Procedūra : 2020/0104(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0214/2020

Pateikti tekstai :

A9-0214/2020

Debatai :

PV 09/02/2021 - 3
CRE 09/02/2021 - 3

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0038

<Date>{10/11/2020}10.11.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0214/2020</NoDocSe>
PDF 1454kWORD 471k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>     <RefProcLect>***I</RefProcLect>

<Titre>dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė</Titre>

<DocRef>(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))</DocRef>


<Commission>{CJ16}Biudžeto komitetas
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas</Commission>

Pranešėjai: <Depute>Eider Gardiazabal, Siegfried Muresan, Dragos Pîslaru</Depute>

(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnis)

Nuomonių referentai(*):

Dragoș Pîslaru, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pascal Canfin, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

François-Xavier Bellamy, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Roberts Zīle, Transporto ir turizmo komitetas

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
 APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ
 PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ
 TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ
 BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ
 REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ
 MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA
 KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0408),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnio trečią pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0150/2020),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones,

 atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma,

 atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto laišką,

 atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0214/2020),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

 


Pakeitimas  1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[*]

Komisijos pasiūlymui dėl

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[2],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 120 ir 121 straipsniuose numatyta, kad valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. Pagal SESV 148 straipsnį valstybės narės vykdo užimtumo politiką, kuria atsižvelgiama į užimtumo gaires. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

(2) SESV 175 straipsnyje numatyta, jog, inter alia, valstybės narės savo ekonominę politiką turėtų koordinuoti taip, kad būtų siekiama 174 straipsnyje išdėstytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

(2a) SESV 174 straipsnyje nurodyta, jog, kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Taip pat nustatyta, kad Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms, saloms, atokiausiems regionams ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms, taip pat įgyvendinant Sąjungos politiką reikėtų atsižvelgti į šių teritorijų pradines sąlygas ir ypatumus;

(3) Sąjungos lygmeniu Europos tvaraus politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal Energetikos Sąjungos valdymo sistemą priimti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir teisingos pertvarkos planai yra pagrindai, padedantys nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Taip pat reikėtų imtis solidarumu, integracija, socialiniu teisingumu ir sąžiningu turto paskirstymu pagrįstų reformų, taip siekiant kurti kokybiškas darbo vietas, užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, vienodas galimybes ir sąlygas naudotis socialinės apsaugos sistema, apsaugoti pažeidžiamoms grupėms priklausančius asmenis ir pagerinti visų piliečių gyvenimo standartus. Siekdamos įgyvendinti šias reformas valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Atitinkamais atvejais šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

(3a) kaip Komisija pabrėžė 2020 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje ir Europos semestro 2020 m. pavasario ir vasaros teisės aktų rinkiniuose, Europos semestras turėtų padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus;

(4) COVID-19 ▌ protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines, socialines ir biudžetines perspektyvas, todėl Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis reikia imtis skubių, veiksmingų ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad būtų galima susidoroti su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis, socialine įtrauktimi ir sanglauda susijusias problemas, dėl to valstybės narės patyrė nevienodų padarinių. ▌ COVID-19 krizė ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas, tvarias ir atsparias ekonomikas, taip pat finansų ir gerovės sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų teisingai ir įtraukiai atsigauti. Atsparumo trūkumas taip pat gali sustiprinti neigiamą sukrėtimų poveikį valstybėse narėse ar visoje Sąjungoje ir sudaryti kliūčių konvergencijai ir sanglaudai Sąjungoje. Šiuo požiūriu gali būti, kad mažinant išlaidas švietimui, kultūrai ir sveikatos priežiūrai bus sudėtinga užtikrinti spartų atsigavimą. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika ir visuomenė atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių ir priemonių, kuriomis būtų švelninamas socialinis ir ekonominis krizės poveikis, ir nuo jų ekonomikos ir socialinės struktūros atsparumo. Tvarios ir ekonomikos augimą skatinančios reformos ir investicijos sprendžia struktūrinius ekonomikos trūkumus,  didina valstybių narių atsparumą, produktyvumą ir konkurencingumą, taip pat mažina priklausomybę nuo anglies dioksidą išskiriančios energijos. Šios reformos bus labai svarbios, kad ekonomika atsigautų ir būtų sumažinti nelygybė ir skirtumai Sąjungoje ▌;

(5) darnių ir ekonomikos augimą skatinančių reformų ir investicijų, kuriomis padedama užtikrinti sanglaudą ir didelį šalių ekonomikos, visuomenės ir institucijų atsparumą, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinti augimo potencialą, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu, įgyvendinimas yra vieni iš Sąjungos politikos prioritetų. ▌ Šios reformos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam, teisingam ir įtraukiam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;

(5a) SESV 2 ir 8 straipsniuose nurodyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Todėl į visų sričių Sąjungos politiką ir visus Sąjungos teisės aktus reikėtų integruoti lyčių aspektą, be kita ko, biudžetą sudaryti atsižvelgiant į lyčių aspektą;

(5b) moterys buvo COVID-19 krizės priešakyje: jos sudarė daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų visoje Sąjungoje ir neatlyginamą priežiūros darbą derino su savo pareigomis darbe. Padėtis buvo dar sudėtingesnė vienišiems tėvams, iš kurių 85 proc. yra moterys. Investicijos į patikimą priežiūros infrastruktūrą taip pat yra būtinos siekiant užtikrinti lyčių lygybę, moterų ekonominį įgalėjimą, kurti atsparias visuomenes, kovoti su mažų garantijų darbu sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, skatinti darbo vietų kūrimą, užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai ir daryti teigiamą poveikį bendrajam vidaus produktui, nes tai suteikia galimybę daugiau moterų dirbti už atlygį;

(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Dėl šių priežasčių labai svarbu remti strategines viešąsias ir privačiąsias investicijas, turinčias Europos pridėtinės vertės, šioje konkrečioje situacijoje, mažinti pandemijos poveikį, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas, padedama siekti Europos žaliojo kurso tikslų, socialinės įtraukties ir sanglaudos, stiprinamas ilgalaikio augimo potencialas, duodantis apčiuopiamų realiosios ekonomikos rezultatų, taip pat stiprinamas institucinis atsparumas ir pasirengimas krizėms. Siekiant sąžiningo, įtraukaus ir tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, žiniomis grįstoje ekonomikoje, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos ir žiedinės ekonomikos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tokios investicijos, įvairinant pagrindines tiekimo grandines, taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma. Taip pat svarbu investuoti į visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir visuotinės svarbos socialines paslaugas, kad būtų galima skatinti socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą;

(6a) Sąjungos ir valstybių narių atsigavimą ir atsparumą reikėtų užtikrinti finansuojant šešis Europos Sąjungos prioritetus, t. y. teisingą žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, ekonominę sanglaudą, našumą ir konkurencingumą, socialinę ir teritorinę sanglaudą, institucinį atsparumą ir politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kita europiečių karta netaptų „suvaržymų karta“;

(6b) siekiant padėti ilguoju laikotarpiu mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padėti siekti Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos apsaugos srityse, taip pat skatinti biologinę įvairovę, užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, skatinti žiedinę ekonomiką ir padėti kurti darbo vietas, svarbu investuoti į žaliąsias technologijas, pajėgumus ir reformas, kuriais siekiama padėti užtikrinti teisingą žaliąją pertvarką, skatinti tvarią energetikos pertvarką, saugumą ir veiksmingumą būsto ir kituose ekonomikos sektoriuose;

(6c) investavimas į skaitmenines technologijas, infrastruktūrą ir procesus padidins Sąjungos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu ir, diversifikavus pagrindines tiekimo grandines, padės Sąjungai tapti atsparesnei, novatoriškesnei ir mažiau priklausomai. Reformomis ir investicijomis turėtų, visų pirma, siekiama skatinti paslaugų skaitmeninimą, skaitmeninės ir duomenų infrastruktūros, klasterių ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtojimą ir atvirų skaitmeninių sprendimų kūrimą. Skaitmeninė pertvarka taip pat turėtų paskatinti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) vykdyti skaitmeninimą. Vykdant viešuosius pirkimus reikėtų laikytis sąveikumo, energijos vartojimo efektyvumo ir asmens duomenų apsaugos principų, taip sudarant galimybes MVĮ ir startuoliams dalyvauti pirkimuose ir skatinant naudoti atvirojo kodo sprendimus;

(6d) reformos ir investicijos, kuriomis siekiama didinti ekonominę sanglaudą ir našumą MVĮ lygmeniu ir stiprinti vidaus rinką bei didinti konkurencingumą, turėtų padėti Sąjungos ekonomikai tvariai atsigauti. Tos reformos ir investicijos taip pat turėtų skatinti verslumą, socialinę ekonomiką, tvarios infrastruktūros ir transporto plėtojimą, industrializaciją ir reindustrializaciją, mažinti krizės poveikį bendros valiutos įsivedimo procesui euro zonai nepriklausančiose, bet eurą įsivesti norinčiose valstybėse narėse;

(6da) reformos ir investicijos taip pat turėtų didinti socialinę sanglaudą ir padėti kovoti su skurdu ir nedarbu. Šios reformos ir investicijos turėtų padėti sukurti kokybiškų ir stabilių darbo vietų, užtikrinti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir tam tikrų kategorijų piliečių įtrauktį, padėti stiprinti socialinę infrastruktūrą ir paslaugas, socialinę apsaugą ir gerinti gerovę. Tokios priemonės itin svarbios mūsų ekonomikai, kad šiai atsigaunant niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

(6e) Sąjunga turėtų imtis veiksmų siekdama užtikrinti, kad kitai europiečių kartai netektų patirti ilgalaikių COVID-19 krizės pasekmių ir kad dar labiau nedidėtų atotrūkis tarp kartų. Reformos ir investicijos yra labai svarbios skatinant švietimą ir įgūdžių įgijimą, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, įgūdžių vaidmenį nustatant kartų požiūriu svarbius prioritetus aktyvios darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos keitimo srityse, vykdant bedarbių integracijos programą, investicijų į vaikų ir jaunimo prieigą ir galimybes politiką srityse, susijusiose su švietimu, sveikata, mityba, užimtumu ir būstu, taip pat politiką, kuria siekiama mažinti kartų atotrūkį;

(6f) COVID-19 krizė taip pat parodė, kad svarbu didinti institucinį ir administracinį atsparumą ir pasirengimą krizėms, ypač gerinant verslo ir viešųjų paslaugų tęstinumą, taip pat sveikatos ir priežiūros sistemų prieinamumą ir pajėgumus, gerinti viešojo administravimo ir nacionalinių sistemų veiksmingumą, įskaitant administracinės naštos mažinimą, gerinti teismų sistemų veiksmingumą, sukčiavimo prevenciją ir kovos su pinigų plovimu priežiūrą. Reikia pasimokyti iš šios patirties ir didinti valstybių narių institucinį atsparumą;

(6g) ne mažiau kaip 40 proc. kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, kuris rengiamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – Priemonė), lėšų reikėtų skirti klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimui, atsižvelgiant į tai, kad ne mažiau kaip 37 proc. tokio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų reikėtų skirti klimato aspekto integravimo finansavimui. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų atitikti 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategiją;

(6h) ne mažiau kaip 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, parengtų pagal Priemonę, lėšų turėtų būti skiriama Europos skaitmeninei strategijai ir bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui, taip siekiant padidinti Sąjungos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu ir padėti užtikrinti didesnį Sąjungos atsparumą ir strateginį savarankiškumą;

(6i) ne mažiau kaip 7 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, parengtų pagal Priemonę, lėšų reikėtų skirti investicijų ir reformų priemonėms, atitinkančioms šešis Europos Sąjungos prioritetus, o visas Priemonės lėšas reikėtų skirti šešiems Europos Sąjungos prioritetams;

(6j) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti parama problemoms, susijusioms su šešiais šiame reglamente nurodytais Europos Sąjungos prioritetais, spręsti skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir indėlis siekiant Sąjungos politikos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Europos socialinio ramsčio, Paryžiaus susitarimo tikslų ir stiprinant bendrąją rinką. Tuo tikslu Priemonė turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, o pasibaigus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei – padėti atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą▌, skatinti darbo vietų kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą;

(6k) Priemonė turėtų padėti atgaivinti ekonomiką ir didinti atsparumą per reformas ir investicijas, kurios naudingos visuomenei, demografijai, ypač vaikams, jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms, pasitelkiant švietimą ir mokymą, gerinti verslo aplinką, nemokumo sistemas, kovą su agresyvia mokesčių praktika, modernizuoti ekonomiką ir pramonę, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarią skaitmeninę, energetikos ir transporto infrastruktūrą ir sujungiamumą. Priemonė taip pat turėtų padėti plėtoti tvarią žiedinę ekonomiką, remti verslumą, įskaitant MVĮ, sveikatos ir priežiūros sektorius, kultūrą ir žiniasklaidą, sportą, turizmą ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, žemės ūkį ir žemės ūkio maisto produktų sektorius, stiprinti biologinę įvairovę ir aplinkos apsaugą, maisto tiekimo grandines, gilinti žaliąją pertvarką mažinant klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikant, taip pat padėti investuoti į tvarų ir energiją taupantį būstą. Reformos ir investicijos turėtų stiprinti socialinės apsaugos ir gerovės sistemas, viešąjį administravimą ir visuotinės svarbos paslaugas, įskaitant teisingumą ir demokratiją, taip pat prisidėti sprendžiant demografines problemas;

(6l) COVID-19 krizė turi rimtų pasekmių socialinei veiklai visose valstybėse narėse. Švietimo, kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir turizmo sektoriai visiškai sustojo. Sąjunga ir valstybės narės taip pat turėtų investuoti į šias itin svarbias sritis. Reikėtų raginti valstybes nares skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendro biudžeto kultūros ir kūrybos sektoriams ir 10 proc. – investicijoms į kokybę ir įtraukų švietimą;

(7) šiuo metu nėra priemonės, pagal kurią būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių pasiekiamais rezultatais ir reformų ir viešųjų investicijų įgyvendinimu reaguojant į COVID-19 masto krizę. Visa Sąjungos ekonomika galėtų atsigauti, be kita ko, pritraukiant investicijas ir nukreipiant reformas į dabartines ES strategijas ir iššūkius, įskaitant strategijas ir iššūkius (bet jais neapsiribojant), nustatytus Europos semestre, Europos socialinių teisių ramstyje, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose, nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, priimtuose pagal Energetikos sąjungos valdymo sistemą, ir teisingos pertvarkos planuose, siekiant užtikrinti ilgalaikį poveikį valstybių narių ▌atsparumui;

(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir taikant novatorišką priemonę valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą. Todėl siekiant teikti veiksmingą finansinę svarią paramą, kad būtų paspartintas tvarių reformų ir susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ▌ Priemonė, kuri būtų naudojama kaip specialus instrumentas, kuriuo mažinami COVID-19 krizės neigiamas poveikis ir neigiami padariniai Sąjungoje. Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota taikant kitas priemones ir programas sukaupta Komisijos ir valstybių narių patirtis. Priemonė taip pat gali apimti priemones, kuriomis per paramos sistemas, įskaitant finansines priemones, subsidijas ar panašias sistemas, skatinamos privačiosios investicijos, jei jos atitinka valstybės pagalbos taisykles. Be to, į Priemonę būtų galima įtraukti ir priemones, kuriomis skatinamas nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų plėtojimas;

(9) šiame reglamente nustatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant ▌ į ▌ tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046[3] (Finansinis reglamentas) 125 straipsnio 1 dalies a punkte;

(9a) priemonės, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 krizės sukelto socialinio ir ekonominio sukrėtimo, turėtų būti paremtos atsparumo ir ekologinio ir socialinio tvarumo principais. Priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama susieti skubumo poreikį su ilgalaike perspektyva. Reikėtų ne apriboti svariais moksliniais įrodymais ir plačiu politiniu ir socialiniu sutarimu pagrįstų priemonių taikymą ar jį atidėti, bet jam toliau teikti pirmenybę;

(10) remiantis Reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir atsižvelgiant į pagal jį skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal Priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį socialinį ir ekonominį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis;

(10a) pagal Priemonę turėtų būti remiami projektai, kurie vykdomi laikantis Sąjungos finansavimo papildomumo principo ir kuriais sukuriama tikra Europos pridėtinė vertė. Ši Priemonė neturėtų būti naudojama periodinėms nacionalinėms išlaidoms padengti ir neturėtų būti taikoma pažeidžiant strateginius ir ekonominius Sąjungos interesus, todėl ja neturėtų būti finansuojami trečiųjų šalių investicijų planai;

(10b) Europos pridėtinę vertę turėtų sukurti šešių Europos Sąjungos prioritetų sąveika ir sąsajos, ši pridėtinė vertė turėtų kilti iš sanglaudos ir sinergijos ir teikti koordinavimo privalumų, užtikrinti teisinį tikrumą, didesnį veiksmingumą ir papildomumą;

(10c) viena iš COVID-19 krizės metu išmoktų pamokų yra ta, kad Sąjunga turėtų įvairinti svarbiausias tiekimo grandines, taigi, vienas iš Priemonės tikslų turėtų būti strateginio Sąjungos savarankiškumo stiprinimas;

(10d) nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai ir panaikinti asignavimai turėtų būti naudojami siekiant stiprinti Europos pridėtinės vertės turinčias programas, ypač tas, kurioms taikomas tiesioginis valdymas, tokiose srityse, kaip moksliniai tyrimai ir investicijos, švietimas ir infrastruktūra, tačiau jomis neapsiribojant;

(10e) pagal Priemonę parengti nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų sinergiškai veikti su programa „InvestEU“ ir sudaryti galimybes skirti įnašus pagal programos „InvestEU“ valstybių narių skyrių, ypač bendrovių, įsteigtų atitinkamose valstybėse narėse, mokumo atveju. Šie planai taip pat gali sudaryti galimybių skirti įnašus daugiametės finansinės programos (DFP) programoms, kurioms taikomas tiesioginis valdymas, vaikų, jaunimo, įskaitant programą „Erasmus“, kultūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų, be kita ko, programos „Europos horizontas“, srityje;

