Procedūra : 2020/2077(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0008/2021

Pateikti tekstai :

A9-0008/2021

Debatai :

PV 08/02/2021 - 15
CRE 08/02/2021 - 15

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0040

<Date>{28/01/2021}28.1.2021</Date>
<NoDocSe>A9-0008/2021</NoDocSe>
PDF 418kWORD 161k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano</Titre>

<DocRef>(2020/2077(INI))</DocRef>


<Commission>{ENVI}Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Jan Huitema</Depute>

Nuomonės referentės (*):

Patrizia Toia, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Anna Cavazzini, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ
 VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ
 TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ
 TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ
 ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano

(2020/2077(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098), ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Leading the way to a global circular economy: state of play and outlook“ (SWD(2020)100),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), įskaitant 12-ąjį DVT „Atsakingas vartojimas ir gamyba“ ir 15-ąjį DVT „Gyvybė sausumoje“,

 atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM(2020)0667)[1],

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti[2],

 atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)380 final),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės mėn. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio įvertinimo ataskaitą,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

 atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatą „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“ (COM(2018)673 final),

 atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028),

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo,

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Europos strateginės ilgalaikės vizijos siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos[3],

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[4],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“[5],

 atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“ (2014/2208(INI))[6],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“(2018/2589(RSP)[7],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl visapusiško Europos požiūrio į energijos kaupimą (2019/2189(INI)[8],

 atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų,

 atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos, ypač į to pasiūlymo 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą prioritetinį tikslą paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

 atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl klimato kaitos, dykumėjimo, žemės degradacijos, darnios žemėtvarkos, apsirūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose, dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir 2018 m. rugsėjo mėn. apibendrinamąją ataskaitą,

 atsižvelgdamas į pirmąjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą, pradėtą įgyvendinti 2015 m. (2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatas „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614)), ir į veiksmus, kurių imtasi pagal tą planą,

 atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti[9],

 atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[10],

 atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos[11],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“[12],

 atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Ekologinio projektavimo direktyvos įgyvendinimo[13],

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo[14],

 atsižvelgdamas į 2018 m. priimtus persvarstytus ES atliekų teisės aktus: 2018 m. gegužės 30 d. Direktyvą (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų[15], 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų[16], 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/850, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų[17], ir Direktyvą (ES) 2018/849, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų[18],

 atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP reglamentą)[19],

 atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą dėl energijos iš atliekų vaidmens žiedinėje ekonomikoje (COM(2017)0034),

 atsižvelgdamas į Tarptautinės išteklių darbo grupės parengtą 2019 m. pasaulinių išteklių apžvalgą[20] ir išteklių naudojimo efektyvumo bei klimato kaitos ataskaitas[21],

 atsižvelgdamas į mokslinę publikaciją „Evaluating scenarios toward zero plastic pollution“[22],

 atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0008/2021),

A. kadangi Tarptautinė išteklių darbo grupė savo ataskaitoje „2019 m. pasaulinių išteklių apžvalga“ įvertino, kad pusę viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir daugiau kaip 90 proc. biologinės įvairovės nykimo ir vandens trūkumo lemia išteklių gavyba ir perdirbimas; kadangi pasaulio ekonomika išnaudoja tiek išteklių, kiek jų teiktų 1,5 planetos, kadangi jau dabar reikėtų trijų planetų, jei kiekvienas žmogus vartotų tiek, kiek vidutiniškai suvartoja vienas ES gyventojas, ir kadangi esminis bendro mūsų sunaudojamų gamtinių išteklių kiekio ir išmetamų atliekų kiekio sumažinimas turėtų būti pagrindinis žiedinės ekonomikos tikslas; kadangi, norint to pasiekti, reikės atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, nepamirštant skirtumo tarp absoliutaus ir santykinio atsiejimo;

B. kadangi šie skaičiai rodo, kad esminis vaidmuo tenka tausiam išteklių ir visų pirma pirminių žaliavų naudojimui ir kad reikia sustiprinti veiksmus visais lygmenimis ir visame pasaulyje; kadangi žiedinės ekonomikos koncepcija savo pobūdžiu yra horizontali ir labai padės siekti kitų aplinkos tikslų, įskaitant Paryžiaus susitarimo tikslus;

C. kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos atlieka labai svarbų vaidmenį mažinant ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir siekiant ES 2030 m. klimato srities tikslo, taip pat tikslo užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį ne vėliau kaip 2050 m., ir to siekiant reikia iš esmės pertvarkyti visos ekonomikos vertės grandines;

D. kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali paskatinti darnią verslo praktiką ir kadangi tikimasi, kad Europos įmonės ir ekonomika dėl gerai išvystytų ES verslo modelių, žinių apie žiedinius procesus ir perdirbimo patirties pirmaus žiedinės ekonomikos pasaulinėse lenktynėse;

E. kadangi žiedinės ekonomikos principai turėtų būti pagrindinis bet kokios Europos ir nacionalinės pramonės politikos, taip pat valstybių narių nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę elementas;

F. kadangi bendras ES suvartojamas energijos kiekis yra didelis ir žiedinės ekonomikos veiksmai taip pat turėtų apimti energijos vartojimo efektyvumą ir tausią energijos šaltinių gavybą;

G. kadangi projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad nebūtų atliekų, yra vienas iš žiedinės ekonomikos principų;

H. kadangi žiedinė ekonomika yra svarbi įvairiems darnaus vystymosi tikslams, įskaitant 12-ąjį tikslą užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius ir 13-ąjį tikslą dėl klimato srities veiksmų;

I. kadangi projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad nebūtų atliekų ir taršos, yra vienas iš žiedinės ekonomikos principų;

J. kadangi, remiantis neseniai atliktais tyrimais, žiedinė ekonomika pajėgi padidinti ES BVP dar 0,5 proc. ir iki 2030 m. sukurti daugiau kaip 700 000 naujų darbo vietų[23], taip pat gali pagerinti darbo vietų kokybę; kadangi 2012–2018 m. su žiedine ekonomika susijusių darbo vietų skaičius ES išaugo 5 proc. ir pasiekė maždaug 4 mln.; kadangi vykdant palankią politiką ir investuojant į pramonę tikimasi, kad iki 2030 m. ES perdirbimo metinė vertė gali pasiekti maždaug 70–100 mlrd. EUR, o su tuo susijęs užimtumas – apie 450 000 ir beveik 600 000 darbo vietų;

K. kadangi darni ir atsakinga pirminių žaliavų gavyba yra gyvybiškai svarbi, kad būtų užtikrintas efektyvus išteklių naudojimas ir pasiekti žiedinės ekonomikos tikslai; todėl reikia parengti darnios prioritetinių medžiagų ir prekių gavybos standartus;

L. kadangi beveik 80 proc. gaminių poveikio aplinkai nulemiama projektavimo etapu ir tik 12 proc. ES pramonės naudojamų medžiagų yra perdirbtos[24];

M. kadangi sparčiai augant elektroninei prekybai gerokai padaugėjo pakuočių atliekų, pvz., vienkartinio plastiko ir kartono atliekų; kadangi vis dar kelia susirūpinimą atliekų vežimas į trečiąsias valstybes;

N. kadangi apskaičiuota, kad kiekvienais metais ES susidaro 88 mln. tonų maisto atliekų ir kadangi apskaičiuota, kad daugiau kaip 50 proc. maisto atliekų išmeta namų ūkiai ir vartotojai; kadangi maisto švaistymas daro didelį poveikį aplinkai ir lemia apie 6 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

O. kadangi netinkamai valdomas plastikas kelia aplinkosaugos problemų, tokių kaip šiukšlinimas, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sunkumai, susirūpinimą keliančios medžiagos, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir išteklių naudojimas;

P. kadangi ECHA priėmė mokslinę nuomonę, siekdama apriboti mikroplastikų, sąmoningai pridedamų į gaminius, naudojimą ES ir EEE rinkoje, kai jų bendra masė viršija 0,01 proc. gaminio svorio;

Q. kadangi, remiantis Europos aplinkos agentūros (EAA) skaičiavimais, 1996–2012 m. ES įsigytų drabužių vienam asmeniui skaičius padidėjo 40 proc., o daugiau nei 30 proc. drabužių spintose Europoje nenaudota mažiausiai metus; be to, daugiau nei pusė išmestų drabužių neperdirbama, o patenka į mišriąsias buitines atliekas ir vėliau siunčiama į deginimo įrenginius ar sąvartynus[25];

R. kadangi tikimasi, kad dėl gerai išvystytų ES verslo modelių, žinių apie žiediškumą ir patirties perdirbimo srityje Europos įmonės ir ekonomika bus pirmaujančios tarp tų, kurios įgyvendina žiedinę ekonomiką ir sykiu gauna naudos iš pasaulinių lenktynių siekiant žiediškumo;

S. kadangi praėjo daugiau nei dveji metai, kai IPCC paskelbė savo specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, kurioje teigiama, jog siekiant užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, reikės sparčių, plataus užmojo ir precedento neturinčių permainų visais visuomenės aspektais;

1. palankiai vertina Komisijos naująjį žiedinės ekonomikos veiksmų planą; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika kartu su nulinės taršos ir aplinkos be toksinių medžiagų siekiais yra labai svarbu siekiant sumažinti bendrus Europos vartojimo ir gamybos aplinkosauginius pėdsakus, paisant planetos galimybių ribų, ir apsaugoti žmonių sveikatą, tačiau taip pat siekiant užtikrinti konkurencingą ir novatorišką ekonomiką; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika gali labai prisidėti siekiant Paryžiaus susitarimo, Biologinės įvairovės konvencijos ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

2. ragina Komisiją visas veiksmų plane numatytas iniciatyvas pateikti atsižvelgiant į komunikato priede nustatytas datas ir kiekvieną pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pagrįsti išsamiu poveikio vertinimu, taip pat pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti ir į nuostolį dėl veiksmų nesiėmimo;

3. pabrėžia, kad žiedinė ekonomika gali padėti išspręsti naujus iššūkius, kuriuos sukėlė ir išryškino COVID-19 krizė, nes sustiprins vertės grandines ES ir visame pasaulyje ir sumažins jų pažeidžiamumą, taip pat padarys Europos pramonės ekosistemas atsparesnes ir tvaresnes, taip pat konkurencingesnes ir pelningesnes; pažymi, kad tai paskatins ES strateginį savarankiškumą ir padės kurti darbo vietas; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija parodė, jog būtina sukurti žiedinei ekonomikai palankią aplinką; ragina valstybes nares įtraukti žiedinę ekonomiką į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

4. mano, kad žiedinė ekonomika yra būdas ES ir Europos įmonėms išlikti novatoriškoms ir konkurencingoms pasaulinėje rinkoje, o sykiu ir sumažinti savo aplinkosauginį pėdsaką; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nukreipti investicijas siekiant, kad būtų plėtojamos žiedinės ekonomikos iniciatyvos ir remiamos inovacijos; mano, kad ES ekonomikos gaivinimo planas (priemonė „Next Generation EU“), Teisingos pertvarkos fondas ir programa „Europos horizontas“ turėtų apimti ir skatinti žiedinės ekonomikos iniciatyvas, praktiką, infrastruktūrą ir technologijas;

5. pabrėžia, kad vidaus rinkos veikimo gerinimas yra būtina sąlyga siekiant žiedinės ekonomikos ES; ypač pabrėžia, kad siekiant deramai veikiančios ir darnios bendrosios rinkos labai svarbu tinkamai įgyvendinti esamas taisykles ir veiksmingai užtikrinti, kad jų būtų laikomasi; primena, kad ES yra antra pagal dydį pasaulio ekonominė galia ir jai tenka didžiausias vaidmuo pasaulio prekyboje; atkreipia dėmesį į tai, kad bendroji rinka yra galinga priemonė, kuri turi būti naudojama siekiant plėtoti tvarius ir žiedinius produktus ar technologijas, kurie ateityje taps norma, taip sudarant sąlygas piliečiams įsigyti įperkamus produktus, kurie yra saugūs, sveiki ir tausoja planetą;

6. pabrėžia, kad būtina visiškai atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo; ragina Komisiją pasiūlyti moksliškai pagrįstus privalomus ES vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, susijusius su naudojamo pirminių žaliavų kiekio ir poveikio aplinkai mažinimu; ragina nustatant ES tikslus taikyti perskaičiavimo metodą, siekiant užtikrinti, kad politikos tikslai patikimai nuvestų prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos požiūriu darnios, netoksiškos ir visapusiškai žiedinės ekonomikos, kurioje paisoma planetos galimybių ribų, ne vėliau kaip 2050 m.;

7. ragina Komisiją, naudojantis rodikliais, kurie turi būti patvirtinti iki 2021 m. pabaigos, kaip atnaujintos stebėsenos sistemos dalį pasiūlyti privalomus 2030 m. ES tikslus, kad iki 2050 m. būtų gerokai sumažinti ES medžiagų ir vartojimo pėdsakai ir kad jie atitiktų planetos galimybes; ragina Komisiją remtis plačiausio užmojo valstybių narių pavyzdžiais, sykiu tinkamai atsižvelgiant į valstybių narių pradinės padėties ir pajėgumų skirtumus;

8. primygtinai ragina Komisiją ne vėliau kaip 2021 m. nustatyti suderintus, palyginamus ir suvienodintus žiediškumo rodiklius, apimančius medžiagų ir vartojimo pėdsakų rodiklius, taip pat tam tikrus išteklių naudojimo efektyvumo ir ekosistemų paslaugų subrodiklius; šiais rodikliais ES, valstybių narių ir pramonės lygmenimis turėtų būti matuojamas išteklių vartojimas ir išteklių našumas, jie turėtų apimti importą bei eksportą ir derėti su suderintu gyvavimo ciklo vertinimu ir gamtinio kapitalo apskaitos metodikomis; jie turėtų būti taikomi visose Sąjungos politikos srityse, finansinėse priemonėse ir reguliavimo iniciatyvose;

9. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atnaujinti ir persvarstyti žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemą; apgailestauja dėl to, kad dabartinėje stebėsenos sistemoje nėra visapusiško ir visa apimančio rodiklių rinkinio, kuris padėtų įvertinti ekonomikos augimo atsiejimą nuo išteklių naudojimo ir poveikio aplinkai; pabrėžia, kad stebėsenos sistema turėtų apimti minėtus žiediškumo rodiklius ir, be to, visus žiedinės ekonomikos plano tikslus ir konkrečius veiksmus, kad ji būtų veiksminga priemonė žiediškumui ir numatytų tikslų įgyvendinimo pažangai visapusiškai įvertinti;

10. taip pat pabrėžia, kad būtina atlikti moksliškai pagrįstus vertinimus, siekiant pasinaudoti žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos švelninimo sinergija, be kita ko, pasinaudojant anglies dioksido pėdsako matavimais;

11. atkreipia dėmesį į papildomas galimybes, susijusias su optimaliu produktų ir paslaugų naudojimu, neskaitant priemonių, kuriomis pratęsiamas jų gyvavimo ciklas ir medžiagų naudojimo trukmė; atsižvelgdamas į tai, ypač pabrėžia galimybes derinti žiedinės ekonomikos sprendimus ir skaitmeninimą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti politikos priemones, kuriomis būtų remiami nauji darnūs ir žiediniai verslo modeliai, pvz., produktų kaip paslaugos modeliai, kuriuos taikant taupomi ištekliai ir mažinamas poveikis aplinkai, sykiu užtikrinant vartotojų apsaugą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas tokiems produktų kaip paslaugos modeliams įgyvendinant naująją tvarių produktų iniciatyvą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares pašalinti nepagrįstas reguliavimo ir fiskalines kliūtis tokiems modeliams ir skatinti infrastruktūros, kuri sudarytų sąlygas žiediškumui ir tvariai skaitmeninei ekonomikai, plėtrą; primena, kad skaitmeninimas taip pat daro didelį poveikį klimatui ir aplinkai, pvz., auga energijos paklausa, žaliavų gavyba ir susidaro elektroninės įrangos atliekų; ragina Komisiją įvertinti ir spręsti šiuos uždavinius nustatant skaitmeninių technologijų, struktūrų ir paslaugų, įskaitant duomenų centrus, poveikio aplinkai stebėsenos ir kiekybinio vertinimo metodiką ir pasiūlant priemones, įskaitant, kai tikslinga, teisėkūros priemones, kad būtų užtikrintas skaitmeninių sprendimų darnumas aplinkos požiūriu, energijos vartojimo efektyvumo, išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir išteklių naudojimo klausimus priskiriant prie pagrindinių darnios skaitmeninės pertvarkos aspektų;

12. ragina Komisiją nustatyti, kokių reguliavimo priemonių ir kitų veiksmų reikėtų imtis siekiant pašalinti administracines ir teisines kliūtis žiedinei dalijimosi ir paslaugų ekonomikai ir skatinti jos plėtrą; visų pirma ragina Komisiją išnagrinėti, kaip būtų galima išspręsti tokius iššūkius, kaip atsakomybės klausimai ir nuosavybės teisės, susijusios su dalijimosi ir paslaugų ekonomika, atsižvelgiant į tai, kad didesnis teisinis tikrumas tiek gamintojams, tiek vartotojams yra labai svarbus siekiant įgyvendinti tokias ekonomikos koncepcijas; siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę parengti Europos dalijimosi ir paslaugų ekonomikos strategiją, kurioje būtų sprendžiami minėti klausimai, nepamirštant ir socialinių aspektų;

13. pabrėžia, kad reikia geriau įvertinti, kaip dirbtinio intelekto technologijos galėtų prisidėti prie žiedinės ekonomikos, skatinant naudoti šių technologijų prietaikas projektavimo procesuose, verslo modeliuose ir infrastruktūroje; pabrėžia, kad svarbu laikyti skaitmeninimą žiedinės ekonomikos skatinimo veiksniu, visų pirma produktų pasų ar esminės informacijos srityse, atsižvelgiant į galimą ES masto duomenų erdvę; pabrėžia, kad labai svarbus duomenų prieinamumo ir dalijimosi jais gerinimas, sykiu užtikrinant aktyvų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, kad nauji metodai išliktų teisingais ir įtraukiais, ir privatumą bei duomenų saugumą;

14. pabrėžia, kad reikia kurti ekonomines paskatas ir tinkamą reguliavimo aplinką žiedinių sprendimų, medžiagų ir verslo modelių inovacijoms, drauge panaikinti rinką iškraipančias subsidijas ir aplinkai žalingas subsidijas, ir ragina tai skatinti įgyvendinant naują Europos pramonės strategiją ir MVĮ strategiją; pabrėžia ypatingą pirmūnių MVĮ (mažųjų ir vidutinių įmonių) ir startuolių vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos; pabrėžia, kad tvarių medžiagų, procesų, technologijų ir produktų moksliniai tyrimai, taip pat jų pramoninė plėtra gali suteikti Europos įmonėms konkurencinį pranašumą pasaulyje; pabrėžia, kad reikia ES ir nacionaliniu lygmenimis vykdyti politiką, kuria būtų remiami žiedinės ekonomikos ir žiedinio verslo modelių lyderiai;

15. pabrėžia, kad pereinant prie labiau žiedinės ekonomikos būtina įtraukti Europos pramonę kaip suinteresuotąjį subjektą; primena itin svarbų žiedinės ekonomikos priemonių vaidmenį siekiant pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo; ragina taikyti žiediškumo metodus pramonėje visais produktų projektavimo, medžiagų gavybos, pakartotinio produktų naudojimo ir perdirbimo bei atliekų tvarkymo lygmenimis ir pabrėžia, kad reikia skatinti pirmaujančių tvarių pramoninių medžiagų ir produktų rinkų plėtrą;

16. skatina įmones rengiant metines ataskaitas į jas įtraukti pertvarkos planus, kuriuose būtų aprašyta, kaip ir kada jos ketina užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, žiedinę ekonomiką ir darnumą;

17. ragina valstybes nares teikti pirmenybę galimoms priemonėms, kurios lemia kuo mažesnę administracinę naštą, ir stiprinti mokslinių tyrimų ir plėtros viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, teikiančias sisteminius ir visa apimančius sprendimus;

18. ragina Komisiją sukurti visų gamtinių ir technologinių anglies dioksido šalinimo, įskaitant anglies dioksido surinkimą, kaupimą ir panaudojimą, sprendimų sertifikavimo reglamentavimo sistemą;

19. pabrėžia lemiamą biologinės mimikrijos, kaip žiediškumo spartinimo veiksnio, vaidmenį skatinant biomimetinius sprendimus, kurie projektavimo etape sumažina medžiagų, energijos ir toksiškų junginių naudojimą ir teikia darnius, regeneracinius ir novatoriškus gamtos įkvėptus sprendimus, kuriuos galima taikyti daugybėje sektorių;

20. ragina užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių ir biudžetą Komisijos tarnyboms, kurių užduotis yra užtikrinti sėkmingą veiksmų plano įgyvendinimą; pabrėžia, kad išteklių paskirstymas turi atitikti tiek dabartinius, tiek ilgalaikius politinius prioritetus, todėl, atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą, tikisi, kad bus gerokai padidinti žmogiškieji ištekliai, visų pirma Komisijos Aplinkos generaliniame direktorate;

Tvarių gaminių politikos sistema

21. pabrėžia, kad linijinę „imti, gaminti, išmesti“ ekonomiką reikia paversti tikra žiedine ekonomika, grindžiama šiais principais: energijos ir išteklių naudojimo mažinimu, vertės išlaikymu ekonomikoje, atliekų prevencija, projektavimu, kuriuo išvengiama atliekų ir kenksmingų medžiagų bei taršos, tęstiniu produktų ir medžiagų naudojimu ir jų išlaikymu uždaruose cikluose, žmonių sveikatos apsauga, naudos vartotojams skatinimu ir natūraliųjų sistemų regeneravimu; šiais tikslais turėtų būti vadovaujamasi rengiant naują tvarių produktų politikos sistemą, taip pat įgyvendinant bendrą žiedinės ekonomikos strategiją ir pramonės strategiją; pabrėžia, kad reikia visapusiškai integruoti darnios žiedinės sistemos mąstyseną į visas veiklos sritis, įskaitant politiką, produktus, gamybos procesus ir verslo modelius;

22. pabrėžia, kad tvarūs, žiediniai, saugūs ir netoksiški produktai ir medžiagos turėtų tapti ES rinkos norma, o ne būti išimtis, ir turėtų būti vertinami kaip pagrindinis pasirinkimas, kuris yra patrauklus, įperkamas ir prieinamas visiems vartotojams; todėl palankiai vertina Komisijos planą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tvarių gaminių, kuriame būtų nustatyti horizontalieji gaminių politikos principai ir privalomi reikalavimai, susiję su ES rinkai tiekiamais gaminiais;

23. tvirtai pritaria tam, kad į Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritis būtų išplėsta – būtų įtraukti su energija nesusiję gaminiai ir nustatyti horizontalieji konkretiems gaminiams skirti našumo, patvarumo, daugkartinio naudojimo, galimybės taisyti, netoksiškumo, atnaujinimo, perdirbimo, perdirbtų medžiagų gaminio sudėtyje ir išteklių bei energijos vartojimo efektyvumo standartai, taikomi ES rinkai tiekiamiems produktams, ir ragina Komisiją 2021 m. pateikti pasiūlymą šiuo klausimu; be to, pakartoja savo raginimą Komisijai siekti plataus užmojo tikslų įgyvendinant su energija susijusių gaminių ekologinio projektavimo priemones pagal dabartinės Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį, be kita ko, atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos aspektus;

24. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti darnią ir aiškią ES teisės aktų sistemą siekiant tvarių produktų ir pabrėžia, kad reikia stiprinti sinergiją su kitomis politikos priemonėmis, įskaitant ES ekologinį ženklą; pabrėžia, kad kartu su būtinaisiais teisiniais gaminių projektavimo standartais svarbu teikti rinkos paskatas darniausioms įmonėms ir tvariausiems produktams ir medžiagoms;

25. ragina Komisiją pasiūlyti privalomus viso gaminių gyvavimo ciklo medžiagų ir aplinkosauginio pėdsakų tikslus kiekvienai ES rinkai pateikiamų gaminių kategorijai, įskaitant su didžiausiu anglies dioksido kiekiu susijusius pusgaminius; taip pat ragina Komisiją pasiūlyti konkretiems produktams ir (arba) konkretiems sektoriams privalomus tikslus, susijusius su perdirbtomis medžiagomis gaminio sudėtyje, sykiu užtikrinant atitinkamų gaminių našumą ir saugą ir kad jie būtų suprojektuoti taip, kad juos būtų galima perdirbti; primygtinai ragina Komisiją sudaryti palankias technologines, reguliavimo ir rinkos sąlygas šiems tikslams pasiekti ir atsižvelgti į reikiamas pramonės permainas ir investicijų ciklus kiekviename sektoriuje; kartu primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti privalomus reikalavimus siekiant padidinti paslaugų darnumą;

26. pritaria planui įvesti skaitmeninius gaminių pasus siekiant padėti įmonėms, vartotojams ir rinkos priežiūros institucijoms stebėti gaminio poveikį klimatui, aplinkai, visuomenei ir kitokį poveikį visoje vertės grandinėje ir teikti patikimą, skaidrią ir lengvai prieinamą informaciją apie gaminio patvarumą ir jo priežiūros, pakartotinio naudojimo, taisymo ir išmontavimo galimybes ir tvarkymą pasibaigus gyvavimo ciklui, taip pat apie jo sudėtyje esančias medžiagas bei chemines medžiagas ir apie jų poveikį aplinkai bei kitokį poveikį; ragina Komisiją įvertinti galimybes įvesti gaminių ženklą šioje srityje; mano, kad gaminių pasai turėtų būti įvesti taip, kad būtų išvengta nereikalingos reguliavimo naštos įmonėms, ypač MVĮ; mano, kad jie turėtų būti suderinami su kitomis skaitmeninėmis priemonėmis, pvz., būsimu pastato renovacijos pasu ir susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų (SCIP) duomenų baze;

