Pranešimas - A9-0250/2020Pranešimas
A9-0250/2020
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis

9.12.2020 - (2020/2020(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėjas: Morten Løkkegaard

Procedūra : 2020/2020(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0250/2020
Pateikti tekstai :
A9-0250/2020
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis

(2020/2020(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Paslaugų direktyva)[1],

– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – Profesinių kvalifikacijų direktyva)[2],

– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą[3],

– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje[4],

– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (toliau – Proporcingumo patikros direktyva)[5],

– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d. Reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (toliau – Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas)[6],

– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (toliau – Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyva)[7],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. savo rezoliuciją dėl bendrosios rinkos dokumentų rinkinio[8],

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2019 m. vasario mėn. tyrimą „Contribution to Growth: The Single Market for Services - Delivering Economic benefits for citizens and businesses“ (liet. „Indėlis į augimą. Bendroji paslaugų rinka. Ekonominė nauda piliečiams ir įmonėms“),

– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „XXI a. tinkamas Europos mažmeninės prekybos sektorius“ (COM(2018)0219),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo (COM(2020)0093),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas. COVID-19“ (C(2020)3250),

– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo[9],

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 26 d. valstybių narių ministrų pirmininkų laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui dėl būsimos bendrosios rinkos plėtros,

– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar Komisija užtikrino veiksmingą Paslaugų direktyvos įgyvendinimą?“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0250/2020),

A. kadangi Paslaugų direktyva ir Profesinių kvalifikacijų direktyva yra pagrindinės laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje užtikrinimo priemonės, tačiau tam tikras bendrosios paslaugų rinkos potencialas vis dar nėra išnaudojamas;

B. kadangi paslaugos sudaro 73 proc.[10] ES BVP ir sukuria 74 proc. darbo vietų (šį faktą pabrėžia tai, kad 9 iš 10 naujų darbo vietų Europos Sąjungoje yra sukuriama šiame sektoriuje), tačiau paslaugų dalis ES vidaus prekyboje siekia tik apie 20 proc., taigi, paslaugos sukuria tik 6,5 proc. ES BVP; kadangi tyrimai rodo, kad galima nauda tobulinant bendrąją paslaugų rinką veiksmingai įgyvendinant ir geriau suderinant reglamentavimą galėtų siekti iki 297 mlrd. EUR, t. y. 2 proc. ES BVP; kadangi 27 proc.[11] ES pagamintų prekių pridėtinės vertės sukuriama teikiant paslaugas ir šiame gamybą aptarnaujančiame paslaugų sektoriuje yra sukurta 14 mln. darbo vietų; kadangi nemažai paslaugų turi sudėtingas tiekimo grandines, todėl yra mažiau galimybių jas parduoti;

C. kadangi siekiant sukurti bendrosios rinkos sistemą itin svarbu užtikrinti ekonominių laisvių, socialinių teisių, vartotojų, darbuotojų ir verslo įmonių interesų ir visuomenės interesų pusiausvyrą; kadangi siekiant įvertinti bendrosios rinkos plėtrą yra labai svarbu ekonomikos augimą suderinti su kokybiniais vystymosi aspektais, pavyzdžiui, gyvenimo kokybės didinimu ir saugos gerinimu ir aukštos kokybės paslaugomis, o tai turėtų padėti dar labiau gerinti vartotojų ir darbuotojų teises;

D. kadangi kokybiškos paslaugos atitinka vartotojų interesus, o dėl neracionalaus nacionalinio reglamentavimo ir tam tikros verslo praktikos atsirandantis bendrosios rinkos susiskaidymas, be kita ko, ribojantis konkurenciją, ne tik trukdo užsiimti verslu, bet ir kenkia vartotojams, nes šie turi mažiau galimybių pasirinkti ir moka brangiau;

E. kadangi Paslaugų direktyvos, į kurią įtraukta apie du trečdaliai su paslaugomis susijusios veiklos, taikymo sritis visiškai arba iš dalies (vadovaujantis specialiosiomis reguliavimo sistemomis, kurios susijusios su bendrais interesais – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolo (Nr. 26) 2 straipsnis ir SESV 14 straipsnis) neapima socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų viešųjų paslaugų; kadangi valstybėms narėms, vadovaujantis vietos reikalavimais ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad būtų galima imtis veiksmų siekiant patenkinti naudotojų poreikius pačiu žemiausiu vietos lygmeniu, gali prireikti teikti visuotinės svarbos paslaugas, pavesti jas teikti ir organizuoti jų teikimą;

F. kadangi dėl COVID-19 pandemijos ES šiuo metu patiria ekonomikos nuosmukį ir Europos Sąjungoje didėja nedarbas ir kadangi bendrosios paslaugų rinkos tobulinimas yra pagrindinis būdas padidinti ES prekybos srautus ir pagerinti vertės grandines, taip padedant skatinti ekonomikos augimą;

G. kadangi paslaugų sektoriaus darbuotojai, Europos Sąjungoje nenuilstamai dirbantys per COVID-19 pandemiją, kenčia dėl didelio ekonominio nesaugumo ar darbo priešakinėse kovos su pandemija linijose; kadangi būtina šį klausimą išspręsti ES lygmeniu;

H. kadangi valstybės narės turėtų tinkamai ir laiku įgyvendinti peržiūrėtą Darbuotojų komandiravimo direktyvą[12] ir stebėti, kaip ji įgyvendinama, taip siekiant apsaugoti komandiruotus darbuotojus komandiruotės metu ir užkirsti kelią bet kokiems nederamiems laisvės teikti paslaugas apribojimams nustatant privalomas nuostatas dėl darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugos;

I. kadangi labiau integruota ir tarpusavyje susieta paslaugų rinka yra būtina siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio nuostatas, kovoti su klimato kaita, kurti tvarią ekonomiką, įskaitant elektroninę prekybą, ir išnaudoti visą Europos žaliojo kurso potencialą;

J. kadangi dėl skirtingų reglamentavimo sprendimų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, netobulo ir netinkamo galiojančių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo atsiranda vykdymo užtikrinimo spraga, o netinkamai įgyvendintų nuostatų taip pat gali nepavykti veiksmingai vykdyti; kadangi nuoseklūs ir aiškūs teisės aktai yra būtina kliūčių laisvam paslaugų judėjimui šalinimo sąlyga; kadangi gali būti sudėtinga nustatyti paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir šalinti juos pasitelkiant dabartinius vykdymo užtikrinimo mechanizmus, ypač vietos lygmeniu;

K. kadangi administracinės procedūros, skirtingos nacionalinės taisyklės ir ypač kliūtys gauti būtiną informaciją apsunkino galimybes užsiimti tarptautine prekyba, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); kadangi, siekiant gerinti tarpvalstybinę prekybą paslaugomis, reikėtų labiau populiarinti dabartines mažesniųjų bendrovių poreikių rėmimo priemones, pavyzdžiui, portalą „Jūsų Europa. Verslas“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) problemų sprendimų centrus, e. vyriausybių portalų bendrus informacinius punktus, bendruosius skaitmeninius vartus ir kitas priemones;

L. kadangi ES mastu nėra sistemingai renkami duomenys, taip siekiant teikti tinkamus duomenis apie mobiliuosius darbuotojus arba suteikti jiems galimybių nustatyti savo socialinės apsaugos statusą ir gauti įvairias sukauptas išmokas; kadangi galimybė gauti informaciją apie taikomas taisykles, taip pat veiksmingas jų laikymasis, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos sąlygos sąžiningam judumui ir kovai su piktnaudžiavimu sistema užtikrinti; kadangi dėl šios priežasties, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, reikėtų populiarinti ir naudoti skaitmenines technologijas, kuriomis būtų galima sudaryti palankias sąlygas teisės aktų, kuriais užtikrinamos mobiliųjų darbuotojų teisės, priežiūrai ir vykdymo užtikrinimui;

M. kadangi diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir gebėjimų automatinio pripažinimo tarp valstybių narių priemonių nebuvimas daro neigiamą poveikį moksleivių, pameistrių, absolventų ir kvalifikuotų darbuotojų judumui, o tai yra kliūtis idėjų srautui ES, ES ekonomikos inovacijų potencialui ir iš tikrųjų integruotos Europos bendrosios rinkos kūrimui;

Kliūčių šalinimas bendrojoje rinkoje

1. pabrėžia, kad bendrosios rinkos, įskaitant laisvą, saugų ir sąžiningą paslaugų ir asmenų judėjimą, vartotojų apsaugą ir griežtą ES teisės įgyvendinimą, skatinimas yra itin svarbus siekiant įveikti COVID-19 sukeltą ekonomikos krizę; primygtinai ragina visas valstybes nares kuo greičiau sumažinti nepagrįstus ir neproporcingus laisvo paslaugų judėjimo bendrojoje rinkoje apribojimus; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlytame ekonomikos gaivinimo plane nėra nuostatų dėl kokio nors specialaus finansavimo, susijusio su paslaugų judėjimu, pripažįstant šio plano, kaip ekonomikos gaivinimo priemonės, svarbą;

