Pranešimas - A9-0183/2021Pranešimas
A9-0183/2021
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos

1.6.2021 - (2019/2196(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Tanja Fajon


Procedūra : 2019/2196(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0183/2021
Pateikti tekstai :
A9-0183/2021
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos

(2019/2196(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjungoje turi būti sukurta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje „nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas“,

– atsižvelgdamas į SESV 21 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Pagrindinių teisių chartija) 45 straipsnį, kuriais užtikrinama piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje,

– atsižvelgdamas į SESV 18 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės,

– atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartijos 18 ir 19 straipsnius dėl teisės į prieglobstį ir į apsaugą perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju,

– atsižvelgdamas į nuolat tobulėjantį Šengeno acquis, parengtą nuo pat Šengeno susitarimo pasirašymo 1985 m. birželio 14 d. ir kurį šiuo metu sudaro daugybė ES teisės aktų tokiose srityse kaip vidaus ir išorės sienų valdymas, vizų politika, grąžinimo politika, policijos bendradarbiavimas ir duomenų apsauga, taip pat teisės aktai, kuriais įsteigiamos ir reguliuojamos dvi Sąjungos agentūros (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) ir Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA)), finansavimo programa (išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė) ir keturios didelės apimties informacinių technologijų (IT) sistemos (Šengeno informacinė sistema, Vizų informacinė sistema, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir atvykimo ir išvykimo sistema (AIS)), įskaitant jų suderinamumą,

– atsižvelgdamas į teisės aktus, kurie buvo priimti nuo tada, kai buvo paskelbta paskutinioji metinė Šengeno erdvės veikimo ataskaita, kuria siekiama ją stiprinti, turint omenyje tebesitęsiančias problemas, konkrečiau – į 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui[1], 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006[2], 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES[3], 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR[4], 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816[5], 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226[6], 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1241, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2016/794 siekiant sukurti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS)[7], 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/493 dėl suklastotų ir autentiškų dokumentų internete (FADO) sistemos, kuriuo panaikinami Tarybos bendrieji veiksmai 98/700/TVR[8], 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624[9] ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1155, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas)[10],

– atsižvelgdamas į šiuo metu vykdomą teisėkūros darbą, susijusį su Šengeno sienų kodekso peržiūra dėl laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui taikomų taisyklių, su Vizų informacinės sistemos reformavimu, su ETIAS teisės aktų sistemos užbaigimu, su Grąžinimo direktyvos išdėstymu nauja redakcija, su 2021–2027 m. sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemone ir su naujuoju pasiūlymu dėl Reglamento, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų (COM/2020/0612),

– atsižvelgdamas į įvairias Europos Vadovų Tarybos išvadas, Tarybos rekomendacijas ir Komisijos komunikatus, gaires ir veiksmų gaires, kuriomis siekiama spręsti situaciją prie Šengeno vidaus ir išorės sienų reaguojant į COVID-19, pavyzdžiui, į 2020 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą „COVID-19. Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairės“[11] ir 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą „COVID-19. Laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo įgyvendinimo, su ES piliečių repatriacija susijusio tranzito tvarkos supaprastinimo ir poveikio vizų politikai gairės“ (C(2020)2050) ir vėlesnius jų pratęsimus, pavyzdžiui, 2020 m. balandžio 8 d. komunikatą (COM(2020)0148), Bendras Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gaires, kurias pateikė Komisijos pirmininkas ir Europos Vadovų tarybos pirmininkas ir 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją[12],

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatą dėl tikrinimo, kaip Kroatija taiko visas Šengeno acquis nuostatas (COM(2019)0497),

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą „Naujas migracijos ir prieglobsčio paktas“ (COM(2020)0609),

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos[13],

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veikimo, teikiamą pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1053/2013 22 straipsnį (COM(2020)0779);

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio[14],

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Patikrinimų prie sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimas[15],

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2020 m. gruodžio 8 d. ataskaitą „Migracija: pagrindinių teisių klausimai prie sausumos sienų“,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Grąžinimo direktyvos įgyvendinimo [16],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl COVID-19 priemonių poveikio demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms[17],

– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto FRONTEX patikros darbo grupės įsteigimą ir vykdomą darbą,

– atsižvelgdamas į paruošiamąjį darbą rengiant šią rezoliuciją, kurį atliko Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto Darbo grupė dėl Šengeno kontrolės,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0183/2021),

