Procedūra : 2021/2038(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0250/2021

Pateikti tekstai :

A9-0250/2021

Debatai :

PV 05/10/2021 - 2
CRE 05/10/2021 - 2

Balsavimas :

PV 06/10/2021 - 2
PV 06/10/2021 - 12

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0410

<Date>{26/07/2021}26.7.2021</Date>
<NoDocSe>A9-0250/2021</NoDocSe>
PDF 442kWORD 94k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>

<Titre>dėl ES ir JAV santykių ateities</Titre>

<DocRef>(2021/2038(INI))</DocRef>


<Commission>{AFET}Užsienio reikalų komitetas</Commission>

Pranešėjas: <Depute>Tonino Picula</Depute>

Nuomonės referentas (*):

Bernd Lange, Tarptautinės prekybos komitetas

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 MAŽUMOS POZICIJA
 TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES ir JAV santykių ateities

(2021/2038(INI))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Nauja ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkė“ (JOIN(2020)0022),

 atsižvelgdamas į Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo bendrą pareiškimą dėl ES ir JAV santykių, padarytą 2020 m. rugpjūčio 24 d.,

 atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl ES ir JAV santykių,

 atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 19 d. JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno parodymus JAV Senato Užsienio reikalų komitete,

 atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą dėl saugumo ir gynybos,

 atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. bendrą Komisijos pirmininkės U. von der Leyen ir JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno pranešimą spaudai,

 atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo bendrą pareiškimą,

 atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 26 d. JAV Valstybės departamento pareiškimą „JAV įsipareigojimas dėl Vakarų Balkanų“,

 atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos, pavadintas „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“,

 atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų ir NATO generalinio sekretoriaus Varšuvoje pasirašytą bendrą pareiškimą dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

 atsižvelgdamas į keitimąsi nuomonėmis su NATO generaliniu sekretoriumi per bendrą Užsienio reikalų komiteto, Saugumo ir gynybos pakomitečio ir Delegacijos ryšiams su NATO parlamentine asamblėja posėdį, vykusį 2021 m. kovo 15 d.,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvavimą NATO gynybos ministrų susitikime 2021 m. vasario 17–18 d. ir NATO užsienio reikalų ministrų susitikime 2021 m. kovo 23–24 d.,

 atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Briuselyje Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime dalyvavusių valstybių ir vyriausybių vadovų paskelbtą komunikatą,

 atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“,

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir NATO santykių[1],

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose[2], 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę[3] ir 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių padėties[4],

 atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo[5],

 atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo[6],

 atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimo Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“), byla C–311/18[7],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

 atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0250/2021),

A. kadangi 75 metus transatlantinė partnerystė tarnavo laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, prekybai ir ekonominiam bendradarbiavimui bei saugumui; kadangi JAV išlieka artimiausia ir svarbiausia ES strateginė partnerė; kadangi ši partnerystė grindžiama tvirtais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais ir bendromis vertybėmis, pvz., laisve, demokratija, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principu, ir turi didelių galimybių visose politikos srityse vedant dialogą, bendradarbiaujant ir sprendžiant bendro intereso arba susirūpinimą keliančius klausimus ir įgyvendinant tikslus bei prioritetus;

B. kadangi ES ir JAV vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis ir yra labai suinteresuotos formuoti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę aplinką, kurioje stiprinamas daugiašališkumas ir demokratinės vertybės, ginamos žmogaus teisės, laikomasi tarptautinės teisės ir propaguojama taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka, taip pat skatinamas taikus konfliktų sprendimas ir darnus vystymasis visame pasaulyje;

C. kadangi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu išrinkus Joe Bideną, o viceprezidentu – Kamalą Harrisą atsirado naujų galimybių toliau tęsti ir atgaivinti svarbią transatlantinę partnerystę, atnaujinti darbą ir inovacijas visais šio ilgalaikio bendradarbiavimo lygmenimis ir geriau bendradarbiauti daugiašaliais klausimais, kaip antai klimato kaita, perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir žaliosios ekonomikos, demokratija ir tarptautinis saugumas; kadangi ES ir JAV turėtų pasinaudoti šiomis naujai atsivėrusiomis galimybėmis vykdyti glaudų dialogą ir bendradarbiauti vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms, kurioms jos abi priklauso, ir ateityje užtikrinti geresnį koordinavimą ir naštos pasidalijimą įvairiais geopolitiniais klausimais; kadangi bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis yra nuolatinis ES tikslas, neatsižvelgiant į tai, kokia administracija eina pareigas;

D. kadangi J. Bideno administracija paskelbė ketinanti stiprinti santykius su ES ir kitomis demokratinėmis sąjungininkėmis; kadangi prezidento J. Bideno pirmasis užsienio vizitas buvo vizitas į Europą, kurio metu jis dalyvavo birželio 14–15 d. Briuselyje vykusiuose NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime; kadangi taip buvo patvirtintas tvirtas JAV įsipareigojimas stiprinti santykius su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis ir užtikrinti bendrą ateities saugumą ir gynybą Šiaurės Atlanto aljanse bei kartu su Europos Sąjunga; kadangi prezidentas J. Biden pasiūlė organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimą demokratijos klausimu, siekiant kartu su ES ir kitomis demokratinėmis valstybėmis prisiimti bendrus įsipareigojimus stiprinti mūsų šalių demokratiją ir skatinti glaudesnį demokratinių valstybių bendradarbiavimą, sykiu kovojant su autoritarizmu ir žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje;

E. kadangi būtina vesti nuolatinį konstruktyvų ir bendrais tikslais grindžiamą dialogą siekiant parengti tvirtą ir plataus užmojo transatlantinę darbotvarkę ir spręsti transatlantinių skirtumų turinčius klausimus, glaudžiau bendradarbiaujant, be kita ko, tokiose srityse kaip santykiai su Kinija ir Rusija, įsipareigojimai ir pajėgumai gynybos srityje, konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir kiti saugumo ir stabilumo klausimai, taip pat, kai įmanoma, nustatyti bendrus metodus; kadangi aišku, kad transatlantinės sąjungos negalima laikyti savaime suprantamu dalyku ir jai reikia suteikti naują impulsą ir nuolat ją stiprinti;

F. kadangi siekdama transatlantinio bendradarbiavimo ir jį plėtodama ES turėtų siekti tokios partnerystės, kai lyderio vaidmuo atliekamas kartu su JAV, daugiausia dėmesio skiriant bendrų interesų siekimui; kadangi ES taip pat turėtų puoselėti savo strateginę autonomiją gynybos ir ekonominių santykių srityje, nes tai yra priemonė transatlantiniams ryšiams stiprinti ir bendrai ES ir JAV įtakai pasaulio arenoje didinti, taip pat siekti padidinti savo gebėjimą prisiimti didesnę atsakomybę už pagrindinių pasaulinių ir regioninių uždavinių sprendimą ir, jei reikia, savarankiškai spręsti užsienio reikalų ir saugumo bei gynybos klausimus;

G. kadangi ES ir JAV palaiko aktyviausius dvišalius prekybos ir investicijų santykius ir gali didžiuotis labiausiai integruotais pasaulyje ekonominiais ryšiais;

H. kadangi ES ir JAV susiduria su tam tikrais naujais bendrais iššūkiais, pvz., su piktavališka autoritarinių režimų įtaka, kenkiančia daugiašalėms institucijoms, pandemijos socialiniu ir ekonominiu poveikiu, visuotinės sveikatos skatinimu, klimato kaita ir būtinybe daryti pažangą klimato kaitos švelninimo priemonių srityje, kovoti su pasauline autoritarizmo banga, kovoti su pasauliniais nusikaltėlių tinklais ir terorizmu, realiai įgyvendinti lyčių lygybę ir vykdyti kovą su diskriminacija, spręsti vis didėjančio metropolių ir kaimo vietovių atotrūkio klausimą ir siekti tvaraus modernizavimo, kaip priemones naudojant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, taip pat jos susiduria su technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo, pažanga, mokesčių vengimu ir su didesniais iššūkiais, kylančiais dėl ekonomikos skaitmeninimo;

I. kadangi atsiradus naujam impulsui transatlantiniuose santykiuose susiformuotų palanki politinė aplinka, kurioje galima konstruktyviai įveikti bendrus iššūkius ir spręsti klausimus, dėl kurių mūsų pozicijos skiriasi;

J. kadangi 2020 m. gruodžio mėn. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pristatė naują ES kibernetinio saugumo strategiją, kurią siekiama suteikti „ES galimybę įtvirtinti lyderystę tarptautinių kibernetinės erdvės normų ir standartų srityje ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais visame pasaulyje siekiant propaguoti pasaulinę atvirą, stabilią ir saugią kibernetinę erdvę, grindžiamą teisinės valstybės principu, žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir demokratinėmis vertybėmis“[8];

K. kadangi Jungtinėse Valstijose sulaukiama stiprios abiejų partijų atstovų paramos darbui su demokratiniais sąjungininkais siekiant padidinti transatlantinės bendruomenės atsparumą hibridinėms grėsmėms, kurias kelia autoritariniai režimai;

L. kadangi taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai ir demokratinėms vertybėms kelia grėsmę atsirandantis atkaklus autoritarizmas ir demokratijos nuosmukis trečiosiose šalyse, taip pat ES ir JAV viduje besiformuojantys antidemokratiniai populistų ir kraštutinių dešiniųjų judėjimai;

M. kadangi JK išstojus iš ES strateginė aplinka galėtų dar labiau susiskaidyti atsižvelgiant ne tik į ES ir JAV santykius, bet ir JT Saugumo Tarybos, G 7, G 20 ir kitų daugiašalių forumų atžvilgiu;

N. kadangi Lotynų Amerika yra regionas, kurį su ES ir JAV sieja daug bendrų vertybių, interesų, istorinių sąsajų ir kai kurie svarbūs ekonominiai bei žmogiškieji ryšiai;

1. palankiai vertina tai, kad 2020 m. gruodžio mėn. buvo priimtas naujas Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymas dėl ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkės, kaip atnaujintos ir sustiprintos transatlantinės partnerystės planas;

2. dar kartą patvirtina savo paramą tvirtam ES ir JAV transatlantiniam bendradarbiavimui, partnerystei ir draugystei, kurie pastaruosius 70 metų prisideda prie Europos vystymosi, klestėjimo ir sėkmingos integracijos ir yra jos stabilumo bei saugumo pagrindas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos; pabrėžia, kad ES santykiai su JAV grindžiami bendromis vertybėmis; primena, kad ir JAV, ir ES politinės sistemos yra pagrįstos demokratiniais bei teisinės valstybės principais ir pagarba pagrindinėms laisvėms; yra įsitikinęs, kad transatlantiniu bendradarbiavimu galime geriausiai prisidėti prie taikaus, tvaraus ir konstruktyvaus esamų pasaulinių ir regioninių problemų sprendimo, be kita ko, sutelkdami dėmesį į tvarų ir aplinką tausojantį ekonomikos atkūrimą, įskaitant anglies dioksido poveikio neutralizavimą iki 2050 m., ir įveikdami regioninę, socialinę, rasinę ir lyčių nelygybę; primygtinai reikalauja, kad atnaujinta transatlantinė partnerystė būtų paremta partnerių lygybe; sykiu pabrėžia, kad kokybiškai nepagerinus ES užsienio politikos prioritetų ir principų įgyvendinimo, taip pat neužtikrinus plataus užmojo partnerystės ir bendradarbiavimo su artimiausiais Sąjungos sąjungininkais, tokiais kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, neįmanoma pasiekti strateginio ES savarankiškumo;

3. ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai dar kartą patvirtinti, kad strateginiai transatlantiniai santykiai tebėra aktualūs siekiant atkurti ir atgaivinti daugiašalę taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kurios centre yra JT sistema ir tarptautinė teisė, pasauliniu mastu stiprinti demokratiją ir demokratines vertybes ir puoselėti žmogaus teises siekiant spręsti problemas, susijusias su piktavališka autoritarinių režimų įtaka ir dezinformacija, ir rengti skaitmeninės ir technologinės ateities taisykles atsižvelgiant į bendras vertybes, tvarią ekonominę plėtrą ir integracinį ekonomikos augimą ir užimtumą pasaulio mastu, laikytis koordinuotos pozicijos dėl Rusijos bei Kinijos ir siūlyti bendrai investuoti į pasaulinės infrastruktūros iniciatyvas pagal ES junglumo strategiją; pabrėžia ES glaudesnių sąsajų strategijos svarbą ir ragina stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą pagrindinėje junglumo srityje; pritaria transatlantinėms pastangoms vengti energetinės priklausomybės skatinant energijos šaltinių įvairinimą ir, platesne prasme, junglumą naudojant visus įmanomus mechanizmus, kaip nurodyta ir Didžiojo septyneto (G 7) komunikate „Mūsų bendra pasaulinių veiksmų darbotvarkė siekiant atkurti geriau, nei buvo“;

4. be to, atkreipia dėmesį ir pritaria naujam transatlantiniam ryžtui remti demokratiją visame pasaulyje, visų pirma ginant žiniasklaidos laisvę, remiant pilietinę visuomenę ir apsaugant bei ginant žurnalistus; palankiai vertina aiškų JAV įsipareigojimą – JAV prezidentui nusprendus per pirmąją užsienio kelionę atvykti į Europą ir dalyvauti birželio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime – stiprinti ir toliau plėsti transatlantinių santykių apimtį; pritaria 2021 m. birželio 15 d. paskelbtame ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“ pateiktoms praktinėms išvadoms, kuriose patvirtinamas tvirtas abiejų šalių įsipareigojimas siekti sinergijos ir gerinti transatlantinį dialogą ir bendradarbiavimą; visų pirma atkreipia dėmesį į transatlantinį ryžtą tenkinti humanitarinius poreikius ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, taip pat plėsti humanitarinės veiklos išteklių bazę; taip pat pažymi ir remia ketinimą stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą sankcijų taikymo srityje siekiant bendros užsienio politikos ir saugumo tikslų;

5. ragina parengti naują transatlantinę darbotvarkę, pagal kurią būtų siekiama bendrų interesų ir išnaudojamas kolektyvinės galios sverto poveikis, taip pat skatinamas daugiašalis bendradarbiavimas siekiant teisingesnio ir sveikesnio pasaulio, kovojama su klimato kaita ir siekiama taikaus konfliktų, įskaitant regioninius konfliktus, sprendimo, remiantis tarptautinės teisės principais, ginklų kontrole, branduolinių ginklų neplatinimu ir nusiginklavimu; pabrėžia, kad šioje darbotvarkėje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas mūsų bendriems strateginiams tikslams, pvz., stiprinti mūsų vaistų tiekimo grandinę ir reformuoti PSO, pažeidžiamoms šalims užtikrinant tinkamą prieigą prie vakcinų, mažinant mūsų priklausomybę nuo išorės energijos atsargų, didinant investicijas į pažangias technologijas, kovojant su nelygybe, skatinant ekologinę pertvarką ir bendradarbiaujant tarpusavyje ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, daugiausia dėmesio skiriant ES rytinių ir pietinių kaimyninių šalių, Vakarų Balkanų ir Afrikos žemyno saugumui ir stabilumui;

6. pabrėžia, kad reikia gerinti bendradarbiavimą teisėkūros srityje ir sukurti tvirtesnes bendradarbiavimo teisėkūros srityje ir įtraukaus transatlantinio dialogo struktūras, pvz., įsteigti transatlantinę teisės aktų leidėjų asamblėją, paremtą abiem – ES ir JAV – teisėkūros sistemomis; pažymi, kad didinant informuotumą apie tokias struktūras kaip Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas ir reguliariau rengiant Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir jų kolegų iš JAV posėdžius, pavyzdžiui, reguliarių metinių apsilankymų atitinkamuose komitetuose progomis, būtų atstatytas pasitikėjimas ir transatlantinio bendradarbiavimo patvarumas bei veiksmingumas; primygtinai ragina JAV Kongresą stiprinti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, suteikiant jam įgaliojimus, kaip oficialiam organui su nuolatine naryste, siekti plėtoti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos santykius ir būti įprastu Europos Parlamento tarpparlamentinės delegacijos ryšiams su JAV Kongresu partneriu; palankiai vertina tai, kad JAV Kongrese buvo atnaujintas darbo grupės Europos Sąjungos klausimais darbas ir pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo su Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogu ir bendros veiklos svarbą; dar kartą patvirtina Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo iniciatyvinio komiteto svarbą Europos Parlamente užtikrinant visų su transatlantiniu bendradarbiavimu teisėkūros srityje susijusių veiksmų koordinavimą, siekiant stiprinti parlamentinę priežiūrą;

7. palankiai vertina transatlantinio dialogo įvairiapusiškumą pilietinės visuomenės lygmeniu ir ragina ES ir JAV toliau vertinti šį dialogą ir į diskusijas dėl transatlantinių santykių ateities įtraukti visus socialinius ir ekonominius suinteresuotuosius subjektus; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu galėtų būti užmegztas reguliarus transatlantinis pilietinės visuomenės dialogas; pabrėžia, kad ES ir JAV piliečių ryšiais prisidedama prie transatlantinių partnerių bendrų vertybių puoselėjimo, pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo; todėl ragina daugiau remti, skatinti ir padėti įgyvendinti judumo ir mainų programas, kaip antai „Erasmus+“, ir Kongreso ir Europos Parlamento stažuotojų mainus; pabrėžia, kaip svarbu skatinti žmonių tarpusavio santykius mokslo, mokslinių tyrimų ir švietimo srityse;

8. ragina stiprinti Europos Parlamento narių, Kongreso narių, ES valstybių narių nacionalinių parlamentų narių ir įvairių 50-ties JAV valstijų teisėkūros institucijų narių tarpparlamentinį bendradarbiavimą įvairiose teminėse srityse, kad būtų galima keistis geriausios praktikos pavyzdžiais vykdant, be kita ko, subnacionalinius dialogus, pvz., „Under2 Coalition“, ir geriau koordinuoti pasaulinius, bet taip pat bendrus vidaus uždavinius, susijusius su ekonomine ir socialine nelygybe, žmogaus teisių apsauga ir demokratijos standartų užtikrinimu laikotarpiu, kai susiduriama su augančiais vidaus ir išorės pavojais demokratijai, ginti tarptautinę teisę ir apsaugoti teisiškai privalomus susitarimus, skatinti bendrus strateginius interesus, visuotinę sveikatos apsaugą, teisėkūros konvergenciją visų formų į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto srityje, remti JAV ir ES įmonių bendradarbiavimą, inovacijas ir kitas pažangiąsias technologijas, pvz., 5G ir 6G ir biotechnologijas, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, technologinių bendrovių apmokestinimą, interneto platformų atsakomybę ir atskaitomybę, be kita ko, vykdant reikiamą priežiūrą siekiant užtikrinti, kad interneto platformų politika atitiktų pagrindines demokratijos vertybes, kovoti su klimato kaita, ją laikant taip pat grėsme saugumui, ir siekti teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui, apsaugant laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidos aplinką ir saugant mūsų demokratinius rinkimus nuo užsienio kišimosi; pakartoja ES ir JAV bendradarbiavimo kosmoso srityje ir ES ir JAV kosmoso dialogo svarbą; palankiai vertina paskelbtą įsipareigojimą stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą kosmoso srityje remiantis GALILEO–GPS susitarimu; mano, kad ES ir JAV bendradarbiavimas kosmoso srityje galėtų padėti propaguoti tarptautinėje bendruomenėje kosmoso saugumo standartus ir geriausią patirtį;

9. ragina ES ir JAV dirbti kartu sprendžiant visuotinius su mokesčiais susijusius uždavinius, remiantis EBPO darbu, pavyzdžiui, reformuojant tarptautinę pelno mokesčio sistemą, siekiant neleisti ekonominės veiklos vykdytojams naudoti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) strategijų siekiant išvengti pelno mokesčių; šiuo požiūriu remia EBPO / G 20 darbą, susijusį su BEPS įtraukia sistema; pabrėžia, kad dedant reformavimo pastangas būtina panaikinti mokesčių rojus; akcentuoja tai, kad tokiomis priemonėmis galima sumažinti ekonominę nelygybę; patvirtina ES įsipareigojimą užtikrinti teisingą skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą, kaip raginama naujoje ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkėje;

10. pabrėžia ES ir JAV vizų režimo abipusiškumo svarbą ir ragina abi šalis, dedant aktyvias diplomatines pastangas, rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, kuris leistų taikyti bevizį režimą visoms ES valstybėms narėms; palankiai vertina tai, kad Lenkija įtraukta į JAV bevizio režimo programą, ir patvirtinimą, kad Kroatija taip pat atitinka visus įtraukimo į programą reikalavimus; ragina JAV paspartinti Bulgarijos, Kipro ir Rumunijos prijungimo prie bevizio režimo programos procesą;

Daugiašališkumo atkūrimas

11. palankiai vertina tai, kad JAV vėl įsipareigojo taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui ir atnaujino aljansus su savo partneriais, ir pabrėžia, kad tai suteikia svarbią galimybę vėl bendradarbiauti su JAV atkuriant, tvirtinant ir toliau plečiant transatlantinius santykius, be kita ko, tokiose srityse, kaip daugiašališkumas ir žmogaus teisės, ir kaip lygiems partneriams kartu stiprinant pasaulinę taisyklėmis grindžiamą tvarką mūsų bendrų demokratinių vertybių dvasia; pabrėžia, koks svarbus yra glaudus bendradarbiavimas su JAV ir bendramintėmis valstybėmis siekiant modernizuoti daugiašales organizacijas, kad jos atitiktų savo tikslą, ir geriau propaguoti taiką ir saugumą pasaulyje, pagrindines teises, visuotines vertybes ir tarptautinę teisę; taip pat atkreipia dėmesį į reikmę į šias pastangas įtraukti globaliųjų Pietų šalis; pabrėžia, kaip svarbu glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus JT sistemos viduje, tarp jos agentūrų, organizacijų ir misijų, be kita ko, užpildant vadovų postus;

12. pakartoja savo įsipareigojimą tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti Jungtinėse Tautose kaip nepakeičiamame forume, kuriame daugiašaliu lygmeniu sprendžiami visuotiniai uždaviniai ir užmezgami politiniai ryšiai, vedamas politinis dialogas ir užtikrinamas bendras sutarimas visoje tarptautinėje bendruomenėje;

13. ragina padidinti bendrą ES ir JAV finansavimą įgyvendinant pažangiuosius projektus, grindžiamus pažangiosiomis technologijomis, didinant bendras investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srities akademinius mainus ir bendrą paramą technologijų startuoliams ir MVĮ;

14. palankiai vertina J. Bideno administracijos sprendimą vėl prisijungti prie Paryžiaus susitarimo ir Johną Kerry paskirti specialiuoju prezidento pasiuntiniu klimato srityje; palankiai vertina pranešimą apie tai, kad įsteigta ES ir JAV aukšto lygio grupė klimato politikos veiksmų klausimais; ragina ES ir JAV daryti pažangą įgyvendinant konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti klimato kaitos ir prekybos žalinimo klausimus ir kaip skatinti naudoti žaliąsias technologijas, be kita ko, vandenilio, tvaraus finansavimo ir biologinės įvairovės srityse;

15. pabrėžia, koks svarbus yra visuotinis bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinius uždavinius, susijusius su švietimo, mokslo, jaunimo ir kultūros įvairovės ir dialogo skatinimu; ragina JAV vėl prisijungti prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO);

16. palankiai vertina JAV sprendimą vėl prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos; ragina transatlantinius partnerius imtis lyderių vaidmens sveikatos diplomatijos srityje siekiant koordinuoti būdus sustabdyti COVID-19 visame pasaulyje ir galimas sveikatos krizes ateityje ir stiprinti visuotinį saugumą sveikatos srityje, visų pirma reformuojant Pasaulio sveikatos organizaciją ir bendrai transatlantiniu lygmeniu siekiant užtikrinti teisingą COVID-19 vakcinų ir testų paskirstymą ir gydymą pasaulyje, ypač mažesnes pajamas gaunančiose šalyse; primygtinai ragina skatinti bendradarbiavimą siekiant nustatyti geresnes pasirengimo būsimoms pandemijoms procedūras, be kita ko, kartu su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis siekiant papildomai užtikrinti darnų ir nuoseklų klinikinį ir reglamentavimo požiūrį, kad būtų užtikrintas lankstumas ir atsparumas; ragina atlikti nešališką nepriklausomą COVID-19 pandemijos šaltinio, plitimo ir PSO veiksmų bandant ją suvaldyti pačioje pradžioje tyrimą;

17. pabrėžia poreikį stiprinti viešąją vakcinų diplomatiją, kurioje ES ir JAV gali atlikti vadovaujantį vaidmenį, nes vakcinacija visame pasaulyje yra vienintelis būdas nutraukti pandemiją; palankiai vertina ES ir JAV finansinius įnašus į priemonę COVAX ir tai, kad skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant visame pasaulyje suteikti daugiau galimybių gauti vakcinų, taikant koordinuotą požiūrį į pasiūlymą sušvelninti vakcinų intelektinės nuosavybės apsaugos taisykles; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina transatlantinius partnerius bendradarbiauti, kad prireikus būtų galima greitai pagaminti ir pristatyti vakcinas; ragina JAV ir ES keistis geriausia patirtimi, susijusia su vakcinų naudojimu, siekiant ateityje užtikrinti geresnį pasirengimą ir atsparumą;

18. ragina JAV ir ES laikytis sutartinio požiūrio Jungtinėse Tautose, be kita ko, dėl JT reformos, siekiant didinti JT kaip daugiašalės organizacijos veiksmingumą, užtikrinti didesnį organizacijos skaidrumą ir padidinti jos patikimumą; ragina dėti koordinuotas pastangas, kad 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimais (COPS 26) būtų prisiimti plataus užmojo įsipareigojimai; ragina ES ir JAV atlikti vadovaujantį vaidmenį Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje ir kituose forumuose, kaip antai Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad labai svarbus bendradarbiavimas švarios energijos ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, taip pat mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir produktų srityje, taip pat svarbu bendradarbiauti sprendžiant kitus neatidėliotinus klausimus, pvz., ginklų neplatinimo, konfliktų sprendimo ir kovos su smurtiniu radikalėjimu ir terorizmu srityse; reiškia susirūpinimą dėl to, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Kinijos išmetamas anglies dioksido kiekis išaugo tris kartus ir šiuo metu joje išmetama 27 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, tad ES ir JAV pastangos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra iš esmės nepakankamos, jeigu Kinija neprisiims aiškių įsipareigojimų ir jų neįgyvendins;

19. primygtinai reikalauja ginti tarptautinę jūros teisę ir į tai atsižvelgdamas primena savo prašymą JAV ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją; ragina JAV prisijungti prie ES pastangų, vykstant kitai JT aplinkos asamblėjai, skatinti priimti tarptautinę sutartį dėl jūrą teršiančių šiukšlių ir jūrų taršos plastiku; ragina JAV ir ES stiprinti savo bendradarbiavimą, siekiant pasauliniu lygmeniu kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba:

20. pažymi, kad prezidentas J. Biden paskelbė naujus iškastinio kuro mažinimo tikslus – 50–52 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m. lygiais; be to, pažymi, kad prezidentas J. Biden surengė virtualų aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą klimato klausimais, kad sutelktų stipriausios ekonomikos šalių pastangas klimato srityje;

21. pripažįsta ženklų oro kokybės pagerėjimą JAV per pastaruosius kelis dešimtmečius, kurį pirmiausia lėmė technologijų tobulinimas ir inovacijos energetikos sektoriuje;

22. mano, kad ES kartu su JAV turėtų dar kartą patvirtinti, kad darnaus vystymosi tikslai ir Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. yra labai svarbūs kaip veiksmingo daugiašalio bendradarbiavimo, kuriame, kai tik įmanoma, taip pat dalyvautų Kinija, pagrindas, su sąlyga, kad Kinija iš tikrųjų įsipareigotų vykdyti dialogą ir bendradarbiauti nepriešiškai ir laikydamasi darbotvarkės, kuria stiprinamos pagrindinės Darbotvarkės iki 2030 m. struktūros ir tikslai;

23. ragina geriau koordinuoti baudžiamųjų priemonių taikymą, įskaitant sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus, ir ragina Tarybą patvirtinti korupcijos komponentą kaip ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo dalį; ragina ES ir JAV koordinuoti savo sankcijų politiką, kai tai įmanoma ir naudinga;

24. palankiai vertina J. Bideno administracijos paskelbtą įsipareigojimą atnaujinti bendradarbiavimą su JT Žmogaus teisių taryba, taip pademonstruojant atnaujintą JAV ketinimą propaguoti žmogaus teises visame pasaulyje, siekiant padidinti pastangas visame pasaulyje apsaugoti žmogaus teises ir užkirsti kelią tam, kad autoritariniai režimai performuluotų žmogaus teisių apibrėžtį, šios sąvokos pagrindu padarydami valstybę; ragina ES ir JAV, kartu su panašių pažiūrų sąjungininkais, dirbti siekiant reformuoti Žmogaus teisių tarybą ir ypač nustatyti aiškius narystės kriterijus;

25. ragina sustiprinti ES ir JAV įsipareigojimą siekiant visame pasaulyje propaguoti ir saugoti žmogaus teises, taip pat kovoti su autoritarinių ir neliberalių režimų plitimu; ragina sukurti išsamų bendrą ES ir JAV priemonių rinkinį, skirtą kovai su žmogaus teisių pažeidimais; ragina ES institucijas glaudžiai bendradarbiauti su kitomis demokratinėmis valstybėmis siekiant ginti ir propaguoti pagrindines žmogaus teises ir demokratines vertybes tarptautiniu lygmeniu, sustiprinant glaudų bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Europos Taryba ir ESBO; mano, kad Parlamentas ir Kongresas galėtų bendradarbiauti tais atvejais, kai žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės atstovai be priežasties persekiojami ir įkalinami arba kai slopinami jų veiksmai;

26. palankiai vertina tai, kad panaikintos JAV sankcijos Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) aukščiausiojo rango pareigūnams; ragina JAV prisijungti prie Romos statuto, kuriuo įsteigtas TBT, ir konstruktyviai bendradarbiauti su Teismu jam vykdant tyrimus ir teismo procesus;

27. pakartoja raginimą JAV panaikinti mirties bausmę ir reformuoti savo baudžiamosios teisenos sistemą;

28. ragina ES ir JAV palaikyti dialogą ir keistis geriausia patirtimi rasių ir lyčių lygybės skatinimo klausimais; ragina ES ir JAV imtis ryžtingų veiksmų panaikinti sisteminį rasizmą, stebimą policijos smurtiniuose veiksmuose jai neproporcingai nukreipiant dėmesį į etnines ir rasines mažumas, ir įsitvirtinusią nelygybę, dėl kurios rengiami teisėti taikūs protestai;

29. mano, kad ES ir JAV kartu gali skatinti lygybę ir pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti, kad tai būtų tinkamai atspindėta ir remiama priimant sprendimus daugiašaliuose forumuose; taigi siūlo apsvarstyti galimybę sukurti nuolatinę ES ir JAV dialogo platformą ir imtis konkrečių veiksmų, skirtų kovoti su rasizmu, neapykantos retorika ir diskriminacija, įskaitant LGTBQI asmenų diskriminavimą, ir ragina šioje srityje užtikrinti glaudesnį daugiašalį bendradarbiavimą su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip ESBO, JT, Afrikos Sąjunga, OAS ir Europos Taryba; ragina ES ir JAV kartu surengti pasaulinį kovos su rasizmu aukščiausiojo lygio susitikimą siekiant kovoti su rasizmu ir diskriminacija visame pasaulyje;

30. primygtinai tvirtina, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti lyčių lygybę ir moterų teises, be kita ko, kovojant su smurtu dėl lyties ir užtikrinant lytinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises;

31. ragina ES ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su JAV siekiant propaguoti religijos ar tikėjimo laisvę visame pasaulyje; ragina ES ir JAV abipusiškai apsaugoti ir išsaugoti Europos ir JAV kultūros ir istorijos paveldą JAV ir ES;

32. ragina J. Bideno administraciją skubiai įgyvendinti jos paskelbtus planus uždaryti Guantanamo sulaikymo įstaigą; apgailestauja dėl to, kad praėjus beveik 20 metų po šios įstaigos įsteigimo joje vis dar laikoma 40 kalinių, įskaitant penkis, kuriuos B. Obamos administracija buvo nusprendusi paleisti; ragina ES ir jos valstybes nares teikti savo pagalbą siekiant palengvinti šį procesą;

33. ragina JAV didesnei gyventojų daliai garantuoti teisingą ir atvirą prieigą prie pagrindinių paslaugų, kaip antai sveikatos priežiūros sistemos ir socialinės apsaugos sistemų paslaugų; ragina neseniai paskirtą J. Bideno administraciją imtis konkrečių veiksmų siekiant reguliuoti JAV piliečių ginklų laikymą;

34. pabrėžia, kad transatlantinė bendruomenė susiduria su įvairiais bendrais precedento neturinčiais iššūkiais, pradedant kova su terorizmu ir baigiant hibridinėmis grėsmėmis, klimato kaita, dezinformacija, kibernetiniais išpuoliais, besiformuojančiomis ir perversminėmis technologijomis ir kintančia pasauline galios pusiausvyra, taip pat su dėl to kylančiu iššūkiu tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai;

Tvirtesnis bendradarbiavimas tarptautinės prekybos ir investicijų srityje

35. pabrėžia, kad, išnaudojant tinkamus pokyčius, reikia bendradarbiauti su JAV stiprinant daugiašalę prekybos sistemą ir reformuojant Pasaulio prekybos organizaciją; palankiai vertina 2021 m. birželio 15 d. vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“, nes tai atgaivinto ir konstruktyvaus bendradarbiavimo ženklas; palankiai vertina Susitarimą dėl bendradarbiavimo didelių civilinių orlaivių srityje sistemos; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime pripažįstama, jog importui iš ES pagal JAV 232 skirsnį JAV taikomi muitų tarifai sukėlė įtampą transatlantiniuose santykiuose, ir džiaugiasi tame pačiame pareiškime aiškiai nurodytu įsipareigojimu iki metų pabaigos panaikinti esamus plieno ir aliuminio perteklinių pajėgumų skirtumus; mano, kad būtina sukurti keletą nuolatinių diskusijų platformų, pvz., Prekybos ir technologijų tarybą ir ES ir JAV bendrą technologijų konkurencijos politikos dialogą, nes jos sudarys sąlygas transatlantinei prekybai ateityje, ir ragina Komisiją kuo greičiau sukurti veiksmingą ir įtraukią ES struktūrą, padedančią Prekybos ir technologijų tarybai veikti; palankiai vertina tai, kad įsteigta bendra ES ir JAV COVID gamybos ir tiekimo grandinės darbo grupė;

36. pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos palaiko labiausiai integruotus ekonominius santykius pasaulyje, kurie taip pat yra didžiausio masto ir giliausi dvišaliai prekybos ir investicijų santykiai, kai prekybos prekėmis ir paslaugomis vertė siekia daugiau kaip 1 trln. EUR per metus; primena, kad ES ir JAV ekonomika kartu sukuria daugiau nei 40 proc. viso pasaulio BVP ir apima beveik trečdalį pasaulio prekybos srautų;

37. pabrėžia, kad svarbu atgaivinti mūsų, kaip istorinių sąjungininkių ir prekybos partnerių, transatlantinius prekybos santykius, ypač atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 krizę, siekiant skatinti daugiašališkumą, puoselėti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir surasti bendrus neatidėliotinų visuotinių sunkumų, įskaitant pasaulio sveikatą, įveikimo būdus;

38. atkreipia dėmesį į JAV partnerių jau pateiktą informaciją ir JAV prekybos atstovės Katherine Tai pareiškimus, padarytus per J. Bideno administracijos klausymą 2021 m. prekybos darbotvarkės klausimais;

39. atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad remia naująją ES prekybos strategiją, kuria siekiama užtikrinti vidaus ir išorės politikos tikslų sinergiją, be kita ko, pasinaudojant Sąjungos transatlantine darbotvarke ir laikantis JT darnaus vystymosi tikslų;

40. mano, kad prekybos politika yra strateginė geopolitinė transatlantinės darbotvarkės priemonė; pabrėžia, kad JAV yra labai svarbi prekybos partnerė ir todėl palankiai vertina teigiamus J. Bideno administracijos signalus, kad ji planuoja sustiprinti dvišalius santykius su ES, ir ragina atnaujinti bendradarbiavimą, kuris turėtų duoti ilgalaikių ir konkrečių rezultatų ateinančiais metais, atsižvelgiant į tai, kad mūsų ekonominiams santykiams taip pat poveikį daro saugumo interesai atviro strateginio savarankiškumo kontekste;

41. pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrus veiksmus, paremtus bendrais interesais ir vertybėmis, taip pat atsižvelgiant į bendrą riziką ir grėsmes, siekiant prisidėti prie pasaulinio tvaraus ir įtraukaus ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos;

42. pabrėžia būtinybę pertvarkyti pasaulinę prekybos sistemą, kad ja būtų užtikrinamos vienodos sąlygos visame pasaulyje, ir bendradarbiauti kuriant naujas taisykles, visų pirma susijusias su nesąžiningos prekybos praktika, nes nesąžininga konkurencija daro didelį neigiamą poveikį mūsų įmonėms ir darbuotojams;

43. remia lyderiavimo partnerystės kartu su JAV požiūrį, įskaitant koordinuotą poziciją Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, daugiausia dėmesio skiriant bendrų interesų, susijusių su mūsų ekonomikų žaliąja ir skaitmenine pertvarka, siekimui, taip pat bendroms iniciatyvoms, susijusioms su visuotinių viešųjų gėrybių teikimu; pabrėžia, kad į šią darbotvarkę yra įtraukti „darbuotojai ir atlyginimai“, taip pat atsparesnės, tvaresnės ir atsakingesnės tiekimo grandinės; atsižvelgdamas į tai, ragina abi šalis koordinuoti savo požiūrį į priverčiamąjį darbą ir išnaudotojiškas darbo sąlygas ir bendradarbiauti užtikrinant, kad prekybos susitarimuose būtų labiau paisoma darbuotojų teisių ir aplinkos standartų, taip pat daugiašaliu lygmeniu, be kita ko, remiantis viena kitos patirtimi, kad būtų užtikrinamas veiksmingesnis šių nuostatų vykdymas;

44. pabrėžia, kad reikia parodyti, jog geresni ES ir JAV prekybos santykiai bus naudingi abiejose Atlanto vandenyno pusėse esančių partnerių piliečiams, ypač tiems, kurie dėl globalizacijos liko nuošalyje, ir įmonėms; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir JAV bendradarbiauti ir suderinti savo strategijas, siekiant užtikrinti investicijų sąveiką, visų pirma vykdant tvarią ir įtraukią skaitmeninę ir žaliąją savo ekonomikos pertvarką;

45. pažymi, kad bendri ES ir JAV uždaviniai vis labiau praranda karinį pobūdį ir įsitvirtina mūsų ekonominės partnerystės uždaviniai; todėl ragina tęsti ir stiprinti Europos Parlamento ir JAV Kongreso transatlantinį parlamentinį dialogą dėl prekybos palaikant komitetų – Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto, atstovaujančio ES, ir Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto (angl. Ways & Means Committee), jo Prekybos pakomitečio ir Senato Finansų komiteto, atstovaujančių JAV, – tarpusavio ryšius ir Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą; konkrečiau, ragina Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo struktūroje įsteigti Prekybos ir technologijų pakomitetį, taip papildant Prekybos ir technologijų tarybos vykdomąsias funkcijas ir vykdant jos demokratinę kontrolę;

46. labai teigiamai vertina JAV paramą naujai PPO generalinei direktorei Ngozi Okonjo-Iweala ir tai, kad JAV vėl prisijungė prie Paryžiaus susitarimo; teigiamai vertina laikiną keturių mėnesių trukmės muitų tarifų, susijusių su bendrovėmis „Airbus“ ir „Boeing“, taikymo sustabdymą, nes jie darė neproporcingai didelį neigiamą poveikį ES žemės ūkio maisto produktams, – tai yra teigiamas žingsnis siekiant rasti ilgalaikį subsidijų civiliniams orlaiviams klausimo sprendimą; pažymi, kad šių muitų tarifų taikymas sustabdytas iki 2021 m. liepos mėn., ir primygtinai ragina rasti sprendimą, kuris lemtų nuolatinį šių tarifų panaikinimą;

47. teigiamai vertina JAV norą pradėti diskusijas siekiant spręsti pasaulinių perteklinių pajėgumų plieno ir aliuminio sektoriuose klausimą; atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą sustabdyti JAV importui taikomų tarifų, kuriais atsveriamos JAV priemonės, didinimą;

48. taip pat teigiamai vertina tai, kad buvo greitai sudarytas PPO susitarimas dėl tarifinių kvotų – pirmasis su JAV sudarytas susitarimas vadovaujant naujajai J. Bideno administracijai, iš kurio matyti, kad ši naujoji administracija yra pasirengusi siekti sudaryti susitarimus su ES PPO sistemoje;

49. pripažįsta, kad sykiu išlieka tam tikrų interesų skirtumų; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina abi šalis išspręsti dvišalius ginčus; primygtinai ragina JAV panaikinti vienašales prekybos priemones, nutraukti grasinimus, kad bus imamasi papildomų priemonių dėl skaitmeninių paslaugų mokesčių, susilaikyti nuo tolesnių priemonių taikymo ir daugiausia dėmesio skirti mus suartinantiems tikslams; mano, kad 2021 m. birželio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas yra labai svarbus – tai atspirties taškas siekiant toliau gerinti mūsų prekybos santykius ir aptarti neišnaudotų galimybių sritis, kuriose būtų galima glaudžiau bendradarbiauti;

50. primygtinai ragina JAV, nepaisant vykstančių derybų, nedelsiant panaikinti 232 skirsnio tarifus plienui ir aliuminiui, nes JAV negali laikyti Europos įmonių grėsme nacionaliniam saugumui, ir pabrėžia būtinybę kartu spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su trečiųjų šalių pertekliniais pajėgumais plieno ir aliuminio sektoriuose; primena, be kita ko, ES plataus užmojo siekį panaikinti ES ir JAV viena kitai taikomus pramoninių prekių muitų tarifus;

51. apgailestauja dėl to, kad baigti 301 skirsnio tyrimai dėl skaitmeninių mokesčių, tačiau teigiamai vertina tai, kad, kol vyksta derybos EBPO sistemoje, šešiems mėnesiams sustabdyti atsakomieji prekybos veiksmai, taikomi tam tikriems tų valstybių narių, kurios yra nustačiusios skaitmeninių paslaugų mokestį, ekonomikos sektoriams, pvz., avalynės sektoriui; reiškia susirūpinimą dėl JAV prekybos atstovo preliminaraus atsakomųjų tarifų sąrašo, grindžiamo 301 skirsnio tyrimais dėl įvairių ES skaitmeninių paslaugų mokesčių, nes kai kurie iš šių tarifų susiję su itin pažeidžiamais gamybos sektoriais, pavyzdžiui, avalynės ir odos pramonės sektoriais, kurie galėtų būti išstumti iš JAV rinkos, jeigu bus nustatyti papildomi tarifai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti ir kuo greičiau užbaigti derybas dėl EBPO pasiūlymo dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo ir imtis visų galimų priemonių, kad ES įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, nepatirtų tolesnių ekonominių nuostolių, ypač įgyvendinant atsigavimo po COVID-19 krizės strategijas; mano, kad turint omenyje išimtinę ES kompetenciją bendros prekybos politikos srityje ir JAV grasinimus, kad dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo įstatymų jos imsis atsakomųjų veiksmų, pirmenybė teikiama bendram ES požiūriui, o ne atskiriems požiūriams nacionaliniu lygmeniu, ypač siekiant išvengti, kad partnerės abiejose Atlanto vandenyno pusėse toliau nedidintų viena kitai taikomų tarifų;

52. pripažįsta, kad tebėra neišnaudotų galimybių pašalinti didelį biurokratizmą ir stiprinti transatlantinę ekonominę partnerystę; atsižvelgdamas į vykstančias technologijų varžybas, pabrėžia glaudžios transatlantinės reguliavimo erdvės svarbą mūsų įmonėms, ypač besiformuojančioms skaitmeninėms, energetikos ir su klimatu susijusioms technologijoms; tikisi, kad abi šalys dialogo metu spręs Europos Sąjungai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su JAV viešųjų pirkimų įstatymu „Buy American“ ir „Jones“ įstatymu, įskaitant viešųjų pirkimų ir patekimo į paslaugų rinkas klausimus;

53. ragina laikytis bendro požiūrio į kovą su COVID-19 krize, be kita ko, didinant vakcinų prieinamumą ir įperkamumą; ragina ES ir JAV bendradarbiauti ir vadovauti pastangoms, dedamoms sprendžiant vakcinų trūkumo problemą, ir užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų kuo greičiau pristatoma kuo daugiau vakcinų; primena, kad pasaulyje susiduriama su visuotinio vakcinų trūkumo problema; taigi, siekiant užtikrinti teisingas galimybes įsigyti vakcinų, ragina ES ir JAV bendradarbiauti su gamintojais, kad būtų didinami pasauliniai vakcinų ir jų sudedamųjų dalių gamybos pajėgumai; ragina abi šalis susilaikyti nuo bet kokių eksportą ribojančių priemonių, užtikrinti tinkamą tiekimo grandinių veikimą bei reikiamą technologijų perdavimą ir gerinti pasirengimą būsimoms pasaulinėms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms; ragina abi šalis stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, kad būtų sudaromos palankesnės galimybės įsigyti būtinų vaistų;

54. ragina Komisiją ir J. Bideno administraciją aktyviai remti naujosios PPO generalinės direktorės iniciatyvas, visų pirma sveikatos srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją dėl galimo susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), reikalavimų netaikymo, išdėstytą jo 2021 m. birželio 10 d. rezoliucijoje[9];

55. pripažįsta, kad norint išlaikyti įmonių pajėgumus diegti inovacijas svarbu apsaugoti Europos intelektinės nuosavybės teises, tačiau mano, kad siekiant didinti pasaulinius vakcinų ir vakcinų sudedamųjų dalių gamybos pajėgumus aktualu išnagrinėti visas taikytinas TRIPS sutartyje numatytas lankstumo priemones; pabrėžia, kad surasti su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusius sprendimus gali būti tik vienas iš bendro pasaulinio atsako aspektų;

56. pabrėžia, kad PPO ir toliau yra taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos pagrindas; ragina tvirčiau bendradarbiauti vykdant PPO reformą, įskaitant jos trijų pagrindinių funkcijų reformą, kuri apima nedelsiant vykdytiną Apeliacinio komiteto pertvarkymą ir atnaujinimą, taip pat PPO stebėsenos ir patariamosios funkcijų stiprinimą, be kita ko, skatinant sudaryti atviras keliašales sutartis;

57. primygtinai ragina abi šalis bendradarbiauti reguliuojant prekybą sveikatos produktais, rengiant skaitmeninės prekybos taisykles ir nustatant plataus užmojo klimato ir aplinkosaugos darbotvarkę, be kita ko, atnaujinant derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių, ir rengti bendrus pasiūlymus, inter alia, dėl subsidijoms taikomos tvarkos ir laipsniško subsidijų iškastiniam kurui nutraukimo;

58. tikisi, jog norint, kad PPO būtų pasirengusi žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, 12-ojoje PPO ministrų konferencijoje (MC 12) abi šalys susitars dėl konkrečių taikytinų nuostatų, įskaitant susitarimą dėl žuvininkystės, deklaraciją dėl prekybos ir sveikatos, ginčų sprendimo sistemos reformos darbo programą, pramonės subsidijų ir valstybės valdomų įmonių darbo programą, taip pat didelę pažangą derantis dėl e. prekybos;

59. ragina abi šalis dirbti kartu siekiant atnaujinti PPO taisykles dėl valstybės valdomų įmonių, pramonės subsidijų ir perteklinių pajėgumų, taip pat dėl technologijų perdavimo, kad ši organizacija būtų veiksmingai pritaikyta 21-ojo amžiaus iššūkiams; šiuo požiūriu taip pat palaiko galimybę išplėsti kartu su Japonija įgyvendinamą trišalę iniciatyvą ir ragina ES ir JAV vadovauti panašių pažiūrų šalių koalicijai PPO, kad būtų susitarta dėl naujų taisyklių, sykiu plėtojant atskirą kovos su nesąžiningomis užsienio subsidijomis priemonę; tikisi, kad abi šalys skatins ir sieks sudaryti daugiašalius susitarimus; ragina JAV atnaujinti įsipareigojimą laikytis PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų;

60. atkreipia dėmesį į pirmojo aukšto lygio ES ir JAV dialogo Kinijos klausimais susitikimo, per kurį abi šalys pakartojo, kad jų prekybos santykiai su Kinija yra daugialypiai ir apima bendradarbiavimo, konkurencijos ir nuolatinio varžymosi aspektus, rezultatus; pasisako už bendrą strateginį požiūrį į Kiniją, kai tai įmanoma, taip pat už bendradarbiavimą daugiašalėse sistemose sprendžiant tokias bendras problemas kaip klimato kaita, rinką iškraipanti nesąžininga prekybos praktika ir vienodų sąlygų trūkumas;

61. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant kovoti su konkurenciją iškraipančiomis pramonės subsidijomis – ypač kiek tai susiję su valstybės valdomomis įmonėmis ir pertekliniais pajėgumais ypatingos svarbos sektoriuose –, taip pat su tokiais reiškiniais, kaip priverstinis technologijų perdavimas, intelektinės nuosavybės vogimas, įpareigotosios bendrosios įmonės, rinkos kliūtys ir priverstinio darbo draudimas, svarbu rasti suderintą poziciją, be kita ko, vykdant diskusijas dėl JAV ir Kinijos pirmojo etapo susitarimo bei ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų;

62. pažymi, kad tokie klausimai negali būti sprendžiami vienašališkai arba dvišaliu pagrindu ir kad jiems išspręsti reikalinga panašių pažiūrų partnerių koalicija, veikianti tarptautiniu lygmeniu PPO sistemoje;

63. pabrėžia, kad svarbu į bendrą ES ir JAV strategiją ir PPO sistemą įtraukti pagarbos žmogaus teisėms principą, kurio taip pat turėtų būti laikomasi ir tarptautinėms įmonėms vykdant savo veiklą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į būtinybę priimti privalomus išsamaus patikrinimo teisės aktus ir ragina JAV prisijungti ir palaikyti šį principą visose tiekimo grandinėse;

64. mano, kad ES ir JAV, reaguodamos į Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, turėtų stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą taisyklėmis pagrįsto ir tvaraus junglumo srityje ir tikisi, kad ateityje bus bendradarbiaujama, ypač siekiant palaikyti aukštus kokybės standartus;

65. ragina Komisiją, skatinant dialogą ir bendrus veiksmus, ryžtingai remti ES interesus ir jos atvirą strateginį savarankiškumą ir reaguoti į nepagrįstus JAV muitus, ekstrateritorinį sankcijų taikymą, kuris neatitinka tarptautinės teisės, ir rinkos kliūtis; pabrėžia būtinybę stiprinti ES autonomines prekybos priemones;

66. prašo JAV visų pirma užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros, remiantis vienodo požiūrio principu, būtų skaidrios, atviros ir nuspėjamos;

67. ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl priemonės, kuria būtų siekiama atgrasyti trečiąsias šalis nuo prievartos veiksmų ir reaguoti į tokius veiksmus, ir teisės aktus, kuriais būtų remiamos Europos įmonės, kurioms taikomos minėtos sankcijos ir kurios vykdo veiklą laikydamosi tarptautinės teisės aktų;

68. ragina abi šalis vykdyti plačių užmojų dialogą, rasti pagrindą bendriems veiksmams ir, atnaujinant aukšto lygio strateginį dialogą, siekti sudaryti pasirinktines prekybos ir investicijų sutartis;

69. ragina stiprinti reguliavimo, žaliąją, tvarią ir skaitmeninę partnerystę pasitelkiant Prekybos ir technologijų tarybą; ragina susitarti dėl atitikties vertinimo, kuris būtų ypač naudingas MVĮ, laikytis suderinto požiūrio į ypatingos svarbos ir besiformuojančioms technologijoms, pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui, taikytinų tarptautinių standartų nustatymą ir bendradarbiauti reguliuojant dideles technologijų įmones, taip pat skaitmeninius ir pasaulinius mokesčius; ragina ES ir JAV keistis informacija ir bendradarbiauti tikrinant užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose, įskaitant galimo priešiško perėmimo atvejus;

70. skatina abi šalis keisti geriausios patirties reguliavimo srityje pavyzdžiais; primygtinai ragina ES ir JAV tęsti derybas dėl atitikties vertinimo, siekiant pašalinti finansiniu požiūriu veiklą apsunkinančias netarifines kliūtis; pabrėžia, kad abiem šalims svarbu priimti darnius standartus ir vadovauti panašių pažiūrų partnerių koalicijai, kad tarptautinės standartizacijos organizacijos galėtų aktyviau naudotis transatlantiniais standartais;

71. ragina abi šalis naudotis prekyba siekiant kovoti su klimato kaita ir užtikrinti aukštynkryptę konvergenciją; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina abi šalis bendradarbiauti nustatant anglies dioksido kainą, visų pirma derinti veiksmus pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo kūrimo srityje, ir veiksmingas kovos su neteisėta prekyba ginklais priemones, taip pat didinant prekybos ginklais skaidrumą ir atskaitomybę, įskaitant JAV ir ES valstybių narių ginklų eksportą;

72. ragina JAV ir ES imtis bendrų veiksmų siekiant pasaulinio pelno mokesčio EBPO sistemoje, visų pirma palankiai vertina G 7 šalių pasiektą susitarimą dėl pasaulinės mokesčių reformos ir atkreipia ypatingą dėmesį į susitarimą dėl ne mažesnio kaip 15 proc. minimalaus pasaulinio pelno mokesčio tarifo, ir bendradarbiauti kovojant su nesąžininga ir žalinga prekybos praktika;

73. pabrėžia, kad stipresni prekybos ir ekonominiai partneriai sudaro stipresnes sąjungas; palankiai vertina abiejų šalių pastangas didinti savo tiekimo grandinių atsparumą, ypač kiek tai sietina su svarbiausiomis žaliavomis;

74. ragina ES ir JAV glaudžiau bendradarbiauti Arkties regione atsižvelgiant į tai, kad dėl klimato kaitos atsiranda galimybių kurti naujus laivybos maršrutus ir naudotis gamtos ištekliais, taip pat atsižvelgiant į didėjančius kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, ekonominius interesus Arkties regione; ragina Komisiją į šias galimybes ir uždavinius atsižvelgti ir savo būsimoje Arkties regiono strategijoje;

75. primygtinai ragina Komisiją, vadovaujantis įprasta praktika, skaidriai bendradarbiauti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, be kita ko, skelbti visus JAV teikiamus pasiūlymus, taip pat užtikrinti, kad rengiant šiuos pasiūlymus dalyvautų Parlamentas ir pilietinė visuomenė, tokiu būdu siekiant didinti vartotojų ir piliečių pasitikėjimą.

Bendras saugumo ir gynybos uždavinių sprendimas

76. pabrėžia, kad transatlantinis aljansas ir toliau yra itin svarbus Europos žemyno saugumui ir stabilumui, nes NATO yra Europos kolektyvinės gynybos pagrindas ir svarbiausias Europos saugumo ramstis; dar kartą tvirtina, kad NATO sąjungininkai ir partneriai, taip pat Europos Sąjunga kaip patikima ir lygiateisė transatlantinė partnerė, galinti ir norinti apsiginti pati ir valdyti krizes kaimynystėje, kartu prireikus vadovaujant, bet glaudžiai tai koordinuojant su Jungtinėmis Valstijomis, privalo kolektyviai daryti daugiau, kad būtų patenkinami teisingi lūkesčiai; pritaria minčiai iš naujo subalansuoti įsipareigojimus transatlantinių saugumo santykių srityje, skatinant didesnį ES valstybių narių savarankiškumą gynybos srityje, kaip būdą sumažinti JAV tenkančią naštą, sukuriant sąveiką tarp narystės NATO ir ES gynybos pajėgumų; pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiavimas grindžiamas 74 bendrai sutartais veiksmais konkrečiose srityse; primena, kad abi organizacijos turi skirtingas užduotis ir prioritetus – NATO yra atsakinga už savo narių kolektyvinę teritorinę gynybą, o ES siekia karinio krizių valdymo užsienyje, taip atsiranda galimybių tęsti dialogą ir bendradarbiauti saugumo problemų ir strateginės partnerystės klausimais, remiantis bendra parama pagrindinėms demokratijos, laisvės ir taikos skatinimo vertybėms; pabrėžia, kad nuodugnesnis bendradarbiavimas, sutelkimas ir pasidalijimas, taip pat veiksmingas ir skaidrus Europos gynybos sektorius stiprina ir NATO skiriamus pajėgumus; pabrėžia, kad tvirtos ES pramonės bazės ir didesnių karinių pajėgumų sukūrimas ES lygiu bei investavimas į karinį mobilumą ir sąveikumą sustiprins ne tik ES, bet ir transatlantinį aljansą bei užtikrins sąveiką su ES ir jos valstybių narių vaidmeniu ir svarba; todėl pareiškia, kad yra visapusiškai įsipareigojęs vykdyti Europos gynybos iniciatyvas, visų pirma EPF, PESCO ir Europos taikos priemonę; pabrėžia, kad transatlantinė partnerystė gali būti sėkminga tik jeigu visos valstybės narės vykdys savo įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus investuoti į gynybą ir dalyvauti teikiant tarpusavio paramą bei siekti geriau pasidalyti naštą; pabrėžia, kad visiems NATO sąjungininkams reikia investuoti lėšas į NATO šalių piliečių gynybai reikalingų pajėgumų plėtojimą, įgijimą ir palaikymą; be to, atkreipia dėmesį į vykstantį ES strateginio kelrodžio, kuris taps svarbiu etapu siekiant glaudesnio bendradarbiavimo Europos gynybos ir saugumo srityje, kūrimo procesą ir pabrėžia, kad strateginis kelrodis turėtų būti glaudžiai susijęs su tikėtina būsima NATO strateginės koncepcijos peržiūra, ir išreiškia įsitikinimą, kad šie lygiagrečiai vykstantys procesai yra unikali proga daryti didelę pažangą ir atnaujinti transatlantinę politinę ir saugumo partnerystę ir užtikrinti, kad ji būtų tinkama sprendžiant dabartinius visuotinius uždavinius, su kuriais susiduria ir ES, ir JAV; pabrėžia, kad Europos strateginio savarankiškumo užmojis jokiu būdu nekenkia NATO užmojams, jis juos papildo; ragina sudaryti Europos gynybos agentūros ir Jungtinių Amerikos Valstijų administracinį susitarimą ir palankiai vertina ES ir JAV įsipareigojimą, kaip nurodyta 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje paskelbtame pareiškime, kuo greičiau pradėti diskusijas; skatina nustatyti JAV, ES ir Jungtinės Karalystės užsienio politikos ir saugumo bei gynybos politikos koordinavimo procesus;

77. palankiai vertina teigiamą 2021 m. gegužės 6 d. priimtą Tarybos sprendimą, reaguojant į JAV, Kanados ir Norvegijos prašymus, suteikti įgaliojimus karinio mobilumo projektą koordinuojantiems Nyderlandams pakviesti šias šalis dalyvauti PESCO karinio mobilumo projekte; pabrėžia, kad toks dalyvavimas padidins ES ir NATO pajėgumų darną ir sąveikumą ir transatlantinių pajėgų parengtį ir atsparumą;

78. ragina užtikrinti tvirtesnį ES, JAV ir NATO bendradarbiavimą su mūsų rytų kaimynais, visų pirma Gruzija, Ukraina ir Moldova, saugumo ir su gynyba susijusiose srityse, be kita ko, remti šių šalių teritorinį vientisumą ir didinti jų atsparumą prieš jas nukreiptoms kibernetinėms, informacinėms, šnipinėjimo ir kitoms grėsmėms;

79. palankiai vertina JAV sprendimą nebeišvesti JAV pajėgų iš ES ir dislokuoti daugiau karinių pajėgų ES valstybėse narėse demonstruojant įsipareigojimą transatlantiniam bendradarbiavimui saugumo srityje; išreiškia padėką daugeliui JAV karinio personalo narių, pastaraisiais dešimtmečiais padėjusių užtikrinti Europos ir jos piliečių saugumą ir apsaugą;

80. ragina ES ir JAV skatinti glaudų bendradarbiavimą reaguojant ne tik į tradicines, bet ir į naujas grėsmes saugumui, pvz., į priešišką užsienio technologinį dominavimą, hibridines grėsmes, dezinformacijos kampanijas ir piktavališką kišimąsi į rinkimų procesus; ragina ES ir JAV plėtoti glaudų bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje; ragina ES plėtoti veiksmingesnius kibernetinius pajėgumus siekiant padidinti jos gebėjimą apsiginti nuo kibernetinių grėsmių; palankiai vertina Komisijos naująją kibernetinio saugumo strategiją kaip pagrindą kurti tarptautines normas ir standartus kibernetinėje erdvėje; ragina plėtoti, įsigyti ir išlaikyti būtinus pajėgumus, taip pat NATO organizacijoje, be kita ko, keitimosi žvalgybos informacija srityje, ir gerinti ES agentūrų, pvz., Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) ir jų kolegų iš JAV, veiklos koordinavimą; pripažįsta, kad kibernetinė gynyba tam tikru mastu yra veiksmingesnė, jei ji apima ir tam tikrus puolamuosius būdus ir priemones, su sąlyga, kad jų naudojimas atitinka tarptautinę teisę; akcentuoja poreikį parengti bendrą požiūrį dėl autonominių mirtinų ginklų, valdomų be reikšmingos žmogaus kontrolės, draudimo, autonominių ginklų sistemų reglamentavimo pasauliniu lygmeniu ir kibernetinių priemonių bei masinio sekimo technologijų eksporto ir platinimo apribojimo; pabrėžia, kad reikia atnaujinti visuotinę ginklų kontrolę, kad būtų galima spręsti kibernetinius ir su dirbtiniu intelektu susijusius uždavinius; ragina transatlantinius partnerius remti JT Generalinio Sekretoriaus raginimą pasauliniu mastu nutraukti ugnį ir aktyviai jam padėti;

81. mano, kad demokratinių ir rinkimų procesų apsaugos klausimas yra pasaulinio saugumo klausimas; atsižvelgdamas į tai, siūlo kartu plėtoti struktūruotą reagavimo į kišimąsi į rinkimų procesus sistemą, grindžiamą transatlantiniu laisvų ir atsparių demokratinių procesų praktikos kodeksu, siekiant imtis struktūrinių ir visapusiškų priemonių reaguojant į hibridinio pobūdžio kišimąsi, glaudžiai bendradarbiaujant su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip ESBO; ragina ES ir JAV skatinti glaudesnį ir didesnio užmojo tarptautinį bendradarbiavimą rinkimų stebėjimo srityje kartu su visais susijusiais partneriais, ypač su Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaracijai pritariančiomis organizacijomis, siekiant kovoti su didėjančiomis viešojo saugumo grėsmėmis rinkimų procesams; pabrėžia, kad reikia bendromis jėgomis kovoti su plintančiu melagingo šalies rinkimų stebėjimo reiškiniu, kuris kenkia visuomenės pasitikėjimui rinkimų stebėjimu apskritai, ir išsamiai įvertinti su vis dažnesniu rinkimams skirtų naujų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu susijusias galimybes, iššūkius bei riziką; pabrėžia, kad reikia stiprinti būtiną bendradarbiavimą su atitinkamomis šalių rinkimų stebėjimo organizacijomis visais lygmenimis, taip pat stiprinti joms teikiamą apsaugą jų darbe;

82. pabrėžia, kad svarbu pasiekti kvantinės kompiuterijos pajėgumus, ir pabrėžia, kad būtina stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą šioje srityje, siekiant užtikrinti, kad kvantinė kompiuterija pirmiausia būtų įgyvendinta tarp partnerių, su kuriais palaikomi glaudūs santykiai ir kurie padeda įgyvendinti bendrus tikslus;

83. pabrėžia jūrinių telekomunikacijų kabelių Šiaurės Atlante, naudojamų teikiant daugiau kaip 95 proc. tarptautinių telekomunikacijų paslaugų, strateginę svarbą; pakartoja, kad svarbu stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą siekiant apsaugoti tarptautines teisines priemones dėl jūrinių kabelių ir užtikrinti tokių dokumentų, įskaitant UNCLOS, laikymąsi;

84. pritaria ES ir JAV dialogo saugumo ir gynybos klausimais užmezgimui ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį kuo greičiau jį pradėti; atkreipia dėmesį į tai, kad į šį dialogą taip pat svarbu įtraukti NATO atstovus, kad būtų skatinama sąveika su ES ir NATO sistemoje vykstančiu bendradarbiavimu ir išvengta bet kokio politinio atsako dubliavimosi; pabrėžia, kad ES ir JAV saugumo ir gynybos dialogas turėtų aprėpti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos iniciatyvų, krizių valdymo, karinių operacijų ir dvišalių saugumo klausimų srityse, kaip pažymėta ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkėje; pabrėžia, kad dalijimasis informacija būtų svarbi tokio dialogo dalis;

85. pabrėžia bendrą mūsų visuomenių poreikį dalyvauti mūsų bendrų demokratinių vertybių, pagarbos kitiems ir nuomonių įvairovei apmąstymo procese, siekiant atgaivinti ir ginti pasaulinę demokratiją nuo didėjančio autoritarizmo, kurį propaguoja Rusija ir Kinija ir kuris taip pat skatinamas transatlantinėje bendruomenėje, be kita ko, stiprinant mūsų demokratinių sistemų atskaitomybę ir atsparumą, kovojant su ekstremistinėmis pažiūromis ir rasizmu, kurie suteikia derlingą pagrindą antidemokratiniams judėjimams tarpti, drąsiai ir vieningai pasisakant prieš piktavališką autoritarinių veikėjų įtaką geopolitinėje erdvėje ir dalyvaujant transatlantiniame dialoge bei puoselėjant įtraukią socialinę ir ekonominę politiką, kurią vykdant siekiama šalinti pagrindines nelygybės priežastis; pabrėžia transatlantinio dialogo ir bendradarbiavimo svarbą vykdant politiką, kuria remiama demokratija, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principai ir kovojama su dezinformacija bei užsienio kišimusi; pabrėžia, kad abiem šalims reikia šalinti visuomenės pasitikėjimą politika ir institucijomis mažinančius veiksnius; pabrėžia, kad pastangos šioje srityje turėtų apimti pasitikėjimo mokslu ir faktais stiprinimą, saugumą teikiančios nediskriminavimo politikos plėtotę ir rasinės bei religinės diskriminacijos atmetimą ir kovą su ja;

86. be to, ragina ES ir JAV kartu su esamomis Afrikoje įsikūrusiomis regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Afrikos Sąjunga, Sahelio G 5 pajėgos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS), drauge teikti ekonominę, politinę ir operatyvinę paramą;

87. pabrėžia, kad ES ir JAV privalo suvienyti savo pastangas kovoje su terorizmu ir radikalizacija, taip pat užtikrinti, kad dedamos pastangos būtų remiamos skiriant reikiamų išteklių ir būtų proporcingos šių reiškinių keliamai grėsmei; mano, kad abi partnerės turėtų siekti geresnio dalijimosi žvalgybos informacija tarp valstybių narių, ypač pabrėždamos geresnį bendrą informuotumą apie padėtį pagrindinėse srityse, įskaitant atsirandančias saugias zonas ir teroristų naudojimąsi besiformuojančiomis ir perversminėmis technologijomis, taip pat hibridinėmis taktikomis;

88. skatina vykdyti tvirtą ES ir JAV bendradarbiavimą dedant pastangas mažinti radikalizaciją ir kovoti su terorizmu, įskaitant bendros mokymo veiklos organizavimą, bendrus kovos su terorizmu kursus, pareigūnų mainų programas, taktines pratybas ir švietimo iniciatyvas;

89. pabrėžia esminę demokratinių principų, kurie yra mūsų socialinės ir ekonominės pažangos ir mūsų laisvos visuomenės pamatas, svarbą; pritaria prezidento J. Bideno pasiūlymui surengti aukščiausiojo lygio susitikimą demokratijos klausimais siekiant propaguoti demokratines vertybes; ragina JAV pasinaudoti ES konferencijos dėl Europos ateities patirtimi ir ragina Komisiją ir Tarybą politiškai ir praktiškai remti aukščiausiojo lygio susitikimo iniciatyvą; mano, kad siūlomu aukščiausiojo lygio susitikimu demokratijos klausimais turėtų būti siekiama skatinti vertybėmis grindžiamą daugiašališkumą ir demokratinių valstybių solidarumą, kai jos patiria spaudimą, stiprinti vidaus demokratiją ir demokratiją visame pasaulyje, visų pirma didinti piliečių dalyvavimą demokratiniame valdyme, išreikšti susirūpinimą dėl tebesitęsiančio susidorojimo su demokratiniais judėjimais ir ieškoti taikių tokių konfliktų sprendimų ir visame pasaulyje apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, įskaitant aplinkos apsaugos gynėjus, taip pat spręsti didėjančios autoritarinių režimų įtakos klausimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tokios pastangos galėtų padėti nustatyti aiškų kursą siekiant kovoti su populizmu ir autoritarizmu, taip pat saugoti pagrindines demokratines ir žmogaus teisių vertybes; siūlo, kad ES kartu su JAV sukurtų transatlantinį aljansą demokratijai pasaulyje ginti ir parengti demokratijos apsaugos priemonių rinkinį, kuris apimtų bendrus veiksmus nustatant sankcijas, vykdant kovos su pinigų plovimu politiką, nustatant ekonominės ir finansinės paramos teikimo taisykles, vykdant tarptautinius tyrimus ir teikiant paramą žmogaus teisių aktyvistams ir demokratijos gynėjams; ragina gerinti abiejų šalių komunikaciją su piliečiais ir komunikaciją tarp piliečių dėl tolesnės transatlantinių ryšių svarbos ir dabartinio jų aktualumo; šiuo atžvilgiu dar kartą patvirtina teisės aktų leidėjų, verslo ir pilietinės visuomenės tarpusavio mainų vertę;

Glaudesnis užsienio politikos koordinavimas

90. mano, kad ES turėtų aktyviau bendradarbiauti su JAV ir atnaujinti strateginę partnerystę Vakarų Balkanų ir Rytų Europos šalių klausimu, kad jose būtų kuriamos atsparios, klestinčios, demokratiškos, daugiatautės visuomenės, galinčios pasipriešinti trikdančiai vietos ir išorės autoritarinių jėgų įtakai; primena, kad Vakarų Balkanų ir Rytų Partnerystės šalių stabilumas yra svarbus taikai ir saugumui tame regione ir ES; palankiai vertina tai, kad labai padidintas JAV ir ES veiklos koordinavimas remiant Vakarų Balkanų šalis joms siekiant integracijos į Europą ir narystės ES; mano, kad reguliarus, institucionalizuotas Užsienio reikalų tarybos ir JAV valstybės sekretoriaus veiklos koordinavimas šiuo ir kitais užsienio politikos klausimais sustiprintų transatlantinį dialogą ir bendradarbiavimą bendro intereso užsienio politikos klausimais ir paskatintų tolesnę politikos krypčių konvergenciją transatlantiniu lygmeniu; ragina užtikrinti tvirtą ES lyderystę ir veiksmingą koordinavimą su JAV, kad būtų kovojama su iniciatyvomis, kuriomis siekiama iš naujo nubrėžti sienas, ir su panašiomis subnacionalinio lygmens iniciatyvomis, kuriomis didinamas etninis susiskaidymas ir segregacija, taip pat sprendžiamas Kinijos investicijų ir finansavimo visame regione ir jų poveikio demokratiniam valdymui ir aplinkai klausimas; pabrėžia glaudaus ES ir JAV bendradarbiavimo ir koordinavimo svarbą kovojant su valstybės užvaldymu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu, užsienio šalių kišimusi ir išpuoliais prieš žiniasklaidos laisvę ir remiant teisinę valstybę, nuoseklias reformas, gerus kaimyninius santykius bei susitaikymą ir euroatlantinės integracijos tikslo siekimą; pabrėžia ES atliekamą vadovaujamąjį vaidmenį Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo procese;

91. pabrėžia bendrą interesą remti ilgalaikę tvarią taiką, stabilumą, saugumą, atsparumą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms Pietų Kaukaze; palankiai vertina JAV veiklą regione bendradarbiaujant su ES, be kita ko, pasitelkiant tokius mechanizmus kaip ESBO Minsko grupė;

92. ragina ES ir JAV bendradarbiaujant šalinti nuolatines ir augančias grėsmes kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui, be kita ko, kovoti su neteisėtu kultūros vertybių gabenimu, ypač konfliktų zonose; primygtinai ragina įgyvendinti strategiją, kuri apimtų patikimas visuomenės informavimo kampanijas, visuotinį prekybos neįrodytos kilmės antikvariniais daiktais pasmerkimą, bendro elgesio kodekso kultūros paveldo vietovių apsaugos srityje sukūrimą, glaudesnio įvairių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo skatinimą, įskaitant greitą nacionalinių žvalgybos agentūrų keitimąsi informacija, ir glaudesnį teisėsaugos institucijų bei meno ir archeologijos bendruomenių bendradarbiavimą;

93. pažymi, kad dėl Kinijos ekonominės įtakos, geopolitinės galios ir įvairių jos galios projekcijos formų bei turimos karinės galios jos autoritarinio valdymo sistema ėmė konfliktuoti su Vakarų valdymo sistemomis, kurios pagrįstos liberaliomis demokratinėmis vertybėmis; primena apie vis didesnį Kinijos dalyvavimą tarptautinėje arenoje ir Europoje vykdant jos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir jos veiklą kibernetinėje erdvėje, Arkties regionuose ir Afrikoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Kinija tapo sistemine varžove ir konkurente, tačiau ji taip pat turėtų būti svarbi partnerė sprendžiant daugelį pasaulinių problemų; yra įsitikinęs, kad bendras transatlantinis požiūris į santykius su Kinija yra geriausias būdas užtikrinti taikius, tvarius ir abipusiškai naudingus ilgalaikius santykius su Kinija; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad neseniai atnaujintas išsamus ES ir JAV aukšto lygio strateginis dialogas dėl Kinijos, ir mano, kad tai turėtų tapti pagrindiniu mūsų interesų skatinimo ir mūsų skirtumų valdymo mechanizmu, taip pat priemone gvildenti ES ir JAV galimybes bendradarbiauti su Kinijos Liaudies Respublika daugiašalėse sistemose sprendžiant bendras ir pasaulines problemas, kaip antai klimato kaita, su sveikata susijusi rizika, pagarba žmogaus teisėms, kibernetinė erdvė, ginklų kontrolė, ginklų neplatinimas ir besiformuojančios perversminės technologijos; pabrėžia, kad šiam dialogui reikalingas tvirtas parlamentinis lygmuo; ragina rengti labai įvairias politikos priemones ir, kur įmanoma, ieškoti transatlantinių sąveikų santykiuose su Kinija; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES ir JAV yra labai susirūpinusios dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač susijusių su uigūrų bendruomene; tvirtai tiki, kad ir dvišaliai, ir kitokie santykiai su Kinijos Liaudies Respublika visada turi apimti bendrų demokratinių vertybių apsaugą bei rėmimą ir kad bet kokia daugiašalė darbotvarkė turi būti iš esmės grindžiama visapusišku tarptautinės teisės laikymusi ir žmogaus teisių apsauga;

94. pabrėžia, kad reikia nustatyti bendro sutarimo ir galimo bendradarbiavimo su JAV Kinijos klausimais sritis, visų pirma dėl žmogaus ir mažumų teisių apsaugos ir įtampos Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, Honkonge bei Taivano sąsiauryje deeskalavimo; pabrėžia UNCLOS, kaip teisinio pagrindo sprendžiant konfliktus, svarbą; pakartoja, kad remia bendras junglumo iniciatyvas; ragina koordinuoti veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenyno regione; pritaria glaudesniam šių ir kitų bendro intereso klausimų koordinavimui;

95. nurodo atliekamą su ES Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategija susijusį darbą ir atkreipia dėmesį į šį geostrateginės reikšmės regioną, kuriame yra tokios transatlantiniams partneriams svarbios demokratinės draugiškos šalys ir partnerės kaip Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Naujoji Zelandija, taip pat Taivanas, ir ragina stiprinti ES ir JAV partnerystę bei koordinavimą su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu susijusiais klausimais; primena ryšių su ASEAN narėmis ir su Ramiojo vandenyno salų forumu (PIF) stiprinimo svarbą;

96. pabrėžia, kad tokie nedemokratiniai režimai, kaip Kinija, vis dažniau naudoja technologijas savo piliečiams kontroliuoti ir slopinti apribojant jų galimybes naudotis pagrindinėmis, socialinėmis ir politinėmis teisėmis; ragina ES ir JAV aktyviau dalyvauti kuriant į žmogų orientuotas technologijas, kuriomis būtų paisoma privatumo ir mažinamas šališkumas ir diskriminacija;

97. pripažįsta, kad Kinijos pirmaujančių mokslinių tyrimų centrų vykdomas intelektinės nuosavybės įsigijimas ir technologinė pažanga dažnai naudojami siekiant jos karinių tikslų, ir pabrėžia, kad ES turėtų stengtis parengti ilgalaikę strategiją kovojant su Kinijos karinės ir civilinės sąveikos strategija Europoje;

98. pripažįsta, kad ES ir JAV turėtų koordinuoti veiksmus dėl Kinijos veiksmų neatitikimo euroatlantinio saugumo interesams; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama uždaviniams kibernetinėje, hibridinėje, besiformuojančių ir perversminių technologijų, kosmoso, ginklų kontrolės ir neplatinimo srityse;

99. yra susirūpinęs dėl Kinijos daromo ekonominio spaudimo valstybėms narėms ir trečiosioms šalims; pritaria idėjai vykdyti kolektyvinę ekonominę gynybą nuo Kinijos daromo ekonominio spaudimo, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiomis demokratinėmis valstybėmis;

100. yra susirūpinęs dėl Kinijos komunistų partijos glaudžių ryšių su Kinijos pramone, o ypač su saugumo tarnybomis; rekomenduoja valstybėms narėms atlikti viešųjų pirkimų praktikos vidaus auditą siekiant įsitikinti, kad jų nacionaliniuose tinkluose ir gynybos institucijose įdiegtose priemonėse nenaudojamos iš Kinijos bendrovių gautos technologijos;

101. ragina glaudžiai bendradarbiauti siekiant parengti bendrą veiksmų su Rusijos Federacija planą ir tuo pat metu kartu spręsti klausimus dėl įvairių Rusijos Federacijos keliamų grėsmių, pvz., dėl nuolatinio Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos Respublikos destabilizavimo, paramos neteisėtam Lukašenkos valdymui Baltarusijoje, Rusijos vaidmens ir įtakos Vakarų Balkanuose ir Juodojoje jūroje, taip pat apverktino kišimosi į demokratinius procesus ES ir JAV, įskaitant rinkimus, ekstremistinių politinių partijų finansavimo ir revizionistinės politikos, hibridinių grėsmių ir dezinformacijos kampanijų, sykiu vykdant atrankinį bendradarbiavimą bendrų transatlantinių interesų srityse, visų pirma ginklų kontrolės sistemos srityje, įskaitant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, taip pat klimato diplomatiją, susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos atgaivinimą ir Afganistano stabilizavimą; teigiamai vertina J. Bideno administracijos sprendimą pratęsti naująją START ginkluotės kontrolės sutartį; pabrėžia, kad reikia atgaivinti pagrindinių pasaulinio masto veikėjų, tokių kaip JAV ir Rusija, kurios daro tiesioginę įtaką Europos saugumui, ginklų kontrolės derybas, taip pat į būsimas ginklų kontrolės derybas įtraukti Kiniją; pabrėžia, kad reikia nedelsiant atkurti įprastinės ginkluotės kontrolės sistemą ir riboti ginklavimosi varžybų mastą bei nenumatytų incidentų galimybę; palankiai vertina J. Bideno administracijos pasirengimą atnaujinti dialogą ir derybas su Rusija ir pritaria ES ir JAV planui pradėti ES ir JAV aukšto lygio dialogą Rusijos klausimu; laikosi nuomonės, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai padėti ieškoti būdų palaikyti tolesnį dialogą ir turėtų prisidėti prie abipusio pasitikėjimo atkūrimo; pabrėžia, kad sykiu svarbu palaikyti dialogą su pilietine visuomene ir remti Rusijos pilietinės visuomenės organizacijas, kurios siekia plėtoti dialogą dėl politinio pliuralizmo, nepriklausomo veikimo ir teisėtų demokratinių Rusijos žmonių siekių;

102. mano, kad ES ir JAV turi derinti savo dvejopo atgrasymo ir dialogo su Rusija požiūrį, laikantis parametrų, dėl kurių susitarta Velso ir Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimuose;

103. ragina ES ir JAV laiku ir ryžtingai imtis veiksmų prieš Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomą ardomąją veiklą ES teritorijoje; rekomenduoja valstybėms narėms gerinti kontržvalgybos tarnybų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

104. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybą parengti naują ES santykių su Rusija strategini požiūrį, pagal kurį turi būti geriau remiama pilietinė visuomenė, stiprinami žmonių ryšiai su Rusijos piliečiais, nustatomos aiškios bendradarbiavimo su Rusijos valstybės veikėjais ribos, naudojami technologiniai standartai ir atviras internetas laisvoms erdvėms remti ir represinėms technologijoms riboti, taip pat rodomas solidarumas su ES Rytų šalimis partnerėmis, be kita ko, saugumo ir taikaus konfliktų sprendimo klausimais; pabrėžia, kad bet koks ES ir JAV dialogas su Rusija turi būti grindžiamas pagarba tarptautinei teisei ir žmogaus teisėms;

105. pabrėžia, jog svarbu, kad JAV ir ES bendradarbiautų su Afrikos žemynu, įvairiais jos regionais ir valstybėmis ir tokią veiklą koordinuotų, ir ragina vykdyti tokį bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir skatinti saugumą, stabilumą ir gerovę; pabrėžia, kad reikia nedelsiant užmegzti tvirtus ir teisingus partnerystės ryšius tarp JAV, ES ir Afrikos, atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius ir jos demografinius padarinius, biologinės įvairovės nykimą, Kinijos vykdomą Afrikos gamtos išteklių naudojimą, tvarų švietimą socialinio ir ekonominio vystymosi klausimais, skaitmeninimą, teisinės valstybės principus, demokratijos propagavimą ir žmogaus teisių, pilietinės visuomenės ir lyčių lygybės stiprinimą; tiki, kad bet kokia parama saugumo srityje turėtų būti vykdoma remiantis žmonių saugumo principu ir atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius, ji turėtų visiškai atitikti tarptautinės teisės nuostatas ir apimti griežtus atskaitomybės ir demokratinės bei parlamentinės priežiūros mechanizmus; palankiai vertina J. Bideno administracijos įsipareigojimą stiprinti savo bendradarbiavimą su Tarptautine Sahelio koalicija; ragina JAV ir ES bendradarbiauti, siekiant reaguoti į augantį smurtinį ekstremizmą, ISIS ir „Al Kaidos“ atšakų terorizmą ir spręsti humanitarines, ekonomines ir valdymo problemas Sahelyje ir apskritai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione (MENA); ragina stiprinti dialogą ir koordinavimą, susijusį su pozicijų, kurių transatlantiniai partneriai laikosi dėl problemų tokiose šalyse kaip Irakas, Libanas, Sirija, Iranas ir Libija, nustatymu;

106. ragina geriau bendradarbiauti Arkties regione, atsižvelgiant į didėjančius kitų šalių, pvz., Kinijos, interesus Arkties regione ir į Rusijos karinių pajėgų telkimą Arktyje; palankiai vertina baigiantis 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui paskelbtame pareiškime patvirtintą ES ir JAV sprendimą dirbti kartu, kad Arktis išliktų taikos ir stabilumo regionu, ir bendradarbiauti Arkties taryboje;

107. pabrėžia, kad reikia palaikyti ir, kur tinka, stiprinti struktūrinius strateginius ES, JAV ir JK santykius, remiantis jų bendromis vertybėmis, interesais ir uždaviniais, apimančiais, be kita ko, ir saugumo klausimus, ir kartu užtikrinant ES sprendimų priėmimo autonomiškumą;

108. pripažįsta, kad po JAV ir Europos pajėgų išvedimo padėtis Afganistane ir toliau bus labai sudėtinga; pakartoja savo poziciją, kad transatlantinė bendruomenė turi toliau dėti pastangas dirbti taikos, stabilumo ir pažangos Afganistane labui; primygtinai ragina imtis atsakingų, įsipareigojimu grindžiamų veiksmų dėl Afganistano žmonių, visų pirma remiant Afganistano vidaus taikos derybas ir saugant pagrindines laisves bei žmogaus teises, ypač daug dėmesio skiriant etninių mažumų, mergaičių ir moterų, įskaitant jų teisę į mokslą ir dalyvavimą visuomenėje, bei kitų pažeidžiamų grupių teisėms;

109. palankiai vertina atnaujintą JAV dalyvavimą rytinės Viduržemio jūros regiono dalies reikaluose, ypač priėmus 2019 m. Aktą dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies, kuriuo įgaliota teikti naują saugumo paramą Kiprui ir Graikijai ir sustiprintas regiono dalyvių bendradarbiavimas energetikos srityje; palankiai vertina baigiantis 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui paskelbtame pareiškime patvirtintą ES ir JAV sprendimą drauge dėti pastangas, kad būtų deeskaluota padėtis rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kurioje ginčai turėtų būti sprendžiami dialogo būdu, vadovaujantis gera valia ir laikantis tarptautinės teisės; pritaria ES ir JAV pareiškimui, kad jos ketina siekti bendradarbiavimo ir abipusiai naudingų santykių su demokratine Turkija;

110. remia glaudesnį bendradarbiavimą su JAV ir Lotynų Amerikos šalimis skatinant daugiašališkumą, demokratines vertybes, žmogaus teises ir tarptautinės teisės standartus, ekonominį augimą, kovą su nelygybe, kovą su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, biologinę įvairovę ir kovą su klimato kaita; pabrėžia ES ir JAV aktyvesnio bendradarbiavimo su Lotynų Amerika ir Karibų regionu, kaip ypač svarbiais sąjungininkais tarptautiniuose forumuose ir strateginiais daugiašališkumo gynybos partneriais, poreikį; ragina sudaryti ES, JAV ir Lotynų Amerikos „Atlanto trikampio aljansą“, kuris suteiktų abiem regionams galimybę kartu siekti tolesnės pažangos tokiose srityse kaip demokratija, saugumas ir kova su prekyba narkotikais, kova su nelygybe ir vystomasis bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu, kad toks bendradarbiavimas su JAV ir Lotynų Amerikos valstybėmis taptų bendromis pastangomis, siekiant remti demokratines vertybes ginančius ir už žmogaus teises kovojančius opozicionierius ir disidentus, prieš kuriuos įvairiose šalyse imamasi atsakomųjų veiksmų; taigi ragina JAV ir ES bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis valstybėmis, siekiant atkurti žmogaus teises ir demokratiją Venesueloje, užtikrinant tikrai laisvus, patikimus, įtraukius, skaidrius ir visiškai demokratiškus rinkimus ir remiant Europos Parlamento pripažintas teisėtas politines jėgas; be to, pakartoja savo įsipareigojimą skatinti demokratiją ir žmogaus teises visose Lotynų Amerikos valstybėse; ragina ES ir JAV labiau koordinuoti sankcijas; primena savo pasiūlymą, kad JAV ir ES pradėtų reguliariai keistis požiūriais, susijusiais su jų aukščiausiojo lygio susitikimais su Lotynų Amerikos valstybėmis, t. y. ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimais ir Amerikos žemynų aukščiausiojo lygio susitikimais, rengiamais Amerikos valstybių organizacijos;

111. atkreipia dėmesį į MENA regiono svarbą Europos, taigi ir transatlantiniam saugumui ir stabilumui; todėl ragina stiprinti dialogą ir transatlantinių partnerių pozicijos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono atžvilgiu koordinavimą, be kita ko, imantis veiksmų prieš regione padarytus šiurkščius žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus; ragina JAV vėl prisijungti prie Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP), kuris yra pasaulinio ginklų neplatinimo režimo kertinis akmuo ir įtampos deeskalavimo Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione pagrindas; pritaria JAV raginimui sudaryti ilgesnį ir tvirtesnį branduolinį susitarimą su Iranu ir ragina toliau tęsti transatlantinį bendradarbiavimą šiuo klausimu; palankiai vertina JAV sprendimą atnaujinti savo finansavimą UNRWA; ragina atnaujinti transatlantines pastangas siekiant prasmingai atgaivinti Artimųjų Rytų taikos procesą ir sėkmingai jį užbaigti, kad būtų rastas perspektyvus dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas; palankiai vertina tai, kad pasirašyti ir įgyvendinami Abraomo susitarimai, ir skatina transatlantinį bendradarbiavimą siekiant stiprinti tuos ryšius;

°

° °

112. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir perduoti susipažinti JAV Valstybės departamentui ir JAV Kongresui.

 


 

MAŽUMOS POZICIJA

Marisa Matias The Left frakcijos vardu

 

Bideno-Harrio administracijos rinkimai suteikia galimybę pagerinti ES ir JAV santykius. Demokratinės pilietinės visuomenės struktūros ir dialogai turėtų tapti transatlantinių santykių varomąja jėga, aktyviai skatinantys spręsti skubiausias mūsų visuomenės problemas, tokias kaip socialinė, lyčių ir švietimo nelygybė, rasizmas, žmogaus teisės ir klimato kaita.

Būsimi ES ir JAV santykiai turėtų būti plėtojami lygybės pagrindu. ES turėtų plėtoti pajėgumus, kad užtikrintų savo gebėjimą veikti savarankiškai, pasitikėti savo ištekliais svarbiausiose strateginėse srityse ir bendradarbiauti su partneriais. Prekybos politika turėtų apimti įtraukios, ekologiškos ir skaitmeninės transformacijos elementus, taikant į darbuotojus orientuotą prekybos politikos požiūrį, siekiant bendromis pastangomis tarptautiniu mastu sukurti sąžiningą prekybą.

Užuot kovojusios su konkurentais, be kita ko, bendradarbiaudamos karinėje srityje, ES ir JAV turėtų prisidėti prie įtampos ir susiskaldymo tarptautinėje bendruomenėje mažinimo. Transatlantinės partnerystės būtų sėkminga, jei iki 2030 m. būtų pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai. Jos turėtų kartu šalinti pagrindines konfliktų pasaulyje priežastis ir nutraukti prekybą ginklais. Kartu su kitais pasaulio partneriais galima išspręsti vakcinų trūkumo klausimą ir prisidėti prie visuotinio tvaraus ir integracinio ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos.

 

 

 


 

TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ (17.6.2021)

<CommissionInt>pateikta Užsienio reikalų komitetui</CommissionInt>


<Titre>dėl ES ir JAV santykių ateities</Titre>

<DocRef>(2021/2038(INI))</DocRef>

Nuomonės referentas (*): <Depute>Bernd Lange</Depute>

 

 

(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

 

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos palaiko labiausiai integruotus ekonominius santykius pasaulyje, kurie taip pat yra didžiausio masto ir išsamiausi dvišaliai prekybos ir investicijų santykiai, kai prekybos prekėmis ir paslaugomis vertė siekia daugiau kaip 1 trln. EUR per metus; primena, kad ES ir JAV ekonomika kartu sukuria daugiau nei 40 % viso pasaulio BVP ir apima beveik trečdalį pasaulio prekybos srautų;

2. pabrėžia, kad svarbu atgaivinti mūsų, kaip istorinių sąjungininkių ir prekybos partnerių, transatlantinius prekybos santykius, ypač atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 krizę, siekiant skatinti daugiašališkumą, puoselėti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir surasti bendrus neatidėliotinų visuotinių sunkumų, įskaitant pasaulinę sveikatą, įveikimo būdus;

3. atkreipia dėmesį į JAV partnerių jau pateiktą informaciją ir JAV prekybos atstovės Katherine Tai pareiškimus per J. Bideno administracijos 2021 m. prekybos darbotvarkės klausymą;

4. atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad remia naująją ES prekybos strategiją, kuria siekiama užtikrinti, be kita ko, pasinaudojant Sąjungos transatlantine darbotvarke, vidaus ir išorės politikos tikslų sinergiją, laikantis JT darnaus vystymosi tikslų;

5. mano, kad prekybos politika yra strateginė geopolitinė transatlantinės darbotvarkės priemonė; pabrėžia, kad JAV yra labai svarbi prekybos partnerė ir todėl palankiai vertina teigiamus J. Bideno administracijos signalus, kad ji planuoja sustiprinti dvišalius santykius su ES, ir ragina atnaujinti bendradarbiavimą, kuris turėtų duoti ilgalaikių ir konkrečių rezultatų ateinančiais metais, atsižvelgiant į tai, kad mūsų ekonominiams santykiams taip pat poveikį daro saugumo interesai atviro strateginio savarankiškumo kontekste;

6. pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrus veiksmus, grindžiamus bendrais interesais ir vertybėmis, taip pat bendra rizika ir grėsmėmis, siekiant prisidėti prie pasaulinio tvaraus ir įtraukaus ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos;

7. pabrėžia būtinybę pertvarkyti pasaulinę prekybos sistemą, kad ja būtų užtikrinamos vienodos sąlygos visame pasaulyje, ir bendradarbiauti kuriant naujas taisykles, visų pirma susijusias su nesąžiningos prekybos praktika, nes nesąžininga konkurencija daro didelį neigiamą poveikį mūsų įmonėms ir darbuotojams;

8. remia partnerystės vadovaujant kartu su JAV požiūrį, įskaitant koordinuotą poziciją Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, daugiausia dėmesio skiriant bendrų interesų, susijusių su mūsų ekonomikų žaliąja ir skaitmenine pertvarka, siekimui, taip pat bendroms iniciatyvoms, susijusioms su visuotinių viešųjų gėrybių teikimu; pabrėžia, kad į šią darbotvarkę yra įtraukti „darbuotojai ir atlyginimai“, taip pat atsparesnės, tvaresnės ir atsakingesnės tiekimo grandinės; atsižvelgdamas į tai, ragina abi šalis koordinuoti savo požiūrį į priverčiamąjį darbą ir išnaudotojiškas darbo sąlygas ir bendradarbiauti užtikrinant, kad prekybos susitarimuose būtų labiau paisoma darbuotojų teisių ir aplinkos standartų, taip pat daugiašaliu lygmeniu, be kita ko, remiantis viena kitos patirtimi, kad būtų užtikrinamas veiksmingesnis šių nuostatų vykdymas;

9. pabrėžia, kad reikia parodyti, jog geresni ES ir JAV prekybos santykiai bus naudingi abiejose Atlanto vandenyno pusėse esančių partnerių piliečiams, ypač tiems, kurie dėl globalizacijos liko nuošalyje, ir įmonėms; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir JAV bendradarbiauti ir suderinti savo strategijas, siekiant užtikrinti investicijų sąveiką, visų pirma tvarią ir įtraukią skaitmeninę ir žaliąją savo ekonomikos pertvarką;

10. pažymi kad bendri ES ir JAV uždaviniai yra vis mažiau karinio pobūdžio ir yra įtvirtinti mūsų ekonominėje partnerystėje; todėl ragina tęsti ir stiprinti Europos Parlamento ir JAV Kongreso transatlantinį parlamentinį dialogą dėl prekybos palaikant komitetų – Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto, atstovaujančio ES, ir Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto (angl. Ways & Means Committee), jo Prekybos pakomitečio ir Senato Finansų komiteto, atstovaujančių JAV, – tarpusavio ryšius ir Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą; konkrečiau, ragina Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo struktūroje įsteigti Prekybos ir technologijų pakomitetį, kuriuo būtų papildytos Prekybos ir technologijų tarybos vykdomosios funkcijos ir kuris vykdytų jos demokratinę kontrolę;

11. labai teigiamai vertina JAV paramą naujai PPO generalinei direktorei Ngozi Okonjo-Iweala ir tai, kad JAV vėl prisijungė prie Paryžiaus susitarimo; teigiamai vertina laikiną keturių mėnesių trukmės muitų tarifų, susijusių su bendrovėmis „Airbus“ ir „Boeing“, sustabdymą, nes jie darė neproporcingai didelį neigiamą poveikį ES žemės ūkio maisto produktams, – tai yra teigiamas žingsnis siekiant rasti ilgalaikį subsidijų civiliniams orlaiviams klausimo sprendimą ; pažymi, kad šių muitų tarifų taikymas sustabdytas iki 2021 m. liepos mėn., ir primygtinai ragina rasti sprendimą, kuris lemtų nuolatinį šių tarifų panaikinimą;

12. teigiamai vertina JAV norą pradėti diskusijas siekiant spręsti pasaulinių perteklinių pajėgumų plieno ir aliuminio sektoriuose klausimą; atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą sustabdyti JAV importui taikomų tarifų, kuriais atsveriamos JAV priemonės, didinimą;

13. taip pat teigiamai vertina tai, kad buvo greitai sudarytas PPO susitarimas dėl tarifinių kvotų – pirmasis su JAV sudarytas susitarimas vadovaujant naujajai J. Bideno administracijai, iš kurio matyti, kad ši naujoji administracija yra pasirengusi PPO sistemoje siekti sudaryti susitarimus su ES;

14.  pripažįsta, kad tuo pačiu metu išlieka tam tikrų skirtingų interesų; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina abi šalis išspręsti dvišalius ginčus; primygtinai ragina JAV panaikinti vienašales prekybos priemones, nutraukti grasinimus, kad bus imamasi papildomų priemonių dėl skaitmeninių paslaugų mokesčių, susilaikyti nuo tolesnių priemonių taikymo ir daugiausia dėmesio skirti mus suartinantiems tikslams; mano, kad 2021 m. birželio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas yra labai svarbus – tai atspirties taškas siekiant toliau gerinti mūsų prekybos santykius ir aptarti neišnaudotas galimybių sritis, kuriose būtų galima glaudžiau bendradarbiauti;

15. primygtinai ragina JAV, nepaisant vykstančių derybų, nedelsiant panaikinti 232 skirsnio tarifus plienui ir aliuminiui, nes JAV negali laikyti Europos įmonių grėsme nacionaliniam saugumui, ir pabrėžia būtinybę kartu išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su trečiųjų šalių pertekliniais pajėgumais plieno ir aliuminio sektoriuose; primena, be kita ko, ES plataus užmojo siekį panaikinti ES ir JAV viena kitai taikomus pramoninių prekių muitų tarifus;

16. apgailestauja dėl to, kad baigti 301 straipsnio tyrimai dėl skaitmeninių mokesčių, tačiau teigiamai vertina tai, kad šešiems mėnesiams sustabdyti atsakomieji prekybos veiksmai, taikomi tokiems ekonomikos sektoriams, kaip avalynės sektorius, tose valstybėse narėse, kurios yra nustačiusios skaitmeninių paslaugų mokestį, kol vyksta derybos EBPO sistemoje; reiškia susirūpinimą dėl JAV prekybos atstovės preliminaraus atsakomųjų tarifų sąrašo, grindžiamo 301 straipsnio tyrimais dėl įvairių ES skaitmeninių paslaugų mokesčių, šie tarifai susiję su itin pažeidžiamais gamybos sektoriais, pavyzdžiui, avalynės ir odos pramonės sektoriais, kurie galėtų būti išstumti iš JAV rinkos, jeigu bus nustatyti papildomi tarifai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti ir kuo greičiau užbaigti derybas dėl EBPO pasiūlymo dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo ir imtis visų galimų priemonių, kad ES įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, nepatirtų tolesnių ekonominių nuostolių, ypač įgyvendinant atsigavimo po COVID-19 krizės strategijas; mano, kad turint omenyje išimtinę ES kompetenciją bendros prekybos politikos srityje ir JAV grasinimus, kad dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo įstatymų jos imsis atsakomųjų veiksmų, pirmenybė teikiama bendram ES požiūriui, o ne atskiriems metodams nacionaliniu lygmeniu, ypač siekiant išvengti, kad partnerės abiejose Atlanto vandenyno pusėse toliau nedidintų viena kitai taikomų tarifų;

17. pripažįsta, kad tebėra neišnaudotų galimybių pašalinti didelį biurokratizmą ir stiprinti transatlantinę ekonominę partnerystę; atsižvelgdamas į vykstančias technologines varžybas, pabrėžia glaudžios transatlantinės reguliavimo erdvės svarbą mūsų įmonėms, ypač besiformuojančioms skaitmeninėms, energetikos ir su klimatu susijusioms technologijoms; tikisi, kad abi šalys dialogo metu spręs ES susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su JAV viešųjų pirkimų įstatymu „Buy American“ ir „Jones“ įstatymu, įskaitant viešųjų pirkimų ir patekimo į paslaugų rinkas klausimus;

18. ragina laikytis bendro požiūrio į kovą su COVID-19 krize, be kita ko, didinant vakcinų prieinamumą ir įperkamumą; ragina ES ir JAV bendradarbiauti ir vadovauti pastangoms siekiant išspręsti vakcinų trūkumo problemą ir užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų kuo greičiau pristatoma kuo daugiau vakcinų; primena, kad pasaulyje susiduriama su visuotinio vakcinų trūkumo problema; todėl, siekiant užtikrinti teisingas galimybes įsigyti vakcinų, ragina ES ir JAV bendradarbiauti su gamintojais, kad būtų didinami pasauliniai vakcinų ir jų sudedamųjų dalių gamybos pajėgumai; ragina abi šalis susilaikyti nuo bet kokių eksportą ribojančių priemonių, užtikrinti tinkamą tiekimo grandinių veikimą bei reikiamą technologijų perdavimą ir gerinti pasirengimą būsimoms pasaulinėms ekstremaliosioms situacijoms sveikatos srityje; ragina abi šalis stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, kad būtų sudaromos palankesnės galimybės įsigyti būtinų vaistų;

19. ragina Komisiją ir J. Bideno administraciją aktyviai remti naujosios PPO generalinės direktorės iniciatyvas, visų pirma sveikatos srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją dėl galimo susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), reikalavimų netaikymo, išdėstytą jo 2021 m. birželio 10 d. rezoliucijoje[10];

20. pripažįsta, kad norint išlaikyti įmonių pajėgumus diegti inovacijas svarbu apsaugoti Europos intelektinės nuosavybės teises, tačiau mano, kad siekiant didinti pasaulinius vakcinų ir vakcinų sudedamųjų dalių gamybos pajėgumus aktualu išnagrinėti visas taikytinas TRIPS sutartyje numatytas lankstumo priemones; pabrėžia, kad surasti su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusius sprendimus gali būti tik viena iš bendro pasaulinio atsako dalių;

21. pabrėžia, kad PPO ir toliau yra taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos pagrindas; ragina tvirčiau bendradarbiauti vykdant PPO reformą, įskaitant jos trijų pagrindinių funkcijų reformą, kuri apima nedelsiant vykdytiną Apeliacinio komiteto pertvarkymą ir atnaujinimą, taip pat PPO stebėsenos ir svarstymo funkcijų stiprinimą, be kita ko, skatinant sudaryti atviras keliašales sutartis;

22. primygtinai ragina abi šalis bendradarbiauti reguliuojant prekybą sveikatos produktais, rengiant skaitmeninės prekybos taisykles ir nustatant plataus užmojo klimato ir aplinkosaugos darbotvarkę, be kita ko, atnaujinant derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių, ir rengti bendrus pasiūlymus, inter alia, dėl subsidijoms taikomos tvarkos ir laipsniško subsidijų iškastiniam kurui atsisakymo;

23. tikisi, jog norint užtikrinti, kad PPO būtų pasirengusi žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, 12-ojoje PPO ministrų konferencijoje abi šalys susitars dėl konkrečių numatomų pasiekti rezultatų, įskaitant susitarimą dėl žuvininkystės, deklaraciją dėl prekybos ir sveikatos, ginčų sprendimo sistemos reformos darbo programą, pramonės subsidijų ir valstybės valdomų įmonių darbo programą, taip pat didelę pažangą derantis dėl e. prekybos;

24. ragina abi šalis dirbti kartu siekiant atnaujinti PPO taisykles dėl valstybės valdomų įmonių, pramonės subsidijų ir perteklinių pajėgumų, taip pat dėl technologijų perdavimo, kad ši organizacija būtų veiksmingai pritaikyta 21-ojo amžiaus iššūkiams; šiuo požiūriu taip pat palaiko galimybę išplėsti kartu su Japonija įgyvendinamą trišalę iniciatyvą ir ragina ES ir JAV vadovauti panašių pažiūrų šalių koalicijai PPO, kad būtų susitarta dėl naujų taisyklių, kartu plėtojant ir atskirą kovos su nesąžiningomis užsienio subsidijomis priemonę; tikisi, kad abi šalys skatins ir sieks sudaryti daugiašalius susitarimus; ragina JAV atnaujinti įsipareigojimus laikytis PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų;

25. atkreipia dėmesį į pirmojo aukšto lygio ES ir JAV dialogo Kinijos klausimais susitikimo, kurio metu abi šalys pakartojo, kad jų prekybos santykiai su Kinija yra daugialypiai ir apima bendradarbiavimo, konkurencijos ir nuolatinio varžymosi aspektus, rezultatus; pasisako už bendrą strateginį požiūrį į Kiniją, kai tai įmanoma, taip pat bendradarbiavimą daugiašalėse sistemose sprendžiant tokias bendras problemas kaip klimato kaita, nesąžininga prekybos praktika, dėl kurios iškraipoma rinka, ir vienodų sąlygų neužtikrinimas;

26. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu turėti suderintą poziciją siekiant kovoti su konkurenciją iškraipančiomis pramonės subsidijomis – ypač kiek tai susiję su valstybės valdomomis įmonėmis ir pertekliniais pajėgumais ypatingos svarbos sektoriuose –, taip pat tokiais reiškiniais, kaip priverstinis technologijų perdavimas, intelektinės nuosavybės vagystės, įpareigotosios bendrosios įmonės bei rinkos kliūtys ir siekiant uždrausti priverstinį darbą, įtraukiant diskusijas dėl JAV ir Kinijos pirmojo etapo susitarimo bei ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų;

27. pažymi, kad tokie klausimai negali būti sprendžiami vienašališkai arba dvišaliu pagrindu ir kad jiems išspręsti reikalinga panašių pažiūrų partnerių koalicija, veikianti tarptautiniu lygmeniu PPO sistemoje;

28. pabrėžia, kad svarbu į bendrą ES ir JAV strategiją ir PPO sistemą įtraukti pagarbos žmogaus teisėms principą, kurio taip pat turėtų būti laikomasi ir tarptautinėms įmonėms vykdant savo veiklą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į būtinybę priimti privalomus išsamaus patikrinimo teisės aktus ir ragina JAV prisijungti ir palaikyti šį principą visose tiekimo grandinėse;

29. mano, kad ES ir JAV, reaguodamos į Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, turėtų stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą taisyklėmis pagrįsto ir tvaraus sujungiamumo srityje ir tikisi, kad ateityje bus bendradarbiaujama, ypač siekiant palaikyti aukštus kokybės standartus;

30. ragina Komisiją, skatinant dialogą ir bendrus veiksmus, ryžtingai remti ES interesus ir jos atvirą strateginį savarankiškumą ir reaguoti į nepagrįstus JAV muitus, ekstrateritorinį sankcijų taikymą, kuriuo prieštaraujama tarptautinei teisei, ir rinkos kliūtis; pabrėžia būtinybę stiprinti ES autonomines ekonomines priemones;

31. prašo JAV visų pirma užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros, remiantis vienodo požiūrio principu, būtų skaidrios, atviros ir nuspėjamos;

32. ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl priemonės, kuria būtų siekiama atgrasyti trečiąsias šalis nuo priverčiamųjų veiksmų ir kovoti su tokiais veiksmais, ir teisės aktus, kuriais būtų siekiant remti Europos įmones, kurioms taikomos minėtos sankcijos ir kurios vykdo veiklą laikydamosi tarptautinės teisės aktų;

33. ragina abi šalis vykdyti plačių užmojų dialogą, rasti pagrindą bendriems veiksmams ir, atnaujinant aukšto lygio strateginį dialogą, siekti sudaryti pasirinktines prekybos ir investicijų sutartis;

34. ragina stiprinti reguliavimo, žaliąją, tvarią ir skaitmeninę partnerystę pasitelkiant Prekybos ir technologijų tarybą; ragina susitarti dėl atitikties vertinimo, kuris būtų ypač naudingas MVĮ, suderinto požiūrio į ypatingos svarbos ir besiformuojančioms technologijoms, pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui, taikytinų tarptautinių standartų nustatymą ir didelėms technologijų įmonėms skirtos reguliavimo sistemos, taip pat skaitmeninių ir pasaulinių mokesčių; ragina ES ir JAV keistis informacija ir bendradarbiauti tikrinant užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose, įskaitant galimo priešiško perėmimo atvejus;

35. skatina abi šalis keisti geriausios patirties reguliavimo srityje pavyzdžiais; primygtinai ragina ES ir JAV tęsti derybas dėl atitikties vertinimo, siekiant pašalinti finansiniu požiūriu veiklą apsunkinančias netarifines kliūtis; pabrėžia, kad abiem šalims svarbu suderinti veiksmus ir vadovauti panašių pažiūrų partnerių koalicijai, kad tarptautinės standartizacijos organizacijos galėtų aktyviau naudotis transatlantiniais standartais;

36. ragina abi šalis naudotis prekyba siekiant kovoti su klimato kaita ir užtikrinti aukštynkryptę konvergenciją; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina abi šalis bendradarbiauti nustatant anglies dioksido kainą, visų pirma derinti veiksmus pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo kūrimo srityje, ir veiksmingas kovos su neteisėta prekyba ginklais priemones, taip pat didinant prekybos ginklais skaidrumą ir atskaitomybę, įskaitant JAV ir ES valstybių narių ginklų eksportą;

37. ragina JAV ir ES imtis bendrų veiksmų siekiant pasaulinio pelno mokesčio EBPO sistemoje, visų pirma palankiai vertinant G 7 šalių pasiektą susitarimą dėl pasaulinės mokesčių reformos ir pabrėžiant susitarimą dėl ne mažesnio kaip 15 proc. minimalaus pasaulinio pelno mokesčio tarifo, ir bendradarbiauti kovojant su nesąžininga ir žalinga prekybos praktika;

38. pabrėžia, kad stipresni prekybos ir ekonominiai partneriai sudaro stipresnes sąjungas; palankiai vertina abiejų šalių pastangas didinti savo tiekimo grandinių atsparumą, ypač kiek tai sietina su svarbiausiomis žaliavomis;

39. ragina ES ir JAV glaudžiau bendradarbiauti Arkties regione atsižvelgiant į tai, kad dėl klimato kaitos atsiranda galimybių kurti naujus laivybos maršrutus ir naudotis gamtos ištekliais, taip pat į didėjančius kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, su Arkties regionu susijusius ekonominius interesus; ragina Komisiją į šias galimybes ir iššūkius atsižvelgti ir savo būsimoje Arkties regiono strategijoje;

40. primygtinai ragina Komisiją, vadovaujantis įprasta praktika, skaidriai bendradarbiauti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, be kita ko, skelbti visus JAV teikiamus pasiūlymus, taip pat užtikrinti, kad rengiant šiuos pasiūlymus dalyvautų Parlamentas ir pilietinė visuomenė, tokiu būdu siekiant didinti vartotojų ir piliečių pasitikėjimą.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

17.6.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Anna-Michelle Asimakopoulou, Tiziana Beghin, Geert Bourgeois, Saskia Bricmont, Jordi Cañas, Daniel Caspary, Miroslav Číž, Arnaud Danjean, Paolo De Castro, Emmanouil Fragkos, Raphaël Glucksmann, Markéta Gregorová, Roman Haider, Christophe Hansen, Heidi Hautala, Danuta Maria Hübner, Herve Juvin, Karin Karlsbro, Maximilian Krah, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, Margarida Marques, Gabriel Mato, Sara Matthieu, Emmanuel Maurel, Carles Puigdemont i Casamajó, Samira Rafaela, Inma Rodríguez-Piñero, Massimiliano Salini, Helmut Scholz, Liesje Schreinemacher, Sven Simon, Dominik Tarczyński, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt, Marie-Pierre Vedrenne, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler, Juan Ignacio Zoido Álvarez

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Svenja Hahn, Michiel Hoogeveen, Joachim Schuster

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

ECR

Geert Bourgeois, Emmanouil Fragkos, Michiel Hoogeveen, Dominik Tarczyński

ID

Roman Haider, Danilo Oscar Lancini

NI

Tiziana Beghin, Carles Puigdemont i Casamajó

PPE

Anna-Michelle Asimakopoulou, Daniel Caspary, Arnaud Danjean, Christophe Hansen, Danuta Maria Hübner, Gabriel Mato, Massimiliano Salini, Sven Simon, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler, Juan Ignacio Zoido Álvarez

RENEW

Jordi Cañas, Svenja Hahn, Karin Karlsbro, Samira Rafaela, Liesje Schreinemacher, Marie-Pierre Vedrenne

S&D

Miroslav Číž, Paolo De Castro, Raphaël Glucksmann, Bernd Lange, Margarida Marques, Inma Rodríguez-Piñero, Joachim Schuster, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt

The Left

Helmut Scholz

Verts/ALE

Saskia Bricmont, Markéta Gregorová, Heidi Hautala, Sara Matthieu

 

2

-

ID

Maximilian Krah

The Left

Emmanuel Maurel

 

1

0

ID

Herve Juvin

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 


 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

15.7.2021

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

58

9

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alviina Alametsä, Alexander Alexandrov Yordanov, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Anna Bonfrisco, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Giorgos Georgiou, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Márton Gyöngyösi, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Dietmar Köster, Maximilian Krah, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Jaak Madison, Claudiu Manda, Thierry Mariani, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Giuliano Pisapia, Thijs Reuten, Jérôme Rivière, María Soraya Rodríguez Ramos, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Jordi Solé, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Hermann Tertsch, Hilde Vautmans, Harald Vilimsky, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Witold Jan Waszczykowski, Charlie Weimers, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ioan-Rareş Bogdan, Andrey Kovatchev, Marisa Matias, Gabriel Mato, Milan Zver

 

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

58

+

ECR

Anna Fotyga, Jacek Saryusz-Wolski, Witold Jan Waszczykowski

ID

Anna Bonfrisco, Susanna Ceccardi

NI

Fabio Massimo Castaldo, Márton Gyöngyösi

PPE

Alexander Alexandrov Yordanov, Traian Băsescu, Ioan-Rareş Bogdan, Michael Gahler, Sunčana Glavak, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, Andrey Kovatchev, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López-Istúriz White, Gabriel Mato, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko, Milan Zver

Renew

Petras Auštrevičius, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans

S&D

Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Claudiu Manda, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Giuliano Pisapia, Thijs Reuten, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev

Verts/ALE

Alviina Alametsä, Reinhard Bütikofer, Jordi Solé, Tineke Strik, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Salima Yenbou

 

9

-

ID

Maximilian Krah, Jaak Madison, Thierry Mariani, Jérôme Rivière

NI

Kostas Papadakis

The Left

Giorgos Georgiou, Marisa Matias, Manu Pineda, Idoia Villanueva Ruiz

 

3

0

ECR

Hermann Tertsch, Charlie Weimers

ID

Harald Vilimsky

 

Sutartiniai ženklai:

+ : 

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

[1] OL C 28, 2020 1 27, p. 49.

[2] OL C 117 E, 2010 5 6, p. 198.

[3] OL C 65, 2016 2 19, p. 120.

[4] OL C 433, 2019 12 23, p. 89.

[5] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0012.

[6] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0013.

[7] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0256.

[8] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_2391

[9] 2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip įveikti pasaulinės COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius: PPO TRIPS sutarties netaikymo poveikis COVID-19 vakcinoms, gydymui, įrangai ir gamybos bei paruošimo pajėgumų didinimui besivystančiose šalyse“. Priimti tekstai, P9_TA(2021)0283.

[10] 2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip įveikti pasaulinės COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius: PPO TRIPS sutarties netaikymo poveikis COVID-19 vakcinoms, gydymui, įrangai ir gamybos bei paruošimo pajėgumų didinimui besivystančiose šalyse“. Priimti tekstai, P9_TA(2021)0283).

Atnaujinta: 2021 m. rugsėjo 1 d.Teisinė informacija - Privatumo politika