Procedūra : 2020/2044(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0230/2020

Pateikti tekstai :

A9-0230/2020

Debatai :

PV 17/12/2020 - 7
CRE 17/12/2020 - 7

Balsavimas :

PV 17/12/2020 - 9
PV 17/12/2020 - 15

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0383

<Date>{23/11/2020}23.11.2020</Date> 
<NoDocSe>A9-0230/2020</NoDocSe>
PDF 514kWORD 384k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl 2019 m. Peticijų komiteto svarstymų rezultatų</Titre>

<DocRef>(2020/2044(INI))</DocRef>


<Commission>{PETI}Peticijų komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Kosma Złotowski</Depute>

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2019 m. Peticijų komiteto svarstymų rezultatų

(2020/2044(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą bet kokiu reikalu,

 atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį dėl Europos ombudsmeno vaidmens ir funkcijų,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticijas Europos Parlamentui,

 atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 227 straipsnio 7 dalį,

 atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0230/2020),

A. kadangi po Europos Parlamento rinkimų, vykusių 2019 m. gegužės 23–26 d., ir po to, kai 2019 m. liepos 2 d. buvo sudarytas naujas Parlamentas, Peticijų komitetas 2019 m. liepos 10 d. surengė savo steigiamąjį posėdį;

B. kadangi 2019 m. Parlamentas gavo 1 357 peticijas, t. y. 11,23 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pateiktos 1 220 peticijų, o tai rodo, kad, nepaisant darbo pertraukos laikotarpio, susijusio su Europos Parlamento rinkimais, ES piliečiai ir gyventojai toliau naudojosi savo teise pateikti peticijas;

C. kadangi 2019 m. naudotojų, remiančių vieną ar daugiau peticijų Parlamento peticijų interneto portale, skaičius padidėjo, palyginti su 2018 m., ir iš viso pasiekė 28 075 naudotojus; kadangi peticijas remiančių paspaudimų skaičius buvo 31 679;

D. kadangi iš 2019 m. pateiktų peticijų 41 peticiją bendrai pasirašė vienas ar daugiau piliečių, 8 peticijas – daugiau kaip 100 piliečių, o 3 peticijas – daugiau kaip 10 000 piliečių;

E. kadangi peticijų skaičius, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, išliko nedidelis; kadangi bendras gautų peticijų skaičius rodo, kad reikia dėti daugiau pastangų ir imtis tinkamų priemonių siekiant didinti piliečių informuotumą apie teisę teikti peticijas; kadangi piliečiai, naudodamiesi teise teikti peticijas, tikisi, kad ES institucijos suteiks pridėtinės vertės ieškant jų problemų sprendimo;

F. kadangi iš 1 357 peticijų, pateiktų 2019 m., 938 buvo paskelbtos priimtinomis, 406 – nepriimtinomis, o 13 atsiimtos; kadangi palyginti didelė procentinė nepriimtinų peticijų dalis (30 %) 2019 m. rodo, kad vis dar labai trūksta aiškumo apie ES veiklos sritis; kadangi šiuo požiūriu šią problemą būtina spręsti rengiant informavimo kampanijas, skirtas Sąjungos kompetencijai bei peticijų teikimo Europos Parlamentui procedūrai išaiškinti;

G. kadangi peticijų priimtinumo kriterijai nustatyti SESV 227 straipsnyje ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnyje, pagal kuriuos nustatyta, kad ES piliečiai arba gyventojai pateiktų peticiją bet kokiu reikalu, priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu jiems tiesioginį poveikį;

H. kadangi teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra viena iš pagrindinių Europos piliečių teisių; kadangi teisė pateikti peticijas suteikia ES piliečiams ir gyventojams prieigą prie atviro, demokratinio ir skaidraus mechanizmo, kreipiantis į jų išrinktus atstovus, todėl yra svarbus aktyvaus piliečių dalyvavimo ES veiklos srityse elementas;

I. kadangi demokratinis valdymas, grindžiamas skaidrumu, veiksminga pagrindinių teisių apsauga ir ES piliečių prašymų įtraukimu į ES politinę darbotvarkę, yra būtinas siekiant padidinti tiesioginį piliečių dalyvavimą ir pagerinti ES sprendimų priėmimo proceso kokybę; kadangi demokratinis ir skaidrus valdymas taip pat turėtų būti laikomas kertiniu akmeniu didinant Peticijų komiteto darbo veiksmingumą ir patogumą piliečiams;

J. kadangi teisė pateikti peticijas turėtų padėti Europos Parlamentui geriau reaguoti į skundus ir susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ES pagrindinių teisių ir ES teisės aktų laikymusi valstybėse narėse; kadangi peticijos, be kita ko, yra labai naudingas informacijos apie netinkamo ES teisės taikymo ar pažeidimų atvejus šaltinis; kadangi peticijos suteikia galimybę Parlamentui ir kitoms ES institucijoms įvertinti ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir taikymą, taip pat jos poveikį ES piliečiams ir gyventojams bei nustatyti ES teisės trūkumus ir neatitikimus, trukdančius užtikrinti visišką piliečių pagrindinių teisių apsaugą;

K. kadangi piliečiai paprastai kreipiasi į Peticijų komitetą kraštutiniu atveju, kai manoma, kad kiti organai ir institucijos negali išspręsti jiems susirūpinimą keliančių klausimų;

L. kadangi Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu lyderiauja peticijų proceso tobulinimo srityje ir jo sistema yra pati atviriausia ir skaidriausia Europoje – ją taikant peticijų pateikėjai gali dalyvauti jo veikloje;

M. kadangi Peticijų komitetas atidžiai išnagrinėja kiekvieną peticiją; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę per pagrįstą laikotarpį gauti atsakymą ir informaciją savo gimtąja arba peticijoje vartojama kalba apie Peticijų komiteto priimtą sprendimą dėl priimtinumo ir tolesnių veiksmų, kurių imtasi;

N. kadangi Peticijų komiteto veikla grindžiama iš peticijų pateikėjų gaunamais pranešimais ir informacija; kadangi komiteto darbui yra labai svarbi peticijų pateikėjų pateikta informacija ir Komisijos, valstybių narių bei kitų įstaigų surinkta ekspertinė informacija; kadangi priimtinos peticijos dažnai suteikia vertingos informacijos atitinkamų Parlamento komitetų ir jungtinių grupių darbui;

O. kadangi daug peticijų yra viešai svarstomos Peticijų komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai dažnai kviečiami pristatyti savo peticijas ir visapusiškai dalyvauja diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2019 m. Peticijų komitetas surengė 9 eilinius komitetų posėdžius, per kuriuos buvo aptartos 250 peticijų dalyvaujant 239 peticijų pateikėjams, o 126 peticijų pateikėjai aktyviai dalyvavo pasisakydami; kadangi komiteto vaidmuo suteikiant galių Europos piliečiams yra svarbus indėlis stiprinant Parlamento įvaizdį ir autoritetą;

P. kadangi 2019 m. pateiktose peticijose išdėstyti susirūpinimą keliantys klausimai daugiausia buvo susiję su aplinkosauga (visų pirma su klausimais dėl taršos, apsaugos ir išsaugojimo bei atliekų tvarkymo), pagrindinėmis teisėmis (visų pirma su vaiko teisėmis, balsavimo teisėmis ir ES piliečių teisėmis, ypač „Brexit’o“ kontekste), konstituciniais reikalais (visų pirma su klausimais, susijusiais su Europos Parlamento rinkimais ir Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES), sveikata (visų pirma su klausimais, susijusiais su sveikatos priežiūra ir pavojų bei nuodingų medžiagų poveikiu), transportu (visų pirma su oro ir geležinkelių transporto keleivių teisėmis, tarpvalstybinėmis jungtimis ir sezoniniu laiko keitimu), vidaus rinka (visų pirma su klausimais, susijusiais su vartotojų teisėmis ir asmenų judėjimo laisve), užimtumu (visų pirma su galimybėmis patekti į darbo rinką ir mažų garantijų darbo sutartimis) ir kultūra bei švietimu (visų pirma neįgalių vaikų galimybėmis mokytis ir priekabiavimu mokykloje), taip pat su daugybe kitų veiklos sričių;

Q. kadangi 2019 m. per Parlamento peticijų interneto portalą buvo pateikta 73,9 % gautų peticijų (1 003 peticijos), palyginti su 70,7 % (863 peticijomis) 2018 m.;

R. kadangi 2019 m. peticijų interneto portalas buvo toliau plėtojamas siekiant užtikrinti prisitaikančiojo dizaino svetainės versiją, kad jis būtų panašus į naują Europos Parlamento interneto svetainę („Europarl“) ir ją primintų; kadangi dėl to jis tapo patogesnis naudoti ir prieinamesnis piliečiams, kurie dabar gali juo naudotis bet kuriame įrenginyje, optimizuotame siekiant taikyti Europos standartą EN 301 549; kadangi ji taip pat iš dalies atitinka Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių (WCAG) 2.1 lygio AA standartą; kadangi į e. pašto šablonus ir registracijos puslapį visomis kalbomis įkeltas naujas pareiškimas apie privatumo apsaugą, o naudotojų paskyroms registruoti įdiegtas „Captcha“ garsinis saugos kodas; kadangi peticijų interneto portalas ir „ePetition“ buvo toliau integruojami gerinant jų sinchronizavimo mechanizmą; kadangi pavyko sėkmingai patenkinti daug pavienių prašymų suteikti pagalbą;

S. kadangi reikėtų pažymėti, kad dėl darbo pertraukos laikotarpio, susijusio su Europos Parlamento rinkimais, nebuvo surengta jokių apsilankymų informacijos rinkimo tikslu dėl peticijų, dėl kurių 2019 m. buvo vykdomas tyrimas; kadangi komitetas atliko daugelio ankstesnių apsilankymų informacijos rinkimo tikslu tolesnius vertinimus ir patvirtino dviejų įvykusių 2018 m. apsilankymų ataskaitas; kadangi 2020 m. buvo numatyta surengti keletą apsilankymų informacijos rinkimo tikslu;

T. kadangi Peticijų komitetas mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra svarbi dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti formuojant ES politikos kryptis ir rengiant teisės aktus; kadangi trūksta veiksmingos komunikacijos apie Europos piliečių iniciatyvą;

