PRANEŠIMAS dėl Komisijos 2019–2020 m. ataskaitų dėl Bosnijos ir Hercegovinos

1.6.2021 - (2019/2171(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Paulo Rangel

Pakeitimai

• 001-004 (PDF - 116 KB)
• 001-004 (DOC - 76 KB)
• 005-009 (PDF - 127 KB)
• 005-009 (DOC - 78 KB)
• 010-011 (PDF - 115 KB)
• 010-011 (DOC - 73 KB)
• 012-013 (PDF - 110 KB)
• 012-013 (DOC - 72 KB)
• 014-016 (PDF - 121 KB)
• 014-016 (DOC - 76 KB)
• 017-019 (PDF - 112 KB)
• 017-019 (DOC - 75 KB)
• 020-021 (PDF - 109 KB)
• 020-021 (DOC - 73 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Komisijos 2019–2020 m. ataskaitų dėl Bosnijos ir Hercegovinos

(2019/2171(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir į protokolo dėl jo pritaikymo atsižvelgiant į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą,

– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 5–6 d. vykusį pirmąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį, 2018 m. liepos 13 d. vykusį trečiąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį ir į 2019 m. lapkričio 7 d. vykusį ketvirtąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos komiteto posėdį,

– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

– atsižvelgdamas į Pietryčių Europos regionų bendradarbiavimo iniciatyvas ir visos Europos iniciatyvas, pvz., Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesą, Brdo-Brijuni procesą, Vidurio Europos iniciatyvą, Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvą, Energijos bendrijos sutartį, „Erasmus+“, ES Dunojaus regiono ir Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijas, Migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių regioninę iniciatyvą (angl. MARRI), Regioninę komisiją, kuriai būtų pavesta nustatyti faktus apie visas karo nusikaltimų ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, padarytų buvusios Jugoslavijos teritorijoje, aukas (angl. RECOM), Stojimo regioninį aplinkos tinklą (angl. RENA), Regioninę viešojo administravimo mokyklą (angl. ReSPA), Regioninį jaunimo bendradarbiavimo biurą (angl. RYCO), Transporto bendrijos steigimo sutartį, Vakarų Balkanų fondą ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS),

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Komisijos nuomonė dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0261) ir analitinė ataskaita (SWD(2019)0222),

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2020 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos“ (SWD(2020)0350),

– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. 33-iojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje priimtą Konvenciją dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Europos piliečių iniciatyvą „Minority SafePack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“[1],

– atsižvelgdamas į 1991 m. vasario 25 d. priimtą Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste,

– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 25 d. Tarybos išvadas dėl energetikos ir klimato srities diplomatijos – Europos žaliojo kurso išorės aspekto įgyvendinimo ir į 2020 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl diplomatijos klimato kaitos srityje ir į 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl klimato,

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 6 d. Europos išorės veiksmų tarnybos darbinį dokumentą „Klimato kaitos ir gynybos srities veiksmų planas“ (angl. „Climate Change and Defence Roadmap“),

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo su Vakarų Balkanų partneriais migracijos ir saugumo srityje stiprinimo,

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. ir 2020 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir dėl operacijos EUFOR ALTHEA,

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą ir 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijoje vykusį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą,

– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų šalių parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. vykusiame ES ir Vakarų Balkanų valstybių aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Zagrebo deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo[2],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. vykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 5 d. ekspertų ataskaitą dėl teisinės valstybės klausimų Bosnijoje ir Hercegovinoje,

– atsižvelgdamas į Venecijos komisijos 62-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą Nuomonę dėl konstitucinės padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje ir vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimų (Venecija, 2005 m. kovo 11–12 d.) ir vėlesnes Venecijos komisijos rekomendacijas dėl konstitucinių klausimų Bosnijoje ir Hercegovinoje,

– atsižvelgdama į Europos vietos savivaldos chartiją,

– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 25 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) galutinę ataskaitą dėl 2018 m. spalio 7 d. Bosnijoje ir Hercegovinoje surengtų visuotinių rinkimų,

– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 5 d. Vakarų Balkanų partnerių deklaraciją dėl romų integracijos ES plėtros procese, vadinamą Poznanės deklaracija, ir Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (SWD(2020)0530),

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 26 d. ESBO leidinį „Dvi mokyklos po vienu stogu. Akivaizdžiausias diskriminacijos švietimo srityje pavyzdys Bosnijoje ir Hercegovinoje“ (angl. „Two Schools under One Roof: The Most Visible Example of Discrimination in Education in Bosnia and Herzegovina“),

– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtą Rezoliuciją dėl Bosnijos ir Hercegovinos tautinių mažumų apsaugos bendrosios konvencijos įgyvendinimo,

– atsižvelgdamas į dokumentą „Bendros socialinės ir ekonominės reformos 2019–2022 m. laikotarpiu“, kurį subjektų vyriausybės priėmė 2019 m. spalio 10 d., ir Ministrų Tarybos 2020 m. sausio 30 d. dokumentą „Socialinės ir ekonominės reformos Bosnijoje ir Hercegovinoje 2020–2022 m. laikotarpiu“,

– atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio taikos susitarimui Bosnijoje ir Hercegovinoje įgyvendinti 58-ąją ataskaitą ir ankstesnes ataskaitas JT Saugumo Tarybai,

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 5 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2549 (2020) dėl ALTHEA įgaliojimų atnaujinimo,

– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos žudynių metinių minėjimo[3], 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos žudynių[4] ir 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Vakarų Balkanų praėjus 10 metų nuo Srebrenicos žudynių[5],

– atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo[6],

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai[7],

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliuciją, kuria sudaromas išplėstinis dalinis susitarimas dėl Istorijos mokymo Europoje observatorijos,

– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl 2020–2022 m. ES bendradarbiavimo su Europos Taryba prioritetų,

– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių[8],

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl ES mažumoms taikomų minimaliųjų standartų[9],

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje[10],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 21 d. vyriausiojo įgaliotinio Josepo Borrellio ir Komisijos nario Oliverio Várhelyio bendrą pareiškimą dėl vietos rinkimų surengimo Mostare,

– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos sprendimą sukurti Tarptautinį baudžiamųjų tribunolų likusių funkcijų mechanizmą (toliau – mechanizmas), kuris perima tam tikras esmines funkcijas, kurias anksčiau vykdė Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), atsižvelgdamas į jo ataskaitas, pasiekimus ir rekomendacijas,

– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 1 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai ataskaitą,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 19 d. Tarptautinio baudžiamųjų tribunolų likusių funkcijų mechanizmo prokuroro pažangos ataskaitą,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0185/2021),

A. kadangi Stabilizacijos ir asociacijos procesas ir Bosnijos ir Hercegovinos paraiška dėl narystės ES rodo šalies strateginį pasirinkimą siekti Europos integracijos, kuri turi būti paversta apčiuopiamais rezultatais vietoje, ir rodo visų šalių sustiprintas pastangas pereiti prie stabilizacijos ir asociacijos susitarimo antrojo etapo;

B. kadangi Parlamentas tvirtai remia Bosnijos ir Hercegovinos integraciją į Europą;

C. kadangi jos pažanga Europos ir euroatlantinės integracijos srityje prisideda prie šalies saugumo, stabilumo ir ekonominio klestėjimo;

D. kadangi norint įgyvendinti prasmingas reformas, kuriomis gerinamas Bosnijos ir Hercegovinos žmonių gyvenimas ir sudaromos palankesnės sąlygos stojimui į ES, būtinas visų Bosnijos ir Hercegovinos politinių lyderių, valdžios institucijų, įstaigų ir pareigūnų dalyvavimas;

E. kadangi labai svarbu šalies viduje aiškiai paskirstyti atsakomybę ir sąžiningai stiprinti įvairių valdžios lygmenų prasmingą bendradarbiavimą;

F. kadangi Bosnijos ir Hercegovinos pažanga siekiant narystės ES priklauso nuo 14 pagrindinių prioritetų, išvardintų Komisijos nuomonėje dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES, įgyvendinimo;