(10f) priemonė „Next Generation EU“ neturėtų tapti finansine našta kitoms kartoms ir jos lėšos turėtų būti grąžinamos iš Sąjungos nuosavų išteklių. Be to, itin svarbu užtikrinti, kad priemonei „Next Generation EU“ pasiimtos paskolos būtų grąžinamos laiku;

(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti, 10 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti biologinės įvairovės tikslams pasiekti. Valstybės narės savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose ypač daug dėmesio turėtų skirti darbuotojų, galinčių nukentėti dėl pertvarkų pasekmių, rėmimui ir įgalinimui, visų pirma, įgyvendindamos Europos socialinių teisių ramstį ir gindamos kolektyvinių derybų principą;

 

(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos aiškios reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų, susijusį, veiksmingą ir efektyvų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą; ▌

(16a) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais ir priemonėmis prisidedama įgyvendinant kiekvieną iš šešių Europos Sąjungos prioritetų, įskaitant atitinkamus bendrus minimalius biudžeto asignavimus;

(16b) šiuose planuose taip pat reikėtų paaiškinti, kaip planai padeda vykdyti Sąjungos politiką, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Europos socialinių teisių ramstį, Paryžiaus susitarimą ir bendrosios rinkos stiprinimą ir netrukdo jų vykdyti. Planuose reikėtų paaiškinti, be kita ko, kaip jie padeda tenkinti strateginius ir ekonominius Sąjungos interesus ir jiems neprieštarauja, nenaudojami nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti, juose paisoma Sąjungos finansavimo papildomumo principo ir reikšmingos žalos nedarymo principo. Planuose turėtų būti paaiškinta, kaip jie atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategiją;

(16c) nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai nedaro poveikio teisei sudaryti ar vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Sąjungos ir nacionalinę teisę ir praktiką;

(16d) planuose reikėtų paaiškinti, kaip jie iš tiesų padeda spręsti uždavinius, nustatytus vykdant Europos semestrą atitinkamose konkrečioms valstybėms narėms skirtose rekomendacijose ar kituose aktualiuose Komisijos priimtuose dokumentuose nurodytais uždaviniais. Jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kai, atlikusi nuodugnią apžvalgą, tai konstatuoja Komisija, plane reikėtų paaiškinti, kaip pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011[4] 6 straipsnį parengtos rekomendacijos atitinka planus. Planuose turėtų būti išsamiai nurodyti aiškūs tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir reformų ir investicijų įgyvendinimo tvarkaraštis;

(16e) į planus reikėtų įtraukti visapusišką reformų ir investicijų dokumentų rinkinį, planuose taip pat reikėtų parodyti jų atitiktį taisyklėms. Planuose reikėtų išsamiai nurodyti numatomus viešuosius ir privačiuosius investicinius projektus, susijusį investicijų laikotarpį ir, prireikus, pateikti nuorodas į privačiojo sektoriaus partnerių dalyvavimą. Planuose reikėtų išsamiai nurodyti numatomas bendras reformų ir investicijų sąnaudas. Planuose, kai tinkama, turėtų būti pateikiama informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą ir ryšį su ankstesnėmis ar numatomomis reformomis pagal struktūrinių reformų rėmimo programą arba techninės paramos priemonę, taip pat informacija apie susijusias priemones, kurių gali prireikti, be kita ko, informacija apie visų politikos veiksmų tvarkaraštį;

(16f) kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos yra arčiausiai savo piliečių ir turi tiesioginės patirties, susijusios su vietos bendruomenių ir ekonomikos poreikiais ir problemomis, jos atlieka svarbų vaidmenį ekonominio ir socialinio atsigavimo procese. Atsižvelgiant į tai, šios institucijos turėtų glaudžiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant šią Priemonę, taip pat rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir valdant projektus, įgyvendinamus pagal Priemonę. Norint visapusiškai išnaudoti regionų ir vietos valdžios institucijų galimybes siekiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo, joms turėtų būti skirta tam tikra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išteklių dalis, sykiu paisant valstybių narių subsidiarumo principo;

(16g) planuose reikėtų išsamiai, jei reikia, apibūdinti prašymą suteikti paramą paskoloms ir papildomas tarpines reikšmes;

(16h) planuose turėtų būti paaiškinimas apie valstybės narės planus, sistemas ir konkrečias priemones, kuriomis tais atvejais, kai naudojamos pagal Priemonę skirtos lėšos, siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, juos aptikti ir pašalinti;

(16i) planuose turėtų būti nurodyta išsami informacija apie valstybių narių nustatytą tvarką, kuria užtikrinama, kad įmonės gavėjos nedalyvautų jokiuose susitarimuose dėl mokesčių pagal Tarybos direktyvą (ES) 2018/822[5], apie kuriuos reikia pranešti ir kurie susiję su tarpvalstybiniais susitarimais;

(16j) tais atvejais, kai reikia, planuose turėtų būti nurodytos investicijos į tarpvalstybinius ar visos Europos projektus, kuriais remiamas Europos Sąjungos bendradarbiavimas;

(16k) visos valstybės narės, besinaudojančios Priemone, turėtų laikytis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių ir jas skatinti. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai inicijuoti įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų asignavimų sustabdymą pagal Priemonę valstybėms narėms, jei nustatomi visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus. Priemonėje turėtų būti nurodytos aiškios sustabdymo mechanizmo inicijavimo ar jo panaikinimo taisyklės ir procedūros. Todėl pagal šią Priemonę skiriamo finansavimo sustabdymo mechanizmo inicijavimo ir vėlesnio šių lėšų įtraukimo į rezervą procedūra turėtų būti blokuojama tik tuo atveju, jei tam nepritaria Taryba kvalifikuota savo narių balsų dauguma arba Europos Parlamentas savo narių balsų dauguma. Toliau turėtų būti vykdomi mokėjimai galutiniams naudos gavėjams ar paramos gavėjams, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas;

(16l) nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėtos taikyti priemonės, susijusios su ekonominėmis ir socialinėmis COVID-19 krizės pasekmėmis, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti;

(17) jei valstybei narei pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013[6] 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002[7], turėtų būti galimybė šio reglamento nuostatas atitinkamai valstybei narei taikyti atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones;

(18) siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos gaivinimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais. Visą susijusią informaciją Komisija turėtų vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogas, sukurtas pagal vykstančio struktūrinio dialogo ekonomikos klausimais pavyzdį, turėtų vykti atitinkamuose Europos Parlamento komitetuose, taip siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę;

(19) siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis reformų ir investicijų, kurios įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir jas užbaigti, tikslinga nustatyti didžiausią valstybėms narėms pagal Priemonę suteikiamą finansinį įnašą, susijusį su finansine parama (t. y. negrąžintina finansine parama). 2021 ir 2022 m. šio didžiausio įnašo suma turėtų būti apskaičiuota remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu ▌BVP▌ vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu 2015–2019 m. 2023 ir 2024 m. ta didžiausio finansinio įnašo suma turėtų būti apskaičiuojama remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP ir 2020–2021 m. laikotarpiu užfiksuotu bendru realiojo BVP nuostoliu, palyginti su 2019 m.;

(20) būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Siekiant užtikrinti procedūrų spartą, valstybė narė turėtų ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą – atskirą nacionalinės reformų programos priedą. Kad būtų užtikrintas greitas įgyvendinimas, valstybės narės turėtų turėti galimybę plano projektą pateikti kartu su ateinančių metų biudžeto projektu prieš tai einančių metų spalio 15 d. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės gali pasinaudoti techninės pagalbos priemone, kaip nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė];

(20a) savo vertinime Komisija turėtų atsižvelgti į skirtingų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų kuriamą sinergiją ir tų planų ir kitų investicijų planų papildomumą nacionaliniu lygmeniu. Komisija, prireikus, Sąjungos mastu turėtų konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad gautų jų atsiliepimus apie atsakomybę už nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, jo nuoseklumą ir veiksmingumą. Komisija taip pat turėtų reikalauti, kad nepriklausomas ekspertas atliktų plano poveikio lytims vertinimą, arba pati atlikti tokį vertinimą;

(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija turėtų visapusiškai paisyti nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir taip pat turėtų atsižvelgti į skirtingų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų kuriamą sinergiją ir tų planų ir kitų investicijų planų papildomumą nacionaliniu lygmeniu. Komisija turėtų įvertinti tam tikrų reikalavimų sąrašu ir kriterijų sąrašu, kurie turėtų įrodyti jų veiksmingumą, efektyvumą, tinkamumą ir nuoseklumą, pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, todėl turėtų atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą ir elementus▌;

(23) šio reglamento priede turėtų būti pateiktos atitinkamos gairės, kurios sudarytų pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyti finansinį įnašą, atitinkantį šiame reglamente nustatytus tikslus ir visus kitus atitinkamus reikalavimus. Siekiant skaidrumo ir efektyvumo, turėtų būti nustatyta pasiūlymams dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinti skirta reitingavimo sistema. Turėtų būti viešai paskelbti priimtiems planams skirti balai;

(24) siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų bei techninės paramos valstybei narei paprašius. Reikėtų įtraukti socialinius partnerius, kai tokios praktinės žinios susijusios su, visų pirma, darbo politikos klausimais;

(25) siekiant supaprastinimo, finansinis įnašas turėtų būti nustatomas pagal paprastus kriterijus. Finansinis įnašas turėtų būti nustatytas remiantis atitinkamos valstybės narės siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatytomis išlaidomis. Pagal Priemonę skiriamu finansavimu neturėtų būti remiamos ilgesniam ar visam laikui vyriausybės pajamas mažinančios priemonės, tokios kaip mokesčių ir rinkliavų mažinimas;

(26) jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų. Jei Komisija mano, kad planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų, ji turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą ir paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti persvarstytą planą;

(28) reikėtų sudaryti galimybę valstybės narės planui skirtą finansinę paramą teikti kaip paskolą, jei su Komisija sudaromas paskolos susitarimas, remiantis atitinkamos valstybės narės deramai pagrįstu prašymu. Paskolos, kuriomis remiamas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas, turėtų būti teikiamos nustatant tokius terminus, kurie atspindėtų ilgalaikį tokių išlaidų pobūdį, tačiau turi būti nustatytas ir aiškus ir tikslus grąžinimo tvarkaraštis. Tie terminai gali skirtis nuo terminų dėl lėšų, kurias Sąjunga skolinasi paskoloms kapitalo rinkose finansuoti. Todėl svarbu numatyti galimybę nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalyje nustatyto principo, pagal kurį finansinei paramai skirtų paskolų terminai neturėtų būti keičiami;

(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma, svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, reikėtų nustatyti ribą bendrai pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų sumai. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leidžia turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

(30) valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Komisija turėtų įvertinti pagrįstą prašymą ir per du mėnesius priimti naują sprendimą. Valstybė narė, norėdama pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ar pateikti naują, turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu per metus pateikti prašymą dėl paramos pagal techninės pagalbos priemonę, kaip nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė];

(30a) valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios sprendimų priėmimo procese, turėtų padaryti viską, ką gali, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekiant užtikrinti, kad sprendimai dėl Priemonės lėšų mobilizavimo ir įgyvendinimo būtų priimami sklandžiai ir sparčiai;

(31) siekiant priemonės finansų valdymo veiksmingumo ir supaprastinimo, Sąjungos finansinė parama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams turėtų būti teikiama kaip finansavimas, grindžiamas pasiektais rezultatais, įvertintais atsižvelgiant į patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Šiuo tikslu papildoma paskolos parama turėtų būti susieta su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, palyginti su finansinės paramos (t. y. negrąžintinos paramos) tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Lėšos turėtų būti išmokamos tik pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes;

(32) siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu. Sprendime dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo Komisija turėtų suteikti galimybę gauti išankstinį finansavimą, neviršijantį 20 proc. visos paramos iš Fondo. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai arba jei yra rimtų pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, korupciją ir interesų konfliktą, turėtų būti įmanoma sustabdyti ir panaikinti finansinio įnašo mokėjimą, taip pat jį sumažinti arba susigrąžinti. Ekonomikos gaivinimą, tais atvejais, kai galima, reikėtų užtikrinti kompensuojant likusias pagal Priemonę išmokėtas sumas. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;

(32a) kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, įgyvendindamos Priemonę valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingų ir efektyvių vidaus kontrolės sistemų veikimą ir susigrąžinti netinkamai sumokėtas arba netinkamai panaudotas sumas. Valstybės narės turėtų rinkti duomenis ir informaciją, kurie sudarytų sąlygas užkirsti kelią rimtiems pažeidimams (įskaitant sukčiavimą, korupciją ir interesų konfliktą), susijusiems su Priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis, juos nustatyti ir ištaisyti;

(33) kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kasmet du kartus per Europos semestrą turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios atitinkamų valstybių narių parengtos ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą. Kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali bet kuriuo metu išklausyti už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingus valstybių narių atstovus ir bet kurios kitos atitinkamos institucijos ir suinteresuotųjų subjektų atstovus ir aptarti šiame reglamente numatytas ir pagal jį taikytinas priemones;

(34) siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vienu metu turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija. Komisija, aiškiai nurodydama, kad remiami projektai turėtų būti aiškiai ženklinami žyma „Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo iniciatyva“, turėtų užtikrinti Priemonės išlaidų matomumą;

(35) Priemonės lėšos turėtų būti panaudotos veiksmingai ir turėti dvigubą teigiamą poveikį Europos atsigavimui po krizės ir Europos perėjimui prie tvarios ekonomikos. siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos biudžeto lėšų paskirstymą, patikimo finansų valdymo principo laikymąsi ir vengti interesų konfliktų, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių ir techninės paramos, gautos pagal techninės paramos priemonę, nuoseklumas, darna, papildomumas ir sąveika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, teikdamos savo planus Komisijai, pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama pagal Priemonę turėtų papildyti pagal kitus Sąjungos fondus ir programas teikiamą paramą, o pagal Priemonę finansuojamus reformų ir investicijų projektus turėtų būti galima finansuoti pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama nepadengia tų pačių išlaidų;

(36) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, Priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus tie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje. Reikėtų sukurti atitinkamą specialią rezultatų suvestinę, kuri papildytų dabartines Socialinių rodiklių suvestinę ir Makroekonominio disbalanso procedūros rezultatų suvestinę. Priemonės išlaidoms reikėtų taikyti specialią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, nustatytą atskirame skyriuje dėl Komisijos parengto biudžeto įvykdymo patvirtinimo įvertinimo pranešimo, kaip nustatyta SESV 318 straipsnyje. Stebėsenos tikslais renkami duomenys turėtų būti suskirstyti pagal lytį;

(36a) Komisija turėtų būti atskaitinga už Priemonės įgyvendinimą ir, prireikus, turėtų Europos Parlamentui pateikti paaiškinimus, taip pat ir didelio aplaidumo ar nusižengimo atvejais. Tokiu atveju Europos Parlamentas gali pateikti nustatytiems trūkumams šalinti skirtas rekomendacijas;

(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo pusmečio ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama išsami informacija apie valstybių narių padarytą pažangą, įskaitant siektinų ir tarpinių reikšmių įgyvendinimo padėtį, pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;

(38) reikėtų atlikti nepriklausomą vertinimą, kaip įgyvendinami šiuo reglamentu nustatytos Priemonės tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonių poveikis;

(38a) Komisija turėtų teikti Priemonės įgyvendinimo apžvalgas ir, jei tinkama, pasiūlyti reglamento pakeitimų, kad būtų užtikrintas visapusiškas asignavimų panaudojimas;

(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti deleguotaisiais aktais. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes▌. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Priėmus deleguotąjį aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(40) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[8], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95[9], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[10] ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939[11] Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371[12], ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams. Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą, reikėtų atskleisti išsamią informaciją apie Priemonės lėšas gaunančius galutinius paramos gavėjus ar naudos gavėjus. Kad būtų galima atlikti lėšų panaudojimo auditą ir kontrolę, valstybės narės turėtų vienai duomenų bazei pateikti informaciją elektroniniu formatu, taip nesudarant nereikalingos administracinės naštos;

(41) kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Reikėtų teikti apžvalgas apie programų veiksmingumą ir reguliariai atnaujinamą informaciją Europos Parlamentui, kad būtų galima suteikti informacijos diskusijoms, pavyzdžiui, per Konferenciją dėl Europos ateities;

(42) siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos ir finansinis paketas

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė).

Jame nustatomi jos tikslai, finansavimas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) YYY/XX [pakeitęs BNR][13];

2. finansinis įnašas – negrąžintina finansinė parama, kurią galima skirti arba kuri skirta valstybėms narėms pagal Priemonę; ▌

2a. neatnaujinamoji paskola – valstybei narei suteikta paskola, turinti fiksuotą paskolos grąžinimo reguliariomis įmokomis tvarkaraštį;

3. Europos ▌ politikos koordinavimo semestras arba toliau – Europos semestras▌ – ▌ Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97[14] 2-a straipsnyje nustatytas procesas;

3a. nacionalinė valdžios institucija – viena ar daugiau valdžios lygmens valdžios institucijų, įskaitant regiono ir vietos lygmens valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacijos, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 42 punkte, bendradarbiaujančios kaip partnerės pagal valstybių narių institucinę ir teisinę sistemą;

3b. papildomumas – šiame reglamente reiškia reikalavimo, nustatyto [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies b punkte], laikymasis ir, prireikus, maksimalus privačiųjų investicijų padidinimas pagal [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punktą];

3c. tarpinės reikšmės – kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, kuriuos galima įvertinti ir patikrinti ir kuriuos valstybė narė įsipareigojo pasiekti vykdydama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

3d. atsparumas – gebėjimas teisingai, tvariai ir įtraukiai atlaikyti ekonominius, socialinius ir su aplinka susijusius sukrėtimus ir nuolatinius struktūrinius pokyčius, lemiamus bet kokios krizės, skatinant gerovę visiems;

3e. nedaryti reikšmingos žalos – neremti ir nevykdyti ekonominės veiklos, dėl kurios būtų daroma reikšminga žala bet kokiam su aplinka susijusiam tikslui, kaip nurodyta atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852[15] (ES Taksonomijos reglamentas). Komisija, atsižvelgdama į tą reglamentą, parengia technines gaires dėl praktinio principo „nedaryti reikšmingos žalos“ įgyvendinimo;

3f. Sąjungos klimato ir aplinkosaugos tikslai – Sąjungos tikslus ir siektinas reikšmes klimato srityje, kaip nustatyta Reglamente (ES) .../... [Europos Sąjungos klimato srities teisės aktas].