U. kadangi žiniasklaida atlieka pagrindinį vaidmenį bet kokioje demokratinėje sistemoje ir suteikia daugiau skaidrumo Peticijų komiteto veiklai; kadangi kokybiška spauda yra esminis visos Europos Sąjungos elementas; kadangi kai kurių Europos žiniasklaidos priemonių tarpe esama painiavos dėl Peticijų komiteto vaidmens ir įgaliojimų;

V. kadangi pagal Darbo tvarkos taisykles Peticijų komitetas atsako už santykius su Europos ombudsmenu, kuris tiria skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose; kadangi 2019 m. Peticijų komitetas atliko pagrindinį vaidmenį organizuojant Europos ombudsmeno rinkimus, surengdamas viešą kandidatų klausymą pagal Darbo tvarkos taisyklių 231 straipsnį; kadangi 2019 m. gruodžio 18 d. Emily O’Reilly buvo perrinkta Europos ombudsmene 2019–2024 m. Parlamento kadencijai;

W. kadangi 2019 m. sausio 17 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus[1] pareikšta parama Ombudsmenui atliekant tyrimą, o Taryba paraginta imtis visų būtinų priemonių, kad kuo greičiau būtų įgyvendintos Ombudsmeno rekomendacijos; kadangi Taryba neatsakė nei Ombudsmenui, nei į Parlamento rezoliuciją ir nesiėmė jokių įgyvendinimo veiksmų;

X. kadangi 2019 m. toliau buvo stiprinami Peticijų komiteto ir Europos ombudsmeno santykiai, kaip matyti iš aktyvaus ombudsmeno dalyvavimo komiteto posėdžiuose; kadangi priėmus Parlamento 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno statuto persvarstymo[2]Emily O’Reilly dalyvavo 2019 m. balandžio 2 d. komiteto posėdyje, kuriame buvo pasikeista nuomonėmis dėl jos pasiūlytų naujų prerogatyvų, ir 2019 m. rugsėjo 4 d. Peticijų komiteto posėdyje pristatė savo 2018 m. metinį pranešimą;

Y. kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariai taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai bei regioniniai ombudsmenai ir panašios valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia praktika;

Z. kadangi Peticijų tinklo veikla turėtų būti pagerinta užtikrinant veiksmingesnį peticijas nagrinėjančių komitetų bendradarbiavimą; kadangi Peticijų tinklas turėtų stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Komisija ir kitomis ES institucijomis, siekdamas užtikrinti, kad peticijose piliečių iškelti klausimai būtų tinkamai sprendžiami;

AA. kadangi savo 2019-2024 m. Europos Komisijos politinėse gairėse Pirmininkė U. von der Leyen įsipareigojo teisėkūros procedūra priimamu aktu reaguoti į Parlamento rezoliucijas, grindžiamas SESV 225 straipsniu, tuo siekiant suteikti Parlamentui svarbesnį vaidmenį inicijuojant ES teisės aktus; kadangi Peticijų komitetas turėtų atlikti strateginį vaidmenį kuriant tiesioginį ryšį tarp Parlamento teisėkūros iniciatyvos teisės ir piliečių peticijose iškeltų klausimų;

1. atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komitetas, kaip vienintelis komitetas, tiesiogiai bendraujantis su piliečiais, turi sustiprinti savo pagrindinį vaidmenį ginant ir propaguojant ES piliečių ir gyventojų teises pagal komiteto kompetenciją, užtikrinant, kad peticijų pateikėjams susirūpinimą keliantys klausimai ir skundai būtų laiku išnagrinėti ir išspręsti taikant atvirą, demokratinį, lankstų ir skaidrų peticijų procesą ir sustiprinus bendradarbiavimą bei dialogą su kitomis ES institucijomis ir nacionalinėmis, regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis, taip pat vengiant šališko ar politizuoto atsakymo peticijos pateikėjams;

2. apgailestauja, kad peticijų pateikėjai vis dar negauna pakankamai informacijos apie priežastis, dėl kurių jų peticija paskelbiama nepriimtina; pabrėžia nuolatinės informacinės kampanijos ir viešų diskusijų apie Sąjungos veiklos sritis svarbą, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie teisę teikti peticijas Europos Parlamentui, suteikiant aiškesnę ir išsamesnę informaciją apie ES įgaliojimus; pabrėžia, kad reikia skubiai patvirtinti visas būtinas priemones, kad būtų įgyvendintas demokratinis ES valdymas, grindžiamas skaidrumu, sustiprinta pagrindinių teisių apsauga ir tiesioginiu piliečių įtraukimu į ES sprendimų priėmimo procesus; mano, kad būtina rasti būdą, kaip geriau propaguoti teisę teikti peticijas ir informuoti piliečius apie šią teisę; siūlo intensyvinti informavimo kampanijas Europos Sąjungoje siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai geriau išmanytų ES kompetenciją, ir paaiškinti, kaip suvokiamas Peticijų komiteto vaidmuo viešosios nuomonės požiūriu;

3. ragina aktyviau teikti spaudos ir komunikacijos paslaugas bei aktyviau dalyvauti socialinėje žiniasklaidoje, siekiant padidinti komiteto darbo matomumą, taip pat padidinti jo reagavimą į visuomenei rūpimus klausimus ir ES debatus, atkreipiant dėmesį į tuos atvejus ir sėkmės istorijas, kuriose peticijos pateikėjo iškeltas klausimas buvo išspręstas padedant Peticijų komitetui;

4. siūlo rengti kampanijas ir informavimo renginius, skirtus žurnalistams ir žiniasklaidai, siekiant užkirsti kelią neaiškiai informacijai ir taip pagerinti Peticijų komiteto ir žiniasklaidos ryšius; pabrėžia, kad žiniasklaida atlieka pagrindinį vaidmenį bendraujant su Europos piliečiais kasdienio Peticijų komiteto darbo klausimais ir savo veikla gali prisidėti prie Europos piliečių žinių apie Peticijų komiteto darbą gerinimo; pabrėžia, kad ES užduotis – skatinti Europos piliečiams teikti tikslią informaciją;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad peticijos suteikia galimybę Europos Parlamentui ir kitoms ES institucijoms palaikyti tiesioginį dialogą su ES piliečiais ir teisėtais jos gyventojais, kurie nukentėjo dėl netinkamo ES teisės aktų taikymo ar pažeidimų, arba ES teisės aktų nenuoseklumo, ir išspręsti nustatytas problemas; todėl palankiai vertina tai, kad peticijos yra piliečių „įėjimo“ į ES institucijas „durys“; pabrėžia, kad būtinas tvirtesnis Peticijų komiteto ir vadovaujančių komitetų, ES institucijų bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, dėl tyrimų ar pasiūlymų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu ir atitiktimi jai;

6. mano, kad siekiant užtikrinti, jog peticijos būtų perduodamos atitinkamoms ir kompetentingoms institucijoms, būtina gerinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais, valstybių narių vyriausybėmis, atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir Ombudsmenu;

7. primena, kad peticijos yra vertingas indėlis į Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį; pakartoja, kad Peticijų komiteto ir Komisijos bendradarbiavimas yra labai svarbus, o greitesni Komisijos atsakymai yra labai svarbūs nagrinėjant peticijas; šiuo klausimu palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už institucijų ryšius ir perspektyvas, Marošo Šefčovičiaus, kaip paskirtojo Komisijos nario, klausyme prisiimtą įsipareigojimą toliau gerinti Komisijos darbą nagrinėjant peticijas ir užtikrinti, kad tikslūs atsakymai būtų pateikiami per tris mėnesius; pakartoja savo prašymą Komisijai užtikrinti skaidrumą ir pagerinti prieigą prie dokumentų, vykdant su gautomis peticijomis susijusias „EU Pilot“ procedūras, taip pat prie informacijos apie jau baigtas pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

8. ragina Komisiją įsipareigoti aktyviau bendradarbiauti su Peticijų komitetu siekiant užtikrinti, kad peticijų pateikėjai gautų tikslų atsakymą į jų prašymus ir skundus dėl ES teisės aktų įgyvendinimo;

9. mano, kad kai nustatoma problema, susijusi su ES teisės taikymu arba jos pažeidimu, Komisija neturėtų atsakomybės imtis veiksmų priskirti tik peticijos pateikėjui; mano, kad Komisija turi patikrinti, ar nacionalinės valdžios institucijos imasi veiksmų peticijoje minimai problemai spręsti, ir turi būti pasirengusi įsikišti tais atvejais, kai nacionalinių valdžios institucijų veiksmai yra neveiksmingi;

10. pabrėžia, kad skaidrumas ir visuomenės galimybės susipažinti su visų ES institucijų, įskaitant Tarybą, dokumentais turėtų būti norma, kad būtų užtikrintas aukščiausias piliečių demokratinių teisių apsaugos lygis; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001[3] nebeatspindi tikrosios padėties; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 2001 m. reglamento išdėstymo nauja redakcija, siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinant gerą administravimo praktiką;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komitetas dažnai gauna skundų dėl tam tikrų valdžios institucijų padarytų teisinės valstybės principų pažeidimų; primena, kad siekiant išsaugoti teisinės valstybės principą, kuris yra viena iš pagrindinių Sąjungos ir jos valstybių narių vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, labai svarbu užtikrinti veiksmingą, lygiateisį ir vienodą ES teisės taikymą; laikantis subsidiarumo principo, ragina Komisiją laikytis įsipareigojimų, prisiimtų savo 2019 m. liepos 17 d. komunikate „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343), siekiant skatinti pagarbos teisinei valstybei kultūrą, stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir užtikrinti veiksmingą bendrą atsaką į faktines grėsmes Sąjungoje;

12. primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 51 straipsnio taikymo srities aiškinimas būtų kiek įmanoma nuoseklesnis ir platesnis; primena, kad daugumos peticijų teikėjų lūkesčiai, susiję su Chartijos suteiktomis teisėmis, yra dideli ir didesni nei dabartinė šių teisių taikymo sritis;