G. kadangi šalis ir toliau susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su teisine valstybe, demokratinėmis institucijomis, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laivėmis, valdymu, atskaitomybe, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, saviraiškos laisve ir žiniasklaidos laisve bei veikiančia rinkos ekonomika, o pasitikėjimas plėtros procesu yra grindžiamas neabejotinais rezultatais šiose pagrindinėse srityse;

H. kadangi 2019 m. rugsėjo 9 d. sostinėje Sarajeve buvo surengtos pirmosios LGBTI asmenų eitynės;

I. kadangi kultūra ir kultūros paveldas padeda stiprinti tapatybę ir skatinti socialinę sanglaudą, stabilumą ir supratimą visuomenėje; kadangi kultūros paveldas savaime yra vertybė;

J. kadangi nuolatinės problemos, susijusios su susitaikymo procesu, turėtų būti sprendžiamos ryžtingiau;

K. kadangi Bosnija ir Hercegovina yra migrantų tranzito maršrutas, o priėmimo pajėgumai tebėra nepakankami, kad būtų galima tinkamai reaguoti į sunkią humanitarinę padėtį visapusiškai laikantis žmogaus teisių standartų ir asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, pagrindinių teisių, užtikrinti integruotą sienų valdymą ir kontroliuoti neteisėtos migracijos srautus atsižvelgiant į sunkią socialinę ir ekonominę padėtį ir nepaisant reikšmingos ES finansinės paramos;

L. kadangi ES yra didžiausia Bosnijos ir Hercegovinos prekybos partnerė ir iki šiol svarbiausia finansinės paramos teikėja, o tai iš esmės keičia padėtį šalyje;

M. kadangi COVID-19 pandemija dar pablogino Bosnijos ir Hercegovinos socialinę ir ekonominę padėtį; kadangi ES sutelkė 80,5 mln. EUR, kad padėtų Bosnijai ir Hercegovinai kovoti su COVID-19 ir jos atsigavimu po pandemijos, taip pat numatė iki 250 mln. EUR makrofinansinei pagalbai; kadangi Vakarų Balkanams skirtas ekonomikos ir investicijų planas sudarys palankesnes sąlygas ir tvirtą pagrindą ilgalaikiam šalies atsigavimui nuo pandemijos padarinių;

1. pakartoja, kad labai remia Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdomą Europos integraciją ir ragina Europos Vadovų Tarybą toliau remti jos Europos perspektyvą, be kita ko pasiunčiant teigiamą politinę žinią dėl kandidatės statuso suteikimo;

2. palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos įsipareigojimą sparčiau žengti į priekį ES keliu ir pabrėžia, kad jos gyventojai reiškia tvirtą paramą Europos integracijai;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas tvirtai remia nuopelnais grindžiamą požiūrį, pagal kurį nustatytų kriterijų įvykdymas susiejamas su nuosekliomis ir patikimomis sąlygomis;

4. palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi Bosnija ir Hercegovina atsižvelgdama į kai kuriuos pagrindinius Komisijos nuomonės aspektus, ir jos tęsiamą Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimą, įskaitant padarytą pažangą, susijusią su jungtiniu parlamentiniu komitetu, taip pat priimtus teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo sudarytos sąlygos 2020 m. gruodžio mėn. Mostare surengti vietos rinkimus;

5. primena, kad kelias į ES priklauso nuo tvarios taikos, ilgalaikio stabilumo, socialinės sanglaudos ir tikro susitaikymo, užtikrinančių demokratinį ir daugiakultūrį Bosnijos ir Hercegovinos pobūdį; primygtinai ragina šalį paspartinti veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus pagal persvarstytą nacionalinę karo nusikaltimų nagrinėjimo strategiją ir ragina atlikti nešališkus ir veiksmingus šių nusikaltimų tyrimus; smerkia bet kokį istorijos perrašinėjimą, TBTBJ ir Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendimų neįgyvendinimą, antikonstitucinę, separatistinę, nacionalistinę ir provokacinę retoriką ir susijusius veiksmus, 1990 m. karo metu įvykdytų karo nusikaltimų, įskaitant Srebrenicos genocidą, neigimą ar šlovinimą; primygtinai ragina imtis labai pavėluotų veiksmų, kad būtų išspręsta dešimčių tūkstančių moterų, kurios buvo išžagintos arba patyrė kitokią seksualinę prievartą per dešimtojo dešimtmečio karus, problema;

6. patvirtina tvirtai remiantis Bosnijos ir Hercegovinos suverenumą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę; smerkia pareiškimus ir pasiūlymus, kuriais siekiama pakenkti Bosnijos ir Hercegovinos valstybingumo ir konstitucinėms vertybėms, ir pakartoja, kad visos Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos, įstaigos, pareigūnai ir politiniai lyderiai turi suderinti konstituciją su Europos žmogaus teisių konvencija;

Susitaikymas

7. palankiai vertina vietos ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Tarptautinę be žinios dingusių asmenų komisiją (angl. ICMP) pastangas siekiant apskaityti daugiau kaip 30 000 asmenų, dingusių be žinios per praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio konfliktus buvusios Jugoslavijos teritorijoje, ir 8 000 Srebrenicos genocido aukų; primena, kad daugiau kaip 7 200 žmonių vis dar tebėra dingę be žinios, ir ragina regionines ir nacionalines valdžios institucijas ir tarptautinius suinteresuotuosius subjektus intensyvinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi duomenimis klausimais, susijusiais su dingusiais asmenimis, civilių karo aukų, įskaitant po seksualinio smurto išgyvenusius asmenis, teisių gynimu, ir užtikrinti saugų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą, sudarant sąlygas gauti sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos paslaugas; pripažįsta tai, kad, įgyvendinant Deitono taikos susitarimo VII priedą dėl pabėgėlių ir perkeltų asmenų, padaryta tam tikra pažanga, nors ir nepakankama; pakartoja savo raginimą panaikinti visų formų grąžinamų asmenų diskriminaciją; ragina priimti įstatymą, kuriuo būtų draudžiama neigti genocidą, holokaustą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus;

8. ragina visas valdžios institucijas regione įsteigti Regioninę komisiją, kuriai būtų pavesta nustatyti faktus apie visas karo nusikaltimų ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, padarytų buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., aukas (RECOM), remiantis dideliu „Coalition for RECOM“ atliktu darbu;

9. pabrėžia Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (angl. RYCO) darbo siekiant skatinti regiono jaunimo susitaikymo dvasią ir bendradarbiavimą, įgyvendinant jaunimo mainų programas, svarbą ir palankiai vertina aktyvų Bosnijos ir Hercegovinos dalyvavimą;

10. pakartoja, kad su susitaikymo procesu susijęs darbas turi būti sutelktas į šalies jaunimą ir prasidėti ankstyvame amžiuje, įtraukiant susitaikymą į švietimo procesą, todėl primygtinai ragina valdžios institucijas visais lygmenimis užtikrinti įtraukų ir nediskriminacinį visų vaikų švietimą, neatsižvelgiant į jų etninę, kultūrinę ar asmeninę kilmę, vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucija dėl 2019 m. Bosnijos ir Hercegovinos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo; pabrėžia galimybę pasinaudoti daugiataučių ir daugiakultūrių valstybių narių geriausia integracijos ir įtraukties patirtimi;

11. pabrėžia, kad reikia skubiai panaikinti segregaciją švietimo srityje, kurią visų pirma skatina nuolatinė diskriminacinė „dviejų mokyklų po vienu stogu“ praktika, pagal kurią institucionalizuojamas etninis susiskaldymas, įtvirtinami stereotipai ir išankstinės nuostatos ir skatinamas nepasitikėjimas užkertant kelią skirtingų sluoksnių moksleivių bendravimui; pabrėžia, kad ši praktika ne tik visiškai prieštarauja pačiai susitaikymo sąvokai, bet ir kelia ilgalaikę grėsmę šalies stabilumui ir gerovei;

12. pabrėžia, kad istorijos mokymo ir vadovėlių skirtumai kelia didelę grėsmę bendram pilietiškumo jausmui ir socialinei sanglaudai, ir ragina prasmingai suderinti tris esamas mokymo programas, integruojant kritinio mąstymo įgūdžius ir panaikinant faktams prieštaraujantį turinį, kuris skatina susiskaidymą;

