Pranešimas - A9-0232/2020Pranešimas
A9-0232/2020

PRANEŠIMAS Skaitmeninio lyčių atotrūkio panaikinimas: moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje

25.11.2020 - (2019/2168(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pranešėja: Maria da Graça Carvalho

Procedūra : 2019/2168(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0232/2020
Pateikti tekstai :
A9-0232/2020
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Skaitmeninio lyčių atotrūkio panaikinimas: moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje

(2019/2168(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, patvirtintas per 1995 m. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, ypač į probleminę sritį „Moterys ir žiniasklaida“,

 atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2019 m. konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo Nr. 190 ir TDO 2019 m. rekomendaciją dėl smurto ir priekabiavimo Nr. 206,

 atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio posėdžio dėl bendros Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais rezultatų įgyvendinimo peržiūros baigiamąjį dokumentą,

 atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192) ir į 2017 m. gegužės 10 d. jos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą „Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ (COM(2017) 0228),

 atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1-ą, 2-ą, 3-ią ir 20-ą principus,

 atsižvelgdamas į Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos II ramstį („tinkamų sąlygų skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms suklestėti sudarymas“) ir III ramstį („maksimalus mūsų europinės skaitmeninės ekonomikos augimo potencialo padidinimas“),

 atsižvelgdamas į Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“),

 atsižvelgdamas į Komisijos tyrimus „IRT darbui: skaitmeniniai įgūdžiai darbe“ (ICT for work: Digital skills in the workplace) ir „Moterys skaitmeniniame amžiuje“ (Women in the Digital Age),

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020) 0152),

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė siekiant konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

 atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 1 d. Komisijos ataskaitą „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“ (Women active in the ICT sector),

 atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. sausio 26 d. tyrimą „Lytis ir skaitmeninė darbotvarkė“ (Gender and Digital Agenda),

 atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą,

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės, jaunimo ir skaitmeninimo,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

 atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 2018 m. gruodžio 19 d. nuomonę „Lyčių lygybės strategijos ateitis po 2019 m.: iškovojamų pergalių laikinumas“ (The future of gender equality strategy after 2019: the battles that we win never stay won),

 atsižvelgdamas į Įsipareigojimų deklaraciją dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje, kurią 2019 m. pasirašė 27 ministrai ir atstovai iš ES valstybių narių bei Norvegijos,

 atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo[1],

 atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES[2],

 atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“[3], ypač į Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti,

 atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“[4],

 atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje[5],

 atsižvelgdamas į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais 2019 m. forumą „Informacinės ir ryšių technologijos darnaus vystymosi tikslams pasiekti“,

 atsižvelgdamas į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais 2020 m. forumą „Skaitmeninės transformacijos ir pasaulinių partnerysčių skatinimas: Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais veiklos kryptys darnaus vystymosi tikslams pasiekti“,

 atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (O-000004/2018 – B8-0010/2018),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių[6],

 atsižvelgdamas į savo tarpparlamentinio komiteto posėdį dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo naudojantis žiniasklaida ir IRT, kuris buvo surengtas 2018 m. Tarptautinę moters dieną,

 atsižvelgdamas į išsamią analizę „Moterų įgalėjimas internete“, kurią 2015 m. spalio 30 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas[7],

 atsižvelgdamas į tyrimą „Esminės vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumo priežastys ir galimi sprendimai siekiant didinti moterų ir mergaičių e. įtrauktį“, kurį 2018 m. vasario 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas[8],

 atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Kibernetinis smurtas ir neapykantos prieš moteris kurstymas internete“[9],

 atsižvelgdamas į tyrimą „Moterų švietimas ir įdarbinimas mokslo, technologijų ir skaitmeninės ekonomikos, įskaitant dirbtinį intelektą, srityse bei jų įtaka lyčių lygybei“, kurį 2020 m. balandžio 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas[10],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. paskelbtą tyrimą „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“ (Violence against women: an EU-wide survey),

 atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR[11],

 atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012) 0286) ir į 2014 m. spalio 17 d. jos įgyvendinimo laikotarpio vidurio ataskaitą (SWD(2014)0318),

 atsižvelgdamas į moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinę[12],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0232/2020),

A. kadangi, remiantis SESV 8 straipsniu, vykdydama bet kokią veiklą Sąjunga privalo siekti šalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę; kadangi siekiant lyčių lygybės mergaitės ir jaunos moterys turi turėti vienodas galimybes naudotis technologijomis, gauti skaitmeninį mokymą ir būti saugios internete; kadangi 5-asis darnaus vystymosi tikslas (DVT) yra susijęs su lyčių lygybe ir moterų įgalėjimu bei apima technologijų ir interneto naudojimą;

B. kadangi skaitmeninimas iš esmės pakeitė daugumą mūsų gyvenimo aspektų: viena vertus, atsivėrė nesuskaičiuojama daugybė galimybių, kita vertus atsirado naujų iššūkių; kadangi dėl COVID-19 krizės ir jos padarinių gyvenimas Europoje greičiausiai pasikeis ilgam, o šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atliks skaitmeninimas; kadangi reikia ištirti ir įvertinti skaitmeninimo poveikį moterų užimtumo perspektyvoms ir nuotolinio darbo poveikį; kadangi nuotolinio darbo, privataus gyvenimo ir priežiūros pareigų derinimas moterims reiškia papildomą naštą, todėl joms tenka didesnė emocinė, psichinė ir socialinė našta; kadangi dėl pandemijos darbo rinka susiduria su iššūkiu, susijusiu su didele skaitmenine transformacija;