3 straipsnis
Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatytos Priemonės taikymo sritis – šeši Europos Sąjungos prioritetai, suskirstyti į šiuos ramsčius:

 teisinga  žalioji pertvarka, atsižvelgiant į Žaliojo kurso tikslus;

 skaitmeninė pertvarką, atsižvelgiant į Europos skaitmeninės strategijos tikslus;

 ekonominė sanglauda, našumas ir konkurencingumas, atsižvelgiant į Pramonės ir MVĮ strategijų tikslus;

 socialinė ir teritorinė sanglauda, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio tikslus;

 institucinis atsparumas siekiant sustiprinti reagavimo į krizes ir pasirengimo krizėms pajėgumus, taip pat

 pagal priemonę „Next Generation EU” vykdoma politika, atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkės, Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Vaiko garantijų iniciatyvos tikslus.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kurie atitinka finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus, 100 proc. jiems skirtų lėšų, skaičiuojant pagal bendrą išlaidų sumą, skiria investicijų ir reformų priemonėms, atitinkančioms nurodytus šešis Europos Sąjungos prioritetus. Kiekvienas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas ne mažiau kaip 7 proc. jiems skirtų lėšų, skaičiuojant pagal bendrą išlaidų sumą, skiria investicijų ir reformų priemonėms, atitinkančioms nurodytus šešis Europos Sąjungos prioritetus.

Komisija parengia technines gaires dėl praktinio šių lėšų skyrimo įgyvendinimo.

Siekiant prisidėti prie Sąjungos klimato ir aplinkos tikslų ir juos visiškai atitikti, visų pirma siekiant užtikrinti pertvarką siekiant Sąjungos atnaujintų 2030 m. klimato tikslų ir iki 2050 m. pasiekti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui tikslą, kaip nustatyta [Reglamente 2020/XXX, kuriuo nustatoma neutralaus poveikio klimatui užtikrinimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/199 (toliau – Europos Sąjungos klimato teisė)], ne mažiau kaip 40 proc. kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos skiriama tam, kad būtų padedama užtikrinti klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimą visuose šešiuose Europos Sąjungos prioritetuose.

Atsižvelgiant į Europos skaitmeninės strategijos prioritetus ir būtinybę sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, kuri padidins Sąjungos konkurencingumą pasaulio lygmeniu ir padės Sąjungai tapti atsparesne, novatoriškesne ir strategiškai savarankiškesne, ne mažiau kaip 20 proc. kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos turi būti skiriama finansuojant skaitmeninės srities išlaidas, susijusias su visais šešiais Europos Sąjungos prioritetais.

4 straipsnis
Bendrieji ir konkretūs tikslai

1. Priemonės bendrasis tikslas – dėmesys šešiems Europos Sąjungos prioritetams, kaip nurodyta 3 straipsnyje. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti šešių Europos Sąjungos prioritetų sąveikai ir sąsajoms, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir sinergiją ir taip kuriant Europos pridėtinę vertę. Priemonė skatina Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei konvergenciją, taip pat strateginį savarankiškumą, didinant valstybių narių atsparumą, pasirengimą krizėms ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį, ekonominį ir su lytimi susijusį krizės poveikį ir remiant teisingą žaliąją▌ ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei, skatinant tvarų ekonomikos augimą ir tobulinant euro zoną.

1b. Priemonė padeda siekti Sąjungos politikos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Europos socialinio ramsčio, Paryžiaus susitarimo tikslų ir stiprinti bendrąją rinką.

2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos aiškios tvarų ekonomikos augimą skatinančių reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai ir skaidriai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

4a straipsnis
Horizontalieji principai

1. Priemonė neturi prieštarauti Sąjungos strateginiams ir ekonominiams interesams. Šiuo atžvilgiu parama neteikiama projektams, kurie yra trečiųjų šalių strateginių investicijų planų dalis ir kurie yra susiję su veiksniais, galinčiais daryti neigiamą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, į kuriuos valstybės narės ir Komisija turi atsižvelgti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/452[16] 4 straipsnį.

2. Ši Priemonė nenaudojama periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti ir ją teikiant laikomasi Sąjungos finansavimo papildomumo principo.

3. Pagal Priemonę remiami tik tokie projektai, kuriais laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo.

5 straipsnis
Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ištekliai

1. Pagal Priemonę įgyvendinamos Reglamento [EURI] 2 straipsnyje nurodytos priemonės:

a) Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyta 337 968 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis [312 500 000 000 EUR 2018 m. kainomis], skirta negrąžintinai paramai, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 4 ir 8 dalių.

Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį tos sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas.

b) Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta 385 856 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis [360 000 000 000 EUR 2018 m. kainomis], skirta neatnaujinamos paskolos paramai valstybėms narėms pagal 12 ir 13 straipsnius, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 5 dalies.

2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, konsultacijomis su nacionalinėmis valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietine visuomene, visų pirma jaunimo organizacijomis, ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų tvarų ekonomikos augimą skatinančių reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas. Vykdydamos tokią veiklą valstybės narės taip pat gali prašyti paramos pagal Reglamentą XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė].

2a. Ne vėliau kaip [2024 m.] gruodžio 31 d. Komisija įvertina numatomą nepanaudotų įsipareigojimų asignavimų ir panaikintų asignavimų sumą, skirtą negrąžintinai paramai, nurodytai šio straipsnio 1 dalies a punkte, kuri gali būti įtraukiama į Sąjungos biudžetą Europos pridėtinės vertės suteikiančioms programoms sustiprinti kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį 2025 m. ES biudžeto projekte.

Komisija atskirais atvejais pasiūlo sustiprinti pirmoje pastraipoje nurodytas programas tik atlikusi vertinimą, per kurį turi būti padaryta išvada, kad, norint pasiekti atitinkamuose teisės aktuose nustatytus tikslus, atitinkamoms programoms reikia padidinti finansavimą.

Komisijos vertinimas pateikiamas biudžeto valdymo institucijai. Parlamentas ir Taryba turi galimybę atskirais atvejais iš dalies pakeisti, patvirtinti arba atmesti Komisijos pasiūlymus sustiprinti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas konkrečias programas.

Visa šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms programoms sustiprinti nepanaudota suma panaudojama lėšoms, kurias Komisija pasitelkė Priemonei finansuoti, sugrąžinti.

6 straipsnis
Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai

1. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Priemonei. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai, neviršijant 5 proc. valstybei narei skirto biudžeto paketo.

2. Valstybės narės gali pasiūlyti iki 5 proc. savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų skirti techninės paramos priemonei ir programai „InvestEU“, visų pirma mokumo palaikymo priemonėms, taip pat DFP programoms, kurioms taikomas tiesioginis valdymas ir kurios skirtos vaikams, jaunimui, įskaitant programą „Erasmus“, kultūrai, taip pat moksliniams tyrimams ir plėtrai, įskaitant programą „Europos horizontas“, jei ir tik jei skirta suma padedama siekti šio reglamento tikslų, laikomasi šio reglamento 3, 4 ir 4a straipsniuose nustatytų reikalavimų ir 17 straipsnyje nustatytos vertinimo procedūros. Skirta suma naudojama pagal fondų, į kuriuos perkelti ištekliai, taisykles ir atitinkamos valstybės narės naudai. Perkeltai sumai nereikia bendro finansavimo. Komisija tuos išteklius valdo pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą.

7 straipsnis
Įgyvendinimas

Vadovaujantis Finansiniu reglamentu, Priemonę Komisija įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą.

8 straipsnis
Papildomumas ir papildomas finansavimas

Parama pagal Priemonę papildo paramą, teikiamą pagal kitus Sąjungos fondus ir programas, ir finansavimą, teikiamą Europos investicijų banko grupės arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkė yra valstybė narė. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

9 straipsnis
Priemonės, kuriomis Priemonė susiejama su patikimu ekonomikos valdymu

Kai Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga nebetaikoma, Komisija per 3 mėnesius pateikia pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, kad Priemonė būtų susieta su patikimu ekonomikos valdymu, kaip nustatyta Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje ▌. ▌

9a straipsnis
Priemonės, susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų atveju

1. Priemone gali naudotis tik valstybės narės, kurios įsipareigojo gerbti teisinės valstybės principą ir Sąjungos pagrindines vertybes.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai inicijuoti įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų asignavimų sustabdymą pagal Priemonę valstybėms narėms, jei nustatomi visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus.

3. Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus, yra šie:

a) pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas, įskaitant bet kokį gebėjimo savarankiškai vykdyti teismines funkcijas apribojimą darant išorės poveikį nepriklausomumo garantijoms, išorės nurodymu suvaržant teismo sprendimą, savavališkai persvarstant taisykles dėl teisminių institucijų personalo paskyrimo arba tarnybos sąlygų arba darant bet kokį poveikį teisminių institucijų darbuotojams, kuriuo būtų pakenkta jų nešališkumui, arba pažeidžiant advokato profesijos nepriklausomumą;

b) valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas, atsisakymas skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių, taip darant neigiamą poveikį tinkamam šių institucijų veikimui, arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;

c) galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos;

d) pavojaus valstybės narės administraciniams pajėgumams paisyti Sąjungos narystės įsipareigojimų, įskaitant gebėjimą veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus sudarančias taisykles, standartus ir politiką, kėlimas;

e) priemonės, kuriomis silpninama konfidencialaus advokato ir jo kliento bendravimo apsauga.

4. Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai gali būti nustatyti tais atvejais, kai, visų pirma, daromas neigiamas poveikis arba kyla pavojus, kad toks poveikis bus, vienam arba daugiau iš toliau išvardytų dalykų:

a) tinkamam valstybės narės valdžios institucijų, įgyvendinančių Priemonę, veikimui, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras;

b) tinkamam rinkos ekonomikos veikimui, paisant konkurencijos ir rinkos jėgų Sąjungoje ir veiksmingai įgyvendinant narystės įsipareigojimus, be kita ko, laikantis politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslo;

c) tinkamam institucijų, vykdančių finansų kontrolę, stebėseną ir vidaus bei išorės auditą, veikimui ir tinkamam veiksmingo ir patikimo finansų valdymo bei atskaitomybės sistemų veikimui;

d) tinkamam tyrimą atliekančių institucijų ir prokuratūros veikimui, kiek jis susijęs su patraukimu atsakomybėn už sukčiavimą, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupciją ar kitus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su Priemonės įgyvendinimu;

e) nepriklausomų teismų atliekamai veiksmingai a, c ir d punktuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo teisminei peržiūrai;

f) sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Priemonės įgyvendinimu, prevencijai ir sankcijų už juos taikymui, taip pat nacionalinių teismų arba administravimo institucijų veiksmingų ir atgrasomųjų sankcijų nustatymui gavėjams;

g) nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimui;

h) mokesčių slėpimo ir mokesčių konkurencijos prevencijai ir sankcijoms už juos, taip pat tinkamam institucijų, prisidedančių prie administracinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais, veikimui;

i) veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su OLAF ir Europos prokuratūra (jei atitinkama valstybė narė dalyvauja su Europos prokuratūra susijusioje veikloje) pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn;

j) tinkamam Priemonės įgyvendinimui po to, kai buvo nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės.

5. Jei tenkinamos 4 dalies sąlygos, gali būti taikoma viena ar kelios toliau nurodytos priemonės:

a) draudimas prisiimti naujų teisinių įsipareigojimų;

b) įsipareigojimų sustabdymas;

c) įsipareigojimų vykdymo sumažinimas, įskaitant finansines pataisas;

d) išankstinio finansavimo sumažinimas;

e) mokėjimo terminų nutraukimas;

f) mokėjimų sustabdymas.

Jeigu sprendime, kuriuo priimamos priemonės, nenurodyta kitaip, atitinkamų priemonių taikymas nedaro įtakos valstybės narės pareigai atlikti mokėjimus galutiniams paramos gavėjams ar naudos gavėjams. Regioniniams ir vietos veiksmams, kurie atitinka paramos skyrimo reikalavimus, Priemonė yra taikoma toliau. Jei valstybėje narėje nustatoma trūkumų, regioniniams ir vietos veiksmams, kurie atitinka paramos skyrimo reikalavimus, Priemonė yra taikoma toliau.

Taikomos priemonės turi būti proporcingos visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir mastui. Jos turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie trūkumai daro arba gali daryti neigiamą poveikį.

Komisija galutinių paramos gavėjų arba naudos gavėjų labui interneto svetainėje arba interneto portale pateikia informaciją ir gaires, susijusias su valstybių narių pareigomis.

Toje pačioje svetainėje arba tame pačiame portale Komisija taip pat pateikia tinkamas priemones galutiniams paramos gavėjams arba naudos gavėjams, kad jie galėtų informuoti Komisiją apie šių pareigų vykdymo pažeidimus, kurie, minėtų galutinių paramos gavėjų arba naudos gavėjų nuomone, daro jiems tiesioginį neigiamą poveikį. Į informaciją, kurią pateikė galutiniai paramos gavėjai arba naudos gavėjai pagal šią dalį, Komisija gali atsižvelgti tik tuo atveju, jei kartu pateikiami įrodymai, jog atitinkamas galutinis paramos gavėjęs arba naudos gavėjas yra pateikęs oficialų skundą kompetentingai institucijai.

Remdamasi galutinių paramos gavėjų ar naudos gavėjų pateiktais duomenimis, Komisija užtikrina, kad valstybės narės veiksmingai išmokėtų visas sumas, priklausančias galutiniams paramos gavėjams ar naudos gavėjams.

6. Nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog esama 4 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija nusiunčia tai valstybei narei rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto motyvus, kuriais ji grindžia savo išvadas. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį pranešimą ir jo turinį.

Komisija vertindama, ar esama 4 dalyje nustatytų sąlygų, atsižvelgia į visą reikšmingą informaciją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Europos Audito Rūmų ataskaitas ir atitinkamų tarptautinių organizacijų bei tinklų išvadas ir rekomendacijas. Komisija taip pat atsižvelgia į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, visų pirma į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą.

Komisijai padeda nepriklausomų ekspertų grupė, kuri įsteigiama priėmus deleguotąjį aktą.

Komisija gali prašyti suteikti papildomą vertinimui atlikti reikalingą informaciją, tiek prieš priimant išvadą, tiek ją priėmus.

Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą informaciją ir gali pateikti pastabų per Komisijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo ir ilgesnis nei trys mėnesiai nuo pranešimo apie išvadas dienos. Savo pastabose valstybė narė gali pasiūlyti taikyti taisomąsias priemones.

Vertindama, ar priimti sprendimą dėl bet kurios 5 dalyje nurodytos priemonės, Komisija atsižvelgia į gautą informaciją ir atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas ir įvertina siūlomų taisomųjų priemonių tinkamumą. Komisija priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su gauta informacija, per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo tos informacijos gavimo dienos.

Vertindama taikytinų priemonių proporcingumą, Komisija deramai atsižvelgia į šioje dalyje nurodytą informaciją ir rekomendacijas.

Tais atvejais, kai Komisija mano, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai laikomi nustatytais, ji priima sprendimą dėl 5 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimo akto forma.

Kai Komisija priima tokį sprendimą, ji tuo pačiu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai perkelti į biudžeto rezervą sumą, atitinkančią taikomų priemonių vertę.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 31 straipsnio 4 ir 6 dalių, Europos Parlamentas ir Taryba apsvarsto pasiūlymą dėl perkėlimo per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos jį gavo. Pasiūlymas dėl perkėlimo laikomas patvirtintu, išskyrus atvejus, kai per keturias savaites Europos Parlamentas, spręsdamas balsavusiųjų dauguma, arba Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, iš dalies keičia arba atmeta pasiūlymą. Jei Europos Parlamentas arba Taryba iš dalies keičia pasiūlymą dėl perkėlimo, taikoma Finansinio reglamento 31 straipsnio 8 dalis.

Aštuntoje pastraipoje nurodytas sprendimas įsigalioja, jei per dešimtoje pastraipoje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba neatmeta pasiūlymo dėl perkėlimo.

7. Atitinkamos valstybės narės gali bet kuriuo metu pateikti Komisijai oficialų pranešimą kartu su įrodymais, patvirtinančiais, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai buvo pašalinti arba išnyko.

Atitinkamai valstybei narei paprašius arba savo iniciatyva Komisija įvertina padėtį atitinkamoje valstybėje narėje per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo oficialaus pranešimo gavimo dienos. Visiškai ar iš dalies išnykus visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo trūkumams, dėl kurių buvo taikomos 5 dalyje nurodytos priemonės, Komisija nedelsdama priima sprendimą visiškai ar iš dalies atšaukti tas priemones. Kai Komisija priima tokį sprendimą, ji tuo pačiu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo, nurodyto 6 dalyje, sumą. Taikoma 5 dalyje nustatyta procedūra.

II SKYRIUS

Finansinis įnašas, paskirstymo procesas ir paskolos

10 straipsnis
Didžiausias finansinis įnašas

Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei dėl 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos skyrimo apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju nacionaliniu produktu (BVP) vienam gyventojui, ▌santykiniu nedarbo lygiu ir 2020–2021 m. laikotarpiu užfiksuotu bendru realiojo BVP nuostoliu, palyginti su 2019 m.

2021–2022 m. laikotarpiu didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu 2015–2019 m. laikotarpiu.

2023–2024 m. laikotarpiu didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir 2020–2021 m. laikotarpiu užfiksuotu bendru realiojo BVP nuostoliu, palyginti su 2019 m.

11 straipsnis
Finansinio įnašo skyrimas

1. Laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 337 968 000 000 EUR sumą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymus neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 10 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

2. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., jei bus finansinių išteklių, Komisija gali skelbti kvietimus tekti paraiškas pagal Europos semestro tvarkaraštį. Tuo tikslu ji paskelbia orientacinį kvietimų teikti paraiškas, kuriuos ketinama organizuoti tuo laikotarpiu, tvarkaraštį ir nurodo kiekvienam kvietimui likusią sumą. Kiekviena valstybė narė gali teikti pasiūlymą, kad savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti gautų didžiausią sumą neviršijančią sumą, atitinkančią jai paskirtą turimos paskirstyti sumos dalį, kaip nurodyta I priede.

