PRANEŠIMAS dėl geležinkelių saugos ir signalizavimo: Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimo padėties įvertinimas
1.6.2021 - (2019/2191(INI))
Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėja: Izaskun Bilbao Barandica
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl geležinkelių saugos ir signalizavimo: Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) diegimo padėties įvertinimas
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje[1],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, ypač į jo 47 straipsnio 2 dalį[2],
– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/6 dėl Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos diegimo Europoje plano[3],
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Bendra Europos geležinkelių eismo valdymo sistema – ar politinis sprendimas bus įgyvendintas?“,
– atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),
– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 13 d. Komisijos septintąją geležinkelių transporto rinkos plėtros ataskaitą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2021/34/ES 15 straipsnio 4 dalį (COM(2021)0005),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/2228 dėl Europos geležinkelių metų (2021 m.)[4],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo[5],
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0181/2021),
A. kadangi Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) yra automatinės traukinių apsaugos ES standartas, kuriuo sukuriamas geležinkelių sistemos sąveikumas Europoje;
B. kadangi Komisija ir Europos geležinkelių gamintojai, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės pasirašė keturis susitarimo memorandumus dėl bendradarbiavimo diegiant ERTMS, o naujausias memorandumas pasirašytas 2016 m. rugsėjo mėn.;
C. kadangi imtasi svarbių teisėkūros veiksmų, įskaitant 2016 m. birželio mėn. priimtą ketvirtąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, kuriuo reglamentuojami geležinkelių valdymo klausimai ir sustiprinamas Europos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) kaip ERTMS sistemos valdymo institucijos, vaidmuo, ir riedmenų ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemių techninių sąveikos specifikacijų, priimtų Komisijos reglamentu (ES) 2016/919[6], kuriuo Europos traukinių kontrolės sistemos (ETCS) „Baseline 3“ antrajam leidimui ir geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) „Baseline 1“ specifikacijoms suteiktas teisinis statusas, peržiūrą;
D. kadangi 2017 m. sausio 5 d. buvo priimtas naujas ERTMS diegimo Europoje planas[7], kuriame nustatytas ERTMS diegimo pagrindinio tinklo koridoriuose tvarkaraštis;
E. kadangi visiškai įdiegta ERTMS suteiktų galimybę iki 30 proc. padidinti dabartinės geležinkelių infrastruktūros eismo pajėgumus;
F. kadangi Komisija taip pat paskelbė ERTMS veiksmų planą[8], nustatydama veiksmus, kuriais šalinamos ERTMS įgyvendinimo ir sąveikumo kliūtys, ir siekdama tikslo iki 2023 m. pertvarkyti maždaug trečdalį pagrindinio tinklo koridorių;
G. kadangi 2014–2020 m. laikotarpiu iš ES biudžeto buvo remiamas ERTMS diegimas reikalavimus atitinkančiuose regionuose numatant bendrą 2,7 mlrd. EUR biudžetą, iš kurių 850 mln. EUR skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir 1,9 mlrd. EUR – iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo);
H. kadangi ERTMS diegimas privalo apimti ETCS geležinkelio kelio komponentų B klasės sistemų įrenginių eksploatavimo nutraukimą ir plataus masto riedmenų modifikavimą diegiant riedmenyse montuojamos ERTMS įrangos sąveikius posistemius;
I. kadangi nėra teisinės prievolės valstybėms narėms patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad geležinkelio įmonės investuotų į ERTMS;
J. kadangi Audito Rūmai įspėjo, kad šiuo metu visiškas ERTMS pagrindinio tinklo diegimas gerokai atsilieka nuo tvarkaraščio ir jis nebus visiškai įgyvendintas iki 2030 m. termino, ir nurodė, kad ;kad viena iš pagrindinių tokio vėlavimo priežasčių yra nepakankamas valstybių narių veiksmų derinimas;
K. kadangi per 2013 m. liepos 24 d. Santjago de Komposteloje įvykusią traukinio „Alvia“ katastrofą žuvo 80 žmonių ir dar 144 buvo sužeisti;
L. kadangi, remiantis ES su klimatu susijusių ES išlaidų sekimo metodika, naujuoju programavimo laikotarpiu ERTMS sudaro 40 proc. indėlio siekiant atitinkamai klimato ir aplinkos tikslų ir kadangi 30 proc. Sanglaudos politikos fondų ir „InvestEU“ išlaidų, 37 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) išlaidų ir 60 proc. EITP išlaidų turi būti skiriama kovos su klimato kaita veiksmams;
M. kadangi pagal EGADP nustatyta, kad 20 proc. investicijų turėtų būti orientuotos į skaitmeninimą, ir atsižvelgiant į tai, kad EGADP reglamento VII priede nustatytoje jos skaitmeninio ženklinimo metodikoje[9] 100 proc. investicijų į ERTMS yra į skaitmeninimą;
