Procedūra : 2021/0137(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0262/2021

Pateikti tekstai :

A9-0262/2021

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/09/2021 - 12
PV 16/09/2021 - 2
CRE 16/09/2021 - 2

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0384

<Date>{03/09/2021}3.9.2021</Date>
<NoDocSe>A9-0262/2021</NoDocSe>
PDF 210kWORD 75k

<TitreType>PRANEŠIMAS</TitreType>     <RefProcLect>*</RefProcLect>

<Titre>dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių</Titre>

<DocRef>(COM(2021)0282 – C9-0205/2021 – 2021/0137(NLE))</DocRef>


<Commission>{EMPL}Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas</Commission>

Pranešėja: <Depute>Lucia Ďuriš Nicholsonová</Depute>

(Supaprastinta procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis)

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

(COM(2021)0282 – C9-0205/2021 – 2021/0137(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2021)0282),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0205/2021),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0262/2021),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.


 

<RepeatBlock-Amend><Amend>Pakeitimas  <NumAm>1</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>2 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi, taip pat susijusius su kokybišku švietimu bei mokymu ir žmonių sveikatos apsauga, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje;

(2) Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su įtraukiųjų darbo rinkų, didelio užimtumo, kolektyvinių derybų, deramo darbo užmokesčio skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su skurdu bei socialine atskirtimi, ypatingą dėmesį skirdama pažeidžiamoms grupėms – vaikams, negalią turintiems asmenims, vienišiems tėvams, tautinėms mažumoms, pvz., romams, LGBTIQA+ asmenims, atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims ir pagyvenusiems žmonėms, taip pat susijusius su kokybišku švietimu bei mokymu ir žmonių sveikatos apsauga, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnyje;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>2</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>5 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą. Siekiant aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo, į Europos semestrą įtraukti Europos socialinių teisių ramsčio principai ir Europos semestro stebėsenos priemonė – socialinių rodiklių suvestinė, drauge numatant tvirtą bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tai padeda siekti darnaus vystymosi tikslų. Sąjungos ir valstybių narių užimtumo ir ekonominė politika turėtų būti derinama su Europos perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, aplinkos atžvilgiu tvarios ir skaitmeninės ekonomikos, didinant konkurencingumą, užtikrinant tinkamas darbo sąlygas, skatinant inovacijas, propaguojant socialinį teisingumą ir lygias galimybes, taip pat kovojant su nelygybe ir regioniniais skirtumais;

(5) Europos semestras skirtingas priemones sujungia į visa apimančią integruotos daugiašalės ekonominės, užimtumo, socialinės ir aplinkos politikos koordinavimo ir priežiūros sistemą. Siekiant aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo, į Europos semestrą turėtų būti toliau integruojami Europos socialinių teisių ramsčio principai ir Europos semestro stebėsenos priemonė – socialinių rodiklių suvestinė, drauge numatant tvirtą bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Tai padeda siekti darnaus vystymosi tikslų, visų pirma lyčių lygybės. Sąjungos ir valstybių narių užimtumo ir ekonominė politika turėtų būti derinama su Europos perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui, socialiniu požiūriu įtraukios, aplinkos aspektu tvarios ir skaitmeninės ekonomikos, didinant konkurencingumą, užtikrinant deramas darbo sąlygas ir patikimas gerovės sistemas, skatinant inovacijas, propaguojant socialinį teisingumą ir lygias galimybes ir investuojant į jaunimą, taip pat kovojant su nelygybe ir regioniniais skirtumais bei mažinant skurdą. Būtina skubiai užtikrinti kokybišką ir tvarų užimtumą, įskaitant iniciatyvas dėl deramų nuotolinio darbo sąlygų, teisės atsijungti, vaiko priežiūros atostogų ir su priežiūra susijusių atostogų, platformų darbuotojų teisių, bendros teisinės sistemos dėl subrangos, didesnio skaidrumo ir rekomendacijų dėl atsakomybės, sveikatos ir saugos, taip pat kolektyvinių derybų vaidmens stiprinimo;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>3</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>6 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, globalizacija, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, nuotolinis darbas, platformų ekonomika ir demografiniai pokyčiai pakeis Europos ekonomiką ir visuomenę. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad veiksmingai reaguotų į šiuos struktūrinius veiksnius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Politikos veiksmai turėtų apimti postūmį tvarioms investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą nuosekliai vykdyti ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir produktyvumą skatinančias reformas, tinkamas darbo sąlygas, socialinę ir teritorinę sanglaudą, aukštynkryptę konvergenciją, atsparumą ir fiskalinę atsakomybę. Jais turėtų būti derinamos pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, kartu atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, užimtumui ir visuomenei;

(6) klimato kaita ir su aplinka susiję iššūkiai, globalizacija, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, nuotolinis darbas, platformų ekonomika ir demografiniai pokyčiai keičia Europos ekonomiką ir visuomenę. Nors nuotolinis darbas galėtų būti laikomas žingsniu siekiant geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, sudarant sąlygas anksčiau atskirtoms darbuotojų grupėms patekti į darbo rinką, sykiu kyla pavojus, kad ribos tarp darbo laiko ir asmeninio laiko taps neaiškios, o tai gali turėti neigiamo poveikio darbuotojų pagrindinėms teisėms ir jų fizinei bei psichinei sveikatai. Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad veiksmingai reaguotų į šiuos struktūrinius veiksnius ir prireikus pritaikytų esamas sistemas, pripažindamos glaudžią valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų bei susijusios politikos tarpusavio priklausomybę. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų, kuriuose dalyvautų socialiniai partneriai, tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis SESV, Europos socialinių teisių ramsčiu ir Sąjungos nuostatomis dėl ekonomikos valdymo. Tokie politikos veiksmai turėtų apimti postūmį tvarioms investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą nuosekliai vykdyti ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir produktyvumą skatinančias reformas, deramas darbo sąlygas, socialinę ir teritorinę sanglaudą, aukštynkryptę konvergenciją, atsparumą ir fiskalinę bei socialinę atsakomybę. Jais turėtų būti derinamos pasiūlos ir paklausos valdymo priemonės, kartu atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, užimtumui ir visuomenei. Atsižvelgdamos į 2020 m. kovo 23 d. ES finansų ministrų pareiškimą dėl Stabilumo ir augimo pakto ištikus COVID-19 krizei, kuriame buvo paskelbta apie laikiną nuo Stabilumo ir augimo pakto nukrypti leidžiančią nuostatą (bendroji nukrypti leidžianti išlyga), ir į 2021 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės politikos koordinavimas 2021 m.: COVID-19 įveikimas, atsigavimo rėmimas ir ekonomikos modernizavimas“, kuriame Komisija nurodė, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga bus toliau taikoma 2022 m. ir ją planuojama panaikinti nuo 2023 m., valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti bendrosios nukrypti leidžiančios sąlygos teikiamomis galimybėmis teikti paramą sunkumų patiriančioms arba likvidumo stokojančioms įmonėms, visų pirma labai mažoms įmonėms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, siekiant išsaugoti darbo vietas, darbo užmokestį ir darbo sąlygas, taip pat investuoti į žmones ir socialinės gerovės sistemas. Rizika, kuri gali kilti viešiesiems finansams dėl šio pratęsimo, taip pat galimi socialiniai neigiami planuojamo išlygos panaikinimo 2023 m. padariniai, turėtų būti įvertinti iš anksto;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>4</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>8 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) 2021 m. gegužės 8 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai (20 ) pripažino, kad Europos socialinių teisių ramstis yra esminis ekonomikos atsigavimo elementas ir pažymėjo, kad jo įgyvendinimas sustiprins Sąjungos skaitmeninės, žaliosios ir sąžiningos pertvarkos siekį ir padės siekti aukštynkryptės socialinės ir ekonominės konvergencijos bei spręsti demografines problemas. Jie pabrėžė, kad socialinis aspektas, socialinis dialogas ir aktyvus socialinių partnerių dalyvavimas konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos šerdis. Valstybių narių nuomone, Komisijos pateiktas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas suteikė naudingų ramsčio įgyvendinimo gairių, be kita ko, užimtumo, įgūdžių, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. ES lyderiai palankiai įvertino naujuosius iki 2030 m. pasiektinus ES pagrindinius tikslus užimtumo srityje (dirbti turėtų 78 proc. 20–64 m. gyventojų), įgūdžių srityje (mokymuose kasmet dalyvauti turėtų 60 proc. suaugusiųjų) ir skurdo mažinimo srityje (skurstančiųjų turėtų sumažėti bent 15 mln., iš jų – 5 mln. vaikų) ir peržiūrėtą socialinių rodiklių suvestinę, padedančią stebėti pažangą įgyvendinant socialinių teisių ramsčio principus laikantis politikos koordinavimo tvarkos Europos semestro kontekste. Be to, jie pažymėjo, kad Europai palaipsniui atsigaunant po COVID-19 pandemijos pirmenybė bus teikiama perėjimui nuo darbo vietų išsaugojimo prie jų kūrimo ir darbo vietų kokybės didinimui, ir pabrėžė, kad bus labai svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus, siekiant užtikrinti, kad įtraukiojo ekonomikos atsigavimo kontekste būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų visiems. Galiausiai valstybės narės pabrėžė, kad svarbu atidžiai stebėti, įskaitant aukščiausiu lygmeniu, pažangą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir siekiant ES pagrindinių tikslų iki 2030 m.;

(8) 2021 m. gegužės 8 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai (20) pripažino, kad Europos socialinių teisių ramstis yra esminis ekonomikos atsigavimo elementas, ir pažymėjo, kad jo įgyvendinimas sustiprins Sąjungos skaitmeninės, žaliosios ir sąžiningos pertvarkos siekį ir padės siekti aukštynkryptės socialinės ir ekonominės konvergencijos bei spręsti demografines problemas. Jie pabrėžė, kad socialinis aspektas, socialinis dialogas ir aktyvus socialinių partnerių dalyvavimas yra konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos šerdis. Valstybių narių nuomone, Komisijos pateiktas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas suteikė naudingų ramsčio įgyvendinimo gairių, be kita ko, užimtumo, įgūdžių, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse. ES lyderiai palankiai įvertino naujuosius iki 2030 m. pasiektinus ES pagrindinius tikslus užimtumo srityje (dirbti turėtų 78 proc. 20–64 m. gyventojų), įgūdžių srityje (mokymuose kasmet dalyvauti turėtų 60 proc. suaugusiųjų) ir skurdo mažinimo srityje (skurstančiųjų turėtų sumažėti bent 15 mln., iš jų – 5 mln. vaikų) ir atnaujintą socialinių rodiklių suvestinę, padedančią stebėti pažangą įgyvendinant socialinių teisių ramsčio principus laikantis politikos koordinavimo tvarkos Europos semestro kontekste. Be to, jie pažymėjo, kad Europai palaipsniui atsigaunant po COVID-19 pandemijos pirmenybė bus teikiama perėjimui nuo darbo vietų išsaugojimo prie jų kūrimo ir darbo vietų kokybės didinimui, ir pabrėžė, kad bus labai svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio principus, siekiant užtikrinti, kad įtraukiojo ekonomikos atsigavimo kontekste būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų visiems. Galiausiai valstybės narės pabrėžė, kad svarbu atidžiai stebėti, be kita ko, aukščiausiu lygmeniu, pažangą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus ir siekiant ES pagrindinių tikslų iki 2030 m. Valstybės narės turėtų užtikrinti sąžiningą judumą ir teisių bei teisių į išmokas perkeliamumą užtikrindamos geresnę mobilių darbuotojų, įskaitant tarpvalstybinius ir sezoninius darbuotojus, apsaugą, efektyvesnes darbo inspekcijas ir veiksmingų skaitmeninių sprendimų taikymą;

__________________

__________________

20 Europos Vadovų Taryba, Porto deklaracija, 2021 m. gegužės 8 d.

20 Europos Vadovų Taryba, Porto deklaracija, 2021 m. gegužės 8 d.

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>5</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>8 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a) benamystė yra viena iš ekstremaliausių socialinės atskirties formų, kuri daro neigiamą poveikį žmonių fizinei ir psichinei sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei, taip pat jų galimybėms įsidarbinti ir naudotis kitomis ekonominėmis ir socialinėmis paslaugomis. Europos Parlamentas, Komisija, nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat Sąjungos lygmens pilietinės visuomenės organizacijos susitarė įsteigti Europos kovos su benamyste platformą. Siekdamos galutinio tikslo – iki 2030 m. panaikinti benamystę – jos įsipareigojo įgyvendinti principą „svarbiausia– būstas“, skatinti benamystės prevenciją ir suteikti benamiams galimybę gauti tinkamą, saugų ir įperkamą būstą ir paramos paslaugas, kartu įgyvendinant reikiamas politikos priemones, skiriant tinkamą nacionalinį ir Sąjungos finansavimą;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>6</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>9 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) darbo rinkos, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, reformos turėtų būti vykdomos pagal nacionalinę socialinio dialogo praktiką, siekiant sąžiningo darbo užmokesčio, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis ir tvarus ekonomikos augimas. Taip pat turėtų būti suteikiama galimybė plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, įskaitant tvarumo, konkurencingumo, inovacijų, kokybiškų darbo vietų kūrimo, darbo sąlygų, dirbančiųjų skurdo, švietimo ir įgūdžių, visuomenės sveikatos ir įtraukties bei realiųjų pajamų gerinimo. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų užtikrinti, kad COVID-19 krizės socialinis ir ekonominis poveikis bei jos poveikis užimtumui būtų sumažintas ir kad pokyčiai būtų sąžiningi ir socialiai teisingi. Reikėtų siekti stiprinti atsigavimą ir siekį kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai. Suderintas aktyvios darbo rinkos politikos krypčių rinkinys, kuris apima laikinosios samdos ir veiklos keitimo paskatas, įgūdžių politiką ir geresnes užimtumo tarnybų paslaugas yra reikalingas tam, kad būtų remiamas su veiklos keitimu susijęs judėjimas darbo rinkoje, kaip pabrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE);

(9) darbo rinkos, įskaitant nacionalinius darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, reformos turėtų būti vykdomos pagal nacionalinę socialinio dialogo praktiką, siekiant sąžiningo darbo užmokesčio, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis ir tvarus ekonomikos augimas. Taip pat turėtų būti suteikiama galimybė plačiai apsvarstyti socialinius ir ekonominius klausimus, įskaitant tvarumo, konkurencingumo, inovacijų, kokybiškų darbo vietų kūrimo, darbo sąlygų, dirbančiųjų skurdo, lyčių lygybės, švietimo ir įgūdžių, visuomenės sveikatos ir įtraukties bei realiųjų pajamų gerinimo klausimus. Todėl valstybės narės turėtų atsižvelgti į socialinių partnerių vaidmenį ir jį stiprinti, skatinti kolektyvinių derybų aprėpties išplėtimą ir remti didelį profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų tankumą, kad būtų užtikrintas įtraukus ir socialiniu požiūriu teisingas atsigavimas. Valstybės narės ir Sąjunga turėtų užtikrinti, kad COVID-19 krizės socialinis ir ekonominis poveikis bei jos poveikis užimtumui būtų sumažintas ir kad pokyčiai būtų sąžiningi ir socialiai teisingi. Reikėtų stiprinti atsigavimą ir siekį kurti įtraukią ir atsparią visuomenę, kurioje žmonės būtų apsaugoti ir įgalinti numatyti bei valdyti pokyčius ir kurioje jie galėtų būti aktyvūs visuomenės ir ekonomikos dalyviai. Suderintas aktyvios darbo rinkos politikos krypčių rinkinys, apimantis laikinas įdarbinimo ir veiklos keitimo įgūdžių paskatas, kompetencijos patvirtinimą ir įgijimą ir geresnes užimtumo tarnybų paslaugas, yra reikalingas tam, kad būtų remiamas su veiklos keitimu susijęs judėjimas darbo rinkoje, kaip pabrėžta Komisijos rekomendacijoje (ES) dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE). Reikia nuodugniai įvertinti nacionalinę politiką ir paramos sistemas, kurios buvo taikomos siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį, kad būtų galima pasimokyti iš patirties ir nustatyti priemones, kurias būtų galima naudoti ateityje;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>7</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>10 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) turėtų būti kovojama su visų formų diskriminacija, užtikrinama lyčių lygybė ir remiamas jaunimo užimtumas. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir turėtų būti mažinamas skurdas bei socialinė atskirtis, be kita ko, vaikų, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų veikimą ir adekvačias bei įtraukias socialinės apsaugos sistemas ir šalinant švietimo, mokymo ir dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, be kita ko, investuojant į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą bei į skaitmeninius įgūdžius. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir visuomenės senėjimą, itin svarbu laiku suteikti lygias teises į įperkamas ilgalaikės priežiūros bei sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prevenciją ir sveikatos priežiūros skatinimą. Turėtų būti toliau išnaudojamas neįgaliųjų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi. Sąjungos darbo vietose įsitvirtinant naujiems ekonomikos ir verslo modeliams, darbo santykiai taip pat kinta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl naujų darbo formų atsiradę darbo santykiai palaikytų ir stiprintų Europos socialinį modelį;

(10) turėtų būti panaikinta visų formų diskriminacija, užtikrinama lyčių lygybė ir skatinamas jaunimo užimtumas. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir turėtų būti išnaikintas skurdas bei socialinė atskirtis, be kita ko, vaikų, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų veikimą ir adekvačias bei įtraukias socialinės apsaugos sistemas ir šalinant švietimo, mokymo ir dalyvavimo darbo rinkoje kliūtis, be kita ko, investuojant į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, skaitmeninius įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą. Valstybės narės turėtų skatinti investicijas į tvarias bei kokybiškas darbo vietas ir vadovautis visapusišku požiūriu padedant vaikams išbristi iš skurdo ir remiant vaikų, kuriems reikia pagalbos, tėvus. Europos vaiko garantijų sistema turėtų būti integruota į visus politikos sektorius ir vaiko teisių finansavimui turėtų būti teikiama pirmenybė, kartu visapusiškai pasinaudojant esama Sąjungos politika ir lėšomis konkrečioms priemonėms, kuriomis prisidedama prie vaikų skurdo ir socialinės atskirties panaikinimo. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir visuomenės senėjimo reiškinį, itin svarbu laiku suteikti lygias teises į įperkamas ilgalaikės priežiūros bei sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prevenciją, nepamirštant psichikos sveikatos darbe klausimų, ir sveikatos priežiūros skatinimą. Turėtų būti toliau išnaudojamas negalią turinčių asmenų potencialas prisidėti prie ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi. Sąjungos darbo vietose įsitvirtinant naujiems ekonomikos ir verslo modeliams, darbo santykiai taip pat kinta. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl naujų darbo formų atsiradę darbo santykiai stiprintų Europos socialinį modelį, tačiau sykiu būtų užtikrinamos darbuotojų teisės, deramos darbo sąlygos, įskaitant sveikatą ir saugą darbe, deramas darbo užmokestis ir tinkama profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra;

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>8</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>12 konstatuojamoji dalis</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) siekdamos paskatinti užimtumą, socialines investicijas, socialinę įtrauktį, prieinamumą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, mokymąsi visą gyvenimą ir kokybišką švietimą ir mokymą visiems, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti iniciatyva REACT-EU (21), pagal kurią iki 2023 m. skiriama sanglaudos politikos lėšų, „Europos socialiniu fondu +“, naująja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (22 ) ir kitais Sąjungos fondais, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą ir „InvestEU“. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;

(12) siekdamos paskatinti užimtumą, socialines investicijas, socialinę įtrauktį, prieinamumą, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, mokymąsi visą gyvenimą ir kokybišką švietimą ir mokymą visiems, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti iniciatyva REACT-EU21, pagal kurią iki 2023 m. skiriama sanglaudos politikos lėšų, „Europos socialiniu fondu +“, naująja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone22 ir kitais Sąjungos fondais, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą ir „InvestEU“. Valstybės narės taip pat turėtų visapusiškai pasinaudoti atnaujintu Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu atleistiems darbuotojams, įsteigtu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/69122a, dėl COVID-19 krizės atleistiems darbuotojams paremti. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;

__________________

__________________

21 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU) (OL L 437, 2020 12 28, p. 30–-42).

21 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU) (OL L 437, 2020 12 28, p. 30–42).

22 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17–-75).

22 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75).

 

22a 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo perkeltiesiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (OL L 153, 2021 5 3, p. 48).

</Amend>

<Amend>Pakeitimas  <NumAm>9</NumAm>

<DocAmend>Pasiūlymas dėl sprendimo</DocAmend>

<Article>13 a konstatuojamoji dalis (nauja)</Article>

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a) Europos Parlamentas savo 2020 m. liepos 10 d. priimtoje teisėkūros rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių paragino persvarstyti valstybių narių užimtumo politikos gaires atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir jos socialines bei užimtumo pasekmes, kad būtų galima geriau reaguoti į krizę. Labai svarbu, kad valstybių narių užimtumo politikos gairės būtų atitinkamai persvarstytos. Siekdamas sustiprinti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, Europos Parlamentas turėtų dalyvauti apibrėžiant Integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires lygiomis teisėmis su Taryba;

</Amend></RepeatBlock-Amend>


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Valstybių narių užimtumo politikos gairės

Nuorodos

COM(2021)0282 – C9-0205/2021 – 2021/0137(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

11.6.2021

 

 

 

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

23.6.2021

 

 

 

Pranešėjai

 Paskyrimo data

Lucia Ďuriš Nicholsonová

14.6.2021

 

 

 

Supaprastinta procedūra - sprendimo data

14.6.2021

Svarstymas komitete

28.6.2021

 

 

 

Priėmimo data

1.9.2021

 

 

 

Pateikimo data

3.9.2021

 

 

Atnaujinta: 2021 m. rugsėjo 7 d.Teisinė informacija - Privatumo politika