Procedūra : 2018/0166(APP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0260/2020

Pateikti tekstai :

A9-0260/2020

Debatai :

PV 16/12/2020 - 4
CRE 16/12/2020 - 4

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0357

<Date>{14/12/2020}14.12.2020</Date>
<NoDocSe>A9-0260/2020</NoDocSe>
PDF 325kWORD 113k

<TitreType>REKOMENDACIJA</TitreType>     <RefProcLect>***</RefProcLect>

<Titre>dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto</Titre>

<DocRef>(09970/2020 – C9-0409/2020 – 2018/0166(APP))</DocRef>


<Commission>{BUDG}Biudžeto komitetas</Commission>

Pranešėjai: <Depute>Jan Olbrycht, Margarida Marques</Depute>

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 1 PRIEDAS. TARYBOS REGLAMENTO, KURIUO NUSTATOMA 2021–2027 M. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA, PROJEKTAS
 2 PRIEDAS. DEKLARACIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS
 KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto

(09970/2020 – C9-0409/2020 – 2018/0166(APP))

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (09970/2020),

 atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 312 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C9-0409/2020),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[1],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“[2],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų[3],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 92 straipsnį bei į 105 straipsnio 1 ir 4 dalis,

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto laiškus,

 atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją (A9-0260/2020),

1. pritaria Tarybos reglamento projektui, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, kaip išdėstyta šios rezoliucijos priede;

2. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamiems bendriems Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimams;

3. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam savo pareiškimui;

4. atkreipia dėmesį į kartu su šia rezoliucija pateikiamus Komisijos pareiškimus;

5. paveda Pirmininkui su Tarybos pirmininku ir Komisijos pirmininke pasirašyti Europos parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu, kurie gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo;

6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


1 PRIEDAS. TARYBOS REGLAMENTO, KURIUO NUSTATOMA 2021–2027 M. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA, PROJEKTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (ES, Euratomas) 2020/ …

… m. … … d.

kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 312 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[4],

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavusi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,


kadangi:

(1) atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, turėtų būti nustatyta septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa (toliau – DFP), kuri būtų taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(2) dėl COVID-19 krizės ekonominio poveikio Sąjunga turi parengti ilgalaikę finansinę programą, kuri sudarytų sąlygas sąžiningam ir įtraukiam perėjimui prie ekologiškos ir skaitmeninės ateities, kuria būtų remiamas ilgalaikis strateginis Sąjungos savarankiškumas ir užtikrinama, kad ateityje ji būtų atspari sukrėtimams;

(3) šiuo reglamentu nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos turi atitikti taikomas įsipareigojimų ir nuosavų išteklių viršutines ribas, nustatytas pagal galiojantį Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas);

(4) jei būtina mobilizuoti pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046[5] (toliau – Finansinis reglamentas) 220 straipsnio 1 dalį, būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, bet laikantis viršutinės nuosavų išteklių ribos;

(5) DFP nereikėtų atsižvelgti į biudžeto punktus, kurie finansuojami asignuotosiomis pajamomis, kaip tai suprantama Finansiniame reglamente;

(6) DFP turėtų būti nustatyta 2018 m. kainomis. Be to, turėtų būti nustatytos DFP kasmetinių techninių patikslinimų taisyklės siekiant perskaičiuoti numatytas viršutines ribas ir maržas;

(7) reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių galėtų prireikti pakoreguoti DFP. Tokie patikslinimai galėtų būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu, su priemonėmis, siejamomis su patikimu ekonomikos valdymu arba priemonėmis, kurias priima Europos Parlamentas ir Taryba pagal reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo. Taip pat turėtų būti nustatytos su konkrečia programa susijusio patikslinimo mechanizmo taisyklės;

(8) siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 323 straipsnį, turėtų būti įgyvendinamas specialus ir didžiausias galimas lankstumas;

(9) toliau išvardytos teminės specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai nurodytas nenumatytas aplinkybes arba padarinius ir taip būtų sudarytos sąlygos sklandžiam biudžeto procedūros įgyvendinimui: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas nėra skirtas su rinka susijusių krizių, darančių poveikį žemės ūkio gamybai arba paskirstymui, padariniams šalinti;

(10) toliau išvardytos neteminės specialios priemonės yra būtinos siekiant dar labiau padidinti lankstumą: Bendros maržos priemonė ir Lankstumo priemonė. Bendros maržos priemone turėtų būti sudarytos sąlygos perkelti maržas, turimas nepasiekus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinių ribų, atitinkamai tarp finansinių metų, o įsipareigojimų asignavimų atveju – tarp DFP išlaidų kategorijų, neviršijant įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų DFP viršutinių ribų bendrų sumų visu DFP laikotarpiu. Lankstumo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti konkrečių finansinių metų konkrečias nenumatytas išlaidas;

(11) turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;

(12) būtina numatyti DFP peržiūrą Sutarčių peržiūros, darančios poveikį biudžetui, Kipro susivienijimo arba Sąjungos plėtros atvejais, taip pat atsižvelgiant į biudžeto vykdymą;

(13) šį reglamentą taip pat galėtų prireikti peržiūrėti dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima išspręsti neviršijant DFP nustatytų ribų. Todėl tokiais atvejais būtina numatyti DFP peržiūrą;

(14) be to, būtina nustatyti specialias taisykles, taikytinas didelio masto projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Būtina nustatyti didžiausias galimas Sąjungos bendrojo biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad jie nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;

(15) būtina nustatyti bendras tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles, tuo pat metu atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau – institucijos) biudžetinius įgaliojimus ir į skaidrumo reikalavimus;

(16) Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d., kad institucijos galėtų ją priimti pakankamai anksčiau nei prasideda kita daugiametė finansinė programa. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams DFP metams nustatytos viršutinės ribos turi būti toliau taikomos tuo atveju, jei nauja daugiametė finansinė programa nepriimama iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:


1 skyrius
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis
Daugiametė finansinė programa

Šiuo reglamentu nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP).

2 straipsnis
DFP nustatytų viršutinių ribų laikymasis

1. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija (toliau – institucijos) per kiekvieną biudžeto procedūrą ir vykdydami atitinkamų metų biudžetą laikosi I priede nustatytų išlaidų metinių viršutinių ribų (toliau – DFP viršutinės ribos).

I priede nurodyta 3 išlaidų kategorijos tarpinė viršutinė riba nustatoma nedarant poveikio lankstaus lėšų perkėlimo tarp dviejų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčių galimybei. Pakoreguota viršutinė riba, taikytina BŽŪP I ramsčiui po atliktų perkėlimų tarp Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų, nustatoma atitinkamame teisės akte, o DFP atitinkamai tikslinama šio reglamento 4 straipsnyje numatyto techninio patikslinimo metu.

2. Tais atvejais, kai būtina panaudoti 8, 9, 10 ir 12 straipsniuose numatytų specialių priemonių išteklius, įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas.

Tais atvejais, kai būtina panaudoti Bendros maržos priemonės išteklius, kaip nustatyta 11 straipsnyje, įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant atitinkamų metų atitinkamas DFP viršutines ribas.

3. Tais atvejais, kai būtina mobilizuoti garantiją finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalį, reikiama suma mobilizuojama viršijant DFP viršutines ribas.

3 straipsnis
Nuosavų išteklių viršutinės ribos laikymasis

1. Kiekvienais DFP metais dėl visų mokėjimams reikalingų asignavimų, atlikus metinį patikslinimą ir atsižvelgiant į visus kitus tikslinimus bei peržiūras, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, neturi susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų išteklių viršutinę ribą, nustatytą galiojančiu Tarybos sprendimu dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtu pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas).

2. Prireikus DFP viršutinės ribos sumažinamos, kad būtų užtikrintas nuosavų išteklių viršutinės ribos, nustatytos Nuosavų išteklių sprendime, laikymasis.

2 skyrius
DFP tikslinimai

4 straipsnis
Techniniai patikslinimai

1. Kiekvienais metais Komisija, prieš pradedant n+1 metų biudžeto procedūrą, atlieka tokius DFP techninius patikslinimus:

a) n+1 metų kainomis iš naujo įvertina asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams viršutines ribas ir bendras sumas;

b) apskaičiuoja maržą, turimą iki nuosavų išteklių viršutinės ribos, nustatytos Nuosavų išteklių sprendime;

c) apskaičiuoja įsipareigojimų asignavimų, kuriuos galima naudoti pagal Bendros maržos priemonę, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, sumą, taip pat bendrą didžiausią sumą, nurodytą 11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte;


d) apskaičiuoja mokėjimų asignavimų viršutinės ribos patikslinimą pagal Bendros maržos priemonę, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, taip pat didžiausią sumą, nurodytą 11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte;

e) apskaičiuoja papildomus asignavimus konkrečioms programoms, nurodytus 5 straipsnio 1 dalyje, ir metinio patikslinimo, nurodyto 5 straipsnio 2 dalyje, rezultatą.

2. Komisija 1 dalyje nurodytus techninius patikslinimus atlieka remdamasi fiksuotu 2 % metiniu defliatoriumi.

3. 1 dalyje nurodytų techninių patikslinimų rezultatus ir ekonomines prognozes, kuriomis jie grindžiami, Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

4. Nedarant poveikio 6 ir 7 straipsniams, neatliekami jokie tolesni atitinkamų metų techniniai patikslinimai nei tais pačiais metais, nei kaip ex post pataisos vėlesniais metais.