1. pabrėžia, kad geležinkeliai yra tvariausia ir efektyviausiai energiją vartojanti masinio keleivinio ir krovininio transporto rūšis, tačiau, nepaisant teigiamų pokyčių sektoriuje, pavyzdžiui, nuolat augančio traukinių keleivių skaičiaus ir krovinių vežimo geležinkeliais apimčių, nors per pastaruosius kelerius metus šis didėjimas buvo netolygus, dar neišnaudojamas visas geležinkelių transporto potencialas;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos žaliajame kurse raginama iš esmės pereiti prie geležinkelių transporto ir kad naujojoje darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatyti greitųjų geležinkelių transporto ir krovinių vežimo geležinkeliais padvigubinimo atitinkamai iki 2030 m. ir iki 2050 m. pagrindiniai etapai, ir tam reikia padidinti geležinkelių transporto pajėgumų, kurių neįmanoma užtikrinti be didelio masto ir spartesnio ERTMS diegimo visoje ES, dalį;
3. pabrėžia, kad pagrindiniai ES tikslai geležinkelių koordinavimo srityje yra stiprinti pagrindinio tinklo patikimumą ir didinti geležinkelių krovininio ir keleivinio transporto dalį;
4. primena, kad ERTMS buvo sukurta praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį ir jos tikslas – užtikrinti geležinkelių eismo saugą, skatinti nacionalinių geležinkelio tinklų ir tarpvalstybinio geležinkelių transporto sąveikumą, mažinti signalizacijos sistemų įsigijimo ir priežiūros sąnaudas, taip pat didinti infrastruktūros pajėgumus ir geležinkelių transporto sistemos patikimumą;
5. pabrėžia , kad visapusiškas ERTMS įdiegimas padės sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, yra labai svarbus siekiant, kad Europos geležinkelių sektorius būtų pritaikytas skaitmeniniam amžiui, padidins geležinkelių transporto pelningumą, leis padidinti geležinkelio linijų eksploatavimo intensyvumą ir yra būtina sąlyga, kad geležinkeliai galiausiai taptų konkurencingi palyginti su kitų rūšių transportu; todėl palankiai vertina tai, kad naujojoje tvaraus ir pažangaus judumo strategijoje patvirtinama, jog ERTMS turėtų būti pagrindinis prioritetas siekiant sukurti iš tiesų pažangią ir veiksmingą transporto sistemą siekiant tokių tikslų, kaip pakankamas pajėgumų paskirstymas ir tiek keleivinio, tiek krovininio eismo valdymas;
6. pabrėžia, kad ERTMS tapo pasauliniu traukinių kontrolės ir komunikacijos standartu ir taikoma beveik 50 šalių visame pasaulyje bei suteikia puikių galimybių plėsti didelės pridėtinės vertės verslą ir kaupti ekspertines žinias Europoje, taip pat diegti ją ne ES šalyse; ragina sukurti standartizuotą ES eismo valdymo sistemą ir mano, kad, kol ES dar nepriversta taikyti pasaulinio geležinkelių eismo valdymo sistemos standarto, būtina sparčiai kurti ES standartą; be to, ragina Komisiją naudotis ES dvišaliu bendradarbiavimu ir skatinti ERTMS diegti ne ES šalyse;
7. palankiai vertina Komisijos darbą kuriant kontrolės, valdymo ir signalizacijos (CCS) struktūrinį pagrindą, siekiant užtikrinti, kad geležinkeliuose būtų visapusiškai priimtas skaitmeninimas, kuriuo remiantis kuriama ERTMS ir kuriuo dėl papildomos standartizacijos ir modulių taikymo turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos vykdyti paprastesnius ir prieinamesnius atnaujinimus, nustatant savaiminio įdiegimo principą ir suderinant duomenų modelizavimą;
Valdymas
8. pritaria naujoms užduotims, pavestoms Agentūrai pagal ketvirtąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, ir pripažįsta svarbų Agentūros, veikiančios pagal vieno langelio principą, vaidmenį, kuris užtikrina suderinamumą kuriant sąveikią ERTMS, kad ERTMS diegimas atitiktų galiojančias specifikacijas ir kad su ERTMS susijusios Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos būtų koordinuojamos su ERTMS techninių specifikacijų. todėl apgailestauja dėl to, kad neseniai buvo sumažintas Agentūros metinis biudžetas;
9. mano, kad Agentūrai turėtų būti suteikti atitinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, taip pat suteikti papildomi įgaliojimai spręsti vis dar egzistuojančias ERTMS diegimo ir veikimo problemas (veiklos taisyklių ir reikalavimų suderinimas, specifikacijų priežiūra ir pakeitimai, atitikties tipui ir tipo ilgio patvirtinimo procedūros, viešųjų pirkimų procedūros ir kt.) , padidinti konkurencingumą ir vadovauti techniniam naujų technologijų diegimui;
10. pabrėžia ERTMS koordinatoriaus vaidmenį nustatant linijas ir koridorius, kuriuose ERTMS turi būti įrengta pirmumo tvarka, ir užtikrinant, kad ERTMS būtų diegiama ekonomiškai efektyviausiu būdu, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais;
11. mano, kad reikia smarkiai stiprinti ERTMS koordinatoriaus vaidmenį tiek išteklių, tiek įgyvendinimo įgaliojimų atžvilgiu, kad būtų pasiekti diegimo tikslai; todėl palankiai vertina galimybę sustiprinti ERMTS koordinatoriaus vaidmenį atliekant būsimą Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamento peržiūrą[10], suteikiant jam, pvz., lemiamą vaidmenį atrenkant projektus, išplečiant priežiūros pareigas ir nustatant, kad EITP dotacijas būtų galima gauti tik su koordinatoriaus sutikimu, ypač pagrindinių tarpvalstybinių jungčių atvejais;
12. palankiai vertina tai, kad ERTMS koordinatorius kasmet teikia Parlamentui ataskaitas;