A. kadangi susitarimas dėl Šengeno erdvės yra išskirtinis ir vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, nes jau daugiau kaip 25 metus jis sudaro galimybes asmenims laisvai judėti Šengeno erdvėje be kontrolės prie vidaus sienų; kadangi tai tapo įmanoma taikant įvairias kompensuojamąsias priemones, pvz., stiprinant informacijos mainus įdiegus Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir sukūrus vertinimo mechanizmą, skirtą tikrinti, ar valstybės narės įgyvendina Šengeno acquis, ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą Šengeno erdvės veikimu; kadangi tarpusavio pasitikėjimui užtikrinti taip pat reikia solidarumo, saugumo, teisminio ir policijos bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, bendros ES išorės sienų apsaugos, bendro sutarimo ir bendros vizų ir duomenų apsaugos srities politikos;

B. kadangi visapusiškai veikianti Šengeno erdvė ir jos būsima plėtra, įtraukiant Šengeno šalis kandidates, tebėra labai svarbios siekiant tolesnės politinės, ekonominės ir socialinės integracijos, skatinant sanglaudą ir mažinant atotrūkį tarp šalių ir regionų, taip pat būtina laisvo judėjimo principo užtikrinimo sąlyga; kadangi ateityje Šengeno erdvė neturi būti suskaidyta;

C. kadangi vidaus sienų kontrolės panaikinimas yra vienas iš esminių, praktinių tos vizijos, kurią piliečiai tapatina su Europos idėja, elementų ir yra labai svarbus vidaus rinkos veikimui; kadangi Šengeno erdvei kyla grėsmė, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės vis dažniau taiko vidaus sienų kontrolę, ypač pastaraisiais metais;

D. kadangi, reaguodamos į COVID-19 pandemiją, dauguma valstybių narių, įskaitant Šengeno asocijuotąsias šalis, atnaujino vidaus sienų kontrolę arba iš dalies ar visiškai uždarė savo sienas arba uždarė jas tam tikrų rūšių keliautojams, įskaitant ES piliečius bei jų šeimų narius ir ne ES piliečius, gyvenančius jų ar kitos valstybės narės teritorijoje; kadangi, ypač pandemijos pradžioje, tai, kad valstybės narės tarpusavyje ir su Komisija veiksmingai nekoordinavo vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir panaikinimo, buvo iššūkis pačiai bendradarbiavimo Šengeno klausimais koncepcijai;

E. kadangi nuo 2015 m. valstybės narės vidaus sienų kontrolę iš viso atnaujino 268 kartus ir tai yra reikšmingas padidėjimas, palyginti su laikotarpiu nuo 2006 iki 2014 m., kai vidaus sienų kontrolė buvo vėl taikoma tik 35 kartus[18];;

F. kadangi Europos Parlamentas ne kartą reiškė susirūpinimą dėl daugelio šių vidaus sienų kontrolės atvejų reikalingumo ir proporcingumo;

G. kadangi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir glaudus bendradarbiavimas yra esminiai elementai, kuriais remiantis sukurta Šengeno erdvė;

H. kadangi pastaraisiais metais buvo priimtos svarbios ES teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama padidinti patikrinimų kertant išorės sienas veiksmingumą ir efektyvumą ir prisidėti prie aukšto lygio saugumo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje; kadangi šios priemonės apima naują ES informacinių sistemų struktūrą ir jų sąveikumą;

I. kadangi vis dar pranešama apie kaltinimus smurtu prieš migrantus, įskaitant tarptautinės apsaugos prašančius asmenis, ir išsiuntimą prie ES išorės sienų; kadangi Europos Parlamentas, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), FRONTEX ir Europos ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl šių įtarimų; kadangi Sąjunga dar neturi veiksmingo pagrindinių teisių prie savo išorės sienų stebėsenos mechanizmo;

J. kadangi 2017 m. vertinant, kaip Jungtinė Karalystė taiko Šengeno acquis nuostatas Šengeno informacinės sistemos srityje, nustatyta rimtų trūkumų;

K. kadangi per pirmąjį Šengeno vertinimo mechanizmo vertinimo ciklą paaiškėjo, kad reikia geriau ir sparčiau įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas atlikus vertinimus, ir vykdyti atitinkamą reformą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kaip mechanizmu vertinama atitiktis pagrindinėms teisėms;

L. kadangi FRONTEX kasmet atliekamuose pažeidžiamumo vertinimuose nagrinėjami valstybių narių pajėgumai kovoti su grėsmėmis ir iššūkiais prie išorės sienų ir rekomenduojami konkretūs taisomieji veiksmai siekiant sumažinti pažeidžiamumą ir taip papildyti vertinimus pagal Šengeno vertinimo mechanizmą;

