Pranešimas - A9-0260/2021Pranešimas
A9-0260/2021

    PRANEŠIMAS dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą

    28.7.2021 - (2020/2133(INI))

    Konstitucinių reikalų komitetas
    Pranešėjas: Daniel Freund
    Nuomonės referentas (*):
    Stéphane Séjourné, Teisės reikalų komitetas
    (*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis


    Procedūra : 2020/2133(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A9-0260/2021
    Pateikti tekstai :
    A9-0260/2021
    Debatai :
    Priimti tekstai :


    PR_INI

    TURINYS

    Psl.

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    AIŠKINAMOJI DALIS

    PRIEDAS. PRANEŠĖJUI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS

    TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

    BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ

    EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ

    PETICIJŲ KOMITETO NUOMONĖ

    INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE



     

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą

    (2020/2133(INI))

    Europos Parlamentas,

     atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 10 d. būsimai Europos Komisijai (2019–2024 m.) pristatytas politines gaires,

     atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 1 d. Komisijos pirmininkės įgaliojamąjį raštą paskirtajai už vertybes ir skaidrumą atsakingai Komisijos pirmininko pavaduotojai Věrai Jourovái,

     atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose[1],

     atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „EP rinkimų rezultatų apžvalga“[2],

     atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 9, 10, 13, 14, 15, 16 ir 17 straipsnius,

     atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 223 straipsnio 2 dalį ir 245 bei 295 straipsnius,

     atsižvelgdamas į Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – Rinkimų aktas), pridėtą prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo, su pakeitimais,

     atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro projektą,

     atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 13/2019 dėl audituotų ES institucijų etikos sistemų,

     atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2019,

     atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas)[3],

     atsižvelgdamas į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, ypač į jų 2, 10 ir 11 straipsnius, 176 straipsnio 1 dalį, I priedo 1–3 straipsnius, 4 straipsnio 6 dalį ir 5 bei 6 straipsnius ir II priedą,

     atsižvelgdamas į patariamojo Parlamento narių elgesio klausimais komiteto metines ataskaitas,

     atsižvelgdamas į Europos Komisijos narių elgesio kodekso taikymo metines ataskaitas, įskaitant Nepriklausomo etikos komiteto nuomones,

     atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno rekomendacijas, pateiktas bendrame skundų Nr. 194/2017/EA, 334/2017/EA ir 543/2017/EA tyrime dėl Europos Komisijos veiksmų, susijusių su buvusių Komisijos narių, buvusio Komisijos pirmininko įdarbinimu pasibaigus kadencijai, ir jos Etikos komiteto vaidmens,

     atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) ir įvairių NVO rekomendacijas,

     atsižvelgdamas į Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, ypač į jų 11 straipsnį, 11 straipsnio a punktą, 12 straipsnį, 12 straipsnio a punktą, 12 straipsnio b punktą, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnius, 21 straipsnio a punktą, 22 straipsnio a punktą, 22 straipsnio c punktą, 24, 27 ir 40 straipsnius,

     atsižvelgdamas į Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto įgaliojimus ir pareigas, išdėstytus Darbo tvarkos taisyklių VI priede,

     atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

     atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

     atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0260/2021),

    A. kadangi Europos Sąjungos sutartyje nurodyta, kad „savo veikloje Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos, įstaigos ir organai skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“; kadangi tai reiškia, kad viešieji sprendimai priimami siekiant bendros gerovės;

    B. kadangi Sutartyse nustatyta Sąjungos institucijų įgaliojimų pasidalijimo sistema, pagal kurią kiekvienai institucijai pavedamas atskiras vaidmuo Sąjungos institucinėje struktūroje ir jai pavestų užduočių vykdymas;

    C. kadangi, nors kiekviena ES institucija turi teisę į organizacinį suverenumą, visos ES institucijos turi atitikti aukščiausius nepriklausomumo ir nešališkumo standartus;

    D. kadangi ES sutartyje ir SESV nustatyta valdžių padalijimu grindžiama Europos valdymo sistema, pagal kurią nustatomos atskiros kiekvienos institucijos teisės ir pareigos;

    E. kadangi viešųjų institucijų ir jų išrinktų atstovų, Komisijos narių ir pareigūnų nepriklausomumas, skaidrumas ir atskaitomybė yra itin svarbūs skatinant piliečių pasitikėjimą, kuris būtinas teisėtam demokratinių institucijų veikimui;

    F. kadangi ES institucijoms taikomi etikos standartai daugeliu atžvilgių lenkia nacionalinėms institucijoms taikomus standartus, tačiau jie nėra tinkamai įgyvendinami;

    G. kadangi etikos sistemą būtų galima įgyvendinti geriau;

    H. kadangi piliečių pasitikėjimas viešosiomis institucijomis ir sprendimų priėmimo procesais yra bet kokios demokratinės vyriausybės ramstis ir tam reikia pavyzdingumo, sąžiningumo, skaidrumo, atskaitomybės ir aukščiausių etiško elgesio standartų;

    I. kadangi norint užtikrinti, kad demokratiniai procesai vyktų ne tenkinant privačius interesus ir kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės, svarbiausia, kad interesų grupių atstovai nedarytų nederamos įtakos, be kita ko, parūpindami apmokamą veiklą Europos Parlamento nariams, dovanas ar kvietimus keliauti, pažadėdami darbo vietas po to, kai baigsis Parlamento nario įgaliojimai arba pareigūnas baigs tarnybą, netinkamai naudodamiesi informacija ar kontaktais;

    J. kadangi dabartinės ES etikos sistemos trūkumus daugiausia lemia tai, kad ji grindžiama savireguliavimo metodu, nesama ES baudžiamosios teisės ir trūksta tinkamų žmogiškųjų bei finansinių išteklių ir įgaliojimų informacijai tikrinti; kadangi visi ES etikos sistemos pokyčiai turi turėti aiškų teisinį pagrindą, kartu laikantis Sutartyse nustatyto valdžių padalijimo principo; kadangi nepriklausomo etikos organo įsteigimas galėtų padėti stiprinti pasitikėjimą ES institucijomis ir jų demokratinį teisėtumą;

    K. kadangi dėl to pasitaikė probleminio elgesio atvejų; kadangi bet koks neetiško elgesio atvejis ir netinkamas ES institucijų elgesys griauna ES piliečių pasitikėjimą ES institucijomis ir labai pakenkė Europos Sąjungos reputacijai;

    L. kadangi labai plinta „sukamųjų durų“ reiškinys; kadangi daug Komisijos narių ir trečdalis asmenų, kurie 2014–2019 m. buvo Europos Parlamento nariai, buvo įdarbinti organizacijų, įtrauktų į Europos skaidrumo registrą; kadangi tai kelia interesų konflikto su teisėtomis valstybių narių ir ES institucijų kompetencijos sritimis ir konfidencialios informacijos atskleidimo ar netinkamo naudojimo riziką, taip pat riziką, kad buvę darbuotojai gali naudotis savo glaudžiais asmeniniais ryšiais ir draugyste su buvusiais kolegomis lobistinės veiklos tikslais;

    M. kadangi dabartinės ES lygmens etikos standartų sistemos pritaikytos prie kiekvienos ES institucijos ypatumų ir dėl to skirtingose ES institucijose, agentūrose ir įstaigose taikomi skirtingi procesai ir net tų pačių ES tarnybos nuostatų taikymo lygmuo yra skirtingas, taip sukuriant sudėtingą sistemą, kurią sunku suprasti tiek ES piliečiams, tiek tiems, kas turi tų taisyklių laikytis;

    N. kadangi Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 rekomendavo, kad daugelyje sričių yra rimtų priežasčių taikyti suderintą požiūrį į etikos klausimų sprendimą ES institucijose; kadangi Europos ombudsmeno tarnyba ir Europos Audito Rūmai ne kartą įspėjo apie didžiules ES institucijų vykdomos interesų konflikto prevencijos politikos spragas; kadangi ir ombudsmenas, ir Audito Rūmai išreiškė konkretų susirūpinimą tuo, kad nėra bendros ES etikos sistemos, pagal kurią būtų nustatytos aiškios procedūros ir pranešimų teikimo kanalai; kadangi ši problema visų pirma susijusi su valstybių narių atstovų darbu Taryboje, kuri turi spręsti aukšto lygio interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio ir skaidrumo taisyklių klausimus; kadangi ES etikos taisyklės nėra suderintos su EBPO interesų konfliktų valdymo viešojoje tarnyboje gairėmis;

    O. kadangi Prancūzijos Vyriausiosioji viešojo gyvenimo skaidrumo valdybos (pranc. Haute Autorité pour la Transparence de la Vie Publique) pavyzdys parodė, kad viena nepriklausoma įstaiga, atsakinga už viešosioms įstaigoms taikomų etikos taisyklių stebėseną, vykdymo užtikrinimą ir sankcijų taikymą, yra veiksminga ir galinga priemonė, galinti lemti ilgalaikį neetiško elgesio sumažinimą;

    P. kadangi institucijoms suteiktų įgaliojimų pusiausvyra yra pagrindinė Sutartyse numatyta garantija ES piliečiams;

    Q. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) parengta Meroni doktrina suteikia galimybę ES institucijų įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus, kuriais dar nesinaudojama, perduoti išorės įstaigoms; kadangi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teigimu, bet koks kompetencijos delegavimas turi būti ribotas ir gali būti susijęs tik su aiškiai apibrėžtais įgaliojimais, kurių naudojimą visiškai prižiūri deleguojančiosios institucijos ir kurie negali būti diskreciniai įgaliojimai, susiję su bet kokiais politiniais sprendimais, kad nekiltų pavojus institucijų įgaliojimų pusiausvyrai;

    R. kadangi pagal įgaliojimų suteikimo principą institucijos negali tarpinstituciniu susitarimu perduoti įgaliojimų, kurių jos pačios neturi, pavyzdžiui, kai tokie įgaliojimai pagal Sutartis suteikti Audito Rūmams arba palikti valstybėms narėms;

    S. kadangi Teisės reikalų komiteto nariai, 2019 m. tikrindami potencialius paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktus, akcentavo, kad dabartinė procedūra yra labai ribota; kadangi šis ribotumas pasireiškia tuo, kad galima susipažinti tik su menku informacijos kiekiu, kad skiriama per mažai laiko atlikti patikrinimą, kad nesuteikiami įgaliojimai atlikti tyrimą ir nenumatyta ekspertų parama; kadangi ES sutarties 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos Komisijos nariai renkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių;

    T. kadangi reikia toliau plėtoti dabartinę griežtą Komisijos narių etikos sistemą, kad būtų panaikintos esamos teisės aktų spragos, pvz., Komisijos narių statuto nebuvimas; pabrėžia, kad šis procesas glaudžiai susijęs su parlamentine kontrole ir priežiūra, ir mano, kad Komisijos narių statutas turi būti parengtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymą;

    U. kadangi visi pagrindiniai 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose dalyvavę kandidatai pritarė tam, kad būtų sukurtas bendras visoms ES institucijoms nepriklausomas etikos organas; kadangi Komisijos pirmininkė tam pritarė savo politinėse gairėse;

    V. kadangi Europos Parlamento narių mandato laisvė atitinka piliečių, kuriems jie atstovauja, interesus;

    W. kadangi viena iš pagrindinių ES sutartyje numatytų Parlamento funkcijų yra vykdyti politinę kontrolę;

    X. kadangi institucijų darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos;

    1. mano, kad vienas nepriklausomas ES etikos organas galėtų geriau užtikrinti nuoseklų ir visapusišką etikos standartų įgyvendinimą visose ES institucijose, siekiant užtikrinti, kad viešieji sprendimai būtų priimami siekiant bendros gerovės ir piliečių pasitikėjimo ES institucijomis; siūlo sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, grindžiamą SESV 295 straipsniu, siekiant įsteigti nepriklausomą ES etikos organą, kuris būtų skirtas Parlamentui ir Komisijai ir kuriame galėtų dalyvauti visos ES institucijos, agentūros ir įstaigos, ir kad šis organas taip pat teiktų dalyvaujančioms institucijoms, agentūroms ir įstaigoms mokymą ir aktyvų vadovavimą;

    Principai

    2. Mano, kad šio tarpinstitucinio susitarimo nuostatos turi atitikti šias nuostatas ir principus:

    a) patikimo finansų valdymo principą, užtikrinant veiksmingą ir efektyvų Sąjungos išteklių valdymą,

    b) įgaliojimų suteikimo ir atskyrimo principus,

    c) laisvę pasirinkti profesiją ir teisę dirbti, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnyje,

    d) teisinės valstybės ir pagrindinius Europos principus, pavyzdžiui, nekaltumo prezumpciją, teisę būti išklausytam, teisėtumo ir proporcingumo principus,

    e) Parlamento narių statutą, ypač jo 2 straipsnyje įtvirtintą mandato laisvę,

    f) Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros (EPPO), Europos ombudsmeno, Europos Audito Rūmų ar ESTT darbo nesidubliavimą ir nesikišimą į jų veiklą,

    g) SESV 226 straipsnyje įtvirtintą Europos Parlamento tyrimo teisę;

    3. mano, kad vykdydama savo pareigas, įskaitant su stebėsena ir tyrimu susijusias pareigas, įstaiga turėtų remtis esamais institucijų įgaliojimais prašyti savo narių suteikti informacijos arba nacionalinių valdžios institucijų sutikimu dalytis informacija; pabrėžia, kad Parlamento pirmininkas, Komisijos kolegija arba atitinkama dalyvaujančios institucijos vadovybė ir toliau bus atsakinga už galutinių sprendimų priėmimo įgaliojimus iki galimos taisyklių peržiūros;

    4. mano, kad procedūra, kurios laikysis nepriklausomas ES etikos organas, turėtų užtikrinti tinkamą skaidrumo lygį, kartu apsaugant procedūrines garantijas, kaip nustatyta Europos pagrindinių teisių chartijoje, ir kad į tarpinstitucinį susitarimą turėtų būti įtrauktos procedūrinės taisyklės ir tinkamas duomenų apsaugos protokolas, kuriame būtų pateikiamos nuorodos į esamų ES etikos organų principų galiojančią acquis, taip pat į ES bendras vertybes (ES sutarties 2 straipsnis), atitinkamo asmens teisės būti išklausytam ir pateikti apeliacinį skundą, pareiga bendradarbiauti ir reikalavimas skelbi;

    Taikymo sritis ir įgaliojimai

    5. mano, kad naujam ES etikos organui turėtų būti pavestas sutartų užduočių sąrašas – siūlyti Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams ir dalyvaujančių institucijų darbuotojams taikytinas etikos taisykles prieš jų kadenciją ar tarnybą, jos metu ir kai kuriais atvejais jai pasibaigus, ir teikti konsultacijas laikantis taikytinų taisyklių, įskaitant:

    a) Europos Parlamento narių statutą (2 ir 3 straipsniai),

    b) Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles (2 straipsnis, 10 straipsnio 5, 6 ir 7 dalys), 11 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, I priedo 1–8 straipsniai ir II priedas),

    c) Komisijos darbo tvarkos taisykles (9 straipsnis), jos elgesio kodeksą (2–13 straipsniai ir II priedas), jos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl informacijos apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo ir tokį pat sprendimą dėl Komisijos generalinių direktorių,

    d) Tarnybos nuostatų 11 straipsnį, 11 straipsnio a punktą, 12 straipsnį, 12 straipsnio a punktą, 12 straipsnio b punktą, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnius, 21 straipsnio a punktą, 22 straipsnį, 22 straipsnio a punktą, 22 straipsnio c punktą, 24, 26, 27, 40, 43, 86 ir 90 straipsnius, 91 straipsnio a punktą ir XI priedą, mutatis mutandis taikomus visiems tarpinstitucinį susitarimą pasirašiusių agentūrų darbuotojams,

    e) tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo Skaidrumo registro;

    6. mano, kad susitarimas turėtų būti taikomas dalyvaujančių institucijų nariams ir darbuotojams prieš įgaliojimų ar tarnybos laikotarpį, jo metu ir jam pasibaigus, laikantis taikytinų taisyklių; mano, kad tai turėtų būti taikoma Parlamento nariams, Komisijos nariams ir visiems ES darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai;

    7. primena, kad kalbant apie asmenis kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, kompetencija galėtų būti perduota nepriklausomam ES etikos organui, pasinaudojant 2 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje (arba abiejose dalyse) nustatytomis įgaliojimų suteikimo sąlygomis, ir tai būtų etinių pareigų stebėsena ir vykdymas, o kitus profesinius įsipareigojimus ir toliau vykdytų paskyrimų tarnybos;

    8. primygtinai reikalauja leisti prie tarpinstitucinio susitarimo prisijungti visoms ES institucijoms ir įstaigoms; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisėkūros institucijos gali nuspręsti įpareigoti agentūras pasinaudodamos jų steigiamaisiais reglamentais; mano, kad tarpinstituciniu susitarimu turėtų būti sudarytos sąlygos etikos organui keistis informacija su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kai tai būtina jos užduotims vykdyti, kartu tokią informaciją tvarkant taip pat konfidencialiai, kaip tą daro informaciją pateikusi institucija, pvz., mokesčių informaciją, žemės registrus ir nacionalinių etikos įstaigų turimus duomenis, ir išnagrinėti geriausios praktikos pavyzdžius bei tarpusavio vertinimus; mano, kad, nedarant poveikio 2 dalyje išdėstytiems bendriesiems principams ir kai tai svarbu jos pareigoms atlikti, nepriklausomas etikos organas turėtų turėti galimybę bendradarbiauti ir keistis informacija su atitinkamomis ES įstaigomis, pvz., OLAF, Europos prokuratūra, ombudsmenu ir Europos Audito Rūmais, neviršijant jų atitinkamų įgaliojimų;

    Kompetencija ir įgaliojimai

    9. mano, kad, nedarant poveikio Sutartyse nustatytai institucijų pusiausvyrai, visos dalyvaujančios institucijos (kiekviena iš jų pagal savo procedūrinę autonomiją) turėtų, viena vertus, patikėti ES etikos organui prevencinį vaidmenį – didinti informuotumą ir teikti etikos gaires ir, kita vertus, atitikties ir patariamąjį vaidmenį suteikiant galimybę teikti rekomendacijas etikos klausimais, įskaitant interesų konfliktus; mano, kad sprendimų priėmimo įgaliojimais turėtų ir toliau naudotis atitinkamos institucijos tol, kol ES etikos organui bus suteikti įgaliojimai priimti sprendimus remiantis tinkamu teisiniu pagrindu; primena, kad ES etikos organo užduotys apimtų tik sutartą užduočių, kurias delegavo dalyvaujančios institucijos, sąrašą, todėl nebūtų pažeidžiama ir būtų visapusiškai gerbiama OLAF, Europos prokuratūros ir nacionalinių jurisdikcijų kompetencija, susijusi su bet kokiu jų kompetencijai priklausančių teisės aktų pažeidimu; pabrėžia, kad, siekdamas stebėti sąžiningumą, Parlamentas turėtų reguliariai užsakyti tyrimus, kuriuose būtų apibrėžiamas sąžiningumas ir aiškiai apibrėžiami tikslai bei veiklos rodikliai, ir pranešti apie padarytą pažangą;

    10. mano, kad šie stebėjimo pajėgumai, be kitų aspektų, turėtų apimti galimybę patikrinti, ar teisingos finansinių interesų deklaracijos, kurias atitinkami asmenys, privalantys ją teikti, turėtų pateikti tiesiogiai ES etikos organui, o paskirtųjų Komisijos narių deklaracijos taip pat turėtų būti teikiamos Parlamentui, siekiant užtikrinti, kad jas kuo greičiau gautų visi asmenys, atsakingi už demokratinę ir (arba) viešąją priežiūrą, kaip nustatyta taikomose taisyklėse, interesų konfliktų sprendimą, su lobizmo veikla susijusias taisykles, skaidrumo prievolių laikymosi tikrinimą, įskaitant teisėkūros procedūros metu, ir tikrinimą, ar laikomasi taisyklių, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškiniu, ir apskritai tikrinimą, kaip laikomasi visų elgesio kodekso nuostatų ir taikytinų skaidrumo, etikos ir sąžiningumo taisyklių;

    11. pažymi, kad ES institucijose įvairios teisės ir kitos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, apima skirtingas interesų konflikto sąvokos apibrėžtis; pažymi, jog apibrėžtis yra kontekstinio ir kintamo pobūdžio ir jog visiškas skaidrumas nebūtinai reiškia, kad tikrai nėra jokio interesų konflikto ir kad bus tikrai užsitarnautas ar padidės visuomenės pasitikėjimas; pažymi, kad etikos taisyklių taikymo užtikrinimas ir viešoji atskaitomybė už interesų konfliktus yra piliečių pasitikėjimo viešosiomis institucijomis prielaida;

    12. primena, kad svarbu atskirti interesų konfliktą, kylantį vykdant pareigas, nuo interesų konflikto, kylančio vėliau, taip pat veiksmus, kurie leidžiami, jei apie juos paskelbiama, nuo veiksmų, kuriems iš viso nesuteiktas leidimas;

    13. pažymi, kad Europos Parlamentas įsteigė Patariamąjį Parlamento narių elgesio klausimais komitetą – organą, atsakingą už pagalbą Parlamento nariams elgesio kodekso aiškinimo ir įgyvendinimo klausimais; be to, pažymi, kad Patariamasis komitetas taip pat vertina tariamus elgesio kodekso pažeidimus ir pataria Parlamento pirmininkui, kokių veiksmų būtų galima imtis; mano, kad Europos Parlamentas turėtų tapti pavyzdžiu etikos taisyklių ir jų taikymo užtikrinimo srityje;

    14. laikosi nuomonės, kad ES etikos organui taip pat galėtų būti suteikti įgaliojimai Skaidrumo registro nustatytų įpareigojimų atžvilgiu, ir jis turėtų numatyti geresnę informatorių apsaugą ir geresnį interesų konfliktų valdymą korupcijos ir sukčiavimo atvejais;

    15. mano, kad ES etikos organui turėtų būti pavesta sukurti ES viešą portalą, kuriame būtų pateikiama atitinkama informacija apie etikos taisykles, geriausios praktikos ataskaitos, tyrimai ir statistika, taip pat duomenų bazę, kurioje būtų kaupiamos visų dalyvaujančių institucijų finansinių interesų deklaracijos;

    16. primygtinai reikalauja, kad nepriklausomas ES etikos organas turėtų teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą ir atlikti tyrimus vietoje ir duomenimis grindžiamus tyrimus, remdamasis informacija, kurią jis surinko arba gavo iš trečiųjų šalių, pvz., žurnalistų, žiniasklaidos, NVO, informatorių, pilietinės visuomenės ar Europos ombudsmeno; primygtinai reikalauja, kad bet kuri trečioji šalis, kuri iš gerų paskatų kreipiasi į nepriklausomą etikos organą, būtų apsaugota ir jos tapatybė būtų išlaikyta anonimiška; mano, kad etikos organas, pradėdamas tyrimą savo iniciatyva, turi konfidencialiu pranešimu informuoti atitinkamą asmenį ir vadovybę, atsakingą už sankcijų taikymą atitinkamose institucijose; mano, kad tokiu atveju atitinkama šios institucijos, agentūros ar įstaigos vadovybė gali reikalauti, kad etikos organas pateiktų paaiškinimą;

    17. pabrėžia, kad reikalavimas pateikti mokesčių dokumentus ir banko dokumentus yra privatinės teisės priemonės, o norint jomis pasinaudoti turi būti pateikti rimti įtarimai, priklausantys OLAF kompetencijai;

    18. pabrėžia, kad etikos organas turi apsaugoti informatorius, visų pirma ES pareigūnus, kad jie galėtų išsakyti savo susirūpinimą dėl galimų taisyklių pažeidimų nebijodami atsakomųjų veiksmų; atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad etikos organas prižiūrėtų vidaus ir konfidencialius skundų teikimo mechanizmus pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas; pabrėžia, kad tik saugi ir globėjiška darbo aplinka leis pareigūnams išreikšti savo susirūpinimą ir taip padės užtikrinti nepriklausomo etikos organo darbo veiksmingumą;

    19. mano, jog tam, kad etikos organas būtų visiškai veiksmingas, jis turėtų apjungti už etiką atsakingų organų funkcijas; mano, kad šis organas turėtų patarti Europos Parlamento nariams arba Komisijos nariams, kai jie prašo rekomendacijų etikos klausimais; mano, kad rekomendacijas dėl sankcijų, susijusių su darbuotojų etikos įsipareigojimais, etikos organas turėtų teikti paskyrimų tarnybai, o rekomendacijas dėl Europos Parlamento narių ar Komisijos narių šis organas turėtų teikti atitinkamų dalyvaujančių institucijų atsakingoms vadovybėms; rekomenduoja, kad etikos organas parengtų rekomendacijas, kurios galėtų pasitarnauti kaip precedentai tapačiais ar panašiais atvejais; mano, kad taip bus užtikrintas veiksmingumas, nuoseklumas ir nuspėjamai bei gerokai sumažintas darbo krūvis, ypač kai yra daug panašių su darbuotojais susijusių atvejų;

    20. mano, kad ES etikos organas turėtų skatinti sąžiningumą ir jam turėtų būti patikėtos patariamosios užduotys teikti patikimas konsultacijas, kuriomis galima pasikliauti, visiems į jos aprėptį patenkantiems asmenims ir (arba) institucijoms, pageidaujantiems gauti etikos normų, susijusių su tinkamu elgesiu konkrečiu atveju, išaiškinimą; mano, kad siekiant užtikrinti nuoseklų etikos standartų taikymą ir nuspėjamumą, nepriklausomas ES etikos organas turėtų privalėti tuo pačiu klausimu laikytis tokios pat pozicijos;

    21. primena, kad Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, jog interesų konfliktas nenustatytas, yra esminė prielaida paskirtajam Komisijos nariui pavirtinti ir kad Teisės reikalų komitetas turi aiškius įgaliojimus atmesti paskirtojo Komisijos nario kandidatūrą nustačius intereso konfliktą;

    22. primena, kad, vadovaujantis 2010 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinio susitarimo 5 punktu, Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą konkrečiu Komisijos nariu ir kad po to Komisijos pirmininkas turi pareikalauti to Komisijos nario atsistatydinimo arba savo atsisakymą tai padaryti paaiškinti per artimiausią Parlamento mėnesinę sesiją;

    23. laikosi nuomonės, jog paskirtųjų Komisijos narių deklaracijų patikrinimas siekiant nustatyti, kad interesų konflikto nėra, yra labai didelės institucinės ir demokratinės svarbos darbas ir turėtų būti atliekamas kuo dėmesingiau, pareigingiau ir atsakingiau, užtikrinant visapusiškai objektyvų, demokratišką ir nepriklausomą aiškinimą; mano, kad potencialių interesų konfliktų patikrinimo taisyklės turėtų būti taikomos ir išrinktojo Europos Komisijos pirmininko deklaracijos atveju;

    24. pabrėžia, kad sprendimas dėl paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktų prieš klausymus išlieka demokratine ir institucine Parlamento Teisės reikalų komiteto kompetencija; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būsimajam nepriklausomam ES etikos organui turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai atlikti tyrimus ir įgaliojimas prašyti administracinių dokumentų bei su jais susipažinti, kad jis galėtų atlikti gerai argumentuotus ir dokumentais deramai pagrįstus vertinimus; pabrėžia, kad, vertinant interesų konflikto poveikį, būtina visapusiškai laikytis konfidencialumo, privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių; mano, kad Teisės reikalų komitetui reikėtų suteikti daugiau laiko ir kad Teisės reikalų komitetas, visapusiškai išsaugodamas savo kompetenciją šiuo klausimu, sprendimą dėl to, ar paskirtasis Komisijos narys yra įsitraukęs į interesų konfliktą, priimtų gavęs neprivalomas, tikslias ir pagrįstas nepriklausomo ES etikos organo rekomendacijas, kurios būtų paspirtis jo darbui; mano, kad Teisės reikalų komitetas galiausiai turėtų surengti diskusiją dėl nepriklausomo ES etikos organo pateiktų rekomendacijų; mano, kad rekomendacijos turėtų būti skelbiamos kartu su paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijomis; mano, kad Teisės reikalų komitetas turėtų atlikti ne tik paskirtųjų Komisijos narių deklaracijų patikrinimą, bet ir visose Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose interesų konflikto patikrinimą – paprastai pradedant eiti viešas pareigas ar dirbti viešojoje tarnyboje, tarnybos metu ir jai pasibaigus; taip pat mano, jog jam turėtų būti užtikrinami pakankami ištekliai, priemonės ir įgūdžiai, kad jis galėtų atlikti kryžminę patikrą ir surasti būtiną informaciją bei prireikus paprašyti pateikti papildomos informacijos;

    Sudėtis

    25. mano, kad etikos organą turėtų sudaryti devyni nariai, iš kurių tris parinktų Komisija, tris išrinktų Parlamentas, o likę trys būtų de jure paskirti iš buvusių ESTT teisėjų, Audito Rūmų ir buvusių ES ombudsmenų; mano, kad sprendžiant darbuotojų klausimus reikėtų įtraukti institucijos, kurioje dirba atitinkamas asmuo, darbuotojų atstovus; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybos nuostatų II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

    26. mano, kad organo nariai turi būti nepriklausomi, pasirinkti atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį ir profesines savybes, taip pat į asmeninį sąžiningumą, turėti nepriekaištingą etiško elgesio reputaciją ir pateikti interesų konfliktų nebuvimo deklaraciją; mano, kad turėtų būti užtikrinta organo sudėties lyčių pusiausvyra; pabrėžia, kad visi nariai, eidami savo pareigas, turi būti nepriklausomi; mano, kad nariai turėtų būti renkami šešerių metų laikotarpiui ir kas dvejus metus trečdalis jų atnaujinami;

    27. ragina numatyti, kad už kandidatų deklaracijų tikrinimą būtų atsakingas etikos pareigūnas; mano, kad nariai, atlikdami analizę ir teikdami rekomendacijas, turėtų dirbti bendradarbiaudami ir nuosekliai; ragina užtikrinti lyčių pusiausvyrą organo sudėtyje;

    28. mano, kad nustačius etikos organo sudėtį taip pat reikėtų numatyti jo įgaliojimų vykdymo sistemą ir įgaliojimų pabaigos procedūrą;

    29. siekiant užtikrinti plataus masto paramą, siūlo, kad Parlamentas rinktų etikos organo narius didele balsų dauguma, galbūt pagal panašią procedūra, kokia taikoma Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos nariams arba sprendimams dėl Sacharovo premijos;

    30. siūlo kiekvienai institucijai šiuos narius visų pirma atrinkti iš buvusių Teisingumo Teismo teisėjų, buvusių OLAF ir Audito Rūmų pirmininkų, buvusių ar dabartinių valstybių narių aukščiausiųjų teismų teisėjų, buvusių Europos Parlamento narių, buvusių dalyvaujančių institucijų ir įstaigų darbuotojų, buvusių ES ombudsmenų ir valstybių narių etikos institucijų narių; be to, siūlo nustatyti, kad organas iš savo narių išrinktų pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus; pabrėžia, kad tai nedaro poveikio darbuotojų teisei sprendžiant personalo reikalus savarankiškai rinkti savo atstovus;

    31. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog nariai turėtų įvairios patirties ir nepriklausomos ekspertinės patirties; siūlo, kad buvę Europos Parlamento nariai ir Komisijos nariai sudarytų ne daugiau kaip trečdalį etikos organo narių;

    32. rekomenduoja, kad kolegijai talkintų sekretoriatas, turintis žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių, atitinkančių jos įgaliojimus ir užduotis, įskaitant etikos pareigūną, atsakingą už etikos srities mokymus ir teikiantį konsultacijas nepriklausomo ES etikos organo viduje; mano, kad sutelkus įvairių ES etikos organų biudžetus ir darbuotojus į vieną organą, pagerėtų išteklių naudojimo efektyvumas ir sumažėtų išlaidos;

    Procedūros

    33. mano, kad ES etikos organo įsteigimas turėtų padėti puoselėti institucinę kultūrą, kuri iš esmės būtų grindžiama prevencija, parama ir skaidrumu; šiuo tikslu siūlo taikyti dviejų etapų metodą, pagal kurį tuo atveju, kai ES etikos organas sužino apie etikos taisyklių pažeidimą arba galimą jų pažeidimą, jis pirmiausia turi rekomenduoti veiksmus, kurių iki tam tikro termino reikia imtis tam pažeidimui nutraukti; mano, kad šiuo pirmuoju prevenciniu veiksmu turėtų būti užtikrintas konfidencialumas bei slaptumas ir asmens teisė būti išklausytam bei atmesti kaltinimus; siūlo, kad tuo atveju, jei atitinkamas asmuo atsisakytų imtis atitinkamų veiksmų ir pažeidimas būtų tęsiamas, ES etikos organas turėtų pateikti pagrįstą rekomendaciją dėl sankcijų priemonių ir perduoti visą reikiamą informaciją apie atvejį kompetentingai institucijai, kuri per 20 darbo dienų nuspręs, kaip įgyvendinti rekomendaciją;

    34. mano, kad pasibaigus šiam laikotarpiui turėtų būti viešai paskelbta pagrįsta nepriklausomo etikos organo rekomendacija, nedarant poveikio Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui ir asmens teisėms, kartu su kompetentingos institucijos, kuri turėtų pateikti paaiškinimą, jei rekomendacijų nebūtų visapusiškai laikomasi, sprendimu; mano, kad kaip pirma priemonė, jau vien rekomendacijų ir sprendimų paskelbimas ar perdavimas galėtų būti laikomas sankcija; pabrėžia, kad toks etikos organas negali pakeisti ESTT; siūlo, kad išimtiniais atvejais, kai kompetentinga institucija tinkamai pagrindžia, kad atvejui ištirti reikia daugiau laiko, ji gali prašyti etikos organo pratęsti sprendimo priėmimo terminą ne daugiau kaip 20 darbo dienų; mano, kad šis dviejų etapų metodas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai nėra pagrįstų priežasčių manyti, kad asmuo veikė iš blogų paskatų, ir rekomenduoja, kad tyčinio pažeidimo, didelio aplaidumo, įrodymų nuslėpimo, reikalavimų nesilaikymo ar pareigos bendradarbiauti nesilaikymo atvejai skiriant sankcijas būtų laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis, net jei pats pažeidimas nebevykdomas;

    35. ragina priimti aiškias nuostatas, pagal kurias atitinkamam asmeniui būtų suteikta teisė apskųsti pirmininko priimtus sprendimus, visapusiškai laikantis pagrindinių teisinės valstybės principų;

    36. mano, kad paprastai ES etikos organas sprendimus turėtų priimti paprasta savo narių balsų dauguma;

    37. primygtinai reikalauja, kad būtų taikomos Sutartyse nustatytos procedūros, pvz., Europos Audito Rūmų tyrimų perdavimas OLAF ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

    Bendrosios nuostatos

    38. mano, kad ES etikos organas turėtų atlikti tyrimus ir rinkti metinius statistinius duomenis apie finansinių interesų deklaracijas, „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus ir kitą susijusią informaciją ir skelbti metines ataskaitas, kurios turi būti teikiamos Parlamentui, kuriose būtų pateikiama informacija apie jo užduočių vykdymą ir, jei reikia, rekomendacijos dėl etikos standartų tobulinimo; rekomenduoja į metinę ataskaitą įtraukti išnagrinėtų atvejų skaičių, institucijas, iš kurių yra atitinkami asmenys, pažeidimų rūšį, procedūrų vykdymo laiką, laikotarpį, per kurį pažeidimas buvo nutrauktas, nuspręstų taikytų sankcijų dalį ir rekomendacijas;

    39. mano, kad į Tarpinstitucinį susitarimą turėtų būti įtraukta peržiūros sąlyga, užtikrinanti, kad ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo jo įsteigimo dalyvaujančios institucijos galėtų patvirtinti savo veiklos vertinimą, įskaitant taisyklių ir procedūrų veikimo analizę ir patirtį, įgytą jas taikant; ypač pabrėžia, kad šioje peržiūros nuostatoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ES etikos organo įgaliojimų įgyvendinimo veiksmingumo vertinimui ir kad Parlamento vertinime turėtų būti atsižvelgiama į paties etikos organo indėlį;

    40. mano, kad naujasis ES etikos organas turėtų turėti kompetenciją teikdamas pasiūlymus prisidėti prie bendros ES institucijų etikos sistemos kūrimo ir periodiško atnaujinimo, įskaitant bendras taisykles ir bendrą finansinių interesų deklaracijų modelį kompiuterio skaitomu formatu, taip pat pasiūlymą iš dalies pakeisti savo kompetenciją ir pateikti jį Europos Parlamentui; mano, kad visų institucijų, agentūrų ir įstaigų etikos standartai turėtų būti kuo greičiau suderinti; laikosi nuomonės, kad Komisijos narių statutas turi būti parengtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

    41. siūlo, kad nepriklausomas etikos organas, remdamasis aukščiausiais standartais, parengtų bendrą ES institucijų interesų konflikto apibrėžtį; pabrėžia, kad daugelis valstybių narių taiko griežtas taisykles; atkreipia dėmesį į EBPO interesų konflikto apibrėžtį: „kai asmuo arba įmonė (privati arba vyriausybinė) gali kokiu nors būdu naudotis savo profesija ar oficialiu statusu asmeninei ar įmonės naudai“;

    42. ragina užtikrinti visišką visų etikos organų rengiamų susitikimų su privačiais subjektais ir jų atstovais, įskaitant pelno siekiančias ir ne pelno organizacijas, skaidrumą;

    43. primygtinai reikalauja, kad, nedarant poveikio 24 dalyje nurodytai Parlamento kompetencijai, ES etikos organo rekomendacijos būtų tinkamai pagrįstos, gerai dokumentuotos ir prieinamos darbuotojui ar tarnautojui ir atitinkamai institucijai; mano, kad dalyvaujančios institucijos turėtų įsipareigoti visapusiškai bendradarbiauti visose procedūrose, patenkančiose į Tarpinstitucinio susitarimo, dėl kurio susitarta, taikymo sritį, ir visų pirma perduoti nepriklausomam ES etikos organui visą informaciją ir dokumentus, būtinus tinkamai etikos taisyklių kontrolei; atkreipia dėmesį į tai, kad etikos organo veikla galės būti skundžiama ES ombudsmenui ir kad dalyvaujančių institucijų sprendimai, grindžiami rekomendacijomis, ir toliau galės būti peržiūrimi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

    44. mano, kad sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės didinimas, taip pat aukščiausi etiško elgesio standartai ES institucijose ir ES sprendimų priėmimo procesuose turėtų būti vienos iš temų, aptariamų konferencijoje dėl Europos ateities; pabrėžia, kad tai yra galimybė ES piliečiams diskutuoti dėl Sutarties persvarstymo ir kad taip būtų užtikrintas aiškus teisinis pagrindas visoms institucijoms įsteigti tokį nepriklausomą ES etikos organą pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

    45. ragina nepriklausomą etikos organą rodyti skaidrumo pavyzdį paskelbiant visas rekomendacijas, metines ataskaitas, sprendimus ir išlaidas kompiuterio skaitomu atvirųjų duomenų formatu, kuriuo galėtų naudotis visi piliečiai, laikantis galiojančių duomenų apsaugos taisyklių; primygtinai rekomenduoja, kad bet kokia programinė įranga, sukurta etikos standartams ES viešojo administravimo srityje užtikrinti, būtų prieinama pagal nemokamą atvirojo kodo programinės įrangos licenciją ir ja būtų dalijamasi su bet kuria Europos institucija, kuri nori ja naudotis; ragina šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

    46. ragina valstybes nares užtikrinti, kad su sąžiningumo taisyklių pažeidimais susijusios baudžiamosios bylos, ypač susijusios su Europos Parlamento nariais ir nacionaliniais politikais, atliekančiais tam tikrą vaidmenį formuojant ES politiką, būtų nagrinėjamos veiksmingai ir nepagrįstai nedelsiant;

    °

    ° °

    47. reiškia susirūpinimą ir apgailestauja, kad vykdant Komisijos viešųjų pirkimų procedūrą per mažai svarstoma apie tai, taip pat joje trūksta interesų konfliktų prevencijos ir vykdymo užtikrinimo priemonių;

    48. pažymi, kad šiuo metu galiojančias taisykles taikant Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams ir ES pareigūnams išryškėjo pernelyg daug spragų; primena, kad, remiantis organizacijos „Transparency International EU“ ataskaitos duomenimis, 2017 m. pradžioje daugiau kaip 50 proc. buvusių Komisijos narių ir 30 proc. buvusių Europos Parlamento narių, nutraukusių politinę veiklą, dirbo ES skaidrumo registre įregistruotose organizacijose; pabrėžia būtinybę užtikrinti visų pirma renkamų narių asmeninių ir finansinių įsipareigojimų skaidrumą ir atskaitomybę už juos; pabrėžia, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis kylančios skaidrumo ir sąžiningumo problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; todėl remia Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) veiklą ir ragina valstybes nares įgyvendinti jos rekomendacijas, visų pirma susijusias su nacionalinio lygmens politikams taikomo griežto elgesio kodekso sukūrimu ir taisyklių, taikomų pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, nustatymu;

    49. ragina stiprinti esamą reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, taikomą interesų konfliktų, kylančių tiek prasidėjus, tiek pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, atvejais, siekiant nubrėžti aiškias, privalomas ir proporcingas ribas tarp viešojo ir privačiojo bei ne pelno sektorių, taip patobulinant ES sprendimų priėmimo patikimumą visuomenės akyse;

    50. pabrėžia, kad interesų konflikto atvejai, susiję su viešajame sektoriuje pasibaigusiais darbiniais santykiais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, yra pasikartojantys sisteminio pobūdžio susirūpinimą keliantys klausimai ir visos ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bendra problema; rekomenduoja visoms ES institucijoms priimti suderintus ir tinkamus veiklos pertraukos laikotarpius bei sugriežtinti jų taikymo užtikrinimą; mano, kad interesų konflikto atvejai gali kelti grėsmę ES institucijų ir agentūrų sąžiningumui bei taip pakirsti piliečių pasitikėjimą jomis; pabrėžia, kad būtina suderinti reikiamus ES teisės aktus ir elgesio kodeksus bei užtikrinti jų vykdymą – taip pat ir siekiant reikalauti visiško skaidrumo, susijusio su darbu ar projektais, kurių aukšto rango ES pareigūnai imasi baigę darbą viešojoje tarnyboje, bei su bet kokia Europos Parlamento narių vykdoma šalutine veikla; laikosi nuomonės, kad taisyklės, susijusios su interesų konfliktų prevencija nustojus eiti viešas pareigas ar dirbti viešojoje tarnyboje, turėtų būti pradėtos taikyti per deramą laikotarpį, sykiu paisant tinkamo kompensavimo taisyklių; pabrėžia, kad būtina mokytis iš geriausios praktikos valstybėse narėse, kuriose jau veikia nacionalinės etikos tarnybos, turinčios reikiamų ekspertinių žinių; pabrėžia, kad nacionalinė etikos standartų įgyvendinimo užtikrinimo praktika skiriasi; pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama, kad išrinkti atstovai nebalsuotų dėl klausimų, kuriais jie asmeniškai suinteresuoti, ir, savo ruožtu, prašo Parlamento narių nesiimti būti pranešėjais panašiais atvejais; atsižvelgdamas į tai primena Europos Parlamento narių elgesio kodekso 2 ir 3 straipsniuose pateikiamas nuostatas dėl finansinių interesų ir interesų konfliktų;

    51. pabrėžia, kad, nesant skundų dėl interesų konfliktų nagrinėjimo mechanizmo, atlikdamas ir kitas savo užduotis, juos nagrinėjo Europos ombudsmenas, neturėdamas tinkamų priemonių ir įgaliojimų užtikrinti jo sprendimų vykdymą;

    52. atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomas ES etikos organas pas vienas negalės spręsti ES institucijose ir agentūrose susidariusių interesų konfliktų situacijų; mano, kad ES etikos ir sąžiningumo taisyklių peržiūra turėtų apimti tokias priemones kaip aukščiausiųjų pareigūnų veiklos pertraukos laikotarpių pratęsimą, proporcingai atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnį, sugriežtinant Direktyvą 2014/24/EB dėl viešųjų pirkimų, privalomą akcijų perleidimą institucijai, kuriai priklauso naujai paskirtas pareigūnas, pavaldžiose arba reikalų su šia institucija turinčiose įmonėse, privalomą nušalinimą, kai sprendžiami klausimai, susiję su buvusiu privačiojo sektoriaus darbdaviu, arba draudimus Komisijos nariams ir aukščiausiesiems ES institucijų bei agentūrų pareigūnams, jiems einant pareigas, turėti individualių akcijų; pakartoja, raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę pasiūlyti peržiūrėti susijusią teisinę sistemą;

    53. mano, kad aukščiausiesiems pareigūnams, išeinantiems iš darbo agentūroje ar institucijoje, remiantis objektyvia procedūra ir aiškiais kriterijais taikomi ilgesni veiklos pertraukos laikotarpiai yra pagrįstos teisinės priemonės viešajam interesui ir viešųjų institucijų sąžiningumui apsaugoti;

    54. reiškia susirūpinimą dėl ES vyresniųjų pareigūnų skyrimo tvarkos, požiūrio į Komisijos narių interesų konfliktus ir EP narių elgesio kodekso pažeidimų, taip pat dėl skaidrumo reikalavimų laikymosi patikros ir atitikties taisyklėms, susijusioms su „sukamųjų durų“ reiškiniu, vertinimo;

    55. mano, kad, siekdamos užkirsti kelią bet kokiems „sukamųjų durų“ reiškinio atvejams ar interesų konfliktams, ES institucijos turėtų taikyti aukščiausius etikos standartus, – taip pat ir skirdamos asmenis į aukštas vadovybės pareigas ES institucijose ir agentūrose;

    56. mano, kad kandidatų į aukštas pareigas atrankos procedūros turėtų būti vykdomos laikantis visapusiškai objektyvių kriterijų ir būti visiškai skaidrios plačiajai visuomenei; pabrėžia, kad turėtų būti taikoma sistema klausimams ir prieštaravimams pateikti, taip pat atviros tolesnės procedūros ir įgaliojimai atšaukti sprendimus paaiškėjus, jog jie nepriimtini skaidrumo ir sąžiningumo požiūriais; pabrėžia, kad procedūros turėtų būti reguliariai vertinamos, siekiant stebėti jų veiksmingumą ir prireikus jas tobulinti;

    57. pabrėžia, kad Parlamentas turi atlikti esminį vaidmenį stiprinant dabartinę ES etikos kontrolės sistemą, taikomą visose ES institucijose, agentūrose ir organuose, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą ES sprendimų priėmimo procesais;

    58. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.



     

    AIŠKINAMOJI DALIS

    Poreikis įsteigti ES etikos organą

    Vienodos piliečių teisės, piliečių pasitikėjimas viešosiomis institucijomis ir demokratiniais procesais, tvirtos garantijos, kad viešieji sprendimai priimami bendrojo intereso labui, remiantis rinkimų rezultatais ir politine dauguma, taip pat valstybės pareigūnų sąžiningumas yra pagrindinės bet kokios veikiančios demokratinės sistemos savybės.

    Tam reikia nepriekaištingų ir visapusiškai taikomų etikos taisyklių, kurios būtų taikomos viešosioms institucijoms ir pareigūnams bei sprendimų priėmimo procesams.

    Europos Sąjungoje mes taikome etikos normas, kurios daugeliu atžvilgių yra pažangesnės už nacionalines ir regionines taisykles. Deja, ES etikos kontrolės sistema grindžiama tik savireguliavimo metodu. Kiekviena institucija nustato savo taisykles ir viduje organizuoja jų taikymo užtikrinimą, o tai reiškia, kad etikos taisyklių taikymas nėra griežtai atskirtas nuo politinių procesų.

    Galiausiai, dabartinės sistemos žmogiškieji ir finansiniai ištekliai ir įgaliojimai riboja gebėjimą tikrinti informaciją ir tirti galimus pažeidimus.

    Todėl vieno nepriklausomo ES etikos organo sukūrimas yra būtinas žingsnis siekiant užtikrinti nuoseklų ir visapusišką etikos normų įgyvendinimą visose ES institucijose; ES etikos organas, turėdamas pakankamai įgaliojimų ir išteklių, tinkamų, kad galėtų atlikti nepriklausomą analizę, užtikrintų, kad viešieji sprendimai būtų grindžiami tik demokratiniais procesais ir priimami atsižvelgiant į bendrąsias gėrybes, ir padėtų atgauti ir išsaugoti piliečių pasitikėjimą Europos institucijomis.

    visi pagrindiniai 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose dalyvavę kandidatai pritarė tam, kad būtų sukurtas bendras visoms ES institucijoms nepriklausomas etikos organas. Komisijos pirmininkė prieš ją išrenkant pažadėjo sukurti tokią nepriklausomą etikos instituciją ir vėliau pavedė Komisijos pirmininko pavaduotojai Věrai Jourovái ją įsteigti. Neseniai Europos Parlamentas savo rezoliucijoje „EP rinkimų rezultatų apžvalga“ irgi pritarė šiam požiūriui.

    Šiuo pranešimu siekiama pradėti kurti modelį, kuris galėtų būti priimtinas visoms ES institucijoms, kartu sudarant būtinas sąlygas vykdyti jo užduotims.

    Pranešėjo siūlomas modelis:

     Teisinis pagrindas

    Siekiant sukurti šį nepriklausomą ES etikos organą, pranešėjas siūlo, pradedant bent jau Parlamentu ir Komisija, dalyvaujančioms institucijoms sudaryti SESV 295 straipsniu grindžiamą tarpinstitucinį susitarimą, prie kurio bet kuriuo metu galėtų prisijungti visos pageidaujančios institucijos, agentūros ir įstaigos.

    Šis teisinis pagrindas parinktas nuodugniai įvertinus įvairias pasirinkimo galimybes, tokias kaip suteikti galių esamoms struktūroms, pvz., OLAF, ES ombudsmenui ar Audito Rūmams, arba naudoti kitokį teisinį pagrindą (pvz., SESV 298 arba 352 straipsnį).

    Procedūriniu, taip pat taikymo srities ir įgaliojimų požiūriu nė viena iš šių alternatyvų neatrodo tinkama.

    Todėl pranešėjas mano, kad naudoti tarpinstitucinį susitarimą, grindžiamą SESV 295 straipsniu, yra ir teisiniu, ir praktiniu požiūriu geriausias būdas įsteigti nepriklausomą ES etikos organą, gebantį pašalinti kai kuriuos šiandienos trūkumus ir užtikrinti, kad ES etikos priežiūros sistema veiktų.

     Įgaliojimai

    Laikydamasis Meroni doktrinos pranešėjas siūlo, kad nepriklausomam ES etikos organui būtų suteikti įgaliojimai stebėti dalyvaujančioms institucijoms taikomų etikos normų įgyvendinimą, taip pat konsultavimo ir tyrimų įgaliojimai.

    Šis modelis nepriklausytų nuo papildomų įgaliojimų, nes visi šie įgaliojimai jau egzistuoja ir juos jau vykdo atitinkamos institucijos.

    Kalbant apie konsultavimo užduotis, pranešėjas siūlo pavesti nepriklausomam ES etikos organui užduotį konsultuoti visus į taikymo sritį patenkančius asmenis, pageidaujančius gauti etikos normų, susijusių su konkrečiu elgesiu, išaiškinimą.

    Pranešėjas taip pat nurodo, kad nepriklausomam ES etikos organui galėtų būti suteikti įgaliojimai naudotis ES Skaidrumo registru.

    Galiausiai, dėl nepriklausomo ES etikos organo sprendimų turėtų būti galima teikti skundus ES ombudsmenui, taip pat juos turėtų galėti teisiškai peržiūrėti ES Teisingumo Teismas.

     Sudėtis

    Siekiant užtikrinti naujai įsteigto organo veiksmingumą ir sąžiningumą, pranešėjas siūlo nustatyti, kad nepriklausomą ES etikos organą sudarytų 9 nepriklausomi nariai, iš kurių tris parinktų Komisija, tris išrinktų Parlamentas, o likę trys būtų de jure paskirti iš buvusių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pirmininkų, Audito Rūmų pirmininkų ir buvusių ES ombudsmenų.

    Narius kiekviena institucija pasirinktų atsižvelgdama į jų kompetenciją, patirtį ir profesines savybes, taip pat į jų asmeninį sąžiningumą. Jie turėtų turėti nepriekaištingą etiško elgesio reputaciją ir neturėti jokio interesų konflikto. Šiuos nepriklausomus narius visų pirma būtų galima atrinkti iš buvusių Teisingumo Teismo teisėjų, buvusių ar dabartinių valstybių narių aukščiausiųjų teismų teisėjų, buvusių Europos Parlamento narių, buvusių dalyvaujančių institucijų ir įstaigų darbuotojų, buvusių ES ombudsmenų ir valstybių narių etikos institucijų narių; Etikos organas galėtų iš savo narių išrinkti pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus.

    Pranešėjas taip pat pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta nepriklausomo ES etikos organo sudėties lyčių pusiausvyra.

    Nepriklausomam ES etikos organui turėtų talkinti sekretoriatas, kuris turėtų žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių, pakankamų vykdyti jo užduotims. Pranešėjas mano, kad sutelkus dabartinius dalyvaujančių institucijų už etikos priežiūrai skirtus išteklius institucijos galėtų padidinti savo atitinkamų išteklių naudojimo efektyvumą.

     Veiksmingos procedūros ir tinkama konfidencialumo taisyklių ir skaidrumo reikalavimų pusiausvyra

    Siekiant užtikrinti tinkamą tam tikros informacijos konfidencialumo ir skaidrumo pusiausvyrą, pranešėjas siūlo nustatyti, kad pažeidimo arba galimo pažeidimo atveju nepriklausomas ES etikos organas galėtų taikyti dviejų etapų metodą.

    Pagal šį metodą tuo atveju, kai ES etikos organas sužino apie etikos taisyklių pažeidimą arba galimą jų pažeidimą, jis pirmiausia galėtų rekomenduoti veiksmus, kurių reikia imtis tam pažeidimui nutraukti. Šiuo pirmuoju prevenciniu veiksmu turėtų būti užtikrintas konfidencialumas ir asmens teisė būti išklausytam. Taip būtų išsprendžiami atvejai, kai asmenys nenorėdami blogo ir per klaidą pažeidžia taikytinas etikos taisykles ir įgyvendina ES etikos organo rekomendacijas, kaip nutraukti pažeidimą.

    Tais atvejais, kai atitinkami asmenys atsisakytų imtis reikiamų veiksmų, ES etikos organas viešai skelbtų atitinkamą informaciją apie atvejus ir prireikus teiktų rekomendacijas dėl sankcijų.

    Išvada

    Pranešėjas mano, kad jo siūlomu modeliu užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp etikos organo, kuriam bus patikėti atitinkami įgaliojimai, veiklos efektyvumo ir projekto, kuris yra teisiškai pagrįstas ir gali būti paremtas tik gera ES institucijų valia, įgyvendinamumo.

    Kai bus susitarta dėl šio tarpinstitucinio susitarimo, ES galės sukurti visavertį mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta, kad kasdieniame mūsų Sąjungos gyvenime būtų visapusiškai laikomasi etikos normų ir jomis išreikštų vertybių ir principų.



    PRIEDAS. PRANEŠĖJUI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS

    Toliau pateiktą sąrašą visiškai savanoriškai ir tik savo atsakomybe parengė pranešėjas. Rengdamas šį pranešimo projektą, pranešėjas gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

    Subjektas ir (arba) asmuo

    Organizacija „Transparency International“ (TI EU), 2020 12 01

    Organizacija „Corporate Europe Observatory“, 2020 12 01

    Organizacija „Access Info Europe“, 2020 12 01

    Organizacija „The Good Lobby“, 2020 12 01

    Organizacija „Europe’s Media Lab“ 2020 11 19

    Organizacija „Transparency International Berlin-Brandenburg“, 2020 11 17

    Markus Frischhut, Insbruko vadybos centras (MCI)

    Organizacija „Transparency International Ireland“ 2020 03 05

    Organizacija „Transparency International Ireland“ 2020 05 12

    Prancūzijos Vyriausiosioji viešojo gyvenimo skaidrumo valdyba (pranc. Haute Autorité pour la Transparence de la Vie Publique)

    Kanados etikos komisaras

    Organizacija „Society of European Affairs Professionals“ (SEAP), 2020 05 20

    Organizacija „Bundesverband der Deutschen Industrie e.V.“ (BDI), 2020 02 07

    Alberto Alemanno, Paryžiaus Paryžiaus Aukštoji verslo mokykla (HEC)

    Europos Komisijos Etikos, gero administravimo ir ryšių su Europos ombudsmenu skyrius (SG.DSG1.C.2)

    Europos Parlamento Patariamasis komitetas Parlamento narių elgesio kodekso klausimais

     


     

     

    TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (25.2.2021)

    pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

    dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą

    (2020/2133(INI))

    Nuomonės referentas (*): Stéphane Séjourné

    (*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis

     

    PASIŪLYMAI

    Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1. pažymi, kad ES institucijose įvairios teisės ir kitos nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, apima skirtingas interesų konflikto sąvokos apibrėžtis; todėl mano, kad ši sąvoka turėtų būti vienodai suprantama kaip reiškianti viešosios tarnybos pareigūno viešosios pareigos, apimančios profesinę ir oficialią atskaitomybę, ir jo privačių interesų konfliktą, kai viešosios tarnybos pareigūnas arba sprendimų priėmėjas turi privataus pobūdžio interesų, galinčių netinkamai paveikti jo atsakomybei priskiriamos veiklos vykdymą ir sprendimų priėmimą; tačiau pažymi, jog šio pobūdžio apibrėžtis yra kontekstinio ir kintamo pobūdžio ir jog visapusiškas skaidrumas nebūtinai reiškia, kad tikrai nėra jokio interesų konflikto ir kad bus tikrai laimėtas ar padidės visuomenės pasitikėjimas; pažymi, kad etikos taisyklių taikymo užtikrinimas ir viešoji atskaitomybė už interesų konfliktus yra piliečių pasitikėjimo viešosiomis institucijomis prielaida;

    2. pažymi, kad šiuo metu teisinis interesų konflikto sampratos reikšmės ir taikymo traktavimas yra labai įvairus; atkreipia dėmesį į tai, kad ES institucijos turi nedelsdamos spręsti standartų veiksmingumo bei etiką ir skaidrumą reglamentuojančių taisyklių griežtinimo klausimą; taip pat pažymi, kad ES institucijų požiūris į interesų konfliktų prevenciją nėra vieningas ir kad kiekviena jų taiko savo taisykles; mano, kad įsteigus nepriklausomą ES etikos organą būtų prisidėta prie suderinto esamų taisyklių aiškinimo ir jų įgyvendinimo stiprinimo; pažymi, kad Europos Parlamentas yra įsteigęs Patariamąjį Parlamento narių elgesio klausimais komitetą – organą, atsakingą už pagalbą Parlamento nariams elgesio kodekso aiškinimo ir įgyvendinimo klausimais; be to, pažymi, kad Patariamasis komitetas taip pat vertina tariamus elgesio kodekso pažeidimus ir pataria Parlamento pirmininkui, kokių veiksmų būtų galima imtis; mano, kad Europos Parlamentas turėtų tapti pavyzdžiu etikos taisyklių ir jų taikymo užtikrinimo srityje;

    3. primena, jog Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių VI priede nustatyta, kad Teisės reikalų komitetas yra komitetas, atsakingas už paskirtųjų Komisijos narių galimų interesų konfliktų patikrinimą, už Europos Parlamento narių statutą ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, už privilegijas ir imunitetus bei Parlamento narių įgaliojimų patikrinimą; primena, kad Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, jog interesų konfliktas nenustatytas, yra esminė prielaida paskirtajam Komisijos nariui pavirtinti ir kad Teisės reikalų komitetas turi aiškius įgaliojimus atmesti paskirtojo Komisijos nario kandidatūrą nustačius intereso konfliktą; pabrėžia, kad ši nuostata turėtų būti aiškinama kartu su etikos standartais, nurodomais Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 3 dalyje, kuria remiantis Europos Komisijos nariai turėtų būti parenkami „iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia jokių abejonių“;

    4. primena, kad, vadovaujantis 2010 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinio susitarimo 5 punktu, Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą konkrečiu Komisijos nariu ir kad po to Komisijos pirmininkas turi pareikalauti to Komisijos nario atsistatydinimo arba savo atsisakymą tai padaryti paaiškinti per artimiausią Parlamento mėnesinę sesiją[4];

    5. pažymi, kad Teisės reikalų komiteto nariai, 2019 m. tikrindami potencialius paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktus, akcentavo didžiulį dabartinės procedūros ribotumą; taip pat pažymi, kad šis ribotumas apima prieigą tik prie ribotos informacijos, laiko patikrinimui atlikti stoką, įgaliojimų atlikti tyrimą ir ekspertų paramos nebuvimą; laikosi nuomonės, jog paskirtųjų Komisijos narių deklaracijų patikrinimas siekiant nustatyti, kad interesų konflikto nėra, yra fundamentalios institucinės ir demokratinės svarbos darbas ir turėtų būti atliekamas kuo dėmesingiau, pareigingiau ir atsakingiau, užtikrinant visapusiškai objektyvų, demokratišką ir nepriklausomą aiškinimą; mano, kad potencialių interesų konfliktų patikrinimo taisyklės turėtų būti taikomos ir išrinktojo Europos Komisijos pirmininko deklaracijos atveju;

    6. taip pat laikosi nuomonės, jog norint, kad šis patikrinimas būtų išsamus ir tikslus ir kad būtų galima atmesti interesų konflikto galimybę, be paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijos itin svarbų vaidmenį dažnai gali atlikti ir kita informacija bei dokumentai, taigi turėtų būti įmanoma sistemingai tikrinti, ar informacija yra išsami, tiksli ir naujausia; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog būsimajam nepriklausomam ES etikos organui turėtų būti suteikti reikiami įgaliojimai atlikti tyrimus ir įgaliojimas prašyti administracinių dokumentų bei su jais susipažinti, kad jis galėtų atlikti gerai argumentuotus ir dokumentais deramai pagrįstus vertinimus; pabrėžia, kad nepriklausomas ES etikos organas turėtų turėti galimybę taikyti sankcijas už nepagrįstą delsimą arba atsisakymą pateikti informaciją; pabrėžia, kad, vertinant interesų konflikto poveikį, būtina visapusiškai laikytis konfidencialumo, privatumo ir asmens duomenų apsaugos taisyklių;

    7. todėl mano, kad Teisės reikalų komitetui bendradarbiaujant su nepriklausomu ES etikos organu turėtų būti duodama pakankamai laiko galimam interesų konfliktui įvertinti; taip pat mano, jog jam turėtų būti užtikrinami pakankami ištekliai, priemonės ir įgūdžiai, kad jis galėtų atlikti kryžminę patikrą ir surasti būtiną informaciją bei prireikus paprašyti pateikti papildomos informacijos;

    8. mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad ši atsakomybė sudėtinga ir kompleksinė, galimo paskirtųjų Komisijos narių interesų konflikto patikrinimas ir nustatymas Europos Parlamente turėtų būti demokratiškas ir atliekamas nepriklausomai bei sistemingai, talkinant nepriklausomam ES etikos organui, turinčiam reikiamų ekspertinių žinių ir patirties; mano, kad būsimasis nepriklausomas ES etikos organas savo darbą turėtų atlikti užtikrindamas aukščiausio lygio nepriklausomumą savo sudėties, biudžeto ir atitinkamų tyrimo įgaliojimų požiūriu; ragina Komisiją ir visas dalyvaujančias institucijas skirti būsimajam nepriklausomam ES etikos organui pakankamai darbuotojų ir išteklių, kad potencialius – visų pirma Komisijos narių ir galimai Parlamento narių bei aukšto rango ES pareigūnų – interesų konfliktus kiekvienu konkrečiu atveju profesionaliai vertintų ekspertai;

    9. pabrėžia, kad interesų konflikto atvejai, susiję su viešajame sektoriuje pasibaigusiais darbiniais santykiais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, yra pasikartojantys sisteminio pobūdžio susirūpinimą keliantys klausimai ir visos ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bendra problema; rekomenduoja visoms ES institucijoms priimti suderintus ir tinkamus veiklos pertraukos laikotarpius bei sugriežtinti jų taikymo užtikrinimą; mano, kad interesų konflikto atvejai gali kelti grėsmę ES institucijų ir agentūrų sąžiningumui bei taip pakirsti piliečių pasitikėjimą jomis; pabrėžia, kad būtina suderinti reikiamus ES teisės aktus ir elgesio kodeksus bei užtikrinti jų vykdymą – taip pat ir siekiant reikalauti visiško skaidrumo, susijusio su darbu ar projektais, kurių aukšto rango ES pareigūnai imasi baigę darbą viešojoje tarnyboje, bei su bet kokia Europos Parlamento narių vykdoma šalutine veikla; laikosi nuomonės, kad taisyklės, susijusios su interesų konfliktų prevencija nustojus eiti viešas pareigas ar dirbti viešojoje tarnyboje, turėtų būti pradėtos taikyti per deramą laikotarpį, sykiu paisant tinkamo kompensavimo taisyklių; pabrėžia, kad būtina mokytis iš geriausios praktikos valstybėse narėse, kuriose jau veikia nacionalinės etikos tarnybos, turinčios reikiamų ekspertinių žinių; pabrėžia, kad nacionalinė etikos standartų įgyvendinimo užtikrinimo praktika skiriasi; pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse reikalaujama, kad išrinkti atstovai nebalsuotų dėl klausimų, kuriais jie asmeniškai suinteresuoti, ir, savo ruožtu, prašo Parlamento narių nesiimti būti pranešėjais panašiais atvejais; atsižvelgdamas į tai primena Europos Parlamento narių elgesio kodekso 2 ir 3 straipsniuose pateikiamas nuostatas dėl finansinių interesų ir interesų konfliktų;

    10. laiko abejotinu tai, jog Komisija neseniai pritarė buvusio Komisijos nario G. H. Oettingerio įsidarbinimui tarptautinėje konsultavimo įmonėje „Kekst CNC“, kurios stambiausias klientas, vykdantis su ES susijusią lobistinę veiklą, yra bendrovė „Philip Morris International“: tai dešimtosios G. H. Oettingerio pareigos jam baigus tarnybą Komisijoje, patvirtintos trumpiau nei per metus;

    11. mano, jog norint, kad būtų įgyta tinkamų ekspertinių žinių, nepriklausomas ES etikos organas turėtų būti nuolatinės, nepriklausomos ir kolegialios struktūros, o šio organo nariai galėtų būti arba konkrečias profesionalumą ir nepriklausomumą užtikrinančias pareigas ėję asmenys – pvz., buvę institucijų pirmininkai arba buvę Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjai – arba kiekvienos ES institucijos ir tokių susijusių tarnybų, kaip Europos ombudsmenas, OLAF ar Europos Audito Rūmai, ekspertų nominuoti ar išrinkti asmenys; be to, mano, kad nepriklausomo ES etikos organo sudėtimi turi būti užtikrinama lyčių lygybė ir nepriklausomumo, nešališkumo, principingumo, sąžiningumo ir patirties garantijos;

    12. tačiau pabrėžia, kad paskirtųjų Komisijos narių nepriklausomumo vertinimas lieka politine ir institucine Europos Parlamento kompetencija; todėl rekomenduoja, kad Teisės reikalų komitetas, visapusiškai išsaugodamas savo kompetenciją šiuo klausimu, sprendimą dėl to, ar paskirtasis Komisijos narys yra įsitraukęs į interesų konfliktą, priimtų gavęs neprivalomas, viešas, tikslias ir motyvuotas tokio nepriklausomo ekspertų sudaromo patariamojo organo rekomendacijas, kuriomis būtų sustiprintas jo darbas; mano, kad Teisės reikalų komitetas galiausiai turėtų surengti diskusiją dėl nepriklausomo ES etikos organo pateiktų rekomendacijų; mano, kad, neskaitant Teisės reikalų komiteto atliekamo paskirtųjų Komisijos narių deklaracijų patikrinimo, interesų konflikto patikrinimas – paprastai pradedant eiti viešas pareigas ar dirbti viešojoje tarnyboje, tarnybos metu ir jai pasibaigus – turėtų būti atlekiamas visose Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose;

    13. laikosi nuomonės, kad šalia savo patariamųjų funkcijų, susijusių su galimais paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktais, nepriklausomam ES etikos organui turėtų būti patikėtas ir platesnis pagalbinis vaidmuo tikrinant interesų konfliktus ES institucijose ir agentūrose apskritai, pirma, papildančiu ir subalansuotu būdu atliekant prevencinį vaidmenį naudojantis sąmoningumo ugdymo ir etinio orientavimo įgaliojimais ir, antra, atliekant atitikties ir vykdymo užtikrinimo vaidmenį ryšium su interesų konfliktais; laikosi nuomonės, kad nepriklausomas ES etikos organas turėtų remti ir užtikrinti nuoseklų atitinkamų taisyklių įgyvendinimą ir siekti aukščiausių etikos standartų bei taip didinti visuomenės pasitikėjimą ir ES institucijų narių bei darbuotojų skaidrumo ir sąžiningumo lygį; rekomenduoja būsimajam nepriklausomam etikos organui siekti etikos standartų suderinimo, sykiu atsižvelgiant į specifinį kiekvienos institucijos pobūdį ir iššūkius;

    14. mano, kad institucinė kultūra, fundamentaliai grindžiama prevencija, parama ir skaidrumu, reikalauja glaudaus bendradarbiavimo su įvairiomis tikrinamomis įstaigomis ir institucijomis; mano, kad už etikos klausimus atsakingos vidaus administracinės tarnybos tinkamu metu galėtų būti pertvarkytos į kontaktinius punktus, atsakingus už ryšius su ES etikos organu; pabrėžia, kad nepriklausomam ES etikos organui turėtų būti sudaryta galimybė pradėti tyrimus savo iniciatyva; mano, jog pagrindines konsultavimo, prevencijos ir paramos užduotis, kurias atliks būsimasis nepriklausomas ES etikos organas, galėtų papildyti jam suteikta galimybė kraštutiniu atveju taikyti vykdymo užtikrinimo priemones, siekiant užtikrinti, kad jo rekomendacijomis ir sprendimais būtų vadovaujamasi; mano, kad jau vien rekomendacijų ir sprendimų paskelbimas ar perdavimas galėtų būti laikomas sankcija; mano, kad toks organas neturėtų pakeisti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT);

    15. patvirtina, kad etikos organas turėtų turėti galimybę atsižvelgti į susirūpinimą suinteresuotosioms šalims, įskaitant pranešėjus, keliančius klausimus;

    16. rekomenduoja sukurti konfidencialų vidaus skundų teikimo ir nagrinėjimo mechanizmą, kad Europos viešosios tarnybos pareigūnai galėtų kelti susirūpinimą dėl potencialių galiojančių taisyklių pažeidimų keliančius klausimus nesibaimindami atsakomųjų veiksmų;

    17. pabrėžia, kad kova su sukčiavimu, korupcija, netinkamu administravimu ar viešųjų lėšų pasisavinimu skiriasi nuo etikos klausimų ES institucijose stebėsenos, nors kartais ir būna su ja susijusi; todėl pabrėžia, kad nepriklausomo etikos organo sukūrimas neturi lemti kitų šiuo metu veikiančių organų, užsiimančių gero Europos Sąjungos administravimo priežiūra, eliminavimo ar nederamo jų veiklos ribojimo.


    INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    Priėmimo data

    22.2.2021

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    19

    2

    3

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Manon Aubry, Gunnar Beck, Geoffroy Didier, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Ibán García Del Blanco, Jean-Paul Garraud, Esteban González Pons, Mislav Kolakušić, Gilles Lebreton, Karen Melchior, Jiří Pospíšil, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Ernő Schaller-Baross, Stéphane Séjourné, Raffaele Stancanelli, Marie Toussaint, Adrián Vázquez Lázara, Axel Voss, Marion Walsmann, Tiemo Wölken, Lara Wolters, Javier Zarzalejos

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Andrzej Halicki, Javier Nart, Emil Radev

     

     


    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    19

    +

    PPE

    Geoffroy Didier, Esteban González Pons, Jiří Pospíšil, Axel Voss, Javier Zarzalejos

    S&D

    Ibán García Del Blanco, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Tiemo Wölken, Lara Wolters

    RENEW

    Pascal Durand, Karen Melchior, Stéphane Séjourné, Adrián Vázquez Lázara

    ID

    Jean-Paul Garraud, Gilles Lebreton

    Verts/ALE

    Marie Toussaint

    The Left

    Manon Aubry

    NI

    Mislav Kolakušić

     

    2

    -

    ECR

    Angel Dzhambazki, Raffaele Stancanelli

     

    3

    0

    ID

    Gunnar Beck

    PPE

    Ernő Schaller-Baross, Marion Walsmann

     

    Sutartiniai ženklai:

    + : 

    - : prieš

    0 : susilaikė

     


     

     

     

    BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO NUOMONĖ (1.6.2021)

    pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

    dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą

    (2020/2133(INI))

    Nuomonės referentas: Mikuláš Peksa

     

     

    PASIŪLYMAI

    Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1. pabrėžia, kad skaidrumas, atskaitomybė, profesionalumas ir sąžiningumas yra pagrindiniai elementai propaguojant etikos principus ES ir yra labai svarbūs siekiant apsaugoti ES biudžetą nuo sukčiavimo ir korupcijos, taip pat išsaugoti ES demokratinį teisėtumą ir visuomenės pasitikėjimą ja; atkreipia dėmesį į tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija sąžiningumą viešajame sektoriuje apibrėžia kaip etinių vertybių, principų ir normų derinimą siekiant puoselėti viešąjį interesą ir teikti jam pirmenybę privačių interesų atžvilgiu viešajame sektoriuje; primena, kad neetiškas elgesys gali labai pakenkti ES finansiniams interesams ir sprendimų priėmimo procesui, gali pakenkti jos institucijų reputacijai ir kelti didelę grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir viešajam interesui, todėl tokiam elgesiui turėtų būti užkirstas kelias ir jis turėtų būti smerkiamas;

    2. primena, kad Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 dėl ES institucijų etikos sistemų 2019 m. padarė išvadą, kad audituotos institucijos sukūrė tinkamas tiek darbuotojams, tiek nariams skirtas etikos sistemas, tačiau nustatė tam tikrų trūkumų šioje srityje; rekomenduoja tobulinti ES etikos taisykles jas derinant, didinant informuotumą apie jas ir stiprinant jų laikymąsi; pritaria Audito Rūmų susirūpinimui dėl to, kad nesama bendros ES etikos sistemos, reglamentuojančios valstybių narių atstovų Taryboje darbą, ir bendrų etikos strategijų Parlamente ir Taryboje, ir kad interesų deklaracijų tikrinimo procedūros nėra patikimos, šių deklaracijų kontrolė yra ribota ir politikos priemonės kitose srityse, susijusiose su dabartinėmis etikos sistemomis, yra neišsamios;

    3. pabrėžia, kad Audito Rūmai nurodo, kad turėtų būti taikomos veiksmingos institucinės sistemos ir aiškios procedūros bei kanalai, kad būtų lengviau pranešti apie netinkamą elgesį ir korupciją, taip pat kad gera valia veikiantys informatoriai turi būti apsaugoti nuo represijų;

    4. pabrėžia, kad dabartinės etikos sistemos yra ES lygmeniu pritaikytos prie kiekvienos ES institucijos ypatumų ir kad nepakankama jų priežiūra trukdo tinkamai įgyvendinti elgesio kodeksus ES institucijose; pabrėžia, kad Audito Rūmai nustatė daug sričių, kuriose patartina taikyti labiau suderintą požiūrį sprendžiant etikos klausimus; mano, kad dabartinis savireguliavimo metodas neatitinka savo paskirties ir negali užtikrinti sąžiningumo, todėl jis turėtų būti persvarstytas siekiant didesnio veiksmingumo; mano, kad reikia labiau suderinto požiūrio svarbiose srityse, pvz., informatorių apsaugos srityje, be kita ko, siekiant užpildyti esamas teisėkūros spragas, pvz., nėra parengtas Komisijos narių statutas; pabrėžia, kad viešojo sektoriaus pareigūnai gali nepajėgti patys įvertinti etikos situacijų ar interesų konfliktų ir kad šis vertinimas turėtų priklausyti specializuotos nepriklausomos trečiosios šalies kompetencijai; primena, kad Europos Audito Rūmai nurodo, jog etikos sistemos negali būti veiksmingos be tinkamų priežiūros sistemų, kuriose turėtų būti atsižvelgiama rizikos lygį ir pareigūnų administracines užduotis; pripažįsta institucijų pobūdžio skirtumus ir, visų pirma, teisiškai garantuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų, Audito Rūmų narių ir Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų ar nacionalinių vyriausybių narių nepriklausomumą; pabrėžia, kad reikia stiprinti sąžiningumą ES institucijose ir didinti visuomenės pasitikėjimą;

    5. skatina įsteigti nepriklausomą etikos organą, kad būtų galima suderinti ES institucijų, agentūrų, tarnybų ir įstaigų taisykles; palankiai vertina tai, kad Komisija šį klausimą laiko prioritetu ir yra įsipareigojusi remti nepriklausomo etikos organo pastangas sukurti bendrą ES lygmens etikos sistemą; ragina visas ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus nustatant sritis, kuriose jų atitinkamos etikos sistemos galėtų būti labiau suderintos; mano, kad būtina, jog teisėkūros institucijos vykdytų vykdomųjų institucijų priežiūrą, nes priešingu atveju bet koks įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijų ir įgaliojimų keitimas keltų pavojų išrinktų Parlamento narių laisvų įgaliojimų nepriklausomumui; atkreipia dėmesį į tai, kad tobulinant ir derinant dabartines etikos sistemas ir jų veiksmingą įgyvendinimą neturėtų būti orientuojamasi vien tik į tai, kad bus sukurtas nepriklausomas etikos organas, bet turi būti atsižvelgiama į kiekvienos institucijos ypatumus, valdžių atskyrimo principą, taip pat į institucinę pusiausvyrą ir Sutartyse nustatytus demokratinius vaidmenis; mano, kad prieš parengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl nepriklausomo etikos organo sukūrimo itin svarbu atlikti išsamią sąnaudų ir naudos analizę ir poveikio vertinimą; pabrėžia, kad tikslas – apsaugoti ES biudžetą nuo neetiško elgesio ir kartu išlaikyti aukščiausius įvairių ir daugelio ES institucijų ir įstaigų etikos ir sąžiningumo standartus;

    6. mato didelį administracinių sprendimų priėmimo kompetencijos priežiūros, remiantis nauja suderinta etikos sistema, potencialą, vis dėlto pastaroji turėtų apimti bendras taisykles dėl interesų deklaracijų turinio ir skelbimo laikantis proporcingumo principų ir visapusiškai laikantis duomenų apsaugos taisyklių; interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų vengimo; dovanų priėmimo ir pramogų; informatorių ir priekabiavimo aukų apsaugos; susitikimų su lobistais skaidrumu, viešaisiais pirkimais ir aukštosios vadovybės susitikimų tvarkaraščiu; naudojimusi skaidriomis banko sąskaitomis viešosioms lėšoms laikyti, kartu atsižvelgiant į skirtingą institucijų atliekamą darbą, taip pat į riziką ir problemas, susijusias su jų narių konkrečiomis pareigomis;

    7. mano, kad įsteigus naują etikos organą atskiros ES institucijos turėtų laikytis horizontalaus požiūrio į nepalankioje padėtyje esančius asmenis, kad visos institucijos galėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi lygių galimybių ir vienodo požiūrio principų; pabrėžia, kad pagrindiniai nepriklausomo etikos organo prioritetai turi apimti lygių teisių neįgaliesiems ir kitiems nepalankioje padėtyje esantiems asmenims užtikrinimą ES institucijų veikloje ir darbe;

    8. mano, kad suteikiant nepriklausomam etikos organui kompetenciją vykdyti dabartines ES institucijų vidaus etikos funkcijas suteikiama galimybė sutelkti ekspertines žinias, kurti sinergiją ir taip pagerinti etikos taisyklių įgyvendinimą, reikalaujant, kad viešojo sektoriaus pareigūnai visada veiktų visuomenės labui patikimai valdydami viešąsias lėšas ir teisėtai, sąžiningai ir skaidriai priimdami sprendimus; yra įsitikinęs, kad dėl tokio kompetencijos perdavimo galėtų būti sutaupyta daug ES biudžeto lėšų; primena, kad pagal Sutartis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra aukščiausias ES teisminis organas (Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnis) ir kad negali būti už jį viršesnės teisminių sprendimų priėmimo institucijos;

    9. pabrėžia, jog būtina laikytis teisinės valstybės principo bei jį stiprinti ir užtikrinti, kad bendra etikos sistema būtų patikimai grindžiama esminėmis Sutarčių teisinio pagrindo nuostatomis ir teisinės valstybės principo laikymusi ją įgyvendinant; pabrėžia, kad nepriklausomam etikos organui įgaliojimus turėtų suteikti institucija, kuri šiuo metu atsakinga už prevenciją, stebėseną, tyrimą ir paramą įgyvendinant labiau bendrą etikos sistemą, taip pat žinių ir gairių teikimą, siekiant apsaugoti ES finansinius interesus; pabrėžia, kad nepriklausomas etikos organas turėtų turėti galimybę rekomenduoti drausmines priemones ir pasiūlyti finansines sankcijas, kad būtų išvengta su neetišku elgesiu susijusio piktnaudžiavimo ES biudžetu; ragina, kad nepriklausomas etikos organas, kai taikytina, vertintų, kaip ES institucijos įgyvendina etikos taisykles ir ar jų laikosi, ir skelbtų metinę savo išvadų ataskaitą su rekomendacijomis, pateikiamomis Parlamentui, Komisijai ir visoms kitoms dalyvaujančioms institucijoms; pabrėžia, kad nepriklausomas etikos organas turi didinti darbuotojų informuotumą apie etikos sistemos nuostatas ir etikos kultūrą ES institucijose;

    10. įspėja, kad nepriklausomam etikos organui perdavus daugiau užduočių, nei šiuo metu vykdo institucijos, galėtų būti šiurkščiai pažeistos Sutartys;

    11. ragina nepriklausomą etikos organą rodyti skaidrumo pavyzdį paskelbiant visas rekomendacijas, metines ataskaitas, sprendimus ir išlaidas kompiuterio skaitomu atvirųjų duomenų formatu, kuriuo galėtų naudotis visi piliečiai, laikantis galiojančių duomenų apsaugos taisyklių; primygtinai rekomenduoja, kad bet kokia programinė įranga, sukurta etikos standartams ES viešojo administravimo srityje užtikrinti, būtų prieinama pagal nemokamą atvirojo kodo programinės įrangos licenciją ir ja būtų dalijamasi su bet kuria Europos institucija, kuri nori ja naudotis; ragina šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

    12. palankiai vertina tai, kad ES institucijos pasirašė tarpinstitucinį susitarimą dėl nepriklausomo etikos organo įsteigimo; pabrėžia, jog svarbu, kad Taryba, įskaitant Taryboje dirbančius valstybių narių atstovus, prisijungtų prie tarpinstitucinio susitarimo, atsižvelgiant į pakartotinius Audito Rūmų ir Europos ombudsmeno prašymus stiprinti institucijos darbo etiką ir skaidrumą ES piliečių labui; primena Tarybos įsipareigojimą spręsti aukšto lygio interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio ir lobistų skaidrumo taisyklių klausimus; ragina priimti aiškias nuostatas, pagal kurias atitinkamam asmeniui būtų suteikta teisė apskųsti bet kokias su juo susijusias rekomendacijas, visapusiškai laikantis pagrindinių teisinės valstybės principų; pabrėžia, kad sukūrus naują Parlamento patariamąjį etikos organą turėtų būti išvengta darbo ir kompetencijos dubliavimosi;

    13. pabrėžia glaudesnio nepriklausomo etikos organo ir ES įstaigų, pavyzdžiui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos prokuratūros, Europos ombudsmeno, Europos Audito Rūmų ir kitų įstaigų aiškaus užduočių atskyrimo ir, jei taikoma, tarpusavio bendradarbiavimo pagal atitinkamus jų įgaliojimus svarbą ir kad toks bendradarbiavimas padeda užtikrinti nuolatinį keitimąsi informacija; pažymi, kad siekiant išlaikyti aukštą piliečių pasitikėjimo ir pritarimo naujai ES įstaigai lygį, nepriklausomo etikos organo įsteigimas turėtų būti pagrįstas tinkamumo ir veiksmingumo argumentais.


    INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    Priėmimo data

    26.5.2021

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    24

    4

    2

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Matteo Adinolfi, Olivier Chastel, Caterina Chinnici, Lefteris Christoforou, Corina Crețu, Ryszard Czarnecki, José Manuel Fernandes, Luke Ming Flanagan, Daniel Freund, Isabel García Muñoz, Monika Hohlmeier, Pierre Karleskind, Joachim Kuhs, Claudiu Manda, Younous Omarjee, Tsvetelina Penkova, Markus Pieper, Sabrina Pignedoli, Michèle Rivasi, Petri Sarvamaa, Vincenzo Sofo, Michal Wiezik, Angelika Winzig, Lara Wolters, Tomáš Zdechovský

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Joachim Stanisław Brudziński, Katalin Cseh, Mikuláš Peksa, Ramona Strugariu, Lucia Vuolo

     

     


    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    24

    +

    NI

    Sabrina Pignedoli

    PPE

    Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Monika Hohlmeier, Markus Pieper, Petri Sarvamaa, Michal Wiezik, Angelika Winzig, Tomáš Zdechovský

    RENEW

    Olivier Chastel, Katalin Cseh, Pierre Karleskind, Ramona Strugariu

    S&D

    Caterina Chinnici, Corina Crețu, Isabel García Muñoz, Claudiu Manda, Tsvetelina Penkova, Lara Wolters

    The Left

    Luke Ming Flanagan, Younous Omarjee

    Verts/ALE

    Daniel Freund, Mikuláš Peksa, Michèle Rivasi

     

    4

    -

    ECR

    Joachim Stanisław Brudziński, Ryszard Czarnecki, Vincenzo Sofo

    ID

    Joachim Kuhs

     

    2

    0

    ID

    Matteo Adinolfi, Lucia Vuolo

     

    Sutartiniai ženklai:

    + : 

    - : prieš

    0 : susilaikė

     

     

     


     

     

     

    EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (20.11.2020)

    pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

    dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą

    (2020/2133(INI))

    Nuomonės referentas: Derk Jan Eppink

     

    PASIŪLYMAI

    Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1. primena savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“[5], visų pirma savo paramą Komisijos Pirmininkės pasiūlymui įsteigti visoms ES institucijoms bendrą nepriklausomą ES etikos organą, kuris priimtų sprendimus, susijusius su interesų konfliktais;

    2. pabrėžia, kad interesų konfliktų situacijos, susijusios su pasibaigusiais darbiniais santykiais viešajame sektoriuje ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, yra nuolat kylanti problema, bendra institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms visoje ES; mano, kad interesų konfliktų atvejais kyla grėsmė aukštų etikos standartų užtikrinimui ES institucijose ir agentūrose ir, savo ruožtu, kompromituojamas jų sąžiningumas ir pakertamas piliečių pasitikėjimas jomis;

    3. pažymi, kad dėl finansų reglamentavimo politikai būdingo sudėtingumo bei informacijos, kuri prieinama finansų rinkų subjektams ir viešojo sektoriaus pareigūnams, asimetrijos, taip pat dėl suderintos taisyklių sistemos, susijusios su interesų konfliktais, Europos Sąjungos institucijose ir agentūrose trūkumo priežiūros ir reguliavimo institucijos tampa itin pažeidžiamos finansų sektoriaus nulemto reguliavimo įstaigos įsigalėjimo požiūriu;

    4. susirūpinęs pabrėžia, jog atlikusi tyrimą Europos ombudsmenė nustatė, kad Europos bankininkystės institucija (EBI) neturėjo leisti buvusiam savo vykdomajam direktoriui tapti finansų sektoriaus lobistų organizacijos vykdomuoju direktoriumi, taip pat kad, paaiškėjus šiam planuojamam ketinimui, EBI nedelsdama nenustatė pakankamų vidaus apsaugos priemonių, kuriomis būtų apsaugota konfidenciali informacija; pažymi, kad toks įsidarbinimas pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje netaikant veiklos pertraukos laikotarpio pažeidžia ES pareigūnų tarnybos nuostatus ir kelia riziką ne tik EBI, bet ir visų Sąjungos institucijų geram vardui ir nepriklausomumui; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina priemones, kurių, atsižvelgdama į ombudsmenės rekomendacijas, ėmėsi Europos bankininkystės institucija;

    5. taip pat reiškia susirūpinimą ir apgailestauja, kad vykdant Komisijos viešųjų pirkimų procedūrą per mažai svarstoma apie tai, taip pat joje trūksta interesų konfliktų prevencijos ir vykdymo užtikrinimo priemonių;

    6. pažymi, kad taikant ES Komisijos nariams, Europos Parlamento nariams ir ES pareigūnams skirtas šiuo metu galiojančias taisykles išryškėjo pernelyg daug spragų; primena, kad, remiantis organizacijos „Transparency International EU“ ataskaitos duomenimis, 2017 m. pradžioje daugiau kaip 50 proc. buvusių Komisijos narių ir 30 proc. buvusių Europos Parlamento narių, nutraukusių politinę veiklą, dirbo ES skaidrumo registre įregistruotose organizacijose; pabrėžia būtinybę užtikrinti asmeninių ir finansinių įsipareigojimų skaidrumą ir atskaitomybę už juos, visų pirma kalbant apie renkamus narius; pabrėžia, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis kylančios skaidrumo ir sąžiningumo problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; todėl remia Europos Tarybos Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) veiklą ir ragina valstybes nares įgyvendinti jos rekomendacijas, visų pirma susijusias su nacionalinio lygmens politikams taikomo griežto elgesio kodekso sukūrimu ir taisyklių, taikomų pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, nustatymu;

    7. primena, kad Europos ombudsmeno tarnyba ir Europos Audito Rūmai ne kartą įspėjo ES institucijas apie didžiules jų vykdomos interesų konflikto prevencijos politikos spragas; atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamai suderintos ES etikos taisyklės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) interesų konfliktų valdymo viešojoje tarnyboje gairės, kuriose rekomenduota įsteigti pagrindines pareigas – kurti ir prižiūrėti interesų konflikto politiką ir procedūras; mano, kad dabartinė teisinė sistema ir institucinis etikos ir sąžiningumo principų vykdymo užtikrinimas ES institucijose ir agentūrose neatitinka savo paskirties ir būtų naudinga juos kruopščiai peržiūrėti siekiant sustiprinti nepriklausomumą ir tyrimo įgaliojimus;

    8. ragina stiprinti esamą reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą, taikomą interesų konfliktų, kylančių tiek prasidėjus, tiek pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, atvejais, siekiant nubrėžti aiškias, privalomas ir proporcingas ribas tarp viešojo ir privačiojo bei ne pelno sektorių, taip patobulinant ES sprendimų priėmimo patikimumą visuomenės akyse; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina EBPO, Europos Audito Rūmų, GRECO ir Europos ombudsmeno atliktą darbą;

    9. palankiai vertina Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkės Christine Lagarde paskelbtas papildomas skaidrumo priemones, t. y. skelbti ECB etikos komiteto nuomones dėl interesų konflikto atvejų ir ECB vykdomosios valdybos, valdančiosios tarybos ir priežiūros valdybos narių apmokamo darbo, jiems baigus eiti pareigas; ragina Europos priežiūros institucijas (EPI) įtvirtinti panašią nuostatą ir skelbti atitinkamus dokumentus, parengtus jų vidaus padalinių, atsakingų už interesų konfliktų ir apmokamo darbo baigus eiti pareigas klausimus;

    10. ragina sukurti nepriklausomą ES etikos organą, kuris užtikrintų bendrą etikos taisyklių taikymą visose ES institucijose, vykdydamas interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio ir skaidraus lobizmo visose ES institucijose ir agentūrose kontrolę;

    11. pabrėžia, kad, nesant skundų dėl interesų konfliktų nagrinėjimo mechanizmo, atlikdamas ir kitas savo užduotis, juos nagrinėjo Europos ombudsmenas, neturėdamas tinkamų priemonių ir įgaliojimų užtikrinti jo sprendimų vykdymą;

    12. atkreipia dėmesį į tai, kad naujasis ES etikos organas turėtų būti nepriklausomas, struktūros, valdymo ir biudžeto požiūriu; pabrėžia, kad aptariant tikslią etikos organo sudėtį ir įgaliojimus reikėtų aptariami deramai atsižvelgiant į pilietinės visuomenės organizacijų nuomonę.

    13. rekomenduoja laiku įsteigti ES etikos organą, taip siekiant jau netolimoje ateityje išvengti „sukamųjų durų“ reiškinio ir interesų konfliktų atvejų;

    14. pabrėžia, kad šis organas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ES institucijų vidaus etikos komitetais, Skaidrumo registro sekretoriatu, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos ombudsmenu;

    15. laikosi nuomonės, kad siekiant tinkamai apibrėžti, prižiūrėti ir vykdyti ES etikos ir sąžiningumo taisyklių, įskaitant lobistinės veiklos ir skaidrumo taisykles, įgyvendinimą ES institucijose ir agentūrose, specialiam nepriklausomam ES etikos organui turėtų būti suteikti atitinkami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, atidžiai apgalvota jo sudėtis, kad būtų išvengta politinių ir kitų interesų, ir suteikti platūs įgaliojimai, suteikiant prevencines, stebėsenos, tyrimo ir sankcijų taikymo kompetencijas, galias, užduotis ir pareigas, įskaitant:

     aktyviai stebėti etikos taisyklių pažeidimus ES institucijose ir agentūrose ir taikyti sankcijas už juos;

     užtikrinti griežtų taisyklių dėl laikotarpių prieš prasidedant darbiniams santykiams ir jiems pasibaigus, „sukamųjų durų“ reiškinio ir interesų konfliktų taikymą visiems ES institucijų ir agentūrų darbuotojams, Europos Parlamento nariams ir Europos Komisijos nariams, be kita ko prižiūrėti veiklos pertraukos laikotarpius ir peržiūrėti leidimą vykdyti pokyčius profesinėje srityje, jeigu nustatoma, kad dėl konkretaus nagrinėjamo pokyčio profesinėje srityje kyla interesų konfliktas, ir priimti privalomas rekomendacijas šiais klausimais;

     atlikti techninę ir nešališką ES politikų antraeilių pozicijų ir finansinių interesų deklaracijų peržiūrą, be kita ko tikrinant, kad būtų laikomasi taikomų lobistinės veiklos draudimų ir kontrolės sąlygų;

     aktyviai dalyvauti sprendžiant į sąrašą įtrauktų subjektų, įskaitant informatorius, skundus;

     priimti administracines sankcijas, dėl kurių galima pateikti apeliacinį skundą arba prašyti atlikti teisminę peržiūrą, neprieštaraujant sutartims;

     prižiūrėti, kad Komisijos sprendimų priėmimo procesas, įskaitant Komisijos ekspertų grupių ir panašių subjektų kūrimą ir veiklą, būtų vykdomas tinkamai ir nepriklausomai;

     pateikus prašymą, teikti konsultacijas ir leisti metines savo veiklos ataskaitas, įskaitant rekomendacijas savo iniciatyva dėl to, kaip toliau tobulinti ES etikos sistemą;

     stebėti ES darbuotojams taikomas sąlygas ir su lobistine veikla susijusius draudimus;

     prižiūrėti Europos lygmens etikos registrą internete, taip suteikiant prieigą prie pagrindinių skaidrumo dokumentų;

    16. atkreipia dėmesį į tai, kad nepriklausomas ES etikos organas negalės savarankiškai spręsti ES institucijose ir agentūrose susidariusių interesų konfliktų situacijų; mano, kad ES etikos ir sąžiningumo taisyklių peržiūra turėtų apimti tokias priemones kaip aukščiausiųjų pareigūnų veiklos pertraukos laikotarpių pratęsimą, proporcingai atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 straipsnį, sugriežtinant Direktyvą 2014/24/EB dėl viešųjų pirkimų[6], privalomą akcijų perleidimą institucijai, kuriai priklauso naujai paskirtas pareigūnas, pavaldžiose arba reikalų su šia institucija turinčiose įmonėse, privalomą nušalinimą, kai sprendžiami klausimai, susiję su buvusiu privačiojo sektoriaus darbdaviu, arba draudimus Komisijos nariams ir aukščiausiesiems ES institucijų bei agentūrų pareigūnams, jiems einant pareigas, turėti individualių akcijų; pakartoja, raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę pasiūlyti peržiūrėti susijusią teisinę sistemą;

    17. pripažįsta, kad būtina atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį pasirūpinti subtilia pusiausvyra tarp interesų konfliktų reglamentavimo, numatant griežtas priemones, kurios sušvelnintų asmens teisės į ekonominę laisvę apribojimus, kaip antai kandidatų į darbo vietą informavimas apie interesų konfliktų prevencijos tvarką ir bet kokius būsimus su darbu susijusius apribojimus, apsaugant nekliudomą parlamentinių ir kitų institucinių pareigų vykdymą ir dinamiką darbo rinkoje užtikrinant judumą tarp viešojo ir privačiojo bei ne pelno sektorių;

    18. mano, kad aukščiausiesiems pareigūnams, išeinantiems iš darbo agentūroje ar institucijoje, remiantis objektyvia procedūra ir aiškiais kriterijais taikomi ilgesni veiklos pertraukos laikotarpiai yra pagrįstos teisinės priemonės viešajam interesui ir viešųjų institucijų sąžiningumui apsaugoti; mano, kad nustačius bet kokį pokyčių profesinėje srityje draudimą, prireikus, veiklos pertraukos laikotarpiu gali tekti skirti laikiną išmoką iki pradedama dirbti naujame darbe.

     


    INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    Priėmimo data

    19.11.2020

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    26

    13

    20

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Gunnar Beck, Marek Belka, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Gilles Boyer, Francesca Donato, Derk Jan Eppink, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Luis Garicano, Sven Giegold, Valentino Grant, Claude Gruffat, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, Othmar Karas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Philippe Lamberts, Aušra Maldeikienė, Pedro Marques, Costas Mavrides, Jörg Meuthen, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Sirpa Pietikäinen, Dragoș Pîslaru, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni, Roberts Zīle

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Manon Aubry, Patryk Jaki, Eugen Jurzyca, Maximilian Krah, Ville Niinistö, Mick Wallace

     

     


     

    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    26

    +

    GUE/NGL

    Manon Aubry, José Gusmão, Mick Wallace

    NI

    Piernicola Pedicini

    PPE

    Frances Fitzgerald, Sirpa Pietikäinen

    RENEW

    Billy Kelleher

    S&D

    Marek Belka, Jonás Fernández, Eero Heinäluoma, Aurore Lalucq, Pedro Marques, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Evelyn Regner, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli

    VERTS/ALE

    Sven Giegold, Claude Gruffat, Stasys Jakeliūnas, Philippe Lamberts, Ville Niinistö, Ernest Urtasun

     

    13

    -

    PPE

    Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Markus Ferber, José Manuel García-Margallo y Marfil, Enikő Győri, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Siegfried Mureşan, Lídia Pereira, Ralf Seekatz, Inese Vaidere

    RENEW

    Dragoș Pîslaru

     

    20

    0

    ECR

    Derk Jan Eppink, Patryk Jaki, Eugen Jurzyca, Johan Van Overtveldt, Roberts Zīle

    ID

    Gunnar Beck, Francesca Donato, Valentino Grant, Maximilian Krah, Jörg Meuthen, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni

    PPE

    Othmar Karas, Luděk Niedermayer

    RENEW

    Filles Boyer, Engin Eroglu, Luis Garicano, Ondřej Kovařík, Caroline Nagtegaal, Stéphanie Yon-Courtin

     

    Sutartiniai ženklai:

    + : 

    - : prieš

    0 : susilaikė

     


     

     

     

    PETICIJŲ KOMITETO NUOMONĖ (13.4.2021)

    pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

    dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą

    (2020/2133(INI))

    Nuomonės referentas: Radan Kanev

     

     

    PASIŪLYMAI

    Peticijų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1. teigiamai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą Parlamentui įsteigti nepriklausomą ES etikos organą;

    2. pabrėžia, kad visos ES institucijos turėtų vadovautis aukštais etikos ir skaidrumo standartais, bei ragina visas ES institucijas sudaryti susitarimą dėl bendros etikos sistemos, kuri atspindėtų šiuos standartus, sukūrimo; pabrėžia, jog aukšti skaidrumo ir sąžiningumo standartai visose ES institucijose yra nepaprastai svarbūs norint, kad piliečiai turėtų galimybę visapusiškai naudotis savo demokratine teise dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese ir kad taip būtų sutvirtintas Sąjungos demokratinis teisėtumas ir patikimumas, sykiu stiprinant pasitikėjimą Europos integracijos procesu; šiuo požiūriu pažymi, kad piliečių pasitikėjimas politinėmis institucijomis yra itin svarbus pamatinis atstovaujamosios demokratijos elementas; primena, jog Komisijos 2019–2024 m. kadencijos politinėse gairėse Komisijos Pirmininkė įsipareigojo dėti pastangas, kad būtų sukurtas nepriklausomas bendras visų ES institucijų etikos organas, ir pabrėžė, jog norint, kad piliečiai pasitikėtų ES, jos institucijos turėtų būti atviros ir vykdyti etikos, skaidrumo bei sąžiningumo požiūriais nepriekaištingą veiklą; primena, jog privalu stiprinti teisę pateikti peticijas, kad piliečiai gautų kuo geriausią pagalbą, būtiną tiesioginiam dialogui su ES institucijų atstovais užmegzti ir palaikyti, siekiant spręsti poveikį jiems darančias problemas, taip prisidedant prie didesnio skaidrumo, įtraukumo, geresnio atsako ir atskaitomybės bei sykiu mažinant atotrūkį tarp piliečių ir ES institucijų; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pradžios tinklalapiai, susiję su peticijomis ir skundais, turėtų būti visapusiškai prieinami ir neįgaliesiems;

    3. akcentuoja ypatingą piliečių domėjimąsi ES institucijų veiklos skaidrumu ir sąžiningumu: tai parodo Peticijų komiteto gaunamų peticijų, kuriose raginama užtikrinti visapusišką skaidrumą[7], inter alia, Tarybos sprendimų priėmimo ir jos ryšių su lobistais srityse, skaičius; reiškia susirūpinimą dėl ES vyresniosios grandies pareigūnų skyrimo tvarkos[8], požiūrio į Komisijos narių interesų konfliktus ir EP narių elgesio kodekso pažeidimų[9], taip pat dėl skaidrumo reikalavimų laikymosi patikros ir atitikties taisyklėms, susijusioms su „sukamųjų durų“ reiškiniu, vertinimo; be to, pabrėžia, kad, kaip ir ankstesniais metais, dauguma tyrimų, kuriuos 2019 m. baigė nagrinėti Europos ombudsmenas, buvo susiję su skaidrumu ir atskaitomybe, įskaitant galimybę visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais;

    4. kaip komitetas, kurio darbas labiausiai tiesiogiai susijęs su viešąja nuomone ir visuomenės reakcija į institucijų skaidrumą bei sąžiningumą, mano, kad demokratinis požiūris ir politinė atsakomybė kartu su aukščiausiais etikos, skaidrumo ir atskaitomybės standartais yra svarbiausi bet kurio konstitucinės demokratijos kontrolės mechanizmo elementai, o todėl yra taikytini ir ES; pabrėžia, kad būtina dar labiau stiprinti demokratinės atskaitomybės mechanizmus ES lygmeniu; atsižvelgdamas į tai ragina sukurti bendrą visų ES institucijų etikos sistemą ir ES etikos organą, kurio veikla būtų depolitizuota ir vykdoma nepriklausomai, – greta Sutartyse įtvirtintų politinės kontrolės mechanizmų, – siekiant dar labiau stiprinti ir garantuoti aukščiausius atskaitomybės, skaidrumo bei sąžiningumo standartus ES lygmeniu, užtikrinti viešų sprendimų priėmimą paisant bendrojo intereso ir taip didinti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;

    5. primena, kad Parlamentas, kaip vienintelė tiesiogiai renkama ES piliečiams atstovaujanti institucija, turėtų toliau atlikti savo svarbią Komisijos ir kitų institucijų politinio vertinimo priežiūros užduotį bei užtikrinti konkrečių kandidatų tinkamumą aukšto rango pareigoms; pabrėžia, kad Parlamentas turi atlikti esminį vaidmenį stiprinant dabartinę ES etikos kontrolės sistemą, taikomą visose ES institucijose, agentūrose ir organuose, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą ES sprendimų priėmimo procesais; mano, kad kandidatus į būsimą nepriklausomą ES etikos organą turėtų siūlyti Parlamentas;

    6. pabrėžia, jog didelis teisėkūros proceso skaidrumas nepaprastai svarbus norint užtikrinti piliečiams galimybę reikalauti savo išrinktų atstovų ir vyriausybių atskaitomybės; todėl dar kartą ragina Tarybą suderinti savo darbo metodus su parlamentinės ir dalyvaujamosios demokratijos standartais, kurių laikytis reikalaujama pagal Sutartis, ir patobulinti savo teisėkūros procese taikomas skaidrumo taisykles ir praktiką, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų ir Europos ombudsmeno rekomendacijas, kurioms Parlamentas didžiule dauguma balsų pritarė savo 2019 m. sausio 17 d. rezoliucijoje dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus[10], pagrįsto bendru Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto pranešimu; primena, kad ES institucijų vidaus komunikacija turi būti prieinama ir neįgaliesiems;

    7. mano, jog nepaprastai svarbu, kad Skaidrumo registras taptų privalomas visoms ES institucijoms ir agentūroms, siekiant palengvinti viešąją kontrolę ir sudaryti galimybes atskiriems piliečiams ir kitoms interesų grupėms stebėti lobistų veiklą bei jų įtaką sprendimams ir teisės aktams;

    8. pabrėžia, jog, kaip pasitvirtino, dabartinė etikos sistema, grindžiama savireguliacija, yra neveiksminga, dėl jos vadovaujamasi fragmentišku požiūriu, o etikos standartai skirtingose ES institucijose skiriasi; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais sankcijos taip ir nebuvo pritaikytos daugybe neetiško elgesio ir taisyklių pažeidimo atvejų, o tai patvirtina, kad dabartinė ES etikos kontrolės sistema tebeturi didžiulių trūkumų ir yra visiškai nenuosekli; yra įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu įvardyti dabartinių procedūrų ydas ir spręsti jų klausimą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad dabartinių fragmentiškų savireguliacijos principu grindžiamų procedūrų atnaujinimas nustatant veiksmingesnę ES etikos kontrolės sistemą ir sukuriant vieną nepriklausomą ES etikos organą yra nepaprastai svarbus norint užtikrinti nuoseklų ir visapusišką etikos standartų įgyvendinimą bei visose ES institucijose diegti lygių galimybių ir vienodo požiūrio principą; be to, pabrėžia, kad šis etikos organas turėtų perimti etikos komitetų, šiuo metu veikiančių įvairiose ES institucijose ir agentūrose, vaidmenį bei stengtis suderinti skirtingus normų ir sąvokų, – pvz., interesų konflikto sąvokos, – aiškinimus, siekiant vengti dviprasmybių, užtikrinti aiškumą bei sykiu padidinti piliečių pasitikėjimą ES institucijų veikla;

    9. pabrėžia, kad būtina peržiūrėti ir suderinti susijusius ES teisės aktus ir elgesio kodeksus, reikalaujant užtikrinti visapusišką skaidrumą, susijusį su pareigomis ar projektais, kurių imasi aukšto rango bei vyresniosios grandies ES institucijų ir agentūrų pareigūnai arba EP nariai, – taip pat ir baigę tarnybą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad kai kurie pareigūnai vienašališkai deklaruoja nesantys susiję su interesų konfliktais ir pateikia savo pačių parengtus etikos standartų paisymo įvertinimus; vis dėlto pabrėžia, kad vienašalių deklaracijų ir įsivertinimo nepakanka, todėl būtina atlikti papildomą patikrinimą; pabrėžia, kad ši užduotis turėtų priklausyti nepriklausomos specializuotos trečiosios šalies – nepriklausomo visų ES institucijų, agentūrų, įstaigų ir tarnybų etikos organo – kompetencijai;

    10. mano, kad, siekdamos užkirsti kelią bet kokiems „sukamųjų durų“ reiškinio atvejams ir interesų konfliktams, ES institucijos turėtų taikyti aukščiausius etikos standartus, – taip pat ir skirdamos asmenis į aukštas vadovybės pareigas ES institucijose ir agentūrose; reiškia susirūpinimą dėl to, kad visi tokie atvejai, net jeigu jie teisiškai leistini, smarkiai pakenkia bendram ES institucijų patikimumui ir, kaip euroskepticizmo kurstymo visuomenėje priemonė, neretai panaudojami antieuropietiškai propagandai skleisti; ragina sukurti nepriklausomą visų ES institucijų etikos organą, kuris vykdytų būsimosios bendros etikos sistemos įgyvendinimo kontrolę ir kurio kompetencija apimtų bendrąsias taisykles, susijusias su interesų deklaracijų turiniu ir paskelbimu, interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų vengimu, dovanų priėmimu ir naudojimusi svetingumu, pranešėjų ir priekabiavimo aukų apsauga, susitikimų su lobistais skaidrumu, viešaisiais pirkimais ir aukštosios vadovybės susitikimų tvarkaraščiu bei naudojimusi skaidriomis banko sąskaitomis viešosioms lėšoms laikyti;

    11. mano, kad kandidatų į aukšto rango pareigas atrankos procedūros turėtų būti vykdomos laikantis visapusiškai objektyvių kriterijų ir būti visiškai skaidrios plačiajai visuomenei; pabrėžia, kad turėtų būti taikoma sistema klausimams ir prieštaravimams pateikti, taip pat atviros tolesnės procedūros ir įgaliojimai atšaukti sprendimus paaiškėjus, jog jie nepriimtini skaidrumo ir sąžiningumo požiūriais; pabrėžia, kad procedūros turėtų būti reguliariai vertinamos, siekiant stebėti jų veiksmingumą ir prireikus jas tobulinti;

    12. pažymi, kad kai kuriose ES valstybėse narėse išrinktiems ir paskirtiems pareigūnams jau dabar taikomi aukšto lygio skaidrumo reikalavimai, susiję su interesų konfliktais, pajamų šaltiniais ir šeimos turtu; mano, jog nepaprastai svarbu, kad ES institucijos standartizuotų savo procedūras ir taikytų tokius pat aukštus etikos ir sąžiningumo standartus;

    13. akcentuoja svarbų vaidmenį, kurį užtikrinant aukščiausius skaidrumo ir sąžiningumo standartus ES institucijose atlieka Europos ombudsmenas; pabrėžia, kad Ombudsmenas atlieka esminį vaidmenį stebint tinkamą Europos viešosios administracijos veikimą: šią veiklą jis turėtų tęsti ir įsteigus nepriklausomą etikos organą; atsižvelgdamas į tai mano, kad Ombudsmeno vaidmenį būtina apsaugoti ir prireikus stiprinti, nes tai tarnyba, į kurią piliečiai, norintys pareikšti susirūpinimą dėl institucijų veiklos, gali kreiptis pirmiausia; ragina Konstitucinių reikalų komitetą atkreipti dėmesį ir visapusiškai atsižvelgti į visas dabartinės ES etikos sistemos spragas ir trūkumus, kurie buvo patvirtinti ir Europos ombudsmeno atliktuose tyrimuose, kai bus imtasi darbo siekiant sugriežtinti etikos taisykles ir jų vykdymo užtikrinimą įsteigiant vieną nepriklausomą etikos organą; siūlo sudaryti ES tarpinstitucinį susitarimą nepriklausomam Parlamento ir Komisijos etikos organui, kurio veikloje galėtų dalyvauti visos ES institucijos, agentūros ir įstaigos, įsteigti, siekiant tobulinti visus susijusius aspektus; rekomenduoja suteikti šiam organui aiškius įgaliojimus ir pasirūpinti jo veikla techniniu lygmeniu, užtikrinant nuolatinę, nepriklausomą, nešališką, kolegialią ir lyčių požiūriu subalansuotą struktūrą;

    14. rekomenduoja, kad vieną nepriklausomą etikos organą turėtų sudaryti Komisijos atrinkti ir Parlamento išrinkti nariai, o kandidatai galėtų būti atrenkami, be kita ko, iš buvusių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pirmininkų, Audito Rūmų narių, buvusių ES ombudsmenų ir buvusių EP narių; rekomenduoja kandidatus pasirinkti atsižvelgiant į jų principingumą, kompetenciją, patirtį ir tai, ar jie nedalyvauja interesų konflikte; vykstant atrankos procesui, rekomenduoja kruopščiai išanalizuoti dabartinius ar ankstesnius kandidatų politinius vaidmenis, turint galvoje šio organo vaidmenį ir būtinybę užtikrinti aukšto lygio nešališkumą; pabrėžia, kad visomis išgalėmis turėtų būti vengiama daugumos politinį bagažą turinčių narių; primygtinai ragina užtikrinti lyčių požiūriu subalansuotą nepriklausomo etikos organo sudėtį; yra įsitikinęs, kad nepriklausomam etikos organui turi būti suteikti stebėsenos ir patariamieji įgaliojimai, susiję su etikos standartais; pabrėžia, kad būtinos tolesnės diskusijos dėl nepriklausomo etikos organo įgaliojimų, siekiant atsižvelgti į esamų organų vaidmenį bei Sąjungos institucijų teises ir pareigas, nustatytas Sutartyse; todėl ragina Konstitucinių reikalų komitetą apsvarstyti galimą nepriklausomo etikos organo struktūrą, narių rinkimo procedūrą ir kompetencijas;

    15. mano, jog nepriklausomam etikos organui turi būti užtikrinti derami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis; pabrėžia, jog nepriklausomas etikos organas turi vykdyti stebėseną ir atlikti sistemingą patikrą siekiant užtikrinti, kad ES institucijos ir visos su ES bendradarbiaujančios trečiosios šalys, įskaitant išvardytąsias Skaidrumo registre, bėgant laikui nenutrūkstamai laikytųsi skaidrumo kriterijų; siūlo pasirūpinti, kad nepriklausomas etikos organas apimtų vidinį skundų, pateikiamų ES institucijose, nagrinėjimo mechanizmą, o susirūpinimą dėl galimų pažeidimų būtų galima pareikšti konfidencialiai ir išnagrinėti diskretiškai.


    INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    Priėmimo data

    13.4.2021

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    19

    6

    9

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Margrete Auken, Alexander Bernhuber, Markus Buchheit, Ryszard Czarnecki, Eleonora Evi, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Emmanouil Fragkos, Mario Furore, Gianna Gancia, Ibán García Del Blanco, Alexis Georgoulis, Peter Jahr, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Cristina Maestre Martín De Almagro, Dolors Montserrat, Ulrike Müller, Emil Radev, Sira Rego, Frédérique Ries, Alfred Sant, Monica Semedo, Massimiliano Smeriglio, Yana Toom, Thomas Waitz, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Kosma Złotowski

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Anne-Sophie Pelletier, Ramona Strugariu, Rainer Wieland

     

     


     

    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

    19

    +

    PPE

    Radan Kanev

    RENEW

    Ulrike Müller, Frédérique Ries, Monica Semedo, Ramona Strugariu, Yana Toom

    S&D

    Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Ibán García Del Blanco, Cristina Maestre Martín De Almagro, Alfred Sant, Massimiliano Smeriglio

    The Left

    Anne-Sophie Pelletier, Sira Rego

    Verts/ALE

    Margrete Auken, Eleonora Evi, Thomas Waitz, Tatjana Ždanoka

     

    6

    -

    PPE

    Alexander Bernhuber, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Peter Jahr, Dolors Montserrat, Rainer Wieland

     

    9

    0

    ECR

    Ryszard Czarnecki, Emmanouil Fragkos, Kosma Złotowski

    ID

    Markus Buchheit, Gianna Gancia, Stefania Zambelli

    NI

    Mario Furore

    PPE

    Stelios Kympouropoulos, Emil Radev

     

    Sutartiniai ženklai:

    + : 

    - : prieš

    0 : susilaikė

     

    INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

    Priėmimo data

    14.7.2021

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    18

    8

    1

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Gerolf Annemans, Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Fabio Massimo Castaldo, Leila Chaibi, Włodzimierz Cimoszewicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Daniel Freund, Charles Goerens, Esteban González Pons, Sandro Gozi, Brice Hortefeux, Laura Huhtasaari, Giuliano Pisapia, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Sven Simon, Antonio Tajani, Mihai Tudose, Guy Verhofstadt, Loránt Vincze, Rainer Wieland

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Gilles Boyer

     


    GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

    18

    +

    ID

    Gerolf Annemans, Laura Huhtasaari

    NI

    Fabio Massimo Castaldo

    RENEW

    Gilles Boyer, Charles Goerens, Sandro Gozi, Guy Verhofstadt

    S&D

    Gabriele Bischoff, Włodzimierz Cimoszewicz, Giuliano Pisapia, Domènec Ruiz Devesa, Pedro Silva Pereira, Mihai Tudose

    The Left

    Leila Chaibi, Helmut Scholz

    Verts/ALE

    Damian Boeselager, Gwendoline Delbos Corfield, Daniel Freund

     

     

    8

    -

    ECR

    Jacek Saryusz Wolski

    PPE

    Esteban González Pons, Brice Hortefeux, Paulo Rangel, Sven Simon, Antonio Tajani, Loránt Vincze, Rainer Wieland

     

     

    1

    0

    ID

    Antonio Maria Rinaldi

     

     

    Sutartiniai ženklai:

    + : 

    - : prieš

    0 : susilaikė

     

     

    Atnaujinta: 2021 m. rugsėjo 1 d.
    Teisinė informacija - Privatumo politika