13. ragina Komisiją parengti programą kuria būtų siekiama remti tvarią Bosnijos ir Hercegovinos švietimo sistemos reformą; pabrėžia, kad kokybišku švietimu jaunimui suteikiama teigiamos ateities vizija ir perspektyva ir kad juo prisidedama sprendžiant protų nutekėjimo ir jaunimo nedarbo problemą; ragina aktyviau dalyvauti Europos švietimo, kultūros ir mokslinių tyrimų programose, pvz., „Europos horizontas“. „Kūrybiška Europa“, „Erasmus+“, ir jas propaguoti;

14. prašo sprendimus priimančių asmenų sudaryti sąlygas Bosnijai ir Hercegovinai dalyvauti kitoje EBPO tarptautinio studentų vertinimo programoje (PISA) ir įgyvendinti pasiūlymus, susijusius su 2018 m. PISA tyrimo rezultatais;

15. ragina Bosniją ir Hercegoviną skubiai ištaisyti padėtį, susijusią su nevienodomis galimybėms naudotis nuotoliniu mokymusi, dėl kurios pandemijos metu vaikams neužtikrinama teisė į mokslą;

Demokratinių institucijų veikimas

16. ragina visas Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas, įstaigas, pareigūnus ir politinius lyderius gerokai paspartinti darbą ir bendradarbiavimą, kad būtų visapusiškai laikomasi 14 pagrindinių prioritetų, išdėstytų Komisijos nuomonėje dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES; ragina valdžios institucijas sutelkti politinę valią siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvirtesniam bendradarbiavimui, kurio reikia COVID-19 krizei spręsti, ir teikti pirmenybę darbui demokratinio veikimo, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir viešojo administravimo reformos srityse;

17. pabrėžia, kad reikia gerokai sustiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi duomenimis tarp valstybės, autonominio vieneto ir kantonų jurisdikcijų visose politikos srityse; pažymi, kad reikia skubiai stiprinti šalies gebėjimus ir kompetenciją įvairiais klausimais, susijusiais su jos įsipareigojimų, kylančių dėl Europos integracijos, vykdymu;

18. pabrėžia, kad veiksmingas demokratinių institucijų steigimas, nepriklausomas veikimas ir atskaitomybė yra esminis gyvybingos demokratijos bruožas ir išankstinė ES integracijos proceso pažangos, įskaitant šalies kandidatės statuso gavimą, sąlyga; įspėja, kad skaldanti ir separatistinė etnonacionalistinė ir antikonstitucinė retorika ir bandymai trukdyti institucijų veiklai kenkia visos šalies masto koordinavimui ir sprendimų dėl pagrindinių politikos krypčių ir reformų priėmimui, taip pat vienybei ir ilgalaikiam stabilumui;

19. pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina priėmė rinkimų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos pirmą kartą nuo 2008 m. Mostaro piliečiai galėjo balsuoti 2020 m. vietos rinkimuose ir palankiai vertina naujų vietos valdžios institucijų suformavimą; ragina miesto tarybą ir merą vykdyti savo demokratinius įgaliojimus; pabrėžia, kad politinis susitarimas jokiu būdu neturėtų pakenkti ilgalaikiam Sąjungos tikslui panaikinti segregaciją ir užtikrinti miesto susivienijimą; pabrėžia, kad bet koks ES tarpininkavimas ar bendra pagalba sudarant susitarimus turi būti atliekami demokratiniu būdu išrinktų institucijų sistemoje vykstant įtraukiam procesui, įskaitant opozicines partijas ir pilietinės visuomenės atstovus, ir tai turėtų priartinti šalį prie tarptautinių standartų ir būti naudinga visiems piliečiams, nedidinant etninio susiskaldymo;

20. palankiai vertina tai, kad 2020 m. liepos 22 d. Parlamentinė Asamblėja balsavo dėl darbo tvarkos taisyklių, kuriomis reglamentuojami Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) posėdžiai, sudarant sąlygas kuo greičiau jas oficialiai patvirtinti 2-ajame ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdyje ir konstruktyviam parlamentiniam bendradarbiavimui;

21. primena, kad 2002 m. stodama į Europos Tarybą Bosnija ir Hercegovina įsipareigojo šalinti konstitucinės sistemos trūkumus, be kita ko, derinant įstatymus kantonų ir federaliniu lygmenimis, ir daryti pažangą vykdant reformas, kuriomis Bosnija ir Hercegovina būtų pertvarkyta į visapusiškai veikiančią ir įtraukią valstybę, užtikrinančią visų piliečių teises; pabrėžia, kad institucinės reformos priklauso nuo šalies valdžios institucijų, įstaigų, pareigūnų ir politinių lyderių valios ir įsipareigojimo iki 2022 m. visuotinių rinkimų padaryti tikrą ir seniai vėluojančią pažangą darant Konstitucijos pakeitimus, kurie yra 14 pagrindinių prioritetų dalis; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę sudaryti palankesnes sąlygas ir aktyviai remti įtraukų dialogą dėl Konstitucijos keitimo, įskaitant Bosnijos ir Hercegovinos institucijas ir tarp išrinktų Bosnijos ir Hercegovinos atstovų, tarpininkaujant ES, ypač Parlamentui, ir aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei ir piliečiams; primygtinai teigia, kad toks dialogas turi vykti kartu įgyvendinant kitas reformas;

22. primygtinai ragina Komisiją savo kitoje metinėje ataskaitoje labiau pabrėžti konstitucinę reformą;

23. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) intensyvinti savo tarpininkavimo veiklą Bosnijoje ir Hercegovinoje, siekiant sustiprinti politinį dialogą ir susitaikymą, ir nustatyti sistemą, skirtą praeities palikimo klausimams spręsti ir visuomenės susiskaidymui įveikti; ragina vykdyti ES subjektų ir institucijų Bosnijoje ir Hercegovinoje koordinuotą įtraukimą į veiklą ir stiprinti transatlantinį požiūrį;

Teisinė valstybė

24. apgailestauja dėl nepakankamos pažangos teismų reformų srityje, įskaitant rekomendacijų, pateiktų Komisijos nuomonėje dėl 14 prioritetų ir Priebe ataskaitoje, įgyvendinimą; pakartoja, kad reikia skubiai gerinti teisminių institucijų profesionalumą ir atskaitomybę ir užtikrinti jų nepriklausomumą nuo netinkamos įtakos ir skubiai spręsti didėjančio dar neišnagrinėtų bylų skaičiaus problemą; pabrėžia, jog šios reformos yra būtinos siekiant, kad šalis įgytų šalies kandidatės statusą, ir kad jos priklauso tik nuo reikiamos politinės valios;

25. primygtinai ragina įgyvendinti Aukštosios teismų ir prokuratūros tarybos ir teismų Bosnijoje ir Hercegovinoje reformą, laikantis ES standartų ir atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas ir Venecijos komisijos nuomonę, kuria būtų siekiama didinti Bosnijos ir Hercegovinos teisminių institucijų nepriklausomumą, pasitelkiant paskyrimo, vertinimo, sąžiningumo ir drausmines priemones, be kita ko, tikrinant turto deklaracijas;

26. pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas vienodai aiškinti teisę visoje šalyje; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną įsteigti juridinį subjektą, kuris užtikrintų nuoseklų ir suderintą įstatymų aiškinimą, ir dar kartą ragina užtikrinti nepriklausomą teisminę peržiūrą, įsteigiant apeliacinį antrosios instancijos teismą;

27. palankiai vertina susitarimo memorandumą dėl Bendro teisėjų ir prokurorų asociacijų koordinavimo organo įsteigimo, kaip priemonės teisminių institucijų nepriklausomumui, skaidrumui ir atskaitingumui didinti, ir ragina visas atitinkamas asociacijas prie jo prisijungti;

28. primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną įsteigti bendrą nacionalinį kontaktinį punktą bendradarbiavimui su Europolu, stiprinant keitimąsi kriminalinės žvalgybos informacija, ir pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su Eurojustu, kad būtų galima veiksmingai keistis teismine informacija ir dalytis įrodymais;