2. pabrėžia, kad visoje Europos Sąjungoje verslo įmonės ir darbuotojai turėtų turėti galimybių laisvai judėti siekdami teikti savo paslaugas, tačiau nepakankamas bendrosios rinkos taisyklių vykdymas ir ir vykdymo užtikrinimas, netinkamos elektroninės procedūros, nepagrįsti teisės aktais nustatyti apribojimai paslaugų teikėjams ir kliūtys įgyti teisės aktais reglamentuojamas profesijas toliau sudaro kliūtis, dėl kurių piliečiai netenka darbų, vartotojai – galimybių pasirinkti, o verslininkai, ypač MVĮ, labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys, – verslo galimybių; ragina valstybes nares sumažinti nereikalingų reikalavimų ir skaitmeninti dokumentavimo procesą siekiant tarpvalstybiniu mastu teikti paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad didėja paslaugų susiejimo su prekėmis svarba, t. y. didėja paslaugų vaidmuo gamybos sektoriuje, ir pabrėžia, kad prekybos paslaugomis kliūtys vis dažniau tampa kliūtimis gamybai; pabrėžia, kad visapusiškas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas gali padėti sumažinti kliūtis prekybai ir padidinti ES vidaus prekybą paslaugų sektoriuje; ragina Komisiją nustatyti konkrečių veiksmų tvarkaraštį, susijusį su 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatų dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo (COM(2020)0093) ir ilgalaikio geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų plano (COM(2020)0094) išvadomis;

3. palankiai vertina tai, kad kvalifikacijų derinimas tarpusavyje jas pripažįstant, kurį įkvėpė Profesinių kvalifikacijų direktyva, kai kurių profesijų atveju atnešė naudos, ir ragina valstybes nares dar kartą apsvarstyti ir koordinuoti taisykles dėl reikalavimų, taikomų norint pradėti užsiimti tam tikra veikla ar profesija ir ja verstis; pabrėžia, kad būtina gerinti profesinių kvalifikacijų palyginamumą taip siekiant užtikrinti paprastesnį perėjimą prie ugdymo ir mokymo kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo paslaugų sektoriuje visoje ES;

4. pabrėžia, kad Europos profesinė kortelė naudojama tik penkioms reglamentuojamoms profesijoms, todėl nėra išnaudojamos visos kortelės teikiamos galimybės; taigi, ragina Komisiją išplėsti profesijų, kurioms taikoma Europos profesinė kortelė, skaičių, visų pirma įtraukiant inžinieriaus profesiją;

5. primena specifinį reglamentuojamų profesijų statusą, kurį jos turi bendrojoje rinkoje, ir jų vaidmenį ginant viešąjį interesą; pabrėžia, jog šis specifinis statusas neturėtų būti naudojamas tam, kad būtų išlaikytos pagrindo neturinčios nacionalinės paslaugų teikimo monopolijos, dėl kurių suskaidoma bendroji rinka;

6. pabrėžia, kad diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir gebėjimų automatinis tarpusavio pripažinimas tarp valstybių narių taip pat darytų teigiamą poveikį vidaus rinkai ir laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui; palankiai vertina valstybių narių rodomą siekį skatinti užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinį tarpusavio pripažinimą; tačiau ragina valstybes nares išplėsti tarpusavio pripažinimo taikymo sritį ir į ją įtraukti visų lygmenų švietimą, taip pat kuo greičiau patobulinti reikalingas procedūras arba nustatyti naujas;

7. ragina remti Europos kvalifikacijų sandarą ir palengvinti jos taikymą visoje Europos Sąjungoje, taip siekiant užtikrinti, kad ji taptų bendrai priimtina pripažinimo priemone; palankiai vertina Komisijos pastangas šalinti profesinėms kvalifikacijoms taikomus netinkamus apribojimus ir mano, kad reikėtų aktyviai ir budriai vykdyti pažeidimų politiką, jei valstybės narės nesilaiko ES teisės aktų dėl kvalifikacijų pripažinimo;

8. apgailestauja dėl to, kad paslaugų viešųjų pirkimų srityje ES vis dar esama nepagrįstų teisinių sunkumų ir administracinių kliūčių, iškylančių dėl Direktyvos 2014/24/ES[13] taikymo valstybėse narėse skirtumų; ragina Komisiją stebėti, kaip toliau derinamos konkretiems sektoriams taikomos viešųjų pirkimų procedūros ir gairės ir ragina jas toliau derinti, taip siekiant galiausiai užtikrinti visą galimą naudą ir sumažinti MVĮ, labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų dėl tarpvalstybinių viešųjų pirkimų patiriamas sąnaudas; atkreipia dėmesį į paslaugų, kurios padeda pastebimai sumažinti ES aplinkosauginį pėdsaką, t. y. vadinamųjų žaliųjų paslaugų, svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares ugdyti sąmoningumą ir geriau išnaudoti esamas sistemas, kuriomis skatinamos tvariosios paslaugos viešuosiuose pirkimuose, taip siekiant sukurti tvarią žiedinę ekonomiką;

9. primena, kad Paslaugų direktyva siekiama užtikrinti paslaugų kokybę, sumažinti vidaus rinkos susiskaidymą, sustiprinti bendrosios rinkos integraciją ir pačią bendrąją rinką, remiantis skaidria ir sąžininga konkurencija, sudaryti sąlygas verslo įmonėms išnaudoti visą savo potencialą, užtikrinti naudą vartotojams, taip pat prisidėti prie tvarios plėtros ir ES ekonomikos konkurencingumo didinimo;

10. mano, jog dėl paslaugų, susijusių su perversminėmis ar naujomis technologijomis, plėtros reikia užtikrinti atitinkamą rinkos mastą, kad būtų galima pateisinti investicijas ir remti atitinkamų bendrovių augimą; pažymi, kad vidaus rinkos susiskaidymas dažnai atgraso nuo tokių investicijų;

11. apgailestauja, kad daugelis inovatyvių ar besiplečiančių bendrovių, vos pasiekusios tam tikrą dydį, pačios siekia įsisteigti už ES ribų, tačiau toliau vykdo veiklą bendrojoje rinkoje; mano, kad užtikrinus laisvę teikti paslaugas bus galima padėti sugrąžinti gamybą į Europos Sąjungą ir padidinti ES verslo įmonių konkurencingumą pasaulinėse rinkose;

12. pažymi, kad Paslaugų direktyvos taikymo sritis apima du trečdalius su paslaugomis susijusios veiklos, ir ragina Komisiją įvertinti, kaip įgyvendinamas siekis stiprinti bendrosios rinkos teisinę sistemą, ir jį gerinti;

13. primena, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos patenka į laisvės teikti paslaugas sritį pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą, Proporcingumo patikros direktyvą ir Teisingumo Teismo praktiką, nes pripažįstamas specialusis sveikatos paslaugų pobūdis ir saugoma visuomenės sveikata; pažymi, kad Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyva taip pat priimta remiantis SESV 114 straipsniu; pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktais negalima kurti papildomų kliūčių tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, kaip nustatyta Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvoje ir laikantis Teisingumo Teismo praktikos taikant Sutarties nuostatas dėl laisvo paslaugų judėjimo; pabrėžia, kad nacionaliniu lygmeniu taip pat reikia šalinti nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis, sykiu užtikrinant aukštą sveikatos priežiūros lygį visiems ES piliečiams;

14. primena, kad Paslaugų direktyvos ir Profesinių kvalifikacijų direktyvos principai padeda užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą; ragina Komisiją paskelbti atnaujintas Paslaugų direktyvos gaires, taip siekiant sustiprinti vykdymo užtikrinimą, derinimą ir nuostatų laikymąsi visose valstybėse narėse ir tarp paslaugų teikėjų;

15. pripažįsta specialųjį visuotinės svarbos paslaugų statusą ir būtinybę užtikrinti jų teikimą siekiant viešųjų interesų, kaip konstatavo Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus, kaip nustatyta SESV Protokole (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų; vis dėlto, apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis dar pateikia nepagrįstas viešojo intereso priežastis siekdamos izoliuoti savo vidaus rinką paslaugoms, kurios negali būti laikomos visuotinės svarbos paslaugomis arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis;

16. pabrėžia, kad dėl tokių reikalavimų, kaip nepagrįsti teritoriniai apribojimai, pagrindo neturintys kalbos reikalavimai ir ekonominių poreikių patikros, gali, jei jie taikomi pertekliniu būdu, atsirasti nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių tarpvalstybiniams mainams;

17. primygtinai ragina nenurodyti COVID-19 kaip pagrindo, kuriuo remiantis ribojamas laisvas paslaugų judėjimas vidaus rinkoje, išskyrus atvejus, kai nurodomos deramos priežastys, ir nurodo Komisijai atidžiai stebėti, ar nepiktnaudžiaujama tokiomis priežastimis;

18. nors pripažįsta ypatingą viešųjų paslaugų statusą ir būtinybę užtikrinti jų teikimą viešojo intereso labui, apgailestauja, jog valstybės narės kartais naudoja visuotinės svarbos neekonominių paslaugų sąvoką, kad tam tikriems sektoriams nebūtų taikomos vidaus rinkos taisyklės, nepaisydamos to, kad bendrasis interesas nesuteikia pagrindo tą daryti; pabrėžia, jog būtina išsamiau apibrėžti šią sąvoką, kad būtų galima užkirsti kelią nacionaliniam susiskaidymui ir aiškinimo skirtumams;