C. kadangi lyčių stereotipai yra rimta kliūtis siekiant moterų ir vyrų lygybės, jie prisideda prie lyčių atskyrimo švietimo ir užimtumo srityje ir dėl jų dar labiau didėja vyrų ir moterų atotrūkis skaitmeniniame sektoriuje ir užkertamas kelias visapusiškam moterų, kaip naudotojų, novatorių ir kūrėjų, dalyvavimui; kadangi pagal paplitusius stereotipus aukšto lygio intelektiniai gebėjimai labiau priskiriami vyrams, nei moterimis, šiuos stereotipus vaikai, ypač mergaitės, priima jau nuo šešerių metų, ir jie daro įtaką jų interesams;

D. kadangi 2019 m. lyčių lygybės indekse atskleidžiama nuolatinė lyčių nelygybė skaitmeniniame sektoriuje;

E. kadangi, remiantis Eurostato 2018 m. duomenimis, informacines ir ryšių technologijas Europos Sąjungoje studijavo apie 1,3 mln. žmonių, tačiau mergaitės ir moterys daugeliu atvejų sudaro mažumą ir atstovauja tik 17 proc. visų IRT studentų ES;

F. kadangi 73 proc. 15–16 metų amžiaus vaikinų nejaučia diskomforto naudodamiesi jiems mažiau žinomais skaitmeniniais įtaisais, palyginti su 63 proc. tos pačios amžiaus grupės merginų[13], kurios mažiau savimi pasitiki, nepaisant to, kad jos turi daugiau skaitmeninio raštingumo įgūdžių nei vaikinai;

G. kadangi lyčių stereotipai daro didžiulę įtaką renkantis dalykus; kadangi labai nedaug paauglių mergaičių ES valstybėse narėse (mažiau negu 3 proc.) domisi galimybe dirbti IRT specialistėmis sulaukusios 30 metų[14]; kadangi neskatindami mergaičių siekti karjeros IRT srityje mokytojai ir tėvai gali sustiprinti lyčių stereotipus; kadangi panaikinus su lytimi susijusius lūkesčius dėl profesijų ir skatinant moteris, rodančias pavyzdį gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityje, galima paskatinti mergaites studijuoti IRT;

H. kadangi informacijos ir ryšių sektoriuje dirbančių moterų atlyginimas yra 19 proc. mažesnis negu vyrų; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas daro tiesioginį poveikį vyrų ir moterų pensijų skirtumui[15]; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio lygis turi atitikti sąžiningumo ir lygybės principą;

I. kadangi visame pasaulyje moterys, kaip demografinė grupė, rečiau negu vyrai naudojasi internetu, pvz., norėdamos instaliuoti programinę įrangą ar pasiklausyti internetinio radijo ir žiūrėti internetinę televiziją, pasinaudoti elektroninės bankininkystės ar e. prekybos paslaugomis;

J. kadangi, nors per pastaruosius porą metų išaugo kibernetinio saugumo srityje dirbančių moterų skaičius, rodikliai vis tiek lieka itin žemi, o moterys sudaro mažiau nei 20 proc. kibernetinio saugumo specialistų Europoje;

K. kadangi tikėtina, jog ateityje tam tikro laipsnio e. įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo reikalavimai bus keliami daugiau nei 90 proc. darbo vietų atvejų;

L. kadangi dėl įvairių kliūčių, pvz., lyčių stereotipų ir vyrų dominavimo darbe, kuriame trūksta įvairovės, yra didesnė tikimybė, kad moterims bus nelengva rasti savo vietą IRT darbo sektoriuje; kadangi IRT sektoriuje įsigalėjusi didelė vertikalioji ir horizontalioji segregacija, o moterų kvalifikacija neretai per aukšta lyginant su jų užimamomis pareigomis; kadangi tik nedidelė moterų mažuma užima aukšto rango pareigas programinės įrangos inžinerijos srityje;

M. kadangi programinės įrangos naudojimas ir kūrimas tampa svarbiais skaitmeninės transformacijos ištekliais; kadangi lyčių nelygybė tarp programinės įrangos kūrėjų ir inžinierių kelia susirūpinimą dėl moterų įtraukimo į sektorių bei potencialaus sąmoningo ir nesąmoningo su lytis diskriminuojančio šališkumo DI programose, vaizdo žaidimuose ir žaisluose bei kitose taikomosiose programose;

N. kadangi FRA tyrimu dėl smurto prieš moteris nustatyta, kad nuo 15 metų 14 proc. moterų yra patyrusios priekabiavimą elektroninėje erdvėje[16]; kadangi pranešta apie didelį seksualinio priekabiavimo atvejų skaičių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių švietimo įstaigose, įskaitant mokyklas, universitetus ir darbo vietas, o tai dar labiau trukdo moterims dalyvauti šiame sektoriuje; kadangi COVID-19 laikotarpiu daug moterų tapo naujų formų seksualinio ir psichologinio priekabiavimo internete aukomis, įskaitant kenkėjišką veiklą platformoje „Zoom“, persekiojimą ar grasinimus; kadangi skubiai reikia imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama kovoti su šių naujų formų seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu; kadangi moterų sudaiktinimas, hiperseksualizavimas ir išnaudojimas internete, ypač pasitelkiant interneto pornografiją, turi pražūtingą poveikį seksualumo kūrimui ir apskritai lyčių lygybei;

O. kadangi IRT sektorius yra sektorius, kuriame dirba mažai moterų; kadangi daugybė moterų atsisako savo aukštesnio lygio išsilavinimo, akademinių galimybių ir karjeros IRT sektoriuje (reiškinys, žinomas „prakiurusio vamzdžio“ pavadinimu) labiausiai dėl prastos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, organizacinių apribojimų ir vyrų dominuojamos aplinkos; kadangi dėl darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje paliekančių ir nustojančių dirbti moterų Europos ekonomika kasmet patiria 16,1 mlrd. EUR vertės produktyvumo nuostolių[17];

P. kadangi IT sektoriuje stebimas ženklus moterų skaičiaus valdybose padidėjimas, tačiau vien vyrų sudaromų valdybų procentinė dalis šiame sektoriuje taip pat didžiausia;