13. mano, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti peticijas, itin svarbu bendradarbiauti su kitais Parlamento komitetais; pažymi, kad 2019 m. 65 peticijos buvo išsiųstos kitiems komitetams, kad jie pateiktų nuomonę, o 351 peticija – susipažinti, ir kad iš kitų komitetų buvo gautos 38 nuomonės ir 9 patvirtinimai, kad darbe buvo atsižvelgta į peticijas; taip pat pažymi, kad 2018 m. 47 peticijos buvo išsiųstos kitiems komitetams, kad jie pateiktų nuomonę, o 660 peticijų – susipažinti, ir kad iš kitų komitetų buvo gauta 30 nuomonių ir 38 patvirtinimai, kad darbe buvo atsižvelgta į peticijas; primena, kad peticijų pateikėjai informuojami apie sprendimus prašyti kitų komitetų pateikti nuomonę dėl nagrinėjamų peticijų; todėl pabrėžia kitų komitetų indėlio svarbą, kad Parlamentas galėtų greičiau ir veiksmingiau atsakyti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus;

14. mano, kad peticijų tinklas yra naudinga priemonė siekiant didinti informuotumą apie peticijose iškeltus klausimus ir palengvinti peticijų nagrinėjimą kituose komitetuose, į kuriuos jos siunčiamos siekiant pateikti nuomonę ar susipažinti; pastebi, kad peticijų tinklas yra naudinga priemonė Parlamento ir teisėkūros veikloje užtikrinant tolesnius su peticijomis susijusius veiksmus; pabrėžia, kad peticijų tinklas galėtų būti laikomas strategine priemone siekiant skatinti SESV 225 straipsnyje įtvirtintą Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvos teisę, taip pašalinant peticijose nurodytus ES teisės trūkumus ir neatitikimus, siekiant užtikrinti visapusišką piliečių teisių apsaugą; tiki, kad nuolatiniai peticijų tinklo posėdžiai yra itin svarbūs siekiant gerinti Parlamento komitetų bendradarbiavimą keičiantis informacija ir dalijantis geriausia patirtimi su tinklo nariais; pabrėžia, kad glaudesni ryšiai tarp komitetų gali padidinti veiksmingumą planuojant klausymus ir Parlamento tyrimus tais pačiais klausimais; pritaria tam, kad būtų parengtas mechanizmas, pagal kurį Peticijų komitetas galėtų tiesiogiai dalyvauti teisėkūros procese;

15. atkreipia dėmesį į pagrindines metines ataskaitas, kurias Peticijų komitetas priėmė 2019 m., ypač į metinę ataskaitą dėl Peticijų komiteto 2018 m. veiklos[4] ir metinį pranešimą dėl Europos ombudsmeno 2018 m. veiklos[5];

16. pažymi, kad Peticijų komitetas išreiškė savo nuomonę svarbiais peticijose keliamais klausimais, prisidėdamas prie Parlamento ir teisėkūros pranešimų, visų pirma dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje[6] ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB[7];

17. pabrėžia, kad dėl daugelio peticijų imtasi teisėkūros ar politinių veiksmų, nesvarbu, ar tai būtų pranešimai, pasiūlymai dėl rezoliucijų, prejudiciniai sprendimai ar pažeidimo nagrinėjimo procedūros;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. peticijos pateikėjams daugiausia susirūpinimo kėlė aplinkosaugos problemos; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2019 m. kovo 21 d. Peticijų komiteto ir 2019 m. balandžio 4 d. plenariniame posėdyje[8]pagal Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį priimtą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų tvarkymo; pabrėžia, kad atliekų tvarkymas yra vienas iš pagrindinių pasaulinių socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos uždavinių, ir pakartoja savo raginimą kuo labiau padidinti prevenciją, pakartotinį naudojimą, atskirą surinkimą ir perdirbimą, siekiant paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; pakartoja savo raginimą Komisijai išnaudoti visas ankstyvojo perspėjimo sistemos teikiamas galimybes, kaip nustatyta peržiūrėtose atliekų direktyvose; atkreipia dėmesį į 2019 m. balandžio 11 d. priimtą apsilankymo informacijos rinkimo tikslu į Valedorą (Italija) galutinę ataskaitą ir ragina kompetentingas nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką ir nuoseklų visų joje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą;

19. atkreipia dėmesį į 2019 m. kovo 21 d. Peticijų komiteto kartu su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu surengtą klausymą „Klimato kaitos neigimas“; mano, kad Peticijų komitetas turi ir toliau kovoti su klimato neigimu, be kita ko, ragindamas priimti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas, nukreiptas prieš interesų grupes, užsiimančias lobistine veikla ES institucijose, kurių veikla yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su klimato kaitos neigimu; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būsimame Peticijų komiteto darbe būtų užtikrintas ypatingas dėmesys klimato kaitai, siekiant sustiprinti bendrą ES institucijų veiklą, kuria siekiama nuosekliai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą;

20. atkreipia dėmesį į tyrimus „Tarpvalstybinė branduolinė sauga, atsakomybė ir bendradarbiavimas Europos Sąjungoje“ ir „Endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Nuo mokslinių įrodymų iki žmonių sveikatos apsaugos“, kurią Peticijų komitetas užsakė reaguodamas į daugybe peticijų, kuriose reiškiamas susirūpinimas šiais klausimais ir kuri buvo pristatyta 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. posėdžiuose; apgailestauja, kad, kaip rašoma daugybėje peticijų, valstybėse narėse aplinkosaugos taisyklės ne visada yra įgyvendinamos teisingai; pabrėžia, kad svarbu patenkinti ES piliečių lūkesčius dėl aplinkos apsaugos, todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti tinkamą šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą; yra įsitikinęs, kad Komisija turi sustiprinti savo veiklą, siekdama užtikrinti, kad valstybių narių atliekami poveikio aplinkai vertinimai, susiję su leidimais vykdyti infrastruktūros projektus, dėl kurių peticijų pateikėjai atkreipė dėmesį į didelį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, būtų grindžiami tiksliomis ir išsamiomis analizėmis, visapusiškai laikantis ES teisės;

21. yra labai susirūpinęs dėl didelės žalos sveikatai, kurią patiria piliečiai (didžiausias neigiamas poveikis užregistruotas tarp vaikų), gyvenančių vietovėse, kuriose susidaro didžiulis kancerogeninių medžiagų kiekis; yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turi visapusiškai pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XIV priedo nuostatomis dėl medžiagų kurioms būtinas leidimas, nes jos yra kancerogeninės, patvarios ir bioakumuliacinės ir nuosekliai jas įgyvendinti, užtikrinant, kad jos būtų pakeistos netoksiškomis alternatyviomis medžiagomis, be kita ko, šiuo tikslu skatinant pramoninius procesus;

22. atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. buvo pateikta daug peticijų dėl „Brexit’o“, kuriose daugiausia raginama apsaugoti ES piliečių teises prieš „Brexit’ą“ ir po jo; palankiai vertina puikų Peticijų komiteto atliktą darbą, kuris, išreikšdamas šių peticijų pateikėjų iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus, padėjo užtikrinti, kad piliečių teisės ir toliau būtų vienas iš pagrindinių Parlamento prioritetų derybose dėl „Brexit’o“; pabrėžia, kad tiek ES, tiek Jungtinėje Karalystėje yra daug piliečių, kurie, atsižvelgiant į netikrumą dėl „Brexit’o“ be susitarimo, kreipėsi į Peticijų komitetą, nes bijo, kad nesant susitarimo jų teisėms gali kilti pavojus; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant išsaugoti teises, kuriomis naudojasi ES piliečiai, gyvenantys ne savo valstybėje narėje, gali būti naudinga turėti tinkamus teisės aktus, jei valstybė narė pakeistų savo statusą ES atžvilgiu;

23. primena specifinę Peticijų komiteto atliekamą apsaugos funkciją JT neįgaliųjų teisių konvencijos apimtyje; atkreipia dėmesį į svarbų komiteto vykdomą darbą su peticijomis dėl su negalia susijusių klausimų; pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2019 m. peticijų dėl negalios skaičius sumažėjo; vis dėlto pažymi, kad judumas ir diskriminacija tebėra vieni iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria neįgalieji; primena, kad 2019 m. Peticijų komitetas ypatingą dėmesį skyrė diskusijoms dėl peticijų dėl įtraukaus neįgalių vaikų švietimo; ragina parengti naują įgūdžių darbotvarkę, kuri būtų Europos centre, ir pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip skatinti įtrauktį ir sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių pripažinimui bei perkeliamumui Europoje;

24. palankiai vertina tai, kad 2019 m. Peticijų komitetas nagrinėjo piliečių susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ES institucijų skaidrumu ir atskaitomybe, kaip nurodyta keliose peticijose; atsižvelgdamas į tai primena, kad per savo 2019 m. balandžio 2 d. posėdį komitetas surengė praktinį seminarą „Interesų konfliktai. sąžiningumas, atskaitomybė ir skaidrumas ES institucijose bei agentūrose“, kuriame buvo išnagrinėti pasiekimai, susiję su interesų konfliktais, sąžiningumu, atskaitomybe, skaidrumu, elgesio kodeksais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu ES institucijose ir agentūrose; atkreipia dėmesį į svarbų Europos ombudsmeno, kuris skaitė pagrindinį pranešimą apie ES institucijų pasiekimus ir iššūkius, indėlį į diskusijas;

25. ragina greitai priimti teisines reformas, kuriomis būtų siekiama spręsti nepakankamo ES sprendimų priėmimo proceso skaidrumo, interesų konfliktų ir visų ES lygmens etikos klausimų, turinčių įtakos teisėkūros procesui, problemas, susijusias su piliečių peticijose keliamais klausimais;

26. atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento plenariniame posėdyje dauguma pritarė 2019 m. sausio 17 d. rezoliucijai dėl Europos ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus[9]; primena, kad Taryba, kaip viena iš teisėkūros institucijų, yra Sąjungos piliečiams nepakeičiama institucija; apgailestauja dėl to, kad daug Tarybos diskusijų ir posėdžių vis dar vyksta už uždarų durų; siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą viešosiomis institucijomis, ragina Tarybą įgyvendinti didesnio skaidrumo politiką; ragina Tarybą plačiau skelbti tam tikrus posėdžius ir dokumentus, kad būtų galima geriau bendrauti su Europos piliečiais ir nacionaliniais parlamentais;

