PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Indijos santykių
16.4.2021 - (2021/2023(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Alviina Alametsä
EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJOS PROJEKTAS
Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Indijos santykių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į būsimą ES ir Indijos vadovų susitikimą, įvyksiantį, kaip paskelbta, 2021 m. gegužės 8 d. Porte (Portugalija);
– atsižvelgdamas į 2004 m. įsteigtą ES ir Indijos strateginę partnerystę,
– atsižvelgdamas į 1994 m. ES ir Indijos bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą ir ES ir Indijos strateginę partnerystę „Veiksmų gairės iki 2025 m.“[1], patvirtintus per 2020 m. liepos 15 d. virtualų ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimą, taip pat į kitus neseniai pasirašytus bendrus pareiškimus, be kita ko, kovos su terorizmu, klimato kaitos ir energetikos, urbanizacijos, migracijos ir judumo bei vandens partnerystės srityse,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis) ir Komisijos bendrą komunikatą „ES strategijos dėl Indijos elementai“ (JOIN(2018)0028) ir į susijusias 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Indijos (14634/18),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ (JOIN(2018)0031) ir susijusias 2018 m. spalio 15 d. Tarybos išvadas (13097/18),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija (9265/1/18 REV 1);
– atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 4 d. Komisijos komunikatą „Europa ir Azija: strateginis glaudesnės partnerystės pagrindas“ (COM(2001)0469),
– atsižvelgdamas į būsimą Reglamentą dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (2021–2027 m.) (2018/0243(COD)),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo[2], 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl glaudesnių sąsajų ir ES ir Azijos santykių[3] ir 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Indija[4], taip pat savo ankstesnes rezoliucijas dėl Indijos, įskaitant rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo atvejų,
– atsižvelgdamas į savo 2004 m. spalio 28 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES ir Indijos santykių[5],
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją „ES ir Indijos santykiai: strateginė partnerystė“[6],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“[7],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl piratavimo jūroje[8],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo[9],
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 27–28 d. Briuselyje vykusį 10-ąjį Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės susitikimą (ASEP 10) ir atitinkamą priimtą deklaraciją ir į 2021 m. gegužės 26-27 d. Pnompenyje (Kambodža) vyksiantį 11-ąjį Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės susitikimą (ASEP 11),
– atsižvelgdamas į ES ir Indijos aukšto lygio dialogą prekybos ir investicijų klausimais, kurio pirmasis susitikimas įvyko 2021 m. vasario 5 d.,
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21–22 d. Užsienio reikalų komiteto misiją Indijoje,
– atsižvelgdamas į 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 22 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2021 m.,
– atsižvelgdamas į ES temines gaires dėl žmogaus teisių, įskaitant gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir gaires dėl religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto laišką ir į jo kompetenciją pagal Darbo tvarkos taisyklių VI priedą,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0124/2021),
A. kadangi ES ir Indija 2021 m. gegužės 8 d. Porte (Portugalija) sušauks vadovų susitikimą, nes jos įsipareigojo reguliariai susitikti aukščiausiuoju lygmeniu ir sustiprinti 2004 m. įsteigtą strateginę partnerystę, kad būtų stiprinamas ekonominis ir politinis bendradarbiavimas;
B. kadangi pastaraisiais metais ES ir Indijos strateginė partnerystė įgavo pagreitį, o tai rodo atnaujintą politinę valią stiprinti jos strateginį aspektą ir, ekonominei partnerystei tapus santykiais, aprėpiančiais įvairius sektorius, atspindi didėjančią Indijos geopolitinę galią ir bendras demokratines vertybes;
C. kadangi ES ir Indija – dvi didžiausios demokratijos pasaulyje – palaiko tvirtus politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius; kadangi vis dėlto palaikant dvišalius santykius dar nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis ir reikia užtikrinti didesnį politinį dalyvavimą; kadangi ES ir Indijos vadovai patvirtino savo pasiryžimą išsaugoti ir skatinti veiksmingą daugiašališkumą ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę tvarką, kurių pagrindas būtų Jungtinės Tautos (JT) ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO);
D. kadangi Indijos regioninė ir pasaulinė svarba auga ir ji nuolat stiprino savo, kaip paramos teikėjos, taip pat ekonominės ir karinės galios, pozicijas; kadangi 2023 m. Indijos pirmininkavimas Didžiajam dvidešimtukui (G 20), jos narystė JT Saugumo Taryboje 2021–2022 m. ir JT žmogaus teisių taryboje 2019–2021 m. dar labiau sustiprino poreikį didinti pasaulinio valdymo koordinavimą ir toliau skatinti bendrą taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo viziją;
E. kadangi ES strategine sistema, įtvirtinta Visuotinėje ES strategijoje, strategijoje dėl Indijos, strategijoje dėl glaudesnių ES ir Azijos sąsajų, taip pat formuojamoje strategijoje dėl Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono, atkreipiamas dėmesys į labai didelę bendradarbiavimo su Indija svarbą įgyvendinant ES pasaulinę darbotvarkę; kadangi dabartinėmis didesnės pasaulinės rizikos ir didelių galios centrų intensyvėjančių varžybų aplinkybėmis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas turėtų apimti tarptautinio saugumo, pasirengimo tokioms pasaulinėms ekstremaliosioms situacijoms sveikatos srityje, kaip dabartinė COVID-19 pandemija, ir reagavimo į jas, taip pat pasaulio ekonomikos stabilumo bei integracinio augimo stiprinimą ir JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą;
