PRANEŠIMAS dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos
9.6.2021 - (2021/2025(INI))
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Domènec Ruiz Devesa
Nuomonių referentai (*):
Isabel García Muñoz, Biudžeto kontrolės komitetas
Ilhan Kyuchyuk, Teisės reikalų komitetas
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
PR_INI
TURINYS
Psl.
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
PETICIJŲ KOMITETO NUOMONĖ
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį,
– ypač atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 4 straipsnio 3 dalį ir 5, 6, 7 bei 11 straipsnius,
– atsižvelgdamas į SESV straipsnius, susijusius su pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, jų apsauga bei skatinimu Sąjungoje, įskaitant SESV 70, 258, 259, 260, 263 ir 265 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, pridėtus prie Sutarčių,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 49 straipsnį, Kopenhagos kriterijus ir Sąjungos teisyną, kurį turi įgyvendinti šalis kandidatė, pageidaujanti įstoti į Sąjungą (acquis),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020) 0580),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo[1] (Teisinės valstybės sąlygų reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014[2],
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į JT dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos bei JT visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas ir ataskaitas, taip pat į JT sutartimis įsteigtų organų sprendimus, susijusius su teismų praktika, ir Žmogaus teisių tarybos įgaliotųjų ekspertų sistemą,
– atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 8 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, Vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro, atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais bei kitų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) organų rekomendacijas ir ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos socialinę chartiją, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Europos socialinių teisių komiteto išaiškinimus, taip pat Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija, Kovos su diskriminacija, įvairovės ir įtraukties iniciatyvinio komiteto, Venecijos komisijos bei kitų Europos Tarybos organų konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas, nuomones ir ataskaitas,
– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 23 d. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą bei 2020 m. liepos 8 d. Tarybos išvadas dėl ES bendradarbiavimo su Europos Taryba 2020–2022 m. prioritetų,
– atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš korupciją,
– atsižvelgdamas į JT tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 7 d. Europos Tarybos priemonių rinkinį valstybėms narėms „Pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms per COVID-19 sveikatos krizę“,
– atsižvelgdamas į tarpinę ataskaitą dėl priemonių, kurių ES valstybės narės ėmėsi reaguodamos į COVID-19 krizę, ir jų poveikio demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, kurią per savo 124-ąją plenarinę sesiją 2020 m. spalio 8 d. priėmė Venecijos komisija,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos platformos žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti organizacijų partnerių 2020 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįstą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalimi (COM(2017) 0835),
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019) 0343),
– atsižvelgdamas į 2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę,
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“, kurioje siūloma įsteigti metinį forumą pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimais,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto grupės dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų ataskaitą „2018–2019 m. nacionaliniai pokyčiai iš pilietinės visuomenės perspektyvos“,
– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Iššūkiai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, dirbančios žmogaus teisių srityje ES“, į 2020 m. jos paskelbtus biuletenius dėl COVID-19 pandemijos poveikio pagrindinėms teisėms ES bei kitas jos ataskaitas, duomenis ir priemones, visų pirma į Europos Sąjungos pagrindinių teisių informacinę sistemą (EFRIS),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 10 d. ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Antisemitizmas: Europos Sąjungoje užregistruotų antisemitinių incidentų apžvalga“,
– atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto ataskaitą „Pekinas +25: penktoji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse apžvalga“, paskelbtą 2020 m. kovo 5 d.,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiaujančių valstybių narių išvadas dėl pagarbos teisinės valstybės principui užtikrinimo,
– atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją, 2020–2025 m. ES LGBTIQ lygybės strategiją, 2021–2024 m. ES vaiko teisių strategiją ir 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategiją,
– atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą bei ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[3],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje[4],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti Europos vertybių priemonę siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas, propaguojančias pagrindines vertybes Europos Sąjungoje vietos ir nacionaliniu lygmeniu[5],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Tiriamosios žurnalistikos atstovų apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“[6],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga[7],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl teisės viršenybės Rumunijoje[8],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti[9],
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES[10],
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 28 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties[11],
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą[12],
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų[13],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos[14],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos[15],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[16],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties[17],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo ir galimo interesų konflikto tyrimo atnaujinimo[18],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo[19],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[20],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių padėties Bulgarijoje[21],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“[22],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje[23],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Tarpinstitucinio susitarimo, ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir Reglamento dėl teisinės valstybės principo[24],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ES paskelbimo LGBTIQ asmenų laisvės erdve[25],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (teisinės valstybės sąlygų mechanizmas)[26],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo ir teisinės valstybės padėties Maltoje[27],
– atsižvelgdamas į savo atliktą Europos pridėtinės vertės įvertinimą, pridėtą prie 2016 m. spalio mėn. savo iniciatyva teikiamo teisėkūros pranešimo dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo,
– atsižvelgdamas į savo atliktą 2020 m. balandžio 23 d. ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo Europos pridėtinės vertės išankstinį įvertinimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto, Teisės reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0199/2021),
A. kadangi Sąjunga grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis bendromis pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis, kurios yra bendros valstybėms narėms ir kuriomis norėdamos įstoti į Sąjungą turi vadovautis šalys kandidatės; kadangi demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės yra viena kitą sutvirtinančios vertybės, kurias pamynus Sąjungai gali kilti sisteminė grėsmė; kadangi reikalavimas laikytis teisinės valstybės principo visai Sąjungai ir jos valstybėms narėms keliamas visais valdymo lygmenimis;
B. kadangi kasmetinis teisinės valstybės principo taikymo vertinimo ciklas puikiai papildo turimas priemones, skirtas ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms išsaugoti, nes jo metu padėtis visose ES valstybėse narėse analizuojama remiantis keturiais ramsčiais, tiesiogiai susijusiais su pagarba teisinės valstybės principui; kadangi jis numatytas kaip metinis ciklas, siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo taikymą ir užkirsti kelią problemų atsiradimui ar gilėjimui;
C. kadangi pirmoji (2020 m.) Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra ribotos apimties, nes neapima visų ES vertybių, išvardytų ES sutarties 2 straipsnyje;
D. kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Chartija tapo pilnaverčiu Sutarčių komponentu, taigi nuo šiol yra teisiškai privaloma visoms ES institucijoms, agentūroms ir kitoms įstaigoms bei ES valstybėms narėms, kai taikomi ES teisės aktai; kadangi tikra pagrindinių teisių kultūra turi būti plėtojama, puoselėjama ir stiprinama ne tik ES institucijose, bet ir valstybėse narėse, ypač kai jos taiko ES teisę viduje ir palaiko santykius su ES nepriklausančiomis šalimis;
E. kadangi, nors 2020 m. ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas ir didinamas informuotumas, joje nepateikiamas nei pakankamas kiekvienos šalies įgyvendintų pokyčių veiksmingumo įvertinimas, nei kokios nors aiškios konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos ar analizė, kaip bėgant laikui teisinės valstybės principo laikėsi kiekviena šalis, o tai gali pakenkti ja numatytam prevenciniam poveikiui;
F. kadangi, nenumačius efektyvių tolesnių veiksmų, kurie būtų įgyvendinami kasmetinės stebėsenos pagrindu, 2020 m. ataskaita gali nepadėti užkirsti kelio sisteminėms problemoms ir teisinės valstybės padėties blogėjimui, kuris pastaraisiais metais stebimas ne vienoje ES valstybėje narėje, šių problemų aptikti ar veiksmingai spręsti; kadangi teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė patikimo finansų valdymo užtikrinimo ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos prielaida;
G. kadangi rimtos teisinės valstybės problemos, su kuriomis susiduriama įvairiose valstybėse narėse, įvardijamos ne vienoje per keletą pastarųjų metų priimtoje Parlamento rezoliucijoje[28];
H. kadangi teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties blogėjimas kai kuriose valstybėse narėse rimtai kenkia tarpusavio pasitikėjimui laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimo požiūriu ir kelia grėsmę Sąjungos tikslams, įtvirtintiems ES sutarties 3 straipsnyje: tai iliustruoja keletas atvejų, kai kilus didelių abejonių dėl teisminių institucijų nepriklausomumo buvo susidariusi įtampa sprendžiant Europos arešto orderio klausimą;
I. kadangi valstybių narių ombudsmeno ir lygybės tarnybos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį apsaugodamos tokius esminius teisinės valstybės principus, kaip skaidrumas, atskaitomybė ir tinkamas procesas;
J. kadangi neatidėliotinos priemonės, kurių buvo imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją, neigiamai paveikė ES piliečių galimybes naudotis tokiomis pagrindinėmis teisėmis, kaip teisė laisvai judėti, teisė kreiptis į teismą, teisė gauti viešos informacijos, teisė į privatumą, asociacijų ir susirinkimų laisvės bei galimybė daryti įtaką demokratinei stabdžių ir atsvarų sistemai; kadangi dėl to nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų taikoma veiksminga vyriausybių veiksmų stabdžių ir atsvarų sistema, siekiant apginti ES piliečių teises;
K. kadangi ne vienoje valstybėje narėje smuko tarptautiniai spaudos laisvės reitingai ir išaugo smurto prieš žurnalistus mastas; kadangi grėsmės žiniasklaidos laisvei apima žurnalistų persekiojimą ir išpuolius prieš juos, žurnalistų teisinės apsaugos nepaisymą bei žiniasklaidos užgrobimą ir ekonominiais ar politiniais tikslais motyvuojamus veiksmus žiniasklaidos sektoriuje; kadangi nerimą keliantys pokyčiai, kuriais siekiama nutildyti laisvą žodį ir suvaržyti spaudos laisvę, yra blogas pavyzdys ES ir narystės ES siekiančiose šalyse;
L. kadangi būtina stiprinti ir racionalizuoti esamus mechanizmus bei sukurti veiksmingą ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų laikomasi Sutartyse įtvirtintų principų ir vertybių;
M. kadangi pagarba mažumų teisėms yra vienas iš politinių kriterijų, kuriais tapdama ES nare turi vadovautis šalis kandidatė; kadangi Sąjungai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant tautinių ir kalbinių mažumų teises šalyse kandidatėse; kadangi Parlamentas jau yra raginęs Komisiją[29] priimti bendrą minimalių ES standartų sistemą, siekiant apsaugoti mažumoms priklausančių asmenų teises, nepajudinamai įtvirtintas teisinėje sistemoje, pagal kurią užtikrinama demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės visoje Sąjungoje;
I. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita: pamokos 2021-iesiems
1. teigiamai vertina Komisijos pirmąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą; mano, kad gyvybiškai svarbu sukurti Europos teisinės valstybės principo taikymo stebėsenos ir užtikrinimo sistemą; pakartoja, kad svarbu iš anksto atpažinti rizikas ir užkirsti kelią pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo pažeidimams, užuot reagavus ex post, kai tokie pažeidimai kartojasi; todėl ragina toliau plėtoti šią naują priemonę;
2. palankiai vertina tai, kad į Komisijos metinę teisinės valstybės padėties valstybėse narėse apžvalgą įtrauktas ir teisingumo sistemų veikimas, ir kovos su korupcija sistema, ir žiniasklaidos pliuralizmas, ir tam tikri su stabdžių ir atsvarų sistema susiję instituciniai klausimai, įskaitant – tam tikru mastu – pilietinę erdvę; be to, ragina į metines ataskaitas įtraukti kai kuriuos svarbius Venecijos komisijos 2016 m. Teisinės valstybės kontrolinio sąrašo elementus, pvz., teisines apsaugos priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias viešojo sektoriaus institucijų savivalei ir piktnaudžiavimui valdžia, teisininkų nepriklausomumą ir nešališkumą, lygybę prieš įstatymą bei nediskriminavimą; ragina Komisiją dėmesį atkreipti ir į teigiamas tendencijas valstybėse narėse, kurios galėtų būti geri, sektini pavyzdžiai kitiems;
3. labai gerai vertina tai, kad į ataskaitą įtraukti konkrečioms šalims skirti skyriai; puikiai vertina Komisijos pastangas bendradarbiauti su nacionalinėmis vyriausybėmis ir nacionaliniais parlamentais bei pilietine visuomene ir kitais nacionaliniais subjektais; ragina Komisiją labiau stengtis gilinti šalių analizes, kad būtų galima geriau įvertinti iššūkių, susijusių su teisine valstybe, rimtumą; mano, kad daugiau laiko turėtų būti skiriama Komisijos vizitams į šalis, taip pat ir vietoje, siekiant užtikrinti platesnį bendradarbiavimą ir dialogą su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei pilietine visuomene; mano, kad Komisija turėtų išsamiau informuoti apie šiuos vizitus, siekiant puoselėti teisinės valstybės principo laikymosi kultūrą nacionaliniu lygmeniu;
4. teigiamai vertina tai, kad visos valstybės narės tikrinamos taikant tuos pačius rodiklius ir metodiką; tačiau pabrėžia, kad, vienodai pristatant skirtingo pobūdžio nusižengimus, rizikuojama sumenkinti pačius rimčiausius teisinės valstybės principo pažeidimus; primygtinai ragina Komisiją savo ataskaitose juos atskirti nurodant, kurie teisinės valstybės principo pažeidimai yra sisteminiai, o kurie pavieniai, nesusiję; akcentuoja potencialią prevencinę metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos naudą; laikosi nuomonės, kad būtinas nuodugnesnis įvertinimas, siekiant nustatyti, ar ataskaitos prevencinis poveikis pakankamas; mano, jog vienaip ar kitaip aišku, kad taip nėra valstybių narių, kurių atžvilgiu imtasi 7 straipsnio 1 dalies procedūros, atveju; mano, kad į 2020 m. ataskaitą galėjo būti įtraukta daugiau nuodugnesnių ir skaidresnių vertinimų nurodant, ar su rimtais trūkumais ES vertybių požiūriu, rimtu jų pažeidimo pavojumi arba faktiniu jų pažeidimu susidurta kiekvieno ramsčio, analizuoto konkrečioms šalims skirtuose skyriuose, atveju; yra įsitikinęs, kad šie vertinimai būtini norint suformuluoti išvadas apie teisinės valstybės principo padėtį ir apibrėžti tolesnius veiksmus bei taisomąsias priemones ir mechanizmus; būsimosiose ataskaitose ragina vadovautis sintetiniu požiūriu, siekiant aiškiai įvardyti, kur su didžiausiais pavojais ir problemomis susiduriama visose valstybėse narėse; ragina Komisiją atitinkamai atnaujinti savo metodiką ir nepagrįstai nedelsiant nuolat informuoti Parlamentą;
5. mano, kad 2020 m. ataskaita yra pernelyg aprašomojo pobūdžio ir joje nėra pakankamos analizės; ragina Komisiją ateityje užtikrinti, kad ataskaita būtų labiau analitinio pobūdžio; mano, kad į būsimas ataskaitas reikėtų įtraukti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip spręsti nustatytus nerimą keliančius klausimus ar ištaisyti pažeidimus, įskaitant su įgyvendinimu susijusius terminus, kai reikia, ir įgyvendinti lyginamuosius standartus; ragina Komisiją į ataskaitas įtraukti nuorodas apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi įgyvendinant jos rekomendacijas, ir taisomuosius veiksmus;
6. yra susirūpinęs dėl žiniasklaidos laisvės nykimo poveikio kitoms ataskaitoje analizuotoms sritims; mano, kad prieš akademikus, žurnalistus, teisėjus, teisininkus, pilietinės visuomenės organizacijas ir aktyvistus nukreiptomis šmeižto kampanijomis, t. y. strateginėmis bylomis prieš visuomenės dalyvavimą, siekiama sumažinti šių asmenų ir subjektų nepriklausomumą ir gebėjimą veikti atgrasant;
7. todėl ragina atlikti labiau integruotą į ataskaitą įtrauktų keturių ramsčių tarpusavio sąsajų analizę, taip pat išanalizuoti, kaip trūkumų derinys gali lemti sisteminius teisinės valstybės principo pažeidimus ir kelti atitinkamą riziką, taip pat nurodyti, jei jie daro įtaką Sąjungos finansiniams interesams arba kyla atitinkamas pavojus;
8. laikosi nuomonės, kad metinėse ataskaitose reikėtų įvardinti kompleksines ES lygmens tendencijas; mano, kad 2020 m. ataskaitoje nepateiktas vertinimas visos ES požiūriu; prašo Komisijos nustatyti atvejus, kai tam tikros priemonės ar praktika, kuriais pažeidžiami teisinės valstybės principas, žiniasklaidos laisvė, stabdžių ir atsvarų sistema ar kova su korupcija, vienoje valstybėje narėje tampa pavyzdžiu kitoms valstybėms narėms arba kai dėl tokios praktikos sunkumo ir masto gali kilti padarinių visai Sąjungai; ragina Komisiją įvertinti, kaip tokie išpuoliai silpnina demokratiją Sąjungoje; ragina ataskaitose išanalizuoti galimybę teikti pirmenybę šioms tendencijoms, įskaitant vis augančius nacionalinių konstitucinių teismų sudaromus sunkumus ES teisinei struktūrai, taip siekiant taisomuosius veiksmus koordinuoti ES lygmeniu; ragina Komisiją pateikti aiškius sisteminės dezinformacijos ir užsienio jėgų kišimosi kampanijų, kuriomis siekiama pakenkti visuomenės pasitikėjimui valstybės institucijomis ir nepriklausoma žiniasklaida, sykiu skatinant valstybes nares pereiti prie autoritarinio stiliaus valdymo struktūrų, pavyzdžius;
9. apgailestauja, kad 2020 m. ataskaitoje ne visos teisinės valstybės principo taikymo problemos buvo pakankamai išsamiai aprašytos; ragina Komisiją pagilinti savo ekspertines žinias apie konkrečias šalis ir atitinkamus pajėgumus, kad būtų galima sparčiau reaguoti į neigiamus įvykius valstybėse narėse; ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių teisinės valstybės principo taikymo ES stebėsenai ir užtikrinimui;
10. pabrėžia, kad valstybių narių teisės aktai, teisinės valstybės principo laikymasis, stabdžių ir atsvarų sistema ir demokratinės institucijos, įskaitant jų nepriklausomumą, turėtų būti funkcionalūs ne tik de jure, bet ir de facto;
Teisingumo sistemos
11. palankiai vertina tai, kad stebimas valstybių narių teisingumo sistemų, įskaitant nacionalines baudžiamojo persekiojimo tarnybas, nepriklausomumas, kokybė ir efektyvumas taip pat jų pajėgumai teikti veiksmingą teisminę apsaugą, taip siekiant užtikrinti ES teisės laikymąsi; mano, kad taip pat reikėtų stebėti galimybių užtikrinti teisę kreiptis į teismą visiems, įskaitant teisę kreiptis į teismą ES lygmeniu, palankią aplinką ir priemones bei išteklius, kurie skirti teisei kreiptis į teismą užtikrinti; yra susirūpinęs dėl to, kad nėra tiesioginio teisių gynimo mechanizmo, kuriuo naudodamiesi ES piliečiai galėtų ginti savo teises, kaip nustatyta Chartijoje; mano, kad ataskaitose konkrečioms šalims skirtuose skyriuose reikėtų pateikti ne tik statišką glaudų vaizdą, bet ir visą atitinkamą informaciją apie teisinės valstybės principo laikymosi padėtį, įskaitant susijusias pirmines aplinkybes ir politinį kontekstą, kuriems esant įvyko įvykiai, taip siekiant užtikrinti tikslų, dinamišką ir integracinį de jure ir de facto teisminių sistemų nepriklausomumą, įskaitant teisininkų ir kitų teisinių profesijų atstovų nepriklausomumą, ataskaitose turėtų būti apžvelgiamas ilgesnis negu vien ankstesnių 12 mėnesių laikotarpis; pabrėžia, kad ES piliečiams ir gyventojams turėtų būti garantuojami tinkami teisinės valstybės standartai, kai jie naudojasi laisvo judėjimo ES teise; pabrėžia, kad faktinė teisė kreiptis į teismą visiems piliečiams yra teisinės valstybės principo pamatas; šią teisę visų pirma reikia užtikrinti sezoniniams darbuotojams ir tarpvalstybiniams darbuotojams, kitoje valstybėje narėse užsiimantiems profesine veikla;
12. pabrėžia, kad veiksmingos, nepriklausomos ir efektyvios teisingumo sistemos yra labai svarbios užtikrinant teisinės valstybės principų laikymąsi; primena, kad Sąjungos teismų sistema apima nacionalines teisingumo sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti ES piliečių pagrindines teises ir laisves, teisingumo sistemos ir teisėjai privalo būti nepriklausomi ir apsaugoti nuo bet kokio – tiesioginio ar ne – bet kurių subjektų, įskaitant politines institucijas, spaudimo, grasinimo ar kišimosi; palankiai vertina tai, kad šalia tarnybos trukmę, motyvus atmesti skundą ir atleidimą, paaukštinimą, drausmines procedūras ir sankcijas reglamentuojančių mechanizmų teismų nepriklausomumo rodikliais taip pat įvardinti teisminių organų sudėtis ir skyrimo metodai; pabrėžia, kad šių rodiklių stebėjimas turi būti atliekamas nuolat ir įtvirtintas visapusiškame visų stabdžių ir atsvarų sistemų vertinime, sykiu nevertinant tik riboto skaičiaus parametrų, taip siekiant išsiaiškinti tikrą teismų sistemų valstybėse narėse nepriklausomumo padėtį;
13. pažymi, kad 2020 m. ataskaitoje deramai aptariamas būtinybė skaitmeninti teisingumo procedūras ir teisėjų mokymą; primena, kad vis dar labai skiriasi dalyvavimo teisininkams skirtuose mokymuose lygis valstybėse narėse; apgailestauja, kad ataskaitoje nepateikiama informacijos apie teisininkams skirtus mokymus;
14. yra susirūpinęs dėl labai mažėjančio kai kurių valstybių narių teisingumo sistemų nepriklausomumo ir didėjančio ir akivaizdaus ES teisės, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, nesilaikymo; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse teismų nepriklausomumo klausimas ir toliau kelia didelį susirūpinimą, kaip nurodyta kai kurių šalių skyriuose; ragina Komisiją aiškiai įvertinti ir nurodyti tokius trūkumus ir nustatytus faktus, kurie įvardijami kaip aiškus pavojus, kad bus sunkiai pažeistas teisinės valstybės principas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisija greitai ir teisiškai nesureagavo į šalių skyriuose nustatytas dideles grėsmes, susijusias su teisinės valstybės principo taikymu, ypač po to, kai šios grėsmės iš tiesų tapo teisinės valstybės principo pažeidimais; ragina Komisiją pateikti svarų, paprastą ir aiškų skirtingų nacionalinių teisingumo sistemų vertinimą ir atkreipti dėmesį į tai, kur galima taikyti geriausią panašių sistemų patirtį ir kaip būtų galima pašalinti panašius trūkumus;
15. pabrėžia, kad, remiantis ES sutarties 17 straipsnio 1 dalimi, Komisija turi užtikrinti Sutarčių ir antrinės teisės aktų taikymą, taip pat ir tais atvejais, kai po 2020 m. ataskaitos paskelbimo šalių skyriuose nustatytos sunkių ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytų vertybių pažeidimų grėsmės tapo tikrove;
16. viešai smerkia politinį spaudimą Vengrijoje ir Lenkijoje, kuriuo siekiama neleisti nacionaliniams teismams Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pradėti proceso dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kaip nustatyta ES sutarties 267 straipsnyje, o tuo siekiama užkirsti kelią nacionaliniams teisėjams užduoti klausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl ES reikalavimų dėl teismų nepriklausomumo; mano, kad tokia praktika prieštarauja Sutartims ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nusistovėjusiam atitinkamų nuostatų aiškinimui; yra pasibaisėjęs didėjančiu ir tyčiniu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų nesilaikymu; mano, kad šie neteisėti pokyčiai kelia sisteminę grėsmę ES teisės vienybei ir nuoseklumui ir pačios Sąjungos veikimui; ragina Komisiją į būsimas ataskaitas įtraukti išsamius duomenis apie tai, kaip valstybės narės laikosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų; todėl laikosi nuomonės, kad rengiant būsimas metines ataskaitas, atliekant vertinimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų nesilaikymą reikėtų laikyti sunkiais pažeidimais; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti skubų ir tinkamą teisinį reagavimą į atsisakymą taikyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus ir jų laikytis, pvz., teismų veiksmus, kaip nustatyta SESV 260 straipsnyje; ragina Komisiją atidžiai stebėti nacionalinių teismų sprendimus dėl ES teisės viršenybės nacionalinių konstitucinių normų atžvilgiu ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares, kurios nuolat pažeidžia šį principą; be to, smerkia tai, kad Lenkijos ministras pirmininkas paprašė Konstitucinio Tribunolo priimti sprendimą dėl nacionalinių konstitucinių normų viršenybės prieš ES teisę;
17. pažymi, kad civilinės, baudžiamosios ir administracinės teisenos procedūrų lėtumas kelia didelį pavojų, ne tik dėl teisinės valstybės principo laikymosi; ragina Komisiją į būsimas teisinės valstybės principo laikymosi ataskaitas įtraukti kalėjimo sąlygų vertinimą, neišnagrinėtų teismo bylų skaičių ir vidutinę teismo procesų trukmę kiekvienoje valstybėje narėje;
Kovos su korupcija sistema
18. palankiai vertina tai, kad kiekvienos šalies skyriuje kovos su korupcija pastangoms buvo skirtas atskiras skyrius, nes sisteminė korupcija kenkia tiek teisinės valstybės veikimui, tiek ES piliečių pasitikėjimui valdžios institucijų, valstybės tarnautojų ir teisminių institucijų priimtais sprendimais; pabrėžia, kad korupcija, nukreipdama viešąsias lėšas nuo visuomenės reikmių, kurioms jos skirtos, sumažina viešųjų paslaugų lygį ir kokybę ir taip pažeidžia pagrindines teises; tvirtina, kad, nors nacionalinių kovos su korupcija teisės aktų, politikos ir strategijų buvimą galima laikyti pažanga, tačiau teisinei valstybei labai svarbus jų įgyvendinimas ir paskesnis jų praktinis veiksmingumas ir jį taip pat būtina įvertinti; pabrėžia, kad kovos su korupcija sistemos turėtų apimti tokias sritis kaip etikos taisyklės, sąmoningumo ugdymo priemonės, turto deklaracijos taisyklės, nesuderinamumas ir interesų konfliktai, viešieji pirkimai, vidaus kontrolės mechanizmai, lobizmo ir „sukamųjų durų“ reiškiniui skirtos taisyklės; ragina valstybes nares ir institucijas sukurti veiksmingas priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias rizikai, ji būtų nustatoma, būtų šalinami korupcijos ir sukčiavimo atvejai ir skiriamos sankcijos, taip pat sukurti mechanizmai, kuriais naudojantis būtų galima atgauti lėšas tokiais atvejais, ypač nuolat stebint tiek ES, tiek nacionalinių viešųjų lėšų naudojimą; pažymi, kad 2020 m. ataskaitoje vis dar beveik nėra kovos su korupcija sistemos atsparumo vertinimo, siekiant naikinti su korupcija susijusią riziką viešųjų pirkimų srityje;
19. ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti netinkamam ES lėšų naudojimui, visų pirma turint omenyje Teisinės valstybės sąlygų reglamentą, ir peržiūrėti tinkamą tyrimų ir prokuratūros tarnybų veikimą kiekvienoje valstybėje narėje, susijusį su sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupciją ir kitus ES teisės pažeidimus, susijusius su ES biudžeto įgyvendinimu ar Sąjungos finansinių interesų apsauga, atvejų tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu; reiškia susirūpinimą dėl potencialiai didėjančios rizikos, kad Sąjungos biudžetu bus piktnaudžiaujama siekiant bloginti teisinės valstybės srities padėtį kai kuriose valstybėse narėse;
20. yra labai susirūpinęs dėl didėjančios su korupcija susijusių nusikalstamų veikų grėsmės; ragina Komisiją atnaujinti Sąjungos kovos su korupcija teisės aktus, jei reikia, ir juos patobulinti, tam naudojant šios ataskaitos išvadas, taip siekiant geriau reaguoti į nustatytus trūkumus ir parengti deramą politikos priemonių rinkinį, kuriuo būtų kovojama su teismine korupcija valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į pavojų, kurį kelia korupcijos masto didėjimas Sąjungos teisinės tvarkos sanglaudai, bendros politikos veiksmingumui, pagrindinių teisių apsaugai, Sąjungos tarptautiniam patikimumui ir jos vidaus rinkos veikimui – visais šiais atvejais teisinė valstybė atlieka svarbų vaidmenį; ragina Komisiją apibrėžti geriausią patirtį, nustatyti sritis, kuriose itin dažnai pasitaiko korupcijos atvejų, ir parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip pagerinti padėtį, ir pasinaudoti tomis žiniomis siekiant atnaujinti ir sustiprinti Sąjungos kovos su korupcija sistemą;
21. primena, kad pranešėjai atlieka esminį vaidmenį kovojant su organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo srities nusikalstamomis veikomis;
22. įspėja, kad vienodos, aktualios ir konsoliduotos statistikos trūkumas visose valstybėse narėse ir sunkumai, susiję su informacijos apie ES programų naudos gavėjus rinkimu, trukdo įvertinti ir palyginti duomenis apie korupcijos nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos; todėl ragina Komisiją remti ir skatinti tokių nusikalstamų veikų apibrėžčių suderinimą visoje Sąjungoje, taip pat geriau pasinaudoti esamais duomenų rinkiniais ir metodika siekiant nustatyti naujus duomenų rinkinius, kad visoje ES būtų galima gauti palyginamuosius duomenis apie korupcijos bylų nagrinėjimą; pabrėžia, kad kovojant su korupcija svarbu remti ir stiprinti ES institucijų, valstybių narių, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros (EPPO), bendradarbiavimą; mano, kad kovai su korupcija būtina numatyti ne tik tvirtus įgaliojimus, bet ir didesnį biudžetą, skirti daugiau išteklių ir visą kitą paramą, kurios reikia minėtoms institucijoms ir įstaigoms;
Žodžio laisvė: žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, meninė ir akademinė laisvės
23. palankiai vertina tai, kad į ataskaitą įtrauktas konkrečiai žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo stebėjimui skirtas skyrius; ypač palankiai vertina dėmesį žurnalistų saugumui; primygtinai ragina Komisiją pateikti nacionalinių žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsaugos sistemų efektyvumo ir veiksmingumo vertinimą; pabrėžia, kad svarbu vertinti ir stebėti žiniasklaidos padėtį valstybėse narėse, ypač išnagrinėjant priemones, kurių bet kokia vyriausybė ėmėsi siekdama nutildyti kritikuojančią žiniasklaidą ir (arba) pakenkti žiniasklaidai ir pliuralizmui, taip siekiant išvengti pavojaus toliau skatinti žiniasklaidos koncentraciją kelių subjektų rankose, nes tai gali trukdyti laisvos ir nepriklausomos informacijos sklaidai;
24. apgailestauja, kad trūksta vertinimo, susijusio su nacionalinio lygmens visuomeninės ir privačios žiniasklaidos sektoriumi ir jo de jure ir de facto nepriklausomumo nuo nacionalinių valdžios institucijų, politinių partijų ar bet kokio pobūdžio kišimosi lygiu, taip pat galimų interesų konfliktų ir žiniasklaidos koncentracijos ir skaidrumo, susijusio su žiniasklaidos priemonių nuosavybe, vertinimo; pabrėžia, kad reikia užtikrinti privačių žiniasklaidos veiklos vykdytojų finansinę nepriklausomybę ir tvarios veiklos sąlygas, siekiant išvengti žiniasklaidos politinio užgrobimo; atkreipia dėmesį į nepakeičiamą visuomeninės žiniasklaidos vaidmenį ir pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti ir išlaikyti jos nepriklausomumą ir laisvę nuo politinio kišimosi; apgailestauja dėl to, kad neatliktas de jure ir de facto nacionalinių žiniasklaidos reguliavimo įstaigų nepriklausomumo vertinimas; mano, kad reikėtų atidžiai stebėti, ar tinkamai įgyvendintas Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos[30] 30 straipsnis ir, jei kiltų įtarimų, reikėtų po to skubiai pradėti pažeidimo tyrimo procedūras; ragina Komisiją atitinkamai ištirti (ypač visuomeninių transliuotojų) mėginimus įbauginti ir sugėdinti žurnalistus, be kita ko, tiesioginius išpuolius prieš užsienio žurnalistus kaip viešus priešus už jų tiriamuosius darbus;
25. yra susirūpinęs dėl prastėjančios žiniasklaidos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo padėties kai kuriose valstybėse narėse nuo tada, kai buvo paskelbta 2020 m. ataskaita; yra labai susirūpinęs dėl fizinių, psichologinių ir ekonominių grasinimų, smurto, nusikaltimų ir pasikėsinimų, nukreiptų prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus Sąjungoje ir vykdomus reaguojant į jų veiklą, ir primena, kad tokie išpuoliai dažnai sukelia savicenzūrą; ragina Komisiją į būsimų ataskaitų šalių skyrius įtraukti prieš žurnalistus visoje Sąjungoje surengtų išpuolių apžvalgą, ypač daug dėmesio skiriant žurnalistų nužudymams, įskaitant faktinį paskesnių baudžiamųjų tyrimų ir procedūrų nepriklausomumą nuo politinio kišimosi, ir atitinkamus valstybių narių reakcinius veiksmus;
26. susirūpinęs pažymi, kad žiniasklaidos laisvei kylantys iššūkiai yra glaudžiai susiję su meninės ir akademinės laisvės ribojimu; todėl ragina išplėsti šį ramstį ir į jį įtraukti visus saviraiškos laisvės, įskaitant kovą su neapykantos retorika, aspektus, taip pat atitinkamai pakeisti ramsčio pavadinimą;
27. reiškia susirūpinimą dėl valdžios institucijų ir įtakingų asmenų naudojamų teisinių priemonių kritikams užtildyti, pvz., strateginio bylinėjimosi prieš visuomenės dalyvavimą ar teisės aktų, kuriais su asmenų pagrindinėmis teisėmis nesuderinamu būdu ribojama teisė į saviraiškos laisvę; ragina valstybes nares priimti teisės aktus, siekiant apsaugoti žurnalistus nuo tokios praktikos; ragina Komisiją pasiūlyti ES teisės aktus, skirtus kovai su strateginiu bylinėjimusi prieš visuomenės dalyvavimą, siekiant apsaugoti žurnalistus nuo nepagrįsto bylinėjimosi;
28. pažymi, kad žiniasklaidos laisvės mažėjimas lemia aktyvesnį atpirkimo ožių ieškojimą nusitaikant į mažumas, pvz., LGBTI asmenis, migrantus ir pabėgėlius, kuriam dažnai vadovauja valdžios institucijos, ir dėl to intensyvėja neapykantos retorika, nukreipta prieš šias grupes, bei žiniasklaidos cenzūra; ragina Komisiją būsimose ataskaitose įvertinti neapykantos nusikaltimų ir neapykantos retorikos poveikį diskriminacijai;
Kiti su stabdžių ir atsvarų sistema susiję instituciniai klausimai, įskaitant palankios pilietinės erdvės apsaugą
29. palankiai vertina su stabdžių ir atsvarų sistema susijusį ataskaitos ramstį ir jame nagrinėjamas išskirtines priemones, kurių imtasi kovojant su COVID-19 pandemija; primena, kad vyriausybės nustatytos ekstremaliosios situacijos priemonės, kuriomis paisoma teisinės valstybės principo, pagrindinių teisių ir demokratinės atskaitomybės principų, yra reikalingos siekiant kovoti su pandemija ir jos turėtų būti kertinis visų kovos su COVID-19 plitimu pastangų pagrindas; mano, kad su ekstremaliąja situacija susiję įgaliojimai turi būti papildomai tikrinami siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų naudojami kaip pretekstas ilgam laikui pakeisti įgaliojimų pusiausvyrą; yra susirūpinęs dėl naudojimosi COVID-19 neatidėliotinomis priemonėmis kaip dingstimi diskriminaciniams teisės aktams sparčiau priimti; ragina Komisiją toliau vykdyti išskirtinių priemonių stebėseną, siekiant užtikrinti, kad akto projektai būtų laiku ir skaidriai parengti ir įgyvendinti ir kad jie būtų būtini, proporcingi, socialiniu požiūriu teisingi bei laikini, taip pat kad teismų uždarymas nedarytų neproporcingai didelio poveikio teisei į apskundimą teismine tvarka; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į parlamentinio tikrinimo bei konsultavimosi su pilietine visuomene vaidmenį; ragina Komisiją laiku toliau stebėti laipsnišką priemonių atšaukimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad COVID-19 pandemijos metu ir jai pasibaigus valstybės narės gerbtų ir apsaugotų ES piliečių teises bei jų paisytų;
30. primena, kokios svarbios yra nepriklausomos nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir ombudsmeno įstaigos, visapusiškai laikantis Paryžiaus principų, taip pat lygybės institucijos išsaugant ES piliečių teises ir suteikiant galimybę ginti teisinės valstybės principą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; yra labai susirūpinęs dėl pastarojo meto bandymų Lenkijoje pažeisti nacionalinio ombudsmeno nepriklausomumą nuo įstatymų vykdomosios valdžios; palankiai vertina tai, kad 2020 m. ataskaitoje nurodytas ombudsmeno institucijų vaidmuo, ragina Komisiją kitame metiniame cikle daugiau dėmesio skirti nacionalinių ombudsmenų bei lygybės institucijų veiklai, atidžiau nagrinėjant, kaip jie veikia, jų nepriklausomumo lygį ir tikrąjį jų indėlį užtikrinant, kad būtų įgyvendintos tinkamos apsaugos priemonės; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad po 2020 m. ataskaitos paskelbimo sumažėjo kai kurių valstybių narių lygybės institucijų nepriklausomumas, o tai kelia tiesioginę grėsmę piliečių pagrindinėms laisvėms; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl vis mažėjančios nepriklausomos pilietinės visuomenės erdvės kai kuriose valstybėse narėse, ypač kalbant apie moterų teises, mažumas ir žmogaus teisių gynėjus, įskaitant veiklos kriminalizavimą, nepagrįstą administracinę naštą, galimybės gauti finansavimą ribojimą, finansinės paramos propagavimo veiklai mažinimą, taip pat susirinkimų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas ribojimą;
31. atkreipia dėmesį į tinkamos pilietinės erdvės svarbą skatinant ir stebint ES vertybes ir užtikrinant vyriausybių atskaitomybę jų laikymosi srityje, taip pat būnant atsvara silpnėjant teisinei valstybei ir puoselėjant teisinės valstybės kultūrą; ragina Komisiją 2021 m. ataskaitoje atlikti išsamesnį pilietinės erdvės vertinimą; mano, kad naudinga apsvarstyti galimybę apibrėžti aiškius palankiai pilietinei erdvei taikomus kriterijus, siekiant ilguoju laikotarpiu toliau stiprinti šią analizės sritį, įskaitant, be kitų sričių, pilietinėms laisvėms palankią teisinę aplinką, pilietinių organizacijų finansinio perspektyvumo ir tvarumo sistemą, įskaitant vyriausybės kuriamų nevyriausybinių organizacijų klausimą, galimybę priimti sprendimus ir dalyvavimą juos priimant, teisę gauti informaciją, saugią erdvę, įskaitant žodinių ir fizinių išpuolių atvejus ir atsaką į juos, šmeižto kampanijas ir teisinį, administracinį bei fiskalinį priekabiavimą, be kita ko, dėl strateginio bylinėjimosi prieš visuomenės dalyvavimą, jų kuriamą atgrasomąjį poveikį bei ilgalaikes pasekmes aktyviam pilietiškumui kitoje šalyje; pakartoja, kad ES institucijos turėtų palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene; ragina Komisiją savo būsimose ataskaitose įvertinti, ar visose valstybėse narėse ES piliečiams užtikrinama galimybė naudotis politinėmis teisėmis;
32. apgailestauja dėl to, kad Vengrija neįgyvendino ESTT sprendimo dėl neteisėtų apribojimų, nustatytų pilietinės visuomenės organizacijų finansavimui, kurį teikia už Vengrijos ribų įsisteigę asmenys, o tai yra sunkus teisinės valstybės principo pažeidimas, ir taip įtvirtino mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės procesą šioje šalyje; primygtinai ragina Komisiją kreiptis į ESTT dėl Vengrijos ir prašyti skubos tvarka pritaikyti atgrasančias finansines sankcijas pagal SESV 260 straipsnį; susirūpinęs pažymi, kad vis daugiau valstybių narių priima teisės aktus, kuriais labai stipriai ribojamos pilietinės visuomenės organizacijų asociacijų ir saviraiškos laisvės, ir taip prisidedama prie mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės;
33. apgailestauja dėl to, kad ataskaitoje aiškiai nepripažįstamas kai kurių ES valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų organizuojamas tyčinis regreso demokratijos ir teisinės valstybės principo taikymo srityje procesas ir dėl to vykstantis laipsniškas (pusiau) autokratinių režimų kūrimas, pagrįstas laipsnišku visos stabdžių ir atsvarų sistemos naikinimu; ragina Komisiją pripažinti ir atsižvelgti į įvairias solidžių ir pripažintų organizacijų, vertinančių, kaip laikui bėgant valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių, metines ataskaitas bei rodiklius;
Ataskaitos apimtis. Trūkstamos sritys
34. apgailestauja dėl to, kad 2020 m. ataskaitoje nevisiškai apimamos ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos demokratijos ir pagrindinių teisių vertybės, kurioms poveikis daromas iš karto, kai tik šalių padėtis teisinės valstybės srityje pradeda blogėti;
35. ragina Komisiją įtraukti visų ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių skyrius, įskaitant išsamią jų teisingumo sistemų, kovos su korupcija sistemų, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėties, taip pat institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos analizę;
36. pakartoja, kad teisinės valstybės principas, demokratija ir pagrindinės teisės yra neatsiejamai susiję ir kad reikia didinti informuotumą apie ES sutarties 2 straipsnyje ir Chartijoje įtvirtintas vertybes; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę į būsimas ataskaitas įtraukti visų Chartija užtikrinamų teisių taikymą; pabrėžia, kad bet kokie valstybių narių veiksmai, kurių jos imasi veikdamos pagal ES teisę, privalo atitikti Chartijos teises ir principus; todėl primygtinai ragina išlaikyti ryšį tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir lygybės prieš įstatymą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą nepriklausomame ir nešališkame teisme, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės gauti teisinę pagalbą, būti ginamiems ir atstovaujamiems, taip pat nepriklausomos teisinės pagalbos teikimo asmenims, neturintiems pakankamai išteklių, ir teisės į gerą administravimą, kaip nustatyta Chartijos 41 straipsnyje;
37. griežtai smerkia tai, kad kai kuriose ES valstybėse narėse nevisapusiškai laikomasi ES ir tarptautinės teisės aktų, pvz., nediskriminavimo ar prieglobsčio srityse, kaip parodė Vengrijos atvejis, nes ji neįgyvendino kelių ESTT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, susijusių su galimybe pasinaudoti prieglobsčio procedūra, įskaitant automatinį ir neteisėtą sulaikymą bei maisto stygių, taip pažeidžiant migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises teikti paraišką dėl tarptautinės apsaugos;
38. susirūpinęs pabrėžia, kad visoje Sąjungoje, prieštaraujant ES sutarties 2 straipsniui, toliau nevisapusiškai gerbiamos pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, vaikus, religines mažumas, ypač šiuo metu, kai Europoje didėja antisemitizmas ir islamofobija, romus ir kitus etninėms bei kalbinėms mažumoms priklausančius asmenis, migrantus, prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius, LGBTI+ asmenis ir vyresnio amžiaus asmenis, taip pat moteris, teisės; atkreipia dėmesį į akivaizdžią prastėjančių teisinės valstybės standartų ir pagrindinių teisių bei mažumų teisių pažeidimų atitinkamose valstybėse narėse sąsają; ragina Komisiją įvertinti nuolatinius demokratijos ir pagrindinių teisių pažeidimus visoje Sąjungoje, įskaitant išpuolius prieš pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis;
39. palankiai vertina Komisijos paskelbtą strategiją siekiant stiprinti Chartijos taikymą; mano, kad kasmet dėmesį sutelkiant į vieną iš anksto nustatytą temą nebūtų galima akcentuoti kitų sunkių tais metais įvykdytų Chartijos pažeidimų; mano, kad atliekant tokią metinę peržiūrą turėtų būti teikiama informacija išsamiam stebėsenos mechanizmui ir kad dėl to jos metodika, ciklas ir apimtis turėtų būti suderinti su metinėmis ataskaitomis; reiškia apgailestavimą ir susirūpinimą dėl Komisijos nenoro pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą tais atvejais, kai nesilaikoma Chartijos nuostatų;
40. ragina valstybes nares parengti metines ataskaitas dėl demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įskaitant lygybę ir mažumoms priklausančių asmenų teises;
41. atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos metinių ataskaitų teikimo mechanizmu turėtų būti sujungtos ir pakeistos esamos priemonės, kad būtų išvengta dubliavimosi, visų pirma metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, Komisijos teisinės valstybės priemonės, Komisijos metinė ataskaita dėl Chartijos taikymo, Tarybos dialogas teisinės valstybės klausimais ir bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (BTM), kartu užtikrinant didesnį papildomumą ir suderinamumą su kitomis turimomis priemonėmis, įskaitant procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnį, pažeidimų nagrinėjimo procedūrą ir biudžeto sąlygas; mano, kad trys institucijos savo vertinime turėtų naudotis metinio stebėsenos ciklo metu nustatytais faktais, siekiant pritaikyti ES sutarties 7 straipsnį ir biudžeto sąlygas; pabrėžia, kad turi būti gerbiami kiekvienos iš trijų institucijų vaidmenys ir prerogatyvos; įsipareigoja savo kasmetį darbą, susijusį su teisinės valstybės principo taikymu ir ataskaitomis dėl pagrindinių teisių, suderinti su platesniu metiniu stebėsenos ciklu dėl ES sutarties 2 straipsnio ir imtis šio darbo iš karto po to, kai bus paskelbta Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaita;
42. ragina atlikti vertinimą siekiant nustatyti, ar Chartijos nediskriminavimo sąlygos taikymo sritis yra pakankamai plati, kad teisinės valstybės principo taikymo užtikrinimas valstybėse narėse ir Sąjungoje atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį, ir kokių tolesnių veiksmų ES institucijos gali imtis, kad užtikrintų tinkamą jos taikymą; primena, kad, nors teisminės institucijos taiko Chartiją tik įgyvendindamos ES teisę, siekiant puoselėti bendrą teisinės valstybės kultūrą svarbu, kad į Chartijoje įtvirtintas teises būtų atsižvelgiama visada; todėl ragina Komisiją taip pat apsvarstyti galimybę rengti į Chartiją orientuotus teisėjų ir praktikuojančių teisininkų mokymo modulius;
Ataskaitos šaltiniai ir metodika
43. ragina Komisiją stiprinti reguliarų, įtraukų ir struktūruotą dialogą su vyriausybėmis ir nacionaliniais parlamentais, nevyriausybinėmis organizacijomis, nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, ombudsmenais ir lygybės institucijomis, profesinėmis asociacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais; be to, ragina Komisiją toliau leisti teikti tiek viešas, tiek konfidencialias ataskaitas, siekiant apsaugoti ir remti žmogaus teisių gynėjus bei teisinės valstybės principo taikymo specialistus, kuriems kyla pavojus dėl nacionalinių valdžios institucijų ar jų įgaliotinių vykdomo strateginio bylinėjimosi prieš visuomenės dalyvavimą, baudžiamojo persekiojimo ar priekabiavimo; teigiamai vertina tai, kad 24 valstybės narės skaidriai ir viešai paskelbė savo 2020 m. ataskaitai pateiktus duomenis, tačiau apgailestauja dėl to, kad trys valstybės narės atsisakė tai padaryti; ragina užtikrinti visapusišką proceso skaidrumą ir kad visi valstybių narių pateikti duomenys būtų skelbiami viešai; mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti visuose peržiūros ciklo etapuose;
44. apgailestauja dėl to, kad Komisija nesikonsultavo su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Parlamentą, dėl 2020 m. ataskaitos metodikos kūrimo ir pasirengimo proceso ir kad ji nesiekė gauti grįžtamosios informacijos apie jų tinkamumą;
45. primena, kad Komisija turi atsižvelgti į atitinkamą informaciją, gautą iš susijusių šaltinių ir pripažintų institucijų; primena, kad atitinkamų tarptautinių organų, pvz., JT, ESBO ir Europos Tarybos prižiūrimų organų, nustatyti faktai yra itin svarbūs siekiant nustatyti padėtį valstybėse narėse; mano, kad ES pagrindinių teisių informacinė sistema (EFRIS) yra informacijos šaltinis šioje srityje; ragina Komisiją paskatinti ES pagrindinių teisių agentūrą teikti metodinius patarimus ir atlikti tikslinius lyginamuosius mokslinius tyrimus, kad būtų panaikintos spragos ir pateikta papildoma informacija svarbiausiose teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos srityse; pabrėžia, kad rengiant teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą reikia įtraukti nepriklausomų ekspertų grupę, bendradarbiaujant su ES pagrindinių teisių agentūra ir Venecijos komisija, kad būtų padedama nustatyti pagrindinius teigiamus ir neigiamus pokyčius kiekvienoje valstybėje narėje;
46. pabrėžia, kad pilietinė visuomenė yra pagrindinis partneris, padedantis nustatyti teisinės valstybės principo pažeidimus ir skatinti demokratiją bei pagrindines teises; tvirtai tiki, kad Komisija šiais klausimais turėtų pradėti oficialų ir nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės atstovais ir užtikrinti prasmingą jų dalyvavimą rengiant metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, remiantis 2020 m. ciklo NVO patirtimi, pagal temas suskirstytos konsultacijos vykstant diskusijoms dėl teisinės valstybės principo taikymo padidintų proceso veiksmingumą ir pilietinės visuomenės teikiamą vertingą grįžtamąją informaciją; pabrėžia, kad konsultacijų klausimynas turėtų suteikti galimybę suinteresuotiesiems subjektams pranešti apie aspektus, kurie nepatenka į Komisijos numatytą taikymo sritį ir kurie galėtų padėti toliau įvertinti, ar pagal konstitucinę tvarką numatyti veiksmingi mechanizmai, kuriais ribojamas toks naudojimasis įgaliojimais;
47. laikosi nuomonės, kad konsultacijų su pilietine visuomene laikotarpiai dažnai galėtų būti vertinami kaip per trumpi ir turėtų būti deramai pritaikyti bei lankstūs, siekiant užtikrinti išsamų ir visapusišką indėlį; nurodo, kad dėl to suinteresuotiesiems subjektams, ypač pilietinės visuomenės organizacijoms, tapo sudėtingiau parengti ir planuoti savo teikiamus duomenis, taip pat vykdyti vietos lygmens informuotumo didinimo veiklą, kurią jie ketina vykdyti ataskaitos paskelbimo tikslais; pažymi, kad konsultacijų organizavimas, kol nepaskelbti metiniai vieši statistiniai duomenys, lemia skurdesnius teikiamus duomenis; ragina Komisiją suteikti galimybę teikti informaciją įvairiomis kalbomis; siūlo užtikrinti, kad suinteresuotųjų subjektų informacijos teikimo sistema būtų nuspėjama ir lankstesnė; pažymi, kad konsultacijos gali būti patobulintos užtikrinant, be kita ko, kad bus imtasi tolesnių veiksmų bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės veikėjais dėl jų pateiktos informacijos;
48. mano, kad siekiant Europos Sąjungoje sustiprinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagrindines teises, ypač svarbu metinio stebėsenos ciklo metu bendradarbiauti su Europos Taryba ir jos Parlamentine Asamblėja, be kita ko, sudarant sistemingesnę partnerystę; ragina Komisiją į šalims skirtus skyrius įtraukti duomenis dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų nesilaikymo, kaip įvertino Ministrų Komitetas; ragina, kad pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos yra teisinė pareiga; pakartoja, kad reikia nedelsiant pabaigti prisijungimo procesą siekiant užtikrinti nuoseklią žmogaus teisių apsaugos sistemą visoje Europoje ir toliau stiprinti pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą Sąjungoje;
II. ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo instituciniai aspektai
49. dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą teigiamai sureaguoti į 2020 m. spalio 7 d. Parlamento rezoliucijoje išreikštą raginimą sukurti bendrą ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kuris apimtų visas ES sutarties 2 straipsnyje numatytas vertybes; pakartoja, kad tokie mechanizmai būtini tam, kad būtų stiprinamas ES vertybių skatinimas ir pagarba joms; primena, kad šis metinis ciklas turėtų būti išsamus, objektyvus, nešališkas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir vienodai bei teisingai taikomas visoms valstybėms narėms;
Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos
50. pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti tikrąjį kiekvienos iš ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių padėties valstybėse narėse vertinimą ir priimti aiškias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip spręsti nustatytas problemas ir ištaisyti atitinkamus pažeidimus, įskaitant, kai tinkama, įgyvendinimo terminus ir kriterijus, kurių reikia laikytis, įskaitant terminus, tikslus ir konkrečius veiksmus, kurie reikalingi siekiant padėti valstybėms narėms pašalinti ataskaitoje nustatytus trūkumus; ragina imtis tolesnių veiksmų dėl šių iniciatyvų ir jas įtraukti į paskesnes metines arba skubias ataskaitas;
51. rekomenduoja Komisijai suderinti savo rekomendacijas su galimomis taikyti priemonėmis, kad būtų panaikinti nustatyti trūkumai; ragina Komisiją atidžiau stebėti, kaip atitinkamos valstybės narės įgyvendina konkrečioms šalims skirtus skyrius ir prireikus aktyvuoti kitas teisinės valstybės principo taikymo priemones, kad būtų pasiekti rezultatai, kai rekomendacijos nėra įgyvendinamos; mano, kad Komisija galėtų dažniau kreiptis į ESTT dėl pažeidimų nagrinėjimo; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškias teigiamas ir neigiamas tendencijas kiekvienoje valstybėje narėje ir poreikį ypatingą dėmesį skirti palyginimui su praėjusių metų ataskaita;
Tarpinstitucinis susitarimas
52. mano, kad dabartiniai instituciniai susitarimai dėl metinių ataskaitų neatitinka Parlamento lūkesčių; tikisi, kad trys institucijos sukurs nuolatinę tarpinstitucinę darbo grupę, kaip Parlamentas siūlė savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliucijoje;
53. ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant pradėti derybas su Parlamentu dėl tarpinstitucinio susitarimo pagal SESV 295 straipsnį, siekiant į esamas priemones įtraukti teisinės valstybės mechanizmo sukūrimą, įtvirtintą teisiškai privalomu aktu, kuriuo trys institucijos įpareigojamos vykdyti skaidresnį ir geriau reguliuojamą procesą, dar aiškiau nustatant jų pareigas, įtraukiant nepriklausomų ekspertų grupę, kuri teiktų patarimus šioms trims institucijoms, glaudžiai bendradarbiaujant su ES pagrindinių teisių agentūra, kad visų ES vertybių apsauga ir skatinimas taptų nuolatine ir matoma Sąjungos darbotvarkės dalimi; mano, kad 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo priede pateiktas pasiūlymas yra tinkamas pagrindas tokioms deryboms; mano, kad kol kas bandomasis projektas, kuriame dalyvautų nepriklausomi ekspertai, vertinantys atitiktį ES vertybėms, galėtų padėti sukaupti reikiamų žinių ir praktinės patirties;
Papildomumas kitų teisinės valstybės principo taikymo priemonių atžvilgiu
54. pakartoja, kad demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas turi papildyti ir sustiprinti dabartines ir būsimas procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnį, bet jokiais būdais neturi jų pakeisti; labai apgailestauja dėl to, kad Taryba nesugebėjo padaryti reikšmingos pažangos pagal pradėtas ES sutarties 7 straipsnio procedūras užtikrindama pagarbą ES vertybėms; pažymi, kad dėl to, jog Taryba nesiryžta taikyti ES sutarties 7 straipsnio nuostatų, iš tiesų sudaromos sąlygos nepaisyti ES sutarties 2 straipsnyje numatytų vertybių, be kita ko, akivaizdžiai nesilaikant ESTT sprendimų ir priekabiaujant prie tų, kurie siekia laikytis teisinės valstybės principo kai kuriose ES valstybėse narėse; apgailestauja, kad Taryba neorganizavo klausymų pasinaudojusi COVID-19 kaip pretekstu, nepaisant to, nėra jokio teisinio įpareigojimo, pagal kurį būtų reikalaujama, kad klausymai būtų rengiami tiesiogiai, o ne per vaizdo konferencijas; reikalauja viešai paskelbti bet kokią Tarybos Teisės tarnybos teisinę nuomonę, kurioje būtų nurodyta kitaip; primygtinai ragina Tarybą paspartinti procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį ir užtikrinti, kad klausymai būtų skubiai atnaujinti ir taip pat būtų atsižvelgiama į naujus pokyčius; pakartoja raginimą Tarybai po klausymų pateikti konkrečias rekomendacijas atitinkamoms valstybėms narėms, kaip nustatyta ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje, ir nurodyti šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus; ragina Konferencijoje dėl Europos ateities apsvarstyti galimybę peržiūrėti ES sutarties 7 straipsnį, įskaitant balsavimo reikalavimus, kad procedūra būtų veiksmingesnė, ypač siekiant panaikinti vienbalsiškumą dėl sankcijų taikymo; primygtinai reikalauja, kad būtų gerbiamas Parlamento vaidmuo ir kompetencija, visų pirma teisė būti tinkamai informuotam apie teisinės valstybės priemonių procedūras, įskaitant klausymus pagal ES sutarties 7 straipsnį;
55. mano, kad, nors metinė ataskaita yra esminė stebėsenos priemonė, būtina pateikti aiškias rekomendacijas dėl nustatytų problemų ir imtis reikiamų tolesnių veiksmų; pakartoja, kad tais atvejais, kai nepašalinti trūkumai ir neįgyvendintos rekomendacijos, metinė ataskaita turėtų būti naudojama kaip pagrindas priimant sprendimą, ar pradėti vieną ar kelias atitinkamas priemones, pvz., ES sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą, sąlygų mechanizmą, ar pradėti taikyti teisinės valstybės priemones arba ar pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, įskaitant pagreitintas procedūras, laikinųjų apsaugos priemonių ESTT taikymą ir veiksmus dėl ESTT sprendimų, susijusių su ES vertybių apsauga, nevykdymo; pabrėžia, kad prie ataskaitos bet kuriuo atveju turėtų būti pridėtos rekomendacijas, kurias reikia įgyvendinti, įskaitant įgyvendinimo terminus; primena, kad kartu galima pateikti ieškinį dėl teisių pažeidimo, susijusio su ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies pagrįstuose pasiūlymuose nurodytais klausimais, kaip jau nurodė ESTT; primygtinai ragina Komisiją prireikus aktyviai naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, siekiant užkirsti kelią regresui teisinės valstybės principo klausimu nacionalinėse teisingumo sistemose; mano, kad per Konferenciją dėl Europos ateities turėtų būti dar geriau konsoliduotas Sutarties nuostatose nusistovėjęs teisinis ES teisės viršenybės principas; ragina per Konferenciją dėl Europos ateities apsvarstyti galimybę sustiprinti ESTT vaidmenį saugant pagrindines Sąjungos vertybes;
56. palankiai vertina tai, kad Bendroje deklaracijoje dėl Konferencijos dėl Europos ateities „Europos teisės ir vertybės, įskaitant teisinės valstybės principą“ yra viena iš temų, kurias reikia aptarti Konferencijoje; ragina per Konferenciją dėl Europos ateities apsvarstyti dabartinių ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų principų pažeidimų stebėsenos, prevencijos ir kovos su jais priemonių veiksmingumą ir pateikti konkrečius apčiuopiamų veiksmų pasiūlymus, kuriais būtų stiprinamas ES priemonių rinkinys;
57. pabrėžia, kad Reglamento dėl teisinės valstybės sąlygų, tikslas ir taikymo sritis aiškiai apibrėžti Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 teisės nuostatose; pabrėžia, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamentas įsigaliojo, jis tiesiogiai taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. ir yra privalomas visas, kiek tai susiję su visais įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais visose valstybėse narėse, visų pirma apimant lėšų pagal priemonę „Next Generation EU“ išmokėjimą, ir kad ES institucijos jį taiko neprivalėdamos priimti gairių ar prašyti teisminio aiškinimo; mano, kad 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvados dėl Teisinės valstybės sąlygų reglamento prieštarauja ES sutarties 15 ir 17 straipsniams ir SESV 288 straipsniui, nes jomis sukuriamas nereikalingas teisinis netikrumas dėl papildomų Komisijos gairių ir sustabdytas reglamento priėmimas SESV 263 straipsnio taikymo atveju, kaip yra šiuo metu Vengrijai ir Lenkijai neseniai pateikus ieškinius dėl panaikinimo; pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant imtis veiksmų pagal Teisinės valstybės sąlygų reglamentą siekiant nedelsiant visapusiškai pasinaudoti esamomis tyrimo priemonėmis, kad būtų pašalinti teisinės valstybės principo taikymo trūkumai valstybėse narėse, kurie daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam ES biudžeto finansų valdymui arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas; ragina Komisiją griežčiau taikyti Bendrųjų nuostatų reglamentą[31] ir Finansinį reglamentą[32], siekiant kovoti su diskriminaciniu ES lėšų naudojimu, kaip ir tuo atveju, kai ji sustabdė lėšų teikimą miesto ar vietos savivaldybėms, kurios teigė esančios „nepriklausomos nuo LGBTI ideologijos“;
58. ragina Komisiją naudotis metinėje ataskaitoje nustatytais faktais atliekant savo vertinimą, sudarantį mechanizmo, kuriuo siekiama apsaugoti biudžetą nuo teisinės valstybės principo pažeidimų, pagrindą, taip pat atliekant bet kokį kitą susijusį esamų ir būsimų biudžeto priemonių vertinimą; dar kartą ragina Komisiją į savo metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą įtraukti skyrių, kuriame būtų pateikta atvejų, kai teisinės valstybės principų pažeidimai konkrečioje valstybėje narėje galėtų daryti pakankamai tiesioginį poveikį arba, kai kyla didelis pavojus, kad jis galėtų daryti tokį poveikį patikimam ES biudžeto finansų valdymui, analizė, kuri galėtų būti pagrindas pradėti taikyti sąlygiškumo mechanizmą; primygtinai ragina Komisiją stiprinti metinių teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų ir Teisinės valstybės sąlygų reglamento sinergiją, jas naudojant kaip atskiras, bet viena kitą papildančias priemones;
59. pripažįsta, kad Komisija privalo naudotis metine teisinės valstybės principo taikymo ataskaita kaip svarbiu informacijos šaltiniu rengdama bylas dėl Teisinės valstybės sąlygų reglamento taikymo, kuri, be kita ko, turėtų apimti informaciją iš Europos Audito Rūmų, OLAF ir Europos prokuratūros ataskaitų, Komisijos ir nacionalinių audito institucijų ataskaitų, Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų sprendimų, ES pagrindinių teisių agentūros analizių ir informaciją iš skirtingų sistemų, pvz., ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) siekiant apsaugoti Sąjungos interesus ir ARACHNE; ragina Komisiją, kad metodikoje, kuria naudojamasi, būtų paaiškintas ryšys tarp teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos ir teisinės valstybės sąlygų mechanizmo; primena, jog itin svarbu, kad teisinės valstybės principų pažeidimo atveju priimant priemones būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai;
60. ragina Komisiją skatinti pagarbos vertybėms kultūrą, įtvirtintą ES sutarties 2 straipsnyje, be kita ko, stiprinant pastangas, kuriomis propaguojamas ES pilietiškumo ugdymas, įskaitant teisinės valstybės principą; ragina Komisiją pradėti vykdyti specialią programą, kuria būtų remiamos novatoriškos iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti ES pilietiškumo ugdymą; ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai informuoti ir teikti pakankamą finansavimą Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmenų pilietinės visuomenės organizacijoms ir nepriklausomai žurnalistikai, visų pirma strategiškai naudotis Reglamente dėl Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos numatytomis finansavimo galimybėmis, siekiant didinti informuotumą, skatinti ES vertybes ir taikytinas priemones, įskaitant metinę ataskaitą, kovoti su metinėje ataskaitoje įvardytomis grėsmėmis teisinės valstybės principui, ypač tais atvejais, kai nustatomi pažeidimai ir trūkumai; ragina valstybes nares mokytis iš geriausios patirties ir panaikinti nustatytas spragas bei priimti priemones, siekiant pagerinti visų keturių teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje nustatytų pagrindinių ramsčių padėtį; pabrėžia, kad reikia didinti ES piliečių ir gyventojų informuotumą apie nacionaliniu ir ES lygmenimis taikomas priemones ir procedūras, taip pat užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir pranešti apie pažeidimus;
III. Tolesni veiksmai ir ataskaitos poveikis
61. ragina Komisiją tolesnėse ataskaitose įvertinti, kaip kito, buvo išspręstos, ankstesnėse ataskaitose analizuotose srityse nustatytos problemos, koks pavojus kyla, kad jos gilės, arba kiek jos pagilėjo, nustatyti teigiamas ir neigiamas tendencijas ir kompleksines problemas, visų pirma sisteminius ar pasikartojančius teisinės valstybės principo pažeidimų modelius, ir pateikti aiškias rekomendacijas panaikinti bet kokį pavojų ar nustatytą tolimą nuo teisinės valstybės principo;
62. pabrėžia, kaip svarbu nacionaliniu lygmeniu informuoti apie metinėje ataskaitoje nustatytus faktus; ragina Komisiją skatinti diskusijas apie ataskaitą nacionaliniuose parlamentuose ir bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis imantis tolesnių su ataskaita susijusių priemonių;
63. ragina Komisiją savo metinėse teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose išaiškinti, kad ne visi teisinės valstybės principo trūkumai ir pažeidimai yra tokio paties pobūdžio ir (arba) rimtumo ir kad valstybėms narėms tam tikrą laiką tyčia, sunkiai, nuolat ir sistemingai pažeidžiant ES sutarties 2 straipsnyje išvardytas vertybes šios valstybės gali neatitikti visų kriterijų, pagal kuriuos apibrėžiama demokratija, ir gali tapti autoritariniais režimais; pabrėžia, kad Komisijos pagrindinis prioritetas turėtų būti užtikrinti ES teisės vykdymą, kai pažeidžiamas ES sutarties 2 straipsnis, ir kad prie to turėtų daugiausia prisidėti jos metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos; todėl ragina Komisiją atskirai įvertinti šalis, kuriose šiuo metu vykdomos ES sutarties 7 straipsnyje numatytos procedūros, siekiant parodyti, kaip struktūriškai kenkiama teisinės valstybės principui, siekiant supaprastinti autoritarinio pobūdžio valdymo struktūrų konsolidavimą;
64. pabrėžia, kad ši ataskaita turėtų būti prioritetų teikimo tolesniems ES veiksmams dėl tų valstybių narių, kuriose nustatyta trūkumų ir spragų, pagrindas ir kad šios ataskaitos indėlis dėl visa apimančio demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių mechanizmo turėtų būti pagrindinis;
65. įsipareigoja kuo skubiau po jos paskelbimo pradėti rengti 2021 m. ataskaitą;
°
° °
66. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
Europos Sąjunga yra grindžiama teisinės valstybės principu, pagrindinėmis teisėmis ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje įtvirtintomis Sąjungos vertybėmis. Šių principų erozija reiškia ne tik įsipareigojimų, kuriuos valstybės narės prisiėmė prisijungdamos prie Sąjungos, atsisakymą, bet ir apskritai kelia pavojų Europos projekto tvarumui.
Dėl šios priežasties sveikintina, kad Europos Komisija skiria daugiau dėmesio teisinės valstybės principo taikymui – 2020 m. ji paskelbė pirmąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir 27 šalių skyrius, apimančius visas valstybes nares.
2020 m. metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateikiama vertinga informacija, padedanti suprasti, kokia yra teisingumo sistemos, kovos su korupcija sistemos, žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės būklė, ir kitus institucinius klausimus, susijusius su stabdžių ir atsvarų sistema. Tačiau kaip ir visi pirmi bandymai, ataskaita turi būti plėtojama ir toliau tobulinama.
Šį pranešimą sudaro trys dalys. Pirma, jame vertinamos pagrindinės išvados, kurias galima daryti remiantis 2020 m. metine teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, ir siūloma, kaip spręsti nustatytas problemas, susijusias su jos metodika. Antra, jame nustatomos ataskaitoje neaptartos susirūpinimą keliančios sritys ir siūloma, kaip išplėsti jos aprėptį. Trečia, jame daug dėmesio skiriama klausimui, kaip metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita galėtų iš esmės prisidėti prie visa apimančios teisinės valstybės sistemos.
2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita: pamokos 2021-iesiems
Europos Komisija pasirinko metodą, pagal kurį faktų nustatymo misijose bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene rengiant ataskaitą ir ją paskelbus, kad būtų galima aptarti nustatytus faktus. Be to, kad renkami įrodymai, šiais informacijos mainais siekiama skatinti teisinės valstybės kultūros formavimąsi pasitelkiant dialogą. Šis metodas, kurį taikant Europos idėja priartinama prie kiekvienos valstybės narės keičiantis informacija, nusipelno visapusiškos paramos.
2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateikiama vertinga neigiamų ir teigiamų pokyčių keturiose pagrindinėse srityse (teisingumo, kovos su korupcija, žiniasklaidos ir institucinių stabdžių ir atsvarų sistemos) apžvalga. Pagirtinos pastangos rinkti su visomis keturiomis ataskaitoje aptariamomis sritimis susijusią informaciją apie 27 valstybes nares ir ją lygiavertiškai analizuoti. Lygiavertiškumas atliekant analizę yra esminis klausimas ir jis iš esmės buvo užtikrintas. Tačiau ataskaitoje ir šalių skyriuose nepakankamai atsižvelgiama į šių sričių tarpusavio ryšį. Pavyzdžiui, dėl žiniasklaidos, kuri nėra nepriklausoma, vykdomo teismų ar pilietinės visuomenės šmeižto mažėja jų gebėjimas veikti nepriklausomai. Būsimose metinėse ataskaitose turėtų būti atlikta išsamesnė šių keturių sričių sąsajų analizė, kad būtų galima atlikti visapusišką teisinės valstybės padėties kiekvienoje šalyje vertinimą.
Atsižvelgiant į ataskaitose atspindėtą prastą teisinės valstybės padėtį kai kuriose valstybėse narėse, reikia griežtinti visas prieinamas Sąjungos žinioje turimas priemones. Europos Parlamentas tikisi, kad kitose ataskaitose bus pateiktos aiškios rekomendacijos, kaip šalinti nustatytus trūkumus. Teigiamų ir neigiamų pokyčių aprašymas naudingas tuo, kad pateikiama informacija, tačiau neturint rekomendacijų yra didelė galimybė, kad nepavyks pašalinti trūkumų arba taikyti gerosios praktikos.
Atsižvelgiant į tai, įtraukti rekomendacijas ir kartu su jomis pateikti aiškius terminus, yra labai svarbu tam, kad ataskaitos poveikis būtų didesnis. Tai leistų įvertinti teisinės valstybės padėties tam tikroje šalyje pagerėjimą ar pablogėjimą, nes šiuo vertinimu turi vadovautis Europos institucijos imdamosi veiksmų, taikydamos tinkamas taisomąsias priemones tuo atveju, jeigu trūkumai nepašalinami ar padidėja. Todėl, nepuolant į automatizmą, ataskaitoje turėtų būti nustatytas aiškus ryšys tarp nustatytų trūkumų laipsnio ir sunkumo ir atitinkamų jų šalinimo priemonių, įeinančių į teisinės valstybės priemonių rinkinį, pasirinkimo. Tokiu būdu metinė ataskaita būtų tvirtas integruotas Europos teisinės valstybės sistemos pagrindo elementas, jungiantis ataskaitų teikimą ir vykdymo užtikrinimą, ir ataskaitai būtų suteikta pelnyto svarumo, atsižvelgiant į joje pateikiamų nustatytų faktų svarbą.
2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita taps vėlesnių ataskaitų lyginamuoju standartu. Pranešėjas mano, kad 2021 m. ataskaita turėtų būti mažiau aprašomoji ir daugiau analitinė. Tai turi būti pasiekta dedant daugiau pastangų, susijusių su vizitais į šalis, ir ypač plėtojant konsultacijas ir keitimąsi informacija su pilietine visuomene. Pranešėjas nori pažymėti, kad pilietinė visuomenė atliko labai svarbų vaidmenį teikiant esminę informaciją teisinės valstybės principo taikymo ataskaitai. Jos indėliui turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos nustatant pakankamai ilgus terminus, lanksčias sistemas ir saugias erdves pateikti pastabas. Skaidresnis suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo vizituose į šalis, prieš juos ir po jų procesas ir visų metinių teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų skelbimas taip pat padėtų stiprinti ataskaitos turinį, didinti matomumą ir poveikį.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad analizės lygiavertiškumas neturi nulemti klaidingos išvados, kad visoms valstybėms narėms kyla lygiai tokie patys su teisinės valstybės principo nesilaikymu susiję pavojai. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje šalys, kuriose teisinės valstybės padėtis galėtų būti pagerinta tam tikrose srityse, turėtų būti aiškiai skiriamos nuo šalių, kuriose sąmoningas, nuolatinis ir nuoseklus teisinės valstybės principo pažeidinėjimas yra sisteminio pobūdžio. Pranešėjas mano, kad tokiais atvejais stebėsena ir pasiryžimas užmegzti konstruktyvų dialogą neatnešė ir neatneš norimų pokyčių. Pranešime Komisija ir Taryba primygtinai raginamos ryžtingai naudotis visomis turimomis teisinės valstybės priemonėmis, kad būtų nedelsiant pašalinta šiurkštaus pažeidimo, kai nepaisoma Sąjungos vertybių, rizika ar faktinis pažeidimas.
2020 m. ataskaita leidžia susidaryti supratimą apie padėtį visose keturiose srityse, aptartose kiekviename šalių skyriuje. Vis dėlto joje lieka per daug erdvės visuomenės, vyriausybių ir suinteresuotųjų subjektų interpretacijai, koks yra nustatytų trūkumų sunkumas ir laipsnis. Pranešėjas mano, kad ataskaitose turėtų būti aiškiai nurodoma, ar yra rizika, kad bus nesilaikoma arba ar faktiškai nesilaikoma Sąjungos vertybių kiekviename iš šalių skyriuose nagrinėjamų ramsčių, ir paskui pateikiamas išsamus vertinimas tais atvejais, kai galima daryti išvadą, kad tokie pažeidimai buvo padaryti.
Horizontaliosios ataskaitos klausimu pranešėjas mano, kad reikalingas integruotas europinis požiūris. Reikia nedelsiant pripažinti, kad tais atvejais, kai tam tikra teisinės valstybės principo pažeidimo praktika toleruojama vienoje valstybėje narėje, ji tampa sektinu pavyzdžiu kitoms valstybėms narėms. Fiksuoti šias ES masto tendencijas ir teikti joms pirmenybę yra itin svarbu siekiant vykdyti neatidėliotinus taisomuosius veiksmus ES lygmeniu. Svarbu, kad ataskaitoje ypatingas dėmesys būtų skiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų nevykdymui ir kitiems Sąjungos teisinei sistemai kenkiantiems trūkumams, kadangi visuose Europos teisinės valstybės principo taikymo vertinimuose jie turėtų būti laikomi dideliu pažeidimu, atsižvelgiant į sisteminę grėsmę, kurią jie kelia Europos projektui.
Apimtis
Europinis požiūris į teisinę valstybę išsiskiria tuo, kad pagal jį reikalaujama laikytis pagrindinių jos principų ir užtikrinama, kad vyriausybės laikytųsi teisės aktų ir kad pagal nacionalines teisės sistemas būtų visapusiškai įgyvendinamos pagrindinės teisės ir demokratiniai principai. Tačiau Sąjungai kyla vis daugiau problemų užtikrinant, kad būtų paisoma jos vertybių. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita turėtų būti tobulinama siekiant jas visapusiškai aptarti, kad nebūtų suardyti pamatiniai Europos projekto principai.
Teisinės valstybė ir pagrindinės vertybės yra neatsiejamai susijusios. Ši tarpusavio priklausomybė akivaizdi, kai stebima daugelio žmonių, priklausančių pažeidžiamoms grupėms ir mažumoms, diskriminacija ir negebėjimas užtikrinti jų teises kai kuriose valstybėse narėse. Naujausi įvykiai aiškiai parodė, kad teisinės valstybės principo nesilaikymas daro tiesioginį poveikį šioms grupėms. Pavyzdžiui, Lenkijos Konstitucinis Teismas – institucija, kurios nepriklausomumu suabejojo Europos Komisija ir kitos tarptautinės institucijos, – 2020 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą dar labiau apriboti abortus sunkių ir negrįžtamų vaisiaus apsigimimų atvejais, taigi paveikė moterų seksualines ir reprodukcines teises. Be to, Europoje teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės taikomi visiems. Pastaraisiais metais prieglobsčio prašytojams buvo trukdoma ir kai kuriose valstybėse netgi neleista pasinaudoti teise prašyti tarptautinės apsaugos. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime nustatyta, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal ES teisę tarptautinės apsaugos suteikimo ir neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo srityje. Šias nerimą keliančias išvadas dar pablogina tai, kad Vengrija nevykdo tokių sprendimų. Be to, vis gausesni įtarimai dėl sisteminio priverstinio migrantų išstūmimo už Sąjungos išorės sienų rodo, kad reikia aiškiai sustiprinti vertinimą, kaip laikomasi Europos ir tarptautinės teisės aktų ir pagrindinių teisių prieglobsčio ir migracijos srityje.
Užtikrinti 2 straipsnyje įtvirtintų principų laikymąsi turėtų būti laikoma pagrindiniu siūlomos peržiūros tikslu. Nuo 2021 m. Komisija teiks naują metinę Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES ataskaitą, kurioje nagrinės, kaip valstybės narės taiko Chartiją tam tikrais iš anksto atrinktais klausimais. Pranešėjas palankiai vertina šį ketinimą, tačiau mano, kad atliekant tokią metinę peržiūrą turėtų būti teikiama informacija išsamiam stebėsenos mechanizmui ir kad dėl to jos metodika, ciklas ir apimtis turėtų būti suderinta su metine teisinės valstybės principo taikymo ataskaita.
Turi būti aiškiai parodytos demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių sąsajos. Kai išpuoliai prieš teisinę valstybę yra nuolatiniai ir persmelkia visas sritis, demokratinėms valstybėms būdingi bruožai gali išnykti. Todėl pranešėjas nori pabrėžti, kad, kaip daug kartų pabrėžė Europos Parlamentas, reikalinga bendra supaprastinta sistema, apimanti demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagrindines teises.
ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo instituciniai aspektai
Šiame pranešime vėl pareiškiamas Europos Parlamento noras sukurti demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kuris užtikrintų veiksmingą Sąjungos konstitucinio pagrindo apsaugą, kaip pareikšta 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucijoje. Pranešėjas primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant pradėti derybas su Parlamentu dėl tarpinstitucinio susitarimo siekiant sukurti teisės aktu įtvirtintą objektyvų ir įrodymais grindžiamą stebėsenos mechanizmą, pagal kurį trys institucijos dalyvautų skaidriame ir reguliariame procese, kurio tikslas būtų apsaugoti ir skatinti visas Sąjungos vertybes.
Pranešėjas pabrėžia, kad bendra teisinės valstybės mechanizmo sandara turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai imtis paveikių veiksmų tuo atveju, kai pagrindinėms vertybėms gresia didelis pavojus. Ataskaita turėtų paruošti dirvą tam, kad būtų išplėstos ar pradėtos ES sutarties 7 straipsnyje numatytos procedūros, kai nustatomi šiurkštūs teisinės valstybės principo pažeidimai. Iki šiol ES sutarties 7 straipsnio procedūra pasirodė esanti neveiksminga dėl reikalavimo balsuoti vieningai norint sustabdyti tam tikras teises. Konferencijoje dėl Europos ateities turi būti apsvarstytos galimybės keisti Sutartį siekiant užtikrinti, kad balsavimo reikalavimai netrukdytų mūsų bendrų vertybių apsaugai ir stiprintų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmenį apsaugant Sąjungos vertybes ar darant pažangą, kai siekiama, kad ES priemonių rinkinys būtų veiksmingesnis.
Kalbant apie Reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo, taikomą nuo 2021 m. sausio 1 d., Komisija turėtų nustatyti aiškias sąsajas tarp metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos ir veiksmų, kurių ateityje gali būti imamasi šioje srityje. Šiuo tikslu pranešėjas atkreipia dėmesį į 2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (teisinės valstybės sąlygų mechanizmas), kurioje raginama į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą įtraukti atskirą skyrių, kuriame būtų nagrinėjami konkrečios valstybės narės teisinės valstybės principo pažeidimai, galintys paveikti patikimą Sąjungos biudžeto finansų valdymą. Atliekant tokį nuodugnų vertinimą turėtų būti pateikiama informacija ir suteiktas postūmis biudžeto apsaugos sąlygų mechanizmui, kuris, nors yra atskira priemonė, turėtų būti aiškiai susietas su teisinės valstybės principo ataskaita.
BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ (27.5.2021)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos
Nuomonės referentė: Isabel García Muñoz
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
PASIŪLYMAI
Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi vadovaujantis bendraisiais principais, įtvirtintais Sąjungos sutartyse, visų pirma Europos Sąjungos sutarties (ES Sutartis) 2 straipsnyje nurodytomis vertybėmis, ir patikimo finansų valdymo principu, įtvirtintu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 317 straipsnyje ir 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (Finansinis reglamentas);
2. pabrėžia, kad teisinės valstybės principo laikymasis – tai viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, būtinų, siekiant laikytis patikimo finansų valdymo principo ir užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, ir tai įmanoma, tik jei valdžios institucijos veikia pagal teisės aktus, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tarnybos veiksmingai nagrinėja sukčiavimo, mokesčių slėpimo, korupcijos, interesų konfliktų ir kitų teisės pažeidimų atvejus, jei nacionaliniai teismai yra nepriklausomi ir laikomasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, ir jei viešą kontrolę padeda užtikrinti laisva, nepriklausoma ir pliuralistinė žiniasklaida; tačiau pabrėžia, kad minėtos institucijos turi veikti ne tik de jure, bet ir de facto;
3. primena, kad Sąjunga susiduria su precedento neturinčia ir stiprėjančia pamatinių vertybių krize, kuri kelia grėsmę Sąjungos, kaip demokratinio taikos projekto, ilgalaikiam išlikimui; yra labai susirūpinęs dėl autokratinių ir neliberalių tendencijų stiprėjimo ir įsitvirtinimo keliose valstybėse narėse; primena, kad iki šiol Sąjunga buvo struktūriškai netinkamai pasirengusi kovoti su teisinės valstybės pažeidimais; reiškia susirūpinimą dėl potencialiai didėjančios rizikos, kad Sąjungos biudžetu bus piktnaudžiaujama siekiant bloginti teisinės valstybės srities padėtį kai kuriose valstybėse narėse; apgailestauja dėl to, kad Taryba nesugebėjo padaryti reikšmingos pažangos užtikrinant pagarbą Sąjungos vertybėms pagal pradėtas ES sutarties 7 straipsnio procedūras; susirūpinęs pažymi, kad šios srities Sąjungos priemonių rinkinys yra nenuoseklus ir ragina jį supaprastinti ir tinkamai įgyvendinti;
4. pabrėžia, kad metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra atskira, ne pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo numatyta priemonė, ir kad abiem šiomis priemonėmis siekiama skirtingų tikslų: metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra prevencinio ir informacinio pobūdžio ir ja siekiama pateikti platesnę padėties ir galimų pažeidimų, susijusių su teisinės valstybės principo taikymu visose valstybėse narėse, apžvalgą, o reglamente yra numatytas sąlygų režimas ir juo remiantis siekiama taikyti sankcijas už pažeidimus arba galimą pažeidimą, darančius pakankamai tiesioginį poveikį Sąjungos finansiniams interesams; pabrėžia, kad svarbu atskirti atitinkamus teisinius pagrindus;
5. pripažįsta, kad Komisija, nustatydama reglamento taikymo atvejus, turėtų naudotis metine teisinės valstybės principo taikymo ataskaita kaip svarbiu papildomu informacijos šaltiniu ir ryšium su tuo reikia atlikti ad hoc vertinimą, kaip nustatyta reglamento 6 straipsnyje; primygtinai ragina Komisiją stiprinti sinergiją kalbant apie metines ataskaitas ir reglamentą; pabrėžia, kad analizė ir išvados, pateikiamos metinėse ataskaitose, turėtų būti tiesioginė pagalba taikant sąlygų režimą, kad būtų galima nustatyti reglamento pažeidimus ir imtis veiksmų dėl jų;
6. pabrėžia Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos svarbą, nes ji atspindi Europos teisinės valstybės mechanizmą, ši priemonė yra sukurta kaip metinis dialogo ir vertinimo ciklas siekiant propaguoti minėtą principą ir užkirsti kelią problemų valstybėse narėse atsiradimui ar gilėjimui; palankiai vertina tai, kad kaip ramsčiai įtrauktos teisingumo sistema, kovos su korupcija sistema ir kitos institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos, nes jos yra ypač svarbios stebint ES biudžeto apsaugą; pažymi, kad teisinės valstybės principo taikymo ataskaita yra viena iš svarbiausių priemonių, tačiau ne vienintelė, skirta galimiems teisinės valstybės principo pažeidimo atvejams tirti; ragina Komisiją užtikrinti supaprastintą vertinimo procesą valstybėse narėse, dalyvaujančiose taikant panašius mechanizmus, pvz., bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą;
7. pažymi, kad pirmojoje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje visų pirma apibūdinama padėtis valstybėse narėse; mano, kad metinėje ataskaitoje nepateikta išvadų dėl teisinės valstybės padėties valstybėse narėse ir apskritai visoje ES, o jos yra būtinas išankstinis elementas siekiant nustatyti tolesnius veiksmus; pabrėžia, kad ataskaitos turėtų atlikti didesnį prevencinį vaidmenį ir neapsiriboti tik stebėsena ir kad ateityje jos turėtų būti labiau analitinės; ragina Komisiją pateikti konkrečioms šalims skirtus vertinimus ir rekomendacijas dėl prevencinių ir taisomųjų veiksmų ir nurodyti priemones, kurias Komisija galėtų taikyti, jei būtų nesilaikoma rekomendacijų; pabrėžia, kad prireikus į šias rekomendacijas reikėtų įtraukti įgyvendinimo terminus;
8. palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės yra tikrinamos taikant vienodus rodiklius ir vadovaujantis ta pačia metodika; palankiai vertina tai, kad Komisija įtraukia pastabas ir nustatytus faktus apie visas valstybes nares; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad šiuo metu pateiktoje ataskaitoje nustatytos su teisine valstybe susijusios problemos neskirstomos pagal sunkumą ir nenurodoma, ar jos yra sisteminio pobūdžio ar pavieniai pažeidimai; ragina Komisiją būsimose ataskaitose numatyti šį diferencijavimą siekiant užkirsti kelią tam, kad ši ataskaita netaptų piktnaudžiavimo priemone siekiant procesus, kurie rimtai kenkia teisinės valstybės padėčiai kai kuriose valstybėse narėse, laikyti reliatyviais ir juos sumenkinti; ragina Komisiją atitinkamai atnaujinti savo metodiką ir be reikalo nedelsiant pateikti informaciją Parlamentui;
9. prašo Komisijos būsimose ataskaitose pateikti informaciją apie tai, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės principo ir ar veiksmingai saugo Sąjungos finansinius interesus ES biudžeto pajamų ir išlaidų atveju, atsižvelgiant į papildomą riziką Sąjungos biudžetui dėl COVID-19, taip pat tuomet, kai naudojamos susijusios Sąjungos lėšos, kurias valstybės narės gali gauti pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ir akcentuoti atvejus, kai teisinės valstybės principų pažeidimai konkrečioje valstybėje narėje galėtų daryti pakankamai tiesioginį poveikį Sąjungos finansiniams interesams arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas, nes tuo remiantis būtų galima inicijuoti sąlygų režimą; prašo Komisijos įtraukti tolesnius veiksmus, susijusius su ankstesnėmis pastabomis, ir kreipti ypatingą dėmesį į bet kokius sisteminius ar pasikartojančius teisinės valstybės principo pažeidimų modelius, ir stebėti, kaip įgyvendinamos jos rekomendacijos;
10. primena, kad Komisija turi atsižvelgti į susijusią informaciją, gautą iš atitinkamų šaltinių ir pripažintų institucijų, nurodytų Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 16 konstatuojamojoje dalyje, o ypatingas dėmesys skirtinas Europos Audito Rūmams, ES teisingumo rezultatų suvestinei, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos prokuratūrai; ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti procedūroje ir pradėti prasmingą dialogą ir bendradarbiavimą su Komisija siekiant pagerinti teisinės valstybės padėtį kiekvienoje valstybėje narėje ir visoje ES;
11. palankiai vertina tai, kad rengiant projektą buvo konsultuojamasi su pilietine visuomene; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės veikėjai gali vertingai prisidėti prie konkrečios šalies padėties vertinimo ir pateikti kritiškesnį požiūrį nei atitinkama vyriausybė; vis dėlto pažymi, kad konsultacijų procesą būtų galima pagerinti, be kita ko, imantis tolesnių su pilietinės visuomenės veikėjų pastabomis susijusių veiksmų, užtikrinant pakankamai ilgą laikotarpį pastaboms pateikti ir iš naujo apsvarstant visiems tinkančio klausimyno, kuriame pateikiamos pastabos, formą; ragina, kad Komisija, rengdama būsimas ataskaitas, prašytų pilietinės visuomenės toliau teikti pastabas, kaip optimizuoti konsultacijų procesą;
12. palankiai vertina tai, kad vienas iš keturių ataskaitoje pasirinktų ramsčių yra valstybėse narėse taikomos kovos su korupcija sistemos; vis dėlto pažymi, kad jų vertinimas iš esmės tebėra aprašomasis; ragina Komisiją įvertinti ne tik esamus nacionalinius kovos su korupcija teisės aktus, politiką ir strategijas, bet ir jų veiksmingumą, akcentuoti geriausią praktiką, nustatyti sritis, kuriose itin dažnai pasitaiko korupcijos atvejų, ir parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip pagerinti padėtį, ir pasinaudoti tomis žiniomis siekiant atnaujinti ir sustiprinti Sąjungos kovos su korupcija sistemą; ragina Komisiją šiame procese naudotis Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) informacija ir vertinimais;
13. pabrėžia, kad kovos su korupcija sistemos turėtų apimti tokias sritis kaip etikos taisyklės, informuotumo didinimo priemonės, turto deklaracijos taisyklės, nesuderinamumas ir interesų konfliktai, viešieji pirkimai, vidaus kontrolės mechanizmai, lobizmo ir „sukamųjų durų“ reiškiniui skirtos taisyklės; taip pat pabrėžia, kad nacionalinėse strategijose turėtų būti numatytos priemonės, kaip užkirsti kelią sukčiavimo ir korupcijos rizikai ir ją nustatyti, sustabdyti tokią praktiką taikant sankcijas, taip pat mechanizmai, skirti iš tokios praktikos gautam pelnui susigrąžinti;
14. ragina Komisiją, siekiant parodyti gerą pavyzdį, į būsimas ataskaitas įtraukti ES institucijų veiklos ataskaitoje nagrinėjamose srityse vertinimą, kai taikytina, visų pirma, kalbant apie kovos su korupcija sistemą;
15. pabrėžia, kad skaidrumas, prieiga prie viešosios informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, tiriamoji žurnalistika, žurnalistų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP), informatorių apsauga ir bendra sąžiningumo viešajame gyvenime kultūra yra būtini siekiant nustatyti korupciją ir užkirsti jai kelią;
16. įspėja, kad vienodos, aktualios ir konsoliduotos statistikos trūkumas visose valstybėse narėse ir sunkumai, susiję su informacijos apie ES programų naudos gavėjus rinkimu, trukdo įvertinti ir palyginti duomenis apie korupcijos nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos; todėl ragina Komisiją remti ir skatinti tokių nusikalstamų veikų apibrėžčių suderinimą visoje Sąjungoje, taip pat geriau pasinaudoti esamais duomenų rinkiniais ir metodika siekiant nustatyti naujas apibrėžtis, kad visoje ES būtų galima gauti palyginamuosius duomenis apie korupcijos bylų nagrinėjimą;
17. pabrėžia, kad kovojant su korupcija svarbu remti ir stiprinti ES institucijų, valstybių narių, OLAF ir Europos prokuratūros bendradarbiavimą; mano, kad kovai su korupcija būtina numatyti ne tik tvirtus įgaliojimus, bet ir didesnį biudžetą, daugiau išteklių ir kitą paramą, kurios reikia minėtoms institucijoms ir įstaigoms; primena, kad valstybės narės, gaunančios dotacijas iš ES biudžeto, turėtų būti skatinamos prisijungti prie Europos prokuratūros veiklos;
18. palankiai vertina tai, kad peržiūrėtame OLAF reglamente valstybės narės skatinamos geriau atsižvelgti į OLAF rekomendacijas ir gerinti OLAF ataskaitų priimtinumą nacionaliniuose teismo ir administraciniuose procesuose; primena, kad peržiūrėtu OLAF reglamentu taip pat sustiprintos OLAF galimybės pačiai atlikti tyrimus, nes, visų pirma sugriežtintos taisyklės, susijusios su kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybomis valstybėse narėse ir OLAF bei nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimu prieš tyrimą, jo metu ir po jo;
19. mano, kad padėtis, susijusi su teisinės valstybės principų laikymusi kai kuriose valstybėse narėse, kelia didelį susirūpinimą ir rimtą pavojų patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui, taigi į šią problemą reikia skubiai reaguoti; pakartoja, kad Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092 apibrėžtas bendras režimas galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. ir ryšium su juo nereikia priimti jokių gairių ar teisminio aiškinimo; dar kartą ragina Komisiją iki 2021 m. birželio 1 d. įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą ir tinkamai informuoti Parlamentą, nes priešingu atveju Parlamentas turės manyti, kad Komisija nesiėmė veiksmų, ir atitinkamai imsis veiksmų pagal SESV 265 straipsnį;
20. apgailestauja dėl to, kad Komisija dar nepasinaudojo šia priemone, nepaisant daugybės ataskaitoje nurodytų teisinės valstybės principo pažeidimų, kurie daro poveikį patikimam biudžeto finansų valdymui; pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant imtis veiksmų pagal minėtą reglamentą siekiant nedelsiant visapusiškai pasinaudoti esamomis tyrimo priemonėmis, kad būtų galima reaguoti į valstybės principų pažeidimus valstybėse narėse, kurie daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas; primygtinai pabrėžia Parlamento vaidmenį ir kompetenciją, ypač teisę, kad Komisija tinkamai jį informuotų apie teisinės valstybės srities priemonių procedūras; primena, jog itin svarbu, kad teisinės valstybės principų pažeidimo atveju priimant priemones būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai;
21. ragina įsteigti Europos Parlamento darbo grupę, kuri atidžiai ištirtų su Reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 susijusius padėties pokyčius ir kurios nariais būtų Parlamento nariai iš atsakingų vadovaujančių komitetų;
22. ragina sukurti sisteminį ir struktūrinį mechanizmą, kad Parlamentas galėtų informuoti Komisiją apie savo išvadas dėl teisinės valstybės principo trūkumų ir pažeidimų valstybėse narėse; rekomenduoja, kad Parlamentas kuo greičiau pasiūlytų Komisijai tokį mechanizmą.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
26.5.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
24 5 1 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Matteo Adinolfi, Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Lefteris Christoforou, Corina Crețu, Ryszard Czarnecki, José Manuel Fernandes, Luke Ming Flanagan, Daniel Freund, Isabel García Muñoz, Monika Hohlmeier, Pierre Karleskind, Joachim Kuhs, Claudiu Manda, Younous Omarjee, Tsvetelina Penkova, Markus Pieper, Sabrina Pignedoli, Michèle Rivasi, Petri Sarvamaa, Vincenzo Sofo, Michal Wiezik, Angelika Winzig, Lara Wolters, Tomáš Zdechovský |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Joachim Stanisław Brudziński, Katalin Cseh, Mikuláš Peksa, Ramona Strugariu, Lucia Vuolo |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
24 |
+ |
NI |
Sabrina Pignedoli |
PPE |
Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Monika Hohlmeier, Markus Pieper, Petri Sarvamaa, Michal Wiezik, Angelika Winzig, Tomáš Zdechovský |
RENEW |
Olivier Chastel, Katalin Cseh, Pierre Karleskind, Ramona Strugariu |
S&D |
Caterina Chinnici, Corina Crețu, Isabel García Muñoz, Claudiu Manda, Tsvetelina Penkova, Lara Wolters |
The Left |
Luke Ming Flanagan, Younous Omarjee |
Verts/ALE |
Daniel Freund, Mikuláš Peksa, Michèle Rivasi |
5 |
- |
ECR |
Joachim Stanisław Brudziński, Ryszard Czarnecki, Vincenzo Sofo |
ID |
Matteo Adinolfi, Lucia Vuolo |
1 |
0 |
ID |
Joachim Kuhs |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (28.5.2021)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos
Nuomonės referentas (*): Ilhan Kyuchyuk
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
PASIŪLYMAI
Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. primena, kad Sąjunga grindžiama bendromis pagrindinėmis vertybėmis, kaip antai pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principui ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje; šioje srityje valstybėms narėms ir Komisijai tenka bendra atsakomybė ir neturi būti daroma poveikio ES sutarties 4 ir 5 straipsniams; primena, kad teisinė valstybė apima tokius principus, kaip teisėtumas, valdžių atskyrimas, lygybė prieš įstatymą, teisinis tikrumas, draudimas savavališkai naudotis vykdomosios valdžios įgaliojimais, nepriklausomų ir nešališkų teismų egzistavimas siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą ir teisminės kontrolės buvimas; pabrėžia, kad šių principų laikymasis ir įgyvendinimas yra labai svarbus visose valstybėse narėse, nes dėl jų didėja piliečių pasitikėjimas viešosiomis institucijomis;
2. be to, pabrėžia, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra svarbus vidaus rinkos veikimui, nes tai stiprina pasitikėjimą teismų sistema ir yra susiję su Sąjungos finansinių interesų apsauga;
3. palankiai vertina Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą (toliau – ataskaita) ir svarbą, kuri joje suteikiama teisingumo sistemai, taip pat atskiroms šalims skirtus skyrius;
4. remdamasis ataskaita, pabrėžia, kad veiksmingoms teisingumo sistemoms, kurios yra tiek formaliai, tiek faktiškai nepriklausomos ir efektyvios, tenka labai svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi, visų pirma siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą ir teisingą bylų nagrinėjimą piliečiams ir įmonėms visose teisės srityse; ypač akcentuoja, kad pagal valdžių padalijimo principą teisminės institucijos turi galėti visiškai savarankiškai vykdyti savo funkcijas be jokios kitos institucijos ar įstaigos įsikišimo, įskaitant politinį įsikišimą; be to, pabrėžia, kad siekiant užtikrinti teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą būtina prieš priimant bet kokius sprendimus nustatyti aiškias taisykles dėl teisminių institucijų sudėties, skyrimo procedūros, tarnybos trukmės ir nušalinimo bei atleidimo iš pareigų pagrindų;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse teismų nepriklausomumo klausimas ir toliau kelia didelį susirūpinimą; pažymi, kad 2021 m. kovo mėn. Vengrija ir Lenkija pateikė ieškinį dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo[33], kuriuo siekiama kovoti su teisinės valstybės principo pažeidimais, darančiais poveikį Sąjungos finansiniams interesams, panaikinimo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 įsigaliojo, jis tiesiogiai taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. ir yra privalomas visas, kiek tai susiję su visais įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais visose valstybėse narėse, visų pirma apimant lėšų pagal priemonę „Next Generation EU“ išmokėjimą, ir kad ES institucijos jį taiko neprivalėdamos priimti gairių ar prašyti teisminio aiškinimo;
6. mano, kad periodinė teisinės valstybės principo peržiūra yra labai svarbi, ir palankiai vertina Komisijos pastangas skatinti struktūrines reformas, įskaitant valstybėms narėms teikiamą paramą ir konsultacijas, kaip pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis ataskaitoje aptariamose srityse; vis dėlto mano, kad, nors ši ataskaita yra esminė stebėsenos priemonė, būtina pateikti aiškias rekomendacijas dėl nustatytų problemų ir imtis reikiamų tolesnių veiksmų; primygtinai ragina Komisiją prireikus aktyviai naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, siekiant užkirsti kelią regresui teisinės valstybės principo klausimu nacionalinėse teisingumo sistemose, ir primygtinai ragina Tarybą atnaujinti visas nebaigtas procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, įskaitant klausymus, kuriuose būtų atsižvelgiama į naujausius pokyčius, ir apie tai informuoti Parlamentą;
7. ragina Komisiją taip pat remti ir stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą teisinės valstybės principo srityje ir kaip orientyru vadovautis Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijomis dėl teisinės valstybės padėties gerinimo Sąjungoje;
8. su pasitenkinimu pažymi, kad ataskaitoje yra atskiroms šalims skirti skyriai, siekiant patobulinti visoms valstybėms narėms taikomą bendrą metodiką; vis dėlto ragina Komisiją pateikti tikslingą, paprastą ir aiškų skirtingų nacionalinių teisingumo sistemų palyginimą, siekiant nešališkai pabrėžti, kur galima taikyti geriausią panašių sistemų praktiką ir kaip būtų galima pašalinti panašius trūkumus, nes tai galėtų padėti valstybėms narėms toliau didinti savo teisingumo sistemų veiksmingumą; rekomenduoja Komisijai pasiūlyti priemones, kurios galėtų būti taikomos greta kiekvienos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, ir pabrėžia, kad klausymai turi būti objektyvūs, pagrįsti faktais ir skaidrūs, o valstybės narės turi bendradarbiauti geranoriškai ir laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo, įtvirtinto ES sutarties 4 straipsnyje;
9. pažymi, kad ataskaitoje deramai aptariamas būtinas teisingumo procedūrų skaitmeninimas ir teisėjų mokymas; primena, kad tarp valstybių narių tebėra didelių skirtumų, susijusių su dalyvavimu teisės specialistams skirtuose mokymuose, ir, atsižvelgdamas į tokio mokymo svarbą tinkamam Sąjungos teisės įgyvendinimui ir taikymui, ragina Komisiją išanalizuoti ir įvertinti įvairias nacionalines strategijas šiuo klausimu; primena, kad sprendimams, grindžiamiems dirbtiniu intelektu, robotika ir susijusiomis technologijomis, ir toliau turi būti taikoma prasminga žmogaus atliekama peržiūra, sprendimai, įsikišimas ir kontrolė, nes kitu atveju šie sprendimai galėtų pakenkti vienodam požiūriui į piliečius arba teisei kreiptis į teismą, be kitų teisių; primena, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija) teisminės institucijos taiko tik įgyvendindamos Europos teisę, tačiau siekiant puoselėti bendrą teisinės valstybės kultūrą svarbu, kad į Chartijoje įtvirtintas teises civiliniuose ir administraciniuose procesuose būtų atsižvelgiama visada; todėl ragina Komisiją taip pat apsvarstyti galimybę rengti į Chartiją orientuotus teisėjų ir praktikuojančių teisininkų mokymo modulius; apgailestauja, kad ataskaitoje nekalbama apie advokatų mokymus; apgailestauja, kad ataskaitoje neaptariamos Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės, tokios kaip teisė būti ginamam ir atstovaujamam bei teisė gauti teisinę pagalbą; ragina Komisiją išplėsti būsimos ataskaitos taikymo sritį, kad ji apimtų ir šias sritis;
10. ragina Komisiją įvertinti galimybę išplėsti ataskaitos aprėptį ir įtraukti visus teisinės valstybės ramsčius, įskaitant lygybę prieš įstatymą, šiuo tikslu stebint, kaip užtikrinama pagrindinių teisių ir, konkrečiau, mažumų teisių, lyčių ir kultūrinių skirtumų, teisės kreiptis į teismą ir priemonių, naudojamų kovojant su diskriminacija ir neapykantą kurstančiomis kalbomis, apsauga; be to, ragina Komisiją įvertinti galimybę išplėsti ataskaitos aprėptį siekiant įtraukti teisminių institucijų skaitmeninimo klausimą ir rimtus teisinės valstybės principų pažeidimus, kurie daro pakankamai tiesioginį neigiamą poveikį patikimam biudžeto finansų valdymui arba kelia didelį pavojų, kad toks poveikis bus daromas;
11. primena, kad teisinės valstybės principas taikomas visada, įskaitant krizių laikotarpius, ir kad priemonėmis, kurių imamasi kovojant su COVID-19 pandemija, turi būti užtikrintas teisinės valstybės principo laikymasis; pabrėžia, kad priemonės, kurių keliose valstybėse narėse imtasi kilus COVID-19 pandemijai, suteikė papildomą postūmį naudoti IRT priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas teismams bendrauti su teisininkais ir kitomis šalimis, taip didinant skaidrumą ir sudarant sąlygas internetu susipažinti su teismo sprendimais; pažymi, kad demokratija, teisė kreiptis į teismą ir veikiančios institucijos yra klestinčios visuomenės pagrindas, ypač išskirtinėmis aplinkybėmis, ir kad teismų sistemos ir teisminės institucijos turi gebėti atsilaikyti prieš veiksmus ir priemones, kuriais siekiama susilpninti teisinės valstybės principą ir jam pakenkti; ragina Komisiją įvertinti teisingumo sistemos skaitmeninimo poveikį pažeidžiamiausiems piliečiams, t. y. tiems, kurie neturi priemonių ar reikiamų įgūdžių, kad galėtų naudotis skaitmeninio teisingumo sistema; be to, primygtinai ragina Komisiją toliau peržiūrėti, ar su COVID-19 susijusioms neatidėliotinoms priemonėms taikoma teisminė priežiūra, siekiant užtikrinti, kad jos būtų pagrįstos, ribotos trukmės, būtinos ir proporcingos, taip pat socialiai teisingos, ir kad teismų uždarymas neproporcingai nepaveiktų galimybės pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
27.5.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
19 3 3 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Pascal Arimont, Manon Aubry, Gunnar Beck, Geoffroy Didier, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Ibán García Del Blanco, Jean-Paul Garraud, Esteban González Pons, Mislav Kolakušić, Gilles Lebreton, Karen Melchior, Jiří Pospíšil, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Stéphane Séjourné, Raffaele Stancanelli, Adrián Vázquez Lázara, Marion Walsmann, Tiemo Wölken, Lara Wolters, Javier Zarzalejos |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Patrick Breyer, Evelyne Gebhardt, Andrzej Halicki, Heidi Hautala, Ilhan Kyuchyuk, Angelika Niebler, Emil Radev, Luisa Regimenti, Yana Toom, Kosma Złotowski |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
19 |
+ |
PPE |
Pascal Arimont, Geoffroy Didier, Esteban González Pons, Jiří Pospíšil, Emil Radev, Marion Walsmann, Javier Zarzalejos |
RENEW |
Pascal Durand, Ilhan Kyuchyuk, Stéphane Séjourné, Adrián Vázquez Lázara |
S&D |
Ibán García Del Blanco, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Tiemo Wölken, Lara Wolters |
The Left |
Manon Aubry |
Verts/ALE |
Patrick Breyer, Heidi Hautala |
3 |
- |
ID |
Gunnar Beck, Jean-Paul Garraud, Gilles Lebreton |
3 |
0 |
ECR |
Angel Dzhambazki, Raffaele Stancanelli |
NI |
Mislav Kolakušić |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (25.5.2021)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos
Nuomonės referentas: Giuliano Pisapia
PASIŪLYMAI
Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. palankiai vertina Komisijos pirmą kartą teikiamą teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kuri yra teigiamas ES priemonių rinkinio, kuriuo siekiama stebėti teisinės valstybės principo taikymo problemas valstybėse narėse, užkirsti joms kelią ir jas spręsti, papildymas; mano, kad nors šią metinių ataskaitų teikimo sistemą reikia dar tobulinti, ji sustiprina Komisijos darbą ir sudaro sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi; pabrėžia, kad būtina stiprinti ir racionalizuoti esamas priemones ir sukurti bendrą veiksmingą mechanizmą siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų laikomasi Sutartyse įtvirtintų principų ir vertybių, kuriomis grindžiamas abipusis pasitikėjimas ir pasitikėjimas ES;
Procedūros pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį
2. primena, kad įsipareigojimą dėl Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos prisiėmė Komisijos pirmininkė U. von der Leyen 2019–2024 m. Komisijos politinėse gairėse, taip pat buvo pasiūlyta spręsti problemas, susijusias su tuo, kad nebuvo taikoma Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 7 straipsnyje numatyta procedūra kovojant su sunkiais teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių pažeidimais valstybėse narėse; apgailestauja, kad tai nutiko dėl to, kad Taryba nepradėjo tokios procedūros, kaip prašė Komisija 2017 m., o Parlamentas – 2018 m.;
3. susirūpinęs pažymi, kad dėl to, jog ES sutarties 7 straipsnis nebuvo netaikomas, taip pat dėl to, kad sankcijų mechanizmui taikomas vienbalsiškumo reikalavimas, nuolat nukrypstama nuo ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių ir silpninama viena svarbiausių priemonių iš Sąjungos teisinės valstybės principo užtikrinimo priemonių rinkinio; apgailestauja, kad nuo 2019 m. gruodžio mėn. nebuvo numatyta jokių klausymų pagal ES sutarties 7 straipsnį; todėl primygtinai ragina Tarybą vėl kuo greičiau pradėti rengti šiuos klausymus ir nustatyti, ar kyla akivaizdi rizika, kad atitinkamos valstybės narės gali šiurkščiai pažeisti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas ES vertybes; pabrėžia, kad siekiant nustatyti, ar kyla akivaizdi rizika, kad valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti šias vertybes, reikalinga tik kvalifikuota balsų dauguma, ir ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę imtis atitinkamų veiksmų siekiant toliau tęsti procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį;
4. patvirtina Parlamento vaidmenį pagal ES sutarties 7 straipsnį stebint, ar laikomasi Sąjungos vertybių; pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad Parlamentas galėtų pateikti savo pagrįstą pasiūlymą Tarybai, dalyvauti klausymuose, ypač tuomet, kai procedūrą pradeda Parlamentas, ir visais procedūros etapais nedelsiant gauti išsamią informaciją;
5. mano, kad reikia skubiai įvertinti ES sutarties 7 straipsnio veiksmingumą, ir ragina Komisiją į būsimas teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas įtraukti jo įgyvendinimo vertinimą;
ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas
6. pabrėžia, kad ši ataskaita yra pirmas žingsnis, kuriuo reaguojama į 2016 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[34]; vis dėlto mano, kad ataskaitoje aptariamos ne visos Sąjungos vertybės, pvz., demokratija, ir ne visos pagrindinės teisės, ir kad ji turėtų būti išplėsta ir patobulinta; pakartoja, kad reikia sukurti bendrą demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos sistemą, kaip siūlė Parlamentas[35], ir dar kartą ragina Tarybą ir Komisiją pradėti diskusijas siekiant sukurti tokį mechanizmą sudarant tarpinstitucinį susitarimą;
Ataskaitos metodika, aprėptis ir tikslai
Ataskaitos aprėptis
7. palankiai vertina ataskaitos metodiką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama keletui ramsčių: teismų nepriklausomumui, kovos su korupcija sistemai, žiniasklaidos pliuralizmui ir stabdžių ir atsvarų sistemoms; pabrėžia, kad teismų nepriklausomumas yra pagrindas, kuriuo grindžiamas tarpusavio pasitikėjimas ir teisminis bendradarbiavimas, jis atlieka esminį vaidmenį saugant ES vertybes ir teisinę tvarką, ypač atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai teisėjai yra ES teisės teisėjai ir turi įsipareigojimų, susijusių su jos aiškinimu ir taikymu, susirūpinęs pažymi ir griežtai smerkia tai, kad ES vis daugėja grasinimų žurnalistams ir kad keleto valstybių narių pozicijos tarptautiniuose spaudos laisvės reitinguose krito, ir pabrėžia riziką žiniasklaidos pliuralizmui;
8. ragina Komisiją išplėsti ataskaitos turinį ir į kitas ataskaitas įtraukti vertinimą, kaip valstybėse narėse užtikrinama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ypatingą dėmesį skiriant teisei į gynybą, nusikaltimų aukų apsaugai, kovai su nebaudžiamumu, kaltinimo ir gynybos šalių lygybei ir teismo procesų trukmei; ragina Komisiją į tolesnes metines ataskaitas įtraukti kalėjimo sąlygų vertinimą, neišnagrinėtų teismo bylų skaičių ir vidutinę teismo procesų trukmę valstybėse narėse; pabrėžia, kad, kaip jau yra nurodęs Europos Tarybos Ministrų Komitetas, civilinių, baudžiamųjų ir administracinių teisminių procedūrų lėtumas kelia didelį pavojų, ypač teisinės valstybės principo paisymui;
9. palankiai vertina tai, kad ataskaitoje vertinama teisinės valstybės principo taikymo padėtis kiekvienoje valstybėje narėje; ragina Komisiją būsimų metų ataskaitose aiškiai atskirti kartais pasitaikančius trūkumus ir sisteminius ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių pažeidimo atvejus, kartu taip siekiant išvengti, kad ataskaita nebūtų netinkamai naudojama kaip priemonė autokratiniams procesams kai kuriose valstybėse narėse santykinai vertinti;
Ataskaitos tikslai
10. vis dėlto pabrėžia, kad ataskaita turėtų būti laikoma priemone, padedančia parengti konkrečius veiksmus teisinės valstybės principo taikymo trūkumams valstybėse narėse šalinti; todėl mano, kad ataskaitoje neturėtų būti apsiribojama tik stebėsena, joje turėtų būti pateikiamos ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl prevencinių ir taisomųjų veiksmų, kuriuos turi priimti atitinkamos valstybės narės, aiškiai nurodant vykdymo užtikrinimo priemones ir pateikiant konkrečius pasiūlymus dėl pažeidimų tais atvejais, kai nesilaikoma reikalavimų; prašo Komisijos ataskaitoje taip pat aiškiai nurodyti teisinės valstybės principo nesilaikymo atvejus, darančius poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui, kuriais remiantis būtų pradėtas taikyti teisinės valstybės sąlygų mechanizmas;
Ataskaitos metodika
11. pažymi, kad metinių teisinės valstybės principo taikymo ataskaitų tikslas – užtikrinti aukštus teisinės valstybės standartus, grindžiamus objektyviu požiūriu, nešališkumu ir abipuse pagarba; todėl ragina Komisiją investuoti į duomenų rinkimo ir analizės priemones, užtikrinti atitinkamų informacijos šaltinių įvairovę ir garantuoti metodikos skaidrumą, kad būsimose ataskaitose būtų galima tvirčiau pagrįsti išvadas; ragina Komisiją, pvz., įtraukti duomenis apie tai, kaip valstybės narės laikosi Teisingumo Teismo sprendimų, ir pranešti apie rimtus reikalavimų nesilaikymo atvejus;
12. apgailestauja, kad šalims skirtų skyrių projektai buvo pateikti tik atitinkamų valstybių narių vyriausybėms, taigi nacionalinių parlamentų nariai turėjo galimybę pateikti nuomonę tik paskelbus galutinę ataskaitą; pabrėžia, kad vertinant konkrečios šalies padėtį svarbu konsultuotis su visomis demokratinėmis partijomis, nes vyriausybės, kaip žinia, yra suinteresuotos, kad padėtis būtų įvertinta ne taip kritiškai; ragina Komisiją pateikti nacionaliniams parlamentams šalims skirtų skyrių projektus tuo pat metu, kai jie pateikiami vyriausybėms;
13. palankiai vertina tai, kad rengiant projektą buvo konsultuojamasi su pilietine visuomene, kuri gali pateikti vertingą indėlį ir kritiškesnį požiūrį nei atitinkama vyriausybė; vis dėlto pažymi, kad konsultacijas galima pagerinti, be kita ko, suteikiant pakankamai laiko pastaboms pateikti ir iš naujo apsvarstant visiems tinkančio klausimyno, kuriame pateikiamos pastabos, formą; ragina Komisiją rengiant ateinančių metų ataskaitas toliau konsultuotis su pilietine visuomene, kaip optimizuoti konsultacijų procesą ir kokių tolesnių veiksmų imtis gavus jos pastabas;
ES teisinės valstybės principo užtikrinimo priemonių rinkinio patobulinimai
14. ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant kovoti su ES vertybių pažeidimais, pvz., pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, įskaitant pagreitintas procedūras, veiksmais, kuriais užtikrinamas Teisingumo Teismo sprendimų vykdymas, ir prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones Teisme; palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas teisinės valstybės sąlygų mechanizmas, ir primena, kad jis yra privalomas visas teikiant visus įsipareigojimų asignavimus ir mokėjimų asignavimus visose valstybėse narėse ir ES institucijoms, įskaitant „Next Generation EU“; apgailestauja, kad Komisija dar nepasinaudojo šia priemone, nepaisant daugybės ataskaitoje nurodytų teisinės valstybės principo pažeidimų, kurie daro poveikį patikimam biudžeto finansų valdymui; prašo Komisijos nedelsiant visapusiškai ir iniciatyviai ją įgyvendinti visų ES fondų ir programų atžvilgiu;
15. ragina Komisiją įvertinti teisinės valstybės kriterijų veiksmingumą visose ES politikos srityse ir toliau stiprinti teisinės valstybės principo užtikrinimo priemonių rinkinį; pabrėžia, kad tiek Europos demokratijos veiksmų planas, tiek Pagrindinių teisių chartijos taikymo stiprinimo strategija papildo Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir prisideda prie ES vertybių apsaugos ir propagavimo; atsižvelgdamas į tai, ragina atlikti vertinimą siekiant nustatyti, ar Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos nediskriminavimo sąlygos taikymo sritis yra pakankamai plati, kad teisinės valstybės principo laikymosi užtikrinimas valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, ir kokių tolesnių veiksmų ES institucijos gali imtis, kad užtikrintų tinkamą jos taikymą;
16. primena, kad pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos yra teisinis įsipareigojimas; pakartoja, kad reikia nedelsiant užbaigti prisijungimo procesą siekiant užtikrinti nuoseklią žmogaus teisių apsaugos sistemą visoje Europoje ir toliau stiprinti pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą Sąjungoje; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad kuo greičiau būtų įvykdytas šis įsipareigojimas, laikantis visiško skaidrumo ir siekiant padidinti asmenų apsaugą ir Europos Sąjungos institucijų atsakomybę už savo veiksmus arba neveikimą žmogaus teisių srityje;
COVID-19 pandemijos poveikis
17. pabrėžia, kad COVID-19 pandemija, dėl kurios nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi nenumatytų priemonių, padarė žalingą poveikį pagrindinėms teisėms ir konstitucinei stabdžių ir atsvarų sistemai; primygtinai reikalauja, kad bet kokios priemonės, kuriomis ribojamos ES piliečių teisės ir laisvės, apimtų tik pačias būtiniausias priemones, būtų skaidrios, proporcingos ir laikinos; ragina Komisiją savo 2021 m. ataskaitoje toliau analizuoti priemones, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją;
18. palankiai vertina tai, kad svarstomas teisingumo sistemos atsparumas, ir pabrėžia, kad veiksminga teisingumo sistema yra labai svarbi siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi; primena, kad galimybė kreiptis į teismus ir nacionalinių teismų veiksmingumas pandemijos aplinkybėmis buvo neigiamai paveikti iš dalies uždarius nacionalinius teismus; ragina Komisiją į ataskaitą įtraukti rekomendaciją valstybėms narėms sumažinti neigiamą pandemijos poveikį nacionalinių teismų veiklai ir užtikrinti, kad būtų laikomasi vieno iš pagrindinių teisinės valstybės principo elementų – teisingumo sistemos veiksmingumo;
Konferencija dėl Europos ateities
19. apgailestauja, kad Sąjunga vis dar struktūriškai nepajėgi kovoti su demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės padėties blogėjimu ir pažeidimais valstybėse narėse; mano, kad Komisijai galiausiai turėtų būti suteiktos tvirtos ir išsamios priemonės, kad būtų užkirstas kelias ES vertybių pažeidimams, ir kad Konferencija dėl Europos ateities suteikia puikią galimybę spręsti šiuos klausimus ir rasti alternatyvių sprendimų;
20. todėl palankiai vertina tai, kad Bendroje deklaracijoje dėl Konferencijos dėl Europos ateities aiškiai nurodoma, kad „europinės teisės ir vertybės, įskaitant teisinės valstybės principą“ bus viena iš temų, kurias reikės aptarti būsimoje Konferencijoje[36]; ragina per Konferenciją išsamiai diskutuoti ir apsvarstyti dabartinių ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimų stebėsenos, prevencijos ir kovos su jais priemonių veiksmingumą ir pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip sustiprinti ES priemonių rinkinį; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja Konferencijoje taip pat diskutuoti dėl būtinybės supaprastinti ES sutarties 7 straipsnio taikymo procedūras, visų pirma aptarti balsavimo dėl sankcijų taikymo reikalavimus.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
25.5.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
21 5 0 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gerolf Annemans, Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Fabio Massimo Castaldo, Włodzimierz Cimoszewicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Pascal Durand, Daniel Freund, Charles Goerens, Sandro Gozi, Laura Huhtasaari, Giuliano Pisapia, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Sven Simon, Antonio Tajani, Mihai Tudose, Loránt Vincze, Rainer Wieland |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Jorge Buxadé Villalba, Othmar Karas, Maite Pagazaurtundúa |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
21 |
+ |
NI |
Fabio Massimo Castaldo |
PPE |
Othmar Karas, Paulo Rangel, Sven Simon, Antonio Tajani, Loránt Vincze, Rainer Wieland |
RENEW |
Pascal Durand, Charles Goerens, Sandro Gozi, Maite Pagazaurtundúa |
S&D |
Gabriele Bischoff, Włodzimierz Cimoszewicz, Giuliano Pisapia, Domènec Ruiz Devesa, Pedro Silva Pereira, Mihai Tudose |
The Left |
Helmut Scholz |
Verts/ALE |
Damian Boeselager, Gwendoline Delbos Corfield, Daniel Freund |
5 |
- |
ECR |
Jorge Buxadé Villalba, Jacek Saryusz-Wolski |
ID |
Gerolf Annemans, Laura Huhtasaari, Antonio Maria Rinaldi |
0 |
0 |
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
PETICIJŲ KOMITETO NUOMONĖ (27.5.2021)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos (COM(2020)0580)
Nuomonės referentė: Margrete Auken
PASIŪLYMAI
Peticijų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. atsižvelgdamas į didelį peticijų, gautų iš piliečių, sunerimusių dėl teisinės valstybės principo pažeidimų savo atitinkamose šalyse, skaičių ir į tokių pažeidimų pasekmes jų gyvenimui, pabrėžia Peticijų (PETI) komiteto atsakomybę nustatyti galimus teisinės valstybės principo pažeidimus ir apie juos pranešti; pabrėžia, kad netinkamas teisinės valstybės principų įgyvendinimas trukdo tinkamai ir laiku pasiekti ES tikslus įvairiuose politikos sektoriuose; tvirtai įsitikinęs, kad pagrindinės teisės gali būti veiksmingai užtikrintos tik jei vadovaujamasi teisinės valstybės principu ir kad visapusiška Sąjungos piliečių teisių apsauga gali būti užtikrinta visoje Sąjungoje tik jei visos valstybės narės laikysis visų principų, kuriais grindžiama teisinė valstybė; mano, kad trūkumai vienoje valstybėje narėje daro poveikį kitoms valstybėms narėms ir visai Sąjungai, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia ES institucijų atsakomybę už teisinės valstybės principo taikymą valstybėse narėse;
2. ragina Komisiją savo tolesnėse ataskaitose pateikti nustatytų trūkumų ir pažeidimų poveikio tolesniam ES lėšų paskirstymui pagal sąlygų mechanizmą vertinimą; pabrėžia itin svarbų teisėsaugos priemonių vaidmenį siekiant veiksmingai įgyvendinti Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad ataskaitos išvados būtų veiksmingai įgyvendintos imantis konkrečių politikos veiksmų; ragina Komisiją rengiant būsimas ataskaitas užtikrinti didesnį NVO indėlio ir viešų konsultacijų rezultatų matomumą;
3. pabrėžia, kad teisinės valstybės principai apima šiuos principus: teisėtumo principą, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo principą; draudimą savavališkai naudotis vykdomosios valdžios įgaliojimais; nepriklausomų ir nešališkų teismų vykdomą veiksmingą teisminę apsaugą, veiksmingą teisminę peržiūrą ir pagarbą pagrindinėms teisėms; valdžių atskyrimo ir lygybės prieš įstatymą principus;
4. pažymi, kad, nepaisant pakartotinių Parlamento prašymų, 2020 m. Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaita neapima demokratijos ir pagrindinių teisių sričių, kurios turėtų būti vienodai tikrinamos, įskaitant mažumoms, apimant ir tautines bei kalbines mažumas, priklausančių asmenų teises; pabrėžia, kad reikia tobulinti ES pagrindinių teisių chartijos taikymą, nes ES piliečių lūkesčiai viršija esamą Chartijos taikymo sritį; ragina Komisiją kitoje ataskaitoje užtikrinti vienodą požiūrį į visas pagrindines Sąjungos vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje; mano, kad Komisija į šią kasmetinę veiklą turi skaidriai įtraukti kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų ir su jais konsultuotis, ypatingą dėmesį skiriant išorės organizacijų praktikuojantiems teisininkams ir pagrindinių teisių ekspertams, siekiant užtikrinti didesnį pliuralizmą ir visišką patikimumą, ir taip pat pateikti aiškius nurodymus dėl tolesnių veiksmų nustačius trūkumus;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad iš piliečių gaunama daug peticijų, susijusių su diskriminacija, su kuria susiduria mažumos, ypač LGBTIQ asmenys; kuo griežčiausiai smerkia tai, kad daugelyje šių peticijų taip pat pabrėžiama kai kurių valstybių narių valdžios institucijų ir renkamų pareigūnų vykdoma sisteminė diskriminacija ir neapykantos kurstymas LGBTIQ asmenų atžvilgiu; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2021 m. pabaigos pateikti iniciatyvą išplėsti ES nusikaltimų sąrašą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalį, kad jis apimtų neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas, be kita ko, LGBTIQ asmenų atžvilgiu;
6. pabrėžia, kad Sąjunga yra viena iš vietų pasaulyje, kurioje taikomi aukščiausi teisinės valstybės standartai, tačiau ji tebėra struktūriškai blogai pasirengusi kovoti su teisinės valstybės principo pažeidimais; kritiškai vertina tai, kad Taryba nepadarė pažangos taikydama sankcijas pagal ES sutarties 7 straipsnį vykdomose procedūrose; ragina Komisiją patobulinti savo išsamią teisinės valstybės principų taikymo metodiką nustatant veiksmingesnes, skaidresnes ir aiškesnes taisykles, kuriomis būtų objektyviai užtikrinta, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo, atsižvelgiant į visiems ES piliečiams rūpimus klausimus; pabrėžia, kad bet kuriuo atveju turi būti visapusiškai ir veiksmingai naudojamasi visomis turimomis Sąjungos lygmens priemonėmis, pvz., pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, Sąlygų reglamente įtvirtintomis procedūromis, ES teisinės valstybės priemonėmis ir ES sutarties 7 straipsniu, siekiant spręsti teisinės valstybės principo pažeidimų problemą; atkreipia dėmesį į didelius piliečių lūkesčius, išreikštus peticijose, kuriose prašoma tinkamo ir greito Sąjungos lygmens atsako, kad būtų nutraukti tokie pažeidimai; pabrėžia, kad dažniau rengiant faktų nustatymo misijas būtų galima geriau suprasti tokius pažeidimus, į juos reaguoti ir imtis tolesnių veiksmų;
7. ragina Komisiją veiksmingiau ir laiku pasinaudoti savo įgaliojimais kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl valstybės narės ir prašyti Teismo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias teisinės valstybės principo pažeidimui daromai didelei ir nepataisomai žalai;
8. ragina, atsižvelgiant į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos įgyvendinimą ir Komisijos pateiktą informaciją šiuo klausimu, nutraukti bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo taikymą Rumunijai ir Bulgarijai;
9. apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse priimtos reformos kelia rimtą grėsmę teisingumo sistemos nepriklausomumui, didėja vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios įtaka jos veikimui, todėl Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir išreiškia susirūpinimą dėl procedūrų pagal ES sutarties 7 straipsnį;
10. atkreipia dėmesį, kad Parlamento Peticijų komitetas jau daugiau kaip 10 metų gauna labai daug peticijų, kuriose tėvai ne iš Vokietijos praneša apie Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (vok. Jugendamt) vykdomą nuolatinę jų diskriminaciją ir jiems taikomas savavališkas priemones tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose dėl vaikų, be kita ko, sprendžiant tėvų atsakomybės ir vaiko globos klausimus; mano, kad ši diskriminacinė praktika turėtų būti laikoma teisinės valstybės principo pažeidimu; ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį užtikrinant sąžiningą ir nuoseklią nediskriminacinę praktiką tėvų atžvilgiu nagrinėjant tarpvalstybines vaiko globos bylas visoje Sąjungoje;
11. smerkia politinius išpuolius ir žiniasklaidos kampanijas, kurios buvo vykdomos kai kuriose valstybėse narėse prieš teisėjus ir prokurorus, kurie viešai pasmerkė reformas, kuriomis keliama grėsmė teisminių institucijų nepriklausomumui; pabrėžia, kad neseniai priimtame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas[37] dar kartą patvirtino prokurorų ir teisėjų saviraiškos laisvę dalyvauti viešuose debatuose dėl teisėkūros reformų, darančių poveikį kovai su korupcija, teisminėms institucijoms ir, apskritai, dėl klausimų, susijusių su teisminių institucijų nepriklausomumu;
12. pabrėžia, kad nepaprastai svarbu užtikrinti nepriklausomas ir nešališkas teisingumo sistemas, nes jos yra pagrindiniai ramsčiai siekiant tinkamai kovoti su korupcija, apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tinkamai naudoti ES lėšas ir didinti piliečių pasitikėjimą teisminėmis institucijomis;
13. ragina Komisiją toliau griežtai ir objektyviai vertinti, ar visose valstybėse narėse gerbiama spaudos laisvė; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija patvirtino, jog svarbu stiprinti nepriklausomą žurnalistiką, pranešėjų apsaugą ir prieigą prie pliuralistinės informacijos, nes tai yra pagrindiniai veiksniai, padedantys įgyvendinti teisinės valstybės ir demokratinės atskaitomybės principus ir galintys suteikti piliečiams faktais pagrįstą informaciją, taip prisidedant prie kovos su dezinformacija; apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse žurnalistai, ypač moterys žurnalistės, vis dažniau susiduria su fiziniais grasinimais ir priekabiavimu internete ir kad tai dažnai lėmė autocenzūrą taip kenkiant visuomenės teisei gauti informaciją; kritiškai vertina tai, kad prieš žurnalistus buvo iškelti strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP), kuriais siekiama cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti kritikus, užkraunant atitinkamiems asmenims teisinės gynybos išlaidas, kol jie atsisakys kritikos; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų užtikrinti žurnalistams palankią aplinką, taip pat užtikrinti jų saugumą ir aktyviai skatinti žiniasklaidos laisvę bei žiniasklaidos pliuralizmą;
14. apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse vyriausybės įslaptino informaciją apie viešuosius pirkimus COVID-19 pandemijos metu ir dėl to padidėjo korupcijos pavojus valdžios institucijose ir nepasitikėjimas tarp piliečių; ragina šias valstybes nares panaikinti šias piktnaudžiavimu grindžiamas priemones ir užtikrinti visišką skaidrumą žurnalistams ir piliečiams;
15. su susirūpinimu pažymi, kad Komisijos pasirašytose sutartyse su vakcinas nuo COVID-19 gaminančiomis bendrovėmis yra iki šiol nepaviešintų sąlygų;
16. pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neseniai patvirtino, jog pilietinės visuomenės organizacijos turi galėti veikti be nepagrįsto valstybės kišimosi, pripažindamas, kad teisė laisvai burtis į asociacijas yra vienas iš pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų; labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurioms NVO, veikiančioms migracijos, moterų teisių ir LGBTI+ teisių srityje, taikomos šmeižto kampanijos ir strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą ir jos susiduria su dideliu pilietinės erdvės, kurioje jos gali veikti, apribojimu; ragina Komisiją paspartinti dabartinį ekspertų grupės strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą darbą, kaip numatyta Europos veiksmų plane demokratijos srityje, ir užtikrinti, kad visuose būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų sprendžiami ir šie klausimai; pakartoja, kad pilietinė visuomenė yra labai svarbi tam, kad demokratija klestėtų, ir kad mažėjanti pilietinės visuomenės erdvė prisideda prie demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimų; pakartoja, kad Sąjungos institucijos turėtų palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene; pabrėžia, kad reikia imtis griežtesnių apsaugos priemonių siekiant užtikrinti gerą viešųjų pirkimų valdymą ir kad NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų veikla taip pat yra labai svarbi kovojant su nesąžininga praktika šiame sektoriuje;
17. pabrėžia, kad reikia didinti ES piliečių ir gyventojų informuotumą apie nacionaliniu ir ES lygmenimis taikomas priemones ir procedūras, skirtas sprendimų priėmėjų veiksmams tikrinti ir patraukti juos atsakomybėn, užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir pranešti apie jo pažeidimus; primena, kad Europos Parlamentui teikiamos peticijos yra viena iš tokių priemonių; pabrėžia, kad asmenų, nukentėjusių nuo teisinės valstybės principo pažeidimų, atžvilgiu užtikrinamas teisingumas ir jų teisių gynimas yra esminis pasitikėjimo institucijomis stiprinimo elementas ir valstybės narės turi juos užtikrinti; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti atsakingoms valdžios institucijoms konkrečias rekomendacijas dėl kompensacijos asmenims, nukentėjusiems dėl jų pagrindinių teisių pažeidimų;
18. ragina laikytis visapusiško požiūrio į kovą su korupcija, grindžiamo prevencijos ir represinėmis priemonėmis, be kita ko, veiksmingomis kovos su korupcija teisinėmis sistemomis, aukščiausiais skaidrumo ir sąžiningumo standartais visuose visuomenės sektoriuose ir nepriklausomomis bei nešališkomis teisingumo sistemomis, veiksmingai įgyvendinančiomis kovos su korupcija teisės aktus, taip pat veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis sankcijomis, įskaitant veiksmingą iš korupcijos gautų pajamų susigrąžinimą;
19. pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią užsienio šalių kišimuisi į demokratinių valstybių narių suverenitetą ir ES demokratinių institucijų veiklą NVO turėtų būti įpareigotos viešai paskelbti savo finansavimo šaltinius; pabrėžia, kad, siekdamos laikytis skaidrumo principo ir gerbti ES piliečių teisę žinoti, visos ES įstaigos turėtų būti įpareigotos atskleisti ir paskelbti visų jų finansuojamų NVO sąrašą ir joms skiriamas sumas;
20. apgailestauja, kad taikant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą kai kurie ES piliečiai vis dar negali visapusiškai pasinaudoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve;
21. pabrėžia, kad ES piliečiams ir gyventojams turėtų būti garantuojami tinkami teisinės valstybės standartai, kai jie naudojasi laisvo judėjimo teisėmis ES; pabrėžia, kad sezoniniams ir tarpvalstybiniams darbuotojams, vykdantiems profesinę veiklą kitoje valstybėje narėje, turi būti visapusiškai užtikrinta socialinė ir medicininė apsauga, taip pat veiksminga teisė kreiptis į teismą;
22. pabrėžia, kad ES ir jos valstybių narių gebėjimas laikytis teisinės valstybės principų lemia jos tarptautinį įvaizdį ir jos veiklos, kuria propaguojama teisinė valstybė, demokratija ir žmogaus teisės, patikimumą už Sąjungos ribų; įspėja dėl rizikos, kad ES nepriklausančios šalys gali kištis į visus demokratinius procesus ES lygmeniu, pasitelkiant, be kita ko, tarptautines korupcijos schemas, kurios kelia grėsmę teisinės valstybės principo taikymui ES; pabrėžia, kad už Sąjungos ribų gyvenantiems ES piliečiams bendraujant su savo kilmės valstybės narės valdžios institucijomis ir ES institucijomis turi būti elgiamasi laikantis teisinės valstybės principo.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
27.5.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
24 7 0 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Andris Ameriks, Marc Angel, Margrete Auken, Jordan Bardella, Markus Buchheit, Ryszard Czarnecki, Eleonora Evi, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Emmanouil Fragkos, Mario Furore, Gianna Gancia, Ibán García Del Blanco, Alexis Georgoulis, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Cristina Maestre Martín De Almagro, Dolors Montserrat, Ulrike Müller, Emil Radev, Sira Rego, Frédérique Ries, Monica Semedo, Yana Toom, Loránt Vincze, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Kosma Złotowski |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Pina Picierno, Domènec Ruiz Devesa, Rainer Wieland |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
24 |
+ |
EPP |
Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Dolors Montserrat, Emil Radev, Loránt Vincze, Rainer Wieland |
S&D |
Andris Ameriks, Marc Angel, Ibán García Del Blanco, Cristina Maestre Martín De Almagro, Pina Picierno, Domènec Ruiz Devesa |
RENEW |
Ulrike Müller, Frédérique Ries, Monica Semedo, Yana Toom |
NI |
Mario Furore |
The Left |
Alexis Georgoulis, Sira Rego |
Verts/ALE |
Margrete Auken, Eleonora Evi, Tatjana Ždanoka |
7 |
- |
ECR |
Ryszard Czarnecki, Emmanouil Fragkos, Kosma Złotowski |
ID |
Jordan Bardella, Markus Buchheit, Gianna Gancia, Stefania Zambelli |
0 |
0 |
- |
- |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
3.6.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
49 10 4 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Magdalena Adamowicz, Konstantinos Arvanitis, Malik Azmani, Katarina Barley, Pernando Barrena Arza, Pietro Bartolo, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Caterina Chinnici, Clare Daly, Anna Júlia Donáth, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Andrzej Halicki, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Marina Kaljurand, Assita Kanko, Fabienne Keller, Peter Kofod, Łukasz Kohut, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Paulo Rangel, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Birgit Sippel, Sara Skyttedal, Martin Sonneborn, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Dragoş Tudorache, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Javier Zarzalejos |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Damian Boeselager, Nathalie Loiseau, Karlo Ressler, Rob Rooken, Domènec Ruiz Devesa |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
49 |
+ |
NI |
Laura Ferrara, Martin Sonneborn |
PPE |
Magdalena Adamowicz, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Lena Düpont, Andrzej Halicki, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Paulo Rangel, Karlo Ressler, Ralf Seekatz, Sara Skyttedal, Tomas Tobé, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Javier Zarzalejos |
RENEW |
Malik Azmani, Anna Júlia Donáth, Sophia in 't Veld, Fabienne Keller, Moritz Körner, Nathalie Loiseau, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache |
S&D |
Katarina Barley, Pietro Bartolo, Caterina Chinnici, Sylvie Guillaume, Evin Incir, Marina Kaljurand, Łukasz Kohut, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Domènec Ruiz Devesa, Birgit Sippel, Bettina Vollath |
The Left |
Konstantinos Arvanitis, Pernando Barrena Arza, Clare Daly, Cornelia Ernst |
Verts/ALE |
Damian Boeselager, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Damien Carême, Alice Kuhnke, Diana Riba i Giner, Tineke Strik |
10 |
- |
ECR |
Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Patryk Jaki, Rob Rooken, Jadwiga Wiśniewska |
ID |
Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche |
NI |
Milan Uhrík |
4 |
0 |
ECR |
Assita Kanko |
ID |
Peter Kofod |
PPE |
Nadine Morano |
S&D |
Maria Grapini |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.
- [2] OL L 156, 2021 5 5, p. 1.
- [3] OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
- [4] OL C 129, 2019 4 5, p. 13.
- [5] OL C 390, 2019 11 18, p. 117.
- [6] OL C 390, 2019 11 18, p. 111.
- [7] OL C 433, 2019 12 23, p. 66.
- [8] OL C 363, 2020 10 28, p. 8.
- [9] OL C 363, 2020 10 28, p. 45.
- [10] OL C 449, 2020 12 23, p. 102.
- [11] OL C 108, 2021 3 26, p. 107.
- [12] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0103.
- [13] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0101.
- [14] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0007.
- [15] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0014.
- [16] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
- [17] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0173.
- [18] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0164.
- [19] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0225.
- [20] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0251.
- [21] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0264.
- [22] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0320.
- [23] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0328.
- [24] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0360.
- [25] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0089.
- [26] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0103.
- [27] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0148.
- [28] Pvz., žr. čia minėtas 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. lapkričio 13 d., 2019 m. kovo 28 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. spalio 8 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucijas.
- [29] 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliucija dėl ES mažumoms taikomų minimalių standartų (OL C 363, 2020 10 28, p. 13).
- [30] OL L 303, 2018 11 28, p. 69.
- [31] OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
- [32] OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
- [33] 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1).
- [34] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
- [35] 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (priimti tekstai, P9_TA(2020)0251).
- [36] 2021 m. kovo 10 d. Bendra deklaracija dėl Konferencijos dėl Europos ateities „Bendradarbiavimas su piliečiais demokratijos labui. Atsparesnės Europos kūrimas“.
- [37] 2020 m. gegužės 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Kövesi prieš Rumuniją, paraiškos Nr. 3594/19, ECLI:CE:ECHR:2020:0505JUD000359419.