29. ragina Bosnijos ir Hercegovinos sprendimus priimančius asmenis skubiai užtikrinti tinkamą teisminių institucijų veikimą, įskaitant Federacijos Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procesą;

30. palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų pastangas siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, terorizmo finansavimui ir savo piliečių dalyvavimui užsienio konfliktų zonose;

31. ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant kovoti su plačiai paplitusiais korupcija ir nebaudžiamumu viešojoje erdvėje, kad būtų atkurtas piliečių pasitikėjimas institucijomis; šiuo atžvilgiu pažymi, kad svarbu įdiegti veiksmingus ir nuoseklius atgrasymo nuo korupcijos, prevencijos, nustatymo, aktyvaus tyrimo ir sankcijų mechanizmus, atitinkančius tarptautinius standartus ir Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas;

32. ragina Bosniją ir Hercegoviną priimti naują valstybės lygmens kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą ir užtikrinti tinkamą jų finansavimą bei veiksmingą korupcijos prevencijos įstaigų nepriklausomumą bei veikimą ir veiksmų koordinavimą visais valdžios sektoriaus lygmenimis, kad būtų sudarytos sąlygos netrukdomai atlikti tyrimus, siekiant užtikrinti atskaitomybę;

33. pakartoja, kad reikia panaikinti politines ir administracines sąsajas su organizuotu nusikalstamumu, taikant aiškias kovos su korupcija apsaugos priemones bei tikrinimus ir didesnį politinį ir administracinį skaidrumą ir veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą didelio atgarsio sulaukusiose korupcijos bylose, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiams, finansiniams ir su viešaisiais pirkimais susijusiems nusikaltimams, su COVID susijusioms korupcijos byloms, politinių partijų bei kampanijų finansavimui; primygtinai ragina kompetentingas institucijas pradėti tyrimą dėl neteisėto valstybės pareigūnų praturtėjimo;

34. ragina Bosniją ir Hercegoviną baigti kurti savo teisinę sistemą dėl interesų konfliktų prevencijos ir informatorių apsaugos;

35. pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuoseklius visos šalies profesionalios valstybės tarnybos standartus, ir ragina skiriant į valstybines pareigas ir paaukštinant pirmenybę teikti nuopelnais grindžiamų standartų ir skaidrumo taikymui, propaguojant sąžiningumo kultūrą; palankiai vertina tai, kad priimta viešojo administravimo reformos strategijos sistema, pagal kurią galima sutelkti susijusias ES lėšas; primena, kad reikia racionalizuoti ir suderinti viešąjį administravimą visoje šalyje, užtikrinant skaidrų, proporcingą, nuopelnais grindžiamą skyrimą ir atrankos procedūras;

Pagrindinės teisės

36. išreiškia susirūpinimą dėl pagrindinių teisių padėties ir ragina parengti veiksmingesnes ir išsamesnes visos šalies žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija strategijas, taip pat kovos su tarpkonfesine ir tarpetnine netolerancija priemones; pabrėžia, kad reikia tinkamai užkirsti kelią diskriminacijai ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neapykantą kurstančių kalbų internete ir realiame gyvenime plitimą, neapykantos nusikaltimus ir smurtą prieš etnines ir religines mažumas, moteris, LGBTIQ+ bendruomenę, migrantus ir prieglobsčio prašytojus, taip pat skatinti mažumų ir pažeidžiamų gyventojų, įskaitant neįgaliuosius ir romus, socialinę, švietimo ir profesinę įtrauktį, laikantis 2019 m. Poznanės deklaracijos dėl romų integracijos ES plėtros procese;

37. palankiai vertina pastangas siekiant skatinti religinę laisvę, tarpusavio pagarbą ir religijų dialogą, be kita ko, per Bosnijos ir Hercegovinos religijų tarybą; primygtinai ragina valdžios institucijas skubiai ištirti visus nusikaltimus, padarytus dėl religinių priežasčių, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už juos;

38. primygtinai teigia, kad susitaikymas neįmanomas esant tebesitęsiant segregacijai ir diskriminacijai, įskaitant galimybės gauti išsilavinimą internetu arba tiesiogiai, užimtumo ir socialinių teisių srityje, ir ragina imtis priemonių, siekiant sumažinti didelio masto konkrečių grupių diskriminavimą; ragina kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti įtraukų ir nediskriminacinį švietimą visiems vaikams;

39. atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą vaiko apsaugos srityje, įskaitant įstatymų dėl vaikų ir nepilnamečių apsaugos ir požiūrio į juos baudžiamajame procese įgyvendinimą ir globos šeimoje sistemos sukūrimą; primena, kad reikia vaikų apsaugai skirto plano ir tolesnių priemonių siekiant užtikrinti vaikų teisę į sveikatą, švietimą, apsaugą, teisingumą ir lygias galimybes, vykdant įtraukų švietimą ir smurto prieš vaikus prevenciją;

40. pabrėžia, kad reikia tobulinti priemones, skirtas kovai su smurtu dėl lyties ir smurtu šeimoje, nes šios blogybės dėl COVID-19 pandemijos dar labiau sustiprėjo, užtikrinant visos šalies masto priemones, kuriomis būtų užtikrinta apsauga ir parama aukoms, teisinė pagalba ir saugus apgyvendinimas; primygtinai ragina valdžios institucijas suderinti ir įgyvendinti teisės aktus dėl lyčių lygybės ir užtikrinti tinkamą paramą moterų teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms; primena, kad visose ES išorės finansavimo priemonėse finansavimą reikia sutelkti į lyčių lygybę ir gerinti vietos ir mažų pilietinės visuomenės organizacijų galimybes gauti finansavimą;

41. ragina Bosniją ir Hercegoviną dėl daugiau pastangų siekiant apsaugoti neįgaliuosius ir parengti bei priimti deinstitucionalizavimo strategiją ir taip užtikrinti neįgaliesiems orų gyvenimą; smerkia tai, kad pagal teisę iš neįgaliųjų gali būti atimamas jų teisinis veiksnumas, o tai yra akivaizdus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurios pasirašiusioji šalis ji yra, pažeidimas; smerkia diskriminaciją, susijusią su parama neįgaliesiems, pvz., pirmenybės teikimą asmenims, turintiems su karu susijusią negalią;

42. pabrėžia, kad reikia užtikrinti piliečių dalyvavimą demokratiniame šalies gyvenime tinkamai ir įtraukiai įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas į ES integracijos procesą; ragina valdžios institucijas užtikrinti pilietinei visuomenei palankią aplinką, laikantis Europos standartų dėl asociacijų laisvės ir susirinkimų laisvės apsaugos ir skatinimo, ir apgailestauja dėl bet kokių selektyvių apribojimų; pabrėžia, kad kiekvienas pilietis turi teisę naudotis savo žodžio laisve savo gimtąja kalba; ragina valdžios institucijas parengti strateginę bendradarbiavimo su pilietine visuomene sistemą ir užtikrinti prasmingas konsultacijas, kaip įtraukaus politinio dialogo dalį;

43. teigiamai vertina 2019 m. rugsėjo 9 d. surengtas pirmąsias LGBTIQ+ asmenų eitynes ir tikisi, kad naujausi su pandemija susiję apribojimai nesutrukdys artimiausiu metu surengti jas vėl; primena, kad reikia gerinti LGBTIQ+ asmenų padėtį, patraukti baudžiamojon atsakomybėn už smurtą ir neapykantos nusikaltimus prieš juos, taip pat skatinti jų socialinę įtrauktį ir priimti atitinkamą veiksmų planą;

44. teigiamai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina pasirašė Europos Tarybos konvenciją Nr. 108+, ir ragina valdžios institucijas imtis teisinių veiksmų užtikrinant ES reikalavimus atitinkančius asmens duomenų apsaugos standartus;

45. pritaria 2019 m. spalio 4 d. Konstitucinio Teismo sprendimui panaikinti Serbų Respublikos autonominio vieneto konstitucijos 11 straipsnį ir taip panaikinti mirties bausmę Bosnijoje ir Hercegovinoje; vis dėlto apgailestauja, kad šį sprendimą, kuris atitinka vieno iš pagrindinių prioritetų dalį, turėjo priimti Teismas, o kad jis nėra politinio proceso rezultatas;