19. palankiai vertina 2020 m. liepos 16 d. Komisijos gaires dėl sezoninių darbuotojų, susijusias su pasienio darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir sezoninių darbuotojų naudojimusi laisvo judėjimo teise atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, ir ragina valstybes nares užtikrinti galimybes pasienio darbuotojams ir sezoniniams darbuotojams kirsti sienas, sykiu užtikrinant saugias darbo sąlygas;

20. pažymi, kad Komisija nusprendė atsiimti pasiūlymą dėl pranešimo tvarkos paslaugų sektoriuje; apgailestauja, kad nepavyko susitarti dėl Parlamento pozicija grindžiamų teisėkūros veiksmų, kuriais būtų buvę siekiama užkirsti kelią nereikalingų reglamentavimo kliūčių kūrimui paslaugų sektoriuje, valstybėms narėms ir Komisijai partneriškai bendradarbiaujant;

21. pažymi, kad Komisija neseniai nusprendė atsiimti pasiūlymus dėl paslaugų e. kortelės; primena, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas atmetė tuos pasiūlymus, kurie turėjo padėti šalinti administracinius sunkumus, su kuriais susiduria tarpvalstybiniai paslaugų teikėjai; ragina iš naujo įvertinti padėtį, kad būtų galima išspręsti dabartines administracines problemas laikantis Paslaugų direktyvos, taip pat proporcingumo ir subsidiarumo principų;

22. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą, pagal Paslaugų direktyvos 15 straipsnio 7 dalį pranešti Komisijai apie naujus įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų projektus, kuriais nustatomi reikalavimai, nurodyti Paslaugų direktyvos 15 straipsnio 6 dalyje, kartu su tų reikalavimų taikymo motyvais, kad būtų išvengta nepagrįstų reikalavimų, ir nustatyti paprastas elektronines dokumentų, reikalingų paslaugoms teikti tarpvalstybiniu mastu, gavimo procedūras, taip užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms ir darbuotojams, kartu garantuojant aukščiausio lygio vartotojų apsaugą;

23. pabrėžia, kad įgyvendinant tarpusavio pripažinimo principą ir visose valstybėse narėse koordinuojant taisykles būtų galima padidinti tarpvalstybinį judumą; pabrėžia, kad Europos Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą socialinės politikos srityje pagal SESV 153 straipsnį, kuriame aiškiai nurodyta, kad pagal 153 straipsnį priimtos ES taisyklės neturi daryti poveikio valstybių narių teisei apibrėžti pagrindinius savo socialinės apsaugos sistemų principus ir neturi daryti didelio poveikio jų finansinei pusiausvyrai bei neturi trukdyti jokiai valstybei narei toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, atitinkančias Sutartis;

24. pabrėžia, kad neįgalūs asmenys ir toliau susiduria su daugelių kliūčių, dėl kurių jiems sunku arba neįmanoma visapusiškai pasinaudoti laisvu paslaugų judėjimu; ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Europos prieinamumo aktą, kad būtų veiksmingai šalinamos kliūtys neįgaliems asmenims ir užtikrinta galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis, taip pat paslaugų teikimo sąlygų tinkamumas; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu sukurti visiškai prieinamą bendrąją rinką, kurioje būtų užtikrintas vienodas požiūris į neįgaliuosius ir jų įtrauktis;

25. ragina Komisiją teikti valstybėms narėms struktūrinę pagalbą ir rekomendacijas, kaip atlikti naujų nacionalinių taisyklių, susijusių su paslaugų teikimu, ex ante proporcingumo vertinimus pagal Proporcingumo patikros direktyvą;

26. ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti remiant galiojančių taisyklių vykdymo užtikrinimą ir pasinaudoti jiems suteiktais nacionalinių valdžios institucijų tikrinimo įgaliojimais;

27. ragina suinteresuotuosius subjektus, verslo bendruomenę ir socialinius partnerius toliau atlikti savo vaidmenį raginant vyriausybes pagyvinti ES paslaugų sektorių ir stiprinti sektorinį bei tarpsektorinį sąveikumą tokiose srityse kaip aplinka, transportas ir sveikata, kad būtų plėtojamos tarpusavyje susietos tarpvalstybinės paslaugos; pabrėžia, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų skatinti tvarią, sąžiningą ir taisyklėmis pagrįstą bendrąją paslaugų rinką, kurioje būtų keliami aukšti socialiniai ir aplinkos standartai, teikiamos kokybiškos paslaugos ir būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

Galiojančių teisės aktų taikymo užtikrinimas

28. pažymi, kad laisvas paslaugų judėjimas yra bendrosios rinkos pagrindas ir galėtų duoti didelės ekonominės naudosbei užtikrinti aukštus aplinkos, vartotojų ir darbuotojų apsaugos standartus, kai išlaikoma pusiausvyra tarp rinkos ekonomikos ir Europos Sąjungos socialinės dimensijos, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, jei atsakingos valdžios institucijos, nacionaliniai teismai ir Komisija užtikrintų pakankamą ir aktyvų vykdymo užtikrinimą, o įmonės – nacionalinių ir ES reikalavimų laikymąsi; pabrėžia, kad sienos tarp valstybių narių turėtų išlikti atviros siekiant užtikrinti pagrindinius ES principus; pabrėžia, kad bet koks laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas krizės atveju, pvz., kilus sveikatos krizei, turi būti vykdomas atsargiai ir tik kraštutiniu atveju, remiantis atidžiu valstybių narių veiksmų koordinavimu, nes sienų uždarymas kelia grėsmę pagrindiniams ES principams, taip pat pabrėžia, kad panaikinus nacionalines karantino taisykles nedelsiant daugiausia dėmesio turi būti skiriama sienų kontrolės panaikinimui;

29. atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės ir vartotojai visoje Europos Sąjungoje gauna naudos iš tinkamo galiojančių teisės aktų įgyvendinimo ir jų vykdymo; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai laikomasi galiojančių taisyklių, ir skubiai priimti sprendimus dėl skundų, siekiant užtikrinti, kad galutiniam vartotojui svarbūs klausimai būtų veiksmingai sprendžiami; ragina griežtai ir nepagrįstai nedelsiant vertinti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai nustatomi atitinkamų teisės aktų pažeidimai, prieštaraujantys tinkamam vidaus rinkos veikimui, ir nustatoma neproporcinga našta;

30. pabrėžia kad valstybės narės turi remtis svarbia viešojo intereso dingstimi tik tuo atveju, kai tai yra teisėta; tačiau pabrėžia valstybių narių teisę reglamentuoti paslaugų sektorių atsižvelgiant į bendrąjį viešąjį interesą, siekiant apsaugoti vartotojus ir paslaugų kokybę;

31. ragina Komisiją gerinti valstybių narių stebėseną, kaip jos perkelia, įgyvendina teisės aktus ir užtikrina jų vykdymą, ir ar tai jos daro kokybiškai, įskaitant metinę ataskaitą šiais klausimais, ir kartu su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais atlikti skaidrius ir įtraukius vertinimus, grindžiamus kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais;

32. apgailestauja dėl to, kad net dvidešimt valstybių narių vėlavo perkelti Paslaugų direktyvą į nacionalinę teisę; primena, kad priemonių, tokių kaip bendri informaciniai punktai, įvairovė vis dar yra ribota, ir kad paslaugų teikėjai nėra pakankamai informuoti apie visas jiems prieinamas galimybes; todėl ragina Komisiją taip pat informuoti suinteresuotuosius subjektus, be kita ko, skelbiant reklamą internete apie direktyvos teikiamas galimybes;

33. pabrėžia, kad dinamiškos rinkos sukūrimas ir vienodų sąlygų sudarymas teikiant tarpvalstybines informacinės visuomenės paslaugas yra pagrindinis būsimo ES ekonomikos konkurencingumo veiksnys; ragina Komisiją ir valstybes nares skaitmeninių paslaugų teisėkūros pakete šalinti likusias kliūtis, trukdančias tarpvalstybiniu mastu teikti informacinės visuomenės paslaugas;

34. ragina Komisiją aktyviau užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių, kad būtų išvengta procedūrų dubliavimosi ir patikrinimų, susijusių su tarpvalstybiniu paslaugų teikimu;

35. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares apibrėžti naujai įsteigtos Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės (SMET) struktūrą ir darbą, įskaitant praktinius aspektus, ir įgyvendinti konkrečių veiksmų darbotvarkę, laikantis SMET[14]nustatytų prioritetų, parengiant naują ilgalaikį veiksmų planą dėl geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, siekiant maksimaliai padidinti bendrosios paslaugų rinkos potencialą; mano, kad SMET gali duoti papildomos naudos užtikrindama nuoseklų visų bendrosios rinkos strategijų įgyvendinimą ir dalijimąsi duomenimis bei laimėjimų rodikliais; ragina SMET sukurti atvirą ir skaidrią konkrečių nacionalinių netarifinių kliūčių ir vykdomų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų duomenų bazę;

