PRANEŠIMAS dėl Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017, 2018 ir 2019 m.

17.12.2020 - (2019/2132(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Sabrina Pignedoli

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017, 2018 ir 2019 m.

(2019/2132(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 ir 3 straipsnius,

 

– atsižvelgdamas į Komisijos Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017, 2018 ir 2019 m. ataskaitas (COM(2018)0540, COM(2019)0319) ir COM(2020)0350),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343),

 

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2016 m.)[1],

 

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos[2],

 

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės[3],

 

– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (C(2016)8600),

 

– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

 

– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

 

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580),

– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu 10 straipsnį (COM(2016)0448),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Devintoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“ (COM(2017)0407),

 

– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva), su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyva),

 

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų apžvalgą Nr. 07/2018 „ES teisės įgyvendinimas. Europos Komisijos priežiūros pareigos pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį (padėties apžvalga)“,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų apžvalgą Nr. 02/2020 „Teisėkūra Europos Sąjungoje po beveik 20 geresnio reglamentavimo metų“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0270/2020),

 

A. kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir SESV 288 straipsnio 3 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį pagrindinė atsakomybė už teisingą ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, jų taikymą ir įgyvendinimą per nustatytą laiką, taip pat už pakankamų teisių gynimo priemonių nustatymą siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą srityse, kurios priklauso ES kompetencijai, tenka valstybėms narėms; kadangi ES teisės aktai yra veiksmingi tik tiek, kiek jie, pirma, yra laiku, išsamiai ir tiksliai perkelti į nacionalinę teisę ir, antra, tinkamai valstybių narių taikomi nacionalinėje teisėje, nes tai būtina siekiant užtikrinti ES įvairių sričių politikos naudą ES piliečiams ir vienodas sąlygas įmonėms bendrojoje rinkoje; kadangi ES teisės aktais turėtų būti paisoma lojalaus bendradarbiavimo, kompetencijos suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų;

 

B. kadangi būtina pripažinti, kaip svarbu nacionaliniams parlamentams aktyviai prisidėti prie tinkamo ES veikimo ir užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi pagal SESV protokole Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo įtvirtintą procedūrą; kadangi teisėkūros procese turėtume toliau skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais; primena, kad iš per paskutiniuosius devynerius metus pateiktų 4 918 ataskaitų ir 439 pagrįstų nuomonių 2019 m. buvo pateiktos 159 ataskaitos ir nepateikta nė viena pagrįsta nuomonė; kadangi iki šiol geltonosios kortelės procedūra taikyta tik tris kartus, o oranžinės kortelės procedūra – nė karto;

 

C. kadangi nuo 2014 m. ES institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų dialogas padėjo išspręsti 90 proc. pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, nedalyvaujant Teisingumo Teismui; kadangi pažeidimo nagrinėjimo procedūros turėtų būti naudojamos tik kaip kraštutinė priemonė; kadangi ES teisės aktai turėtų būti suformuluoti taip, kad būtų galima lengvai juos perkelti į nacionalinę teisę;

 

D. kadangi „EU Pilot“ procedūros nustatytos tam, kad būtų galima kuo anksčiau greitai išspręsti atitinkamus galimų ES teisės pažeidimų atvejus vykdant struktūruotą Komisijos ir valstybių narių dialogą dėl problemų sprendimo; kadangi nuo 2017 m. jos buvo taikomos vis rečiau, nes buvo pripažinta, kad šia procedūra sudaromas papildomas biurokratinis lygmuo nesukuriant realios vertės; kadangi Komisija dar nesureagavo į pakartotinius Parlamento raginimus reguliariai jam teikti informaciją apie „EU Pilot“ procedūrą ir pradėtą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ypač kai jos susijusios su peticijomis;

 

E. kadangi 2016 m. Komisija apibrėžė savo darbo, susijusio su pažeidimų atvejais ir skundais, prioritetus, daugiausia dėmesio skirdama sunkiausiems ES teisės pažeidimams, kurie daro didelį poveikį piliečių ir įmonių interesams, ir kadangi 2017 m. buvo pirmieji metai, kai Komisija taikė šį naują, tikslingesnį požiūrį;

 

F. kadangi pažeidimo nagrinėjimo procedūromis kartu su kitais mechanizmais, kuriais skatinamas įgyvendinimas ir atitiktis, užtikrinama, kad vėluojantis arba nevisiškas ES teisės perkėlimas į nacionalinę teisę arba neteisingas jos taikymas ES piliečiams ir įmonėms neturėtų neigiamo poveikio; kadangi pažeidimo nagrinėjimo procedūros turi neigiamą poveikį, nes dėl jų piliečiams tenka apmokėti išlaidas, susijusias su nevisišku ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę arba neteisingu jos taikymu valstybėse narėse; kadangi pageidautina vykdyti veiksmingesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą nacionaliniu ir ES lygmeniu ir nustatyti naujus mechanizmus arba peržiūrėti esamus mechanizmus, kad būtų užtikrintas tinkamas ES teisės taikymas;

 

G. kadangi teisinės valstybės principo laikymasis yra pagrindinė demokratijos ir pagrindinių teisių sąlyga; kadangi teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina visų Sutartyse ir antrinės teisės aktuose įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo sąlyga; kadangi ES tenka tam tikras vaidmuo sprendžiant su teisine valstybe susijusias problemas, nesvarbu, kur tų problemų kiltų; kadangi nacionaliniai teismai valstybėse narėse užtikrina, kad būtų veiksmingai įgyvendintos ES teisės aktuose numatytos teisės ir pareigos; kadangi nepriklausomos ir efektyvios teisingumo sistemos valstybėse narėse yra tarpusavio pasitikėjimo, kuriuo grindžiama bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, investicijoms palanki aplinka, ilgalaikio ekonomikos augimo tvarumas ir ES finansinių interesų apsauga, pagrindas;

 

H. kadangi pagrindinių teisių ir pilietinių laisvių apsauga, nešališki ir nepriklausomi teismai, saviraiškos laisvė, žiniasklaidos pliuralizmas ir nepriklausomumas nuo politinės įtakos ar spaudimo, subnacionalinių subjektų teisėtumo principo laikymasis ir kova su korupcija ir organizuoto nusikalstamumo infiltravimu į teisėtą ekonomiką yra pagrindinės sąlygos siekiant užtikrinti lygybės prieš įstatymą principo taikymą, apsaugoti piliečių teises, užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti valstybės tarnautojų atskaitomybę; kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos laisvę elementai ir kadangi nepriklausoma ir laisva žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje ir ES sutartyje; kadangi dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama suklaidinti visuomenę dėl ES veiklos, yra taip pat orientuotos į priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės įgyvendinimą valstybėse narėse;

 

I. kadangi Europos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu draudžiama bet kokios formos diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios; kadangi daugelis teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais konkrečiai siekiama įgyvendinti šį pagrindinį principą, vis dar nėra tinkamai taikomi keliose valstybėse narėse;

 

G. kadangi Europolas nustatė, kad 0,7–1,28 proc. metinio ES bendrojo vidaus produkto naudojama įtartinai finansinei veiklai, pvz., neteisėtai įgytų pinigų plovimui, ir kadangi Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš daugumą valstybių narių, kurios tinkamai neperkėlė kovos su pinigų plovimu direktyvų, ypač Ketvirtosios ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvų;

K. kadangi kai kurios valstybės narės pradėjo vykdyti programas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ES pilietybės pardavimu, ir kadangi buvo išreikštas didelis susirūpinimas dėl neteisėto tokių programų naudojimo, dėl kurio kyla problemų, susijusių su saugumu, skaidrumu ir palankesnių sąlygų organizuotam nusikalstamumui ir pinigų plovimui sudarymu;

 

