PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

10.11.2020 - (COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD)) - ***I

Biudžeto komitetas
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjai: Eider Gardiazabal, Siegfried Muresan, Dragos Pîslaru
(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnis)
Nuomonių referentai(*):
Dragoș Pîslaru, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pascal Canfin, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
François-Xavier Bellamy, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Roberts Zīle, Transporto ir turizmo komitetas
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 453 KB)
• 001-001 (DOC - 161 KB)
• 002-002 (PDF - 544 KB)
• 002-002 (DOC - 160 KB)
• 003-003 (PDF - 116 KB)
• 003-003 (DOC - 70 KB)
• 004-004 (PDF - 109 KB)
• 004-004 (DOC - 61 KB)
• 005-005 (PDF - 111 KB)
• 005-005 (DOC - 70 KB)
• 006-010 (PDF - 122 KB)
• 006-010 (DOC - 79 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0408),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnio trečią pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0150/2020),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma,

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0214/2020),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

 

Pakeitimas  1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[*]

Komisijos pasiūlymui dėl

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[2],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 120 ir 121 straipsniuose numatyta, kad valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. Pagal SESV 148 straipsnį valstybės narės vykdo užimtumo politiką, kuria atsižvelgiama į užimtumo gaires. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

(2) SESV 175 straipsnyje numatyta, jog, inter alia, valstybės narės savo ekonominę politiką turėtų koordinuoti taip, kad būtų siekiama 174 straipsnyje išdėstytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

(2a) SESV 174 straipsnyje nurodyta, jog, kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Taip pat nustatyta, kad Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms, saloms, atokiausiems regionams ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms, taip pat įgyvendinant Sąjungos politiką reikėtų atsižvelgti į šių teritorijų pradines sąlygas ir ypatumus;

(3) Sąjungos lygmeniu Europos tvaraus politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal Energetikos Sąjungos valdymo sistemą priimti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir teisingos pertvarkos planai yra pagrindai, padedantys nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Taip pat reikėtų imtis solidarumu, integracija, socialiniu teisingumu ir sąžiningu turto paskirstymu pagrįstų reformų, taip siekiant kurti kokybiškas darbo vietas, užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, vienodas galimybes ir sąlygas naudotis socialinės apsaugos sistema, apsaugoti pažeidžiamoms grupėms priklausančius asmenis ir pagerinti visų piliečių gyvenimo standartus. Siekdamos įgyvendinti šias reformas valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Atitinkamais atvejais šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

(3a) kaip Komisija pabrėžė 2020 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje ir Europos semestro 2020 m. pavasario ir vasaros teisės aktų rinkiniuose, Europos semestras turėtų padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus;

(4) COVID-19 ▌ protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines, socialines ir biudžetines perspektyvas, todėl Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis reikia imtis skubių, veiksmingų ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad būtų galima susidoroti su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis, socialine įtrauktimi ir sanglauda susijusias problemas, dėl to valstybės narės patyrė nevienodų padarinių. ▌ COVID-19 krizė ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas, tvarias ir atsparias ekonomikas, taip pat finansų ir gerovės sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų teisingai ir įtraukiai atsigauti. Atsparumo trūkumas taip pat gali sustiprinti neigiamą sukrėtimų poveikį valstybėse narėse ar visoje Sąjungoje ir sudaryti kliūčių konvergencijai ir sanglaudai Sąjungoje. Šiuo požiūriu gali būti, kad mažinant išlaidas švietimui, kultūrai ir sveikatos priežiūrai bus sudėtinga užtikrinti spartų atsigavimą. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika ir visuomenė atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių ir priemonių, kuriomis būtų švelninamas socialinis ir ekonominis krizės poveikis, ir nuo jų ekonomikos ir socialinės struktūros atsparumo. Tvarios ir ekonomikos augimą skatinančios reformos ir investicijos sprendžia struktūrinius ekonomikos trūkumus,  didina valstybių narių atsparumą, produktyvumą ir konkurencingumą, taip pat mažina priklausomybę nuo anglies dioksidą išskiriančios energijos. Šios reformos bus labai svarbios, kad ekonomika atsigautų ir būtų sumažinti nelygybė ir skirtumai Sąjungoje ▌;

(5) darnių ir ekonomikos augimą skatinančių reformų ir investicijų, kuriomis padedama užtikrinti sanglaudą ir didelį šalių ekonomikos, visuomenės ir institucijų atsparumą, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinti augimo potencialą, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu, įgyvendinimas yra vieni iš Sąjungos politikos prioritetų. ▌ Šios reformos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam, teisingam ir įtraukiam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;

(5a) SESV 2 ir 8 straipsniuose nurodyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Todėl į visų sričių Sąjungos politiką ir visus Sąjungos teisės aktus reikėtų integruoti lyčių aspektą, be kita ko, biudžetą sudaryti atsižvelgiant į lyčių aspektą;

(5b) moterys buvo COVID-19 krizės priešakyje: jos sudarė daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų visoje Sąjungoje ir neatlyginamą priežiūros darbą derino su savo pareigomis darbe. Padėtis buvo dar sudėtingesnė vienišiems tėvams, iš kurių 85 proc. yra moterys. Investicijos į patikimą priežiūros infrastruktūrą taip pat yra būtinos siekiant užtikrinti lyčių lygybę, moterų ekonominį įgalėjimą, kurti atsparias visuomenes, kovoti su mažų garantijų darbu sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, skatinti darbo vietų kūrimą, užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai ir daryti teigiamą poveikį bendrajam vidaus produktui, nes tai suteikia galimybę daugiau moterų dirbti už atlygį;

(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Dėl šių priežasčių labai svarbu remti strategines viešąsias ir privačiąsias investicijas, turinčias Europos pridėtinės vertės, šioje konkrečioje situacijoje, mažinti pandemijos poveikį, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas, padedama siekti Europos žaliojo kurso tikslų, socialinės įtraukties ir sanglaudos, stiprinamas ilgalaikio augimo potencialas, duodantis apčiuopiamų realiosios ekonomikos rezultatų, taip pat stiprinamas institucinis atsparumas ir pasirengimas krizėms. Siekiant sąžiningo, įtraukaus ir tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, žiniomis grįstoje ekonomikoje, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos ir žiedinės ekonomikos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tokios investicijos, įvairinant pagrindines tiekimo grandines, taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma. Taip pat svarbu investuoti į visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir visuotinės svarbos socialines paslaugas, kad būtų galima skatinti socialinę įtrauktį ir socialinę sanglaudą;

(6a) Sąjungos ir valstybių narių atsigavimą ir atsparumą reikėtų užtikrinti finansuojant šešis Europos Sąjungos prioritetus, t. y. teisingą žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, ekonominę sanglaudą, našumą ir konkurencingumą, socialinę ir teritorinę sanglaudą, institucinį atsparumą ir politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kita europiečių karta netaptų „suvaržymų karta“;

(6b) siekiant padėti ilguoju laikotarpiu mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padėti siekti Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos apsaugos srityse, taip pat skatinti biologinę įvairovę, užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, skatinti žiedinę ekonomiką ir padėti kurti darbo vietas, svarbu investuoti į žaliąsias technologijas, pajėgumus ir reformas, kuriais siekiama padėti užtikrinti teisingą žaliąją pertvarką, skatinti tvarią energetikos pertvarką, saugumą ir veiksmingumą būsto ir kituose ekonomikos sektoriuose;

(6c) investavimas į skaitmenines technologijas, infrastruktūrą ir procesus padidins Sąjungos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu ir, diversifikavus pagrindines tiekimo grandines, padės Sąjungai tapti atsparesnei, novatoriškesnei ir mažiau priklausomai. Reformomis ir investicijomis turėtų, visų pirma, siekiama skatinti paslaugų skaitmeninimą, skaitmeninės ir duomenų infrastruktūros, klasterių ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtojimą ir atvirų skaitmeninių sprendimų kūrimą. Skaitmeninė pertvarka taip pat turėtų paskatinti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) vykdyti skaitmeninimą. Vykdant viešuosius pirkimus reikėtų laikytis sąveikumo, energijos vartojimo efektyvumo ir asmens duomenų apsaugos principų, taip sudarant galimybes MVĮ ir startuoliams dalyvauti pirkimuose ir skatinant naudoti atvirojo kodo sprendimus;

(6d) reformos ir investicijos, kuriomis siekiama didinti ekonominę sanglaudą ir našumą MVĮ lygmeniu ir stiprinti vidaus rinką bei didinti konkurencingumą, turėtų padėti Sąjungos ekonomikai tvariai atsigauti. Tos reformos ir investicijos taip pat turėtų skatinti verslumą, socialinę ekonomiką, tvarios infrastruktūros ir transporto plėtojimą, industrializaciją ir reindustrializaciją, mažinti krizės poveikį bendros valiutos įsivedimo procesui euro zonai nepriklausančiose, bet eurą įsivesti norinčiose valstybėse narėse;

(6da) reformos ir investicijos taip pat turėtų didinti socialinę sanglaudą ir padėti kovoti su skurdu ir nedarbu. Šios reformos ir investicijos turėtų padėti sukurti kokybiškų ir stabilių darbo vietų, užtikrinti nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir tam tikrų kategorijų piliečių įtrauktį, padėti stiprinti socialinę infrastruktūrą ir paslaugas, socialinę apsaugą ir gerinti gerovę. Tokios priemonės itin svarbios mūsų ekonomikai, kad šiai atsigaunant niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

(6e) Sąjunga turėtų imtis veiksmų siekdama užtikrinti, kad kitai europiečių kartai netektų patirti ilgalaikių COVID-19 krizės pasekmių ir kad dar labiau nedidėtų atotrūkis tarp kartų. Reformos ir investicijos yra labai svarbios skatinant švietimą ir įgūdžių įgijimą, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, įgūdžių vaidmenį nustatant kartų požiūriu svarbius prioritetus aktyvios darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos keitimo srityse, vykdant bedarbių integracijos programą, investicijų į vaikų ir jaunimo prieigą ir galimybes politiką srityse, susijusiose su švietimu, sveikata, mityba, užimtumu ir būstu, taip pat politiką, kuria siekiama mažinti kartų atotrūkį;

(6f) COVID-19 krizė taip pat parodė, kad svarbu didinti institucinį ir administracinį atsparumą ir pasirengimą krizėms, ypač gerinant verslo ir viešųjų paslaugų tęstinumą, taip pat sveikatos ir priežiūros sistemų prieinamumą ir pajėgumus, gerinti viešojo administravimo ir nacionalinių sistemų veiksmingumą, įskaitant administracinės naštos mažinimą, gerinti teismų sistemų veiksmingumą, sukčiavimo prevenciją ir kovos su pinigų plovimu priežiūrą. Reikia pasimokyti iš šios patirties ir didinti valstybių narių institucinį atsparumą;

(6g) ne mažiau kaip 40 proc. kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, kuris rengiamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – Priemonė), lėšų reikėtų skirti klimato ir biologinės įvairovės aspekto integravimui, atsižvelgiant į tai, kad ne mažiau kaip 37 proc. tokio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų reikėtų skirti klimato aspekto integravimo finansavimui. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų atitikti 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategiją;

(6h) ne mažiau kaip 20 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, parengtų pagal Priemonę, lėšų turėtų būti skiriama Europos skaitmeninei strategijai ir bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui, taip siekiant padidinti Sąjungos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu ir padėti užtikrinti didesnį Sąjungos atsparumą ir strateginį savarankiškumą;

(6i) ne mažiau kaip 7 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, parengtų pagal Priemonę, lėšų reikėtų skirti investicijų ir reformų priemonėms, atitinkančioms šešis Europos Sąjungos prioritetus, o visas Priemonės lėšas reikėtų skirti šešiems Europos Sąjungos prioritetams;

(6j) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti parama problemoms, susijusioms su šešiais šiame reglamente nurodytais Europos Sąjungos prioritetais, spręsti skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir indėlis siekiant Sąjungos politikos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Europos socialinio ramsčio, Paryžiaus susitarimo tikslų ir stiprinant bendrąją rinką. Tuo tikslu Priemonė turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, o pasibaigus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei – padėti atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą▌, skatinti darbo vietų kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą;

(6k) Priemonė turėtų padėti atgaivinti ekonomiką ir didinti atsparumą per reformas ir investicijas, kurios naudingos visuomenei, demografijai, ypač vaikams, jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms, pasitelkiant švietimą ir mokymą, gerinti verslo aplinką, nemokumo sistemas, kovą su agresyvia mokesčių praktika, modernizuoti ekonomiką ir pramonę, mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarią skaitmeninę, energetikos ir transporto infrastruktūrą ir sujungiamumą. Priemonė taip pat turėtų padėti plėtoti tvarią žiedinę ekonomiką, remti verslumą, įskaitant MVĮ, sveikatos ir priežiūros sektorius, kultūrą ir žiniasklaidą, sportą, turizmą ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius, žemės ūkį ir žemės ūkio maisto produktų sektorius, stiprinti biologinę įvairovę ir aplinkos apsaugą, maisto tiekimo grandines, gilinti žaliąją pertvarką mažinant klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikant, taip pat padėti investuoti į tvarų ir energiją taupantį būstą. Reformos ir investicijos turėtų stiprinti socialinės apsaugos ir gerovės sistemas, viešąjį administravimą ir visuotinės svarbos paslaugas, įskaitant teisingumą ir demokratiją, taip pat prisidėti sprendžiant demografines problemas;

(6l) COVID-19 krizė turi rimtų pasekmių socialinei veiklai visose valstybėse narėse. Švietimo, kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir turizmo sektoriai visiškai sustojo. Sąjunga ir valstybės narės taip pat turėtų investuoti į šias itin svarbias sritis. Reikėtų raginti valstybes nares skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendro biudžeto kultūros ir kūrybos sektoriams ir 10 proc. – investicijoms į kokybę ir įtraukų švietimą;

(7) šiuo metu nėra priemonės, pagal kurią būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių pasiekiamais rezultatais ir reformų ir viešųjų investicijų įgyvendinimu reaguojant į COVID-19 masto krizę. Visa Sąjungos ekonomika galėtų atsigauti, be kita ko, pritraukiant investicijas ir nukreipiant reformas į dabartines ES strategijas ir iššūkius, įskaitant strategijas ir iššūkius (bet jais neapsiribojant), nustatytus Europos semestre, Europos socialinių teisių ramstyje, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose, nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, priimtuose pagal Energetikos sąjungos valdymo sistemą, ir teisingos pertvarkos planuose, siekiant užtikrinti ilgalaikį poveikį valstybių narių ▌atsparumui;

(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir taikant novatorišką priemonę valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą. Todėl siekiant teikti veiksmingą finansinę svarią paramą, kad būtų paspartintas tvarių reformų ir susijusių viešųjų ir privačiųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ▌ Priemonė, kuri būtų naudojama kaip specialus instrumentas, kuriuo mažinami COVID-19 krizės neigiamas poveikis ir neigiami padariniai Sąjungoje. Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota taikant kitas priemones ir programas sukaupta Komisijos ir valstybių narių patirtis. Priemonė taip pat gali apimti priemones, kuriomis per paramos sistemas, įskaitant finansines priemones, subsidijas ar panašias sistemas, skatinamos privačiosios investicijos, jei jos atitinka valstybės pagalbos taisykles. Be to, į Priemonę būtų galima įtraukti ir priemones, kuriomis skatinamas nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų plėtojimas;

(9) šiame reglamente nustatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant ▌ į ▌ tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046[3] (Finansinis reglamentas) 125 straipsnio 1 dalies a punkte;

(9a) priemonės, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 krizės sukelto socialinio ir ekonominio sukrėtimo, turėtų būti paremtos atsparumo ir ekologinio ir socialinio tvarumo principais. Priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama susieti skubumo poreikį su ilgalaike perspektyva. Reikėtų ne apriboti svariais moksliniais įrodymais ir plačiu politiniu ir socialiniu sutarimu pagrįstų priemonių taikymą ar jį atidėti, bet jam toliau teikti pirmenybę;

(10) remiantis Reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir atsižvelgiant į pagal jį skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal Priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį socialinį ir ekonominį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis;

(10a) pagal Priemonę turėtų būti remiami projektai, kurie vykdomi laikantis Sąjungos finansavimo papildomumo principo ir kuriais sukuriama tikra Europos pridėtinė vertė. Ši Priemonė neturėtų būti naudojama periodinėms nacionalinėms išlaidoms padengti ir neturėtų būti taikoma pažeidžiant strateginius ir ekonominius Sąjungos interesus, todėl ja neturėtų būti finansuojami trečiųjų šalių investicijų planai;

(10b) Europos pridėtinę vertę turėtų sukurti šešių Europos Sąjungos prioritetų sąveika ir sąsajos, ši pridėtinė vertė turėtų kilti iš sanglaudos ir sinergijos ir teikti koordinavimo privalumų, užtikrinti teisinį tikrumą, didesnį veiksmingumą ir papildomumą;

(10c) viena iš COVID-19 krizės metu išmoktų pamokų yra ta, kad Sąjunga turėtų įvairinti svarbiausias tiekimo grandines, taigi, vienas iš Priemonės tikslų turėtų būti strateginio Sąjungos savarankiškumo stiprinimas;

(10d) nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai ir panaikinti asignavimai turėtų būti naudojami siekiant stiprinti Europos pridėtinės vertės turinčias programas, ypač tas, kurioms taikomas tiesioginis valdymas, tokiose srityse, kaip moksliniai tyrimai ir investicijos, švietimas ir infrastruktūra, tačiau jomis neapsiribojant;

(10e) pagal Priemonę parengti nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų sinergiškai veikti su programa „InvestEU“ ir sudaryti galimybes skirti įnašus pagal programos „InvestEU“ valstybių narių skyrių, ypač bendrovių, įsteigtų atitinkamose valstybėse narėse, mokumo atveju. Šie planai taip pat gali sudaryti galimybių skirti įnašus daugiametės finansinės programos (DFP) programoms, kurioms taikomas tiesioginis valdymas, vaikų, jaunimo, įskaitant programą „Erasmus“, kultūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų, be kita ko, programos „Europos horizontas“, srityje;

(10f) priemonė „Next Generation EU“ neturėtų tapti finansine našta kitoms kartoms ir jos lėšos turėtų būti grąžinamos iš Sąjungos nuosavų išteklių. Be to, itin svarbu užtikrinti, kad priemonei „Next Generation EU“ pasiimtos paskolos būtų grąžinamos laiku;

(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti, 10 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti biologinės įvairovės tikslams pasiekti. Valstybės narės savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose ypač daug dėmesio turėtų skirti darbuotojų, galinčių nukentėti dėl pertvarkų pasekmių, rėmimui ir įgalinimui, visų pirma, įgyvendindamos Europos socialinių teisių ramstį ir gindamos kolektyvinių derybų principą;

 ▌

(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos aiškios reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų, susijusį, veiksmingą ir efektyvų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą; ▌

(16a) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais ir priemonėmis prisidedama įgyvendinant kiekvieną iš šešių Europos Sąjungos prioritetų, įskaitant atitinkamus bendrus minimalius biudžeto asignavimus;

(16b) šiuose planuose taip pat reikėtų paaiškinti, kaip planai padeda vykdyti Sąjungos politiką, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Europos socialinių teisių ramstį, Paryžiaus susitarimą ir bendrosios rinkos stiprinimą ir netrukdo jų vykdyti. Planuose reikėtų paaiškinti, be kita ko, kaip jie padeda tenkinti strateginius ir ekonominius Sąjungos interesus ir jiems neprieštarauja, nenaudojami nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti, juose paisoma Sąjungos finansavimo papildomumo principo ir reikšmingos žalos nedarymo principo. Planuose turėtų būti paaiškinta, kaip jie atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategiją;

(16c) nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai nedaro poveikio teisei sudaryti ar vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Sąjungos ir nacionalinę teisę ir praktiką;

(16d) planuose reikėtų paaiškinti, kaip jie iš tiesų padeda spręsti uždavinius, nustatytus vykdant Europos semestrą atitinkamose konkrečioms valstybėms narėms skirtose rekomendacijose ar kituose aktualiuose Komisijos priimtuose dokumentuose nurodytais uždaviniais. Jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kai, atlikusi nuodugnią apžvalgą, tai konstatuoja Komisija, plane reikėtų paaiškinti, kaip pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011[4] 6 straipsnį parengtos rekomendacijos atitinka planus. Planuose turėtų būti išsamiai nurodyti aiškūs tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir reformų ir investicijų įgyvendinimo tvarkaraštis;

(16e) į planus reikėtų įtraukti visapusišką reformų ir investicijų dokumentų rinkinį, planuose taip pat reikėtų parodyti jų atitiktį taisyklėms. Planuose reikėtų išsamiai nurodyti numatomus viešuosius ir privačiuosius investicinius projektus, susijusį investicijų laikotarpį ir, prireikus, pateikti nuorodas į privačiojo sektoriaus partnerių dalyvavimą. Planuose reikėtų išsamiai nurodyti numatomas bendras reformų ir investicijų sąnaudas. Planuose, kai tinkama, turėtų būti pateikiama informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą ir ryšį su ankstesnėmis ar numatomomis reformomis pagal struktūrinių reformų rėmimo programą arba techninės paramos priemonę, taip pat informacija apie susijusias priemones, kurių gali prireikti, be kita ko, informacija apie visų politikos veiksmų tvarkaraštį;

(16f) kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos yra arčiausiai savo piliečių ir turi tiesioginės patirties, susijusios su vietos bendruomenių ir ekonomikos poreikiais ir problemomis, jos atlieka svarbų vaidmenį ekonominio ir socialinio atsigavimo procese. Atsižvelgiant į tai, šios institucijos turėtų glaudžiai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant šią Priemonę, taip pat rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir valdant projektus, įgyvendinamus pagal Priemonę. Norint visapusiškai išnaudoti regionų ir vietos valdžios institucijų galimybes siekiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo, joms turėtų būti skirta tam tikra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išteklių dalis, sykiu paisant valstybių narių subsidiarumo principo;

(16g) planuose reikėtų išsamiai, jei reikia, apibūdinti prašymą suteikti paramą paskoloms ir papildomas tarpines reikšmes;

(16h) planuose turėtų būti paaiškinimas apie valstybės narės planus, sistemas ir konkrečias priemones, kuriomis tais atvejais, kai naudojamos pagal Priemonę skirtos lėšos, siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, juos aptikti ir pašalinti;

(16i) planuose turėtų būti nurodyta išsami informacija apie valstybių narių nustatytą tvarką, kuria užtikrinama, kad įmonės gavėjos nedalyvautų jokiuose susitarimuose dėl mokesčių pagal Tarybos direktyvą (ES) 2018/822[5], apie kuriuos reikia pranešti ir kurie susiję su tarpvalstybiniais susitarimais;

(16j) tais atvejais, kai reikia, planuose turėtų būti nurodytos investicijos į tarpvalstybinius ar visos Europos projektus, kuriais remiamas Europos Sąjungos bendradarbiavimas;

(16k) visos valstybės narės, besinaudojančios Priemone, turėtų laikytis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių ir jas skatinti. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai inicijuoti įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų asignavimų sustabdymą pagal Priemonę valstybėms narėms, jei nustatomi visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus. Priemonėje turėtų būti nurodytos aiškios sustabdymo mechanizmo inicijavimo ar jo panaikinimo taisyklės ir procedūros. Todėl pagal šią Priemonę skiriamo finansavimo sustabdymo mechanizmo inicijavimo ir vėlesnio šių lėšų įtraukimo į rezervą procedūra turėtų būti blokuojama tik tuo atveju, jei tam nepritaria Taryba kvalifikuota savo narių balsų dauguma arba Europos Parlamentas savo narių balsų dauguma. Toliau turėtų būti vykdomi mokėjimai galutiniams naudos gavėjams ar paramos gavėjams, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas;

(16l) nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėtos taikyti priemonės, susijusios su ekonominėmis ir socialinėmis COVID-19 krizės pasekmėmis, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti;

(17) jei valstybei narei pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013[6] 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002[7], turėtų būti galimybė šio reglamento nuostatas atitinkamai valstybei narei taikyti atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones;

(18) siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos gaivinimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais. Visą susijusią informaciją Komisija turėtų vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogas, sukurtas pagal vykstančio struktūrinio dialogo ekonomikos klausimais pavyzdį, turėtų vykti atitinkamuose Europos Parlamento komitetuose, taip siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę;

(19) siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis reformų ir investicijų, kurios įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir jas užbaigti, tikslinga nustatyti didžiausią valstybėms narėms pagal Priemonę suteikiamą finansinį įnašą, susijusį su finansine parama (t. y. negrąžintina finansine parama). 2021 ir 2022 m. šio didžiausio įnašo suma turėtų būti apskaičiuota remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu ▌BVP▌ vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu 2015–2019 m. 2023 ir 2024 m. ta didžiausio finansinio įnašo suma turėtų būti apskaičiuojama remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP ir 2020–2021 m. laikotarpiu užfiksuotu bendru realiojo BVP nuostoliu, palyginti su 2019 m.;

(20) būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Siekiant užtikrinti procedūrų spartą, valstybė narė turėtų ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą – atskirą nacionalinės reformų programos priedą. Kad būtų užtikrintas greitas įgyvendinimas, valstybės narės turėtų turėti galimybę plano projektą pateikti kartu su ateinančių metų biudžeto projektu prieš tai einančių metų spalio 15 d. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės gali pasinaudoti techninės pagalbos priemone, kaip nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė];

(20a) savo vertinime Komisija turėtų atsižvelgti į skirtingų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų kuriamą sinergiją ir tų planų ir kitų investicijų planų papildomumą nacionaliniu lygmeniu. Komisija, prireikus, Sąjungos mastu turėtų konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad gautų jų atsiliepimus apie atsakomybę už nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, jo nuoseklumą ir veiksmingumą. Komisija taip pat turėtų reikalauti, kad nepriklausomas ekspertas atliktų plano poveikio lytims vertinimą, arba pati atlikti tokį vertinimą;

▌

(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija turėtų visapusiškai paisyti nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir taip pat turėtų atsižvelgti į skirtingų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų kuriamą sinergiją ir tų planų ir kitų investicijų planų papildomumą nacionaliniu lygmeniu. Komisija turėtų įvertinti tam tikrų reikalavimų sąrašu ir kriterijų sąrašu, kurie turėtų įrodyti jų veiksmingumą, efektyvumą, tinkamumą ir nuoseklumą, pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, todėl turėtų atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą ir elementus▌;

(23) šio reglamento priede turėtų būti pateiktos atitinkamos gairės, kurios sudarytų pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyti finansinį įnašą, atitinkantį šiame reglamente nustatytus tikslus ir visus kitus atitinkamus reikalavimus. Siekiant skaidrumo ir efektyvumo, turėtų būti nustatyta pasiūlymams dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinti skirta reitingavimo sistema. Turėtų būti viešai paskelbti priimtiems planams skirti balai;

(24) siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų bei techninės paramos valstybei narei paprašius. Reikėtų įtraukti socialinius partnerius, kai tokios praktinės žinios susijusios su, visų pirma, darbo politikos klausimais;

(25) siekiant supaprastinimo, finansinis įnašas turėtų būti nustatomas pagal paprastus kriterijus. Finansinis įnašas turėtų būti nustatytas remiantis atitinkamos valstybės narės siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatytomis išlaidomis. Pagal Priemonę skiriamu finansavimu neturėtų būti remiamos ilgesniam ar visam laikui vyriausybės pajamas mažinančios priemonės, tokios kaip mokesčių ir rinkliavų mažinimas;

(26) jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų. Jei Komisija mano, kad planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų, ji turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą ir paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti persvarstytą planą;

▌

(28) reikėtų sudaryti galimybę valstybės narės planui skirtą finansinę paramą teikti kaip paskolą, jei su Komisija sudaromas paskolos susitarimas, remiantis atitinkamos valstybės narės deramai pagrįstu prašymu. Paskolos, kuriomis remiamas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas, turėtų būti teikiamos nustatant tokius terminus, kurie atspindėtų ilgalaikį tokių išlaidų pobūdį, tačiau turi būti nustatytas ir aiškus ir tikslus grąžinimo tvarkaraštis. Tie terminai gali skirtis nuo terminų dėl lėšų, kurias Sąjunga skolinasi paskoloms kapitalo rinkose finansuoti. Todėl svarbu numatyti galimybę nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalyje nustatyto principo, pagal kurį finansinei paramai skirtų paskolų terminai neturėtų būti keičiami;

(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma, svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, reikėtų nustatyti ribą bendrai pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų sumai. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leidžia turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

(30) valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Komisija turėtų įvertinti pagrįstą prašymą ir per du mėnesius priimti naują sprendimą. Valstybė narė, norėdama pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ar pateikti naują, turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu per metus pateikti prašymą dėl paramos pagal techninės pagalbos priemonę, kaip nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė];

(30a) valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios sprendimų priėmimo procese, turėtų padaryti viską, ką gali, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekiant užtikrinti, kad sprendimai dėl Priemonės lėšų mobilizavimo ir įgyvendinimo būtų priimami sklandžiai ir sparčiai;

(31) siekiant priemonės finansų valdymo veiksmingumo ir supaprastinimo, Sąjungos finansinė parama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams turėtų būti teikiama kaip finansavimas, grindžiamas pasiektais rezultatais, įvertintais atsižvelgiant į patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Šiuo tikslu papildoma paskolos parama turėtų būti susieta su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, palyginti su finansinės paramos (t. y. negrąžintinos paramos) tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Lėšos turėtų būti išmokamos tik pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes;

(32) siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu. Sprendime dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano patvirtinimo Komisija turėtų suteikti galimybę gauti išankstinį finansavimą, neviršijantį 20 proc. visos paramos iš Fondo. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai arba jei yra rimtų pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, korupciją ir interesų konfliktą, turėtų būti įmanoma sustabdyti ir panaikinti finansinio įnašo mokėjimą, taip pat jį sumažinti arba susigrąžinti. Ekonomikos gaivinimą, tais atvejais, kai galima, reikėtų užtikrinti kompensuojant likusias pagal Priemonę išmokėtas sumas. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;

(32a) kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, įgyvendindamos Priemonę valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingų ir efektyvių vidaus kontrolės sistemų veikimą ir susigrąžinti netinkamai sumokėtas arba netinkamai panaudotas sumas. Valstybės narės turėtų rinkti duomenis ir informaciją, kurie sudarytų sąlygas užkirsti kelią rimtiems pažeidimams (įskaitant sukčiavimą, korupciją ir interesų konfliktą), susijusiems su Priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis, juos nustatyti ir ištaisyti;

(33) kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kasmet du kartus per Europos semestrą turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios atitinkamų valstybių narių parengtos ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą. Kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali bet kuriuo metu išklausyti už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingus valstybių narių atstovus ir bet kurios kitos atitinkamos institucijos ir suinteresuotųjų subjektų atstovus ir aptarti šiame reglamente numatytas ir pagal jį taikytinas priemones;

(34) siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vienu metu turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija. Komisija, aiškiai nurodydama, kad remiami projektai turėtų būti aiškiai ženklinami žyma „Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo iniciatyva“, turėtų užtikrinti Priemonės išlaidų matomumą;

(35) Priemonės lėšos turėtų būti panaudotos veiksmingai ir turėti dvigubą teigiamą poveikį Europos atsigavimui po krizės ir Europos perėjimui prie tvarios ekonomikos. siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos biudžeto lėšų paskirstymą, patikimo finansų valdymo principo laikymąsi ir vengti interesų konfliktų, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių ir techninės paramos, gautos pagal techninės paramos priemonę, nuoseklumas, darna, papildomumas ir sąveika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, teikdamos savo planus Komisijai, pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama pagal Priemonę turėtų papildyti pagal kitus Sąjungos fondus ir programas teikiamą paramą, o pagal Priemonę finansuojamus reformų ir investicijų projektus turėtų būti galima finansuoti pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama nepadengia tų pačių išlaidų;

(36) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, Priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus tie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje. Reikėtų sukurti atitinkamą specialią rezultatų suvestinę, kuri papildytų dabartines Socialinių rodiklių suvestinę ir Makroekonominio disbalanso procedūros rezultatų suvestinę. Priemonės išlaidoms reikėtų taikyti specialią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, nustatytą atskirame skyriuje dėl Komisijos parengto biudžeto įvykdymo patvirtinimo įvertinimo pranešimo, kaip nustatyta SESV 318 straipsnyje. Stebėsenos tikslais renkami duomenys turėtų būti suskirstyti pagal lytį;

(36a) Komisija turėtų būti atskaitinga už Priemonės įgyvendinimą ir, prireikus, turėtų Europos Parlamentui pateikti paaiškinimus, taip pat ir didelio aplaidumo ar nusižengimo atvejais. Tokiu atveju Europos Parlamentas gali pateikti nustatytiems trūkumams šalinti skirtas rekomendacijas;

(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo pusmečio ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama išsami informacija apie valstybių narių padarytą pažangą, įskaitant siektinų ir tarpinių reikšmių įgyvendinimo padėtį, pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;

(38) reikėtų atlikti nepriklausomą vertinimą, kaip įgyvendinami šiuo reglamentu nustatytos Priemonės tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonių poveikis;

(38a) Komisija turėtų teikti Priemonės įgyvendinimo apžvalgas ir, jei tinkama, pasiūlyti reglamento pakeitimų, kad būtų užtikrintas visapusiškas asignavimų panaudojimas;

(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti deleguotaisiais aktais. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes▌. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Priėmus deleguotąjį aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(40) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013[8], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95[9], Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[10] ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939[11] Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371[12], ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams. Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą, reikėtų atskleisti išsamią informaciją apie Priemonės lėšas gaunančius galutinius paramos gavėjus ar naudos gavėjus. Kad būtų galima atlikti lėšų panaudojimo auditą ir kontrolę, valstybės narės turėtų vienai duomenų bazei pateikti informaciją elektroniniu formatu, taip nesudarant nereikalingos administracinės naštos;

(41) kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Reikėtų teikti apžvalgas apie programų veiksmingumą ir reguliariai atnaujinamą informaciją Europos Parlamentui, kad būtų galima suteikti informacijos diskusijoms, pavyzdžiui, per Konferenciją dėl Europos ateities;

(42) siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos ir finansinis paketas

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė).

Jame nustatomi jos tikslai, finansavimas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) YYY/XX [pakeitęs BNR][13];

2. finansinis įnašas – negrąžintina finansinė parama, kurią galima skirti arba kuri skirta valstybėms narėms pagal Priemonę; ▌

2a. neatnaujinamoji paskola – valstybei narei suteikta paskola, turinti fiksuotą paskolos grąžinimo reguliariomis įmokomis tvarkaraštį;

3. Europos ▌ politikos koordinavimo semestras arba toliau – Europos semestras▌ – ▌ Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97[14] 2-a straipsnyje nustatytas procesas;

3a. nacionalinė valdžios institucija – viena ar daugiau valdžios lygmens valdžios institucijų, įskaitant regiono ir vietos lygmens valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacijos, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 42 punkte, bendradarbiaujančios kaip partnerės pagal valstybių narių institucinę ir teisinę sistemą;

3b. papildomumas – šiame reglamente reiškia reikalavimo, nustatyto [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies b punkte], laikymasis ir, prireikus, maksimalus privačiųjų investicijų padidinimas pagal [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punktą];

3c. tarpinės reikšmės – kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai, kuriuos galima įvertinti ir patikrinti ir kuriuos valstybė narė įsipareigojo pasiekti vykdydama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

3d. atsparumas – gebėjimas teisingai, tvariai ir įtraukiai atlaikyti ekonominius, socialinius ir su aplinka susijusius sukrėtimus ir nuolatinius struktūrinius pokyčius, lemiamus bet kokios krizės, skatinant gerovę visiems;

3e. nedaryti reikšmingos žalos – neremti ir nevykdyti ekonominės veiklos, dėl kurios būtų daroma reikšminga žala bet kokiam su aplinka susijusiam tikslui, kaip nurodyta atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852[15] (ES Taksonomijos reglamentas). Komisija, atsižvelgdama į tą reglamentą, parengia technines gaires dėl praktinio principo „nedaryti reikšmingos žalos“ įgyvendinimo;

3f. Sąjungos klimato ir aplinkosaugos tikslai – Sąjungos tikslus ir siektinas reikšmes klimato srityje, kaip nustatyta Reglamente (ES) .../... [Europos Sąjungos klimato srities teisės aktas].

3 straipsnis
Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatytos Priemonės taikymo sritis – šeši Europos Sąjungos prioritetai, suskirstyti į šiuos ramsčius:

– teisinga  žalioji pertvarka, atsižvelgiant į Žaliojo kurso tikslus;

– skaitmeninė pertvarką, atsižvelgiant į Europos skaitmeninės strategijos tikslus;

– ekonominė sanglauda, našumas ir konkurencingumas, atsižvelgiant į Pramonės ir MVĮ strategijų tikslus;

– socialinė ir teritorinė sanglauda, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio tikslus;

– institucinis atsparumas siekiant sustiprinti reagavimo į krizes ir pasirengimo krizėms pajėgumus, taip pat

– pagal priemonę „Next Generation EU” vykdoma politika, atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkės, Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Vaiko garantijų iniciatyvos tikslus.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kurie atitinka finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus, 100 proc. jiems skirtų lėšų, skaičiuojant pagal bendrą išlaidų sumą, skiria investicijų ir reformų priemonėms, atitinkančioms nurodytus šešis Europos Sąjungos prioritetus. Kiekvienas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas ne mažiau kaip 7 proc. jiems skirtų lėšų, skaičiuojant pagal bendrą išlaidų sumą, skiria investicijų ir reformų priemonėms, atitinkančioms nurodytus šešis Europos Sąjungos prioritetus.

Komisija parengia technines gaires dėl praktinio šių lėšų skyrimo įgyvendinimo.

Siekiant prisidėti prie Sąjungos klimato ir aplinkos tikslų ir juos visiškai atitikti, visų pirma siekiant užtikrinti pertvarką siekiant Sąjungos atnaujintų 2030 m. klimato tikslų ir iki 2050 m. pasiekti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui tikslą, kaip nustatyta [Reglamente 2020/XXX, kuriuo nustatoma neutralaus poveikio klimatui užtikrinimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/199 (toliau – Europos Sąjungos klimato teisė)], ne mažiau kaip 40 proc. kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos skiriama tam, kad būtų padedama užtikrinti klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimą visuose šešiuose Europos Sąjungos prioritetuose.

Atsižvelgiant į Europos skaitmeninės strategijos prioritetus ir būtinybę sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, kuri padidins Sąjungos konkurencingumą pasaulio lygmeniu ir padės Sąjungai tapti atsparesne, novatoriškesne ir strategiškai savarankiškesne, ne mažiau kaip 20 proc. kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos turi būti skiriama finansuojant skaitmeninės srities išlaidas, susijusias su visais šešiais Europos Sąjungos prioritetais.

4 straipsnis
Bendrieji ir konkretūs tikslai

1. Priemonės bendrasis tikslas – dėmesys šešiems Europos Sąjungos prioritetams, kaip nurodyta 3 straipsnyje. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti šešių Europos Sąjungos prioritetų sąveikai ir sąsajoms, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir sinergiją ir taip kuriant Europos pridėtinę vertę. Priemonė skatina Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei konvergenciją, taip pat strateginį savarankiškumą, didinant valstybių narių atsparumą, pasirengimą krizėms ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį, ekonominį ir su lytimi susijusį krizės poveikį ir remiant teisingą žaliąją▌ ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei, skatinant tvarų ekonomikos augimą ir tobulinant euro zoną.

1b. Priemonė padeda siekti Sąjungos politikos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Europos socialinio ramsčio, Paryžiaus susitarimo tikslų ir stiprinti bendrąją rinką.

2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos aiškios tvarų ekonomikos augimą skatinančių reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai ir skaidriai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

4a straipsnis
Horizontalieji principai

1. Priemonė neturi prieštarauti Sąjungos strateginiams ir ekonominiams interesams. Šiuo atžvilgiu parama neteikiama projektams, kurie yra trečiųjų šalių strateginių investicijų planų dalis ir kurie yra susiję su veiksniais, galinčiais daryti neigiamą poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, į kuriuos valstybės narės ir Komisija turi atsižvelgti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/452[16] 4 straipsnį.

2. Ši Priemonė nenaudojama periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti ir ją teikiant laikomasi Sąjungos finansavimo papildomumo principo.

3. Pagal Priemonę remiami tik tokie projektai, kuriais laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo.

5 straipsnis
Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ištekliai

1. Pagal ▌Priemonę įgyvendinamos Reglamento [EURI] 2 straipsnyje nurodytos priemonės:

a) Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyta 337 968 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis [312 500 000 000 EUR 2018 m. kainomis], skirta negrąžintinai paramai, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 4 ir 8 dalių.

Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį tos sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas.

b) Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta 385 856 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis [360 000 000 000 EUR 2018 m. kainomis], skirta neatnaujinamos paskolos paramai valstybėms narėms pagal 12 ir 13 straipsnius, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 5 dalies.

2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, konsultacijomis su nacionalinėmis valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietine visuomene, visų pirma jaunimo organizacijomis, ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų tvarų ekonomikos augimą skatinančių reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas. Vykdydamos tokią veiklą valstybės narės taip pat gali prašyti paramos pagal Reglamentą XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė].

2a. Ne vėliau kaip [2024 m.] gruodžio 31 d. Komisija įvertina numatomą nepanaudotų įsipareigojimų asignavimų ir panaikintų asignavimų sumą, skirtą negrąžintinai paramai, nurodytai šio straipsnio 1 dalies a punkte, kuri gali būti įtraukiama į Sąjungos biudžetą Europos pridėtinės vertės suteikiančioms programoms sustiprinti kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį 2025 m. ES biudžeto projekte.

Komisija atskirais atvejais pasiūlo sustiprinti pirmoje pastraipoje nurodytas programas tik atlikusi vertinimą, per kurį turi būti padaryta išvada, kad, norint pasiekti atitinkamuose teisės aktuose nustatytus tikslus, atitinkamoms programoms reikia padidinti finansavimą.

Komisijos vertinimas pateikiamas biudžeto valdymo institucijai. Parlamentas ir Taryba turi galimybę atskirais atvejais iš dalies pakeisti, patvirtinti arba atmesti Komisijos pasiūlymus sustiprinti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas konkrečias programas.

Visa šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytoms programoms sustiprinti nepanaudota suma panaudojama lėšoms, kurias Komisija pasitelkė Priemonei finansuoti, sugrąžinti.

6 straipsnis
Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai

1. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Priemonei. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai, neviršijant 5 proc. valstybei narei skirto biudžeto paketo.

2. Valstybės narės gali pasiūlyti iki 5 proc. savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų skirti techninės paramos priemonei ir programai „InvestEU“, visų pirma mokumo palaikymo priemonėms, taip pat DFP programoms, kurioms taikomas tiesioginis valdymas ir kurios skirtos vaikams, jaunimui, įskaitant programą „Erasmus“, kultūrai, taip pat moksliniams tyrimams ir plėtrai, įskaitant programą „Europos horizontas“, jei ir tik jei skirta suma padedama siekti šio reglamento tikslų, laikomasi šio reglamento 3, 4 ir 4a straipsniuose nustatytų reikalavimų ir 17 straipsnyje nustatytos vertinimo procedūros. Skirta suma naudojama pagal fondų, į kuriuos perkelti ištekliai, taisykles ir atitinkamos valstybės narės naudai. Perkeltai sumai nereikia bendro finansavimo. Komisija tuos išteklius valdo pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą.

7 straipsnis
Įgyvendinimas

Vadovaujantis Finansiniu reglamentu, ▌Priemonę Komisija įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą.

8 straipsnis
Papildomumas ir papildomas finansavimas

Parama pagal ▌Priemonę papildo paramą, teikiamą pagal kitus Sąjungos fondus ir programas, ir finansavimą, teikiamą Europos investicijų banko grupės arba kitų tarptautinių finansų įstaigų, kurių akcininkė yra valstybė narė. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

9 straipsnis
Priemonės, kuriomis Priemonė susiejama su patikimu ekonomikos valdymu

Kai Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga nebetaikoma, Komisija per 3 mėnesius pateikia pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, kad Priemonė būtų susieta su patikimu ekonomikos valdymu, kaip nustatyta Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje ▌. ▌

9a straipsnis
Priemonės, susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų atveju

1. Priemone gali naudotis tik valstybės narės, kurios įsipareigojo gerbti teisinės valstybės principą ir Sąjungos pagrindines vertybes.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai inicijuoti įsipareigojimų vykdymo ar mokėjimų asignavimų sustabdymą pagal Priemonę valstybėms narėms, jei nustatomi visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus.

3. Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus, yra šie:

a) pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas, įskaitant bet kokį gebėjimo savarankiškai vykdyti teismines funkcijas apribojimą darant išorės poveikį nepriklausomumo garantijoms, išorės nurodymu suvaržant teismo sprendimą, savavališkai persvarstant taisykles dėl teisminių institucijų personalo paskyrimo arba tarnybos sąlygų arba darant bet kokį poveikį teisminių institucijų darbuotojams, kuriuo būtų pakenkta jų nešališkumui, arba pažeidžiant advokato profesijos nepriklausomumą;

b) valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas, atsisakymas skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių, taip darant neigiamą poveikį tinkamam šių institucijų veikimui, arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;

c) galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos;

d) pavojaus valstybės narės administraciniams pajėgumams paisyti Sąjungos narystės įsipareigojimų, įskaitant gebėjimą veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus sudarančias taisykles, standartus ir politiką, kėlimas;

e) priemonės, kuriomis silpninama konfidencialaus advokato ir jo kliento bendravimo apsauga.

4. Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai gali būti nustatyti tais atvejais, kai, visų pirma, daromas neigiamas poveikis arba kyla pavojus, kad toks poveikis bus, vienam arba daugiau iš toliau išvardytų dalykų:

a) tinkamam valstybės narės valdžios institucijų, įgyvendinančių Priemonę, veikimui, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras;

b) tinkamam rinkos ekonomikos veikimui, paisant konkurencijos ir rinkos jėgų Sąjungoje ir veiksmingai įgyvendinant narystės įsipareigojimus, be kita ko, laikantis politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslo;

c) tinkamam institucijų, vykdančių finansų kontrolę, stebėseną ir vidaus bei išorės auditą, veikimui ir tinkamam veiksmingo ir patikimo finansų valdymo bei atskaitomybės sistemų veikimui;

d) tinkamam tyrimą atliekančių institucijų ir prokuratūros veikimui, kiek jis susijęs su patraukimu atsakomybėn už sukčiavimą, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupciją ar kitus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su Priemonės įgyvendinimu;

e) nepriklausomų teismų atliekamai veiksmingai a, c ir d punktuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo teisminei peržiūrai;

f) sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Priemonės įgyvendinimu, prevencijai ir sankcijų už juos taikymui, taip pat nacionalinių teismų arba administravimo institucijų veiksmingų ir atgrasomųjų sankcijų nustatymui gavėjams;

g) nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimui;

h) mokesčių slėpimo ir mokesčių konkurencijos prevencijai ir sankcijoms už juos, taip pat tinkamam institucijų, prisidedančių prie administracinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais, veikimui;

i) veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su OLAF ir Europos prokuratūra (jei atitinkama valstybė narė dalyvauja su Europos prokuratūra susijusioje veikloje) pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn;

j) tinkamam Priemonės įgyvendinimui po to, kai buvo nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės.

5. Jei tenkinamos 4 dalies sąlygos, gali būti taikoma viena ar kelios toliau nurodytos priemonės:

a) draudimas prisiimti naujų teisinių įsipareigojimų;

b) įsipareigojimų sustabdymas;

c) įsipareigojimų vykdymo sumažinimas, įskaitant finansines pataisas;

d) išankstinio finansavimo sumažinimas;

e) mokėjimo terminų nutraukimas;

f) mokėjimų sustabdymas.

Jeigu sprendime, kuriuo priimamos priemonės, nenurodyta kitaip, atitinkamų priemonių taikymas nedaro įtakos valstybės narės pareigai atlikti mokėjimus galutiniams paramos gavėjams ar naudos gavėjams. Regioniniams ir vietos veiksmams, kurie atitinka paramos skyrimo reikalavimus, Priemonė yra taikoma toliau. Jei valstybėje narėje nustatoma trūkumų, regioniniams ir vietos veiksmams, kurie atitinka paramos skyrimo reikalavimus, Priemonė yra taikoma toliau.

Taikomos priemonės turi būti proporcingos visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir mastui. Jos turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie trūkumai daro arba gali daryti neigiamą poveikį.

Komisija galutinių paramos gavėjų arba naudos gavėjų labui interneto svetainėje arba interneto portale pateikia informaciją ir gaires, susijusias su valstybių narių pareigomis.

Toje pačioje svetainėje arba tame pačiame portale Komisija taip pat pateikia tinkamas priemones galutiniams paramos gavėjams arba naudos gavėjams, kad jie galėtų informuoti Komisiją apie šių pareigų vykdymo pažeidimus, kurie, minėtų galutinių paramos gavėjų arba naudos gavėjų nuomone, daro jiems tiesioginį neigiamą poveikį. Į informaciją, kurią pateikė galutiniai paramos gavėjai arba naudos gavėjai pagal šią dalį, Komisija gali atsižvelgti tik tuo atveju, jei kartu pateikiami įrodymai, jog atitinkamas galutinis paramos gavėjęs arba naudos gavėjas yra pateikęs oficialų skundą kompetentingai institucijai.

Remdamasi galutinių paramos gavėjų ar naudos gavėjų pateiktais duomenimis, Komisija užtikrina, kad valstybės narės veiksmingai išmokėtų visas sumas, priklausančias galutiniams paramos gavėjams ar naudos gavėjams.

6. Nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog esama 4 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija nusiunčia tai valstybei narei rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto motyvus, kuriais ji grindžia savo išvadas. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį pranešimą ir jo turinį.

Komisija vertindama, ar esama 4 dalyje nustatytų sąlygų, atsižvelgia į visą reikšmingą informaciją, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Europos Audito Rūmų ataskaitas ir atitinkamų tarptautinių organizacijų bei tinklų išvadas ir rekomendacijas. Komisija taip pat atsižvelgia į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, visų pirma į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą.

Komisijai padeda nepriklausomų ekspertų grupė, kuri įsteigiama priėmus deleguotąjį aktą.

Komisija gali prašyti suteikti papildomą vertinimui atlikti reikalingą informaciją, tiek prieš priimant išvadą, tiek ją priėmus.

Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą informaciją ir gali pateikti pastabų per Komisijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo ir ilgesnis nei trys mėnesiai nuo pranešimo apie išvadas dienos. Savo pastabose valstybė narė gali pasiūlyti taikyti taisomąsias priemones.

Vertindama, ar priimti sprendimą dėl bet kurios 5 dalyje nurodytos priemonės, Komisija atsižvelgia į gautą informaciją ir atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas ir įvertina siūlomų taisomųjų priemonių tinkamumą. Komisija priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su gauta informacija, per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo tos informacijos gavimo dienos.

Vertindama taikytinų priemonių proporcingumą, Komisija deramai atsižvelgia į šioje dalyje nurodytą informaciją ir rekomendacijas.

Tais atvejais, kai Komisija mano, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai laikomi nustatytais, ji priima sprendimą dėl 5 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimo akto forma.

Kai Komisija priima tokį sprendimą, ji tuo pačiu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai perkelti į biudžeto rezervą sumą, atitinkančią taikomų priemonių vertę.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 31 straipsnio 4 ir 6 dalių, Europos Parlamentas ir Taryba apsvarsto pasiūlymą dėl perkėlimo per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos jį gavo. Pasiūlymas dėl perkėlimo laikomas patvirtintu, išskyrus atvejus, kai per keturias savaites Europos Parlamentas, spręsdamas balsavusiųjų dauguma, arba Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, iš dalies keičia arba atmeta pasiūlymą. Jei Europos Parlamentas arba Taryba iš dalies keičia pasiūlymą dėl perkėlimo, taikoma Finansinio reglamento 31 straipsnio 8 dalis.

Aštuntoje pastraipoje nurodytas sprendimas įsigalioja, jei per dešimtoje pastraipoje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba neatmeta pasiūlymo dėl perkėlimo.

7. Atitinkamos valstybės narės gali bet kuriuo metu pateikti Komisijai oficialų pranešimą kartu su įrodymais, patvirtinančiais, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai buvo pašalinti arba išnyko.

Atitinkamai valstybei narei paprašius arba savo iniciatyva Komisija įvertina padėtį atitinkamoje valstybėje narėje per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo oficialaus pranešimo gavimo dienos. Visiškai ar iš dalies išnykus visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo trūkumams, dėl kurių buvo taikomos 5 dalyje nurodytos priemonės, Komisija nedelsdama priima sprendimą visiškai ar iš dalies atšaukti tas priemones. Kai Komisija priima tokį sprendimą, ji tuo pačiu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo, nurodyto 6 dalyje, sumą. Taikoma 5 dalyje nustatyta procedūra.

II SKYRIUS

Finansinis įnašas, paskirstymo procesas ir paskolos

10 straipsnis
Didžiausias finansinis įnašas

Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei dėl 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos skyrimo apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju nacionaliniu produktu (BVP) vienam gyventojui, ▌santykiniu nedarbo lygiu ir 2020–2021 m. laikotarpiu užfiksuotu bendru realiojo BVP nuostoliu, palyginti su 2019 m.

2021–2022 m. laikotarpiu didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu 2015–2019 m. laikotarpiu.

2023–2024 m. laikotarpiu didžiausias finansinis įnašas apskaičiuojamas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir 2020–2021 m. laikotarpiu užfiksuotu bendru realiojo BVP nuostoliu, palyginti su 2019 m.

11 straipsnis
Finansinio įnašo skyrimas

1. Laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 337 968 000 000 EUR sumą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymus neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 10 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

2. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., jei bus finansinių išteklių, Komisija gali skelbti kvietimus tekti paraiškas pagal Europos semestro tvarkaraštį. Tuo tikslu ji paskelbia orientacinį kvietimų teikti paraiškas, kuriuos ketinama organizuoti tuo laikotarpiu, tvarkaraštį ir nurodo kiekvienam kvietimui likusią sumą. Kiekviena valstybė narė gali teikti pasiūlymą, kad savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti gautų didžiausią sumą neviršijančią sumą, atitinkančią jai paskirtą turimos paskirstyti sumos dalį, kaip nurodyta I priede.

12 straipsnis
Paskolos

1. Iki 2024 m. gruodžio 31 d., gavusi valstybės narės prašymą, Komisija atitinkamai valstybei narei gali suteikti paskolos paramą jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti.

2. Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 15 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

3. Valstybės narės paskolos prašyme nurodoma:

a) paskolos paramos priežastys, pagrįstos didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis reformomis ir investicijomis;

b) papildomos reformos ir investicijos pagal 15 straipsnį;

c) didesnės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos, palyginti su 10 straipsnyje nurodyta didžiausio finansinio įnašo suma arba su finansinio įnašo, skirto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui pagal 17 straipsnio 3 dalies b punktą, suma.

ca) informacija apie tai, kaip paskolos prašymas dera su bendru valstybės narės finansiniu planavimu ir bendruoju patikimos fiskalinės politikos tikslu.

4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma negali viršyti 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.

5. Nukrypstant nuo 4 dalies, jei yra išteklių, išskirtinėmis aplinkybėmis paskolos paramos suma gali būti padidinta.

6. Paskolos parama išmokama dalimis atsižvelgiant į pasiektas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes pagal 17 straipsnio 4 dalies g punktą.

7. Komisija priima sprendimą dėl paskolos paramos prašymo pagal 17 straipsnį. Prireikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinkamai iš dalies keičiamas.

13 straipsnis
Paskolos susitarimas

1. Prieš sudarydama paskolos susitarimą su atitinkama valstybe nare, Komisija įvertina, ar:

a) paskolos prašymo pagrindimas ir jos suma laikoma pagrįsta ir patikima atsižvelgiant į papildomas reformas ir investicijas ir ar

b) papildomos reformos ir investicijos atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

2. Jei paskolos prašymas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus ir priėmus 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro paskolos susitarimą. Paskolos susitarimą, be Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalyje nustatytų elementų, sudaro šie elementai:

a) paskolos suma eurais, įskaitant, kai taikytina, iš anksto finansuojamos paskolos paramą pagal XX straipsnį;

b) vidutinis grąžinimo terminas; Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalis šiam terminui netaikoma;

c) kainodaros formulė ir paskolos suteikimo laikotarpis;

d) didžiausias mokėjimų dalimis skaičius ir aiškus bei tikslus grąžinimo tvarkaraštis;

e) kiti elementai, reikalingi paskolos paramai įgyvendinti atsižvelgiant į atitinkamas reformas ir investicinius projektus pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.

3. Pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punktą su lėšų skolinimusi šiame straipsnyje nurodytoms paskoloms susijusias išlaidas padengia valstybės narės gavėjos.

4. Komisija nustato reikiamą tvarką, pagal kurią administruojamos skolinimo operacijos, susijusios su pagal šį straipsnį suteiktomis paskolomis.

5. Valstybė narė, gavusi pagal šį straipsnį suteikiamą paskolą, atidaro specialią sąskaitą gautai paskolai valdyti. Ji taip pat perveda pagrindinę sumą ir mokėtinas palūkanas už bet kurią susijusią paskolą į Komisijos nurodytą sąskaitą vadovaudamasi tvarka, nustatyta pagal ankstesnę pastraipą, likus dvidešimt sistemos TARGET2 darbo dienų iki atitinkamos mokėjimo dienos.

13a straipsnis
Apžvalga ir tikslinimas

1. Ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos Komisija pateikia šio reglamento II skyriuje nurodytų papildomų išteklių panaudojimo apžvalgą. Kartu su šia privaloma apžvalga prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo šis reglamentas būtų tikslinamas siekiant užtikrinti visišką išteklių panaudojimą.

2. Ne vėliau kaip iki 2024 m. pabaigos Komisija pateikia šio reglamento II skyriuje nurodytų išteklių panaudojimo apžvalgą. Kartu su šia privaloma apžvalga nurodomos būtinos priemonės dėl šio reglamento tikslinimo, siekiant užtikrinti visišką įsipareigojimų asignavimų panaudojimą.

III SKYRIUS

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

14 straipsnis
Tinkamumas finansuoti

1. Siekdamos įgyvendinti 3 straipsnyje nurodytus Europos prioritetus ir 4 straipsnyje nustatytus tikslus, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų bei privačiųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro išsamų ir nuoseklų rinkinį. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės gali pasinaudoti techninės pagalbos priemone, nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė].

Nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėtos įgyvendinti priemonės, susijusios su COVID-19 krizės ekonominiais ir socialiniais padariniais, gali būti remiamos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, jei jos atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais padedama įgyvendinti šešis Europos prioritetus, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, įskaitant minimalias išlaidų dalis, nurodytas 3 straipsnyje, bendruosius ir konkrečius tikslus, kaip apibrėžta 4 straipsnyje, ir laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų pagal 4a straipsnį.

2a. Atsižvelgiant į Priemonės taikymo sritį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais padedama veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, įskaitant atitinkamas Tarybos patvirtintas rekomendacijas euro zonai.

2b. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir į atnaujintus planus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999[17], į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą[18], Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus, taip pat į veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės ir politikos įgyvendinimu.

2c. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategiją, grindžiami planuojamų priemonių poveikio lyčių lygybei vertinimu ir apima pagrindinius veiksmus, kuriais siekiama veiksmingai pašalinti neigiamą krizės poveikį lyčių lygybei, kartu su lyčių aspekto integravimo priemonėmis. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat turi atitikti nacionalines lyčių lygybės strategijas.

2d. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai neturi kenkti bendrajai rinkai.

3. Jeigu valstybei narei pagal Reglamento (ES) 472/2013 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002, šio reglamento nuostatos atitinkamai valstybei narei taikomos atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones.

3a. Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai nedaro poveikio teisei sudaryti ar vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir nacionalinės bei Sąjungos teisės ir praktikos.

15 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas

1. Valstybė narė, norinti gauti finansinį įnašą, kaip pateikta paskirstyti pagal 11 straipsnio 1 dalį, pateikia Komisijai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kaip apibrėžta 14 straipsnio 1 dalyje.

Kai Komisija pateikia paskirstyti sumą, nurodytą 11 straipsnio 2 dalyje, valstybė narė prireikus atnaujina ir pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad atsižvelgtų į atnaujintą didžiausią finansinio įnašo sumą, apskaičiuotą remiantis 10 straipsnio 2 dalimi.

2. Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas kartu su nacionaline reformų programa kaip vienas integruotas dokumentas paprastai oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Valstybė narė, norėdama gauti paramą pagal Priemonę, pradeda daugiapakopį dialogą, kuriame gali aktyviai dalyvauti vietos ir regioninės valdžios institucijos, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma jaunimo organizacijos, taip pat kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai ir plačioji visuomenė, ir kuriame jie gali aptarti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rengimą ir įgyvendinimą. Prieš pateikiant planą Komisijai, plano projektas pateikiamas vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač jaunimo organizacijoms, kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei, siekiant su jais konsultuotis, ir socialiniams partneriams suteikiamas ne trumpesnis nei 30 dienų laikotarpis, kad jie galėtų raštu pateikti pastabas, remiantis partnerystės principu.

3. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma išdėstomi šie elementai:

a) išsamus paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais ir priemonėmis prisidedama įgyvendinant kiekvieną iš 3 straipsnyje apibrėžtų šešių Europos prioritetų bei siekiant 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų ir kad šie planai ir priemonės tiems prioritetams ir tikslams neprieštarauja;

ab) atsižvelgiant į Priemonės taikymo sritį, pagrindimas, kaip planas padeda veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, įskaitant atitinkamas Tarybos patvirtintas rekomendacijas euro zonai;

ac) jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kuriuos atlikusi išsamią peržiūrą nustato Komisija, paaiškinimas, kaip pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį parengtos rekomendacijos suderinamos su planais;

ad)  išsamus paaiškinimas, kaip planas atitinka kiekvienam iš šešių Europos prioritetų, nustatytų pagal 3 straipsnį, numatytas minimalias paskirstymo dalis;

ae) išsamus paaiškinimas, kaip bent 40 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui prašomos sumos bus skiriama prisidedant prie klimato ir biologinės įvairovės veiksmų integravimo, naudojant Komisijos pateiktą metodiką. Prieš įsigaliojant šiam reglamentui Komisija deleguotuoju aktu patvirtina atitinkamą metodiką, prireikus naudodama ES taksonomijoje nustatytus kriterijus;

af) paaiškinimas, kaip plane numatytos priemonės turėtų prisidėti prie skaitmeninių veiksmų ir ar jų suma sudaro ne mažiau kaip 20 proc. visų planui skirtų lėšų, remiantis ... priede nustatyta skaitmeninių žymenų metodika; ši metodika atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš lentelėje išvardytų intervencinių priemonių sričių; paramos siekiant skaitmeninių tikslų koeficientai gali būti didinami atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios didina jų poveikį skaitmeniniams tikslams;

ag) paaiškinimas, kad priemonės neprieštarauja strateginiams ir ekonominiams Sąjungos interesams, nenaudojamos periodinėms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti ir atitinka papildomumo principą bei didelės žalos nedarymo principą pagal 4a straipsnį;

ah) pagrindimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategijos principus, nacionalinę lyčių lygybės strategiją, poveikio lytims vertinimo reikalavimą, ir paaiškinimas, kaip plane numatytos priemonės turėtų padėti skatinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimo principą bei panaikinti diskriminaciją dėl lyties arba spręsti su tuo susijusias problemas;

▌

d) numatomos aiškios ne ilgesnio kaip ketverių metų laikotarpio reformų ir ne ilgesnio kaip septynerių metų laikotarpio investicijų įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;

da) pagrindimas, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimai planai reiškia visapusišką reformą ir investicijų rinkinį, kaip jie dera su 14 straipsnio 2b dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytais planais, strategijomis ir programomis, taip pat kokia sinergija numatoma su šiais planais, strategijomis ir programomis;

e) numatomi viešieji ir privatieji investiciniai projektai, susijęs investicijų laikotarpis ir prireikus nuorodos į privačiojo sektoriaus partnerių dalyvavimą;

ea) jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytoms priemonėms taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje nurodyta prievolė pranešti apie valstybės pagalbą pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014[19], Komisija pirmenybės tvarka išanalizuoja ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių;

f) visos numatomos į pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidos (taip pat vadinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatomomis išlaidomis), paremtos aiškiu pagrindimu, patvirtintu nepriklausomos viešosios įstaigos, ir tų išlaidų proporcingumas numatomam socialiniam ir ekonominiam poveikiui ▌pagal išlaidų veiksmingumo principą;

g) kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą ir ryšys su ankstesnėmis ar numatomomis reformomis pagal struktūrinių reformų rėmimo programą arba techninės paramos priemonę;

h) papildomos priemonės, kurių gali prireikti, įskaitant visų papildomų politikos veiksmų grafiką;

i) 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto daugiapakopio dialogo santrauka, kaip buvo atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų indėlį (suinteresuotųjų subjektų prašymu, jų nuomones galima pridėti prie nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų), taip pat išsami informacija, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, apie planuojamas konsultacijas ir dialogus, susijusius su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu;

j) atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai stebėti ir įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas aiškias kokybines ir kiekybines tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius, įskaitant tai, kaip planu gerinami konkrečios šalies veiklos rezultatai pagal socialinių rodiklių suvestinę ir makroekonominio disbalanso procedūros rezultatų suvestinę;

k) kai tinkama, prašymas dėl paskolos paramos ir papildomos tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jų elementai ir

ka) paaiškinimas apie valstybės narės planus, sistemas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią, aptikti ir pašalinti interesų konfliktus, korupciją ir sukčiavimą naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal kitas Sąjungos programas, susigrąžinti prarastas, nepagrįstai išmokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas ir, jei reikia, skirti sankcijas;

kb) valstybių narių nustatyta tvarka, kuria užtikrinama, kad įmonės gavėjos nedalyvautų jokiuose susitarimuose dėl mokesčių pagal Direktyvą (ES) 2018/822, apie kuriuos reikia pranešti ir kurie susiję su tarpvalstybiniais susitarimais;

l) visa kita svarbi informacija.

4. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. Valstybės narės taip pat gali bet kuriuo metu prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę pagal jos reglamentą. Techninė parama turi visapusiškai atitikti nacionalines taisykles ir praktiką, susijusią su kolektyvinėmis derybomis. Techninės paramos veikla negali būti kenkiama socialinių partnerių vaidmeniui ar keliama grėsmė kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomijai.

4a. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingi valstybių narių atstovai ir prireikus nepriklausomų fiskalinių institucijų atstovai kompetentinguose Europos Parlamento komitetuose pristato ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Susijusią informaciją Komisija vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

16 straipsnis
Komisijos vertinimas

1. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir prireikus jo pakeitimus, pateiktus valstybės narės pagal 15 straipsnio 1 dalį, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti planą iki oficialaus jo pateikimo arba jį pateikus. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu.

1a. Savo vertinime Komisija atsižvelgia į skirtingų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų kuriamą sinergiją ir tų planų bei kitų investicijų planų papildomumą nacionaliniu lygmeniu.

2. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą, į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus įtrauktą informaciją ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.

Ji taip pat atsižvelgia į informaciją, pateiktą metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, ES teisingumo rezultatų suvestinėje, makroekonominio disbalanso procedūros rezultatų suvestinėje ir socialinių rodiklių suvestinėje. Komisija taip pat reikalauja, kad nepriklausomas ekspertas atliktų plano poveikio lytims vertinimą, arba pati atlieka tokį vertinimą.

Komisija prireikus Sąjungos mastu konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad gautų jų atsiliepimus apie atsakomybę už nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, jo nuoseklumą ir veiksmingumą.

3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir darną ir ▌tuo tikslu atsižvelgia į šiuos elementus:

Komisija įvertina, ar visi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka šiuos reikalavimus:

a) ar planu bent 40 proc. jo sumos prisidedama prie klimato ir biologinės įvairovės aspektų įtraukimo ir ar teisingai taikoma 15 straipsnio 3 dalies ae punkte nurodyta stebėjimo metodika;

b) ar planu bent 20 proc. jo sumos prisidedama prie skaitmeninių veiksmų ir ar teisingai taikoma 15 straipsnio 3 dalies af punkte nurodyta stebėjimo metodika;

c) ar kiekviena priemonė neprieštarauja Sąjungos strateginiams ir ekonominiams interesams, nepakeičia pasikartojančių nacionalinių biudžeto išlaidų ir atitinka papildomumo principą ir principą „nedaryti reikšmingos žalos“ pagal 4a straipsnį;

d) ar planas atitinka kiekvienam Europos prioritetui pagal 3 straipsnį nustatytas minimalias paskirstymo dalis;

e) ar valstybių narių nustatyta tvarka užtikrinama, kad įmonės gavėjos nedalyvautų jokiuose praneštinuose susitarimuose dėl mokesčių pagal Direktyvą (ES) 2018/822 dėl tarpvalstybinių susitarimų;

▌

veiksmingumą:

f) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie kiekvieno iš 3 straipsnyje nurodytų šešių Europos prioritetų ir ar juo prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies b punkto tikslų ir jis jiems neprieštarauja;

g) ar įvyko 15 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytas dialogas ir ar atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams buvo suteiktos veiksmingos galimybės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

h) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant pasiūlytas aiškias kokybines ir kiekybines tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes bei susijusius rodiklius, ir ar planu gerinami konkrečios šalies veiklos rezultatai pagal socialinių rodiklių suvestinę ir makroekonominio disbalanso procedūros suvestinę;

i) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;

j) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas apima investicijas į tarpvalstybinius ar visos Europos projektus, kuriais kuriama Europos pridėtinė vertė, kai tinkama, atsižvelgiant į valstybių narių apribojimus, susijusius su jų geografine padėtimi;

efektyvumą:

k) ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas numatomam socialiniam ir ekonominiam poveikiui pagal išlaidų veiksmingumo principą;

l) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, juos nustatyti ir ištaisyti, naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal kitas Sąjungos programas;

aktualumą:

m) ar plane yra priemonių, kuriomis, laikantis Priemonės apimties, veiksmingai padedama spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą, įskaitant atitinkamas Tarybos patvirtintas rekomendacijas euro zonai;

n) ar planas, jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kaip Komisija nurodė po to, kai atlikta išsami peržiūra, atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį parengtas rekomendacijas;

o) ar plane pateikiama tiksli 15 straipsnyje nurodyta informacija;

suderinamumą:

p) ar planas yra išsamus reformos ir investicijų dokumentų rinkinys ir ar tvarka užtikrinamas nuoseklumas ir sinergija, kaip nurodyta 14 straipsnio 2b dalyje;

q) ar planas atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategijos principus, nacionalinę lyčių lygybės strategiją, ar buvo atliktas poveikio lytims vertinimas ir ar plane numatytos priemonės turėtų padėti skatinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimo principą bei panaikinti diskriminaciją dėl lyties arba spręsti su tuo susijusias problemas.

Šie vertinimo kriterijai taikomi vadovaujantis II priedu.

4. Jeigu atitinkama valstybė narė paprašė paskolos paramos, kaip nurodyta 12 straipsnyje, Komisija įvertina, ar prašymas dėl paskolos paramos atitinka 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, visų pirma, ar su paskolos prašymu susijusios papildomos reformos ir investicijos atitinka 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus.

4a. Jeigu Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina neigiamai, tinkamai pagrįstą įvertinimą jį pateikia per 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

5. Atlikti valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą Komisijai gali padėti ekspertai, įskaitant Europos Parlamento paskirtus ekspertus.

17 straipsnis
Komisijos sprendimas

1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per du mėnesius deleguotuoju aktu pagal 25a straipsnį priima sprendimą. Jeigu Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kurios reikalingos pagal 11 straipsnį skiriamam finansiniam įnašui išmokėti dalimis.

2. Jei atitinkama valstybė narė prašo paskolos paramos, sprendime taip pat nustatoma paskolos paramos suma, kaip nurodyta 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir papildomos reformos bei investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, kuriai teikiama ta paskolos parama, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

3. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, skirto finansinio įnašo suma nustatoma taip:

a) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi 10 straipsnyje nurodytam didžiausiam finansiniam įnašui tai valstybei narei arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo visai sumai;

b) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už 10 straipsnyje nurodytą didžiausią finansinį įnašą tai valstybei narei, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;

ba) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalies h, i, l, m, p punktuose nustatytus kriterijus planas įvertinamas daugiau nei dviem B, finansinis įnašas sumažinamas 2 proc. kiekvienam kriterijui, o bendras sumažinimas neviršija 6 proc. visų finansinių įnašų;

c) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas. Atitinkama valstybė narė gali pateikti prašymą dėl techninės pagalbos pagal techninės paramos priemonę, kad per vėlesnius ciklus turėtų galimybę geriau parengti pasiūlymą.

4. 1 dalyje nurodytu sprendimu taip pat nustatoma:

a) finansinis įnašas, mokėtinas tik dalimis, kai atitinkama valstybė narė patenkinamai pasiekia nustatytas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

aa) finansinis įnašas ir, kai taikytina, paskolos paramos suma, mokėtina išankstinio finansavimo forma pagal 11a straipsnį, patvirtinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

b) reformų ir investicinių projektų aprašymas ir numatytų visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma;

c) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo laikotarpis:

1) kiek tai susiję su investicijų užbaigimu, investicijų laikotarpis, iki kurio pabaigos turi būti įgyvendintas investicinis projektas, baigiasi ne vėliau kaip per septynerius metus po sprendimo priėmimo;

2) kiek tai susiję su reformų užbaigimu, laikotarpis, iki kurio pabaigos turi būti įgyvendintos reformos, baigiasi ne vėliau kaip per ketverius metus po sprendimo priėmimo;

d) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant aiškias kokybines ir kiekybines tarpines reikšmes ir, kai taikytina, susijusias priemones, kurios reikalingos siekiant laikytis -19 straipsnio;

e) atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, įskaitant metodiką, pagal kurią vertinama atitiktis išlaidų klimato ir aplinkosaugos srityse tikslams, nurodytiems 15 straipsnyje, ir

f) Komisijos užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų ir ataskaitų tvarka;

g) jei taikoma, dalimis mokėtina paskolos suma ir su paskolos paramos išmokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

5. Jeigu Komisija pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertina neigiamai, ji per du mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą, praneša tinkamai pagrįsto vertinimo išvadas. Tos išvados taip pat apima rekomendacijas valstybei narei naudotis techninės pagalbos priemone pagal Reglamentą XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė], kai ji keičia arba rengia naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal šio reglamento 18 straipsnį. Europos Parlamentui pakvietus, Komisija atvyksta į kompetentingus komitetus pateikti paaiškinimų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neigiamo įvertinimo. Susijusią informaciją Komisija vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Šio straipsnio 4 dalies d punkte nurodyta įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, e punkte nurodyti atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, f punkte nurodyta Komisijos užtikrinamos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka ir, jei taikoma, g punkte nurodytos su paskolos paramos išmokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės išsamiau išdėstomi veiklos susitarime, dėl kurio priėmus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą turi susitarti atitinkama valstybė narė ir Komisija. Patvirtintą planą ir visą kitą susijusią informaciją, įskaitant 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą, Komisija, priėmusi sprendimą ir paskelbusi jį Komisijos interneto svetainėje, nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Komisija šio straipsnio 1 dalyje nustatytu deleguotuoju aktu konkrečiai nurodo operatyvinės veiklos susitarimų turinį, kad būtų skatinamas valstybių narių nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų nuoseklumas ir palyginamumas ir būtų teikiami standartizuoti duomenys Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinės reikmėms, kaip nurodyta 21a straipsnyje.

7. 1 ir 2 dalyse nurodyti deleguotieji aktai priimami laikantis 25 straipsnio ▌.

18 straipsnis
Valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinis keitimas

1. Jeigu dalies ar viso valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė dėl objektyvių aplinkybių nebegali įgyvendinti arba kai atitinkama valstybė narė nustato svarbias papildomų investicijų ir reformų priemones, kurioms pagal šį reglamentą gali būti teikiama parama, arba kai atitinkama valstybė narė ketina iš esmės pagerinti vertinimo rezultatą pagal 16 ir 17 straipsnius, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti argumentuotą prašymą iš dalies arba visiškai pakeisti 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sprendimus. Šiuo tikslu valstybė narė gali pasiūlyti iš dalies pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Valstybė narė, norėdama iš dalies arba visiškai pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, gali bet kuriuo metu per metus naudotis techninės pagalbos priemone, nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė].

2. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 16 straipsnio nuostatas įvertina naująjį pasiūlymą ir per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį.

3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas. Europos Parlamentui pakvietus, Komisijos atstovai atvyksta į kompetentingus komitetus pateikti paaiškinimų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neigiamo įvertinimo.

3a. Valstybės narės per šešis mėnesius nuo šio reglamento paskelbimo oficialiajame leidinyje dienos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atnaujina pagal su naują Reglamente, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), nustatytą 2030 m. klimato tikslą. Komisija įvertina atnaujintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus laikydamasi 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo dienos.

IV SKYRIUS

Finansinės nuostatos

-19 straipsnis Sąjungos finansinių interesų apsauga

1. Įgyvendindamos Priemonę valstybės narės, kurios gauna arba skolinasi Priemonės lėšas, imasi visų reikiamų veiksmų, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus ir ypač užtikrintų, kad visomis pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomomis reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėmis būtų laikomasi taikomų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų.

2. 13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose turėtų būti numatyti įsipareigojimai valstybėms narėms:

a) nuolat tikrinti, kad suteiktas finansavimas būtų tinkamai naudojamas, laikantis visų taikomų taisyklių, ir kad bet kokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicijų projektų įgyvendinimo priemonė būtų tinkamai įgyvendinta, laikantis visų taikomų taisyklių, įskaitant Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

b) imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktui, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, juos nustatyti bei ištaisyti ir imtis teisinių veiksmų nusavintoms lėšoms susigrąžinti, be kita ko, kai tai susiję su bet kuria ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone;

c) su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikti:

i) valdymo deklaraciją, kad lėšos panaudotos numatytam tikslui, kad su prašymu išmokėti finansinį įnašą pateikta informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad įgyvendintomis kontrolės sistemomis reikiamai užtikrinama, kad lėšos buvo valdomos laikantis visų taikomų taisyklių, visų pirma taisyklių dėl interesų konflikto vengimo, sukčiavimo prevencijos ir korupcijos bei dvigubo finansavimo vengimo, laikantis patikimo finansų valdymo principo; and

ii) išsamią auditų ataskaitą, tinkamą nepriklausomos viešosios įstaigos patvirtintų išlaidų sąmatų pagrindimą, poveikio vertinimus, finansines ataskaitas ir kitą susijusią informaciją, taip pat atliktą kontrolę, visų pirma susijusią su investiciniais projektais, įskaitant nustatytus trūkumus ir visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi;

d) lėšų naudojimo, susijusio su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėmis, audito ir kontrolės tikslais elektroniniu formatu bendroje duomenų bazėje, prie kurios nesukuriant nereikalingos administracinės naštos Sąjungos tyrimo ir audito įstaigos galėtų turėti panašaus lygio prieigą, surinkti šių kategorijų duomenis:

i) galutinio lėšų gavėjo pavadinimą;

ii) rangovo arba subrangovo pavadinimą, kai galutinis lėšų gavėjas yra perkančioji organizacija pagal Sąjungos arba nacionalines nuostatas dėl viešųjų pirkimų;

iii) lėšų gavėjo faktiškojo (-ųjų) savininko (-ų) arba rangovo vardą, pavardę ir gimimo datą, kaip nurodyta 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 dalyje[20];

iv) pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų visų įgyvendinimo priemonių sąrašą, bendrą viešojo finansavimo sumą, nurodant pagal priemonę ir kitus Sąjungos fondus išmokėtų lėšų sumą:

e) aiškiai leisti Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Audito Rūmams naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti panašias prievoles visiems galutiniams lėšų, išmokėtų į atgaivinimo ir atsparumo planą įtrauktoms reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėms, gavėjams arba visiems kitiems su jų įgyvendinimu susijusiems asmenims ar subjektams;

f) užtikrinti, kad įrašai atitiktų Finansinio reglamento 132 straipsnį;

fa) užtikrinti, kad įrašai atitiktų Finansinio reglamento 75 straipsnį. Todėl su biudžeto vykdymu susiję dokumentai saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus nuo tos dienos, kai Europos Parlamentas patvirtina biudžeto įvykdymą. Dokumentai, susiję su operacijomis, bet kuriuo atveju saugomi iki metų, einančių po metų, kuriais operacijos yra užbaigtos, pabaigos. Teismo proceso atveju terminas sustabdomas tol, kol nelieka paskutinės apskundimo teisme galimybės;

g) kai įmanoma, patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys turi būti ištrinami, kai šių duomenų nereikia biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kontrolės ir audito tikslais. Srauto duomenų saugojimui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725[21].

3. Valstybės narės yra įgyvendinančiosios partnerės, jos seka, renka ir saugo informaciją apie pagal šią Priemonę teikiamo finansavimo gavėjus.

Komisija atsiskaito biudžeto valdymo institucijai pagal metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir pateikia Priemonę kaip specialią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalį atskirame Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo įvertinimo pranešimo skyriuje pagal SESV 318 straipsnį.

4. Pagal Priemonę išmokėtų Sąjungos lėšų išorės auditą pagal SESV 287 straipsnį atlieka Europos Audito Rūmai.

5. Pagal šį reglamentą valstybės narės suteikia aiškius įgaliojimus Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Audito Rūmams naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje.

OLAF gali, laikydamasi Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar teikiant paramą pagal Priemonę nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams.

Komisija, atsižvelgdama į nustatytą riziką, nustato veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Šiuo tikslu Komisija parengia arba pritaiko esamas IT sistemas, kad sukurtų skaitmeninę veiklos ataskaitų teikimo sistemą, kuri padėtų stebėti, nustatyti pažeidimus ar sukčiavimą ir apie juos pranešti.

6. 13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose taip pat numatoma Komisijos teisė proporcingai sumažinti paramą pagal Priemonę ir susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas arba paprašyti paskolą grąžinti anksčiau sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kenkiančio Sąjungos finansiniams interesams, arba pareigų, kylančių iš minėtų susitarimų, pažeidimo atvejais.

Komisija, nustatydama grąžintiną, sumažintą arba anksčiau grąžintiną sumą, laikosi proporcingumo principo ir turėtų atsižvelgti į sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, arba įsipareigojimų nevykdymo rimtumą. Prieš sumažinant sumą arba prieš pareikalaujant jos išankstinio grąžinimo valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

19 straipsnisĮsipareigojimas dėl finansinio įnašo

1. 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas yra individualus teisinis įsipareigojimas, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, kuris gali būti grindžiamas bendrais įsipareigojimais. Jei taikoma, biudžetiniai įsipareigojimai gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

1a. Biudžetiniai įsipareigojimai gali būti grindžiami bendrais įsipareigojimais ir, kai tikslinga, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

19a straipsnis
Finansinių įnašų mokėjimo, sustabdymo ir panaikinimo taisyklės

2. Finansiniai įnašai atitinkamoms valstybėms narėms pagal šį straipsnį mokami remiantis biudžeto asignavimais ir atsižvelgiant į turimą finansavimą. Šiame straipsnyje nurodyti ▌sprendimai priimami laikantis 25a straipsnio ▌.

2a. 2021 metais, atsižvelgiant į Komisijos priimtą šio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisinį įsipareigojimą ir kai to prašo valstybė narė teikdama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija sumoka išankstinį finansavimą, kuris yra ne didesnis kaip 20 proc. teisinio įsipareigojimo dydžio, teikiamas negrąžintinos paramos forma, ir, kai taikytina, ne mažesnis kaip 20 proc. paskolos paramos dydžio, teikiamas paskolos turto forma, kaip nurodyta šio reglamento 19 straipsnyje. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 1 dalies, Komisija atitinkamą mokėjimą atliks per du mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija priims šio reglamento 19 straipsnyje nurodytą teisinį įsipareigojimą.

Išankstinio finansavimo atvejais pagal 2a dalį finansiniai įnašai ir, kai taikytina, paskolos parama, kuri bus mokama taip, kaip nurodyta 17 straipsnio 4 dalies a punkte, bus proporcingai koreguojama.

Jei finansinio įnašo išankstinio finansavimo suma negrąžintinos paramos forma, sumokėta 2021 metais pagal 1 dalį, ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. viršija 20 procentų didžiausio finansinio įnašo, apskaičiuoto pagal 10 straipsnio 2 dalį, vėlesnė suma, leidžiama išmokėti pagal 19a straipsnio 3 dalį, ir prireikus kitos vėlesnės sumos išmokamos sumažintos tol, kol perviršinė suma kompensuojama. Tuo atveju, jei likusių išmokėti sumų nepakanka, perviršinė suma grąžinama.

2b. 13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose ir sprendimuose taip pat numatoma Komisijos teisė proporcingai sumažinti paramą pagal Priemonę ir susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas arba paprašyti paskolą grąžinti anksčiau sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, atvejais, kai jie nebuvo ištaisyti valstybės narės, arba pareigų, kylančių iš minėtų susitarimų ir sprendimų, rimto pažeidimo atvejais.

Spręsdama dėl susigrąžinamos sumos, sumažinimo arba anksčiau grąžintinos sumos, Komisija laikosi proporcingumo principo ir atsižvelgia į sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, arba pareigų pažeidimo rimtumą. Prieš sumažinant sumą arba prieš pareikalaujant jos išankstinio grąžinimo valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

3. Atsižvelgiant į išankstinį finansavimą pagal 19 straipsnio 2a dalį, įgyvendinusi Komisijos deleguotuoju aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinio įnašo dalį, atitinkančią pasiektas siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės prireikus pateikia Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Lėšų išmokėjimas turi atitikti pasiektas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Komisijai gali padėti ekspertai, įskaitant Europos Parlamento paskirtus ekspertus.

Jei Komisijos įvertinimas teigiamas, ji priima sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą pagal Finansinį reglamentą. Kiekvienas sprendimas atlikti mokėjimą turėtų būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu pasiektos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės ir matoma išmatuojama pažanga.

4. Jeigu atlikusi 3 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiektos, atitinkama mokėjimo paraiškos dalis yra sustabdoma. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti savo pastabas.

Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas tik tuo atveju, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

5. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 2 dalies, mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie teigiamą rezultatą pagal 3 dalies antrą pastraipą dienos arba nuo pranešimo apie mokėjimo sustabdymo atšaukimą pagal 4 dalies antrą pastraipą dienos.

6. Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, pagal Finansinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį proporcingai sumažina finansinio įnašo sumą.

7. Jeigu per aštuoniolika mėnesių nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, Komisija nutraukia šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus susitarimus ar sprendimus ir panaikina finansinio įnašo sumą nedarant poveikio Finansinio reglamento 14 straipsnio 3 daliai. Susigrąžinama visa pagal šio straipsnio 2a dalį gauta išankstinio finansavimo suma.

Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo vertinimą dėl to, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabas, priima sprendimą dėl finansinio įnašo ir, kai taikytina, išankstinio finansavimo susigrąžinimo panaikinimo.

7a. Jeigu susidaro išskirtinės aplinkybės, sprendimo, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą, priėmimas pagal 19a straipsnio 3 dalį gali būti atidėtas iki trijų mėnesių.

8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos papildomai paskolos paramai, laikantis 13 straipsnyje nurodyto paskolos susitarimo ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo nuostatų.

V SKYRIUS

Ataskaitų teikimas ir informacija

20 straipsnis
Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos

Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus, individualių pasiūlytų tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių ir susijusių rodiklių įgyvendinimą ir Komisijos rekomendacijas, kurios yra techninės paramos priemonės dalis, jeigu valstybė narė to prašė. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingi valstybių narių atstovai ir atitinkamų institucijų bei suinteresuotųjų subjektų atstovai Europos Parlamento prašymu atvyksta į kompetentingą komitetą aptarti šiame reglamente numatytų ir pagal jį taikytinų priemonių. Susijusią informaciją bet kuriuo proceso etapu valstybės narės vienu metu teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Tarybos direktyvoje 2011/85/ES[22] nepriklausomos fiskalinės institucijos du kartus per metus raginamos papildyti ir vertinti tokias ataskaitas, daugiausia dėmesio skiriant pateiktos informacijos, duomenų ir prognozių patikimumui, taip pat veiklos rezultatams ir bendrai pažangai, padarytai siekiant įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

20a straipsnis
Dialogas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimu

1. Kad būtų pagerintas Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogas ir būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė, kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali pakviesti Tarybos ir jos parengiamųjų organų, Komisijos ir, kai taikoma, Euro grupės atstovus atvykti į komitetą ir aptarti visas priemones, kurių imtasi pagal šį reglamentą ir kurios priimtos pagal Tarybos reglamentą XXX[EURI].

2. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingi Europos Parlamento komitetas (-ai) gali pakviesti už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą atsakingos valstybės narės atstovus ir prireikus nacionalines nepriklausomas fiskalines institucijas atvykti į komitetą pristatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir šiame reglamente numatytų bei pagal jį priimtų priemonių.

3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu pateikia visą atitinkamų valstybių narių pateiktą informaciją, kuri svarbi institucijoms, kad jos galėtų vykdyti pagal šį reglamentą prisiimtus įsipareigojimus. Neskelbtinos arba konfidencialios informacijos perdavimui gali būti taikomi konkretūs įsipareigojimai laikytis konfidencialumo.

4. Komisijos Tarybai arba bet kuriam iš jos parengiamųjų organų perduota informacija, susijusi su šiuo reglamentu ar jo įgyvendinimu, vienu metu pateikiama Europos Parlamentui, jei reikia, taikant konfidencialumo susitarimus. Atitinkamiems Parlamento komitetams reikėtų pranešti susijusias Tarybos parengiamuosiuose organuose surengtų diskusijų išvadas.