36. Pabrėžia prejudicinių sprendimų svarbą formuojant ES teisę; apgailestauja, kad, nepaisant to, jog jau gerokai sutrumpinta sprendimo priėmimo procedūra, 14,4 mėnesio[15] vidurkis vis dar yra didelis; ragina Teisingumo Teismą įvertinti, kaip būtų galima dar labiau sutrumpinti šią trukmę, kad būtų išvengta problemų bendrosios rinkos paslaugų teikėjams ir gavėjams; pabrėžia, kad prejudiciniai sprendimai turi didelį poveikį bendrosios rinkos plėtrai ir nepagrįstų kliūčių joje mažinimui;

Reglamentavimo informacijos ir aiškumo didinimas stiprinant bendrų informacinių punktų vaidmenį

37. pažymi, kad COVID-19 pandemija pabrėžė reglamentavimo aiškumo stoką ir veiksmingo bendravimo tarp valstybių narių trūkumą dėl greitai keičiamų taisyklių; pabrėžia esminę bendrųjų skaitmeninių vartų ir bendrų informacinių punktų, kaip internetinės prieigos prie ES ir nacionalinių informacijos, procedūrų ir pagalbos paslaugų bendrojoje rinkoje punkto, kaip nustatyta Paslaugų direktyvoje, svarbą;

38. rekomenduoja valstybėms narėms įgyvendinti bendruosius skaitmeninius vartus vartotojams ir MVĮ palankiu būdu, taip pat pertvarkyti jų bendrus informacinius punktus, kad iš paprastų reglamentavimo portalų jie taptų visapusiškai veikiančiais portalais; mano, kad tai turėtų būti pasiekta vartuose teikiant į naudotoją orientuotą informaciją, pagalbos paslaugas ir supaprastintas procedūras bei susiejant bendruosius skaitmeninius vartus su bendrais informaciniais punktais, kad jie kuo labiau taptų virtualiu vieno langelio principu veikiančiu centru ir būtų užtikrintas kuo didesnis orientavimasis į naudotoją; siūlo priimti „Europa Web Guide“ kūrimo standartus, kad būtų užtikrinta vartotojui patogi ir lengvai atpažįstama visų bendrų informacinių punktų sąsaja;

39. rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms per bendruosius skaitmeninius vartus sistemingai teikti patogią naudoti informaciją apie visus naujus ES teisės aktus, kuriais nustatomos vartotojų ir įmonių teisės ar pareigos; rekomenduoja, kad šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės dažnai konsultuotųsi su suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad skaidrumas, vienodas požiūris ir nediskriminavimas yra būtini laisvam paslaugų judėjimui;

40. pažymi, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad visos įgyvendinamos su bendrovių steigimu ir laisve teikti paslaugas susijusios administracinės procedūros galėtų būti įgyvendintos skaitmeninėje aplinkoje pagal Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą; primygtinai ragina valstybes nares paspartinti skaitmeninimo darbą, ypač susijusį su procedūromis, kurios daro poveikį įmonėms ir vartotojams, kad jie galėtų atlikti administracines procedūras nuotoliniu būdu ir internete; primygtinai ragina Komisiją dar labiau sustiprinti susijusių šalių pastangas ir ypač aktyviai remti laukiamų rezultatų nepasiekiančias valstybes nares;

41. rekomenduoja Komisijai padėti kiekvienos valstybės narės nacionalinėms valdžios institucijoms tobulinti bendruosius informacinius punktus, kad būtų palengvintas susijusių institucijų bendravimas ne tik vietos, bet ir anglų kalba, ir būti tarpininku, jei būtų nesilaikoma terminų arba į užklausas nebūtų atsakoma; pabrėžia, kad bendrasis informacinis punktas, laikydamasis skubių terminų, turėtų teikti vartotojams, darbuotojams ir įmonėms toliau nurodytą informaciją ir paramą:

– nacionalines ir ES taisykles, kurias bendrovės privalo taikyti atitinkamoje valstybėje narėje, ir informaciją darbuotojams, įskaitant darbo teisės aktus, sveikatos ir saugos protokolus, galiojančias kolektyvines sutartis, socialinių partnerių organizacijas ir darbuotojų bei darbuotojų konsultavimo struktūras, kurių pagalba jie gali susipažinti su savo teisėmis ir pranešti apie piktnaudžiavimą;

– veiksmus, kurių bendrovės turi imtis, kad laikytųsi minėtų taisyklių, apibendrintų pagal procedūrą, su nuosekliomis gairėmis;

– dokumentus, kuriuos bendrovės privalo parengti, ir per kokį terminą tai privalo atlikti;

– institucijos, į kurias turi kreiptis į įmonės, kad gautų reikiamus leidimus ir t. t.;

42. pabrėžia, kad bendri informaciniai punktai turėtų teikti visą būtiną informaciją apie visus atitinkamos valstybės narės įmonėms taikomus su verslu susijusius reikalavimus; pažymi, kad pirmiau minėti pavyzdžiai apima profesinės kvalifikacijos reikalavimus, PVM (tarifus, registracijos reikalavimus, pareigą teikti ataskaitas ir pan.), pajamų mokestį ir socialinio draudimo bei darbo teisėje nustatytus įsipareigojimus; pabrėžia, kad visa svarbi teisinė ir administracinė informacija, taip pat visi svarbūs kiekvieno bendro informacinio punkto pateikiami dokumentai, jei įmanoma ir tinkama, turėtų būti prieinami ne tik vietos, bet ir anglų kalba;

43. rekomenduoja, kad bendri informaciniai punktai turėtų būti geriau sujungti ir turėtų keistis informacija apie reikalavimus ir procedūras, kurių įmonės turi laikytis savo valstybėse narėse, taip pat su konkrečiais sektoriais susijusia informacija apie profesines kvalifikacijas; taip pat rekomenduoja, kad bendri informaciniai punktai padėtų užsienio įmonėms, norinčioms užsiimti verslu atitinkamoje valstybėje narėje, taip pat vietos įmonėms, norinčioms eksportuoti paslaugas ir prekes į kitas valstybes nares, suteikiant joms informaciją, kuria keičiamasi, ir reikiamus kontaktinius duomenis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti tolesnę sinergiją su, pvz., Europos darbo institucija (EDI), siekiant skatinti šį keitimąsi informacija; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įvertinti, ar bendriems informaciniams punktams reikės papildomų išteklių šioms užduotims atlikti;

44. primygtinai ragina valstybių narių bendrus informacinius punktus bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad įmonėms, darbuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims būtų nedelsiant teikiama teisinga, išsami ir naujausia informacija vietos ir anglų kalba;

45. ragina Komisiją koordinuoti bendrų informacinių punktų keitimąsi informacija ir prireikus pateikti gaires, siekiant padėti valstybėms narėms palengvinti procedūras, visų pirma taikomas MVĮ; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas taip pat turėtų užtikrinti dalijimąsi žiniomis tarp valstybių narių, įskaitant žinias apie mobiliuosius darbuotojus, tiek dalijantis geriausia praktika, tiek administracinių bei nereikalingų bendrosios rinkos reikalavimų požiūriu;

46. pabrėžia, kad visi bendri informaciniai punktai turėtų būti lengvai pasiekiami per bendruosius skaitmeninius vartus ir turėtų teikti informaciją bei teikti administracines paslaugas valstybėse narėse, naudojant suprantamą terminiją ir suteikiant visapusišką prieinamumą, pasitelkiant apmokytus pagalbos tarnybos darbuotojus, teikiančius veiksmingą vartotojui patogią pagalbą;

47. primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti skaitmeninti viešąsias paslaugas ir įgyvendinti visus Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemos komponentus, siekiant stiprinti valstybių narių ir socialinės apsaugos institucijų bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas laisvam ir sąžiningam ES darbuotojų judumui; ragina valstybes nares tobulinti bendradarbiavimą ir su socialinės apsaugos sistemomis susijusios informacijos mainus;

48. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti skaitmenines priemones ir ragina valstybes nares aprūpinti darbo inspekcijas pakankamais ištekliais kovai su įvairių formų piktnaudžiavimu; ragina Komisiją pasiūlyti iniciatyvą dėl ES socialinės apsaugos numerio užtikrinant teisinį saugumą darbuotojams ir įmonėms, kartu veiksmingai kontroliuojant subrangos sutarčių sudarymo metodus ir kovojant su socialiniu sukčiavimu, kaip antai fiktyviu savarankišku darbu, fiktyviu komandiravimu ir priedangos įmonėmis; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdomi patikrinimai būtų proporcingi, pagrįsti ir nediskriminaciniai; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos darbo institucija (EDI) kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu siekiant užtikrinti geresnį nacionalinių darbo inspekcijų veiklos koordinavimą ir kovoti su tarpvalstybiniu socialiniu dempingu;

49. ragina Komisiją užtikrinti, kad į visas naujas direktyvas, reglamentus ar rekomendacijas dėl bendrosios paslaugų rinkos būtų įtrauktas reikalavimas stiprinti bendrų informacinių punktų funkcijas ir skirti pakankamai išteklių galimoms papildomoms funkcijoms pagal Paslaugų direktyvą vykdyti, nedarant poveikio funkcijų ir įgaliojimų paskirstymui tarp valdžios institucijų nacionalinėse sistemose;