46. apgailestauja, kad Bosnija ir Hercegovina ir toliau pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, nes nesilaiko Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų dėl kovos su diskriminacija Sejdić-Finci, Zornić, Pilav ir Šlaku bylose dėl demokratinės piliečių lygybės šalies rinkimų procese užtikrinimo, o tai yra būtina sąlyga norint pradėti stojimo derybas; ragina nedelsiant įgyvendinti EŽTT ir Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimus; atkreipia dėmesį į tebesitęsiančius rinkimų proceso trūkumus ir pakartoja, kad reikia skubiai šalinti diskriminacinius teisės būti kandidatu rinkimuose apribojimus etninės priklausomybės ir gyvenamosios vietos pagrindu, atliekant reikiamus Konstitucijos pakeitimus;

47. ragina valdžios institucijas, įstaigas, pareigūnus ir politinius lyderius atnaujinti įtraukias derybas dėl rinkimų reformos ir apgailestauja dėl jų nenoro įgyvendinti šiuos sprendimus panaikinant visų formų nelygybę ir diskriminaciją rinkimų procese; pabrėžia, kad buvo įmanoma susitarti dėl Mostaro rinkimų, parodant politinę valią pasiekti kompromisą, ir pabrėžia, kad jokiu susitarimu dėl su rinkimais susijusių klausimų neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi būti naudojamas jokiais kitais tikslais, išskyrus tuos, kuriuos nustatė EŽTT; pabrėžia, kad šiuos pakeitimus pageidautina įgyvendinti iki 2022 m. visuotinių rinkimų, užtikrinant tinkamą politinį atstovavimą visais valdymo lygmenimis ir užtikrinant, kad rinkimai vyktų laikantis Europos standartų įgyvendinant ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir atitinkamas Venecijos komisijos rekomendacijas;

48. ragina išsamiai ištirti tariamus rinkimų pažeidimus, įskaitant su rinkėjų registracija susijusį sukčiavimą, tapatybės vagystes, kliūtis nepriklausomam rinkimų stebėjimui ir nereikalingą politinį spaudimą balsuotojams ir Bosnijos ir Hercegovinos centrinei rinkimų komisijai (CRK) 2020 m. savivaldybių rinkimų metu, įskaitant rinkimus Mostare; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas CRK veikimas;

49. apgailestauja dėl COVID-19 pandemijos metu sustiprėjusio nuolatinio politinio ir finansinio spaudimo ir manipuliavimo žiniasklaida, kurie kenkia saviraiškos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui; reiškia susirūpinimą dėl priešiškos nepriklausomos žiniasklaidos aplinkos ir ragina valdžios institucijas veiksmingai tirti grasinimus ir išpuolius prieš visus žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną įdiegti informacijos apie saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės pažeidimus visoje šalyje rinkimo ir keitimosi ja mechanizmą pagal susitarimo memorandumą, pasirašytą su EBO;

50. pakartoja savo raginimą įgyvendinti veiksmingas teisėkūros priemones užtikrinant redakcijų ir žiniasklaidos nuosavybės struktūros, taip pat subsidijų ir reklamos taisyklių, skaidrumą; primygtinai teigia, kad turėtų būti imamasi veiksmingų priemonių, kuriomis būtų siekiama kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis internete ir ne internete;

51. primena, kad reikia užtikrinti valstybinės visuomeninio transliavimo tarnybos (BHRT), subjektų lygmens visuomeninių transliuotojų ir Ryšių reguliavimo agentūros tvarų finansavimą, nepriklausomumą, objektyvumą ir finansinį skaidrumą;

52. primena, kad kokybiškas daugiakalbis turinys visomis oficialiosiomis Bosnijos ir Hercegovinos kalbomis yra tikro žiniasklaidos pliuralizmo dalis, galinti prisidėti kultūrinės įvairovės išsaugoti šalyje; ragina įsteigti daugiašalį ir daugiakalbį visuomeninį transliuotoją, kuris suvienytų žmones ir skatintų taiką bei susitaikymą tarp Pietryčių Europos valstybių, vadovaujantis ARTE pavyzdžiu;

53. ragina užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir skatinti kokybišką žurnalistiką, faktų tikrinimą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad būtų kovojama su propaganda, dezinformacija ir melagingomis naujienomis, ir ragina į švietimo programas įtraukti žiniasklaidos, informacijos ir skaitmeninio raštingumo kursus; primygtinai teigia, kad ES turi stiprinti savo komunikacijos strategiją, kad aktyviai ir veiksmingai kovotų su dezinformacijos kampanijomis ir užsienio subjektų kišimusi; pažymi, kad iškreipdami faktus ir pasinaudodami etniniais ir religiniais skirtumais tam tikri užsienio subjektai siekia pakenkti reformoms, skatinti susiskaldymą, keliantį pavojų šalies vienybei, taip pat sumažinti ES ir jos veiksmų regione patikimumą, ypač atsižvelgiant į bendrą plėtros procesą ir finansinę paramą koronaviruso pandemijos metu, taip keliant pavojų Bosnijos ir Hercegovinos stabilumui ir integracijai į Europą; ragina ES teikti finansinę ir kitokią pagalbą atitinkamoms Bosnijos ir Hercegovinos institucijoms, siekiant padidinti šalies gebėjimą kovoti su šiomis grėsmėmis;

54. ragina tinkamai skleisti informaciją visuomenei apie ES integracijos procesą, įskaitant susitaikymo ir politinės kultūros, kuri būtų grindžiama kompromisu ir tarpusavio supratimu, projektą;

55. ragina EIVT ir Komisiją pagerinti koordinavimą ir spręsti dezinformaciją ir hibridines grėsmes, kuriomis siekiama pakenkti regiono Europos perspektyvai, strateginiu požiūriu labiau pabrėžiant, kad ES yra regiono svarbi piliečiams;

56. yra susirūpinęs dėl padidėjusio migracijos spaudimo šaliai ir netinkamų priėmimo sąlygų, dėl kurių susidarė sunki humanitarinė padėtis; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas dirbti ieškant prasmingų, tvarių, neatidėliotinų ir ilgalaikių šios padėties sprendimo būdų, koordinuotai, strategiškai ir visos šalies mastu reaguojant, užtikrinant veiksmingą tarpinstitucinį koordinavimą ir gerinant sienų valdymo ir priėmimo pajėgumus, kad būtų sudarytos sąlygos gauti humanitarinę pagalbą ir užtikrinti deramas pagrindines gyvenimo sąlygas, įskaitant specialias nelydimų nepilnamečių apsaugos priemones, galimybę gauti tinkamą būstą ir vaikų apsaugą; ragina tolygiai dalytis atsakomybe visoje Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje, vengiant politizavimo ir užtikrinant tinkamą paramą vietos bendruomenėms, kuriose steigiami laikini priėmimo centrai; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną sudaryti susitarimą su Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO), siekiant stiprinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo pajėgumus ir gerinti bendradarbiavimą su ES, be kita ko, dėl perkėlimo į ES kaip saugaus ir teisėto būdo tarptautinės apsaugos prašantiems asmenims;

57. ragina Bosniją ir Hercegoviną ir ES toliau stiprinti bendradarbiavimą asmenų, kuriems reikia pagalbos, tarptautinės apsaugos srityje, ieškoti solidarumu grindžiamų sprendimų ir užkirsti kelią tarptautinės teisės ir pagrindinių teisių pažeidimams, pvz., kaip pranešama, apie išsiuntimą prie Bosnijos ir Hercegovinos sienų; ragina Komisiją įdiegti nepriklausomą stebėsenos ir tyrimo mechanizmą; ragina Komisiją, ES agentūras ir tarptautines organizacijas aktyviai bendradarbiauti su Bosnijos valdžios institucijomis siekiant sukurti veikiančią ir tvarią migracijos ir prieglobsčio sistemą; ragina Komisiją, ES agentūras ir tarptautines organizacijas teikti tolesnę operatyvinę, techninę, logistinę ir finansinę paramą Bosnijai ir Hercegovinai siekiant užtikrinti tinkamus priėmimo pajėgumus ir sąlygas visoje šalyje, pageidautina migrantų atvykimo į šalį punktuose, galimybę pasinaudoti veiksminga prieglobsčio suteikimo procedūra, didinti atvykstančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų prašymų nagrinėjimo pajėgumus ir, kai taikoma, vykdyti grąžinimo procedūras laikantis tarptautinių ir Europos standartų; ragina įvertinti atitinkamą finansavimą siekiant užtikrinti, kad skaidri, sąlygomis grįsta ir patikima ES pagalba migracijos poreikiams atitiktų jos paskirtį ir pasiektų numatytus paramos gavėjus;

58. skatina Bosniją ir Hercegoviną dėti daugiau pastangų kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ypač su prekyba žmonėmis, šaunamaisiais ginklais ir narkotikais, stiprinant strateginį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir atitinkamomis ES agentūromis (Europolu, Eurojustu, FRONTEX); ragina šalį užtikrinti, kad su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) būtų greitai pasirašytas ir ratifikuotas 2019 m. vasario 5 d. pasiektas susitarimas dėl statuso, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos geresnei sienų apsaugai visapusiškai užtikrinant pagrindines teises, kartu padedant kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, įskaitant nusikalstamų organizacijų vykdomą neteisėtą žmonių gabenimą, ir užkertant kelią neteisėtai migracijai;

59. ragina visoje šalyje koordinuotai, strategiškai ir skaidriai reaguoti į esamas ekstremalias sveikatai situacijas ir nediskriminacines poveikio švelninimo ir atsigavimo po pandemijos priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į konkrečius moterų, mažumų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant migrantus ir pabėgėlius, poreikius;

60. ragina aktyviau keistis informacija ir duomenimis apie pandemiją ir ragina imtis skubių ir konkrečių priemonių, siekiant spręsti moterų padėties visose gyvenimo srityse problemą, įskaitant smurtą namuose, kuris dar padažnėjo pandemijos metu;

61. primena su COVID susijusią ES paramą siekiant spręsti sunkios padėties šalyje problemą, įskaitant 12 mln. EUR paskolų garantijas, suteikiamas MVĮ remti; ragina Bosniją ir Hercegoviną visiškai išnaudoti Sąjungos mechanizmus, įskaitant prisijungimą prie Bendro medicininės įrangos pirkimo susitarimo; pabrėžia Europos solidarumo svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamą vakcinų nuo COVID-19 skaičių Vakarų Balkanų šalims ir remti jų pasirengimą skiepijimui; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina eksporto leidimų išimtį ir paketą, kuriuo Bosnijai ir Hercegovinai ir kitiems Vakarų Balkanų partneriams bus suteikta galimybė pagaliau pasinaudoti ES išankstinėmis pirkimo sutartimis;

62. pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms reikia rasti tolygią pusiausvyrą tarp pagrindinių teisių ir laisvių ir dėl pandemijos būtinų apribojimų; visų pirma susirinkimų laisvės ir saviraiškos laisvės srityje; mano, kad trumpalaikėmis priemonėmis, kuriomis sprendžiama su pandemija susijusios ekonomikos sulėtėjimo prekybos, paslaugų, transporto, gamybos ir turizmo sektoriuose problema, neturėtų būti kenkiama ilgalaikių reformų įgyvendinimui;

63. ragina, kad teisinės valstybės principo trūkumai kartu su suskaidytomis ir netinkamai veikiančiomis produktų ir darbo rinkų veikimu kenkia rinkos ekonomikos veikimui, ekonomikos augimui ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautams;

Socialinės ir ekonominės reformos

64. ragina Bosniją ir Hercegoviną stiprinti socialines, ekonomines ir aktyvias darbo rinkos priemones, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, mažinti ilgalaikį nedarbą, įskaitant moterų ir jaunimo nedarbą, kad būtų sprendžiama demografinio nuosmukio ir didžiausio protų nutekėjimo regione, visų pirma sveikatos ir IT sektoriuose, problema, daugiau investuojant į švietimo sektorių, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, sprendžiant švietimo ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problemą ir kovojant su diskriminacija užimtumo srityje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pavyzdinę Jaunimo garantijų iniciatyvą, kaip Vakarų Balkanams skirto ekonomikos ir investicijų plano dalį, kuria siekiama jaunimui užtikrinti aukštos kokybės darbo galimybes, tęstinį švietimą ir stažuotes;

65. ragina valdžios institucijas stiprinti priemones, kuriomis užtikrinama socialinė sanglauda, skurdo ir nelygybės mažinimas, galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir socialine apsauga, suderinti teisės aktus dėl motinystės ir tėvystės atostogų įvairiuose subjektuose ir kantonuose, užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties ir seksualiniam priekabiavimui darbo vietoje ir skatinti socialinių partnerių socialinį ir ekonominį dialogą;

66. ragina valdžios institucijas pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos įvairinimą, skaitmeninimą ir kovoti su neoficialia ekonomika, kartu kuriant veiksmingus ir skaidrius energijos rinkos, transporto infrastruktūros, tvaraus turizmo ir paramos MVĮ mechanizmus;

67. pabrėžia, kad reikia skubiai kurti visą šalį apimančią bendrą ekonominę erdvę, be kita ko, supaprastinant, centralizuojant ir suderinant procedūras, taikomas įmonių registravimui, licencijavimui, leidimų išdavimui ir nemokumui; atkreipia dėmesį į dideles skaitmeninimo galimybes plėtojant Bosnijos ir Hercegovinos ekonomiką;

68. primena būtinybę visiškai įgyvendinti priemones, numatytas 2020–2022 m. Bosnijos ir Hercegovinos ekonominių reformų programoje ir politikos gairėse, remiantis ekonominiu ir finansiniu dialogu;

69. dar kartą ragina priimti visos šalies masto viešųjų finansų valdymo ir didesnio biudžeto skaidrumo užtikrinimo Bosnijoje ir Hercegovinoje strategiją, kad būtų galima teikti ES finansuojamą paramą biudžetui; primena, kad reikia daryti pažangą dedant pastangas siekiant užtikrinti valstybės skolos tvarumą ir biudžeto konsolidavimą; apgailestauja, kad subjektų tarpusavio ginčai trukdo veikti bendrai netiesioginio apmokestinimo sistemai; primena, kad reikia nuosekliai ir skaidriai restruktūrizuoti ir depolitizuoti visos šalies viešąsias įmones ir taip pagerinti valdymą ir padidinti skaidrumą; pabrėžia, kad reikia sukurti viešai prieinamą valstybei priklausančių įmonių registrą;

70. ragina užtikrinti veiksmingą Konkurencijos tarybos ir valstybės pagalbos tarybos sprendimų veikimą ir vykdymą ir intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimu strategijos įgyvendinimą; pabrėžia, kad centrinio banko ir jo rezervų nepriklausomumas yra labai svarbus makroekonominiam stabilumui; primena, kad reikia užtikrinti savalaikę, išsamią, aukštos kokybės visos šalies statistiką;

71. primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną aktyviai skatinti regioninę ekonominę integraciją Vakarų Balkanuose ir remia pasiūlymą sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius regione; atkreipia dėmesį į tai, kad ES prekybos lengvatų taikymas Vakarų Balkanams pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d., taip prisidedant prie tvaraus Vakarų Balkanų šalių ekonominio vystymosi;

72. primygtinai ragina šalį visapusiškai įgyvendinti įstatymą dėl muitų politikos, įgyvendinti regioninės ekonominės erdvės (REE) prekybos aspektus ir užbaigti veiksmus, reikalingus norint užbaigti stojimą į PPO;

Junglumas, energetika ir aplinka

73. palankiai vertina Komisijos pastangas strategiškiau investuoti į Vakarų Balkanus įgyvendinant specialų Ekonomikos ir investicijų planą (EIP) ir pripažįsta jo svarbą stiprinant regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad visos investicijos pagal EIP turi atitikti Paryžiaus susitarimo ir ES klimato tikslus, ir apimti ex ante poveikio aplinkai vertinimus; pripažįsta EIP potencialą sudaryti palankesnes sąlygas socialiniam vystymuisi ir ilgalaikiam ekonomikos atsigavimui po pandemijos, ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES fonduose būtų ir paskatų ir sąlygų ir jų lėšomis būtų veiksmingai prisidedama prie demokratijos stiprinimo, gero valdymo, teisinės valstybės principo laikymosi ir pagrindinių teisių užtikrinimo visiems Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms;

74. primena, kad nuspėjamas pasirengimo narystei finansavimas bus teikiamas su sąlyga, jei bus taikomi veiksmingi koordinavimo metodai ir įgyvendinamos visos šalies masto strategijos ir reformos; pabrėžia, kad reikia gerinti pasirengimo narystei pagalbos įsisavinimo gebėjimus; pabrėžia, kad finansavimas turėtų būti skiriamas skaidriai, veiksmingai, atskaitingai, depolitizuotai ir nediskriminuojant; ragina visų lygmenų Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas ir kitus Sąjungos finansavimo gavėjus didinti Sąjungos veiksmų skaidrumą ir matomumą ir tinkamai informuoti apie pridėtinę Sąjungos paramos vertę;

75. rekomenduoja daugiausia dėmesio skirti tvarioms ir integracinėms augimą skatinančioms viešosioms investicijoms, energetikos ir infrastruktūros projektams, kuriais didinamas susisiekimas, daugiarūšiškumui ir kelių eismo saugumui, visapusiškai laikantis valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų ir socialinio bei ekologinio poveikio taisyklių, įskaitant direktyvų dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) įgyvendinimą;

76. ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas gerinti suderinamumą su ES klimato apsaugos ir energetikos standartais ir politikos tikslais, sudarant palankesnes sąlygas žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir ragina pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis mažinamas ekologinės būklės blogėjimas ir aplinkos lemiamas pavojus sveikatai;

77. palankiai vertina tai, kad priimta Žalioji Vakarų Balkanų darbotvarkė, kuria skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos, ir priimtos priemonės, reikalingos aplinkos požiūriu pažeidžiamoms teritorijoms išsaugoti ir apsaugoti;

78. primygtinai ragina valdžios institucijas parengti nacionalinę energetikos strategiją, kuria būtų užtikrinamas Paryžiaus susitarimo ir atitinkami ES klimato ir biologinės įvairovės tikslai; pabrėžia, kad, laikantis Europos žaliojo kurso ir 2020 m. Sofijos deklaracijoje prisiimtų politinių įsipareigojimų, reikia nustatyti anglies dioksido kainos nustatymo mechanizmą kaip veiksmingo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonę;

79. ragina Bosniją ir Hercegoviną didinti pastangas gamtos išsaugojimo srityje, nes ji yra viena iš šalių Europoje, turinčių didžiausią augalų ir gyvūnų rūšių įvairovę; primygtinai ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas dėl socialiniu ir ekologiniu požiūriu jautrių projektų konsultuotis su vietos bendruomenėmis, pilietine visuomene ir nepriklausomais ekspertais;

80. ragina dėti didesnes, suderintas ir nuoseklias visos šalies pastangas siekiant gerinti oro kokybę, jas derinant su ES acquis dėl oro taršos mažinimo, ir mažinti kenksmingus tarpvalstybinius išmetamuosius teršalus; atkreipia dėmesį į tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos išmetamas azoto oksidų kiekis dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose jau atitinka ES teisės aktus, ir ragina skubiai imtis veiksmų siekiant ištaisyti išmetamų dulkių ir sieros dioksido ribų pažeidimus;

81. pabrėžia, kad reikia didinti energijos gamybos sektoriaus tvarumą didinant energijos vartojimo efektyvumą ir įvairinimą tvariai naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius; primena, kad dėl pernelyg didelio kliovimosi anglimi vėluoja jau ir taip vėluojantis perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos; primygtinai ragina valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant laipsniškai panaikinti neefektyvias ir taršias anglimi kūrenamas elektrines ir primena, kad reikia įdiegti ir taikyti sklandaus perėjimo mechanizmą;

82. palankiai vertina elektros energijos jungčių kodekso reglamentų ir reglamento Nr. 1227/2011 (REMIT reglamentas) perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą bei įdiegimą į nacionalinę elektros energijos reguliavimo sistemą ir ragina valdžios institucijas taikyti tokį pat sąžiningumo režimą ir dujų sektoriui;

83. primygtinai ragina šalį priimti visos valstybės masto įstatymą dėl elektros ir gamtinių dujų reguliavimo institucijos, perdavimo ir elektros rinkos ir įgyvendinti nacionalines energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos priemones, užtikrinant įsipareigojimų pagal trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį ir Energijos bendrijos sutartį laikymąsi; ragina Vakarų Balkanų šalių valdžios institucijas prisidėti prie regioninio sujungiamumo, siekiant baigti kurti regioninę energetikos rinką, ir pabrėžia, kad tai, jog Bosnija ir Hercegovina nesilaiko susijusio energetikos bendrijos acquis elektros energijos ir dujų sektoriuose, kelia pavojų regioninės energetikos sektoriaus integracijos perspektyvoms;

84. pabrėžia, kad planuojant ir įgyvendinant ekologiniu požiūriu jautrius projektus, pvz., plėtojant hidroelektrines būtina laikytis tarptautinių ir ES poveikio vertinimų ir aplinkos apsaugos normų; pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią nusikaltimams aplinkai ir veiksmingai patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, stiprinti patikrinimų priežiūrą ir kovoti su neteisėta statyba;

85. ragina imtis veiksmų, kuriais būtų sudaromos sąlygos vykdyti tvaraus atliekų tvarkymo procesus kaip dalį atliekų tvarkymo informacinės sistemos, įdiegiant atitinkamus perdirbimo įrenginius ir užkertant kelią neteisėtam atliekų šalinimui;

86. primena, kad reikia sustiprinti pasirengimą klimato kaitos reiškiniui, visų pirma potvyniams ir sausroms; primena, kad Bosnija ir Hercegovina dar turi sukurti integruotą civilinę reagavimo į ekstremaliąją situaciją informacinę sistemą;

Užsienio politika ir saugumas

87. skatina Bosniją ir Hercegoviną toliau palaipsniui gerinti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) derinimą, net pasiekus apie 70 proc., nes ji yra vienas iš svarbiausių ES narystės komponentų; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną prisiderinti prie visų Tarybos sprendimų, kuriais nustatomos ribojamosios ES priemonės;

88. ragina stiprinti gerus kaimyninius santykius ir dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti visus neišspręstus dvišalius klausimus, pvz., sienų su Kroatija ir Serbija demarkavimo ir santykių su Kosovu normalizavimo klausimus;

89. palankiai vertina Bosnijos ir Hercegovinos prisidėjimą prie bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) mokomųjų misijų, dalyvavimą NATO narystės veiksmų plane (NVP) ir šalies indėlį į NATO misiją „Tvirta parama“ Afganistane; taip pat palankiai vertina, kad pasirašytas bendras ES ir Bosnijos ir Hercegovinos veiksmų planas dėl G7 partnerystės iniciatyvos įgyvendinant JT rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo;

90. yra tvirtai įsitikinęs, kad geresnis informavimas apie ES įsipareigojimą regionui yra svarbiausias veiksnys kovojant su piktybiška užsienio šalių įtaka;

91. pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi stiprinti partnerystę ir koordinavimą su Vakarų Balkanais, kad padėtų daryti pažangą vykdant svarbias reformas, stiprinant valdymą ir susitaikymą;

92. palankiai vertina tolesnį EUFOR operacijos ALTHEA vykdymą šalyje ir EUFOR įgaliojimų pratęsimą iki 2021 m. lapkričio mėn.; teigiamai vertina operacijos EUFOR ALTHEA metu atliktą darbą, kuriuo sukurtas pagrindas siekti taikos, stabilizavimo ir Bosnijos ir Hercegovinos Europos integracijos; primena, kad ši misija vis dar atlieka svarbų vaidmenį siekiant šalies ir regiono saugumo ir stabilumo;