13. pabrėžia, kad toks ERTMS diegimas, kurį koordinuoja visos valstybės narės ir kuriam vadovauja ERTMS koordinatorius, yra vienintelis būdas pakeisti dabartinę susiskaidymo padėtį, visų pirma kalbant apie tarpvalstybinius projektus; Todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti ERTMS koordinatoriaus vadovaujamą valstybių narių, infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių tarpusavio diskusijų ir koordinavimo, susijusių su ERTMS diegimu, sistemą, siekiant skatinti keitimąsi geriausia patirtimi, raginti imtis bendrų veiksmų diegiant ERTMS tarpvalstybiniuose koridoriuose, tobulinti atitikties patvirtinimo procedūras ir didinti bendrą valstybių narių įsipareigojimą; primena, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojai turėtų dėti daugiau pastangų, kad ERTMS būtų bendrai vienu metu ir techniniu požiūriu nuosekliai įdiegta ir pradėta naudoti tarpvalstybinėse atkarpose;
14. mano, kad geležinkelių sistemos skaitmeninimui reikia reglamentavimo sistemos, kuria geležinkelio sistemos skaitmeninis plėtojimas būtų paremtas ERTMS; todėl palankiai geležinkelių sektoriaus įsipareigojimą sudaryti sąlygas ERTMS industrializacijai ir bendrosios įmonės „Shift2Rail“ (BĮ S2R) indėlį sprendžiant likusių techninių kliūčių, dėl kurių geležinkelių sektorius atsilieka sąveikumo srityje, pašalinimo klausimą ir užtikrinant perėjimą prie labiau integruotos, veiksmingesnės ir saugesnės ES geležinkelių rinkos, užtikrinant tinkamas techninių sprendimų jungtis ir siekiant ES geležinkelio sistemą padaryti tvaresnę, skaitmeninę, konkurencingą, patikimą ir patrauklią; tvirtai pritaria ją pakeisiančiai naujai iniciatyvai – Europos geležinkelių bendrosios įmonės sistemos ramsčiui, kuris koordinuoja sistemos raidą, naujus technologinius poslinkius, technologinio migravimo planus, industrializaciją ir diegimą, visų pirmą ERTMS, siekiant užtikrinti veiksmingesnį bendradarbiavimą ir geresnį negausių išteklių naudojimą;
15. ragina toliau didinti Agentūros ir BĮ S2R veiklos koordinavimą, siekiant daugiau dėmesio skirti investicijoms į Europos geležinkelių skaitmeninimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad BĮ S2R valdyboje Agentūra turėtų atlikti svarbesnį nei vien stebėtojos vaidmenį;
Sąveikumas ir diegimas
16. palankiai vertina patenkinamus ERTMS rezultatus greičio, pajėgumų ir saugumo atžvilgiu; tačiau apgailestauja, kad, palyginti su diegimo Europoje plane nustatytais tikslais, 2020 m. pabaigoje taikant ERTMS buvo eksploatuojama tik 13 proc. pagrindinio tinklo koridorių, o ERTMS diegimas daugumoje koridorių siekė 7–28 proc.; be to, pažymi, kad investicijos į ERTMS nėra sistemingai nustatomos kaip pagrindinio tinklo tikslas, nors tai numatyta TEN-T diegimo planuose ir gairėse, kuriuose rekomenduojamos tokios investicijos; tokia padėtis yra nei ir atskirtų bei su minėtu tinklu nesujungtų atkarpų atveju; todėl mano, kad koridorių požiūris turi būti sustiprintas, siekiant panaikinti kliūtis ERTMS diegimui, visų pirma koridoriuose, kuriuose diegimo lygis yra žemiausias, kaip antai Atlanto koridoriuje, ypač Pirėnų pusiasalyje; be to, ragina Komisiją sudaryti pagrindiniame tinkle esančių tarpvalstybinių geležinkelio jungčių, kurių geležinkelio kelyje ERTMS nebuvo visiškai įdiegta, sąrašą ir paskelbti savo išvadas, kad būtų atkreiptas dėmesys į ES pridėtinę vertę, kurią teikia visiškas ERTMS įdiegimas šiose geležinkelio jungtyse;
17. mano, kad tam, kad įvyktų skaitmeninė pertvarka ir būtų padidintas Europos geležinkelių sistemos, geležinkelio keleivių ir darbuotojų saugumas, ERTMS diegimo sparta skubiai turi būti padidinta dešimteriopai; mano, kad ERTMS pagrindiniame tinkle turi būti įdiegta iki 2030 m., o visuotiniame tinkle – iki 2040 m.; primena, kad reikia vengti vėlavimų, susijusių su ERTMS įrengimu ir aktyvavimu, nes tai galėtų kelti pavojų saugai; šiuo požiūriu ragina Komisiją, atliekant savo TEN-T gairių, ERTMS diegimo Europos planų ir kontrolės, valdymo ir signalizavimo techninių sąveikumo specifikacijų (TSI) peržiūras, išsaugoti ir stiprinti įpareigojantį šių tikslų pobūdį;
18. mano, kad viso ERTMS potencialo išnaudojimas neabejotinai priklauso nuo TEN-T pagrindinio tinklo užbaigimo; todėl ragina Komisiją atliekant būsimą TEN-T reglamento peržiūrą stiprinti pagrindinio tinklo koordinatorių vaidmenį ir į jį įtraukti pagrindinio tinklo infrastruktūros ES valdymo priemones;
19. pažymi, kad šiuo metu taikoma apie 30 skirtingų nacionalinių signalizavimo sistemų, visų pirma vietovėse, kuriose dominuoja vietos vidaus eismo veikla ir kuriose dabartinės B klasės sistemos vis dar gali būti naudojamos, ir kad šia įvairove galima iš dalies paaiškinti susiskaidymą ir ERTMS įdiegimo sąnaudų skirtumus; pabrėžia, kad B klasės sistemos yra kliūtis ERTMS diegimui ir tarpvalstybinei geležinkelių eismo veiklai ES tinkle, joms geležinkelių transporto operatoriai turi gauti brangiau kainuojančius ir sunkiau išduodamus saugos leidimus, be to, jos smukdo geležinkelių transporto konkurencingumą ir taip trukdo techniniam ir eksploataciniam geležinkelių suderinamumui visoje ES ir lemia didesnes sektoriaus išlaidas, įskaitant priežiūros išlaidas;
20. pabrėžia, kad B klasės sistemų eksploatavimo nutraukimo procesas vyksta lėtai; apgailestauja, kad tik kelios valstybės narės savo ERTMS nacionaliniame įgyvendinimo plane priėmė B klasės signalizavimo sistemų eksploatavimo nutraukimo planus ir kad šiuo metu ES lygmeniu nėra nei teisinės prievolės nutraukti B klasės sistemų eksploatavimą, nei šio proceso grafiko;
21. mano, kad veiksmingas ir spartus ERTMS įdiegimas gali būti įgyvendintas tik nustatant privalomus tikslus ir stiprinamas kartu skiriant baudas infrastruktūros valdytojams tais atvejais, kai tam skiriamas pakankamas biudžetas ir ištekliai, tačiau nesilaikoma diegimo terminų;
22. primygtinai ragina Komisiją parengti visa apimančią B klasės sistemų eksploatavimo nutraukimo strategiją, ES lygmens teisės aktais reglamentuojant laiko terminus, suderintus su privalomais tikslais; mano, kad šios strategijos efektyvumas ir jos ilgalaikis tinkamumas investicijoms priklauso nuo visų susijusių subjektų, įskaitant geležinkelio įmones ir tiekėjus, dalyvavimo ir valstybių narių pasiryžimo įgyvendinti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal TEN-T reglamentą;
23. be to, ragina Komisiją teisės aktais priimti nuostatą, kuri užtikrintų, kad ERTMS nacionaliniai įgyvendinimo planai tiek reglamentavimo, tiek geografiniais aspektais būtų teisiškai suderinti su privalomais ERTMS diegimo tikslais, kurie nustatyti ES teisės aktuose, siekiant jos diegimą pagrindiniame tinkle užbaigti iki 2030 m., o visuotiniame tinkle – iki 2040 m.;
24. pažymi, kad dabartinės nacionalinės taisyklės ir nepakankamas su ERTMS susijusių viso geležinkelių tinklo veiklos reikalavimų, pvz., inžinerijos taisyklių ir techninių kliūčių, kaip antai keičiamojo vėžės pločio, įtampos, vagonų matmenų, kurie visame geležinkelių tinkle gali skirtis, suderinimas daro poveikį sąveikumui, trukdo sklandžiai veikti ES geležinkelių tinklui ir mažina geležinkelio operatorių pelningumą;
25. pabrėžia, kad geležinkelių antžeminių ir valdymo sistemų modifikavimo sąnaudos skirtinguose tinkluose būna labai įvairios; pažymi, kad įrangos naudojimo trukmė lemia ilgą investicijų amortizacijos laikotarpį, o tai yra svarbus ekonominis būsimų investicijų kriterijus; įspėja, kad gresia sunkumai, susiję su dažnais standartų pokyčiais, geležinkelio sektoriui nenuspėjamu būdu ribojančiais įrangos naudojimo trukmę ir dėl to tampančiais nuo investavimo atgrasančiu veiksniu; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisės aktų stabilumo, kad būtų galima amortizuoti atliktas investicijas; prašo Komisijos atidžiai išanalizuoti tolesnius pakeitimus atnaujinant 2030 m. technines sąveikumo specifikacijas ir užtikrinti suderinamumą;
26. apgailestauja, kad penkerius metus iki 2019 m. vidurio beveik 80 proc. naujų Europoje pradėtų naudoti riedmenų buvo taikoma leidžianti nukrypti nuostata, arba joms buvo netaikomas reikalavimas įdiegti ERTMS; mano, kad, atsižvelgiant į ERTMS diegimą visuotiniame tinkle, naujiems riedmenims neturėtų būti leidžiama nukrypti nuo reikalavimo įdiegti ERTMS; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją imtis konkrečių iniciatyvų šiam klausimui spręsti, nustatant tinkamą reguliavimo sistemą ir užtikrinant, kad būtų taikomos ekonominės paskatos, kuriomis geležinkelio įmonės būtų skatinamos investuoti į riedmenyse montuojamą ERTMS įrangą;
27. pabrėžia, kad leidimų modifikavimo projektams išdavimo procesų terminai, ypač tik naudoti nacionalinėje teritorijoje skirtų riedmenų atitikties tipui patvirtinimo procesų terminai, vis dar skiriasi dėl to, kad nacionalinės saugos agentūros skirtingai vertina, ar reikia iš naujo suteikti leidimą atlikti tam tikrus pakeitimus, todėl suteikti leidimą kiekvienam geležinkelių riedmeniui atnaujinti užtrunka iki vieno mėnesio; ragina Komisiją imtis teisėkūros iniciatyvų, įskaitant dabartinių įgyvendinimo reglamentų atnaujinimą, siekiant užtikrinti, kad leidimų išdavimo procedūros, atliekamos po tipo patvirtinimo procesų, ypač atitikties tipui patvirtinimo procedūros, susijusios su modifikavimu įrengiant riedmenyse montuojamus ERTMS posistemius naudojimui nacionalinėje teritorijoje, būtų racionalizuotos ir suderintos vykdant paspartintas kontrolės operacijas, siekiant sutrumpinti laiką, kurio reikia atitikties tipui sertifikatams išduoti; be to, mano, kad atitikties užtikrinimo procesai turėtų dar labiau sustiprinti susijusių pramonės tiekėjų ir nacionalinių saugos agentūrų dalyvavimą ankstyvuoju etapu, siekiant neleisti kad geležinkelio įmonės būtų atgrasomos nuo didelio masto ir plataus užmojo diegimo projektų vykdymo; Be to, ragina Agentūrą aktyviau dalyvauti atitikties tipui procedūrose atliekamose tais atvejais, kai modifikuojami riedmenys yra skirti naudoti tik nacionalinėje teritorijoje;
28. ragina laikytis sistemingo požiūrio į ERTMS diegimą tiek riedmenyse, tiek geležinkelio kelyje;
29. primena, kad, atsižvelgiant į naujausią devynių pagrindinio tinklo koridorių verslo scenarijaus tyrimo atvejį, dvejopos ERTMS diegimo riedmenų migravimo strategija, pagal kurią riedmenų parke pirmiausia diegiama ERTMS, teikia didesnę ekonominę naudą, palyginti su dvejopa geležinkelio kelio migravimo strategija;
30. pažymi, kad lėtas geležinkelio kelio įrengimo tempas mažina paskatas stabiliai diegti ERTMS; mano, kad geležinkelio kelio migravimo strategija, orientuota į ERTMS diegimą kartu paliekant senas sistemas, kurios veiks tol, kol ERTMS bus įdiegta visame transporto priemonių parke, taip pat turėtų būti sparčiau įgyvendinama, visų pirma atsižvelgiant į būsimą Krovinių vežimui skirtų geležinkelių koridorių suderinimą su TEN-T gairių peržiūra, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina tolesnį Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA), infrastruktūros valdytojų ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimą, kad būtų pasiektas visiškas ERTMS geležinkelio kelio versijų suderinamumas; primena, kad jau įdiegtų skirtingų ERTMS geležinkelio kelio versijų nesuderinamumas turi būti panaikintas ir turi būti užtikrinamas visų ERTMS linijų būsimas suderinamumas, taip pat ragina ESGA ir infrastruktūros valdytojus bei nacionalines saugos institucijas toliau bendradarbiauti šioje srityje;
31. ragina Komisiją apibrėžiant geležinkelių jungčių indeksą atsižvelgti į ERTMS įrangą;
32. pabrėžia, kad prototipai yra viena didžiausių riedmenų modifikavimo kliūčių dėl sudėtingo, ilgai trunkančio ir brangaus tokių prototipų kūrimo; be to, atkreipia dėmesį į dabartinę galimą riziką, kad tas pats prototipo projektas gaus finansavimą iš įvairių ES šaltinių; ragina sukurti ES prototipų kūrimo platformą, teikiant pirmenybę didelei masto ekonomijai, suderinimui ir konkurencingumui, taip pat skaidraus jau finansuojamų sprendimų registro sukūrimui;
33. pabrėžia, kad netaikant standartizuotų sąsajų, kurios veiktų taikant savaiminio įdiegimo technologiją tiek geležinkelio kelyje, tiek riedmenyse, geležinkelio sistemoje nebus galima nustatyti esminių ERTMS pokyčių, kaip antai automatinio traukinių eismo valdymo, būsimos judriojo radijo ryšio sistemos, palydovinės padėties nustatymo ar 3 lygio technologijų, naudą ir jais pasinaudoti; ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad GSM-R technologija, kuri pradėjus diegti ERTMS buvo pažangiausia, jau tampa atgyvenusi, atsižvelgiant į 4G ir 5G ryšio diegimą;
34. pažymi, kad reikia kuo greičiau užtikrinti ERTMS ir Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) sąveiką, ypač atsižvelgiant į tai, kad GNSS signalo prieinamumas yra pagrįstas virtualiais atsakikliais, kuriuos būtų pigiau įdiegti ir prižiūrėti, kadangi tai paspartintų ERTMS diegimą ir padidintų ERTMS konkurencingumą už ES ribų; ragina ES geležinkelių pramonę parengti techninius sprendimus, kad GNSS sudarytų galimybę dideliu mastu naudoti ERTMS; ragina Komisiją taip pat apsvarstyti galimybę per būsimą ERTMS kontrolės, valdymo ir signalizavimo techninių sąveikumo specifikacijų peržiūrą į jas įtraukti GNSS, siekiant panaikinti likusias technologines spragas ir pasinaudoti inovacijomis; ragina ESGA atidžiai koordinuoti, remti ir supaprastinti kosmoso ir geležinkelių suinteresuotųjų subjektų mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, siekiant kuo greičiau į ERTMS įtraukti GNSS traukinių buvimo vietos nustatymo duomenis; be to, ragina užtikrinti stipresnį Agentūros ir Europos GNSS agentūros bendradarbiavimą siekiant GNSS palaipsniui įtraukti į ERTMS standartus;
35. atkreipia dėmesį į dabartinius viešojo pirkimo, naudojamo ERTMS diegimui, veiksmingumo trūkumus ir sunkumus; ragina Komisiją kartu su Agentūra parengti bendrą ES pirkimo konkurso formatą, paremtą 2018 m. sektoriaus pritarimą gavusiu pasiūlymu, ir pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reglamentuoti visus techninius aspektus, kurių reikia sėkmingam pirkimui užtikrinti, (pvz., priežiūros nuostatas) ir suderinamumą su naujausiomis ERTMS specifikacijomis;
36. pripažįsta , kad ERTMS yra ES pramonės novatoriškos galios pavyzdinė iniciatyva; ragina Komisiją kaip dalį naujosios Europos pramonės strategijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ERTMS pramonės strategijos, kad būtų sprendžiamos nepakankamo pramonės pajėgumo, nepakankamo modifikavimo dirbtuvių skaičiaus, trūkstamo tinkamo stabilaus bei prognozuojamo biudžeto ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemos ir būtų užtikrinamas perėjimas nuo dabartinio projektais paremto požiūrio taikymo prie ERTMS diegimo industrializavimo;
37. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant žaliąjį kursą sustiprinti dualinį profesinį mokymą, skirtą naujoms darbo vietoms, atsirandančioms dėl skaitmeninimo ir inovacijų, susijusių su ERTMS diegimo keliamais iššūkiais, taip pat teikti pakankamą paramą geležinkelių sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, pvz., naujos signalizavimo sistemos mokymams;
Finansavimas
38. primena, kad tinkamas ES geležinkelių tinklo veikimas priklauso nuo tinkamų investicijų į infrastruktūrą ir riedmenis bei nuo geros priežiūros;
39. pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu iš ES biudžeto buvo remiamas ERTMS diegimas reikalavimus atitinkančiuose regionuose numatant bendrą 2,7 mlrd. EUR biudžetą, iš kurių 850 mln. EUR skirta iš EITP ir 1,9 mlrd. EUR – iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų regioninės plėtros fondų (ERPF ir Sanglaudos fondo);
40. pabrėžia, kad vertinama, kad siekiant įdiegti ERTMS pagrindiniame tinkle, reikės investuoti 12 mlrd. eurų į kelio sistemas ir 5 mlrd. eurų į riedmenyse montuojamas sistemas;
41. pabrėžia, kad investicijomis į ERTMS diegimą prisidedama prie ES finansinių priemonių klimato ir skaitmeninio aspekto integravimo tikslų įgyvendinimo, todėl šių priemonių įgyvendinimui turėtų būti teikiama pirmenybė;
42. primena, kad ERTMS investicijoms ir į kelio, ir į riedmenų įrangą numatyta ES finansinė parama, tačiau ji gali patenkinti tik ribotą visų diegimo išlaidų kiekį, o didžioji išlaidų dalis tenka individualiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms; mano, kad būtina tobulinti priimtas finansines priemones, kad būtų skatinamos didelio masto investicijos į ERTMS; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti visapusiškas gaires, kuriomis būtų remiama strategija dėl tiek kelio, tiek riedmenų ERTMS didelio masto finansavimo;
43. ragina Komisiją nustatyti priemonių, kurių valstybės narės ir Europos Sąjunga gali imtis, kad padidintų ERTMS diegimą riedmenyse, rinkinį, kartu užtikrinant, kad dalyvaujančioms įmonėms ši veikla būtų gyvybinga, ir deramai atsižvelgiant į tinklo valdytojų, kaip galimų tiekėjų, vaidmenį.
44. primena Audito Rūmų išvadą, kad iš viso ES 50 proc. TEN-T lėšų, kurios iš pradžių buvo skirtos ERTMS projektams, buvo panaikintos, ir kad pagrindinės to priežastys – įgyvendinimo vėlavimai ir sumažinta projekto aprėptis; ragina Komisiją ir valstybes nares išspręsti šią problemą;
45. primena, kad ES lėšų nepakanka visiems numatytiems poreikiams patenkinti, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti ir prisiimti planavimo, finansinius ir politinius įsipareigojimus, kad būtų galima dar labiau padidinti investavimo į ERTMS patrauklumą ir garantuoti teisinį tikrumą; pažymi, kad EITP dotacijų susitarimų galiojimo trukmė galėtų būti pratęsta, kad geriau atspindėtų tikrąjį laikotarpį, kurio reikia ERTMS projektams įgyvendinti;
46. pabrėžia, kad tarpvalstybinėms jungtims skirta įranga turi būti finansuojama pirmenybės tvarka; mano, kad, kadangi ES bendro ERTMS finansavimo norma yra nepakankama, ji turėtų būti padidinta; todėl ragina Komisiją įvertinti galimybę ERTMS strateginiams projektams nustatyti netgi didesnę nei 50 proc. bendro EITP finansavimo normą tais atvejais, kai tokie projektai yra įtraukti į plataus užmojo didelio masto spartinimo planus, siekiant padidinti ERTMS diegimo mastą, kad valstybėse narėse būtų skatinamos plataus užmojo ERTMS strategijos;
47. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, skatinti ir supaprastinti sinergiją su visomis ES finansinėmis priemonėmis, tokiomis, kaip EITP ir jos derinimo priemonė, sanglaudos fondai, „InvestEU“, ir prieigą prie programos „NextGenerationEU“, ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares nustatyti, kad ERTMS turi būti vienas iš svarbiausių valstybių narių prioritetų jų nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose;
48. primena programos „Next Generation EU“ ir EGADP strateginę svarbą remiant plataus užmojo didelio masto ERTMS diegimo planą, įtrauktą į valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad, rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ERTMS finansavimui būtų teikiama didelė svarba;
49. pabrėžia, kad ES lėšomis naujų geležinkelio linijų projektus būtina finansuoti tik tuo atveju, kai juose yra numatyta ERTMS įranga; be to, ragina ragina Agentūrą sistemingai vertinti ES finansuojamų projektų atitiktį sąveikumo techninių specifikacijoms, siekiant išvengti sunkumų, susijusių su įdiegtų ERTMS versijų suderinamumu;
50. ragina valstybes nares toms geležinkelio įmonėms, kurios 100 proc. savo lokomotyvų sėkmingai įdiegia ERTMS specifikacijas, 10 metų 75 proc. sumažinti mokesčius už naudojimąsi keliais;
51. pabrėžia, kad ES paramos ERTMS įrangai apskaičiavimo būdas, grindžiamas fiksuotu kilometražu, tinka linijų atkarpoms, bet nelabai tinka miestuose esantiems geležinkelio mazgams, kuriuose nedidelėse atkarpose reikia įrengti daug objektų ir užtikrinti sudėtingus ERTMS parametrus; siūlo apsvarstyti galimybę sąnaudas paskirstyti pagal iešmų skaičių;
°
° °
52. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) yra bendra, praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje sukurta Europos signalizavimo ir greičio kontrolės sistema, kurios tikslas – užtikrinti nacionalinių geležinkelių sistemų sąveikumą, sumažinti signalizavimo sistemų pirkimo ir priežiūros išlaidas, taip pat padidinti traukinių greitį, infrastruktūros pajėgumą ir geležinkelių transporto saugos lygį.
Nepaisant paskesnių iniciatyvų, kurių norėdami prisidėti prie ERTMS diegimo ir sąveikumo, ėmėsi nacionaliniai ir Europos teisės aktų leidėjai – tokių kaip Transeuropinio transporto tinklo programa (TEN-T), pagrindinio tinklo koridoriaus reglamentas, Europos diegimo planai ir nacionaliniai diegimo planai arba susitarimo memorandumai – diegimas vis dar vyksta lėtai ir fragmentiškai, o sąveikumas dar nėra visiškai pasiektas.
Vis dėlto kaip niekada svarbu visiškai įdiegti ERTMS, kad geležinkelių sektorius galėtų pasiekti plataus užmojo Europos žaliojo kurso tikslus ir 2030 m. ir 2050 m. nustatytus darnaus ir išmanaus judumo strategijos orientyrus.
Pranešėja mano, kad šis pranešimas suteikia galimybę pateikti naujesnį esamos padėties vaizdą ir visų pirma spręsti aktualiausias ERTMS diegimo problemas, kartu pateikiant konkrečių rekomendacijų.
Rengdama šį pranešimą pranešėja, dalyvaujant šešėliniams pranešėjams, taip pat suorganizavo kolektyvinį svarstymą, kuriame dalyvavo viso geležinkelių sektoriaus (žr. priedus) – ES institucijų, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio bendrovių, pramonės, bendrosios įmonės – atstovai. Susitikimo tikslas – sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie pagrindinius sunkumus, susijusius su ERTMS sąveikumu, diegimu ir finansavimu.
Problemos ir rekomendacijos
Per kolektyvinį svarstymą dalyviai tvirtai pareiškė, kad ERTMS diegti ir „tolesnius veiksmus“ vykdyti reikia koordinuotai ir strategiškai. Šiuo atžvilgiu pranešėja pripažįsta Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra), Europos ERTMS koordinatoriaus ir bendrosios įmonės „Shift2Rail“ (BĮ S2R) vaidmenį ir rekomenduoja padidinti Agentūros finansinius išteklius ir įgaliojimus, kad būtų išspręstos esamos ERTMS diegimo ir veikimo problemos.
Pranešėja pabrėžia, kad norint vykdyti klimato ir skaitmeninę pertvarką reikia spartinti diegimą, kad būtų įvykdytas nustatytas 2030 m. ERTMS diegimo pagrindiniame tinkle terminas, ir siūlo nustatyti 2040 m diegimo visuotiniame tinkle terminą.
Pranešėja taip pat pateikia keletą rekomendacijų, kaip įveikti pagrindines nustatytas ERTMS diegimo problemas:
parengti nacionalinių (B klasės) sistemų Europos eksploatavimo nutraukimo strategiją, kurioje būtų ES lygmeniu reglamentuoti terminai, kad būtų išspręsta lėto B klasės sistemų migravimo į ERTMS problema;
priimti reguliavimo nuostatą, užtikrinant, kad ERTMS nacionaliniai įgyvendinimo planai būtų teisiškai suderinti su privalomais ERTMS diegimo tikslais, nustatytais ES lygmeniu, kad būtų užtikrintas eksploatavimo nutraukimas;
dar labiau suderinti veiklos reikalavimus, kad būtų įveikta esamų nacionalinių techninių taisyklių sąveikumui keliama kliūtis;
uždrausti Europoje įvežtoms naujoms transporto priemonėms taikyti bet kokią nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo reikalavimo įdiegti ERTMS;
dar labiau racionalizuoti leidimų išdavimo procedūras, ypač pakartotinio leidimo išdavimo tvarką, kad būtų išvengta vėlavimų ir didelių išlaidų;
sukurti bendrą ES prototipų kūrimo platformą, nes jie yra didžiausios kliūtys, trukdančios modifikuoti transporto priemonėse sumontuotą įrangą, ir sukurti skaidrų jau finansuojamų prototipų sprendimų registrą, kad būtų išvengta ES finansavimo iš kelių šaltinių;
užtikrinti standartizuotas sąsajas, kad būtų įdiegtos naujos funkcijos (esminiai pokyčiai), kaip antai 3 lygis, automatinis traukinių eismo valdymas (ATO), palydovinis padėties nustatymas;
nustatyti bendrą ES viešojo pirkimo konkursų formatą, kad būtų pašalintas dabartinis viešojo pirkimo neefektyvumas;
raginti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ERTMS pramonės strategijos, kuria būtų siekiama spręsti nepakankamo pramonės pajėgumo, nepakankamų modifikavimo dirbtuvių skaičiaus ir stabilaus bei prognozuojamo biudžeto ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas.
Pranešėja taip pat primena, kad ERTMS skiriamas specialus ES finansavimas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jo nepakanka visiems numatomiems poreikiams patenkinti. Todėl ji rekomenduoja, remiantis ERTMS veiklos scenarijumi, toliau didinti investavimo į ERTMS patrauklumą ir teisinį tikrumą. Pranešėja taip pat mano, kad valstybės narės, rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ERTMS turėtų laikyti vienu iš savo pagrindinių prioritetų.
Galiausiai pranešėja mano, kad ERTMS diegimo sėkmė priklausys nuo būsimų ir persvarstytų ES teisės aktų nuoseklumo ir ES institucijų bei valstybių narių pasiryžimo užtikrinti jų vykdymą.
PRIEDAS
2021 m. vasario 3 d.
Idėjų telkimo svarstymas
„ERTMS: dabartinė padėtis ir rekomendacijos“
Platforma „Zoom“
Pastaba: vertimas į EN ir ES kalbas.
Klausimynas:
15.00–15.10 val. |
EP pranešėjos dėl ERTMS Izaskun Bilbao Barandica įžanginė kalba |
15.10–15.45 val. |
Sąveikumas: Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės neišspręstos sąveikumo problemos? Ar skirtingi Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ERA) ir nacionalinių saugos institucijų leidimų išdavimo procesai yra kliūtis sąveikumui? Ar turėtume išsikelti platesnio užmojo tikslus ir pagal vieno langelio principą visus leidimus išduoti ES geležinkelių agentūroje? Ar ERTMS „Baseline 3“ ir „Baseline 2“ funkcinės versijos iš tiesų sąveikauja? Kaip užtikrinti, kad būsimos ERTMS versijos būtų suderinamos? Kaip galėtume valdyti perėjimą? Ar ES veiksmų dokumentas „ERTMS: tolesni veiksmai“ grindžiamas realiomis prielaidomis ir ar jame nustatytos užduotys yra sėkmingai įgyvendintos? Kokie aspektai turėtų būti pakeisti arba kokie tikslai turėtų būti performuluoti? Apskritojo stalo diskusija
|
15.45–16.20 val. |
Diegimas: Ar reikia nustatyti tikslų valstybių narių B klasės sistemų eksploatavimo nutraukimo terminą? Jei ne, kodėl, o, jei taip, kaip šis procesas turėtų būti vykdomas? Ar sutinkate su EK veiklos scenarijumi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama investicijoms į riedmenų sistemas? Kaip galime sukurti didesnį privačių įmonių ir operatorių bei valdžios institucijų tarpusavio pasitikėjimą? Ar skiriasi diegimas keleivių ir krovinių vežimo sektoriuose? Ar būtų lengviau atnaujinti riedmenų parką, o ne jį modifikuoti? Ar turėtume parengti Europos geležinkelių riedmenų strategiją? Kokie pagrindiniai esminių pokyčių veiksniai gali turėti didžiausią diegimo potencialą ir daryti didelį poveikį ERTMS diegimui? Ar mums reikia Europos standartizuotos eismo valdymo sistemos? Jei taip, kaip tai pasiekti? Apskritojo stalo diskusija
|
16.20–16.55 val. |
Finansavimas: Ar ES ir valstybių narių finansavimas ERTMS diegimui yra pakankamas ir tikslingas? Ar Jūs ketinate ERTMS finansavimą numatyti DFP ir valstybių narių lygmeniu? Kokios finansinės priemonės daugiausia naudojamos ERTMS remti (pavyzdžiui, nacionalinė, EITP, EITP derinimo priemonė, ESI fondai)? Kokios finansinės priemonės turėtų būti sustiprintos ES lygmeniu? Kokios su ERTMS susijusios investicijos yra patrauklesnės privačiajam finansų sektoriui? Kaip išvengti to paties prototipo finansavimo keletą kartų? Apskritojo stalo diskusija
|
16.55–17.00 val. |
EP pranešėjos dėl ERTMS Izaskun Bilbao Barandica baigiamosios pastabos |
2021 m. vasario 3 d. Idėjų telkimo svarstymas
„ERTMS: dabartinė padėtis ir rekomendacijos“
Dalyvių sąrašas
|
|
Organizacija |
Vardas, pavardė |
MOVE GD |
Elisabeth Werner Keir Fitch Ian Conlon |
ERTMS koordinatoriai |
Matthias Ruete Marcin Wojcik |
Suinteresuotieji subjektai |
|
ADIF |
Álvaro Mascaraque |
Alstom |
Nicolas Erb |
Europos geležinkelių ir infrastruktūros įmonių bendrija (CER)
|
Alberto Mazzola Ilja Lorenzo Volpi |
Deutsche Bahn |
Johann Metzner |
EIB |
Ville Saarinen |
ESGA |
Josef Doppelbauer |
Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojai
|
Monika Heiming Javier Moreno Bardo Schettini |
Ferrovie dello Stato |
Gregorio Leonelli Ugo Totori |
Bendroji įmonė „Shift2Rail“ |
Carlo Borghini |
SNCF |
Cedric Verdeaux |
UNIFE |
Jean Philippe Peuziat Jonathan Cutuli Jon Alzate CAF Signalling |
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
25.5.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
47 1 0 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Johan Danielsson, Karima Delli, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Tomasz Piotr Poręba, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Henna Virkkunen, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Clare Daly, Roman Haider, Jutta Paulus, Marianne Vind |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
47 |
+ |
ECR |
Peter Lundgren, Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski |
ID |
Marco Campomenosi, Roman Haider, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo |
NI |
Mario Furore |
PPE |
Magdalena Adamowicz, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi |
Renew |
José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet |
S&D |
Andris Ameriks, Johan Danielsson, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Marianne Vind, Petar Vitanov |
The Left |
Clare Daly, Kateřina Konečná, Elena Kountoura |
Verts/ALE |
Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Jutta Paulus |
1 |
- |
NI |
Dorien Rookmaker |
0 |
0 |
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL L 138, 2016 5 26, p. 44.
- [2] OL L 348 2013 12 20, p. 1.
- [3] OL L 3, 2017 1 6, p. 6.
- [4] OL L 437, 2020 12 28, p. 108.
- [5] OL C 86, 2018 3 6, p. 140.
- [6] 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos (OL L 158, 2016 6 15, p. 1).
- [7] Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/6.
- [8] 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Veiksmingos ir sąveikios Europos eismo valdymo sistemos (ERTMS) sukūrimas. Tolesni veiksmai“, SWD(2017)0375.
- [9] 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, OL L 57, 2021 2 18, p. 17.
- [10] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, OL L 348, 2013 12 20, p. 1.