PRANEŠIMAS Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas ir dirbtinio intelekto naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje

27.4.2021 - (2020/2216(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Deirdre Clune
Nuomonės referentai (*):
Geert Bourgeois, Tarptautinės prekybos komitetas
Nicola Beer, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Kosma Złotowski, Transporto ir turizmo komitetas
Sabine Verheyen, Kultūros ir švietimo komitetas
Marion Walsmann, Teisės reikalų komitetas
Annalisa Tardino, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

Pakeitimai

• 001-004 (PDF - 114 KB)
• 001-004 (DOC - 77 KB)

PR_INI

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

 

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas ir dirbtinio intelekto naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje

(2020/2216(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020)0064),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymas ir šalinimas“ (COM(2020)0093),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“ (COM(2020)0696),

– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018)0237),

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario mėn. bendrovės „McKinsey & Company“ Komisijos užsakymu parengtą darbinį dokumentą „Skaitmeninės transformacijos Europoje kūrimas“[1],

– atsižvelgdamas į Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) 2020 m. ataskaitas ir specialius Eurobarometro rezultatus „Požiūris į skaitmeninimo poveikį kasdieniam gyvenimui“[2],

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo,

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2020)0066),

– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)[3],

– atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos[4],

– atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)[5],

– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva)[6],

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje[7],

– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB[8],

– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/467/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)[9],

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto[10],

– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB[11],

– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012[12],

– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu[13],

– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų[14],

– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB[15],

– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo[16],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“[17],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“[18],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių plėtojant dirbtinio intelekto technologijas[19],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos[20],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl naudojant dirbtinį intelektą taikomos civilinės atsakomybės tvarkos[21],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis“[22],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0149/2021),

A. kadangi skaitmeninėje rinkoje tebėra kliūčių ir jas reikia panaikinti, siekiant visapusiškai išnaudoti visą jos potencialą, ir kadangi siekiant užtikrinti, kad ji veiktų sėkmingai, būtina laikytis bendro, į žmogų orientuoto ES požiūrio;

B. kadangi skaitmeninimas gali suteikti didelės pridėtinės vertės visai bendrajai rinkai, jis svarbus tiek Europos vartotojams, tiek tradiciniams ir netradiciniams sektoriams ir gali tapti konkurenciniu pranašumu pasaulinėje rinkoje;

C. kadangi bendroji skaitmeninė rinka kelia įvairių iššūkių tradicinėms rinkoms, todėl reikėtų laikytis principo, jog tai, kas yra neteisėta ne internete, yra neteisėta ir internete;

D. kadangi dirbtiniam intelektui (DI) tam tikru mastu jau taikomi galiojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai;

E. kadangi turime didinti visuomenės pasitikėjimą DI, standartiškai įtraukdami visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms, vartotojų apsaugą, duomenų apsaugą ir saugumą bei skatindami inovacijas Europoje;

F. kadangi Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto pripažįstama, kad žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kuriame DI gali padidinti efektyvumą, ir kadangi vienas iš bendrųjų būsimos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų yra skatinti pažangų ūkininkavimą; kadangi su DI susiję moksliniai tyrimai ir darbas žemės ūkio bei gyvulininkystės srityse gali padidinti sektoriaus patrauklumą jaunimui, pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir sustiprinti gyvūnų gerovę bei produktyvumą; kadangi strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija siekiama padėti ūkininkams auginti kokybišką produkciją ir iki 2030 m. sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir pesticidų bei trąšų naudojimą;

G. kadangi įgyvendinant skaitmeninę pertvarką būtina didinti investicijas į svarbiausius skaitmeninės ekonomikos veiksnius ir suderinti jas su žaliosios pertvarkos politika;

H. kadangi DI gali būti labai naudingas, tačiau kelia ir tam tikrą riziką;

I. kadangi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją ES valstybės narės ir ES institucijos yra įpareigotos užtikrinti, kad naudojant naujas ir besiformuojančias technologijas nebūtų nepagrįstai varžoma kiekvieno asmens teisė į privatumą, duomenų apsaugą, saviraiškos laisvę ir susirinkimų laisvę, nediskriminavimą, orumą ir kitas pagrindines teises;

J. kadangi DI naudojimas taip pat kelia riziką ir susirūpinimą dėl asmens duomenų rinkimo, naudojimo ir sklaidos etikos, apimties ir skaidrumo;

1 dalis. Kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas

1. mano, kad vykdant ES skaitmeninę politiką turėtų būti kuriami ir remiami Europos viešajam ir privačiajam sektoriams reikalingi pagrindai, siekiant pasauliniu mastu pirmauti patikimų ir į žmogų orientuotų skaitmeninių inovacijų srityje; laikosi nuomonės, kad bendroji skaitmeninė rinka yra vienas tokių pagrindų, ji garantuoja, kad būtų atskleistas visas naujų technologijų potencialas, padėdama šalinti nepagrįstas nacionalines kliūtis, užtikrindama teisinį aiškumą vartotojams ir įmonėms, kurdama naudą Europos Sąjungos piliečiams ir stiprindama konkurenciją; mano, kad geriau parengtas ir bendras Europos požiūris į rinkos integraciją ir derinimą gali padėti pasiekti šį rezultatą; mano, kad siekiant šio tikslo reikia imtis daugiau veiksmų tiek valstybių narių, tiek ES lygmenimis;

2. pabrėžia, kokia svarbi vartotojams ir įmonėms yra visiškai veikianti bendroji skaitmeninė rinka, ir ragina remti MVĮ skaitmeninę transformaciją, taip pat tikisi, kad Komisija, prieš pateikdama pasiūlymą dėl teisės aktų, atliks jų tinkamumo MVĮ patikrą;

3. mano, kad ES požiūris į skaitmeninimą turi būti visiškai suderintas su pagrindinėmis teisėmis, vartotojų apsauga, technologijų neutralumo ir tinklo neutralumo principais, duomenų apsaugos taisyklėmis, taip pat įtraukumo ir nediskriminavimo principais;

4. mano, kad skaitmeninimas ir besiformuojančios technologijos, tokios kaip DI, gali padėti siekti ES pramonės strategijos ir Europos žaliojo kurso tikslų, taip pat prisidėti įveikiant tam tikrus dėl COVID-19 krizės kilusius sunkumus; be to, mano, kad tarpusavio papildomumu grindžiamas politinis požiūris į žaliąjį kursą, pramonės strategiją ir skaitmeninimą galėtų padėti įgyvendinti jų tikslus ir kartu skatinti ES lyderystę technologijų srityje; atkreipia dėmesį į skaitmeninių sprendimų, tokių kaip nuotolinis darbas ir DI prietaikos, potencialą remti neįgaliųjų dalyvavimą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; mano, kad dėl COVID-19 krizės taip pat atsirado galimybė paspartinti skaitmeninimą ir kad skaitmeninė transformacija turi visapusiškai atitikti viešąjį interesą; mano, kad skaitmeninė transformacija galėtų padėti patenkinti ES miestų, kaimų ir izoliuotų regionų poreikius;

5. atkreipia dėmesį į naujų technologijų potencialą pereinant prie žiedinės ir tvarios ekonomikos, palengvinant žiedinių verslo modelių diegimą, skatinant duomenų apdorojimo ir saugojimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą, prisidedant prie tvaresnių vertės grandinių kūrimo ir optimizuojant išteklių naudojimą;

6. ragina Komisiją skatinti ir remti tvarių technologijų diegimą ir plėtojimą įgyvendinant žaliąjį kursą, be kita ko, vertinant dalijimosi duomenimis poveikį aplinkai ir infrastruktūras, reikalingas tvariam skaitmeninių paslaugų diegimui užtikrinti;

7. pabrėžia, kad siekiant išnaudoti visą žaliojo kurso potencialą būtina sudaryti sąlygas dalytis būtinais ir aiškiai apibrėžtais duomenų rinkiniais ir suteikti prieigą prie jų; ragina Komisiją įvertinti, kurie duomenų rinkiniai yra būtini šiam tikslui pasiekti;

8. mano, kad reikėtų panaikinti praktiką, kuria pažeidžiamos vartotojų teisės, duomenų apsauga ir darbuotojų teisės;

9. pabrėžia, kad Komisija turėtų laikytis subalansuoto, perspektyvaus ir įrodymais grindžiamo požiūrio į teisės aktus, kurie būtų priimami laikantis subsidiarumo principo ir kuriais būtų kuriama viešųjų paslaugų teikimą užtikrinanti, konkurencinga, sąžininga, prieinama, technologiškai neutrali, inovacijoms ir vartotojams palanki, į žmogų orientuota ir patikima bendroji skaitmeninė rinka, padedanti formuoti saugią duomenų visuomenę ir ekonomiką;

10. pabrėžia, kad skaitmeninės ekonomikos ir tradicinės ekonomikos apmokestinimo srityje turėtų vyrauti vienodos sąlygos, remiantis bendru supratimu apie tai, kur sukuriama vertė;

11. pabrėžia, kad atitinkamais atvejais MVĮ ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai galėtų gauti naudos naudodami bendradarbiavimo modelius, pavyzdžiui, atvirojo kodo ir atvirąją programinę įrangą, priklausomai nuo skirtingų situacijų ar aplinkybių, atsižvelgiant į galimus privalumus, kibernetinį saugumą, privatumą ir duomenų apsaugą ir nedarant poveikio taikytiniems teisės aktams; mano, kad tai gali padėti siekti Europos strateginio savarankiškumo skaitmeninėje srityje;

12. ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų laikytis savo pagrindinių principų, vengti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo, pašalinti visas esamas nepagrįstas kliūtis ir nereikalingus administracinius reikalavimus, remti inovacijas, ypač diegiamas MVĮ, ir naudoti tinkamas paskatas, kuriomis sukuriamos vienodos sąlygos ir vienodos galimybės investuoti;

13. prašo Komisijos užtikrinti veiksmingą ir efektyvų tiek galiojančiuose, tiek bet kokiuose naujuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą; mano, kad reikėtų veiksmingai užtikrinti vykdymą tarpvalstybiniu mastu ir tarp sektorių – siekiant šio tikslo turi glaudžiau bendradarbiauti valdžios institucijos, taip pat reikia tinkamai atsižvelgti į kiekvienos valdžios institucijos praktinę patirtį ir atitinkamą kompetenciją; mano, kad Komisija turėtų parengti orientacinę sistemą, kuria būtų užtikrintas bet kokių naujų reglamentavimo reikalavimų, taikomų DI arba susijusiose srityse, koordinavimas;

14. ragina Komisiją siekti inovacijoms ir vartotojams palankios reglamentavimo aplinkos, šiuo tikslu stiprinant finansinę ir institucinę paramą Europos skaitmeninei ekonomikai, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir taikant tam tikras priemones, pavyzdžiui, investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, paramą inovacijoms Europoje, didesnę ir platesnio masto prieigą prie lengvai įskaitomų ir sąveikių aukštos kokybės pramoninių ir viešųjų duomenų, skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, bendro skaitmeninių įgūdžių prieinamumo gyventojams didinimą, technologinės lyderystės verslo aplinkoje skatinimą, taip pat proporcingos ir suderintos reglamentavimo aplinkos kūrimą;

15. atsižvelgdamas į tai, mano, kad pažangieji viešieji pirkimai, pvz., Europos platforma „GovTech“, gali padėti remti skaitmeninius pokyčius visoje ES;

16. mano, kad reikia didelių investicijų į DI ir kitas svarbias naujas technologijas, šiais klausimais taip pat turi būti bendradarbiaujama viešajame ir privačiajame sektoriuose; palankiai vertina ES finansavimo programų naudojimą mūsų visuomenės ir pramonės skaitmeninimui remti tiek, kiek jos grindžiamos veiksmingumo, skaidrumo ir įtraukumo principais; ragina koordinuotai naudoti įvairius fondus, kad būtų kuo labiau padidinta programų sąveika; siūlo strategiškai suskirstyti lėšas, kad būtų sukurta būtina skaitmeninė infrastruktūra; ragina didinti investicijas pagal programą „NextGenerationEU“ ir skiriant viešąjį bei privatųjį finansavimą, atsižvelgiant į ES užmojį pasaulio mastu pirmauti technologijų srityje, stiprinti savo mokslinius tyrimus ir žinias bei siekti, kad visi visuomenės nariai galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda;

17. mano, kad dirbtinis intelektas yra ypatingas iššūkis MVĮ ir kad nebūtini sudėtingi reguliavimo reikalavimai gali neproporcingai paveikti jų konkurencingumą; perėjimas prie DI sprendimų turėtų padėti šioms įmonėms vykdyti savo veiklą ir nauji teisės aktai dėl DI naudojimo neturėtų sukurti nepagrįstos administracinės naštos, kenkiančios jų konkurencingumui rinkoje;

18. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal priemonę „NextGenerationEU“ numatytame ekonomikos gaivinimo plane būtų platesniu mastu koordinuojamos investicijos; ragina Komisiją šiame plane pasiūlyti konkrečius veiksmus, kuriais ES būtų remiamos didelio poveikio technologijos ir infrastruktūra, pvz., dirbtinis intelektas, itin našios kompiuterinės sistemos, kvantinė kompiuterija, debesijos infrastruktūra, platformos, išmanieji miestai, 5G ir šviesolaidinė infrastruktūra;

19. primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir norint pereiti prie skaitmeninių technologijų, joms yra reikalinga speciali ES finansavimo programų parama; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti savo paramą startuoliams ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, pasitelkiant Bendrosios rinkos programą, skaitmeninių inovacijų centrus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kad šios įmonės galėtų plėtoti ir taikyti skaitmenines technologijas, siekiant toliau skatinti skaitmeninę pertvarką, ir sudaryti joms sąlygas visapusiškai plėtoti savo skaitmeninius pajėgumus ir konkurencingumą, kad būtų užtikrintas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas Europoje;

20. pažymi, kad, palyginti su kitomis rinkomis, Europoje labai trūksta rizikos ir parengiamojo etapo kapitalo, taip pat finansavimo privačiu akciniu kapitalu; mano, kad dėl šios priežasties Europos startuoliai dažnai plečia veiklą trečiųjų šalių rinkose, o ne ES; mano, kad tai trukdo platesnei Europos ekonomikai pasinaudoti didele Europoje įsteigtų įmonių išorinio poveikio teikiama nauda; atkreipia dėmesį į dabartinį neproporcingai didelį viešųjų subjektų vaidmenį inovacijų ir mokslinių tyrimų finansavimo srityje ir į didelius startuolių ekosistemų ir turimo finansavimo skirtumus tarp valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti visapusišką Europos požiūrį, kuriuo vadovaujantis būtų siekiama sukurti daugiau kapitalo šaltinių investicijoms į technologijas ES, įskaitant iniciatyvas, skirtas Europos privačiojo sektoriaus lyderių neformaliosioms investicijoms remti, taip pat sudaryti palankesnes galimybes Europos įmonėms ir startuoliams gauti rizikos ir parengiamojo etapo kapitalo;

21. pabrėžia, kad Skaitmeninės Europos programa, taip pat programa „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų programos yra būtinos Europos skaitmeninei transformacijai skatinti ir joms turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad šios programos būtų kuo greičiau įgyvendintos; primena, kad valstybės narės turi laikytis įsipareigojimo pagal strategiją „Europa 2020“ investuoti 3 proc. savo BVP į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą;

22. ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant, kad ES užimtų pirmaujančias pozicijas įsisavinant ir standartizuojant naujas technologijas, užtikrinant, kad DI būtų orientuotas į žmogų, pagrįstas Europos vertybėmis, pagrindinėmis teisėmis ir normomis; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pirmavimo technologijų srityje ir technologinės plėtros visuotinį pobūdį, pasaulinių standartų nustatymo klausimu būtina bendradarbiauti su standartizacijos organizacijomis, pramonės atstovais ir tarptautiniais partneriais; mano, kad Europos standartizacijos komiteto (CEN) darbo grupių susitarimo naudojimas tam tikrose srityse, pvz., DI ir naujų, besiformuojančių technologijų srityse, padėtų veiksmingiau kurti darniuosius standartus;

23. remia Komisijos tikslą didinti ne asmens duomenų prieinamumą ir dalijimąsi jais, taip pat stiprinti Europos ekonomiką; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų atsižvelgti į riziką, susijusią su didesne prieiga prie ne asmens duomenų, pvz., duomenų reidentifikavimą;

24. mano, kad reikia skatinti MVĮ prieigą prie didesnio duomenų kiekio, ir ragina taikyti paskatas siekiant suteikti MVĮ prieigą prie ne asmens duomenų, kuriuos savanoriškai ir abipusiai naudingu pagrindu teikia kiti privatūs suinteresuotieji subjektai, laikantis visų būtinų apsaugos priemonių pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančią teisinę sistemą;

25. pažymi, kad teikdamos viešąsias paslaugas arba vykdydamos viešųjų pirkimų sutartis, viešojo sektoriaus įmonės generuoja, renka ir tvarko didelį kiekį ne asmens duomenų, kurie yra labai vertingi pakartotinai juos naudojant komerciniais tikslais ir yra naudingi visuomenei; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tokie duomenys būtų plačiau prieinami pakartotiniam bendrojo intereso naudojimui, siekiant įgyvendinti Atvirųjų duomenų direktyvos tikslus;

26. primena, kad turime sukurti visoje ES veikiančią duomenų ekonomiką, nes ji yra pagrindinis skaitmeninimo veiksnys; mano, kad aukšto lygio patikimo DI duomenų apsauga galėtų padėti padidinti vartotojų pasitikėjimą; mano, jog svarbu, kad ES užtikrintų didelį vartotojų skaičių ir, kai taikytina, patys vartotojai kontroliuotų savo duomenis, išlaikytų aukščiausius asmens duomenų apsaugos standartus nustatydama aiškias ir subalansuotas intelektinės nuosavybės teisių taisykles, tačiau laikosi nuomonės, kad būtina išlaikyti atvirumą trečiosioms šalims ir svarbu, kad tarpvalstybiniu lygmeniu būtų galima nevaržomai perduoti ne asmens duomenų srautus;

27. atkreipia dėmesį į Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninės rinkos aktą ir mano, kad jie turėtų padėti remti inovacijas, užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir stiprinti vartotojų teises, pasitikėjimą ir saugumą internete; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Europos rinka išliktų aktyvi ir itin konkurencinga;

28. nurodo, kad skaitmeninių paslaugų teisės akte daug dėmesio reikėtų skirti vartotojų apsaugai, ir yra įsitikinęs, kad didesnis elektroninių prekyviečių skaidrumas ir išsamus patikrinimas padidintų produktų saugumą ir taip būtų stiprinamas vartotojų pasitikėjimas elektroninėmis prekyvietėmis;

29. todėl pabrėžia, kad turi būti nustatyta aiški elektroninių prekyviečių atsakomybė, pagrįsta proporcingumo principu; nurodo, kad turėtų būti išaiškintos turinio prieglobos platformų atsakomybės už jose esančias parduodamas ar reklamuojamas prekes taisyklės, kad būtų panaikinta teisinė spraga, dėl kurios vartotojas negauna iš tiekėjo to, ką jis turi teisę gauti pagal teisės aktus arba pagal prekių tiekimo sutartį, pavyzdžiui, dėl to, kad negalima nustatyti pirminio pardavėjo, t. y verslo principas „pažink savo verslo klientą“;

30. palankiai vertina Komisijos pasiūlytą naująją vartotojų darbotvarkę ir ragina Komisiją prireikus atnaujinti vartotojų apsaugos teisės aktus siekiant, kad būtų geriau atsižvelgiama į naujų technologijų poveikį ir galimą žalą vartotojams, visų pirma pažeidžiamiausioms grupėms, ir atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį; mano, kad Europos vartotojai turėtų būti įgalinti aktyviai dalyvauti vykdant skaitmeninę pertvarką ir kad vartotojų pasitikėjimas ir skaitmeninių technologijų diegimas priklauso nuo to, ar jų teisės bus apsaugotos visais atvejais;

31. primena, kad nepagrįstas internetinių paslaugų geografinis blokavimas yra didelė kliūtis bendrajai rinkai ir nepagrįstas Europos vartotojų diskriminavimas; atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą Geografinio blokavimo reglamento pirmąją trumpojo laikotarpio peržiūrą ir ragina Komisiją tęsti vertinimą ir pradėti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į didėjančią tarpvalstybinės prieigos prie audiovizualinių paslaugų paklausą ir siekiant skatinti kokybiško turinio sklaidą visoje ES;

32. pakartoja ES pagrindines teises į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, įskaitant, be kita ko, aiškų informuoto asmens sutikimą, kaip įtvirtinta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente; atkreipia dėmesį į tai, kad sutikimas turėtų būti grindžiamas suprantama ir lengvai prieinama informacija apie tai, kaip bus naudojami ir tvarkomi asmens duomenys, ir kad to turėtų būti laikomasi ir tada, kai naudojami algoritmai;

33. palankiai vertina naująją ES skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategiją, kuri būtina siekiant užtikrinti piliečių pasitikėjimą ir pasinaudoti inovacijomis, junglumu ir automatizavimu skaitmeninės transformacijos srityje, kartu apsaugant pagrindines teises, ir ragina veiksmingai ir sparčiai įgyvendinti nustatytas priemones;

34. ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Europos prieinamumo aktą, siekiant veiksmingai pašalinti kliūtis neįgaliems piliečiams ir užtikrinti galimybę naudotis prieinamomis skaitmeninėmis paslaugomis, taip pat tinkamas sąlygas, kuriomis šios paslaugos būtų teikiamos, siekiant užtikrinti visiškai įtraukią ir prieinamą bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų užtikrintas vienodas požiūris į neįgaliuosius ir jų įtrauktis; primena valstybių narių galimybę ir ragina išplėsti Direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo taikymo sritį įtraukiant viešam naudojimui atviras vietoves, visų pirma sveikatos, transporto, pašto paslaugų ar telekomunikacijų sektoriuose[23];

2 dalis. DI naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

35. tvirtai mano, kad DI, jei bus plėtojamas pagal taikomus teisės aktus, gali pagerinti tam tikrų sričių darbą Europos piliečiams ir teikti didelę naudą ir vertę ekonomikai, saugai, saugumui, švietimui, sveikatos priežiūrai, transportui ir aplinkai; mano, kad reikia užtikrinti dirbtiniu intelektu grindžiamų produktų ir paslaugų saugą, saugumą, įtrauktį, nediskriminavimą, prieinamumą ir sąžiningumą, ypač pažeidžiamomis laikomų vartotojų grupėms, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir nauda būtų prieinama visai visuomenei;

36. pripažįsta, kad norint pasinaudoti DI teikiama nauda, Komisija, valstybės narės, privatusis sektorius, pilietinė visuomenė ir mokslo bendruomenė turi veiksmingai bendradarbiauti, siekiant sukurti ekosistemą saugiam į žmogų orientuotam DI, kuris bus naudingas visai visuomenei;

37. pažymi, kad nors DI turi gerą potencialą, jis taip pat gali kelti didelę riziką dėl problemų, susijusių su šališkumu ir neskaidrumu; mano, kad ši rizika gali pasireikšti konkrečiomis aplinkybėmis arba DI naudojimo atvejais; prašo užtikrinti, kad DI grindžiami sistemų atsekamumo procesai būtų skaidrūs ir kad juos būtų galima peržiūrėti tuo atveju, jei įrodoma didelė žala;

38. mano, kad, be kitų kliūčių skaitmeninių technologijų plėtrai, įgyvendinimui ir veiksmingam reglamentavimui ES, dėl nepakankamo vartotojų pasitikėjimo gali kilti kliūčių plačiam DI naudojimui; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai nepakankamai suvokia procesus, kaip pažangios algoritminės ir dirbtinio intelekto sistemos priima sprendimus;

39. pažymi, kad produkto gedimo atveju vartotojams būtina aiški ir nuspėjama teisinė sistema;

40. ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat gerinti viešąjį administravimą, kuris bus atsakingas už būsimų teisės aktų dėl DI įgyvendinimą;

41. palankiai vertina Komisijos baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto ir ragina Komisiją sukurti bendrą į žmogų orientuotą, rizika grindžiamą, aiškią ir perspektyvią ES DI reglamentavimo sistemą; mano, kad viso to reikia siekiant prižiūrėti automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas ir kad tai turėtų papildyti galiojančius teisės aktus, susijusius su DI, ir užtikrinti, kad jie būtų proporcingi rizikos lygiui;

42. pabrėžia, kad būtina užtikrinti adekvačią žmogaus vykdomą algoritminių sprendimų priėmimo kontrolę ir taikyti tinkamus ir veiksmingus teisių gynimo mechanizmus;

43. pabrėžia, kad svarbu mokyti vartotojus pagrindų ir lavinti jų įgūdžius, susijusius su DI, kad jie galėtų gauti daugiau naudos iš šių technologijų ir kartu apsisaugoti nuo bet kokios galimos grėsmės;

44. pažymi, kad, nors ir skirtingu mastu tačiau DI jau taikomi dabar galiojantys ES teisės aktai, dėl DI kyla naujų, iki šiol neišspręstų teisinių klausimų, todėl ragina Komisiją parengti aiškias visų dabar galiojančių teisės aktų ir bet kurių siūlomų naujų priemonių veikimo ir sąveikos gaires, kad būtų užpildytos esamos teisinės spragos ir sukurta proporcinga ir nuosekli teisinė sistema; mano, kad, siekiant sustiprinti bendrąją skaitmeninę rinką, svarbu užtikrinti valstybių narių bendradarbiavimą;

45. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti glaudų bendradarbiavimą įgyvendinant reglamentavimo sistemą, kad būtų užkirstas kelias suskaidytai bendrajai rinkai;

46. mano, kad DI yra sparčiai kintanti technologija, kuri turi būti veiksmingai reguliuojama teisės aktais, o ne vien tik gairėmis, pagristomis principais ir proporcingumu; mano, kad to siekiant reikia plačiai apibrėžti dirbtinį intelektą, kad bet kokios skirtingų sektorių reguliavimo priemonės būtų toliau lanksčiai pritaikomos atsižvelgiant į būsimus pokyčius ir atitinkamai apimtų skirtingus DI naudojimo rizikos lygius, kurie būtų išsamiau apibrėžiami atskiruose sektoriuose; mano, kad būsimame reglamente turi būti tinkamai atsižvelgta į tai, kokio masto numatyta su DI susijusi rizika kyla praktikoje, jį naudojant įvairiais būdais;

47. atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkdamos savimokos funkciją turinčius algoritmus įmonės gali išsamiai susipažinti su vartotojo asmenine padėtimi ir elgesio modeliais; todėl ragina Komisiją išsamiai reglamentuoti DI technologijas, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningam tokių sistemų naudojimui ar piktnaudžiavimui jomis;

48. mano, kad DI reglamentavimo sistema reikėtų siekti sukurti patikimų ir saugių dirbtiniu intelektu grindžiamų produktų, prietaikų ir paslaugų vidaus rinką, šį tikslą įgyvendinant pagal SESV 114 straipsnio nuostatas;

49. pabrėžia vartotojų teisę laiku ir lengvai prieinamu būdu gauti tinkamą informaciją apie DI sistemų egzistavimą ir galimus rezultatus, taip pat apie tai, kaip galima patikrinti, veiksmingai užginčyti ir ištaisyti sistemos sprendimus;

50. ragina privalomose nuostatose dėl informavimo nurodyti, ar vartotojai sąveikauja su DI sistemomis;

51. mano, kad aiškumas ir skaidrumas yra nepaprastai svarbūs kuriant ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą DI sistemomis. mano, kad procesai turi būti skaidrūs ir turi būti atvirai informuojama apie DI sistemų galimybes ir paskirtį, o sprendimai turi būti paaiškinami tiesiogiai susijusiems asmenims;

52. mano, kad įgyvendinant reglamentavimo sistemą reikia stiprinti patikimų DI sistemų kūrimą ir reikėtų užtikrinti aukštus vartotojų apsaugos standartus, siekiant stiprinti vartotojų pasitikėjimą DI grindžiamais produktais; mano, kad reikia laipsniškiau nustatyti riziką ir atitinkamus teisinius reikalavimus bei apsaugos nuo žalos vartotojams priemones; taip pat mano, kad įgyvendinant reglamentavimo sistemą reikėtų užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę ir aiškiai informuoti vartotojus ir reglamentavimo institucijas apie atitinkamus reikalavimus ir aktyviai teikti paskatas DI kūrėjams ir diegėjams, siekiant diegti patikimą DI;

53. ragina Komisiją skatinti valstybių narių valdžios institucijas keistis su algoritmų sistemomis susijusia informacija ir remti bendro algoritminių sistemų supratimo ugdymą bendrojoje rinkoje teikiant gaires, nuomones ir dalykines žinias;

54. mano, kad tokią sistemą reikėtų grįsti etišku, į žmogų orientuotu, pagrindinėmis teisėmis grindžiamu požiūriu, taikomu per visą DI produktų kūrimo, diegimo ir gyvavimo ciklą, remiantis pagrindinių teisių išsaugojimu ir skaidrumo, paaiškinamumo (kai tinkama), atskaitomybės principais ir teisėmis, BDAR nustatytais įsipareigojimais – įskaitant pritaikytąjį ir duomenų kiekio mažinimą, tikslo apribojimą ir duomenų apsaugą;

55. mano, kad naujų reglamentavimo reikalavimų taikymo sritį reikėtų išplėsti taip, kad DI prietaikoms atitinkamose srityse, kurios laikomos keliančiomis didžiausią riziką, būtų taikomi griežčiausi reglamentavimo reikalavimai ir kontrolės priemonės, įskaitant galimybę uždrausti žalingą ar diskriminacinę praktiką; ragina Komisiją, be dabar galiojančiuose vartotojų teisės aktuose esančių nuostatų, parengti objektyvią žalos rizikos apskaičiavimo metodiką; mano, kad taikant tokią metodiką reikėtų vengti ribojamojo, dvikrypčio požiūrio, kuris greitai galėtų tapti nebeaktualus, priešingai – daugiausia dėmesio derėtų skirti DI kontekstui, taikymui ir konkrečiam panaudojimui;

56. pabrėžia, kad vykdant ES masto DI standartizaciją turėtų būti skatinamos inovacijos ir sąveikumas, be to, bus užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga; pripažįsta, kad, nors jau nustatyta daug standartų, būtina toliau skatinti ir plėtoti bendrus DI standartus, pvz., taikomus sudedamosioms dalims ar visoms taikomosioms programoms;

57. mano, kad, priėmus aiškias teisės normas ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, būtų galima apsvarstyti savanoriško patikimo DI ženklinimo vaidmenį; kartu svarbu atsižvelgti į tai, kad dėl informacijos asimetrijos, kuri neatsiejama nuo algoritminių mokymosi sistemų, ženklinimo sistemų vaidmuo tampa itin sudėtingas; mano, kad toks ženklinimas galėtų padidinti DI grindžiamų technologijų skaidrumą; pabrėžia, kad bet kuri tokia ženklinimo sistema turi būti suprantama vartotojams ir turi būti įrodyta, kad ji svariai prisideda prie vartotojų informuotumo ir pasitenkinimo suderintomis DI prietaikomis, įgalinant juos priimti informacija pagrįstą sprendimą, nes priešingu atveju ji bus menkai naudojama realiame gyvenime;

58. yra tvirtai įsitikinęs, kad nauji reglamentavimo reikalavimai ir vertinimai turi būti suprantami ir įgyvendinami, taip pat, kai galima, juos reikėtų įtraukti į esamus konkretiems sektoriams taikomus reikalavimus ir išlaikyti proporcingą administracinę naštą;

59. ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis novatoriškomis reglamentavimo priemonėmis, pvz., apribota bandomąja reglamentavimo aplinka, atitinkančia atsargumo principą, siekiant startuoliams ir mažosioms įmonėms teikti aiškią pagalbą veiklos plėtrai; mano, kad šiomis priemonėmis galima padėti skatinti inovacijas, jeigu jos bus taikomos kontroliuojamoje aplinkoje; nurodo, kad nuoseklios novatoriško technologijomis, pvz., DI, grindžiamų produktų tikrinimo ir patvirtinimo aplinkos kūrimas, padės Europos įmonėms įveikti bendrosios rinkos susiskaidymą ir pasinaudoti ekonomikos augimo galimybėmis visoje ES;

60. mano, kad veiksmingiausias būdas sumažinti šališkumą yra užtikrinti duomenų rinkinių, naudojamų DI sistemoms mokyti, kokybę;

61. mano, kad DI didelės rizikos aplinkybėmis reikėtų naudoti tik konkrečiais tikslais, visapusiškai vadovaujantis taikytinų teisės aktų nuostatomis ir laikantis skaidrumo reikalavimų; pabrėžia, kad tik aiški ir teisiškai pagrįsta teisinė sistema turės lemiamą reikšmę siekiant užtikrinti saugą ir saugumą, duomenų ir vartotojų apsaugą, visuomenės pasitikėjimą ir paramą, susijusią su tokių technologijų diegimo būtinumu ir proporcingumu; ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti, ar yra tam tikrų naudojimo atvejų, situacijų ir metodų, kurių atžvilgiu reikėtų taikyti konkrečius techninius standartus, įskaitant pagrindinius algoritmus; mano, kad, jei tokie techniniai standartai būtų priimti, kompetentingoms institucijoms juos reikėtų nuolat peržiūrėti ir vertinti iš naujo, atsižvelgiant į sparčią technologinę plėtrą;

