PRANEŠIMAS dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo

3.3.2021 - (2020/2038(INI))

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėja: Cláudia Monteiro de Aguiar

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo

(2020/2038(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 195 straipsnį,

 atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį, kuriuo įsteigiamas specialus atokiausių regionų statusas,

– atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl transporto ir turizmo 2020 m. ir vėliau[1],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“ (COM(2020)0550) bei į priimtą turizmo ir transporto dokumentų rinkinį,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos ekonomikos atsigavimo poreikių nustatymas“ (SWD(2020)0098),

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 11 d. Komisijos ataskaitą dėl ES mėlynosios ekonomikos,

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl neigiamo įmonės „Thomas Cook Group“ bankroto poveikio ES turizmui[2],

– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl turizmo sektoriaus konkurencingumo kaip tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos variklio Europos Sąjungoje ateinantį dešimtmetį,

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[3],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267),

– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),

– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.)[4],

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086) ir į 2017 m. kovo 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl jūrų turizmo (SWD(2017) 126),

– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356) ir į 2017 m. birželio 15 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu[5],

– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį[6],

– atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 5–6 d. Korko 2.0 deklaraciją,

– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų[7],

– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą[8],

– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika)[9],

– atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties bei į Europos strategiją dėl negalios 2010 –2020 m.[10] ir į 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.[11],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Regionų komiteto nuomonę „Siekiant tvaresnio turizmo ES miestuose ir regionuose“,

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl turizmo ir transporto 2020 m. ir vėliau,

– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0033/2021),

A. kadangi turizmas yra kompleksinė ekonominė veikla, daranti plataus masto poveikį aplinkai ir klimatui bei visai ES ekonomikai, ypač regionų ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniam bei darniam vystymuisi;

B. kadangi turizmo pramonės srityje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba 27 mln. žmonių ir tai sudaro 11,2 proc. bendro ES užimtumo, o 2019 m. šiame sektoriuje buvo sukurta 10,3 proc. ES bendro vidaus produkto (BVP); kadangi turizmas padeda skatinti subalansuotą regioninę struktūrą, daro teigiamą poveikį regioninei plėtrai ir turėtų prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, socialinės gerovės ir vietos bendruomenių ekonominio saugumo;

C.  kadangi turizmo vertės grandinė yra viena iš pagrindinių Komisijos nustatytų Europos pramonės ekosistemų ir kadangi ji yra sudėtinga ir sudaryta iš keturių glaudžiai susijusių sričių – transporto, apgyvendinimo, patirties ir tarpininkavimo; kadangi šios pramonės sėkmė priklauso nuo šių keturių sričių tarpusavio įtakos masto; kadangi turizmas daro įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro 8 proc. visame pasaulyje išmetamo CO2 kiekio[12]; kadangi turizmo sektorius apima daugybę įvairiausių paslaugų ir profesijų; kadangi šiame sektoriuje daugiausia veikia mažosios ir vidutinės įmonės, kurios, vykdydamos savo veiklą, kuria darbo vietas ir gerovę regionuose, kurie priklauso nuo turizmo;

D. kadangi 2018 m. 51,7 proc. ES turistų apgyvendinimo įstaigų buvo pakrančių ir jūros vietovėse, kurios dėl klimato kaitos poveikio yra labai pažeidžiamos, o 32,9 proc. – kaimo vietovėse; kadangi atokiausiems regionams yra būdingas didelis atokumas, izoliuotumas ir stipri ekonominė ir socialinė priklausomybė nuo turizmo ir transporto sektorių, todėl jie yra dar pažeidžiamesni COVID-19 pandemijos padarinių atžvilgiu;

E. kadangi turizmo ir transporto sektoriai yra vieni labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių sektorių; kadangi ES iškilo pavojus prarasti mažiausiai 6 mln. darbo vietų, pvz., sezoninius ir pažeidžiamoje padėtyje esančius darbuotojus; kadangi dėl pandemijos nustatyti kelionių apribojimai ir toliau daro stiprų poveikį pasaulio ir Europos turizmui, o naujausi Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (angl. UNWTO) duomenys rodo, kad per 2020 m. tarptautinių atvykstančių turistų sumažėjo 70 proc.; kadangi programoje „Next Generation EU“ Komisija nurodė, kad turizmo ekosistemai reikalingos pagrindinės 161 mlrd. EUR investicijos, t. y. 22 proc. viso ES investicijų deficito; kadangi COVID-19 krizė padarė labai stiprų poveikį visoms transporto rūšims, ypač oro susisiekimui ir dėl to sumažėjus jo paslaugos, kai kuriais atvejais buvo prarasti maršrutai; kadangi tai turėjo ypač didelį poveikį ES atokiausiems ir salų regionams, kuriuose prieinamumas ir junglumas yra nepaprastai svarbūs; kadangi dėl COVID-19 krizės milijonams keleivių ir vartotojų kilo abejonių dėl jų teisių teikiant sudėtingus prašymus dėl kompensacijos, kurie dažnai lieka nepatenkinti; kadangi vartotojų pasitikėjimo atkūrimas yra labai svarbus sektoriaus ateičiai;

F. kadangi SESV 195 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turėtų koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, visų pirma skatinant Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje; kadangi valstybės narės turizmo sektoriuje susiduria su bendrais uždaviniais ir galimybėmis, tokiomis kaip krizių prevencija ir valdymas, pažanga vykdant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką sektoriuje, socialinis ir ekonominis bei aplinkos tvarumas, kokybiškų darbo vietų kūrimas, profesinis kvalifikavimas ir darbuotojų mokymas bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rėmimas;

G. kadangi turizmo ir kelionių pramonei skirtos priemonės yra veiksmingiausios, kai jų imamasi įgyvendinant suderintą ES strategiją, kartu atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius poreikius ir ypatumus;

H. kadangi sektorius yra įsipareigojęs paspartinti ir įgyvendinti priemones ir veiksmus, kurie padarytų jį tvaresnį ir padėtų greičiau pasiekti ekologinio pėdsako mažinimo tikslus ir pasiekti Europos žaliojo kurso, ypač poveikio klimatui neutralumo, tikslus ne vėliau kaip iki 2050 metų;

I. kadangi tausojamojo judumo ir susijusių maršrutų srityje daroma pažanga, nes ji yra atsakas į Europos vartotojų norą, kad turizmo galimybės būtų ekologiškesnės ir artimesnės gamtai;

J. kadangi veiksminga, saugi, daugiarūšė ir tvari bendra transporto sistema teigiamai prisidėtų prie ekonomikos, susijusios su turizmu, poilsio kelionėmis ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugomis, nes suteiktų galimybę priimti tvarius ir lanksčius su judumu susijusius sprendimus visoje ES, padėdama išsaugoti natūralias ekosistemas ir vietinę miesto bei gamtinę aplinką;

K. kadangi Europos geležinkelių metai turėtų būti ideali iniciatyvų, kuriomis galima skatinti tvarų turizmą, sistema siekiant didinti turistų lankomų vietų patrauklumą;

L. kadangi transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtra ir jo ryšys su miesto, vietos ir pakrančių teritorijomis atliks lemiamą vaidmenį užtikrinant tvarius, alternatyvius ir lanksčius transporto sprendimus kelionėms ir turizmui;

M. kadangi naujos turizmo tendencijos atsiranda iš esmės dėl skaitmeninimo, įskaitant alternatyvias turizmo formas, tokias kaip ekologinis turizmas, kaimo ir agrarinis turizmas ir medicininis turizmas;

Atkūrimas: reagavimo į COVID-19 poveikį planai

1. pabrėžia, kad COVID-19 protrūkis paralyžiavo ES turizmo sektorių, todėl jo ekosistema patyrė precedento neturintį spaudimą; pabrėžia, kad nuolatinė trumpalaikė finansinė parama yra būtina siekiant išsaugoti šį sektorių, ypač atsižvelgiant į antrąją ir trečiąją pandemijos bangas; vis dėlto mano, kad dabartinė krizė turėtų paskatinti Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pripažinti turizmo pramonės svarbą, visapusiškai integruoti ją į Europos ir nacionalinius plėtros planus, pagerinti jos pasiūlos kokybę, padaryti ją tvaresne ir prieinamesne visiems ir pradėti įgyvendinti ilgai uždelstas viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į sektoriaus skaitmeninimą ir bendrą modernizavimą;

2. ragina valstybes nares nedelsiant visapusiškai įgyvendinti bendrus ir suderintus saugios kelionės kriterijus, kuriuos Taryba patvirtino rekomendacijoje dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą[13], kartu sudarant palankesnes sąlygas, kai įmanoma, skaitmeniniu būdu naudoti ES keleivio buvimo vietos anketą, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos taisyklių; pabrėžia savanoriškų, sąveikių ir nuasmenintų stebėjimo, kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlių svarbą naudojantis Komisijos sąveikumo tinklų sietuvu, kai jokie duomenys nenaudojami kitais tikslais, pvz., komerciniais ar teisėsaugos tikslais, ir, kaip svarbu pagrindiniuose transporto mazguose nustatyti bendrus higienos kriterijus;

3. ragina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą stebėti ir laiku paskelbti Sąjungos šalių ir regionų, įskaitant salas, žemėlapį, naudojant spalvinį kodą, kai turima pakankamai informacijos, siekiant keliautojams pasiūlyti suderintą ir veiksmingą atsaką; ragina valstybes nares skatinti žemėlapio platinimą per nacionalinius transliuotojus, siekiant užtikrinti, kad žemėlapis taip pat būtų pasiekiamas ir menką plačiajuostę prieigą arba jos neturintiems piliečiams;

4. ragina valstybes nares, laikantis Komisijos rekomendacijos dėl COVID-19 tyrimų strategijų[14] ir ECDC bei Europos aviacijos saugos agentūros gairių, parengti bendrą ir nediskriminacinį ES sveikatos saugos protokolą dėl tyrimų prieš išvykstant, kuris turėtų būti patikimas ir įperkamas, įskaitant greitųjų testų technologijas, PGR testus ir kt.; primygtinai reikalauja, kad karantinas turėtų būti paskutinė priemonė, tačiau, kai taikytina, jo trukmė turėtų būti sutrumpinta iki minimalaus dienų skaičiaus, kuris turėtų būti suderintas visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad bet koks judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas, laikinas ir aiškiai susijęs su COVID-19 pandemija; pažymi, kad siekiant tinkamai įgyvendinti protokolą, visos valstybės narės turėtų gauti paramą iš ES fondų; ragina valstybes nares koordinuoti testavimo vykdymą skirtingais kelionės laikotarpio etapais;

5. ragina Komisiją ir valstybes nares prioriteto tvarka parengti bendrą skiepijimo pažymėjimą ir skiepijimo procedūrų medicinos tikslais abipusio pripažinimo sistemą, kuri turėtų būti diegiama kartu su skiepų platinimu, kartu išsaugant asmenų teises į privatumą ir duomenų apsaugą; mano, kad kai tik skiepai bus prieinami plačiajai visuomenei ir bus pakankamai mokslinių įrodymų, kad paskiepyti asmenys neplatina viruso, pažymėjimas kelionės tikslais galėtų būti laikomas alternatyva PGR testams ir karantino reikalavimams, kartu išlaikant reikalavimą laikytis galiojančių sanitarinių priemonių, pvz., viešose vietose dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo; pabrėžia, kad būtina ir svarbu atkurti judėjimo laisvę ES ir užtikrinti, kad transporto ir turizmo sektoriai palaipsniui grįžtų prie įprastų sąlygų;