L. kadangi pagal Komisijos ataskaitą Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu[4] neužtikrinamas būtinas minimalus teisės aktų dėl vadovavimo nusikalstamoms organizacijoms ar dalyvavimo jose suderinimo lygis, remiantis bendra nusikalstamos organizacijos apibrėžtimi; kadangi šiuo pamatiniu sprendimu sudaromos sąlygos valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje nenustatyti nusikalstamos organizacijos sąvokos ir toliau taikyti galiojančią nacionalinę baudžiamąją teisę, vadovaujantis bendromis dalyvavimo konkrečiose nusikalstamose veikose ir rengimosi jas padaryti taisyklėmis, ir kadangi dėl to galėtų atsirasti papildomų pamatinio sprendimo praktinio įgyvendinimo skirtumų;

 

M. kadangi vadinamoji pabėgėlių krizė parodė, kad reikia skubiai reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir veiksmingiau dalytis atsakomybe tarp valstybių narių; kadangi paaiškėjo, kad privalomo skubaus prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos mechanizmai yra neveiksmingi, visų pirma susiję su rimtais fizinio ir psichologinio pobūdžio padariniais nepilnamečiams, ypač nelydimiems nepilnamečiams; kadangi Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Čekiją, Lenkiją ir Vengriją dėl to, kad jos atsisakė laikytis perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimų;

N. kadangi pagal Šengeno sienų kodeksą laikinai atnaujinti vidaus sienų kontrolę leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis ir kaip kraštutinę priemonę; kadangi daugelis valstybių narių pažeidė taisykles, be tinkamo pagrindo toliau vykdydamos sienų kontrolę; kadangi Komisija nemanė esant tikslinga pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš šias valstybes;

 

O. kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos laisvę elementai ir kadangi žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje ir ES sutartyje;

 

P. kadangi Direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, siekiama sumažinti žalą, patiriamą dėl ekonomikos krizių poveikio valstybių biudžetams, sumažinant bankų įsipareigojimų nevykdymo poveikį akcininkams, obligacijų turėtojams ir banko sąskaitų, kuriose yra daugiau kaip 100 000 EUR, turėtojams, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis sąlygas; kadangi pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) nuostatas, ypač joje numatytas gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones, kyla grėsmė, kad banko sąskaitų turėtojai, taigi ir santaupų turintys asmenys, turės sumokėti už netinkamą administravimą, dėl kurio bankas nevykdo savo įsipareigojimų;

Q. kadangi 2019 m. Komisija toliau stebėjo, kaip valstybės narės įgyvendina IV kapitalo reikalavimų direktyvą, Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Direktyvą dėl bankų kreditorių hierarchijos; kadangi 2019 m. buvo pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš 12 valstybių narių, nes jos nepriėmė būtinų priemonių, kad visos Direktyvos dėl bankų kreditorių hierarchijos nuostatos būtų perkeltos į nacionalinę teisę;

1. palankiai vertina Komisijos Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017, 2018 ir 2019 m. ataskaitas, įskaitant ataskaitas pagal šalis; pripažįsta, kad šios metinės ataskaitos, teisė pateikti peticijas ir Europos piliečių iniciatyva yra vertingos priemonės, leidžiančios ES teisėkūros institucijoms nustatyti potencialias problemas; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą didelį dėmesį skirti piliečių, įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų indėliui nustatant ES teisės pažeidimus; primygtinai ragina Komisiją stiprinti viešas diskusijas dėl savo metinių ataskaitų;

 

2. atkreipia dėmesį į didelį skaičių peticijų, kuriose reiškiamas piliečių susirūpinimas dėl įtarimų, kad valstybėse narėse pažeidžiamas teisinės valstybės principas, ir palankiai vertina tai, kad piliečiai naudojasi savo teisėmis; mano, kad tokia stebėsena yra itin svarbi siekiant nustatyti riziką, susijusią su teisinės valstybės principo ir ES piliečių teisių ir laisvių nesilaikymu, ir užkirsti jai kelią, prieš tai, kai reikalingas oficialus atsakas atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pirmąją teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kuri yra nauja prevencinė priemonė ir naujo metinio Europos teisinės valstybės mechanizmo dalis; pakartoja, jog pritaria tam, kad būtų sukurtas ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas, kuris būtų reglamentuojamas tarpinstituciniu susitarimu;

 

3.  primena, kad Parlamentas kasmet gauna daug peticijų iš atitinkamų piliečių, kurie reiškia nepasitenkinimą dėl to, kaip ES teisė įgyvendinama valstybėse narėse; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad daug peticijų pateikėjų nukreipiami į kitas institucijas; dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, jog šis požiūris gali paskatinti piliečius manyti, kad ES institucijos jų nuomonės neklauso; pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma informatorių, vaidmenį stebint, kaip taikoma ES teisė, ir teikiant taikymo ataskaitas;

 

4. reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2019 m. Komisija pradėjo 797 naujas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, t. y. daugiau nei 2018 m. (644) ir 2017 m. (716); taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad 2019 m. Komisija išsiuntė 316 pagrįstų nuomonių, palyginti su 2018 m., kai buvo pateiktos 157, ir 2017 m., kai buvo pateiktos 275 pagrįstos nuomonės; vis dėlto pažymi, kad 2019 m. dar buvo neužbaigtos 1 564 procedūros dėl neatitikties, t. y. šiek tiek mažiau nei 2018 m. pabaigoje, kai buvo neužbaigta 1 571 procedūra, ir šiek tiek daugiau nei 2017 m. (1 559); palankiai vertina tai, kad 2019 m. dar nebaigtų procedūrų dėl pareigos laiku perkelti teisės aktus į nacionalinę teisę nevykdymo skaičius sumažėjo iki 599, t. y. 21 proc. mažiau nei 2018 m. pabaigoje, kai buvo neužbaigtos 758 procedūros;

 

5. atkreipia dėmesį į labai svarbų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, kaip vienintelės už sprendimų dėl ES teisės galiojimo priėmimą atsakingos ir taip teisingą ES institucijų ir valstybių narių aiškinimą ir taikymą užtikrinančios institucijos, vaidmenį; primena, kad prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra yra pagrindinis ES teisės mechanizmas, padedantis paaiškinti, kaip turi būti aiškinama ir taikoma ES teisė; ragina nacionalinius teismus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai tik kyla abejonių, ir taip užkirsti kelią galimoms pažeidimo nagrinėjimo procedūroms;

 

6. nurodo, kad 2019 m. pažeidimo tyrimo procedūros buvo pradėtos šiose pagrindinėse politikos srityse (mažėjimo tvarka pagal atvejų skaičių): aplinka, vidaus rinka, pramonė, verslas ir MVĮ, judumas ir transportas; apgailestaudamas pažymi, kad dėl aplinkos teisės aktų 2019 m. kilo daugiausia perkėlimo į nacionalinę teisę ir vykdymo užtikrinimo problemų, o 2018 m., vertinant pagal naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičių, aplinka buvo trečioje vietoje;

7. pažymi, kad, remiantis šiomis ataskaitomis, tais metais daugiausia pažeidimo tyrimo procedūrų prieš valstybes nares pradėta aplinkos, judumo, transporto ir vidaus rinkos srityse;

8. pabrėžia, kad nepakankamas vykdymo užtikrinimas ne tik kenkia vidaus rinkos veiksmingumui, bet ir daro tiesioginį poveikį asmens teisėms, taigi turi neigiamos įtakos Sąjungos patikimumui ir įvaizdžiui; mano, jog didelis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius rodo, kad teisingo ir veiksmingo ES teisės taikymo valstybėse narėse užtikrinimas laiku tebėra rimtas iššūkis ir prioritetas; ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie kriterijus, kuriais remiamasi pagal naują nuo 2017 m. taikomą metodiką, siekiant nustatyti sunkiausius pažeidimų atvejus ir skundus dėl ES teisės; apgailestauja, kad dėl gausėjančių procedūrų nuo 2017 m. vis ilgėja vidutinis laikotarpis, per kurį ištiriami galimi ES teisės aktų pažeidimai; ragina Komisiją sutrumpinti vidutinę skundų svarstymo ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrų trukmę; ragina Komisiją, kai tikslinga, iš esmės sutrumpinti laiką, per kurį dėl valstybių narių kreipiamasi į Teismą, laikantis SESV 258 ir 260 straipsnių;