12 straipsnis
Paskolos

1. Iki 2024 m. gruodžio 31 d., gavusi valstybės narės prašymą, Komisija atitinkamai valstybei narei gali suteikti paskolos paramą jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti.

2. Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 15 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

3. Valstybės narės paskolos prašyme nurodoma:

a) paskolos paramos priežastys, pagrįstos didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis reformomis ir investicijomis;

b) papildomos reformos ir investicijos pagal 15 straipsnį;

c) didesnės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos, palyginti su 10 straipsnyje nurodyta didžiausio finansinio įnašo suma arba su finansinio įnašo, skirto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui pagal 17 straipsnio 3 dalies b punktą, suma.

ca) informacija apie tai, kaip paskolos prašymas dera su bendru valstybės narės finansiniu planavimu ir bendruoju patikimos fiskalinės politikos tikslu.

4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma negali viršyti 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.

5. Nukrypstant nuo 4 dalies, jei yra išteklių, išskirtinėmis aplinkybėmis paskolos paramos suma gali būti padidinta.

6. Paskolos parama išmokama dalimis atsižvelgiant į pasiektas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes pagal 17 straipsnio 4 dalies g punktą.

7. Komisija priima sprendimą dėl paskolos paramos prašymo pagal 17 straipsnį. Prireikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinkamai iš dalies keičiamas.

13 straipsnis
Paskolos susitarimas

1. Prieš sudarydama paskolos susitarimą su atitinkama valstybe nare, Komisija įvertina, ar:

a) paskolos prašymo pagrindimas ir jos suma laikoma pagrįsta ir patikima atsižvelgiant į papildomas reformas ir investicijas ir ar

b) papildomos reformos ir investicijos atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

2. Jei paskolos prašymas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus ir priėmus 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro paskolos susitarimą. Paskolos susitarimą, be Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalyje nustatytų elementų, sudaro šie elementai:

a) paskolos suma eurais, įskaitant, kai taikytina, iš anksto finansuojamos paskolos paramą pagal XX straipsnį;

b) vidutinis grąžinimo terminas; Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalis šiam terminui netaikoma;

c) kainodaros formulė ir paskolos suteikimo laikotarpis;

d) didžiausias mokėjimų dalimis skaičius ir aiškus bei tikslus grąžinimo tvarkaraštis;

e) kiti elementai, reikalingi paskolos paramai įgyvendinti atsižvelgiant į atitinkamas reformas ir investicinius projektus pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.

3. Pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punktą su lėšų skolinimusi šiame straipsnyje nurodytoms paskoloms susijusias išlaidas padengia valstybės narės gavėjos.

4. Komisija nustato reikiamą tvarką, pagal kurią administruojamos skolinimo operacijos, susijusios su pagal šį straipsnį suteiktomis paskolomis.

5. Valstybė narė, gavusi pagal šį straipsnį suteikiamą paskolą, atidaro specialią sąskaitą gautai paskolai valdyti. Ji taip pat perveda pagrindinę sumą ir mokėtinas palūkanas už bet kurią susijusią paskolą į Komisijos nurodytą sąskaitą vadovaudamasi tvarka, nustatyta pagal ankstesnę pastraipą, likus dvidešimt sistemos TARGET2 darbo dienų iki atitinkamos mokėjimo dienos.

13a straipsnis
Apžvalga ir tikslinimas

1. Ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos Komisija pateikia šio reglamento II skyriuje nurodytų papildomų išteklių panaudojimo apžvalgą. Kartu su šia privaloma apžvalga prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo šis reglamentas būtų tikslinamas siekiant užtikrinti visišką išteklių panaudojimą.

2. Ne vėliau kaip iki 2024 m. pabaigos Komisija pateikia šio reglamento II skyriuje nurodytų išteklių panaudojimo apžvalgą. Kartu su šia privaloma apžvalga nurodomos būtinos priemonės dėl šio reglamento tikslinimo, siekiant užtikrinti visišką įsipareigojimų asignavimų panaudojimą.

III SKYRIUS

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

14 straipsnis
Tinkamumas finansuoti

1. Siekdamos įgyvendinti 3 straipsnyje nurodytus Europos prioritetus ir 4 straipsnyje nustatytus tikslus, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų bei privačiųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro išsamų ir nuoseklų rinkinį. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės gali pasinaudoti techninės pagalbos priemone, nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė].

Nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėtos įgyvendinti priemonės, susijusios su COVID-19 krizės ekonominiais ir socialiniais padariniais, gali būti remiamos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, jei jos atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais padedama įgyvendinti šešis Europos prioritetus, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, įskaitant minimalias išlaidų dalis, nurodytas 3 straipsnyje, bendruosius ir konkrečius tikslus, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, ir laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų pagal 4a straipsnį.

2a. Atsižvelgiant į Priemonės taikymo sritį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais padedama veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, įskaitant atitinkamas Tarybos patvirtintas rekomendacijas euro zonai.

2b. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir į atnaujintus planus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999[17], į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą[18], Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus, taip pat į veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės ir politikos įgyvendinimu.

2c. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategiją, grindžiami planuojamų priemonių poveikio lyčių lygybei vertinimu ir apima pagrindinius veiksmus, kuriais siekiama veiksmingai pašalinti neigiamą krizės poveikį lyčių lygybei, kartu su lyčių aspekto integravimo priemonėmis. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat turi atitikti nacionalines lyčių lygybės strategijas.

2d. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai neturi kenkti bendrajai rinkai.

3. Jeigu valstybei narei pagal Reglamento (ES) 472/2013 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002, šio reglamento nuostatos atitinkamai valstybei narei taikomos atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones.

3a. Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai nedaro poveikio teisei sudaryti ar vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir nacionalinės bei Sąjungos teisės ir praktikos.

15 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas

1. Valstybė narė, norinti gauti finansinį įnašą, kaip pateikta paskirstyti pagal 11 straipsnio 1 dalį, pateikia Komisijai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kaip apibrėžta 14 straipsnio 1 dalyje.

Kai Komisija pateikia paskirstyti sumą, nurodytą 11 straipsnio 2 dalyje, valstybė narė prireikus atnaujina ir pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad atsižvelgtų į atnaujintą didžiausią finansinio įnašo sumą, apskaičiuotą remiantis 10 straipsnio 2 dalimi.

2. Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas kartu su nacionaline reformų programa kaip vienas integruotas dokumentas paprastai oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Valstybė narė, norėdama gauti paramą pagal Priemonę, pradeda daugiapakopį dialogą, kuriame gali aktyviai dalyvauti vietos ir regioninės valdžios institucijos, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma jaunimo organizacijos, taip pat kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė, ir kuriame jie gali aptarti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rengimą ir įgyvendinimą. Prieš pateikiant planą Komisijai, plano projektas pateikiamas vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač jaunimo organizacijoms, kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei, siekiant su jais konsultuotis, ir socialiniams partneriams suteikiamas ne trumpesnis nei 30 dienų laikotarpis, kad jie galėtų raštu pateikti pastabas, remiantis partnerystės principu.

3. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma išdėstomi šie elementai:

a) išsamus paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais ir priemonėmis prisidedama įgyvendinant kiekvieną iš 3 straipsnyje apibrėžtų šešių Europos prioritetų bei siekiant 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų ir kad šie planai ir priemonės tiems prioritetams ir tikslams neprieštarauja;

ab) atsižvelgiant į Priemonės taikymo sritį, pagrindimas, kaip planas padeda veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, įskaitant atitinkamas Tarybos patvirtintas rekomendacijas euro zonai;

ac) jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kuriuos atlikusi išsamią peržiūrą nustato Komisija, paaiškinimas, kaip pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį parengtos rekomendacijos suderinamos su planais;

ad)  išsamus paaiškinimas, kaip planas atitinka kiekvienam iš šešių Europos prioritetų, nustatytų pagal 3 straipsnį, numatytas minimalias paskirstymo dalis;

ae) išsamus paaiškinimas, kaip bent 40 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui prašomos sumos bus skiriama prisidedant prie klimato ir biologinės įvairovės veiksmų integravimo, naudojant Komisijos pateiktą metodiką. Prieš įsigaliojant šiam reglamentui Komisija deleguotuoju aktu patvirtina atitinkamą metodiką, prireikus naudodama ES taksonomijoje nustatytus kriterijus;

af) paaiškinimas, kaip plane numatytos priemonės turėtų prisidėti prie skaitmeninių veiksmų ir ar jų suma sudaro ne mažiau kaip 20 proc. visų planui skirtų lėšų, remiantis ... priede nustatyta skaitmeninių žymenų metodika; ši metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš lentelėje išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant skaitmeninių tikslų koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeniniams tikslams;

ag) paaiškinimas, kad priemonės neprieštarauja strateginiams ir ekonominiams Sąjungos interesams, nenaudojamos periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti ir atitinka papildomumo principą bei didelės žalos nedarymo principą pagal 4a straipsnį;

ah) pagrindimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategijos principus, nacionalinę lyčių lygybės strategiją, poveikio lytims vertinimo reikalavimą, ir paaiškinimas, kaip plane numatytos priemonės turėtų padėti skatinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimo principą bei panaikinti diskriminaciją dėl lyties arba spręsti su tuo susijusias problemas;

d) numatomos aiškios ne ilgesnio kaip ketverių metų laikotarpio reformų ir ne ilgesnio kaip septynerių metų laikotarpio investicijų įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;

da) pagrindimas, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimai planai reiškia visapusišką reformą ir investicijų rinkinį, kaip jie dera su 14 straipsnio 2b dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytais planais, strategijomis ir programomis, taip pat kokia sinergija numatoma su šiais planais, strategijomis ir programomis;

e) numatomi viešieji ir privatieji investiciniai projektai, susijęs investicijų laikotarpis ir prireikus nuorodos į privačiojo sektoriaus partnerių dalyvavimą;

ea) jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytoms priemonėms taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje nurodyta prievolė pranešti apie valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014[19], Komisija pirmenybės tvarka išanalizuoja ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių;

f) visos numatomos į pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidos (taip pat vadinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatomomis išlaidomis), paremtos aiškiu pagrindimu, patvirtintu nepriklausomos viešosios įstaigos, ir tų išlaidų proporcingumas numatomam socialiniam ir ekonominiam poveikiui ▌pagal išlaidų veiksmingumo principą;

g) kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą ir ryšys su ankstesnėmis ar numatomomis reformomis pagal struktūrinių reformų rėmimo programą arba techninės paramos priemonę;

h) papildomos priemonės, kurių gali prireikti, įskaitant visų papildomų politikos veiksmų grafiką;

i) 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto daugiapakopio dialogo santrauka, kaip buvo atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų indėlį (suinteresuotųjų subjektų prašymu, jų nuomones galima pridėti prie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų), taip pat išsami informacija, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, apie planuojamas konsultacijas ir dialogus, susijusius su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu;

j) atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai stebėti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas aiškias kokybines ir kiekybines tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius, įskaitant tai, kaip planu gerinami konkrečios šalies veiklos rezultatai pagal socialinių rodiklių suvestinę ir makroekonominio disbalanso procedūros rezultatų suvestinę;

k) kai tinkama, prašymas dėl paskolos paramos ir papildomos tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jų elementai ir

ka) paaiškinimas apie valstybės narės planus, sistemas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią, aptikti ir pašalinti interesų konfliktus, korupciją ir sukčiavimą naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal kitas Sąjungos programas, susigrąžinti prarastas, nepagrįstai išmokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas ir, jei reikia, skirti sankcijas;

kb) valstybių narių nustatyta tvarka, kuria užtikrinama, kad įmonės gavėjos nedalyvautų jokiuose susitarimuose dėl mokesčių pagal Direktyvą (ES) 2018/822, apie kuriuos reikia pranešti ir kurie susiję su tarpvalstybiniais susitarimais;

l) visa kita svarbi informacija.

4. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. Valstybės narės taip pat gali bet kuriuo metu prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę pagal jos reglamentą. Techninė parama turi visapusiškai atitikti nacionalines taisykles ir praktiką, susijusią su kolektyvinėmis derybomis. Techninės paramos veikla negali būti kenkiama socialinių partnerių vaidmeniui ar keliama grėsmė kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomijai.

4a. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingi valstybių narių atstovai ir prireikus nepriklausomų fiskalinių institucijų atstovai kompetentinguose Europos Parlamento komitetuose pristato ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Susijusią informaciją Komisija vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

16 straipsnis
Komisijos vertinimas

1. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir prireikus jo pakeitimus, pateiktus valstybės narės pagal 15 straipsnio 1 dalį, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti planą iki oficialaus jo pateikimo arba jį pateikus. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu.

1a. Savo vertinime Komisija atsižvelgia į skirtingų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų kuriamą sinergiją ir tų planų bei kitų investicijų planų papildomumą nacionaliniu lygmeniu.

2. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą, į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus įtrauktą informaciją ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.

Ji taip pat atsižvelgia į informaciją, pateiktą metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, ES teisingumo rezultatų suvestinėje, makroekonominio disbalanso procedūros rezultatų suvestinėje ir socialinių rodiklių suvestinėje. Komisija taip pat reikalauja, kad nepriklausomas ekspertas atliktų plano poveikio lytims vertinimą, arba pati atlieka tokį vertinimą.

Komisija prireikus Sąjungos mastu konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad gautų jų atsiliepimus apie atsakomybę už nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, jo nuoseklumą ir veiksmingumą.

3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir darną ir ▌tuo tikslu atsižvelgia į šiuos elementus:

Komisija įvertina, ar visi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka šiuos reikalavimus:

a) ar planu bent 40 proc. jo sumos prisidedama prie klimato ir biologinės įvairovės aspektų įtraukimo ir ar teisingai taikoma 15 straipsnio 3 dalies ae punkte nurodyta stebėjimo metodika;

b) ar planu bent 20 proc. jo sumos prisidedama prie skaitmeninių veiksmų ir ar teisingai taikoma 15 straipsnio 3 dalies af punkte nurodyta stebėjimo metodika;

c) ar kiekviena priemonė neprieštarauja Sąjungos strateginiams ir ekonominiams interesams, nepakeičia pasikartojančių nacionalinių biudžeto išlaidų ir atitinka papildomumo principą ir principą „nedaryti reikšmingos žalos“ pagal 4a straipsnį;

d) ar planas atitinka kiekvienam Europos prioritetui pagal 3 straipsnį nustatytas minimalias paskirstymo dalis;

e) ar valstybių narių nustatyta tvarka užtikrinama, kad įmonės gavėjos nedalyvautų jokiuose praneštinuose susitarimuose dėl mokesčių pagal Direktyvą (ES) 2018/822 dėl tarpvalstybinių susitarimų;

veiksmingumą:

f) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie kiekvieno iš 3 straipsnyje nurodytų šešių Europos prioritetų ir ar juo prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies b punkto tikslų ir jis jiems neprieštarauja;

g) ar įvyko 15 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytas dialogas ir ar atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams buvo suteiktos veiksmingos galimybės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

h) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant pasiūlytas aiškias kokybines ir kiekybines tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes bei susijusius rodiklius, ir ar planu gerinami konkrečios šalies veiklos rezultatai pagal socialinių rodiklių suvestinę ir makroekonominio disbalanso procedūros suvestinę;

i) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;

j) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas apima investicijas į tarpvalstybinius ar visos Europos projektus, kuriais kuriama Europos pridėtinė vertė, kai tinkama, atsižvelgiant į valstybių narių apribojimus, susijusius su jų geografine padėtimi;

efektyvumą:

k) ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas numatomam socialiniam ir ekonominiam poveikiui pagal išlaidų veiksmingumo principą;

l) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal kitas Sąjungos programas;

aktualumą:

m) ar plane yra priemonių, kuriomis, laikantis Priemonės apimties, veiksmingai padedama spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą, įskaitant atitinkamas Tarybos patvirtintas rekomendacijas euro zonai;

n) ar planas, jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kaip Komisija nurodė po to, kai atlikta išsami peržiūra, atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį parengtas rekomendacijas;

o) ar plane pateikiama tiksli 15 straipsnyje nurodyta informacija;

suderinamumą:

p) ar planas yra išsamus reformos ir investicijų dokumentų rinkinys ir ar tvarka užtikrinamas nuoseklumas ir sinergija, kaip nurodyta 14 straipsnio 2b dalyje;

q) ar planas atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategijos principus, nacionalinę lyčių lygybės strategiją, ar buvo atliktas poveikio lytims vertinimas ir ar plane numatytos priemonės turėtų padėti skatinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimo principą bei panaikinti diskriminaciją dėl lyties arba spręsti su tuo susijusias problemas.

Šie vertinimo kriterijai taikomi vadovaujantis II priedu.

4. Jeigu atitinkama valstybė narė paprašė paskolos paramos, kaip nurodyta 12 straipsnyje, Komisija įvertina, ar prašymas dėl paskolos paramos atitinka 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, visų pirma, ar su paskolos prašymu susijusios papildomos reformos ir investicijos atitinka 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus.

4a. Jeigu Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina neigiamai, tinkamai pagrįstą įvertinimą jį pateikia per 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

5. Atlikti valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą Komisijai gali padėti ekspertai, įskaitant Europos Parlamento paskirtus ekspertus.

17 straipsnis
Komisijos sprendimas

1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per du mėnesius deleguotuoju aktu pagal 25a straipsnį priima sprendimą. Jeigu Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kurios reikalingos pagal 11 straipsnį skiriamam finansiniam įnašui išmokėti dalimis.

