Procedūra : 2019/2161(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0230/2021

Pateikti tekstai :

A9-0230/2021

Debatai :

PV 13/09/2021 - 19
CRE 13/09/2021 - 19

Balsavimas :

PV 15/09/2021 - 12
PV 16/09/2021 - 2
CRE 16/09/2021 - 2

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0386

<Date>{05/07/2021}5.7.2021</Date>
<NoDocSe>A9-0230/2021</NoDocSe>
PDF 303kWORD 89k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>Ateities žvejai: naujos darbuotojų kartos pritraukimas į žvejybos sektorių ir darbo vietų pakrančių bendruomenėse kūrimas</Titre>

<DocRef>(2019/2161(INI))</DocRef>


<Commission>{PECH}Žuvininkystės komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Manuel Pizarro</Depute>

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Ateities žvejai: naujos darbuotojų kartos pritraukimas į žvejybos sektorių ir darbo vietų pakrančių bendruomenėse kūrimas

(2019/2161(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 straipsnio 2 dalies a, d ir k punktus ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 153 ir 174 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),

 atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo[1],

 atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP)[2],

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo mėn. 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Žuvininkystės socialinis aspektas (tiriamoji nuomonė)“[3],

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

 atsižvelgdamas į 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS),

 atsižvelgdamas į Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvenciją,

 atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) steigimo konvenciją,

 atsižvelgdamas į 1977 m. Tarptautinę Toremolinoso konvenciją dėl žvejybos laivų saugos,

 atsižvelgdamas į 1993 m. Toremolinoso protokolą ir 2012 m. Keiptauno susitarimą, kuriais atnaujinama ir iš dalies keičiama Toremolinoso konvencija,

 atsižvelgdamas į 1995 m. Tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F),

 atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2001 m. žvejybos klausimams skirtą aplinkraštį Nr. 966 Safety at sea as an integral part of fisheries management (liet. „Saugumas jūros kaip žvejybos valdymo dalis“),

 atsižvelgdamas į FAO ataskaitą „Pasaulio žvejybos ir akvakultūros padėtis 2020 m.“,

 atsižvelgdamas į 2007 m. TDO konvenciją Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje,

 atsižvelgdamas į 2005 m. IMO neprivalomas mažų žvejybos laivų projektavimo, statybos ir įrangos gaires,

 atsižvelgdamas į Europêche, COGECA žuvininkystės skyriaus ir ETF 2000 m. ataskaitą „Sertifikatų tarpusavio pripažinimas jūrų žvejybos sektoriuje“ (Benodė pranešimas),

 atsižvelgdamas į Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) 2019 m. metinę jūrų avarijų ir incidentų ataskaitą,

 atsižvelgdamas į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 2019 m. rugsėjo 26 d. ataskaitą Social data in the EU fisheries sector („Socialiniai duomenys ES žuvininkystės sektoriuje“) (STECF 19-03),

 atsižvelgdamas į ŽMTEK 2019 m. metinę ekonominę ataskaitą dėl ES žvejybos laivyno (STECF 19-06) ir 2020 m. metinę ekonominę ataskaitą dėl ES žvejybos laivyno (STECF 20-06),

 atsižvelgdamas į Parlamento Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus 2018 m. liepos mėn. paskelbto tyrimo „Žvejų mokymas“ išvadas,

 atsižvelgdamas į išsamią Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus 2020 m. spalio mėn. paskelbtą analizę „ES darbo teisės aprėptis. Kam (ne)taikomos pagrindinės direktyvos?“,

 atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl konkrečių bendros žuvininkystės politikos priemonių, skirtų moterų vaidmeniui stiprinti[4],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

 atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0230/2021),

A. kadangi bendra žuvininkystės politika (BŽP) turi būti užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu žvejyba ir akvakultūra būtų darnios socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu, ir kadangi šio tikslo reikia ir toliau siekti, kad būtų išlaikytas sektoriaus patrauklumas darbo jėgai; kadangi, siekiant užtikrinti socialinį tvarumą, žuvininkystės politika turėtų apimti ir gerinti darbo sąlygas, sveikatą ir saugą, mokymą, socialinę įtrauktį ir deramą gyvenimo lygį; kadangi daugelyje ES žvejybos bendruomenių ir regionų socialinė žvejybos ir akvakultūros sektorių svarba yra didesnė nei jų tiesioginis ekonominis indėlis;

B. kadangi visuomenės sveikatos krizė ir prekybos bei rinkos sutrikimai, kuriuos nulėmė COVID-19 pandemija, pakenkė žvejams visoje Europoje; kadangi žvejai, nepaisydami saugos rizikos ir žemų žuvies kainų, tęsė žvejybą ir tiekė aukštos kokybės maistą; kadangi per COVID-19 krizę žvejai buvo pripažinti ypatingos svarbos darbuotojais, atliekančiais ypač svarbią veiklą, kuria užtikrinamas reikšmingas maisto tiekimas; kadangi ES institucijos jiems, kaip ypatingos svarbos darbuotojams, turi skirti ypatingą dėmesį ne tik dėl jų atliekamo vaidmens, bet ir dėl jų svarbos Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumui;

C. kadangi per keletą pastarųjų metų Europos žvejybos sektoriuje buvo įvykdyti dideli struktūriniai pakeitimai ir pertvarkos ir buvo labai sumažinti laivynai, ir tai turėjo socialinių padarinių tiek žvejams, žvejybos bendruomenėms; kadangi vis labiau reikia didinti informuotumą ir skirti daugiau dėmesio socialiniam žuvininkystės aspektui, pvz., atliekant su BŽP susijusių pasiūlymų vertinimus įvertinti socialinį jų poveikį;

D. kadangi įvairiose ES strategijose, įskaitant 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, reikia laikytis holistinio požiūrio;

E. kadangi taip pat reikia atsižvelgti į demografinius pokyčius Europoje;

F. kadangi dabartinis išsamių sisteminių duomenų ir reguliariai atliekamos BŽP socialinių aspektų analizės trūkumas trukdo formuoti žuvininkystės politiką; kadangi remiantis šiais duomenimis būtų galima propaguoti žvejybą kaip sėkmingą profesinę karjerą ir būdą prisidėti prie pakrančių bendruomenių pragyvenimo ir paskatinti jaunimą rinktis šią profesiją;

G. kadangi žuvininkystė, įskaitant akvakultūrą, pasaulyje teikia maisto milijardams žmonių ir kadangi, FAO duomenimis, šis sektorius yra svarbus užimtumo ir pragyvenimo pajamų šaltinis 10–12 proc. pasaulio gyventojų; kadangi, be to, apskaičiuota, kad dar apie 140 mln. darbo vietų yra susijusios su likusia žuvininkystės vertės grandinės dalimi, ypač su žuvininkystės produktų perdirbimu ir prekyba;

H. kadangi, remiantis ŽMTEK ataskaita Nr. 19-03, moterų užimtumo ES mažos apimties priekrantės žvejybos laivynuose dalis sudarė 5,4 proc. viso užimtumo, palyginti su 1,9 proc. didelės apimties žvejybos laivynuose ir 2,3 proc. tolimosios žvejybos laivyne; tačiau kadangi moterys sudaro darbo jėgos daugumą tam tikruose gavybos ar pusiau laisvai laikomų gyvūnų auginimo veiklos sektoriuose, tokiuose kaip belaivė vandens bestuburių žvejyba, ir kadangi neregistruojamas svarbus moterų atliekamas darbas, skirtas kitai veiklai palaikyti, pvz., konservavimas ir perdirbimas, pakavimas, tinklų mezgimas ir žuvų iškrovimas bei valymas (kurį atlieka neskatillas); kadangi yra duomenų spragų tarp valstybių narių, todėl neatsižvelgiama į moterų darbą ir didelį indėlį į sektorių, ir šis indėlis vis dar pripažįstamas nepakankamai;

I. kadangi, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis[5], 2017 m. ES žuvininkystės pramonėje iš viso dirbo apie 180 000 žmonių, iš jų maždaug trečdalis – akvakultūros subsektoriuje; kadangi iš viso pirminiame žuvininkystės sektoriuje Ispanijoje dirbo 41 000, Italijoje 29 000, Graikijoje 21 000, Prancūzijoje 20 000 ir Portugalijoje 14 700 darbuotojų; kadangi 2017 m. Italijai, Graikijai ir Portugalijai teko tik 11 proc. ES žvejybos produkcijos, tačiau šioms trims valstybėms narėms tenka 35,9 proc. darbuotojų; kadangi šiomis aplinkybėmis Ispanija, Prancūzija ir Portugalija yra atokiausių regionų turinčios valstybės narės, todėl jų jūrinis aspektas svaresnis, ir kadangi žuvininkystės sektorius šiuose regionuose atlieka esminį socialinį ir ekonominį vaidmenį;

J. kadangi iš Eurostato 2019 m. paskelbtų statistinių duomenų[6] matyti, kad žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje 2018 m. 14,4 proc. visų darbuotojų buvo 65 metų ar vyresni, ir kadangi tai yra veiklos sektorius, kuriame dirba daugiausia šios amžiaus grupės asmenų; kadangi šios amžiaus grupės darbuotojų procentinė dalis nuo 2008 m. nuolat mažėja, tačiau faktinis tokio amžiaus darbuotojų skaičius nemažėja tokia pačia procentine dalimi;

K. kadangi žvejybos sektorius atlieka esminį vaidmenį tiekiant žuvį visuomenei ir užtikrinant suderintą valstybių narių ir Sąjungos maisto produktų krepšelį, kadangi jis daro didelę įtaką pakrančių bendruomenių socialinei ir ekonominei gerovei, vietos vystymui, užimtumui, tiekimo grandinės pirminių ir tolesnių grandžių ekonominės veiklos išlaikymui ir kūrimui ir vietos kultūros tradicijų išsaugojimui;

L. kadangi būtina atsižvelgti į didelius įvairių valstybių narių laivynų, laivynų segmentų, tikslinių rūšių, žvejybos įrankių, našumo, vartotojų prioritetų ir vienam gyventojui tenkančio suvartojamos žuvies kiekio skirtumus, taip pat į specifines žuvininkystės sektoriaus ypatybes, kurias nulemia jo socialinė struktūra, pardavimo būdai ir įvairių žvejybos regionų struktūriniai ir gamtiniai skirtumai;

M. kadangi Reglamentu Nr. 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo buvo nustatytas įpareigojimas rinkti su ES žvejybos laivynu, akvakultūra ir žuvų perdirbimo pramone susijusius socialinius rodiklius; kadangi socialiniai kintamieji turi būti renkami kas trejus metus, pradedant nuo 2018 m., įskaitant duomenis apie: užimtumą pagal lytis, etato ekvivalentus pagal lytis, nemokamą darbą pagal lytis, užimtumą pagal amžių, užimtumą pagal išsilavinimą, užimtumą pagal tautybę, užimtumą pagal užimtumo statusą, visus nacionalinius etatų ekvivalentus;

N. kadangi, remiantis ŽMTEK ataskaita Nr. 19-03 dėl socialinių duomenų ES žuvininkystės sektoriuje, 2017 m. ES žvejybos laivyne dirbo apie 150 000 žmonių ir tai sudarė apie 99 000 etato ekvivalentų; kadangi dauguma ES žvejybos laivyno darbuotojų buvo vyrai (96 proc.), o 4 proc. buvo moterys; kadangi, remiantis pateiktais duomenimis apie amžių, 40–46 metų amžiaus grupės asmenys sudarė didžiausią ES žvejybos laivyne dirbančių žmonių dalį, po jos ėjo 25–39 metų grupė (26 proc.), o kiti 7 proc. buvo vyresni nei 65 metų, 5 proc. sudarė 15–24 metų grupės asmenys ir 4 proc. žvejų amžiaus nežinomas; kadangi amžiaus profilis valstybėse narėse gerokai skyrėsi: Estijoje 31 proc. žvejų buvo vyresni nei 65 metų, o daugelyje valstybių narių ši kategorija sudaro labai mažą žvejybos veiklą vykdančių gyventojų dalį (1 proc. Belgijoje ir Vokietijoje ir 2 proc. Suomijoje);

O. kadangi 2017 m. 52 proc. žvejybos laivyne dirbusių žmonių išsilavinimas buvo žemas, 24 proc. vidutinis ir 4 proc. aukštas; kadangi nebuvo žinomas santykinai didelės dalies žvejybos sektoriuje dirbančių asmenų (20 proc.) išsilavinimo lygis, todėl galima manyti, kad šis klausimas yra delikatus; kadangi valstybėse narėse išsilavinimo lygis gerokai įvairuoja: tik 1 proc. Portugalijos žvejų turėjo aukštą išsilavinimą, o atitinkamas skaičius Švedijoje buvo 21 proc.;

P. kadangi 2017 m. dauguma ES žvejybos laivyne dirbančių žmonių buvo valstybės, kurioje jie dirbo, piliečiai, po jų ėjo ES ir (arba) EEE nepriklausančių valstybių piliečiai (8 proc.), piliečiai, kurių pilietybė nežinoma (3 proc.), ir EEE valstybių piliečiai (0,1 proc.); kadangi įvairiuose valstybių narių laivynuose dirbusių kitų valstybių piliečių dalis gerokai skyrėsi: 27 proc. Airijos laivyne dirbusių asmenų buvo ne Airijos piliečiai ir 36 proc. Belgijos laivyne dirbusių asmenų buvo ne Belgijos piliečiai; kadangi, priešingai, 94 proc. Italijos laivyno darbuotojų buvo italai, 99 proc. Portugalijos laivyno darbuotojų buvo Portugalijos piliečiai ir visi Bulgarijos laivyne dirbantys asmenys buvo Bulgarijos piliečiai;

Q. kadangi 61 proc. 2017 m. ES žvejybos laivyne dirbusių asmenų buvo samdomieji darbuotojai ir 36 proc. buvo laivų savininkai, o užimtumo statusas valstybėse narėse labai skyrėsi: samdomieji darbuotojai sudarė 100 proc. visų Belgijos laivyno darbuotojų ir tik 28 proc. Švedijos laivyno darbuotojų;