 

9. vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad ES vidutinis perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis pailgėjo – direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis 2019 m. buvo trimis mėnesiais ilgesnis nei 2018 m.; ragina tinkamai nustatyti teisėkūros procedūrų tvarkaraštį, kad būtų suteikta pakankamai laiko perkėlimui į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad ES teisės aktai turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai, laikantis teisinio aiškumo, skaidrumo ir teisinio tikrumo principų; ragina atlikti tinkamus ES teisės aktų ex ante ir ex post poveikio vertinimus; primena, kad teisės aktai, dėl kurių pradedamos rimčiausios pažeidimo tyrimo procedūros, yra direktyvų perkėlimo rezultatas; primena, kad reglamentai turi būti taikomi tiesiogiai ir privalomai visose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją ketinant teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai tik įmanoma, rengti reglamentus;

 

10. pabrėžia Parlamento atliekamą tikrinimo funkciją – užduodamas parlamentinius klausimus ir nagrinėdamas peticijas jis atkreipia Komisijos dėmesį į ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse trūkumus; ragina Komisiją toliau stiprinti ES teisės aktų taikymo valstybėse narėse priežiūrą, remiantis Europos Audito Rūmų pateikiama padėties apžvalga; pabrėžia, kad glaudus ir struktūrinis Komisijos ir valstybių narių dialogas ankstyvuoju etapu yra labai svarbus siekiant veiksmingai ir teisingai taikyti ES teisės aktus ir spręsti problemas, susijusias su pertekliniu reglamentavimu perkeliant ir taikant ES teisės aktus; primena, kad reikia sukurti bendrą duomenų bazę ir interneto svetainę visiems teisėkūros procedūros etapams, siekiant padidinti teisėkūros diskusijų skaidrumą; ragina Komisiją nuosekliau skatinti laikytis teisės aktų nuostatų įvairiose politikos srityse ir, kai įmanoma ir tinkama, stiprinti prevencines priemones, pvz., rengti įgyvendinimo planus, veiksmų planus, aiškinamuosius dokumentus ir specialias interneto svetaines, taip pat skatinti keistis gerąja patirtimi, siekiant padėti valstybėms narėms nustatyti perkėlimo į nacionalinę teisę problemas, jas spręsti ankstyvuoju pažeidimo nagrinėjimo procedūrų etapu ir padėti joms rasti bendrus sprendimus, taip didinant ES teisės aktų veiksmingumą;

 

11. atkreipia dėmesį į Europos Komisijos atliktą darbą ir tai, kad ji laikosi subsidiarumo principo; pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai ir, atitinkamais atvejais, regioniniai parlamentai atlieka itin svarbų vaidmenį prieš teisėkūros procedūrą tikrindami ES teisės aktų projektus; pažymi, kad būtų galima patobulinti esamas bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais formas; apgailestauja dėl dabartinės subsidiarumo kontrolės mechanizmo procedūros struktūros, pagal kurią nacionalinių parlamentų ES reikalų komitetai, laikydamiesi trumpų terminų, yra priversti itin daug laiko skirti techniniams ir teisiniams vertinimams; siūlo persvarstyti šiuos mechanizmus, kad jie taptų veiksmingesni ir efektyvesni ir kad visoje ES būtų galima plėtoti labiau politinį požiūrį vykdant subsidiarumo kontrolę; siūlo Europos regionų komitetą, atstovaujantį regionų ir vietos valdžios institucijoms, aktyviau įtraukti į subsidiarumo kontrolės veiklą;

 

12. yra labai susirūpinęs dėl to, kad daug valstybių narių dar neįgyvendino Kovos su pinigų plovimu direktyvų (Ketvirtosios ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvų); primygtinai ragina valstybes nares skubiai ir tinkamai perkelti šias direktyvas į nacionalinę teisę; palankiai vertina tai, kad Komisija priėmė komunikatą „Siekiant geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo“, kuris kartu su įvairiomis ataskaitomis gali padėti Europos Sąjungos ir nacionalinėms valdžios institucijoms geriau kovoti su pinigų plovimo reiškiniu, įskaitant teroristų finansavimo riziką;

 

13. reiškia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių neseniai priimtų investicijų ir pilietybės programų poveikio; ragina Komisiją priimti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama tokia praktika;

14. apgailestauja dėl Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų kovai su tarpvalstybine organizuoto nusikalstamumo veikla, įskaitant, be kita ko, prekybą narkotikais ar prekybą žmonėmis, nenuoseklumo ir trūkumų; prašo Komisijos toliau stebėti, ar tinkamai į nacionalinę teisę perkeltas Pamatinis sprendimas dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, naudojantis Sutartimis jai suteiktais įgaliojimais užtikrinti teisės aktų vykdymą; ragina Komisiją, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl direktyvos, kuria būtų persvarstytas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nusikalstamų veikų apibrėžčių pritaikymą taip, kad būtų atkreiptas ypatingas dėmesys į tarpvalstybinį nusikalstamų organizacijų pobūdį, kaip ne kartą buvo pabrėžta atitinkamų ES agentūrų, būtent Europolo ir Eurojusto, ataskaitose, be kita ko, numatant griežtesnes bausmes ir papildomai įtraukiant nusikalstamo susivienijimo nusikaltimą, kuriam, remiantis mafijos modeliu, būdingas įbauginimas, susivienijimas sąmoningai ketinant dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir gebėjimas daryti įtaką viešosioms institucijoms; mano, kad šiomis aplinkybėmis pageidautina priimti bendrus Europos Sąjungos teisės aktus dėl asmenų, nusprendusių bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, apsaugos;

 

15. pabrėžia, kad svarbu priimti teisės aktus, kuriais teisėsaugos institucijoms būtų sudarytos sąlygos veiksmingai kovoti su neteisėtai įgyto turto problema, užkertant kelią nusikaltėliams pelnytis iš jų įvykdytų nusikaltimų ir įtraukti tokias pajamas į teisėtą ekonomiką arba jomis finansuoti kitą nusikalstamą veiklą; pažymi, kad, nepaisant to, jog netrukus įsigalios Reglamentas 2018/1805, Europos Sąjungos teisės aktai šiuo klausimu yra nepakankami; todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti visus teisės aktus dėl nusikaltimo priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo ES ir išanalizuoti galimą papildomų bendrų taisyklių poreikį, skiriant didžiausią dėmesį nusikalstamu būdu įgytų pajamų arešto ar konfiskavimo, net jei nėra galutinio apkaltinamojo nuosprendžio, ir šio turto valdymo aspektams;

16. palankiai vertina Komisijos pastangas toliau stebėti, ar Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje į nacionalinę teisę visiškai perkeliamos procesinių teisių direktyvos; vis dėlto pabrėžia savo susirūpinimą dėl nuolatinių sunkumų, su kuriais susiduriama perkeliant Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, pagalbos joms ir jų apsaugos standartai; pabrėžia savo susirūpinimą dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, pradėtų prieš įvairias valstybes nares dėl to, kad jos neperkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji arba kaltinamieji;

 

17. pabrėžia, kad reikia tobulinti ES mokesčių teisės aktus siekiant, kad mokesčių sistemos taptų skaidresnės, atskaitingesnės ir veiksmingesnės, taip pat apriboti nesąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių ir vadinamųjų mokesčių rojų plitimą; mano, kad sąžiningam apmokestinimui ir ryžtingai kovai su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu tenka pagrindinis vaidmuo ES politikoje; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkurencingą, teisingą ir patikimą mokesčių sistemą, kuri būtų pritaikyta skaitmeninei erai ir naujiems verslo modeliams;

18. apgailestauja, kad Komisija nepriėmė sprendimo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš tas valstybes nares, kurios pažeidė Šengeno taisykles;

19. kritikuoja tai, kad valstybės narės nerodo solidarumo ir nesidalija atsakomybe perkeliant prieglobsčio prašytojus Europos Sąjungoje;