M. kadangi dar nepasiektas visapusiškas Šengeno acquis taikymas siekiant panaikinti vidaus sienų kontrolę Bulgarijoje ir Rumunijoje, nepaisant to, kad Parlamentas ragino tai padaryti savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliucijoje;

N. kadangi Komisija savo 2019 m. spalio 22 d. komunikate dėl tikrinimo, kaip taikomos visos Šengeno acquis nuostatos, patvirtino, jog Kroatija ėmėsi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdytos būtinos visapusiško Šengeno taisyklių taikymo sąlygos;

Šengeno erdvės veikimas

1. mano, kad įgyvendinant pačią bendradarbiavimo Šengeno klausimais koncepciją, t. y. siekiant užtikrinti, kad būtų panaikinta kontrolė kertant vidaus sienas ir garantuoti judėjimo laisvę, dėl COVID-19 pandemijos susidurta su naujais sunkumais; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo susirūpinimą dėl dabartinės padėties, susijusios su vidaus sienų kontrole kai kuriose valstybėse narėse, ir šiuo tikslu, visapusiškai remdamas visuomenės sveikatos priemones, taikomas siekiant apriboti COVID-19 plitimą, primena, kad bet kokiomis tokiomis priemonėmis, kuriomis siekiama kovoti su pandemija ir apriboti pagrindines teises ir laisves, visada turėtų būti laikomasi įstatymų nuostatų ir principų;

2. primena, kad pagal galiojančius ES teisės aktus vidaus sienų kontrolė gali būti atnaujinta, jei ji yra būtina, proporcinga, laikina ir kraštutinė priemonė; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo nuomonę, kad daugelis vidaus sienų kontrolės pratęsimų nuo 2015 m. nėra pakankamai pagrįsti ir neatitinka taisyklių, susijusių su jos pratęsimu, būtinumu ar proporcingumu, todėl yra neteisėti;

3. pripažįsta, kad Komisija stengėsi koordinuoti bendrą Europos atsaką; tačiau apgailestauja dėl to, kad valstybės narės toliau vykdo kontrolę kertant vidaus sienas, dažnai nekoordinuotai, tinkamai neapsvarsčius bendro Europos intereso išlaikyti Šengeną kaip erdvę be kontrolės kertant vidaus sienas; pakartoja, kad atnaujinta kontrolė turėjo neigiamą poveikį laisvam prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimui Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia ypač sudėtingą tarpvalstybinių darbuotojų padėtį;

4. primena, kad, nepaisant to, jog nustatyta didelių Šengeno acquis įgyvendinimo trūkumų, Komisija delsia arba visiškai aiškiai nelinksta pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; pakartoja savo raginimą Komisijai tinkamai tikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, siekiant įvertinti, ar laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, ir prireikus taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras; pabrėžia, kad reikia nedelsiant stiprinti Šengeno valstybių tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės valdymą;

5. pakartoja, kad valstybės narės turi gerbti Sutartimis ir ES pagrindinių teisių chartija saugomą teisę, taip pat teisėtu būdu ir be diskriminacijos įgyvendinti pasienyje taikomas priemones; mano, kad reguliarios politinės ir viešos diskusijos apie Šengeno erdvės veikimą yra itin svarbios;

6. pažymi, kad per šią Parlamento kadenciją dar nepadaryta jokia pažanga persvarstant Šengeno sienų kodeksą, nes Taryba vis dar blokuoja tarpinstitucines derybas; palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad ji pateiks naujus pasiūlymus dėl Šengeno erdvės valdymo; reiškia nepasitenkinimą tuo, kad Komisija ir toliau nevykdo savo pareigos teikti ataskaitas Parlamentui, kadangi ji nepateikė metinės ataskaitos dėl erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo (Šengeno sienų kodekso 33 straipsnis) ir metinės išsamios ataskaitos pagal Šengeno vertinimo mechanizmo 20 straipsnį, ir taip trukdo vykdyti tikrinimą ir konstruktyvius politinius debatus;

7. be daugybės savo prašymų visapusiškai taikyti Šengeno acquis nuostatas Bulgarijoje ir Rumunijoje, primygtinai ragina Tarybą laikytis savo įsipareigojimo ir nedelsiant priimti sprendimą dėl patikrų kertant sausumos, jūrų ir oro vidaus sienas panaikinimo ir taip leisti šioms šalims su visomis teisėmis prisijungti prie laisvo judėjimo erdvės be vidaus sienų kontrolės; po konsultacijų su Taryba pagal Stojimo akto 4 straipsnį yra pasirengęs pareikšti savo nuomonę dėl visų Šengeno acquis nuostatų taikymo Kroatijoje; mano, kad solidarumas ir atsakomybė yra visų pareiga ir kad ateityje Šengeno erdvė neturi būti suskaidyta;