21 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos informavimas ir komunikacija dėl valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų

1. Komisija nepagrįstai nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos deleguotuoju aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir visą kitą susijusią informaciją. Tokiu atveju Komisija palaiko ryšius su Parlamentu ir Taryba, kad išsiaiškintų, kaip vienai iš jų galima konfidencialiai pateikti suredaguotą informaciją. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingi valstybių narių atstovai ir atitinkamų institucijų bei suinteresuotųjų subjektų atstovai Europos Parlamento prašymu atvyksta į kompetentingą komitetą aptarti šiame reglamente numatytų ir pagal jį taikytinų priemonių. Susijusią informaciją bet kuriuo proceso etapu valstybės narės vienu metu teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, naudodama aiškiai matomą Sąjungos simboliką, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis. Komisija užtikrina Priemonės išlaidų matomumą aiškiai nurodydama, kad remiami projektai turi būti aiškiai ženklinami žyma „Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo iniciatyva“.

2a. Komisija kas pusmetį teikia Europos Parlamentui informaciją apie pažangą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytas tarpines reikšmes ir tikslus ir apie šių planų papildomumą su esamomis Sąjungos programomis.

2b. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai du kartus per metus perduoda išsamią ataskaitą, susijusią su finansiniais įsipareigojimais, kuriuos ji sudarė su trečiosiomis šalimis, kad būtų finansuojama Priemonė. Ataskaitoje pateikiamas aiškus ir patikimas grąžinimo planas, nesiremiant DFP pagal 7 straipsnį. Neskelbtina arba konfidenciali informacija teikiama Europos Parlamento nariams griežtai laikantis iš anksto sudaryto konfidencialumo susitarimo.

21a straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė

1. Komisija parengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę (toliau – Suvestinė), kuri nekeisdama papildo esamą socialinių rodiklių suvestinę rodikliais, kurie nustatyti pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir esamoje makroekonominio disbalanso procedūros rezultatų suvestinėje. Suvestinėje nurodomas kiekvienos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų suderintų reformų ir investicijų įgyvendinimo statusas ir valstybėms narėms skiriamų finansinių įnašų išmokėjimo dalimis, susijusio su patenkinamu aiškių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimu, statusas.

2. Iš Suvestinės matyti pažanga, padaryta įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kiekvienoje iš šešių prioritetinių sričių, apibrėžiančių šio reglamento taikymo sritį.

3. Į Suvestinę įtraukiami svarbūs rodikliai, susiję su 3 straipsnyje nurodytais Europos prioritetais, 4 straipsnyje nustatytais konkrečiais tikslais ir 4a straipsnyje nustatytais horizontaliaisiais principais,

pvz., socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai rodikliai, pagal kuriuos vertinama pažanga, padaryta įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kiekvienoje iš šešių Europos prioritetinių sričių, apibrėžiančių šio reglamento taikymo sritį, taip pat stebėsenos proceso, susijusio su minimalių išlaidų dalies, skirtos siekti klimato ir kitų aplinkosauginių tikslų, laikymusi, santrauka.

4. Suvestinėje nurodomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų atitinkamų tarpinių tikslų įgyvendinimo laipsnis ir rasti trūkumai, taip pat Komisijos rekomendacijos, kaip tuos trūkumus būtų galima pašalinti.

5. Suvestinėje nurodoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir tvarka ir finansinių įnašų išmokėjimo dalimis, susijusio su patenkinamu aiškių tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimu, tvarkaraštis.

6. Suvestinė yra pagrindas valstybėms narėms nuolat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Keitimasis patirtimi reguliariai vykdomas kaip struktūrinis dialogas.

7. Suvestinė nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama Komisijos interneto svetainėje. Joje nurodomas mokėjimo prašymų, mokėjimų, finansinio įnašo sustabdymų ir panaikinimų statusas.

8. Komisija pateikia Suvestinę kompetentingų Europos Parlamento komitetų surengtame klausyme.

9. Rengdama Suvestinę Komisija turėtų kuo labiau remtis įvairių socialinių ir ekonominių atsparumo aspektų stebėsenos rodiklių suvestinėmis ir žaliųjų ir skaitmeninių atsparumo aspektų stebėsenos suvestinėmis, kurie pridėti prie jos 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitos „Kelias į didesnį Europos atsparumą“.

VI SKYRIUS

Papildomumas, stebėsena ir vertinimas

22 straipsnis
Koordinavimas ir papildomumas

Komisija ir atitinkamos valstybės narės, taikydamos priemonę, atitinkančią jų atsakomybės ribas, skatina šiuo reglamentu nustatytos Priemonės sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, įskaitant techninės paramos priemonę, ir visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis ir su finansavimu, kurį teikia Europos investicijų banko grupė arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė yra valstybė narė, ir užtikrina veiksmingą tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

a) užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

b) optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo; ir

c) užtikrina glaudų už įgyvendinimą, kontrolę ir priežiūrą Sąjungos, nacionaliniu ir, jei taikoma, regionų lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta pagal šį reglamentą nustatytų priemonių tikslų.

23 straipsnis
Įgyvendinimo stebėsena

1. Komisija stebi Priemonės įgyvendinimą ir vertina, ar pasiekta 4 straipsnyje nustatytų tikslų. Rodikliai, naudotini Priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitoms teikti, taip pat stebėsenos ir vertinimo tikslais, nustatyti III priede. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinga ir proporcinga pagal Priemonę vykdomai veiklai.

2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku ir būtų suskirstyti pagal lytį ir pajamų dydį. Todėl Sąjungos galutiniams paramos gavėjams ir lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

2a. Europos Parlamentas turi teisę nuodugniai tikrinti Komisijos sprendimus dėl išlaidų. Komisija suteikia visapusišką prieigą atitinkamoms Europos Parlamento įstaigoms ir Europos Parlamento nariams. Komisija kas ketvirtį informuoja Europos Parlamentą apie patvirtintų planų, patvirtintų tų planų pakeitimų, pateiktų mokėjimo prašymų, priimtų mokėjimo sprendimų, sustabdytų mokėjimų, atšauktų mokėjimų ir lėšų atgavimo statusą. Kas ketvirtį Komisija pateikia šios informacijos apžvalgą kompetentingų Europos Parlamento komitetų surengtame klausyme.

2ab. Komisija kas ketvirtį informuoja Europos Parlamentą, sukurdama atvirų duomenų, viešai prieinamą galutinių Priemonės lėšų gavėjų duomenų bazę. Neskelbtina arba konfidenciali informacija teikiama Europos Parlamento nariams griežtai laikantis iš anksto sudaryto konfidencialumo susitarimo.

2ac. Komisija kas ketvirtį teikia Europos Parlamentui ataskaitą dėl Priemonės įgyvendinimo valstybėse narėse, dalyvaudama viešajame klausyme. Toje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie valstybėms narėms skirtas ir išmokėtas sumas, sutartų tarpinių tikslų įgyvendinimo statusą, taip pat kita svarbi informacija, padedanti užtikrinti visišką skaidrumą ir informacijos apie Priemonę sklaidą. 

2ad. Komisija sukuria veiksmingą užbaigtų projektų stebėsenos sistemą.

24 straipsnisPusmečio ataskaita

1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai du kartus per metus teikia šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo ataskaitą.

2. Pusmečio ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.

3. Pusmečio ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

a) per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydis, suskirstytas pagal biudžeto eilutes; ▌

b) pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašas Priemonės tikslams įgyvendinti;

ba) informacija apie pateiktus prašymus dėl techninės paramos priemonės naudojimo rengiant, persvarstant, įgyvendinant ir tobulinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

bb) informacija apie kiekvienos valstybės narės siektinų reikšmių ir tarpinių reikšmių įgyvendinimą, sumas, kurios paskirtos ir išmokėtos kiekvienai valstybei narei, ir bendras sumas, pateiktus prašymus dėl mokėjimų, priimtus sprendimus dėl mokėjimų, mokėjimų sustabdymą ar panaikinimą, lėšų susigrąžinimą ir lėšų gavėjus, taip pat visa kita svarbi informacija, kuria užtikrinamas visapusiškas skaidrumas ir atskaitomybė, taip pat apie šių planų papildomumą su esamomis Sąjungos programomis;

bc) kiekvienai valstybei narei skirtas skirsnis, kuriame išsamiai nurodoma, kaip įgyvendinamas patikimo finansų valdymo principas pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį;

bd) Priemonės dalis, kuria prisidedama siekiant Sąjungos klimato ir aplinkosaugos tikslų;

be) lėšų gavėjų ir galutinių Priemonės paramos gavėjų sąrašas.

4. Ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai kaip integruotų finansinės atskaitomybės ataskaitų dalis ir yra specialios biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis atskirame Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo įvertinimo pranešimo skyriuje pagal SESV 318 straipsnį.

25 straipsnis
Priemonės vertinimas ir ex post vertinimas

1. Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą jo įgyvendinimo ataskaitą, o praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo 2027 m. pabaigos – nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą.

2. Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.

3. Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.

4. Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras šiuo reglamentu nustatytų priemonių vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jo poveikį.

25a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 17 ir 19 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 ir 19 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 17 ir 19 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

VII SKYRIUS

Komunikacija ir baigiamosios nuostatos

26 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą aiškiai pateikdami Sąjungos logotipą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą, socialinę žiniasklaidą ir visuomenę. Lėšų gavėjai užtikrina Priemonės išlaidų matomumą aiškiai pažymėdami, kad projektai remiami pagal „Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo iniciatyvą“.

2. Komisija vykdo su pagal šį reglamentą nustatytai Priemonei, jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Pagal šį reglamentą nustatytoms priemonėms skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

2a. Informuojant apie veiksmus ir jų rezultatus Sąjungos lėšų gavėjai ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamento ir Komisijos atstovybes apie projektus atitinkamose valstybėse narėse ir įtraukia jas į veiklą.

28 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Vienai valstybei narei pagal Priemonę skiriamo didžiausio finansinio įnašo (t. y. negrąžintinos finansinės paramos) apskaičiavimo metodika

 

Šiame priede nustatoma pagal 10 straipsnį kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika. Pagal šį metodą atsižvelgiama į:

• gyventojų skaičių;

• atvirkštinį BVP vienam gyventojui;

• vidutinį nedarbo lygį pastaruosius 5 metus, palyginti su ES vidurkiu (2015–2019 m.);

• bendrą realiojo BVP sumažėjimą 2020–2021 m. laikotarpiu, t. y. realiojo BVP pasikeitimą 2021 m., palyginti su 2019 m.

Siekiant išvengti pernelyg didelės išteklių koncentracijos:

• atvirkštinis BVP vienam gyventojui negali viršyti 150 proc. ES vidurkio;

• atskirų šalių nedarbo lygio nuokrypis nuo ES vidurkio negali viršyti 150 proc. ES vidurkio;

• atsižvelgiant į paprastai stabilesnes turtingesnių valstybių narių darbo rinkas (kurių BNP vienam gyventojui viršija ES vidurkį), jų nedarbo lygio nuokrypis nuo ES vidurkio negali viršyti 75 proc.

2021 m. ir 2022 m. didžiausias valstybės narės finansinis įnašas pagal Priemonę () nustatomas taip:

MFCi(2021–2022 m.) = αi × 0,6 × (FS)

2023 m. ir 2024 m. didžiausias valstybės narės finansinis įnašas pagal Priemonę (MFCi) nustatomas taip:

MFCi(2023-2024 m.) = betai × [ 0,4(FS) + nepanaudota suma (2021-2022 m.)

Čia:

FS (finansinė parama) – pagal Priemonę skiriamas finansinis paketas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

  – valstybės narės įnašo raktas i, nustatytas kaip:

,

kai 1,

ir kai 1, ir 0,75 valstybėms narėms, kurių

Čia:

– i valstybės įnašo raktas, – vienam i valstybės gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas 2019 m., – 2019 m. svertinis vidutinis bendrasis vidaus produktas vienam 27 ES valstybių narių gyventojui,

 

– bendras i valstybės gyventojų skaičius 2019 m.,

– bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.,

– vidutinis i valstybės nedarbo lygis 2015–2019 m.,

– vidutinis 27 ES valstybių nedarbo lygis 2015–2019 m.

FS (finansinė parama) – pagal Priemonę skiriamas finansinis paketas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

betai valstybės narės įnašo raktas i, nustatytas kaip:

kai 1,

ir kai ir 0,75 valstybėms narėms, kurių

Čia:

– i valstybės įnašo raktas,

vienam i valstybės gyventojui tenkantis BVP 2019 m.,

2019 m. svertinis vidutinis BVP vienam 27 ES valstybių narių gyventojui,

– bendras i valstybės gyventojų skaičius 2019 m.,

– bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.,

i valstybės bendras realiojo BVP nuostolis 2020–2021 m. laikotarpiu;

27 ES valstybių narių bendras realiojo BVP nuostolis 2020–2021 m. laikotarpiu;

2023–2024 m. laikotarpio įnašo raktas apskaičiuojamas remiantis 2022 m. birželio 30 d. Eurostato duomenimis.

Taikant metodiką kiekvienai valstybei narei bus skiriama toliau nurodyta didžiausia finansinio įnašo dalis ir suma.

 

Didžiausias finansinis įnašas vienai ES valstybei narei
	Dalis nuo visos sumos (%)	Suma (mln., 2018 m. kainomis)
BE	1,55	4 821
BG	1,98	6 131
CZ	1,51	4 678
DK	0,56	1 723
DE	6,95	21 545
EE	0,32	1 004
IE	0,39	1 209
EL	5,77	17 874
ES	19,88	61 618
FR	10,38	32 167
HR	1,98	6 125
IT	20,45	63 380
CY	0,35	1 082
LV	0,70	2 170
LT	0,89	2 766
LU	0,03	101
HU	1,98	6 136
MT	0,07	226
NL	1,68	5 197
AT	0,95	2 950
PL	8,65	26 808
PT	4,16	12 905
RO	4,36	13 505
SI	0,55	1 693
SK	1,98	6 140
FI	0,71	2 196
SE	1,24	3 849
Iš viso	100,00	310 000

 

II PRIEDAS

Priemonės vertinimo gairės

1. Taikymo sritis

Šių vertinimo gairių tikslas – kartu su šiuo reglamentu sudaryti pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir kitus atitinkamus reikalavimus. Šios gairės visų pirma yra vertinimo kriterijų taikymo ir finansinio įnašo nustatymo, kaip atitinkamai nurodyta 16 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 3 dalyje, pagrindas.

Vertinimo gairių paskirtis:

a) pateikti papildomas rekomendacijas dėl valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo proceso;

b) suteikti papildomos informacijos apie vertinimo kriterijus ir numatyti vertinimo sistemą, kuri turi būti sukurta siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, ir

c) apibrėžti Komisijos pagal vertinimo kriterijus atliktino vertinimo ir finansinio įnašo, kuris turi būti nurodytas Komisijos sprendime dėl atrinkto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, nustatymo ryšį.

Šios gairės yra priemonė, padedanti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų remiamos svarbios reformos ir viešosios investicijos, kurias vykdant būtų laikomasi Sąjungos finansavimo papildomumo principo ir kuriama tikra Europos pridėtinė vertė, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms.

2. Vertinimo kriterijai

Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir suderinamumą ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos elementus:

Komisija įvertina, ar visi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka šiuos reikalavimus:

a) ar planu bent 40 proc. jo sumos prisidedama prie klimato ir biologinės įvairovės aspektų įtraukimo ir ar teisingai taikoma 15 straipsnio 3 dalies ae punkte nurodyta stebėjimo metodika;

b) ar planu bent 20 proc. jo sumos prisidedama prie skaitmeninių veiksmų ir ar teisingai taikoma 15 straipsnio 3 dalies af punkte nurodyta stebėjimo metodika;

c) ar kiekviena priemonė neprieštarauja Sąjungos strateginiams ir ekonominiams interesams, nepakeičia pasikartojančių nacionalinių biudžeto išlaidų ir atitinka papildomumo principą ir principą „nedaryti reikšmingos žalos“ pagal naują 4a straipsnį;

d) ar planas atitinka kiekvienam Europos prioritetui pagal 3 straipsnį nustatytas minimalias paskirstymo dalis;

e) ar valstybių narių nustatyta tvarka užtikrinama, kad įmonės gavėjos nedalyvautų jokiuose praneštinuose susitarimuose dėl mokesčių pagal Direktyvą (ES) 2018/822 dėl tarpvalstybinių susitarimų;

veiksmingumą:

f) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie kiekvieno iš 3 straipsnyje nurodytų šešių Europos prioritetų ir ar juo prisidedama prie 4 straipsnio 1 dalies b punkto tikslų ir jis jiems neprieštarauja;

g) ar įvyko 15 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas dialogas ir ar atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams buvo suteiktos veiksmingos galimybės dalyvauti rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

h) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėseną ir įgyvendinimą, pasiūlytas kokybines ir kiekybines tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes bei susijusius rodiklius, ir ar planu gerinami konkrečios šalies veiklos rezultatai pagal socialinių rodiklių suvestinę ir makroekonominio disbalanso procedūros suvestinę;

i) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;

j) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas apima investicijas į tarpvalstybinius ar visos Europos projektus, kuriais kuriama Europos pridėtinė vertė, kai tinkama, atsižvelgiant į valstybių narių apribojimus, susijusius su jų geografine padėtimi;

efektyvumą:

k) ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas socialiniam ir ekonominiam poveikiui pagal išlaidų veiksmingumo principą;

l) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, juos aptikti ir pašalinti, naudojant pagal Priemonę skirtas lėšas, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal kitas Sąjungos programas;

aktualumą:

m) ar plane yra priemonių, kuriomis, laikantis Priemonės apimties, veiksmingai padedama spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą, įskaitant atitinkamas Tarybos patvirtintas rekomendacijas euro zonai;

n) ar planas, jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kaip Komisija nurodė po to, kai atlikta išsami peržiūra, atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį parengtas rekomendacijas;

o) ar plane pateikiama tiksli 15 straipsnyje nurodyta informacija;

suderinamumą:

p) ar planas yra išsamus reformos ir investicijų dokumentų rinkinys ir ar tvarka užtikrinamas nuoseklumas ir sinergija, kaip nurodyta 14 straipsnio 2b dalyje;

q) ar planas atitinka 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategijos principus, nacionalinę lyčių lygybės strategiją, ar buvo atliktas poveikio lytims vertinimas ir ar plane numatytos priemonės turėtų padėti skatinti lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimo principą bei panaikinti diskriminaciją dėl lyties arba spręsti su tuo susijusias problemas.

Siekdama įvertinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų efektyvumą, veiksmingumą, aktualumą bei darną ir nustatyti finansinį įnašą pagal 17 straipsnio 3 dalį, atlikusi vertinimą Komisija pagal kiekvieną 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimo kriterijų suteikia valstybių narių pateiktiems planams reitingus.

Supaprastinimo ir veiksmingumo tikslais taikant reitingų sistemą suteikiami reitingai nuo A iki C, kaip nurodyta toliau.

▌

a–e punktų reitingas

A – atitinka kriterijus

C – neatitinka kriterijų

f, g, h, i, j, k, l, m, n, o, p, q punktų reitingas

A – beveik atitinka kriterijus / dėl h punkto: tinkama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti;

B – vidutiniškai atitinka kriterijus / dėl h punkto: minimali tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti;

C – menkai atitinka kriterijus / dėl h punkto: nepakankama tvarka veiksmingam įgyvendinimui užtikrinti.

Dėl j punkto kriterijaus skiriamas tik A arba B reitingas, o valstybėms narėms, turinčioms objektyvių apribojimų, susijusių su jų geografine padėtimi, neskiriamas joks reitingas.

▌3. Finansinio įnašo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatymas

Pagal 17 straipsnio 3 dalį Komisija nustato finansinį įnašą atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės pasiūlyto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, įvertintus pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Tuo tikslu ji taiko šiuos kriterijus:

a) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi 10 straipsnyje nurodytam didžiausiam finansiniam įnašui tai valstybei narei arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo visai sumai;

b) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už 10 straipsnyje nurodytą didžiausią finansinį įnašą tai valstybei narei, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;

ba) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalies h, i, l, m, p punktuose nustatytus kriterijus planas įvertinamas daugiau nei dviem B, finansinis įnašas sumažinamas 2 proc. kiekvienam kriterijui, o bendras sumažinimas neviršija 6 proc. viso finansinio įnašo;

c) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.

Įgyvendinant šią pastraipą taikomos tokios formulės:

– dėl a punkto:    ≥  valstybė narė gauna  

– dėl b punkto:    <  valstybė narė gauna  

– Čia: 

– i – atitinkama valstybė narė,

– MFC – didžiausias finansinis įnašas atitinkamai valstybei narei, 

– C – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma

 

Atlikus vertinimą pagal 16 straipsnio 3 dalį ir atsižvelgus į reitingus:

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus,

 

jei galutinio reitingo pagal a–q punktų kriterijus įvertinimas yra:

 

– kriterijų pagal a–f punktus – A;

 

kitų kriterijų:

 

– visi A

 

arba

 

– daugiau A nei B ir nėra C.

Jeigu pagal 16 straipsnio 3 dalies h, i, l, m, p punktuose nustatytus kriterijus planas įvertinamas daugiau nei dviem B, finansinis įnašas sumažinamas 2 proc. kiekvienam kriterijui, o bendras sumažinimas neviršija 6 proc. viso finansinio įnašo.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų,

 

jei galutinio reitingo pagal a–q punktų kriterijus įvertinimas yra:

 

– kriterijų pagal a–f punktus – ne A,

 

kitų kriterijų:

 

– daugiau B nei A

 

arba

 

– bent vienas C.

 

 

 

III PRIEDAS

Rodikliai

4 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekimas vertinamas remiantis toliau nurodytais rodikliais, kurie suskirstyti pagal valstybes nares ir pagal veiksmų sritį.

Rodikliai naudojami pagal turimus duomenis ir informaciją, įskaitant kiekybinius ir (arba) kokybinius duomenis.

  Produkto rodikliai:

a) patvirtintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaičius;

b) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtas bendras finansinis įnašas.

  Rezultatų rodikliai:

c) įgyvendintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaičius; Šiuo reglamentu nustatyti poveikio rodikliai

d) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatyti tikslai, kurių pasiekta, be kita ko, dėl bendros finansinės paramos (įskaitant, jei taikoma, paskolos paramą), gautos pagal šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

Komisija vykdo 25 straipsnyje nurodytą ex post vertinimą taip pat siekdama nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendros finansinės paramos (įskaitant, jei taikoma, paskolos paramos) ir atitinkamų priemonių įgyvendinimo atitinkamoje valstybėje narėje, siekiant gerinti ekonomikos gaivinimą, atsparumą, darbo vietų kūrimą ir sanglaudą, ryšius.

 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (16.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

Nuomonės referentas: Dragoș Pîslaru

 

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2020 m. gegužės 28 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymo, kuriuo pakeičiamas panaikintas Komisijos pasiūlymas dėl Reformų rėmimo programos (angl. RSP). Naujas pasiūlymas yra paremtas naujausiu RSP tekstu ir yra atidžiai suderintas su politinėmis rekomendacijomis, teikiamomis įgyvendinant Europos semestrą. Jo tikslai buvo peržiūrėti, o Priemonės įgyvendinimo būdas pritaikytas, kad būtų atsižvelgta į naujas COVID-19 pandemijos nulemtas realijas. Šiomis naujomis aplinkybėmis ypač svarbu strategiškai planuoti atsigavimą ir užtikrinti tvarų augimą stiprinant Europos ekonomikų ir visuomenių atsparumą.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bus pagrindinė Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, kuri yra peržiūrėtos daugiametės finansinės programos dalis, programa. Pasiūlymas taip pat yra dalis įvairių priemonių, parengtų reaguojant į dabartinę COVID-19 pandemiją, tokių kaip Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva.

Priemone siekiama suteikti didelio masto finansinę pagalbą, kad būtų sustiprintas labai reikalingų ilgalaikių reformų projektavimas ir įgyvendinimas, taip pat susijusios viešosios investicijos valstybėse narėse. Jos bendras tikslas yra skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, naudojant priemones, leidžiančias suinteresuotoms valstybėms narėms greičiau ir nuosekliau atsigauti ir tapti atsparesnėms, sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir energetikos pertvarką, skatinti darbo vietų kūrimą ir skatinti tvarų augimą.

Apskritai Gaivinimo ir Atsparumo didinimo priemone bus prisidedama ir prie Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su Europos socialinių teisių ramsčiu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, vykdymo.

Parama pagal Priemonę bus teikiama reaguojant į atitinkamos valstybės narės savanoriškai pateiktą prašymą. Tokia parama bus suteikiama pagal tiesioginį valdymą skiriamos negrąžinamos paramos forma ir paskolos forma.

Valstybės narės turėtų paruošti nacionalinius gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie apima reformų įgyvendinimo priemones ir valstybės investicijų projektus, parengiant nuoseklų paketą, ir kurie turėtų derėti su atitinkamais Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais, taip pat partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Šie planai sudarys Nacionalinės reformų programos priedą, o ataskaitos apie pažangą įgyvendinant šiuos planus taip pat bus rengiamos įgyvendinant Europos semestrą.

Greta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Komisija taip pat pateikė Techninės paramos priemonės reglamentą, kuriuo remiantis bus teikiama pagalba stiprinant administracinį pajėgumą ir ilgalaikes struktūrines reformas valstybėse narėse ir skatinamas valstybėms narėms skirtų ir konkrečiai šaliai pritaikytų rekomendacijų įgyvendinimas atsižvelgiant į Europos semestrą.

Nuomonės referentas palankiai vertina naują Komisijos pasiūlymą dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymo ir yra įsitikinęs, kad ši Priemonė bus ypač svarbi Sąjungos atsigavimui ir atsinaujinimui. Jis palaiko sumanymą, kad pagal šią Priemonę būtų sukurtas reformoms ir į naują kartą, ypač jaunimą ir vaikus, orientuotoms investicijoms skirtas ramstis. Tai atspindi tvirtą nuomonės referento tikėjimą idėja, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė turėtų būti į ateitį orientuota priemonė, nešanti naudą naujai kartai.

Dabartinė grindžiama nuomonė dėl 2021–2027 m. reformų rėmimo programos (2018/0213(COD)), kurią 2020 m. gegužės 26 d. priėmė Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas. Todėl į ją yra įtraukti visi pakeitimai, kurie taip pat svarbūs Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei.

Be to, nuomonės referentas norėtų pasiūlyti papildomų pakeitimų, kurie pabrėžtų struktūrinių reformų, grindžiamų solidarumu, integracija ir socialiniu teisingumu ir įgyvendinamų kaip vienas iš Europos semestro tikslų, svarbą, kad būtų užtikrinta lygybė ir būdai naudotis galimybėmis bei socialine apsauga, saugomos pažeidžiamos grupės ir gerinamas visų piliečių gyvenimo lygis. Šiuo požiūriu, įvykdytos reformos galėtų sulaukti plataus palaikymo, jei valstybės narės, vykstant prašymų gauti finansinę paramą pagal Priemonę teikimo procesui, numatytų konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir nacionaliniais parlamentais.

Nuomonės referentas siūlo išplėsti Priemonės taikymo sritį (3 straipsnis), įtraukiant platų politikos sričių spektrą, pavyzdžiui, švietimo, mokymosi visą gyvenimą ir mokymo priemones; priemones, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę ateitį palankių sąlygų neturintiems vaikams, jaunimui, pagyvenusiems asmenims ir neįgaliesiems; priemones lyčių diskriminacijai mažinti ir lyčių lygybei skatinti; priemones, kuriomis skatinamos verslumo galimybių didinimo ir įgūdžių gerinimo sąlygos; priemones, kuriomis įgyvendinami veiksmai dėl klimato; priemones, kuriomis gerinami valstybinių institucijų gebėjimai užtikrinti mobiliųjų ir pasienio darbuotojų teises; priemones, skirtas profesiniam rengimui ir mokymui (VET) ir jaunimo integracijai į darbo rinką. pensijų reformos priemones, taip pat visuomenės sveikatos sistemų gerinimui skirtas priemones.

Nuomonės referentas taip pat siūlo pakeitimą, kuriuo konkrečiai atsižvelgiama į valstybių narių, kuriose susidarė perviršinis disbalansas, ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių, kurių struktūrinis vystymasis stipriai vėluoja, padėtį.

PAKEITIMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) Sutarties 2 ir 8 straipsniuose nustatyta, kad moterų ir vyrų lygybė yra Sąjungos vertybė ir kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Todėl lyčių aspekto integravimas, įskaitant biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, turėtų būti įgyvendinamas visose Sąjungos politikos srityse ir reglamentuose;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;	(3) Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos žaliojo kurso tikslus, Europos socialinių teisių ramsčio principus (ESTR) ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Įgyvendinant Europos semestro tikslus taip pat nagrinėjamos struktūrinės reformos, grindžiamos solidarumu, integracija ir socialiniu teisingumu, siekiant skatinti kokybišką užimtumą ir augimą, užtikrinti lygybę ir būdus naudotis galimybėmis bei socialine apsauga, apsaugoti pažeidžiamas grupes ir pagerinti gyvenimo lygį visiems. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;	(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis susijusias problemas, ypač moterims ir mergaitėms, dėl šioje srityje egzistuojančios nelygybės. Dabartinė COVID-19 pandemijos sukelta krizė ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimą ir atsparią ekonomiką, finansų ir socialinės gerovės sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, užtikrinančiomis deramą gyvenimo lygį, valstybės narės gali efektyviau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos ekonominis, socialinis, ekologinis ir administracinis atsparumas bei išvengiama sukrėtimų šalutinio poveikio tarp valstybių narių arba visoje Sąjungoje, dėl kurio kyla su konvergencija ir sanglauda susijusių problemų;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a) Valstybių narių socialinės gerovės sistemomis užtikrinama, kad visuomenei ir piliečiams būtų teikiamos integruotos paslaugos ir ekonominė nauda, būtinos deramam gyvenimui, apimant šias intervencijos sritis: socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo, būsto, užimtumo, teisingumo ir socialinių paslaugų, teikiamų pažeidžiamoms grupėms. Jos atlieka svarbų vaidmenį siekiant tvaraus socialinio vystymosi, skatinant lygybę ir socialinį teisingumą. Dėl COVID-19 krizės valstybių narių socialinės gerovės sistemos patiria precedento neturintį spaudimą, nes jos nebuvo suplanuotos didėjančiai socialinei paklausai patenkinti kritiškos sveikatos priežiūros ir ekonominės padėties atvejais. Socialinės gerovės sistemas reikės sustiprinti, kad jos galėtų veikti ir padėti visiems gyventojams, ypač krizės ar sisteminių sukrėtimų atvejais;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4b) ekonominiai COVID-19 krizės padariniai smarkiai sumažino daugelio valstybių narių fiskalines galimybes, ir tai kenkia jų pajėgumui įgyvendinti svarbias reformas ir investicijų prioritetus. Nors Europos semestras yra Sąjungos sistema, kuria nustatomos ekonominės reformos ir investicijų prioritetai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo poreikis, kurį parodė COVID-19 krizė, apima ne tik ekonominės politikos sritį, ir jam turi būti teikiama tinkama pirmenybė rengiant ir tvirtinant Europos semestrą;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;	(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos ir visuomenės atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti, išlaisvinamas įtraukaus augimo potencialas ir padedama prisitaikyti prie technologinių pokyčių, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Net iki COVID-19 krizės Sąjungos ekonomika ir visuomenė patyrė didelių pokyčių, susijusių su klimato kaita, aplinkos, skaitmeniniais ir demografiniais iššūkiais bei socialinių investicijų atotrūkiu. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui; Socialinis tvarumas ir integracija turi būti šio įtraukių ir atsparių visuomenių kūrimo proceso pagrindas;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) moterys buvo COVID-19 krizės priešakyje – jos sudarė daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų visoje Sąjungoje, ir neatlygintinos priežiūros atsakomybės derinimas su jų pareigomis darbe buvo dar sunkesnis šeimoms su vienu tėvu, iš kurių 85 proc. yra moterys. Investicijos į tvirtą priežiūros infrastruktūrą yra būtinos siekiant užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, moterų ekonominį įgalinimą, kurti atsparias visuomenes, kovoti su mažų garantijų darbu sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, skatinti darbo vietų kūrimą, užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai. Be to, tokios investicijos daro teigiamą poveikį BVP, nes daugiau moterų gali dirbti apmokamą darbą;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;	(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Todėl tam, kad būtų paspartintas ekonomikos bei socialinis atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio tvaraus augimo potencialas, didinamas socialinis atsparumas ir sanglaudą, taip pat vengiama nelygybės ir skurdo didėjimo, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo, padedant kurti išlaikyti kokybiškas darbo vietas ir kurti atsparias darbo rinkas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir labiau nepriklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;	(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir sukurti mechanizmą, kuris būtų skirtas valstybėms narėms tiesiogiai teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų, susijusių su Komisijos konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, paskelbtomis atsižvelgiant į Europos semestrą, ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, visų pirma atsižvelgiant į naujosios tvaraus augimo strategijos, pateiktos Europos žaliajame kurse, tikslus, Europos socialinių teisių ramsčio principus ir JT darnaus vystymosi tikslus siekiant socialinės ir teritorinės sanglaudos, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) Priemone turėtų būti užtikrinamos sąveikos ir papildomumas su programa „InvestEU“, suteikiant galimybę valstybėms narėms Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane skirti sumą, kuria per programą „InvestEU“ bus remiamas valstybėse narėse įsteigtų įmonių mokumas ir jų parengiamoji, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;	(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir įgyvendinti teisingą perėjimą nieko nepaliekant nuošalyje bei pasiekti bendrą tikslą – 37 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti, neskiriant lėšų priemonėms, kurios daro neigiamą poveikį perėjimui prie poveikio klimatui neutralios ES 2050 m.; Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2030 m. darbotvarkei reikalingas visa apimantis ir tarpsektorinis politinis požiūris siekiant užtikrinti, kad būtų sprendžiami visi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos uždaviniai, pagal Priemonę turėtų būti teikiamas vienodas prioritetas socialiniam tvarumo aspektui;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a) atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį kaip į Europos socialinę strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo, skaitmeninimo ir demografinių pokyčių, taip pat atsigavimas po COVID-19 pandemijos būtų socialiai teisingas ir sąžiningas, šia Priemone bus prisidedama įgyvendinant jos 20 principų ir siekiant socialinės pažangos tikslų ir orientyrų;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) kad būtų sudarytos sąlygos imtis priemonių, kurios susietų Priemonę su patikimu ekonomikos valdymu, siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais sustabdyti sprendimų dėl pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo terminą ir sustabdyti mokėjimus pagal šią Priemonę, jei atitinkamais atvejais, susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XX [BNR] nustatytu ekonomikos valdymo procesu, reikšmingai nesilaikoma reikalavimų. Tarybai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais panaikinti šiuos sustabdymus, susijusius su minėtais atitinkamais atvejais;	(13) kad būtų sudarytos sąlygos imtis priemonių, kurios susietų Priemonę su patikimu ekonomikos valdymu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį, susijusius su sprendimų dėl pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo termino sustabdymu arba sustabdymo atšaukimu, ir visiškai arba iš dalies sustabdyti mokėjimus pagal šią Priemonę, jei atitinkamais atvejais, susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XX [BNR] nustatytu ekonomikos valdymo procesu, reikšmingai nesilaikoma reikalavimų. Sprendimas sustabdyti mokėjimus neturėtų būti taikomas, jei galioja bendroji atsakomybę ribojanti išlyga. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13a) Priemonės taikymo sritis turėtų apimti politikos sritis, susijusias su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, ekologiškomis ir skaitmeninėmis permainomis, sveikata, konkurencingumu, verslumu, atsparumu, našumu, finansų sistemų stabilumu, kultūra, švietimu ir įgūdžiais, vaikų ir jaunimo politika, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, visuomenės sveikatos priežiūros sistemomis, taip pat Europos socialinių teisių ramstį atitinkančia politika, kuria padedama įgyvendinti jo principus, pvz., socialinės apsaugos, aukštos kokybės darbo vietas ir investicijas, lyčių lygybę, veiksmingą neįgalių asmenų integravimą, socialinį dialogą stiprinančias demokratines sistemas, įskaitant veiksmingas ir nepriklausomas teismų sistemas, o taip pat žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;	(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas bei indėlis siekiant Sąjungos politikos, JKT darnaus vystymosi, Europos socialinių teisių ramsčio, Paryžiaus susitarimo tikslų, vidaus rinkos stiprinimo, atsparių ekonominių ir socialinių struktūrų, atsparių darbo rinkų, demografinių problemų sprendimo ir administracinių bei institucinių gebėjimų stiprinimo tikslų. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį (ypač pažeidžiamų grupių atveju), remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą, bei lyčių lygybę, taip pat novatorišką ir tvarią reindustrializaciją ir infrastruktūrą, švietimo, mokymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemų reformas ir paramą reformoms valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euras, siekiant palengvinti euro, kaip jų valiutos, įvedimą;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;	(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą valstybėms narėms, kad būtų plėtojami projektai, kuriais skatinamas jų vystymasis, investicijos į našius ir strateginius sektorius ir kurie atlieka struktūrinį vaidmenį teikiant visuotines, nemokamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama tinkamai atsižvelgiant į konkrečias atitinkamų valstybių narių vystymosi strategijas, įnešant reikšmingą indėlį nedelsiant reaguojant į COVID-19 krizės poveikį, ir teikiant viešąsias investicijas, kurios atlieka struktūrinį vaidmenį užtikrinant socialinę ir teritorinę valstybių narių ir Sąjungos sanglaudą;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;	(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Siekiant plačios paramos vykdomoms reformoms, pasinaudoti Priemone norinčios valstybės narės, rengdamos gaivinimo ir atsparumo planus, turėtų konsultuotis su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, savivaldybėmis, atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas (laikydamosi atitinkamų sanglaudos politikos Partnerystės elgesio kodekso nuostatų), taip pat su nacionaliniais parlamentais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su strategine Sąjungos autonomija, JT darnaus vystymosi tikslais, Sąjungos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą ir principu „nedaryti didelės žalos“ bei Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, visų pirma susijusiais su socialine ir užimtumo politika bei atsižvelgiant į kiekvienai valstybei narei nustatytus konkrečius socialinius rodiklius, susijusiais su nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais bei veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat turėtų būti pateikti konkretūs socialiniai rodikliai, kuriuos reikia pasiekti, ir poveikio lytims vertinimas, atitinkantis 2020–2025 m. Europos lyčių lygybės strategijos tikslus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės, vaiko garantijų sistemos, Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) principų prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios pagal šešias politikos sritis, nustatytas šiame reglamente. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus; rengdamos nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir jiems būtų suteikta galimybė jau ankstyvoje stadijoje pateikti savo indėlį;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais;	(18) siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Europos parlamentas ir Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;	(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, konsultacijų su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, o taip pat kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, išplėtimas prieš pateikiant planą, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis Europos žaliojo kurso tikslams, ESTR ir JT darnaus vystymosi principams, ypač tvaraus ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui, o taip pat nurodyti tobulintini socialiniai rodikliai, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio principus ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios ir tiesiogiai prie šios pertvarkos prisidedančios priemonės ir, tam tikrais atvejais, įvertintos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos poveikis, turint omenyje prarastus darbus ir socialinės apsaugos trūkumą, taip pat numatytos priemonės šioms problemoms spręsti; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais ir kaip buvo konsultuotasi su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, o taip pat turėtų būti parodyta, kaip planas turėtų prisidėti prie lyčių lygybės ir lyčių požiūriu subalansuoto ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare, taip pat dalyvaujant socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; Ar tikimasi, kad planu bus veiksmingai prisidėta prie valstybės narės augimo potencialo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir ekonominio bei socialinio atsparumo didinimo, sušvelnintas ekonominis ir socialinis krizės poveikis , visų pirma pažeidžiamoms grupėms ir jaunimui , ir prisidėta prie Sąjungos strateginio savarankiškumo ir Sąjungos bei valstybių narių įsipareigojimų, visų pirma Paryžiaus susitarimo, JT DVT ir Europos socialinių teisių ramsčio, įgyvendinimo, didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir mažinant infrastruktūros atotrūkį; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai, užimtumui ir socialinei pažangai; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų valstybei narei paprašius;	(24) siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų valstybei narei paprašius; Kai tokia patirtis susijusi su darbo politika, socialiniai partneriai yra informuojami ir galiausiai įtraukiami į procesą. Techninės pagalbos nereikėtų prašyti tose srityse, kurios visiškai ar iš dalies priklauso socialinių partnerių kompetencijai, išskyrus atvejus, kai socialiniai partneriai tam pritaria. Tokia veikla negali būti kenkiama socialinių partnerių vaidmeniui ar keliama grėsmė kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomijai;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;	(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus; Komisija turėtų įvertinti prašymą dėl paskolos paramos per du mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

32 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(32a) tais atvejais, kai Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, valstybei narei tampa iš dalies arba visiškai neįgyvendinami, įskaitant atvejus, kai socialinių ir ekonominių rodiklių pokyčiai daro didelę įtaką atitinkamos valstybės narės pateiktam pradiniam planui, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti argumentuotą prašymą iš dalies arba visiškai pakeisti sprendimą. Tokiu atveju valstybė narė turėtų galėti pasiūlyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimus ir pasinaudoti techninės paramos priemone;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

32 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(32b) Jei Komisija nusprendžia sustabdyti valstybei narei skirtą finansavimą tuo atveju, kai esama teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, reikalavimus atitinkantiems regioninio ir vietos lygmens veiksmams priemonė turėtų būti taikoma toliau;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

32 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(32c) valstybės narės, kuriose susidarė perviršinis disbalansas, valstybės narės, kurių valiuta nėra euro ir valstybės narės, kuriose stipriai vėluoja struktūrinis vystymasis, neturėtų turėti teisės savo atsigavimo ir atsparumo planuose siūlyti reformas, kuriomis sprendžiamos problemos, lėmusios tokį perviršinį disbalansą;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

34 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(34a) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad komunikacinė veikla, ypač atsižvelgiant į įpareigojimą užtikrinti paramos, teikiamos pagal Priemonę, matomumą būtų tinkamai platinama atitinkamu regioniniu ir vietos lygmeniu daugelyje vietų nediskriminaciniu būdu;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos įgyvendinimo aktu. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikant jame nustatytą nagrinėjimo procedūrą13. Priėmus įgyvendinimo aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;	(39) Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties 290 straipsnį, siekiant nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir joms turėtų būti skirtas atitinkamas finansinis įnašas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; Priėmus deleguotąjį aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal Sutarties 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis, nepriklausoma teismų sistema, žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė – būtinos išankstinės patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlygos;
________________________________
13 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.	Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis, kuriant geresnę ateitį kitai kartai, gerinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatinant augimą skatinančias reformas ir stiprinant vidaus rinką, tai šios šešios politikos sritys:

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	a) žalioji pertvarka, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	b) skaitmeninė pertvarka, atsižvelgiant į skaitmeninės darbotvarkės tikslus;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	c) ekonominė sanglauda, našumas ir konkurencingumas, atsižvelgiant į Sąjungos pramonės ir MVĮ strategijas;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	d) socialinė sanglauda, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio tikslus;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	e) institucinis atsparumas ir gebėjimų stiprinimas;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio f punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	f) pagal priemonę „Next Generation EU” vykdoma politika, atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos ir vaiko garantijų sistemos tikslus.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a straipsnis
	1. Taikant šį reglamentą visapusiškai laikomasi Sutarties 152 straipsnio, o pagal šį reglamentą pateiktuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose paisoma nacionalinės darbo užmokesčio nustatymo praktikos ir atsižvelgiama į už tai atsakingas institucijas. Šiuo reglamentu laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnio, taigi juo nedaroma poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ar įgyvendinti arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.	1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – prisidėti įveikiant 3 straipsnyje nurodytų šešių politikos sričių iššūkius, taip stiprinant Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei, skatinant tvarų ekonomikos augimą ir kuriant Europos pridėtinę vertę.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. priemone padedama siekti Sąjungos politikos tikslų, įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir stiprinti vidaus rinką, Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus, taikant tokias priemones, skirtas:

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalies (naujos) a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	a) perėjimui prie neutralizuoto poveikio klimatui Sąjungos iki 2050 m., teisingam perėjimui remiant labiausiai paveiktus regionus, tvariam judumui ir infrastruktūrai, energijos nepritekliaus mažinimui, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo skatinimui, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, energijos šaltinių įvairinimui ir energetinio saugumo užtikrinimui, žemės ūkio sektoriui, žuvininkystei ir tvariam kaimo bei tarpvalstybinių vietovių vystymuisi;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalies (naujos) b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	b) valstybinių užimtumo tarnybų, kurios skatina skaitmeninę infrastruktūrą, gerina prieigą prie skaitmeninio darbo ir skatina skaitmeninių įgūdžių ugdymą, vaidmens skaitmeninimui ir plėtrai;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalies (naujos) c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	c) atsparių darbo rinkų, kuriose būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos, kūrimui, vidaus stiprinimui, investicijų skatinimui ir ekonominės ir socialinės konvergencijos didinimo proceso rėmimui, priemonėms, kuriomis didinamos verslumo galimybės ir įgūdžiai, sukuriama investicijoms ir MVĮ palanki aplinka, įskaitant novatorišką ir tvarią reindustrializaciją, investicijoms į pramonės sektorių, Sąjungos gamybos ir strateginių pajėgumų stiprinimui, pramonės ekosistemų plėtrai ir valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, pastangoms įsivesti bendrą valiutą remti;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalies (naujos) d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	d) socialinei įtraukčiai, socialinio draudimo ir socialinės gerovės bei apsaugos sistemų stiprinimui, socialiniam dialogui, socialinės infrastruktūros plėtojimui, kokybiškoms darbo vietoms, neįgaliųjų įtraukčiai, lyčių lygybei, kovai su skurdu ir nelygybe, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, tinkamoms atostogoms dėl šeiminių priežasčių ir lanksčioms darbo sąlygoms, taip pat moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimui, be kita ko, užtikrinant lygias galimybes ir karjerą;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalies (naujos) e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	e) stiprinti valstybių narių ir jų atitinkamų regioninių ir vietos valdžios institucijų administracinius ir institucinius gebėjimus, susijusius su iššūkiais, su kuriais susiduria institucijos, valdymui, viešajam administravimui ir ekonomikos bei socialiniams sektoriams, gerinti visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūros sistemas, įskaitant geresnius reagavimo į krizes pajėgumus, plėtoti kokybišką ir įperkamą priežiūrą ir priežiūros namuose paslaugas, užtikrinti saugesnius, kokybiškesnius ir prieinamesnius slaugos namus ir priežiūros centrus visiems piliečiams, priemones, kuriomis siekiama gerinti viešųjų įstaigų gebėjimą užtikrinti mobiliojo ir tarpvalstybinio pobūdžio tarpvalstybinių darbuotojų teises, įskaitant jiems saugias ir vienodas darbo sąlygas, įstatymais nustatytą darbo užmokestį ir visą būtiną informaciją finansų sistemų stabilumui užtikrinti, o taip pat skirtoms veiksmingoms ir nepriklausomoms teismų sistemoms stiprinti, žiniasklaidos pliuralizmui ir žiniasklaidos laisvei skatinti;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalies (naujos) f punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	f) spręsti demografines problemas, susijusias su kultūra, švietimu, mokymusi visą gyvenimą ir profesiniu rengimu, įskaitant nacionalinių ir regioninių kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijų ir veiksmų rengimą, geresnį darbo rinkos raidos, vaikų ir jaunimo politikos, lygių galimybių ir galimybių visiems, pensijų reformas, daugiausia dėmesio skiriant darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pensijų sistemų tvarumui ir adekvatumui, taip pat lygioms moterų ir vyrų galimybėms įgyti teises į pensiją.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.	2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, kartu atsižvelgiant į tai, kad ekonominiai skirtumai, socialinė nelygybė ir silpna socialinė apsauga turi šalutinį poveikį, kuris kenkia bendram Sąjungos stabilumui. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Valstybės narės, kurių valiuta nėra euro ir kuriose stipriai vėluoja struktūrinis vystymasis, gali siūlyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuos įgyvendinant sprendžiamos jų problemos.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Valstybių narių reformos ir investicijos, pradėtos įgyvendinti po 2020 m. vasario 1 d., yra tinkamos finansuoti pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama kiekvieną priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.	2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, kiek tai susiję su šio Reglamento tikslais, ir jeigu tai nėra veiksmai, tinkami techninei paramai gauti pagal reglamento ... [dėl Techninės paramos priemonės, 2020/0103 (COD)] 7 straipsnį. Tais atvejais kai valstybė narė nepanaudoja paskirto finansavimo, tas finansavimas Komisijos skiriamas pasiūlymams, parengtiems pasikonsultavus su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, kad būtų skatinamos atviros diskusijos, siekiant remti veiksmus, kuriais skatinami moksliniai tyrimai, viešos diskusijos ir skleidžiama informacija apie reformas, būtinas kovojant su neigiamomis COVID-19 krizės pasekmėmis.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.	1. Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Komisija, vadovaudamasi 27a straipsniu, priima deleguotąjį aktą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi (iš dalies arba visiškai) mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a.  1 dalyje nurodytas sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b.  17 straipsnyje nurodytas termino sustabdymas pradedamas taikyti kitą dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1c.  1 dalyje nurodytas sprendimas sustabdyti mokėjimus netaikomas, jei galioja bendroji atsakomybę ribojanti išlyga.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jeigu nutinka bet kuris iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [...], 15 straipsnio 11 dalyje nurodytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino sustabdymas ir procedūros arba mokėjimų sustabdymas.	2. Jeigu nutinka bet kuris iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [...], 15 straipsnio 11 dalyje nurodytų atvejų, Komisija pagal 27a straipsnį deleguotuoju aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino sustabdymas ir procedūros arba mokėjimų sustabdymas. Atitinkamos procedūros arba mokėjimai atnaujinami kitą dieną po to, kai panaikinamas sustabdymas.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a.  Jei Komisija nusprendžia sustabdyti valstybei narei skirtą finansavimą tuo atveju, nes esama teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, reikalavimus atitinkantiems regioninio ir vietos lygmens veiksmams priemonė yra taikoma toliau.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma negali viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.	4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma negali viršyti 6,8 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) paaiškinama, kaip plane numatytomis priemonėmis tikimasi išspręsti problemas dėl Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis atsižvelgiama į ne pelno pilietinės visuomenės organizacijų ir valstybės narės vietos ar regionų valdžios institucijų pozicijas.