5 straipsnis
Su konkrečia programa susijęs tikslinimas

1. Suma, kuri lygiavertė pajamoms, gautoms iš baudų, Sąjungos institucijų skirtų pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1/2003[6] ir (EB) Nr. 139/2004[7], ir kuri įtraukiama į n-1 metų biudžetą pagal Finansinio reglamento 107 straipsnį, atėmus sumą n-1 metams, nurodytą Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos[8] 141 straipsnio 1 dalyje, suteikiama siekiant papildomai skirti:

a) įsipareigojimų asignavimus n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, II priede išvardytoms programoms, atsižvelgiant į toms programoms II priedo lentelės stulpelyje „Paskirstymo raktas“ nustatytas procentines dalis, ir

b) mokėjimų asignavimus n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais.


Bendra papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma 2022–2027 m. laikotarpiu yra 11 000 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienais
2022–2026 m. laikotarpio metais metinė papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma turi būti ne mažesnė kaip 1 500 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir negali viršyti 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Bendra papildomų asignavimų įsipareigojimų asignavimams suma programoms
2022–2027 m. laikotarpiu nurodyta II priedo lentelės stulpelyje „Visi pagal 5 straipsnį papildomai skirti įsipareigojimų asignavimai“.

2. n+1 metų, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, atitinkamų išlaidų kategorijų įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos koreguojamos jas padidinant sumomis, atitinkančiomis 1 dalyje nurodytus papildomus asignavimus, vadovaujantis toms išlaidų kategorijoms II priedo lentelės stulpelyje „Paskirstymo raktas“ nustatytomis procentinėmis dalimis. Mokėjimų asignavimų n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, viršutinė riba automatiškai koreguojama ją padidinant sumomis, atitinkančiomis 1 dalyje nurodytus papildomus asignavimus.

6 straipsnis
Patikslinimai, susiję su priemonėmis, siejamomis su patikimu ekonomikos valdymu arba
su bendru Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimu

1. Tuo atveju, jei pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas su Sąjungos fondais susijusių biudžetinių įsipareigojimų sustabdymas, kiek tai susiję su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba priemonėmis, kurias priima Europos Parlamentas ir Taryba pagal reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo, sustabdytus įsipareigojimus atitinkančios sumos perkeliamos į tolesnius metus, o atitinkamos DFP viršutinės ribos atitinkamai patikslinamos.

2. Pagal 1 dalį atliktų patikslinimų rezultatus Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą vėlesniais nei n+2 metais.


7 straipsnis
Patikslinimas priėmus naujas taisykles arba programas,
kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas

1. Jei po 2021 m. sausio 1 d. priimamos pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinamų struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Integruoto sienų valdymo fondo Sienų valdymo ir vizų priemonės naujos taisyklės arba programos, 2021 m. nepanaudotus asignavimus atitinkančios sumos lygiomis dalimis perkeliamos į kiekvienus 2022–2025 m. laikotarpio metus, o atitinkamos DFP viršutinės ribos atitinkamai patikslinamos.

2. Pagal 1 dalį atliktų patikslinimų rezultatus Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

3 skyrius
Specialios priemonės

1 skirsnis
Specialios teminės priemonės

8 straipsnis
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

1. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, didžiausia metinė suma neviršija 186 mln. EUR (2018 m. kainomis).

2. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

9 straipsnis
Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas

1. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas gali būti naudojamas finansuoti:

a) paramą reaguojant į ekstremaliąsias situacijas, susidariusias dėl didelių nelaimių, kurioms taikomas Europos Sąjungos solidarumo fondas, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002[9]; ir

b) skubaus reagavimo į konkrečius neatidėliotinus poreikius Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse dėl įvykių, kurie negalėjo būti numatyti sudarant biudžetą, veiksmus, visų pirma skiriant lėšas neatidėliotinos pagalbos veiksmams ir paramos operacijoms reaguojant į gaivalines nelaimes, kurioms netaikomas a punktas, žmogaus sukeltas nelaimes, humanitarines krizes kilus didelio masto visuomenės sveikatos, veterinarijos ar fitosanitarijos grėsmėms, taip pat situacijas, kuomet dėl migrantų srautų prie Sąjungos išorės sienų susidaro itin didelis spaudimas, kai to reikalauja aplinkybės.

2. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo didžiausia metinė suma neviršija 1 200 mln. EUR (2018 m. kainomis). Bet kokia n metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. Bet kokia n metų metinės sumos dalis, kuri n+1 metais nebuvo panaudota, panaikinama.

3. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

4. Kiekvienų metų spalio 1 d. rezerve turi likti ne mažiau kaip ketvirtadalis 2 dalyje nurodytos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. gali būti mobilizuotos ne didesnės kaip toliau nurodytos bendros sumos procentinės dalys:

  50 % – paramai pagal 1 dalies a punktą; taip apskaičiuota suma sumažinama suma, kuri buvo mobilizuota praėjusiais metais taikant 5 dalį;

  35 % – paramai trečiosioms valstybėms pagal 1 dalies b punktą;

  15 % – paramai Sąjungoje pagal 1 dalies b punktą.


Nedarant poveikio pirmai pastraipai, nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti panaudota bet kokiai antroje pastraipoje nurodytai paramai, siekiant patenkinti iki tų metų pabaigos atsiradusius poreikius.

5. Išimtiniais atvejais ir jei likusių turimų Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo finansinių išteklių nepakanka sumoms, kurios laikomos būtinomis paramai pagal 1 dalies a punktą suteikti, padengti tais metais, kuriais įvyko tame punkte nurodyta nelaimė, Komisija gali pasiūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas iš Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui kitiems metams skirtų metinių sumų, neviršijant didžiausios galimos 400 mln. EUR sumos (2018 m. kainomis).

10 straipsnis
Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

1. Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo lėšomis teikiama parama siekiant kovoti su nenumatytais ir neigiamais padariniais valstybėse narėse ir sektoriuose, kuriems Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos daro didžiausią neigiamą poveikį, atsižvelgiant į atitinkamoje priemonėje nustatytas sąlygas ir jų laikantis.

2. Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo suma neviršija 5 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

3. Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

2 skirsnis
Neteminės specialios priemonės

11 straipsnis
Bendros maržos priemonė

1. Bendros maržos priemonę sudaro:

a) nuo 2022 m. – sumos, atitinkančios maržas, liekančias nepasiekus n−1 metų DFP viršutinių įsipareigojimų asignavimų ribų, kurias turi būti galima panaudoti viršijant 2022–2027 m. DFP viršutines įsipareigojimų asignavimų ribas;

b) nuo 2022 m. – sumos, lygios skirtumui tarp n-1 metų įvykdytų mokėjimų ir DFP mokėjimų asignavimų viršutinės ribos, skirtos 2022–2027 m. DFP viršutinei mokėjimų asignavimų ribai patikslinti ją padidinant, ir

c) papildomos sumos, kurios konkrečiais metais gali būti skiriamos viršijant įsipareigojimų arba mokėjimų asignavimų, arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimų DFP viršutines ribas, su sąlyga, kad jos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų einamųjų ar būsimų finansinių metų vienoje ar keliose DFP išlaidų kategorijose, kiek tai susiję su įsipareigojimų asignavimais, ir visiškai kompensuojamos iš maržų, nesiekiančių būsimų finansinių metų mokėjimų viršutinės ribos, kiek tai susiję su mokėjimų asignavimais.

Sumas pagal pirmos pastraipos c punktą galima mobilizuoti tik tuo atveju, jei sumos, kurias galima panaudoti atitinkamai pagal tos pastraipos a ir b punktus, yra nepakankamos, ir bet kuriuo atveju kaip kraštutinę priemonę reaguojant į nenumatytas aplinkybes.

Taikant pirmos pastraipos c punktą negali būti viršijamos einamųjų finansinių metų ir būsimų finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų DFP viršutinių ribų bendros sumos. Todėl visos sumos, kompensuojančios pagal tą punktą jau mobilizuotas sumas, DFP kontekste toliau nebemobilizuojamos.

2. Lėšos, naudotinos iš Bendros maržos priemonės pagal 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktus, bet kuriais konkrečiais metais neturi viršyti iš viso:

a) įsipareigojimų asignavimų atveju – 0,04 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kaip apskaičiuota atlikus 4 straipsnyje nurodytą DFP metinį techninį patikslinimą;

b) mokėjimų asignavimų atveju – 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kaip apskaičiuota atlikus 4 straipsnyje nurodytą DFP metinį techninį patikslinimą.

Bet kuriais konkrečiais metais iš Bendros maržos priemonės naudotinos lėšos turi atitikti viršutines nuosavų išteklių ribas, nustatytas Nuosavų išteklių sprendime.

3. 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyti metiniai patikslinimai negali viršyti toliau nurodytų didžiausių sumų (2018 m. kainomis) 2025–2027 m. laikotarpiui, palyginti su pirmine atitinkamų metų mokėjimų asignavimų viršutine riba:

2025 m. – 8 000 mln. EUR;

2026 m. – 13 000 mln. EUR;

2027 m. – 15 000 mln. EUR.

5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos sumos papildo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas didžiausias galimas sumas.

Kiekvienas patikslinimas padidinant sumą turi būti visiškai kompensuotas atitinkamai sumažinta n−1 metų mokėjimų viršutine riba.

4. Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytas sumas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami SESV 314 straipsnyje numatytą biudžeto procedūrą, kad būtų galima finansuoti išlaidas, kurių nėra galimybės finansuoti laikantis atitinkamų DFP viršutinių ribų, numatytų konkrečiais metais.

Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą patikslinimą padidinant sumą, pradedant 2022 m. atlieka Komisija, vykdydama 4 straipsnyje nurodytą techninį patikslinimą.

12 straipsnis
Lankstumo priemonė

1. Lankstumo priemonė gali būti naudojama konkrečiais finansiniais metais finansuoti konkrečias nenumatytas išlaidas, numatant įsipareigojimų asignavimus ir atitinkamus mokėjimų asignavimus, kuomet tokių išlaidų negalima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų. Lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 915 mln. EUR (2018 m. kainomis).

2. Nepanaudota lankstumo priemonės metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n+2 metų. Pirmiausia naudojama bet kuri iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis pagal perkėlimo seką. Bet kuri n metų metinės sumos dalis, nepanaudota iki n+2 metų pabaigos, panaikinama.


4 skyrius
DFP peržiūra

13 straipsnis
DFP peržiūra

1. Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai ir 14–17 straipsniams, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, DFP gali būti peržiūrima laikantis Nuosavų išteklių sprendime nustatytos viršutinės nuosavų išteklių ribos.

2. Paprastai pasiūlymas dėl DFP peržiūros pagal 1 dalį pateikiamas ir priimamas prieš pradedant einamųjų metų arba pirmųjų iš kelerių su peržiūra susijusių metų biudžeto procedūrą.

3. Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl DFP peržiūros išnagrinėjama galimybė perskirstyti išlaidas tarp peržiūrimoje išlaidų kategorijoje numatytų programų, visų pirma atsižvelgiant į visus numatomus nepilno asignavimų panaudojimo atvejus.

4. Atliekant bet kokią DFP peržiūrą pagal 1 dalį atsižvelgiama į galimybę padidinti vienos išlaidų kategorijos viršutinę ribą, tokį padidinimą kompensuojant kitos išlaidų kategorijos viršutinės ribos sumažinimu.

5. Atliekant bet kokią DFP peržiūrą pagal 1 dalį turi būti išlaikomas tinkamas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų santykis.

14 straipsnis
Su vykdymu susijusi peržiūra

Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių patikslinimų rezultatus, kai tikslinga, pateikia siūlymus dėl asignavimų mokėjimams bendrų sumų peržiūros, kuriuos ji, atsižvelgdama į vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkama raida asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.

15 straipsnis
Peržiūra Sutarčių peržiūros atveju

Sutarčių peržiūros, darančios poveikį biudžetui, atveju atitinkamai peržiūrima DFP.


16 straipsnis
Peržiūra Sąjungos plėtros atveju

Jei į Sąjungą įstoja nauja (-os) valstybė (-ės) narė (-ės), DFP peržiūrima, kad būtų atsižvelgta į dėl to atsiradusius išlaidų poreikius.

17 straipsnis
Peržiūra Kipro susivienijimo atveju

Jei Kipras susivienija, DFP peržiūrima, kad būtų atsižvelgta į visapusišką Kipro problemos sprendimą ir papildomus finansinius poreikius, atsiradusius dėl susivienijimo.

5 skyrius
Įnašas į didelio masto projektų finansavimą

18 straipsnis
Įnašas į didelio masto projektų finansavimą

1. Iš Sąjungos bendrojo biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didžiausia galima 13 202 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) didelio masto projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Sąjungos kosmoso programa ir įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra.

2. Iš Sąjungos bendrojo biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didžiausia galima 5 000 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektui.


6 skyrius
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
biudžeto procedūros metu

19 straipsnis
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

1. Institucijos imasi priemonių metinei biudžeto procedūrai palengvinti.

2. Institucijos sąžiningai bendradarbiauja visos biudžeto procedūros metu, kad suderintų savo pozicijas. Visais procedūros etapais Institucijos bendradarbiauja palaikydamos tinkamus tarpinstitucinius ryšius, kad stebėtų darbo pažangą ir analizuotų konvergencijos lygį.

3. Institucijos užtikrina, kad jų atitinkami darbo kalendoriai būtų kuo labiau suderinti, siekiant, kad procedūras būtų galima vykdyti darniai ir suderintai ir būtų galutinai patvirtintas Sąjungos bendrasis biudžetas.

4. Trilogai gali būti vykdomi visais procedūros etapais ir dalyvaujant įvairaus lygmens atstovams, atsižvelgiant į numatomų diskusijų pobūdį. Kiekviena institucija, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių, skiria savo atstovus į kiekvieną posėdį, nustato savo įgaliojimus derybose ir laiku praneša kitoms institucijoms apie pasirengimą posėdžiams.

20 straipsnis
Biudžeto vieningumas

Visos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos išlaidos ir pajamos įtraukiamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą pagal Finansinio reglamento 7 straipsnį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.

7 skyrius
Baigiamosios nuostatos

21 straipsnis
Perėjimas prie kitos daugiametės finansinės programos

Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.

22 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

 Tarybos vardu

 Pirmininkas

 


I PRIEDAS

DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA (ES 27)

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

Įsipareigojimų asignavimai

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso
2021–2027 m.

1. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeniniai klausimai

19 712

19 666

19 133

18 633

18 518

18 646

18 473

132 781

2. Sanglauda, atsparumas ir vertybės

49 741

51 101

52 194

53 954

55 182

56 787

58 809

377 768

2a. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

45 411

45 951

46 493

47 130

47 770

48 414

49 066

330 235

2b. Atsparumas ir vertybės

4 330

5 150

5 701

6 824

7 412

8 373

9 743

47 533

3. Gamtos ištekliai ir aplinka

55 242

52 214

51 489

50 617

49 719

48 932

48 161

356 374

iš kurių: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos

38 564

38 115

37 604

36 983

36 373

35 772

35 183

258 594

4. Migracija ir sienų valdymas

2 324

2 811

3 164

3 282

3 672

3 682

3 736

22 671

5. Saugumas ir gynyba

1 700

1 725

1 737

1 754

1 928

2 078

2 263

13 185

6. Kaimyninės šalys ir pasaulis

15 309

15 522

14 789

14 056

13 323

12 592

12 828

98 419

7. Europos viešasis administravimas

10 021

10 215

10 342

10 454

10 554

10 673

10 843

73 102

iš kurių: institucijų administracinės išlaidos

7 742

7 878

7 945

7 997

8 025

8 077

8 188

55 852

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ

154 049

153 254

152 848

152 750

152 896

153 390

155 113

1 074 300

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ

156 557

154 822

149 936

149 936

149 936

149 936

149 936

1 061 058

 


II PRIEDAS

SU KONKREČIA PROGRAMA SUSIJĘ PATIKSLINIMAI: PROGRAMŲ SĄRAŠAS, PASKIRSTYMO RAKTAS IR
VISI PAPILDOMAI SKIRTI ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMAI

 

 

mln. EUR (2018 m. kainomis)

 

Paskirstymo raktas

Visi pagal 5 straipsnį papildomai skirti įsipareigojimų asignavimai

1. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeniniai klausimai

36,36 %

4 000

„Europos horizontas“

27,27 %

3 000

„InvestEU“ fondas

9,09 %

1 000

2b. Atsparumas ir vertybės

54,55 %

6 000

„ES – sveikatos labui“

26,37 %

2 900

„Erasmus+“

15,46 %

1 700

„Kūrybiška Europa“

5,45 %

600

Teisės ir vertybės

7,27 %

800

4. Migracija ir sienų valdymas

9,09 %

1 000

Integruoto sienų valdymo fondas

9,09 %

1 000

IŠ VISO

100,00 %

11 000

 


2 PRIEDAS. DEKLARACIJOS

 

Prioritetinių programų finansiniai paketai, NGEU išlaidos ir lankstumas

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo

Nedarant poveikio teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijų įgaliojimams, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria 2,5 mlrd. EUR suma 2018 m. kainomis atitinkamai padidinti pagrindiniuose aktuose arba finansiniu programavimu nustatytus Europos Parlamento nurodytų programų finansinius paketus. Tai bus padaryta atitinkamai sumažinant turimas maržas iki DFP viršutinių ribų, nedarant poveikio galimam lankstumo priemonės panaudojimui 2021 m.

Nedarant poveikio institucijų teisėkūros įgaliojimams, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria į DFP reglamento II priede išvardytų programų pagrindinius aktus įtraukti nuostatą dėl finansinių paketų padidinimo tuose aktuose nurodytomis sumomis. Programoms, kuriomis nustatomos biudžeto garantijos, skirtą papildomą sumą atspindės papildomas suteiktų garantijų lygis.

 

Europos Parlamento deklaracija dėl konkrečių programų sustiprinimo iš nepaskirstytų maržų

2,5 mlrd. EUR suma 2018 m. kainomis, nurodyta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo, bus paskirstyta taip:

  „Europos horizontas“: +0,5 mlrd. EUR;

  „Erasmus+“: +0,5 mlrd. EUR, iš kurių 165 mln. EUR 2021 m.;

  „ES – sveikatos labui“: +0,5 mlrd. EUR, iš kurių 70 mln. EUR 2021 m.;

  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra: +0,5 mlrd. EUR;

  Humanitarinė pagalba +0,5 mlrd. EUR.