Q. kadangi skaitmeniniai įgūdžiai reiškia gebėjimą įgyti, apdoroti ir perduoti skaitmeninę informaciją ir jiems įtakos turi socialinė, kultūrinė ir ekonominė aplinka; kadangi moterys daugiau laiko nei vyrai skiria neapmokamai priežiūrai ir darbui namų ūkyje; kadangi dėl to jos turi mažiau laisvo nuo darbo laiko, laiko dirbti apmokamą darbą ir galimybių įgyti skaitmeninių įgūdžių ir interneto naudojimo įgūdžių; kadangi veiksmai, kuriais siekiama didinti informuotumą, kovoti su lyčių stereotipais ir normomis ir geriau paskirstyti neapmokamą vaiko priežiūrą ir darbą namų ūkyje, suteiktų galimybę didesniam skaičiui moterų dalyvauti (skaitmeninėje) darbo rinkoje ir mokymuose ir įgyti geresnių skaitmeninių įgūdžių;

R. kadangi tik nedidelė dalis labai rizikingo kapitalo įmonių, verslo angelų ir investuotojų yra moterys; kadangi nuo pradinės iki vidurinės mokyklos ir universiteto mergaitės yra mažiau linkusios studijuoti IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus ir atitinkamai gerokai mažiau moterų dirba šiose darbo rinkos srityse ir kaip privačių bendrovių ir pradedančiųjų įmonių steigėjos ir savininkės; kadangi žemesnis moterų dalyvavimo technologijų srityje procentas daro tiesioginę įtaką visai visuomenės raidai ir sukuria inovacijų šališkumą, susijusį su tuo, kokios naujos inovacijos ir technologijos yra siūlomos vartotojams;

S. kadangi pastebima tendencija, kad, palyginti su 2011 m., mažėja moterų, siekiančių su IRT susijusio aukštojo išsilavinimo, skaičius; kadangi iš 8 milijonų IRT specialistų Europos Sąjungoje moterys sudaro 17 proc.; kadangi, jei į darbo rinką skaitmeniniame sektoriuje ateitų daugiau moterų, šiam sektoriui būtų labai naudingas toks nepanaudotų gebėjimų ir skirtingų požiūrių šaltinis, kuris galėtų sustiprinti Europos ekonomiką 16 mlrd. EUR BVP per metus;

T. kadangi, kaip nurodyta Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. ataskaitoje dėl lyčių nelygybės pasaulyje, tik 22 proc. DI specialistų visame pasaulyje yra moterys, palyginti su 78 proc. vyrų, o tai reiškia, kad turi būti panaikinta 72 proc. lyčių nelygybės; kadangi 2019 m. iš kiekvieno 100 USD investuoto į Europos technologijų bendroves 92 USD atiteko vien tik iš vyrų sudarytų komandų kūrimui[18];

U. kadangi e. įtrauktis reiškia visų asmenų ir bendruomenių galimybę pasiekti IRT ir jomis naudotis; kadangi dėl ribotos prieigos, įperkamumo ir švietimo, taip pat dėl su lytimis susijusių lūkesčių ir socialinių bei kultūrinių normų, mažesnio gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ir IRT srityse studijuojančių moterų skaičiaus, riboto skaitmeninių priemonių naudojimo ir dėl su kibernetiniu smurtu prieš mergaites ir moteris susijusio mažesnio jų aktyvumo socialinėse platformose, jos negali pasinaudoti e. įtrauktimi; kadangi e. įtraukties lyčių aspektas turi būti visų su IRT ir skaitmeninimu susijusių ES iniciatyvų ir investicijų dalis;

V. kadangi skaitmeninė finansinė įtrauktis reiškia finansinių paslaugų, kurios yra pritaikytos pagal poreikius ir atsakingai teikiamos už prieinamą kainą, skaitmeninę prieigą ir galimybę jomis naudotis; kadangi pagrindinės moterų finansinės atskirties priežastys yra teisės aktai ir taisyklės, dėl kurių gali būti pažeidžiamos moterų teisės dalyvauti darbo rinkoje, valdyti turtą, steigti oficialų verslą ir gauti finansavimą jam plėsti bei pačioms priimti ekonominius sprendimus; kadangi maždaug vienas milijardas moterų vis dar negauna oficialių finansinių paslaugų, nes negali gauti tapatybės nustatymo dokumentų, neturi mobiliųjų telefonų, skaitmeninių įgūdžių, finansinių žinių, taip pat dėl netinkamų produktų; kadangi suteikus geresnę atsakingų skaitmeninių finansinių paslaugų prieigą ir užtikrinus geresnį jų naudojimą, būtų galima sustiprinti moterų ekonominį pajėgumą ir ekonominį nepriklausomumą;

W. kadangi moterų galimybei pasiekti ir naudoti skaitmenines technologijas įtaką daro daugybė veiksnių, pvz., investicijos, reglamentai ir konkurencija; kadangi kaime ir sunkiai pasiekiamuose regionuose gyvenančios moterys ir mergaitės, norėdamos naudotis internetu ir skaitmeninėmis technologijomis, susiduria su sunkumais ir kliūtimis ir tai joms neleidžia visapusiškai išnaudoti šiuolaikinių technologijų skaitmeninį potencialą; kadangi, visų pirma besivystančiose šalyse, kaimo vietovėse gyvenančios moterys ir mergaitės paprastai dirba žemės ūkio srityje ir jų darbas dažnai yra neapmokamas ir mažų garantijų, todėl jos gyvena aplinkoje, kurioje trūksta technologijų ir kyla sunkumų norint naudotis skaitmeninėmis technologijomis;