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį.	1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės gali pasinaudoti techninės pagalbos priemone, nustatyta Reglamente XX/YYYY [kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė].

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a.  Atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ne mažiau kaip 37 proc. kiekvienam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtos sumos nukreipiama klimato ir biologinės įvairovės veiksmų integravimui ir aplinkos tvarumo tikslų siekimui. Komisija deleguotuoju aktu nustato atitinkamą metodiką, siekdama padėti valstybėms narėms įvykdyti šį reikalavimą.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b.  Atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį kaip į Europos socialinės pažangos strategiją, didelė dalis kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos skiriama Europos socialinių teisių ramsčio tikslams įgyvendinti. Komisija deleguotuoju aktu nustato atitinkamą metodiką, siekdama padėti valstybėms narėms įvykdyti šį reikalavimą.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1c.  Atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos gaivinimo priemonė „Next Generation EU” yra orientuota į ateitį, ir pripažįstant Skaitmeninės įgūdžių darbotvarkės, Vaiko garantijų iniciatyvos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos svarbą, kiekvienu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu turi būti prisidedama prie ilgalaikės žalos jaunimo perspektyvoms darbo rinkoje mažinimo ir jų bendros gerovės didinimo, pasitelkiant kokybiško užimtumo, švietimo ir kvalifikacijos sprendimus bei jaunimui skirtas atsakomąsias priemones.

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.	2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su 3 straipsnyje nurodytos politikos sritys, taip pat teritorinė, socialinė ir ekonominė sanglauda, kartu atsižvelgiant į investicijų poreikius ir iššūkius, susijusius su regionų ir vietos skirtumais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais prisidedama prie Sąjungos strateginio savarankiškumo, perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. ir socialinio tvarumo įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.
______________________________	________________________
21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.	21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.
22 […]	22 […]

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai sudaromi pasikonsultavus su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) XX/xx 6 straipsniu1a.
	____________________________
	1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) XX/xx, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (OL L ...).

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Atsižvelgiant į technologinius pokyčius, Priemonė gali padėti priimti integruotus investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą ir įgūdžius planus, taip pat sukurti veiksmingą finansavimo sistemą, kuria būtų užtikrinamas kuo didesnis Sąjungos regionų konkurencingumas.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra jos nacionalinės reformų programos priedas ir oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu.	2. Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra jos nacionalinės reformų programos priedas ir oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu. Tokie planų projektai pateikiami socialiniams partneriams konsultacijoms ne vėliau kaip vasario mėn. prieš pasibaigiant balandžio mėn. terminui, iki kurio planas turi būti oficialiai pateiktas Komisijai, kad socialiniai partneriai galėtų atsakyti raštu ne vėliau kaip per 30 dienų.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) paaiškinimas, kaip ketinama spręsti atitinkamus įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatytus uždavinius ir prioritetus;	a) paaiškinimas, kaip Europos semestro kontekste ketinama spręsti nustatytus uždavinius ir prioritetus, ypač susijusius su socialine ir užimtumo politika;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;	b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, socialinė pažanga ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas infrastruktūros skirtumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis, visų pirma labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir jaunimui, bei mažinamas ekonominis MVĮ poveikis, ir paaiškinimas, kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją, o taip pat Sąjungos strateginį savarankiškumą;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) konsultacijų su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, vykdytų prieš pateikiant atkūrimo ir atsparumo planą, mastas; kartu su planu pateikiamas socialinių partnerių rašytinis įnašas;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;	c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie šešių 3 straipsnyje nurodytų sričių;

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) socialinius rodiklius, kurie turi būti pasiekti siūlomu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu ir indėlį įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį bei siekiant JT darnaus vystymosi tikslų;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) jei reikia, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos poveikio, turint omenyje prarastas arba sukurtas darbo vietas ir socialinės apsaugos trūkumą, taip pat tinkamų priemonių šioms problemoms spręsti, visų pirma regionuose, kuriuose vyks reikšmingos energetikos pertvarkos, vertinimas;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cc) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis bus laikomasi sąveikumo, energijos vartojimo efektyvumo, duomenų apsaugos principų, prisidedama prie skaitmeninės lygybės skatinimo, skaitmeninio prieinamumo, atvirojo kodo programinės ir techninės įrangos sprendimų bei asmens duomenų apsaugos;

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cd) paaiškinimas, kaip planas suderinamas su atitinkamais per naujausią Europos semestrą priimtais dokumentais;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ce) išsamus paaiškinimas, kaip numatytomis priemonėmis tikimasi užtikrinti, kad bent 37 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui prašomos sumos būtų skiriama klimato ir biologinės įvairovės veiksmų ir aplinkos tvarumo tikslų integravimui, remiantis Komisijos pagal 14 straipsnio 1 dalį pateikta metodika;

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c f punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cf) išsamus paaiškinimas, kaip numatytomis priemonėmis tikimasi užtikrinti, kad didelė dalis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui prašomos sumos būtų skiriama Europos socialinių teisių ramsčio tikslų įgyvendinimui, remiantis Komisijos pagal 14 straipsnio 1 dalį pateikta metodika;

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c g punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cg) plano poveikio lyčių lygybei vertinimas, atsižvelgiant į lyčių lygybės strategijoje išdėstytus tikslus, siekiant veiksmingai pašalinti neigiamą krizės poveikį lyčių lygybei, visų pirma užtikrinant kokybiškų darbo vietų kūrimą moterims, vyrų ir moterų darbo užmokesčių skirtumų mažinimą ir suteikiant galimybę gauti kreditą verslininkėms, taip pat taikant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir seksualiniam priekabiavimui bei kovoti su juo;

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c h punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ch) užtikrinimas, kad vykdant visas plane numatytas viešųjų investicijų priemones nekils jokio interesų konflikto dėl Sąjungos biudžeto įgyvendinimo;

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c i punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ci) įrodymas, kad plane numatytos reformos ir investicijos atitinka principą „nedaryti didelės žalos“;

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
j) atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	j) atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius, taip pat tai, kaip planu gerinami konkrečios šalies veiklos rezultatai pagal socialinių rodiklių suvestinę;

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies j a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ja) užtikrinimas, kad finansinė parama būtų teikiama tik įmonėms, kurios laikosi galiojančių kolektyvinių sutarčių ir kurios nėra įsikūrusios Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priede nurodytose jurisdikcijose,

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. Valstybės narės taip pat gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę pagal jos reglamentą.	4. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. Valstybės narės taip pat gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę pagal jos reglamentą. Techninė parama turi visapusiškai atitikti nacionalines taisykles ir praktiką, susijusią su kolektyvinėmis derybomis. Techninės paramos veikla negali būti kenkiama socialinių partnerių vaidmeniui ar keliama grėsmė kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomijai. Techninės pagalbos negalima prašyti tose srityse, kurios visiškai ar iš dalies priklauso socialinių partnerių kompetencijai, išskyrus atvejus, kai socialiniai partneriai dėl to pasiekia sutarimą;

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:	3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą ir darną, jo indėlį tenkinant ekonominius, socialinius ir sveikatos poreikius. Šiuo tikslu yra atsižvelgiama į tokius kriterijus:

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;	a) ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, ypač susijusiose su socialine arba užimtumo politika, arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	Išbraukta.

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) ar gaivinimo ir atsparumo planas padeda įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimus, visų pirma Sąjungos klimato tikslus iki 2050 m. pasiekti neutralizuoto poveikio klimatui Sąjungą, įskaitant jos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, Europos žaliąjį susitarimą, taip pat įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio, Europos lyčių lygybės strategijos ir JT darnaus vystymosi tikslų principus;

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;	c) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei ir ar 37 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bus skirta klimato kaitos problemoms spręsti;

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie 3 ir 4 straipsniuose apibrėžtos taikymo srities ir tikslų;

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) ar valstybės narės pateiktas numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų bendros sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas tikėtinam poveikiui ekonomikai ir užimtumui;	e) ar valstybės narės pateiktas numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų bendros sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas tikėtinam poveikiui ekonomikai, užimtumui ir socialinei sanglaudai;

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus;	f) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos nuoseklios reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus;

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius.	g) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius, kurie apima pažangą socialinių rodiklių suvestinėje nurodytose srityse.

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie pagrindinės infrastruktūros plėtros, visų pirma valstybėse narėse, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES vidurkį, o valstybės skolos lygis yra tvarus.

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies g b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	gb) ar didelė dalis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui prašomos sumos skiriama Europos socialinių teisių ramsčio tikslų įgyvendinimui, remiantis Komisijos pagal 14 straipsnio 1 dalį pateikta metodika;

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per keturis mėnesius įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.	1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, per du mėnesius Komisija, laikydamasi 27a straipsnio, deleguotuoju aktu priima sprendimą, kuriame aptariamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jei atitinkama valstybė narė prašo paskolos paramos, sprendime taip pat nustatoma paskolos paramos suma, kaip nurodyta 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir papildomos reformos bei investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, kuriai teikiama ta paskolos parama, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.	2. Jei atitinkama valstybė narė prašo paskolos paramos, Komisijos sprendime taip pat nustatoma paskolos paramos suma, kaip nurodyta 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir papildomos reformos bei investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, kuriai teikiama ta paskolos parama, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. 1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	Išbraukta.

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jeigu dalies ar viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė dėl objektyvių aplinkybių nebegali įgyvendinti, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti argumentuotą prašymą iš dalies arba visiškai pakeisti 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sprendimus. Šiuo tikslu valstybė narė gali pasiūlyti iš dalies pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.	1. Jeigu dalies ar viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė dėl objektyvių aplinkybių nebegali įgyvendinti, įskaitant tuos atvejus, kai socialinių ir ekonominių rodiklių pokyčiai daro didelę įtaką pradiniam pasiūlymui, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti argumentuotą prašymą iš dalies arba visiškai pakeisti 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sprendimus. Šiuo tikslu valstybė narė gali pasiūlyti iš dalies pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, išklausiusi socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. Valstybė narė tuo tikslu gali pasinaudoti Techninės paramos priemone ir bet kuriuo metu gali pateikti techninės paramos prašymą.

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Įgyvendinusi Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.	3. Įgyvendinusi Komisijos deleguotuoju aktu, nurodytu 17 straipsnio 1 dalyje, patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, pagal Finansinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį panaikina finansinio įnašo sumą.	6. Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija gali suteikti finansinio įnašo dalį atitinkamai valstybei narei per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, kuri yra skirta regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurios prisideda sprendžiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinime plane nurodytus uždavinius.

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. jeigu lėšos sustabdomos dėl teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, Komisija užtikrina, kad reikalavimus atitinkančios regioninės ir vietos valdžios institucijos bei kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, toliau naudotųsi Priemone.

Pakeitimas  99

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Jeigu per aštuoniolika mėnesių nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, finansinio įnašo suma panaikinama pagal Finansinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį.	7. Jeigu per aštuoniolika mėnesių nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, finansinio įnašo suma skiriama regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurios prisideda sprendžiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinime plane nurodytus uždavinius.

Pakeitimas  100

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo vertinimą dėl to, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabas, priima sprendimą dėl finansinio įnašo panaikinimo.	Atitinkama valstybė narė turi galimybę per du mėnesius nuo Komisijos pranešimo apie vertinimą dėl to, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabas.

Pakeitimas  101

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos.	Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas pusmetį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, įskaitant apie priemones, kurių imtasi norint užtikrinti Priemonės, Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų Sąjungos remiamų programų koordinavimą, deramai atspindimos pusmečio ataskaitos. Ši ataskaita vienu metu nepagrįstai nedelsiant perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.	1. Komisija nepagrįstai nedelsdama vienu metu perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos deleguotuoju aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus bei jų vertinimą.

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Valstybės narės užtikrina, kad Komisijos komunikacinė veikla, nurodyta 2 dalyje, ypač atsižvelgiant į įpareigojimą naudotis pagal Priemonę teikiama parama, yra tinkamai platinama atitinkamu regioniniu ir vietos lygmenimis.

Pakeitimas  104

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	21a straipsnis
	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinė
	1.  Komisija parengia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę (Suvestinę), kurioje nurodomas kiekvienos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų suderintų reformų ir investicijų statusas.
	2.  Suvestinėje pateikiami pagrindiniai rodikliai, pavyzdžiui, socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos rodikliai, kuriais vertinama pažanga, padaryta įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kiekvienoje iš šešių sričių, apibrėžiančių šio reglamento taikymo sritį.
	3.  Suvestinėje nurodomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų atitinkamų tarpinių tikslų įgyvendinimo laipsnis ir rasti trūkumai, taip pat Komisijos rekomendacijos, kaip tuos trūkumus būtų galima pašalinti.
	4.  Suvestinėje taip pat pateikiama pagrindinių valstybėms narėms pateiktų rekomendacijų, susijusių su jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, santrauka. Socialinės pažangos planų suvestinė pagrįsta Semestro proceso socialinių rezultatų suvestine ir ją papildys.
	5.  Suvestinė yra pagrindas valstybėms narėms nuolat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais. Keitimasis patirtimi bus reguliariai vykdomas kaip struktūrinis dialogas.
	6.  Suvestinė nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama Komisijos interneto svetainėje. Joje nurodomas mokėjimo prašymų, mokėjimų, finansinio įnašo sustabdymų ir panaikinimų statusas.
	7.  Komisija pateikia Suvestinę kompetentingų Europos Parlamento komitetų surengtame klausyme.

Pakeitimas  105

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Metinė ataskaita	Ketvirčio ataskaita

Pakeitimas  106

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą.	1. Komisija vienu metu Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo ketvirčio ataskaitą.

Pakeitimas  107

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.	2. Ketvirčio ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.

Pakeitimas  108

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Metinėje ataskaitoje pateikiama tokia informacija:	3. Ketvirčio ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

Pakeitimas  109

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) Techninės paramos priemonės naudojimas rengiant, įgyvendinant, peržiūrint ir tobulinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus

Pakeitimas  110

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) informacija apie regioninių ir vietos valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, konsultacijų mastą prieš pateikiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Pakeitimas  111

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies b c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bc) kokiu mastu buvo įvykdytos 16 straipsnio 3 dalies ba punkto nuostatos

Pakeitimas  112

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą jo įgyvendinimo ataskaitą, o praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo 2027 m. pabaigos – nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą.	1. Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija vienu metu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą jo įgyvendinimo ataskaitą, o praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo 2027 m. pabaigos – nepriklausomą ex post poveikio lytims vertinimo ataskaitą.

Pakeitimas  113

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras šiuo reglamentu nustatytų priemonių vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jo poveikį.	4. ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras šiuo reglamentu nustatytų priemonių vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jo poveikį, įskaitant moterų ir vyrų lygybei.

Pakeitimas  114

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.	1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją visuomenei, taip pat pasitelkiant žiniasklaidą nediskriminaciniu būdu.

Pakeitimas  115

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės užtikrina, kad Komisijos informaciniai ir komunikaciniai veiksmai, nurodyti 2 dalyje, ypač atsižvelgiant į įpareigojimą naudotis pagal Priemonę teikiama parama, yra tinkamai platinama atitinkamais regioniniu ir vietos lygmenimis.

Pakeitimas  116

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
27 straipsnis	Išbraukta.
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Pakeitimas  117

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	27a straipsnis
	Įgaliojimų delegavimas
	1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
	2. 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo ... [šio Reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
	3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
	4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
	5. Pagal 9 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 17 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad neketina pareikšti prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas  118

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 pastraipos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie pagrindinės infrastruktūros plėtros, visų pirma valstybėse narėse, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažesnis už Sąjungos vidurkį, o valstybės skolos lygis yra tvarus.

Pakeitimas  119

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2.4 punkto 1 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus ir pasiekti Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslus;

Pakeitimas  120

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2.4 punkto 1 b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie geresnės ateities kūrimo naujai kartai;

Pakeitimas  121

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2.4 punkto 1 c įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie integruotų investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą ir įgūdžius planų priėmimo ir sukuriama veiksminga jų finansavimo sistema, kurią įgyvendinant turėtų būti užtikrintas kuo didesnis Europos regionų konkurencingumas;

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymas
Nuorodos	COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD)
Atsakingi komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.6.2020	ECON 17.6.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	EMPL 17.6.2020
Susiję komitetai - paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Dragoș Pîslaru 25.6.2020
58 straipsnis – Bendra komitetų procedūra  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Svarstymas komitete	7.9.2020	1.10.2020
Priėmimo data	15.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	38 8 9
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Sylvie Brunet, David Casa, Leila Chaibi, Margarita de la Pisa Carrión, Klára Dobrev, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Helmut Geuking, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Radka Maxová, Sandra Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoș Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Yana Toom, Marie-Pierre Vedrenne, Nikolaj Villumsen, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Konstantinos Arvanitis, José Manuel Fernandes

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38	+
ECR	Helmut Geuking
NI	Daniela Rondinelli
PPE	David Casa, Jarosław Duda, Rosa Estaràs Ferragut, José Manuel Fernandes, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský
Renew	Atidzhe Alieva-Veli, Sylvie Brunet, Radka Maxová, Dragoș Pîslaru, Monica Semedo, Yana Toom, Marie-Pierre Vedrenne
S&D	Marc Angel, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Klára Dobrev, Estrella Durá Ferrandis, Heléne Fritzon, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Manuel Pizarro
Verts/ALE	Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka

 

8	-
ECR	Elżbieta Rafalska, Beata Szydło, Margarita de la Pisa Carrión
ID	Dominique Bilde, Nicolaus Fest, France Jamet, Guido Reil
PPE	Ádám Kósa

 

9	0
ECR	Lucia Ďuriš Nicholsonová
GUE/NGL	Konstantinos Arvanitis, Leila Chaibi, Sandra Pereira, Nikolaj Villumsen
ID	Elena Lizzi, Stefania Zambelli
Renew	Abir Al-Sahlani
S&D	Marianne Vind

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (14.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

Nuomonės referentas: Pascal Canfin

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą bei Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) atsižvelgdama į visos Sąjungos ekonominę ir socialinę plėtrą ir į harmoningą jos regionų vystymąsi, Sąjunga turėtų siekti šių Sutarties 191 straipsnyje nustatytų tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, saugoti žmonių sveikatą ir apdairiai bei racionaliai naudoti gamtos išteklius;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2b) labai apgailestauja dėl 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo reikšmingai sumažintos ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skiriamos lėšos pagal Sąjungos programas ir finansavimo priemones įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dokumentų rinkinį;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;	(3) Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekiant valstybėms narėms pateikti gaires, kokiose srityse struktūrinės reformos ir investicijos yra reikalingiausios padedant Europai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, būtina taikant suderintus rodiklius palaipsniui atnaujinti Europos semestrą, kad jį vertinant būtų atsižvelgta į visus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (JT DVT) ir Europos žaliojo kurso siekius. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) kiekvienais metais atmosfera šyla, o klimatas keičiasi. Milijonui iš aštuonių milijonų planetos rūšių gresia išnykimas. Miškai ir vandenynai teršiami ir naikinami. Atsižvelgiant į šias problemas parengtas Europos žaliasis kursas1a. Juo siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Norint veiksmingai jį įgyvendinti, vis daugiau viešųjų išlaidų ir privačiųjų investicijų reikės nukreipti į išmanius sprendimus klimato ir aplinkos bei Sąjungos ekonomikos srityse;
	_________________
	1a COM(2019) 640 final

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;	(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas, aplinkos atžvilgiu tvarias ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo aplinkos atžvilgiu stiprinimo bei tvarios pertvarkos. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis kuriamas aplinkos atžvilgiu tvarus atsigavimas bei šalinami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;	(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos aplinkos, socialinio ir ekonominio atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti, švelninti klimato kaitą, įgyvendinti žiedinę ir žaliąją pertvarką ir išlaisvinamas augimo potencialas bei siekiama Europos žaliojo kurso tikslų, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos bei aplinkos atžvilgiu tvaraus atsigavimo procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam ir tvariam atsigavimui. Palankiai vertina ES techninės ekspertų grupės tvarių finansų klausimais (TEG) parengtus penkis aukšto lygio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo principus1a;
	_________________
	1a https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/200715-sustainable-finance-teg-statement-resilience-recovery_en.pdf

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;	(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Todėl tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio tvaraus augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į tvarias, žiedines, neutralaus poveikio klimatui ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti Sąjungos tikslą iki 2050 m. užtikrinti nulinį išmetamą ŠESD kiekį, perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą, žiedinės ekonomikos modelių plėtrą ir kitus pagrindinius ekonomikos sektorius. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) kad būtų pasiektas tvarus ekonomikos augimas ir skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, svarbu investuoti į sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimą, įskaitant nacionalinių ir regioninių sveikatos priežiūros sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, rengiantis būsimoms pandemijoms ir siekiant pagerinti bendrą visuomenės sveikatos būklę, kad gyventojai būtų sveikesni ir todėl mažiau jautrūs grėsmėms sveikatai, ir skatinti Europos sveikatos sąjungos kūrimą;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) šiuo metu nėra priemonės, pagal kurių būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų bei viešųjų investicijų įgyvendinimu sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių ekonomikos našumui ir atsparumui;	(7) šiuo metu nėra priemonės, pagal kurių būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų bei viešųjų investicijų įgyvendinimu sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių ekonomikos našumui, tvarumui ir atsparumui;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;	(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse įgyvendinant Europos žaliajame kurse išdėstytus naujos tvaraus augimo strategijos tikslus, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) remiantis Reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir atsižvelgiant į juo skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis;	(10) remiantis Reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir atsižvelgiant į juo skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį ir užtikrinti tvarų ir ekologišką ekonomikos atsigavimą. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) pagal Priemonę turėtų būti remiami projektai, kurie vykdomi laikantis Sąjungos finansavimo papildomumo principo ir kuriais sukuriama tikra Europos pridėtinė vertė. Ši Priemonė neturėtų būti naudojama periodinėms nacionalinėms išlaidoms padengti ir neturėtų prieštarauti strateginiams ir ekonominiams Sąjungos interesams, todėl ja neturėtų būti finansuojami trečiųjų šalių investicijų planai;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;	(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą, be kita ko, biologinę įvairovę, ir pasiekti tikslą – 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti su klimatu susijusiems tikslams ir 10 proc. išlaidų – su biologine įvairove susijusiems tikslams įgyvendinti. Pagal bendrąjį principą visos ES išlaidos turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso tikslus. Šių tikslų įgyvendinimui stebėti turėtų būti naudojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/8521a nustatyta ES taksonomija;
	_________________
	1a 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant ne tik žaliąją pertvarką, bet ir skaitmeninę pertvarką. Jos abi atliks pagrindinį vaidmenį gaivinant ir modernizuojant mūsų ekonomiką;	(12) siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant ne tik perėjimą prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, bet ir skaitmeninę pertvarką. Jos abi atliks pagrindinį vaidmenį gaivinant ir modernizuojant mūsų ekonomiką bei mažinant jos priklausomybę nuo iškastinio kuro;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) kad būtų sudarytos sąlygos imtis priemonių, kurios susietų Priemonę su patikimu ekonomikos valdymu, siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais sustabdyti sprendimų dėl pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo terminą ir sustabdyti mokėjimus pagal šią Priemonę, jei atitinkamais atvejais, susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XX [BNR] nustatytu ekonomikos valdymo procesu, reikšmingai nesilaikoma reikalavimų. Tarybai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais panaikinti šiuos sustabdymus, susijusius su minėtais atitinkamais atvejais;	Išbraukta.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;	(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti parama šiame reglamente nurodytų politikos sričių problemoms spręsti skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir indėlis siekiant Sąjungos politikos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Europos socialinių teisių ramsčio, Paryžiaus susitarimo tikslų ir stiprinant bendrąją rinką. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, skatinti skaitmeninę pertvarką ir remti teisingą ir įtraukią pertvarką siekiant aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai energiją ir išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos, kurioje ne vėliau kaip iki 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos tvaraus augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti lyčių pusiausvyrą užtikrinantį darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;	(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, taip pat turėtų padėti pereiti prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos ne vėliau kaip iki 2050 m. ir prisidėti prie jos skaitmeninės pertvarkos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų investicijos turėtų būti projektuojamos pagal naują Sąjungos augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą, pagal Europos socialinių teisių ramstį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir skaitmeninę darbotvarkę. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus ir laikantis Reglamente (ES) 2020/852 nurodyto principo „nedaryti reikšmingos žalos“.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais;	(18) siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Parlamentu, turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo, su klimato kaita susijusios pertvarkos ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais bei pažangą įgyvendinant nacionalinius pertvarkos planus;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;	(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis Europos žaliojo kurso tikslams, visų pirma ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam, socialiniam atsparumui ir paramai siekiant ne vėliau kaip iki 2050 m. pereiti prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos bei įgyvendinti jos skaitmeninę pertvarką;jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; Jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per atnaujintą Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(21a) siekiant užtikrinti, kad Priemonė būtų veiksminga pagalba vykdant žaliąją pertvarką, valstybių narių parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi būti visiškai suderinti su Europos žaliojo kurso tikslais, visų pirma su visaapimančiu tikslu dėl poveikio klimatui neutralizavimo ne vėliau kaip iki 2050 m., ir juose turi būti laikomasi Reglamente (ES) 2020/852 nurodyto principo „nedaryti reikšmingos žalos“;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas veiksmingai sustiprins tvaraus augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir valstybės narės ekonominį ir socialinį atsparumą, sumažins krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir padės stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei padės ne vėliau kaip iki 2050 m. pereiti prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos bei įgyvendinti jos skaitmeninę pertvarką, padėdamas spręsti dėl to kylančius uždavinius; ar numatoma, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal atnaujintą Europos semestrą; ar planas atitinka Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, visų pirma Sąjungos klimato tikslus, nustatytus [Reglamente (ES) 2020/XXX, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)], ir ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į planą nėra įtraukta veikla, kuri neatitinka Reglamente (ES) 2020/852 nurodyto principo „nedaryti reikšmingos žalos“; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) siekiant įvertinti, ar valstybių narių pateiktais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais veiksmingai siekiama Europos žaliojo kurso tikslų, turėtų būti naudojamasi Reglamentu (ES) 2020/852 sukurta ES taksonomija. Komisija planą turėtų teigiamai įvertinti tik tuo atveju, jeigu juo veiksmingai prisidedama prie žaliosios pertvarkos;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų valstybei narei paprašius;	(24) siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų valstybei narei paprašius. Komisijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupė turėtų padėti valstybėms narėms rengiant ir tobulinant atitinkamus savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir turėtų užtikrinti, kad šie planai būtų suderinti su Sąjungos prioritetais, visų pirma su poveikio klimatui neutralizavimo tikslu, naudojant Reglamentu (ES) 2020/852 nustatytos ES taksonomijos priemones;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų;	(26) jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų, įskaitant Reglamentu (ES) 2020/852 nustatytą ES taksonomiją ir šiame reglamente nurodytą principą „nedaryti reikšmingos žalos“;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;	(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis siekiant ne vėliau kaip iki 2050 m. pereiti prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos bei įgyvendinti jos skaitmeninę pertvarką, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis laiko atžvilgiu nustatytomis ir moksliškai pagrįstomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;	(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti. Taip pat turėtų būti pateikti duomenys apie Priemonės indėlį siekiant Sąjungos klimato ir tvarumo politikos tikslų, visų pirma [Reglamente (ES) 2020/XXX, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)] nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų ir nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP) nustatytų prioritetų;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos įgyvendinimo aktu. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikant jame nustatytą nagrinėjimo procedūrą13. Priėmus įgyvendinimo aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;	(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos deleguotuoju aktu; Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikant jame nustatytą nagrinėjimo procedūrą13. Priėmus deleguotąjį aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;
_________________	_________________
132011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).	13 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.	Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, Sąjungos klimato ir aplinkos srities tikslais, visų pirma pertvarka siekiant įgyvendinti atnaujintus 2030 m. Sąjungos klimato tikslus ir laikytis siekio iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, nustatytus [Reglamente (ES) 2020/XXX, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)], skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu, lyčių požiūriu subalansuotu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.	1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, taip pat stiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant pertvarką, kuria siekiama įgyvendinti atnaujintus 2030 m. Sąjungos klimato tikslus ir laikytis tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.
	Įgyvendinant visus veiksmus, remiamus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, laikomasi Reglamente (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodyto principo „nedaryti reikšmingos žalos“. Be to, veikla, kuriai teikiama parama pagal gaivinimo ir atsparumo planus ir kuri priklauso konkretiems ekonominės veiklos sektoriams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2020/852, turi atitikti to reglamento 3 straipsnyje nurodytus techninės analizės kriterijus.
	Siekiant prisidėti prie Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir visapusiškai jų laikytis, bent 37 proc. Priemonės turėtų būti skirta klimato politikos veiksmams finansuoti. 10 proc. Priemonės lėšų skiriama biologinės įvairovės srities veiksmams, kurių dalis gali sutapti su klimato srities veiksmams skirtomis investicijomis. Su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų deriniui skiriama bent 40 proc. viso Priemonės biudžeto.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Priemonė neturi prieštarauti Sąjungos strateginiams ir ekonominiams interesams. Atsižvelgiant į tai parama neteikiama projektams, įtrauktiems į trečiųjų šalių strateginius investicijų planus.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9 straipsnis	Išbraukta.
Priemonės, kuriomis Priemonė susiejama su patikimu ekonomikos valdymu
1. Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
1 dalyje nurodytas sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.
17 straipsnyje nurodytas termino sustabdymas pradedamas taikyti kitą dieną po 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu sustabdomi mokėjimai, taikoma Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl (...), 15 straipsnio 9 dalis.
2. Jeigu nutinka bet kuris iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [...], 15 straipsnio 11 dalyje nurodytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino sustabdymas ir procedūros arba mokėjimų sustabdymas.
Atitinkamos procedūros arba mokėjimai atnaujinami kitą dieną po to, kai panaikinamas sustabdymas.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.	2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su šio reglamento 4 straipsnyje apibrėžtais bendraisiais ir konkrečiais tikslais ir padeda įgyvendinti atitinkamus konkrečius šalies uždavinius ir prioritetus, nustatytus įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusius su Sąjungos klimato ir aplinkos srities tikslais, o būtent pertvarka siekiant įgyvendinti atnaujintus 2030 m. Sąjungos klimato tikslus ir laikytis siekio ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, nustatytus [Reglamente (ES) 2020/XXX, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)], ir skaitmenine pertvarka arba jų nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus bei į savo ilgalaikes strategijas pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.
	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi atitikti kelią, kuriuo siekiama Paryžiaus susitarime nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, atsižvelgiant į naujausius turimus mokslinius įrodymus, visų pirma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) specialiąją ataskaitą „Pasaulinis atšilimas 1,5 °C“.
	Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus remiama tik ta veikla, kurią vykdant nedaroma reikšminga žala pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalį. Be to, veikla, kuriai teikiama parama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir kuri priklauso konkretiems ekonominės veiklos sektoriams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2020/852, turi atitikti to Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnyje nurodytus techninės analizės kriterijus.
	Siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai padėtų valstybėms narėms ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą ir visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo susitarimo tikslus, bent 37 proc. kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos skiriama kovos su klimato kaita veiksmams finansuoti. 10 proc. kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos skiriama biologinės įvairovės srities veiksmams, kurių dalis gali sutapti su klimato srities veiksmams skirtomis investicijomis. Su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų deriniui skiriama bent 40 proc. visos kiekvieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sumos.
_________________	_________________
21. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.	21. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.
22. […]	22. […]

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai apima priemones, kuriomis veiksmingai prisidedama prie sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimo rengiantis būsimoms pandemijoms ir siekiant pagerinti bendrą visuomenės sveikatą, kad būtų pasiektas bendrasis tikslas – žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Komisija parengia technines gaires dėl Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodytų kriterijų „nedaryti reikšmingos žalos“, to reglamento 3 straipsnyje nurodytų techninės analizės kriterijų ir jais remiantis priimtų deleguotųjų aktų praktinio taikymo šiuo reglamentu sukurtai Priemonei.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2c. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus nefinansuojama veikla, dėl kurios atsiranda susisaistymas su turtu, kuris trukdo siekti Sąjungos klimato srities ir aplinkos apsaugos tikslų. Visų pirma pagal šiuos planus nėra remiamos investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, platinimu, pervežimu, laikymu ar deginimu.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma išdėstomi šie elementai:	3. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma išdėstomi šie elementai, būtini siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 14 straipsnyje nustatytų tinkamumo sąlygų:

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;	(b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos tvaraus augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis, aplinkos bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją, taip pat kaip pagal planą bus gerokai sumažintas investicijų, kurios būtinos Sąjungos klimato srities ir aplinkosaugos tikslams pasiekti, trūkumas. Tais atvejais, kai pagal Priemonę remiama daug anglies dioksido išskiriančio sektoriaus bendrovė, valstybės narės turi atskleisti, kaip bendrovė planuoja suderinti savo verslo modelį su Paryžiaus klimato susitarimu ir susijusiais ES klimato srities bei aplinkosaugos tikslais, taip pat paskelbti bendrovės pertvarkos planus;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;	c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie Sąjungos klimato srities ir aplinkosaugos tikslų ir visų pirma kaip jomis prisidedama prie:
	i) perėjimo prie atnaujintų Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslų ir atitinkamo suderinamumo su Sąjungos neutralaus poveikio klimatui tikslais iki 2050 m. pagal [Reglamentą (ES) 2020/XXX, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)];
	ii) Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodyto reikalavimo „nedaryti reikšmingos žalos“ laikymosi ir suderinamumo su techninės analizės kriterijais, nustatytais pagal to reglamento 3 straipsnį;
	iii) indėlio siekiant klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo tikslų, nurodytų 14 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, grindžiamo Reglamente (ES) 2020/852 nustatytais kriterijais;
	iv) didelio nacionalinių investicijų, kurios būtinos Sąjungos klimato srities ir aplinkosaugos tikslams pasiekti, trūkumo sumažinimo;
	v) indėlio siekiant Sąjungos tvarumo politikos tikslų, atsižvelgiant į nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP) nustatytus tikslus, ir
	vi) indėlio sprendžiant dėl šio perėjimo iškylančius socialinius, ekonominius ar aplinkosaugos uždavinius;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos arba prie dėl jos iškylančių uždavinių sprendimo;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimų, visų pirma Europos žaliojo kurso, Paryžiaus susitarimo, NEKSVP ir jų atnaujinimų pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, teritorinių teisingos pertvarkos planų, finansuojamų iš Teisingos pertvarkos fondo, partnerystės susitarimų ir veiksmų programų, finansuojamų iš kitų Sąjungos fondų, įgyvendinimo;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cc) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis bus veiksmingai prisidedama prie sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimo rengiantis būsimoms pandemijoms ir siekiant pagerinti bendrą visuomenės sveikatą, kad būtų pasiektas bendrasis tikslas – žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cd) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama kurti Europos pridėtinę vertę:

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.	2. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje, teisingos pertvarkos plane ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie Sąjungos klimato srities ir aplinkosaugos tikslų ir visų pirma kaip jomis prisidedama prie:
	i) perėjimo prie atnaujintų Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslų ir atitinkamo suderinamumo su Sąjungos neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. tikslu pagal [Reglamentą (ES) 2020/XXX, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)];
	ii)Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodyto reikalavimo „nedaryti reikšmingos žalos“ laikymosi ir suderinamumo su techninės analizės kriterijais, nustatytais pagal to reglamento 3 straipsnį;
	iii) indėlio siekiant klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo tikslų, nurodytų 14 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, grindžiamo Reglamente (ES) 2020/852 nustatytais kriterijais;
	iv) didelio nacionalinių investicijų, kurios būtinos Sąjungos klimato srities ir aplinkosaugos tikslams pasiekti, trūkumo sumažinimo;
	v) indėlio siekiant Sąjungos tvarumo politikos tikslų, atsižvelgiant į nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP) nustatytus tikslus, ir
	vi) indėlio sprendžiant dėl šio perėjimo iškylančius socialinius, ekonominius ar aplinkosaugos uždavinius;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimo rengiantis būsimoms pandemijoms ir siekiant pagerinti bendrą visuomenės sveikatą, kad būtų pasiektas bendrasis tikslas – žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rengimui skirtomis konsultacijomis ir planuojamais dialogais, susijusiais su Priemonės įgyvendinimu, užtikrinama reali galimybė rengiant ir įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus dalyvauti visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams;

Pakeitimas  48

16 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) paaiškinimas, kaip valstybės narės laikosi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių.

Pakeitimas  49

16 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 26a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šios dalies b punktas ir nustatoma klimato srities veiksmų ir aplinkosaugos veiksmų, įskaitant šio reglamento 4 straipsnyje nurodytus biologinės įvairovės veiksmus, integravimo išlaidų nustatymo metodika. Minėta metodika grindžiama Reglamentu (ES) 2020/852 nustatyta ES taksonomija ir joje naudojami Komisijos pagal to reglamento 10 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį nustatyti techninės analizės kriterijai ir Reglamento (ES) 2020/852 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.
	Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo deleguotojo akto, nurodyto Reglamento (ES) 2020/852 15 straipsnio 2 dalyje, priėmimo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas deleguotasis aktas peržiūrimas siekiant naudoti techninės analizės kriterijus, išdėstytus deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Reglamento (ES) 2020/852 15 straipsnio 2 dalį.

Pakeitimas  50

16 straipsnio 3 dalies 1 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija viešai paskelbia vertinimus, atliktus pagal šį straipsnį.

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per keturis mėnesius įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.	1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per keturis mėnesius deleguotuoju aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. 1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	7. 1 ir 2 dalyse nurodyti deleguotieji aktai priimami laikantis 26a straipsnio.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Įgyvendinusi Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.	3. Įgyvendinusi Komisijos deleguotuoju aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.	1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos deleguotuoju aktu patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.	2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, patikimai, nepriklausomai, efektyviai ir laiku bei skelbiami viešai. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.	1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, aiškiai pažymint finansavimą kaip Sąjungos finansavimą ir teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Lėšų gavėjai užtikrina Priemonės išlaidų matomumą aiškiai pažymėdami, kad projektai remiami pagal „ES ekonomikos gaivinimo iniciatyvą“.

Pakeitimas  57

26 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	26a straipsnis
	Įgaliojimų delegavimas
	1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
	2. 16 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septynerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo diena].
	3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
	4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
	5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
	6. Pagal 16 straipsnio 3 dalį arba 17 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai padedama ne vėliau kaip iki 2050 m. pereiti prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos, visų pirma koks šių priemonių indėlis siekiant Sąjungos tvarumo politikos tikslų, atsižvelgiant į nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP) nustatytus tikslus ir Sąjungos klimato srities tikslus, nustatytus [Reglamente (ES) 2020/XXX, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas(ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)], ir jų indėlis sprendžiant dėl šio perėjimo iškylančius socialinius, ekonominius ar aplinkosaugos uždavinius;

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.2 Plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių.	2.2 Plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie Sąjungos klimato srities ir aplinkosaugos tikslų arba dėl jų kylančių uždavinių.
Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:	Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į visus šiuos vertinamus elementus:
Taikymo sritis

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie klimatui ir aplinkai palankių sistemų kūrimo ir ekonomikos bei socialinių sektorių žalinimo, siekiant prisidėti prie bendro tikslo – neutralaus poveikio klimatui Europos iki 2050 m.;	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai padedama siekti Sąjungos klimato srities ir aplinkosaugos tikslų, visų pirma pertvarkos siekiant Sąjungos atnaujintų 2030 m. klimato tikslų ir Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ne vėliau kaip iki 2050 m. tikslo pagal [Reglamentą (ES) 2020/XXX, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)], taip pat atsižvelgiant į nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP) nustatytus tikslus bei ES taksonomijoje išdėstytus kriterijus;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
- numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie ekonomikos ar socialinių sektorių skaitmeninimo;	Išbraukta.