 

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl grįžtamųjų lėšų iš AKR investicinės priemonės panaudojimo Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei

Taryba sutinka, kad 1 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) neviršijanti suma, susidariusi iš grįžtamųjų lėšų pagal AKR investicinę priemonę veiklai pagal 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus, 2021–2027 m. laikotarpiu bus panaudota Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei. Visos trys institucijos susitaria, kad Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė turėtų sudaryti sąlygas tų lėšų gavimui.

 

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl panaikintų lėšų pakartotinio panaudojimo mokslinių tyrimų programoje

Nedarant poveikio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos institucinėms prerogatyvoms, visos trys institucijos susitaria 2021–2027 m. laikotarpiu mokslinių tyrimų programai vėl suteikti įsipareigojimų asignavimus, kurių suma sudaro iki 0,5 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) panaikintų įsipareigojimų, susidariusių dėl visiško arba dalinio tai programai arba ankstesnei programai priklausančių projektų neįgyvendinimo, kaip nustatyta Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje.

 

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl požiūrio į NGEU palūkanų išlaidas ir lėšų grąžinimą 2021–2027 m. DFP

Visos trys institucijos susitaria, kad išlaidomis, kurios padengia priemonės „Next Generation EU“ finansavimo išlaidas, nesiekiama sumažinti ES programų ir fondų.

Visos trys institucijos susitaria, kad požiūris į NGEU palūkanų išlaidas ir lėšų grąžinimą 2021–2027 m. DFP (dabartinė septynių metų prognozė – 12,9 mlrd. EUR) neturi poveikio tam, kaip šis klausimas bus sprendžiamas būsimose DFP nuo 2028 m.

Visos trys institucijos susitaria dirbti siekdamos nustatyti pakankamus naujus nuosavus išteklius, kad būtų padengta suma, atitinkanti numatomas išlaidas, susijusias su lėšų grąžinimu ir palūkanomis.


 

Nuosavi ištekliai

Komisijos deklaracija dėl nuosavų išteklių, pagrįstų skaitmeniniu mokesčiu, nustatymo

Atsižvelgdama į pokyčius tarptautiniu lygmeniu, Komisija paspartins darbą, kad pateiktų reikiamus pasiūlymus dėl skaitmeninio mokesčio nustatymo Sąjungoje ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. pateiks pasiūlymą dėl pagrindinio akto. Šiuo pagrindu ji pasiūlys, kad iš skaitmeninimo mokesčio gaunamos pajamos ne vėliau kaip 2023 m. sausio mėn. taptų nuosavais ištekliais.

 

Komisijos deklaracija dėl nuosavų išteklių, pagrįstų finansinių sandorių mokesčiu, nustatymo

Vykstančias tvirtesnio bendradarbiavimo diskusijas dėl finansinių sandorių mokesčio numatoma užbaigti iki 2022 m. pabaigos. Jei dėl šio finansinių sandorių mokesčio būtų susitarta, Komisija pateiks pasiūlymą, kad pajamas iš šio finansinių sandorių mokesčio būtų galima į ES biudžetą pervesti kaip nuosavus išteklius.

Jei iki 2022 m. susitarti nepavyks, Komisija, remdamasi poveikio vertinimais, pasiūlys naujos rūšies nuosavus išteklius, pagrįstus nauju finansinių sandorių mokesčiu. Komisija stengsis tuos pasiūlymus pateikti ne vėliau kaip 2024 m. birželio mėn., kad naujos rūšies išteklius būtų galima nustatyti ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 1 d.

 

Biudžeto valdymo institucijų vaidmuo

Europos parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu, kurie gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo

kadangi:

(1) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija (toliau – visos trys institucijos) pripažįsta, kad SESV 112 straipsnis yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos konkrečioms krizinėms situacijoms spręsti skirtos priemonės, kurios gali apimti galimą poveikį biudžetui, kuris gali paveikti Sąjungos išlaidų raidą laikantis jos nuosavų išlaidų ribų;

(2) atsižvelgiant į biudžetinius įgaliojimus pagal Sutartis tikslinga, kad abi biudžeto valdymo institucijos svarstytų tokių numatomų aktų poveikį biudžetui, kai tikėtina, kad toks poveikis bus apčiuopiamas. Šiuo tikslu Komisija turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją, būtiną siekiant per svarstymus padėti Europos Parlamentui ir Tarybai,

SUSITARĖ:

1. Šioje deklaracijoje nustatomos taisyklės, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos, kurioms aktyviai padeda Komisija, biudžetinio tikrinimo procedūrai (toliau – procedūra).

2. Šios procedūros gali būti laikomasi Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos akto, grindžiamo SESV 122 straipsniu, kuris gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, atžvilgiu.

3. Komisija prie bet kurio tokio pasiūlymo pridės siūlomo teisės akto poveikio biudžetui vertinimą ir nurodys, ar, jos nuomone, atitinkamas aktas gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui. Šiuo pagrindu Europos Parlamentas ir Taryba gali prašyti inicijuoti procedūrą.

4. Procedūra bus vykdoma jungtiniame komitete, kurį sudarys Europos Parlamento ir Tarybos atitinkamo lygmens atstovai. Komisija dalyvaus jungtinio komiteto darbe.

5. Nedarant poveikio Tarybos įgaliojimams pagal SESV 122 straipsnį, Europos Parlamentas ir Taryba, deramai atsižvelgdami į klausimo skubumą, dalyvaus konstruktyviame dialoge siekdami bendro sutarimo dėl numatomo teisės akto poveikio biudžetui.

6. Procedūra turėtų būti vykdoma ne ilgiau kaip dviejų mėnesių laikotarpį, nebent atitinkamas aktas turi būti priimtas anksčiau nei konkreti data arba, jei to reikia dėl klausimo skubumo, per trumpesnį Tarybos nustatytą terminą.

 

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl Finansinio reglamento nuostatų dėl išorės asignuotųjų pajamų ir skolinimosi bei skolinimo pakartotinio vertinimo

Atsižvelgdami į NGEU kontekstą, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria, kad atliekant kitą Finansinio reglamento peržiūrą bus vertinami ir atitinkamai peržiūrimi šie klausimai:

  nuostatos dėl išorės asignuotųjų pajamų, visų pirma kaip nurodyta Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje;

  nuostatos dėl ataskaitų dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų teikimo.

Visos trys institucijos pripažįsta, kad asignuotosioms pajamoms taikomos galiojančios taisyklės dėl auditų ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros.


Horizontalieji klausimai. Klimatas, biologinė įvairovė, vyrų ir moterų lygybė ir darnaus vystymosi tikslai

Komisijos deklaracija dėl veiksmų klimato srityje stebėjimo metodikos ir Europos Parlamento bei Tarybos dalyvavimo

Komisija užtikrins, kad veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika būtų suprantama, skaidri ir viešai prieinama. Komisija pasikeis su Europos Parlamentu ir Taryba nuomonėmis dėl veiksmų klimato srityje stebėjimo metodikos. Vienas iš svarbiausių veiksmų klimato srityje stebėjimo principų bus skaidrumas ir keitimasis informacija apie pažangą siekiant klimato srities tikslų su Parlamentu ir Taryba.

 

Komisijos deklaracija dėl kiekvienos programos indėlio klimatui

Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros įgaliojimams, susijusiems su atitinkamais sektoriniais pagrindiniais aktais, 2021–2027 m. indėliai klimatui, kad būtų pasiektas bendras tikslas šiai sričiai skirti bent 30 % visos Sąjungos biudžeto ir NGEU išlaidų sumos, pagal atitinkamas programas ir fondus yra:

Programos

Numatomas mažiausias indėlis

 „Europos horizontas“

35 %

 ITER

100 %

 „InvestEU“ fondas

30 %

 Europos infrastruktūros tinklų priemonė

60 %

 ERPF

30 %

 Sanglaudos fondas

37 %

 REACT EU

25 %

 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

37 %

 2021–2022 m. BŽŪP

26 %

 2023–2027 m. BŽŪP

40 %

 EJRŽF

30 %

 LIFE

61 %

 Teisingos pertvarkos fondas

100 %

 KVTBP

25 %

 UŠT

25 %

Pasirengimo narystei parama

16 %

 

Šiais indėliais klimatui Komisija naudosis kaip atskaitos tašku, kad įvertintų nukrypimus ir nepakankamos pažangos atveju pasiūlytų priemones.


Komisijos deklaracija dėl biologinės įvairovės stebėjimo metodikos ir Europos Parlamento bei Tarybos dalyvavimo

Komisija užtikrins, kad biologinės įvairovės stebėjimo metodika būtų suprantama, skaidri ir viešai prieinama. Komisija, užbaigusi neseniai pradėtą metodikos tyrimą, pasikeis nuomonėmis apie šią metodiką su Europos Parlamentu ir Taryba. Vienas iš svarbiausių stebėjimo aspektų bus skaidrumas ir keitimasis informacija su Parlamentu ir Taryba apie pažangą siekiant biologinės įvairovės srities tikslų.

 

Kitos deklaracijos

Komisijos deklaracija dėl laikotarpio vidurio peržiūros

Komisija ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. pateiks DFP veikimo peržiūrą.

Kartu su peržiūra prireikus gali būti pateikiama atitinkamų pasiūlymų dėl DFP reglamento peržiūros laikantis SESV išdėstytų procedūrų.

 

 


 

AIŠKINAMOJI DALIS

2020 m. lapkričio 10 d. Parlamento derybų grupė dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ir nuosavų išteklių (NI)[10] pasiekė bendrą politinį kompromisą su Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare ir Komisija dėl atitinkamų dalių.

