REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu projekto

22.4.2021 - (05022/2021 – C9-0086/2021 – 2020/0382(NLE)) - ***

Užsienio reikalų komitetas
Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėjai: Andreas Schiede, Christophe Hansen
(Bendra komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnis)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu projekto

(05022/2021 – C9-0086/2021 – 2020/0382(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05022/2021),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo projektą (5198/2021),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų projektą (5203/2021),

– atsižvelgdamas į prašymą duoti pritarimą, Tarybos pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C9‑0086/2021),

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[1],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[2],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

– atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto laiškus,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0128/20211),

1. pritaria Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymui Sąjungos vardu;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinės Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

 

 

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl ES, Euratomo ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir ES ir JK susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų (2020/0382(NLE))

 

Gerbiamieji D. McAllisteri ir B. Lange,

Teisės reikalų komiteto koordinatoriai 2021 m. sausio 11 d. posėdyje nusprendė teikti nuomonę laiško forma, vadovaudamiesi Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 1 dalimi, dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo[3] ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija[4] (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas ir Susitarimas dėl informacijos saugumo), daugiausia dėmesio skiriant mūsų komiteto kompetencijai. Pagal 2019 m. spalio 24 d. Pirmininkų sueigos sprendimą 2021 m. sausio 11 d. buvau paskirtas nuomonės referentu, eidamas komiteto pirmininko pareigas.

PASIŪLYMAI

Rekomendacija:

 

Teisės reikalų komitetas 2021 m. sausio 27 d. posėdyje nusprendė (24 narių balsavo už, 1 – prieš ir susilaikiusių nebuvo[5]) rekomenduoti atsakingiems Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui sutikti su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu ir Susitarimu dėl informacijos saugumo.

 

Teisės reikalų komitetas šią rekomendaciją teikia tinkamai atsižvelgdamas į šiuos dokumentus: 2020 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[6]; 2020 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/266, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujos partnerystės[7], ir jo priedą; 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento rekomendacijas dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[8]; 2020 m. sausio 24 d. Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo)[9] ir 2019 m. spalio 17 d. Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai (toliau – Politinė deklaracija)[10]; 2020 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimą (ES) 2020/2252 dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo[11]; ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo tekstą, visų pirma I dalį dėl bendrųjų ir institucinių nuostatų, II dalies nuostatas, I antraštinę dalį dėl prekybos prekėmis, III antraštinę dalį dėl skaitmeninės prekybos, V antraštinę dalį dėl intelektinės nuosavybės ir XI antraštinę dalį dėl vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi, VI dalį dėl ginčų sprendimo ir horizontaliųjų nuostatų ir VII dalį dėl baigiamųjų nuostatų; ir Informacijos saugumo susitarimo tekstą.

 

Teisės reikalų komiteto vardu norėčiau atkreipti Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto dėmesį į šiuos aspektus, kurie turi būti laikomi esminiais siekiant duoti pritarimą:

Instituciniai ir horizontalieji aspektai

1. palankiai vertina Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir pripažįsta, kad jis turės plataus masto konstitucinių ir teisinių pasekmių tiek JK, tiek ES ir turės didelį poveikį JK ir ES piliečių gyvenimui ir verslui; todėl palankiai vertina Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytą nuolatinį abiejų šalių įsipareigojimą puoselėti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybes ir principus, kuriais grindžiama šalių vidaus ir tarptautinė politika, ir bendrąsias taisykles dėl žmogaus teisių sąlygų, pagal kurias leidžiama visiškai arba iš dalies nutraukti arba sustabdyti susitarimą dėl žmogaus teisių pažeidimų;

2. taip pat palankiai vertina tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos dera su Politinės deklaracijos įgaliojimais ir sąlygomis, nes juo sukuriama bendra visapusiška institucinė sistema, apimanti visus ekonominio ir saugumo bendradarbiavimo aspektus, įskaitant bendradarbiavimą žuvininkystės srityje ir vienodas sąlygas, ir kad tai taikoma visai partnerystei, įskaitant būsimus papildomus susitarimus; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad, be Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, iki šiol buvo sudarytas vienas susijęs susitarimas dėl informacijos saugumo ir vienas visiškai atskiras susitarimas dėl bendradarbiavimo branduolinės energijos srityje;

3. pritaria ginčų sprendimo mechanizmui, taikomam bendrai ekonominei partnerystei ir sukurtam pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą remiantis tarptautine viešąja teise, ir kurį sudaro politinės konsultacijos, arbitražo procedūros ir sustabdymo bei kryžminių atsakomųjų veiksmų taikymo galimybės, tačiau mano, kad reikėtų patikslinti pagrindines reikšmingumo, didelio poveikio ir įrodinėjimo pareigos apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad mechanizmas tinkamai veiktų praktikoje; be to, pabrėžia, kad taikant šį mechanizmą turėtų būti užtikrintas visapusiškas ES teisės veikimas ir autonomija, ypač kiek tai susiję su valstybių narių teise ir tarptautine teise, nevykdant ES ar jos Teisingumo Teismo aktų teisminės peržiūros[12]; šiuo atžvilgiu taip pat palankiai vertina tai, kad buvo įgyvendinta Susitarimo dėl išstojimo 178 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta galimybė imtis atsakomųjų veiksmų arba iš dalies arba visiškai sustabdyti būsimus tarpusavio susitarimus, t. y. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, jei būtų pažeistas Susitarimas dėl išstojimo, nereikalaujant pirmiausia imtis ilgų konsultavimosi procedūrų (INST.10 straipsnis);

4. mano, kad, atsižvelgiant į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytą lanksčią valdymo sistemą, Partnerystės tarybai suteiktus plačius įgaliojimus, specializuotų komitetų gausą ir penkerių metų įgyvendinimo ciklų peržiūrą, itin svarbu, kad Europos Parlamentas aktyviai dalyvautų sprendimų priėmimo procese, įgyvendinimo vertinime ir tolesniuose etapuose, įskaitant peržiūros procesą, siekiant užtikrinti visišką susitarimo taikymo skaidrumą ir demokratinį teisėtumą per bet kurias būsimas derybas; todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą deramai gerbti Parlamento teisę būti nedelsiant ir išsamiai informuojamam visais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje nustatytų tarptautinių susitarimų etapais, laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros[13] ir Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių[14]; taip pat palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą visada informuoti Parlamentą prieš Partnerystės tarybos ir specializuotų komitetų posėdžius ir po jų ir sykiu dalytis visais šių jungtinių institucijų dokumentais, kai tik jie pateikiami Tarybai, įskaitant darbotvarkių projektus, pasiūlymus dėl Tarybos sprendimų, kuriais nustatoma Sąjungos pozicija, ir t. t.; labai palankiai vertina tai, kad sukurtos vietos patarėjų grupės ir pilietinės visuomenės forumas, ir pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybę įsteigti parlamentinę partnerystės asamblėją, kurioje dalyvautų Europos ir JK parlamentų nariai ir kuri turėtų būti informuojama apie Partnerystės tarybos darbą ir galėtų jai teikti rekomendacijas, kad būtų užtikrinta jungtinių institucijų sprendimų demokratinė kontrolė;

5. palankiai vertina tai, kad nustatyta pareiga JK laikytis Paryžiaus susitarimo, kurį 21-ojoje sesijoje priėmė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (toliau – Paryžiaus susitarimas), ir susilaikyti nuo veiksmų ar neveikimo, kurie iš esmės pakenktų Paryžiaus susitarimo objektui ir tikslui (COMPROV.5 straipsnis), ir dėl to ES turėtų galimybę visiškai ar iš dalies nutraukti arba sustabdyti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį papildomą susitarimą, jei JK veikimas ar neveikimas iš esmės prieštarauja Paryžiaus susitarimo objektui ir tikslui (INST.35 straipsnis);

6. atkreipia dėmesį į tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime trūksta visaverčio duomenų apsaugos sprendimo, ir sykiu atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paskelbė apie pradėtą Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos tvarkos tinkamumo vertinimo procesą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą[15] ir Teisėsaugos direktyvą[16], kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas, kurio teisėtai reikia fiziniams asmenims, įmonėms ir valdžios institucijoms; šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžia, kad įmonių vaidmuo keičiantis ne asmens duomenimis turėtų būti laikomas būtinu partnerystės aspektu, sykiu aiškiai atskiriant šį aspektą nuo asmens duomenų apsaugai taikomos teisinės tvarkos; pabrėžia, kad asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims visada turi atitikti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento V skyrių arba Teisėsaugos direktyvos V skyrių; primena, kad, siekdama paskelbti, jog JK duomenų apsaugos sistema yra tinkama, Komisija turi įrodyti, kad JK užtikrina tokį apsaugos lygį, kuris „iš esmės lygiavertis“ apsaugos lygiui, kurį užtikrina ES teisinė sistema, įskaitant tolesnio duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms ir prieigos prie asmens duomenų nacionalinio saugumo tikslais taisykles; primygtinai reikalauja, kad tuo atveju, jei JK duomenų apsaugos teisinė sistema neatitiktų sprendimo dėl tinkamumo kriterijų, reikėtų visapusiškai pasinaudoti alternatyviais teisiniais mechanizmais, numatytais Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktuose dėl tarptautinio duomenų perdavimo;

7. kaip komitetas, atsakingas už tarptautinės teisės aiškinimą ir taikymą, kiek tai susiję su Europos Sąjunga, rekomenduoja Parlamentui suteikti galimybę pritarti bet kuriam būsimam aktui, turinčiam teisinę galią, kurį šiuo klausimu pasiūlo Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigti organai, nebent šiuo aktu būtų pakeistos tik neesminės susitarimo nuostatos;

Intelektinė nuosavybė

8. pabrėžia intelektinės nuosavybės svarbą ir poreikį užtikrinti reguliavimo tęstinumą tiek ES teisių turėtojams, tiek apribojimų ir išimčių naudos gavėjams Jungtinėje Karalystėje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytą sustiprintą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kuri apima visų rūšių intelektinės nuosavybės teises, įskaitant autorių teises ir gretutines teises (taip pat menininkų teises į pajamas už perparduotą kūrinį ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijų bendradarbiavimą), prekių ženklus ir registruotą bei neregistruotą dizainą, patentus (įskaitant papildomos apsaugos liudijimus), taip pat komercines paslaptis ir augalų veisles; taip pat palankiai vertina tai, kad susitarime nustatytos vykdymo užtikrinimo ir bendradarbiavimo nuostatos, apimančios įvairias priemones, pvz., civilinį ir administracinį vykdymo užtikrinimą, civilinio proceso ir taisomąsias procedūras komercinių paslapčių srityje, pasienyje taikomas priemones, detalias konkrečių muitinės procedūrų taisykles ir muitinių, policijos, administracinių ir teisminių institucijų bendradarbiavimo galimybes;

9. tačiau labai apgailestauja, kad būsimos geografinės nuorodos, kilmės vietos nuorodos ar tradiciniai gaminiai nepatenka į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo sritį, nepaisant to, kad Politinėje deklaracijoje buvo aiškiai paminėtas šis aspektas, ir kad dėl to nebuvo sukurtas ES geografinių nuorodų pripažinimo Jungtinėje Karalystėje mechanizmas; todėl ragina abi šalis kuo greičiau tęsti diskusijas šiuo klausimu siekiant rasti tinkamų priemonių, kurios būtų grindžiamos Susitarime dėl išstojimo nurodytų esamų geografinių nuorodų apsauga;

Bendrovių teisė

10. aiškiai apgailestauja, kad esamos šalių bendrovių rūšys, pvz., Europos akcinės bendrovės („Societas Europaea“ (SE)) arba ribotos atsakomybės bendrovės, nėra susitarimo dalis, todėl atitinkama kita šalis jų nebepripažins; atkreipia dėmesį į šalių siekį sukurti nuspėjamą reguliavimo aplinką ir veiksmingas procedūras ekonominės veiklos vykdytojams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, siekiant nustatyti bendrus minimalius standartus, kuriais užtikrinama prekybos praktika ir sąžininga konkurencija, tačiau pageidautų konkretaus susitarimo; vis dėlto palankiai vertina tai, kad šalys, saugodamos ekonominės veiklos vykdytojus, atsižvelgė į poreikį užtikrinti darnaus ir konkurencingo vystymosi aplinką, įsipareigodamos nekeisti darbo ir socialinių standartų ir susitardamos dėl draudžiamos praktikos, vykdymo užtikrinimo ir bendradarbiavimo konkurencijos politikos srityje nuostatų;

Bendradarbiavimas civilinės teisenos srityje, be kita ko, šeimos teisės klausimais

11. be to, apgailestauja, kad teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose nebuvo įtrauktas į derybas dėl tolesnės ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės ir todėl jam netaikomas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas; atsižvelgdamas į tai primena, kad ši teisės sritis yra itin svarbi siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl būsimų prekybos ir verslo santykių tarp piliečių ir įmonių tarpvalstybinių sandorių atžvilgiu; todėl pabrėžia, kad reikia kuo greičiau pasiekti bendrą susitarimą civilinės jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo srityje, kad būtų užtikrintas tikrumas ir pakankama šalių apsauga vykdant tarpvalstybinius sandorius ir kitą veiklą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad JK 2020 m. rugsėjo 28 d. iš naujo priėmė prisijungimo prie 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo priemonę, tačiau pažymi, kad Hagos tvarkos taikymas ir taikymo sritis yra labiau riboti nei naujos redakcijos „Briuselis I“ tvarka, nes ji taikoma tik išimtinės jurisdikcijos sąlygoms, kurios buvo priimtos po to, kai konvencija įsigaliojo valstybėje, pasirinktoje taikyti teismo išlygą; taip pat palankiai vertina tai, kad JK, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, 2020 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą likti 2007 m. Lugano konvencijos šalimi, nes joje numatyta tvarka, iš esmės lygiavertė Briuselio reglamentui (iki jo naujos redakcijos); vis dėlto primena, kad ES turėtų labai atidžiai apsvarstyti savo sprendimą šiuo klausimu, ypač atsižvelgiant į minėtos konvencijos II protokolą dėl vienodo jos aiškinimo ir galimybę išlaikyti bendrą savo santykių su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis pusiausvyrą; mano, kad tai visų pirma turėtų reikšti veiksmingą Europos Komisijos ir Europos Parlamento bendradarbiavimą ir dialogą, ypač su Teisės reikalų komitetu, atsakingu už tarptautinės teisės aiškinimą ir taikymą, kiek tai susiję su Europos Sąjunga;

12. taip pat labai apgailestauja dėl to, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nebuvo rasta išsamių ir prasmingų būdų spręsti santuokos, tėvų pareigų ir kitų šeimos bylų klausimus; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad nuo derybų pradžios šie klausimai buvo Parlamento derybų gairės; šiuo atžvilgiu palankiai vertina JK sprendimą 2020 m. rugsėjo 28 d. prisijungti prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 2007 m. lapkričio 23 d. konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo – taip bus užtikrintas šios konvencijos taikymo tęstinumas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui; taip pat palankiai vertina tvirtesnio bendradarbiavimo galimybes, bent jau pagrindiniais šeimos teisės klausimais, kurios gali būti suteiktos JK dalyvaujant stebėtojos teisėmis Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose posėdžiuose ir praktinio bendradarbiavimo klausimais tėvų pareigų, vaikų grobimo ir išlaikymo prievolių srityse.

 

Viliuosi, kad tai, kas išdėstyta pirmiau, bus naudinga rengiant Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą.

 

 

Pagarbiai

 

 

 

 

 

Adrián Vázquez Lázara

 

 

VYSTYMOSI KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (2020/0382(NLE))

 

Gerbiamieji D. McAllisteri ir B. Lange,

vykdant nurodytą procedūrą Vystymosi komitetas buvo paprašytas pateikti nuomonę Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui. Per savo 2021 m. sausio 27 d. posėdį Vystymosi komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Per tą patį posėdį Vystymosi komitetas nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus[17].

Pagarbiai

Tomas Tobé

PASIŪLYMAI

1. atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės, kaip vystymosi ir humanitarinės pagalbos teikėjos, svarbą dėl jos teikiamos oficialios paramos vystymuisi masto (netgi sumažinus paramą nuo 0,7 iki 0,5 proc. BNP), jos ekspertinių žinių, projektų įgyvendinimo pajėgumų ir visapusiškų santykių su Sandrauga ir kitomis besivystančiomis šalimis; ragina Jungtinę Karalystę padėti kuo labiau mažinti neigiamą „Brexit’o“ poveikį besivystančioms šalims ir toliau laikytis įsipareigojimo būti lydere teikiant paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą; ragina užtikrinti glaudų ES ir JK paramos teikėjų veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą, įskaitant galimybę remtis viena kitos pajėgumais, kad būtų kuo labiau padidintas veiksmingumas, vystymosi veiksmingumas ir pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų.

 

 

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (2020/0382(NLE))

Gerbiamieji D. McAllisteri ir B. Lange,

Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas nusprendė pateikti laiško forma išdėstytą nuomonę nurodyta tema.

Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą rengiant Europos Parlamento sprendimą dėl ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo atsižvelgti į šias pastabas ir rekomendacijas.

CONT komiteto vardu norėčiau paprašyti užtikrinti, kad Parlamento sprendime būtų atsižvelgta į CONT komiteto poziciją ir pastabas nurodytais klausimais, ir už tai padėkoti.

Pagarbiai

Monika Hohlmeier

PASIŪLYMAI

A. atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 11 d. nuomonę dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI));

B. atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą;

Bendros pastabos

1. palankiai vertina 2020 m. gruodžio 24 d. sudarytą Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų;

2. reiškia padėką Santykių su Jungtine Karalyste darbo grupės vadovui Micheliui Barnier ir visai darbo grupei už jų darbą ir už tai, kaip Europos Sąjunga vedė derybas;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d. baigėsi Susitarime dėl JK išstojimo iš ES numatytas pereinamasis laikotarpis; džiaugdamasis pažymi, jog pasiekus Susitarimą užtikrinta, kad prekių srautai patirs mažesnį trikdomąjį poveikį negu patirtų tuo atveju, jeigu susitarimo nebūtų pasiekta; tačiau kartu pabrėžia, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atnaujinta sienų kontrolė ir įvestos naujos biurokratinės procedūros, turinčios didelių padarinių ekonominės veiklos vykdytojams; palankiai vertina tai, kad pagal Susitarimą išsaugomas bendrosios rinkos vientisumas;

4. pažymi, jog susitarta, kad JK, laikydamasi pagrindinių teisės aktų, toliau dalyvaus programos „Europos horizontas“ (išskyrus veiklą Europos inovacijų tarybos fonde), Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos, ES kosmoso programos komponento „Copernicus“ ir ITER (su branduolių sinteze susijęs projektas) veikloje. Be to, JK galės naudotis pagal ES kosmoso programą teikiamomis kosmoso stebėjimo ir sekimo paslaugomis;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad JK kasmet finansiškai prie programų finansavimo prisidės veiklos įnašu, kuris bus grindžiamas įnašo raktu, apibrėžiamu kaip JK bendrojo vidaus produkto (BVP) rinkos kainomis ir Sąjungos BVP rinkos kainomis santykis ir kuris tam tikromis sąlygomis gali būti pakoreguotas atgaline data, ir į tai, kad programai „Europos horizontas“ taikomas automatinio koregavimo mechanizmas; palankiai vertina tai, kad, taikant laipsniško perėjimo laikotarpį, įvestas naujas dalyvavimo mokestis, kuris sudaro 4 proc. metinio veiklos įnašo dydžio ir paprastai nėra retrospektyviai tikslinamas;

6. pabrėžia, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti ateityje plėtojant Susitarimą, įskaitant dalyvavimą Parlamentinės partnerystės asamblėjoje bei kontrolę ir dalyvavimą, susijusius su Komisijos veikla Partnerystės taryboje ir dideliame skaičiuje specialiųjų komitetų, kurie ateityje prižiūrės sutarties vykdymą; CONT komitetas turėtų būti nedelsiant ir aktyviai informuojamas apie pokyčius, susijusius su jo kompetencijos sritimis, ir įtraukiamas į procesą;

Sąjungos finansinių interesų apsauga

7. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti visais aspektais ir kad JK visapusiškai laikytųsi savo finansinių įsipareigojimų, nustatytų pagal Susitarimą;

8. palankiai vertina tai, jog Susitarimu užtikrinama, kad ES finansiniai interesai būtų apsaugomi taikant atitinkamą ES teisinę sistemą, įskaitant korupcijos, sukčiavimo ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, veiksmingus patikrinimus ir auditą, o nustačius pažeidimus būtų garantuojamas išmokėtų sumų susigrąžinimas bei veiksmingos ir proporcingos administracinės sankcijos ir nuobaudos;

9. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Susitarimas būtų visapusiškai įgyvendintas, o – pagal glaudaus šalių bendradarbiavimo nuostatas – Komisijos tarnybų, Europos Audito Rūmų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros teisės susipažinti su duomenimis bei Europos Parlamento teisės vykdyti priežiūrą būtų visapusiškai laikomasi; taip pat pabrėžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijų, susijusių su Komisijos sprendimais, svarbą;

10. primygtinai ragina, laikantis Europos Sąjungos sutarties nuostatų, JK įsteigti stiprią ES delegaciją siekiant palengvinti administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

11. palankiai vertina tai, kad į Susitarimą įtrauktas Protokolas dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir dėl savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti PVM ir muitų srityse, siekiant užtikrinti tinkamą skolų išieškojimą ir reikalavimų vykdymą;

12. pabrėžia, kad muitinės procedūros yra itin sudėtingos ir kad reikia nuolat užtikrinti greitą keitimąsi informacija ir tvirtą ES ir JK bendradarbiavimą, siekiant, kad kontrolė ir muitinis įforminimas būtų atliekami veiksmingai ir kad būtų vykdomi atitinkami teisės aktai;

13. kartu akcentuoja, kad reikia užkirsti kelią sukčiavimui muitais ir PVM, įskaitant neteisėtą prekybą (kontrabandą), vykdant tinkamą kontrolę ir atsižvelgiant į tikimybę, kad vyks nelegali prekyba tam tikromis prekėmis arba bus neteisingai deklaruojama jų kilmės šalis ar turinys.

 

 

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

 

Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (COM(2020)0856 –2020/0382(NLE))

Gerbiamieji D. McAllisteri ir B. Lange,

vykdant nurodytą procedūrą Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui. Kadangi klausimas skubus, ECON komiteto koordinatoriai, taikydami rašytinę procedūrą, nusprendė nusiųsti nuomonę laiško forma.