8. mano, kad labai svarbu, jog ES vizų politika būtų veiksminga, patogi naudoti ir saugi, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos ketinimą iki 2025 m. suskaitmeninti vizų išdavimo procedūrą; mano, kad ne ES piliečių, kurie yra ilgalaikiai valstybių narių gyventojai, integracija yra pagrindinis elementas skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, todėl ragina apsvarstyti galimybę suderinti minimalias ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimo taisykles;

9. pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užtikrinti tinkamą Grąžinimo direktyvos įgyvendinimą visais aspektais ir ragina Komisiją stebėti jos įgyvendinimą;

10. ragina valstybes nares stiprinti keitimąsi informacija ir toliau plėtoti tarpusavio tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą, pavyzdžiui, aktyviau naudojantis jungtinėmis tyrimų grupėmis;

11. palankiai vertina tai, kad kai kurie ankstesniame metiniame pranešime[19] prašyti veiksmai jau įgyvendinti (Šengeno informacinės sistemos teisinių nuostatų peržiūra ir Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR) reforma); vis dėlto pažymi, kad dauguma suformuluotų rekomendacijų tebegalioja;

12. pabrėžia, kad veiksmingas išorės sienų sistemos veikimas yra labai svarbus Šengeno erdvės gyvybingumui; su susirūpinimu pažymi, kad Šengeno vertinimo ataskaitomis ir pažeidžiamumo vertinimais ir toliau atkreipiamas dėmesys į išorės sienų apsaugos ir valdymo trūkumus bei su pažeidžiamumu susijusias problemas; ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos ir FRONTEX joms skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama šalinti trūkumus ir su pažeidžiamumu susijusias problemas, visų pirma su pagarba pagrindinėms teisėms vykdant sienų valdymo veiklą susijusias problemas; pabrėžia neseniai priimtų teisėkūros priemonių svarbą;

13. yra susirūpinęs dėl esamų kelionių apribojimų poveikio pabėgėlių ir tarptautinės apsaugos prašančių asmenų teisėms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tokių priemonių priėmimas visiškai atitiktų Šengeno sienų kodekso 3 ir 4 straipsniuose ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintus reikalavimus;

14. reiškia savo gilų susirūpinimą dėl pasikartojančių įtarimų dėl to, kad FRONTEX dalyvavo vykdant grąžinimus, taip pat dėl pranešimų, kad agentūros veikloje galėjo būti pagrindinių teisių pažeidimų, ir mano, kad reikia stiprinti ir veiksmingai įgyvendinti vidaus pranešimo mechanizmus, parlamentinį tikrinimą ir viešąją kontrolę, susijusius su FRONTEX veikla; pabrėžia, kad Reglamento 2019/1896 46 straipsnyje nurodoma, kad FRONTEX vykdomasis direktorius turi sustabdyti, nutraukti veiklą arba jos nepradėti, jei pažeidžiamos tos veiklos vykdymo sąlygos, įskaitant pagrindinių teisių laikymąsi;

15. šiuo atžvilgiu visapusiškai remia Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto FRONTEX patikros darbo grupės, kurios tikslas – įvertinti visus FRONTEX veiklos ir organizavimo veikimo aspektus, jos sustiprintą vaidmenį ir išteklius integruotam sienų valdymui užtikrinti ir tinkamą ES acquis taikymą, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms, įsteigimą ir vykdomą darbą;

16. yra labai susirūpinęs dėl didelio mirčių Viduržemio jūroje skaičiaus; primena, kad pagalbos teikimas visiems nelaimės jūroje ištiktiems asmenims yra teisinė pareiga tiek pagal ES, tiek pagal tarptautinę teisę ir kad paieška ir gelbėjimas yra neatsiejama Europos integruoto sienų valdymo dalis pagal Reglamentą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų; ragina FRONTEX gerokai pagerinti turimą informaciją apie savo operatyvinę veiklą jūroje, be kita ko, reguliariai ir tinkamai teikiant ataskaitas Parlamentui, pvz., apie bendradarbiavimą su Tripolyje esančiu Jūrų gelbėjimo koordinavimo centru ir Libijos pakrančių apsaugos tarnyba;

17. yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių ir rimtų pranešimų apie smurtą ir išsiuntimą prie išorės sienų, be kita ko, iš vienos valstybės narės į kitą ir po to į ES nepriklausančią šalį; pakartoja, kad valstybės narės privalo užkirsti kelią neleistinam sienos kirtimui, ir primena, kad ši pareiga nedaro poveikio asmenų, kurie siekia tarptautinės apsaugos, teisėms; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti atlikti ir atlikti veiksmingus, nepriklausomus ir skubius tyrimus dėl visų įtarimų išsiuntus migrantus ir neteisingo elgesio su jais prie sienų, taip pat užtikrinti, jog trūkumai būtų nedelsiant ištaisyti;

18. pažymi, kad trūksta tinkamų stebėsenos mechanizmų, kurie padėtų užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei valdant išorės sienas, ir mano, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai (FRA) šiuo požiūriu reikia suteikti aktyvesnį veiklos vykdytojos vaidmenį, taip pat ir pasitelkiant Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinės stebėsenos tarnybos būtų iš tiesų įsteigtos ir jos galėtų atlikti savo vaidmenį naudodamosi pakankamais ištekliais, turėdamos atitinkamus įgaliojimus ir užtikrindamos aukšto lygio nepriklausomumą; ragina valstybes nares nuolat investuoti į pasienio institucijų profesinį elgesį, įskaitant mokymą prieglobsčio ir pabėgėlių teisės srityje, koordinuojant veiksmus su FRONTEX, FRA, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir atitinkamomis nevyriausybinėmis organizacijomis;

19. labai apgailestauja dėl to, kad buvo vėluojama įgyvendinti su pagrindinėmis teisėmis susijusias naujojo Reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų nuostatas, pavyzdžiui, iki 2020 m. gruodžio 5 d. įdarbinti 40 pagrindinių teisių stebėtojų, kaip numatyta reglamente; džiaugiasi, kad paskelbti pranešimai apie laisvas darbo vietas, ir ragina skubiai nuolat vykdyti darbuotojų įdarbinimą; pabrėžia, kad visi įdarbinti stebėtojai turi gebėti atlikti savo užduotis, kaip numatyta Reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų 110 straipsnyje, todėl juos reikia įdarbinti atitinkamu administracijos lygmeniu, kad jie galėtų vykdyti savo pareigas; be to, ragina padidinti agentūros skundų nagrinėjimo mechanizmo nepriklausomumą įtraukiant ekspertus iš FRA ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų;

Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas

20. mano, kad Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas labai pagerino Šengeno erdvės valdymą ir padėjo užtikrinti jos veikimą, nes padidino tarpusavio pasitikėjimą ir kolektyvinę atsakomybę; tačiau atkreipia dėmesį į vertinimo mechanizmo ES teisėje sui generis pobūdį ir primena, kad Komisijai tenka galutinė atsakomybė už Sutarčių ir pagal jas institucijų priimtų priemonių taikymo užtikrinimą;

21. teigiamai vertina Komisijos ketinimą peržiūrėti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmą; primena diskusijas dėl jo teisinio pagrindo, vykusias per 2012 m. derybas dėl Šengeno erdvės valdymo dokumentų rinkinio, ir primygtinai ragina įtraukti EP į mechanizmo reformą vienodomis sąlygomis su Taryba, pageidautina taikant įprastą teisėkūros procedūrą arba naudojant tą patį metodą, kuris buvo naudotas priimant Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmas;

22. pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius galutinius visų bet kokios reformos procedūros etapų, įskaitant rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse, Šengeno vertinimo ekspertų grupių atliekamą Komisijos pasiūlymų vertinimą ir veiksmų planų pristatymą, terminus; taip pat pakartoja, kad svarbu gerinti daugiamečio ir metinio planavimo lankstumą ir stiprinti Komisijos vaidmenį, ypač jei valstybės narės nepateikia nuomonės, ir reikia rengti apsilankymus, apie kuriuos iš tiesų nepranešama; mano, kad atliekant Šengeno vertinimus turi būti nuosekliai vertinamos pagrindinės teisės; galiausiai mano, kad Parlamento priežiūros funkcija ir proceso skaidrumo didinimas turėtų būti pagrindiniai reformos elementai;

23. ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių ir taip užtikrinti visapusišką Šengeno sistemos vertinimą, be kita ko, padidinti valstybėse narėse rengiamų apsilankymų vietoje skaičių; pabrėžia, jog nepaisant to, kad 2015–2019 m. laikotarpiu Komisija rengė 198 vertinimo ataskaitas, tik 45 Šengeno vertinimai yra baigti; ragina valstybes nares paspartinti vertinimų išvadų ir Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą; pažymi, kad pirmasis Šengeno vertinimo ciklas užtruko penkerius metus; mano, kad reikėtų paspartinti vidutiniškai 32 savaites trunkantį vertinimo ir rekomendacijų priėmimo procesą ir ypač ragina Tarybą pagreitinti Komisijos pateiktų rekomendacijų priėmimą;