6. palankiai vertina portalą „Re-open EU“ ir primygtinai ragina valstybes nares reguliariai siųsti Komisijai aiškią informaciją apie būsimų laisvo judėjimo apribojimų taikymą arba jų panaikinimą, kai tik tokie pokyčiai yra priimami, siekiant užtikrinti tokio portalo patikimumą; ragina Komisiją pristatyti mobiliąją programėlę, kad būtų galima geriau skleisti informaciją ir toliau tikruoju laiku teikti informaciją apie padėti prie sienų ir ES šalyse teikiamas transporto ir turizmo paslaugas, įskaitant informaciją apie visuomenės sveikatos ir saugos priemones ir kitą susijusią informaciją; mano, kad valstybės narės turėtų papildyti šį ES portalą informacija apie informacijos centrus atitinkamose paskirties vietose, pvz., viešoje interneto svetainėje ir informaciniame biuletenyje;

7. ragina Komisiją pradėti specialią ES informavimo kampaniją kelionių ir turizmo klausimais naudojant ES turizmo ženklą, kurios tikslas – skatinti ES keliones ir atkurti piliečių pasitikėjimą kelionėmis ir turizmu COVID-19 laikotarpiu;

8. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti bendrą spalvinio kodo sistemą ir kelionėms į trečiąsias šalims taikytinus bendruosius kriterijus, abipusiškai pripažįstant apsaugos nuo COVID-19 priemones visose transporto rūšyse, ypač aviacijos ir jūsų sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti išankstinio perspėjimo sistemą, kuri naujų technologijų pagalba patogiu būdu įspėtų turistus apie trečiosiose šalyse galimą grėsmę sveikatai; prašo Komisijos ir valstybių narių teikti pagalbą kelionių operatoriams organizuojant kelionių patirties įgijimą pasirinktose trečiųjų šalių teritorijose, kartu visapusiškai laikantis išsamių sveikatos apsaugos protokolų, siekiant kuo labiau sumažinti užsikrėtimo pavojų;

9. ragina Komisiją įdiegti ES sertifikavimo higienos srityje spaudą, kurį kartu turėtų kurti ECDC ir valstybės narės ir kuriuo reikėtų sertifikuoti turizmo veiklą, užtikrinant atitiktį minimaliems higienos standartams, susijusiems su COVID-19 viruso ir kitų galimų infekcijų prevencija ir kontrole; mano, kad šiuo spaudu turėtų būti siekiama nustatyti visos Europos sveikatos standartus, kurie padėtų atkurti vartotojų pasitikėjimą turizmo sektoriumi ir taip prisidėti prie jo atgaivinimo, kartu išvengiant administracinės naštos labai mažoms įmonėms ir MVĮ;

10. apgailestauja dėl to, kad priemonė „Next Generation EU“ neapima tiesioginio finansavimo turizmo pramonei, ir ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas įtraukti turizmo ir kelionių sektorius į savo ekonomikos gaivinimo planus ir iniciatyvą REACT-EU, laikantis aplinkosaugos ir socialinių standartų; pabrėžia, kad nors svarbu, jog veiksmai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę būtų prieinami finansuoti šį sektorių atgaline data ir užkertant kelią bankrotams, visgi tik tokių veiksmų nepakanka; ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų, susijusių su Europos regionais, kuriuose turizmas sudaro didesnę BVP dalį, taip pat tai taikyti saloms ir atokiausiems regionams; todėl pabrėžia, kad ES fondų finansinė parama, paskirstyta valstybėms narėms dėl COVID-19 pandemijos, ne visada pasiekia tuos turizmo veiklos vykdytojus, kuriems skubiai reikalingas tiesioginis finansavimas, kad jie galėtų tęsti ir išlaikyti savo ekonominę veiklą;

11. ragina Komisiją skatinti valstybes nares laikinai nustatyti kelionių ir turizmo paslaugoms taikomus lengvatinius PVM tarifus kartu su specialiu skatinimo priemonių rinkiniu visoms labai mažoms įmonėms ir MVĮ 2020-2024 m. laikotarpiu, siekiant kuo labiau sumažinti bankrotų skaičių ir išsaugoti darbo vietas bei darbuotojų teises Europos turizmo pramonėje, kartu panaudojant investicijas skatinti perėjimą prie labiau skaitmeninės ir tvaresnės turizmo ekosistemos;

12. ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas į savo 2021-2027 m. veiksmų programas, pažangiosios specializacijos strategijas ir partnerystės susitarimus įtraukti turizmą kaip horizontalųjį prioritetą, siekiant finansuoti turizmo projektus;

13. ragina Komisiją kartu su Parlamentu įgyvendinti patvirtintus parengiamuosius veiksmus „Europos turizmo krizių valdymo mechanizmą“, kad būtų pasirengta įveikti būsimas krizes ir padėti turistinėms vietovėms parengti krizių prevencijos planus, nenumatytų atvejų priemones ir parengti pasirengimo planus bei veiksmus;

14. ragina Komisiją reguliariai informuoti ir bendradarbiausi su Parlamentu apie paremiamąją veiklą ir pažangą, padarytą rengiant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kad šiame procese dalyvautų atsakingas Parlamento komitetas;

Perorientavimas: valdymo politika pagal Sąjungos sistemą

15. ragina Komisiją sukurti naują ES institucijų valdymo modelį, kuriuo būtų stiprinama naujo direktorato, kuris būtų skirtas turizmui, organizacinė, finansinė ir žmogiškųjų išteklių struktūra, jam skiriant pakankamą finansavimą ir siekiant užtikrinti integruotą ir efektyvų požiūrį į turizmą, remti turizmo atgaivinimą Europos regionuose ir padėti įmonėms įgyvendinti priemones, reikalingas svarbiausiems tikslams tvarumo ir inovacijų srityse pasiekti, taip pat didinti jų konkurencingumą ir patrauklumą;

16. be to, ragina Komisiją atsižvelgti į galimą įvairių generalinių direktoratų sąveiką, atsižvelgiant į kompleksinį turizmo pobūdį žemės ūkio, transporto, kultūros, jūrų, regioninės plėtros, užimtumo ir klimato srityse;

17. ragina Konferencijoje dėl Europos ateities pradėti diskusiją, siekiant turizmo sričiai taikyti pasidalijamąja ES kompetenciją, o ne papildomą kompetenciją, kaip yra dabar; pabrėžia, kad šiuo metu turizmo srityje Sutartimis užtikrinamas didelis ES politikos lankstumas, kuriuo Komisija nevisapusiškai naudojasi; todėl ragina Komisiją pradėti visapusiškai pasinaudoti Sutartimis siekiant plėtoti visapusišką Europos turizmo politiką;

18. apgailestauja dėl to, kad į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą neįtraukta speciali tvaraus turizmo kryptis, kuri reikštų įsipareigojimą įgyvendinti Europos Parlamento patvirtintą Europos turizmo politiką, patvirtintą Parlamento rezoliucijoje dėl transporto ir turizmo 2020 m. ir vėliau; pažymi, kad ši eilutė neturėtų sutapti su finansine parama, kuri teikiama kelionių ir turizmo sektoriui iš esamų ES fondų, ar jos pakeisti; apgailestauja dėl to, kad turizmas dar nebuvo įtrauktas į reglamentus dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų arba į bendrosios rinkos programą kaip savarankiškas tikslas;

19. ragina Komisiją sukurti ES paramos labai mažoms įmonėms ir MVĮ stebėsenos mechanizmą, daugiausia dėmesio skiriant likvidumui ir užtikrinant ES pridėtinę vertę ir skaidrumą, siekiant padidinti tų įmonių galimybes gauti ir naudotis ES lėšomis ir finansinėmis priemonėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos modernizuoti ir įgyvendinti novatoriškus ir tvarius projektus, užtikrinant atskaitomybę ir administracinį supaprastinimą;

20. pritaria Komisijai dėl Europos turizmo konvencijos rengimo 2020 m. ir ragina 2021 m. pateikti veiksmų planą ir laiku parengti ES tvaraus ir strateginio turizmo strategiją, suderintą su skaitmenine darbotvarke, Žaliuoju kursu ir JT darnaus vystymosi tikslais, ir kuri pakeistų strategiją, patvirtintą 2010 m., siekiant, Europa išlaikytų populiariausios turizmo krypties statusą; primena, kad rengiant šią strategiją turi būti konsultuojamasi su turizmo sektoriaus specialistais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu imtis konkrečių veiksmų siekiant įveikti dabartinę krizę ir skatinti alternatyvias turizmo formas, pvz., kultūrinį ir tvarų turizmą, agroturizmą, laukinės gamtos turizmą, ekologinį turizmą ir kitą patirtį, kuria būtų atsižvelgiama į aplinką ir vietos gyventojų kultūros paveldą, kad būtų išvengta perteklinio turizmo;

21. mano, kad turizmas yra pasaulinis pramonės sektorius ir, kad būtina skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (angl. UNWTO), kaip numatyta 2018 m. pasirašytame Parlamento ir UNWTO susitarimo memorandume;

22. ragina Komisiją atnaujinti ES finansavimo paramos vadovą ir į jį įtraukti nuorodą į nacionalinį informacijos centrą, kuris sudarytų palankesnes sąlygas labai mažoms įmonėms ir MVĮ gauti informaciją, naudojantis vieno langelio principu veikiančia sistema arba internetine priemone, prireikus pasitelkiant valstybių narių pagalbą ir paramą; ragina Komisiją didinti turizmo sektoriaus įmonių ir MVĮ informuotumą apie šį vadovą;

23. ragina Komisiją kitoje DFP įsteigti Europos turizmo agentūrą ir parengti trumpalaikį sprendimą sukuriant turizmo departamentą vienoje iš esamų vykdomųjų įstaigų, visų pirma MVĮ reikalų vykdomojoje įstaigoje (EASME) arba būsimoje Sveikatos ir skaitmeninės veiklos vykdomojoje įstaigoje;

Europos turizmo agentūra, be kita ko, turėtų būti atsakinga už:

– teikti ES ir jos valstybėms narėms ir politikos formuotojams faktinę apžvalgą ir duomenis, kad jie galėtų parengti pagrįstas strategijas, besiremiančias surinktais ir išanalizuotais turizmo duomenimis, įskaitant galimą jų socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį;

–  taikyti krizių valdymo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad turizmo sektorius būtų tinkamai pasirengęs būsimoms krizėms, jei paaiškėtų, kad nacionaliniai atsakomieji veiksmai yra nepakankami;

– teikti techninę ir administracinę paramą labai mažoms įmonėms ir MVĮ, kad jos galėtų geriau pasinaudoti ES finansavimu ir finansinėmis priemonėmis;

–  remti turizmo ekosistemą, pavyzdžiui, dalijantis gerąja patirtimi, kad būtų galima priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl turizmo politikos tobulinimo;

– populiarinti Europos prekės ženklą trečiosiose šalyse ir įvairinti Europos turizmo produktus;

Privalumai: perėjimas prie tvaraus, atsakingo ir pažangiojo turizmo

24. pažymi, kad tvariu turizmu turėtų būti atsižvelgiama į dabartinį ir būsimą ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat poveikį aplinkai, turint omenyje lankytojų, pramonės, aplinkos ir vietos bendruomenių poreikius[15]; primena, kad turizmo ir kelionių pramonė visame pasaulyje sukuria ekologinį pėdsaką; pabrėžia, kad reikia parengti tvarius ir lanksčius daugiarūšio transporto sprendimus ir plėtoti gamtos paveldo ir biologinės įvairovės išsaugojimo politiką, gerbiant priimančiųjų bendruomenių socialinį ir kultūrinį autentiškumą, užtikrinant tvarumą ir pasiekiant socialinę bei ekonominę naudą, kuria galėtų naudotis visi suinteresuotieji subjektai;

25. ragina Komisiją skubiai parengti tvaraus turizmo veiksmų planą, į kurį būtų įtrauktos novatoriškos priemonės, kuriomis siekiama mažinti šio sektoriaus poveikį klimatui ir aplinkai plėtojant tvaresnio turizmo formas, įvairinant pasiūlą, skatinant naujas bendradarbiavimo iniciatyvas ir plėtojant naujas skaitmenines paslaugas;