2. Jei atitinkama valstybė narė prašo paskolos paramos, sprendime taip pat nustatoma paskolos paramos suma, kaip nurodyta 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir papildomos reformos bei investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, kuriai teikiama ta paskolos parama, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

3. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, skirto finansinio įnašo suma nustatoma taip:

a) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi 10 straipsnyje nurodytam didžiausiam finansiniam įnašui tai valstybei narei arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo visai sumai;

b) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už 10 straipsnyje nurodytą didžiausią finansinį įnašą tai valstybei narei, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;

ba) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalies h, i, l, m, p punktuose nustatytus kriterijus planas įvertinamas daugiau nei dviem B, finansinis įnašas sumažinamas 2 proc. kiekvienam kriterijui, o bendras sumažinimas neviršija 6 proc. visų finansinių įnašų;

c) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas. Atitinkama valstybė narė gali pateikti prašymą dėl techninės pagalbos pagal techninės paramos priemonę, kad per vėlesnius ciklus turėtų galimybę geriau parengti pasiūlymą.

4. 1 dalyje nurodytu sprendimu taip pat nustatoma:

a) finansinis įnašas, mokėtinas tik dalimis, kai atitinkama valstybė narė patenkinamai pasiekia nustatytas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

aa) finansinis įnašas ir, kai taikytina, paskolos paramos suma, mokėtina išankstinio finansavimo forma pagal 11a straipsnį, patvirtinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

b) reformų ir investicinių projektų aprašymas ir numatytų visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma;

c) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo laikotarpis:

1) kiek tai susiję su investicijų užbaigimu, investicijų laikotarpis, iki kurio pabaigos turi būti įgyvendintas investicinis projektas, baigiasi ne vėliau kaip per septynerius metus po sprendimo priėmimo;

2) kiek tai susiję su reformų užbaigimu, laikotarpis, iki kurio pabaigos turi būti įgyvendintos reformos, baigiasi ne vėliau kaip per ketverius metus po sprendimo priėmimo;

d) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant aiškias kokybines ir kiekybines tarpines reikšmes ir, kai taikytina, susijusias priemones, kurios reikalingos siekiant laikytis -19 straipsnio;

e) atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, įskaitant metodiką, pagal kurią vertinama atitiktis išlaidų klimato ir aplinkosaugos srityse tikslams, nurodytiems 15 straipsnyje, ir

f) Komisijos užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų ir ataskaitų tvarka;

g) jei taikoma, dalimis mokėtina paskolos suma ir su paskolos paramos išmokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

5. Jeigu Komisija pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertina neigiamai, ji per du mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą, praneša tinkamai pagrįsto vertinimo išvadas. Tos išvados taip pat apima rekomendacijas valstybei narei naudotis techninės pagalbos priemone pagal Reglamentą XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė], kai ji keičia arba rengia naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal šio reglamento 18 straipsnį. Europos Parlamentui pakvietus, Komisija atvyksta į kompetentingus komitetus pateikti paaiškinimų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neigiamo įvertinimo. Susijusią informaciją Komisija vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Šio straipsnio 4 dalies d punkte nurodyta įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, e punkte nurodyti atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, f punkte nurodyta Komisijos užtikrinamos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka ir, jei taikoma, g punkte nurodytos su paskolos paramos išmokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės išsamiau išdėstomi veiklos susitarime, dėl kurio priėmus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą turi susitarti atitinkama valstybė narė ir Komisija. Patvirtintą planą ir visą kitą susijusią informaciją, įskaitant 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą, Komisija, priėmusi sprendimą ir paskelbusi jį Komisijos interneto svetainėje, nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija šio straipsnio 1 dalyje nustatytu deleguotuoju aktu konkrečiai nurodo operatyvinės veiklos susitarimų turinį, kad būtų skatinamas valstybių narių nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų nuoseklumas ir palyginamumas ir būtų teikiami standartizuoti duomenys Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės reikmėms, kaip nurodyta 21a straipsnyje.

7. 1 ir 2 dalyse nurodyti deleguotieji aktai priimami laikantis 25 straipsnio ▌.

18 straipsnis
Valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinis keitimas

1. Jeigu dalies ar viso valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė dėl objektyvių aplinkybių nebegali įgyvendinti arba kai atitinkama valstybė narė nustato svarbias papildomų investicijų ir reformų priemones, kurioms pagal šį reglamentą gali būti teikiama parama, arba kai atitinkama valstybė narė ketina iš esmės pagerinti vertinimo rezultatą pagal 16 ir 17 straipsnius, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti argumentuotą prašymą iš dalies arba visiškai pakeisti 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sprendimus. Šiuo tikslu valstybė narė gali pasiūlyti iš dalies pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Valstybė narė, norėdama iš dalies arba visiškai pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, gali bet kuriuo metu per metus naudotis techninės pagalbos priemone, nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė].

2. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 16 straipsnio nuostatas įvertina naująjį pasiūlymą ir per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį.

3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas. Europos Parlamentui pakvietus, Komisijos atstovai atvyksta į kompetentingus komitetus pateikti paaiškinimų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neigiamo įvertinimo.

3a. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo šio reglamento paskelbimo oficialiajame leidinyje dienos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atnaujina pagal su naują Reglamente, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), nustatytą 2030 m. klimato tikslą. Komisija įvertina atnaujintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus laikydamasi 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo dienos.

IV SKYRIUS

Finansinės nuostatos

-19 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Įgyvendindamos Priemonę valstybės narės, kurios gauna arba skolinasi Priemonės lėšas, imasi visų reikiamų veiksmų, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus ir ypač užtikrintų, kad visomis pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomomis reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėmis būtų laikomasi taikomų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų.

2. 13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose turėtų būti numatyti įsipareigojimai valstybėms narėms:

a) nuolat tikrinti, kad suteiktas finansavimas būtų tinkamai naudojamas, laikantis visų taikomų taisyklių, ir kad bet kokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicijų projektų įgyvendinimo priemonė būtų tinkamai įgyvendinta, laikantis visų taikomų taisyklių, įskaitant Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

b) imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktui, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, juos nustatyti bei ištaisyti ir imtis teisinių veiksmų nusavintoms lėšoms susigrąžinti, be kita ko, kai tai susiję su bet kuria ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone;

c) su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikti:

i) valdymo deklaraciją, kad lėšos panaudotos numatytam tikslui, kad su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikta informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad įgyvendintomis kontrolės sistemomis reikiamai užtikrinama, kad lėšos buvo valdomos laikantis visų taikomų taisyklių, visų pirma taisyklių dėl interesų konflikto vengimo, sukčiavimo prevencijos ir korupcijos bei dvigubo finansavimo vengimo, laikantis patikimo finansų valdymo principo; and

ii) išsamią auditų ataskaitą, tinkamą nepriklausomos viešosios įstaigos patvirtintų išlaidų sąmatų pagrindimą, poveikio vertinimus, finansines ataskaitas ir kitą susijusią informaciją, taip pat atliktą kontrolę, visų pirma susijusią su investiciniais projektais, įskaitant nustatytus trūkumus ir visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi;

d) lėšų naudojimo, susijusio su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėmis, audito ir kontrolės tikslais elektroniniu formatu bendroje duomenų bazėje, prie kurios nesukuriant nereikalingos administracinės naštos Sąjungos tyrimo ir audito įstaigos galėtų turėti panašaus lygio prieigą, surinkti šių kategorijų duomenis:

i) galutinio lėšų gavėjo pavadinimą;

ii) rangovo arba subrangovo pavadinimą, kai galutinis lėšų gavėjas yra perkančioji organizacija pagal Sąjungos arba nacionalines nuostatas dėl viešųjų pirkimų;

iii) lėšų gavėjo faktiškojo (-ųjų) savininko (-ų) arba rangovo vardą, pavardę ir gimimo datą, kaip nurodyta 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 dalyje[20];

iv) pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų visų įgyvendinimo priemonių sąrašą, bendrą viešojo finansavimo sumą, nurodant pagal priemonę ir kitus Sąjungos fondus išmokėtų lėšų sumą:

e) aiškiai leisti Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Audito Rūmams naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti panašias prievoles visiems galutiniams lėšų, išmokėtų į atgaivinimo ir atsparumo planą įtrauktoms reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėms, gavėjams arba visiems kitiems su jų įgyvendinimu susijusiems asmenims ar subjektams;

f) užtikrinti, kad įrašai atitiktų Finansinio reglamento 132 straipsnį;

fa) užtikrinti, kad įrašai atitiktų Finansinio reglamento 75 straipsnį. Todėl su biudžeto vykdymu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus nuo tos dienos, kai Europos Parlamentas patvirtina biudžeto įvykdymą. Dokumentai, susiję su operacijomis, bet kuriuo atveju saugomi iki metų, einančių po metų, kuriais operacijos yra užbaigtos, pabaigos. Teismo proceso atveju terminas sustabdomas tol, kol nelieka paskutinės apskundimo teisme galimybės;

g) kai įmanoma, patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys turi būti ištrinami, kai šių duomenų nereikia biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kontrolės ir audito tikslais. Srauto duomenų saugojimui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725[21].

3. Valstybės narės yra įgyvendinančiosios partnerės, jos seka, renka ir saugo informaciją apie pagal šią Priemonę teikiamo finansavimo gavėjus.

Komisija atsiskaito biudžeto valdymo institucijai pagal metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir pateikia Priemonę kaip specialią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalį atskirame Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo įvertinimo pranešimo skyriuje pagal SESV 318 straipsnį.

4. Pagal Priemonę išmokėtų Sąjungos lėšų išorės auditą pagal SESV 287 straipsnį atlieka Europos Audito Rūmai.

5. Pagal šį reglamentą valstybės narės suteikia aiškius įgaliojimus Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Audito Rūmams naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje.

OLAF gali, laikydamasi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar teikiant paramą pagal Priemonę nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

Komisija, atsižvelgdama į nustatytą riziką, nustato veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Šiuo tikslu Komisija parengia arba pritaiko esamas IT sistemas, kad sukurtų skaitmeninę veiklos ataskaitų teikimo sistemą, kuri padėtų stebėti, nustatyti pažeidimus ar sukčiavimą ir apie juos pranešti.

6. 13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose taip pat numatoma Komisijos teisė proporcingai sumažinti paramą pagal Priemonę ir susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas arba paprašyti paskolą grąžinti anksčiau sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kenkiančio Sąjungos finansiniams interesams, arba pareigų, kylančių iš minėtų susitarimų, pažeidimo atvejais.

Komisija, nustatydama grąžintiną, sumažintą arba anksčiau grąžintiną sumą, laikosi proporcingumo principo ir turėtų atsižvelgti į sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, arba įsipareigojimų nevykdymo rimtumą. Prieš sumažinant sumą arba prieš pareikalaujant jos išankstinio grąžinimo valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

19 straipsnisĮsipareigojimas dėl finansinio įnašo

1. 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas yra individualus teisinis įsipareigojimas, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, kuris gali būti grindžiamas bendrais įsipareigojimais. Jei taikoma, biudžetiniai įsipareigojimai gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

1a. Biudžetiniai įsipareigojimai gali būti grindžiami bendrais įsipareigojimais ir, kai tikslinga, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

19a straipsnis
Finansinių įnašų mokėjimo, sustabdymo ir panaikinimo taisyklės

2. Finansiniai įnašai atitinkamoms valstybėms narėms pagal šį straipsnį mokami remiantis biudžeto asignavimais ir atsižvelgiant į turimą finansavimą. Šiame straipsnyje nurodyti ▌sprendimai priimami laikantis 25a straipsnio ▌.

2a. 2021 metais, atsižvelgiant į Komisijos priimtą šio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisinį įsipareigojimą ir kai to prašo valstybė narė teikdama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija sumoka išankstinį finansavimą, kuris yra ne didesnis kaip 20 proc. teisinio įsipareigojimo dydžio, teikiamas negrąžintinos paramos forma, ir, kai taikytina, ne mažesnis kaip 20 proc. paskolos paramos dydžio, teikiamas paskolos turto forma, kaip nurodyta šio reglamento 19 straipsnyje. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 1 dalies, Komisija atitinkamą mokėjimą atliks per du mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija priims šio reglamento 19 straipsnyje nurodytą teisinį įsipareigojimą.

Išankstinio finansavimo atvejais pagal 2a dalį finansiniai įnašai ir, kai taikytina, paskolos parama, kuri bus mokama taip, kaip nurodyta 17 straipsnio 4 dalies a punkte, bus proporcingai koreguojama.

Jei finansinio įnašo išankstinio finansavimo suma negrąžintinos paramos forma, sumokėta 2021 metais pagal 1 dalį, ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. viršija 20 procentų didžiausio finansinio įnašo, apskaičiuoto pagal 10 straipsnio 2 dalį, vėlesnė suma, leidžiama išmokėti pagal 19a straipsnio 3 dalį, ir prireikus kitos vėlesnės sumos išmokamos sumažintos tol, kol perviršinė suma kompensuojama. Tuo atveju, jei likusių išmokėti sumų nepakanka, perviršinė suma grąžinama.

2b. 13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose ir sprendimuose taip pat numatoma Komisijos teisė proporcingai sumažinti paramą pagal Priemonę ir susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas arba paprašyti paskolą grąžinti anksčiau sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, atvejais, kai jie nebuvo ištaisyti valstybės narės, arba pareigų, kylančių iš minėtų susitarimų ir sprendimų, rimto pažeidimo atvejais.

Spręsdama dėl susigrąžinamos sumos, sumažinimo arba anksčiau grąžintinos sumos, Komisija laikosi proporcingumo principo ir atsižvelgia į sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, arba pareigų pažeidimo rimtumą. Prieš sumažinant sumą arba prieš pareikalaujant jos išankstinio grąžinimo valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

3. Atsižvelgiant į išankstinį finansavimą pagal 19 straipsnio 2a dalį, įgyvendinusi Komisijos deleguotuoju aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinio įnašo dalį, atitinkančią pasiektas siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės prireikus pateikia Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Lėšų išmokėjimas turi atitikti pasiektas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Komisijai gali padėti ekspertai, įskaitant Europos Parlamento paskirtus ekspertus.

Jei Komisijos įvertinimas teigiamas, ji priima sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą pagal Finansinį reglamentą. Kiekvienas sprendimas atlikti mokėjimą turėtų būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu pasiektos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės ir matoma išmatuojama pažanga.

4. Jeigu atlikusi 3 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiektos, atitinkama mokėjimo paraiškos dalis yra sustabdoma. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti savo pastabas.

Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas tik tuo atveju, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

5. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 2 dalies, mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie teigiamą rezultatą pagal 3 dalies antrą pastraipą dienos arba nuo pranešimo apie mokėjimo sustabdymo atšaukimą pagal 4 dalies antrą pastraipą dienos.

6. Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, pagal Finansinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį proporcingai sumažina finansinio įnašo sumą.

7. Jeigu per aštuoniolika mėnesių nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, Komisija nutraukia šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus susitarimus ar sprendimus ir panaikina finansinio įnašo sumą nedarant poveikio Finansinio reglamento 14 straipsnio 3 daliai. Susigrąžinama visa pagal šio straipsnio 2a dalį gauta išankstinio finansavimo suma.

Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo vertinimą dėl to, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabas, priima sprendimą dėl finansinio įnašo ir, kai taikytina, išankstinio finansavimo susigrąžinimo panaikinimo.

7a. Jeigu susidaro išskirtinės aplinkybės, sprendimo, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą, priėmimas pagal 19a straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas iki trijų mėnesių.

8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos papildomai paskolos paramai, laikantis 13 straipsnyje nurodyto paskolos susitarimo ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo nuostatų.

V SKYRIUS

Ataskaitų teikimas ir informacija

20 straipsnis
Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos

Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus, individualių pasiūlytų tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių ir susijusių rodiklių įgyvendinimą ir Komisijos rekomendacijas, kurios yra techninės paramos priemonės dalis, jeigu valstybė narė to prašė. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingi valstybių narių atstovai ir atitinkamų institucijų bei suinteresuotųjų subjektų atstovai Europos Parlamento prašymu atvyksta į kompetentingą komitetą aptarti šiame reglamente numatytų ir pagal jį taikytinų priemonių. Susijusią informaciją bet kuriuo proceso etapu valstybės narės vienu metu teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Tarybos direktyvoje 2011/85/ES[22] nepriklausomos fiskalinės institucijos du kartus per metus raginamos papildyti ir vertinti tokias ataskaitas, daugiausia dėmesio skiriant pateiktos informacijos, duomenų ir prognozių patikimumui, taip pat veiklos rezultatams ir bendrai pažangai, padarytai siekiant įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

20a straipsnis
Dialogas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu

1. Kad būtų pagerintas Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogas ir būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė, kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali pakviesti Tarybos ir jos parengiamųjų organų, Komisijos ir, kai taikoma, Euro grupės atstovus atvykti į komitetą ir aptarti visas priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą ir kurios priimtos pagal Tarybos reglamentą XXX[EURI].

2. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingi Europos Parlamento komitetas (-ai) gali pakviesti už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą atsakingos valstybės narės atstovus ir prireikus nacionalines nepriklausomas fiskalines institucijas atvykti į komitetą pristatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir šiame reglamente numatytų bei pagal jį priimtų priemonių.

3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu pateikia visą atitinkamų valstybių narių pateiktą informaciją, kuri svarbi institucijoms, kad jos galėtų vykdyti pagal šį reglamentą prisiimtus įsipareigojimus. Neskelbtinos arba konfidencialios informacijos perdavimui gali būti taikomi konkretūs įsipareigojimai laikytis konfidencialumo.

4. Komisijos Tarybai arba bet kuriam iš jos parengiamųjų organų perduota informacija, susijusi su šiuo reglamentu ar jo įgyvendinimu, vienu metu pateikiama Europos Parlamentui, jei reikia, taikant konfidencialumo susitarimus. Atitinkamiems Parlamento komitetams reikėtų pranešti susijusias Tarybos parengiamuosiuose organuose surengtų diskusijų išvadas.

21 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos informavimas ir komunikacija dėl valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų

1. Komisija nepagrįstai nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos deleguotuoju aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir visą kitą susijusią informaciją. Tokiu atveju Komisija palaiko ryšius su Parlamentu ir Taryba, kad išsiaiškintų, kaip vienai iš jų galima konfidencialiai pateikti suredaguotą informaciją. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingi valstybių narių atstovai ir atitinkamų institucijų bei suinteresuotųjų subjektų atstovai Europos Parlamento prašymu atvyksta į kompetentingą komitetą aptarti šiame reglamente numatytų ir pagal jį taikytinų priemonių. Susijusią informaciją bet kuriuo proceso etapu valstybės narės vienu metu teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, naudodama aiškiai matomą Sąjungos simboliką, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis. Komisija užtikrina Priemonės išlaidų matomumą aiškiai nurodydama, kad remiami projektai turi būti aiškiai ženklinami žyma „Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo iniciatyva“.