24. ragina Tarybą rengti reguliarias ministrų lygmens diskusijas tinkamo Šengeno erdvės veikimo klausimu, įskaitant diskusijas tais atvejais, kai vertinimo ataskaitose buvo nustatyta rimtų trūkumų, tokiu būdu prisiimant politinį vaidmenį, kuris jai suteiktas Šengeno vertinimo procese; be to, ragina Komisiją ir Tarybą užkirsti kelią viskam, kas trukdo pasiekti šio mechanizmo tikslą, t. y. nustatyti, ar išpildytos visos išankstinės sąlygos norint panaikinti vidaus kontrolę prie sienos su šalimi kandidate ir užtikrinti Šengeno acquis laikymąsi tose valstybėse narėse, kuriose teisynas visapusiškai galioja;

25. mano, kad būsimas Šengeno vertinimo mechanizmas, atsižvelgiant į didėjantį Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vaidmenį išorės sienų valdymo ir grąžinimo operacijų srityje, turi apimti operatyvinės veiklos vertinimą; taip pat mano, kad reikėtų padidinti mechanizmo ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pažeidžiamumo vertinimo sinergiją; pakartoja, kad reikia vengti dubliavimo ir kad Šengeno vertintojai turėtų turėti prieigą prie pažeidžiamumo vertinimo rezultatų;

26. be kita ko, primena, kad pagrindinės teisės yra visa apimantis integruoto sienų valdymo įgyvendinimo komponentas; be to, primena, kad Šengeno acquis turi būti įgyvendinamas laikantis Pagrindinių teisių chartijos; todėl pabrėžia, kad atliekant Šengeno vertinimus taip pat turi būti nagrinėjama, ar prie išorės sienų gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant negrąžinimo prievolę, teisę į pagarbą žmogaus orumui, nediskriminavimo principą ir teisę prašyti tarptautinės apsaugos; mano, jog būsimame mechanizme reikėtų nustatyti, kad FRA ekspertai dalyvautų kaip oficialūs grupės, atsakingos už apsilankymus vietoje, kai atliekami išorės sienų valdymo ir grąžinimo vertinimai, nariai; mano, kad visos teisingumo ir vidaus reikalų agentūros turėtų turėti galimybių dalyvauti;

27. mano, kad aptikus rimtų trūkumų reikia daug greičiau imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama nedelsiant juos ištaisyti; mano, kad į persvarstytą mechanizmą reikėtų įtraukti „rimto trūkumo“ sąvoką ir tokių trūkumų atvejais taikomą paspartintą procedūrą; mano, kad dabartiniam neprivalomam geriausios patirties katalogui reikėtų suteikti oficialų statusą pagal ES teisę ir jį paversti žinynu, taip siekiant padidinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas vertinimus palyginti vadovaujantis objektyviais kriterijais;

28. reiškia nusivylimą tuo, kad Komisija, nepaisydama daugelio Parlamento ir Tarybos raginimų, dar nepateikė metinės ataskaitos, numatytos Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 20 straipsnyje;

29. pabrėžia, kad, siekdamos skatinti gerą valdymą ir skaidrumą, Sąjungos institucijos savo darbą turėtų atlikti kuo atviriau; mano, kad Komisija savo interneto svetainėje turėtų viešai paskelbti informaciją apie vertinimo procesus kiekvienoje valstybėje narėje ir apie tai, kaip valstybės narės vykdo Tarybos rekomendacijas; be to, mano, kad Komisija turėtų suteikti tinkamą saugios ir šifruotos prieigos prie Šengeno vertinimo dokumentų įslaptintos informacijos platformą subjektams, turintiems prieigos teises, visų pirma Europos Parlamento nariams, kad jiems būtų lengviau vykdyti demokratinę kontrolę ir priežiūrą;

30. pažymi, kad 2020 m. lapkričio mėn. Komisija vėl lankėsi Kroatijoje, kiek tai susiję su išorės siena; ragina Kroatiją ir toliau įgyvendinti šiuo metu vykdomus veiksmus ir šalinti bet kokius nustatytus trūkumus, visų pirma susijusius su darbuotojų mokymu, jų skaičiumi ir sausumos sienos stebėjimo pajėgumais; primygtinai reikalauja, kad po nuolatinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir žiniasklaidos pranešimų apie sienos apsaugos pareigūnų vykdomą prievartą, smurtą ir išsiuntimus būtų išsamiai įvertintas pagrindinių teisių laikymasis; ragina Komisiją toliau visose valstybėse narėse vertinti, ar sienų valdymo operacijos atitinka pagrindinių teisių reikalavimus, ir žmogaus teisių pažeidimų atveju imtis būtinų priemonių;