R. kadangi net tokiomis aplinkybėmis dauguma valstybių narių ir ES žvejybos sektoriaus ekonominių partnerių dažnai nurodo, kad kai kuriuose sektoriuose esama žvejybos veiklos pajamų neužtikrintumo, ir tai yra vienas iš veiksnių, kodėl jaunimas nepakankamai domisi žvejybos veikla; pastaraisiais metais ši tendencija vis ryškėjo, todėl kyla papildomų sunkumų išlaikyti veiklą, kurią apsunkina pakrančių bendruomenėse prarandamos darbo vietos;

S. kadangi, nepaisant to, dauguma valstybių narių ir žuvininkystės sektoriaus partnerių dažnai atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimas nepakankamai domisi žvejybos veikla (pirmą kartą tai buvo pripažinta bent prieš du dešimtmečius), ir dėl to kyla papildomų sunkumų visam sektoriui ir aštrėja pakrančių bendruomenių socialinės problemos žemyninėse pakrančių bendruomenėse ir atokiausiuose regionuose;

T. kadangi reikia pripažinti atokiausių regionų ypatumus ir nuolatinius struktūrinius suvaržymus ir į juos atsižvelgti; pabrėžia, kad žvejybos sektorius atlieka svarbų vaidmenį šių regionų socialinės ir ekonominės padėties, užimtumo ir ekonominės bei socialinės sanglaudos skatinimo srityse ir kad darnios mėlynosios ekonomikos sektoriuje yra užimtumo augimo galimybių; pabrėžia, kad dėl savo geografinės padėties atokiausi regionai yra itin palankioje padėtyje stebėti ir kontroliuoti pakrančių ir vandenynų teritorijas ir turėtų būti naudojami ES pastangoms kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba įgyvendinti;

U. kadangi ES NNN žvejybos reglamente[7] atsižvelgiama tik į neteisėtai sužvejotas žuvis ir neužtikrinama, kad taip pat būtų draudžiama žvejyba, susijusi su dideliais darbo teisės pažeidimais bei žmogaus teisių pažeidimais žvejybos laivuose;

V. kadangi, FAO duomenimis, žvejų išgyvenimas priklauso nuo jų laivų ir rizika skiriasi priklausomai nuo žvejybos rūšies, žvejybos plotų ir oro sąlygų, laivo dydžio, įrangos laive ir kiekvieno žvejo pareigų; kadangi didesniuose laivuose žvejybos įrankiai ir kita sunkioji įranga įgulai kelia mirties ir sužalojimo riziką, o mažuose laivuose įgulai gali kilti didelė rizika, kad laivas apsivers traukiant didelį laimikį, bus užlietas esant audringai jūrai ar kad ant jo užplauks didesnis laivas; kadangi dėl to įvairūs pavojai saugai yra susiję su kiekviena skirtinga žvejybos veiklos rūšimi ir laivo dydžiu;

W. kadangi, kalbant apie avarijas ir incidentus jūroje, žvejybos laivų veikla yra jūrinė veikla, kurią vykdant prarandama daugiausia laivų, nors žvejybos sektorius nėra sektorius, kuriame įvyksta daugiausia avarijų; kadangi su žvejybos laivais susijusių incidentų skaičius 2018 m. išaugo 40 proc.;

X. kadangi žvejybos sektoriuje kiekvienais metais prarandama 32 000 gyvybių, neskaičiuojant tūkstančių daugiau ar mažiau rimtų nelaimingų atsitikimų aukų; be to, kadangi, kaip pabrėžė ir profesinės organizacijos, pastaraisiais metais nerimą keliančiu mastu pagausėjo asmenų, dirbančių šį daug pastangų reikalaujantį darbą, profesinių ligų;

Y. kadangi reikia atsiminti, kad žvejyba yra sekinantis darbas, susijęs su dideliais pavojais ją vykdančių asmenų sveikatai ir saugai; kadangi TDO pripažino šią problemą 2007 m. konvencijoje ir paragino ją ratifikavusias šalis užtikrinti saugias ir sveikatos darbo sąlygas šiame sektoriuje;

Z. kadangi, nepaisant to, kad padaugėjo nelaimingų atsitikimų, žūčių dėl avarijų ir incidentų žvejybos laivuose skaičius mažėjo ir dauguma atvejų buvo susiję su žmogiškaisiais veiksniais (62,4 proc.), o antroji priežastis buvo sistemų ir (arba) įrangos gedimai (23,2 proc. atvejų); kadangi trys su žmogaus veiksmais susiję nelaimingų atsitikimų žvejybos laivuose veiksniai, apie kuriuos dažniausiai pranešama, yra laive dirbančio personalo supratimo apie saugą trūkumas, žinių trūkumas ir netinkami darbo metodai; kadangi šie trys veiksniai negali būti nagrinėjami atsiejant juos nuo žvejybos pajamų;

AA. kadangi 2019 m. 64,9 proc. 28 ES valstybių narių žvejybos laivyno laivų buvo bent 25 metų senumo[8] ir viso laivyno vidutinis amžius buvo 29,9 metų[9], o tai reiškia, kad labai didelė laivyno dalis yra sena ir negalima tikėtis, kad ji sudarys geriausias veiklos ir saugos sąlygas, kad didėja rizika ir vis sunkiau vykdyti operacijas;

AB. kadangi saugos klausimai (žvejybos veikla visuotinai laikoma rizikinga profesija), sunkus darbas žvejybos laivuose, nenuspėjamos pajamos ir stabilaus bei reguliaraus darbo užmokesčio garantijų trūkumas labai prisideda prie nepakankamo jaunimo susidomėjimo žvejyba, todėl kyla grėsmė kartų kaitai žvejybos sektoriuje ir visos žvejybos pramonės ateičiai;

AC. kadangi žvejų pažymėjimų ir bazinio mokymo standartizacijos trūkumas ir nepakankamas valstybių narių bendradarbiavimas žvejų pažymėjimų ir bazinio mokymo tarpusavio pripažinimo srityje jau prieš du dešimtmečius įvardytas kaip kliūtis, tačiau ši problema vis dar neišspręsta;

AD. kadangi, kai imamas visas laivynas, ES laivyno ekonominės veiklos rezultatai paprastai rodo, kad nuo 2013 m. didėjo žvejų pajamos ir metinis pelnas bei vidutinis darbo užmokestis; kadangi, nuodugniai išanalizavus duomenis pagal valstybę narę, jūros baseiną ir žvejybos laivyną, matyti, kad šios tendencijos nėra visuotinės, ypač kalbant apie mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną;

AE. kadangi, ŽMTEK 2019 m. metinės ekonominės ataskaitos duomenimis, nors žuvų išteklių būklė ES apskritai gerėja, žvejybos laivų skaičius, žvejybos pajėgumas ir sektoriaus tiesiogiai sukuriamų darbo vietų skaičius kiekvienais metais nuosekliai mažėja;

AF. kadangi didelė dalis žvejų kai kuriose valstybėse narėse gauna mažas ir nereguliarias pajamas, todėl jų padėtis nestabili ir jie neturi galimybių naudotis pakankama socialine apsauga; kadangi tai yra papildomi veiksniai, mažinantys žvejybos patrauklumą jaunimui;

AG. primena, kad 2000 m. Benodė pranešime pateiktas klausimas „Žuvis iš jūros, o iš kur būsimi žvejai?“, kurį po dviejų dešimtmečių galime performuluoti išsamiau: „Žuvis iš jūros, o žvejai yra žuvies ir jūros sergėtojai, tačiau kaip papildyti jų gretas ir iš kur būsimi žvejai?“;

AH. kadangi taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į galimybes pakelti gyvenimo lygį, kurių teikė ir toliau gali teikti jūrų žvejybos veikla;

AI. kadangi jauniems žmonėms, kurie nori įsteigti savo žvejybos įmonę, kyla didelių sunkumų, visų pirma susijusių su žvejybos galimybių paskirstymo sistema ir poveikiu, kurį ji daro žvejybos laivų kainai;

AJ. kadangi Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Parlamentui ir Tarybai BŽP įgyvendinimo ataskaitą;

Geresnė informacija ir konkretūs duomenys apie žvejybos sektoriuje veiklą vykdančius darbuotojus

1. pabrėžia, kad reikia gerinti informacijos apie žvejybos ir akvakultūros gamybos sektoriuje, taip pat visoje vertės grandinėje dirbančius gyventojus reguliaraus ir sistemingo rinkimo ir teikimo ES lygmeniu ir išskirstant duomenis pagal valstybę narę būdus;

2. primena, kad statistinių duomenų apibendrinimas plačiame žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje gali paslėpti arba užmaskuoti situacijas ir veiksnius, turinčius neigiamą poveikį kiekvienam iš šių sektorių; pabrėžia, kad visi šie sektoriai yra pirminės gamybos sektoriai, tačiau jų veikla nėra susijusi tarpusavyje, o žuvininkystės atveju ji vyksta net ne toje pačioje aplinkoje ar geografinėje vietovėje;

3. pakartoja, kad, kaip ir išteklių ir buveinių valdymo atveju, norint valdyti ir stebėti socialinę sektoriaus raidą, ypač užimtumą, labai svarbios geresnės mokslinės žinios, pagrįstos patikimais naujausiais duomenimis ir išplėstomis laiko eilutėmis, kaupiamais suderintu būdu ir visose valstybėse narėse, nes be jų nebus įmanoma stebėti ir visapusiškai įgyvendinti vieno iš trijų BŽP propaguojamų tvarumo ramsčių – socialinio ramsčio;

4. primena, kad įvairių subjektų pateikta informacija rodo ES žvejybos laivų įgulų senėjimą, tačiau, kaip ir žuvininkystės valdymo ir įgyvendinamų priemonių pritaikymo atveju, veiksmai turėtų būti valdomi, stebimi ir įgyvendinami diferencijuotai pagal geografinį rajoną, žvejybos laivynus ir naudojamus žvejybos įrankius;

5. primygtinai ragina Europos Komisiją, ypač Eurostatą ir valstybes nares, atsižvelgti į užimtumo tendencijas, susijusias ne tik su bendru darbo vietų skaičiumi, bet ir su žvejybos ir akvakultūros sektoriuje bei, jei įmanoma, susijusioje vertės grandinėje dirbančių gyventojų išsilavinimo lygiu, lytimi ir amžiaus struktūra, pateikiant duomenis, kurių išsamumas būtų panašus į turimus sektoriaus ekonominės veiklos ir veiklos rezultatų stebėsenai konkrečiu būdu renkamus duomenis;

6. palankiai vertina pirmąją ŽMTEK ataskaitą dėl socialinių duomenų ES žuvininkystės sektoriuje, nes joje pateikiama išsami pagal ES duomenų rinkimo sistemą surinktų socialinių duomenų apžvalga; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šios pirmosios ataskaitos išvadas, todėl ragina būsimose ŽMTEK ataskaitose patobulinti esamus socialinius rodiklius, todėl reikia tinkamai apibrėžti, kas laikomas žuvininkystės sektoriaus darbo jėga, įtraukti naujus analizuotinus elementus įtraukiant su visa apimančiais BŽP socialiniais tikslais susijusius rodiklius, visų pirma darbuotojų apsaugos, švietimo ir mokymo, pajamų ir saugos srityse, ir tinkamą geografinį lygmenį, kuris būtų mažesnis nei šalies lygmuo, atsižvelgiant į poreikį žinoti regionų ir netgi vietos realijas;

7. palankiai vertina tai, kad ES statistikos tarnyba Eurostatas, bendradarbiaudama su Portugalijos, Ispanijos bei Prancūzijos ir atitinkamų jų atokiausių regionų statistikos tarnybomis, sukūrė tinklalapį, kuriame pateikiami duomenys apie atokiausius regionus[10]; tačiau apgailestauja, kad ji vis dar neteikia duomenų apie žuvininkystės sektorių, turint mintyje jo svarbą šių regionų ekonomikai; primygtinai ragina Komisiją ir ypač Eurostatą rinkti patikimus naujausius duomenis apie mėlynąją ekonomiką ir apie žuvininkystės sektoriaus darbo rinkos pokyčius, žvejų vidutinių pajamų pokyčius, jų išsilavinimo lygį, dalyvavimą pagal lytį ir amžiaus grupę, taip pat rinkti duomenis apie šios veiklos mastą ir veiklos rezultatus atokiausiuose regionuose;

Darbo sąlygų ir gyvenimo laive sąlygų gerinimas siekiant pagerinti saugą

8. pažymi, kad nors saugos sąlygos laivuose, ypač didesniuose laivuose, gerėja, 2018 m. EMSA užregistruotų incidentų ir avarijų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 40 proc., nors pastaraisiais metais žūčių skaičius nuolat mažėjo;

9. primena, kad EMSA yra atsakinga tik už intervencijas ir rinkimą duomenų, susijusių su daugiau kaip 15 m ilgio žvejybos laivų avarijomis ir incidentais jūroje, taip pat susijusių su mažiau nei 15 m ilgio žvejybos laivais, kai jie patenka į avarijas, susijusias su laivais, kuriems taikoma Direktyva 2009/18/EB[11], taigi, žvejybos laivų avarijų ir incidentų tikrai yra daugiau nei EMSA metinėse ataskaitose pateikti skaičiai;

10. pažymi, kad NNN žvejyba ES jūrinėse teritorijose sudaro nesąžiningą konkurenciją Europos žvejams;

11. ragina Komisiją padėti nacionalinėms valdžios institucijoms įsigyti sistemas, kad jos galėtų nustatyti NNN žvejybos veiklą ir apie ją pranešti;

12. primena, kad profesionali jūrinė veikla, ypač žvejyba, apskritai laikoma keliančia didelę riziką ir pavojinga, ir padėtį dar pablogina tai, kad 85 proc. ES laivų yra mažos apimties priekrantės žvejybos laivai (kurių bendras ilgis mažesnis kaip 12 m) ir todėl jiems kyla didesnė rizika dėl nepalankių oro sąlygų ir dėl to, kad jie vykdo veiklą netoli kranto;