2a. Komisija kas pusmetį teikia Europos Parlamentui informaciją apie pažangą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytas tarpines reikšmes ir tikslus ir apie šių planų papildomumą su esamomis Sąjungos programomis.

2b. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai du kartus per metus perduoda išsamią ataskaitą, susijusią su finansiniais įsipareigojimais, kuriuos ji sudarė su trečiosiomis šalimis, kad būtų finansuojama Priemonė. Ataskaitoje pateikiamas aiškus ir patikimas grąžinimo planas, nesiremiant DFP pagal 7 straipsnį. Neskelbtina arba konfidenciali informacija teikiama Europos Parlamento nariams griežtai laikantis iš anksto sudaryto konfidencialumo susitarimo.

21a straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė

1. Komisija parengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę (toliau – Suvestinė), kuri nekeisdama papildo esamą socialinių rodiklių suvestinę rodikliais, kurie nustatyti pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir esamoje makroekonominio disbalanso procedūros rezultatų suvestinėje. Suvestinėje nurodomas kiekvienos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų suderintų reformų ir investicijų įgyvendinimo statusas ir valstybėms narėms skiriamų finansinių įnašų išmokėjimo dalimis, susijusio su patenkinamu aiškių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimu, statusas.

2. Iš Suvestinės matyti pažanga, padaryta įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kiekvienoje iš šešių prioritetinių sričių, apibrėžiančių šio reglamento taikymo sritį.

3. Į Suvestinę įtraukiami svarbūs rodikliai, susiję su 3 straipsnyje nurodytais Europos prioritetais, 4 straipsnyje nustatytais konkrečiais tikslais ir 4a straipsnyje nustatytais horizontaliaisiais principais,

pvz., socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai rodikliai, pagal kuriuos vertinama pažanga, padaryta įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kiekvienoje iš šešių Europos prioritetinių sričių, apibrėžiančių šio reglamento taikymo sritį, taip pat stebėsenos proceso, susijusio su minimalių išlaidų dalies, skirtos siekti klimato ir kitų aplinkosauginių tikslų, laikymusi, santrauka.

4. Suvestinėje nurodomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų atitinkamų tarpinių tikslų įgyvendinimo laipsnis ir rasti trūkumai, taip pat Komisijos rekomendacijos, kaip tuos trūkumus būtų galima pašalinti.

5. Suvestinėje nurodoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir tvarka ir finansinių įnašų išmokėjimo dalimis, susijusio su patenkinamu aiškių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimu, tvarkaraštis.

6. Suvestinė yra pagrindas valstybėms narėms nuolat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Keitimasis patirtimi reguliariai vykdomas kaip struktūrinis dialogas.

7. Suvestinė nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama Komisijos interneto svetainėje. Joje nurodomas mokėjimo prašymų, mokėjimų, finansinio įnašo sustabdymų ir panaikinimų statusas.

8. Komisija pateikia Suvestinę kompetentingų Europos Parlamento komitetų surengtame klausyme.

9. Rengdama Suvestinę Komisija turėtų kuo labiau remtis įvairių socialinių ir ekonominių atsparumo aspektų stebėsenos rodiklių suvestinėmis ir žaliųjų ir skaitmeninių atsparumo aspektų stebėsenos suvestinėmis, kurie pridėti prie jos 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitos „Kelias į didesnį Europos atsparumą“.

VI SKYRIUS

Papildomumas, stebėsena ir vertinimas

22 straipsnis
Koordinavimas ir papildomumas

Komisija ir atitinkamos valstybės narės, taikydamos priemonę, atitinkančią jų atsakomybės ribas, skatina šiuo reglamentu nustatytos Priemonės sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, įskaitant techninės paramos priemonę, ir visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis ir su finansavimu, kurį teikia Europos investicijų banko grupė arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė yra valstybė narė, ir užtikrina veiksmingą tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

a) užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

b) optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo; ir

c) užtikrina glaudų už įgyvendinimą, kontrolę ir priežiūrą Sąjungos, nacionaliniu ir, jei taikoma, regionų lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta pagal šį reglamentą nustatytų priemonių tikslų.

23 straipsnis
Įgyvendinimo stebėsena

1. Komisija stebi Priemonės įgyvendinimą ir vertina, ar pasiekta 4 straipsnyje nustatytų tikslų. Rodikliai, naudotini Priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitoms teikti, taip pat stebėsenos ir vertinimo tikslais, nustatyti III priede. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinga ir proporcinga pagal Priemonę vykdomai veiklai.

2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku ir būtų suskirstyti pagal lytį ir pajamų dydį. Todėl Sąjungos galutiniams paramos gavėjams ir lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

2a. Europos Parlamentas turi teisę nuodugniai tikrinti Komisijos sprendimus dėl išlaidų. Komisija suteikia visapusišką prieigą atitinkamoms Europos Parlamento įstaigoms ir Europos Parlamento nariams. Komisija kas ketvirtį informuoja Europos Parlamentą apie patvirtintų planų, patvirtintų tų planų pakeitimų, pateiktų mokėjimo prašymų, priimtų mokėjimo sprendimų, sustabdytų mokėjimų, atšauktų mokėjimų ir lėšų atgavimo statusą. Kas ketvirtį Komisija pateikia šios informacijos apžvalgą kompetentingų Europos Parlamento komitetų surengtame klausyme.

2ab. Komisija kas ketvirtį informuoja Europos Parlamentą, sukurdama atvirų duomenų, viešai prieinamą galutinių Priemonės lėšų gavėjų duomenų bazę. Neskelbtina arba konfidenciali informacija teikiama Europos Parlamento nariams griežtai laikantis iš anksto sudaryto konfidencialumo susitarimo.

2ac. Komisija kas ketvirtį teikia Europos Parlamentui ataskaitą dėl Priemonės įgyvendinimo valstybėse narėse, dalyvaudama viešajame klausyme. Toje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie valstybėms narėms skirtas ir išmokėtas sumas, sutartų tarpinių tikslų įgyvendinimo statusą, taip pat kita svarbi informacija, padedanti užtikrinti visišką skaidrumą ir informacijos apie Priemonę sklaidą. 

2ad. Komisija sukuria veiksmingą užbaigtų projektų stebėsenos sistemą.

24 straipsnisPusmečio ataskaita

1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai du kartus per metus teikia šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo ataskaitą.

2. Pusmečio ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.

3. Pusmečio ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

a) per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydis, suskirstytas pagal biudžeto eilutes; ▌

b) pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašas Priemonės tikslams įgyvendinti;

ba) informacija apie pateiktus prašymus dėl techninės paramos priemonės naudojimo rengiant, persvarstant, įgyvendinant ir tobulinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

bb) informacija apie kiekvienos valstybės narės siektinų reikšmių ir tarpinių reikšmių įgyvendinimą, sumas, kurios paskirtos ir išmokėtos kiekvienai valstybei narei, ir bendras sumas, pateiktus prašymus dėl mokėjimų, priimtus sprendimus dėl mokėjimų, mokėjimų sustabdymą ar panaikinimą, lėšų susigrąžinimą ir lėšų gavėjus, taip pat visa kita svarbi informacija, kuria užtikrinamas visapusiškas skaidrumas ir atskaitomybė, taip pat apie šių planų papildomumą su esamomis Sąjungos programomis;

bc) kiekvienai valstybei narei skirtas skirsnis, kuriame išsamiai nurodoma, kaip įgyvendinamas patikimo finansų valdymo principas pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį;

bd) Priemonės dalis, kuria prisidedama siekiant Sąjungos klimato ir aplinkosaugos tikslų;

be) lėšų gavėjų ir galutinių Priemonės paramos gavėjų sąrašas.

4. Ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai kaip integruotų finansinės atskaitomybės ataskaitų dalis ir yra specialios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis atskirame Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo įvertinimo pranešimo skyriuje pagal SESV 318 straipsnį.

25 straipsnis
Priemonės vertinimas ir ex post vertinimas

1. Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą jo įgyvendinimo ataskaitą, o praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo 2027 m. pabaigos – nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą.

2. Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.

3. Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.

4. Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras šiuo reglamentu nustatytų priemonių vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jo poveikį.

25a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 17 ir 19 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 ir 19 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 17 ir 19 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

VII SKYRIUS

Komunikacija ir baigiamosios nuostatos

26 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą aiškiai pateikdami Sąjungos logotipą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą, socialinę žiniasklaidą ir visuomenę. Lėšų gavėjai užtikrina Priemonės išlaidų matomumą aiškiai pažymėdami, kad projektai remiami pagal „Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo iniciatyvą“.

2. Komisija vykdo su pagal šį reglamentą nustatytai Priemonei, jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Pagal šį reglamentą nustatytoms priemonėms skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

2a. Informuojant apie veiksmus ir jų rezultatus Sąjungos lėšų gavėjai ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamento ir Komisijos atstovybes apie projektus atitinkamose valstybėse narėse ir įtraukia jas į veiklą.

28 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas


I PRIEDAS

Vienai valstybei narei pagal Priemonę skiriamo didžiausio finansinio įnašo (t. y. negrąžintinos finansinės paramos) apskaičiavimo metodika

 

Šiame priede nustatoma pagal 10 straipsnį kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika. Pagal šį metodą atsižvelgiama į:

 gyventojų skaičių;

 atvirkštinį BVP vienam gyventojui;

 vidutinį nedarbo lygį pastaruosius 5 metus, palyginti su ES vidurkiu (2015–2019 m.);

 bendrą realiojo BVP sumažėjimą 2020–2021 m. laikotarpiu, t. y. realiojo BVP pasikeitimą 2021 m., palyginti su 2019 m.

Siekiant išvengti pernelyg didelės išteklių koncentracijos:

 atvirkštinis BVP vienam gyventojui negali viršyti 150 proc. ES vidurkio;

 atskirų šalių nedarbo lygio nuokrypis nuo ES vidurkio negali viršyti 150 proc. ES vidurkio;

 atsižvelgiant į paprastai stabilesnes turtingesnių valstybių narių darbo rinkas (kurių BNP vienam gyventojui viršija ES vidurkį), jų nedarbo lygio nuokrypis nuo ES vidurkio negali viršyti 75 proc.

2021 m. ir 2022 m. didžiausias valstybės narės finansinis įnašas pagal Priemonę () nustatomas taip:

MFCi(2021–2022 m.) = αi × 0,6 × (FS)

2023 m. ir 2024 m. didžiausias valstybės narės finansinis įnašas pagal Priemonę (MFCi) nustatomas taip:

MFCi(2023-2024 m.) = betai × [ 0,4(FS) + nepanaudota suma (2021-2022 m.)

Čia:

FS (finansinė parama) – pagal Priemonę skiriamas finansinis paketas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

  – valstybės narės įnašo raktas i, nustatytas kaip:

,

kai 1,

ir kai 1, ir 0,75 valstybėms narėms, kurių

Čia:

– i valstybės įnašo raktas, – vienam i valstybės gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas 2019 m., – 2019 m. svertinis vidutinis bendrasis vidaus produktas vienam 27 ES valstybių narių gyventojui,

 

– bendras i valstybės gyventojų skaičius 2019 m.,

– bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.,

– vidutinis i valstybės nedarbo lygis 2015–2019 m.,

– vidutinis 27 ES valstybių nedarbo lygis 2015–2019 m.

FS (finansinė parama) – pagal Priemonę skiriamas finansinis paketas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

betai valstybės narės įnašo raktas i, nustatytas kaip:

kai 1,

ir kai ir 0,75 valstybėms narėms, kurių

Čia:

– i valstybės įnašo raktas,

vienam i valstybės gyventojui tenkantis BVP 2019 m.,

2019 m. svertinis vidutinis BVP vienam 27 ES valstybių narių gyventojui,

– bendras i valstybės gyventojų skaičius 2019 m.,

– bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.,

i valstybės bendras realiojo BVP nuostolis 2020–2021 m. laikotarpiu;

27 ES valstybių narių bendras realiojo BVP nuostolis 2020–2021 m. laikotarpiu;

2023–2024 m. laikotarpio įnašo raktas apskaičiuojamas remiantis 2022 m. birželio 30 d. Eurostato duomenimis.

Taikant metodiką kiekvienai valstybei narei bus skiriama toliau nurodyta didžiausia finansinio įnašo dalis ir suma.

 

Didžiausias finansinis įnašas vienai ES valstybei narei

 

Dalis nuo visos sumos (%)

Suma (mln., 2018 m. kainomis)

BE

1,55

4 821

BG

1,98

6 131

CZ

1,51

4 678

DK

0,56

1 723

DE

6,95

21 545

EE

0,32

1 004

IE

0,39

1 209

EL

5,77

17 874

ES

19,88

61 618

FR

10,38

32 167

HR

1,98

6 125

IT

20,45

63 380

CY

0,35

1 082

LV

0,70

2 170

LT

0,89

2 766

LU

0,03

101

HU

1,98

6 136

MT

0,07

226

NL

1,68

5 197

AT

0,95

2 950

PL

8,65

26 808

PT

4,16

12 905

RO

4,36

13 505

SI

0,55

1 693

SK

1,98

6 140

FI

0,71

2 196

SE

1,24

3 849

Iš viso

100,00

310 000

 


II PRIEDAS

Priemonės vertinimo gairės

1. Taikymo sritis

Šių vertinimo gairių tikslas – kartu su šiuo reglamentu sudaryti pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir kitus atitinkamus reikalavimus. Šios gairės visų pirma yra vertinimo kriterijų taikymo ir finansinio įnašo nustatymo, kaip atitinkamai nurodyta 16 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 3 dalyje, pagrindas.

Vertinimo gairių paskirtis:

a) pateikti papildomas rekomendacijas dėl valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo proceso;

b) suteikti papildomos informacijos apie vertinimo kriterijus ir numatyti vertinimo sistemą, kuri turi būti sukurta siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, ir

c) apibrėžti Komisijos pagal vertinimo kriterijus atliktino vertinimo ir finansinio įnašo, kuris turi būti nurodytas Komisijos sprendime dėl atrinkto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, nustatymo ryšį.

Šios gairės yra priemonė, padedanti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų remiamos svarbios reformos ir viešosios investicijos, kurias vykdant būtų laikomasi Sąjungos finansavimo papildomumo principo ir kuriama tikra Europos pridėtinė vertė, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms.

2. Vertinimo kriterijai

Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir suderinamumą ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos elementus:

Komisija įvertina, ar visi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka šiuos reikalavimus:

a) ar planu bent 40 proc. jo sumos prisidedama prie klimato ir biologinės įvairovės aspektų įtraukimo ir ar teisingai taikoma 15 straipsnio 3 dalies ae punkte nurodyta stebėjimo metodika;

b) ar planu bent 20 proc. jo sumos prisidedama prie skaitmeninių veiksmų ir ar teisingai taikoma 15 straipsnio 3 dalies af punkte nurodyta stebėjimo metodika;

c) ar kiekviena priemonė neprieštarauja Sąjungos strateginiams ir ekonominiams interesams, nepakeičia pasikartojančių nacionalinių biudžeto išlaidų ir atitinka papildomumo principą ir principą „nedaryti reikšmingos žalos“ pagal naują 4a straipsnį;

d) ar planas atitinka kiekvienam Europos prioritetui pagal 3 straipsnį nustatytas minimalias paskirstymo dalis;

e) ar valstybių narių nustatyta tvarka užtikrinama, kad įmonės gavėjos nedalyvautų jokiuose praneštinuose susitarimuose dėl mokesčių pagal Direktyvą (ES) 2018/822 dėl tarpvalstybinių susitarimų;

veiksmingumą:

f) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie kiekvieno iš 3 straipsnyje nurodytų šešių Europos prioritetų ir ar juo prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies b punkto tikslų ir jis jiems neprieštarauja;

g) ar įvyko 15 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas dialogas ir ar atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams buvo suteiktos veiksmingos galimybės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

h) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, pasiūlytas kokybines ir kiekybines tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes bei susijusius rodiklius, ir ar planu gerinami konkrečios šalies veiklos rezultatai pagal socialinių rodiklių suvestinę ir makroekonominio disbalanso procedūros suvestinę;

i) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;

j) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas apima investicijas į tarpvalstybinius ar visos Europos projektus, kuriais kuriama Europos pridėtinė vertė, kai tinkama, atsižvelgiant į valstybių narių apribojimus, susijusius su jų geografine padėtimi;

efektyvumą:

k) ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas socialiniam ir ekonominiam poveikiui pagal išlaidų veiksmingumo principą;

l) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, juos aptikti ir pašalinti, naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal kitas Sąjungos programas;

aktualumą:

m) ar plane yra priemonių, kuriomis, laikantis Priemonės apimties, veiksmingai padedama spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą, įskaitant atitinkamas Tarybos patvirtintas rekomendacijas euro zonai;

n) ar planas, jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kaip Komisija nurodė po to, kai atlikta išsami peržiūra, atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį parengtas rekomendacijas;

o) ar plane pateikiama tiksli 15 straipsnyje nurodyta informacija;

suderinamumą:

p) ar planas yra išsamus reformos ir investicijų dokumentų rinkinys ir ar tvarka užtikrinamas nuoseklumas ir sinergija, kaip nurodyta 14 straipsnio 2b dalyje;

q) ar planas atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategijos principus, nacionalinę lyčių lygybės strategiją, ar buvo atliktas poveikio lytims vertinimas ir ar plane numatytos priemonės turėtų padėti skatinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimo principą bei panaikinti diskriminaciją dėl lyties arba spręsti su tuo susijusias problemas.

Siekdama įvertinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų efektyvumą, veiksmingumą, aktualumą bei darną ir nustatyti finansinį įnašą pagal 17 straipsnio 3 dalį, atlikusi vertinimą Komisija pagal kiekvieną 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimo kriterijų suteikia valstybių narių pateiktiems planams reitingus.