 

20. primygtinai ragina valstybes nares į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus dėl kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu; ypatingą dėmesį skiria Komisijos keliose valstybėse narėse nustatytiems perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumams, susijusiems su Direktyva dėl kovos su terorizmu (2017/541/ES); pažymi, kad dauguma valstybių narių, prieš kurias Komisija 2019 m. tęsė pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl Keleivio duomenų įrašo direktyvos (2016/681/ES) neperkėlimo į nacionalinę teisę, per tą laiką pranešė Komisijai apie patvirtintas priemones, kurių reikia siekiant sėkmingai perkelti šį aktą į nacionalinę teisę;

21. ragina ES institucijas užtikrinti visapusišką ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą priimant visus savo sprendimus, tvirtinant veiksmus ir politiką, tokiu būdu siekiant visapusiškai apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir žiniasklaidos laisvę; yra susirūpinęs dėl žiniasklaidos padėties ES; apgailestauja dėl bet kokios praktikos, kuria siekiama įbauginti žurnalistus ar jiems grasinti; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama nustatyti minimaliuosius standartus, apsaugančius nuo strateginio bylinėjimosi, nukreipto prieš visuomenės dalyvavimą, praktikos visoje ES; mano, kad Komisija turėtų numatyti atgrasomąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui teismais siekiant įbauginti žurnalistus ar jiems pakenkti;

22. smerkia tai, kad daugėja dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama suklaidinti visuomenę dėl ES veiklos, taip pat nusitaikant į priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse; ragina Komisiją kovoti su šiuo reiškiniu, nes juo siekiama pakenkti demokratiniam procesui ir piliečių pasitikėjimui ES demokratinėmis institucijomis; ragina Komisiją įgyvendinti aiškų, išsamų ir didelio masto veiksmų, kuriais būtų kovojama su internete skleidžiamos dezinformacijos sklaida ir poveikiu Europoje ir užtikrinama Europos vertybių ir demokratinių sistemų apsauga, rinkinį;

23. yra susirūpinęs dėl nustatytų rimtų ES aplinkos ir energetikos teisės aktų taikymo trūkumų, visų pirma susijusių su atliekų tvarkymu ir šalinimu, energijos vartojimo efektyvumu, biologinės įvairovės nykimu, gamtos išteklių pereikvojimu ir netinkamu saugomų teritorijų naudojimu, nepakankamu miesto nuotekų valymu ir oro tarša, nes tai taip pat gali daryti rimtą poveikį žmonių sveikatai; susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu vykdoma 19 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl neteisingo Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos nuostatų perkėlimo, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti teisingą principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą ir apskritai atsakomybę už žalą aplinkai;

24. visų pirma pažymi, kad dauguma valstybių narių nuolat ir sistemingai pažeidinėjo Europos Sąjungos standartus dėl oro teršalų ribinių verčių; pabrėžia, kad ekosistemos blogėjimas ir biologinės įvairovės nykimas – didelės problemos visoje ES; ragina Komisiją pasiūlyti naują teisės aktą dėl ekosistemų atkūrimo, kuris būtų grindžiamas esamais įsipareigojimais, jau nustatytais Buveinių direktyvoje ir kituose ES teisės aktuose, ir juos viršytų; ragina Komisiją tvirtai užtikrinti, kad visos ES aplinkos apsaugos direktyvos būtų greitai, visiškai ir teisingai perkeltos į nacionalinę teisę visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ nustatytus prioritetus;

 

25. pabrėžia, jog dėl to, kad trūksta visos Sąjungos mastu taikytino nuoseklaus ir visapusiško susistemintų gero administravimo taisyklių rinkinio, piliečiams ir įmonėms sunku lengvai ir visiškai suprasti savo teises pagal Sąjungos teisės aktus; todėl pabrėžia, kad susisteminus gero administravimo taisykles reglamente, kuriame būtų nustatyti įvairūs administracinių procedūrų aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus terminus, teisę būti išklausytam ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo duomenų byla, būtų stiprinamos piliečių teisės ir didinamas skaidrumas; mano, kad toks reglamentas padidintų viešojo administravimo institucijų ir tarnybų veiksmingumą, efektyvumą ir pajėgumus ir patenkintų Europos Sąjungos investicijų ir reformų poreikius šioje srityje;

26. pakartoja savo raginimą priimti reglamentą dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos ES administracijos pagal SESV 298 straipsnį ir pažymi, kad Komisija nepateikė pasiūlymo dėl šio prašymo; todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų teisės, atsižvelgiant į Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus;

27. atkreipia dėmesį į tai, kad esama itin didelių trūkumų perkeliant į nacionalinę teisę ir įgyvendinant ES teisės aktus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje bei stebint, kaip jų laikomasi, nors teisėkūros proceso metu Komisija ir Taryba primygtinai pabrėžia būtinybę labai skubiai priimti tokius pasiūlymus; ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas proaktyviai ir visapusiškai stebėti ir užtikrinti ES teisės taikymą šioje srityje;

 

28. pripažįsta, kad siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės taikymą ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, piliečiai ir verslininkai turi būti informuojami apie klausimus, kylančius dėl kasdienio ES teisės aktų taikymo; ragina glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje, be kita ko, per SOLVIT tarnybą;

 

29. apgailestauja dėl nuolatinio nepakankamo valstybių narių homogeniškumo siekiant veiksmingai įgyvendinti teisės aktus, kuriais siekiama kurti socialinę ir įtraukią Sąjungą ir kovoti su visomis pažeidžiamų grupių diskriminacijos formomis; reiškia susirūpinimą dėl didelių trūkumų ir vėlavimo taikant ES teisės aktus pagal Europos socialinių teisių ramstį, visų pirma kalbant apie teisės aktų dėl darbuotojų sveikatos ir saugos darbe apsaugos, Darbo laiko direktyvos ir teisės aktų dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris ir vienodo jų darbo užmokesčio taikymą; pabrėžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktą platų vienodo užmokesčio už tą patį darbą koncepcijos aiškinimą ir prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant Europos Sąjungos lygmeniu kovoti su diskriminacija ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu;

 

30. ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės nesinaudotų COVID-19 pandemija kaip pretekstu neteisingai taikyti ES teisės aktus ir kad bet koks vėlavimas perkelti direktyvas į savo teisines sistemas turi būti deramai pagrįstas;

 

31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir nacionaliniams parlamentams.

 

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (28.10.2020)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017, 2018 ir 2019 m.

(2019/2132(INI))

Nuomonės referentas: Pedro Silva Pereira

 

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina Komisijos ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitas; mano, kad šios ataskaitos yra labai svarbios priemonės siekiant užtikrinti demokratinę tinkamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo kontrolę; mano, kad tokia stebėsena yra būtina priemonė siekiant nustatyti teisinės valstybės principui kylančią riziką prieš pasiekiant tokį tašką, kai reikia oficialaus atsako;

2. primygtinai ragina Komisiją stiprinti viešas diskusijas dėl savo metinės ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitos; pabrėžia, kad reikia atverti šias viešas diskusijas kuo didesniam piliečių dalyvavimui, ir pažymi, kad pilietinė visuomenė taip pat galėtų būti įtraukta į konferenciją dėl Europos ateities;

3. prašo Komisijos toliau, pasitelkiant institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, remti valstybes nares joms perkeliant teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinant;

4. pabrėžia teisinės valstybės, kaip išankstinės tinkamos ES teisės stebėsenos ir taikymo sąlygos, svarbą; pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs dėl visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų kai kuriose valstybėse narėse, kaip nurodyta Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje; ragina Tarybą skubiai bendradarbiauti su Parlamentu siekiant susitarimo dėl Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324);

