PRANEŠIMAS Daugiau žuvų jūrose? Daugiau nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinančios išteklių atsikūrimo skatinimo priemonės, įskaitant žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir saugomas jūrų teritorijas
15.12.2020 - (2019/2162(INI))
Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Caroline Roose
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Daugiau žuvų jūrose? Daugiau nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinančios išteklių atsikūrimo skatinimo priemonės, įskaitant žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir saugomas jūrų teritorijas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 11, 39 ir 191 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP)[1],
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)[2],
– atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 13 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad rengdamos Sąjungos žuvininkystės ir kitų sričių politiką Sąjunga ir valstybės narės atsižvelgtų į tai, kad gyvūnai yra juslūs gyviai, ir todėl skirtų ypatingą dėmesį atitinkamiems gyvūnų gerovės reikalavimams,
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones[3],
– atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[4] ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos[5],
– atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos[6] ir ypač į jo 3 straipsnį, kurio pagrindinis principas, pagal kurį „žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus jiems nesukeliama skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti“, taikomas žuvims,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/EB, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą)[7],
– atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių[8], ypač kiek tai susiję su trąšų nuotėkiu,
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[9] ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams[10],
– atsižvelgdamas į 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, išdėstytą 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Pasaulio ekonomikos valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“[11],
– atsižvelgdamas į 2020 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitą dėl pasaulio žvejybos ir akvakultūros būklės (State of World Fisheries and Aquaculture, SOFIA 2020),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020)0248),
– atsižvelgdamas į 2002 m. Johanesburgo darnaus vystymosi deklaraciją, Johanesburgo įgyvendinimo planą ir 2012 m. birželio mėn. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais baigiamąjį dokumentą „Ateitis, kurios norime“,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 2020 m. ataskaitą dėl bendros žuvininkystės politikos rezultatų stebėjimo (STECF-Adhoc-20-01),
– atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją (CBD) ir ypač į Aičio biologinės įvairovės tikslų, kurie yra sudėtinė CBD 2011–2020 m. Strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano dalis, 11-ąjį tikslą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų pasaulinio įvertinimo ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją atskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,
– atsižvelgdamas į 2016 m. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) rezoliuciją dėl saugomų jūrų teritorijų aprėpties didinimo siekiant veiksmingai išsaugoti jūrų biologinę įvairovę,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) tausiai naudoti ir išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 25 d. Komisijos ataskaitą dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo (COM(2020)0259),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15)[12],
– atsižvelgdamas į 2017 m. Pasaulio banko ataskaitą „The sunken billions revisited: Progress and Challenges in Global Marine Fisheries“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 1/2017 „Būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 25 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „Marine messages II“,
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 640/2019/TE dėl skaidrumo Taryboje priimant ES sprendimus dėl reglamentų, kuriais nustatomos metinės žvejybos kvotos (bendras leidžiamas sužvejoti kiekis), priėmimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. EAA ataskaitą Nr. 3/2015 „Marine protected areas in Europe’s seas: An overview and perspective for the future“,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. Komisijos ataskaitą dėl saugomų jūrų teritorijų nustatymo pažangos (pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB 21 straipsnį) (COM(2015)0481),
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 31 d. Komisijos ataskaitą „Valstybių narių priemonių programų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą vertinimas“ (COM(2018)0562),
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020)0248),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0264/2020),
A. kadangi bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą; kadangi norint pasiekti tikslą palaipsniui atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių populiacijas, viršijančias biomasės lygius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis turėjo būti pasiektas, kai įmanoma, iki 2015 m., bet, palaipsniui vis artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. visų išteklių atveju;
B. kadangi pagal 14-ąjį DVT raginama išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius;
C. kadangi Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslas – apsaugoti ir išsaugoti jūrų aplinką, užkirsti kelią jos būklės blogėjimui ir atkurti jūrų ekosistemas, taip pat ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti gerą ES jūrų vandenų aplinkos būklę;
D. kadangi pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą gera aplinkos būklė nustatoma remiantis 11 deskriptorių; kadangi 3 deskriptorius taikomas visoms versliniais tikslais naudojamų žuvų ir vandens bestuburių populiacijoms, kurios atitinka saugias biologines ribas ir kurių pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo, kad išteklių būklė gera;
E. kadangi pagal geros aplinkos būklės 3 deskriptorių taikomi trys pagrindiniai vertinimo kriterijai: I. naudojimo tausumas, II. reprodukcinis pajėgumas ir III. senesnių bei didesnių žuvų dalies išlaikymas, tačiau tik 10,5 proc. išteklių galima įvertinti pagal I ir II kriterijus ir nėra patenkinamos bendros Europos lygmens metodikos III kriterijui;
F. kadangi siekiant atlikti mokslinį vertinimą, būtiną norint darniai valdyti išteklius, turi būti nedelsiant pagerintas duomenų apie kai kuriuos žuvų išteklius, ypač apie Juodosios jūros, Viduržemio jūros ir Makaronezijos išteklius, rinkimas;
G. kadangi pagal BŽP priimtos žuvininkystės valdymo priemonės duoda rezultatų, nes didėja tausiai naudojamų žuvų išteklių skaičius, todėl išteklių, kurie anksčiau buvo pereikvojami, laimikis dabar gali būti didesnis;
H. kadangi, ŽMTEK duomenimis, apie 38 proc. šiaurės rytų Atlanto išteklių ir apie 92 proc. Viduržemio ir Juodosios jūrų išteklių, kurių mokslinis įvertinimas atliktas, vis dar pereikvojami, t. y. jie naudojami viršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) lygius, nepaisant teisinio reikalavimo ne vėliau kaip 2020 m. nutraukti peržvejojimą; pažymi, kad, FAO 2020 SOFIA ataskaitos duomenimis, 2017 m. buvo pereikvojama 62,5 proc. Viduržemio ir Juodosios jūrų išteklių;
I. kadangi Komisijos pasiūlyti BLSK šiaurės rytų Atlante atitiko visų 78 išteklių, dėl kurių pateiktos mokslinės rekomendacijos, MSY;
J. kadangi 2019 m. Taryba nustatė 62 iš 78 rūšių bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK), atitinkantį MSY; kadangi dėl to tikimasi, kad 2020 m. daugiau kaip 99 proc. iškrautų Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno žuvų, kurių išteklius valdo išimtinai ES, bus sužvejota vykdant darniai valdomą žvejybą;
K. kadangi visapusiškai įvertintų šiaurės rytų Atlanto išteklių biomasė nuo 2007 m. didėja ir 2018 m. buvo 48 proc. didesnė nei 2003 m.; kadangi Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėtis nuo 2003 m., kai buvo pradėtos rengti duomenų eilutės, iš esmės nepakito, nors nuo 2012 m. biomasė galbūt šiek tiek padidėjo;
L. kadangi žvejyba didžiausio galimo ekonominio laimikio (maximum economic yield, MEY) lygiu reiškia, kad sužvejojamas toks laimikis, kuris duoda maksimalią laivynų ekonominę naudą, todėl didėja sektoriaus atsparumas, ir išlaikomi daugiau nei MSY užtikrinantys ištekliai;
M. kadangi daugiarūšei žvejybai neįmanoma taikyti MSY modeliu grindžiamo žuvų rūšių valdymo net ir moksliškai gerai žinomos ir dokumentais pagrįstos žvejybos atveju;
N. kadangi BŽP dar nėra visiškai įgyvendinta ir kai kurios jos priemonės, pvz., žuvų išteklių atkūrimo rajonų nustatymas, dar nebuvo panaudotos;
O. kadangi, IPBES duomenimis, pasaulyje dėl žmogaus veiklos poveikio buvo pakeista 66 proc. jūros aplinkos, o 34,2 proc. žuvų išteklių, FAO duomenimis, biologiniu požiūriu yra žvejojami netausiai;
P. kadangi IUCN, be kitų veiksmingų teritorinių išsaugojimo priemonių, ragina ne mažiau kaip 30 proc. visų jūros buveinių iki 2020 m. pertvarkyti į itin saugomų jūrų teritorijų tinklą, siekiant, kad gavybos veikla nebūtų vykdoma bent 30 proc. vandenynų teritorijos, neatsižvelgiant į socialinius ir ekonominius padarinius;
Q. kadangi FAO 2020 SOFIA ataskaitoje pakartojama, kad valdymas yra geriausia išsaugojimo priemonė ir vienintelis tvarumo užtikrinimo būdas ir kad veiksmingai valdomi ištekliai tampa vis tvaresni, o 78,7 proc. šiuo metu pasaulyje iškraunamų jūrų žuvų yra iš biologiškai tvarių išteklių;
R. kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje raginama nustatyti teisiškai privalomą tikslą apsaugoti bent 30 proc. ES jūrų teritorijos ir griežtai saugoti 10 proc. ES jūrų teritorijos;
S. kadangi nuotolinis elektroninis stebėjimas, pvz., perduodant laivo buvimo vietą beveik tikruoju laiku, ir sugriežtintos patikros vietoje atlieka teigiamą vaidmenį užtikrinant, kad būtų vykdomi saugomoms jūrų teritorijoms taikomi reikalavimai;
T. kadangi jūrų biologinės įvairovės nykimas turi socialinį ir ekonominį poveikį žvejybos sektoriui, pakrančių ir užjūrio bendruomenėms ir visai visuomenei, todėl jam turėtų būti užkirstas kelias; kadangi, pasak Pasaulio banko, žuvų populiacijų atkūrimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei dabartinė jūrų žuvų populiacijų padėtis;
U. kadangi geros būklės buveinės, įskaitant smėlėtąsias bankas, jūrų žolių sąžalynus ir koralų rifus, yra labai svarbios siekiant, kad atsikurtų jūrų ekosistemos funkcijos, pasipildytų žuvų ištekliai ir būtų absorbentų klimato kaitai sušvelninti;
V. kadangi gerai valdomos saugomos jūrų teritorijos yra labai svarbios siekiant padidinti biologinę įvairovę ir išsaugoti kitų rūšių, pvz., paukščių, natūralias buveines;
W. kadangi mokslininkai tvirtai sutaria, kad saugomos jūrų teritorijos gali būti naudingos žuvininkystei dėl jų platesnio poveikio ir teigiamo poveikio išteklių pasipildymui, pavyzdžiui, apsaugant reprodukcijos vietas, jauniklius ir dideles motinines žuvis, turinčias didelį reprodukcinį pajėgumą;
X. kadangi tarša, kurią sukelia veikla sausumoje, ypač iš dalies uždaruose jūros baseinuose, ir kita jūrinė veikla, taip pat turi įtakos žuvų išteklių atsikūrimui;
Y. kadangi bendra ES valdomų išteklių rūšių, kurioms taikomos kvotos, biomasė 2018 m. buvo 48 proc. didesnė nei 2003 m.;
Z. kadangi laisvėje sužvejotos žuvys dėl mažo žvejybos pramonės anglies pėdsako yra sveikiausias ir labiausiai aplinką tausojantis baltymų šaltinis žemėje; kadangi dėl to jūros gėrybės yra geriausias pasirinkimas kovojant su klimato kaita;
AA. kadangi ES Taryba iki šiol neatsižvelgė į Europos ombudsmeno rekomendaciją savo iniciatyva viešai skelbti dokumentus, susijusius su BLSK reglamentų priėmimu;
AB. kadangi žvejyba, atitinkanti MSY lygį, ir toliau duoda teigiamų rezultatų šiaurės rytų Atlante;
Žvejybos valdymo gerinimas siekiant užtikrinti, kad nebebūtų peržvejojimo
1. pakartoja savo raginimą visapusiškai įgyvendinti BŽP siekiant atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių populiacijas, viršijančias biomasės lygį, kuriam esant galima užtikrinti MSY;
2. pabrėžia, kad gamta, žuvys ir kiti gyvi organizmai yra savaime vertingi, net jei nėra naudojami žmogui vykdant veiklą;
3. ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti mokslinio stebėjimo aprėptį siekiant, kad ne vėliau kaip iki 2025 m. būtų įvertinta 100 proc. Europos vandenyse naudojamų žuvų išteklių ir kad visais atvejais, kai moksliškai įmanoma, būtų galima apskaičiuoti visų šių išteklių MSY;
4. pabrėžia, kad valstybės narės yra atsakingos už duomenų rinkimą ir kad šie duomenys yra labai svarbūs vertinant žuvų išteklių būklę; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[13] 23 straipsnį Komisija turi pateikti Parlamentui ir Tarybai reglamento įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą;
5. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl BLSK, o Tarybą – nustatyti BLSK, atitinkančius MSY lygį, kaip numatyta BŽP reglamente;
6. ragina Komisiją, valstybes nares ir mokslo bendruomenę sukurti mokslinį modelį, skirtą daugiarūšės žvejybos valdymui ir naudojimui optimizuoti; pažymi, kad taikant šį modelį turėtų būti sudarytos sąlygos taikyti valdymo tikslus, panašius į BŽP naudojamą MSY, kad būtų įmanoma stebėti įgyvendinamų valdymo taisyklių raidą;
7. primygtinai ragina Komisiją griežčiau įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, be kita ko, vis dažniau taikant įvairioms rūšims skirtus metodus, kad būtų galima kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos veiklos ir kitų veiksnių, pvz., klimato kaitos, poveikį jūrų ekosistemoms, žuvų populiacijoms ir visuomenei ir užtikrinti vandenynų atsparumą klimato kaitai; pakartoja, kad visapusiškai dokumentuota žvejyba ir kokybiški duomenys yra labai svarbūs siekiant pagerinti žuvininkystės valdymą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant pagerinti duomenų apie mėgėjų žvejybą rinkimą, atsižvelgiant į jos poveikį aplinkai ir socialinę bei ekonominę vertę;
8. ragina Komisiją toliau remti selektyvumo gerinimo planus ir, siekiant įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, nustatyti, kokia praktika kenkia ištekliams, vandenynų biologinei įvairovei ir jūros aplinkai, ir nustatyti priemones, skirtas tokiai praktikai riboti ir pakeisti;
9. ragina Komisiją ir toliau remti selektyvumo gerinimo ir netikslinių rūšių išgyvenamumo didinimo planus, atsižvelgti į tyrimų rezultatus, iš kurių matyti neigiamas žvejybos metodų, pvz., dugną liečiančių žvejybos įrankių arba žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ), poveikis, ir griežtai apriboti tokių metodų naudojimą;
10. mano, kad ES, įvertinusi BŽP iki 2022 m., prireikus turėtų koreguoti dabartinę žuvininkystės valdymo praktiką ir paspartinti perėjimą prie mažo poveikio žvejybos, kad ne tik išsaugotų dabartinio dydžio žuvų išteklius, bet ir, dar svarbiau, atkurtų žuvų išteklius ir jūrų ekosistemas, konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma žuvininkystės sektoriumi, ir remtų tokias priemones per Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą;
11. mano, kad ypatingą dėmesį ir paramą reikėtų skirti mažos apimties žvejybai, kuri gali būti mažiau grobikiška ir tvaresnė ne tik biologinių išteklių valdymo, bet ir socialiniu bei ekonominiu požiūriais;
12. ragina Komisiją remti pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą nustatyto geros aplinkos būklės III kriterijaus rodiklių suderinimą siekiant nustatyti visoms valstybėms narėms bendrus lyginamuosius rodiklius ir vertinimo metodiką;
13. ragina Komisiją išnagrinėti, ar žuvininkystės valdymo srityje svarbu naudoti kitus nei MSY rodiklius, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į rūšių sąveiką ir socialinius bei ekonominius veiksnius, taip pat į klimato kaitos ir taršos poveikį; pažymi, kad kai kurios šalys nagrinėja ir įgyvendina kitus rodiklius, pvz., MEY;
14. atkreipia dėmesį į tai, kad norint apriboti žmogaus veiklos daromą neigiamą poveikį reikia daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų žuvininkystės sektoriuje, kad būtų galima plėtoti gerąją praktiką, susijusią su žiedine ekonomika, tvarumu ir žvejybos įrankių selektyvumu;
15. pabrėžia mažos apimties priekrantės žvejybos svarbą ir mano, kad šis sektorius gali labai palengvinti perėjimą prie darnaus žuvų išteklių valdymo; ragina kiekvieną valstybę narę atitinkamai padidinti šiam sektoriui skiriamą nacionalinių kvotų procentinę dalį;
16. ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės priimtų duomenų rinkimo programas, apimančias žvejybos veiklos poveikį platesnei aplinkai, įskaitant pažeidžiamų rūšių priegaudą, ir jūros dugnui;
17. reikalauja, kad Taryba, vadovaudamasi Europos ombudsmeno rekomendacija, savo iniciatyva viešai skelbtų visus dokumentus, susijusius su BLSK reglamentų priėmimu, ir laikytųsi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir Reglamento (EB) Nr. 1367/2006;
Saugomų teritorijų tinklo plėtra ir jo valdymo gerinimas
18. pabrėžia, kad, nors Europos Sąjunga padarė pažangą ir pasiekė tikslą 10 proc. Europos vandenų priskirti saugomoms teritorijoms, saugomų jūrų teritorijų tinklas toli gražu nėra visiškai veiksmingas ir kad tik labai nedidelė dalis esamų saugomų jūrų teritorijų turi valdymo planus ir apsaugos priemones;
19. pabrėžia, kad sėkmingai veikiančios saugomos jūrų teritorijos teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą, ypač pakrantės bendruomenėms ir žuvininkystės bei turizmo sektoriui, ir kad saugomos jūrų teritorijos gali atlikti pagrindines ekologines žuvų išteklių (nerštaviečių ir jauniklių auginimo vietų) reprodukcijos funkcijas ir padidinti jų atsparumą;
20. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, pateiktą 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje, užtikrinti ne mažiau kaip 30 proc. ES jūrų teritorijos apsaugą;
21. ragina Komisiją atlikti šio pasiūlymo poveikio vertinimą;
22. primygtinai ragina Komisiją priimti gaires dėl kiekviename ES jūrų regione įgyvendintinų saugomų jūrų teritorijų tikslų, siekiant užtikrinti subalansuotą geografinį pasiskirstymą ir ekologinį reprezentatyvumą;
23. primygtinai ragina valstybes nares ir toliau nustatyti saugomas jūrų teritorijas pagal Paukščių[14] ir Buveinių[15] direktyvas ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad būtų pasiekti šie tikslai;
24. ragina nustatyti saugomas jūrų teritorijas įtraukiant jas į vientisą sujungtų teritorijų, įskaitant atviros jūros ir giliavandenes teritorijas, tinklą; primena reikalavimą nutraukti žvejybą dugną liečiančiu žvejybos įrankiu didesniame nei 400 m gylyje teritorijose, kuriose, kaip žinoma, yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba tikėtina, kad jų gali būti;
25. primygtinai ragina Komisiją nustatyti griežtas mokslines valstybėms narėms skirtas saugomų jūrų teritorijų valdymo gaires ir nustatyti saugomų jūrų teritorijų klasifikaciją atsižvelgiant į jų įsteigimo etapą, valdymo planus ir ekosisteminę naudą, remiantis esamomis gairėmis, pvz., IUCN pasauliniais standartais;
26. primygtinai ragina Komisiją žvejybos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis papildyti valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, saugomomis jūrų teritorijomis, kad būtų galima pagerinti žuvų išteklių valdymą ir kovoti su daugeliu šių susitarimų bendrų padarinių, pvz., tarša, neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba ir tam tikros praktikos, pvz., pramoninės žvejybos, dėl kurios kyla pavojus kai kurių išteklių tvarumui, plėtojimu;
27. primygtinai ragina valstybes nares parengti griežtus ir veiksmingus esamų ir būsimų saugomų jūrų teritorijų valdymo planus ir įdiegti griežtesnes kontrolės, stebėsenos ir priežiūros priemones siekiant užtikrinti, kad saugomų jūrų teritorijų būtų paisoma;
28. ragina į saugomų jūrų teritorijų kontrolę, stebėseną ir priežiūrą įtraukti ir verslinės, ir mėgėjų žvejybos sektorius, taip pat atitinkamas organizacijas, kompetentingas valdyti žmogaus ir ekonominę veiklą jūroje (pvz., regionines žvejybos valdymo organizacijas (RŽVO) arba Tarptautinę jūrų organizaciją);
29. pabrėžia, kad norint užtikrinti, kad būtų pasiekti išsaugojimo tikslai pagal BŽP reglamento 11 straipsnį, būtina griežčiau tikrinti ES valstybių narių pateiktas „Natura 2000“ teritorijose taikomas žuvininkystės valdymo priemones;
30. pabrėžia, kad teritorijos turėtų būti nustatomos ir valdymo priemonės rengiamos remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;
31. pripažįsta, kad saugomų jūrų ir kitų saugomų teritorijų sėkmė priklauso nuo to, ar jos turės tvirtą mokslinį pagrindą ir nuo to, ar jas pripažins verslinę žvejybą vykdantys žvejai ir žvejai mėgėjai, pakrančių bendruomenės ir kiti suinteresuotieji subjektai, taip pat nuo aiškios informacijos apie tai, kas saugoma, kodėl ir kaip; todėl ragina į saugomų jūrų teritorijų kūrimą, valdymą ir stebėseną įtraukti žuvininkystės sektorių, įskaitant jo smulkiosios žvejybos segmentą ir mokslines žuvininkystės valdymo įstaigas, taip pat kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus; ragina skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą kuriant švietimo jūrų klausimais teritorijas;
32. pabrėžia, kad nustatant saugomas jūrų teritorijas svarbu laikytis visapusiško ir nuoseklaus požiūrio ir ne tik apriboti verslinės žvejybos veiklą, bet ir spręsti klausimus, susijusius su kita veikla, pvz., iškastinio kuro žvalgymu ir eksploatavimu, kasyba, didelio masto akvakultūra, dugno gilinimu, jūros vėjo elektrinių parkais, transportu, mėgėjų žvejyba ir kita laisvalaikio veikla;
33. ragina valstybes nares išplėsti žuvų išteklių atkūrimo rajonų tinklą pagal BŽP, ypač tais atvejais, kai yra aiškių įrodymų, kad esama didelės žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, koncentracijos ar nerštaviečių; pabrėžia, kad į būsimą BŽP veikimo ataskaitą reikia įtraukti tokių rajonų nustatymo ir sėkmingo veikimo vertinimą;
34. ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautinėse derybose dėl susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, taip pat regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) remti plataus užmojo pasaulinį mechanizmą siekiant nustatyti saugomas jūrų teritorijas atvirojoje jūroje ar nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose ir, kai bus pasiektas susitarimas dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės, aktyviai dalyvauti kuriant naujas veiksmingai valdomas teritorines valdymo priemones, įskaitant saugomas jūrų teritorijas atvirojoje jūroje; primena, kad saugomų jūrų teritorijų steigimas nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose turi būti paremtas socialinio, ekonominio ir ekologinio poveikio vertinimais, pagrįstais patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;
35. ragina Komisiją ir valstybes nares skleisti žinią, kad visas vandenynas teikia žmonijai ekosistemines paslaugas ir kad todėl jis Jungtinių Tautų vadovaujamose tarptautinėse derybose turi būti pripažintas bendra pasaulio vertybe;
Kitų aplinkos veiksnių, keliančių grėsmę žuvų išteklių atsikūrimui, šalinimas
36. pabrėžia, kad skubūs ir ryžtingi kovos su klimato kaita veiksmai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti geros būklės jūrų organizmų populiacijas ir buveines, taigi ir žvejybos veiklos tęstinumą ir ilgalaikį aprūpinimo maistu saugumą; primena, kad pagal Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 2 straipsnį šalys turi siekti „didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai“;
37. pabrėžia teigiamą saugomų jūrų teritorijų indėlį į prisitaikymą prie klimato kaitos, nes dėl jų didėja ekosistemų atsparumas; primygtinai ragina valstybes nares stiprinti saugomų jūrų teritorijų tinklų vaidmenį savo nacionalinėse prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose;
38. pabrėžia, kad atkuriant žuvų išteklius ir juos išlaikant tvaraus dydžio reikia kovoti ir su kitais antropogeninės veiklos padariniais, susijusiais su klimato kaita, pvz., deguonies koncentracijos mažėjimu ir rūgštėjimu, taip pat su įvairiais daugiausia sausumos, tačiau ir jūriniais taršos šaltiniais, darančiais neigiamą poveikį žuvų išteklių atsikūrimui ar prisidedantiems prie jų pažeidžiamumo, pvz., nitratais, nuotekomis, trąšomis, pesticidais, toksiškomis cheminėmis medžiagomis, pramonės veiklos ir masinio turizmo keliama tarša, akvakultūros liekanomis, plastiko ir mikroplastiko tarša, kremais nuo saulės, hormonais, triukšmo tarša, naftos nutekėjimu ir pamestais arba išmestais žvejybos įrankiais;
39. ragina Komisiją paskelbti tų įvairių taršos šaltinių poveikio žuvų išteklių atsikūrimui ir jūrų ekosistemoms tyrimą;
40. pabrėžia, kad į kovą su jūrų ir vandenynų tarša reikia įtraukti žvejus; ragina Komisiją atitinkamai paraginti valstybes nares priimti teisės aktus, pagal kuriuos žvejams būtų leidžiama iškrauti visas jūroje sužvejotas atliekas; mano, kad šiomis nuostatomis turėtų būti nustatyta paskatų žvejams ir tinkamų surinkimo sistemų naudojimo sistema;
41. pabrėžia, kad svarbu didinti netikslinių rūšių išgyvenamumą mažinant sužalojimų mastą ir stresą, kurie sukeliami jas gaudant ir paleidžiant;
42. ragina Komisiją apsvarstyti šiuos prašymus ir į juos atsižvelgti savo naujajame žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos veiksmų plane, kurį ji planuoja pateikti iki 2021 m., ir atliekant BŽP peržiūrą, taip pat visuose būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;
°
° °
43. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Ne vėliau kaip 2020 m. turėjo būti užtikrinta gera ekologinė jūrų aplinkos būklė ir užtikrinta, kad visi žuvų ištekliai būtų naudojami tausiai. Pagal BŽP priimtos priemonės pradeda duoti vaisių ir didėja tausiai naudojamų žuvų išteklių skaičius, todėl buvo galima padidinti tam tikrų rūšių, kurioms dar neseniai grėsė pavojus, sužvejojamų žuvų kiekį. Vis dėlto Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje ir BŽP nustatyti tikslai nebuvo pasiekti. Atsižvelgiant į uždavinio mastą ir naujus klimato kaitos keliamus pavojus, vien tik išteklių išsaugojimo ir aplinkos apsaugos principų nebepakanka, būtina pereiti prie išteklių atsikūrimo ir atkūrimo strategijos.
Vienas iš pagrindinių BŽP tikslų nuo 2013 m. – sustabdyti visų Europos išteklių peržvejojimą ir ne vėliau kaip 2020 m. pradėti ištekliams taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) duomenimis, 38 proc. šiaurės rytų Atlanto išteklių ir 92 proc. Viduržemio jūros išteklių tebėra pereikvojami. Reikia visapusiškai įgyvendinti BŽP ir imtis papildomų priemonių.
Nors Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nemažai nuveikė, ne visi ištekliai moksliškai įvertinami tokiu mastu, kuris reikalingas norint apskaičiuoti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Nepakankami moksliniai duomenys ir išteklių šiems duomenims analizuoti trūkumas pernelyg dažnai naudojami kaip argumentas pateisinti bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir kvotų netaikymą tam tikroms rūšims, ypač Viduržemio jūroje. Būtina, kad Europos Komisija ir valstybės narės padidintų mokslinę stebėjimo aprėptį siekdamos, kad ne vėliau kaip 2025 m. būtų įvertinta 100 proc. Europos vandens išteklių ir kad būtų galima apskaičiuoti visų šių išteklių MSY. Nepriimtina, kad ir toliau žvejojame tų rūšių žuvis, apie kurias neturima pakankamai duomenų, ir dėl to šioms rūšims kyla pavojus.
Be to, nors MSY leidžia stabilizuotis žuvų ištekliams, vien šio metodo nepakanka norint atkurti išteklius iki tvaraus lygio. Mokslininkai parengė dar vieną rodiklį – didžiausią galimą ekonominį laimikį (MEY). MSY skirtas tam, kad būtų gaunamas kuo didžiausias galimas tausiai sužvejojamų žuvų kiekis, o MEY skirtas tam, kad žvejyba neviršytų šio kiekio, dedant pastangas pagerinti žuvų išteklių atsparumą. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos aiškiai nurodomas klimato kaitos poveikis jūroms ir žuvims. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti ilgalaikį aprūpinimo maistu saugumą, svarbu išlaikyti pakankamai didelę maržą, kad rūšys galėtų atlaikyti klimato kaitos poveikį ir kad kartu būtų sumažintas suvartojamas kuro kiekis. Žvejyba, atitinkanti MEY, t. y. kai ekonominė nauda žvejams yra didžiausia, taip pat didina sektoriaus ekonominį atsparumą. MEY, jau taikomas išimtinai Islandijos valdomiems ištekliams, leidžia užtikrinti geresnes žvejų pajamas ir galėtų prisidėti prie išteklių, kuriems gresia didžiausias pavojus, atsikūrimo. Komisija turi pateikti prašymą pateikti mokslines rekomendacijas dėl MEY ir nustatyti tokio lygio BLSK.
Didinant selektyvumą taip pat gali būti padaryta didelė pažanga. Turi būti tęsiami mažesnį poveikį jūros aplinkai darančių žvejybos būdų moksliniai tyrimai, ir Europos Sąjunga šiuos mokslinius tyrimus turi remti. Daugelyje tyrimų atkreiptas dėmesys į žalingą tam tikrų būdų, pvz., jūros dugną liečiančių žvejybos įrankių arba žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ), poveikį. Jų naudojimas turi būti griežtai ribojamas. Vadinamųjų ekologinių arba biologiškai skaidžių ŽSĮ atsiradimas gali padėti išspręsti ŽSĮ keliamos taršos klausimą, tačiau jų naudojimas negali būti ilgalaikis sprendimas, atsižvelgiant į neselektyvų šio metodo pobūdį.
Mažos apimties žvejyboje jau seniai naudojami mažiau žalingi būdai. Ši vietinė žvejyba, kurią vykdant sukuriama daug darbo vietų, siūloma aukštos kokybės produktų ir kuri tausoja aplinką, yra Europos žuvininkystės ateitis. Ji turi būti apsaugota mūsų teisės aktais ir jai turi būti skirta tinkama kiekvienai valstybei skirtų BLSK ir kvotų dalis.
Norint išspręsti vandenynų išsaugojimo problemą, vien žuvininkystės valdymo priemonių nepakanka. Pagal BŽP numatytos vadinamosios teritorinės priemonės, pvz., saugomos jūrų teritorijos arba išteklių atkūrimo rajonai, gali padėti atkurti žuvų išteklius ir apsaugoti jūrų biologinę įvairovę.
BŽP, Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, Buveinių ir Paukščių direktyvose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatytos priemonės įgyvendinamos prastai ar menkai, o tos, kurios naudojamos, nėra koordinuojamos. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, BŽP reglamento 8 straipsnyje numatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonai, naudojamos labai retai. Įvairios šias priemones valdančios valdžios institucijos ne visada yra tos pačios. Reikia stiprinti jų sąsajas.
Biologinės įvairovės konvencijoje ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tiksluose numatyta, kad iki 2020 m. turėtų būti apsaugota 10 proc. pasaulio vandenų. Europos Sąjunga šį tikslą pasiekė 2017 m., bent jau popieriuje. Mokslininkai ir Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) rekomenduoja iki 2030 m. pasiekti 30 proc. saugomų vandenų tikslą. Parlamentas įtraukė šią rekomendaciją į keletą rezoliucijų, o Komisija įtraukė ją į savo 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją. Dabar, norint jį pasiekti, šis tikslas turi būti nustatytas ES teisėje ir teisiškai privalomas.
Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kas iš tikrųjų slypi už skaičių. Tyrimai rodo, kad daugelis saugomų jūrų teritorijų neturi veiksmingų valdymo planų ar priemonių. Tokia padėtis negali tęstis. Komisija ir valstybės narės turi labiau pasistengti ir užtikrinti, kad būtų parengti veiksmingi visų esamų saugomų jūrų teritorijų valdymo planai.
Norint pasiekti tikslą, kad jūros būtų geros aplinkos būklės, turėtų būti užtikrintas aukštas pusės šių 30 proc. saugomų teritorijų, t. y. 15 proc. Europos vandenų, apsaugos lygis. Šios teritorijos turėtų apimti teritorijas, kuriose visa žvejyba ir ekonominė veikla yra draudžiama (uždrausta veiklos zona), taip pat pagal BŽP nustatytus žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir teritorijas, kuriose draudžiami žalingiausi žvejybos būdai, pvz., jūros dugną liečiančių įrankių naudojimas, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir sezonus. Turi būti atkurtos nualintos teritorijos, kurių aplinka praeityje buvo sunaikinta. Siekiant užtikrinti teisingą siūlomų priemonių įgyvendinimą, pažanga turėtų būti vertinama iš anksto nustatytais laiko tarpais.
Tose teritorijose turi būti apribota ne tik žvejyba, bet ir kita ekonominė veikla, pvz., transporto, energijos gamybos, kasybos, iškastinio kuro gavybos, masinio turizmo, dugno gilinimo ar didelio masto akvakultūros, taip pat turi būti imtasi priemonių siekiant apriboti taršą iš išorės šaltinių.
Nuo 2014 m., kai buvo pradėta taikyti žuvų išteklių atkūrimo rajonų koncepcija, buvo įsteigta labai nedaug tokių rajonų. Tačiau tokie žuvų išteklių atkūrimo rajonai kaip „Jabuka/Pomo Pit“, kuriuos 2017 m. įsteigė Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM-GFCM), jau duoda vaisių. Strateginėje vietovėje, kurioje veisiasi tam tikros rūšys, įskaitant europines jūrines lydekas, pavyko atkurti šios rūšies išteklius, kurie paplito ir už saugomos teritorijos ribų. Projektą remia vietos žvejai.
Kitos saugomos jūrų teritorijos, iš pradžių įsteigtos siekiant apsaugoti konkrečias rūšis, turėjo teigiamo poveikio žuvų populiacijoms. Švedijoje nuo 1979 m. draudžiama žvejoti dalyje Åskelandet-Kvädö rezervato („Natura 2000“ teritorija SE0230138) siekiant apsaugoti baltauodegius jūrinius erelius (Haliacetus albicilla). Dėl to netoliese esančioje Baltijos priekrantėje padidėjo plėšriųjų žuvų (lydekų, ešerių ir kt.) skaičius ir dydis.
Žvejų pritarimas saugomoms jūrų teritorijoms yra pagrindinis jų sėkmės veiksnys. Labai svarbu, kad žvejai dalyvautų rengiant ir valdant saugomas teritorijas. Žvejai taip pat gali dalyvauti stebint saugomas jūrų teritorijas, sykiu plačiau naudojant laivų stebėjimo sistemą (LSS) ir dažniau atliekant patikras vietoje.
Svarbu, kad dabartiniai ir būsimi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ištekliai pirmiausia būtų skirti tokio pobūdžio itin saugomų jūrų teritorijų steigimui, suinteresuotųjų subjektų mokymui ir šių teritorijų valdymui ir stebėsenai.
Pagaliau svarbu didinti informuotumą apie skirtingų taršos šaltinių poveikį jūrų faunai ir florai ir imtis atitinkamų priemonių jiems sumažinti ar užkirsti kelią. Šiame pranešime Komisija raginama spręsti taršos nitratais, visų pirma iš dalies uždarose jūrose, nuotekų valymo, žemės ūkyje naudojamų augalų apsaugos produktų, pramoninės taršos, plastiko ir mikroplastiko, nuorūkų, apsaugos nuo saulės priemonių ir net hormonų klausimus.
Visos šios valdymo, techninės, teritorinės ir aplinkosaugos priemonės leis ne tik pasiekti ES aplinkos apsaugos tikslus taikant ekosisteminį metodą (išsaugoti ir atkurti jūrų florą, paukščių rūšis ir kt.), bet ir padės pagerinti žuvų išteklių būklę ir duos ilgalaikės naudos žvejybos sektoriui.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
3.12.2020 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
16 8 4 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Clara Aguilera, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Massimo Casanova, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Anja Hazekamp, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Cláudia Monteiro de Aguiar, Grace O’Sullivan, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Carmen Avram, Catherine Chabaud |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
16 |
+ |
GUE/NGL |
Anja Hazekamp |
NI |
Rosa D'Amato |
PPE |
François-Xavier Bellamy |
RENEW |
Izaskun Bilbao Barandica, Catherine Chabaud, Søren Gade, Pierre Karleskind |
S&D |
Clara Aguilera, Carmen Avram, Isabel Carvalhais, Giuseppe Ferrandino, Predrag Fred Matić, Manuel Pizarro |
VERTS/ALE |
Francisco Guerreiro, Grace O'Sullivan, Caroline Roose |
8 |
- |
ECR |
Bert-Jan Ruissen, Ruža Tomašić |
PPE |
Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Cláudia Monteiro de Aguiar, Annie Schreijer-Pierik, Theodoros Zagorakis, Peter van Dalen |
4 |
0 |
GUE/NGL |
João Ferreira |
ID |
Massimo Casanova, Rosanna Conte, France Jamet |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
- [2] OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
- [3] OL L 198, 2019 7 25, p. 105.
- [4] OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
- [5] OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
- [6] OL L 303, 2009 11 18, p. 1.
- [7] OL L 257, 2014 8 28, p. 135.
- [8] OL L 375, 1991 12 31, p. 1.
- [9] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
- [10] OL L 264, 2006 9 25, p. 13.
- [11] OL C 458, 2018 12 19, p. 9.
- [12] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015.
- [13] 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008. OL L 157, 2017 6 20, p. 1.
- [14] 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos. OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
- [15] 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. OL L 206, 1992 7 22, p. 7.