Supaprastinimo ir veiksmingumo tikslais taikant reitingų sistemą suteikiami reitingai nuo A iki C, kaip nurodyta toliau.

a–e punktų reitingas

A – atitinka kriterijus

C – neatitinka kriterijų

f, g, h, i, j, k, l, m, n, o, p, q punktų reitingas

A beveik atitinka kriterijus / dėl h punkto: tinkama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti;

B vidutiniškai atitinka kriterijus / dėl h punkto: minimali tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti;

C menkai atitinka kriterijus / dėl h punkto: nepakankama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti.

Dėl j punkto kriterijaus skiriamas tik A arba B reitingas, o valstybėms narėms, turinčioms objektyvių apribojimų, susijusių su jų geografine padėtimi, neskiriamas joks reitingas.

▌3. Finansinio įnašo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatymas

Pagal 17 straipsnio 3 dalį Komisija nustato finansinį įnašą atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės pasiūlyto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, įvertintus pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Tuo tikslu ji taiko šiuos kriterijus:

a) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi 10 straipsnyje nurodytam didžiausiam finansiniam įnašui tai valstybei narei arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo visai sumai;

b) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už 10 straipsnyje nurodytą didžiausią finansinį įnašą tai valstybei narei, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;

ba) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalies h, i, l, m, p punktuose nustatytus kriterijus planas įvertinamas daugiau nei dviem B, finansinis įnašas sumažinamas 2 proc. kiekvienam kriterijui, o bendras sumažinimas neviršija 6 proc. viso finansinio įnašo;

c) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.

Įgyvendinant šią pastraipą taikomos tokios formulės:

 dėl a punkto:      valstybė narė gauna  

 dėl b punkto:    <  valstybė narė gauna  

 Čia: 

 i – atitinkama valstybė narė,

 MFC – didžiausias finansinis įnašas atitinkamai valstybei narei, 

 C – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma

 

Atlikus vertinimą pagal 16 straipsnio 3 dalį ir atsižvelgus į reitingus:

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus,

 

jei galutinio reitingo pagal a–q punktų kriterijus įvertinimas yra:

 

 kriterijų pagal a–f punktus – A;

 

kitų kriterijų:

 

 visi A

 

arba

 

 daugiau A nei B ir nėra C.

Jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalies h, i, l, m, p punktuose nustatytus kriterijus planas įvertinamas daugiau nei dviem B, finansinis įnašas sumažinamas 2 proc. kiekvienam kriterijui, o bendras sumažinimas neviršija 6 proc. viso finansinio įnašo.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų,

 

jei galutinio reitingo pagal a–q punktų kriterijus įvertinimas yra:

 

 kriterijų pagal a–f punktus – ne A,

 

kitų kriterijų:

 

 daugiau B nei A

 

arba

 

 bent vienas C.

 

 

 

III PRIEDAS

Rodikliai

4 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekimas vertinamas remiantis toliau nurodytais rodikliais, kurie suskirstyti pagal valstybes nares ir pagal veiksmų sritį.

Rodikliai naudojami pagal turimus duomenis ir informaciją, įskaitant kiekybinius ir (arba) kokybinius duomenis.

  Produkto rodikliai:

a) patvirtintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaičius;

b) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtas bendras finansinis įnašas.

  Rezultatų rodikliai:

c) įgyvendintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaičius; Šiuo reglamentu nustatyti poveikio rodikliai

d) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatyti tikslai, kurių pasiekta, be kita ko, dėl bendros finansinės paramos (įskaitant, jei taikoma, paskolos paramą), gautos pagal šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

Komisija vykdo 25 straipsnyje nurodytą ex post vertinimą taip pat siekdama nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendros finansinės paramos (įskaitant, jei taikoma, paskolos paramos) ir atitinkamų priemonių įgyvendinimo atitinkamoje valstybėje narėje, siekiant gerinti ekonomikos gaivinimą, atsparumą, darbo vietų kūrimą ir sanglaudą, ryšius.


 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (16.10.2020)

<CommissionInt>pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė</Titre>

<DocRef>(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Dragoș Pîslaru</Depute>

 

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2020 m. gegužės 28 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymo, kuriuo pakeičiamas panaikintas Komisijos pasiūlymas dėl Reformų rėmimo programos (angl. RSP). Naujas pasiūlymas yra paremtas naujausiu RSP tekstu ir yra atidžiai suderintas su politinėmis rekomendacijomis, teikiamomis įgyvendinant Europos semestrą. Jo tikslai buvo peržiūrėti, o Priemonės įgyvendinimo būdas pritaikytas, kad būtų atsižvelgta į naujas COVID-19 pandemijos nulemtas realijas. Šiomis naujomis aplinkybėmis ypač svarbu strategiškai planuoti atsigavimą ir užtikrinti tvarų augimą stiprinant Europos ekonomikų ir visuomenių atsparumą.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bus pagrindinė Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, kuri yra peržiūrėtos daugiametės finansinės programos dalis, programa. Pasiūlymas taip pat yra dalis įvairių priemonių, parengtų reaguojant į dabartinę COVID-19 pandemiją, tokių kaip Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva.

Priemone siekiama suteikti didelio masto finansinę pagalbą, kad būtų sustiprintas labai reikalingų ilgalaikių reformų projektavimas ir įgyvendinimas, taip pat susijusios viešosios investicijos valstybėse narėse. Jos bendras tikslas yra skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, naudojant priemones, leidžiančias suinteresuotoms valstybėms narėms greičiau ir nuosekliau atsigauti ir tapti atsparesnėms, sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir energetikos pertvarką, skatinti darbo vietų kūrimą ir skatinti tvarų augimą.

Apskritai Gaivinimo ir Atsparumo didinimo priemone bus prisidedama ir prie Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su Europos socialinių teisių ramsčiu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, vykdymo.

Parama pagal Priemonę bus teikiama reaguojant į atitinkamos valstybės narės savanoriškai pateiktą prašymą. Tokia parama bus suteikiama pagal tiesioginį valdymą skiriamos negrąžinamos paramos forma ir paskolos forma.

Valstybės narės turėtų paruošti nacionalinius gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie apima reformų įgyvendinimo priemones ir valstybės investicijų projektus, parengiant nuoseklų paketą, ir kurie turėtų derėti su atitinkamais Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais, taip pat partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Šie planai sudarys Nacionalinės reformų programos priedą, o ataskaitos apie pažangą įgyvendinant šiuos planus taip pat bus rengiamos įgyvendinant Europos semestrą.

Greta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Komisija taip pat pateikė Techninės paramos priemonės reglamentą, kuriuo remiantis bus teikiama pagalba stiprinant administracinį pajėgumą ir ilgalaikes struktūrines reformas valstybėse narėse ir skatinamas valstybėms narėms skirtų ir konkrečiai šaliai pritaikytų rekomendacijų įgyvendinimas atsižvelgiant į Europos semestrą.

Nuomonės referentas palankiai vertina naują Komisijos pasiūlymą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymo ir yra įsitikinęs, kad ši Priemonė bus ypač svarbi Sąjungos atsigavimui ir atsinaujinimui. Jis palaiko sumanymą, kad pagal šią Priemonę būtų sukurtas reformoms ir į naują kartą, ypač jaunimą ir vaikus, orientuotoms investicijoms skirtas ramstis. Tai atspindi tvirtą nuomonės referento tikėjimą idėja, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė turėtų būti į ateitį orientuota priemonė, nešanti naudą naujai kartai.

Dabartinė grindžiama nuomonė dėl 2021–2027 m. reformų rėmimo programos (2018/0213(COD)), kurią 2020 m. gegužės 26 d. priėmė Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas. Todėl į ją yra įtraukti visi pakeitimai, kurie taip pat svarbūs Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei.

Be to, nuomonės referentas norėtų pasiūlyti papildomų pakeitimų, kurie pabrėžtų struktūrinių reformų, grindžiamų solidarumu, integracija ir socialiniu teisingumu ir įgyvendinamų kaip vienas iš Europos semestro tikslų, svarbą, kad būtų užtikrinta lygybė ir būdai naudotis galimybėmis bei socialine apsauga, saugomos pažeidžiamos grupės ir gerinamas visų piliečių gyvenimo lygis. Šiuo požiūriu, įvykdytos reformos galėtų sulaukti plataus palaikymo, jei valstybės narės, vykstant prašymų gauti finansinę paramą pagal Priemonę teikimo procesui, numatytų konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir nacionaliniais parlamentais.

Nuomonės referentas siūlo išplėsti Priemonės taikymo sritį (3 straipsnis), įtraukiant platų politikos sričių spektrą, pavyzdžiui, švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo priemones; priemones, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę ateitį palankių sąlygų neturintiems vaikams, jaunimui, pagyvenusiems asmenims ir neįgaliesiems; priemones lyčių diskriminacijai mažinti ir lyčių lygybei skatinti; priemones, kuriomis skatinamos verslumo galimybių didinimo ir įgūdžių gerinimo sąlygos; priemones, kuriomis įgyvendinami veiksmai dėl klimato; priemones, kuriomis gerinami valstybinių institucijų gebėjimai užtikrinti mobiliųjų ir pasienio darbuotojų teises; priemones, skirtas profesiniam rengimui ir mokymui (VET) ir jaunimo integracijai į darbo rinką. pensijų reformos priemones, taip pat visuomenės sveikatos sistemų gerinimui skirtas priemones.

Nuomonės referentas taip pat siūlo pakeitimą, kuriuo konkrečiai atsižvelgiama į valstybių narių, kuriose susidarė perviršinis disbalansas, ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių, kurių struktūrinis vystymasis stipriai vėluoja, padėtį.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

<RepeatBlock-Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>1</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>2 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a) Sutarties 2 ir 8 straipsniuose nustatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra Sąjungos vertybė ir kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Todėl lyčių aspekto integravimas, įskaitant biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, turėtų būti įgyvendinamas visose Sąjungos politikos srityse ir reglamentuose;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>2</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

(3) Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos žaliojo kurso tikslus, Europos socialinių teisių ramsčio principus (ESTR) ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Įgyvendinant Europos semestro tikslus taip pat nagrinėjamos struktūrinės reformos, grindžiamos solidarumu, integracija ir socialiniu teisingumu, siekiant skatinti kokybišką užimtumą ir augimą, užtikrinti lygybę ir būdus naudotis galimybėmis bei socialine apsauga, apsaugoti pažeidžiamas grupes ir pagerinti gyvenimo lygį visiems. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>3</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;

(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis susijusias problemas, ypač moterims ir mergaitėms, dėl šioje srityje egzistuojančios nelygybės. Dabartinė COVID-19 pandemijos sukelta krizė ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimą ir atsparią ekonomiką, finansų ir socialinės gerovės sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, užtikrinančiomis deramą gyvenimo lygį, valstybės narės gali efektyviau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos ekonominis, socialinis, ekologinis ir administracinis atsparumas bei išvengiama sukrėtimų šalutinio poveikio tarp valstybių narių arba visoje Sąjungoje, dėl kurio kyla su konvergencija ir sanglauda susijusių problemų;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>4</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a) Valstybių narių socialinės gerovės sistemomis užtikrinama, kad visuomenei ir piliečiams būtų teikiamos integruotos paslaugos ir ekonominė nauda, būtinos deramam gyvenimui, apimant šias intervencijos sritis: socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo, būsto, užimtumo, teisingumo ir socialinių paslaugų, teikiamų pažeidžiamoms grupėms. Jos atlieka svarbų vaidmenį siekiant tvaraus socialinio vystymosi, skatinant lygybę ir socialinį teisingumą. Dėl COVID-19 krizės valstybių narių socialinės gerovės sistemos patiria precedento neturintį spaudimą, nes jos nebuvo suplanuotos didėjančiai socialinei paklausai patenkinti kritiškos sveikatos priežiūros ir ekonominės padėties atvejais. Socialinės gerovės sistemas reikės sustiprinti, kad jos galėtų veikti ir padėti visiems gyventojams, ypač krizės ar sisteminių sukrėtimų atvejais;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>5</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b) ekonominiai COVID-19 krizės padariniai smarkiai sumažino daugelio valstybių narių fiskalines galimybes, ir tai kenkia jų pajėgumui įgyvendinti svarbias reformas ir investicijų prioritetus. Nors Europos semestras yra Sąjungos sistema, kuria nustatomos ekonominės reformos ir investicijų prioritetai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo poreikis, kurį parodė COVID-19 krizė, apima ne tik ekonominės politikos sritį, ir jam turi būti teikiama tinkama pirmenybė rengiant ir tvirtinant Europos semestrą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>6</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>5 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;

(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos ir visuomenės atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti, išlaisvinamas įtraukaus augimo potencialas ir padedama prisitaikyti prie technologinių pokyčių, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Net iki COVID-19 krizės Sąjungos ekonomika ir visuomenė patyrė didelių pokyčių, susijusių su klimato kaita, aplinkos, skaitmeniniais ir demografiniais iššūkiais bei socialinių investicijų atotrūkiu. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui; Socialinis tvarumas ir integracija turi būti šio įtraukių ir atsparių visuomenių kūrimo proceso pagrindas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>7</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>5 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a) moterys buvo COVID-19 krizės priešakyje – jos sudarė daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų visoje Sąjungoje, ir neatlygintinos priežiūros atsakomybės derinimas su jų pareigomis darbe buvo dar sunkesnis šeimoms su vienu tėvu, iš kurių 85 proc. yra moterys. Investicijos į tvirtą priežiūros infrastruktūrą yra būtinos siekiant užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, moterų ekonominį įgalinimą, kurti atsparias visuomenes, kovoti su mažų garantijų darbu sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, skatinti darbo vietų kūrimą, užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai. Be to, tokios investicijos daro teigiamą poveikį BVP, nes daugiau moterų gali dirbti apmokamą darbą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>8</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>6 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Todėl tam, kad būtų paspartintas ekonomikos bei socialinis atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio tvaraus augimo potencialas, didinamas socialinis atsparumas ir sanglaudą, taip pat vengiama nelygybės ir skurdo didėjimo, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo, padedant kurti išlaikyti kokybiškas darbo vietas ir kurti atsparias darbo rinkas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir labiau nepriklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>9</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>8 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;

(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir sukurti mechanizmą, kuris būtų skirtas valstybėms narėms tiesiogiai teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų, susijusių su Komisijos konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, paskelbtomis atsižvelgiant į Europos semestrą, ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, visų pirma atsižvelgiant į naujosios tvaraus augimo strategijos, pateiktos Europos žaliajame kurse, tikslus, Europos socialinių teisių ramsčio principus ir JT darnaus vystymosi tikslus siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>10</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>10 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a) Priemone turėtų būti užtikrinamos sąveikos ir papildomumas su programa „InvestEU“, suteikiant galimybę valstybėms narėms Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane skirti sumą, kuria per programą „InvestEU“ bus remiamas valstybėse narėse įsteigtų įmonių mokumas ir jų parengiamoji, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>11</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>11 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;

(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir įgyvendinti teisingą perėjimą nieko nepaliekant nuošalyje bei pasiekti bendrą tikslą – 37 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti, neskiriant lėšų priemonėms, kurios daro neigiamą poveikį perėjimui prie poveikio klimatui neutralios ES 2050 m.; Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2030 m. darbotvarkei reikalingas visa apimantis ir tarpsektorinis politinis požiūris siekiant užtikrinti, kad būtų sprendžiami visi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos uždaviniai, pagal Priemonę turėtų būti teikiamas vienodas prioritetas socialiniam tvarumo aspektui;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>12</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>11 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a) atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį kaip į Europos socialinę strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo, skaitmeninimo ir demografinių pokyčių, taip pat atsigavimas po COVID-19 pandemijos būtų socialiai teisingas ir sąžiningas, šia Priemone bus prisidedama įgyvendinant jos 20 principų ir siekiant socialinės pažangos tikslų ir orientyrų;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>13</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) kad būtų sudarytos sąlygos imtis priemonių, kurios susietų Priemonę su patikimu ekonomikos valdymu, siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais sustabdyti sprendimų dėl pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo terminą ir sustabdyti mokėjimus pagal šią Priemonę, jei atitinkamais atvejais, susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XX [BNR] nustatytu ekonomikos valdymo procesu, reikšmingai nesilaikoma reikalavimų. Tarybai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais panaikinti šiuos sustabdymus, susijusius su minėtais atitinkamais atvejais;

(13) kad būtų sudarytos sąlygos imtis priemonių, kurios susietų Priemonę su patikimu ekonomikos valdymu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį, susijusius su sprendimų dėl pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo termino sustabdymu arba sustabdymo atšaukimu, ir visiškai arba iš dalies sustabdyti mokėjimus pagal šią Priemonę, jei atitinkamais atvejais, susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XX [BNR] nustatytu ekonomikos valdymo procesu, reikšmingai nesilaikoma reikalavimų. Sprendimas sustabdyti mokėjimus neturėtų būti taikomas, jei galioja bendroji atsakomybę ribojanti išlyga. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>14</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a) Priemonės taikymo sritis turėtų apimti politikos sritis, susijusias su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, ekologiškomis ir skaitmeninėmis permainomis, sveikata, konkurencingumu, verslumu, atsparumu, našumu, finansų sistemų stabilumu, kultūra, švietimu ir įgūdžiais, vaikų ir jaunimo politika, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, visuomenės sveikatos priežiūros sistemomis, taip pat Europos socialinių teisių ramstį atitinkančia politika, kuria padedama įgyvendinti jo principus, pvz., socialinės apsaugos, aukštos kokybės darbo vietas ir investicijas, lyčių lygybę, veiksmingą neįgalių asmenų integravimą, socialinį dialogą stiprinančias demokratines sistemas, įskaitant veiksmingas ir nepriklausomas teismų sistemas, o taip pat žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>15</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;