31. pažymi, kad Komisijos nustatyti nuolatiniai pažeidimai ir gerintinos Šengeno sistemos sritys yra šios: nevisiškas arba taisyklių neatitinkantis atitinkamo Šengeno acquis perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir taikymas; nepakankamas darbuotojų skaičius ir nepakankama kvalifikacija ir (arba) mokymai; dėl nenuoseklaus Šengeno acquis įgyvendinimo atsirandantys nacionalinės praktikos skirtumai ir netolygumai; fragmentuotos administracinės struktūros nesant pakankamai skirtingų institucijų koordinavimo ir integravimo ir praktinės, technologinės ir reguliavimo kliūtys bendradarbiavimui Šengeno erdvėje; primena, kad dėl šių problemų kyla didelių kliūčių tinkamam Šengeno veikimui, ir primygtinai ragina valstybes nares galiausiai skirti joms deramą dėmesį;

Didelės apimties informacinių sistemų naudojimas teisingumo ir vidaus reikalų srityje

32. atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą kuriant naujas didelės apimties IT sistemas ir jų tarpusavio sąveikumą; ragina valstybes nares, Komisiją ir susijusias agentūras laikytis numatyto įgyvendinimo tvarkaraščio, pagal kurį numatoma iki 2023 m. pabaigos įgyvendinti naujas IT sistemas, užbaigti esamų sistemų reformas ir užtikrinti šių sistemų sąveikumą; be to, pažymi, kad šioms sistemoms įgyvendinti reikia stabilios teisinės sistemos; primena, kad šių sistemų naudojimas taip pat turės įtakos asmenų, kurių informacija bus saugoma šiose sistemose, teisei į privatumą ir teisei į duomenų apsaugą, ir pabrėžia, kad įgyvendinant šias sistemas būtina laikytis apsaugos priemonių, nustatytų teisės aktuose, kuriais sukuriamos šios sistemos;

33. primena esminį „eu-LISA“ vaidmenį kuriant naujas IT sistemas; be to, pabrėžia nacionalinio bendros šių sistemų sąrangos komponento svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares skirti deramus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant laiku įgyvendinti teisės aktus;

34. palankiai vertina politinį susitarimą, pasiektą dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) reformos, ypač tai, jog nustatytas aiškus ir teisiškai įpareigojantis operacijų vykdymo pradžios terminas;

35. atkreipia dėmesį į tai, jog iš esmės padaugėjo papildomos informacijos prašymo nacionaliniams perspėjimams (SIRENE) biurų veiklos, ir dar kartą ragina valstybes nares stiprinti SIRENE biurų turimas priemones, užtikrinant pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius jų funkcijoms vykdyti;

36. pripažįsta Jungtinio tyrimų centro atliktus pirštų, delnų atspaudų, veido atvaizdų ir DNR naudojimo Šengeno informacinėje sistemoje tyrimus;

37. mano, kad Komisija ir Taryba rimtai nepaisė joms skirtų įpareigojimų po to, kai 2017 m. atlikus vertinimą buvo nustatyta rimtų trūkumų, susijusių su tuo, kaip Jungtinė Karalystė naudoja Šengeno informacijos sistemą; primena Darbo grupės dėl Šengeno kontrolės prašymą nedelsiant atsieti Jungtinę Karalystę nuo sistemos, kaip 2020 m. birželio 15 d. nurodyta laiškuose Komisijai ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei; pažymi, kad Jungtinė Karalystė, kaip ES nepriklausanti šalis, nebeturi prieigos prie Šengeno informacinės sistemos; ragina atidžiai stebėti nuolatinį ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą saugumo srityje per šešių mėnesių duomenų perdavimo laikotarpį, dėl kurio susitarta pagal ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą;

Europos integruoto sienų valdymo daugiametės strateginės politikos ciklas

38. palankiai vertina pristatytą strateginės rizikos analizę, skirtą Europos integruotam sienų valdymui, kurią kaip pirmąjį savo naujojo politikos ciklo žingsnį pristatė FRONTEX;