62. mano, kad organizacijoms ir įmonėms įsteigus DI produktų ir paslaugų peržiūros valdybas, siekiant įvertinti galimą naudą ir žalą, ypač galimą socialinį poveikį, kurį gali sukelti didelės rizikos ir poveikio DI grindžiami projektai, jos gali būti naudinga priemonė, padedanti organizacijoms priimti atsakingus sprendimus dėl DI produktų ir paslaugų, ypač į jas įtraukus svarbius suinteresuotuosius subjektus;

63. pabrėžia, kad švietimas ir moksliniai tyrimai yra svarbūs DI; pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo skaitmeninius pajėgumus, ragindama daugiau žmonių siekti karjeros su IRT susijusiuose sektoriuose, apmokydama daugiau DI srities duomenų specialistų, taip pat susijusių naujų sričių, pvz., DI investavimo ir DI saugos, specialistų; ragina iš esmės investuoti į Europos dirbtinio intelekto kompetencijos centrų tinklą ir sukurti visos Europos universitetų ir mokslinių tyrimų tinklą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama DI; mano, kad šis tinklas turėtų padėti stiprinti keitimąsi informacija apie DI, remti su DI susijusius talentus ES ir pritraukti naujų talentų, skatinti novatoriškų įmonių, aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų institucijų ir dirbtinio intelekto kūrėjų bendradarbiavimą, taip pat rengti specializuotus mokymus reguliavimo institucijoms ir gerinti jų veiklą, siekiant užtikrinti tinkamą šių technologijų naudojimą ir apsaugoti Europos piliečius nuo galimos rizikos ir žalos jų pagrindinėms teisėms; be to, pabrėžia, kokios svarbios yra priemonės ir informacijos kanalai, skirti padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams veiksmingai vykdyti skaitmeninimą ir penktąją pramonės revoliuciją – „Pramonė 5.0“; pripažįsta, kad dalijantis DI prietaikų komponentais ir juos pakartotinai naudojant didėja DI sprendimų naudojimas ir įsisavinimas; pabrėžia fundamentaliųjų DI pagrindų mokslinių tyrimų svarbą; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas išsamiems visų DI prietaikų ir technologijų moksliniams tyrimams;

64. ragina atlikti skaitmeninės atskirties pasekmių žmonėms poveikio vertinimus ir imtis konkrečių veiksmų, kaip ją įveikti; ragina švelninti neigiamą poveikį pasitelkiant švietimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į lyčių aspektą, turint omenyje nepakankamą moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir skaitmeninėse įmonėse; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti raštingumo DI srityje programoms;

65. ragina Komisiją atnaujinti esamą produktų saugos ir atsakomybės sistemą, kad būtų galima spręsti naujus uždavinius, susijusius su naujomis skaitmeninėmis technologijomis, pvz., su dirbtiniu intelektu; ir primygtinai ragina Komisiją atnaujinti, be kita ko, Direktyvą dėl bendros gaminių saugos ir Atsakomybės už gaminius direktyvą, visų pirma apsvarstant galimybę pakeisti sąvoką „prievolė įrodyti“ žalą, kurią padarė besiformuojančios technologijos, aiškiai apibrėžtais atvejais ir atlikus tinkamą vertinimą, taip pat pritaikyti sąvokas „produktas“, „žala“ ir „trūkumas“, kad jos atspindėtų besiformuojančių technologijų, įskaitant produktus su integruotu DI, daiktų internetu ar robotika, autonominę programinę įrangą ir programinę įrangą arba atnaujinimus, dėl kurių produktas iš esmės pakeičiamas ir dėl to faktiškai sukuriamas naujas produktas, sudėtingumą;

66. pažymi, kad, siekiant įgyvendinti DI bei visas kitas naujas technologijas, reikia užtikrinti tinkamą junglumą, be kita ko, demografinių ar ekonominių sunkumų patiriančiuose regionuose; ragina atsižvelgti į nevienodas galimybes naudotis technologijomis kaimo vietovėse, ypač kai Sąjungos lėšos naudojamos 5G tinklams diegti, baltų dėmių skaičiui mažinti ir junglumo infrastruktūrai apskritai; ragina parengti ES komunikacijos strategiją, pagal kurią ES piliečiams būtų teikiama patikima informacija, taip pat vykdyti informuotumo apie 5G didinimo kampanijas;

67. ragina Komisiją įvertinti paskirstytojo registro technologijų, įskaitant blokų grandines, kūrimą ir naudojimą, konkrečiai – išmaniąsias sutartis bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir pateikti gaires bei apsvarstyti galimybę parengti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų galima užtikrinti įmonėms ir vartotojams teisinį tikrumą, visų pirma teisėtumo ir išmaniųjų sutarčių vykdymo tarpvalstybinėse situacijose užtikrinimo ir, kai taikytina, notarinių reikalavimų klausimais;

68. ragina užbaigti keliašales Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybas dėl e. prekybos ir pasiekti subalansuotą rezultatą; ragina Komisiją atidžiai įvertinti nuostatos dėl šaltinio kodo, dėl kurios šiuo metu diskutuojama derybose dėl e. prekybos PPO lygmeniu, jos poveikį būsimiems ES DI srities teisės aktams, įskaitant jos poveikį vartotojų teisėms, ir į šį vertinimo procesą įtraukti Europos Parlamentą; apgailestauja, kad dėl to, kad nėra visuotinių taisyklių, ES įmonės gali susidurti su netarifinėmis skaitmeninės prekybos kliūtimis, pvz., nepagrįstu geografiniu blokavimu, duomenų lokalizavimu ir privalomais technologijų perdavimo reikalavimais; pažymi, kad šios kliūtys mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) kelia ypač daug sunkumų; pabrėžia, kad pasaulinės skaitmeninės prekybos taisyklės galėtų dar labiau padidinti vartotojų apsaugą; pritaria tam, kad PPO moratoriumas dėl elektroninio perdavimo būtų nuolatinis, ir pabrėžia, kad svarbu suteikti aiškumą elektroninio perdavimo apibrėžčiai; ragina visapusiškai įgyvendinti ir plačiau patvirtinti PPO informacinių technologijų susitarimą, jo išplėtimą ir PPO telekomunikacijų paslaugų rekomendacinį dokumentą;

69. pripažįsta siekį, kad ES taptų pasauline lydere DI plėtojimo ir taikymo srityje; ragina ES glaudžiau dirbti su partneriais, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir PPO, siekiant nustatyti pasaulinius DI standartus, kad būtų sumažintos prekybos kliūtys ir skatinamas patikimas DI, atitinkantis ES vertybes; remia EBPO šalių bendradarbiavimą tarptautinių taisyklių srityje ir kitas bendradarbiavimo formas skaitmeninės ekonomikos srityje, įskaitant Pasaulinę partnerystę dirbtinio intelekto srityje; ragina ES šiuo klausimu aktyviau bendradarbiauti su JT ir tarptautinėmis standartų institucijomis; pažymi, kad buvo sudarytas taisyklėmis grindžiamas Azijos regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimas, kuriuo buvo paruošta dirva didžiausiam pasaulyje ekonomikos integracijos projektui; mano, kad ES turėtų skatinti skaitmenines taisykles, atitinkančias demokratinius principus, žmogaus teises ir darnų vystymąsi; šiuo atžvilgiu pritaria pasiūlymui įsteigti ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą;

70. atsižvelgdamas į tai, remia darbą, susijusį su transatlantiniu susitarimu dėl DI, kuriuo siekiama tvirtesnio ir platesnio sutarimo dėl etiško DI principų ir duomenų valdymo, ir, laikantis šių principų, skatinti inovacijas ir dalijimąsi duomenimis siekiant plėtoti DI, sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir parengti suderintas skaitmeninės prekybos taisykles ir standartus, kartu užtikrinant, kad nustatant tuos standartus ES atliktų pagrindinį vaidmenį; pabrėžia, kad šiame transatlantiniame susitarime dėl DI taip pat turėtų būti skyrius, skirtas duomenų saugumui ir naudotojų bei vartotojų duomenų apsaugai, siekiant užtikrinti ES taisyklių apsaugą; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su JAV, Japonija ir kitais panašiai mąstančiais partneriais reformuojant PPO taisykles dėl, inter alia, subsidijų, priverstinio technologijų perdavimo ir valstybinių įmonių; pabrėžia ES laisvosios prekybos susitarimų svarbą propaguojant ES įmonių, vartotojų ir darbuotojų interesus ir vertybes pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje ir mano, kad jie papildo konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką; pažymi, kad ypač svarbus yra bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste, kuri atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje;

71. primygtinai ragina valstybes nares į savo ekonomikos gaivinimo planus įtraukti transporto skaitmeninimo projektus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti stabilų ir tinkamą intelektinėms transporto sistemoms (ITS) skirtos transporto ir IRT infrastruktūros, įskaitant saugų 5G tinklų diegimą, 6G tinklų ir būsimų belaidžių tinklų plėtrą, kūrimo proceso finansavimą, kad būtų galima išnaudoti visas skaitmeninio transporto teikiamas galimybes, kartu užtikrinant aukštus transporto saugos standartus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina kurti naują infrastruktūrą ir atnaujinti esamą infrastruktūrą; ragina valstybes nares sukurti saugią, atsparią ir kokybišką transporto infrastruktūrą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos susietojo ir automatizuoto judumo paslaugų diegimui; pažymi, kad reikia paspartinti atitinkamos transporto ir skaitmeninės infrastruktūros transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) atnaujinimą; todėl ragina Komisiją, persvarstant TEN-T reglamentą ir Krovinių vežimo geležinkeliais koridorių reglamentą, pasiūlyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas šis procesas;

72. pabrėžia didžiules DI teikiamas galimybes transporto sektoriuje ir jo gebėjimą padidinti kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto automatizavimą; pabrėžia DI vaidmenį skatinant daugiarūšiškumą ir perėjimą prie kitų transporto rūšių, taip pat pažangiųjų miestų plėtrą, taip gerinant kelionių sąlygas visiems piliečiams, užtikrinant, kad transportas, logistika ir eismo srautai būtų veiksmingesni, saugesni ir labiau tausojantys aplinką, sutrumpinant kelionės laiką, mažinant spūstis, mažinant kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį ir mažinant išlaidas; pabrėžia didžiulį sistemų, kurios DI naudoja transporto sektoriuje, potencialą kelių eismo saugumo ir visiškai saugaus eismo vizijoje nustatytų tikslų įgyvendinimo požiūriu; pabrėžia, kad DI padės toliau plėtoti integruotą daugiarūšiškumą, vadovaujantis paslauginio judumo (angl. Mobility as a Service, MaaS) koncepcija; ragina Komisiją ištirti, kaip sudaryti palankesnes sąlygas subalansuotai MaaS plėtrai, ypač miestų teritorijose;

73. palankiai vertina Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) bendrosios įmonės laimėjimus ir ragina intensyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir investicijas, kad būtų kuo labiau padidintas DI potencialas aviacijos sektoriuje, atsižvelgiant į vartotojus, tobulinant oro transporto bendrovių rinkodaros, pardavimo, platinimo, kainų apskaičiavimo procesus bei antžemines paslaugas (saugos patikras ir kt.); pažymi, kad DI gali padėti plėtoti automatizuotą navigaciją tolimųjų ir trumpųjų nuotolių laivyboje bei vidaus vandens keliuose ir pagerinti jūrų stebėjimą didėjant laivų eismui; ragina visuose Europos uostuose diegti DI ir užtikrinti didesnį skaitmeninimo lygį siekiant pagerinti efektyvumą ir konkurencingumą; pabrėžia, kad skaitmeninimas, DI ir robotika atliks itin svarbų vaidmenį turizmo sektoriuje, taip prisidedant prie pramonės tvarumo ilguoju laikotarpiu; pažymi, kad reikės skirti pakankamai lėšų ir paskatų turizmo infrastruktūrai, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad jos galėtų pasinaudoti skaitmeninimo teikiamais privalumais ir atnaujinti savo pasiūlą vartotojams; pažymi, kad tai padės skatinti ES skaitmeninę lyderystę tvaraus turizmo srityje pasitelkiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, bendrąsias įmones ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes;

74. primena, kad DI gali lemti šališkumą, taigi ir įvairių formų diskriminaciją, pvz., diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad turi būti visapusiškai apsaugotos kiekvieno asmens teisės ir kad DI iniciatyvos jokiu būdu negali būti diskriminuojančios; pabrėžia, kad toks šališkumas ir diskriminacija gali atsirasti dėl jau šališkų duomenų rinkinių, atspindinčių dabartinę diskriminaciją visuomenėje; pabrėžia, kad DI turi vengti šališkumo, dėl kurio atsiranda draudžiama diskriminacija, ir neturi atkartoti diskriminacijos procesų; pabrėžia, kad kuriant DI technologijas reikia atsižvelgti į šią riziką, taip pat pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su DI technologijų teikėjais siekiant pašalinti vis dar išliekančias spragas, dėl kurių sudaromos palankesnės sąlygos diskriminacijai; rekomenduoja, kad DI kūrimo ir plėtojimo grupėse būtų atspindėta visuomenės įvairovė;

75. pabrėžia, kad siekiant visapusiškai apsaugoti pagrindines teises yra svarbus algoritmų skaidrumas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į esminius etinius ir teisinius aspektus, teisės aktų leidėjai turi apsvarstyti sudėtingą atsakomybės klausimą, visų pirma kūno sužalojimo ir materialinės žalos atveju, ir kad atsakomybė už visas DI prietaikas visada turėtų tekti fiziniam ar juridiniam asmeniui;

76. akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad DI visoje Europoje būtų plačiai prieinamas kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, siekiant nuolat užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visoms suinteresuotosioms šalims Europoje; pabrėžia DI technologijų potencialą kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės požiūriu, pradedant geresniu auditorijos valdymu, informavimu ir įtraukimu, baigiant pagalba kuruojant turinį, kultūros archyvų atnaujinimu ir pagalba tikrinant faktus bei duomenų žurnalistika; pabrėžia, jog reikia pasiūlyti mokymosi ir mokymo galimybių, kad Europos visuomenė galėtų įgyti žinių apie DI naudojimą, galimą riziką ir jo teikiamas galimybes; atsižvelgdamas į tai pakartoja, jog laikosi nuomonės, kad DI ir robotikos inovacijos turi būti įtrauktos į švietimo planus ir mokymo programas; primena ypatingus profesinio rengimo ir mokymo reikalavimus, susijusius su DI, ir ragina vadovautis bendradarbiavimu grindžiama Europos lygmens strategija, parengta taip, kad visoje Europoje būtų stiprinamas DI potencialas profesinio rengimo ir mokymo srityje; pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos[24] (AŽPD) perkėlimas į nacionalinę teisę yra nepaprastai svarbus norint sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų skatinama kultūrų įvairovė;

77. pabrėžia Europos rizikos kapitalo finansavimo trūkumą, galimybių gauti finansavimą trūkumą ir duomenų trūkumą, taip pat pripažįsta išorės ir vidaus kliūtis, trukdančias diegti DI technologijas, ypač mažiau išsivysčiusiuose sektoriuose ir MVĮ; ragina Sąjungoje laikytis visapusiško požiūrio, grindžiamo verslumo skatinimu pasitelkiant investuotojams palankų reguliavimą, siekiant užtikrinti perspektyvių Europos startuolių galimybes gauti finansavimą visais augimo etapais; ragina dėti bendras pastangas siekiant užkirsti kelią jaunų perspektyvių Europos įmonių, kurios, patekusios į rinką, dažnai negauna finansavimo, išvykimui ir nuo jo atgrasyti;

78. primena, kad dabartiniuose Sąjungos teisės aktuose iš esmės nėra numatyti privalomi produktų ir paslaugų kibernetinio saugumo reikalavimai; ragina įtraukti esminius reikalavimus į projektavimo etapą (projektinis saugumas) ir taip pat naudoti tinkamus kibernetinio saugumo standartus ir procesus tiek produktų ir paslaugų gyvavimo ciklo metu, tiek jų tiekimo grandinėse;

79. atkreipia dėmesį į tai, kad ketvirtoji pramonės revoliucija priklausys, be kita ko, nuo galimybės gauti žaliavų, pvz., ličio ir retųjų žemių elementų, o Sąjunga turi sumažinti savo priklausomybę nuo jų importo apribodama absoliutų vartojimą ir pati vykdydama aplinkos požiūriu atsakingą gavybą bei pasitelkdama žiedinę ekonomiką; mano, kad tvirtesnė žiedinės ekonomikos politika, taikoma skaitmeniniams prietaisams ir puslaidininkiams, galėtų tuo pat metu prisidėti prie Sąjungos pramonės suverenumo ir išvengti neigiamo su žaliavomis susijusios kasybos poveikio;

80. ragina parengti aiškesnę Europos skaitmeninių inovacijų centrų strategiją siekiant skatinti MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmones ir startuolius plačiai įsisavinti naujas technologijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti plačią geografinę aprėptį visoje Europoje, įskaitant atokias, kaimo ir salų vietoves, taip pat pradėti tarpsektorinį dialogą; ragina Komisiją parengti plataus užmojo ir išsamią strategiją, pagal kurią būtų remiamas startuolių kūrimas ir augimas, siekiant per 10 metų sukurti naują Europos skaitmeninių vienaragių kartą; šioje strategijoje visų pirma turėtų būti nagrinėjamos tokios priemonės kaip mokesčių paskatos startuoliams ir naujai įsteigtoms MVĮ bei ES startuolių vizos įvedimas;

81. palankiai vertina naują Komisijos debesijos strategiją ir Europos debesijos iniciatyvą;

82. palankiai vertina teigiamą poveikį, kurį DI galėtų daryti Europos darbo rinkoms, įskaitant darbo vietų kūrimą, saugesnių ir įtraukesnių darbo vietų užtikrinimą, kovą su diskriminacija įdarbinant ir darbo užmokesčio srityje, geresnės įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitikties ir darbo srautų skatinimą, jei vykstant skaitmeninei pažangai bus mažinama rizika ir reguliariai atnaujinamos reglamentavimo sistemos;

83. ragina valstybes nares investuoti į kokybiškas, poreikiais grindžiamas ir įtraukias švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas bei sektorių, kurie gali patirti itin neigiamą DI poveikį, įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės sektorius, darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo politiką; pabrėžia, kad šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turi būti teikiamas nepalankioje padėtyje esančių grupių įtraukčiai;

84. atkreipia dėmesį į įgūdžių Europos darbo rinkose trūkumą; palankiai vertina Komisijos atnaujintą Europos įgūdžių darbotvarkę ir naują Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027 m.), kuriuos įgyvendinant darbuotojams bus lengviau gerinti skaitmeninius įgūdžius, įgyti ateities darbo rinkai reikalingą kvalifikaciją, spręsti su kvalifikacijos ir žinių pritaikymu ir įgijimu susijusius klausimus vykstant skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai; pabrėžia, kad etiniai DI aspektai ir įgūdžių tobulinimas su etika susijusiais tikslais turi tapti neatskiriama visų švietimo ir mokymo programų, skirtų DI vystytojams ir su juo dirbantiems asmenims, dalimi; primena, kad su DI dirbantys kūrėjai, programuotojai, sprendimų priėmėjai ir įmonės turi suvokti savo etinę atsakomybę; pabrėžia, kad užtikrinus galimybę įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių DI srityje galima pašalinti skaitmeninę atskirtį visuomenėje, ir kad DI sprendimais turėtų būti remiama pažeidžiamų grupių (pavyzdžiui, neįgaliųjų ar atokiose arba kaimo vietovėse gyvenančių asmenų) integracija į darbo rinką;

85. pabrėžia, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų ir turėtų atsispindėti visose ES politikos srityse; ragina pripažinti esminį moterų vaidmenį siekiant Europos skaitmeninės strategijos tikslų, atitinkančių lyčių lygybės tikslus; primena, kad moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje yra labai svarbus formuojant klestinčią skaitmeninę visuomenę ir skatinant ES skaitmeninę vidaus rinką; ragina Komisiją užtikrinti ministrų lygmeniu pasirašytos Įsipareigojimų deklaracijos dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje įgyvendinimą; mano, kad, siekiant tikslo skatinti lyčių lygybę, DI gali labai prisidėti prie pastangų įveikti diskriminaciją dėl lyties ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria moterys, jei būtų sukurta tinkama teisinė ir etikos sistema, pašalintas sąmoningas ir nesąmoningas šališkumas ir laikomasi lyčių lygybės principų;

86. pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius yra sektorius, kuriame DI atliks labai svarbų vaidmenį sprendžiant maisto gamybos ir tiekimo problemas ir susidorojant su iššūkiais; pabrėžia, kad daiktų interneto technologijos ir ypač DI suteikia daug galimybių modernizuoti, automatizuoti žemės ūkio maisto produktų sektorių ir padidinti jo veiksmingumą bei tvarumą, taip pat vykdyti kaimo vietovių plėtrą, didinti pasėlių gamybos apimtį ir gerinti pasėlių kokybę; mano, kad skaitmeninių technologijų ir DI naudojimas, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros stiprinimas žemės ūkio maisto produktų sektoriuje yra būtini siekiant didinti tvarumą, efektyvumą ir tikslumą bei skatinti našumą; pabrėžia daiktų interneto ir DI potencialą tiksliojo ūkininkavimo srityje, visų pirma numatant oro sąlygas, įvertinant dirvožemio maistines medžiagas ir vandens poreikius, taip pat nustatant kenkėjų antplūdžius ir augalų ligas; pabrėžia, kad stebėsena naudojant automatizuotas ir skaitmenines priemones gali padėti kuo labiau sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai bei klimatui; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti žemės ūkio sektoriui šiems tikslams skirtus išteklius ir investicijas, taip pat skirti pakankamai išteklių ir vystymo priemonių DI naudojimo šiose srityse moksliniams tyrimams, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamiems ūkininkams geriau panaudoti turimus išteklius, padidinti veiksmingumą ir gamybą, taip pat skatinti kurti inovacijų centrus ir startuolius šioje srityje;

87. mano, kad DI taikymas Sąjungoje ir su tuo susijęs ES piliečių asmens duomenų naudojimas turėtų atitikti mūsų vertybes ir pagrindines teises, kurios pripažįstamos ES pagrindinių teisių chartijoje, pvz., žmogaus orumo, privatumo, duomenų apsaugos ir saugumo; pabrėžia, kad DI iš esmės būdingas duomenų tvarkymas, todėl jį taikant turi būti laikomasi ES duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR); pakartoja, kad svarbu nepriklausomoms viešoms duomenų apsaugos institucijoms suteikti reikiamų išteklių, kad jos galėtų stebėti, kaip laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų, ir veiksmingai užtikrinti jų laikymąsi;

88. pabrėžia, kad investicijos į mokslą, mokslinius tyrimus ir plėtrą skaitmeninių technologijų ir DI srityse, geresnės prieigos prie rizikos kapitalo skatinimas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų kibernetinio saugumo didinimas ir prieiga prie nešališkų kokybiškų duomenų yra kertiniai elementai norint užtikrinti Sąjungos skaitmeninį suverenumą; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius būdus, kuriais Sąjungai kyla rizika tapti priklausoma nuo išorės subjektų; pažymi, kad neaiškus, pernelyg didelis ar fragmentiškas reglamentavimas trukdys steigtis novatoriškiems aukštųjų technologijų vienaragiams, startuoliams ir MVĮ arba paskatins juos kurti savo produktus ir paslaugas už Europos ribų;

89. pabrėžia, kad saugios ir įtraukios Europos gigabitinės visuomenės sukūrimas yra būtina sėkmingo Sąjungos perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos sąlyga; pabrėžia junglumo, kuriam visų pirma būdingas 5G ryšys ir šviesolaidinė infrastruktūra, vaidmenį keičiant darbo ir švietimo būdus, verslo modelius ir ištisus sektorius, pvz., gamybos, transporto ir sveikatos priežiūros, ypač kartu su kitomis technologijomis, pvz., virtualizavimu, debesijos kompiuterija, paribio kompiuterija, DI, tinklo padalijimu ir automatizavimu, bei turi galimybių užtikrinti didesnį našumą ir daugiau inovacijų bei naudotojų patirties;

90. ragina Komisiją skatinti Europos įmones pradėti kurti ir stiprinti naujos kartos judriojo ryšio tinklų technologinius pajėgumus; ragina Komisiją išanalizuoti nevienodos prieigos prie skaitmeninių technologijų ir ryšio skirtumų valstybėse narėse poveikį;

91. pažymi, kad siekiant išnaudoti visą DI ir kitų besiformuojančių technologijų potencialą labai svarbu investuoti į itin našias kompiuterines sistemas (angl. HPC); ragina mažinti investicijų į junglumą atotrūkį pasitelkiant „Next Generation EU“, taip pat nacionalinį ir privatųjį finansavimą, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų kompensuotas ES investicijų į ateities technologijas mažinimas;

92. ragina laikytis visos visuomenės įtraukimu paremto požiūrio į kibernetinį saugumą; pabrėžia, kad nauji požiūriai į kibernetinį saugumą turėtų būti parengti remiantis atsparumu ir prisitaikymu prie spaudimo ir išpuolių; ragina laikytis holistinio požiūrio į kibernetinį saugumą, kai atsižvelgiama į visą sistemą, nuo sistemos struktūros bei tinkamumo naudoti iki piliečių švietimo ir mokymo; pabrėžia, kad dėl skaitmeninės transformacijos, kurią lemia spartus paslaugų skaitmeninimas ir didelio masto susietųjų įrenginių diegimas, mūsų visuomenė ir ekonomika neišvengiamai tampa labiau paveikiamos kibernetinių išpuolių; pabrėžia, kad pažanga kvantinės kompiuterijos srityje sutrikdys esamus šifravimo metodus; ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus, kurie leistų Europai įveikti šį iššūkį ir pabrėžia, kad reikalingas stiprus ir saugus ištisinis šifravimas; ragina Komisiją išnagrinėti blokų grandine grindžiamų kibernetinio saugumo protokolų ir prietaikų naudojimą siekiant padidinti DI infrastruktūros atsparumą, patikimumą ir patvarumą; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo komponentus reikia įtraukti į visų sektorių politiką; pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą apsaugą, ES ir nacionalinės institucijos turi dirbti kartu, padedant ENISA, kad užtikrintų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų saugumą, vientisumą, atsparumą ir tvarumą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti TIS direktyvą ir jos ketinimą išplėsti direktyvos taikymo sritį bei sumažinti taikymo skirtumus valstybėse narėse; ragina laikytis atsargaus požiūrio į galimą priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų, ypač diegiant 5G tinklus;

93. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Apžvalga

Platesnis ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimo procesas vyksta sparčiai ir lemia reikšmingus daugelio žmonių gyvenimo aspektų pokyčius. Tiek ryšių, tiek apsipirkimo, kelionių ar gamybos srityse skaitmeninė revoliucija yra pertvarkos katalizatorius, sukuriantis pramonės perversmui prilygstantį pokyčių tempą, dėl kurio atsiranda daug galimybių tiek Europos ekonomikai, tiek vartotojams. Pranešėja mano, kad šiuo metu bendroji skaitmeninė rinka yra visos vidaus rinkos pagrindas, todėl tinkamas jos veikimas yra labai svarbus veiksnys ES ekonomikos sėkmei užtikrinti.

Pranešėjos nuomone, svarbu, kad galėtume pasinaudoti visais galimais DI naudojimo privalumais, kartu atsižvelgdami į bet kokią šių technologijų keliamą būdingą didelę riziką ir ją mažindami, o šiam tikslui pasiekti reikia imtis konkrečių veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad Komisija skaitmeninę sritį laiko prioritetine politikos sritimi, ir į tai, kad 2020 m. vasario mėn. ji paskelbė baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto ir komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, šis pranešimas padės išryškinti kai kurias bendrojoje skaitmeninėje rinkoje šiuo metu kylančias kliūtis ir tai, ką galima padaryti siekiant pagerinti tokią padėtį. Be to, pranešime pateikiama informacija apie galimą bet kurio būsimo konkretaus pasiūlymo dėl DI reglamentavimo taikymo sritį ir turinį, taip pat apie tai, kokias problemas juo reikia spręsti.

Rengdama šį pranešimą pranešėja įsipareigojo plačiai ir skaidriai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais siekdama atsižvelgti į skirtingas nuomones apie šiuo metu bendrojoje skaitmeninėje rinkoje kylančias kliūtis, taip pat į tai, kaip jas būtų galima pašalinti ir kaip turėtume reglamentuoti DI ateityje.

Pranešėja mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti šiuo metu tinkamam bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui kylančias kliūtis, imtis konkrečių veiksmų siekiant sukurti ekosistemą, kuri leistų Europoje siekti rezultatyvumo skaitmeninimo srityje, taip pat sukurti novatorišką ir patikimą DI produktų, paslaugų ir prietaikų vidaus rinką, kurioje būtų užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis.

Pranešėja laikosi nuomonės, kad DI atžvilgiu ir toliau gali būti taikoma daugelis galiojančių skaitmeninių paslaugų teisės aktų ir kiti konkrečių sektorių teisės aktai; apskritai juos galima atnaujinti arba pritaikyti siekiant, kad jais būtų geriau atsižvelgiama ir reaguojama į naujų ir besiformuojančių technologijų keliamas problemas. Tais atvejais, kai kyla papildomų neaiškumų ir problemų, kurių negalima išspręsti taikant esamas ES teisės aktų sistemas, reikia priimti keletą naujų teisės aktų.

Bendrajai skaitmeninei rinkai kylančios kliūtys

Pranešėja mano, kad kuriant skaitmeninę bendrąją rinką svarbiausia mažinti vidaus rinkos susiskaidymą siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu nebūtų laikomasi nevienodo požiūrio ir būtų imamasi veiksmų, kad rinka būtų labiau integruota ir suderinta.

Pranešėja mano, kad visais būsimais Komisijos pasiūlymais, susijusiais su komunikatu „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, reikėtų spręsti visas esamo bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo problemas, panaikinti visas nepagrįstas kliūtis ir, mažinant biurokratizmą, remti inovacijas. Pranešėja mano, kad turime sukurti konkurencingą, prieinamą, technologiškai neutralią, inovacijoms palankią, į žmogų orientuotą, patikimą skaitmeninę bendrąją rinką, kurioje būtų sudarytos sąlygos užtikrinti saugią duomenų visuomenę ir ekonomiką;

Pranešėja mano, jog tai, kad veiksmingai neužtikrinamas vykdymas, yra viena iš kliūčių, kurią ji norėtų aptarti savo pranešime. Pranešėja taip pat pabrėžia, kad reikia remti pagrindinius skaitmeninės ekonomikos veiksnius, didinti investicijų apimtį ir šaltinius, kurti naujų ir besiformuojančių technologijų Europos standartus, užtikrinti konkurencingą duomenų ekonomiką ir suteikti vartotojams galių, kad jie galėtų įveikti esamas kliūtis, taip pat padidinti vartotojų gerovę bei Europos konkurencingumą.

Pranešėja norėtų, kad pranešime būtų aptartos ir pasiūlytos tam tikros konkrečios priemonės, kurias Komisija galėtų įgyvendinti kaip tolesnius veiksmus, susijusius su savo 2020 m. vasario mėn. paskelbtu komunikatu.

Dirbtinis intelektas

Pranešėja palankiai vertina vasario mėn. paskelbtą Komisijos baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto. Šiame sektoriuje vyrauja didelė pasaulinė konkurencija ir siekiama nustatyti pasaulinius DI standartus. Pranešėjos nuomone, jei norime, kad šie standartai būtų parengti atsižvelgiant į mūsų vertybes, svarbu, kad būtume vieningi ir laikytumės proporcingo ir nuoseklaus ES požiūrio į šią technologiją. Šiuo metu nacionaliniu lygmeniu laikomasi įvairaus ir nevienodo požiūrio. Pranešėjos nuomone, tokia padėtis lems tik tai, kad su kliūtimis susidurs visa ES.

Pranešėja teigiamai vertina galimą šios technologijos naudą ir atkreipia dėmesį į jau matomus teigiamus pokyčius pasitelkiant DI COVID-19 krizės sukeltoms problemoms spręsti. Pranešėja mano, kad ši technologija gali atlikti svarbų vaidmenį tiek ekonomikai atsigaunant po COVID-19 protrūkio, tiek siekiant plataus užmojo klimato politikos tikslų. Vis dėlto pranešėja taip pat visiškai pripažįsta, kad DI gali kelti įvairios rizikos ir žalos, tokios kaip nepakankamas skaidrumas ar atsakomybė, šališkas sprendimų priėmimas ir su privatumu susijusios problemos, ir kad siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą, padidinti pasitikėjimą DI, o kartu paspartinti ir jo diegimą bei platesnį pritaikymą, šiuos susirūpinimą keliančius klausimus reikia spręsti bet kuriuo būsimu reglamentu. Be to, pranešėja mano, kad vadovaujantis šiuo požiūriu galima sukurti teisinį tikrumą pramonei siekiant, kad būtų remiamos investicijos.

Pranešėjos nuomone, Komisija, laikydamasi savo požiūrio į dirbtinį intelektą, turėtų parengti principais grindžiamą sistemą, kuri remtųsi pagrindinėmis teisėmis ir skaidrumo, atskaitomybės ir prireikus paaiškinamumo vertybėmis. Svarbu, kad vartotojai žinotų, kada jie susiduria su dirbtiniu intelektu, sudaryti tam tikras galimybes kreiptis pagalbos dėl priimtų sprendimų ir užtikrinti, kad prireikus tokie sprendimai galėtų būti paaiškinami vartotojui. Pranešėja mano, kad šiuo tikslu būtina priimti konkretų ES reglamentą dėl DI, kuris taip pat galėtų papildyti atitinkamus galiojančius teisės aktus.