Bendrosios pastabos

1. ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti skaitmeninės pertvarkos skatinimo priemones su Sąjungos lyčių lygybės tikslais; pabrėžia, kad dėl perėjimo prie skaitmeninių technologijų niekas neturėtų likti nuošalyje; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimus, įtrauktus į 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją, skatinti moterų dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje ir informacinės visuomenės veikloje; ragina Komisiją toliau spręsti rimtą lyčių nelygybės IRT sektoriuje problemą įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę, Europos skaitmeninę strategiją ir visą kitą skaitmeninimo įgūdžių ir švietimo politiką ir iniciatyvas, imantis konkrečių priemonių moterų ir merginų skaičiui šiame sektoriuje padidinti; pabrėžia, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas skaitmeniniame sektoriuje gali turėti didelį poveikį kovojant su lyčių nelygybe, stereotipais ir diskriminacija, gerinant moterų galimybes patekti į darbo rinką ir jų darbo sąlygas, taip pat sprendžiant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą programoms, kuriomis siekiama pritraukti daugiau mergaičių ir moterų studijuoti ir dirbti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje, parengti verslumo programas, pagal kurias būtų finansuojami moterų ir mergaičių pradedami kurti technologijų projektai ar naujos įmonės, kurti strategijas, kuriomis būtų siekiama didinti mergaičių ir moterų skaitmeninę įtrauktį ir skaitmeninę finansinę įtrauktį, su gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriumi susijusiose srityse, taip pat taikyti daugiapakopį požiūrį siekiant panaikinti lyčių nelygybę visais švietimo ir užimtumo lygmenimis skaitmeniniame sektoriuje;

2. ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumą derantis dėl programų kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP), taip pat dėl lėšų ir paskolų pagal ekonomikos gaivinimo planą bei didinti moterų informuotumą apie šiuos mechanizmus; pabrėžia, kad rengiant IRT vystymui skirtas politikos priemones į jas turėtų būti įtrauktas lyčių aspektas, o biudžetas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir nustatomi išmatuojami rodikliai; ragina Komisiją užtikrinti lyčių aspekto integravimą į skaitmeninių paslaugų aktą ir visus būsimus su skaitmenine sritimi susijusius pasiūlymus;

3. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ministrų lygmeniu pasirašytos Įsipareigojimų deklaracijos dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje įgyvendinimą; ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina savo tarpsektorinius nacionalinius planus dėl moterų skaitmeninėje srityje;

Švietimas

4. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visų lygmenų skaitmeninį švietimą, įskaitant užklasinę veiklą, savaiminį mokymąsi ir neformalųjį švietimą – taip pat skirtą mokytojams; ragina parengti specialias skirtingoms amžiaus grupėms skirtas strategijas;

5. ragina Komisiją ir valstybes nares, programų kūrėjus, įmones ir universitetus spręsti lyčių nelygybės IRT sektoriuje problemą ir bendradarbiauti ieškant sprendimų bei dalijantis geriausia patirtimi, susijusia su tuo, kaip nuo ankstyvo amžiaus ir vėliau mergaitės galėtų būti geriau įtraukiamos į su skaitmeniniu švietimu susijusias temas; ragina ES ir valstybes nares parengti, remti ir įgyvendinti veiksmus, kurių ragina imtis JT ir šios organizacijos organai;

6. ragina Komisiją nuodugniai spręsti klausimą dėl mažo moterų, kurios renkasi studijas ir karjerą IRT srityje, skaičiaus ir užtikrinti stiprų lyčių aspektu grindžiamą požiūrį Skaitmeninės Europos programoje ir atnaujintame Skaitmeninio švietimo veiksmų plane, įskaitant skaitmeninės įrangos pasiekiamumą ir įperkamumą; kviečia švietimo subjektus įtraukti lyčių komponentą į visas su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika bei IRT susijusias mokymo programas, mokomąją medžiagą ir mokymo praktiką nuo mažų dienų ir skatinti mergaites rinktis matematikos, kodavimo, IRT pamokas ir mokslo dalykus mokykloje bei tęsti jų studijas; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su švietimo įstaigomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų įvertinti ir perkurti IRT mokymo formatai;

7. pabrėžia, jog svarbu, kad merginos ir moterys pačios kartu kurtų savo ateitį mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse, kurios taptų neatskiriama ugdymo dalimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse mokyklose, atsisakant žalingų lyčių stereotipų taikymo mergaitėms ir berniukams;

8. ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant skaitmeninio švietimo politiką rengiant skaitmeninio švietimo politiką atsižvelgti į lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, ir taip užtikrinti, kad tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties moksleiviai galėtų spręsti būsimus uždavinius; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ugdomojo vadovavimo programas, kuriose dalyvautų įkvepiančiais IRT srities pavyzdžiais tapusios moterys ir kurios būtų įgyvendinamos visais švietimo lygmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares remti moksleiviams ir tėvams skirtas informavimo kampanijas, kuriomis siekiama kovoti su lyčių stereotipais mokyklos projektuose ir darbuose; pabrėžia, jog svarbu pripažinti moterų darbą, kad mokslo knygų viršeliuose mergaitės matytų net tik vyrų pavardes, bet būtų ir pavyzdį rodančių moterų;

9. ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokymąsi visą gyvenimą, kad moterims būtų lengviau pakeisti profesiją į su IRT susijusias pareigas, bei mokymus ir programas, skirtas mergaičių ir moterų e. įgūdžiams tobulinti ir keisti; pabrėžia, kad Tarybos rekomendacija dėl profesinio mokymo ir atnaujinta Europos įgūdžių darbotvarke turi būti užtikrintas lyčių aspektu grindžiamas požiūris;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis politikos ir priemonių, kuriomis būtų sprendžiama „prakiurusio vamzdžio“ reiškinio problema;

11. ragina užtikrinti, kad lyčių lygybė taptų nuolatine sudėtine būsimosios ES jaunimo strategijos ir politikos dalimi;