5. pabrėžia, kad siekiant sukurti vienodas sąlygas labai svarbu užtikrinti atitiktį ES teisei; pabrėžia, kad reikia nuolat tobulinti mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad taisyklės būtų nustatomos visapusiškai laikantis Sutarčių, visų pirma kompetencijos suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje, lojalaus bendradarbiavimo principo, kaip nustatyta ES sutarties 13 straipsnyje, ir lygybės prieš įstatymą principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20 straipsnyje; taip pat pabrėžia, kad ES teisės aktų veiksmingumas, kuris priklauso nuo jų įgyvendinimo teisingumo ir savalaikiškumo, yra teisinio tikrumo ir tinkamo teisės taikymo pagrindas;

6. pabrėžia, kad Europos Sąjungos normos turi būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, laikantis teisinio aiškumo, skaidrumo ir teisinio tikrumo principų; pabrėžia, kad Sąjungos teisėje turi būti aiškiai apibrėžtos jos adresatų, ypač ES institucijų ir valstybių narių, teisės ir pareigos; siūlo išnagrinėti teisiškai neprivalomus rekomendacinius dokumentus kaip galimą priemonę padėti valstybėms narėms įgyvendinimo procese; apgailestauja dėl nenuoseklaus ES teisės taikymo ir aiškinimo, kurį galima priskirti neteisingam teisinių tekstų vertimui; todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad priimti ES teisės aktai būtų tinkamai išversti; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti ir intensyvinti dialogą ir keistis geriausia patirtimi, kad būtų išspręsta aiškumo ir skaidrumo trūkumo problema, susijusi su ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę;

7. primena, kad ES teisės taikymas apima visapusišką pagarbą bendroms vertybėms, įskaitant pagrindines teises, demokratiją ir teisinę valstybę, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje; pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl prastėjančios teisinės valstybės principo taikymo padėties kai kuriose valstybėse narėse, kaip nurodyta Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje; pakartoja, kad pritaria tam, kad būtų sukurtas ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas, kurį reglamentuotų trijų institucijų tarpinstitucinis susitarimas, kurį sudarytų metinis Sąjungos vertybių stebėsenos ciklas, apimantis visus ES sutarties 2 straipsnio aspektus; mano, kad Sutartyse numatytos priemonės turėtų būti sustiprintos, ir siūlo, kad konferencijoje dėl Europos ateities būtų sprendžiamas šis klausimas;

8. pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai ir, atitinkamais atvejais, regioniniai parlamentai atlieka itin svarbų vaidmenį prieš teisėkūros procedūrą tikrinant ES teisės aktų projektus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šis vaidmuo suteikia valstybėms narėms galimybę gerinti jų įgyvendinimo kokybę ir spartinti įgyvendinimą; pažymi, kad būtų galima patobulinti esamas bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais formas, pvz., tarpparlamentines delegacijas arba procedūras, pagal kurias nacionaliniai parlamentai keičiasi informacija apie Sąjungos teisės aktų rengimą ir taikymą; siūlo konferencijoje dėl Europos ateities aptarti galimybes stiprinti bendradarbiavimą Sąjungos teisės taikymo, taip pat taisyklių nustatymo ir proporcingumo bei subsidiarumo principų įgyvendinimo srityse; mano, kad mėginimai pakenkti valstybių narių konstituciniam vientisumui yra ES teisės pažeidimas;

9. ragina tobulinti ES teisėkūros procesą, kuris grindžiamas teisės aktų rengimo skaidrumu ir atskaitomybe, taip pat prireikus pilietinės visuomenės dalyvavimu;

10. primena ES Sutartyse įtvirtintą skaidrumo principą ir ES piliečių teisę į teisingumą ir gerą administravimą, nustatytas Chartijos 41 ir 47 straipsniuose; pažymi, jog pagal šias teises ir principus reikalaujama, kad piliečiams būtų suteikiama tinkama prieiga prie jiems aktualių teisės aktų projektų; primygtinai reikalauja, kad šios teisės ir principai valstybėms narėms taip pat turėtų būti pirmaeilės svarbos, kai jos siūlo Sąjungos teisės įgyvendinimo aktų projektus;

11. primena ES institucijų pastangas sukurti bendrą duomenų bazę ir interneto svetainę visiems teisėkūros procedūros etapams, tačiau apgailestauja, kad šios pastangos dar nepasiekė savo tikslo; mano, kad esamos ir būsimos duomenų bazės ir interneto svetainės turėtų sudaryti sąlygas visiems susijusiems parlamentams tinkamai prisidėti;

12. pakartoja nuomonę, išreikštą savo 2019 m. sausio 17 d. rezoliucijoje dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus; primygtinai ragina Tarybą parengti aiškius ir viešai prieinamus kriterijus, pagal kuriuos dokumentai būtų priskiriami platinimo žyma „LIMITE“ pažymėtiems dokumentams, laikantis ES teisės, ir nuolat peržiūrėti dokumentų, pažymėtų žyma „LIMITE“, statusą ankstyvuoju etapu, prieš galutinai priimant teisėkūros procedūra priimamą aktą, be kita ko, prieš neoficialias derybas trišaliuose dialoguose;

13. pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai perkelti ir įgyvendinti Sąjungos teisę, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 197 straipsniu; už tai bendrai atsako valstybės narės ir Sąjungos institucijos bei įstaigos; ragina atlikti tinkamą ES teisės ex ante ir ex post poveikio vertinimą, įskaitant poveikį tvarumui ir socialiniams, aplinkos ir lyčių klausimams, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos įsipareigojimo, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros;

14. pabrėžia, kad valstybės narės turi galėti tinkamai perkelti Sąjungos teisę į savo teisės sistemas; atsižvelgdamas į tai, ragina tinkamai nustatyti teisėkūros procedūrų tvarkaraštį, kad būtų suteikta pakankamai laiko perkėlimui į nacionalinę teisę;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares kartu ir nuosekliai spręsti problemas, susijusias su pertekliniu reglamentavimu perkeliant ir taikant ES teisę, nes ši praktika sudaro nereikalingą naštą piliečiams, įmonėms ir administracijoms, lemia klaidingą ES teisėkūros veiklos suvokimą ir didina nepagrįstą piliečių skepticizmą ES lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, primena Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros nuostatas, kuriose teigiama, kad valstybės narės turi aiškiai nurodyti ir dokumentuoti nacionalines priemones, kurios nėra griežtai susijusios su atitinkamais Sąjungos teisės aktais, o su tais Sąjungos teisės aktais visiškai nesusiję elementai turėtų būti identifikuoti arba perkėlimo į nacionalinę teisę aktu (-ais), arba susijusiais dokumentais; ragina Komisiją reguliariai teikti informaciją apie perteklinio reglamentavimo (kovos su pertekliniu reglamentavimu) priemonių registravimą;

16. atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ypač neperkeliami į nacionalinę teisę, neįgyvendinami ir neprižiūrimi, tuo tarpu ES teisėkūros proceso metu, priešingai, Komisija ir Taryba dažnai primygtinai ragina itin skubiai priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šioje srityje; ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas aktyviai ir visapusiškai stebėti ir užtikrinti ES teisės taikymą šioje srityje;

17. pripažįsta, kad siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės taikymą ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, piliečiai ir verslininkai turi būti informuojami apie klausimus, kylančius dėl kasdienio ES teisės taikymo; ragina glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje, be kita ko, per SOLVIT tarnybą;

18. pabrėžia tinkamo Komisijos ir valstybių narių dialogo ikiteisminiame etape svarbą;

19. pabrėžia svarbų socialinių partnerių, lyčių lygybės įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį stebint ir skatinant veiksmingą žalos atlyginimą pagal ES teisę; ragina Komisiją didinti informuotumą apie piliečių ir įmonių teises pagal ES teisę ir toliau teikti pagalbą skundų teikėjams gerinant jų supratimą apie ikiteisminę procedūrą; primygtinai ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, pradėti atitinkamus tyrimus tais atvejais, kai piliečiai arba pilietinės visuomenės organizacijos tinkamai iškėlė klausimą dėl galimo ES teisės pažeidimo;

20. pabrėžia svarbų informatorių vaidmenį stebint, ar tinkamai taikoma Sąjungos teisė; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti ES minimalios apsaugos taisykles, dėl kurių susitarta 2019 m. kovo mėn. ir kurios oficialiai priimtos 2019 m. spalio mėn., gerokai anksčiau nei po dvejų metų nustatytas terminas; primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti direktyvoje numatyta galimybe ją taikyti kuo platesniu mastu ir pasiūlyti finansinę kompensaciją tiems, kurie nukentėjo dėl to, kad pranešė apie Sąjungos teisės pažeidimus;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. pradėtos naujos pažeidimo nagrinėjimo procedūros sumažėjo 10 proc., palyginti su 2017 m., ir į tai, kad 2019 m. padaugėjo naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2017 m. pabaigoje, 2018 ir 2019 m. nebaigtų naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų išskirstymą, pagrindinės politikos sritys, kuriose prieš valstybes nares pradėta daugiausia pažeidimo procedūrų dėl perkėlimo į nacionalinę teisę, buvo aplinka, judumas ir transportas, vidaus rinka, finansinis stabilumas, finansinės paslaugos ir kapitalo rinkos;

22. apgailestauja, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. 20 proc. padaugėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, susijusių su ES bendrosios rinkos teisės aktais, ir ragina valstybes nares greičiau ir atidžiau perkelti ES teisę į nacionalinę teisę; palankiai vertina tai, kad 2017, 2018 ir 2019 m. palaipsniui mažėjo naujų vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę atvejų; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad ES vidutinis perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis pailgėjo, nes 2019 m. direktyvos į nacionalinę teisę buvo perkeliamos trimis mėnesiais ilgiau nei 2018 m.; apgailestauja, kad, nepaisant pastaruoju metu padarytos pažangos, daugelyje valstybių narių susirūpinimą tebekelia tinkamas ES teisės taikymas laiku;

23. ragina Komisiją laikyti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį pagrindiniu ir prireikus imtis veiksmų taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos teisės taikymą, kad ES piliečiams ir įmonėms būtų užtikrintas teisinis tikrumas;

24. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nebenaudoja „EU Pilot“ kaip numatytosios platformos dialogui su valstybėmis narėmis dėl įtariamų ES teisės pažeidimų, nes buvo pripažinta, kad procedūra sudaromas papildomas biurokratinis lygmuo, nesuteikiant realios vertės; primena, kad bylų, iškeltų per „EU Pilot“ sistemą, išnagrinėjimo rodiklis 2017 ir 2019 m. buvo 77 proc., o 2018 m. – 73 proc.;

25. dar kartą patvirtina Europos Teisingumo Teismo (ETT), kaip vienintelės institucijos, atsakingos už sprendimų dėl ES institucijų aktų galiojimo priėmimą, vaidmenį; be to, primena ETT vaidmenį užtikrinant teisingą ES teisės aiškinimą ir taikymą įgyvendinant Susitarimą dėl išstojimo ir būsimus santykius su Jungtine Karalyste.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	28.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 5 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Fabio Massimo Castaldo, Leila Chaibi, Włodzimierz Cimoszewicz, Pascal Durand, Daniel Freund, Charles Goerens, Esteban González Pons, Sandro Gozi, Brice Hortefeux, Laura Huhtasaari, Giuliano Pisapia, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Antonio Tajani, László Trócsányi, Mihai Tudose, Guy Verhofstadt, Loránt Vincze, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Angel Dzhambazki, Niklas Nienaß

 

 

Galutinis vardinis balsavimas nuomonę teikiančiame komitete

22	+
GUE/NGL	Leila Chaibi, Helmut Scholz
NI	Fabio Massimo Castaldo
PPE	Esteban González Pons, Brice Hortefeux, Paulo Rangel, Antonio Tajani, Loránt Vincze, Rainer Wieland
RENEW	Pascal Durand, Charles Goerens, Sandro Gozi, Guy Verhofstadt
S&D	Gabriele Bischoff, Włodzimierz Cimoszewicz, Giuliano Pisapia, Domènec Ruiz Devesa, Pedro Silva Pereira, Mihai Tudose
VERTS/ALE	Damian Boeselager, Daniel Freund, Niklas Nienaß

 

5	-
ECR	Angel Dzhambazki, Jacek Saryusz Wolski
ID	Gerolf Annemans, Laura Huhtasaari, Antonio Maria Rinaldi

 

1	0
PPE	László Trócsányi

 

 

 

PETICIJŲ KOMITETO NUOMONĖ (19.2.2020)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017 ir 2018 m.

(2019/2132(INI))

Nuomonės referentas: Domènec Ruiz Devesa

 

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos piliečių teisių; ji nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 227 straipsnyje; pabrėžia peticijų, kaip priemonių piliečiams ir gyventojams dalyvauti Sąjungos veikloje ir vieno iš labiausiai prieinamų būdų piliečiams kreiptis į ES institucijas siekiant išreikšti susirūpinimą dėl galimų jų teisių pažeidimų, netinkamo ES teisės taikymo ar pažeidimo atvejų ir potencialių acquis spragų, svarbą; primena, kad peticijos yra dalyvaujamosios demokratijos ir Europos Sąjungos pilietybės kertinis akmuo ir kad jos, tinkamai laikantis Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio principų, padeda mažinti atotrūkį tarp piliečių ir politinių institucijų, skatindamos piliečius aktyviai dalyvauti ES politinėse diskusijose ir į jas įsitraukti; mano, kad konferencijos dėl Europos ateities rezultatas turėtų būti aktyvesnio visuomenės dalyvavimo užtikrinimas; ragina Komisiją įsipareigoti aktyviai dalyvauti imantis veiksmų, kurių prašo imtis peticijų pateikėjai, kad iš tikrųjų pasikeistų piliečių gyvenimas;

2. primena, kad siekiant išsaugoti teisinės valstybės principą, kuris yra viena iš pagrindinių Sąjungos ir jos valstybių narių vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, labai svarbu užtikrinti veiksmingą, lygiateisį ir vienodą ES teisės taikymą; atkreipia dėmesį į didelį skaičių peticijų, kuriose reiškiamas piliečių susirūpinimas dėl įtariamų teisinės valstybės principo pažeidimų valstybėse narėse, ir palankiai vertina tai, kad piliečiai naudojasi savo teisėmis; pabrėžia, kad teisinės valstybės principo nesilaikymas, taip pat kai jo nesilaiko ir subnacionaliniai subjektai, daro tiesioginį poveikį piliečių gyvenimui, kaip matyti iš gautų peticijų ir specialiosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 489 rezultatų; paisant subsidiarumo principo, ragina Komisiją laikytis įsipareigojimų, prisiimtų 2019 m. komunikate „Teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343), kad būtų skatinama pagarbos teisinės valstybės principui kultūra, stiprinamas bendradarbiavimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir užtikrinamas veiksmingas bendras atsakas į esamas grėsmes Sąjungoje; primena Komisijai, kad darbui, atliktam siekiant užtikrinti veiksmingą galiojančios ES teisės vykdymą, tenka tokia pati svarba kaip ir naujų teisės aktų rengimo veiklai; atkreipia dėmesį į tai, jog ES sutarties 4 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga gerbtų valstybių narių lygybę prieš Sutartis, taip pat jų pagrindines politines ir konstitucines struktūras; tame pačiame straipsnyje taip pat reikalaujama, kad Sąjunga gerbtų valstybių narių esmines valstybines funkcijas, ypač tas, kuriomis siekiama užtikrinti jų teritorinį vientisumą, viešąją tvarką ir nacionalinį saugumą;

3. pabrėžia, kad nepakankamas vykdymo užtikrinimas ne tik kenkia vidaus rinkos veiksmingumui, bet ir daro tiesioginį poveikį asmens teisėms, taigi ir Sąjungos patikimumui ir įvaizdžiui; susirūpinęs atkreipia dėmesį į stiprėjantį populizmą ir euroskepticizmą, todėl ragina Komisiją dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant užtikrinti ES teisinės tvarkos vientisumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įgyvendinimas ir vykdymas grindžiami Sutartimis suteiktų įgaliojimų paskirstymu, todėl valstybės narės ir Komisija bendrai atsako už Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą, o Komisija yra pagrindinė Sutarčių sergėtoja; taip pat pažymi, jog visos ES institucijos dalijasi atsakomybe, kad būtų užtikrinamas ES teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas, kaip nustatyta 2016 m. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros;