Vertinimo parengimas. Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė ir ribojimo rodikliai

50. remia Komisijos preliminarią iniciatyvą atnaujinti bendrosios rinkos rezultatų suvestinę naujais rodikliais, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina atitinkamus bendrosios rinkos teisės aktus; ragina Komisiją skelbiamus duomenis papildyti atitinkamais duomenimis, gautais iš IMI, SOLVIT tinklo, Centrinio skundų registro (CHAP) ir kitų susijusių šaltinių; pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įgyvendinimo kokybei;

51. rekomenduoja, kad atnaujintoje bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje būtų pabrėžiamas pranešimas apie svarbius klausimus galutinių vartotojų požiūriu, įvertinant, ar problemos ir skundai sprendžiami, pavyzdžiui, pagal SOLVIT ar Europos vartotojų centrų tinklo sistemą; be to, apgailestauja dėl to, kad SOLVIT priemonė yra menkai naudojama daugelyje valstybių narių ir dažnai trūksta pažangiausių skaitmeninių pajėgumų; pabrėžia, kad būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su laisvės teikti paslaugas pažeidimais; mano, kad bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje turėtų būti nurodyta atitinkama informacija, įskaitant skundų skaičių, iškeltų bylų skaičių, sektorius, kuriuose padaryti pažeidimai, baigtų bylų skaičių ir bylų užbaigimo rezultatus ar pagrindus;

52. ragina Komisiją, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, patvirtinti kiekybinio ir kokybinio vertinimo metodą, apimantį visų pirma visuotinės svarbos tikslus ir teikiamų paslaugų kokybę; pabrėžia, kad kokybinių rodiklių metodas turėtų būti skaidrus ir padėti įvertinti ex ante ir ex post reglamentavimo skirtumus; pažymi, kad svarbu įvertinti, ar atitinkamos ES direktyvos įgyvendinamos laiku ir ar taip, kaip numatė ES teisės aktų leidėjai;

53. rekomenduoja, kad atnaujinta bendrosios rinkos rezultatų suvestinė susietų įgyvendinimo kokybę su esamais ribojimo rodikliais ir joje būtų nustatyti paslaugų apribojimai naujose ir esamose politikos srityse ir skirtingi ES teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo lygiai; be to, rekomenduoja, kad Europos semestras taip pat būtų naudojamas stiprinant bendrąją rinką, nes reglamentavimo ir administracinės naštos pašalinimas tebėra vienas iš problemiškiausių klausimų; ragina Komisiją, pateikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įtraukti valstybių narių laikotarpio vidurio veiklą, kuria siekiama toliau šalinti likusias administracines ir reglamentavimo kliūtis bendrojoje paslaugų rinkoje;

54. mano, kad Komisija, vertindama valstybių narių pažangą įgyvendinant struktūrines reformas, turėtų išanalizuoti jų pasiekimus realizuojant bendrosios rinkos potencialą ir siekiant tvaresnės ekonomikos;

55. ragina Komisiją atnaujinti esamus rodiklius ir nustatyti naujus rodiklius, kurie valstybėms narėms padėtų lengviau nustatyti, kur jos galėtų dėti pastangas savo politikos rezultatams pagerinti, ir stebėti valstybių narių pastangas sumažinti apribojimus;

56. ragina valstybes nares nustatyti metinius nacionalinius tikslus, susijusius su prekybos paslaugomis atvėrimu, ir atlikti su tuo susijusius vertinimus; rekomenduoja, kad Komisija naudotų bendrosios rinkos rezultatų suvestinę siekiant parodyti prekybos paslaugomis atvirumą valstybėse narėse pagal Europos inovacijų rezultatų suvestinės pavyzdį, nes tai suteiktų galimybę valstybėms narėms prisiimti patikimus, konkrečius ir išmatuojamus įsipareigojimus siekiant pagerinti ES vidaus prekybos paslaugomis įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

°

° °

57. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


AIŠKINAMOJI DALIS

Koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės pasekmės tik padidino būtinybę augimui ir darbo vietų kūrimui nedelsiant išnaudoti visą paslaugų sektoriaus potencialą. Todėl laisvas paslaugų judėjimas bendrojoje rinkoje turi būti vienas iš svarbiausių politinės darbotvarkės klausimų. Šia rezoliucija siekiama suteikti daugiau aiškumo ir skaidrumo tiek įmonėms, tiek ir vartotojams, taip pat spręsti bendrosios rinkos susiskaidymo problemą, nes valstybėms narėms tenka atsakomybė visapusiškai įgyvendinti Paslaugų direktyvos nuostatas ir principus.

Todėl pranešėjas rekomenduoja I) tiesiogiai šalinti nacionalines kliūtis bendrojoje rinkoje; II) užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų vykdymą; III) didinti reglamentavimo aiškumą sukuriant nacionalinius informacijos portalus ir IV) suteikti papildomų vertinimo priemonių naudojantis bendrosios rinkos rezultatų suvestinėmis ir ribojimo rodikliais.

Neišnaudotos paslaugų galimybės didinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas

 

Paslaugų sektorius yra būtinas Europos Sąjungos augimo variklis. Šis sektorius sukuria maždaug 70 proc. ES BVP ir sudaro panašią dalį užimtumo srityje. Dėl paslaugų teikimo pobūdžio jis glaudžiai susijęs su kitais ekonomikos sektoriais, pavyzdžiui, gamybos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriais. Todėl siekiant konkurencingesnės ir novatoriškesnės Europos ekonomikos itin svarbu, kad geriau veiktų paslaugų vidaus rinka.

 

Paslaugų direktyva ir Profesinių kvalifikacijų direktyva yra labai svarbios sprendžiant esamų laisvo paslaugų judėjimo ES kliūčių šalinimo klausimą. Tačiau bendrosios paslaugų rinkos potencialas vis dar nėra iki galo neišnaudotas. Net praėjus keletui metų direktyvos dar nėra visiškai įgyvendintos visose valstybėse narėse. Surinkta daug įrodymų, kad biurokratija, diskriminacinė praktika ir reguliavimo apribojimai sukuria nepagrįstas kliūtis, dėl kurių piliečiai netenka darbo vietų, vartotojų – pasirinkimo alternatyvų, o verslininkai – galimybių. Užbaigti bendrosios rinkos kūrimą taip pat trukdo nepakankami Komisijos, taip pat vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų vykdymo užtikrinimo veiksmai.

 

Europa, susidūrusi su istoriniu nuosmukiu ir didėjančiu nedarbu, kurį nulemia koronaviruso pandemija, turi imtis ryžtingų veiksmų. Bendrosios paslaugų rinkos sukūrimas yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose galime skatinti augimą nedidindami valstybės skolos. Tyrimai parodo, kad veiksmingo su paslaugomis susijusių reglamentų įgyvendinimo ir geresnio jų derinimo nauda galėtų siekti ne mažiau kaip 297 mlrd. EUR, t. y. 2 proc. ES BVP.

Nacionalinių kliūčių šalinimas bendrojoje rinkoje

 

Nepakankamas įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimo stoka turi neigiamų pasekmių tiek Europos Sąjungos vartotojams, tiek paslaugų teikėjams. Ypač MVĮ susiduria su biurokratija ir nepagrįstomis administracinėmis kliūtimis. Gaila, kad valstybės narės dažnai prisidengia viešojo intereso priežastimis, kad apsaugotų savo vidaus rinką; Visų pirma perteklinis reglamentavimas, apsunkinantys teisinės formos reikalavimai, teritoriniai ribojimai ir ekonominių poreikių analizė trukdo teikti paslaugas ir neleidžia tam tikriems suinteresuotiesiems subjektams patekti į rinką.

 

Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas palankiai vertina Komisijos darbą šalinant administracines kliūtis, pavyzdžiui, jos pasiūlymą dėl e. kortelės, ir pabrėžė galiojančių teisės aktų, pavyzdžiui, bendrųjų skaitmeninių vartų, įgyvendinto MVĮ palankiu būdu svarbą.

Galiojančių teisės aktų taikymo užtikrinimas

 

Įmonės ir vartotojai, kurie, bandydami prekiauti paslaugomis visoje ES, susiduria su kliūtimis ir nusivylimu, dažnai pabrėžia, kad jų problemos nekyla ne dėl to, kad trūksta teisės aktų. Jie veikiau atkreipia dėmesį į tai, kad labai trūksta galiojančių taisyklių įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo.

Visoms valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė bendras ES viduje paslaugoms taikomas taisykles perkelti į nacionalinę teisę, įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą. Pranešėjas supranta skirtingų valstybių narių realijas ir sunkumus, su kuriais jos susidūrė atverdamos nacionalines rinkas tam, kad būtų padidinta konkurencija. Taip pat svarbu pripažinti padarytą pažangą. Tačiau nereikėtų toleruoti jokių dvejopų standartų ar išimčių. Visgi COVID-19 krize valstybės narės neturėtų naudotis kaip pasiteisinimu atidėti atitinkamų bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą. Priešingai, turime suteikti europiečiams kuo didesnę laisvę prekiauti, kad padėtume atsigauti po krizės ir pagerintume ilgalaikę Europos augimo tendenciją.