 

Pasiekus kompromisą, Taryba pateikia Parlamentui Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projektą, kuriam DFP bendrapranešėjai rekomenduoja pritarti.

 

Politinis kompromisas apima ne tik 2021–2027 m. DFP, bet ir būsimą nuosavų išteklių sistemą ir priemones naujajai ES ekonomikos gaivinimo priemonei („Next Generation EU“) paremti. Be DFP reglamento, kompromisą atspindi:

 Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (pateiktas Parlamentui patvirtinti atskirai nuo šios rekomendacijos);

 Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrų pareiškimų paketas (pridedamas prie šios rekomendacijos) .

 

Prieš priimdamas šį politinį kompromisą, Parlamentas jau:

 sudarė sąlygas greitai priimti ir ratifikuoti Sprendimą dėl nuosavų išteklių, kad tokiu būdu būtų pradėta taikyti ES ekonomikos gaivinimo priemonė, 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikdamas privalomą teisėkūros nuomonę dėl naujo Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto (Sprendimas dėl nuosavų išteklių), kuriuo leidžiama skolintis lėšas pagal schemą „Next Generation EU“;

 2020 m. lapkričio 5 d. pasiekė preliminarų susitarimą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (kuriam 2020 m. lapkričio 12 d. pritarė Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetai, o 2020 m. lapkričio 16 d. – Nuolatinių atstovų komitetas, ir jis buvo pateiktas Parlamentui priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą).

 

Jei šis politinis kompromisas bus patvirtintas, jis palengvins šiuo metu vykstančių sektorinių derybų dėl naujos kartos DFP išlaidų programų, kurios priimamos pagal įprastą teisėkūros procedūrą, užbaigimą, tačiau jis neturi įtakos jų rezultatams.

 

1. Europos Parlamento ir Tarybos derybų rezultatai

 

Politiniu kompromisu nustatyta 2021–2027 m. DFP bendra viršutinė riba –1 074,3 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, kuri turi būti laipsniškai didinama iki 1 085,3 mlrd. EUR.[11] DFP papildys 750 mlrd. EUR dydžio Ekonomikos gaivinimo priemonė (įskaitant 390 mlrd. EUR dotacijų arba tiesioginių biudžeto išlaidų). Naujos DFP ir Ekonomikos gaivinimo priemonės/NGEU finansavimas turi būti įmanomas priėmus naują sprendimą dėl nuosavų išteklių, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai pradėti skolinimosi operacijas Ekonomikos gaivinimo priemonei/NGEU finansuoti ir laikinai dar padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą mokėjimams 0,6 procentinio punkto, siekiant padengti naujus Sąjungos skolinimosi pajėgumus.

 

Nepaisant Tarybos/Europos Vadovų Tarybos vėlavimo ir neoptimalaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, Europos Parlamentas aktyviai prisidėjo rengiant dokumentų rinkinį, kurį valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino 2020 m. liepos 17–21 d. aukščiausiojo lygio susitikime, remdamasis 2018 m. gegužės mėn. ir 2020 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlymais. Parlamentas palankiai įvertino istorinį ekonomikos gaivinimo priemonės/NGEU sukūrimą. Tačiau jis apgailestavo dėl nepagrįsto lėšų sumažinimo į ateitį orientuotoms programoms, nepakankamo įsipareigojimo kurti naujus nuosavus išteklius (kurie padengtų bent išieškojimo skolos išlaidas), nepakankamo EP dalyvavimo priimant sprendimus dėl Ekonomikos gaivinimo priemonės ir jos valdymo, taip pat dėl susilpninto teisinės valstybės mechanizmo.

 

Per sunkias Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybas, vykusias 2020 m. rugpjūčio 27 d. – lapkričio 10 d., Parlamento derybininkai, be 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų, pasiekė reikšmingų patobulinimų. Lapkričio 5 d. taip pat buvo pasiektas preliminarus susitarimas dėl teisinės valstybės mechanizmo.

 

Teigiami žingsniai, neatsižvelgiant į tai, ar jie jau atsispindėti 2020 m. liepos mėn. Tarybos pozicijoje ar buvo pasiekti vėliau, apibendrinti toliau pateikiamoje lentelėje.

 

Pagrindiniai EP prašymai

Rezultatai

DFP sumos:

Pavyzdinių programų sustiprinimas

Teigiami žingsniai Tarybos pozicijoje: Bendras DFP lygis 2018 m. kainomis yra 1 074,3 mlrd. EUR, t. y. mažiau už pradinius Parlamento prašymus. Tačiau, skaičiuojant reikšmingą Ekonomikos gaivinimo priemonės ir (arba) NGEU dotacijų komponentą (kurį ryžtingai siūlė Parlamentas tiek prieš Komisijai teikiant pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo, tiek po to), jis padidinamas iki precedento neturinčio lygio – 1 464,3 mlrd. EUR.

 

Kartu su NGEU (ir padidintomis išlaidomis taikant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę) DFP užtikrinamas bendras žemės ūkio ir sanglaudos finansavimas, panašus į 2014–2020 m., taip pat šiek tiek padidintas daugelio kitų esamų ir naujų programų finansavimas, palyginti su 2014–2020 m. Tarybos posėdžių metu Parlamentas visų pirma gavo Teisingos pertvarkos fondo sukūrimą.

 

Vis dėlto Europos Vadovų Taryba gerokai sumažino centralizuotai valdomas programas ir dalį priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) dotacijų, kurios buvo pasiūlytos siekiant papildyti ES pavyzdines programas (išskyrus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę), kad būtų atsižvelgta į ekonominius krizės padarinius. Todėl kai kurių iš šių programų dydis buvo sumažintas iki žemesnio lygio nei numatyta pradiniame Komisijos pasiūlyme arba numatytas padidinimas buvo visiškai atmestas.

 

Tarybos pozicijos patobulinimai: Siekiant 2020 m. lapkričio 10 d. politinio kompromiso, Parlamentui papildomai skiriama 16 mlrd. EUR (2018 m. kainomis), kad būtų padidintas lėšų skyrimas išlaidų programoms ir lankstumo mechanizmams, padidinant Europos Vadovų Tarybos pasiūlytas sumas. Tai pirmas kartas, kai Parlamentui pavyksta užtikrinti ES programų viršutinių ribų ir finansinių asignavimų padidinimą, kaip siūlė Europos Vadovų Taryba.

 

15 mlrd. EUR papildomų lėšų skiriama pavyzdinėms programoms ir (arba) sritims:

 „Europos horizontas“: + 4 mlrd.;

 Programa „InvestEU“: + 1 mlrd.;

 „Erasmus+“: + 2,2 mlrd.;

 „ES – sveikatos labui“: + 3,4 mlrd.;

 „Kūrybiška Europa“: + 0,6 mlrd.;

 Teisių ir vertybių programa: + 0,8 mlrd.;

 Sienų valdymo fondas ir Sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos: + 1,5 mlrd.;

 KVTBP: + 1 mlrd.;

 Humanitarinė pagalba: + 0,5 mlrd.

 

Būsimiems nenumatytiems poreikiams patenkinti papildomai 1 mlrd. EUR skiriamas lankstumo priemonei (be to, šios priemonės mobilizavimo taisyklės buvo supaprastintos, palyginti su Tarybos pozicija). Parlamentas taip pat užtikrino ir padidino naujojo Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo išorinę kryptį.

 

Pagrindinis padidinimo šaltinis (11 mlrd. EUR) bus gautas taikant naują mechanizmą, susietą su pajamomis iš Sąjungos surinktų baudų, ir dėl to 2022–2027 m. atitinkamoms programoms automatiškai bus skirta papildomų asignavimų. Taikant šį mechanizmą taip pat kasmet bus realiai didinamos DFP viršutinės ribos. Todėl septynerių metų DFP bendra viršutinė riba palaipsniui pasieks 1 085,3 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, t. y. realiąja verte bus 2 mlrd. EUR didesnė už lygiavertę 2014–2020 m. DFP viršutinę ribą (1 083,3 mlrd. EUR 2018 m. kainomis be JK, bet su EPF).

 

Papildoma suma (2,5 mlrd. EUR) gaunama iš maržų, kurios liko nepaskirstytos neviršijant Europos Vadovų Tarybos nustatytų viršutinių ribų. 1 mlrd. EUR bus gauta iš grįžtamųjų lėšų iš AKR investicinės priemonės (Europos plėtros fondo) KVTBP naudai. 0,5 mlrd. EUR gaunama iš programai „Europos horizontas“ skirtų panaikintų asignavimų mokslinių tyrimų srityje (Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalis).

 

Grąžinimo išlaidos ir skolos susigrąžinimo palūkanos įtrauktos į 2021–2027 m. DFP viršutines ribas, tačiau Parlamentas užtikrino susitarimu, kad šis traktavimas nedarytų poveikio tam, kaip šis klausimas bus sprendžiamas būsimose DFP nuo 2028 m., ir kad tokiomis išlaidomis turi būti siekiama nemažinti ES programų ir lėšų.

 

Komisija vienašališkai įsipareigoja iki 2024 m. sausio 1 d. pateikti DFP veikimo peržiūrą ir prireikus pasiūlymus dėl peržiūros.

 

Naujų nuosavų išteklių įvedimas 

Teigiami žingsniai Tarybos pozicijoje: Naujuoju sprendimu dėl nuosavų išteklių bus sukurti Sąjungos skolinimosi pajėgumai, nes bus gerokai padidinta nuosavų išteklių viršutinė riba.