Šengeno ateitis

39. pažymi, kad įvairios pastarųjų metų krizės, kaip antai dabartinė pandemija, ir iš esmės nekoordinuoti ir kartais vienašaliai valstybių narių veiksmai sumažino valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir kelia pavojų Šengeno erdvei; yra įsitikinęs, kad reikia atitinkamai dėti daugiau pastangų siekiant rasti holistinius sprendimus, ir kad šios priemonės turėtų būti tinkamai suderintos; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos ketinimą priimti strategiją dėl Šengeno erdvės ateities ir taip pat džiaugiasi dėl to, kad buvo sukurtas Šengeno forumas, kuris taip pat sudarys sąlygas vykti aukšto lygio politinėms diskusijoms su Parlamentu ir Taryba dėl Šengeno padėties ir ateities;

40. mano, kad Šengeno sienų kodeksas, visų pirma kalbant apie kontrolei kertant vidaus sienas taikomas taisykles, nebeatitinka savo paskirties, ir prašo imtis skubios esminės reformos, kad būtų sustiprintas tarpusavio pasitikėjimas ir solidarumas, taip pat apsaugotas Šengeno erdvės vientisumas ir visapusiškas atkūrimas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad reikalingos aiškesnės taisyklės dėl ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų; atkreipia dėmesį į tai, kad nors kontrolės kertant vidaus sienas atnaujinimas tebepriklauso nuo atskirų valstybių narių sprendimo, ji visada turėtų būti tik kraštutinė priemonė, ribotą laikotarpį taikoma tokiu mastu, kad kontrolė būtų būtina ir proporcinga atsižvelgiant į nustatytą rimtą grėsmę, ypatingą dėmesį skiriant poveikiui teisei į judėjimo laisvę ir nediskriminavimo principui ir įtakai, kurią tokia kontrolė gali daryti pasienio regionams, tuo pat metu išlaikant skirtingų teisinių pagrindų savitumą; mano, kad, valstybei narei kaskart pratęsus sienų kontrolės taikymą, turėtų būti taikomos papildomos apsaugos ir priežiūros priemonės ir kad visomis aplinkybėmis tokios priemonės turėtų būti panaikintos, kai tik nebelieka pagrindinių jų taikymo priežasčių;

41. mano, kad reikėtų įsteigti krizėms skirtą struktūrinį skaidrų konsultavimosi mechanizmą, siekiant nustatyti poveikio švelninimo arba patikrinimus kertant vidaus sienas pakeičiančias priemones ir vienodas taisykles, kurios būtų privalomos ir taikomos prie išorės sienų;

42. ragina Parlamento administraciją įsteigti specialų Paramos Šengeno erdvės valdymui skyrių, kad Parlamentas galėtų tinkamai naudotis savo demokratinės kontrolės ir tikrinimo funkcijomis, susijusiomis su Šengeno acquis;

 

°

° °

43. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

26.5.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

52

14

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdalena Adamowicz, Malik Azmani, Katarina Barley, Pernando Barrena Arza, Nicolas Bay, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Caterina Chinnici, Clare Daly, Marcel de Graaff, Anna Júlia Donáth, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Marina Kaljurand, Assita Kanko, Fabienne Keller, Peter Kofod, Łukasz Kohut, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Nicola Procaccini, Emil Radev, Paulo Rangel, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Birgit Sippel, Sara Skyttedal, Martin Sonneborn, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Dragoş Tudorache, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Jadwiga Wiśniewska, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Tanja Fajon, Miguel Urbán Crespo, Hilde Vautmans, Loránt Vincze, Petar Vitanov

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

52

+

NI

Laura Ferrara, Martin Sonneborn

PPE

Magdalena Adamowicz, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Lena Düpont, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Emil Radev, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Sara Skyttedal, Tomas Tobé, Loránt Vincze, Javier Zarzalejos

Renew

Malik Azmani, Anna Júlia Donáth, Sophia in 't Veld, Fabienne Keller, Maite Pagazaurtundúa, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache, Hilde Vautmans

S&D

Katarina Barley, Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Evin Incir, Marina Kaljurand, Łukasz Kohut, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Birgit Sippel, Petar Vitanov, Bettina Vollath, Elena Yoncheva

The Left

Pernando Barrena Arza, Clare Daly, Cornelia Ernst, Miguel Urbán Crespo

Verts/ALE

Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Damien Carême, Alice Kuhnke, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Tineke Strik

14

-

ECR

Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Patryk Jaki, Assita Kanko, Nicola Procaccini, Jadwiga Wiśniewska

ID

Nicolas Bay, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Marcel de Graaff, Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche

NI

Milan Uhrík

1

0

PPE

Nadine Morano

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

Atnaujinta: 2021 m. birželio 15 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika