PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m.
17.6.2021 - (COM(2020)0652 – C9-0329/2020 – 2020/0300(COD)) - ***I
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Grace O'Sullivan
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m.
(COM(2020)0652 – C9-0329/2020 – 2020/0300(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0652),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0329/2020),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 5 d. Regionų komiteto nuomonę[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0203/2021),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(3) atlikusi 7-osios AVP vertinimą24 Komisija padarė išvadą, kad 7-ojoje AVP išdėstyta 2050 m. vizija ir prioritetiniai tikslai tebėra aktualūs, kad 7-oji AVP padėjo užtikrinti, kad aplinkos politikos veiksmai būtų labiau nuspėjami, greitesni ir geriau koordinuojami, kad jos struktūra ir galimybių atverianti sistema padėjo sukurti sinergiją, todėl aplinkos politika tapo veiksmingesnė ir efektyvesnė. Atlikus vertinimą taip pat padaryta išvada, kad 7-ojoje AVP dar prieš priimant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m., primygtinai akcentuota, kad ekonomikos augimas ir socialinė gerovė priklauso nuo sveikos gamtos išteklių bazės, ir sudarytos palankios sąlygos siekti darnaus vystymosi tikslų. Ji taip pat suteikė galimybę Sąjungai pasauliniu mastu kalbėti vienu balsu klimato ir aplinkos klausimais. Vertindama 7-ąją AVP Komisija taip pat padarė išvadą, kad pažanga, susijusi su gamtos apsauga, sveikata ir politikos integracija, yra nepakankama; |
(3) atlikusi 7-osios AVP vertinimą24 Komisija padarė išvadą, kad 7-ojoje AVP išdėstyta 2050 m. vizija ir prioritetiniai tikslai tebėra aktualūs, kad 7-oji AVP padėjo užtikrinti, kad aplinkos politikos veiksmai būtų labiau nuspėjami, greitesni ir geriau koordinuojami, kad jos struktūra ir galimybių atverianti sistema padėjo sukurti sinergiją, todėl aplinkos politika tapo veiksmingesnė ir efektyvesnė. Atlikus vertinimą taip pat padaryta išvada, kad 7-ojoje AVP dar prieš priimant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m., primygtinai akcentuota, kad ekonomikos augimas ir socialinė gerovė priklauso nuo sveikos gamtos išteklių bazės, ir sudarytos palankios sąlygos siekti darnaus vystymosi tikslų. Ji taip pat suteikė galimybę Sąjungai pasauliniu mastu kalbėti vienu balsu klimato ir aplinkos klausimais. Vertindama 7-ąją AVP Komisija taip pat padarė išvadą, kad pažanga, susijusi su gamtos apsauga, sveikata ir aplinkosaugos aspektu integracija į kitas politikos sritis, yra nepakankama. Ji taip pat nustatė, kad įgyvendinant 7-ąją AVP galėjo būti labiau atsižvelgta į socialinius klausimus, remiantis esamomis aplinkos ir socialinės politikos sąsajomis, pvz., kalbant apie poveikį pažeidžiamoms grupėms, darbo vietoms, socialinei įtraukčiai ir nelygybei. Be to, Komisija savo vertinime pažymėjo, kad nepaisant vis didėjančio aplinkosaugos tikslų užmojo daugybėje politikos sričių, išlaidos aplinkos apsaugai Sąjungoje daugelį metų išliko nedidelės (apie 2 proc. BVP) ir kad neįgyvendinus aplinkosaugos teisės aktų Sąjungos ekonomika kasmet patiria apie 55 mlrd. EUR išlaidų sveikatos priežiūrai ir tiesioginių aplinkos apsaugos išlaidų. Vertinime pažymėta, kad 7-osios AVP įgyvendinimas galėjo būti sustiprintas tvirtesniu stebėsenos mechanizmu; |
__________________ |
__________________ |
24 COM(2019) 233 final. |
24 COM(2019) 233 final. |
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(4) remiantis EAA ataskaita „Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“ (angl. The European environment – state and outlook 2020, Knowledge for transition to a sustainable Europe („SOER 2020“)), 2020 m. Sąjunga turi išskirtinę galimybę imtis lyderės vaidmens tvarumo srityje ir spręsti neatidėliotinas su tvarumu susijusias problemas, kurioms būtini sisteminiai sprendimai. Kaip nurodyta ataskaitoje „SOER 2020“, nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio matomi pasaulio klimato ir ekosistemų pokyčiai yra tokie, kokių nėra buvę dešimtmečius ar net tūkstantmečius. Nuo 1950 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo tris kartus, o miestų gyventojų skaičius išaugo keturis kartus. Nepakeitus dabartinio augimo modelio, prognozuojama, kad neigiamas poveikis aplinkai toliau didės, o tai turės tiesioginį ir netiesioginį žalingą poveikį žmonių sveikatai ir gerovei. Tai ypač pasakytina apie didžiausią poveikį aplinkai darančius sektorius – maisto, judumo, energetikos, taip pat infrastruktūros ir pastatų; |
(4) remiantis EAA ataskaita „Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“ (angl. The European environment – state and outlook 2020, Knowledge for transition to a sustainable Europe („SOER 2020“)), Sąjunga turi išskirtinę galimybę per ateinantį dešimtmetį imtis pasaulio lyderės vaidmens tvarumo srityje įveikdama neatidėliotinus su tvarumu susijusius beprecedenčius iššūkius, kuriuos galima įveikti tik užtikrinant sisteminius pokyčius. Sisteminai pokyčiai apima esminę kompleksinę transformaciją, tai reiškia, kad vyksta reikšmingos permainos ir sisteminių tikslų, iniciatyvų, technologijų, socialinių praktikų ir normų, taip pat žinių sistemų ir valdymo metodų perorientavimas. Kaip nurodyta „SOER 2020“, vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių nuolatines Europos aplinkos ir tvarumo problemas, yra neatsiejamai susijęs su ekonomine veikla ir gyvenimo būdu, visų pirma su socialinėmis sistemomis, užtikrinančiomis europiečiams tokius poreikius kaip prekės, energija ir judumas. Užtikrinus politikos suderinamumą su esama aplinkos politika ir ją visiškai įgyvendinus, Europa galėtų daug nuveikti, kad pasiektų savo aplinkos apsaugos tikslus iki 2030 m. Tačiau taip pat reikalingos sisteminės ilgalaikės politinės programos su privalomais klimato ir aplinkos srities tikslais. „SOER 2020“ daroma išvada, kad vien tik skatindama ekonomikos augimą ir stengdamasi valdyti žalingą šalutinį poveikį aplinkos ir socialinės politikos priemonėmis Europa nepasieks 8-osios AVP vizijos „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Verčiau tvarumas turi tapti pagrindiniu principu vykdant plataus užmojo ir nuoseklią politiką ir veiksmus visoje visuomenėje; |
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(5) reaguodama į ataskaitoje „SOER 2020“ nustatytas problemas Europos Komisija patvirtino Europos žaliąjį kursą25 – naują ekonomikos augimo strategiją, pagal kurią įgyvendinama dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka padės Sąjungai tapti teisinga ir klestinčia visuomene su konkurencinga, neutralizuoto poveikio klimatui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)26 teisėje įtvirtintas Sąjungos tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; |
(5) Europos Komisijos atsakymas į ataskaitoje „SOER 2020“ nustatytas problemas apibrėžtas Europos žaliajame kurse25 kaip nauja ekonomikos augimo strategija, pagal kurią įgyvendinama dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka padės Sąjungai tapti teisinga ir klestinčia visuomene su konkurencinga, neutralizuoto poveikio klimatui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika ir apsaugoti, tausoti bei didinti Sąjungos gamtinį kapitalą kartu gerinant dabartinių ir būsimų kartų gyvenimo kokybę. Reikėtų teikti pirmenybę greitam klimato ir aplinkosaugos tikslų įvykdymui kartu apsaugant žmonių sveikatą ir gerovę nuo aplinkosauginių rizikos veiksnių ir poveikio bei užtikrinant teisingą ir įtraukią pertvarką. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)26 teisėje įtvirtintas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; |
__________________ |
__________________ |
25 COM(2019) 640 final. |
25 COM(2019) 640 final. |
26 COM(2020) 80 final. |
26 COM(2020) 80 final. |
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(5a) 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties Europoje ir visame pasaulyje ir paragino naująją Komisiją imtis skubių ir svarbių veiksmų, be kita ko, šalinant dabartinės Sąjungos politikos neatitikimus kritinės klimato ir aplinkos padėties atžvilgiu, visų pirma vykdant plataus masto žemės ūkio, prekybos, transporto, energetikos ir infrastruktūros investicijų politikos reformą ir užtikrinant, kad visi atitinkami būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir biudžeto būtų visiškai suderinti su tikslu sumažinti visuotinį atšilimą iki 1,5 C ir neprisidėtų prie biologinės įvairovės nykimo; |
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(5b) tiek Sąjungoje, tiek pasaulyje žemė ir dirvožemis ir toliau blogėja dėl įvairios žmogaus veiklos, pvz., prasto žemės valdymo, keičiamos žemės naudojimo paskirties, netvarios žemės ūkio praktikos, žemės užleidimo, taršos, netvarios miškininkystės praktikos ir dirvožemio sandarinimo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos, kurią dažnai papildo kiti veiksniai, todėl mažėja jų pajėgumas užtikrinti ekosistemines paslaugas ir funkcijas. Nepaisant to, Sąjunga ir valstybės narės šiuo metu nevykdo savo tarptautinių ir europinių įsipareigojimų, susijusių su dirvožemiu ir žeme, įskaitant Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su dykumėjimu nustatytus įpareigojimus kovoti su dykumėjimu, atkurti nualintą žemę ir dirvožemį ir iki 2030 m. pasiekti, kad pasaulyje neblogėtų dirvožemio būklė. Atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl dirvožemio apsaugos, reikia Sąjungos masto bendros teisinės sistemos, skirtos dirvožemio apsaugai ir tausiam naudojimui, kuria būtų visapusiškai laikomasi subsidiarumo principo ir atsakyta į visas rimtas grėsmes dirvožemiui. Ta sistema turėtų apimti, inter alia, bendrą dirvožemio apibrėžtį ir jo funkcijas bei kriterijus, kuriais remiantis būtų pasiekta gera būklė ir tausus naudojimas, taip pat tarpinius ir galutinius tikslus, kuriuos papildytų suderinti rodikliai ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo metodika; |
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 c konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(5c) COVID-19 pandemija, sukėlusi precedento neturinčią ekonomikos ir sveikatos krizę, dar kartą parodė, kad formuojant politiką svarbu laikytis daugiasektorės koncepcijos „Viena sveikata“, pagal kurią pripažįstama, kad žmogaus sveikata yra susijusi su gyvūnų sveikata ir su aplinka ir kad įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama pašalinti grėsmę sveikatai, reikia atsižvelgti į visas tris sritis. Norint, be kita ko, veiksmingai nustatyti zoonozių protrūkius ir grėsmes maisto saugai, į jas reaguoti ir vykdyti jų prevenciją, informacija ir duomenimis turėtų būti dalijamasi su visais sektoriais, o bendradarbiavimas nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis turėtų būti sustiprintas, kad būtų galima įgyvendinti veiksmingą bendrą atsaką. 8-ąja AVP turėtų būti prisidedama prie visapusiško koncepcijos „Viena sveikata“ integravimo į visus politikos formavimo lygmenis; |
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 d konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(5d) anot Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES)1a 2020 m. ataskaitos dėl biologinės įvairovės ir pandemijų, pagrindinės pandemijų priežastys yra tie patys visuotiniai aplinkos pokyčiai, kurie lemia biologinės įvairovės nykimą ir klimato kaitą, įskaitant žemės naudojimo paskirties keitimą, žemės ūkio plėtrą ir intensyvėjimą bei kitus veiksnius. Klimato kaita taip pat prisidėjo prie ligų atsiradimo ir ateityje gali sukelti reikšmingą pandemijos riziką, tuo tarpu biologinės įvairovės nykimas taip pat susijęs su kraštovaizdžių pokyčiais ir kai kuriais atvejais gali lemti didesnę naujų ligų riziką. Ataskaitoje teigiama, kad neveikimo kaina gerokai nusveria pasaulinių pandemijų prevencijos strategijų, kuriomis siekiama sumažinti prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais bei žemės naudojimo paskirties keitimą, ir koncepcijos „Viena sveikata“ priežiūros gerinimu, įgyvendinimo sąnaudas; |
|
__________________ |
|
1a IPBES praktinis seminaras „Įvairovė ir pandemija“ – Santrauka, 2020 m. |
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 e konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(5e) manoma, kad ateinančiais metais aplinkos būklės blogėjimas ir neigiamas klimato kaitos poveikis dar labiau sustiprės, o labiausiai nukentės besivystančios šalys ir pažeidžiamos gyventojų grupės. Siekiant padėti didinti atsparumą ir remti trečiųjų šalių pastangas švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, taip pat apsaugoti biologinę įvairovę, teikiant Sąjungos ir valstybių narių finansinę paramą trečiosioms šalims turėtų būti skatinama įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją1a( toliau – Paryžiaus susitarimas), ir visuotinę JT biologinės įvairovės konvencijos sistemą po 2020 m. ir atitikti 8-osios AVP prioritetinius tikslus. Be to, Sąjunga ir valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad Paryžiaus susitarimas ir kiti tarptautiniai klimato ir aplinkos srities susitarimai būtų įgyvendinami taip, kad būtų atspindėti teisingumo ir bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principai, kaip nustatyta ir Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje; |
|
_______________ |
|
1a OL L 282, 2016 10 19, p. 4. |
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(6) Europos žaliuoju kursu yra grindžiamas ekonomikos gaivinimo planas „Next Generation EU“, kuriuo skatinamos investicijos į pagrindinius ekologiškus sektorius, būtinos atsparumui didinti, ekonomikai plėtoti ir darbo vietoms kurti teisingoje ir įtraukioje visuomenėje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kurią naudojant kartu su 2021–2027 m. Sąjungos biudžetu bus gaivinama nuo COVID-19 krizės nukentėjusi Sąjungos ekonomika, taip pat grindžiama komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytais prioritetiniais tikslais. Be to, pagal ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“ rengiamos visos iniciatyvos turėtų būti grindžiamos Europos žaliojo kurso priesaku nepakenkti; |
(6) Europos žaliuoju kursu yra grindžiamas ekonomikos gaivinimo planas „Next Generation EU“, kuriuo skatinamos investicijos į pagrindinius ekologiškus ir skaitmeninius sektorius, būtinos atsparumui didinti, ekonomikai plėtoti ir darbo vietoms kurti teisingoje ir įtraukioje visuomenėje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kurią naudojant kartu su 2021–2027 m. Sąjungos biudžetu bus gaivinama nuo COVID-19 krizės nukentėjusi Sąjungos ekonomika, taip pat grindžiama komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytais prioritetiniais tikslais. Be to, įgyvendinant visas iniciatyvas pagal ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“ turėtų būti laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 („Taksonomijos reglamentas“)1a. Ekonomikos atkūrimo planas suteikia svarbią galimybę paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ir aplinkos apsaugos; |
|
______________ |
|
1a2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13). |
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(7) aplinkosaugos veiksmų programos naudojamos ES aplinkos politikai rengti nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios. 7-osios AVP galiojimas baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., o jos 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad prireikus Komisija laiku pateiktų pasiūlymą dėl Aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos (8-oji AVP) ir taip būtų išvengta reguliavimo spragos tarp 7-osios ir 8-osios AVP. Komunikate dėl Europos žaliojo kurso numatyta priimti naują aplinkosaugos veiksmų programą; |
(7) aplinkosaugos veiksmų programos naudojamos ES aplinkos politikai rengti ir koordinuoti nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios. 7-osios AVP galiojimas baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., o jos 4 straipsnio 3 dalyje buvo reikalaujama, kad prireikus Komisija laiku pateiktų pasiūlymą dėl Aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos (8-oji AVP) ir taip būtų išvengta reguliavimo spragos tarp 7-osios ir 8-osios AVP. 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso paskelbta, kad į 8-ąją AVP būtų įtrauktas naujas stebėsenos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Sąjunga toliau sėkmingai įgyvendins savo aplinkosaugos tikslus. Komisija savo komunikate taip pat įsipareigojo pradėti taikyti rodiklių suvestinę, kad būtų galima stebėti visų Europos žaliojo kurso uždavinių įgyvendinimo pažangą; |
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(8) 8-ojoje AVP turėtų būti numatyta remti Europos žaliojo kurso aplinkos ir klimato politikos tikslus, atsižvelgiant į 7-ojoje AVP jau nustatytą ilgalaikį tikslą iki 2050 m. „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Ji turėtų padėti įgyvendinti Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus; |
(8) 8-ojoje AVP, kaip bendroje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje, turėtų būti numatyta remti ir skatinti Europos žaliojo kurso tikslus, atsižvelgiant į 7-ojoje AVP jau nustatytą ilgalaikį tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Ji taip pat turėtų būti visapusiškai suderinta su Jungtinių Tautų darbotvarke iki 2030 m. ir joje nustatytais darnaus vystymosi tikslais, kurie yra integruoti ir nedalomi, ir skatinti juos įgyvendinti bei vykdyti, taip pat turėtų būti suderinta su Paryžiaus susitarimo, JT Biologinės įvairovės konvencijos ir kitų atitinkamų tarptautinių susitarimų tikslais. |
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8a) 8-osios AVP prioritetiniais tikslais nustatoma Sąjungos politikos formavimo kryptis, remiantis Europos žaliojo kurso strategijų ir iniciatyvų įsipareigojimais, bet jais neapsiribojant; |
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8b) 8-oji AVP yra pagrindas, kuriuo remiantis siekiama Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. ir jos DVT nustatytų aplinkos ir klimato tikslų. Remiantis Stokholmo atsparumo centro parengtu modeliu, DVT aplinkos ir klimato srityse įgyvendinimas yra socialinių ir ekonominių DVT pagrindas, nes mūsų visuomenė ir ekonomika priklauso nuo sveikos biosferos, o darnus vystymasis gali vykti tik saugioje stabilios ir atsparios planetos aplinkoje. Norint, kad Sąjunga pirmautų pasaulyje pereinant prie darnesnio vystymosi, bus labai svarbu, kad Sąjunga įvykdytų DVT ir remtų trečiąsias šalis, kad joms irgi tai pavyktų; |
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(9) 8-oji AVP turėtų padėti paspartinti perėjimą prie regeneracinės ekonomikos, kuri mūsų planetai grąžina daugiau nei iš jos paima. Regeneracinio augimo modelis grindžiamas prielaida, kad mūsų visuomenių gerovė ir klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų; tai sukuria saugią aplinką, kurioje galime plėtoti ekonomiką. Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir gamtinių išteklių paklausai, ekonominė veikla turėtų būti plėtojama taip, kad nebūtų daroma žala, o, atvirkščiai, klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo tendencija būtų pakreipta priešinga linkme, būtų mažinama tarša ir išlaikomas bei didinamas gamtinis kapitalas, taip užtikrinant atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių gausą. Nuolatiniu inovacijų diegimu, prisitaikymu prie naujų iššūkių ir bendra kūryba grindžiama regeneracinė ekonomika stiprina atsparumą ir apsaugo dabarties bei ateities kartų gerovę; |
(9) 8-oji AVP turėtų padėti paspartinti perėjimą prie regeneracinio augimo modelio, kuris mūsų planetai grąžina daugiau nei iš jos paima tvarios gerovės ekonomikos kontekste sudarant sąlygas sisteminiams pokyčiams ir kuris grindžiamas prielaida, kad mūsų visuomenių gerovė ir klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų, ir kuris sukuria saugią aplinką, kurioje galime plėtoti ekonomiką pagal planetos išgales. Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir gamtinių išteklių paklausai, ekonominė veikla turėtų būti plėtojama tvariai, kad nebūtų daroma žala, o, atvirkščiai, klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo tendencija būtų pakreipta priešinga linkme, būtų saugomos ir atkuriamos ekosistemos ir biologinė įvairovė, kartu sustabdant jų nykimą ir pakreipiant jį priešinga linkme, užkertamas kelias aplinkos būklės blogėjimui, nuo neigiamo aplinkos poveikio būtų apsaugota sveikata ir gerovė, užkertamas kelias taršai ir ji mažinama, išlaikomi bei didinami gamtiniai ištekliai ir biologinė įvairovė, taip užtikrinant atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių gausą. Nuolatiniais moksliniais tyrimais ir nuolatiniu inovacijų diegimu, gamybos ir vartojimo modelių pakeitimu bei prisitaikymu prie naujų iššūkių ir bendra kūryba regeneracinė ir tvari gerovės ekonomika stiprina atsparumą, gerina gamtos būklę ir apsaugo dabarties bei ateities kartų gerovę ir jų teisę į sveiką aplinką; |
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9a) EBPO nuomone, akivaizdu, kad vertinant ekonominės veiklos rezultatus ir visuomenės pažangą būtų atsižvelgiama ne vien tik į BVP augimą, nes vadovavimasis BVP kaip vieninteliu rodikliu nesuteikia politikos formuotojams pakankamai tikslios informacijos apie tai, kaip ekonomika veikia piliečių labui, ar apie ilgalaikį augimo poveikį tvarumui1a. Siekiant, kad Sąjunga parengtų labiau holistinį požiūrį į ekonominės politikos formavimą, atitinkantį DVT, Paryžiaus susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją, 8-ojoje AVP nustatytas reikalavimas parengti išsamų rodiklių, susijusių ne vien tik su BVP, rinkinį, kaip buvo raginama 7-ojoje AVP, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant tvarios gerovės ekonomikos ir vadovauti bei remtis formuojant politiką ateityje; |
|
__________________ |
|
1a 2019 m. rugsėjo 18 d. SDD darbinis dokumentas Nr. 102 „Gerovės ekonomika. Žmonių gerovės ir ekonomikos augimo galimybių kūrimas“. |
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9b) veiksmingos pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. įgyvendinimas priklausys nuo biologinei įvairovei kenkiančių finansavimo srautų mažinimo, tačiau, remiantis EBPO ataskaita, vyriausybių išlaidos, kurios gali būti žalingos biologinei įvairovei, kasmet penkis-šešis kartus didesnės nei metinės visuotinės išlaidos biologinei įvairovei1a. Aičio biologinės įvairovės tiksluose nustatytas įpareigojimas ne vėliau kaip iki 2020 m. panaikinti biologinei įvairovei žalingas subsidijas, jų palaipsniui atsisakyti arba jas pertvarkyti ir nedelsiant laipsniškai atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu taip pat buvo įpareigojimas, prisiimtas pagal 7-ąją AVP. Kad Sąjunga pasiektų 8-osios AVP prioritetinius tikslus, įskaitant poveikio klimatui neutralizavimą ne vėliau kaip iki 2050 m., reikės palaipsniui atsisakyti visų aplinkai kenksmingų subsidijų, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui. Turėtų būti įtrauktos visos tiesioginės ir netiesioginės subsidijos, įskaitant subsidijas atleidimo nuo mokesčių forma. Taip pat reikėtų sukurti mechanizmą, pagal kurį valstybės narės galėtų teikti ataskaitas apie laipsnišką kitų nei subsidijos iškastiniam kurui aplinkai kenksmingų subsidijų nutraukimą. Laipsniškai nutraukiant visas aplinkai žalingas subsidijas turėtų būti laikomasi teisingos pertvarkos principo ir kartu turėtų būti imamasi veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią bet kokiam neigiamam socialiniam ir ekonominiam poveikiui Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis arba jį sušvelninti, kartu užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; |
|
__________________ |
|
1a EBPO 2020 m. balandžio mėn. Galutinė ataskaita „A Comprehensive Overview of Global Biodiversity Finance“. |
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9c) vienas iš 2019–2023 m. Europos aplinkos sąskaitų strategijos prioritetų – išplėsti į Europos aplinkos sąskaitas įtrauktų sričių sąrašą, o viena iš rengiamų sričių būtų „subsidijos arba paramos priemonės, kurios gali būti žalingos aplinkai“. Rengdama parengiamuosius veiksmus, Komisija pateiks suinteresuotosioms šalims priemonių rinkinį, kuris padės joms nustatyti aplinkai kenksmingas subsidijas ir tada pateikti įrodymais pagrįstą jų reformos arba panaikinimo pagrindimą, nustatant jų laipsniško nutraukimo socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai; |
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 d konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(9d) jūrų ir pakrančių ekosistemos, kaip antai mangrovės, koralų rifai, druskingos žempelkės ir jūrų žolių sąžalynai, yra nualinami ir juos neigiamai veikia tokie procesai kaip eutrofikacija ir rūgštėjimas, tai daro poveikį jų palaikomai biologinei įvairovei, ekosisteminėms paslaugoms ir jų teikiamoms funkcijoms, taip pat jų pajėgumui veikti kaip anglies absorbentai. Reikia imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti ir atkurti šias jūrų ir pakrančių ekosistemas, įskaitant vandenyno dugną, o vandenyno kaip visuotinės bendrosios gėrybės pripažinimas galėtų padėti didinti informuotumą, gerinti žinias apie vandenynus ir skatinti imtis veiksmų ir priimti veiksmingas priemones visais visuomenės lygmenimis ir visiems visuomenės veikėjams; |
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(10) 8-ojoje AVP turėtų būti nustatyti teminiai prioritetiniai tikslai šiose srityse: poveikio klimatui neutralumas, prisitaikymas prie klimato kaitos, biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas, žiedinė ekonomika, nulinės taršos tikslas ir su gamyba ir vartojimu susijusio neigiamo poveikio aplinkai mažinimas. Be to, turėtų būti nurodytos reikiamos sąlygos, kurias sudarius visi susiję subjektai galėtų pasiekti ilgalaikius ir teminius prioritetinius tikslus; |
(10) 8-ojoje AVP turėtų būti nustatyti teminiai prioritetiniai tikslai šiose srityse: klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, žemės ir jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas, netoksinė žiedinė ekonomika, nulinės taršos aplinka ir su gamyba ir vartojimu susijusio neigiamo poveikio aplinkai mažinimas visuose ekonomikos sektoriuose. Šie teminiai prioritetiniai tikslai, susiję tiek su žalos aplinkai veiksniais, tiek su jos poveikiu, yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl jiems įgyvendinti būtinas sisteminis požiūris. Be to, 8-oje AVP turėtų būti nurodytos reikiamos sąlygos, kurias sudarius visi susiję subjektai galėtų suderintai pasiekti ilgalaikius ir teminius prioritetinius tikslus, taip pat koordinuoti veiksmus, būtinus šioms sąlygoms įvykdyti; |
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10a) sąvoka „ekosisteminis metodas“ yra įtvirtinta JT biologinės įvairovės konvencijoje kaip integruoto žemės, vandens ir gyvųjų išteklių valdymo strategija, kuria teisingai skatinamas šių išteklių išsaugojimas ir tvarus naudojimas, siekiant padėti pasiekti pusiausvyrą tarp biologinės įvairovės išsaugojimo, tvaraus naudojimo ir dalijimosi nauda – trijų Konvencijos tikslų; |
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10b) EAA nuomone, gamtos procesais pagrįsti prisitaikymo prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo sprendimai – tai veiksmai, kurie vykdomi kartu su gamtos procesais ir juos sustiprina siekiant atkurti ir apsaugoti ekosistemas ir padėti visuomenei prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir sulėtinti tolesnį atšilimą, kartu užtikrinant daugybę papildomos naudos1a. Nors gamtos procesais pagrįsti sprendimai gali duoti ekonominės naudos, reikėtų pripažinti, kad ši nauda gali būti pasiekta tik per ilgesnį laikotarpį. Gamtos procesais pagrįsti sprendimai turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, kad būtų užtikrinta, jog jų įgyvendinimas derėtų su 8-osios AVP prioritetiniais tikslais ir netrukdytų jiems siekti. Be to, tais atvejais, kai gamtos procesais pagrįsti sprendimai finansuojami biologinės įvairovės kompensavimo mechanizmais, šie mechanizmai turėtų griežtai atitikti klimato kaitos švelninimo hierarchiją, užtikrinant, kad, inter alia, kompensacijas būtų galima naudoti tik kaip kraštutinę priemonę; |
|
__________________ |
|
1a EAA ataskaita Nr. 1/2021 „Nature-based solutions in Europe: Policy, knowledge and practice for climate change adaptation and disaster risk reduction“. |
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(11) kadangi aplinkos politika yra labai decentralizuota, 8-osios AVP prioritetiniams tikslams pasiekti skirti veiksmai turėtų būti vykdomi įvairiais valdymo lygmenimis, t. y. Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, laikantis bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio į daugiapakopį valdymą. Politiką formuoti ir įgyvendinti reikėtų labiau integruotai, kad būtų kuo labiau padidinta ekonominių, aplinkos ir socialinių tikslų sinergija, ypatingą dėmesį skiriant galimiems kompromisams ir pažeidžiamų grupių poreikiams. Be to, siekiant užtikrinti 8-osios AVP sėkmę ir pasiekti jos prioritetinius tikslus, svarbu skaidriai bendradarbiauti su nevyriausybiniais subjektais; |
(11) kadangi aplinkos politika yra labai decentralizuota, 8-osios AVP prioritetiniams tikslams pasiekti skirti veiksmai turėtų būti vykdomi įvairiais valdymo lygmenimis, t. y. Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, laikantis bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio į daugiapakopį valdymą. Veiksminga stebėsena, įgyvendinimas, vykdymo užtikrinimas ir atskaitomybė yra labai svarbūs, o siekiant užtikrinti politikos krypčių darną būtinas veiksmingas valdymas. Politiką formuoti ir įgyvendinti reikėtų labiau integruotai, kad būtų kuo labiau padidinta aplinkos, socialinių ir ekonominių tikslų sinergija, sistemingai vertinant galimus kompromisus tarp jų ir sistemingai vertinant pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių poreikius. Šis integruotas požiūris turėtų atitikti konkrečius visų regionų, įskaitant miesto ir kaimo bei atokiausius regionus, poreikius. Be to, teisė gauti informaciją apie aplinką, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus aplinkos klausimais ir teisė kreiptis į teismą pagal Orhuso konvenciją, taip pat skaidrus bendradarbiavimas su valdžios institucijomis ir tarp jų visais sprendimų priėmimo lygmenimis, nevyriausybiniai subjektai ir plačioji visuomenė yra svarbūs siekiant užtikrinti 8-osios AVP sėkmę ir pasiekti jos prioritetinius tikslus; |
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(11a) atliekant poveikio vertinimus pagal 8-ąją AVP reikėtų atsižvelgti į visą tiesioginį ir ilgalaikį poveikį aplinkai ir klimatui, įskaitant jo kaupiamąjį poveikį, taip pat į veiksmų ir neveikimo sąnaudas, o šiuo tikslu reikės parengti priemones. Tie poveikio vertinimai turėtų būti grindžiami plataus masto skaidriomis konsultacijomis ir per aštuonias savaites nuo viešų konsultacijų pabaigos Komisija turėtų sistemingai teikti išsamius atsiliepimus apie konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis atsakymus, atskirdama įvairių tipų suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus. Be to, poveikio vertinimas turėtų būti paskelbtas iš karto po jo užbaigimo, kad suinteresuotieji subjektai galėtų jį patikrinti, atsižvelgiant į 2018 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-57/16 P1a, jis turėtų būti pakankamai išsamus ir apimti visą informaciją, naudojamą jų išvadoms pagrįsti, įskaitant socialinį ir ekonominį poveikį; |
|
__________________ |
|
1a 2018 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje ClientEarth prieš Komisiją, C-57/16 P, ECLI:ES:C:2018:660. |
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(11b) veiksmai, kuriais siekiama Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų, turi būti vykdomi kartu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir turi būti su juo suderinami; |
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
11 c konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(11c) Jungtinių Tautų aplinkos programa ir EBPO pasaulinis aplinkos forumas pabrėžė, kad aplinkos pokyčiai daro konkretų poveikį pagal lytį. Pagal lytį diferencijuoti vaidmenys taip pat nulemia skirtingą moterų ir vyrų pažeidžiamumą klimato kaitos padarinių atžvilgiu, o klimato kaitos poveikis dar labiau sustiprina lyčių nelygybę. Todėl siekiant prisidėti užtikrinant, kad lyčių nelygybė nebūtų amžina problema, į veiksmus ir tikslus, susijusius su 8-osios AVP prioritetinių tikslų pasiekimu, reikia žvelgti iš lyčių perspektyvos, be kita ko, atliekant planuojamų veiksmų poveikio lytims vertinimą ir daug dėmesio skiriant lyčių aspekto integravimui ir veiksmams, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą. 8-ojoje AVP pripažįstama, kad lyčių lygybė taip pat yra išankstinė darnaus vystymosi sąlyga, taip pat norint pasiekti geriausių rezultatų reaguojant į klimato bei aplinkos iššūkius; |
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(12) tvirtesnis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, geras pasaulinis aplinkos valdymas ir Sąjungos vidaus bei išorės politikos sinergija yra labai svarbūs siekiant Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų; |
(12) tvirtesnis bendradarbiavimas ir žalioji diplomatija su trečiosiomis šalimis, įskaitant besivystančias šalis, ir gero pasaulinio aplinkos valdymo rėmimas, be kita ko, skatinant teisę gauti informaciją, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, yra labai svarbūs siekiant DVT ir taip pat Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų. Taip pat labai svarbu užtikrinti Sąjungos vidaus bei išorės politikos sinergiją ir suderinamumą visose srityse, įskaitant prekybos politiką ir susitarimus, taip pat būtina užtikrinti politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui; |
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
13 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(13) Europos Komisija turėtų vertinti Sąjungos ir valstybių narių pažangą siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų, atsižvelgdama į pertvarką, kuria siekiama didesnio tvarumo, gerovės ir atsparumo. Tai atitinka Tarybos27 ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto28 raginimus ekonominės veiklos rezultatus ir visuomenės pažangą vertinti atsižvelgiant ne tik į BVP, o siekti, kad politikos kelrodis būtų gerovė (tam pritaria ir EBPO29); |
(13) Europos Komisija turėtų vertinti Sąjungos ir valstybių narių pažangą siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų, atsižvelgdama į teisingą ir įtraukią pertvarką, kuria siekiama didesnio tvarumo, gerovės ir atsparumo pagal planetos išgales. Tai atitinka Tarybos27 ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto28 raginimus ekonominės veiklos rezultatus ir visuomenės pažangą vertinti atsižvelgiant ne tik į BVP, o siekti, kad politikos kelrodis būtų gerovė (tam pritaria ir EBPO29); |
__________________ |
__________________ |
27 Žr., pvz., https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10414-2019-INIT/lt/pdf |
27 Žr., pvz., https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10414-2019-INIT/lt/pdf |
28 https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/reflection-paper-towards-sustainable-europe-2030. |
28 https://www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/reflection-paper-towards-sustainable-europe-2030. |
29 Žr., pvz., EBPO gerovės sistemą (angl. OECD Well-being Framework), EBPO integracinio augimo politikos veiksmų sistemą (angl. OECD Framework for Policy Action on Inclusive Growth), Geresnio gyvenimo iniciatyvą (angl. Better Life Initiative) ir Naujų metodų sprendžiant ekonomines problemas iniciatyvą (angl. New Approaches to Economic Challenges Initiative). |
29 Žr., pvz., EBPO gerovės sistemą (angl. OECD Well-being Framework), EBPO integracinio augimo politikos veiksmų sistemą (angl. OECD Framework for Policy Action on Inclusive Growth), Geresnio gyvenimo iniciatyvą (angl. Better Life Initiative) ir Naujų metodų sprendžiant ekonomines problemas iniciatyvą (angl. New Approaches to Economic Challenges Initiative). |
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
14 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(14) pažanga, padaryta siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu. Tas vertinimas turėtų derėti su stebėsenos arba valdymo priemonėmis, apimančiomis konkretesnius aplinkos ir klimato politikos aspektus (pavyzdžiui, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1999/201830), aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra arba stebėsenos priemonėmis, susijusiomis su žiedine ekonomika, nuline tarša, biologine įvairove, oru, vandeniu, dirvožemiu, atliekomis, arba bet kokia kita aplinkos politika, ir neturėtų daryti jiems poveikio. Kartu su kitomis priemonėmis, kurios naudojamos rengiant Europos semestro programą, Eurostato darnaus vystymosi tikslų stebėsenos ataskaitą ir Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitą31, jis būtų nuoseklaus tarpusavyje susijusių stebėsenos ir valdymo priemonių rinkinio dalis; |
(14) pažangos, padarytos siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų, vertinimas turėtų atspindėti naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu, ir turėtų būti grindžiamas patikima, skaidria ir išsamia atotrūkio nuo tikslo metodika. Tas vertinimas turėtų derėti su stebėsenos arba valdymo priemonėmis, apimančiomis konkretesnius aplinkos ir klimato politikos aspektus (pavyzdžiui, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1999/201830), aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra arba stebėsenos priemonėmis, susijusiomis su netoksine žiedine ekonomika, nuline tarša, biologine įvairove, oru, vandeniu, dirvožemiu, atliekomis, arba bet kokia kita aplinkos ir pramonės politika, ir neturėtų daryti jiems poveikio. Kartu su priemonėmis, kurios naudojamos rengiant Europos semestro programą, Eurostato darnaus vystymosi tikslų stebėsenos ataskaitą ir Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitą31, 8-osios AVP prioritetinių tikslų įgyvendinimo pažangos vertinimas turėtų būti didesnio, nuoseklaus ir tarpusavyje susijusių stebėsenos ir valdymo priemonių rinkinio, apimančio ne tik aplinkos, bet ir socialinius bei ekonominius veiksnius, dalis; |
__________________ |
__________________ |
30 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77. |
30 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77. |
31 COM/2020/493 final. |
31 COM/2020/493 final. |
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(14a) atsižvelgiant į 8-osios AVP prioritetinius tikslus, visų pirma jos ilgalaikį prioritetinį tikslą, svarbu toliau plėtoti mokslinių žinių apie planetos išgales ir aplinkosauginį pėdsaką bazę, be kita ko, kiek tai susiję su atitinkamais rodiklių rinkiniais; |
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
15 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) Komisija, EAA ir kitos atitinkamos agentūros turėtų turėti prieigą prie valstybių narių pateiktų duomenų ir rodiklių ir juos pakartotinai naudoti, laikydamosi taikytinų Sąjungos teisės aktų. Be to, turėtų būti naudojami kiti duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, palydovų duomenys ir apdorota informacija, gauta taikant Europos Žemės stebėsenos programą („Copernicus“), Europos miškų gaisrų informacinę sistemą ir Europos perspėjimo apie potvynius sistemą, arba duomenų platformų (pavyzdžiui, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo arba Cheminių medžiagų stebėsenos informacinės platformos) duomenys. Taikant šiuolaikines skaitmenines priemones ir dirbtinį intelektą galima veiksmingai valdyti ir analizuoti duomenis – taip sumažinama administracinė našta ir kartu didinamas savalaikiškumas ir kokybė; |
(15) siekiant stebėti 8-osiuos AVP prioritetinių tikslų įgyvendinimo pažangą reikalingi patikimi ir prasmingi duomenys bei rodikliai. Komisija, EAA ir kitos atitinkamos agentūros turėtų turėti prieigą prie valstybių narių pateiktų duomenų ir rodiklių, juos pakartotinai naudoti ir jais remtis, laikydamosi taikytinų Sąjungos teisės aktų. Be to, turėtų būti naudojami kiti duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, palydovų duomenys ir apdorota informacija, gauta taikant Europos Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programą („Copernicus“), Europos miškų gaisrų informacinę sistemą, Europos biologinės įvairovės informacinę sistemą, Žemės sklypų identifikavimo sistemą ir Europos perspėjimo apie potvynius sistemą, arba duomenų platformų (pavyzdžiui, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo arba Cheminių medžiagų stebėsenos informacinės platformos) duomenys. Taikant šiuolaikines skaitmenines priemones ir dirbtinį intelektą galima veiksmingai valdyti ir analizuoti duomenis – taip sumažinama administracinė našta ir kartu didinamas savalaikiškumas ir kokybė; |
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
17 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(17) kad būtų pasiekti 8-osios AVP prioritetiniai tikslai, EAA ir ECHA turėtų turėti pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad būtų sukurta patikima, prieinama ir skaidri žinių ir įrodymų bazė, padedanti įgyvendinti strateginius Europos žaliojo kurso prioritetus ir vertinti pagal programą padarytą pažangą; |
(17) kad būtų pasiekti 8-osios AVP prioritetiniai tikslai, EAA ir ECHA turėtų turėti pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad būtų sukurta patikima, prieinama ir skaidri žinių ir įrodymų bazė, padedanti įgyvendinti strateginius Europos žaliojo kurso prioritetus ir vertinti pagal programą padarytą pažangą. Prireikus taip pat turėtų dalyvauti kitos įstaigos ir agentūros bei prisidėti prie šių strateginių prioritetų įgyvendinimo ir pažangos vertinimo pagal 8-ąją AVP; |
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(17a) siekdama įvertinti 8-osios AVP įgyvendinimo pažangą ir informuoti apie būsimos Komisijos prioritetus, Komisija iki 2024 m. kovo 31 d. turėtų atlikti 8-osios AVP laikotarpio vidurio vertinimą. Po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų naujoji Komisija, atsižvelgdama į laikotarpio vidurio vertinime nustatytą pažangą, turėtų per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų parengti ataskaitą, kurioje būtų išdėstyti aplinkos ir klimato srities prioritetai, dėl kurių ji planuoja imtis veiksmų savo kadencijos laikotarpiu, ir kaip šiais veiksmais bus užtikrinamas visiškas 8-osios AVP prioritetinių tikslų įvykdymas; |
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
18 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(18) siekiant atsižvelgti į kintančius politikos tikslus ir padarytą pažangą, Komisija turėtų įvertinti 8-ąją AVP 2029 m.; |
(18) siekiant atsižvelgti į kintančius politikos tikslus ir padarytą pažangą, Komisija turėtų įvertinti 8-ąją AVP 2029 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje išdėstomos to vertinimo išvados, ir, jei Komisija mano, kad tai tikslinga, prideda prie jos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kitos aplinkosaugos veiksmų programos. Toks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti pateikiamas laiku, siekiant išvengti atotrūkio tarp 8-osios ir 9-osios AVP; |
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(18a) pagal SESV 191 straipsnį Sąjungos aplinkos politika turi būti siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę ir ji turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlyginti turėtų teršėjas; |
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 1 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Šiuo sprendimu nustatoma laikotarpiui iki 2030 m. gruodžio 31 d. skirta aplinkos srities bendroji veiksmų programa (toliau – 8-oji AVP). Jame nustatomi tos programos prioritetiniai tikslai, tiems tikslams pasiekti būtinos sąlygos ir tų prioritetinių tikslų vykdymo srityje padarytos Sąjungos ir jos valstybių narių pažangos vertinimo sistema. |
1. Šiuo sprendimu nustatoma laikotarpiui iki 2030 m. gruodžio 31 d. skirta aplinkos srities bendroji veiksmų programa (toliau – 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa arba 8-oji AVP). Jame apibrėžiami tos programos prioritetiniai tikslai, tiems tikslams pasiekti būtinos sąlygos ir toms būtinoms sąlygoms sukurti reikalingi veiksmai. Jame numatyta stebėsenos sistema, skirta tų prioritetinių tikslų vykdymo srityje padarytai Sąjungos ir jos valstybių narių pažangai vertinti. Juo taip pat sukuriamas valdymo mechanizmas, skirtas užtikrinti, kad būtų visiškai pasiekti prioritetiniai tikslai. |
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 2 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. 8-ąja AVP siekiama paspartinti teisingą ir įtraukų perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo, švarios žiedinės ekonomikos ir remiami Europos žaliojo kurso ir jo iniciatyvų aplinkos ir klimato tikslai. |
2. 8-ąja AVP siekiama paspartinti teisingą, sąžiningą ir įtraukų perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui, tvarios, netoksiškos, efektyvaus išteklių naudojimo, atsinaujinančiąja energija grindžiamos ir atsparios žiedinės ekonomikos, taip pat apsaugoti, atkurti ir gerinti aplinkos, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, kokybę, taip pat apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemas. Ja remiamas ir skatinamas Europos žaliojo kurso ir jo iniciatyvų tikslų įvykdymas. |
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 3 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. 8-oji AVP yra pagrindas, kuriuo remiantis siekiama Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų aplinkos ir klimato tikslų, taip pat joje nustatytų darnaus vystymosi tikslų, o 8-osios AVP stebėsenos sistema, kaip aplinkos ir klimato srities indėlis, papildo ES pastangas, susijusias su didesnio tvarumo, be kita ko, poveikio klimatui neutralumo, efektyvaus išteklių naudojimo, gerovės ir atsparumo srityse padarytos pažangos vertinimu. |
3. 8-oji AVP yra pagrindas, kuriuo remiantis siekiama Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų aplinkos ir klimato tikslų, joje nustatytų darnaus vystymosi tikslų, taip pat atitinkamais daugiašaliais susitarimais dėl aplinkos ir klimato siekiamų tikslų, o jos stebėsenos sistema prisidedama prie Sąjungos pastangų vertinant tvarumo, gerovės ir atsparumo srityse padarytą pažangą. |
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 1 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. 8-osios AVP ilgalaikis prioritetinis 2050 m. tikslas – užtikrinti, kad piliečiai gerai gyventų pagal mūsų planetos išgales regeneracinėje ekonomikoje, kurioje niekas neiššvaistoma, neišmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas yra atsietas nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Sveika aplinka yra piliečių gerovės pagrindas, joje biologinė įvairovė klesti, o gamtinis kapitalas yra saugomas, atkuriamas ir vertinamas taip, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai ir kitai su aplinka susijusiai rizikai. Sąjunga nustato veiklos, kuria siekiama užtikrinti dabarties ir ateities kartų gerovę, vykdymo visame pasaulyje tempą. |
1. 8-ojoje AVP turi būti nustatytas ilgalaikis prioritetinis tikslas – kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti, kad žmonės gerai gyventų pagal mūsų planetos išgales tvarioje gerovės ekonomikoje, kurioje niekas neiššvaistoma, augimas regeneracinis, pasiektas neutralus poveikis klimatui ir iki minimumo sumažinta nelygybė. Sveika aplinka yra visų žmonių gerovės ir sveikatos pagrindas, joje klesti biologinė įvairovė ir ekosistemos, o gamta yra saugoma ir atkuriama taip, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai, gaivalinėms nelaimėms ir kitai rizikai aplinkai. Sąjunga nustato veiklos, kuria siekiama užtikrinti dabarties ir ateities kartų gerovę, vykdymo visame pasaulyje tempą, atsižvelgdama į kartų tarpusavio atsakomybę. |
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. 8-ojoje AVP nustatyti šie šeši teminiai prioritetiniai tikslai: |
2. 8-ojoje AVP turi būti nustatyti šie šeši tarpusavyje susiję teminiai prioritetiniai tikslai, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip iki 2030 m.: |
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies a punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) negrįžtamai ir laipsniškai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti šalinimą gamtiniais ir kitais absorbentais Sąjungoje, kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas ir iki 2050 m. neutralizuotas poveikis klimatui, kaip nustatyta Reglamente (ES).../...32; |
a) sparčiai ir nuspėjamai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu didinti šalinimą gamtiniais absorbentais Sąjungoje, kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, kaip nustatyta Reglamente (ES)2021/...32, laikantis klimato ir aplinkos apsaugos tikslų, kartu užtikrinant teisingą pertvarką, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; |
__________________ |
__________________ |
32 COM/2020/80 final. |
32 COM/2020/80 final. |
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies b punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) užtikrinti nuolatinę prisitaikomumo gerinimo, atsparumo didinimo ir pažeidžiamumo dėl klimato kaitos mažinimo pažangą; |
b) užtikrinti nuolatinę pažangą stiprinant ir integruojant prisitaikymo pajėgumus, be kita ko, remiantis ekosistemomis grindžiamu požiūriu, didinant atsparumą ir prisitaikymą bei mažinant aplinkos ir visuomenės, taip pat visų ekonomikos sektorių pažeidžiamumą klimato kaitos atžvilgiu, kartu gerinant gaivalinių nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms; |
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies c punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) progresyviai diegti regeneracinį augimo modelį, pagal kurį mūsų planetai grąžinama daugiau nei iš jos paimama, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo, taip pat paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; |
c) progresyviai judėti link tvarios gerovės ekonomikos, kurioje mūsų planetai grąžinama daugiau nei iš jos paimama, ir užtikrinti perėjimą prie netoksiškos žiedinės ekonomikos, kurioje augimas būtų atkuriamasis, o ištekliai būtų naudojami efektyviai, laikantis atliekų hierarchijos; |
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies d punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
d) siekti nulinės taršos tikslo, kad aplinkoje, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, neliktų toksiškų medžiagų, ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio; |
d) siekti nulinės taršos, kad būtų sukurta aplinka be toksinių medžiagų, įskaitant orą, vandenį, dirvožemį, taip pat atsižvelgiant į šviesos ir triukšmo taršą, ir apsaugoti žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio, be kita ko, taikant ir propaguojant koncepciją „Viena sveikata“; |
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies e punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) saugoti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, gerinti gamtinio kapitalo, visų pirma oro, vandens, dirvožemio ir miškų, gėlo vandens, šlapynių ir jūrų ekosistemų, būklę; |
e) saugoti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, be kita ko, stabdant jos nykimą ir pakeičiant šį procesą saugomose teritorijose ir už jos ribų bei gerinant aplinkos, visų pirma oro, vandens ir dirvožemio būklę, taip pat sprendžiant jūrų ir sausumos ekosistemų būklės blogėjimo problemą, visų pirma įgyvendinant 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytus tikslus; |
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies f punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
f) didinti aplinkos tvarumą ir mažinti pagrindinius aplinkai ir klimatui daromo neigiamo poveikio veiksnius, susijusius su gamyba ir vartojimu, visų pirma energetikos, pramonės plėtros, pastatų ir infrastruktūros, judumo ir maisto sistemos srityse. |
f) užtikrinti aplinkos tvarumą ir gerokai sumažinti pagrindinius aplinkai ir klimatui daromo neigiamo poveikio veiksnius, susijusius su Sąjungos gamybos ir vartojimo pėdsaku, įskaitant Sąjungos skatinamą pasaulinį miškų naikinimą, visų pirma energetikos, pramonės plėtros, pastatų ir infrastruktūros, judumo, turizmo, tarptautinės prekybos ir maisto grandinių, įskaitant žemės ūkį, žuvininkystę ir akvakultūrą, srityse, įtraukiant sąnaudas, patiriamas dėl išorės klimato ir aplinkos veiksnių poveikio; |
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. 2 dalyje nustatyti teminiai prioritetiniai tikslai turi būti suprantami kaip apimantys Europos žaliojo kurso strategijose ir iniciatyvose nustatytus uždavinius, tikslus ir veiksmus bei Sąjungos teisės aktuose nustatytus tikslus, kurie padeda siekti šių tikslų. Į šiuos uždavinius, tikslus ir veiksmus turi būti atsižvelgta kuriant stebėsenos sistemą, skirtą pažangai siekiant prioritetinių 8-osios AVP tikslų įvertinti. |
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio antraštinė dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Reikiamos sąlygos šios programos prioritetiniams tikslams pasiekti |
Reikiamos sąlygos šios programos prioritetiniams tikslams pasiekti ir būtini veiksmai šioms reikiamoms sąlygoms įgyvendinti |
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies a punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktų įgyvendinimą, siekti aukščiausio lygio aplinkosauginio veiksmingumo Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, suteikiant tinkamus administracinius ir atitikties užtikrinimo pajėgumus, kaip nustatyta reguliarios aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, taip pat aktyviau kovoti su nusikaltimais aplinkai, |
a) užtikrinti veiksmingą, greitą ir visapusišką Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktų įgyvendinimą, siekti aukščiausio lygio aplinkosauginio veiksmingumo Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, suteikiant papildomus pakankamus administracinius ir atitikties užtikrinimo pajėgumus, kaip nustatyta reguliarios aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, |
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
aa) gerinti gaires ir rekomendacijas ir užtikrinti efektyvias, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, įskaitant baudas, siekiant sumažinti aplinkos teisės, be kita ko susijusios su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, nusikaltimais, susijusiais su atliekomis, ir neteisėta medienos ruoša, nesilaikymo riziką, taip pat imtis aktyvesnių veiksmų atsakomybės už aplinką srityje, aktyviau reaguoti į reikalavimų nesilaikymą ir stiprinti teisėsaugos, baudžiamojo persekiojimo ir teisminį bendradarbiavimą kovojant su nusikaltimais aplinkai, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, pvz., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/99/EB1a, taip pat nuostatose, patenkančiose į Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją taikymo sritį; |
|
__________________ |
|
1a 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2008/99/EB dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (OL L 328, 2008 12 6, p. 28). |
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies a b punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ab) teikti pirmenybę Sąjungos aplinkos teisės vykdymo užtikrinimui tais atvejais, kai trūksta įgyvendinimo, nedelsiant ir sistemingai imantis tolesnių veiksmų po pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, be kita ko, užtikrinant, kad šiuo tikslu Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis būtų skiriama pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių; |
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 1 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
— 2 straipsnyje nustatytus prioritetinius tikslus integruoti į visas atitinkamas strategijas, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, programas, investicijas ir projektus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad jie ir jų įgyvendinimas nepakenktų nė vienam iš 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų; |
— 2 straipsnyje nustatytus prioritetinius tikslus ir darnaus vystymosi tikslus (DVT) integruoti į visas atitinkamas strategijas, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, programas, investicijas ir projektus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir į susijusius Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus, siekiant užtikrinti, kad visos strategijos, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvos, programos, investicijos ir projektai ir jų įgyvendinimas, kai tinkama, prisidėtų prie 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų prioritetinių tikslų įgyvendinimo ir nedarytų žalos, be kita ko, laikantis Taksonomijos reglamento 17 straipsnio nuostatų; |
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 3 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
— ypatingą dėmesį skirti ekonominių, aplinkos ir socialinių tikslų sinergijai ir galimiems kompromisams, siekiant užtikrinti, kad piliečių poreikiai, susiję su mityba, būstu ir judumu, būtų tenkinami darniai, nepaliekant nė vieno nuošalyje; |
— sistemingai ir visapusiškai įvertinti visų iniciatyvų aplinkos, socialinių ir ekonominių tikslų sinergiją ir galimus kompromisus, siekiant užtikrinti, kad būtų užtikrinta gerovė, ir kad būtų tvariai užtikrinama žmonių teisė į sveiką aplinką ir įperkamą aukštos kokybės ir prieinamą vandenį, maistą, būstą, energiją, sveikatos priežiūrą ir mobilumą ir su jais susiję poreikiai, nepaliekant nė vieno nuošalyje; |
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 3 a įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ geresnio reglamentavimo gairėse ir priemonių rinkinyje taikyti principą „visų pirma galvokime apie tvarumą“, be kita ko, integruojant ir įgyvendinant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip nurodyta Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje; |
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 3 b įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ užtikrinti, kad Sąjungos priemonės ir politika, įskaitant sektorių teisės aktus, Sąjungos išorės veiksmus ir Sąjungos biudžetą, taip pat Komisijai valstybių narių pateikiami nacionaliniai ar regioniniai planai, susiję su Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu derėtų su 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais prioritetiniais tikslais; |
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 4 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
— reguliariai vertinti esamą politiką ir rengti naujų iniciatyvų poveikio vertinimus, kurie grindžiami plataus masto konsultacijomis, laikantis atskaitingų, įtraukių, informacija pagrįstų ir lengvai įgyvendinamų procedūrų, ir kuriuos atliekant tinkamai atsižvelgiama į numatomą poveikį aplinkai ir klimatui; |
— reguliariai vertinti esamą politiką ir rengti išsamius naujų iniciatyvų poveikio vertinimus, kurie grindžiami plataus masto ir skaidriomis konsultacijomis, laikantis atskaitingų, įtraukių, informacija pagrįstų ir lengvai įgyvendinamų procedūrų, ir kuriuos atliekant atsižvelgiamą į visą dabartinio ir ilgalaikio poveikio aplinkai ir klimatui, įskaitant jo kaupiamąsias pasekmes, spektrą, ir į veikimo ir neveikimo sąnaudas; |
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies c punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) veiksmingai integruoti aplinkos ir klimato tvarumo aspektą į Europos ekonomikos valdymo semestrą, be kita ko, į nacionalines reformų programas ir nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; |
c) veiksmingai integruoti DVT ir klimato, aplinkos, įskaitant biologinę įvairovę, ir socialinius tikslus į Europos ekonomikos valdymo semestrą, nedarant poveikio jo pirminiam tikslui, be kita ko, į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, nacionalines reformų programas ir nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, siekiant valstybėms narėms suteikti analizių ir papildomų rodiklių; |
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) sukurti visa apimančią Sąjungos sistemą, pagal kurią būtų vertinama ir daroma pažanga siekiant tvarios gerovės ekonomikos, kuri atitiktų DVT, Paryžiaus susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją, nedarant poveikio Europos semestrui, ir kuri padėtų orientuoti naujos ir esamos politikos ir iniciatyvų plėtojimą ir koordinavimą, kartu perėjimą prie tvarios gerovės ekonomikos, kurioje ekonomikos augimas būtų atsinaujinantis, integruojant į Sąjungos politinius prioritetus ir metinį programavimą, taip pat į geresnio reglamentavimo gaires ir priemonių rinkinį; |
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies d punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
d) per Europos investicijų banką ir nacionaliniu lygmeniu sutelkti tvarias investicijas iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, įskaitant Sąjungos biudžete numatytas lėšas ir priemones; |
d) per Europos investicijų banką ir nacionaliniu lygmeniu sutelkti ir užtikrinti pakankamas tvarias investicijas iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių, įskaitant Sąjungos biudžete numatytas lėšas ir priemones, laikantis Sąjungos tvaraus finansavimo strategijos, įskaitant Taksonomijos reglamente nustatytas priemones ir jo reikšmingos žalos nedarymo principo, ir atsižvelgiant į šių priemonių potencialą kurti darbo vietas, užtikrinti ilgalaikį Sąjungos konkurencingumą ir didinti Sąjungos ekonomikos ir visuomenės atsparumą; |
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies e punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kuo geriau išnaudojant rinkos priemones ir žaliojo biudžeto sudarymo priemones, įskaitant tas, kurių reikia siekiant užtikrinti socialiai teisingą pertvarką, ir padėti įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams kurti standartizuotas gamtinio kapitalo apskaitos priemones; |
e) nedelsiant ir ne vėliau kaip 2025 m. laipsniškai panaikinti visas tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; |
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ea) nedelsiant ir ne vėliau kaip 2027 m. laipsniškai panaikinti visas kitas nei iškastiniam kurui teikiamas tiesiogines ir netiesiogines aplinkai kenksmingas subsidijas Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; |
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
eb) kuo geriau pasinaudoti aplinkos mokesčiais ir rinkos priemonėmis, taip pat žaliojo biudžeto sudarymo ir finansavimo priemonėmis ir aplinkos požiūriu teigiamomis paskatomis, įskaitant paskatas, kurių reikia socialiai teisingam perėjimui užtikrinti, ir remti įmones bei kitus suinteresuotuosius subjektus, jiems taikant standartizuotą gamtinio kapitalo apskaitos praktiką, jei tai nepakeičia tikslų ir priemonių dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo arba biologinės įvairovės apsaugos; |
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies e c punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ec) investuoti į biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą laikantis minimalių metinių išlaidų tikslų, dėl kurių susitarta 2021–2027 m. DFP (7,5 proc. 2024 m. ir 10 proc. 2026 ir 2027 m.), siekiant palaipsniui didinti šiuos tikslus pagal vėlesnę DFP ir laikantis 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos finansavimo tikslų, kurie stebimi taikant patikimą, skaidrią ir išsamią metodiką, atsižvelgiant į Sąjungos taksonomijos kriterijus; |
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies e d punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ed) užtikrinti veiksmingą klimato ir biologinės įvairovės integravimą ir Sąjungos bei nacionalinių biudžetų atsparumo didinimą, taip pat klimato ir biologinės įvairovės finansavimo nuoseklumą; |
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies e e punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ee) užtikrinti, kad veiksmai, kurių imamasi siekiant 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinių tikslų, būtų įgyvendinami socialiai teisingai ir įtraukiai, prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio ir veiksmingai sprendžiant ir mažinant socialinės nelygybės, įskaitant lyčių nelygybę, kuri gali atsirasti dėl su klimatu ir aplinka susijusio poveikio ir politikos, klausimus; |
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies e f punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ef) integruoti lyčių aspektą į visą 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, be kita ko, atliekant poveikio lytims vertinimus ir veiksmus, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą; |
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
f) užtikrinti, kad aplinkos politika ir veiksmai būtų grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, sustiprinti aplinkos srities žinių bazę ir padidinti jos naudojimo mastą, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas; gerinti žaliuosius įgūdžius ir toliau plėtoti aplinkos ir ekosistemų apskaitą; |
f) užtikrinti, kad Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens aplinkos politika ir veiksmai būtų grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis ir technologijomis, sustiprinti aplinkos srities žinių, įskaitant vietos ir čiabuvių žinias, bazę ir padidinti jos naudojimo mastą, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus, diegiant inovacijas, gerinat žaliuosius įgūdžius ir skatinant mokymą ir perkvalifikavimą, ir toliau plėtoti aplinkos ir ekosistemų apskaitą; |
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fa) kaupti mokslinių žinių apie įvairių ekosistemų gebėjimą būti šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentais ir atsargomis bazę; |
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f b punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fb) kaupti žinių apie sisteminių pokyčių reikalavimus, be kita ko, apie tai, kaip nustatyti, išmatuoti ir įvertinti, inter alia, lūžio taškų, užburtų ratų, susaistymo, tarpusavio priklausomybės ir kliūčių esminiams pokyčiams aplinkos ir socialinėse bei ekonominėse sistemose poveikį ir kaip pereiti nuo uždarumu ir atskirais sektoriais paremtos politikos orientavimo prie sisteminio požiūrio į politikos nuoseklumą, taip pat apie tai, kaip užkirsti kelią galimam neigiamam socialiniam ir ekonominiam poveikiui ir poveikiui aplinkai arba jį sumažinti, bazę; |
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f c punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fc) pašalinti atitinkamų rodiklių rinkinių, susijusių, inter alia, su sisteminiais pokyčiais, planetos išgalių ribomis, Sąjungos aplinkosauginiu pėdsaku, įskaitant gamybos ir vartojimo sistemas, valdymu, tvariu finansavimu ir nelygybe, spragas ir juos optimizuoti, taip pat užtikrinti, kad tie rodikliai būtų palyginami visais politikos formavimo lygmenimis; |
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f d punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fd) užtikrinti visapusišką regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą ir bendradarbiavimą su jomis visais aplinkos politikos formavimo aspektais taikant bendradarbiavimu ir daugiapakopiu požiūriu grindžiamą požiūrį ir užtikrinant, kad vietos ir regionų bendruomenės turėtų pakankamai išteklių įgyvendinimui vietoje; |
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f e punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fe) stiprinti visų Sąjungos institucijų bendradarbiavimą klimato ir aplinkos politikos srityje, įskaitant Komisijos ir Regionų komiteto bendradarbiavimą Techninėje bendradarbiavimo aplinkos srityje platformoje, ir nagrinėti, kaip būtų galima pagerinti dialogą ir informacijos telkimą; |
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f f punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ff) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį visapusiškai laikytis atsargumo principo, taip pat principų, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turi būti atitaisoma ten, kur yra žalos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas, ir užtikrinti, kad šie principai būtų taikomi; |
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f g punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fg) spręsti dirvožemio degradacijos problemą ir sukurti Sąjungos masto teisinę sistemą, skirtą dirvožemio apsaugai ir tvariam naudojimui, kuri apimtų suderintus rodiklius ir stebėsenos bei ataskaitų teikimo metodiką; |
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f h punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fh) pertvarkyti maisto sistemą, be kita ko, vykdant bendrą žemės ūkio politiką, kad ji atitiktų 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinius tikslus, kad ja, inter alia, būtų prisidedama prie biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo Sąjungoje ir už jos ribų, kuo labiau mažinamas cheminių, antibiotikų ir iškastiniu kuru grindžiamų išteklių naudojimas ir užtikrinamas aukštas gyvūnų gerovės lygis, kartu užtikrinant teisingą perėjimą paveiktiems suinteresuotiesiems subjektams; |
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f i punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fi) skatinti laipsnišką Sąjungoje nepatvirtintų pesticidų naudojimo nutraukimą visame pasaulyje ir įsipareigoti užtikrinti, kad pesticidai, kurie nepatvirtinti naudoti Sąjungoje, nebūtų eksportuojami už Sąjungos ribų, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir Sąjungos vidaus ir išorės politikos nuoseklumą; |
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f j punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
fj) sparčiai pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas ir kitas pavojingas chemines medžiagas, įskaitant endokrininę sistemą ardančias medžiagas, labai patvarias chemines medžiagas, neurotoksiškas ir imunotoksiškas medžiagas, taip pat spręsti sudėtinio cheminių medžiagų poveikio, medžiagų nanoformų ir produktuose esančių pavojingų cheminių medžiagų poveikio klausimus, įvertinti jų poveikį sveikatai ir aplinkai, įskaitant klimatą ir biologinę įvairovę, kartu skatinant didesnį saugių alternatyvių medžiagų naudojimą ir prieinamumą, taip pat intensyvinti ir koordinuoti pastangas skatinti bandymų su gyvūnais alternatyvų kūrimą ir įteisinimą; |
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies g punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
g) išnaudoti skaitmeninių ir duomenų technologijų potencialą aplinkos politikos reikmėms, kartu kuo labiau mažinant jų aplinkosauginį pėdsaką; |
g) išnaudoti skaitmeninių ir duomenų technologijų potencialą aplinkos politikos reikmėms, be kita ko, realiuoju laiku teikiant duomenis ir informaciją apie ekosistemų būklę, kartu dedant daugiau pastangų kuo labiau sumažinti šių technologijų aplinkosauginį pėdsaką ir užtikrinant skaidrumą bei viešą prieigą prie duomenų ir informacijos; |
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ga) laikantis holistinio požiūrio pripažinti žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos sąsajas, į politikos formavimą visapusiškai integruojant bendros sveikatos koncepciją; |
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies g b punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
gb) pripažinti teisę į sveiką aplinką Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir propaguoti panašią teisę tarptautiniu mastu; |
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies h punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
h) visapusiškai išnaudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir socialines inovacijas; |
h) visapusiškai išnaudoti ekosisteminius metodus ir žaliąją infrastruktūrą, įskaitant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, ir tuo pat metu: |
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies h punkto 1 įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ kuo labiau didinti ekosistemų ir atkūrimo teikiamos naudos sąryšį ir remtis biologinės įvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos sinergija; |
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies h punkto 2 įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ užtikrinti, kad juos įgyvendinant būtų gerinamos ekosisteminės paslaugos ir funkcijos, nebūtų kenkiama biologinei įvairovei ir ekosistemų vientisumui, nepakeičiamos priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti biologinę įvairovę arba sparčiai mažinti Sąjungoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir kad toms priemonėms nebūtų kenkiama, kad būtų laikomasi atsargumo principo, teikiama aiški papildoma nauda visuomenei ir užtikrinamas visapusiškas bendradarbiavimas su paveiktomis čiabuvių tautomis ir vietos bendruomenėmis bei būtų gaunamas jų sutikimas; |
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies h punkto 3 įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ toliau plėtoti gamtos procesais pagrįstų sprendimų stebėsenos metodus, vertinimo priemones ir išmatuojamus rodiklius, taip pat parengti veiklos, kuriai jie netaikomi, sąrašą; |
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies h punkto 4 įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ užtikrinti, kad tais atvejais, kai gamtos procesais pagrįsti sprendimai finansuojami biologinės įvairovės kompensavimo mechanizmais, šie mechanizmai būtų tinkamai įgyvendinami, stebimi, vertinami ir taikomi ir jais būtų visapusiškai atsižvelgiama į tiesioginį, netiesioginį ir kaupiamąjį poveikį geografiniu ir laiko aspektais, kartu griežtai laikantis poveikio švelninimo hierarchijos, užtikrinant, kad, inter alia, biologinės įvairovės kompensavimas galėtų būti naudojamas tik kraštutiniu atveju; |
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies h punkto 5 įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ užtikrinti, kad tais atvejais, kai gamtos procesais pagrįstiems sprendimams finansuoti naudojami biologinės įvairovės kompensavimo mechanizmai, informacija apie šiuos mechanizmus būtų viešai skelbiama internete; |
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies h punkto 6 įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ visapusiškai pasinaudoti socialinėmis inovacijomis ir bendruomenės inicijuojamais veiksmais, kad atskiri asmenys, bendruomenės ir MVĮ galėtų imtis veiksmų, padedančių siekti pasiektų 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinių tikslų; |
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies i punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
i) veiksmingai taikyti aukštus skaidrumo, visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus standartus pagal Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją)35; |
i) veiksmingai taikyti aukštus skaidrumo, visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus standartus pagal Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvenciją)35 tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu; |
__________________ |
__________________ |
35 https://www.unece.org/fileadmin/DAM/env/pp/documents/cep43e.pdf. |
35 https://www.unece.org/fileadmin/DAM/env/pp/documents/cep43e.pdf. |
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies j a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ja) skatinti Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens komunikacijos veiklą, kuria siekiama didinti informuotumą apie 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinių tikslų svarbą ir sudaryti sąlygas diskusijoms visais valdymo ir visuomenės lygmenimis; |
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies j b punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
jb) labai sumažinti Sąjungos žaliavų naudojimo rodiklį ir vartojimo pėdsaką, kad jie kuo greičiau sumažėtų taip, kad neviršytų planetos išgalių, be kita ko, nustatant privalomus Sąjungos tikslus labai žaliavų naudojimo rodiklį ir vartojimo pėdsaką, taip pat privalomus vidutinės trukmės ir ilgalaikius pirminių žaliavų naudojimo mažinimo tikslus; |
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies k punkto 1 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
— bendradarbiauti su šalimis partnerėmis klimato ir aplinkosaugos veiksmų srityje, jas skatinti ir padėti joms priimti ir įgyvendinti šių sričių taisykles, kurios būtų tokio pat plataus užmojo kaip ir Sąjungos taisyklės, ir užtikrinti, kad visi Sąjungos rinkai pateikiami produktai visiškai atitiktų reikiamus Sąjungos reikalavimus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų; |
— bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis klimato ir aplinkosaugos veiksmų srityje, jas skatinti ir padėti joms priimti ir įgyvendinti šių sričių taisykles, kurios būtų bent jau tokio pat plataus užmojo kaip ir Sąjungos taisyklės, ir užtikrinti, kad visi Sąjungos rinkai pateikiami ar iš Sąjungos eksportuojami produktai visiškai atitiktų reikiamus Sąjungos reikalavimus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų; |
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies k punkto 1 a įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
─ skatinti tvarų įmonių valdymą ir Sąjungos lygmeniu nustatyti privalomus išsamaus patikrinimo reikalavimus, taip pat atsižvelgti į šiuos reikalavimus vykdant Sąjungos prekybos politiką, be kita ko, ratifikuojant prekybos ir investicijų susitarimus; |
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies k punkto 2 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
— stiprinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių vyriausybėmis, įmonėmis ir pilietine visuomene bei tarptautinėmis organizacijomis, siekiant kurti partnerystes ir aljansus aplinkos apsaugos srityje, ir skatinti bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje G 7 ir G 20 šalyse; |
— stiprinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių vyriausybėmis, įmonėmis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene bei tarptautinėmis organizacijomis, siekiant kurti partnerystes ir aljansus aplinkos apsaugos srityje, ir skatinti bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje; |
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies k punkto 3 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
— stiprinti Sąjungos ir jos partnerių vykdomą Paryžiaus susitarimo, Biologinės įvairovės konvencijos ir kitų daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų įgyvendinimą, be kita ko, didinant pagal tuos susitarimus prisiimtų įsipareigojimų vykdymo skaidrumą ir atskaitomybę; |
— rodyti lyderystę tarptautiniuose forumuose, be kita ko, Sąjungai pasiekiant DVT, taip pat Paryžiaus susitarime, Biologinės įvairovės konvencijoje ir kituose daugiašaliuose aplinkos susitarimuose nustatytus tikslus, ir padedant trečiosioms šalims tai padaryti, be kita ko, didinant pagal tuos susitarimus prisiimtų įsipareigojimų vykdymo skaidrumą ir atskaitomybę; |
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies k punkto 5 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
— užtikrinti, kad trečiosioms šalims teikiama Sąjungos ir valstybių narių finansinė parama atitiktų JT darbotvarkės iki 2030 m. tikslus. |
— užtikrinti, kad trečiosioms šalims teikiama Sąjungos ir valstybių narių finansinė parama atitiktų JT darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo ir JT Biologinės įvairovės konvencijos pasaulinę sistemos po 2020 m. tikslus ir kad ji atitiktų 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinius tikslus. |
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1a. siekdama įgyvendinti 1 dalyje nustatytas reikiamas sąlygas, Komisija imasi šių veiksmų: |
|
a) iki 2022 m. birželio 30 d. patobulina ir išplečia, o vėliau nuolat atnaujina esamą viešą sprendimų dėl pažeidimų duomenų bazę, kad valstybių narių ir Komisijos veiksmai, kurių jos imasi pagal visas pažeidimų nagrinėjimo procedūras aplinkos ir klimato srityje, būtų aiškiai, suprantamai ir prieinamai stebimi; |
|
b) reguliariai vertina Sąjungos priemonių ir politikos suderinamumą su 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais prioritetiniais tikslais ir atlieka tokius Sąjungos priemonių ir politikos projektų bei esamų Sąjungos priemonių ir politikos vertinimus; tai atvejais, kai nustatoma neatitikimų, priemonės ar politikos projektas suderinamas su šiais prioritetiniais tikslais prieš jį paskelbiant arba, esamų Sąjungos priemonių ir politikos priemonių atveju, pasiūlomos būtinos taisomosios priemonės; |
|
c) parengia priemones, skirtas ilgalaikiam priemonių ir politikos projektų ir politikos poveikiui aplinkai ir klimatui, įskaitant kaupiamąjį poveikį, taip pat galimam jų poveikiui socialinei nelygybei, įskaitant lyčių nelygybę, ir neveikimo kainai įvertinti; |
|
d) per aštuonias savaites nuo viešų konsultacijų pabaigos sistemingai pateikia išsamią grįžtamąją informaciją apie per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis gautus atsakymus, juos surūšiuodama pagal skirtingus suinteresuotųjų subjektų tipus; |
|
e) poveikio vertinimus, įskaitant visą informaciją, naudotą jų išvadoms pagrįsti, paskelbia iš karto po jų užbaigimo; |
|
f) parengia rodiklį, pagal kurį būtų vertinamas kiekvieno valstybių narių nacionalinio biudžeto struktūros ir su Paryžiaus susitarimu suderinto scenarijaus neatitiktis, taip sudarant sąlygas teikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl investicijų klimato srityje, kurias joms reikia padaryti, kad galėtų pasiekti reikiamą trajektoriją, kuri užtikrintų Paryžiaus susitarimo ir 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinių tikslų įgyvendinimą, ir tos trajektorijos laikytis ir toliau; |
|
g) iki 2022 m. birželio 30 d. pateikia ataskaitą, kurioje nurodomos įvairių Sąjungos lygmeniu naudojamų rodiklių rinkinių, stebėsenos sistemų ir procesų, pagal kuriuos vertinama socialinė, ekonominė ir aplinkosauginė pažanga, sąsajos ir pabrėžiama, kaip juos būtų galima racionalizuoti; tuo remdamasi Komisija, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, iki 2023 m. birželio 30 d. parengia išsamią „ne tik BVP apimančių rodiklių“ suvestinę, kad būtų galima orientuoti ir pagrįsti būsimą politikos formavimą, nedarant poveikio Europos semestrui; |
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 b dalis (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1b. Kad būtų įvykdyta 1 dalies ea punkte nustatyta reikiama sąlyga, Komisija, remdamasi vykdomu darbu, ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio mėn. įvertina, kurios subsidijos yra kenksmingos aplinkai, ir parengia rekomendacinę medžiagą tokioms subsidijoms Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis nustatyti, taip pat galimus būdus jas laipsniškai panaikinti. Valstybės narės kasmet renka informaciją apie teikiamas subsidijas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, taip pat apie priemones, kurių jos imasi siekdamos laipsniškai jas panaikinti. Valstybės narės šią informaciją kasmet perduoda Komisijai. Komisija surinktą informaciją, suskirstytą pagal valstybes nares, pateikia ataskaitoje, kuri turi būti paskelbta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos; pirmieji ataskaitiniai metai yra 2023 m. Komisija ataskaitą kasmet pristato Europos Parlamentui. |
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 2 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Norint pasiekti 8-osios AVP prioritetinius tikslus, reikės sutelkti plačią paramą, įtraukiant piliečius, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus, taip pat skatinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant su 8-ąja AVP susijusias strategijas, politiką ar teisės aktus miesto ir kaimo vietovėse. |
2. Visų lygmenų valdžios institucijos, įgyvendindamos 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, bendradarbiauja su įmonėmis, ypač MVĮ, ir socialiniais partneriais, pilietine visuomene, piliečiais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Kad būtų pasiekti 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetiniai tikslai, reikės sutelkti plačią paramą, įtraukiant piliečius, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus, taip pat skatinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant su 8-ąja AVP susijusias strategijas, politiką ar teisės aktus miesto ir kaimo vietovėse ir atokiausiuose regionuose. |
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atsako už tai, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų siekiant įgyvendinti 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus prioritetinius tikslus. Veiksmų imamasi deramai atsižvelgiant į įgaliojimų suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principus pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį. |
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio antraštinė dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Stebėsenos sistema |
Rodikliai, stebėsenos sistema ir valdymas |
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio -1 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros ir Europos cheminių medžiagų agentūros, reguliariai vertina ir teikia ataskaitas dėl Sąjungos ir valstybių narių padarytos pažangos siekiant 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų, atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytas reikiamas sąlygas. |
1. Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros ir Europos cheminių medžiagų agentūros, nedarant poveikio jų nepriklausomumui, kasmet stebi, vertina ir kasmet teikia ataskaitas dėl Sąjungos ir valstybių narių padarytos pažangos siekiant 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų, atsižvelgdama į 3 straipsnyje nustatytas reikiamas sąlygas ir veiksmus bei bendrą tikslą pasiekti sisteminius pokyčius. Komisija užtikrina, kad vykdant stebėseną, vertinimą ir ataskaitų teikimą gauta informacija būtų skelbiama viešai ir lengvai prieinama, taip užtikrinant veiksmingą padarytos pažangos stebėseną. |
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1a. Po konsultacijų su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais Komisija iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendros rezultatų suvestinės, įskaitant pagrindinius rodiklius, pavidalu pateikia supaprastintą sistemą, skirtą pažangai, padarytai siekiant 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų prioritetinių tikslų, stebėti ir įvertinti, toliau plėtojant esamas stebėsenos sistemas ir procesus. |
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 1 b dalis (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
1b. 1 dalyje nurodytas vertinimas apima informaciją apie: |
|
– pažangą, padarytą siekiant sisteminių pokyčių, kurių reikia 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytiems prioritetiniams tikslams pasiekti, kai tik tai bus įmanoma pagal stebėsenos sistemą; |
|
– kaip toli esama nuo nustatytų tikslų, kad būtų pasiekti 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti prioritetiniai tikslai; |
|
– finansavimą, kuriuo prisidedama siekiant 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų prioritetinių tikslų, stebimą taikant patikimą, skaidrią ir išsamią metodiką; |
|
– įgyvendinimo priemones, kurios taikomos Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu siekiant užtikrinti prioritetinių tikslų įgyvendinimą, ir tai, ar jos yra pakankamos, ir |
|
– rekomendacijas ir gaires, kaip pašalinti galimus neatitikimus. |
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 2 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą atsižvelgiama į naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu, remiantis valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu turimais duomenimis, visų pirma tais, kurie yra tvarkomi Europos aplinkos agentūros ir pagal Europos statistikos sistemą. Šis vertinimas nedaro poveikio esamoms aplinkos ir klimato politikos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir valdymo sistemoms ir procesams. |
2. Atliekant 1 dalyje nurodytą vertinimą atsižvelgiama į naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu, remiantis valstybių narių, įskaitant regionų ir vietos, ir Sąjungos lygmeniu turimais duomenimis, visų pirma tais, kurie yra tvarkomi Europos aplinkos agentūros ir pagal Europos statistikos sistemą, siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Šis vertinimas yra paremtas esamomis aplinkos ir klimato politikos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir valdymo sistemomis ir procesais, su jais dera ir nedaro jiems poveikio ir yra grindžiamas patikima metodika, kuri suteikia galimybę įvertinti pažangą. |
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
2a. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija kasmet keičiasi nuomonėmis dėl 1 dalyje nurodyto vertinimo ir, sudarant Sąjungos metines programas, nustato papildomas teisėkūros ir ne teisėkūros priemones bei veiksmus, kai manoma, kad pažanga siekiant prioritetinių tikslų yra nepakankama, arba siekiant įveikti nustatytas kliūtis. |
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. Europos aplinkos agentūra ir Europos cheminių medžiagų agentūra padeda Komisijai gerinti duomenų ir žinių prieinamumą ir tinkamumą, visų pirma: |
3. Europos aplinkos agentūra ir Europos cheminių medžiagų agentūra padeda Komisijai gerinti duomenų, rodiklių ir žinių prieinamumą ir tinkamumą, visų pirma: |
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies a punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis renka, tvarko ir praneša įrodymus ir duomenis; |
a) šiuolaikinėmis skaitmeninėmis priemonėmis renka, tvarko ir praneša įrodymus ir duomenis, tobulindama duomenų rinkimo ir tvarkymo bei suderintų rodiklių rengimo metodikas; |
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
aa) stiprina fundamentinius tyrimus, veiklos planavimą ir stebėseną ir teikia jiems paramą; |
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies b punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
b) deda pastangas, kad būtų pašalintos atitinkamos stebėsenos duomenų spragos; |
b) vertina, kiek reikia išteklių, ir deda pastangas, kad būtų pašalintos atitinkamos stebėsenos duomenų spragos, be kita ko, spragos, susijusios su sisteminių pokyčių matavimu; |
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies c punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) atlieka politikai svarbias ir sistemines analizes ir prisideda prie politikos tikslų įgyvendinimo Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis; |
c) atlieka politikai svarbias ir sistemines analizes ir prisideda prie politikos tikslų įgyvendinimo Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, be kita ko, siūlydama rekomendacijas, kaip sustiprinti pažangą siekiant tikslų; |
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ca) parengia priemones, pvz., prognozavimo priemones, kurios taip pat gali suteikti informacijos apie tai, ką liko padaryti tikslui pasiekti; |
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies d punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
d) integruoja duomenis apie poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį, taip pat visapusiškai naudojasi kitais turimais duomenimis, pavyzdžiui, gautais pagal programą „Copernicus“; |
d) integruoja duomenis apie poveikį aplinkai, sveikatai, socialinį ir ekonominį poveikį, taip pat visapusiškai naudojasi kitais turimais duomenimis, pavyzdžiui, gautais pagal programą „Copernicus“; |
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
da) šalina kritines žinių apie ekologinius lūžio taškus spragas; |
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies d b punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
db) kuria modelius, pagal kuriuos būtų vertinamas ir prognozuojamas su aplinka ir klimatu susijusios politikos poveikis ateities kartoms; |
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies e punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) toliau gerina prieigą prie duomenų pagal Sąjungos programas; |
e) toliau gerina duomenų prieinamumą, sąveikumą ir prieigą prie jų pagal Sąjungos programas; |
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies g punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
g) padeda pilietinei visuomenei, valdžios institucijoms, piliečiams, socialiniams partneriams ir privačiajam sektoriui nustatyti su klimatu ir aplinka susijusią riziką ir imtis jos prevencijos, švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, taip pat skatina juos dalyvauti šalinant žinių spragas. |
g) padeda pilietinei visuomenei, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens valdžios institucijoms, atskiriems asmenims ir bendruomenėms, socialiniams partneriams ir privačiajam sektoriui nustatyti su klimatu ir aplinka susijusią riziką, įvertinti jos poveikį ir imtis tokios rizikos prevencijos, švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, taip pat skatina juos dalyvauti šalinant žinių spragas. |
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
ga) skatina piliečius stebėti ir pranešti apie aplinkosaugos problemas ir reikalavimų nesilaikymą, be kita ko, naudojant internetinius mechanizmus ir mobiliąsias programėles, padedančius lengviau apie tai pranešti; |
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 straipsnio 4 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
4. Komisija reguliariai nagrinėja duomenų ir žinių poreikius Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant Europos aplinkos agentūros ir Europos cheminių medžiagų agentūros pajėgumus vykdyti 3 dalyje nurodytas užduotis. |
4. Komisija reguliariai nagrinėja duomenų ir žinių poreikius Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant Europos aplinkos agentūros ir Europos cheminių medžiagų agentūros, o taip pat, kai tinkama, kitos Europos įstaigų ir agentūrų pajėgumus vykdyti 3 dalyje nurodytas užduotis, ir praneša apie šios peržiūros rezultatus, įskaitant pasiūlymus, kaip patenkinti žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikius ar pašalinti bet kokius kitus trūkumus. |
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio -1 dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
-1. Iki 2024 m. kovo 31 d. Komisija atlieka 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos laikotarpio vidurio vertinimą ir pateikia jį Europos Parlamentui ir Tarybai. Laikotarpio vidurio vertinime apibūdinama pažanga, padaryta siekiant 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų teminių prioritetinių tikslų, įskaitant Europos žaliojo kurso tikslus, 3 straipsnyje nustatytų reikiamų sąlygų ir veiksmų būklė ir pažanga, padaryta stebint ir vertinant sisteminius pokyčius, ir jis grindžiamas naujausiu 4 straipsnio 1 dalyje nurodytu vertinimu, taip pat viešų konsultacijų rezultatais. Laikotarpio vidurio vertinime pateikiamos rekomendacijos ir pataisos, būtinos 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetiniams tikslams pasiekti iki jos užbaigimo. |
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio -1 a dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
-1a. Atsižvelgdama į -1 dalyje nurodytame laikotarpio vidurio vertinime nurodytą kitų svarbių politikos pokyčių įgyvendinimo pažangą ir į EAA ataskaitą „Europos aplinka. Padėtis ir perspektyvos“ būsimoji Komisija, paskirta po 2024 m. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų, per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmų, kurių ji ketina imtis per savo kadenciją, sąrašą ir tvarkaraštį, kad atitinkamai iki 2030 m. ir 2050 m. būtų visiškai pasiekti 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetai. |
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 straipsnio 1 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Iki 2029 m. kovo 31 d. Komisija atlieka 8-osios AVP vertinimą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomos pagrindinės to vertinimo išvados, ir, jei Komisija mano, kad tai tikslinga, prideda prie jos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kitos aplinkosaugos veiksmų programos. |
Iki 2029 m. kovo 31 d. Komisija atlieka 8-osios AVP vertinimą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje išdėstomos to vertinimo išvados, ir, jei tinkama, prideda prie jos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kitos aplinkosaugos veiksmų programos per pakankamą laiką, kad 9-oji aplinkosaugos veiksmų programa būtų parengta iki 2031 m. sausio 1 d., taip išvengiant tarpo tarp 8-osios ir 9-osios aplinkosaugos veiksmų programos. |
AIŠKINAMOJI DALIS
Aplinkybės ir ilgalaikė vizija
Europos Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. ( 8-oji AVP) 2020 m., t. y. metais, pasižymėjusiems pasauline ekstremalia sveikatos ir aplinkos padėtimi, t. y. pražūtinga pandemija ir gilėjančia ekologine krize. Visų pirma, tiesioginis ryšys tarp dažnėjančių zoonozinių ligų, pvz., COVID-19, ir ekosistemų naikinimo siekiant patenkinti mūsų vartojimo poreikius parodė, kad skubiai reikia neatidėliotinų ir plataus masto sisteminių pokyčių. Kaip nurodyta Europos aplinkos agentūros 2020 m. būklės ir perspektyvų ataskaitoje (SOER 2020), Europa kartu su likusiu pasauliu atsilieka norint išvengti katastrofiško klimato kaitos, ekosistemų būklės blogėjimo ir pernelyg didelio gamtos išteklių naudojimo poveikio ekonomikai ir visuomenei. Šiose lenktynėse, siekiant išvengti ekologinio suirimo, būtina kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti ilgalaikį 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetinį tikslą – gyventi planetos galimybių ribose ir ne vėliau kaip iki 2030 m. pasiekti teminius prioritetinius tikslus. ES turi nedelsdama imtis ryžtingų veiksmų, remiantis Europos žaliuoju kursu ir darnaus vystymosi tikslais (DVT).
Teminiai prioritetiniai tikslai
8-oji AVP turėtų būti plataus užmojo aukšto lygio strateginė priemonė, kuria būtų vadovaujamasi vykdant ES aplinkos politiką iki 2030 m., kuri apimtų EGD bei DVT veiksmus ir uždavinius, kartu patikimai stebint jų įgyvendinimo pažangą. Siekiant neužbėgti už akių derybų dėl daugelio strategijų ir iniciatyvų, paskelbtų kaip Europos žaliojo kurso dalis, rezultatams, logiška, kad 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos teminiai prioritetiniai tikslai yra platesnio pobūdžio ir apims Europos žaliojo kurso tikslus, dėl kurių buvo susitarta. Pranešėjas aiškiai nurodo, kad Europos žaliojo kurso veiksmai ir tikslai patenka į 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos taikymo sritį.
Tvari gerovės ekonomika
Atsižvelgdamas į tai, kad mūsų visuomenės ir ekonomikos gerovė bei klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų, pranešėjas siūlo pereiti prie darnaus vystymosi tikslų grindžiamos tvarios gerovės ekonomikos. Tai pakeičia Komisijos pasiūlymą dėl atkuriamojo augimo modelio, kuris yra neapibrėžta sąvoka. Tvarios gerovės ekonomikoje, kuri jau įgyvendinama kai kuriose šalyse, manoma, kad viešieji interesai turėtų formuoti ekonomiką, o ne atvirkščiai. Joje pirmenybė teikiama tam, ką iš tiesų svarbu t. y. žmonių ir planetos gerovei bei klestėjimui, ir kompensuojamas pernelyg didelis dėmesys BVP augimui, kuris šiuo metu ES naudojamas pažangai vertinti. Kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti, kad politikoje ir sprendimų priėmimo procese daugiausia dėmesio būtų skiriama gerovei, pranešėjas siūlo sukurti naują ES rodiklių rinkinį, pagal kurį būtų vertinama pažanga, paremta ne tik BVP.
Reikiamos sąlygos
8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytas sąlygų sąrašas, kurias reikia įvykdyti, kad būtų pasiekti prioritetiniai tikslai. Pranešėjas išplečia šį sąrašą ir siūlo atitinkamus veiksmus, kurių reikia šioms sąlygoms pasiekti. Taip siekiama suteikti aiškumo ir atskaitomybės. Nenurodant, kokių konkrečių veiksmų ir kas turi imtis, gali būti, kad reikiamų sąlygų sąrašas bus tikslus, tačiau visiškai neveiksmingas.
Šiame pranešimo projekte siūlomos reikiamos sąlygos ir veiksmai daugiausia susiję su tuo, kaip ES priima, vertina, įgyvendina teisės aktus ir užtikrina jų vykdymą. Šiuo atžvilgiu pranešėjas mano, kad formuojant ES teisės aktus turėtų būti vadovaujamasi principu „visų pirma galvokime apie tvarumą“ ir išdėstoma, kaip tai pasiekti naujajame konkrečių veiksmų sąraše. Tai apima aktyvų užtikrinimą, kad esami ir būsimi Sąjungos teisės aktai atitiktų 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslus ir būtų sistemingai atsižvelgiama į neveikimo kainą. Be to, pranešėjas siūlo veiksmus, susijusius su mokslinių žinių bazės kūrimu, pavyzdžiui, apie planetos galimybių ribas ir rodiklių rinkinius, susijusius su sisteminiais pokyčiais. Kalbant apie skaidrumą ir informacijos prieinamumą, pranešėjas ragina, kad poveikio vertinimai būtų skelbiami iškart po jų užbaigimo, o Komisija sistemingai parodytų, kaip ji atsižvelgia į konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatus.
Stebėsenos sistema ir valdymas
Negalime valdyti to, ko nematuojame, todėl tvirta ir prasminga stebėsenos sistema yra itin svarbi 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos sėkmei. Atsižvelgiant į šešių teminių prioritetinių tikslų tarpusavio sąsajas ir ilgalaikio prioritetinio tikslo užmojį, 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje stebėsenos sistemoje turėtų būti vertinama pažanga siekiant tikros sisteminės transformacijos. Pranešėjas yra tvirtai įsitikinęs, kad stebėsena turi būti veiksminga ir prireikus skatinti pokyčius. Todėl šiame pranešimo projekte siūloma, kad 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimo pažangos stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimas būtų vykdomi kasmet, o vertinime būtų pateikta informacija apie taisomąsias priemones, kai nustatoma, kad pažanga yra per lėta arba susiduriama su kliūtimis. Be to, pranešėjas ragina Komisiją ir teisėkūros institucijas kasmet aptarti pažangą, padarytą siekiant 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų, ir prireikus nustatyti papildomas teisėkūros ir ne teisėkūros priemones bei veiksmus.
Europos žaliojo kurso tęstinumo iki 2030 m. užtikrinimas
Daugelis veiksmų ir uždavinių, reikalingų 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetiniams teminiams tikslams pasiekti, patenka į įvairias Europos žaliojo kurso strategijas ir iniciatyvas. Tačiau, esama neatitikimo tarp dabartinės Komisijos iniciatyvos, kurios įgaliojimai baigiasi 2024 m., ir 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos trukmės, kuri tęsis iki 2030 m. Siekdamas užtikrinti, kad kita Komisija prisiimtų atsakomybę už 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą, pranešėjas siūlo 2024 m. atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant įvertinti iki šiol padarytą pažangą. Be to, kitos kadencijos Komisija raginama pristatyti aplinkos ir klimato srities veiksmus, kurių ji imsis iki 2030 m., siekiant užtikrinti, kad iki tos datos būtų visiškai pasiekti 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetiniai tikslai.
TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (19.4.2021)
pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m.
(COM(2020)0652 – C9-0329/2020 – 2020/0300(COD))
Nuomonės referentė: Rovana Plumb
TRUMPAS PAGRINDIMAS
aplinkosaugos veiksmų programos naudojamos ES aplinkos politikai rengti nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios. Septintoji aplinkosaugos veiksmų programa (7-oji AVP) baigė galioti 2020 m. gruodžio 31 d., o jos 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad prireikus Komisija laiku pateiktų pasiūlymą dėl Aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos (8-oji AVP), siekiant išvengti reguliavimo spragos tarp 7-osios ir 8-osios AVP. Europos žaliajame kurse paskelbta, kad bus priimta nauja aplinkosaugos veiksmų programa, o 8-oji AVP yra viena iš pagrindinių teisinių sistemų šiai programai įgyvendinti ES ir nacionaliniu lygmenimis.
Bendrasis 8-osios AVP tikslas – paspartinti teisingą ir įtraukų Sąjungos perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo, švarios žiedinės ekonomikos ir pasiekti Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. aplinkos apsaugos tikslus ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus, visapusiškai remiant Europos žaliojo kurso aplinkos ir klimato srities tikslus bei ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“.
Europos žaliajame kurse taip pat raginama spartinti perėjimą prie darnaus ir išmanaus judumo, nes transporto sektoriuje susidaro ketvirtadalis viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir ši dalis vis dar didėja. Siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį reikia sumažinti 90 proc. ne vėliau kaip 2050 m.
Atsižvelgdama į tai, Komisija neseniai priėmė dokumentą „Tvaraus ir pažangaus judumo strategija – Europos transportą nukreipti į kelią ateičiai“[3], kuriame sprendžiamas šis uždavinys ir sprendžiami visų taršos šaltinių klausimai. Kartu su 82 iniciatyvų veiksmų planu, kuriuo ES remsis ateinančius ketverius metus, šia strategija nustatomas pagrindas, kuriuo remiantis ES transporto sistema gali pasiekti žaliąją ir skaitmeninę transformaciją bei tapti atsparesnė būsimoms krizėms.
Pranešėja palankiai vertina šį pasiūlymą, kuriuo siekiama remti ES perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo švarios ir žiedinės ekonomikos, stiprinant integruotą požiūrį į politikos formavimą ir įgyvendinimą, įtraukiant tvarumą į visas atitinkamas nacionalinio bei ES lygmens iniciatyvas ir projektus. Be to, ji remia Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) dalyvavimą, nes tai yra itin svarbu remiant naują šios programos stebėseną, matavimą ir ataskaitų teikimą bei siekiant 8-osios AVP tikslų.
Atsižvelgdama į ES Žaliąjį kursą ir siekdama 8-osios AVP tikslų, pranešėja mano, kad visos transporto rūšys turi prisidėti prie visų rūšių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. Norint užtikrinti tvarų transportą, pirmenybė turi būti teikiama naudotojams, o jiems suteikiamos įperkamesnės, prieinamesnės ir švaresnės alternatyvos jų dabartiniams judumo įpročiams, užtikrinant sąžiningą ir teisingą pertvarką ir nė vieno nepaliekant nuošalyje. Be to, siekiant remti naujas tvaraus judumo paslaugas, kuriomis galima sumažinti spūstis ir taršą, ypač miestuose, automatizuotas ir susietasis daugiarūšis susisiekimas, kartu su skaitmeninimu grindžiamomis pažangiomis eismo valdymo sistemomis, atliks vis svarbesnį vaidmenį. Galiausiai, transporto kaina turi atspindėti jo poveikį aplinkai ir sveikatai. Tuo pat metu ES turėtų skatinti tvarių alternatyviųjų transporto degalų ir netaršių transporto priemonių gamybą ir diegimą.
PAKEITIMAI
Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(3) atlikusi 7-osios AVP vertinimą24 Komisija padarė išvadą, kad 7-ojoje AVP išdėstyta 2050 m. vizija ir prioritetiniai tikslai tebėra aktualūs, kad 7-oji AVP padėjo užtikrinti, kad aplinkos politikos veiksmai būtų labiau nuspėjami, greitesni ir geriau koordinuojami, kad jos struktūra ir galimybių atverianti sistema padėjo sukurti sinergiją, todėl aplinkos politika tapo veiksmingesnė ir efektyvesnė. Atlikus vertinimą taip pat padaryta išvada, kad 7-ojoje AVP dar prieš priimant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m., primygtinai akcentuota, kad ekonomikos augimas ir socialinė gerovė priklauso nuo sveikos gamtos išteklių bazės, ir sudarytos palankios sąlygos siekti darnaus vystymosi tikslų. Ji taip pat suteikė galimybę Sąjungai pasauliniu mastu kalbėti vienu balsu klimato ir aplinkos klausimais. Vertindama 7-ąją AVP Komisija taip pat padarė išvadą, kad pažanga, susijusi su gamtos apsauga, sveikata ir politikos integracija, yra nepakankama; |
(3) atlikusi 7-osios AVP vertinimą24 Komisija padarė išvadą, kad 7-ojoje AVP išdėstyta 2050 m. vizija ir prioritetiniai tikslai tebėra aktualūs, kad 7-oji AVP padėjo užtikrinti, kad aplinkos politikos veiksmai būtų labiau nuspėjami, greitesni ir geriau koordinuojami, kad jos struktūra ir galimybių atverianti sistema padėjo sukurti sinergiją, todėl aplinkos politika tapo veiksmingesnė ir efektyvesnė. Atlikus vertinimą taip pat padaryta išvada, kad 7-ojoje AVP dar prieš priimant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m., primygtinai akcentuota, kad ekonomikos augimas ir socialinė gerovė priklauso nuo sveikos gamtos išteklių bazės, ir sudarytos palankios sąlygos siekti darnaus vystymosi tikslų, o tai Sąjungos lygmeniu buvo nustatyta 2016 m. gegužės 30 d. Amsterdamo pakte išdėstytoje ES miestų darbotvarkėje Ji taip pat suteikė galimybę Sąjungai pasauliniu mastu kalbėti vienu balsu klimato ir aplinkos klausimais. Vertindama 7-ąją AVP Komisija taip pat padarė išvadą, kad pažanga, susijusi su gamtos apsauga, sveikata ir politikos integracija, yra nepakankama; |
__________________ |
__________________ |
24 COM(2019) 233 final. |
24 COM(2019) 233 final. |
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl sprendimo
4 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(4) remiantis EAA ataskaita „Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“ (angl. The European environment – state and outlook 2020, Knowledge for transition to a sustainable Europe („SOER 2020“)), 2020 m. Sąjunga turi išskirtinę galimybę imtis lyderės vaidmens tvarumo srityje ir spręsti neatidėliotinas su tvarumu susijusias problemas, kurioms būtini sisteminiai sprendimai. Kaip nurodyta ataskaitoje „SOER 2020“, nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio matomi pasaulio klimato ir ekosistemų pokyčiai yra tokie, kokių nėra buvę dešimtmečius ar net tūkstantmečius. Nuo 1950 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo tris kartus, o miestų gyventojų skaičius išaugo keturis kartus. Nepakeitus dabartinio augimo modelio, prognozuojama, kad neigiamas poveikis aplinkai toliau didės, o tai turės tiesioginį ir netiesioginį žalingą poveikį žmonių sveikatai ir gerovei. Tai ypač pasakytina apie didžiausią poveikį aplinkai darančius sektorius – maisto, judumo, energetikos, taip pat infrastruktūros ir pastatų; |
(4) remiantis EAA ataskaita „Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“ (angl. The European environment – state and outlook 2020, Knowledge for transition to a sustainable Europe („SOER 2020“)), 2020 m. Sąjunga turi išskirtinę galimybę imtis lyderės vaidmens tvarumo srityje sprendžiant neatidėliotinas su tvarumu susijusias problemas, kurioms būtini sisteminiai sprendimai. Kaip nurodyta ataskaitoje „SOER 2020“, nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio matomi pasaulio klimato ir ekosistemų pokyčiai yra tokie, kokių nėra buvę dešimtmečius ar net tūkstantmečius. Nuo 1950 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo tris kartus, o miestų gyventojų skaičius išaugo keturis kartus. Nepakeitus dabartinio augimo modelio, prognozuojama, kad neigiamas poveikis aplinkai toliau didės, o tai turės tiesioginį ir netiesioginį žalingą poveikį žmonių sveikatai ir gerovei. Tai ypač pasakytina apie didžiausią poveikį aplinkai darančius sektorius – maisto, judumo, energetikos, taip pat infrastruktūros ir pastatų; Šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės sudarytų sąlygas pakankamai investuoti į tinkamos pažangiam ir tvariam judumui skirtos infrastruktūros, pritaikytos prie padėties įvairiuose Europos regionuose, kūrimą, įskaitant visų rūšių transporto aktyvaus judumo ir įvairiarūšio transporto platformas, siekiant skatinti perėjimą prie kitų transporto rūšių ir tvarų keleivių ir krovinių vežimą, bei stiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį remiant perėjimą prie pažangaus, tvaraus ir saugaus judumo Sąjungoje; |
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl sprendimo
5 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(5) reaguodama į ataskaitoje „SOER 2020“ nustatytas problemas Europos Komisija patvirtino Europos žaliąjį kursą25 – naują ekonomikos augimo strategiją, pagal kurią įgyvendinama dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka padės Sąjungai tapti teisinga ir klestinčia visuomene su konkurencinga, neutralizuoto poveikio klimatui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)26 teisėje įtvirtintas Sąjungos tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; |
(5) reaguodama į ataskaitoje „SOER 2020“ nustatytas problemas Europos Komisija patvirtino Europos žaliąjį kursą25 – naują ekonomikos augimo strategiją, pagal kurią įgyvendinama dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka padės Sąjungai tapti teisinga ir klestinčia visuomene su konkurencinga, neutralizuoto poveikio klimatui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika. Europos žaliajame kurse taip pat raginama spartinti perėjimą prie darnaus ir išmanaus judumo, nes transporto sektoriuje susidaro ketvirtadalis viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir ši dalis vis dar didėja. Siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį reikia sumažinti 90 proc. ne vėliau kaip 2050 m. Atsižvelgdama į tai, Komisija priėmė dokumentą „Tvaraus ir pažangaus judumo strategija“25a, kuriame sprendžiamas šis uždavinys ir sprendžiami visų taršos šaltinių klausimai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu26 (ES) teisėje įtvirtintas Sąjungos tikslas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; |
__________________ |
__________________ |
25 COM(2019) 640 final. |
25 COM(2019) 640 final. |
|
25a COM(2020) 789 final. |
26 COM(2020) 80 final. |
26 COM(2020) 80 final. |
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(6) Europos žaliuoju kursu yra grindžiamas ekonomikos gaivinimo planas „Next Generation EU“, kuriuo skatinamos investicijos į pagrindinius ekologiškus sektorius, būtinos atsparumui didinti, ekonomikai plėtoti ir darbo vietoms kurti teisingoje ir įtraukioje visuomenėje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kurią naudojant kartu su 2021–2027 m. Sąjungos biudžetu bus gaivinama nuo COVID-19 krizės nukentėjusi Sąjungos ekonomika, taip pat grindžiama komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytais prioritetiniais tikslais. Be to, pagal ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“ rengiamos visos iniciatyvos turėtų būti grindžiamos Europos žaliojo kurso priesaku nepakenkti; |
(6) Europos žaliuoju kursu yra grindžiamas ekonomikos gaivinimo planas „Next Generation EU“, kuriuo skatinamos investicijos į pagrindinius ekologiškus sektorius ir gamtos procesais pagrįstais sprendimais, būtinos atsparumui didinti, ekonomikai plėtoti ir darbo vietoms kurti teisingoje ir įtraukioje visuomenėje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kurią naudojant kartu su 2021–2027 m. Sąjungos biudžetu bus gaivinama nuo COVID-19 krizės nukentėjusi Sąjungos ekonomika ir kuriuo bus remiama skaitmeninė ir klimato pertvarka, daugiausia dėmesio skiriant transporto ir turizmo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir tvarioms technologijoms, taip pat grindžiama komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytais prioritetiniais tikslais. Ekonomikos gaivinimo planas suteikia svarbią galimybę paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, pirmenybę teikiant investicijoms į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir tvarias technologijas, tuo pat metu išlaikant technologinį neutralumą. Šiam tikslui pasiekti reikės visų ekonomikos sektorių ir visų transporto rūšių veiksmų, įskaitant tvarių formų privačiojo ir viešojo keleivinio transporto bei krovinių vežimo paslaugų plėtojimą, taikant visas turimas politikos priemones, užtikrinant teisingą ir sąžiningą perėjimą nė vieno nepaliekant nuošalyje. Be to, pagal ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“ rengiamos visos iniciatyvos turėtų būti grindžiamos Europos žaliajame kurse įtvirtintais tikslais. |
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl sprendimo
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(6a) metinėje tvaraus augimo ataskaitoje iš naujo suformuluotas Europos semestro procesas, kad jis atitiktų iš esmės pasikeitusias ekonomines, socialines ir aplinkosaugines sąlygas, taip pat ir po koronaviruso pandemijos. Jis turėtų būti naudojamas kaip svertas siekiant JT darnaus vystymosi tikslų. |
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl sprendimo
7 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(7) aplinkosaugos veiksmų programos naudojamos ES aplinkos politikai rengti nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios. 7-osios AVP galiojimas baigsis 2020 m. gruodžio 31 d., o jos 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad prireikus Komisija laiku pateiktų pasiūlymą dėl Aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos (8-oji AVP) ir taip būtų išvengta reguliavimo spragos tarp 7-osios ir 8-osios AVP. Komunikate dėl Europos žaliojo kurso numatyta priimti naują aplinkosaugos veiksmų programą; |
(7) aplinkosaugos veiksmų programos naudojamos ES aplinkos politikai rengti nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžios. 7-osios AVP galiojimas baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d., o jos 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad prireikus Komisija laiku pateiktų pasiūlymą dėl Aštuntosios aplinkosaugos veiksmų programos (8-oji AVP) ir taip būtų išvengta reguliavimo spragos tarp 7-osios ir 8-osios AVP. Komunikate dėl Europos žaliojo kurso numatyta priimti naują aplinkosaugos veiksmų programą, o taip pat pradės veikti suvestinė, skirta pažangai, padarytai siekiant visų jos tikslų, stebėti. Europos aplinkos agentūra (EAA) ir Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) prireikus turėtų į veiklą įtraukti kitas Europos agentūras, pavyzdžiui, Europos aviacijos saugos agentūrą, Europos jūrų saugumo agentūrą ir Europos geležinkelių agentūrą, kad būtų galima geriau suprasti sektorių ypatumus ir pasinaudoti svarbiausiais duomenimis ir žiniomis; |
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(8) 8-ojoje AVP turėtų būti numatyta remti Europos žaliojo kurso aplinkos ir klimato politikos tikslus, atsižvelgiant į 7-ojoje AVP jau nustatytą ilgalaikį tikslą iki 2050 m. „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Ji turėtų padėti įgyvendinti Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus; |
(8) 8-ojoje AVP turėtų būti numatyta remti Europos žaliojo kurso aplinkos ir klimato politikos tikslus, atsižvelgiant į 7-ojoje AVP ir Komisijos komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ jau nustatytą ilgalaikį tikslą vėliausiai iki 2050 m. „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, tuo pat metu atsižvelgiant į 7-osios AVP vertinimo patirtį. ES, vykdydama AVP ir kitą politiką, turėtų siekti pirmauti pasaulyje įgyvendinant Jungtinių Tautų darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus, sudarant galimybę vykdyti sisteminius Sąjungos ekonomikos pokyčius, kuriais būtų užtikrina planetos išgales atitinkanti gerovė; |
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl sprendimo
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(8a) 8-oji AVP, laikantis Europos žaliojo kurso uždavinių, yra galimybė priimti trūkstamą 2030 m. ES strategiją, pagal kurią mūsų politika būtų suderinta su JT Darbotvarke iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslais, nustatant konkrečius ir išmatuojamus tikslus ir naudojantis priežiūros ir korekcijos mechanizmais; |
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl sprendimo
9 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(9) 8-oji AVP turėtų padėti paspartinti perėjimą prie regeneracinės ekonomikos, kuri mūsų planetai grąžina daugiau nei iš jos paima. Regeneracinio augimo modelis grindžiamas prielaida, kad mūsų visuomenių gerovė ir klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų; tai sukuria saugią aplinką, kurioje galime plėtoti ekonomiką. Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir gamtinių išteklių paklausai, ekonominė veikla turėtų būti plėtojama taip, kad nebūtų daroma žala, o, atvirkščiai, klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo tendencija būtų pakreipta priešinga linkme, būtų mažinama tarša ir išlaikomas bei didinamas gamtinis kapitalas, taip užtikrinant atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių gausą. Nuolatiniu inovacijų diegimu, prisitaikymu prie naujų iššūkių ir bendra kūryba grindžiama regeneracinė ekonomika stiprina atsparumą ir apsaugo dabarties bei ateities kartų gerovę; |
(9) 8-oji AVP turėtų padėti paspartinti perėjimą prie tvarios ir regeneracinės ekonomikos. Tvaraus ir regeneracinio augimo modelis grindžiamas prielaida, kad mūsų visuomenių gerovė ir klestėjimas priklauso nuo stabilaus klimato, sveikos aplinkos ir klestinčių ekosistemų; tai sukuria saugią ir konkurencingą aplinką, kurioje galime plėtoti ekonomiką. Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir gamtinių išteklių paklausai, ekonominė veikla turėtų ir toliau būti plėtojama tvariai ir taip, kad ribojama žala klimatui, o aplinkos būklės blogėjimo tendencija būtų pakreipta priešinga linkme, būtų užtikrinama biologinė įvairovė, mažinama tarša ir išlaikomas bei didinamas gamtinis kapitalas, taip užtikrinant atsinaujinančiųjų išteklių gausą ir sumažinant neatsinaujinančiųjų išteklių praradimą. Nuolatiniu inovacijų diegimu, prisitaikymu prie naujų iššūkių ir bendra kūryba grindžiama tvari ekonomika stiprina atsparumą ir pateikia sprendimus dabarties bei ateities kartų gerovės apsaugai; |
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(10) 8-ojoje AVP turėtų būti nustatyti teminiai prioritetiniai tikslai šiose srityse: poveikio klimatui neutralumas, prisitaikymas prie klimato kaitos, biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas, žiedinė ekonomika, nulinės taršos tikslas ir su gamyba ir vartojimu susijusio neigiamo poveikio aplinkai mažinimas. Be to, turėtų būti nurodytos reikiamos sąlygos, kurias sudarius visi susiję subjektai galėtų pasiekti ilgalaikius ir teminius prioritetinius tikslus; |
(10) 8-ojoje AVP turėtų būti nustatyti teminiai prioritetiniai tikslai tokiose srityse kaip poveikio klimatui neutralizavimas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas, anglies dioksido poveikio neutralizavimas, aplinkos atžvilgiu tvari ir visiškai žiedinė ekonomika, užtikrinimas, kad aplinka nebūtų toksiška, mažos ir nulinės taršos užmojai ir gamybos bei vartojimo poveikio aplinkai mažinimas visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant transportą ir turizmą. Be to, turėtų būti nurodytos reikiamos sąlygos, kurias sudarius visi susiję subjektai galėtų pasiekti ilgalaikius ir teminius prioritetinius tikslus ir veiksmus, būtinus šioms sąlygoms pasiekti, kartu atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų, kaimo, pakrančių ar kalnų ir salų vietovių padėtį ir miestų bei jų atokių rajonų ryšius, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Tuo pat metu turi būti užtikrintas teminių prioritetinių tikslų ir sektorių politikos integravimas siekiant didinti politikos priemonių nuoseklumą, atsižvelgiant į sektorių, kaip antai transporto ir turizmo, ypatumus bei problemas. |
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10a) 8-ąja AVP ilgalaikiais ir teminiais prioritetiniais tikslais turėtų būti užtikrinta, kad tvarumas ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimas būtų neatsiejamai integruoti į visų susijusių politikos sričių rengimą ir įgyvendinimą, įskaitant politiką, susijusią su judumu, turizmu, miestų planavimu ir transporto infrastruktūra, naujų transporto darbuotojų įgūdžių vystymu visą gyvenimą, kartu kuriant atitinkamų politikos sričių sinergiją. |
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl sprendimo
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(10b) veiksmai, kuriais siekiama Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų, turi būti vykdomi kartu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir turi būti visiškai su juo suderinami. Tam reikėtų skirti itin daug dėmesio transporto sektoriuje, kuriame socialinis dempingas ne tik kenkia žmonių gerovei, bet ir skatina netvarias transporto rūšis; |
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(12) tvirtesnis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, geras pasaulinis aplinkos valdymas ir Sąjungos vidaus bei išorės politikos sinergija yra labai svarbūs siekiant Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų; |
(12) kadangi daugelis Sąjungos ekonomikos sektorių, įskaitant transportą, susiduria su didėjančia konkurencija su sparčiai besivystančiomis kitų regionų rinkomis pasauliniu lygmeniu ir yra glaudžiai susiję su tarptautinės prekybos dinamika, tvirtesnis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, patikimas pasaulinis aplinkos valdymas ir visų susijusių Sąjungos vidaus ir išorės politikos sričių sinergija, nuoseklumas ir darna yra labai svarbūs siekiant Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų. ES taip pat turėtų stiprinti diplomatiją klimato kaitos srityje visuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant TJO, ICAO ir JTPTO, siekiant plataus užmojo standartus priimti pasauliniu lygmeniu. |
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl sprendimo
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(12a) įgyvendinant integruotą jūrų politiką turėtų būti labiau atsižvelgiama į veiksmų programą; |
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl sprendimo
14 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(14) pažanga, padaryta siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu. Tas vertinimas turėtų derėti su stebėsenos arba valdymo priemonėmis, apimančiomis konkretesnius aplinkos ir klimato politikos aspektus (pavyzdžiui, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1999/201830), aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra arba stebėsenos priemonėmis, susijusiomis su žiedine ekonomika, nuline tarša, biologine įvairove, oru, vandeniu, dirvožemiu, atliekomis, arba bet kokia kita aplinkos politika, ir neturėtų daryti jiems poveikio. Kartu su kitomis priemonėmis, kurios naudojamos rengiant Europos semestro programą, Eurostato darnaus vystymosi tikslų stebėsenos ataskaitą ir Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitą31, jis būtų nuoseklaus tarpusavyje susijusių stebėsenos ir valdymo priemonių rinkinio dalis; |
(14) pažanga, padaryta siekiant 8-osios AVP prioritetinių tikslų, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į naujausius pokyčius, susijusius su duomenų ir rodiklių prieinamumu ir tinkamumu. Tas vertinimas turėtų derėti su stebėsenos arba valdymo priemonėmis, apimančiomis konkretesnius aplinkos ir klimato politikos aspektus (pavyzdžiui, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1999/201830), aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra, EUROFOUND Europos gyvenimo kokybės tyrimu (EGKT), stebėsenos priemonėmis, susijusiomis su žiedine ekonomika, nuline tarša, biologine įvairove, oru, vandeniu, dirvožemiu, atliekomis, arba bet kokia kita aplinkos politika, ir neturėtų daryti jiems poveikio. Kartu su kitomis priemonėmis, kurios naudojamos rengiant Europos semestro programą, Eurostato darnaus vystymosi tikslų stebėsenos ataskaitą ir Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitą31, jis būtų nuoseklaus tarpusavyje susijusių stebėsenos ir valdymo priemonių rinkinio dalis; |
__________________ |
__________________ |
30 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77. |
30 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, OL L 328, 2018 12 21, p. 1–77. |
31 COM/2020/493 final. |
31 COM/2020/493 final. |
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl sprendimo
15 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(15) Komisija, EAA ir kitos atitinkamos agentūros turėtų turėti prieigą prie valstybių narių pateiktų duomenų ir rodiklių ir juos pakartotinai naudoti, laikydamosi taikytinų Sąjungos teisės aktų. Be to, turėtų būti naudojami kiti duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, palydovų duomenys ir apdorota informacija, gauta taikant Europos Žemės stebėsenos programą („Copernicus“), Europos miškų gaisrų informacinę sistemą ir Europos perspėjimo apie potvynius sistemą, arba duomenų platformų (pavyzdžiui, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo arba Cheminių medžiagų stebėsenos informacinės platformos) duomenys. Taikant šiuolaikines skaitmenines priemones ir dirbtinį intelektą galima veiksmingai valdyti ir analizuoti duomenis – taip sumažinama administracinė našta ir kartu didinamas savalaikiškumas ir kokybė; |
(15) Siekiant tinkamai stebėti Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo pažangą, reikalingi patikimi ir prasmingi duomenys bei rodikliai. Komisija, EAA ir kitos atitinkamos Europos agentūros turėtų turėti prieigą prie valstybių narių pateiktų duomenų ir rodiklių ir juos pakartotinai naudoti, laikydamosi taikytinų Sąjungos teisės aktų. Be to, turėtų būti naudojami kiti duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, palydovų duomenys ir apdorota informacija, gauta taikant Europos Žemės stebėsenos programą („Copernicus“), įskaitant programos „Copernicus“ atmosferos stebėsenos paslaugą (CAMS), Europos miškų gaisrų informacinę sistemą ir Europos perspėjimo apie potvynius sistemą, arba duomenų platformų (pavyzdžiui, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo arba Cheminių medžiagų stebėsenos informacinės platformos) duomenys. |
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl sprendimo
16 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(16) be to, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2003/4/EB, 2007/2/EB ir (ES) 2019/1024 nustatytų reikalavimų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkami duomenys, informacija ir rodikliai, skirti 8-osios AVP įgyvendinimui stebėti, būtų laisvai prieinami, nediskriminaciniai, teikiami atvirosios prieigos pagrindu, tinkami, aukštos kokybės, palyginami, atnaujinti, patogūs naudoti ir lengvai prieinami internetu; |
(16) be to, laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2003/4/EB, 2007/2/EB, 2016/2284/ES ir 2019/1024/ES nustatytų reikalavimų, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkami duomenys, informacija ir rodikliai, skirti 8-osios AVP įgyvendinimui stebėti, būtų laisvai prieinami, nediskriminaciniai, teikiami atvirosios prieigos pagrindu, tinkami, aukštos kokybės, palyginami, atnaujinti, patogūs naudoti ir lengvai prieinami internetu ir atjungties režimu, pageidautina vienoje saugykloje. |
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl sprendimo
17 konstatuojamoji dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
(17) kad būtų pasiekti 8-osios AVP prioritetiniai tikslai, EAA ir ECHA turėtų turėti pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad būtų sukurta patikima, prieinama ir skaidri žinių ir įrodymų bazė, padedanti įgyvendinti strateginius Europos žaliojo kurso prioritetus ir vertinti pagal programą padarytą pažangą; |
(17) kad būtų pasiekti 8-osios AVP prioritetiniai tikslai, EAA ir ECHA turėtų turėti pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad būtų sukurta patikima, prieinama ir skaidri žinių ir įrodymų bazė, padedanti įgyvendinti strateginius Europos žaliojo kurso prioritetus ir vertinti pagal programą padarytą pažangą; Prireikus taip pat turėtų dalyvauti kitos įstaigos ir agentūros bei prisidėti prie šių strateginių prioritetų įgyvendinimo ir pažangos vertinimo pagal 8-ąją AVP. |
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl sprendimo
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
(18a) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnį Sąjungos aplinkos politika turi būti siekiama aukšto apsaugos lygio ir ji turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad mokėti turėtų teršėjas; |
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 1 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. Šiuo sprendimu nustatoma laikotarpiui iki 2030 m. gruodžio 31 d. skirta aplinkos srities bendroji veiksmų programa (toliau – 8-oji AVP). Jame nustatomi tos programos prioritetiniai tikslai, tiems tikslams pasiekti būtinos sąlygos ir tų prioritetinių tikslų vykdymo srityje padarytos Sąjungos ir jos valstybių narių pažangos vertinimo sistema. |
1. Šiuo sprendimu nustatoma laikotarpiui iki 2030 m. gruodžio 31 d. skirta aplinkos srities bendroji veiksmų programa (toliau – 8-oji AVP). Jame nustatomi tos programos prioritetiniai tikslai, tiems tikslams pasiekti būtinos sąlygos bei veiksmai ir tų prioritetinių tikslų vykdymo srityje padarytos Sąjungos ir jos valstybių narių pažangos vertinimo sistema. |
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 2 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
2. 8-ąja AVP siekiama paspartinti teisingą ir įtraukų perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo, švarios žiedinės ekonomikos ir remiami Europos žaliojo kurso ir jo iniciatyvų aplinkos ir klimato tikslai. |
2. 8-ąja AVP siekiama paspartinti teisingą ir įtraukų perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo, konkurencingos, atsparios, tvarios ir žiedinės ekonomikos ir remiami Europos žaliojo kurso ir jo iniciatyvų aplinkos ir klimato tikslai, įskaitant tvaraus ir pažangaus judumo strategiją bei ES tvaraus turizmo strategiją. |
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnio 3 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
3. 8-oji AVP yra pagrindas, kuriuo remiantis siekiama Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų aplinkos ir klimato tikslų, taip pat joje nustatytų darnaus vystymosi tikslų, o 8-osios AVP stebėsenos sistema, kaip aplinkos ir klimato srities indėlis, papildo ES pastangas, susijusias su didesnio tvarumo, be kita ko, poveikio klimatui neutralumo, efektyvaus išteklių naudojimo, gerovės ir atsparumo srityse padarytos pažangos vertinimu. |
3. 8-oji AVP yra pagrindas, kuriuo remiantis siekiama Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų aplinkos ir klimato tikslų, taip pat joje nustatytų darnaus vystymosi tikslų, o 8-osios AVP stebėsenos sistema, kaip aplinkos ir klimato srities indėlis, papildo ES pastangas, susijusias su didesnio tvarumo, be kita ko, poveikio klimatui neutralumo, efektyvaus išteklių naudojimo, gerovės ir atsparumo srityse padarytos pažangos vertinimu, netaršiu ir išmaniuoju judumu, gerove ir atsparumu, kartu užtikrinant aplinkos, socialinių ir ekonominių tikslų nuoseklumą. |
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 1 dalis
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
1. 8-osios AVP ilgalaikis prioritetinis 2050 m. tikslas – užtikrinti, kad piliečiai gerai gyventų pagal mūsų planetos išgales regeneracinėje ekonomikoje, kurioje niekas neiššvaistoma, neišmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas yra atsietas nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Sveika aplinka yra piliečių gerovės pagrindas, joje biologinė įvairovė klesti, o gamtinis kapitalas yra saugomas, atkuriamas ir vertinamas taip, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai ir kitai su aplinka susijusiai rizikai. Sąjunga nustato veiklos, kuria siekiama užtikrinti dabarties ir ateities kartų gerovę, vykdymo visame pasaulyje tempą. |
1. 8-osios AVP ilgalaikis prioritetinis tikslas – iki 2050 m. užtikrinti, kad piliečiai gerai gyventų pagal mūsų planetos išgales tvarioje ir regeneracinėje ekonomikoje, kurioje niekas neiššvaistoma, neišmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, judumo poreikiai tenkinami tvariu būdu, o ekonomikos augimas yra atsietas nuo netvaraus išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Sveika aplinka yra piliečių gerovės ir sveikatos pagrindas, joje atkuriamos ekosisteminės paslaugos, biologinė įvairovė klesti, o gamtinis kapitalas yra saugomas, atkuriamas ir vertinamas taip, kad būtų didinamas atsparumas klimato kaitai ir kitai su aplinka susijusiai rizikai. Sąjunga nustato veiklos, kuria siekiama užtikrinti dabarties ir ateities kartų gerovę, vykdymo visame pasaulyje tempą. |
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies a punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) negrįžtamai ir laipsniškai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti šalinimą gamtiniais ir kitais absorbentais Sąjungoje, kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas ir iki 2050 m. neutralizuotas poveikis klimatui, kaip nustatyta Reglamente (ES).../...32; |
a) Negrįžtamai, laipsniškai, nuspėjamai ir greitai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti šalinimą gamtiniais ir kitais absorbentais Sąjungoje, atsižvelgiant į savo klimato ir aplinkos tikslus, kad būtų pasiektas 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas ir vėliausiai iki 2050 m. neutralizuotas poveikis klimatui, kaip nustatyta Reglamente (ES).../..32.; |
__________________ |
__________________ |
32 COM/2020/80 final. |
32 COM/2020/80 final. |
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies c punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) progresyviai diegti regeneracinį augimo modelį, pagal kurį mūsų planetai grąžinama daugiau nei iš jos paimama, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo, taip pat paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; |
c) progresyviai diegti tvarų ir regeneracinį augimo modelį, daugiausia dėmesio skiriant piliečių gerovei ir įgyvendinant perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios, aplinkos atžvilgiu tvarios ir visiškai žiedinės ekonomikos, užtikrinant aplinką be toksinių medžiagų, be kita ko, įgyvendinant politiką, kuria siekiama užtikrinti medžiagų ir komponentų perdirbimą bei pakartotinį naudojimą transporto ir turizmo sektoriuose; |
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies d punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
d) siekti nulinės taršos tikslo, kad aplinkoje, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį, neliktų toksiškų medžiagų, ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio; |
d) siekti nedidelės ir nulinės taršos tikslo, įskaitant orą, vandenį ir dirvožemį ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio; |
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies e punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) saugoti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, gerinti gamtinio kapitalo, visų pirma oro, vandens, dirvožemio ir miškų, gėlo vandens, šlapynių ir jūrų ekosistemų, būklę; |
e) saugoti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas, gerinti gamtinio kapitalo, visų pirma oro, vandens, dirvožemio ir miškų, gėlo vandens, šlapynių ir jūrų ekosistemų, būklę; |
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl sprendimo
2 straipsnio 2 dalies f punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
f) didinti aplinkos tvarumą ir mažinti pagrindinius aplinkai ir klimatui daromo neigiamo poveikio veiksnius, susijusius su gamyba ir vartojimu, visų pirma energetikos, pramonės plėtros, pastatų ir infrastruktūros, judumo ir maisto sistemos srityse. |
f) didinti aplinkos tvarumą ir mažinti pagrindinius aplinkai ir klimatui daromo neigiamo poveikio veiksnius, susijusius su gamyba ir vartojimu, visų pirma energetikos, pramonės plėtros, pastatų ir infrastruktūros, judumo ir maisto sistemos, prekybos ir turizmo srityse, kartu užtikrinant visų Sąjungos teritorijų prieinamumą. |
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio pavadinimas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
Reikiamos sąlygos šios programos prioritetiniams tikslams pasiekti |
Reikiamos sąlygos ir susiję veiksmai šios programos prioritetiniams tikslams pasiekti |
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies a punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
a) užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktų įgyvendinimą, siekti aukščiausio lygio aplinkosauginio veiksmingumo Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, suteikiant tinkamus administracinius ir atitikties užtikrinimo pajėgumus, kaip nustatyta reguliarios aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, taip pat aktyviau kovoti su nusikaltimais aplinkai, |
a) užtikrinti veiksmingą ir efektyvų Sąjungos aplinkos ir klimato srities teisės aktų įgyvendinimą, siekti aukščiausio lygio aplinkosauginio veiksmingumo Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, suteikiant papildomus administracinius ir atitikties užtikrinimo pajėgumus vietos valdžios institucijoms, kurie yra reikalingi norint patvirtinti savo tikslus ir veiksmų planus, kaip nustatyta reguliarios aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje, taip pat aktyviau kovoti su aplinkos įstatymų pažeidimais ir reikalavimų nesilaikymu, užtikrinant tinkamus atitinkamų Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmens departamentų išteklius. |
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
aa) užtikrinti visų susijusių Sąjungos aplinkai poveikį darančių teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, sistemingai vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, be kita ko, užtikrinant, kad tuo tikslu būtų skiriama tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu; |
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 1 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
‒ 2 straipsnyje nustatytus prioritetinius tikslus integruoti į visas atitinkamas strategijas, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, programas, investicijas ir projektus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad jie ir jų įgyvendinimas nepakenktų nė vienam iš 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų; |
‒ 2 straipsnyje nustatytus prioritetinius tikslus integruoti į visas atitinkamas strategijas, teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvas, programas, investicijas ir projektus Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad jie ir jų įgyvendinimas atitiktų ir stipriai nepakenktų nė vienam iš 2 straipsnyje nustatytų prioritetinių tikslų; |
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 2 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
‒ kuo labiau padidinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/52/ES33 ir 2001/42/EB34 įgyvendinimo naudą; |
‒ kuo labiau padidinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/52/ES33 ir 2001/42/EB34 įgyvendinimo naudą, atsižvelgiant į su transportu susijusios infrastruktūros planavimo poreikius; |
__________________ |
__________________ |
33 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1–-18). |
33 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1–-18). |
34 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21). |
34 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21). |
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 3 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
‒ ypatingą dėmesį skirti ekonominių, aplinkos ir socialinių tikslų sinergijai ir galimiems kompromisams, siekiant užtikrinti, kad piliečių poreikiai, susiję su mityba, būstu ir judumu, būtų tenkinami darniai, nepaliekant nė vieno nuošalyje; |
‒ ypatingą dėmesį skirti sinergijai ir sistemingam galimų kompromisų tarp ekonominių, aplinkosaugos ir socialinių tikslų vertinimui, siekiant užtikrinti, kad piliečių poreikiai, susiję su mityba, būstu, gerove, ekologišku ir įvairiarūšiu transportu bei pažangiu ir prieinamu judumu būtų tenkinami darniai, nepaliekant nė vieno asmens ir nė vieno regiono nuošalyje ir būtų kuriama ekonominė gerovė, kartu užtikrinant Sąjungos konkurencingumą; |
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 3 a įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
‒ parengti vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtas veiksmų gaires ir skatinti savanorišku pagrindu priimti nuosavus tikslus bei planus, kurie padės įgyvendinti 8-ąją AVP ir aplinkos teisės aktus apskritai, kartu suteikiant lankstumo, kad būtų atsižvelgta į vietos ir regionų poreikius, gebėjimus, žinias ir patirtį; |
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 4 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
‒ reguliariai vertinti esamą politiką ir rengti naujų iniciatyvų poveikio vertinimus, kurie grindžiami plataus masto konsultacijomis, laikantis atskaitingų, įtraukių, informacija pagrįstų ir lengvai įgyvendinamų procedūrų, ir kuriuos atliekant tinkamai atsižvelgiama į numatomą poveikį aplinkai ir klimatui; |
‒ reguliariai vertinti esamą politiką ir rengti naujų iniciatyvų poveikio vertinimus, kurie grindžiami plataus masto konsultacijomis, laikantis atskaitingų, įtraukių, informacija pagrįstų ir lengvai įgyvendinamų procedūrų, ir kuriuos atliekant atsižvelgiama į poveikį klimatui, kaip antai biologinės įvairovės nykimui, oro, vandens ir dirvožemio taršai ar išteklių naudojimui; |
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies b punkto 4 a įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
‒ reguliariai vertinti visas Sąjungos politikos sritis ir integruoti prioritetinius teminius tikslus į sektorių politiką, siekiant nustatyti Sąjungos politikos ir šios AVP politikos tikslų neatitikimus, kad būtų užtikrintas šių tikslų nuoseklumas, nuoseklumas ir įgyvendinimas, kartu atsižvelgiant į skirtingų sektorių ypatumus; |
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies c punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
c) veiksmingai integruoti aplinkos ir klimato tvarumo aspektą į Europos ekonomikos valdymo semestrą, be kita ko, į nacionalines reformų programas ir nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; |
c) pradėti darbą siekiant sukurti klimato rodiklį, kad būtų galima įvertinti valstybių narių biudžetų struktūros ir su Paryžiaus susitarimu suderinto scenarijaus neatitikimą, užtikrinant kiekvieno jų nacionalinio biudžeto aplinkos, socialinį ir ekonominį tvarumą, nedarant poveikio pradiniam Europos semestro tikslui; |
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
da) skatinti kurti pažangiąsias sistemas taikant konkrečią tvarios produktų politikos sistemą, kuri gali tapti žiedinės ekonomikos dalimi, didinant pakartotinį nebetinkamų naudoti medžiagų, laikomų ištekliumi transporto ir turizmo sektoriuje, pvz., metalo, plastiko ir kitų rūšių medžiagų, pakartotinį naudojimą; |
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies e punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
e) laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kuo geriau išnaudojant rinkos priemones ir žaliojo biudžeto sudarymo priemones, įskaitant tas, kurių reikia siekiant užtikrinti socialiai teisingą pertvarką, ir padėti įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams kurti standartizuotas gamtinio kapitalo apskaitos priemones; |
e) stiprinti aplinkosaugines paskatas, tuo pačiu metu laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas Sąjungos ir nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, užtikrinant technologinį neutralumą, kuo geriau išnaudojant rinkos priemones ir žaliojo biudžeto sudarymo priemones, įskaitant tas, kurių reikia siekiant užtikrinti socialiai teisingą pertvarką, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį ir energijos rūšių derinį, ir padėti įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams kurti standartizuotas gamtinio kapitalo apskaitos priemones; |
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies f punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
f) užtikrinti, kad aplinkos politika ir veiksmai būtų grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, sustiprinti aplinkos srities žinių bazę ir padidinti jos naudojimo mastą, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas; gerinti žaliuosius įgūdžius ir toliau plėtoti aplinkos ir ekosistemų apskaitą; |
f) užtikrinti, kad aplinkos politika ir veiksmai būtų grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, sustiprinti aplinkos srities žinių bazę ir padidinti jos naudojimo mastą, be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas; gerinti žaliuosius įgūdžius, bendradarbiaujant su pilietine visuomene, labiau naudojantis atviruoju mokslu, atsižvelgiant į socialinį perėjimo prie žiedinės ekonomikos aspektą transporto ir turizmo sektoriuje, įskaitant darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, tinkamos informacijos apie optimalų vartotojų pasirinkimą poreikį, atsižvelgiant į lyčių ypatumus ir toliau plėtoti aplinkos ir ekosistemų apskaitą; |
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies g punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
g) išnaudoti skaitmeninių ir duomenų technologijų potencialą aplinkos politikos reikmėms, kartu kuo labiau mažinant jų aplinkosauginį pėdsaką; |
g) išnaudoti skaitmeninių technologijų potencialą, įskaitant žmogaus valdomą dirbtinį intelektą, susietąjį ir automatizuotą judumą ir duomenų technologijas aplinkos politikos reikmėms, o taip pat išnaudoti perėjimą prie tvaraus ir pažangaus judumo, kartu kuo labiau mažinant jų aplinkosauginį pėdsaką, visų pirma optimizuojant duomenų apdorojimo technologijas, kartu užtikrinant šių duomenų skaidrumą ir prieinamumą bei saugą; |
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies h punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
h) visapusiškai išnaudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir socialines inovacijas; |
h) visapusiškai išnaudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir socialines inovacijas, be kita ko, skatinant mažo anglies dioksido kiekio ir tvarių alternatyviųjų degalų naudojimą ir investuojant į biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą, laikantis ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytų finansavimo tikslų; |
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies j punktas
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
j) užtikrinti, kad su 8-osios AVP įgyvendinimu susiję duomenys ir įrodymai būtų viešai ir lengvai prieinami, nedarant poveikio su konkrečia sritimi susijusių teisės aktų nuostatų dėl konfidencialumo taikymui; |
j) užtikrinti, kad su 8-osios AVP įgyvendinimu susiję duomenys, rodikliai ir įrodymai būtų viešai ir lengvai prieinami (pageidautina vienoje saugykloje) nedarant poveikio su konkrečia sritimi susijusių teisės aktų nuostatų dėl konfidencialumo taikymui; |
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies k punkto 1 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
‒ bendradarbiauti su šalimis partnerėmis klimato ir aplinkosaugos veiksmų srityje, jas skatinti ir padėti joms priimti ir įgyvendinti šių sričių taisykles, kurios būtų tokio pat plataus užmojo kaip ir Sąjungos taisyklės, ir užtikrinti, kad visi Sąjungos rinkai pateikiami produktai visiškai atitiktų reikiamus Sąjungos reikalavimus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų; |
‒ bendradarbiauti su šalimis partnerėmis klimato ir aplinkosaugos veiksmų srityje, jas skatinti ir padėti joms priimti ir įgyvendinti šių sričių taisykles, kurios būtų tokio pat plataus užmojo kaip ir Sąjungos taisyklės, ir užtikrinti, kad visi Sąjungos rinkai pateikiami produktai visiškai atitiktų reikiamus Sąjungos reikalavimus, kurie atitinka Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus; |
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies k punkto 1 a įtrauka (nauja)
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
|
‒ skatinti įmones laikytis išsamaus patikrinimo, kaip veiksmingos savo pačių veiklos ir jų pasaulinių tiekimo grandinių poveikio aplinkai nustatymo, prevencijos, švelninimo ir atsižvelgimo į jį priemones; |
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl sprendimo
3 straipsnio 1 dalies k punkto 2 įtrauka
|
|
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas |
‒ stiprinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių vyriausybėmis, įmonėmis ir pilietine visuomene bei tarptautinėmis organizacijomis, siekiant kurti partnerystes ir aljansus aplinkos apsaugos srityje, ir skatinti bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje G 7 ir G 20 šalyse; |
‒ stiprinti bendradarbiavimą su trečiųjų šalių vyriausybėmis, įmonėmis ir pilietine visuomene bei tarptautinėmis organizacijomis, siekiant kurti partnerystes ir aljansus aplinkos apsaugos srityje, ir skatinti bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje G 7 ir G 20 šalyse ir kituose tarptautiniuose forumuose, įskaitant IMO, ICAO ir UNPPO; |