13. pabrėžia, kad mažos apimties priekrantės žvejybos laivams kyla daugiau sunkumų užtikrinti apsauginę erdvę ir pagerinti darbo sąlygas, taip pat kyla rizika, susijusi su tuo, kad didelė šio laivyno dalis yra sena; pabrėžia, kad šie laivai yra ypač pažeidžiami, kai vyksta su klimato kaita susiję pavojingi meteorologiniai reiškiniai; pabrėžia, kad reikalingi nuolatiniai ir suderinti visų lygmenų veiksmai ir politika, kuriais būtų siekiama švelninti klimato kaitą ir didinti pajėgumą prisitaikyti prie jos padarinių didinant atsparumą ir drauge užtikrinant žvejų saugos sąlygas;

14.  primena, kad pakrančių regionai ir ypač atokiausi regionai istoriškai priklauso nuo žvejybos, kad juos jau paveikė klimato kaitos padariniai ir jiems turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant sušvelninti šiuos padarinius, prisitaikyti prie jų ir su jais kovoti, taip pat įvirtinti darbo vietas žvejybos sektoriuje ir plėtoti darnią mėlynąją ekonomiką kuriant naujas darbo vietas;

15. pabrėžia, kad, nepaisant tarptautinių ir ES pastangų pagerinti saugos sąlygas laivuose, ypač žvejybos laivuose, tarptautinės konvencijos, kuriose nustatomos laivų ir juose esančių asmenų apsaugos taisyklės ir sistemos, taikomos visų pirma didesniems laivams, nors daug valstybių narių turi nacionalines taisykles, skirtas priemonėms, susijusioms su apsauga ir gyvenimo sąlygomis mažesniuose laivuose;

16. yra susirūpinęs dėl išimčių, kurios tarptautinėmis konvencijomis buvo suteiktos mažos apimties žvejybos laivams, t. y. dėl neprivalomų darbo ir saugos standartų, nes tai gali nulemti ne tokias palankias bendras tam tikruose laivyno segmentuose ir valstybėse narėse dirbančių žvejų gyvenimo ir darbo sąlygas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis suderintų veiksmų, siekiant taikyti panašias standartines sąlygas ir padėti visiems žvejybos laivams jų laikytis, nes jie yra pagrindinis mažų pakrančių bendruomenių ekonomikos ir tapatybės ramstis;

17. pakartoja, kad darbo sąlygų ir gyvenimo laive sąlygų negalima vertinti atskirai nuo saugos sąlygų; mano, kad geros darbo ir gyvenimo laive sąlygos ir tinkamas jų modernizavimas pagerina saugos sąlygas, kuriomis vykdomos žvejybos operacijos, taip pat žvejų poilsį ir darbo pertraukas, ir tai turi tiesioginį poveikį jų saugumui, nes didelė dalis nelaimingų atsitikimų ir incidentų žvejybos laivuose tebėra susiję su žmogaus klaidomis, padaromomis tiek dėl žinių ar mokymų trūkumo, tiek dėl nuovargio;

18. mano, kad užtikrinus prieinamą ir pritaikytą darbo aplinką, taip pat ir žvejybos bei akvakultūros sektoriuje, siekiant vėl integruoti į darbo rinką tiek veiklą vykdančius, tiek buvusius žvejus ir kitus žvejybos pramonės darbuotojus, turinčius negalią, būtų užtikrinta didesnė socialinė įtrauktis ir tai padėtų sukurti daugiau paskatų gauti pajamų sektoriuje ir žvejybos bendruomenėse;

19. primena, kad jūrininkai, įskaitant žvejus, dažnai neįtraukiami į ES ir valstybių narių nacionalinių darbo teisės sistemų taikymo sritį, atsižvelgiant į tai, kad daugelis normų yra netaikomos realiai šių darbuotojų veiklai; pabrėžia, jog – kadangi neįmanoma taikyti bendros darbo tvarkos, nes žvejų pajamos priklauso nuo laimikio pagal jiems skirtas turimas kvotas, – būtina užtikrinti, kad jūrininkams, ypač žvejams, kurie dažnai yra ir laivų savininkai, būtų taikomos įvairios pagrindinės išankstinės nuostatos, susijusios su jų darbo reglamentavimu, jų poreikiams pritaikytu būdu ir deramai atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes ir priekrantės bei mažos apimties žvejybos sektoriaus ypatumus;

20. primena žvejų teisę jungtis į profesines sąjungas ir naudotis kolektyvinėmis derybomis kaip būdu pagerinti savo darbo sąlygas;

21. pažymi, kad žvejybai būdingi skirtingi rizikos veiksniai, susiję su darbo ir gyvenimo laive sąlygomis, kurios turi būti užtikrintos priklausomai nuo naudojamo žvejybos įrankio, laivo dydžio, veiklos rajono ir oro sąlygų;

22. primena veiksmus, kurių imtasi tarptautiniu mastu, visų pirma Toremolinoso protokolą (1993 m.) ir Keiptauno susitarimą (2012 m.), siekiant iš dalies pakeisti ir patobulinti Toremolinoso konvenciją (1977 m.), priimtą siekiant užtikrinti žvejybos laivų saugą, ir pabrėžia, kad net ir po to, kai 2012 m. buvo sumažinti reikalavimai, Toremolinoso konvencija vis dar neįsigaliojusi, ir primygtinai ragina visas Toremolinoso konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tai padaryti; primena, kad protokolas buvo iš esmės perkeltas į ES teisės aktus Tarybos direktyva 97/70/EB, nustatančia suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams[12];

23. palankiai vertina tai, kad priimtos 2005 m. IMO neprivalomos mažų žvejybos laivų projektavimo, statybos ir įrangos gairės, vis dėlto primena, kad jos, kaip neprivalomos nuostatos, lieka tik gairėmis ir kad nėra jokio teisinio įpareigojimo ar standartizuotų pagrindinių normų smulkiosios žvejybos priekrantės laivams; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės priėmė nuostatas dėl mažų žvejybos laivų statybos ir jų saugos bei gyvenimo juose sąlygų, ir rekomenduoja šias taisykles suderinti ES lygmeniu;

24. primena, kad galutinis BŽP tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų darni socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriu; pabrėžia, kad žvejų gyvenimo sąlygų gerinimas ir geresnės darbo ir saugos sąlygos yra vienas iš veiksnių siekiant skatinti užimtumą ir plėtoti pakrančių bendruomenes, pritraukti jaunimą ir pasiekti, kad vyktų kartų kaita, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad ši veikla, kurią vykdant taip pat tiekiamas sveikas maistas, išliktų;

25. pabrėžia, kad sėkmingas šiuo metu aktualių klausimų, pvz., jūrų energijos gamybos plėtros, veiksmingo saugomų jūrų teritorijų įgyvendinimo ir visapusiško įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo užtikrinimo, sprendimas gali paveikti sektoriaus patrauklumą jaunajai kartai; primygtinai ragina valstybes nares ES lygmeniu skirti lėšų darbo vietoms remti, tausiai žvejybai skatinti ir lyčių lygybei šioje pramonėje propaguoti;

26. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad žvejybos laivuose, neatsižvelgiant į jų dydį, būtų įgyvendinti geriausi saugos, darbo ir gyvenimo laive sąlygų standartai;

27. primena valstybėms narėms, kad terminas, iki kurio Direktyva (ES) 2017/159, kuria TDO konvencija Nr. 188 (Konvencija Nr. 188) įtraukiama į Sąjungos teisinę sistemą, turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę, buvo 2019 m. lapkričio 15 d.; primena, kad, atsižvelgiant į didelį ES savarankiškai dirbančių žvejų skaičių ir į tai, kad daugumai jų direktyva netaikoma, valstybėms narėms reikia ratifikuoti Konvenciją Nr. 188, siekiant užtikrinti sąžiningą visų žvejų konkurenciją;

28. ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 188 siekiant užtikrinti vienodas sąlygas viso pasaulio žvejybos įmonėms, visų pirma atsižvelgiant į svarbų tarptautinį žvejybos sektoriaus aspektą; primygtinai ragina valstybes nares suteikti reikalingų išteklių tam, kad konvencija būtų perkelta į nacionalinę teisę ir veiksmingai taikoma, ir, kai tinkama, deleguoti inspektavimo ir dokumentų išdavimo funkcijas klasifikavimo įmonėms, atsižvelgiant į dabartines šių funkcijų koordinavimo problemas kai kuriose šalyse;

29. ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl susijusios direktyvos dėl kontrolės ir vykdymo užtikrinimo nuostatų, kaip ir jūrų transporto sektoriaus atveju, kad būtų nustatyta suderinta inspektavimo sistema;

30. pabrėžia, kad kuriant socialinės apsaugos mechanizmus reikia atsižvelgti į sunkias žvejų darbo sąlygas, pvz., užtikrinant teisę išeiti į pensiją anksčiau nei vidutinis darbuotojas ir dėl to neatsidurti nepalankioje padėtyje;

31. palankiai vertina tai, kad Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas (EJRŽAF) svariai prisidės prie darbo, gyvenimo ir saugos sąlygų ES laivuose gerinimo ir siekio gerinti šias sąlygas nedidinant laivų žvejybos pajėgumo, daug dėmesio skiriant mažos apimties ir smulkiosios priekrantės žvejybos laivams; pabrėžia, kad EJRŽAF prisideda prie žvejybos ir mėlynosios ekonomikos darnumo ir taip padeda siekti 14-ojo JT darnaus vystymosi tikslo;

32. ragina į bendrą žuvininkystės politiką kartu su aplinkos tikslais įtraukti visa apimančius socialinius tikslus ir taip pripažinti, kad žvejybos laivuose dirbančių darbuotojų gerovė yra labai svarbi pramonės ateičiai;

33. pabrėžia, kad BŽP aiškiai prieštarauja reikalavimams, nustatytiems socialinės srities teisės aktuose, tokiuose kaip TDO konvencija Nr. 188, kuri į ES teisę perkelta Direktyva (ES) 2017/159; pabrėžia, kad šiuose teisės aktų tekstuose nustatytas reikalavimas suteikti daugiau erdvės, kurio laikytis privaloma 24 metrų ilgio ir ilgesniuose laivuose, tačiau žvejybos pramonė negali padidinti patalpų laive; atkreipia dėmesį į prieštaravimą tarp to, kad valstybės narės privalo laikytis TDO konvencijoje Nr. 188 nustatytų standartų, ir BŽP taisyklių, dėl kurių reikalavimo neįmanoma įvykdyti; primygtinai ragina Komisiją, įgyvendinant EJRŽAF, nustatyti alternatyvius žvejybos pajėgumo matavimo būdus ir kartoja, kad turėtų būti leidžiama padidinti laivų bendrąją talpą tais atvejais, kai papildoma talpa yra atsakas į poreikį padidinti įgulos saugą ir komfortą (dar vadinama socialine ar saugos talpa), ir kad šie veiksmai turėtų būti tinkami finansavimui gauti; pabrėžia, kad laive virtuvei, kajutėms, tualetams ar poilsio zonoms skirtos patalpos neturi nieko bendra su laivo gebėjimu rasti, sužvejoti ar sandėliuoti žuvis, taigi su jo žvejybos pajėgumu;

34. primena, kad vidutinis Europos laivyno amžius yra 23 metai, o mažos apimties žvejybos laivų amžius gali viršyti 40 metų; pabrėžia, kad būsimas EJRŽAF turėtų apimti laivyno modernizavimo nedidinant žvejybos pajėgumo strategiją;

35. taip pat primygtinai pabrėžia, kad reikia reguliariai stebėti ir sistemingai teikti ES lygmeniu suderintą statistinę informaciją apie incidentus ir avarijas, susijusius su laivais, kuriems netaikoma Direktyva 2009/18/EB, nes tik stebint ir vertinant šių duomenų pokyčius pagal geografinius rajonus, laivynus ir naudojamus žvejybos įrankius bus galima rasti sprendimų, kaip pagerinti padėtį, ir sprendimų, kuriais būtų galima sumažinti tokių avarijų skaičių ir užkirsti joms kelią, ypač vietos ir priekrantės žvejybos laivuose;

36. atsižvelgdamas į tai, siūlo Komisijai išnagrinėti galimybes išplėsti EMSA misiją, suteikiant jai papildomų pajėgumų vykdyti šią stebėseną ir reguliariai teikti su ja susijusią informaciją;

37. be to, mano, kad siekiant išlaikyti žvejybos veiklą ir užtikrinti kartų kaitą sektoriuje turi būti sudarytos ir kitos sąlygos, be kita ko, investuojant į uostų infrastruktūros modernizavimą;

Mokymo tobulinimas ir mokymo pripažinimo Europos lygmeniu užtikrinimas

38. pažymi, kad atrodo, jog pamirštamas Benodė pranešimas, kuriame nurodytos problemos, susijusios su jaunimo nesidomėjimu žvejyba, ir atkreiptas dėmesys į valstybių narių žvejų mokymų ir pažymėjimų sistemų įvairovę ir sudėtingumą, ir kad praėjus dviem dešimtmečiams reikšmingų pokyčių nėra; pabrėžia, kad būtina ES lygmeniu suderinti ir oficialiai patvirtinti jūreivystės ir žvejybos srities mokymo reikalavimus ir procedūras bei įlaipinimo procedūras ir reikalavimus;

39. primena, kad darbo jėgos judėjimas tarp valstybių narių ir net iš trečiųjų valstybių į ES didėja ir kad galimą darbo jėgos kartų kaitą žvejybos sektoriuje vis dar stabdo nepakankamas žvejų mokymų ir pažymėjimų sistemų standartizavimas; pabrėžia, kad šias sistemas reikia oficialiai patvirtinti ES lygmeniu ir suderinti su Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) ir Tarptautine konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F);

40. pabrėžia, kad tokia padėtis aiškiai kenkia laisvam asmenų judėjimui, kuris yra pamatinė ES vertybė ir yra plačiai aptartas Sutartyse;

41. primena, kad net jei žvejys iš ES nepriklausančios valstybės ir turi pripažintus žvejybos srities pažymėjimus, šis konkrečios valstybės narės suteiktas pripažinimas nepadeda pasiekti, kad žvejys turėtų galimybes dirbti tokį patį darbą kitoje valstybėje narėje;

42. pažymi, kad kitose jūrinės veiklos srityse, tiek laisvalaikio, tiek profesionaliosios, įvyko svarbių pokyčių siekiant tarptautinio išsilavinimo pripažinimo, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje jis įgytas, ir kad visa, ko reikia, yra sustiprinti bendradarbiavimą siekiant pripažinti bazinį mokymą, suteikiamą mokyklose arba švietimo įstaigose, pripažintose pagal kiekvienos valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalines švietimo sistemas ir pripažintose tarptautiniu mastu;

43. pažymi, kad TDO pagal 1995 m. STCW-F konvenciją nustato svarbius pagrindinius mokymo ir saugos sąlygų standartus, įskaitant minimalius saugos mokymų reikalavimus visų tipų ir dydžių žvejybos laivams; atkreipia dėmesį į tai, kad ši konvencija galioja nuo 2012 m. rugsėjo mėn., tačiau taikoma tik ją ratifikavusiose valstybėse; primygtinai ragina šios konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tai padaryti;

44. primena, kad abipusis kvalifikacijų ir laivybos saugos pažymėjimų pripažinimas ES padidins darbuotojų judumą, o jūrininkystės profesijos taps patrauklesnės jaunajai kartai; mano, kad neturėtų būti pernelyg didelės finansinės ir biurokratinės naštos, susijusios su pažymėjimų pripažinimu;

45. pažymi, kad nors Europos Sąjunga savo acquis įgyvendino 1993 m. Toremolinoso protokolą, priėmusi Direktyvą 97/70/EB, ir 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją, priėmusi Direktyvą (ES) 2017/159, ji iki šiol nesiėmė apdairių ir energingų veiksmų saugos mokymo srityje; primena, kad Sprendimas (ES) 2015/799[13], kuriuo valstybės narės įgaliojamos tapti Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų Šalimis arba prisijungti prie jos, pasirodė esantis neveiksmingas, kadangi valstybių narių ratifikavimo ir prisijungimo mastas ir toliau yra mažas; primena, kad pagal Direktyvą (ES) 2017/159 valstybės narės privalo priimti teisės aktus dėl žvejų mokymo ir pažymėjimų išdavimo; todėl pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai dėl žvejams skirto saugos mokymo turėtų apimti daugiau nei vien tik tai, kas nustatyta Tarptautinėje konvencijoje dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, be kita ko, įtraukiant standartus, taikytinus visiems trumpesniems nei 24 metrų ilgio laivams, kurie sudaro Sąjungos laivyno daugumą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria į Sąjungos acquis būtų perkelta Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, siekiant baigti ES teisėje įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartus minimalius standartus, kuriais užtikrinama sauga jūroje vykdant žvejybą;

46. primena, kad nors praktinės žinios ir konkretaus darbo patirtis yra svarbus mokymosi šaltinis ir kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos kai kurios tokios žvejų mokymo sistemos, oficialus pažymėjimas, kuriuo būtų įvertintos ir praktinės žinios, yra vienintelis būdas užtikrinti tinkamą žinių pripažinimą; pažymi, kad oficialus pažymėjimas yra ne tik žvejų asmeninio tobulėjimo įvertinimo būdas, bet ir pačios profesinės veiklos socialinio pripažinimo priemonė;

47. pabrėžia, kad svarbu žuvininkystės sektoriaus darbuotojams, ypač jaunimui ir tokiu darbu besidomintiems asmenims suteikti sąžiningų ir įtraukių galimybių gauti konsultacijų, kokybiškai stažuotis, taip pat pasinaudoti profesiniu mokymu ir mokymais, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų rinkos tendencijų (tokių kaip ekologiški maisto produktai, trumpos tiekimo grandinės, specializuotas turizmas, vietos produktų pardavimas ir populiarinimas naudojant naujas technologijas); tvirtina, jog itin svarbu vykdyti tinkamą ir specialų švietimą ir mokymą, siekiant skatinti jaunimą išsaugoti priekrantės žvejybos veiklą ir tradicijas;

48. primena, kad Europos lėšos buvo investuotos į švietimo struktūras ir mokyklas, susijusias su profesiniu išsilavinimu ir pažangiu švietimu mėlynosios ekonomikos srityje, ir kad žvejyba, kaip seniausias mėlynosios ekonomikos veiklos sektorius, ir toliau susiduria su priėmimo šiose įstaigose sunkumais, išskyrus regionines ar nacionalines švietimo ar mokymo programas, pagal kurias įgytas išsilavinimas nepripažįstamas Europos mastu; pabrėžia, kad reikia daryti pažangą su žuvininkyste susijusio mokymo ES standartizavimo ir oficialaus patvirtinimo bei valstybių narių bendradarbiavimo srityse; šiuo tikslu pritaria tam, kad būtų visapusiškai naudojami EJRŽAF ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) ištekliai;

49. palankiai vertina tai, kad Europos socialinis fondas (ESF) plačiai naudojamas pakrančių ir kaimo vietovėms atgaivinti; primena, kad žvejams turėtų būti padedama tęsti karjerą krante, jei dėl su sveikata susijusių priežasčių, darbo rinkos pokyčių ar kitų veiksnių jie nebegali toliau dirbti jūroje; mano, kad iš ES fondų, ypač ESF, turėtų būti teikiama parama sklandžiam profesinės veiklos keitimui, be kita ko, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programas;

50. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrus pagrindus standartinei mokymų ir pažymėjimų sistemai, skirtai skirtingoms žvejų kategorijoms, kad būtų galima greitai Europos lygmeniu pripažinti konkrečioje valstybėje narėje įgytą pažymėjimą; mano, kad tai turėtų apimti ir už Sąjungos ribų įgytų pažymėjimų pripažinimo procedūrą, kuri būtų suderinama su šia Europos mokymų pripažinimo sistema ir palengvintų žvejų judėjimą ES;

51. pažymi, kad Direktyva 2005/36/EB[14] dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nenustatytas standartizuotas visų žvejų rengimo ir atestavimo lygis ir trukdoma žvejams judėti iš vienos valstybės narės į kitą; primena, kad nors Sąjunga, remdamasi Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, nustatė konkrečias skirtingas jūrininkų kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo taisykles, Komisija iki šiol nepasiūlė konkrečių žvejų kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo taisyklių, kaip numatyta pagal Tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų; todėl ragina Komisiją, laikantis Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų nuostatų, pasiūlyti konkrečias žvejų kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo priemones, kurios būtų taikomos ne tik Europos žvejams, bet ir ES nepriklausančių valstybių, kurios ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų ar prie jos prisijungė, piliečiams;

52. primena, kad EJRŽAF tikslas – prisidėti prie visapusiško BŽP įgyvendinimo, tačiau siekiant šio tikslo žvejai turi būti tinkamai mokyti ir turėti pažymėjimus, todėl dalis šio fondo turėtų būti skirta esamų ir naujų žvejų mokymams ir pažymėjimams; pabrėžia, kad dėl EJRŽF nustatytos administracinės naštos buvo ribojamas lėšų naudojimas mokymui, ypač mažos apimties žvejybą vykdantiems žvejams, ir kad naujajame EJRŽAF šie sunkumai turės būti įveikti, kad būtų galima veiksmingai prisidėti prie įgulos mokymo;

53. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad EJRŽAF ir ESF+ vykdymo duomenyse būtų nurodytas tikslus biudžetas, kurį kiekviena valstybė narė naudoja regionų poreikiams švietimo, mokymo, užimtumo ir įtraukties srityse tenkinti;

54. atkreipia dėmesį į tai, kad norint dirbti laive turi būti tenkinama vis daugiau reikalavimų, tačiau mokymų pasiūla menka, todėl kartais laivai turi būti paliekami sausumoje, nes įgula privalo dalyvauti privalomuose mokymuose krante; ragina ES padėti supaprastinti mokymo kursus ir sudaryti palankesnes sąlygas surengti mokymosi dienas laive skatinant nuotolinio mokymosi kursus, kai naudojamos naujos technologijos;

55. pabrėžia, kad žinios ir inovacijos yra labai svarbios siekiant užtikrinti pažangų, atsparų ir tvarų žvejybos sektoriaus augimą;

56. pažymi, kad atsižvelgiant į naujas darbo vietas, kurias gali sukurti mėlynoji ekonomika, žiedinė ekonomika ir žuvininkystė bei gastronominis turizmas, būtų protinga plėtoti su šiomis naujomis profesijomis ir šių sektorių mokymo poreikiais susijusį prognozuojamąjį profesinį mokymą, kaip pasiūlyta laivybos sektoriuje;

Lyčių lygybės užtikrinimas galimybių patekti į šį sektoriuje ir jame dirbti srityje

57. pažymi, kad, nors turimi statistiniai duomenys rodo, jog gamybinės žvejybos sektoriuje moterys sudaro tik 12 proc. darbuotojų, daugelis laivų, ypač mažos apimties priekrantės žvejybos laivai, daugeliu atvejų priklauso mažoms šeimos įmonėms ir, nors jos nėra oficialiai laikomos darbuotojais, visą logistinę ir administracinę paramą šių mažų laivų veiklai teikia moterys, kurios oficialiai nedirba;

58. pabrėžia, kad reikia užtikrinti žvejų galimybes mokytis ir gauti pažymėjimus, visų pirma sezoninio darbo ir darbo ne visą darbo dieną atveju;

59. pažymi, kad yra valstybių narių, kuriose tokia neoficiali pagalbinė veikla nesuteikia ją vykdančioms moterims darbo užmokesčio, socialinės paramos, pensijos ar profesinės ligos teisių, ir kad tais atvejais, kai laivai nevykdo veiklos, laikinai ją sustabdo arba visam laikui nutraukia, socialinė parama skiriama tik oficialiai pripažintiems darbuotojams ir tokiu būdu dar labiau padidinama darbuotojų nelygybė; pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad šių moterų darbas būtų visapusiškai įteisintas kaip profesinė veikla, pripažįstant jų vaidmenį ir įtraukiant jas į nacionalines socialinės apsaugos sistemas;

60. pabrėžia, kad veiksmais, kuriais jaunimas pritraukiamas dalyvauti žvejybos veikloje, būtina užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir atsižvelgti į moterų vaidmenį visame žuvininkystės sektoriuje, pradedant žuvų žvejyba ir baigiant laivų valdymu, akvakultūra, prekyba ir žuvininkystės produktų perdirbimu, taip pat reikia atsižvelgti į jų vaidmenį mokslo ir administravimo sektoriuje;

61. ragina Komisiją pradėti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama pripažinti moterų darbą žuvininkystės sektoriuje ir užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį; primena, kad 2020–2025 m. Europos lyčių lygybės strategijoje nustatyta, kad atitinkamų ES fondų lėšomis reikia remti veiksmus, kuriais skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, skatinama investuoti į priežiūros įstaigas, remiamas moterų verslumas ir kovojama su lyčių segregacija;

62. mano, kad nėra jokios priežasties neleisti ar trukdyti moterims užsiimti šia profesija, kaip rodo didėjantis žvejybos laivuose dirbančių įgulos narių moterų ir kapitonių skaičius; pažymi, kad, laimei, yra keletas ypač aktyvių asociacijų, atstovaujančių žuvininkystės sektoriuje dirbančioms moterims, visų pirma ES žuvininkystės patariamosiose tarybose ir sektorių asociacijose;

63. palankiai vertina tai, kad kai kuriose ES valstybėse buvo įsteigtos žuvininkystės sektoriaus moterų asociacijos; ragina ES ir valstybes nares remti naujų asociacijų skatinimą ir steigimą, kad moterims būtų suteikta daugiau matomumo ir pagalbos;

64. mano, kad nors moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje dažnai yra neoficialus, joms turi būti suteiktas ekonominis ir socialinis pripažinimas ir joms turi būti mokamas deramas atlyginimas; atkreipia dėmesį į tai, kad geresnis informavimas apie jų veiklą ir priemonės, kuriomis siekiama pagerinti jų statusą ir padidinti jų matomumą, prisideda ne tik prie jų asmeninio ir socialinio įvertinimo, bet ir prie mitų, susijusių su moterų vaidmenimis žuvininkystės sektoriuje, išsklaidymo;

65. mano, kad dabartinės pajėgumo matavimo taisyklės kelia pavojų moterų galimybėms patekti į sektorių, nes, siekiant užtikrinti jų privatumą ir gerovę, reikalingos atskiros kabinos, tualetai ir dušai;

66. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, kuriomis būtų siekiama gerinti mėlynojoje ekonomikoje, visų pirma žvejybos, vandens bestuburių, akvakultūros ir konservavimo pramonės sektoriuose, dalyvaujančių moterų kvalifikaciją ir skatinti oficialiai pripažinti jų indėlį į jūrų pramonės tiekimo grandinę; be to, mano, jog būtina užtikrinti, kad pagal 2021–2027 m. ir tolesnes programas EJRŽAF lėšos svariai prisidėtų prie vienodo požiūrio į moteris jūrų žuvininkystės sektoriuje, užtikrinant, kad jos visų pirma būtų skiriamos darbo, saugos ir gyvenimo žvejybos laivuose sąlygoms gerinti, taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi šiam tikslui pasiekti reikalingi pakeitimai;

Žvejo profesijos populiarinimas ir sektoriaus kartų kaitos skatinimas

67. primena, kad ES yra didžiausia bendroji žuvininkystės produktų rinka ir jai tenka tik 6 proc. viso pasaulio laimikio, taigi, ji labai priklauso nuo žvejybos ir akvakultūros produktų importo iš trečiųjų valstybių; atkreipia dėmesį į tai, kad dalį šio importo vykdo Europos kapitalą naudojančios įmonės ir laivai;

68. primena, kad BŽP standartai yra vieni aukščiausių ir svariai prisideda prie veiklos aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo ir kad, nors vis dar yra daug ką tobulinti, pastaraisiais dešimtmečiais padaryta pažanga įrodo, jog įmanoma žvejoti tausiau, viena vertus, prisidedant prie žvejojamų išteklių ir buveinių, kuriose žvejojama, tvarumo ir, kita vertus, didinant žvejų ir laivų savininkų pajamas;

69. pabrėžia, kad siekiant pritraukti naujos kartos žvejus ir užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės sektoriaus ekonominį stabilumą labai svarbu, be kita ko, propaguoti aukštus sektoriaus aplinkosauginio ir socialinio tvarumo standartus;

70. ragina ES išnagrinėti tokių priemonių kaip dirbtinių rifų klojimas išskirtinėse ekonominėse zonose vertę siekiant išsaugoti jūrų organizmus;

71. pabrėžia, kad nuoseklus ES paramos sektoriui mažinimas pagal paeiliui vykdomas daugiametes finansines programas, visų pirma žuvininkystės sektoriaus ir bendro rinkos organizavimo paramai skirto finansavimo mažinimas, yra vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie padėties šiame sektoriuje pablogėjimo; todėl kartoja, kad ES finansinė parama žuvininkystės sektoriui turi būti gerokai padidinta;

72. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų, kad būtų išsaugotos ir išplėstos paramos, įskaitant finansavimą, sistemos ir priemonės, siekiant skatinti pasiūlos koncentraciją, be kita ko, teikiant realią paramą gamintojų organizacijų, ypač mažos apimties priekrantės žvejybos ir smulkiosios žvejybos sektorių, steigimui ir veiklos vykdymui;

73. pabrėžia, kad veiksmų programomis – teikiant reikalingą finansinę paramą – gamintojų organizacijos turi būti skatinamos parduoti savo produktus tiesiogiai, dirbant vertės grandinėje, ir kad tai yra būdas padidinti produkcijos vertę ir žvejybos produktų pridėtinę vertę;

74. ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, nustatyti ir įgyvendinti paramos mažos apimties, smulkiajai ir priekrantės žvejybai mechanizmus, kurie sudarytų sąlygas spręsti specifines šio sektoriaus segmento problemas;

75. pabrėžia, kad svarbu sukurti ypač kokybiškų tradicinių produktų šalies rinkas, kurios būtų remiamos rengiant muges, vykdant mažųjų įmonių ir maitinimo paslaugų sektorių veiklą, nes taip būtų galima didinti vietos produktų pridėtinę vertę ir skatinti vietos plėtrą;

76. ragina Komisiją apsvarstyti, kaip, laikantis tam tikrų žemės ūkio produktų pavyzdžio, būtų galima geriau skatinti didesnę pridėtinę vertę turinčių perdirbtų žvejybos produktų, įskaitant konservuotus produktus, pardavimą, ir ES žvejybos produktų populiarinimo išorėje programas, be kita ko, pristatyti tokius produktus tarptautinėse parodose ir mugėse;

77. nurodo, kad žuvininkystės sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį atokiausių regionų, kurių ekonomika patiria nuolatinių struktūrinių suvaržymų ir kuriuose nėra daug galimybių įvairinti ekonomiką, socialinės ir ekonominės padėties ir užimtumo srityse, taip pat skatinant jų ekonominę ir socialinę sanglaudą; todėl mano, kad tuose regionuose būtina išlaikyti ir padidinti ES paramą žuvininkystės sektoriui, visų pirma siekiant kompensuoti papildomas su atokumu susijusias išlaidas, patiriamas parduodant tam tikrus kai kurių atokiausių regionų žuvininkystės produktus; atkreipia dėmesį į atokiausių regionų žuvininkystės sektoriaus vertės grandinių ypatumus ir teigia, kad siekiant jas sustiprinti ir sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinkas reikia teikti specialią paramą, – tai tikslas, kurį būtų galima pasiekti ne tik atkūrus atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą (POSEI) žuvininkystės sektoriuje, bet ir nustačius transporto sektoriaus POSEI, pagal kurią būtų siekiama nustatyti ir eksploatuoti tam tikrus prekybos maršrutus;

78. pabrėžia, kad būtina užtikrinti žvejybos veiklos tęstinumą, būtiną kartų kaitą, taip pat geresnį socialinį veiklos pripažinimą ir pripažinti jos svarbą darnios gamybos tiekiamo sveiko maisto iš geros aplinkos būklės buveinių srityje, prisidedant prie sveikos europiečių mitybos;

79. primena svarbų vaidmenį, kurį žvejai atlieka mokslo žinių srityje, tiesiogiai dalyvaudami žvejybos duomenų rinkimo procese ir bendradarbiaudami su mokslininkais, taip pat mokslo tikslais teikdami papildomą informaciją apie jūros aplinką, rūšis ir buveines bei jų išsaugojimo būklę;

80. pažymi, kad žvejų mokymas gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad vykdant žvejybos veiklą būtų toliau dalyvaujama gamtos apsaugos veikloje ir prie jos prisidedama, remiant tausesnių žvejybos būdų, atitinkančių BŽP nustatytus tausaus išteklių naudojimo tikslus, įgyvendinimą ir naudojimą;

81. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant paskatinti mėlynosios ekonomikos augimą labai svarbu plėtoti jūrų mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą atokiausiuose regionuose; be to, priduria, kad atokiausių regionų dalyvavimo tarptautiniuose mokslinių tyrimų tinkluose, kurie apimtų jų universitetus, turinčius žinių apie unikalias regionų savybes, skatinimas gali padėti atokiausiems regionams pagerinti inovacijų sistemas ir kurti darbo vietas; primygtinai ragina Komisiją pasistengti aprūpinti šiuos regionus atitinkamais ištekliais, kad būtų galima veiksmingai tirti ir naudotis jų biologine įvairove;

82. pabrėžia bendros žuvininkystės politikos tikslą skatinti selektyviąją žvejybą ir ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą; atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą kuriant mažataršį katerių laivyną ir naujoviškus žvejybos būdus, kurie padeda siekti ir 2050 m. tikslo, ir selektyvumo tikslo; ragina Komisiją skatinti šiuos pokyčius ir teikti jiems pirmenybę, kad diegiant inovacijas būtų užtikrintos sektoriaus perspektyvos;

83. atkreipia dėmesį į bendrą laivų statybos plėtrą ir mokslinį vadinamojo trigubo „ne“ metodą: t. y. siekį, kad laivai neišmestų teršalų, kad juose nesusidarytų atliekų ir nebūtų jokių avarijų, skatinant Europos laivynuose, įskaitant smulkiosios žvejybos laivynus, laivus projektuoti labiau atsižvelgiant į žiediškumo, veiksmingumo ir tvarumo aspektą, užuot atsižvelgus vien į ekonominį aspektą;

84. pabrėžia, kad žvejai gali dar labiau prisidėti renkant mokslinius duomenis, jei jiems bus teikiami specialūs mokymai ir įgūdžiai, reikalingi norint registruoti ir rinkti kai kuriuos duomenis in situ, kad būtų galima patvirtinti nuotoliniu būdu, pvz., palydovais ir kitomis priemonėmis, surinktą informaciją apie aplinką; pabrėžia, kad universitetai ir jūrų mokslinių tyrimų centrai, bendradarbiaudami su jūreivystės mokyklomis, atlieka svarbų vaidmenį mokant žvejus patenkinti šį poreikį; pabrėžia, kad 2019 m. ES laivynas, kurį sudarė daugiau kaip 81 000 įvairaus dydžio žvejybos laivų, suteikė neprilygstamą skaičių platformų, kurios, nuolat veikdamos, beveik kiekvieną dieną rinko duomenis apie žvejybą ir kitus su jūra susijusius duomenis; pažymi, kad tai yra priemonė, kuri gali ir turėtų būti naudojama siekiant surinkti dar daugiau duomenų apie Europos ir pasaulio jūras, ir šiuo tikslu turėtų būti teikiamos tinkamos paskatos; primygtinai ragina oficialius mokslinius patariamuosius žuvininkystės srities organus, pvz., Tarptautinę jūrų tyrinėjimo tarybą (ICES) ar ŽMTEK, geriau pasinaudoti ES laivyno surinktais duomenimis;

85. atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo dalyvavimas ir kartų kaita ne tik užtikrins seniausios mėlynosios ekonomikos veiklos tęstinumą, bet ir padės išlaikyti gyventojus pakrančių teritorijose ir aplinkinėse kaimo vietovėse ir taip išlaikyti daugelio pakrančių bendruomenių kultūros paveldą; mano, jog labai svarbu, kad jaunesnės kartos būtų geriau informuotos ir daugiau žinotų apie tvarumo klausimus, suteikiant joms naujų žinių, ir apie būtinybę visiems prisidėti sprendžiant klimato kaitos problemas ir kovojant su ja, nes ji daro didžiausią poveikį planetos jūroms ir pakrančių teritorijoms;

86. mano, kad žuvininkystės sektorius pritrauktų daugiau jaunimo, jei būtų susietas su naujais sektoriais ir jais papildytas, pvz., turizmo sektoriumi; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares ir jų regionus sumažinti su žvejybos turizmu, kaip pajamų šaltiniu, susijusį biurokratizmą; be to, ragina Komisiją pagal esamas ES programas skatinti linijas, pagal kurias skiriama parama su jūrine veikla susijusiam materialiajam ir nematerialiajam paveldui atkurti, tokiu būdu išlaikant pakrančių bendruomenių tapatybę ir kuo labiau gerinant jų naudojimą turizmo tikslais;

87. pažymi, kad aplinkos apsauga yra vis didesnį Europos jaunimo susirūpinimą keliantis klausimas; atkreipia dėmesį į darnaus žvejybos valdymo svarbą siekiant pritraukti jaunus žvejus; ragina skatinti mažo poveikio žvejybą ne tik kaip būdą sumažinti žvejybos poveikį jūros aplinkai, bet ir siekiant pritraukti naujas žvejų kartas;

88. atkreipia dėmesį į didelį neišnaudotą žvejybos turizmo potencialą;

89. pabrėžia žvejų įtraukties į bendradarbiaujamąjį ir bendruomeninį jūrinių teritorijų planavimą svarbą siekiant darnaus jūros aplinkos vystymosi ir apsaugos;

90. pabrėžia žinių apie vandenynus svarbą, nes jos turi būti skatinti skaitmeninį raštingumą ir žvejybos veiklos skaitmeninimą; pabrėžia, kad nepaisant pagerėjusių vyresnio amžiaus asmenų įgūdžių, naujoms kartoms lengviau ir paprasčiau intuityviai naudoti IT priemones renkant ir registruojant duomenis, kaip nurodyta naujajame Žuvininkystės kontrolės reglamente, kuris šiuo metu peržiūrimas, ar naudoti naujas priemones ir įrangą, kuriomis taip pat gerinama žvejų sauga, darbo sąlygos ir gerovė jūroje;

91. palankiai vertina strateginius pokyčius ES, ypač žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, nes jie turi padėti apsaugoti esamas darbo vietas ir sukurti naujų kokybiškų darbo vietų tose teritorijose, kurios labai priklauso nuo žuvininkystės, ir toliau skatinti jų ekonominį vystymąsi; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti tradicines žuvininkystės sektoriaus profesijas ir užtikrinti subalansuotą perėjimą, kad nebūtų prarasta vyresnio amžiaus žvejų įgytos patirties pridėtinė vertė; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemas, kad būtų nuolat atnaujinami įgūdžiai ir kuriamos galimybės visoms amžiaus grupėms;

92. pabrėžia, kad, pagerėjus žuvų išteklių išsaugojimo būklei, padidėjo žvejų pajamos ir vidutinis darbo užmokestis ir kad sektorius taip pat prisidėjo prie išmetamo anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo; pažymi, kad žvejai vis dažniau renka jūrą teršiančias šiukšles – ne tik pamestus ar paliktus žvejybos įrankius, bet ir visas jūroje randamas šiukšles, ir kad šios veiklos, kaip ekologinės paslaugos, vaidmuo turėtų būti pripažintas, skatinamas ir už jį turėtų būti atlyginama; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad galima apsvarstyti galimybę remti naujos veiklos ir papildomų pajamų srautų, susijusių su jūrą teršiančių šiukšlių rinkimu ir Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimu, kūrimą;

93. pabrėžia, kad darnus žuvų išteklių valdymas ir žvejybos kvotų nustatymas laikantis tikslo žuvų išteklius atkurti ir išlaikyti tokio biomasės dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, yra itin svarbūs siekiant sukurti ekonominę aplinką, kuria jaunimas pasitikėtų tiek, kad galėtų daryti atitinkamas investicijas, reikalingas norint tapti žveju;

94. pabrėžia, kad valstybės narės turi sukurti ekonomines paskatas ir uostų infrastruktūrą, reikalingas siekiant surinkti ir tinkamai perdirbti jaunų žvejų surinktas atliekas ir plastiką, ir kad tai galėtų duoti jiems finansinės naudos, papildomai prie pagrindinės veiklos pajamų;

95. ragina valstybes nares, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl BŽP 17 straipsniu, skiriant turimas žvejybos galimybes taip pat taikyti su amžiumi susijusius kriterijus;

96. palankiai vertina tai, kad iš naujojo 2021–2027 m. EJRŽAF bus teikiama pagalba ir parama jauniesiems žvejams, pirmą kartą įsigyjantiems laivą arba žvejybos įmonę; pabrėžia, kad jaunimą reikia patraukti vykdyti ne tik jūrų žvejybos veiklą, bet ir į žvejybos įmonių valdymo ir akvakultūros sritis, taip užtikrinant kartų kaitą visame sektoriuje; ragina valstybes nares skatinti kartų kaitą šalinant kliūtis ir remiant asmenis, kurie nori pradėti karjerą žuvininkystės sektoriuje, ir spręsti problemas, tokias kaip didelės pradinės verslo pradėjimo išlaidos, žvejybos galimybių skirstymo metodai, pajamų nestabilumas, lyčių nelygybė ir netikrumas dėl karjeros trukmės;

97. kartoja, kad, kaip priemonę apsaugoti pajamas iš žvejybos, sektoriui ir jo darbuotojams reikia skirti tinkamą ekonominę ir socialinę kompensaciją, kad būtų kompensuotos taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, arba pagalbą, kai išteklių valdymo tikslais veikla turi būti laikinai nutraukiama; šiuo tikslu siūlo EJRŽAF remti darbo užmokesčio kompensavimo fondo, kuris padengtų visas prarastas pajamas ir apimtų laikotarpius, kai žvejyba nevykdoma, steigimą ir tokius laikotarpius laikyti faktiniu darbo laiku senatvės pensijos ir kitų socialinės apsaugos išmokų tikslais; be to, pritaria tam, kad būtų nustatytas minimalus darbo užmokestis;

98. ragina Komisiją ir valstybes nares remti pastangas skatinti šalių socialinį dialogą, visų pirma šiais klausimais: a) jaunųjų verslininkų mokymo žuvininkystės sektoriuje; b) profesinio tobulėjimo ir įgūdžių ugdymo darnios žuvininkystės srityje; c) informuotumo apie gerą žvejybos praktiką didinimo; d) žmogaus gyvybės jūroje saugos ir apsaugos; e) darbuotojų sveikatos ir saugos laive;

99. atkreipia dėmesį į tai, kad investicijos į kartų kaitą turėtų išlikti ES prioritetu, kad vienas iš mūsų bendro projekto laimėjimų yra apsirūpinimo maistu saugumas ir kad laipsniškas žuvininkystės sektoriaus darbuotojų senėjimas kelia realų pavojų;

100. mano, kad ypatingą dėmesį ir paramą reikėtų skirti mažos apimties žvejybai, kuri gali būti mažiau grobikiška ir tvaresnė ne tik biologinių išteklių valdymo, bet ir socialiniu bei ekonominiu požiūriais;

101. pažymi, kad kartų kaita, apimanti gerai apmokytus ir apie naujausias technologijas, elgesį ir išteklių tvarumo užtikrinimo būdus informuotus žvejus, taip pat yra būdas ES prisidėti prie pasaulinio judėjimo siekiant kovoti su NNN žvejyba, mažinti jos mastą ir užtikrinti, kad ji nebebūtų vykdoma;

102. mano, kad kartų kaita ir veiklos įvairinimas vis dar kelia sunkumų ir kad dėl to EJRŽAF turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas profesinis mokymas ir karjeros raida ir didinamos pajamos bei darbo vietos garantijos;

103. atkreipia dėmesį į tai, kad būtinybė gerinti sektoriaus įvaizdį, be kita ko, susijusį su moterų vaidmeniu, ir darbo bei gyvenimo sąlygas ir saugą laive, siekiant pritraukti naują kartą, taip pat būtinybė patobulinti darbo žvejybos srityje pažymėjimų pripažinimo procedūras, turint mintyje kliūtis žvejų judėjimui tarp valstybių narių, ir darbo jėgos poreikis šiame sektoriuje yra veiksniai, skatinantys samdyti žvejus iš ES nepriklausančių valstybių, kurie tam tikrais atvejais įdarbinami neteisėtai;

104. mano, kad, atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl žuvininkystės socialinio aspekto, labai svarbu parengti bendruosius principus ir veiklos gaires dėl sąžiningų darbo rinkos paslaugų žuvininkystės sektoriuje, nes žvejai iš ES nepriklausančių valstybių yra svarbūs siekiant išlaikyti šio sektoriaus veiklą įvairiuose regionuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų propaguoti 2020 m. Europos socialinių partnerių žuvininkystės sektoriuje parengtas deramo žvejų migrantų užimtumo gaires;

105. ragina Komisiją ir ES Tarybą naudoti prekybos politiką siekiant užtikrinti, kad panašūs aplinkosauginio ir socialinio tvarumo standartai būtų taikomi ir Europos, ir užsienio veiklos vykdytojams, atveriant vidaus rinką tik reikalavimus atitinkantiems produktams; pažymi, kad kitu atveju tarptautinė bendruomenė klaidingai suprastų ES, sudarančią palankesnes sąlygas tiems, kurie mažiausiai prisidėjo prie žuvų išteklių tvarumo ir vienodo požiūrio į žvejus;

106. reiškia susirūpinimą dėl žvejų, kurie praktiškai neturi galimybės pasinaudoti balsavimo teise, be kita ko, per Europos Parlamento rinkimus, nes yra atviroje jūroje, padėties; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad įgulos nariai, kurie yra ES piliečiai ir yra atviroje jūroje, galėtų veiksmingai pasinaudoti savo balsavimo teise įvairiuose rinkimų procesuose;

107. pažymi, kad tikėtina, jog mažos apimties priekrantės žvejybos sektoriuje gali būti užtikrinta geresnė žvejų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, todėl pabrėžia reglamentavimo sistemos, kurią taikant būtų saugoma mažos apimties žvejyba, svarbą;

108. ragina įgyvendinti naujas socialinės sanglaudos programas; palankiai vertina bandomuosius bazinių pajamų projektus ES pakrančių teritorijose, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažiausias, įskaitant atokiausius regionus;

109. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti Europos visuomenės, ypač jaunosios kartos, įskaitant mokyklas ir darbo paieškos agentūras, informuotumą apie žvejybos veiklos, kaip profesinės galimybės, svarbą; taip pat pabrėžia žvejų indėlį į maisto tiekimą Europoje, vandenynų ir jūrų organizmų apsaugą ir išsaugojimą ir pakrančių bendruomenių kultūros ir gyvenimo būdo formavimą, tokiu būdu kovodamas su išankstine nuomone, kad žvejai yra grobikai, kuriems rūpi tik išnaudoti išteklius ir kurie negalvoja apie ateitį;

110. primena, kad Europos laivynai laikosi aukščiausių pasaulyje saugos, darbo sąlygų, kvalifikuoto darbo vietų, aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos standartų, kad jie siekia kuo labiau sumažinti savo aplinkosauginį pėdsaką, kad nuolat prisiderindami prie naujų ir griežtų taisyklių ir tokiu būdu remdami ir padėdami plėtoti naujas kontrolės technologijas jie įrodė, jog yra įsipareigoję įgyvendinti šį prioritetą; taip pat primena, kad Europos politikos priemonės vis dar tobulinamos, o vykdant BŽP jau ne vieną dešimtmetį atsižvelgiama į būtinybę valdyti išteklius atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas;

111. ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir jų pakrančių regionais, parengti tinkamą Europos žuvų pardavimo skatinimo strategiją ir teikti atitinkamą finansinę paramą, be kita ko, rūšių, kurių paklausa ir verslinė vertė mažesnė, atveju, siekiant padidinti jų vertę ir kartu neleisti, kad žvejybos pastangos būtų sutelkiamos į rūšis, kurių vertė didesnė ir todėl yra didesnė tikimybė, kad jos bus peržvejojamos;

112. pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, modernizavimą ir inovacijas, nes tai būtų naudinga jauniesiems žvejams ir pakrančių bendruomenėms;

113. pabrėžia, kad reikia skatinti ir remti žvejybos laivyno, kuris šiuo metu 100 proc. priklauso nuo iškastinio kuro, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kad žvejybos sektorius galėtų veiksmingai prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir remti jaunesnių kartų galimybes patekti į žvejybos sektorių vykdant novatoriškas iniciatyvas;

114. vertina žvejus kaip maisto tiekėjus ir ypatingos svarbos darbuotojus, kurie net vykstant tokiems katastrofiniams įvykiams kaip COVID-19 užtikrino kasdienį laimikio iškrovimą sudėtingomis sąlygomis; pabrėžia didelį COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį ir poreikį, kad valstybės narės skirtų pakankamą ES finansavimą darbo vietų žuvininkystės sektoriuje ir mėlynojoje ekonomikoje išsaugojimui ir kūrimui remti;

115. atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikį žvejybos sektoriui, visų pirma nukentėjusių žvejybos laivynų pakrančių regionuose; mano, kad šis poveikis turės įtakos ne tik žvejybos laivams ir juose dirbantiems žvejams, bet ir ištisoms bendruomenėms ir užimtumui tose vietovėse;

116. pabrėžia, jog mano, kad vykstant kartų kaitai turi būti atsižvelgiama į Europos žaliojo kurso tikslus ir poreikį užtikrinti, kad skaitmeninė pertvarka būtų vykdoma ir mėlynosios ekonomikos srityje; pažymi, jog tai reiškia, kad reikia ne tik pritraukti jaunų žmonių į žvejybą, bet ir užtikrinti, kad jie būtų gerai informuoti ir mokyti, turėtų patrauklių karjeros perspektyvų ir galimybių gerinti savo asmeninę padėtį – visų pirma didinant jų pajamas ir užtikrinant, kad jos būtų stabilios, – ir prisidėtų prie savo vietos bendruomenių sanglaudos, visų pirma labiausiai izoliuotuose pakrančių regionuose ir regionuose, kuriuose mažiau užimtumo galimybių, sudarant jiems sąlygas siekti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių pokyčių šiose vietovėse, įvertinant moterų vaidmenį šiame sektoriuje ir suteikiant daugiau judumo ir darbo visoje ES galimybių be sunkumų ir kliūčių, susijusių su įgytų įgūdžių ir mokymų pripažinimu; mano, kad kartų kaita neturėtų lemti kartų konflikto ir turėtų apimti visokio amžiaus žvejus, siekiant užtikrinti ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos pusiausvyrą, kad nebūtų prarasta sukaupta patirtis;

117. atkreipia dėmesį į tai, kad nauja Europos žvejų karta ne tik padidins ES sektoriaus konkurencingumą ateityje, bet ir artimiausiais metais atliks svarbų vaidmenį užtikrinant maisto tiekimą Europoje;

118. primygtinai ragina Komisiją kitoje savo ataskaitoje dėl BŽP įgyvendinimo atsižvelgti į šioje rezoliucijoje išdėstytus aspektus ir reikalavimus;

119. baigdamas pažymi, kad ši rezoliucija suteikia mums unikalią galimybę atkreipti dėmesį į tų, kurie bus strategiškai svarbaus Europos žuvininkystės sektoriaus ateitis, vertę ir parodyti Europai, kuriuo keliu eiti: reikia daugiau jaunų žvejų, geresnės žvejybos ir geresnių metodų;

°

° °

120. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


 

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos žuvininkystės sektorius ateityje susidurs su įvairiais aplinkos, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Šiuo pranešimo savo iniciatyva projektu siekiama spręsti su užimtumu žvejybos sektoriuje susijusius klausimus, visų pirma problemas, susijusias su darbuotojų kartų kaita. Žvejybos veiklos svarba yra neabejotina, nes ji yra vienas iš pirminės gamybos sektorių, būtinų siekiant tiekti maistą pasaulio gyventojams, kurių skaičius vis auga, tačiau taip pat dėl to, kad gyventojai, kurių pragyvenimas priklauso nuo šios veiklos, FAO duomenimis, sudaro 10–12 proc. pasaulio gyventojų.

Europos lygmeniu oficialūs statistiniai duomenys apie užimtumą šiame sektoriuje nėra labai išsamūs ir jie nepateikia išsamaus žuvininkystės sektoriaus žmogiškųjų išteklių amžiaus struktūros raidos vaizdo. Tačiau yra tam tikrų duomenų ir rodiklių, rodančių, kad daug darbuotojų yra vyresnio amžiaus, ypač atsižvelgiant į fizinės sveikatos reikalavimus ir veiklos pavojingumą. Todėl labai svarbu rasti sprendimų ir pagerinti tam tikras sąlygas, susijusias su sauga, darbo sąlygomis ir gyvenimu laive, mokymu ir pripažinimu, taip pat įtraukti moteris į darbą šiame sektoriuje ir išsklaidyti mitus apie šį sektorių, nes tai gali paskatinti kartų kaitą.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjas mano, kad labai svarbu pagerinti statistinį užimtumo žvejybos, akvakultūros ir likusioje vertės grandinės dalyje apibūdinimą, visų pirma žinoti ne tik išsilavinimo lygį ir amžiaus struktūrą, bet ir jų raidą laikui bėgant. Tiek žvejybos valdymas, tiek užimtumo valdymas turi būti grindžiami patikimiausiomis turimomis žiniomis ir informacija, ir tik remiantis naujausiais statistiniais duomenimis bus galima nustatyti atvejus, kai reikia keisti ir tobulinti valdymo priemones.

Pranešėjas pabrėžia, kad tik užtikrinus geresnes darbo sąlygas ir gyvenimo žvejybos laivuose sąlygas galima pritraukti jaunimą dirbti ir pagerinti visų asmenų saugumą laive. Nepaisant jau taikomų tobulinimo priemonių, žvejybos sektoriuje vis dar užregistruojama daug avarijų ir incidentų jūroje ir, nors žūčių skaičius mažėja, dauguma nelaimingų atsitikimų susiję su žmogaus klaidomis.

Pranešėjas primena, jog iš įvairių ataskaitų ir tyrimų matyti, kad būtina nustatyti vienodus mokymų ir pažymėjimų pripažinimo ES kriterijus, tačiau to vis dar nėra ir tai trukdo darbuotojų judėjimui tarp valstybių narių. Kartų kaita taip pat turėtų apimti žvejų mokymų ir pažymėjimų teikimo gerinimą ir išsilavinimas turėtų turėti teigiamą poveikį ne tik darbo saugai laive, bet ir išteklių naudojimo aplinkos tvarumui.

Pranešėjas pabrėžia Europos jūrų žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) svarbą padedant įveikti daugelį sunkumų, su kuriais susiduriama pritraukiant naują kartą į žvejybą, ir pažymi, kad kartų kaita yra indėlis į visapusišką BŽP įgyvendinimą, kurio siekiama šiuo fondu.

Kartų kaita padės pagerinti jūrų ir žvejybos išteklių valdymą, nes ji bus susieta su platesniu ir geresniu žvejų mokymu, o tokiu mokymu bus užtikrinta darbo jėga, atidesnė ir atviresnė įgyvendinamiems elgsenos pokyčiams, pavyzdžiui, skaitmeniniam duomenų teikimui arba dalyvavimui gausesnių ir geresnių veiklos ir aplinkos duomenų rinkimo procese. Galiausiai, pranešėjas mano, kad žvejų kartų kaita taip pat padės ES piliečiams išsklaidyti mitus apie šią profesiją: žvejai turėtų būti laikomi jūros ir jos išteklių sergėtojais.

 


 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (18.3.2021)

<CommissionInt>pateikta Žuvininkystės komitetui</CommissionInt>


<Titre>Ateities žvejai. Naujos kartos darbo jėgos pritraukimas į žvejybos pramonę ir darbo vietų kūrimas pakrančių bendruomenėse</Titre>

<DocRef>(2019/2161(INI))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Jarosław Duda</Depute>

 

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi, kaip nurodyta Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 2019 m. metinėje ekonominėje ataskaitoje dėl ES žvejybos laivyno, 2017 m. buvo išlaikytas ES laivyno pelningumas ir grynasis pelnas siekė 1,3 mlrd. EUR, taip pat buvo numatoma, kad 2019 m. veiklos rezultatai šiek tiek pagerės dėl didesnių iškrovimo kainų ir tebesilaikančių žemų kuro kainų bei palūkanų normų; kadangi bendrąja žuvininkystės politika (BŽP) siekiama užtikrinti, kad žvejyba ir akvakultūra būtų darnios ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais[15];

B. kadangi Parlamentas savo 2014 m. vasario 27 d. pozicijoje[16] primygtinai ragino Komisiją pradėti specialią statistikos programą, skirtą nuo žvejybos priklausomiems regionams, ypatingą dėmesį skiriant mažos apimties ir priekrantės žvejybai, tradiciniams žvejybos būdams, konkretiems prekybos kanalams ir kiaukutinius renkančių moterų, tinklų nėrėjų ir smulkiųjų žvejų darbui ir socialinėms bei darbo sąlygoms žvejybos ir susijusiuose sektoriuose, kad būtų įvertinti konkretūs moterų veiklos poreikiai ir užtikrinamas didesnis socialinis šių labai sunkių darbų pripažinimas;

C. kadangi 2017 m. ES buvo daugiau kaip 150 000 žvejų ir nemažai jų (kai kuriais duomenimis, daugiau kaip 25 proc.) dirbo neapmokamą darbą[17];

D. kadangi daug žuvininkystės sektoriuje dirbančių žmonių yra moterys ir, nors palyginti mažai jų tiesiogiai dirba žvejybos laivuose, daug jų dirba sausumoje, dažnai neoficialiai, kad padėtų jūroje vykdyti veiklą, ypač mažos apimties žvejybos atveju; kadangi, nepaisant didelio moterų indėlio šiame sektoriuje, jų vaidmuo vis dar nepakankamai pripažįstamas;

E. kadangi gauta pranešimų apie priverstinio darbo ir prekybos žmonėmis atvejus, susijusius su žvejybos pramone[18];

F. kadangi mažos ir nenuspėjamos pajamos, sveikatos ir saugos problemos ir mažų garantijų darbo sąlygos yra didelės kliūtys, su kuriomis susiduriama siekiant, kad žvejybos sektorius būtų patrauklus jauniems darbuotojams, todėl kyla grėsmė kartų kaitai žvejybos sektoriuje ir visos žvejybos pramonės ateičiai;

G. kadangi pastaraisiais metais pramoninės ir mažos apimties žvejybos pelningumo skirtumas palaipsniui didėjo ir ypač nukentėjo mažos apimties žvejyba, todėl labai sumažėjo jos laivynas ir žvejų skaičius;

H. kadangi mažos apimties žvejybos laivynas sudaro daugiau kaip 60 proc. viso Europos laivyno ir kadangi jame dirba didelis darbuotojų skaičius ir jis yra labai svarbus nedidelių pakrančių vietovių, kurios dažnai patiria ekonominį nuosmukį, ekonomikai;

I. kadangi nuo 2008 m. bendras užimtumas ES laivyne vidutiniškai mažėjo 1,3 proc. per metus ir tai vyko iš dalies dėl mažinamo žvejybos laivyno pajėgumo[19]; kadangi skirtinguose regionuose vidutinis žvejų amžius yra didesnis nei 50 metų, o kai kuriose vietovėse – didesnis nei 60 metų, ir tai rodo didelę kartų kaitos problemą, kuri gali sukelti grėsmę žvejybos veiklos Europoje tęstinumui artimiausioje ateityje; kadangi jauniems žvejams sunku įsivaizduoti saugią ateitį ir planuoti karjerą šiame sektoriuje; kadangi 2018 m. 75 proc. ES veiklą vykdančių laivų buvo mažos apimties priekrantės žvejybos laivai ir juose dirbo 50 proc. ES įgulų narių; kadangi mažos apimties tausios žvejybos veikla yra marginalizuota; kadangi 2018 m. beveik du trečdaliai visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ES 27 šalyse įvyko statybos, transporto, sandėliavimo, apdirbimo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose[20];

J. kadangi dabartiniu Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereguliuojamos (NNN) žvejybos[21] siekiama užtikrinti, kad į ES nepatektų neteisėtai sužvejotos žuvys; kadangi NNN žvejyba ir žmogaus bei darbo teisių pažeidimai dažnai yra susiję; kadangi Tarybos direktyva 2017/159[22] reikalaujama, kad ES valstybės narės ratifikuotų TDO konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (TDO Konvenciją Nr. 188);

K. kadangi pakrančių turizmas, mėgėjų žvejyba ir kultūros paveldo propagavimas yra svarbūs darnaus pakrančių regionų vystymosi aspektai;

L. kadangi remiantis Komisijos 2019 m. paskelbtais oficialiais duomenimis, vidutinis Europos laivyno laivų amžius buvo 29,9 metų, o mažos apimties žvejybos laivų amžius siekė 32,5 metų, o tai turi didelį poveikį, susijusį su laivų darnumu aplinkos atžvilgiu, taip pat jų tinkamumu ir saugos įrengimų atnaujinimu bei standartais;

M. kadangi žvejyba gali nebeturėti daug galimybių dėl klimato kaitos, tačiau jūroje bus pradėta vykdyti nauja veikla, pvz., makrodumblių auginimas, vėjo elektrinių parkai, ekosisteminės paslaugos;

N. kadangi NNN žvejyba kelia didelę grėsmę pasaulio jūrų ištekliams, nes dėl jos išeikvojami žuvų ištekliai, ardomos jūrų buveinės, iškraipoma konkurencija, sąžiningi žvejai atsiduria nepalankioje padėtyje ir keliama grėsmė pakrančių bendruomenių pragyvenimui;

O. kadangi visoje Europoje pastebima didėjanti žvejybos laivyno koncentracija[23];

P. kadangi aktyvus žvejų dalyvavimas surenkant ir pristatant jūroje sužvejotas atliekas į sausumą labai svarbus siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir žuvų išteklius, taip pat siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, įskaitant vertės grandinę, sukuriamą perdirbant tas jūroje surinktas atliekas;

1. pripažįsta, kad pakrančių regionai ir atokiausi regionai istoriškai priklauso nuo žvejybos ir kad jiems turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant įvirtinti darbo vietas žvejybos sektoriuje ir kurti naujus sektorius ir naujas darbo vietas, ypač mažos apimties žvejybos srityje; ragina valstybes nares įgyvendinti tikslines politikos priemones siekiant apsaugoti esamas darbo vietas, kurti įvairias naujas darbo vietas ir skatinti skaitmeninimą; pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią bet kokios rūšies diskriminacijai darbo rinkoje ir apsaugoti bei remti pažeidžiamas ir nepalankioje padėtyje esančias grupes; pritaria tam, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai būtų naudojami drauge, siekiant sinergijos ir kartu vengiant dubliavimosi;

2. pažymi, kad Europos socialinis fondas (ESF) plačiai naudojamas siekiant atgaivinti pakrančių ir kaimo vietoves, suteikiant iš darbo rinkos išstumtiems asmenims mokymosi ir užimtumo galimybes, pritaikytas prie individualių ir vietos poreikių, darbo vietų kūrimo ir sektorių reikmių; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas (EJRŽAF) prisideda prie žuvininkystės ir tvarios mėlynosios ekonomikos, taip pat socialinės įtraukties, užimtumo judumo ir vystymosi;

3. primena, kad 2020–2025 m. Europos lyčių lygybės strategijoje nustatyta, kad atitinkamų ES fondų lėšomis reikia remti veiksmus, kuriais skatinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, skatinama investuoti į priežiūros įstaigas, remiamas moterų verslumas ir kovojama su lyčių segregacija;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad „Brexit’as“ daro socialinį ir ekonominį poveikį žvejybos pramonei ir primygtinai ragina valstybes nares ES lygmeniu skirti lėšų darbo vietoms remti, tausiai žvejybai skatinti ir lyčių lygybei šioje pramonėje propaguoti;

5. ragina Komisiją skubiai pradėti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama nutraukti priverstinį darbą ir neteisėtą prekybą žvejybos pramonėje;

6. pabrėžia didelį COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį ir tai, kad valstybėms narėms būtina skirti ES finansavimą darbo vietų žuvininkystės sektoriuje ir mėlynojoje ekonomikoje išsaugojimui ir kūrimui remti; pabrėžia, kad šiomis lėšomis reikia skatinti veiksmus, kuriais siekiama spręsti šalutinio sveikatos krizės poveikio pažeidžiamoms grupėms ir konkrečių sveikatos priežiūros poreikių tenkinimo problemą ir užtikrinti nuolatinę prieigą prie visų sveikatos priežiūros paslaugų;

7. griežtai smerkia visą prieš žvejus nukreiptą neapykantos retoriką ir prieš juos nukreiptus priešiškus veiksmus; primena, kad Europos žvejai laikosi aukščiausių pasaulyje aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos standartų, kad nuolat prisiderindami prie naujų ir griežtų taisyklių jie įrodė, kad yra įsipareigoję įgyvendinti šį prioritetą; taip pat primena tai, kad Europos politikos priemonės vis dar tobulinamos ir vykdant BŽP jau ne vieną dešimtmetį atsižvelgiama į būtinybę racionaliai valdyti išteklius; ragina užtikrinti bendrą pagarbą žvejo profesijai, atsižvelgiant į jų darbo žmogiškąją ir kultūrinę vertę, jos strateginį pobūdį mūsų savarankiško apsirūpinimo maistu požiūriu, indėlį į saugaus ir sveiko maisto vartojimą, žinias apie jūrų aplinką ir jos apsaugą;

8. pabrėžia, kad 2019 m. pabaigoje valstybės narės pranešė, kad jų išlaidos žvejybos ir akvakultūros kategorijoje sudarė apie 153 mln. EUR; vis dėlto pabrėžia, kad surinkti duomenys nėra reprezentatyvūs, nes valstybės narės nenurodo, kiek tiksliai lėšų skirta jūrų, žvejybos ir akvakultūros sektoriui, siekiant tenkinti regioninius švietimo, mokymo, užimtumo ir įtraukties poreikius;

9. palankiai vertina strateginių pokyčių ES, ypač žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, teikiamą naudą, nes tikimasi, kad jie padės apsaugoti esamas darbo vietas ir sukurti naujų kokybiškų darbo vietų tose teritorijose, kurios labai priklauso nuo žuvininkystės, ir toliau skatinti jų ekonominį vystymąsi; pabrėžia, kad labai svarbu išsaugoti tradicinius amatus žuvininkystės sektoriuje, nes jie labai prisideda prie pakrančių bendruomenių socioekonominės gerovės, įnešdami indėlį į vietinę plėtrą, darbo vietų išsaugojimą ir darbo vietų tiek pirminėje, tiek galutinėje grandyse kūrimą, šviežios žuvies tiekimą ir tradicinių vietos kultūrų išsaugojimą; mano, kad pakrančių žvejybos veikla yra būtina, nes ja užtikrinama ne tik tų regionų kultūrinė įvairovė, bet ir ištisų pakrančių bendruomenių išlikimas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina laikytis Europos žaliojo kurso tikslų, 14-ojo Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo ir Paryžiaus susitarimo tikslų; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas žvejams prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos lemia ši pertvarka;

10. ragina Komisiją pradėti įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama pripažinti moterų darbą žuvininkystės sektoriuje ir užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį;

11. pabrėžia, kad svarbu žuvininkystės sektoriaus darbuotojams, visų pirma jaunimui ir tokiu darbu besidomintiems asmenims, suteikti sąžiningas ir įtraukias galimybes gauti konsultacijų, kokybiškų, mokamų stažuočių ir profesinį švietimą ir mokymą, be kita ko, sveikatos ir saugos darbo vietoje klausimais, jūrų aplinkos, išteklių ir pakrančių zonų apsaugos, laimikio kokybės, rinkodaros ir administravimo mokymo srityse, taip sudarant jiems sąlygas prisitaikyti prie naujų rinkos tendencijų, pvz., ekologiškų maisto produktų, trumpų tiekimo grandinių, specializuoto turizmo ir vietos produktų pardavimo bei propagavimo naudojant naujas technologijas; tvirtina, jog itin svarbu vykdyti tinkamą ir specialų švietimą ir mokymą, siekiant skatinti jaunimą išsaugoti pakrančių žvejybos veiklą ir tradicijas; pabrėžia, kad jaunimui reikia suteikti visą svarbią informaciją ir atkreipti dėmesį į galimą karjeros vystymą, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti žuvininkystės sektoriaus veikloje; ragina toliau teikti bendrą finansinę paramą iš ES lėšų tokiems mokymo kursams, konsultacijoms, stažuotėms ir profesiniam mokymui ne žvejybos sezonais visiems žvejams; pažymi, kad valstybėse narėse taikomi skirtingi mokymo metodai, kurie apima tiek tradicinį požiūrį, t. y. tėvų vaikams perduodamas žinias, tiek formalųjį, profesinį (aukštąjį) išsilavinimą, o valstybės narės dažnai vykdo nevienodo turinio mokymo ir švietimo programas ir tos programos kartais skiriasi net ir pačioje valstybėje[24];

12. pažymi, kad žvejų mokymas gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad vykdant žvejybos veiklą būtų aktyviau įsitraukiama į gamtos apsaugą ir labiau prie jos prisidedama, remiant darnesnių žvejybos būdų, atitinkančių BŽP nustatytus tausaus išteklių naudojimo tikslus, įgyvendinimą ir naudojimą;

13. primena, kad abipusis kvalifikacijų ir laivybos saugos pažymėjimų pripažinimas ES padidins darbuotojų judumą, o jūrininkystės profesijos taps patrauklesnės jaunajai kartai; mano, kad neturėtų būti pernelyg didelės finansinės ir biurokratinės naštos, susijusios su pažymėjimų pripažinimu;

14. reiškia didelį susirūpinimą dėl esminių žvejų, dirbančių mažos ir didelės apimties žvejybos sektoriuose, gyvenimo ir darbo sąlygų skirtumų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis suderintų veiksmų, siekiant labiau paremti ir atgaivinti mažos apimties žvejybą – ji taip pat pasirodė esanti tausesnė nei intensyvi didelės apimties ir pramoninė žvejyba, be to, yra pagrindinis mažų pakrančių bendruomenių ekonomikos ir tapatybės ramstis;

15. pabrėžia profesinės karjeros tęstinumo ir, atsižvelgiant į tai, darbo vietų kūrimo ir išlaikymo svarbą: primena, kad žvejams turėtų būti padedama tęsti karjerą krante, jei dėl su sveikata susijusių priežasčių, darbo rinkos pokyčių ar kitų veiksnių jie nebegali toliau dirbti jūroje; mano, kad iš ES fondų, ypač ESF, turėtų būti teikiama parama sklandžiam profesijos keitimui, be kita ko, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programas;

16. primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politikos priemonė, skirta ekonominiams, socialiniams ir teritoriniams skirtumams mažinti; ragina valstybes nares naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, konkrečiai EJRŽAF, kaip priemonę, siekiant įtraukti ES piliečius į vietos lygmens veiksmus ir ieškant atsako į iššūkius, su kuriais susiduria žuvininkystės sektorius; primygtinai ragina EJRŽAF lėšomis toliau didinti Sąjungos paramą žvejams renkant pamestus žvejybos įrankius ir jūrą teršiančias šiukšles, taip prisidedant prie jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo, taip pat prie Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos įgyvendinimo;

17. be to, ragina remti, jei galima, plėsti ir geriau stebėti sėkmingas vietos žuvininkystės veiklos grupes, atsižvelgiant į socialinės ekonomikos tikslus, siekiant skatinti vietos vystymosi strategijas maisto gamybos srityje, gerinti gamtinių išteklių naudojimą, padaryti žvejų bendruomenes patrauklesnes skatinant paslaugas ir kultūrą, taip pat kurti darbo vietas; mano, kad tokių strategijų įgyvendinimas turėtų būti remiamas iš ES fondų;

18. todėl pabrėžia, kad svarbu remti naujas žuvies ir kitų jūros produktų, pvz., šalutinių žuvininkystės produktų, kuriuos galima išgauti ir tiekti ne maisto rinkai, pardavimo rinkas, taip optimizuojant išteklių naudojimą, skatinant darnią žuvininkystę ir mažinant atliekų kiekį sektoriuje; ragina supaprastinti su šviežios žuvies vietos plėtra susijusius administracinius bei techninius reikalavimus, laikantis sveikatos ir saugos nuostatų, siekiant skatinti tiesioginę žuvų prekybą ir pristatymo į namus paslaugas, ypač kalbant apie labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, nes taip vietos bendruomenė galėtų išlaikyti didesnę savo sugautų žuvų vertės dalį;

19. ragina valstybes nares įgyvendinant socialinės ekonomikos politiką remti tausią mažos apimties žvejybą, kad būtų galima pasiekti 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą; be to, ragina valstybes nares remti Komisijos pasiūlymą dėl ES žuvininkystės kontrolės sistemos, kuriuo siekiama sutvirtinti dabartines atsekamumo nuostatas ir pagerinti kilmės sertifikavimo procesus, nes taip galima prisidėti prie darnesnio išteklių valdymo ir didesnės vertės rinkų atvėrimo;

20. ragina toliau skaitmeninti šį sektorių, nes taip būtų galima sudaryti sąlygas geresniam žvejų ir klientų bendradarbiavimui, tokiu būdu didinant žvejybos produktų atsekamumą ir užtikrinant geresnį žvejybos išteklių valdymą; pabrėžia galimybių dalyvauti mokymuose šiuo klausimu, kuriuos būtų galima remti ES fondų lėšomis, teikiamą vertę;

21. yra labai susirūpinęs dėl fizinės ir psichinės žvejybos pramonėje dirbančių žvejų sveikatos, kuriai dažnai kyla grėsmė ne tik dėl darbo atviroje jūroje pavojingumo, bet ir dėl to, kad naudojami laivai, neatitinkantys dabartinių saugumo taisyklių, ir todėl didėja tikimybė patirti su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų, taip pat ir sunkių; todėl ragina kompetentingas institucijas užtikrinti saugias ir deramas darbo sąlygas visiems sektoriaus darbuotojams, taip pat vienodas veiklos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas žvejybos bendrovėms visame pasaulyje nemažinant Europos standartų; ragina valstybes nares teikti tinkamą paramą siekiant gerinti laivyno saugą ir darbo sąlygas, laikantis darnumo aplinkos atžvilgiu reikalavimų ir ypatingą dėmesį skiriant mažos apimties žvejybai, ypač salų ir atokiausiuose regionuose, kuriuose vidutinis laivų amžius yra gerokai didesnis nei pramoninės žvejybos laivų; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą siekti susitarimo dėl žvejybos laivų saugos;

22. reiškia susirūpinimą dėl žvejų padėties Baltijos jūroje; pabrėžia, kad būtina atkurti žuvų išteklius Baltijos jūroje; ragina valstybes nares apsaugoti esamas darbo vietas;

23. primena, kad visi žuvininkystės sektoriaus darbuotojai turi teisę burtis į profesines sąjungas ir primena Komisijai jos teiginį, kad „kolektyvinės derybos turėtų būti aukso standartas visose valstybėse narėse“[25];

24. yra susirūpinęs dėl senėjančios žuvininkystės sektoriaus darbo jėgos ir ragina teikti paskatas, kuriomis būtų pritraukta jaunoji karta; ragina valstybes nares skatinti kartų kaitą remiant asmenis, kurie nori pradėti karjerą žuvininkystės sektoriuje, ir spręsti problemas, tokias kaip didelės pradinės verslo pradėjimo išlaidos, žvejybos galimybių skirstymo metodai, pajamų nestabilumas, lyčių nelygybė ir netikrumas dėl karjeros trukmės; palankiai vertina ES finansuojamus projektus, kuriais siekiama įtraukti jaunimą taikant specialiai parengtas programas, pvz., padedant pirmąkart įsigyti laivą pagal EJRŽAF iniciatyvą, ir įkvėpti juos pradėti karjerą žuvininkystės sektoriuje[26]; pažymi, kad valstybės narės turėtų spręsti deramo darbo užmokesčio ir pajamų žuvininkystės sektoriuje klausimą; ragina ŽMTEK integruoti rodiklius, susijusius su bendraisiais socialiniais BŽP tikslais, o ypač su darbuotojų apsauga, švietimu ir mokymu, pajamomis ir sauga;

25. atkreipia dėmesį į moterų vaidmenį žuvininkystės sektoriuje, kuris dažnai nepastebimas arba menkai matomas, tačiau labai svarbus teikiant logistinę ir administracinę paramą žvejybos laivams, taip pat parduodant ir perdirbant žuvis; pabrėžia, kad veiksmais, kuriais jaunimas pritraukiamas dalyvauti žvejybos veikloje, būtina užtikrinti lyčių lygybę ir atsižvelgti į moterų vaidmenį visame žuvininkystės sektoriuje, pradedant žuvų žvejyba, baigiant laivų valdymu, akvakultūra, prekyba ir žvejybos produktų perdirbimu, taip pat reikia atsižvelgti į jų vaidmenį mokslo ir administravimo sektoriuje;

26. ragina visapusiškai įgyvendinti BŽP reglamento 17 straipsnį, siekiant užtikrinti kartų kaitą ir jauniems žvejams skirti pakankamai žvejybos galimybių;

27. pabrėžia, kad siekiant pritraukti naujos kartos žvejus ir užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės sektoriaus ekonominį stabilumą labai svarbu propaguoti aukštus žuvininkystės sektoriaus aplinkosauginio darnumo standartus;

28. mano, kad užtikrinus prieinamą darbo aplinką, taip pat ir žuvininkystės sektoriuje, siekiant vėl integruotis į darbo rinką tiek veiklą vykdantiems, tiek buvusiems žvejams ir kitiems žvejybos pramonės darbuotojams, turintiems fizinę ar psichinę negalią, būtų užtikrinta didesnė socialinė įtrauktis ir tai padėtų sukurti daugiau paskatų gauti pajamų žuvininkystės sektoriuje ir žvejų bendruomenėse;

29. ragina kompetentingas institucijas remti neįgaliųjų galimybes naudotis pritaikoma žvejybos ir lauko įranga; ragina sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų teikiami duomenys apie nelaimingus atsitikimus darbe žuvininkystės sektoriuje;

30. atkreipia dėmesį į nenuspėjamą „Brexit’o“ poveikį žuvininkystės sektoriui, visų pirma pakrančių vietovėse, kurių žvejybos laivynai patiria didžiausią poveikį; mano, kad šis poveikis turės įtakos ne tik žvejybos laivams ir juose dirbantiems žvejams, bet ir visai bendruomenei ir užimtumui pakrančių vietovėse.

 


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

17.3.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Abir Al-Sahlani, Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, David Casa, Margarita de la Pisa Carrión, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Radka Maxová, Sandra Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoș Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Marie-Pierre Vedrenne, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Konstantinos Arvanitis, Marc Botenga, Johan Danielsson, Jeroen Lenaers, Pierfrancesco Majorino, Alin Mituța, Eugenia Rodríguez Palop, Anne Sander

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

51

+

ECR

Elżbieta Rafalska, Beata Szydło, Margarita de la Pisa Carrión, Lucia Ďuriš Nicholsonová

ID

Dominique Bilde, France Jamet, Elena Lizzi, Stefania Zambelli

NI

Daniela Rondinelli

PPE

David Casa, Jarosław Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Jeroen Lenaers, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Anne Sander, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský

Renew

Abir Al-Sahlani, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, Radka Maxová, Alin Mituța, Dragoș Pîslaru, Monica Semedo, Marie-Pierre Vedrenne

S&D

Marc Angel, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Johan Danielsson, Estrella Durá Ferrandis, Heléne Fritzon, Alicia Homs Ginel, Pierfrancesco Majorino, Manuel Pizarro, Marianne Vind

The Left

Konstantinos Arvanitis, Marc Botenga, Sandra Pereira, Eugenia Rodríguez Palop

Verts/ALE

Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka

 

0

-

 

 

 

2

0

ID

Nicolaus Fest, Guido Reil

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

16.6.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Maria da Graça Carvalho, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Grace O’Sullivan, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Peter van Dalen, Emma Wiesner, Theodoros Zagorakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Manuel Bompard, Raffaele Stancanelli, Annalisa Tardino

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

28

+

ECR

Bert-Jan Ruissen, Raffaele Stancanelli

ID

Rosanna Conte, France Jamet, Annalisa Tardino

PPE

François-Xavier Bellamy, Maria da Graça Carvalho, Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Annie Schreijer-Pierik, Theodoros Zagorakis, Peter van Dalen

Renew

Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Pierre Karleskind, Emma Wiesner

S&D

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Isabel Carvalhais, Giuseppe Ferrandino, Predrag Fred Matić, Manuel Pizarro

The Left

Manuel Bompard, João Ferreira

Verts/ALE

Rosa D’Amato, Francisco Guerreiro, Grace O’Sullivan, Caroline Roose

 

0

-

 

 

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

[1] OL L 25, 2017 1 31, p. 12.

[2] OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

[3] OL C 14, 2020 1 15, p. 67.

[4] OL C 285, 2017 8 29, p. 150.

[7] 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

[8] Nustatyta remiantis senesnių nei 25 metų laivų skaičiaus ir viso laivų skaičiaus santykiu: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do

[11] OL L 131, 2009 5 28, p. 114–127.

[12] OL L 34, 1998 2 9, p. 1.

[13] 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/799, kuriuo valstybės narės įgaliojamos tapti, vadovaujantis Europos Sąjungos interesais, Tarptautinės jūrų organizacijos tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų Šalimis. OL L 127, 2015 5 22, p. 20.

[14] 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

[15] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

[16] 2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl konkrečių bendros žuvininkystės politikos priemonių, skirtų moterų vaidmeniui stiprinti, OL C 285, 2017 8 29, p. 150.

[17] 2018 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatas dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir konsultacijų dėl 2019 m. žvejybos galimybių (COM(2018)0452).

[18] Tarptautinė darbo organizacija (ILO), Caught at Sea: Forced Labour and Trafficking in Fisheries, 2013 m.

[19] Ten pat (COM(2018)0452).

[20] Eurostatas: nelaimingų atsitikimų darbe statistika, 2020 m. lapkričio mėn.

[21] OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

[22] OL L 25, 2017 1 31, p. 12.

[23] Europos Komisija, Study on ownership and exclusive rights of fisheries means of production, 2019 m.

[24] Žuvininkystės komiteto informacinis dokumentas „Ateities žvejai. Naujos kartos darbo jėgos pritraukimas į žvejybos pramonę ir darbo vietų kūrimas pakrančių bendruomenėse“, 2020 m., p. 10.

[25] Europos Komisijos pranešimas spaudai, „Advancing the EU social market economy: adequate minimum wages for workers across Member States“, 2020 m. spalio 28 d.

[26] Žr., pavyzdžiui, tokius projektus kaip Blå omsorg (Mėlynoji globa) – servicemodell för utsatta barn och unga I Österbotten Suomijoje.

Atnaujinta: 2021 m. rugsėjo 1 d.Teisinė informacija - Privatumo politika