27. pripažįsta 2019 m. lapkričio 12 d. Peticijų komiteto surengto viešo klausymo dėl JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA) rezultatus ir jo ekstrateritorinį poveikį ES piliečiams; apgailestauja dėl to, kad atrodo, jog Komisija ir Taryba tarptautinius santykius su JAV vertina labiau nei ES piliečių teises ir interesus, ypač FATCA atveju, ir ragina jas prisiimti atsakomybę bei nedelsiant imtis prasmingų veiksmų atitinkamiems piliečiams remti, kaip Parlamentas ragino savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto neigiamo poveikio ES piliečiams[10];

28. atkreipia dėmesį į svarbų Peticijų komiteto atliekamą darbą skirtą užtikrinti gyvūnų gerovės apsaugą ES, kas matyti iš didelio skaičiaus peticijų šia tema, kurios buvo aptartos komiteto 2019 m. posėdžiuose; mano, kad yra be galo svarbu ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują gyvūnų gerbūvio strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai derėtų su SESV 13 straipsnyje nustatytais reikalavimais; atkreipia dėmesį į 2019 m. gruodžio 5 d. Peticijų komiteto kartu su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu ir kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetu surengtą viešąjį klausymą tema „Naujas vilkų populiacijos ES vertinimas“, siekiant atkreipti dėmesį į piliečių susirūpinimą dėl vilkų apsaugos teisinės sistemos ir vilkų bei kitų stambiųjų plėšrūnų, tokiu kaip pvz. rudasis lokys populiacijos poveikio aplinkai bei kaimo bendruomenėms; pabrėžia, kad pagal Buveinių direktyvą stambieji plėšrūnai daugumoje valstybių narių yra saugomos rūšys; ragina valstybes nares geriau pasinaudoti priemonėmis, numatytomis galiojančiuose ES teisės aktuose, siekiant spręsti galimus konfliktus, susijusius su saugomų stambiųjų plėšrūnų išsaugojimu; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti atnaujintas ES gaires dėl rūšių apsaugos taisyklių, siekiant užtikrinti tinkamą žmonių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvį paveiktose vietovėse;

29. mano, kad labai svarbu, jog piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva yra esminė aktyvaus pilietiškumo ir visuomenės dalyvavimo priemonė; palankiai vertina tai, kad 2019 m. balandžio 17 d. priimtos naujos EPI taisyklės, pagal kurias atliekami keli struktūriniai ir techniniai patobulinimai, skirti šiai priemonei tapti patogesne naudoti ir prieinamesnė, bei sudaryti palankesnes sąlygas aktyvesniam ES piliečių dalyvavimui Sąjungos teisėkūros procese; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Komisija užregistravo daug naujų Europos piliečių iniciatyvų, o tai rodo, kad piliečiai naudojasi galimybe pasinaudoti dalyvaujamosiomis priemonėmis, kad galėtų pareikšti savo nuomonę politikos formavimo ir teisėkūros procesuose; ragina rengti daugiau Europos piliečių iniciatyvos vaidmens sklaidos kampanijų siekiant skatinti Europos piliečius naudotis šiuo ištekliumi; apgailestauja, kad iki šiol dauguma sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų nepasibaigė Komisijai pateikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; ragina Komisiją kiek įmanoma atviriau ir aktyviau reaguoti į Europos piliečių iniciatyvas, kad piliečių akyse ši priemonė iš tiesų taptų sėkminga Europos dalyvaujamosios demokratijos priemone; todėl ragina Komisiją inicijuoti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remiantis kiekviena sėkminga Europos piliečių iniciatyva, kuriai pritarė Europos Parlamentas;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad santykiai su Europos ombudsmenu yra viena iš Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis Peticijų komitetui suteiktų įgaliojimų; pabrėžia, kad Parlamentas veiksmingai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu ir dalyvauja Europos ombudsmenų tinklo veikloje; pabrėžia puikius Europos ombudsmeno ir Peticijų komiteto santykius; palankiai vertina svarbų Peticijų komiteto vaidmenį užtikrinant, kad viešieji kandidatų klausymai, susiję su 2019 m. Europos ombudsmeno rinkimų procedūra, būtų rengiami skaidriai ir veiksmingai;

31. vertina nuolatinę Europos ombudsmeno paramą Peticijų komiteto darbui per visus metus; yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros turi imtis nuoseklių ir veiksmingų veiksmų atsižvelgiant į Ombudsmeno rekomendacijas;

32. primena, kad peticijų interneto portalas yra esminė priemonė siekiant užtikrinti sklandų, veiksmingą ir skaidrų peticijų procesą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina jo suderinimą su Europos Parlamento interneto svetaine (Europarl); primena, kad nuo 2017 m. pabaigos į portalą automatiškai įkeliami tokie dokumentai, kaip Peticijų komiteto darbotvarkės, protokolai ir komunikatai, suteikiant piliečiams galimybę naudotis greičiau reaguojančiu, skaidriu ir prieinamu portalu; pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas, kad portalas taptų prieinamesniu neįgaliesiems, įskaitant pokyčius, kuriais naudodamiesi peticijų pateikėjai galėtų teikti peticijas ES nacionalinėmis gestų kalbomis, siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai galėtų pasinaudoti savo teise pateikti peticiją Europos Parlamentui, kaip nustatyta SESV 20 ir 24 straipsniuose bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje; siūlo užtikrinti didesnį peticijų interneto portalo matomumą Europos Parlamento interneto svetainėje; laikosi nuomonės, kad teisė pateikti peticiją yra tiesiogiai susijusi su institucijos veikla ir nusipelno matomos bei lengvai prieinamos vietos EP interneto svetainėje; ragina ištirti, kaip užkirsti kelią pavogtų ar suklastotų tapatybių naudojimui;

33. pabrėžia, kad, nors asmenų, Parlamento peticijų interneto portale pritariančių vienai ar daugiau peticijų skaičius palyginti su 2018 m., padidėjo, kai kurie peticijų pateikėjai vis dar praneša apie technines problemas, susijusias su keleto peticijų palaikymu;

34. pabrėžia, kad e. peticijos yra svarbi duomenų bazė, reikalinga Peticijų komiteto veiklai, tačiau ragina patobulinti ir modernizuoti sąsają, kad ja būtų lengviau naudotis ir ji būtų prieinamesnė;

35. džiaugiasi dėl sėkmingo Peticijų komiteto sekretoriato vykdomo veiksmingo ir atidaus peticijų nagrinėjimo laikantis komiteto gairių ir peticijų nagrinėjimo eigos EP administracijoje;

36. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat valstybių narių peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 7 dalį Peticijų komitetas kasmet teikia pranešimą apie savo svarstymų rezultatus. Pranešimo tikslas – išsamiai apžvelgti komiteto 2019 m. atliktą darbą ir pateikti gautų ir išnagrinėtų peticijų statistinę analizę, o taip pat apžvelgti kitą Parlamento veiklą, pavyzdžiui, pranešimų ir nuomonių priėmimą, klausymų organizavimą ir komiteto santykius su kitomis ES institucijomis. Verta priminti, kad pagrindinis Peticijų komiteto darbas yra susijęs su ES piliečių ir gyventojų teise teikti peticijas Europos Parlamentui pagal SESV 227 straipsnį ir nėra tiesiogiai susijęs su Komisijos darbo programa.

 

2019 m. buvo svarbūs metai Europos demokratijai, nes ES piliečiai buvo raginami atnaujinti Europos Parlamento sudėtį. 2019 m. gegužės 26 d. – daugiau kaip 200 000 000 žmonių iš 28 ES šalių balsavo rinkdami Europos Parlamento narius. Po Europos Parlamento rinkimų, per kuriuos 51 % rinkėjų – didžiausias rinkėjų aktyvumas per dvidešimt metų – balsavo už savo atstovus, 2019 m. liepos 2 d. įvyko steigiamoji naujojo Parlamento sesija.

 

2019 m. liepos 10 d. Peticijų komitetas surengė steigiamąjį posėdį ir pirmininke išrinko Dolors Montserrat, pirmąja pirmininko pavaduotoja – Tatjana Ždanoka, antrąja pirmininko pavaduotoja – Yana Toom, trečiuoju pirmininko pavaduotoju – Ryszard Czarnecki, ketvirtąja pirmininko pavaduotoja – Cristina Maestre Martín de Almagro.

 

Kad būtų galima surengti Europos Parlamento rinkimus, 2019 m. liepos 1 d. – balandžio 19 d. buvo numatyta pertrauka, kurios metu buvo nutraukta Parlamento veikla. Tai paaiškina sumažėjusį pranešimų, nuomonių, rezoliucijų ir klausymų, kurie buvo priimti ir surengti 2019 m., skaičių. Tačiau ES piliečiai ir gyventojai toliau naudojosi savo teise teikti peticijas darbo pertraukos laikotarpiu, kas matyti iš 2019 m. užregistruoto nuolatinio peticijų srauto, kuris palyginti su ankstesniais dvejais metais, gerokai padidėjo.

 

2019 m. gautų peticijų statistinių duomenų analizė, palyginti su 2018 m. gautomis peticijomis

 

Pagal statistinius duomenis 2019 m. Europos Parlamentas gavo 1 357 peticijas palyginti su 2018 m., šis skaičius padidėjo 11,23% (2018 m. gautos 1 220 peticijos).

 

Peticijų interneto portalo naudotojai turi galimybę paremti peticijas. 2019 m. peticijas parėmė 28 075 naudotojai. 2018 m. 4 893 portalo naudotojai parėmė vieną ar kelias peticijas, palyginti su 15 540 naudotojų 2017 m. ir 6 132 naudotojais 2016 m. Remiantis statistiniais duomenimis, išskyrus 2018 m., matyti, kad interneto portale nuolat daugėja naudotojų, remiančių peticijas.

 

2019 m. 41 peticijas bendrai pasirašė vienas ar daugiau piliečių, 8 peticijas – daugiau kaip 100 piliečių, o 3 peticijas – daugiau kaip 10 000 piliečių. 2018 m. 41 peticiją bendrai pasirašė vienas ar daugiau piliečių, 14 peticijų – daugiau kaip 100 piliečių, 5 peticijas – daugiau kaip 10 000 piliečių, o 2 peticijas – daugiau kaip 100 000 piliečių.