F. kadangi Indijos ekonomika – stipri ir auganti; kadangi ES yra didžiausia Indijos prekybos partnerė, o Indija yra 9-a pagal dydį ES prekybos partnerė; kadangi Indijos vandenynas – strategiškai svarbus pasaulinei prekybai ir nepaprastai svarbus ekonominiu bei strateginiu požiūriu tiek ES, tiek Indijai; kadangi ES ir Indija turi tvirtų abipusių interesų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, daugiausia dėmesio skiriant šio regiono, kaip sąžiningos konkurencijos, nepertraukiamų jūrų ryšių linijų, stabilumo ir saugumo erdvės, išsaugojimui;
G. kadangi glaudesnės sąsajos turėtų būti svarbus ES ir Indijos abipusės strateginės darbotvarkės elementas, atitinkantis strategiją dėl glaudesnių ES ir Azijos sąsajų; kadangi pastarajame ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime buvo susitarta dėl tvaraus sujungiamumo principų ir sutarta ieškoti būdų, kaip pagerinti ES ir Indijos sąsajas bei atitinkamas sąsajas su trečiosiomis šalimis, be kita ko, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione; kadangi visapusiškas sujungiamumas nėra susijęs tik su fizine infrastruktūra, pvz., keliais ir geležinkeliais, bet taip pat apima jūrų maršrutus, skaitmeninę infrastruktūrą ir aplinkosaugos aspektus, ypač daug dėmesio skiriant ES žaliajam kursui; kadangi šioms sąsajoms tenka geopolitinis ir transformacinis vaidmuo, taip pat jos yra tvari ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo priemonė;
H. kadangi, siekiant skatinti veiksmingą klimato diplomatiją, visuotinį įsipareigojimą įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir visuotinę klimato bei aplinkos apsaugą, reikalinga ES ir Indijos lyderystė;
I. kadangi vietos ir tarptautiniai žmogaus teisių stebėtojai praneša, kad žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai Indijoje stokoja saugios darbo aplinkos; kadangi 2020 m. spalio mėn. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet kreipėsi į Indijos vyriausybę prašydama apsaugoti žmogaus teisių gynėjų ir NVO teises, reikšdama susirūpinimą dėl mažėjančios pilietinės visuomenės organizacijų erdvės, žmogaus teisių gynėjų sulaikymo ir kaltinimų asmenims, kurie tiesiog naudojosi savo teise į saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę, taip pat dėl teisės aktų, kuriais siekiama slopinti pasipriešinimą, pvz., Užsienio įnašų reguliavimo akto ir Neteisėtos veiklos prevencijos akto, naudojimo;
J. kadangi organizacija „Amnesty International“ buvo priversta uždaryti savo biurus Indijoje po to, kai buvo įšaldytos jos banko sąskaitos dėl tariamo Užsienio įnašų reguliavimo akto pažeidimo, o trys JT specialieji pranešėjai paragino iš dalies pakeisti įstatymą atsižvelgiant į Indijos įsipareigojimus dėl teisių pagal tarptautinę teisę;
K. kadangi pilietinės visuomenės grupės praneša, kad moterys Indijoje susiduria su tam tikromis didelėmis kliūtimis ir pažeidžiamos jų teisės, be kita ko, susijusios su kultūrine, genčių ir tradicine praktika, seksualiniu smurtu ir priekabiavimu bei prekyba žmonėmis; kadangi religinių mažumų grupėms priklausančios moterys yra dvigubai pažeidžiamos ir šis pažeidžiamumas dar labiau išauga žemesnei kastai priklausančių moterų atveju;
L. kadangi, nepaisant draudimo, kastomis grindžiama diskriminacija tebėra sisteminė problema Indijoje, įskaitant baudžiamosios teisenos administravimo sistemą, dėl kurios dalitams užkertamas kelias dalyvauti darbo rinkoje, naudotis švietimo bei sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti biudžeto lėšų dalitų socialinei raidai;
M. kadangi Indija yra viena iš labiausiai nuo naujos COVID-19 pandemijos nukentėjusių šalių, kurioje patvirtinta daugiau nei 11 mln. susirgimo atvejų ir daugiau nei 150 tūkst. mirties atvejų, ir kadangi Indijos vyriausybė ėmėsi iniciatyvos padovanoti milijonus vakcinų savo artimiausioms kaimyninėms šalims ir pagrindinėms šalims partnerėms Indijos vandenyno regione;
1. rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:
ES ir Indijos bendro pobūdžio santykiai
a) toliau gerinti ir gilinti ES ir Indijos, kaip strateginių partnerių, santykius ir laikytis įsipareigojimo rengti reguliarius daugiapakopius dialogus, įskaitant aukščiausiojo lygio susitikimus;
b) stiprinti pažangą, padarytą strateginės partnerystės srityje nuo praėjusiais metais įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo, ir daryti apčiuopiamą pažangą prioritetiniais klausimais, visų pirma atsparios visuotinės sveikatos, klimato kaitos ir aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo, skaitmeninimo ir naujų technologijų, sujungiamumo, prekybos ir investicijų, užsienio, saugumo ir gynybos politikos, taip pat žmogaus teisių klausimais;
c) likti įsipareigojusiems ir visapusiškai įgyvendinti 2018 m. ES strategiją dėl Indijos ir ES ir Indijos veiksmų gaires iki 2025 m. koordinuojant su pačių valstybių narių bendradarbiavimo su Indija veiksmais; nustatyti aiškius ir viešus kriterijus, kuriais būtų vertinama veiksmų gairių įgyvendinimo pažanga; užtikrinti ES politikos dėl Indijos parlamentinę priežiūrą nuolat keičiantis informacija su jo Užsienio reikalų komitetu;
d) išnaudoti visas galimybes plėtojant dvišalius santykius tarp dviejų didžiausių pasaulio demokratijų; pakartoti, kad reikia užmegzti tvirtesnę partnerystę, grindžiamą bendromis laisvės, demokratijos, pliuralizmo, teisinės valstybės, lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, įsipareigojimu skatinti įtraukią, suderintą ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką, veiksmingą daugiašališkumą ir darnų vystymąsi, kovojant su klimato kaita ir skatinant taiką bei stabilumą pasaulyje;