ECON komitetas apsvarstė šį klausimą 2021 m. vasario 1 d. posėdyje. Per šį posėdį komitetas nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Pagarbiai

Irene Tinagli

PASIŪLYMAI

Bendrieji principai

1. pažymi, kad Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) įgyvendinimo tvarka tebėra svarstoma;

2. atkreipia dėmesį į ypatingus ekonominius sunkumus, kurių visai Airijos ekonomikai kilo dėl to, kad buvo apribotas laisvas ES (ne Airijos) piliečių ir paslaugų judėjimas Airijos saloje;

3. ragina Komisiją, Europos Centrinį Banką, Europos priežiūros institucijas, Europos sisteminės rizikos valdybą ir Bendrą pertvarkymo valdybą atidžiai stebėti Susitarimo įgyvendinimą ir finansinių paslaugų rinkos pokyčius, siekiant laiku nustatyti galimus rinkos sutrikimus ir grėsmes finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui ir investuotojų apsaugai;

4. ragina Komisiją pateikti šios stebėsenos rezultatus ECON komitetui, taip pat atsižvelgiant į Susitarime numatytas peržiūras;

Patekimas į rinką

5. pažymi, kad Susitarime nenumatyta galimybė visapusiškai patekti į finansinių paslaugų rinką ir kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebetaikomos ES ir JK paso mechanizmo teisės; pažymi, kad patekimas į finansų rinką dabar grindžiamas ES ir nacionaline teise, įskaitant, kai taikoma, lygiavertiškumo sistemą;

6. pažymi, kad ES lygiavertiškumo sistema įtvirtinta įvairiuose finansinių paslaugų sektorių reglamentuose ir direktyvose ir kad sprendimai dėl lygiavertiškumo yra vienašaliai ir turėtų būti priimami deleguotaisiais aktais;

7. pabrėžia, kad lygiavertiškumo vertinimai turi būti grindžiami ateities perspektyvomis, t. y. jais turi būti skatinamas pakankamas reguliavimo suderinamumas su bendrosios rinkos reguliavimo sistema, taip užtikrinant bendrosios finansinių paslaugų rinkos vientisumo apsaugą ir patikimas investuotojų apsaugos garantijas;

8. pabrėžia, kad reikia nuolat stebėti bet kokį galimą JK taisyklių nukrypimą nuo ES standartų, kad būtų išvengta netinkamo konkurencinio pranašumo ir reglamentavimo arbitražo dėl JK įsisteigusių įmonių reglamentavimo skirtumų, ir užtikrinti vienodas sąlygas;

9. primena, kad ES gali bet kuriuo metu vienašališkai atšaukti bet kokį sprendimą dėl lygiavertiškumo, jei nebetenkinamos lygiaverčio statuso suteikimo sąlygos;

10. pažymi, kad bendroje deklaracijoje dėl ES ir JK bendradarbiavimo finansinių paslaugų reglamentavimo klausimais teigiama, kad susitarimas dėl susitarimo memorandumo turi būti sudarytas ne vėliau kaip 2021 m. kovo mėn.;

11. mano, kad į susitarimą dėl susitarimo memorandumo turėtų būti įtraukta speciali bendradarbiavimo tvarka, kuria būtų siekiama skatinti reguliavimo derinimą ir užtikrinti, kad apie galimus JK teisinės sistemos ir jos įgyvendinimo pokyčius būtų laiku pranešta ES priežiūros institucijoms;

12. pabrėžia, kad tokia būsimo bendradarbiavimo finansinių paslaugų reglamentavimo srityje sistema turėtų būti grindžiama tvirtais įsipareigojimais, kuriais siekiama užkirsti kelią mokesčių slėpimui, agresyviam mokesčių vengimui ir pinigų plovimui;

13. ragina Komisiją užtikrinti derybų dėl susitarimo memorandumo skaidrumą ir į jas reguliariai įtraukti ECON komitetą tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir Tarybą;

14. ragina Komisiją apsvarstyti, ar pagal būsimą bendradarbiavimo finansinių paslaugų reglamentavimo srityje sistemą būtų galima strategiškai integruoti bendradarbiavimo mokesčių klausimais ir kovos su pinigų plovimu tikslus į ES lygiavertiškumo sistemą, ir kokiomis sąlygomis tai būtų galima padaryti;

Kapitalo rinkų sąjunga

15. atkreipia dėmesį į tai, kad JK išstojimas iš ES suteikia naują postūmį kapitalo rinkų reguliavimui ir kad būtina kuo skubiau užtikrinti saugų ir plataus užmojo kapitalo rinkų reglamentavimą 27 ES valstybėse narėse, siekiant užtikrinti stabilų, tinkamai diversifikuotą ir ekonomiškai efektyvų ES ekonomikos finansavimą;

16. ragina Komisiją priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiami galiojantys finansinių paslaugų teisės aktai (toliau – Finansinis reglamentas), siekiant juos pritaikyti prie naujos padėties JK pasitraukus iš vidaus rinkos, kadangi visos nuorodos į konkrečias JK aplinkybes tapo netinkamos;

17. pakartoja savo poziciją, kad kilus susirūpinimui dėl finansinio stabilumo, rinkos vientisumo arba vartotojų ir investuotojų apsaugos, ES priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti tiesioginiai ir didesni tam tikrų trečiųjų valstybių subjektų, pripažintų pagal ES lygiavertiškumo sistemą, priežiūros įgaliojimai;

Mokesčių klausimai

18. pažymi, kad mokesčių srityje abi šalys įsipareigojo įgyvendinti gero valdymo principus, įskaitant tarptautinius mokesčių skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos standartus;

19. primena, kad koordinuota kova su mokesčių slėpimu ir vengimu tebėra prioritetas ir būtina sąlyga užtikrinant vienodas sąlygas;

20. apgailestauja, kad jokiame ginčų sprendimo ar perbalansavimo mechanizme, įskaitant nekintamumo išlygą įmonių apmokestinimo srityje, nėra mokestinių priemonių, ir baiminasi, kad dėl skirtumų šalių teisės aktuose, susijusiuose su įmonių pelno apmokestinimu ir mokesčių skaidrumu, gali atsirasti galimybė vengti mokesčių;

21. primena, kad Taryba tikrina visas trečiąsias valstybes, turinčias glaudžius ekonominius ryšius su ES, vykdydama įtraukimo į ES sąrašą procesą, per kurį nustatomi mokesčių tikslais nebendradarbiaujantys jurisdikciją turintys subjektai; todėl reikalauja, kad Taryba nedelsdama įtrauktų JK į reguliariai vertinamų valstybių sąrašą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų pagal bendrą politinį pareiškimą[18] dėl kovos su žalingais mokesčių režimais;

22. ragina valstybes nares griežtai naudotis turimomis kovos su mokesčių vengimu priemonėmis, visų pirma kontroliuojamų užsienio bendrovių taisyklėmis, kad apsaugotų savo mokestines pajamas, atsižvelgiant į tai, kad dabar Jungtinė Karalystė yra trečioji valstybė;

23. prašo ES įtraukti tvirtus įsipareigojimus, kuriais užkertamas kelias mokesčių slėpimui ir vengimui bei agresyviam mokesčių planavimui, įskaitant mokesčių ir finansinį skaidrumą atitinkamose srityse, visų pirma kiek tai susiję su skirtingomis Jungtinėje Karalystėje ir jos užjūrio teritorijose esančiomis mokesčių jurisdikcijomis, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos;

Kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu

24. atkreipia dėmesį į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su jais priemones, visų pirma kiek tai susiję su keitimusi informacija ir tikrąja nuosavybe;

25. pažymi, kad abi šalys įsipareigojo visapusiškai užtikrinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarkos taikymą ir reguliariai vertinti, ar nereikia tos tvarkos griežtinti atsižvelgiant į Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas;

26. apgailestauja, kad galimų šio įsipareigojimo pažeidimų atveju netaikoma Susitarime numatyta arbitražo procedūra;

27. apgailestauja, kad į kovos su pinigų plovimu taisykles neįtrauktos perbalansavimo taisyklės, kuriomis būtų derinami kintantys standartai;

28. ragina atlikti nuodugnų Jungtinės Karalystės vertinimą, be kita ko, toliau vertinant jos užjūrio teritorijas ir Karūnos priklausinius pagal ES sudaryto didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašo kriterijus;

29. ragina Komisiją naudoti turimas priemones, atliekant būsimą kovos su pinigų plovimu sistemos peržiūrą svarstyti naujas priemones ir užtikrinti sąžiningą bendradarbiavimą tikrosios nuosavybės skaidrumo srityje, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas ir apsaugoti bendrąją rinką nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, kurią kelia JK;

Konkurencija

30. pažymi, kad sąžininga konkurencija grindžiama vienodomis sąlygomis; ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą ES ir JK konkurenciją, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir ateityje išvengta dempingo[19];

31. ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti valstybės pagalbos sistemoms, apimančioms laisvąsias zonas, ekonomines zonas ir sprendimus dėl mokesčių plačiąja prasme, įskaitant neoficialius susitarimus.

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

47	+
ECR	Raffaele Fitto
PPE	Isabel Benjumea, Stefan Berger, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, Enikő Győri, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Eva Maydell, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Jessica Polfjärd, Ralf Seekatz, Inese Vaidere
RENEW	Gilles Boyer, Engin Eroglu, Luis Garicano, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Caroline Nagtegaal, Dragoș Pîslaru, Stéphanie Yon-Courtin
S&D	Marek Belka, Jonás Fernández, Eero Heinäluoma, Aurore Lalucq, Pedro Marques, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Evelyn Regner, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli
The Left	José Gusmão, Chris MacManus, Dimitrios Papadimoulis
Verts/ALE	Sven Giegold, Claude Gruffat, Stasys Jakeliūnas, Piernicola Pedicini, Mikuláš Peksa, Kira Marie Peter-Hansen, Ernest Urtasun

 

4	-
ID	Gerolf Annemans, Gunnar Beck, Jörg Meuthen
NI	Lefteris Nikolaou-Alavanos

 

8	0
ECR	Derk Jan Eppink, Cristian Terheş, Johan Van Overtveldt, Roberts Zīle
ID	Francesca Donato, Valentino Grant, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

15E201

BRIUSELIS

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

12G301

BRIUSELIS

Tema: EMPL komiteto rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu projekto (2020/0382(NLE))

Gerb. Pirmininkai,

vykdant nurodytą procedūrą Užimtumo ir socialinių reikalų (EMPL) komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę laiško forma Jūsų komitetams.

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas apsvarstė šį klausimą savo 2021 m. vasario 1 d. posėdyje. Per šį posėdį jis nusprendė pateikti savo nuomonę atsakingiems Užsienio reikalų ir Tarptautinės prekybos komitetams.

Pagarbiai

Lucia Ďuriš Nicholsonová

 

PASIŪLYMAI

A. kadangi Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimas iš Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Europos atominės energijos bendrijos daro poveikį milijonams piliečių – tiek Sąjungoje gyvenantiems, keliaujantiems ar dirbantiems Jungtinės Karalystės piliečiams, tiek Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems, keliaujantiems ar dirbantiems Sąjungos piliečiams, taip pat ne Sąjungos ir ne Jungtinės Karalystės piliečiams;

B. kadangi trečioji valstybė, kuriai netaikomi tie patys įsipareigojimai kaip valstybei narei, negali turėti tų pačių teisių ar naudotis tomis pačiomis privilegijomis kaip valstybė narė; kadangi, kita vertus, ES ir Jungtinė Karalystė abipusiai suinteresuotos siekti plataus užmojo, plataus masto ir subalansuotų santykių pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) ir kitus galimus susitarimus;

C. kadangi nuo 2008 m. ES į savo prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi įtraukė nuostatas dėl darbo standartų;

D. kadangi prie 2019 m. spalio 19 d. Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau –Susitarimas dėl išstojimo) pridėtoje Politinėje deklaracijoje ir Protokole dėl Šiaurės Airijos nustatyti pagrindiniai būsimų ES ir JK santykių principai, nustatant plataus užmojo, didelio masto tvirtos ir lanksčios partnerystės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo srityje kriterijus, kurių pagrindas – išsamus ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas (LPS);

E. kadangi Susitarimo dėl išstojimo 184 straipsnyje nustatyta, kad ES ir Jungtinė Karalystė gera valia ir visapusiškai paisydamos savo atitinkamų teisinių sistemų turi dėti visas pastangas imtis būtinų priemonių, kad būtų greitai susitarta dėl susitarimų, kuriais reglamentuojami Politinėje deklaracijoje nurodyti jų būsimi santykiai, ir atliktos atitinkamos tų susitarimų ratifikavimo ar sudarymo procedūros, siekiant užtikrinti, kad, kiek įmanoma, tie susitarimai būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos;

F. kadangi Europos Vadovų Taryba priėmė derybų gaires siekiant pradėti derybas dėl bendro pagrindinių būsimų santykių principų supratimo, kuris turi būti išdėstytas Politinėje deklaracijoje;

G. kadangi, atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės (toliau – Šalys) geografinį artumą, ekonominę tarpusavio priklausomybę ir sąsajas, taip pat į tai, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena daug ES piliečių ir ES gyvena daug Jungtinės Karalystės piliečių, ES ir Jungtinės Karalystės partnerystė turėtų būti visapusiška, apimanti laisvosios prekybos susitarimą ir platesnį sektorių bendradarbiavimą, kai tai atitinka Sąjungos interesus;

H. kadangi šia partneryste visų pirma turėtų būti siekiama sudaryti LPS, pagal kurį, prisiimant tvirtus įsipareigojimus, nebūtų taikomi tarifai, kvotos ir nebūtų vykdomas dempingas, įskaitant socialinius ir užimtumo standartus;

I. kadangi šiais įsipareigojimais turėtų būti užkirstas kelias prekybos iškraipymams ir nesąžiningam konkurenciniam pranašumui, kad būtų užtikrinti tvarūs ir ilgalaikiai Šalių tarpusavio santykiai; kadangi dėl to partnerystė turėtų būti grindžiama aukštais standartais ir teisių bei pareigų pusiausvyra, kuri užtikrintų keturių laisvių nedalomumą ir vienodas sąlygas, kurios būtų tvarios;

J. kadangi šiuo tikslu partnerystė turėtų būti grindžiama bendrais aukštais socialiniais ir užimtumo standartais, taip pat atitinkamais aukštais standartais, kurie laikui bėgant būtų parengti atsižvelgiant į ES socialinius ir užimtumo standartus ir teises;

K. kadangi pagal partnerystę Šalys turėtų būti įpareigotos nuolat gerinti atitinkamą savo apsaugos lygį, siekiant užtikrinti atitinkamus aukštus socialinius ir darbo standartus, kad būtų išlaikytos vienodos sąlygos;

L. kadangi, atsižvelgiant į vienodas sąlygas, dėl kurių įsipareigota pagal Politinę deklaraciją, pagal partnerystę turėtų būti visų pirma užtikrinta, kad įstatymuose, kituose teisės aktuose ir praktikoje numatytas darbo ir socialinės apsaugos lygis nebūtų sumažintas žemiau lygio, numatyto bendruosiuose standartuose, kurie pereinamojo laikotarpio pabaigoje taikomi ES ir Jungtinėje Karalystėje bent šiose keturiose srityse: pagrindinių darbuotojo teisių; darbuotojų sauga ir sveikata, įskaitant atsargumo principą; tinkamų darbo sąlygų ir užimtumo standartų; informavimas, konsultavimasis ir teisės bendrovės lygmeniu ir restruktūrizavimas. kadangi partnerystė taip pat turėtų apsaugoti ir skatinti darbuotojų ir darbdavių, jų atitinkamų organizacijų ir vyriausybių socialinį dialogą ir turėtų skatinti dialogą su pilietine visuomene;

M. kadangi šiuo atžvilgiu būtina laikytis reikalavimų nemažinimo principo, kad būtų išsaugotas dabartinis ir būsimas darbo ir socialinės apsaugos lygis; kadangi pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 6.1 ir 6.2 straipsnius nė vienai Šaliai neleidžiama sumažinti darbo ir socialinių standartų pereinamojo laikotarpio pabaigoje tiek, kad tai darytų poveikį Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms;

N. kadangi partnerystė turėtų užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė veiksmingai vykdytų savo įsipareigojimus ir įstatymus, kitus teisės aktus ir praktiką, kuriuose atsispindi tie įsipareigojimai, pasitelkdama pakankamai išteklių turinčias nacionalines institucijas, veiksmingą darbo inspekcijų sistemą ir veiksmingas administracines procedūras bei teismo procesą;

O. kadangi judumo tvarka turėtų būti grindžiama valstybių narių tarpusavio nediskriminavimo ir visiško abipusiškumo principu; kadangi partnerystė taip pat turi užtikrinti platų ir išsamų socialinės apsaugos koordinavimą;

P. kadangi partnerystė turėtų apimti atitinkamas ginčų sprendimo ir vykdymo užtikrinimo priemones ir visų pirma pagal ją turėtų būti įsteigtas valdymo organas, atsakingas už partnerystės įgyvendinimo ir veikimo valdymą ir priežiūrą, kuris palengvintų ginčų sprendimą; kadangi svarbu, kad prireikus socialiniai partneriai dalyvautų ginčų sprendimo procese;

Q. kadangi Europos Parlamentas derybų metu primygtinai reikalavo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas liktų vienintelė arbitražo įstaiga Sąjungos teisės srityje;

R. kadangi prieš priimdama 2020 m. Europos Sąjungos (Susitarimo dėl išstojimo) aktą Jungtinės Karalystės vyriausybė išbraukė nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta ribota darbuotojų iš ES teisių šalies vidaus teisinė apsauga, ir įsipareigojo vėl įtraukti šias nuostatas į būsimą Užimtumo įstatymą; kadangi šis įstatymas dar nepriimtas;

Bendrosios pastabos

1. palankiai vertina intensyvias ir sėkmingas ES ir JK derybininkų pastangas sudaryti Šalių prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), taip išvengiant pražūtingų išstojimo be susitarimo scenarijaus pasekmių milijonams piliečių ir įmonių; apgailestauja dėl to, kad pereinamojo laikotarpio pabaigoje sudarytas paskutinės minutės susitarimas neleido atlikti tinkamos parlamentinės kontrolės, ir dar kartą labai apgailestauja dėl to, kad JK vyriausybė nepratęsdama termino susitarimui pasiekti neleido užtikrinti sklandesnio pereinamojo laikotarpio; apgailestauja, kad paskutinės minutės susitarimas iš karto neigiamai paveikė piliečius ir įmones, kurie turėjo priimti naujas taisykles, darančias poveikį jų pragyvenimui ir kasdienybei, ir prie jų prisitaikyti;

2. primena išskirtinį PBS pobūdį, kuris, nors ir panašus į kitus laisvosios prekybos susitarimus, t. y. jame nustatytos sąlygos, kuriomis galima autorizuoti įvairius teisės aktus atitinkančius produktus, ir nustatyti šių reglamentų derinimo mechanizmai ir skatinama taikyti suderintą požiūrį į būsimą reglamentavimą, taip pat turi padėti spręsti seniai įtvirtintų teisių, pvz., teisės į laisvą judėjimą, ir socialinės apsaugos koordinavimo praradimo klausimą; primena, kad, skirtingai nuo kitų prekybos susitarimų, Šalys turi plačiai suderintas reguliavimo sistemas, bendras teises ir labai integruotas rinkas, o Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu siekiama kontroliuoti, kaip jos ateityje gali skirtis, ir sumažinti dėl šių skirtumų daromą poveikį piliečiams, visuomenei ir ekonomikai;

3. palankiai vertina tai, kad, nepaisant kai kurių PBS trūkumų, Europos Parlamento prioritetas užtikrinti piliečių teises daugeliu atvejų pasiektas, tačiau apgailestauja, kad laisvas asmenų judėjimas tarp ES ir Jungtinės Karalystės baigėsi 2021 m. sausio 1 d., kad bet kokiam judėjimui dabar taikomi ES ir JK imigracijos teisės aktai, taikomi trečiųjų šalių piliečiams, ir kad bus apribotos piliečių teisės ir sumažinta socialinės apsaugos koordinavimo apsauga; vis dėlto primena, kad asmenims, kurie iki 2021 m. sausio 1 d. buvo tarpvalstybinėje padėtyje, susijusioje su ES ir JK, taikomas susitarimas dėl išstojimo, kuriuo suteikiama galimybė jiems toliau naudotis teise likti arba dirbti, užtikrinamas nediskriminavimas ir garantuojamos socialinės apsaugos teisės; pažymi, kad tam tikrų rūšių kelionėms, įskaitant trumpalaikes verslo keliones ir apsilankymus kitais tikslais (pvz., įmonės viduje perkeliant personalą iki trejų metų), gali būti taikomas bevizis režimas;

4. apgailestauja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) neturės jurisdikcijos aiškinti bet kokį iš Sąjungos teisės išplaukiantį į PBS įtrauktą principą ir kad JK aukščiausieji ir apeliaciniai teismai ateityje gali nukrypti nuo ESTT praktikos;

5. pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą yra labai svarbi įgyvendinant ir užtikrinant piliečių teises; primena tiesioginį PBS poveikį piliečių teisėms, ypač tiems ES piliečiams, kurie reziduoja arba gyvena JK, ir JK piliečiams, reziduojantiems ar gyvenantiems ES; ragina abi PBS Šalis suteikti piliečiams teisę kreiptis į teismą ir užtikrinti teisinę apsaugą, susijusią su jų teisėmis JK ir ES teismuose;

6. apgailestauja, kad JK vyriausybė dar neįvykdė savo įsipareigojimo dėl naujo užimtumo įstatymo; primena, kad Užimtumo įstatymo projekte nustatyti socialiniai ir darbo standartai neturėtų būti statiški, bet turėtų būti tiesiogiai derinami su bet kokiais socialinių ir darbo standartų patobulinimais ES, siekiant užtikrinti vienodas Šalių sąlygas;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal PBS, jei JK mažina bet kokius socialinius ir darbo standartus tokiu būdu, kuris daro poveikį prekybai ar investicijoms, įskaitant tai, kad veiksmingai neužtikrina teisės aktų ir standartų vykdymo, pažeidžia reikalavimų nemažinimo principą ir vienodų sąlygų nuostatas;

8. šiuo atžvilgiu reiškia susirūpinimą dėl pastarųjų savaičių pranešimų, kad Jungtinės Karalystės verslo departamentas svarsto reguliavimo panaikinimo priemonių rinkinį kaip JK darbo rinkos peržiūros po „Brexit’o“ dalį, o JK verslo, energetikos ir pramonės strategijos valstybės sekretorius patvirtino, kad JK vyriausybė peržiūri ES darbo teisės aktus, iš kurių kai kurie, visų pirma Darbo laiko direktyva, galėtų būti atmesti; primena, kad priėmus tokias priemones būtų gerokai sumažintos Jungtinės Karalystės darbuotojų teises, jos taip pat turėtų didelį esminį poveikį vienodoms sąlygoms, numatytoms susitarime dėl Šalių atviros ir sąžiningos konkurencijos ir darnaus vystymosi; pabrėžia, kad tokios priemonės prieštarautų Susitarimui dėl išstojimo ir PBS;

9 atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad neseniai priimti Sąjungos teisėkūros aktai, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminai pereinamuoju laikotarpiu baigėsi, pavyzdžiui, Direktyva dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir Direktyva dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje, į JK teisę neperkelti; apgailestauja, kad, nors pagal Susitarimo dėl išstojimo 127 straipsnį JK buvo įpareigota pereinamuoju laikotarpiu perkelti minėtas direktyvas į nacionalinę teisę, ji nesiėmė būtinų veiksmų, kad jos būtų perkeltos į nacionalinę teisę, ir taip JK piliečiai neteko tam tikrų naujai nustatytų teisių;

10. ragina Jungtinę Karalystę, kaip trečiąją šalį stebėtoją, neatliekančią sprendimų priėmimo vaidmens, ir toliau dalyvauti agentūrų, kurios priskirtos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencijai, pvz., Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (remiantis Norvegijos modeliu[20]), veikloje, nes taip abi Šalys galėtų dalytis duomenimis, geriausia praktika ir metodikomis; taip pat primygtinai ragina JK bendradarbiauti su Europos darbo institucija (pagal Reglamento Nr. 2019/1149 17 straipsnio 6 dalį ir 42 straipsnį), kad būtų užtikrintas veiksmingas Sąjungos ir JK su darbo jėgos judumu susijusios teisės taikymas ir vykdymas, ir Administracine komisija pagal Reglamentą Nr. 883/2004/EB; apgailestauja, kad toks bendradarbiavimas nenumatytas PBS ir kad JK iki šiol nėra pareiškusi susidomėjimo juo;

11. labai apgailestauja, kad JK pagal Susitarimą dėl JK išstojimo iš ES nebedalyvaus 2021-2027 m. mainų programoje „Erasmus“, todėl tiek ES, tiek JK studentai netenka vertingos studijų ir darbo patirties užsienyje; pažymi, kad judumo veiksmai, apimantys aukštojo mokslo studentus ir profesinį mokymą, suteiks galimybę dalyvauti judumo programose trečiosiose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę persvarstyti savo požiūrį šiuo klausimu ir ateityje dalyvauti programoje „Erasmus“ pagal susitarimo V dalį, įskaitant finansines sąlygas;

12. apgailestauja dėl diskriminacinio JK sprendimo taikyti skirtingus mokesčius už darbo vizas tam tikrų ES valstybių narių piliečiams, pavyzdžiui, už sezoninio darbo vizas ir sveikatos bei priežiūros darbuotojų vizas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas galimybes ES piliečiams patekti į JK darbo rinką ir kad visiems ES piliečiams reikia taikyti vienodą mokestį;