 

Peticijų teikimo būdas

2019 m. beveik 3/4 peticijų buvo pateiktos per peticijų interneto portalą, o 1/4 peticijų buvo pateiktos paštu. Dviejose lentelėse pateikti skaičiai rodo, kad 2019 m. peticijų interneto portale pateiktų peticijų skaičius, palyginti su 2018 m., padidėjo 3,2 %.

 

2019

 

2018

Peticijų teikimo būdas

Peticijų skaičius

%

Peticijų portalas

1003

73,9

Raidė

354

26,1

Peticijų teikimo būdas

Peticijų skaičius

%

Peticijų portalas

863

70,7

Raidė

357

29,3


Peticijų statusas per kalendorinius metus[11]

Lentelėje nurodytas peticijų statusas nuo 2003 m. iki 2019 m. Pažymėtina, kad 2019 m. dauguma peticijų buvo baigtos nagrinėti per metus nuo jų gavimo ir nagrinėjimo komitete pradžios. Palyginus su duomenimis apie peticijų statusą, įtraukta į 2018–2010 m. metines ataskaitas, galima daryti išvadą, kad dauguma peticijų baigiamos nagrinėti per metus nuo jų gavimo ir nagrinėjimo pradžios. Labai maža dalis (nuo 0,3 % iki 13,7 %) peticijų iš 2004–2015 m. dar nėra baigtos nagrinėti. Dauguma šių nebaigtų nagrinėti peticijų yra susijusios su aplinkosaugos klausimais ir tebevykstančiomis pažeidimų nagrinėjimo procedūromis ES Teisingumo Teisme arba su klausimais, kuriuos komiteto nariai nori atidžiai stebėti.

 

Peticijų statusas

Metai

Peticijų skaičius

Atviras konkursas

Užbaigta procedūra

2019

1 357

508

37,4 %

849

62,6 %

2018

1 220

313

25,7 %

907

74,3 %

2017

1 271

260

20,5 %

1 011

79,5 %

2016

1 569

482

30,7 %

1 087

69,3 %

2015

1 431

196

13,7 %

1 235

86,3 %

2014

2 715

232

8,5 %

2 483

91,5 %

2013

2 891

309

10,7 %

2 582

89,3 %

2012

1 986

128

6,4 %

1 858

93,6 %

2011

1 414

73

5,2 %

1 341

94,8 %

2010

1 656

38

2,3 %

1 618

97,7 %

2009

1 924

14

0,7 %

1 910

99,3 %

2008

1 886

19

1,0 %

1 867

99,0 %

2007

1 506

25

1,7 %

1 481

98,3 %

2006

1 021

5

0,5 %

1 016

99,5 %

2005

1 016

3

0,3 %

1 013

99,7 %

2004

1 002

3

0,3 %

999

99,7 %

2003

1 315

0

0%

1 315

100,0 %

 


Peticijų nagrinėjimo rezultatai[12]

 


2019

Peticijų nagrinėjimo rezultatai

Skaičius

%

Paskelbtos priimtinomis ir baigtos nagrinėti

430

31,6 %

Paskelbtos priimtinomis ir nebaigtos nagrinėti

508

37,4 %

Nepriimtinos

406

29,9 %

Atsiimtos

13

0,9 %

Nusiųstos prašant EK nuomonės

537

47,4 %

Nusiųstos prašant kitų įstaigų nuomonės

42

3,7 %

Nusiųstos susipažinti kitoms įstaigoms

554

48,9 %

2018

Peticijų nagrinėjimo rezultatai

Skaičius

%

Paskelbtos priimtinomis ir baigtos nagrinėti

475

38,9 %

Paskelbtos priimtinomis ir nebaigtos nagrinėti

313

25,6 %

Nepriimtinos

409

33,5 %

Atsiimtos

23

1,8 %

Nusiųstos prašant EK nuomonės

555

34,9 %

Nusiųstos prašant kitų įstaigų nuomonės

29

1,8 %

Nusiųstos susipažinti kitoms įstaigoms

1 002

63,1 %


 

 

Iš lentelių matyti, kad 2019 m. nepriimtinomis paskelbtų peticijų procentinė dalis yra šiek tiek mažesnė nei 2018 m. nepriimtinomis paskelbtų peticijų procentinė dalis. Taip pat yra mažiau priimtinų peticijų (31,6 %), kurios buvo nedelsiant baigtos nagrinėti 2019 m. peticijos pateikėjui pateikus informaciją, palyginti su 38,9 % peticijų 2018 m. Tai reiškia, kad 2019 m., palyginti su 2018 m., kai 25,6 % peticijų buvo nebaigtos nagrinėti, neužbaigta nagrinėti daugiau peticijų (37,4 %).

Taip pat pažymėtina, kad 2019 m. beveik pusė priimtinų peticijų buvo išsiųsta Komisijai, kad ši pateiktų savo nuomonę, t. y. 12,5 % daugiau, palyginti su 2018 m.

Galiausiai, 2019 m. kitoms institucijoms pateiktų peticijų dėl nuomonės procentinė dalis buvo šiek tiek didesnė, o kitoms institucijoms dėl informacijos išsiųstų peticijų skaičius sumažėjo 14,2 %.

 

Peticijų skaičius pagal šalis

Toliau pateikiamose dviejose lentelėse nurodoma, kaip nuo 2019 m. iki 2018 m. keitėsi iš konkrečių šalių pateiktų peticijų skaičius ir jų procentinė dalis. Daug 2019 ir 2018 m. pateiktų peticijų yra susijusios su ES. Tai reiškia, kad šiose peticijose keliami ES masto klausimai arba raginama visoje ES įgyvendinti bendras priemones. Su ES susijusios peticijos taip pat gali būti susijusios su viena ar daugiau valstybių narių, todėl jos registruojamos ir ES, ir atitinkamoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse). Tai paaiškina, kodėl su ES susijusių peticijų ir peticijų, susijusių tik su valstybėmis narėmis, suma viršija bendrą 2019 ir 2018 m. pateiktų peticijų skaičių.

Be to, verta pabrėžti, kad devynios šalys, kurios yra labiausiai susijusios su peticijomis, 2018 ir 2019 m. išliko tos pačios. Tačiau jų tvarka labai pasikeitė. Nors dauguma 2019 m. pateiktų peticijų yra susijusios su Vokietija, su Ispanija ir Italija susijusių peticijų skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo atitinkamai 3,6 % ir 3,5 %.

Kitas ryškus skirtumas yra susijęs su Jungtine Karalyste. Peticijos dėl Jungtinės Karalystės 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 3,2 %. Buvo keletas pokyčių ir sąrašo gale. 2019 m. Estija, Slovėnija ir Latvija buvo mažiausiai susijusios šalys, o 2018 m. tai buvo Malta, Estija ir Suomija.

Galiausiai, 2019 m. šiek tiek padidėjo peticijų, susijusių su ES nepriklausančiomis šalimis, dalis.

 



2019

Valstybė narė

Peticijos

%

Europos Sąjunga

599

34,6

Vokietija

203

11,7

Ispanija

164

9,5

Italija

103

5,9

Jungtinė Karalystė

90

5,2

Rumunija

80

4,6

Bulgarija

52

3,0

Lenkija

51

 2,9

Graikija

46

2,7

Prancūzija

40

2,3

Kitos ES šalys

218

12,6

Ne ES šalys

86

5,0

 

 

 

2018

Valstybė narė

Peticijos

%

Europos Sąjunga

473

30,1

Ispanija

206

13,1

Vokietija

172

11,0

Italija

147

9,4

Graikija

69

4,4

Lenkija

63

4,0

Prancūzija

51

3,2

Rumunija

51

3,2

Bulgarija

42

2,7

Jungtinė Karalystė

32

2,0

Kitos ES šalys

200

13,0

Ne ES šalys

62

3,9

 

 


 

 


Peticijų kalbos

2017 m., kaip ir ankstesniais metais, peticijos buvo pateiktos 22 oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis. Dauguma 2016 ir 2017 m. peticijų buvo pateiktos anglų kalba, o 2018 ir 2019 m. plačiausiai vartota kalba tapo vokiečių kalba. Be to, iš lentelių matyti, kad vokiečių, anglų, ispanų ir italų kalbos sudarė beveik 3/4 (71–71.8%) abejais metais gautų peticijų. Slovakų, latvių ir slovėnų kalbos buvo mažiausiai vartotos kalbos 2019 m., o 2018 m. tai buvo švedų, slovėnų ir maltiečių kalbos.

 


2019

Peticijų kalba

Peticijų skaičius

%

Vokiečių k.

337

24,8

Anglų k.

331

24,4

Ispanų k.

183

13,5

Italų k.

123

9,1

Rumunų k.

60

4,4

Lenkų k.

56

4,1

Prancūzų k.

53

3,9

Kitos

214

15,8

Iš viso

1 357

100

 

2018

Peticijų kalba

Peticijų skaičius

%

Vokiečių k.

275

22,5

Anglų k.

217

17,8

Ispanų k.

204

16,7

Italų k.

171

14,0

Graikų k.

63

5,2

Prancūzų k.

61

5,0

Lenkų k.

61

5,0

Kitos

168

13,8

Iš viso

1 220

100



Peticijų pateikėjų pilietybė

Kalbant apie pilietybę, Vokietijos piliečių abejais metais pateiktų peticijų skaičius yra didžiausias, 2019 m. jis padidėjo 3 %. Peticijas pateikusių Ispanijos ir Italijos piliečių skaičius, priešingai, sumažėjo: 2019 m. jis, palyginti su 2018 m., sumažėjo atitinkamai 2,5 % ir 4,3 %. Be to, toliau pateikiamose lentelėse matyti, kad Britanijos piliečių 2019 m. pateiktų peticijų skaičius padidėjo 3,7 %. 54 iš 88 peticijų, kurios buvo pateiktos 2019 m., buvo keliami su „Brexit’u“ susiję klausimai.