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.2 punkto 1 dalies 3 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie žaliosios ir (arba) skaitmeninės pertvarkos keliamų uždavinių sprendimo,	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie Sąjungos klimato srities ir aplinkosaugos tikslų, visų pirma prie perėjimo prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos ne vėliau kaip iki 2050 m.,

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.2 punkto 1 pastraipos 3 papunkčio 1 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	– numatomų priemonių įgyvendinimas atitinka kelią, kuriuo siekiama Paryžiaus susitarime nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, atsižvelgiant į naujausius turimus mokslinius įrodymus, visų pirma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) specialiąją ataskaitą „Pasaulinis atšilimas 1,5 °C“,
	– įgyvendinat numatomas priemones laikomasi Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nurodyto principo „nedaryti reikšmingos žalos“,

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 4 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.
	Komisija įvertina, ar plane siūlomos priemonės gali padėti pasiekti tikslus, susijusius su 4 straipsnyje nustatytais klimato srities tikslais.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2.2a Plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba prie dėl jos kylančių uždavinių sprendimo
	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie klimatui ir aplinkai palankių sistemų kūrimo ir ekonomikos žalinimo, siekiant prisidėti prie bendro tikslo – neutralaus poveikio klimatui Europos ne vėliau kaip iki 2050 m.,
	ir
	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie Europos ekonomikos skaitmeninės pertvarkos,
	ir
	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie skaitmeninės pertvarkos keliamų uždavinių sprendimo,
	ir
	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės tvaraus ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio, aplinkos ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.4 punkto 1 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus ir didinti atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį, kartu išvengiant neigiamo tų priemonių poveikio klimatui ir aplinkai,	– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus ir didinti atitinkamos valstybės narės ekonomikos tvaraus augimo potencialą, visų pirma MVĮ, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį, skatinti tvarų ekonomikos augimą, kartu išvengiant neigiamo tų priemonių poveikio klimatui ir aplinkai, laikantis Reglamente (ES) 2020/852 nustatytų ES taksonomijos kriterijų,

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 punkto 1 dalies 2pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama mažinti valstybės narės ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų atžvilgiu,	– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama mažinti valstybės narės ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų, įskaitant susijusius su neigiamu klimato kaitos poveikiu ar bet kokiu kitu pavojumi aplinkai, atvejais,

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymas
Nuorodos	COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD)
Atsakingi komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.6.2020	ECON 17.6.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 17.6.2020
Susiję komitetai - paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Pascal Canfin 10.6.2020
58 straipsnis – Bendra komitetų procedūra  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Priėmimo data	13.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	62 15 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nikos Androulakis, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurelia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Alexander Bernhuber, Malin Björk, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Miriam Dalli, Esther de Lange, Christian Doleschal, Marco Dreosto, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Agnès Evren, Fredrick Federley, Pietro Fiocchi, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Dan-Ştefan Motreanu, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Grace O’Sullivan, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Luisa Regimenti, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Ivan Vilibor Sinčić, Linea Søgaard-Lidell, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Margarita de la Pisa Carrión, Kateřina Konečná

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

62	+
PPE	Bartosz ARŁUKOWICZ, Traian BĂSESCU, Alexander BERNHUBER, Nathalie COLIN-OESTERLÉ, Christian DOLESCHAL, Agnès EVREN, Adam JARUBAS, Ewa KOPACZ, Esther de LANGE, Peter LIESE, Fulvio MARTUSCIELLO, Liudas MAŽYLIS, Dolors MONTSERRAT, Dan-Ştefan MOTREANU, Ljudmila NOVAK, Stanislav POLČÁK, Jessica POLFJÄRD, Christine SCHNEIDER, Pernille WEISS, Michal WIEZIK
S&D	Nikos ANDROULAKIS, Marek Paweł BALT, Monika BEŇOVÁ, Simona BONAFÈ, Delara BURKHARDT, Sara CERDAS, Mohammed CHAHIM, Tudor CIUHODARU, Miriam DALLI, Jytte GUTELAND, Javi LÓPEZ, César LUENA, Alessandra MORETTI, Sándor RÓNAI, Günther SIDL, Petar VITANOV, Tiemo WÖLKEN
Renew	Pascal CANFIN, Fredrick FEDERLEY, Martin HOJSÍK, Frédérique RIES, María Soraya RODRÍGUEZ RAMOS, Nicolae ŞTEFĂNUȚĂ, Linea SØGAARD-LIDELL, Nils TORVALDS, Véronique TRILLET-LENOIR
ID	Luisa REGIMENTI
Verts/ALE	Margrete AUKEN, Bas EICKHOUT, Pär HOLMGREN, Yannick JADOT, Tilly METZ, Ville NIINISTÖ, Grace O'SULLIVAN, Jutta PAULUS
GUE/NGL	Malin BJÖRK, Petros KOKKALIS, Kateřina KONEČNÁ, Silvia MODIG, Mick WALLACE
NI	Eleonora EVI, Ivan Vilibor SINČIĆ

 

15	-
ID	Simona BALDASSARRE, Aurelia BEIGNEUX, Marco DREOSTO, Catherine GRISET, Teuvo HAKKARAINEN, Sylvia LIMMER, Joëlle MÉLIN, Silvia SARDONE
ECR	Sergio BERLATO, Margarita DE LA PISA CARRIÓN, Pietro FIOCCHI, Joanna KOPCIŃSKA, Rob ROOKEN, Alexandr VONDRA, Anna ZALEWSKA

 

3	0
PPE	Edina TÓTH
Renew	Andreas GLÜCK, Jan HUITEMA

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (19.10.2020)

pateiktas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui ir Biudžeto komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

Nuomonės referentas: François-Xavier Bellamy

 

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kilus COVID-19 pandemijai, įvedus judėjimo suvaržymus ir dėl to ištikus didžiulei ekonominei krizei Europos Vadovų Taryba kartu su Europos Komisija nusprendė pradėti vykdyti Europos ekonomikos gaivinimo planą pagal priemonę „Next Generation EU“. Pats sprendimas yra pagrįstas problema: priemonė finansuojama bendra skola, o Europos Komisijai pirmą kartą leidžiama skolintis dideles sumas finansų rinkose; tačiau skola suteikiama nenurodant konkretaus grąžinimo tvarkaraščio. Daugiametė finansinė programa nėra pritaikyta tokioms finansinėms išlaidoms ateityje, o dėl kitų lėšų, iš kurių būtų galima grąžinti šią skolą, nebuvo susitarta. Turint tai omenyje, priemonė „Next Generation EU“ užkraus didžiulę naštą ir daugybę neišspręstų problemų ateities kartoms.

 

Parlamento vaidmuo yra užtikrinti bent tai, kad skolinti pinigai būtų investuoti į ateities gerovės ir vertės kūrimą, kad ateities kartoms būtų suteiktas geriausias įmanomas svertas šiai skolai grąžinti. Tai nebūtų būtina viešųjų išlaidų atveju apskritai, tai neatrodo nei labai skubu artėjant prie didžiausios ekonominės krizės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau turint omenyje šio ekonomikos gaivinimo plano finansavimo schemą, absoliučiai būtina nustatyti aiškius įsipareigojimus ateities kartų atžvilgiu.

 

Dėl šios priežasties aš, ITRE komiteto pranešėjas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės klausimu, formuluodamas lėšų panaudojimo pagal „Next Generation EU“ priemonę taisykles, pačioje šios priemonės apibrėžtyje pateikiau aiškų principą: ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali būti naudojama tik investicijoms, kuriomis siekiama gauti pajamų ateityje, kad ateities kartoms būtų suteikta galimybė grąžinti paimtas paskolas. Siekiant užtikrinti, kad šis finansavimas būtų nukreiptas į atitinkamas investicijas, mūsų ataskaitoje šis punktas aiškiai pabrėžiamas visose srityse, kuriose nustatomi lėšų panaudojimo kriterijai nacionalinių ekonomikos atkūrimo programų naudai, taip pat priede, kuriame bus nustatytos Europos Komisijos veiklos gairės, skirtos konkrečiam susitarimui dėl priemonės „Next Generation EU“. Tuo pačiu tikslu ataskaitoje užtikrinama, kad visos nepanaudotos lėšos būtų nukreiptos į bendros skolos mažinimą.

 

Šioje nuomonėje paminėti ir kiti svarbūs aspektai. Manome, kad labai svarbu susitarti, ką laikome atsparumu, nes tai yra Priemonės objektas. COVID-19 krizė parodė, kokie priklausomi mes esame nuo trečiųjų šalių, įskaitant esmines saugumo, suverenumo ir gebėjimo įveikti sukrėtimus ir krizes sritis. Siūlau, kad atsparumo apibrėžtis apimtų Europos ekonomikos, pramonės ir žemės ūkio sektorių pajėgumą gaminti būtinas prekes ir teikti paslaugas, užtikrinančias mūsų tautų ir visuomenių stabilumą. Dėl to privalome reikšmingai padidinti savo strateginį savarankiškumą Europos Sąjungoje; ši sąvoka buvo įtraukta kaip svarbi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės gairė. 

 

Kad būtų išvengta viešųjų lėšų švaistymo, primygtinai raginome užtikrinti būtiną naujų programų ir jau esamų ES pagrindinių strategijų suderinamumą. Lėšų naudojimo saugumą taip pat sustiprins visiškas paramos gavėjų skaidrumo užtikrinimas: šis aiškus įsipareigojimas yra susijęs su demokratijos principu ir turime jo laikytis dėl savo piliečių.

 

Galiausiai, turint omenyje tai, kad laiko turime nedaug, į padėtį reikia reaguoti skubai, ir siekdamas veiksmingai dirbti su abiem atsakingais komitetais, daugiausia dėmesio skyriau straipsniams, kurie priklauso pasidalijamajai kompetencijai.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;	(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad patikimų ir atsparių ekonomikų ir finansų sistemų, pagrįstų stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, kūrimas padeda valstybėms narėms veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas, kartu užtikrinant ilgalaikį strateginį Sąjungos savarankiškumą;

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;	(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Investicijos į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, inovacijas ir mokslinius tyrimus, gebėjimus ir procesus, taip pat socialinės investicijos, kuriomis siekiama padėti įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą, kurti saugią ir sveiką vidaus aplinką pastatuose, įskaitant renovaciją ir novatoriškų sprendimų integraciją, ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, taip pat kurti konkurencingą ir novatorišką Europos pramonę labai svarbios siekiant tvaraus ekonomikos augimo, Sąjungos neutralaus poveikio klimatui tikslo iki 2050 m. įvykdymo ir padedant kurti kokybiškas darbo vietas Sąjungoje. Tokios investicijos taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) COVID-19 krizės metu taikytos izoliavimo priemonės parodė, kokia yra svarbi skaitmeninė pertvarka, tačiau jos taip pat padidino skaitmeninė nelygybę ir problemas, su kuriomis susiduria žmonės, turintys ribotą prieigą prie skaitmeninių technologijų ar menkus skaitmeninius įgūdžius. Gaivinant ekonomiką po pandemijos reikėtų įtraukti tų problemų sprendimui skirtas priemones, būtent skaitmeninių įgūdžių ugdymą, įskaitant darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, ir skatinti skaitmeninę lygybę, taip pat remti atvirojo kodo programinės ir techninės įrangos sprendimus bei užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Be to, skaitmeninė pertvarka taip pat turėtų būti ekologiška: didėjantis elektros poreikis, kurį paskatino skaitmeninio sektoriaus augimas, turėtų būti tenkinamas tvariai, taikant efektyvaus energijos vartojimo priemones ir gaminant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių;

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) šiuo metu nėra priemonės, pagal kurių būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų bei viešųjų investicijų įgyvendinimu sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių ekonomikos našumui ir atsparumui;	(7) šiuo metu nėra priemonės, pagal kurių būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų įgyvendinimu bei viešosiomis investicijomis, taip pat sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius, kuria taip pat galėtų būti mobilizuotos privačios investicijos, ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių ekonomikos našumui ir atsparumui;

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;	(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą Europos ekonomikai, kurią stipriai paveikė COVID-19 krizė, ir ją gaivinti bei didinti jos atsparumą, siekiant paspartinti reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimą valstybėse narėse, kartu išlaikant vienodas sąlygas vidaus rinkoje, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė), kuria taip pat galėtų būti mobilizuotos privačios investicijos. Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;	(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Todėl priemonės, kuriomis remiama teisinga žalioji pertvarka ir kurios įtrauktos į kiekvienos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 37 proc. plano asignavimų, o su perėjimu prie skaitmeninių technologijų susijusios priemonės turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. plano asignavimų. ES taksonomijos kriterijai ir sistema turėtų būti naudojami stebint su teisinga žaliąja pertvarka susijusių įsipareigojimų įgyvendinimą;

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a) valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad į jų gaivinimo ir atsparumo planus įtraukta kita veikla atitiktų atsargumo principą „nedaryti didelės žalos“, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 2020/8521a.
	__________________
	1a2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant ne tik žaliąją pertvarką, bet ir skaitmeninę pertvarką. Jos abi atliks pagrindinį vaidmenį gaivinant ir modernizuojant mūsų ekonomiką;	(12) siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant teisingą žaliąją pertvarką ir atvirą, tvarią bei įtraukią skaitmeninę transfrormaciją ir remiant tvirtą MVĮ, įskaitant labai mažas įmones, strategiją bei pramonės strategiją, kuri atliks pagrindinį vaidmenį gaivinant ir modernizuojant mūsų ekonomiką, mažinant jos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir išlaikant ją konkurencinga;

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;	(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti teisingą žaliąją pertvarką ir skaitmeninę transformaciją, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ir lyčių požiūriu subalansuotą ekonomikos augimą, kartu užtikrinant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir strateginį Sąjungos savarankiškumą bei didinant Europos konkurencingumą pasaulyje;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;	(16) siekiant užtikrinti, kad kiekvienos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, pagal kurį galima pritraukti ir privačiojo sektoriaus investicijas. Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų derėti ir užtikrinti sąveiką su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus, taip pat derėti su kitų Sąjungos fondų ir programų prioritetais ir tikslais, nacionalinėmis reformų programomis ir Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie patenka į Europos žaliojo kurso, skaitmeninės darbotvarkės ir pramonės bei MVĮ strategijos prioritetus, nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios teisingai žaliajai pertvarkai ir skaitmeninei transformacijai. Tomis priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Siekiant užtikrinti procedūrų spartą, valstybė narė turėtų ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuris turėtų būti atskiras nacionalinės reformų programos priedas. Kad būtų užtikrintas greitas įgyvendinimas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti plano projektą kartu su ateinančių metų biudžeto projektu prieš tai einančių metų spalio 15 d.;	(20) būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Siekiant užtikrinti procedūrų spartą, valstybė narė turėtų ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą kartu su nacionaline reformų programa. Kad būtų užtikrintas greitas įgyvendinimas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti plano projektą kartu su ateinančių metų biudžeto projektu prieš tai einančių metų spalio 15 d.;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;	(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos teisingai žaliajai pertvarkai ir skaitmeninei transformacijai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus; ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir glaudžiai bendradarbiauti su kiekviena atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie teisingos žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar buvo tinkamai konsultuotasi su visais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais; ar valstybė narė laikosi Sąjungos vertybių, įtvirtintų SESV 2 straipsnyje [teisinė valstybė]; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kuriomis galima pritraukti ir privačiojo sektoriaus investicijas ir kurios sudaro darnius veiksmus; ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų;	(26) jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka bet kurio iš vertinimo kriterijų;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;	(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis teisingai žaliajai pertvarkai ir skaitmeninei transformacijai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Komisija turėtų įvertinti pagrįstą prašymą ir per keturis mėnesius priimti naują sprendimą;	(30) valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Komisija turėtų įvertinti pagrįstą prašymą ir per du mėnesius priimti naują sprendimą;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija;	(34) siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija ir atitinkama valstybė narė;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos įgyvendinimo aktu. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikant jame nustatytą nagrinėjimo procedūrą13. Priėmus įgyvendinimo aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;	(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti patvirtinti deleguotaisiais aktais. Siekiant užtikrinti veiksmingą plano atitikties šio reglamento tikslams įvertinimą, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šio reglamento nuostatos, susijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pat metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Priėmus deleguotąjį aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;
__________________	__________________
13 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).	13 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. „Atsparumas“ – gebėjimas sąžiningai, tvariai ir įtraukiu būdu atlaikyti ekonominius, visuomeninius ir ekologinius sukrėtimus ir nuolatinius struktūrinius pokyčius, kuriuos nulemia bet kokios rūšies krizės, ir išsaugoti visuomenės gerovę užtikrinant Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą, susijusį su turtu ir technologijomis, kurių reikia Europos visuomenių stabilumui ir saugumui užtikrinti, siekiant įveikti krizes nepakenkiant paveldui ateities kartoms, kartu užtikrinant ES atvirumą ir stiprumą pasaulinėje rinkoje.

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b. reikšmingos žalos nedarymo principas reiškia užtikrinti, kad jokia į gaivinimo ir atsparumo planus įtraukta priemonė ar investicija nedarytų didelės žalos nė vienam iš Reglamento (ES) 2020/852 9 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta to reglamento 17 straipsnyje;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.	Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, teisinga žalioji pertvarka ir skaitmenine transformacija, MVĮ, įskaitant labai mažas įmones, Sąjungos strateginiu savarankiškumu, įskaitant jos pramonės savarankiškumą, visų pirma į ateitį orientuotuose aukštųjų technologijų sektoriuose, sveikata, ilgalaikiu konkurencingumu pasaulinėse rinkose, atsparumu, našumu, profesiniu mokymu ir įgūdžiais, žmogiškuoju ir socialiniu kapitalu, moksliniais tyrimais ir pirmaujančiomis inovacijomis strateginiuose sektoriuose, socialiniais ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, energetika, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją ir energijos tiekimo saugumą, taip pat, įskaitant energijos tiekimo srityje, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, kokybiškomis darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę finansuojamos investicijos turi turėti ilgalaikį teigiamą poveikį valstybių narių ekonominiam ir socialiniam atsparumui, tvarumui ir ilgalaikiam klestėjimui bei konkurencingumui ateities kartų labui, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal šią priemonę bus užtikrinamas augimas ir pajamos valstybėms narėms ir Sąjungai, kurios gaus naudos iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės („Next Generation EU“) ir jos grąžinimo schemų.

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.	1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – užtikrinti ilgalaikę tvarią Sąjungos ekonominę gerovę, skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir ilgalaikį konkurencingumą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant tiek teisingą žaliąją pertvarką, tiek ir skaitmeninę transformaciją, skatinant skaitmeninį savarankiškumą, pagrindines strategijas, visų pirma bendriems Europos interesams svarbiems projektams (angl. IPCEI) skirtą strategiją, Europos pramonės strategiją, Europos MVĮ strategiją, žiedinę ekonomiką, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei perspektyvias technologijas.
	Todėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas turi padėti atkurti Sąjungos valstybių ekonomikų ir jos pramonės ekosistemų bei strateginių vertės grandinių augimo potencialą, skatinti užimtumo kūrimą, visų pirma didinant jaunimo įsidarbinamumą ir skatinant kokybiškas darbo vietas, taip pat mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių strateginėse srityse, be kita ko, užtikrinant pažangų į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą ir remiant pramonės sektorius, kurie, kaip paaiškėjo, yra itin svarbūs po COVID-19 krizės, išsaugant finansų sistemų stabilumą, užtikrinant ilgalaikę pridėtinę finansinės paramos vertę ir užtikrinant jos panaudojimą Sąjungos viduje, visapusiškai panaudojant bendrosios rinkos galimybes, kartu mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių strateginėse srityse.

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir susijusios išlaidos turi derėti su Europos žaliuoju kursu, Paryžiaus klimato susitarimu ir vadovutis reikšmingos žalos nedarymo principu.

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama kiekvieną priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.	2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, pilietinės visuomenės ir vietos bendruomenės dalyvavimu, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama kiekvieną priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.	2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi derėti su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su Sąjungos ir valstybių narių pramonės strategija, visų pirma MVĮ ir labai mažų įmonių rėmimo, teisinga žaliąja pertvarka ir skaitmenine transfromacija arba jų nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat turi atitikti informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus, taip pat turi derėti su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma tais, kurie svarbūs šio reglamento taikymo sričiai arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat turi atitikti tikslą sudaryti sąlygas investicijoms į perspektyvų turtą, technologijas ir infrastruktūrą, kuriais užtikrinamas ilgalaikis Sąjungos atsparumas ir konkurencingumas pasaulio rinkose, stiprinamas strateginis Sąjungos savarankiškumas ir kuriama sinergija su visais atitinkamais Sąjungos fondais ir programomis.
__________________	__________________
21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.	21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.
22 […]	22 […]

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Siekiant prisidėti prie teisingos žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos, ne mažiau kaip 37 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų turi būti prisidedama prie priemonių, kuriomis remiama teisinga žalioji pertvarka, laikantis Taksonomijos reglamento, ir ne mažiau kaip 20 proc. plano asignavimų turi būti skiriama priemonėms, kuriomis remiama skaitmeninė transformacija.

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) paaiškinimas, kaip ketinama spręsti atitinkamus įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatytus uždavinius ir prioritetus;	Išbraukta

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;	b) paaiškinimas, kaip planu prisidedama prie pagrindinių Sąjungos strategijų įgyvendinimo ir didinamas Sąjungos strateginis savarankiškumas ir konkurencingumas, augimo potencialas, visų pirma MVĮ ir labai mažų įmonių, pramonės ekosistemų ir strateginių vertės grandinių, viešųjų paslaugų kokybė, kokybiškų darbo vietų kūrimas, visų pirma jaunimo įsidarbinimo galimybės, ir atitinkamos valstybės narės ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją, kartu užtikrinant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje;

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;	c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie teisingos žaliosios pertvarkos ir ES neutralaus poveikio klimatui tikslo, ir įrodytas jų suderinamumas su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais (NEKSVP);

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) paaiškinimas, kaip numatoma, kad planu bus prisidėta prie teisingos skaitmeninės transformacijos ir uždavinių, susijusių su skaitmeninio prieinamumo įtraukimu, daugiausia dėmesio skiriant Sąjungos pramonei, įskaitant strategines ekosistemas, remiant mokslinius tyrimus ir technologijų diegimą tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, 5G, duomenų ekonomika, skaitmeninė atskirtis, skaitmeninių įgūdžių ugdymas, įskaitant darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) paaiškinimas, kaip planu stiprinamos Sąjungos strategijos dėl bendriems Europos interesams svarbių projektų (angl. IPCEI), skirtos Europos MVĮ ir labai mažoms įmonėms, žiedinei ekonomikai, pagrindinių technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, strateginiams sektoriams, kurie gali apimti, inter alia, atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumo technologijas, ir kitiems į ateitį orientuotiems aukštųjų technologijų sektoriams;

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cc) paaiškinimas, kaip planas yra susijęs ir dera su pagrindiniais Sąjungos fondais ir programomis, pvz., programa „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programa, Teisingos pertvarkos fondu, Europos infrastruktūros tinklų priemone, struktūriniais fondais, Sąjungos kosmoso programa, Europos gynybos fondu, programa „InvestEU“;

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cd) paaiškinimas, kaip pagal planą investuojama į ilgalaikę ekonominę, socialinę ir aplinkos požiūriu tvarią veiklą, technologijas ir pramonės šakas, kuriančias galimybes ateities kartoms;

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ce) priemonių, kuriomis pagal 26 straipsnį siekiama užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą ir paramos gavėjų skaidrumą, apžvalga;

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) paaiškinimas, kaip ketinama spręsti atitinkamus įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatytus uždavinius ir prioritetus;

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(f) visos numatomos į pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidos (taip pat vadinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatomomis išlaidomis), paremtos tinkamu pagrindimu, ir jų proporcingumas numatomam poveikiui ekonomikai ir darbo vietoms;	(f) numatomos vieneto kainos ir bendros į pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidos (taip pat vadinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano numatomomis išlaidomis), paremtos tinkamu pagrindimu, ir jų proporcingumas numatomam poveikiui ekonomikai ir darbo vietoms;

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies įžanginė pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:	3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į teisingą žaliąją pertvarką ir skaitmeninę transformaciją ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	-a) ar plane pasiūlytomis priemonėmis bus prisidedama siekiant 4 straipsnyje nurodytų bendrų ir konkrečių tikslų ir ar planas atitinka šio reglamento taikymo sritį, apibrėžtą 3 straipsnyje;

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	(b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie 15 straipsnio b, c ir ca punktuose nurodytų tikslų;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) ar planu prisidedama prie 15 straipsnio cb punkte nurodytų Sąjungos strategijų;

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) ar planas yra susijęs ir dera su 15 straipsnio cc punkte nurodytomis Sąjungos programomis;

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bc) ar plane numatytos veiksmingos priemonės, kad būtų užtikrintas Sąjungos finansavimo matomumas ir paramos gavėjų skaidrumas;

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalies b d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bd) ar planas skirtas būsimam ekonominiam ciklui ir jame daugiausia dėmesio skiriama veiklai, technologijoms ir pramonės šakoms, kurios duoda ilgalaikės naudos;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo bei ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo ir strateginių vertės grandinių, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo, ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo ir Sąjungos strateginio savarankiškumo;

Pakeitimas  46

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus;	(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per keturis mėnesius įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.	1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per du mėnesius deleguotuoju aktu pagal 27 straipsnį priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai arba iš dalies teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.	c) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka bet kurio iš 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas ir taikoma šio straipsnio 5 dalis.

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka dalį ar tik keletą iš 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei skiriamo finansinio įnašo dalį nustato Komisija, ir ji gali būti ne didesnė nei reformoms ir investicijoms, atitinkančioms 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus, numatyta suma.

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) reformų ir investicinių projektų aprašymas ir numatytų visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma;	b) reformų ir investicinių projektų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą aprašymas ir jiems numatytų atitinkamų išlaidų sumos;

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Jeigu Komisija pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertina neigiamai, ji per keturis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą, praneša apie tinkamai pagrįsto vertinimo išvadas.	5. Jeigu Komisija neigiamai įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, sprendimas kartu su tinkamai pagrįsto vertinimo išvadomis paskelbiamas per du mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą. Atitinkama valstybė narė gali pateikti kitą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir taip pat gali naudotis techninės paramos priemone.

Pakeitimas  52

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. 1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	7. 1 ir 2 dalyse nurodyti deleguotasis aktas priimamas laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 16 straipsnio nuostatas įvertina naująjį pasiūlymą ir per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį.	2. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 16 straipsnio nuostatas įvertina naująjį pasiūlymą ir per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį.

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas.	3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas.

Pakeitimas  55

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Įgyvendinusi Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.	3. Įgyvendinusi Komisijos deleguotuoju aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai kas ketvirtį. Per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.

Pakeitimas  56

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.	1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos deleguotuoju aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.

Pakeitimas  57

 

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. siekiant, kad Europos Parlamentas atliktų tinkamą pagal Priemonę skiriamos finansinės paramos veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio kontrolę, teikiant integruotos finansinės atskaitomybės ataskaitas, metinė ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai ir yra metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis, kaip atskiras Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitos skyrius.

Pakeitimas  58

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.	1. Valstybės narės ir kiti Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir nuosekliai užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, pateikdami Sąjungos skiriamąjį ženklą kartu su nuoroda į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, pagal kurią remiami jų veiksmai, tiek internete, tiek atjungties režimu, taip pat teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija vykdo su pagal šį reglamentą nustatytomis priemonėmis, jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Pagal šį reglamentą nustatytoms priemonėms skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.	2. Komisija vykdo įtaigius informavimo ir komunikacijos veiksmus, kad pagerintų vartotojų, piliečių, įmonių, visų pirma MVĮ, ir viešojo administravimo įstaigų supratimą apie išteklius, teikiamus šio reglamento finansinėmis priemonėmis, ir apie jų veiksmus bei rezultatus. Pagal šį reglamentą nustatytoms priemonėms skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

Pakeitimas  60

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija sukuria skaitmeninę stebėsenos sistemą, kuria užtikrinamas visiškas skaidrumas visuomenei per paieškai pritaikytą ir lengvai prieinamą skaitmeninę platformą, kurioje išvardijami visi finansavimo pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus gavėjai, kuriai valstybės narės turi pateikti reikiamą informaciją.

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
27 straipsnis	27 straipsnis
Komiteto procedūra	Įgaliojimų delegavimas
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.	1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.	2. 17 ir 19 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.
	3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 ir 19 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
	4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
	5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
	6.  Pagal 17 ir 19 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	-a. ar plane pasiūlytomis priemonėmis bus prisidedama siekiant 4 straipsnyje nurodyto tikslo ir ar planas atitinka šio reglamento taikymo sritį, apibrėžtą 3 straipsnyje;

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;	Išbraukta

Pakeitimas  64

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) ar įgyvendinant plane nurodytas investicijas laikomasi principo „nedaryti reikšmingos žalos“ ir „būtiniausių apsaugos priemonių“ reikalavimų;

Pakeitimas  65

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, pramonės ekosistemų ir strateginių vertės grandinių, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo, kartu užtikrinant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir strateginį Sąjungos savarankiškumą;

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus;	f) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, kurie taip pat yra suderinami su atitinkamomis konkrečiai valstybei narei skirtomis rekomendacijomis arba kitais atitinkamais dokumentais, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą, ir kurias įgyvendinant galima pritraukti ir privačiojo sektoriaus investicijas;

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) ar tinkamai konsultuotasi su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip nurodyta 15 straipsnyje;

Pakeitimas  68

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
— numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie klimatui ir aplinkai palankių sistemų kūrimo ir ekonomikos bei socialinių sektorių žalinimo, siekiant prisidėti prie bendro tikslo – neutralaus poveikio klimatui Europos iki 2050 m.;	— tikimasi, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie neutralaus poveikio klimatui ir palankių aplinkai sistemų kūrimo ir ekonomikos bei socialinių sektorių žalinimo ir energijos vartojimo bei išteklių naudojimo efektyvumo tuose sektoriuose, siekiant prisidėti prie bendro tikslo – neutralaus poveikio klimatui Europos iki 2050 m., laikantis neutralumo technologijų atžvilgiu;

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
arba	ir

Pakeitimas  70

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 2 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
— numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie ekonomikos ar socialinių sektorių skaitmeninimo;	— numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie ekonomikos ar socialinių sektorių skaitmeninimo, bus remiami moksliniai tyrimai ir technologijų diegimas tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, 5G ir duomenų ekonomika, prisidedama prie skaitmeninio prieinamumo ir mažinama skaitmeninė atskirtis;

Pakeitimas  71

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 3 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
arba	ir

Pakeitimas  72

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 3 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
— numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie žaliosios ir (arba) skaitmeninės pertvarkos keliamų uždavinių sprendimo,	— numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie teisingos žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos keliamų uždavinių sprendimo,

Pakeitimas  73

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto 1 dalies 4 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
— numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.	— numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis teigiamas poveikis.

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, visų pirma MVĮ, darbo vietų kūrimo, Sąjungos strateginio savarankiškumo ir ilgalaikio konkurencingumo, pramonės ekosistemų ir strateginių vertės grandinių, ir daryti teigiamą ilgalaikį poveikį valstybės narės ekonominiam ir socialiniam atsparumui ir ilgalaikiam augimui, kad būtų kuriamos galimybės ateities kartoms,, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;

Pakeitimas  75

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 punkto 1 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
— ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus ir didinti atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį, kartu išvengiant neigiamo tų priemonių poveikio klimatui ir aplinkai.	— ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus ir didinti ekonomikos augimo potencialą, visų pirma MVĮ, labai mažoms įmonėms, startuoliams, stiprinti atitinkamos valstybės narės pramonės ekosistemas ir strategines vertės grandines, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį, kartu išvengiant neigiamo tų priemonių poveikio klimatui ir aplinkai.

Pakeitimas  76

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 punkto 1 dalies 4 papunkčio 1 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	— ir
	— ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas skirtas būsimam ekonominiam ciklui ir jame daugiausia dėmesio skiriama veiklai, technologijoms ir pramonės šakoms, kurios duoda ilgalaikės naudos

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 punkto 1 dalies 4 papunkčio 1b įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	— ir
	— ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma prisidėti prie Sąjungos strateginio savarankiškumo stiprinimo pagrindinėse vertės grandinėse

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 punkto 1 dalies 4 papunkčio 1 c įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	— ir
	— tikimasi, kad pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bus padėta investuojant į ilgalaikius projektus, kurie užtikrins augimą ir pajamas valstybėms narėms ir Sąjungai, kurios gaus naudos iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės („Next Generation EU“) ir jos grąžinimo sistemų, atsižvelgiant į būsimų kartų interesus,

Pakeitimas  79

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 3 punkto 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka dalį ar tik keletą iš 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei skiriamo finansinio įnašo dalis gali būti ne didesnė nei bendra reformoms ir investicijoms, atitinkančioms 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus, numatyta suma.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymas
Nuorodos	COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD)
Atsakingi komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.6.2020	ECON 17.6.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 17.6.2020
Susiję komitetai - paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	François-Xavier Bellamy 6.7.2020
58 straipsnis – Bendra komitetų procedūra  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Svarstymas komitete	1.9.2020
Priėmimo data	15.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	55 3 13
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Manuel Bompard, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Martina Dlabajová, Christian Ehler, Valter Flego, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Nicolás González Casares, Bart Groothuis, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Eva Maydell, Joëlle Mélin, Iskra Mihaylova, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Clara Ponsatí Obiols, Jérôme Rivière, Robert Roos, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Isabella Tovaglieri, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jakop G. Dalunde, Pietro Fiocchi, Sven Schulze, Jordi Solé

 

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

55	+
EPP	François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria Da Graça Carvalho, Pilar Del Castillo Vera, Christian Ehler, Seán Kelly, Andrius Kubilius, Eva Maydell, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Sven Schulze, Maria Spyraki, Riho Terras, Henna Virkkunen, Pernille Weiss
S&D	Carlo Calenda, Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Eva Kaili, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Dan Nica, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho
RENEW	Nicola Beer, Nicola Danti, Valter Flego, Claudia Gamon, Bart Groothuis, Christophe Grudler, Ivars Ijabs, Iskra Mihaylova, Mauri Pekkarinen, Morten Petersen
Greens	François Alfonsi, Michael Bloss, Jakop Dalunde, Ciarán Cuffe, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Mikuláš Peksa, Jordi Sole
ECR	Pietro Fiocchi
NI	Ignazio Corrao, Clara Ponsatí Obiols

 

3	-
ID	Markus Buchheit
ECR	Robert Roos, Jessica Stegrud

 

13	0
EPP	András Gyürk
Renew	Martina Dlabajová
ID	Paolo Borchia, Thierry Mariani, Joëlle Mélin, Jérôme Rivière, Isabella Tovaglieri
ECR	Izabela-Helena Kloc, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Evžen Tošenovský
GUE	Manuel Bompard, Marc Botenga

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (14.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

Nuomonės referentas: Roberts Zīle

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

 

Nuomonės referentas palankiai vertina pasiūlymą nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę siekiant pasiūlyti didelio masto finansinę paramą, kad valstybių narių ekonomika taptų atsparesnė ir geriau pasirengusi ateičiai.

Nuomonės referentas nori pabrėžti transporto sektoriaus svarbą COVID-19 pandemijos metu. Ši krizė parodė, kaip svarbu, kad krovininis transportas gerai veiktų siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, taip pat kad viešasis transportas ypatingos svarbos darbuotojams yra būtinas siekiant sušvelninti krizės poveikį. Todėl Europos transporto sistemos atsparumo didinimas yra strateginės svarbos klausimas. Be to, nuomonės referentas primena, kad transporto ir turizmo sektorius yra vienas iš labiausiai nukentėjusių sektorių nuo COVID-19 pandemijos, todėl jam reikia skirti ypatingą dėmesį Europos lygmeniu, o taip pat nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

Norint, kad Europos ekonomika greitai atsigautų, reikia investuoti į brandžius projektus, turinčius didelį augimo ir darbo vietų kūrimo rėmimo potencialą; nustatyti poreikiai, nepanaudotos investicijos ir šiuo metu vykdomi brandūs projektai, kuriais bus plėtojama transporto infrastruktūra, suteikia didelių galimybių šioje srityje.

Kadangi šiame sektoriuje išmetama daugiau kaip 25 % viso Europoje išmetamo CO2 kiekio ir užtikrinamas mažinimas yra ribotas, pirmenybė turėtų būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama remti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, atsižvelgiant į esamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagal Europos semestro procesą, taip pat į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Europos Sąjunga ir toliau pirmauja pasaulyje transporto srityje. Kalbant apie ES eksporto sektorius, pasakytina, kad transportui tenka viena didžiausių eksportuotos vertės dalių, apimanti aviacijos, geležinkelių ar automobilių pramonės produktus ir paslaugas. Tačiau šiuo metu kyla abejonių dėl šios lyderystės ir ji turi būti ginama, be kita ko, pradedant taikyti žaliąsias technologijas, vykdant skaitmeninę transformaciją ir aktyviau diegiant inovacijas.

Nuomonės referentas yra tvirtai įsitikinęs, kad norint užbaigti TEN-T pagrindinio tinklo pagrindines atkarpas bei mazgus ir prireikus papildyti nacionalinį finansavimą arba finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir (arba) regioninės politikos fondų, reikia plataus užmojo investicijų į transporto sektorių. Teikiant paramą turėtų būti užtikrinta, kad TEN-T koridorių darbo planuose nurodytos atkarpos būtų užbaigtos laiku, ir pirmenybė turėtų būti teikiama darbams, kuriuos galima atlikti 2021–2023 m. laikotarpiu.

Pirmenybė turėtų būti teikiama netaršių ir mažataršių transporto priemonių ir laivų naudojimui. Tokios investicijos turėtų būti skiriamos būtinai įkrovimo punktų ir (arba) degalų papildymo infrastruktūrai, nes šioje srityje vis dar juntamas trūkumas, visų pirma tolimųjų kelionių atveju, uostuose ir rečiau apgyvendintose vietovėse. Jos turėtų būti naudojamos ir tvaraus judumo mieste vystymui, įskaitant transporto priemonių parkus ir daugiarūšio transporto poreikius. Be to, svarbu diegti pažangiąsias kelių eismo valdymo sistemas ir judumo kaip paslaugos sprendimus, o Europos judumo duomenų erdvės, kaip svarbios Europos duomenų strategijos sudedamosios dalies, sukūrimas taip pat turėtų būti atspindėtas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone susijusiuose prioritetuose.

Nuomonės referentas atkreipia dėmesį į riziką, kad, atsižvelgiant į trumpą laikotarpį ir į nacionaliniams paketams tenkantį svarbų vaidmenį įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Priemonės įgyvendinimas ir lėšų paskirstymas gali būti netikslūs, kad būtų laikomasi trumpų terminų. Nuomonės referentas mano, kad toks požiūris prieštarautų pradiniam Priemonės tikslui ir juo nereikėtų vadovautis.

Nuomonės referentas pabrėžia, kad dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės neturėtų padidėti vienodų sąlygų iškraipymo rizika bendrojoje rinkoje. Dėl tokio iškraipymo padidėtų ekonominiai skirtumai Sąjungoje ir pasunkėtų ilgalaikiai Europos augimo iššūkiai. Rengdamos ir įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir siūlydamos reformas, valstybės narės turės atsižvelgti į SESV 107 straipsnį ir valstybės pagalbos sistemą bei jos apribojimus. Tinkamas bendrosios rinkos veikimas ir jos konkurencijos bei valstybės pagalbos taisyklės yra naudingi Europos vartotojams ir įmonėms bei yra būtini siekiant išvengti nepagrįsto konkurencijos iškraipymo. Todėl Komisija turėtų toliau atlikti savo vaidmenį pagal Sutartis, kad užtikrintų vienodas sąlygas ES bendrojoje rinkoje.

Nedarbo rodikliui, kuris yra konkrečios valstybės narės ir ekonominių pajėgumų išraiškos komponentas, poveikį daro valstybės narės darbo jėgos migracijos raida ES viduje. Kai emigracija iš valstybės narės didėja, tai daro poveikį ne tik jos BVP, bet ir mažina nedarbo lygį, kuris yra neatskiriama paskirstymo schemos dalis. Nors tai statistiškai teisinga, toks nedarbo sumažėjimas negali atskleisti tikrosios socialinės ir ekonominės padėties toje valstybėje narėje. Todėl siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti pagrindinį subalansuoto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo užmojį pagal jos tikslus, siūlomas nedarbo lygis turėtų būti pakoreguotas atsižvelgiant į atitinkamus migracijos srautus, susijusius su atskiromis valstybėmis narėmis.

Nuomonės referentas pripažįsta, kad migracijos srautų įtraukimas į paskirstymo schemą gali būti iššūkis, atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir poreikį atidžiai apsvarstyti, kaip įgyvendinti šį svarbų pataisymą. Jeigu politiškai neįmanoma susitarti dėl šio įtraukimo į dabartinį pasiūlymą, tai, nuomonės referento manymu, ši papildoma paskirstymo schemos dalis, kaip esminis elementas, turi būti įtraukta į kitą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės peržiūrą arba numatant tolesnę veiklą.

 

PAKEITIMAI

 

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;	(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narės, visų pirma tuose ekonomikos sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė krizė, kaip antai transporto ir turizmo sektoriuje. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;	(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos ir kad dėl to labiausiai nukenčia viešosios paslaugos ir labiausiai marginalizuoti visuomenės nariai. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas ir kartu vengti kartoti ankstesnes klaidas, darančias socialinę žalą ir žalą aplinkai. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, inovacijas, tvarų judumą ir transporto infrastruktūrą, įskaitant tvarių alternatyvių degalų infrastruktūras, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

 

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;	(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą Europos ekonomikos, visų pirma didelių nuostolių patyrusių sektorių, pvz., transporto ir turizmo sektorių, gaivinimui ir padidinti atsparumą spartinant reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimą valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas; Kad būtų pasinaudota didžiausia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nauda ir kuo labiau įgyvendinti jos tikslai, reikėtų parengti tokias paskatas, kuriomis būtų skatinama visapusiškai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Todėl lėšų teikimas turėtų būti proporcingas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo lygiui, o lėšos turėtų būti teikiamos tik po to, kai Komisija patvirtina, kad atitinkami orientyrai pasiekti;

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;	(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Taip bus sparčiau vykdoma struktūrinė ekonomikos transformacija pereinant prie švaresnės, atsparesnės ir anglies junginių aspektu neutralios ekonomikos. Šiuo atžvilgiu į nacionalinius planus kaip tikslas turi būti įtrauktas novatoriškas bei tvarus ekonomikos gaivinimas, o juos vykdant jis turi būti įgyvendinamas: pvz., transporto sektoriuje, kaip tikslas turėtų būti numatyta, kad kuriant pažangiąsias autonomines sistemas Europa taptų pradininke judumo srityje. Priemone visų pirma turėtų būti remiami moksliniai tyrimai, inovacijos ir žiediniai sprendimai (pvz. naujų rūšių degalai, dalijimasis transporto priemonėmis ir t.t.) ir aplinkai mažiausiai kenkiančios transporto rūšys (pvz. geležinkelių ir vandens kelių), kurias reikia nedelsiant modernizuoti, kad būtų pagerintas jų energinis naudingumas (naudojant elektrines valtis, vandenilį, alternatyviuosius degalus), o taip pat remiamas jų prieinamumas, visų pirma atokiose vietovėse;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a) kadangi transporto sektoriuje išmetama daugiau kaip 25 proc. viso Europoje išmetamo CO2 kiekio, pirmenybė turėtų būti teikiama investicijoms, kuriomis siekiama remti transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, atsižvelgiant į esamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagal Europos semestro procesą, taip pat į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

 

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;	(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas, tuo pačių metu saugant aplinką. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, ypatingą dėmesį skiriant sektoriams, kurie patyrė didesnį poveikį, pavyzdžiui, turizmo ir transporto sektoriams bei remti perėjimą prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos, kurios tikslas – anglies dioksido neišskirianti Europa iki 2050 m., atsižvelgiant į esamus atskirų regionų ir valstybių narių ekonominės plėtros skirtumus, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą ir ilgalaikį konkurencingumą pasibaigus krizei, skatinti darbo vietų kūrimą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą bei tvarų ekonomikos augimą, o taip pat struktūrinę ekonomikos transformaciją ir novatorišką ir tvarią reindustrializaciją, kartu prisidedant prie lyčių lygybės užtikrinimo;

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14a) Atsižvelgiant į didelį inovacijų, susijusių su perėjimu prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmenine transformacija, poreikį, pirmenybė turėtų būti teikiama transporto sektoriui, visų pirma netaršaus judumo ir būtinų transporto priemonių bei infrastruktūros plėtojimo projektams, alternatyviųjų tvarių degalų plėtojimui ir tvarios tarpvalstybinės e. judumo infrastruktūros kūrimui ir diegimui, o taip pat perėjimui prie ekologiško vandenilio, pažangių eismo valdymo sistemų ir autonominio vairavimo;

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14b) Priemonė turėtų padėti užbaigti TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklų pagrindines atkarpas ir mazgus ir prireikus papildyti nacionalinį finansavimą arba finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir regioninės politikos fondų. Teikiant paramą turėtų būti užtikrinta, kad TEN-T koridorių darbo planuose nurodytos atkarpos būtų užbaigtos laiku, ir pirmenybė turėtų būti teikiama darbams, kuriuos būtų galima atlikti 2021–2024 m. laikotarpiu;

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;	(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų visose valstybėse narėse tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;	(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Rengdamos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės turėtų konsultuotis su regioninėmis ir (arba) vietos valdžios institucijomis, nacionaliniais parlamentais ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, kuriomis remiamas perėjimas prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16a) Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę plėtoti tvaraus transporto infrastruktūras TEN-T pagrindiniuose ir visuotiniuose susisiekimo tinkluose atitinkamose teritorijose ir tarpvalstybiniuose mazguose, nes tai yra svarbūs nacionalinių ekonomikos gaivinimo investicijų planų tikslai pasibaigus COVID-19 pandemijos protrūkiui;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16b) Pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo investicijų planus valstybės narės turėtų užtikrinti, kad finansiniu požiūriu būtų aktyviau siekiama diegti svarbias technologijas, kuriomis būtų didinamas sąveikumas tvaraus transporto srityje, pvz., ERTMS, kad būtų prisidedama prie bendro tikslo sukurti tvarią ir sąveikią Europos geležinkelių erdvę;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16c) Tvarios ir pažangios Europos transporto erdvės kūrimas būtinai apima sąveikaus ir skaitmeninio geležinkelių tinklo įgyvendinimą transeuropiniame transporto tinkle įgyvendinant ERTMS; bendra to kaina – ne mažiau kaip 15 mlrd. EUR. Todėl nacionaliniais ekonomikos gaivinimo planais turėtų būti prisidedama prie šio tikslo įgyvendinimo ir jie turėtų papildyti pastangas įgyvendinti ERTMS TEN-T tinkluose. Komisija turėtų imtis visų reikiamų iniciatyvų, kad pasiektų šį tikslą;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16d) Gauti finansavimą pagal atsparumo didinimo priemonę įmanoma tik jeigu valstybės narės visapusiškai laikosi teisinės valstybės principo bei 2019 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų1a, nuostatų;
	___________________
	1a Priimti tekstai, P8_TA(2019)0349.