e) pabrėžti Indijos, kaip partnerės pasaulio mastu kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės būklės blogėjimu ir pereinant prie žaliosios ekonomikos – atsinaujinančiųjų išteklių energijos bei poveikio klimatui neutralumo – svarbą; sutvirtinti bendrus planus siekiant visapusiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pagal jį nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir siekiant vykdyti bendrą klimato diplomatiją;
f) atnaujinti Tarybos 2018 m. pateiktą prašymą modernizuoti 1994 m. ES ir Indijos bendradarbiavimo susitarimo institucinę struktūrą, vadovaujantis naujais bendrais siekiais ir atsižvelgiant į pasaulinius uždavinius; atgaivinti mintį derėtis dėl strateginės partnerystės susitarimo numatant tvirtą parlamentinį aspektą, kuriuo prireikus būtų skatinami ryšiai ir bendradarbiavimas valstybės lygmeniu;
g) skatinti struktūruotą tarpparlamentinį dialogą, be kita ko, raginant Indiją įsteigti nuolatinį organą Lok Sabha (Parlamento žemuosiuose rūmuose) ir Rajya Sabha (Parlamento aukštuosiuose rūmuose), kuris būtų Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Indijos Respublika atitikmuo, ir skatinant komitetų tarpusavio ryšius;
h) užtikrinti aktyvų ir reguliarų konsultavimąsi su ES ir Indijos pilietine visuomene, įskaitant profesines sąjungas, religines organizacijas, moterų teisių ir LGBTQI organizacijas, aplinkosaugininkų organizacijas, prekybos rūmus ir kitus suinteresuotuosius subjektus, bei jų dalyvavimą plėtojant, įgyvendinant ir stebint ES ir Indijos santykius; siekti šiuo tikslu sukurti ES ir Indijos pilietinės visuomenės platformą bei surengti ES ir Indijos jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimą, kaip papildomą būsimų ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimų renginį, siekiant stiprinti jaunųjų kartų santykius;
i) stiprinti ES viešosios diplomatijos pastangas siekiant gerinti ES, jos valstybių narių ir Indijos tarpusavio supratimą ir padėti gilinti abiejų šalių žinias, įtraukiant akademinę bendruomenę, ekspertų grupes ir atstovus iš visos ES bei Indijos;
Bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityje
j) skatinti didesnę sinergiją užsienio ir saugumo politikos srityje, pasitelkiant esamus atitinkamus dialogo mechanizmus ir forumus, įsteigtus pagal ES ir Indijos veiksmų gaires iki 2025 m., ir atsižvelgiant į ES pastaruoju metu teikiamą strateginę reikšmę tvirtesniam bendradarbiavimui saugumo srityje Azijoje ir su Azija, kur Indija atlieka vis svarbesnį ir strateginį vaidmenį;
k) pabrėžti, kad didesnis ES ir Indijos bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje neturėtų būti vertinamas kaip didinantis poliarizaciją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, bet kaip skatinantis bendrą saugumą, stabilumą ir taikų vystymąsi;
l) pabrėžti, kad būtinas glaudesnis teminis tarptautinės saugumo politikos koordinavimas ir veiksmai tokiose srityse, kaip branduolinis saugumas ir masinio naikinimo ginklų neplatinimas bei kontrolė, cheminių, biologinių ir radiologinių ginklų mažinimas, regioninių konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo skatinimas, kova su piratavimu, jūrų saugumas, kova su terorizmu (įskaitant kovą su radikalėjimu, pinigų plovimu ir teroristų finansavimu), smurtiniu ekstremizmu bei dezinformacijos kampanijomis, taip pat kibernetinis saugumas, hibridinės grėsmės ir kosminė erdvė; atkreipti dėmesį į ES ir Indijos dialogo kovos su terorizmu srityje svarbą; stiprinti karinius tarpusavio ryšius ir mainus, siekiant paremti ES ir Indijos strateginę partnerystę;
m) atkreipti dėmesį į tai, kad ES ir Indija – tai dvi labiausiai prie JT taikos palaikymo veiksmų prisidedančios šalys, ryžtingai pasisakančios už tvarią taiką; skatinti diskusijas ir iniciatyvas siekiant išplėsti bendradarbiavimą taikos palaikymo srityje;
n) palankiai vertinti įvykusias šešias reguliarias ES ir Indijos konsultacijas nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo klausimais ir raginti Indiją stiprinti regioninį bendradarbiavimą bei imtis konkrečių veiksmų šioje srityje; pripažinti, kad Indija prisijungė prie trijų pagrindinių su platinimu susijusių daugiašalių eksporto kontrolės režimų, ir skatinti glaudesnę ES ir Indijos partnerystę šiuose forumuose;
o) koordinuoti pozicijas ir iniciatyvas daugiašaliuose forumuose, visų pirma Jungtinėse Tautose, Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir G 20, skatinant siekti bendrų tikslų, atitinkančių bendras tarptautines vertybes, intensyvinant dialogą bei veiksmingai derinant pozicijas ginant daugiašališkumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką; dalyvauti diskusijose dėl JT Saugumo Tarybos reformos ir darbo metodų ir remti Indijos siekį tapti nuolatine reformuotos JT Saugumo Tarybos nare;
p) skatinti konfliktų prevenciją ir ekonominį bendradarbiavimą remiant regioninės integracijos iniciatyvas Pietų Azijoje, taip pat Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacijoje (SAARC);
q) atsižvelgti į didžiulę Indijos su regionu susijusią patirtį ir šiuo metu ES valstybių narių taikomas koncepcijas, skirtas Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, siekiant parengti aktyvią, išsamią ir realistišką Europos strategiją, skirtą Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, grindžiamą bendrais principais, vertybėmis interesais, įskaitant ekonominius interesus, ir tarptautine teise; siekti, kai tinkama, koordinuoti ES ir Indijos politiką dėl Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono ir plėsti bendradarbiavimą, kad jis apimtų visas bendro intereso sritis; deramai atsižvelgti į kitų regiono šalių suverenius politinius sprendimus ir ES dvišalius santykius su jomis;
r) skatinti plataus užmojo bendrus veiksmus ir konkrečias priemones koordinuojant vystymosi ir humanitarinę pagalbą, be kita ko, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, taip pat stiprinant demokratinius procesus ir kovojant su autoritarinėmis tendencijomis ir visų rūšių ekstremizmu, įskaitant nacionalistinį ir religinį ekstremizmą;
s) skatinti bendrus veiksmus koordinuojant aprūpinimo maistu ir pagalbos nelaimės atveju operacijas laikantis humanitarinės pagalbos principų, įtvirtintų tarptautinėje humanitarinėje teisėje, įskaitant nešališkumo, neutralumo ir nediskriminavimo teikiant pagalbą principus;
t) pažymėti, kad ES atidžiai stebi padėtį Kašmyre; pakartoti, kad remia Indijos ir Pakistano, kurie abu yra branduolinį ginklą turinčios valstybės, stabilumą ir įtampos tarp jų mažinimą, ir toliau imtis veiksmų pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms srityse; skatinti Saugumo Tarybos rezoliucijų ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ataskaitų dėl Kašmyro įgyvendinimą; paraginti Indiją ir Pakistaną atsižvelgti į didžiulę, sureguliavus konfliktą gautiną naudą žmogiškuoju, ekonominiu ir politiniu požiūriais;
u) atnaujinti ES pastangas, dedamas siekiant suartinti Indiją ir Pakistaną ir atkurti gerus jų kaimyninius santykius, remiantis tarptautinės teisės principais, palaikant išsamų dialogą ir taikant laipsnišką požiūrį, pradedant pasitikėjimo stiprinimo priemonėmis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertinti 2021 m. vasario 25 d. Indijos ir Pakistano bendrą pareiškimą dėl paliaubų kaip svarbų žingsnį kuriant taiką ir stabilumą regione; pabrėžti, koks svarbus yra dvišališkumo aspektas siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką tarp Indijos ir Pakistano ir jų bendradarbiavimą, nes taip būtų teigiamai prisidedama prie regiono saugumo ir ekonominio vystymosi; pabrėžti, kad abi šalys, kaip branduolinės valstybės, yra atsakingos už taiką;
v) teigiamai vertinti Indijos ilgalaikę paramą Afganistanui ir jos įsipareigojimą dėl į žmones orientuotų ir vietos lygmeniu vykdomų taikos kūrimo pastangų; imtis veiksmų kartu su Indija ir kitomis regioninėmis valstybėmis siekiant skatinti stabilizaciją, saugumą, taikų konfliktų sureguliavimą ir demokratines vertybes, įskaitant moterų teises, šalyje; pakartoti, kad taikus ir klestintis Afganistanas būtų naudingas platesniam regionui;
w) pabrėžti, kad taikos, stabilumo ir laisvės laivybos srityje išsaugojimas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione išlieka nepaprastai svarbus ES ir jos valstybių narių interesas; stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad nebūtų varžoma prekyba Indijos ir Ramiojo vandenyno regione; skatinti tolesnį bendrą JT jūrų teisės konvencijos aiškinimą, be kita ko, laivybos laisvės srityje, ir intensyvinti bendradarbiavimą jūrų saugumo srityje bei bendras mokymo misijas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, kad būtų išsaugotas saugumas ir laivybos laisvė susisiekimo jūra linijose (angl. SLOC); priminti, kad, visų pirma atsižvelgiant į didėjančią konkurenciją regione, bendradarbiaujant su Ramiojo vandenyno regiono šalimis turėtų būti laikomasi atvirumo, klestėjimo, įtraukties, tvarumo, skaidrumo, abipusiškumo ir perspektyvumo principų; pradėti ES ir Indijos aukšto lygio dialogą jūrų srities bendradarbiavimo klausimais, siekiant išplėsti dabartinių konsultacijų dėl kovos su piratavimu apimtį ir padidinti ES karinio laivyno pajėgų (NAVFOR) operacijos ATALANTA, Indijos centro, skirto informacijos, susijusios su Indijos vandenyno regionu, analizavimui (angl. IFC-IOR), ir Indijos laivyno veiksmų sąveikumą bei koordinavimą jūrų stebėjimo, pagalbos nelaimės atveju ir bendrų mokymų bei pratybų srityse;
x) bendrai skatinti tolesnį dialogą, siekiant kuo anksčiau parengti elgesio Pietų Kinijos jūroje kodeksą, kad nebūtų pažeidžiamos teisėtos jokių tautų teisės pagal tarptautinę teisę;
y) išreiškiant susirūpinimą atkreipti dėmesį į Indijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) santykių pablogėjimą, be kita ko, dėl KLR ekspansinės politikos ir akivaizdaus karinių pajėgų telkimo; remti taikų ginčų sprendimą, konstruktyvų ir išsamų dialogą ir tarptautinės teisės laikymąsi Indijos ir KLR pasienyje;
z) pripažinti Indijos įsipareigojimą įgyvendinti Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę prisidedant prie taikos palaikymo misijų; sustiprinti tarpusavio įsipareigojimą įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir, be kita ko, parengti nacionalinius veiksmų planus numatant atitinkamus biudžeto asignavimus veiksmingam įgyvendinimui;
aa) skatinti bendrą įsipareigojimą įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 2250, 2419 ir 2535 dėl jaunimo, taikos ir saugumo, be kita ko, parengiant nacionalines strategijas ir nacionalinius veiksmų planus jaunimo, taikos ir saugumo srityje bei numatant atitinkamus biudžeto asignavimus ir ypač daug dėmesio skiriant konfliktų prevencijai; skatinti Indiją kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į jaunimo pajėgumus ir skatinant dialogą ir atskaitomybės užtikrinimą įtraukti kaip partnerius jaunimo organizacijas; ieškoti naujų būdų, kaip įtraukti jaunimą į pozityvios taikos ir saugumo stiprinimo veiksmus;
Teisinės valstybės, žmogaus teisių ir gero valdymo propagavimas
ab) užtikrinti, kad žmogaus teisės ir demokratinės teisės bei vertybės būtų ES bendradarbiavimo su Indija pagrindas ir taip sudaryti sąlygas į rezultatus nukreiptam ir konstruktyviam dialogui ir gilesniam tarpusavio supratimui; parengti, bendradarbiaujant su Indija, strategiją, kaip spręsti žmogaus teisių klausimus, visų pirma, susijusius su moterimis, vaikais ir etninėmis bei religinėmis mažumomis, su religija ir įsitikinimų laisve susijusius klausimus, taip pat su teisine valstybe susijusius klausimus, tokius kaip kova su korupcija, laisva ir saugi aplinka nepriklausomiems žurnalistams ir pilietinei visuomenei, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, ir integruoti žmogaus teisių aspektus į platesnę ES ir Indijos partnerystę;
ac) reiškia didelį susirūpinimą dėl iš dalies pakeisto Indijos pilietybės įstatymo (CAA), kuris, kaip nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, iš esmės yra diskriminacinis musulmonų atžvilgiu ir pavojingai skaldantis; skatinti Indiją garantuoti teisę laisvai praktikuoti ir propaguoti savo pasirinktą religiją, kaip įtvirtinta jos Konstitucijos 25 straipsnyje; stengtis pašalinti neapykantos retoriką ir nuo jos atgrasyti, nes ja kurstoma diskriminacija ir smurtas ir taip sukuriama priešiška aplinka, kurioje gali būti nepakantumo religinėms mažumoms ir smurto prieš jas nebaudžiamumo atvejų; dalytis geriausia praktika, susijusia su policijos pajėgų mokymu tolerancijos ir tarptautinių žmogaus teisių standartų srityse; pripažinti ryšį tarp draudimo keisti religiją įstatymų ir smurto prieš religines mažumas, ypač krikščionių ir musulmonų bendruomenes;
ad) raginti Indiją, kaip Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos narę, imtis veiksmų atsižvelgiant į rekomendacijas, suformuluotas vykdant su ja susijusį visuotinį periodinės peržiūros procesą, leisti ir sudaryti palankesnes sąlygas atvykti JT specialiesiems pranešėjams, įskaitant JT specialųjį pranešėją teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais, JT specialųjį pranešėją teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais ir JT specialiajam pranešėjui neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais, ir bendradarbiauti su jais vykdant pilietinės erdvės ir pagrindinių teisių bei laisvių raidos stebėseną, ir taip laikytis savo įsipareigojimo skatinti tikrą ir veiksmingą pilietinės visuomenės dalyvavimą propaguojant žmogaus teises;
ae) vykdant dialogą su Indijos valdžios institucijomis, be kita ko, aukščiausiuoju lygiu, aptarti žmogaus teisių padėtį ir problemas, su kuriomis susiduria pilietinė visuomenė, visų pirma klausimus, kuriuos iškėlė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė ir JT specialieji pranešėjai; skatinti Indiją – vieną didžiausią pasaulyje demokratinę valstybę – parodyti savo įsipareigojimą gerbti, saugoti ir visapusiškai įgyvendinti Konstitucijoje garantuojamas teises į saviraiškos laisvę, taip pat internete, teisę į taikius susirinkimus ir asociacijas (tai taikytina, be kita ko, kalbant apie pastaruosius didelio masto ūkininkų protestus), taip pat religijos ir tikėjimo laisvę; raginti Indiją užtikrinti saugią, be politinio ar ekonominio spaudimo aplinką žmogaus teisių gynėjų, aplinkos apsaugos specialistų, žurnalistų ir kitų pilietinės visuomenės veikėjų darbui, apsaugoti ir užtikrinti jų pagrindines teises ir laisves, ir nesinaudoti įstatymais dėl kovos su kurstymu maištauti ir terorizmu siekiant apriboti jų teisėtą veiklą, be kita ko, Džamu ir Kašmyre, panaikinti bendrus prieigos prie interneto apribojimus, peržiūrėti teisės aktus, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo jais siekiant nutildyti kritišką nuomonę, ir iš dalies pakeisti įstatymus, kuriais skatinama diskriminacija, sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teise kreiptis į teismą, ir užtikrinti atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus; atkreipti dėmesį į žalingą Užsienio įnašų reguliavimo įstatymo (angl. FCRA) poveikį pilietinės visuomenės organizacijoms;
af) skatinti Indiją imtis tolesnių veiksmų siekiant tirti smurto dėl lyties atvejus ir užkirsti jiems kelią, skatinti lyčių lygybę bei moterų įgalėjimą; atkreipti dėmesį į didėjančio smurto prieš moteris ir mergaites problemą Indijoje, skatinant nuodugniai tirti smurtinius nusikaltimus prieš moteris ir mergaites, be kita ko, rengiant mokymus pareigūnams apie tai, kaip vykdomas policijos darbas ir tyrimai atsižvelgiant į aukų patirtas traumas, ir užtikrinant veiksmingą stebėsenos mechanizmą, skirtą stebėti, kaip įgyvendinami teisės aktai, taikytini seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites atvejais, ir užtikrinant spartesnį teisinį bylos nagrinėjimą bei gerinant aukų apsaugą;
ag) spręsti vyraujančios kastomis grindžiamos diskriminacijos problemą ir pripažinti teisių suteikimo pagal Miškų teisių įstatymą adivasių bendruomenėms svarbą;
ah) priminti principingą ir jau seniai ES suformuluotą poziciją dėl mirties bausmės atsisakymo ir pakartoti savo prašymą Indijai nustatyti mirties bausmės moratoriumą siekiant visam laikui panaikinti mirties bausmę;
ai) pripažinti, kad Indijoje rengiamas nacionalinis veiksmų planas verslo ir žmogaus teisių srityje, siekiant visapusiškai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, primenant visų įmonių pareigą gerbti žmogaus teises savo vertės grandinėse, ir skatinti ES ir Indiją aktyviai dalyvauti vykstančiose derybose dėl JT privalomos sutarties dėl įmonių atsakomybės žmogaus teisių srityje;
aj) primygtinai raginti Indiją ratifikuoti JT konvenciją prieš kankinimą ir jos fakultatyvųjį protokolą ir JT konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo;
ak) raginti Indiją toliau remti tarptautines pastangas teisingumo srityje, pasirašant Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą;
al) skatinti Indiją toliau laikytis tradicijos teikti apsaugą asmenims, bėgantiems nuo smurto ir persekiojimo, kol bus sudarytos sąlygos saugiam, oriam ir savanoriškam grįžimui, ir imtis visų priemonių, kurios būtinos siekiant pašalinti bepilietybės riziką Indijos bendruomenėms;
am) pakartoti, kad svarbu kuo greičiau užmegzti reguliarų ES ir Indijos dialogą žmogaus teisių klausimais, laikantis ES ir Indijos veiksmų gairėse numatyto įsipareigojimo ir atsižvelgiant į bendrą ketinimą atnaujinti susitikimus po aštuonerių metų pertraukos, nes tai yra svarbi galimybė abiem šalims aptarti ir išspręsti neišspręstus žmogaus teisių klausimus; plėtoti dialogą užtikrinat, kad jis būtų vykdomas centriniu lygmeniu, siekti, kad jis būtų prasmingas užtikrinant aukšto rango pareigūnų dalyvavimą, nustatant konkrečius pažangos įsipareigojimus ir kriterijus, sprendžiant atskirų atvejų klausimus ir sudarant palankesnes sąlygas ES ir Indijos pilietinės visuomenės dialogui prieš tarpvyriausybinį dialogą; paprašyti EIVT reguliariai pranešti Parlamentui apie pasiektus rezultatus;
Prekyba siekiant darnumo ir klestėjimo
an) priminti, kad 2009–2019 m. ES ir Indijos prekyba išaugo daugiau kaip 70 proc. ir kad glaudesnių ekonominių ryšių skatinimas – tai bendras interesas; pripažinti, kad Indija yra tvirta alternatyva ES, kuri siekia įvairinti savo tiekimo grandines ir yra didžiausia Indijos prekybos partnerė žemės ūkio ir maisto produktų srityje;
ao) pasinaudoti galimybe, kurią suteikia ES ir Indijos vadovų susitikimas, atvirai nagrinėti vertybėmis grindžiamo bendradarbiavimo aukščiausiu lygmeniu prekybos ir investicijų srityje klausimą; pakartoti ES pasirengimą apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl atskiro investicijų apsaugos susitarimo, kuris padidintų teisinį tikrumą abiejų šalių investuotojams ir padėtų toliau stiprinti dvišalius prekybos santykius; siekti bendrų ir abiem pusėms naudingų tikslų šiose srityse, kurie galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo ir inovacijų ir kurie atitiktų visuotines žmogaus teises, įskaitant darbo teises, ir padėtų užtikrinti jų paisymą, skatinti kovą su klimato kaita ir siekti Darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų;
ap) kuo labiau pasinaudoti Indijos įsipareigojimu siekti daugiašališkumo ir tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos prekybos tvarkos; skatinti itin svarbų Indijos vaidmenį dedant pastangas reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją;
aq) įvertinti, kokiu mastu reikia atnaujinti Komisijos derybų įgaliojimus atsižvelgiant į siekį sudaryti prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, į kurį būtų įtrauktos plataus užmojo nuostatos dėl vykdytino prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus, suderinto su Paryžiaus susitarimu, taip pat atitinkamos nuostatos dėl investuotojų teisių ir pareigų ir žmogaus teisių; užtikrinti konstruktyvias derybas kartu atsižvelgiant į skirtingus abiejų šalių užmojų lygius; šiuo atžvilgiu remtis džiuginančia Indijos valdžios institucijų pozicijos dėl jų pasirengimo į būsimą susitarimą įtraukti nuostatas dėl prekybos ir darnaus vystymosi raida;
Sektorių partnerystėmis didinamas atsparumas
ar) užbaigti derybas dėl glaudesnių sąsajų partnerystės su Indija; remti ją teikiant paskolas ir garantijas tvarioms investicijoms į skaitmeninės ir žaliosios infrastruktūros dvišalius ir daugiašalius projektus Indijoje, vykdomus ES viešojo ir privačiojo sektorių subjektų, pvz., Europos investicijų banko (EIB), taip pat naudojant naująją išorės finansavimo priemonę, atsižvelgiant į ES strategijoje dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų išdėstytas galimybes; ištirti ES ir Indijos tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su Pietų Azijos šalimis sinergijas ir įvairių sujungiamumo strategijų koordinavimo galimybes;
as) užtikrinti, kad sujungiamumo iniciatyvos būtų grindžiamos socialiniais, aplinkos ir fiskaliniais standartais ir tvarumo, skaidrumo, įtraukumo, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir abipusiškumo vertybėmis ir visiškai atitiktų JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir jos teisines priemones, įskaitant Paryžiaus susitarimą;
at) pripažinti Indijos patirtį gaivalinių nelaimių valdymo srityje; sustiprinti bendradarbiavimą su Indija gerinant regiono pasirengimą gaivalinėms nelaimėms, be kita ko, pasinaudojant partneryste remiantis Nelaimėms atsparios infrastruktūros koalicija – daugiašale iniciatyva plėsti mokslinius tyrimus ir dalytis žiniomis su infrastruktūra susijusios rizikos valdymo srityje;
au) stiprinti bendradarbiavimą tvaraus judumo srityje įgyvendinant konkrečias priemones, tokias kaip tolesnė elektra varomo transporto infrastruktūrų plėtra ir investicijos į geležinkelio projektus; pabrėžti, kokie svarbūs geležinkeliai mažinant spūstis ir taršą dideliuose miesto rajonuose, siekiant klimato tikslų ir užtikrinant gyvybiškai svarbių tiekimo grandinių atsparumą, taip pat krizių laikotarpiu;
av) remti tolesnį bendradarbiavimą sprendžiant sparčios urbanizacijos keliamus uždavinius, be kita ko, keičiantis žiniomis ir geriausia patirtimi pasitelkiant bendras platformas ir miestų tarpusavio bendradarbiavimą, bendradarbiavimą pažangių miesto technologijų srityje ir nuolatinę finansinę paramą, teikiamą miesto transporto projektams Indijoje naudojantis EIB lėšomis;
aw) priminti Indijos, kaip pagrindinės vaistų, generinių vaistų ir vakcinų gamintojos, vaidmenį, ypač atsižvelgiant į tebesitęsiančią pasaulinę sveikatos krizę; skatinti bendrąsias įmones užtikrinti visuotinę prieigą prie COVID-19 vakcinų; siekti ES ir Indijos lyderystės propaguojant sveikatą kaip visuotinę viešąją gėrybę, visų pirma remiant daugiašales iniciatyvas, įskaitant pasaulinės prieigos prie COVID-19 vakcinos priemonę (COVAX), ir padėti užtikrinti visuotinę prieigą prie vakcinų, būtent mažesnes pajamas gaunančiose šalyse, ypač bendradarbiaujant atitinkamuose tarptautiniuose forumuose;
ax) padidinti ES ir Indijos dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo klimato kaitos srityje užmojų lygį, visų pirma paspartinant aplinkos atžvilgiu tvarų augimą ir teisingą bei saugų perėjimą prie švarios energijos, siekiant poveikio klimatui neutralumo, taip pat padidinant nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų apimtį; tęsti bendrą pasaulinę lyderystę remiant Paryžiaus susitarimą ir sutelkti dėmesį į švarios ir atsinaujinančiosios energijos bei žiedinės ekonomikos darbotvarkių įgyvendinimą;
ay) dar kartą patvirtinti jų, kaip dviejų daugiausiai pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių šalių, įsipareigojimą labiau koordinuoti pastangas švelninant klimato kaitos padarinius; atkreipti dėmesį į Indijos pirmavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir į pažangą, padarytą įgyvendinant ES ir Indijos partnerystę švarios energetikos ir klimato kaitos srityje; skatinti investicijas ir bendradarbiavimą siekiant toliau remti elektromobilumą, tvarų vėsinimą, naujos kartos baterijų technologijas, paskirstytą elektros energijos gamybą ir teisingą pertvarką Indijoje; pradėti diskusiją apie strateginį bendradarbiavimą retųjų žemių elementų srityje ir jį įvertinti; aktyviau įgyvendinti tvaraus vandens valdymo partnerystę;
az) propaguoti plataus užmojo bendrą darbotvarkę ir visuotinius veiksmus biologinės įvairovės srityje, be kita ko, rengiantis 2021 m. gegužės mėn. vyksiančiai Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijai (COP 15);
ba) stengtis kartu vadovauti nustatant ir tobulinant tarptautinius skaitmeninės ekonomikos standartus, paremtus tvariu ir atsakingu skaitmeninimu bei teisinės valstybės principais, taip pat žmogaus teisėmis grindžiama informacinių ir ryšių technologijų (IRT) aplinka, kartu šalinant kibernetinio saugumo grėsmes ir apsaugant pagrindines teises bei laisves, įskaitant asmens duomenų apsaugą;
bb) padidinti ES užmojus dėl skaitmeninio junglumo su Indija įgyvendinant ES skaitmeninės transformacijos strategiją; bendradarbiauti su Indija kuriant ir naudojant ypatingos svarbos technologijas, atsižvelgiant į didelį strateginį poveikį ir poveikį saugumui, kurį daro tokios naujos technologijos; investuoti į partnerystę skaitmeninių paslaugų srityje ir kuriant atsakingą bei žmogaus teisėmis pagrįstą dirbtinį intelektą; palankiai vertinti Indijos pastangas siekti aukšto asmens duomenų apsaugos lygio, kuris būtų panašus į pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą nustatytą lygį, ir toliau remti Indijos duomenų apsaugos reformą; pabrėžti abipusę intensyvesnio bendradarbiavimo šioje srityje naudą; skatinti tolesnę reglamentavimo sistemų konvergenciją, siekiant užtikrinti aukštą asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygį, be kita ko, priimant galimus sprendimus dėl duomenų adekvatumo, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas saugiems ir patikimiems tarpvalstybiniams duomenų srautams, taip pat sudarant sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui, visų pirma IRT ir skaitmeninių paslaugų sektoriuose; atkreipti dėmesį į tai, kad suderinus Indijos ir Europos duomenų reglamentavimą būtų labai palengvintas abipusis bendradarbiavimas, prekyba ir saugus informacijos bei praktinės patirties perdavimas; stengtis atkartoti ES tarptautinio tarptinklinio mobiliojo ryšio susitarimus su Indija;
bc) priminti, kad skaitmeninio sektoriaus plėtojimas turi esminę reikšmę saugumui, ir jis turi apimti įrangos gamintojų tiekimo grandinės įvairinimą skatinant atviro ir sąveikaus tinklo struktūras ir skaitmeninimo partnerystes su partneriais, kurie vadovaujasi ES vertybėmis ir taiko technologijas gerbdami pagrindines teises;
bd) imtis veiksmingų priemonių siekiant sudaryti palankesnes sąlygas judumui tarp ES ir Indijos, įskaitant migrantų, studentų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir menininkų judumą, atsižvelgiant į specialistų kvalifikaciją ir darbo rinkos poreikius ES ir Indijoje; pripažinti, kad tiek Indija, tiek ES turi didelį talentų potencialą skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto srityse ir abipusį interesą plėtoti aukšto lygio praktinę patirtį ir bendradarbiavimą šioje srityje;
be) laikytis nuomonės, kad žmonių tarpusavio mainai yra vienas iš pagrindinių strateginės partnerystės aspektų; raginti stiprinti partnerystę valstybinio švietimo, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir kultūrinių mainų srityse; raginti ES valstybes nares ir Indiją investuoti visų pirma į jaunimo gebėjimus ir lyderystę ir užtikrinti jų prasmingą įtrauktį į politinį bei ekonominį gyvenimą; skatinti Indijos, ypač Indijos studentų ir jaunų specialistų dalyvavimą tokiose ES programose kaip „Europos horizontas“, Europos mokslinių tyrimų taryba, Marie Skłodowskos-Curie studijų stipendija ir žmonių tarpusavio mainai švietimo ir kultūros srityje; šiuo atžvilgiu skatinti „Erasmus+“ programą ir užtikrinti vienodą moterų studenčių, mokslininkių, tyrėjų ir specialisčių įtraukimą į šias programas; tęsti glaudų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, įskaitant į žmogų orientuotas ir etika pagrįstas skaitmenines technologijas, kartu skatinant stiprinti skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius;
bf) toliau nagrinėti visapusiško bendradarbiavimo galimybes pagal G 20 sistemą užimtumo ir socialinės politikos srityse, pvz., socialinės apsaugos, minimalaus darbo užmokesčio, moterų dalyvavimo darbo rinkoje, deramų darbo vietų kūrimo, darbuotojų saugos ir sveikatos srityse; bendradarbiauti panaikinant vaikų darbą remiant 2017 m. birželio mėn. Indijos ratifikuotų TDO konvencijų Nr. 138 (Konvencija dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus) ir Nr. 182 (Konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo) taikymą ir stebint, kaip jų laikomasi;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.
TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO LAIŠKAS
Užsienio reikalų komiteto
pirmininkui
Davidui McALLISTERIUI
Tema: INTA komiteto indėlis į AFET komiteto pagal Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį teikiamą rekomendaciją dėl būsimo ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimo
Gerb. p. D. McAllisteri,
AFET komitetas pagal Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį parengs rekomendaciją dėl būsimo ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį numatyta surengti gegužės mėn. 8 d. Kaip žinome, šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra svarbus mūsų santykių su šia šalimi etapas, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su 2020 m. liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikimu, kai buvo priimtas veiksmų planas iki 2025 m.
Prekybos klausimai yra svarbi šių strateginių santykių dalis, o per ES ir Indijos prekybos santykių istoriją būta sėkmės ir nusivylimo atvejų. Todėl šis aukščiausiojo lygio susitikimas suteikia realią galimybę atnaujinti, nors ir nedideliu mastu, mūsų bendradarbiavimą daugiašalės prekybos tvarkos ir dvišalių prekybos santykių srityje.
Dėl šios priežasties Tarptautinės prekybos komiteto koordinatoriai sutarė, kad svarbu užtikrinti, jog prekybos aspektas būtų įtrauktas į rekomendaciją, kuri turi būti priimta per balandžio mėn. plenarinę sesiją. Atsižvelgdami į laiko apribojimus ir Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnio nuostatas, koordinatoriai susitarė dėl ad hoc procedūros, pagal kurią INTA komitetas galėtų ribotai prisidėti prie rekomendacijos projekto. Pridedame pasiūlymą dėl konkrečios formuluotės, kurią vienbalsiai patvirtino koordinatoriai ir kurią AFET komiteto pranešėja Alviina Alametsä galėtų įtraukti į rekomendacijos projektą.
Šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į prekybos klausimų svarbą apskritai ES santykiams su šia strategine partnere, tikiuosi, kad šį indėlį bus galima tinkamai apsvarstyti, atsižvelgiant į puikius mūsų komitetų darbo santykius ir tarpusavio pasitikėjimą.
Pagarbiai
Bernd LANGE
Cc: AFET komiteto pranešėja Alviina ALAMETSÄ
Priedas. INTA komiteto indėlis laiško forma
INTA komiteto pasiūlymas dėl indėlio į AFET komiteto pagal Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį teikiamą rekomendaciją rengiantis 2021 m. gegužės mėn. ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimui
1. pasinaudoti ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikimo teikiama proga, kaip aiškia galimybe atvirai aptarti vertybėmis grindžiamą aukščiausio lygio bendradarbiavimą, įskaitant prekybos, investicijų ir darnaus vystymosi klausimus, bei dirbti siekiant bendrų tikslų, grindžiamų pagarba visuotinėms žmogaus teisėms ir darnaus vystymosi tikslų vykdymu;
2. atsižvelgti į bendras geopolitines ES ir Indijos santykių aplinkybes, ypač į jų prekybos aspektą; kuo geriau pasinaudoti Indijos įsipareigojimu remti daugiašališkumą ir tarptautiniu mastu sutartą taisyklėmis grindžiamą prekybos tvarką bei skatinti lemiamą Indijos vaidmenį dedamose pastangose reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją; užtikrinti bendradarbiavimą su Indija kaip pagrindine partnere šioje srityje;
3. atsižvelgti į ankstesnius Indijos susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ES investicijų apsaugos susitarimais, ir todėl laikyti pastaraisiais metais pagal ES investicinių teismų sistemą padarytus patobulinimus kaip žingsnį Daugiašalio investicinio teismo link; dar kartą patvirtinti, kad investicijų apsaugos susitarimas galėtų būti tinkamas žingsnis toliau stiprinant dvišalius prekybos santykius, ir paprašyti Komisijos įvertinti, kokiu mastu reikia atitinkamai atnaujinti jos derybų įgaliojimus ir poveikio darniam vystymuisi vertinimą; užtikrinti, kad į bet kokį susitarimą būtų įtrauktas vykdytinas prekybos ir darnaus vystymosi skyrius; remtis ES ir Indijos aukšto lygio dialogo prekybos ir investicijų klausimais pirmuoju susitikimu, kuris įvyko 2021 m. vasario 5 d.; išlaikyti vieną iš ES tikslų atnaujinti įgaliojimus konstruktyvioms deryboms dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo su Indija sudarymo, kartu apdairiai atsižvelgiant į skirtingą abiejų šalių užmojų mastą; dėl šios priežasties kuo geriau pasinaudoti konstruktyviu dialogu dėl visapusiško laisvosios prekybos susitarimo, kuris yra galutinis tikslas, sudarymo ir šiuo atžvilgiu skatinti pakeisti Indijos valdžios institucijų poziciją dėl iniciatyvų, kuriomis būtų pagerintas Paryžiaus susitarimo dėl klimato įgyvendinimas, ir jų pasirengimą į būsimą susitarimą įtraukti nuostatas dėl prekybos ir darnaus vystymosi.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
13.4.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
61 6 4 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alviina Alametsä, Alexander Alexandrov Yordanov, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Giorgos Georgiou, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Karol Karski, Dietmar Köster, Stelios Kouloglou, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Jaak Madison, Claudiu Manda, Thierry Mariani, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Gheorghe-Vlad Nistor, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Giuliano Pisapia, Jérôme Rivière, María Soraya Rodríguez Ramos, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Jordi Solé, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Hermann Tertsch, Hilde Vautmans, Harald Vilimsky, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Witold Jan Waszczykowski, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Malik Azmani, Katarina Barley, Vladimír Bilčík, Andrey Kovatchev, Bert-Jan Ruissen, Christian Sagartz, Mick Wallace |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
61 |
+ |
ECR |
Anna Fotyga, Karol Karski, Bert-Jan Ruissen, Jacek Saryusz-Wolski, Hermann Tertsch, Witold Jan Waszczykowski |
ID |
Anna Bonfrisco, Susanna Ceccardi |
NI |
Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi |
PPE |
Alexander Alexandrov Yordanov, Vladimír Bilčík, Traian Băsescu, Michael Gahler, Sunčana Glavak, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Gheorghe-Vlad Nistor, Christian Sagartz, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima |
Renew |
Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans |
S&D |
Maria Arena, Katarina Barley, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Claudiu Manda, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Giuliano Pisapia, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev, Nacho Sánchez Amor |
Verts/ALE |
Alviina Alametsä, Reinhard Bütikofer, Jordi Solé, Tineke Strik, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Salima Yenbou |
6 |
- |
ID |
Lars Patrick Berg |
NI |
Kostas Papadakis |
The Left |
Giorgos Georgiou, Stelios Kouloglou, Manu Pineda, Mick Wallace |
4 |
0 |
ID |
Jaak Madison, Thierry Mariani, Jérôme Rivière, Harald Vilimsky |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2020/07/15/joint-statement-15th-eu-india-summit-15-july-2020/
- [2] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0012.
- [3] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0016.
- [4] OL C 337, 2018 9 20, p. 48.
- [5] OL C 174 E, 2005 7 14, p. 179.
- [6] OL C 227 E, 2006 9 21, p. 589.
- [7] OL C 58, 2018 2 15, p. 109.
- [8] OL C 261 E, 2013 9 10, p. 34.
- [9] OL C 215, 2018 6 19, p. 202.