93. teigiamai vertina EUFOR dėl to, kad ji toliau veikia visu pajėgumu, ir toliau remia šalį nepaisant COVID-19 sukeltų sunkumų; apgailestauja dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš operacijos ALTHEA; laukia, kol bus atlikta būsima strateginė šios operacijos peržiūra, ir pabrėžia, kad ji turėtų išsaugoti savo žvalgybos turtą ir parengtus naudoti rezervus;

94. palankiai vertina dabartines ir nuolatines pastangas naikinant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir atliekant išminavimą ir primena, kad svarbu tai tinkamai finansuoti; ragina teikti tolesnę ES ir tarptautinių organizacijų paramą siekiant užtikrinti, kad išminavimas galėtų būtų pagreitintas, sudarant sąlygas Bosnijai ir Hercegovinai išsivaduoti nuo šio karo metų palikimo;

95. pabrėžia, kad svarbu didinti pastangas kovojant su neteisėta prekyba šaulių ginklais ir lengvaisiais ginklais Bosnijoje ir Hercegovinoje ir šiame regione; todėl palankiai vertina tai, kad buvo priimta 2021–2024 m. Bosnijos ir Hercegovinos šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės strategija ir jos veiksmų planas, taip pat 2018 m. pradėta atitinkama Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyva, ir ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas visapusiškai ir ryžtingai įsipareigoti jas įgyvendinti padedant ES;

96. ragina kurti naujas aukšto lygmens politinio dialogo ir dialogo politikos klausimais su Vakarų Balkanų šalimis galimybes, reguliariai rengiant ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus, kad būtų stiprinama politinė plėtros proceso atsakomybė, užtikrintas geresnis vadovavimas ir aukšto lygmens dalyvavimas – to, be kita ko, siekiama ir peržiūrėta plėtros metodika;

97. dar kartą patvirtina savo poziciją, kad Bosnijos ir Hercegovinos bei kitų Vakarų Balkanų šalių atstovai turėtų būti tinkamai įtraukti ir aktyviai dalyvauti konferencijoje dėl Europos ateities tiek vyriausybiniu, tiek pilietinės visuomenės lygmenimis, įskaitant jaunimą;

°

° °

98. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų Tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos, Serbų Respublikos ir Brčko Apygardos vyriausybėms ir parlamentams ir dešimties kantonų vyriausybėms.

 

 

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Parlamentas neabejotinai tvirtai remia Bosnijos ir Hercegovinos kelią į Europą. Bosnija ir Hercegovina yra Europos centre, tai nulemia jos istorija ir geografija. Etninė ir religinė įvairovė yra Europos Sąjungos DNR pagrindas, todėl būsima Bosnijos ir Hercegovinos integracija negali būti labiau natūrali ir labiau pageidaujama.

 

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo aišku, kad vis dar reikia įgyvendinti esmines reformas, kad Bosnija ir Hercegovina gautų siektiną šalies kandidatės statusą. Tačiau, atsižvelgiant į ypač sunkią padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, reikia pripažinti tam tikrą pažangą.

Vis dėlto pranešėjas mano, kad galima pasiekti daugiau ir greičiau pasiekti rezultatų, atsižvelgiant į tai, kad dauguma skubiai reikalingų reformų priklauso tik nuo šalies politinių lyderių ir institucijų politinės valios ir ryžto.

 

Institucinės reformos nėra laikomos neįmanomomis, nes yra gerosios patirties pavyzdžių ir tarptautinių standartų, kurių reikia laikytis. Tuo pat metu konstitucinės ir rinkimų reformos priklauso nuo tos pačios politinės valios ir gali būti įkvėptos kitų šalių, t. y. ES valstybių narių, pavyzdžių. Bosnija ir Hercegovina nėra vienintelė daugiatautė valstybė pasaulyje. Būsima reforma turi užtikrinti, kad būtų gerbiamas pliuralistinis šalies pobūdis, kartu užtikrinant funkcionalią ir gyvybingą demokratiją, kurioje visi piliečiai būtų lygūs.

 

ES turėtų būti pasirengusi sudaryti palankesnes sąlygas vidaus dialogui, kuris būtinas siekiant tikslų, kuriais Bosnijai ir Hercegovinai bus suteiktas šalies kandidatės statusas ir tolesnė pažanga kelyje į ES. Kadangi instituciniai ir konstituciniai klausimai yra skubiausi, valdžios institucijos turi nepamiršti, kad pagrindinis reikiamų reformų tikslas – užtikrinti, kad visi Bosnijos gyventojai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis ir gyventi geriau. Šiuo atžvilgiu pranešėjas palankiai vertina šaliai teikiamą ES paramą, t. y. ekonomikos gaivinimo pagalbą ir pastangas remti geresnių sąlygų jaunimui likti šalyje kūrimą.

 

Pranešėjo nuomone, yra sritis, kurioje Bosnija ir Hercegovina ypač turi dirbti, kad galėtų sėkmingai veikti kaip demokratinė ir klestinti visuomenė, tai – švietimas. Reikia skubiai reformuoti Bosnijos ir Hercegovinos švietimo sistemą, t. y. užtikrinti vienodą švietimą visiems Bosnijos vaikams ir jaunimui, panaikinant bet kokią etninę segregaciją. Negalima įsivaizduoti, kad visuomenė gali būti kuriama remiantis etnine segregacija, kai skirtinga kilmė reikštų skirtingas mokymo programas ir asimetrines galimybes. Švietimo sistema neabejotinai turėtų tapti prioritetu, kuriam, savaime suprantama, reikės plataus ir nuoseklaus ES institucijų palaikymo.

 

Pranešėjas norėtų padėkoti visiems atstovams, pareigūnams, vietos ir tarptautiniams suinteresuotiesiems subjektams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, su kuriomis jis turėjo galimybę bendradarbiauti ir kurių įžvalgos labai prisidėjo prie jo darbo.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	27.5.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 8 12
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alviina Alametsä, Alexander Alexandrov Yordanov, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Anna Bonfrisco, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Karol Karski, Dietmar Köster, Stelios Kouloglou, Maximilian Krah, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Claudiu Manda, Lukas Mandl, Thierry Mariani, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Gheorghe-Vlad Nistor, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Giuliano Pisapia, Thijs Reuten, Jérôme Rivière, María Soraya Rodríguez Ramos, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Jordi Solé, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Hilde Vautmans, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Assita Kanko, Andrey Kovatchev, Paulo Rangel, Mick Wallace

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

50	+
PPE	Alexander Alexandrov Yordanov, Traian Băsescu, Michael Gahler, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López-Istúriz White, Lukas Mandl, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Gheorghe-Vlad Nistor, Paulo Rangel, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima
Renew	Petras Auštrevičius, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans
S&D	Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Claudiu Manda, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Giuliano Pisapia, Thijs Reuten, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev
Verts/ALE	Alviina Alametsä, Reinhard Bütikofer, Jordi Solé, Tineke Strik, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Salima Yenbou
NI	Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi

 

8	-
ID	Maximilian Krah, Thierry Mariani, Jérôme Rivière, Harald Vilimsky
PPE	Sunčana Glavak, Željana Zovko
S&D	Tonino Picula
NI	Kostas Papadakis

 

12	0
ECR	Anna Fotyga, Assita Kanko, Karol Karski, Jacek Saryusz-Wolski, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers
ID	Anna Bonfrisco, Susanna Ceccardi
The Left	Stelios Kouloglou, Manu Pineda, Idoia Villanueva Ruiz, Mick Wallace

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

• [1] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0370.
• [2] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0168.
• [3] OL C 265, 2017 8 11, p. 142.
• [4] OL C 46E, 2010 2 24, p. 111.
• [5] OL C 157E, 2006 7 6, p. 468.
• [6] OL C 137E, 2010 5 27, p. 25.
• [7] OL C 171, 2021 5 6, p. 25.
• [8] OL C 399, 2017 11 24, p. 176.
• [9] OL C 363, 2020 10 28, p. 13.
• [10] OL C 93, 2016 3 9, p. 52.