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18a) rengdamos ir įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir siūlydamos reformas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į SESV 107 straipsnį ir valstybės pagalbos sistemą bei jos apribojimus. Tinkamas vidaus rinkos veikimas ir jos konkurencijos bei valstybės pagalbos taisyklės yra naudingi Europos vartotojams ir įmonėms bei yra būtini siekiant išvengti nepagrįsto konkurencijos iškraipymo. Todėl Komisija turėtų toliau atlikti savo vaidmenį pagal Sutartis, kad užtikrintų vienodas sąlygas vidaus rinkoje. Komisija turėtų kuo greičiau priimti atitinkamus sprendimus dėl valstybės pagalbos priemonių, kad įmonėms būtų galima greitai išmokėti ekonominę paramą;

 

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;	(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos perėjimui prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos bei sujungiamumo gerinimui svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(21a) reikalavimu nustatyti orientacinį tvarkaraštį su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų orientyrais ir tikslais, neturėtų būti ribojama galimybė įtraukti investicijas į sudėtingesnę infrastruktūrą, kurių įgyvendinimas gali būti trukti ilgiau nei septynerius metus;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus; Atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie perėjimo prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos, įskaitant infrastruktūros stiprinimą bei jungčių ir transporto tobulinimą, ir sprendžiami dėl to kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio, aplinkos ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo ir lyčių skirtumų bei ekonominės nelygybės mažinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus; atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

 

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(27) siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų suteikta pirmaisiais metais po krizės, ir užtikrinti suderinamumą su esamu šios priemonės finansavimu, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šiuo tikslu iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų būti prisiimti teisiniai įsipareigojimai dėl bent 60 proc. negrąžintinos paramos sumos. Dėl likusios sumos teisiniai įsipareigojimai turėtų būti prisiimti iki 2024 m. gruodžio 31 d.;	(27) siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų suteikta pirmaisiais metais po krizės, ir užtikrinti suderinamumą su esamu šios priemonės finansavimu, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šiuo tikslu iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų būti prisiimti teisiniai įsipareigojimai dėl 70 procentų negrąžintinos paramos sumos. Dėl likusios sumos teisiniai įsipareigojimai turėtų būti prisiimti iki 2024 m. gruodžio 31 d. Labai svarbu greitai paskirstyti lėšas, kad būtų sušvelnintas COVID-19 krizės poveikis Europos ekonomikai;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(27a) atsižvelgiant į numatomą trumpą terminą ir nacionaliniams paketams tenkantį svarbų vaidmenį įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kyla pavojus, kad  pirmenybė bus teikiama lėšų panaudojimų terminams, o ne pradiniam lėšų naudojimo tikslui patikrinti;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(27b) valstybės narės į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planus turėtų įtraukti investicijas į tarpvalstybinius ir daugiašalius projektus, kuriais gali būti prisidedama prie ekonomikos gaivinimo ir kuriama Europos pridėtinė vertė, kartu laikantis Sąjungos 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslo. Siekdama padėti valstybėms narėms rengti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Komisija turėtų parengti nebaigtinį Europos pridėtinės vertės projektų sąrašą, įskaitant projektus, kuriais didinamas turizmo tvarumas, modernizuojama TEN-T tinklų infrastruktūra, užtikrinamos trūkstamos tarpvalstybinės geležinkelio jungtys, gerinamas aktyvus judumas, skatinamos investicijos į aeronautikos pramonę ir skatinama laivyba vidaus vandens keliais, o taip pat skatinama plėtoti Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) Europos krovinių vežimo koridoriuose;

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;	(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis perėjimui prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

 

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(30) valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Komisija turėtų įvertinti pagrįstą prašymą ir per keturis mėnesius priimti naują sprendimą;	(30) valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Komisija turėtų įvertinti pagrįstą prašymą ir per du mėnesius priimti naują sprendimą;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(35) siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos biudžeto lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, darna, papildomumas ir sąveika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, teikdamos savo planus Komisijai, pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama pagal Priemonę turėtų papildyti pagal kitus Sąjungos fondus ir programas teikiamą paramą, o pagal Priemonę finansuojami reformų ir investiciniai projektai turėtų galėti būti finansuojami pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama nepadengiamos tos pačios išlaidos;	(35) siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos biudžeto lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, skaidrumas, darna, papildomumas ir sąveika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, teikdamos savo planus Komisijai, pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama pagal Priemonę turėtų papildyti pagal kitus Sąjungos fondus ir programas teikiamą paramą, o pagal Priemonę finansuojami reformų ir investiciniai projektai turėtų galėti būti finansuojami pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama nepadengiamos tos pačios išlaidos;

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35a) norint, kad Sąjungos ekonomika greitai atsigautų, reikia investuoti į brandžius projektus, turinčius didelį potencialą padėti augimui, mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kurti darbo vietas; nustatyti poreikiai, nepanaudotos investicijos ir šiuo metu vykdomi brandūs projektai, kuriais bus plėtojama tvaraus transporto infrastruktūra, suteikia daug galimybių šioje srityje;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35b) reikėtų paskelbti vertinimo kriterijus, naudojamus įvertinant ar projektai suteikia papildomos vertės ES lygmeniu, kad būtų išvengta nacionalinių požiūrių, kurie gali būti prieštaringi arba trumparegiški, painiavos; pvz., tvaraus transporto srityje projektai, kuriais skatinamos tarpvalstybinės jungtys, turėtų teigiamą ilgalaikį poveikį Sąjungos ekonomikai ir visuomenei;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(36) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje;	(36) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms ir galutiniams Sąjungos finansavimo gavėjams. Prireikus šie reikalavimai turėtų apimti svarbius veiklos rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje;

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;	(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo pusmečio ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti. Joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie pažangą siekiant atskirų tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių ir atitinkamų rodiklių, nustatytų kiekvienos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane;

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos įgyvendinimo aktu. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikant jame nustatytą nagrinėjimo procedūrą13. Priėmus įgyvendinimo aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;	(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos deleguotuoju aktu.
__________________
13 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė).	Šiuo reglamentu nustatoma laikina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė).

 

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.	Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, perėjimu prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos iki 2050 m., tvariu turizmu, tvariu judumu, transporto infrastruktūra ir alternatyvių tvarių degalų visoms transporto rūšims raida bei tvaria tarpvalstybine infrastruktūra, visų pirma susijusia su TEN-T pagrindiniais tinklais, pažangiomis transporto valdymo sistemomis, autonominiu vairavimu, e. judumu, perėjimu prie ekologiško vandenilio, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis, aplinkos apsauga ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu ir finansų sistemų stabilumu bei  tinkamai veikiančia bendrąja rinka.

 

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.	1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – remti gaivinimą ir skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių prisitaikymo pajėgumus ir jų ypatingos svarbos infrastruktūrą, atsižvelgiant į labiausiai nutolusius regionus, mažinant socialinį teritorinį, regioninį ir ekonominį krizės poveikį, įskaitant ekonominės nelygybės mažinimą ir remiant perėjimą prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą ir jos ilgalaikį konkurencingumą skatinant darbo vietų kūrimą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant išmanų, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą bei junglumą, tuo pačiu metu finansinės paramos suteikiamą pridėtinę vertę išlaikant Sąjungoje;.

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.	2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Valstybės narės užtikrina, kad jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai visiškai atitiktų Europos kurso tikslus, padėtų pertvarkyti ekonomiką ir skatintų socialinį teisingumą. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

 

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) iki 10 proc. 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos skiriama 5a straipsnyje nurodytiems Europos pridėtinės vertės projektams įgyvendinti;

 

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a straipsnis
	Europos pridėtinės vertės projektai
	5 straipsnio 1 dalies ba punkte nurodyta suma bus naudojama Europoje vykdomiems Europos pridėtinės vertės projektams finansuoti, didelę dalį skiriant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir ekonomikos gaivinimui pasibaigus COVID-19 krizei. Europos pridėtinės vertės projektus bendrai pristato dalyvaujančios valstybės narės, pasiremdamos siūlomu projektu ir Komisija, taikydama vertinimo procedūrą, kad būtų išsaugota skirta suma. Komisija pasiūlo nebaigtinį Europos pridėtinės vertės projektų sąrašą, kuriame nurodomos dalyvaujančios valstybės narės, sumos, orientyrai ir siektinos reikšmės.

 

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį.	1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, bei su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės reformų ir investicijų darbotvarkė iki 2024 m. gruodžio 31 d. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį.

 

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą21 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.	2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su 3 straipsnyje išvardytomis politikos sritimis ir neutralaus poveikio klimatui tikslui iki 2050 m., visapusiškai laikantis principo „nedaryti reikšmingos žalos“. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą21 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.
__________________	__________________
21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.	21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.
22 […]	22 […]

 

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. vartojimo išlaidos ir reguliarios einamosios biudžeto išlaidos neatitinka finansavimo reikalavimų, nebent valstybė narė gali įrodyti, kad jos turės ilgalaikį poveikį pagal 4 straipsnį, o jų finansavimo tvarumas bus užtikrintas pasibaigus Priemonės galiojimo laikotarpiui ir neigiamas poveikis valdžios sektoriaus balansui bus tik laikinas, visapusiškai laikantis Komisijos gairių dėl valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų.

 

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;	b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo ir ilgalaikio konkurencingumo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, skatinama tarpvalstybinės transporto infrastruktūros plėtra, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai krizės paveiktoms labai mažoms įmonėms ir MVĮ, ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą bei konvergenciją;

 

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;	c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos ir perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos arba dėl jos iškylančių uždavinių, visų pirma susijusių su reikiamomis investicijomis į tvaraus transporto infrastruktūrą ir visoms transporto rūšims skirtų alternatyviųjų degalų raidą;

 

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis prisidedama prie bendro tikslo – neutralaus poveikio klimatui Europos iki 2050 m. ir kaip jis atitinka nacionalinį energetikos ir klimato planą bei teritorinius teisingos pertvarkos planus;

 

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) paaiškinimas, kaip šiuo planu bus prisidedama prie lyčių lygybės ir ekonominės nelygybės mažinimo tikslų įgyvendinimo;

 

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) numatomos ne ilgesnio kaip ketverių metų laikotarpio reformų ir ne ilgesnio kaip septynerių metų laikotarpio investicijų įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;	d) numatomos ne ilgesnio kaip ketverių metų laikotarpio reformų ir ne ilgesnio kaip septynerių metų laikotarpio investicijų įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis, išskyrus sudėtingas investicijas į infrastruktūrą, kurioms teikti reikia ilgesnio laikotarpio;

 

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies j a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ja) užtikrinimas, kad finansinė parama būtų teikiama tik įmonėms, kurios laikosi galiojančių kolektyvinių sutarčių ir nėra registruotos mokesčių rojuose, įtrauktuose į Tarybos sudarytą ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies įžanginė pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:	3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį pereinant prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

Pakeitimas  46

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos ir perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos arba dėl jos kylančių uždavinių ir teikiamos priemonės tvariai ir atspariai infrastruktūrai užtikrinti;

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) ar planu prisidedama prie bendro tikslo – neutralaus poveikio klimatui Europos iki 2050 m. ir kaip jis atitinka valstybės narės nacionalinį energetikos ir klimato planą ir teritorinius teisingos pertvarkos planus;

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) ar planu prisidedama prie lyčių lygybės ir ekonominės nelygybės mažinimo tikslo įgyvendinimo;

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per keturis mėnesius įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.	1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per du mėnesius deleguotuoju aktu priima sprendimą. Šis sprendimas grindžiamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimu ir komunikacija su atitinkama valstybe nare, įskaitant galimus koregavimus. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.

 

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) finansinis įnašas, mokėtinas dalimis, kai atitinkama valstybė narė patenkinamai pasiekia nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;	a) finansinis įnašas, mokėtinas dalimis, kai atitinkama valstybė narė visiškai, daugiausia ar iš dalies pasiekia nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

 

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Jeigu Komisija pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertina neigiamai, ji per keturis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą, praneša apie tinkamai pagrįsto vertinimo išvadas.	5. Jeigu Komisija pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertina neigiamai, ji per du mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą, praneša apie tinkamai pagrįsto vertinimo išvadas. Atitinkama valstybė narė gali pateikti kitą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir taip pat gali naudotis techninės paramos priemone.

Pakeitimas  52

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. 1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	Išbraukta.

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 16 straipsnio nuostatas įvertina naująjį pasiūlymą ir per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį.	2. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 16 straipsnio nuostatas įvertina naująjį pasiūlymą ir per du mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį.

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas.	3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas.

 

Pakeitimas  55

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Įgyvendinusi Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.	3. Įgyvendinusi Komisijos deleguotuoju aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.

Pakeitimas  56

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	19a straipsnis
	Teisinės valstybės principas
	1.  Finansavimas pagal atsparumo didinimo priemonę galimas tik tuo atveju, jei valstybės narės neturi bendrų teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Vertindama, ar valstybės narės atitinka reikalavimus gauti finansavimą pagal atsparumo didinimo priemonę, Komisija apsvarsto, ar nepažeista 19a straipsnio 2 dalis arba 19a straipsnio 3 dalis.
	2.  Jei daromas poveikis ar kyla pavojaus patikimam finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai, žemiau išvardinti kriterijai laikomi bendro pobūdžio teisinės valstybės principo trūkumais:
	a)  pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas, įskaitant bet kokį gebėjimo savarankiškai vykdyti teismines funkcijas apribojimą darant išorės poveikį nepriklausomumo garantijoms, išorės nurodymu suvaržant teismo sprendimą, savavališkai persvarstant taisykles dėl teisminių institucijų personalo paskyrimo arba tarnybos sąlygų arba darant bet kokį poveikį teisminių institucijų darbuotojams, kuriuo būtų pakenkta jų nešališkumui, arba pažeidžiant advokato profesijos nepriklausomumą;
	b)  valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;
	c)  galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos;
	d)  pavojaus valstybės narės administraciniams pajėgumams paisyti Sąjungos narystės įsipareigojimų, įskaitant gebėjimą veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus sudarančias taisykles, standartus ir politiką, kėlimas;
	e)  priemonės, kuriomis silpninama konfidencialaus advokato ir jo kliento bendravimo apsauga.
	3.  Valstybės narės, kurioms taikoma pagal SESV 7 straipsnį nustatyta procedūra, gali gauti tik 25 proc. pagal 19 straipsnį nustatyto finansinio įnašo.

Pakeitimas  57

 

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos.	Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus ir individualių siūlomų orientyrų, tikslų ir susijusių rodiklių įgyvendinimą. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos.

Pakeitimas  58

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.	1. Komisija ne vėliau kaip per mėnesį nuo gavimo perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams. Tokiu atveju Komisija turėtų palaikyti ryšius su Parlamentu ir Taryba, kad išsiaiškintų, kaip vienai iš teisėkūros institucijų galima konfidencialiai pateikti suredaguotą informaciją.

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;	a) užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų ir vietos lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) užtikrina glaudų už įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir, jei taikoma, regionų lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta pagal šį reglamentą nustatytų priemonių tikslų.	c) užtikrina glaudų už įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir, jei taikoma, regionų ir vietos lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta pagal šį reglamentą nustatytų priemonių tikslų.

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) propaguoja ir skatina greitai užbaigti brandžius projektus, turinčius didelį augimo skatinimo ir darbo vietų kūrimo bei nulinio anglies pėdsako įgyvendinimo potencialą, taip pat ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei  ir

 

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) skelbia vertinimo kriterijus, kad projektai būtų įvertinti pagal savo Sąjungos pridėtinę vertę ir būtų teikiama pirmenybė jų užbaigimui;

 

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija, vertindama valstybių narių atsparumo didinimo ir ekonomikos gaivinimo programas, skatina tarpvalstybinius projektus, kuriais susiejamos kelios ar daugiau valstybių narių, ir teikia jiems pirmenybę.

 

Pakeitimas  64

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Metinė ataskaita	Pusmečio ataskaita

 

Pakeitimas  65

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą.	1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia viešą šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo pusmečio ataskaitą.

 

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.	2. Pusmečio ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.

 

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Metinėje ataskaitoje pateikiama tokia informacija:	3. Pusmečio ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

 

Pakeitimas  68

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydis, suskirstytas pagal biudžeto eilutes, ir	a) per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydis, suskirstytas pagal biudžeto eilutes ir valstybę narę, ir

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.	2. Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė, nuostatų dėl sąlygų tinkamumas bei atliekamas moralinės žalos rizikos vertinimas. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.

 

Pakeitimas  70

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.	1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, pateikdami Sąjungos skiriamąjį ženklą kartu su nuoroda į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuria remiamai jų veiksmai, tiek internete, tiek atjungties režimu, taip pat teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

Pakeitimas  71

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija vykdo su pagal šį reglamentą nustatytomis priemonėmis, jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Pagal šį reglamentą nustatytoms priemonėms skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.	2. Komisija vykdo įtaigius informavimo ir komunikacijos veiksmus, kad pagerintų vartotojų, piliečių, įmonių, visų pirma MVĮ, ir viešojo administravimo įstaigų supratimą apie išteklius, teikiamus šio reglamento finansinėmis priemonėmis, ir apie jų veiksmus bei rezultatus. Pagal šį reglamentą nustatytoms priemonėms skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

Pakeitimas  72

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Informuojant apie veiksmus ir jų rezultatus Sąjungos finansavimo gavėjai turėtų įtraukti iš to paties regiono kaip ir paramos gavėjai kilusius Europos Parlamento narius.

Pakeitimas  73

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.	Išbraukta.

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.	Išbraukta.

Pakeitimas  75 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų svarbą ir darną, jų indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:	Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų svarbą ir darną, jų indėlį pereinant prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

 

Pakeitimas  76

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie perėjimo prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos arba sprendžiami dėl to kylantys uždaviniai;

 

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) ar planu prisidedama prie lyčių lygybės ir ekonominės nelygybės mažinimo tikslų įgyvendinimo;

 

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo, turizmo stiprinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;

 

Pakeitimas  79

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) tai, ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos infrastruktūros stiprinimo ir sujungiamumo bei transporto sektoriaus gerinimo priemonės;

 

Pakeitimas  80

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.1 papunkčio 1 dalies 4 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
— ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu išsamiai ir tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.	— ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu išsamiai ir tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę, aplinkos ir socialinę padėtį.

 

Pakeitimas  81

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.1 papunkčio  1 dalies 6 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
A – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda veiksmingai spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, šiuo planu tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.	A – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda veiksmingai spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, šiuo planu tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę, aplinkos ir socialinę padėtį.

 

Pakeitimas  82

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.1 papunkčio 1 dalies 7 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
B – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda iš dalies spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, šiuo planu iš dalies tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.	B – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padeda iš dalies spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytus uždavinius, šiuo planu iš dalies tinkamai reaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę, aplinkos ir socialinę padėtį.

 

Pakeitimas  83

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.1 papunkčio 1 dalies 8 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
C – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepadeda spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytų uždavinių, šiuo planu tinkamai nereaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį.	C – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas nepadeda spręsti konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą, nustatytų uždavinių, šiuo planu tinkamai nereaguojama į atitinkamos valstybės narės ekonominę, aplinkos ir socialinę padėtį.

 

Pakeitimas  84

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.2 ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	2.2 Plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie perėjimo prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios žiedinės ekonomikos bei tvarios ir atsparios infrastruktūros kūrimo arba dėl jų kylančių uždavinių.

 

Pakeitimas  85

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo ir jos  infrastruktūros gerinimo;

 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymas
Nuorodos	COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD)
Atsakingi komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.6.2020	ECON 17.6.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 17.6.2020
Susiję komitetai - paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Roberts Zīle 30.6.2020
58 straipsnis – Bendra komitetų procedūra  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Svarstymas komitete	2.9.2020
Priėmimo data	12.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 6 9
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Johan Danielsson, Andor Deli, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Angel Dzhambazki, Markus Ferber, Tomasz Frankowski, Roman Haider, Anne-Sophie Pelletier, Markus Pieper, Marianne Vind

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32	+
ECR	Angel Dzhambazki, Roberts Zīle
NI	Dorien Rookmaker
PPE	Gheorghe Falcă, Markus Ferber, Tomasz Frankowski, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Renew	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	Andris Ameriks, Johan Danielsson, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Rovana Plumb, István Ujhelyi, Marianne Vind, Petar Vitanov

 

6	-
Verts/ALE	Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz
PPE	Andor Deli

 

9	0
GUE/NGL	Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Anne-Sophie Pelletier
ID	Marco Campomenosi, Roman Haider, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo
NI	Mario Furore

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ (4.11.2020)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

Nuomonės referentė: Monika Hohlmeier

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra unikali priemonė, skirta reaguoti į ES patirtą precedento neturintį sukrėtimą, kurį sukėlė COVID-19 pandemija. ES piliečiams – tai apčiuopiamas įrodymas, kad ES solidarizuojasi su labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiais ir siekia geresnės bei tvirtesnės ateities. Tačiau dabartiniame pasiūlyme nepakankamai atsižvelgiama į ES finansinių interesų apsaugą, o dėl to gali sumažėti ES piliečių pasitikėjimas. Biudžeto kontrolės komiteto siūlymais siekiama ištaisyti šiuos trūkumus nurodant teisinės valstybės svarbą, sprendžiant pažeidimų ir sukčiavimo problemą ir daugiau dėmesio skiriant patikimam finansų valdymui.

PAKEITIMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;	(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra augimą skatinančios reformos ir tvarios investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;	(5) augimą skatinančių reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;	(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu tvarios investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a) ir atsparumas, ir atsigavimas turėtų būti užtikrinti finansuojant šešias pagrindines politikos sritis, būtent žaliąją pertvarką, skaitmeninę transformaciją, ekonominę sanglaudą ir konvergenciją, našumą ir konkurencingumą, socialinę sanglaudą ir konvergenciją, institucinį atsparumą ir priemones, kuriomis siekiama garantuoti, kad kita europiečių karta netaptų vadinamąja suvaržymų karta;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6b) reformos ir investicijos, kuriomis siekiama didinti ekonominę sanglaudą ir konvergenciją bei našumą mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), stiprinti bendrąją rinką, konkurencingumą, socialinę sanglaudą ir kovoti su skurdu, yra itin svarbios, kad ekonomikai atsigaunant niekas neliktų nuošalyje;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) šiuo metu nėra priemonės, pagal kurių būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų bei viešųjų investicijų įgyvendinimu sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių ekonomikos našumui ir atsparumui;	(7) šiuo metu nėra priemonės, pagal kurią būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų bei augimą skatinančių reformų ir tvarių viešųjų investicijų įgyvendinimu sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių ekonomikos našumui ir atsparumui;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;	(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas augimą skatinančių reformų ir susijusių tvarių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas. Priemonė turėtų būti laikina ir apsiriboti neigiamu pandemijos padarinių šalinimu;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) remiantis Reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir atsižvelgiant į juo skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis;	(10) remiantis Reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir atsižvelgiant į juo skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis. Pasibaigus terminui, visos nepaskirstytos ir panaikintos lėšos turėtų būti perskirstytos kitiems fondams, taip prisidedant prie Komisijos klimato ar socialinių ES tikslų;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) Priemonė turėtų būti įgyvendinama užtikrinant sąveiką ir papildomumą su programa „InvestEU“, suteikiant galimybę valstybėms narėms savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose skirti sumą, kuria per programą „InvestEU“ būtų remiamas valstybėse narėse įsteigtų įmonių mokumas ir jų parengiamoji, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;	(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Pagal Priemonę turėtų būti finansuojami tik tokie projektai, kuriais laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;	(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas ir infrastruktūros skirtumų mažinimas. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kuri prisideda prie aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos ir taip padeda atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą. Remiami veiksmai turėtų turėti akivaizdžios Europos pridėtinės vertės;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14a) Priemonės ištekliai, kaip ekonomikos gaivinimo priemonės (priemonė „Next Generation EU“) dalis, turėtų būti naudojami kartu pateikiant aiškų ir patikimą grąžinimo planą. Grąžinimas turėtų būti atliekamas naudojant papildomus nuosavus išteklius, kurie turėtų būti sutelkiami kitos DFP metu;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14b) siekiant kuo labiau padidinti Priemonės papildomumo tikslą, taigi ir Europos pridėtinę vertę, po 2020 m. vasario 1 d. pradėtos įgyvendinti priemonės, susijusios su COVID-19 krizės ekonominio ir socialinio poveikio švelninimu, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;	(15) konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti dalinėmis išmokomis išmokamą finansinę paramą, kad būtų pasiektos aiškios augimą skatinančių reformų ir tvarių investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) pagal Priemonę remiamos operacijos turi atitikti Sąjungos vertybes, nustatytas ES sutarties 2 straipsnyje. Komisija turi įdiegti ex post kontrolės priemones, siekdama patikrinti, ar nė vienos pagal Priemonę finansuojamos operacijos tikslas nėra nesuderinamas su tomis vertybėmis, ir prireikus atlikti finansines pataisas, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, neatitinkančios ES sutarties 2 straipsnio;

Pagrindimas

Šis pakeitimas papildo tekstą, tačiau skiriasi nuo tų pakeitimų, pagal kuriuos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė siejama su teisinės valstybės mechanizmu. Kiekvieno pagal Priemonę finansuojamo projekto atitiktis ES vertybėms yra absoliuti būtinybė, net ir tose valstybėse narėse, kuriose teisinės valstybės mechanizmai paprastai neturi trūkumų. Todėl ex post kontrolė turėtų būti labiau detalizuota, nei numatyta pagal teisinės valstybės mechanizmą.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a) šia Priemone neturėtų būti remiami projektai, kurie yra trečiųjų šalių strateginių investicinių planų dalis arba tuo atveju, kai lėšos naudojamos reguliarioms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;	(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti augimą skatinančių reformų ir tvarių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų būti suderintas su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16a) kadangi regioninės ir vietos valdžios institucijos yra arčiausiai savo piliečių ir turi tiesioginės patirties, susijusios su vietos bendruomenių ir ekonomikos poreikiais bei problemomis, jos atlieka svarbų vaidmenį ekonomikos ir socialinio atsigavimo procese. Atsižvelgiant į tai, jos turėtų aktyviai dalyvauti planuojant ir įgyvendinant šią Priemonę, taip pat rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus bei valdant projektus, įgyvendinamus pagal Priemonę. Norint visapusiškai išnaudoti regioninių ir vietos valdžios institucijų galimybes siekiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo, joms turėtų būti skirta didelė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išteklių dalis ir suteikta tiesioginė prieiga prie tų išteklių;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(16b) tose valstybėse narėse, kuriose Sąjunga nustato visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų ir dėl to nusprendžia sustabdyti Sąjungos lėšų pervedimą tos valstybės narės vyriausybei, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšos taikant tiesioginį Komisijos valdymą turėtų būti prieinamos regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, įmonėms bei pilietinės visuomenės organizacijoms jų parengtiems ir įgyvendinamiems projektams finansuoti;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis ir užbaigti reformas ir investicijas, įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tikslinga nustatyti didžiausią joms pagal Priemonę suteikiamą finansinį įnašą, susijusį su finansine parama (t. y. negrąžintina finansine parama). Šio didžiausio įnašo suma turėtų būti apskaičiuota remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu;	(19) siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis ir užbaigti augimą skatinančias reformas ir tvarias investicijas, įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tikslinga nustatyti didžiausią joms pagal Priemonę suteikiamą finansinį įnašą, susijusį su finansine parama (t. y. negrąžintina finansine parama). Šio didžiausio įnašo suma turėtų būti apskaičiuota remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui, santykiniu nedarbo lygiu ir BVP susitraukimu 2019–2020 m.;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;	(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas augimą skatinančias reformas bei tvarias investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais naujausiose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, arba kituose susijusiuose Komisijos oficialiai priimtuose dokumentuose ar analitinėje informacijoje apie atitinkamą valstybę narę, kurią Komisijos tarnybos parengė per Europos semestrą, euro zonai priklausančių šalių atveju ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas atitinkamoms Tarybos patvirtintoms euro zonai skirtoms rekomendacijoms. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(21a) siekiant, kad atitinkamos Sąjungos institucijos galėtų suprasti, kaip valstybė narė ketina įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas skaidrumui ir atskaitomybei užtikrinti, plane turėtų būti išsamiai nurodyta, kurios nacionalinės institucijos bus susijusios su projekto įgyvendinimu ir kiek biudžeto lėšų bus skirta kiekvienai institucijai. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat būtina išsamiai nurodyti, ar finansinė parama pagal Priemonę bus derinama su kitais atitinkamais nacionaliniais ir (arba) Sąjungos fondais ir kaip tai bus daroma;

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus; ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl įvertins atitinkamos valstybės narės nurodytą suderinamumą bei elementus ir tai, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje naujausioje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje ir konstatuojamosiose dalyse arba kituose atitinkamuose Europos semestro dokumentuose, pavyzdžiui, nacionalinėse reformų programose arba analitinėje informacijoje apie atitinkamą valstybę narę, kurią Komisijos tarnybos parengė per Europos semestrą; euro zonai priklausančių šalių atveju ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas atitinkamoms Tarybos patvirtintoms euro zonai skirtoms rekomendacijoms; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti tvarų poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar planu užtikrinamas dabartinio Sąjungos finansavimo šaltinių nuoseklumas, suderinamumas, papildomumas ir sinergija; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos augimą skatinančių reformų ir tvarių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus; ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas aiškias tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius. Parama pagal Priemonę turėtų būti išmokama dalimis, susietomis su aiškiai apibrėžtomis tarpinėmis reikšmėmis. Pasiekus šias tarpines reikšmes, turėtų būti išmokėta kita dalis;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(22a) siekiant užtikrinti nacionalinę atsakomybę, turėtų būti gerinamas pagal Priemonę skiriamų išmokų susiejimas su konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nurodytais uždaviniais, taip pat stebima pažanga įgyvendinant augimą skatinančias reformas ir tvarias investicijas;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;	(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis augimą skatinančiomis reformomis ir tvariomis investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis aiškiomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(31) siekiant priemonės finansų valdymo veiksmingumo ir supaprastinimo, Sąjungos finansinė parama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams turėtų būti teikiama kaip finansavimas, grindžiamas pasiektais rezultatais, įvertintais atsižvelgiant į patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Šiuo tikslu papildoma paskolos parama turėtų būti susieta su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, palyginti su finansinės paramos (t. y. negrąžintinos paramos) tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis;	(31) siekiant priemonės finansų valdymo veiksmingumo ir supaprastinimo, Sąjungos finansinė parama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams turėtų būti teikiama kaip finansavimas, grindžiamas pasiektais rezultatais, įvertintais atsižvelgiant į patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas aiškias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Šiuo tikslu papildoma paskolos parama turėtų būti susieta su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, palyginti su finansinės paramos (t. y. negrąžintinos paramos) tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

31 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(31a) valstybės narės savo metinėse įgyvendinimo ataskaitose turėtų pateikti ataskaitą dėl patikimo finansų valdymo. Todėl reikėtų suformuluoti konkrečius reikalavimus;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

31 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(31b) reikėtų suformuluoti konkrečius reikalavimus, susijusius su patikimo finansų valdymo ataskaitų teikimu, kad valstybės narės galėtų tokias ataskaitas įtraukti į metinę įgyvendinimo ataskaitą;

Pagrindimas

32 konstatuojamojoje dalyje numatomas valdant priemonę privalomas patikimas finansų valdymas, tačiau paramos gavėjams pagal Priemonę – valstybėms narėms, nenustatomi jokie reikalavimai. Todėl reikėtų įtraukti reikalavimą teikti ataskaitas apie Priemonės įgyvendinimą, kiek tai susiję su patikimu finansų valdymu.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(32) siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai, turėtų būti įmanoma sustabdyti ir panaikinti finansinio įnašo mokėjimą. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;	(32) siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Nacionalinė institucija turėtų atlikti privalomą išsamų visų pareiškėjų šios Priemonės lėšoms gauti patikrinimą, kad būtų sumažinta rizika, susijusi su galimu piktnaudžiavimu lėšomis ir interesų konfliktu. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai, turėtų būti įmanoma sustabdyti ir panaikinti finansinio įnašo mokėjimą. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(33) kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kas ketvirtį per Europos semestrą turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą;	(33) kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kas ketvirtį per Europos semestrą turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas, naudodamos skaitmeninę veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemą, kurią turėtų sukurti Komisija. Veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemoje skelbiami duomenys turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai rengti siektinų reikšmių ir tarpinių reikšmių siekimo rezultatų ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

33 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(33a) siekdama įvertinti, ar laikomasi patikimo finansų valdymo principų, Komisija turėtų sukurti skaitmeninę veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemą arba pritaikyti esamas IT sistemas, siekdama ją sukurti. Sąjungos ir valstybių narių institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Priemonę, turėtų naudotis šia skaitmenine sistema, kad stebėtų veiklos rezultatus ir, atlikdamos skaitmeninę analizę, užkirstų kelią pažeidimams ir sukčiavimui bei juos nustatytų. Šiuo tikslu skaitmeninėje veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemoje turėtų būti pateikiama informacija apie ekonominės veiklos vykdytojų, gaunančių paramą pagal Priemonę, tikruosius savininkus. Komisija turėtų užtikrinti, kad naujoji sistema neužkrautų papildomos administracinės naštos ataskaitą teikiančiai institucijai, taip pat ji neturėtų reikalauti, kad institucija pateiktų jau turimus duomenis;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

33 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(33b) Europos Audito Rūmai ne kartą pabrėžė, kad dėl sudėtingų taisyklių dažnai pasitaiko klaidų ir sukčiavimo atvejų. Todėl svarbu nepamiršti, kad valstybėms narėms gali būti sudėtinga vienu metu parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, veiksmų programas ir nacionalines reformų programas. Todėl Komisija turėtų nustatyti, kiek įmanoma, paprastas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir mokėjimų prašymų teikimo procedūras;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

33 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(33c) siekdama įvertinti, ar laikomasi patikimo finansų valdymo principų, Komisija turėtų sukurti skaitmeninę veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemą arba pritaikyti esamas IT sistemas, siekdama ją sukurti. Sąjunga ir valstybių narių institucijos, susijusios su Priemonės įgyvendinimu, turėtų naudotis šia skaitmenine sistema, kad galėtų stebėti veiklos rezultatus ir, atlikdamos skaitmeninę analizę, užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui bei juos nustatyti. Šiuo tikslu skaitmeninėje veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemoje turėtų būti pateikiama informacija apie ekonominės veiklos vykdytojų, gaunančių paramą pagal Priemonę, tikruosius savininkus.

Pagrindimas

Veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema, kurią Komisija siūlo 23 straipsnio 2 dalyje, turi būti naudojama siekiant centralizuoti visus veiklos rezultatų stebėsenos duomenis, įskaitant duomenis, kurie gali būti naudojami pažeidimams ir sukčiavimui nustatyti ir užkirsti jiems kelią.

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija;	(34) siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat apie valstybių narių pateiktas ataskaitas nepagrįstai nedelsiant vienu metu turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija. Komisija turėtų užtikrinti išlaidų pagal Priemonę matomumą nurodydama, kad remiami projektai turėtų būti aiškiai pažymėti žyma „ES ekonomikos gaivinimo iniciatyva“;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

34 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(34a) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad komunikacinė veikla, ypač atsižvelgiant į įpareigojimą užtikrinti paramos, teikiamos pagal Priemonę, matomumą būtų tinkamai platinama atitinkamu regioniniu ir vietos lygmeniu daugelyje vietų nediskriminaciniu būdu;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(36) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje;	(36) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir perteklinės administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms ir jų galutiniams finansavimo gavėjams. Prireikus šie reikalavimai turėtų apimti svarbius, aiškius ir išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje. Tam per Europos semestrą reikia parengti specialią rezultatų suvestinę. Pagal priemonę vykdomoms išlaidoms turėtų būti taikoma Europos Parlamento atliekama biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra. Tam reikia parengti specialią rezultatų suvestinę;

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;	(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai du kartus per metus teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo ataskaitą, kuri būtų metinių integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų dalis ir kuriai laikantis Finansinio reglamento būtų taikoma Europos Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; tokią ataskaitą kaip atskirą skyrių Komisija turėtų įtraukti į savo biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitą. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir koordinavimą su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, antrojo pusmečio ataskaita turėtų būti pateikta ne vėliau kaip n+1 metų lapkričio mėn. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti, visas galutinių paramos gavėjų pagal Priemonę sąrašas visiškai laikantis Duomenų apsaugos reglamento ir informacija apie kiekvienos operacijos, kuri visiškai ar iš dalies finansuojama pagal Priemonę, tikslą;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(38) turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio vertinimas, kaip įgyvendinami šiuo reglamentu nustatytos Priemonės tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonių poveikis;	(38) turėtų būti atliktas nepriklausomas vertinimas siekiant nustatyti, ar teisingai vykdomas Priemonės administracinis ir finansinis valdymas, kaip įgyvendinami jos šiuo reglamentu nustatyti tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą arba nacionalines procedūras. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonių poveikis;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos įgyvendinimo aktu. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikant jame nustatytą nagrinėjimo procedūrą13. Priėmus įgyvendinimo aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;	(39) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti deleguotaisiais aktais. Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus aiškias atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pat metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Priėmus deleguotąjį aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis, demokratinė stabdžių ir atsvarų sistema, nepriklausoma teismų sistema, žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė – būtinos patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo bei kovos su sukčiavimu ir korupcija sąlygos;
__________________	__________________
13 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).	13 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pagrindimas

Šis pakeitimas suderintas su BUDG ir ECON komitetų pranešimo dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės projekto 30 pakeitimu.

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl reglamento

39 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(39a) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugomi pagal bendruosius Sutartyse įtvirtintus principus, visų pirma laikantis ES sutarties 2 straipsnio vertybių. Teisinės valstybės principo laikymasis yra išankstinė paramos pagal Priemonę gavimo sąlyga ir Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai inicijuoti įsipareigojimų ar mokėjimų asignavimų vykdymo sustabdymą pagal Priemonę valstybėms narėms, jei nustatomi visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus. Pagal šią Priemonę skiriamo finansavimo sustabdymo inicijavimo procedūra turėtų būti blokuojama tik tuo atveju, jei tam nepritaria Taryba kvalifikuota balsų dauguma arba Parlamentas savo narių balsų dauguma [Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM/2018/324 final) (2018/0136 (COD)]. Jei valstybėje narėje tebėra visuotinių teisinės valstybės mechanizmo, nustatyto [Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM/2018/324 final) ( 2018/0136 (COD)], trūkumų, ta valstybė narė finansinės paramos pagal Priemonę negauna;

 

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(40) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201314, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9515, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9616 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193917 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137118, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams;	(40) Audito Rūmų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir Europos prokuratūros naudojimosi savo su Priemone susijusiais įgaliojimais sąlygos išorės audito ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tikslais, taip pat taikytina biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra turėtų būti nustatytos pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/104613a, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201314, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9515, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9616 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193917 bei Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, pranešimą apie juos, jų ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137118, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi pranešti apie bet kokius įtarimus dėl pažeidimų ar sukčiavimo ir visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams. Pažeidimų ir sukčiavimo nustatymo ir pranešimo apie juos tikslais Komisija turėtų sukurti skaitmeninę veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemą arba pritaikyti esamas IT sistemas taip, kad būtų sukurta skaitmeninė veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema, kuria naudotųsi nacionalinės ir Europos valdžios institucijos, susijusios su paramos pagal Priemonę įgyvendinimu ir bet kokių įtarimų dėl pažeidimų ar sukčiavimo arba korupcijos tyrimu. Europos tyrimo įstaigos turi turėti visapusišką tiesioginę prieigą prie skaitmeninės veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemos;
__________________	__________________
	13a 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 193, 2018 7 30, p. 1/222).
14 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).	14 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
15 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).	15 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
16 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).	16 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
17 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).	17 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
18 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).	18 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė).	Šiuo reglamentu nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė) kaip laikina priemonė, skirta kovai su COVID-19 pandemijos neigiamu poveikiu ir pasekmėmis Sąjungoje.

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Europos pridėtinė vertė šiame reglamente – Sąjungos intervencinėmis priemonėmis užtikrinama vertė, papildanti vertę (ji gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu), kuri priešingu atveju būtų sukurta vien valstybių narių veiksmais;
	nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (toliau – nacionalinis planas) – ketverių metų planas, kurį sudaro atskiros reformų ir investicijų priemonės ir kurį turi parengti ir pateikti kiekviena valstybė narė siekiant valstybėms narėms paskirstyti finansinę paramą pagal Priemonę;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b. papildomumas šiame reglamente – papildomumo reikalavimo, nustatyto Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, laikymasis ir prireikus privačiojo sektoriaus investicijų didinimas pagal Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punktą;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.	Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai aiškią Europos pridėtinę vertę turinčios politikos sritys, susijusios su bendrąja rinka, ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis, infrastruktūros spragų mažinimu ir finansų sistemų stabilumu.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis apima integruotą požiūrį į veiksmingą ir vienodą Sąjungos ekonomikos gaivinimą ir toliau išvardytas prioritetines Europos politikos sritis:
	– žaliąją pertvarką, atsižvelgiant į žaliąjį kursą, atnaujintus Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslus ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, kartu laikantis principo „nepakenkti“;
	– skaitmeninę transformaciją atsižvelgiant į skaitmeninę darbotvarkę;
	– ekonominę sanglaudą, našumą ir konkurencingumą, atsižvelgiant į pramonės ir MVĮ strategijas;
	– socialinę sanglaudą atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį;
	– institucinį atsparumą siekiant sustiprinti krizių valdymo pajėgumus;
	– pagal priemonę „Next Generation” vykdomą politiką atsižvelgiant į Europos įgūdžių darbotvarkę, Jaunimo garantijų iniciatyvą ir vaiko garantijų sistemą.
	Siekiant laikytis principo „nepakenkti“, pagal Priemonę finansinė parama neteikiama neįtrauktai veiklai, nurodytai pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“, V priedo B punkte.

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.	1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didžiausią dėmesį skiriant Europos prioritetinėms politikos sritims ir taip siekiant didinti visų valstybių narių atsparumą, gebėjimą prisitaikyti ir pasirengimą krizei, mažinant socialinį su lyties aspektu susijusį ir ekonominį krizės poveikį tuo pačiu metu kovojant su socialine nelygybe ir remiant žaliąją transformaciją siekiant Sąjungos klimato ir aplinkos srities tikslų, įskaitant Sąjungos ir nacionalinį 2030 m. klimato politikos tikslą bei atvirą skaitmeninę pertvarką, taip padedant užtikrinti aukštynkryptę ekonominę ir socialinę konvergenciją, atkurti Sąjungos ekonomikos tvaraus augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei, užtikrinant pertvarką siekiant priežiūros ekonomikos, išsaugant viešųjų investicijų lygį ir skatinant tvarų ekonomikos augimą bei kuriant Europos pridėtinę vertę, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.	2. Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos aiškios augimą skatinančių reformų ir tvarių investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Projektais turi būti kuriama ES pridėtinė vertė ir pirmenybė turėtų būti teikiama tarpvalstybiniams projektams arba tiems projektams, kurie dėl šalutinio poveikio sukuria Europos pridėtinę vertę daugiau nei vienoje valstybėje narėje ar regione.
	Po 2020 m. kovo 15 d. valstybių narių inicijuotos reformos ir investicijos (koronaviruso krizės priemonės) yra tinkamos finansuoti pagal reformų ir atsparumo didinimo priemonę.
	Priemonė neturi prieštarauti Sąjungos strateginiams ir ekonominiams interesams. Atsižvelgiant į tai parama neteikiama projektams, įtrauktiems į trečiųjų šalių strateginius investicijų planus.
	Ši Priemonė nepakeičia reguliarių nacionalinių biudžeto išlaidų.
	Pagal šią Priemonę nėra finansuojami projektai, kurie kenkia bendrajai rinkai arba kuriais būtų prisidėta prie jos susiskaidymo.