27. pabrėžia, kad siekiant sėkmingos žiedinės ekonomikos, tvarios bendrosios rinkos sukūrimo ir galiausiai aplinkos be toksinių medžiagų Europos gyventojams užtikrinimo labai svarbu užtikrinti netoksiškus ir atkuriamuosius medžiagų ciklus; todėl pakartoja savo poziciją, išreikštą rezoliucijoje dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti ir rezoliucijoje dėl cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąsajos, ir primygtinai ragina sparčiai imtis veiksmų, kad būtų įgyvendinta cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti siekiant aplinkos be toksinių medžiagų;

28. pabrėžia, kad vartotojai turi teisę gauti aiškesnę, labiau suderintą ir tikslesnę informaciją apie gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai ir klimatui per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant patvarumą ir galimybes taisyti, ir ragina imtis priemonių prieš ekomanipuliavimą ir melagingus ekologiškumo teiginius, susijusius su internetu ir ne internetu siūlomais gaminiais; tvirtai remia Komisijos ketinimą teikti pasiūlymus reguliuoti ekologiškumo teiginių naudojimą nustatant patikimus ir suderintus skaičiavimo metodus, apimančius visą vertės grandinę, pagrįstus suderintais rodikliais ir gyvavimo ciklo vertinimais, pvz., aplinkosauginiu pėdsaku, be kita ko, atsižvelgiant į atliekų prevenciją, žaliavų naudojimą, kenksmingų medžiagų vengimą, gaminio patvarumą ir ilgaamžiškumą, taip pat projektavimą, kuriuo užtrinama, kad gaminį būtų galima pataisyti ir perdirbti; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti neseniai iš dalies pakeistos Direktyvos 2005/29/EB vykdymą imantis aktyvių priemonių dėl ekologiškumo teiginių;

29. ragina Komisiją remti vartotojo informavimui skirtų skaitmeninių priemonių kūrimą, siekiant suteikti galių vartotojui šiame skaitmeniniame amžiuje; pabrėžia interneto platformų ir prekyviečių svarbą populiarinant tvarius produktus ir paslaugas ir pažymi, kad jos galėtų teikti vartotojams aiškesnę ir suprantamesnę informaciją apie jų siūlomų gaminių patvarumą ir taisymo galimybes;

30. pabrėžia, kad būtina stiprinti ES ekologinį ženklą, kad jis taptų darnumo aplinkos požiūriu etalonu, gerinant vartotojų informuotumą ir atpažinimą rinkoje, nustatant išsamius standartus, toliau plečiant šio ženklo nuostatų taikymą, kad jis būtų naudojamas kitiems atitinkamiems gaminiams, ir skatinant jį naudoti viešuosiuose pirkimuose;

31. remia planuojamas iniciatyvas, kuriomis pagal atliekų hierarchijoje nustatytą atliekų prevencijos principą siekiama pagerinti produktų patvarumą ir galimybes juos taisyti, drauge stiprinant vartotojų teises tiek įmonių santykių su vartotojais, tiek įmonių tarpusavio santykių rinkose; todėl labai palankiai vertina planuojamas iniciatyvas nustatyti naują vadinamąją teisę į remontą, kuri turėtų apimti bent jau ilgesnį gaminių gyvavimo ciklą, galimybę gauti atsarginių dalių, išsamią informaciją ir įperkamas remonto paslaugas vartotojams;

32. atsižvelgdamas į tai, ragina imtis priemonių, kuriomis visiems rinkos dalyviams būtų suteikta nemokama prieiga prie būtinos remonto ir techninės priežiūros informacijos, įskaitant informaciją apie atsargines dalis ir programinės įrangos atnaujinimus, kartu atsižvelgiant į vartotojų saugos reikalavimus ir nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2016/943, taip pat užtikrinti prieigą prie atsarginių dalių be nesąžiningų kliūčių visiems remonto sektoriaus dalyviams, įskaitant nepriklausomus remontininkus ir vartotojus, nustatyti privalomus minimalius laikotarpius, per kuriuos būtų galima gauti atsarginių dalių ir (arba) atnaujinimų, taip pat didesniam skaičiui produktų kategorijų nustatyti ilgiausius pristatymo terminus, atsižvelgiant į šių gaminių ypatybes, ir įvertinti, kaip pagal teisinės garantijos tvarką būtų galima skatinti remonto paslaugas; pabrėžia, kad pardavėjai turėtų informuoti visus rinkos dalyvius apie galimybę pataisyti savo produktus;

33. ragina, siekiant sudaryti geresnes sąlygas vartotojams priimti sprendimus, nustatyti aiškų ir lengvai suprantamą suderintą ženklinimą, kuris galėtų būti indekso formos, susijusį su gaminio ilgaamžiškumu (t. y. numatomu gaminio gyvavimo laikotarpiu) ir pataisomumu, taip pat parengti vienodą galimybių sutaisyti vertinimo balų sistemą ir įvesti tam tikrų kategorijų produktų naudojimo skaitiklius; ragina nustatyti minimalius informacijos reikalavimus pagal direktyvas 2005/29/ES ir 2011/83/ES; prašo Komisijos, rengiant Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrą, apsvarstyti galimybę išplėsti tiek teises į teisinę garantiją, tiek taisykles dėl atvirkštinės prievolės įrodyti tam tikrų kategorijų produktams, kurių numatoma naudojimo trukmė ilgesnė, ir nustatyti tiesioginę gamintojo atsakomybę;

34. ragina imtis teisėkūros priemonių siekiant sustabdyti praktiką, dėl kurios atsiranda suplanuotas nusidėvėjimas, taip pat apsvarstyti galimybę įtraukti tokią praktiką į Direktyvos 2005/29/EB I priedo sąrašą;

35. palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti teisės aktus, kuriuose būtų numatytas draudimas sunaikinti neparduotas ilgalaikio vartojimo prekes, išskyrus atvejus, kai jos kelia pavojų saugumui ar sveikatai; pabrėžia, kad ne maisto produktų perdirbimas, pakartotinis naudojimas ar perskirstymas turėtų tapti norma, ir jų vykdymo užtikrinimas turėtų būti numatytas teisės aktuose;

36. pabrėžia, kad reikia stiprinti tvarių produktų vidaus rinką, ir mano, kad viešasis sektorius turėtų imtis vadovaujamo vaidmens; pažymi, kad valdžios institucijos, rinkdamosi geriausią prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą, kaip sutarties sudarymo kriterijų vis dar dažnai taiko tik mažiausios kainos kriterijų; pritaria tam, kad sektorių teisės aktuose būtų nustatyti žaliųjų viešųjų pirkimų minimalūs privalomi kriterijai ir rodikliai;

37. akcentuoja žaliųjų viešųjų pirkimų vaidmenį spartinant perėjimą prie tvarios žiedinės ekonomikos ir tai, kad svarbu skatinti vykdyti šiuos pirkimus gaivinant ES ekonomiką;

38. primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl žaliųjų viešųjų pirkimų procedūrų; mano, kad vykdant visus viešuosius pirkimus pagal Europos žaliojo kurso tikslus pirmenybė turi būti teikiama pakartotinai naudojamiems, pataisytiems, atgamintiems, atnaujintiems ir kitiems efektyviai energiją ir išteklius naudojant pagamintiems produktams ir teikiamoms paslaugoms, kuriais mažinamas gyvavimo ciklo poveikis aplinkai, o tuo atveju, jei jiems neteikiama pirmenybė, turėtų būti vadovaujamasi principu „laikytis taisyklių arba paaiškinti“; taip pat prašo Komisijos pateikti gaires, kurios padėtų įmonėms rengti tvarius viešuosius pirkimus; ragina Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti ataskaitų apie jų viešųjų pirkimų sprendimų tvarumą teikimo įpareigojimus, laikantis subsidiarumo principo;

39. pabrėžia, kad reikia skatinti kokybiškus medžiagų surinkimo srautus, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą ir išlaikyti medžiagų didžiausią vertę, taip pat užtikrinti švarius, netoksiškus ir tvarius uždarus medžiagų ciklus; pabrėžia, kad reikia didinti perdirbtųjų medžiagų prieinamumą ir kokybę, sutelkiant dėmesį į tai, ar medžiaga geba išlaikyti savo savybes po perdirbimo ir ar gali ateityje pakeisti pirmines žaliavas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia skatinti didesnį kuriamų produktų perdirbamumą ir veiksmingas priemones, tokias kaip rūšiuojamojo surinkimo ir užstato grąžinimo sistemos; ragina remti perdirbimo įrenginių ir pajėgumų kūrimą, jei jų dar nėra, laikantis artumo principo;

40. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti kokybiško surinkimo, rūšiavimo ir žaliavų pakartotinio naudojimo bei perdirbimo infrastruktūros kūrimą ir remti mokslinius tyrimus, susijusius su naujų novatoriškų technologijų, kuriomis mažinamas išteklių naudojimas ir galutinių atliekų susidarymas, didinamas perdirbamų ir pakartotinai naudojamų antrinių medžiagų pelningumas ir kokybė, nukenksminamos perdirbtos medžiagos ir mažinamas bendras su kitomis technologijomis susijęs aplinkosauginis pėdsakas, įskaitant energijos ir klimato pėdsakus; mano, kad cheminis perdirbimas, kai jis atitinka šiuos kriterijus, gali prisidėti kuriant tam tikrų atliekų srautų uždarą medžiagų ciklą;

41. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų kruopščiai įvertintas naujų perdirbimo ir atliekų naudojimo technologijų procesų ir rezultatų poveikis sveikatai, aplinkai ir klimatui pramoniniu lygmeniu prieš juos skatinant, ir užtikrinti skaidrumą vertinimo metu;

42. mano, kad cheminis perdirbimas turi atitikti Atliekų pagrindų direktyvoje pateiktą perdirbimo apibrėžtį, siekiant užtikrinti, kad perdirbimas į medžiagas ir substancijas, kurios bus naudojamos kaip kuras, nebūtų laikomas cheminiu perdirbimu; primygtinai ragina Komisiją pateikti teisinį patvirtinimą šiuo klausimu;

43. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas skaitmeninėms technologijoms, pvz., blokų grandinei ir skaitmeniniam vandens ženklui, ir užtikrinti jų sąveikumą, kad jos galėtų padėti plėtoti žiedinę ekonomiką, t. y. stebėti, atsekti ir kartografuoti išteklių naudojimą ir produktų srautus visais gyvavimo ciklo etapais;

44. pabrėžia, kad svarbu gerinti galimybes gauti finansavimą žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams; todėl ragina Komisiją nukreipti pagal programą „Europos horizontas“ vykdomą veiklą moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti šiose srityse:

 perdirbimo procesų ir technologijų;

 išteklių naudojimo efektyvumo pramonės procesuose;

 inovacinių ir tvarių medžiagų, gaminių, procesų, technologijų ir paslaugų, taip pat jų pramoninės plėtros;

 bioekonomikos, pasitelkiant biologines inovacijas, apimančias biologinėmis medžiagomis bei produktais paremtų technologijų kūrimą;

 žemės stebėjimo palydovų, nes jie gali atlikti svarbų vaidmenį stebint žiedinės ekonomikos vystymąsi, vertinant pirminių žaliavų paklausą ir išmetamųjų teršalų kiekį;

45.  pabrėžia svarbų tvarių atsinaujinančiosios energijos išteklių vaidmenį žiediškumo procesuose siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tai, kaip atsinaujinančiosios energijos naudojimas gali padidinti produktų gyvavimo ciklų žiediškumą, kartu skatinant energetikos pertvarką;

46.  pabrėžia, kad „tvarių produktų politikos sistemos“ teisės aktai turėtų būti pagrįsti tvirta ir aiškia anglies dioksido ir poveikio aplinkai apskaitos sistema, kuri veiktų kaip investicijų į žiedinės ekonomikos produktus ir procesus skatintoja;

47. pabrėžia, kad nustatant produktų poveikio klimatui ir aplinkai standartus reikia atsižvelgti į visą produkto gyvavimo ciklą „nuo pradžios iki galo“ ir į gavybos, pusgaminių, atsarginių dalių ir šalutinių produktų poveikį per visą grandinę; mano, kad standartai turi būti nustatomi atvirai, skaidriai ir turi būti moksliškai pagrįstai, dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; todėl skatina nustatyti bendras gyvavimo ciklo vertinimo metodikas ir pagerinti duomenų rinkimą;

48. pabrėžia, kad standartizacija yra labai svarbi įgyvendinant tvarių gaminių politiką, nes joje pateikiamos patikimos tokių savybių, kaip patvarumas ir pataisomumas, apibrėžtys, rodikliai ir patikrinimai;

49. primygtinai reikalauja, kad ES standartai būtų parengti laiku ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, tuo pat metu vengiant administracinių kliūčių susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, kylančių dėl standartų paskelbimo vėlavimo;

50. primena 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „21-ojo amžiaus Europos standartai“ ir darbą, susijusį su Bendra standartizacijos iniciatyva (BSI); ragina Komisiją toliau stiprinti BSI ir patvirtinti naujus veiksmus ir projektus, kuriais būtų siekiama gerinti Europos standartizacijos organizacijų veikimą;

51. pabrėžia, kad veiksmingas ES teisės aktų, susijusių su gaminių sauga ir tvarumo reikalavimais, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad rinkai pateikti gaminiai atitiktų tokias taisykles pagal Reglamentą (ES) 2019/1020; priduria, kad labai daug internetu perkamų ir į ES importuojamų gaminių neatitinka būtiniausių ES saugos reikalavimų; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad gaminiai, įskaitant internetu parduodamus produktus, atitiktų reikalavimus, ir kovoti su rizika, kurią suklastoti produktai kelia vartotojų saugumui, taikant griežtesnę rinkos priežiūrą ir lygiaverčius muitinės kontrolės standartus, taip pat stiprinant bendradarbiavimą šioje srityje ir didinant biudžetą bei žmogiškuosius išteklius; todėl ragina užtikrinti efektyvesnę ES priežiūrą nustatant suderintas taisykles dėl minimalaus patikrinimų skaičiaus ir jų dažnumo, taip pat suteikiant Komisijai įgaliojimus stebėti ir audituoti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų veiklą;

52. pabrėžia, kad savanoriški susitarimai pasirodė esą neveiksmingi siekiant tvaraus ir bendro mobiliųjų radijo įrenginių įkrovimo sprendimo; dar kartą ragina Komisiją skubiai įgyvendinti Direktyvos 2014/53/ES dėl radijo ryšio įrenginių nuostatas ir visų pirma įdiegti bendrą išmaniųjų telefonų ir visų mažų ir vidutinio dydžio elektroninių prietaisų kroviklį, kad būtų kuo geriau užtikrintas įkrovimo galimybių, įskaitant bevielį įkrovimą, standartizavimas, suderinamumas ir sąveikumas, įgyvendinant visuotinę elektroninių atliekų mažinimo strategiją; prašo Komisijos, siekiant užtikrinti didesnę naudą aplinkai, sutaupyti išlaidų ir užtikrinti patogumą vartotojams, laiku parengti atsiejimo strategiją, kuria būtų užtikrinama, kad vartotojai nebūtų įpareigoti drauge su naujais prietaisais pirkti naujų kroviklių; pakartoja, kad vartotojams svarbu gauti patikimą ir aktualią informaciją apie atitinkamas kroviklių savybes, pvz., sąveikumą ir įkrovimo charakteristikas, įskaitant atitiktį USB 3.1 ar aukštesniam lygmeniui, naudojant suderintą lengvai suprantamą ženklinimą, kad jie galėtų pasirinkti patogiausius, ekonomiškai efektyviausius ir tvariausius sprendimus;

53. pabrėžia, kad reikia suderinti esamų ir būsimų ES ir valstybių narių lygmens priemonių politiką, kad būtų įgyvendinti veiksmų plano tikslai, ir suteikti žiedinių technologijų, produktų ir paslaugų ekonominį ir investicijų užtikrintumą, nes tai taip pat skatina ES konkurencingumą ir inovacijas; ragina Komisiją šalinti bet kokį galimą esamą reglamentavimo nenuoseklumą, kliūtis ar teisinį netikrumą, kurie trukdo visapusiškai diegti žiedinę ekonomiką; ragina taikyti ekonomines paskatas, pvz., CO2 kainodarą, didesnę gamintojo atsakomybę taikant ekologinį mokesčių moduliavimą ir mokesčių paskatas, taip pat kitas finansines paskatas, kuriomis skatinamas darnus vartotojų pasirinkimas; mano, kad šios priemonės prireikus turėtų atitikti Taksonomijos reglamente apibrėžtus žiedinės ekonomikos techninės analizės kriterijus; ragina valstybes nares apsvarstyti žiedinės ekonomikos tikslus visuose atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose ir užtikrinti, kad jie būtų visiškai suderinti su ES žiedinės ekonomikos strategijos tikslais ir priemonėmis;

taip pat ragina Komisiją susitelkti į teisės aktų, susijusių su žiedine ekonomika, įgyvendinimą siekiant užtikrinti vienodas žiedinės gamybos procesų ir verslo modelių sąlygas;

Pagrindinės gaminių vertės grandinės: elektronika ir IRT

54. remia Žiedinės elektronikos iniciatyvą, kuria turėtų būti siekiama šalinti trūkumus, susijusius su patvarumu, žiediniu projektavimu, pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis, perdirbtų medžiagų dalimi gaminio sudėtyje, taisomumu, galimybe gauti atsarginių dalių, atnaujinamumu, elektros ir elektroninės įrangos atliekų prevencija, surinkimu, pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu; taip pat ragina integruoti klausimus, susijusius su ankstyvu nusidėvėjimu, įskaitant produktų nusidėvėjimą dėl programinės įrangos keitimų; ragina suderinti ir patobulinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimo infrastruktūrą ES;

55. mano, kad reikia užtikrinti paprastesnį elektroninės įrangos atliekų surinkimą vartotojams; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą išnagrinėti galimybes sukurti ES masto IRT produktų grąžinimo sistemą ir mano, kad tokia sistema turėtų apimti kuo platesnį produktų asortimentą; pabrėžia, koks svarbus tokios grąžinimo sistemos ir bet kokio kito surinkimo modelio sukūrimas, siekiant užtikrinti IRT produktų pakartotinį panaudojimą ir suteikti prieigą pakartotinio naudojimo veiklos vykdytojams prie pakartotinio naudojimo prekių;

56. pabrėžia ekologinio projektavimo priemonių potencialą ir primena, kad Ekologinio projektavimo direktyvoje ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyvoje numatyta beveik pusė 2020 m. ES nustatyto energijos vartojimo efektyvumo tikslo; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog būtų greitai užbaigti pradėti elektronikos ir IRT ekologinio projektavimo darbai, visų pirma išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, kompiuterių, spausdintuvų (įskaitant kasetes), mobiliųjų tinklų stočių ir posistemių bei tinklų įrangos, kad ne vėliau kaip 2021 m. būtų galima pasiūlyti priemones;

57. pabrėžia, kad svarbu skatinti tvaresnius elektroninės ir IRT įrangos naudojimo ir gamybos būdus, ragina Komisiją išnagrinėti galimybę teikti vartotojams informaciją apie tai, kuo skiriasi taisomieji naujiniai nuo į naudotojus orientuotų naujinių, ir apie duomenų naudojimo anglies dioksido pėdsako poveikį;

58. ragina sukurti privalomą elektroninės įrangos atliekų perdirbėjų sertifikavimo sistemą, kad būtų užtikrintas veiksmingas medžiagų regeneravimas ir aplinkos apsauga;

59. prašo Komisijos, be žiedinės elektronikos iniciatyvos, pateikti dar ir pasiūlymą dėl žiedinio ir tvaraus skaitmeninimo, IRT ir dirbtinio intelekto plano iniciatyvos;

Pagrindinės gaminių vertės grandinės: baterijos ir transporto priemonės

60. pabrėžia, kad pereinant prie netaršaus judumo ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamų elektros energijos tinklų svarbu naujuose teisės aktuose laikytis strateginio, aplinkosauginio, tvaraus ir etiško požiūrio į baterijų ir transporto priemonių tvarkymą ir kad būtina užtikrinti tvarų ir etišką žaliavų, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas, gavybą; ragina, kad ES būtų sukurtos konkurencingos ir atsparios baterijų gamybos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo vertės grandinės;

61. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų ir mano, kad į naująją ES baterijų reguliavimo sistemą turėtų būti įtraukti šie punktai: tvari, etiška ir saugi gavyba, ekologinis projektavimas, įskaitant priemones perdirbtosios medžiagos daliai panaudoti, pavojingų ir kenksmingų medžiagų pakeitimas, kai tai įmanoma, geresnis rūšiuojamasis atliekų surinkimas, pakartotinis naudojimas, atnaujinimas, perdarymas, paskirties keitimas ir perdirbimas, įskaitant didesnius perdirbimo tikslus, vertingų medžiagų regeneravimą, didesnę gamintojo atsakomybę ir vartotojų informavimą; šia sistema turėtų apimti poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą, kartu nustatant specialias nuostatas dėl baterijų, susijusių su judumu ir energijos kaupimu;

62. yra susirūpinęs dėl didelės ES priklausomybės nuo baterijų gamybai reikalingų žaliavų importo; yra įsitikinęs, kad patobulinus baterijų perdirbimo sistemas būtų galima išgauti didelę dalį žaliavų, reikalingų baterijų gamybai ES;

63. yra susirūpinęs dėl mineralų gavybos pramonės socialinio ir ekonominio poveikio, ypač kobalto pramonės sektoriuje; prašo Komisijos įvertinti galimybes sukurti įgyvendinamą teisinę sistemą siekiant užtikrinti etišką medžiagų gavybą ir pateikti privalomus išsamaus patikrinimo teisės aktus, kuriais būtų sprendžiama neigiamo poveikio aplinkai ir žmogaus teisėms tarptautiniu mastu problema;

 

64. palankiai vertina Komisijos planus persvarstyti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvą; ragina Komisiją atnaujinti Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyvą, kad būtų visapusiškai atsižvelgta ir laikomasi žiedinės ekonomikos principų, įskaitant daiktų projektavimą iš atliekų, aukščiausios vertės medžiagų atnaujinimą, moduliškumą, taisomumą, daugkartinį naudojimą ir perdirbamumą, pirmenybę teikiant pakartotiniam naudojimui: ragina Komisiją, bendradarbiaujant su automobilių gamintojais ir diegiant gamintojų išplėstinės atsakomybės sistemas, siekti užtikrinti veiksmingas pakartotinio naudojimo grandines; ragina Komisiją tobulinti ataskaitų apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių teikimą, naudojant Europos duomenų bazę; ragina Komisiją išaiškinti, įtvirtinti ir stebėti principo įgyvendinimą, pagal kurį, prieš automobilius atiduodant į metalo laužą ir juos susmulkinant, visada būtina išmontuoti automobilius ir atrinkti pakartotinai naudojamas dalis;

65. pabrėžia, kad būtina toliau skatinti perdirbimo procesų ir technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Europos horizontas“, siekiant padidinti baterijų žiedinės ekonomikos potencialą; pripažįsta MVĮ vaidmenį surinkimo ir perdirbimo sektoriuose;

Pagrindinės gaminių vertės grandinės: pakuotės

66. pakartoja tikslą iki 2030 m. užtikrinti, kad visas pakuotes būtų galima pakartotinai naudoti arba perdirbti ekonomiškai naudingu būdu, ir ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įskaitant atliekų mažinimo priemones ir tikslus, taip pat Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatytus plataus užmojo esminius reikalavimus, kuriais siekiama sumažinti pernelyg didelį pakuočių kiekį, be kita ko, e. prekyboje, pagerinti galimybes perdirbti ir sumažinti pakuočių sudėtingumą, padidinti perdirbtų medžiagų kiekį, palaipsniui atsisakyti pavojingų ir kenksmingų medžiagų ir skatinti pakartotinį naudojimą; pabrėžia, kad neturi būti pažeidžiami maisto saugos ar higienos standartai; ragina, kad šiomis priemonėmis būtų siekiama geriausių bendrų aplinkosaugos rezultatų, laikantis atliekų hierarchiją, ir mažo anglies dioksido išmetimo rodiklio;

67. pabrėždamas esminį pakuočių vaidmenį produktų saugai, visų pirma maisto saugai ir higienai, taip pat maisto atliekų mažinimui, ragina pramonės atstovus papildyti reguliavimo priemones papildomais savanoriškais veiksmais, siekiant toliau vengti nereikalingų pakuočių ir gerokai sumažinti rinkai pateikiamų pakuočių kiekį, kurti efektyviau išteklius naudojančius, žiedinius ir klimatui nekenkiančius pakavimo sprendimus, pvz., suderintus pakavimo būdus ir daugkartinio naudojimo bei užpildymo pakuotes, ir supaprastinti daugkartinių transportavimo pakuočių naudojimą;

ragina remti tokias iniciatyvas kaip Žiedinės plastikų ekonomikos aljansas ir Europos plastiko paktas;

68. pakartoja, kad vykdant kokybišką perdirbimą realiojoje rinkoje atsiranda perdirbtų medžiagų paklausa, o tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių didinti bendrą surinktų, išrūšiuotų ir perdirbtų pakuočių kiekį, ragina naudoti pažangią ir veiksmingą rūšiavimo įrangą ir atskyrimo technologijas, derinant jas su geresniu pakuočių ekologiniu projektavimu, įskaitant poreikį perkurti pakavimo sprendimus, remiantis patobulintais gyvavimo ciklo analizės kriterijais;