Dėl šių priežasčių pranešėjas palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ ir pritaria jame išdėstytoms iniciatyvoms. Tačiau pranešėjas taip pat ragina Komisiją imtis aktyvesnių vykdymo užtikrinimo veiksmų. Turi būti tinkamai pasinaudota visomis priemonėmis, įskaitant paspartintas pažeidimų nagrinėjimo procedūras. Turi būti numatytos pasekmės, kai nepakankamas įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu kenkia Europos piliečių galimybėms ir Europos ekonomikos konkurencingumui.

Reglamentavimo aiškumo didinimas. Nacionaliniai informacijos portalai

 

Siūlant, priimant ir įgyvendinant Europos teisės aktus svarbu nuolat ieškoti grįžtamosios informacijos iš ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems toks reglamentavimas turėtų būti naudingas. Bendroji paslaugų rinka nėra išimtis. Pati siaubiausia žinia, kurią perduoda Europos įmonės ir vartotojai sako, kad dažnai labai sunku gauti būtiną informaciją apie tai, kokių taisyklių privalu laikyti, kurias procedūras taikyti ir į kurias valstybės narės tarnybas kreiptis, kai norima ten užsiimti verslu. Be to, pateikta informacija dažnai prieinama tik vietos kalba. Kaip nurodyta labai aktualiame Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos kliūčių nustatymas ir šalinimas“, 36 proc. įmonių, bandydamos prekiauti bendrojoje rinkoje, susiduria su kalbos barjerais. Tai dažnai MVĮ atgraso net pabandyti prekiauti.

Atsižvelgdamas į šias realijas, pranešėjas mano, kad reikia labiau koordinuoto požiūrio, susijusio su dalijimusi informacija vietoje. Todėl pranešime vienoje pasiūlymų grupėje siūloma sukurti nacionalinius informacijos portalus, kuriais būtų didinama bendrųjų skaitmeninių vartų nauda. Tokiuose portaluose esami kontaktiniai centrai apjungiami į vieną bendros prieigos portalą ir bendrovės bei vartotojai informuojami apie visus privalomus su verslu susijusius reikalavimus, kurie yra taikomi verslui. Visa ši informacija turėtų būti prieinama ne tik vietos kalba, bet taip pat ir anglų kalba.

Komisija turėtų koordinuoti atskirų nacionalinių informacijos portalų darbą. Visi nacionaliniai informacijos portalai turėtų būti prieinami per bendruosius skaitmeninius vartus. Tai tiesiog būtų logiškas pirmasis žingsnis siekiant paskatinti Europos vidaus prekybą paslaugomis: sudaryti sąlygas įmonėms susipažinti su taisyklėmis, kurių jos turi laikytis, ir kokias procedūras laikyti.

Vertinimo parengimas. Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė ir ribojimo rodikliai

 

Siekiant pagerinti bendrąją paslaugų rinką, labai svarbu įvertinti valstybių narių veiklos rezultatus, susijusius tiek su įgyvendinimu, tiek su informacijos teikimu. Tai sudaro sąlygas valstybėms narėms mokytis vienoms iš kitų remiantis geriausia praktika ir darytų būtiną spaudimą, kad būtų pagerintas galiojančių (ir priimamų ateityje) Europos teisės aktų veikimas.

 

Pranešėjas, atsižvelgdamas į tai, laikosi nuostatos naudoti bendrosios rinkos rezultatų suvestinę ir pritaria Komisijos įsipareigojimui ją atnaujinti naujais rodikliais. Rezultatų suvestinę galima naudoti dar aktyviau, pvz., naudojant kiekybinius ir kokybinius rodiklius ir klasifikuojant valstybes nares pagal tai, kiek atvira yra jų paslaugų prekyba. Taip vartotojai ir įmonės galėtų žinoti, kokia pažanga padaryta ir kokiose srityse, o Komisija galėtų teikti pirmenybę vykdymo užtikrinimo veiksmams tose srityse, kuriose vykdymo užtikrinimas yra ypač nepakankamas.

 

Apibendrindamas pranešėjas mano, kad Europos bendrąją paslaugų rinką galima užbaigti kurti tik bendromis Parlamento, Komisijos ir atskirų valstybių narių pastangomis, o ne tik naujais tiksliniais teisės aktais, bet ir labiau pagerinus vykdymo užtikrinimą, dalijimąsi informacija ir vertinimą.

 

 

 


 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (2.10.2020)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl bendrosios rinkos stiprinimo: laisvo paslaugų judėjimo ateities

(2020/2020(INI))

Nuomonės referentas: Marc Botenga

 

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga siekia skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą; kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimo, mokymo ir žmonių sveikatos apsaugos užtikrinimu; kadangi SESV 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodo požiūrio principas, kuriuo uždraustas bet koks su įdarbinimu, darbo užmokesčiu ir kitomis darbo ir užimtumo sąlygomis susijęs darbuotojų iš valstybių narių diskriminavimas dėl pilietybės;

B. kadangi vykdoma daugiau kaip 2,3 mln. komandiravimo operacijų, kai paslaugos teikiamos kitose valstybėse narėse; kadangi laisvė teikti paslaugas yra itin svarbi bendrajai rinkai ir turėtų būti palanki visų gerovei; kadangi bendrojoje rinkoje turėtų būti leidžiamas laisvas paslaugų ir darbuotojų judėjimas, kartu užtikrinant darbuotojų teises ir nesuteikiant įmonėms teisės apeiti socialinius ir darbo teisės aktus ir praktiką; kadangi į aplinkosauginius ir socialinius sumetimus reikia atsižvelgti vienodai rimtai, kad būtų kuriama tvari paslaugų rinka, kurioje nebūtų aplinkosauginio ir socialinio dempingo;

C. kadangi norint kovoti su klimato kaita būtina geriau integruota ir susieta paslaugų rinka; kadangi ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius sumetimus reikia atsižvelgti vienodai rimtai, kad būtų kuriama tvari paslaugų rinka, kurioje laikantis teisingos pertvarkos principų nebūtų aplinkosauginio ir socialinio dempingo;

D. kadangi dėl laisvo paslaugų judėjimo įmonės gali įdarbinti, rinkdamiesi iš daugelio talentingų žmonių ir iš visų grupių, ypač jaunimo, migrantų ir ilgalaikių bedarbių; kadangi bendroji rinka gali būti tvari ir padidinti gerovę tik tuo atveju, jei ji bus grindžiama sąžiningomis ir bendromis taisyklėmis; kadangi teisingo darbo užmokesčio apsauga ir skatinimas, taip pat deramos darbo ir įdarbinimo sąlygos yra labai svarbios kuriant gerai veikiančią, teisingą ir tvarią kokybiškų paslaugų bendrąją rinką; kadangi Sąjungos teisės aktai dėl laisvo ir sąžiningo asmenų, darbuotojų, prekių ir paslaugų judėjimo privalo šiuo atžvilgiu būti veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinami ir stebimi; kadangi Europos darbo institucijos vaidmuo – stebėti, kaip laikomasi Sąjungos teisės darbuotojų mobilumo srityje;

E. kadangi 27 proc. pagamintų prekių pridėtinės vertės ES sukuriama paslaugomis ir kadangi 14 milijonų darbo vietų paslaugų sektoriuje prisideda prie gamybos[16];

F. kadangi dėl laisvo paslaugų judėjimo neturėtų pablogėti darbo sąlygos, įskaitant darbuotojų sveikatą ir saugą; kadangi dabartinė krizė atskleidė esamus mobiliųjų ir tarpvalstybinių darbuotojų apsaugos trūkumus; kadangi Komisijos gairėse dėl judėjimo laisvės atkūrimo dėmesys sutelkiamas labiau į saugių paslaugų teikimą piliečiams, o ne į saugių sąlygų darbuotojams užtikrinimą; kadangi didžiulis COVID-19 protrūkis rodo galimą prastų darbo sąlygų poveikį mobiliems darbuotojams;

G. kadangi dauguma darbuotojų Europos Sąjungoje dirba mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse (MVĮ); kadangi vis dar pažeidinėjami paslaugų teikimą reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai; kadangi MVĮ yra pažeidžiamiausios tokių pažeidimų požiūriu; kadangi MVĮ ir startuoliams skirtos iniciatyvos turėtų padėti įmonėms laikytis galiojančių taisyklių; kadangi nesąžininga konkurencija yra pagrindinis MVĮ patiriamų sunkumų šaltinis;

H. kadangi laisvo paslaugų judėjimo socialinės pasekmės gali turėti teigiamos ir (arba) neigiamos įtakos kilmės regionams ir regionams, į kuriuos vyksta mobilieji darbuotojai; kadangi pramonės atsinaujinimo sėkmei didelį poveikį turi demografiniai ES iššūkiai; kadangi dėl to ES reikalinga tvirta sanglaudos politika ir sąžininga bei geografiškai subalansuota Europos pramonės strategija, kuria būtų padedama užtikrinti darbo vietų kūrimą ir aukštynkryptę socialinę konvergenciją; kadangi siekiant užtikrinti deramą užimtumą ir darbo sąlygas, kokybiškas paslaugas ir sąžiningą konkurenciją būtinas veiksmingas reglamentavimas ir kolektyvinės sutartys;