 

4.  pabrėžia itin didelę veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės ES institucijoms rengiant ES teisės aktus ir juos įgyvendinant reikšmę; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas yra piliečių tiesiogiai išrinkta institucija, ir, atsižvelgdamas į jam priskirtą itin svarbią tikrinimo funkciją, primena Komisijai jos pareigą atsiskaityti Parlamentui, ypač Peticijų komitete; pabrėžia Parlamento atliekamą svarbią tikrinimo funkciją – užduodamas parlamentinius klausimus ir nagrinėdamas peticijas jis atkreipia Komisijos dėmesį į ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse trūkumus; pakartoja savo raginimą Komisijai veikti skaidriau, taip pat veiksmingai naudoti ir toliau tobulinti esamus stebėsenos mechanizmus ir periodinio vertinimo priemones; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, naudoti minėtus mechanizmus ir priemones siekiant tinkamai stebėti ir vertinti, ar deramai ir laiku įgyvendinami ES teisės aktai, kartu visapusiškai gerbiant ES piliečių teises į teisingumą ir gerą bei veiksmingą administravimą pagal SESV 298 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsnius; atkreipia dėmesį į tai, kad, paisant šių teisių ir principų, neįgaliesiems turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su teisėkūros procedūra priimamų aktų projektais;

5. pripažįsta veiksmingo ES teisės aktų įgyvendinimo poveikį didinant Europos Sąjungos institucijų patikimumą; todėl mano, kad Komisijos skelbiama metinė ataskaita, teisė pateikti peticijas ir Europos piliečių iniciatyva yra vertingos priemonės, leidžiančios ES teisėkūros institucijoms nustatyti potencialias spragas;

6. primena, kad Peticijų komitetas kasmet gauna daug peticijų iš susirūpinusių piliečių, kurie reiškia nepasitenkinimą dėl ES teisės įgyvendinimo padėties valstybėse narėse, ir kad didžioji dalis šių peticijų perduodama Komisijai, kad ši atliktų išsamų tyrimą; palankiai vertina Komisijos dalyvavimą procedūroje, mano, jog svarbu, kad Europos Parlamento nariai galėtų kvestionuoti rezultatus ir rekomendacijas, ir pabrėžia, kad turėtų būti gerbiamos ES kompetencijos sritys;

7. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą, aiškiai išdėstytą jos 2017 m. metinėje ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitoje (COM(2018)0540), suteikti didelę vertę piliečių, įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų indėliui nustatant ES teisės pažeidimus; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas parodyti peticijų poveikį teisės vykdymo užtikrinimo veiksmams daugelyje politikos sričių, pvz., aplinkos, migracijos, mokesčių ir vidaus rinkos; vis dėlto pabrėžia, kad gauta daug peticijų dėl ES teisės pažeidimų ir netinkamo taikymo šiose srityse, greta daugelio kitų veiklos sričių; apgailestauja dėl to, kad trūksta duomenų apie Komisijos išnagrinėtų peticijų skaičių ir skaičių, dėl kurio buvo pradėtos „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūros;

8. atsižvelgdamas į tai palankiai vertina didesnį skaidrumą ir tai, kad 2018 m. ataskaitoje pateikta daugiau informacijos apie Komisijos nagrinėtų peticijų skaičių ir tolesnius veiksmus; tačiau apgailestauja, kad daugeliu atvejų Komisija nepradėjo tyrimo ir nesiėmė jokių tolesnių veiksmų; atsižvelgdamas į tai, yra ypač susirūpinęs dėl to, kad daug peticijų pateikėjų nukreipiami į kitas nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens institucijas; pažymi, kad ši praktika atspindi naują Komisijos teisės vykdymo užtikrinimo politiką, paskelbtą 2016 m. komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (C(2016)8600), kuriuo siekiama nukreipti piliečius į nacionalinį lygmenį, kai skunduose ar peticijose nekeliami platesnio pobūdžio arba sistemingo ES teisės aktų nesilaikymo klausimai ir kai juos galima tinkamai spręsti kitais mechanizmais; pakartoja, kad vis dar nepritaria šiam požiūriui, ir prašo Komisijos pradėti tyrimus tais atvejais, kai buvo nustatyti galimi ES teisės pažeidimai; ragina Komisiją veiksmingiau nagrinėti peticijas greitai ir visapusiškai reaguojant į jas ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų galima veiksmingai išspręsti peticijose iškeltus klausimus laikantis subsidiarumo principo; ragina Komisiją kurti naujus mechanizmus siekiant sutrumpinti atsako trukmę nagrinėjant peticijas; mano, kad Komisijos atsakymai, kuriuose tik teigiama, kad ji neturi kompetencijos imtis tolesnių veiksmų ES lygmeniu, yra nepakankami;

9. pakartoja savo susirūpinimą dėl to, jog toks požiūris gali paskatinti piliečius manyti, kad jų balsas ES institucijose neišgirstas, ir galiausiai jie gali netekti teisinės apsaugos, jei ES lygmens teisių gynimo priemonė pasirodytų esanti veiksmingesnė dėl nacionalinių aplinkybių arba susijusių interesų pobūdžio; pabrėžia, jog dėl tokios Komisijos praktikos piliečiai, kurie tikisi, kad ES ir visų pirma Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja pagal ES sutarties 17 straipsnį, apsaugos jų teises, lieka nusivylę; ragina persvarstyti minėtą teisės vykdymo užtikrinimo politiką siekiant užtikrinti, kad ji jokiu būdu nekenktų tam tikrų atvejų, kurių sprendimas veiksmingiau gali būti pasiektas ES lygmeniu, nagrinėjimui; mano, kad tai nepriimtina, ir ragina Komisiją paaiškinti, kaip ji ketina spręsti piliečių lūkesčių ir tikrovės atotrūkio, susijusio su galimybe pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ES lygmeniu, klausimą, ir paaiškinti, kaip jos požiūris dera su jos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmeniu ir priežiūros pareigomis pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį;

 

10. primena, kad Peticijų komitetas gauna daug peticijų iš piliečių, kurie yra nepalankioje padėtyje dėl nacionalinių teisminių institucijų priimtų sprendimų; pabrėžia, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinė teisė ir kad jos turi paisyti visų valstybių narių teisminės institucijos;

11. ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti peticijas, susijusias su neįgaliųjų teisėmis; primygtinai ragina Komisiją veiksmingai įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, atsižvelgiant į 2018 m. gautų peticijų, susijusių su reikalavimų neatitinkančiais sąvartynais, netinkamu miesto nuotekų valymu arba bloga oro kokybe tam tikrose vietovėse, skaičių;

12. pažymi, kad 2018 ir 2017 m. Komisijos užregistruotų naujų skundų skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo 2011 m., o 2018 m. naujų skundų buvo rekordiškai daug – 3 850; palankiai vertina tai, kad piliečiams suteikiama vis daugiau galių, susijusių su ES teisės stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo procesu, kaip matyti iš didelio skundų ir peticijų srauto; vis dėlto pažymi, kad, kaip ir peticijų atveju, skundų, dėl kurių pradėti tyrimai, skaičius 2018 m. ir 2017 m. išliko labai mažas, palyginti su visų gautų skundų skaičiumi; ragina valstybes nares skaidriau įgyvendinti teisės vykdymo užtikrinimo politiką; ragina Komisiją aktyviau rinkti informaciją ir reaguoti į piliečiams rūpimus klausimus, ypač kovoti su Briuselio kaltinimo kultūra;

13. pabrėžia svarbų socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, Europos Sąjungos piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina ES teisės aktus, ir pranešant apie šio perkėlimo bei įgyvendinimo trūkumus; todėl teigiamai vertina didesnį piliečių informuotumą klausimais, susijusiais su ES teisės aktų persvarstymu, įskaitant labai svarbų informatorių vaidmenį privačiajame ir viešajame sektoriuose; pabrėžia, kad ES piliečiai turi teisę gauti greitą, aiškią, tikrai prieinamą ir skaidrią informaciją apie valstybių narių priimtus teisės aktus dėl ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę ir apie nacionalines valdžios institucijas, atsakingas už tinkamo jų įgyvendinimo užtikrinimą;

14. šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad teisėkūros procese būtina toliau skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir stiprinti ryšius su nacionaliniais parlamentais; pabrėžia, kad vėlavimas įgyvendinti mažina teisinį tikrumą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingesnių veiksmų prieš bet kokį pavėluotą ar netinkamą direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, kad būtų užtikrintas visapusiškas ES teisės įgyvendinimas ir vykdymas, tokiu būdu užtikrinant teisinę valstybę ir demokratiją; pabrėžia peticijomis pagrįstų faktų nustatymo misijų į valstybes nares svarbą siekiant pagerinti peticijų pateikėjų skundų tyrimą; be to, tokios misijos yra unikali priemonė priartėti prie piliečių ir parodyti, kad į jiems susirūpinimą keliančius klausimus atsižvelgiama rimtai; todėl ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Parlamento faktų nustatymo misijų ataskaitas ir peticijomis pagrįstas rezoliucijas;

15. apgailestauja dėl to, kad, nepaisant pastaraisiais metais dėtų pastangų didinti stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo veiklos skaidrumą (pvz., per centralizuotą platformą, kurioje teikiama su pažeidimais susijusi informacija), Komisija dar neatsižvelgė į pakartotinius Parlamento raginimus reguliariai teikti jam informaciją apie kiekvieną pradėtą „EU Pilot“ procedūrą ir inicijuotą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ypač kai tai susiję su peticijomis; pabrėžia, kad svarbu reguliariai gauti naujausią informaciją apie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, susijusių su nebaigtomis nagrinėti peticijomis, eigą, kartu laikantis konfidencialumo reikalavimų, nustatytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje; apgailestauja dėl to, kad Komisija ir toliau demonstruoja nepakankamą įsipareigojimą, reaguodama į per „EU Pilot“ procedūras iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus; primena Komisijai apie didelius piliečių lūkesčius, susijusius su jos vykdomos priežiūros veiklos skaidrumu; todėl primygtinai ragina Komisiją dalytis šia informacija su Parlamentu laikantis lojalaus bendradarbiavimo principo, kad Parlamentas galėtų atlikti vykdomosios valdžios tikrinimo funkciją pagal ES sutarties 14 straipsnį, būtų sustiprintas Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmų teisėtumas ir atskaitomybė, padidintas pasitikėjimas ES projektu ir galiausiai sustiprintas procedūros „EU Pilot“ teisėtumas;

16. pabrėžia, kad glaudus ir struktūrinis Komisijos ir valstybių narių dialogas ankstyvuoju etapu yra labai svarbus siekiant veiksmingai ir teisingai taikyti ES teisę; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją patobulinti problemų sprendimo sistemą „EU Pilot“ ir vėl numatyti platesnį jos naudojimą, siekiant greitai ir neoficialiai išspręsti galimus ES teisės pažeidimus ankstyvuoju etapu, daugeliu atvejų išvengiant būtinybės taikyti oficialų pažeidimo nagrinėjimo procesą; pažymi, kad pagal naująją Komisijos patvirtintą politiką, kuria siekiama užtikrinti atitiktį ES teisės aktams, „EU Pilot“ tikslas nėra prailginti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, priešingai – siekiama padėti veiksmingai išspręsti problemas;

17. primena, kad 2018 m. Europos Audito Rūmų apžvalgoje „ES teisės įgyvendinimas praktikoje: Europos Komisijos priežiūros pareigos pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį“ ir 2017 m. Europos ombudsmeno sprendime, kuriame pateikti pasiūlymai po strateginio tyrimo OI/5/2016/AB dėl Europos Komisijos atliekamo skundų dėl pažeidimų nagrinėjimo savalaikiškumo ir skaidrumo, Komisija raginama užtikrinti, kad atvejai iki pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą būtų nagrinėjami labiau laikantis terminų, skaidriau ir teisingiau, atsižvelgiant į subsidiarumo ir vienodo požiūrio principus;

18. ragina Komisiją ištirti diskriminaciją dėl valstybės narės oficialiosios (-iųjų) kalbos (-ų) naudojimo mokyklose ir viešojo administravimo įstaigose daugiau nei vieną oficialiąją kalbą turinčiose teritorijose, nes dėl to sudaromos kliūtys laisvam judėjimui ir pažeidžiamos vidaus rinkos nuostatas (SESV 26 straipsnio 2 dalis).

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	19.2.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	27 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Anna-Michelle Asimakopoulou, Alexander Bernhuber, Ryszard Czarnecki, Eleonora Evi, Agnès Evren, Mario Furore, Gianna Gancia, Radan Kanev, Frédérique Ries, Alfred Sant, Massimiliano Smeriglio, Yana Toom, Loránt Vincze, Thomas Waitz, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Isabel Benjumea Benjumea, Jarosław Duda, Angel Dzhambazki, Ádám Kósa, Maite Pagazaurtundúa, Anne-Sophie Pelletier, Andrey Slabakov, Ramona Strugariu, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Clara Aguilera, Estrella Durá Ferrandis, Mounir Satouri

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

27	+
ECR	Ryszard Czarnecki, Angel Dzhambazki, Andrey Slabakov
NI	Eleonora Evi, Mario Furore
PPE	Anna-Michelle Asimakopoulou, Isabel Benjumea Benjumea, Alexander Bernhuber, Jarosław Duda, Agnès Evren, Radan Kanev, Ádám Kósa, Loránt Vincze, Rainer Wieland
RENEW	Maite Pagazaurtundúa, Frédérique Ries, Ramona Strugariu, Yana Toom
S&D	Alex Agius Saliba, Clara Aguilera, Andris Ameriks, Estrella Durá Ferrandis, Alfred Sant, Massimiliano Smeriglio
VERTS/ALE	Mounir Satouri, Thomas Waitz, Tatjana Ždanoka

 

0	-

 

2	0
GUE/NGL	Anne-Sophie Pelletier
ID	Gianna Gancia

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	10.12.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gunnar Beck, Geoffroy Didier, Angel Dzhambazki, Ibán García Del Blanco, Jean-Paul Garraud, Esteban González Pons, Sergey Lagodinsky, Gilles Lebreton, Karen Melchior, Jiří Pospíšil, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Stéphane Séjourné, Raffaele Stancanelli, Adrián Vázquez Lázara, Axel Voss, Marion Walsmann, Tiemo Wölken
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Buda, Pascal Durand, Heidi Hautala, Emmanuel Maurel, Sabrina Pignedoli, Bettina Vollath
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Juan Ignacio Zoido Álvarez

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20	+
PPE	Daniel Buda, Geoffroy Didier, Esteban González Pons, Jiří Pospíšil, Axel Voss, Marion Walsmann, Juan Ignacio Zoido Álvarez
S&D	Ibán García Del Blanco, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Tiemo Wölken, Bettina Vollath
RENEW	Pascal Durand, Karen Melchior, Stéphane Séjourné, Adrián Vázquez Lázara
VERTS/ALE	Heidi Hautala, Sergey Lagodinsky
GUE/NGL	Emmanuel Maurel
NI	Sabrina Pignedoli

 

5	-
ID	Gunnar Beck, Jean-Paul Garraud, Gilles Lebreton
ECR	Angel Dzhambazki, Raffaele Stancanelli

 

0	0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

• [1] OL C 28, 2020 1 27, p. 108.
• [2] OL C 86, 2018 3 6, p. 126.
• [3] OL C 440, 2015 12 30, p. 17.
• [4] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu 10 straipsnį (COM(2016)0448).