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a straipsnis
	Europos vertybių laikymasis ir nediskriminavimo skatinimas
	1.  Pagal Priemonę remiamos operacijos turi atitikti Europos Sąjungos vertybes, nustatytas ES sutarties 2 straipsnyje.
	2.  Valstybės narės ir Komisija imasi tinkamų veiksmų ir priemonių, kad valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo ir įgyvendinimo metu būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
	3.  Komisija nustato ex post kontrolės priemones, kad patikrintų, ar jokie projektai, organizacijos arba subjektai, kurių tikslas yra nesuderinamas su Sąjungos vertybėmis, įskaitant tuos, kurie neatitinka nediskriminavimo principo, negavo finansavimo pagal Priemonę.
	4.  Pagal Finansinio reglamento 101 straipsnio 8 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus atlikti finansines pataisas, panaikinant dalį Sąjungos įnašo į valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir susigrąžinant iš valstybės narės jau išmokėtas lėšas, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų finansuojamos išlaidos, prieštaraujančios taikytinoje Sąjungos teisėje nustatytoms vertybėms.

Pagrindimas

Šis pakeitimas papildo tekstą, tačiau skiriasi nuo tų pakeitimų, pagal kuriuos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė siejama su teisinės valstybės mechanizmu. Kiekvieno pagal Priemonę finansuojamo projekto atitiktis ES vertybėms yra absoliuti būtinybė, net ir tose valstybėse narėse, kuriose teisinės valstybės mechanizmai paprastai neturi trūkumų. Todėl ex post kontrolė turėtų būti labiau detalizuota, nei numatyta pagal teisinės valstybės mechanizmą.

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama kiekvieną priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.	2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama kiekvieną priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo augimą skatinančių reformų ir tvarių investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a straipsnis
	Bendriems Europos interesams svarbūs projektai
	5 straipsnio 1 dalies ba punkte nurodyta suma naudojama Bendriems Europos interesams svarbiems projektams, kurie vykdomi visoje Europoje ir kuriais daug prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos bei prie ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės, finansuoti. Bendriems Europos interesams svarbius projektus deleguotuosiuose aktuose nustato Komisija, nurodydama juose dalyvaujančias valstybes nares, sumas, tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, prioritetinius projektus ir (arba) projektų tipus. Bendriems Europos interesams svarbių projektų sritys:
	– tvarus turizmas;
	– aeronautikos pramonė;
	– laivybai tinkami vidaus vandenų keliai;
	– Europos krovinių vežimo koridorių Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS);
	– tarpvalstybiniai energetikos tinklai.

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Priemonei. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.	Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Priemonei. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai ir jiems taikomi tie patys patikimo finansų valdymo reikalavimai, kaip ir pirminėms lėšoms.

Pagrindimas

Pagal pasidalijamojo valdymo principą skirti, bet nepanaudoti ištekliai gali būti panaudoti Priemonei. Dabartiniame pasiūlyme dėl Priemonės įgyvendinimo reikalavimai yra palankesni Priemonei, o ne pirminėms lėšoms, o tai gali turėti neigiamą poveikį lėšoms, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas.

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Likusi nepanaudota Priemonės suma perkeliama į biudžeto rezervą, kurį galima panaudoti Sąjungos programoms pagal tiesioginio valdymo principą mokslinių tyrimų ir inovacijų („Europos horizontas“), švietimo („Erasmus+“), infrastruktūros (Europos infrastruktūros tinklų priemonė), skaitmeninimo (Skaitmeninė Europa) ir sienų valdymo (Integruoto sienų valdymo fondas) srityse sustiprinti. Biudžeto rezervą arba jo dalį galima panaudoti tik Komisijai nusprendus, kad nedidinant finansavimo 1 pastraipoje nurodytos programos negali pasiekti atitinkamuose teisės aktuose nustatytų tikslų. Biudžeto rezervas ir vėlesni perkėlimai turi atitikti Finansiniame reglamente nustatytas taisykles ir juos turi patvirtinti Parlamentas ir Taryba. Visa 2027 m. gruodžio 31 d. biudžeto rezerve vis dar esanti suma panaudojama lėšoms, kurias Komisija pasitelkė Priemonei finansuoti, sugrąžinti.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a straipsnis
	Priemonės lėšų, skiriamų pagal programą „InvestEU“ arba derinamų su programos „InvestEU“ lėšomis, naudojimas
	1.  Laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane gali savanoriškai numatyti sumą, kuri būtų skirta per programą „InvestEU“. Suma, kuri būtų skirta per programą „InvestEU“, gali būti naudojama atitinkamose valstybėse narėse įsteigtų bendrovių mokumui remti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turi būti išdėstyti programos „InvestEU“ biudžeto garantijų naudojimo motyvai. Skirdamos pirmoje pastraipoje nurodytus asignavimus valstybės narės gali perkelti dalį 5 straipsnio 2 dalyje numatytų išteklių į programą „InvestEU“, kurią atitinkamas „InvestEU“ pagalbos centras naudos [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje minimame susitarime dėl įnašo nurodytai veiklai finansuoti.
	2.  18 straipsnyje nurodytuose prašymuose iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą gali būti nurodomi tik būsimų metų ištekliai.
	3.  1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti.
	4.  Jei [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje nustatytas susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta suma, nesudaromas iki [2021 m. gruodžio 31 d.], valstybė narė, siekdama atitinkamą sumą panaudoti, pagal 18 straipsnį pateikia prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir prašyme iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą skirta suma, sudaromas tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas šis planas.
	5.  Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo sudarytas per [devynis] mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo patvirtinimo, atitinkamos sumos pervedamos atgal į Priemonę, ir valstybė narė pateikia atitinkamą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.
	6.  Jeigu garantijos susitarimas, nustatytas [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo visiškai įgyvendintas per [ketverius metus] nuo garantijos susitarimo pasirašymo, valstybė narė gali prašyti, kad sumos, dėl kurių įsipareigota pagal garantijos susitarimą, bet kuriomis nefinansuojamos pagrindinės paskolos ar kitos rizikingos priemonės, būtų tvarkomos pagal 5.7 dalį. Ištekliai, gauti iš sumų, skirtų įnašui į programą „InvestEU“ ir suteiktų pasinaudojus biudžeto garantijomis, arba su jomis susiję ištekliai pateikiami valstybei narei ir panaudojami grąžintinos paramos formoms pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Priemonės finansavimas, kaip priemonės „Next Generation EU“ dalis, naudojamas kartu pateikiant aiškų ir patikimą grąžinimo planą, nesinaudojant DFP.

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Siekdamos tvaraus Priemonės finansavimo, Komisija ir Taryba įsipareigoja nustatyti aiškų ir privalomą naujų nuosavų išteklių krepšelio, kuris turi būti įtrauktas į Sąjungos biudžetą vykdant kitą daugiametę finansinę programą, kalendorių. Naujų nuosavų išteklių suma turi būti pakankama, kad būtų galima padengti bent jau pagrindines ir palūkanų išlaidas, susijusias su lėšų skolinimusi pagal programą „Next Generation EU“.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija, atsižvelgdama į nustatytą riziką, parengia veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a straipsnis
	Veiksmingi ir efektyvūs patikrinimai bei auditas
	1. Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje.
	2.  Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų, susijusių su parama, teikiama pagal Priemonę.
	3.  Komisija, atsižvelgdama į nustatytą riziką, parengia veiksmingas ir proporcingas kovos su sukčiavimu priemones. Šiuo tikslu Komisija sukuria arba pritaiko esamas IT sistemas, kad sukurtų skaitmeninę veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas stebėti pažeidimus ar sukčiavimą, juos nustatyti ir apie juos pranešti.
	4.  Valstybių narių valdžios institucijos, susijusios su pagal Priemonę teikiamos paramos įgyvendinimu, registruoja duomenis apie ekonominės veiklos vykdytojus ir jų tikruosius savininkus, kai tokie savininkai yra fiziniai asmenys, susiję su lėšų įgyvendinimu.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Parama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę papildoma parama, teikiama pagal kitus Sąjungos fondus ir programas. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.	Parama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę papildoma parama, teikiama pagal kitus Sąjungos fondus ir programas. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti. Siekiant sudaryti sąlygas užkirsti kelią dvigubam finansavimui ir jį nustatyti, valstybė narė, registruodama išlaidas pagal Priemonę, naudojasi skaitmenine veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema.

Pagrindimas

Valstybės narės turi registruoti išlaidas pagal Priemonę, kad būtų užtikrintas dvejopas finansavimas (išlaidos, finansuojamos pagal Priemonę ir galbūt pagal kitus ES fondus).

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu,įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.	1. Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Komisija deleguotuoju aktu priima sprendimą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a straipsnis
	Priemonės, kuriomis Priemonė siejama su Sąjungos biudžeto apsauga tuo atveju, kai yra visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų
	1.  Jei valstybėje narėje atsiranda visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, kurie daro poveikį Sąjungos patikimo finansų valdymo principams arba finansinių interesų apsaugai, kaip apibrėžta Reglamento [.../...] dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų 3 straipsnyje, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą:
	a)  sustabdyti šio reglamento 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sprendimų priėmimo terminą, tai pradedama taikyti kitą dieną po pirmoje pastraipoje nurodyto sprendimo priėmimo dienos arba
	b)  sustabdyti mokėjimus pagal Priemonę, tai taikoma mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo sustabdyti mokėjimus priėmimo datos, ir laikantis Reglamento [.../...] dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų 4 straipsnio 3 dalies.
	2.  Jei mokėjimų sustabdymas turi įtakos galutiniams gavėjams ir naudos gavėjams, Komisija imasi būtinų priemonių, kad perimtų atsakomybę už lėšų valdymą. Galutiniams gavėjams ir naudos gavėjams suteikiama tinkama informacija, gairės ir patogios naudoti priemonės, be kita ko, interneto svetainėje arba interneto portale, kad jie galėtų toliau naudotis lėšomis.
	3.  Jei Komisijos pateiktas vertinimas pagal Reglamento [.../...] dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų 6 straipsnį yra teigiamas, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino arba mokėjimų sustabdymas.
	Atitinkamos procedūros arba mokėjimai atnaujinami kitą dieną po to, kai panaikinamas sustabdymas.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a straipsnis
	Priemonės, kuriomis Priemonė susiejama su patikimu finansų valdymu
	Įgyvendinant Priemonės lėšas valstybėse narėse taikomi Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 33 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 2 dalies a ir b punktai, 33 straipsnio 3 dalis, 34 ir 36 straipsniai.

Pagrindimas

Patikimas finansų valdymas minimas konstatuojamojoje dalyje, bet neminimas jokiame straipsnyje. Todėl pranešėjas siūlo iš karto po straipsnio dėl patikimo ekonomikos valdymo įterpti naują straipsnį.

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Pabaigus įgyvendinti Priemonę, visi nepaskirstyti ir panaikinti finansiniai ištekliai perkeliami į daugiametės finansinės programos fondą.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 15 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.	2. Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 15 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas planas, įskaitant papildomas aiškias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) paskolos paramos priežastys, pagrįstos didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis reformomis ir investicijomis;	a) paskolos paramos priežastys, pagrįstos didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis augimą skatinančiomis reformomis ir tvariomis investicijomis;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) papildomos reformos ir investicijos pagal 15 straipsnį;	b) papildomos augimą skatinančios reformos ir tvarios investicijos pagal 15 straipsnį;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) palūkanų normos rizika, kylanti dėl termino pakeitimo, kurią prisiima paramą gaunanti valstybė narė.

Pagrindimas

Audito Rūmai savo nuomonėje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, atkreipė dėmesį į tokią palūkanų normos riziką.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma negali viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.	4. Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už jos dalį nuo sumos, kuri nurodyta 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir apskaičiuota pagal I priede nustatytą metodiką.

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) paskolos prašymo pagrindimas ir jos suma laikoma pagrįsta ir patikima atsižvelgiant į papildomas reformas ir investicijas bei	a) paskolos prašymo pagrindimas ir jos suma laikoma pagrįsta ir patikima atsižvelgiant į papildomas augimą skatinančias reformas ir tvarias investicijas bei

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) papildomos reformos ir investicijos atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.	b) papildomos augimą skatinančios reformos ir tvarios investicijos atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 2 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) kiti elementai, reikalingi paskolos paramai įgyvendinti atsižvelgiant į atitinkamas reformas ir investicinius projektus pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.	e) kiti elementai, reikalingi paskolos paramai įgyvendinti atsižvelgiant į atitinkamas augimą skatinančias reformas ir tvarius investicinius projektus pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį.	1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos augimą skatinančių reformų ir tvarių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį.

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė skirta padėti Sąjungai įveikti krizę, kilusią dėl COVID-19 pandemijos, o tai reiškia teritorinį investicijų įvairinimą, todėl regionų valdžios institucijos, profesinės asociacijos ir NVO yra labai svarbios nustatant ir vertinant konkrečius investicijų poreikius, susijusius su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais. Komisija pateikia Partnerystės elgesio kodeksą, kuriame nustatomi būtiniausi kompetentingų vietos ir regionų valdžios institucijų, profesinių ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo standartai, laikantis partnerystės principo.

Pakeitimas  75

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.	2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą. Euro zonai priklausančių šalių atveju daug dėmesio turėtų būti skiriama atitinkamoms Tarybos patvirtintoms euro zonai skirtoms rekomendacijoms. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai rengiami po tinkamų konsultacijų su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, laikantis Partnerystės elgesio kodekso.
__________________	__________________
21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.	21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.
22 […]	22 […]

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais ir bet kokiomis būsimomis pagal Priemonę finansuojamomis programomis būtų prisidedama prie pagarbos vyrų ir moterų lygybei bei jos skatinimo, kaip nustatyta SESV 8 straipsnyje. Iš vertinimų matyti, kad visais planavimo ir stebėsenos aspektais ir etapais svarbu atsižvelgti į lyčių lygybės tikslų aspektą.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2b. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai prisideda prie bendrosios rinkos stiprinimo.

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu valstybei narei pagal Reglamento (ES) 472/2013 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002, šio reglamento nuostatos atitinkamai valstybei narei taikomos atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones.	3. Jeigu valstybei narei pagal Reglamento (ES) 472/2013 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002, šio reglamento nuostatos atitinkamai valstybei narei taikomos atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose taip pat numatomos veiksmingos priemonės, kuriomis siekiama įvairiai ir nediskriminaciniu būdu remti pelno nesiekiančias pilietinės visuomenės organizacijas, ne pelno organizacijas, nepriklausomą žiniasklaidą ir savivaldybes, regionus arba kitas subnacionalines valdžios institucijas.

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Bet kuriai valstybei narei, kuriai taikoma teisinės valstybės principo laikymosi procedūra, pagal šią Priemonę finansinė parama teikiama tik tada, kai ta procedūra užbaigiama ir valstybė narė imasi taisomųjų veiksmų pagal teisinės valstybės mechanizmą, nustatytą [Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM/2018/324 final) (2018/0136 (COD)].
	Jei įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą valstybė narė smarkiai ir pakartotinai pažeidžia teisinės valstybės principą, Komisijai suteikiami įgaliojimai tiesiogiai valdyti lėšų išmokėjimą pagal Priemonę.

Pagrindimas

Laikytis teisinės valstybės principo po to, kai jis paminėtas naujoje konstatuojamojoje dalyje, turėtų būti reikalaujama taip pat ir straipsnyje, nes tai turėtų būti išankstinė paramos pagal Priemonę gavimo sąlyga.

Pakeitimas  80

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) paaiškinimas, kaip ketinama spręsti atitinkamus įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatytus uždavinius ir prioritetus;	a) pagrindimas, kaip sprendžiami atitinkami įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatyti uždaviniai ir prioritetai, įskaitant jų fiskalinius aspektus, arba Komisijos tarnyboms per Europos semestrą rengiant analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę; taip pat uždaviniai, susiję su Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsniu. Euro zonai priklausančių šalių atveju ypač daug dėmesio turi būti skiriama atitinkamoms Tarybos patvirtintoms euro zonai skirtoms rekomendacijoms;

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) priemonės, laikomos atitinkančiomis konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurioms teikiama pirmenybė;

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies a b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ab) jeigu valstybėje narėje susidarė disbalansas arba perviršinis disbalansas, kaip Komisija nurodė po to, kai atlikta išsami peržiūra, reikia išaiškinti, kaip atsižvelgti į pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį parengtas rekomendacijas;

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies a c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ac) paaiškinimas, kaip planais būtų prisidedama prie bendrosios rinkos stiprinimo;

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;	b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis, visų pirma MVĮ, ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) paaiškinimas, kaip planas suderinamas su per naujausią Europos semestrą priimtais atitinkamais dokumentais arba Komisijos tarnybų parengta analitine informacija apie susijusią valstybę narę;

Pakeitimas  86

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) numatomos ne ilgesnio kaip ketverių metų laikotarpio reformų ir ne ilgesnio kaip septynerių metų laikotarpio investicijų įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;	d) numatomos laikotarpio iki 2024 m. gruodžio 31 d. augimą skatinančių reformų ir laikotarpio iki 2027 m. gruodžio 31 d. investicijų įgyvendinimo aiškiostarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai, pagal kuriuos vertinama, kaip siekiama tų reikšmių, ir orientacinis tvarkaraštis;

Pakeitimas  87

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) numatomi investiciniai projektai ir susijęs investicijų laikotarpis;	e) numatomi tvarūs investiciniai projektai ir susijęs investicijų laikotarpis.
	Nacionalinė institucija ir finansų tarpininkai, išskyrus nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus, kurie yra atsakingi už investicinių projektų įgyvendinimą;

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą nacionalinį ar kitą viešąjį finansavimą;

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą;	g) kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą ir jo koordinavimą bei papildomumą atsižvelgiant į Priemonę;

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
j) atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	j) atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas aiškias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

Pakeitimas  91

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies j a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ja) paaiškinimas dėl priemonių, kurių valstybė narė ėmėsi siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos, nustatymo, pranešimo apie juos, jų ištaisymo ir tyrimo priemones, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, sankcijų taikymą, tinkamo bendradarbiavimo su Sąjungos kovos su sukčiavimu iniciatyvomis, taisyklėmis ir įstaigomis užtikrinimo priemones ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos taikomos Pažeidimų valdymo sistemos (IMS) naudojimą. Aptikimo ir pranešimo tikslais valstybė narė naudoja skaitmeninę veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemą ir bet kokias kitas atitinkamas IT priemones, kurias Komisija suteikia valstybėms narėms;

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies k punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
k) kai tinkama, prašymas dėl paskolos paramos ir papildomos tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jų elementai ir	k) kai tinkama, prašymas dėl paskolos paramos ir papildomos bei aiškios tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jų elementai ir

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai rengiami tinkamai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, kaip antai regioninės ir vietos valdžios institucijos (įskaitant nacionalines ir regionines sostines ir (arba) dešimt didžiausių atitinkamos valstybės narės miestų), pilietinės visuomenės organizacijos, taip pat socialiniai partneriai ir ekonominio sektoriaus atstovai, vadovaujantis partnerystės principu.

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pasiūlymą Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti planą iki oficialaus jo pateikimo.	1. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pasiūlymą Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare, įskaitant ir konsultacijas su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir profesinėmis bei atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos siekdama užtikrinti, kad ištekliams nekyla jokios formos sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kuri kenkia Sąjungos ekonominiams interesams, rizika. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti planą iki oficialaus jo pateikimo.

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.	2. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, įskaitant turimą informaciją apie korupcijos lygį, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;	a) ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose, įskaitant rekomendacijas dėl teisinės valstybės ir korupcijos, arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu užtikrinama veiksminga Sąjungos finansinių interesų apsauga taikant kovos su sukčiavimu priemones ir, kai įmanoma, supaprastintas procedūras nacionaliniu ir, kai tinkama, regioniniu lygmenimis, kad būtų išvengta sukčiavimu nelaikomų pažeidimų;

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) ar tikimasi, kad planas atitiks tinkamus skaidrumo ir apskaitos praktikos standartus.

 

Pakeitimas  99

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per keturis mėnesius įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.	1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per du mėnesius deleguotuoju aktu priima sprendimą. Sprendimas grindžiamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimu ir bendravimu su atitinkama valstybe nare, taip pat atsižvelgiant į galimas korekcijas. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.

Pakeitimas  100

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.	c) jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas ir taikoma šio straipsnio 5 dalis.

Pakeitimas  101

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) finansinis įnašas, mokėtinas dalimis, kai atitinkama valstybė narė patenkinamai pasiekia nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;	a) finansinis įnašas, mokėtinas dalimis, kai atitinkama valstybė narė pasiekia nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

Pagrindimas

Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės turi būti pasiektos, o ne patenkinamai pasiektos.

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Jeigu Komisija pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertina neigiamai, ji per keturis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą, praneša apie tinkamai pagrįsto vertinimo išvadas.	5. Jeigu Komisija pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertina neigiamai, ji per keturis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą, praneša apie tinkamai pagrįsto vertinimo išvadas. Komisija kompetentingų Europos Parlamento komitetų kvietimu gali atvykti į komitetus siekdama jiems paaiškinti neigiamą vertinimą. Susijusią informaciją Komisija vienu metu ir vienodomis sąlygomis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas.	3. Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas. Jei įgyvendinimui kliudo viena iš toliau nurodytų priežasčių, dalinis keitimas atmetamas iki bus visiškai išnagrinėti šie atvejai: netinkamo valdymo pažeidimai ir sukčiavimas.

Pakeitimas  104

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Įgyvendinusi Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.	Įgyvendinusi Komisijos deleguotuoju aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Jei pranešama apie pažeidimus, sukčiavimą arba teisinės valstybės principo pažeidimus, Komisija įvertina, kokio masto poveikis padarytas tikslų įgyvendinimui. Komisijai padeda ekspertai.

Pagrindimas

Mokėjimų sustabdymas turi būti grindžiamas Komisijos atliktu vertinimu, kad būtų galima leisti sustabdyti mokėjimus remiantis pranešimais apie pažeidimus, sukčiavimą ir teisinės valstybės principo nesilaikymą. Šie motyvai turėtų būti aiškiai nurodyti pateikiant priežastis, dėl kurių Komisija rengia vertinimą.

Pakeitimas  105

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jeigu atlikusi 3 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiektos, viso ar dalies finansinio įnašo mokėjimas yra sustabdomas. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti savo pastabas.	Jeigu atlikusi 3 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nėra pasiektos, viso ar dalies finansinio įnašo mokėjimas yra sustabdomas. Komisija gali nurodyti, kokias priemones reikia įgyvendinti siekiant užtikrinti, kad siektinos reikšmės ir tarpinės reikšmės būtų pasiektos. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti savo pastabas.

Pagrindimas

Pakeitimu siekiama sudaryti sąlygas Komisijai nurodyti, kokių taisomųjų veiksmų gali arba turi imtis valstybė narė. Be to, tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės negali būti įgyvendintos, jos turi būti pasiektos.

Pakeitimas  106

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.	Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, bei garantavo, kad netinkamu būdu išleistos lėšos bus kompensuotos.

Pakeitimas  107

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, pagal Finansinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį panaikina finansinio įnašo sumą.	6. Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, skiria atitinkamo finansinio įnašo sumą regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurios prisideda sprendžiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinime plane nurodytus uždavinius.

Pakeitimas  108

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 7 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Jeigu per aštuoniolika mėnesių nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, finansinio įnašo suma panaikinama pagal Finansinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį.	7. Jeigu per aštuoniolika mėnesių nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, finansinio įnašo suma skiriama regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurios prisideda sprendžiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinime plane nurodytus uždavinius.

Pakeitimas  109

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	19a straipsnis
	Sąjungos finansinių interesų apsauga
	Paramą pagal Priemonę gaunančios valstybės narės užtikrina Sąjungos finansinių interesų apsaugą taikydamos proporcingas priemones, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos, nustatymo, pranešimų apie juos, jų ištaisymo ir tyrimo priemones, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais sankcijų skyrimą. Įgyvendinant Priemonę dalyvaujančios valdžios institucijos, galutiniai gavėjai ir visos susijusios trečiosios šalys turi suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams vykdant savo įgaliojimus.
	1.  Įgyvendindamos Priemonę, valstybės narės, kaip Priemonės naudos arba paskolos gavėjos, imasi visų būtinų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, įskaitant privalomą išsamų pareiškėjų šios Priemonės lėšoms gauti patikrinimą, ir visų pirma užtikrinti, kad bet kokia pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonė atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę.
	2.  13 straipsnio 2 dalyje nurodytuose susitarimuose ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sprendimuose numatomos valstybių narių prievolės:
	a) reguliariai tikrinti, ar suteiktas finansavimas buvo tinkamai panaudotas pagal visas taikytinas taisykles ir ar bet kokia pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonė buvo tinkamai įgyvendinta laikantis visų taikytinų taisyklių, įskaitant Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę;
	b) imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir šalinti, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir imtis teisinių veiksmų siekiant susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas, įskaitant susijusias su bet kokiomis pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėmis;
	c) kartu su prašymu atlikti mokėjimą pateikti: i) valdymo pareiškimą, kad lėšos buvo naudojamos pagal numatytą paskirtį, kad su mokėjimo prašymu pateikta informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad įdiegtos kontrolės sistemos suteikia būtinas garantijas, kad lėšos buvo valdomos pagal visas taikomas taisykles, ir ii) atliktų auditų ir kontrolės priemonių santrauką, įtraukiant informaciją apie nustatytus trūkumus ir taisomuosius veiksmus, kurių imtasi;
	d) siekiant atlikti lėšų, susijusių su pagal atkūrimo ir atsparumo planą vykdomų reformų įgyvendinimo priemonėmis ir investiciniais projektais, auditą ir kontroliuoti, kaip jos naudojamos, elektroniniu formatu vienoje duomenų bazėje rinkti šių kategorijų duomenis: i) galutinio lėšų gavėjo pavadinimas; ii) rangovo ir subrangovo pavadinimas, kai galutinis lėšų gavėjas yra perkančioji organizacija pagal Sąjungos arba nacionalinę viešųjų pirkimų nuostatą; iii) lėšų gavėjo arba rangovo tikrojo (-ųjų) savininko (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) ir gimimo data (-os), kaip apibrėžta 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos 3 straipsnio 6 dalyje; iv) pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomų reformų ir investicinių projektų visų įgyvendinimo priemonių sąrašas, bendra viešojo finansavimo suma, nurodant pagal priemonę ir kitus Sąjungos fondus išmokėtų lėšų sumą:
	e) nustatyti prievoles visiems galutiniams lėšų, išmokėtų į atgaivinimo ir atsparumo planą įtrauktoms reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėms, gavėjams arba visiems kitiems su jų įgyvendinimu susijusiems asmenims ar subjektams aiškiai leisti Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Audito Rūmams naudotis savo teisėmis, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalyje, ir nustatyti panašias prievoles visiems galutiniams išmokėtų lėšų gavėjams;
	f) saugoti įrašus pagal Reglamento [FR] 132 straipsnį.
	3.  13 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytuose susitarimuose taip pat numatoma Komisijos teisė proporcingai sumažinti pagal Priemonę teikiamą paramą ir susigrąžinti visas Sąjungos biudžetui priklausančias sumas arba prašyti anksčiau laiko grąžinti paskolą sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atvejais arba tais atvejais, kai nesilaikoma minėtuose susitarimuose nustatytų prievolių. Priimdama sprendimą dėl susigrąžintinos sumos, sumos sumažinimo arba dėl sumos, kuri turi būti anksčiau laiko grąžinta, Komisija laikosi proporcingumo principo ir atsižvelgia į Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto arba prievolių nevykdymo sunkumą. Prieš sumažinant sumą arba prieš pareikalaujant jos išankstinio grąžinimo valstybei narei suteikiama galimybė pateikti savo pastabas.

Pakeitimas  110

Pasiūlymas dėl reglamento

19 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	19b straipsnis
	Mokėjimai galutiniams naudos gavėjams
	1.  Ekonominės veiklos vykdytojo, gaunančio paramą pagal Priemonę, tikrojo savininko, kai toks savininkas yra fizinis asmuo, investicijoms iš Priemonės skiriama bendra suma yra ribojama. Viršutinė riba yra 1 000 000 EUR vienam tikrajam savininkui. Jei viršutinė riba viršijama, apie tai pranešama Komisijai. Komisija kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar tinkamai pagrįstais atvejais galima taikyti išimtį. Komisija parengia aiškiai apibrėžtus ir objektyvius kriterijus, kurie nedelsiant paskelbiami gairių valstybių narių institucijoms forma.
	2.  Sukuriama atskira duomenų saugykla, skirta paramos gavėjams, kuriems suteikta išimtis viršyti 1 000 000 EUR ribą. Komisija skaitmeninėje veiklos rezultatų ataskaitų sistemoje renka informaciją apie visus mokėjimus, atliktus kiekvienam paramos gavėjui, įskaitant tikrąjį savininką, ir susumuoja vienam tikrajam savininkui išmokėtą sumą.
	3.  Veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema tam atitinkamai pritaikoma.

Pakeitimas  111

Pasiūlymas dėl reglamento

19 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	19b straipsnis
	Išorės auditas
	1.  Audito Rūmai naudojasi savo įgaliojimais pagal šio reglamento 7 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalį.
	2.  Audito Rūmams turi būti pranešta apie vidaus taisykles, nurodytas Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 60 straipsnio 1 dalyje, įskaitant leidimus suteikiančių pareigūnų paskyrimą, taip pat apie to reglamento 79 straipsnyje nurodytą delegavimo dokumentą.
	3.  Komisijos, Tarybos arba Parlamento prašymu Audito Rūmai gali teikti nuomones su Priemone susijusiais klausimais.
	4.  Kartu su Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 258 straipsnyje nurodyta metine ataskaita Audito Rūmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą apie Priemonės sąskaitų patikimumą ir pagrindinių sandorių teisėtumą bei tvarkingumą; patikimumo pareiškimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pakeitimas  112

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos.	Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos. Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus atsakingi valstybių narių atstovai ir atitinkamų institucijų bei suinteresuotųjų subjektų atstovai Europos Parlamento prašymu atvyksta į kompetentingą komitetą aptarti šiame reglamente numatytų ir pagal jį taikytinų priemonių. Susijusią informaciją bet kuriuo proceso etapu valstybės narės vienu metu teikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  113

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.	1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos deleguotuoju aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat pagal šio reglamento 20 straipsnį parengtas nacionalines ataskaitas.

Pakeitimas  114

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis.	2. Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, naudodama aiškiai matomą Sąjungos simboliką, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, taip pat profesinėmis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis. Komisija užtikrina Priemonės išlaidų matomumą aiškiai nurodydama, kad remiami projektai turi būti aiškiai ženklinami žyma „ES ekonomikos gaivinimo iniciatyva“.

Pakeitimas  115

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Komisija kas pusmetį teikia Europos Parlamentui informaciją apie pažangą siekiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų tarpinių reikšmių ir apie šių planų papildomumą su esamomis Sąjungos programomis. Į kas pusmetį teikiamas ataskaitas įtraukiamas kiekvienos valstybės narės įvykdyto Sąjungos biudžeto suskirstymas, nurodant, kuri veikla buvo remiama iš Sąjungos biudžeto, įskaitant kiekvieno galutinio paramos gavėjo gautas bendras sumas. Ataskaitos pateikiamos naudojantis skaitmenine veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema.

Pakeitimas  116

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) nustato paprastas ir aiškias procedūras, kad susijusioms valdžios institucijoms ir galutiniams naudos gavėjams nebūtų užkrauta pernelyg didelė administracinė našta;

Pakeitimas  117

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Skaitmeninių veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemoje centralizuojama informacija, būtina siekiant nustatyti pagal Priemonę teikiamos finansinės paramos veiklai galutinius gavėjus, įskaitant jų tikrąjį savininką, kiekvienoje valstybėje narėje. Nacionalinės valdžios institucijos privalo atlikti išsamų patikrinimą.

Pakeitimas  118

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Metinė ataskaita	Pusmečio ataskaita

Pakeitimas  119

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą.	1. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo pusmečio ataskaitą.

Pakeitimas  120

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.	2. Pusmečio ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, taip pat apie bet kokią mokėjimų raidą.

Pakeitimas  121

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Metinėje ataskaitoje pateikiama tokia informacija:	3. Pusmečio ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

Pakeitimas  122

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) visas galutinių Priemonės paramos gavėjų sąrašas ir kiekvienos pagal Priemonę visiškai ar iš dalies finansuojamos operacijos tikslas;

Pagrindimas

Toks viešai paskelbtas sąrašas padėtų visoms atitinkamoms institucijoms ar įstaigoms, pavyzdžiui, Europos Parlamentui, OLAF, Europos Audito Rūmams ar Europos prokuratūrai, atlikti būtiną auditą ir kontrolę.

Pakeitimas  123

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) kiekvienai valstybei narei skirtas skirsnis, kuriame išsamiai nurodoma, kaip įgyvendinamas patikimo finansų valdymo principas pagal Finansinio reglamento 61 straipsnį.

Pakeitimas  124

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Metinė ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai kaip integruotos finansinės ir atskaitomybės ataskaitos dalis ir įtraukiama į metinę Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 260–262 straipsniuose vadovaujantis šio reglamento 7 straipsniu, kaip atskiras pranešimo dėl Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo skyrius.

Pakeitimas  125

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.	1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją visuomenei, be kita ko, pasitelkdami žiniasklaidą ir nediskriminuodami.

Pakeitimas  126

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos paramos, teikiamos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, matomumą, reikalaujama, kad valstybės narės, naudodamosi visuomeninio transliavimo paslaugomis, informuotų savo piliečius apie pagal Priemonę finansuojamus projektus. Jei investicijos viršija 0,1 proc. valstybės narės BVP, perdavimo ceremonijoje turėtų dalyvauti Komisijos atstovas, kad būtų atkreiptas dėmesys į Sąjungos investicijas.

Pakeitimas  127

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1b. Vykdydama komunikacijos veiklą, Komisija turėtų pasitelkti vietos suinteresuotųjų subjektų tinklus, siekdama užtikrinti, kad lėšos greitai pasiektų paramos gavėjus, kuriems jų reikia, ir būtų pašalintos visos kliūtys, trukdančios gauti informaciją apie turimas lėšas pagal Priemonę.

Pakeitimas  128

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	26a straipsnis
	Įgaliojimų delegavimas
	1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
	2.  14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
	3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
	4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
	5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas  129

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 pastraipos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) ar prievolė pagal šio reglamento 15 straipsnio 5 dalį į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo procesą įtraukti suinteresuotuosius subjektus buvo įvykdyta visapusiškai laikantis partnerystės principo.

Pakeitimas  130

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.7 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2.7a Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas buvo parengtas tinkamai dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas (įskaitant nacionalines ir regionines sostines ir (arba) dešimt didžiausių atitinkamos valstybės narės miestų), pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat socialinius partnerius ir ekonominio sektoriaus atstovus, vadovaujantis partnerystės principu. Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:
	– valstybė narė pradėjo dialogą su suinteresuotaisiais subjektais rengdama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, buvo sukurti organizuoti kanalai suinteresuotųjų subjektų nuomonei rinkti ir analizuoti; dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams buvo surengtas deramas forumas pasikeisti nuomonėmis apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;
	– valstybės narės išnagrinėjo, įvertino suinteresuotųjų subjektų pateiktus pasiūlymus ir į juos atsižvelgė.
	Reitingas
	A – dideliu mastu
	B – vidutiniu mastu
	C – menku mastu

 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymas
Nuorodos	COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD)
Atsakingi komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.6.2020	ECON 17.6.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CONT 23.7.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Monika Hohlmeier 6.7.2020
58 straipsnis – Bendra komitetų procedūra  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Svarstymas komitete	28.9.2020
Priėmimo data	15.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 3 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Matteo Adinolfi, Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Lefteris Christoforou, Corina Crețu, Ryszard Czarnecki, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, José Manuel Fernandes, Luke Ming Flanagan, Daniel Freund, Isabel García Muñoz, Monika Hohlmeier, Jean-François Jalkh, Pierre Karleskind, Joachim Kuhs, Younous Omarjee, Tsvetelina Penkova, Sabrina Pignedoli, Angelika Winzig, Lara Wolters, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Maria Grapini, Marian-Jean Marinescu, Mikuláš Peksa, Ramona Strugariu, Viola Von Cramon-Taubadel

 

 

 

 

 

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (12.10.2020)

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

Nuomonės referentė: Corina Crețu

 

 

 

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;	(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 pandemija paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Ši pandemija yra kur kas daugiau nei sveikatos krizė; jos ekonominis ir socialinis poveikis įvairiose šalyse yra skirtingas ir dėl to gali padidėti skurdas ir nelygybė visoje Sąjungoje. Todėl investicijomis pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – Priemonę) turėtų būti sprendžiama sveikatos priežiūros skirtumų visoje Sąjungoje problema, kartu užtikrinant vienodą apsaugą ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau kovoti su sukrėtimais ir į juos reaguoti, taip pat greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai visai ekonomikai ir ypač sveikatos priežiūros sektoriui labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai ir darniai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;	(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų siekiant išvengti klaidų, padarytų reaguojant į paskutinę pasaulinę ekonomikos, socialinę ir finansų krizę, dėl kurios padidėjo ekonominiai ir socialiniai skirtumai. Todėl reformos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti didėjančios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos procesą. Tai yra dar svarbiau, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiam ekonomikos vystymuisi;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) geras valdymas yra būtina sąlyga norint sėkmingai valdyti ir administruoti reformą. Valdžios institucijų ir įvairių suinteresuotųjų subjektų administraciniams gebėjimams tenka pagrindinis vaidmuo tai užtikrinant, taip pat numatant biudžeto sudarymo ir vykdymo, sąskaitų pateikimo ir audito bei finansų pareigūnų patikros ir atsakomybės tvarką pagal finansines taisykles, priimtas remiantis Sutarties 322 straipsniu. Todėl valdžios institucijų ir paramos gavėjų gebėjimai turėtų būti stiprinami tinkamu mastu;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;	(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų galima valstybėse narėse paspartinti ekonomikos atsigavimą, išvengti tūkstančių darbo vietų praradimo ir sustiprinti vidutinės trukmės ir ilgalaikio augimo potencialą, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas, teikiančias Europos pridėtinės vertės. Siekiant skatinti ir įgyvendinti įtraukų tvarų ekonomikos augimą ir padėti kurti aukštos kokybės darbo vietas bei skatinti konkurencingumą, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios, įperkamos ir atsinaujinančiosios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose bei jų produktyvumą. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines ir skatinant žinių ekonomiką, kad būtų sumažinta nelygybė, kurią atskleidė Covid-19 pandemija, ypač skaitmeninė atskirtis regionuose, kuriems taikomas Sutarties 174 straipsnis. Reikia daugiau investuoti į skaitmeninimą, skaitmenines inovacijas ir skaitmeninį junglumą, nes tai sudarytų sąlygas sąžiningam perėjimui prie skaitmeninės ekonomikos, ypač pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) investicijų pagal Priemonę atveju reikėtų stiprinti partnerystės principą ir daugiapakopį valdymą visuose regionuose ir savivaldybėse. Daugiapakopis valdymas yra svarbus vykdant Europos semestro procesą, nes COVID-19 pandemija skirtingai paveikė įvairias valstybės narės teritorijas. Todėl labai svarbu, kad vykdant su Priemone susijusį darbą dalyvautų regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat ekonominiai ir socialiniai partneriai ir atitinkamos pilietinei visuomenei atstovaujančios įstaigos, pavyzdžiui, NVO. Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, turėtų konsultuotis su visais partneriais ir užtikrinti, kad lėšos greitai pasiektų paramos gavėjus, kuriems jų reikia. Be to, atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 krizė neproporcingai paveikė sektorius, kuriuose dominuoja jaunimas iki 25 metų ir moterys, ir į tai, kad nedarbo lygis juose didėja, reikia spręsti konkrečius su jų padėtimi susijusius klausimus. Todėl lyčių lygybė turėtų būti skatinama pirmumo tvarka visais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo ir įgyvendinimo etapais, siekiant panaikinti dabartinę lyčių nelygybę. Reikėtų atkreipti dėmesį tiek į miestų teritorijas, kurios yra žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos varomoji jėga, tiek į gamtinių arba demografinių trūkumų turinčius regionus;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;	(8) atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti patikimą tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas, padėsiantis gerinti valstybių narių ekonomikos tvarumą ir konkurencingumą, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta Priemonė. Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;

 

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8a) turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Sutarties 8, 10 ir 11 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įsipareigojimų. Be to, Priemonės tikslai apima darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta Sutarties 191 straipsnio 1 dalyje, taip pat įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;	(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą kaip Europos tvaraus augimo strategiją, kartu su kitais jo vystymosi tikslais, ir kaip Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti nuoseklumą, suderinamumą ir sąveiką su JT darbotvarke iki 2030 m. Siekiant nustatyti, ar investicija yra tvari, turėtų būti taikoma aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos taksonomija, kaip nustatyta, inter alia, 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/20881a, ir 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje1b;
	__________________
	1a OL L 198, 2020 6 22, p. 13.
	1b OL L 317, 2019 12 9, p. 1.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant ne tik žaliąją pertvarką, bet ir skaitmeninę pertvarką. Jos abi atliks pagrindinį vaidmenį gaivinant ir modernizuojant mūsų ekonomiką;	(12) siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant ne tik žaliąją pertvarką, bet ir skaitmeninę žiniomis grindžiamą pertvarką, sykiu atsižvelgiant į valstybių narių augimo prioritetus. Jos abi atliks esminį vaidmenį pertvarkant ir modernizuojant mūsų ekonomiką;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) kad būtų sudarytos sąlygos imtis priemonių, kurios susietų Priemonę su patikimu ekonomikos valdymu, siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais sustabdyti sprendimų dėl pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo terminą ir sustabdyti mokėjimus pagal šią Priemonę, jei atitinkamais atvejais, susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XX [BNR] nustatytu ekonomikos valdymo procesu, reikšmingai nesilaikoma reikalavimų. Tarybai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais panaikinti šiuos sustabdymus, susijusius su minėtais atitinkamais atvejais;	Išbraukta.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;	(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas siekiant darnesnio valstybių narių vystymosi. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa ne vėliau kaip iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą ir didinti investicijas į pagrindinius sektorius, skatinti aukštos kokybės darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, be kita ko, orientuojantis į jaunimą iki 25 metų ir moteris, stiprinti socialines teises, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio, bei skatinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą. Siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ypatingą dėmesį reikėtų skirti pažeidžiamiausiems gyventojų sluoksniams. Priemonė taip pat turėtų padėti siekti lyčių lygybės, kaip nurodyta Sutarties 8 straipsnyje;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;	(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos bei skaitmeninius prioritetus, taip pat socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis ir užbaigti reformas ir investicijas, įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tikslinga nustatyti didžiausią joms pagal Priemonę suteikiamą finansinį įnašą, susijusį su finansine parama (t. y. negrąžintina finansine parama). Šio didžiausio įnašo suma turėtų būti apskaičiuota remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu;	(19) siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis ir užbaigti reformas ir investicijas, įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tikslinga nustatyti didžiausią joms pagal Priemonę suteikiamą finansinį įnašą, susijusį su finansine parama (t. y. negrąžintina finansine parama). Šio didžiausio įnašo suma turėtų būti apskaičiuota remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu, atsižvelgiant į nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) procentinę dalį ir žmonių, kuriems gresia skurdas, lygį;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Siekiant užtikrinti procedūrų spartą, valstybė narė turėtų ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuris turėtų būti atskiras nacionalinės reformų programos priedas. Kad būtų užtikrintas greitas įgyvendinimas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti plano projektą kartu su ateinančių metų biudžeto projektu prieš tai einančių metų spalio 15 d.;	(20) būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Siekiant užtikrinti procedūrų spartą, valstybė narė turėtų ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuris turėtų būti atskiras nacionalinės reformų programos priedas. Kad būtų užtikrintas greitas įgyvendinimas, valstybės narės turėtų pateikti plano projektą kartu su ateinančių metų biudžeto projektu prieš tai einančių metų spalio 15 d. Valstybių narių pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų būti skelbiami viešai;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;	(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Europos Parlamentas turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija apie Komisijos ir valstybių narių derybas dėl atskirų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų visais proceso etapais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti nustatyti atsiliekantys sektoriai, pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, aukštos kokybės darbo vietų kūrimui, be kita ko, skirtų jaunimui iki 25 metų ir moterims, socialinių teisių stiprinimui ir ekonominio bei socialinio atsparumo didinimui, kad būtų galima geriau reaguoti į įvairių rūšių asimetrinius ir simetrinius sukrėtimus; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir konkurencingumo didinimui svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir į susijusių suinteresuotųjų šalių pritarimą ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, didesnio sveikatos priežiūros sistemos atsparumo, taip pat didesnio konkurencingumo, ir sprendžiami dėl jų kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar juo numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės tvaraus ir įtraukaus ekonomikos augimo potencialo didinimo, investicijų pritraukimo, aukštos kokybės darbo vietų kūrimo visiems, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų bei viešojo ir privačiojo sektorių investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius, veiksmingus ir tinkamus veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) siekiant supaprastinimo, finansinis įnašas turėtų būti nustatomas pagal paprastus kriterijus. Finansinis įnašas turėtų būti nustatytas remiantis atitinkamos valstybės narės siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatytomis išlaidomis;	(25) siekiant supaprastinimo, finansinis įnašas turėtų būti nustatomas pagal paprastus kriterijus, atitinkančius valstybės narės poreikius. Finansinis įnašas turėtų būti nustatytas remiantis atitinkamos valstybės narės siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatytomis išlaidomis;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(27) siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų suteikta pirmaisiais metais po krizės, ir užtikrinti suderinamumą su esamu šios priemonės finansavimu, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šiuo tikslu iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų būti prisiimti teisiniai įsipareigojimai dėl bent 60 proc. negrąžintinos paramos sumos. Dėl likusios sumos teisiniai įsipareigojimai turėtų būti prisiimti iki 2024 m. gruodžio 31 d.;	(27) siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų suteikta pirmaisiais metais po krizės, ir užtikrinti suderinamumą su esamu šios priemonės finansavimu, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šiuo tikslu iki 2024 m. gruodžio 31 d. turėtų būti prisiimti teisiniai įsipareigojimai dėl bent 60 proc. negrąžintinos paramos sumos. Dėl likusios sumos teisiniai įsipareigojimai turėtų būti prisiimti iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;	(29) paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(32) siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai, turėtų būti įmanoma sustabdyti ir panaikinti finansinio įnašo mokėjimą. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;	(32) siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu, prioritetą teikiant priemonėms, skirtoms trūkumams ištaisyti, o ne sankcijų taikymui. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai, turėtų būti įmanoma sustabdyti ir panaikinti finansinio įnašo mokėjimą. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas. Komisija turėtų pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai apie savo sprendimą sustabdyti arba panaikinti finansinių įnašų mokėjimą valstybei narei. Kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės, kaip numatyta pagal Europos semestro procesą, turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija;	(34) siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir visą galutinių paramos gavėjų sąrašą turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(40) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201314, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9515, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9616 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193917 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137118, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams;	(40) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201314, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9515, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9616 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193917 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137118, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams. Europos Parlamentas turėtų vykdyti ex ante demokratinę priežiūrą ir ex post patikrą, kad pagal Priemonę numatytos lėšos būtų tinkamai panaudotos, suteiktų Sąjungos pridėtinės vertės ir būtų remiamas valstybių narių ekonominis ir socialinis atsparumas. Todėl valstybės narės raginamos priimti ir taikyti veiksmingas kovos su sukčiavimu priemones padedant esamoms valstybių narių ir Sąjungos lygmens kovos su sukčiavimu agentūroms, pavyzdžiui, OLAF ir, kai tinkama, Europos prokuratūrai, taip pat užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi;
_________________	_________________
14 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).	14 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
15 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).	15 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
16 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).	16 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
17 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).	17 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
18 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).	18 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras) – 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/9720 2-a straipsnyje nustatytas procesas.	3. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras) – 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/9720 2-a straipsnyje nustatytas procesas. Šiame reglamente jis turėtų būti papildytas numatant regionų, miestų ir savivaldybių dalyvavimą.
_________________	_________________
20 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1.).	20 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1.).