 

Parlamentui tvirtai paprašius ir atsižvelgiant į ilgalaikę Parlamento poziciją, Europos Vadovų Taryba oficialiai patvirtino naujus nuosavus išteklius – naują įnašą, grindžiamą neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriu (vad. „plastiko indėlis“), ir tokiu būdu išvedė iš daugiau kaip 30 metų trukusios aklavietės. Tai pirmas žingsnis tenkinant Parlamento prašymą įvesti naujų nuosavų išteklių krepšelį. Be to, patvirtinti supaprastinti PVM pagrįsti nuosavi ištekliai, kurie, kaip tikimasi, labai pagerins sistemos veikimą. Tačiau Parlamentas apgailestauja dėl to, kad muitų surinkimui ir toliau taikomos ir didinamos nuolaidos ir korekcijos bei laikymo išlaidos.

 

Tarybos pozicijos patobulinimai: Derybų metu Parlamentas daugiausia pastangų veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo užtikrinimui kitos DFP laikotarpiu. Galiausiai institucijos susitaria dėl šių dalykų:

 Gairės įtvirtintos Tarpinstituciniame susitarime, kuriuo nustatomas bendradarbiavimas ir nustatoma visoms trims institucijoms privaloma tvarka, įskaitant reguliaraus dialogo pradžią;

 Pritaria principui, kad NGEU palūkanų išlaidos ir grąžinamos sumos turi būti dengiamos iš pajamų, gautų iš naujų nuosavų išteklių;

 Pirmasis etapas (2021 m.): įnašas, pagrįstas neperdirbto plastiko kiekiu, bus pradėtas taikyti 2021 m. sausio mėn., nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo, skaitmeninio mokesčio ir ATLPS bus pateikti iki birželio mėn.;

 Antrasis etapas (2022 ir 2023 m.): Taryba apsvarstys šių naujų nuosavų išteklių klausimą ne vėliau kaip 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.

 Trečiasis etapas (2024–2026 m.): iki 2024 m. birželio mėn. Komisija, remdamasi poveikio vertinimais, pateiks pasiūlymą dėl papildomų naujų nuosavų išteklių, kurie galėtų apimti finansinių sandorių mokestį ir finansinį įnašą, susijusį su įmonių sektoriumi, arba naują bendrą pelno mokesčio bazę. Taryba apsvarstys šių naujų nuosavų išteklių klausimą ne vėliau kaip 2025 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima pradėti taikyti ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

 

Europos Parlamento, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, vaidmuo

Teigiami žingsniai Tarybos pozicijoje: Daugiametėje finansinėje programoje Taryba pritarė tam, kad Europos plėtros fondas būtų įtrauktas į Sąjungos biudžetą – tai ilgalaikis Parlamento prašymas užtikrinti savo paties vaidmenį ir priežiūrą bei sustiprinti ES biudžeto vieningumą.

 

Kalbant apie priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), nors dauguma kitų įnašų pirmiausia buvo susiję su tarpvyriausybiniais mechanizmais, Parlamentas buvo pagrindinis ekonomikos gaivinimo priemonės įtvirtinimo Sąjungos sistemoje, kaip siūlė Komisija ir kuriam pritarė Taryba, propaguotojas.

 

Tačiau NGEU sukurta remiantis teisiniu pagrindu, pagal kurį Parlamentas nedalyvauja teisėkūros sprendimų priėmimo procedūroje (SESV 122 straipsnis), ir iš jo gaunamos lėšos, kurios įtraukiamos į biudžetą kaip išorės asignuotosios įplaukos, kurioms netaikoma įprasta biudžeto procedūra.

 

Tarybos pozicijos patobulinimai: Kalbant apie būsimų krizės mechanizmų, grindžiamų SESV 122 straipsniu ir galinčių turėti pastebimo poveikio biudžetui, sukūrimą, Parlamentas pasiekė tai, kad sukuriamas naujas procedūrinis etapas (biudžeto tikrinimo procedūra). Bus sušauktas jungtinis komitetas, kuriame Taryba ir Parlamentas, prieš Tarybai priimant sprendimą, vykdys konstruktyvų dialogą ir sieks bendrai suprasti poveikį biudžetui.

 

Kalbant apie pačią NGEU, Parlamentas užtikrino, kad į Tarpinstitucinį susitarimą būtų įtrauktas naujas skirsnis, kuriuo didinamas biudžeto valdymo institucijos dalyvavimas naudojant NGEU išorės asignuotąsias pajamas (išsami informacija ir atnaujinimai, reguliarūs tarpinstituciniai posėdžiai, metinio biudžeto priedo priėmimas, procedūra nukrypimams šalinti).

 

Parlamentas taip pat užtikrino, kad priimamas susitarimas per kitą Finansinio reglamento peržiūrą struktūriškiau įvertinti nuostatas dėl išorės asignuotųjų pajamų ir ataskaitų apie skolinimąsi ir skolinimą teikimą.

 

Galiausiai, atsižvelgdamas į nepakankamai optimalią derybų dėl DFP proceso patirtį, Parlamentas užtikrino, kad Tarpinstituciniame susitarime būtų numatyta nauja nuostata, pagal kurią institucijos sieks nustatyti konkrečią bendradarbiavimo ir dialogo per būsimas derybas dėl DFP tvarką.

 

Horizontalieji klausimai

Teigiami žingsniai Tarybos pozicijoje: Remiama Parlamento, Taryba bendrą išlaidų, kuriomis remiami klimato politikos tikslai, tikslą padidino nuo 25 proc. (Komisijos siūlymu) iki ne mažiau kaip 30 proc. DFP/NGES išlaidų.

 

Tarybos pozicijos patobulinimai: Tarpinstituciniame susitarime Parlamentas užtikrino, kad būtų taikoma patobulinta klimato stebėjimo metodika, suteikiant Parlamentui ir Tarybai svarbesnį vaidmenį, ir taisomosios priemonės, kad būtų pasiektas bendras bent 30 proc. klimato srities tikslas.

 

Parlamentas pasiekė, kad į DFP nuo 2024 m. būtų įtrauktas naujas 7,5 proc. metinis biologinės įvairovės tikslas, planuojant 2026 ir 2027 m. jį padidinti iki 10 proc. Ši metodika turi būti parengta glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu ir Taryba.

 

Parlamentas taip pat užtikrino, kad būtų parengta lyčių lygybei skirtų išlaidų vertinimo metodika, kuri būtų taikoma ne vėliau kaip nuo 2023 m. kelioms centralizuotai valdomoms programoms, planuojant šias išlaidas pratęsti antrojoje DFP pusėje.

 

Siekdamos geriau apsaugoti ES biudžetą, įskaitant NGEU išlaidas, ir pagerinti biudžeto priežiūrą, kontrolę ir auditą, institucijos susitarė reformuoti duomenų apie lėšų gavėjus rinkimą, kokybę ir palyginamumą, kad informacija būtų prieinama laiku, integruotai, palyginamai ir centralizuotai prieinama forma ir kad ji apimtų ne tik tiesioginius lėšų gavėjus, bet ir tikruosius lėšų gavėjų savininkus.

 

 

2. Tvarkaraštis

 

 2018 m. kovo 14 d. Parlamentas tapo pirmąja institucija, dviejose ne teisėkūros rezoliucijose išdėsčiusi savo poziciją dėl 2021-2027 m. DFP ir nuosavų išteklių[12], siekdama padaryti poveikį Komisijos pasiūlymams. Jis nurodė, kad nesuteiks savo pritarimo DFP, jei nebus padaryta pakankamai pažangos nuosavų išteklių srityje.

 

 2018 m. gegužės 2 d. 2018 m. gegužės 2 d. Komisija paskelbė savo pasiūlymus dėl DFP ir nuosavų išteklių, kuriuose siūloma DFP įsipareigojimams skirti 1 134,6 mlrd. EUR 2018 m. kainomis. Ji taip pat pateikė reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos projektą („Teisinės valstybės mechanizmas“), o per kelias vėlesnes savaites – pasiūlymus dėl 37 sektorių programų pagrindinių teisės aktų. Komisija nustatė tikslą pasiekti susitarimą iki 2019 m. gegužės mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų. Parlamentas, reaguodamas į Komisijos pasiūlymus, 2018 m. gegužės 30 d. priėmė trumpą rezoliuciją.

 

 2018 m. gegužės mėn. (iki 2020 m. liepos mėn.) Derybų grupė ir viena po kitos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pradėjo keistis nuomonėmis prieš Bendrųjų reikalų tarybos (GAC taryba) posėdį, į kurio darbotvarkę buvo įtraukta DFP (Bendrųjų reikalų tarybos parengiamieji ir aptariamieji posėdžiai), ir po jo. Parlamentas juos apibūdino kaip trumpus ir pernelyg oficialius. Derybų grupė du kartus buvo pakviesta į neformalius susitikimus su Bendrųjų reikalų tarybos ministrais 2019 m. kovo 12 d. (Bukarešte) ir 2019 m. lapkričio 19 d. (Briuselyje)[13].

 

 2018 m. lapkričio 14 d. Parlamentas priėmė preliminarų pranešimą[14], kuriame pateikiami išsamūs jo derybų įgaliojimai ir kuriame visų pirma nurodomi:

 išsamios visų DFP viršutinių ribų ir specialių priemonių sumos, suskirstytos pagal programas, neviršijant 1 324,1 mlrd. EUR viršutinės ribos;

 konkretūs Komisijos DFP reglamento projekto ir tarpinstitucinio susitarimo projekto pakeitimai.

Parlamentas paprašė paspartinti reguliarius susitikimus su Taryba, kad būtų sudarytos sąlygos pradėti oficialias derybas, kad būtų pasiektas geras susitarimas iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų.

 

 2018 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybai pateikta pirmoji dalinė derybų schema[15]. Parlamento derybų grupė pradėjo platinti Taryboje ir Parlamente anotuotas derybų schemų versijas, parengtas bendradarbiaujant su sektorių programų pranešėjais, siekiant skatinti informavimą ir keitimąsi nuomonėmis apie Parlamento požiūrį. Europos Vadovų Taryba atmetė galimybę pasiekti susitarimą iki rinkimų.

 

 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. gegužės mėn. Parlamentas patvirtino derybų įgaliojimus dėl teisinės valstybės mechanizmo ir beveik visų išlaidų programų. Parlamentas sutiko sudaryti kai kuriuos dalinius susitarimus su Taryba remdamasis Tarybos daliniais derybų įgaliojimais (dėl sektorinių nuostatų, kurioms įtakos turi derybų schema, dar nebuvo deramasi).

 

 2019 m. spalio 10 d. Po Europos Parlamento rinkimų Parlamentas patvirtino ir atnaujino savo derybų įgaliojimus ir paragino Komisiją savo pradiniame pasiūlyme dėl DFP oficialiai atsižvelgti į įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė naujasis pirmininkas, poveikį[16]. Dėl vėlavimų Taryboje Parlamentas paprašė parengti atsarginių priemonių planą, jei susitarimas nebūtų pasiektas laiku.

 

 2019 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybai pateikta pirmoji derybų schema su konkrečiomis sumomis. Be savo anotuotų derybų schemos versijų, Parlamento derybų grupė pradeda platinti kitų institucijų visų naujai siūlomų sumų lyginamąją analizę.

 

 2020 m. vasario 20-21 d. Neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime sprendimas nebuvo priimtas. Remdamasis SESV 225 straipsniu, Parlamentas atitinkamai parengia oficialų prašymą Komisijai parengti atsarginių priemonių planą[17].

 

 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. Atsižvelgdamas į COVID-19 pandemijos padarinius sveikatai ir ekonomikai, Parlamentas dviejose rezoliucijose[18] paragino Komisiją pasiūlyti plataus masto ekonomikos gaivinimo ir atstatymo priemonių rinkinį , finansuojamą bendru skolinimusi iš Sąjungos biudžeto, į kurį būtų įtrauktas reikšmingas dotacijų komponentas.

 

 2020 m. gegužės 27 d. Komisija pateikė ekonomikos gaivinimo planą, į kurį įtraukti peržiūrėti pasiūlymai dėl DFP ir nuosavų išteklių, nauji pasiūlymai dėl 750 mlrd. EUR vertės ekonomikos gaivinimo priemonės („Next Generation EU“), finansuojamos skolinantis finansų rinkose, sukūrimo ir nauji arba patikslinti sektoriniai pasiūlymai.

 

 2020 m. liepos 8 d. Pirmasis aukšto lygio susitikimas su institucijų pirmininkais, kaip nustatyta SESV 324 straipsnyje, siekiant „skatinti konsultacijas ir pozicijų suderinimą“[19].

 

 2020 m. liepos 17-21 d. Europos Vadovų Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl DFP, kurios dydis – 1 074,3 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, ir dėl ekonomikos gaivinimo priemonės, kurios dydis – 750 mlrd. EUR, įskaitant 390 mlrd. EUR dotacijų. Tai suteikė galimybę Tarybai nustatyti išsamias pozicijas ir priimti derybų įgaliojimus dėl viso pasiūlymų rinkinio.

 

 2020 m. liepos 23 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją[20], kurioje pateiktas Parlamento atliktas Europos Vadovų Tarybos išvadų vertinimas ir nustatyti pagrindiniai būsimų derybų elementai.

 

 2020 m. rugpjūčio 27 d. Pradėtos derybos Parlamento derybų grupės, Vokietijos (pirmininkaujančios Tarybai valstybes narės) nuolatinio atstovo ir už biudžetą atsakingo Komisijos nario trišalio dialogo susitikimų forma. Prieš juos ir po jų buvo rengiama daug techninio lygmens parengiamųjų ir įgyvendinimo trišalių susitikimų.

 

 2020 m. rugsėjo 16 d. Nelaukdamas derybų rezultatų, Parlamentas pateikė savo privalomą nuomonę dėl sprendimo dėl nuosavų išteklių[21], kad būtų galima jį priimti Taryboje ir vėliau jį ratifikuoti visose valstybėse narėse, siekiant sudaryti sąlygas greitai pradėti taikyti ekonomikos gaivinimo priemonę.

 

 2020 m. rugsėjo 30 d. Taryba patvirtino derybų dėl teisinės valstybės mechanizmo įgaliojimus. Derybininkai preliminarų susitarimą pasiekė 2020 m. lapkričio 5 d. (jam lapkričio 12 d. pritarė Biudžeto ir Biudžeto kontrolės komitetai, o lapkričio 16 d. – Nuolatinių atstovų komitetas).

 

 2020 m. lapkričio 10 d. Per 12-ąjį trišalio dialogo susitikimą derybininkai dėl DFP ir nuosavų išteklių pasiekė politinį susitarimą dėl DFP, nuosavų išteklių ir ekonomikos gaivinimo priemonės.


 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl pritarimo procedūros dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa</Titre> <DocRef>(2018/0166(APP)</DocRef>

Gerb. p. Van Overtveldtai,

vykdant nurodytą procedūrą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2020 m. spalio 12 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Atsižvelgdamas į labai trumpą laiką BUDG komitete, kaip ENVI komiteto pirmininkas, kartu ENVI komiteto nuomonės referentu Adamu Jarubas, norėčiau Jums pateikti ENVI komiteto nuomonę, kuri buvo patvirtinta 2020 m. lapkričio 18 d., ir į kurią, tikimasi, Jūsų komitetas atsižvelgs:

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas:

1. Palankiai vertina susitarimą dėl kitos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir teisiškai privalomą naujų ES nuosavų išteklių įvedimo veiksmų planą, bei ragina atsakingą Biudžeto komitetą rekomenduoti patvirtinti susitarimą dėl kitos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos;

2. palankiai vertina susitarimą dėl plataus masto savarankiškos sveikatos programos, kuriai kitoje DFP numatyta skirti 5.1 mlrd. EUR, t. y. dvigubai daugiau lėšų, nei ankstesnėje DFP; pabrėžia, kad svarbu skirti plataus masto finansavimą programai „EU4Health“ siekiant sustiprinti ES sveikatos priežiūros sistemų efektyvumą, prieinamumą, tvarumą ir atsparumą, be kita ko, remiant skaitmeninimą, tvariu būdu užtikrinant vaistų prieinamumą ir įperkamumą, skatinant kovos su vėžiu ir kitomis neužkrečiamosiomis ligomis veiksmus, kovojant su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir rengiantis naujoms kylančioms grėsmėms sveikatai, be kita ko, atsižvelgiant į COVID-19 krizę;

3. palankiai vertina tai, kad pagal kitą DFP ir priemonę „Next Generation EU“ buvo gerokai padidintas Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (SCSM) finansavimas iki 3 mlrd. EUR, nes tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės būtų geriau pasirengusios reaguoti į didelio masto ekstremaliąsias situacijas ir remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus civilinės saugos srityje, siekiant užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, joms pasirengti ir į jas reaguoti;

4. palankiai vertina tai, kad programai LIFE skirtas finansinis paketas padidintas iki 4.8 mlrd. EUR; vis dėlto atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją padvigubinti dabartinį finansavimą; pabrėžia programos LIFE svarbą įgyvendinant Europos žaliąjį kursą; primena, kad perėjimo prie švarios energetikos paprogramės finansavimas neturėtų pakenkti gamtos ir biologinės įvairovės, žiedinės ekonomikos, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo finansavimui;

5. palankiai vertina susitarimą bendroms su klimato kaita susijusioms išlaidoms skirti bent 30 proc. nuo bendros Sąjungos biudžeto ir GDES išlaidų sumos, atsižvelgiant į laipsniško NGEU finansavimo panaikinimo poveikį ir, kai įmanoma, diferenciaciją tarp klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, o taip pat tikslą nuo 2024 m. pagal 2021-2027 m. DFP biologinės įvairovės tikslams skirti 7,5 proc. metinių išlaidų, o nuo 2026 m. tam skirti 10 proc.; mano, kad būtina dėti visas pastangas, kad nuo 2021 m. šios 10 proc. metinės išlaidos biologinei įvairovei būtų pasiektos kuo greičiau;

6. pabrėžia, kad siekiant nustatyti ir sekti su klimatu ir biologine įvairove susijusias išlaidas itin svarbu parengti skaidrią, išsamią ir veiksmingą metodiką, atitinkančią Europos žaliąjį kursą ir jame nustatytą žalos nedarymo principą; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba rengiant bei įgyvendinant taikytinus tikslus ir palankiai vertina tai, kad bus atsižvelgta į esamą klimato ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi;

7. primena, kad decentralizuotoms agentūroms ir Komisijos generaliniams direktoratams, atsakingiems už pagrindinių politikos sričių, priskiriamų ENVI komiteto kompetencijai, pvz., Europos žaliojo kurso ir sveikatos politikos, įgyvendinimą, atsižvelgiant į jų individualius poreikius, ypač jei paskiriamos naujos užduotys yra svarbu skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tikrą pajamų nuspėjamumą ir biudžeto valdymo lankstumą, nes tai yra išankstinė sėkmingo agentūrų ilgalaikio valdymo sąlyga ir teigiamas indėlis į ES politiką;

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą rekomenduoti pritarti pasiūlymui dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa.