13. primena, kad svarbūs abiejų Šalių sukurti mechanizmai, skirti stebėti pokyčius ir sunkumus, kuriuos gali patirti JK gyvenantys ES valstybių narių piliečiai ir ES gyvenantys JK piliečiai, siekiant nustatyti teisinio netikrumo atvejus ir juos išspręsti; palankiai vertina tai, kad šiuo klausimu buvo įsteigtos vietos patarėjų grupės ir Pilietinės visuomenės forumas;

Vienodos sąlygos

14. primena, kad, apskritai paėmus, konvergencijos tendencijos reguliavimo srityje suvienodina konkurencijos sąlygas, o skirtingos tendencijos gali lemti santykinius konkurencijos sąlygų pokyčius;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į geografinį Šalių artumą ir ekonominę tarpusavio priklausomybę, pagrindinis ES principas derybų metu buvo paremti PBS tvirtais teisiniais įsipareigojimais, kuriais užtikrinamos vienodos atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygos, įskaitant, be kita ko, darbo ir socialinius standartus, kad būtų išvengta lenktynių dėl žemesnių standartų ir nesąžiningo konkurencinio pranašumo, įgyjamo dėl apsaugos lygio sumažinimo ar kitų reguliavimo skirtumų;

16. atkreipia dėmesį į pagrindinius priemonių rinkinio, dėl kurio susitarta su Jungtine Karalyste darbo ir socialinių reikalų srityje, elementus, visų pirma 1) aiškią nuorodą į Europos socialinę chartiją ir TDO konvencijas, 2) užtikrinti nacionalinio lygmens vaidmenį, susijusį su reikalavimų nemažinimo įsipareigojimais, ir 3) pusiausvyros atkūrimo priemonių sistemą, skirtą būsimiems skirtumams pašalinti;

17. primena, kad pagal 6.2 straipsnio draudimo mažinti reikalavimus nuostatą taikomas prekybos iškraipymo tyrimas ir numatoma, kad nė viena Šalis negali susilpninti ar sumažinti darbo ir socialinės apsaugos lygio tiek, kad jis nesiektų pereinamojo laikotarpio pabaigoje buvusio lygio ir tokiu būdu paveiktų Šalių tarpusavio prekybą ar investicijas; ypač apgailestauja dėl to, kad šiuo atžvilgiu taikoma labai aukšta riba (tokiu būdu daromas poveikis prekybai);

18. kaip pabrėžia, kad labai svarbu visapusiškai ir tvirtai laikytis darbo ir socialinių standartų nemažinimo, taip pat atidžiai stebėti abiejų Šalių nuokrypius ateityje, ir ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti šią nuostatą, aktyviai įtraukti socialinius partnerius į tikrinimo procedūras ir nuolat informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą kaip teisės aktų leidėjus;

19. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kaip svarbu, kad abi Šalys tinkamai įgyvendintų reikalavimų nemažinimo principą ir veiksmingai jį vykdytų savo valstybėse, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti pokyčius šioje srityje; pažymi, kad tokio lygio apsaugos įgyvendinimo užtikrinimas numatytas vidaus vykdymo užtikrinimo ir ginčų sprendimo nuostatose; primena, kad kilus Šalių ginčui dėl darbo ir socialinių standartų skyriaus taikymo, Šalys taiko tik XI antraštinės dalies 9.1, 9.2 ir 9.3 straipsniuose arba Antroje dalyje nustatytas procedūras, kuriomis nukrypstama nuo Šeštos dalies I antraštinės dalies dėl ginčų sprendimo ir horizontaliųjų nuostatų; be to, kalbant apie pusiausvyros atkūrimo priemones pagal 9.4 straipsnį, pažymi, kad jos bus taikomos tik tada, kai dėl didelių nuokrypių Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms bus daromas reikšmingas poveikis; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kaip remiantis PBS ateityje būtų nagrinėjamas ir užginčytas galimas vienašalis Jungtinės Karalystės sprendimas sumažinti socialinius ir darbo standartus, ypač jei būtų įrodyta, kad padarytas poveikis Šalių tarpusavio prekybai ar investicijoms; dar kartą pakartoja, kad bet koks vienašalis socialinių ir darbo standartų mažinimas Europos darbuotojų ir įmonių sąskaita turi būti skubiai svarstomas ir padėtis ištaisyta siekiant išlaikyti vienodas sąlygas;

20. susirūpinę atkreipia dėmesį į tai, kad šios taisyklės bus peržiūrėtos tik po ketverių metų arba jei per dažnai buvo taikomos pusiausvyros atkūrimo priemonės ir jei per 12 mėnesių laikotarpį nuokrypiai nepakito; primygtinai reikalauja, kad Europos Parlamentas ir socialiniai partneriai aktyviai dalyvautų peržiūros procese;

21. ragina Šalis derėtis dėl papildomų bendrų aiškinamųjų dokumentų, siekiant apskritai paaiškinti skyrių dėl vienodų sąlygų ir konkrečiai Parlamento bei socialinių partnerių vaidmenį stebėsenos ir įgyvendinimo procese, įskaitant galimybę socialiniams partneriams teikti oficialius skundus, o ne vien tik amicus curiae pranešimus ekspertų grupei; be to, ragina vietos patarėjų grupei skirti pakankamai išteklių ir nuolatinį sekretoriatą;

Judumas ir socialinės apsaugos koordinavimas

22. primena, kad šiuo metu ES gyvenantiems JK piliečiams ir JK gyvenantiems ES piliečiams pagal Susitarimą dėl išstojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės, kuriomis buvo suteikiama apsauga, susijusios su ligos išmokomis, motinystės ir lygiavertėmis tėvystės išmokomis, neįgalumo išmokomis, senatvės išmokomis, našlių ir našlaičių pensija, išmokomis dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, išmokomis mirties atveju, bedarbio pašalpomis, priešpensinėmis išmokomis ir išmokomis šeimai;

23. pažymi, kad remiantis PBS toliau „iš esmės“ galios dabartinės nuostatos dėl būtinos ar skubios sveikatos priežiūros laikinai gyvenant JK ir ES;

24. palankiai vertina tai, kad naujasis bendradarbiavimo socialinės apsaugos koordinavimo mechanizmas yra artimas galiojančioms taisyklėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką; ypač palankiai vertina tai, kad ES nuostatos dėl nediskriminavimo, vienodo požiūrio ir laikotarpių sumavimo yra užtikrintos Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime (PBS);

25. vis dėlto apgailestauja dėl materialinės taikymo srities apribojimų, visų pirma dėl to, kad neįtrauktos išmokos šeimai, ilgalaikė priežiūra ir neįmokinės išmokos pinigais bei bedarbio išmokų perkėlimas;

26. taip pat apgailestauja, kad PBS nenumatoma jokio dinamiško suderinimo su ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo teisės aktų pakeitimais, ypač atsižvelgiant į šiuo metu atliekamą reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 peržiūrą; ragina Šalis nedelsiant suteikti piliečiams, kuriems daro poveikį laisvo judėjimo apribojimai, išsamią ir patikimą informaciją apie jų teises reziduoti šalyje, dirbti ir socialinės apsaugos koordinavimą;

27. pripažįsta, kad, remiantis PBS ir tam tikromis sąlygomis, į JK arba iš jos komandiruotiems darbuotojams gali būti taikomi priimančiosios šalies socialinės apsaugos teisės aktai; pabrėžia, kad tai gali daryti neigiamą poveikį tų darbuotojų socialinės apsaugos istorijai; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina pereinamojo laikotarpio nuostatą, pagal kurią valstybės narės, pranešusios Europos Komisijai, gali prašyti ne ilgiau kaip 15 metų pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusią komandiravimo sistemą;

28. ragina tinkamai ir nuosekliai taikyti socialinės apsaugos koordinavimo tvarką valstybėse narėse, kad visiems susijusiems piliečiams būtų užtikrintos vienodos teisės;

Išvada

29. rekomenduoja, kad Europos Parlamentas pritartų PBS, tačiau primygtinai reikalauja, kad metinės jo įgyvendinimo ataskaitos būtų teikiamos Europos Parlamentui, ypač dėl vienodų sąlygų socialinių ir darbo standartų srityje.

 

 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (2020/0382(NLE))

Gerb. Pirmininkai,

vykdant nurodytą procedūrą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę laiško forma Jūsų komitetams.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas apsvarstė šį klausimą ir priėmė savo nuomonę 2021 m. sausio 27 d. posėdyje. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą ir Prekybos komitetą atsižvelgti į šiuos svarstymus vykdant pritarimo procedūrą.

Pagarbiai

Pascal Canfin

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas:

A. atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 21 d. nuomonę dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (2018/0427(NLE));

B. atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 8 d. nuomonę dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI));

C. atsižvelgdamas į savo 2030 m. spalio 23 d. laišką dėl pasirengimo ir atsako tuo atveju, jei derybose su JK nebūtų pasiektas susitarimas aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos srityse;

D. atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą;

Bendros pastabos

1. palankiai vertina tai, kad Paryžiaus susitarimas bus esminis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) elementas ir kad vienai iš šalių pažeidus šį esminį komponentą kita šalis įgyja teisę nutraukti arba sustabdyti visą Susitarimą arba jo dalis; pabrėžia, kad ši nuostata turėtų būti atkartota visuose būsimuose prekybos susitarimuose, dėl kurių derasi ES;

2. palankiai vertina tai, kad Susitarime išsaugomos garantijos, jau įtvirtintos Susitarimo dėl išstojimo Protokole dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, taigi užtikrinama, kad nebus vykdomos prekių, judančių tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, reglamentavimo patikros; be to, palankiai vertina tai, kad pagal Susitarimą išsaugomas bendrosios rinkos vientisumas;

3. giria Santykių su Jungtine Karalyste darbo grupės vadovą Michelį Barnier ir visą darbo grupę už tai, kaip buvo atliktas darbas Europos Sąjungai vykdant derybas;

4. palankiai vertina šalių pasiektą susitarimą dėl Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimo, o tai buvo išankstinė sąlyga, kad Parlamentas svarstytų galimybę pritarti bet kokiam susitarimui dėl būsimų santykių; pritaria konkrečioms laikinoms lankstumo priemonėms, dėl kurių susitarė šalys, siekdamos apriboti sutrikdymus, atsirandančius įgyvendinant Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos dėl Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos prekybos tam tikrais produktais, įskaitant vaistų ir atšaldytos mėsos bei kitų maisto produktų tiekimą prekybos centrams; kartoja, kad reikia skirti ypatingą dėmesį Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos prekybai produktais siekiant išlaikyti bendrosios rinkos vientisumą ir išvengti pavojų aplinkai, visuomenės sveikatai bei maisto saugai ir maisto trūkumo;

5. ragina greitai panaudoti 5 mlrd. ES prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervą siekiant padėti labiausiai paveiktiems sektoriams, kurie taip pat kenčia nuo COVID-19 poveikio;

6. atkreipia dėmesį į nerimą keliantį precedentą – į pasiūlymą dėl JK vidaus rinkos įstatymo ir jo reikšmę dvišalių ES ir JK santykių ateičiai, ir, apskritai, JK indėliui siekiant išlaikyti tarptautinę taisyklėmis grindžiamą sistemą;

7. pabrėžia, kad Komisija privalo būti pasirengusi visapusiškai pasinaudoti Susitarime ir Susitarime dėl išstojimo numatytomis ginčų sprendimo priemonėmis tuo atveju, jei JK valdžia nesilaikytų įsipareigojimų; atkreipia dėmesį į tai, kad Susitarime yra skyrius „Teisė kreiptis į teismą“, pagal kurį suinteresuotiesiems subjektams numatoma teisė kreiptis į teismą taikant veiksmingą ir skaidrią skundų nagrinėjimo procedūrą, jeigu tariamai padaromi vienodų sąlygų aplinkos apsaugos srityje ir nekintamumo išlygų pažeidimai; ragina tinkamai taikyti šias nuostatas;

8. pabrėžia, kad Parlamentas, aktyviai dalyvaudamas Parlamentinėje partnerystės asamblėjoje, turėtų vykdyti maksimalią Susitarimo įgyvendinimo kontrolę; taip pat pabrėžia, kad Komisija turėtų atsiskaityti Parlamento komitetams už dalyvavimą Partnerystės tarybos, specialiųjų prekybos komitetų ir darbo grupių veikloje; mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti atliekant bet kokią būsimą Susitarimo peržiūrą ir kad su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu turėtų būti konsultuojamasi dėl jo kompetencijai priklausančių klausimų;

9. apgailestauja, kad Parlamentui buvo skirta mažai laiko tinkamai patikrinti Susitarimą; be to, apgailestauja, kad Susitarimas turėjo būti laikinai taikomas, nors ir ribotą laiką, kai Parlamentas dar negalėjo duoti savo pritarimo; be to, pabrėžia, kad specifinės „Brexit’o“ aplinkybės jokiu būdu neturėtų tapti precedentu būsimiems tarptautiniams susitarimams, dėl kurių derasi ir kuriuos sudaro Sąjunga; apgailestauja, kad iki šiol Sąjungai svarbiausias dvišalis susitarimas taip pat buvo susitarimas, kurio parlamentinei kontrolei buvo skirta mažiausiai laiko;

10. pripažįsta, kad ši skuba daugiausia aiškintina JK, kuri nusprendė nesiekti, kad pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas, derybų strategija;

Nuostatos dėl vienodų sąlygų, klimato ir aplinkos apsaugos

11. palankiai vertina tai, kad Susitarimu patvirtinamas šalių užmojis ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti, kad visos ekonomikos poveikis klimatui būtų neutralus; apgailestauja, kad su ŠESD susijęs bazinis klimato apsaugos lygis Sąjungos atveju yra 40 proc. visos ekonomikos 2030 m. tikslas, įskaitant Sąjungos anglies dioksido apmokestinimo sistemą, o JK atveju – visos JK ekonomikos dalis siekiant šio 2030 m. tikslo, įskaitant Jungtinės Karalystės anglies dioksido apmokestinimo sistemą; apgailestauja, kad šalys neatsižvelgė į persvarstytus visos ekonomikos tikslus, kurie netrukus bus priimti, ir mano, kad siekiant atspindėti šiuos artėjančius pokyčius ir didesnį užmojį turėjo būti įtrauktos atitinkamos nuostatos;

12. primena, kad 2018 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (UNFCCC) sekretoriatui buvo perduotas pranešimas dėl ES ir jos valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (NDC) ir atnaujinto bei aukštesnio tikslo – ne vėliau kaip 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu; atkreipia dėmesį į 2020 m. gruodžio 3 d. JK vyriausybės paskelbtą persvarstytą 2030 m. NDC – 68 proc., palyginti su 1990 m. lygiu; be to, pažymi, jog nepanašu, kad JK įvykdys savo ketvirtąjį ir penktąjį anglies dioksido biudžetą pagal dabartinę politiką ir finansavimą; palankiai vertina tai, kad JK paskelbė ne vėliau kaip 2030 m. uždrausianti pardavinėti naujus benzinu ir dyzelinu varomus automobilius;

13. be to, primena, kad JK pateikė pasiūlymų dėl savo anglies dioksido rinkos – JK ATLPS (apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos), kuri turi būti sukurta per antrą 2021 m. ketvirtį; tačiau pažymi, kad dar neaišku, kiek ši sistema bus panaši į ES ATLPS, ir atkreipia dėmesį į tai, kad lieka neatsakytų klausimų dėl JK ATLPS praktinio įgyvendinimo, užmojų ir veiksmingumo; taip pat pabrėžia, kad ES planuoja toliau stiprinti ir plėsti savo ATLPS taikymo sritį; mano, kad jei atsirastų didelių abiejų sistemų skirtumų, galėtų būti iškraipytos vienodos sąlygos, todėl į tai turėtų būti atsižvelgta taikant ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kai jis bus pradėtas taikyti;

14. apgailestauja, kad nėra aiškių nuostatų, kaip bus sprendžiamas aviacijos ir jūrų sektoriuose išmetamo ŠESD kiekio klausimas;

15. pažymi, kad pagal Susitarimą sudaromos galimybės susieti JK ATLPS ir ES ATLPS; mano, kad jei JK paprašytų susieti savo ATLPS su ES ATLPS, šis prašymas turėtų būti nagrinėjamas tik jeigu būtų aišku, kad JK ATLPS nekenks ES ATLPS vientisumui ir veiksmingumui, ypač jos teisių ir pareigų pusiausvyrai;

16. primena, kad iš persvarstyto Susitarimo dėl išstojimo buvo pašalinta visos Jungtinės Karalystės apsidraudžiamoji priemonė (angl. backstop), o tai reiškia, kad atitinkamos privalomos aplinkos apsaugos nuostatos nebuvo įtrauktos ir į Susitarimą dėl išstojimo; palankiai vertina tai, kad seniai nustatyti ES aplinkos apsaugos principai, pvz., principas, kad aplinkos apsauga turėtų būti įtraukta į politikos formavimą, be kita ko, pasitelkiant poveikio vertinimus, prevencinių veiksmų siekiant išvengti žalos aplinkai principas, principas, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir principas „teršėjas moka“, dabar yra įtraukti į Susitarimą; ragina abi šalis aiškinti ir taikyti atsargumo metodą taip pat kaip atsargumo principą;

17. apgailestauja, kad Susitarime nenagrinėjama, kaip JK laikysis ES taksonomijos principų arba prie jų prisiderins ir juos įgyvendins; yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į JK, kaip tarptautinio finansų centro, vaidmenį bus svarbu užtikrinti, kad taksonomijos tikslai nebūtų sumažinti ar sušvelninti; pažymi, kad JK ketina nustatyti savo žaliąją taksonomiją panaudodama mokslinius ES taksonomijos parametrus;

18. pažymi, kad šalys susitarė nemažinti lygių, kurie buvo taikomi pereinamojo laikotarpio pabaigoje, ir įsipareigojo laikui bėgant padidinti savo apsaugos lygius; ragina šalis siekti dinamiškai suderinti klimato ir aplinkos apsaugos tikslus; pažymi, kad perbalansavimo mechanizmas apsiriboja tik reikšmingais nuokrypiais – aukštynkrypčiais ir žemynkrypčiais, kurie daro esminį poveikį prekybai ar investicijoms; ragina Komisiją aiškiai išdėstyti, kaip interpretuoti junginį „reikšmingi nuokrypiai“, ir visapusiškai įgyvendinti vykdymo užtikrinimo nuostatas; mano, kad prekybos ir investicijų sąsają reikėtų aiškinti plačiai; ragina šalis užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodų sąlygų;

19. be to, apgailestauja, kad neskiriama pakankamai svarbos biologinės įvairovės nykimui, kuri yra didelė aplinkos apsaugos problema, ir neminimas būsimas pasaulinis susitarimas dėl gamtos po 2020 m.;

20. pabrėžia, kad praeityje Komisija prieš Jungtinę Karalystę pradėjo kelias pažeidimo nagrinėjimo bylas aplinkosaugos srityje, be kita ko, dėl oro ir vandens kokybės, ir kad JK išstojant iš ES dar buvo nebaigtų nagrinėti bylų; primena, kad JK aplinkos agentūra užsiminė apie Potvynių direktyvos (2007/60/EB) panaikinimo ir Vandens pagrindų direktyvos (2000/60/EB) reformos galimybę; pabrėžia, kad aplinkos apsaugos skirtumai šiose srityse, atsižvelgiant į jų tarpvalstybinį pobūdį, galėtų kelti grėsmę oro ir vandens kokybei ES; atkreipia dėmesį į tai, kad Anglijoje ir Šiaurės Airijoje planuojama įsteigti Aplinkos apsaugos tarnybą (angl. Office for Environmental Protection, OEP); yra susirūpinęs dėl pranešimų, kuriuose keliamas klausimas dėl OEP nepriklausomumo ateityje, jos gebėjimo imtis teisinių veiksmų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų atvejais ir dėl jos finansavimo;

21. yra labai susirūpinęs dėl kai kurių JK aplinkos srities politinių priemonių, pvz., ketinimo panaikinti genetinio modifikavimo reglamentavimą, dėl to tokie produktai galėtų patekti į ES be saugos patikrų ar tinkamo ženklinimo;

22. pabrėžia, kad JK, kaip EEE nepriklausanti valstybė, jau nėra Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) šalis ir neprivalo laikytis ES cheminių medžiagų reglamentavimo sistemos (REACH); pabrėžia, kad nauja JK reglamentavimo sistema turi būti tokia pat tvirta ir skaidri kaip REACH; mano, kad dėl „Brexit’o“ taisyklės anaiptol ne supaprastinamos – dėl jo dubliuojamos ES taisyklės ir randasi našta, o tai turės neigiamų padarinių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms JK; pažymi, kad Susitarimas ne itin padeda palengvinti prekybą cheminėmis medžiagomis, išskyrus bendradarbiavimą reglamentavimo srityje, įsipareigojimą užtikrinti medžiagų klasifikavimo procedūrų skaidrumą ir įsipareigojimą įgyvendinti JT visuotinai suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą; palankiai vertina visas būsimas derybas siekiant glaudesnio bendradarbiavimo cheminių medžiagų saugos valdymo srityje;

Sveikatos klausimai

23. palankiai vertina nuostatas dėl bendradarbiavimo sveikatos saugumo klausimais, kurios šalims ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms sudaro sąlygas keistis svarbia informacija, tačiau apgailestauja, kad šis bendradarbiavimas buvo apribotas reikšmingų pavojų visuomenės sveikatai vertinimu ir priemonių, kurių galėtų reikėti siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, koordinavimu; pabrėžia, kad besitęsianti COVID-19 pandemija tik sustiprino būtinybę glaudžiau bendradarbiauti sveikatos klausimais, taip pat palaikyti struktūrinę ir nuolatinę dvipusę valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų komunikaciją siekiant geriau reaguoti į krizines situacijas;

24. pritaria į Susitarimą įtrauktoms palengvinimo nuostatoms, kuriomis siekiama palengvinti vaistų tiekimą, pvz., kitos šalies institucijų atliktų patikrų rezultatų pripažinimui, nes taip bus išvengta nereikalingo patikrų, atliekamų siekiant įvertinti, ar laikomasi gerosios gamybos praktikos reikalavimų, dubliavimo, taip pat pritaria kiekvienos šalies galimybei vienašališkai pratęsti tokį pripažinimą gamybos objektams, esantiems ne išduodančiosios institucijos teritorijoje, laikantis konkrečių sąlygų;

25. apgailestauja, kad į Susitarimą neįtrauktas išsamus savitarpio pripažinimo susitarimas dėl vaistus reglamentuojančių aktų, nes taip būtų buvęs apribotas reglamentuojamojo ir su kokybe susijusio darbo ir procedūrų įmonėms, prekiaujančioms produktais ES ir JK, dubliavimas; skatina atitinkamas ES ir JK institucijas lygiagrečiai tęsti diskusijas siekiant susitarti dėl savitarpio pripažinimo susitarimo pagal esamų ES ir kitų trečiųjų valstybių susitarimų pavyzdį; be to, apgailestauja, kad Susitarime nekalbama apie medicinos priemones, nes tai reikš, kad notifikuotosioms įstaigoms ar jų išduodamiems sertifikatams netaikomas tarpusavio pripažinimas;

26. pabrėžia, kad Susitarime nustatyta, kad JK nebedalyvaus centralizuotoje Europos vaistų agentūros (EMA) vaistų rinkodaros leidimų išdavimo procedūroje; ragina Komisiją būti pasirengusia vykdyti tęstinę stebėseną ir dialogą su JK įstaigomis, įskaitant JK Vaistų ir sveikatos apsaugos reguliavimo agentūrą (angl. Globally Harmonized System of Classification and Labelling of Chemical, MHRA);

27. pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad asmens duomenų perdavimas medicininių mokslinių tyrimų tikslais šiuo metu prižiūrimas taikant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), reikia išsamiau paaiškinti, kaip JK įgyvendins ES klinikinių tyrimų reglamento nuostatas, ES kraujo saugos standartus ir būsimą prieigą prie ES tinklų, kurie teikia pagalbą organų donorystės srityje;

Maisto sauga

28. pažymi, kad JK pasitraukimas iš ES vidaus rinkos ir muitų sąjungos reiškia, kad abi šalys laikysis skirtingos žmonių, augalų ir gyvūnų sveikatos reglamentavimo tvarkos; pažymi, kad sanitarijos ir fitosanitarijos (SF) priemonių nuostatos dažniausiai atitinka šių sričių PPO taisykles;

29. palankiai vertina tai, kad ES maisto saugos standartai nepasikeis ir kad Susitarimu siekiama apsaugoti aukštus ES SF priemonių standartus; pakartoja, kad prekių, kuriems privaloma taikyti SF priemones, prekybos srautai tarp ES ir JK bus labai dideli ir kad ES turėtų parengti tinkamą koordinavimo procedūrą, kad ES uostuose nebūtų vykdomi skirtingi iš JK įvežamų prekių patikrinimai;

30. palankiai vertina tai, kad į Susitarimą įtrauktas skirstymo į regionus principas, patvirtintų ūkių sąrašo sudarymo procedūra ir keletas priemonių, kuriomis, kai įmanoma, siekiama apriboti importuojant taikomas SF procedūras ir drauge išlaikyti griežtus sanitarijos standartus; mano, kad importo patikros turėtų būti pagrįstos su tokiu importu susijusia sanitarine ir fitosanitarine rizika, tačiau palankiai vertina tai, kad atitikties ir fizinių patikrų dažnumas galėtų būti sumažintas siekiant atsižvelgti į tai, kokiu mastu šalių SF taisyklės sutampa;

31. apgailestauja, kad Susitarime konkrečiai nepaminėta Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF);

32. palankiai vertina tai, kad Susitarimu sukuriamas pagrindas dialogui ir bendradarbiavimui siekiant stiprinti kovą su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymusi.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas mano, kad itin svarbu deramai atsižvelgti ir reaguoti į jo nuomonę ir jam rūpimus klausimus, todėl prašo atsakingų Užsienio reikalų komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto atsižvelgti į pirmiau išdėstytą jo poziciją.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą rekomenduoti Parlamentui pritarti Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo projektui.

 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (2020/0382(NLE))

Gerb. Pirmininkai,

vykdant nurodytą procedūrą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetams.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas apsvarstė šį klausimą 2021 m. sausio 14 d. posėdyje. Laikydamasis rašytinės procedūros, kurioje dalyvavo komiteto koordinatoriai, 2021 m. sausio 29 d. komitetas nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą prie rekomendacijos pritarti pridėti šią nuomonę.

Pagarbiai

Cristian-Silviu Buşoi

 

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą prie rekomendacijos pritarti pridėti šią nuomonę:

1. palankiai vertina tai, kad susitarimas dėl būsimų ES ir JK santykių vis dar gali būti pasiektas iki pereinamojo laikotarpio pabaigos; tačiau labai apgailestauja dėl to, kad parlamentiniam tikrinimui skirta labai mažai laiko, atsižvelgiant į tai, kad susitarimas vėlavo ir kad jo laikinas taikymas ribotas ir baigsis 2021 m. vasario mėn. pabaigoje;

2. iš esmės pritaria pasiektiems susitarimams, pabrėžia, kad reikia toliau budriai stebėti, ar visapusiškai laikomasi nekintamumo išlygų; vis dėlto pabrėžia, kad Partnerystės tarybai ir jos specializuotiems komitetams vis dar reikia išspręsti daug smulkesnių klausimų; ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas ir jo specializuotieji komitetai būtų tinkamai informuojami ir nuo pat pradžių įtraukiami į Partnerystės tarybos ir jos komitetų darbą; taip pat ragina sukurti nuolatinę struktūrą, kuria būtų užtikrintas Parlamento dalyvavimas reguliariose Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo peržiūrose;

3 reiškia susirūpinimą dėl savarankiško vaidmens, kurį Partnerystės taryba atliks ne tik peržiūrėdama, bet ir iš dalies pakeisdama susitarimą dėl būsimo dalyvavimo ES programose, įskaitant programą „Europos horizontas“ ir kitas programas, priklausančias ITRE kompetencijai; todėl ragina sudaryti tarpinstitucinį Parlamento ir Komisijos susitarimą siekiant užtikrinti, kad visi Partnerystės taryboje priimami sprendimai dėl būsimo dalyvavimo Sąjungos programose būtų priimti tik gavus Parlamento pritarimą;

Moksliniai tyrimai

4. palankiai vertina tolesnį Europos bendradarbiavimą su JK mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse; pabrėžia, kad svarbu remti mokslininkų judumą siekiant užtikrinti laisvą mokslo žinių ir technologijų judėjimą; tačiau apgailestauja dėl to, kad šios srities programose Jungtinė Karalystė dalyvauja pasirinktinai; mano, kad programa „Erasmus+“ yra neatsiejama Europos švietimo sistemos dalis, pagal kurią rengiami kompetentingiausi mokslininkai tyrėjai ir suteikiama unikalių galimybių mokslininkams tyrėjams; pažymi, kad programa „Europos horizontas“ naudinga tik užtikrinus aukštos kokybės švietimą; todėl mano, kad JK dalyvavimas programoje „Europos horizontas“ turėtų būti neatsiejamas nuo dalyvavimo programoje „Erasmus+“ ir kad reikėtų dėti daugiau pastangų įtikinti JK taip pat prisijungti prie programos „Erasmus+“; mano, kad JK dalyvavimas abiejose programose bus naudingas abiem šalims ir dar labiau prisidės prie Europos sėkmės mokslo ir technologijų srityje;

5. palankiai vertina JK asociacijos sprendimą dalyvauti programoje „Europos horizontas“; pabrėžia, kad tai istorinės reikšmės asociacija, nes anksčiau jokia asociacija neturėjo tokio svarbaus poveikio Sąjungos biudžetui; primena, kad atitinkamose programose nustatytos atitinkamos trečiųjų valstybių dalyvavimo sąlygos ir jos yra derybų dėl dalyvavimo programoje pagrindas; pabrėžia, kad asociacijos susitarimai su trečiosiomis valstybėmis anksčiau buvo sudaromi po pritarimo procedūros pagal SESV 218 straipsnio 6 dalį; todėl ragina prieš priimant I protokolą (Programos ir veikla, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė) atlikti visapusišką parlamentinį tikrinimą, įskaitant Parlamento pritarimo procedūrą;

6. primygtinai ragina JK ir Komisiją tęsti dialogą siekiant sukurti veiksmingą akademinių ir profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo sistemą;

Kosmosas

7. palankiai vertina Jungtinės Karalystės dalyvavimą ES kosmoso programos komponento „Copernicus“ veikloje ir tai, kad JK naudotojai gali toliau naudotis ES teikiamomis kosmoso stebėjimo ir sekimo paslaugomis; mano, kad ES ir JK turėtų glaudžiai bendradarbiauti kosmoso srityje; šiuo atžvilgiu pažymi, kad JK galėtų dalyvauti kitų Kosmoso programos komponentų veikloje, remiantis panašiais trečiųjų valstybių susitarimais, derantis dėl dalyvavimo kiekvienoje programoje ar komponento veikloje ir užtikrinant tinkamą įsipareigojimų ir teisių pusiausvyrą, tačiau sykiu gerbiant ES strateginę autonomiją kosmoso sektoriuje;

Pramonė ir MVĮ

8. remia nuostatas dėl vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos ir darnaus vystymosi sąlygų, kuriomis siekiama sudaryti lygiavertes sąlygas Europos pramonei; palankiai vertina specialias mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtas nuostatas, kuriomis siekiama didinti jų gebėjimą visapusiškai pasinaudoti susitarimo nuostatomis dėl prekybos, pvz., nuostatas, kuriomis įsteigiami specialūs MVĮ kontaktiniai centrai; primygtinai ragina Komisiją ir toliau atidžiai saugoti Europos pramonės tiekimo grandines nuo tiesioginio ir netiesioginio „Brexit’o“ poveikio; ypač ragina šio perėjimo proceso metu padėti MVĮ, integruotoms į didelių įmonių vertės grandines;

9. pabrėžia, kad svarbu vengti reglamentavimo neapibrėžtumo, administracinės naštos ir procedūrų sudėtingumo, visų pirma ginčų sprendimo, griežtesnių sertifikavimo reikalavimų ir perteklinių bandymų, stengiantis atitikti ES ir JK standartus, nes tai padidins sudėtingumą ir sąnaudas; todėl ragina Partnerystės tarybą atidžiai stebėti dempingo riziką, taip pat įmonėms ir energetikos bei mokslinių tyrimų bendruomenėms tenkančią administracinę naštą ir užtikrinti, kad eksportuojant prekes ar teikiant paslaugas būtų kuo mažiau formalumų; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad MVĮ bus sunku greitai prisitaikyti prie naujų taisyklių, ir mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant remti MVĮ šioje srityje;

10. ypač palankiai vertina aplinkos apsaugos garantijas, viršesnes už nekintamumo nuostatas, taikomas aplinkai, klimatui ir darbuotojų apsaugai; pabrėžia, kad turėtų būti stebima, ar jų laikomasi ir ar jos taikomos, siekiant ateityje užtikrinti vienodas sąlygas šalims ir neleisti įmonėms perkelti savo veiklos į teritoriją, kurioje dėl ne tokių griežtų aplinkos apsaugos taisyklių ar socialinių standartų gamybos sąnaudos būtų mažesnės ir dėl to nukentėtų vienos šalies konkurencingumas;

IRT

11. palaiko pasiektą susitarimą dėl telekomunikacijų tinklų ir paslaugų teikimo, kuriuo iš esmės apsaugoma galiojanti acquis; tačiau apgailestauja dėl to, kad nepavyko susitarti dėl Tarptinklinio ryšio reglamento perkėlimo į nacionalinę teisę; todėl ragina ES ir JK judriojo ryšio paslaugų teikėjus toliau taikyti tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis principą;

12. pabrėžia laisvo duomenų judėjimo svarbą tiek piliečiams, tiek įmonėms; todėl palankiai vertina nuostatas, kuriomis užtikrinamas tarpvalstybinis duomenų judėjimas siekiant palengvinti prekybą skaitmeninėje ekonomikoje, sykiu užtikrinant tinkamą ES acquis taikymą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti duomenų sąveikumą būtina aktyviai bendradarbiauti; pabrėžia, kad reikia užmegzti nuolatinį dialogą dirbtinio intelekto keliamų iššūkių ir galimybių klausimais; ragina reguliariai stebėti šių nuostatų taikymą, nes technologinė ir reguliavimo aplinka sparčiai kinta, ir ragina Partnerystės tarybą užtikrinti, kad JK toliau derintų savo teisės aktus su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR);

13. palankiai vertina nuostatas dėl kibernetinio saugumo, kuriomis numatomas reguliarus ES ir JK dialogas, tolesnis keitimasis informacija tarp kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (CERT), JK dalyvavimas konkrečioje Tinklų ir informacinių sistemų (TIS) bendradarbiavimo grupės veikloje ir JK bendradarbiavimas su ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), ir pažymi, kad šioje srityje reikia glaudžiau bendradarbiauti;

Energetika

14. pažymi, kad energetikos skyriaus galiojimo terminas baigiasi 2026 m. birželio 30 d., nebent tiek ES, tiek JK susitartų pratęsti susitarimo galiojimą kasmet; pabrėžia, kad reikia tęsti bendradarbiavimą visais energetikos klausimais ir po to, atsižvelgiant į abiejų energijos rinkų jungtį ir į tai, kad Šiaurės Airija liks ES energijos vidaus rinkoje; ragina suteikti Europos Parlamentui svarbų vaidmenį priimant sprendimą dėl šio pratęsimo;

15. ragina rengiant bendro intereso projektus ir transeuropinės energetikos infrastruktūros gaires (TEN-E gaires) įtraukti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria Airija;

16. prašo JK sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklu (ENTSO-E) bei Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklu (ENTSO-G) ir Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER); ragina Komisiją įgyvendinti bendradarbiavimo energetikos srityje praktiką, be kita ko, siekiant išvengti galutinių elektros energijos kainų didėjimo;

17. palankiai vertina kai kurių ES elektros energijos rinkos modelio principų integravimą į susitarimą; pabrėžia, kad įtraukti visus pagrindinius principus būtų abipusiai naudinga būsimam bendradarbiavimui; be to, ragina tęsti vykdomus energetikos srities projektus;

18. skatina dėti pastangas ir mano, kad būtina susieti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą su būsima JK vidaus sistema, kad būtų galima kartu dirbti siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir laikytis Paryžiaus susitarimo;

19. ragina sudaryti susitarimo memorandumą, grindžiamą Šiaurės jūros šalių bendradarbiavimo energetikos klausimais (NSEC) sistema, kuris apimtų bent bendrus projektus, jūrinių teritorijų planavimą, jūros energijos integravimą į energijos rinkas, įskaitant geriausią kiekvienos šalies jūroje ir sausumoje vykdomo tinklo planavimo praktiką, paramos sistemą ir finansavimą, o abi šalys vykdytų tinkamą priežiūrą;

20. atkreipia dėmesį į ES ir JK susitarimą dėl bendradarbiavimo siekiant saugiai ir taikiai naudoti branduolinę energiją, apgailestauja dėl to, kad jis neįtrauktas į pritarimo procedūrą, nes Euratomo sutartyje nenumatytas Europos Parlamento vaidmuo; ragina sparčiai priimti I protokolą (Programos ir veikla, kuriose dalyvauja Jungtinė Karalystė), kad JK galėtų dalyvauti ITER veikloje kaip Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės asocijuotoji trečioji valstybė.

Todėl Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą rekomenduoti Parlamentui pritarti ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimui.

 

 

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (COM(2020)0856 – C9-0432/2020 – 2020/0382(NLE))

Gerbiamieji D. McAllisteri ir B. Lange,

vykdant nurodytą procedūrą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę laiško forma Jūsų komitetui.

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas apsvarstė šį klausimą 2021 m. sausio 28 d. posėdyje. Per šį posėdį[21] komitetas nusprendė paraginti atsakingą Užsienio reikalų į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus.

Pagarbiai

Anna Cavazzini

PASIŪLYMAI

1. mano, kad vidaus rinka yra pagrindinis Sąjungos pasiekimas; ji labai naudinga visų šalių ekonomikai ir sukūrė pagrindą piliečių gyvenimo kokybės gerėjimui; pabrėžia, kad ši nauja ekonominės partnerystės era turėtų būti orientuota į abiem pusėms naudingų galimybių kūrimą ir jokiu būdu neturėtų pabloginti vidaus rinkos ir muitų sąjungos vientisumo ir veikimo; atsižvelgdamas į aplinkybes pabrėžia, kad trečiosios šalys negali turėti tokių pačių teisių ir gauti tokios pačios naudos kaip valstybės narės ir kad laikantis susitarimo sąlygų reikėtų kiek įmanoma vengti prekybos prekėmis ir paslaugomis iškraipymų, nesąžiningos konkurencijos ir nevienodų veiklos sąlygų; pripažįsta, kad įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams taikomų lengvatų išplėtimas yra tinkamas būdas išvengti prekybos iškraipymų;

2. deklaruoja, kad patikima rinkos priežiūros ir muitinio tikrinimo sistema ir aukšto lygio ES vartotojų teisių apsauga taikant veiksmingą rinkos priežiūrą, gaminių atsekamumą, užtikrinant gaminių saugą, aukštus kokybės standartus ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus yra pagrindiniai elementai siekiant apsaugoti vidaus rinką ir Sąjungos piliečius; mano, kad ginčų sprendimo mechanizmai pagal šio susitarimo nuostatas turi veikti veiksmingai, automatiškai ir juos turi būti galima greitai įgyvendinti, kad būtų tikrai atgrasoma nuo nukrypimų nuo susitarimo;

3. pabrėžia, kad visapusiškas Susitarimo dėl išstojimo, visų pirma Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, nuostatų įgyvendinimas yra itin svarbus vidaus rinkos ir muitų sąjungos vientisumui, o tai yra sritys, už kurias atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas; pabrėžia, kad jo įgyvendinimas turi būti laikomas būsimų santykių su JK kertiniu akmeniu ir neatsiejama naujų ES ir JK santykių dalimi, todėl jis turėtų būti atidžiai stebimas, tikrinamas ir tinkamai užtikrinamas;

4. mano, kad labai svarbu aiškiau nustatyti prekių, kurios gali būti įvežtos į Sąjungą, nustatymo sistemą, taip pat užtikrinti nekliudomą prieigą prie būtinos informacijos ir fizinių vietų Sąjungos atstovams, atsakingiems už muitinių, saugumo ir saugos bei rinkos priežiūros srityse taikomų teisės aktų laikymosi įsipareigojimų tikrinimą, kad jie galėtų atlikti savo pareigas;

5. todėl pabrėžia, kad protokolo laikymasis turi būti laikomas sąlygų dėl naudojimosi susitarime dėl būsimų santykių numatytomis lengvatomis sudėtine dalimi ir kad protokole šalims nustatytų įsipareigojimų neįvykdymas turi būti laikomas pagrindu pradėti arbitražo procedūrą ir prireikus taikyti perbalansavimo mechanizmą, leidžiantį kiekvienai šaliai nustatyti taisomąsias priemones, kad būtų išvengta neteisingos nepalankios padėties, kenkiančios jų verslui ir piliečiams;

6. pažymi, kad prekyba paslaugomis yra esminis indėlis į Europos ekonomiką, ir pripažįsta, kad ES ir JK sudarė atitinkamus susitarimus dėl prekybos paslaugomis, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl patekimo į rinką ir nacionalinio režimo pagal priimančiosios šalies taisykles, kuriomis užtikrinama, kad ES paslaugų teikėjams būtų taikomos nediskriminacinės sąlygos; pripažįsta, kad šia tvarka nustatoma aiški abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistema, kuria atsižvelgiama į Parlamento rekomendacijas, išsaugant ES reguliavimo autonomiją šioje srityje; palankiai vertina galimybę teikti bendras rekomendacijas Partnerystės tarybai, kurios gali būti konkrečių profesijų profesinių kvalifikacijų pripažinimo tvarkos pagrindas, nesumažinant nacionalinio švietimo lygio; yra tvirtai įsitikinęs, kad ateityje turėtų būti visapusiškai gerbiama išimtinė Sąjungos kompetencija, todėl reikėtų vengti, kad nebūtų sudaromi dvišaliai susitarimai dėl abipusio kvalifikacijų pripažinimo tarp atskirų valstybių narių ir JK;

7. yra susirūpinęs dėl to, kad itin vėlyvas šio susitarimo sudarymas sukėlė didelį netikrumą vartotojams ir įmonėms ES vidaus rinkoje ir JK ir kad tai turėjo neigiamos įtakos Parlamento vykdomai kontrolės veiklai; primygtinai tvirtina, kad vienintelis būdas užtikrinti, kad būtų pasiekti susitarimo tikslai, yra užtikrinti visišką jo įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymą, ir pabrėžia Parlamento vaidmens stebint šį įgyvendinimą svarbą; ragina Komisiją tvirtai ir aiškiai įsipareigoti Parlamentui užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su Parlamentu ir aktyvų jo dalyvavimą kontrolės ir priežiūros srityje, taip pat teikti skubią ir išsamią informaciją apie susitarimo įgyvendinimą ir galimą pritaikymą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš atitinkamus Partnerystės tarybos posėdžius ir po jų Parlamentas laiku gautų tinkamą informaciją apie bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiklą;

8. pabrėžia, kad įgyvendinimo procese ES turėtų skirti ypatingą dėmesį muitinės patikrinimų, atliekamų prieš įvežant prekes į vidaus rinką (nesvarbu, ar prekės atvežamos iš JK, ar iš kitų trečiųjų šalių per JK), kaip numatyta susitarime, atitikčiai, ir primygtinai pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti, kad prekės atitiktų vidaus rinkos taisykles; pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į muitinio tikrinimo priemones ir toliau koordinuoti veiklą bei abiem šalims keistis informacija, siekiant kiek įmanoma užkirsti kelią prekybos sutrikimams, taip pat išsaugoti muitų sąjungos vientisumą vartotojų ir įmonių labui; mano, kad sklandus muitinių ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimas yra absoliučiai būtinas, ir ypač reiškia susirūpinimą dėl būtinų ES biuro Belfaste veiklos pajėgumų;

9. atsižvelgdamas į susitarimą dėl skaitmeninės prekybos, pažymi, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas spręsti tarpvalstybinius ginčus elektroninės prekybos srityje ir kad internetu perkantys vartotojai turi būti tinkamai informuojami apie visus papildomus mokesčius ar muitus, kuriuos jiems gali reikėti sumokėti perkant iš JK prekiautojo; tikisi, kad JK ir toliau laikysis ES duomenų standartų ir galės ir toliau būti laikoma turinčia tinkamą apsaugos lygį, kad galėtų apsaugoti Sąjungos pateiktus duomenis;

10. mano, kad susitarime nustatyta viešųjų pirkimų tvarka gali užtikrinti būtinas abipusiškumo ir nediskriminavimo nuostatas ES įmonių ir vartotojų naudai;

11. pažymi, kad atsižvelgiant į Airijos visos salos ekonomiką, tarptinklinio ryšio mokesčiai pasienio zonose gali turėti didelį neigiamą poveikį;

12. pažymi, kad į susitarimą neįtraukta dinamiško suderinimo nuostata, kuri būtų galėjusi padėti sukurti vienodas sąlygas vartotojų apsaugos, tvarių standartų ir konkurencijos taisyklių srityse; vis dėlto palankiai vertina tai, kad susitarime numatyta nekintamumo išlyga, ypač vartotojų apsaugos srityje, tačiau taip pat kitose svarbiose srityse, taip pat vienašalės perbalansavimo priemonės, kurios būtų naudingos esant didelių skirtumų tose srityse, kuriose tokie skirtumai daro esminį poveikį prekybai ar investicijoms; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ES nuo galimų JK reglamentavimo skirtumų ateityje;

13. ragina Komisiją įvertinti, kaip galima užkirsti kelią nesąžiningam konkurenciniam pranašumui, kuris gali atsirasti dėl laipsniško reglamentavimo sistemų išsiskyrimo, ir užtikrinti, kad būtų nuolat kuriami aukštesni ES standartai, pvz., vartotojų teisės, susijusios su skaitmeninimu ir tvarumu; ragina greitai, veiksmingai ir teisingai įgyvendinti ginčų sprendimo ir taisomąsias priemones, kad būtų išlaikytas vidaus rinkos vientisumas ir užtikrinta laisva ir sąžininga konkurencija, kuri nekenktų aukštai ES standartų kokybei ir vartotojų apsaugai, siekiant užtikrinti tinkamus ir proporcingus administracinius reikalavimus vartotojams ir įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

14. pažymi, kad vartotojų įpročiams ir vartotojų pasitikėjimui tarpvalstybine prekyba jau padarė neigiamą poveikį netikrumas dėl taikomų taisyklių, ir ragina JK vyriausybę, Komisiją ir valstybes nares skubiai įgyvendinti susitarime nustatytas vartotojų apsaugos priemones ir stiprinti ES ir JK bendradarbiavimą įvairių sektorių politikos, susijusios su tvariais gamybos metodais ir produktų sauga, srityse; ragina vartotojų naudai užtikrinti skaidrumą visoje produktų ir paslaugų tiekimo grandinėje ir pareiškia, kad kainos, atspindinčios bendras pirkimo išlaidas, įskaitant visus atitinkamus taikomus mokesčius ir muitus, ir aiškumas dėl taikomų vartotojų teisių yra labai svarbūs siekiant išvengti nesutarimų ir skatinti vartotojų pasitikėjimą perkant kitoje valstybėje.

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl pritarimo Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimui (2020/0382(NLE))

Gerb. Pirmininkai,

vykdant nurodytą procedūrą Transporto ir turizmo komitetas nusprendė prašyti taikyti Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 1 dalį, kad galėtų pateikti šią nuomonę laiško forma Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui.

 

Transporto ir turizmo komitetas norėtų pateikti šias pastabas:

 

PASIŪLYMAI

1. palankiai vertina tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu (toliau – Susitarimas) bus užtikrintas nuolatinis ir nekliudomas susisiekimas oro, kelių ir jūrų transportu ir sąžininga ES ir Jungtinės Karalystės vežėjų konkurencija; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad Susitarimu nustatomos abipusės galimybės patekti į rinką ir bendros taisyklės bei standartai įvairiose srityse, užtikrinant aukštą transporto saugos lygį, darbuotojų ir keleivių teises ir aplinkos apsaugą šiose srityse; taip pat palankiai vertina tai, kad Susitarimu užtikrinamas susisiekimas, kartu nesuteikiant Jungtinei Karalystei tokio paties lygio teisių, kokias suteikia bendroji rinka;

2. pabrėžia, jog ES turi išlikti budri turint omenyje tai, kad Jungtinė Karalystė neįsipareigojo dinamiškai suderinti savo taisyklių keliose politikos srityse; pažymi, jog tai reiškia, kad, vienašališkai sugriežtinus taisykles ir standartus ES, atitinkamos Jungtinės Karalystės taisyklės ir standartai nebus automatiškai suderinti;

3. palankiai vertina į Susitarimą įtrauktą išsamų skyrių dėl oro transporto, kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad būtų apsaugoti ES strateginiai interesai, ir į kurį įtrauktos atitinkamos nuostatos dėl patekimo į rinką, skrydžių teisių, bendro kodo naudojimo ir keleivių teisių; palankiai vertina skyriuje dėl aviacijos pateiktas konkrečias nuostatas dėl vienodų sąlygų, kuriomis bus užtikrinta, kad ES ir Jungtinės Karalystės oro vežėjai konkuruotų vienodomis sąlygomis; atkreipia dėmesį į rastą sprendimą dėl nuosavybės ir kontrolės taisyklių, kuriomis reglamentuojamas patekimas į vidaus rinką, kartu paliekant galimybę tęsti liberalizavimą ateityje;

4. palankiai vertina konkretų skyrių dėl aviacijos saugos; pažymi, kad sutartame tekste numatytas glaudus bendradarbiavimas aviacijos saugos ir oro eismo valdymo srityse; mano, kad toks bendradarbiavimas neturėtų riboti ES galimybių nustatyti apsaugos lygį, kuris, jos nuomone, tinkamas saugai užtikrinti; pabrėžia būsimo glaudaus Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracijos ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros bendradarbiavimo svarbą;

5. palankiai vertina tai, kad vežėjams kelių transportu Susitarimu bus užtikrintas susisiekimas be kvotų tarp ES ir Jungtinės Karalystės ir kad juo abiem šalims bus užtikrintos visos tranzito teisės per viena kitos teritorijas – vadinamasis sausumos tiltas; palankiai vertina tai, kad per derybas dėl kelių transporto buvo susitarta dėl tikrai vienodų sąlygų ir konkrečių šios srities nuostatų, pagal kurias Jungtinė Karalystė privalės laikytis aukštų ES standartų, taikomų krovinių vežimo keliais sektoriui; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad į Susitarimą, be kita ko, įtraukti standartai dėl galimybės verstis profesine veikla, vairuotojų komandiravimo, vairavimo ir poilsio laiko, tachografų ir transporto priemonių masės bei matmenų; pažymi, kad tokie standartai užtikrins ne tik sąžiningą konkurenciją, bet ir geras vairuotojų darbo sąlygas bei aukštą kelių eismo saugumo lygį; palankiai vertina specialias nuostatas, susijusias su Šiaurės Airija, priimtas pripažįstant išskirtinę Airijos padėtį, kurios padės kuo labiau sumažinti ekonomikos sutrikdymą Airijos saloje;

6. pažymi, kad keleivių vežimui kelių transportu turės būti laikinai taikomas Interbus susitarimas (apimantis tik nemaršrutines paslaugas), kuriuo užtikrinamos keleivių teisės ir aukštas saugumo lygis; todėl pabrėžia, kad Interbus susitarimo protokolas dėl reguliariųjų ir specialių reguliariųjų tarptautinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais paslaugų turėtų būti sudarytas kuo greičiau, siekiant išvengti galimo ES ir Jungtinės Karalystės susisiekimo sutrikdymo;

7. pažymi, kad nors Susitarimas netaikomas geležinkeliams, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė dvišaliu pagrindu ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad būtų išspręstas klausimas, susijęs su specifine Lamanšo tunelio padėtimi; mano, kad 2020 m. pabaigoje patvirtinus nenumatytų atvejų priemones buvo nustatyta tinkama laikina saugumo užtikrinimo ir leidimų išdavimo tvarka[22];

8. pabrėžia tolesnio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste svarbą siekiant padidinti transporto tvarumą;

9. palankiai vertina tai, kad Susitarimu užtikrinama abipusė ir lygiateisė tarptautinio jūrų transporto sektoriaus subjektų prieiga prie ES ir JK uostų, sudarant tinkamas vienodas sąlygas saugos ir saugumo, aplinkos ir socialinėse aspektais bei nedarant poveikio galiojantiems aukštiems ES standartams šiose srityse; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingus muitinės patikrinimus ir sklandžias eksporto ir importo operacijas tarp ES ir JK uostų, nesutrikdant komercinių transporto ryšių ir nemažinant ES laivyno konkurencingumo;

10. pabrėžia ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės mokslinių tyrimų ir plėtros srityse svarbą, kiek tai susiję su visų rūšių transportu, ir palankiai vertina JK dalyvavimą abipusiškumu grindžiamuose tarpvalstybiniuose bendro intereso transporto projektuose, įskaitant tolesnį bendradarbiavimą TEN-T tinkle ir pastangas užtikrinti sąveikumą visuose koridoriuose, pavyzdžiui, sklandžiai kuriant alternatyviųjų degalų ir įkrovimo infrastruktūrą;

11. pabrėžia tinkamo Susitarimo įgyvendinimo svarbą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina specialiųjų komitetų įsteigimą transporto srityje – oro transporto, aviacijos saugos ir kelių transporto klausimais –, nes tokie komitetai galės stebėti ir peržiūrėti Susitarimo įgyvendinimą; ragina Komisiją sukurti specialią struktūrą, kuri sudarytų sąlygas socialiniams partneriams dalyvauti stebint ir įgyvendinant Susitarimą ir suteiktų jiems galimybę teikti skundus; primygtinai ragina Komisiją būti pasirengusiai visapusiškai pasinaudoti ginčų sprendimo mechanizmais ir imtis Susitarime numatytų taisomųjų priemonių, jei Jungtinė Karalystė jo nesilaikytų; pabrėžia, kad ateityje Parlamentas turėtų atlikti aukščiausio lygio Susitarimo įgyvendinimo tikrinimą, aktyviai ir nuolat dalyvaudamas pagal Susitarimą įsteigtoje Parlamentinės partnerystės asamblėjoje.

Atsižvelgdamas į pateiktas pastabas, Transporto ir turizmo komitetas rekomenduoja Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui pritarti Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimui.

 

Pagarbiai

(parašas) [Karima Delli]   [Johan Danielsson]

 

CC: Parlamento pirmininkui D. Sassoli

Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui A. Tajani

Teisėkūros koordinavimo skyriui

 

 

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

 

Tema: Nuomonė dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (COM(2020)0856 – 2020/0382(NLE))

Gerb. Pirmininkai,

vykdant nurodytą procedūrą Regioninės plėtros komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2021 m. vasario 1 d. posėdyje Regioninės plėtros komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma (pranešėjas – Pascal Arimont; 37 nariai balsavo už, balsavusiųjų prieš nebuvo ir 2 susilaikė).

* * *

Regioninės plėtros komitetas palankiai vertina tai, kad 2020 m. gruodžio 24 d. buvo pasiektas susitarimas dėl būsimų santykių su Jungtine Karalyste, taip išvengiant papildomų problemų, kurios kiltų, jei susitarimo nebūtų. Tačiau jis apgailestauja dėl to, kad Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ryšiai bus palyginti silpni, įskaitant ir tokioje pagrindinėje srityje kaip regioninė plėtra.

Nors šie ryšiai bus silpnesni nei ES ryšiai su tam tikromis asocijuotosiomis šalimis, akivaizdu, kad, jei šis susitarimas nebūtų sudarytas, ekonominė ir socialinė žala būtų dar didesnė. Šis faktas kartu su tuo faktu, kad visiškai išsaugoma ES reguliavimo laisvė, yra pakankama priežastis pritarti susitarimo ratifikavimui.

Vis dėlto svarbu, kad Komisija įtrauktų Europos Parlamentą, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijas į tikrinimo ir stebėsenos procesus, susijusius su šio susitarimo įgyvendinimu. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbu, kad nė viena šalis nesumažintų darbo, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų.

Akivaizdu, kad Sąjungos sanglaudos politika atlieka svarbų vaidmenį skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Visuotinai pripažįstama, kad kai kurie Jungtinės Karalystės regionai daugelį metų buvo pagrindiniai sanglaudos politikos paramos gavėjai. Nors Jungtinė Karalystė, deja, nusprendė apskritai nedalyvauti Sąjungos sanglaudos politikoje, komitetas palankiai vertina tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas yra bendras būsimo Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programose pagrindas.

Tačiau Jungtinė Karalystė toliau dalyvauja programoje PEACE+, kuri yra INTERREG programos dalis. Komitetas daug kartų yra pabrėžęs, kad ši programa yra labai svarbi taikos procesui ir Šiaurės Airijos bendruomenėms ir neturi nukentėti dėl „Brexit’o“ proceso[23]. Todėl jis palankiai vertina tai, kad užtikrinamas jos tęstinumas, skiriant finansavimą iš abiejų pusių.

Komitetas ragina ateityje apsvarstyti galimybę Jungtinei Karalystei plačiau dalyvauti sanglaudos politikos programose remiantis šiuo susitarimu sukurtu pagrindu. Visų pirma būtų galima numatyti, kad INTERREG programoje dalyvautų ne tik Šiaurės Airija, bet ir kitos Jungtinės Karalystės dalys. Pavyzdžiui, 2018 m. balandžio mėn. savo pozicijos dokumente dėl sanglaudos politikos ateities Jungtinės Karalystės vyriausybė numatė plačiau tęsti INTERREG programos finansavimą Jungtinėje Karalystėje (kartu su programa PEACE+). Ir ES, ir Jungtinei Karalystei būtų naudinga, kad Jungtinė Karalystė dalyvautų įgyvendinant sanglaudos politikos tikslus ir programas.

Be to, komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Škotijos vyriausybė išreiškė susidomėjimą Škotijos dalyvavimu tam tikrose Sąjungos programose, kurios taip pat galėtų apimti sanglaudos politiką.

Komitetas palankiai vertina tai, kad į preliminarų ES ir Jungtinės Karalystės pagrindų susitarimą dėl Gibraltaro įtraukta politinė valia numatyti sanglaudos politika grindžiamą finansinį mechanizmą tarp Gibraltaro ir Kampo de Gibraltaro, kuris daugiausia dėmesio skirtų mokymui, įgūdžiams ir užimtumui[24], o jį papildyti galėtų ES struktūriniai fondai, visų pirma INTERREG programos.

* * *

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Regioninės plėtros komitetas ragina Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą rekomenduoti pritarti Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymui Sąjungos vardu.

Pagarbiai

(parašas) Younous Omarjee

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37	+
PPE	Pascal Arimont, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Franc Bogovič, Daniel Buda, Christian Doleschal, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Manolis Kefalogiannis, Andrey Novakov
S&D	Adrian-Dragoş Benea, Erik Bergkvist, Corina Crețu, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pedro Marques, Tsvetelina Penkova
RENEW	Stéphane Bijoux, Vlad-Marius Botoş, Ondřej Knotek, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret
ID	Francesca Donato, Alessandro Panza, Vincenzo Sofo
Verts/ALE	François Alfonsi, Ciarán Cuffe, Rosa D’Amato, Niklas Nienaß, Caroline Roose
ECR	Raffaele Fitto, Elżbieta Kruk, Andżelika Anna Możdżanowska
The Left	Martina Michels, Younous Omarjee
NI	Chiara Gemma

 

0

-

 

2	0
ID	Maxette Pirbakas, André Rougé

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonė dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu projekto (COM(2020)0856 – 2020/0382(NLE))

Gerb. Pirmininkai,

Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į Tarybos sprendimą dėl ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (COM(2020)0856).

 

Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komiteto koordinatoriai šį klausimą apsvarstė sausio 26 d. posėdyje. Jie pripažino, kad susitarimas yra naudingas žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų požiūriu, nes šis sektorius labai nukentėtų jei abu partneriai vykdytų prekybą pagal PPO taisykles.

 

Tačiau koordinatoriai sykiu apgailestauja dėl to, kad susitarime nenumatyta geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų, patvirtintų po 2021 m. sausio 1 d., apsauga, ir paragino nustatyti dvišalio bendradarbiavimo mechanizmus siekiant abipusio jų pripažinimo. Jie taip pat pakartojo, kad reikia visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Susitarimą dėl išstojimo, kad būtų išsaugotas bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumas, ir kad Parlamentas turėtų būti tinkamai informuojamas apie susitarimo taikymo stebėseną bei naudotis savo tikrinimo teisėmis šioje srityje.

 

Nepaisant šių išlygų, AGRI komiteto koordinatoriai vienbalsiai pritarė tam, kad ES sudarytų pirmiau minėtą susitarimą su Jungtine Karalyste, ir paprašė manęs perduoti jų nuomonę Jums pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnį.

Nuoširdžiai,

Norbert Lins

 

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

ASP 15E201

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

ASP 12G301

BRIUSELIS

Tema: Žuvininkystės komiteto nuomonė dėl ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo 2020/0382(NLE)

Gerb. Pirmininkai,

pagal pirmiau nurodytą procedūrą Žuvininkystės komiteto buvo paprašyta pateikti nuomonę dėl ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris laikinai galioja nuo 2021 m. sausio 1 d., laukiant, kol bus baigta Parlamento pritarimo procedūra.

Atsižvelgdami į trumpą terminą, per kurį Europos Parlamentas turi priimti poziciją dėl šio itin svarbaus susitarimo, Žuvininkystės komiteto koordinatoriai nusprendė pateikti komiteto nuomonę laiško forma (Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 1 dalies antra pastraipa), kad visas jos tekstas būtų pridėtas prie Parlamento rekomendacijos pritarti. Ši nuomonė, kurią parengė Žuvininkystės komiteto nuolatinis pranešėjas „Brexit’o“ klausimais Xavier Bellamy, buvo pristatyta ir aptarta Žuvininkystės komiteto posėdyje sausio 25 d. ir keliuose koordinatorių posėdžiuose.

 

Žuvininkystės komiteto vardu prie šio laiško pridedama jo nuomonė dėl ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, kurią koordinatoriai, taikydami rašytinę procedūrą, priėmė labai didele balsų dauguma 2021 m. vasario 2 d.

Pagarbiai

Pierre Karleskind

 

Kopija: Teisėkūros koordinavimo skyriui.

 

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2020 m. birželio 18 d. priimtą rekomendaciją dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (A9-0117/2020), ypač į jos punktus dėl žvejybos,

A. kadangi vos neįvyko pražūtingas nesusitarimo scenarijus ir sudarius susitarimą išvengta tiesioginės ir didelės žalos šimtams tūkstančių tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų Sąjungos žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose, daugybei nuo tų sektorių priklausomų pakrančių teritorijų ir pakrančių bendruomenių ir darnių jūrinių gyvūnų rūšių ir biologinės įvairovės apsaugos taisyklių įgyvendinimui; kadangi susitarimas vis tik turi neigiamo poveikio žvejams ir žvejų bendruomenėms ir kai kurie sektoriai ir bendruomenės patirs didžiules neigiamas pasekmes;

B. kadangi diskutuojant dėl šio susitarimo žvejybos aspektas nepaprastai svarbus;

Žuvininkystės komitetas:

1. jaučia palengvėjimą, kad sudarytas susitarimas dėl žvejybos, kuris yra neatskiriama išsamaus susitarimo dalis ir kuriuo išsaugomos prieigos prie atitinkamų šalių vandenų, išteklių ir rinkų galimybės; pripažįsta ES derybų grupės pastangas išsaugoti žvejybos veiklą ir tausaus išteklių valdymo principą, pagal kurį jau keletą dešimtmečių ištekliais bendrai dalijamasi su Jungtine Karalyste, ir dėkoja grupei už nuolatinį ryžtą remti Europos žvejybos sektorių;

2. tačiau apgailestauja dėl to, kad ES laivynai galutinai prarado 25 proc. žvejybos teisių, turėtų anksčiau Jungtinės Karalystės vandenyse, vertės; primena, kad šis sumažinimas, nors ir mažiau žalingas nei visiškas draudimas žvejoti Jungtinės Karalystės vandenyse, vis dėlto yra didelis atitinkamų sektoriaus veiklos vykdytojų, ypač labiausiai nuo šių žvejybos plotų priklausomų teritorijų ir bendruomenių, nuostolis;

3. patvirtina, kad yra labai susirūpinęs dėl padėties po 5½ metų pereinamojo laikotarpio, po kurio šis 25 proc. teisių praradimas visiškai įsigalios; ragina Komisiją imtis visų būtinų garantinių priemonių, kad pasibaigus tam laikotarpiui nebūtų kvestionuojamas su Jungtine Karalyste užtikrintas balansas, o ypač kad ši 25 proc. sumažinimo riba niekada nebūtų viršyta ir kad abipusė prieiga ir toliau būtų suteikiama; į tai atsižvelgdamas reiškia susirūpinimą dėl to, kad Partnerystės tarybai leidžiama iš dalies keisti FISH 1, 2 ir 3 priedus; reikalauja, kad prieš atliekant bet kokius tokius pakeitimus būtų iš anksto konsultuojamasi su Parlamentu; ragina Komisiją paskelbti ir prireikus skubiai imtis visų turimų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų nuolat laikomasi šio susitarimo nuostatų;

4. pabrėžia, kad dabar labai svarbu žvejams užtikrinti nuspėjamas ir ilgalaikes sąlygas ir matomumą, būtiną jų veiklai valdyti ir reikalingoms investicijoms įgyvendinti, nes daug tų investicijų jau ketverius metus sustabdytos dėl derybų laikotarpio sukelto netikrumo;

5. yra ypač susirūpinęs dėl rizikos, susijusios su susitarimo įgyvendinimu pasibaigus tikslinimo laikotarpiui, nes vienintelė nuostata dėl prieigos prie vandenų yra ta, kad šalys kasmet derasi sąžiningai ir siekdamos užtikrinti abipusiškai priimtiną abiejų šalių interesų pusiausvyrą; taip pat primena, kad į su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojančius laivus investuotas Europos kapitalas yra svarbus ir kad, atsižvelgiant į užimtumo ir ekonominę naudą abiem pusėms, reikia toliau plėtoti ES ir Jungtinės Karalystės investicijų į su žvejyba susijusį verslą galimybes; todėl yra susirūpinęs dėl galimų laivų vėliavos apribojimų, reikalavimo, kad visas laimikis arba jo dalis būtų iškrauta Jungtinės Karalystės uostuose, ir dėl bet kokios kitos rizikos investicijoms į žvejybos sektorių, visų pirma atsižvelgiant į galimą išlygos Nr. 13 („Žvejyba ir vanduo“), kurią Jungtinė Karalystė įtraukė į susitarimo SERVIN-2 priedą, poveikį;

6. pabrėžia savo didelį susirūpinimą dėl Jungtinės Karalystės galimybės nukrypti nuo Sąjungos reglamentų dėl techninių priemonių ir kitų susijusių Sąjungos aplinkos teisės aktų pasekmių; primena, kad susitarimu kiekviena šalis įpareigojama tiksliai pagrįsti, kad bet koks pokytis šioje srityje yra nediskriminacinio pobūdžio ir būtinas, atsižvelgiant į moksliškai patikrinamus duomenis, siekiant užtikrinti ilgalaikį darnumą aplinkos atžvilgiu; ragina Komisiją ypač budriai stebėti, ar laikomasi šių sąlygų, ir griežtai reaguoti, jei Jungtinė Karalystė imtųsi diskriminacinių veiksmų;

7. pabrėžia, kad dėl galimų Jungtinės Karalystės ir ES požiūrio į darnumą skirtumų esama rinkos iškraipymo rizikos ir kad gali susidaryti nevienodos sąlygos ir kilti ekologinė rizika; ragina Komisiją užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė nenukryptų nuo ES tikslo užtikrinti, kad nebebūtų peržvejojama;

8. ragina Komisiją užtikrinti, kad žvejybos licencijos būtų išduodamos per pagrįstą laikotarpį, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos rizikos užtikrinant prieigą prie Jungtinės Karalystės vandenų; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prieigos prie 6–12 mylių zonos licencijoms, taisyklių ir procedūrų, taikomų laivams, kurie nevykdė veiklos iki 2016 m., paaiškinimui, taip pat galimybei perleisti prieigos teises naujam laivui tuo atveju, jei kitas laivas pasitrauktų iš laivyno;

9. išreiškia susirūpinimą dėl skirtingų taisyklių, taikomų teritorijoms, turinčioms specialų su Jungtine Karalyste susijusį statusą, visų pirma Karūnos priklausiniams ir užjūrio teritorijoms, padarinių; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti Gernsio Valdos, Džersio Valdos ir Meno Salos ypatumams, susijusiems su susitarimo įgyvendinimu, ir ypač užtikrinti subalansuotą, tvarų ir ilgalaikį sprendimą dėl prieigos prie šių vandenų, kuris būtų lygiavertis Granvilio įlankos susitarimui; apgailestauja dėl to, kad ES kapitalo laivynas ir mišraus kapitalo laivynas, vykdantys veiklą Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijose, pvz., Folklando salų (Islas Malvinas) vandenyse, eksportuodami savo laimikį į Sąjungą turės mokėti muitus, ir primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti visas galimybes užtikrinti lengvatinę prieigą prie ES žuvininkystės rinkų, atitinkančią Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarime numatytas sąlygas;

10. išreiškia susirūpinimą dėl galbūt svarbių būsimų ES žvejybos galimybių apribojimų rizikos ir poveikio, visų pirma mišriosios žvejybos atveju, ypač atsižvelgiant į nuostatas, taikomas nekvotinėms rūšims;

11. ragina išlaikyti paprastą šalių ir gamintojų organizacijų kvotų mainų mechanizmą;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad sudarius susitarimą ES žvejybos sektorius patirs didelių ekonominių nuostolių; todėl mano, kad „Brexit’o“ koregavimo rezerve numatyta kompensacija pirmiausia turi būti proporcinga sektoriaus ir žvejų bendruomenių patiriamai žalai, atsižvelgiant į visas tiesiogines ir netiesiogines susitarimo pasekmes;

13. pabrėžia, kad laikinai taikomas susitarimas jau sukėlė konfliktų ir apgailestautinos painiavos, papildomų išlaidų ir finansinių nuostolių žvejams, ypač tiems, kurie vykdė veiklą Karūnos priklausinių vandenyse, taip pat susilpnino tiekimo grandines ir mažmenininkus; pabrėžia, kad reikia įtraukti šio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus į šio susitarimo įgyvendinimą ir būsimus jo vertinimus, siekiant, kad būtų pranešama apie sunkumus, kurių gali iškilti, ir kad jie būtų įveikti;

14. palankiai vertina tai, kad konsultacijų mechanizmas, pasitelkiant specializuotą Žvejybos komitetą, suteikia galimybę stebėti šio susitarimo įgyvendinimą, ir ragina sparčiai įsteigti šį komitetą, kai tik bus pateikta išsamios informacijos apie jo vaidmenį ir sudėtį; pažymi, kad Europos Parlamentas turi būti įtrauktas į šio organo veiklą ir reguliariai informuojamas apie jo atliktus susitarimo vertinimus; tvirtai ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas Žvejybos komitetui apie susitarimo įgyvendinimą, įskaitant kasmetinių derybų dėl žvejybos galimybių ir prieigos prie vandenų raidą;

15. nepaisant šių neaiškumų, susitarime iš esmės išsaugoma palanki žvejybai sistema; todėl Žuvininkystės komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą rekomenduoti patvirtinti Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

 

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (COM(2020)0856 – C9-XXXX/2021 – 2020/0382(NLE))

Gerbiamieji D. McAllisteri ir B. Lange,

vykdant nurodytą procedūrą Kultūros ir švietimo komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui. 2021 m. sausio 11 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Kultūros ir švietimo komitetas apsvarstė šį klausimą 2021 m. sausio 26 d. posėdyje. Per šį posėdį komitetas nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus.