(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas bei indėlis siekiant Sąjungos politikos, JKT darnaus vystymosi, Europos socialinių teisių ramsčio, Paryžiaus susitarimo tikslų, vidaus rinkos stiprinimo, atsparių ekonominių ir socialinių struktūrų, atsparių darbo rinkų, demografinių problemų sprendimo ir administracinių bei institucinių gebėjimų stiprinimo tikslų. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį (ypač pažeidžiamų grupių atveju), remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą, bei lyčių lygybę, taip pat novatorišką ir tvarią reindustrializaciją ir infrastruktūrą, švietimo, mokymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemų reformas ir paramą reformoms valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, siekiant palengvinti euro, kaip jų valiutos, įvedimą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>16</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą valstybėms narėms, kad būtų plėtojami projektai, kuriais skatinamas jų vystymasis, investicijos į našius ir strateginius sektorius ir kurie atlieka struktūrinį vaidmenį teikiant visuotines, nemokamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama tinkamai atsižvelgiant į konkrečias atitinkamų valstybių narių vystymosi strategijas, įnešant reikšmingą indėlį nedelsiant reaguojant į COVID-19 krizės poveikį, ir teikiant viešąsias investicijas, kurios atlieka struktūrinį vaidmenį užtikrinant socialinę ir teritorinę valstybių narių ir Sąjungos sanglaudą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>17</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>16 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;

(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Siekiant plačios paramos vykdomoms reformoms, pasinaudoti Priemone norinčios valstybės narės, rengdamos gaivinimo ir atsparumo planus, turėtų konsultuotis su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, savivaldybėmis, atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas (laikydamosi atitinkamų sanglaudos politikos Partnerystės elgesio kodekso nuostatų), taip pat su nacionaliniais parlamentais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su strategine Sąjungos autonomija, JT darnaus vystymosi tikslais, Sąjungos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą ir principu „nedaryti didelės žalos“ bei Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, visų pirma susijusiais su socialine ir užimtumo politika bei atsižvelgiant į kiekvienai valstybei narei nustatytus konkrečius socialinius rodiklius, susijusiais su nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais bei veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat turėtų būti pateikti konkretūs socialiniai rodikliai, kuriuos reikia pasiekti, ir poveikio lytims vertinimas, atitinkantis 2020–2025 m. Europos lyčių lygybės strategijos tikslus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės, vaiko garantijų sistemos, Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) principų prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios pagal šešias politikos sritis, nustatytas šiame reglamente. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus; rengdamos nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir jiems būtų suteikta galimybė jau ankstyvoje stadijoje pateikti savo indėlį;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>18</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>18 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais;

(18) siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Europos parlamentas ir Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>19</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>21 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, konsultacijų su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, o taip pat kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, išplėtimas prieš pateikiant planą, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis Europos žaliojo kurso tikslams, ESTR ir JT darnaus vystymosi principams, ypač tvaraus ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui, o taip pat nurodyti tobulintini socialiniai rodikliai, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio principus ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios ir tiesiogiai prie šios pertvarkos prisidedančios priemonės ir, tam tikrais atvejais, įvertintos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos poveikis, turint omenyje prarastus darbus ir socialinės apsaugos trūkumą, taip pat numatytos priemonės šioms problemoms spręsti; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais ir kaip buvo konsultuotasi su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, o taip pat turėtų būti parodyta, kaip planas turėtų prisidėti prie lyčių lygybės ir lyčių požiūriu subalansuoto ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>20</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>22 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare, taip pat dalyvaujant socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; Ar tikimasi, kad planu bus veiksmingai prisidėta prie valstybės narės augimo potencialo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir ekonominio bei socialinio atsparumo didinimo, sušvelnintas ekonominis ir socialinis krizės poveikis , visų pirma pažeidžiamoms grupėms ir jaunimui , ir prisidėta prie Sąjungos strateginio savarankiškumo ir Sąjungos bei valstybių narių įsipareigojimų, visų pirma Paryžiaus susitarimo, JT DVT ir Europos socialinių teisių ramsčio, įgyvendinimo, didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir mažinant infrastruktūros atotrūkį; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai, užimtumui ir socialinei pažangai; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>21</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>24 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų valstybei narei paprašius;

(24) siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų valstybei narei paprašius; Kai tokia patirtis susijusi su darbo politika, socialiniai partneriai yra informuojami ir galiausiai įtraukiami į procesą. Techninės pagalbos nereikėtų prašyti tose srityse, kurios visiškai ar iš dalies priklauso socialinių partnerių kompetencijai, išskyrus atvejus, kai socialiniai partneriai tam pritaria. Tokia veikla negali būti kenkiama socialinių partnerių vaidmeniui ar keliama grėsmė kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomijai;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>22</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>29 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus; Komisija turėtų įvertinti prašymą dėl paskolos paramos per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>23</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>32 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(32a) tais atvejais, kai Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, valstybei narei tampa iš dalies arba visiškai neįgyvendinami, įskaitant atvejus, kai socialinių ir ekonominių rodiklių pokyčiai daro didelę įtaką atitinkamos valstybės narės pateiktam pradiniam planui, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti argumentuotą prašymą iš dalies arba visiškai pakeisti sprendimą. Tokiu atveju valstybė narė turėtų galėti pasiūlyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimus ir pasinaudoti techninės paramos priemone;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>24</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>32 b konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(32b) Jei Komisija nusprendžia sustabdyti valstybei narei skirtą finansavimą tuo atveju, kai esama teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, reikalavimus atitinkantiems regioninio ir vietos lygmens veiksmams priemonė turėtų būti taikoma toliau;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>25</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>32 c konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(32c) valstybės narės, kuriose susidarė perviršinis disbalansas, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro ir valstybės narės, kuriose stipriai vėluoja struktūrinis vystymasis, neturėtų turėti teisės savo atsigavimo ir atsparumo planuose siūlyti reformas, kuriomis sprendžiamos problemos, lėmusios tokį perviršinį disbalansą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>26</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>34 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(34a) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad komunikacinė veikla, ypač atsižvelgiant į įpareigojimą užtikrinti paramos, teikiamos pagal Priemonę, matomumą būtų tinkamai platinama atitinkamu regioniniu ir vietos lygmeniu daugelyje vietų nediskriminaciniu būdu;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>27</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>39 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos įgyvendinimo aktu. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikant jame nustatytą nagrinėjimo procedūrą13. Priėmus įgyvendinimo aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(39) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties 290 straipsnį, siekiant nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir joms turėtų būti skirtas atitinkamas finansinis įnašas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; Priėmus deleguotąjį aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal Sutarties 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis, nepriklausoma teismų sistema, žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė būtinos išankstinės patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlygos;

________________________________

 

13 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

 

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>28</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 straipsnis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.

Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis, kuriant geresnę ateitį kitai kartai, gerinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatinant augimą skatinančias reformas ir stiprinant vidaus rinką, tai šios šešios politikos sritys:

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>29</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 straipsnio a punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

a) žalioji pertvarka, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>30</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 straipsnio b punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

b) skaitmeninė pertvarka, atsižvelgiant į skaitmeninės darbotvarkės tikslus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>31</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 straipsnio c punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

c) ekonominė sanglauda, našumas ir konkurencingumas, atsižvelgiant į Sąjungos pramonės ir MVĮ strategijas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>32</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 straipsnio d punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

d) socialinė sanglauda, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio tikslus;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>33</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 straipsnio e punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

e) institucinis atsparumas ir gebėjimų stiprinimas;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>34</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 straipsnio f punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

f) pagal priemonę „Next Generation EU” vykdoma politika, atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos ir vaiko garantijų sistemos tikslus.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>35</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>3 a straipsnis (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a straipsnis

 

1. Taikant šį reglamentą visapusiškai laikomasi Sutarties 152 straipsnio, o pagal šį reglamentą pateiktuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose paisoma nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo praktikos ir atsižvelgiama į už tai atsakingas institucijas. Šiuo reglamentu laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnio, taigi juo nedaroma poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ar įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>36</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 1 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.

1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – prisidėti įveikiant 3 straipsnyje nurodytų šešių politikos sričių iššūkius, taip stiprinant Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei, skatinant tvarų ekonomikos augimą ir kuriant Europos pridėtinę vertę.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>37</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 1 a dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. priemone padedama siekti Sąjungos politikos tikslų, įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir stiprinti vidaus rinką, Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus, taikant tokias priemones, skirtas:

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>38</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 1 a dalies (naujos) a punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

a) perėjimui prie neutralizuoto poveikio klimatui Sąjungos iki 2050 m., teisingam perėjimui remiant labiausiai paveiktus regionus, tvariam judumui ir infrastruktūrai, energijos nepritekliaus mažinimui, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo skatinimui, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, energijos šaltinių įvairinimui ir energetinio saugumo užtikrinimui, žemės ūkio sektoriui, žuvininkystei ir tvariam kaimo bei tarpvalstybinių vietovių vystymuisi;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>39</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 1 a dalies (naujos) b punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

b) valstybinių užimtumo tarnybų, kurios skatina skaitmeninę infrastruktūrą, gerina prieigą prie skaitmeninio darbo ir skatina skaitmeninių įgūdžių ugdymą, vaidmens skaitmeninimui ir plėtrai;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>40</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 1 a dalies (naujos) c punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

c) atsparių darbo rinkų, kuriose būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos, kūrimui, vidaus stiprinimui, investicijų skatinimui ir ekonominės ir socialinės konvergencijos didinimo proceso rėmimui, priemonėms, kuriomis didinamos verslumo galimybės ir įgūdžiai, sukuriama investicijoms ir MVĮ palanki aplinka, įskaitant novatorišką ir tvarią reindustrializaciją, investicijoms į pramonės sektorių, Sąjungos gamybos ir strateginių pajėgumų stiprinimui, pramonės ekosistemų plėtrai ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, pastangoms įsivesti bendrą valiutą remti;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>41</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 1 a dalies (naujos) d punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

d) socialinei įtraukčiai, socialinio draudimo ir socialinės gerovės bei apsaugos sistemų stiprinimui, socialiniam dialogui, socialinės infrastruktūros plėtojimui, kokybiškoms darbo vietoms, neįgaliųjų įtraukčiai, lyčių lygybei, kovai su skurdu ir nelygybe, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, tinkamoms atostogoms dėl šeiminių priežasčių ir lanksčioms darbo sąlygoms, taip pat moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimui, be kita ko, užtikrinant lygias galimybes ir karjerą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>42</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 1 a dalies (naujos) e punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

e) stiprinti valstybių narių ir jų atitinkamų regioninių ir vietos valdžios institucijų administracinius ir institucinius gebėjimus, susijusius su iššūkiais, su kuriais susiduria institucijos, valdymui, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams, gerinti visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros sistemas, įskaitant geresnius reagavimo į krizes pajėgumus, plėtoti kokybišką ir įperkamą priežiūrą ir priežiūros namuose paslaugas, užtikrinti saugesnius, kokybiškesnius ir prieinamesnius slaugos namus ir priežiūros centrus visiems piliečiams, priemones, kuriomis siekiama gerinti viešųjų įstaigų gebėjimą užtikrinti mobiliojo ir tarpvalstybinio pobūdžio tarpvalstybinių darbuotojų teises, įskaitant jiems saugias ir vienodas darbo sąlygas, įstatymais nustatytą darbo užmokestį ir visą būtiną informaciją finansų sistemų stabilumui užtikrinti, o taip pat skirtoms veiksmingoms ir nepriklausomoms teismų sistemoms stiprinti, žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos laisvei skatinti;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>43</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 1 a dalies (naujos) f punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

f) spręsti demografines problemas, susijusias su kultūra, švietimu, mokymusi visą gyvenimą ir profesiniu rengimu, įskaitant nacionalinių ir regioninių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijų ir veiksmų rengimą, geresnį darbo rinkos raidos, vaikų ir jaunimo politikos, lygių galimybių ir galimybių visiems, pensijų reformas, daugiausia dėmesio skiriant darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų tvarumui ir adekvatumui, taip pat lygioms moterų ir vyrų galimybėms įgyti teises į pensiją.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>44</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 2 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, kartu atsižvelgiant į tai, kad ekonominiai skirtumai, socialinė nelygybė ir silpna socialinė apsauga turi šalutinį poveikį, kuris kenkia bendram Sąjungos stabilumui. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>45</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 2 a dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro ir kuriose stipriai vėluoja struktūrinis vystymasis, gali siūlyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuos įgyvendinant sprendžiamos jų problemos.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>46</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>4 straipsnio 2 b dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Valstybių narių reformos ir investicijos, pradėtos įgyvendinti po 2020 m. vasario 1 d., yra tinkamos finansuoti pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>47</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>5 straipsnio 2 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama kiekvieną priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, kiek tai susiję su šio Reglamento tikslais, ir jeigu tai nėra veiksmai, tinkami techninei paramai gauti pagal reglamento ... [dėl Techninės paramos priemonės, 2020/0103 (COD)] 7 straipsnį. Tais atvejais kai valstybė narė nepanaudoja paskirto finansavimo, tas finansavimas Komisijos skiriamas pasiūlymams, parengtiems pasikonsultavus su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, kad būtų skatinamos atviros diskusijos, siekiant remti veiksmus, kuriais skatinami moksliniai tyrimai, viešos diskusijos ir skleidžiama informacija apie reformas, būtinas kovojant su neigiamomis COVID-19 krizės pasekmėmis.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>48</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 straipsnio 1 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

1. Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Komisija, vadovaudamasi 27a straipsniu, priima deleguotąjį aktą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi (iš dalies arba visiškai) mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>49</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 straipsnio 1 a dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  1 dalyje nurodytas sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>50</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article> 9 straipsnio 1 b dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b.  17 straipsnyje nurodytas termino sustabdymas pradedamas taikyti kitą dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>51</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 straipsnio 1 c dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c.  1 dalyje nurodytas sprendimas sustabdyti mokėjimus netaikomas, jei galioja bendroji atsakomybę ribojanti išlyga.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>52</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 straipsnio 2 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Jeigu nutinka bet kuris iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [...], 15 straipsnio 11 dalyje nurodytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino sustabdymas ir procedūros arba mokėjimų sustabdymas.

2. Jeigu nutinka bet kuris iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [...], 15 straipsnio 11 dalyje nurodytų atvejų, Komisija pagal 27a straipsnį deleguotuoju aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino sustabdymas ir procedūros arba mokėjimų sustabdymas. Atitinkamos procedūros arba mokėjimai atnaujinami kitą dieną po to, kai panaikinamas sustabdymas.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>53</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>9 straipsnio 2 a dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Jei Komisija nusprendžia sustabdyti valstybei narei skirtą finansavimą tuo atveju, nes esama teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, reikalavimus atitinkantiems regioninio ir vietos lygmens veiksmams priemonė yra taikoma toliau.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>54</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>12 straipsnio 4 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma negali viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.

4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma negali viršyti 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>55</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) paaiškinama, kaip plane numatytomis priemonėmis tikimasi išspręsti problemas dėl Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>56</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>13 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis atsižvelgiama į ne pelno pilietinės visuomenės organizacijų ir valstybės narės vietos ar regionų valdžios institucijų pozicijas.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>57</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 straipsnio 1 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį.

1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės gali pasinaudoti techninės pagalbos priemone, nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė].

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>58</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 straipsnio 1 a dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ne mažiau kaip 37 proc. kiekvienam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtos sumos nukreipiama klimato ir biologinės įvairovės veiksmų integravimui ir aplinkos tvarumo tikslų siekimui. Komisija deleguotuoju aktu nustato atitinkamą metodiką, siekdama padėti valstybėms narėms įvykdyti šį reikalavimą.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>59</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 straipsnio 1 b dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b.  Atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį kaip į Europos socialinės pažangos strategiją, didelė dalis kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos skiriama Europos socialinių teisių ramsčio tikslams įgyvendinti. Komisija deleguotuoju aktu nustato atitinkamą metodiką, siekdama padėti valstybėms narėms įvykdyti šį reikalavimą.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>60</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 straipsnio 1 c dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1c.  Atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos gaivinimo priemonė „Next Generation EU” yra orientuota į ateitį, ir pripažįstant Skaitmeninės įgūdžių darbotvarkės, Vaiko garantijų iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos svarbą, kiekvienu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu turi būti prisidedama prie ilgalaikės žalos jaunimo perspektyvoms darbo rinkoje mažinimo ir jų bendros gerovės didinimo, pasitelkiant kokybiško užimtumo, švietimo ir kvalifikacijos sprendimus bei jaunimui skirtas atsakomąsias priemones.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>61</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 straipsnio 2 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.

2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su 3 straipsnyje nurodytos politikos sritys, taip pat teritorinė, socialinė ir ekonominė sanglauda, kartu atsižvelgiant į investicijų poreikius ir iššūkius, susijusius su regionų ir vietos skirtumais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais prisidedama prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. ir socialinio tvarumo įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.

______________________________

________________________

21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.

21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.

22 […]

22 […]

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>62</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 straipsnio 2 a dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai sudaromi pasikonsultavus su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XX/xx 6 straipsniu1a.

 

____________________________

 

1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) XX/xx, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (OL L ...).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>63</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>14 straipsnio 2 b dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b. Atsižvelgiant į technologinius pokyčius, Priemonė gali padėti priimti integruotus investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą ir įgūdžius planus, taip pat sukurti veiksmingą finansavimo sistemą, kuria būtų užtikrinamas kuo didesnis Sąjungos regionų konkurencingumas.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>64</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 straipsnio 2 dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra jos nacionalinės reformų programos priedas ir oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu.

2. Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra jos nacionalinės reformų programos priedas ir oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu. Tokie planų projektai pateikiami socialiniams partneriams konsultacijoms ne vėliau kaip vasario mėn. prieš pasibaigiant balandžio mėn. terminui, iki kurio planas turi būti oficialiai pateiktas Komisijai, kad socialiniai partneriai galėtų atsakyti raštu ne vėliau kaip per 30 dienų.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>65</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 straipsnio 3 dalies a punktas</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) paaiškinimas, kaip ketinama spręsti atitinkamus įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatytus uždavinius ir prioritetus;

a) paaiškinimas, kaip Europos semestro kontekste ketinama spręsti nustatytus uždavinius ir prioritetus, ypač susijusius su socialine ir užimtumo politika;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>66</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl reglamento</DocAmend>

<Article>15 straipsnio 3 dalies b punktas</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;

b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, socialinė pažanga ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas infrastruktūros skirtumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis, visų pirma labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir jaunimui, bei mažinamas ekonominis MVĮ poveikis, ir paaiškinimas, kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją, o taip pat Sąjungos strateginį savarankiškumą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>67</NumAm>