PRANEŠIMAS dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

3.2.2021 - (2020/2086(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėja: Katrin Langensiepen

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 101 KB)
• 001-001 (DOC - 32 KB)

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Visiems labai svarbu turėti darbą. Darbas yra svarbus veiksnys norint bendrauti su žmonėmis, gauti reikiamų finansinių išteklių, kad galėtume gyventi sveikai ir laimingai, realizuoti savo žmogiškąjį potencialą ir tapti visuomenės dalimi. Tačiau iš mūsų, neįgaliųjų, sistemingai atimama teisė dirbti[1], nors ji užtikrinama ir propaguojama pagal daugelį tarptautinių žmogaus teisių dokumentų ir ES pagrindinių teisių chartiją, ir mes jaučiamės išstumti iš darbo rinkos. Visoje Europos Sąjungoje darbdaviai dažnai mieliau sumoka baudą nei įdarbina mus.

Oficialių statistinių duomenų apie negalią nėra daug ir jie dažniausiai neskirstomi pagal negalios tipą, rasę ir (arba) etninę kilmę, seksualinę orientaciją ir pan. Be to, beveik nesama duomenų apie neįgaliųjų užimtumo pobūdį, tačiau mes žinome, kad tik 50,6 proc. neįgaliųjų turi darbą (48,3 proc. moterų ir 53,3 proc. vyrų), palyginti su 74,8 proc. negalios neturinčių asmenų[2]. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad tik 20,7 proc. neįgalių moterų dirba visą darbo dieną, palyginti su 28,6 proc. neįgalių vyrų[3]. Vis dėlto šie skaičiai neatskleidžia, kiek žmonių dirba atviroje darbo rinkoje, ir neapima neįgalių asmenų, kurie gyvena globos įstaigose ir kur kas rečiau turi darbą arba kokiu nors kitu būdu yra įtraukiami į bendruomenę. Daugiau informacijos rasite toliau.

Savaime suprantama, kad užimtumas nėra vienintelė sritis, kurioje plačiai paplitęs mūsų, neįgaliųjų, diskriminavimas. Tačiau tai neabejotinai yra sritis, kurioje, užtikrinus lygias teises ir galimybes, būtų galima pasiekti esminių permainų tiek neįgaliesiems, tiek visai visuomenei.

Mūsų visuomenės nėra vienalytės. Mes visi turime skirtingas tapatybes, gebėjimų, žinių ir įgūdžių, o Europos Sąjungoje, kuri didžiuojasi tuo, kad pirmauja kovoje už pagrindines teises, lygybė ir nediskriminavimas turėtų būti užtikrintas visiems, įskaitant neįgaliuosius, nes ir jie patys yra nevienalytė žmonių grupė su įvairiomis gretutinėmis tapatybėmis ir skirtingais gebėjimais.

Vis dėlto, nepaisant visų mūsų bendrai suderintų vertybių ir sutarčių, mūsų mažumos, įskaitant neįgaliuosius, ir toliau susiduria su plačiai paplitusiu ir sistemingu jų teisių nepaisymu, pradedant švietimu, teise kreiptis į teismą, teise į lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir baigiant teise gyventi nepriklausomai ir be smurto ir prievartos, teise į tinkamą gyvenimo lygį ir socialinę apsaugą ir t. t. Atėjo laikas suprasti, kad mes visi turime daugialypes ir (arba) viena su kita persipinančias tapatybes, kad žmogaus teisių užtikrinimas nėra paslauga, kurios turėtume prašyti iš kitų, bet būtinas minimumas, kurį vieni kitiems privalome suteikti. Esame įvairialypė visuomenė, ir įvairovė yra vertybė ir stiprybė, padėsianti mums įveikti nuolat kintančius vietos lygmens ir pasaulinius iššūkius. Mes, neįgalieji, su savo talentais ir gebėjimais, esame vienas iš šios įvairovės šaltinių.

Vienas iš labiausiai paplitusių teisių pažeidimų, kurį mes, neįgalieji, patiriame, yra tas, kad mums neleidžiama dalyvauti. Todėl, rengdama šį pranešimą, pranešėja paprašė neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų šių metų birželio ir liepos mėn. vykusiose diskusijose, taip pat rengiant patį dokumentą rugpjūčio ir rugsėjo mėn., išsakyti savo nuomonę. Be to, kadangi esame tvirtai įsitikinę, kad ne tik pranešimo rengimo procesas, bet ir galutinis jo rezultatas turėtų būti prieinamesnis neįgaliesiems, prie pranešimo pridėjome ir lengvai suprantamą dalį. Esame dėkingi Aurelie Baranger, Christianui Takowui, Helenai Portal, Fanny Lamon ir Soufianui El Amrani už lengvai suprantamos versijos parengimą.

Pranešėja norėtų padėkoti kolegoms, kurie dalyvavo mūsų konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais:

 Aurelie Baranger ir Christianui Takowui iš „Autism-Europe“,

 Claudiai Rustige ir Klausui Meyriui zu Brickwedde iš „Bundesarbeitsgemeinschaft Inklusionsfirmen“,

 Larsui Bosselmannui ir Antoine‘ui Fobe iš Europos aklųjų sąjungos,

 Marine Uldry ir Haydnui Hammersley iš Europos neįgaliųjų forumo,

 Natasai Kokic ir Frankui Sioenui iš Europos savarankiško gyvenimo tinklo,

 Markui Wheatley ir Jorgei Crespo Garcia iš Europos kurčiųjų sąjungos,

 Helenai Portal iš „Inclusion Europe“,

 Renee Jopp ir Hildur Onnudottir iš Tarptautinės „Spina Bifida ir Hydrocephalus federacijos“ ir

 Laurai Marchetti, Marie Fallon Kund ir Jonui Bull iš „Mental Health Europe“.

Jiems pasidalijus žiniomis ir patirtimi apie aktualiausius neįgaliųjų rūpesčius ir problemas, taip pat teisių pažeidimus, su kuriais jie dažnai susiduria, ir nurodžius gerąją patirtį ir tvarią politiką bei pasiūlius pokyčius, kuriuos jie norėtų matyti ES politikos ir teisės aktų srityje, mums pavyko susidaryti aiškesnį vaizdą apie realią su užimtumu susijusią padėtį ir parengti išsamesnį poreikių sąrašą.

Pranešėja taip pat norėtų išreikšti padėką „Equinet“ atstovei dr. Jone Elizondo Urrestarazu, kuri suteikė mums neįkainojamų įžvalgų apie teisinius aspektus ir priemones, skirtas kovai su diskriminacija užimtumo srityje, su kuria susiduria neįgalieji ES valstybėse narėse, ir dviem žymiems neįgaliųjų teisių srityje dirbantiems teisininkams iš akademinės bendruomenės: profesorei Deliai Ferri iš Airijos nacionalinio universiteto „Maynooth“ ir profesoriui Markui Priestley iš Lidso universiteto, kurie mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis ir pasiūlymais dėl neįgaliųjų teisių apsaugos. Be to, pranešėja norėtų padėkoti Europos kovos su rasizmu tinklui (ENAR), Europos romų visuomeninių organizacijų tinklui (ERGO), Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos padaliniui (ILGA-Europe) ir Tarptautinio bendradarbiavimo dokumentų neturinčių migrantų klausimais platformai (PICUM) už atsiųstus atsakymus, kuriuose pabrėžiamos sąveikinės diskriminacijos problemos. Galiausiai pranešėja dėkoja už galimybę pasikonsultuoti su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ekspertais dėl duomenų apie lygybę naudojimo ir rinkimo.

Visi šie kolegos su mumis sutiko, kad darbas yra labai svarbus mūsų gyvenime. Štai keletas minčių: „Be jokios abejonės, pasitenkinimą teikiantis darbas yra viena iš stipriausių įtraukties apraiškų. Jis teikia naudą ne tik įdarbintam asmeniui, bet ir jo kolegoms, kurie mato realius įtraukties pavyzdžius!“[4]; „Išsilavinimas ir darbas yra labai svarbūs norint gyventi savarankiškai.“[5]; „Darbas ir užimtumas reiškia, kad žmogus yra visateisis visuomenės narys ir kolega, o ne pašalpos gavėjas. Žmonės išreiškia save per darbą ir savo prasmingą indėlį į profesinį gyvenimą.“[6]; „Idealiame pasaulyje darbas ir užimtumas reikštų įgalėjimą, savarankiškumą ir visapusišką įtrauktį į visuomenę. Manau, kad būtent to ir reikia siekti.“[7]

Pranešėja tikisi, kad netolimoje ateityje galėsime pamatyti įtraukių darbo vietų ir gyvenimo įtraukioje visuomenėje naudą ir kad kartu įgyvendinsime savo oficialų ES šūkį „Suvienijusi įvairovę“. Tačiau mūsų dar laukia ilgas kelias. Tikimės, kad jūs padėsite mums šį tikslą pasiekti.

 

 Lengvai suprantama versija 

 

	Tai yra Europos Parlamento pranešimas. Europos Parlamentas yra vieta, kurioje priimami svarbūs Europos Sąjungos sprendimai.
	Europos Sąjunga yra 27 valstybių grupė. Ji vadinama ES. Šalys susivienijo, kad būtų politiškai ir ekonomiškai stipresnės.
	ES priima teisės aktus ir imasi veiksmų dėl dalykų, kurie svarbūs tų valstybių žmonėms.   Šis pranešimas yra apie neįgaliųjų darbo padėtį.
	Pernelyg daug neįgaliųjų Europos Sąjungoje neturi darbo. Dėl negalios su jais elgiamasi prasčiau nei su kitais žmonėmis. Tai vadinama diskriminacija.
	Tai reiškia, kad jie negali priklausyti bendruomenei. Tai reiškia, kad jie labiau skursta. Tai reiškia, kad jie negali parodyti, kokie yra protingi ir talentingi.
	Pernelyg daug neįgaliųjų dirba tik socialinėse įmonėse. Socialinės įmonės – tai vietos, kuriose neįgalieji dirba atskirti nuo kitų žmonių. Tai reiškia, kad jie neturi kolegų be negalios. Tai reiškia, kad jie mažiau uždirba ir turi mažiau teisių nei negalios neturintys asmenys.
	Neįgalios moterys susiduria su daugiau sunkumų. Joms sunkiau susirasti darbą nei neįgaliems vyrams. Neįgalios moterys uždirba mažiau nei neįgalūs vyrai.
	Neįgalios moterys dažnai tampa seksualinio priekabiavimo ir prievartos aukomis. Seksualinis priekabiavimas – tai situacija, kai asmuo verčia kitą asmenį kalbėti apie seksą arba prašo su seksu susijusių dalykų. Prievarta yra tada, kai kas nors su jumis blogai elgiasi.
	Neįgaliesiems gali būti sunku susirasti ir išlaikyti darbą ir tada, kai jie yra nebaltaodžiai arba priklauso kitai kultūrai. Pavyzdžiui, negalią turintis romų tautybės asmuo dažnai gyvena skurdžiau nei kiti neįgalieji.
	Kitos lytinės orientacijos neįgalieji taip pat patiria daugiau diskriminacijos. Jiems sunkiau susirasti darbą ir su jais gali būti blogai elgiamasi darbe.
	Mes norime pakeisti šią padėtį. Parengėme šį pranešimą, siekdami padėti neįgaliems žmonėms. Mes reikalaujame daug pokyčių Europoje.
	Štai tie pokyčiai, kurių norime:
	Norime neįgaliųjų kvotos Europos Sąjungoje. Kvota – tai minimalus skaičius neįgaliųjų, dirbančių kokioje nors įmonėje. Tai reiškia, kad visos didelės įmonės turės įdarbinti neįgaliuosius.
	Norime, kad įmonės sudarytų tinkamas sąlygas. Tai reiškia, kad įmonės turi padaryti pakeitimų, kad jose galėtų dirbti neįgalieji.
	Norime, kad neįgaliesiems būtų padedama susirasti gerą darbą. Norime, kad neįgalieji gautų paramą, kad galėtų gerai atlikti savo darbą. Norime, kad paramą teikiantys asmenys liktų su neįgaliaisiais tol, kol jiems reikia pagalbos.
	Norime, kad dirbti pradėję neįgalieji neprarastų savo neįgalumo pašalpos. Neįgalumo pašalpa – tai pinigai, kuriuos neįgalus asmuo gauna iš valstybės dėl negalios. Norime, kad neįgaliesiems už tą patį darbą būtų mokama tiek pat, kaip ir negalios neturintiems asmenims. Norime, kad neįgalieji darbe jaustųsi saugūs.
	Norime visuomenės, kurioje neįgalieji būtų naudingi. Tokiu būdu bus pripažįstama, kokie jie darbštūs ir talentingi.

NEĮGALIŲJŲ UŽIMTUMO PADĖTIS

SKAIČIAIS

 

Siekdama parodyti sunkius neįgaliųjų nelygybės ir diskriminacijos darbo rinkoje padarinius, pranešėja nori atkreipti Jūsų dėmesį į naujausius turimus apklausų duomenis ir tyrimų rezultatus, kurie taip pat atskleidžia grupės narių nevienalytiškumą ir įvairovę.

Neįgaliųjų nedarbo lygis (17,1 proc.) yra beveik du kartus didesnis už visų gyventojų nedarbo lygį (10,2 proc.)[8], o neįgaliųjų nedarbas trunka ilgiau nei negalios neturinčių asmenų, neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją.

Nedarbo lygis yra didžiausias tarp neįgalių jaunuolių (16–24 m. amžiaus grupė) – 24,9 proc. iš jų yra bedarbiai, palyginti su 16,6 proc. visų gyventojų, o tai yra neatsiejamai susiję su galimybėmis įgyti išsilavinimą[9].

Neįgalios moterys, kurios sudaro 16 proc. visų moterų ir 60 proc. visų neįgaliųjų Europos Sąjungoje, ir toliau patiria daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją visose gyvenimo srityse. Tik 20,7 proc. neįgalių moterų dirbą visą darbo dieną, palyginti su 28,6 proc. neįgalių vyrų[10]. Neįgalių moterų ekonominio neaktyvumo lygis sudaro daugiau kaip du trečdalius visų darbingo amžiaus (16–64 metų) moterų.

Visoje Europoje yra daugiau kaip 30 mln. aklųjų ir silpnaregių; vidutinis jų nedarbo rodiklis yra 75 proc. (tarp moterų jis dar didesnis), o tai lemia jų socialinę atskirtį ir skurdą[11].

ES yra maždaug milijonas kurčiųjų gestų kalbos vartotojų ir 51 mln. klausos sutrikimų turinčių asmenų, iš kurių daugelis taip pat yra gestų kalbos vartotojai[12]. Apie jų nedarbą yra nepakankamai informacijos ir jis nėra pakankamai ištirtas.

ES yra maždaug septyni milijonai protinę negalią turinčių asmenų, kurių užimtumo lygis yra labai žemas[13].

Apskaičiuota, kad visoje Europoje dirba tik apie 10 proc. autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų – daugiausia ne visą darbo dieną ir prastai apmokamą žemos kvalifikacijos darbą arba specialiai jiems pritaikytose įstaigose.[14]

Europos Sąjungoje 29,5 proc. neįgalių moterų ir 27,5 proc. neįgalių vyrų[15] gresia skurdas ir socialinė atskirtis, palyginti su 22,4 proc. visų gyventojų patiriama skurdo ir socialinės atskirties rizika. Neįgalūs asmenys dažniau patiria dirbančiųjų skurdą nei negalios neturintys asmenys (11 proc. palyginti su 9,1 proc.)[16] dėl papildomų išlaidų, susijusių su negalia, pvz., sveikatos priežiūros, logistinės ir žmogiškosios paramos, dėl to, kad jie uždirba mažiau nei jų kolegos, atliekantys lygiavertį darbą, ir rečiau būna paaukštinti[17], taip pat dėl to, kad įsidarbinę jie praranda teises į neįgalumo išmokas. Didesnė skurdo rizika kyla tiems, kurie turi sunkesnę negalią.

Neproporcingai daug neįgaliųjų yra benamiai[18] ir yra daug didesnė rizika, kad neįgalieji taps benamiais[19].

Manoma, kad neįgalūs romai dėl bendro sąveikinės diskriminacijos poveikio susiduria su daugiau kliūčių, didesne nedarbo rizika, didesniu skurdu ir turi mažiau galimybių mokytis ir naudotis paslaugomis nei jų negalios neturintys bendraamžiai.[20]

Neįgalūs LGBTI asmenys susiduria su papildomomis įsidarbinimo kliūtimis; 16 proc. iš jų nurodė, kad juos atsisakyta įdarbinti arba paaukštinti dėl jų tapatybės, palyginti su 10 proc. LGBTI darbuotojų apskritai; vienas iš keturių neįgalių LGBTI asmenų sulaukė menkinančių pastabų, patyčių bei prievartos ir jo lytinė tapatybė buvo atskleista be jo sutikimo.[21]

Neseniai ES mastu atlikta neįgaliųjų apklausa rodo, kad 96 proc. jų mano, jog galimybės patekti į atvirą darbo rinką yra nepakankamos arba jas reikia gerinti, tik 10 proc. iš jų mano, kad galiojantys teisės aktai yra tinkami siekiant apsaugoti neįgaliuosius nuo diskriminacijos atviroje darbo rinkoje, o 18 proc. iš jų nežinojo, kad jų šalyje galioja teisės aktai, kuriais jie apsaugomi nuo diskriminacijos.[22]

 

 

 

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

(2020/2086(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) ir į tai, kad 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo ES vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu,

– atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto bendrąsias pastabas dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač į 2014 m. gegužės 22 d. Bendrąsias pastabas Nr. 2 (2014) dėl prieinamumo, 2016 m. rugpjūčio 26 d. Bendrąsias pastabas Nr. 3 (2016) dėl neįgalių moterų ir mergaičių, 2017 m. spalio 27 d. Bendrąsias pastabas Nr. 5 (2017) dėl savarankiško gyvenimo ir integracijos į bendruomenę ir 2018 m. balandžio 26 d. Bendrąsias pastabas Nr. 6 (2018) dėl lygybės ir nediskriminavimo,

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos,

– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

– atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT),

– atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

– atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ tikslą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi,

– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Lygybės užimtumo srityje direktyva)[23],

– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[24],

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426) ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo[25],

– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo[26],

– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų[27],

– atsižvelgdamas į reglamentus, kuriais nustatomos taisyklės dėl ES finansavimo programų pagal daugiametę finansinę programą, ypač iš Europos socialinio fondo (ESF), Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), programos „Erasmus“ ir Teisingos pertvarkos fondo, pagal kuriuos teikiama ES finansinė parama neįgaliųjų padėčiai gerinti,

– atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo[28], visų pirma į darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais ir į tai, kad vykdydamas šią pareigą jis neturi primesti finansinių išlaidų darbuotojams,

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636) (Strategija dėl negalios),

– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 2 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (SWD(2017)0029),

– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų[29],

– atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos bandomąjį projektą dėl ES neįgaliojo kortelės,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų  ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu[30],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.[31],

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties[32],

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo[33],

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į NTK komiteto baigiamąsias pastabas[34],

– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su pirmine Europos Sąjungos ataskaita[35],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl neįgalių žmonių judumo ir įtraukties ir į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios[36],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl išstumtų iš darbo rinkos asmenų aktyvios įtraukties[37],

– atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų kurtiesiems[38], 1998 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų[39] ir 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų ir profesionalių gestų kalbų vertėjų[40],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[41],

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.[42],

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus taikymo[43],

– atsižvelgdamas į atitinkamus A teminio skyriaus tyrimus, ypač į 2017 m. tyrimą „Neįgalių moterų diskriminacija ir galimybės įsidarbinti“ ir į 2015 m. tyrimą „Neįgaliesiems tinkamų sąlygų sudarymas ir neįgaliųjų socialinės įmonės: investicijų sąnaudos ir grąža“,

– atsižvelgdamas į atitinkamus Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimus, ypač į 2016 m. Europos įgyvendinimo vertinimus „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas ES“ ir „ES viešojo administravimo institucijų įsipareigojimai pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją“,

– atsižvelgdamas į didėjančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Direktyvos 2000/78/EB aiškinimu,

– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2018 ir 2019 m. metinius pranešimus,

– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginius tyrimus dėl to, kaip Komisija užtikrina galimybę neįgaliesiems naudotis jos interneto svetainėmis (OI/6/2017/EA), dėl to, kokią tvarką Europos Komisija taiko neįgaliesiems pagal ES darbuotojų bendrąją sveikatos draudimo sistemą, ir Sprendimą atlikus bendrą tyrimą bylose 1337/2017/EA ir 1338/2017/EA dėl silpnaregių kandidatų galimybės dalyvauti ES valstybės tarnautojų atrankos procedūrose, kurias organizuoja Europos personalo atrankos tarnyba,

– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno savo iniciatyva atliktą tyrimą dėl pagrindinių teisių paisymo įgyvendinant ES sanglaudos politiką (OI/8/2014/AN),

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas“,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros temines ataskaitas, įskaitant informacinius biuletenius apie koronaviruso pandemiją,

– atsižvelgdamas į Lygybės duomenų praktikos rinkinį ir Lygybės duomenų rinkimo ir naudojimo gerinimo gaires (Lygybės duomenų gairės), kurias parengė ES nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės Lygybės duomenų pogrupis,

– atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indeksą,

– atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

– atsižvelgdamas į neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų, ypač „Autism Europe“, „Bundesarbeitsgemeinschaft Inklusionsfirmen“, Europos aklųjų sąjungos, Europos neįgaliųjų forumo, Europos savarankiško gyvenimo tinklo, Europos kurčiųjų sąjungos „Inclusion Europe“, Tarptautinės „Spina Bifida“ ir  „Hydrocephalus“ federacijos ir „Mental Health Europe“, taip pat į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo ir mokslininkų, dirbančių neįgaliųjų teisių srityje, ataskaitas ir rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0014/2021),

A. kadangi neįgalieji[44] turi teisę visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, tačiau ES jų pagrindinių teisių dažnai nepaiso; kadangi dauguma jų yra atskirti nuo atviros darbo rinkos ir jiems nesuteikiama teisė vienodomis sąlygomis dirbti su kitais asmenimis arba jie susiduria su didžiulėmis kliūtimis, siekdami užsitikrinti vienodą prieigą prie darbo rinkos ir vienodas dalyvavimo joje sąlygas;

B. kadangi neįgalieji ir toliau susiduria su daugialype ir sąveikine diskriminacija ir nepatogumais dėl jų negalios ir lyties, rasės, etninės kilmės, amžiaus, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, migracijos statuso ar socialinės ir ekonominės padėties, įskaitant išsilavinimo lygį; kadangi diskriminacija pasireiškia įvairiuose darbo ciklo etapuose, pradedant nuo įdarbinimo, ir tai gali būti socialinės neįgaliųjų atskirties priežastis; kadangi dėl diskriminacijos ir nepakankamos darbo vietų įvairovės patiriama didelių žmogiškųjų ir ekonominių išlaidų;

C. kadangi pagal Chartiją draudžiama bet kokia diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, ir pripažįstamos neįgaliųjų teisės[45];

D. kadangi 2010 m. gruodžio mėn. ES prisijungė prie JT NTK, o Konvencija ES įsigaliojo 2011 m. sausio mėn.; kadangi JT NTK yra privaloma ES, jos institucijoms ir valstybėms narėms, kurios yra tiesiogiai įpareigotos konvenciją, įskaitant jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo, visapusiškai įgyvendinti; kadangi nuo tada, kai ji buvo priimta, buvo padaryta tam tikra, tačiau nepakankama pažanga siekiant JT NTK tikslų;

E. kadangi dėl šios priežasties ES privalo veikti, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas privalo aiškinti ES teisės aktus, įskaitant Užimtumo lygybės direktyvą, tokiu būdu, kuris yra suderinamas su JT NTK;

F. kadangi JT NTK atmetamas medicininis negalios modelis ir pritariama žmogaus teisėmis pagrįstam ir socialiniam bei kontekstiniam negalios modeliui; kadangi JT NTK reikalaujama, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta įtrauki lygybė; kadangi JT NTK pripažįstama neįgaliųjų teisė dirbti lygiai su kitais, laisvai pasirinkti profesiją, būti priimtiems ir dirbti atviroje, įtraukioje bei prieinamoje darbo aplinkoje;

G. kadangi, vadovaujantis JT NTK apibrėžtimis ir reikalavimais, tinkamų sąlygų sudarymas yra orientuotas į konkrečius asmens poreikius, o pozityvūs veiksmai taikomi visai asmenų, kurie gali būti diskriminuojami, grupei; kadangi abi šios priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti pasiektą darbo vietų įvairovę ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų vienodai naudotis savo teise dirbti; kadangi nėra nustatyta aiškių ES gairių dėl tinkamų sąlygų, darbdaviai jų pakankamai nesupranta, todėl dažnai jos nesudaromos arba sudaromos nepakankamai; kadangi tinkamų sąlygų sudarymas tenkinant neįgalių darbuotojų poreikius turi reikšmingą poveikį jų darbo kokybei, karjeros perspektyvoms ir darbo tvarumui;

H. kadangi vienas iš pagrindinių neįgaliųjų užimtumo aspektų yra jų dalyvavimas bendruomenės gyvenime ir perėjimas nuo institucinės prie bendruomeninės paramos; kadangi valstybėse narėse reikia užbaigti deinstitucionalizavimo procesą, nes neįgalieji turi teisę gyventi bendruomenėje ir būti į ją visapusiškai įtraukti; kadangi pažanga įgyvendinant deinstitucionalizavimo procesą valstybėse narėse yra nevienoda ir nepaisant to, kad ES yra patvirtintos naujos politikos priemonės ir skirtas didelis finansavimas, apie milijoną žmonių tebegyvena įstaigose;

I. kadangi Užimtumo lygybės direktyva (toliau – Direktyva), kuri įsigaliojo 2000 m., šiuo metu yra pagrindinė ES teisinė priemonė, kuria neįgaliesiems užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos; kadangi lygybės ir nediskriminavimo užtikrinimas yra bendra ES ir jos valstybių narių kompetencija;

J. kadangi Direktyva tik iš dalies yra suderinta su JT NTK, nes ji neapima žmogaus teisėmis pagrįsto negalios modelio, nėra skirta diskriminacijai dėl numanomos arba būsimos negalios šalinti, sąveikinei diskriminacijai naikinti, ja nereikalaujama, kad valstybės narės vykdytų pozityviosios diskriminacijos priemones, ji taikoma tik užimtumo, profesinėje ir profesinio rengimo srityse ir nėra taikoma visoms gyvenimo sritims, kaip reikalaujama pagal JT NTK, ja nesprendžiamas judėjimo laisvės užimtumo tikslais klausimas, nereikalaujama taikyti nepriklausomų stebėsenos mechanizmų, nenumatomas sistemingas neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimas vykdant stebėseną ir nėra numatyta prievolės rinkti išskaidytus duomenis;

K. kadangi Direktyvoje teisiškai nereikalaujama, kad valstybės narės paskirtų lygybės įstaigą, atsakingą už diskriminacijos dėl negalios sritį, o tai labai problemiška, nes lygybės įstaigos atlieka labai svarbų vaidmenį vienodo požiūrio direktyvų įgyvendinimo procese remdamosi joms suteiktais įgaliojimais tokiose srityse, kaip lytis, rasė ir etninė kilmė;

L. kadangi labai svarbu rinkti palyginamus lygybės duomenis siekiant formuoti įrodymais grindžiamą politiką ir priimant sprendimus; kadangi trūksta statistinių duomenų, visų pirma apie neįgaliuosius, gyvenančius globos institucijose, taip pat apie tokias ypatybes, kaip jų rasė ir (arba) etninė kilmė arba seksualinė orientacija – į tai buvo taip pat atkreiptas dėmesys Lygybės duomenų gairėse; kadangi Reglamentu (ES) 2019/1700[46] bus iš esmės pagerinta padėtis, susijusi su namų ūkių apklausų duomenimis apie užimtumą, duomenimis, suskirstytais pagal negalios rūšis ir kilmės šalies (pirmosios ir antrosios kartos) duomenimis, ir numatoma atlikti bandomuosius tyrimus apie asmenis, gyvenančius globos įstaigose; kadangi spragų vis dar bus, ir jos turėtų būti pašalintos;

M. kadangi tik 50,6 proc. neįgaliųjų (48,3 proc. moterų ir 53,3 proc. vyrų) turi darbą, palyginti su 74,8 proc. negalios neturinčių asmenų[47]; kadangi neįgalieji, gyvenantys specialiose įstaigose arba laikomi negalinčiais dirbti, neįtraukiami į šią statistiką[48]; kadangi šie skaičiai neatskleidžia darbo pobūdžio, kokybės ir sąlygų, pavyzdžiui, ar asmuo įdarbintas atviroje darbo rinkoje ir ar jam suteiktas darbuotojo statusas, kuriuo užtikrinama galimybė naudotis darbo teisėmis ir minimalus darbo užmokestis; kadangi neįgalieji yra nevienalytė grupė ir dažnai patiria sąveikinę diskriminaciją, kurios kaupiamasis poveikis daro apčiuopiamą įtaką užimtumui;

N. kadangi kai kuriose valstybėse narėse neįgalieji daugiausiai dirba neįgaliųjų socialinėse įmonėse; kadangi tokios neįgaliųjų socialinės įmonės turėtų prisidėti siekiant įtraukties, reabilitacijos ir kuo greitesnio perėjimo į atvirą darbo rinką; kadangi neįgaliųjų socialinėse įmonėse dažnai sukuriama izoliuota aplinka, o neįgaliems darbuotojams nesuteikiamas darbuotojo statusas, neužtikrinamos darbuotojo teisės ar garantuotas minimalusis darbo užmokestis; kadangi tai yra akivaizdus 2008 m. JT NTK pažeidimas; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse neįgaliųjų socialinės įmonės šiuo metu naudojamos kaip perėjimo į atvirą darbo rinką priemonė; kadangi Europos lygmens neįgaliųjų socialinių įmonių (kartais vadinamų socialiniu įdarbinimu) ypatumų ir įvairovės tyrimai galėtų padėti nustatyti geriausią patirtį, pagerinti diskusijas ir užtikrinti atitiktį ES teisės aktams ir JT NTK; kadangi įtraukūs remiamo užimtumo modeliai, kai užtikrinamos teisės ir užimtumas prilyginamas darbui, naudojami paisant neįgaliųjų teisių ir padeda gerinti įtrauktį ir pereiti į atvirą darbo rinką;

O. kadangi neįgaliųjų nedarbo lygis (17,1 proc.) yra beveik du kartus didesnis už visų gyventojų nedarbo lygį (10,2 proc.)[49] ir neįgaliųjų nedarbas trunka ilgiau nei negalios neturinčių asmenų, neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją;

P. kadangi nedarbo lygis yra didžiausias tarp neįgalių jaunuolių (16–24 m. amžiaus grupėje) – 24,9 proc. iš jų yra bedarbiai, palyginti su 16,6 proc. visų gyventojų; kadangi šis skirtumas yra neatsiejamai susijęs su švietimo galimybėmis;

Q. kadangi neįgalios moterys, kurios sudaro 16 proc. bendro moterų skaičiaus ir 60 proc. bendro neįgaliųjų skaičiaus ES, ir toliau patiria daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją visose gyvenimo srityse; kadangi ekonomiškai neaktyvių neįgalių moterų dalis yra daugiau kaip dviem trečdaliais didesnė, palyginti su bendru darbingo amžiaus (16–64 metų) moterų skaičiumi; kadangi tik 20,7 proc. neįgalių moterų dirba visą darbo dieną, palyginti su 28,6 proc. neįgalių vyrų;

R. kadangi moterys dažniausiai prisiima atsakomybę už namų ūkio priežiūrą ir sudaro didžiąją neįgaliųjų globėjų dalį; kadangi vienišoms motinoms, prižiūrinčioms neįgalius vaikus, kyla didelis skurdo ir socialinės atskirties pavojus; kadangi diskriminacija dėl amžiaus ir galimi stereotipai bei kliūtys daro poveikį visoms amžiaus grupėms; kadangi neįgalios vyresnio amžiaus moterys dažnai yra vienintelės neįgalių šeimos narių globėjos; kadangi tai daro tiesioginį poveikį jų pažeidžiamumui skurdo ir socialinės atskirties požiūriu, taip pat jų galimybėms rasti darbą ir profesiniam tobulėjimui, ir gali neigiamai paveikti jų darbo sąlygas;

S. kadangi visoje Europoje yra daugiau kaip 30 milijonų aklųjų ir silpnaregių; kadangi vidutinis jų nedarbo lygis yra 75 proc. (tarp moterų jis net aukštesnis), o tai lemia jų socialinę atskirtį ir skurdą[50]; kadangi ES yra apytikriai milijonas kurčiųjų gestų kalbos vartotojų ir 51 mln. neprigirdinčių asmenų, iš kurių daugelis taip pat yra gestų kalbos vartotojai, apie kurių nedarbą nėra pakankamai informacijos ir jis nėra pakankamai ištirtas; kadangi ES yra maždaug septyni milijonai protinę negalią turinčių asmenų, kurių užimtumo lygis yra daug žemesnis už vidurkį[51]; kadangi apskaičiuota, jog visoje Europoje dirba tik apie 10 proc. autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų – daugiausia ne visą darbo dieną ir prastai apmokamą žemos kvalifikacijos darbą arba specialiai jiems pritaikytose įstaigose[52];

T. kadangi ES 29,5 proc. neįgalių moterų ir 27,5 proc. neįgalių vyrų gresia skurdas ir socialinė atskirtis, palyginti su 22,4 proc. visų gyventojų; kadangi neįgalieji dažniau patiria dirbančiųjų skurdą nei negalios neturintys asmenys (11 proc., palyginti su 9,1 proc.) dėl papildomų išlaidų, susijusių su negalia, pvz., sveikatos priežiūros, logistinės ir žmogiškosios paramos, taip pat dėl to, kad įsidarbinę jie praranda teises į neįgalumo išmokas, ir dėl to, kad jie uždirba mažiau nei jų kolegos, atliekantys lygiavertį vaidmenį, ir rečiau būna paaukštinti[53]; kadangi didesnė skurdo rizika kyla tiems, kurie turi sunkesnę negalią;

U. kadangi neproporcingai daug neįgaliųjų yra benamiai ir yra didesnė rizika, kad jie taps benamiais; kadangi benamiai gali tapti neįgaliais, pvz., jiems gali tekti amputuoti galūnes, dėl rizikos, kylančios dėl jų gyvenimo sąlygų;

V. kadangi manoma, jog neįgalūs romai dėl bendro sąveikinės diskriminacijos poveikio susiduria su daugiau kliūčių, patiria didesnį nedarbą, didesnį skurdą ir turi mažiau galimybių mokytis ir naudotis paslaugomis nei jų negalios neturintys bendraamžiai[54];

W. kadangi neįgalūs LGBTI asmenys susiduria su papildomomis įsidarbinimo kliūtimis; 16 proc. iš jų nurodė, kad juos atsisakyta įdarbinti arba paaukštinti dėl jų tapatybės, palyginti su 10 proc. LGBTI darbuotojų apskritai; kadangi vienas iš keturių neįgalių LGBTI asmenų sulaukė menkinančių pastabų, patyčių ir prievartos, o jo lytinė tapatybė buvo atskleista be jo sutikimo[55];

X. kadangi neseniai ES mastu atlikta neįgaliųjų apklausa rodo, kad 96 proc. jų mano, jog galimybės patekti į atvirą darbo rinką yra nepakankamos arba jas reikia gerinti, tik 10 proc. mano, kad galiojantys teisės aktai yra tinkami, kad apsaugotų neįgaliuosius nuo diskriminacijos atviroje darbo rinkoje, o 18 proc. iš jų nežinojo, kad jų šalyje galioja teisės aktai, kuriais jie saugomi nuo diskriminacijos[56];

Y. kadangi iš šių duomenų matyti, jog 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios neįgaliųjų užimtumui ir jų patiriamai sąveikinei diskriminacijai skirta nepakankamai dėmesio;

Z. kadangi priekabiavimas darbo vietoje, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir atsakomuosius veiksmus, kai apie jį atvirai pasakoma, trukdo dirbti ir įsidarbinti, išsaugoti darbo vietą ir turėti vienodas galimybes kilti karjeros laiptais, ypač neįgalioms moterims;

AA. kadangi su užimtumu susijusios nepalankios sąlygos, atskirtis ir diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu nėra atskira problema, o yra tarpusavyje susijusi su įtraukaus švietimo, be kita ko, ankstyvojoje vaikystėje, taip pat mokymosi visą gyvenimą galimybių, įskaitant profesinį mokymą, trūkumu, kliūtimis, segregacija ir diskriminacija būsto ir sveikatos srityse, nepakankamu transporto ir kitų paslaugų bei produktų prieinamumu; kadangi turint tai omenyje reikia taikyti kompleksinį požiūrį ir imtis visapusiškų priemonių padėčiai ištaisyti;

AB. kadangi darbo vietoje taikomos priemonės yra labai svarbios skatinant gerą psichikos sveikatą ir užkertant kelią psichikos sutrikimams ir psichosocialinei negaliai;

AC. kadangi darbo vietų, transporto ir paramos, visų pirma asmeninės pagalbos, paslaugų ir visos visuomenės prieinamumas yra labai svarbus, kad neįgalieji galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis į savarankišką gyvenimą ir darbą; kadangi valstybės narės taip pat turėtų remti apstatytos aplinkos be kliūčių kūrimą; kadangi į nacionalinę teisę perkelta Direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų bus žymiai pagerintas visuomenės be kliūčių kūrimas ir kadangi dėl šios priežasties jos perkėlimas į nacionalinę teisę turi būti atliekamas laiku ir atidžiai stebimas;

AD. kadangi pašalpų mokėjimo nutraukimas neįgaliajam pradėjus dirbti apmokamą darbą yra didelę riziką ir įtampą kelianti politika, tai yra viena iš didžiausių įsidarbinimo kliūčių ir socialiniu požiūriu neteisingas sprendimas, nes nėra atsižvelgiama į tai, kad neįgaliųjų pragyvenimo išlaidos didesnės;

AE. kadangi tai, jog valstybėse narėse taikomos nevienodos negalios apibrėžtys, skirtingi negalios vertinimai ir įvairūs bei dažnai neaiškūs klasifikavimo metodai, taip pat tai, kad nėra abipusio negalios statuso pripažinimo, sudaro kliūčių neįgaliųjų judėjimo laisvei ES;

AF. kadangi būtina ugdyti sąmoningumą siekiant suteikti galimybių darbdaviams ir darbuotojams atitinkamai imtis veiksmų ir reaguoti, suvokiant savo su nediskriminavimu susijusias pareigas ir teises;

AG. kadangi naujos technologijos, visų pirma dirbtinio intelekto (DI) sistemos, gali padėti sukurti veiksmingus, prieinamus ir nediskriminacinius samdos procesus, bet neįtrauki technologinė plėtra galėtų kelti pavojų, kad atsiras papildomų naujų kliūčių ir naujų diskriminavimo formų; kadangi pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį reikalaujama užtikrinti visų lygias galimybes susipažinti su informacija ir naudotis ryšių technologijomis ir sistemomis;

1. ragina ES institucijas ir valstybes nares dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą įgyvendinti įtraukią neįgaliųjų lygybę ir visapusiškai įgyvendinti JT NTK, įskaitant jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo; šiuo tikslu ragina jas dėti daugiau pastangų siekiant neįgaliesiems ir visiems kitiems sukurti įtraukią, prieinamą ir nediskriminacinę ES darbo rinką, paremtą holistiniu politiniu požiūriu į gyvenimo ciklą, laikantis ES Sutarčių ir paisant Europos socialinių teisių ramstyje išdėstytų teisių, taip pat laikantis tarptautinių vertybių, įtvirtintų JT Darbotvarkėje iki 2030 m. ir DVT; ragina ES ir jos valstybes nares ratifikuoti JT NTK fakultatyvų protokolą;

2. mano, kad reikia kuo skubiau persvarstyti Užimtumo lygybės direktyvą, siekiant ją visapusiškai suderinti su JT NTK nuostatomis ir įgyvendinti dalyvaujamąjį procesą, kurio tikslas – užtikrinti tiesioginį ir visapusišką neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

Už įtraukias ir prieinamas darbo vietas

3. ragina Komisiją ir valstybes nares priimti universaliojo dizaino standartus ir gaires dėl aplinkos, programų, paslaugų ir produktų prieinamumo, įskaitant darbo vietas, jose esančią įrangą ir priemones, kad jais būtų galima naudotis visiems;

4. ragina valstybes nares užtikrinti tinkamų sąlygų neįgaliesiems darbo vietoje sudarymą nesudarant jokių išlaidų darbuotojams; ragina Komisiją parengti aiškias ES gaires dėl palankių sąlygų sudarymo, kuriose būtų išsamiai nurodyta, kokie modeliai galėtų būti taikomi atsižvelgiant į asmens poreikius, kad direktyvos 5 straipsnio nuostatas būtų galima veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę; ragina Komisiją pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir paskatinti valstybes nares užtikrinti, kad nesudarius tinkamų sąlygų būtų taikoma sankcijų sistema, nes tai laikoma tam tikros formos diskriminavimu; mano, kad Parlamentas galėtų pasinaudoti išlyga paraginti Komisiją pradėti tokias pažeidimų nagrinėjimo procedūras; ragina valstybes nares paruošti pagalbinę ir rekomendacinę medžiagą ir darbdaviams, įgaliotiesiems subjektams, darbuotojams ir neįgaliesiems rengti atitinkamus mokymus prieinamais būdais, kad būtų užtikrintos reikiamos žinios, įgūdžiai ir suvokimas apie tai, kaip praktiškai sudaryti tinkamas sąlygas, sykiu išsklaidant mitą apie pernelyg dideles su tuo susijusias išlaidas;

5. labai apgailestauja dėl nevienodo ir netinkamo Tarybos direktyvos 2000/78/EB vykdymo užtikrinimo kai kuriose valstybėse narėse, kurioms nepavyksta veiksmingai ir vienodai stebėti ir bausti už nuolatinius ES teisės pažeidimus;

6. teigia, kad visų asmenų teisė į lygybę prieš įstatymą ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Tarptautinius pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją – juos yra pasirašiusios visos valstybės narės; primena, kad Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvencija Nr. 111 draudžiama diskriminacija užimtumo ir profesinėje srityse;

7. primygtinai ragina valstybes nares išnagrinėti galimybę pradėti taikyti arba taikyti privalomas darbo vietų įvairovės kvotas, siekiant skatinti kurti įtraukias darbo vietas ir numatyti veiksmingas sankcijas už jų nesilaikymą,  siūlo reinvestuoti baudas į įtraukties didinimą; pabrėžia, kad tokios priemonės turi būti proporcingos, pritaikytos ir mažoms įmonėms; ragina valstybes nares remti valstybines ir privačias įmones joms įgyvendinant metinius įvairovės planus, kuriuose būtų nurodyti išmatuojami tikslai ir atliekamas periodinis vertinimas, ir remti darbdavius neįgaliesiems įdarbinti pasitelkiant tokias priemones, kaip neprivalomas neįgalių kandidatų sąrašas, iš kurio būtų galima išsirinkti darbuotojus, arba sukuriant vieną bendrą prieigą prie jo; ragina valstybes nares nustatant kvotas kartu rengti darbdavių mokymą taikytinų taisyklių turinio ir taikymo srities klausimais; ragina valstybes nares pavesti viešoms įdarbinimo tarnyboms užduotį parengti neprivalomą darbo ieškančių neįgaliųjų sąrašą, siekiant padėti darbdaviams atitikti įvairovės kvotų reikalavimą;

8. ragina ES institucijas rodyti pavyzdį nustatant įvairovės kvotą ir konkrečią įvairovės kvotą įdarbinant neįgaliuosius, rengiant vidaus gaires dėl palankių sąlygų sudarymo, užtikrinant teisingumą ir visišką prieinamumą įdarbinimo procese ir darbo vietoje, taip pat įdarbinant įvairių rūšių negalią turinčius asmenis visais lygmenimis ir aktyviai ieškant neįgaliųjų, galinčių užimti darbo vietas; ragina valstybes nares taikyti vienodą požiūrį jų viešojo administravimo srityje;

9. ragina valstybes nares patvirtinti tvarią įtraukaus užimtumo politiką, pvz., pritaikytas įdarbinimo procedūras, darbo užduočių pritaikymą arba specializuotą ir lankstų remiamą užimtumą, darbo vietos dalijimąsi, individualų įdarbinimą ir paramą, taip pat įtraukias įmones, atsižvelgiant į konkrečius įvairaus pobūdžio negalią turinčių asmenų poreikius ir taip suteikiant jiems daugiau galimybių patekti į darbo rinką; ragina valstybes nares:

– naudoti fiskalines paskatas ir kitas finansinės paramos priemones įmonėms, įskaitant MVĮ, įdarbinančioms neįgaliuosius arba rengiančioms jiems profesinį ir pameistrystės mokymą;

– remti įtraukias įmones, suteikiančias neįgaliesiems užimtumo atviroje darbo rinkoje galimybes, vykdant viešąjį pirkimą;

– skatinti pritaikytus tarpininkavimo darbo srityje modelius;

– propaguoti įmonių socialinę atsakomybę, susijusią su neįgaliųjų užimtumu, ir remti socialinės ekonomikos organizacijas, kurios reinvestuoja savo pelną į socialinius tikslus;

– informuoti darbdavius apie šią politiką ir paskatas;

ragina valstybes nares remti įmones, siūlančias tikslines pozityvias veiklos priemones, skirtas įvairaus pobūdžio nepalankioms sąlygoms šalinti; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, siekiant nustatyti ir taikyti tikslinį vienodo neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemonių derinį;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai įgyvendinti priemones, kurios padėtų įvertinti pagrindines darbo ateityje tendencijas negalios požiūriu dalyvaujant neįgaliesiems, nustatyti bei pradėti įgyvendinti konkrečius veiksmus, siekiant užtikrinti labiau įtraukią darbo rinką atsižvelgiant į neįgaliųjų įvairovę; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kokios svarbios yra įtraukios ir prieinamos iniciatyvos, skirtos neįgaliųjų mokymuisi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymui nuo pat mažens, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, ir tinkamas jų finansavimas, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams ir žaliesiems įgūdžiams atsižvelgiant į sparčiai kintančias aplinkybes ir į dabartinės bei būsimos darbo rinkos poreikius; be to, pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą paramą neįgaliesiems visą gyvenimą, geriau panaudojant pažangias technologijas, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ir pašalintos švietimo ir užimtumo kliūtys, taip pat padėti neįgaliesiems naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir programine įranga, kurios yra būtinos jų savarankiškam gyvenimui;

11. ragina valstybes nares didinti valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumus siekiant sukurti įtraukių įmonių tinklą, visais lygmenimis įdarbinti specializuotus užimtumo pagalbininkus, pavyzdžiui, darbo konsultantus, kurie darbo ieškantiems neįgaliesiems teiktų individualų poreikių vertinimą, mokymą ir paramą, taip pat darbo atlikimo asistentus, kurie neįgaliesiems padėtų atlikti darbą atviroje darbo rinkoje tol, kol reikia;

12. ragina valstybes nares skatinti vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamais principais švietimo srityje, siekiant sukurti palankias, įtraukias ir nediskriminacines švietimo sistemas, taip pat remti universitetų studentams skirtų mokymo programų vystymą ir teikimą universalaus dizaino, palankių sąlygų sudarymo ir įvairovės darbo vietose srityse atitinkamuose fakultetuose, dalyvaujant neįgaliesiems, ir sudaryti palankesnes sąlygas rengti darbo konsultantus, darbo atlikimo asistentus ir patarėjus įvairovės klausimais, daugiausia dėmesio skiriant įvairaus pobūdžio negalią turinčių asmenų ypatumams;

13. ragina valstybes nares kartu su neįgaliųjų atstovais nuolat vertinti esamų neįgaliųjų socialinių įmonių pobūdį, įvairovę ir veiksmingumą ugdant neįgaliųjų gebėjimus įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, užtikrinti, kad šiose įmonėse būtų taikomos privalomos teisinės sistemos socialinės apsaugos, darbo sąlygų, minimalaus darbo užmokesčio ir nediskriminavimo srityse, palaipsniui atsisakant nuostatų, kurios pažeidžia JT NTK, ypač jos 27 straipsnį; ragina Komisiją stebėti šį procesą; primena, kad neįgaliųjų socialinės įmonės neįgaliesiems turėtų būti tik laikinas jų profesinio gyvenimo ciklo etapas; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares rengti ir propaguoti įtraukaus užimtumo modelius atviroje darbo rinkoje neįtraukiant neįgaliųjų socialinių įmonių, visapusiškai laikantis JT NTK; taip pat primygtinai tvirtina, kad neįgaliems darbuotojams neįgaliųjų socialinėse įmonėse turėtų būti užtikrintos bent tokios teisės ir toks teisinis statusas, kokius turi atviroje darbo rinkoje dirbantys asmenys; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares paspartinti deinstitucionalizavimą, parengti veiksmingas regionines decentralizuotas priežiūros sistemas, įskaitant socialinio aktyvumo paslaugas, visais visuomenės lygmenimis, ir užtikrinti sklandesnį neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką ir apskritai į visuomenę;

14. apgailestauja dėl to, kad diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gali trukdyti siekti Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartyje) nustatytų tikslų;

15. palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, pvz., Prieinamiausio miesto apdovanojimą, ir propaguoja iniciatyvų įgyvendinimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

16. apgailestauja dėl to, kad intelektinių sutrikimų ar psichosocialinę negalią turintys asmenys susiduria su įvairiomis teisinėmis, institucinėmis, komunikacinėmis ir socialinėmis kliūtimis, norėdami naudotis savo teisėmis, nes taip jiems užkertamos galimybės balsuoti, kelti savo kandidatūras į valstybines pareigas, naudotis piliečių dalyvavimo teise ar tiesiog spręsti su jų gyvenimu susijusius klausimus; ragina valstybes nares nedelsiant imtis priemonių savo teisinėms sistemoms reformuoti siekiant užtikrinti, kad neįgalieji visais gyvenimo aspektais turėtų tokį patį veiksnumą kaip ir kiti asmenys, laikantis JT NTK 12 straipsnio, ir primena, kad turi būti užtikrintos neįgaliųjų politinės teisės ir galimybė jomis naudotis tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitiems asmenims, laikantis JT NTK 29 straipsnio;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES lėšos nebūtų skiriamos segreguoto neįgaliųjų užimtumo schemoms be jokių perspektyvų rasti darbą atvirame sektoriuje;

Siekiant nediskriminavimo darbo vietoje

18. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares intensyviau bendradarbiauti su neįgaliaisiais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir lygybės įstaigomis turint tikslą prieinamais formatais ir gestų kalba parengti ir pradėti vykdyti išsamias darbdavių, atsakingų subjektų visose srityse ir visos visuomenės informuotumo apie neįgaliųjų gebėjimus ir indėlį, taip pat apie įvairovės, lygybės ir nediskriminavimo naudą, didinimo kampanijas ir tikslinį mokymą, siekiant panaikinti esamą neįgaliųjų stigmatizaciją ir nusistatymą prieš juos, kovoti su priekabiavimu ir išnaudojimu ir užtikrinti visiems įtraukią lygybę;

19. pabrėžia, jog svarbu, kad diskriminacijos aukos galėtų gauti informacijos; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad aukoms visais teisinio proceso etapais būtų teikiamos pagrįstos ir prieinamos teisinės konsultacijos ir pagalba, įskaitant lygybės įstaigų arba tinkamų tarpininkų teikiamas konfidencialias konsultacijas, asmenines konsultacijas ir emocinę, asmeninę bei moralinę paramą; taip pat ragina valstybes nares kovoti su priekabiavimu ir smurtu darbo vietoje, nes tai pažeidžia asmens orumą ir (arba) sukuria užgaulią aplinką darbe;

20. ragina valstybes nares imtis aktyvių priemonių, kad būtų užtikrintas visų asmenų, įskaitant neįgaliuosius, nediskriminavimas, laikantis JT NTK, darbo vietų, transporto ir apstatytos aplinkos prieinamumas, taip pat kad neįgaliesiems visais darbo etapais – nuo įdarbinimo ir per visą karjerą – būtų sudarytos tinkamos sąlygos, t. y. sveika darbo aplinka ir profesinės reabilitacijos galimybės; ragina ES institucijas imtis tokių pačių priemonių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji vienodomis sąlygomis galėtų naudotis darbo ir profesinių sąjungų teisėmis ir būtų apsaugoti nuo smurto, bauginimų, patyčių kibernetinėje erdvėje ir priekabiavimo, įskaitant seksualinį priekabiavimą, visų pirma prie neįgalių moterų; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri turėtų turėti universalų poveikį visiems ES teisės aktams, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas neįgalioms moterims, patiriančioms daugialypę diskriminaciją ir didesnę priekabiavimo darbo vietoje riziką; ragina ES institucijas imtis tokių pačių priemonių;

21. taip pat pabrėžia, kad reikia priimti neįgaliųjų teisių garantiją, įtraukiant konkrečias priemones, kuriomis būtų atsižvelgta į neįgalių moterų poreikius;

22. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad sektorių ir įmonių lygmenimis vykdoma įtraukties politika būtų formuojama konsultuojantis su darbuotojų atstovais;

23. ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paramą darbuotojams, kurie tapo neįgalūs dėl nelaimingo atsitikimo, kad jie galėtų tęsti darbą, arba kad būtų pasiūlyta lygiavertė darbo vieta, atitinkanti jų naujus įgūdžius, neprarandant teisių ir darbo sąlygų, kurias jie turėjo prieš susižalodami;

24. ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis prevenciniu ir įtraukiu požiūriu į darbuotojų saugą ir sveikatą, remiant neįgaliųjų įdarbinimą ir grįžimą į darbą; pažymi, kad tai galėtų būti daroma integruotais būdais, derinant darbuotojų saugos ir sveikatos prevenciją su įvairių formų įdarbinamumo didinimo priemonėmis, pavyzdžiui, individualia parama, konsultavimu, orientavimu ir suteikiant galimybių dalyvauti bendrojo ir profesinio lavinimo ir mokymo veikloje;

25. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti esamą darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties, negalios ir tautybės problemą ir taip kovoti su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir darbuotojų, susiduriančių su kliūtimis darbe ir patiriančių daugialypę diskriminaciją, visų pirma LGBTI asmenų, moterų, romų ir pabėgėlių, dirbančiųjų skurdo rizika; laukia Komisijos pranešimo dėl rengiamo teisės akto dėl darbo užmokesčio skaidrumo darbo vietoje, kurį ji turi pateikti 2021 m. pirmą ketvirtį, kuris būtų skirtas kovai su nelygybe darbo užmokesčio srityje, su kuria susiduria palankių sąlygų neturinčios socialinės grupės, visų pirma neįgalieji;

26. pabrėžia, kad reikia užtikrinti transseksualių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos užimtumo srityje, ir ragina valstybes nares kovoti su šia diskriminacija, ypač užimtumo srityje;

27. ragina valstybes nares nepanaikinti neįgaliųjų teisės į neįgalumo išmokas, kurios padengia su negalia susijusias papildomas išlaidas, kylančias dėl jų dalyvavimo darbo rinkoje, arba kai viršijama tam tikra pajamų riba, nes tokia praktika prisidedama prie dirbančiųjų ir pagyvenusių asmenų skurdo, kadangi šios išmokos skirtos padėti neįgaliesiems įveikti kliūtis ir jos gali užtikrinti šių asmenų orumą ir lygybę;

28. ragina valstybes nares suteikti pakankamai lankstumo socialinės paramos teikimo ir išmokų mokėjimo srityje, kad būtų užtikrinta galimybė pritaikyti jas prie individualių neįgaliųjų poreikių ir karjeros pokyčių;

29. ragina Komisiją įvertinti, ar valstybės narės yra parengusios išsamias nuostatas, užtikrinančias galimybę naudotis teise į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, taip pat lanksčias darbo sąlygas, pritaikytas prie konkrečių neįgalių motinų, neįgalių ar lėtinėmis ligomis sergančių vaikų motinų arba ypatingoje padėtyje esančių motinų, pvz., patyrusių priešlaikinį gimdymą, poreikių; ragina nustatyti platesnio užmojo priemones, kuriomis būtų skatinamas vienodas vyrų, kaip slaugytojų ir globėjų, vaidmuo; ragina valstybes nares pateikti nacionalines neformaliųjų slaugytojų rėmimo strategijas; tvirtina, kad būtinos kokybiškos vaikų priežiūros paslaugos, siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje;

30. ragina Komisiją, pasikonsultavus su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pasiūlyti teisės aktus dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų, taip suteikiant joms didesnius įgaliojimus, ir pakankamai išteklių vienodam požiūriui į neįgaliuosius užtikrinti ir prieinamos informacijos platinimą visiems;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tvarų finansavimą neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų gebėjimų stiprinimui, pripažįstant jų svarbų vaidmenį sprendžiant klausimus, susijusius su neįgaliųjų diskriminacija;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti negalios apibrėžtį ir užtikrinti neįgalumo statuso tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti laisvą neįgaliųjų judėjimą ir ES piliečių teisių naudojimą; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti valstybių narių galiojančių teisės aktų tyrimą ir surinkti geriausios patirties pavyzdžius; pripažįsta, kad laisvas judėjimas yra viena iš pagrindinių teisių ES; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti ES neįgaliojo kortelės naudojimą visose valstybėse narėse ir išplėsti jos taikymo sritį, kad kortelę būtų galima naudoti asmens neįgalumo statusui pripažinti ir visoje ES naudotis paslaugomis, taip palengvinant neįgaliųjų galimybes gyventi ir dirbti užsienyje; ragina Komisiją įsteigti centrinį informacijos punktą, kuris nacionalinėmis gestų kalbomis ir prieinamu formatu teiktų neįgaliesiems informaciją apie įvairiose valstybėse narėse neįgaliesiems teikiamas paslaugas;

33. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti ir skatinti naudotojų teikiamą asmeninę pagalbą pagal JT NTK komiteto bendrąją pastabą Nr. 5, siekiant skatinti savarankišką gyvenimą ir įtrauktį į darbo rinką; primena, kad dėl ypatingo asmeninės pagalbos pobūdžio laisvo judėjimo nuostatos turi būti pritaikytos prie neįgaliųjų poreikių; ragina ES imtis veiksmų asmeninės pagalbos klausimui spręsti, visų pirma kiek tai susiję su laisvu neįgaliųjų ir jų asmeninių padėjėjų judėjimu;

34. primena, kad naujos technologijos visiems darbuotojams, o ypač neįgaliesiems, teikia tiek galimybių, tiek iššūkių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naujos technologijos neįgaliesiems gali kelti didelių prieinamumo problemų; todėl pabrėžia, kad prieinamumas turi būti išankstinė sąlyga rengiant visas ES iniciatyvas, ir kad ES turi imtis veiksmų universaliojo dizaino technologijoms remti bei pagalbinių technologijų prieinamumui ir įperkamumui užtikrinti; ragina Komisiją, vadovaujantis JT NTK, užtikrinti visapusišką ir veiksmingą informacinių ir ryšių technologijų ir sistemų prieinamumą vienodomis sąlygomis ir šiuo atžvilgiu taikyti gaires, kurios padėtų DI kūrėjams atsižvelgti į neįgaliųjų reikmes kūrimo procesuose, vengiant naujų diskriminacinių tendencijų formavimo; ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinių tyrimų programas, kuriomis siekiama plėtoti pagalbines technologijas, įskaitant robotiką, skaitmenines technologijas ir dirbtinį intelektą, ir kurių tikslas – suteikti galimybę visapusiškai integruoti neįgaliuosius visais gyvenimo aspektais; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę naudotis prie jų poreikių pritaikytomis įperkamomis skaitmeninėmis priemonėmis ir programine įranga, ir remtis neįgaliųjų organizacijų ekspertinėmis žiniomis nustatant neįgaliųjų individualiems poreikiams tinkamiausias skaitmenines priemones arba programinę įrangą;

Papildomi tiksliniai veiksmai ir neįgaliųjų teisių integravimas

35. palankiai vertina Komisijos viešąsias konsultacijas dėl jos strategijos dėl negalios po 2020 m.; ragina Komisiją šioje strategijoje ypatingą dėmesį skirti užimtumui, įtraukti į ją visas JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, nustatyti aiškius, išmatuojamus ir plataus užmojo tikslus, susijusius su įvairove darbo vietoje, atspindinčia neįgaliųjų nevienalytiškumą, spręsti daugialypės ir sąveikinės diskriminacijos problemą ir stebėti strategijos veiksmingumą dalyvaujant neįgaliesiems ir jiems atstovaujančioms organizacijoms; pabrėžia, kad bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, organizacijomis ir pilietine visuomene Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis yra būtinas siekiant užtikrinti JT NTK įgyvendinimą; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų sprendžiamos su COVID-19 susijusios problemos ir neįgaliųjų teisių pažeidimai; pabrėžia, kad per COVID-19 pandemiją diskriminacija dėl negalios sustiprėjo, o tai kelia pavojų neįgaliųjų gyvybei ir jų fizinei bei psichinei sveikatai; ragina Komisiją susieti būsimą strategiją dėl negalios su Europos semestro procesu;

36. ragina, laikantis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, ES mastu rinkti su negalia susijusius duomenis, įskaitant užimtumo ir profesinio rengimo duomenis, suskirstytus pagal lytį, amžių, negalios tipą, rasę ir (arba) etninę kilmę, seksualinę orientaciją, išsilavinimo lygį ir kt., įskaitant neįgaliuosius, kurie iki šiol nebuvo įtraukti į statistinius duomenis; ragina rinkti duomenis, susijusius su COVID-19 krizės poveikiu neįgaliesiems, siekiant parengti politikos priemones, padėsiančias pasirengti būsimoms krizėms;

37. ragina visas ES institucijas ir valstybes nares veikti vadovaujantis šūkiu „Nieko apie mus be mūsų“ ir užmegzti glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, pasiremti jų žiniomis ir užtikrinti jiems aktyvų dalyvavimą visuose atitinkamų sprendimų, teisės aktų, strategijų, politikos priemonių ir programų (be kita ko, bendro pobūdžio), rengimo ir įgyvendinimo etapuose;

38. ragina Komisiją ir valstybes nares į visus su užimtumu susijusius pasiūlymus, pvz., į pasiūlymus, susijusius su numatomomis būsimo darbo pertvarkomis, taip pat rengiant ir įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama lavinti skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius, įtraukti neįgaliųjų teises, atsižvelgiant į specifinę neįgaliųjų, kurie patiria daugialypę diskriminaciją, padėtį;

39. ragina Komisiją, visų pirma Lygybės darbo grupę, ir valstybes nares į visus atitinkamus teisės aktus, politikos sritis ir programas sistemingai įtraukti neįgaliųjų teises, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie patiria sąveikinę diskriminaciją, nes lygybė užimtumo srityje yra neatsiejama nuo lygių teisių įgyti išsilavinimą, lygių teisių į sveikatą, būstą, vienodos teisės kreiptis į teismą, teisės į socialinę apsaugą, ir išplėsti dėmesį prieinamumui, kad būtų daroma pažanga užtikrinant apstatytos aplinkos, viešų erdvių, transporto, informacinių ir ryšių technologijų ir t. t. prieinamumą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad visose ES institucijose, įskaitant visus Komisijos generalinius direktoratus ir ES agentūras, reikia paskirti ryšių negalios klausimais punktus ir sukurti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad negalios aspektai būtų integruoti į visus ES teisės aktus;

40. yra susirūpinęs dėl to, kad gaunant informaciją ir ryšių paslaugas esama didelių kliūčių neįgaliesiems, ypač akliesiems ar kurtiesiems, protinę negalią turintiems asmenims ir autizmo spektro sutrikimų turintiems žmonėms; primena, kad skirtumai tarp žmonių gebėjimo priimti ir pateikti informaciją bei naudoti informacines ir ryšių technologijas rodo esant žinių skirtumą, dėl kurio atsiranda nelygybė;

41. ragina atlikti kompleksinę ir išsamią Sąjungos teisės ir politikos priemonių peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi JT NTK;

42. ragina valstybes nares spręsti neįgalių vaikų diskriminacijos ir smurto prieš juos klausimą taikant integruotą požiūrį, pripažįstant, kad jiems kyla didesnė rizika tapti tokio elgesio aukomis; pabrėžia, kad rengiant, įgyvendinant ir stebint su jais susijusius įstatymus, politiką, paslaugas ir priemones turėtų būti išgirstas neįgalių vaikų balsas;

43. pabrėžia, kad siekiant tinkamai atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius visais etapais ir visuose procesuose į naują migracijos ir prieglobsčio paktą reikia įtraukti konkrečias ir atitinkamas nuostatas;

44. apgailestauja, kad Sąjungos teisės aktais asmenys neapsaugomi nuo diskriminacijos dėl negalios už darbo vietos ir užimtumo konteksto ribų;

45. ragina Tarybą nedelsiant atnaujinti derybas dėl siūlomos horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos ir siekti susitarimo, taip išplečiant neįgaliųjų apsaugą ne tik užimtumo srityje;

46. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad bendro pobūdžio programos, įskaitant programas, finansuojamas struktūrinių fondų lėšomis, nepasiekia labiausiai skurstančių grupių, įskaitant neįgaliuosius; todėl ragina Europos Audito Rūmus nuodugniai patikrinti ES programų veiksmingumą, ypatingą dėmesį skiriant ES švietimo ir užimtumo programoms, pvz., „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+), Jaunimo užimtumo iniciatyvai, Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir programai „Erasmus+“;

47. ragina Komisiją užtikrinti, kad naudojantis ES fondais būtų laikomasi ES ir tarptautinių žmogaus teisių standartų bei konvencijų, pavyzdžiui, JT NTK,  ir iš jų nebūtų remiamos jokios priemonės ir programos, kuriomis prisidedama prie segregacijos ar socialinės atskirties; be to, ragina Komisiją finansuoti veiksmus, kuriais kuriama prieinama aplinka, produktai, paslaugos, praktika ir įranga, palanki deinstitucionalizavimui, ir remiama asmeninė pagalba, taip pat užtikrinti, kad ES finansuojami veiksmai pasiektų neįgaliuosius ir užtikrintų aktyvų jų dalyvavimą visuomenėje;

°

° °

48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, ES pagrindinių teisių agentūrai, Europos Audito Rūmams, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, ir pasirūpinti, kad ji būtų perduota subnacionaliniams parlamentams ir taryboms, Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms.

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (13.1.2021)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

(2020/2086(INI))

Nuomonės referentė: Lucia Ďuriš Nicholsonová

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad JT neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK), kurios šalis taip pat yra ES, tikslas – skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo ilgalaikių fizinių, psichikos, protinių ar jutimo sutrikimų, galėtų visapusiškai ir lygiomis teisėmis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; pabrėžia, kad ratifikavusios JT NTK ES ir jos valstybės narės susisaistė su įsipareigojimais tarptautiniu lygiu sutartomis pastangomis užtikrinti neįgaliųjų teises bei skatinti jų įtrauktį į visuomenę ir aktyvų užimtumą; pabrėžia, kad, kaip teigia Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), tebėra neatitikimų tarp to, kas žadama konvencijoje ir realybės, nors tai, kad visos valstybės narės ir pati ES ratifikavo konvenciją, buvo svarbus žingsnis[57];

2. ragina ES ir jos valstybes nares ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą;

3. pabrėžia, kad ES pagrindinių teisių chartijoje, kuri yra privaloma ES ir valstybėms narėms įgyvendinant Sąjungos teisę, taip pat įtvirtinta neįgaliųjų teisė naudotis priemonėmis, sukurtomis jų nepriklausomumui, socialinei bei profesinei integracijai ir dalyvavimui bendruomenės gyvenime užtikrinti; primena, kad ES ir jos valstybės narės turi gerbti Chartijoje nustatytas teises ir laikytis joje nustatytų principų bei skatinti Chartijos taikymą; pabrėžia, kad reikia gerinti informaciją ir informuotumą apie Chartiją;

4. pabrėžia, kad JT NTK 19 straipsnyje nustačius teisę gyventi savarankiškai ir integruotis į bendruomenę, apibendrinami lygybės, autonomijos ir įtraukties principai; ragina pakeisti neįgaliųjų gyvenimo sąlygas ir paramos paslaugas iš institucinės ir kitokios atskyrimo aplinkos sistema, kuri sudarytų sąlygas dalyvauti socialiniame gyvenime; ragina valstybes nares į savo deinstitucionalizavimo strategijas įtraukti konkrečius tikslus ir nustatyti grafikus, tinkamai jas finansuoti ir sukurti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas veiksmingas atitinkamų valdžios institucijų koordinavimas įvairiuose administraciniuose sektoriuose ir įvairiais lygmenimis[58];

5. pabrėžia, kad įtraukus ir žmogaus teisėmis pagrįstas požiūris į švietimą yra būtina sąlyga siekiant skatinti neįgaliųjų dalyvavimą visuomenėje ir galimybes patekti į darbo rinką;

6. mano, kad lygybės užimtumo ir profesinėje srityje skatinimas gali būti veiksmingas tik visapusiškai kovojant su diskriminacija visose gyvenimo srityse, tiek Europos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad, kaip pripažino JT specialioji pranešėja neįgaliųjų teisių klausimais[59], tinkamų sąlygų sudarymas ir prieinamumas yra pagrindiniai elementai formuojant neįgaliųjų atžvilgiu įtraukią politiką;

7. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti su prieinamumu susijusius ES teisės aktus; mano, kad reikėtų pašalinti fizines, reguliavimo, skaitmenines, logistines ir socialines prieinamumo kliūtis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti aplinkos, programų, paslaugų ir gaminių prieinamumą ir universalius projektavimo standartus, kurie turi būti priimti konsultuojantis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis; pabrėžia, kad reikia intensyvinti mokslinius tyrimus ir inovacijas prieinamų technologijų, taikomų socialinei ir kultūrinei veiklai ir darbo procesams, srityje, įskaitant nuotolinio darbo galimybių išplėtimo sprendimus, kad neįgaliesiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti visuomenės gyvenime ir įsidarbinti;

8. yra susirūpinęs dėl to, kad gaunant informaciją ir ryšių paslaugas esama didelių kliūčių neįgaliesiems, ypač akliesiems ar kurtiesiems, žmonėms su protine negalia ir autizmo spektro sutrikimų turintiems žmonėms; primena, kad skirtumai tarp žmonių gebėjimo priimti ir pateikti informaciją bei naudoti informacines ir ryšių technologijas rodo esant žinių skirtumą, dėl kurio atsiranda nelygybė; ragina skatinti prieinamų ir patogių naudoti komunikacijos priemonių, būdų ir formatų naudojimą;

9. apgailestauja, kad Sąjungos teisės aktais asmenys neapsaugomi nuo diskriminacijos dėl negalios už darbo vietos ir užimtumo konteksto ribų;

10. primygtinai ragina Tarybą atnaujinti derybas dėl siūlomos horizontaliosios lygybės direktyvos, kuri suteiktų galimybę taikant horizontalųjį požiūrį užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos ne tik užimtumo ir profesinės veiklos srityse;

11. pabrėžia , kad pagal JT NTK draudžiama diskriminacija plačiąja prasme, įskaitant atsisakymą sudaryti tinkamas sąlygas ir daugialypę bei tarpsektorinę diskriminaciją dėl įvairių priežasčių; atkreipia dėmesį į ypač pažeidžiamą neįgalių moterų padėtį ir ragina Sąjungą ir valstybes nares skubiai ratifikuoti Stambulo konvenciją; primena, kad JT NTK taip pat numatytos pozityviosios diskriminacijos priemonės, kurias prireikus turi įgyvendinti valstybės narės ir kurios gali apimti konkrečias paskatas užimtumo srityje[60];

12. ragina atlikti kompleksinę ir išsamią Sąjungos teisės ir politikos priemonių peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi NTK;

13. pabrėžia, kad siekiant tinkamai atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius visais etapais ir visuose procesuose į naują migracijos ir prieglobsčio paktą reikia įtraukti konkrečias ir atitinkamas nuostatas;

14. primygtinai ragina kovoti su išankstiniais nusistatymais, susijusiais su neįgaliųjų įgūdžiais ir gebėjimais, užtikrinant, kad jie nebūtų diskriminuojami dėl tokių išankstinių nusistatymų; pabrėžia, kad kai kurie neįgalieji dėl negalios ir kitų veiksnių, įskaitant socialinius ir ekonominius veiksnius, gali susidurti su papildomomis ir specifinėmis kliūtimis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią stigmatizacijai, socialinei atskirčiai ir skurdui reikia laikytis tarpsektorinio ir holistinio požiūrio, atsižvelgiant į gyvavimo ciklą; ragina rengti išsamias informuotumo didinimo kampanijas, skirtas plačiajai visuomenei, tėvams ir vaikams, taip pat valstybės pareigūnams ir specialistams, siekiant atkreipti dėmesį į neįgaliųjų indėlį į visuomenę; pabrėžia, kad žiniasklaida gali atlikti svarbų vaidmenį skleisdama informaciją apie neįgaliuosius ir prisidėdama prie gerų visuomenės požiūrio į neįgaliuosius pokyčių;

15. pabrėžia, kad reikalinga ES lygmens visose ES politikos srityse bendra sąvokos „negalia“ apibrėžtis, įskaitant susijusios svarbiausios terminijos apibrėžtis; pažymi, kad nėra ES valstybių narių tarpusavyje pripažįstamo neįgalumo statuso; ragina Komisiją apsvarstyti tolesnius veiksmus dėl negalios statuso abipusio pripažinimo ir galimas priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos laisvam neįgaliųjų judėjimas; ragina Komisiją skatinti valstybes nares dalyvauti savanoriškoje ES neįgaliojo kortelės abipusio pripažinimo sistemoje;

16. palankiai vertina tai, kad 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategija įtraukta į 2021 m. Komisijos darbo programą; primygtinai reikalauja, kad būsimoje strategijoje daugiausia dėmesio būtų skiriama visapusiškam JT NTK įgyvendinimui ir atspindėtų viešų konsultacijų, kurios buvo surengtos prieš Komisijai ją rengiant, rezultatus; pabrėžia, kad bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, organizacijomis ir pilietine visuomene Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis yra būtinas siekiant užtikrinti JT NTK įgyvendinimą; pabrėžia, kad visuose sprendimų priėmimo procesuose turėtų būti taikomas principas „tai, kas susiję su neįgaliaisiais, negali būti sprendžiama be neįgaliųjų“; ragina valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti tinkamą finansavimą ir stiprinti bendradarbiavimą su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis;

17. apgailestauja dėl to, kad intelektinių sutrikimų ar psichosocialinę negalią turintys asmenys susiduria su įvairiomis teisinėmis, institucinėmis, komunikacinėmis ir socialinėmis kliūtimis, norėdami naudotis savo teisėmis, tokiu būdu jiems užkertamos galimybės balsuoti, dalyvauti rinkimuose į  valstybines pareigas, naudotis piliečių dalyvavimo teise ar tiesiog spręsti su jų gyvenimu susijusius klausimus; ragina valstybes nares nedelsiant imtis priemonių savo teisinei sistemai reformuoti siekiant užtikrinti, kad neįgalieji visais gyvenimo aspektais turėtų tokį patį veiksnumą kaip ir kiti asmenys, laikantis JT NTK 12 straipsnio, ir primena, kad turi būti užtikrintos neįgaliųjų politinės teisės ir galimybė jomis naudotis tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti asmenys, laikantis JT NTK 29 straipsnio;

18. ragina valstybes nares spręsti neįgalių vaikų diskriminacijos ir smurto prieš juos klausimą taikant integruotą požiūrį, pripažįstant, kad jiems kyla didesnė rizika tapti tokio elgesio aukomis; pabrėžia, kad rengiant, įgyvendinant ir stebint su jais susijusius įstatymus, politiką, paslaugas ir priemones turėtų būti išgirstas neįgalių vaikų balsas;

19. apgailestauja dėl to, kad neįgaliesiems kyla gerokai didesnė rizika patirti išnaudojimą, smurtą ir prievartą[61]; yra susirūpinęs dėl nepakankamo informuotumo apie aukų teises ir galimybę siekti žalos atlyginimo, taip pat dėl to, kad nepakankamai pranešama apie visų formų diskriminaciją ir neįgaliųjų pagrindinių teisių pažeidimus; pabrėžia, kad, remiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) duomenimis, svarbus veiksnys, dėl kurio nepakankamai pranešama, yra žmonių su negalia baimė, kad valdžios institucijos į juos rimtai neatsižvelgs[62]; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pajėgumų stiprinimo pastangos būtų tikslingai nukreiptos į visas susijusias valdžios institucijas ir darbuotojus, siekiant užtikrinti jų pagrindinėmis teisėmis grindžiamo požiūrio į negalią suvokimą; mano, kad reikia stiprinti nacionalines lygybės įstaigas ir gerinti galimybes naudotis teisminėmis ir neteisminėmis priemonėmis, be kita ko, taikant pritaikytus pagalbos ir komunikacijos metodus, taip pat supaprastinant dažnai ilgas ir sudėtingas teisines procedūras;

20. apgailestauja, kad COVID-19 pandemija dar labiau padidino neįgaliųjų patiriamą diskriminaciją ir atskirtį, ypač kalbant apie globos įstaigose gyvenančius asmenis[63]; pabrėžia, kad psichosocialinė parama ir įgalėjimas yra labai reikalingi siekiant kovoti su izoliacijos padariniais ir smurto šeimoje didėjimu, kuris daro ypatingą poveikį neįgaliesiems[64]; taip pat yra susirūpinęs dėl nepakankamų investicijų ir valdžios institucijų veiksmų stokos šioje srityje; ragina dėti tikslines pastangas siekiant užtikrinti tinkamas asmenines apsaugos priemones priežiūros ir paramos paslaugų specialistams ir naudotojams, kad būtų sudarytos sąlygos toliau teikti šias paslaugas saugioje aplinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti būtinas investicijas ir išteklius, siekiant garantuoti tolesnį priežiūros ir paramos paslaugų teikimą, atitinkantį JT NTK ir Europos socialinių teisių ramsčio principus, pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+);

21. pabrėžia, kad patikimų, išskaidytų, palyginamų su negalia susijusių duomenų rinkimas yra būtinas įrodymais pagrįstam politikos formavimui pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; apgailestauja, kad politikos įgyvendinimas nėra visapusiškai stebimas pagal rezultatų rodiklius; siūlo, kad pažanga būtų vertinama atsižvelgiant į konkrečius ir atnaujintus tikslus, nustatytus Sąjungos lygmeniu remiantis Eurostato darbu; primygtinai reikalauja, kad vykdant stebėseną dalyvautų nepriklausomas subjektas, įtraukiantis neįgaliuosius; primygtinai ragina valstybes nares tvarkyti duomenis apie lygybę visapusiškai laikantis Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	12.1.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	53 4 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Malik Azmani, Katarina Barley, Pietro Bartolo, Nicolas Bay, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Caterina Chinnici, Clare Daly, Marcel de Graaff, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Andrzej Halicki, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Lívia Járóka, Marina Kaljurand, Assita Kanko, Fabienne Keller, Peter Kofod, Łukasz Kohut, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Nicola Procaccini, Emil Radev, Paulo Rangel, Terry Reintke, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Birgit Sippel, Martin Sonneborn, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Dragoş Tudorache, Bettina Vollath, Jadwiga Wiśniewska, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nathalie Loiseau, Sira Rego, Miguel Urbán Crespo, Hilde Vautmans, Petar Vitanov

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

53	+
EPP	Magdalena ADAMOWICZ, Vladimír BILČÍK, Vasile BLAGA, Ioan-Rareş BOGDAN, Lena DÜPONT, Andrzej HALICKI, Balázs HIDVÉGHI, Lívia JÁRÓKA, Jeroen LENAERS, Lukas MANDL, Nuno MELO, Roberta METSOLA, Nadine MORANO, Emil RADEV, Paulo RANGEL, Ralf SEEKATZ, Tomas TOBÉ, Javier ZARZALEJOS
S&D	Katarina BARLEY, Pietro BARTOLO, Caterina CHINNICI, Maria GRAPINI, Sylvie GUILLAUME, Evin INCIR, Marina KALJURAND, Łukasz KOHUT, Juan Fernando LÓPEZ AGUILAR, Javier MORENO SÁNCHEZ, Birgit SIPPEL, Petar VITANOV, Bettina VOLLATH, Elena YONCHEVA
RENEW	Malik AZMANI, Sophia IN ‘T VELD, Fabienne KELLER, Nathalie LOISEAU, Maite PAGAZAURTUNDÚA, Michal ŠIMEČKA, Ramona STRUGARIU, Dragoş TUDORACHE, Hilde VAUTMANS
GEENS/EFA	Patrick BREYER, Saskia BRICMONT, Damien CARÊME, Alice KUHNKE, Terry REINTKE, Tineke STRIK
THE LEFT	Clare DALY, Cornelia ERNST, Sira REGO, Miguel URBÁN CRESPO
NI	Laura FERRARA, Martin SONNEBORN

 

4	-
ID	Nicolas BAY, Jean-Paul GARRAUD, Marcel de GRAAFF
ECR	Assita KANKO

 

7	0
ID	Nicolaus FEST, Peter KOFOD, Annalisa TARDINO
ECR	Joachim Stanisław BRUDZIŃSKI, Jorge BUXADÉ VILLALBA, Nicola PROCACCINI, Jadwiga WIŚNIEWSKA

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (3.12.2020)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

(2020/2086(INI))

Nuomonės referentė: Rosa Estaràs Ferragut

 

 

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi moterys dažniausiai patiria neigiamą nedarbo poveikį ir kadangi vidutiniškai ES darbą turi tik 48,3 proc. neįgalių moterų, palyginti su 53,3 proc. neįgalių vyrų[65] ir tik 20,7 proc. neįgalių moterų dirba visą darbo dieną, palyginti su 28,6 proc. vyrų[66];

B. kadangi atsižvelgiant į skaičius matyti, jog vidutiniškai 29,5 proc. neįgalių moterų ES gresia skurdas ir socialinė atskirtis, palyginti su 27,5 proc. neįgalių vyrų[67];

C. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai atlikus tyrimą[68] paaiškėjo, kad praėjus dvidešimčiai metų po Lygybės užimtumo srityje direktyvos priėmimo LGBTI asmenys ir toliau patiria didelę diskriminaciją užimtumo srityje;

D. kadangi moterys ir mergaitės įvairiais gyvenimo etapais susiduria su įvairia diskriminacija, o neįgaliosios susiduria su daugialype tarpsektorine diskriminacija ir dėl savo lyties, ir negalios, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, diskriminaciją dėl ryšių, atsisakymą sudaryti tinkamas sąlygas ir struktūrinę ar sisteminę diskriminaciją;

E. kadangi tokia diskriminacija daro poveikį ir švietimui; kadangi dėl skaitmeninio ir žaliojo perėjimo atsiranda darbuotojų, turinčių vis labiau specializuotų skaitmeninės ir žaliosios srities įgūdžių, paklausa; kadangi skaitmeninėje darbo rinkoje išlieka atotrūkis tarp lyčių skaitmeninio švietimo srityje ir lyčių lygybės srityje; kadangi neįgalieji dažnai neturi galimybių mokytis, taigi, negali įsitvirtinti darbo rinkoje ir netenka galimybių įsidarbinti, todėl jiems sunkiau rasti darbą visą darbo dieną, taip didindama nelygybė užimtumo ir darbo užmokesčio srityse; kadangi būtina ugdyti sąmoningumą siekiant suteikti galimybių darbdaviams ir darbuotojams atitinkamai imtis veiksmų ir reaguoti, suvokiant savo pareigas ir teises nediskriminavimo srityje;

F. kadangi moterys dažniausiai prisiima atsakomybę už namų ūkio priežiūrą, ir sudaro didžiąją neįgaliųjų globėjų dalį; kadangi vienišoms motinoms, prižiūrinčioms neįgalius vaikus, kyla didelis skurdo ir socialinės atskirties pavojus; kadangi diskriminacija dėl amžiaus ir galimi stereotipai bei kliūtys daro poveikį visomis amžiaus grupėms; kadangi neįgaliosios vyresnio amžiaus moterys dažnai yra vienintelės neįgalių šeimos narių globėjos; kadangi tai daro tiesiogini poveikį jų pažeidžiamumui skurdo ir socialinės atskirties požiūriu, taip pat jų galimybėms rasti darbą ir jų profesiniam tobulėjimui bei gali neigiamai paveikti jų darbo sąlygas;

1. ragina Komisiją ir valstybes nares sistemiškai įtraukti neįgalių moterų ir mergaičių interesus ir teises į visus veiksmų planus, strategijas ir politiką, ypač švietimo, užimtumo ir socialinės politikos srityse, ypatingą dėmesį skiriant nelygybei dėl lyties ir negalios;

2. apgailestauja, kad amžius yra svarbus diskriminacijos užimtumo srityje pagrindas; mano, kad vyresnio amžiaus moterys vis dar dažnai susiduria su stereotipais ir kliūtimis darbo rinkoje, ir ragina užtikrinti solidarumu pagrįstą teisingumą tarp kartų;

3. pabrėžia, kad reikia užtikrinti transseksualių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos užimtumo srityje, ir ragina valstybes nares kovoti su šia diskriminacija, ypač užimtumo srityje;

4. ragina valstybes nares išnagrinėti galimybę šioje direktyvoje nustatyti pozityviųjų veiksmų dėl didelę struktūrinę diskriminaciją patiriančių asmenų grupių, pvz., romų, strategijas;

5. ragina valstybes nares įgyvendinti sąmoningumo kovos su diskriminacija srityje ugdymo kampanijas ir suteikti darbuotojams bei plačiajai visuomenei aiškią informaciją apie jų teises ir pareigas, įskaitant teises į darbą ir užimtumą, ypatingą dėmesį skiriant prieinamumui, įskaitant galimybę gauti informacijos ir užmegzti ryšius, ir tinkamų sąlygų sudarymui atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kad būtų panaikinta visų formų atvira ar paslėpta diskriminacija, siekiant tikslo išmokti ją nustatyti, su ja kovoti, ją pasmerkti, be kita ko taikant tarpsektorinį požiūrį reaguojant į įvairias diskriminacijos formas, ir pasinaudoti galiojančiais kovos su diskriminacija teisės aktais; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi šioje srityje, atkreipiant dėmesį į asmenis, kuriems iškilusi didžiausia rizika, be kita ko neįgalias moteris, sykiu įtraukiant socialinius partnerius, nes šių formų diskriminacija trukdo diegti švietimo ir mokymo srities investicijas ir dėti pastangas, bei sudaro kliūtis karjeros raidai;

6. pabrėžia, kad teisė į darbą yra esminė sąlyga siekiant veiksmingai užtikrinti neįgalių moterų lygias teises, ekonominę nepriklausomybę ir profesinę karjerą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių bei veiksmų ir taikyti tinkamą politiką siekiant užtikrinti, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms būtų taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir visiems, norintiems patekti į darbo rinką, įsidarbinti ir būti paaukštintiems, kad jos turėtų vienodas galimybes mokytis ir persikvalifikuoti, gauti paskolą ir kitus gamybos išteklius, vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą ir galėtų dalyvauti priimant sprendimus vienodomis sąlygomis su kitais darbuotojais; ragina valstybes nares patvirtinti kovos su diskriminacija ir priekabiavimu darbo vietoje, įskaitant seksualinį priekabiavimą, kurį patiria neįgalios moterys, priemones, pavyzdžiui, kovos su diskriminacija užimtumo srityje, visų pirma dėl lyties, pilietybės, socialinės kilmės, negalios, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, etninės kilmės ir religijos, veiksmų planus; ragina valstybes nares nustatyti priemones, kuriomis būtų kovojama su priekabiavimu darbo vietoje, kurį patiria neįgaliosios; taip pat pabrėžia, kad reikia priimti neįgaliųjų teisių garantiją įtraukiant konkrečias priemones, kuriomis būtų atsižvelgta į neįgalių moterų poreikius;

7. ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant ir įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama tobulinti skaitmeninius įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą integruoti neįgalių moterų ir mergaičių teises, taip prisidedant prie prieinamų ir laisvų nuo stereotipų švietimo sistemų, kuriose būtų taikomos įtraukios švietimo priemonės siekiant neįgalias moteris ir mergaites parengti darbo rinkai, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams gebėjimams ir mokymuisi visą gyvenimą, ir siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės rinktųsi studijų sritis, kurios sudarytų galimybę pasirinkti darbą pagal pageidavimus ir gebėjimus, ir kad jų neapribotų neprieinamumas, išankstiniai nusistatymai ir stereotipai, taigi skatinti socialinę integraciją;

8. ragina Komisiją įvertinti, ar valstybės narės yra parengusios detalias nuostatas, užtikrinančias galimybę naudotis teise į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, taip pat lanksčias darbo sąlygas, pritaikytas prie konkrečių neįgalių motinų, neįgalių ar lėtinėmis ligomis sergančių vaikų motinų arba ypatingoje padėtyje esančių motinų, pvz., patyrusių priešlaikinį gimdymą, poreikių; ragina nustatyti platesnio užmojo priemones, kuriomis būtų skatinamas vienodas vyrų, kaip prižiūrėtojų, vaidmuo; ragina valstybes nares pateikti nacionalines neformaliųjų slaugytojų rėmimo strategijas; tvirtina, kad būtinos kokybiškos vaikų priežiūros paslaugos, siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje;

9. primena, kad, kaip paskelbė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas, tinkamų sąlygų neįgalioms moterims nesudarymas gali būti laikoma diskriminacija pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 5 ir 6 straipsnius;

10. primygtinai ragina, esant galimybei, surinkti svarbius ir tikslius duomenis apie lyčių aspektą ir negalios kintamąjį darbo rinkoje, taip pat jų socialinį aspektą siekiant jais remtis rengiant nacionalines ir Europos strategijas dėl negalios, užimtumo ir lyčių lygybės;

11. laukia, kada bus atliktas dabartinės Europos strategijos dėl negalios vertinimas ir kada Komisija pateiks pasiūlymą dėl kito daugiamečio laikotarpio būsimos Europos strategijos dėl negalios (pasiūlymas turėtų būti paskelbtas 2021 m.), kuris būtų parengtas vadovaujantis horizontaliuoju tiksliniu požiūriu, įtraukiant stiprią lyties perspektyvą ir politikos priemones, kuriomis būtų skatinamas užimtumas, mokymas, įdarbinimas, vienodos karjeros galimybės, vienodas užmokestis už vienodos vertės darbą, prisitaikymas darbo vietoje ir tolesnis švietimas, skiriant dėmesio neįgalių moterų skaitmeninei įtraukčiai ir poreikiui užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

12. ragina Tarybą priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą ir įgyvendinant visą ES kovos su diskriminacija politiką ir teisės aktus vadovautis tarpsektoriniu požiūriu;

13. ragina optimaliai naudoti esamas ES finansavimo priemones, pavyzdžiui, Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, siekiant skatinti prieinamumą ir nediskriminavimą ir spręsti neįgalių moterų užimtumo ir socialinių bei ekonominių sąlygų klausimus; ragina valstybes nares atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir lygybės užtikrinimo subjektus, sudaryti palankesnes galimybes gauti finansavimą;

14. taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, pavyzdžiui, optimizuoti ES struktūrinius fondus, siekiant skatinti ir remti įmones, įsipareigojusias įdarbinti neįgaliuosius, kad būtų pagerintos jų įsidarbinimo galimybės, ir remti neįgaliuosius, norinčius užsiimti verslu, pavyzdžiui, sukuriant iš išorės atpažįstamą ženklą, kad jos galėtų parodyti, jog laikosi galiojančių taisyklių ir kokį darbą atlieka, taip pat suteikti joms galimybę dalytis informacija apie iniciatyvas, kurių ėmėsi šiuo tikslu;

15. ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites nustatymui, siekiant laiku jį pastebėti ir užkirsti jam kelią.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.12.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Christine Anderson, Simona Baldassarre, Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Annika Bruna, Margarita de la Pisa Carrión, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Lívia Járóka, Arba Kokalari, Alice Kuhnke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Andżelika Anna Możdżanowska, Pina Picierno, Sirpa Pietikäinen, Samira Rafaela, Evelyn Regner, Diana Riba i Giner, María Soraya Rodríguez Ramos, Sylwia Spurek, Jessica Stegrud, Isabella Tovaglieri, Ernest Urtasun, Hilde Vautmans, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Chrysoula Zacharopoulou
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Lena Düpont, Elena Kountoura, Radka Maxová, Silvia Modig, Vera Tax

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

31	+
ECR	Andżelika Anna Możdżanowska
GUE/NGL	Elena Kountoura, Silvia Modig
ID	Simona Baldassarre, Annika Bruna, Isabella Tovaglieri
PPE	Lena Düpont, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Lívia Járóka, Arba Kokalari, Sirpa Pietikäinen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
RENEW	Radka Maxová, Samira Rafaela, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans, Chrysoula Zacharopoulou
S&D	Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Pina Picierno, Evelyn Regner, Vera Tax
Verts/ALE	Alice Kuhnke, Diana Riba i Giner, Sylwia Spurek, Ernest Urtasun

 

1	-
ID	Christine Anderson

 

2	0
ECR	Margarita de la Pisa Carrión, Jessica Stegrud,

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

PETICIJŲ KOMITETO NUOMONĖ (4.12.2020)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją

(2020/2086(INI))

Nuomonės referentas: Demetris Papadakis

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad Peticijų komitetas gauna daug peticijų dėl to, kad netinkamai įgyvendinamas vienodo požiūrio principas kalbant apie įtraukaus švietimo, užimtumo, profesinio mokymo ir paaukštinimo pareigose galimybes bei apie neįgaliųjų darbo sąlygas, todėl yra reikalingas labiau kompleksinis požiūris; pakartoja, kad peticijų interneto portalą reikia padaryti prieinamesnį, skaidresnį ir atvirą visiems piliečiams;

2. smerkia tai, kad, remiantis šiomis peticijomis, neįgalieji ir toliau susiduria su daugybe problemų ir patiria diskriminaciją, susijusią su prieinamumu, dalyvavimu darbo rinkoje, švietimu ir judumu ES; mano, jog nepriimtina, kad daugelis darbdavių vis dar nesiima tinkamų priemonių šiems klausimams spręsti, nors tokios priemonės yra labai svarbios 100 mln. neįgaliųjų ES ekonominei ir socialinei įtraukčiai ir nors yra galimybių naudotis dirbtiniu intelektu, skaitmeninėmis technologijomis, priemonėmis ir taikomosiomis programomis, siekiant patenkinti individualius neįgaliųjų poreikius; pabrėžia, kad dėl to nepanaudojama didelė dalis turimų žmogiškųjų išteklių; mano, kad nuotolinis darbas yra svarbi priemonė siekiant padidinti neįgalių darbuotojų užimtumo lygį ir skatinti veiksmingą darbo vietų pertvarkymą į prieinamas darbo vietas; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi siekiant užtikrinti tinkamas darbo priemones;

3. pažymi, kad neįgaliesiems tinkamų patalpų įrengimas yra vienas iš pagrindinių direktyvos elementų ir kad Komisija turėtų toliau griežtai stebėti, ar ši direktyva tinkamai perkeliama į nacionalinę teisę;

4. apgailestauja dėl to, kad diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gali trukdyti siekti Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartyje) nustatytų tikslų;

5. pakartoja savo raginimą valstybėms narėms imtis konkrečių priemonių siekiant faktiškai užtikrinti visišką lygybę, kad būtų išvengta su negalia susijusių nepalankių sąlygų arba už jas būtų kompensuojama, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, ir rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad jų nacionalinėse reformų programose būtų sprendžiamas neįgaliųjų užimtumo klausimas; ragina valstybes nares skatinti įmones užtikrinti didesnę neįgaliųjų įtrauktį į savo verslą; atsižvelgdamas į tai, ragina supaprastinti finansinę ir techninę pagalbą, teikiamą įdarbinant neįgaliuosius, ir pritaikyti įdarbinimo procedūras, kad neįgalieji galėtų lengviau gauti darbo pasiūlymus ir dalyvauti įdarbinimo procedūrose; pabrėžia, kad reikia didinti dirbančiųjų gyventojų skaitmeninius įgūdžius, ir pabrėžia, kad skaitmeninimas prisidės prie didesnės socialinės įtraukties ir padės vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliems darbuotojams ilgiau išlikti darbo rinkoje;

6. labai apgailestauja dėl nevienodo ir netinkamo Tarybos direktyvos 2000/78/EB vykdymo užtikrinimo kai kuriose valstybėse narėse, kurioms nepavyksta veiksmingai ir vienodai stebėti ir bausti už nuolatinius ES teisės pažeidimus;

7. teigia, kad visų asmenų teisė į lygybę prieš įstatymą ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Tarptautinius pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus ir Europos žmogaus teisių konvenciją – juos yra pasirašiusios visos valstybės narės; primena, kad Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvencija Nr. 111 draudžiama diskriminacija užimtumo ir profesinėje srityse;

8. pabrėžia, kad Tarybos direktyvoje 2000/78/EB nėra jokios negalios sąvokos apibrėžties, ir ragina valstybes nares ES teisę aiškinti taip, kad būtų nustatytas negalios sąvokos pagrindas, atitinkantis JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK);

9. ragina valstybes nares baigti kurti Sąjungos kovos su diskriminacija teisinę sistemą ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES prisijungimą prie JT neįgaliųjų teisių konvencijos; primena, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija yra privaloma ES, jos institucijoms ir valstybėms narėms, kurios yra tiesiogiai įpareigotos ją, įkaitant jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo, visapusiškai įgyvendinti; pabrėžia, kad svarbu atnaujinti teisinę sistemą, susijusią su neveiksniais asmenimis, patvirtinant sprendimų priėmimo pasinaudojant pagalba procedūras, kad jiems galiausiai būtų sudarytos sąlygos iš tikrųjų pasinaudoti savo teise įsidarbinti;

10. remdamasis ES sutarties 6 straipsniu pažymi, kad Europos Sąjunga grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais, t. y. principais, kurie yra bendri visoms valstybėms narėms, ir kad pagrindinės teises, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių konvencija ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro ES teisės bendruosius principus;

11. pabrėžia, kad valstybės narės per nustatytus laikotarpius turėtų įdėti daug pastangų, kad darbo vietos būtų pritaikytos individualiems neįgaliųjų poreikiams, siekiant pagerinti jų prieinamumą ir atsižvelgti į specialius neįgalių darbuotojų poreikius, kad privačiajame sektoriuje būtų skatinama palanki aplinka įdarbinti bet kokios rūšies negalią turinčius asmenis atviroje darbo rinkoje; pabrėžia, kad tuo tikslu svarbu plačiau naudoti šiuolaikines technologijas, ir primygtinai ragina skatinti socialinių partnerių tarpusavio dialogą siekiant ugdyti vienodą požiūrį, įskaitant, kai tinkama, teisėkūros lygmeniu, ir nuolat keičiantis geriausia patirtimi, siekiant visų pirma skatinti neįgalių moterų, nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančių asmenų, tautinių ir kalbinių mažumų bei neįgalių LGBTQ+ asmenų įtrauktį; mano, kad su tuo susiję moksliniai tyrimai turėtų būti prieinami lengvai suprantama kalba; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad gerinant darbo vietų prieinamumą yra veiksminga paskatų ir atlygio politika;

12. ragina Komisiją, atsižvelgiant į šias sistemingas vykdymo užtikrinimo problemas, kuo skubiau sukurti veiksmingą stebėjimo, kaip laikomasi šios direktyvos visais lygmenimis visose valstybėse narėse, sistemą, nedelsiant pradėti būtinus galimų šios direktyvos pažeidimų tyrimus ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, atsakingas už tuos pažeidimus, jei tokių bus nustatyta;

13. pabrėžia, jog svarbu, kad diskriminacijos aukos galėtų gauti informacijos; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad aukoms visais teisinio proceso etapais būtų teikiamos pagrįstos ir prieinamos teisinės konsultacijos ir pagalba, įskaitant lygybės įstaigų arba tinkamų tarpininkų teikiamas konfidencialias konsultacijas, asmenines konsultacijas ir emocinę, asmeninę bei moralinę paramą; taip pat ragina valstybes nares kovoti su priekabiavimu ir smurtu darbo vietoje, kurie pažeidžia asmens orumą ir (arba) sukuria užgaulią aplinką darbe;

14. palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, pvz., Prieinamiausio miesto apdovanojimą, ir propaguoja iniciatyvų įgyvendinimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

15. ragina visas valstybes nares ir Komisiją imtis efektyvių veiksmų, bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis ir socialiniais partneriais, kad būtų užtikrinta socialinė ir ekonominė neįgaliųjų integracija, didinamas informuotumas apie jų teises, dalijamasi moksliniais tyrimais ir geriausia patirtimi bei kovojama su jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių nedarbu, nes nedarbas gali lemti skurdą, socialinę atskirtį, psichikos sveikatos problemas ir benamystę; ragina valstybes nares užtikrinti neįgaliesiems galimybę gauti kokybišką išsilavinimą, tinkamą būstą, naudotis užimtumo priemonėmis, kaip antai Jaunimo garantijų iniciatyva ir mainų programomis, pvz., programa „Erasmus+“; pakartoja, kad svarbu vengti segreguoto užimtumo, įtraukiant neįgaliuosius į atvirą darbo rinką ir tokiu būdu suteikiant jiems galimybę įsidarbinti jų pačių pasirinktoje srityje;

16. pabrėžia, kad neįgalieji turi didžiulį potencialą ir gabumus, kurių nereikėtų švaistyti; pažymi, kad, atsižvelgiant į pandemijos ekonominį poveikį, ES turėtų visapusiškai išnaudoti visų savo piliečių potencialą;

17. skatina valstybes nares toliau taikyti arba priimti priemones, kuriomis siekiama išvengti su negalia susijusių nepalankių sąlygų arba už jas kompensuoti, remia organizacijas, kurių pagrindinis tikslas yra vykdyti konkrečius veiksmus, skirtus žmonėms, kuriems reikia pagalbos, ir mano, kad proporcingumo ir ekonominės naudos apskaičiavimo analizė kiekvienu konkrečiu atveju ir toliau turės poveikį konkrečioms priemonėms, kurių imasi valstybės narės, įgyvendindamos pozityvius veiksmus;

18. ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti perėjimui nuo institucinių prie bendruomenės ir šeimos paslaugų pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir pašalinti trūkumus, kuriuos nustatė ombudsmenas byloje 1233/2019/MMO;

19. ragina valstybes nares remti visų darbuotojų galimybes įsidarbinti ir integruotis į darbo rinką, neatsižvelgiant į jų amžių, ir taikyti priemones, susijusias su lytimi, negalia, darbo užmokesčiu, mokymu, karjeros raida ir sveikata bei sauga, siekiant apsaugoti visus darbuotojus darbo vietoje;

20. pabrėžia, kad taikant kovos su diskriminacija dėl amžiaus priemones iš esmės negali būti daromas skirtumas, ar diskriminuojamas jaunimas, ar vyresnio amžiaus žmonės, ir su bet kokia nepagrįsta diskriminacija dėl amžiaus turi būti kovojama tinkamomis priemonėmis;

21. atkreipia dėmesį į moterų, kurioms paprastai tenka pagrindinė atsakomybė už neįgalių vaikų ir neįgalių priklausomų asmenų priežiūrą, vaidmenį ir tai, kad neįgalios moterys susiduria su dviguba diskriminacija, o tai statistiškai padidina nedarbo lygį; pabrėžia, kad tai daro tiesioginę įtaką moterų galimybėms ir turimoms priemonėms patekti į darbo rinką bei jų tolesniam profesiniam tobulėjimui, taip pat gali neigiamai paveikti jų užimtumo perspektyvas; pažymi, kad moterys labiausiai nukenčia dėl nedarbo ir patiria neigiamą diskriminaciją užimtumo srityje – pirmiausia nėščios moterys ir motinos, įskaitant krūtimi maitinančias motinas; ragina valstybes nares skatinti mokslinius tyrimus šia tema, nes duomenų nepakanka, ir sukurti lanksčią vaiko priežiūros atostogų sistemą, pagal kurią būtų garantuojamas darbas pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, kurios būtų vienodai prieinamos nepriklausomai nuo lyties;

22. mano, kad daugelis neįgaliųjų gali būti aiškiai sektini pavyzdžiai mums visiems, parodantys, ką galima pasiekti pasitelkiant valią ir kaip galima įveikti problemas; pažymi, kad šie iššūkiai stiprina konkrečius įgūdžius, ir tą patvirtina neįgaliųjų dalyvavimas pirmaujančių organizacijų valdymo organuose;

23. teigia, kad ES įgyvendindama vienodo požiūrio principą pagal ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį turėtų siekti panaikinti nelygybę ir skatinti vyrų ir moterų lygybę, ypač atsižvelgiant į tai, kad moterys dažnai tampa daugialypės diskriminacijos aukomis;

24. pažymi, kad nepilnos šeimos, ypač vienišos motinos, kur kas dažnesnės tarp skurstančių dirbančiųjų, ir kad visomis priimtomis priemonėmis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vienišiems tėvams;

25. primygtinai ragina atnaujinti ir modernizuoti Europos strategiją dėl negalios po 2020 m., siekiant toliau mažinti nelygybę neįgaliesiems ir skatinti jų socialinę ir ekonominę įtrauktį bei specialiai jiems pritaikytą savarankiškumą, atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos kilusius iššūkius ir su negalia susijusias problemas; pažymi, kad izoliavimo priemonės, kurių ėmėsi vyriausybės, ir nuotolinis darbas galėjo neigiamai paveikti neįgaliuosius, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo prižiūrimi namuose, ar institucijose; pabrėžia, kad reikia svarstyti galimybę teikti finansinę paramą neįgaliųjų darbdaviams, siekiant suteikti jiems nuotoliniam darbui reikalingą įrangą;

26. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES lėšos visada būtų naudojamos laikantis ES ir tarptautinių žmogaus teisių standartų ir niekada nebūtų išleidžiamos segreguotai aplinkai – skirtai tiek neįgaliųjų gyvenimui, tiek užimtumui, nesuteikiant perspektyvų surasti neinstitucinį būstą ar neglobojamąjį užimtumą;

27. pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos keliami iššūkiai turėjo neproporcingai didelį poveikį neįgaliesiems; primygtinai ragina vyriausybes apsvarstyti, kokį poveikį neįgaliesiems daro izoliacijos reikalavimai ir nuotolinis darbas; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti problemas, nurodytas 2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl asmenų, turinčių intelekto sutrikimų, teisių COVID-19 krizės metu ir 2020 m. birželio 18 d. rezoliucijoje dėl papildomo finansavimo mialginio encefalomielito biomedicininiams moksliniams tyrimams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	3.12.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Andrus Ansip, Margrete Auken, Jordan Bardella, Alexander Bernhuber, Markus Buchheit, Ryszard Czarnecki, Eleonora Evi, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Emmanouil Fragkos, Mario Furore, Gianna Gancia, Ibán García Del Blanco, Alexis Georgoulis, Peter Jahr, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Cristina Maestre Martín De Almagro, Dolors Montserrat, Ulrike Müller, Emil Radev, Sira Rego, Frédérique Ries, Monica Semedo, Massimiliano Smeriglio, Yana Toom, Loránt Vincze, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Demetris Papadakis

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30	+
EPP	Alexander Bernhuber, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Peter Jahr, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Dolors Montserrat, Emil Radev, Loránt Vincze
S&D	Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Ibán García Del Blanco, Cristina Maestre Martín De Almagro, Demetris Papadakis, Massimiliano Smeriglio
RENEW	Andrus Ansip, Ulrike Müller, Frédérique Ries, Monica Semedo, Yana Toom
Verts/ALE	Margrete Auken, Tatjana Ždanoka
ECR	Ryszard Czarnecki, Emmanouil Fragkos, Kosma Złotowski
EUL/NGL	Alexis Georgoulis, Sira Rego
NI	Eleonora Evi, Mario Furore

 

0	-
-	-

 

4	0
ID	Jordan Bardella, Markus Buchheit, Gianna Gancia, Stefania Zambelli

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	27.1.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	47 1 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Sylvie Brunet, David Casa, Leila Chaibi, Margarita de la Pisa Carrión, Özlem Demirel, Klára Dobrev, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Radka Maxová, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoș Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Yana Toom, Marie-Pierre Vedrenne, Nikolaj Villumsen, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Irena Joveva
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Andrea Bocskor

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

47	+
ECR	Lucia Ďuriš Nicholsonová
ID	Dominique Bilde, Elena Lizzi, Stefania Zambelli
NI	Daniela Rondinelli
PPE	Andrea Bocskor, David Casa, Jarosław Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský
RENEW	Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Sylvie Brunet, Irena Joveva, Radka Maxová, Dragoș Pîslaru, Yana Toom, Marie-Pierre Vedrenne
S&D	Marc Angel, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Klára Dobrev, Estrella Durá Ferrandis, Heléne Fritzon, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Manuel Pizarro, Marianne Vind
The Left	Leila Chaibi, Özlem Demirel, Nikolaj Villumsen
Verts/ALE	Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka

 

1	-
ECR	Margarita de la Pisa Carrión

 

4	0
ECR	Elżbieta Rafalska, Beata Szydło
ID	Nicolaus Fest, France Jamet

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

• [1] Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnis.
• [2] ES Statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimas (SPGS), 2017 m.
• [3] 2019 m. lyčių lygybės indeksas
• [4] Lars Bosselmann, Europos aklųjų sąjunga
• [5] Senada Halilcevic, „Inclusion Europe“
• [6] Claudia Rustige, „Bundesarbeitsgemeinschaft Inklusionsfirmen e.V.“
• [7] Marine Uldry, Europos neįgaliųjų forumas
• [8] ES Statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimas (SPGS), 2017 m.
• [9] Europos akademinis su neįgaliaisiais dirbančių specialistų tinklas (ANED), 2019 m.
• [10] 2019 m. lyčių lygybės indeksas
• [11] http://euroblind.org/sites/default/files/documents/once_ebu_employment_report_en.pdf
• [12] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-8-2016-0442_LT.html
• [13] Organizacija „Inclusion Europe“
• [14] https://autismeurope.org/wp-content/uploads/2014/03/Report-on-autism-and-employment_EN.pdf
• [15] ES Statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimas (SPGS), 2018 m.
• [16] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/pdfscache/34425.pdf
• [17] https://www.equalityhumanrights.com/sites/default/files/research-report-107-the-disability-pay-gap.pdf
• [18] https://social.un.org/publications/UN-Flagship-Report-Disability-Final.pdf
• [19] https://www.housingrightswatch.org/content/homelessness-and-disabilities-impact-recent-human-rights-developments-policy-and-practice%E2%80%8B
• [20] https://www.ecmi.de/publications/studies/8-not-even-in-the-margins-where-are-roma-with-disabilities
• [21] https://www.stonewall.org.uk/system/files/lgbt_in_britain_work_report.pdf
• [22] Apklausą atliko Europos savarankiško gyvenimo tinklas (ENIL).
• [23] OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
• [24] OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
• [25] OL C 137 E , 2010 5 27, p. 68.
• [26] OL L 327, 2016 12 2, p. 1.
• [27] OL L 151, 2019 6 7, p. 70.
• [28] OL L 183, 1989 6 29, p. 1.
• [29] OL L 167, 2018 7 4, p. 28.
• [30] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0183.
• [31] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0156.
• [32] OL C 363, 2020 10 28, p. 164.
• [33] OL C 356, 2018 10 4, p. 110.
• [34] OL C 101, 2018 3 16, p. 138.
• [35] OL C 353, 2016 9 27, p. 41.
• [36] OL C 131 E , 2013 5 8, p. 9.
• [37] OL C 212 E , 2010 8 5, p. 23.
• [38] OL C 187, 1988 7 18, p. 236.
• [39] OL C 379, 1998 12 7, p. 66.
• [40] OL C 224, 2018 6 27, p. 68.
• [41] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
• [42] OL C 411, 2020 11 27, p. 94.
• [43] OL C 204, 2018 6 13, p. 179.
• [44] Vartojame JT NTK 1 straipsnyje apibrėžtą neįgaliųjų sąvoką: neįgalieji – „asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis“;
• [45] Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniai.
• [46] 2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1700, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98.
   
• [47] 2017 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika (ES SPGS).
• [48] Ten pat.
• [49] ES Statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimas (SPGS), 2017 m.
• [50] ONCE ir Europos aklųjų sąjungos „Aklųjų ir silpnaregių padėties užimtumo srityje Europoje ataskaita praėjus 10 metų nuo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo. Iššūkiai ir galimybės“, 2019 m. spalio mėn.
• [51] Organizacija „Inclusion Europe“
• [52] Autizmas Europoje, „Autizmas ir darbas. Kartu mes galime“, 2014 m.
• [53] Lygybės ir žmogaus teisių komisija, mokslinių tyrimų ataskaita Nr. 107 – arbo užmokesčio skirtumų tyrimas „The Disability Pay Gap“, 2017 m. rugpjūčio mėn.
• [54] Europos mažumų klausimų centras, tyrimas Nr. 8 „Not Even in the Margins: Where are Roma with Disabilities?“, 2016 m. vasario mėn.
• [55] Stonewall, „LGBT in Britain – Work Report“, 2018 m.
• [56] Apklausą atliko Europos savarankiško gyvenimo tinklas (ENIL).
• [57] FRA 2019 m. pagrindinių teisių ataskaita.
• [58] FRA, From institutions to community living for persons with disabilities: perspectives from the ground, („Nuo institucijų iki bendruomenės, gyvenančios neįgaliesiems: perspektyvos iš vietų“) 2018 m.
• [59] Specialiosios pranešėjos neįgaliųjų teisių klausimais Catalinos Devandas-Aguilar pranešimas Generalinės Asamblėjos 71-ojoje sesijoje, Niujorkas, 2016 m. spalio 26 d. https://www.ohchr.org/EN/NewsEvents/Pages/DisplayNews.aspx?NewsID=20764
• [60] Neįgaliųjų teisių komiteto bendroji pastaba Nr. 6 (2018) dėl lygybės ir nediskriminavimo (angl. General comment No. 6 (2018) on equality and non-discrimination).
• [61] Europos Taryba, Freedom from exploitation, violence and abuse of persons with disabilities - Contribution to the Council of Europe Strategy on the Rights of Persons with Disabilities, (Laisvė nuo išnaudojimo, smurto ir prievartos prieš neįgaliuosius. Indėlis į Europos Tarybos neįgaliųjų teisių strategiją), 2017 m.
• [62] ESBO, Hate Crime Report, 2015 m., ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Informacinis biuletenis dėl neapykantos nusikaltimų prieš neįgaliuosius, (angl. Factsheet on hate crime against people with disabilities), 2017 m.
• [63] FRA, Coronavirus pandemic in the EU – Fundamental rights implications bulletins, (Koronaviruso pandemija ES ir poveikis pagrindinėms teisėms), 2020 m.; Inclusion Europe, Neglect and discrimination. Multiplied - How Covid-19 affected the rights of people with intellectual disabilities and their families, (Padidėjusi diskriminacija ir ignoravimas – kaip COVID-19 paveikė protinę negalią turinčių asmenų teises ir jų šeimas) (2020 m.).
• [64] Jungtinių Tautų Politikos informacinis pranešimas: A Disability Inclusive Response to COVID-19, (Įtraukiant neįgaliuosius reagavimas į COVID-19), 2020 m. gegužės mėn.
• [65] Europos Sąjungos statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS, 2017 m.);
• [66] Europos lyčių lygybės institutas (2019 m. lyčių lygybės indeksas).
• [67] Europos Sąjungos statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS, 2018 m.);
• [68] „Ilgas kelias link LGBTI asmenų lygybės“, FRA, 2020 m.