69. ragina Komisiją išanalizuoti skirtingus elektroninėje prekyboje naudojamus pakuočių tipus ir nustatyti geriausią patirtį optimizuojant pakavimą, kad būtų sumažintas perteklinis pakuočių kiekis; ragina Komisiją pritarti pakartotiniam pakavimo medžiagų naudojimui pristatant keletą prekių kaip alternatyvą vienkartinėms pakavimo medžiagoms;

70. pabrėžia, kad nesupakuotų produktų pardavimas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant sumažinti pakuočių naudojimą, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tokio tipo priemones, kartu užtikrinant maisto saugą ir higieną;

71. pabrėžia svarbų inovacijų fondų ir programų vaidmenį mažinant medžiagų kiekį ir įgyvendinant perdirbimo srities inovacijas;

72. pripažįsta pardavimo internetu augimą, dėl kurio didėja siuntinių pristatymo mastas; primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių užtikrinant, kad visi internetu prekiaujantys pardavėjai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, laikytųsi pagrindinių reikalavimų, teiktų ataskaitas ir finansiškai prisidėtų prie didesnės gamintojo atsakomybės sistemų tose ES valstybėse narėse, kurių rinkai teikiami produktai;

73. ragina Komisiją remti atskirą pakuočių atliekų surinkimą ir rūšiavimą, kaip numatyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, ir užtikrinti direktyvos perkėlimą į valstybių narių nacionalinę teisę laiku; ragina Komisiją įvertinti galimybę persvarstyti pakuočių medžiagų identifikavimo sistemą (Sprendimas 97/129/EB), siekiant supaprastinti piliečių galimybes atskirai rinkti pakuotes atsižvelgiant į jų perdirbamumą;

74. ragina Komisiją remti ir išnagrinėti suderinamų nacionalinių užstato grąžinimo sistemų galimybes, kad būtų pasiektas reikalingas 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių surinkimo lygis ir tai taptų žingsniu į priekį kuriant bendrąją pakuočių rinką, ypač kaimyninėms valstybėms narėms; sistemų suderinamumą galima pasiekti naudojant serijos numerius ir kodifikuotą bei suvienodintą ženklinimą; jei valstybėje narėje nėra galiojančios sistemos ar planų perkurti turimą sistemą, šios valstybės narės yra raginamos, atsižvelgiant į geriausią patirtį ir atitinkamus mokslinius įrodymus, pasirinkti tokią sistemą, kuri būtų panaši ar suderinama su kitų valstybių narių sistemomis;

Pagrindinės gaminių vertės grandinės: plastikai

75. primygtinai ragina Komisiją toliau įgyvendinti Europinę plastikų žiedinėje ekonomikoje strategiją, visų pirma skatinant geresnį projektavimą, žiedinius verslo modelius, novatoriškus gaminius ir produkto kaip paslaugos modelius, kad būtų galima pasiūlyti tvaresnius vartojimo pavyzdžius;

76. ragina Komisiją visapusiškai kovoti su plastikais, įskaitant mikroplastikus; primygtinai ragina Komisiją patvirtinti bendrą laipsnišką sąmoningai pridedamų mikroplastikų naudojimo nutraukimą ir taikant naujas privalomas reguliavimo priemones sumažinti netyčinį visų rūšių mikroplastikų paskleidimą jų susidarymo vietoje, įskaitant, pvz., iš padangų, tekstilės gaminių, dirbtinės žolės ir plastiko granulių gamybos; pabrėžia, kad reikia panaikinti mokslinių žinių apie mikroplastikus ir nanoplastikus spragas ir skatinti kurti saugesnes alternatyvas ir konkurencingas produktų be mikroplastikų rinkas; kartu primygtinai ragina skubiai imtis trumpalaikių veiksmų; pabrėžia, kad didžioji taršos mikroplastiko dalelėmis dalis atsiranda aplinkoje yrant makroplastikams, ir pritaria, kad plastikiniams produktams turėtų būti taikomos specialiosios priemonės, pvz., ekologinio projektavimo reikalavimai gamybos etapu, siekiant užkirsti kelią antrinių mikroplastikų paskleidimui į aplinką; ragina Komisiją išnagrinėti klausimus, susijusius su makroplastikų ir mikroplastikų patekimo į nuotekų valymo ir lietaus nuotekų tvarkymo sistemas priežastimis, jų plitimu, tolesne migracija ir daromu poveikiu; primena, kad 80 proc. jūrą teršiančių šiukšlių susidaro iš sausumos ir todėl ragina valstybes nares imtis veiksmų dėl karščiausių jūrą teršiančių šiukšlių taškų upėse ir upių žiotyse;

77. pabrėžia, kad vienkartinio naudojimo produktai yra didelė našta aplinkai ir ištekliams, vienkartinio naudojimo produktus turėtų pakeisti daugkartiniai gaminiai, jei yra galimybė naudoti pakartotinio naudojimo ir (arba) patvarius alternatyvius produktus, nekeliant pavojaus maisto higienai ar saugai;

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apsvarstyti teisėkūros priemones, įskaitant Vienkartinių plastikų direktyvos išplėtimą peržiūrint tą direktyvą; ragina Komisiją parengti daugkartinių pakuočių ir vienkartinių pakuočių pakaitalų, stalo serviravimo reikmenų ir stalo įrankių standartus;

 

78. pripažįsta galimą biologinių ir biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, tačiau įspėja, kad vien tik biologiniais ir (arba) biologiškai skaidžiais plastikais nebus galima išspręsti su plastikais susijusių aplinkosaugos problemų, pabrėžia, kad svarbu didinti informuotumą apie tinkamą biologinių ir biologiškai skaidžių plastikų naudojimą;

79. ragina pasiūlyti aiškius pasaulinius medžiagų, produktų, projektavimo ir perdirbimo standartus;

80. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti nuoseklią skaidrumo sistemą ir nustatyti pareigas visiems vertės grandinės subjektams teikti ataskaitas apie plastiko gamybą, prekybą, naudojimą ir tvarkymą pasibaigus gyvavimo ciklui;

81. primygtinai ragina Komisiją parengti didesnės gamintojų atsakomybės sistemas, pagal kurias gamintojai būtų laikomi atsakingais už netinkamus naudoti plastikinius produktus;

Pagrindinės gaminių vertės grandinės: tekstilės gaminiai

82. pabrėžia naujos išsamios ES tekstilės gaminių strategijos svarbą siekiant skatinti tvarumą, žiediškumą, atsekamumą ir skaidrumą ES tekstilės ir aprangos sektoriuje, atsižvelgiant į pasaulinį vertės grandinių pobūdį ir greitosios mados aspektą; ragina strategijoje pateikti nuoseklų politikos priemonių rinkinį ir remti naujus verslo modelius, kad būtų atsižvelgta į įvairiausius poveikio aplinkai ir socialinio poveikio klausimus visoje vertės grandinėje, ir gerinti tekstilės gaminių projektavimą, kad būtų padidintas jų patvarumas, pagerintas pakartotinis naudojimas ir mechaninis perdirbamumas, taip pat būtų naudojami kokybiški pluoštai, visų pirma derinant ekologinio projektavimo tipui keliamus reikalavimus, gamintojo atsakomybės sistemas ir privalomo ženklinimo schemas;

83. palankiai vertina tai, kad taikoma nauja tekstilės gaminių politikos sistema, ir pabrėžia, kad pagal ją daugiausia dėmesio reikia skirti atliekų prevencijai, gaminių patvarumui, pakartotiniam naudojimui ir taisymui, taip pat spręsti pavojingų ir kenksmingų cheminių medžiagų problemą, laikantis atliekų hierarchijos; ragina projektavimo ir gamybos etape imtis priemonių siekiant užkirsti kelią sintetinio mikropluošto išsiskyrimui ir imtis kitų priemonių, pvz., plėtoti prevencinį kontroliuojamą ir neteršiantį pramoninį pirminį skalbimą ir sukurti naujų skalbyklių su mikropluošto filtrais standartus; ragina parengti specialius visoje ES taikomus tekstilės atliekų tvarkymo kriterijus;

84. ragina taikyti tekstilei naują produktų politikos sistemą, kuri būtų suderinama su kitomis politikos priemonėmis, visų pirma su rengiamu pasiūlymu dėl ES žmogaus teisių ir aplinkosaugos išsamaus patikrinimo teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad darbuotojų teisių, žmogaus teisių ir lyčių lygybės klausimai būtų sprendžiami visais tekstilės vertės grandinės etapais;

Pagrindinės gaminių vertės grandinės: statyba ir pastatai

85. ragina Komisiją įgyvendinti pastatų renovacijos bangą visapusiškai laikantis žiedinės ekonomikos principų, kartu atsižvelgiant į sektorių įvairovę; ragina Komisiją nustatyti horizontaliuosius ir konkretiems produktams taikomus reikalavimus; pabrėžia galimybes sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir naudą aplinkai prailginant pastatų eksploatavimo trukmę, o ne juos griaunant; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę nustatyti ES pastatų anglies dioksido pėdsako ir žaliavų naudojimo rodiklio mažinimo tikslus ir taikyti lygių sistemą tvariems pastatams kaip privalomą statybos eksploatacinių savybių sistemą; mano, kad būtina įtraukti minimalius teisinius reikalavimus dėl pastatų aplinkosauginio veiksmingumo, kad būtų pagerintas išteklių naudojimo efektyvumas ir pastatų energinis naudingumas;

86. primena Komisijos įsipareigojimą pagal Atliekų pagrindų direktyvą persvarstyti ES teisės aktuose nustatytus medžiagų regeneravimo tikslus, taikomus statybos ir griovimo atliekoms ir konkrečių medžiagų frakcijoms, ir mano, kad tai turėtų būti įtraukta į iškasto grunto medžiagų panaudojimo tikslą; siūlo į statybos programas įtraukti pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir antrinių žaliavų naudojimo tikslus, kartu gerinant jų atsekamumą; ragina Komisiją persvarstyti Statybos produktų reglamentą ir palankiai vertina tai, kad paskelbta Darniai apstatytos aplinkos strategija 2021 m.;mano, kad skaitmeninių sprendimų diegimas apstatytoje aplinkoje, pvz., atliekų atsekamumas, užtikrintų geresnį pastatų energinį naudingumą ir didesnį žiediškumą statybos sektoriuje;

87. pabrėžia, kad svarbu diegti kokybiško pastatų projektavimo politiką, pirmenybę teikiant sprendimams, skatinantiems pastatų renovaciją, rekonstravimą ir tęstinį naudojimą, kai tai galima, o ne naujų pastatų statybą;

88. pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad jau yra 90 proc. apstatytos aplinkos pagal 2050 m. lygį, reikėtų nustatyti specialiuosius renovacijos sektoriui taikomus reikalavimus, kad iki 2050 m. jau būtų visapusiškai moduliniai, skirtingiems tikslams pritaikyti ir energijos požiūriu tausūs pastatai; įskaitant esminę renovaciją, gamybą vietoje ir pakartotinį naudojimą;

Pagrindinės gaminių vertės grandinės: maistas, vanduo ir maisto medžiagos

89. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant įgyvendinti tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį, laikantis įsipareigojimų pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis pagal Atliekų pagrindų direktyvą; ragina Komisiją į atitinkamas ES politikos sritis integruoti maisto nuostolių ir švaistymo prevenciją visoje maisto vertės grandinėje, kaip nustatyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, ir primena, kad šios priemonės turėtų atitikti atliekų hierarchiją; ragina valstybes nares imtis visapusiškų priemonių siekiant reikšmingai sumažinti maisto švaistymą ir skatinti maisto dovanojimą;

90. ragina Komisiją imtis priemonių kuriant uždarą žemės ūkio maisto medžiagų ciklą, mažinti Europos priklausomybę nuo augalinių baltymų importo gyvūnų pašarams ir padidinti perdirbto gyvulių mėšlo ir kitų organinių maisto medžiagų, pvz., komposto ir degazuotojo substrato, naudojimą vietoj sintetinių trąšų kartu užtikrinant aukšto lygio sveikatos, aplinkos ir ekosistemų apsaugą;

91. ragina sukurti žiedinę ekonomiką, paremtą aplinką tausojančia reglamentavimo sistema, kad būtų išvengta galimo neigiamo toksinio poveikio vandens ekosistemoms; palankiai vertina naujai priimtą reglamentą dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų ir geriamojo vandens direktyvos persvarstymą, ir ragina juos visapusiškai įgyvendinti; ragina Komisiją visapusiškai integruoti vandens ir energijos sąsają į Europos politiką ir primena, kad vandens išteklių kokybė ir prieiga prie jų priklauso nuo to, kaip gerai bus įgyvendinama kontrolė vietoje ir principas „teršėjas moka“; remia žiedinį požiūrį į nuotekų valymą ir tvarkymą, siekiant skatinti miesto nuotekų panaudojimą; pabrėžia, kad iš nuotekų galima išgauti išteklių – nuo celiuliozės ir bioplastikų iki maisto medžiagų, energijos ir vandens, taip pat tęsiant galimų pakartotinio naudojimo galimybių analizę, kartu mažinant energijos ir vandens suvartojimą; pritaria planuojamai Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūrai; ragina Komisiją įvertinti galimybę imtis teisėkūros priemonių siekiant efektyvaus vandens naudojimo pastatuose;

92. pabrėžia, kad visoje Europos Sąjungoje padidinus vandens prieinamumą būtų galima gerokai padidinti žiediškumą ir tapti mažiau priklausomais nuo pakuotėse tiekiamo vandens; ragina visapusiškai įgyvendinti vandens prieinamumo nuostatas, pateiktas geriamojo vandens direktyvoje;

93. pabrėžia svarbią tvarių biologinių produktų funkciją, visų pirma tai, kad svarbus geresnis biologinių atliekų panaudojimas ir likučių bei šalutinių produktų naudojimas pereinant prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

94. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rūšiuojamojo (atskiro) biologinių atliekų surinkimo, įvesto pagal Atliekų pagrindų direktyvą, tikslas būtų gaminti kokybišką kompostą, siekiant praturtinti dirvožemį, skatinti naudoti nepavojingas chemines medžiagas ir kitus produktus bei propaguoti atsinaujinančiąją energiją, kai tai įmanoma ir naudinga aplinkai;

95. pabrėžia tvarios bioekonomikos ir tvaraus su mišku susijusio sektoriaus potencialą; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ES bioekonomikos ir biologinės įvairovės strategijas siekiant pagerinti žiediškumą, pakeičiant iškastines medžiagas atsinaujinančiomis biologinėmis medžiagomis, kai tai naudinga aplinkai ir yra tvaru, be kita ko, biologinės įvairovės požiūriu, atsižvelgiant į didėjančią biologinių medžiagų paklausą;

Mažiau atliekų, didesnė vertė

96. pabrėžia, kad svarbu pirmenybę teikti visų pirma atliekų prevencijai, laikantis ES atliekų hierarchijos, tiek produktų, tiek atliekų politikoje; ragina Komisiją atliekant Atliekų pagrindų direktyvos ir Sąvartynų direktyvos peržiūrą, kuri numatyta 2024 m., pasiūlyti privalomus bendro atliekų kiekio mažinimo ir atliekų kiekio konkrečiuose atliekų srautuose ir produktų grupėse mažinimo tikslus, taip pat tikslus, kuriais būtų ribojamas galutinių atliekų susidarymas; mano, kad parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai turėtų būti atskiri, siekiant teikti pirmenybę parengimui pakartotiniam naudojimui, kaip numatyta atliekų hierarchijoje;

97. reiškia susirūpinimą dėl nevienodo ES atliekų tikslų įgyvendinimo valstybėse narėse; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės veiksmingai ir visapusiškai įgyvendintų dabartinius atliekų tvarkymo tikslus ir 2018 m. atliekų dokumentų rinkinį, ir primygtinai ragina visas valstybes nares nedelsiant visiškai perkelti 2018 m. teisės aktus į nacionalinę teisę;

98. mano, kad nekonkurencingos kainos ir kokybiškų antrinių žaliavų bei jų rinkų trūkumas yra viena iš kliūčių žiedinei ekonomikai; prašo Komisijos įvertinti priemones, kuriomis būtų didinamas antrinių žaliavų konkurencingumas ir kartu prisidedama prie aplinkos be toksinių medžiagų kūrimo;

99. mano, kad privatusis sektorius yra stiprus partneris didinant žiedinių sprendimų ir produktų paklausą bei vartotojų susidomėjimą jais, ir primygtinai ragina valstybes nares remti įmones, kurių verslo modeliai, paslaugos ar produktai padeda sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą, ir ragina naudotis jų paslaugomis;

100. tvirtai remia siekį sukurti gerai veikiančią ES kokybiškų, netoksinių antrinių žaliavų rinką, nedarant poveikio Atliekų pagrindų direktyvos ir Atliekų vežimo reglamento nuostatoms, ir pabrėžia, kad tam reikės bendrų kokybės standartų; primena, kad valstybės narės turi galimybę apibrėžti nacionalinius šalutinių produktų ir atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus, ir ragina Komisiją pasiūlyti suderintus pagrindiniams atliekų srautams taikomus Europos atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus, atitinkančius Atliekų pagrindų direktyvą, kad būtų pašalintos rinkos kliūtys ir užtikrintas kokybiškas medžiagų panaudojimas; apgailestauja dėl to, kad Komisija neapibrėžė konkrečių ES kriterijų, taikomų popieriui, padangoms ir tekstilei, kaip reikalaujama Atliekų pagrindų direktyvoje;

101. ragina Komisiją atkreipti dėmesį į taisykles dėl naudojimui skirtų atliekų tarpvalstybinio vežimo tarp ES valstybių narių ir apsvarstyti galimybę jas pakoreguoti, siekiant padidinti jų aiškumą ir suprantamumą, pašalinti administracines kliūtis, kartu išlaikant teisės aktų veiksmingumą apsaugant žmonių sveikatą ir aplinką, taip pat suderinti jų įgyvendinimą visose ES valstybėse narėse, be kita ko, sukuriant bendrą ES elektroninę atliekų vežimo registravimo sistemą;

102. pritaria Komisijos vykdomam darbui siekiant užtikrinti tinkamą alyvų atliekų valymą; ragina Komisiją, kaip nurodyta Direktyvoje 2008/98 EB, iki 2022 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų pateiktos papildomos alyvų atliekų naudojimo skatinimo priemonės, taip pat nustatant kiekybinius tikslus;

103. primena, kad visos valstybės narės yra įpareigotos iki 2023 m. gruodžio 31 d. užtikrinti, kad biologinės atliekos būtų rūšiuojamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje arba atskirai surenkamos ir nemaišomos su kitų rūšių atliekomis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nukreipti investicijas į tai, kad daugėtų organinių atliekų surinkimo ir kompostavimo iniciatyvų;

104. primena ES atliekų tvarkymo tikslus ir pabrėžia, kad ES ir valstybės narės, laikydamosi atliekų hierarchijos, turi stiprinti prevenciją ir parengimą pakartotiniam naudojimui, didinti kokybišką perdirbimą ir atsisakyti atliekų šalinimo sąvartynuose, kartu kuo labiau sumažinant jų deginimą; ragina Komisiją nustatyti bendrą ES masto požiūrį į galutinių komunalinių atliekų, kurios negali būti perdirbamos, tvarkymą, siekiant užtikrinti optimalų jų apdorojimą ir išvengti perteklinių atliekų deginimo pajėgumų kūrimo ES lygmeniu, nes tai galėtų sukelti susaistymo poveikį ir trukdyti žiedinės ekonomikos plėtrai; mano, kad deginimo atveju, tai turėtų vykti pažangiausiuose energijos gavybai iš atliekų skirtuose įrenginiuose, kuriuose užtikrinamas aukštas energijos vartojimo efektyvumas ir išmetama mažai teršalų visoje ES;

105. pabrėžia, kad rūšiuojamasis atliekų surinkimas yra būtina kokybiško perdirbimo ir vertingų medžiagų ir produktų išsaugojimo perdirbimo cikle sąlyga; pritaria Komisijos planams pasiūlyti priemonių siekiant patobulinti ir suderinti esamas rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas, kuriose turėtų būti atsižvelgiama į geriausią valstybių narių patirtį ir skirtingas regionines bei vietos sąlygas ir kurios neturėtų daryti neigiamo poveikio gerai veikiančioms esamoms sistemoms; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą Atliekų pagrindų direktyvos nuostatų įgyvendinimą;

106. pabrėžia, kad atliekų strategijas ir politikos priemones reikia grįsti patikimais moksliniais duomenimis ir metodikomis, gerinant ES statistinių duomenų patikimumą ir palyginamumą; todėl ragina Komisiją toliau derinti atliekų statistiką ir rinkti duomenis apie perdirbamas medžiagas ir atliekas trijuose etapuose: surinkimo, atliekų priėmimo į perdirbimo įrenginį ir veiksmingo perdirbtų medžiagų pakartotinio panaudojimo;

107. apgailestauja dėl to, kad Sąvartynų direktyvoje pernelyg mažai dėmesio skiriama prevencijai, todėl ragina suderinti ją su pagrindiniais žiedinės ekonomikos veiksmų plano principais ir nustatyti 10 proc. šalinimo sąvartynuose tikslą pradiniais metais, skaičiuojant atliekų kilogramais vienam gyventojui per metus, siekiant užkirsti kelią atliekų nukreipimui iš sąvartynų į atliekų deginimo įrenginius;

108. primena, kad pramonės simbiozė yra būtina siekiant sukurti žiedinę ekonomiką, skatinant tarpusavyje susijusius tinklus, kuriuose pramoninės atliekos tampa kitų medžiagų žaliavomis, o energija ir medžiagos gali būti nuolat cikliškai naudojamos, kuo ilgiau išlaikant išteklius gamyboje; todėl ragina stengtis didinti pramonės simbiozę ES lygmeniu ir padaryti pramoninę vertės grandinę veiksmingesne bei konkurencingesne;

109. pabrėžia, kad kuriant pramonės simbiozę reikia užtikrinti geresnes teritorijos subjektų žinias apie vietinių išteklių srautus ir jų tvarkymą, kad jie, bendradarbiaudami su pramonės sektoriais, suinteresuotaisiais subjektais, vietos administravimo įstaigomis ir piliečiais, galėtų įgyvendinti naujas teritorijų planavimo strategijas; primygtinai ragina valstybes nares reikalauti, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos nustatytų pramonės simbiozės galimybes, atlikdamos išsamų ekonominės veiklos rūšių nustatymą ir privalomą išteklių srautų analizę;

110. pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Atliekų pagrindų direktyvos 8a straipsnio 1 dalį, kuriame aiškiai nurodyta, kad valstybės narės yra įpareigotos tiksliai apibrėžti gamintojo atsakomybės organizacijų pareigas ir vaidmenį;

111. rekomenduoja, kad būtų remiamas vietinių vertės grandinių, paremtų biologinių atliekų perdirbimu gaminant atsinaujinančiąją energiją, pvz., biometaną, kūrimas siekiant sukurti glaudesnius ryšius tarp kaimo ir miesto bendruomenių, kartu visapusiškai įgyvendinant atliekų hierarchiją;

112. pabrėžia, kad reikia įtraukti produktų žiediškumą ir išteklių naudojimo intensyvumą į tarpvalstybinius koregavimo mechanizmus;

Užtikrinimas, kad žiedinė ekonomika teiktų naudą žmonėms, regionams ir miestams

113. pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį regionų valdžia, vietos valdžios institucijos ir vietos bendruomenės atlieka žiedinėje ekonomikoje, atliekų tvarkymo srityje ir įgyvendinant priemones, įtrauktas į Žiedinės ekonomikos veiksmų planą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti žiedinės ekonomikos centrų steigimą ir jų bendradarbiavimą visuose Europos regionuose, pramonės klasteriuose ir vietos bendruomenėse atsižvelgiant į pasiūlytą „Naująjį europinį bauhauzą“, teikiant paramą žiedinių modelių kūrimui projektavimo, viešųjų pirkimų ir atliekų tvarkymo srityse;

114. pritaria idėjai atnaujinti žiedinei ekonomikai skirtą Įgūdžių darbotvarkę ir ragina Komisiją pritaikyti šią darbotvarkę prie konkrečių užimtumo poreikių, įskaitant švietimo ir mokymo reikalavimus, taip pat naujų darbo vietų, kurių reikia pereinant prie žiedinės ekonomikos; ragina Komisiją užtikrinti, kad žiedinės ekonomikos veiksmų planas būtų susietas su Europos socialinių teisių ramsčio ir lyčių lygybės strategijos įgyvendinimu, ir užtikrinti teisingą pertvarką; be to, pabrėžia lemiamą socialinių partnerių vaidmenį sprendžiant su darbu susijusius ir socialinius klausimus pereinant prie žiedinės ekonomikos;

115. pabrėžia ypač svarbų vartotojų vaidmenį atliekų prevencijos ir atliekų tvarkymo srityje ir poreikį palengvinti piliečių dalyvavimą rūšiuojant atliekas; pakartoja, jog svarbu, kad valstybės narės ir regionų bei vietos valdžios institucijos didintų visuomenės informuotumą apie darnų vartojimą, įskaitant vartojimo modelius, grindžiamus pakartotiniu naudojimu, nuoma ar dalijimusi, ir apie atliekų prevenciją bei veiksmingą atliekų rūšiavimą ir šalinimą;

116. ragina Komisiją užtikrinti, kad žiedinės ekonomikos principai būtų įtraukti į visų rūšių praktiką, ir ragina Komisiją remti valstybes nares joms dalijantis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su įvairiomis ES regionų ir vietos lygmens žiedinės ekonomikos pastangomis;

117. pabrėžia, koks svarbus vyriausybių, vietos valdžios institucijų, akademinės bendruomenės ir įmonių, įskaitant gamintojus ir pirkėjus, bendradarbiavimas siekiant paskatinti ir išplėsti žiedinės ekonomikos veiksmus; pabrėžia, kad svarbu išplėsti šį bendradarbiavimą įtraukiant kitus suinteresuotuosius subjektus, tokius kaip socialinės įmonės, startuoliai ir NVO;

118. atkreipia dėmesį į tai, kad remonto ir techninės priežiūros paslaugų sektorius turi didelį potencialą kurti darbo vietas ir jo plėtra turi būti remiama bei skatinama, visų pirma vietos, visuomeninės ir bendruomeninės remonto iniciatyvos, kooperatyvai ir socialinės įmonės;

119. pabrėžia, koks svarbus anglies dioksido surinkimas, kaupimas ir naudojimas (CCS/U) siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, remiant žiedinę ekonomiką, anglies dioksido surinkimo sistemų tolesnį plėtojimą ir pastangas kovoti su klimato kaita; remia integruotos politikos aplinką ir paskatų sistemą siekiant skatinti naudoti aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijas, kurios padeda mažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

Lyderystės pastangos pasauliniu lygmeniu

120. remia Komisijos tikslą peržiūrėti Atliekų vežimo reglamentą siekiant užtikrinti ES vidaus prekybos atliekomis skaidrumą ir atsekamumą, sustabdyti atliekų, kurios daro žalą aplinkai ar žmonių sveikatai, eksportą į trečiąsias šalis ir veiksmingiau kovoti su neteisėtu elgesiu, siekiant užtikrinti, kad visos atliekos būtų tvarkomos laikantis žiedinės ekonomikos principų; be to, remia Komisiją įgyvendinant neseniai padarytus Bazelio konvencijos dėl plastiko atliekų pakeitimus ir visapusiškai laikantis ES įsipareigojimų pagal šią konvenciją; prašo Komisijos taip pat sutelkti dėmesį į:

 finansines paskatas siekiant sukurti tikrą bendrąją rinką ir vienodas sąlygas kokybiškoms antrinėms žaliavoms;

 procedūrų supaprastinimą siekiant skatinti perdirbimo pajėgumus ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą ES;

 Elektroninių duomenų mainų (EDI) sistemos įgyvendinimą siekiant geriau stebėti atliekų srautus;

 Atliekų vežimo direktyvos ir Atliekų pagrindų direktyvos peržiūros įgyvendinimą;

121. palankiai vertina Pasaulinį žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo aljansą siekiant paspartinti visuotinį perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos ir prašo Komisijos vadovauti pastangoms siekiant tarptautinio susitarimo dėl gamtos išteklių valdymo, kad naudojant gamtos išteklius nebūtų peržengtos planetos galimybių ribos;

122. remia Komisijos pastangas tarptautiniu lygmeniu siekti visuotinio susitarimo dėl plastikų ir skatinti pasauliniu mastu perimti ES žiedinės ekonomikos požiūrį į plastikus; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad įvairius įsipareigojimus, prisiimtus ES ir pasaulio lygmenimis, būtų galima stebėti integruotai ir skaidriai; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai imtis vadovaujamo vaidmens ir tęsti tarptautinius veiksmus kovojant su jūrą teršiančiu plastiku ir mikroplastiku;

123. pabrėžia, jog svarbu reikalauti, kad į ES importuojamos pirminės ir antrinės žaliavos atitiktų žmogaus teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus, kurie būtų lygiaverčiai ES standartams, be kita ko, nustatyti tokius reikalavimus Komisijos būsimame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tvaraus įmonių valdymo ir išsamaus patikrinimo, ir užtikrinti vienodas sąlygas pagrindinėse ES tiekimo grandinėse; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Sąjungos vidaus ir išorės politikos derėjimą atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslus, be kita ko, Sąjungos išorės santykiuose ir užsienio prekybos susitarimuose;

124. ragina Europos gamintojus prisiimti atsakomybę parduodant produktus trečiosiose šalyse ir siūlo pramonės suinteresuotiesiems subjektams įsipareigoti didinti savo gamintojo atsakomybę ir organizuoti arba finansuoti rūšiuojamąjį savo produktų surinkimą jiems tapus atliekomis trečiosiose šalyse; taip pat ragina gamintojus šalinti neatitikimus, susijusius su eksportuojamų ir ES rinkoje parduodamų produktų kokybe;

125. pritaria Komisijai, kad reikia skatinti daugiašales diskusijas dėl tvaraus išteklių naudojimo lygio ir planetos galimybių ribų, įskaitant moksliškai pagrįstų išteklių naudojimo tikslų ištyrimą;

126. pabrėžia, kad reikia kuo skubiau įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. sprendžiant klausimus, susijusius su tarptautinio cheminių medžiagų valdymo ir apsaugos nuo jų daromos žalos sveikatai ir aplinkai stiprinimu; ypač pabrėžia, koks svarbus vykstantis Strateginio požiūrio į tarptautinį cheminių medžiagų valdymą (SAICM) procesas, siekiant 2021 m. liepos mėn. Bonoje vyksiančioje penktojoje Tarptautinėje konferencijoje cheminių medžiagų valdymo klausimais (ICCM 5) priimti sprendimą dėl tvirtos aplinką tausojančio cheminių medžiagų valdymo ir atliekų tvarkymo sistemos po 2020 m.;

127. primygtinai ragina Komisiją pasitelkiant tarptautines konvencijas skatinti taikyti efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius, kad būtų įmanoma tarpusavyje palyginti pramonės sektorius ir ekonomikas ir užtikrinti vienodas sąlygas, taip pat remti dialogą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

128. atsižvelgiant į tai, kad planetos ištekliai riboti, turėtų būti sukurta tarptautinė konvencija dėl išteklių pakankamumo, kuri skatintų diskusijas dėl prieigos prie išteklių ir jų naudojimo padarinių, daugiausia dėmesio skiriant tvarumui ir teisingumui;

129. primena, kad be priemonių, kurios skirtos tam, kad ES iki 2050 m. pasiektų poveikio klimatui neutralumo tikslą, priėmimo būtina spręsti ir anglies dioksido pėdsako problemą, susijusią su ES importuojamų produktų paklausa; ragina Komisiją nustatyti ir panaikinti kliūtis aplinkos atžvilgiu tvariam augimui ir ekologinių inovacijų diegimui ir kliūtis, kurios trukdo patekti į rinką žiediniams produktams ir paslaugoms iš ES nepriklausančių šalių arba riboja jų patekimą į rinką; ragina Komisiją ištirti tam tikriems produktams ir paslaugoms taikomų tarifų ir netarifinių kliūčių mažinimo galimybes ir naudą siekiant skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą, be kita ko, atliekant šiuo metu vykdomą ES bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) peržiūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją žiedinės ekonomikos aspektą įtraukti į derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių, kurias reikėtų paspartinti; ragina Komisiją atsižvelgti į specialius ES mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius, padėti MVĮ integruoti žiedinę ekonomiką į savo verslo modelius, be kita ko, taikant paskatas, ir remti jas įgyvendinant verslo strategijas, kuriomis siekiama eksportuoti žiedinius produktus, visų pirma pradedant taikyti su kilmės taisyklėmis susijusią rizikos vertinimo priemonę, kurią šiuo metu svarsto Komisija; ragina Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens PPO skatinant nustatyti, kad produktai būtų diferencijuojami atsižvelgiant į dėl jų išmetamo anglies dioksido kiekį, tokiu būdu suvienodinant reglamentavimu nustatomas sąlygas;

130. mano, kad į prekybos susitarimus reikia įtraukti teisiškai pagrįstas nuostatas, kuriomis atitinkami ES teisės aktai dėl žiedinės ekonomikos būtų apsaugomi nuo buvimo prekybos kliūtimi;

131. pabrėžia, kad strateginė prekybos politika yra labai svarbi priemonė siekiant visame pasaulyje spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir remti ES ir JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog prekybos ir investicijų susitarimai derėtų su žiedinės ekonomikos politika;

132. ragina Komisiją pradėti atvirą ir skaidrų dialogą ir bendradarbiauti su ES prekybos partneriais siekiant toliau remti žiedinės ekonomikos tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas tarptautiniuose forumuose (UNCTAD, PPO, G20, G7) siekiant įgyvendinti ES žiedinės ekonomikos darbotvarkę ir užtikrinti vienodas sąlygas pasaulio mastu su tarptautiniais partneriais, išnagrinėjant galimybę taikyti skaitmeninių pasų koncepciją, kad būtų skatinamas duomenų, susijusių su produktų sudėtimi, anglies dioksido pėdsaku ir perdirbamumu, prieinamumas, siekiant sudaryti sąlygas geresniam žiediškumui, didesnei gamintojo atsakomybei ir darniam vartotojų pasirinkimui skatinti; todėl siūlo Komisijai įsitraukti į atitinkamų daugiašalių organizacijų veiklą siekiant pasiekti susitarimą dėl tarptautinio ženklo, kuris būtų lengvai suprantamas vartotojams ir kuriame būtų nurodyta, ar produktas gali būti perdirbtas; taip pat pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip mažiau išsivysčiusios šalys partnerės galėtų dalyvauti žiedinėje ekonomikoje ir pasinaudoti jos teikiama nauda; ypač ragina Komisiją žiedinės ekonomikos principus įtraukti į savo strategiją „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“; ragina Komisiją pasinaudoti pagalba prekybai ir BLS+ siekiant padėti besivystančioms šalims taikyti žiedinės ekonomikos principais grindžiamus metodus, įskaitant produktų standartus;

°

° °

133. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


 

AIŠKINAMOJI DALIS

Iki 2050 m. vartojimas prilygs trijų Žemės planetų vartojimui. Kadangi mūsų gamtos ištekliai yra riboti, o klimatas kinta, būtina keisti dabartinę visuomenę, kuri sukuria daug atliekų, ir siekti žiedinės ekonomikos. Dabar Europa atsigauna po precedento neturinčios sveikatos ir ekonomikos krizės, kuri atskleidė mūsų išteklių ir vertės grandinių pažeidžiamumą. Turėtume pasinaudoti šiuo postūmiu ir šalinti kliūtis, trukdančias priimti sėkmingus žiedinės ekonomikos sprendimus.

Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas (CEAP 2.0) yra įtrauktas į Žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo klimato tikslus. Nors pirmajame 2015 m. Žiedinės ekonomikos veiksmų plane daugiausia dėmesio buvo skirta produktų perdirbamumui, antrajame plane pabrėžiami prevenciniai veiksmai, kurių reikia imtis, visų pirma atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje. Nyderlandų vyriausybės nustatytas lyginamasis standartas, kuriuo siekiama iki 2030 m. 50 proc. sumažinti išteklių naudojimą, galėtų būti įkvėpimo šaltinis ES.[26]

Žiedinė ekonomika ne tik drastiškai sumažins ES išmetamą CO2 kiekį, bet ir paskatins ekonomikos augimą bei sudarys galimybių kurti darbo vietas, kurių reikia Europai, kad atsigautų. Apskaičiuota, kad vykdant naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą iki 2030 m. visoje ES galėtų būti sukurta 700 000 darbo vietų, o ES BVP augimas padidėtų 0,5 proc.[27] Žiedinė ekonomika galėtų paskatinti tolesnį mūsų visuomenės skaitmeninimą ir visavertės išperkamosios nuomos ekonomikos plėtrą, o produkto kaip paslaugos modelis būtų veiksmų plano vienas iš pagrindinių verslo modelių.

Šiuo metu dėl kasdien naudojamų medžiagų gamybos išmetama 45 proc. viso CO2 kiekio. Kad mūsų ekonomika iš esmės virstų žiedine ekonomika, mums reikia holistinio požiūrio, grindžiamo tinkamais vertinimais, kad galėtume formuoti moksliškai pagrįstą politiką. Siekiant, kad naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas būtų sėkmingas, visais vertės grandinės etapais reikia užtikrinti žiedinės ekonomikos ir tvarumo principus. Be to, inovacijos yra labai svarbios, nes žiedinė ekonomika grindžiama naujomis, dažnai skaitmeninėmis, technologijomis.

Tvarių gaminių politikos sistema

Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas turėtų siekti lenktynių dėl žemesnių standartų (žemesnės kokybės gaminių) kreivę pakreipti į lenktynių dėl aukštesnių standartų (aukštesnės kokybės gaminių) kreivę. Turime ieškoti naujų technologijų, į kurias būtų investuojama siekiant užtikrinti, kad perdirbto produkto kokybė būtų tokia pati kaip ir iš pirminės medžiagos pagaminto produkto.

Projekte visiškai pritariama Komisijos tikslui sutelkti dėmesį į gaminių aplinkosauginį pėdsaką, nes 80 proc. gaminių poveikio aplinkai nustatoma projektavimo etapu. Todėl šiame projekte dėmesys sutelkiamas ne tik į išteklių naudojimo efektyvumo tikslus pagal produktų kategorijas, bet ir į su konkrečiais gaminiais susijusius tikslus dėl perdirbto turinio, kartu užtikrinant jų veiksmingumą ir saugą, remiantis patikimais skaičiavimo metodais.

Skaitmeninėje visuomenėje vartotojai ir gamintojai reikalauja naujausios ir tikslios informacijos apie gaminių ir jų šaltinių tvarumą. Projekte pritariama Komisijos iniciatyvai išduoti skaitmeninius produktų pasus. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į gaminio atsargines dalis, pusgaminius, gaminio perdirbamumą ir gyvavimo ciklo poveikį.

Galių suteikimas vartotojams ir viešiesiems pirkėjams

Šiuo metu valdžios institucijų perkamoji galia sudaro tik 14 proc. ES BVP. Komisija turi nustatyti žaliųjų viešųjų pirkimų privalomų kriterijų ir rodiklių standartus. Šiuo požiūriu Komisija ir valstybės narės galėtų atlikti pirmųjų klientų vaidmenį. Kitas svarbus elementas – vartotojų teisių stiprinimas įgyvendinant iniciatyvą „teisė į remontą“.

Gamybos procesų žiediškumas

Žiedinės gamybos procesas turėtų būti ES pramonės strategijos pagrindas ir pagrindinis veiksnys pereinant prie konkurencingos, neutralizuoto poveikio klimatui pramoninės bazės. Tvariai gaunamos medžiagos turi milžinišką potencialą ir padeda toliau plėtoti Bioekonomikos veiksmų planą.

Gamybos procesų žiediškumas labai priklausys nuo naujų technologijų plėtros. Komisija ir valstybės narės turi investuoti į novatoriškus pokyčius, ypatingą dėmesį skirdamos geresniam perdirbimui ir skaitmeninėms technologijoms, kad būtų remiama žiedinė ekonomika ir sudaromos sąlygos išteklių stebėsenai.

Investuojama turėtų būti ne vien tik į galutinį gaminį, bet ir į pusgaminius, nes jie irgi yra svarbūs gamybos veiksniai.

Pagrindinės gaminių vertės grandinės

Šiame projekte pritariama Komisijos pasiūlymui dėl septynių sektorių, kurie sudaro naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano pagrindines vertės grandines, atrankos, t. y. elektronikos ir IRT; baterijų ir transporto priemonių; pakuočių; plastikų; tekstilės gaminių; statybos ir pastatų; maisto, vandens ir maisto medžiagų. Šie sektoriai turi didžiulį potencialą ir turės didžiulį poveikį kuriant visavertę žiedinę ekonomiką.

Matome, kad MVĮ ir pramonės subjektai aktyviai palaiko perėjimą prie žiedinės ekonomikos, nors daugelis jų susiduria su administracinėmis ar teisėkūros kliūtimis. Be to, besitęsianti pandemija labai paveikė atrinktus sektorius. Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas bus atsparaus ekonomikos gaivinimo ir naujo ekonomikos klestėjimo laikotarpio kelias.

Elektronika ir IRT

Naujame žiedinės ekonomikos veiksmų plane siūloma pateikti žiedinę elektronikos iniciatyvą, kuria bus skatinamas ilgesnis gaminio naudojimo laikas, nes gaminį bus galima pakartotinai naudoti, taisyti ir atnaujinti. Tinkamas perdirbimo infrastruktūros įgyvendinimas bus labai svarbus plėtojant žiedinę IRT pramonę.

Baterijos ir transporto priemonės

Šiame projekte laukiama Komisijos pasiūlymų dėl Baterijų direktyvos ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos, visų pirma susijusių su ekologinio projektavimo, geresnio surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, vertingų medžiagų atgavimo, vartotojų informavimo, poveikio aplinkai per visą gyvavimo ciklą ir tvarios išteklių gavybos aspektais. Reikia įgyvendinti netaršų judumą ir svarbiausių žaliavų srities politiką.

Tekstilės gaminiai

Nauja išsami ES tekstilės strategija bus labai svarbi sprendžiant sektoriaus poveikio aplinkai ir socialinio poveikio klausimus. Komisija turėtų parengti tikslines tekstilės gaminių politikos sistemos priemones, kuriomis būtų sprendžiamas mikroplastiko naudojimo tekstilės gaminiuose klausimas, nes į jūrą išmestų šiukšlių kiekyje jis sudaro nuo 1 iki 35 proc., taip pat suderintas matavimo ir prevencijos sistemas, skirtas kontroliuoti tyčia ar netyčia paskleistą mikropluoštą.

Plastikai

Kartu su tekstile, padangomis ir granulėmis plastikai labiausiai prisideda prie to, kad aplinkoje aptinkama pirminių mikroplastikų, o dar didesnę šios taršos dalį sudaro jūrų aplinkoje paskleisto makroplastiko skilimas.

Pakavimas

Pakavimas yra esminis produktų saugos ir higienos reikalavimas, ypač maisto ir gėrimų sektoriuje. Tačiau, atsižvelgiant į atliekų hierarchiją, politikoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pakartotiniam pakuočių naudojimui. Tuo pat metu pakuotė turėtų būti minimali, kartu užtikrinant produkto kokybę ir saugą. Šiame projekte pramonės atstovai taip pat raginami įsipareigoti 50 proc. sumažinti visų pakuočių kiekį, atsižvelgiant į perspektyvą iki 2030 m. plastiką pakeisti tvariomis ir atsinaujinančiomis arba perdirbamomis medžiagomis.

Statyba ir pastatai

Statybų sektorius susiduria su dviem iššūkiais, kurie kyla vienu metu: dėl sparčios urbanizacijos ir gyventojų skaičiaus augimo daugėja pastatų, o dabartiniams pastatams labai reikia renovacijos ir gerinti jų energijos vartojimo efektyvumą bei naudojimą[28]. Komisija turi teikti pirmenybę savo pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su renovacijos banga, ir išreiškia viltį, kad ji iš naujo patikrins didžiausius atliekų srautus, kartu atsižvelgdama į pasiūlymo įperkamumą ir įgyvendinamumą.

Maistas, vanduo ir maisto medžiagos

Šiuo pranešimu remiamos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti pakartotinai naudoti nuotekas žemės ūkio procesuose. Pakartotinai naudojant išvalytą miesto nuotekų vandenį galima spręsti vandens trūkumo problemą šį regeneruotą vandenį naudojant drėkinimo tikslais žemės ūkyje. Be to, Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę sukurti uždarą žemės ūkio maistinių medžiagų ciklą ir pasiekti tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti maisto atliekų kiekį.

Mažiau atliekų, didesnė vertė

2035 m. Europa yra nusistačiusi griežtus terminus: turi būti pasiektas tikslas perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų ir ne daugiau kaip 10 proc. sąvartyno atliekų. ES turėtų nustatyti atliekų prevencijos tikslus ir atsisakyti atliekų šalinimo sąvartynuose tais atvejais, kai yra įdiegtos tvarios alternatyvios atliekų tvarkymo technologijos.

Užtikrinimas, kad žiedinė ekonomika teiktų naudą žmonėms, regionams ir miestams

Žiedinė ekonomika negali klestėti pagal principą „iš viršaus į apačią“, reikia, kad prisidėtų vietos bendruomenės ir regionų valdžios institucijos, kurios inicijuotų naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimą. Savo ruožtu Komisija turėtų skatinti dalytis geriausia atliekų surinkimo ir naujos rūšiavimo infrastruktūros patirtimi.

Lyderystės pastangos pasauliniu lygmeniu

Tuo metu, kai buvo rengiamas šis projektas, buvo pateikta ir kitų pasiūlymų dėl teisės aktų, kurie labai svarbūs įgyvendinant naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Pirma, reikia įgyvendinti naujausius Bazelio konvencijos pakeitimus dėl prekybos plastiko atliekomis. Antra, projektu pritariama Komisijos siekiui persvarstyti Atliekų vežimo reglamentą, kuriame atsižvelgiama į atliekų vežimo apribojimus. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę teikti finansines paskatas atliekų eksportui sustabdyti. Šiame projekte taip pat siūloma naujovė pramonei įsipareigoti vykdyti atliekų kompensavimo programas, kad būtų užtikrintas antrinių žaliavų srautas.


 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (4.12.2020)

<CommissionInt>pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano</Titre>

<DocRef>(2020/2077(INI))</DocRef>

Nuomonės referentė (*): <Depute>Patrizia Toia</Depute>

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

 



 

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi žiedinės ekonomikos principai turėtų būti pagrindinis visų sričių Europos ir nacionalinės pramonės politikos, taip pat valstybių narių nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę aspektas;

B. kadangi Komisijos komunikate „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2020)0098) pripažįstamas novatoriškas socialinės ekonomikos įmonių vaidmuo kuriant su žiedine ekonomika susijusias darbo vietas;

C. kadangi žiedinė ekonomika pasirodė esanti labai svarbi per COVID-19 pandemiją, visų pirma tokiuose sektoriuose kaip maisto ir farmacijos pakuotės ir atliekų surinkimas bei apdorojimas;

1. palankiai vertina Komisijos naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris padės ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą ir atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo; pabrėžia, kad iš tiesų žiedinė ekonomika yra paremta nulinės taršos darbotvarke ir atliekų hierarchija; pabrėžia, kad prioritetas atliekų prevencijai, daiktų gamyba iš atliekų, mažesnis išteklių ir energijos naudojimas ir nauda vartotojams turėtų būti naujos tvarios gamybos strategijos pagrindas, padėsiantis Sąjungai dar labiau atsieti ekonomikos augimą nuo poveikio aplinkai; pabrėžia, kad beveik pusė sutaupyto energijos kiekio iki 2020 m. bus pasiekta taikant Direktyvą 2009/125/EB (Ekologinio projektavimo direktyva); pabrėžia, kad daugeliui gaminių, kurie yra labai svarbūs energijos vartojimo požiūriu, dar netaikomos ekologinio projektavimo taisyklės; be to, pažymi, kad daugelis kitų gaminių, kuriems taikomos ekologinio projektavimo taisyklės, yra pasenę ir turėtų būti atnaujinti; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Ekologinio projektavimo direktyvą; mano, kad platesnė ekologinio projektavimo politika gali būti viena iš pagrindinių Europos veiksmų siekiant žiedinės ekonomikos sudėtinių dalių, galinti atlikti svarbų vaidmenį vykdant žaliąjį ekonomikos atgaivinimą; vis dėlto pabrėžia, kad plečiant jos taikymo sritį turėtų būti kartu taikomos priemonės, kuriomis siekiama toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą naudojant su energija susijusius gaminius ir paslaugas; primygtinai reikalauja išplėsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik gaminius, bet ir struktūras, tokias kaip duomenų centrai ir paslaugos, pvz., debesijos kompiuterijai, žaidimams ar srautinio vaizdo siuntimui naudojamas struktūras; prašo Komisijos išnagrinėti galimybę nustatyti pakartotinio naudojimo tikslus;

2. pabrėžia, kad medžiagų, cheminių produktų, procesų, technologijų ir gaminių, inovacinių verslo metodų, taip pat jų pramoninės plėtros ir įsisavinimo visuomenėje masto moksliniai tyrimai gali suteikti Europos įmonėms konkurencinį pranašumą visame pasaulyje, sumažinti jų priklausomybę nuo ribotų gamtos išteklių ir sukurti naujus pajamų srautus sykiu užtikrinant naudą žmonėms ir aplinkai; mano, kad visų įmanomų vertės grandinių stiprinimas, įvairinimas ir tvarumo didinimas padarytų Europos pramonės ekosistemas atsparesnes, konkurencingesnes ir pelningesnes ir atitinkamai sustiprintų ES strateginį savarankiškumą; pabrėžia, kad yra didelis papildomumo potencialas tarp tikrai plačių užmojų Europos pramonės strategijos, visų pirma susijusios su stiprios Europos pramonės bazės atnaujinimu ir stiprinimu, bei tikros žiedinės ekonomikos sukūrimo; pabrėžia, kad pramonės sektoriuje būtų galima gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį didinant medžiagų efektyvumą, plėtojant perdirbimą ir perdirbtų produktų naudojimą bei gaminant ilgalaikio vartojimo prekes, turinčias didelę pridėtinę vertę; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu gerokai padidinti mokslinių tyrimų prioritetus ir finansavimą, ypač atliekų prevencijos, gaminių pakartotinio naudojimo, taisomumo, atnaujinamumo ir perdirbimo, taip pat vertės grandinių, žiedinių verslo modelių ir gaminių infrastruktūros srityse;

Moksliniai tyrimai

3. pabrėžia, kad svarbu gerinti galimybes gauti finansavimą žiedinės ekonomikos mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams; todėl ragina Komisiją nukreipti pagal programą „Europos horizontas“ vykdomą veiklą moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti šiose srityse:

 perdirbimo procesų ir technologijų;

 išteklių naudojimo efektyvumo pramonės procesuose;

 inovacinių ir tvarių medžiagų, gaminių, procesų, technologijų ir paslaugų, taip pat jų pramoninės plėtros;

 bioekonomikos, pasitelkiant biologines inovacijas, apimančias biologinėmis medžiagomis bei produktais paremtų technologijų kūrimą;

 žemės stebėjimo palydovų, nes jie gali atlikti svarbų vaidmenį stebint žiedinės ekonomikos vystymąsi, vertinant pirminių žaliavų paklausą ir išmetamųjų teršalų kiekį;

4. pabrėžia, kad žinių ir inovacijos bendrijos atliko svarbų vaidmenį Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) veikloje suburiant universitetus, mokslinių tyrimų organizacijas ir verslo įmones, visų pirma MVĮ, kuriant novatoriškus sprendimus ir iniciatyvas žiedinės ekonomikos srityje, nes ši ekonomika turėtų būti viena iš pagrindinių priemonių siekiant Europos žaliojo kurso tikslų;

5. remia Komisijos iniciatyvą užtikrinti, kad EIT žinių ir inovacijų bendruomenės būtų atviresnės MVĮ ir padidintų jų galimybes dalyvauti vietos inovacijų ekosistemoje, nes tai teiktų naudą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai;

6. pabrėžia, kad svarbu tęsti mokslinius tyrimus klimatui ir aplinkai nekenkiančio ir efektyviai energiją vartojančio cheminio perdirbimo srityje, kuris kartu su organiniu ir mechaniniu perdirbimu papildys technologijų atžvilgiu neutralią sistemą; pabrėžia, kad tokiais veiksmais turėtų būti siekiama keisti perdirbimo kultūrą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir šalinti kenksmingas medžiagas, taip pat užtikrinti, kad perdirbti produktai nebūtų užteršti, o šalutiniai produktai tinkamai tvarkomi naudojant cheminių medžiagų perdirbimo technologijas; mano, kad energijos iš atliekų gavybos procesas neturi būti laikomas cheminiu perdirbimu;

7. pažymi, kad beveik ketvirtadalis Europos MVĮ jau pradėjo perėjimo prie tvaresnių verslo modelių procesą, tačiau, kita vertus, trečdalis MVĮ nurodė, kad mėgindamos efektyviau naudoti išteklius savo veikloje susiduria su sudėtingomis administracinėmis ir teisinėmis procedūromis; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant, kad daugiau MVĮ ir labai mažų įmonių atitiktų žiedinės ekonomikos reikalavimus, remiant jas pagal tinkamas paskatų sistemas ir finansavimo priemones, stiprinant gebėjimus, taip pat vadovavimo įgūdžius, keičiantis geriausia patirtimi ir teikiant techninę pagalbą, be kita ko, mažinant jų administracinę ir teisinę naštą; pažymi, kad daugelis naujų žiedinės ekonomikos metodų, pavyzdžiui, „teisė į remontą“, kaip numatyta Komisijos komunikate „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, bus naudingi vartotojams, padės išvengti gaminių iš naujų žaliavų gamybos ir paskatins MVĮ imtis veiklos remonto rinkos segmente;

8. ragina Komisiją parengti ir skatinti įgyvendinti MVĮ priemonių rinkinį, kuriuo siekiama tvarios bendrovių politikos, įskaitant bendrovių socialinę ir aplinkosauginę atsakomybę, tvarią apskaitą ir atskaitomybę ir mažo atliekų kiekio bei žiedinių gamybos ir vartojimo modelių įgyvendinimo priemones, tvarias tiekimo grandines ir energetinio naudingumo auditus;

9. mano, kad teigiamas socialinės ekonomikos įmonių, kurios sudaro sąlygas žiedinės ekonomikos modeliams, vaidmuo turėtų būti įkvėpimo šaltinis kitoms įmonėms ir kad tokia geriausia patirtis turėtų būti labiau viešinama ir tinkamai remiama pasitelkus tikslines paskatas;

Skaitmeninė pertvarka

10. pripažįsta, kad skaitmeninimas turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant žiedinės ekonomikos principų taikymą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo labiau ir visapusiškai išnaudoti skaitmeninimo ir žiedinės ekonomikos sąveiką sektoriuose, kuriuose skaitmeninė ekonomika gali pasiūlyti sprendimų, padedančių sumažinti aplinkosauginį pėdsaką ir sykiu paskatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos; šiomis aplinkybėmis taip pat ragina Komisiją nustatyti vis didėjančio skaitmeninių technologijų ir duomenų centrų poveikio aplinkai stebėsenos ir kiekybinio vertinimo metodiką ir pasiūlyti priemonių, padėsiančių užtikrinti skaitmeninių sprendimų tvarumą aplinkos atžvilgiu, ypatingą reikšmę skiriant energijos vartojimo efektyvumui ir žiedinei ekonomikai, taip pat ragina prisiimti trumpalaikes ir vidutinės trukmės dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos išlaidas ir padaryti šią pertvarką teisingesnę ir įtraukesnę; pabrėžia, kad svarbu kurti paskatas daiktų internetui, profilaktinei techninei priežiūrai, paslaugų susiejimui su prekėmis ir produktų bei paslaugų sistemoms, siekiant paspartinti naujus žiedinius verslo modelius; mano, kad ankstyvas skaitmeninių priemonių diegimas žiedinės ekonomikos sąlygomis padės ES tapti pasaulinio masto lydere naudojant skaitmeninius sprendimus; pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali palengvinti ir paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, nes gali padėti pasinaudoti žiedinės ekonomikos galimybėmis tobulinant dizainą, veikiančius verslo modelius ir produktus bei optimizuojant infrastruktūrą;

11. prašo Komisijos remti aplinkos požiūriu tvarų perėjimą prie skaitmeninių technologijų, grindžiamą kuo didesne duomenų verte (sykiu užtikrinant asmens duomenų apsaugą) ir skaitmeninių sprendimų diegimu, kad būtų galima tvariai naudoti išteklius ir kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, patvarumą, pakartotinį panaudojimą ir pataisomumą;

12. palankiai vertina Komisijos tikslą iki 2030 m. sukurti labai energijos požiūriu efektyvius, tvarius ir neutralaus poveikio klimatui duomenų centrus ir sukurti bendrą Europos pažangiųjų žiedinės ekonomikos taikomųjų programų duomenų erdvę; todėl primygtinai ragina Komisiją nedelsiant parengti atitinkamas reglamentavimo ir kitas būtinas priemones ir įgyvendinti valdymo bei rinkos priemones, kad būtų remiamas standartizuotos dokumentacijos kūrimas ir skaidrumas, susijęs su duomenų centrų ir ryšių tinklų žiediškumu, aplinkosauginiu ir klimato pėdsakais; primygtinai reikalauja, kad šiomis naujomis priemonėmis būtų skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, efektyvus išteklių naudojimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas; teigia, kad šiomis priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama švelninti duomenų centrų poveikį elektros tinklui ir ŠESD pėdsaką, kurį sukuria tinklo perkrova;

13. prašo įvesti skaitmeninius gaminių pasus kartu su atitinkamomis duomenų rinkimo ir tvarkymo platformomis įgyvendinant Europos duomenų erdvę; pabrėžia, kad tokiuose gaminių pasuose ir platformose duomenys turėtų būti pateikiami sąveikiais ir daugkartinio naudojimo formatais, o informacija turėtų būti aiški, patikima ir lengvai prieinama visiems rinkos dalyviams; prašo Komisijos įvesti skaitmeninį gaminio pasą, kuriame būtų nurodomos medžiagos ir cheminis turinys ir žiediškumo rodikliai, pavyzdžiui, gaminio naudojimo trukmė, pataisomumas, galimybė gauti atsarginių dalių ir ES rinkai pateiktų gaminių ir medžiagų, įskaitant antrines žaliavas, anglies ir aplinkosauginis pėdsakas;

Antrinės ir svarbiausiosios žaliavos

14. pabrėžia, kad galimybė gauti svarbiausiųjų ir antrinių žaliavų yra strateginis Europos pramonės klausimas ir priemonė Sąjungos strateginiam savarankiškumui bei konkurencingumui užtikrinti ir darbo vietoms gamybos pramonės sektoriuje išsaugoti; todėl tvirtai remia Komisijos užmojį sukurti gerai veikiančią ES antrinių žaliavų rinką; pabrėžia, kad siekiant ES sukurti patikimą antrinių žaliavų rinką, būtina sukurti švarius ir saugius medžiagų ciklus; mano, kad Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sukurta pavojingų medžiagų, esančių gaminiuose arba sudėtiniuose objektuose, duomenų bazė (SCIP duomenų bazė) paskatins pramonės inovacijas;

Mediena ir bioekonomika

15. primena, kad su mišku susijęs sektorius gali smarkiai prisidėti prie žiedinės biologinėmis žaliavomis pagrįstos ekonomikos plėtros; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius mechanizmus, įskaitant rinka grindžiamus mechanizmus, kad būtų galima paskatinti atsinaujinančiųjų žaliavų, įskaitant medieną ir medienos produktus, naudojimą, taip užtikrinant naudą klimatui, ir sykiu skatinant kuo efektyvesnį medienos naudojimą ir pakopinio naudojimo principo laikymąsi; pabrėžia, kad reikia skatinti investicijas į tvarios ir vietinės žiedinės bioekonomikos kūrimą; todėl pabrėžia, kad svarbu suderinti ES pramonės ir bioekonomikos strategijas su žiedinės ekonomikos veiksmų planu;

Pastatai

16. primena, kad mineralinės atliekos, įskaitant iškastą gruntą ir statybos ir griovimo sektoriuje susidarančias atliekas, sudaro didžiausią dalį visų atliekų iš visų rūšių ekonominės veiklos ir namų ūkių; pabrėžia, kad statybos ir griovimo atliekas reikia tinkamai tvarkyti ir mažinti; pažymi, kad būtina pagerinti statybinių ir griovimo atliekų tvarkymo skaidrumą ir atsekamumą, siekiant pagerinti jų identifikavimą, sustiprinti pasitikėjimą pakartotinai panaudotų ar perdirbtų medžiagų kokybe ir sauga, užtikrinti tinkamą ir saugų visų statybinių atliekų tvarkymą ir pavojingų medžiagų pakeitimą atliekų srautuose, kad būtų apsaugota gyventojų ir darbuotojų sveikata ir aplinka; šiomis aplinkybėmis primena ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo svarbą;

17. taip pat pabrėžia, kad statybų sektorius yra pagrindinė sritis, užtikrinanti žiedinės ekonomikos ir išmetamujų teršalų kiekio mažinimo papildomumą; pabrėžia, kad reikia apskritai pereiti prie tvarios ir labiau žiedinės ekonomikos apsirūpinimo statybos produktais ir medžiagomis, jų gamybos ir naudojimo statiniams srityse;

18. pabrėžia, kad statybų sektorius yra bene mažiausiai automatizuotas ir skaitmenizuotas sektorius ir kad novatoriškų ir į ateitį orientuotų technologijų naudojimas padidintų šio sektoriaus skaitmeninimo laipsnį ir sykiu pagerintų išteklių naudojimo efektyvumą; ragina Komisiją persvarstant Reglamentą (ES) Nr. 305/2011[29] išnagrinėti galimybę įtraukti efektyvumo ir pakartotinio naudojimo kriterijus;

Žaliasis viešasis pirkimas

19. pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų ES vidaus rinkai stiprinti nustatant žaliojo viešojo pirkimo kriterijus, kurie nesukels pernelyg didelės administracinės naštos įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms, o naudotojai galės rinktis tvarias ir klimatui nekenkiančias medžiagas; ragina valstybes nares kuo labiau padidinti ir skatinti pakartotinį medžiagų naudojimą, perdirbimą ir rekuperavimą, įtraukiant šiuos kriterijus į viešojo pirkimo strategijas ir valstybės finansuojamus renovacijos bei statybos projektus, pvz., persvarstant žaliojo viešojo pirkimo tikslus ir supaprastinant energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos ir socialinius pastatų renovacijos kriterijus;

Baterijos

20. yra įsitikinęs, kad patobulinus baterijų perdirbimo sistemas būtų galima išgauti didelę dalį žaliavų, reikalingų žiedinei baterijų gamybai ES; pritaria Komisijos ketinimui pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų siekiama užtikrinti saugią, žiedinę ir tvarią baterijų vertės grandinę visoms baterijoms, tačiau taisyklės turėtų būti pritaikytos pagal baterijų tipą ir (arba) jų naudojimo sritį ir jos turėtų apimti ekologinio projektavimo reikalavimus baterijoms, kad projektavimo etapu būtų padidintos pakeitimo ir perdirbimo galimybės, taip pat turėtų būti užtikrintas tvarus ir socialiai atsakingas žaliavų tiekimas; pabrėžia, kad Europoje būtina sukurti stiprų ir tvarų baterijų ir energijos kaupimo sistemų branduolį;

21. yra susirūpinęs dėl to, kad pagal Baterijų direktyvą panaudotų baterijų laikymas atliekomis neatsižvelgiant į pakartotinį jų naudojimą gali tapti kliūtimi tokiam pakartotiniam naudojimui; pripažįsta, kad panaudotos baterijos nėra grąžinamos perdirbimui ir kad saugos standartai nėra stebimi, kai baterija yra modifikuojama ir naudojama kitose srityse, o jos savybės skiriasi nuo tų, kuriomis ji pasižymėjo anksčiau; ragina Komisiją išplėsti atsakomybės sritį ir atsakomybę už eksploatacines savybes bei saugos garantijas taikyti gamintojui, kuris bateriją pakartotinai pateikia rinkai; ragina Komisiją persvarstant Baterijų direktyvą pasiūlyti plataus užmojo baterijų surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus ir, atlikus kruopštų vertinimą, palaipsniui nutraukti galvaninių baterijų gamybą, jei yra alternatyvų, taip pat sukurti Europos masto užstato sistemą arba parduoti senas baterijas atgal, siekiant padidinti baterijų vertės grandinės žiediškumą ir tvarumą;

22. pabrėžia, kad būtina toliau skatinti perdirbimo procesų ir technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Europos horizontas“, siekiant padidinti baterijų žiedinės ekonomikos potencialą; pripažįsta MVĮ vaidmenį surinkimo ir perdirbimo sektoriuose;

Pramonė

23. pažymi, kad žiedinės ekonomikos strategija, kurią taikant būtų atsisakyta atliekų ir toliau naudojamas turtas, gaminiai ir komponentai, kartu našiai ir efektyviai naudojant išteklius, galėtų sumažinti iš pagrindinių pramonės medžiagų, tokių kaip plastikai, plienas ir cementas, išsiskiriančio CO2 kiekį 40 proc.; todėl primygtinai reikalauja parengti ilgalaikes atliekų mažinimo ir pakartotinio žaliavų naudojimo veiksmų gaires su aiškiais tikslais, siekiant pagerinti daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų ir medžiagų, tokių kaip plastikas, plienas ir cementas, žiediškumą; prašo Komisijos išnagrinėti galimybę nustatyti pramoninių ir komercinių atliekų srautų mažinimo tikslus ir apsvarstyti, kaip būtų galima sumažinti į sąvartynus patenkančių pramoninių ir komercinių atliekų kiekį, visų pirma pasitelkiant medžiagų apykaitos procesus;

24. mano, kad žiedinės ekonomikos įgyvendinimas turi didelį potencialą Europos plieno pramonės ateičiai; pabrėžia dideles plieno medžiagų naudojimo efektyvumo didinimo galimybes; primygtinai ragina gerokai prailginti plieno gaminių naudojimo trukmę buitinių prietaisų, automobilių pramonės gaminių, mechaninių ir elektrinių įrenginių srityse; pabrėžia, kad prailginus šių produktų naudojimo trukmę būtų galima sumažinti plieno gamybą, taigi ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi daug metalo laužo atsargų, kurias galima naudoti žiedinėje ekonomikoje; pabrėžia, kad geriau panaudojus šias atsargas būtų galima sumažinti geležies rūdos ir kokso, reikalingo pirminio sektoriaus gamyboje, importo apimtį;

25. pabrėžia, kad tikros žiedinės ekonomikos ir geresnio ekologinio projektavimo įgyvendinimas galėtų prisidėti prie cemento pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo didinant cemento medžiagų naudojimo efektyvumą, visų pirma optimizuojant betono naudojimą ir jo sudėtį;

26. primena, kad aliuminis žiedinėje ekonomikoje yra ypač vertinga žaliava, nes iš naujo lydant aliuminį sunaudojama tik 5 proc. energijos, kurios reikia naujai gamybai, taigi smarkiai sumažėja išmetamas CO2 kiekis; pabrėžia, kad, nors aliuminio surinkimas iš pastatų ir automobilių jau yra labai didelis, ši dalis yra daug mažesnė vartojimo prekių atveju; ragina Komisiją išnagrinėti reglamentavimo galimybes ir užtikrinti geresnį aliuminio sudedamųjų dalių atskyrimą išmontuojant;

Darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat vartotojų informuotumas

27. pabrėžia, kad siekiant pereiti prie tikrai žiedinės ekonomikos būtina derėtis su profesinėmis sąjungomis, kad būtų užtikrinta darbuotojų sveikatos apsauga ir jų sauga; pabrėžia, kad neužtikrinus pakankamai saugių darbuotojų darbo sąlygų su sveikatos ir saugos rizika gali susidurti visa visuomenė, todėl mano, kad žiedinės ekonomikos politika ir praktika turi būti formuojamos atsižvelgiant į rizikos vertinimus, kuriuose atsižvelgiama į darbuotojų sveikatą;

28. pabrėžia, kad vartotojai atlieka labai svarbų vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos, ir atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus informuotumo didinimas ir vartotojų švietimas; pabrėžia, kad vartotojams teikiama informacija apie gaminių perdirbimą ir taisymą turi būti lengvai suprantama.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

1.12.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

69

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Manuel Bompard, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Andrea Caroppo, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Martina Dlabajová, Christian Ehler, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Jens Geier, Bart Groothuis, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Eva Maydell, Joëlle Mélin, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Manuela Ripa, Jérôme Rivière, Robert Roos, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Marie Toussaint, Isabella Tovaglieri, Henna Virkkunen, Pernille Weiss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cornelia Ernst, Gianna Gancia, Klemen Grošelj, Dace Melbārde, Csaba Molnár

 



 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

69

+

EPP

François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, András Gyürk, Seán Kelly, Andrius Kubilius, Eva Maydell, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Markus Pieper, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Riho Terras, Henna Virkkunen, Pernille Weiss

S&D

Carlo Calenda, Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Jens Geier, Lina Gálvez Muñoz, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Eva Kaili, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Csaba Molnár, Dan Nica, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia

RENEW

Nicola Beer, Nicola Danti, Claudia Gamon, Bart Groothuis, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Ivars Ijabs, Mauri Pekkarinen, Morten Petersen

ID

Paolo Borchia, Markus Buchheit, Gianna Gancia, Thierry Mariani, Joëlle Mélin, Jérôme Rivière, Isabella Tovaglieri

Greens

François Alfonsi, Michael Bloss, Ciarán Cuffe, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Mikuláš Peksa, Manuela Ripa, Marie Toussaint

ECR

Izabela-Helena Kloc, Dace Melbārde, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski

GUE

Manuel Bompard, Marc Botenga, Cornelia Ernst

NI

Andrea Caroppo, Ignazio Corrao, Clara Ponsatí Obiols

 

0

-

 

 

 

4

0

RENEW

Martina Dlabajová

ECR

Robert Roos, Jessica Stegrud, Evžen Tošenovský

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

 

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (10.11.2020)

<CommissionInt>pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano</Titre>

<DocRef>(2020/2077(INI))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Anna Cavazzini</Depute>

 

 

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, grindžiamos žiedinės ekonomikos principais, paisoma planetos galimybių ir atsisakoma priklausomybės nuo išteklių ir žaliavų, masinio vartojimo ir atliekų gamybos;

B. kadangi žiedinės ekonomikos tikslas – užtikrinti uždarus ir lėtesnius medžiagų, gaminių ir išteklių ciklus pakartotinai naudojant, dalijantis, taisant, atnaujinant, perdirbant, skatinant sąveikumą ir prailginant gaminių naudojimo trukmę;

C. kadangi uždari medžiagų ciklai ir trumpesnės tiekimo grandinės galiausiai sukurs pridėtinę vertę ES vidaus rinkoje ir paskatins inovacijas, užimtumą ir konkurencingumą, sykiu užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir darnumą;

D. kadangi bendroji rinka yra galinga priemonė, kurią reikia naudoti kuriant tvarius ir žiedinius gaminius ir technologijas ir kuri turėtų atspindėti aplinkos, ekonominius, socialinius ir etinius aspektus;

E. kadangi investavimas į žiedinės gamybos modelius ir pakartotinio naudojimo bei taisymo sektorių padeda atsirasti ekonominėms ir socialinėms galimybėms, kuria darbo vietas ir didina pramonės konkurencingumą;

F. kadangi COVID-19 krizė parodė, kad reikia atsparios ekonomikos, pagrįstos darniomis ir trumpesnėmis tiekimo grandinėmis;

G. kadangi plataus užmojo teisės aktais, kaip apibrėžta pagal Europos žaliąjį susitarimą 2020 m. kovo mėn. paskelbtame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, turėtų būti siekiama sumažinti bendrą ES gamybos ir vartojimo poveikį aplinkai ir ištekliams, o pagrindiniai prioritetai turėtų būti išteklių naudojimo efektyvumas, nulinė tarša, užtikrinimas, kad nebūtų kenksmingų ir toksinių medžiagų poveikio, ir atliekų prevencija;

1. palankiai vertina Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir Komisijos ketinimą pasiūlyti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama didinti gaminių patvarumą, perdirbimo, pakartotinio panaudojimo, tobulinimo ir taisymo galimybes, taip pat kovoti su suplanuotu nusidėvėjimu; pabrėžia, kad vidaus rinkos veikimo gerinimas yra sėkmingo ES perėjimo prie tvarios ir netoksiškos žiedinės ekonomikos išankstinė sąlyga, vartotojams teikiant patikimą ir aiškią informaciją apie numatomą gaminių gyvavimo trukmę, taisymo galimybes ir aplinkosauginį veiksmingumą, paremtą suderintais ir moksliniais tyrimais pagrįstais standartais, siekiant padėti jiems priimti tvarius sprendimus; primena, kad žiedinės ekonomikos strategija turi derėti su ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslais ir užtikrinti bendrą darną su kitomis ES politikos sritimis, siekiant prisidėti prie tvaraus ekonomikos atsigavimo ir stiprinti ES įmonių konkurencingumą; prašo Komisijos apsvarstyti galimą sąveiką, peržiūrint bendrą įvairių politikos priemonių nuoseklumą;

2. ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti pagrindines sąlygas, kuriomis būtų skatinama kurti tvarius gaminius, pažangias technologijas, kuriomis būtų kuo labiau didinamas išteklių naudojimo efektyvumas, ir žiedinės ekonomikos verslo modelius, kad būtų skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos ir didinamas tiekimo grandinių tvarumas ir ilgalaikis atsparumas; pabrėžia, kad ES ekonomikos gaivinimo planas suteikia galimybę pradėti plataus užmojo ekonomikos perėjimą prie tvarių gamybos būdų;

3. mano, kad tvarių gaminių gamyba ir pateikimas vidaus rinkai turėtų palaipsniui tapti įprastu dalyku, ir palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti išsamią tvarių gaminių politikos sistemą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti privalomus minimalius didesnio energijos vartojimo efektyvumo, patvarumo, sąveikumo, taisymo, atnaujinimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo reikalavimus, kartu atskiriant skirtingas gaminių kategorijas ir atsižvelgiant į rinkos ir technologijų pokyčius; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir ragina priemones įgyvendinti laiku; taip pat pabrėžia, kad deramai veikiančiai ir darniai bendrajai rinkai labai svarbu tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti esamas taisykles;

4. pabrėžia, kad standartizacija yra labai svarbi įgyvendinant tvarių gaminių politiką, nes joje pateikiamos patikimos tokių savybių, kaip patvarumas ir pataisomumas, apibrėžtys, rodikliai ir patikrinimai, ir jos reikia nustatant įvairių kategorijų gaminių projektavimo rinkai reikalavimus; primygtinai reikalauja, kad ES standartai būtų parengti laiku ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, tuo pat metu vengiant administracinių kliūčių susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, kylančių dėl standartų paskelbimo vėlavimų; pabrėžia, kad būtina parengti greitus ir perspektyvius sprendimus, kaip pagerinti standartizacijos procesus, siekiant užtikrinti įtraukesnį ir skaidresnį visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, sykiu apsaugant darnaus įmonių inovacijų ir technologijų plėtojimo galimybes, ir pabrėžia, kad nustatant standartus reikia, kai taikoma, nuosekliai integruoti tvarumo ir pataisomumo aspektus;

5. primena 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „21-ojo amžiaus Europos standartai“ ir darbą, susijusį su Bendra standartizacijos iniciatyva (BSI); ragina Komisiją toliau stiprinti BSI ir patvirtinti naujus veiksmus ir projektus, kuriais būtų siekiama gerinti Europos standartizacijos organizacijų veikimą;

6. pabrėžia, kad savanoriški susitarimai pasirodė esą neveiksmingi siekiant tvaraus ir bendro mobiliųjų radijo įrenginių įkrovimo sprendimo; dar kartą ragina Komisiją skubiai įgyvendinti Direktyvos 2014/53/ES dėl radijo ryšio įrenginių nuostatas ir visų pirma įdiegti bendrą išmaniųjų telefonų ir visų mažų ir vidutinio dydžio elektroninių prietaisų kroviklį, kad būtų kuo geriau užtikrintas įkrovimo galimybių, įskaitant bevielį įkrovimą, standartizavimas, suderinamumas ir sąveikumas, įgyvendinant visuotinę elektroninių atliekų mažinimo strategiją; prašo Komisijos, siekiant užtikrinti didesnę naudą aplinkai sutaupyti išlaidų ir užtikrinti patogumą vartotojams, laiku parengti atsiejimo strategiją, kuria būtų užtikrinama, kad vartotojai nebūtų įpareigoti drauge su naujais prietaisais pirkti naujų kroviklių; pakartoja, kad vartotojams svarbu gauti patikimą ir aktualią informaciją apie atitinkamas kroviklių savybes, pvz., sąveikumą ir įkrovimo charakteristikas, įskaitant atitiktį USB 3.1 ar aukštesniam lygmeniui, naudojant suderintą lengvai suprantamą ženklinimą, kad jie galėtų pasirinkti patogiausius, ekonomiškai efektyviausius ir tvariausius sprendimus;

7. palankiai vertina Komisijos ketinimą sudaryti vartotojams daugiau galimybių vartoti tvariau ir naudotis žiedinės ekonomikos verslo modeliais, siekiant išvengti perteklinio vartojimo; ragina, siekiant sudaryti geresnes sąlygas vartotojams priimti sprendimus, nustatyti aiškų ir lengvai suprantamą suderintą savanorišką ženklinimą, kuris galėtų būti grindžiamas aplinkosauginio veiksmingumo indeksu, gaminio ilgaamžiškumu (t. y. numatomu gaminio gyvavimo laikotarpiu) ir pataisomumu, taip pat parengti vienodą galimybių sutaisyti vertinimo balą remiantis poveikio vertinimu, iš kurio būtų matyti jis būtų tinkamas ir veiksmingas; ragina nustatyti minimalius informacijos reikalavimus pagal direktyvas 2005/29/ES ir 2011/83/ES; ragina stiprinti dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant sukurti tokias informacijos teikimo sistemas; prašo Komisijos, rengiant Direktyvos (ES) 2019/771 peržiūrą, apsvarstyti galimybę išplėsti tiek teises į teisinę garantiją, tiek taisykles dėl atvirkštinės prievolės įrodyti tam tikrų kategorijų produktams, kurių numatoma naudojimo trukmė ilgesnė, ir, Komisijai atlikus poveikio vertinimą, nustatyti tiesioginę gamintojo atsakomybę; ragina imtis teisėkūros priemonių siekiant sustabdyti praktiką, dėl kurios atsiranda suplanuotas nusidėvėjimas, taip pat apsvarstyti galimybę įtraukti tokią praktiką į Direktyvos 2005/29/ES I priedo sąrašą;

8. įspėja dėl melagingų ekologiškumo teiginių, įskaitant teiginius susijusius su žymėjimu ekologiniais ženklais tiek internete, tiek ir realioje prekyboje; Siūlo parengti aiškias ekologiškumo teiginių gaires ir standartus, kurie būtų išreiškiami ekologiniais ženklais; pabrėžia, kad reikia užtikrinti neseniai iš dalies pakeistos Direktyvos 2005/29/EB vykdymą nustatant aktyvias priemones, kuriomis būtų kovojama su ekologiškumo teiginiais, ir tikisi, kad bus pateiktas planuojamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ekologiškumo teiginių pagrindimo, kuriuo būtų kovojama su klaidinančios informacijos teikimu prieš pateikiant produktą rinkai;

9. pabrėžia interneto platformų ir prekyviečių svarbą populiarinant tvarius produktus ir paslaugas ir pažymi, kad jos galėtų teikti vartotojams aiškesnę ir suprantamesnę informaciją apie jų siūlomų gaminių patvarumą ir taisymo galimybes; ragina imtis iniciatyvių priemonių kovojant su klaidinančia praktika, susijusia su internetu parduodamais produktais ir paslaugomis, įskaitant melagingus ekologiškumo teiginius;

10. pabrėžia paslaugų sektoriaus vaidmenį didinant taisymo, išperkamosios nuomos ir gaminių kaip paslaugų prieinamumą vartotojams ir poreikį palengvinti jo tarpvalstybinę veiklą visapusiškai įgyvendinant bendrosios rinkos taisykles šiose srityse ir užtikrinant jų vykdymą; prašo Komisijos įvertinti esamas kliūtis, trukdančias taisyti, perparduoti, dovanoti ir pakartotinai naudoti gaminius, ir pasiūlyti priemones šioms kliūtims pašalinti, pvz., privalomas priemones, kuriomis būtų neleidžiama sunaikinti veikiančių neparduotų prekių, kiekybinius pakartotinio naudojimo tikslus ir tam tikrų kategorijų produktų naudojimo skaitiklių įvedimą remiantis ekonominio efektyvumo analize; ragina rengti vartotojų informuotumo didinimo kampanijas ir atitinkamus mechanizmus, kuriais būtų skatinami besikeičiančiu elgesiu grindžiami nauji tvarūs modeliai, pvz., prekių ir paslaugų nuoma ir dalijimasis jomis, taip pat apsipirkimas parduotuvėse, kuriose nenaudojamos pakuotės, ir ragina remti remonto ir priežiūros paslaugų kūrimą ir atnaujintų ar naudotų gaminių naudojimą;

11. ragina Komisiją įvertinti poreikį stiprinti vidaus rinką ir suderinti antrinėms žaliavoms taikomas taisykles nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatų taikymui, dedant tikslines pastangas nustatyti ir pašalinti prekybos kliūtis; ragina plėsti antrinių žaliavų perdirbimo standartizaciją, kad būtų lengviau įgyvendinti žiedinius verslo modelius;

12. pritaria tam, kad būtų nustatyta nauja teisė į remontą, kuria vartotojams būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus ir patrauklus remontas; atsižvelgdamas į tai, ragina imtis priemonių, kuriomis visiems rinkos dalyviams būtų suteikta nemokama prieiga prie būtinos remonto ir techninės priežiūros informacijos, įskaitant informaciją apie atsargines dalis ir programinės įrangos atnaujinimus, kartu atsižvelgiant į vartotojų saugos reikalavimus ir nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2016/943, taip pat užtikrinti prieigą prie atsarginių dalių be nesąžiningų kliūčių visiems remonto sektoriaus dalyviams, įskaitant nepriklausomus remontininkus ir vartotojus, nustatyti privalomus minimalius laikotarpius, per kuriuos būtų galima gauti atsarginių dalių ir (arba) atnaujinimų, taip pat didesniam skaičiui produktų kategorijų nustatyti ilgiausius pristatymo terminus, atsižvelgiant į šių gaminių ypatybes ir atlikus poveikio vertinimą, ir įvertinti, kaip pagal teisinės garantijos tvarką tinkamomis paskatomis būtų galima skatinti remonto paslaugas; pabrėžia, kad pardavėjai visada turėtų informuoti vartotojus apie galimybę produktą suremontuoti ir tuo susijusią teisę į garantiją;

13. pabrėžia, kad veiksmingas ES teisės aktų, susijusių su gaminių sauga ir tvarumo reikalavimais, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad rinkai pateikti gaminiai atitiktų tokias taisykles pagal Reglamentą (ES) Nr. 2019/1020; priduria, kad labai daug internetu perkamų ir į ES importuojamų gaminių neatitinka būtiniausių ES saugos reikalavimų; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad gaminiai, įskaitant internetu parduodamus produktus, atitiktų reikalavimus, ir kovoti su rizika, kurią suklastoti produktai kelia vartotojų saugumui, taikant griežtesnę rinkos priežiūrą ir lygiaverčius muitinės kontrolės standartus, taip pat stiprinant bendradarbiavimą šioje srityje ir didinant biudžetą bei žmogiškuosius išteklius; todėl ragina užtikrinti efektyvesnę ES priežiūrą nustatant suderintas taisykles dėl minimalaus patikrinimų skaičiaus ir jų dažnumo, taip pat suteikiant Komisijai įgaliojimus stebėti ir audituoti nacionalinių rinkos priežiūros institucijų veiklą;

14. pabrėžia aiškios, skaidrios ir patikimos informacijos apie gaminio savybes svarbą vartotojams, įmonėms ir rinkos priežiūros institucijoms; palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti skaitmeninį produkto pasą; atsižvelgdamas į tai, ragina gerinti atsekamumą visoje vertės grandinėje ir prieigą prie informacijos apie gamybos sąlygas ir apie tokius aspektus, kaip patvarumas, pataisomumas ir, kai tinkama, energijos vartojimo efektyvumas; ragina šiuos reikalavimus parengti glaudžiai bendradarbiaujant su pramone ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir juos pagrįsti poveikio vertinimu, kuriame būtų atsižvelgiama į proporcingumą ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų, patiriamas sąnaudas;

15. pažymi, kad valdžios institucijos, rinkdamosi geriausią prekių, paslaugų ar darbų pasiūlymą, kaip sutarties sudarymo kriterijų vis dar dažnai taiko tik mažiausios kainos kriterijų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad, siekiant skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos remiant tvarių ir žiedinių produktų paklausą, būtų vykdoma daugiau žaliųjų, socialinių ir inovacijų viešųjų pirkimų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti tolesnių konkretiems sektoriams taikomų priemonių ir gairių, kuriomis nustatomi viešųjų pirkimų tvarumo kriterijai ir minimalūs tikslai, siekiant skatinti viešųjų pirkimų rezultatų tvarumą; be to, ragina viešųjų pirkimų srityje užtikrinti veiksmingą abipusiškumą su trečiosiomis šalimis ir imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamos MVĮ, labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

16. ragina vykdant viešuosius pirkimus, kai tinkama, pirmenybę teikti naudotoms, pakartotinai panaudotoms ir perdirbtoms prekėms ir mažai energijos suvartojančioms kompiuterių programoms ir įrangai; taip pat prašo valdžios institucijų rodyti pavyzdį ir nepirkti vienkartinių gaminių;

17. ragina Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti ataskaitų apie jų viešųjų pirkimų sprendimų tvarumą teikimo prievoles, laikantis subsidiarumo principo.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

9.11.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

4

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Biljana Borzan, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Anna Cavazzini, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Carlo Fidanza, Evelyne Gebhardt, Alexandra Geese, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Andrey Kovatchev, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Beata Mazurek, Leszek Miller, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Kim Van Sparrentak, Marion Walsmann, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marco Campomenosi

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

 

 

37

+

GUE/NGL

Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

ID

Alessandra Basso, Markus Buchheit, Marco Campomenosi, Virginie Joron, Jean-Lin Lacapelle

NI

Miroslav Radačovský, Marco Zullo

PPE

Pablo Arias Echeverría, Deirdre Clune, Arba Kokalari, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Dan-Ştefan Motreanu, Kris Peeters, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun Und Hohenstein, Marion Walsmann

RENEW

Andrus Ansip, Sandro Gozi

S&D

Alex Agius Saliba, Brando Benifei, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Maria-Manuel Leitão-Marques, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Christel Schaldemose

VERTS/ALE

Anna Cavazzini, David Cormand, Alexandra Geese, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak

 

4

-

ECR

Eugen Jurzyca

RENEW

Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Morten Løkkegaard

 

4

0

ECR

Adam Bielan, Carlo Fidanza, Beata Mazurek

RENEW

Svenja Hahn

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ (12.11.2020)

<CommissionInt>pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano</Titre>

<DocRef>(2020/2077(INI))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Svenja Hahn</Depute>

 

 

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad strateginė prekybos politika yra labai svarbi priemonė siekiant visame pasaulyje spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir remti ES tvarumo darbotvarkę ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog prekybos ir investicijų susitarimai derėtų su žiedinės ekonomikos politika; mano, kad į prekybos susitarimus reikia įtraukti teisiškai pagrįstas nuostatas, kuriomis atitinkami ES teisės aktai dėl žiedinės ekonomikos būtų apsaugomi nuo įvardijimo prekybos kliūtimi; pabrėžia, kad padidintas pakartotinis naudojimas, remontas, pakartotinė gamyba ir perdirbimas gali sumažinti ES priklausomybę nuo žaliavų importo; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį pasaulinių vertės grandinių tvarumą ir atsparumą, ekonomikos augimą reikia atsieti nuo išteklių naudojimo kartu išlaikant sąžiningą konkurenciją, ir primena, kad reikia mažinti atliekų kiekį; ragina Komisiją atitinkamai pritaikyti ES žaliavų strategiją; pabrėžia, kad perėjimas nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos turi būti įtraukus ir būtina bendradarbiauti visais aspektais;

2. pripažįsta, kad yra reikalinga išsami žiedinės ekonomikos teisinė sistema, kuri ES suteiktų pranašumą rengiant atitinkamus standartus, be kita ko, ir tarptautiniu lygmeniu; ragina Komisiją stiprinti pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų ir šalinimo kontrolę pagal Bazelio konvenciją, įskaitant jos 2019 m. pakeitimus dėl plastiko atliekų tarpvalstybinių pervežimų; apgailestauja dėl to, kad nesama atliekų kokybei, antrinėms žaliavoms ir perdirbtoms, perdarytoms ir pataisytoms prekėms taikytinų tarptautinių ir Europos standartų bei atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų, o tai trukdo vykdyti perspektyvią prekybos politiką, kuri būtų palanki žiedinei ekonomikai; mano, kad suderinus ir standartizavus tarptautines ir Europos normas būtų labai prisidėta prie žiedinės ekonomikos tikslų integravimo į prekybos politiką; todėl ragina Komisiją pateikti suderintus atliekų kokybės, perdirbtų medžiagų, perdirbamumo, galimybių pataisyti, nebelaikymo atliekomis kriterijų standartus ir perdirbamų atliekų standartus, įtraukti juos į būsimus laisvosios prekybos susitarimus ir nustatyti juos tarptautiniu lygmeniu kartu su naujomis iniciatyvomis dėl tinkamos infrastruktūros, kuria užtikrinamas aukštos kokybės rūšiuojamasis atliekų surinkimas; primena Komisijos įsipareigojimą pagal ES žaliąjį kursą Europos Sąjungai sustabdyti savo atliekų eksportą už ES ribų; todėl mano, kad Atliekų vežimo reglamento persvarstymas suteiktų galimybę nutraukti ES atliekų problemų „eksportą“, todėl palankiai vertina tai, kad Komisijos paskelbė apie šio reglamento peržiūrą;

3. pažymi, kad, pereinant prie žiedinės ekonomikos, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pagrindinėms tiekimo grandinėms, kuriose ES priklausomybė nuo žaliavų šaltinių yra itin didelė, ir grandinėms kuriose ES aplinkosauginis pėdsakas yra didelis ir turėtų būti sumažintas; mano, kad žiedinė ekonomika galėtų būti priemonė padidinti ES konkurencingumą; primena, kad turėtų būti vengiama pernelyg didelės reguliavimo naštos ir kad ES įmonėms turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos; pabrėžia, kad pagerinus Europos metalų ir naudingųjų iškasenų, reikalingų žaliosioms ir skaitmeninėms technologijoms, perdirbimo rodiklius būtų padedama Europai didinti savo atsparumą siekiant atviro strateginio savarankiškumo;

4. pabrėžia, kad šiose tiekimo grandinėse reikia skaidrumo ir didesnio atsekamumo, ir ragina Komisiją pagal būsimą ES tekstilės strategiją drabužių sektoriuje visų pirma spręsti efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios gamybos bei vartojimo modelių klausimą;

5. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad atsparumo aspektą reikia integruoti į žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir kartu su mūsų prekybos partneriais spręsti klausimus, susijusius su atsparumo gamybos grandinėms didinimu, atsparia darbo rinka, taip pat didinti atsparumą mūsų aplinkoje; ragina mūsų prekybos politikoje laikytis požiūrio į viešuosius pirkimus, pagal kurį viešuosiuose konkursuose pirmenybė būtų teikiama ilgalaikėms, pataisomoms ir perdirbtoms ar perdirbamoms medžiagoms ir pagal kurį būtų atsižvelgiama į decentralizavimo strategijas, nes jos padeda didinti atsparumą;

6. palankiai vertina planuojamą žiedinės elektronikos iniciatyvą ir pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikia apibrėžti, kaip e. atliekos gali būti eksportuojamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui; apgailestauja dėl to, kad elektronikos atliekos iš Europos Sąjungos dažnai rūšiuojamos besivystančiose šalyse, kuriose ne visada laikomasi sveikatos ir saugos standartų; pabrėžia, kad Europos žiedine ekonomika turėtų būti geriau prisidedama prie darbo sąlygų gerinimo kitose pasaulio dalyse; primena, kad jei nėra aišku, ar eksportuojamos atliekos perdirbamos trečiosiose šalyse laikantis aukštų socialinių, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, pirmenybę reikia teikti atliekų perdirbimo gerinimui ES viduje;

7. primena, kad be priemonių, kurios leistų ES iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą, priėmimo būtina spręsti ir anglies pėdsako problemą, susijusią su ES importuojamų produktų paklausa; ragina Komisiją nustatyti ir panaikinti kliūtis aplinkos atžvilgiu tvariam augimui ir ekologinių inovacijų diegimui ir kliūtis, kurios trukdo patekti į rinką žiediniams produktams ir paslaugoms iš ES nepriklausančių šalių arba riboja jų patekimą į rinką; ragina Komisiją ištirti tam tikriems produktams ir paslaugoms taikomų tarifų ir netarifinių kliūčių mažinimo galimybes ir naudą siekiant skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą, be kita ko, atliekant šiuo metu vykdomą ES bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) peržiūrą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją žiedinės ekonomikos aspektą įtraukti į derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių, kurias reikėtų paspartinti; ragina Komisiją atsižvelgti į specialius ES mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius, padėti MVĮ integruoti žiedinę ekonomiką į savo verslo modelius, be kita ko, taikant paskatas, ir remti jas įgyvendinant verslo strategijas, kuriomis siekiama eksportuoti žiedinius produktus, visų pirma pradedant taikyti kilmės taisyklių rizikos vertinimo priemonę, kurią šiuo metu svarsto Komisija; ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens PPO skatinant nustatyti produktų pagal jų anglies kiekį diferenciaciją kaip būdą suvienodinti reglamentavimo sąlygas;

8. palankiai vertina tai, kad, nustačius darnaus vystymosi skyrius, į esamus prekybos susitarimus buvo įtraukti įvairūs žiedinės ekonomikos aspektai, ir tai, kad į būsimuosius susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, įtraukta aiški nuoroda į žiedinę ekonomiką; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visose turimose prekybos priemonėse, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus (LPS), būtų atspindėti žiedinės ekonomikos tikslai, įtraukiant tvirtus, privalomus ir vykdytinus darnaus vystymosi skyrius (atsižvelgiant į tai, kad poveikio tvarumui vertinimo mechanizmai turi atitikti PPO standartus) ir konkurencingus verslo modelius, kuriais skatinama prekyba perdirbtomis, o ne pirminėmis medžiagomis; ragina Komisiją įvertinti, kaip užtikrinti prekybos perdirbtomis prekėmis skatinimo ir aukštų kokybės standartų bei vartotojų apsaugos pusiausvyrą; siūlo į žiedinės ekonomikos aspektą kompleksiškai atsižvelgti visuose atitinkamuose LPS skyriuose; pabrėžia, kad veiksmingas prekybos susitarimų vykdymo užtikrinimas yra prioritetinė už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno užduotis; ragina Komisiją pradėti dialogą su mūsų partneriais, su kuriais esame sudarę laisvosios prekybos susitarimus, dėl to, ar šiais susitarimais remiamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos; pabrėžia galimybę pasinaudoti prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyriuose numatytais bendradarbiavimo mechanizmais siekiant bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis skatinant žiedinę ekonomiką; ragina Komisiją PPO daryti pažangą procesų ir gamybos metodų (PPM) pripažinimo kaip kriterijaus atskirti produktus srityje, ypatingą dėmesį skiriant žiedinės gamybos metodams;

9. ragina Komisiją pradėti atvirą ir skaidrių dialogą ir bendradarbiauti su ES prekybos partneriais siekiant toliau remti žiedinės ekonomikos tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas tarptautiniuose forumuose (UNCTAD, PPO, G20, G7) siekiant įgyvendinti ES žiedinės ekonomikos darbotvarkę ir užtikrinti vienodas sąlygas pasaulio mastu su tarptautiniais partneriais, numatant galimybę išnagrinėti galimybę taikyti skaitmeninių produktų pasų koncepciją, kad būtų skatinamas duomenų, susijusių su produktų turiniu, anglies pėdsaku ir perdirbamumu, prieinamumas, siekiant sudaryti sąlygas geresniam žiediškumui, didesnei gamintojo atsakomybei ir tvariam vartotojų pasirinkimui skatinti; todėl siūlo Komisijai įsitraukti į atitinkamų daugiašalių organizacijų veiklą siekiant pasiekti susitarimą dėl tarptautinio ženklo, kuris būtų lengvai suprantamas vartotojams ir kuriame būtų nurodyta, ar produktas gali būti perdirbtas; taip pat pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kaip mažiau išsivysčiusios šalys partnerės galėtų dalyvauti žiedinėje ekonomikoje ir pasinaudoti jos teikiama nauda; ragina įvertinti padidėjusių perdirbimo ES viduje rodiklių poveikį šalims, kurios labai priklauso nuo atliekų importo; ypač ragina Komisiją žiedinės ekonomikos principus įtraukti į savo strategiją „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“. ragina Komisiją pasinaudoti pagalba prekybai ir BLS + siekiant padėti besivystančioms šalims taikyti žiedinės ekonomikos praktikas, įskaitant produktų standartus;

10. pabrėžia, kad tais atvejais, kai atliekų srautai iš ES eksportuojami socialiniu požiūriu teisingu, švariu ir valdomu būdu, galima sukurti galimybių trečiosioms šalims ir padidinti ekonominį efektyvumą tais atvejais, kai gamybos centrai yra netoli perdirbimo gamyklų, kas sukuria perdirbimo „lyderius“ su aukščiausios kokybės rūšiavimo ir apdorojimo infrastruktūra, taip padidinant perdirbimo apimtį ir kokybę visame pasaulyje;

11. pabrėžia aplinkos apsaugos dempingo atsiradimo riziką, kai antrinėmis žaliavomis ar naudotomis prekėmis prekiaujama dėl to, kad Europoje aplinkos apsaugos standartai yra griežtesni nei trečiojoje šalyje, nes tai pakenktų pasauliniams klimato ir aplinkos apsaugos veiksmams ir trukdytų tvariam perėjimui trečiosiose šalyse;

12. pabrėžia, kad reikia skatinti ir lengvinti vietos žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.11.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Barry Andrews, Anna-Michelle Asimakopoulou, Tiziana Beghin, Geert Bourgeois, Saskia Bricmont, Udo Bullmann, Jordi Cañas, Daniel Caspary, Miroslav Číž, Arnaud Danjean, Paolo De Castro, Emmanouil Fragkos, Raphaël Glucksmann, Markéta Gregorová, Enikő Győri, Roman Haider, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Danuta Maria Hübner, Herve Juvin, Karin Karlsbro, Maximilian Krah, Bernd Lange, Gabriel Mato, Sara Matthieu, Emmanuel Maurel, Carles Puigdemont i Casamajó, Samira Rafaela, Inma Rodríguez-Piñero, Massimiliano Salini, Helmut Scholz, Liesje Schreinemacher, Sven Simon, Dominik Tarczyński, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt, Marie-Pierre Vedrenne, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marek Belka, Jean-Lin Lacapelle

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

 

 

42

+

ECR

Geert Bourgeois, Emmanouil Fragkos, Dominik Tarczynski, Jan Zahradil

GUE/NGL

Emmanuel Maurel, Helmut Scholz

ID

Roman Haider, Herve Juvin, Maximilian Krah, Jean-Lin Lacapelle

NI

Tiziana Beghin, Carles Puigdemont i Casamajó

PPE

Anna Michelle Asimakopoulou, Daniel Caspary, Arnaud Danjean, Enikő Győri, Christophe Hansen, Danuta Maria Hübner, Gabriel Mato, Massimiliano Salini, Sven Simon, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler

RENEW

Barry Andrews, Jordi Cañas, Karin Karlsbro, Samira Rafaela, Liesje Schreinemacher, Marie-Pierre Vedrenne

S&D

Marek Belka, Udo Bullmann, Miroslav Číž, Paolo De Castro, Raphaël Glucksmann, Bernd Lange, Inma Rodríguez Piñero, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt

VERTS/ALE

Saskia Bricmont, Markéta Gregorova, Heidi Hautala, Sara Matthieu

 

0

-

 

 

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (10.11.2020)

<CommissionInt>pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano</Titre>

<DocRef>(2020/2077(INI))</DocRef>

Nuomonės referentė: <Depute>Jutta Paulus</Depute>

 

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi transporto, turizmo ir logistikos sektoriai bei jų tiekimo grandinės turi didelį potencialą gerinti išteklių naudojimo efektyvumą optimizuojant logistikos ir vertės grandines, be kita ko, kuriant skaitmeninius ir dirbtinio intelekto sprendimus; kadangi vis daugiau vežamų prekių ir turizmo sektoriuje naudojamų prekių pakuojama į vienkartines medžiagas;

B. kadangi žiedinė ekonomika vaidina svarbų vaidmenį siekiant klimato tikslų, taip pat apimant ir mobilumo sritį; kadangi žiedinė ekonomika reiškia visoje grandinėje išlaikomą didžiausią žaliavų ir produktų vertę; kadangi neseniai atliktas tyrimas[30] vis tik parodė, kad dabartinė judumo tvarka labiau taikoma žaliavų transportui, o ne žmonėms ir iš esmės toliau veikia linijiniu būdu, o šiuo metu nėra vykdoma jokia rimta žiedinio judumo politika;

C. kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti remiamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant transporto srityje;

D. kadangi žiedinės ekonomikos ir ekologinio projektavimo principų įtraukimas į turizmo produktus ir paslaugas pagerins turizmo patirties kokybę, sumažins jo poveikį aplinkai ir skatins prieigą prie tvarių ir ekologiškai projektuojamų produktų ar paslaugų vartotojams;

E. kadangi labai svarbu rinkti kokybinius duomenis, kad būtų galima tinkamai stebėti ir vertinti vykdomą politiką;

F. kadangi 2011 m. Baltojoje knygoje dėl transporto Komisija užsibrėžė tikslą iki 2050 m. bent 60 % sumažinti transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2030 m. 20 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2008 m. lygiu; kadangi transporto (įskaitant tarptautinę aviaciją, bet neįskaitant tarptautinės laivybos) išmetamųjų teršalų kiekis 2017 m. 28 % viršijo 1990 m. lygius; kadangi Komisija, atsižvelgdama į susijusius poveikio vertinimus ir konsultacijas su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų imtis būtinų iniciatyvų, kad ES transporto sektoriaus teisės aktuose apskritai būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes šis sektorius yra labai svarbus siekiant ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų; kadangi daugiau kaip pusė išmetamo ŠESD kiekio yra susiję su žaliavų gavyba ir naudojimu, ir kadangi sumažėjęs pirminių žaliavų ir prekių naudojimas bei didesnis antrinis perdirbimas suteikia galimybę išsaugoti mūsų gerovę ir išlaikyti mūsų ekonomiką;

1. palankiai vertina Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų planą; pabrėžia, kad judumo ir transporto sričių anglies bei išteklių pėdsaką būtų galima sumažinti taikant žiedinės ekonomikos metodą, visų pirma skatinant optimizavimą ir standartizavimą, siekiant padidinti transporto priemonių užpildymą bei iš naujo apgalvoti veiksmingai ir tvariai valdomus logistikos procesus; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika suteikia daug galimybių judumo sektoriui, pvz., bendro vartojimo ekonomikos iniciatyvas, netaršias arba mažataršes transporto priemones ir pakartotinį sudedamųjų dalių naudojimą; pabrėžia, kad daugiarūšis transportas yra svarbus žiedinei ekonomikai, daugiausia dėmesio skiriant tiems, kurie naudoja mažiausiai išteklių;

2. ragina Komisiją, įgyvendinant žiedinės ekonomikos iniciatyvas daugiau dėmesio skirti transporto sektoriui ir dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad būtina atsieti BVP augimą nuo transporto išmetamų teršalų kiekio ir išteklių suvartojimo padidėjimo, kaip numatyta Komisijos 2001 m. Baltojoje knygoje dėl Europos transporto politikos, pereinant nuo kelių transporto prie geležinkelių, vandens ir viešojo keleivinio transporto bei kartu derinant įvairias galimybes, pvz., dalijimąsi automobiliu, bendras keliones automobiliu ir kelionės atstumo mažinimą; su ypatingu susidomėjimu laukia paskelbtos visapusiškos Europos strategijos dėl darnaus ir išmanaus transporto;

3. pabrėžia, kad reikia skatinti transporto produktų ekologinį projektavimą ir gerinti transporto paslaugų aplinkosauginį veiksmingumą; pabrėžia, kad turėtų būti parengta Europos strategija, kuria būtų skatinamos į prekes ir transporto priemones įterptos stebėsenos technologijos, siekiant pagerinti turimą informaciją ir ją taikyti projektavimui, gyvavimo ciklo prognozavimui, ciklo pratęsimui, perdirbimo efektyvumui bei naudojimo ciklų planavimui;

4. ragina Sąjungą padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį įvairių rūšių transporto sektoriuje, kuri 2017 m. sudarė 7,2 % energijos kiekio, t. y. gerokai mažiau nei pagal Direktyvą 2009/28/EB 2020 m. nustatytas 10 % tikslas, kad būtų pasiektas bent pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 2030 m. nustatytas 14 % tikslas; pabrėžia, kad, siekiant toliau skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją, svarbu visoje ES nustatyti tikslinius CO2 lygius keleiviniam ir krovininiam transportui; ragina Komisiją patvirtinti papildomas priemones siekiant pereiti prie mažesnį anglies dioksido kiekį išskiriančių elektros energijos rūšių derinio ES, atsižvelgiant į tai, kad baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių, kurios hipotetiniu scenarijumi yra pakraunamos išskirtinai vėjo energija ir kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, gyvavimo ciklo metu išmetamas CO2 kiekis galėtų būti gerokai mažesnis nei lygiavertės vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės; ragina Sąjungą imtis veiksmų siekiant tobulinti transporto priemonių konstrukciją, dėl ko mažėtų žaliavų paklausa, degalų sąnaudos ir išmetamo CO2 kiekiai; ragina Komisiją remti galimų naujų darbo vietų kūrimą;

5. ragina Komisiją išanalizuoti alternatyvių degalų iš biologinių medžiagų poveikį, visų pirma žemės panaudojimui, siekiant neleisti alternatyvių degalų gaminti maistinių kultūrų sąskaita;

6. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares internalizuoti transporto išorės sąnaudas, didinti transporto naudotojų informuotumą, skatinti ekologiškesnius transporto sprendimus sukuriant šiltnamio efektą sukeliančių dujų sertifikavimo sistemas ir suteikti vartotojams galimybę pasirinkti klimatui nekenkiantį transportą; primygtinai ragina Sąjungą imtis priemonių, kad gamybos grandinės taptų mažiau imlios transportui; pabrėžia inovacijų ir fiskalinės politikos svarbą ir atkreipia dėmesį į tai, kad europinis ženklinimas yra labai svarbi priemonė, padedanti vartotojams atskirti ir pasirinkti tvariausias paslaugas; aktyviai ragina gamintojus naudoti savo prekės ženklų tapatybę ir poveikį rinkoje tvariam ir žiediniam vartojimui bei transportui populiarinti; ragina Komisiją parengti rodiklius, kurie leistų analizuoti ir užtikrinti žiedinės ekonomikos plėtojimą transporto srityje;

7. ragina Komisiją pateikti galimus kelius transporto rangovams ir kompiuterinių rezervavimo sistemų operatoriams teikti informaciją apie išmetamą CO2 ekvivalentą, palyginus su geriausio alternatyvaus traukinio, laivo ar autobuso jungties duomenimis; ragina Sąjungą mažinti laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį skatinant naudoti švarias ir tvarias technologijas, pvz., burlaivių technologijas, ir priemones, pvz., plaukimo greičio sumažinimą ir greičio optimizavimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti efektyviausiai išteklius naudojančias transporto rūšis nustatyti tinkamas paskatas ir kainodaros modelius, be kita ko, taikant mokesčių lengvatas ir PVM už bilietus pagalba;

8. primena, kad ES transporto sektorius vis dar labai priklauso nuo naftos, taigi ir nuo importo energijos poreikiams tenkinti; todėl primygtinai reikalauja, kad Sąjunga ne tik įtrauktų alternatyviuosius degalus į būsimą išsamią Europos darnaus ir išmanaus judumo strategiją, bet ir patobulintų atitinkamus teisės aktus dėl tvarių ir atsinaujinančiųjų alternatyvių transporto degalų, grindžiamų gyvavimo ciklo vertinimu ir optimizuoti sinergiją Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; ragina Komisiją skatinti derinti fiskalinę skatinimo politiką, susijusią su šių rūšių kuro vartojimu ir jį naudojančių transporto priemonių pirkimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekvienos transporto rūšies atveju būtų atsižvelgta į visų alternatyvių degalų, įskaitant vandenilį ir kepimo aliejaus atliekas, plėtojimo galimybes ir poveikį aplinkai;

9. ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Direktyva 2014/94/ES, ir 2014 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimu dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, nustatant platesnio užmojo tikslus ir peržiūrint atitinkamus teisės aktus, kad būtų užtikrinta elektra varomų transporto priemonių įkrovimo ir techninės priežiūros infrastruktūra visoje Europoje, ir išplečiant šios direktyvos taikymą visoms transporto rūšims, taip pat užtikrinant pakankamą ES finansavimą ir žmogiškuosius išteklius, kad ji būtų veiksmingai teikiama ir įgyvendinama; pažymi, kad šiuose teisės aktuose turėtų būti atsižvelgiama į ypatingus salų, atokiausių regionų, periferinių regionų ir kalnuotų bei neapgyvendintų vietovių poreikius;

10. ragina valstybes nares ir Komisiją ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose bei įvairiose ES finansinėse priemonėse pirmenybę teikti iniciatyvoms, susijusioms su žiedine ekonomika ir atsinaujinančių išteklių naudojimu transporte, visų pirma sparčiai teikiant ir naudojant atitinkamą infrastruktūrą;

11. ragina sukurti nuoseklų Europos mišriojo transporto terminalų ir įvairiarūšio transporto logistikos centrų tinklą, taip toliau skatinant žiedinę ekonomiką;

12. pažymi, kad reikia didinti užimtumo lygį ir apkrovos veiksnius; pabrėžia, kad bendro naudojimo judumo paslaugos gali būti naudingos žiedinei ekonomikai ir sumažinti transporto poveikį aplinkai; pabrėžia, kad gali būti naudojama mažiau, bet intensyviau naudojamų transporto priemonių, taigi būtų taupomi gamybos ištekliai, jei tos paslaugos yra platesnės žiedinės ir įvairiarūšio transporto strategijos dalis; todėl ragina skatinti pažangias transporto sistemas, kurios padėtų skatinti įvairiarūšio transporto naudojimą, įskaitant „paskutinės mylios“ sistemas, ir teikti vartotojams integruotą informaciją, susijusią su pirkimo ir viešųjų pirkimų sprendimais, ypatingą dėmesį skiriant duomenims apie produktų ir paslaugų kilmę, taip pat apie veiklos sąnaudas ir jų ryšį su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu;

13. mano, kad dėl bendro naudojimo judumo gali būti naudojamos mažesnės elektra varomos transporto priemonės, kurių važiuojamas atstumas yra trumpesnis, o tuo pačiu mažesnis ir energijos poreikis, todėl galima naudoti lengvesnes baterijas, pagamintas išskiriant mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tvariausias dalijimosi transporto priemonėmis paslaugas ir iniciatyvas, taikant ilgalaikę strategiją, pavyzdžiui, sumažinant transporto priemonių registracijos mokestį; atkreipia dėmesį į galimą dalijimosi transporto priemonėmis naudą, atsižvelgiant į dabartinius naudotojų poreikius; ragina sukurti interneto platformas, skirtas skaitmeninimui ir transporto prašymų sutelkimui; pabrėžia, kad ES terminologijoje reikia atskirti neprofesionalų bendro naudojimo judumo ir komercinio transporto paslaugas, kad būtų sumažintos kliūtys bendro naudojimo judumui;

14. pabrėžia, kad teikiant bendro naudojimo judumo paslaugas mažėja spūstys ir padedama spręsti miesto transporto tankio problemas; primygtinai ragina miestus imtis iniciatyvos persvarstant savo transporto sistemas ir transporto srautus; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas siekiant šio tikslo atsižvelgti į pilietinės visuomenės ir pagrindinių suinteresuotųjų subjektų (tokių kaip transporto operatorių, platintojų, darbuotojų, mokslinių tyrimų ir tyrimų centrų, universitetų ir kt.) dalyvavimą; pabrėžia, kad transporto sektoriuje reikia diegti inovacijas ir plėtoti naujas technologijas; pabrėžia, kad Sąjungoje svarbu išlaikyti žinias, inovacijų sukurtą vertę ir darbo vietas; primygtinai ragina atlikti tolesnius transporto priemonių naudojimo mokslinius tyrimus, naudojant nacionalinių kelionių analizių ir periodinių techninių apžiūrų duomenis, nes šiuo metu trūksta patikimų duomenų apie metinę ridą, kelionės tikslą ir kilometražą visu transporto priemonės naudojimo laikotarpiu, o tai trukdo visapusiškam efektyvumui ir anglies dioksido taupymo galimybėms;

15. mano, kad Europos Sąjunga turėtų remti žiedines iniciatyvas, novatoriškas technologijas ir žiedinius verslo modelius, siūlančius tvarias paslaugas, kurios dažnai įgyvendinamos vietos lygmeniu ir kurias įgyvendina labai mažos, mažosios ar vidutinės judumo įmonės arba kooperatyvai, ir kurios turi didelį inovacijų ir išteklių taupančių paslaugų potencialą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti laikytis žiedinės ekonomikos reikalavimų viešojo transporto teisės aktuose, pasiūlymuose ir koncesijose, savo transporto priemonių parkuose ir transporto infrastruktūros viešuosiuose pirkimuose; pabrėžia žiedinių viešųjų pirkimų svarbą apskritai ir galimą jų pavyzdinį pobūdį nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad ši politika turėtų daryti poveikį vartotojų informuotumui ir būtiniems judumo įpročių pokyčiams.

16. pažymi, kad transporto priemonėms skirtų žaliavų gavybos ir perdirbimo poveikis aplinkai galėtų būti sumažintas sutrumpinant tiekimo grandines ir padidinant medžiagų naudojimo efektyvumą, o taip pat vykdant geresnį ekologinį projektavimą, per transporto priemonių eksploatavimo trukmės didinimą, remontą, parengimą pakartotiniam naudojimui, pereinant prie mažiau svarbių medžiagų, laipsniškai pašalinant kenksmingas medžiagas transporto priemonių įrangoje bei užtikrinant geresnį perdirbimą; pabrėžia, kad projektavimo etapas yra labai svarbus tolesniam pakartotinio naudojimo ir perdirbimo potencialui; ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai stebėti visą transporto priemonių gyvavimo ciklą ir riboti besibaigiančio gyvavimo ciklo ir naudotų transporto priemonių eksportą į trečiąsias šalis, siekiant neleisti (itin svarbioms) žaliavoms palikti Europos ekonomiką; atkreipia dėmesį į pagirtinus projektus, kuriais siekiama iš trečiųjų šalių į ES perdirbimui grąžinti į metalo laužą atiduotas transporto priemones;

17. ragina Komisiją persvarstant Direktyvą 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių įvertinti galimybę įtraukti tinkamas priemones, skirtas atliekų surinkimo sistemoms tobulinti ir žiedinės ekonomikos produktų kokybei bei patikimumui užtikrinti, o taip pat užtikrinti, kad informacija apie naudojamas medžiagas ir galimai probleminius junginius technologinėmis priemonėmis būtų saugoma visoje vertės grandinėje;

18. primygtinai ragina Komisiją nustatyti gamintojo atsakomybę, produktų pasus, ilgesnius garantinius laikotarpius ir teisę į transporto priemonių, ypač transporto priemonių, kuriose naudojamos naujos technologijos, remontą; pabrėžia, kad didelė dalis (15 – 50 %) automobilių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro jų gamybos proceso metu; ragina ištirti galimą veiksmingo skenavimo ir 3D spausdinimo derinio naudą taisymo procesams; ragina Komisiją ištirti skaitmeninių technologijų ir taikomųjų programų poveikį transporto priemonių naudojimo laikui, o skaitmeninę įrangą bei pasenusią programinę įrangą atnaujinti už prieinamą kainą;

19. palankiai vertina Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų plane išreikštą užmojį sparčiai daryti pažangą siekiant baterijų tvarumo ir žiedinio potencialo elektromobilumo srityje ir 2020 m. pasiūlyti baterijų reglamentavimo sistemą, užtikrinant žiedinį medžiagų srautų valdymą ir kuo didesnį pakartotinį naudojimą; ragina Komisiją (jei tam egzistuoja alternatyvos) palaipsniui atsisakyti transporto sistemose naudojamų neįkraunamųjų baterijų ir padidinti perdirbtųjų medžiagų dalį baterijose bei jų gyvavimo ciklo trukmę, kas iki 50 % gali sumažinti gamybos metu išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad baterijų projektavimo standartizavimas gali būti labai svarbus siekiant ateityje sudaryti sąlygas pakartotinai naudoti ir perdirbti baterijas, įskaitant rinka grindžiamas sistemas; pabrėžia pakopinio baterijų pakartotinio naudojimo alternatyviuose įrenginiuose, pvz., energijos kaupimo ir tiekimo, galimybes; pabrėžia, kad reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, susijusių su tokiais įrenginiais: prašo Komisijos atsižvelgti į baterijų gamybos išskiriamą anglies pėdsaką; pabrėžia, kad pagrindinis veiksnys, darantis poveikį baterijas naudojančių elektra varomų transporto priemonių ir prie elektros tinklo jungiamų hibridinių elektrinių transporto priemonių energijos suvartojimui yra tai, kokiu mastu rekuperacinis stabdymas gali būti naudojamas energijai atgauti, todėl tai yra dar viena svarbi mokslinių tyrimų sritis; ragina Komisiją paspartinti Europos įkrovimo standartų kūrimą;

20. pabrėžia baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių krovos tendencijų svarbą sektoriaus integracijai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui, nes įkrovimas tuo metu, kai elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių pasiūla viršija paklausą, gali padėti stabilizuoti tinklą ir taip sumažinti viso tinklo derinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; priešingai, įkrovimas didžiausio energijos suvartojimo vakare metu, gali padidinti didžiausią elektros energijos paklausą; ragina Komisiją skatinti pažangias įkrovimo technologijas, kurios turėtų apimti ES standartus ir kuriomis būtų galima kontroliuoti įkrovimo laiką, taip prisidedant prie tinklo stabilumo, mažų energijos sąnaudų ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo; atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojai gali tapti energiją gaminančiais vartotojais savo transporto priemonių baterijų energiją tiekdami į tinklą mainais už finansinį atlygį arba naudodami savo pačių pagamintą elektros energiją iš saulės baterijų savo transporto priemonei įkrauti;

21. ragina Komisiją apriboti atliekų eksportą į trečiąsias šalis ir persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo, kaip paskelbta naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl atliekų eksporto paskirties šalyse daromas neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai, prarandamos vertingos medžiagos, ypač žaliavos ir junginiai, daromas neigiamas poveikis darbo vietų kūrimui ES ir dėl šio papildomo transporto didėja per visą produktų gyvavimo ciklą išmetamų teršalų kiekis; ragina perkelti perdirbimo vietas, kad būtų galima visapusiškai kontroliuoti žiedinės ekonomikos ciklus, kartu akcentuojant perdirbimą ir pakartotinį naudojimą; todėl ragina plėtoti kovos su neteisėtu eksportu ir sukčiavimu pajėgumus, ypač vykdant kaip naudotų transporto priemonių užmaskuotų atliekų eksportą; ragina Komisiją užtikrinti Uosto priėmimo įrenginių direktyvos įgyvendinimą;

22. ragina Komisiją nustatyti, kad vežimui skirtos daugkartinės pakuotės ir konteineriai būtų privalomi, tačiau šis sprendimas neturėtų būti naudojamas maistui, jei tai prieštarauja maisto saugos taisyklėms; prašo Komisijos atlikti standartinių pramoninių pakuočių užstato grąžinimo sistemų suderinimo poveikio vertinimą; primygtinai ragina valstybes nares nustatyti, kad standartines pramonines pakuotes būtų privaloma grąžinti ir pakartotiniam naudojimui, ir perdirbimui; ragina, kad šios priemonės įsigaliotų per pagrįstą laikotarpį;

23. ragina Komisiją įtraukti turizmo sektorių į savo žiedinės ekonomikos siekius, siekiant pažangos skatinant šio sektoriaus inovacijas, o taip pat jo tvarumo ir atsparumo; primena 2010 m. Komisijos komunikatą dėl naujos turizmo politikos Europoje, kuriame buvo numatytas tvarus turizmas ir turizmo įmonės paragintos mažinti geriamojo vandens naudojimą, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir aplinkosauginį pėdsaką, naudoti švarią energiją ir apskritai atsakingai naudoti gamtos išteklius; primygtinai ragina Komisiją savo nacionalinėse turizmo strategijose ir atskiruose projektuose padėti valstybėms narėms įgyvendinti Europos aplinkos teisės aktus ir naujojo Žiedinės ekonomikos veiksmų plano (CEAP) tikslus; pabrėžia, kad turizmo įmonės turėtų būti skatinamos ir kuriamos paskatos joms dalyvauti ES ekologiniame ženkle ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS). pabrėžia, kad svarbu toliau skatinti ir skatinti ekologinio projektavimo principų taikymą teikiant naujas turizmo paslaugas, susijusias tiek su joms teikti naudojamomis prekėmis, tiek su tiekimo procesais ir jų poveikiu aplinkai.

24. pabrėžia, kad svarbu sukurti visapusišką žiedinę infrastruktūrą, kuri skatintų turizmo įmones, pvz., viešbučius, gaminti ir pirkti atsinaujinančiąją energiją; ragina Komisiją parengti strategiją, kaip padidinti perdirbto vandens naudojimą; pabrėžia patikimos infrastruktūros svarbą, ypač MVĮ, kurios neturi finansinių ir organizacinių priemonių tokiai infrastruktūrai plėtoti; skatina tokias iniciatyvas kaip Europos dviračių takų tinklas, kuriuo remiama turizmo patirtis, pagrįsta sveika veikla ir ryšiais su aplinka. ragina Komisiją skatinti kurti biologinei įvairovei palankius ir nedidelės apimties turistinius tinklus, kurie yra įtraukūs, teikia naudos vietos bendruomenėms ir yra susieti su teritorinio turizmo plėtros centrais, kas leidžia suburti turizmo sektoriaus įmones, vietos gamintojus, valdžios institucijas, vietos prekybos įmones ir amatininkus.

25. pažymi, kad įvairūs tyrimai rodo neproporcingai didelį apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus maisto atliekų kiekį ir vaidmenį, kurį turizmo sektorius turi atlikti vykdant viešąją kovos su maisto švaistymu politiką; ragina integruoti savo specialistus gerinant duomenų šiuo klausimu rinkimą, didinant informuotumą, platinant ir įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią šiam reiškiniui; atkreipia dėmesį į sektoriaus potencialą vadovauti kuriant solidarumo tinklus, kurie maisto švaistymo riziką paverstų solidarumo ir žiedinės ekonomikos skatinimo galimybe; pasisako už virėjų mokymo programas, skirtas sumažinti maisto švaistymą; ragina maisto atliekas dažniau naudoti gyvūnų pašarams arba biodujoms gaminti; mano, kad apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus MVĮ turi didelį inovacijų ir naujų žiedinių sprendimų kūrimo potencialą; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant pašalinti institucines kliūtis, trukdančias taikyti žiedinius maisto produktus, pvz., taisykles, kuriomis kovojama su maisto pertekliaus paskirstymu iš turizmo sektoriaus;

26. pabrėžia, kad svarbu apibrėžti ir parengti novatoriškus žiedinės ekonomikos mokymo ir kvalifikacijos kėlimo projektus, skirtus visų sektorių, įskaitant transportą, darbuotojams, atsižvelgiant į sektoriaus poreikius ir reikalingus įgūdžius; pabrėžia, kad svarbu koordinuoti Komisijos, valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų veiksmus siekiant pažangos įgyvendinant naujojo žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslus ir toliau investuoti į švietimą ir informuotumo didinimo kampanijas apie žiedinės ekonomikos veiksmų naudą ir privalumus; ragina visais lygmenimis keistis gerąja patirtimi ir projektais;


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.11.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Johan Danielsson, Andor Deli, Karima Delli, Gheorghe Falcă, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angel Dzhambazki, Roman Haider, Jutta Paulus, Anne-Sophie Pelletier, Kathleen Van Brempt

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37

+

ECR

Angel Dzhambazki, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

GUE/NGL

Kateřina Konečná , Elena Kountoura, Anne-Sophie Pelletier

NI

Mario Furore

PPE

Magdalena Adamowicz, Andor Deli, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Renew

José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet

S&D

Andris Ameriks, Johan Danielsson, Isabel García Muñoz, Rovana Plumb, Kathleen Van Brempt,

Verts/ALE

Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Tilly Metz, Jutta Paulus

 

4

-

ECR

Peter Lundgren

ID

Marco Campomenosi , Roman Haider, Lucia Vuolo

 

2

0

ID

Julie Lechanteux, Philippe Olivier

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 


 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (7.12.2020)

<CommissionInt>pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano</Titre>

<DocRef>(2020/2077(INI))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Claude Gruffat</Depute>

PA_NonLeg

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriai bei kaimo vietovės yra svarbūs žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos elementai; mano, kad tvarus žemės ūkis yra glaudžiai susijęs su gamtos ciklais ir procesais, todėl jis visiškai suderinamas su tinkamai veikiančiu žiedinės ekonomikos modeliu ir padeda gaminti sveiką ir įperkamą maistą;

2. mano, kad, norint panaudoti visą bioekonomikos potencialą, ji ir toliau turi būti ES prioritetas, todėl turimos priemonės ir finansavimas turi būti nuoseklūs; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika ir bioekonomika gali padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduria žemės ūkio sektorius, įskaitant problemas, išryškėjusias dėl COVID-19 krizės;

3. mano, kad taikant žiedinės ekonomikos strategiją gali padidėti ne tik mūsų ūkininkavimo sektoriaus tvarumas, bet ir jo ilgalaikis konkurencingumas; pabrėžia, kad jaunieji ūkininkai ir kartų kaita žemės ūkyje, taip pat mažosios ir vidutinės žemės ūkio maisto produktų įmonės (MVĮ) gali atlikti ir jau dabar atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos;

4. pabrėžia, kad žiedinė ekonomika ir perėjimas prie įtraukesnės, tvaresnės, labiau aplinką tausojančios ir mažiau klimatui kenkiančios maisto tiekimo grandinės gali skatinti MVĮ verslo kūrimą ir verslumą;

5. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl naujo ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano, nes jame visapusiškai atsižvelgiama į būtinus ekonomikos pokyčius, kad ji atitiktų darnaus vystymosi reikalavimus, sudarant sąlygas kurti darbo vietas ir sykiu saugant klimatą, aplinką ir biologinę įvairovę;

6. pabrėžia, kad taikant žiedinės ekonomikos strategiją gali atsirasti daugiau galimybių užtikrinti, kad visoje žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje ištekliai būtų tausojami, mažinant naudojamą išorės išteklių kiekį ir prarandamą perteklinių maistinių medžiagų kiekį, todėl taptų paprasčiau užtikrinti maistinių medžiagų ciklų uždarumą, mažėtų neigiamas poveikis aplinkai, kainų svyravimai, gamybos sąnaudos ir būtų galima lengviau pasiekti tvarumo tikslą;

7. pažymi, kad 2015 m. bioekonomikos rinka buvo įvertinta daugiau nei 2,3 trln. EUR, joje buvo sukurta 20 mln. darbo vietų ir tai sudarė 8,2 proc. visų darbo vietų ES;

8. mano, kad paskelbus šį veiksmų planą aiškiai paraginta imtis kokybinių pokyčių: perorientuoti ir optimizuoti gamybos modelius ūkiuose į tvaresnės gamybos praktiką, naujas koncepcijas ir sistemas, kaip antai agroekologiją, ekologinį ūkininkavimą, integruotą gamybą, minimalųjį dirvos dirbimą ir viršutinio dirvožemio sluoksnio išsaugojimą, ir, be kita ko, naudoti tikslius ir išmanius metodus, siekiant spręsti gamtos išteklių būklės blogėjimo ir trūkumo problemas ir tenkinti atitinkamą poreikį gerinti gamybą;

9. pažymi, kad veiksmų plane numatoma, kaip siekti tvaresnio, tausesnio, savarankiškesnio ir atsparesnio žemės ūkio; pabrėžia, kad žiedinės ekonomikos modelis ir su juo susiję pokyčiai taip pat turės įtakos maisto produktų perdirbimo ir mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriams bei visai žemės ūkio bioekonomikai;

10. mano, kad žiedinės ekonomikos principai, be kita ko, apima:

 geresnį energijos išteklių naudojimą, pvz., kuro naudojimą ir pastatų šiluminį naudingumą;

 vandens išsaugojimą ir taupymą, pvz., naudojant vandenį taupančias drėkinimo sistemas, pakartotinai naudojant ir išvalant vandenį iš uždarų sistemų, taip pat vandens kaupimą ir išsaugojimą, ypač dirvožemyje, dirvožemio biotoje ir augalijoje;

 efektyvesnį pašarams naudojamų išteklių naudojimą, pvz., gyvūnų pašarų ir mitybos vietos keitimą ir racionalizavimą, taip pat vežimo atstumų sutrumpinimą;

 didesnį organinių biologinės kilmės produktų, gautų taikant natūralius procesus (organines trąšas, biostimuliatorius ir biologinę kontrolę), naudojimą, kai įmanoma, pakeičiant naudojamus neatsinaujinančiuosius cheminius išteklius (pvz., sintetines trąšas ir pesticidus);

 sąlygų ūkininkams ir ūkininkų grupėms sudarymą plėtoti bendradarbiavimą bei sinergiją, galimybių efektyviau naudoti įrangą ir infrastruktūrą suteikimą ir perteklinio įrangos susikaupimo prevenciją – visa tai dažnai susiję su tokiu investicijų valdymu, kuris grindžiamas mokesčių planavimu;

 suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo stiprinimą, be kita ko, bendradarbiavimo modelių skatinimą ir didesnės sinergijos siekimą vietoje, remiantis kolektyviniais ir bendrais įsipareigojimais;

11. pabrėžia, kad dėl COVID-19 krizės išryškėjusias problemas galima įveikti taikant žiedinės ekonomikos modelį, visų pirma mažinant žemės ūkio maisto produktų vertės grandinių pažeidžiamumą;

12. mano, kad pagal ES ekonomikos gaivinimo planą („Next Generation EU“) turėtų būti teikiama parama, kad būtų kuriamos ir plečiamos vietos ir regioninės žemės ūkio maisto produktų vertės grandinės ir kad didėtų jų atsparumas, diegiant naujus tvaraus ūkininkavimo metodus ir žiedinės ekonomikos iniciatyvas;

13. ragina kuo greičiau įgyvendinti ES strateginį planą dėl augalinių baltymų tiekimo pasitelkiant valstybių narių strateginius planus, pageidautina ne vėliau kaip iki kitos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įsigaliojimo;

14. mano, kad tokiu planu turėtų būti skatinama auginti ir vartoti ankštinius augalus, įskaitant grūdų, kaip azotą kaupiančių pasėlių, baltymus, ir naudoti savo auginamus pašarinius augalus, nes jie turi daug agronominių ir ekologinių privalumų ir gali sumažinti priklausomybę nuo importo iš tolimų šalių, įskaitant šalis, kuriose nepaisoma aplinkosaugos, biologinės įvairovės ir žmogaus teisių;

15. pabrėžia, kad šiuo planu turėtų būti draudžiama importuoti produktus, kurie pažeidžia ES sveikatos, aplinkosaugos ir klimato srities standartus arba prisideda prie miškų naikinimo; be to, mano, kad auginant daugiau baltyminių augalų Europoje galėtų atsirasti daugiau galimybių ūkininkams; pabrėžia esminį mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį mažinant ES priklausomybę nuo baltymų importo ir ragina Komisiją užtikrinti tinkamą paramą pagal BŽŪP pasinaudojant programa „Europos horizontas“ ir Europos inovacijų partneryste (EIP) žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje;

16. mano, kad žiedinė ekonomika ir bioekonomika suteikia galimybių ūkininkams ir jų kooperatyvams siekti neutralaus poveikio klimatui tikslo; primena galimybę leisti ūkininkams naudoti žemės ūkio atliekas ir liekanas ūkiuose ir perdirbtų organinių trąšų gamybą kaip alternatyvą importuojamam fosforui, kurio ištekliai visame pasaulyje mažėja, arba sintetiniam azotui;

17. mano, kad gaminant šias organines trąšas turi būti laikomasi griežtų sveikatos ir aplinkosaugos standartų ir atsekamumo taisyklių, nustatytų ES lygmeniu;

18. pažymi, kad ūkininkai, ypač tie, kurie užsiima žemės ūkio veikla pagal sertifikavimo schemas, kaip antai ekologinio ūkininkavimo schemas, apskritai turi užtikrinti, kad šių trąšų sudėtyje nebūtų dirvožemį teršiančių nepageidaujamų medžiagų[31];

19. pabrėžia, kad reikia toliau tyrinėti žemės ūkio sektoriuje susidarančių atliekų naudojimo pridėtinę vertę ir biologinių inovacijų potencialą siekiant sukurti naujas vertės grandines, technologijas ir procesus, ekonominę veiklą ir užimtumą, taip suteikiant galimybių atgaivinti regionų ekonomiką vietos lygmeniu ir kaimo vietovėse;

20. pažymi mėšlo tvarkymo teikiamas galimybes skatinant naudoti organines trąšas, didinant anglies kiekį dirvožemyje, taigi ir prisidedant prie anglies dioksido sekvestracijos;

21. pabrėžia, kad Europos biokuro gamyba gali atitikti žiedinės ekonomikos principus tik tuo atveju, jei jis gaunamas panaudojant šalutinius produktus ir surenkamas atliekas ar liekanas, jei jo gamyba užima nedidelę žemės ūkio paskirties žemės dalį ir jei dėl to nepadidėja maisto produktų kaina;

22. šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į vietinių žemės ūkio atliekų, maisto atliekų ir žaliųjų komunalinių atliekų, naudojamų biodujų gamybos įmonėse, teikiamas regioninės plėtros ir užimtumo galimybes; pabrėžia tvarios, atsinaujinančiųjų išteklių ir klimatui nekenkiančios energijos gamybos kaip veiksmingo iškastinio kuro pakaitalo vaidmenį;

23. pabrėžia darnaus miškininkystės valdymo svarbą, kad medienos medžiagos galėtų būti naudojamos kaip anglies saugyklos ir galėtų pakeisti iš iškastinio kuro arba neatsinaujinančiųjų išteklių gautas medžiagas pramonės reikmėms, tokias kaip statybinės medžiagos, pluošto produktai, tekstilės medžiagos, sudėtinės medžiagos, bioplastikai ir cheminės medžiagos;

24. ragina skatinti naudoti tvarius medienos produktus, kad ilguoju laikotarpiu būtų kaupiama anglis ir būtų pakeistos daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų lemiančios medžiagos ir gamyba; be to, pažymi, kad miškų plotų didinimas tinkamomis sąlygomis gali padidinti anglies dioksido absorbavimą, sykiu būtų kuriamos darbo vietos ir didinamos pajamos kaimo ir miesto vietovėse; mano, kad tvarios miškininkystės sektoriaus sukūrimas ir atlygis už viešąsias gėrybes ir paslaugas, teikiamas saugant gamtą, gali padėti stiprinti visos ES bioekonomiką;

25. pabrėžia, kad norint plėtoti žiedinę bioekonomiką reikėtų verslo paskatas suderinti su politikos tikslais ir įsisavinti naujus įgūdžius ir žinias, įgytus per mokymą ir švietimą, dalytis jais ir juos taikyti, siekiant patenkinti sektoriaus poreikius ir užtikrinti, kad įgūdžiai ir darbo vietos geriau derėtų;

26. pabrėžia, kad žiedinės bioekonomikos diegimas turi būti skatinamas vykdant tvirtą mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką; pažymi, kad kiekvienu į bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“ investuotu euru būtų sukuriama apie 10 EUR pridėtinės vertės;

27. atkreipia dėmesį į žiedinės ekonomikos potencialą prisidėti prie efektyvesnio išteklių naudojimo, skatinti regionines ir vietos maisto sistemas, kuriomis gamintojams užtikrinamos teisingos kainos, stiprinti trumpas tiekimo grandines ir maisto produktų ryšį su jų kilmės vieta, plėtoti kaimo vietoves, kaimo ekonomiką, taigi ir socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat skatinti įvairinimą ir pasėlių papildomumą ūkiuose ir tarp jų;

28. be to, atkreipia dėmesį į žiedinės ekonomikos potencialą stiprinti ūkininkų padėtį maisto sistemoje ir visuomenėje; pabrėžia nacionalinių, regioninių ir vietos administracijų vaidmenį kuriant šias trumpas tiekimo grandines;

29. ragina visapusiškai atsižvelgti į biologinę įvairovę ir aplinką taikant platesnio užmojo žiedinės ekonomikos paskatas, susijusias su anglies dioksido absorbavimu; ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti reguliavimo sistemą, į kurią įeitų patikima ir skaidri anglies dioksido apskaita, kad būtų galima stebėti ir tikrinti, kiek anglies dioksido pašalinta iš tikrųjų;

30. remia Komisijos pastangas geriau informuoti vartotojus apie teiginius apie maistingumą ir ekologiškumą, sykiu tobulinant kilmės ženklinimą; ragina taikyti savanorišką ženklinimą, kuris pabrėžtų produktų tvarumo įrodymus;

31. pabrėžia ES piliečių teisę gauti konkrečią ir tikslią informaciją apie maisto, pašarų, miškininkystės ir kitų biologinių produktų poveikį aplinkai; ragina taikyti patikimus, tikslius ir suderintus skaičiavimo metodus, kad toks poveikis būtų įvertintas remiantis patikimais recenzuotais moksliniais būdais; pabrėžia, kad taikant tokius skaičiavimo metodus ir (arba) koeficientus turėtų būti skatinami tvarios gamybos metodai, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pradininkų įdėtas pastangas;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į naujas žiedinės ekonomikos iniciatyvas, siekiant sukurti geresnę žiedinės ekonomikos infrastruktūrą;

33. ragina nustatyti veiksmų, kurių reikia imtis kovojant su maisto švaistymu, hierarchiją: pirmenybė turi būti teikiama prevencijai, vėliau – galimybėms maisto atliekas aukoti arba perdirbti, galiausiai – galimybėms maisto atliekas perdirbti į pašarą arba kurą;

34. ragina stiprinti prevencijos priemones visose maisto grandinės grandyse, tiek aktyviau didinant ES piliečių informuotumą, tiek taikant tinkamas priemones ir iniciatyvas, skirtas maisto gamintojams, perdirbėjams ir prekybininkams;

35. ragina imtis papildomų priemonių siekiant padėti sutrumpinti maisto grandinę ir taip sumažinti etapų, kuriuose susidaro maisto atliekų, skaičių; pabrėžia, kad maisto švaistymas turi milžiniškų pasekmių aplinkai, prisideda prie klimato kaitos ir yra ribotų išteklių, pvz., žemės, energijos, vandens ir biologinės įvairovės, švaistymas; todėl primygtinai ragina Komisiją, įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, sparčiai pateikti pasiūlymų įgyvendinti tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti maisto švaistymą;

36. pabrėžia, kad reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, kad maisto pakuotės būtų pritaikytos individualiems poreikiams, tačiau užtikrintų, kad maistas negestų, ir tokiu būdu maisto gamybos ištekliai nebūtų prarandami;

37. ragina Komisiją atsižvelgti į skirtumą tarp atliekų, kurių galima išvengti, ir neišvengiamų nuostolių dėl nenumatytų aplinkybių;

38. ragina pripažinti žemės ūkio sektorius, kurie jau vykdo veiklą laikydamiesi žiedinės ekonominės principų, pvz., naudojančius žemės ūkio atliekų srautus ir maisto atliekas;

39. nurodo, kad maisto pakuotės atlieka svarbias funkcijas, nes jos pagerina higieną, kokybę ir pailgina tinkamumo vartoti trukmę bei suteikia naudingos informacijos apie produktą;

40. ragina Komisiją pasiūlyti naują teisės aktą, kad būtų kovojama su perteklinėmis pakuotėmis ir atliekų susidarymu, ir teikti paramą kuriant integruotą bendrąją antrinių žaliavų ir šalutinių produktų rinką;

41. ragina Komisiją atsižvelgti į maisto pakuočių funkcijas, kai bus imamasi veiksmų siekiant įgyvendinti naujojo žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslus;

42. atkreipia dėmesį į žiedinės ekonomikos potencialą optimizuoti maisto, kuris neišvengiamai prarandamas arba išmetamas, ir šalutinių maisto grandinės produktų naudojimą; pabrėžia galimybes mažinti švaistymą gamybos etape naudojant naujoviškus metodus ir technologijas, kuriais rinkos standartų neatitinkantys produktai būtų paverčiami perdirbtais produktais;

43. atkreipia dėmesį į gamintojų tarpusavio bendradarbiavimo ir skaitmeninimo inovacijų naudą: ūkininkai gali lengviau gauti duomenis, paklausos prognozes ir išankstinius gamybos planus, todėl jie gali atliekamą veiklą pritaikyti atsižvelgdami į paklausą, gali geriau koordinuoti veiksmus su kitais maisto tiekimo grandinės sektoriais ir mažinti švaistymą;

44. ragina laikytis įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrio renkant neparduotus, nesuvartotus ir nevartotinus maisto produktus ir nukreipiant juos į pašarų gamybą; todėl ragina Komisiją išnagrinėti teisines kliūtis, kylančias norint panaudoti pasenusius maisto produktus pašarų gamyboje, ir skatinti mokslinius tyrimus šioje srityje; taip pat pabrėžia, jog būtina gerinti atsekamumą ir atitiktį biologinio saugumo standartams ir reikia, kad būtų taikomi atskyrimo ir apdorojimo procesai, kuriais visiškai panaikinamas pavojus maisto saugai;

45. pabrėžia mokslinių tyrimų ir plėtros svarbą tvarioms žemės ūkio technologijoms, kurios turėtų būti pritaikytos prie ūkininkų ir platesnės visuomenės poreikių; ypač atkreipia dėmesį į konkrečius smulkiųjų ir vidutinių ūkininkų poreikius ir poreikį mokslinius tyrimus ir plėtrą sutelkti į galimybes naudotis masto ir sąnaudų požiūriu tinkamomis technologijomis;

46. mano, kad visoms inovacijoms žiedinėje ekonomikoje turi būti taikomi ES teisės aktai, jos turi atitikti Europos žaliojo kurso principus ir nekenkti aplinkai, biologinei įvairovei ir sveikatai, laikantis atsargumo principo;

47. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliekamas visų pagal naują ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą pasiūlytų priemonių poveikio vertinimas, siekiant apsaugoti įmonių esamus ir būsimus ekonominius interesus ir užtikrinti žalos nedarymo principo laikymąsi, atsižvelgiant į visų ES piliečių interesus;

48. pabrėžia programos „Europos horizontas“ 6-osios veiksmų grupės vaidmenį tobulinant žinias, stiprinant pajėgumus ir kuriant bei pristatant novatoriškus sprendimus, kuriais bus spartinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos ir tokiu būdu kaimo bendruomenėse bus sukurta patrauklių darbo vietų ir kuriama didesnė vertė, tvarumas konkurencingumas;

49. mano, kad žemės ūkio paskirties žemė visų pirma skirta maisto ir pašarų gamybai ir kad plastikams skirtos biologinės kilmės medžiagos visų pirma turėtų būti gaminamos iš atliekų medžiagų, o ne iš maisto išteklių;

50. ragina visoje Europoje sukurti ūkių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo įrenginius, remiantis bendra visų suinteresuotųjų subjektų, ūkininkų, platintojų ir pramonės sektorių atsakomybe;

51. taip pat mano, kad Komisijos numatytas plastiko atliekų strategijos projektas yra itin svarbus žemės ūkiui, nes sektoriuje vis dar susiduriama su labai dideliais sunkumais perdirbant žemės ūkio paskirties plastiką, kadangi dažnai tai yra sudėtinga ir brangu;

52. ragina palaipsniui atsisakyti aerobiškai skaidžių plastiko plėvelių ir pritaria tam, kad būtų naudojamos biologinės kilmės ir biologiškai skaidžios medžiagos, kurios per trumpą laiko tarpą natūraliomis aplinkos sąlygomis skaidosi į CO2 ir vandenį ir kurios atitinka ES standartus dėl atliekų mažinimo, dirvožemio taršos ir visų pirma bioakumuliacijos; pabrėžia, kad reikia aiškiai ženklinti įprastomis sąlygomis visiškai biologiškai skaidžius plastikus ir plastikus, kurie tėra biologinės kilmės ir nėra biologiškai skaidūs;

53. palankiai vertina ketinimą parengti biologinių plastikų tiekimo, ženklinimo ir naudojimo politikos sistemą; pabrėžia, kad produktų atliekos ir šalutiniai srautai, susidarę vykdant žemės ūkio veiklą ir žemės ūkio maisto pramonėje ir kurių negalima naudoti maistui, pašarams ar kompostui, turėtų būti pagrindinis bioplastiko šaltinis;

54. ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į naujas perdirbimo technologijas, siekiant optimizuoti ir skatinti technologinę rūšiavimo ir perdirbimo įrenginių, jų infrastruktūros ir pakartotinio naudojimo procedūrų bei būdų plėtrą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją kurti bendrą ženklinimo sistemą, naudotiną perdirbimo sistemose;

55. remia visas iniciatyvas, kuriomis siekiama atliekų tvarkymo ir prevencijos principus įtraukti į produktų, žymimų ES ir nacionaliniais kokybės ženklais, specifikacijas;

56. atkreipia dėmesį į tai, kad yra senų, nebenaudojamų žemės ūkio pastatų, kurių nugriovimo sąnaudos (dėl asbesto ir t. t.) kelia didelių problemų, netgi atsižvelgiant į tai, kad juos arba vietą, kurioje jie stovi, būtų galima panaudoti kitoms reikmėms; taip pat pabrėžia, kad apskritai reikia pereiti prie tvarios ir labiau žiedinės ekonomikos renkantis žemės ūkio sektoriuje naudojamų gamybos ir statybos produktų ir medžiagų šaltinius; pabrėžia, kad bet kokios pastangos šioje srityje turi būti dedamos laikantis ISO standarto TC 323 dėl žiedinės ekonomikos;

57. ragina integruoti mėlynąją bioekonomiką į valstybių narių strategijas dėl ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

1.12.2020

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Álvaro Amaro, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Benoît Biteau, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Cristian Ghinea, Dino Giarrusso, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Elsi Katainen, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Chris MacManus, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Juozas Olekas, Pina Picierno, Maxette Pirbakas, Bronis Ropė, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Veronika Vrecionová, Sarah Wiener, Juan Ignacio Zoido Álvarez

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Petros Kokkalis, Ruža Tomašić

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

43

+

ECR

Mazaly AGUILAR, Krzysztof JURGIEL, Ruža TOMAŠIĆ, Veronika VRECIONOVÁ

GUE/NGL

Luke Ming FLANAGAN, Petros KOKKALIS, Chris MACMANUS

ID

Ivan DAVID, Gilles LEBRETON, Maxette PIRBAKAS

NI

Dino GIARRUSSO

PPE

Álvaro AMARO, Daniel BUDA, Salvatore DE MEO, Herbert DORFMANN, Jarosław KALINOWSKI, Norbert LINS, Marlene MORTLER, Anne SANDER, Petri SARVAMAA, Simone SCHMIEDTBAUER, Annie SCHREIJER-PIERIK, Juan Ignacio ZOIDO ÁLVAREZ

Renew

Atidzhe ALIEVA-VELI, Asger CHRISTENSEN, Jérémy DECERLE, Cristian GHINEA, Martin HLAVÁČEK, Elsi KATAINEN, Ulrike MÜLLER

S&D

Clara AGUILERA, Attila ARA-KOVÁCS, Carmen AVRAM, Adrian-Dragoş BENEA, Isabel CARVALHAIS, Paolo DE CASTRO, Juozas OLEKAS, Pina PICIERNO

Verts/ALE

Benoît BITEAU, Francisco GUERREIRO, Martin HÄUSLING, Bronis ROPĖ, Sarah WIENER

 

0

-

 

2

0

ID

Mara BIZZOTTO, Angelo CIOCCA

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

27.1.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

66

6

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nikos Androulakis, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurelia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Malin Björk, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Esther de Lange, Christian Doleschal, Marco Dreosto, Bas Eickhout, Cyrus Engerer, Eleonora Evi, Agnès Evren, Pietro Fiocchi, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Karin Karlsbro, Petros Kokkalis, Athanasios Konstantinou, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Dan-Ştefan Motreanu, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Grace O’Sullivan, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Luisa Regimenti, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Linea Søgaard-Lidell, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Hildegard Bentele, Manuel Bompard

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

66

+

PPE

Bartosz Arłukowicz, Hildegard Bentele, Traian Băsescu, Nathalie Colin-Oesterlé, Christian Doleschal, Agnès Evren, Adam Jarubas, Ewa Kopacz, Peter Liese, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Dolors Montserrat, Dan-Ştefan Motreanu, Ljudmila Novak, Jessica Polfjärd, Stanislav Polčák, Christine Schneider, Edina Tóth, Pernille Weiss, Michal Wiezik, Esther de Lange

S&D

Nikos Androulakis, Marek Paweł Balt, Monika Beňová, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Cyrus Engerer, Jytte Guteland, César Luena, Javi López, Alessandra Moretti, Sándor Rónai, Günther Sidl, Petar Vitanov, Tiemo Wölken

Renew

Pascal Canfin, Andreas Glück, Martin Hojsík, Jan Huitema, Karin Karlsbro, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Linea Søgaard-Lidell, Nils Torvalds, Véronique Trillet-Lenoir, Nicolae Ştefănuță

ID

Aurelia Beigneux, Catherine Griset, Joëlle Mélin

Verts/ALE

Margrete Auken, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Tilly Metz, Ville Niinistö, Grace O'Sullivan, Jutta Paulus

The Left

Malin Björk, Manuel Bompard, Petros Kokkalis, Silvia Modig, Mick Wallace

 

6

-

ID

Simona Baldassarre, Marco Dreosto, Teuvo Hakkarainen, Sylvia Limmer, Luisa Regimenti, Silvia Sardone

 

7

0

ECR

Sergio Berlato, Pietro Fiocchi, Joanna Kopcińska, Rob Rooken, Alexandr Vondra, Veronika Vrecionová, Anna Zalewska

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

[1] https://ec.europa.eu/environment/pdf/chemicals/2020/10/Strategy.pdf

[2] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0201.

[3] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217.

[4] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

[5] OL C 334, 2018 9 19, p. 60.

[6] OL C 265, 2017 8 11, p. 65.

[7] OL C 433, 2019 12 23, p. 146.

[8] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0198.

[9] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0201.

[10] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

[11] OL C 433, 2019 12 23, p. 136.

[12] OL C 433, 2019 12 23, p. 146.

[13] OL C 76, 2020 3 9, p. 192.

[14] OL L 155, 2019 6 12, p. 1.

[15] OL L 150, 2018 6 14, p. 109.

[16] OL L 150, 2018 6 14, p. 141.

[17] OL L 150, 2018 6 14, p. 100.

[18] OL L 150, 2018 6 14, p. 93.

[19] OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

[22] https://science.sciencemag.org/content/369/6510/1455

[25] „Environmental Indicator Report 2014: Environmental Impacts of Production-Consumption Systems in Europe“, Europos aplinkos agentūra, 2014 m.

[27] Europos Parlamento tyrimų tarnyba, Žiedinė ekonomika, https://www.europarl.europa.eu/thinktank/infographics/circulareconomy/public/index.html.

[28] The Built Environment, Ellen MacArthur Foundation, https://www.ellenmacarthurfoundation.org/assets/downloads/The-Built-Environment.pdf, 2020, p. 2–3.

[29] 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5);

[31] Sunkieji metalai, vaistų liekanos, hormonai, mikrobiniai patogenai, mikroplastikas, stiklas ir kt.

Atnaujinta: 2021 m. vasario 5 d.Teisinė informacija - Privatumo politika