Užimtumas ir verslumas

12. primygtinai ragina valstybes nares visiškai į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą, be to, ragina Komisiją veiksmingai stebėti, kaip tai daroma, siekiant užtikrinti, kad abu tėvai galėtų pasinaudoti tėvystės, vaiko priežiūros ir slaugos atostogomis; ragina valstybes nares vertinti IRT kaip priemonę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai remti, stebėti darbo srities skaitmeninimo, įskaitant skaitmeninį sektorių, tendencijas ir prireikus pritaikyti savo jau esamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones, siekiant vienodai padalyti slaugos pareigas; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti atitinkamą politiką, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, būtų lengviau naudotis socialinės apsaugos sistemomis, visų pirma verslininkėms IRT ir skaitmeniniame sektoriuose, ir jų teise į motinystės atostogas ir vaiko priežiūros paslaugas; pažymi, kad darbo nuotoliniu būdu tvarka suteikia galimybę dirbti iš namų ir gali lemti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; tačiau pabrėžia, kad valstybės narės turi jį stebėti ir tinkamai reglamentuoti;

13. pabrėžia, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas daro neigiamą poveikį moterų, įskaitant dirbančias skaitmeniniame sektoriuje, pensijoms; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2020 m. pabaigos pateikti privalomas užmokesčio skaidrumo sistemos priemones, ir deramai atsižvelgti į unikalias Europos mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių aplinkybes bei į įvairius ES egzistuojančius darbo rinkos modelius siekiant veiksmingai spręsti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų skirtumo bei skurdo senatvėje klausimą;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lyčių lygybę IRT ir susijusių sektorių bei skaitmeninės ekonomikos įmonėse ir priimti horizontaliąją politiką, siekiant mažinti lyčių nelygybę skaitmeninėje ekonomikoje taikant tikslines priemones, įskaitant Europos fondus, skirtus moterų vadovaujamiems projektams skaitmeniniame sektoriuje finansuoti, skatinti nustatyti minimalų moterų tyrėjų, dalyvaujančių IRT projektuose, skaičių, rengti žmogiškųjų išteklių departamentams skirtus mokymo kursus apie nesąmoningą lyties požiūriu diskriminacinį šališkumą, skatinti lyčių pusiausvyrą įdarbinant, sukurti prizus ir paskatų programas įmonėms ir organizacijoms, aktyviai vykdančioms lyčių neutralumo politiką, susietą su išmatuojamais siektinais tikslais, skatinti bendroves lyčių aspektą integruoti savo produktų ir taikomųjų programų gamybos, dizaino ir rinkodaros strategijose, skelbti metines ataskaitas apie įvairovę ir vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumus IRT įmonėse, parengti viešųjų pirkimų politiką ar gaires, pagal kurias IRT paslaugos būtų perkamos iš paslaugų teikėjų, kurie savo įmonėse ir valdybose taiko lyčių pusiausvyros principus, lengviau teikti ES finansavimą įmonėms, atsižvelgiančioms į lyčių lygybės kriterijus ir skatinti įgyvendinti lyčių lygybės planus ir protokolus siekiant kad įmonės pagerintų ir stebėtų savo veiklą moterų dalyvavimo atžvilgiu, įskaitant valdymo ir vadovybės lygmenimis, taip pat ugdomojo vadovavimo programose;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įvertinti priežastis ir veiksnius, dėl kurių daugybė moterų atsisako karjeros skaitmeniniame sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti, kokį poveikį profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nebuvimas turi moterų galimybei dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, kurie reikalingi siekiant neprarasti IRT sektoriuje reikalaujamo įgūdžių lygio; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti mechanizmus ir programas moterims ir mergaitėms, nepriklausomai nuo imigracijos teisinės padėties, į švietimo, mokymo ir užimtumo iniciatyvas skaitmeniniame sektoriuje įtraukti;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares remiant moterų verslumą ir aktyvumą inovacijų srityje, sudaryti didesnes finansavimo galimybes verslininkėms ir moterų vadovaujamoms pradedančiosioms įmonėms, gerinti turimų lėšų prieinamumą, kad joms būtų suteikiamos lygios galimybės konkuruoti bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir remti didesnę lyčių požiūriu pusiausvyrą finansinėse institucijose;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti mokslinių su lytimi susijusių problemų, kylančių IRT sektoriuje, tyrimų finansavimą;

18. mano, jog nepaprastai svarbu, kad didėtų įkvepiančių moterų pavyzdžių ir vadovybės pareigas IRT sektoriuje užimančių moterų skaičius; ragina pavyzdžiais tapusius vyrus pasisakyti už lyčių lygybę skaitmeninėje ekonomikoje; pabrėžia, kad būtina IRT įmonėse pradėti taikyti įvairovę, pvz., lyčių pusiausvyrą vidutinio ir aukščiausio rango vadovaujamose pareigose ir įmonių valdybose, skatinančią žmogiškųjų išteklių praktiką; palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti priimti 2012 m. pasiūlymą dėl Direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose), ir primygtinai ragina Tarybą nebeblokuoti šio dokumento ir jį priimti;

Kultūros, žiniasklaidos ir audiovizualinis sektoriai

19. akcentuoja kultūros, žiniasklaidos, reklamos ir audiovizualinio sektorių poveikį kuriant ir stiprinant lyčių stereotipus bei skatinant norminių ir kultūrinių kliūčių, kurie dauginami per kalbą ir platinamus vaizdus, atsiradimą;

20. ragina audiovizualinį ir žiniasklaidos sektorius daugiau pasakoti apie moteris, dirbančias su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika bei IRT susijusį darbą, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektoriuje būtų daugiau informuojama apie įvairovę ir galimybes; ragina žiniasklaidos sektoriaus atstovus įtraukti moteris į diskusijų grupes, laikraščių straipsnius ir kitas sritis, kuriose formuojama viešoji nuomonė ir diskursas technologinėmis temomis;

