PRANEŠIMAS Žuvų išteklių atkūrimas Viduržemio jūroje. Vertinimas ir tolesni veiksmai

1.7.2021 - (2019/2178(INI))

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Raffaele Stancanelli

Pakeitimai

• 001-005 (PDF - 121 KB)
• 001-005 (DOC - 77 KB)
• 006-007 (PDF - 109 KB)
• 006-007 (DOC - 72 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Žuvų išteklių atkūrimas Viduržemio jūroje. Vertinimas ir tolesni veiksmai

(2019/2178(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[1],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380) išdėstytą 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, ypač į jos 2.2.6 punktą „Geros jūrų ekosistemų aplinkos būklės atkūrimas“ ir įsipareigojimą šiuo tikslu, be kita ko, taikyti finansines paskatas, numatytas būsimose žuvininkystės ir jūrų politikos finansavimo priemonėse, skirtose saugomoms jūrų teritorijoms (įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir tarptautiniais arba regioniniais susitarimais įsteigtas teritorijas);

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020)0248),

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2020)0575),

– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių[2],

– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)[3],

– atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti[4],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos[5],

– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo[6] ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (COM(2018)0390),

– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo[7],

– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[8],

– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone[9],

– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas[10],

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/982, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos GFCM (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų[11],

– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/560, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 508/2014 ir (ES) Nr. 1379/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis švelninti COVID-19 protrūkio poveikį žvejybos ir akvakultūros sektoriuje[12],

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 25 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (Direktyva 2008/56/EB) įgyvendinimo (COM(2020)0259),

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami“,

– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 38 ir 39 straipsnius,

– atsižvelgdamas į ES Europos kaimynystės politiką (EKP),

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

– atsižvelgdamas į GFCM vidutinės trukmės laikotarpio strategiją (2017–2020 m.), kuria siekiama užtikrinti tausią žvejybą Viduržemio ir Juodojoje jūrose,

– atsižvelgdamas į 2018 m. GFCM ataskaitą dėl žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėties,

– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintą 14-ąjį tikslą išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 2020 m. ataskaitą dėl bendros žuvininkystės politikos rezultatų stebėjimo (STECF-Adhoc-20-01),

– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Komisijos retrospektyvinio Viduržemio jūros reglamento vertinimo tyrimą;

– atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros ataskaitą Nr. 17/2019 Marine messages II – Navigating the course towards clean, healthy and productive seas through implementation of an ecosystem-based approach,

– atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją (Barselonos konvenciją) ir susijusius ES protokolus bei sprendimus,

– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Valetoje (Malta) priimtą Viduržemio jūros regiono pakrantės valstybių ministrų deklaraciją „MedFish4Ever“,

– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 7 d. Sofijos ministrų deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 26 d. ministrų deklaraciją, kuria siekiama įgyvendinti Regioninį mažos apimties ir tausios žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose veiksmų planą,

– atsižvelgdamas į 2019 m. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją atskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

– atsižvelgdamas į UNCLOS II dalies 2 skyrių „Teritorinės jūros ribos“,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros regiono nepriklausomo ekspertų klimato kaitos ir aplinkos kaitos klausimais tinklo (MedECC) pirmąją Viduržemio jūros regiono vertinimo ataskaitą (MAR1),

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir GFCM ataskaitą „Žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose būklė 2020 m.“,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą dėl jūrų vandens temperatūros kilimo padarinių žuvų ištekliams ir žuvininkystei (2019/2163(INI)),

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto nuomonę Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją

„Nuo ūkio iki stalo“ (2020/2260(INI)) PECH_AD(2021)662054,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 508/2014, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis švelninti COVID-19 protrūkio poveikį žvejybos ir akvakultūros sektoriuje (COM(2020)0142 – C9-0093/2020 – 2020/0059(COD))[13],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją „Daugiau žuvų jūrose? Daugiau nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinančios išteklių atsikūrimo skatinimo priemonės, įskaitant žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir saugomas jūrų teritorijas“[14],

– atsižvelgdamas į dabartinį ir ilgalaikį neigiamą socialinį ir ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį sektoriui, įskaitant mažmenininkus ir smulkiąją prekybą šviežiais maisto produktais,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0225/2021),

A. kadangi Viduržemio jūra yra viena iš teritorijų, pasižyminčių didžiausia biologine įvairove pasaulyje, be to, ji yra baseinas, kuriame gyvena pakrantės bendruomenės, kurios daugiausia priklauso nuo žvejybos, ypač nuo mažos apimties žvejybos; kadangi dabartinė nerimą kelianti aplinkos būklė, iš dalies dėl peržvejojimo, kelia rimtą pavojų ne tik biologinei įvairovei, bet ir sektoriaus, kurio pelningumo praradimas gali turėti itin neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių žvejų bendruomenėms, pramonei ir su ja susijusiems sektoriams, išlikimui;

B. kadangi žuvų ištekliai neturi neriboto reprodukcinio pajėgumo ir kadangi žuvų paklausa ir vartojimas nuolat auga;

C. kadangi Viduržemio jūra – ypač vakarinė Viduržemio jūros dalis, kurioje įgyvendinamos naujos priemonės, nors dar per anksti jas visapusiškai įvertinti, nes reikia daugiau iniciatyvų, – ir Juodoji jūra iš esmės nepasikeitė nuo 2003 m., kai buvo pradėti rinkti duomenys, nors nuo 2012 m. biomasė galbūt šiek tiek padidėjo;

D. kadangi, remiantis 2020 m. ataskaita dėl žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėties, peržvejojamų išteklių dalis Viduržemio jūroje sumažėjo nuo 88 proc. 2014 m. iki 75 proc. 2018 m. ir tai aiškiai rodo, kad dar reikia daug nuveikti, tačiau taip pat matoma, kad rezultatai palaipsniui gerėja dėl regiono žvejų įsipareigojimų regione; kadangi daugelio išteklių padėtis tebėra kritinė, nes, ŽMTEK duomenimis, daugiau kaip 80 proc. moksliškai įvertintų išteklių naudojami viršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) lygį;

E. kadangi 2019 m. buvo priimtas Reglamentas, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas, ir kadangi reikia palaukti norint pamatyti, koks bus juo priimtų priemonių poveikis;

F. atsižvelgdamas į didelį žvejybos veiklos apribojimų socialinį ir ekonominį poveikį, kuris kenkia tūkstančių įmonių pelningumui tiek, kad kelia pavojų net jų išlikimui, o tai gali turėti pražūtingą poveikį užimtumui ir socialinei sanglaudai pakrančių zonose;

G. kadangi išteklių išeikvojimas ir jūrų biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę pakrantės bendruomenių apsirūpinimo maistu saugumui, darbo vietoms ir pajamoms visoje smulkiosios žvejybos vertės grandinėje;

H. kadangi nevienodas žvejybos veiklos apribojimų laikymosi lygis trukdo įgyvendinti nustatytus tikslus ir dėl to tie, kurie jų laikosi, atsiduria akivaizdžiai nepalankioje padėtyje;

I. kadangi Europos žvejybos ir akvakultūros fondas turėtų būti naudojamas tiek neigiamam socialiniam ir ekonominiam poveikiui sušvelninti, tiek sektoriaus įvairinimui;

J. kadangi didžiąją dalį Viduržemio jūros žvejybos laivyno sudaro mažos apimties žvejybos laivai – jie sudaro apie 84 proc. žvejybos laivyno ir 60 proc. darbo vietų Viduržemio jūros baseine – ir kadangi laivų skaičiaus tendencijos išliko palyginti stabilios, net jei kai kurie laivynai gerokai sumažėjo, nors ir skirtingu mastu ES ir ne Europos valstybėse, ir tai padarė didelį poveikį vietos ekonomikai;

K. kadangi daugelyje pakrančių ir salų teritorijų mažos apimties žvejyba yra tradicinė žvejybos forma, ji yra gyvenimo būdo dalis ir svarbus pragyvenimo šaltinis, todėl reikia konkrečių priemonių ir paramos, kad ji galėtų augti ir vystytis;

L. kadangi siekiant užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir išlaikyti svarbius nuo žvejybos priklausomus ekonomikos sektorius reikia pasiekti didelį žuvų išteklių lygį;

M. kadangi Viduržemio jūros žuvų ištekliams ir jūrų biologinei įvairovei neigiamą poveikį daro ne tik žvejyba, bet ir žmogaus sukeltos problemos, pvz., tarša plastiku, kuro dispersija, buveinių nykimas, jūrų laivyba ir klimato kaita bei invazinių svetimų rūšių plitimas;

N. kadangi statistiniai duomenys rodo, kad nuolat didėja žuvų produktų vartojimas ir santykinai didėja importas;

O. kadangi yra galimybių tobulinti Europos produktų ženklinimą siekiant padidinti Viduržemio jūros žvejybos vertę ir pagerinti atsekamumą, sykiu kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba;

P. kadangi nuolat mažėja gamyba ir reikia imtis priemonių, kad būtų atkurtas išteklių tvarumas;

Q. kadangi žvejyba ir akvakultūra yra vieni iš labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių sektorių, nes paklausa staiga sumažėjo;

R. kadangi Komisija pasiūlė įvairių laikinų tikslinių priemonių, kuriomis siekiama spręsti iš jūros gėrybių gyvenančiai bendruomenei dėl COVID-19 kylančias problemas;

S. kadangi politinis nestabilumas ir neramumai Libijoje kelia realią grėsmę pietų Viduržemio jūroje veiklą vykdantiems ES žvejams ir kelia pavojų jų asmens laisvei ir žvejybos operacijų saugumui;

T. kadangi reikalaujama, kad ES žvejai laikytųsi žuvų išteklių išsaugojimo taisyklių, tačiau kitų Viduržemio jūros regiono šalių žvejai neprivalo laikytis tų pačių taisyklių, todėl kenkiama pastangoms atkurti išteklius ir tuo pačiu metu nesąžiningai konkuruojama su ES žvejybos sektoriumi;

U. kadangi Viduržemio jūroje atšilimas vyksta 20 proc. greičiau nei likusioje pasaulio dalyje; kadangi, MedECC duomenimis, dėl klimato kaitos iki 2050 m. vietos mastu gali išnykti iki 50 proc. verslinių rūšių žuvų ir jūrų bestuburių;

Teisėkūros aspektų tobulinimas

1. ragina Komisiją, pasikonsultavus su Viduržemio jūros patariamąja taryba (MEDAC), nustatyti žuvų išteklių atkūrimo proceso kliūtis, be kita ko, atlikti 2017–2020 m. GFCM strategijos įgyvendinimo analizę, siekiant įtraukti jos išvadas į 2021–2030 m. strategiją ir užtikrinti, kad būtų imtasi praktinių žuvų išteklių atkūrimo veiksmų, be kita ko, jei reikia ir tinkama, apsvarstyti galimybę imtis ir teisėkūros, ir ne teisėkūros veiksmų;

2. mano, kad reikia užtikrinti veiksmingą esamų saugomų jūrų teritorijų konsolidavimą ir plėtrą ir žvejų dalyvavimą rengimo ir valdymo etape;

3. pabrėžia, kad į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) veikimo ataskaitą reikia įtraukti tokių rajonų nustatymo ir sėkmingo veikimo vertinimą; ragina GFCM remtis sėkmingo Jabukos / Pomo įdubos žuvų išteklių atkūrimo rajono pavyzdžiu;

4. ragina Komisiją steigiant veiksmingai valdomas ir susietas jūrų teritorijas užtikrinti vienodas sąlygas visiems ekonomikos sektoriams;

5. primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į Viduržemio jūros valstybių poreikius ir teikti šioms valstybėms mokslinę ir techninę paramą, kad jos galėtų pasinaudoti regioninėmis ir tarptautinėmis finansavimo priemonėmis ir plėtoti darnaus vystymosi projektus;

6. ragina Komisiją įvertinti, ar reikalingi nauji išteklių valdymo planai siekiant įgyvendinti BŽP nustatytus socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio tvarumo principus;

7. primena BŽP tikslą ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantį visų išteklių naudojimo lygį;

8. susirūpinęs pažymi, kad vis dar yra labai daug išteklių, kurių būklė nežinoma; ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas duomenų rinkimas, siekiant patobulinti reikalingų valdymo priemonių rengimo tvarką;

9. primena Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslą ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti arba išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę;

10. ragina Komisiją, nagrinėjant galimybę ilguoju laikotarpiu kai kurioms rūšims, įskaitant jūrų lydekas, pradėti taikyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK), remtis sėkmingu paprastųjų tunų pavyzdžiu ir 2024 m. vykstant daugiamečio plano vertinimui pateikti atitinkamą pasiūlymą;

11. primena, kad saugomų jūrų teritorijų ir kitų saugomų teritorijų sėkmę lemia tai, ar joms pritaria žvejai, pakrantės bendruomenės ir kiti suinteresuotieji subjektai; ragina Komisiją apsvarstyti poreikį sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam žvejybos sektoriaus, įskaitant jo smulkiosios žvejybos komponentą, vietos bendruomenių ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui steigiant, valdant ir stebint saugomas jūrų teritorijas;

12. ragina ES ir jos valstybes nares imtis veiksmų siekiant, kad Viduržemio jūroje neliktų tik popieriuje egzistuojančių saugomų teritorijų, ir, kaip nuoseklaus veiksmingai valdomų ir susietų teritorijų tinklo dalį, įsteigti saugomas jūrų teritorijas, apimančias ir atviros jūros ir giliavandenes teritorijas; primena reikalavimą nutraukti žvejybą dugną liečiančiu žvejybos įrankiu didesniame nei 400 m gylyje teritorijose, kuriose, kaip žinoma, yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba tikėtina, kad jų gali būti;

13. ragina ES ir jos valstybes nares išplėsti žuvų išteklių atkūrimo rajonų tinklą pagal BŽP ir GFCM rekomendacijas, ypač tais atvejais, kai yra aiškių įrodymų, kad esama didelės žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, koncentracijos ar nerštaviečių; pabrėžia, kad į būsimą BŽP veikimo ataskaitą reikia įtraukti tokių rajonų nustatymo ir sėkmingo veikimo vertinimą; ragina GFCM remtis sėkmingo Jabukos / Pomo įdubos žuvų išteklių atkūrimo rajono pavyzdžiu;

14. apgailestauja, kad trūksta mokslinių duomenų apie mėgėjų žvejybą; ragina ES valstybes nares ir GFCM visapusiškai įvertinti mėgėjų žvejybos poveikį ir indėlį valdant žuvininkystės išteklius ir įtraukti juos į savo valdymo planus;

15. pabrėžia stebėsenos ir kontrolės bei veiksmingo regioninio bendradarbiavimo jūrų biologinių išteklių valdymo srityje svarbą;

16. ragina Komisiją propaguoti Europos žaliojo kurso tikslus GFCM lygmeniu ir remti tvarų vandenynų ir žuvų išteklių valdymą skiriant tinkamą finansavimą;

17. ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš kiekvieną pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama padidinti žuvų išteklius ir dėl to ribojama žvejybos veikla, būtų atliktas plataus masto poveikio vertinimas, siekiant kiekybiškai įvertinti jo galimą socialinį ir ekonominį poveikį pakrantės bendruomenėms ir ES žvejybos įmonių našumui ir konkurencingumui bei gamybos grandinei, ir kad jis būtų paremtas patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis, kuriais būtų dalijamasi su suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su žvejybos sektoriumi;

18. be to, atsižvelgdamas į Europos žaliojo kurso ir Biologinės įvairovės strategijos bei strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kuriomis jis grindžiamas, plėtojimą ir didelį poveikį, kurį jis turės žvejybos veiklai apskritai ir konkrečiai Viduržemio jūros regione, ragina atlikti išankstinį šių priemonių ir jų įgyvendinimo žvejybos ir akvakultūros sektoriams vertinimą, atsižvelgiant į ypatingą Viduržemio jūros, kaip jūros, bendros su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kuriose taikomos skirtingos taisyklės, statusą;

19. pabrėžia, kad nėra tiksliai kiekybiškai įvertinti bet kokio galimo poveikio, pvz., taršos, visuotinio atšilimo, svetimų rūšių, angliavandenilių eksploatavimo, dugno gilinimo ir jūrų transporto, padariniai žuvų ištekliams; pabrėžia, kad šis informacijos trūkumas neleidžia priimti pakankamai tinkamų ir veiksmingų sprendimų siekiant užtikrinti žuvų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų nagrinėjami drauge su žvejų asociacijomis, įskaitant gildijas (cofradías), taikant bendro valdymo modelį;

21. pabrėžia, kad bet kokios būsimos teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama skatinti Viduržemio jūros žuvų išteklių, darančių poveikį Europos žuvininkystės sektoriaus žvejybos veiklai, atkūrimą, turėtų būti įgyvendinamos palaipsniui ir proporcingai sektoriaus gebėjimui veikti; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad jokiu būsimu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neužkrautų pernelyg didelės biurokratinės ir finansinės naštos Europos žvejybos sektoriui, ypač mažos apimties žvejybos sektoriui;

22. pabrėžia, kad teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama apsaugoti ir atkurti išteklius Viduržemio jūroje, neturėtų apsiriboti vien tik žvejybos veiklą ribojančiomis priemonėmis, pagal jas taip pat turėtų būti laikomasi holistinio požiūrio į šią problemą ir bendrai šalinamos visos išteklių išeikvojimo grėsmės;

23. pabrėžia, kad teisės aktus reikia priimti remiantis ekosisteminiu metodu, kurį galima taikyti siekiant nustatyti ir išnagrinėti visas sąveikas, darančias poveikį žuvų ištekliams, atsižvelgiant ne tik į žvejybos veiklą, bet ir į kitus veiksnius, turinčius įtakos pusiausvyrai ir naujų invazinių rūšių buvimui;

24. atkreipia dėmesį į teigiamą poveikį, kurį turėtų Viduržemio jūroje veiklą vykdančių labai senų žvejybos laivynų – tiek laivų, tiek variklių – atnaujinimas, nes būtų sumažintas jų poveikis aplinkai, skatinamas kuro naudojimo efektyvumas ir laivų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir gerinamos saugos ir darbo sąlygos laivuose; primena, kad susitarimas dėl Europos jūrų reikalų ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) sudaro palankesnes sąlygas gauti paramą šioje srityje;

25. ragina Komisiją užtikrinti viso žuvininkystės sektoriaus ir jo gamybos grandinės konkurencingumą ir darnų vystymąsi didinant žvejybos produktų vertę ir gerinant ženklinimą bei atsekamumą ir ypatingą dėmesį skiriant priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti, kad importuojami produktai atitiktų Europos standartus;

26. ragina Tarybą ir Komisiją teigiamai įvertinti Parlamento poziciją, kurios jis laikosi toliau vykstant Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (NNN žvejybos reglamento) peržiūrai, visų pirma dėl Parlamento pasiūlymo pradėti taikyti apsaugos priemones, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų, kurioms esant lengvatiniai muitų tarifai žuvininkystės ir akvakultūros produktams būtų laikinai netaikomi ES nepriklausančioms valstybėms, kurios tinkamai nebendradarbiauja kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

27. prašo Komisijos ir valstybių narių pagerinti visų jūros gėrybių produktų ženklinimą ir atsekamumą, kad vartotojams būtų teikiama aiškesnė informacija apie produkto kilmę ir rūšį ir informacija apie kitus aspektus, pvz., gamybos metodus ir žvejybai bei perdirbimui taikomus standartus, be kita ko, susijusius su importu iš ES nepriklausančių valstybių;

28. ragina už žuvininkystę ir jūrų reikalus atsakingą Komisijos narį, įtraukiant Viduržemio jūros regiono ES nepriklausančias valstybes, įsteigti patariamąjį organą siekiant sumažinti nesąžiningą konkurenciją ir užtikrinti vienodas sąlygas sektoriuje dirbantiems Europos žvejams ir moterims;

29. ragina valstybes nares kovoti su NNN žvejyba didinant žvejybos operacijų ir stebėsenos bei kontrolės pastangų skaidrumą;

30. ragina valstybes nares stiprinti žuvininkystės kontrolės pajėgumus ir palengvinti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika ir tikslais taktiniu lygmeniu trumpuoju laikotarpiu, padedant Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EŽKA);

31. primygtinai ragina Viduržemio jūros regiono valstybes nares nedelsiant nustatyti daugiau GFCM ribojamos žvejybos rajonų, kad būtų apsaugotos pereikvotos jūrų ekosistemos, atsižvelgiant į Jabukos / Pomo įdubos ribojamos žvejybos rajoną kaip į geriausios praktikos pavyzdį;

32. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti žuvininkystę į ES kaimynystės politiką kaip regioninio bendradarbiavimo skatinimo priemonę;

33. primygtinai reikalauja, kad tinkamo ir privalomo BŽP įgyvendinimo tikslas būtų pasiekti tinkamą aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo pusiausvyrą;

34. ragina Komisiją atlikti su vietos bendruomenėmis ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriumi susijusių aplinkos ir socialinių bei ekonominių duomenų analizę, siekiant įvertinti COVID-19 krizės poveikį pramonei ir žuvų ištekliams ir atsižvelgti į šį vertinimą ateityje priimant sprendimus;

35. ragina Komisiją pasinaudoti šia analize rengiant politiką, sudarant palankesnes sąlygas bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje ir bendradarbiaujant su visais subjektais visame Viduržemio jūros regione, įskaitant ES ir ES nepriklausančias pakrantės valstybes, siekiant įvertinti galimus laivynų, žvejojančių tuos pačius jūrų biologinius išteklius, esančius jautriose tarptautinių vandenų zonose, ginčus ir jų išvengti;

36. ragina Komisiją išnagrinėti socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat poveikį žuvų ištekliams mėgėjų žvejybos sektoriuje, siekiant įtraukti šią analizę į visas priemones, kurios gali būti priimtos;

37. primygtinai ragina valstybes nares tinkamai naudoti EJRŽAF išteklius siekiant suteikti kompensacijas mažos apimties žvejybos sektoriui, kuris dėl išsaugojimo priemonių turi laikinai sustabdyti savo veiklą, laikantis EJRŽAF taisyklių ir nuostatų;

38. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti bendro valdymo ir ekosisteminio, prisitaikomojo bei atsargumo principu grindžiamo valdymo teikiamas galimybes siekiant svarbiausio tikslo – užtikrinti darnų žuvininkystės išteklių valdymą vykdant žvejybos pastangų stebėseną ir užtikrinant žvejybos veiklos Viduržemio jūroje selektyvumą;

Žuvų išteklių atkūrimui kitos ekonominės veiklos daromo poveikio ir kylančių sunkumų šalinimas

39. palankiai vertina GFCM lygmeniu nuo 2017 m. atliktą darbą siekiant parengti ir patvirtinti strategijas, kurių tikslas – įveikti galimą klimato kaitos poveikį žuvininkystei;

40. ragina valstybes nares priimti taisykles, pagal kurias dideliems privatiems laivams būtų draudžiama statyti inkarus ir švartuotis 300 metrų atstumu nuo pakrantės ir saugomose buveinėse, ant šios 300 metrų ribos ir reiduose, atsižvelgiant į didelį laivų poveikį pažeidžiamoms ekosistemoms, tokioms kaip Posidonia oceanica pievos;

41. ragina Komisiją paskelbti tyrimą dėl įvairios žmogaus veiklos ir sausumos bei jūrų taršos šaltinių poveikio žuvų ištekliams ir jūrų ekosistemoms;

42. atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta išteklių, ypač žmogiškųjų išteklių, Viduržemio jūros moksliniams tyrimams ir išteklių vertinimui atlikti;

43. ragina valstybes nares finansuoti naujų mokslo srities specialistų mokymą;

Duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų stiprinimas

44. pabrėžia, kad reikia skatinti mažos apimties priekrantės žvejybą ir nedidelį poveikį darančius žvejybos būdus Viduržemio jūroje, be kita ko, nustatant, kad valstybės narės privalo šiai žvejybai skirti didesnę dalį tų dviejų žvejybos tipų, kuriems nustatyti BLSK, žvejybos galimybių, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje;

Veiklos vykdytojų vaidmens priimant sprendimus ir renkant duomenis didinimas

45. ragina Komisiją atlikti Viduržemio jūros žuvų išteklių mažėjimo socialinio poveikio ir poveikio užimtumui ekonominę analizę, siekiant nustatyti tinkamas paramos priemones, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir teisingas perėjimas prie mažo poveikio žvejybos;

46. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ir analizuojant duomenis, ir taikant priemones, kurių gali būti imtasi remiantis tokia analize, būtų galima pasinaudoti EJRŽAF lėšomis, siekiant remti sektoriaus tvarumą ir inovacijas bei įvairinimą;

47. ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ir mokslo įstaigas bei vietos veiklos vykdytojus aktyviau dalyvauti renkant duomenis apie selektyviąją žvejybą, glaudžiai bendradarbiaujant su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK);

48. ragina keistis gerosios praktikos pavyzdžiais ir inovacijomis, susijusiais su didesnio selektyvumo žvejybos įrankių ir jūrą teršiančių šiukšlių surinkimo metodų kūrimu, pripažįstant žvejų, kaip jūrų sergėtojų, vaidmenį, siekiant prisidėti prie geresnės būklės ir švaresnės jūros aplinkos kūrimo;

49. pabrėžia, kad tai, ar bus visiškai pasiektas bet kuris su išteklių atkūrimu Viduržemio jūroje susijęs tikslas ir tinkamai įgyvendintos Europos teisės aktų leidėjų priimtos taisyklės, priklauso nuo veiksmingo žvejybos sektoriaus dalyvavimo;

50. ragina Komisiją gerinti ir stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su patariamosiomis tarybomis, žvejais ir pakrantės bendruomenės sektoriaus specialistais, deramai atsižvelgiant į jų nuomonę ir pripažįstant žvejų, sektoriuje dirbančių moterų ir atitinkamų profesinių organizacijų bei pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį nustatant taikytinas taisykles ir sprendimų priėmimo procesus;

51. primygtinai ragina valstybes nares leisti vietos lygmeniu nustatyti bendro žuvininkystės valdymo modelius, grindžiamus atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, konsultacijomis ir bendru sprendimų priėmimu; pažymi, kad tokiems valdymo planams reikalinga išsami laimikio stebėsena, kad būtų užtikrintas tausus išteklių naudojimas ir teisinga socialinių ir ekonominių sąlygų pusiausvyra žuvininkystės sektoriuje, siekiant kompensuoti laivyno segmentų skirtumus;

52. pabrėžia, kad bendro valdymo modeliai grindžiami ekosisteminių paslaugų išlaikymu ir naudojamų ekosistemų išsaugojimu jas apsaugant, tai reiškia, kad žuvininkystei taikomas ekosisteminis metodas ir prisitaikomasis valdymas, sukuriant nuolatinę informacijos, analizės ir veiksmų sistemą, kuri galėtų nuolat mokytis, nuolat teikti grįžtamąją informaciją ir leistų lanksčiai priimti sprendimus;

53. palankiai vertina 2018 m. veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti tvarią mažos apimties žvejybos ir jūros aplinkos ateitį regione ir įsteigti platformą Friends of Small-Scale Fisheries;

54. pabrėžia, kad apsaugos tikslai turėtų būti grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

Teisinės valstybės užtikrinimas

55. smerkia nuolatinius jūrų teisės pažeidimus Viduržemio jūroje, įskaitant žmonių grobimą, laivų rekvizavimą, neteisėtą įkalinimą, bauginimą, apieškojimą, priekabiavimą, išpuolius ir nesąžiningus teismo procesus prieš Sąjungos žvejus dėl jų darbo, akivaizdžiai pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

56. ragina Komisiją išnagrinėti padėtį Viduržemio jūros regione ir apsvarstyti galimybę sukurti tam tikros formos veikimo tvarką, kad būtų apsaugoti Europos jūrininkai ir laivai;

57. ragina Komisiją pradėti dialogą su Šiaurės Afrikos valstybėmis, kurios nesilaiko UNCLOS ir GFCM politikos ir sprendimų, ir taip saugumą ir vienodas sąlygas visiems ES žvejams;

58. ragina Komisiją skatinti bendras pastangas su kaimyninėmis valstybėmis, kad būtų lengviau laikytis regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų sudarytų susitarimų ir dalyvauti vykdant gerą žuvų išteklių valdymą ir atkūrimą;

59. ragina Komisiją, pasitelkiant savo agentūras, dėti daugiau pastangų stebint ES teritorinius vandenis, kad būtų aptikti ES nepriklausančių valstybių laivai, neteisėtai žvejojantys ES teritoriniuose vandenyse ir saugomose jūrų teritorijose, ir sudaryti sąlygas, kuriomis ES žvejams būtų saugiau dirbti; pabrėžia, kad šiuo tikslu labai svarbu šioms agentūroms suteikti pakankamą finansavimą ir darbo jėgą;

60. ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai dėti daugiau Sąjungos pastangų siekiant užtikrinti, kad pietų Viduržemio jūros regione būtų laikomasi tarptautinės teisės, užtikrinamas saugumas ir paisoma teisinės valstybės principo;

°

° °

61. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

 

AIŠKINAMOJI DALIS

I. Įvadas

Žuvų vartojimas pasiekė naują per metus vienam gyventojui tenkančio kiekio kilogramais rekordą. Žvejybos tikslas – patenkinti nuolat augančio gyventojų skaičiaus poreikius ir tai patvirtina, kad žuvininkystė yra strateginis ekonomikos ir prekybos sektorius, kurio išlikimą reikia visais būdais užtikrinti ir apsaugoti.

 

Jau tūkstantmečius pakrančių gyventojai ir pakrančių šalių ekonomika yra priklausomi nuo Viduržemio jūros išteklių. Dėl to Viduržemio jūra taip pat yra viena iš labiausiai naudojamų jūrų, o tam tikrų demersinių rūšių žuvų laimikis gali siekti net 80 proc. sužvejojamo kiekio.

 

Tačiau konkrečių žuvų išteklių mažėjimą lemia ir kiti aplinkos veiksniai. Žvejybai ir jos ekosistemoms pavojų ir grėsmę išnykti kelia tokie veiksniai kaip tarša, klimato kaita, angliavandenilių gavyba, dugno gilinimas ir laivyba.

 

Dėl šių priežasčių labai svarbus atsakingas žuvininkystės valdymas, priimant konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrintas tam tikras žuvų išteklių lygis, siekiant išvengti laipsniško jų būklės prastėjimo ir nuolatinio išteklių mažėjimo, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis ekonomikai, užimtumui ir aplinkai.

 

Nors žuvų vartojimas maistui vertintinas teigiamai, išteklių mažėjimas ir iškylantys sunkumai atkurti tam tikrus išteklius Viduržemio jūroje yra neigiami aspektai, dėl kurių būtina atlikti konkretų tyrimą, siekiant rasti būdų, kaip užtikrinti nuo žvejybos veiklos priklausomoms bendruomenėms tinkamą gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybą ir socialinius bei ekonominius aspektus.

 

Žuvininkystės sektoriaus svarbą rodo tai, kad jis įtraukiamas į beveik visas įvairaus pobūdžio Komisijos veiksmų programas, pavyzdžiui, neseniai pradėtą iniciatyvą „Nuo ūkio iki stalo“, kurioje nustatomos būsimos strateginės darnaus vystymosi gairės, siekiant padidinti sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą.

 

Komisijos noras nustatyti aukštus aplinkosaugos standartus yra visapusiškai sveikintinas ir teigiamai vertintinas, tačiau tai neturėtų būti įgyvendinama didinant importą ir mažinant ES maisto gamybą.

 

II. Dabartinė padėtis ir pasekmės žvejybos sektoriui

Mokslininkų bendruomenė mano, kad didžioji dauguma Viduržemio jūros žuvų išteklių yra intensyviai naudojami viršijant jų biologinį pajėgumą (ŽMTEK , 2020 m.[15]). Tačiau moksliniai tyrimai apima ne visas išteklių populiacijas, todėl būtina skubiai užpildyti šią mokslinių žinių spragą, kad būtų galima priimti tinkamus sprendimus dėl darnaus žvejybos valdymo.

BŽP turi derėti ne tik su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su tikslu užtikrinti gerą aplinkos būklę, bet ir turi būti suderinama su laivynų pelningumo siekiu, sudarant sąlygas gauti naudą ekonominiu, socialiniu ir užimtumo aspektais.

Kai kurių šalių laivynas ir įgulos per pastaruosius 20 metų sumažėjo perpus, gamyba sumažėjo daugiau kaip 50 proc., o importas išaugo ir šiuo metu patenkina apie 85 proc. smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių ir demersinių rūšių paklausos.

Turi būti sudarytos lygiavertės sąlygos užtikrinti, kad ištekliai būtų apsaugoti, ir užtikrinti įmonių pelningumą, kad iki šiol įdėtos pastangos nenueitų niekais.

Gali atrodyti, kad tobulos aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo pusiausvyros užtikrinimas yra utopija, tačiau tai turi būti pagrindinis bet kokios politikos, darančios poveikį jūrai ir verslui, tikslas.

 

III. Galiojančių teisės aktų sistema

BŽP užtikrinama žvejybos ir akvakultūros veikla, sykiu nustatant aplinkosauginio tvarumo sąlygas, kad būtų užtikrinama nauda ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir prisidedama prie apsirūpinimo maistu.

 

Tokiu požiūriu, įtrauktu į SESV (39 straipsnis), užtikrinama žuvininkystės išteklių valdymo ir jūrų išteklių išsaugojimo pusiausvyra, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Tarptautinis bendradarbiavimas žvejybos Viduržemio jūroje klausimais vyksta visų pirma vadovaujant GFCM, regioninei žvejybos valdymo organizacijai (RŽVO), kurios susitariančioji šalis yra ES. GFCM priimtos rekomendacijos yra privalomos.

 

Pagal BŽP žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas ir siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkuriamos ir išlaikomos tokio dydžio žvejojamų rūšių populiacijos, kurios viršytų dydį, kuriam esant gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.

 

ES lygmeniu žvejybos valdymui taikomi įvairūs principai. Kai kurios taisyklės, pavyzdžiui, susijusios su žuvininkystės kontrolės sistema ir nacionalinio laivyno pajėgumų viršutinėmis ribomis, taikomos visuose rajonuose; kitos yra skirtos konkretiems regionams arba konkretiems žvejybos tipams. Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (vadinamasis Viduržemio jūros reglamentas) yra viena iš pagrindinių ES žvejybos valdymo šiame rajone teisinių priemonių ir jame nustatytos tam tikros techninės priemonės, pavyzdžiui, įrangos specifikacijos ir mažiausio žuvų dydžio apribojimai (konkrečiai, 9 cm europinių ančiuvių ir 11 cm europinių sardinių atveju). Reglamentas iš dalies pakeistas, kad derėtų su 2013 m. BŽP pagrindiniu reglamentu.

 

IV. Sprendimas ir pasiūlymai

Jūrai kelia grėsmę ne tik žvejyba. Todėl turėtų būti taikomas tinkamas ekosisteminis metodas, pagal kurį būtų galima nustatyti visas sąveikas, darančias poveikį ištekliams.

 

Atsižvelgiant į bendrą interesą, taip pat siekiant išsaugoti įmonių išteklius ir pelningumą, būtina suderinti visus priimamus reglamentus, kad būtų supaprastinama žvejybos veikla ir vengiama ją apsunkinti.

Praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo reglamento įsigaliojimo dienos būtina nedelsiant atlikti atitinkamų išteklių būklės mokslinius tyrimus, siekiant gauti mokslinių duomenų apie taikomų apribojimų veiksmingumą ir patikrinti, ar veikla buvo sustabdyta.

 

Itin svarbu aktyviau įtraukti veiklos vykdytojus į sprendimų priėmimo procesą ir skirti pagrindinį dėmesį:

– aktyvesniam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir bendram valdymui;

– mokslinių duomenų ir suinteresuotųjų subjektų žinių integravimui;

– žinių apie mėgėjų žvejybą ir jos valdymo gerinimui.

 

Jei visada atsižvelgiama tik į aplinkosauginius duomenis, kyla pavojus, kad bus nepaisoma kai kurių labai svarbių aspektų, pavyzdžiui, žvejybos veiklos ribojimo socialinių ir ekonominių pasekmių.

Dėl to reikėtų atlikti viso žuvininkystės sektoriaus ir veiklos vykdytojų aplinkosauginių ir ekonominių duomenų lyginamąją analizę; tai galėtų padėti susidaryti išsamesnį padėties vaizdą ir pagerinti gebėjimą laiku nustatyti svarbiausius klausimus, kuriuos reikia spręsti.

 

V. Abipusiškumo ir teisinės valstybės principų užtikrinimas

Dauguma Viduržemio jūroje žvejojančių laivų nepriklauso ES, o yra iš trečiųjų valstybių.

 

Viduržemio jūros regiono šalys yra pasirašiusios keletą konvencijų ir sutarčių, susijusių ne tik su žvejybos valdymu ir apsauga, tačiau jų praktinis įgyvendinimas yra tiek įvairus, kad kai kurios nuostatos prieštarauja viena kitai.

 

Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (GFCM) yra Viduržemio jūros regioninė žvejybos valdymo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti gyvųjų jūrų išteklių vystymąsi, išsaugojimą, racionalų valdymą ir geriausią naudojimą ir sykiu tvarią Viduržemio jūros, Juodosios jūros ir susijusių vandenų akvakultūros plėtrą.

Be to, projektu „MedFish4Ever“ siekiama padidinti Viduržemio jūros žuvininkystės išteklius vykdant plataus užmojo veiklą ir įgyvendinant tikslus, kurių siekiama stiprinant valdymą ir bendruosius valdymo principus žuvininkystės sektoriuje.

Tikro ir veiksmingo bendradarbiavimo valdant Viduržemio jūros žvejybą sąlygos gerai žinomos ir yra aiškiai nustatytos.

Siekiant užtikrinti, kad reikalaujamos ES laivynų pastangos, kai jų žvejybos veikla ribojama, taigi nukenčia jų ekonominis perspektyvumas, nebūtų veltui, būtina, kad visos susitarimus pasirašiusios šalys laikytųsi tų nuostatų ir nuolat stebėtų savo laivynų veiklą.

 

Montego Bėjuje pasirašytoje Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje nurodyta, kad kiekviena valstybė gali laisvai nustatyti savo teritorinių vandenų plotą iki ne daugiau kaip 12 jūrmylių (4 straipsnis). Kai kurios valstybės savavališkai nustato daugiau nei dvigubai didesnį plotą, todėl sukelia didelių grėsmių.

Į ES valstybių, kurios ribojasi su Viduržemio jūra, priekrantę nuolat įsibrauna kitų valstybių laivai, kurie priplaukia iki vos 3 mylių nuo pakrantės ribos. Jie ne tik eikvoja valstybių, į kurių teritorinius vandenis įsibrauna, žuvų išteklius, bet ir trukdo vykdyti įprastą žvejybos veiklą tiems žvejams, kurie turi visas teises ten žvejoti.

 

VI. Išvados

Labai svarbu nuolat rinkti ir atnaujinti mokslinius duomenis apie išteklių padėtį tiesiogiai dalyvaujant vietos ir regiono subjektams, nes jie gali nuolat stebėti išteklių ir žvejybos raidą, – tokiu gerai struktūruotu koordinavimu bus išvengta reguliavimo „iš viršaus į apačią“.

Ne mažiau svarbu atsižvelgti į visų rūšių duomenis taikant holistinį požiūrį, pagal kurį atsižvelgiama į visus jūros būklei įtakos turinčius aspektus.

 

Tausioji žvejyba – tai viso žvejybos sektoriaus ir visos gamybos grandinės tvarumo užtikrinimas, siekiant bendro tikslo – duoti socialinės ir ekonominės naudos atitinkamoms teritorijoms.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	16.6.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	27 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Maria da Graça Carvalho, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Niclas Herbst, France Jamet, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Grace O’Sullivan, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Peter van Dalen, Emma Wiesner, Theodoros Zagorakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Manuel Bompard, Raffaele Stancanelli, Annalisa Tardino

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

27	+
ECR	Bert-Jan Ruissen, Raffaele Stancanelli
ID	Rosanna Conte, France Jamet, Annalisa Tardino
PPE	François-Xavier Bellamy, Maria da Graça Carvalho, Peter van Dalen, Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Annie Schreijer-Pierik, Theodoros Zagorakis
Renew	Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Emma Wiesner
S&D	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Isabel Carvalhais, Giuseppe Ferrandino, Predrag Fred Matić, Manuel Pizarro
The Left	Manuel Bompard, João Ferreira
Verts/ALE	Rosa D'Amato, Francisco Guerreiro, Grace O'Sullivan, Caroline Roose

 

0	-

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

• [1] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
• [2] OL L 409, 2006 12 30, p. 11.
• [3] OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
• [4] OL L 286, 2008 10 29, p. 1.
• [5] OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
• [6] OL L 149, 2014 5 20, p. 1.
• [7] OL L 25, 2017 1 31, p. 12.
• [8] OL L 157, 2017 6 20, p. 1.
• [9] OL L 315, 2017 11 30, p. 1.
• [10] OL L 172, 2019 6 26, p. 1.
• [11] OL L 164, 2019 6 20, p. 1.
• [12] OL L 130, 2020 4 24, p. 11.
• [13] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0052.
• [14] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0017.
• [15] Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), Monitoring the performance of the Common Fisheries Policy (STECF-Adhoc-20-01), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020 m., ISBN 978-92-76-18115-6, doi:10.2760/230469, JRC120481.