 

 


2019

Peticijų teikėjų pilietybė

Peticijų skaičius

%

Vokietija

345

25,4

Ispanija

201

14,8

Italija

139

10,2

Rumunija

97

7,1

Jungtinė Karalystė

88

6,5

Lenkija

72

5,3

Graikija

55

4,0

Bulgarija

52

3,8

Prancūzija

51

3,8

Kitos ES pilietybės

231

17,1

Ne ES pilietybės

28

2,0

2018

Peticijų teikėjų pilietybė

Peticijų skaičius

%

Vokietija

274

22,4

Ispanija

212

17,3

Italija

177

14,5

Lenkija

73

6,0

Graikija

71

5,8

Rumunija

61

5,0

Prancūzija

57

4,7

Bulgarija

44

3,6

Jungtinė Karalystė

34

2,8

Kitos ES pilietybės

193

15,9

Ne ES pilietybės

26

2,0


 

 

Pagrindinės peticijų temos

Toliau pateikiamose lentelėse nurodyta dešimt pagrindinių peticijų temų. Iš lentelių galima daryti išvadą, kad 2018 m. ir 2019 m. pagrindinės peticijų pateikėjams susirūpinimą keliančios sritys buvo aplinka, pagrindinės teisės ir teisingumas. 2019 m. peticijų dėl pagrindinių teisių procentinė dalis išliko tokia pati, o peticijų dėl aplinkos ir teisingumo padaugėjo atitinkamai 1,9 % ir 2,3 %. Peticijų, susijusių su vidaus rinka ir sveikatos klausimais, skaičius 2019 m., priešingai, šiek tiek sumažėjo – atitinkamai 1,9 % ir 0,7 %.

Be kitų temų, 2019 m. komitetas gavo daugiau (98) peticijų dėl konstitucinių reikalų. 2018 m. ta pačia tema buvo gautos 62 peticijos. Šios kategorijos peticijose pateikėjai išreiškė susirūpinimą dėl įvairių ES konstitucinės teisės klausimų, pvz., JK išstojimo iš ES, ES pilietybės ir klausimų dėl ES institucijų darbo. Kalbant konkrečiai apie „Brexit’ą“, 2019 m. buvo pateiktos 73 peticijos, kuriose buvo keliami klausimai apie „Brexit’ą“ ir jo pasekmes.

Galiausiai, verta priminti, kad 2019 m. įvyko Europos Parlamento rinkimai, tai paaiškina, kodėl 2019 m. su balsavimo teisėmis ir rinkimais susijusių peticijų skaičius (49) buvo didesnis nei 2018 m., kai buvo užregistruota 13 peticijų šia tema.


 

 

2019

 

2018

10 pagrindinių peticijų temų

Peticijų skaičius

%

Aplinka

252

12,2

Pagrindinės teisės

189

9,2

Teisingumas

184

8,9

Sveikata

97

4,7

Transportas

90

4,4

Vidaus rinka

89

4,3

Užimtumas

79

3,8

Švietimas ir kultūra

62

3,0

Socialiniai reikalai

45

2,2

Nuosavybė ir teisių atkūrimas

33

1,6

10 pagrindinių peticijų temų

Peticijų skaičius

%

Aplinka

199

10,3

Pagrindinės teisės

186

9,6

Teisingumas

129

6,6

Vidaus rinka

120

6,2

Sveikata

104

5,4

Užimtumas

89

4,6

Transportas

88

4,5

Socialiniai reikalai

61

3,1

Švietimas ir kultūra

49

2,5

Nuosavybė ir teisių atkūrimas

39

2,0

 

 

 


 

Peticijų interneto portalas

2014 m. sukurtas peticijų interneto portalas buvo toliau tobulinamas siekiant padaryti jį patogesnį naudoti ir prieinamesnį piliečiams. 2019 m. buvo atlikti svarbūs techniniai patobulinimai. Pirmiausia, buvo sukurtas prisitaikančiojo dizaino portalas, atitinkantis naują Europos Parlamento interneto svetainės (Europarl) išvaizdą ir patogumą naudoti. Taigi portalas tapo labiau prisitaikančiu, dabar juo galima naudotis bet kuriame įrenginyje. Antra, į e. pašto šablonus ir registracijos puslapį visomis kalbomis įkeltas naujas pareiškimas apie privatumo apsaugą, o naudotojų paskyroms registruoti įdiegtas „Captcha“ garsinis saugos kodas. Galiausiai, peticijų interneto portalas ir „ePetition“ buvo toliau integruojami gerinant jų sinchronizavimo mechanizmą. Tačiau reikia toliau didinti peticijų interneto portalo prieinamumą neįgaliems peticijų pateikėjams.

 

Santykiai su Komisija

Komisija ir toliau yra įprasta Peticijų komiteto partnerė nagrinėjant peticijas, nes ji yra ES institucija, atsakinga už ES teisės taikymo ir laikymosi užtikrinimą. Komiteto ir Komisijos bendradarbiavimo mastas yra nusistovėjęs ir nuolat palaikomas. Pagrindinis kontaktinis subjektas Komisijoje yra Generalinis sekretoriatas, jis koordinuoja peticijų paskirstymą atitinkamoms Komisijos tarnyboms ir perduoda Komisijos atsakymus komiteto sekretoriatui. Nors Komisija dėjo daugiau pastangų, kad laiku pateiktų atsakymus, tačiau komitetas mano, kad Komisijos taikoma peticijų nagrinėjimo procedūra galėtų būti dar patobulinta. Be to, komitetas pakartoja savo prašymą reguliariai teikti naujausią informaciją apie pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir suteikti galimybę susipažinti su atitinkamais Komisijos dokumentais apie pažeidimus ir „EU Pilot“ procedūras, susijusiais su nagrinėjamomis peticijomis.

Įvykus Europos Parlamento rinkimams ir sudarius naują Parlamentą, paskirtieji Komisijos nariai atvyko į Parlamento komitetus, atsakingus už numatomas jų atsakomybės sritis, ir dalyvavo klausymuose, kad naujai išrinkti EP nariai galėtų įvertinti jų kompetenciją ir tinkamumą eiti pareigas. Taigi 2019 m. rugsėjo 30 d. Peticijų komitetas, kaip susijęs komitetas, dalyvavo paskirtojo už institucijų ryšius ir perspektyvas atsakingo pirmininko pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus klausyme. Per klausymą M. Šefčovič įsipareigojo pagerinti Komisijos peticijų nagrinėjimo procedūrą. Konkrečiai, jis įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti su Peticijų komitetu ir dalyvauti pristatant metinę ataskaitą. Be to, jis pažadėjo skatinti atsakingus Komisijos narius dalyvauti diskusijose dėl tų klausimų, kurie buvo iškelti daugelyje peticijų. Galiausiai, jis įsipareigojo dėti visas pastangas, kad per trijų mėnesių terminą būtų pateikti tikslūs atsakymai.

Prieš klausymą nusiųstuose rašytiniuose klausimuose komitetas dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos praktikos dideliam skaičiui peticijų pateikėjų nurodyti kreiptis į kitas nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens institucijas ir suabejojo šio požiūrio suderinamumu su Komisijos atsakomybe užtikrinti teisės aktų vykdymą. Komisijos pirmininko pavaduotojas pripažino, kad peticijos yra vertingas indėlis į Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį, tačiau atkreipė dėmesį į naują strateginį požiūrį į vykdymo užtikrinimo politiką, apie kurį buvo pranešta Komisijos komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“. Jo tikslas yra nustatyti didžiausius ES teisės pažeidimus, neigiamai veikiančius piliečių ir įmonių interesus.

 

Santykiai su Taryba

Tarybos sekretoriato nariai retkarčiais dalyvavo Peticijų komiteto posėdžiuose, Tarybos atstovų dalyvavimas diskusijose buvo labai ribotas. Šiuo klausimu komitetas mano, kad reikėtų aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant pašalinti kliūtis toms peticijoms, į kurias turi skubiai reaguoti nacionalinės valdžios institucijos. Vis dėlto komitetas pripažįsta keleto valstybių narių pastangas komiteto posėdžiuose aktyviai prisidėti prie diskusijų dėl atitinkamų peticijų. Šiuo klausimu verta priminti Bulgarijos nuolatinės atstovybės dalyvavimą 2019 m. gruodžio 2 d. diskusijoje dėl peticijos Nr. 0527/2018 dėl Strumos greitkelio poveikio poveikio Kresnos tarpekliui ir regionui Bulgarijoje.

Santykiai su Europos išorės veiksmų tarnyba

 

Peticijų komitetas ir Europos išorės veiksmų užmezgė konstruktyvų bendradarbiavimą. Komitetas kreipėsi į Europos išorės veiksmų tarnybą prašydamas suteikti ekspertinių žinių, kad galėtų išnagrinėti keletą su išorės aspektu susijusių peticijų, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su rekomendacija, įtraukta į apsilankymo informacijos rinkimo tikslu Famagustoje (Kipras, 2018 m. gegužės 7–8 d.) ataskaitą.

 

Ryšiai su Europos ombudsmenu

Peticijų komitetas palaiko labai gerus darbinius santykius su Europos ombudsmeno tarnyba. 2019 m. ombudsmenė Emily O’Reilly keletą kartų dalyvavo Peticijų komiteto posėdžiuose.

2019 m. balandžio 2 d. Peticijų komitetas surengė keitimąsi nuomonėmis su Europos ombudsmene Emily O’Reilly dėl jos pasiūlytų naujų prerogatyvų. Europos ombudsmenės buvo paprašyta pareikšti nuomonę dėl 2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos ombudsmeno statuto peržiūros. E. O’Reilly pritarė, kad Europos ombudsmeno statutą reikia suderinti su Lisabonos sutartimi, ir kartu atkreipė dėmesį į šiuos esminius Ombudsmeno tarnybos aspektus: – nepriklausomumą, – tvirtus tyrimo įgaliojimus, – būtinybę skirti daugiau išteklių ir visų Europos Parlamento partijų paramą.

Europos ombudsmenė taip pat pasakė pagrindinę kalbą tema „ES institucijų laimėjimai ir uždaviniai“ praktiniame seminare „Interesų konfliktai. Sąžiningumas, atskaitomybė ir skaidrumas ES institucijose ir agentūrose“, kuris įvyko per komiteto 2019 m. balandžio 2 d. posėdį.

