PRANEŠIMAS Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis (peticijos Nr. 2582/2013, 2551/2014, 0074/2015, 0098/2015, 1140/2015, 1305/2015, 1394/2015, 0172/2016, 0857/2016, 1056/2016, 1147/2016, 0535/2017, 1077/2017, 0356/2018, 0367/2018, 0371/2018, 0530/2018, 0724/2018, 0808/2018, 0959/2018, 0756/2019, 0758/2019, 0954/2019, 1124/2019, 1170/2019, 1262/2019, 0294/2020, 0470/2020, 0527/2020, 0608/2020, 0768/2020, 0988/2020, 1052/2020, 1139/2020, 1205/2020, 1299/2020, 0103/2021 ir kt.)
4.8.2021 - (2020/2209(INI))
Peticijų komitetas
Pranešėjas: Alex Agius Saliba
Nuomonės referentai (*):
Radan Kanev, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Tom Vandendriessche, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
- PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
- AIŠKINAMOJI DALIS
- UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
- PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ
- MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO LAIŠKAS
- INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
- GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis (peticijos Nr. 2582/2013, 2551/2014, 0074/2015, 0098/2015, 1140/2015, 1305/2015, 1394/2015, 0172/2016, 0857/2016, 1056/2016, 1147/2016, 0535/2017, 1077/2017, 0356/2018, 0367/2018, 0371/2018, 0530/2018, 0724/2018, 0808/2018, 0959/2018, 0756/2019, 0758/2019, 0954/2019, 1124/2019, 1170/2019, 1262/2019, 0294/2020, 0470/2020, 0527/2020, 0608/2020, 0768/2020, 0988/2020, 1052/2020, 1139/2020, 1205/2020, 1299/2020, 0103/2021 ir kt.)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į gautas peticijas negalios klausimais, nurodytas šios rezoliucijos pavadinime, ir į ankstesnius Peticijų komiteto svarstymus dėl šių peticijų,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 ir 48 straipsnius, 67 straipsnio 4 dalį bei 153, 165, 168 ir 174 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 3, 21, 24, 26, 34, 35, 41 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3, 10 ir 17 principus,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ir į tai, kad 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu[1],
– atsižvelgdamas į NTK bendrąsias pastabas – pripažintas jos įgyvendinimo gaires,
– atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka[2],
– atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – NT komitetas) 2015 m. spalio 2 d. baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Europos Komisija užtikrina, kad neįgalieji galėtų naudotis jos interneto svetainėmis,
– atsižvelgdamas į Tarybos priemonę, kuria sukuriama peržiūrėta ES lygmens struktūra, reikalaujama pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Europos Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2020 m. pagrindinių teisių ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas“,
– atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto parengtą 2020 m. lyčių lygybės indeksą,
– atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų[3],
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų[4],
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo[5],
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas[6],
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES[7],
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[8],
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021) 0101),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (Kovos su diskriminacija direktyva (COM(2008) 0426)) ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo[9],
– atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendaciją dėl neįgalių asmenų automobilių stovėjimo kortelės[10],
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema[11],
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 27 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios vertinimas“ (SWD(2020)0291),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[12],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.[13],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu[14],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos[15],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją[16],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties[17],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 3 d. tyrimą European structural and investment funds and people with disabilities in the European Union („Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei neįgalieji Europos Sąjungoje“),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 15 d. tyrimą Inclusive education for learners with disabilities („Įtraukus negalią turinčių besimokančiųjų švietimas“),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 9 d. tyrimą The protection role of the Committee on Petitions in the context of the implementation of the UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities („Peticijų komiteto apsauginis vaidmuo įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją“) bei jo atnaujintas 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. versijas,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugpjūčio 15 d. išsamią analizę The European Accessibility Act („Europos prieinamumo aktas“),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 8 d. tyrimą Transport and tourism for persons with disabilities and persons with reduced mobility („Transportas ir turizmas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims“),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 15 d. tyrimą The Post-2020 European disability strategy („Europos strategija dėl negalios po 2020 m.“),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 227 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0261/2021),
A. kadangi apie 1 proc. visų peticijų, kurias kasmet gauna Peticijų komitetas, yra susijusios su įvairiais klausimais dėl negalios;
B. kadangi ES yra apie 87 mln. neįgaliųjų[18];
C. kadangi 37 proc. ES gyventojų nuo 15 metų amžiaus susiduria su (vidutiniais arba itin dideliais) fiziniais ar sensoriniais apribojimais[19];
D. kadangi peticijos negalios klausimais atskleidžia, kokius sunkumus patiria neįgalieji, taip pat tai, kad jie susiduria su diskriminacija ir kliūtimis kasdieniame gyvenime ir negali naudotis tokiomis NTK nustatytomis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, kaip prieiga prie viešojo transporto ir apstatytos aplinkos, gestų kalbų vartojimas, finansavimas ir lygios galimybės siekiant dalyvauti švietimo ir profesinio mokymo veikloje;
E. kadangi visuotinai pripažįstama, kad kasdieniame gyvenime neįgalieji ir toliau susiduria su įvairiomis kliūtimis ir diskriminacija, dėl kurių negali naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, nustatytomis pagal taikytinas ES ir JT teisės aktų sistemas; kadangi tai apima negalios statuso tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse, dėl kurio nebuvimo trikdoma neįgaliųjų judėjimo laisvė ES, galimybę naudotis viešuoju transportu, fizinį, sensorinį ir kognityvinį apstatytos aplinkos, prekių, paslaugų ir programų prieinamumą, gestų kalbų ir visų kitų prieinamų komunikacijos ir informacijos priemonių bei būdų naudojimą, lavinimosi ir profesinio mokymo finansavimą ir lygiavertę prieigą prie jų, galimybę patekti į darbo rinką, galimybę gauti asmeninę pagalbą ir tapti bendruomenės dalimi bei lygias galimybes ir vienodą požiūrį įsidarbinimo ir profesinėje srityje;
F. kadangi visi neįgalieji turi vienodas teises visose gyvenimo srityse tokiu pat pagrindu, kaip ir kiti, bei teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime, taip pat teisę tikėtis, kad jų indėlis į ES socialinę, politinę ir ekonominę pažangą bus gerbiamas ir vertinamas;
G. kadangi informacija, pateikiama peticijose, kurias Parlamentui teikia neįgalieji arba kurios yra susijusios su klausimais dėl negalios, gali tapti informacijos apie NTK įgyvendinimo nacionaliniu ir ES lygmenimis spragas šaltinis ir būti naudinga rengti teisės aktus visose politikos srityse;
H. kadangi Peticijų komitetas atlieka apsauginį vaidmenį, siekdamas užtikrinti, kad ES laikytųsi NTK formuodama politiką ir imdamasi teisėkūros veiksmų ES lygmeniu; kadangi Peticijų komiteto paprašyta sudaryti ES lygio struktūrą kartu su Europos ombudsmenu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu, kaip per savo 2017 m. sausio 16 d. įvykusį 3 513-ąjį susitikimą patvirtino Taryba;
I. kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas yra akcentavęs peticijų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis, svarbą atsižvelgiant į Parlamento vaidmenį ir atsakomybę, apibrėžtus pagal ES bendruosius NTK įgyvendinimo stebėsenos principus;
J. kadangi Peticijų komitetas, atlikdamas savo vaidmenį, turi ypatingą pareigą apsaugoti neįgaliųjų teises ES, kad jie galėtų naudotis savo pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, užtikrinamomis pagal ES teisę ir NTK; kadangi turima informacija apie šias teises yra neužtektinai išsami ir nepakankamai prieinama;
K. kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas itin vertina nepaprastai svarbų Peticijų komiteto, kaip tilto, jungiančio ES gyventojus, Parlamentą ir kitas ES institucijas, bei svarbios priemonės piliečiams į dalyvaujamąją demokratiją įtraukti, vaidmenį; kadangi teisė teikti peticijas Parlamentui yra viena pagrindinių kiekvieno ES gyvenančio asmens ir kiekvienos joje veikiančios organizacijos teisių bei nepakeičiamas tiesioginis faktinės informacijos šaltinis;
L. kadangi teisė teikti peticijas ir peticijų nagrinėjimo procesas turėtų būti matomesni ir prieinamesni visiems asmenims ir organizacijoms ES, įskaitant neįgaliuosius; kadangi šiuo požiūriu Peticijų komitetas turėtų užtikrinti geresnį matomumą ir pakankamą informavimą, rengdamas tikslines informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas bei ypatingą dėmesį teikdamas pažeidžiamoms grupėms, įskaitant neįgaliuosius; kadangi Parlamentas dar nėra sukūręs savo peticijų sistemos veiksmingumo rodyklės ir nerenka statistikos duomenų apie peticijų nagrinėjimą;
M. kadangi NTK yra pirmoji tarptautinė žmogaus teisių sutartis, kurią bus ratifikavusi ES ir visos jos valstybės narės;
N. kadangi ES ir penkios valstybės narės nėra ratifikavusios NTK fakultatyvaus protokolo;
O. kadangi lygybės sąjunga visiems visomis jos prasmėmis yra vienas iš dabartinės Komisijos politinių gairių prioritetų;
P. kadangi peticijose nuolatos atkreipiamas dėmesys į apribojimus, susijusius su neįgaliųjų galimybėmis mokytis: dėl to jų dalyvavimas švietimo veikloje nesiekia gyventojų vidurkio, o tai, savo ruožtu, kelia socialinės ir ekonominės atskirties grėsmę; kadangi švietimo sistemą anksčiau laiko palieka kas ketvirtas neįgalusis[20];
Q. kadangi už lygybės klausimus atsakingos Komisijos narės vaidmuo buvo nepaprastai svarbus rengiant naują 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją (2021–2030 m. Europos strategiją dėl negalios);
R. kadangi savo rezoliucijose Parlamentas yra ne kartą raginęs valstybes nares įgyvendinti deramą politiką ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis savo socialinėmis, politinėmis ir ekonominėmis teisėmis;
S. kadangi valstybės narės turi pareigą užtikrinti, kad visi ES gyventojai turėtų teisę į veiksmingą gynybą anksčiau pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme ir kad kiekvienas turėtų galimybę konsultuotis, būti ginamas ir atstovaujamas;
T. kadangi po to, kai Peticijų komitetas kreipėsi į visų valstybių narių nuolatines atstovybes klausimu dėl peticijos Nr. 0535/2017, 24 valstybės narės išsamiai informuoja apie pažangą, daromą įgyvendinant NTK, kurios vienas kertinių principų yra prieinamumas;
U. kadangi siūloma Kovos su diskriminacija direktyva, pagal kurią – taikant horizontalųjį požiūrį – būtų užtikrinama didesnė apsauga nuo visų rūšių diskriminacijos, tebėra blokuojama Taryboje ir kadangi tai tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį;
V. kadangi prieinamumas yra naudojimosi visomis kitomis NTK numatytomis teisėmis tuo pačiu pagrindu, kaip ir kiti, prielaida; kadangi Komisija yra pasiūliusi ne vienus veiksmus šiuo metu galiojančių teisės aktų dėl prieinamumo įgyvendinimui stebėti ir naujas priemones kliūčių nevaržomai ES kurti;
W. kadangi tokiomis ES lygmens iniciatyvomis, kaip Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimas, skatinamas viešųjų erdvių pritaikymas vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų poreikiams; kadangi konkurso apdovanojimą pelno miestai, kurie politinių sprendimų priėmimo lygmeniu įsipareigoja įtraukti neįgaliuosius ir gerbti jų teises, atsižvelgia į neįgaliųjų poreikius ir palaiko socialinį dialogą su neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų organizacijomis; kadangi pritaikant viešąsias erdves bus ne tik padedama kovoti su socialine atskirtimi, bet ir prisidedama prie ekonomikos augimo;
X. kadangi ne vienoje peticijoje iliustruojamos neįgaliųjų prieigos prie apstatytos aplinkos, transporto, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei IRT sistemų, taip pat kitų visuomenei teikiamų patogumų ir paslaugų problemos bei būtinybė šią prieigą gerinti;
Y. kadangi ES institucijos privalo užtikrinti būtinas savo interneto svetainių technines specifikacijas, kad šiomis svetainėmis galėtų naudotis neįgalieji – taip jie galėtų gauti teisingą ir tiesioginę informaciją visais jiems, kaip piliečiams, rūpimais klausimais – siekiant užtikrinti didesnį dokumentų, vaizdo įrašų, interneto svetainių prieinamumą bei skatinti alternatyvius komunikacijos būdus;
Z. kadangi, siekiant įgyvendinti peticijoje Nr. 1056/2016 pateiktą prašymą leisti teikti peticijas nacionalinėmis Europos Sąjungoje vartojamomis gestų kalbomis, Parlamente buvo įsteigta tarpžinybinė darbo grupė gestų kalbų klausimu;
AA. kadangi taikant priemones, kurių per neeilinę didžiulio masto sveikatos krizę, kilusią dėl COVD-19 pandemijos, ėmėsi vyriausybės, visada turėtų būti paisoma asmenų pagrindinių teisių ir laisvių bei neturėtų būti diskriminuojami negalią turintys piliečiai;
AB. kadangi keletas peticijų įrodo, kad COVID-19 pandemija apsunkino neįgaliųjų padėtį, įskaitant tai, kad buvo pažeidžiamos pačios pagrindinės neįgaliųjų žmogaus teisės, t. y. nebuvo užtikrinama galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apsaugos nuo ligos plitimo priemonėmis ir švietimo paslaugomis;
AC. kadangi Parlamentas turi užtikrinti, kad kovos su COVID-19 priemonės neprieštarautų Chartijai ir JT NTK;
AD. kadangi, per COVID-19 krizę susidarius sudėtingai padėčiai, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims skirtos įstaigos, pvz., dienos užimtumo centrai ar mokyklos, buvo laikinai uždarytos; kadangi šios nepaprastosios padėties sąlygomis intelekto negalią turinčių asmenų priežiūra užgulė jų šeimos narių pečius; kadangi per pandemiją labai nukentėjo neįgalieji, gyvenantys veiklą tęsusiose įstaigose, nes yra priklausomi nuo fizinio kontakto su slaugytojais ir pagalbiniu personalu ir neišvengia poveikio susidūrus su personalo, asmeninių apsaugos ir dezinfekavimo priemonių trūkumo problema bei, savo ruožtu, didelio ligos atvejų ir didesnio mirties atvejų skaičiaus;
AE. kadangi izoliavimo priemonės daro ypač neigiamą poveikį neįgaliesiems;
AF. kadangi peticijose nuolat atkreipiamas dėmesys į tai, kad neįgaliesiems prieinamos ribotos įsidarbinimo galimybės; kadangi neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų užimtumo lygio skirtumas ES vidutiniškai siekia 25 proc.[21];
AG. kadangi neįgaliųjų užimtumo ir profesinės veiklos lygiai žemi ir siekia 50,6 proc., palyginti su negalios neturinčių asmenų rodikliu, kuris siekia 74,8 proc.; be to, kadangi dėl pandemijos bei socialinės ir ekonominės krizės išaugo neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų nelygybė;
AH. kadangi darbas segreguotose įstaigose nepadeda neįgaliesiems integruotis į atvirą darbo rinką;
AI. kadangi beveik kas ketvirtas apklaustas ES pilietis pažymėjo turintis tam tikro laipsnio funkcinių apribojimų, susijusių su sveikatos būkle[22];
AJ. kadangi socialinė apsauga ir užimtumo teisės, Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimas laikantis ES reglamentų ir JT NTK bei kiti klausimai, priklausantys Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencijai, yra vieni bendriausių susirūpinimą dėl neįgaliųjų lygybės keliančių klausimų, apie kuriuose kalbama Parlamento gaunamose peticijose;
AK. kadangi Peticijų komitetas gauna daugybę peticijų, susijusių su Tarybos direktyva 2000/78/EB, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl vienodo požiūrio principo neįgyvendinimo, kai siekiama užsitikrinti prieigą prie įtraukaus švietimo, užimtumo ir profesinio mokymo, galimybes kilti karjeros laiptais ir neįgaliesiems tinkamas darbo sąlygas; kadangi valstybės narės ir ES yra ratifikavusios NTK, kurios 24 straipsnyje pažymima, jog konvencijos šalys turi užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę mokytis visą gyvenimą, dalyvauti suaugusiųjų švietimo ir profesinio mokymo veikloje, siekti bendrojo aukštojo ir vidurinio išsilavinimo bei nemokamo privalomo pradinio mokslo;
AL. kadangi neįgaliųjų gyvenimo kokybei nepaprastai svarbi prieiga prie kokybiško užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros paslaugų, socialinės apsaugos (taip pat ir užsienyje) bei deramo būsto, taip pat pagalba norint gyventi savarankiškai ir lygios galimybės siekiant dalyvauti laisvalaikio veikloje ir bendruomenės gyvenime;
AM. kadangi neseniai pristatyta 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija yra sveikintinas žingsnis siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria neįgalieji, tačiau kadangi šie asmenys vis tiek susiduria su kliūtimis ir patiria diskriminaciją; kadangi 2019 m. 28,4 proc. visų ES gyvenusių neįgaliųjų (nuo 16 metų amžiaus) grėsė socialinė atskirtis arba skurdas[23]; kadangi klausimas dėl šios padėties turės būti sprendžiamas įgyvendinant 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją;
AN. kadangi, remiantis Europos socialinių teisių ramsčio 17 principu, neįgalieji turi teisę į pajamų rėmimą, kuriuo naudodamiesi jie galėtų gyventų oriai, į paslaugas, kurias gaudami jie galėtų dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, bei į jų poreikiams pritaikytą darbo aplinką;
AO. kadangi neįgaliųjų socialinės įmonės turėtų siekti užtikrinti įtrauktį, reabilitaciją ir perėjimą į atvirą darbo rinką, tačiau neretai tampa segreguota aplinka, kurioje dirbantys neįgalieji neturi darbuotojo statuso ir negali naudotis darbo teisėmis, o tai yra akivaizdus NTK pažeidimas; kadangi taikant įtraukius remiamo užimtumo modelius gali būti gerbiamos neįgaliųjų teisės ir skatinama įtrauktis bei perėjimas į atvirą darbo rinką, jeigu jie grindžiami pagarba teisėms ir prilyginami užimtumui;
AP. kadangi dėl COVID-19 kilusi ekonominė krizė kelia rimtą grėsmę Europos ekonomikai ir darbo vietų išsaugojimui; kadangi per pandemiją ypač nukentėjo nepalankioje padėtyje esančios grupės, visų pirma neįgalieji; kadangi taikant COVID-19 prevencijos priemones neįgaliesiems atsivėrė ir tam tikrų galimybių, ir kilo tam tikrų iššūkių, susijusių su galimybe įsidarbinti bei įtraukumu;
AQ. kadangi ES, taikydama laikinąją ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, turi remti negalios požiūriu įtraukų atsaką į COVID-19 ir ekonomikos atgaivinimą; kadangi pilietinė visuomenė ir savanorių organizacijos, dirbančios negalios sektoriuje, COVID-19 krizės metu eilinį sykį parodė, kad yra nepaprastai svarbios ir atsparios;
AR. kadangi dėl COVID-19 prevencijos priemonių neįgalieji susidūrė su naujomis kliūtimis, o dabartinė atskirtis visose darbo sferos srityse tapo dar didesnė; kadangi neįgaliesiems gresia didesnis pavojus netekti darbo ir jiems nelengva vėl įsidarbinti; kadangi COVID-19 pandemija neigiamai paveikė darbo organizavimo ir darbo sąlygų prieinamumą ir įtraukumą bei neįgaliųjų užimtumą ir darbo sąlygas, be to, nemažai neįgaliųjų patyrė neigiamą nuotolinio darbo poveikį;
AS. kadangi 2019 m. beveik 18 mln. vaikų ES (22,2 proc. visų joje gyvenančių vaikų) gyveno namų ūkiuose, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi neįgalūs vaikai susiduria su specifiniais sunkumais, dėl kurių tampa ypač pažeidžiami; kadangi tai ypač aiškiai parodo, jog svarbu, kad remtiniems vaikams būtų užtikrinama laisva ir veiksminga prieiga prie aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų bei švietimo ir mokyklinės veiklos, galimybė kasdien mokykloje gauti bent vieną sveiko maisto porciją ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant veiksmingą prieigą prie sveikos mitybos ir deramo būsto, kaip pažymima Tarybos rekomendacijoje, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema;
AT. kadangi visos ES valstybės narės yra ratifikavusios JT vaiko teisių konvenciją, taigi privalo ją įgyvendinti, taip pat kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas ES tikslas užtikrinti, kad vaiko teisės būtų saugomos; kadangi vadovaujantis Chartija užtikrinama, kad ES institucijos ir valstybės narės saugotų vaiko teises įgyvendindamos ES teisę; kadangi Parlamentas didele balsų dauguma priėmė savo rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos, kurioje ragino prieigą prie įtraukaus švietimo nuo ikimokyklinio amžiaus iki paauglystės užtikrinti visiems vaikams, įskaitant romų vaikus, neįgalius vaikus, pilietybės neturinčius ir migrantų vaikus bei ekstremaliųjų humanitarinių situacijų sąlygomis gyvenančius vaikus;
AU. kadangi su darbu susijusią neįgaliųjų diskriminaciją lemia įtraukaus švietimo ir profesinio mokymo neužtikrinimas, segregacija ir diskriminacija būsto ir sveikatos priežiūros srityse, taip pat transporto ir kitų paslaugų bei produktų neprieinamumas;
AV. kadangi Parlamentas savo rezoliucijoje dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje atsižvelgiant į JT NTK atskleidė Tarybos direktyvos 2000/78/EB trūkumus;
AW. kadangi pagal Direktyvą (ES) 2019/1158 reikalaujama, kad valstybės narės vertintų, ar sąlygos, kuriomis galima išeiti vaiko priežiūros, slaugos ir darbuotojo atostogų, ir išsami jų tvarka neturėtų būti pritaikytos prie konkrečių ypač nepalankioje padėtyje esančių tėvų, pvz., neįgalių tėvų, įtėvių, vienišų arba išsiskyrusių tėvų, auginančių neįgalius ar lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, arba sunkioje padėtyje esančių tėvų, poreikių;
AX. kadangi neįgalieji kasdieniame gyvenime susiduria su daugybe kliūčių, inter alia, mėgindami užsitikrinti asmeninę pagalbą, būti įtraukti į bendruomenės gyvenimą, rasti tinkamą ir įperkamą būstą bei gauti sveikatos priežiūros ir į asmenį orientuotas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;
AY. kadangi neįgaliųjų nedarbas ir kokybiškų bei tvarių darbo vietų neįgaliesiems trūkumas yra pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie didelės skurdo, socialinės atskirties ir benamystės rizikos tarp neįgaliųjų;
AZ. kadangi 2017 m. trečdalis suaugusių neįgaliųjų ES gyveno namų ūkiuose, kurių finansinių išteklių nepakako įprastoms būtinoms išlaidoms padengti; kadangi 2019 m. beveik dviem trečdaliams ES gyventojų, kurių galimybės vykdyti veiklą ribotos, būtų kilusi skurdo grėsmė, jei jie nebūtų gavę socialinių išmokų, pašalpų ar pensijų[24];
BA. kadangi neįgalieji nėra vienalytė grupė ir dažnai patiria sąveikinę diskriminaciją, kurios bendras poveikis daro apčiuopiamą įtaką užimtumui;
BB. kadangi skirtingų valstybių narių pažanga deinstitucionalizavimo srityje nėra vienoda ir kadangi nepaisant reikiamos politikos įgyvendinimo ir didelio ES skiriamo finansavimo vienas milijonas žmonių iki šiol gyvena įstaigose; kadangi pateikta ne viena peticija dėl netinkamo ES lėšų naudojimo neįgaliųjų deinstitucionalizavimo tikslu; kadangi 2021 m. vasario mėn. Europos ombudsmenas pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Komisijos vaidmens užtikrinant, kad valstybės narės ES lėšas naudotų siekdamos skatinti savarankišką neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų gyvenimą ir pamažu atsisakyti stacionariosios globos įstaigų; kadangi valstybės narės turi sparčiau įgyvendinti deinstitucionalizavimo procesą, o Komisija turi atidžiai stebėti jų pažangą;
BC. kadangi ES demografinėje statistikoje neatsižvelgiama į asmenų negalios pobūdį ir stacionariosios globos įstaigose gyvenančių neįgaliųjų skaičių, o tai yra kliūtis norint laikytis NTK 31 straipsnio;
BD. kadangi negalios statusu grindžiamų pašalpų ir teisių katalogas, kaip ir šias teises apibrėžiantys bei pripažįstantys subjektai, skirtingose valstybėse narėse skiriasi;
BE. kadangi tikėtina, kad neįgaliųjų ir asmenų, kuriems bus reikalinga slauga ir ilgalaikė priežiūra, skaičius ES smarkiai didės, be kita ko, dėl demografinių iššūkių ir lėtinių sveikatos sutrikimų; kadangi šiuo metu ilgalaikės priežiūros paslaugas daugiausia teikia neformalieji slaugytojai, kuriems paprastai už tai neatlyginama ir kurių daugumą sudaro moterys; kadangi kovos su demografiniais iššūkiais politika ir atsakas į augančius priežiūros ir ilgalaikius poreikius turėtų būti rengiami taip, kad neformaliesiems slaugytojams netektų dar didesnė našta;
BF. kadangi negalia neretai būna profesinės traumos padarinys arba išsivysto dėl lėtinių sutrikimų, susijusių su profesine liga ir darbe kylančiais pavojais sveikatai;
BG. kadangi įsipareigojimas užtikrinti geresnę įtrauktį ir neįgaliųjų teisių apsaugą turėtų atsispindėti visose politikos srityse, įskaitant Europos semestro procesą;
BH. kadangi ES ir valstybės narės turėtų priimti visas tinkamas priemones, kad būtų įgyvendintos NTK nustatytos teisės, ir pakeisti ar atšaukti šiuo metu taikomas priemones, kuriomis diskriminuojami neįgalieji; kadangi ES ir valstybės narės turėtų saugoti ir puoselėti neįgaliųjų pagrindines teises įgyvendindamos visų sričių politiką ir programas;
BI. kadangi 46 mln. moterų ir mergaičių Europos Sąjungoje turi negalią[25];
BJ. kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugialypę sąveikinę diskriminaciją ir susiduria su iššūkiais, kylančiais tais atvejais, kai lytis ir negalia susikerta su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška, lyties požymiais, kilmės šalimi, visuomenės klase, migracijos statusu, amžiumi arba rasine ar etnine kilme; kadangi iš mažumų kilusios neįgalios moterys dažniau patiria trigubą diskriminaciją dėl savo pažeidžiamos padėties; kadangi dėl diskriminacijos kyla kliūčių jų dalyvavimui visose gyvenimo srityse, įskaitant socioekonominius sunkumus, socialinę izoliaciją, smurtą dėl lyties, priverstinę sterilizaciją ir abortus, nepakankamą prieigą prie bendruomeninių paslaugų, kultūros, sporto ir laisvalaikio, prastos kokybės būstą, apgyvendinimą specialiose įstaigose ir nepakankamą sveikatos priežiūrą; kadangi dėl šių kliūčių sumažėja visapusiško ir aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime bei indėlio į jį, įskaitant švietimą ir darbo rinką, tikimybė;
BK. kadangi Europos Sąjungoje darbą visą darbo laiką dirba 20,6 proc. neįgalių moterų, palyginti su 28,5 proc. neįgalių vyrų[26]; kadangi skaičiai rodo, kad tapti skurdo ir socialinės atskirties aukomis gresia vidutiniškai 29,5 proc. neįgalių moterų ES, palyginti su 27,5 proc. neįgalių vyrų[27];
BL. kadangi NTK pažymima, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms kyla didesnė smurto namuose ir už jų ribų grėsmė; kadangi kai kurios valstybės narės dar nėra ratifikavusios konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos); kadangi išplėtus nusikalstamumo sritis ir į jas įtraukus konkrečias smurto dėl lyties formas, kaip nustatyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje, bus užtikrinta didesnė neįgalių moterų ir mergaičių apsauga;
Valdymas ir įgyvendinimas
1. pabrėžia, kad būtina visais lygmenimis didinti informuotumą apie neįgaliųjų teises, įtvirtintas NTK, siekiant apsaugoti jų teises ir orumą, taip pat skatinti vaisingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą bei gerosios praktikos mainus; pabrėžia, kad būtinos visuotinai pripažįstamos negalios, deinstitucionalizavimo, gyvenimo bendruomenėje, savarankiško gyvenimo ir įtraukaus švietimo apibrėžtys; ragina valstybes nares stiprinti koordinavimo mechanizmus;
2. pabrėžia, jog valstybės narės turėtų dėti didesnes pastangas, kad neįgalieji gautų paramą tokiose prioritetinėse srityse, kaip sveikata, švietimas, prieinamumas, užimtumas ir darbo sąlygos, savarankiškas gyvenimas, koordinavimas, gyvenimo sąlygos, socialinė apsauga ir sąmoningumo ugdymas;
3. ragina visas valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios NTK fakultatyvaus protokolo, nedelsiant tai padaryti, o ES – visapusiškai jį ratifikuoti; ragina Tarybą imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES prisijungtų prie fakultatyvaus protokolo;
4. mano, kad fakultatyvus protokolas yra neatsiejama NTK dalis; atkreipia dėmesį į tai, jog pagal fakultatyvų protokolą piliečiams numatomas forumas, skirtas pranešti apie įtarimus, kad konvencijos šalis pažeidžia konvencijos nuostatas, o NT komitetui leidžiama inicijuoti konfidencialius tyrimus, kai gaunama informacijos, iš kurios matyti, kad konvencijos šalis daro šiurkščius arba sistemingus pažeidimus;
5. ragina Komisiją parengti išsamią kompleksinę ES teisės aktų ir finansavimo programų apžvalgą, kad NTK būtų visapusiškai laikomasi konstruktyviai įtraukiant neįgaliųjų organizacijas ir ES struktūros NTK įgyvendinimui stebėti narius;
6. ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į neįgaliųjų bendruomenės įvairovę ir nevienalytiškumą rengiant ir įgyvendinant politiką bei priemones;
7. atkreipia dėmesį į valstybių narių pažangą, padarytą veiksmingai įgyvendinant ir stebint NTK bei pritaikant prieinamumo priemones taip, kad jos atitiktų NTK standartus; ragina valstybes nares nebedelsti ir paskirti atsakingas institucijas, kurios veiktų kaip ryšių punktai, bei sukurti koordinavimo mechanizmus visais administraciniais lygmenimis, kaip nustatyta NTK 33 straipsnyje, jai įgyvendinti ir stebėti; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šių institucijų veikloje dalyvautų didelis skaičius neįgaliųjų;
8. pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti neįgaliųjų platformą, kad būtų sustiprintas ES lygmens bendradarbiavimo šioje srityje ir 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos bei nacionalinių strategijų dėl negalios įgyvendinimo valdymas;
9. pažymi, kad naujoji ES neįgaliųjų platforma turėtų veikti pagal Europos socialinių teisių ramstyje nustatytas gaires;
10. ragina valstybes nares rengti nacionalines sąmoningumo ugdymo negalios srityje kampanijas, į dėmesio centrą iškeliant NTK ir 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategiją, kurios būtų prieinamos visiems ir į kurias būtų įtraukiami neįgalieji bei jiems atstovaujantys šeimos nariai ir organizacijos; ragina valstybes nares patvirtinti plataus užmojo terminus strategijai įgyvendinti; ragina Komisiją būsimame deleguotajame akte dėl peržiūrėtos socialinių rodiklių suvestinės apibrėžti išsamius rodiklius, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant strategijos tikslų ir uždavinių bei užtikrinti, kad visi susiję subjektai laikytųsi pagal šiuos dokumentus numatytų įsipareigojimų;
11. vertina Komisijos kreipimąsi į visas ES institucijas, įstaigas, agentūras ir delegacijas paskirti koordinatorius negalios klausimu; pakartoja savo raginimą įsteigti ryšių punktus visose ES institucijose ir agentūrose, įskaitant Parlamentą ir Tarybą, su pagrindiniu ryšių punktu Komisijos generaliniame sekretoriate, kuriam būtų talkinama taikant atitinkamą tarpinstitucinį mechanizmą; ragina ES institucijas skiriant koordinatorius negalios klausimu pirmenybę teikti neįgaliesiems;
12. palankiai vertina Komisijos planus 2022 m. išnagrinėti, kaip veikia ES struktūra NTK įgyvendinimui stebėti, ir pasiūlyti veiksmus šiuo pagrindu; ragina Komisiją stiprinti ES struktūrą ir jos nepriklausomumą, pirmiausia užtikrinant didesnį ekspertų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, o ypač neįgaliųjų įsitraukimą ir dalyvavimą bei nediskriminuojant dėl negalios pobūdžio ar bet kurių kitų asmeninių aplinkybių; pabrėžia, kad, remiantis Vašingtono negalios statistinių duomenų grupės darbu, ES struktūra turi būti grindžiama išsamiais, atnaujintais, kokybiškais, pagal asmenų negalios pobūdį suskirstytais duomenimis;
13. ragina ES institucijas ir valstybes nares dar kartą patvirtinti, kad jos yra įsipareigojusios užtikrinti įtraukią neįgaliųjų lygybę ir visapusiškai įgyvendinti NTK, įskaitant jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškius neįgaliųjų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo tikslus, sykiu paisant prieinamumo ir nediskriminavimo principų bei investuojant į lygias galimybes ir neįgaliųjų dalyvavimą visose gyvenimo srityse;
15. atkreipia dėmesį į tai, jog Peticijų komitetui tenka specifinis apsauginis vaidmuo užtikrinant, kad ES laikytųsi NTK rengdama politiką ir imdamasi veiksmų teisėkūros srityje; pažymi, kad, atsižvelgdamas į šią atsakomybę, komitetas nagrinėja peticijas su negalia susijusiais klausimais, organizuoja diskusijas, teminius praktinius seminarus ir viešus klausymus šia tema, rengia rezoliucijas ir pranešimus bei apsilankymus vietoje;
16. pabrėžia, jog norint, kad neįgalieji galėtų veiksmingai siekti teisingumo teikdami peticijas Parlamentui, jiems turėtų būti prieinama parama ir pagalba, kuri jiems būtina norint parengti ir pateikti priimtinumo kriterijus atitinkančias peticijas; ragina rūpintis geresniu peticijų mechanizmo matomumu labiau skatinant informavimą ir užtikrinant neįgaliųjų ar jų atstovų įtraukimą bei dalyvavimą svarstant peticijas;
17. primygtinai ragina valstybes nares parengti nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų sprendžiami klausimai dėl nepakankamos prieigos prie informacijos, susijusios su viešuoju saugumu, nuotolinio ir e. mokymosi, asmeninės pagalbos, priežiūros ir paramos paslaugų neįgaliesiems;
18. kviečia Peticijų komitetą rinkti ir teikti statistikos duomenis apie peticijų nagrinėjimą bei pabrėžia, jog šis komitetas, kaip ir visi Europos Parlamento komitetai, turi pasirūpinti, kad būtų teikiamos vertimo į gestų kalbą paslaugos, siekiant užtikrinti prieigą prie informacijos ir galimybę dalyvauti;
19. ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pripažinti prieinamų ir kokybiškų paramos paslaugų ir savarankiško gyvenimo sistemų svarbą; akcentuoja būtinybę remti individualizuotosios kokybiškos pagalbos priklausomiems negalią turintiems asmenims ir jų slaugytojams strategijas ir standartus, įskaitant geresnę socialinę apsaugą ir įvairius neformaliųjų slaugytojų rėmimo būdus; ragina Komisiją pateikti strateginę ES slaugos darbotvarkę, t. y. žengti dar vieną žingsnį pirmyn siekiant kokybiškai įgalėti ES sveikatos priežiūros sektorių, įskaitant asmenines paslaugas ir paslaugas namų ūkyje teikiančius darbuotojus; primena, kad slaugos darbotvarkė turi atspindėti ir 100 mln. neformaliųjų slaugytojų ES, kurie teikia 80 proc. ilgalaikės priežiūros paslaugų, tačiau kurių darbas dažniausiai nesulaukia pripažinimo, padėtį;
20. rekomenduoja Peticijų komitetui parengti metinę problemų, kurios akcentuojamos su neįgaliaisiais susijusiose peticijose, ataskaitą ir pateikti rekomendacijas;
21. ragina Komisiją struktūriškai integruoti 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją į Europos semestro procesą, nes pastaruoju turėtų būti naudojamasi valstybių narių politikai ir strategijoms inspiruoti, visuomenės įtraukumui stiprinti bei neįgaliųjų užimtumui ir socialinei apsaugai paremti; ragina Komisiją atlikti metinį negalios aspekto integravimo Europos semestro proceso pagrindu vertinimą;
22. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti bendrą negalios apibrėžtį, laikantis 2015 m. patvirtintų NT komiteto galutinių pastabų dėl ES pradinio pranešimo, ir užtikrinti negalios statuso tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti laisvą neįgaliųjų judėjimą ir tinkamą jų naudojimąsi ES piliečių teisėmis bei tokių teisių pripažinimą;
23. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES ir valstybės narės visapusiškai laikytųsi visų reikiamų ES ir JT pareigų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis, visų pirma NTK ir NT komiteto bendrųjų pastabų dėl konvencijos, įskaitant atitinkamas ES priemones ir finansavimo taisykles, taip pat teikti paramą neįgaliesiems, jų šeimoms ir globėjams bei sudaryti sąlygas geriausios praktikos mainams šioje srityje;
24. pabrėžia, kad būtina rengti daugiau reguliarių mokymų, siekiant ugdyti teisingumo sistemos ir teisėsaugos darbuotojų supratimą apie tai, kaip veikti krizės atveju ir ją valdyti bei švelninti įtampą kilus konfliktui, kai bendraujama su konkrečią negalią turinčiais asmenimis;
Duomenų apsauga
25. ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės teisingai įgyvendintų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)[28], bei imtis priemonių, būtinų neskelbtiniems neįgaliųjų duomenims apsaugoti;
26. pabrėžia, kad tvarkant asmens duomenis būtina visapusiškai laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; pabrėžia, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą draudžiama tvarkyti genetinius arba biometrinius duomenis, kai siekiama vienintelio tikslo identifikuoti fizinį asmenį, ir su sveikata susijusius duomenis (neskelbtinus asmens duomenis), nebent tai būtų aiškiai leidžiama pagal minėtąjį reglamentą;
Dalyvavimas
27. pabrėžia, jog būtina konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis ir aktyviai jas įtraukti kiekvienu visų tipų priemonių planavimo, priėmimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapu, kad šiomis priemonėmis būtų užtikrinamas jų pagrindinių teisių skatinimas; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą deramai įtraukti neįgaliųjų organizacijas visais 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos įgyvendinimo etapais;
28. primena, kad svarbu konsultuotis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir juos įtraukti priimant tokias su COVID-19 pandemija susijusias priemones, kaip ekonomikos gaivinimo ir skiepijimo planai, bei tai daryti kilus bet kokiai krizei ateityje;
29. pabrėžia, jog visapusiškas ir veiksmingas neįgaliųjų dalyvavimas visose kasdienybės ir visuomenės gyvenimo srityse nepaprastai svarbus jų galimybės naudotis savo pagrindinėmis teisėmis požiūriu;
30. primena, kad nemažai neįgaliųjų tebėra atskirti nuo bendruomenės gyvenimo ir negali kontroliuoti savo kasdienio gyvenimo: tai ypač pasakytina apie gyvenančiuosius stacionariosios globos institucijose, kurių patiriamus sunkumus aiškiai atskleidė ir dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija; primygtinai ragina valstybes nares integruoti paramos paslaugas, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis lygiomis teisėmis gyventi savarankiškai ir būti dalimi bendruomenės;
31. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji būtų nevaržomai įtraukiami į politikos formavimo procesą; pažymi, jog pagal NTK reikalaujama užtikrinti visapusišką politinį dalyvavimą, o tai reiškia, kad neįgalieji turi turėti galimybę dalyvauti rinkimuose ir sprendimų priėmimo procesuose tokiu pat pagrindu, kaip ir kiti; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės taikytų supaprastintą natūralizacijos tvarką arba tam tikras natūralizacijos egzaminų išimtis neįgaliesiems, kad jie galėtų įgyti pilietybę;
32. primena, kad daug ES piliečių negali pasinaudoti savo teise dalyvauti rinkimuose, įskaitant Europos Parlamento rinkimus, dėl savo negalios arba psichikos sveikatos problemų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji tikrai galėtų pasinaudoti savo teise balsuoti per Europos Parlamento rinkimus;
Laisvas judėjimas
33. teigiamai vertina Komisijos planą iki 2023 m. pateikti pasiūlymą dėl ES neįgaliojo kortelės, kuri būtų pripažįstama visose valstybėse narėse, sukūrimo, siekiant plėsti bandomuosius projektus, susijusius su ES neįgaliojo kortele ir ES neįgalių asmenų automobilių stovėjimo kortele; laikosi nuomonės, kad ES neįgaliojo kortelė, kuri turėtų būti privaloma visose valstybėse narėse, bus svarbi priemonė siekiant padėti neįgaliesiems pasinaudoti savo laisvo judėjimo teise kliūčių nevaržomoje ES;
34 ragina Komisiją ir valstybes nares nusistatyti plataus užmojo tikslus, susijusius kortelės naudotojų teisių apimtimi, ir užtikrinti tinkamą įgyvendinimą visose ES valstybėse narėse, jei būtina, priimant privalomus ES teisės aktus;
35. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse, kur neįgaliojo kortelė jau taikoma, pranešama apie piktnaudžiavimo atvejus, o dėl to kai kada nukenčia asmenys, iš tiesų turintys teisę ja naudotis; todėl pabrėžia, kad būtina skatinti informavimą visais lygmenimis ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti ES neįgaliojo kortele;
36. ragina Komisiją pasirūpinti, kad neįgaliesiems ir jų šeimoms bei pagalbininkams nebūtų taikomos kelių rinkliavos visoje ES, siekiant paremti jų judėjimą, ypač kai jiems tenka leistis į ne vieną kelionę medicininio gydymo ir savo gerovės tikslais;
37. ragina Komisiją toliau stiprinti teisės aktų sistemą, kad neįgalieji galėtų dalyvauti turizmo veikloje; pažymi, kad 25 proc. ES rinkėjų turi tam tikro laipsnio sutrikimą arba negalią[29] ir kad visas bendras ES apyvartinis turizmo, prieinamo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, indėlis 2012 m. siekė apie 786 mlrd. EUR[30];
38. šiltai vertina tai, kad sutvirtintos negalią turinčių ir riboto judumo geležinkelių transporto keleivių teisės, ypač tai, kad pamažu atsisakoma šiuo metu valstybėms narėms taikomų išimčių ir kad sutrumpintas laikas, per kurį negalią turintys ar riboto judumo asmenys turi iš anksto pranešti apie tai, kad jiems reikės pagalbos; ragina valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl trumpesnių išankstinio pranešimo laikotarpių, taikomų neįgaliesiems, kuriems reikalinga pagalba keliaujant, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims būtų paprasčiau naudotis savo laisvo judėjimo teisėmis, bei apibrėžti prieinamumo laiko matmenis; ragina visose valstybėse narėse greitai įgyvendinti naujos redakcijos Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 nustatytas taisykles; ragina Komisiją svarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl neįgalių keleivių teisių naudojantis miesto ir kaimo transportu, siekiant užpildyti esamas spragas; ragina priimti ne mažiau veiksmingą dokumentų rinkinį dėl jūrų transporto;
39. ragina Komisiją padėti valstybėms narėms užtikrinti reikiamas sąlygas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, kad neįgalieji galėtų naudotis savo laisvo judėjimo, apsisprendimo ir asmeninio pasirinkimo teisėmis tokiu pat pagrindu, kaip ir kiti, gyventi savarankiškai bei būti bendruomenės dalimi, kaip nustatyta NTK 19 straipsnyje; ragina valstybes nares gerinti viešojo administravimo institucijų teikiamos informacijos prieinamumą, naudojant atvirus ir prieinamus formatus;
Prieinamumas
40. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iki 2022 m. sukurti išteklių centrą „AccessibleEU“; ragina Komisiją įkurti ES agentūrą prieinamumo klausimams spręsti („EU Access Board“), kuri būtų atsakinga už prieinamumo techninių specifikacijų rengimą siekiant paremti konkrečią ES politiką ir teisės aktus, konsultavimąsi su teisės turėtojais, suinteresuotosiomis šalimis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pagalbą valstybėms narėms ir ES institucijoms siekiant suderintai įgyvendinti prieinamumo reikalavimus bendrosios rinkos naudai bei informuotumo apie prieinamumo svarbą lygiateisėms visuomenėms didinimą;
41. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ES darbo rinkos skaitmeninimo iniciatyvų kognityvinį, sensorinį ir fizinį prieinamumą;
42. apgailestauja dėl to, kad prieiga prie apstatytos aplinkos ir fizinis prieinamumas nebuvo įtraukti į Europos prieinamumo akto taikymo sritį; ragina Komisiją pasinaudoti Europos prieinamumo aktu kaip pagrindu siekiant patvirtinti tvirtą ES prieinamos ir įtraukios aplinkos sistemą, kuri apimtų visapusiškai prieinamas viešąsias erdves, paslaugas, įskaitant viešojo transporto, komunikacijos ir finansines paslaugas, bei apstatytą aplinką; teigiamai vertina Komisijos Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimo iniciatyvą;
43. teigiamai vertina Europos geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto konkurso rezultatus; ragina valstybes nares pradėti rengti panašius konkursus nacionaliniu lygmeniu;
44. pažymi, kad dažniausios peticijų pateikėjų iškeliamos neįgaliųjų lygybės problemos būna susijusios su prieinamumu ir socialine apsauga, taip pat su užimtumo teisėmis bei teise savarankiškai gyventi bendruomenėje; taigi ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti ir nuolat stebėti visus su prieinamumu susijusius teisės aktus, įskaitant Direktyvą (ES) 2019/882 (Europos prieinamumo aktas), siekiant veiksmingai ir galutinai pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs darbuotojai, ir užkirsti joms kelią bei gerinti ir užtikrinti prieinamų paslaugų pasiūlą ir sąlygų, kuriomis šios paslaugos teikiamos, tinkamumą; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares į nacionalinę teisę perkeliant Europos prieinamumo aktą svarstyti ryšio tarp paslaugų prieinamumo ir galimybės patekti į apstatytą aplinką klausimą;
45. pabrėžia, kad visose Europos viešose vietose turi būti užtikrinamas visapusiškas prieinamumas; apgailestauja dėl to, kad šiandien 2021–2030 m. neįgaliųjų strategijos nepaisoma įvairiais atžvilgiais, pirmiausia dėl to, kad esama per daug viešųjų pastatų su architektūriniais barjerais, o tai prilygsta neleistinai diskriminacijai; ragina Komisiją integruoti prieinamumą į visų sričių politiką, o valstybes nares – iki galo įgyvendinti šiuo metu galiojančius teisės aktus;
46. apgailestauja, kad dėl kai kuriose valstybėse neprieinamų skubiosios pagalbos numerių kai kurie neįgalieji negali susisiekti su esminės paramos ir skubiosios pagalbos tarnybomis; todėl primygtinai ragina valstybes nares kruopščiai įgyvendinti Direktyvą 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas;
47. ragina valstybes nares užtikrinti greitą ir veiksmingą Direktyvos 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo įgyvendinimą visais lygmenimis, siekiant garantuoti neįgaliesiems prieigą prie visos jiems reikalingos informacijos prieinamu formatu, įskaitant nacionalines gestų kalbas; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą imtis interneto svetainių prieinamumo veiksmų plano, skirto visoms ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms, siekiant užtikrinti, kad ES interneto svetainės ir jose bei interneto platformose skelbiami dokumentai atitiktų Europos prieinamumo standartus, kuriuos būtina plėsti; primygtinai ragina visas ES institucijas, įstaigas ir agentūras vėliausiai 2022 m. užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos prieinamumo standartų;
48. primygtinai ragina valstybes nares perkelti į nacionalinės teisės aktus smarkiai vėluojančią Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir, vadovaujantis jos 7 straipsniu, teikti prieinamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas neįgaliesiems;
49. primygtinai ragina ES institucijas gerinti visų savo pastatų prieinamumo lygį ir kokybę bei šalinti esamas prieigos prie savo interneto svetainių, diskusijų ir dokumentų kliūtis, t. y. užtikrinti, kad parengta informacija būtų prieinama, pvz., pateikiant vertimą į įvairių valstybių narių gestų kalbas ir parengiant dokumentus Brailio raštu bei lengvai perskaitoma kalba;
50. pabrėžia, kad svarbu greitai spręsti problemas dėl prieinamumo įgyvendinant susijusių sričių politiką ir priemones, įskaitant problemas dėl viešųjų pirkimų taisyklių ir peticijų prieinamumo Parlamentui;
51. primygtinai ragina susijusias Parlamento tarnybas toliau dėti pastangas ir per kuo trumpesnį laiką užbaigti tarpžinybinės darbo grupės gestų kalbų klausimais projektą, siekiant patenkinti peticijoje Nr. 1056/2016 pateiktą prašymą leisti teikti peticijas tarptautine ir ES vartojamomis nacionalinėmis gestų kalbomis bei taip užtikrinti, kad pagrindinė teisė teikti peticijas taptų prieinamesnė gestų kalbų vartotojams;
52. pabrėžia, jog būtina užtikrinti vertimo į gestų kalbas paslaugas ir lengvai perskaitoma kalba parengtus vertimus raštu per komitetų, plenarinius ir visus kitus Parlamento posėdžius, kad jie taptų prieinamesni neįgaliesiems;
Kova su diskriminacija
53. pažymi, kad valstybės narės netaiko tarpusavyje pripažįstamo negalios statuso; ragina valstybes nares bendradarbiauti tarpusavio pasitikėjimo dvasia, kad būtų pripažįstamas kitoje valstybėje narėje suteiktas statusas; akcentuoja Komisijos tikslą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant išplėsti negalios statuso tarpusavio pripažinimo taikymo sritį tokiose srityse, kaip darbo jėgos judumas ir lengvatos, susijusios su paslaugų teikimo sąlygomis; pabrėžia, jog būtina išplėsti ES neįgaliojo kortelės teikiamą naudą, kad būtų įtrauktos ir tarpusavyje pripažįstamos prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų lengvatos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu veikti greitai siekiant įgyvendinti ES neįgaliojo kortelę; pakartoja, jog būtinas tarpusavio supratimas deinstitucionalizavimo, jo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje klausimu, kad valstybių narių strategijos ir ES finansavimas būtų geriau suderinami su NTK;
54. pripažįsta, kad ES neįgaliojo kortelė galėtų būti taikoma daugelyje sričių tiek prieigos prie įvairių paslaugų nepatiriant diskriminacijos, tiek saugumo kilus pavojui ir prireikus skubios pagalbos požiūriais; pažymi, jog taikant kortelę būtų užtikrinta, kad negalią turintis asmuo būtų nedelsiant atpažintas įsitraukus policijos pajėgoms;
55. apgailestauja, kad, PSO duomenimis[31], neįgalūs vaikai ir suaugusieji patiria didesnę smurto riziką negu nei negalios neturintys jų bendraamžiai; atkreipia dėmesį į tai, kad ypač nepilnamečių atveju tikimybė tapti bet kurios formos smurto aukomis yra 3,7 karto didesnė, tapti fizinio smurto aukomis – 3,6 karto didesnė, o tapti seksualinio smurto aukomis – 2,9 karto didesnė nei negalios neturinčių vaikų atveju; pabrėžia, kad psichikos ar intelekto sutrikimų turintys vaikai yra tarp pažeidžiamiausiųjų: jų atveju seksualinio smurto rizika yra 4,6 karto didesnė nei negalios neturinčių jų bendraamžių atveju; todėl primygtinai ragina sukurti Europos sistemą neįgaliesiems nuo bet kokios formos smurto apsaugoti;
56. pabrėžia, kad skubiai būtini ES teisės aktai, kuriais būtų siekiama apsaugoti piliečius nuo visų formų diskriminacijos ES, ir mano, kad tai pirmutinis žingsnis norint teisingai įgyvendinti su NTK susijusią politiką; primygtinai ragina valstybes nares priimti horizontalią ES kovos su diskriminacija direktyvą, kurią Komisija pateikė 2008 m.; ragina Komisiją kuo skubiau pateikti alternatyvų sprendimą, siekiant pažangos kovojant su diskriminacija visoje ES, visose gyvenimo srityse;
57. griežtai smerkia bet kokią neįgaliųjų diskriminaciją medicinos srityje; primena, kad atitinkamos valstybių narių priimamos priemonės turi būti suderinamos su NTK ir jomis turi būti užtikrinama vienoda nediskriminacinė prieiga prie sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų; pabrėžia, jog reaguojant į būsimas sveikatos krizes (nuo parengties iki gydymo) turi būti užtikrinama, kad negalią turintys asmenys nebūtų palikti nuošalyje; šiuo požiūriu primygtinai ragina susijusias institucijas siūlyti neįgaliesiems tokį patį medicininį gydymą, įskaitant intensyviąją medicininę priežiūrą, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui; primena, jog svarbu, kad pagrindinis vaidmuo apsaugant neįgaliuosius visada tektų viešosioms sveikatos paslaugoms;
58. dar kartą ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu komunikacijos ir prieinamumo strategijų klausimu, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis ES teisingumo sistema nepatirdami jokios diskriminacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti neįgaliųjų įgalėjimo programas, kad jie taptų pajėgūs atpažinti prieš juos nukreiptos diskriminacijos atvejus ir apie juos pranešti;
59. smerkia visų formų diskriminaciją, kurios neįgaliųjų atžvilgiu griebiamasi darbo vietoje; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama užkirsti kelią priekabiavimui dėl negalios; be to, ragina valstybes nares bendradarbiaujant su darbdaviais įgyvendinti politiką, pagal kurią darbe būtų siekiama užkirsti kelią tyčiojimuisi iš neįgaliųjų internete;
60. pabrėžia, kad turi būti užkirstas kelias asmenų įkalinimui, kai laisvės atėmimas negalimas dėl jų negalios, ir kad turėtų būti numatytos laisvės atėmimo bausmės alternatyvos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalių kalinių atveju būtų paisoma pagrindinių vienodo požiūrio, nediskriminavimo, tinkamų sąlygų sudarymo ir prieinamumo principų;
61. ragina valstybes nares keistis informacija ir gerąja praktika, ypač susijusia su perėjimu nuo institucinės globos prie savarankiško gyvenimo, neįgaliųjų aprūpinimu prieinamu ir įperkamu būstu bei jų įtraukimu į bendruomenę;
62. pabrėžia, kad deramas apgyvendinimas, prieinamumas ir universalus dizainas yra nepaprastai svarbūs kovojant su neįgaliųjų diskriminavimu; pabrėžia, kad svarbi veiksminga nediskriminacinė prieiga, kuri apimtų kliūčių ir trukdžių, varžančių neįgaliųjų prieigą prie plačiajai visuomenei prieinamų prekių, paslaugų ir patogumų, įvardijimą ir šalinimą; pabrėžia, kad visada, kai tik įmanoma, veiksminga nediskriminacinė prieiga neįgaliesiems turėtų būti užtikrinama tokiomis pat sąlygomis, kaip ir negalios neturintiems asmenims, ir kad esant galimybių neįgaliesiems turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos naudotis pagalbiniais įtaisais, įskaitant pagalbines judumo ir prieigos priemones bei, pvz., pripažintus šunis vedlius ir kitus šunis pagalbininkus[32]; primena kad prieinamumo standartai turėtų būti priimami konsultuojantis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, nes įvardijant prieinamumo kliūtis jų praktinė patirtis yra esminė; pabrėžia, kad deramas apgyvendinimas, prieinamumas ir universalus dizainas yra nepaprastai svarbūs kovojant su neįgaliųjų diskriminavimu;
63. akcentuoja gyvybiškai svarbų šeimos narių, kurie globoja neįgaliuosius ir dažnai rūpinasi jų priežiūros bei pagalbos poreikiais, vaidmenį; todėl pabrėžia, kad įgyvendinant ES ir nacionalinę politiką bei strategijas turi būti užtikrinama tvirta parama šeimos nariams ir slaugytojams; mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti jų – sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų – vaidmens tarpusavio pripažinimą Europoje;
64. akcentuoja neįgaliųjų teisės naudotis savo pagrindinėmis teisėmis taip, kaip ir visi kiti, svarbą; akcentuoja būtinybę pripažinti, kad, vadovaujantis NTK 12 straipsniu, neįgalieji visais gyvenimo aspektais yra veiksnūs, kaip ir kiti asmenys; ragina valstybes nares laiku imtis reikiamų priemonių, kad visų kategorijų negalią turintiems asmenimis visais proceso etapais būtų užtikrinama veiksminga, teisinga ir įtrauki prieiga prie teisingumo sistemos ir teisėsaugos; pabrėžia, jog norint, kad vienodos galimybės kreiptis į teismą ir viso teisinio proceso metu būtų užtikrinamos nediskriminuojant, patalpos ir paslaugos turi būti prieinamos;
65. akcentuoja finansinės pagalbos būtinybę, kad neįgalieji galėtų samdyti ar įdarbinti pagalbininkus arba finansiškai paremti šeimos narius, kadangi pastarųjų priežiūros paslaugos pareikalauja ir laiko, ir pinigų, taip pat kad tai yra absoliučiai būtina parama neįgaliesiems ir jiems padedantiems jų šeimos nariams;
66. atkreipia dėmesį į tai, kad neįgalieji yra socialiai marginalizuojami ir lieka užimtumo bei ekonominio ir socialinio gyvenimo nuošalėje; apgailestauja dėl to, kad neįgaliesiems, ypač tiems, kurių pagalbos poreikiai dideli, neretai kyla didelė apgyvendinimo specialioje įstaigoje rizika, o dabartinės valstybių narių skiriamos finansinės paramos nepakanka, ypač į asmenį orientuotos bendruomeninės paramos, kurią teikiant būtų apsaugomos neįgaliųjų teisės, požiūriu[33];
67. pabrėžia, kad NTK 19 straipsnyje nustatyta teisė gyventi savarankiškai ir būti bendruomenės dalimi; ragina valstybes nares užtikrinti procesą, kurį įgyvendinant keistųsi neįgaliųjų gyvenimo sąlygos, t. y. būtų pereinama nuo institucinės aplinkos prie sistemos, kurią taikant būtų galimas socialinis aktyvumas, o paslaugos būtų teikiamos bendruomenėje ir atsižvelgiant į individualų norą ir pasirinkimą; ragina valstybes nares į savo deinstitucionalizavimo strategijas įtraukti konkrečius tikslus ir aiškius terminus bei deramai finansuoti šių strategijų įgyvendinimą;
68. apgailestauja dėl to, kad pagal ES skiepijimo strategiją neįgalieji ir jų pagalbininkai nebuvo įtraukti į prioritetines grupes; primygtinai ragina valstybes nares leisti neįgaliesiems ir jų pagalbininkams pasiskiepyti pirmenybine tvarka; šiuo požiūriu primygtinai laikosi nuomonės, kad skiepijimas nuo COVID-19 turi būti grindžiamas laisvu ir informacija pagrįstu neįgaliųjų sutikimu ir kad taikant priemones, laikomas viešosiomis gėrybėmis arba atitinkančiomis asmens interesus, neturi kilti grėsmė nė vieno neįgaliojo, įskaitant asmenis, turinčius intelekto ir psichosocialinę negalią bei autizmo spektro sutrikimų, savarankiškumui ir veiksnumui;
69. ragina ES ir nacionaliniu lygmenimis ištirti neproporcingai didelį užsikrėtimų COVID-19 ir mirčių nuo šios ligos skaičių slaugos ir globos namuose, taip pat teikiant priežiūros namuose ir kitas socialines paslaugas vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims, siekiant suprasti priežastis, sužinoti, kas už tai atsakingas, ir imtis reikiamų priemonių, kad ateityje nuo tokių atvejų būtų apsisaugota;
70. ragina užtikrinti, kad skiepijimo vietos būtų fiziškai prieinamos ir kad jose būtų tiesiogiai nukreipiami ir pagalbą gautų tie, kuriems tai būtina; ragina, kad visada, kai tik kyla būtinybė, būtų įgyvendinamos nemokamo arba nebrangaus tikslinio prieinamo transporto programos;
Užimtumas ir socialiniai reikalai
71. reiškia susirūpinimą dėl didelio neįgaliųjų, ypač neįgalių moterų, nedarbo lygio, palyginti su kitomis grupėmis ES; ragina valstybes nares skatinti ir užtikrinti teisės aktų ir politikos sistemą, skirtą neįgaliųjų, ypač neįgalių moterų, įskaitant asmenis, kurių negalia nėra akivaizdi, sergančius lėtinėmis ligomis arba turinčius mokymosi sutrikimų, dalyvavimui darbo rinkoje;
72. ragina valstybes nares vadovautis tarpsektoriniu požiūriu kuriant įtraukų užimtumą, ypač kai jos įgyvendina savo politiką ir priemones; apgailestauja, kad 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje nepakankamai dėmesio skiriama daugialypei ir sąveikinei diskriminacijai; todėl ragina Komisiją ypatingą dėmesį įgyvendinant strategiją skirti sąryšingumui bei nustatyti aiškius ir įvertinamus plataus užmojo tikslus, susijusius su įvairove darbo vietoje, kurie atspindėtų neįgaliųjų bendruomenės daugiabriauniškumą, siekiant spręsti daugialypės ir sąveikinės diskriminacijos problemą; pabrėžia, kad svarbu stebėti strategijos veiksmingumą įtraukiant neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas;
73. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti socialines įmones, ypatingą dėmesį skiriančias neįgaliųjų užimtumui, nes jos yra svertas norint skatinti deramų darbo vietų kūrimą;
74. ragina valstybes nares suteikti asmenims, turintiems sunkią ir itin sunkią negalią, galimybę pasinaudoti išankstinės valstybinės pensijos programomis, siekiant kovoti su skurdo ir socialinės atskirties senatvėje grėsme;
75. ragina valstybes nares kelti klausimą dėl nepakankamai išvystytų ir nepakankamai finansuojamų valstybinių užimtumo tarnybų, siekiant gerinti neįgaliųjų užimtumo lygį; ragina valstybes nares stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų ir įdarbinimo agentūrų ryšius;
76. atkreipia dėmesį į teigiamą vaidmenį, kurį neįgaliesiems pereinant į atvirą darbo rinką atlieka pagal NTK nuostatas veikiančios neįgaliųjų socialinės įmonės;
77. primygtinai ragina valstybes nares remti teisėmis pagrįstus, įtraukius ir deramus individualaus įdarbinimo ir pagalbos („remiamų darbo vietų“) modelius, nes, esant galimybių, tai būdas neįgaliesiems pereiti į atvirą darbo rinką;
78. ragina Komisiją kuo skubiau pradėti Užimtumo lygybės direktyvos peržiūrą, siekiant ją visapusiškai suderinti su NTK nuostatomis ir įgyvendinti dalyvaujamąjį procesą, kurio tikslas – užtikrinti tiesioginį ir visapusišką neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;
79. pažymi, kad dėl įdarbinimo pagalbos sistemų taikymo neturėtų mažėti neįgaliųjų darbo užmokestis, ypač naudojant bendrą valstybės finansavimą; pažymi, kad įdarbinant neįgaliuosius turi būti remiamasi įdarbinimo sistema, kuri – darbo užmokesčio ir darbo laiko tvarkos požiūriais – galioja ir kitiems darbuotojams, tačiau pritaikant ją neįgaliųjų poreikiams; laikosi nuomonės, kad neįgaliųjų įtraukimas į atvirą darbo rinką negalimas be bendros užimtumo reglamentavimo sistemos ir paramos darbo užmokesčiui bei kolektyvinėms deryboms;
80. akcentuoja finansinės pagalbos būtinybę norint, kad neįgalieji galėtų pasisamdyti arba įdarbinti specialios kvalifikacijos pagalbininkus;
81. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti deramą neįgaliųjų socialinės apsaugos koordinavimą, – taip pat ir užtikrinant, kad jie toliau gautų paramą dėl negalios, kurios lėšomis būtų padengiamos papildomos išlaidos, susijusios su jų negalia, net kai jie įsilieja į darbo rinką arba peržengia tam tikrą pajamų ribą, siekiant padėti jiems integruotis į darbo rinką ir užsitikrinti orumą bei lygybę; mano, kad tai turėtų būti daroma iš dalies pakeičiant Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis;
82. ragina valstybes nares keistis informacija ir gerąja praktika, ypač susijusia su perėjimu nuo institucinės globos prie savarankiško gyvenimo, neįgaliųjų aprūpinimu prieinamu ir įperkamu būstu bei įtraukimu į bendruomenę;
83. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų sprendžiamas įsistenėjęs neįgaliųjų užimtumo skirtumo klausimas ir skatinamos neįgaliųjų galimybės gauti kokybišką ir tvarų darbą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, pateiktą Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, į peržiūrėtą socialinių rodiklių suvestinę įtraukti neįgaliųjų užimtumo skirtumo rodiklį;
84. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Tarybos direktyvą 2000/78/EB; primygtinai ragina valstybes nares plėtoti neįgaliųjų užimtumo perspektyvas gerinant direktyvos, ypač jos 5 straipsnio dėl deramo apgyvendinimo, įgyvendinimą ir investuojant ES lėšas bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas į neįgaliųjų mokymą ir jiems skirtų darbo vietų kūrimą;
85. pabrėžia, kad darbo pagal įgūdžius parinkimas, profesinis profiliavimas, mokymasis dirbant, įvadiniai kursai darbuotojams ir pagalba mokantis bei karjeros raidos galimybės atlieka svarbų vaidmenį padedant neįgaliesiems užsitikrinti ir išsaugoti apmokamą darbą;
86. ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo rinkos ir darbo aplinkos būtų atviros, įtraukios ir prieinamos neįgaliesiems, remti užimtumo tarnybas, didinti informuotumą apie įtraukias užimtumo praktikas, taikyti deramas paskatas ir paramos priemones įmonėms, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios įdarbina ir apmoko neįgaliuosius, bei pasirūpinti, kad neįgaliesiems būtų prieinamos ir naudingos bendrosios savarankiško darbo programos;
87. ragina valstybes nares skatinti darbo vietų pritaikymą ir imtis veiksmų darbuotojų saugai ir sveikatai pagerinti; ragina Komisiją ypatingą dėmesį būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje skirti neįgaliems darbuotojams ir nustatyti plataus užmojo tikslus;
88. primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares įvesti neįgaliesiems skirtas darbo vietų kvotas, siekiant puoselėti įtraukios darbo vietos idėją;
Viešieji pirkimai ir ES lėšos
89. primena, kad viešųjų pirkimų procedūros valstybėse narėse turi būti vykdomos ir užbaigiamos visapusiškai paisant pagrindinių naudos gavėjų, įskaitant negalią turinčius asmenis, teisių; pažymi, kad valstybės narės turi laikytis NTK nuostatų įgyvendindamos teisės aktus dėl viešųjų pirkimų, visų pirma komunikacijos priemonių pasirinkimo, techninių specifikacijų, sutarties skyrimo kriterijų ir sutarties vykdymo sąlygų požiūriais;
90. primena, kad gera viešųjų paslaugų, ypač sveikatos priežiūros ir švietimo srityse, struktūra itin svarbi norint užtikrinti vienodą požiūrį į neįgaliuosius nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties; ragina valstybes nares naudoti ES lėšas, siekiant tobulinti šias paslaugas ir susijusias infrastruktūras iniciatyvų „REACT-EU“ ir „Next Generation EU“ dvasia;
91. ragina Komisiją ir valstybes nares į partnerystės susitarimų dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų galutinį turinį ir šių fondų programas įtraukti tikslus ir metodus, kuriais vadovaujantis būtų gerinamos neįgaliųjų gyvenimo sąlygos, sykiu laikantis prieinamumo ir nediskriminavimo principų bei investuojant į lygias galimybes ir neįgaliųjų dalyvavimą visose gyvenimo srityse, įskaitant paramą pereinant nuo institucinės globos prie gyvenimo bendruomenėje; prašo Komisijos atidžiai stebėti, ar ES lėšos naudojamos laikantis NTK nuostatų; pabrėžia, kad būtina laipsniška prieinamumo, dalyvavimo ir gyvenimo bendruomenėje apibrėžčių konvergencija, kaip būdas valstybių narių sanglaudai stiprinti;
92. ragina valstybes nares pasinaudoti atitinkamų ES fondų teikiamomis galimybėmis kurti darbo vietas ir apmokyti neįgaliuosius, užtikrinti ir remti visapusišką viešųjų erdvių ir infrastruktūros prieinamumą bei padaryti viską, kad ES finansuojami veiksmai pasiektų neįgaliuosius; apgailestauja dėl to, kad ne vienoje valstybėje narėje ES lėšos toliau naudojamos naujoms aplinkoms, kuriose segreguojami neįgalieji, kurti;
93. pabrėžia, jog būtina tinkamai finansuoti neįgaliesiems reikiamą įrangą, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų naudoti geriausias prieinamas technologijas ir įrenginius dalyvavimo kasdieniame gyvenime bei užimtumo ir socialinėje veikloje reikmėms;
94. pabrėžia, kad ES lėšomis jokiu būdu neturėtų būti finansuojami prieinamumo reikalavimų neatitinkantys produktai, paslaugos ar infrastruktūra;
95. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į kaimo plėtros programas ir strategijas būtų įtraukiamos konkrečios neįgalių kaimo gyventojų informavimo priemonės ir kad jie dalyvautų kuriant ir įgyvendinant minėtąsias programas ir strategijas;
Skaitmeninimas
96. ragina valstybes nares domėtis skaitmeninimo ir skaitmeninių sprendimų teikiamomis galimybėmis ir potencialu bei pripažinti pagalbinių ir adaptyviųjų technologijų vertę neįgaliesiems, deramai atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą ir susirūpinimą dėl etikos keliančius klausimus; primena, kad skaitmeninių priemonių ir pagalbinių technologijų naudojimo potencialas priklauso nuo neįgaliųjų galimybių ugdyti skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad būtinų skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir žinios dirbtinio intelekto srityje gali tapti atrama pažeidžiamų grupių atstovams, pvz., neįgaliesiems, siekiantiems įsitvirtinti darbo rinkoje;
97. pažymi, kad COVID-19 pandemija parodė, jog visi gyventojai turėtų turėti galimybę naudotis skaitmenine pertvarka, nepatirdami diskriminacijos ar atskirties; akcentuoja IRT svarbą judumo, komunikacijos ir viešųjų paslaugų prieinamumo požiūriais; todėl ragina valstybes nares aktyviai skatinti neįgaliųjų dalyvavimą, pasirūpinant reikiamomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinama jų prieiga prie internetinių viešųjų paslaugų;
98. ragina ES institucijas užtikrinti aukščiausius savo infrastruktūros, paslaugų ir skaitmeninių paslaugų standartus, dėti visas pastangas, kad jų dokumentai, susiję su teisėkūros procedūromis, būtų skelbiami vartotojams patogiu ir prieinamu būdu, ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų tinkamai ir visapusiškai naudotis jų interneto svetainėmis bei susisiekti skirtomis formomis; ragina valstybes nares kurti programas, kuriomis būtų siekiama neįgaliuosius įtraukti į visuomenės gyvenimą pasitelkiant sporto, meno, kultūros ir laisvalaikio veiklą bei skatinamas visiškai nevaržomas jų dalyvavimas politikos procese;
Moksliniai tyrimai
99. ragina Komisiją toliau tirti besiformuojančių technologijų poveikį ir pasekmes neįgaliųjų sveikatai, pvz., kaip yra apšvietimo LED lemputėmis poveikio šviesai jautriems asmenims atveju;
100. primena, kad, norint kurti tinkamą ir veiksmingą politiką bei rasti visų neįgaliųjų ES poreikiams pritaikytus sprendimus, būtini palyginami ir patikimi ES duomenys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurta bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais, sistema, siekiant rinkti patikimus duomenis apie neįgaliųjų dalyvavimą įvairių lygmenų ir pobūdžio švietimo ir darbo veikloje bei socialiniame gyvenime;
101. pabrėžia, kad būtina investuoti į inovacijas ir mokslinius tyrimus, susijusius su neįgaliųjų užimtumu ir verslumu, siekiant padėti jiems išgyventi finansiškai ir dalyvauti ekonominiame bei socialiniame gyvenime;
102. pabrėžia, jog reikia daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų prieinamų technologijų srityje, kad darbo rinkos taptų įtraukesnės neįgaliesiems; akcentuoja IRT svarbą neįgaliųjų judumui, komunikacijai ir galimybei naudotis viešosiomis paslaugomis;
Švietimas
103. teigiamai vertina tai, kad valstybės narės yra pasirengusios įgyvendinti įtraukią švietimo politiką; ragina valstybes nares toliau didinti savo švietimo sistemų pajėgumą teikti aukštos kokybės prieinamas švietimo paslaugas visiems besimokantiesiems, skatinant tokias specialias priemones ir personalizuotą pagalbą, kaip prieinamos konkretiems poreikiams pritaikytos mokymo programos ir mokymosi priemonės, prieinamos IRT ir tinkamas skaitmeninis švietimas; ragina Komisiją užtikrinant vienodą požiūrį į neįgalius vaikus stiprinti vaiko garantijų sistemos vaidmenį ir svarstyti galimybę taikyti prieinamą mokyklų stipendijų programą; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į specialistų rengimą atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius; pakartoja, kad susijusių ES finansavimo programų įgyvendinimas ir paskirstymas turėtų padėti pereiti prie įtraukaus švietimo; akcentuoja, kad neįgaliesiems turėtų būti užtikrinama galimybė mokytis, – taip pat ir per tokias krizes, kaip COVID-19 pandemija ,– o valstybės narės turėtų kovoti su visų formų diskriminacija ir atskirtimi šioje srityje; akcentuoja būtinybę didinti neįgalių jaunuolių dalyvavimą mokymuose, sykiu atsižvelgiant į jų poreikius, nes tai jiems suteiktų geresnes galimybes įsitraukti į darbo rinką; atkreipia dėmesį į naudą vaikams, priklausantiems kalbinėms mažumoms ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokantis gimtąja kalba ikimokyklinio ugdymo metais tais atvejais, kai jiems būna sunku vartoti kalbą ir bendrauti; ragina valstybes nares užtikrinti galimybes vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis mažumos kalba;
104. pažymi, kad įtraukios švietimo ir profesinio mokymo programos yra dvi esminės įtraukesnės darbo rinkos prielaidos; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimas ES požiūris į mikrokredencialus mokymosi visą gyvenimą ir įsidarbinamumo srityse būtų prieinamas ir įtraukus bei atspindėtų, kaip būtų galima geriau įgyvendinti neįgaliųjų teisę dirbti; ragina valstybes nares pasinaudoti pranašumais, kuriuos patobulinta Jaunimo garantijų iniciatyva teikia jaunų neįgaliųjų užimtumo, švietimo, stažuočių ar pameistrystės požiūriais, užtikrinti lygiateisę prieigą neįgaliesiems bei pradėti įgyvendinti konkretiems poreikiams pritaikytą politiką;
105. akcentuoja ankstyvos, individualizuotos ir visapusiškos paramos neįgaliems vaikams, jų tėvams bei slaugytojams svarbą; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį teikti neįgaliems ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams;
106. atkreipia dėmesį į ikimokyklinės intervencijos svarbą ir į tai, kad neįgalūs vaikai turi dalyvauti visuomenės gyvenime bei būti į ją įtraukiami jau pačiais ankstyviausiais savo gyvenimo tarpsniais; pažymi, jog, kai ir kur įmanoma bei patartina, reikia sudaryti galimybes labiau finansuoti įtraukų švietimą, siekiant skatinti įtraukaus švietimo poveikį neįgaliems arba negalios neturintiems vaikams bei finansuoti mokslinius tyrimus įtraukaus švietimo srityje; mano, kad būtina skatinti naudoti naujas technologijas, įskaitant IRT, pagalbos judumui prietaisus ir papildomus prietaisus bei neįgaliesiems tinkamas technologijas; pabrėžia, kad švietimas nepaprastai svarbus asmenybės raidai ir kad neįgaliesiems prieinamos mokymosi aplinkos suteikia jiems galimybę visapusiškai prisidėti prie visuomenės gyvenimo visais jo aspektais;
107. pabrėžia, kad neįgalieji turi būti visais požiūriais integruojami į darbo rinką skatinant įtraukų švietimą ir jų poreikius atitinkančias lanksčias užimtumo formas (pvz., nuotolinį darbą arba pažangų darbo modelį) bei visapusiškai įtraukiant neįgaliųjų asociacijas į įtraukių strategijų kūrimą;
108. pažymi, kad neįgalieji neretai būna įgiję aukšto lygio įgūdžius ir kvalifikacijas, tačiau jos nepakankamai vertinamos; pažymi, kad jiems tai trukdo realizuoti savo potencialą, o visuomenė netenka socialinės ir ekonominės naudos, kurią teikia jų integracija;
109. yra tvirtai įsitikinęs, jog valstybės narės turėtų teikti deramą paramą neįgaliems vaikams, kad valstybinis švietimas galėtų tapti individualizuotos pedagoginės paradigmos stuburu;
110. pripažįsta mokyklos ir sporto vertę: tai nepaprastai svarbu neįgalių vaikų, ypač turinčių autizmo spektro sutrikimų, augimui ir raidai; apgailestauja, kad dėl nuotolinio mokymosi pandemijos metu jie neteko galimybės užsiimti šia labai svarbia veikla; viliasi, kad, įgyvendinant grįžimo į įprastą gyvenimą politiką valstybėse narėse, prioritetas bus teikiamas jų švietimui;
111. siūlo, kad, įgyvendinant platesnę švietimo strategiją neįgaliųjų teisėms remti ir apsaugoti, būtų kuriami projektai, skirti sąmoningumui neįgaliųjų poreikių klausimu ugdyti, pozityviai panaudojant kultūros priemonių potencialą, pvz., skatinant kultūros renginius;
112. ragina valstybes nares vadovautis gairėmis, kurias Komisija pateikė savo komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m., susijusiomis su vyriausybių pareiga skatinti integravimą visuose švietimo ir mokymo sektoriuose, laikantis JT įpareigojimų, nustatytų pagal NTK; ragina užtikrinti, kad nacionalinė, Europos ir regioninė švietimo politika apimtų įtraukios tvarkos sistemą, siekiant palengvinti neįgalių studentų integravimą į švietimą bei vengti bet kokios diskriminacijos;
Neįgalių moterų teisių apsauga
113. teigiamai vertina 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją ir tai, kad joje kalbama apie konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria neįgalios moterys ir mergaitės; ragina užtikrinti, kad į lyties ir negalios sankirtą būtų atsižvelgiama visų sričių ES politikoje, programose, iniciatyvose ir nacionaliniuose valstybių narių veiksmų planuose; ragina optimizuoti esamų ir būsimų ES finansavimo priemonių naudojimą, siekiant skatinti prieinamumą ir nediskriminavimą;
114. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką neįgalių moterų tobulėjimą, pažangą ir įgalėjimą bei skatinti jas dalyvauti priimant viešuosius sprendimus; pažymi, jog turėtų būti taikomos deramos priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į jų perspektyvas ir kad greta specialiai neįgaliesiems skirtų patariamųjų tarnybų būtų skatinamas neįgalioms moterims atstovaujančių organizacijų dalyvavimas;
115. ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai spręsti smurto dėl lyties problemą, su kuria susiduria neproporcingai daug neįgalių moterų ir mergaičių, pasinaudojant Stambulo konvencija ir išplečiant nusikaltimų sritis, kad jos apimtų konkrečias smurto dėl lyties formas, kaip nustatyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje; ragina Komisiją tuo pasinaudoti kaip teisiniu pagrindu siūlant privalomas priemones ir holistinę ES pagrindų direktyvą, siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties ir su juo kovoti; ragina Komisiją užtikrinti, kad neįgalių moterų poreikiai būtų įtraukti į iniciatyvas, kuriomis parama aukoms teikiama pagal Lyčių lygybės strategiją ir Aukų teisių strategiją, ir kad parama aukoms būtų teikiama laikantis prieinamumo principo;
116. apgailestauja, kad fizinę ir kognityvinę negalią turinčios moterys ir mergaitės diskriminaciją dėl lyties patiria medicinos sektoriuje; mano, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms turi būti užtikrinama visapusiška ir lygiateisė prieiga prie medicininio gydymo, kuris atitiktų konkrečius jų poreikius, teikiant specialias su negalia susijusias sveikatos priežiūros ir bendrąsias paslaugas; ragina valstybes nares užtikrinti tolesnį medicinos specialistų mokymą, susijusį su specifiniais neįgalių moterų ir mergaičių poreikiais, ir pasirūpinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės gautų visą reikiamą informaciją bei galėtų laisvai priimti sprendimus dėl savo sveikatos;
117. ragina užtikrinti visuotinę pagarbą lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir prieigą prie jų; apgailestauja dėl kai kuriose šalyse stebimos priešiškos reakcijos į moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, dėl kurios ypač nukenčia neįgalios moterys ir mergaitės, susiduriančios su dar didesnėmis kliūtimis, kai nori pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės imtųsi visų būtinų kovos su priverstine sterilizacija priemonių; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti viešas investicijas, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms būtų užtikrinama visapusiška galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis; apgailestauja, kad neįgalioms mergaitėms dažnai užkertamas kelias į lytinį švietimą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir įtraukų švietimą seksualumo ir santykių klausimais;
118. ragina valstybes nares užtikrinti prieinamą ir laisvą nuo stereotipų švietimo sistemą, kurioje būtų taikomos įtraukios švietimo priemonės, o neįgalios moterys ir mergaitės būtų parengiamos darbo rinkai, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams gebėjimams ir mokymuisi visą gyvenimą, bei pasirūpinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų pasirinkti tokias studijų sritis, kad galėtų dirbti norimą darbą, kuriame galėtų panaudoti visą savo potencialą ir nebūtų varžomos neprieinamumo, išankstinių nuostatų ar stereotipų; pripažįsta, kad švietimas ir tolesnis įsidarbinimas susiję; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su užimtumo skirtumu, būtina užtikrinti visapusišką prieigą prie švietimo;
119. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti užimtumo skirtumo, su kuriuo susiduria neįgalios moterys, problemą, visų pirma kovojant su lyčių stereotipais, stiprinant jų dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje, didinant jų skaičių švietimo, mokymo ir įdarbinimo, susijusio su gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykais ir profesijomis, srityse bei kovojant su tokiomis nuo darbo atgrasančiomis priemonėmis, kaip seksualinis priekabiavimas; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys dalyvautų priimant sprendimus ir gautų vienodą užmokestį už vienodą darbą taikant privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones, kovoti su didele dirbančiųjų skurdo rizika ir suderinti darbo teisės aktus, pvz., dėl lanksčių darbo sąlygų ir vaiko priežiūros atostogų, atsižvelgiant į specifinius jų poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinės ekonomikos verslo modelius ir iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti neįgalių moterų socialinę įtrauktį ir įtraukimą į darbo rinką, įgyvendinant socialinės ekonomikos veiksmų planą;
120. pažymi, kad, norint suprasti neįgalių moterų ir mergaičių padėtį, nepaprastai svarbu surinkti daugiau duomenų ir informacijos; ragina rinkti svarbius, tikslius, suskirstytus duomenis, atžvalgius lyčiai ir negaliai, siekiant susidaryti vaizdą apie iššūkius, su kuriais susiduria neįgalios moterys, visų pirma darbo rinkoje;
°
° °
121. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai, Regionų komitetui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Jungtinėms Tautoms.
AIŠKINAMOJI DALIS
Įvadas
Beveik ketvirtadalis Europos rinkėjų teigia turį tam tikro laipsnio sutrikimą ar negalią. Daugiau nei prieš dešimtmetį ES prisijungė prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (NTK), kuri ES įsigaliojo 2011 m. sausio 23 d. Ši konvencija yra pirmasis privalomas žmogaus teisių dokumentas, skirtas būtent su negalia susijusiems klausimams spręsti, o jos tikslas – „skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.“ ES ir visos jos valstybės narės yra NTK šalys, o Airija yra paskutinė valstybė narė, ratifikavusi šią konvenciją 2018 m. Pagal šią konvenciją ES turi pareigą skatinti, saugoti ir stebėti lygias neįgaliųjų teises visais įgyvendinimo aspektais.
Europos Komisija, remdamasi ankstesnės 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios rezultatais, 2021 m. kovo mėn. priėmė naują 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją. Naująja strategija dėl negalios siekiama pagerinti neįgaliųjų gyvenimą kliūčių nevaržomoje Europoje ir skatinti neįgaliųjų socialinę ir ekonominę įtrauktį bei dalyvavimą visuomenės gyvenime jų nediskriminuojant ir visapusiškai gerbiant jų teises taip, kaip ir kitų. Svarbu paminėti, kad svarbų vaidmenį rengiant naują 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją atliko už lygybės klausimus atsakinga Komisijos narė.
Dėl savo peticijų nagrinėjimo proceso tiesioginį vaidmenį apsaugant neįgaliųjų teises atlieka Parlamento Peticijų (PETI) komitetas.
Per pastaruosius kelerius metus pateikiamų peticijų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis, skaičius išliko palyginti stabilus: 2018 m. buvo pateiktos 23 peticijos (1,2 proc.), 2019 m. – 12 (0,6 proc.), o 2020 m. – 20 peticijų (1,2 proc.). Bendriausi susirūpinimą dėl neįgaliųjų lygybės peticijų pateikėjams keliantys klausimai yra prieinamumas ir socialinė apsauga, negalios tarpusavio pripažinimas valstybėse narėse, įtraukus švietimas ir užimtumo teisės. Europos Parlamento gaunamose peticijose atskleidžiamos kliūtys, su kuriomis neįgalieji susiduria įvairiose srityse, pvz., norėdami pasinaudoti viešuoju transportu, patekti į apstatytą aplinką, vartoti gestų kalbas, gauti finansavimą ar galimybę mokytis.
Nors klausimai dėl negalios sudaro nedidelę peticijų dalį, jos yra labai svarbios Parlamento įsipareigojimo skatinti, stebėti ir saugoti neįgaliųjų teises ir lygybę pagal tarptautinę teisę požiūriu. PETI komitetas atlieka „apsauginį vaidmenį“, siekdamas užtikrinti, kad ES, formuodama politiką ir imdamasi ES lygmens teisėkūros veiksmų, laikytųsi NTK. Šis vaidmuo yra svarbi institucinė pareiga, suteikta šiam komitetui ES struktūros kontekste.
NTK 33 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad konvencijos šalys sukurtų struktūrą šios konvencijos įgyvendinimui skatinti, apsaugoti ir stebėti. ES struktūrą sudaro Europos Parlamentas, Europos ombudsmenas, ES pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumas. Ši struktūra papildo nacionalines stebėsenos struktūras.
Negalios klausimai reguliariai aptariami per plenarinius posėdžius, o PETI komitetas kasmet rengia metinį praktinį seminarą arba klausymą dėl neįgaliųjų teisių. Pastarąjį kartą toks renginys vyko 2020 m. spalio 28 d. Šiuose praktiniuose seminaruose / klausymuose aktyviai dalyvauja Ombudsmenas, ES pagrindinių teisių agentūra, Komisija, Europos neįgaliųjų forumas, NVO ir ekspertai.
Šio pranešimo tikslai apima (tačiau neapsiribojant vien jais):
informuotumo apie problemas, su kuriomis susiduria neįgalieji, didinimą;
raginimą ES valstybėms narėms užtikrinti deramą galiojančių ES teisės aktų, kuriais saugomos, skatinamos ir stebimos neįgaliųjų teisės, įgyvendinimą;
raginimą Komisijai aktyviau stebėti, kaip įgyvendinama ES teisė, ir tobulinti galiojančius ES teisės aktus nustačius, kad jais nėra tinkamai saugomos neįgaliųjų teisės.
Pranešimo išvados
NTK
Pranešime pabrėžiama, kad svarbu didinti neįgaliųjų informuotumą apie NTK įtvirtintas teises, ir akcentuojama būtinybė skatinti valstybių narių bendradarbiavimą bei gerosios praktikos mainus. Jame raginama konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis ir įtraukti jas kiekvienu etapu, kuris veda į priemonių priėmimą, siekiant užtikrinti, kad tokiomis priemonėmis nebūtų pažeidžiamos pagrindinės neįgaliųjų teisės.
Ryšių punktai
JT NTK 33 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad konvencijos šalys paskirtų ryšių punktus klausimams, susijusiems su NTK įgyvendinimu, spręsti. Kadangi jie paskirti dar ne visose valstybėse narėse, pranešime raginama juos nedelsiant paskirti.
NTK 33 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujama, kad konvencijos šalys paskirtų arba sukurtų nepriklausomą stebėsenos mechanizmą konvencijos įgyvendinimui skatinti, apsaugoti ir stebėti, taip pat kad būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir kad ji turėtų galimybę visapusiškai dalyvauti stebėsenos procese.
Pvz., Bulgarijoje ryšių punktas yra Darbo ir socialinės politikos ministerijos Neįgaliųjų integracijos departamentas. 2018 m. baigiamosiose pastabose NT komitetas pareiškė susirūpinimą, kad Bulgarija dar nėra paskyrusi nepriklausomo stebėsenos mechanizmo, kaip reikalaujama pagal NTK 33 straipsnio 2 ir 3 dalis. Komitetas rekomendavo Bulgarijai paskirti tokį mechanizmą bei užtikrinti, kad neįgalieji visapusiškai ir aktyviai dalyvautų tokių nepriklausomų stebėsenos mechanizmų veikloje[34].
Fakultatyvus protokolas
Pagal fakultatyvų protokolą asmenys gali informuoti NT komitetą apie tariamus jų pagrindinių principų pažeidimus, kuriuos padaro NTK šalis. Tada NT komitetas, remdamasis šia informacija, gali inicijuoti konfidencialius tyrimus. Šį fakultatyvų protokolą ratifikavo dauguma ES valstybių narių, tačiau penkios valstybės narės (Bulgarija, Airija, Nyderlandai, Lenkija ir Portugalija) bei pati ES jo nėra ratifikavusios. Pagrindiniai susirūpinimą dėl ES ratifikavimo keliantys klausimai yra galimas šio ratifikavimo poveikis valstybių narių, kurios dar nėra ratifikavusios fakultatyvaus protokolo, nacionalinės teisės tvarkai. Visų pirma, kai kurios valstybės narės nerimauja dėl to, kad, NT komitetui pateikus ES nepalankią nuomonę, visos jos valstybės narės, įskaitant tas, kurios yra aiškiai apsisprendusios neratifikuoti fakultatyvaus protokolo nacionaliniu lygmeniu, būtų priverstos paisyti komiteto išaiškinimo. Tačiau akivaizdžiausią susirūpinimą dėl vėluojančio ES ratifikavimo kelia teisinis netikrumas piliečiams tose valstybėse narėse, kurios yra ratifikavusios fakultatyvų protokolą: vienos teisės (priklausančios valstybių narių kompetencijai) būtų teisiniu požiūriu nagrinėjamos NT komitete, o kitos (patenkančios į pasidalijamosios arba ES išimtinės kompetencijos sritį) – ne. Pasipriešinimas fakultatyvaus protokolo ratifikavimui ES susilpnės, kai arba jei visos likusios ES valstybės narės ratifikuos fakultatyvų protokolą nacionaliniu lygmeniu ir taip suderins savo pareigas, nustatytas konvencijoje, su ES pareigomis.
Teisė kreiptis į teismą
Pranešime Komisija raginama bendradarbiauti su ESTT komunikacijos ir prieinamumo strategijų klausimu, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę naudotis ES teisingumo sistema.
Negalios statuso tarpusavio pripažinimas
Šiuo metu ES valstybės narės tarpusavyje nepripažįsta negalios statuso, o dėl to neįgalieji susiduria su kliūtimis persikeldami į kitą valstybę narę dirbti, studijuoti arba dėl kitos priežasties. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje siūloma iki 2023 m. pabaigos sukurti ES neįgaliojo kortelę, siekiant išplėsti ES neįgaliojo kortelės ir ES neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės bandomąjį projektą. Europos neįgaliojo kortelė bus labai svarbi priemonė siekiant padėti neįgaliesiems pasinaudoti savo laisvo judėjimo teise kliūčių nevaržomoje Europoje, todėl ji turėtų būti privaloma visose valstybėse narėse.
Geležinkelių transporto keleivių teisės ir judumas
Pranešime palankiai vertinama reglamento dėl geležinkelių transporto keleivių teisių nauja redakcija, visų pirma laipsniškas dabartinių valstybėms narėms taikomų išimčių panaikinimas ir laiko, per kurį neįgalieji arba riboto judumo asmenys turi iš anksto pranešti, kad jiems bus reikalinga pagalba, sutrumpinimas. Jame valstybės narės raginamos numatyti trumpesnį laiką pranešti apie reikiamą pagalbą, kad neįgalieji arba riboto judumo asmenys galėtų keliauti spontaniškiau ir paprasčiau.
Peticijų komitetas, atsakydamas į peticiją Nr. 0535/2017, savo 2018 m. balandžio 24 d. posėdyje nusprendė paprašyti valstybių narių informacijos apie pažangą, padarytą įgyvendinant NTK. Iki šiol atsakymus yra pateikusios 24 valstybės narės, o jo dar nepateikė keturios (Danija, Italija, Ispanija ir Kipras). Atsakymuose, be kita ko, aprašomi paskirti ryšių punktai, įgyvendinimo ir stebėsenos struktūros bei įvairūs nacionaliniai planai, kuriais siekiama remti ir apsaugoti neįgaliųjų teises.
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų valstybėms narėms suteikiama galimybė taikyti nacionalines reglamento nuostatų taikymo vidaus keleivinio geležinkelių transporto paslaugoms išimtis. Daugiausia nacionalinių išimčių pritaikė Latvija ir Rumunija[35]. Peticijoje Nr. 0857/2016 skundžiamasi būtent dėl padėties Rumunijoje: peticijos pateikėjas pažymi, kad Rumunijos vidaus geležinkelių sistema nėra pritaikyta neįgaliųjų arba riboto judumo asmenų poreikiams.
Prieinamumas
Kalbant apie prieinamumą, siekiant suderinti nuostatas, susijusias su tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, buvo priimta 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (toliau – Europos prieinamumo aktas). Suderinimas padeda pašalinti kliūtis vidaus rinkoje ir užtikrinti didesnę prieinamų gaminių ir paslaugų pasiūlą: taip visuomenė tampa įtraukesnė, o neįgaliesiems sudaromos palankesnės sąlygos gyventi savarankiškai. Nors tai žingsnis teisinga linkme, pilietinės visuomenės organizacijos yra pareiškusios nusivylimą dėl to, kad direktyva nesiekta daugiau, nes į jos taikymo sritį nebuvo įtrauktas apstatytos aplinkos prieinamumas ir įpareigojimas laikytis reikalavimų viešųjų pirkimų ir ES lėšų naudojimo srityse.
Atsižvelgiant į šiuos trūkstamus aspektus, pranešime Taryba raginama rasti išeitį iš aklavietės ir paspartinti ES kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą. Pabrėžiama, kad neturėtų būti sutinkama su nė vienu netinkamu šios direktyvos taikymo srities apribojimu, siekiant išvengti skundų dėl Europos prieinamumo akto. Ypač apgailestaujama dėl to, kad į Prieinamumo akto taikymo sritį neįtraukta prieiga prie apstatytos aplinkos, o Komisija raginama priimti tvirtą ES sistemą, skirtą prieinamai ir įtraukiai aplinkai.
Primenama, kad pagal Direktyvą (ES) 2016/2102 valstybės narės turi užtikrinti viešojo sektoriaus įstaigų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumą.
Be to, pranešime atsižvelgiama į peticiją Nr. 1056/2016, pateiktą Europos kurčiųjų sąjungos vardu, kurioje Parlamento prašoma leisti peticijas teikti ES vartojamomis nacionalinėmis gestų kalbomis. Tarpžinybinė darbo grupė gestų kalbų klausimais rengia būtinas priemones Parlamente, kad būtų įgyvendintas peticijos pateikėjo prašymas ir užtikrinta, kad pagrindinė teisė teikti peticijas būtų prieinamesnė gestų kalbos vartotojams.
Viešieji pirkimai
Pranešime primenama, kad viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi paisant naudos gavėjų pagrindinių teisių. Pabrėžiama, kad valstybės narės, įgyvendindamos teisės aktus dėl viešųjų pirkimų, turi laikytis NTK.
Įtraukus švietimas
Valstybėse narėse įgyvendinama įtraukaus švietimo politika vertinama palankiai, tačiau pranešime jos raginamos daryti dar daugiau, kad būtų sustiprintas švietimo sistemų pajėgumas užtikrinti kokybišką švietimą visiems besimokantiesiems, nes įtraukus švietimas yra įtraukios darbo rinkos pagrindas.
Lengvai perskaitoma versija
Pranešėjas norėjo užtikrinti, kad šis pranešimas būtų prieinamas neįgaliesiems. Dėl šios priežasties toliau pateikiama lengvai perskaitoma šio pranešimo versija. Už šios versijos parengimą pranešėjas norėtų padėkoti organizacijoms „Inclusion Europe“ ir „Autism Europe“.
Šis dokumentas yra Europos Parlamento pranešimas.
|
|
Europos Parlamentas kuria teisės aktus Europos Sąjungos gyventojams.
Teisės aktai – tai taisyklės, kurių turime laikytis.
|
|
Europos Sąjunga yra 27-ių valstybių grupė. Mes ją vadiname ES.
Šalys susivienijo, kad būtų politiškai ir ekonomiškai stipresnės.
ES rengia teisės aktus, skirtus šių valstybių gyventojams.
|
|
Šiame pranešime kalbama apie peticijas, siekiant padėti neįgaliesiems.
Peticijos – tai skundai, kuriuos žmonės teikia Peticijų komitetui.
Peticijų komitetas yra dalis Europos Parlamento.
|
|
Peticijų komitetas tiesiogiai bendrauja su ES gyventojais.
|
|
Kiekvienas asmuo ES, kurio teisių nepaisoma, gali pateikti peticiją Peticijų komitetui.
Teisės yra tai, ką galima daryti. |
|
Pernelyg daug neįgaliųjų susiduria su kliūtimis: siekdami mokslo, ieškodami darbo, dirbdami, keliaudami į kitas šalis, naudodamiesi viešuoju transportu, mėgindami gauti informacijos, siekdami pagalbos ir paramos. |
|
Mes norime, kad tai pasikeistų:
|
|
norime, kad neįgalieji turėtų tokias pat teises visose gyvenimo srityse ir nebūtų diskriminuojami.
|
|
Todėl ES valstybės turi susitarti dėl vienodo negalios statuso .
|
|
Neįgalūs vaikai turi lankyti tas pačias mokyklas, kaip ir kiti ES vaikai.
|
|
Nukeliauti į kitą ES šalį neturi būti sunku. |
|
Kiekvienoje ES šalyje turi būti galima nesunkiai naudotis viešuoju transportu.
Kiekvienoje ES šalyje turi būti galima nesunkiai patekti į pastatus.
|
|
Žmonėms, kurie teikia peticijas, turi būti galima jas pateikti gestų kalba.
|
|
Mes norime, kad neįgaliuosius priimtų ir vertintų kiti.
Tai reiškia, kad mes visi esame lygūs ir kartu kiekvienas yra ypatingas.
|
|
Visi turi išskirtinių gebėjimų. Jie naudingi visais gyvenimo atvejais Europoje, kurioje nėra kliūčių.
|
Nebaigtinis peticijų, nagrinėtų rengiant šį pranešimą, sąrašas
2582/2013 |
dėl tariamos neįgalių vaikų diskriminacijos, patiriamos iš Ispanijos valdžios institucijų |
2551/2014 |
dėl diskriminacijos darbe |
0074/2015 |
dėl nepalankios neįgaliųjų padėties Vengrijoje |
0098/2015 |
dėl paramos neįgaliuosius prižiūrintiems šeimos nariams Italijoje |
1140/2015 |
dėl asmenų, kuriems reikalingi šunys vedliai, teisės juos turėti Europos Sąjungoje |
1305/2015 |
dėl neįgaliesiems kylančių problemų norint gauti prieinamą informaciją iš valdžios institucijų Airijoje |
1394/2015 |
dėl Europos Sąjungos direktyvos dėl viešųjų pirkimų ir jos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu, lemiančio diskriminaciją dėl negalios |
0172/2016 |
dėl negalios laipsnio sumažinimo Valensijos autonominėje bendruomenėje |
0857/2016 |
dėl sunkumų, su kuriais susiduria riboto judumo asmenys Rumunijoje |
1056/2016 |
dėl prašymo Europos Parlamentui leisti teikti peticijas nacionalinėmis gestų kalbomis, vartojamomis ES |
1147/2016 |
dėl sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų priklausomiems asmenims (ligoniams ir pagyvenusiems asmenims, turintiems mokymosi sunkumų, autistams ir kt.) |
0535/2017 |
dėl neįgaliųjų judumo Europos Sąjungoje |
1077/2017 |
dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos |
0356/2018 |
dėl sunkumų, su kuriais susiduria neįgalieji Bulgarijoje |
0367/2018 |
dėl neįgaliųjų teisės dirbti |
0371/2018 |
dėl įtraukaus švietimo paslaugų specialiųjų poreikių turintiems vaikams |
0530/2018 |
dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) poveikio žmonių, turinčių neįgalią, prieigai prie interneto |
0724/2018 |
dėl nepripažintą negalią turinčių asmenų pagrindinių teisių |
0808/2018 |
dėl LED apšvietimo poveikio sveikatai |
0959/2018 |
dėl sveikatos priežiūros paslaugų neteikimo neįgaliesiems Rumunijoje |
0756/2019 |
dėl neįgaliojo kortelės ES mastu |
0758/2019 |
dėl ES automobilių statymo kortelės naudojimo Nyderlanduose |
0954/2019 |
dėl priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią kurčiųjų ir klausos sutrikimų turinčių asmenų diskriminacijai |
1124/2019 |
dėl neįgalumo kortelės Vokietijoje |
1170/2019 |
dėl neįgaliųjų teisių Graikijoje |
1262/2019 |
dėl neįgalumo lygio pripažinimo kitose valstybėse narėse |
0294/2020 |
dėl Latvijoje neįgaliesiems asmenims skiriamų nepakankamų socialinių išmokų |
0470/2020 |
dėl protinę negalią turinčių asmenų teisių per COVID-19 krizę |
0527/2020 |
dėl Vokietijos mokesčių administratoriaus vykdomos duomenų apsaugos |
0608/2020 |
dėl neįgaliųjų įtraukties |
0768/2020 |
dėl vyresnio amžiaus ir išlaikomų asmenų globos namų valdymo per COVID-19 pandemiją Kastilijoje ir Leone |
0988/2020 |
dėl neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims prieinamų gyvenamųjų patalpų |
1052/2020 |
dėl specialiojo ugdymo mokyklos Valdermore (Ispanija) |
1139/2020 |
dėl neįgaliųjų užimtumo galimybių trūkumo Galisijoje |
1205/2020 |
dėl ES lygmens praktinių seminarų rengimo neįgaliesiems |
1299/2020 |
dėl sergančiųjų retosiomis ligomis negalios laipsnio vienodo pripažinimo Ispanijoje |
0103/2021 |
dėl neįgalių vaikų teisės į švietimą specializuotuose centruose Ispanijoje |
UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (2.7.2021)
pateikta Peticijų komitetui
dėl neįgaliųjų apsaugos teikiant peticijas: įgyta patirtis
Nuomonės referentas: Radan Kanev
PASIŪLYMAI
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Peticijų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas labai vertina itin svarbų Peticijų komiteto, kaip jungties tarp ES piliečių, Parlamento ir kitų ES institucijų bei svarbios piliečių įtraukimo į dalyvaujamąją demokratiją priemonės, vaidmenį; kadangi teisė teikti peticijas Parlamentui yra viena iš pagrindinių kiekvieno ES įsisteigusio asmens ir kiekvienos organizacijos teisių ir yra būtinas tiesioginis faktinės informacijos šaltinis;
B. kadangi Peticijų komitetas, atlikdamas savo vaidmenį, turi ypatingą pareigą ginti neįgaliųjų teises ES, o naudojimąsi pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis užtikrina ES teisė ir JT neįgaliųjų teisių konvencija (JT NTK); kadangi apie šias teises pateikiama informacija yra nepakankama ir nepakankamai prieinama;
C. kadangi teisė teikti peticijas ir peticijų nagrinėjimo procesas turėtų būti labiau matomi ir prieinami visiems ES asmenims ir organizacijoms, įskaitant neįgaliuosius; kadangi Peticijų komitetas turėtų užtikrinti geresnį šio aspekto matomumą ir apie tai teikti pakankamai informacijos vykdant tikslines informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, konkrečiai orientuotas į pažeidžiamas grupes, įskaitant neįgaliuosius; kadangi Parlamentas dar neparengė savo peticijų sistemos veiksmingumo rodiklio, taip pat nerinko statistinių peticijų nagrinėjimo duomenų;
D. kadangi ES yra maždaug 87 mln. neįgaliųjų[36]; kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas yra pabrėžęs, kokios svarbios yra peticijos, susijusios su neįgaliųjų teisėmis, atsižvelgiant į Parlamento vaidmenį ir atsakomybę, nustatytus pagal Europos Sąjungos JT NTK įgyvendinimo stebėsenos sistemą;
E. kadangi beveik vienas ketvirtadalis apklaustų ES piliečių atsakė turintis tam tikrų su sveikatos būkle susijusių funkcinių sutrikimų[37];
F. kadangi maždaug 1 proc. visų Peticijų komiteto kasmet gaunamų peticijų susijusios su įvairiomis neįgaliesiems kasdien kylančiomis problemomis ir sunkumais; kadangi socialinė apsauga, užimtumo teisės, naudojimasis Europos struktūriniais ir investicijų fondais laikantis ES reglamentų ir JT NTK ir kiti klausimai, priklausantys Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencijai, yra vieni iš dažniausiai Parlamento gaunamose peticijose pateikiamų neįgaliųjų lygybės srities klausimų;
G. kadangi Peticijų komitetas gauna daug peticijų, susijusių su Tarybos direktyva 2000/78/EB, nes nėra įgyvendintas vienodas požiūris, susijęs su galimybe gauti įtraukų išsilavinimą, įsidarbinti, gauti profesinį mokymą, paaukštinimą ir neįgaliesiems tinkamas darbo sąlygas; kadangi valstybės narės ir ES ratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios 24 straipsnyje nurodyta, jog Konvencijos šalys privalo užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę mokytis visą gyvenimą, dalyvauti suaugusiųjų mokymo sistemoje, siekti profesinio išsilavinimo, aukštojo ir vidurinio išsilavinimo, taip pat nemokamo ir privalomo pradinio išsilavinimo;
H. kadangi visos ES valstybės narės ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, todėl ji joms tapo privaloma, ir kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas Europos Sąjungos tikslas užtikrinti vaiko teisių apsaugą; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija užtikrinama vaiko teisių apsauga ES institucijoms ir valstybėms narėms įgyvendinant ES teisę; kadangi Parlamentas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos, kurioje reikalaujama, kad visiems vaikams, įskaitant romų vaikus, vaikus su negalia, pilietybės neturinčius vaikus ir vaikus migrantus, taip pat ekstremaliosiose humanitarinėse situacijose gyvenančius vaikus, būtų užtikrinta galimybė gauti įtraukų švietimą nuo ankstyvosios vaikystės iki paauglystės;
I. kadangi kokybiškam neįgaliųjų gyvenimui užtikrinti yra būtinos galimybės gauti aukštos kokybės darbą, išsilavinimą ir mokymą, sveikatos priežiūrą, socialinę apsaugą, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu, gauti tinkamą būstą, paramą savarankiškam gyvenimui ir lygias galimybes dalyvauti laisvalaikio veikloje ir bendruomenės gyvenime;
J. kadangi visuotinai pripažįstama, kad neįgalieji kasdieniame gyvenime ir toliau susiduria su įvairiomis kliūtimis ir diskriminacija, dėl kurių jie negali naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, nustatytomis taikytinuose ES ir JT teisės aktuose; kadangi tai apima valstybių narių abipusį neįgaliųjų statuso pripažinimą – jo trūkumas trukdo neįgaliųjų judėjimo laisvei ES, prieigą prie viešojo transporto, fizinį, jutiminį ir kognityvinį statinių, prekių, paslaugų ir programų prieinamumą, gestų kalbų ir visų kitų prieinamų ryšių ir informacijos priemonių ir formų naudojimą, švietimo ir profesinio mokymo finansavimą ir vienodas galimybes gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą, galimybę patekti į darbo rinką, galimybę gauti asmeninę pagalbą ir būti įtrauktiems į bendruomenę, lygias galimybes įsidarbinti ir vienodą požiūrį užimtumo ir profesinėje srityje;
K. kadangi neseniai pristatyta 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija yra sveikintinas žingsnis sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria neįgalieji, tačiau, nepaisant to, tokie asmenys vis dar susiduria su kliūtimis ir diskriminacija; kadangi 2019 m. 28,4 proc. visų ES neįgaliųjų (16 metų ir vyresnių) grėsė socialinė atskirtis arba skurdas[38]; kadangi į šią padėtį turės būti atsižvelgiama 2021–2030 m. strategijoje;
L. kadangi Europos socialinių teisių ramsčio 17 principu nustatoma, kad neįgalieji turi teisę į finansinę paramą, užtikrinančią orų gyvenimą, paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, ir jų poreikiams pritaikytą darbo aplinką;
M. kadangi neįgaliųjų socialinėmis įmonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti įtrauktį, reabilitaciją ir perėjimą į atvirą darbo rinką, tačiau dažnai jomis sukuriama izoliuota aplinka, neįgaliems darbuotojams nesuteikiant darbuotojo statuso ar darbo teisių, o tai akivaizdžiai pažeidžia JT neįgaliųjų teisių konvenciją; kadangi įtraukūs remiamo užimtumo modeliai, kai užtikrinamos teisės ir užimtumas prilyginamas darbui, gali padėti paisyti neįgaliųjų teisių ir gerinti įtrauktį bei perėjimą į atvirą darbo rinką;
N. kadangi neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų užimtumo lygio vidutinis skirtumas ES siekia 25 proc.[39]; kadangi neįgaliųjų, visų pirma moterų, neįgalių jaunuolių ir tik pradinį išsilavinimą turinčių neįgalių asmenų, užimtumo lygis tebėra nepriimtinai žemas;
O. kadangi dėl COVID-19 kilusi ekonomikos krizė kelia didelę grėsmę Europos ekonomikai ir darbo vietų išsaugojimui; kadangi nepalankias sąlygas turinčioms grupėms priklausantys asmenys, ypač neįgalieji, itin smarkiai nukentėjo nuo pandemijos; kadangi COVID-19 prevencijos priemonės neįgaliesiems suteikė galimybių ir sukėlė sunkumų, susijusių su galimybėmis įsidarbinti ir įtrauktimi;
P. kadangi ES, pasitelkdama priemonę „Next Generation EU“, turi remti neįgalumą apimantį atsaką į COVID-19 ir ekonomikos atgaivinimą; kadangi pilietinė visuomenė ir savanoriškos organizacijos, dirbančios neįgaliųjų sektoriuje, dar kartą įrodė savo ypatingą svarbą ir atsparumą COVID-19 krizės metu;
Q. kadangi 2019 m. ES beveik 18 mln. vaikų (22,2 proc. visų vaikų) gyveno namų ūkiuose, kuriems grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi neįgalūs vaikai patiria ypatingų sunkumų, dėl kurių jie tampa ypač pažeidžiami; kadangi iš to ypatingai matoma, kaip svarbu užtikrinti vaikams, kuriems reikia pagalbos, nemokamą ir veiksmingą prieigą prie kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, galimybes dalyvauti švietimo ir mokyklinio ugdymo veikloje, suteikti bent vieną sveiko maisto porciją per dieną mokykloje ir sveikatos priežiūrą, taip pat veiksmingą prieigą prie sveikos mitybos ir tinkamo būsto, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje dėl Europos vaikų garantijų sistemos sukūrimo;
R. kadangi su darbu susijusi neįgaliųjų diskriminacija yra susijusi su nepakankamai įtraukiu švietimu ir profesiniu mokymu, taip pat su atskirtimi ir diskriminacija, vyraujančiais būsto, sveikatos priežiūros ir nepakankamo transporto bei kitų paslaugų ir produktų prieinamumo srityse;
S. kadangi Parlamentas savo rezoliucijoje dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją atskleidė Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, trūkumus;
T. kadangi 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES, reikalaujama, kad valstybės narės įvertintų, ar vaiko priežiūros, prižiūrinčiojo asmens ir darbuotojo atostogų suteikimo sąlygos ir išsami tvarka neturėtų būti pritaikytos prie konkrečių itin nepalankioje padėtyje esančių tėvų, pvz., neįgalių tėvų, įtėvių, vienišų, išsiskyrusių tėvų, tėvų, auginančių neįgalius arba lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, arba sunkioje padėtyje esančių tėvų, poreikių;
U. kadangi neįgalieji kasdieniame gyvenime susiduria su daugybe kliūčių, be kita ko, bandydami gauti asmeninę pagalbą, būti įtraukiami į bendruomenę, rasti tinkamą ir įperkamą būstą ir gauti įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir į asmenį orientuotas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;
V. kadangi neįgaliųjų nedarbas ir kokybiškų bei tvarių darbo vietų stygius yra pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie didelės neįgaliųjų skurdo, socialinės atskirties ir benamystės grėsmės;
W. kadangi 2017 m. ES trečdalis suaugusių neįgaliųjų gyveno namų ūkiuose, kurių finansinių išteklių nepakako įprastoms būtinoms išlaidoms padengti; kadangi 2019 m. beveik du trečdaliai ES gyventojų, kurių aktyvumas apribotas, būtų atsidūrę skurdo pavojuje, jeigu nebūtų gavę išmokų ar pensijos[40];
X. kadangi neįgalieji yra nevienalytė grupė ir dažnai patiria sąveikinę diskriminaciją, kurios kaupiamasis poveikis daro apčiuopiamą įtaką užimtumui;
Y. kadangi pažanga įgyvendinant deinstitucionalizavimo procesą valstybėse narėse yra nevienoda ir kadangi, nepaisant to, kad ES yra patvirtintos atitinkamos politikos priemonės ir skirtas didelis finansavimas, apie milijoną žmonių tebegyvena įstaigose; kadangi pateikta keletas peticijų dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo siekiant deinstitucionalizuoti neįgaliuosius; kadangi 2021 m. vasario mėn. Europos ombudsmenas savo iniciatyva atliko tyrimą dėl Komisijos vaidmens užtikrinant, kad valstybės narės ES lėšas naudotų siekdamos skatinti savarankišką neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų gyvenimą ir palaipsniui atsisakyti stacionariosios globos įstaigų; kadangi valstybės narės turi sparčiau vykdyti deinstitucionalizavimo procesą ir Komisija turi atidžiai stebėti jų pažangą;
Z. kadangi stacionariosios globos įstaigose esantys neįgalieji yra vieni pažeidžiamiausių asmenų, neigiamai veikiami COVID-19 pandemijos metu nustatytų apribojimų, susijusių su laikinu dienos centrų ir mokyklų uždarymu, dėl kurio padidėjo buvusi nelygybė ir neįgaliųjų izoliacijos ir socialinės atskirties grėsmė; kadangi protinę negalią turinčių asmenų priežiūra teko jų šeimos nariams; kadangi peticijų pateikėjai atkreipė dėmesį į kai kuriose neuždarytose institucijose esančią sunkią sveikatos priežiūros padėtį ir nepakankamas sanitarines priemones, taigi ir į didelį ligų ir mirčių skaičių šiose institucijose;
AA. kadangi ES demografinėje statistikoje neatsižvelgiama į asmenų negalios pobūdį, taip pat stacionariosios globos įstaigose gyvenančių neįgaliųjų skaičių, taip trukdant laikytis JT NTK 31 straipsnio;
AB. kadangi esama įvairių neįgaliųjų grupių ir kadangi kai kurios grupės, pvz., moterys, susiduria su papildomais sunkumais ir patiria daugialypę diskriminaciją; kadangi įvairių formų diskriminacija gali paskatinti atskirtį ir vienatvę, taip pat psichologines traumas ir depresiją;
AC. kadangi COVID-19 prevencijos priemonėmis neįgaliesiems sukurta naujų kliūčių ir padidinta visose darbo srityse egzistuojanti atskirtis; kadangi neįgaliesiems kyla didesnis pavojus netekti darbo ir sudėtingiau susirasti naują; kadangi COVID-19 neigiamai paveikė darbo organizavimo ir darbo tvarkos prieinamumą ir įtraukumą, taip pat neįgaliųjų užimtumo ir darbo sąlygas ir dėl to daugybė neįgaliųjų patyrė neigiamą nuotolinio darbo poveikį;
AD. kadangi skirtingose valstybėse narėse skiriasi nustatytos su negalios statusu susijusios išmokos ir teisės, taip pat skiriasi šias išmokas ir teises nustatančios ir pripažįstančios įstaigos;
AE. kadangi numatoma, kad, be kita ko, dėl demografinių problemų ir lėtinių sveikatos sutrikimų ES smarkiai didės neįgaliųjų ir asmenų, kuriems reikia priežiūros ir ilgalaikės priežiūros, skaičius; kadangi šiuo metu ilgalaikę priežiūrą teikia neformalieji slaugytojai, kurių darbas paprastai nėra apmokamas ir kurių didžiąją dalį sudaro moterys; kadangi kovos su demografinėmis problemomis politika ir atsakas į didėjančius priežiūros ir ilgalaikius poreikius turėtų būti rengiami taip, kad neformalieji slaugytojai nepatirtų didesnio spaudimo;
AF. kadangi negalią dažnai sukelia profesinės traumos arba lėtiniai sutrikimai, susiję su profesine liga ir pavojais sveikatai;
AG. kadangi įsipareigojimas užtikrinti geresnę įtrauktį ir neįgaliųjų teisių apsaugą turėtų atsispindėti visose politikos srityse, įskaitant Europos semestro procesą;
1. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES ir valstybės narės visapusiškai laikytųsi visų atitinkamų ES ir JT įsipareigojimų dėl neįgaliųjų teisių, visų pirma JT NTK ir JT NTK komiteto bendrųjų pastabų dėl Konvencijos, taip pat atitinkamų ES priemonių ir finansavimo taisyklių, ir šioje srityje teikti neįgaliesiems, jų šeimoms ir globėjams paramą bei įgalinti šios srities gerosios praktikos mainus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad naudojant ES lėšas būtų laikomasi neįgaliųjų teisių, ir ragina Europos Audito Rūmus įvertinti ES programų rezultatus, ypatingą dėmesį skiriant švietimo ir užimtumo programų rezultatams;
2. palankiai vertina Komisijos planus 2022 m. išnagrinėti, kaip veikia ES JT NTK įgyvendinimo stebėsenos sistema, ir, tuo remiantis, siūlyti veiksmus; ragina Komisiją stiprinti ES sistemą ir jos nepriklausomumą, be kita ko, užtikrinant aktyvesnį ekspertų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių ir ypač pačių neįgaliųjų įsitraukimą ir dalyvavimą nediskriminuojant dėl negalios tipo ar bet kokių kitų asmeninių aplinkybių; pabrėžia, kad ES sistemą reikia pagrįsti išsamiais, atnaujintais, kokybiškais, pagal asmenų negalią suskirstytais duomenimis, remiantis Vašingtono negalios statistinių duomenų grupės darbu;
3. ragina ES institucijas ir valstybes nares dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą įgyvendinti įtraukią neįgaliųjų lygybę ir visapusiškai įgyvendinti JT NTK, įskaitant jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo;
4. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškius tikslus, kuriais būtų siekiama pagerinti neįgaliųjų gyvenimo ir darbo sąlygas, kartu laikantis prieinamumo ir nediskriminavimo principų ir investuojant į lygias galimybes ir neįgaliųjų dalyvavimą visose gyvenimo srityse;
5. ragina ES ir tas valstybes nares, kurios dar to nepadarė, ratifikuoti JT NTK fakultatyvųjį protokolą;
6. primena, kad Peticijų komitetas atlieka ypatingą apsaugos vaidmenį užtikrinant, kad, priimdama politinius sprendimus ir imdamasi teisėkūros veiksmų ES laikytųsi JT neįgaliųjų teisių konvencijos; pažymi, kad, vykdydamas šią atsakomybę, komitetas nagrinėja įvairias peticijas su negalia susijusiais klausimais, organizuoja diskusijas, teminius seminarus ir viešuosius klausymus šia tema, rengia rezoliucijas ir pranešimus ir vykdo misijas vietoje;
7. pabrėžia, jog tam, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta veiksminga teisė į teisingumą suteikiant galimybę pateikti peticijas Parlamentui, neįgalieji turėtų galėti gauti reikiamą pagalbą ir paramą rengiant ir teikiant priimtinumo kriterijus atitinkančias peticijas; ragina užtikrinti didesnį peticijų mechanizmo matomumą vykdant daugiau informuotumo didinimo kampanijų, taip pat užtikrinti neįgaliųjų ar jų atstovų įtraukimą ir dalyvavimą svarstant peticijas;
8. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti socialines įmones, daugiausia dėmesio skiriant neįgaliųjų užimtumui, nes jos yra svertas deramų darbo vietų kūrimui skatinti;
9. primygtinai ragina ES institucijas didinti visų savo pastatų prieinamumo lygį ir kokybę, taip pat panaikinti dabartines kliūtis naudotis prieiga prie Europos institucijų svetainių, diskusijų ir dokumentų, t. y. padaryti parengtą informaciją prieinama, pvz., pateikiant vertimą į įvairių valstybių narių gestų kalbą, dokumentus Brailio raštu ir dokumentus lengvai suprantama kalba;
10. primena, kad Parlamentas prašė valstybių narių išnagrinėti galimybę nustatyti neįgaliųjų kvotas, kad būtų skatinamos įtraukios darbo vietos; ragina valstybes nares ir ES institucijas rodyti pavyzdį ir įdarbinti neįgaliuosius savo administracijose;
11. primygtinai ragina valstybes nares parengti nacionalinius veiksmų planus, siekiant jais šalinti trūkumus, susijusius su galimybe neįgaliesiems gauti informacijos apie viešąjį saugumą, nuotolinį ir internetinį mokymą, asmeninės pagalbos, priežiūros ir paramos paslaugas;
12. ragina valstybes nares, ypač vykdant savo politiką ir priemones, laikytis sąveikinio požiūrio siekiant kurti įtraukų užimtumą; apgailestauja, kad 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje nepakankamai dėmesio skiriama įvairiai ir sąveikinei diskriminacijai; todėl ragina Komisiją, įgyvendinant strategiją, ypatingą dėmesį skirti sąveikumui ir nustatyti aiškius, išmatuojamus ir plataus užmojo tikslus, susijusius su įvairove darbo vietoje, atspindinčia neįgaliųjų įvairovę, siekiant spręsti įvairios ir sąveikinės diskriminacijos klausimą; pabrėžia, kad svarbu stebėti strategijos veiksmingumą, į stebėseną įtraukiant neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas;
13. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ES darbo rinkos skaitmeninimo iniciatyvų kognityvinį, jutiminį ir fizinį prieinamumą;
14. ragina valstybes nares sunkią ir itin sunkią negalią turintiems asmenims suteikti ankstyvą prieigą prie valstybinių pensijų sistemų, siekiant kovoti su skurdo ir socialinės atskirties grėsme senatvėje;
15. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti bendrą negalios apibrėžtį, laikantis 2015 m. patvirtintų JT NTK komiteto galutinių pastabų dėl ES pradinio pranešimo, ir užtikrinti neįgalumo statuso tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti laisvą neįgaliųjų judėjimą ir tinkamą jų naudojimąsi ES piliečių teisėmis ir tokių teisių pripažinimą;
16. ragina Komisiją ir valstybes nares geriau pripažinti, kokios svarbios yra prieinamos ir kokybiškos pagalbos paslaugos ir nepriklausomo gyvenimo sistemos; pabrėžia, kad reikia skatinti individualiems poreikiams pritaikytos kokybiškos pagalbos neįgaliesiems ir jų slaugytojams, įskaitant geresnę socialinę apsaugą ir įvairias pagalbos neformaliesiems slaugytojams formas, strategijas ir standartus; ragina Komisiją pateikti strateginę ES priežiūros darbotvarkę – tai būtų žingsnis pirmyn siekiant kokybiškai įgalinti ES sveikatos priežiūros sektorių, įskaitant asmeninių ir namų ūkio paslaugų sektoriaus darbuotojus; primena, kad priežiūros darbotvarkėje taip pat turi atsispindėti 100 milijonų neformaliųjų slaugytojų padėtis Europos Sąjungoje – jie teikia 80 proc. visų ilgalaikės priežiūros paslaugų, bet jų darbas vis dar yra iš esmės nepripažįstamas;
17. ragina valstybes nares atsižvelgti į nepakankamai išvystytas ir nepakankamai finansuojamas valstybines įdarbinimo tarnybas, siekiant padidinti neįgaliųjų užimtumo lygį; ragina valstybes nares stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų ir įdarbinimo agentūrų ryšius;
18. atkreipia dėmesį į teigiamą pagal JT NTK įsteigtų neįgaliųjų darbo vietų vaidmenį neįgaliesiems pereinant prie atviros darbo rinkos;
19. primygtinai ragina valstybes nares remti teisėmis pagrįstus, įtraukius ir deramus individualaus įdarbinimo ir pagalbos („remiamo užimtumo“) modelius, kurie, prireikus, tampa priemone neįgaliesiems pereiti prie atviros darbo rinkos;
20. palankiai vertina tai, kad pagal 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją iki 2023 m. pabaigos bus sudaryta galimybė gauti ES masto neįgaliojo kortelę, siekiant išplėsti neįgaliojo statuso valstybių tarpusavio pripažinimo aprėptį tokiose srityse kaip darbuotojų judumas ir išmokos, susijusios su paslaugų teikimo sąlygomis; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti plataus užmojo kortelės naudotojų teisių taikymo sritį ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą visose ES valstybėse narėse, prireikus, priimant privalomus ES teisės aktus;
21. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse, kuriose neįgaliojo kortelė jau naudojama, pranešta apie piktnaudžiavimą ja, dėl kurio kartais iš tiesų ja naudotis teisę turintys asmenys patiria neigiamų padarinių; todėl pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą visais lygmenimis ir imtis priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ES masto neįgaliojo kortele;
22. ragina valstybes nares vykdyti nacionalines informuotumo apie neįgaliuosius didinimo kampanijas, kuriomis būtų propaguojama JT neįgaliųjų teisių konvencija ir ES 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, kurios būtų prieinamos visiems ir kuriose dalyvautų neįgalieji ir jiems atstovaujantys šeimos nariai bei organizacijos; ragina valstybes nares patvirtinti ambicingus strategijos įgyvendinimo terminus; ragina Komisiją būsimame deleguotajame akte dėl persvarstytos socialinių rodiklių suvestinės parengti išsamių rodiklių rinkinį, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant strategijos tikslų ir uždavinių ir užtikrinti, kad visi susiję subjektai laikytųsi šiuose dokumentuose išdėstytų įsipareigojimų;
23. pabrėžia, koks svarbus aktyvus neįgaliųjų, jiems atstovaujančių organizacijų, socialinių partnerių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų įsitraukimas ir dalyvavimas įgyvendinant ir stebint 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją ir nacionalines negalios strategijas;
24. ragina Komisiją ir valstybes nares į Europos struktūrinius ir investicijų fondus įtraukti planavimo ir programavimo asignavimus, skirtus politikai ir tikslams, kuriais siekiama pagerinti neįgaliųjų gyvenimo sąlygas, kartu laikantis prieinamumo ir nediskriminavimo principų;
25. primena, kad dažniausi peticijų teikėjų rūpesčiai dėl neįgaliųjų lygybės yra susiję su prieinamumu ir socialine apsauga, taip pat su teise dirbti ir teise savarankiškai gyventi bendruomenėje; taigi ragina valstybes nares nedelsiant visapusiškai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/882 (Europos prieinamumo aktą), kad būtų veiksmingai ir galutinai šalinamos neįgaliems darbuotojams sudaromos kliūtys ir užkertamas kelias tokios kliūtims atsirasti, ir užtikrinama bei gerinama galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis ir sąlygų, kuriomis šios paslaugos teikiamos, tinkamumas; atsižvelgiant į tai, ragina valstybes nares apsvarstyti paslaugų prieinamumo ir apstatytos aplinkos prieinamumo tarpusavio ryšį į nacionalinę teisę perkeliant Europos prieinamumo aktą;
26. ragina Komisiją remti valstybes nares, siekiant užtikrinti reikiamas sąlygas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, kad neįgalieji lygiomis sąlygomis su kitais asmenimis galėtų naudotis teise į judėjimo laisvę, apsisprendimo ir asmeninio pasirinkimo teise, gyventi nepriklausomai ir būti įtraukti į bendruomenę, kaip nustatyta JT NTK 19 straipsnyje; ragina valstybes nares gerinti viešojo administravimo institucijų teikiamos informacijos prieinamumą, naudojant atvirą ir prieinamą formatą;
27. ragina Peticijų komitetą rinkti ir teikti statistinius duomenis apie peticijų tvarkymą ir pabrėžia, kad šis komitetas, taip pat visi kiti Europos Parlamento komitetai, turi užtikrinti vertimo į gestų kalbą paslaugas siekiant užtikrinti prieigą prie informacijos ir dalyvavimą;
28. ragina valstybes nares pasinaudoti atitinkamų ES fondų teikiamomis galimybėmis kurti darbo vietas ir mokyti neįgaliuosius, užtikrinti ir remti visapusišką prieigą prie viešųjų erdvių ir infrastruktūros ir užtikrinti, kad ES finansuojami veiksmai pasiektų neįgaliuosius; apgailestauja dėl to, kad ES fondai daugelyje valstybių narių toliau naudojami naujoms neįgaliuosius atskiriančioms sistemoms kurti;
29. ragina Komisiją kuo greičiau pradėti Užimtumo lygybės direktyvos peržiūrą, siekiant ją visapusiškai suderinti su JT NTK nuostatomis ir įgyvendinti dalyvaujamąjį procesą, kurio tikslas – užtikrinti tiesioginį ir visapusišką neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;
31. nurodo, kad naudojant darbuotojų samdymo pagalbos sistemas, visų pirma teikiant bendrą valstybės finansavimą, neturėtų mažėti neįgaliųjų darbo užmokestis; pažymi, kad samdant neįgaliuosius turi būti remiamasi kitiems darbuotojams taikoma įdarbinimo sistema, atsižvelgiant į darbo užmokestį ir darbo laiko tvarką, pritaikant ją prie neįgaliųjų poreikių; laikosi nuomonės, kad neįgalieji negali būti įtraukti į atvirą darbo rinką nesukūrus bendros užimtumo reglamentavimo sistemos ir neskatinant darbo užmokesčio bei kolektyvinių derybų;
32. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti neįgaliesiems skirtų viešojo ir privačiojo sektorių darbo vietų kvotas, siekiant, kad darbo vietos taptų įtraukesnės;
33. pabrėžia, jog tam, kad neįgalieji galėtų pasisamdyti arba įdarbinti specialius kvalifikuotus padėjėjus, reikia finansinės paramos;
34. pabrėžia, kad svarbu į visas atitinkamas politikos sritis ir priemones nedelsiant įtraukti nerimą keliančius klausimus dėl prieinamumo, įskaitant susirūpinimą dėl viešųjų pirkimų taisyklių ir dėl galimybės teikti peticijas Parlamentui;
35. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą neįgaliųjų socialinės apsaugos koordinavimą, be kita ko, užtikrinant, kad jie ir toliau – net jiems patekus į darbo rinką arba pasiekus tam tikrą pajamų ribą – gautų neįgaliesiems skirtą paramą, kuria padengiamos papildomos išlaidos, susijusios su jų negalia, siekiant remti jų integraciją į darbo rinką ir padėti užtikrinti jų orumą ir lygybę; mano, kad tai turėtų būti daroma iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis;
36. ragina valstybes nares keistis informacija ir gerąja patirtimi, ypač susijusia su perėjimu nuo institucinės globos prie savarankiško gyvenimo, prieinamo būsto suteikimu neįgaliesiems už prieinamą kainą ir jų įtraukimu į bendruomenę;
37. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad panaikintų nuolatinį neįgaliųjų užimtumo lygio skirtumą ir puoselėtų neįgaliųjų galimybes gauti kokybišką ir tvarų darbą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane pateiktą Komisijos pasiūlymą į peržiūrėtą socialinę darbotvarkę įtraukti neįgaliųjų užimtumo lygio skirtumo klausimą;
38. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus; primygtinai ragina valstybes nares plėtoti neįgaliųjų užimtumo perspektyvas gerinant direktyvos, ypač jos 5 straipsnio dėl tinkamų patalpų, įgyvendinimą ir investuojant ES lėšas ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas į darbo vietų kūrimą neįgaliesiems ir jų mokymą;
39. pabrėžia, kad darbo pagal įgūdžius parinkimas, profesinis profilis, darbas ir mokymasis tuo pat metu, įvadiniai mokymai darbe ir mokymo parama, taip pat karjeros plėtros galimybės atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ir išsaugant apmokamas neįgaliųjų darbo vietas;
40. ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo rinka ir darbo aplinka būtų atviros, įtraukios ir prieinamos neįgaliesiems, remti užimtumo tarnybas, didinti informuotumą apie įtraukią užimtumo praktiką, įmonėms – ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios įdarbina ir apmoko neįgaliuosius – taikyti tinkamas paskatas ir paramos priemones, ir užtikrinti, kad bendrosios savarankiško darbo programos būtų neįgaliesiems prieinamos ir naudingos;
41. nurodo, kad įtraukios švietimo ir profesinio mokymo programos yra dvi būtinos sąlygos įtraukesnei darbo rinkai sukurti; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimas ES požiūris į mikrokredencialus mokymosi visą gyvenimą ir įdarbinimo srityse būtų prieinamas ir įtraukus ir atspindėtų, kaip gerinti neįgaliųjų teisės dirbti įgyvendinimą; ragina valstybes nares naudotis patobulintos Jaunimo garantijų iniciatyvos galimybėmis jaunų neįgaliųjų užimtumo, švietimo, stažuočių ar pameistrystės srityse, kad neįgaliesiems būtų užtikrintos lygios galimybės ir vykdoma specialiai pritaikyta politika;
42. pabrėžia, kad reikia skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas prieinamų technologijų srityje, siekiant stiprinti darbo rinkų įtraukumą neįgaliųjų atžvilgiu; pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos itin svarbios neįgaliųjų judumui, komunikacijai ir viešųjų paslaugų prieinamumui;
43. ragina valstybes nares išnagrinėti skaitmeninimo ir skaitmeninių sprendimų teikiamas galimybes ir potencialą ir pripažinti pagalbinių ir adaptyviųjų technologijų vertę neįgaliesiems, deramai atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą ir etikos klausimus; primena, kad galimybė naudoti skaitmenines priemones ir pagalbines technologijas priklauso nuo neįgaliųjų galimybių plėtoti savo skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad reikiamų skaitmeninių įgūdžių vystymas ir DI išmanymas gali padėti pažeidžiamų asmenų grupėms, kaip antai neįgaliesiems, įsitvirtinti darbo rinkoje;
44. ragina valstybes nares užtikrinti kiekvieno vaiko teisę ir galimybes dalyvauti įtraukiame švietime, ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti turimas ES lėšas ir jas naudoti Europos vaikų garantijų iniciatyvos įgyvendinimui remti; pabrėžia, kad svarbu neįgaliems vaikams, jų tėvams ir slaugytojams teikti ankstyvą, individualiai pritaikytą ir visapusišką paramą; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti neįgaliems ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams;
45. ragina valstybes nares skatinti darbo vietų pritaikymą ir imtis veiksmų, kuriais būtų gerinama darbuotojų sauga ir sveikata; ragina Komisiją būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje ypatingą dėmesį skirti neįgaliems darbuotojams ir nustatyti plataus užmojo tikslus;
46. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į kaimo plėtros programas ir strategijas būtų įtrauktos konkrečios neįgalių kaimo gyventojų informavimo priemonės, ir įtraukti tokias priemones rengiant ir įgyvendinant minėtas programas ir strategijas;
47. pabrėžia, kad neįgaliesiems turėtų būti užtikrinta galimybė gauti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas, be kita ko, vykstant tokioms krizėms kaip COVID-19 pandemija, o valstybės narės turėtų kovoti su visų formų diskriminacija ir atskirtimi šioje srityje;
48. apgailestauja dėl to, kad neįgalieji ir jų paramos rato asmenys nebuvo įtraukti į prioritetines grupes pagal ES skiepijimo strategiją; primygtinai ragina valstybes nares suteikti neįgaliesiems ir jų paramos rato asmenims prioritetines galimybes skiepytis; atsižvelgdamas į tai, reikalauja, kad skiepijimas nuo COVID-19 būtų paremtas neįgaliųjų laisva valia ir informuotu jų sutikimu ir kad taikant priemones, kurios laikomos viešosiomis gėrybėmis arba kuriomis turėtų būti siekiama asmens intereso, nebūtų pažeistas nė vieno neįgaliojo, be kita ko, intelekto sutrikimų turinčių asmenų, psichosocialinę negalią turinčių asmenų ir autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų, savarankiškumas ir teisnumas;
49. ragina Tarybą toliau nebeatidėliojant pašalinti kliūtis, trukdančias priimti siūlomą horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, taip išplečiant ES neįgaliųjų apsaugą už užimtumo srities ribų;
50. primena, kad nauja ES neįgaliųjų platforma turi būti suderinta su Europos socialinių teisių ramstyje nustatytomis gairėmis;
51. ragina atlikti ES ir nacionalinius tyrimus dėl neproporcingai didelio užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu ir mirčių nuo jo skaičiaus slaugos ir globos namuose, apgyvendinimo įstaigose, skirtose vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, ir kitose socialinėse tarnybose, siekiant suprasti priežastis, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir imtis reikiamų priemonių, kad ateityje tokiems atvejams būtų užkirstas kelias;
52. ragina, kad skiepijimo vietos būtų fiziškai prieinamos asmenims, kuriems jo reikia, ir kad jose būtų teikiami betarpiški nurodymai ir pagalba; ragina, prireikus, vykdyti nemokamas ar nedaug kainuojančias tikslines prieinamo transporto programas.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
1.7.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
48 0 6 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, David Casa, Margarita de la Pisa Carrión, Özlem Demirel, Klára Dobrev, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Helmut Geuking, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Lukas Mandl, Sandra Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoş Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Mounir Satouri, Monica Semedo, Vincenzo Sofo, Eugen Tomac, Romana Tomc, Marie-Pierre Vedrenne, Marianne Vind, Maria Walsh, Anna Zalewska, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Konstantinos Arvanitis, Chiara Gemma, Eugenia Rodríguez Palop |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
48 |
+ |
ID |
Dominique Bilde, Julie Lechanteux, Elena Lizzi, Stefania Zambelli |
NI |
Chiara Gemma |
PPE |
David Casa, Jarosław Duda, Rosa Estaràs Ferragut, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Helmut Geuking, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Miriam Lexmann, Lukas Mandl, Dennis Radtke, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský |
RENEW |
Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Dragoş Pîslaru, Monica Semedo, Marie-Pierre Vedrenne |
S&D |
Marc Angel, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Klára Dobrev, Estrella Durá Ferrandis, Heléne Fritzon, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Manuel Pizarro, Marianne Vind |
The Left |
Konstantinos Arvanitis, Özlem Demirel, Sandra Pereira, Eugenia Rodríguez Palop |
Verts/ALE |
Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka |
0 |
- |
|
|
6 |
0 |
ECR |
Margarita de la Pisa Carrión, Elżbieta Rafalska, Vincenzo Sofo, Anna Zalewska |
ID |
Nicolaus Fest, Guido Reil |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (18.6.2021)
pateikta Peticijų komitetui
Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis
Nuomonės referentas (*): Tom Vandendriessche
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Peticijų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi ES ir valstybės narės turėtų priimti visas tinkamas priemones, skirtas Neįgaliųjų teisių konvencijoje (NTK) įtvirtintoms teisėms įgyvendinti, ir pakeisti ar panaikinti dabartines priemones, kuriomis diskriminuojami neįgalieji; kadangi ES ir valstybės narės visose politikos srityse ir programose turėtų atsižvelgti į neįgaliųjų pagrindinių teisių apsaugą ir skatinimą;
B. kadangi itin svarbu, kad ES institucijų interneto svetainės atitiktų reikiamas technines specifikacijas, kad jos būtų prieinamos neįgaliesiems ir jie galėtų gauti teisingą ir naujausią informaciją visais jiems rūpimais klausimais, siekiant didinti dokumentų, vaizdo įrašų ir interneto svetainių prieinamumą bei skatinti alternatyvias ryšio priemones;
C. kadangi neįgalioms moterims tikimybė patirti smurtą yra nuo dviejų iki penkių kartų didesnė nei kitoms moterims[41];
Teisingumas
1. ragina veiksmingai įgyvendinti NTK pagrindinėse neįgaliųjų gyvenimo srityse, visų pirma atsižvelgiant į tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją; primena, kad šį įgyvendinimą turėtų papildyti tinkamos nacionalinės integracijos strategijos; pabrėžia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) svarbą judumui, komunikacijai ir viešųjų paslaugų prieinamumui; pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos išryškėjo ir padidėjo sunkumai, su kuriais susiduria globos institucijose gyvenantys asmenys;
2. pabrėžia neįgaliųjų teisės naudotis savo pagrindinėmis teisėmis taip, kaip ir visi kiti asmenys, svarbą; pabrėžia, jog reikia pripažinti, kad, remiantis NTK 12 straipsniu, neįgalieji visais gyvenimo aspektais turi tokį patį veiksnumą kaip ir kiti asmenys; ragina valstybes nares laiku imtis tinkamų priemonių ir visais proceso etapais užtikrinti įvairiausio pobūdžio negalią turintiems asmenims veiksmingą, teisingą ir įtraukią prieigą prie teisingumo sistemos ir teisėsaugos; primygtinai ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti neįgalioms moterims; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas galimybes be diskriminacijos naudotis teisingumo sistema ir visu teisiniu procesu, turi būti sudarytos sąlygos naudotis infrastruktūra ir gauti paslaugas;
3. pabrėžia, kad reikia rengti daugiau reguliarių teisingumo sistemos ir teisėsaugos darbuotojų mokymų, kuriuose būtų didinamas jų informuotumas krizių intervencijos ir valdymo bei konfliktų mažinimo klausimais, bendraujant su konkretaus pobūdžio negalią turinčiais asmenimis;
4. pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią laisvės atėmimui iš asmenų, kurių negalia nesuderinama su įkalinimo sąlygomis, ir kad turėtų būti numatytos laisvės atėmimo bausmių alternatyvos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad sulaikius neįgaliuosius būtų laikomasi pagrindinių vienodo požiūrio, nediskriminavimo, tinkamų sąlygų sudarymo ir prieinamumo principų;
Duomenų apsauga
5. pabrėžia, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas privalo visiškai atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR); pabrėžia, kad pagal BDAR draudžiama tvarkyti genetinius duomenis arba biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai identifikuoti fizinį asmenį ir su sveikata susijusius duomenis (neskelbtinus asmens duomenis), išskyrus atvejus, kuriais, kaip konkrečiai nurodytas BDAR, tai leistina;
Valdymas
6. mano, kad reikėtų skirti pirmenybę tam, kad būtų užtikrinta, kad neįgaliesiems būtų prieinamos viešosios paslaugos, įskaitant skaitmenines viešąsias paslaugas; ragina, atsižvelgiant į sparčią informacinių technologijų pažangą, kurti tokią politiką, kuri populiarintų tokias viešąsias paslaugas, įskaitant skaitmenines viešąsias paslaugas, kuriomis galėtų naudotis neįgalieji; primena, kad turėtų būti galima gauti informaciją, ypač paprasta ir suprantama kalba parašytą informaciją ir iliustracijas, skirtas asmenims, turintiems mokymosi sutrikimų[42];
7. pabrėžia, kad tinkamų sąlygų sudarymas, prieinamumas ir universalumas yra itin svarbu kovojant su neįgaliųjų diskriminavimu; pabrėžia, kad veiksminga ir nediskriminacinė prieiga apima kliūčių ir trukdžių, neleidžiančių neįgaliesiems gauti plačiajai visuomenei prieinamų prekių ir paslaugų bei naudotis infrastruktūra, nustatymą ir šalinimą; pažymi, kad, kai tik įmanoma, veiksmingą ir nediskriminacinę prieigą neįgaliesiems reikėtų užtikrinti tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir asmenims be negalios, ir kad reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliesiems naudotis pagalbiniais įrenginiais, įskaitant judumo ir prieigos pagalbą, pvz., pripažintų šunų vedlių arba šunų pagalbininkų pagalbą tada, kai to reikia[43]; primena kad prieinamumo standartai turėtų būti priimti pasikonsultavus su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, nes jų žinios yra esminis dalykas nustatant prieinamumo kliūtis; pabrėžia, kad tinkamų sąlygų sudarymas, prieinamumas ir universalumas yra itin svarbu kovojant su neįgaliųjų diskriminavimu;
8. ragina ES institucijas užtikrinti aukščiausius infrastruktūros, paslaugų ir skaitmeninių paslaugų standartus, dėti visas pastangas, kad būtų vartotojams patogiu ir prieinamu būdu būtų paskelbti su teisėkūros procedūromis susiję šių institucijų dokumentai, ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų tinkamai ir visapusiškai naudotis jų interneto svetainėmis ir kontaktinėmis formomis; ragina valstybes nares kurti programas, kuriomis būtų siekiama neįgaliuosius įtraukti į visuomenės gyvenimą per sporto, meno, kultūros bei laisvalaikio veiklas ir kuriomis būtų skatinamas jų dalyvavimas politiniame procese be jokių apribojimų;
9. ragina valstybes nares rengti informavimo kampanijas, kurių metu būtų kreipiamas dėmesys į su negalia susijusius klausimus; siūlo sukurti projektus, kuriuos įgyvendinant būtų didinamas informuotumas apie neįgaliųjų poreikius ir kuriuose būtų teigiamai panaudojama kultūros priemonių įtaka, pavyzdžiui, skatinant kultūros renginius, kaip platesnės švietimo strategijos, kuria siekiama skatinti ir apsaugoti neįgaliųjų teises, dalį;
10. pabrėžia, kad neįgalieji, ypač neįgalios moterys, ir toliau patiria daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją dėl savo negalios ir lyties, rasės, etninės kilmės, amžiaus, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, migracijos statuso ar socialinės ir ekonominės padėties; ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant ir įgyvendinant politiką ir priemones atsižvelgti į neįgaliųjų įvairovę ir įvairialytiškumą;
11. pabrėžia, kad visapusiškas ir veiksmingas neįgaliųjų dalyvavimas visose gyvenimo ir visuomenės srityse yra nepaprastai svarbus, norint užtikrinti jų galimybes visiškai naudotis pagrindinėmis teisėmis;
12. mano, kad siūloma ES horizontalioji kovos su diskriminacija direktyva[44] yra pagrindinis teisėkūros procedūra priimtas aktas, skirtas teisingai įgyvendinti NTK politiką, ir ragina Tarybą atnaujinti užstrigusias derybas;
Užimtumas
13. pabrėžia, kad būtina tinkamai finansuoti neįgaliesiems reikalingą įrangą, siekiant užtikrinti, kad jie savo kasdieniame gyvenime, darbe ir socialiniame gyvenime galėtų naudotis geriausiomis turimomis technologijomis ir įranga; ragina valstybes nares naudotis ES lėšomis siekiant patobulinti šias paslaugas ir susijusias infrastruktūras;
14. ragina valstybes nares skatinti ir užtikrinti teisės aktų ir politikos sistemą, susijusią su neįgaliųjų dalyvavimu darbo rinkoje; ragina parengti ekonominę politiką, kad neįgalieji turėtų galimybę įsidarbinti ir gauti teisingą darbo užmokestį, atsižvelgiant į jų intelektinius ir fizinius įgūdžius;
Švietimas
15. mano, kad pirmenybė turi būti teikiama vienodam kokybiškam neįgaliųjų švietimui ir kad, kai įmanoma ir rekomenduojama, jis turi būti įtraukus; primena, kad teisė į mokslą yra pagrindinė žmogaus teisė; ragina valstybes nares populiarinti kokybišką švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą[45]; pabrėžia, kad geras išsilavinimas yra svarbus asmens vystymuisi; pabrėžia, kad geras švietimas padeda didinti informuotumą apie neįgaliuosius; pabrėžia, kad reikia didinti neįgalių jaunuolių dalyvavimą mokymuose, atsižvelgiant į jų poreikius, nes tai suteiktų jiems geresnes galimybes patekti į darbo rinką; atkreipia dėmesį į naudą kalbinėms mažumoms priklausantiems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis gimtąja kalba ikimokyklinio ugdymo metais tais atvejais, kai jiems sunku vartoti kalbą ir bendrauti; ragina valstybes nares užtikrinti galimybę vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis mažumų kalba;
16. atkreipia dėmesį į ankstyvoje vaikystėje taikomų intervencinių programų svarbą ir į tai, kad neįgalūs vaikai privalo dalyvauti visuomenės gyvenime ir būti įtraukti į jį nuo labai ankstyvo amžiaus; atkreipia dėmesį į būtinybę, kai ir kur įmanoma, didinti įtraukaus švietimo finansavimo galimybes, siekiant skatinti įtraukaus švietimo poveikį neįgaliems ar negalios neturintiems vaikams, taip pat siekiant finansuoti įtraukaus švietimo mokslinius tyrimus; mano, kad būtina skatinti naudoti naujas technologijas, įskaitant IRT, pagalbos priemones judumui ir papildomas priemones bei technologijas, tinkamas neįgaliesiems; pabrėžia, kad švietimas yra labai svarbus individualiam vystymuisi ir kad neįgaliesiems prieinama mokymosi aplinka suteikia jiems galimybę visapusiškai prisidėti visais visuomenės aspektais;
17. pabrėžia mokymo personalo svarbą ugdant neįgalius ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus; todėl ragina suteikti jiems galimybę mokytis, tęsti mokymąsi ir lankyti profesinio rengimo kursus šioje srityje;
18. ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į globos institucijose gyvenančius neįgaliuosius; yra susirūpinęs, kad dėl COVID-19 pandemijos išryškėjo ir padidėjo sunkumai, su kuriais susiduria globos institucijose gyvenantys asmenys; ragina ES valstybes nares priimti deinstitucionalizavimo strategijas ir užtikrinti, kad jų teisės aktai, politika ir deinstitucionalizavimo programos atitiktų NTK nustatytą savarankiško gyvenimo koncepciją;
19. pabrėžia, kad, remiantis NTK, ES turėtų įtraukti negalios aspektą į visą savo lyčių politiką, programas ir strategijas; pritaria NTK rekomendacijoms ir primygtinai ragina Komisiją bei valstybes nares šioje srityje dėti daugiau pastangų; primena, kad neįgaliųjų nuomonės dažnai nepaisoma ir viršų ima kiti žmonės, kalbantys ar priimantys sprendimus jų vardu; taip pat primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti bet kokio pobūdžio negalią turinčius ir visų socialinių sluoksnių asmenis į ES sprendimų priėmimo procesus;
20. atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimus, nurodytus2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategijoje; ragina Komisiją visose ES politikos srityse ir priemonėse, ypač būsimose iniciatyvose, susijusiose su smurtu dėl lyties, atsižvelgti į neįgalių moterų padėtį.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
16.6.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
44 3 20 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Magdalena Adamowicz, Malik Azmani, Katarina Barley, Pernando Barrena Arza, Pietro Bartolo, Nicolas Bay, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Clare Daly, Marcel de Graaff, Anna Júlia Donáth, Lena Düpont, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Maria Grapini, Andrzej Halicki, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Marina Kaljurand, Assita Kanko, Peter Kofod, Łukasz Kohut, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Nicola Procaccini, Emil Radev, Paulo Rangel, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Birgit Sippel, Sara Skyttedal, Martin Sonneborn, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Dragoş Tudorache, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Anne-Sophie Pelletier, Franco Roberti, Domènec Ruiz Devesa, Yana Toom |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
44 |
+ |
ECR |
Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Patryk Jaki, Assita Kanko, Nicola Procaccini, Jadwiga Wiśniewska |
NI |
Laura Ferrara, Martin Sonneborn |
PPE |
Magdalena Adamowicz, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Lena Düpont, Andrzej Halicki, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Nuno Melo, Roberta Metsola, Nadine Morano, Emil Radev, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Sara Skyttedal, Tomas Tobé, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Javier Zarzalejos |
RENEW |
Malik Azmani, Anna Júlia Donáth, Sophia in ‘t Veld, Moritz Körner, Maite Pagazaurtundúa, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Yana Toom, Dragoş Tudorache |
S&D |
Maria Grapini |
The Left |
Clare Daly, Anne-Sophie Pelletier |
Verts/ALE |
Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Alice Kuhnke, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Tineke Strik |
3 |
- |
ID |
Marcel de Graaff |
The Left |
Pernando Barrena Arza, Cornelia Ernst |
20 |
0 |
ID |
Nicolas Bay, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche |
NI |
Milan Uhrík |
S&D |
Katarina Barley, Pietro Bartolo, Evin Incir, Marina Kaljurand, Łukasz Kohut, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Franco Roberti, Domènec Ruiz Devesa, Birgit Sippel, Bettina Vollath, Elena Yoncheva |
Verts/ALE |
Damien Carême |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO LAIŠKASEuropos Parlamentas 2019-2024 |
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
Pirmininkė
26.5.2021
Peticijų komiteto
pirmininkei
Dolors Montserrat
Briuselis
Tema: Nuomonė dėl neįgaliųjų apsaugos teikiant peticijas: įgyta patirtis (2020/2209(INI))
Gerbiama Pirmininke,
vadovaujantis pirmiau nurodyta procedūra, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto buvo nuspręsta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2021 m. kovo 16 d. posėdyje komiteto koordinatoriai nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, 2020 m. gegužės 25 d.[46] posėdyje apsvarstęs minėtąjį klausimą, nusprendė paraginti Peticijų komitetą, kaip atsakingą komitetą, į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau išdėstytus pasiūlymus.
Pagarbiai
Evelyn Regner
PASIŪLYMAI
Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Peticijų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi 46 mln. moterų ir mergaičių Europos Sąjungoje turi negalią[47];
B. kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugialypę tarpsektorinę diskriminaciją ir problemas, kylančias dėl lyties ir negalios sankirtos su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška, lyties požymiais, kilmės šalimi, socialine klase, migracijos statusu, amžiumi, rasine ar etnine kilme; kadangi iš mažumų šeimų kilusios neįgalios moterys dažniau patiria trigubą diskriminaciją dėl savo pažeidžiamos padėties; kadangi dėl diskriminacijos joms kyla kliūčių dalyvauti visose gyvenimo srityse, įskaitant socialinius ir ekonominius sunkumus, socialinę izoliaciją, smurtą dėl lyties, priverstinę sterilizaciją ir abortą, nepakankamą prieigą prie bendruomenės paslaugų, kultūros, sporto ir laisvalaikio sritis, prastos kokybės būstą, institucionalizavimą ir nepakankamą sveikatos priežiūrą; kadangi šios kliūtys mažina tikimybę visapusiškai ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime bei prisidėti prie jo kūrimo, įskaitant švietimą ir darbo rinką;
C. kadangi Europos Sąjungoje tik 20,6 proc. neįgalių moterų dirba visą darbo dieną, palyginti su 28,5 proc. neįgalių vyrų[48]; kadangi atsižvelgiant į skaičius matyti, jog vidutiniškai 29,5 proc. neįgalių moterų ES gresia skurdas ir socialinė atskirtis, palyginti su 27,5 proc. neįgalių vyrų[49];
D. kadangi JT neįgaliųjų teisių konvencijoje pažymima, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms kyla didesnis smurto pavojus tiek namuose, tiek už jų ribų; kadangi kai kurios valstybės narės dar neratifikavo Stambulo konvencijos; kadangi išplėtus nusikalstamumo sritis, į jas įtraukiant konkrečias smurto dėl lyties formas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalį, bus užtikrinta didesnė neįgalių moterų ir mergaičių apsauga;
Neįgalių moterų teisių apsauga
1. palankiai vertina 2021–2030 m. strategiją dėl negalios ir tai, kad joje nurodomos konkrečios problemos, su kuriomis susiduria neįgalios moterys ir mergaitės; ragina lyties ir negalios sankirtą integruoti į visas ES politikos sritis, programas, iniciatyvas ir valstybių narių nacionalinius veiksmų planus; ragina optimizuoti esamų ir būsimų ES finansavimo priemonių naudojimą siekiant skatinti prieinamumą ir nediskriminavimą;
2. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką neįgalių moterų tobulėjimą, pažangą ir įgalėjimą ir skatinti jų dalyvavimą priimant viešuosius sprendimus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į jų perspektyvas ir kad kartu su negalia susijusiais patariamaisiais organais būtų skatinamas neįgalioms moterims atstovaujančių organizacijų dalyvavimas;
3. ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai spręsti smurto dėl lyties problemą, kuri daro neproporcingai didelį poveikį neįgalioms moterims ir mergaitėms, pasitelkiant Stambulo konvenciją ir išplečiant nusikaltimų sritis, kad jos apimtų konkrečias smurto dėl lyties formas pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį; ragina Komisiją naudoti tai kaip teisinį pagrindą siūlant privalomas priemones ir holistinę ES pagrindų direktyvą siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties ir su juo kovoti; ragina Komisiją užtikrinti, kad neįgalių moterų poreikiai būtų įtraukti į iniciatyvas, pagal kurias teikiama parama aukoms pagal Lyčių lygybės strategiją ir Aukų teisių strategiją, ir kad parama aukoms būtų teikiama laikantis prieinamumo principo;
4. apgailestauja, kad fizinę ir kognityvinę negalią turinčios moterys ir mergaitės patiria diskriminaciją dėl lyties medicinos sektoriuje; mano, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms turi būti sudarytos visapusiškos ir vienodos galimybės naudotis medicinos paslaugomis, kurios atitiktų jų konkrečius poreikius, teikiant su negalia susijusias sveikatos priežiūros paslaugas ir pagrindines paslaugas; ragina valstybes nares užtikrinti tolesnį medicinos specialistų mokymą, susijusį su specifiniais neįgalių moterų ir mergaičių poreikiais, ir užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės gautų visą reikiamą informaciją, kad jos galėtų laisvai priimti sprendimus dėl savo sveikatos;
5. ragina užtikrinti visuotinę pagarbą lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybę jomis naudotis; apgailestauja dėl to, kad kai kuriose šalyse pastebimas neigiamas požiūris į lytinę ir reprodukcinę moterų sveikatą ir teises, o tai ypač kenkia neįgalioms moterims ir mergaitėms, kurios susiduria su papildomomis kliūtimis norėdamos naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės imtųsi visų būtinų kovos su prievartine sterilizacija priemonių; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti viešąsias investicijas, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms būtų užtikrinta visapusiška galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis; apgailestauja, kad neįgalioms mergaitėms dažnai atsisakoma suteikti lytinį švietimą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir įtraukų lytinį švietimą ir švietimą santykių klausimais;
6. ragina valstybes nares užtikrinti prieinamą ir laisvą nuo stereotipų švietimo sistemą, kurioje būtų taikomos įtraukios švietimo priemonės, kuriomis neįgalios moterys ir mergaitės būtų parengiamos darbo rinkai, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams gebėjimams ir mokymuisi visą gyvenimą, ir kurios užtikrintų, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų pasirinkti studijų sritis ir dirbti norimą darbą, kuriame galėtų išnaudoti visą savo potencialą, ir nebūtų ribojamos neprieinamumo, išankstinio nusistatymo ir stereotipų; pripažįsta ryšį tarp švietimo ir vėlesnio įsidarbinimo; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su užimtumo skirtumu, būtina užtikrinti visapusišką prieigą prie švietimo sistemos;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti užimtumo skirtumų, su kuriais susiduria neįgalios moterys, problemą, visų pirma kovojant su lyčių stereotipais, stiprinant neįgalių moterų dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje, didinant jų atstovavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų švietimo, mokymo ir įdarbinimo su jais susijusiose profesijose srityse ir kovojant su atgrasomosiomis priemonėmis darbe, pvz., seksualiniu priekabiavimu; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys dalyvautų priimant sprendimus ir gautų vienodą užmokestį už vienodą darbą taikant privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones, kovoti su didele dirbančiųjų skurdo rizika ir pataisyti darbo teisės aktus, pvz., sudaryti lanksčias darbo sąlygas ir išleisti vaiko priežiūros atostogų, atsižvelgiant į neįgalių moterų konkrečius poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares pasitelkiant Socialinės ekonomikos veiksmų planą remti socialinės ekonomikos verslo modelius ir iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti neįgalių moterų socialinę įtrauktį ir jų integraciją į darbo rinką;
8. pažymi, kad siekiant suprasti neįgalių moterų ir mergaičių padėtį labai svarbu rinkti daugiau duomenų ir informacijos; ragina teikti svarbius, tikslius, suskirstytus, lyčiai ir negaliai atžvalgius duomenis siekiant atsižvelgti į problemas, su kuriomis susiduria neįgalios moterys, visų pirma darbo rinkoje.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
15.7.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
31 0 3 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marc Angel, Andris Ameriks, Margrete Auken, Alexander Bernhuber, Markus Buchheit, Ryszard Czarnecki, Rosa D’Amato, Gianna Gancia, Eleonora Evi, Agnès Evren, Mario Furore, Ibán García Del Blanco, Emmanouil Fragkos, Vlad Gheorghe, Gheorghe Falcă, Peter Jahr, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Alexis Georgoulis, Cristina Maestre, Martín De Almagro, Dolors Montserrat, Ulrike Müller, Frédérique Ries, Monica Semedo, Yana Toom, Alfred Sant, Massimiliano Smeriglio, Loránt Vincze, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Kosma Złotowski |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Asim Ademov, Anne-Sophie Pelletier |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
31 |
+ |
ID |
Markus Buchheit, Gianna Gancia, Stefania Zambelli |
NI |
Mario Furore |
PPE |
Asim Ademov, Alexander Bernhuber, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Peter Jahr, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Dolors Montserrat, Loránt Vincze |
RENEW |
Vlad Gheorghe, Ulrike Müller, Frédérique Ries, Monica Semedo, Yana Toom |
S&D |
Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Ibán García Del Blanco, Cristina Maestre Martín De Almagro, Alfred Sant, Massimiliano Smeriglio |
The Left |
Alexis Georgoulis, Anne-Sophie Pelletier |
Verts/ALE |
Margrete Auken, Rosa D’Amato, Eleonora Evi, Tatjana Ždanoka |
0 |
- |
3 |
0 |
ECR |
Ryszard Czarnecki, Emmanouil Fragkos, Kosma Złotowski |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
- [2] OL C 340, 2010 12 15, p. 11.
- [3] OL L 315, 2007 12 3, p. 14.
- [4] OL L 151, 2019 6 7, p. 70.
- [5] OL L 327, 2016 12 2, p. 1.
- [6] OL L 321, 2018 12 17, p. 36.
- [7] OL L 188, 2019 7 12, p. 79.
- [8] OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
- [9] OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.
- [10] OL L 167, 1998 6 12, p. 25.
- [11] OL L 223, 2021 6 12, p. 14.
- [12] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
- [13] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0156.
- [14] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0183.
- [15] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0161.
- [16] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0075.
- [17] OL C 363, 2020 10 28, p. 164.
- [18] Komisijos narės H. Dalli 2021 m. kovo 3 d. įžanginės pastabos dėl 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos.
- [19] Eurostatas, Functional and activity limitations statistics („Funkcinių ir veiklos apribojimų statistika“), 2020 m. gruodžio mėn. gauti duomenys.
- [20] Eurostatas, Archive: Disability statistics - access to education and training („Archyvas. Statistika negalios srityje: švietimas ir mokymas“), žiūrėta 2021 m. liepos 29 d.
- [21] 2019 m. gruodžio 17 d. priedai prie pasiūlymo dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos, pridedamo prie Komisijos komunikato „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2019) 0653), p. 89.
- [22] Eurostatas, „Funkcinių ir veiklos apribojimų statistika“, 2021 m. liepos 6 d. gauti duomenys.
- [23] Eurostatas, Disability: higher risk of poverty or social exclusion („Negalia: didesnė skurdo arba socialinės atskirties rizika“), žiūrėta 2021 m. liepos 6 d.
- [24] Eurostatas, European Union Statistics on Income and Living Conditions („Europos Sąjungos statistika, susijusi su pajamomis ir gyvenimo sąlygomis“), žiūrėta 2021 m. liepos 2 d.
- [25] Europos Parlamento rezoliucija dėl neįgalių moterų padėties.
- [26] 2020 m. lyčių lygybės indeksas.
-
[27] Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl negalios po 2020 m.
- [28] OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
- [29] Parlamento 2018 m. spalio 1 d. tyrimas 2018 Update of the Study on the protection role of the Committee on Petitions in the context of the implementation of the UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities („2018 m. atnaujintas Peticijų komiteto apsaugos vaidmens įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją tyrimas“).
- [30] Komisijos 2014 m. sausio 10 d. pristatymas Economic impact and travel patterns of accessible tourism in Europe: Presentation of the key study findings („Europoje prieinamo turizmo ekonominis poveikis ir kelionių tendencijos: svarbiausių tyrimo išvadų pristatymas“).
- [31] https://www.who.int/disabilities/violence/en/.
- [32] Peticijos Nr. 1140/2015, 0857/2016, 0535/2017, 1140/2015 ir 0988/2020.
- [33] https://www.edf-feph.org/independent-living-and-de-institutionalisation-policy/.
- [34] Neįgaliųjų teisių komitetas, Concluding observations on the initial report of Bulgaria („Baigiamosios pastabos dėl Bulgarijos pradinės ataskaitos“) (CRPD/C/BGR/CO/1) (2018 m. spalio 22 d.), [72] (http://docstore.ohchr.org/SelfServices/FilesHandler.ashx?enc=6QkG1d%2FPPRiCAqhKb7yhsk80ZBJx%2BmVEa%2BXQpyKbrX6eiw%2FONDuhjOleQ0WS4ZCou%2F8e0LnMpan4%2FdVYURMuW4m5XiBzJIDxfa0hBsK%2FFlxXg2LE6I3Y%2FwmkUJ%2FZAlza).
- [35] https://ec.europa.eu/transport/sites/transport/files/summary_table.pdf.
- [36] Komisijos narės H. Dalli 2021 m. kovo 3 d. įžanginės pastabos dėl 2021–2030 m. Neįgaliųjų teisių strategijos.
- [37] Eurostatas, „Funkcinių ir veiklos apribojimų statistika“, duomenys gauti 2021 m. liepos 6 d.
- [38] Eurostatas, „Negalia. Didesnė skurdo arba socialinės atskirties grėsmė“ (Disability: higher risk of poverty or social exclusion), žiūrėta 2021 m. liepos 6 d.
- [39] 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos ir Tarybos pasiūlymas dėl bendros užimtumo ataskaitos, pridedamas prie Komisijos komunikato „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“, p. 89.
- [40] Eurostatas, Europos Sąjungos statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas, žiūrėta 2021 m. liepos 2 d.
- [41] Europos Komisija, „Lygybės Sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“, 2021 m. kovo 3 d., p. 16. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/3e1e2228-7c97-11eb-9ac9-01aa75ed71a1/language-en
- [42] Peticija Nr. 1305/2015.
- [43] Peticijos Nr. 1140/2015, 0857/2016, 0535/2017, 1140/2015 ir 0988/2020.
- [44] COM(2008)0426.
- [45] Peticijos Nr. 2582/2013 ir 0371/2018.
- [46] Galutiniame balsavime dalyvavo: Isabella Adinolfi, Simona Baldassarre, Robert Biedroń (pirmininko pavaduotojas), Vilija Blinkevičiūtė, Annika Bruna, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Elena Kountoura, Alice Kuhnke, Predrag Fred Matić, Karen Melchior, Andżelika Anna Możdżanowska, Pina Picierno, Sirpa Pietikäinen, Samira Rafaela, Evelyn Regner (pirmininkė), Diana Riba i Giner, Eugenia Rodríguez Palop (pirmininko pavaduotoja), María Soraya Rodríguez Ramos, Christine Schneider, Sylwia Spurek (pirmininko pavaduotoja), Jessica Stegrud, Irène Tolleret, Isabella Tovaglieri, Ernest Urtasun, Hilde Vautmans, Elissavet Vozemberg-Vrionidi (pirmininko pavaduotoja), Margarita de la Pisa Carrión ir Elżbieta Katarzyna Łukacijewska.
- [47] 2018 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl neįgalių moterų padėties, OL C 363, 2020 10 28, p. 164.
- [48] 2020 m. lyčių lygybės indeksas.
-
[49] 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m., Priimti tekstai, P9_TA(2020)0156.