26. ragina valstybes nares, konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene ir laikantis būsimo Europos tvaraus turizmo veiksmų plano, parengti nacionalinio ir regioninio lygmens tvaraus turizmo veiksmų planus ir visapusiškai pasinaudoti naujos kartos ES lėšomis turizmo pertvarkos veiksmų planams finansuoti;

27. pabrėžia, kad dėl COVID–19 pandemijos pasikeitė keliautojų poreikių pobūdį reikalaujant „saugaus, švaraus ir tvaresnio“ turizmo; pabrėžia, kad vietos amatų veikla, kaimo turizmas, agroturizmas ir ekoturizmas yra tvaraus turizmo dalis, visų pirma dėl indėlio į tausojamąjį judumą, skatinantį atrasti Europos gamtą ir gamtovaizdžius, keliaujant pėsčiųjų, dviračių ar raitelių takais, į kuriuos turi būti suteikta galimybė patekti;

28. ragina Komisiją, bendradarbiaujant su regionais, pradėti taikyti Europos turizmo rodiklių sistemą, turinčią nuolatinę valdymo struktūrą, ir įdiegti ją turizmo paskirties vietose kartu su statiškais rodikliais ir tikralaikiais duomenimis, kad jas būtų galima valdyti ir vertinti; pabrėžia, kad Europos turizmo rodiklių sistemos rezultatų suvestinės tikslas – stebėti turizmo ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

29. ragina Komisiją išnagrinėti ekologinio ženklo gavimo kliūtis ir išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant kitas turizmo paslaugas, papildant aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) turizmo srityje, ir nustatyti mechanizmus, kuriais būtų remiamos šios sertifikavimo sistemos ir populiarinami turizmo operatoriai, kurie būtų įdiegią minėtas sistemas;

30. ragina valstybes nares, nacionalines turizmo įstaigas ir pramonės sektorių stiprinti esamų kokybės ženklų kriterijų ir taikymo Sąjungoje koordinavimą ir skatinti tokį koordinavimą ir skatinti Komisiją vykdyti koordinavimo vaidmenį ir remti vietos iniciatyvas

31. giria Komisiją už tai, kad ji įsteigė Turizmo tvarumo grupę (TTG), ir ragina šią grupę atnaujinti savo darbą ir persvarstyti 2012 m. Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją, kaip priemonę skatinti dalyvavimą ir gerosios patirties taikymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; mano, kad ši grupė gali pasitarnauti kaip nuoroda į Europos suinteresuotųjų subjektų tinklą tvaraus turizmo srityje, pasiūlyti naujų priemonių ir iniciatyvų, siekiant įvertinti su turizmu susijusios veiklos socialinį ir ekologinį poveikį, įtraukti keliautojus ir tiek keliautojams, tiek ir turizmo įmonėms suteikti galimybes suprasti jų daromą pėdsaką aplinkai;

32. pabrėžia, kokia svarbi Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (angl. UNWTO) vykdoma Turizmo tvarumo vertinimo statistinė programa, kuria siekiama įtraukti statistinius duomenis apie tvaraus turizmo ekonominį, aplinkosaugos ir socialinį matmenis;

33. primena, kad trūkstant tikslių kiekybinių ir kokybinių metrinių duomenų apie turizmo poveikį tvarumui viešojo ir privačiojo sektorių subjektai negali priimti sprendimų; prašo Eurostato nustatyti duomenų rinkimo pagrindą, susijusį su tvarumu, pertekliniu turizmu ir nepakankamu turizmu, ir kriterijus dėl darbo sąlygų, taip pat ragina atnaujinti Reglamentą (ES) Nr. 692/2011[16] ; pabrėžia, kad didieji duomenys ir naujausi duomenys (pvz., apie rezervavimo kilmę ir tipą, viešnagės trukmę, vidutines išlaidas, suskirstytas pagal tam tikrą kategoriją ir lovų užimtumo rodiklį) suteikia daugiau galimybių geriau suprasti turizmo srautų raidą ir paklausos pokyčius, pritaikyti pasiūlą ir įgyvendinti atitinkamas politikos kryptis;

34. pritaria Europos duomenų strategijai ir Komisijos pasiūlymui dėl Duomenų valdymo akto; ragina Komisiją įtraukti turizmą į bendrų duomenų erdvių valdymo sistemą ir geriau reguliuoti interneto užsakymo platformų ir kelionių tarpininkų veiklą, kad turizmo įmonės galėtų visapusiškai įsipareigoti diegti inovacijas ir skaitmeninti, nes tai yra labai svarbu visam sektoriui modernizuoti ir naujoms paslaugoms bei platesnei aukštos kokybės pasiūlai plėtoti; be to, ragina Komisiją skatinti turizmo duomenų kaupimą turizmo tikslais ir regioninius turizmo įmonių inkubatorius ir spartintojus, skirtus turizmo įmonėms, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir naujoves, siekiant padėti daugeliui šio sektoriaus MVĮ rinkti, tvarkyti ir panaudoti kuriamus duomenis, taip suteikiant joms galimybę visapusiškai išnaudoti duomenų ekonomiką ir diegti tvarius sprendimus;

35. pabrėžia, kad vis daugiau turizmo produktų ir paslaugų yra įsigyjama internetu; pripažįsta išaugusį bendradarbiaujamosios ekonomikos platformų, kaip tarpininkių, vaidmenį ir jų nuopelnus inovacijų ir tvarumo srityse; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas internete ir realioje aplinkoje dirbančioms įmonėms, vengti rinkos iškraipymų ir išsaugoti sveiką konkurenciją, visų pirma susijusią su profesionalių paslaugų teikėjų ir lygiaverčių subjektų skirtumais; pabrėžia įtaką, kurią šioje besikeičiančioje aplinkoje daro internete teikiami įvertinimai bei atsiliepimai apie turizmo patirtį;

36. mano, kad taip pat svarbu užtikrinti žinių ir inovacijų bendrijų bendradarbiavimą maisto ir kultūros sektoriuose; mano, kad pagrindiniai sėkmingo agrarinio turizmo veiksniai – informuotumo apie rinką skatinimas, geresnės kvalifikacijos, didesnis valdymo veiksmingumas, partnerystė realiomis sąlygomis ir tikslinės tinklaveikos galimybės, taip pat novatoriškų ateities priemonių kūrimas; taip pat mano, kad, siekiant padidinti socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį agrarinio turizmo veiksmingumą, būtinas glaudesnis suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir koordinavimas, aktyvesnis vietos valdžios institucijų dalyvavimas turizmo ir rinkos tyrimuose bei įgyvendinant profesinės komunikacijos ir rinkodaros strategijas;

37. ragina Komisiją gerbti vietos valdžios institucijų teisę nustatyti reglamentavimo priemones, kad būtų išvengta žalingo perteklinio turizmo poveikio;

 38. pažymėtina, kad turizmas yra glaudžiai susijęs su judumu ir kad valstybės narės, gaudamos ES finansinę paramą, turi didinti investicijas į perėjimą prie švaresnių degalų, kai įmanoma, prie mažataršių ir netaršių transporto priemonių prie prieinamesnių transporto rūšių, įskaitant visas rūšis, skirtas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, ir remti judumą kaip paslaugą ir platformas, užtikrinančias bilietų pardavimo sistemų sąveikumą ir įviariarūšiškumą, kad būtų galima įsigyti tarpvalstybinius ir įvairiarūšius bilietus „nuo durų iki durų“;

39. mano, kad turizmo judumo srityje pirmenybę reikėtų atiduoti tvariausių transporto priemonių naudojimui, nes jos palieka mažesnį ekologinį pėdsaką; primena, kad visos valstybės narės privalo turėti modernią, saugią ir tvarią transporto infrastruktūrą, kad galėtų sudaryti palankesnes sąlygas kelionėms ES, o atokiausi regionai, periferinės ir atokios sritys bei salos taptų lengviau pasiekiamos keliaujantiems Europos viduje ir iš kitų šalių atvykstantiems turistams ir stiprinti teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti trūkstamoms jungtims tarp valstybių ir jų užbaigimui bei TEN-T 2030 m. ir 2050 m. terminų laikymuisi;

40. pabrėžia, kad Europos geležinkelių metai galėtų suteikti galimybę geriau informuoti visuomenę apie tvarų turizmą ir naujus tarpvalstybinius maršrutus, kuriuos ES piliečiai gali atrasti dėl geležinkelio jungčių; todėl ragina Komisiją tobulinti Europos geležinkelių tinklą; palankiai vertina Sąjungos iniciatyvą „DiscoverEU“, pagal kurią daugiausia jaunimui suteikiama galimybė atrasti Europą per mokymosi ir kultūrinę patirtį ir populiarinant vietos kultūros paveldą;

41. pabrėžia, kad kultūra ir kultūros paveldas yra svarbūs Europos turizmui; todėl ragina valstybes nares skirti pakankamai lėšų kultūros ir kultūros paveldo vietoms finansuoti, nepamirštant jų, kaip mūsų kultūros paveldo, kurį reikia saugoti, visų pirma nuo klimato kaitos ir perteklinio turizmo, tikrosios vertės;

42. pabrėžia, kad būtina gilintis į kultūros paveldo atsparumo klausimą, ir atkreipia dėmesį į tvaraus turizmo ir kultūros paveldo sąsają; laikosi nuomonės, jog kultūrinis turizmas, sudarydamas žmonėms galimybes išsamiai pažinti daugiabriaunį Europos kultūros paveldą, gali tapti žmonių tarpusavio supratimą ES stiprinančiu veiksniu; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į pamokas, išmoktas Europos kultūros paveldo metų laikotarpiu; primena, jog ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis imtasi daugybės iniciatyvų, kad tvarus turizmas būtų gerinamas kultūros paveldą integruojant į aplinkos, architektūros ir planavimo politiką; mano, jog būtina apsaugoti persitvarkančių regionų pramoninį paveldą, kad juose atsivertų naujos ekonominės ir profesinės veiklos galimybės; pakartoja, kad būtina didinti visų subjektų informuotumą paveldo apsaugos klausimais, be kita ko, apie neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis grėsmę; pažymi, kad, svarstant apie tvarų turizmą, taip pat reikia dar kartą aptarti per karus pagrobtų, pavogtų ar neteisėtai įsigytų kūrinių ir kultūros vertybių klausimą; ragina puoselėti tvaraus kultūrinio turizmo srities kompetenciją; ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas kultūrinio turizmo ekspertų bendradarbiavimas ir remiami bendradarbiavimas ir geriausios patirties mainai šiame sektoriuje;

43. mano, kad Europos Tarybos inicijuota programa „Kultūros maršrutai“ padeda atkreipti dėmesį į Europos istorijos įvairovę ir populiarinti kultūros paveldą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu susieti turistų traukos centrus; laikosi nuomonės, kad programa turi didelį potencialą smulkiam verslui, kultūrų dialogui ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taigi, turi būti plėtojama vis labiau skatinant turizmo tvarumą, be kita ko, kultūros paveldo apsaugą;

44. ragina Komisiją išsiaiškinti, ar yra galima sąveika su Europos dviračių takų tinklu ir jo 17 koridorių, visų pirma didinant finansinę paramą, kad Europoje būtų skatinamas dviračių turizmas; ragina Komisiją skatinti atgaivinti apleistas geležinkelių atkarpas, be kita ko, remiant dviračių ir geležinkelių transporto projektus ir aktyviai skiriant paramą dviračių ir traukinių įvairiarūšiam transportui; siūlo populiarinti dviračių paketus kartu su kitais tvariais pasiūlymais; mano, kad tarpvalstybiniai veiklos lauke maršrutai, įskaitant kaimo, kalnų ar jūrų turizmą, populiarinami pasitelkiant specialius ES lėšomis finansuojamus tinklus, gali atlikti pagrindinį vaidmenį sujungiant skirtingus valstybių narių regionus ir veiksmingai nukreipiant turizmo srautus, sykiu suteikiant galimybių skatinti turizmą mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

45. primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti naują Europos įtraukaus turizmo programą, pagrįstą iniciatyvos „Calypso“ modeliu, kuri sudarytų sąlygas pažeidžiamoms socialinėms grupėms asocijuotosiose subjektuose kitose valstybėse narėse, kurios taip pat siūlo savo piliečiams socialinio turizmo programas, pasinaudoti nacionaliniais turistiniais čekiais; pažymi, kad dauguma valstybių narių, įgyvendindamos tokias programas, pasiekia labai gerų rezultatų, ir mano, kad būtų labai naudinga užtikrinti tokių programų sąveiką ES lygmeniu;

46. ragina Komisiją pristatyti bandomojo projekto „Pažangiojo turizmo vietovės“ rezultatus ir paaiškinti, kaip ji ketina įgyvendinti jo schemą susiejant inovacijas su UNESCO ir gamtos vietovių, tradicinių vietos gaminių ir kultūros centrų apsauga;

 

47. ragina valstybes nares ir Komisiją, taikant platesnius ir teisingesnius kriterijus, Europos pažangiojo turizmo sostinės projektą paversti nuolatiniu projektu ir taip padėti vietos verslui ir vietos tiekimo grandinėms; prašo labiau įsipareigoti palaipsniui didinti tvaraus judumo galimybes visoje Europoje;

48. palankiai vertina Komisijos sukurtą Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimą ir ragina įgyvendinti panašias nacionalinio ir regioninio lygmens iniciatyvas;

49. giria Komisiją už veiklą, vykdytą dirbant su 14 veiksmų, sudarančių Pakrančių ir jūrų turizmo strategiją, ir ragina Komisiją pateikti rezultatus, kuriuos būtų galima panaudoti skiriant finansavimą infrastruktūrai (uostams ir prieplaukoms), logistinei ir veiklos paramai, atliekų prevencijai ir atsinaujinančiosios energijos naudojimui; pabrėžia, kad reikia gerbti jūrų ekosistemą, skatinti dialogą tarp valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės ir gerinti tvarią pakrančių ir jūrų turizmo plėtrą; ragina Komisiją, sudarius susitarimą su valstybėmis narėmis, imtis priemonių kruizų sektoriui paremti, kuris vis dar patiria didelę COVID-19 pandemijos žalą, ir sudaryti palankesnes sąlygas šio sektoriaus veiklos atnaujinimui, sykiu paisant socialinių ir aplinkos standartų;

50. ragina Komisiją plėtoti jūrų ir pakrančių turizmo iniciatyvas, susijusias su kapitono kvalifikacijos pripažinimu, laivų, prieplaukų ir tvirtinimo įtaisų PVM taisyklėmis, taip siekiant spręsti sezoniškumo keliamas problemas ir skatinti tarpvalstybinius maršrutus, pvz., jūrų turizmo maršrutų tinklą, taip pat viešai skelbti informaciją apie dabartinę padėtį įgyvendinant bandomąjį projektą „Tvaraus kruizinio turizmo gerosios patirties chartija“ (angl. „Charter of good practices for sustainable cruise tourism“);

51. ragina Komisiją kaimo ir pakrančių vietovėse dirbančius vietos subjektus įtraukti į pajamų įvairinimo iniciatyvas kuriant turizmo produktus, paslaugas ar potyrius, rengiant naujas iniciatyvas ir ieškant esamų iniciatyvų sąveikos; ragina stengtis į šias iniciatyvas įtraukti pirminio sektoriaus (žemės ūkio, gyvulininkystės ir žuvininkystės) gamintojus ir išsiaiškinti, ar būtų galima jomis pasinaudoti šių subjektų produktų rinkodaros tikslais ir populiarinti kultūrines ar gastronomines tradicijas;

52. atkreipia dėmesį į tai, kad kaimo vietovėse gali glūdėti užimtumo galimybių teisėtai šalyse gyvenantiems trečiųjų valstybių piliečiams, taip skatinant jų socialinę ir ekonominę įtrauktį;

53. atkreipia dėmesį į teigiamą kaimo turizmo indėlį užtikrinant nedidelio masto įvairų ūkininkavimą, kovojant su socialine nelygybe ir kuriant užimtumo galimybių moterims (moterų dalis šiame sektoriuje ES sudaro apie 50 proc.), taip prisidedant prie kartų kaitos ir stabdant gyventojų skaičiaus mažėjimą;

54. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir didėjantį sąmoningumą visuomenės sveikatos klausimais, į būsimas turizmo plėtros priemones Europoje būtina įtraukti sveikatos turizmą, ypač vandenų procedūrų kurortų ir sveikatingumo turizmą, nes tai yra atskiras sektorius, turintis didelį konkurencinį ir inovacijų potencialą;

Nauja koncepcija – turizmo pramonės ateities planavimas

55. pabrėžia, kad turizmo pramonę būtina remti įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, pvz., tiekiant klimato požiūriu neutralius produktus, naudojant švarią energiją, mažinant žalingų cheminių medžiagų ir vienkartinių plastikinių medžiagų naudojimo mastą, gerinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą (teikiant paskatas renovuoti turistinės paskirties pastatus), atliekant lietaus vandens ir buitinių nuotekų perdirbimo procesus, sudarant galimybes perdirbimui ir užkertant kelią atliekų susidarymui;

56. primygtinai ragina Komisiją per 2021 m. pirmą pusmetį pateikti iš kiekvienos valstybės narės gautų prašymų dėl valstybės pagalbos turizmo pramonei schemų ir ES finansavimo, naudojamo COVID-19 poveikiui šalinti, įskaitant galimybes taikyti programą SURE, analizę; ragina Komisiją, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, įtvirtinti programą SURE ir pratęsti jos taikymą iki 2022 m. pabaigos;

57. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų dėl nuo COVID-19 krizės nukentėjusio turizmo sektoriaus darbuotojų padėties ir apsvarstyti galimybę sukurti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planui priklausančią ES sistemą, taikomą visoje šio sektoriaus vertės grandinėje, visa tai darant glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir verslo įmonėmis, palaikant konstruktyvų dialogą dėl darbo sąlygų šiame sektoriuje, kuriam būdingas sezoniškumas, darbas ne visą darbo dieną ir netipinės darbo formos; pabrėžia, kad privaloma užtikrinti prieigą prie socialinės apsaugos;

58. ragina Komisiją kartu su Europos investicijų banku sukurti pakankamos specialiosios paramos turizmo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, skaitmeninimo ir inovacijų projektams teikimo priemonę ir sudaryti sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti programa „InvestEU“, kad būtų galima įgyti naujų įgūdžių ir sukurti daugiau darbo vietų; pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti ES ir vietos lygmens veiksmus, taip siekiant išspręsti galimybių gauti finansavimą problemą; pabrėžia, kad tokios naujos technologijos kaip dirbtinis intelektas, robotika, virtualioji ir papildytoji realybė gali turėti didelį poveikį turizmo sektoriui; pažymi, kad, norint juos panaudoti, turizmo subjektams, ypač labai mažoms įmonėms ir MVĮ, reikia deramo finansavimo;

59. ragina Komisiją pasiūlyti naujas programas, kuriomis siekiama remti turizmo sektoriaus inovacijas, pasitelkiant modeliuojamąjį mąstymą;

60. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis remti geriausią patirtį, kurią šiuo metu naudoja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, perėjimą prie sklandaus transporto įvairiarūšiškumo ir tęstinės kelionės bilietų keliaujant geležinkelių transportu pardavimo plėtojimą; primena, jog modernūs, sklandžiai veikiantys TEN-T tinklai ir sparčiosios tarpvalstybinės paslaugos visoje Europoje yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotos visos tarptautinio viešojo tvaraus transporto teikiamos galimybės paverčiant turizmą tvaresniu bet kuriuo metų laiku; todėl primena, kad būtina stiprinti miestų transporto mazgus ir gerinti viešąjį transportą, nes jie yra svarbi turistinės patirties ir piliečių kasdienio gyvenimo turistinėse vietovėse dalis;

61. ragina Komisiją sukurti e. vizą, taip pat kelionės vizą ir kitas priemones, kurios leistų lankytojams teisėtai atvykti į Sąjungą;

62. mano, kad populiarinant Europos turizmo prekių ženklą trečiosiose valstybėse daugiausia dėmesio reikia skirti turizmo produktų įvairinimui, taip siekiant pritraukti platesnio pomėgio rato turistų ir padidinti rinkos dalį, sykiu populiarinant pagrindines vietas, kurios gali pakeisti masinio turizmo vietas; atkreipia dėmesį į tai, kad patrauklūs visos Europos turistiniai produktai ir paslaugos, pvz., daugiašaliai maršrutai;

63. atkreipia dėmesį į svarbų sporto indėlį Europos turizmui ir į tai, kad sporto renginiuose ir veikloje glūdi galimybių, tačiau nereikėtų pamiršti, kad taip pat svarbu didinti pagrindinių renginių tvarumą; atkreipia dėmesį į Europos gastronomijos, gastronominių maršrutų ir HoReCa (viešbučių, restoranų ir kavinių) sektoriaus svarbą turizmo pramonei; atkreipia dėmesį į sveikatos ir vandens procedūrų kurortų turizmo svarbą ir ragina Komisiją skatinti turistinio pobūdžio iniciatyvas, kurios padėtų sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas taikant prevencines priemones ir mažinant vaistų vartojimo mastą; mano, kad populiarinant Europos turizmo prekių ženklą daugiausia dėmesio, bendradarbiaujant su turistinėmis vietomis ir kelionių organizatoriais, reikia skirti ES kultūros ir gamtos paveldo, maisto ir sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlos įvairinimui;

64. primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ne žemės ūkio geografinių kilmės vietos nuorodų, atsižvelgiant ir į 2014 m. įvykusios viešosios konsultacijos rezultatus, iš kurių matyti, kad toks pripažinimas būtų naudingas turizmo sektoriui, nes produktas būtų nedelsiant identifikuojamas su tam tikra teritorija;

65. ragina Komisiją populiarinti meninės pakraipos ir tradicinių amatų profesijas, nes jos, būdamos oficialiai pripažintu Europos kultūros paveldu, įkūnija Europoje pagamintų gaminių, kaip Europos teritorijų tapatybės ir tradicijų išraiškos, meistriškumą, be kita ko, ir turizmo sektoriuje;

66. ragina Komisiją įvertinti ir, jei reikia, peržiūrėti Kelionių paketų direktyvą[17] ir atnaujinti derybas Taryboje dėl Reglamento (EB) Nr. 261/2004 dėl oro transporto keleivių teisių[18] peržiūros, taip siekiant atsižvelgti į pastarosios krizės padarinius, užkirsti kelią būsimam teisiniam netikrumui ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą; prašo Komisijos išsiaiškinti, ar galima, įtraukiant prevenciją, griežtinti nemokumo apsaugos nuostatas, taip siekiant remti bendroves ir MVĮ ankstyvuoju etapu ir apsaugoti darbuotojus sisteminių sukrėtimų ir (arba) nemokumo atveju;

67. ragina Komisiją, remiantis COVID-19 krizės metu įgyta patirtimi ir panašiomis sistemomis valstybėse narėse, sukurti Europos kelionių garantijų sistemą, taip siekiant užtikrinti finansinį likvidumą bendrovėms ir garantuoti kompensacijas keliautojams bei padengti repatriacijos išlaidas, sykiu nustatant teisingą kompensaciją už visą galimą bankroto atveju patirtą žalą;

68. ragina Komisiją sukurti bendrą skaitmeninių inovacijų raštingumo programų platformą, skirtą labai mažų įmonių ir MVĮ vyresniosios grandies vadovams, suteikiant jiems įgūdžių, kurių reikia siekiant optimizuoti gerovės kūrimo potencialą; mano, kad labai svarbūs reguliarūs mokymai esamiems turizmo sektoriaus darbuotojams ir jų perkvalifikavimas, didžiausią dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir novatoriškoms technologijoms; ragina Komisiją parengti ES veiksmų gaires dėl šio sektoriaus darbuotojų įgūdžių tobulinimo, įskaitant šiam tikslui skirtą ES finansavimo schemą;

69. pažymi, kad skirtingose šalyse įgūdžiai ir kvalifikacijos ne visada yra suderinti ir kad trūksta abipusio pripažinimo; todėl ragina Komisiją įvertinti šios srities taisyklių ir teisės aktų suderinimo galimybes;

70. primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su šio sektoriaus organizacijomis ir pasinaudoti geriausia patirtimi, kad būtų galima parengti rekomendacijas ir teikti finansinę paramą komercinių ir turistinių renginių, mugių, kongresų organizavimui ir turizmui, susijusiam su meniniais ir pramoginiais renginiais, pvz., koncertais ir festivaliais;

71. prašo Komisijos viešai skelbti gerąją patirtį, susijusią su kelionių vadovų profesine veikla, ir dalytis ja su suinteresuotaisiais subjektais bei valstybėmis narėmis, taip siekiant spręsti šiame sektoriuje kylančias problemas; mano, kad kelionių vadovų profesija atlieka labai svarbų vaidmenį populiarinant kultūros paveldą ir vietos teritoriją, jos tradicijas ir ypatumus; todėl mano, kad reikėtų užtikrinti deramą šios profesijos apsaugą darbo rinkoje, taip siekiant garantuoti kokybiškas paslaugas, sykiu išlaikant atvirą ir sąžiningą konkurenciją; ragina Komisiją išnagrinėti tarpusavio pripažinimo šiame sektoriuje trūkumo problemą, kad būtų galima nustatyti, kuriose srityse Sąjunga gali imtis reikalingų tobulinimų;

72. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti kelionių ir turizmo paslaugų prieinamumą visiems, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius, nepaisant jų ekonominės padėties ar galimo pažeidžiamumo; ragina Komisiją stengtis sudaryti palankesnes sąlygas galimam platesniam ES neįgaliųjų kortelių sistemos įgyvendinimui ir pripažinimui; pabrėžia, kad visiems prieinamą turizmą galima pasiekti tik tinkamai derinant valstybių narių taikomus teisinius standartus, inovacijas ir technologinę plėtrą, darbuotojų mokymą, informuotumo didinimą, tinkamą reklamą ir komunikaciją visoje turizmo pasiūlos tiekimo grandinėje; todėl pabrėžia, kad Europos tinklai, kuriuose viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai gali bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi, yra svarbūs; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skatinti šiuo metu vykdomą Tarptautinės standartizacijos organizacijos prieinamų turizmo paslaugų standarto rengimą ir užtikrinti, kad šis standartas būtų greitai ir teisingai įgyvendintas, kai tik bus priimtas, kartu užtikrinant, kad paslaugų teikėjai laikytųsi atitinkamų prieinamumo standartų, kurie jau yra nustatyti arba šiuo metu įgyvendinami, ir teiktų informaciją apie savo paslaugų prieinamumą;

73. ragina Komisiją pasiūlyti standartizuotą pranešimų apie interaktyviuosius atsiliepimus dėl įmonėms ir turistams prieinamų turistinių vietų sistemą ir skatinti ją naudoti visame turizmo sektoriuje;

74. ragina Komisiją, apibrėžiant ir įvertinant turizmo teisės aktų poveikį, atsižvelgti į tam tikrus atokiausių regionų ypatumus ir papildomas kliūtis, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, nes turizmas turi itin didelę įtaką tų regionų ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi; todėl įspėja, kad būtina užtikrinti tinkamą finansavimą, taip siekiant garantuoti atokiausių regionų prieinamumą; taip pat ragina Komisiją atsižvelgti į su klimatu susijusią pertvarką ir skaitmeninę pertvarką atokiausiuose regionuose;

75. ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti kalnų regionams, saloms, salų regionams ir kaimo vietovėms ir atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus geros struktūros institucinis bendradarbiavimas su visais suinteresuotaisiais regioniniais veikėjais ir Regionų komitetu;

76. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti judumą teritorijose, kurios, staiga sumažėjus tiekimo apimčiai, susiduria su dvigubai ir trigubai didesniu izoliuotumu; pabrėžia, kad galima sukurti saugius kelionių koridorius į atokiausius regionus ir salas ir iš jų, taip siekiant padėti sumažinti nuolatinį šių teritorijų izoliuotumą;

77. pabrėžia, kad ES kaimo plėtros priemonėmis padedama stiprinti ES žemės ūkio maisto produktų sektorių, didinti aplinkos tvarumą ir kaimo vietovių gerovę;

°

° °

78. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

 

AIŠKINAMOJI DALIS

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, SESV 195 straipsnyje pirmą kartą pripažįstama turizmo svarba Sąjungos institucinėje struktūroje. Tokiu būdu Sąjunga papildo valstybių narių veiksmus, didindama turizmo pramonės įmonių konkurencingumą.

 

Šiuo įtvirtinimu Sąjungai suteikiama galimybė imtis veiksmų Europos lygmeniu, reaguojant į bendrus šios pramonės uždavinius, numatant verslo aplinkos, kurioje sudaromos sąlygos ekonominiam ir socialiniam paskirties vietų vystymuisi, sukūrimą ir pritaikymą, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo ir valstybių narių kompetencijos ir į juos tinkamai atsižvelgiant.

 

Tačiau COVID-19 pandemija ir dėl jos kilusi krizė atskleidė, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų Europos lygmeniu ir plačiau aiškinti bei taikyti SESV 195 straipsnį.

 

Palyginti su praėjusiais metais, užsakymų skaičius turizmo ir kelionių pramonės srityje sausio–rugpjūčio mėn. smarkiai sumažėjo (92 proc.), 85 proc. sumažėjimas pastebimas kalbant apie apgyvendinimą, restoranus, kelionių organizatorius ir tolimųjų reisų keleivius, 90 proc. apie oro linijas ir kruizinių laivų bendroves. Remiantis nuosaikesniais scenarijais, šiuo metu Sąjungoje kyla pavojus prarasti 6 mln. darbo vietų.

 

2020 m. pirmąjį pusmetį į Europą, labiausiai pasaulyje turistų lankomą vietą, atvyko 66 proc. mažiau tarptautinių turistų, o antrąjį pusmetį – 97 proc. mažiau. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. šioje srityje dirbo 22,6 mln. žmonių, o tai sudarė 11,2 proc. viso ES užimtumo, ir čia buvo sukurta 9,5 proc. Sąjungos BVP, įrodyta, kad šį staigų nuosmukį iš dalies lėmė nepakankamas valstybių narių koordinavimas kelionių srityje. Nesant bendrųjų kriterijų ir kiekvienos valstybės narės bei atokiausių regionų vyriausybėms taikant skirtingas nacionalines ir regionines priemones, kilo keliautojų sumaištis ir išaugo jų nepasitikėjimas.

 

Atsižvelgiant į tarptautinę padėtį ir didelį dabartinės krizės poveikį turizmo ir kelionių pramonei, šiame pranešime savo iniciatyva daugiausia dėmesio ketinama skirti keturioms rekomendacijoms, kuriomis siekiama: 1) atgaivinti pramonę įgyvendinant reagavimo į pandemiją planus, 2) perorientuoti valdymo politiką pagal Sąjungos sistemą, 3) stiprinti pramonės iniciatyvas siekiant tvaraus, atsakingo ir pažangiojo turizmo, 4) planuoti pramonės ateitį ir pokyčius, kurie įvyks paklausos srityje ir dėl kurių gali reikėti pritaikyti pasiūlą.

 

Sąjungai reikia bendros būtinų ir nebūtinų kelionių sistemos su aiškiais ir skaidriais kriterijais, kad keliautojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus ir kad pramonė galėtų prisitaikyti ir taikyti reikalavimus atitinkančias higienos priemones. Turėtų būti nustatyti bendri kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti rizikos zonas ir taikyti Komisijos pasiūlytą spalvų kodą, testuoti išvykstant, taip išvengiant karantino, naudoti kaukes, suderinti sekimo formas visose transporto rūšyse ir bendrinti jas su paskirties vietomis, taip sumažinant galimą naštą. Kartu nauji apribojimai, nustatyti nepalankiai pasikeitus epidemiologinėms sąlygoms, neturėtų būti taikomi keliautojams, kurie jau yra paskirties vietoje. Šių kriterijų pripažinimas Sąjungos lygmeniu yra labai svarbus siekiant atvirumo trečiųjų šalių atžvilgiu, pasitelkiant abipusį pripažinimą, ypač aviacijos ir kruizų sektoriuose. Todėl labai svarbu sukurti ES paskirties vietos sertifikavimo higienos srityje spaudą, kuriuo geroji patirtis būtų įtvirtinta kaip valstybių narių sėkmės pavyzdys, siekiant pripažinimo išorės šalyse, kokybės ir griežtesnių higienos standartų.

 

Sąjungos pasiūlymuose nenumatytas tiesioginis finansavimas turizmui yra trūkumas, kurį reikia ištaisyti įgyvendinant dabartinę finansinę programą, ir įsipareigojimas, kuris liko neįvykdytas nuo praėjusios Parlamento kadencijos. Labai svarbu ir tinkama šį finansavimą skirti pramonei, Europos ekonomikai suteikusiai tiek daug augimo ir plėtros ir šiuo metu patiriančiai rimtą krizę, kuriai būdingos pasaulinės ypatybės ir poveikis. Tai galimybė, kurios trūksta Europos Sąjungai, nes ji nekuria Europos turizmo politikos su finansavimu, kuris leistų tiesiogiai remti įmones, asociacijas ir žmones. Nors galėtų rodyti pavyzdį, Sąjunga palieka valstybėms narėms teisę teikti pirmenybę paramai sektoriui, pasitelkiant priemones „Next Generation EU“, REACT-EU, SURE ir kitus esamus finansavimo šaltinius. Todėl Komisijos prašoma kartu su Transporto ir turizmo komitetu ir Turizmo darbo grupe kaip papildomu paramos šaltiniu naudotis bandomaisiais projektais ir parengiamosiomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti, kad finansavimas pasiektų įmones, pranešėja mano, kad svarbu sukurti Europos paramos įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą. Kartu pranešėja mano, kad labai svarbu, jog Europos investicijų bankas, bendradarbiaudamas su Komisija, parengtų konkrečius projektus ir sąlygas, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės galėtų pasinaudoti programa „InvestEU“.

 

Taip pat atėjo laikas parengti sektorių laikotarpiui po vakcinos sukūrimo, todėl pranešėja, remdamasi įvairiais Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos tyrimais, pataria Komisijai išnagrinėti galimybę Sąjungoje sukurti skaitmeninį sveikatos pasą. Taip pat labai svarbu parengti Sąjungą būsimoms krizėms, todėl būtina nedelsiant remti Europos Parlamento pasiūlyto Sąjungos krizių valdymo mechanizmo įgyvendinimą.

 

Atsižvelgiant į kompleksinį turizmo ir kelionių pobūdį, reikėtų stiprinti institucinę Sąjungos valdymo struktūrą. Reikėtų skatinti ES institucijų sąveiką ir nuolatinį bendravimą, grindžiamą Turizmo, tekstilės ir kūrybos sektorių skyriaus organizacine struktūra, turinčia daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Be to, labai svarbu, kad Komisija koordinuotų tarnybų veiklą, kad į įvairias iniciatyvas būtų įtrauktas kompleksinis šio sektoriaus aspektas. Atėjo laikas įsteigti Europos turizmo agentūrą, kuri remtų šią pramonę – pasitelkdama duomenų analizės observatoriją arba taisyklių valdymą ir įgyvendinimą.