Be to, per 2019 m. rugsėjo 4 d. posėdį ji pristatė savo 2018 m. metinę ataskaitą.

Galiausiai, 2019 m. gruodžio 18 d. Emily O’Reilly buvo perrinkta Europos ombudsmene 2019–2024 m. Parlamento kadencijai. Per slaptą balsavimą plenariniame posėdyje jos kandidatūrai pritarė 320 EP narių. Naujo Europos ombudsmeno rinkimai vyko po Peticijų komiteto surengto viešo kandidatų klausymo. 2019 m. gruodžio 3 d. komitetas išklausė šiuos penkis priimtinus kandidatus: Giuseppe Fortunato, Julia Laffranque, Nils Muižnieks, Emily O’Reilly ir Cecilia Wikström. Po klausymų komitetas nusiuntė laišką Europos Parlamento pirmininkui, kuriame patvirtino, kad buvo surengti klausymai ir kad Parlamentas gali surengti Europos ombudsmeno rinkimus per gruodžio plenarinę sesiją Strasbūre pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 231 straipsnio nuostatas. Per gruodžio 3 d. Peticijų komiteto surengtą viešąjį klausymą Emily O’Reilly įsipareigojo toliau siekti, kad ES administracija taptų pavyzdžiu visai ES, savo veiksmuose daugiausia dėmesio skirdama piliečiams ir jų teisėms.

Per 2019 m. lapkričio 12 d. posėdį komitetas didele balsų dauguma priėmė pranešimą dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą. Pranešime išryškinamas ombudsmenės darbas ir giriamas jos esminis ir vaisingas dialogas su Peticijų komitetu, nes tai yra veiksminga sistema, padedanti patenkinti piliečiams kylantį orientavimo ir pagalbos poreikį.

Apsilankymai informacijos rinkimo tikslu

2019 m. dėl Europos Parlamento rinkimų pertraukos nebuvo surengta jokių apsilankymų informacijos rinkimo tikslu. Tačiau komitetas atliko keleto ankstesnių apsilankymų informacijos rinkimo tikslu tolesnį vertinimą ir patvirtino dviejų 2018 m. įvykusių apsilankymų informacijos rinkimų tikslu ataskaitas:

 2019 m. sausio 21 d. komitetas aptarė tolesnius veiksmus, susijusius su rekomendacija dėl 2013 m. apsilankymo informacijos rinkimo tikslu Galisijoje, dalyvaujant peticijos pateikėjams.

 2019 m. vasario 21 d. komitetas aptarė tolesnius veiksmus, susijusius su apsilankymu informacijos rinkimo tikslu Londone (2015 m. lapkričio 5–6 d.) ir su apsilankymu informacijos rinkimo tikslu Slovakijoje (2016 m. rugsėjo 22–23 d.). Dalyvaujant peticijų pateikėjams, jis taip pat aptarė tolesnius veiksmus, susijusius su apsilankymu informacijos rinkimo tikslu prie Ebro ir Tacho upių (2016 m. lapkričio 8–10 d.) ir su apsilankymu informacijos rinkimo tikslu Švedijoje (2017 m. rugsėjo 20–21 d.).

 2019 m. kovo 21 d. komitetas priėmė ataskaitą dėl apsilankymo informacijos rinkimo tikslu Donjanos nacionaliniame parke (Andalūzija, Ispanija, 2018 m. rugsėjo 19–21 m.). Joje rekomenduojama laikantis atsargumo principo nutraukti dujų laikymo, paieškos ir gavybos projektus Donjanos nacionaliniame parke.

 2019 m. balandžio 11 d. komitetas priėmė ataskaitą dėl apsilankymo informacijos rinkimo tikslu Valedoroje (Pjemontas, Italija, 2018 m. gruodžio 17–18 d.)

 2019 m. gruodžio 2 d. komitetas aptarė tolesnius veiksmus, susijusius su apsilankymu informacijos rinkimo tikslu Famagustoje (Kipras, 2018 m. gegužės 7–8 d.), dalyvaujant peticijos pateikėjams.

 

 

 

Viešieji klausymai

2019 m. Peticijų komitetas surengė tris viešuosius klausymus, rengiant kai kuriuos šių klausymų dalyvavo ir kiti Parlamento komitetai. Viešųjų klausymų metu buvo svarstomi įvairūs peticijose iškelti klausimai.

 2019 m. kovo 21 d. Peticijų komitetas su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu surengė bendrą viešąjį klausymą „Klimato kaitos neigimas“. Klausymas buvo grindžiamas peticija Nr. 0900/2016, pateikta programos „Food & Water Europe“ vardu, su 732 peticijos pateikėjų iš visos ES parašais. Peticijoje raginama imtis veiksmų prieš tarptautinę naftos bendrovę dėl to, kad ji tariamai neigia klimato kaitą. Atsižvelgiant į tai, klausymo tikslas buvo įvairiais aspektais išnagrinėti klimato kaitos neigimo temą ir komunikacijos metodus, naudojamus politikoje arba privačių bendrovių ir kitų visuomenės veikėjų, siekiant suklaidinti visuomenę dėl neigiamo tam tikros pramonės veiklos ar politikos poveikio klimatui. Nariai atkreipė dėmesį į tai, kad pasaulinėje arenoje ES ėmėsi vadovaujančio vaidmens diskutuojant dėl klimato kaitos, ir pabrėžė, kad reikia skubiai imtis veiksmų šiuo klausimu.

 2019 m. lapkričio 12 d. Peticijos komitetas surengė klausymą „FATCA ir jo ekstrateritorinis poveikis ES piliečiams“. 2016 m. Peticijų komitetas gavo peticiją Nr. 1088/2016 dėl JAV Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA), kuriuo tariamai pažeidžiamos ES teisės ir kuris tariamai turi JAV įstatymų ekstrateritorinį poveikį ES. Klausymo tikslas buvo sudaryti palankesnes sąlygas įvairiems suinteresuotiesiems subjektams keistis nuomonėmis ir aptarti problemų, su kuriomis susiduria ES piliečiai, kuriems taikomas FATCA, sprendimus. Klausymas buvo padalytas į dvi grupes: vienoje daugiausia dėmesio skirta finansinėms paslaugoms, kitoje – netiesioginiam FATCA poveikiui ES piliečiams, ypač daug dėmesio skiriant galimiems prieštaravimams tarp JAV teisės ir Europos duomenų apsaugos taisyklių. Po klausymo nariai nusprendė imtis tolesnių veiksmų ir parengė laiškus Tarybai pirmininkaujančiai Suomijai ir Europos Komisijai, ragindami jas imtis veiksmų ir paremti atitinkamus piliečius.

  2019 m. gruodžio 5 d. Peticijų komitetas ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetu surengtą viešąjį klausymą tema „Naujas vilkų populiacijos ES vertinimas“. Klausymo tikslas buvo geriau suprasti vilkų populiacijos padėtį ES ir galbūt apsvarstyti galimus dabartinio vilkų populiacijos valdymo Europoje pokyčius, atsižvelgiant į keliose peticijose iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus. Konkrečiai dėmesys buvo skiriamas vilkų populiacijos ES analizei, vilkų apsaugos teisinei sistemai ir vilkų populiacijos poveikiui aplinkai bei kaimo bendruomenėms, siekiant pateikti išvadas ir rekomendacijas politikos formuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams.

 

 

 

 

 

 

Pagrindiniai klausimai

 Aplinkosaugos klausimai

2019 m. komitetas itin daug dėmesio skyrė piliečių susirūpinimui dėl aplinkos apsaugos ir klimato kaitos – šiais klausimais buvo diskutuojama kiekviename posėdyje, labai dažnai dalyvaujant peticijos pateikėjui. Komitetas nagrinėjo šiuos pagrindinius klausimus: atliekų tvarkymas, apsauga ir išsaugojimas, plastikai, vandens ir oro tarša, branduolinė energija ir kasybos veiklos poveikis aplinkai. 2019 m. vasario 20 d. komitetas išnagrinėjo daug peticijų dėl branduolinės energijos, kuriose reiškiamas didelis susirūpinimas dėl branduolinių elektrinių saugos, tarpvalstybinio poveikio ir valstybių narių atsakomybės sistemų skirtumų. Siekdamas atlikti įrodymais pagrįstą vertinimą komitetas užsakė ir išklausė naujausią informaciją, susijusią su tyrimu „Tarpvalstybinė branduolinė sauga, atsakomybė ir bendradarbiavimas Europos Sąjungoje“. 2019 m. kovo 21 d. komitetas surengė klausymą „Klimato kaitos neigimas“. Be to, imdamasis tolesnių veiksmų dėl peticijų dėl pavojingų medžiagų poveikio komitetas užsakė tyrimą „Endokrininę sistemą ardančios medžiagos: nuo mokslinių įrodymų iki žmonių sveikatos apsaugos“, kuris buvo pristatytas komiteto 2019 m. balandžio 2 d. posėdyje. Galiausiai atliekų tvarkymas buvo pasikartojanti 2019 m. tema ir dėl to 2019 m. kovo 21 d. priimtas trumpas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl atliekų tvarkymo. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad atliekų tvarkymas yra vienas iš pagrindinių pasaulinių socialinių ir ekonominių bei aplinkosaugos uždavinių, ir skatinama mažinti atliekų susidarymą ir skatinti pakartotinį naudojimą bei perdirbimą. Joje daugiausia dėmesio skiriama tinkamam atliekų tvarkymui ir atliekų prevencijai kaip svarbiausiam ES prioritetui ir geresniam atliekų teisės aktų įgyvendinimui valstybėse narėse.

 Pagrindinės teisės ir konstituciniai reikalai

 

2019 m. komitetas aptarė keletą peticijų dėl pagrindinių teisių, įskaitant peticijas dėl pranešėjų apie pažeidimus apsaugos, vaikų teisių ir benamystės. Be to, 2019 m. sausio 21 d. komitetas patvirtino Konstitucinių reikalų komitetui skirtą nuomonę dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje.

 

Atsižvelgiant į konkrečiau konstitucinius klausimus, keliose peticijose išreikštas piliečių susirūpinimas dėl ES institucijų skaidrumo ir atskaitomybės. Siekdamas išnagrinėti šiuos klausimus 2019 m. balandžio 2 d. komitetas paprašė leisti jam surengti praktinį seminarą „Interesų konfliktai. Sąžiningumas, atskaitomybė ir skaidrumas ES institucijose ir agentūrose“, kurį organizavo Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius. Šiame seminare, aptariant ir ateities iššūkius, buvo išnagrinėti pasiekimai, susiję su interesų konfliktais ES institucijose ir agentūrose, taip pat su sąžiningumu, atskaitomybe, skaidrumu, elgesio kodeksais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu.

 

 „Brexit’as“

2019 m. užregistruota daug (73) naujų peticijų dėl „Brexit’o“. 2019 m. Peticijų komitetas keletą kartų toliau nagrinėjo ir aptarė „Brexit’o“ poveikį piliečių teisėms. Visų pirma komitetas savo 2019 m. spalio 2 d. posėdyje komitetas pasikeitė nuomonėmis su Europos Parlamento „Brexit’o“ iniciatyvine grupe. Grupės nariai pateikė naujausią informaciją apie derybų su Jungtine Karalyste dėl piliečių teisių pagal Susitarimą dėl išstojimo padėtį ir atkreipė dėmesį į išstojimo be susitarimo scenarijaus trūkumus ir problemas. Po pasikeitimo nuomonėmis PETI komiteto nariai taip pat aptarė keletą peticijų dėl „Brexit’o“, daugiausia dėmesio skirdami piliečių teisėms Jungtinei Karalystei išstojus iš ES. Komitetas priėmė sprendimą toliau stebėti pokyčius artėjant „Brexit’o“ terminui ir tai, kaip Jungtinė Karalystė įgyvendina Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programą.

 Gyvūnų gerovė

2019 m. komiteto darbotvarkėse piliečių susirūpinimas gyvūnų gerove ir toliau buvo didelis. Komitetas svarstė daug peticijų įvairiais klausimais, be kita ko, benamių gyvūnų ir naminių bičių apsaugos ES. Visų pirma 2019 m. spalio 2 d. jis svarstė keletą peticijų dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir dėl bandymų su gyvūnais uždraudimo. Komitetas nusprendė toliau nagrinėti šias peticijas ir paprašyti Komisijos pateikti atnaujintą vertinimą.. 2019 m. lapkričio 11 d. komitetas svarstė Gyvūnų gerovės fondo vardu pateiktą peticiją, kurioje prašoma uždrausti iš Pietų Amerikos importuoti kumelingų kumelių serumo gonadotropiną, atsižvelgiant į tyrimus, rodančius nežmonišką elgesį su kumelėmis vadinamuosiuose kraujo ūkiuose Urugvajuje ir Argentinoje. Komitetas nusprendė paprašyti Komisijos suteikti informacijos šiuo klausimu pagal naująjį ES ir MERCOSUR prekybos susitarimą, paprašyti Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos ir Pasaulio prekybos organizacijos pateikti nuomonę. Galiausiai 2019 m. gruodžio 5 d. Peticijų komitetas ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetu surengtą viešąjį klausymą tema „Naujas vilkų populiacijos ES vertinimas“.

 Su negalia susiję klausimai

Peticijų komitetas atlieka konkretų apsaugos vaidmenį, kad ES lygmens politinių sprendimų ir teisėkūros veiksmų srityje būtų laikomasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių apsaugos konvencijos (UNCRPD). Vykdydamas šią pareigą komitetas nagrinėja peticijas negalios klausimais. Nors peticijų dėl negalios skaičius 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo beveik perpus (12 peticijų 2019 m. ir 23 peticijos 2018 m.), komitetas toliau nagrinėjo peticijas dėl negalios, kuriose atskleista, kad pagrindinės problemos yra judumas, diskriminacija ir galimybės gauti išsilavinimą. Pavyzdžiui, komitetas nagrinėjo daug peticijų dėl įtraukaus neįgalių vaikų švietimo. Be to, komitetas gavo keletą piliečių peticijų, kuriose perspėjama apie sunkumus, su kuriais susiduria neįgalieji kasdieniame gyvenime, be kita ko, viešajame transporte. Po diskusijų dėl peticijos Nr. 0535/2017 dėl neįgaliųjų judumo Europos Sąjungoje Peticijų komitetas nusprendė kreiptis į visas Sąjungos valstybes nares, kad parengtų konkrečių veiksmų, kurių ėmėsi (arba ketina imtis) kiekviena valstybė narė, siekdama veiksmingai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, apžvalgą. Komitetas palankiai vertina daugumos valstybių narių atsakymus, atsiųstus 2019 m. Galiausiai vertėtų priminti, kad 2019 m. lapkričio 12 d. posėdyje komitetas pritarė koordinatorių sprendimui nusiųsti laišką Europos Parlamento Pirmininkui siekiant padidinti jo informuotumą apie peticiją Nr. 1056/2016 dėl peticijų pateikimo ES vartojamomis nacionalinėmis gestų kalbomis.

 Patvirtinti pranešimai ir nuomonės

2019 m. sausio 21 d. komitetas patvirtino Konstitucinių reikalų komitetui skirtą nuomonę dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje (2017/2089 (INI)).

 

2019 m. sausio 22 d. komitetas patvirtino pranešimą dėl Peticijų komiteto svarstymų 2018 metais (2018/2280(INI)).

 

2019 m. vasario 20 d. komitetas patvirtino Transporto ir turizmo komitetui skirtą nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB (COM(2018)0639 – C8 0408/2018 – 2018/0332(COD)).

 

2019 m. kovo 21 d. komitetas patvirtino pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų tvarkymo (2019/2557(RSP)).

 

2019 m. lapkričio 12 d. komitetas patvirtino pranešimą dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą (2019/2134(INI)). Pranešime išryškinamas ombudsmenės darbas ir giriamas jos esminis ir vaisingas dialogas su Peticijų komitetu, nes tai yra veiksminga sistema, padedanti patenkinti piliečiams kylantį orientavimo ir pagalbos poreikį. Be to, šiame pranešime nurodoma, kad su skaidrumu ir atskaitomybe susiję tyrimai ir toliau sudaro didžiausią 2018 m. ombudsmeno nagrinėtų bylų dalį.

 

 Tyrimai

 

2019 m. komitetas išklausė pristatymus tų tyrimų, kuriuos užsakė Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius:

 

„Vartojimo prekių kokybės skirtumai“ ES teisės aktuose“ (pristatytas 2019 m. sausio 22 d.);

 

„Tarpvalstybinė branduolinė sauga, atsakomybė ir bendradarbiavimas Europos Sąjungoje“ (pristatytas 2019 m. vasario 20 d.);

 

„Endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos. Nuo mokslinių įrodymų iki žmonių sveikatos apsaugos“ (pristatytas 2019 m. balandžio 2 d.);

 

„Maisto produktų ženklinimas vartotojams. ES teisė ir politikos galimybės“ (pristatytas 2019 m. balandžio 11 d.).

 

2019 m. liepos mėn. Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius Peticijų komiteto prašymu paskelbė išsamią analizę „2014–2019 m. Parlamento kadencijos Peticijų komiteto laimėjimai ir ateities uždaviniai“, kuri buvo išplatinta komiteto nariams jo steigiamojo posėdžio pabaigoje.

 

 Praktiniai seminarai

 

2019 m. balandžio 2 d. Peticijų komitetas surengė praktinį seminarą „Interesų konfliktai. Sąžiningumas, atskaitomybė ir skaidrumas ES institucijose ir agentūrose“, kurį šio komiteto prašymu organizavo Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius. Šiame seminare, aptariant ir ateities iššūkius, buvo išnagrinėti šios Parlamento kadencijos pasiekimai, susiję su interesų konfliktais ES institucijose ir agentūrose, taip pat su sąžiningumu, atskaitomybe, skaidrumu, elgesio kodeksais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu. Per praktinį seminarą, skirtą interesų konfliktams, buvo diskutuojama dėl peticijos Nr. 0224/2018 dėl Europos Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

10.11.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Andrus Ansip, Margrete Auken, Jordan Bardella, Alexander Bernhuber, Markus Buchheit, Eleonora Evi, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Emmanouil Fragkos, Mario Furore, Gianna Gancia, Ibán García Del Blanco, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Cristina Maestre Martín De Almagro, Dolors Montserrat, Ulrike Müller, Sira Rego, Frédérique Ries, Alfred Sant, Monica Semedo, Yana Toom, Loránt Vincze, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pernando Barrena Arza, Ioan-Rareş Bogdan, Diana Riba i Giner, Rainer Wieland

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

33

+

EPP

Alexander Bernhuber, Ioan-Rareş Bogdan, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Dolors Montserrat, Loránt Vincze, Rainer Wieland,

 

S&D

Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Ibán García Del Blanco, Cristina Maestre Martín De Almagro, Alfred Sant,

RENEW

Andrus Ansip, Ulrike Müller, Frédérique Ries, Monica Semedo, Yana Toom,

ID

Jordan Bardella, Markus Buchheit, Gianna Gancia, Stefania Zambelli,

GREENS/EFA

Margrete Auken, Diana Riba i Giner, Tatjana Ždanoka,

ECR

Emmanouil Fragkos, Kosma Złotowski,

EUL/NGL

Pernando Barrena Arza, Sira Rego,

NI

Eleonora Evi, Mario Furore,

 

0

-

-

-

 

0

0

-

-

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0045.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0080.

[3] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[4] Ataskaita priimta 2019 m. sausio 22 d.

[5] Ataskaita priimta 2019 m. lapkričio 12 d.

[6] Nuomonė priimta 2019 m. sausio 21 d.

[7] Nuomonė priimta 2019 m. vasario 20 d.

[8] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0338.

[9] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0045.

[10] OL C 118, 2020 4 8, p. 141.

[11] Statistiniai duomenys apie peticijų statusą buvo parsisiųsti 2020 m. gegužės 18 d.

[12] Statistiniai duomenys apie peticijų nagrinėjimo rezultatus buvo parsisiųsti 2020 m. gegužės 18 d.

Atnaujinta: 2020 m. gruodžio 4 d.Teisinė informacija - Privatumo politika