Panašų laišką išsiunčiau BUDG komiteto pranešėjams dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos Jan Olbrycht ir Margarida Marques.

Pagarbiai,

Pascal Canfin


 

 

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

<Date>{19/11/2020}19.11.2020</Date>

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldt’ui

BRIUSELIS

Tema: <Titre>Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa</Titre> <DocRef>(2018/0166(APP))</DocRef>

Gerb. p. Van Overtveldt’ai,

vykdant nurodytą procedūrą Konstitucinių reikalų komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2020 m. rugsėjo 24 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Konstitucinių reikalų komitetas apsvarstė šį klausimą 2020 m. lapkričio 19 d. posėdyje. Per šį posėdį[22] komitetas nusprendė paraginti atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus.

Pagarbiai,

Antonio Tajani

PASIŪLYMAI

1. Pabrėžia, kad svarbu veikti Europos piliečių labui, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia itin svarbų Europos Parlamento vaidmenį rengiant daugiametę finansinę programą; palankiai vertina susitarimą, pasiektą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa;

2. atsižvelgdamas į tai, taip pat palankiai vertina nuostatas, kuriomis sudaromos sąlygos vykdyti geresnę parlamentinę priežiūrą Europos lygmeniu, visų pirma suderintas nuostatas dėl priemonės „Next Generation EU“ lėšų panaudojimo griežtesnės biudžetinės kontrolės, ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujų SESV 122 straipsniu grindžiamų pasiūlymų, kurie gali turėti pastebimą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinės priežiūros; palankiai vertina suderintas teisiškai privalomas naujų nuosavų išteklių įvedimo per ateinančius septynerius metus veiksmų gaires; be to, palankiai vertina 2020 m. lapkričio 5 d. pasiektą politinį susitarimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų;

3. pabrėžia, kad susitarimas dėl DFP dokumentų paketo yra istorinis žingsnis vykstant tolesniam Europos Sąjungos integracijos procesui; primygtinai pabrėžia visų politinių susitarimų svarbą, įskaitant įsipareigojimą įvesti naujų nuosavų išteklių krepšelį ir nustatyti teisinės valstybės sąlygų mechanizmą, pabrėžia, kad visi DFP dokumentų rinkinio elementai turi būti įgyvendinami laikantis lojalaus tarpusavio bendradarbiavimo principo, kaip nustatyta ES sutarties 13 straipsnyje;

4. primena savo prašymą suderinti DFP laikotarpį su Parlamento kadencijos ir Komisijos įgaliojimų trukme; apgailestauja, kad šiuo metu šis klausimas nebuvo sprendžiamas, ir mano, kad jis turėtų būti vėl iškeltas atliekant 2021-2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

5. pakartoja savo raginimą aktyvuoti SESV 312 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl pereigos, kad Taryba galėtų priimti DFP reglamentą kvalifikuota balsų dauguma ir, be to, primena savo pasiūlymus priimant DFP reglamentą taikyti įprastą teisėkūros procedūrą;

6. siūlo pasinaudoti konferencijos dėl Europos ateities, kuri turi būti pradėta Vokietijos pirmininkavimo Tarybai metu, suteiktu postūmiu ir su kitomis ES institucijomis, piliečiais ir organizuota pilietine visuomene, kurie atspindi nuomonių skirtumus visoje ES ir geografinę ir demografinę ES ir jos valstybių narių įvairovę, aptarti, be kita ko, demokratinius ir konstitucinius iššūkius, susijusius su ekonomikos gaivinimo priemonės institucine struktūra ir sprendimų dėl DFP priėmimo procedūromis, bei nuosavus išteklius bendresne prasme, siekiant sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį taikant šias procedūras.

 


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

Nuorodos

09970/2020 – C9-0409/2020 – 2018/0166(APP)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

14.12.2020

 

 

 

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

 

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

 

DEVE

 

INTA

 

CONT

 

 

ECON

 

EMPL

 

ENVI

 

ITRE

 

 

IMCO

 

TRAN

 

REGI

 

AGRI

 

 

PECH

 

CULT

 

JURI

 

LIBE

 

 

AFCO

 

FEMM

 

PETI

 

 

Nuomonė nepareikšta

 Sprendimo data

AFET

30.9.2019

DEVE

29.6.2020

INTA

10.9.2020

CONT

17.9.2020

 

ECON

22.7.2019

EMPL

3.9.2019

ITRE

25.6.2020

IMCO

4.12.2019

 

TRAN

23.6.2020

REGI

7.9.2020

AGRI

16.11.2020

PECH

1.7.2019

 

CULT

22.6.2020

JURI

24.7.2019

LIBE

7.9.2017

FEMM

22.11.2019

 

PETI

19.6.2018

 

 

 

Pranešėjai

 Paskyrimo data

Jan Olbrycht

23.7.2019

Margarida Marques

23.7.2019

 

 

Svarstymas komitete

16.11.2020

 

 

 

Priėmimo data

14.12.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Rasmus Andresen, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Alexandra Geese, Vlad Gheorghe, Francisco Guerreiro, Valérie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Mislav Kolakušić, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Silvia Modig, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Nils Ušakovs, Rainer Wieland, Angelika Winzig

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mario Furore

Pateikimo data

14.12.2020

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

30

+

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Rainer Wieland, Angelika Winzig

S&D

Paolo De Castro, Eider Gardiazabal Rubial, Eero Heinäluoma, Margarida Marques, Victor Negrescu, Nils Ušakovs

Renew

Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Valérie Hayer, Moritz Körner, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds

Verts/ALE

Rasmus Andresen, David Cormand, Alexandra Geese, Francisco Guerreiro

ECR

Zbigniew Kuźmiuk, Bogdan Rzońca

NI

Mario Furore

 

2

-

ID

Joachim Kuhs, Hélène Laporte

 

4

0

S&D

Pierre Larrouturou

GUE/NGL

Silvia Modig, Dimitrios Papadimoulis

NI

Mislav Kolakušić

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

[2] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.

[3] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.

[4] … m. … … d. pritarimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[5] 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

[6] 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

[7] 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

[8] OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

[9] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3).

[10] Johan Van Overtveldt, Pirmininkas; Jan Olbrycht ir Margarida Marques, DFP bendrapranešėjai; Jose Manuel Fernandes ir Valérie Hayer, pranešėjai nuosavų išteklių klausimais; Rasmus Andresen, narys.

[11] Todėl galutinės 2021–2027 m. viršutinės ribos (nepaisant būsimų patikslinimų) realiai viršys 2014–2020 m. bendrą viršutinę ribą, kuri, kaip apskaičiavo Komisija, siekia 1 083,3 mlrd. EUR 2018 m. kainomis atskaičius JK išlaidas ir pridėjus atitinkamas sumas iš Europos plėtros fondo.

[12] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075 ir P8_TA(2018)0076.

[13] Neskaičiuojant dvišalių susitikimų su ministrais, ambasadoriais, Komisijos nariais ir suinteresuotaisiais subjektais visu šiuo laikotarpiu.

[14] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

[15] Derybų schemos – tai vidaus dokumentai, kuriais siekiama suderinti Tarybos pozicijas dėl daugelio kelių teisėkūros tekstų politinių aspektų ir galiausiai parengti išsamias Europos Vadovų Tarybos išvadas. Kaip pažymėjo Parlamentas, jomis Europos Vadovų Tarybai paprastai suteikiamas pagrindinis vaidmuo, be kita ko, priimant sprendimus dėl daugelio sektorinių nuostatų pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Jomis neleidžiama Tarybai priimti išsamių derybų įgaliojimų anksčiau nei procesas artėja link pabaigos ir, jas transformavus į Europos Vadovų Tarybos išvadas, labai apribojama Tarybos derybininkų veiksmų laisvė.

[16]  Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.

[17]  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0065.

[18]  Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054 ir P9_TA(2020)0124.

[19] Neskaičiuojant EP pirmininko kalbų Europos Vadovų Taryboje ir neoficialių dvišalių susitikimų su kitų institucijų pirmininkais (kai kurie jų vyko dalyvaujant derybų grupei).

[20] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.

[21] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0220.

[22] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Antonio Tajani (pirmininkas ir nuomonė referentas), Gabriele Bischoff (1-asis pirmininko pavaduotojas), Giuliano Pisapia (3-iasis pirmininko pavaduotojas), Gerolf Annemans, Damian Boeselager, Geert Bourgeois, Gilles Boyer (pavadavo 2-ąjį pirmininko pavaduotoją Charles‘ą Goerens‘ą), Fabio Massimo Castaldo, Leila Chaibi, Włodzimierz Cimoszewicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Pascal Durand, Daniel Freund, Esteban González Pons, Sandro Gozi, Brice Hortefeux, Laura Huhtasaari, Maite Pagazaurtundúa (pavadavo Guy Verhofstadt‘ą), Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, László Trócsányi, Mihai Tudose, Loránt Vincze, Rainer Wieland.

Atnaujinta: 2020 m. gruodžio 15 d.Teisinė informacija - Privatumo politika