 

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3 straipsnis	3 straipsnis
Scope	Scope
Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.	Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, įskaitant priežiūrą, konkurencingumu, atsparumu, koordinavimo pajėgumais, reagavimo į krizes procedūromis, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.	1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, siekiant labiau suderinto valstybių narių vystymosi, didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį, kartu kovojant su socialine nelygybe, ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, kad ji taptų konkurencingesne žinių ekonomika, skatinant darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą pasibaigus COVID-19 krizei, visų pirma sveikatos priežiūros sektoriuje, taip pat skatinant tvarų vidutinės trukmės ir ilgalaikį ekonomikos augimą.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a straipsnis
	Horizontalieji principai
	1. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įgyvendinant Priemonę būtų paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.
	Kadangi ši Chartija apima visas teises, aptariamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas teises ir laisves bei kitas teises ir principus, kylančius iš Europos Sąjungos šalių bendrų konstitucinių tradicijų ir kitų tarptautinių dokumentų, imamasi atitinkamų veiksmų siekiant užkirsti kelią šių pagrindinių teisių, pavyzdžiui, kovos su diskriminacija, pažeidimui ir lyčių nelygybei.
	2. Priemonės tikslų siekiama laikantis tikslo skatinti darnų vystymąsi, kaip išdėstyta Sutarties 11 straipsnyje.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama kiekvieną priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.	2 Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, su informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija, valstybės narės ar valdymo institucijos patiria dėl kiekvienos priemonės veikimo. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje, išlaidas, taip pat tarpusavio konsultacijų reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6 straipsnis	Išbraukta.
Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai
Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Priemonei. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Parama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę papildoma parama, teikiama pagal kitus Sąjungos fondus ir programas. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.	Parama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę papildoma parama, teikiama pagal kitus Sąjungos fondus ir programas, tačiau jos nedubliuojamos. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9 straipsnis	Išbraukta.
Priemonės, kuriomis Priemonė susiejama su patikimu ekonomikos valdymu
1. Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
1 dalyje nurodytas sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.
17 straipsnyje nurodytas termino sustabdymas pradedamas taikyti kitą dieną po 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu sustabdomi mokėjimai, taikoma Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl (...), 15 straipsnio 9 dalis.
2. Jeigu nutinka bet kuris iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [...], 15 straipsnio 11 dalyje nurodytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino sustabdymas ir procedūros arba mokėjimų sustabdymas.
Atitinkamos procedūros arba mokėjimai atnaujinami kitą dieną po to, kai panaikinamas sustabdymas.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei dėl 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos skyrimo apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju nacionaliniu produktu (BVP) vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu.	Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei dėl 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos skyrimo apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju nacionaliniu produktu (BVP) vienam gyventojui santykiniu nedarbo lygiu, atsižvelgiant į nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) procentinę dalį ir žmonių, kuriems gresia skurdas, lygį.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 334 950 000 000 EUR sumą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymus neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 10 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.	1. Laikotarpiui iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 334 950 000 000 EUR sumą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymus neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 10 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1 a. Papildomi ištekliai taip pat gali būti skiriami 2023 m. ir 2024 m. biudžetiniams įsipareigojimams – tai daroma deleguotuoju aktu keičiant reglamentą ir remiantis pagrįstu valstybės narės prašymu.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., jei bus finansinių išteklių, Komisija gali skelbti kvietimus tekti paraiškas pagal Europos semestro tvarkaraštį. Tuo tikslu ji paskelbia orientacinį kvietimų teikti paraiškas, kuriuos ketinama organizuoti tuo laikotarpiu, tvarkaraštį ir nurodo kiekvienam kvietimui likusią sumą. Kiekviena valstybė narė gali teikti pasiūlymą, kad savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti gautų didžiausią sumą neviršijančią sumą, atitinkančią jai paskirtą turimos paskirstyti sumos dalį, kaip nurodyta I priede.	Išbraukta.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Iki 2024 m. gruodžio 31 d., gavusi valstybės narės prašymą, Komisija atitinkamai valstybei narei gali suteikti paskolos paramą jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti.	1. Iki 2025 m. gruodžio 31 d., gavusi valstybės narės prašymą, Komisija atitinkamai valstybei narei gali suteikti paskolos paramą jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 15 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.	2. Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 15 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį.	1. Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė, taip pat nustatomi metiniai tikslai. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų bei viešojo ir privačiojo sektorių investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, sudarančios nuoseklų rinkinį, kuris, be kita ko, apima metinius tikslus ir įgyvendinimo vertinimo sistemą.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.	2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais, pavyzdžiui, investicijomis į interneto ryšį siekiant užtikrinti, kad piliečiai, ypač pažeidžiamiausi, išliktų tarpusavyje susiję, taip pat kad Europos Sąjungos žinių ekonomika taptų tvaresnė. Be to, dėl pandemijos nacionalinės sveikatos priežiūros paslaugos turi būti remiamos modernizuojant sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir didinant sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą Sąjungoje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.
_________________	_________________
21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.	21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
22 […]	22 […]

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Rengdamos ir įgyvendindamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 204/2014, valstybės narės įtraukia suinteresuotuosius subjektus, visų pirma regioninio ir vietos lygmens atstovus ar valdžios institucijas, ekonominius ir socialinius partnerius, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas. Jos yra labai svarbios siekiant nustatyti ir įvertinti konkrečius investicijų poreikius atitinkamoje valstybėje narėje.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra jos nacionalinės reformų programos priedas ir oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu.	2. Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra jos nacionalinės reformų programos priedas ir oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybės narės pateikia plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) paaiškinimas, kaip ketinama spręsti atitinkamus įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatytus uždavinius ir prioritetus;	a) paaiškinimas, kaip ketinama spręsti atitinkamus įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatytus uždavinius ir prioritetus, atsižvelgiant į valstybės narės vystymosi tikslus;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;	b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir (arba) išsaugojimas, be kita ko, skirtų jaunimui iki 25 metų ir moterims, ir ekonominis bei socialinis atsparumas, švelninamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis, gerinama verslo struktūra ir prisidedama prie didesnės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir konvergencijos, įskaitant tai, kaip bus orientuojamasi į geografinių ypatumų turinčias teritorijas, ir kaip šiame plane turėtų būti sprendžiami atitinkami konkrečiai šaliai būdingi uždaviniai ir prioritetai;

Pakeitimas  43Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;	c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žinių ekonomikos, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jų iškylančių uždavinių; paaiškinimas, be kita ko, apima priemones, kurių valstybės narės imasi siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos tikslai, taip pat priemones, kurių valstybės narės imasi, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų sukurta neutralaus poveikio klimatui ekonomika;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) numatomos ne ilgesnio kaip ketverių metų laikotarpio reformų ir ne ilgesnio kaip septynerių metų laikotarpio investicijų įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;	d) numatomos ne ilgesnio kaip ketverių metų laikotarpio reformų ir ne ilgesnio kaip septynerių metų laikotarpio investicijų įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir rodikliai, pagal kuriuos vertinama, kaip siekiama tų reikšmių, taip pat orientacinis tvarkaraštis;

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) paaiškinimas, kaip šiuo planu sprendžiami gero ir veiksmingo valdymo uždaviniai ir šalinamos gebėjimų spragos, be kita ko, tinkamu mastu stiprinant valdžios institucijų ir paramos gavėjų gebėjimus;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) papildomos priemonės, kurių gali prireikti;	h) bet kokios papildomos priemonės, kurių gali prireikti, be kita ko, mažinant nereikalingą administracinę naštą ir didinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių skaičių;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. Valstybės narės taip pat gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę pagal jos reglamentą.	4. Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi, ir apie tai informuojamos kitos Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos. Be to, Komisija gali pateikti valstybėms narėms patogų naudoti geros praktikos priemonių rinkinį. Valstybės narės taip pat gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę pagal jos reglamentą.

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pasiūlymą Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti planą iki oficialaus jo pateikimo.	1. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pasiūlymą Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti planą iki oficialaus jo pateikimo.

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:	3. Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žinių ekonomiką ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į konkurencingą ekonomiką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žinių ekonomikos ir skaitmeninės pertvarkos siekiant plėtoti konkurencingą ekonomiką arba spręsti dėl jų kylančius uždavinius;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ilgalaikio konkurencingos ekonomikos augimo potencialo didinimo, aukštos kokybės darbo vietų kūrimo ir (arba) išsaugojimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo siekiant darnesnio valstybių narių vystymosi;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) ar valstybės narės pateiktas numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų bendros sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas tikėtinam poveikiui ekonomikai ir užimtumui;	e) ar valstybės narės pateiktas numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų bendros sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas tikėtinam poveikiui ekonomikai ir užimtumui, taip pat ar mokėjimų planas atitinka finansinį reglamentą;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus;	f) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro efektyvius ir darnius veiksmus, siekiant padėti kurti darbo vietas, užtikrinti augimą ir plėtoti žinių visuomenę;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius.	g) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, mokėjimų planą, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius.

 

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per keturis mėnesius įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.	1. Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, per du mėnesius įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) Komisijos užtikrinamos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka;	f) Komisijos užtikrinamos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų, įskaitant iš nacionalinių, regioninių ir vietos administravimo įstaigų, tvarka;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.	Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, bei garantavo, kad netinkamu būdu išleistos lėšos bus kompensuotos.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Europos Parlamento ir Tarybos informavimas ir komunikacija dėl valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų	Europos Parlamento ir Tarybos dalyvavimas ir komunikacija dėl valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.	1. Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams. Toks prašymas negali būti aiškinamas plačiai.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis.	2. Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, taip pat profesinėmis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija ir atitinkamos valstybės narės, taikydamos priemonę, atitinkančią jų atsakomybės ribas, skatina šiuo reglamentu nustatytų priemonių sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:	Komisija ir atitinkamos valstybės narės, siekdamos išvengti bet kokio dubliavimosi, skatina šiuo reglamentu nustatytų priemonių sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a. Siekiant užtikrinti Sąjungos paramos, teikiamos pagal Priemonę, matomumą, valstybės narės informuoja savo piliečius apie finansuojamus projektus.

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.1 papunkčio 1 dalies antros pastraipos pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– šie uždaviniai laikomi svarbiais atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialui didinti	– šie uždaviniai laikomi svarbiais atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialui didinti, pvz., atsakingai plėtojant tvaraus augimo potencialą

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.2 papunkčio 1 dalies antros pastraipos pirma įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie ekonomikos ar socialinių sektorių skaitmeninimo;	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie ekonomikos ar socialinių sektorių skaitmeninės transformacijos ir skatinama platesnė prieiga prie skaitmeninių technologijų;

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 dalies 2.4 papunkčio įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo	2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, įskaitant darbo vietas jaunimui iki 25 metų ir moterims, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo

 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymas
Nuorodos	COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD)
Atsakingi komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.6.2020	ECON 17.6.2020
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	REGI 17.6.2020
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Corina Crețu 16.6.2020
58 straipsnis – Bendra komitetų procedūra  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Priėmimo data	24.9.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 5 16
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	François Alfonsi, Mathilde Androuët, Pascal Arimont, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Stéphane Bijoux, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Rosa D’Amato, Tamás Deutsch, Christian Doleschal, Francesca Donato, Chiara Gemma, Cristian Ghinea, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Ondřej Knotek, Constanze Krehl, Elżbieta Kruk, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Nora Mebarek, Martina Michels, Andżelika Anna Możdżanowska, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Alessandro Panza, Tsvetelina Penkova, Caroline Roose, André Rougé, Vincenzo Sofo, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Viktor Uspaskich, Monika Vana
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Buda, Stelios Kympouropoulos, Tonino Picula, Bronis Ropė

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19	+
RENEW	Stéphane Bijoux, Cristian Ghinea, Ondřej Knotek, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Viktor Uspaskich
S&D	Adrian-Dragoş Benea, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Nora Mebarek, Tsvetelina Penkova, Tonino Picula
VERTS/ALE	François Alfonsi, Caroline Roose, Bronis Ropė, Monika Vana

 

5	-
ID	Mathilde Androuët, Francesca Donato, Alessandro Panza, André Rougé, Vincenzo Sofo

 

16	0
ECR	Elżbieta Kruk, Andżelika Anna Możdżanowska
GUE/NGL	Martina Michels, Younous Omarjee
NI	Rosa D'Amato, Chiara Gemma
PPE	Pascal Arimont, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Daniel Buda, Tamás Deutsch, Christian Doleschal, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Stelios Kympouropoulos, Andrey Novakov

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0  : susilaikė

 

 

 

 

 

 

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (14.9.2020 )

pateikta Biudžeto komitetui ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

(COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu: Sirpa Pietikäinen (pranešėja)

 

 

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą įtraukti šiuos pasiūlymus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) Sutarties 2 ir 8 straipsniuose nurodyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Todėl lyčių aspekto integravimas, įskaitant biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, turėtų būti užtikrintas visų sričių ES politikoje ir teisės aktuose;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;	(3) Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;	(4) COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 krizė moterims ir mergaitėms daro neproporcingai didelį poveikį dėl jau esamos nelygybės, kuri, be kita ko, lemia didesnę smurto dėl lyties riziką karantino metu ir dažniau pasitaikantį pasitraukimą iš darbo rinkos dėl to, kad joms tenka didesnė priežiūros pareigų našta, nes didesnė dalis moterų dirba karantino paveiktuose sektoriuose, neoficialios ekonomikos sektoriuose ir mažų garantijų darbo sąlygomis. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos viešosiomis paslaugomis pagrįstą tvirtą gerovės sistemą ir patikimas bei atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau ir labiau įtraukiu būdu reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio socialinių skirtumų Sąjungoje didėjimo ir būtų sparčiau daroma pažanga siekiant lyčių lygybės, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis šalinami ekonomikos skirtumai ir struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas bei įtraukumas;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a) COVID-19 pandemijos protrūkis taip pat parodė, koks svarbus lyčių poveikis visuomenėms, atspindintis įvairių formų vyrų ir moterų nelygybę. Kadangi dauguma ES priežiūros ir pagrindinių paslaugų sektoriuose dirbančių darbuotojų yra moterys, akivaizdi pasirodė ne tik neproporcingai didelė krizės našta moterims, bet ir horizontalioji bei vertikalioji darbo rinkos segregacija, kurią dar labiau sustiprino vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų ir infrastruktūros trūkumas. Be to, smurto dėl lyties atvejų padaugėjimas visoje ES izoliacijos laikotarpiu atskleidė nerimą keliantį nepakankamos moterų, kurios tampa smurto šeimoje aukomis arba rizikuoja jį patirti, apsaugos ir paramos priemonių mastą. Ši priemonė turėtų padėti valstybėms narėms remti ir plėtoti iniciatyvas, skirtas moterų galimybėms imtis verslo, gauti mikrofinansavimą ir tobulėti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityse, taip pat didinti užimtumo galimybes, ypač skaitmeninės ir ekologiškos ekonomikos prioritetiniuose sektoriuose, užtikrinant užimtumo iniciatyvas be diskriminacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas darbo rinkos segregacijos problemai spręsti taikant priemones, kuriomis siekiama panaikinti vyrų ir moterų užimtumo, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus. Valstybės narės taip pat turėtų naudotis Programa rengdamos ir stiprindamos iniciatyvas, kuriomis skatinama ir gerinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, ypatingą dėmesį skiriant priežiūros infrastruktūrai ir paslaugoms. Atsigaunant po krizės taip pat bus svarbi infrastruktūra ir paslaugos, pavyzdžiui, prieglaudos ir parama smurto aukoms;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;	(5) reformų, kuriomis padedama siekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tos reformos turi būti įgyvendinamos ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems gyventojams ir laikantis lyčių lygybės principo. Tai bus dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) moterims teko pirmosioms stoti į kovą su COVID-19 krize, nes jos sudaro didžiąją sveikatos priežiūros darbuotojų dalį visoje ES, ir rasti pusiausvyrą tarp neapmokamo priežiūros darbo ir profesinių pareigų, kas buvo ypač sunku vienišiems tėvams, kurių 85 proc. sudaro moterys. Investicijos į tvirtą priežiūros infrastruktūrą taip pat labai svarbios siekiant užtikrinti lyčių lygybę, moterų ekonominį įgalėjimą, kurti atsparias visuomenes, kovoti su mažų garantijų sąlygomis moterų dominuojamame sektoriuje, skatinti darbo vietų kūrimą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, taip pat didinti BVP, nes tokiu atveju daugiau moterų gali dirbti apmokamą darbą;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;	(6) ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos, be kita ko, į viešąsias paslaugas, o tai turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių moterų teisėms ir jų ekonominiam įgalėjimui, taip pat sveikatai, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises. Todėl tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio tvaraus augimo potencialas, taip pat priežiūros ekonomikos, kaip vienos iš pagrindinių ekonominio modelio sudedamųjų dalių, apsauga, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant įtraukaus ir tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į priežiūros pertvarką, žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines. Be to, tai puiki galimybė palengvinti perėjimą prie atsparios priežiūros ekonomikos ir pasiekti lyčių pusiausvyrą visuomenėje;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;	(11) atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato ir aplinkos apsaugos tikslams įgyvendinti laikantis ES taksonomijos ir principo „nedaryti reikšmingos žalos“. Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas daro neproporcingai didelį poveikį moterims, tačiau priimant sprendimus dėl klimato kaitos švelninimo politikos joms atstovaujama nepakankamai. Turime užtikrinti, kad moterys ir kitos pažeidžiamos grupės būtų įtrauktos į visų lygių sprendimų priėmimo procesus nacionaliniu ir ES lygmenimis;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a) atsižvelgiant į 2020–2025 m. Europos lyčių lygybės strategiją ir Sąjungos įsipareigojimus įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, visų pirma tikslą Nr. 5, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės skatinti lyčių lygybę, lyčių aspekto integravimo principą ir panaikinti diskriminavimą dėl lyties ir lyčių nelygybę;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant ne tik žaliąją pertvarką, bet ir skaitmeninę pertvarką. Jos abi atliks pagrindinį vaidmenį gaivinant ir modernizuojant mūsų ekonomiką;	(12) siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant ne tik žaliąją pertvarką ir priežiūros pertvarką, bet ir skaitmeninę pertvarką. Jos abi atliks pagrindinį vaidmenį gaivinant ir modernizuojant mūsų ekonomiką;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;	(14) Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslu ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, skatinti lyčių lygybę ir remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir perėjimą prie atsparios priežiūros ekonomikos, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m. ir lyčių pusiausvyra visuomenėje, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, skatinti lyčių aspektu grindžiamą darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;	(16) siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas privalo derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais, lyčių lygybės planais ir partnerystės susitarimais bei veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos lyčių lygybės strategijos, Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, tinkamos lyčių lygybei skatinti ir svarbios vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, pavyzdžiui, mažinant atotrūkį tarp lyčių skaitmeninėje srityje. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos lygybės, klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;	(21) kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui atsižvelgiant į lyčių aspektą, ekonominiam, socialiniam atsparumui ir lyčių lygybei. Jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir pertvarkai siekiant atsparios priežiūros ekonomikos svarbios priemonės, taip pat skatinama lyčių lygybė. Jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;	(22) Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare, dalyvaujant socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios, priežiūros ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jų kylantys uždaviniai; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo principo skatinimo ir diskriminacijos dėl lyties panaikinimo arba dėl jos kylančių uždavinių; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktame lyčių lygybės plane veiksmingai sprendžiamas krizės poveikio lyčių lygybei klausimas, visų pirma užimtumo ir galimybių gauti finansavimą srityse, taip pat ar į jį įtrauktos smurto dėl lyties prevencijos ir kovos su juo priemonės; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo atsižvelgiant į lyčių aspektą, lyčių lygybės, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(33) kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kas ketvirtį per Europos semestrą turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą;	(33) kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kas ketvirtį per Europos semestrą, pasikonsultavusios su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(36) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje;	(36) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje. Stebėsenos tikslais renkami duomenys suskirstomi pagal lytį;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;	(37) tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų poveikį lyčių lygybei; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(38) turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio vertinimas, kaip įgyvendinami šiuo reglamentu nustatytos Priemonės tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonių poveikis;	(38) turėtų būti atliktas nepriklausomas vertinimas atsižvelgiant į lyčių aspektą, pasikonsultavus su moterų pilietinės visuomenės organizacijomis ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą specialistais, kaip įgyvendinami šiuo reglamentu nustatytos Priemonės tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonių poveikis, be kita ko, lyčių lygybei;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.	Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, taip pat pertvarka siekiant atsparios priežiūros ekonomikos, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, lyčių lygybe, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.	1. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir poveikį lytims, remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, skatinant lyčių lygybę, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir tvarų bei įtraukų ekonomikos augimą ir lyčių lygybę.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.	2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai vykdomi pirmenybės tvarka ir dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka ir pertvarka siekiant atsparios priežiūros ekonomikos, arba jų nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kitus aplinkos apsaugos tikslus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/199921, į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka nacionalines lyčių lygybės strategijas.
__________________	__________________
21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.	21 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.
22 […]	22 […]

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;	b) paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas atsižvelgiant į lyčių aspektą, didinamos darbo vietų kūrimo galimybės ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją, taip pat lyčių lygybę;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;	c) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, pertvarkos siekiant atsparios priežiūros ekonomikos arba spręsti dėl jų kylančius uždavinius;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) nacionalinis ekonomikos gaivinimo planas lyčių lygybės požiūriu, atitinkantis Lyčių lygybės strategijoje nustatytus tikslus, siekiant veiksmingai kovoti su neigiamu krizės poveikiu lyčių lygybei, visų pirma užtikrinant darbo vietų kūrimą moterims, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimą ir moterų verslininkių galimybes gauti kreditą, įskaitant smurto dėl lyties ir smurto šeimoje bei nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais priemones; nacionalinis lyčių lygybės planas rengiamas ir įgyvendinamas koordinuojant veiksmus su atitinkamomis nacionalinėmis lyčių lygybės įstaigomis ir konsultuojantis su moterų teisių organizacijomis bei biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ekspertais;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo principo skatinimo ir diskriminacijos dėl lyties panaikinimo arba dėl to kylančių uždavinių;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies c c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cc) poveikio lytims vertinimas, kuriuo remiamasi į planą įtraukiant priemones;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.	2. Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją. Komisija taip pat reikalauja, kad nepriklausomi ekspertai atliktų plano poveikio lytims vertinimą, arba pati atlieka tokį vertinimą.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:	Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei pertvarką siekiant atsparios priežiūros ekonomikos, taip pat į lyčių lygybės skatinimą, ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, pertvarkos siekiant atsparios priežiūros ekonomikos, arba dėl jų kylančių uždavinių;

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktame lyčių lygybės plane veiksmingai sprendžiamos dėl krizės kylančios su lyčių aspektu susijusios problemos, užtikrinama lyčių lygybė, visų pirma užimtumo, vienodo darbo užmokesčio ir galimybių gauti finansavimą srityse, prisidedama prie lyčių aspekto integravimo principo skatinimo ir diskriminacijos dėl lyties panaikinimo, taip pat ar į jį įtrauktos smurto dėl lyties ir smurto šeimoje bei seksualinio priekabiavimo prevencijos ir kovos su šiais reiškiniai priemonės;

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo atsižvelgiant į lyčių aspektą, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo, ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo ir lyčių lygybės stiprinimo;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.	2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų palyginami, suskirstyti pagal lytį ir renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

 

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.	2. Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą ir jų poveikį lyčių lygybei.

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą jo įgyvendinimo ataskaitą, o praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo 2027 m. pabaigos – nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą.	1. Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą jo įgyvendinimo ataskaitą, o praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo 2027 m. pabaigos – nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą atsižvelgiant į lyčių aspektą.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.	2. Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė, taip pat lyčių aspekto integravimo poveikis. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras šiuo reglamentu nustatytų priemonių vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jo poveikį.	4. Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras šiuo reglamentu nustatytų priemonių vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jo poveikį, įskaitant poveikį lyčių lygybei.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2punkto 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų svarbą ir darną, jų indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:	Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų svarbą ir darną, jų indėlį į žaliąją, priežiūros ir skaitmeninę pertvarką bei lyčių lygybės skatinimą ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;	b) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios, priežiūros ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jų kylančių uždavinių;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo principo skatinimo, diskriminacijos dėl lyties panaikinimo arba dėl šių reiškinių kylančių problemų sprendimo, visų pirma priemonių, kuriomis siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, užtikrinti tinkamas atostogas dėl šeiminių priežasčių ir lanksčias darbo sąlygas, užtikrinti prieinamas ir įperkamas vaikų ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, taip pat didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, be kita ko, užtikrinant lygias galimybes ir karjeros perspektyvas;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas lyčių lygybės planas atitinka Lyčių lygybės strategijos tikslus ir ar juo veiksmingai sprendžiamas krizės poveikio lyčių lygybei klausimas, visų pirma užimtumo, vienodo darbo užmokesčio ir galimybių gauti finansavimą srityse, taip pat ar į jį įtrauktos smurto dėl lyties ir nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio prevencijos ir kovos su jais priemonės;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;	d) ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, lyčių lygybės, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.2 punkto antraštė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.2 Plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių	2.2 Plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios, priežiūros ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jų kylančių uždavinių

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.2 punkto 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	arba
	tikimasi, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie pertvarkos siekiant priežiūros ekonomikos;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.2 punkto 1 dalies 3 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie žaliosios ir (arba) skaitmeninės pertvarkos keliamų uždavinių sprendimo,	– numatoma, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie žaliosios, priežiūros ir (arba) skaitmeninės pertvarkos keliamų uždavinių sprendimo,

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.2 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2.2a Plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo principo skatinimo ir diskriminacijos dėl lyties panaikinimo arba dėl jo kylančių uždavinių.
	Vertindama pagal šį kriterijų, Komisija atsižvelgia į šiuos elementus:
	Taikymo sritis
	– tikimasi, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo principo skatinimo; arba tikimasi, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie diskriminacijos dėl lyties panaikinimo;
	arba
	– tikimasi, kad įgyvendinus numatomas priemones bus svariai prisidėta prie lyčių nelygybės ir (arba) diskriminacijos dėl lyties keliamų problemų sprendimo;
	taip pat
	tikimasi, kad įgyvendinus numatomas priemones bus padarytas ilgalaikis poveikis.
	Vertinimas
	A – dideliu mastu
	B – vidutiniu mastu
	C – menku mastu

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.3 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2.3a Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktame lyčių lygybės plane veiksmingai sprendžiamas krizės poveikio lyčių lygybei klausimas, visų pirma užimtumo, vienodo darbo užmokesčio ir galimybių gauti finansavimą srityse, taip pat į jį įtrauktos smurto dėl lyties ir nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio prevencijos ir kovos su jais priemonės.
	Vertindama pagal šį kriterijų, Komisija atsižvelgia į šiuos elementus:
	Taikymo sritis
	– tikimasi, kad įgyvendinus į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktą lyčių lygybės planą, kuris parengtas bendradarbiaujant su moterų pilietinės visuomenės organizacijomis, bus svariai prisidėta prie krizės poveikio lyčių lygybei mažinimo;
	taip pat
	– tikimasi, kad įgyvendinus į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktą lyčių lygybės planą bus svariai prisidėta prie darbo vietų moterims kūrimo;
	taip pat
	– tikimasi, kad įgyvendinus į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktą lyčių lygybės planą bus svariai prisidėta prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų mažinimo;
	taip pat
	– tikimasi, kad įgyvendinus į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktą lyčių lygybės planą bus svariai prisidėta prie moterų verslininkių galimybių gauti kreditą didinimo;
	taip pat
	– tikimasi, kad įgyvendinus į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktą lyčių lygybės planą bus svariai prisidėta prie smurto dėl lyties ir nepageidaujamo seksualinio pobūdžio elgesio prevencijos ir kovos su jais.
	Vertinimas
	A – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu veiksmingai prisidedama prie krizės poveikio lyčių lygybei mažinimo.
	B – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu šiek tiek prisidedama prie krizės poveikio lyčių lygybei mažinimo.
	C – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu neprisidedama prie krizės poveikio lyčių lygybei mažinimo.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.4 punkto antraštė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo	2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, lyčių lygybės, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo

 

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.4 punkto 1 dalies 1 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus ir didinti atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį, kartu išvengiant neigiamo tų priemonių poveikio klimatui ir aplinkai,	– ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos priemonės, kuriomis siekiama šalinti valstybių narių ekonomikos trūkumus ir didinti atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir mažinti neigiamą krizės poveikį, kartu skatinant lyčių lygybę ir žaliąją pertvarką,.

 

 

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

 

Biudžeto komiteto pirmininkui Johanui Van Overtveldtui BRIUSELIS

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkei Irenei Tinagli BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD))

Gerb. Pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Konstitucinių reikalų komitetas teikia nuomonę Jūsų komitetams. 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Konstitucinių reikalų komitetas apsvarstė šį klausimą 2020 m. spalio 12 d. posėdyje. Per šį posėdį[23] komitetas nusprendė paraginti atsakingus Biudžeto komitetą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus.

Pagarbiai

(parašas) Antonio Tajani

PASIŪLYMAI

2017 m. vasario 16 d. rezoliucijose dėl Europos ateities Parlamentas pabrėžė, kad reikia gerinti Sąjungos pajėgumą veikti ir stiprinti Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą, dėmesį atkreipiant į tai, kad Bendrijos metodas geriausiai tinka Sąjungos veikimui užtikrinti. Parlamentas manė, kad tiek nuosavų išteklių, tiek DFP klausimais Taryboje taikomas vieningo balsavimo sprendimų priėmimo procedūras reikėtų pakeisti kvalifikuota balsų dauguma, ir pabrėžė, kad priimant DFP reglamentą būtina taikyti įprastą teisėkūros procedūrą. Nors norint atlikti kai kuriuos iš šių pakeitimų reikia pakeisti Sutartį, SESV 312 straipsnio 2 dalyje jau numatyta galimybė priimant DFP Taryboje taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma.

Konstitucinių reikalų komitetas, laikydamasis tokios pozicijos, Biudžeto komitetui skirtoje nuomonėje dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto atkreipė dėmesį į privalumus, kurie atsirastų sudarius laikinius finansinius pajėgumus iš lėšų, Komisijos ES vardu pasiskolintų rinkose Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei (priemonė „Next Generation EU“), taip pat į būtinybę sukurti naujus tikrus nuosavus išteklius 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, taip siekiant užtikrinti paketo grąžinimo plano patikimumą ir tvarumą, sykiu nustatant, kad Parlamentas dėl naujo mechanizmo privalės priimti deramą bendrą sprendimą ir užtikrins atskaitomybę ir kuo daugiau skaidrumo. Tokios pozicijos taip pat turi būti laikomasi priimant sprendimus dėl prioritetų nustatymo ir lėšų išmokėjimo visoms priemonėms, finansuojamoms iš išorės asignuotųjų pajamų pagal priemonę „Next Generation EU“.

Pasiūlyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra viena iš esminių priemonės „Next Generation EU“ ramsčių, todėl šioje priemonėje atitinkamai yra toliau pateiktų nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti demokratinę priežiūrą ir atskaitomybę, deramai paisant institucinės pusiausvyros principo:

– aiškūs nustatyti ES prioritetai ir su nustatytais prioritetais susiję išlaidų tikslai reglamente, taip pat dėmesys projektams, kuriais skatinama Sąjungos integracija;

–  priimant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus naudojami deleguotieji, o ne įgyvendinimo aktai;

–  privaloma laiku atliekama ir tinkamos struktūros šios priemonės įgyvendinimo peržiūra;

– konsultacijos su įvairių lygmenų suinteresuotaisiais subjektais, atstovais ar institucijomis regionų ir vietos lygmenimis, ekonominiais ir socialiniais partneriais, taip pat pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, rengiantis priimti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, tačiau vykdant šiuos procesus nereikalingai nedelsiant ir laikantis partnerystės principo;

–  reguliarios ir laiku, vienu metu ir vienodomis sąlygomis teikiamos ataskaitos ir informacija Europos Parlamentui ir Tarybai tiek raštu, tiek dalyvaujant Komisijos ir valstybių narių atstovams Europos Parlamento kompetentingų komitetų posėdžiuose;

–  būtinybė sukurti deramas priemones, pavyzdžiui, viešą rodiklių rezultatų suvestinę, stebėti ir vertinti, kaip Europos Parlamentas įtraukiamas ir dalyvauja skiriant galimus ekspertus, padedančius Komisijai; 

– galimybė Europos Parlamentui naudotis viena duomenų baze, kurioje elektronine forma būtų saugoma išsami informacija apie visus galutinius lėšų, suteikiamų pagal šią priemonę, gavėjus;

– galimybė gauti finansavimą su sąlyga, jei laikomasi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, kaip nustatyta taisyklėse, kurios bus nustatytos atsižvelgiant į visą ES biudžetą;

– Europos Parlamento išlaidoms pagal šią priemonę taikoma biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, aiškiai atskiriant šios priemonės išlaidas nuo bendrosios Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros. 

Be to, Konstitucinių reikalų komitetas norėtų pabrėžti, kad dėl priemonės „Next Generation EU“ tarp grynųjų įmokų mokėtojų ir grynąją paramą gaunančiųjų vis dar gali kilti nesantaiką keliančių diskusijų dėl vadinamosios moralinės žalos, jei nebus sukurta nauja nuosavų išteklių kategorija, kuriais būtų finansuojamos šio precedento neturinčio ekonomikos gaivinimo plano išmokos iš ES biudžeto. Tokia padėtis pakenktų vienybei, solidarumui ir sanglaudai – jomis grįsta mūsų Sąjunga. Todėl komitetas dar kartą ragina sukurti naujų nuosavų išteklių krepšelį, nustatyti teisiškai privalomą tvarkaraštį, į juos reikėtų įtraukti bent išlaidas, susijusias su priemonės „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo paketu (esminės išlaidos ir palūkanos), taip užtikrinant paketo grąžinimo plano patikimumą ir tvarumą. Siekiant šių tikslų būtina nustatyti privalomą kalendorių, kada tarpinstituciniame susitarime dėl su biudžetu susijusių klausimų bus sukurtas minėtas naujų nuosavų išteklių krepšelis 2021–2027 m. DFP laikotarpiui. Šiuo susitarimu taip pat reikėtų siekti padidinti Europos Parlamento vaidmenį taikant Sutarties nuostatas, kuriomis remtasi kuriant ekonomikos gaivinimo paketus.

Galiausiai, atsižvelgdamas į precedento neturintį ekonomikos gaivinimo priemonės pobūdį (tai istorinės svarbos žingsnis, sutampantis su 70-osiomis 1950 m. gegužės 9 d. Šumano deklaracijos metinėmis) ir jos reikšmę gilesnei Sąjungos integracijai, Konstitucinių reikalų komitetas mano, kad Konferencija dėl Europos ateities yra tinkamas metas aptarti, be kita ko, demokratinius ir konstitucinius iššūkius, susijusius su ekonomikos gaivinimo priemonės institucine santvarka ir sprendimų priėmimo procedūromis, taikomomis DFP ir nuosaviems ištekliams bendrai, atsižvelgiant į dabartinį ribotą Europos Parlamento vaidmenį šiose procedūrose.

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

22	+
EPP	Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Monika Hohlmeier, Marian-Jean Marinescu, Angelika Winzig, Tomáš Zdechovský
S&D	Caterina Chinnici, Corina Crețu, Isabel García Muñoz, Maria Grapini, Tsvetelina Penkova, Lara Wolters
RENEW	Olivier Chastel, Martina Dlabajová, Pierre Karleskind, Ramona Strugariu
GREENS/EFA	Daniel Freund, Mikuláš Peksa, Viola Von Cramon-Taubadel
EUL/NGL	Luke Ming Flanagan, Younous Omarjee
NI	Sabrina Pignedoli

 

3	-
EPP	Tamás Deutsch
ID	Joachim Kuhs
ECR	Ryszard Czarnecki

 

2	0
ID	Matteo Adinolfi, Jean-François Jalkh

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

 

 

 

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nustatymas
Nuorodos	COM(2020)0408 – C9-0150/2020 – 2020/0104(COD)
Pateikimo EP data	28.5.2020
Atsakingi komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 17.6.2020	ECON 17.6.2020
Nuomonę teikiantys komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	CONT 23.7.2020	EMPL 17.6.2020	ENVI 17.6.2020	ITRE 17.6.2020
	IMCO 17.6.2020	TRAN 17.6.2020	REGI 17.6.2020	AFCO 8.10.2020
	FEMM 23.7.2020
Nuomonė nepareikšta  Sprendimo data	IMCO 15.6.2020
Susiję komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 23.7.2020	EMPL 23.7.2020	ITRE 23.7.2020	TRAN 23.7.2020
Pranešėjai  Paskyrimo data	Eider Gardiazabal Rubial 22.7.2020	Siegfried Mureşan 22.7.2020	Dragoș Pîslaru 22.7.2020
58 straipsnis – Bendra komitetų procedūra  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	23.7.2020
Svarstymas komitete	9.11.2020
Priėmimo data	9.11.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	73 11 15
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Gunnar Beck, Marek Belka, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Robert Biedroń, Anna Bonfrisco, Gilles Boyer, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, Francesca Donato, Derk Jan Eppink, Engin Eroglu, Markus Ferber, José Manuel Fernandes, Jonás Fernández, Raffaele Fitto, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Eider Gardiazabal Rubial, Luis Garicano, Alexandra Geese, Sven Giegold, Valentino Grant, Claude Gruffat, Elisabetta Gualmini, José Gusmão, Enikő Győri, Valérie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, Othmar Karas, Billy Kelleher, Mislav Kolakušić, Moritz Körner, Ondřej Kovařík, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Philippe Lamberts, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Aušra Maldeikienė, Margarida Marques, Pedro Marques, Costas Mavrides, Jörg Meuthen, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Victor Negrescu, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Sirpa Pietikäinen, Dragoș Pîslaru, Evelyn Regner, Karlo Ressler, Antonio Maria Rinaldi, Bogdan Rzońca, Alfred Sant, Martin Schirdewan, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Nicolae Ştefănuță, Paul Tang, Cristian Terheş, Irene Tinagli, Nils Torvalds, Ernest Urtasun, Nils Ušakovs, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Rainer Wieland, Angelika Winzig, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Gerolf Annemans, Manon Aubry, Damian Boeselager, Niels Fuglsang, Mircea-Gheorghe Hava, Martin Hojsík, Patryk Jaki, Eva Kaili, Younous Omarjee
Pateikimo data	10.11.2020

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

73	+
ECR	Johan Van Overtveldt
GUE/NGL	Younous Omarjee, Dimitrios Papadimoulis
NI	Piernicola Pedicini
PPE	Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Lefteris Christoforou, Markus Ferber, José Manuel Fernandes, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Mircea-Gheorghe Hava, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Janusz Lewandowski, Aušra Maldeikienė, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Lídia Pereira, Sirpa Pietikäinen, Karlo Ressler, Ralf Seekatz, Inese Vaidere, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Renew	Gilles Boyer, Olivier Chastel, Luis Garicano, Valérie Hayer, Martin Hojsík, Billy Kelleher, Moritz Körner, Ondřej Kovařík, Dragoș Pîslaru, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Stéphanie Yon-Courtin
S&D	Marek Belka, Robert Biedroń, Paolo De Castro, Jonás Fernández, Niels Fuglsang, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Eva Kaili, Aurore Lalucq, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Pedro Marques, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Victor Negrescu, Evelyn Regner, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Nils Ušakovs
Verts/ALE	Rasmus Andresen, Damian Boeselager, David Cormand, Alexandra Geese, Sven Giegold, Claude Gruffat, Stasys Jakeliūnas, Philippe Lamberts, Kira Marie Peter-Hansen, Ernest Urtasun

 

11	-
ECR	Derk Jan Eppink, Patryk Jaki
ID	Gerolf Annemans, Gunnar Beck, Francesca Donato, Joachim Kuhs, Jörg Meuthen
NI	Lefteris Nikolaou-Alavanos
PPE	Enikő Győri
Renew	Engin Eroglu, Caroline Nagtegaal

 

15	0
ECR	Raffaele Fitto, Zbigniew Kuźmiuk, Bogdan Rzońca, Cristian Terheş, Roberts Zīle
GUE/NGL	Manon Aubry, José Gusmão, Martin Schirdewan
ID	Anna Bonfrisco, Valentino Grant, Hélène Laporte, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni
NI	Mislav Kolakušić
S&D	Alfred Sant

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

• [*]Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
• [1] OL C , , p. .
• [2] OL C , , p. .
• [3]  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
• [4]  OL L 306, 2011 11 23.
• [5]  OL L 139, 2018 6 5.
• [6] OL L 140, 2013 5 27.
• [7] OL L 53, 2002 2 23.
• [8] 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
• [9] 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
• [10] 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
• [11] 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
• [12] 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
• [13] OL C , , p. .
• [14] 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1.).
• [15]  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).
• [16]  2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).
• [17] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.
• [18] […]
• [19]  2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
• [20]  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
• [21]  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
• [22]  2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (OL L 306, 2011 11 23, p. 41).
• [23] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Antonio Tajani (pirmininkas ir nuomonės referentas), Gabriele Bischoff (pirmininko pavaduotojas), Charles Goerens (pirmininko pavaduotojas), Giuliano Pisapia (pirmininko pavaduotojas), Gerolf Annemans, Damian Boeselager, Geert Bourgeois, Jorge Buxadé Villalba (pavadavo Jacek Saryusz-Wolski), Fabio Massimo Castaldo, Leila Chaibi, Włodzimierz Cimoszewicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Pascal Durand, Daniel Freund, Esteban González Pons, Sandro Gozi, Brice Hortefeux, Laura Huhtasaari, Sophia in 't Veld (pavadavo Guy Verhofstadt), Miapetra Kumpula-Natri (pavadavo Pedro Silva Pereira), Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Helmut Scholz, László Trócsányi, Mihai Tudose, Loránt Vincze ir Rainer Wieland.