Pranešėja mano, kad Komisija turėtų skatinti šiuos principus visais dirbtinio intelekto produktų, paslaugų ir prietaikų kūrimo etapais. Pranešėjos nuomone, atsižvelgiant į sparčiai kintantį sektoriaus pobūdį, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti veiksmingą ir plačią dirbtinio intelekto apibrėžtį, kuri būtų taikoma kuo įvairesniems DI produktams, paslaugoms ir prietaikoms ir kuria būtų užtikrinama, kad bet koks siūlomas naujas reglamentas būtų pakankamai lankstus, kad jį būtų galima pritaikyti prie galimų būsimų pokyčių.

Pranešėja pritaria rizika grindžiamam Komisijos požiūriui į DI reglamentą ir mano, kad Komisija vis dėlto turėtų vengti taikyti dvikryptį požiūrį į rizikos kategorijų nustatymą ir parengti patikimą objektyvią metodiką, kuria vadovaujantis būtų nustatoma, kada DI kelia didelę riziką, atsižvelgiant į konkretų naudojimo atvejį ir aplinkybes. Pranešėja mano, kad svarbu nesukurti perteklinio sektoriaus reglamentavimo ir kad bet kokio pobūdžio DI naudojimui, kuris, kaip aiškiai nustatyta, kelia didžiausią riziką, reikėtų taikyti daugelį reglamentavimo reikalavimų.

Be to, pranešėjos nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad DI atžvilgiu taikoma daug galiojančių teisės aktų ir kad Komisija turi aiškiai į tai atsižvelgti, kad būtų išvengta biurokratizmo ir laikomasi principo „kiek plius, tiek minus“. Visi nauji pasiūlymai turėtų nuosekliai atitikti esamus reikalavimus.

Pranešėja mano, kad svarbu parengti bendrus DI standartus ir tai, kad svarbu toliau imtis veiksmų ES ir atitinkamuose tarptautiniuose forumuose kuriant bendrus DI standartus.

Pranešėjos nuomone, siekiant, kad būtų saugiai kuriami DI produktai, reikėtų pasitelkti naujas reglamentavimo priemones, pvz., bandomąją reglamentavimo aplinką, taip apsaugant vartotojus, kartu padedant MVĮ ir startuoliams plėsti veiklą, – taip bus prisidedama prie tinkamos DI ekosistemos ES kūrimo. Pranešėja taip pat mano, kad tokios iniciatyvos, kaip savanoriškas patikimo DI ženklinimas laikantis minėtų principų, galėtų būti naudinga priemonė.

Galiausiai pranešėja mano, kad tinkamas vykdymo užtikrinimas yra labai svarbus veiksnys sėkmingiems ES rezultatams šioje srityje užtikrinti. Labai svarbu, kad vykdymas būtų užtikrinamas tarpvalstybiniu mastu ir tarp sektorių, ir, pranešėjos nuomone, šio tikslo būtų paprasčiau siekti taikant veiksmingą sistemą, kurią, įsigaliojus bet kuriam reglamentui, nustatytų Komisija, kartu pateikdama aiškias ir atnaujintas gaires. Pranešėjos nuomone, siekiant reglamentuoti dirbtinį intelektą reikės, kad reguliavimo institucijos būtų aukštos specializacijos bei turėtų išsamių žinių, kurių kol kas dar gali būti neįgijusios. Pranešėja mano, kad įsteigus ES dirbtinio intelekto kompetencijos centrą būtų galima padėti užtikrinti, kad reguliavimo institucijos turėtų priemonių savo darbui atlikti ir kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi vienodos reguliavimo sistemos.

PRIEDAS. PRANEŠĖJAI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS.

Toliau pateiktą sąrašą vien savo noru ir tik savo atsakomybe parengė pranešėja. Rengiant pranešimą, iki jo priėmimo komitete dienos pranešėjai talkino toliau išvardyti subjektai ar asmenys:

Subjektas	Asmuo
Europos vartotojų organizacijų asociacija (BEUC)	David Martin
	Ernani Cerasaro
Organizacija „European digital rights“ (EDRi)	Sarah Chander
Organizacija „Insurance Europe“	Arthur Hilliard
Organizacija „DIGITALEUROPE“	Julien Chasserieau
Organizacija „Allied for Startups“	Benedikt Blomeyer
Europos prekių ženklų asociacija	Razvan Antemir
Informacijos politikos lyderystės centras (CIPL)	Bojana Bellamy
BSA	Thomas Boué
Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD	Kilian Gross
	Martin Bailey
	Jorge Remuinan Suarez
	Mihail Adamescu

 

 

 

 

 

TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ (25.2.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentas: Geert Bourgeois

 

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad gamyba ir prekyba vis labiau priklauso nuo skaitmeninės informacijos perdavimo, saugojimo ir naudojimo tarpvalstybiniu mastu; pabrėžia, kad ES turi skatinti perėjimą prie skaitmeninių technologijų, kad sudarytų palankias sąlygas atsigavimui po COVID-19 pandemijos ir padidintų ES atsparumą ateityje įveikiant tokius iššūkius; pažymi, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų turi būti suderintas su JT darnaus vystymosi tikslais, Paryžiaus susitarimu ir ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslais;

2. mano, kad Europos Sąjunga turi imtis skubių veiksmų, kad būtų panaikintas skaitmeninis atotrūkis nuo JAV ir Kinijos, kad ES būtų padidintas pasauliniu mastu sėkmingų technologijų bendrovių skaičius ir, kad ES pirmautų nustatant tvarios, duomenimis grindžiamos pasaulinės ekonomikos, kuria užtikrinama pagarba ES vertybėms, žmogaus teisėms, vartotojų apsaugai, duomenų saugumui ir duomenų apsaugai, standartus;

3. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų sustiprintų atviras technologijas, perkeliamumą ir sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad atnaujintas prekybos susitarimas su Kinija turėtų apimti šiuos tikslus;

4. atkreipia dėmesį į skirtingų prekybos partnerių požiūrių nesuderinamumo riziką skaitmeninės prekybos reguliavimo srityje; tvirtai remia daugiašalius sprendimus dėl skaitmeninės prekybos taisyklių ir tvaraus rinkų atvėrimo, siekiant suteikti konkrečios naudos įmonėms, vartotojams ir darbuotojams; ragina nedelsiant užbaigti keliašales Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) derybas dėl e. prekybos ir pasiekti subalansuotą rezultatą; apgailestauja, kad dėl to, kad nėra visuotinių taisyklių, ES įmonės gali susidurti su netarifinėmis skaitmeninės prekybos kliūtimis, pvz., nepagrįstu geografiniu blokavimu, duomenų lokalizavimu ir privalomais technologijų perdavimo reikalavimais; pažymi, kad šios kliūtys mažosioms ir vidutinėms įmonėms kelia ypač daug sunkumų (MVĮ); pabrėžia, kad pasaulinės skaitmeninės prekybos taisyklės galėtų dar labiau padidinti vartotojų apsaugą; pritaria tam, kad PPO moratoriumas dėl elektroninio perdavimo būtų nuolatinis, ir pabrėžia, kad svarbu suteikti aiškumą elektroninio perdavimo apibrėžčiai; ragina visapusiškai įgyvendinti ir plačiau patvirtinti PPO informacinių technologijų susitarimą, jo išplėtimą ir PPO telekomunikacijų paslaugų rekomendacinį dokumentą; 

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nustatyti taisykles, kuriomis būtų draudžiamas priverstinis intelektinės nuosavybės teisių perdavimas pirminių kodų forma; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES neturėtų prisiimti įsipareigojimų algoritmų srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog ES viešosios politikos erdvėje būtų numatytas didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemų auditas, taip užtikrinant komercinių paslapčių apsaugą; ragina Komisiją atidžiai įvertinti nuostatos dėl šaltinio kodo, dėl kurios šiuo metu diskutuojama derybose dėl e.prekybos PPO lygmeniu, jos poveikį būsimiems ES dirbtinio intelekto srities teisės aktams , įskaitant jos poveikį vartotojų teisėms, ir į šį vertinimo procesą įtraukti Europos Parlamentą;

 

6.  pripažįsta siekį, kad ES taptų pasauline lydere dirbtinio intelekto plėtojimo ir taikymo srityje; ragina ES glaudžiau dirbti su partneriais, pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir PPO, siekiant nustatyti pasaulinius dirbtinio intelekto standartus, siekiant sumažinti prekybos kliūtis ir skatinti patikimą dirbtinį intelektą, atitinkantį ES vertybes; remia EBPO šalių bendradarbiavimą dėl tarptautinių taisyklių ir kitokių bendradarbiavimo formų skaitmeninės ekonomikos srityje, įskaitant Pasaulinę partnerystę dirbtinio intelekto srityje; ragina ES šiuo klausimu aktyviau bendradarbiauti su JT ir tarptautinėmis standartų institucijomis;

7. pabrėžia duomenų srautų svarbą skaitmeninei prekybai ir tai, kad patys duomenys ne tik yra gamybos priemonė, bet ir tapo turtu, kuriuo galima prekiauti; be to, pabrėžia, kad elektroniniai duomenys yra pagrindinė ekonominė žaliava pereinant prie skaitmeninių technologijų; pažymi, kad prieiga prie duomenų ir jų tvarkymas dažnai yra būtini konkurencingoms skaitmeninėms paslaugoms teikti , o ypač ten, kur naudojamas DI; todėl pabrėžia, kad tyrėjams ir įmonėms reikėtų suteikti daugiau laisvės naudoti duomenis dirbtinio intelekto plėtrai pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR); pažymi, kad 5G infrastruktūros, kuri atitinka ES 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinio tikslus, įrengimas ES turi būti labai paspartintas; ragina Komisiją priimti skaitmeninės prekybos taisykles, kuriomis būtų didinamas ES įmonių konkurencingumas, užtikrinamas vartotojų pasitikėjimas ir sudaromos palankesnės sąlygos laisvam duomenų srautų perdavimui tarp valstybių, kartu užtikrinant, kad yra laikomasi ES duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių ir vartotojų apsaugos standartų; pritaria principui, kad duomenų srautus turėtų būti leidžiama perduoti tarpvalstybiniu mastu, jei suinteresuotos šalys galėtų įdiegti tinkamas teisines perdavimo priemones, skirtas asmens duomenų apsaugai ir saugumui užtikrinti; pabrėžia, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą asmens duomenys gali būti perduodami ne ES šalims, vadovaujantis sprendimais dėl tinkamumo, pagal standartines sutarčių sąlygas ir pagal įmonėms privalomas taisykles; ragina būsimuose prekybos susitarimuose iškelti duomenų apsaugos klausimus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimams dėl apsaugos atitikimo su prekybos partneriais ir įtraukti plataus užmojo ir lanksčias nuostatas dėl tarpvalstybinių duomenų srautų; pažymi, kad dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas reguliavimo srityje, pavyzdžiui, skatinant abipusį pripažinimą, galėtų papildyti būsimą PPO e. prekybos susitarimą, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos lygį pagal kiekvienos šalies nacionalinę teisę; ragina PPO e. prekybos susitarime ir ES laisvosios prekybos susitarimuose griežtai uždrausti nepagrįstą duomenų lokalizavimo praktiką;

8. primena Komisijai, kad bet koks pasiūlymas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos turėtų visapusiškai atitikti ES tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant PPO ir dvišalius prekybos susitarimus; ragina Komisiją visapusiškai įvertinti savo pasiūlymų geopolitinį ir strateginį poveikį; mano, kad ES turėtų rodyti sektiną pavyzdį kuriant atvirąja taisyklėmis grindžiamą duomenų ekonomiką ir skatinti ES ir trečiųjų šalių dalijimąsi duomenimis;9.  atkreipia dėmesį į tai, kad sudarytas taisyklėmis pagrįstas Azijos regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimas, kuriuo buvo paruošta dirva didžiausiam pasaulyje ekonomikos integracijos projektui; tačiau apgailestauja, kad Azijos regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarime nėra įtrauktas skyrius dėl tvirto darnaus vystymosi, į kurį būtų įtraukti įsipareigojimai dėl aplinkos apsaugos ir socialinių teisių, o tai reiškia, kad ES turėtų imtis vadovaujamo vaidmens nustatant pasaulines skaitmeninės ekonomikos taisykles; mano, kad ES turėtų skatinti skaitmenines taisykles, atitinkančias demokratinius principus, žmogaus teises ir darnų vystymąsi; atsižvelgdamas į tai, pritaria pasiūlymui įsteigti ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą; reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų visapusiškai informuojamas apie pažangą, susijusią su šiuo pasiūlymu, ir jam būtų pavesta prižiūrėti derybas ir būsimą ES ir JAV Prekybos ir technologijų tarybos darbą, siekiant skatinti transatlantinį bendradarbiavimą skaitmeniniais klausimais, įskaitant technologijų eksporto apribojimus ir tiesioginių užsienio investicijų tikrinimą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti aukštą skaidrumo lygį; atsižvelgdamas į tai, remia darbą, susijusį su Transatlantiniu dirbtinio intelekto susitarimu, kuriuo siekiama tvirtesnio ir platesnio sutarimo dėl etiško dirbtinio intelekto principų ir duomenų valdymo, ir, laikantis šių principų, skatinti inovacijas ir dalijimąsi duomenimis siekiant plėtoti dirbtinį intelektą, ir sudaryti palankesnes sąlygas prekybai ir parengti suderintas skaitmeninės prekybos taisykles ir standartus, kartu užtikrinant, kad nustatant tuos standartus ES atliktų pagrindinį vaidmenį; pabrėžia, kad tokiame transatlantiniame dirbtinio intelekto susitarime taip pat turėtų būti skyrius, skirtas duomenų saugumui ir naudotojų bei vartotojų duomenų apsaugai; ragina abi šalis pasinaudoti naujosios Prezidento J. Bideno administracijos postūmiu ir skubiai pradėti nagrinėti šiuos klausimus, taip pat ieškoti susitarimo su EBPO dėl sąžiningo skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo;

10. pabrėžia skaitmeninės prekybos ir paskirstytojo registro technologijų naudojimo vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas MVĮ naudotis pasaulinėmis vertės grandinėmis, įskaitant ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir užtikrinant, kad tarpvalstybinės prekybos procesai ir komerciniai sandoriai būtų veiksmingesni ir pigesni; todėl pažymi, kad neskaidri reglamentavimo biurokratija ir pernelyg didelė jos našta labiausiai kenkia MVĮ, todėl pabrėžia, kad reikia supaprastinti ir išaiškinti teisės aktus, siekiant skatinti skaitmeninių technologijų, ypač dirbtinio intelekto, plėtrą ir naudojimą šiose įmonėse; ragina Komisiją remti MVĮ joms vykdant skaitmeninę transformaciją; ypač pabrėžia, kad tai galėtų būti naudinga prisidedant prie moterų ekonominio įgalėjimo ir tolesnės įtraukties; pažymi, kad blokų grandinės naudojimas gali įmonėms sudaryti palankesnes sąlygas atlikti išsamų patikrinimą;

11. pažymi, kad dirbtinis intelektas yra integruotas į įvairias sistemas, todėl juo bus išplėstos galimybės piktavališkiems subjektams patekti į rinką; todėl pabrėžia, kad būtina skatinti kibernetinį saugumą remiant pramonės standartus, gaires ir geriausią praktiką, kad įmonėms būtų lengviau valdyti savo kibernetinio saugumo riziką, atsižvelgiant į tai, kad daugėja didelio masto kibernetinių išpuolių iš ES nepriklausančių šalių, kuriais siekiama pasisavinti neskelbtiną verslo informaciją, pavyzdžiui, komercines paslaptis ir intelektinę nuosavybę, nuo kurių dažnai nukenčia ES įmonės; pažymi, kad siekiant daryti spaudimą nebendradarbiaujančioms valstybėms, galėtų būti svarstomi diplomatiniai veiksmai arba ekonominiai atsakomieji veiksmai; laikosi nuomonės, kad EBPO susitarimas nevykdyti komercinio šnipinėjimo tarp valstybių narių, taip pat atgrasytų tai daryti ir ES nepriklausančias šalis;

12. pabrėžia ES laisvosios prekybos susitarimų svarbą propaguojant ES įmonių, vartotojų ir darbuotojų interesus ir vertybes pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje ir mano, kad jie papildo konkurencingą bendrąją skaitmeninę rinką; pažymi, kad ypač svarbus yra bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste, kuri atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje; palankiai vertina ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo skyrius dėl skaitmeninės prekybos ir telekomunikacijų ir laiko juos derybų su kitais išsivysčiusiais ES prekybos partneriais gairėmis; ragina į visus būsimus ES laisvosios prekybos susitarimus įtraukti skyrius dėl skaitmeninės prekybos ir telekomunikacijų; ragina, kad skaitmeninė prekyba taptų naujosios ES prekybos strategijos ramsčiu;

13. pabrėžia, kad svarbu ištaisyti esamą disbalansą ir iškraipymus pasaulinėje rinkoje, kurie trukdo ES technologijų įmonių augimui; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su JAV, Japonija ir kitais partneriais, turinčiais tuos pačius sąlyčio taškus šiuo atžvilgiu, reformuojant PPO taisykles dėl, inter alia, subsidijų, priverstinio technologijų perdavimo ir valstybinių įmonių; pabrėžia, kad reikia geriau įgyvendinti galiojančius prekybos ir investicijų susitarimus, siekti abipusiškumo kai kuriose prekybos ir investicijų politikos srityse ir kurti naujas ES reguliavimo sistemas, įskaitant naują priemonę dėl užsienio subsidijų; mano, kad būtina sudaryti palankias sąlygas ES technologijų įmonėms, taikant tinkamas finansavimo priemones ir eksporto kreditus; pritaria tam, kad ES teisės aktuose ir prekybos susitarimuose būtų nustatytos apsaugos priemonės, nukreiptos prieš antikonkurencinį visų skaitmeninės vertės grandinės dalyvių, įskaitant telekomunikacijas, elgesį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	25.2.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Barry Andrews, Anna-Michelle Asimakopoulou, Tiziana Beghin, Geert Bourgeois, Saskia Bricmont, Udo Bullmann, Jordi Cañas, Daniel Caspary, Miroslav Číž, Arnaud Danjean, Paolo De Castro, Emmanouil Fragkos, Raphaël Glucksmann, Markéta Gregorová, Enikő Győri, Roman Haider, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Danuta Maria Hübner, Herve Juvin, Karin Karlsbro, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, Margarida Marques, Gabriel Mato, Sara Matthieu, Emmanuel Maurel, Carles Puigdemont i Casamajó, Samira Rafaela, Inma Rodríguez-Piñero, Massimiliano Salini, Helmut Scholz, Liesje Schreinemacher, Sven Simon, Dominik Tarczyński, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt, Marie-Pierre Vedrenne, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler, Jan Zahradil
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Markus Buchheit, Jean-Lin Lacapelle

 

 

Vardinio balsavimo rezultatai

1. Europos skaitmeninės ateities formavimas. kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES 2020/2216(INI) –– Pranešėjas: Geert Bourgeois (ECR) – Nuomonės projekto tvirtinimas

 

1.1. Galutinis balsavimas

36	+
PPE	Anna-Michelle Asimakopoulou, Daniel Caspary, Arnaud Danjean, Eniko Gyori, Christophe Hansen, Danuta Maria Huebner, Gabriel Mato, Massimiliano Salini, Sven Simon, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler
S&D	Udo Bullmann, Miroslav Číž, Paolo De Castro, Raphaël Glucksmann, Bernd Lange, Margarida Marques, Inma Rodríguez-Piñero, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt
RENEW	Barry Andrews, Jordi Cañas,  Karin Karlsbro, Samira Rafaela, Liesje Schreinemacher, Marie-Pierre Vedrenne
ID	Roman Haider, Hervé Juvin, Markus Buchheit, Danilo Oscar Lancini, Jean-Lin Lacapelle
ECR	Geert Bourgeois, Emmanouil Fragkos, Dominik Tarczynski, Jan Zahradil
NI	Carles Puigdemont i Casamajó

 

4	-
VERTS/ALE	Saskia Bricmont, Markéta Gregorová, Heidi Hautala, Sara Matthieu

 

3	0
The Left	Emmanuel Maurel, Helmut Scholz
NI	Tiziana Beghin

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (23.3.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo: kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentė (*): Nicola Beer

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. ragina Europos institucijas siekti, kad Sąjunga taptų pasauline skaitmeninės transformacijos ir dirbtinio intelekto lydere, nustatant tikslą ir sutelkiant išteklius, reikalingus iki 2030 m. tapti konkurencingiausiu ir novatoriškiausiu regionu, remiantis ES taisyklėmis ir vertybėmis bei skatinant tarptautinį bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje su panašiai mąstančiomis šalimis ir pasaulinio masto veikėjais; atkreipia dėmesį į Europos pridėtinės vertės potencialą ir dabartinę ES masto veiksmų nebuvimo dirbtinio intelekto ir skaitmeninio reguliavimo srityje, kainą; ragina taikyti reguliavimo metodą, kuris nebūtų grindžiamas dabartine technologinės plėtros apžvalga, tačiau juo būtų siekiama užtikrinti, kad priimtos taisyklės taip pat būtų taikomos būsimiems technologiniams proveržiams ir reiškiniams; ragina užtikrinti, kad visas dirbtinis intelektas ir skaitmeninis reglamentavimas būtų subalansuotas, proporcingas ir pagrįstas subsidiarumo bei technologijų neutralumo principais bei išsamiais poveikio vertinimais; pabrėžia, kad inovacijos, atviros rinkos, įterptos pagrindinėmis teisėmis grindžiamos Europos vertybės ir visuomenės pritarimas yra elementai, kurie sudarytų sąlygas Sąjungai pirmauti kuriant žmonėms ir visai visuomenei naudingą skaitmeninę visuomenę, skatintų augimą ir konkurencingumą, užtikrintų jos skaitmeninį suverenumą ir atsparumą bei sustiprintų Sąjungos geopolitinę ir strateginę svarbą; pabrėžia, kad Europos duomenų ir dirbtinio intelekto reglamentu turėtų būti siekiama sukurti bendrąją skaitmeninę rinką be sienų ir konkurencingą, inovacijoms palankią, į žmogų orientuotą, patikimą ir saugią duomenų visuomenę bei ekonomiką, kuri padėtų kurti ir diegti dirbtinį intelektą, prieigą prie duomenų, sąveikumą ir duomenų perkeliamumą; pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija turi prisidėti prie darnaus vystymosi derinant ekonominius, socialinius, etinius ir aplinkos aspektus; pabrėžia, kad iš trijų pagrindinių tikslų, apibrėžtų komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, skaitmeninis konkurencingumas ir ekonomikos augimas yra nepakeičiamos būtinos sąlygos siekiant sukurti atvirą, demokratinę ir tvarią visuomenę, kuriai įtakos turi žmonėms naudingos technologijos; pabrėžia, kad norint pasiekti šį tikslą reikalingas bendras Europos požiūris, kuriuo būtų atsižvelgiama į jo pagrindinius principus ir vertybes;

2. rašo, kad skaitmeninis suverenumas yra būtinas tam, kad Sąjunga galėtų vystytis nevaržomai ir remdamasi savo vertybėmis; pabrėžia, kad investicijos į mokslą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto srityse, geresnė prieiga prie rizikos kapitalo ir nešališki aukštos kokybės duomenys yra kertiniai akmenys siekiant užtikrinti Sąjungos skaitmeninį suverenumą; pabrėžia, kad MVĮ ir Europoje vykdoma gamyba atliks itin svarbų vaidmenį šiame pertvarkos procese; atkreipia dėmesį į tai, kad ketvirtoji pramonės revoliucija, be kita ko, priklausys nuo galimybės gauti žaliavų, pvz., ličio ir retųjų žemių elementų, o Sąjunga turi sumažinti savo priklausomybę nuo importuojamų svarbiausių žaliavų, apribodama absoliutų vartojimą ir vykdydama aplinkos požiūriu atsakingą gavybą ir žiedinę ekonomiką; mano, kad tvirtesnė žiedinės ekonomikos politika, taikoma skaitmeniniams prietaisams ir puslaidininkiams, galėtų tuo pat metu prisidėti prie Sąjungos pramonės suverenumo ir išvengti neigiamo su žaliavomis susijusios kasybos poveikio; primena, kad dirbtinis intelektas ir kitos skaitmeninės technologijos dažnai kuriamos tarptautiniu mastu; pažymi, kad neaiškus ir nenuoseklus reglamentavimas paskatins novatoriškas įmones kurti savo produktus ir paslaugas už Europos ribų; pabrėžia laisvo duomenų judėjimo tarpvalstybiniu mastu svarbą; remia Komisijos siekį panaikinti nepagrįstas kliūtis tarptautiniams duomenų srautams, taip pat apribojimus, kurie Europos įmonėms taikomi trečiosiose šalyse; pabrėžia prieigos prie duomenų ir sąveikumo visoje ES svarbą, naudojant eksponentiškai didėjantį pramonės ir viešųjų duomenų kiekį; įspėja, kad dirbtinis intelektas neturėtų būti naudojamas sistemose, kuriomis baudžiama ir atlyginama piliečiams pagal jų socialinį elgesį; ragina Komisiją parengti Europos startuolių finansavimo strategiją siekiant skatinti jų augimą Europoje, kad Europa galėtų pasinaudoti sukurtomis darbo vietomis, idėjomis bei novatoriškomis įmonėmis ir kad būtų galima užkirsti kelią šių įmonių praradimui ne Europos šalyse; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius būdus, kuriais Sąjungai kyla rizika tapti priklausoma nuo išorės subjektų; primena, kad valstybės narės turi laikytis savo įsipareigojimo pagal strategiją „Europa 2020“ investuoti 3 proc. nuo savo BVP į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kad būtų užtikrintas strateginis Sąjungos suverenitetas skaitmeninėje srityje; primena, kad didesnio suvereniteto sąvoka neprieštarauja laisvos ir sąžiningos prekybos koncepcijai;

3. pabrėžia, kad dabartinis IRT sektoriaus aplinkosauginis ir anglies pėdsakas tebėra didelis; atkreipia dėmesį į tai, kad sąnaudų taupymas ir geresnis valdymas taip pat gali būti pasiekti toliau tvariai plėtojant skaitmenines technologijas, dirbtinį intelektą ir robotiką, kad mašinų mokymasis galėtų prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo geriau suprantant technologinius procesus, gerinant energijos vartojimo efektyvumą, integruojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos kaupimą, sudarant sąlygas dalytis esminiais ir aiškiai apibrėžtais duomenų rinkiniais ir jais naudotis, taip pat įtraukti aplinkos aspektą visapusiškai laikantis Europos žaliojo kurso; pažymi, kad dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir net visiškai neutralizuoti poveikį klimatui galima nustačius duomenų centrų veiksmingumo standartus prieglobos vietoms, taip pat papildomus itin našios kompiuterinės įrangos ir programinės įrangos bei pakartotinio šilumos naudojimo reikalavimus; pabrėžia, kad svarbu plėtoti efektyviau energiją vartojančias itin našias kompiuterines sistemas, pvz., Žaliąjį IT kubą;

4. palankiai vertina ES finansavimo programų naudojimą mūsų visuomenės ir pramonės skaitmeninimui remti tiek, kiek jos grindžiamos veiksmingumo, skaidrumo ir įtraukumo principais; ragina koordinuotai naudoti įvairius fondus, kad būtų kuo labiau padidinta programų sąveika; siūlo strategiškai suskirstyti lėšas, kad būtų sukurta būtina skaitmeninė infrastruktūra; akcentuoja sėkmingą Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės darbą; palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos pasiūlymą dėl jos tolimesnės veiklos, siekiant išlaikyti ir skatinti Europos lyderystę superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos srityje, nes tai yra būtina dirbtinio intelekto plėtrai; primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir norint pereiti prie skaitmeninių technologijų, joms yra reikalinga speciali ES finansavimo programų parama; palankiai vertina planus toliau plėtoti Europos inovacijų tarybą pagal programą „Horizontas 2021-2027“ į visavertę tarybą, kurioje naujai įsteigtoms įmonėms siūloma vieno langelio principu veikianti įstaiga, siūlanti patobulintas finansavimo priemones ir verslo spartinimo paslaugą; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir sudaryti palankesnes sąlygas papildomam novatoriškų įmonių, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimui; pripažįsta, kad dalijantis DI prietaikų komponentais ir juos pakartotinai naudojant didėja dirbtinio intelekto sprendimų naudojimas ir įsisavinimas; pabrėžia fundamentaliųjų dirbtinio intelekto pagrindų mokslinių tyrimų svarbą; pažymi, kad dabartinės komercinės DI prietaikos grindžiamos moksliniais tyrimais, kurie buvo pradėti vykdyti dešimtmečiais anksčiau; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas išsamiems visų dirbtinio intelekto prietaikų ir technologijų moksliniams tyrimams; ragina priimti teisėkūros sprendimus, pvz., apribotas bandomojo reglamentavimo aplinkos (angl. sandbox) sistemas, pagal kurias būtų galima plėtoti sėkmingus bandomuosius projektus, nes tai leistų tiek viešosioms, tiek privačioms institucijoms sukurti saugią bandymų erdvę didelės rizikos ir nerizikingų dirbtinio intelekto naudojimo atvejų moksliniams tyrimams ir plėtrai; ragina Europos iniciatyvas sutelkti į pirmojo etapo mokslinius tyrimus; ragina valstybėse narėse plačiu mastu investuoti į skaitmeninių inovacijų ir dirbtinio intelekto kompetencijos grupes, grindžiamas novatoriškų įmonių, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimu, siekiant užtikrinti gebėjimų stiprinimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi, taip pat sutelkti mokslinius tyrimus ir inovacijas visoje vertės grandinėje, taip pritraukiant ir išlaikant geriausius talentus ir privačias investicijas; primena, kad MVĮ ir startuoliai atlieka vis svarbesnį vaidmenį skaitmeninių inovacijų srityje; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti inovacijas mažinant administracinę naštą, palengvinant galimybes gauti finansavimą, įskaitant kreditus ir rizikos kapitalą, kad informacija taptų prieinamesnė, taip pat suteikiant išsilavinimą, kad būtų užpildytos įgūdžių spragos;

5. apgailestauja dėl to, kad iki šiol tik 17 % MVĮ sėkmingai integravo skaitmenines technologijas į savo verslo veiklą[25]; primena, kad MVĮ naudojimasis skaitmeninimu yra būtina sąlyga norint pasinaudoti šia antra skaitmeninimo banga; pabrėžia, kad būsimais skaitmeninės srities teisės aktais turėtų būti vengiama nereikalingos administracinės ar reguliavimo naštos MVĮ ir prie jų turėtų būti pridėtos aiškios gairės, pvz., Europos dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų sistema, kurioje būtų nagrinėjami etikos principai ir, kai tinkama, techniniai standartai, siekiant pagerinti veiksmingumą, sąveikumą, saugumą ir privatumą, siekiant geriau valdyti naujų technologijų, pvz., dirbtinio intelekto, naudojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis netikrumas trukdo atsirasti aukštųjų technologijų vienaragiams (angl. „unicorns“), startuoliams ir MVĮ; ragina sukurti skaitmeninę ekosistemą, kurioje MVĮ galėtų dalyvauti technologinių inovacijų, orientuotų į skaitmeninimą ir dirbtinį intelektą, veikloje; ragina stiprinti Europos skaitmeninių inovacijų centrus ir parengti aiškesnę jų strategiją, siekiant skatinti MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmones ir startuolius plačiai įsisavinti naujas technologijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti plačią geografinę aprėptį visoje Europoje, įskaitant atokias, kaimo ir salų vietoves, taip pat pradėti tarpsektorinį dialogą; ragina Komisiją parengti plataus užmojo ir išsamią strategiją, pagal kurią būtų remiamas pradedančiųjų įmonių kūrimas ir augimas, siekiant per 10 metų sukurti naują Europos skaitmeninių vienaragių kartą; atkreipia dėmesį į tai, kad strategijoje turėtų būti nagrinėjamos tokios priemonės kaip mažesnė biurokratija ir puiki infrastruktūra, galimybės gauti finansavimą, atskirtų universitetų ir įmonių veiklos palengvinimas, geresnės galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, mokestinės paskatos pradedančiosioms įmonėms ir naujai įsteigtoms MVĮ, parama patekti į pasaulines rinkas nuo pat pradžių, ES steigimo vizų įvedimas, reglamentavimo naštos mažinimas, bandomojo reglamentavimo aplinkos (angl. sandbox) sistemos ir specialios ES pradedančiųjų įmonių ekosistemos, padedančios žmonėms kurti įmones, pritraukti finansavimą arba jų licencijavimo modelį esamoms įmonėms; pažymi, kad šios priemonės turėtų būti plėtojamos palaikant nuolatinį dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

6. pabrėžia Europos rizikos kapitalo finansavimo trūkumą, galimybių gauti finansavimą trūkumą ir duomenų trūkumą, neproporcingai didelį viešųjų subjektų vaidmenį finansuojant šiuo metu, taip pat didelius pradedančiųjų įmonių ekosistemų ir prieinamo finansavimo skirtumus tarp valstybių narių; be to, pripažįsta išorės ir vidaus kliūtis, ypač mažiau išsivysčiusiuose sektoriuose, taip pat įvairesniuose sektoriuose ir MVĮ, kurioms, palyginti su didelėmis įmonėmis, sunkiau diegti DI prietaikas; ragina Sąjungoje laikytis visapusiško požiūrio, pagrįsto geresniu ir modernizuotu apmokestinimu, kuriuo būtų skatinamas verslumas taikant sąžiningą ir į augimą orientuotą mokesčių tvarką bei investuotojams palankų reglamentavimą, siekiant užtikrinti perspektyvių pradedančiųjų Europos įmonių galimybes gauti finansavimą visais augimo etapais; ragina dėti bendras pastangas siekiant užkirsti kelią jaunų perspektyvių Europos įmonių, kurios, patekusios į rinką, dažnai negauna finansavimo, išvykimui ir jo preventyviai išvengti;

7. pabrėžia, kad Europos ekonomikos augimo potencialas bus nustatytas pagal jos gyventojų ir verslo skaitmeninius įgūdžius; atkreipia dėmesį į įgūdžių trūkumą, kuris šiuo metu pastebimas Europos darbo rinkoje, ir poreikį šį trūkumą pašalinti vykdant kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą; ragina nacionalinėse švietimo sistemose daugiau dėmesio skirti perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų srityje; reikalauja imtis priemonių protų nutekėjimo problemai spręsti ir geriausiems protams pritraukti, nedarant poveikio nacionalinėms darbo rinkos sistemoms ir socialinių partnerių kompetencijai, kad Sąjunga taptų finansiniu, intelektiniu ir versliu požiūriu patrauklia erdve; pabrėžia, kad tokios priemonės turėtų būti tinkamai finansuojamos siekiant sudaryti geresnes sąlygas pritraukti pažangiausius mokslinius tyrimus, remti universitetų, mokslinių tyrimų centrų, verslo inkubatorių ir įmonių, kurios yra atviros kūrybiškumui, inovacijoms ir pažangiausiai skaitmeninei infrastruktūrai skatinti, skaitmenines ekosistemas; mano, kad naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje turi būti sprendžiami prisitaikymo ir naujų kvalifikacijų kūrimo uždaviniai, kuriais stiprinama skaitmeninė ir žalioji pertvarka; taip pat pabrėžia, kad įgūdžių trūkumo ir neatitikties galima išvengti gerinant ir palengvinant švietimo, mokymo ir perkvalifikavimo sistemų bendradarbiavimą bei įmonių poreikį diegti inovacijas; mano, kad teisingo skaitmeninio sektoriaus formavimas turi būti derinamas su švietimo aspektais, socializacija, teisingomis darbo sąlygomis, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, demokratija ir geru valdymu; pabrėžia, kad, siekdama visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda, Sąjunga turi spręsti skaitmeninio raštingumo ir įgūdžių visiems klausimus; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama didinti ir remti mokymo projektus ir veiksmus, kuriais siekiama didesnio įvairinimo skaitmeniniame sektoriuje, ir primena, kad reikia spręsti lyčių nelygybės problemą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, kuriose vis dar nepakankamai moterų;

8. apgailestaudamas pažymi, kad iki 30 proc. ES piliečių neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių[26], o iki 90 proc. darbo vietų reikia tokių pagrindinių gebėjimų; ragina Komisiją parengti strategijas siekiant palengvinti perėjimą prie skaitmeninių technologijų remiant perkvalifikavimo programas, gerinant profesinį švietimą, užtikrinant geresnes galimybes talentams ir teikiant mokymą visą gyvenimą esamiems ir būsimiems darbuotojams, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ;

9. pripažįsta naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo ir darbo vietų praradimo dėl perėjimo prie skaitmeninių technologijų galimybes bei riziką; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, parengti reikiamas strategijas, kad būtų kuo labiau sumažintas galimas neigiamas poveikis, ir išnagrinėti skaitmeninimo, duomenų ir dirbtinio intelekto teikiamas galimybes didinti tvarų produktyvumą, gerinti darbuotojų gerovę, taip pat investuoti į informuotumo didinimo ir skaitmeninio raštingumo programas bei užtikrinti nuolatinę jų teisių ir laisvių apsaugą; ragina Komisiją išnagrinėti tiek galimybę nustatyti minimaliuosius standartus, tiek skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų apsaugą ir vis dažnesnę darbo vietų priežiūrą, kurią palengvina skaitmeninimas;

10. pabrėžia, kad naudojant šališkus duomenų rinkinius netyčia gali atsirasti šališkų dirbtinio intelekto prietaikų, ir ypač atkreipia dėmesį į lyčių, kultūrinių, etninių, socialinių, negalios ar seksualinės orientacijos šališkumo atkūrimo riziką; pabrėžia, kad reikia pripažinti ir šalinti šališkumą duomenimis grindžiamose sistemose tiek jas kuriant, tiek jas naudojant; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į lyčių aspektą, turint omenyje nepakankamą moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir skaitmeninėse įmonėse; visiškai pritaria Komisijos tikslui didinti moterų skaičių technologijų srityje, be kita ko, plečiant ir remiant mokymo projektus bei veiksmus; primena, kad Europos skaitmeniniame sektoriuje visais lygmenimis moterų yra per mažai – nuo studentų (32 proc. bakalauro ir magistro ar lygiaverčio lygmens studijų) iki aukščiausių akademinių pareigų (15 proc.) ir kad didžiausias atotrūkis susijęs su IRT srities specialistų įgūdžiais ir užimtumu, nes tik 18 proc. ES užimamų pozicijų tenka moterims; ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti ES skaitmeninės pertvarkos formavimo priemones su Sąjungos lyčių lygybės tikslais;

11. pabrėžia, kad saugios ir įtraukios Europos gigabitinės visuomenės sukūrimas yra būtina sėkmingo Sąjungos perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos sąlyga; primena, kad Sąjungos duomenų ekonomikos sėkmė, taip pat DI plėtojimas ir diegimas visų pirma priklauso nuo platesnės IRT ekosistemos, socialinės skaitmeninės atskirties mažinimo, darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo, taip pat nuo daiktų interneto, šviesolaidinio pluošto, kvantinės bei blokų grandinės technologijų plėtojimo; pripažįsta vaidmenį, kurį 5G gali atlikti siekiant šio tikslo; pažymi, kad itin didelio pralaidumo tinklai leis Europai padaryti kiekybinį šuolį, kuris būtų naudingas visai technologijų ekosistemai; pabrėžia junglumo, kuriam visų pirma būdingas 5G ryšys ir šviesolaidinė infrastruktūra, vaidmenį keičiant darbo ir švietimo būdus, verslo modelius ir ištisus sektorius, pvz., gamybos, transporto ir sveikatos priežiūros, ypač kartu su kitomis technologijomis, pvz., virtualizavimu, debesijos kompiuterija, paribio kompiuterija, dirbtiniu intelektu, tinklo padalijimu ir automatizavimu, bei turi galimybių užtikrinti didesnį našumą ir daugiau inovacijų bei naudotojų patirties; primena, kad Sąjunga turėtų stengtis įveikti skaitmeninę atskirtį kaimo vietovėse, į kurią visų pirma reikėtų atsižvelgti, kai Sąjungos lėšos naudojamos 5G tinklams diegti, tuščių taškų skaičiui mažinti ir junglumo infrastruktūrai apskritai; ragina Komisiją skatinti Europos įmones pradėti kurti ir stiprinti naujos kartos judriojo ryšio tinklų technologinius pajėgumus; ragina Komisiją išanalizuoti nevienodos prieigos prie skaitmeninių technologijų ir ryšio skirtumų valstybėse narėse poveikį; pažymi, kad siekiant išnaudoti visą dirbtinio intelekto ir kitų besiformuojančių technologijų potencialą itin svarbu investuoti į itin našią kompiuteriją (angl. HPC); ragina panaikinti investicijų į junglumą trūkumą pasitelkiant „Next Generation EU“, taip pat nacionalinį ir privatųjį finansavimą, kad 2021-2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų kompensuotas ES investicijų į ateities technologijas mažinimas; ragina parengti ES komunikacijos strategiją, pagal kurią ES piliečiams būtų teikiama patikima informacija, taip pat vykdyti informuotumo apie 5G ir elektromagnetinius laukus didinimo kampanijas, įskaitant kovą su dezinformacijos plitimu;

12. ragina imtis koordinuotų veiksmų siekiant sumažinti ir panaikinti dėl pandemijos išryškėjusius skaitmeninius skirtumus tarp įvairių valstybių narių, jų regionų, visuomenių, piliečių, pradedančiųjų įmonių ir kitų įmonių, taip pat kitų socialinės ekonomikos ir akademinės bendruomenės subjektų; ragina užtikrinti įtraukų mūsų visuomenių skaitmeninimą, kuris tarnautų piliečių interesams, atsižvelgiant į prieinamumą ir įperkamumą, sudarant sąlygas sąžiningai ir bendradarbiaujančiai skaitmeninei viešojo sektoriaus modernizacijai, kuria būtų siekiama vertybėmis grindžiamos skaitmeninės transformacijos, propaguojant pagrindines teises ir demokratines vertybes, kad nė vienas pilietis pereinant prie skaitmeninės visuomenės nebūtų paliktas nuošalyje;

13. ragina laikytis visos visuomenės įtraukimu paremto požiūrio į kibernetinį saugumą; pabrėžia, kad nauji požiūriai į kibernetinį saugumą turėtų būti parengti remiantis atsparumu ir prisitaikymu prie spaudimo ir išpuolių; ragina laikytis holistinio požiūrio į kibernetinį saugumą, kai atsižvelgiama į visą sistemą, nuo sistemos struktūros bei tinkamumo naudoti iki piliečių švietimo ir mokymo; pabrėžia, kad dėl skaitmeninės transformacijos, kurią lemia spartus paslaugų skaitmeninimas ir didelio masto susietųjų įrenginių diegimas, mūsų visuomenė ir ekonomika neišvengiamai tampa labiau paveikiamos kibernetinių išpuolių; pabrėžia, kad pažanga kvantinės kompiuterijos srityje sutrikdys esamus šifravimo metodus, kurie yra piliečių privatumo, pramoninės intelektinės nuosavybės ir nacionalinio saugumo pagrindas; ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus, kurie leistų Europai įveikti šį iššūkį kartu užtikrinant piliečių teises į privatumą, ir pabrėžia, kad reikalingas stiprus ir saugus ištisinis šifravimas; ragina Komisiją išnagrinėti blokų grandine grindžiamų kibernetinio saugumo protokolų ir prietaikų naudojimą siekiant padidinti dirbtinio intelekto infrastruktūros atsparumą, patikimumą ir patikimumą; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo komponentus reikia įtraukti į visų sektorių politiką; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą, ES ir nacionalinės institucijos turi dirbti kartu su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) parama, siekiant užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų saugumą, vientisumą, atsparumą ir tvarumą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti TIS direktyvą[27] ir jos ketinimą išplėsti direktyvos taikymo sritį bei sumažinti taikymo skirtumus valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbu užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų saugumą, vientisumą ir atsparumą; atkreipia dėmesį į tvirto ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir elektroninių ryšių tinklų kibernetinio saugumo ir Sąjungos skaitmeninio suvereniteto ryšį; ragina laikytis atsargaus požiūrio į galimą priklausomybę nuo didelės rizikos tiekėjų, ypač diegiant 5G tinklus; primena, kad dabartiniuose Sąjungos teisės aktuose iš esmės nėra numatyti privalomi produktų ir paslaugų kibernetinio saugumo reikalavimai; ragina esminius reikalavimus įtraukti į projektavimo etapą (projektinis saugumas), taip pat dėl tinkamų kibernetinio saugumo standartų ir procesų naudojimo tiek produktų ir paslaugų gyvavimo ciklo metu, tiek jų tiekimo grandinėse; ragina stiprinti Sąjungai strategiškai svarbią veiklą, susijusią su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, įskaitant kibernetinio saugumo technologijas ir mokslinius tyrimu bei rizikos prevenciją, atsižvelgiant į 5G tinklų diegimą;

14. pripažįsta, kad dirbtinio intelekto (DI) diegimas yra labai svarbus Europos konkurencingumui skaitmeniniame amžiuje; pabrėžia, kad siekiant palengvinti dirbtinio intelekto diegimą Europoje reikia bendro europinio požiūrio, grindžiamo į žmogų orientuotu požiūriu į patikimą dirbtinį intelektą, skaidrumo ir aiškių atsakomybės taisyklių, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo; pabrėžia, kad žmogaus kontrolė visada turėtų būti įmanoma, kai piliečiai sąveikauja su didelės rizikos automatizuotomis sistemomis, siekiant užtikrinti, kad automatizuotas sprendimas galėtų būti patikrintas ir ištaisytas; yra įsitikinęs, kad sukūrus aiškią Europos reglamentavimo sistemą ir ilgalaikį teisinį tikrumą padidės vartotojų, viešojo sektoriaus, įmonių, pramonės ir mokslinių tyrimų pasitikėjimas;

15. pripažįsta, kad dirbtinis intelektas yra duomenimis grindžiama technologija; pabrėžia, kad prieiga prie didžiųjų duomenų yra labai svarbi DI plėtrai Europoje; pripažįsta, kad didesnis prie interneto prijungtų produktų ir pramonės įrenginių naudojimas ne tik padidins konkurencingumą, sudarys sąlygas kurti naujus produktus ir paslaugas bei sudarys palankesnes sąlygas inovacijoms, bet ir sukels naujų pavojų privatumui, informacijai ir kibernetiniam saugumui; ragina Komisiją persvarstyti ir toliau plėtoti prieigą prie duomenų užtikrinant, kad viešieji duomenys būtų rengiami atvirųjų duomenų formatais ir būtų lengvai prieinami, ypač pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ; ragina laikytis naujo požiūrio į duomenų reglamentavimą, kuris palengvintų mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą, suteikiant daugiau teisių susipažinti su duomenimis ir juos naudoti, kai jie laikomi anoniminiais ir neskelbtinais duomenimis, taip pat nustatyti aiškias ir subalansuotas taisykles, visų pirma susijusias su pagrindinių teisių apsauga ir intelektinės nuosavybės teisėmis bei verslo paslaptimis; pabrėžia, kad dabartinis valdančiųjų platformų ir MVĮ rinkos disbalansas, taip pat ribota prieiga prie duomenų ir toliau kelia problemų Europos MVĮ; pabrėžia, kad reikia gerinti MVĮ prieigą prie duomenų; ragina taikyti įgalinantį požiūrį į savanorišką dalijimosi duomenimis praktiką, kaip visa apimantį principą, įskaitant paskatų teikimą, kad tuo būtų sudarytos sąlygos dalytis duomenimis; pabrėžia aiškių rinkos patvirtinimo procesų ir ES masto patekimo į rinką politikos svarbą; palankiai vertina naują Komisijos debesijos strategiją ir Europos debesijos iniciatyvą; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Schrems II byloje, kuriame nustatyta, kad ES ir JAV „privatumo skydas“ neužtikrina tinkamo apsaugos lygio, numatyto Bendrajame duomenų apsaugos reglamente ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; mano, kad laisvas duomenų judėjimas vidaus rinkoje yra itin svarbus, kad būtų galima išnaudoti visą duomenų ekonomikos potencialą, ir pabrėžia, kad duomenų judėjimo išsaugojimas turi ir toliau būti Europos vertybių ir tikslų pagrindas; primena Komisijai, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas transatlantiniam duomenų perdavimui bei ES ir JAV duomenų srautams, kartu visapusiškai laikantis ES ir valstybių narių įstatymų ir standartų, o debesijos strategija ir debesijos iniciatyva nepakeičia poreikio užtikrinti teisinį tikrumą tarptautiniam duomenų perdavimui ir tai, kad visada turi būti laikomasi duomenų apsaugos, privatumo, saugumo ir pagrįstų bei nediskriminacinių viešosios politikos interesų sąlygų; atkreipia dėmesį į teisinį netikrumą, su kuriuo šiuo metu susiduria MVĮ, kuris kyla remiasi standartinėmis sutarčių sąlygomis; atkreipia dėmesį į ribotus MVĮ pajėgumus laikytis dabartinių reikalavimų, pvz., trečiųjų šalių tinkamumo vertinimus, ir į tai, kad tai daro neigiamą poveikį tarptautiniams duomenų srautams, inovacijoms ir augimui; todėl primygtinai reikalauja, kad Komisija sukurtų teisiškai patikimą transatlantinio ir tarptautinio duomenų perdavimo sistemą, kuria būtų užtikrinamos pagrindinės Europos piliečių asmens duomenų ir privatumo teisės; primena Komisijai apie jos įsipareigojimus laikytis principo „kiek plius, tiek minus“ ir mažinti reguliavimo naštą;

16. reikia užkirsti kelią pernelyg dideliam dirbtinio intelekto reguliavimui ir neskatina taikyti universalaus sprendimo principo arba momentinės apžvalgos (angl. snapshot) požiūrio į reglamentavimą, kuris gali lemti iškreiptą bendrą vaizdą arba lemti galimas spragas; primena, kad reguliavimas turi būti proporcingas ir lankstus, remiantis esamomis teisinėmis priemonėmis ir geriausia praktika, išskyrus didelės rizikos sritis, kuriose reikėtų atidžiai išnagrinėti naujo reguliavimo metodo poreikį, paliekant galimybę taikyti savireguliaciją ir savanorišką praktiką, o taip pat visapusiškai laikantis technologinio neutralumo ir proporcingumo principų;

17. džiaugiasi dėl to, kad visos ES valstybės narės pasirašė Berlyno deklaraciją dėl skaitmeninės visuomenės ir vertybėmis grindžiamos skaitmeninės vyriausybės; pritaria tam, kad būtų pripažintas viešojo administravimo institucijų vaidmuo skatinant vertybėmis grindžiamą skaitmeninę mūsų Europos visuomenių transformaciją ir tam, kad būtų laikomasi septynių deklaracijos principų; ragina Komisiją remti šių septynių principų įgyvendinimą ir veiksmų bei priemonių įgyvendinimą naudojant Europos fondus; ragina viešajame sektoriuje įsisavinti pažangias skaitmenines ir susijusias technologijas siekiant pagerinti viešąsias paslaugas, padaryti jas prieinamesnes ir sumažinti administracinę naštą, didinti veiksmingumą, skaidrumą bei atskaitomybę ir siūlyti geresnes ir novatoriškas paslaugas; pabrėžia, kad sąveikumas palengvina tarpvalstybinį bendradarbiavimą, užtikrina naujų bendrų viešųjų paslaugų atsiradimą arba konsolidavimą Sąjungos lygmeniu ir stiprina Europos skaitmeninio pilietiškumo plėtojimą; pabrėžia, kad DI ir duomenų diegimas bei naudojimas viešajame sektoriuje gali vesti kuriant Europos vertybėmis grindžiamas inovacijas; pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali padėti panaikinti kliūtis susiejant ir racionalizuojant viešąsias paslaugas, siekiant pagerinti administravimą piliečių ir įmonių naudai, taip pat užtikrinti tikralaikius duomenų srautus paslaugoms ir sprendimų priėmimui; ragina ES priimti tik patikimą ir į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą; visada informuoti piliečius, kai jie sąveikauja su automatizuota sistema arba kai automatizuota sistema priima sprendimus, kurie galėtų paveikti jų gyvenimą; ir užtikrinti, kad visada egzistuotų žmogaus kontrolės, kuri leistų patikrinti ir pataisyti bet kokį sprendimą, galimybė; pabrėžia, kad svarbu, jog administracijos rinktų ir teiktų visuomenei prieinamus duomenis, nes tai būdas skatinti inovacijas, palengvinti taikomos politikos vertinimą ir remti duomenimis grindžiamą sprendimų priėmimą; pabrėžia, kad bendri standartai, modulių architektūra ir atvirojo kodo programinės įrangos naudojimas viešajame sektoriuje sudaro palankesnes sąlygas diegti ir plėtoti strategines skaitmenines priemones ir pajėgumus, kartu didinant pasitikėjimą ir užtikrinant skaidrumą; pabrėžia, kad viešojo sektoriaus sukurti arba visiškai viešosiomis lėšomis finansuojami programinės įrangos duomenys ir priemonės turėtų būti pakartotinai naudojami ir viešai prieinami, jei tai suderinama su pagrindinėmis teisėmis, o taip pat intelektinės nuosavybės teisių, asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisyklėmis; pritaria tam, kad būtų sukurta pasitikėjimo ekosistema, kaip nurodyta Komisijos baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto, kuri turėtų suteikti piliečiams pakankamą pasitikėjimą DI prietaikomis ir suteikti įmonėms bei viešosioms organizacijoms teisinį tikrumą diegiant dirbtinį intelektą; atkreipia dėmesį į reguliavimo priežiūros agentūras ir mechanizmus, kurie jau taikomi sveikatos priežiūros, gamybos, finansų ir transporto sektoriuose; mano, kad reikia stiprinti konkrečių sektorių reguliavimo institucijas ir taikyti papildomą horizontalųjį požiūrį; pabrėžia pramonei skirtų strategijų ir metodų svarbą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	18.3.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	72 0 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Manuel Bompard, Paolo Borchia, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Andrea Caroppo, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Martina Dlabajová, Christian Ehler, Valter Flego, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Jens Geier, Nicolás González Casares, Bart Groothuis, Christophe Grudler, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Zdzisław Krasnodębski, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Eva Maydell, Joëlle Mélin, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Clara Ponsatí Obiols, Sira Rego, Robert Roos, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Marie Toussaint, Isabella Tovaglieri, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Matteo Adinolfi, Andrus Ansip, Damien Carême, Jakop G. Dalunde, Cyrus Engerer, Cornelia Ernst, Elena Kountoura, Elena Lizzi, Marian-Jean Marinescu, Sven Schulze, Nils Torvalds

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

72	+
PPE	François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria da Graça Carvalho, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Seán Kelly, Andrius Kubilius, Marian-Jean Marinescu, Eva Maydell, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Sven Schulze, Maria Spyraki, Riho Terras, Henna Virkkunen, Pernille Weiss
S&D	Carlo Calenda, Josianne Cutajar, Cyrus Engerer, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Jens Geier, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Eva Kaili, Miapetra Kumpula-Natri, Dan Nica, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho
Renew	Andrus Ansip, Nicola Beer, Nicola Danti, Martina Dlabajová, Valter Flego, Claudia Gamon, Bart Groothuis, Christophe Grudler, Ivars Ijabs, Mauri Pekkarinen, Nils Torvalds
ID	Matteo Adinolfi, Paolo Borchia, Elena Lizzi, Thierry Mariani, Joëlle Mélin, Isabella Tovaglieri
Verts/ALE	Michael Bloss, Damien Carême, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Mikuláš Peksa, Marie Toussaint
ECR	Izabela-Helena Kloc, Zdzisław Krasnodębski, Robert Roos, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Evžen Tošenovský
The Left	Elena Kountoura, Sira Rego
NI	Andrea Caroppo, Clara Ponsatí Obiols

 

0	-

 

4	0
ID	Markus Buchheit
ECR	Jessica Stegrud
The Left	Manuel Bompard, Cornelia Ernst

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (1.3.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Europos skaitmeninės ateities formavimas: kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentas: Kosma Złotowski

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina Komisijos požiūrį, kurio ji ketina laikytis skaitmeninės pertvarkos srityje, akivaizdžiai nustatant aiškius tikslus, kuriuos reikia pasiekti per ateinantį dešimtmetį; mano, kad tokia struktūrinė vizija bus naudinga transporto ir turizmo sektoriui ir padės pasiekti, kad Europos Sąjunga taptų pasauline lydere skaitmeninėje srityje; įspėja, kad kelios pasaulio šalys sparčiai siekia, kad automatizuotas judumas būtų prieinamas rinkoje; todėl ragina ES daug aktyviau reaguoti į sparčius pokyčius šiame sektoriuje, sukuriant pritaikytą teisinę ir finansinę sistemą Europos startuoliams ir technologijų kūrėjams; pažymi, kad kyla pavojus ES strateginiam savarankiškumui; pabrėžia didžiules dirbtinio intelekto (DI) taikomųjų programų pasaulinio augimo galimybes ir tai, kad didelę jų rinkos dalį turėtų užsitikrinti ES, naudodamasi pažangiu politikos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti palankią ir patrauklią verslo aplinką dirbtinio intelekto projektams, deriniu;

2. primygtinai ragina valstybes nares į savo ekonomikos gaivinimo planus įtraukti transporto skaitmeninimo projektus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti stabilų ir tinkamą Europos mokslinių tyrimų programų, investicijų į DI blokų grandinę ir daiktų internetą, taip pat intelektinėms transporto sistemoms (ITS) skirtos transporto ir IRT infrastruktūros, įskaitant saugų 5G diegimą, 6G tinklų ir būsimų belaidžių tinklų plėtrą, kūrimo proceso finansavimą, kad būtų galima išnaudoti visas skaitmeninio transporto teikiamas galimybes, kartu užtikrinant aukštus transporto saugos standartus; pažymi, kad DI panaudojimo lygis transporto sektoriuje priklausys nuo modernios skaitmenizuotos infrastruktūros;

3. pabrėžia, kad diegiant DI transporto sektoriuje reikės kurti naują infrastruktūrą ir atnaujinti esamą infrastruktūrą; pabrėžia, kad nepaisant daugybės raginimų, 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) skirtų lėšų nepakanka transporto sektoriaus poreikiams patenkinti; įspėja apie didelį atotrūkį tarp skaitmeninės ir fizinės transporto infrastruktūros naudojimo laiko; ragina valstybes nares sukurti saugią, atsparią ir kokybišką transporto infrastruktūrą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos susietojo ir automatizuoto judumo paslaugų diegimui;

4. pažymi, kad reikia paspartinti atitinkamos transporto ir skaitmeninės infrastruktūros transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) atnaujinimą; todėl ragina Komisiją, persvarstant TEN-T reglamentą[28] ir Krovinių vežimo geležinkeliais koridorių reglamentą[29], pasiūlyti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas šis spartesnis procesas; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo sumažinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninio paketo biudžetą; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą paramą sektoriaus skaitmeninimui pagal savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; palankiai vertina galimybę sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas pagal ES finansavimo programas, nes jos labai svarbios finansuojant perversmines technologijas ir diegiant automatizuotą judumą plačiu mastu;

5. pabrėžia, kad transporto sektorius yra ir toliau bus vienas iš sektorių, kuriuose vartotojai ir piliečiai kasdien turės sąveiką su DI; todėl pritaria Komisijos nuomonei, kad aiški, skaidri ir nuosekli ES sistema, kuri skatintų plėtoti į žmogų orientuotą DI, apimtų su sauga, privatumu ir saugumu susijusius aspektus pagal atitinkamą ES teisinę sistemą, taip pat pagarbą žmogaus savarankiškumui, priežiūrą ir atsakomybę, ne tik padidintų vartotojų ir įmonių pasitikėjimą DI technologijomis – tokiu būdu skatinant transporto sektoriuje toliau naudoti besiformuojančias technologijas – ir užtikrintų nuspėjamumą bei teisinį tikrumą, bet ir pagerintų transporto socialinius, ekonominius ir aplinkos komponentus; atkreipia dėmesį į riziką, kylančią dėl to, kad nepavyksta susitarti dėl ES reglamentavimo metodo;

6. pabrėžia didžiules DI teikiamas galimybes transporto sektoriuje ir jo gebėjimą padidinti kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto automatizavimą; pabrėžia DI vaidmenį skatinant transporto daugiarūšiškumą ir perėjimą prie kitų transporto rūšių, taip pat pažangiųjų miestų plėtrą, taip siekiant pagerinti visų piliečių kelionių patirtį, paverčiant transporto, logistikos ir eismo srautus veiksmingesniais, saugesniais ir aplinką tausojančiais;

7. nurodo, kad DI transporto sektoriuje reikalinga reguliavimo sistema, pvz., taisyklės dėl bandomųjų projektų, kurie, juos sėkmingai įgyvendinus, sudarytų sąlygas tolesniam plėtojimui masinėje rinkoje (naudojant apribotą bandomąją reglamentavimo aplinką); pabrėžia, kad bet kokiam reguliavimui DI srityje turėtų būti taikomas technologiškai neutralus požiūris ir turėtų būti laikomasi proporcingumo principo; atkreipia dėmesį į svarbų technologijų grupių ir skaitmeninių inovacijų centrų vaidmenį padedant transporto sektoriuje diegti inovacijas ir skatinti įmonių, akademinių institucijų ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą; pabrėžia, kad duomenys turi būti lengvai įskaitomi ir sąveikūs, remiantis FAIR principais, siekiant kurti sąsajas tarp šalių ir sektorių, kaupti žinias ir kurti technologijų grupes;

8. pabrėžia didžiulį sistemų, kurios DI naudoja transporto sektoriuje, potencialą kelių eismo saugumo (įskaitant pėstiesiems ir dviratininkams) ir visiškai saugaus eismo vizijoje nustatytų tikslų įgyvendinimo požiūriu; pažymi, kad nesant išsamių, kokybiškų ir sąveikių duomenų, DI naudojimas transporto infrastruktūroje ir transporto priemonėse bus ribotas ir gali pakenkti ES konkurencingumui ir transporto saugai; ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir užtikrinti technologinę plėtrą, kad būtų padidinta gaminių sauga, ir pabrėžia, kad reikia naujos suderintos automatizuoto vairavimo reglamentavimo sistemos;

9. pabrėžia dideles galimybes padidinti transporto sistemos efektyvumą naudojant DI technologijas transporto priemonėse ir eismo valdymo sistemose, kurios, be kita ko, gali sutrumpinti kelionės laiką, sumažinti spūstis, kenksmingų teršalų kiekį ir išlaidas; pabrėžia, kad DI padės toliau plėtoti integruotą daugiarūšiškumą, vadovaujantis paslauginio judumo (angl. Mobility as a Service, MaaS) koncepcija; mano, kad transporto paslaugų integracija suteikia galimybių geriau patenkinti ES piliečių judumo poreikius ir optimizuoti viešojo transporto naudojimą, kartu ribojant privačių transporto priemonių skaičių kelyje; ragina Komisiją ištirti, kaip supaprastinti subalansuotą MaaS plėtrą, ypač miestų teritorijose;

10. pažymi, kad DI naudojimas aviacijos sektoriuje šiuo metu sutelktas į eismo valdymą ir oro erdvės planavimo dizainą; palankiai vertina Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų (SESAR) bendrosios įmonės, kuri rėmė keletą mokslinių tyrimų projektų, susijusių su DI ir oro eismo valdymu, laimėjimus; ragina intensyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir investicijas, kad būtų kuo labiau padidintas DI potencialas aviacijos sektoriuje, atsižvelgiant į vartotojus, tobulinant oro transporto bendrovių rinkodaros, pardavimo, platinimo, kainų apskaičiavimo procesus bei antžemines paslaugas (saugos patikras ir kt.); pažymi, kad DI gali padėti plėtoti automatizuotą navigaciją tolimųjų ir trumpųjų nuotolių laivyboje bei vidaus vandens keliuose ir pagerinti jūrų stebėjimą didėjant laivų eismui; taip pat pažymi, kad DI gali padėti pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir susisiekimą tarp uostų ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų; pabrėžia, kad uostai bus pagrindiniai DI diegimo laivybos sektoriuje dalyviai; ragina visuose Europos uostuose diegti DI ir užtikrinti didesnį skaitmeninimo lygį siekiant pagerinti efektyvumą ir konkurencingumą;

11. pabrėžia, kad būtinybė nustatyti aiškias ir nuoseklias atsakomybės ir įsipareigojimų nustatymo ir pasidalijimo taisykles gedimo ar avarijos atveju yra viena iš esminių kliūčių, trukdančių praktiškai įdiegti dirbtiniu intelektu grindžiamas technologijas transporto sektoriuje, kaip nurodyta 2020 m. spalio 5 d. pranešime su rekomendacijomis Komisijai dėl naudojant dirbtinį intelektą taikomos civilinės atsakomybės tvarkos[30]; pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškų ir sąžiningą atsakomybės pasidalijimą tarp autonominių transporto priemonių gamintojų, operatorių ir naudotojų, remiantis gebėjimu kontroliuoti riziką, siekiant, inter alia, užtikrinti kuo geresnę produktų saugą, tinkamą rizikos paskirstymą, atsakomybę ir įsipareigojimus; todėl pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų kuo geriau panaudoti visas turimas priemones, kad būtų galima kuo labiau padidinti DI transporto sistemų saugumą ir prireikus galimybę nustatyti įsipareigojimus; ragina draudimo bendroves pagerinti būdus, kuriais jos įtraukia naują riziką, susijusią su susietuoju ir automatizuotu judumu, į savo rizikos prisiėmimo politiką;

12. pabrėžia, kad reikėtų pabrėžti DI teikiamas galimybes ir kad politikos formuotojai turėtų stengtis informuoti piliečius ir įmones, kad jie galėtų įvertinti DI potencialą ir poveikį; šiuo atžvilgiu pabrėžia veiksmingų informavimo ir komunikacijos kampanijų svarbą siekiant užtikrinti, kad žmonės suprastų ir būtų informuoti; pabrėžia, kad teisinis aiškumas padidins vartotojų pasitikėjimą, tokiu būdu darydamas teigiamą poveikį ES įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), plėtojančioms tokias technologijas, ir sudarydamas palankesnes sąlygas stiprios ES rinkos plėtrai;

13. pažymi, kad Komisijos tikslų, nustatytų Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto (COM(2020)0065), įgyvendinimas priklauso nuo to, ar piliečiams ir įmonėms bus užtikrinta plataus masto prieiga prie kokybiškų viešųjų ir pramonės duomenų, generuojamų ne tik transporto sektoriuje, bet ir visuose su juo susijusiuose sektoriuose, ir pažangiosios infrastruktūros, taip pat pažangiųjų transporto priemonių, skirtų saugiam jų rinkimui ir tvarkymui, užtikrinimo; mano, kad reikia skubiai skatinti prieigą prie duomenų, kurie šiuo metu yra saugomi privačiajame sektoriuje; pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę viešiesiems ir privatiesiems subjektams laisvai keistis neapdorotais, ne asmens ir nuasmenintais duomenimis ir juos tvarkyti, visapusiškai laikantis ES duomenų ir privatumo acquis; pabrėžia, kad reikia imtis teisėkūros veiksmų, kad būtų pašalintos kliūtys keitimuisi duomenimis ir pakartotiniam jų naudojimui, tačiau pabrėžia, kad turi būti užtikrintas tinkamas asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis; ragina Komisiją įvertinti poveikį, kurį plataus masto energijai imlios duomenų infrastruktūros (t. y. duomenų centrų ir serverių ūkių) diegimas gali daryti aplinkai, siekiant skatinti jos tvarų diegimą laikantis Žaliojo kurso;

14. palankiai vertina 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos duomenų strategijos (COM(2020)0066) ir jos pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos duomenų valdymo (COM/2020/0767); pabrėžia, kad reikia sukurti tikrą bendrąją duomenų rinką ir ypač bendrą Europos judumo duomenų erdvę, kuri, sudarydama sąlygas dalytis duomenimis tarp verslo įmonių (B2B), įmonių ir vyriausybių (B2G) bei vyriausybių ir įmonių (G2B), inter alia, padėtų supaprastinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių bei startuolių, veikiančių transporto ir kelionių sektoriuje, prieigą prie duomenų ir jų naudojimą, nepažeidžiant duomenų apsaugos teisės aktų; pabrėžia, kad prieiga prie duomenų yra nepaprastai svarbi vystant DI technologijas, kurios bus vis svarbesnės transporto ir turizmo sektoriuose; todėl pabrėžia, kad tyrėjams ir įmonėms, ypač MVĮ, reikia suteikti didesnę laisvę susipažinti su duomenimis ir juos naudoti DI plėtrai, kad jie galėtų plėtoti ir diegti kokybiškas DI technologijas; pabrėžia, kad Europai reikia kokybiškos ir kibernetiniu požiūriu saugios skaitmeninės infrastruktūros, taip pat kokybiškesnės ir geresnės prieigos prie duomenų, o tai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)[31] nuostatas;

15. pabrėžia, kad svarbu kurti paskatas savanoriškam dalijimuisi duomenimis ir prieigai prie jų, nes tai naudinga kuriant DI duomenų centrus, turinčius atvirą ir skaidrią Europos debesijos infrastruktūrą (pvz., „Gaia-X“), ir tvarkant tinklo srauto generuojamus duomenis; pažymi, kad ši infrastruktūra turėtų būti grindžiama perkeliamumo, sąveikumo ir šifravimo principais; pabrėžia, kad reikia geresnio koordinavimo su Europos įmonėmis ir tarp jų, siekiant kurti rinkai svarbius techninius standartus, kuriais būtų skatinamas sąveikumas ir technologijų perdavimas, o kartu didinama konkurencija; mano, kad Europos standartizavimo organizacijos turėtų būti lyderės ir padėti nustatyti tarptautinių standartų spragas; pabrėžia, kad bendrosios rinkos laisvės yra pagrindinis didesnio skaitmeninio konkurencingumo ir inovacijų diegimo Europoje veiksnys ir kad dėl to bet koks susiskaidymas ir nepateisinamos pasienio kliūtys, trukdančios duomenų srautams, bendriems moksliniams tyrimams ir skaitmeninių prekių bei paslaugų eksportui tarp valstybių narių, turi būti nedelsiant pašalinti, siekiant užtikrinti, kad visuomenė pasinaudotų visomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis;

16. pažymi, kad dėl padidėjusio transporto sujungiamumo ir automatizavimo šiame sektoriuje kils didesnė kibernetinių grėsmių ir nusikalstamumo rizika; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad transportas yra ypatingos svarbos infrastruktūra ir kad šiam sektoriui tampant vis labiau skaitmeniniam, turėtų būti sukurta tvirta į kibernetinį saugumą orientuota kultūra; pabrėžia, kad į tokią kultūrą reikia, prižiūrint Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrai, integruoti kiekvienam sektoriui svarbias kibernetinio saugumo sistemas, kurios visos priklausytų tai pačiai visa apimančiai sistemai, siekiant gerinti dalijimąsi informacija ir koordinuotą bendrų grėsmių prevenciją ir reagavimą į jas; pabrėžia, kad ES reikia ugdyti kibernetinius įgūdžius ir laikytis integruotojo kibernetinio saugumo principo, siekiant užtikrinti tiek infrastruktūrai, tiek transporto priemonėms skirtų saugių, atsparių ir patikimų DI grindžiamų ir automatizuotų sistemų diegimą;

17. ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą[32], o Komisiją – prižiūrėti šį procesą; palankiai vertina planuojamą šios direktyvos peržiūrą, nes ja siekiama pagerinti transporto infrastruktūros kibernetinį atsparumą ir veiksmingiau reaguoti į kibernetinius išpuolius; pabrėžia, kad įgaliotoms tikrinimo ir patvirtinimo organizacijoms reikia suteikti visišką prieigą prie konkrečių transporto priemonių duomenų ir programinės įrangos informacijos, kad būtų galima nustatyti duomenų klastojimą, manipuliavimą ir užtikrinti kibernetinį transporto priemonių saugumą; ragina visapusiškai laikytis ES duomenų apsaugos ir privatumo sistemoje nustatytų taisyklių, įskaitant E. privatumo direktyvą[33] ir BDAR;

18. pažymi, kad dinamiškas novatoriškų skaitmeninių paslaugų ir verslo modelių kūrimas transporto ir turizmo sektoriuose nebus įmanomas, jeigu nebus užtikrinta nemokama ir neribota prieiga prie viešųjų duomenų, patenkančių į erdvinių duomenų infrastruktūros taikymo sritį, pvz., prie geodezinių ir kartografinių duomenų, vietovės modelių, ortografinių žemėlapių, pastatų geometrijos ir topografinių objektų duomenų, naudojamų sudarant žemėlapius; pabrėžia, kad toks didelis erdvinių duomenų kiekis turės itin teigiamą poveikį tam, kad Europos verslininkai šiuos duomenis naudotų naujų technologijų sektoriuje; ragina Komisiją sukurti valstybėms narėms skirtų paskatų sistemą, kuria būtų remiamas geodezinių duomenų šaltinių atvėrimas ir nemokamas jų teikimas;

19. pripažįsta plačius užmojus paversti ES pasauline lydere plėtojant ir taikant DI transporto ir turizmo sektoriuose ir pabrėžia, kad ES turėtų tapti pasauline lydere kuriant aiškias, veiksmingas, į žmogų orientuotas, vienodas dalijimosi duomenimis ir DI naudojimo transporto sektoriuje etikos ir teisės normas ir standartus, galimai nustatydama standartus visam pasauliui; pažymi, kad ES reikia išvengti skaitmeninės transporto duomenų rinkos susiskaidymo, nes tai būtų nesuderinama su skaitmeninėmis inovacijomis;

20. atkreipia dėmesį į teisinį nenuspėjamumą, su kuriuo susiduria DI technologijų kūrėjai dėl kintančios reguliavimo ir institucinės sistemos su DI susijusiais klausimais ES lygmeniu; todėl prašo Europos duomenų apsaugos valdybos pateikti rekomendacijas dėl standartizuotų duomenų naudojimo procedūrų, įskaitant veiksmingo nuasmeninimo kriterijų sąrašą, kad būtų padidintas teisinis nuspėjamumas DI technologijų kūrėjams transporto ir turizmo sektoriuose, laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių; mano, kad nacionalinės valdžios institucijos, vykdydamos savo viešuosius įgaliojimus, turėtų vadovautis šiomis ES rekomendacijomis, kad užtikrintų nuoseklų teisės aktų laikymąsi ir pašalintų kliūtis bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui;

21. pabrėžia, kad transporto skaitmeninimas bus esminis jo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesų skatinamasis veiksnys, taigi prisidės prie ES nulinio išmetamo anglies dioksido kiekio iki 2050 m. tikslų įgyvendinimo; pažymi, kad skaitmeninių sprendimų taikymas visoms transporto rūšims ir infrastruktūrai gali sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį įgyvendinant susietąjį judumą, laivynų elektrifikavimą, efektyvų logistikos valdymą ir greičio reguliavimą;

22. pabrėžia, kad, DI naudojant neapdorotus ir neišvalytus duomenis, iškyla šališkumo ir diskriminavimo pavojus; pažymi, kad bet koks su paslaugos teikimu susijęs sprendimas turi būti patvirtintas žmogaus, o dirbtinis intelektas turi padėti priimti tą sprendimą;

23. atkreipia dėmesį į didelį Europos transporto ir turizmo labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir startuolių, veikiančių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, potencialą; pabrėžia, kad reikia pakankamos finansinės ir organizacinės paramos inovacijoms ir šio sektoriaus darbuotojų skaitmeniniams įgūdžiams gerinti; atkreipia dėmesį į tai, kad reguliavimo ir finansinė aplinka turėtų sudaryti sąlygas kurti ir plėsti DI startuolius ir bendrąsias įmones Europoje; pabrėžia, kad ES turėtų pasinaudoti turimomis priemonėmis, kad patikrintų užsienio investicijas ir užkirstų kelią agresyviems įsigijimams, taip sudarant sąlygas Europos įmonėms plėsti veiklą ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje;

24. pabrėžia, kad ribota konkurencija skaitmeninių paslaugų rinkoje transporto ir turizmo sektoriuose sukuria didelių kliūčių MVĮ; pažymi, kad MVĮ labiausiai nukenčia nuo neskaidrios biurokratijos ir pernelyg didelių administracinių kliūčių; todėl pabrėžia, kad reikia supaprastinti ir paaiškinti teisės aktus siekiant skatinti MVĮ kurti ir naudoti skaitmenines technologijas, visų pirma DI, ir kad juose turi būti atsižvelgiama į veiklos vykdytojų rinkos padėties skirtumus bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad transporto sektoriui skirta duomenų sistema turėtų būti orientuota į ekonomikos augimo skatinimą, suteikiant prieigą, visų pirma MVĮ, prie didelių duomenų rinkinių, kurie padėtų ES transporto ir turizmo sektoriams pasinaudoti dabartinės rinkos teikiamomis galimybėmis ir taip pagerinti transporto saugumą, apsaugoti privatumą ir padidinti konkurencingumą;

25. pabrėžia esminių standartų patentų vaidmenį visapusiškai ir sėkmingai diegiant DI technologijas transporto sektoriuje; ragina Komisiją persvarstyti dabartinę ES intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančią teisinę sistemą, siekiant užtikrinti tinkamą teisinę apsaugą, sąžiningą ir nediskriminacinę licencijavimo praktiką, kartu atsižvelgiant į su DI technologijomis susijusių mokslinių tyrimų ir plėtros ypatumus;

26. ragina teikti paskatas, kad transporto ir turizmo sektoriuose veikiančioms MVĮ būtų suteikta prieiga prie ne asmens duomenų, kuriuos savanoriškai ir abipusiai naudingu būdu teikia kiti privatūs suinteresuotieji subjektai;

27. primena, kad ES yra pagrindinė turistinė kryptis visame pasaulyje; pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas tvariam sektoriaus gaivinimui; pabrėžia, kad skaitmeninimas, dirbtinis intelektas ir robotika atliks itin svarbų vaidmenį atnaujinant sektorių ir taip prisidedant prie pramonės tvarumo ilguoju laikotarpiu; pažymi, kad reikės skirti pakankamai lėšų ir paskatų turizmo infrastruktūrai, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad jos galėtų pasinaudoti skaitmeninimo teikiamais privalumais ir atnaujinti savo pasiūlą vartotojams;

28. ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti technologijų inkubatorius ir greitintuvus, kurie teiktų paramą ir sudarytų sąlygas naujų novatoriškų turizmo įmonių, kurios naudojasi tokiomis technologijomis, steigimui ir augimui, ir skatinti ES skaitmeninę lyderystę tvaraus turizmo srityje pasitelkiant mokslinius tyrimus ir plėtrą, bendrąsias įmones ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes sprendžiant tokius klausimus kaip minios valdymas, judumas ir bekontaktės paslaugos bei turizmo tiekimo grandinėje dalyvaujančių vietos MVĮ vertės didinimas;

29. pabrėžia, kad didelės apimties 5G tinklų diegimas suteiks visiškai naujų darbo galimybių transporto sektoriuje ir padės reikšmingai padidinti Europos šalių ekonomikos našumą; vis dėlto pabrėžia, kad dėl sparčiai kintančio darbo rinkos pobūdžio tam tikros darbo vietos gali tapti nebeaktualios, todėl būtina perkvalifikuoti šiuose sektoriuose dirbančius darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją tiek pagrindinių, tiek pažangių skaitmeninių įgūdžių srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų numatytos specialios priemonės skaitmeninių įgūdžių neturintiems darbuotojams perkvalifikuoti ir kvalifikacijai kelti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pagarbą darbuotojų teisėms ir jų įgyvendinimą tokioje kintančioje darbo aplinkoje;

30. mano, kad skaitmeninės lyderystės didinimas priklausys nuo to, ar ES sukurs ir puoselės skaitmeninius talentus ir plėtos ES praktinę patirtį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Europos programų, tokių kaip būsima Skaitmeninės Europos programa, teikiamas galimybes; primygtinai ragina valstybes nares investuoti į švietimą ir nuo ankstyvo amžiaus suteikti moksleiviams pagrindinių įgūdžių, kurie jiems reikalingi pasirenkant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srities profesiją;

31. apgailestauja dėl to, kad vis dar išlieka lyčių nelygybė MTIM karjeros ir studijų srityje, ir ragina Komisiją bei valstybes nares toliau kurti mechanizmus, kad šioje srityje būtų pasiekta lyčių pusiausvyra; pabrėžia, kad šių skirtumų panaikinimas taip pat yra naudingas skaitmeninant transporto sektorių; pažymi teigiamą ilgalaikį poveikį Europos konkurencingumui ir atsparumui didinant Europos MVĮ skaitmeninius įgūdžius ir kompetenciją kibernetinio saugumo srityje;

32. pabrėžia didžiulį technologinių inovacijų ir DI potencialą siekiant pritaikyti transporto rūšis neįgaliesiems, sudarant sąlygas įtraukesniam ir prieinamesniam judumui visiems; palankiai vertina tai, kad DI gali dar labiau padidinti neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje;

33. pabrėžia, kad transporto ir judumo technologijų plėtra, ypač DI prietaikos ir autonominės transporto priemonės, suteikia daug galimybių supaprastinti kasdienį žmonių gyvenimą ir įmonių veiklą bei teikti saugesnius, efektyvesnius ir prieinamesnius transporto sprendimus; ragina vykdyti patikimą pramonės politiką, pagrįstą skaitmenine ir ekologine pertvarka, kuria būtų siekiama plėtoti pagrindinius ES infrastruktūros, logistikos, skaičiavimo ir skaitmeninius pajėgumus, nes tai padėtų didinti ES skaitmeninę lyderystę visuose sektoriuose; primygtinai ragina Sąjungą užtikrinti saugią transporto tiekimo grandinę įvairinant tiekimą ir didinant ES strateginį savarankiškumą medžiagų tiekimo ir paslaugų teikimo srityje, nes pastarųjų nutraukimas gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai ir saugumui; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos aspektus atnaujinant ES pramonės strategiją;

34. pabrėžia, kad novatoriška ir konkurencinga duomenų ekonomika yra grindžiama atvirumu ir sąveikumu; pažymi, kad skaidrumas ir sąžininga verslo praktika transporto ir turizmo platformose, ypač susijusi su DI grindžiamais algoritmais, turinčiais įtakos paslaugoms, kainodarai ir reklamai, yra būtina siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą ir pasitikėjimą bei skatinti konkurencinę aplinką.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	25.2.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 1 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Andor Deli, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Clare Daly, Carlo Fidanza, Marianne Vind

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

41	+
ECR	Carlo Fidanza, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
ID	Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo
PPE	Magdalena Adamowicz, Andor Deli, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi
Renew	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	Andris Ameriks, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Marianne Vind, Petar Vitanov
The Left	Clare Daly, João Ferreira, Elena Kountoura

 

1	-
NI	Dorien Rookmaker

 

7	0
ECR	Peter Lundgren
NI	Mario Furore
Verts/ALE	Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (16.3.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentė (*): Sabine Verheyen

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad dirbtinis intelektas (DI) turėtų būti vystomas, diegiamas ir naudojamas sąžiningai ir etiškai, vadovaujantis į žmogų orientuotu požiūriu ir visapusiškai laikantis Sąjungos vertybių ir principų bei užtikrinant žmogaus teises, saviraiškos ir informacijos laisvę, teisę į privatumą, duomenų apsaugą, nediskriminavimą, žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą bei kultūrų įvairovę; pabrėžia, kad teisinėje sistemoje, skirtoje DI, turi būti griežtai paisoma pagrindinių teisių, etinių aspektų ir teisinių apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti mūsų demokratines visuomenes ir piliečius – DI sistemų naudotojus ir vartotojus; pabrėžia, kad skaidrumas ir nepriklausoma priežiūra yra nepaprastai svarbūs norint riboti šališkumą ir vengti visų formų diskriminacijos ar piktnaudžiavimo bei užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi;

2. primena, jog norint, kad DI būtų etiškas, jis turi būti vystomas, diegiamas ir naudojamas tvariai bei socialiniu požiūriu atsakingai, vadovaujantis lyčių lygybės strategija, gerbiant kultūrų įvairovę, skatinant skaitmeninį raštingumą, mažinant skaitmeninę atskirtį ir apsaugant intelektinės nuosavybės teises;

3. akcentuoja didžiulę nuoseklios Sąjungos lygmens vizijos ir strategijos svarbą, siekiant sukurti tikrą, naudotojams visapusiškai naudingą bendrąją skaitmeninę rinką DI įgalėtoje visuomenėje; pakartoja, kad svarbu didinti informuotumą apie DI ir stiprinti raštingumo DI srityje lygį; pabrėžia, jog būtina sudaryti mokymosi ir mokymo galimybes, kad Europos visuomenė galėtų įgyti svarbiausius skaitmeninius įgūdžius ir supratimą apie DI naudojimą bei potencialias su juo susijusias rizikas, o šios technologijos būtų naudojamos visokeriopai jos naudai bei įgalėtų piliečius visapusiškai dalyvauti bendrosios skaitmeninės rinkos ir visuomenės gyvenime; atsižvelgdamas į tai pakartoja, jog laikosi nuomonės, kad DI ir robotika turi būti įtraukti į švietimo planus, kaip pabrėžta neseniai priimtame Skaitmeninio švietimo veiksmų plane; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti sklandų šio plano įgyvendinimą ir vertinimą;

4. pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija daro poveikį švietimo sričiai, kurios laukia esmingiausios nuo privalomo mokyklos lankymo įvedimo permainos; pabrėžia, kad, remiantis kai kuriais skaičiavimais, 65 proc. vaikų, šiandien pradedančių lankyti pradinę mokyklą, galiausiai dirbs naujo pobūdžio darbus, kurie dar nė neegzistuoja; pabrėžia, kad skaitmeninis raštingumas yra esminis įgūdis ir kad būtina užtikrinti vienodas galimybes jį lavinti bei naudotis skaitmenine įranga: tai akcentavo ir su COVID-19 susiję nuotolinio mokymo ir mokymosi iššūkiai; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms stropiai spręsti klausimą dėl skaitmeninės atskirties nulemtų skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti informacijos, mokytis ir dirbti, – taip pat ir tinkamai investuojant į infrastruktūrą, įrangą bei išteklius;

5. akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad DI visoje Europoje būtų plačiai prieinamas kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, siekiant nuolat užtikrinti vienodas sąlygas ir sąžiningą konkurenciją visoms suinteresuotosioms šalims Europoje;

6. akcentuoja DI technologijų potencialą kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės požiūriu, pradedant geresniu auditorijos valdymu, informavimu ir įtraukimu, baigiant pagalba kuruojant turinį, kultūros archyvų atnaujinimu ir pagalba tikrinant faktus bei duomenų žurnalistika; taip pat akcentuoja tokių DI grindžiamų sprendimų, kaip sakytinės kalbos konvertavimas į rašytinę ir atvirkščiai bei automatinis subtitravimas ir vertimas, potencialą stiprinant neįgaliųjų, įskaitant regos ir klausos sutrikimų turinčius asmenis, bei kitų pažeidžiamų grupių prieigą prie kultūros, informacijos ir švietimo; ragina imtis veiksmų, kad kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė būtų kaip politikos prioritetas įtraukiami į DI sritį Sąjungos lygmeniu, ir pabrėžia, kad bendradarbiavimas su šiais sektoriais gali būti neįkainojamas DI inovacijas priartinant prie visuomenės ir ieškant kūrybiškų DI naudojimo sprendimų bei galimybių;

7. pabrėžia, kad Sąjunga nebeturėtų atsilikti pasaulinėse DI varžybose, ypač kalbant apie DI komercinį pritaikymą ir finansavimą; apgailestauja, kad kultūra nėra įtraukiama nei į nacionalinio, nei Sąjungos lygmens DI strategijas ir politikos rekomendacijas; pabrėžia, kad, geriau perpratus DI technologijų rizikas ir naudą, išaugs šių technologijų paklausa visuomenėje ir, savo ruožtu, jų vystymo mastas; šiuo požiūriu ragina valstybes nares investuoti į informavimo apie DI technologijas veiklą; pabrėžia, jog kartu su visomis reikiamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, turi būti sukurta aiški etiško, tvaraus ir socialine atsakomybe pagrįsto DI teisinė sistema, pagal kurią prioritetas būtų teikiamas kūrybiškumui ir prieigai prie kultūros, kad Sąjunga taptų technologinės plėtros, DI grindžiamų inovacijų ir vertės kūrimo visame pasaulyje lydere bei maksimaliai išaugtų DI teikiama nauda, sykiu įvertinant galimą jo riziką visuomenei;

8. ragina visoje Europoje kurti mokytojams skirtas mokymų DI srityje programas naudojant Sąjungos ir nacionalinį finansavimą; primena ypatingus profesinio rengimo ir mokymo reikalavimus, susijusius su DI, ir ragina vadovautis bendradarbiavimu grindžiama Europos lygmens strategija, parengta taip, kad visoje Europoje būtų stiprinamas DI potencialas profesinio rengimo ir mokymo srityje;

9. pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AŽPD)[34] ir Autorių teisių direktyvos[35] perkėlimas į nacionalinę teisę yra nepaprastai svarbus norint sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje būtų skatinama kultūrų įvairovė; primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nėra iki galo perkėlusios šių direktyvų į nacionalinę teisę, kuo greičiau tai padaryti; pabrėžia, kad būsimasis Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas, taip pat Sąjungos duomenų politika ir bet kuris būsimas reglamentas dėl DI, ypač susijęs su kultūros ir kūrybos sektoriais bei pramone, turėtų atitikti šiose direktyvose nustatytus principus ir pareigas;

10. primygtinai ragina Sąjungą imtis veiksmų, kad būtų apsisaugota nuo grėsmių, susijusių su neigiamu DI poveikiu, arba jos būtų švelninamos, ir nustatyti konkrečius taikytinus bazinius standartus ir taisykles, pirmiausia jautrioje tokių teisėsaugos naudojamų DI sistemų, kaip veido atpažinimo programinė įranga, srityje;

11. atkreipia dėmesį į spartų skaitmeninių paslaugų sektoriaus vystymąsi ir todėl akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad naujaisiais reglamentais nebūtų varžomas jo rinkos atvirumas; pabrėžia, kad interneto neutralumo principas turi likti interneto sferos kertiniu akmeniu;

12. mano, kad bet kuri DI sistema turėtų būti grindžiama skaidrumu, paaiškinamumu (kai reikia) ir atskaitomybe, be to, ją taikant turėtų būti paisoma Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų teisių ir pareigų, įskaitant duomenų kiekio mažinimą, tikslo apribojimą bei pritaikytąją ir standartizuotąją duomenų apsaugą;

13. pažymi, kad DI gali būti veiksminga priemonė padedant užtikrinti su internetiniu turiniu susijusių taisyklių taikymą, pvz., atpažįstant neteisėtą ar žalingą turinį, dezinformaciją ar melagingas naujienas, be to, jis gali būti naudojamas siekiant padėti įgyvendinti pranešimo apie neteisėtą turinį ir jo pašalinimo mechanizmą; tačiau pabrėžia, kad, jei DI naudojimas nebus tinkamai reglamentuojamas, gali kilti iššūkių, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, pirmiausia su saviraiškos laisve ir prieiga prie informacijos, kultūrų įvairove ir žiniasklaidos pliuralizmu; atsižvelgdamas į tai primena, kad, Sąjungoje vystant, diegiant ir naudojant DI, turi būti paisoma pagrindinių teisių ir Sąjungos teisės; pabrėžia, kad žmogaus intervencija yra būtina, nes automatiniai mechanizmai, naudojami taisyklių taikymui internete užtikrinti, negali visapusiškai įvertinti konteksto, gali lemti klaidingus teigiamus rezultatus bei pakenkti teisėtai ir sąžiningai veiklai; pabrėžia, kad naudojant DI turi būti griežtai laikomasi skaidrumo principo ir vadovaujamasi aiškiomis atskaitomybės taisyklėmis, užtikrinant veiksmingą skundų nagrinėjimo mechanizmą; pažymi, jog bendrojoje skaitmeninėje rinkoje turėtų būti vadovaujamasi principu, kad tai, kas yra neteisėta realiame gyvenime, yra neteisėta ir internete; sykiu pabrėžia, kad tai, kas yra neteisėta realiame gyvenime, turėtų būti neteisėta ir internete, ypač atsižvelgiant į tokias pagrindines laisves, kaip saviraiškos laisvė;

14. primena, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 13 straipsnyje dėl menų ir mokslo laisvės pažymima, kad menai ir moksliniai tyrimai neturi būti varžomi ir kad akademinė laisvė turi būti gerbiama; atkreipia dėmesį į meninės laisvės pažeidimus Europoje, apibendrintus organizacijos „Freemuse“ parengtoje 2020 m. meninės laisvės padėties ataskaitoje „The State of Artistic Freedom 2020“;

15. primygtinai laikosi nuomonės, kad, naudojant DI, naudotojui turi būti pateikiama išsami ir suprantama informacija apie tai, kaip jis veikia ir kaip galima užginčyti jo naudojimu pagrįstus sprendimus; be to, pažymi, kad DI sugeneruotais rezultatais per se turėtų būti naudojamasi tik kaip orientyru ir jie niekada neturėtų būti traktuojami kaip fiziniai įrodymai;

16. pažymi, kad, stambioms platformoms įsigijus didžiulį kiekį duomenų, paslaugas, teikiamas įvairove ir decentralizacija grindžiamoje sistemoje, apimančioje atviruosius standartus, pakeitė informacijos kiekio ribojimas padarant ją prieinamą ribotam paslaugos prenumeratorių skaičiui, taigi naudotojai tarsi izoliuojami; pabrėžia, kad dėl to kai kurias rinkas charakterizuoja stambios platformos, turinčios svarų tinklo poveikį ir gebančios veikti kaip de facto internetinės prieigos skaitmeninės ekonomikos kontekste valdytojos; todėl mano, kad būtina nustatyti papildomas prievoles, susijusias su duomenų apsauga, skaidrumu, naudotojų pasirinkimu ir sąveikumu, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir vartotojų gerovę;

17. pabrėžia, kad Sąjunga turi siekti taikyti suderintas, nedviprasmiškas, naujausias taisykles, kuriomis nebūtų varžomos vidaus rinkos inovacijos; todėl ragina vadovautis į žmogų orientuotu, subalansuotu ir apdairiu požiūriu į automatizuotą sprendimų priėmimą, kurio laikantis būtų gerbiamos ir saugomos pagrindinės teisės bei paisoma etikos aspektų ir kuris atitiktų taikytiną reglamentavimo sistemą: AŽPD, Autorių teisių direktyvą ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą bei Skaitmeninių paslaugų aktą;

18. primena, kad Europoje turi būti nedelsiant užtikrinta sąžiningesnė konkurencija teikiant internetines kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės paslaugas, siekiant užkirsti kelią duomenų rinkos tinklaveikos ir koncentracijos poveikiui, dėl kurio paprastai daugiau naudos nepagrįstai gauna stambios skaitmeninės bendrovės; šiuo požiūriu teigiamai vertina pasiūlymus dėl Skaitmeninių paslaugų akti ir Skaitmeninių rinkų akto, kurie turėtų padėti toliau formuoti skaitmeninę Europos ateitį;

19. primena, kad, vadovaujantis Chartija ir Europos žmogaus teisių konvencija, valstybės narės ir ES institucijos turi pareigą užtikrinti, kad, naudojant naujas ir besiformuojančias technologijas, nebūtų nepagrįstai varžomos kiekvieno asmens teisės į privatumą, duomenų apsaugą, saviraiškos ir susirinkimų laisvę, nediskriminavimą, orumą bei kitas pagrindines teises;

20. pažymi, kad Sąjunga turi skirti dėmesio tam, kaip saugomi ir tvarkomi duomenys; pabrėžia, kad turi būti apsaugomas ir duomenų vientisumas, o tai, kaip duomenis interpretuoja DI, neturi tapti spaudimo ar diskriminacijos priežastimi;

21. pabrėžia, jog norint, kad Europos skaitmeninė rinka klestėtų ir kad būtų galima vystyti veiksmingą bei etikos principais pagrįstą DI, būtini didžiuliai kokybiškų, suderinamų duomenų kiekiai; pabrėžia, jog svarbu, kad bet kokia būsima DI politikos sistema būtų rengiama užtikrinant aukšto lygio asmens duomenų apsaugą ir kontrolę, o asmens duomenys turi būti tvarkomi sąžiningai, nediskriminuojant ir gavus atitinkamo asmens sutikimą bei sykiu laikantis visų duomenų apsaugos ir privatumo taisyklių; primena, kad bet koks automatizuotas sprendimų priėmimas naudojant algoritmus turi būti skaidrus ir grindžiamas atskaitomybe, deramai gerbiant visų susijusių subjektų teises ir pareigas, siekiant vengti klaidingo duomenų aiškinimo;

22. pabrėžia, jog norint, kad Sąjunga taptų lydere su DI susijusių technologijų, kurias taikant būtų paisoma etikos standartų ir pagrindinių teisių, naudojimo srityje ir liktų konkurencinga pasaulinėje skaitmeninėje rinkoje bei semtų viso jos potencialo naudą, ji turi ugdyti savo pajėgumus, – taip pat ir naudodamasi Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT), – ragindama daugiau žmonių siekti karjeros su IRT susijusiuose sektoriuose, pvz., apmokydama daugiau DI srities duomenų specialistų ir tokių susijusių naujų sričių, kaip investicijos į DI ir DI saugumas, specialistų; ragina atsižvelgiant į šį tikslą labiau remti tinklų, kurių veikla būtų pagrįsta didesniu dėmesiu DI, kūrimą ir stiprinimą, sykiu toliau analizuojant galimybę sukurti visos Europos universitetą ir mokslinių tyrimų tinklus, kurie ypatingą dėmesį skirtų DI; pabrėžia, kad duomenų specialistų ir šios srities profesionalų trūkumas gali, be kita ko, lemti klaidingą duomenų interpretavimą, kuris gali lemti šališkumą ir rezultatų iškraipymą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	15.3.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Asim Ademov, Isabella Adinolfi, Christine Anderson, Ilana Cicurel, Gilbert Collard, Gianantonio Da Re, Laurence Farreng, Tomasz Frankowski, Hannes Heide, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Niyazi Kizilyürek, Ryszard Antoni Legutko, Predrag Fred Matić, Dace Melbārde, Victor Negrescu, Niklas Nienaß, Peter Pollák, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Monica Semedo, Andrey Slabakov, Massimiliano Smeriglio, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Theodoros Zagorakis, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Christian Ehler, Marcel Kolaja

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

29	+
ECR	Ryszard Antoni Legutko, Dace Melbārde, Andrey Slabakov
ID	Christine Anderson, Gilbert Collard, Gianantonio Da Re
NI	Isabella Adinolfi
PPE	Asim Ademov, Christian Ehler, Tomasz Frankowski, Peter Pollák, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Theodoros Zagorakis, Milan Zver
Renew	Ilana Cicurel, Laurence Farreng, Irena Joveva, Monica Semedo
S&D	Hannes Heide, Petra Kammerevert, Predrag Fred Matić, Victor Negrescu, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Massimiliano Smeriglio
The Left	Niyazi Kizilyürek
Verts/ALE	Marcel Kolaja, Niklas Nienaß

 

0	-

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (25.2.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentė (*): Marion Walsmann

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Bendroji informacija

1. pabrėžia visapusiškai veikiančios bendrosios skaitmeninės rinkos svarbą ir galimą dirbtinio intelekto (DI), robotikos ir susijusių technologijų naudojimo teigiamą poveikį mūsų rinkoms ir visuomenei, nes jomis gali būti prisidedama sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria visuomenė, kas ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu; vis dėlto mano, kad reikia tinkamai atsižvelgti į socialinį ir ekonominį, teisinį ir etinį poveikį vadovaujantis ES vertybėmis, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą vartotojams ir įmonėms;

2. pabrėžia, kad būtina remti MVĮ, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių skaitmeninę pertvarką, nes jie sudaro Europos ekonomikos pagrindą ir atlieka svarbų vaidmenį naudojant naujas technologijas Europoje; ragina Komisiją vadovautis proporcingu požiūriu ir suteikti tokioms įmonėms galimybę plėtoti ir diegti inovacijas, į būsimus teisės aktus įtraukiant konkrečių MVĮ ir pradedančiųjų įmonių skaitmeninimo priemonių, atlikti MVĮ tinkamumo patikrą prieš priimant teisės aktus ir kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir kliūtis, be kita ko, atsižvelgiant į jų padėtį kiekviename skaitmeninės pertvarkos etape, rengiant teisingus ir veiksmingus standartus, šalinant nereikalingas teisines prieigos prie duomenų kliūtis ir gerinant tarpvalstybinę prieigą prie skaitmeninio turinio, sykiu užtikrinant, kad būtų pasiekti pagrindiniai politikos tikslai;

3. pabrėžia, kad MVĮ skaitmeninėje rinkoje susiduria su daugybe iššūkių, nes daug jų savininkų nežino apie sukuriamų duomenų vertę, neturi jiems tvarkyti reikalingų priemonių ir nėra pakankamai pasirengę veikti skaitmeninėje ekonomikoje, taip pat kad norint realiai įgyvendinti MVĮ galimybes kreiptis į teismą reikia turėti patirties teisės ir technologijų srityje, o šis derinys yra retai pasitaikantis ir brangus; todėl ragina Komisiją į savo skaitmeninių įgūdžių strategiją įtraukti praktinių žinių teisės ir technologijų srityje skatinimą Europoje; pabrėžia, kad reikia padidinti investicijas ir palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti naujos finansavimo priemonės įmonėms (įskaitant MVĮ ir startuolius) dirbtinio intelekto srityje visoje Europoje remti;

4. pažymi, kad bendroji skaitmeninė rinka ir DI sparčiai vystomi, todėl pabrėžia lanksčios, perspektyvios, proporcingos ir suderintos Europos sistemos svarbą; primygtinai ragina Komisiją parengti pasiūlymų ir iniciatyvų, kurie būtų pagrįsti tinkama pusiausvyra remiant inovacijas ir užtikrinant vartotojų saugą ir apsaugą, vengiant, viena vertus, visiems tinkančio požiūrio ir, kita vertus, rinkos susiskaidymo dėl skirtingų nacionalinių metodų taikymo, be kita ko, pašalinant nereikalingas sektorines kliūtis DI srityje;

Europos vartotojų naudojimosi DI gerinimas

5. pabrėžia, kad reikia naujos DI reguliavimo sistemos, kad būtų galima šalinti potencialią autonominio sprendimų priėmimo riziką ir kuo labiau padidinti naudotojų pasitikėjimą bei naudą jiems, sykiu apsaugant ES gyventojų interesus ir užtikrinant tinkamą apsaugos lygį; todėl ragina Komisiją parengti išsamų poveikio vertinimą, kuriame būtų nurodytos galiojančių teisės aktų teisinės spragos, ir pateikti pasiūlymą dėl rizika grindžiamos, inovacijoms palankios, tvirtos ir perspektyvios teisės aktų sistemos, parengtos laikantis humanistinio ir į žmogų orientuoto požiūrio dėl DI ir automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų naudojimo, kuriuo būtų siekiama panaikinti teisines spragas nedarant poveikio galiojantiems konkretiems sektoriams skirtiems teisės aktams;

6. yra tvirtai įsitikinęs, kad DI ir didelės rizikos apibrėžtys turėtų būti suderintos ir perspektyvios, kad būtų galima užtikrinti teisinį aiškumą vartotojams ir įmonėms, be kita ko, joms reiškiant pretenzijas dėl veikimo sutrikimo ar incidento vadovaujantis rizika grindžiamu metodu; primena, kad taikant tokį metodą reikėtų atsižvelgti į tai, kad naudojant šias technologijas gali būti pažeistos pagrindinės teisės ir keliama žala asmenims arba visai visuomenei, ir primena, kad visapusišką didelės rizikos DI taikomųjų programų kūrimo, diegimo ir naudojimo priežiūrą visais atvejais turi vykdyti žmonės;

7. mano, kad aiškių Europos taisyklių dėl atsakomybės nustatymo DI taikomųjų programų sukelto gedimo ar nelaimingo atsitikimo atveju nebuvimas yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių plačiu mastu taikyti DI grindžiamas technologijas, ir todėl yra įsitikinęs, kad reikia atnaujinti galiojančius teisės aktus atsižvelgiant į technologinę plėtrą, įskaitant plėtrą, kuri vyksta naudojant DI; primygtinai ragina Komisiją, be kita ko, atnaujinti Atsakomybės už gaminius direktyvą[36], visų pirma iš naujo apibrėžti sąvokas „produktas“, „žala“ ir „trūkumas“, ir apsvarstyti galimybę patikslinti sąvoką „prievolė įrodyti“, kuri turėtų atitikti Bendros gaminių saugos direktyvos[37] pakeitimus, taip pat pasiūlyti poveikio vertinimo rezultatais paremtą DI operatorių atsakomybės sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į DI naudotojų ir vartotojų pažeidžiamumą, užtikrinama jų veiksminga apsauga, teisingas žalos, kurią sukėlė DI, atlyginimas, ir kuri būtų grindžiama operatoriaus kontroliuojamos veiklos rizikos dalimi, atsižvelgiant į kūrimo ir diegimo etapą; pabrėžia, kad teisės aktų peržiūra turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į atitinkamas Europos Parlamento rekomendacijas;

8. pabrėžia, kad visuomenei ir vartotojams turėtų būti naudingas atsakingo DI technologijų, kurios teikia naudą piliečiams, kuria galimybes įmonėms ir tarnauja visuomenės gerovei, kūrimas, diegimas ir naudojimas; todėl prašo Komisijos apibrėžti DI, robotikos ir susijusių technologijų kūrimo, diegimo ir naudojimo etikos normas, visapusiškai paisant žmogaus teisių ir užtikrinant žmogiškąjį orumą, teisingumą, saugą, saugumą, skaidrumą, gerą valdymą ir vartotojų teisių apsaugą atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo principus, ir ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis dėl etikos principų taikymo ir įgyvendinimo, rengti gaires ir įtraukti gyventojus ir atitinkamus suinteresuotuosius asmenis;

9. pabrėžia, kad DI mokymo tikslais labai svarbu užtikrinti laisvą duomenų judėjimą tinkamai veikiančioje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu[38], ir kad tai turėtų būti grindžiama tvirta pamatine teisine sistema, kuri skatintų įmonių tarpusavio pasitikėjimą ir prireikus apimtų tinkamas, nediskriminacines ir sąžiningas sutartines taisykles, kurias taikant būtų šalinami esami galios ar rinkos pusiausvyros sutrikimai, užtikrinamas vartotojams palankus požiūris į prieigą prie duomenų ir jų kontrolę, šalinamos bereikalingos prieigos prie duomenų kliūtys laikantis Europos duomenų apsaugos taisyklių, įskaitant, esant atitinkamoms sąlygoms, duomenis, susijusius su bendrojo intereso paslaugų teikimu, vadovaujantis galiojančia Sąjungos teise; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą sukurti tikrą Europos bendrąją duomenų rinką, kuri sudarytų sąlygas įmonėms pradėti ir plėsti veiklą, diegti inovacijas ir konkuruoti arba bendradarbiauti sąžiningomis sąlygomis;

10. primena DI technologijų pasaulinį aspektą ir pabrėžia, kad ES turėtų siekti pasaulio lyderės vaidmens DI plėtros srityje; ragina Komisiją skatinti nuoseklų tarptautinį bendradarbiavimą su panašių pažiūrų valstybėmis, kad jį vykdant būtų prisidedama prie Europos subjektų ir kitų daugiašalių forumų sinergijos DI srityje kūrimo siekiant suderinti veiksmus ir geriau koordinuoti jo kūrimą; primygtinai ragina Komisiją remti daugiašales pastangas atitinkamuose forumuose derėtis dėl tarptautinio standartizacijos proceso, kuriuo būtų vadovaujamasi kuriant, diegiant ir naudojant DI; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į siekį sukurti visuotinę skaitmeninio bendradarbiavimo strategiją ir pasiekti transatlantinį susitarimą dėl DI;

Bendrosios rinkos veikimas, kiek tai susiję su skaitmeniniais elementais

11. pabrėžia, kad gyventojai, kaip naudotojai ir vartotojai, visada turėtų būti laiku aiškiai ir suprantamai informuojami apie tai, kad taikomos algoritmų sistemos ir kad jų duomenis jau saugo griežtos duomenų apsaugos taisyklės, pvz., Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir E. privatumo direktyva[39]; ragina skubiai priimti griežtą e. privatumo reglamentą ir užtikrinti veiksmingą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento vykdymą ir jo principų laikymąsi, būtent principų dėl pritaikytosios ir standartizuotosios privatumo apsaugos laikymąsi; palankiai vertina tai, kad Komisija yra numačiusi priemonių, kuriomis siekiama įgalinti asmenis naudotis savo teisėmis, ir kad ji skatina diegti į vartotojus orientuotas sistemas, grindžiamas sąžininga ir nediskriminacine praktika, suteikiančia galimybių vartotojams kontroliuoti savo pasirinkimą visada apsaugant jų teisę į sutikimą, teisę į paaiškinimą ir, jei įmanoma, teisę naudotis prijungtu prietaisu ir visomis jo funkcijomis, net jei vartotojas nesutinka dalytis duomenimis su prietaiso gamintoju ar trečiosiomis šalimis;

12. prašo Komisijos užtikrinti, kad naudotojai ir vartotojai būtų tinkamai informuojami, o jų teisės būtų aiškiai apibrėžtos ir veiksmingai užtikrinamos tais atvejais, kai DI sistemos parenka produktą ar paslaugą pagal naudotojų poreikius ir kai jie naudojasi automatizuotomis sprendimų priėmimo sistemomis arba kai jų atžvilgiu taikomi autonominiai procesai ar sprendimai, taip pat užtikrinti, kad taikant automatizuotas sprendimų priėmimo sistemas vartotojai bendrojoje rinkoje nepatirtų žalos ir negautų subjektyvių, nesąžiningų, netinkamų arba neteisėtų šališkų ar diskriminacinio pobūdžio rezultatų;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad pasitelkdamos savimokos funkciją turinčius algoritmus įmonės gali išsamiai susipažinti su vartotojo asmenine padėtimi ir elgesio modeliais ir taip jos įgyja galimybę pritaikyti savo reklamą; pabrėžia, kad Skaitmeninių paslaugų akte reikia užtikrinti tvirtą vartotojų teisių apsaugą, visų pirma siekiant apsaugoti, be kita ko, saviraiškos ir informacijos laisvę ir laisvę teikti paslaugas, tačiau taip pat apsaugoti vartotojus nuo žalingos verslo praktikos, paremtos reklama arba duomenų naudojimu, kai vartotojas tam nėra davęs sutikimo; primena būtinybę užtikrinti sutarties sąlygų skaidrumą, kad vartotojas galėtų pasirinkti turėdamas informaciją, ir galimybės dalytis duomenimis su trečiosiomis šalimis ir šio dalijimosi apimties sąlygas;

14. pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį interneto platformų su vartotojais susijusių taisyklių skaidrumą, taip pat jų atitiktį Europos vartotojų apsaugos standartams, ir kad visiškai nepriimtina, jog vartotojams siūlomi nesaugūs ir padirbti gaminiai; todėl pabrėžia, kad bendrojoje skaitmeninėje rinkoje turi būti nustatyta ir įgyvendinama aiški elektroninių prekyviečių atsakomybė, pagrįsta proporcingumo principu; nurodo, kad Skaitmeninių paslaugų akte turėtų būti išaiškintos turinio prieglobos platformų atsakomybės už jose esančias parduodamas ar reklamuojamas prekes taisyklės, kad būtų galima užtikrinti, jog esamų vartotojų apsaugos priemonių būtų laikomasi visais atvejais, ir susijusios mažmenininkų ir vartotojų teisių gynimo priemonės, be kita ko, užpildant teisinę spragą, kuriai esant vartotojas negavo iš tiekėjo to, ką jis turėjo teisę gauti pagal teisės aktus arba pagal sutartį dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, pavyzdžiui, dėl to, kad negalima nustatyti pirminio pardavėjo (verslo principas „pažink savo klientą“); siūlo apsvarstyti galimybę reikalauti, kad paslaugas ES teikiantys skaitmeninių paslaugų teikėjai iš trečiųjų šalių turėtų savo atstovą Sąjungoje;

15. ragina Komisiją įvertinti paskirstytojo registro technologijų, įskaitant blokų grandines, kūrimą ir naudojimą, konkrečiai – išmaniąsias sutartis bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir pateikti gaires bei apsvarstyti galimybę parengti tinkamą teisinę sistemą, kad būtų galima užtikrinti įmonėms ir vartotojams teisinį tikrumą, visų pirma teisėtumo ir išmaniųjų sutarčių vykdymo tarpvalstybinėse situacijose užtikrinimo ir, kai taikytina, notarinių reikalavimų klausimais;

16. pripažįsta, kad esama rinkos pusiausvyros sutrikimų, susijusių su skaitmeninėmis įmonėmis, kadangi didelės platformos, turinčios didelį poveikį tinklui (pavyzdžiui, dėl savo turimų duomenų), galėtų primesti savo verslo praktiką vartotojams ir klientams ir atitinkamai skaitmeninėje ekonomikoje de facto veikti kaip interneto prieigos valdytojai, o tai sudarytų reikšmingų kliūčių ir nesąžiningą konkurenciją, kas MVĮ darytų neproporcingai didelę įtaką; primygtinai ragina Komisiją nustatyti priemonių, kuriomis būtų apsaugomos vartotojų, startuolių ir MVĮ teisės, vidaus rinkoje vėl sudarant vienodas sąlygas ir nustatant aiškias sąveikumo ir skaidrumo prievoles.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	22.2.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Manon Aubry, Gunnar Beck, Geoffroy Didier, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Ibán García Del Blanco, Jean-Paul Garraud, Esteban González Pons, Mislav Kolakušić, Gilles Lebreton, Karen Melchior, Jiří Pospíšil, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Ernő Schaller-Baross, Stéphane Séjourné, Raffaele Stancanelli, Marie Toussaint, Adrián Vázquez Lázara, Axel Voss, Marion Walsmann, Tiemo Wölken, Lara Wolters, Javier Zarzalejos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Andrzej Halicki, Javier Nart, Emil Radev

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24	+
PPE	Geoffroy Didier, Esteban González Pons, Jiří Pospíšil, Ernő Schaller-Baross, Axel Voss, Marion Walsmann, Juan Ignacio Zoido Álvarez
S&D	Ibán García Del Blanco, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Tiemo Wölken, Lara Wolters
RENEW	Pascal Durand, Karen Melchior, Stéphane Séjourné, Adrián Vázquez Lázara
ID	Gunnar Beck, Jean-Paul Garraud, Gilles Lebreton
VERTS/ALE	Marie Toussaint
ECR	Angel Dzhambazki, Raffaele Stancanelli
GUE/NGL	Manon Aubry
NI	Mislav Kolakušić

 

0	-

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (15.2.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo: Kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir DI naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentė: Annalisa Tardino

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi dirbtinio intelekto (DI) technologijos kuriamos sparčiai ir yra naudojamos daugelyje sektorių, o tai suteikia didžiulių galimybių valstybėms narėms, jų piliečiams ir Europos ekonomikai;

B. kadangi, atsižvelgiant į koronaviruso sukeltą krizę ir jos daromą didelį poveikį mūsų gyvenimui didinant skaitmeninių priemonių naudojimą, poreikis sukurti patikimą ir saugią dirbtinio intelekto taikymo sistemą yra dar aktualesnis;

C. kadangi dirbtinio intelekto naudojimas taip pat kelia riziką ir susirūpinimą dėl asmens duomenų rinkimo, naudojimo ir sklaidos etikos, apimties ir skaidrumo;

D. kadangi dabartinė ES teisinė sistema, taip pat vartotojų apsaugos srityje, ir produktų saugos bei atsakomybės taisyklės ne visada atitinka paskirtį veiksmingai šalinti riziką, kurią kelia dirbtinis intelektas, robotika ir susijusios technologijos;

1. pabrėžia, kad reikia sukurti patikimą ir saugią dirbtinio intelekto taikymo sistemą, kuri būtų paremta galiojančiais teisės aktais; mano, kad dirbtinio intelekto taikymas Sąjungoje ir susijusių ES piliečių asmens duomenų naudojimas turėtų laikytis mūsų vertybių ir pagrindinių teisių, kurios pripažįstamos ES pagrindinių teisių chartijoje, pvz., žmogaus orumo, privatumo, duomenų apsaugos ir saugumo;

2. pabrėžia, kad svarbu sukurti dirbtinio intelekto aplinką, kurioje būtų galima kuo labiau padidinti dirbtinio intelekto technologijų galimybes ir sumažinti jų keliamą riziką, visų pirma užkirsti kelią jų naudojimui piktavališkais tikslais; pabrėžia, kad siekiant išvengti teisinio netikrumo tokioje sistemoje turėtų būti aiškiai apibrėžta tinkama atsakomybės, atskaitomybės, saugumo ir atsekamumo tvarka;

3. pabrėžia, kad, kadangi dirbtinis intelektas iš esmės apima duomenų tvarkymą, jis turi laikytis ES duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR);

4. primena, kad dirbtinis intelektas gali lemti šališkumą, taigi ir įvairių formų diskriminaciją, pvz., diskriminaciją dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad turi būti visapusiškai apsaugotos kiekvieno asmens teisės ir kad dirbtinio intelekto iniciatyvos jokiu būdu negali būti diskriminuojančios;

5. pabrėžia, kad toks šališkumas ir diskriminacija gali atsirasti dėl jau šališkų duomenų rinkinių, atspindinčių dabartinę diskriminaciją visuomenėje; pabrėžia, kad dirbtinis intelektas turi vengti šališkumo, dėl kurio atsiranda draudžiama diskriminacija, ir neturi atkartoti diskriminacijos procesų; pabrėžia, kad kuriant dirbtinio intelekto technologijas reikia atsižvelgti į šią riziką, taip pat pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su dirbtinio intelekto technologijų teikėjais siekiant pašalinti vis dar išliekančias spragas, dėl kurių sudaromos palankesnės sąlygos diskriminacijai; rekomenduoja, kad dirbtinio intelekto kūrimo ir plėtojimo grupėse būtų atspindėta visuomenės įvairovė;

6. pabrėžia, kad tarpusavyje susieto dirbtinio intelekto ir robotikos tinklų vientisumo ir saugumo užtikrinimas yra be galo svarbus ir kad būtina imtis tvirtų priemonių siekiant užtikrinti atsparumą atakoms ir užkirsti kelią saugumo pažeidimams, duomenų nutekėjimui, „duomenų užnuodijimui“, kibernetiniams išpuoliams ir netinkamam asmens duomenų naudojimui;

7. pakartoja, kad svarbu nepriklausomoms viešosioms duomenų apsaugos institucijoms suteikti reikiamų išteklių, kad jos galėtų stebėti, kaip laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų, ir veiksmingai užtikrinti jų laikymąsi;

8. pabrėžia, kad siekiant visapusiškai apsaugoti pagrindines teises yra svarbus algoritmų skaidrumas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į esminius etinius ir teisinius aspektus, teisės aktų leidėjai turi apsvarstyti sudėtingą atsakomybės klausimą, visų pirma kūno sužalojimo ir materialinės žalos atveju, ir kad atsakomybė už visas dirbtinio intelekto taikomąsias programas visada turėtų tekti fiziniam ar juridiniam asmeniui;

9. pažymi, kad dirbtinis intelektas dažnai naudojamas siekiant sudaryti sąlygas automatizuotiems sprendimų priėmimo algoritmams platinti ir tvarkyti naudotojams rodomą turinį; pabrėžia, kad šie algoritmai naudotojams atlieka vadinamosios juodosios dėžės funkciją; ragina Komisiją pasiūlyti rekomendacijų, kaip padidinti naudotojų vykdomą jų matomo turinio kontrolę, ir reikalauti užtikrinti, kad dirbtinio intelekto taikomosios programos ir interneto platformos suteiktų naudotojams galimybę pasirinkti, kad turinys būtų rodomas neutralia eilės tvarka, kad jie galėtų geriau kontroliuoti, kaip reitinguojamas jiems rodomas turinys, įskaitant galimybes reitinguoti ne pagal įprastus turinio vartojimo įpročius ir visiškai atsisakyti bet kokio turinio kuravimo;

10. pabrėžia, kad kuriant dirbtinio intelekto sistemas turi būti laikomasi skaidrumo ir atskaitomybės principų ir sudaromos sąlygos žmonėms suprasti veiksmus ir sprendimus, kuriuos lemia dirbtinio intelekto technologija; pabrėžia, kad kuriant dirbtinio intelekto technologijų reglamentavimo sistemą svarbu užtikrinti į žmogų orientuotą požiūrį, kad būtų užtikrinta pagarba pagrindinėms teisėms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naudotojai turi žinoti, kaip naudojami jų duomenys ir kada jie bendrauja ar sąveikauja su dirbtinio intelekto sistema, siekiant didinti vartotojų informuotumą, pasitikėjimą ir pasitikėjimą naujomis technologijomis;

11. primena, kad BDAR numatyta teisė būti informuotam apie duomenų tvarkymo logiką;

12. primena, kad pagal BDAR 22 straipsnį asmenys turi teisę į žmogaus įsikišimą, kai automatizuotu duomenų tvarkymu grindžiamas sprendimas jiems daro didelį poveikį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	4.2.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 1 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Malik Azmani, Pernando Barrena Arza, Nicolas Bay, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Clare Daly, Marcel de Graaff, Anna Júlia Donáth, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Andrzej Halicki, Balázs Hidvéghi, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Lívia Járóka, Assita Kanko, Peter Kofod, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Maite Pagazaurtundúa, Nicola Procaccini, Emil Radev, Paulo Rangel, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Dragoş Tudorache, Tom Vandendriessche, Jadwiga Wiśniewska, Javier Zarzalejos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Anne-Sophie Pelletier, Tomáš Zdechovský

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

48	+
ECR	Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Patryk Jaki, Assita Kanko, Nicola Procaccini, Jadwiga Wiśniewska
ID	Nicolas Bay, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche
NI	Laura Ferrara, Martin Sonneborn, Milan Uhrík
PPE	Magdalena Adamowicz, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Lena Düpont, Andrzej Halicki, Balázs Hidvéghi, Lívia Járóka, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Emil Radev, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Javier Zarzalejos, Tomáš Zdechovský
RENEW	Malik Azmani, Anna Júlia Donáth, Sophia in ‘t Veld, Moritz Körner, Maite Pagazaurtundúa, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache
VERTS/ALE	Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Damien Carême, Alice Kuhnke, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Tineke Strik

 

1	-
ID	Marcel de Graaff

 

4	0
The LEFT	Pernando Barrena Arza, Clare Daly, Cornelia Ernst, Anne-Sophie Pelletier

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (22.3.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Europos skaitmeninės ateities formavimas: kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentas: Konstantinos Arvanitis

 

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi ketvirtoji pramonės revoliucija ir skaitmeninimas bei dirbtinio intelekto (DI) plėtra lemia ne tik esminius ir struktūrinius darbo rinkos, darbo vietų, darbo modelių ir darbuotojų darbo profilių, bet ir vartotojų elgsenos ir apskritai žmonių gyvenimo būdo pokyčius; kadangi tikimasi, jog šie pokyčiai bus naudingi piliečiams ir visuomenei, nes jie pagerins gyvenimo kokybę ir atsiras naujų užimtumo galimybių bei bus kuriami tvaresni verslo modeliai, tačiau sykiu kils tam tikro pobūdžio rizikos ir iššūkių, dėl kurių reikės nuolat ir dinamiškai vertinti ir pritaikyti atitinkamas teisines sistemas pagal ES taisykles ir principus, pvz., Europos socialinių teisių ramstį, ES pagrindinių teisių chartiją ir Europos socialinę chartiją, taip pat Aukšto lygio ekspertų grupės Patikimo dirbtinio intelekto etikos gaires[40];

B. kadangi naujos skaitmeninės pertvarkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamos galimybės turėtų suteikti galių visiems ES piliečiams ir pagerinti jų galimybes klestėti;

C. kadangi skaitmeninimas ir DI gali iš esmės pakeisti žmonių informacijos gavimo, bendravimo ir mąstymo įpročius;

D. kadangi atsižvelgiant į reikšmingus iššūkius, kurių kyla dėl DI sinergijos su darbo rinka, švietimo sistema turėtų geriau numatyti būsimus darbo rinkos poreikius ir gebėti atitinkamai prie jų prisitaikyti;

E. kadangi DI naudojimas gali padėti kurti saugesnes ir įtraukesnes darbo vietas ir darbo rinkas;

F. kadangi DI ir skaitmeninimas labai palengvina žmogaus ir mašinos sąveiką ir teikia ekonominę ir visuomeninę naudą bei naujų galimybių įmonėms ir darbuotojams, tačiau sykiu kelia nemažai etinių, teisinių ir su užimtumu susijusių problemų; kadangi taikant DI darbe galima pagerinti darbo rinkų įtraukumą ir darbuotojų saugą bei sveikatą, tačiau jį pasitelkiant taip pat galima stebėti, vertinti, prognozuoti ir orientuoti darbuotojų veiklos rezultatus, o tai gali turėti tiesioginių ir netiesioginių pasekmių jų karjerai; kadangi DI turėtų teigiamai veikti darbo sąlygas ir būti grindžiamas pagarba žmogaus ir pagrindinėms teisėms bei Sąjungos vertybėms; kadangi DI turėtų būti orientuotas į žmogų, stiprinti žmonių ir visuomenės gerovę bei prisidėti prie sąžiningos ir teisingos pertvarkos; kadangi pasitelkiant DI socialinės grupės, kurios anksčiau buvo atskirtos, pvz., neįgalieji, gali turėti daugiau galimybių įsidarbinti, ir kadangi tam tikrų užimtumo sektorių išnykimo pavojų turėtų atsverti sukuriamos naujos užimtumo galimybės ir daugiau bei geresnių darbo vietų nei tos, kurios buvo prarastos;

G. kadangi vidutiniškai 16 proc. ES darbuotojų baiminasi, jog dėl skaitmeninimo jų įgūdžiai taps nebeaktualūs[41];

H. kadangi DI teikiamas strateginis prioritetas, o visą jo potencialą galima išnaudoti tik jei naudotojai ir vartotojai suvokia jo galimą naudą ir keliamus iššūkius; kadangi žinoma atvejų, kai DI buvo naudojamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus, pvz., su duomenų apsauga susijusius teisės aktus;

I. kadangi teikiamas galimybes ir keliamą riziką būtina įtraukti į švietimo procesą, be kita ko, siekiant pašalinti skaitmeninę atskirtį, ir rengti Europos lygmens informavimo kampanijas, kurių metu būtų tinkamai pristatomi pagrindiniai visų DI plėtros aspektų ypatumai;

J. kadangi technologijomis pagrįstas sekimas, stebėsena ir kontrolė darbo vietoje[42] gali kelti nederamą spaudimą darbuotojams greičiau ir veiksmingiau atlikti darbą ir registruoti jų elgesio modelius;

K. kadangi įmonės, darbuotojai ir jų atstovai dažniausiai neturi žinių apie DI taikomąsias programas, jų funkcijas ir duomenis, kuriais jos grindžiamos;

L. kadangi darbo rinkoje didėja konkrečių DI srities įgūdžių ir aukšto lygio specialistų paklausa, tačiau būtiną supratimą apie DI turi turėti visi ES piliečiai, kad galėtų tvarkyti savo kasdienį gyvenimą;

M. kadangi šiuo metu sparčiai vykstant technologiniams pokyčiams dažnai sykiu skleidžiama melaginga informacija, pramanai ir klaidingas supratimas, o tai gali pakenkti teigiamiems technologinės plėtros aspektams ir galimybėms;

N. kadangi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama teisė į tai, kad nebūtų taikoma elektroninio įdarbinimo praktika be žmogaus įsikišimo;

O. kadangi skaitmeninei atskirčiai būdingi specifiniai socialiniai ir ekonominiai, lyties, amžiaus, geografiniai ir prieinamumo aspektai, į kuriuos būtina atsižvelgti;

P. kadangi kilus COVID-19 pandemijai greta skaitmeninių sprendimų techninio ir socialinio poveikio išryškėjo jų svarba, be kita ko, nuotolinio darbo srityje; kadangi bendrų ES lygmens nuostatų, susijusių su DI taikymu darbe, nėra, o tai gali lemti rinkos iškraipymus ir nepalankią konkurencinę padėtį; kadangi turėtų būti parengta tinkama DI reglamentavimo sistema;

Q. kadangi algoritminis darbo procesų, darbo vietų ir darbuotojų valdymas gali sukelti galios disbalansą ir neaiškumų dėl sprendimų priėmimo, todėl jis turi būti visiškai skaidrus, kad darbuotojai galėtų ginčyti šiuos sprendimus pasitelkdami veiksmingas procedūras; kadangi DI (įskaitant didelės rizikos DI[43]) vis dažniau naudojamas ne tik darbo vietoje, bet ir atliekant kitus administracinius procesus; kadangi turi būti paprastai ir suprantamai pateikiama informacija apie DI naudojimą darbo procesuose, nes algoritmų pagrindinių ypatybių supratimas yra išankstinė etiško naudojimo sąlyga;

R. kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) parengė rekomendacijas dėl DI[44];

S. kadangi pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 22 straipsnio 1 dalį darbuotojai turi teisę į tai, kad jiems nebūtų taikomas sprendimas, kuris pagrįstas tik automatizuotu duomenų tvarkymu; tai reiškia, kad turi būti atliekama žmogaus priežiūra;

T. kadangi žmogaus vykdoma priežiūra ir skaidrumas yra esminis elementas užtikrinant, kad DI sistemos atitiktų susijusius teisės aktus;

U. kadangi Taryba ragina propaguoti etišką ir į žmogų orientuotą požiūrį DI srityje[45];

V. kadangi Europos socialiniai partneriai sudarė pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo, į kurį įtrauktas skyrius dėl DI ir žmogaus kontrolės principo užtikrinimo[46];

W. kadangi pastangos kovojant su šališkumu dėl lyties ir nelygybe skaitmeniniame sektoriuje yra nepakankamos; kadangi lyčių nelygybė įsigalėjusi visose skaitmeninių technologijų srityse, ypač tai susiję su DI, todėl netolimoje ateityje vyrų dominavimo skaitmeniniame sektoriuje tendencija tik stiprės;

X. kadangi Europos Parlamentas savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti[47] paragino uždrausti naudoti DI įdarbinimo procesuose;

1. pabrėžia, koks svarbus bendras Europos požiūris į etinius DI aspektus; pabrėžia, kad būtina skubiai pradėti taikyti standartizuotosios etikos sistemos principą kaip pagrindinį DI projektavimo ir naudojimo principą; pabrėžia, jog ES reglamentavimo sistema turi užtikrinti, kad DI būtų orientuotas į žmogų ir kad skaitmeninėje ekonomikoje būtų visapusiškai gerbiamas vartotojų orumas bei darbuotojų teisės; be to, pabrėžia, kad Europos DI sistemoje[48] turi būti laikomasi ES vertybių ir principų, pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramsčio principų;

2. palankiai vertina teigiamą poveikį, kurį DI galėtų daryti Europos darbo rinkoms, įskaitant darbo vietų kūrimą, saugesnių ir įtraukesnių darbo vietų užtikrinimą, kovą su diskriminacija įdarbinant ir darbo užmokesčio srityje, geresnės įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitikties ir darbo srautų skatinimą, jei vykstant skaitmeninei pažangai užtikrinamas rizikos mažinimas ir reguliariai atnaujinamos reglamentavimo sistemos;

3. pabrėžia, kad per visą sistemos gyvavimo ciklą, ypač kai ji taikoma darbe, DI turi būti orientuotas į žmogų, skaidrus, saugus ir patikimas bei suderinamas su pagrindinėmis teisėmis ir galiojančiais teisės aktais bei reglamentais, visų pirma su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu; ragina sukurti griežtą sertifikavimo sistemą, grindžiamą testų procedūromis ir atsargumo principu, kurią taikant įmonės galėtų parodyti, kad jų DI produktai nepažeidžia pagrindinių teisių ir ES standartų;

4. pažymi, kad prieš kuriant, diegiant ir įgyvendinant DI sistemas turėtų būti atliekamas išsamus rizikos vertinimas, kad būtų įvertintas poveikis pagrindinėms teisėms ir darbo sąlygoms (taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu) ir socialiniai padariniai; pabrėžia, kad toks vertinimas turėtų apimti riziką, susijusią su žmonių priimamais sprendimais ir socialine diskriminacija, taip pat galinčios kilti bet kokio pobūdžio profesinės rizikos analizę;

5. pabrėžia, kad kompetentingos valdžios institucijos turėtų turėti prieigą prie visos informacijos apie mokymo reikmėms naudojamus duomenis, statistinius modelius ir teorinius principus, susijusius su DI sprendimais, bei empirinį jų rezultatų pagrįstumą;

6. pabrėžia, kad skaitmeninė pertvarka turi geriau atsispindėti švietimo ir mokymo sistemose ir turi būti vykdoma atsižvelgiant į demokratijos darbe, gero valdymo ir stiprių viešųjų paslaugų tobulinimo raidą;

7. pakartoja, kad svarbų vaidmenį ugdant skaitmeniniam amžiui reikiamą kvalifikaciją ir kovojant su skaitmenine atskirtimi atlieka švietimas ir nuolatinis mokymasis; ragina valstybes nares investuoti į kokybiškas, poreikiais grindžiamas ir įtraukias švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas bei sektorių, kuriems DI gali padaryti reikšmingą neigiamą poveikį, darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo politiką; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad žmonės įgytų reikiamų raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių įgūdžių bei kompetencijos gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityse, taip pat tokių universalių socialinių emocinių įgūdžių, kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir verslumas; pabrėžia, kad šiuo požiūriu ypatingas dėmesys turi būti teikiamas nepalankioje padėtyje esančių grupių įtraukčiai;

8. pabrėžia, kad DI sistemos ir algoritmai visada turi būti orientuoti į žmogų ir visų pirma būti naudojami kaip pagalbinė priemonė žmogaus vystymuisi; pabrėžia, kad DI neturi būti naudojamas siekiant manipuliuoti racionaliu pasirinkimu ar elgesiu ar jiems pakenkti arba nederamam stebėjimui vykdyti;

9. pripažįsta skaitmeninio amžiaus teikiamas galimybes ir jame kylančius iššūkius, taip pat įvairialypį skaitmeninimo proceso poveikį ES visuomenei, ekonomikai ir užimtumui; pabrėžia, kad reikia plataus masto ir demokratinio dialogo su piliečiais, socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant parengti principus, sistemas ir priemones, kuriais būtų sprendžiamas poveikio darbuotojams ir visuomenei klausimas; pabrėžia, kad naujos technologijos, įskaitant DI, turėtų padėti užtikrinti tvarią ir įtraukią darbo rinką ir geriau suderinti darbuotojų įgūdžius su įmonių poreikiais bei užpildyti laisvas darbo vietas;

10. pabrėžia, kad DI ir visi susiję teisės aktai jokiu būdu neturi daryti poveikio valstybių narių ir ES lygmeniu pripažįstamų pagrindinių teisių įgyvendinimui, įskaitant teisę arba laisvę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinių įstatymų ir (arba) metodų; jie taip pat negali daryti poveikio teisei derėtis, sudaryti ir vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų laikantis nacionalinių įstatymų ir (arba) praktikos;

11. pabrėžia, jog DI gali padėti sudaryti palankesnes sąlygas vyresnių žmonių aktyvumui ir sveikatai, kad pagyvenę žmonės galėtų ilgiau išlikti aktyvūs visuomenėje ir, jei pageidauja, darbo rinkoje;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares priimti informacijos apie DI strategijas, kad būtų užkirstas kelias dezinformacijai ir pramanams; pabrėžia, kad diegiant DI įmonių lygmeniu būtinas socialinis dialogas; yra įsitikinęs, kad prieš diegiant DI būtina konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais ir suteikti pakankamai informacijos; pabrėžia, kad naudojant DI būtina užtikrinti skaidrumą, o taikant DI sistemas darbe turi būti paisoma darbuotojų privatumo ir orumo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad profesinės sąjungos turėtų galimybę patekti į darbo vietą ir bendrauti su darbuotojais, įskaitant atvejus, kai darbas atliekamas skaitmeniniu būdu; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visi darbuotojai, įskaitant skaitmeninės ekonomikos darbuotojus, turėtų teisę vesti kolektyvines derybas ir imtis kolektyvinių veiksmų; rekomenduoja naudoti skaitmeninius sprendimus, siekiant paskatinti kolektyvines derybas;

13. primena akademikų, pramonės atstovų, socialinių partnerių ir vyriausybių bendradarbiavimo skaitmeninės pertvarkos srityje, įskaitant skaitmeninių technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas, svarbą, kad būtų atsižvelgiama į visus socialinius ir žmogiškuosius aspektus6, o diegiant DI būtų taikomos tinkamos ir griežtos DI sistemų testavimo schemos ir darbuotojų mokymo programos; pakartoja, kad toks bendradarbiavimas yra svarbus siekiant geresnio ir laiku vykdomo duomenų vertinimo, siekiant numatyti naujo tipo darbo vietas ir reikalingus įgūdžius bei apskritai trumpalaikį ir ilgalaikį DI poveikį darbo rinkai; pabrėžia, kad būtina užtikrinti stabilų ir tinkamą Europos mokslinių tyrimų programų DI srityje finansavimą;

14. pabrėžia, kad naudotojai ir darbuotojai turi būti informuojami kiekvieną kartą, kai darbo vietoje arba asmeniniams poreikiams pritaikytų produktų ar paslaugų tikslais naudojamos DI sistemos, įskaitant algoritmų taikomus parametrus ir tai, kaip DI naudojamas; pabrėžia, jog svarbu geriau suprasti, kaip algoritmai apdoroja ir vertina duomenis; akcentuoja būtinybę ugdyti su darbe naudojamu DI susijusius įgūdžius užtikrinant darbuotojų ir jų atstovų mokymą bei švietimą, kad jie galėtų geriau suprasti DI sprendimų poveikį;

15. ragina įmonių lygmens socialinius partnerius kartu stebėti, kaip diegiamas DI; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti teikiamas duomenims, kurie pasitelkus DI renkami darbe, ypač jeigu jais naudojamasi priimant sprendimus dėl žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad darbuotojai išlieka savo duomenų savininkais net ir nutraukus darbo santykius; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius analizuoti, ar būtinos specialios nuostatos dėl duomenų apsaugos darbe, susijusios su DI;

16. primena, kad Sąjungos užimtumo ir socialiniai acquis visapusiškai galioja ir DI, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą su skaitmeninėmis paslaugomis susijusį vykdymo užtikrinimą, be kita ko, siekiant užkirsti kelią darbuotojų išnaudojimui ir nedeklaruojamam darbui; pažymi, kad Sąjunga gali tapti pasaulio lydere socialiai atsakingo DI naudojimo propagavimo srityje;

17. primena, kad naudojant ir valdant taikomąsias DI programas, algoritmus ir procesų plėtojimą, daromas poveikis visiems darbo ir darbuotojų teisių aspektams, pvz., įdarbinimo procesams, žmonių ir darbo procesų valdymui, ir jais neturi būti diskriminuojami darbuotojai ar pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys ar didinama nelygybė dėl lyties, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, tautybės, etninės kilmės, rasės ar motinystės; pabrėžia, kad reikia paprastai ir suprantamai pateikti informaciją apie DI naudojimą su darbu susijusiuose procesuose; ragina Komisiją būsimoje DI reguliavimo sistemoje nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kad būtų kovojama su DI keliama diskriminacija, lyčių nelygybe ir stereotipais užtikrinant, kad informacija arba duomenų rinkiniai, naudojami darbo vietoje taikomo DI valdymui ar mokymui, atspindėtų įvairovę ir būtų paremti kokybiškais netendencingais duomenimis, be kita ko, pasitelkiant tokias priemones, kaip vartotojų vertinimo sistemos; pabrėžia, kad dėl DI neturi stiprėti nelygybė ir stereotipai, kai naudojantis algoritmais analoginis tendencingumas ir prietarai paverčiami skaitmeniniais;

18. ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti algoritmines sistemas ir atlikti įprastą rizikos vertinimą, kad būtų galima įvertinti ir suklasifikuoti algoritmų tipus ir taikymo sritis pagal poveikį darbuotojams; ragina Komisiją, valstybes nares ir įmones įvertinti galimą žmonių ir darbuotojų algoritminio valdymo riziką, visų pirma skaidrumo trūkumą, galimą vienišumo ir izoliuotumo jausmą ir galimus sunkumus užtikrinant darbuotojų teisę į privatumą[49], ir palyginti ją su potencialia nauda, pvz., galimybe anksti nustatyti streso, sveikatos sutrikimų ir nuovargio atsiradimą, mažesne priekabiavimo ir smurto rizika ir bendru indėliu į įrodymais pagrįstą prevenciją, rizikos vertinimą ir tikslinę darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS) bei patikrinimus[50]; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą darbuotojų teisių ir orumo apsaugą, apsaugą nuo potencialiai žalingo algoritminių valdymo priemonių naudojimo, pavyzdžiui, priemonių, padedančių numatyti darbuotojų elgesį, veiklos rodiklių nuotolinio stebėjimo tikruoju laiku ir pažangos ir laiko stebėsenos programinės įrangos naudojimo;

19. ragina naujas DI grindžiamas technologijas vertinti vadovaujantis atsargumo principu; akcentuoja pagrindinį principą, kad už mašinų kontrolę ir atskaitomybę visuomet atsakingas žmogus, ir kad sprendimus, priimamus naudojant DI, įskaitant DI teikiamus valdymo sprendimus, turi būti galima užginčyti ir, esant reikalui, atšaukti; pabrėžia, kad turi būti laikomasi DI saugos ir saugumo standartų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo požiūriu svarbi reguliari patikra ir kontrolė, siekiant išvengti klaidingo DI naudojimo pasekmių; primena, kad atsakomybė, susijusi su DI naudojimu, turi būti aiškiai apibrėžta tiek nelaimingų atsitikimų darbe, tiek trečiosioms šalims padarytos žalos atvejais; pakartoja, kad naudojant DI darbe turi būti gerbiama ir tinkamai apsaugota Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į tai, kad nebūtų taikomas sprendimas, pagrįstas tik automatizuotu duomenų tvarkymu;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į struktūriniu požiūriu tikslinę politiką ir programas, kuriomis naudojantis turimomis ES lėšomis būtų remiama darbuotojams ir piliečiams skirta skaitmeninė pertvarka; pabrėžia, kad infrastruktūra ir įgūdžių ugdymas yra būtinos skaitmeninės pertvarkos sąlygos;

21. pabrėžia, kad užtikrinus galimybę įgyti reikiamų įgūdžių ir žinių DI srityje galima pašalinti skaitmeninę atskirtį visuomenėje, ir kad DI sprendimais turėtų būti remiama pažeidžiamų grupių (pavyzdžiui, neįgaliųjų ar atokiose arba kaimo vietovėse gyvenančių asmenų) integracija į darbo rinką;

22. pažymi, kad prieiga prie DI sprendimų yra glaudžiai susijusi su prieiga prie sparčiojo interneto ir kad dėl šios priežasties plačiajuosčio ryšio diegimui turėtų būti teikiama pirmenybė, kad būtų galima užkirsti kelią diskriminacijai ir nelygiavertei prieigai prie šių technologijų, visų pirma kaimo, retai apgyvendintose, periferinėse, pasienio vietovėse ir salose;

23. atkreipia dėmesį į galimybes, atsiveriančias skaitmeninėje ekonomikoje veikiančioms Europos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); pabrėžia, kad įmonėms reikia pakankamos finansinės ir organizacinės paramos inovacijoms ir visų sektorių ir paslaugų darbuotojų ir darbdavių skaitmeninių įgūdžių gerinimui;

24. primena savo raginimą užtikrinti teisinę platformų darbuotojų apsaugą, kad būtų užtikrintos jų darbo teisės ir prieiga prie tinkamos socialinės apsaugos vadovaujantis 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių[51]; ragina valstybes nares pagerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas ir galimybes įsidarbinti ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas bei mokymosi visą gyvenimą galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad platformų darbuotojai galėtų veiksmingai naudotis teise į duomenų perkeliamumą, įskaitant vartotojų pateiktą jų reitingavimą;

25. ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų reglamentuojamos nuotolinio darbo sąlygos visoje ES ir užtikrinamos tinkamos darbo ir įdarbinimo sąlygos skaitmeninėje ekonomikoje;

26. ragina Komisiją būsimame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pagerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas, kad būtų užtikrinta sveika ir saugi darbo aplinka, kokybiškas užimtumas ir darbo užmokestis, teisė atsijungti, darbdavių pareiga nuolat siūlyti skaitmeninį perkvalifikavimą ir visapusiškas bei skaidrus darbuotojų internetinės tapatybės tikrinimas;

27. primena, kad darbuotojų lankstumas ir savarankiškas veiklos organizavimas neturi būti tapatinami su pernelyg griežta priežiūra ir netinkamu skaitmeninių technologijų naudojimu, kurie gali paskatinti diskriminaciją ar išnaudojimą ir prie jų prisidėti;

28. atkreipia dėmesį į įgūdžių Europos darbo rinkose trūkumą; palankiai vertina Komisijos atnaujintą Europos įgūdžių darbotvarkę ir naują Skaitmeninio švietimo veiksmų planą (2021–2027 m.), kuriuos įgyvendinant darbuotojams bus lengviau gerinti skaitmeninius įgūdžius, įgyti ateities darbo rinkai reikalingą kvalifikaciją, spręsti su kvalifikacijos ir žinių pritaikymu ir įgijimu susijusius klausimus vykstant skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai; palankiai vertina neseniai priimtas Tarybos rekomendacijas dėl profesinio rengimo ir mokymo[52] ir ragina valstybes nares skubiai jas įgyvendinti atnaujinant savo profesinio mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi visą gyvenimą programas siekiant pagerinti skaitmeninį raštingumą ir skatinti skaitmeninę įtrauktį; pabrėžia, kad etiniai DI aspektai ir įgūdžių tobulinimas su etika susijusiais tikslais turi tapti neatskiriama visų švietimo ir mokymo programų, skirtų DI vystytojams ir su juo dirbantiems asmenims, dalimi; primena, kad su DI dirbantys kūrėjai, programuotojai, sprendimų priėmėjai ir įmonės turi suvokti savo etinę atsakomybę; mano, jog ne mažiau svarbu užtikrinti, kad galutiniams naudotojams ir vartotojams būtų teikiama išsami informacija ir kad visos susijusios suinteresuotosios šalys reguliariai keistųsi informacija šiuo klausimu;

29. primena, kad Europos skaitmeniniame sektoriuje moterims nepakankamai atstovaujama visais lygmenimis – nuo studentų (32 proc. bakalauro, magistro ar lygiaverčiu lygmeniu) iki aukščiausiųjų akademinių pareigų (15 proc.), o didžiausias atotrūkis fiksuojamas IRT sektoriuje; pabrėžia, kad 90 proc. darbo vietų reikia pagrindinių skaitmeninių įgūdžių[53], o moterys sudaro tik 17 proc. IRT srityje studijuojančių ir karjeros siekiančių asmenų ES[54], taip pat vos 36 proc. visų gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos srities absolventų[55], nors skaitmeninio raštingumo srityje mergaičių rezultatai yra geresni nei berniukų[56]; pabrėžia švietimo, įgūdžių ir paramos moterų užimtumo ir karjeros galimybėms svarbą siekiant spręsti šališkumo dėl lyties problemą ir remti lyčių lygybę; ragina dėti daugiau pastangų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis siekiant panaikinti šią lyčių nelygybę, ypatingą dėmesį skiriant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektoriui ir skaitmeniniam švietimui, konkrečiais politikos veiksmais aktyviai skatinant mergaičių ir moterų dalyvavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų šiai skaitmeninės lyčių atskirties problemai spręsti; ragina įgyvendinti pirmiau minėtus veiksmus ir priemones siekiant užtikrinti, kad esama nelygybė dar labiau nepadidėtų ir nebūtų atkartojama;

30. pabrėžia, kad reikia sukurti švietimo ir mokymo modulius karjeros vidurio specialistams, kad jie galėtų persikvalifikuoti ir pasiruošti karjeros pokyčiams;

31. ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti darbuotojų sveikatos ir saugos taisykles atsižvelgiant į žmogaus ir mašinos sąveiką; ragina Komisiją apsaugoti darbuotojų psichologinę bei psichinę sveikatą priimant ES teisinę sistemą dėl streso darbe ir psichologinės bei socialinės rizikos prevencijos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti skaitmeninio sektoriaus darbuotojų, visų pirma su turinio moderavimu dirbančių darbuotojų, galimybes gauti psichologinę pagalbą; ragina EU-OSHA įtraukti su psichologiniu darbu susijusius aspektus į ES mastu 2023 m. rengiamą sveikų darbo vietų kampaniją, skirtą skaitmeninimui ir darbuotojų saugai ir sveikatai;

32. akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad į DI kūrimą, diegimą ir naudojimą būtų įtraukiami įvairių visuomenės sluoksnių atstovai, įskaitant moteris, jaunimą, kitos odos spalvos asmenis bei neįgaliuosius; primena, kad, vadovaujantis universalumo principu, DI grindžiamos technologijos darbe turi būti prieinamos visiems; atkreipia dėmesį į skaitmeninių sprendimų, tokių kaip nuotolinis darbas ir DI taikomosios programos, galimybes remti neįgaliųjų integraciją į darbo rinką ir karjeros raidą; ragina valstybes nares investuoti ir sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliesiems naudotis pagalbiniais prietaisais ir junglumu, pavyzdžiui, pagalbinėmis darbo priemonėmis, judumo sprendimais ar pažangiosiomis jutiklių sistemomis, siekiant skatinti jų socialinę įtrauktį ir užtikrinti deramą gyvenimo lygį;

33. ragina Europos darbo instituciją imtis lyderės vaidmens sudarant palankesnes sąlygas perėjimo prie socialinės ir skaitmeninės ekonomikos procesui;

34. pabrėžia, kaip svarbu sutelkti ir skirti turimas ES lėšas MVĮ, kad jos būtų skatinamos diegti DI ir spręsti struktūrines problemas visuose sektoriuose ir regionuose, kuriuos paveikė skaitmeninė pertvarka.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	17.3.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 2 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Abir Al-Sahlani, Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, David Casa, Margarita de la Pisa Carrión, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Radka Maxová, Sandra Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoș Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Marie-Pierre Vedrenne, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Konstantinos Arvanitis, Marc Botenga, Johan Danielsson, Jeroen Lenaers, Pierfrancesco Majorino, Alin Mituța, Eugenia Rodríguez Palop, Anne Sander

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

48	+
ECR	Lucia Ďuriš Nicholsonová
ID	Dominique Bilde, France Jamet, Elena Lizzi, Stefania Zambelli
NI	Daniela Rondinelli
PPE	David Casa, Jarosław Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Jeroen Lenaers, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Anne Sander, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský
Renew	Abir Al-Sahlani, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, Radka Maxová, Alin Mituța, Dragoș Pîslaru, Monica Semedo, Marie-Pierre Vedrenne
S&D	Marc Angel, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Johan Danielsson, Estrella Durá Ferrandis, Heléne Fritzon, Alicia Homs Ginel, Pierfrancesco Majorino, Manuel Pizarro, Marianne Vind
The Left	Konstantinos Arvanitis, Marc Botenga, Sandra Pereira, Eugenia Rodríguez Palop
Verts/ALE	Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka

 

2	-
ID	Nicolaus Fest, Guido Reil

 

3	0
ECR	Margarita de la Pisa Carrión, Elżbieta Rafalska, Beata Szydło

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (25.2.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo: kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentas: Ivo Hristov

 

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas jau smarkiai atsiliepia žemės ūkiui ir miškininkystei ir turi tiesioginį poveikį gamtinių išteklių gamybai ir prieinamumui, o tai neigiamai veikia augalininkystės ir gyvulininkystės srities gamybą ir visą maisto grandinę bei atitinkamai vartotojus; kadangi šį neigiamą poveikį galima sušvelninti naudojant dirbtinio intelekto (DI) technologijas ir novatoriškas priemones;

B. kadangi norint vykdyti kovos su klimato kaita veiksmus turime užtikrinti, kad Sąjungoje būtų priimti svarbūs sprendimai žemės ūkio ir gyvulininkystės produktų gamybos srityje ir sugriežtinti šiems sektoriams keliami reikalavimai prisidėti prie didesnio aplinkos tvarumo, taip pat pasitelkiant DI; kadangi vienodus reikalavimus reikėtų nustatyti ir produktams iš trečiųjų šalių, su kuriomis ES sudaro laisvosios prekybos susitarimus;

C. kadangi DI ir kitos novatoriškos priemonės gali prisidėti tobulinant gamybos praktiką, kuri, siekiant dar veiksmingiau naudoti išteklius, yra labai svarbi siekiant Sąjungos tvarumo tikslų;

D. kadangi prognozuojama, jog iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 9,7 mlrd., o maisto paklausa gerokai padidės;

E. kadangi naujos technologijos gali paskatinti perėjimą prie tvaresnio žemės ūkio maisto produktų sektoriaus ES, kaip numatyta pagal Europos žaliojo kurso tikslus;

F. kadangi strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija siekiama padėti ūkininkams auginti kokybišką produkciją ir iki 2030 m. sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir pesticidų bei trąšų naudojimą; kadangi šio tikslo būtų galima siekti skaitmeninant žemės ūkio maisto produktų sektorių ir panaudojant DI bei daiktų interneto technologijas, kurios gali padėti kurti naujas priemones, reikalingas norint pakeisti žmonių sveikatai pavojų keliančius pesticidus, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas ribotam jų naudojimui tiksliojo ūkininkavimo srityje, sykiu sumažinant ūkininkų išlaidas;

G. kadangi vienas iš bendrųjų būsimos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų yra skatinti pažangų ūkininkavimą;

H. kadangi pastaraisiais metais labai išaugo technologijų sektoriai, ypač platformos, kurių specializacija – duomenų naudojimas ir saugojimas;

I. kadangi Baltojoje knygoje dėl dirbtinio intelekto pripažįstama, jog žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kuriame DI gali padidinti efektyvumą,

J. kadangi pasiūlyme dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) numatyta iš programos „Europos horizontas“ biudžeto 10 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai žemės ūkio ir miškininkystės srityse, o tai turėtų padėti plėtoti šio sektoriaus technologinę DI infrastruktūrą; kadangi skaitmeninių technologijų diegimas žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektoriuose gali padėti užsitikrinti pakankamai žaliavų, gaminti tvarius ir įperkamus maisto produktus, gerinti augalų apsaugą, saugoti gyvūnų sveikatą ir prisidėti prie kaimo plėtros, sykiu mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir gamybos sąnaudas;

K. kadangi yra didžiulių skirtumų naujos kartos prieigos (NKP) prie plačiajuosčio ryšio diegimo ir aprėpties srityse kaimo vietovėse[57];

L. kadangi dėl augalų ligų ir kenkėjų visame pasaulyje vis dar prarandama apie 30 proc. metinio derliaus; kadangi skaitmeniniais sprendimais galima geriau aptikti augalų kenkėjus ir maistinių medžiagų trūkumą bei pasiūlyti tinkamų priemonių konkrečių ligų atvejais;

M. kadangi keliose valstybėse narėse prasidėjo skaitmeninių žemės ūkio centrų, kurie, kaip tikimasi, atliks svarbų vaidmenį diegiant ir įgyvendinant DI ir skaitmeninius sprendimus, kūrimo procesas;

N. kadangi Parlamentas 2020 m. spalio 20 d. priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos[58];

O. kadangi norint pereiti prie skaitmeninių technologijų žemės ūkyje reikia daugiau investuoti į bazines skaitmeninės ekonomikos didelio poveikio technologijas, pvz., NKP prie plačiajuosčio ryšio ir mokymus ūkininkams, kad būtų galima išnaudoti visą skaitmeninimo ir DI žemės ūkio sektoriuje potencialą;

P. kadangi kai kuriose žemės ūkio sektoriaus dalyse jau yra taikomos DI technologijos, turinčios augimo ir naudojimo platesniu mastu visame sektoriuje potencialą; kadangi daugelyje kitų žemės ūkio sektoriaus dalių tokių technologijų naudojimas tebėra ribotas arba jos nenaudojamos visai;

Q. kadangi švietimas ir mokymas yra labai svarbūs siekiant sklandžiai ir sėkmingai diegti DI technologijas žemės ūkio sektoriuje tiek tarp naujesnės kartos ūkininkų, tiek dabartinėje žemės ūkio bendruomenėje;

R. kadangi informacija apie gerąją DI praktiką turėtų būti prieinama platesniam ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų ratui, siekiant didinti informuotumą ir sukurti galimybių sektoriui visoje Sąjungoje, taip pat, kai taikytina, regionų ir vietos lygmenimis;

S. kadangi žemės ūkio sektorius, jo skaitmeninimas ir DI taikymas šiame sektoriuje priklauso nuo patikimų duomenų ir stabilios kitų sektorių infrastruktūros, be kita ko, oro, erdvinių ir meteorologinių priemonių, o taip pat dirvožemio testavimo ir gyvūnų rodiklių matavimo priemonių; kadangi tai gali reikšti, jog kai kuriuose regionuose ir valstybėse narėse reikės atnaujinti ir tobulinti technologijas;

T. kadangi DI technologijos ir skaitmeninimas gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių ir dažnai sunku gauti išteklių, taip pat kuriose dideli sezoniniai svyravimai; kadangi dėl šių kliūčių jos dažnai nepatenka į pagrindines mokslinių tyrimų sritis;

U. kadangi DI moksliniai tyrimai ir darbas žemės ūkio bei gyvulininkystės srityse gali padidinti sektoriaus patrauklumą jaunimui ir taip padėti spręsti kartų kaitos klausimą;

V. kadangi ne visai veikiančių DI technologijų demonstravimas ar naudojimas žemės ūkio maisto produktų sektoriuje arba tyrimai, kurie nėra iki galo užbaigti, kelia pavojų žemės ūkio maisto produktų bendruomenės pasitikėjimui DI;

W. kadangi pradedančiosios žemės ūkio maisto produktų įmonės atlieka svarbų vaidmenį šiame sektoriuje diegiant naujas technologijas ir metodus, nes taip galima paremti ir palengvinti DI technologijų diegimą šiame sektoriuje;

X. kadangi naudojant DI galima rinkti tikslesnius ir aktualesnius duomenis apie gyvūnų gerovę, o tai gali pagerinti sektorių mokslinių tyrimų kokybę ir sprendimų priėmimo procesus;

Y. kadangi kraštovaizdžio ypatumai žemės ūkio paskirties žemėje yra palankūs biologinei įvairovei, gali padėti švelninti ekstremalius meteorologinius reiškinius ir apsaugoti dirvožemį nuo erozijos ir dykumėjimo; kadangi didelės skiriamosios gebos nuotolinio stebėjimo duomenimis užtikrinama, kad jie tinkamai registruojami, ir gali pagerinti tikrinimą bei užkirsti kelią neteisingam kraštovaizdžio ypatumų turinčio tinkamo finansuoti ploto dalių neįtraukimui arba netinkamam miškingų ganyklų ir kitų agrarinės miškininkystės sistemų įvertinimui kaip ne žemės ūkio paskirties žemės;

1. mano, kad vertinant DI ir panašių technologijų pritaikomumą ir poveikį šiame sektoriuje ir kaimo vietovėse, pirmenybė turėtų būti teikiama klausimams, susijusiems su žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojų ir (arba) veiklos vykdytojų gerove, darbo sąlygų gerinimu ir pragyvenimo šaltinių apsauga, visuomenės poreikiais maisto ir sveikatos srityse, įskaitant saugų, maistingą ir tvarų maistą, apsirūpinimo maistu saugumą, gamintojų prisitaikymą prie naujų DI technologijų, didelių Europos ūkininkių patiriamų gamybos sąnaudų sumažinimą, gyvūnų gerovę ir kitus etinius bei socialinius aspektus; pabrėžia, kad DI naudojimas turi būti tvarus ir etiškas;

2. mano, kad darbuotojai pagrįstai baiminasi, jog DI diegimas lems darbo vietų praradimą, todėl jis turi būti vykdomas laikantis teisingos pertvarkos principų, visų pirma tikslo kurti naujas darbo vietas, o ne didinti nedarbą pasitelkiant technologinę pažangą;

3. ragina atsakingas valstybių narių valdžios institucijas parengti ir paskelbti DI technologijų diegimo poveikio darbo vietoms ir darbuotojams trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu analizę, siekiant (užtikrinus socialinę partnerystę ir dialogą su darbdaviais darbuotojais ir jų profesinėmis sąjungomis arba atstovais) parengti ir įgyvendinti sklandų perėjimą prie naujo DI grindžiamo žemės ūkio modelio, į jį įtraukiant sektoriaus darbuotojams skirtą socialiai atsakingą ir teisingą politiką ir sprendimus, kad būtų padedama atitinkamai prisitaikyti darbo rinkai ir išvengti socialinės ir ekonominės atskirties;

4. yra tvirtai įsitikinęs, kad DI ir skaitmeninimo privalumai turėtų būti prieinami visiems žemės ūkio gamintojams ir selekcininkams, neatsižvelgiant į jų ūkio ar įmonės dydį ar vietą; pabrėžia, kad būtina paremti žemės ūkio maisto produktų MVĮ skaitmeninę pertvarką, nes jos disponuoja ribotais ištekliais;

5. ragina Komisiją savo kompetencijos ribose palengvinti ir užtikrinti sąžiningą ir vienodą naudingų DI sprendimų finansavimą, prieigą ir paskirstymą įvairiems sektoriams visuose Sąjungos regionuose (įskaitant atokias, kaimo ir salų vietoves), turint tikslą išvengti naujo susiskaidymo ir dviejų greičių Sąjungos tokiais klausimais, kaip DI; pabrėžia, kad siekiant išvengti naujo susiskaidymo ir dviejų greičių Sąjungos tokiais klausimais, kaip DI, reikia skubiai stiprinti skaitmeninius pajėgumus ir infrastruktūrą;

6. pabrėžia, kad žemės ūkio sektorius yra sektorius, kuriame DI atliks labai svarbų vaidmenį sprendžiant maisto gamybos ir tiekimo problemas ir susidorojant su iššūkiais, todėl norint užtikrinti, kad šis sektorius būtų konkurencingas skaitmeninių ir DI technologijų, konkrečiai su žemės ūkiu susijusių technologijų, srityje, reikėtų didesnį prioritetą teikti skaitmeninimui, kaimo vietovių junglumui, DI, novatoriškoms ir veiksmingoms priemonėms, moksliniams tyrimams, mokslinei ir socialinei bei ekonominei analizei, kuriais siekiama pagerinti gamtos išteklių, kaip antai dirvožemio ir vandens, kokybę ir tvarų naudojimą Sąjungos žemės ūkyje ir miškininkystėje, taip pat dirvožemio apsaugos ir biologinės įvairovės apsaugos priemonėms ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei jos švelninimui, atsižvelgiant į vis didėjančią skaitmeninių sprendimų svarbą COVID-19 pandemijos laikais ir Sąjungoje gerai veikiančio žemės ūkio ir maisto sektoriaus užtikrinimo reikšmę;

7. patvirtina, kad vykdant dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus, plėtrą ir įgyvendinimą, kai yra naudojamos viešosios lėšos, turėtų būti vadovaujamasi principu „viešosios lėšos – viešieji duomenys“; pabrėžia, kad bet koks viešasis DI finansavimas žemės ūkyje turėtų būti sutelktas į holistinius bendrų aplinkos, klimato ir aprūpinimo maistu problemų sprendimus, kartu atsižvelgiant į jo socialinį ir ekonominį poveikį, siekiant, kad inovacijos pasitarnautų bendrai gerovei;

8. pabrėžia, kad daiktų interneto technologijos ir ypač DI suteikia daug galimybių modernizuoti, automatizuoti žemės ūkio maisto produktų sektorių ir padidinti jo veiksmingumą bei tvarumą ir vykdyti kaimo vietovių plėtrą;

9. mano, kad skaitmeninė atskirtis trukdo dalytis DI sektoriaus privalumais ir kad daugelis Europos ūkių nėra pakankamai pasirengę taikyti inovacijas ar dirbtinį intelektą;

10. pabrėžia, kad svarbu kurti technologines taikomąsias programas, kurios atitiktų realius ūkininkų poreikius, vadovaujantis dalyvaujamojo pobūdžio principu „iš apačios į viršų“; pabrėžia, kad regionų ir (arba) vietos lygmeniu turi būti organizuojamas tinkamas mokymas, kuris ūkininkams suteiktų reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijos; jį galėtų organizuoti skaitmeninio ūkininkavimo konsultantai, ypač mažuose ir vidutiniuose ūkiuose, kuriuose skaitmeninių technologijų naudojimas ne visada vertinamas kaip naudingas, kad tie ūkininkai galėtų įsigyti, įdiegti ir naudoti tinkamas taikomąsias programas, nes tai labai svarbu siekiant pasinaudoti privalumais žemės ūkio maisto produktų sektoriuje;

11. ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įtraukti daugiau DI mokymų ir kursų tiek į savo bendrąjį, tiek į specializuotą į žemės ūkio maisto produktus orientuotą aukštąjį mokslą, taip pat į neformalųjį švietimą;

12. pabrėžia, kad iš ūkininkų surinkti DI technologijų duomenys turėtų likti ūkininkų nuosavybe; pabrėžia, kad šiuo metu nėra ES teisinės sistemos, pagal kurią būtų kontroliuojamas žemės ūkio verslo įmonių surinktų ir įvertintų duomenų naudojimas, nors netinkamas ūkių duomenų naudojimas gali lemti antikonkurencinius veiksmus, įskaitant kainų diskriminaciją ir spekuliaciją prekių rinkose, o tai gali turėti neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms;

13. pabrėžia, kad tolesni moksliniai tyrimai, kaip panaudoti GALILEO palydovų signalus siekiant parengti didelės skiriamosios gebos dirvožemio drėgmės ar anglies kiekio žemėlapius, galėtų padėti ūkininkams priimti sprendimus dėl vandens ir išteklių valdymo, taip pat galėtų būti naudojami stebėti, kaip laikomasi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų dėl durpynų ir pievų apsaugos;

14. pabrėžia, kad reikia toliau investuoti į žemės ūkio sektoriaus duomenų infrastruktūrą ir jungtis kaimo vietovėse;

15. pažymi, kad taikant esamas daiktų interneto technologijas žemės ūkio sektoriuje galima padidinti augalininkystės produkciją ir pagerinti pasėlių kokybę; mano, kad skaitmeninių technologijų ir DI naudojimas žemės ūkio maisto produktų sektoriuje yra būtinas tvarumui, efektyvumui, tikslumui ir našumui didinti;

16. pabrėžia daiktų interneto potencialą tiksliojo ūkininkavimo srityje, visų pirma numatant oro sąlygas, įvertinant dirvožemio maistines medžiagas ir vandens poreikius, taip pat nustatant kenkėjų antplūdžius ir augalų ligas; pabrėžia, kad stebėsena naudojant automatizuotas ir skaitmenines priemones gali padėti gerokai sumažinti pesticidų naudojimą, taigi ir dar labiau sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai bei klimatui;

17. pabrėžia, kad investicijos į DI kelia didelę finansinę riziką ir gali padidinti ir taip didelį ūkininkų įsiskolinimą, vadinasi, ir jų priklausomybę nuo kitų žemės ūkio sektoriaus subjektų, taip pat prisidėti prie ūkių sukuriamos vertės perkėlimo žemės ūkio įrangos tiekėjams;

18. pabrėžia, kad DI sistemų sąveikumas yra labai svarbus tam, kad ūkininkas, naudodamasis taikomosiomis programomis ir skaitmeniniais prietaisais, galėtų laisvai pasirinkti;

19. pabrėžia, kad pereinant prie skaitmeninių ir DI technologijų ir jas diegiant visų pirma reikia remti mažus ir vidutinius ūkius, nes juose paprastai taikomas Europos žemės ūkio šeimos modelis, kuris turi būti saugomas ir remiamas, ir kad prieinamų naujų skaitmeninių ir DI technologijų diegimas galėtų padėti valdyti šį gamybos modelį ir padėti stiprinti tradicinės praktikos, kuri šiuo metu yra mažai pelninga, išlaikymą ir palaikymą, taip pat užtikrinti ūkių gyvybingumą ateityje padedant pritraukti jaunąją kartą ir sudominti ją ūkininkavimu, plėtoti vietos rinkas ir trumpas tiekimo grandines, taip pat padėti išsaugoti vietos kultūrinį ir biologinį paveldą sykiu ieškant tvarių duomenų apsaugos ir jų saugumo sprendimų;

20. pabrėžia, kad siekiant padėti žemės ūkio maisto produktų sektoriams didinti jų ekonominį atsparumą ir aplinkos tvarumą, reikia stiprinti įvairių struktūrinių ir investicinių fondų sąveiką;

21. pabrėžia, kad svarbu mažinti skaitmeninį ir kartų atotrūkį, egzistuojantį daugelyje Sąjungos žemės ūkio regionų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti stabilų ir pakankamą finansavimą žemės ūkio sektoriaus skaitmeninės infrastruktūros diegimui;

22. ragina visas valstybes nares sutelkti Sąjungos fondus, kad būtų užtikrintas Europos masto su žemės ūkiu susijusių skaitmeninių inovacijų centrų ekosistemos tvarumas ir augimas, panaudojant juos kaip priemonę daiktų interneto bei DI technologijų diegimui žemės ūkyje skatinti ir spartinti;

23. pažymi, kad norint, jog žemės ūkis pasinaudotų naujomis skaitmeninėmis ir DI technologijomis, visose kaimo vietovėse reikia visų pirma kuo greičiau įdiegti visuotinį plačiajuostį ryšį;

24. pabrėžia, kad naudojamų duomenų rinkimo ir duomenų rinkinių kokybė turi didelį poveikį veiksmingumui, kurį galima pasiekti; ragina Komisiją užtikrinti duomenų rinkinių standartizavimą ir aukštos kokybės peržiūrą siekiant panaikinti šališkumą ir įtraukti Žaliojo kurso vertybes į DI produktus; pabrėžia, kad šių duomenų sukuriama pridėtinė vertė grandinėje turi būti grąžinama ūkininkams;

25. pabrėžia, kad DI technologijos gali padėti optimizuoti visą grandinę ir taip prisidėti prie maisto nuostolių mažinimo;

26. pabrėžia, kad pereinant prie skaitmeninių technologijų ir vadovaujantis nauju požiūriu, taip pat diegiant ir naudojant DI technologijas neturėtų būti diskriminuojami žemės ūkio darbuotojai, įskaitant samdomus ir savarankiškai dirbančius asmenis, ir turėtų būti teikiama tinkama tikslinė parama perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui kokybiškose darbo vietose bei profesijose;

27. mano, kad DI ir susijusių technologijų potencialas gali ir turėtų būti naudojamas žemės ūkio maisto ir miškininkystės produktų atsekamumui gerinti ir aukštiems maisto saugumo standartams užtikrinti, įskaitant tokius klausimus, kaip kilmė ar gamybos metodai, taip pat tokius aspektus, kaip produktų tvarumas, vientisumas, autentiškumas ir su maistu susijusio sukčiavimo prevencija, ir priemones, skirtas sąžiningai įvairių atitinkamų subjektų konkurencijai ir pardavimo rinkoms užtikrinti, ir tokiu būdu suteikti daugiau skaidrumo Europos vartotojams; pažymi, kad šiomis aplinkybėmis turėtų būti apsvarstyti blokų grandinės sistemų siūlomi sprendimai;

28. mano, kad DI technologijos turėtų būti remiamos siekiant išlaikyti ir pagerinti žemės ūkio našumą ir tvarumą, be kita ko, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį įvairaus pobūdžio žemės ūkio praktikai;

29. ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas pristatyti ir skatinti tik visapusiškai veikiančias ir užbaigtas DI technologijas ir tyrimus, kad žemės ūkio maisto produktų bendruomenė galėtų iš jų gauti kuo didesnę naudą nepaisant išankstinio nusistatymo ar prielaidų, susijusių su DI platesniu mastu;

30. mano, kad skaitmeninės inovacijos gali būti kartų atsinaujinimo žemės ūkyje veiksnys ir padėti pritraukti jaunimo į šį sektorių, o tai savo ruožtu padėtų spręsti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo ir protų nutekėjimo problemą;

31 ragina visas valstybes nares į savo BŽŪP strateginius planus ir kaimo plėtros planus įtraukti priemones, kuriomis būtų remiamos mokslinių tyrimų ir plėtros žemės ūkio srityje galimybės ir saugaus bei patikimo DI ir novatoriškų priemonių diegimas ir platesnis naudojimas paramos gavėjams prieinamomis kainomis;

32. ragina valstybes nares mažinti administracinę naštą ir kitas kliūtis, trukdančias įgyvendinti investicijas į DI, parengiant teisingus ir veiksmingus standartus, taip pat teikti nepriklausomas konsultacijas, informaciją ir mokymus, be kita ko, jauniesiems ir smulkiesiems ūkininkams ir mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose įsikūrusiems ūkininkams;

33. ragina Komisiją, vertinant BŽŪP strateginius planus, visapusiškai atsižvelgti į skirtingą valstybių narių pasirengimo lygį;

34. ragina valstybes nares skirti išteklių technologijų ir medžiagų atnaujinimui ir mokslinių bazių, kuriose dirbama su DI arba juo pasiremiant, atnaujinimui (pvz., žemės ūkio institutų, universitetų ar kitų specializuotų įstaigų) siekiant rinkti naujesnius ir tikslesnius duomenis apie DI poveikį augalams, gyvūnams, dirvožemiui, vandeniui ir pan.;

35. ragina Komisiją integruoti tikslųjį ūkininkavimą į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ kaip vieną iš pagrindinių dalių, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti jo teikiamas tvaraus išteklių valdymo ir veiksmingos maisto produktų gamybos galimybes;

36. ragina valstybes nares parengti konkrečias duomenų analizės priemones, ypatingą dėmesį skiriant sąnaudoms ir naudai, kad ūkininkams būtų teikiama reikalinga informacija apie skaitmenines technologijas;

37. mano, kad Sąjunga turėtų sudaryti galimybių padidinti investicijas, kad ji taptų konkurencinga veikėja skaitmeninių ir dirbtinio intelekto technologijų, ypač susijusių su žemės ūkiu, srityje;

38. ragina Komisiją surengti išsamias konsultacijas su valstybėmis narėmis, pramonės atstovais ir akademine bendruomene dėl konkrečių pasiūlymų, susijusių su požiūriu į DI plėtojimą ir diegimą;

39. ragina Komisiją į Aukšto lygio ekspertų grupę dirbtinio intelekto klausimais įtraukti bent du žemės ūkio srities atstovus ir vieną miškininkystės srities atstovą;

40. ragina visas valstybes nares į inovacijų centrus, kuriuose daugiausia specializuojamasi DI srityje, įtraukti bent po vieną ekspertą iš šių sektorių: žemės ūkio, miškininkystės ir žemės tvarkymo, kaip pasiūlė Komisija savo 2020 m. vasario 19 d. Baltojoje knygoje „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065);

41. ragina Komisiją skirti išteklių, reikalingų siekiant visomis oficialiosiomis ES kalbomis sukurti ir prižiūrėti su DI žemės ūkyje susijusios gerosios patirties duomenų bazę, kad būtų galima greičiau ir visapusiškiau keistis patirtimi ir pagerinti veiksmus šioje srityje;

42. ragina valstybes nares, kuriose esama gamtinių kliūčių turinčių vietovių, skirti pakankamai išteklių DI naudojimo šiose srityse moksliniams tyrimams, kad susijusiems ūkininkams būtų sudarytos palankesnės sąlygos geriau panaudoti turimus išteklius;

43. ragina Komisiją sukurti ir įdiegti skaitmeninę platformą arba interneto svetainę, skirtą DI plėtrai Sąjungos žemės ūkio maisto produktų sektoriuje;

44. atkreipia dėmesį į ribotą pažangių skaitmeninių paslaugų, kurioms naudojama DI technologija, konkurenciją žemės ūkio rinkoje; mano, kad valstybės narės turi dalytis žemės ūkio technologijomis ir žiniomis, kad kartu būtų sprendžiamos ateities problemos;

45. ragina Komisiją atlikti išsamią duomenų rinkimo ir matavimo bei magnetinių ir bangų veikimu grįstų prietaisų naudojimo dažniausiai veisiamiems žemės ūkio gyvūnams, pvz., galvijams, avims, ožkoms, kiaulėms, paukščiams ir bitėms, analizę, nes tai bus labai svarbu kuriant ir naudojant DI Sąjungos lygmeniu; pabrėžia, kad reikia remti žemės ūkio maisto produktų MVĮ joms vykdant skaitmeninę pertvarką, nes jos disponuoja ribotais ištekliais, mažinant disbalansą skaitmeninių gebėjimų ir infrastruktūros srityse, ypač mažesniuose miestuose ir kaimo bei atokiose vietovėse;

46. ragina kompetentingas valstybių narių nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas padėti kurti nacionalinius ir, kai tinkama, regioninius ir vietos skaitmeninius žemės ūkio centrus;

47. atkreipia dėmesį į pernelyg didelę įvairių žemės ūkio rinkoje prieinamų skaitmeninių sprendimų kainą; atkreipia dėmesį į tai, kad atvirųjų šaltinių platformos padeda sumažinti tokių sprendimų sąnaudas, o tai užtikrina jų greitesnį plitimą ir didesnę skverbtį tarp ūkininkų; ragina į visus Sąjungos viešojo pirkimo konkursus ir finansavimo programas įtraukti prieigos prie atvirųjų duomenų reikalavimus ir atitinkamai skatinti naudoti atvirojo kodo programinę ir techninę įrangą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	24.2.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Eric Andrieu, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Benoît Biteau, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Dino Giarrusso, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Pär Holmgren, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Elsi Katainen, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Chris MacManus, Colm Markey, Alin Mituța, Ulrike Müller, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno, Maxette Pirbakas, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Veronika Vrecionová, Sarah Wiener, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Petros Kokkalis

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40	+
ECR	Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová
ID	Mara Bizzotto, Angelo Ciocca, Ivan David, Gilles Lebreton, Maxette Pirbakas
NI	Dino Giarrusso
PPE	Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Colm Markey, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Juan Ignacio Zoido Álvarez
RENEW	Atidzhe Alieva-Veli, Asger Christensen, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Alin Mituța, Ulrike Müller
S&D	Clara Aguilera, Eric Andrieu, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno
The Left	Luke Ming Flanagan, Petros Kokkalis, Chris MacManus

 

5	-
Verts/ALE	Benoît Biteau, Martin Häusling, Pär Holmgren, Bronis Ropė, Sarah Wiener

 

0

0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (30.3.2021)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrajai skaitmeninei rinkai šalinimas ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams ES

(2020/2216(INI))

Nuomonės referentė: Maria da Graça Carvalho 

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi panaudojant visas galimybes, kurias suteikia moterų skaitmeniniai įgūdžiai, gali būti labai prisidedama prie Europos ekonomikos skatinimo, visų pirma dėl to, kad Europoje yra apie 1 mln. laisvų darbo vietų skaitmeninių technologijų specialistams, 70 proc. įmonių atideda investicijas, nes nesuranda tinkamų skaitmeninių įgūdžių turinčių žmonių[59], o kalbant apie kai kurių kategorijų darbo vietas, daugiau kaip 90 proc. atvejų atitinkamam darbui atlikti reikia turėti specialių skaitmeninių įgūdžių[60];

1. primena, kad moterims informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje nepakankamai atstovaujama ir kad skaitmeninių technologijų srityje esama skaitmeninės lyčių atskirties, dėl kurios moterys atsiduria nepalankioje padėtyje; be to, primena, kad moterys sudaro 36 proc. gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų, 30 proc. technologijų darbuotojų, įskaitant 22 proc. dirbtinio intelekto (DI) srities darbuotojų, ir 17 proc.[61] IRT specialistų Europoje, taip pat primena, kad prognozuojamas postūmis ES ekonomikai siektų 16 mlrd. EUR[62] per metus, jei skaitmeniniame sektoriuje nebūtų trukdoma įsidarbinti tokiai pačiai moterų, baigusių technologijų srities studijas, daliai, kokia yra vyrų atveju, be to primena, kad siekiant kovoti su lyčių stereotipais, kurie daro didelę įtaką studijų ir karjeros pasirinkimui, ir lyčių šališkumui DI ir gaminių srityje, kuris pasireiškia projektuojant, įvedant duomenis ir naudojant DI sistemas, lyčių lygybės skatinimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje padės sumažinti skaitmeninę lyčių atskirtį;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad 30 proc. verslininkų ES yra moterys, tačiau jos gauna tik 2 proc. viso skiriamo nebankinio finansavimo[63], todėl joms sunkiau dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje;

3. primena, kad IRT sektorius yra tas sektorius, kuriame įmonių valdybų, kurių nariai yra tik vyrai, procentinė dalis yra didžiausia, taip pat palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti priimti 2012 m. pasiūlymą dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose);

4. pabrėžia, kad iš Pagrindinių teisių agentūros apklausos dėl smurto prieš moteris matyti, kad tose vietose, kuriose vykdoma švietimo veikla gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, įskaitant mokyklas, universitetus ir darbo vietas, pranešama apie didelį seksualinio priekabiavimo atvejų skaičių, o tai dar labiau trukdo moterims dalyvauti šiame sektoriuje;

5. pabrėžia, kad lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų ir turėtų atsispindėti visose ES politikos srityse; ragina pripažinti esminį moterų vaidmenį siekiant Europos skaitmeninės strategijos tikslų, atitinkančių lyčių lygybės tikslus; primena, kad moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje yra labai svarbus formuojant klestinčią skaitmeninę visuomenę ir skatinant ES skaitmeninę vidaus rinką; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti lyčių aspekto integravimą ir plėtoti skaitmeninio švietimo rodiklius visais lygmenimis, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje ir DI pramonėje, taip pat didinti moterų informuotumą apie mokymą ir pozicijas, susijusias su skaitmenine ekonomika, ir jų teikiamomis galimybėmis;

6. ragina Komisiją toliau spręsti lyčių nelygybės problemą taikant daugiapakopę strategiją IRT sektoriuje ir nustatyti politikos priemones, skirtas visapusiškai įvertinti priežastis ir veiksnius, kurie daro įtaką tokiems reiškiniams kaip lyčių stereotipai, diskriminacija arba tinkamos darbo ir mokymosi aplinkos kūrimas, didinti moterų dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei DI veikloje, taip pat remti priemones visais švietimo ir užimtumo lygmenimis skaitmeniniame sektoriuje, visų pirma kuriant mentorystės programas, kuriose nuo ankstyvo amžiaus moterys atlieka sektinų pavyzdžių vaidmenį, remiant mokymąsi visą gyvenimą, mokymą ir programas, skirtas tobulinti jų skaitmeninius įgūdžius, ypatingą dėmesį skiriant pagyvenusioms moterims, palengvinant prieigą prie paslaugų, suteikiant galimybę pasinaudoti mokslinių tyrimų finansavimu, priemonėmis ir nuotoliniu darbu, ypač tam tikrose kaimo vietovėse, kur COVID-19 pandemija išryškino prieigos prie interneto, skaitmeninių technologijų ir infrastruktūros trūkumus; ragina rengiant politiką ir teisės aktus atsižvelgti į DI lyčių aspektu ir prireikus pritaikyti galiojančius teisės aktus, įskaitant ES programas;

7. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti moterų verslininkių finansavimo galimybes, kad jos turėtų lygias galimybes konkuruoti bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, įgyvendinant politiką, kuria būtų siekiama panaudoti ir remti moterų verslumo potencialą, taip pat plėsti Europos verslo angelų tinklą ir Europos verslininkių mentorių tinklą; ragina Komisiją užtikrinti visapusišką ministrų lygmeniu pasirašytos Įsipareigojimų deklaracijos dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje įgyvendinimą;

8. ragina Komisiją padėti valstybėms narėms imtis būtinų veiksmų norint užtikrinti, kad moterys galėtų pasinaudoti nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis leidžiant joms dirbti namuose ir pasiekti veiksmingą apmokamo darbo ir priežiūros pareigų pusiausvyrą, šiuo tikslu garantuojant veiksmingą Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvos[64] įgyvendinimą, kad būtų pasirūpinta vienodesniu priežiūros pareigų paskirstymu šeimose, taip pat užtikrinant, kad moterys turėtų prieigą prie būtinos socialinės apsaugos sistemos ir vaikų priežiūros paslaugų; ragina įvertinti nuotolinio darbo poveikį, ypač dėl darbo valandų, socialinės izoliacijos, darbo ir asmeninio gyvenimo atskyrimo ir psichologinio spaudimo;

9. prašo, kad, kiek tai susiję su užimtumo srities priemonėmis, Taryba nebeblokuotų Direktyvos dėl moterų įmonių valdybose ir ją priimtų; primygtinai ragina valstybes nares visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti lyčių atskirtį skaitmeninėje ekonomikoje pasitelkiant tikslines priemones, įskaitant Europos Sąjungos fondus, skirtus moterų vadovaujamiems projektams skaitmeniniame sektoriuje finansuoti, skatinant nustatyti minimalų moterų tyrėjų, dalyvaujančių IRT projektuose, skaičių, rengiant žmogiškųjų išteklių departamentams skirtus mokymo kursus apie nesąmoningą lyties požiūriu diskriminacinį šališkumą, skatinant lyčių pusiausvyrą įdarbinant, patvirtinant viešųjų pirkimų politiką ir (arba) gaires, pagal kurias IRT paslaugos būtų perkamos iš paslaugų teikėjų, kurie savo įmonėse ir valdybose taiko lyčių pusiausvyros principus, ir sudarant palankesnes sąlygas teikti ES finansavimą įmonėms, atsižvelgiančioms į lyčių lygybės kriterijus;

10. tvirtai remia Komisijos iniciatyvas didinti informuotumą apie skaitmenines galimybes, pvz., iniciatyvą „Nėra moterų – nėra grupės“, ES programavimo savaitę, skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijas, ES apdovanojimą moterims novatorėms, iniciatyvas visos Europos mastu „#SaferInternet4EU“ ir Europos įgūdžių darbotvarkę ir mokymosi visą gyvenimą perspektyvas;

11. mano, kad, siekiant tikslo skatinti lyčių lygybę, DI gali labai prisidėti prie pastangų įveikti diskriminaciją dėl lyties ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria moterys, jei būtų sukurta tinkama teisinė ir etikos sistema, pašalintas sąmoningas ir nesąmoningas šališkumas ir laikomasi lyčių lygybės principų; pabrėžia, kad DI sektoriaus kūrėjų ir inžinierių komandose trūksta įvairovės ir kad kuriant produktus, dirbtinio intelekto standartus, algoritmus ir taikomąsias programas svarbu naudoti pagal lytį suskirstytus duomenis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad DI būtų plėtojamas paisant lygybės ir ją skatinant; ragina atitinkamus veikėjus stengtis užkirsti kelią lyčių ir kultūriniam šališkumui bei stereotipams, rengti mokymus darbdaviams, darbuotojams ir mokytojams ir skatinti moterų ir įvairių pagrindinių visuomenės veikėjų grupių dalyvavimą kuriant, plėtojant ir įgyvendinant algoritmus, mašinų mokymąsi, natūralios kalbos apdorojimą ir DI prietaikas;

12. ragina Komisiją parengti reglamentavimo sistemą, kuria būtų siekiama kovoti su šališkumu, nepagrįsta diskriminacija ir nelygybe didelės rizikos DI sistemose, įskaitant biometrines sistemas; ragina užtikrinti didesnę įvairovę taikant tarpsektorinį požiūrį ir lyčių pusiausvyros tarp DI kūrėjų principą, taip pat pasirūpinti, kad DI kūrėjai būtų pakankamai apmokyti ir kvalifikuoti, kiek tai susiję su skaidrumu, kova su diskriminacija, lyčių stereotipais ir šališkumu rasinės ir etninės kilmės bei kultūrų aspektais;

13. reiškia susirūpinimą, kad besiformuojančiose skaitmeninėse rinkose dėl lyčių nelygybės skaitmeninių įgūdžių srityje moterys yra nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad svarbu suteikti daugiau galių vartotojams, ypač moterims, vykdant pagrindinių IRT įgūdžių mokymus ir rengiant informuotumo didinimo kampanijas, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamais privalumais;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl struktūrinio šališkumo lyčių atžvilgiu akademinėje bendruomenėje, mokslinių tyrimų srityje ir skaitmeninio sektoriaus įmonėse stabdoma moterų karjera ir ribojamos jų karjeros galimybės, o tai lemia nepakankamą moterų dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje; ragina Komisiją užtikrinti, kad finansavimo skyrimo, paraiškų teikimo ir sprendimų priėmimo procesų metu būtų kuo labiau kovojama su tokiu šališkumu, taip pat ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą akademikėms, mokslininkėms ir verslininkėms remti;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad aukšto lygio gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių įgūdžiai yra itin svarbūs inovacijų procesui pažangiausiose IRT srityse, tokiose kaip DI ar kibernetinis saugumas, todėl jie bus vis svarbesni norint ateityje užtikrinti Europos Sąjungos konkurencingumą pasaulio rinkose;

16. ragina ypatingą dėmesį skirti moterų ir mergaičių, kaip persekiojimo objektų, poreikiams ir didėjančiam kibernetinių nusikaltimų skaičiui bei smurtui skaitmeniniame pasaulyje, nes dėl to moterys ir mergaitės taip pat atgrasomos nuo įtraukaus dalyvavimo skaitmeninėse rinkose, ir prašo, kad Komisijos pasiūlyme dėl skaitmeninių paslaugų akto (COM(2020)0825) būtų sprendžiami šie klausimai; ragina rengti kampanijas, kuriomis būtų siekiama didinti moterų informuotumą ir gerinti jų žinias apie tai, kaip apsisaugoti internete, kad būtų kovojama su smurtu dėl lyties ir lyčių stereotipais; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti mokymo priemones, skirtas skaitmeninėms paslaugoms ir DI pramonei, pripažinti darbuotojų teisę atsijungti ir glaudžiai bendradarbiauti su moterų pilietinės visuomenės organizacijomis ir jas įtraukti, siekiant geriau reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus, kylančius kasdieniame moterų ir mergaičių gyvenime, ir juos mažinti rengiant ir įgyvendinant vartotojų ir viešųjų technologijų politiką, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, pvz., mažumoms priklausančioms moterims ir mergaitėms;

17. ragina Komisiją naudotis skaitmenine darbotvarke ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategija ir geriau jas įgyvendinti, siekiant panaikinti didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje ir skatinti visapusiškai įtraukti moteris į šį sektorių, ypač kiek tai sietina su techninėmis ir telekomunikacijų srities profesijomis, taip pat skatinti moterų ir mergaičių švietimą ir mokymą IRT ir kitų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų srityje;

18. mano, kad siekiant lyčių lygybės projektuojant, kuriantir parduodant bei naudojant skaitmenines paslaugas ir DI grindžiamus vartojimo produktus, taikomąsias programas ir internetines platformas labai svarbu mokyklose ir darbo vietose sukurti visapusišką švietimą ir kad jose būtų pripažįstamas bei panaikinamas lyčių šališkumas jų pačių elgsenoje ir darbe;

19. ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti priekabiavimo prie pavienių moterų verslininkių internete problemą ir imtis veiksmų šiai problemai spręsti.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	25.3.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 2 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Simona Baldassarre, Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Annika Bruna, Margarita de la Pisa Carrión, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Arba Kokalari, Alice Kuhnke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Karen Melchior, Andżelika Anna Możdżanowska, Maria Noichl, Sandra Pereira, Pina Picierno, Sirpa Pietikäinen, Samira Rafaela, Evelyn Regner, Diana Riba i Giner, Eugenia Rodríguez Palop, María Soraya Rodríguez Ramos, Christine Schneider, Sylwia Spurek, Jessica Stegrud, Isabella Tovaglieri, Ernest Urtasun, Hilde Vautmans, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Aušra Maldeikienė, Irène Tolleret

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28	+
ECR	Andżelika Anna Możdżanowska
PPE	Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Arba Kokalari, Aušra Maldeikienė, Sirpa Pietikäinen, Christine Schneider, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Renew	Karen Melchior, Samira Rafaela, María Soraya Rodríguez Ramos, Irène Tolleret, Hilde Vautmans, Marco Zullo
S&D	Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Maria Noichl, Pina Picierno, Evelyn Regner
The Left	Eugenia Rodríguez Palop
Verts/ALE	Alice Kuhnke, Diana Riba i Giner, Sylwia Spurek, Ernest Urtasun

 

2	-
ID	Simona Baldassarre, Isabella Tovaglieri

 

4	0
ECR	Jessica Stegrud, Margarita de la Pisa Carrión
ID	Annika Bruna
The Left	Sandra Pereira

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	14.4.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 0 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Adam Bielan, Biljana Borzan, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Anna Cavazzini, Dita Charanzová, Deirdre Clune, Carlo Fidanza, Evelyne Gebhardt, Alexandra Geese, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Adriana Maldonado López, Antonius Manders, Beata Mazurek, Leszek Miller, Dan-Ştefan Motreanu, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Kim Van Sparrentak, Marion Walsmann, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Clara Aguilera, Jordi Cañas, Claude Gruffat, Sylvie Guillaume, Jiří Pospíšil, Barbara Thaler

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

39	+
ECR	Adam Bielan, Carlo Fidanza, Eugen Jurzyca, Beata Mazurek
ID	Alessandra Basso, Markus Buchheit, Virginie Joron, Jean-Lin Lacapelle
NI	Miroslav Radačovský
PPE	Pablo Arias Echeverría, Deirdre Clune, Arba Kokalari, Antonius Manders, Dan-Ştefan Motreanu, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Barbara Thaler, Róża Thun und Hohenstein, Marion Walsmann
Renew	Andrus Ansip, Vlad-Marius Botoş, Jordi Cañas, Dita Charanzová, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard, Marco Zullo
S&D	Clara Aguilera, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Maria-Manuel Leitão-Marques, Adriana Maldonado López, Leszek Miller, Christel Schaldemose
The Left	Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

 

0	-

 

5	0
Verts/ALE	Anna Cavazzini, Alexandra Geese, Claude Gruffat, Marcel Kolaja, Kim Van Sparrentak

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

• [1] https://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=64962
• [2] https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinionmobile/index.cfm/survey/getsurveydetail/instruments/special/surveyky/2228;jsessionid=0A2965AA1C68AA476CBA202BE3EE7448.cfusion07001?CFID=9498722&CFTOKEN=32cd2e310977224c-A882F889-08D5-0E55-6CDA27376F14C4BE
• [3] OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
• [4] OL L 11, 2002 1 15, p. 4.
• [5] OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
• [6] OL L 149, 2005 6 11 p. 22.
• [7] OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
• [8] OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
• [9] OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
• [10] OL C 11, 2018 1 12, p. 55.
• [11] OL L 60, 2018 3 2, p. 1.
• [12] OL L 295, 2018 11 21, p. 1.
• [13] OL L 328, 2019 12 18, p. 7.
• [14] OL L 151, 2019 6 7, p. 70.
• [15] OL L 130, 2019 5 17, p. 92.
• [16] OL L 186, 2019 7 11, p. 57.
• [17] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0032.
• [18] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0272.
• [19] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0277.
• [20] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0275.
• [21] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0276.
• [22] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0007.
• [23] 2016 m. spalio 26 d. Direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, 34 dalis.
• [24] 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).
• [25] Skaitmeninių inovacijų centrų darbo grupės 2018 m. ataskaitahttps://ec.europa.eu/futurium/en/system/files/ged/dihs_access_to_finance_report_final.pdf
• [26] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_1196
• [27] 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).
• [28] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).
• [29] 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).
• [30] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0276.
• [31] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
• [32] 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).
• [33] 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
• [34] 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).
• [35] 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).
• [36] OL L 210, 1985 8 7, p. 29.
• [37] OL L 11, 2002 1 15, p. 4.
• [38] OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
• [39] OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
• [40] Europos Komisija, Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės, 2019 m. balandžio mėn.
• [41] CEDEFOP, "Dirbtinis arba žmogaus intelektas? Skaitmeninimas ir darbo vietų bei įgūdžių ateitis. galimybės ir rizika", p. 3.
• [42] Pavyzdžiui, prognozavimo ir žymėjimo priemonės, nuotolinė stebėsena ir laiko sekimas bei algoritminis valdymas. Žr. A. Mateescu, A. Nguyen straipsnį „Explainer: Workplace Monitoring & Surveillance“ Data & Society, 2019 m. vasario 6 d.
• [43] 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltoji knyga „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065), p. 18.
• [44] 2019 m. gegužės 22 d. EBPO teisinių priemonių rinkinys „Tarybos rekomendacija dėl dirbtinio intelekto“.
• [45] 2020 m. birželio 16 d. Tarybos išvados dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo, OL C 202 I, 2020 6 16, p. 1.
• [46] 2020 m. birželio mėn. Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimas dėl skaitmeninimo.
• [47] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0371.
• [48] Europos Komisija, Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės, 2019 m. balandžio mėn.
• [49] van Rijmenam, M., Algorithmic management: what is it (and what’s next)?, 2020 m. lapkričio 12 d.
• [50] Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) politikos apžvalga „Dirbtinio intelekto poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai“ (angl. „Impact of Artificial Intelligence on Occupational Safety and Health“), 2021 m.
• [51] OL C 387, 2019 11 15, p. 1.
• [52] 2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo. OL C 417, 2020 12 2, p. 1.
• [53] Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas „Darbui skirtos informacinės ir ryšių technologijos. Skaitmeniniai įgūdžiai darbo vietoje“ (angl. „ICT for Work: Digital Skills in the Workplace“), 2017 m. gegužės 10 d.
• [54] Eurostatas, „Mažai merginų ir moterų renkasi IRT sektorių“ (angl. „Girls and women underrepresented in ICT“), 2018 m. balandžio 25 d.
• [55] Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, „She figures 2018“, 2019 m. vasario mėn.
• [56] Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija, „2018 m. Tarptautinis kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimas“.
• [57] Europos Komisija. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas. Atskiri DESI rodikliai – 1b1 „Fast BB“ (NKP) aprėptis.
• [58] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0275.
• [59] 2020 m. birželio 17 d. Komisijos ataskaita dėl demografinių pokyčių poveikio (COM(2020)0241).
• [60] 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatas „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274).
• [61] 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152).
• [62] https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/women-digital-0
• [63] Fackelmann, S., De Concini, A. „Moterų verslininkų finansavimas: kaip skatinti augimą“ (angl. Funding women entrepreneurs: How to empower growth), Europos Komisijai ir Europos investicijų bankui Inovacijų finansavimo konsultacinių paslaugų tarnybos parengtas tyrimas, 2020 m. birželio 29 d.
• [64] 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).