Pagarbiai

(parašas) Sabine Verheyen

 

PASIŪLYMAI

1. itin apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės sprendimo nedalyvauti programoje „Erasmus+“ 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiu; pabrėžia, kad šis sprendimas lems pralaimėjimą, dėl kurio Sąjungos ir Jungtinės Karalystės gyventojai ir organizacijos, negalėdami vykdyti mainų ir bendradarbiavimo projektų, praras gyvenimą keičiančias galimybes; yra itin nustebęs, kad Jungtinė Karalystė savo sprendimą pagrindė pernelyg didelėmis dalyvavimo išlaidomis; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę pasinaudoti Bendroje deklaracijoje dėl dalyvavimo Sąjungos programose numatytu vadinamuoju atvėsimo laikotarpiu ir persvarstyti savo poziciją;

2. palankiai vertina Airijos vyriausybės pranešimą, kad ji finansuos „Erasmus+“ studentų iš Šiaurės Airijos universitetų, nepriklausomai nuo jų pilietybės, judumo mainus ir nustatys būtinas priėmimo į universitetus sąlygas, kad tai būtų įmanoma; primena, kad pagal programą „Erasmus+“ subjektai iš programoje nedalyvaujančių šalių turi teisę dalyvauti konkrečiuose veiksmuose, ir ragina Komisiją nustatyti reikiamas priemones, kad Jungtinės Karalystės institucijos galėtų dalyvauti pagal šias nuostatas;

3. pažymi, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytas Jungtinės Karalystės dalyvavimas programoje „Europos horizontas“; primena, kad švietimas ir moksliniai tyrimai yra neatsiejamos akademinio bendradarbiavimo dalys ir kad programų „Europos horizontas“ ir „Erasmus+“ sąveika yra pagrindinis naujos kartos programos aspektas; pabrėžia, kad jis atidžiai stebės padėtį, siekdamas užtikrinti, kad diferencijuotas požiūris į Jungtinės Karalystės dalyvavimą dviejose Sąjungos akademinio bendradarbiavimo programose nepakenktų jų veiksmingumui ar ankstesnio bendradarbiavimo rezultatams;

4. toliau apgailestauja dėl ankstesnio Jungtinės Karalystės sprendimo nuo 2021 m. sausio 1 d. nedalyvauti nei programoje „Kūrybiška Europa“, nei Europos solidarumo korpuso programose; yra susirūpinęs dėl to, kad šis sprendimas sukels pavojų daugelį metų trunkančiam bendradarbiavimui ir atims iš Jungtinės Karalystės ir ES galingą kūrybiškumo, pokyčių ir inovacijų šaltinį;

5. apgailestauja, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nenumatytas bevizis režimas studijų tikslais, o tai reiškia, kad ES studentai, norintys studijuoti Jungtinėje Karalystėje, ir Jungtinės Karalystės studentai, norintys studijuoti ES, turės gauti vizą; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad panaikinus vienodo požiūrio taisykles ES studentams, norintiems studijuoti Jungtinėje Karalystėje, nebus taikoma tokia pati mokesčių už mokslą ir galimybės gauti studentų paskolas tvarka, kaip Jungtinės Karalystės studentams, ir atvirkščiai; apgailestauja, kad Jungtinė Karalystė nedalyvaus įgyvendinant iniciatyvas ir priemones, kuriomis siekiama iki 2025 m. sukurti tikrą Europos švietimo erdvę, ir toliau bus silpninamas bendradarbiavimas;

6. primena, kad Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nebetaikoma Jungtinei karalystei, ir apgailestauja, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nėra nuostatų, kuriomis būtų sudarytos sąlygos abipusiam profesinių kvalifikacijų pripažinimui; primygtinai ragina Jungtinę Karalystę ir Komisiją tęsti dialogą siekiant sukurti veiksmingą akademinių ir profesinių kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo sistemą;

7. yra nusivylęs, kad nepavyko rasti abiem pusėms priimtino sprendimo, pagal kurį menininkams ir kultūros specialistams būtų taikomas bevizis režimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad gastrolės yra svarbios šiam sektoriui ir apskritai kultūriniams mainams; primygtinai teigia, kad nuostatos, kuriomis reglamentuojamas fizinių asmenų atvykimas ir laikinas buvimas verslo reikalais, yra netinkamos kultūros ir kūrybos sektoriui ir dėl to gali atsirasti apsunkinantys ir galimai pernelyg apribojantys vizų reikalavimai gastroliuojantiems menininkams ir kultūros specialistams; pabrėžia, kad bevizis režimas atitinka šio sektoriaus interesus tiek ES, tiek Jungtinėje Karalystėje, ir primygtinai ragina abi šalis siekti susitarimo;

8. mano, kad Jungtinės Karalystės sprendimas nedalyvauti atitinkamose Sąjungos programose kartu su nuostatomis, reglamentuojančiomis studentų ir menininkų judumą, neišvengiamai trukdys tęsti Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dialogą ir bendradarbiavimą švietimo ir mokymo, jaunimo ir kultūros srityse; primena, kad pagal prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą nustatyta tvarka prieštarauja akivaizdiems atitinkamų ES ir Jungtinės Karalystės sektorių pageidavimams;

9. palankiai vertina tai, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu taikoma išimtis kultūros sričiai (pranc. exception culturelle) ir todėl garso ir vaizdo paslaugos nepatenka į jo taikymo sritį;

10. primena, kad Jungtinė Karalystė yra Europos konvencijos dėl televizijos be sienų šalis, todėl pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 1 straipsnio 1 dalies n punktą ir 3 dalį audiovizualiniai kūriniai iš Jungtinės Karalystės iš esmės laikomi „Europos kūriniais“; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad jie gali būti naudojami siekiant užpildyti 30 proc. Europos kūrinių dalį užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų kataloguose valstybėse narėse; mano, kad šią padėtį reikėtų atidžiai stebėti;

11. su pasitenkinimu pažymi, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytas nuolatinis bendradarbiavimas neteisėtai išvežtų ir neteisėtai parduotų kultūros objektų grąžinimo į jų kilmės šalį srityje laikantis principų, įtvirtintų UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencijoje; tikisi aktyvaus bendradarbiavimo šioje srityje;

12. mano, kad švietimo, kultūros ir jaunimo mainai yra gerų partnerių santykių pagrindas; mano, kad šiose srityse turėtų būti tęsiamas glaudus bendradarbiavimas ir dialogas visomis įmanomomis priemonėmis, ir ragina šalis išnagrinėti ateities galimybes šioje srityje; primygtinai ragina abi šalis pasinaudoti prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu kaip pagrindu, kuriuo remiantis ES ir Jungtinės Karalystės piliečių labui būtų palaikomi ir plėtojami ryšiai švietimo, kultūros, žiniasklaidos, jaunimo ir sporto srityse; pabrėžia, kad po 2021–2027 m. DFP Jungtinė Karalystė ir toliau gali dalyvauti Sąjungos programose.

 

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto

pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto

pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonė dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (2020/0382(NLE))

Gerb. Pirmininkai,

džiaugiuosi galėdamas Jums pranešti, kad, Pirmininkų sueigai 2020 m. gruodžio 28 d. priėmus sprendimą, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetas 2021 m. sausio 11 d. nusprendė pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 1 dalį prašyti leidimo Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui pateikti nuomonę laiško forma vykstant pirmiau nurodytai procedūrai. Komitetas šią nuomonę priėmė 2021 m. vasario 4 d. posėdyje. Per šį posėdį LIBE komitetas nusprendė paraginti atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Tarptautinės prekybos komitetą į savo rekomendacijos projektą įtraukti šiuos pasiūlymus.

 

Todėl perduodu LIBE komiteto nuomonę, kurią sudaro dvi dalys: A dalis (bendrosios pastabos), įskaitant pasiūlymus dėl susitarimo I dalies III antraštinės dalies (institucinės nuostatos), ir B dalis (teminės pastabos pagal LIBE komiteto kompetencijos sritį). Pastarojoje dalyje aptariami LIBE komiteto kompetencijai priklausantys klausimai, visų pirma tie, kurie aiškiai aptariami prekybos ir bendradarbiavimo susitarime: asmens duomenų apsauga, saugumas, teisėsaugos bendradarbiavimas ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir kitos trečioje dalyje išdėstytos susijusios nuostatos, kurias numato prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, taip pat prieglobsčio, migracijos ir sienų valdymo bei judumo nuostatų klausimai, į kuriuos prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo tekste atsižvelgiama labai mažai arba visai neatsižvelgiama.

Pagarbiai

Juan Fernando López Aguilar

 

PASIŪLYMAI

A. Bendrosios pastabos

1. LIBE komitetas mano, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu siekiama sukurti unikalų ypatingų ES ir JK santykių pagrindą, tinkamai atsižvelgiant į glaudžius abiejų Šalių santykius, užmegztus per 47 JK narystės ES metus, ir į tai, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. JK yra trečioji šalis, o Susitarime dėl išstojimo numatytas pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d.;

2. labai apgailestauja dėl to, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas pradėtas laikinai taikyti, taip pažeidžiant Parlamento teisę į tikrinimą prieš jam duodant pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnį;

3. pripažįsta, kad pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 17 straipsnį Komisija atstovauja Sąjungai jos išorės santykiuose; ragina leisti Parlamento atstovams dalyvauti Partnerystės tarybos ir kitų prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigtų jungtinių organų, pavyzdžiui, Specialiojo teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komiteto, posėdžiuose; bet kuriuo atveju primygtinai reikalauja, kad naujoje institucinėje struktūroje Parlamentas turėtų atlikti priežiūros funkciją ir galėtų stebėti tiek prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, tiek Susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimą; primygtinai ragina kuo greičiau įsteigti parlamentinę partnerystės asamblėją, kuri suteiktų Europos Parlamento nariams galimybę stebėti, kaip įgyvendinamas prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas ir bet koks būsimas susitarimas, ir teikti rekomendacijas Partnerystės tarybai; taip pat atkakliai tvirtina, jog Komisija privalo užtikrinti, kad visa informacija ir dokumentai, susiję su bet kokiais būsimais Partnerystės tarybos ar kitų jungtinių organų posėdžiais, vienodomis sąlygomis būtų pateikiami Parlamentu ir Tarybai, kad Komisija konsultuotųsi su Parlamentu dėl Sąjungos pozicijos visais į šių posėdžių darbotvarkes įtrauktais klausimais ir kad, priklausomai nuo svarstomų klausimų, Parlamentui būtų pateikiami šių posėdžių protokolai ir juose priimti dokumentai; pažymi, jog atsakingi Parlamento komitetai gali geriausiai užtikrinti, kad Parlamento funkcija šiuo atžvilgiu būtų atliekama visiškai skaidriai ir veiksmingai; primygtinai reikalauja, kad Parlamento LIBE komitetas būtų visapusiškai informuojamas ir su juo būtų konsultuojamasi, visų pirma, kaip minėta, dėl Specialiojo teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komiteto darbo;

4. apgailestauja dėl to, kad Parlamentas neįtrauktas į Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo[25] ir dėl to, kad JK turi aiškiai pritarti tokios informacijos pateikimui Parlamentui;

5. atkreipia dėmesį į 2021 m. sausio 19 d. Komisijos sprendimą įsteigti ES ir JK susitarimų tarnybą (UKS);

B. Teminės pastabos (prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo trečia dalis)

Pagrindinės teisės ir teisinė valstybė, įskaitant nuostatas dėl sustabdymo ir nutraukimo

6. palankiai vertina tai, kad į trečios dalies bendrąsias nuostatas (LAW.GEN.3 straipsnis) įtraukta aiški nuoroda į „ilgalaikę Šalių ir valstybių narių pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, įskaitant nustatytąsias Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, apsaugai ir toje konvencijoje nustatytų teisių ir laisvių įgyvendinimo šalies viduje svarbą“; primena vadovaujantiems komitetams, jog Parlamentas tiek savo 2020 m. vasario 12 d.[26], tiek 2020 m. birželio 18 d.[27] rezoliucijose (toliau – 2020 m. vasario ir birželio mėn. rezoliucijos) išreiškė nuomonę, kad tolesnis Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) laikymasis ir jos nuostatų įgyvendinimas, taip pat pagarba teisinei valstybei yra būtinos išankstinės ES bendradarbiavimo su JK sąlygos; taip pat palankiai vertina tai, kad į įvairias trečios dalies antraštines dalis įtrauktos konkrečios nuostatos dėl nutraukimo, nebetaikymo, sustabdymo ir ginčų sprendimo, visų pirma nuostata dėl spartesnio šios dalies taikymo nutraukimo (LAW.OTHER.136 straipsnis. Taikymo nutraukimas) JK arba valstybei narei denonsavus EŽTK, ir nuostata dėl šios dalies taikymo sustabdymo (LAW.OTHER.137 straipsnis. Taikymo sustabdymas) tuo atveju, jei vienoje Šalyje nustatoma didelių sisteminių trūkumų, susijusių su pagrindinių teisių apsauga, įskaitant asmens duomenų apsaugą ir teisinės valstybės principo laikymąsi; pabrėžia, kad Parlamentas ir visų pirma Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas turėtų visapusiškai dalyvauti ES vidaus mechanizme priimant sprendimus dėl nutraukimo ir (arba) sustabdymo, pagal atitinkamus būsimus tarpinstitucinius susitarimus; taip pat apgailestauja dėl to, kad trečioje dalyje (XIII antraštinėje dalyje) numatytas ginčų sprendimo mechanizmas yra politinis mechanizmas, kurį įgyvendinant Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) neatlieka jokio vaidmens; labai apgailestauja dėl to, kad pagal prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą nenumatytas joks Parlamento ar – ypač – LIBE komiteto, vaidmuo ginčų sprendimo mechanizme; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti visapusišką Parlamento dalyvavimą priimant sprendimus dėl Sąjungos pozicijos skirtingais ginčų sprendimo mechanizmo etapais, vadovaujantis atitinkamais būsimais tarpinstituciniais susitarimais; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl procedūros, pagal kurią Sąjungoje ginčų taikymo mechanizmas būtų pradedamas taikyti šiame procese visapusiškai dalyvaujant Parlamentui; primygtinai ragina Komisiją, neatsižvelgiant į būsimas nuostatas, ne vėliau kaip iki Parlamento balsavimo dėl pritarimo dienos bent viešai prisiimti politinį įsipareigojimą pateikti pasiūlymą Tarybai dėl prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo dalių ar antraštinių dalių taikymo sustabdymo, pakeitimo ar nutraukimo, jei Parlamentas paragins sustabdyti, pakeisti ar nutraukti jų taikymą; mano, kad, prieš Sąjungai priimant sprendimą dėl Komisijos inicijuoto prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pakeitimo ar nutraukimo, pagal analogiškai taikomą SESV 218 straipsnio 6 dalį turėtų būti gautas Parlamento pritarimas;

Duomenų apsauga

7. kalbant apie duomenų apsaugą, pritaria Susitarimo dėl išstojimo tikslui užtikrinti, kad Sąjungoje esantiems asmenims, kurių asmens duomenys po išstojimo dienos bus tvarkomi Jungtinėje Karalystėje, ir toliau bus suteikiama apsauga;

8. atkreipia dėmesį į Šalių įsipareigojimą (COMPROV.10 straipsnis) užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą ir pripažinimą, kad asmenys turi teisę į asmens duomenų ir privatumo apsaugą, tačiau apgailestauja dėl to, kad Susitarimas buvo sudarytas prieš Komisijai užbaigiant JK duomenų apsaugos sistemos tinkamumo vertinimą;

9. taip pat atkreipia dėmesį į precedento neturinčią laikinąją nuostatą dėl asmens duomenų perdavimo Jungtinei Karalystei (FINPROV.10A straipsnis), kuri galios keturis mėnesius (su galimybe šį laikotarpį pratęsti dar dviem mėnesiais, nebent JK arba Komisija tam prieštarautų) ir kuri numato, kad toks duomenų perdavimas nelaikomas perdavimu trečiajai šaliai pagal Sąjungos teisę, jeigu yra taikomi 2020 m. gruodžio 31 d. galioję Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos teisės aktai ir jeigu Jungtinė Karalystė laikosi sąlygos nekeisti savo duomenų apsaugos sistemos, tarptautinio duomenų perdavimo taisyklių ar kitų susijusių teisiškai neprivalomų dokumentų, išskyrus atvejus, kai Sąjunga Partnerystės taryboje pritaria tokiam numatomam pakeitimui, įskaitant nebylų pritarimą, kai per penkias darbo dienas nepareiškiamas prieštaravimas;

10. pažymi, kad taikant šią laikinąją nuostatą siekiama tęsti keitimąsi asmens duomenų srautais iki tol, kol Komisija įvertins, ar JK teisinės duomenų apsaugos sistemos lygis yra tinkamas, ir vėliau priims atitinkamus sprendimus; tačiau labai abejoja, ar ši laikinoji tvarka užtikrins reikiamą JK perduodamų duomenų apsaugos lygį, nes ji grindžiama prielaida, kad šiuo metu galiojančiais JK duomenų apsaugos teisės aktais tinkamai ir teisingai įgyvendinami Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktai, visų pirma Reglamentas (ES) 2016/679 (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Direktyva (ES) 2016/680 (toliau – Teisėsaugos direktyva), ir kad šiuo metu JK užtikrina tokį patį apsaugos lygį, kokį yra nustačiusi Sąjunga; atsižvelgdamas į tai primena, kad Parlamento 2020 m. vasario ir birželio mėn. rezoliucijose buvo atkreiptas dėmesys į JK duomenų apsaugos akte numatytas bendras ir plataus masto išimtis tvarkant asmens duomenis imigracijos tikslais ir JK elektroninių telekomunikacijų duomenų saugojimo teisės aktus;

11. kalbant apie JK teisinės duomenų apsaugos sistemos tinkamumą, taip pat primena 2020 m. vasario ir birželio mėn. Parlamento rezoliucijas ir pabrėžia, jog, laikantis BDAR ir ESTT praktikos[28], Komisija, siekdama įrodyti JK duomenų apsaugos sistemos tinkamumą, turi parodyti, kad JK užtikrina Sąjungos teisinės sistemos garantuojamam lygiui iš esmės prilygstantį lygį, be kita ko, ir tolesnio duomenų perdavimo trečiosioms valstybėms srityje; be to, mano, kad JK teisinė elektroninių telekomunikacijų duomenų saugojimo sistema neatitinka atitinkamos ES acquis sąlygų, kaip išaiškino ESTT, todėl manoma, kad tinkamumo sąlygos šiuo metu netenkinamos; mano, kad prieš priimant pagrįstą sprendimą dėl tinkamumo reikia pakeisti JK duomenų apsaugos įstatymo bendrąją ir plataus masto išimtį dėl asmens duomenų tvarkymo imigracijos tikslais ir JK teisinę elektroninių telekomunikacijų duomenų saugojimo sistemą;

12. mano, kad Komisija turi atidžiai įvertinti JK teisinę duomenų apsaugos sistemą, įskaitant JK tarptautinius susitarimus dėl asmens duomenų perdavimo, pavyzdžiui, JAV ir JK prieigos prie duomenų susitarimą ir duomenų apsaugos ir skaitmeninės prekybos nuostatas JK ir Japonijos visapusiškame ekonominės partnerystės susitarime, taip pat ypatingą dėmesį atkreipti į JK teisines normas nacionalinio saugumo ir asmens duomenų tvarkymo teisėsaugos institucijose srityse; primena, kad masinės sekimo programos, apimančios masinį duomenų rinkimą, gali būti netinkamos pagal Sąjungos teisę, ir primygtinai ragina Komisiją savo vertinime atsižvelgti į šios srities ESTT praktiką, pavyzdžiui, bylas Schrems I ir II bei Privacy International[29], taip pat į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; taip pat primena, kad JK valdžios institucijos nuolat pažeidinėja Šengeno informacinės sistemos (SIS) nuostatas, ir pabrėžia, kad Komisija nesugebėjo deramai ir laiku reaguoti į šiuos JK valdžios institucijų daromus pažeidimus; pabrėžia, jog, nepaisant to, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nesuteikta prieiga prie SIS, šie pažeidimai parodė, kad JK valdžios institucijoms nebuvo galima patikėti ES piliečių duomenų dar tada, kai ji dar buvo valstybė narė, todėl JK turėtų skubiai išspręsti šias problemas ir įrodyti, jog jai galima pavesti bendradarbiauti teisėsaugos tikslais, – šis susitarimas suteikia tokią galimybę; pabrėžia, kad sprendimų dėl tinkamumo nereikėtų priimti tol, kol nebus ištaisyti minėti pažeidimai;

13. ragina Komisiją užtikrinti, jog JK išspręstų šioje nuomonėje išdėstytas problemas prieš svarstant, ar JK duomenų apsaugos teisė atitinka Sąjungos teisę, kaip ją aiškina ESTT[30]; taip pat ragina Europos duomenų apsaugos valdybą ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną pateikti nuomonę ir jiems pateikti visą reikalingą informaciją ir nustatyti deramus terminus savo užduočiai atlikti; yra tvirtai įsitikinęs, kad, jei JK teisinė duomenų apsaugos sistema neatitiktų sąlygų, reikalingų norint priimti sprendimą dėl tinkamumo, Sąjunga turėtų atkreipti dėmesį į poreikį naudoti alternatyviuosius teisinius mechanizmus, kurie numatyti Sąjungos duomenų apsaugos teisėje, reglamentuojančioje tarptautinį duomenų perdavimą;

14. taip pat ragina valstybių narių duomenų apsaugos institucijas savo iniciatyva taikyti laikinąją tvarką ir imtis visų kitų tolesnių veiksmų, taip siekiant padėti toliau paisyti Sąjungos duomenų subjektų teisių;

Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

15. palankiai vertina tai, kad teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose yra įtrauktas į vieną susitarimą dėl būsimų ES ir JK santykių, kaip Parlamentas pabrėžė 2020 m. vasario 12 d. rezoliucijoje; pažymi, kad bendras susitarimas dėl būsimų ES ir JK santykių pasiektas keitimosi DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis, keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo, bendradarbiavimo operatyvinės informacijos srityje, bendradarbiavimo su Europolu ir Eurojustu, asmenų perdavimo, savitarpio pagalbos, keitimosi nuosprendžių registrų informacija, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, įšaldymo ir konfiskavimo srityse, taip pat susitarta dėl specialiosios nuostatos dėl nutraukimo ir sustabdymo ir specialiojo ginčų sprendimo mechanizmo bei geresnio bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje (COMPROV.9 straipsnis); susitarime nustatyta, kad „Šalys bendradarbiauja dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, kad užkirstų kelią visų formų ir apraiškų terorizmui ir kovotų su juo vadovaudamosi tarptautine teise, įskaitant, kai taikytina, tarptautinius kovos su terorizmu srities susitarimus, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, taip pat vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos principais“; mano, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu sukurtas pagrindas, kurio reikia siekiant toliau bendradarbiauti teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose su JK klausimais, atsižvelgiant į pastarosios naują statusą (Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji valstybė), kuriai netaikoma judėjimo laisvė;

16. pažymi, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime aptartas JK kompetentingų teisėsaugos institucijų ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas automatinio visų rūšių duomenų, kuriems taikoma Priumo teisinė sistema (DNR analičių, daktiloskopinių duomenų ir tam tikrų šalies transporto priemonių registracijos duomenų), perdavimo srityje; nurodo, kad tai pirmasis ES tarptautinis susitarimas, sudarantis sąlygas su trečiąja valstybe keistis šiais neskelbtinais duomenimis; palankiai vertina tai, kad prekybos ir partnerystės susitarimo Šalys įsipareigojo keistis informacija visais šalyje turimais DNR ir daktiloskopiniais duomenimis, įskaitant duomenis apie nuteistuosius ir įtariamuosius, ko prašė Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas savo pranešimo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Jungtinėje Karalystėje pradžios projekto (A9-0100/2020, dėl jo buvo konsultuojamasi su Parlamentu) aiškinamojoje dalyje[31]; pabrėžia, kad nors JK ir buvo valstybė narė, tačiau ji nedalyvavo automatiškai keičiantis transporto priemonių registracijos duomenimis pagal Sąjungos teisę, ir apgailestauja, kad dėl keitimosi šiais duomenimis su JK susitarta, šiai turint prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatytą trečiosios valstybės statusą, o su Parlamentu dėl to konsultuotasi nebuvo; primygtinai prašo deramai informuoti Parlamentą apie vertinimo, kurį reikia atlikti vadovaujantis LAW.PRUM.18 straipsniu (Ex ante vertinimas), rezultatus; atkreipia dėmesį į duomenų, kuriais keičiamasi, neskelbtiną pobūdį ir būtinybę užtikrinti aukšto lygmens duomenų apsaugą; taip pat pažymi tai, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatyta šios antraštinės dalies keitimo procedūra, jei ateityje būtų keičiama Sąjungos Priumo sutartimi nustatyta teisinė sistema (LAW.PRUM.19 straipsnio 1 dalis);

17. atkreipia dėmesį į tvarką, nustatytą keitimosi keleivių duomenų įrašų duomenimis ir tokių duomenų tvarkymo tarpusavio bendradarbiavimo srityje, ir į oro vežėjų, vykdančių skrydžius tarp ES ir JK, atliekamo duomenų perdavimo teisinį pagrindą; džiaugiasi, kad ši tvarka atspindi naujausią šios srities ESTT praktiką ir apima papildomas garantijas, lyginant su esamais susitarimais su kitomis trečiosiomis valstybėmis; primena, kad ESTT, svarstydamas nepagrįsto kišimosi į pagrindinių teisių į privatumą ir duomenų apsaugą galimybę, trijose bylose šiuo metu atlieka teisinį 2016 m. balandžio 27 d. Direktyvos (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais[32] tikrinimą[33]; vis dėlto, yra susirūpinęs dėl to, kad LAW.PNR.20 straipsnyje (PNR duomenų naudojimo tikslai) nustatytas specialus tik JK taikomas PNR duomenų naudojimo tikslas (pavojus asmens gyvybei ar pavojus patirti sunkų sužalojimą arba didelis pavojus visuomenės sveikatai) neatitinka keitimosi PNR duomenimis tarp valstybių narių tikslų ir šalies abipusiškumo principo; be to, apgailestauja dėl to, kad pagal LAW.PNR.28 straipsnį (PNR duomenų saugojimas) Jungtinė Karalystė gali nevykdyti savo prievolės ištrinti keleivių PNR duomenis jiems išvykus iš šalies, jei atlikus rizikos vertinimą paaiškėja, kad tokius PNR duomenis reikia saugoti, ir gali tai daryti laikinai vienerius metus (šį laikotarpį galima pratęsti dar vieneriais metais), todėl gali atsitikti taip, kad keliautojų duomenis, kurių nereikia teisėsaugos tikslais, JK gali laikyti iki trejų metų, kol reikės taikyti prievolę juos ištrinti;

18. pabrėžia, kad IV antraštinė dalis dėl bendradarbiavimo operatyvinės informacijos srityje neleidžia suteikti prieigos prie SIS duomenų bazės, nes Parlamentas to reikalavo ankstesnėse rezoliucijose; pabrėžia, kad šios srities bendradarbiavimas apima nuostatas dėl teisėsaugos institucijų keitimosi informacija ieškomų ar dingusių asmenų, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, grėsmių visuomenės saugumui prevencijos ir pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su šiomis veikomis srityse, taip pat nuostatas, leidžiančias naudoti saugią ryšių liniją, naudojamą informacijai teikti per Europolą, ir tai padės paprasčiau keistis informacija su JK; pabrėžia, kad ši prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo antraštinė dalis sudaro sąlygas sudaryti JK ir valstybių narių dvišalius susitarimus, jei valstybės narės veikia laikydamosi Sąjungos teisės; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės, palaikydamos santykius su JK teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo srityje, laikytųsi vienodo ir skaidraus požiūrio;

19. teigiamai vertina tai, kad PBS numatytas glaudus JK ir Europolo bei Eurojusto bendradarbiavimas, kuris bus naudingas tiek JK, tiek valstybėms narėms, nes dėl savo geografinio artumo ir dydžio JK ir toliau bus svarbi ES strateginė partnerė kovojant su organizuotu tarpvalstybiniu nusikalstamumu bei stengiantis įveikti bendras saugumo grėsmes; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog PBS numatytas kuo greitesnis keitimasis informacija tarp trečiosios šalies ir Europolo; pažymi, kad PBS papildys darbo ir administraciniai susitarimai, dėl kurių susitars Europolas, Eurojustas ir JK; atsižvelgdamas į tai ragina šalis siekti glaudaus bendradarbiavimo, sykiu paisant techninių ir teisinių tokio bendradarbiavimo ribų bei pagrindinių teisių; pabrėžia, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, naudodamasis savo priežiūros įgaliojimais abiejų ES agentūrų atžvilgiu, ir toliau atidžiai stebės šį procesą bei atitinkamus praktinio bendradarbiavimo aspektus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pagal susitarimą JK gali perduoti asmens duomenis Europolui ne tik Europolo reglamente nustatytais tvarkymo tikslais, bet ir kitu tikslu negu jie buvo pateikti, jei leidimą tam suteikia kompetentinga perduodančioji institucija; atkreipia dėmesį į tai, kad asmens duomenų perdavimas dalyvaujant Europolui gali būti vykdomas nusikalstamų veikų aukų, liudytojų arba kitų asmenų, galinčių pateikti informacijos apie baudžiamąsias veikas, atvejais, ir apgailestauja, kad susitarime aiškiau neapibrėžta kitų asmenų kategorija; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europolui gali būti sudaryta galimybė keistis asmenų, kuriems nėra pateikti įtarimai, asmens duomenimis;

20. teigiamai vertina tai, kad į PBS įtrauktos nuostatos dėl perdavimo tvarkos ir dėl kovos su pinigų plovimu bei veiksmų prieš teroristų finansavimą, kurios gali tapti glaudžiausio įmanomo teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose su JK, kaip trečiąja šalimi, pagrindu; teigiamai vertina tai, kad pasiektas susitarimas dėl perdavimo tvarkos, nes taip bus galima bendradarbiauti glaudžiau ir veiksmingiau nei remiantis Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos;

21. puikiai vertina pastangas, įdėtas siekiant, kad Europos Tarybos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose būtų papildyta konkrečiomis nuostatomis veiksmingesniam valstybių narių ir JK teisminių institucijų bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose užtikrinti; teigiamai vertina tai, kad į PBS antraštinę dalį dėl kovos su pinigų plovimu įtraukta išsami tikrosios nuosavybės apibrėžtis; puikiai vertina tai, jog šalys susitarė ir dėl to, kad į PBS būtų įtrauktos nuostatos dėl įšaldymo ir konfiskavimo: remiantis jomis bendradarbiavimas vyks glaudžiau nei numatyta pagal atitinkamus Europos Tarybos dokumentus;

Prieglobstis, migracija ir sienų valdymas

22. primena savo poziciją, išdėstytą 2020 m. vasario ir birželio mėn. rezoliucijose dėl būsimo JK ir valstybių narių bendradarbiavimo prieglobsčio ir migracijos politikos srityse, ir pakartoja, kad toks bendradarbiavimas turėtų apimti bent susitarimus, kuriais būtų stiprinami saugūs ir teisėti būdai gauti tarptautinę apsaugą, taip pat ir užtikrinant šeimos susijungimą, nes šeimos susijungimas ir toliau yra svarbus JK gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, turintiems šeimą ES teritorijoje, bei ragina priimti planą šeimos susijungimo klausimu, kuris įsigaliotų pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, siekiant išvengti bet kokių spragų, dėl kurių praktiškai nukentėtų susiję asmenys ir kurios turėtų humanitarinių padarinių, ir užtikrinti, kad būtų paisoma jų teisės į šeimos gyvenimą, nustatytos EŽTK 8 straipsnyje; todėl apgailestauja, kad, nors bendradarbiavimas siekiant spręsti neteisėtos migracijos problemą buvo įtrauktas į peržiūrėtą politinę deklaraciją, o Komisija siekė gauti Tarybos įgaliojimą prieglobsčio srityje remdamasi savo pareiškimu dėl prieglobsčio[34], JK pateikus atitinkamus pasiūlymus, ES ir JK bendradarbiavimo prieglobsčio, migracijos ir sienų valdymo srityje – srityje, kurioje Sąjunga turi kompetenciją veikti ir kuri daro poveikį pažeidžiamiausių asmenų teisėms – perspektyva netapo tikrove, ir kad nuo šiol šios ES politikos srities klausimai bus sprendžiami dvišalio bendradarbiavimo pagrindu, taip pat ir atsižvelgiant į bendrą politinį pareiškimą dėl prieglobsčio ir grąžinimo; dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės, palaikydamos su JK santykius migracijos klausimais, laikytųsi vieningo ir skaidraus požiūrio JK atžvilgiu; ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės, palaikydamos santykius su JK, taiko reikiamus Sąjungos teisės aktus, ir reguliariai apie tai informuoti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą, bei užtikrinti, kad minėtieji teisės aktai būtų taikomi nuosekliai; primena valstybės narėms ir JK jų pareigą apsaugoti visus savo teritorijoje esančius vaikus, nepriklausomai nuo jų statuso, santykių ar šeimos ryšių, įskaitant nelydimus nepilnamečius, ir užtikrinti visų vaikų teisę į apsaugą, šeimos gyvenimą ir gerovę atsižvelgiant į jų interesus, kaip nustatyta 1990 m. rugsėjo 2 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje (JT VTK); teigiamai vertina vienašales JK priemones, siekiant pasirūpinti, kad neišnagrinėti prašymai perkelti į JK šeimos susijungimo tikslu būtų toliau nagrinėjami po 2021 m. sausio 1 d. (Imigracijos, pilietybės ir prieglobsčio (išstojimo iš ES) reglamentai 2019, SI 2019/745, 2 priedas, 3 dalis, 9 punktas); ragina greitai sudaryti ES ir JK susitarimą, kuriuo būtų pakeistas Dublino reglamentas ir sprendžiami tokie klausimai, kaip prieglobsčio prašytojų ar pabėgėlių šeimos susijungimas arba readmisijos susitarimai; taip pat ragina Komisiją padėti parengti saugius teisėtos migracijos būdus ir schemas, kurias tarpusavyje taikytų ES ir JK; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog negalima tikėtis, kad valstybės narės, turinčios išorinę sausumos ar jūros sieną, atsiradusią JK išstojus iš ES, dirbs pasienio policininkėmis JK labui; pažymi, kad PBS nenumatytas joks būsimas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) ir JK pasienio pajėgų bendradarbiavimas, ir ragina išaiškinti tokio bendradarbiavimo tarp JK, kaip trečiosios šalies, ir FRONTEX sąlygas parengiant bent būsimą darbo tvarką arba susitarimus dėl statuso; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas turėtų vykti laikantis Sąjungos ir tarptautinės teisės, kuri tebėra taikoma JK ir ES sienos atveju, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

Piliečių teisės ir judumas

23. pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad per abiejų šalių derybas būtų siekiama toliau visapusiškai užtikrinti šalių piliečių ir jų šeimos narių teises ir kad tiek JK, tiek valstybių narių gyvenimo šalyje sistemos būtų patogios, skaidrios ir jomis būtų galima naudotis nemokamai, siekiant palengvinti procesą; primena savo 2020 m. vasario ir birželio mėn. rezoliucijas bei pakartoja, kad tolesnis piliečių teisių, įskaitant nevaržomą JK piliečių judėjimą Sąjungoje vadovaujantis abipusiu požiūriu, užtikrinimas turėjo būti būsimojo tarptautinio susitarimo tarp ES ir JK teksto kertinis akmuo bei neatsiejama jo dalis; be to, primena savo primygtinį raginimą užtikrinti, kad bet kokia būsimoji judumo tvarka būtų grindžiama valstybių narių tarpusavio nediskriminavimu ir visišku abipusiškumu; lieka susirūpinęs dėl tarpvalstybinių darbuotojų padėties ir primena, kad jų teisės turi būti užtikrintos nedelsiant; ragina Jungtinę Karalystę nediskriminuoti ES piliečių dėl jų pilietybės nei registracijos Nuolatinio gyventojo statuso suteikimo ES piliečiams programoje požiūriu, nei sprendžiant judumo ir vizų klausimus bei netaikyti diskriminacinių kainų išduodant vizas valstybių narių piliečiams; ragina Komisiją griežtai laikytis abipusiškumo principo;

24. šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į specializuoto Piliečių teisių komiteto darbą, o konkrečiau – į dvi jo bendras ataskaitas dėl teisės gyventi šalyje įgyvendinimo; ragina Komisiją reguliariai informuoti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą apie Susitarimo dėl išstojimo antros dalies įgyvendinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. birželio arba gruodžio mėn. baigs galioti terminai paraiškoms dėl atitinkamos JK ir valstybės narės programos pateikti ir kad pastebėtas ne vienas trūkumas bei delsimo atvejis; reiškia susirūpinimą dėl pasekmių piliečiams reikiamo termino nesilaikymo atveju; primena, kad būtina visapusiškai laikytis visų Susitarime dėl išstojimo nurodytų Didžiojo penktadienio susitarimo dalių, ir ragina JK valdžios institucijas užtikrinti, kad nenukentėtų Šiaurės Airijos piliečių teisės; teigiamai vertina nuostatas dėl trumpalaikio apsilankymo vizų, ypač abiejų šalių įsipareigojimą numatyti galimybes keliauti be vizų, kai vykstama trumpam, ir valstybių narių tarpusavio nediskriminavimo sąlygos įtraukimą, jei JK nuspręstų taikyti trumpalaikės vizos reikalavimą valstybių narių piliečiams (VSTV.1 straipsnio 1 ir 2 dalys); apgailestauja, kad ES ir JK tarpusavyje nebetaiko laisvo asmenų judėjimo principo, ir reiškia nusivylimą dėl to, kad dėl nepakankamo JK suinteresuotumo PBS turinys judumo srityje, kurio neapima Susitarimas dėl išstojimo, yra ribotas;

°

° °

25. todėl ragina atsakingus Užsienio reikalų ir Tarptautinės prekybos komitetus rekomenduoti Parlamentui pritarti Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo projektui (COM(2020)0856 – 2020/0382(NLE)).

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto
pirmininkui

Davidui McAllisteriui

BRIUSELIS

 

Tarptautinės prekybos komiteto
pirmininkui

Berndui Lange

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu (COM(2020)0856 – 2020/0382(NLE))

Gerb. Pirmininkai,

džiaugiuosi galėdamas Jums pranešti, kad, Pirmininkų sueigai 2020 m. lapkričio 26 d. priėmus sprendimą, Konstitucinių reikalų (AFCO) komitetas 2021 m. sausio 27 d. nusprendė pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 1 dalį Užsienio reikalų komitetui ir Tarptautinės prekybos komitetui pateikti nuomonę laiško forma vykstant pirmiau nurodytai procedūrai.

 

Mūsų komitetas priėmė šią nuomonę 2021 m. vasario 4 d. posėdyje[35], nusprendęs paraginti pirmiau minėtus atsakingus komitetus į savo rekomendacijos projektą įtraukti šiuos pasiūlymus.

 

Todėl perduodu AFCO komiteto nuomonę, kurioje nagrinėjami AFCO komiteto kompetencijai priklausantys klausimai, visų pirma ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo valdymo ir institucinės nuostatos.

 

Pagarbiai

Antonio Tajani

PASIŪLYMAI

Bendrosios pastabos

 

2020 m. gruodžio 24 d. ES ir Jungtinės Karalystės derybininkai užbaigė derybas dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, Susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų ir 2020 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/2252[36] dėl abiejų susitarimų pasirašymo buvo paskelbti 2020 m. gruodžio 31 d. Oficialiajame leidinyje (OL L 444).

Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo su Jungtine Karalyste sudarymas turi būti vertinamas teigiamai, nes tai yra Sąjungos pasiryžimo su Jungtine Karalyste užmegzti pačius glaudžiausius santykius, kokie gali būti su kaimynine šalimi, turinčia daug bendrų su ES interesų, rezultatas. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas yra naudingas ir ES, ir Jungtinei Karalystei, ir abiejų šalių piliečiams, vartotojams ir įmonėms.

Parlamentas aiškiai išdėstė savo poziciją dėl derybų dėl būsimos partnerystės principų ir tikslų 2020 m. vasario 12 d. rezoliucijoje dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[37] ir 2020 m. birželio 18 d. rekomendacijoje dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[38].

 

Laikinas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymas

 

FINPROV.11 straipsnio (Įsigaliojimas ir laikinas taikymas) 2 dalyje nustatyta, kad šalys susitaria šį Susitarimą taikyti laikinai nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. arba iki kitos Partnerystės tarybos nustatytos datos.

Kaip pažymėjo Parlamento Pirmininkų sueiga 2020 m. gruodžio 28 d., sprendimas dėl laikino taikymo buvo priimtas tik dėl unikalių ir specifinių Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo aplinkybių, nes šis Susitarimas tapo neišvengiamu norint sumažinti sutrikimus piliečiams ir įmonėms ir užkirsti kelią chaosui išstojimo be susitarimo atveju. AFCO komitetas, kaip ir Pirmininkų sueiga, pabrėžia, kad šis specifinis laikinas taikymas negali būti laikomas nei precedentu, nei ES institucijų prisiimtų įsipareigojimų atnaujinimu ir kad jis negali būti naudojamas kaip gairės būsimoms pritarimo procedūroms.

Gaila, bet Parlamentui skirto laiko Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimui patikrinti nepakanka, kad būtų galima atlikti tinkamą ir nuodugnų tokio pobūdžio ir sudėtingumo susitarimo kaip šis parlamentinį tikrinimą. Be to, esame susirūpinę dėl to, kad iki laikino taikymo laikotarpio pabaigos greičiausiai bus neįmanoma išversti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo į 24 oficialiąsias kalbas, todėl gali susidaryti padėtis, kai Taryba negalės priimti sprendimo dėl šio Susitarimo sudarymo iš karto po to, kai 2021 m. vasario 23 d. Parlamente bus balsuojama dėl pritarimo.

Savo rezoliucijose ir bendraudamas su Komisija Parlamentas nuolat pabrėžė savo tikrinimo vaidmens svarbą vykstant pritarimo procedūrai ir būtinybę visapusiškai dalyvauti visuose derybų dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo su Jungtine Karalyste procedūros etapuose, laikantis Sutarčių ir atitinkamos Teisingumo Teismo praktikos. Taip pat reikėtų priminti anksčiau Komisijos šioje srityje prisiimtus įsipareigojimus.

 

Viena valdymo sistema: Parlamento vaidmuo

 

Palankiai vertiname tai, kad, kaip Parlamentas yra raginęs ankstesnėse rezoliucijose, sukurta viena valdymo sistema, kaip bendra sistema, taikytina santykiams su visa Jungtine Karalyste ir apimanti bendrą nuolatinę Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir papildomųjų susitarimų priežiūrą ir valdymą. Vis dėlto mums gaila, kad ši sistema yra sudėtinga, nes ją sudaro labai įvairūs valdymo mechanizmai ir ginčų sprendimo tvarka.

2020 m. vasario 12 d. rezoliucijoje Parlamentas pabrėžė, kad valdymo tvarkos struktūra turėtų atitikti būsimų santykių pobūdį, aprėptį ir išsamumą, joje turėtų būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio sąsajų, bendradarbiavimo ir artumo lygį, kartu užtikrinant veiksmingą ir efektyvų viso būsimo susitarimo taikymą. Demokratijos principu grindžiamoje Sąjungoje ir atsižvelgiant į šio Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris nėra standartinis prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, išsamumą ir mastą, Parlamento vaidmuo jį įgyvendinant yra dar svarbesnis ir turi būti toliau stiprinamas.

Be to, Parlamentas nuolat kartoja, kad turi teisę dalyvauti ir būti visapusiškai informuojamas visais ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo etapais, įskaitant jo peržiūrą. Taigi 2020 m. vasario 12 d. rezoliucijoje Parlamentas taip pat pabrėžė, kad ES atstovams bet kuriame valdymo organe, kuris būtų atsakingas už ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo priežiūrą, turėtų būti taikomi atitinkami atskaitomybės mechanizmai, kuriuose dalyvautų ir Parlamentas.

Vis dėlto nei Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo valdymo nuostatos, nei 2020 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/2252 net ir iš dalies neatitinka šių reikalavimų ir raginimų dėl Parlamento dalyvavimo valdymo organuose ir mechanizmuose. Iš tiesų Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos dėl parlamentinio tikrinimo ir priežiūros yra akivaizdžiai nepakankamos.

Tarybos sprendime (ES) 2020/2252 numatyta, jog Komisija užtikrina, kad Tarybai būtų pateikta visa informacija ir dokumentai, susiję su visais Susitarimo jungtinių organų posėdžiais arba su visais aktais, kurie turi būti priimti taikant rašytinę procedūrą, tai padarant iš anksto iki to posėdžio ar tos rašytinės procedūros taikymo. Vis dėlto, nors Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas buvo sudarytas tik kaip vien ES susitarimas, kuriuo turėtų būti pagrįstas sustiprintas Parlamento vaidmuo, jame numatyta, kad Parlamentui tik „turi būti užtikrintos galimybės pagal Sutartis visapusiškai naudotis savo institucinėmis prerogatyvomis viso proceso metu“ (Tarybos sprendimo (ES) 2020/2252 2 straipsnio 3 dalis), o valstybės narės turi automatiškai teisę dalyvauti delegacijose Partnerystės tarybos ir kitų jungtinių organų posėdžiuose (Tarybos sprendimo (ES) 2020/2252 2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa).

Pagal Tarybos sprendimą (ES) 2020/2252 Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, kaip visapusiškas susitarimas su šalimi, kuri išstojo iš Sąjungos, yra išskirtinio ir unikalaus pobūdžio. Dėl šio unikalaus pobūdžio ir vadovaujantis lojalaus institucijų bendradarbiavimo principu, įtvirtintu šio Tarybos sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje, Parlamentas turi veiksmingai dalyvauti įgyvendinant Susitarimą, kuriuo suteikiami platūs įgaliojimai jungtiniams organams, įsteigiamiems pagal šį Sutarimą.

Todėl, siekdami, kad būtų paisoma Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmens ir jo tikrinimo įgaliojimų, raginame Komisiją išsamiai ir nedviprasmiškai įsipareigoti parengiant tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų numatyta:

• visapusiškas Parlamento dalyvavimas rengiant ES pozicijas dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pakeitimų, kurių turi laikytis Partnerystės taryba;

• išsamus ir laiku atliekamas Parlamento informavimas prieš priimant visus visų jungtinių organų sprendimus pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir juos priėmus;

• Parlamento pritarimas pagal SESV 218 straipsnį visiems sprendimams, kuriais iš esmės keičiamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, arba sprendimams, susijusiems su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytų pareigų ir kitų priemonių sustabdymu ir panaikinimu, jei jie susiję su klausimais, kurie priklauso jo kompetencijai pagal Sutartis, pvz., siekiant užtikrinti vienodas sąlygas;

• Komisijos įsipareigojimas imtis veiksmų naudojantis turimomis priemonėmis tais atvejais, kai Parlamentas nustato Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pažeidimus, o tuo atveju, jei Komisija nesilaiko Parlamento pozicijos, paaiškinti priežastis, dėl kurių ji to nepadarė;

• Parlamento atstovų įtraukimas į ES delegacijas, kurios dalyvauja Partnerystės tarybos ir kitų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtų jungtinių organų posėdžiuose.

 

Todėl raginame Komisiją oficialiai patvirtinti savo įsipareigojimą užtikrinti, kad Parlamentas būtų nedelsiant ir išsamiai informuojamas, kaip nustatyta SESV 218 straipsnio 10 dalyje, apie Partnerystės tarybos ir pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtų specializuotų komitetų darbą. Pabrėžiame, jog svarbu, kad Parlamentas būtų informuojamas tokiomis pat sąlygomis kaip ir Taryba, kad jis galėtų visapusiškai pasinaudoti savo institucinėmis prerogatyvomis.

 

Viena valdymo sistema: specialiosios institucinės nuostatos

 

Reikėtų paminėti specialiąsias valdymo nuostatas, pavyzdžiui, Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo INST.5 straipsnį (Parlamentinis bendradarbiavimas), kuriame numatyta galimybė Europos Parlamentui ir Jungtinės Karalystės parlamentui įsteigti Parlamentinę partnerystės asamblėją. Kaip minėta 2020 m. birželio 18 d. Parlamento rezoliucijoje, mes palankiai vertiname šį pasiūlymą, tačiau labai gaila, kad tai nėra privaloma nuostata. AFCO komitetas dar kartą patvirtina, jog yra pasiryžęs vykdyti parlamentinį bendradarbiavimą su Jungtinės Karalystės parlamentu su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimu susijusiais klausimais, kaip nurodyta 2021 m. sausio 21 d. Parlamento Pirmininko D. M. Sassoli laiške Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pirmininkui Lindsay Hoyle.

Be to, pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo INST.5 straipsnio nuostatas Parlamentinė partnerystės asamblėja gali prašyti Partnerystės tarybos pateikti informacijos ir turi būti informuojama apie Partnerystės tarybos sprendimus ir rekomendacijas. Tačiau pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigti specializuoti komitetai, kurie turės plačius įgaliojimus dėl Susitarimo įgyvendinimo, nėra įtraukti į šią nuostatą, todėl kyla rimtų skaidrumo problemų, susijusių su jų veikla.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime įtvirtintos nuostatos dėl dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis ir konsultavimosi su jomis, be kita ko, palaikant ryšius su įsteigtomis vidaus patariamosiomis grupėmis, ir kad su šiomis organizacijomis turi būti reguliariai konsultuojamasi su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu ir bet kuriuo papildomuoju susitarimu susijusiais klausimais, todėl raginame imtis griežtesnių priemonių siekiant įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas.

Kadangi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo INST.8 straipsnyje nustatyta, kad šalys sudaro palankesnes sąlygas sudaryti Pilietinės visuomenės forumą, kurio susitikimai turi būti rengiami bent vieną kartą per metus, manome, jog Parlamentas turėtų paraginti Komisiją užtikrinti, kad Partnerystės taryba kuo greičiau priimtų forumo veiklos gaires, kad pilietinė visuomenė galėtų laiku pasirengti 2021 m. susitikimui.

 

Ginčų sprendimas

 

Savo rezoliucijose Parlamentas yra pabrėžęs, kad ginčų sprendimo mechanizmas turi būti skaidrus ir patikimas, kad jame turėtų būti numatytos laipsniškos sankcijos ir teisių gynimo priemonės, kai nustatoma, kad viena iš šalių nevykdo savo pareigų, ir kad šis mechanizmas turės užtikrinti veiksmingas, greitai įgyvendinamas ir atgrasomąsias teisių gynimo priemones.

Palankiai vertiname tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatyta privaloma bendra ginčų sprendimo sistema, nors kai kurios sritys nepatenka į jos taikymo sritį. Šioms sritims bus taikomi specialūs ginčų sprendimo arba vykdymo užtikrinimo mechanizmai, laikantis panašiuose tarptautiniuose susitarimuose nustatytos įprastos praktikos.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad srityse, kurios nepatenka į bendrąją ginčų sprendimo sistemą, vykdymo užtikrinimo tvarka yra diferencijuota atsižvelgiant į skirtingus poreikius, priklausomai nuo konkrečios srities. Ta tvarka apima specialius ginčų sprendimo mechanizmus (Trečia dalis „Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose“), konkretaus ginčų sprendimo mechanizmo nebuvimą (Penktas skyrius „Apkomestinimas“, XI antraštinė dalis „Vienodos atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis“) arba kiekvienos šalies valdžios institucijų ir teismų atliekamą vidaus vykdymo užtikrinimą (Trečias skyrius „Subsidijų kontrolė“, XI antraštinė dalis „Vienodos atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis“), teisių gynimo ir pusiausvyros atkūrimo priemones, taip pat sustabdymo ir nutraukimo galimybes tais atvejais, kai kita šalis nevykdo pareigų.

Pakartojame, kad Parlamentas turėtų dalyvauti rengiant ES sprendimus dėl tokių priemonių, kurios turi didelį poveikį Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimui, ir ypač pabrėžiame, kad arbitražo teismo arbitrų atrankos procese Parlamentui turi būti sudarytos tokios pat sąlygos kaip Komisijai ir Tarybai.

 

ES Teisingumo Teismo vaidmuo

 

Savo rezoliucijose Parlamentas nuolat laikėsi nuomonės, kad ES ir Jungtinės Karalystės susitarimas turėtų griežtai atitikti, be kita ko, ES sprendimų priėmimo autonomiškumo išsaugojimo, ES teisinės tvarkos apsaugos ir ES Teisingumo Teismo, kaip galutinio už ES teisės aiškinimą atsakingo organo, vaidmens išsaugojimo principus. Šiuo klausimu Parlamentas laikėsi nuomonės, kad dėl ES teisės sąvokomis grindžiamų nuostatų valdymo tvarkoje turėtų būti numatyta galimybė kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Gaila, bet Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas faktiškai nesuteikia ES Teisingumo Teismui jokio vaidmens, nors Politinėje deklaracijoje, dėl kurios susitarė abi šalys, šalys įsipareigojo užtikrinti, kad arbitražo kolegija kreipsis į ES Teisingumo Teismą, kad jis priimtų privalomą sprendimą tais atvejais, kai tarp šalių kyla ginčas dėl ES teisės sąvokų aiškinimo.

Suprantame, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo tekstų, kurie yra artimi ES teisės sąvokoms, atveju nebus taikoma visa ginčų sprendimo procedūra, kad arbitražo teismui netektų aiškinti ES teisės, t. y. teisėsaugos ir socialinės apsaugos klausimų. Vis dėlto šių sąvokų aiškinimas bus grindžiamas bendru atitinkamų nuostatų supratimu, dėl kurio susitarė jungtiniai organai, atsakingi už Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą. Dėl to iš tiesų gali kilti klausimų, susijusių su vienodu ES teisės sąvokų aiškinimu, nes klausimai, kuriuos šiuo metu sprendžia nacionaliniai teismai pagal ES teisę arba ES Teisingumo Teismas, turės būti sprendžiami politiniu susitarimu arba pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtuose komitetuose, arba arbitražo teisme.

COMPROV.13 straipsnyje nustatyta, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas turi būti aiškinamas pagal tarptautinės viešosios teisės taisykles. Todėl, gali kilti grėsmė nuosekliam ir vienodam aiškinimui, nes yra kelios Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatų taikymo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos, be kita ko, pasitelkiant vidaus institucijas ir teismus.

 

Ryšys su susitarimu dėl išstojimo

 

Palankiai vertiname Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FINPROV.2 straipsnį (Ryšys su kitais susitarimais), kuriame aiškiai nurodomas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ryšys su susitarimu dėl išstojimo.

Pabrėžiame, kad susitarimas dėl išstojimo yra atskiras ir nepriklausomas susitarimas. Pakartojame, kad veiksmingas ir visapusiškas susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas tebėra prioritetas. AFCO komitetas, kaip atsakingas komitetas, stengiasi atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas susitarimas dėl išstojimo. Pabrėžiame, kad pagal Parlamento poziciją visiškas ir sąžiningas susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimas Jungtinėje Karalystėje yra būtina išankstinė sąlyga siekiant ateityje plėtoti ES ir Jungtinės Karalystės santykius, visų pirma piliečių teisių ir Protokolo dėl Šiaurės Airijos srityse.

Primename, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu sudaromos sąlygos ES ir Jungtinės Karalystės neterminuotiems santykiams, kurie gali būti toliau plėtojami siekiant tvirtesnės ir platesnio užmojo partnerystės ateityje. Todėl pakartojame, kad sąžiningumas ir pasitikėjimas ir toliau atlieka esminį vaidmenį bendruose ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose ir yra išankstinės sąlygos siekiant ateityje stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę, kuri yra naudinga abiem šalims.

 

Išvada

 

AFCO komitetas ragina Komisiją prisiimti išsamiai ir nedviprasmiškai įsipareigoti parengiant tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų numatyta:

• visapusiškas Parlamento dalyvavimas rengiant ES pozicijas dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pakeitimų, kurių turi laikytis Partnerystės taryba;

 

• išsamus ir laiku atliekamas Parlamento informavimas prieš priimant visus visų jungtinių organų sprendimus pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir juos priėmus;

 

• Parlamento pritarimas pagal SESV 218 straipsnį visiems sprendimams, kuriais iš esmės keičiamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, arba sprendimams, susijusiems su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytų pareigų ir kitų priemonių sustabdymu ir panaikinimu, jei jie susiję su klausimais, kurie priklauso jo kompetencijai pagal Sutartis, pvz., siekiant užtikrinti vienodas sąlygas;

 

• Komisijos įsipareigojimas imtis veiksmų naudojantis turimomis priemonėmis tais atvejais, kai Parlamentas nustato Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pažeidimus, o tuo atveju, jei Komisija nesilaiko Parlamento pozicijos, paaiškinti priežastis, dėl kurių ji to nepadarė;

 

• Parlamento atstovų įtraukimas į ES delegacijas, kurios dalyvauja Partnerystės tarybos ir kitų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtų jungtinių organų posėdžiuose.

 

AFCO komiteto nuomone, pirmiau minėti Parlamento dalyvavimo būdai turėtų būti nustatyti iki pritarimo procedūros užbaigimo tarpinstituciniame susitarime vadovaujantis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 148 straipsniu.

2020 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/2252 turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant sudaryti Parlamentui ir Tarybai vienodas sąlygas gauti informaciją ir dalyvauti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigtuose valdymo organuose, kad Parlamentas galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį tikrinant ir prižiūrint Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą.

AFCO komitetas ragina atsakingus AFET ir INTA komitetus rekomenduoti Parlamentui pritarti Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu projektui.

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Sprendimas dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų sudarymo Sąjungos vardu
Nuorodos	05022/2021 – C9-0086/2021 – 2020/0382(NLE)
Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo	26.2.2021	26.2.2021	26.2.2021	26.2.2021
Atsakingi komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AFET 8.3.2021	AFET 8.3.2021	AFET 8.3.2021	AFET 8.3.2021
Nuomonę teikiantys komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 8.3.2021	DEVE 8.3.2021	DEVE 8.3.2021	DEVE 8.3.2021
	EMPL 8.3.2021	EMPL 8.3.2021	EMPL 8.3.2021	EMPL 8.3.2021
	TRAN 8.3.2021	TRAN 8.3.2021	TRAN 8.3.2021	TRAN 8.3.2021
	CULT 8.3.2021	CULT 8.3.2021	CULT 8.3.2021	CULT 8.3.2021
	FEMM 8.3.2021	FEMM 8.3.2021	FEMM 8.3.2021	FEMM 8.3.2021
Nuomonė nepareikšta  Sprendimo data	BUDG 14.1.2021	BUDG 14.1.2021	BUDG 14.1.2021	BUDG 14.1.2021
Pranešėjai  Paskyrimo data	Andreas Schieder 7.1.2021	Andreas Schieder 7.1.2021	Andreas Schieder 7.1.2021	Andreas Schieder 7.1.2021
Pakeisti pranešėjai	Christophe Hansen, Kati Piri
58 straipsnis – Bendra komitetų procedūra  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	8.3.2021
Svarstymas komitete	14.1.2021	14.1.2021	14.1.2021	14.1.2021
Priėmimo data	15.4.2021	15.4.2021	15.4.2021	15.4.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	+: –: 0:
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alexandrov Yordanov, Barry Andrews, Maria Arena, Anna-Michelle Asimakopoulou, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Tiziana Beghin, Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Geert Bourgeois, Saskia Bricmont, Reinhard Bütikofer, Jordi Cañas, Daniel Caspary, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Miroslav Číž, Katalin Cseh, Arnaud Danjean, Paolo De Castro, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Emmanouil Fragkos, Michael Gahler, Giorgos Georgiou, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Markéta Gregorová, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Roman Haider, Andrzej Halicki, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Danuta Maria Hübner, Sandra Kalniete, Karin Karlsbro, Karol Karski, Dietmar Köster, Stelios Kouloglou, Maximilian Krah, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Jaak Madison, Lukas Mandl, Thierry Mariani, Margarida Marques, Gabriel Mato, Sara Matthieu, Emmanuel Maurel, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Gheorghe-Vlad Nistor, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Giuliano Pisapia, Carles Puigdemont i Casamajó, Samira Rafaela, Jérôme Rivière, Inma Rodríguez-Piñero, María Soraya Rodríguez Ramos, Massimiliano Salini, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Helmut Scholz, Liesje Schreinemacher, Radosław Sikorski, Sven Simon, Jordi Solé, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Dominik Tarczyński, Hermann Tertsch, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Jörgen Warborn, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, Iuliu Winkler, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Jan Zahradil, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Katarina Barley, Vladimír Bilčík, Marco Campomenosi, Bart Groothuis, Andrey Kovatchev, Jean-Lin Lacapelle, Mounir Satouri, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira
Pateikimo data	22.4.2021

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

108	+
PPE	Alexander Alexandrov Yordanov, Vladimír Bilčík, Traian Băsescu, Michael Gahler, Glavak Sunčana, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López‑Istúriz White, Lukas Mandl, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Gheorghe‑Vlad Nistor, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler‑Lima, Anna-Michelle Asimakopoulou, Daniel Caspary, Arnaud Danjean, Christophe Hansen, Danuta Maria Huebner, Gabriel Mato, Massimiliano Salini, Sven Simon, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler, Juan Ignacio Zoido Álvarez
S&D	Maria Arena, Katarina Barley, Włodzimierz Cimoszewicz, Miroslav Číž, Paolo De Castro, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Bernd Lange, Margarida Marques, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Giuliano Pisapia, Inma Rodríguez-Piñero, Isabel Santos, Andreas Schieder, Joachim Schuster, Sergei Stanishev, Nacho Sánchez Amor, Pedro Silva Pereira, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt
RENEW	Barry Andrews, Petras Auštrevičius, Jordi Cañas, Katalin Cseh, Bart Groothuis, Klemen Grošelj, Karin Karlsbro, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Urmas Paet, Samira Rafaela, Liesje Schreinemacher, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne
ID	Lars Patrick Berg, Anna Bonfrisco, Marco Campomenosi, Susanna Ceccardi, Roman Haider, Maximilian Krah, Danilo Oscar Lancini, Jean-Lin Lacapelle, Jaak Madison, Thierry Mariani, Jérôme Rivière, Harald Vilimsky,
Verts/ALE	Saskia Bricmont, Reinhard Bütikofer, Markéta Gregorová, Heidi Hautala, Sara Matthieu, Mounir Satouri, Jordi Solé, Tineke Strik, Viola Von Cramon‑Taubadel, Thomas Waitz, Salima Yenbou,
ECR	Geert Bourgeois, Anna Fotyga, Emmanouil Fragkos, Karol Karski, Jacek Saryusz‑Wolski, Dominik Tarczynski, Hermann Tertsch, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, , Jan Zahradil
The Left	Stelios Kouloglou, Idoia Villanueva Ruiz, Helmut Scholz
NI	Tiziana Beghin, Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi, Carles Puigdemont I Casamajó

 

1	-
NI	Kostas Papadakis

 

4	0
RENEW	Bernard Guetta
The Left	Giorgos Georgiou, Emmanuel Maurel, Manu Pineda,

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

• [1] Priimti tekstai, P9_TA-PROV(2020)0033.
• [2] Priimti tekstai, P9_TA-PROV(2020)0152.
• [3] OL L 444, 12.2020 12 31, p. 14.
• [4] OL C 444, 2020 12 31, p. 1463.
• [5] Per galutinį balsavimą dalyvavo šie Parlamento nariai: Adrián Vázquez Lázara (pirmininkas), Sergey Lagodinsky (pirmininko pavaduotojas), Marion Walsmann (pirmininko pavaduotoja), Ibán Garcia Del Blanco (pirmininko pavaduotojas), Raffaele Stancanelli (pirmininko pavaduotojas), Manon Aubry, Gunnar Beck, Geoffroy Didier, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Jean-Paul Garraud, Esteban González Pons, Heidi Hautala, Mislav Kolakušić, Gilles Lebreton, Antonius Manders, Karen Melchior, Javier Nart, Jiři Pospíšil, Franco Roberti, Ernő Schaller-Baross, Marcos Ros Sempere, Stéphane Séjourné, Marie Toussaint, Axel Voss, Lara Wolters, Tiemo Wölken, Javier Zarzalejos.
• [6] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0033.
• [7] OL C 58, 2020 2 27, p. 53.
• [8] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0152.
• [9] OL C 29, 2020 1 31, p. 7.
• [10] OL C 384 I, 2019 11 12, p. 178.
• [11] OL C 444, 2020 12 31, p. 2.
• [12] Šiuo klausimu žr.: 2014 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonė dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos – Minėto projekto suderinamumas su ES ir ESV sutartimis, c-2/13, ECLI:EU:C:2014:2454, 184 punktas.
• [13] 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros, OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
• [14] 2010 m. lapkričio 20 d. pagrindų susitarimas dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
• [15] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 119, 2016 4 5, p. 1.
• [16] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
• [17] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Tomas Tobé (pirmininkas ir nuomonės referentas), Pierrette Herzberger-Fofana (pirmoji pirmininko pavaduotoja), Norbert Neuser (antrasis pirmininko pavaduotojas), Chrysoula Zacharopoulou (trečioji pirmininko pavaduotoja), Erik Marquardt (ketvirtasis pirmininko pavaduotojas), Anna-Michelle Asimakopoulou, Hildegard Bentele, Dominique Bilde, Udo Bullmann, Catherine Chabaud, Antoni Comín i Oliveres, Gianna Gancia, Charles Goerens, Mónica Silvana González, György Hölvényi, Rasa Juknevičienė, Beata Kempa, Janina Ochojska, Jan-Christoph Oetjen, Michèle Rivasi, Christian Sagartz, Marc Tarabella, Patrizia Toia, Miguel Urbán Crespo, Bernhard Zimniok.
• [18] Politinis pareiškimas, kuriuo nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai, OL C 384I, 2019 11 12, p. 178.
• [19] 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija „Konkurencijos politika. 2019 m. metinė ataskaita“, priimti tekstai, P9_TA(2020)0158.
• [20] Norvegija yra sudariusi dvišalį susitarimą su EUROFOUND ir moka už tai, kad būtų įtraukta į Europos darbo sąlygų tyrimą, kuriame dalyvauja nuo 2000 m. (keturi ankstesni tyrimai). 2007–2008 m. ji taip pat dalyvavo antrajame Europos gyvenimo kokybės tyrime. Norvegija taip pat yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) stebėtoja EUROFOUND valdyboje. Be to, EUROFOUND turi visas ES valstybes nares ir Norvegiją apimantį Europos korespondentų tinklą ir šis tinklas teikia nacionalinių ekspertų informaciją, svarbią Europos diskusijoms. Per minėtą tinklą EUROFOUND Europos restruktūrizavimo stebėjimo centras taip pat stebi didelio masto restruktūrizavimo įvykių, restruktūrizavimo paramos priemonių ir su restruktūrizavimu susijusių teisės aktų poveikį užimtumui ES valstybėse narėse ir Norvegijoje.
• [21] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Anna Cavazzini (pirmininkė, nuomonės referentė), Andrus Ansip (pirmininko pavaduotojas), Maria Grapini (pirmininko pavaduotoja),Maria Manuel Leitão Marques (pirmininko pavaduotoja), Adam Bielan, Carlo Fidanza, Eugen Jurzyca, Beata Mazurek, Alessandra Basso, Markus Buchheit, Miroslav Radačovský, Marco Zullo, Pablo Arias Echeverría, Deirdre Clune, Christian Doleschal, Krzysztof Hetman, Arba Kokalari, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Dan-Ştefan Motreanu, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Edina Tóth, Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard, Alex Agius Saliba, Brando Benifei, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Christel Schaldemose, Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier, Alexandra Geese, Claude Gruffat, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak, Hynek Blaško, Virginie Joron and Jean-Lin Lacapelle.
• [22] 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2222 dėl tam tikrų geležinkelių saugos ir susisiekimo aspektų, susijusių su tarpvalstybine infrastruktūra, jungiančia Sąjungą ir Jungtinę Karalystę per Lamanšo sąsiaurio nuolatinę transporto jungtį (OL L 437, 2020 12 28, p. 43).
  2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2020/1531, kuriuo Prancūzijai suteikiami įgaliojimai derėtis, pasirašyti ir sudaryti tarptautinį susitarimą, kuriuo papildoma Prancūzijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sutartis dėl privačių koncesininkų vykdomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statybos ir eksploatavimo (OL L 352, 2020 10 22, p. 4).
• [23] Žr. 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos poveikio Šiaurės Airijai (OL C 433, 2019 12 23, p. 2).
• [24] Žr. siūlomo pagrindo ES ir Jungtinės Karalystės teisinei priemonei, kuria nustatomi būsimi Gibraltaro santykiai su ES, priimti, dėl kurio Ispanija ir Jungtinė Karalystė neformaliai susitarė 2020 m. gruodžio 31 d., 23 punktą.
• [25] https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/draft_eu-uk_security_of_information_agreement.pdf
• [26] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0033.
• [27] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0152.
• [28] 2015 m. spalio 6 d. sprendimas, C-362/14, Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner, ECLI:EU:C:2015:650.
• [29] 2020 m. spalio 6 d. sprendimas, C-623/17, Privacy International prieš Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs and Others, ECLI:EU:C:2020:790.
• [30] 2015 m. spalio 6 d. sprendimas, C-362/14, Maximillian Schrems prieš Data Protection Commissioner, ECLI:EU:C:2015:650; 2017 m. liepos 26 d. nuomonė 1/15, keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimas iš Sąjungos į Kanadą, ECLI:EU:C:2017:592; 2014 m. balandžio 8 d. sprendimas, bendros bylos C-293/12 ir C-594/12, Digital Rights Ireland Ltd prieš Minister for Communications, Marine and Natural Resources, Minister for Justice, Equality and Law Reform, Commissioner of the Garda Síochána Ireland, EU:C:2014:238; 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas, bendros bylos C-203/15 ir C-698/15, Tele2 Sverige AB prieš Post- och telestyrelsen ir Secretary of State for the Home Department prieš Tom Watson and Others, ECLI:EU:C:2016:970; 2020 m. spalio 6 d. sprendimas, bendros bylos C-511/18, C-512/18, C-520/18, La Quadrature du Net and Others prieš Premier ministre and Others, ECLI:EU:C:2020:791; taip pat 2020 m. spalio 6 d. sprendimas, C-623/17, Privacy International prieš Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs and Others, ECLI:EU:C:2020:790.
• [31] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0068.
• [32] OL L 119, 2016 5 4, p. 132.
• [33] Žr. bylą C-817/19, Ligue des droits humains prieš Conseil des ministres.
• [34] Komisijos pareiškimas dėl prieglobsčio, Tarybos sprendimo dėl derybų su Jungine Karalyste pradžios D priedas.
• [35] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Antonio Tajani (pirmininkas), Gabriele Bischoff (pirmininko pavaduotoja), Charles Goerens (pirmininko pavaduotojas), Giuliano Pisapia (pirmininko pavaduotojas), Damian Boeselager, Geert Bourgeois, Fabio Massimo Castaldo, Leila Chaibi, Gwendoline Delbos-Corfield, Daniel Freund, Esteban González Pons, Sandro Gozi, Brice Hortefeux, Laura Huhtasaari, Juan Fernando López Aguilar (pavadavo Włodzimierzą Cimoszewiczių), Maite Pagazaurtundúa (pavadavo Pascalį Durand‘ą), Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, László Trócsányi, Mihai Tudose, Guy Verhofstadt, Loránt Vincze, Rainer Wieland.
• [36] 2020 m. gruodžio 29 d. Sprendimas (ES) 2020/2252 dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 444, 2020 12 31, p. 2).
• [37] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0033.
• [38] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0152.