Procedūra : 2020/2276(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0243/2021

Pateikti tekstai :

A9-0243/2021

Debatai :

PV 13/09/2021 - 22
CRE 13/09/2021 - 22

Balsavimas :

PV 14/09/2021 - 11
CRE 14/09/2021 - 11

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0369

<Date>{20/07/2021}20.7.2021</Date>
<NoDocSe>A9-0243/2021</NoDocSe>
PDF 280kWORD 98k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl naujai traktuojamos Atlanto vandenyno strategijos</Titre>

<DocRef>(2020/2276(INI))</DocRef>


<Commission>{REGI}Regioninės plėtros komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Younous Omarjee</Depute>

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ
 ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE


PR_INI

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujai traktuojamos Atlanto vandenyno strategijos

(2020/2276(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174, 225 ir 349 straipsnius,

 atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas. Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką“ (COM(2020)0329),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

 atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas)[1],

 atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ COM(2019)0640),

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[2],

 atsižvelgdamas į pirmąjį 2013 m. gegužės 13 d. Atlanto vandenyno zonai skirtą veiksmų planą COM(2013)0279) ir į jo laikotarpio vidurio peržiūrą (SWD(2018)0049),

 atsižvelgdamas į ES strategijas: 2009 m. birželio 10 d. Baltijos jūros regiono strategiją  (COM(2009)0248), 2010 m. gruodžio 18 d. strategiją dėl Dunojaus regiono (COM(2010)0715), 2015 m. liepos 28 d. Alpių regiono strategiją (COM(2015)0366) ir 2014 m. birželio 17 d. strategiją Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir į savo rezoliucijas dėl tų strategijų[3],

 atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją[4],

 atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)[5] ir į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva)[6],

 atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15)[7],

 atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės[8],

 atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis[9],

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB[10],

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 12 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (COM(2018)0390),

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[11],

 atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Europos regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas. Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką“,

 atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo[12],

 atsižvelgdamas į Komisijos misijos „Gyvybingi vandenynai, jūros, pakrančių bei vidaus vandenys“ 2020 m. rugsėjo 21 d. valdybos ataskaitą „Mission Starfish 2030: Restore our Ocean and Waters by 2030“;

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo,

 atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Europos Atlanto vandenyno regiono strategijos[13],

 atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES Atlanto vandenyno regiono sanglaudos politikos strategijos[14],

 atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014)0284),

 atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017),

 atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo[15],

 atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą „Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką. ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“ COM(2021)0240),

 atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)[16],

 atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo[17],

 atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo[18],

 atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones,

 atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0243/2021),

A. kadangi Atlanto vandenyno regionas labai kenčia nuo socialinių ir ekonominių COVID-19 padarinių ir neigiamo „Brexit’o“ poveikio;

B. kadangi Atlanto vandenyno regionas yra didžiausias jūros baseinas Europos Sąjungoje;

C. kadangi pakrančių ir jūrų turizmas yra svarbus užimtumo Atlanto vandenyno regionuose šaltinis ir jis ypač nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės;

D. kadangi klimato krizė ir kylantis jūrų lygis daro didelę žalą visoms Atlanto vandenyno pakrantėms ir saloms ir tai yra trapi ir unikali sausumos ir jūros aplinka;

E. kadangi ES Atlanto vandenyno regionas apima Madeirą, Azorų salas, Kanarų salas, Prancūzijos Gvianą, Martiniką, Gvadelupą ir Sen Marteną, kurios laikomos atokiausiais regionais (AR), ir kadangi naujas Atlanto vandenyno veiksmų planas turėtų būti skirtas visiems šiems regionams ir drauge turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su Atlanto vandenyno užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) ir Atlanto vandenyno ES nepriklausančiomis šalimis ir jų regionais;

F. kadangi 2015 m. bendras Atlanto regiono BVP siekė 2175 mlrd. EUR ir sudarė 15 proc. ES BVP[19];

G. kadangi Atlanto vandenyno strategija turėtų apimti materialius ir nematerialius mainų su Atlanto vandenyno UŠT ir ES nepriklausančiomis šalimis srautus ir jos pagrindas turėtų būti ES Atlanto vandenyno regionai, įskaitant atokiausius regionus;

H. kadangi nauja 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūra[20] ir mėlynoji ekonomika yra svarbiausi elementai pereinant prie labai efektyviai energiją naudojančios ir tik atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamos ekonomikos, įskaitant sugriežtintus tvarumo kriterijus;

I.  kadangi vandenynai atlieka esminį vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos;

J. kadangi gyvybingi vandenynai ir jų ekosistemų išsaugojimas ir atkūrimas yra be galo svarbūs žmonijai, nes jie reguliuoja klimatą, gamina Žemės atmosferoje esantį deguonį, užtikrina biologinę įvairovę, yra pasaulinio apsirūpinimo maistu ir žmonių sveikatos šaltinis, taip pat sudaro sąlygas ekonominei veiklai, pvz., žvejybai, transportui, laivų statybai, prekybai, turizmui, maisto ir atsinaujinančiosios energijos gamybai, moksliniams tyrimams ir sveikatos produktų gamybai;

K. kadangi strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslas – sukurti sąžiningą, sveiką ir aplinkai palankią maisto sistemą;

L. kadangi uostai ir transportas atlieka svarbų vaidmenį skatinant darnų vystymąsi ir pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ir atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamos ekonomikos;

M. kadangi ES jūrų sektorius taip pat turėtų prisidėti kovojant su biologinės įvairovės nykimu ir aplinkos būklės blogėjimu ir padėti siekti naujos 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslų;

N. kadangi persvarstyto Atlanto vandenyno veiksmų plano tikslas – išnaudoti Atlanto vandenyno regionų mėlynosios ekonomikos potencialą ir kartu išsaugoti jūrų ekosistemas ir padėti sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti;

O. kadangi švietimu ir mokymu mėlynųjų įgūdžių srityje, bendrais mokslinių tyrimų projektais ir didinant visuomenės informuotumą apie vandenyno, kaip natūralios aplinkos, galimybes ir pažeidžiamumą bus prisidedama prie sėkmingo strategijos įgyvendinimo;

P. kadangi persvarstytame Atlanto vandenyno veiksmų plane (2.0) nepateikta nuoroda į Atlanto vandenyno atokiausius regionus, kurie sustiprina Europos Sąjungos jūrinį ir atlantinį aspektą;

Atlanto vandenyno strategijos įgyvendinimo nuo 2013 m. rezultatai

1. atkreipia dėmesį į visų vietos, regioninių, nacionalinių ir ES lygmens suinteresuotųjų subjektų atliktą darbą, ypač į Atlanto vandenyno strategijos grupės darbą;

2. susirūpinęs atkreipia dėmesį į „Brexit‘o“ ir COVID-19 pandemijos poveikį Atlanto vandenyno ir pakrančių teritorijoms; pažymi, kad dėl jo gali kilti pavojus šių teritorijų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir gerokai padidėti rizika, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija paspartės;

3. mano, kad 2013 m. Atlanto vandenyno veiksmų planas padėjo susidaryti išsamesnį vaizdą apie tai, kas vyksta Atlanto vandenyno regione, tačiau dėl plačios aprėpties jo indėlis darant poveikį prioritetams ir remiant atitinkamų projektų plėtrą buvo nedidelis;

4. atkreipia dėmesį į pastangas skatinti Atlanto vandenyno strategijos tarptautinį aspektą, visų pirma atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 24 d. Golvėjaus pareiškimo dėl bendradarbiavimo Atlanto vandenyno klausimais ir 2017 m. liepos 14 d. Belemo pareiškimo dėl bendradarbiavimo su Atlanto vandenynu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje sėkmę; primena, kad tarptautinis 2013 m. Atlanto vandenyno veiksmų plano aspektas ir parama jį įgyvendinant padeda suprasti Atlanto vandenyne nuolat vykstančius pokyčius ir jų poveikį skirtingoms pakrančių bendruomenėms;

5. apgailestaudamas pažymi, kad veiksmų plano rezultatai labai skyrėsi nuo jo galimybių, ir apgailestauja, kad veiksmų planui nebuvo skirta lėšų, taip pat dėl to, kad jo valdymo sistema sudėtinga;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad 1 200 naujų jūrinių projektų ir Komisijos numatytos beveik 6 mlrd. EUR vertės investicijos[21] tik iš dalies yra 2013 m. Atlanto vandenyno veiksmų plano rezultatas, tačiau džiaugiasi tuo, kad Atlanto vandenyno strategija pritraukė kai kurias iš tų investicijų ar įkvėpė kai kuriuos iš tų projektų; be to, apgailestauja, kad tik apie 30 proc. numatytų projektų buvo tarpvalstybiniai[22] ir kad laikotarpio vidurio peržiūroje nepateikiama tikra pagal strategiją įvykdytų projektų apžvalga; mano, kad Atlanto vandenyno regionai buvo nepakankamai įtraukti į strategijos valdymą;

7. apgailestauja dėl to, kad nors tausios žvejybos ir akvakultūros sektoriai buvo įtraukti į 2013 m. Atlanto vandenyno strategiją, į 2017 m. Komisijos laikotarpio vidurio peržiūros vertinimą jie iš esmės nebuvo įtraukti;

NAUJAS VEIKSMŲ PLANAS (2.0). REKOMENDACIJOS DĖL TOBULINTINŲ ASPEKTŲ

Bendrosios pastabos

8. palankiai vertina plano peržiūrą ir pripažįsta valdymo srityje pasiektą pažangą, tačiau apgailestauja, kad nuolat yra įvairių trūkumų;