I. kadangi Europos prieinamumo direktyvos tikslas – prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo derinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl tam tikroms paslaugoms keliamų prieinamumo reikalavimų, visų pirma panaikinant kliūtis laisvam tam tikrų prieinamų produktų ir paslaugų judėjimui, atsirandančias dėl skirtingų valstybėse narėse taikomų prieinamumo reikalavimų, ir užkirsti kelią tokioms kliūtims ir kadangi prieinamų paslaugų paklausa yra didelė ir prognozuojama, kad neįgaliųjų skaičius gerokai didės;

J. kadangi laisvas paslaugų judėjimas turėtų derėti su Europos socialinių teisių ramsčio principais ir neturėtų daryti poveikio tolesniam jo įgyvendinimui; kadangi labai svarbu išsaugoti valdžios institucijų ir valstybių narių teisę reglamentuoti paslaugų sektorių, jei tai atitinka bendruosius viešuosius interesus; kadangi Paslaugų direktyva visai ar iš dalies neapima socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų viešųjų paslaugų, nes pripažįstama, kad teikiant šias paslaugas visuomenės labui reikalingos specialiosios reglamentavimo sistemos pagal SESV 14 straipsnį ir 26 protokolą;

K. kadangi ES mastu nėra sistemingai renkami duomenys, kuriais būtų siekiama teikti tinkamus duomenis apie mobiliuosius darbuotojus arba suteikti jiems galimybes nustatyti savo socialinės apsaugos statusą ir gauti įvairias sukauptas išmokas; kadangi galimybė gauti informaciją apie taikomas taisykles, taip pat veiksmingas jų laikymasis, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos sąlygos sąžiningam judumui ir kovai su piktnaudžiavimu sistema; kadangi laikantis duomenų apsaugos taisyklių reikėtų skatinti ir naudoti skaitmenines technologijas, kuriomis būtų galima sudaryti palankias sąlygas teisės aktų, kuriais užtikrinamos mobiliųjų darbuotojų teisės, priežiūrai ir vykdymui;

1. primena, kad laisvas paslaugų judėjimas prisideda prie ES ekonomikos augimo ir sukuria darbo vietų; pažymi, kad paskirties šalis nuostata yra tas principas, kuriuo yra grindžiama Paslaugų direktyva, ir mano, kad šios nuostatos nereikėtų keisti; pabrėžia, kad laisvas paslaugų judėjimas privalo būti pasiektas nesumenkinant darbuotojų teisių ir socialinių teisių; primena, kad vienodo požiūrio ir laisvo judėjimo principai yra taikomi ne tik paslaugų teikėjams, bet taip pat ir darbuotojams; mano, kad laisvas paslaugų judėjimas yra neatsiejamas nuo laisvo ir sąžiningo šias paslaugas teikiančių darbuotojų judumo ir, kad vidaus rinkai yra palanku, kai laikomasi taisyklių dėl mobiliųjų darbuotojų darbo sąlygų bei saugoma jų sveikata ir sauga; pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramsčio, kaip būtinaiusio standarto, įgyvendinimas galėtų prisidėti prie Europos darbuotojų apsaugos ir jų teisių stiprinimo;

2. pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai, susiję su laisvu paslaugų judėjimu, jokiu būdu neturi daryti poveikio valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu pripažįstamų pagrindinių teisių naudojimui, įskaitant teisę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinių įstatymų ir (arba) metodų; jie taip pat negali daryti poveikio teisei derėtis, sudaryti ir vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų laikantis nacionalinių įstatymų ir (arba) metodų; pabrėžia, kad kokybiški teisės aktai ir veiksmingas jų įgyvendinimas yra ilgalaikė investicija;

3. ragina užtikrinti veiksmingesnį koordinavimą ES lygmeniu ir prisiimti ryžtingesnius įsipareigojimus spręsti pagrindines socialines problemas, kartu išlaikant nacionalinių sistemų įvairovę, ir paisant valstybių narių kompetencijos ribų ir proporcingumo ir subsidiarumo principų; primena apie valstybių narių pagrindinę teisę viršyti Europos Sąjungos direktyvose nustatytus minimalius reikalavimus lygius, nesukuriant nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą valstybių narių bendradarbiavimą dėl duomenų apie mobiliuosius darbuotojus rinkimo, kad būtų pašalinti nacionalinės praktikos duomenų trūkumai, būtų sudarytos geresnės sąlygos naudotis turima informacija ir būtų sukurta nuspėjama ir prieinama vidaus darbo rinka;

4. ragina valstybes nares standartizuotose svetainėse skelbti visą informaciją apie komandiravimo sąlygas, visų pirma apie vietos ir regionines kolektyvines sutartis bei paprastai taikytinas sutartis, laikantis Sąjungos teisės aktų; pabrėžia, kad galimybė susipažinti su informacija yra itin svarbi, nes taip darbdaviams užtikrinamas teisinis aiškumas ir geresnė darbuotojų teisių apsauga; ragina valstybes nares tinkamai ir laiku įgyvendinti ir stebėti persvarstytą Darbuotojų komandiravimo direktyvą, siekiant apsaugoti komandiruotus darbuotojus komandiruotės metu laisvės teikti paslaugas požiūriu nustatant privalomas nuostatas dėl darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugos; ragina Komisiją garantuoti darbuotojų teisių apsaugą laisvo paslaugų judėjimo atžvilgiu; ragina Komisiją ir toliau stebėti valstybes nares, kaip jos įgyvendina ir perkelia teisės aktus į nacionalinę teisę bei kartu su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais atlikti skaidrius ir įtraukius vertinimus, kurie turėtų būti grindžiami kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais;

5. pabrėžia, kad Europos žaliojo kurso užmojis ir teisingos pertvarkos būtinybė taip pat turi atsispindėti ir požiūryje į vidaus paslaugų rinką skatinant aukšto lygio socialinius ir aplinkos standartus kaip būtinąją našumo didinimo sąlygą; pabrėžia vaidmenį, kurį turėtų atlikti viešieji pirkimai siekiant šių tikslų; ragina valstybes nares didinti informuotumą ir geriau išnaudoti esamas sistemas[17] , kuriomis skatinamos žaliosios paslaugos viešuosiuose pirkimuose[18] siekiant sukurti žiedinę ekonomiką; pabrėžia paslaugų, kurios padeda išmatuojamai sumažinti aplinkosauginį pėdsaką (žaliosios paslaugos), svarbą[19]; ragina Komisiją pradėti darbą ties bendra žaliųjų paslaugų apibrėžtimi;

6 pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramsčio tikslai, darnaus vystymosi tikslai, Europos žaliojo kurso ir Lyčių lygybės strategijos tikslai taip pat turi atsispindėti požiūryje į paslaugų bendrąją rinką skatinant aukštus socialinius ir aplinkos standartus kaip būtinąją našumo didinimo sąlygą; pabrėžia viešųjų pirkimų svarbą siekiant šių tikslų;

7. ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas kartu su socialiniais partneriais ir EDI parengti strategijas, skirtas konkretiems sektoriams, ir kuriomis būtų užtikrintas ir palengvintas savanoriškas darbuotojų judumas, vykdant tinkamą viešąją politiką ir sukuriant aukštos kokybės darbo galimybes ir deramą darbo užmokestį, priderintą prie darbuotojų įgūdžių; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, siekiant užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas mobiliems darbuotojams, prisidėti prie aukštynkryptės socialinės konvergencijos ir stiprinti nacionalinių ir vietos įstaigų administracinį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad norint kovoti su jaunimo nedarbu ir sudaryti galimybę žmonėms dirbti reikalinga gerai veikianti paslaugų rinka;

8. primygtinai ragina valdžios institucijas vengti nepagrįstų ir neproporcingų darbuotojų ir įmonių judumo kliūčių, dėl kurių piliečiai netektų darbo, gerovės ir socialinių išmokų, o verslininkai – galimybių atgaivinti Europos paslaugų sektorių ir prisidėti prie konvergencijos didinimo ir socialinės sanglaudos; tačiau pažymi, kad valstybės narės turi galimybę pasinaudoti viešojo intereso priežastimis, kad apribotų ar uždraustų tarpvalstybinių paslaugų teikimo nuostatas, kaip yra nurodęs Teisingumo Teismas; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu, nes šie reiškiniai daro neigiamą poveikį darbuotojų apsaugai ir iškreipia konkurenciją; kartu ragina remti darbdavius sudarant jiems nuspėjamas ir nediskriminacines veiklos sąlygas, kad jie galėtų ir toliau skatinti augimą ir kurti darbo vietas; mano, kad nuostatos, praktika ir taisyklės dėl patekimo į tam tikrų profesijų rinką ir vertimosi tokia profesine veikla ir paslaugų teikimu siekiant apsaugoti bendrus interesus ir darbuotojus ir (arba) vartotojus, netrukdo didinti bendrosios rinkos;

9. pabrėžia, kad dėl didelio COVID-19 pandemijos poveikio ekonomikai nukentėjo laisvas paslaugų ir darbuotojų judėjimas; palankiai vertina tai, kad Komisija nedelsdama paskelbė 2020 m. liepos 16 d. gaires dėl sezoninių darbuotojų, susijusių su laisvu pasienio, komandiruotų ir sezoninių darbuotojų judėjimu ES atsižvelgiant į koronaviruso pandemiją; atsižvelgdamas į šią išskirtinę padėtį, ragina valstybes nares skubiai nustatyti konkrečias procedūras, kuriomis būtų užtikrinta, kad pasienio darbuotojai ir sezoniniai darbuotojai galėtų kirsti sienas, kartu užtikrinant saugias darbo sąlygas; mano, kad pasibaigus COVID-19 krizei į visą svarbią ES politiką, ypač tą, kurios tikslas – stiprinti vidaus rinką, reikės įtraukti kokybiško užimtumo ir paslaugų teikimo galimybių atkūrimą visoje Sąjungoje, siekiant remti vienodą darnų vystymąsi visuose ES regionuose; mano, kad tvirtos ir ilgalaikės politikos kūrimas skatina kokybiškų darbo vietų kūrimą;

10. pažymi, kad Europos visuomenės senėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas tampa vis didesne problema ir, kad vienas pramonės išgyvenimą dabar ir ateityje lemiantis veiksnys yra nuo paklausos priklausančio rengimo sistemos sukūrimas, kurioje pagrindinis vaidmuo turi tekti aukštojo mokslo ir mokymo sistemoms, ir kuri skatintų kartų atsinaujinimo principą, skaitmeninimą;

11. ragina Komisiją nustatyti apsaugos spragas ir poreikį persvarstyti Direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones, siekiant užtikrinti deramas laikinųjų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas; primena, kaip svarbu įtraukti socialinius partnerius į taisyklių dėl paslaugų teikimo ir profesijų kūrimą ir įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti demokratinį veikimą, ekonomikos augimą ir aukštus socialinius bei aplinkos apsaugos standartus, būtina, kad darbuotojų apsauga ir socialinių partnerių dalyvavimas būtų labiausiai vertinami; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti profesinių sąjungų prieigą prie darbo vietų, vadovaujantis nacionaline praktika; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant stiprinti ir skatinti socialinį dialogą ir socialinių partnerių autonomiją bei raginti darbuotojus organizuotis, nes tai labai svarbi priemonė pasiekti aukštus kokybiško užimtumo standartus;

12. ragina Komisiją dėti daugiau pastangų šioje srityje ir užtikrinti, kad Europos darbo institucija (EDI) pradėtų veikti nepagrįstai nedelsiant, siekiant patobulinti su darbo jėgos judumu ir socialinės apsaugos koordinavimu susijusių Sąjungos teisės aktų taikymą ir vykdymą;

13. primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti skaitmeninti viešąsias paslaugas ir įgyvendinti visus Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemos komponentus, siekiant stiprinti valstybių narių ir socialinės apsaugos institucijų bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas laisvam ir sąžiningam Europos darbuotojų judumui; ragina valstybes nares tobulinti bendradarbiavimą ir su socialinės apsaugos sistemomis susijusios informacijos mainus;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti skaitmenines priemones ir ragina valstybes nares aprūpinti darbo inspekcijas pakankamais ištekliais kovai su įvairių formų piktnaudžiavimu; ragina Komisiją pasiūlyti iniciatyvą dėl Europos socialinės apsaugos numerio užtikrinant teisinį saugumą darbuotojams ir įmonėms, kartu veiksmingai kontroliuojant subrangos sutarčių sudarymo metodus ir kovojant su socialiniu sukčiavimu, kaip antai fiktyviu savarankišku darbu, fiktyviu komandiravimu ir priedangos įmonėmis; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdomi patikrinimai būtų proporcingi, pagrįsti ir nediskriminaciniai; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos darbo institucija (EDI) kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu siekiant užtikrinti geresnį nacionalinių darbo inspekcijų veiklos koordinavimą ir kovoti su tarpvalstybiniu socialiniu dempingu;

15. pabrėžia, kad reikia ieškoti papildomų būdų pritraukti talentingus ir reikiamų įgūdžių turinčius žmones; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas kartu su socialiniais partneriais siekti remti darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti kokybiško darbo galimybėmis, visų pirma įgydami skaitmeninių įgūdžių; ragina gerinti abipusį įgūdžių ir kvalifikacijų suderinamumo pripažinimą, remiantis esamais pripažinimo mechanizmais, pvz., EURES darbo mobilumo portalu, Europass interneto platforma ir ESCO klasifikavimo sistema;

16. pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymas dėl peržiūrėtos pranešimo tvarkos paslaugų sektoriuje pernelyg apribotų valstybių narių ir vietos valdžios institucijų intervencinius pajėgumus ir pakenktų jų teisėkūros kompetencijai paslaugų srityje; todėl ragina Komisiją atsiimti šį pasiūlymą;

17. primena, kad 2019 m. spalio 21 d. Parlamentas ragino Komisiją atsiimti savo pasiūlymą dėl Europos paslaugų e. kortelės; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai atsiimti pasiūlymą;

18. pabrėžia, kad neįgalūs darbuotojai ir toliau susiduria su daugelių kliūčių, dėl kurių jiems sunku arba neįmanoma visapusiškai pasinaudoti laisvu paslaugų judėjimu; ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Europos prieinamumo aktą, kad būtų veiksmingai šalinamos kliūtys neįgaliems darbuotojams ir užtikrinta galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis, taip pat paslaugų teikimo sąlygų tinkamumas; pabrėžia, kad itin svarbu sukurti visiškai prieinamą bendrąją rinką, kurioje būtų užtikrinamas vienodas požiūris bei ekonominė ir socialinė neįgalių darbuotojų integracija;

19. ragina į nacionalinę teisę skubiai perkelti Direktyvą 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų;

20. ragina Komisiją įtraukti darbuotojų sveikatos ir saugos aspektus kaip svarbias priemones siekiant stiprinti bendrąją rinką socialiai tvariu būdu ir užtikrinti joje sąžiningą konkurenciją; mano, kad Komisija turėtų patvirtinti naują plataus užmojo ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją, į kurią būtų įtraukta su darbu susijusių mirčių netoleravimo vizija; taip pat ragina Komisiją ir toliau nustatyti privalomas profesinio kancerogenų poveikio normas darbo vietoje;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti ES reglamentus ir nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimą siekiant padėti nustatyti mokesčių slėpimo atvejus; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti privalomą veiksmų planą kovai su mokesčių slėpimu.

 


 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

2.10.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

2

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Andrea Bocskor, Milan Brglez, Sylvie Brunet, David Casa, Leila Chaibi, Margarita de la Pisa Carrión, Klára Dobrev, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Helmut Geuking, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Radka Maxová, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoș Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Marie-Pierre Vedrenne, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Konstantinos Arvanitis, Brando Benifei, Marc Botenga, Samira Rafaela, Eugenia Rodríguez Palop

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

46

+

ECR

Lucia Ďuriš Nicholsonová, Helmut Geuking, Elżbieta Rafalska, Beata Szydło, Margarita de la Pisa Carrión

GUE/NGL

Konstantinos Arvanitis, Marc Botenga, Leila Chaibi, Eugenia Rodríguez Palop

NI

Daniela Rondinelli

PPE

Andrea Bocskor, David Casa, Jarosław Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský

Renew

Sylvie Brunet, Dragoș Pîslaru, Samira Rafaela, Monica Semedo, Marie-Pierre Vedrenne

S&D

Marc Angel, Brando Benifei, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Klára Dobrev, Estrella Durá Ferrandis, Heléne Fritzon, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Manuel Pizarro, Marianne Vind

Verts/ALE

Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka

 

2

-

ID

Nicolaus Fest, Guido Reil

 

7

0

Renew

Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Radka Maxová

ID

Dominique Bilde, France Jamet, Elena Lizzi, Stefania Zambelli

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 


 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

2.12.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

3

11

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Hynek Blaško, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Anna Cavazzini, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Carlo Fidanza, Evelyne Gebhardt, Alexandra Geese, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Kateřina Konečná, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Beata Mazurek, Leszek Miller, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Kim Van Sparrentak, Marion Walsmann, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anna-Michelle Asimakopoulou, Claude Gruffat, Tsvetelina Penkova

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

31

+

ECR

Adam Bielan, Eugen Jurzyca, Beata Mazurek

EPP

Pablo Arias Echeverría, Anna-Michelle Asimakopoulou, Deirdre Clune, Arba Kokalari, Antonius Manders, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Marion Walsmann

NI

Miroslav Radačovský

RENEW

Andrus Ansip, Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard

S&D

Alex Agius Saliba, Brando Benifei, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Maria-Manuel Leitão-Marques, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Tsvetelina Penkova, Christel Schaldemose

 

3

-

EUL/NGL

Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

ID

Hynek Blaško

 

11

0

ECR

Carlo Fidanza

GREENS/EFA

Anna Cavazzini, David Cormand, Alexandra Geese, Claude Gruffat, Kim Van Sparrentak

ID

Alessandra Basso, Markus Buchheit, Virginie Joron, Jean-Lin Lacapelle

NI

Marco Zullo

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

Atnaujinta: 2021 m. sausio 8 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika