REKOMENDACIJA ANTRAJAM SVARSTYMUI dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (EB) Nr. 810/2009, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1860, (ES) 2018/1861, (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/1896 ir panaikinami Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR siekiant reformuoti Vizų informacinę sistemą
21.6.2021 - (05950/1/2021 – C9-0198/2021 – 2018/0152A(COD)) - ***II
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėjas: Paulo Rangel
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (EB) Nr. 810/2009, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1860, (ES) 2018/1861, (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/1896 ir panaikinami Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR siekiant reformuoti Vizų informacinę sistemą
(05950/1/2021 – C9-0198/2021 – 2018/0152A(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05950/1/2021 – C9-0198/2021),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į savo poziciją[2] dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0302) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 25 d. Pirmininkų sueigos sprendimą leisti Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui padalyti teisėkūros procedūrą ir tęsti darbą tuo pagrindu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 ir 40 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0207/2021),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
TRUMPAS PAGRINDIMAS
2018 m. gegužės 16 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) atnaujinimo. 2019 m. vasario 4 d. LIBE komitetas priėmė savo pranešimo projektą, o 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamentas priėmė savo poziciją per pirmąjį svarstymą.
2019 m. rugsėjo mėn. prasidėjo tarpinstitucinės derybos dalyvaujant naujai išrinktam Parlamentui, kad būtų pasiektas išankstinis susitarimas per antrąjį svarstymą. Per šias derybas abi teisėkūros institucijos taip pat sutarė spręsti klausimą dėl kitų informacinių sistemų pokyčių, kuriuos nulemtų naujoji VIS veikimo tvarka (vadinamieji logiškai nuoseklūs pakeitimai), taigi teisėkūros procedūra priimami aktai buvo padalyti. 2020 m. gruodžio 8 d. derybos buvo sėkmingai baigtos. 2021 m. sausio 27 d. LIBE komitetas balsavo dėl teksto, dėl kurio buvo susitarta per tarpinstitucines derybas, ir jam pritarė.
Kadangi Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija, patvirtinta 2021 m. gegužės 27 d., visiškai atitinka susitarimą, pasiektą per tarpinstitucines derybas dėl išankstinio susitarimo per antrąjį svarstymą, pranešėjas rekomenduoja Europos Parlamentui pritarti jai be pakeitimų, kad šis reglamentas galėtų būti nedelsiant priimtas ir kuo greičiau įsigaliotų.
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto
pirmininkui
Juanui Fernando Lópezui Aguilarui
BRIUSELIS
Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiama Vizų informacinė sistema (COM(2018)0302 – C8-0185/2018 – 2018/0152A(COD))
Gerb. pirmininke,
pagal Darbo tvarkos taisyklių 40 straipsnio 2 dalį 2021 m. vasario 1 d. laišku[3] Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą su prašymu, kad šis išnagrinėtų pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama Vizų informacinė sistema (2018/0152A(COD)), teisinio pagrindo, pasiūlyto vykstant tarpinstitucinėms deryboms, tinkamumą.
Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2021 m. kovo 18 d. posėdyje.
I – Bendra informacija
Vizų informacinė sistema (VIS) yra technologinis sprendimas, skirtas tam, kad būtų galima keistis duomenimis apie vizas tarp valstybių narių. Ji palengvina trumpalaikių vizų išdavimo procedūrą ir padeda vizų, sienų apsaugos, prieglobsčio ir migracijos institucijoms greitai ir efektyviai patikrinti būtiną informaciją apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems reikia gauti vizą kelionei į ES. Šioje sistemoje atliekamas biometrinių duomenų, visų pirma pirštų atspaudų, sutikrinimas asmenų tapatybės nustatymo ir patikrinimo tikslais. VIS sukurta Tarybos sprendimu 2004/512/EB[4]. Jos paskirtis, funkcijos ir susijusios pareigos nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 767/2008[5].
2018 m. gegužės 16 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas VIS reglamentas ir kiti ES teisės aktai[6]. Komisijos pasiūlymas buvo pagrįstas SESV 16 straipsnio 2 dalimi, 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktais, 78 straipsnio 2 dalies d, e ir g punktais, 79 straipsnio 2 dalies c ir d punktais, 87 straipsnio 2 dalies a punktu ir 88 straipsnio 2 dalies a punktu.
Tarpinstitucinių derybų metu Taryba pasiūlė pakeisti Komisijos iš pradžių pasiūlytą teisinį pagrindą, kad jis geriau atspindėtų derybų rezultatus, taip susiaurinant jį iki dviejų straipsnių, t. y. SESV 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktų ir 87 straipsnio 2 dalies a punkto. Tekstas, dėl kurio preliminariai susitarė teisėkūros institucijos, remiasi šiais straipsniais.
II - Susiję Sutarties straipsniai
Susijusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos yra šios:
16 straipsnis
(EB sutarties ex 157 straipsnis)
[...]
2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, taisykles ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles. Nepriklausomos įstaigos kontroliuoja, kaip laikomasi tų taisyklių.
[...]
2 SKYRIUS
SIENŲ KONTROLĖS, PRIEGLOBSČIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA
77 straipsnis
(EB sutarties ex 62 straipsnis)
1. Sąjunga kuria politiką, siekdama:
a) užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant
vidaus sienas;
b) užtikrinti asmenų kontrolę ir veiksmingą išorės sienų kirtimo priežiūrą;
c) laipsniškai įvesti integruotą išorės sienų valdymo sistemą.
2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones dėl:
a) vizų ir kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje bendros politikos;
b) išorės sienas kertantiems asmenims taikomos kontrolės;
[...]
d) bet kurios priemonės, būtinos laipsniškai sukurti integruotą išorės sienų valdymo sistemą;
e) siekio užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus
sienas.
[...]
78 straipsnis
(EB sutarties ex 63 straipsnio 1 ir 2 punktai bei ex 64 straipsnio 2 dalis)
1. Sąjunga kuria bendrą prieglobsčio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politiką trečiosios šalies piliečiams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, siekdama siūlyti atitinkamą statusą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas negrąžinimo principas. Ši politika turi atitikti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso, taip pat kitas susijusias sutartis.
2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro:
[...]
d) vienodo prieglobsčio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atėmimo bendros procedūros;
e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį arba papildomą apsaugą išnagrinėjimą;
[...]
g) partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant valdyti prieglobsčio, papildomos arba laikinos apsaugos prašančių žmonių antplūdžius.
[...]
79 straipsnis
(EB sutarties ex 63 straipsnio 3 ir 4 punktai)
1. Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones.
2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones šiose srityse:
[...]
c) neteisėtos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, įskaitant be leidimo gyvenančių asmenų išsiuntimą ir repatriaciją;
d) kovos su prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais.
[...]
5 SKYRIUS
POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS
87 straipsnis
(ES sutarties ex 30 straipsnis)
1. Sąjunga nustato policijos bendradarbiavimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas.
2. Taikant 1 dalį, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones dėl:
a) atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja;
[...]
88 straipsnis
(ES sutarties ex 30 straipsnis)
1. Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Europolo struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritį. Tos užduotys gali apimti:
a) informacijos, ypač perduotos valstybių narių valdžios institucijų arba trečiųjų šalių institucijų ar organų, rinkimą, kaupimą, apdorojimą, analizavimą ir keitimąsi ja;
[...]
III – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika teisinio pagrindo pasirinkimo klausimu
Teisingumo Teismas tinkamo teisinio pagrindo klausimą tradiciškai laiko konstitucinės svarbos reikalu, užtikrinančiu, kad būtų laikomasi kompetencijos suteikimo principo (ES sutarties 5 straipsnis), ir apibrėžiančiu Sąjungos kompetencijos pobūdį ir aprėptį[7]. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos akto teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę kontrolę ir kuriems, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys“[8]. Todėl, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, atitinkamas teisės aktas gali būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, institucijos pageidavimas aktyviau dalyvauti priimant konkretų teisės aktą, aplinkybės, kuriomis teisės aktas buvo priimtas, ir kiti darbo aspektai, susiję su konkrečiame teisės akte numatytomis galimybėmis veikti, neturi reikšmės nustatant teisingą teisinį pagrindą[9].
Jei išnagrinėjus atitinkamą aktą paaiškėja, kad juo siekiama dviejų tikslų arba tikslas turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinį (pagrindinę) ar dominuojantį (dominuojančią), o kitą tik kaip papildomą, teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis[10]. Išskirtiniu atveju, jei teisės aktu tuo pat metu siekiama kelių tikslų arba jį sudaro kelios neatskiriamos sudėtinės dalys, iš kurių nė viena nėra mažiau svarbi ir netiesioginė kitos (-ų) atžvilgiu, toks teisės aktas turi būti grindžiamas skirtingais atitinkamais teisiniais pagrindais[11]. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu pagal atitinkamus teisnius pagrindams nustatytos procedūros nėra tarpusavyje nesuderinamos ir nedaromas neigiamas poveikis Europos Parlamento teisei[12]. Be to, pasirinkta priemonė turi atitikti teisėkūros procedūra priimamo akto nustatytą rūšį, kai tai nurodyta Sutartyje.
IV – Siūlomos priemonės tikslas ir turinys
Pasiūlymo 2 konstatuojamojoje dalyje nurodoma: „bendrieji VIS tikslai yra gerinti bendros vizų politikos įgyvendinimą, konsulinį bendradarbiavimą ir konsultavimąsi tarp centrinių vizų institucijų, palengvinant valstybių narių keitimąsi duomenimis apie prašymus išduoti vizas ir dėl jų priimtus sprendimus, siekiant: supaprastinti prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką; supaprastinti prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką; užkirsti kelią palankiausių vizų išdavimo sąlygų paieškai; padėti kovoti su tapatybės klastojimu; palengvinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose ir valstybių narių teritorijoje; padėti nustatyti asmens, kuris gali neatitikti ar nebeatitikti atvykimo, buvimo ar gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę; palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymą ir padėti užkirsti kelią grėsmėms visų valstybių narių vidaus saugumui;“
Pasiūlymo aiškinamajame memorandume Komisija pateikia pasiūlymo tikslų sąrašą, pradėdama nuo specifinių pasiūlymo tikslų, t. y.: „(1) supaprastinti prašymo išduoti vizą pateikimo tvarką; (2) palengvinti ir sugriežtinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose ir valstybių narių teritorijoje; (3) didinti Šengeno erdvės vidaus saugumą, lengvinant valstybių narių keitimąsi informacija apie trečiųjų šalių piliečius, turinčius ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi.“
Komisija skiria tris minėtuosius tikslus ir kitus, kurie įvardijami kaip „papildomi tikslai“: (4) palengvinti valstybės narės teritorijoje migracijos ir teisėsaugos institucijų atliekamus trečiųjų šalių piliečių tapatybės patikrinimus; (5) padėti lengviau nustatyti dingusių asmenų tapatybę; (6) padėti atlikti procedūrą nustatant ir grąžinant bet kurį asmenį, kuris gali neatitikti arba nebeatitikti atvykimo, buvimo ar gyvenimo valstybėse narėse sąlygų; (7) padėti teisėsaugos institucijoms gauti duomenis apie asmenis, prašančius išduoti ir turinčius trumpalaikes vizas (tai jau yra įmanoma pagal dabartines taisykles), ir suteikti tokią prieigą ir prie informacijos apie ilgalaikių vizų bei leidimų gyventi turėtojus, kai tai būtina sunkių nusikaltimų ir terorizmo prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais, kartu užtikrinant griežtus duomenų apsaugos ir privatumo standartus; (8) rinkti statistinius duomenis, taip padedant Europos Sąjungos migracijos politikos procesą pagrįsti įrodymais.“
Pasiūlymu iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri teisės aktai, kurių sąrašas buvo pakeistas per tarpinstitucines derybas. Komisijos pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 767/2008 (kuriuo nustatoma VIS paskirtis, funkcijos ir su ja susijusios pareigos), Reglamentą (EB) Nr. 810/2009 (Vizų kodeksą, kuriuo nustatomos biometrinių identifikatorių registravimo VIS taisyklės[13]), Reglamentą (ES) 2017/2226 (kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), Reglamentą (ES) 2016/399 (toliau – Šengeno sienų kodeksas), būsimą Sąveikumo reglamentą[14] ir Sprendimą 2004/512/EB (kuriuo sukuriama VIS). Be to, juo siekiama panaikinti Tarybos sprendimą 2008/633/TVR, kuriame nustatytos sąlygos, kuriomis valstybių narių paskirtosios institucijos ir Europolas gali gauti prieigą naudotis VIS teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais. Pasibaigus tarpinstitucinėms deryboms, tekstu, dėl kurio preliminariai susitarta, taip pat iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1240, Reglamentas (ES) 2018/1860, Reglamentas (ES) 2018/1861 ir Reglamentas (ES) 2019/1896 ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2004/512/EB.
Kalbant apie pagrindinį pasiūlymo turinį, jame pateikiamos nuostatos, kuriomis siekiama patobulinti IT sistemas, duomenų valdymo struktūrą ir keitimąsi informacija, taip pat VIS sąveiką su kitomis ES sistemomis. Juo atnaujinami kiti VIS techniniai komponentai, įskaitant biometrinių identifikatorių rinkimą. Pasiūlyme taip pat nustatomos valstybių narių keitimosi informacija apie ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi procedūros. Į siūlomą reglamentą įtraukiamas Tarybos sprendimo 2008/633/TVR, kuriuo nustatoma valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo prieiga prie VIS, turinys.
V – Analizė ir tinkamo teisinio pagrindo nustatymas
LIBE komitetas paprašė išnagrinėti teisinių pagrindų, kuriais grindžiamas teisėkūros institucijų preliminariai sutartas tekstas, t. y. 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktų ir 87 straipsnio 2 dalies a punkto, tinkamumą.
Atitinkamai pagal SESV 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktus Europos Parlamentas ir Taryba gali patvirtinti priemones dėl: a) vizų ir kitų leidimų trumpam apsigyventi šalyje bendros politikos; b) išorės sienas kertantiems asmenims taikomos kontrolės; d) bet kurios priemonės, būtinos laipsniškai sukurti integruotą išorės sienų valdymo sistemą; e) siekio užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus sienas.
Atsižvelgiant į tris konkrečius pasiūlymo tikslus ir pagrindinį pasiūlymo turinį, atrodo, kad SESV 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktai, pagal kuriuos Sąjungai suteikiama kompetencija priimti teisės aktus dėl vizų, sienų kontrolės, išorės sienų valdymo ir kontrolės prie vidaus sienų nebuvimo, yra tinkamas pasiūlymo teisinis pagrindas.
Taip pat reikia pažymėti, kad, Komisijos požiūriu, SESV 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktai yra pagrindinis pasiūlymo teisinis pagrindas[15].
Remiantis teismo praktika, jei priemone siekiama dvejopo tikslo arba jei ją sudaro du komponentai, vienas iš kurių yra pagrindinis, o kitas šalutinis, teisės aktas turi būti grindžiamas vienu teisiniu pagrindu. Atsižvelgiant į pagrindinį pasiūlymo tikslą ir turinį, kitos nuostatos buvo teisingai nurodytos kaip papildomos.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Tarybos sprendimas 2008/633/TVR, kuriuo reglamentuojama nacionalinių teisėsaugos institucijų ir Europolo prieiga prie VIS, yra panaikinamas, o jo turinys įtraukiamas į VIS reglamentą kaip naujas IIIb skyrius „Prieigos prie VIS teisėsaugos tikslais procedūra ir sąlygos“, SESV 87 straipsnio 2 dalies a punkto dėl policijos bendradarbiavimo, kuriame dalyvauja visos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kaip papildomo teisinio pagrindo, įtraukimas atrodo pagrįstas.
VI – Išvada ir rekomendacija
Savo 2021 m. kovo 18 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas 20 narių balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir 3 nariams susilaikius[16] nusprendė rekomenduoti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, kad tinkamas siūlomo reglamento teisinis pagrindas yra SESV 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktai ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas.
Pagarbiai
Adrián VÁZQUEZ LÁZARA
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas XX/2018 [Sąveikos reglamentas] ir Sprendimas 2004/512/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2008/633/JHA |
|||
Nuorodos |
05950/1/2021 – C9-0198/2021 – 2018/0152A(COD) |
|||
Pirmojo svarstymo EP data – P numeris |
13.3.2019 T8-0174/2019 |
|||
Komisijos pasiūlymas |
COM(2018)0302 – C8-0185/2018 |
|||
Paskelbimo, kad gauta per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, plenariniame posėdyje data |
7.6.2021 |
|||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 7.6.2021 |
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Paulo Rangel 4.9.2019 |
|
|
|
Pakeisti pranešėjai |
Carlos Coelho |
|||
Teisinio pagrindo užginčijimas JURI nuomonės pateikimo data |
JURI 18.3.2021 |
|
|
|
Svarstymas komitete |
24.9.2019 |
13.1.2020 |
16.6.2021 |
|
Priėmimo data |
16.6.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
54 13 1 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Magdalena Adamowicz, Malik Azmani, Katarina Barley, Pernando Barrena Arza, Pietro Bartolo, Nicolas Bay, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Clare Daly, Marcel de Graaff, Anna Júlia Donáth, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Andrzej Halicki, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Marina Kaljurand, Assita Kanko, Peter Kofod, Łukasz Kohut, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Nicola Procaccini, Emil Radev, Paulo Rangel, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Birgit Sippel, Sara Skyttedal, Martin Sonneborn, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Dragoş Tudorache, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Anne-Sophie Pelletier, Franco Roberti, Domènec Ruiz Devesa, Yana Toom |
|||
Pateikimo data |
21.6.2021 |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
54 |
+ |
|
ECR |
Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Patryk Jaki, Assita Kanko, Nicola Procaccini, Jadwiga Wiśniewska |
|
ID |
Nicolas Bay, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche |
|
NI |
Laura Ferrara, Milan Uhrík |
|
PPE |
Magdalena Adamowicz, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Lena Düpont, Andrzej Halicki, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Emil Radev, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Sara Skyttedal, Tomas Tobé, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Javier Zarzalejos |
|
RENEW |
Malik Azmani, Anna Júlia Donáth, Sophia in 't Veld, Moritz Körner, Maite Pagazaurtundúa, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Yana Toom, Dragoş Tudorache |
|
S&D |
Pietro Bartolo, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Evin Incir, Marina Kaljurand, Łukasz Kohut, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Franco Roberti, Domènec Ruiz Devesa, Birgit Sippel, Bettina Vollath, Elena Yoncheva |
|
13 |
- |
|
ID |
Marcel de Graaff |
|
NI |
Martin Sonneborn |
|
The Left |
Pernando Barrena Arza, Clare Daly, Cornelia Ernst, Anne-Sophie Pelletier |
|
Verts/ALE |
Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Damien Carême, Alice Kuhnke, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Tineke Strik |
|
1 |
0 |
|
S&D |
Katarina Barley |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL C 440, 2018 12 6, p. 154.
- [2] OL C 23, 2021 1 21, p. 286.
- [3] D 300633
- [4] 2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (OL L 213, 2004 6 15, p. 5).
- [5] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).
- [6]Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas XX/2018 [Sąveikumo reglamentas] ir Sprendimas 2004/512/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2008/633/TVR.
- [7] Nuomonė Nr. 2/00, ECLI:EU:C:2001:664, 5 punktas.
- [8] Sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą byloje C-411/06, EU:C:2009:518, 45 punktas ir jame cituojama teismų praktika. Taip pat žr. sprendimo Parlamentas prieš Tarybą byloje C-130/10, EU:C:2012:472, 42 punktą ir jame cituojamą teismų praktiką.
- [9] Sprendimo Komisija prieš Tarybą byloje C-269/97, ECLI:EU:C:2000:183, 44 punktas.
- [10] Sprendimo Komisija prieš Tarybą byloje C-137/12, EU:C:2013:675, 53 punktas; sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą byloje C-411/06, EU:C:2009:518, 46 punktas ir jame cituojama teismų praktika; sprendimo Parlamentas prieš Tarybą byloje C-490/10, EU:C:2012:525, 45 punktas; sprendimo Parlamentas prieš Tarybą byloje C-155/07, EU:C:2008:605, 34 punktas.
- [11] Sprendimo Komisija prieš Tarybą byloje C-211/01, ECLI:ES:2003:452, 40 punktas; Sprendimo Komisija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą byloje C-178/03, ECLI:EU:C:2006:4, 43–56 punktai.
- [12] Sprendimo Komisija prieš Tarybą („Titano dioksidas“) byloje C-300/89, EU:C:1991:244, 17–25 punktai; Sprendimas Portugalija prieš Tarybą byloje C-268/94, ECLI:EU:C:1996:461.
- [13] Per tą laiką Vizų kodeksas buvo peržiūrėtas: 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1155, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), OL L 188, 2019 7 12, p. 25.
- [14] COM(2017)793, priimtas per tą laiką: 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (OL L 135, 2019 5 22, p. 27).
- [15] Aiškinamasis memorandumas, p. 11.
- [16] Galutiniame balsavime dalyvavo: Adrián Vázquez Lázara (pirmininkas), Marion Walsmann (pirmininko pavaduotoja), Ibán Garcia Del Blanco (pirmininko pavaduotojas), Raffaele Stancanelli (pirmininko pavaduotojas), Axel Voss (nuomonės referentas), Manon Aubry, Gunnar Beck, Patrick Breyer, Geoffroy Didier, Andrzej Halicki, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Esteban González Pons, Heidi Hautala, Mislav Kolakušić, Ilhan Kyuchyuk, Gilles Lebreton, Antonius Manders, Karen Melchior, Sabrina Pignedoli, Jiří Pospíšil, Jérôme Rivière, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Nacho Sánchez Amor, Stéphane Séjourné, Marie Toussaint, Tiemo Wőlken, Lara Wolters ir Javier Zarzalejos.