9. palankiai vertina tai, kad naujame veiksmų plane prioritetai apibrėžti tiksliau nei 2013–2020 m. veiksmų plane, ir ragina imtis praktinių priemonių, kaip tiesioginių strategijos rezultatų; siūlo į kiekvieną tikslą įtraukti konkrečias veiksmų gaires ar tarpines reikšmes, siekiant, kad apibrėžti veiksmai būtų konkretesni ir lengviau įvertinami;

10. apgailestauja, kad Atlanto vandenyno veiksmų planui ES biudžete nenumatyta jokių asignavimų; rekomenduoja esamomis programomis ir finansavimo galimybėmis, numatytomis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, pvz., INTERREG, Europos regioninės plėtros fondu, Europos infrastruktūros tinklų priemone ir programa „Europos horizontas“, skatinti kvietimus teikti projektus, skirtus daugialypėms Atlanto vandenyno regionų problemoms spręsti ir galimybėms išnaudoti;

11. pabrėžia, kad svarbu didinti skirtingų ES fondų, strategijų ir programų sinergiją, visų pirma su tiesiogiai valdomomis programomis ir nacionalinėmis bei regioninėmis programomis, siekiant remti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką šiuose regionuose; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę ženklinti projektus, kurie atitinka įvairius naujos strategijos prioritetus ir tikslus, kad būtų galima lengviau juos finansuoti pagal atitinkamas ES programas ir fondus; ragina susijusias valstybes nares ir regionus nurodyti šią strategiją tiems regionams svarbiose sanglaudos politikos programose ir fonduose;

12. mano, kad strategija gali paskatinti bendrai planuoti ir plėtoti mėlynosios ekonomikos sektorius Atlanto vandenyno regione, remiantis geriausia bendradarbiavimo, įtraukaus ir įvairius sektorius apimančio jūrinių teritorijų planavimo patirtimi ir pagrindinį dėmesį skiriant aplinkos, biologinės įvairovės ir klimato klausimams, ir taip padėti siekti ES klimato ir energetikos tikslų ir skatinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, pvz., potvynių, bangų, saulės ir vėjo, gamybos technologijas;

13. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ES finansavimo programos būtų plačiai žinomos galimiems paramos gavėjams, ir ragina Komisiją išleisti aiškų ir supaprastintą visų esamų finansavimo galimybių vadovą; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę ženklinti projektus, kad europinis aspektas būtų matomas visuomenei;

Atokiausi regionai ir salos

14. apgailestauja, kad naujoje Atlanto vandenyno strategijoje valstybių narių Atlanto vandenyno salos, visų pirma atokiausi regionai, tik trumpai paminėtos, nors šių regionų socialinis ir ekonominis tvarumas labai priklauso nuo mėlynosios ekonomikos ir juose yra didelė ES biologinės įvairovės dalis;

15. primena, kad atokiausi regionai suteikia ES tikrą atlantinį aspektą, o jų visapusiškas integravimas į šią strategiją yra itin svarbus sėkmingam jos įgyvendinimui, todėl jį reikėtų stiprinti; primena, kad, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, siekiant skatinti tikrą socialinę, ekonominę ir teritorinę integraciją, reikėtų atsižvelgti į jų izoliuotumą, atokumą ir mažumą, tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti į jų unikalų potencialą ir išskirtinį turtą, pvz., jų geostrateginę padėtį;

16. pabrėžia, kad svarbu parengti strategijas, skirtas kovoti su Atlanto vandenyno regionų suvaržymais, kurių atsiranda dėl jų atokumo ir mažo gyventojų tankio, ypač valstybių narių salose ir atokiausiuose regionuose, skatinant tvaresnes transporto jungtis, šalinant energetinę priklausomybę, t. y. naudojant atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., saulės, potvynių ir vėjo, energiją ir plėtojant koordinuojamus informacijos tinklus;

Pramonė ir darbo vietos

17. rekomenduoja parengti Atlanto vandenyno regiono lygmens pramonės strategiją, kurioje daug vietos būtų skirta aplinkos ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu darnios mėlynosios ekonomikos klausimui, ir siūlo veiksmų plane sutelkti dėmesį į svarbiausius pramonės sektorius ir į atitinkamą sektorių politiką, būdingą Atlanto vandenyno regionui ar regionams, kuriuose papildomos pastangos stiprinti jūros baseino lygmens bendradarbiavimą teikia daugiausia galimybių;

18. ragina ypatingą dėmesį strategijoje skirti kokybiškam užimtumui; mano, kad naujame Atlanto vandenyno veiksmų plane nepakankamai apsaugomi Europos socialinių teisių ramsčio principai, todėl laikosi nuomonės, kad į strategiją reikia įtraukti tvirtesnį socialinį aspektą; ragina į strategiją įtraukti plataus užmojo socialinei sričiai skirtą dalį, siekiant kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą ir ypač jaunimo mokymą ir galimybes įgyti jūrines profesijas tokiose srityse kaip laivų statyba ir remontas, akvakultūra ir žvejyba;

Tausi žvejyba

19.  apgailestauja dėl to, kad strategijoje neužsimenama apie tausią žvejybą ir akvakultūrą, nors šie pramonės sektoriai atlieka nepaprastai svarbų socialinį ir ekonominį bei aplinkosauginį vaidmenį visoje Atlanto vandenyno pakrantėje ir atokiausiuose regionuose; ragina šį esminį mėlynosios ekonomikos sektorių įtraukti į naują strategiją, atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą dėl naujo požiūrio į tvarią ES mėlynąją ekonomiką; mano, kad nuoroda į šiuos pramonės sektorius visuomet turėtų reikšti ekosisteminio jūrų valdymo metodo įgyvendinimą;

20. įspėja apie žalingą peržvejojimo poveikį ir pabrėžia, kad valstybėms narėms ir Atlanto vandenyno regionams būtina veiksmingai bendradarbiauti siekiant kovoti su nereglamentuojama neteisėta žvejyba;

21.  pabrėžia Komisijos, Atlanto vandenyno pakrantės valstybių ir agentūrų bendradarbiavimo svarbą siekiant apsaugoti žuvų išteklius, užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir sustabdyti peržvejojimą;

22. pabrėžia, kad naujoje Atlanto strategijoje turėtų būti skatinama didesnė sinergija su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. biologinės įvairovės strategija, siekiant remti aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką Atlanto vandenyno regione;

23. pažymi, kad dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES gali pakisti ES laivų veiklos Atlanto vandenyne vykdymo būdai ir regionui būdinga istorinė dinamika;

Darnus turizmas

24. pabrėžia, kad reikia plėtoti kokybišką, pažangų ir darnų turizmą, nes jis yra esminis mėlynosios ekonomikos sektorius, ir tikisi, kad Parlamentas ir Komisija pradės bandomuosius projektus šioje srityje; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas (2.0) būtų tinkamai suderintas su pakrančių ir jūrų turizmo strategija, ir ragina nedelsiant pakartotinai įvertinti šią strategiją; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti naujas darnaus ir kokybiško pakrančių ir jūrų turizmo formas, dėl kurių didėtų šių teritorijų vertė, nes būtų įvairinama siūloma veikla, ir sykiu, kovojant su žalingu masinio turizmo poveikiu pakrantėms, aplinkai ir kultūros paveldui, jos būtų išsaugomos; pabrėžia žiedinės ekonomikos svarbą turizmo sektoriuje plėtojant tvaresnę praktiką, kuri būtų naudinga vietos plėtrai ir vietos užimtumui ištisus metus; pažymi didelį gastronominio turizmo potencialą, siejamą visų pirma su žvejyba ir akvakultūros produktais;

25. pabrėžia iniciatyvos „REACT-EU“, kuri Atlanto vandenyno regionams galėtų būti nauja pradžia pasitelkiant darnų pakrančių turizmą, inovacijas ir uostų infrastruktūrą, svarbą; primena, kad reikia kurti, pritaikyti ir modernizuoti esamą specialią jūrų infrastruktūrą, pvz., laivybai ir pramogoms skirtus įrenginius;

I veiklos sritis. Atlanto vandenyno uostus paversti mėlynosios ekonomikos saitais ir centrais

26. pabrėžia Atlanto vandenyno uostų vaidmens stiprinimo svarbą ir poreikį investuoti į pažangiąją infrastruktūrą, taip pat uostų, įskaitant žaliuosius uostus, plėtros ir darnaus valdymo svarbą; pabrėžia, kad uostai, kaip vartai į ES, logistikos platformos, turizmo traukos centrai, energijos gamybos ištekliai, saugojimo centrai ir pramonės centrai, atlieka esminį ir strateginį vaidmenį; pažymi, kad būtina nedelsiant imtis priemonių, siekiant suteikti uostams galimybių apsisaugoti nuo klimato kaitos padarinių, visų pirma jūros lygio kilimo;

27. ragina Komisiją, valstybes nares ir jų regionus skatinti novatoriškus aplinkos ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu darnius projektus Atlanto vandenyno jūrų sektoriuose – uostuose ir jų apylinkėse, palei visą Atlanto vandenyno pakrantę ir jūrinėse teritorijose, pvz., diegti žaliąją jūrinę krovimo infrastruktūrą;

28. ragina Komisiją į naują Atlanto vandenyno veiksmų planą įtraukti daugiau priemonių, kuriomis būtų skatinamas uostų ir oro uostų sujungiamumas, kai taikoma, didinant jų tvarumą, ir nuo pakrančių nutolusių regionų plėtra pasitelkiant daugiarūšes jungtis; apgailestauja dėl nuolat kylančių geležinkelių transporto sąveikumo problemų Atlanto vandenyno koridoriuje;

29. ragina Komisiją ir valstybes nares užbaigti prioritetinius projektus, įtrauktus į Atlanto vandenyno koridoriui skirtą transeuropinio transporto tinklą (TEN-T), ypač tarpvalstybiniuose regionuose ir atsižvelgiant į būsimas TEN-T gaires ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (2021–2027 m.), ir skatinti visapusišką TEN‑T jūrų greitkelių, jungiančių salas su žemynine dalimi, plėtojimą bei investuoti į jį;

30. ragina Komisiją ir Atlanto vandenyno regionus parengti geležinkelių transporto kliūčių šalinimo strategijas, toliau plėtoti greitųjų geležinkelių jungtis ir drauge tobulinti įprastas linijas, siekiant užtikrinti tarpvalstybinį tęstinumą, parengti daugiarūšio perėjimo prie darnių transporto rūšių planus, remti Atlanto geležinkelio magistralės plėtrą, didinti geležinkelių ir uostų jungčių skaičių ir sujungti jas su kitais dideliais TEN-T koridoriais, visų pirma Viduržemio jūros, Šiaurės jūros ir Viduržemio jūros bei Reino ir Alpių koridoriais, ir kitomis Atlanto koridoriaus linijomis, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslus; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad po „Brexit‘o“ planuojama pertvarkyti jūrų koridorius tarp žemyninės Europos ir Airijos, ypač į Airijos integravimą į Atlanto koridorių;

31. palankiai vertina nacionalinių ir regioninių suinteresuotųjų subjektų veiklą, kai įgyvendinant atitinkamus teisės aktus, bendradarbiaujant ir dalijantis geriausia patirtimi palaikomas ir didinamas infrastruktūros saugos lygis;

32. ragina Komisiją skatinti jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą kaip būdą skatinti investicijas, kuriomis didinamas tvarumas; ragina Komisiją ir jūrų transporto sektoriaus atstovus įvertinti ES jūrų transporto partnerystės sukūrimo naudą siekiant skatinti inovacijas šiame sektoriuje, prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, kurti alternatyviųjų degalų pakrovimo, saugojimo ir tiekimo uostuose ir krovinių terminaluose infrastruktūrą ir parengti Atlanto vandenyno uostams skirtus atliekų tvarkymo planus;

II veiklos sritis. Ugdyti ateities mėlynuosius įgūdžius ir plėsti žinias apie vandenyną

33 pabrėžia, kad būtina kurti universitetų ir mokymo centrų tinklus mokslinių tyrimų ir mokymo mėlynosiomis temomis srityje, ir susidomėjęs atkreipia dėmesį į programos „Erasmus +“ (2021–2027 m.) teikiamas galimybes pasitelkiant naujas Europos universitetų aljansų ir profesinės kompetencijos centrų iniciatyvas; skatina toliau steigti Europos mėlynąsias mokyklas; pabrėžia, kad specialus švietimas ir mokymas mėlynosios ekonomikos klausimais, be kita ko, pasitelkiant „Europos socialinį fondą +“, padėtų didinti informuotumą apie jūrų ekosistemas ir kad jas reikia apsaugoti sprendžiant jūrą teršiančių šiukšlių problemą;

34. pabrėžia kovos su mokyklos nebaigimu ir formaliojo bei neformaliojo švietimo svarbą siekiant gerinti jūrų regionų gyventojų įgūdžius ir skatina pastangas koordinuoti įvairių susijusių sektorių veiksmus siekiant skatinti įtraukų ir konkurencingą mėlynąjį augimą;

35.  pabrėžia, kad Atlanto vandenyno regione, atokiausiuose regionuose ir kitur, svarbu pradėti bandomuosius projektus vandenyno valdymo ir žinių srityje, dalyvaujant universitetams, mokslinių tyrimų centrams ir jūreivystės mokykloms;

36. palankiai vertina tai, kad labiau plėtojami nauji moksliniai tyrimai jūrų biotechnologijų srityje, nes juos galima pritaikyti pramonės ir medicinos reikmėms; primena, kad novatoriškais projektais ir iniciatyvomis galima prisidėti prie mokslinių tyrimų pajėgumų plėtros, tinklų kūrimo ir dalijimosi geriausia patirtimi;

III veiklos sritis. Naudoti jūrų atsinaujinančiuosius energijos išteklius

37. palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama paspartinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir pasiekti tikslą iki 2050 m. tapti neutralaus anglies dioksido poveikio žemynu, pvz., Atlanto regiono įgūdžių aljansą (angl. All Atlantic Skills Alliance) ir paskatas, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įrenginių diegimas jūroje ir sausumoje; pabrėžia, koks svarbus yra Atlanto vandenyno pakrantės valstybių bendradarbiavimas besiformuojančioje atsinaujinančiųjų išteklių energijos, tokios kaip saulės, bangų, potvynių ir vėjo energija, mokslinių tyrimų ir plėtros srityje; apgailestauja, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetika Atlanto vandenyno regione ir toliau plėtojama nepakankamai;

38. pabrėžia, kad pertvarkyta mėlynoji ekonomika Atlanto vandenyno regione gali prisidėti prie perėjimo prie švarios energijos, pasinaudojant didėjančiu jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialu ir darniu jūrinių teritorijų valdymu pagal Europos žaliąjį kursą, kuriame pabrėžiamas esminis jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vaidmuo pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

IV veiklos sritis. Užtikrinti vandenyno gyvybingumą ir jo pakrančių atsparumą

39. apgailestauja dėl to, kad persvarstytame Atlanto vandenyno veiksmų plane (2.0) ir jo veiklos srityse neužsimenama apie ekosisteminio jūrų valdymo metodo įgyvendinimą, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje[23], ir pabrėžia, kad jis turėtų būti taikomas visų sričių mėlynosios ekonomikos veiklai;

40. remia vandenynų mokslinius tyrimus ir ragina Komisiją ir Atlanto vandenyno regionus pagal veiksmų plano IV veiklos sritį skatinti vykdyti didelį bendrą Atlanto vandenyno ir jo dugno valymo projektą, remti okeanografijos mokslinius tyrimus ir vandenyno dugno stebėjimą bei skatinti tvarias taršos prevencijos priemones; atsižvelgdamas į tai, ragina parengti veiksmus, kuriais būtų prisidedama prie jūrų išteklių apsaugos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, laivų pagaminamo anglies dioksido, mažinimo;

41. mano, kad žiedinė ekonomika turėtų būti plečiama surenkant jūrą teršiančias šiukšles ir pakartotinai jas panaudojant ekonomikoje; primygtinai ragina Komisiją remti plastiko ir kitų jūrinių atliekų surinkimo ir apdorojimo centrų statybą, ypač Atlanto atokiausiuose regionuose, kuriuos labai veikia jūrų srovių nešamos atliekos; siūlo viename iš Atlanto atokiausių regionų įsteigti jūros taršos prevencijos ir kovos su ja centrą;

42. ragina Komisiją, valstybes nares ir jų regionus didinti prevencijos ir rizikos valdymo pajėgumus siekiant susidoroti su avarijomis sausumoje ir jūroje ir gaivalinėmis nelaimėmis; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos jūrų saugumo agentūra siekiant padėti valstybėms narėms mažinti su laivyba susijusią riziką aplinkai ir didinti bendrą jūrų sektoriaus tvarumą ir saugą;

43. palankiai vertina Atlanto vandenyno veiksmų plane (2.0) pateiktą nuorodą į pakrančių šlapynių žemėlapių sudarymą ir išsaugojimą ar atkūrimą įgyvendinant 6 tikslą didinti pakrančių atsparumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad šiose srityse būtų parengti veiksmingi valdymo planai;

44. pabrėžia specializuotų Europos regioninės plėtros fondo ir INTERREG programų, ypač skirtų klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos bei hidrogeologinės rizikos pakrančių zonose ir šlapynėse vertinimui ir prevencijai, svarbą;

45. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija parengti plataus užmojo iniciatyvas ir laivų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų planą, pagrįstą išsamiu poveikio vertinimu;

46. ragina valstybes nares nustatyti dideles saugomas jūrų teritorijas ir pabrėžia visų rūšių jūros organizmų apsaugos svarbą; pabrėžia, kad saugomos jūrų teritorijos ne tik saugo jūrų ekosistemas, bet ir atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos ir padeda užtikrinti, kad vandenynai būtų sveiki ir atsparūs; pakartoja Komisijos 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje pateiktą raginimą užtikrinti, kad būtų saugoma bent 30 proc. ES jūrų teritorijos, be kita ko, nustatant žuvų išteklių atkūrimo rajonus, kaip numatyta bendroje žuvininkystės politikoje, ir bent 10 proc. ES vandenų priskirti prie griežtai saugomų teritorijų[24];

47. pabrėžia, kad svarbu suderinti Komisijos ir valstybių narių pastangas gerinti vandenynų būklę ir valdymą ir skatinti tausų jų išteklių valdymą, kaip pabrėžta Golvėjaus ir Belemo pareiškimuose;

48. pabrėžia ataskaitos „Mission Starfish 2030: Restore our Ocean and Waters“ svarbą Atlanto vandenyno veiksmų planui ir ragina imtis paramos priemonių ir koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis ir jų regionais įgyvendinant politiką, kuria siekiama penkių bendrųjų tikslų: žinių, atkūrimo, nulinės taršos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir valdymo;

Valdymas

49. teigiamai vertina tai, kad dabar Atlanto vandenyno regionai labiau įtraukti į Atlanto regiono strategijos valdymą, kad nacionalinės delegacijos gali pakviesti savo regionų atstovus dalyvauti Atlanto vandenyno regiono strateginio komiteto veikloje ir kad Periferinių jūrų regionų konferencijos buvo paprašyta atlikti patariamąjį vaidmenį; šiuo požiūriu pažymi, kad pakrančių regionai, miesteliai, miestai ir savivaldybės galėtų reikšmingai prisidėti prie šio veiksmų plano įgyvendinimo;

50. ragina įtraukti visų susijusių regionų atstovus į nacionalines delegacijas, o Atlanto atokiausius regionus ir ES nepriklausančias Atlanto regiono šalis pakviesti dalyvauti strategijoje;

51. primena sėkmingą Alpių regiono strategijos valdymo struktūros modelį;

52. siūlo bent kartą per metus arba dažniau rengti valstybių narių, strategijoje dalyvaujančių regionų, Komisijos, Parlamento ir visų suinteresuotųjų subjektų susitikimus, siekiant skatinti geresnį kiekvieno regiono taikomų priemonių koordinavimą ir dažną jų stebėseną; mano, kad reikia užtikrinti didesnį naujos valdymo struktūros ir būsimų susitikimų matomumą;

53. rekomenduoja Atlanto vandenyno strategijos šalims ir INTERREG Atlanto regiono stebėsenos komiteto nariams nustatyti bendrus tikslus ir sprendimų priėmimo procedūras siekiant geriau įgyvendinti sprendimus, kad būtų galima atremti regionams kylančius iššūkius inovacijų, efektyvaus išteklių naudojimo, aplinkos ir kultūros srityse, remiant regioninę plėtrą ir tvarų augimą; pabrėžia, kad INTERREG Atlanto vandenyno programoje nėra nei administracinių, nei finansinių pajėgumų tam, kad ji būtų vienintelis Atlanto vandenyno strategijos projektų finansavimo šaltinis;

54. ragina Komisiją, atsižvelgiant į konkrečius Atlanto vandenyno strategijos tikslus, daugiausia dėmesio skirti mažiausiai išvystytiems Atlanto vandenyno regionams; mano, kad itin svarbu padidinti specifinių kvietimų teikti paraiškas dėl Atlanto regione vykdomų projektų, įskaitant mažo, vidutinio ir didelio masto transatlantinius projektus, skirtų mažiau išplėtotiems Atlanto vandenyno strategijos socialiniams ir ekonominiams prioritetams, skaičių; atsižvelgdamas į tai, primena, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti partnerystės principą įtraukiant socialinius ir ekonominius partnerius į sanglaudos politikos programų Atlanto regionuose rengimą, taip pat ir tam, kad būtų užtikrintas geresnis projektų planavimas ir įgyvendinimas vietoje;

55. primygtinai ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su savo regionų ir vietos valdžios institucijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais, prisiimti didesnius įsipareigojimus ir įgyvendinti bendrus strateginius projektus; pabrėžia šiame veiksmų plane aptartų strateginių sektorių, pvz., transporto, energetikos, darnaus turizmo, aplinkos apsaugos ir tausaus išteklių naudojimo, mokslinių tyrimų ir švietimo, svarbą;

56. mano, kad aplinkos srities nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su jūra, turėtų būti aktyviau įtraukiamos kuriant, skatinant ir įgyvendinant naujus projektus švietimo ir kitose srityse, tokiose kaip Atlanto ekosistemų ir biologinės įvairovės apsauga;

57. ragina Atlanto strategijos šalis, remiant Komisijai, sukurti specialią informacinę platformą, skirtą keistis persvarstytam Atlanto vandenyno veiksmų planui (2.0) svarbia patirtimi ir geriausia praktika;

58. primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti dabartinę strategiją, atsižvelgiant į joje nustatytus rimtus trūkumus;

Atlanto vandenyno makroregiono kūrimas

59. primena, kad Taryba savo 2019 m birželio 5 d. išvadose dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo ir toliau buvo atvira naujų makroregionų kūrimui; ragina Europos Vadovų Tarybą suteikti Komisijai įgaliojimus nustatyti Atlanto vandenyno makroregiono modelį, pagal kurį būtų didinama regioninių valdžios institucijų įtrauktis ir Atlanto atokiausių regionų vaidmuo valdant Atlanto vandenyno strategiją, skatinami plataus užmojo Atlanto regionui skirti projektai ir geriau koordinuojamas ES finansavimo naudojimas regionuose ir kuris būtų taikomas integruotai, dėmesį skiriant jūrų aspekto ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sinergijai;

60. ragina Komisiją atlikti išsamią naudos, kurią valstybės narės ir jų regionai gautų sukūrus Atlanto vandenyno makroregioną, analizę, kurioje būtų išnagrinėti šiems regionams kylantys bendri iššūkiai; ragina Komisiją veiksmų plane ir Atlanto vandenyno makroregiono kūrimo analizėje atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir pabrėžia, kad būtina skirti deramą dėmesį jų ypatumams, kiekviename baseine – Karibų jūros baseine, Amazonės baseine ir Makaronezijos baseine – plėtojant specialias strategijas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama konkretiems atokiausių regionų iššūkiams, užtikrinant, kad nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje;

°

° °

61. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms ir Prancūzijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos regionų parlamentams, taip pat Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

 


AIŠKINAMOJI DALIS

Atlanto strategija įtvirtintas platesnio užmojo, atviresnis ir veiksmingesnis bendradarbiavimas Atlanto vandenyno regione ir nustatyti regionui kylantys iššūkiai ir galimybės. Pranešėjas palankiai vertina pirmąją Atlanto vandenyno regiono strategiją ir visų institucinių ir neinstitucinių subjektų įvairiais lygmenimis atliktą darbą.

 

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į prastus ankstesnio veiksmų plano rezultatus ir apgailestauja, kad galiausiai buvo paremta nedaug projektų. Tai, be abejonės, buvo pirmas svarbus žingsnis, tačiau gana anksti paaiškėjo, kad reikia tobulinti būsimo veiksmų plano struktūrą, veiksmingiau jį valdyti ir labiau įtraukti regionus.

 

Naujame veiksmų plane labai akivaizdi didelė pažanga. Atlanto vandenyno regionams skirtas svarbesnis vaidmuo valdyme, sustiprintas pagalbos mechanizmas, o plano prioritetai pasirinkti remiantis griežtesniais kriterijais. Ir toliau išliekantis trūkumas yra tai, kad vėl nenumatytas specialus Atlanto vandenyno strategijai skirtas fondas.

 

Šiuo metu Atlanto vandenyno regionui kyla dar didesnių iššūkių. Būtina skubiai reaguoti į socialinę ir ekonominę krizę, kurią sunkina tebesitęsianti pandemija ir „Brexit’as“, ir šalinti grėsmes ekosistemoms, skatinti poveikio klimatui neutralumą ir reaguoti į naujas ekstremaliąsias situacijas atokiose Atlanto vandenyno regiono dalyse.

 

Šiame savo iniciatyva teikiamame pranešime pranešėjas ragina plėtoti Atlanto vandenyno strategiją, kad ji taptų Atlanto vandenyno makroregiono strategija, siekiant geriau koordinuoti priemones, skirtas sausumoje ir jūroje kylantiems iššūkiams atremti, stiprinti strategijos politinę svarbą ir kartu užtikrinti daugiapakopį valdymą bei racionalizuoti įvairius finansavimo šaltinius.

 

 

 

 

 


 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (26.5.2021)

<CommissionInt>pateikta Regioninės plėtros komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl naujai traktuojamos Atlanto vandenyno strategijos</Titre>

<DocRef>(2020/2276(INI))</DocRef>

Nuomonės referentė (*): <Depute>Izaskun Bilbao Barandica</Depute>

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

 


 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

 

 atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

 atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[25],

 atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo[26],

A. kadangi mėlynoji ekonomika Atlanto vandenyne 2017 m. sukūrė 73,4 mlrd. EUR bendrosios pridėtinės vertės (BPV), kuri sudaro 36 proc. ES mėlynosios ekonomikos bendrosios pridėtinės vertės, ir joje dirbo 1,29 mln. žmonių;

B. kadangi mėlynosios ekonomikos sektorius turi prisidėti pereinant prie švarios energetikos, visų pirma tyrinėjant didėjantį atsinaujinančiosios energijos potencialą jūroje ir užtikrinant tvaresnį jūrų erdvės valdymą ir išsaugojimą;

C. kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui nustatytos įvairios jūrai ir pakrantei kylančios grėsmės; kadangi ES turi geriau reaguoti į grėsmes ir ekstremaliąsias situacijas, pvz., jūrų taršą, įskaitant dėl nelaimingų atsitikimų, taip pat jūros lygio kilimą;

D. kadangi neįskaičiuojant ES prekybos partnerių, pvz., Azijos ir Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos ir Karibų regionas yra penkta pagal dydį ES prekybos partnerė; kadangi ES yra didžiausia investuotoja Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione ir jos antroji prekybos partnerė, dėl ko tarp šių dviejų regionų vyksta dideli jūrų transporto srautai;

E. kadangi geresnis Atlanto vandenyno regionų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas yra vienintelis būdas sušvelninti dabartinės COVID-19 krizės, klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo poveikį vandenynų buveinėms ir pakrančių bendruomenėms, o taip pat - šalutinį „Brexit’o“ poveikį;

F. kadangi dabartinė krizė sunkiai paveikė kelis mėlynosios ekonomikos sektorius, ypač pakrančių ir jūrų turizmą; kadangi mėlynoji ekonomika turi būti strategiškai naudojama siekiant padėti atitaisyti COVID-19 pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą;

G. kadangi į Komisijos priimtą veiksmų planą, kuriuo siekiama atnaujinti Atlanto vandenyno strategiją, įtraukti tie patys principai, kurie yra išdėstyti Europos žaliajame kurse bei skaitmeninėje strategijoje, o jais atsižvelgiama į JT darnaus vystymosi tikslus;

H. kadangi jūrų ekosistemų išsaugojimas ir atkūrimas yra be galo svarbūs žmonijai, nes jie yra gyvybiškai svarbus pasaulinio apsirūpinimo maistu ir žmonių sveikatos šaltinis, taip pat sudaro sąlygas ekonominei veiklai, įskaitant žuvininkystę, transportą, prekybą, turizmą, atsinaujinančiąją energiją ir sveikatos produktus, kuri turėtų būti grindžiama tvarumo principu;

I. kadangi ekologiška laivyba ir novatoriška uostų veikla padės mažinti ES anglies ir aplinkosauginį pėdsaką;

J. kadangi Atlanto vandenynas istoriškai turėjo didelę strateginę vertę Europai, nes jis turi potencialo, kuris gali būti gerokai padidintas naudojantis mokslo ir technologijų plėtra;

1. palaiko tvaraus vystymosi principą, kuris yra pagrindinė ES ir ypač Atlanto vandenyno regiono ekonomikos augimo varomoji jėga, pasitelkiant jūrų transportą, laivų statybą, biotechnologijas, žuvininkystę ir akvakultūrą, tvarų turizmą, atviros jūros vėjo, bangų ir potvynių energiją; ragina Komisiją skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir mokslu grindžiamas inovacijas kaip priemones, kuriomis prisidedama prie perėjimo prie švarios energijos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, alternatyvius degalus ir įvairinant ES energijos išteklius, kurios taip pat gali sujungti teritorines pažangiosios specializacijos strategijas, esančias labai svarbiomis naujoms pramonės vertės grandinėms;

2. pabrėžia, kad atnaujinta mėlynoji ekonomika Atlanto vandenyno regione gali prisidėti prie perėjimo prie švarios energijos, pasinaudojant didėjančiu atsinaujinančiųjų jūros išteklių energijos potencialu ir tvaresniu jūrų erdvės valdymu pagal Europos žaliąjį kursą, kuriame pabrėžiamas esminis atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos jūroje vaidmuo pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia atviros jūros strategijos svarbą siekiant neutralizuoti poveikį klimatui; šiuo klausimu pabrėžia 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES išlaikytų lyderystę technologijų srityje, išlaikytų talentus ir gamintų švarią energiją, kartu atsižvelgdama į galimą poveikį jūrų aplinkai, įskaitant su klimato kaita susijusį poveikį;

3. ragina Komisiją ir pramonės atstovus įvertinti Europos jūrų transporto partnerystės sukūrimo naudą siekiant skatinti inovacijas šiame sektoriuje, prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, kurti alternatyviųjų degalų pakrovimo ir tiekimo uostuose bei krovinių terminaluose infrastruktūrą ir parengti Atlanto vandenyno uostams skirtus atliekų tvarkymo planus; primena, kad svarbu skatinti ir investuoti į ekonomiškai perspektyvių ir tvarių produktų, procesų ir įmonių vertės grandines, siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, perdirbimo pajėgumus ir žiediškumą, kartu išlaikant ir plėtojant tarptautinį konkurencingumą; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnes galimybes spręsti plastiko, atliekų ir triukšmo taršos problemas;

4. pabrėžia, kad ES ekonomikos atgaivinimo pastangos turi būti orientuotos į tvarumą ir plėtrą, laikantis Žaliojo kurso tikslų; ragina Komisiją į savo strategiją įtraukti prisitaikymą prie klimato kaitos ir įvairius jos padarinius Atlanto vandenyno regionui;

5. ragina Komisiją ir valstybes nares užbaigti prioritetinius projektus, įtrauktus į Atlanto regiono transeuropinio transporto tinklą (TEN-T), ypač pasienio regionuose ir atsižvelgiant į būsimas TEN-T gaires bei Europos infrastruktūros tinklų priemonę (2021-2027 m.), skatinti ir investuoti į visišką TEN--T jūrų greitkelių, jungiančių salas su žemynine dalimi, plėtojimą ir visapusišką daugiarūšio transporto sistemą visame Atlanto vandenyno regione; mano, kad įgyvendinant projektus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Atlanto vandenyno periferinių, salų ir atokiausių regionų specifiniams sujungiamumo ir prieinamumo poreikiams; pabrėžia, kad, kai tai įmanoma geografiniu požiūriu, pirmenybę reikia teikti tvariausioms transporto rūšims, pvz., geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transportui;

6. pabrėžia, kad įvairios makroregioninės strategijos buvo veiksmingos palengvinant bendradarbiavimą, ekonomikos gaivinimą ir veiksmingą ES programų, pvz., Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), INTERREG arba pažangiosios specializacijos strategijų, naudojimą; todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais, parengti Atlanto makroregiono strategiją, pagrįstą dabartine Atlanto baseino strategija ir įtraukiant pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, ekonominius ir socialinius veikėjus, pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas; ragina Komisiją pasinaudoti tvaria ir įtraukia ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda šioje geografinėje teritorijoje, atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą ir Biologinės įvairovės strategiją; pabrėžia, kad šios strategijos valdymas taip pat turi būti grindžiamas daugiapakopio valdymo principu, siekiant užtikrinti veiksmingą regionų dalyvavimą; pabrėžia specializuotų programų, ypač skirtų klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos bei hidrogeologinės rizikos pakrančių zonose ir šlapynėse vertinimui ir prevencijai, svarbą;

7. pabrėžia, kad Atlanto vandenyno koridorius, kuris yra TEN-T pagrindinio tinklo dalis, turės būti užbaigtas iki 2030 m., ir primena išskirtinį Atlanto koridoriaus jūrų aspektą, kylantį dėl svarbių pagrindinių jūrų uostų; vis dėlto apgailestauja, kad keliuose uostuose nėra daugiarūšio transporto jungčių nuo pakrantės nutolusiose vietovėse, ypač greitųjų ir paprastųjų geležinkelių linijose, siekiant užtikrinti tarpvalstybines geležinkelių jungtis tarp Pirėnų pusiasalio ir likusios ES tinklo dalies; taip pat pabrėžia, kad sąveikumo problemos daro poveikį geležinkelių transportui šiame koridoriuje;

8. ragina gerinti Atlanto vandenyno koridoriaus daugiarūšio transporto jungtis su kitais TEN-T tinklo koridoriais, ypač su Viduržemio jūros, Šiaurės jūros–Viduržemio jūros ir Reino–Alpių regiono koridoriais; primena Atlanto vandenyno koridoriaus išorės aspektą, kylantį dėl jo geografinės padėties pasauliniuose jūrų maršrutuose ir ragina visapusiškai išnaudoti Atlanto vandenyno koridoriaus išorės aspektą, nes dėl savo geografinės padėties šalia pasaulinių jūrų maršrutų jis gali pagerinti logistikos grandinę į ES ir (arba) iš jos pasauliniu mastu;

9. ragina Komisiją sutelkti dėmesį į naujus būdus, kaip paspartinti jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą kaip būdą skatinti investicijas į tvarumą; atsižvelgdamas į tai, ragina pereiti prie tvaresnės ir daugiarūšiškesnės transporto sistemos, diegti alternatyviuosius degalus, pvz., atsinaujinančiuosius energijos išteklius, degalų papildymo įrangą ir infrastruktūrą, atnaujinti esamą infrastruktūrą, baigti kurti Atlanto regiono TEN-T infrastruktūrą, optimizuoti įplaukimą į uostus, atnaujinti vandens transporto laivyną, imtis techninių ir veiklos priemonių siekiant pagerinti laivų energijos vartojimo efektyvumą, modernizuoti, skaitmeninti ir automatizuoti jūrų transportą bei pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelio, visiems paminėtiems aspektams suteikiant prioritetą; ragina Komisiją užtikrinti investicijas, kurios atitiktų šiuos siekius;

10. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) parengti plataus užmojo iniciatyvas ir laivų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų planą, grindžiamą išsamiu poveikio vertinimu;

11. pabrėžia, kad galimas jūrų transporto įtraukimas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) turėtų būti tinkamai pagrįstas remiantis išsamiu poveikio vertinimu;

12. pabrėžia, kad reikia nustatyti konkrečius tikslus, susijusius su jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimu Atlanto vandenyno regionuose, atsižvelgiant į jos poveikį aplinkai transporto ir turizmo sektoriuose;

13. pabrėžia atokiausių regionų geostrateginę padėtį ir jų svarbų vaidmenį įgyvendinant šią strategiją; todėl mano, kad šių regionų finansavimas ir jų galimybės gauti finansavimą turi būti grindžiami jų ypatumais, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje;

14. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) siekiant padėti valstybėms narėms mažinti su laivyba susijusią riziką aplinkai ir gerinti bendrą jūrų sektoriaus tvarumą ir saugą; be to, ragina Komisiją sukurti perspėjimo ir stebėjimo sistemą, skirtą įspėti apie dažnesnes ir sunkesnes audras bei potvynius, kuriuos sukelia klimato kaita; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad EMSA turėtų būti skirta pakankamai išteklių tokiai sistemai sukurti ir valdyti; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią jūrų taršai ir naudoti EMSA sistemą „SafeSea Net“;

15. pabrėžia, kad investicijos į jūrų uostų, kurie veikia kaip vartai ir centrai, skirti tiek keleiviniam, tiek krovininiam transportui, koordinavimą ir bendradarbiavimą yra mėlynosios ekonomikos prioritetas; pabrėžia, kad uostai turi atlikti pagrindinį vaidmenį pereinant prie įvairiarūšio ir tvaraus pakrančių turizmo, akvakultūros, laivų statybos, logistikos ir infrastruktūros, skirtos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių ir jūrų pramonės pramonės plėtrai, siekiant užtikrinti, kad visos regiono dalys galėtų pasinaudoti pažangaus ir tvaraus jūrų transporto augimu ir įgyvendinti subalansuotą augimo pasiskirstymą visoje teritorijoje;

16. pabrėžia, kad Komisijos komunikate „Tvaraus ir pažangaus judumo strategija“ pripažįstama, jog uostai yra labai svarbūs tarptautiniam susisiekimui, Europos ekonomikai ir aplinkiniams regionams; taip pat pabrėžia, kad uostai ir jūrų transportas yra labai svarbūs pereinant prie tvaraus ir pažangaus judumo, laikantis Europos žaliojo kurso tikslų; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtina toliau investuoti į uostus, kad jie taptų daugiarūšio judumo ir transporto mazgais ir pakartotinio atliekų naudojimo bei žiedinės ekonomikos bandymų platforma; pabrėžia, kad uostai galėtų tapti žaliosiomis zonomis; ragina Komisiją parengti priemonių, kurių turi imtis uostai siekdami tapti mažai teršalų išmetančiais švarios energijos centrais integruotos elektros energijos sistemoms, vandeniliui ir kitiems alternatyviesiems degalams bei nedaug teršalų išmetantiems subjektais, sistemą; be to, ragina užtikrinti, kad vykdant viešąsias ir privačiąsias investicijas į uostus, įsikūrusius palei Atlanto vandenyno pakrantę, daugiausia dėmesio būtų skiriama trūkstamoms jungtims su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais, siekiant bendro tikslo – paversti uostus logistikos platformomis ir strateginiais daugiarūšio transporto, energijos gamybos, saugojimo ir paskirstymo bei turizmo branduoliais;

17. pabrėžia, kad svarbu stiprinti Atlanto vandenyno uostų vaidmenį, ir akcentuoja poreikio investuoti į pažangiąją infrastruktūrą, o taip pat uostų plėtros ir tvaraus valdymo, įskaitant žaliuosius uostus, svarbą, kad būtų sudarytos sąlygos tolesniems pajėgumams prisitaikyti prie prekybos augimo; be to, pabrėžia, kad yra svarbu stiprinti uostų operatorių, kaip mėlynosios ekonomikos ekonominės veiklos katalizatorių, vaidmenį siekiant sutelkti finansavimą pažangiajai infrastruktūrai ir sudaryti sąlygas papildyti ir stebėti prekybos augimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad uostuose ir krovinių terminaluose reikia įrengti įkrovimo ir alternatyviųjų degalų papildymo infrastruktūrą, nes tai labai pagerintų oro ir vandens kokybę pakrančių zonose; be to, pabrėžia, kad reikia tobulinti tvarų jūrų transportą ir novatorišką uostų veiklą, siekiant sumažinti jų anglies ir aplinkosauginį pėdsaką; atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu laikytis integruoto požiūrio į jūrų, pakrančių zonų ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų valdymą, ypač skatinant mėlynuosius judumo planus, kuriuose propaguojamos įvairiarūšio transporto paslaugos, pažangios judumo laboratorijos ir darnieji Atlanto turizmo maršrutai;

18. primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis, parengti Europos lygmens planą, įskaitant atitinkamas priemones, kaip spręsti klimato kaitos poveikio jūros lygio kilimui ir upių žiotims klausimą ir pasiūlyti sprendimų, kaip pritaikyti uostus, infrastruktūrą ir pakrančių teritorijas, kad būtų išvengta nelaimių; palankiai vertina teigiamus Atlanto strategijos aplinkosauginius elementus, įskaitant žaliųjų uostų tinklo sukūrimą, o dėmesį sutelkti į atsinaujinančiosios energijos plėtojimą ir pakrančių apsaugos priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad sveikos pakrančių ekosistemos atlieka svarbų vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos, ypač atsižvelgiant į kylantį jūros lygį ir vis dažnesnius ekstremalius meteorologinius reiškinius; šiuo atžvilgiu pabrėžia klimato rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, reikalingų pakrančių bendruomenėms, buveinėms ir biologinei įvairovei apsaugoti, svarbą; be to, ragina Komisiją parengti įvairius jūrų prekybos kelių scenarijus ir numatyti tinkamas priemones, kad būtų pasirengta jūros lygio kilimui ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams;

19. remia tvarią pakrančių ir jūrų turizmo praktiką, nes ji yra labai svarbi Atlanto vandenyno regiono konkurencingumui ir atsparumui bei vertingų darbo vietų kūrimui, daugiausia dėmesio skiriant tarpusavyje pripažįstamam mėlynajam švietimui bei profesiniam mokymui, taikant specialią programą „Blue Erasmus“, kad būtų galima pritraukti jaunus talentus į visus šios srities mėlynosios ekonomikos sektorius, pvz., laivų statybos, energetikos, žiedinės ekonomikos, jūrų sektoriaus ir tvaraus turizmo bei siekiant sukurti pažangiojo STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) švietimo ir mokymo, susijusio su mėlynąja ekonomika ir Europos žaliuoju kursu, Atlanto universitetinį tinklą;

20. pabrėžia, kad naujoji strategija turėtų būti svarbus veiksnys kuriant darbo vietas Atlanto vandenyno regiono pakrančių bendruomenėse, visų pirma transporto ir turizmo srityse; prašo Komisijos imtis veiksmų, skirtų pagerinti jūroje dirbančių darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas, kad sektorius taptų patrauklesnis; pabrėžia, kad aukšti aplinkos apsaugos standartai turėtų būti taikomi kartu su aukštais socialiniais standartais tiek uostams, tiek laivų darbuotojams; primena, kad būtini reguliarūs jūrininkų mokymo kursai, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas;

21. pabrėžia, kad reikia plėtoti veiksmus, kuriais jūrų strategija derinama su turizmo sektoriumi, ir pabrėžia, kad reikia skatinti tvarią pakrančių ir jūrų turizmo praktiką; ragina Komisiją toliau plėtoti jūrų ir pakrančių turizmą taip, kad būtų išsaugotos jūrų ir pakrančių buveinės; pabrėžia, kokia svarbi turizmo sektoriuje yra žiedinė ekonomika, kuri turėtų būti pagrindinis principas, kartu su veiksmais siekiant nulinės taršos, energijos vartojimo efektyvumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, siekiant plėtoti tvaresnę praktiką, kuri naudinga vietos plėtrai ir vietos užimtumui ištisus metus;

22. ragina Komisiją sukurti bandomąsias zonas, kuriose galima išbandyti pakrančių apsaugos metodus ir skatinti gamtos procesais grindžiamus sprendimus; ragina valstybes nares pasiūlyti į savo partnerystės susitarimus įtraukti konkrečias programas ir veiksmus, kuriais būtų remiamos pakrančių zonos ir bendruomenės be šiukšlių;

23. pabrėžia, kad reikia saugoti Atlanto vandenyno pakrančių zonas ir atokiausius regionus, jų kraštovaizdžius ir kultūros paveldą, skatinant jų patrauklumą laikantis holistinio požiūrio, kuris gali apimti alternatyvių ir teminių turizmo produktų kūrimą, siekiant sustiprinti regiono, kaip turistų lankomos vietos, įvaizdį ir užtikrinti tvarią ekonomiką; todėl pabrėžia, kad yra svarbu Atlanto vandenyno regionuose gaminamiems žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros produktams nustatyti kilmės vietos nuorodas ir kokybės ženklus, siekiant toliau skatinti gastronominį ir kultūrinį turizmą;

24. pabrėžia patikimos valdymo struktūrų svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti Atlanto vandenyno veiksmų planą 2.0, kuri įtrauktų visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, būtų remiama visomis turimomis finansinėmis priemonėmis reaguojant į COVID-19 krizę ir būtų grindžiama Europos žaliuoju kursu, kuriame aiškiai primenamas esminis mėlynosios ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių sektorių, vaidmuo siekiant jo tikslų; šiame kontekste pabrėžia veiksmingo jūrų erdvės planavimo ir įtraukaus ES dalyvavimo plėtojant mėlynąją ekonomiką ir saugant jūrų aplinką, svarbą;

25. pabrėžia poreikį užtikrinti, kad strategija būtų įgyvendinta kuo greičiau, siekiant prisidėti prie ekonominio ir socialinio atsigavimo, o ypač - transporto ir turizmo sektoriuose; šiame kontekste pabrėžia, kad žiedinė ekonomika, veiksmai nulinės taršos link, energijos vartojimo efektyvumas ir biologinės įvairovės išsaugojimas turi būti pagrindiniai šios strategijos principai ir turi sukurti tvaresnę praktiką, prisidedančią prie vystymosi ir užimtumo, kartu užtikrinant tarptautinį Atlanto vandenyno regiono pramonės konkurencingumą;

26. pabrėžia atokiausių regionų ir salų svarbą, nes dėl savo strateginės padėties jie yra itin svarbūs Europos bei tarptautinei jūrų prekybai; primygtinai ragina atokiausius regionus laikyti specialiomis teritorijomis, kuriose pirmenybė būtų teikiama kokybiškam užimtumui ir kuriuose turėtų būti pagerintas pasiekiamumas bei sujungiamumas jūrų ir oro transportu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jų vystymuisi ir sanglaudai tokiomis pat sąlygomis kaip žemyninėje dalyje; išreiškia nuomonę, kad atokiausi regionai suteikia daugiau galimybių plėtoti atsinaujinančiąją energiją, tvarų turizmą ir žiedinę ekonomiką, nes jie yra puikia jūrų biologine įvairove pasižyminti aplinka;

27. pabrėžia, kad dėl „Brexit’o“ pasikeitė bendras geopolitinis kontekstas ir buvo sukurtos naujos ES išorės sienos Atlanto bei Lamanšo sąsiaurio regionams, o tai pablogina jų periferinę padėtį likusios ES dalies atžvilgiu; ragina Komisiją ir dalyvaujančias šalis nedelsiant pradėti derybas su Jungtine Karalyste dėl ad hoc susitarimo siekiant nustatyti jos, kaip trečiosios šalies, dalyvavimo Atlanto vandenyno veiksmų plane 2.0 statusą, apimtį ir sąlygas; ragina Komisiją dėti visas pastangas, siekiant įtraukti Jungtinę Karalystę ir atitinkamas Jungtinės Karalystės agentūras į Atlanto vandenyno jūrų strategijos įgyvendinimo procesą ir imtis būtinų priemonių siekiant palengvinti ES ir Jungtinės Karalystės prekybą bei jungtis per Atlanto vandenyno uostus, siekiant kovoti su „Brexit’o“ padariniais; ragina Komisiją atsižvelgti į tai būsimame Atlanto vandenyno strategijos veiksmų plane ir kituose susijusiuose pasiūlymuose, turinčiuose ES pridėtinę vertę, pvz., persvarstant TEN-T gaires, siekiant palengvinti ir sustiprinti šių regionų socialinę ir ekonominę bei teritorinę sanglaudą, pvz., gerinant pagrindinių ir visuotinių tinklų sujungiamumą, taip pat daugiarūšį vežimą ir siekiant užtikrinti sklandžias jungtis tarp uostų, logistikos platformų, oro uostų, geležinkelių ir kelių tinklų;

28. mano, kad Komisija turėtų ir toliau reguliariai stebėti, kaip įgyvendinami Atlanto vandenyno veiksmų plano 2.0 teminiai ramsčiai ir atitinkami tikslai, ir juos peržiūrėti, ir kartu su susijusiomis valstybėmis narėmis skirti reikiamą finansavimą tinkamam projektų įgyvendinimui; pabrėžia, kad reikia užtikrinti teritorinio bendradarbiavimo programų, pvz., INTERREG Atlanto regiono programos „BlueInvest“, tęstinumą; skatina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes bei kitas galimybes derinti viešąsias investicijas iš nacionalinių ir ES biudžetų su privačiu finansavimu, galinčiu pasinaudoti visų Europos programų ištekliais.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

25.5.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Johan Danielsson, Karima Delli, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Tomasz Piotr Poręba, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Henna Virkkunen, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clare Daly, Roman Haider, Jutta Paulus, Marianne Vind

 


 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

48

+

ECR

Peter Lundgren, Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski

ID

Marco Campomenosi, Roman Haider, Julie Lechanteux, Philippe Olivier, Lucia Vuolo

NI

Mario Furore, Dorien Rookmaker

PPE

Magdalena Adamowicz, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Giuseppe Milazzo, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Renew

José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet

S&D

Andris Ameriks, Johan Danielsson, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Marianne Vind, Petar Vitanov

The Left

Clare Daly, Kateřina Konečná, Elena Kountoura

Verts/ALE

Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Karima Delli, Jutta Paulus

 

0

-

 

 

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ (21.4.2021)

<CommissionInt>pateikta Regioninės plėtros komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl naujai traktuojamos Atlanto vandenyno strategijos</Titre>

<DocRef>(2020/2276(INI))</DocRef>

Nuomonės referentas: <Depute>Pierre Karleskind</Depute>

 

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. apgailestauja dėl to, kad strategijoje beveik neužsimenama apie žuvininkystę ir akvakultūrą, nors šie sektoriai yra labai svarbūs visai Atlanto vandenyno pakrantei, skatina ekonominę veiklą ir sukuria darbo vietas, prisideda formuojant mūsų pajūrį ir sprendžiant demografinio nuosmukio problemą; ragina Komisiją peržiūrėti dabartinį tekstą ir patikslinti siūlomą strategiją, atsižvelgiant į nustatytus didelius trūkumus, įtraukiant į ją abu sektorius ir priemones, kuriomis būtų mažinamas pandemijos poveikis, susijęs su kintančia vartotojų paklausa, patekimu į rinką, saugos klausimais ir transportu dėl nustatytų sienų kirtimo apribojimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu suderinti Komisijos ir valstybių narių pastangas gerinti vandenynų būklę ir priežiūrą bei tausų jų išteklių valdymą;

2. pabrėžia, kad vienintelė nuoroda į žvejybą yra „šiukšlių žvejybos veiksmai“ ir nors svarbu, kad žvejai dalyvautų valant vandenynus, būtina atsižvelgti į socialinį ir ekonominį šio sektoriaus poveikį ir poveikį aplinkai; pabrėžia, kad žuvininkystei, kaip seniausiai mėlynosios ekonomikos veiklai, tenka svarbus vaidmuo plėtojant žiedinę ekonomiką ir kad į žuvininkystę būtina atsižvelgti siekiant propaguoti strategiją, kuria būtų užtikrintas nenutrūkstamas žuvininkystės sektoriaus tvarumas pasinaudojant jo teikiamais privalumais;

3. pabrėžia, kad žvejai atlieka svarbų vaidmenį išvalant vandenynus, rinkdami į jūrą išmestas šiukšles; vis dėlto pažymi, kad šis klausimas pirmiausia turi būti sprendžiamas sausumoje ir mažinant atliekų kiekį jų susidarymo vietoje;

4. apgailestauja dėl to, kad vertinant pirmąją Atlanto vandenyno strategiją nebuvo atsižvelgta į žuvininkystę ir akvakultūrą, nors šie sektoriai buvo į ją įtraukti;

5. pabrėžia Komisijos, Atlanto vandenyno pakrantės valstybių ir agentūrų bendradarbiavimo svarbą siekiant apsaugoti žuvų išteklius, užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir sustabdyti peržvejojimą;

6. pažymi, kad dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES iš esmės pakis Atlanto vandenyne ES laivų vykdoma veikla ir regionui būdinga istorinė dinamika; pabrėžia, kad prisitaikymo prie „Brexit“ padarinių fondas būtų svarbi priemonė šiuo pereinamuoju laikotarpiu; apgailestauja dėl to, kad šiam rezervui skirtas biudžetas patirtiems nuostoliams dėl Jungtinės Karalystės išstojimo žuvininkystės sektoriuje padengti yra visiškai netinkamas ir kad taikant Komisijos pasiūlytus paskirstymo kriterijus ne visiems atitinkamo sektoriaus segmentams taikomos vienodos sąlygos;

7. atsižvelgdamas į dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES atsiradusius sutrikimus, palankiai vertina tikslą Atlanto vandenyne stiprinti trumpųjų nuotolių jūrų laivybos jungtis, siekiant geriau integruoti Airiją;

8. ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant įtraukti Jungtinę Karalystę ir jos atitinkamas agentūras į Atlanto vandenyno strategijos įgyvendinimo procesą, kad būtų pasinaudota sėkmingo bendradarbiavimo šioje srityje praktika;

9. pažymi, jog siekiant, kad strategija būtų iš tiesų veiksminga, reikia sustiprinti regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, visų pirma atokiausių regionų, nes juose esama labai daug Europos biologinės įvairovės, ir dėl to, kad šie regionai yra labai priklausomi nuo mėlynosios ekonomikos savo socialinio ir ekonominio tvarumo požiūriu;

10. mano, kad Atlanto vandenyno strategija turėtų būti susieta su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija, kad būtų užtikrinta šių iniciatyvų sąveika; pažymi, kad žuvininkystės ir akvakultūros sektoriai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant sveiką maistą paliekant mažesnį anglies pėdsaką ir kad susieti Atlanto strategiją su šiomis dviem strategijomis yra itin svarbu; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikia išanalizuoti bendrą šių strategijų poveikį Atlanto vandenyno regionui tiek aplinkos, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriu, kad šios strategijos skatintų tvirtą, klestintį ir tvarų sektorių, kuris būtų atsparus tokioms grėsmėms kaip klimato kaita;

11. pabrėžia, kad dėl klimato kaitos vis labiau kinta visos jūrų gyvosios gamtos grandinės pasiskirstymas, produktyvumas ir rūšinė sudėtis bei kartų struktūra; pabrėžia, kad klimato kaita daro tarpusavyje susijusį poveikį vandenynams, estuarijoms ir jūrų žolių sąžalynams, kurie suteikia buveines žuvims ir yra tinkamos vietos jaunikliams auginti; pažymi, kad, mokslininkų teigimu, ryškiausias klimato kaitos poveikis bus jūrų gyvūnų rūšių plitimas Žemės ašigalių link; pabrėžia, kad, laikantis 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo, 2.0 strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama poreikiui veiksmingai ir pažangiai reaguoti į klimato kaitą taikant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, visų pirma siekiant spręsti naujus su žuvininkystės valdymu ir tiekimo grandinėmis susijusius uždavinius;

12. primena, kad žuvininkystės sektorius yra labai svarbus ekonomikai abiejose Atlanto vandenyno pusėse, todėl būtina daryti bendrą pažangą tausios žuvininkystės ir prekybos politikos srityje, nes tai padėtų kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, sudaryti vienodas sąlygas veiklos vykdytojams ir neleisti patekti į rinką netvariu būdu išgautiems jūros gėrybių produktams;

13. palankiai vertina veiksmų plane pateiktą nuorodą į pakrančių šlapynių žemėlapių sudarymą ir išsaugojimą įgyvendinant 6 tikslą dėl pakrančių atsparumo didinimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad šiose srityse būtų parengti veiksmingi valdymo planai;

14. šiuo atžvilgiu primena, kad saugomos jūrų teritorijos ne tik saugo jūrų ekosistemas, bet ir atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą bei prisitaikant prie jos ir taip prisideda prie sveikų ir atsparių vandenynų; pakartoja Komisijos raginimą, pateiktą 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje, užtikrinti bent 30 proc. ES jūrų teritorijos apsaugą, be kita ko, nustatant žuvų išteklių atkūrimo rajonus, kaip numatyta bendroje žuvininkystės politikoje, ir rajonus, kuriuose būtų ribojamas žalingiausių žvejybos metodų naudojimas ir žalingiausia ekonominė veikla, taip pat aukšto lygio apsaugą bent 10 proc. ES vandenų;

15. apgailestauja dėl to, kad Veiksmų plane 2.0 ir jo ramsčiuose neužsimenama apie ekosisteminio jūrų valdymo metodo įgyvendinimą, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje, ir kad jis turėtų būti taikomas visai mėlynosios ekonomikos veiklai;

16. pabrėžia, kad Atlanto vandenyno pakrantė suteikia galimybių kitiems didelį potencialą turintiems sektoriams, pvz., atsinaujinančiosios jūrų energijos, mokslinių tyrimų, laivų statybos, žvejybos turizmo ir gastronominių maršrutų pakrantės regionuose, su aukštos kokybės produktais ir trumpomis vertės grandinėmis; pabrėžia, koks svarbus yra Atlanto vandenyno pakrantės valstybių bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos mokslinių tyrimų ir tvarios plėtros srityje; šiuo požiūriu palankiai vertina strategijos aplinkosaugos aspektus, įskaitant žaliųjų uostų tinklo sukūrimą ir tvarią atsinaujinančiosios energijos plėtrą;

17. apgailestauja dėl to, kad nebuvo skirta jokio finansavimo strategijai įgyvendinti; mano, kad atlikus peržiūrą jai turėtų būti numatytas atitinkamas biudžetas;

18. pabrėžia veiksmingo jūrų teritorijų planavimo ir įtraukaus bendruomenės dalyvavimo plėtojant mėlynąją ekonomiką, saugant jūrų aplinką ir vykdant pramonės plėtrą naujuose jūrų sektoriuose svarbą; pabrėžia, kad veiklos plėtra turi būti suderinama su atsargumo principu ir būtinybe atlikti socialinio ir ekonominio poveikio vertinimus, ypač tradicinės veiklos, pvz., žvejybos, srityje.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

19.4.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Giuseppe Ferrandino, Søren Gade, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Grace O’Sullivan, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Emma Wiesner

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Benoît Biteau, Manuel Bompard, Nicolás González Casares, Valentino Grant, Petros Kokkalis, Gabriel Mato, Nuno Melo

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

25

+

ECR

Bert-Jan Ruissen, Ruža Tomašić

PPE

François-Xavier Bellamy, Peter van Dalen, Niclas Herbst, Gabriel Mato, Nuno Melo, Francisco José Millán Mon, Annie Schreijer-Pierik

Renew

Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Pierre Karleskind, Emma Wiesner

S&D

Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Giuseppe Ferrandino, Nicolás González Casares, Predrag Fred Matić, Manuel Pizarro

The Left

Manuel Bompard, Petros Kokkalis

Verts/ALE

Benoît Biteau, Rosa D'Amato, Grace O'Sullivan, Caroline Roose

 

0

-

 

 

 

3

0

ID

Rosanna Conte, Valentino Grant, France Jamet

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 


 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

13.7.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

François Alfonsi, Mathilde Androuët, Pascal Arimont, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Erik Bergkvist, Stéphane Bijoux, Franc Bogovič, Vlad-Marius Botoş, Rosanna Conte, Corina Crețu, Rosa D’Amato, Christian Doleschal, Francesca Donato, Raffaele Fitto, Chiara Gemma, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Constanze Krehl, Elżbieta Kruk, Cristina Maestre Martín De Almagro, Nora Mebarek, Martina Michels, Dan-Ştefan Motreanu, Andżelika Anna Możdżanowska, Niklas Nienaß, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Alessandro Panza, Tsvetelina Penkova, Caroline Roose, André Rougé, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Valdemar Tomaševski, Yana Toom

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabel Carvalhais, Laurence Farreng, Stelios Kympouropoulos, Bronis Ropė

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

42

+

ECR

Raffaele Fitto, Elżbieta Kruk, Andżelika Anna Możdżanowska, Valdemar Tomaševski

ID

Mathilde Androuët, Rosanna Conte, Francesca Donato, Alessandro Panza, André Rougé

NI

Chiara Gemma

PPE

Pascal Arimont, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Franc Bogovič, Christian Doleschal, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Stelios Kympouropoulos, Dan-Ştefan Motreanu, Andrey Novakov

Renew

Stéphane Bijoux, Vlad-Marius Botoş, Laurence Farreng, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Yana Toom

S&D

Adrian-Dragoş Benea, Erik Bergkvist, Isabel Carvalhais, Corina Crețu, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Nora Mebarek, Tsvetelina Penkova

The Left

Martina Michels, Younous Omarjee

Verts/ ALE

François Alfonsi, Rosa D'Amato, Niklas Nienaß, Caroline Roose, Bronis Ropė

 

0

-

 

 

 

0

0

 

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

[1] OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

[2] OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

[3] 2011 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategijos įgyvendinimo, OL C 188E, 2012 6 28, p. 30; 2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl Alpių regiono, OL C 204, 2018 6 13, p. 57, ir 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos, OL C 355, 2017 10 20, p. 23.

[4] OL L 75, 2015 3 19, p. 4.

[5] OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

[6] OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

[7] OL C 270, 2021 7 7, p. 94.

[8] OL L 231, 2021 6 30, p. 159.

[9] OL L 231, 2021 6 30, p. 94.

[10] OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

[11] OL C 232, 2021 6 16, p. 28.

[12] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0109.

[13] OL C 199, 2012 7 7, p. 95.

[14] OL C 353 E, 2013 12 3, p. 122.

[15] OL L 124, 2014 4 25, p. 1.

[16] OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

[17] OL L 288, 2007 11 6, p. 27.

[18] OL L 197, 2001 7 21 p. 30.

[19] 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos tyrimas „Tyrimas, įtraukiamas į Atlanto vandenyno veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą“.

[20] 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

[21] Europos Komisija, „Atlanto vandenyno strategija ir 2013–2020 m. veiksmų planas“, žiūrėta 2021 m. liepos 20 d., pateikiama adresu: https://atlanticstrategy.eu/en/atlantic-strategy-glance/atlantic-strategy

[22] 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos tyrimas „Tyrimas, įtraukiamas į Atlanto vandenyno veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą“.

[23] Jūrų strategijos 1 straipsnyje išdėstyta, kad ekosisteminis metodas turi būti taikomas taip, jog būtų užtikrinta, „kad bendras šios veiklos sudaromas spaudimas neperaugtų lygio, suderinamo su geros ekologinės būklės pasiekimu, ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmonių sukeltus pasikeitimus, tuo pačiu sukuriant sąlygas, kad dabartinės ir būsimos kartos galėtų tvariai naudoti jūrų išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis“;

[24] 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytas tikslas taikyti teisinę apsaugą ne mažiau kaip 30 proc. ES sausumos ir 30 proc. jos jūrų ploto ir integruoti ekologinius koridorius (tai reiškia papildomus 4 proc. sausumos ir 19 proc. jūrų teritorijos, palyginti su šiandiena). Be to, joje reikalaujama, kad 10 proc. ES sausumos ir 10 proc. ES jūrų būtų griežtai saugomos teritorijos (šiuo metu griežtai saugoma tik 3 proc. sausumos ir mažiau nei 1 proc. jūrų teritorijų).

 

[25] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.

[26] OL L 288, 2007 11 6, p. 27.

Atnaujinta: 2021 m. rugsėjo 1 d.Teisinė informacija - Privatumo politika