 

Siekiant užtikrinti, kad sektorius būtų ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos dalis, būtina įgyvendinti iniciatyvas, kurias Europos Komisija jau anksčiau rėmė finansiškai, tačiau kurių nebuvo tinkamai imtasi. Europos turizmo rodiklių sistema (ETIS) turėtų turėti nuolatinę struktūrą, kurią finansiškai remtų Europos Komisija, padedama paskirties vietų ir vykdydama išorės kontrolę bei stebėseną. Siekiant įgyvendinti naują ETIS valdymą, reikėtų atnaujinti Turizmo tvarumo grupės veiklą, ieškant naujų būdų, kaip jį skatinti ir kaip populiarinti kitus Sąjungos parengtus ir išduotus sertifikatus, pavyzdžiui, ekologinį ženklą, kurio taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant kitas paslaugas ir produktus. Pranešėja mano, kad svarbu atnaujinti ir populiarinti 2012 m. Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją, kaip šio sektoriaus įtraukimo priemonę.

 

 

Kad ši dvikryptė pertvarka būtų veiksminga, būtina rinkti, analizuoti ir suprasti duomenis. Todėl pranešėja mano, kad Eurostatas turi sukurti pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tiksliai nustatyti turizmo poveikį tvarumui, atsižvelgiant į perteklinį ir nepakankamą turizmą, ir prireikus atnaujinti reglamentą dėl Europos statistikos įtraukiant didelius duomenų kiekius. Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms turi būti suteikta galimybė susipažinti su pažangiąja duomenų analize, todėl turizmas, priešingai nei siūlo Komisija, turėtų būti įtrauktas į bendrų duomenų erdvių valdymo sistemą. Ateities turizmas priklauso nuo šios galimybės gauti duomenis, o tai gali pasiekti tik integruota grupė. Siekiant įvertinti pramonės inovacijas ir skaitmeninimą, būtų visiškai logiška įgyvendinti pažangiųjų paskirties vietų parengiamuosius veiksmus ir paversti Europos turizmo sostinės projektą nuolatiniu Sąjungos projektu, nustatant platesnius ir teisingesnius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įtraukti daugiau Europos paskirties vietų.

 

Svarbu remti judumą, sąveikumą ir bilietų pardavimo sistemas, tobulinti geležinkelių infrastruktūrą ir dviračių takus, be kita ko, sudarant sąlygas skatinti vietos ir tarpvalstybinį turizmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad vienos transporto rūšies apribojimas kitos atžvilgiu nėra išeitis, ypač turint omenyje daugelį Sąjungos pakraštyje esančių regionų ir šalių.

 

Pakrančių ir jūrų turizmas svarbus Sąjungai dėl jo jūrinio aspekto. 2018 m. 51,7 proc. turistų apgyvendinimo įstaigų Sąjungoje buvo įsikūrusios pakrančių zonose, todėl būtina atidžiau išnagrinėti šį segmentą ir iš naujo įvertinti Pakrančių ir jūrų transporto strategijos 14 veiksmų, su būsima DFP susijusį finansavimo vadovą ir dabartinį ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos finansavimą. Atnaujinant tuos 14 veiksmų turėtų būti remiamasi jau vykdomomis iniciatyvomis, tokiomis kaip bendroji kapitonų rengimo programa, kruizų gerosios patirties vadovas (parengiamieji Parlamento veiksmai), laivų ir tvirtinimo įtaisų PVM taisyklės ir sezoniškumo valdymo iniciatyvos.

 

Biologinė įvairovė ir saugomos jūrų teritorijos sudaro aukščiausios kokybės mokslinių tyrimų aplinką, todėl reikėtų skatinti mokslinį turizmą tuose regionuose, kurie sulaukia didžiausio tarptautinės mokslininkų bendruomenės susidomėjimo. Labai svarbu nustatyti tendencijas, susijusias su būsima karjera turizmo sektoriuje, kartu užtikrinant mokymą ir pritaikant tradicinę veiklą, investuojant į labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių vyresniųjų vadovų rengimą ir raštingumą, suteikiant jiems priemonių kuo geriau išnaudoti gerovės kūrimo galimybes.

 

Šiuo metu būtina planuoti turizmo pramonės ateitį. Ateinančio dešimtmečio Sąjungos prioritetai turi būti tendencijų ir paklausos dinamikos vertinimas, keliaujančių vartotojų galimybės ir perėjimas prie modelių, kuriais atsižvelgiama į ekologiškesnę ekonomiką. Turizmas ir kelionės turi būti sprendimo dėl 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo dalis, todėl šiuo tikslu turi būti dedamos visos pastangos ir turi būti taikomos finansinės paskatos. Siekiant išspręsti bendras problemas, turi būti sukurti regionų, veiklos vykdytojų ir viešojo bei privačiojo sektorių subjektų tinklai. Parama turėtų būti skirstoma atsižvelgiant į pramonės poveikį BVP, taip pat į tai, kad atokiausi Europos regionai turi nuolatinių ir neįveikiamų apribojimų, kurių būtina paisyti.

 

 

Raginame modernizuoti teisės aktus, numatant juose daugiau priemonių būsimoms krizėms įveikti ir suteikiant galimybę veiksmingiau ieškoti tikslingesnių sprendimų, siekiant vartotojų teisių ir verslo tvarumo pusiausvyros.

 

Visame pasaulyje būtina diegti inovacijas, todėl pranešėja ragina sukurti galimybes, kurios leistų keliautojams nekliudomai pirkti bilietus, rinktis įvairias transporto rūšis ir pačią paskirties vietą.

 

Manome, kad reikalinga Europos e. viza, todėl turime skubiai apsvarstyti galimybę pradėti diskusijas dėl kelionių vizų, kurias anksčiau pateikė Europos Komisija.

 

Visų pirma mums reikia politinės valios ir strateginės turizmo ir kelionių pramonės ateities vizijos.

 

Pranešėja mano, kad iki metų pabaigos turi būti pateiktas veiksmų planas su konkrečiais siekiais ir tikslais ir kad turi būti parengta Europos turizmo strategija, apimanti bendrus sprendimus, kuriais būtų skatinamas socialinis ir ekonominis Europos regionų ir turistinių vietų vystymasis.

 

Atsižvelgiant į žmonių pagarbą kitų vertybėms, tradicijoms ir kultūrai, turizmas atskleidžia didžiulį potencialą, o šiuo stabilumo ir taikos tarp tautų siekiu kuriama vertė, kuria taip pat dalijamasi su Europos Sąjunga.

 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (4.12.2020)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

ES tvaraus turizmo strategijos parengimas

(2020/2038(INI))

Nuomonės referentė: Marlene Mortler

 

 

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina tai, kad daugiau nei prieš 10 metų, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Komisija parengė turizmo strategiją, kuria siekiama, kad Europa išliktų labiausiai pasaulyje turistų lankoma vieta, o turizmas – trečia pagal dydį socialinė ir ekonominė veikla, stiprindama savo kultūrinę ir regioninę įvairovę, o taip pat Šengeno tarpvalstybinių kelionių erdvę; taip pat palankiai vertina po to priimtą Darnaus Europos turizmo darbotvarkę, kuria primenama, kad kaimo vietovės turi investuoti į turizmą siekdamos padidinti savo patrauklumą, įvairinti ekonomiką ir didinti pridėtinę vertę, tokiu būdu stiprinant ilgalaikį konkurencinį pranašumą;

2. primena, kad, remiantis 2018 m. Eurostato duomenimis, 45 proc. ES turistų apgyvendinimo pajėgumo buvo kaimo vietovėse; taip pat primena, kad turizmo veikla sukuria 10-20 proc. pajamų ir darbo vietų kaimo vietovėse, o tai dvigubai viršija vidurkį visoje Europoje ir pabrėžia, kad reikia geriau įvertinti kaimo turizmo socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį;

3. mano, kad veiksmingas kaimo vietovių apleidimo klausimo sprendimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų; pabrėžia, kad kaimo turizmas labai prisideda prie kaimo ekonomikos ir augimo, ypač regionuose, kurie yra nepalankioje padėtyje gamtos išteklių ir kultūrinio bei socialinio vystymosi požiūriu; pabrėžia, kad ši veikla yra svarbus papildomas pajamų šaltinis daugeliui ūkių ir suteikia daug galimybių išlaikyti kaimo vietovių patrauklumą ir kurti darbo vietas, gerinant verslo aplinką amatų sektoriui ir kaimo įmonėms, diversifikuojant žemės ūkio valdas;

4. atkreipia dėmesį į teigiamą kaimo turizmo indėlį užtikrinant nedidelio masto ir įvairų ūkininkavimą, kovojant su socialine nelygybe ir kuriant užimtumo galimybes moterims (moterų dalis šiame sektoriuje ES sudaro apie 50 proc.), taip prisidedant prie kartų kaitos ir stabdant gyventojų skaičiaus mažėjimą;

5. todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis kaimo vietovėse sukuriami papildomi pajamų šaltiniai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu turėti atskirus naujausius duomenis apie kaimo turizmo indėlį į ekonomikos vystymąsi ir užimtumą;

6. pabrėžia teisėtai šalyje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių užimtumo kaimo vietovėse galimybes, taip skatinant jų socialinę ir ekonominę įtrauktį;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl gamybos procesų ir įvairių žemės ūkio teikiamų visuotinės svarbos paslaugų, taip pat dėl tam tikros veiklos ir infrastruktūros įvairovės ūkiai tampa atradimų ir patirties vieta, kurioje bet kokio amžiaus žmonės gali susipažinti su kaimo kraštovaizdžiu ir kaimo bendruomenių saugomu kultūros ir gamtos paveldu ir patys išbandyti ūkininkavimą, taip pat geriau suprasti, kaip atsakingai elgtis su gyvūnais ir gamtos ištekliais; šiuo atžvilgiu pabrėžia kaimo turizmo, aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės išsaugojimo ir informuotumo apie gyvūnų gerovę sąveiką; pažymi, kad tvarus turizmas paprastai siejamas su kaimo turizmu;

8. primena, kad turizmo veikla kaimo vietovėse gali teigiamai prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir turėtų skatinti tvarų bei atsakingą vartojimą ir gamybą, ypač vandens, maisto, energijos ir plastiko naudojimo srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares remti kampanijas, kuriomis būtų didinamas informuotumas apie teigiamą tvaraus ekologinio turizmo poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui, atsakingam gamtos išteklių naudojimui ir mokymosi patirčiai, šviečiant ir darant įtaką gyvenimo būdo pasirinkimui siekiant gyventi ekologiškiau ir tvariau; pabrėžia, kad rengiant gaires reikia įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, siekiant užtikrinti tinkamą turizmo ir biologinės įvairovės, žemės ūkio ir kultūros tradicijų išsaugojimo pusiausvyra;

9. džiaugiasi dėl augančios vietos ir autentiškos kelionių patirties tendencijos, kuri gali labai padėti sumažinti kiekvieno asmens nuvažiuojamą atstumą ir poveikį klimatui, gerinti aplinkos turizmo valdymą, mažinant turistų lankomų vietų apkrovimą; mano, kad atostogos kaimo sodybose yra tvariausia ir veiksmingiausia Europos kaimo turizmo forma, padedanti remti vietos įmones ir populiarinti žemės ūkio paskirties žemes bei gamtines zonas; rekomenduoja, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų optimizuotas agrarinio turizmo įvairinimas, sumažintas sezoniškumas ir pagerinta turizmo kokybė; pabrėžia, kad reikia skubiai investuoti lėšas į architektūrinį istoriniu ir kultūriniu požiūriu svarbių kaimų išsaugojimą;

10. mano, kad jungiant ir siejant vietos gamybą, perdirbimą ir rinkodarą su turistų apgyvendinimo, veiklos lauke ir gastronomijos sektoriumi Europos kultūros paveldas ir papročiai, taip pat įvairūs kraštovaizdžiai, tradiciniai žemės ūkio ir darbo metodai, vietos maisto kultūra ir gastronomija remiami kaip unikali patirtis;

11. pabrėžia, kad turizmas labai padeda populiarinti regioninius prekių ženklus ir suartinti vartotojus ir gamintojus, kaip rekomenduojama strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“; šiuo atžvilgiu pabrėžia Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos kokybės sistemų, kuriose turizmo sektoriaus atstovai dalyvauja kartu su gamintojais, vaidmenį ir potencialą ir ragina visas kompetentingas institucijas skatinti tokias iniciatyvas;

12. mano, kad taip pat svarbu užtikrinti žinių ir inovacijų bendrijų bendradarbiavimą maisto ir kultūros sektoriuose; mano, kad pagrindiniai sėkmingo agrarinio turizmo veiksniai – informuotumo apie rinką skatinimas, geresnės kvalifikacijos, didesnis valdymo veiksmingumas, partnerystė realiomis sąlygomis ir tikslinės tinklaveikos galimybės, taip pat novatoriškų ateities priemonių kūrimas; taip pat mano, kad, siekiant padidinti socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį agrarinio turizmo veiksmingumą, būtinas glaudesnis suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir koordinavimas, aktyvesnis vietos valdžios institucijų dalyvavimas turizmo ir rinkos tyrimuose bei įgyvendinant profesinės komunikacijos ir rinkodaros strategijas;

13. pabrėžia lemiamą kulinarinio ir vyno turizmo vaidmenį, kuris yra gyvybiškai svarbus siekiant atgaivinti kaimo turizmą ir remti darbo vietų kūrimą tiek kaimo, tiek miesto vietovėse; pabrėžia, kad apskritai yra būtina griežtai ir ryžtingai kovoti su maisto ir vyno produktų, žymimų SKVN, SGN, GTG ženklinimu, klastojimu; taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti trumposios tiekimo grandinės sistemą siekiant sumažinti gyventojų skaičiaus mažėjimą kaimo vietovėse, taip pat tiesiogines iniciatyvas, pvz., keliaujančias maisto prekių parduotuves, maisto ir vyno praktinius seminarus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tam tikrų žemės ūkio produktų gamybai ir laipsniškam perdirbimui;

14. atkreipia dėmesį į didžiulį šiuolaikinių informacinių technologijų potencialą planuojant, organizuojant ir populiarinant turizmo produktus; džiaugiasi, kad kaimo plėtros programos remia pažangiuosius kaimus, kas padeda plėtoti tvarų turizmą ir daro įtaką jaunimui, kad jis liktų kaimo vietovėse, svarbą; pabrėžia, kad reikia skaitmeninių investicijų į agroturizmą, kad jis taptų patrauklesnis, prieinamesnis ir konkurencingesnis;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmingą investavimo į kaimo turizmo sektorių strategiją, toliau plėtoti novatorišką veiklą ir naudoti informacines ir ryšių technologijas kaimo ir periferinėse vietovėse bei gerinti profesinę kvalifikaciją šioje srityje; ypač pabrėžia, kad svarbu plėsti plačiajuostį ryšį, kuris yra būtinas skaitmeninei turizmo paslaugų transformacijai ir suteiks daugiau pasirinkimo galimybių, geresnį išteklių paskirstymą ir naujus kelionių ir turizmo srautų valdymo būdus, atsižvelgiant į tai, kad vasarnamiai ir ūkiai ne visada yra lengvai prieinamose vietose; siūlo įkurti pagalbos tarnybas kaimo vietovėse veikiančioms turizmo įmonėms, užtikrinant nemokamas verslo konsultacijas ir dalijant medžiagą, kad būtų išvengta poveikio aplinkai;

16. pabrėžia, kad ES kaimo plėtros priemonėmis padedama stiprinti ES žemės ūkio maisto produktų sektorių, didinti aplinkos tvarumą ir kaimo vietovių gerovę;

17. pabrėžia, kad prieinamumas ir kitos konkurencingumui didinti būtinos sąlygos gali būti skatinami BŽŪP strateginiais planais, EŽŪFKP fondo lėšomis ir LEADER priemonėmis, siekiant remti tam skirtas tikslines vietos plėtros strategijas ir skatinti novatoriškus metodus, kurie yra iš prigimties susiję su kaimo bendruomenėmis ir prisideda prie tvaraus turizmo. ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti tinkamą finansavimą siekiant didinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir remti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą kuriant darbo vietas ir užkertant kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui, taip pat išnaudoti gerovės kūrimo regionų ir vietos lygmeniu potencialą ir remti Europos kaimo kultūros paveldo išsaugojimą;

18. pabrėžia, kad turizmas yra svarbus darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos atžvilgiu ir atlieka svarbų vaidmenį atgaivinant ekonomiką; pažymi, kad COVID-19 pandemija ir susijusios izoliavimo priemonės stipriai paveikė turizmo veiklą kaimo vietovėse ir labai paveikė iš jos gaunamas pajamas; pabrėžia, kad šis sektorius pasirodė esąs pajėgus greitai prisitaikyti prie naujais apribojimais nustatytų sąlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares remti tvarias ir atsakingas žemės ūkio turizmo iniciatyvas, kurios būtų ekonomikos gaivinimo plano dalis, ir skirti specialų asignavimą.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.12.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 0 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Álvaro Amaro, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Benoît Biteau, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Cristian Ghinea, Dino Giarrusso, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Elsi Katainen, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Chris MacManus, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Juozas Olekas, Pina Picierno, Maxette Pirbakas, Bronis Ropė, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Veronika Vrecionová, Sarah Wiener, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Petros Kokkalis, Ruža Tomašić

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40	+
PPE	Álvaro Amaro, Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Marlene Mortler, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Juan Ignacio Zoido Álvarez
S&D	Clara Aguilera, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Juozas Olekas, Pina Picierno
Renew	Atidzhe Alieva-Veli, Asger Christensen, Jérémy Decerle, Cristian Ghinea, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Ulrike Müller
ID	Mara Bizzotto, Angelo Ciocca, Ivan David, Gilles Lebreton, Maxette Pirbakas
ECR	Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Ruža Tomašić, Veronika Vrecionová
EUL/NGL	Luke Ming Flanagan, Petros Kokkalis, Chris MacManus
NI	Dino Giarrusso

 

0

-

 

5	0
Verts/ALE	Benoît Biteau, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Bronis Ropė, Sarah Wiener

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (29.10.2020)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo

(2020/2038(INI))

Nuomonės referentė: Dace Melbārde

 

 

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pritaria įtraukiai turizmo vizijai ir pripažįsta, kad būtina subalansuoti ekonominius, socialinius, kultūrinius ir aplinkosauginius poreikius, įskaitant kultūros paveldo apsaugą, siekiant visapusiškai užtikrinti turizmo tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

2. pripažįsta, kad kultūrinis turizmas turi didelį potencialą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES, nes jau dabar net keturi turistai iš dešimties savo kelionės tikslą renkasi atsižvelgdami į konkrečios vietos kultūros pasiūlą; tačiau pažymi, kad, užtikrinant kultūros paveldo pasiūlą, susigrąžinama tik minimali jos sukuriamos ekonominės vertės dalis, todėl reikalingi nauji, alternatyvūs ir stabilūs finansavimo šaltiniai, kurie ir toliau būtų tvaraus turizmo pagrindas; pažymi, kad kai kurių Europos regionų, garsėjančių turtinga kultūros pasiūla, turizmo sektoriai iki šiol nepakankamai išvystyti; mano, kad, plėtojant ir skatinant turizmą tokiuose regionuose, būtų ne tik suteikiamas didesnis pasirinkimas žmonėms, kuriuos domina naujos lankytinos vietos ir patirtys, bet ir galėtų būti mažinami turistų srautai į pernelyg lankomas ir populiarias vietoves ir vietas bei įvairių regionų ir valstybių narių socioekonominė nelygybė; ragina skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą įgyvendinant iniciatyvas bei sudaryti lengvesnę prieigą prie rinkos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

3. pažymi, kad kultūros paveldo vietovės yra paskata žmonėms keliauti ir sužinoti apie įvairias visuomenes bei kultūras: taip skatinama įvairovė, sanglauda, socialinė įtrauktis, solidarumas ir bendrapilietiškumo pojūtis, dialogas ir tarpusavio supratimas; primena, jog, remiantis 2017 m. gruodžio mėn. specialiąja „Eurobarometro“ apklausa Nr. 466 dėl kultūros paveldo, 72 proc. 15–24 metų amžiaus respondentų sutinka, kad kultūros paveldas gali turėti įtakos jų sprendimui pasirenkant atostogų vietą[19]; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį šiuo požiūriu gali atlikti iniciatyva „Discover EU“; pažymi, kad ši iniciatyva turėtų būti reklamuojama kaip jaunimo švietimo ir mokymo programų priedas; tačiau pakartoja savo poziciją, kad tolesnis šios iniciatyvos įgyvendinimas programos „Erasmus+“ pagrindu įmanomas tik užtikrinus deramą pastarosios finansavimą pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP); be to, pažymi, kad šios iniciatyvos nauda jaunimui nėra lygiavertė; ragina Komisiją toliau gerinti lygias galimybes ja naudotis, ypatingą dėmesį skiriant siekiui įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą iš valstybių narių kaimo ir atokių vietovių bei valstybių narių, kuriose stokojama gerų geležinkelio jungčių su kitomis ES šalimis;

4. pakartoja, kad kultūros ir kūrybos sektoriai daro teigiamą poveikį skatinant tvarų turizmą, ir ragina Komisiją toliau svarstyti, kaip būtų galima juos paremti; primena Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP ) ir ypač programos LEADER vaidmenį; pažymi, kad įgyvendinant programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso veiklą skatinamas turizmas ir kultūros mainai Europos viduje bei sudaromos galimybės išsaugoti ES kultūros vertybes; pripažįsta, kad Europos kultūros sostinės atlieka esminį vaidmenį skatinant miestų ir regionų žinomumą, nes, savo kultūrinius, meninius ir socialinius projektus susiedami su ekonomikos sistema, jie į ją integruoja tvaraus turizmo koncepcijas;

5. ragina valstybes nares ir kitas susijusias suinteresuotąsias šalis toliau remti tvarų kultūrinį turizmą, kuris padėtų skatinti vietos ir regioninį vystymąsi apskritai, sykiu ypatingą dėmesį skiriant vietos ekonomikai, kultūrai, gyvenimo būdui ir tradicijoms bei užtikrinant vietos bendruomenių ir pramonės, MVĮ ir kitų susijusių suinteresuotųjų šalių lygiateisį dalyvaujamojo pobūdžio įsitraukimą; akcentuoja bendruomenės atsakomybės svarbą norint gerinti vietos bendruomenių įtrauktį; mano, kad turėtų būti numatytos priemonės regionams, kurioms jos būtinos norint pereiti prie tvaraus turizmo modelių;

6. atkreipia dėmesį į galimybes, kurias norint skatinti turizmą suteikia naujos technologijos, ir ragina imtis priemonių skaitmeninei transformacijai pagreitinti, siekiant geriau pasirengti būsimiesiems scenarijams; akcentuoja kultūros skaitmeninimo – tiek kaip švietimo ir mokslinių tyrimų šaltinio, tiek kaip jo išsaugojimo priemonės – svarbą; ragina Komisiją skatinti ir remti skaitmeninių priemonių naudojimą kultūrinio turizmo sektoriuje; akcentuoja Sanglaudos fondo, o ypač Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), vaidmenį skaitmeninėmis priemonėmis sudarant galimybę finansuoti turizmo iniciatyvas bei rekonstrukcijos ir išsaugojimo metodus, kai vietovės pernelyg pažeidžiamos, kad jas būtų galima lankyti;

7. mano, kad kelionių organizatoriai gali ir turi atlikti vis didesnį vaidmenį remiant tvarų turizmą, inter alia, skatindami klientus mažinti atliekų kiekį, propaguodami tvarią veiklą ir šviesdami juos apie jų lankomas vietas, o ypač apie kultūros paveldo vertę ir apsaugą; laikosi nuomonės, jog profesionalūs turistų gidai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį populiarinant kultūros paveldą, todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų profesija būtų deramai pripažįstama ir kad jie galėtų naudotis tinkama apsauga darbo rinkoje; pabrėžia, kad tvarus turizmas turi būti skatinamas ne tik ES, bet ir trečiosiose šalyse;

8. laikosi nuomonės, kad holistinis požiūris į tvarų kultūrinį turizmą turi apimti ir ryšius su pilietinės visuomenės tinklais bei didesnį bendradarbiavimą valstybėse narėse, taip pat didesnį valstybių narių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą;

9. primygtinai laikosi nuomonės, kad, nepažeidžiant subsidiarumo principo, būtina remti ir papildyti valstybių narių švietimo ir mokymo pajėgumus tvaraus ir atsakingo turizmo srityje; ragina investuoti į švietimo programas, įskaitant virtualiųjų technologijų naudojimą, siekiant atkreipti dėmesį į kultūros paveldo apsaugos svarbą; primena kvalifikuotų amatininkų mokymo svarbą ir būtinybę Europoje keistis protėvių praktinėmis žiniomis; mano, kad būtina plėtoti specialiai pritaikytas mokymų ir įgūdžių tobulinimo turizmo srityje programas; ragina dalyvauti įsitraukiant į savanorišką veiklą pagal tokias Sąjungas programas ir iniciatyvas, kaip Europos solidarumo korpusas;

10. pabrėžia, kad būtina gilintis į kultūros paveldo atsparumo klausimą, bei atkreipia dėmesį į tvaraus turizmo ir kultūros paveldo ryšį; laikosi nuomonės, jog kultūrinis turizmas gali tapti žmonių tarpusavio supratimo ES stiprinimo katalizatoriumi, sudarydamas jiems galimybes išsamiai pažinti daugiabriaunį Europos kultūros paveldą; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į pamokas, išmoktas Europos kultūros paveldo metų laikotarpiu; primena, jog ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis imtasi daugybės iniciatyvų, kad tvarus turizmas būtų gerinamas kultūros paveldą integruojant į aplinkos, architektūros ir planavimo politiką; mano, jog būtina apsaugoti pertvarką vykdančių regionų pramoninį paveldą, kad juose atsivertų naujos ekonominės ir profesinės veiklos galimybės; pakartoja, kad būtina didinti visų subjektų informuotumą paveldo apsaugos klausimais, įskaitant neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis grėsmę; pažymi, kad, svarstant tvaraus turizmo klausimą, taip pat turi būti dar kartą apžvelgti per karus pagrobti, pavogti ar neteisėtai įsigyti kūriniai ir kultūros vertybės; ragina puoselėti kompetenciją tvaraus kultūrinio turizmo srityje; ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas kultūrinio turizmo ekspertų bendradarbiavimas bei remiamas bendradarbiavimas ir geriausios praktikos mainai sektoriuje;

11. reiškia susirūpinimą dėl tinkamų kultūros paveldo vietovių tvarkymo planų trūkumo ir poveikio, kurį daro prastai valdomi turistų srautai, nekontroliuojama plėtra ir perdėtas sukomercinimas; taip pat nerimauja dėl to, kad, susidūrus su ekonominiu nuosmukiu, kuris gali turėti įtakos kultūros finansavimui tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis, gali sumažėti kultūros paveldo apsaugos finansavimas; ragina valstybes nares taikyti griežtus mechanizmus, kad būtų užkirstas kelias netvariems turistų srautams; akcentuoja būtinybę imtis deramų prevencijos ir prisitaikymo priemonių, siekiant švelninti klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių poveikį; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečius veiksmus, kad – atsižvelgiant į šiuos gamtinius ir žmogaus keliamus pavojus – būtų išsaugotas ir apsaugotas kultūros paveldas; ragina ES lygmeniu įvardyti Europos kultūros vietoves, kurioms gresia didžiausias pavojus; pabrėžia ES lėšų svarbą apsaugant kultūros paveldo vietoves ir ragina šiuo tikslu skirti deramą finansavimą;

12. pabrėžia, kad svarbų vaidmenį padedant atrasti ir skatinti keliones į ne tokias žinomas, ne tokias populiarias vietas, – pvz., keliones į kaimo vietoves, keliones ne sezono metu, – gali atlikti švietimas ir ES iniciatyvų viešinimas; rekomenduoja toliau stengtis skatinti turizmo tvarumą ir prieinamumą, pirmiausia vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, taip pat atsižvelgiant į dabartinius vidutinės trukmės laikotarpio kelionių apribojimus; akcentuoja iniciatyvų, kuriomis skatinamos judėjimo sutrikimų turinčių asmenų galimybės savarankiškai apsilankyti kultūros paveldo vietovėse, svarbą; teigiamai vertina Europos pažangiojo turizmo apdovanojimą, apimantį keturias konkrečias – prieinamumo, tvarumo, skaitmeninimo bei kultūros paveldo ir kūrybiškumo – kategorijas;

13. ragina Komisiją toliau remti kultūrinio turizmo iniciatyvų kūrimą srityse, kurių potencialas nėra pakankamai išnaudojamas; pažymi, jog svarbu, kad tvaraus turizmo tikslais būtų remiamos iniciatyvos, kuriomis skatinama apsaugoti aplinką, įskaitant kultūros ir tradicinius maršrutus bei Europos masto kultūrinius renginius, siekiant didinti informuotumą apie Europos kultūros svarbą;

14. mano, kad Europos Tarybos inicijuota programa „Kultūros maršrutai“ padeda atkreipti dėmesį į Europos istorijos įvairovę ir populiarinti kultūros paveldą; atkreipia dėmesį į turistų traukos centrų susiejimo svarbą; laikosi nuomonės, kad programa turi didelį potencialą mažųjų įmonių veiklos, kultūrų dialogo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo požiūriais, taigi turi būti plėtojama vis labiau skatinant turizmo tvarumą, įskaitant kultūros paveldo apsaugą;

15. pabrėžia, kad valstybėms narėms būtina pagalba verslumo dvasiai turizmo ir susijusiuose sektoriuose naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais skatinti; mano, kad piliečiai yra geriausi istorijos, kultūros lobyno ir regioninių tradicijų ambasadoriai; pripažįsta bendradarbiaujamosios ekonomikos vaidmenį turizmo sektoriuje ir teigiamai vertina Komisijos ir bendradarbiaujamosios ekonomikos platformų sudarytą susitarimą dėl svarbiausių duomenų apie turistų apgyvendinimą skelbimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumo ir privatumo apsaugos pusiausvyrą, sykiu tęsiant bendradarbiavimą su platformomis, siekiant kurti įrodymais pagrįstą tvaraus turizmo politiką;

16. atkreipia ypatingą dėmesį į sektoriaus atsparumą per COVID-19 krizę ir teigiamai vertina naują skaitmeninio kultūrinio turizmo pasiūlą, pvz., muziejų ekskursijas internete arba virtualias ekskursijas su gidu po Europos miestus; nežiūrint į tai, reiškia susirūpinimą dėl COVID-19 krizės poveikio turizmui – vienam iš sektorių, labiausiai nukentėjusių dėl kelionių apribojimų įvedimo ir įvairių apsilankymo vietų bei kultūros vietovių uždarymo; mano, kad dėl COVID-19 poveikio gali iš esmės pasikeisti turistų pasirenkamos kelionės vietos ir elgsena; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad svarbu skatinti perėjimą nuo masinio turizmo prie kitų kultūrinio ir tvaraus turizmo formų; akcentuoja, jog svarbu, kad tvaraus turizmo strategija taip pat atitiktų ES klimato politikos iki 2050 m. tikslus, kad didžiausias dėmesys ja būtų skiriamas žmogui ir kad ji apimtų reikiamą paramą bei atsigavimo priemones; pabrėžia, turizmas turi būti prioritetinė ES ekonomikos gaivinimo plano sritis, ypatingą dėmesį skiriant tvariam turizmui ir atsakingai teritorinei rinkodarai; ragina valstybes nares įgyvendinti specialiai pritaikytas kultūrinio turizmo rėmimo priemones; pabrėžia, jog svarbu, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, būtų skatinami ir palaikomi aktyvaus turizmo srautai tarp ES ir JK.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	27.10.2020
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Isabella Adinolfi, Christine Anderson, Andrea Bocskor, Vlad-Marius Botoş, Ilana Cicurel, Gilbert Collard, Gianantonio Da Re, Laurence Farreng, Tomasz Frankowski, Romeo Franz, Hannes Heide, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Niyazi Kizilyürek, Predrag Fred Matić, Dace Melbārde, Victor Negrescu, Niklas Nienaß, Peter Pollák, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Andrey Slabakov, Massimiliano Smeriglio, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Salima Yenbou, Theodoros Zagorakis, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pernando Barrena Arza

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

 

 

26	+
PPE	Andrea Bocskor, Tomasz Frankowski, Peter Pollák, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Theodoros Zagorakis, Milan Zver
S&D	Hannes Heide, Petra Kammerevert, Predrag Fred Matić, Victor Negrescu, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Massimiliano Smeriglio
RENEW	Vlad-Marius Botoş, Ilana Cicurel, Laurence Farreng, Irena Joveva
VERTS/ALE	Romeo Franz, Niklas Nienaß, Salima Yenbou
ECR	Dace Melbārde, Andrey Slabakov
GUE/NGL	Pernando Barrena Arza, Niyazi Kizilyürek
NI	Isabella Adinolfi

 

1	-
ID	Gilbert Collard

 

2	0
ID	Christine Anderson, Gianantonio Da Re

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	25.2.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	47 2 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Andor Deli, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Clare Daly, Carlo Fidanza, Marianne Vind

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

47	+
ECR	Carlo Fidanza, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
ID	Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo
NI	Mario Furore
PPE	Magdalena Adamowicz, Andor Deli, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi
Renew	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	Andris Ameriks, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Marianne Vind, Petar Vitanov
The Left	Clare Daly, João Ferreira, Elena Kountoura
Verts/ALE	Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz

 

2	-
ECR	Peter Lundgren
NI	Dorien Rookmaker

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

• [1] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0169.
• [2] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0047.
• [3] OL C 363, 2020 10 28, p. 179.
• [4] OL C 131, 2017 5 20, p. 1.
• [5] OL C 331, 2018 9 18, p. 125.
• [6] OL C 428, 2017 12 13, p. 10.
• [7] OL C 355, 2017 10 20, p. 71.
• [8] OL C 316, 2017 9 22, p. 88.
• [9] OL C 56 E, 2013 2 26, p. 41.
• [10] OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.
• [11] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0156.
• [12] „Pasaulinio turizmo anglies pėdsakas“, Nature Climate Change, 2018 m. gegužės mėn.
• [13] 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, OL L 337, 2020 10 14, p. 3.
• [14] 2020 m. spalio 28 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1595 dėl COVID-19 tyrimų strategijų, įskaitant greitųjų antigenų testų naudojimą, OL L 360, 2020 10 14, p. 43.
• [15] UNWTO and UN Environment Programme, Making Tourism More Sustainable – A Guide for Policy-Makers, 2005.
• [16] 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB, OL L 192, 2011 7 22, p. 17.
• [17] OL C 326, 2015 12 11, p. 1.
• [18] OL C 46, 2004 2 17, p. 1.
• [19] https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/80882