21. primena, jog svarbu, kad iš algoritmų, taikomųjų dirbtinio intelekto programų, vaizdo žaidimų ir žaislų būtų šalinamas sąmoningas ir nesąmoningas lyties požiūriu diskriminacinis šališkumas, dėl kurio įtvirtinamas žalingas šališkumas lyčių atžvilgiu ir stereotipai ir kuris lemia mažesnį moterų dalyvavimą skaitmeninės, dirbtinio intelekto ir IRT srities veikloje; pabrėžia, kad reikia spręsti inovacijų šališkumo IRT sektoriuje, kai paslaugų, programinės įrangos ir naudotojų programų dizainą kuria ir jas programuoja daugiausiai vyrai, o naudoja – daugiausiai moterys, klausimą;

Pilietinis, politinis ir ekonominis moterų įgalėjimas

22. pabrėžia, kad dėl IRT gali nepaprastai sustiprėti moterų galimybės dalyvauti rinkimų procesuose, viešose konsultacijose, apklausose ir debatuose bei burtis į organizacijas ir propaguoti moterų teises; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant e. valdžios iniciatyvas; atkreipia dėmesį į naudojimosi internetu naudingumą rengiant kampanijas ir forumus bei užtikrinant didesnį įkvepiančių moterų pavyzdžių matomumą;

23. ragina Komisiją ir valstybes nares konstruktyviai bendradarbiauti su skaitmeninės pilietinės visuomenės organizacijomis ir jas remti bei skatinti šias organizacijas dalyvauti interneto valdymo veikloje; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat glaudžiai bendradarbiauti su moterų teisių organizacijomis ir jas įtraukti, kad būtų galima geriau reaguoti į kasdien moterų ir mergaičių patiriamas problemas, susijusias su valstybės technologijų politikos kūrimu ir įgyvendinimu bei jas pašalinti;

24. ragina valstybes nares ir Komisiją rengti informuotumo didinimo, mokymo ir lyčių aspekto integravimo kampanijas, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kaip naudojant IRT moterys gali būti įgalinamos ekonomiškai;

25. mano, kad reikėtų skatinti moteris atlikti svarbesnį vaidmenį kuriant, vystant, statant ir prižiūrint pažangiuosius miestus ar pažangiuosius kaimus;

Duomenų rinkimas

26. teigiamai vertina tai, kad sukurta moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinė, kuri yra sudėtinė skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) dalis, ir keturis naujus rodiklius, kuriuos savo 2018 m. ataskaitoje „Lyčių lygybė ir jaunimas: skaitmeninimo galimybės ir rizikos“ (Gender equality and youth: opportunities and risks of digitalisation) pasiūlė EIGE;

27. ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat platformas ir įmones rinkti palyginamus pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis apie IRT naudojimą ir siūlyti iniciatyvas, įskaitant mokslinių tyrimų iniciatyvas, siekiant geriau suprasti ir spręsti pagrindines lyčių nelygybės priežastis skaitmeninėje srityje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes rinkti ir panaudoti jau turimus pagal lytis suskaidytus duomenis, kad būtų galima paskatinti daugiau tyrimų apie moterų ir merginų e. įtraukčiai trukdančių skirtingų veiksnių sąveiką; pabrėžia, kad suderinus duomenų rinkimą būtų lengviau palyginti valstybių narių duomenis ir geriausios praktikos pavyzdžius ir dalytis jais;

Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas

28. su dideliu susirūpinimu pripažįsta, kad auga skaitmeninių nusikaltimų ir bauginimo, priekabiavimo, asmens duomenų paviešinimo (angl. „doxing“), smurto prieš moteris atvejų skaičius skaitmeniniame pasaulyje; pabrėžia skaitmeninio raštingumo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kibernetinės higienos ir saugumo svarbą; ragina skirti lėšų ir vykdyti kampanijas, skirtas didinti moterų informuotumą ir šviesti, kaip apsaugoti savo paskyras ir ryšius internete, taip pat vykdant pagarbią socialinę komunikaciją internete, įspėti moteris apie galimus priekabiautojus ar smurtautojus, taip pat informuoti jas, kaip kreiptis pagalbos įvykus incidentui; mano, kad tokios kampanijos turėtų padėti kovoti su smurtu dėl lyties ir lyčių stereotipais, šviesti vyrus, kaip elgtis su moterimis internete, ir užtikrinti nuolatinę moterų saviraiškos laisvę ir prasmingą dalyvavimą viešajame diskurse; be to, mano, kad įmonės ir kūrėja turėtų, kovoti su smurtu savo infrastruktūrose, taikydami veiksmingas pranešimų teikimo ir laikinojo sustabdymo priemones; ragina valstybes nares palengvinti galimybes naudotis pranešimų teikimo kanalais ir padėti parengti mokymo priemones policijos pajėgoms, teisingumo sistemai bei informacijos ir ryšių technologijų sektoriui siekiant sudaryti galimybes teisėsaugos institucijoms veiksmingai tirti piktavališkai išpuolius vykdančius asmenis ir vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą, taip pat remti nuo priekabiavimo ir smurto internete nukentėjusius asmenis;

29. ragina ES institucijas, agentūras ir įstaigas bei valstybes nares ir jų teisėsaugos institucijas bendradarbiauti ir imtis konkrečių priemonių savo veiksmams koordinuoti, siekiant užkirsti kelią naudojimuisi IRT nusikaltimams vykdyti, įskaitant seksualinį priekabiavimą internete ir prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, ir rinkti pagal lytis suskaidytus duomenis apie smurtą dėl lyties internete; palankiai vertina Komisijos pranešimą apie tyrimą dėl su lytimi susijusio smurto; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti deramą finansavimą, kad būtų vystomi dirbtinio intelekto sprendimai, kuriais būtų užkertamas kelias prieš moteris ir mergaites nukreiptam kibernetiniam smurtui ir seksualiniam priekabiavimui bei išnaudojimui internete, taip pat priekabiavimui darbo vietoje ir kovojama su šiais reiškiniais; ragina valstybes nares peržiūrėti savo baudžiamąją teisę siekiant apibrėžti, pripažinti ir kriminalizuoti naujas skaitmeninio smurto formas, taip pat ratifikuoti 2019 m. TDO konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo, kuri, be kita ko, taikoma su darbu susijusiems ryšiams;

30. mano, kad siekiant lyčių lygybės labai svarbu parengti išsamias, pagal amžių tinkamas, lytinio švietimo ir švietimo santykių klausimais programas, kurios apimtų kovą su smurtu internete, seksualiniu priekabiavimu internete, taip pat kovą su moterų sudaiktinimu internete, hiperseksualizavimu ir seksualiniu išnaudojimu; ragina Komisiją ir valstybes nares priimti politiką ir priemones, kuriomis būtų sprendžiama problema dėl seksualinio priekabiavimo atvejų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslo vietose ir mokyklose, taip pat IRT sektoriuje; ragina darbdavius pradėti taikyti žmogiškųjų išteklių priemones, kuriomis būtų kovojama su senų ir naujų formų priekabiavimu internete, rengiant privalomus mokymo kursus ir teikiant skubios pagalbos telefonu paslaugą asmenims, patyrusiems priekabiavimą;

31. ragina imtis papildomų teisiškai privalomų priemonių ir parengti direktyvą dėl smurto dėl lyties, įskaitant kibernetinį smurtą, kuris dažnai yra nukreiptas prieš moteris, pvz., viešus asmenis, politikes ir aktyvistes, ir neapykantos prieš moteris kurstymo internete, prevencijos bei kovos su jais; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimajame pasiūlyme dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir naujojoje interneto platformų bendradarbiavimo programoje būtų sprendžiamas klausimas dėl internetinių platformų atsakomybės, susijusios su naudotojų skleidžiamomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir kitu žalingu, užgauliu ir seksistiniu turiniu, kad būtų užtikrintas moterų saugumas internete; ragina Komisiją parengti suderintas teisines kibernetinio smurto apibrėžtis ir naują interneto platformų elgesio kodeksą dėl kovos su smurtu dėl lyties internete;

Naujos sritys

32. ragina nacionalines viešojo administravimo institucijas ir ES institucijas bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, siekiant sukurti pavyzdines Europos masto kampanijas, kuriomis jaunesniosios specialistės būtų raginamos rinktis kibernetinio saugumo specialybes, kad taip būtų reikšmingai sumažintas gebėjimų trūkumas, sustiprinta ekonomika ir pagerėtų bendras kibernetinio saugumo sektoriaus atsparumas Europoje;

33. pabrėžia, jog būtinos tolesnės pastangos reglamentavimo srityje siekiant užtikrinti, kad taikant dirbtinį intelektą būtų gerbiami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje įtvirtinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principai bei vertybės;

34. pabrėžia, kad būtina gilinti supratimą lyčių požiūriu apie tokias naujas sritis kaip algoritmais pagrįstas sprendimų priėmimas, blokų grandinės technologija ir kriptovaliuta bei duomenų žvalgyba, taip pat parengti joms skirtas strategijas;

Lyčių lygybė įgyvendinant vystymosi politiką

35. reiškia susirūpinimą dėl to, kad, susidarius esamai krizei, gali padidėti vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumas besivystančiose šalyse ir regionuose; pabrėžia, kad moterų ir mergaičių skaitmeninio raštingumo rėmimas, skaitmeninių priemonių prieinamumas ir įperkamumas yra svarbios priemonės lyčių lygybei įgyvendinant vystymosi strategijas užtikrinti; pabrėžia, kad plėtros fondo lėšas reikia nukreipti mergaičių ir moterų skaitmeniniam švietimui remti ir skatinti moterų vadovaujamus projektus skaitmeniniame sektoriuje, visų pirma turinčius socialinį poveikį;

36. primena, kad neįgalieji, tautinės ir mažumų grupės moterys, priklausančios kitai socialinei ir ekonominei aplinkai, vyresnio amžiaus moterys, kaimo vietovėse gyvenančios moterys bei pabėgėlės ir migrantės gali turėti specifinių sunkumų dėl prieigos prie skaitmeninių paslaugų ir susijusios infrastruktūros; pabrėžia, kad svarbus tarpsektorinis požiūris į visas lyčių aspekto integravimo iniciatyvas, susijusias su didesnėmis moterų galimybėmis gauti ir naudoti skaitmenines paslaugas ir švietimo bei užimtumo galimybes skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenėje; ragina valstybes nares kovoti su pažeidžiamų visuomenės grupių skaitmenine atskirtimi ir užtikrinti jų prieigą prie IRT švietimo pritaikant mokymo metodus ir tvarkaraščius pagal įvairius veiksnius, lemiančius moterų galimybes gauti išsilavinimą;

 

°

° °

37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 


AIŠKINAMOJI DALIS

Skaitmeninimas fundamentaliai pakeitė mūsų gyvenimą: viena vertus, atsivėrė naujos galimybės, kita vertus atsirado daugybė iššūkių. Lygios galimybės darbo rinkoje ir vienodas požiūris darbe bei siekis užtikrinti lyčių pusiausvyrą skaitmeniniame sektoriuje yra be galo svarbūs ne tik ES ekonomikai (šią svarbą iliustruoja, pvz., BVP augimas), bet ir siekiant užtikrinti paprasčiausią teisingumą visoms gabioms moterims ir mergaitėms, pasirenkančioms su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika susijusį karjeros kelią.

 

Dabartinė COVID-19 krizė, radikaliai pakeitusi tai, kaip žmonės ir įmonės naudoja IRT bei kitas skaitmenines technologijas darbui ir bendravimui, tik akcentavo būtinybę skatinti lyčių pusiausvyrą šiame sektoriuje.

 

Nelygybės problemos ėmė kilti į viešumą prieš keletą dešimtmečių; pastangos siekiant jas spręsti dedamos jau ne vienus metus. Nežiūrint į tai, neseniai atliktas tyrimas, kurį FEMM komiteto prašymu užsakė Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, rodo, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse bei skaitmeniniame (pvz., skaitmeninių technologijų, kompiuterijos, informacinių technologijų, informacinių ir ryšių technologijų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo) sektoriuje tebesusiduriama su šališkumu ir nelygybe.

 

Šiame pranešime įvardijami du svarbūs šią padėtį lemiantys reiškiniai. Pirma, dėl daugybės kultūrinių priežasčių mergaitės būna linkusios vengti šių sričių, kadangi neįžvelgia jose perspektyvaus karjeros kelio. Antra, nemažai tų, kurios vis dėlto pasirenka šį kelią, kažkuriuo metu – būdamos studentės arba jau tapusios specialistėmis – galiausiai jo atsisako: šis reiškinys žinomas „prakiurusio vamzdžio“ pavadinimu. Skirtumai tarp vyrų ir moterų tampa akivaizdūs gana anksti ir, deja, išlieka visą jų gyvenimą. 73 proc. 15–16 metų amžiaus vaikinų teigia nejaučiantys diskomforto naudodamiesi elektroniniais prietaisais; tam pritartų tik 63 proc. tos pačios amžiaus grupės merginų. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad tik 3 proc. paauglių mergaičių domisi galimybe siekti IRT specialisto karjeros.

 

„Prakiuręs vamzdis“ apibūdina tokią situaciją: kuo ilgesnį akademinių studijų ar profesinį kelią būna nuėjusi moteris, tuo didesnė yra tikimybė, kad ji jo atsisakys. Ją lemia ne viena prielaida, įskaitant darbo sąlygas, kurios nėra palankios norint rūpintis šeima, lygiavertės kvalifikacijos kolegių ir moterų mentorių stoka bei nepakankamas profesinis pripažinimas.

 

 

Tikslas ir priemonės

 

Šiame pranešime savo iniciatyva siekiama spręsti esminių esamo vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumo priežasčių klausimą, aptarti turimus duomenis bei pasiūlyti konkrečias priemones ir veiksmus moterų ir mergaičių dalyvavimui skaitmeninėje ekonomikoje skatinti.

 

Vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumą lemia daugybė priežasčių. Pranešėjos pasirinkta pranešimo struktūra grindžiama kreive, pradedant ankstyvaisiais švietimo etapais ir baigiant įsidarbinimu, bei socialine ir kultūrine įtaka, siekiant įvardyti teigiamo grįžtamojo ryšio ciklus ir kliūtis, dėl kurių negalima visapusiška moterų ir mergaičių integracija į skaitmeninį sektorių.

 

Į šį pranešimą įtraukiamos rekomendacijos Komisijai, valstybėms narėms ir visuomenei apskritai.

 

Pranešėja pabrėžia, jog ne tik valdžios institucijos ir įstaigos yra atsakingos už deramą atsaką siekiant spręsti vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumo klausimą. Tikslinių veiksmų siekiant veiksmingai stiprinti moterų ir mergaičių dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje gali imtis įvairūs veikėjai: vieši asmenys, privatūs subjektai ar akademinės bendruomenės atstovai.

 

Rinktis techninio pobūdžio darbą ir aukšto rango pareigas moterys turi būti skatinamos šalinant švietimo kliūtis ir darant tai jau ankstyvuoju etapu, taip pat profesines kliūtis, sykiu užtikrinant, kad skaitmeninius įgūdžius moterys galėtų lavinti visą gyvenimą.

 

Į pranešimą įtraukta ir keletas rekomendacijų, skirtų vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumo problemai įvairiose, pvz., žiniasklaidos, kultūros ir audiovizualinio sektoriaus bei moterų pilietinio, politinio ir ekonominio dalyvavimo, srityse spręsti.

 

Taip pat keliami duomenų rinkimo, kibernetinio saugumo ir tolesnių mokslinių tyrimų, susijusių su lyčių problemomis IRT srityse, klausimai.

 

Pranešėja įsitikinusi, kad pašalinus lyčių nelygybę gerovė bus skatinama visais lygmenimis, o sustiprėjus moterų ir vyrų lygybei bus užtikrintas socialinis teisingumas.

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

12.11.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Christine Anderson, Simona Baldassarre, Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Annika Bruna, Margarita de la Pisa Carrión, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Lívia Járóka, Arba Kokalari, Alice Kuhnke, Karen Melchior, Maria Noichl, Sandra Pereira, Pina Picierno, Sirpa Pietikäinen, Samira Rafaela, Evelyn Regner, Diana Riba i Giner, Eugenia Rodríguez Palop, María Soraya Rodríguez Ramos, Sylwia Spurek, Jessica Stegrud, Isabella Tovaglieri, Ernest Urtasun, Hilde Vautmans, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Chrysoula Zacharopoulou

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria da Graça Carvalho, Jadwiga Wiśniewska

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

28

+

PPE

Maria da Graça Carvalho, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Lívia Járóka, Arba Kokalari, Sirpa Pietikäinen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

S&D

Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Maria Noichl, Pina Picierno, Evelyn Regner

Renew

Karen Melchior, Samira Rafaela, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans, Chrysoula Zacharopoulou

ID

Simona Baldassarre, Isabella Tovaglieri

Verts/ALE

Alice Kuhnke, Diana Riba i Giner, Sylwia Spurek, Ernest Urtasun

GUE/NGL

Eugenia Rodríguez Palop

ECR

Jadwiga Wiśniewska

 

3

-

ID

Christine Anderson

ECR

Margarita de la Pisa Carrión, Jessica Stegrud

 

2

0

ID

Annika Bruna

GUE/NGL

Sandra Pereira

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

Atnaujinta: 2020 m. gruodžio 4 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika