PRANEŠIMAS dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų strategijos
12.10.2021 - (2021/2011(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėja: Hildegard Bentele
Nuomonės referentai (*):
Sara Matthieu, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Roman Haider, Tarptautinės prekybos komitetas
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
PR_INI
TURINYS
Psl.
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ
TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
INFORMATION ON ADOPTION IN COMMITTEE RESPONSIBLE
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų strategijos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 151, 152 straipsnius, 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, 173 straipsnį, susijusį su ES pramonės politika ir, be kita ko, susijusį su ES pramonės konkurencingumu, ir į 208 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES privalo atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį, kurioje kalbama apie vidaus rinką, darnų vystymąsi ir socialinę rinkos ekonomiką, ir į 5 straipsnio 3 dalį, kurioje daroma nuoroda į subsidiarumo principą,
– atsižvelgdamas į prie ES sutarties ir prie SESV pridėtą Protokolą ( Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (Taksonomijos reglamentas)[1],
– atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (Atliekų vežimo reglamentas)[2],
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas)[3],
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (ES antisubsidijų reglamentas)[4],
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų[5],
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų (Atliekų pagrindų direktyva)[6],
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (Kasybos atliekų direktyva)[7],
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/EB dėl pramoninių išmetamų teršalų (Pramoninių išmetamų teršalų direktyva)[8],
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (Poveikio aplinkai vertinimo direktyva)[9].
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva)[10],
– atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)[11],
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva)[12],
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),
– atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), įskaitant 12-ąjį DVT „Atsakingas vartojimas ir gamyba“ ir 15-ąjį DVT „Gyvybė sausumoje“,
– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,
– atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,
– atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo,
– atsižvelgdamas į 2009 m. JT aplinkos programą „Produktų socialinio gyvavimo ciklo vertinimo gairės“,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) 2021 m. gegužės mėn. specialiąją ataskaitą „ Svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų reikšmė pereinant prie švarios energetikos“ (angl. „The Role of Critical Minerals in Clean Energy Transitions“),
– atsižvelgdamas į TEA 2021 m. gegužės mėn. ataskaitą „Nulinė tarša iki 2050 m. Gairės pasaulio energetikos sektoriaus plėtrai“ (angl. „Net Zero by 2050: A Roadmap for the Global Energy Sector“),
– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 13 d. Europos aplinkos agentūros informacinį pranešimą „Augimas be ekonomikos augimo“,
– atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 30 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Apsirūpinimo žaliavomis šaltinių poveikio klimatui gerinimas“,
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) 2021 m. kovo 25 d. nuomonę „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos galutinę ataskaitą „Tyrimas dėl ES svarbiausių žaliavų sąrašo (2020m.).“ ir į prie jos pridedamas informacines suvestines apie svarbiausiąsias žaliavas,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos perspektyvinį tyrimą „Svarbiausiosios žaliavos strateginėms technologijoms ir sektoriams ES“,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos ataskaitą „Ataskaita dėl svarbiausių žaliavų ir žiedinės ekonomikos“,
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės[13],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl naujos Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos[14],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos Europos pramonės strategijos[15],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano[16],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais[17],
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[18],
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“[19],
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvos įgyvendinimo[20],
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų, kuriuo panaikinama Direktyva 2006/66/EB ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/1020 (COM(2020)0798).
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos komunikatą „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“ (COM(2020)0474),
– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatą „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)0350),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „2021 m. Komisijos darbo programa. Gyvybinga Sąjunga pažeidžiamame pasaulyje“ (COM(2020)0690),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098), ir 2020 m. kovo 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Pirmavimas kuriant pasaulinę žiedinę ekonomiką: dabartinė padėtis ir perspektyvos“ (angl. „Leading the way to a global circular economy: state of play and outlook“) (SWD(2020)0100),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. EBPO leidinį „Pasaulinių materialinių išteklių perspektyvos iki 2060 m. Ekonominiai veiksniai ir poveikis aplinkai“ (angl. „Global Material Resources Outlook to 2060: Economic Drivers and Environmental Consequences“),
– atsižvelgdamas į 2020 m. Pasaulio banko publikaciją „Naudingosios iškasenos kovai su klimato kaita. Naudingųjų iškasenų naudojimo dažnumas pereinant prie švarios energijos“ (angl. „Minerals for Climate Action: The Mineral Intensity of the Clean Energy Transition“),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos išvadas „Žiedinio ir žalio atsigavimo užtikrinimas“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas „Perėjimą prie dinamiškesnės, atsparesnės ir konkurencingesnės Europos pramonės spartinantis ekonomikos gaivinimas“,
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas „Žiedinė ekonomika statybos sektoriuje“,
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 4 d. Tarybos išvadas „Didesnis žiediškumas. Perėjimas prie tvarios visuomenės“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0280/2021),
A. kadangi svarbiausiosios žaliavos yra pramoninės vertės kūrimo šaltiniai ir todėl daro didelį poveikį galutinės grandies sektoriams; kadangi strategiškai svarbu, kad ES sumažintų savo priklausomybę, išsaugotų savo srautus ir vertės ir tiekimo grandines ir remtų, skatintų ir skaitmenintų ekosistemas, nes tai yra naujas pagrindinis tarptautinės (pramonės) konkurencijos pajėgumas; kadangi į išsamią svarbiausiųjų žaliavų strategiją turėtų būti įtraukti aukšti aplinkos apsaugos ir visuomenės standartai;
B. kadangi didėjant gyventojų skaičiui ir pereinant prie skaitmeninės, itin efektyviai energiją vartojančios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos visuose scenarijuose labai padidės svarbiausiųjų žaliavų paklausa[21];
C. kadangi technologijos, kurioms reikia svarbiausiųjų žaliavų, turės lemiamos įtakos užtikrinant, kad ES ir visas pasaulis galėtų pasiekti savo tikslus pagal Paryžiaus susitarimą;
D. kadangi išsami ES svarbiausiųjų žaliavų strategija turėtų būti grindžiama aukštais aplinkos apsaugos, socialiniais ir žmogaus teisių standartais, taip pat joje turi būti atsižvelgiama į natūralų mineralų retumą;
E. kadangi šiuo metu ES tiekia tik 1 proc. žaliavų vėjo energijos reikmėms, mažiau nei 1 proc. ličio baterijų, mažiau nei 1 proc. kuro elementų, tik 2 proc. su robotika susijusių žaliavų ir tik 1 proc. fotovoltinių mazgų silicio pagrindu[22];
F. kadangi Komisija komunikate dėl naujosios 2020 m, pramonės strategijos atnaujinimo nustatyti 137 produktai ir žaliavos (tai sudaro 6 proc. visos į ES importuotų prekių vertės), naudojami jautriose ekosistemose, nuo kurių ES yra labai priklausoma, visų pirma energijai imliose pramonės šakose ir sveikatos ekosistemose, taip pat kiti produktai, kurių reikia žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai paremti; kadangi 52 proc. šių produktų importuojama iš Kinijos Liaudies Respublikos;
G. kadangi COVID-19 neigiamai paveikė pasaulines tiekimo grandines ir Europoje sukėlė svarbiausiųjų žaliavų trūkumą;
H. kadangi vienas iš didžiųjų iššūkių, susijusių su svarbiausiosiomis žaliavomis Europoje, yra antrinis perdirbimas; kadangi svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo sektorius turi didelį darbo vietų kūrimo potencialą; kadangi apskaičiuota, kad vien tik traukos baterijų perdirbimo sektoriuje iki 2035 m. ES bus sukurta apie 10 500 darbo vietų;
I. kadangi antrinis perdirbimas, pakeitimas kitomis medžiagomis ir besikeičiantys elgsenos bei vartojimo modeliai turi potencialo sumažinti svarbiausiųjų žaliavų paklausą;
J. kadangi, Jungtinių Tautų universiteto duomenimis, 2016 m. bendra elektros ir elektroninės įrangos atliekose esančių antrinių žaliavų vertė siekė apie 55 mlrd. eurų[23]; kadangi, remiantis tuo pačiu tyrimu, iki 90 proc. pasaulio e. atliekų buvo neteisėtai parduodamos arba šalinamos sąvartynuose;
K. kadangi akivaizdu, kad reikia – taip pat turint omenyje numatomus naujus išsamaus patikrinimo įsipareigojimus – naujų tvarių šaltinių ir kad reikėtų visapusiškai ir greitai išnaudoti ES ir jos kaimyninių šalių galimybes gauti medžiagų taikant aukštus tvarius standartu, kartu visapusiškai atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos galimybes, pvz., antrinį perdirbimą, produktų projektavimą, pakaitines medžiagas ir mažesnį medžiagų naudojimą;
L. kadangi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo 2021 m. kovo 25 d. nuomonėje „pabrėžia, kad svarbu išplėsti svarbiausiųjų žaliavų apibrėžtį ir paradigmą. Paprastai, svarbiausiosios žaliavos suprantamos kaip medžiagos, daugiausia gaunamos iš kasybos sektoriaus. Tokia apibrėžtis yra pernelyg siaura ir ji riboja ekologiškos energijos augimą. Šiandien medienos medžiagos gali atlikti visas iškastinių medžiagų funkcijas. Ši sritis sparčiai vystosi – nuo tekstilės iki naujų lengvesnių ir labiau aplinką tausojančių baterijų technologijų. Bioekonomika turi unikalių galimybių padidinti ES ekonomikos atsparumą ir užtikrinti mūsų žemyno geopolitinį stabilumą. Naudojant atsinaujinančiąsias medžiagas taip pat būtų lengviau švelninti klimato kaitą, nes tai leistų išlaikyti iškastinio kuro išmetamuosius teršalus dirvožemyje, užtikrinant iškastinių medžiagų sektorių žaliąjį atsparumą“;
M. kadangi, kaip nurodyta toje nuomonėje, „yra labai nedaug atvejų, kai žaliavų eksportas besivystančiose šalyse skatina tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, kuris būtų naudingas didelėms gyventojų grupėms. Veikiau galima kalbėti apie socialinio išnaudojimo ir aplinkos taršos atvejus. Paprastai laimi tik keletas išnaudotojų, kurie dažnai yra tarptautinės įmonės“;
N. kadangi daugelio svarbiausiųjų žaliavų tiekimas daugiausia koncentruotas už ES ribų, nes iš Kinijos tiekiama 98 proc. ES retųjų žemių elementų (REE), iš Turkijos – 98 proc. jos borato, o Pietų Afrika užtikrina 71 proc. platinos, 92 proc. iridžio, 80 proc. rodžio ir 93 proc. rutenio poreikių[24];
O. kadangi ateities scenarijai rodo, kad elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir energijos saugojimui ES 2030 m. reikės iki 18 kartų daugiau ličio ir 5 kartus daugiau kobalto, o 2050 m. – beveik 60 kartų daugiau ličio ir 15 kartų daugiau kobalto, palyginti su dabartiniu tiekimu visai ES ekonomikai[25];
P. kadangi ES vykdomi keturi tvarios ličio kasybos projektai, kurių bendra vertė – 2 mlrd. EUR ir kurie turėtų pradėti veikti 2022–2024 m.; kadangi tikimasi, kad iki 2025 m. jie patenkins iki 80 proc. ES ličio poreikio baterijų sektoriuje ir taip tiesiogiai prisidės prie mūsų strateginio savarankiškumo;
Q. kadangi dėl svarbiausiųjų žaliavų trūkumo didėja pramonės ir saugumo problemos, ypač dėl prognozuojamo eksponentinio gamybos, ypač baterijų gamybos, padidėjimo, kuris yra labai svarbus pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos;
R. kadangi ES turi pagerinti savo strateginę autonomiją tokiose svarbiose srityse kaip svarbiausiųjų žaliavų tiekimas, kuris taip pat yra labai svarbus didinti jos pajėgumams gynybos ir kosmoso srityse;
S. kadangi, atsižvelgiant į tai, kad ES, kad galėtų patenkinti savo svarbiausiųjų žaliavų poreikius, ir toliau priklausys nuo tarptautinių tiekimo grandinių, svarbų vaidmenį taip pat atliks priemonės, kuriomis siekiama, kad pasaulinės prekybos rinkos taptų skaidresnės, veiksmingesnės ir labiau nuspėjamos;
T. kadangi žaliavų sektoriuje ES sukurta maždaug 350 000 darbo vietų, o daugiau kaip 30 mln. darbo vietų esama apdirbamosios pramonės šakose, kurios priklausomos nuo jo[26]; kadangi perėjimas prie žiedinės ekonomikos galėtų padėti iki 2030 m. ES bendrai sukurti 700 000 darbo vietų[27];
U. kadangi vykdant kasybos veiklą darbuotojams gali tekti dirbti kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis; kadangi darbo teisės ir apsauga labai skiriasi visame pasaulyje ir skirtinguose kasybos objektuose;
V. kadangi svarbiausiosios žaliavos nėra randamos atskirai, tačiau rūdoje yra susimaišiusios su baziniais metalais, ir kadangi jų apdorojimui reikia didelio kiekio energijos; kadangi todėl gamybos konkurencingumas ir pelningumas priklauso nuo stabilios ir įperkamos energijos prieinamumo, taip pat atitinkamų metodų, procedūrų ir technologijų nustatymo ir vystymo;
W. kadangi Europos aplinkos agentūra savo ataskaitoje „Augimas be ekonomikos augimo“ teigia, kad ekonomikos augimas yra glaudžiai susijęs su didesne išteklių gamyba, vartojimu ir naudojimu, o tai daro neigiamą poveikį gamtai, klimatui ir žmonių sveikatai, ir kad dabartiniai tyrimai rodo, jog vargu ar ekonomikos augimas gali būti visiškai atsietas nuo jo poveikio aplinkai;
Iššūkiai ir galimybės
1. mano, kad integruotas požiūris, taikomas visoje vertės grandinėje – nuo atliekų surinkimo ir produktų projektavimo užtikrinant antrinio perdirbimo galimybę iki medžiagų regeneravimo – yra esminė strategija siekiant padidinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimą; tačiau apgailestauja, kad atliekų surinkimui ir produktų projektavimui būdingas žemas technologinės parengties lygis; pažymi, kad tik susikoncentruoti į perdirbimą nepakaks tam, kad būtų patenkinta didėjanti žaliavų paklausa; pažymi, kad nors svarbiausiųjų žaliavų pakeitimas kitomis medžiagomis yra ribotas produktų efektyvumo požiūriu, tai yra neatsiejamas paveiktų pramonės šakų ir atitinkamų mokslinių tyrimų projektų tikslas dėl didelių kainų ir priklausomybės ir gali padėti spręsti svarbiausiųjų žaliavų pakankamumo iššūkius; pabrėžia, kad reikia nuolat dėti pastangas ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su svarbiausiųjų žaliavų pakeitimu kitomis medžiagomis ir antriniu perdirbimu, taip pat produktų projektavimu;
2. pabrėžia, kad svarbiausiųjų žaliavų gavimas yra susietas su geografine vieta, o tai iki dabar lemia didelę priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir dėl šio gavimo kyla netiesioginio ir tiesioginio anglies dioksido nutekėjimo rizika ir nesąžiningos konkurencijos pavojus; pažymi, kad svarbiausiųjų žaliavų gavimas dažnai yra susijęs su galimu dideliu poveikiu aplinkai, pvz., biologinės įvairovės nykimu arba oro, dirvožemio ir vandens užteršimu, taip pat su galimais konfliktais su vietos bendruomenėmis; pabrėžia, kad kasybos ir apdorojimo sektoriuose reikia pereiti prie atsinaujinančiosios energijos; todėl pažymi, kad sektoriaus pertvarkai remti reikia aktyvios pramonės politikos ir prieigos prie įperkamų švarios energijos šaltinių; taip pat atkreipia dėmesį į palankias sąlygas mažai teršalų išmetančiai ir tvariai kasybai ES ir ragina toliau ištirti galimybes svarbiausiųjų žaliavų gauti iš jų daug turinčių valstybių narių;
3. įspėja, kad ES pereinant prie poveikio klimatui neutralumo priklausomybė nuo iškastinio kuro neturėtų būti keičiama priklausomybe nuo žaliavų; pabrėžia, kad šis perėjimas turėtų mažinti ES priklausomybę nuo importuojamų svarbiausiųjų žaliavų; taip pat pabrėžia vaidmenį, kurį ES gali atlikti inovacijos, naujos technologijos, išteklių vartojimo mažinimas ir vertingų žaliavų priežiūra bei pakartotinis naudojimas mažinant priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų;
4. pažymi, kad technologijų, įskaitant naujas skaitmenines programas, atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą ir baterijas, skirtas elektromobiliams ir mažosioms transporto priemonėms, kūrimas ir plataus masto diegimas ateityje padidins tam tikrų svarbiausiųjų žaliavų ir kitų žaliavų paklausą; ragina atsižvelgti į tai, kad augantys šalių klimato srities ir skaitmeniniai užmojai didina konkurenciją pasaulinėse rinkose ir daro papildomą spaudimą jų tiekimo saugumui Europoje;
5. ragina Komisiją iki 2023 m. kruopščiai peržiūrėti svarbos vertinimo metodiką prieš paskelbiant kitą svarbiausių žaliavų sąrašą, kad būtų galima įvertinti, ar sąrašą reikia išplėsti, atsižvelgiant į tarptautinės padėties, susijusios su svarbiausiomis žaliavomis, pokyčius, būsimos svarbiausiųjų žaliavų ir kitų žaliavų paklausos scenarijus ir socialinius bei ekologinius kriterijus, pagrįstus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir darnaus vystymosi tikslais, kad būtų galima susidaryti platesnį vaizdą apie gavybos sąlygas visame pasaulyje; taip pat ragina Komisiją savo tiekimo rizikos analizėje tinkamai atsižvelgti į visų rūšių išorinį poveikį aplinkai, susijusį su gavyba ir apdorojimu; taip pat ragina surengti išsamias diskusijas, kuriose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai;
6. ragina Komisiją iki 2023 m. peržiūrėti svarbos vertinimo metodiką prieš paskelbiant kitą svarbiausiųjų žaliavų sąrašą;
7. ragina Komisiją atkreipti dėmesį ne tik į svarbiausiąsias žaliavas, bet ir į galimą kitų žaliavų, kurių reikia stiprioms tiekimo grandinėms, gamybos tęstinumui ir dvejopai pertvarkai, kritinę svarbą ir galimybę jų gauti iš ES šaltinių, taip pat atsižvelgiant į natūralų mineralų retumą; pabrėžia, kad didėja ne tik specializuotų naudingųjų iškasenų, bet ir „plačiai gaminamų“ medžiagų, pavyzdžiui, vario, helio ir nikelio paklausa neutralaus poveikio klimatui visuomenėje;
8. prašo Komisijos laikytis holistinio požiūrio vertinant kelių mažo anglies dioksido kiekio, atsinaujinančiųjų išteklių ir skaitmeninių technologijų, konkuruojančių dėl tų pačių svarbiausiųjų žaliavų, poveikį ir išnagrinėti svarbiausias tiekimo grandines, atsižvelgiant į atskirų sektorių poreikius; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog pirmenybė būtų teikiama principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, nuliniam išmetamųjų teršalų kiekiui ir efektyvaus išteklių naudojimo sprendimams;
9. prašo Komisijos užtikrinti, kad nacionaliniuose atsparumo ir gaivinimo planuose pagal priemonę „NextGenerationEU“ būtų sprendžiamos problemos, susijusios su aplinkos ir socialiniu požiūriu tvariu svarbiausiųjų žaliavų tiekimu; prašo valstybių narių daugiau investuoti į svarbiausiųjų žaliavų perdirbimą ir į savo strateginius ekonomikos gaivinimo planus įtraukti svarbiausiųjų žaliavų reikalavimus, tiekimo šaltinius ir sąnaudas;
10. ragina investuoti į darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą, be kita ko, naudojantis Teisingos pertvarkos mechanizmu, nes kasybos įgūdžius galima perkelti į metalo ir mineralų kasybą, apdorojimą ir antrinį perdirbimą, geriausia, tuose pačiuose regionuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamu finansavimu būtų sprendžiami dėl pertvarkos buvusiose kasybos vietovėse kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui ir poveikio aplinkai klausimai;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares kai įmanoma greičiau sukurti bendriems Europos interesams svarbų projektą dėl svarbiausiųjų žaliavų, kuriuo būtų strategiškai ir tvariai planuojamas mūsų dvejopos pertvarkos siekis ir į kurį būtų įtraukti reikalavimai, tiekimo šaltiniai ir sąnaudos (socialinės, aplinkosauginės ir finansinės); pabrėžia, kad šis bendriems Europos interesams svarbus projektas turėtų apimti visas susijusias temas, siekiant sumažinti kritinę svarbą ir priklausomybę, pvz., perdirbimo, pakartotinio naudojimo, pakeitimo kitomis medžiagomis, medžiagų naudojimo mažinimo ir kasybos temas; pabrėžia, kad šiais projektais turėtų būti išlaisvintas neišnaudotas potencialas ES šalyse, kuriose yra daug svarbiausiųjų žaliavų ir kurios turi daug nepanaudotų šaltinių;
12. ragina Komisiją skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) mokslinius tyrimus ir plėtrą, įgūdžius ir kompetencijas svarbiausiųjų žaliavų srityje, kaip ES aukštųjų technologijų, pvz., ličio jonų baterijų, kuro elementų, vėjo jėgainių, elektros traukos variklių, fotovoltinių technologijų, robotikos, bepiločių orlaivių, 3D spausdinimo ir įvairių skaitmeninių technologijų bei medicinos prietaisų, augimo strategiją;
13. ragina Komisiją atlikti išsamų mokslinį ir įrodymais pagrįstą poveikio vertinimą, siekiant nustatyti minimalius strateginės svarbos svarbiausiųjų žaliavų kiekius, kurių reikia dvejopai pertvarkai;
14. pažymi, kad patikimos ir visiškai veikiančios vertės grandinės, įskaitant išteklių žvalgybą ir perdirbimą, atlieka svarbų vaidmenį Europos Sąjungai ir yra būtina sąlyga siekiant Europos žaliojo kurso, ES pramonės strategijos, dvejopos pertvarkos tikslų ir siekiant užtikrinti būsimą pramonės konkurencingumą ir inovacijų pajėgumus;
15. mano, kad būtina užtikrinti visų Komisijos komunikate dėl atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimo išvardytų svarbiausiųjų žaliavų tvarios gamybos, apdorojimo ar antrinio perdirbimo finansavimo galimybes;
16. ragina Komisiją pasiūlyti moksliškai pagrįstus tvarumo kriterijus, kuriais remiantis būtų apibrėžiama, kas yra tvarios investicijos į kasybos sektorių pagal Taksonomijos reglamentą; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas ES kasybos pramonei prisidėti prie dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos;
17. ragina teikti ES paramą ir finansavimą technologinei svarbiausiųjų žaliavų veiksmingumo plėtrai, pakeitimui ir perdirbimo procesams bei uždariems medžiagų ciklams gerinti; ypač pabrėžia, kad reikia konkrečių finansinių priemonių ir tikslinių mokslinių tyrimų ir inovacijų fondų, skirtų perdirbimo procesams, ir palankiai vertina pasiūlymą 2021 m. skatinti svarbiausiųjų žaliavų mokslinius tyrimus ir inovacijas atliekų tvarkymo, pažangiųjų medžiagų ir jų pakeitimo kitomis medžiagomis srityse pagal programą „Europos horizontas“, Europos regioninės plėtros fondą ir nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų programas; taip pat pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir plėtra yra svarbūs rafinavimo procesų galimybėms didinti, visų pirma naudojant naudingųjų iškasenų apdorojimo atliekas, taip pat mažose kasyklose; ragina Komisiją priimti paramos programas, kuriomis būtų skatinamo inovacijos naujų kasybos technologijų ir naujų mažų kasyklų projektų srityse; ragina vystyti naujas ir novatoriškas technologijas tvarios svarbiausiųjų žaliavų kasybos ES srityje;
18. ragina Komisiją, Europos investicijų banką ir kitas ES institucijas, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, teikti techninę ir strateginę finansinę paramą ilgalaikiams strateginiams svarbiausiųjų žaliavų investiciniams projektams, be kita ko, rasti naujų priemonių, kaip dalytis rizika kasybos sektoriuje, ir skatinti bei remti investicijas į mokslinius tyrimus, susijusius su tvariu svarbiausiųjų žaliavų gavimu ir apdorojimu bei rafinavimo įrenginiais, kad jie atitiktų ES taisykles ir aukštus socialinius bei aplinkos apsaugos standartus, taip užtikrinant vienodas sąlygas;
Strateginis savarankiškumas ir atsparumas
19. palankiai vertina tai, kad sukurtas Europos žaliavų aljansas ir tai, kad, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį visame pasaulyje ir į galimą įtampą prekybos srityje su turtingomis ES nepriklausančiomis šalimis gamintojomis, jis šiuo metu daugiausia dėmesio skiria didžiausios svarbos svarbiausiosioms žaliavoms, t. y. retųjų žemių elementams ir magnetams, taip pat kiekybiniams vidaus tiekimo ir tiekimo iš ne ES šalių tikslams, siekiant remti ilgalaikius tiekimo santykius su labai įvairiais mažais ir dideliais ES gamintojais ir sumažinti dabartinę priklausomybę nuo kelių ES nepriklausančių šalių; pabrėžia Europos žaliavų aljanso, kaip investicinių projektų bazės, vaidmenį ir ragina jį ir toliau atlikti išankstinius vertinimus, skatinančius viešąsias ir privačiąsias investicijas į tvarius svarbiausiųjų žaliavų projektus;
20. mano, kad svarbu toliau plėtoti Europos žaliavų aljansą, visų pirma turint omenyje medžiagas, kurios yra labai svarbios dvejopai pertvarkai, kaip antai svarbiausiosios žaliavos, kurios reikalingos energijos kaupimui ir konversijai;
21. palankiai vertina Komisijos ketinimą būsimajame ES ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centre sukurti dabartinės priklausomybės ir rizikos, susijusios su būsima technologine priklausomybe, stebėsenos sistemą ir ragina užtikrinti glaudų šio centro ir subjektų, vykdančių svarbiausiųjų žaliavų paklausos stebėsenos veiklą, bendradarbiavimą;
22. apgailestauja, kad strateginių atsargų kaupimas dar nėra įtrauktas į veiksmų planą, ir ragina Komisiją taip pat sutelkti dėmesį į svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimą ES, skatinant valstybes nares kaupti strategines atsargas laikantis koordinuoto požiūrio, kai analizė atrodo, kad tai tinkama; mano, kad strateginių atsargų kaupimas kartu su kitomis strateginėmis priemonėmis padeda mažinti priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų; pabrėžia, kad prieinamumo didinimas turėtų būti neatsiejamas nuo paklausos mažinimo visoje vertės grandinėje – projektavimo, eksploatavimo ir gyvavimo ciklo pabaigos etapuose;
23. mano, kad informuotumas apie galimas svarbiausiųjų žaliavų trūkumo problemas yra per mažas ir jį reikėtų gerinti; ragina Komisiją išplėsti Europos žaliavų aljansą, kad būtų sustiprintas visos vertės grandinės pramonės subjektų, valstybių narių, regionų ir ES nepriklausančių šalių, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų, investuotojų ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių ES ekonomikos sektoriuose, kuriems svarbiausiųjų žaliavų tiekimo kliūtys daro didžiausią poveikį, bendradarbiavimas arba Europos žaliavų aljanso sistemoje, arba sudarant konkrečių sektorių pramonės ir suinteresuotųjų subjektų aljansus; pabrėžia vidaus projektų potencialą užimtumo srityje ir todėl ragina skatinti visapusišką socialinį dialogą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad skubiai reikia kurti glaudesnę svarbiausiųjų žaliavų subjektų, visų pirma, esančių kasybos regionuose, ir žaliavų naudotojų, visų pirma kitų pramonės aljansų, partnerystę, didinti bendrą informuotumą ir nustatyti pareigą užtikrinti, kad vertės grandinės būtų tvarios ir žiedinės;
24. mano, jog reikia imtis daugiau koordinavimo ir bendrų priemonių, kad būtų sukurtos atsparios tiekimo grandinės, kurios atitiktų dabartinių ir būsimų svarbiausiųjų žaliavų paklausą, patenkinančią ES pramonės poreikius, siekiant išvengti tiekimo grandinės sutrikimų ir mažinti priklausomybę bei išsaugoti aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų nuosekliai ir darniai įgyvendinamas svarbiausiųjų žaliavų importo ir eksporto, pasaulinės pasiūlos ir paklausos vertinimas, atsargų kaupimo koordinavimas ir svarbiausiųjų žaliavų tiekimo stebėsena, pvz., įsteigiant svarbiausiųjų žaliavų darbo grupę;
25. prašo Komisijos įvairinti tiek pirminių, tiek antrinių šaltinių tiekimo grandines ir ragina užtikrinti didesnį informacijos apie tiekimo grandines skaidrumą;
26. pažymi, kad didėjanti įtampa tarp galingiausių pasaulio šalių atskleidė ES strateginį pažeidžiamumą, ypač užsitikrinant pagrindinius išteklius, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas ir apdorotas medžiagas; taip pat pažymi, kad vykdant priklausomybės nuo biržos prekių stebėseną ir garantuojant prieigą prie svarbiausiųjų žaliavų galima užtikrinti didesnį tvarių tiekimo grandinių atsparumą; pažymi, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pagrindinėms tiekimo grandinėms, kur ES ypač stipriai yra priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų;
27. dar kartą atkreipia dėmesį į su optimaliu produktų ir paslaugų naudojimu susijusį žiedinės ekonomikos potencialą; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant naująją tvarių produktų iniciatyvą remti naujus tvarius ir žiedinius verslo modelius, įskaitant produkto kaip paslaugos modelį, su sąlyga, kad juos taikant taupomi ištekliai, mažinamas poveikis aplinkai ir užtikrinama vartotojų apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas šiems metodams, nustatant reguliavimo sistemas;
28. mano, kad yra svarbu remti žiedinės ekonomikos požiūrio taikymą visoje vertės grandinėje, pradedant svarbių energetikos, skaitmeninės ir judumo pertvarkos technologijų, kaip antai vėjo jėgainių, saulės energijos jėgainių, baterijų gamybos, elektromobilumo, pažangiųjų tinklų ir pan., projektavimo ir baigiant medžiagų regeneravimo etapu; ragina Komisiją pirmenybę teikti perėjimui prie žiedinės ekonomikos mažinant ES priklausomybę nuo importo, didinant išteklių naudojimo efektyvumą, optimizuojant išteklių naudojimą ir išsaugant bei pakartotinai naudojant vertingas žaliavas ES; primena savo rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano išreikštą raginimą apsvarstyti galimybę, remiantis išsamiu poveikio vertinimu, pasiūlyti aiškiai ir lengvai suprantamai suderintai ženklinti ilgaamžiškumą, kuris galėtų būti nurodomas kaip indeksas ir pataisomumą, kuris galėtų būti nurodomas vadovaujantis vienoda galimybių sutaisyti vertinimo balų sistema;
29. ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač su bendraminčiais partneriais, taip pat vykdant veiklą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO);
Medžiagų ciklo uždarymas
30. pabrėžia, kad reikia kurti gerai veikiančias antrines svarbiausiųjų žaliavų rinkas siekiant užtikrinti nuolatinius antrinių svarbiausiųjų žaliavų srautus, stiprinti ES pramonės ekosistemas ir išsaugoti darbo vietas gamybos sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti antrinių svarbiausiųjų žaliavų importo ir eksporto pusiausvyrą ES ir skubiai įsteigti pagrindinių antrinių medžiagų, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas, rinkos stebėjimo centrą; pabrėžia, kad svarbiausiųjų žaliavų perdirbimas ne ES šalyse turi atitikti ES standartus; pažymi, kad nėra vieno požiūrio, kuris tiktų visiems; pabrėžia, kad siekiant ES sukurti patikimą antrinių žaliavų rinką, pirmiausia būtina sukurti švarius ir saugius medžiagų ciklus;
31. palankiai vertina pasiūlymą parengti antrinių svarbiausiųjų žaliavų tiekimo iš ES atsargų, atliekų ir šalutinių produktų apdorojimo planą; ragina Komisiją pirmenybę teikti šiam plano sudarymui ir jį atlikti anksčiau, nei numatyta; be to, ragina Komisiją į jį įtraukti šiuo metu prieinamas technologijas, naudojamas svarbiausiųjų žaliavų paklausai mažinti ir pakartotiniam svarbiausiųjų žaliavų naudojimui tiekimo grandinėje didinti; pabrėžia, kad reikia nustatyti svarbiausiųjų žaliavų rinkos bendradarbiavimo priemones, kaip antai Europos žaliavų platformą, kurie turėtų apimti žiedinius produktų srautus ir jų tendencijas, siekiant įvertinti, kurias antrines žaliavas galima perdirbti;
32. ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti antrinio apdorojimo projektų potencialą taikant konkrečias iniciatyvas, įskaitant pagreitintą licencijavimą, ir teikti paskatas svarbiausiųjų žaliavų regeneravimui, kuriomis būtų užtikrinta patikima, saugi ir tvari galimybė jų gauti;
33. pažymi, koks svarbus yra atliekų perdirbimas, atsižvelgiant į tai, kad elektros ar elektronikos įrangoje yra daug svarbiausiųjų žaliavų; pažymi, kad ilguoju laikotarpiu padidėjusi pakartotinio perdirbimo apimties gali nepakakti kasybai sumažinti; taip pat pažymi, kad perėjus prie labiau žiedinės ekonomikos galėtų būti sukurta 700 000 darbo vietų[28], ypač dėl didesnės darbo jėgos paklausos perdirbimo įmonėse, remonto tarnybose ir remonto paslaugų sektoriuje; pažymi, kad išmontavimas ir perdirbimas suteikia didelę galimybę į ES sugrąžinti pramonės sektoriaus darbo vietas; taip pat pabrėžia, kad perdirbimo vystymas gali būti naudojamas kaip atsakas į būsimus žaliavų poreikius;
34. pažymi, jog manoma, kad iki šio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio vidurio smarkiai padidės surenkamų perdirbamų ličio jonų traukos baterijų dalis ir taip bus sukurtas svarbus antrinis tiekimo šaltinis;
35. pažymi, kad, tam, kad svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo pramonės procesai veiktų gerai, vis dar reikia didelių investicijų į rūšiavimo, išankstinio perdirbimo ir regeneravimo infrastruktūrą, inovacijas, mokslinius tyrimus ir technologijų naudojimo masto didinimą, taip pat į įgūdžius, kurie suteiks darbo galimybių, kurios, kaip prognozuojama, per ateinančius dešimtmečius milžiniškai padidės; ragina Komisiją teikti paskatas dėl svarbiausiųjų žaliavų, gaunamų iš kasybos, apdorojimo ir komercinių atliekų srautų, perdirbimo ir regeneravimo siekiant užtikrinti patikimą, saugią ir tvarią galimybę jų gauti;
36. ragina Komisiją pasiūlyti minimalaus perdirbtų svarbiausiųjų žaliavų kiekio gaminyje tikslus ir specialius svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo tikslus, kartu su patikima stebėsenos sistema, vadovaujantis pasiūlyme dėl reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų pateikiamomis idėjomis ir remiantis išsamiu, moksliniu ir įrodymais grindžiamu poveikio vertinimu, kuriame būtų įvertintas minimalus pagrindinių žaliavų kiekis, reikalingas produktams, kurie sudarys palankesnes sąlygas dvejopai pertvarkai, šio reikiamo kiekio procentinė dalis, kuri, pagal esamus vertinimus, galėtų būti patenkinta iš antrinio perdirbimo, ir reikiamų technologijų buvimas; pažymi, kad bet kokiais pirminių žaliavų mažinimo tikslais bendras išgaunamas žaliavų kiekis negali būti sumažinamas tiek, kad taptų mažesnis už šį neturėtų būti mažesni už šį minimalų kiekį;
37. pripažįsta, kad apleistuose objektuose (pramoninių atliekų sąvartynuose ir kasyklų atliekų užtvankose) dažnai esama neišgautų svarbiausiųjų žaliavų, retųjų žemių elementų ir kitų technologiniuose produktuose naudojamų mineralų ir metalų; todėl skatina, kai tai įmanoma ir praktiškai nesudėtinga, dokumentuoti, vertinti ir išgauti ten esančias vertingas medžiagas; pabrėžia, kad, tam, kad būtų išnaudotas šis potencialas, į atitinkamus mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo mechanizmus turėtų būti įtrauktas poreikis tobulinti rafinavimo technologijas;
38. pabrėžia, kad reikia griežtesnės ES eksportuojamų pagrindinių svarbiausiųjų žaliavų atliekų kontrolės ir kad reikia sudaryti vienodas sąlygas perdirbimo veiklos vykdytojams, kurie atitinka būtinus saugaus ir veiksmingo regeneravimo standartus; ragina Komisiją, persvarstant Atliekų vežimo reglamentą, užkirsti kelią neteisėtam atliekų, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų, eksportui; ragina nustatyti reikalavimus, pagal kuriuos atliekas, kuriose yra svarbiausiųjų žaliavų, būtų leidžiama eksportuoti tik jei garantuojama, kad jos bus perdirbamos paskirties šalyje sąlygomis, lygiavertėmis ES socialiniams ir aplinkos standartams;
39. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant deramai surinkti ir perdirbti produktus, kurių gyvavimo ciklas baigėsi ir kuriuose yra svarbiausiųjų žaliavų, užuot kaupus juos namų ūkiuose arba šalinant sąvartynuose ar deginant;
40. prašo Komisijos pasiūlyti produktų projektavimo priemonių, pritaikytų įvairioms produktų kategorijoms, kad būtų galima lengvai identifikuoti ir išimti dalis ar komponentus, kuriuose yra svarbiausiųjų žaliavų, ypač iš po vartojimo susidariusių atliekų, be ekologinio projektavimo reikalavimų, kuriais gerokai pagerinamas ES pagamintų arba parduodamų gyvavimo ciklą baigusių produktų ilgaamžiškumas, patvarumas, pataisomumas, moduliškumas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas; pabrėžia, kad šiomis priemonėmis turėtų būti kuriamas konkurencinis pranašumas ES įmonėms, joms neturėtų būti užkraunama neproporcinga finansinė našta ir turėtų būti skatinamos inovacijos;
41. mano, kad pakeitimas kitomis medžiagomis yra naudingas tais atvejais, kai svarbiausiąsias žaliavas galima pakeisti plačiai paplitusia medžiaga, tačiau tai mažai naudinga, jei pats pakaitalas nėra tvarus, juo neišsprendžiamas riboto pobūdžio išteklių klausimas, yra labai vertingas arba gali tapti tokiu dėl jo naudojimo pakeitimui; pripažįsta, kad svarbu išlaikyti produktų kokybę ir jų ekonominį gyvybingumą; ragina Komisiją skatinti ir plėsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su svarbiausiųjų žaliavų pakaitalais įvairiose panaudojimo srityse;
Žaliavų gavimas iš ES
42. pažymi, kad, nors išmanusis produktų projektavimas, pakartotinis medžiagų naudojimas, pakeitimas perdirbtomis medžiagomis ir skatinimas mažinti žaliavų naudojimo ir vartojimo pėdsaką gali gerokai sumažinti pirminę paklausą ir reikėtų visapusiškai išnaudoti šių priemonių potencialą, tais atvejais, kai šiomis priemonėmis svarbiausiųjų žaliavų tiekimo negalima išlaikyti ekonomiškai perspektyvaus arba dėl jų pablogėtų produktų kokybė, reikia užtikrinti atsakingą ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų gavimą, dėl kurio būtų iš anksto atliekamas poveikio vertinimas. siekiant sumažinti galimą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;
43. pabrėžia, kad ES pirminių ir antrinių žaliavų gavimui taikomi visame pasaulyje aukščiausi aplinkos ir socialiniai standartai, kuriuos reikia deramai įgyvendinti; čia sukuriama tūkstančiai aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir šis gavimas yra itin būtina išankstinė žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąlyga; todėl ragina visus suinteresuotuosius subjektus skatinti atsakingus ir tvarius svarbiausiųjų žaliavų gavimo projektus ES ir didinti informuotumą apie iš už ES ribų importuojamų svarbiausiųjų žaliavų aplinkosauginį pėdsaką; mano, kad tai turi būti nustatyta atvirai, skaidriai ir turi būti moksliškai pagrįsta, nuo ankstyvojo etapo dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir vietos bendruomenėms;
44. yra tvirtai įsitikinęs, kad atsakingas gavimas ES gali būti grindžiamas tik veiksmingu socialiniu dialogu, kuriuo būtų skatinama darbuotojų sveikata ir sauga, užtikrintos deramos darbo vietos ir darbo sąlygos ir apsaugotos darbuotojų teisės, skatinant lyčių lygybę; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šio sektoriaus darbuotojai būtų apsaugoti tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis;
45. atkreipia dėmesį į galimybę sukurti atsakingą ir tvarią baterijų vertės grandinę, gaunant svarbiausiąsias žaliavas, pvz., grafitą, kobaltą ir litį, iš naujų ES esančių objektų;
46. atkreipia dėmesį į Komisijos planą įgyvendinti Žemės stebėsenos programas ir tolimuosius stebėjimus išteklių žvalgymui, operacijoms ir aplinkosaugos valdybai po uždarymo; nurodo, kad techninę reguliavimo priežiūrą galima didinti naudojant nuotolinio stebėjimo metodus;
47. pažymi, kad perorientavimui į žiedinę ekonomiką daugelyje ES pramonės šakų ir paslaugų reikia konkrečių įgūdžių ir kompetencijos, kad būtų užtikrintas aukštas aplinkosauginis veiksmingumas ir darbuotojų sauga, ir pabrėžia ypatingą vaidmenį, kurį šioje pertvarkoje atlieka pradininkai, MVĮ ir startuoliai; taip pat pažymi, kad kasybos sektorius vis labiau automatizuojamas, o antriniam perdirbimui ir pergaminimui ir toliau vis dar reikia daugiau darbo jėgos; pabrėžia, kad svarbu ES išlaikyti, plėtoti ir didinti atitinkamas tiek svarbiausiųjų žaliavų, tiek šalutinių produktų kasybos ir apdirbimo technologijų, taip pat perdirbimo ir kitų susijusių technologijų sričių ekspertines žinias ir įgūdžius, nes kai kuriuos iš šalutinių produktų galima panaudoti itin pažangiems cheminiams produktams gaminti; apgailestaudamas pažymi, kad šiuo metu ES kasamos žaliavos dažnai turi būti eksportuojamos į Aziją, kad būtų rafinuotos, nes Europos Sąjungoje buvo prarasta atitinkama praktinė patirtis ir technologijos, o tai yra dar viena priklausomybės rūšis;
48. ragina Komisiją reikalauti, kad būtų veiksmingai naudojami pramonės šalutiniai srautai, kuriuose esama svarbiausiųjų žaliavų; pabrėžia, kad visų pirma kasybos pramonėje esama didelio retųjų žemių elementų regeneravimo ir atskyrimo potencialo;
49. atkreipia dėmesį į svarbų valstybių narių vaidmenį didinant tvarų svarbiausiųjų žaliavų, gaunamų iš pirminių ir antrinių šaltinių, tiekimą; ragina valstybes nares pagerinti leidimų žvalgymo ir gavimo projektams išdavimo procedūrų savalaikiškumą, nuspėjamumą ir skaidrumą, nemažinant aplinkos apsaugos ir socialinių standartų;
50. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tvarus svarbiausiųjų žaliavų gavimas būtų grindžiamas požiūriu, pagal kurį būtų kruopščiai derinamas didesnis tvariai gaunamų svarbiausiųjų žaliavų ES poreikis ir poreikis apsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę;
51. pabrėžia, kad pagerinus ir padarius lankstesnį nuspėjamumą ir veiksmingumą, taip pat teikiant pirmenybę svarbiausiems veiksniams, pvz., konkurencingam atsinaujinančiosios ir pereinamojo laikotarpio mažo anglies dioksido kiekio energijos tiekimui, bus lengviau pritraukti reikiamas investicijas;
52. tikisi, kad Komisija pateiks daugiau informacijos apie svarbiausiųjų žaliavų projektų, kaip alternatyvaus verslo modelio ir regioninio užimtumo anglies kasybos ir kituose pertvarkomuose regionuose šaltinio, įgyvendinimą;
Įvairinimas
53. primygtinai ragina Komisiją puoselėti santykius su visomis svarbiausiąsias žaliavas į ES tiekiančiomis šalimis, bendradarbiaujant, kai tai įmanoma, su mūsų sąjungininkais sistemingai ir strategiškai kurti naujas partnerystes, susijusias su svarbiausiosiomis žaliavomis, atsižvelgiant į ne ES šalių suverenumą jų išteklių srityje, siekiant užtikrinti, kad svarbiausiosios žaliavos taptų besivystančių šalių gerovės šaltiniu, skatinti MVĮ dalyvavimą ir šias pastangas padaryti horizontalia savo išorės ir vidaus politikos užduotimi ir 2021 m. pateikti šios veiklos rezultatus; palankiai vertina Komisijos planus sudaryti tvirtas skatinamąsias tarptautines partnerystes, pritariant pasaulinei žaliavų darbotvarkei, kurios tikslas – ES strateginės partnerystės, kuriomis užtikrinamas tiek tiekimo saugumas, tiek nauda vystymuisi;
54. pabrėžia, kad jeigu laikantis Europos žaliojo kurso ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus tiesiog perkeltas jos prekybos partnerėms, tai neturės jokios įtakos klimato kaitai; todėl primygtinai ragina ES skatinti priimti įgyvendinamus daugiašalius susitarimus dėl visuotinio atšilimo valdymo ir jos aplinkos apsaugos standartų eksportavimo, be kita ko, žaliavų gavimo ir apdorojimo srityse; mano, kad ES reikės parengti naujus prekybos ir investicijų susitarimus, naujus finansinės ir techninės pagalbos modelius ir, bendrai kalbant, naują požiūrį į tarptautinę diplomatiją, kuriuo būtų siekiama užtikrinti vienodas sąlygas;
55. palankiai vertina ES įsipareigojimą siekti atsakingo ir tvaraus žaliavų gavimo ir ragina Komisiją kaip atspirties tašku vadovautis Atsakingos kasybos užtikrinimo iniciatyvos parengtu atsakingos kasybos standartu, atsižvelgiant į MVĮ poreikius; pabrėžia, kad šį įsipareigojimą reikia papildyti konkrečia technine parama, žinių perdavimu, įgūdžių, institucijų ir teisinių sistemų stiprinimu, institucijų stiprinimu ir politiniu dialogu su šalimis partnerėmis; pabrėžia, kad reikia vykdyti vienodą politiką, susijusią su svarbiausiųjų žaliavų gavimo etikos standartais; pabrėžia, kad reikia sutelkti daugiau valstybinių ir privačiųjų subjektų, kad jie taip pat įsipareigotų laikytis tvarumo standartų ir juos įgyvendintų;
56. palankiai vertina Komisijos viešą įsipareigojimą 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės ir primygtinai reikalauja, kad šiuo teisės aktu būtų prisidedama prie tokių problemų, kaip žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų pažeidimai vertės grandinėse, sprendimo; primena savo rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės;
57. mano, kad tarptautiniai susitarimai visame pasaulyje turėtų paskatinti atsakingesnį ir tvaresnį žaliavų gavimą; ragina tvirčiau bendradarbiauti siekiant parengti tarptautinius susitarimus, kuriais būtų siekiama geriau stebėti svarbiausiųjų žaliavų eksporto apribojimus, apie juos pranešti ir juos įgyvendinti, siekiant skatinti atsakingą žaliavų gavimą ir šiame sektoriuje didinti žiediškumą;
58. dar kartą primena savo rezoliucijoje dėl naujosios ES ir Afrikos strategijos išreikštą raginimą užtikrinti sąžiningą ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų naudojimą Afrikoje; remia Komisijos pastangas sudaryti naujas partnerystes su Afrikos šalimis dėl svarbiausiųjų žaliavų, stiprinant vertės grandinę Afrikoje, kad ji taptų tvaresnė etiniu, aplinkosauginiu ir technologiniu požiūriais ir sudarytų galimybę ES lygmeniu remti pajėgumų stiprinimą;
59. ragina Komisiją atitinkamuose tarptautiniuose forumuose stiprinti standartizavimo veiklą, susijusią su kokybiškais svarbiausiųjų žaliavų komponentais, nes tai yra svarbu ES įmonėms, visų pirma MVĮ;
60. ragina plėtoti tvarią žemės ūkio praktiką, kuri būtų naudinga tvariam fosforo valdymui; atkreipia dėmesį į tokios praktikos ir mažesnio poveikio klimatui ir biologinei įvairovei sąveiką;
61. prašo Komisijos pasiūlyti veiksmingas ES masto surinkimo sistemų taisykles siekiant padidinti atliekų, kuriose yra svarbiausiųjų žaliavų, surinkimo lygį; ragina Komisiją įvertinti, kaip vieną iš būdų užtikrinti didesnę gamintojo atsakomybę, galimybę į ES atliekų teisės aktus, visų pirma į Elektros ir elektroninės įrangos atliekų direktyvą, įtraukti užstato grąžinimo sistemas, atsižvelgiant į skirtingų produktų savybes, kartu užtikrinant sistemų suderinamumą visose valstybėse narėse, kad vartotojai būtų skatinami gyvavimo ciklą baigusią elektros ir elektroninę įrangą, ypač smulkius daiktus, pristatyti į tam skirtas surinkimo ir perdirbimo įmones, pasinaudojant teigiama stiklo ir plastiko užstato grąžinimo sistemų patirtimi daugelyje valstybių narių;
62. apgailestauja dėl to, kad dėl žemo perdirbimo lygio kai kuriose panaudojimo srityse[29] ir dėl aliuminio atliekų bei laužo eksporto[30] gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis (angl. EOL-RIR) sumažėjo labiau nei kitais atvejais; pabrėžia, kad ES turėtų siekti įgyvendinti priemones, kad aliuminio atveju būtų pasiektas visiško perdirbimo rodiklis gyvavimo ciklo pabaigoje;
63. ragina Komisiją pirmenybę teikti svarbiausiųjų žaliavų gavybai iš veikiančių vietos kasyklų, t. y., kasybos atliekų baseinų, uolienų atliekų, sąvartynų ir efektyvesnės kasybos miestuose, o ne naujai kasybai, jei ji yra tvari, t. y. jei poveikis aplinkai, įskaitant energijos ir cheminių medžiagų naudojimą, yra mažesnis; pabrėžia, kad ši gavyba ir vėlesnis atkūrimas turi būti vykdomi naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus, užtikrinant geriausius ekologinius rezultatus ir ekonominį gyvybingumą;
64. ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti kasybos projektų po gavybos etapui ir svarbiausiųjų žaliavų gyvavimo ciklo pabaigos etapui pagal atliekų hierarchiją, nustatytą Atliekų pagrindų direktyvoje, ir ypač tuo atveju, kai svarbiausiosios žaliavos taip pat priskiriamos pavojingoms medžiagoms;
65. mano, kad kasybos leidimuose ir koncesijose turėtų būti nustatyti visų ekonomiškai ir techniškai įmanomų regeneruoti svarbiausiųjų žaliavų saugaus, veiksmingo ir tvaraus regeneravimo ir apdorojimo reikalavimai; ragina Komisiją skubiai įgyvendinti Parlamento reikalavimus, išdėstytus jo rezoliucijoje dėl Kasybos atliekų direktyvos įgyvendinimo; pakartoja, kad klausimynas, šiuo metu naudojamas kaip ataskaitų teikimo sistema pagal direktyvos 18 straipsnį, neatitinka paskirties, ir prašo Komisijos sukurti suderintą, skaitmeninę ir skaidrią ES registracijos sistemą, kuri būtų pagrįsta suderintomis kasybos atliekų apibrėžtimis bei apdorojimo kriterijais ir apimtų visus atitinkamus duomenis apie poveikį aplinkai, įskaitant atliekų telkinių turinio koncentraciją;
66. ragina Komisiją sugriežtinti vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti, kad dabartiniai ES aplinkosaugos teisės aktai būtų visapusiškai įgyvendinti, taip pat prireikus pasiūlyti teisės aktų pakeitimus;
67. ragina atlikti išsamų kasybos sektoriaus įtraukimo į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos taikymo sritį vertinimą, atsižvelgiant į didelį kasybos veiklos poveikį aplinkai, vidutiniškai didelį kasybos projektų mastą, visoje ES kasybos vietose taikomų taršos valdymo standartų skirtumus ir galimą svarbiausiųjų žaliavų kasybos veiklos išplėtimą ES; siūlo nustatyti kasyklų atkūrimo geriausius prieinamus gamybos būdus, visų pirma susijusius su dirvožemiu ir vandeniu;
68. ragina Komisiją persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą siekiant užtikrinti, kad būtų atliekami visų dydžių kasybos projektų poveikio aplinkai vertinimai ir kad šiuos vertinimus atliktų nepriklausoma trečioji šalis;
69. mano, kad su kasyba susijusiems išmetamiesiems teršalams ir svarbiausiųjų žaliavų importui turėtų būti taikomas būsimasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas;
70. yra įsitikinęs, kad ES teisės aktais ir tarptautinėmis konvencijomis turėtų būti uždrausta kasybos veikla saugomose teritorijose, t. y. „Natura 2000“ ir Ramsaro konvencijoje nurodytose teritorijose, kitose valstybės nustatytose ir viršvalstybinės apsaugos teritorijose (pvz., UNESCO pasaulio paveldo objektuose), čiabuvių ir bendruomenės apsaugos zonose, giliuosiuose vandenyse ir Arktyje; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti atitinkamus Paukščių ir Buveinių direktyvų straipsnius, kad būtų pasiektas šis tikslas;
71. primena Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad tarptautinėje jūros dugno teritorijoje esantys jūrų mineralai nebūtų išgaunami ar naudojami, kol nebus pakankamai ištirtas giliavandenės kasybos poveikis jūrų aplinkai, biologinei įvairovei ir žmogaus veiklai, kol nebus suprasta rizika ir kol nebus įrodyta, kad technologijos ir veiklos metodai nedaro didelės žalos aplinkai, laikantis atsargumo principo, ir ragina Parlamentą ir Tarybą prisiimti tokį patį įsipareigojimą; ragina Komisiją paversti šį įsipareigojimą konkrečiais veiksmais siekiant apsaugoti šias labai pažeidžiamas ekosistemas;
72. ragina Komisiją apsvarstyti teisėkūros galimybes, laikantis Espo ir Orhuso konvencijų, siekiant užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos įtvirtintų ir įgyvendintų vietos bendruomenių teisę veiksmingai ir įtraukiai dalyvauti leidimų išdavimo procedūrose, susijusiose su naujais kasybos žvalgymo ir gavybos projektais, visais kasybos projektų etapais ir kai pateikiami prašymai dėl esamų kasyklų išplėtimo, ir užtikrinti, kad vietos bendruomenės turėtų teisę naudotis veiksmingais teisių gynimo mechanizmais, valdomais nepriklausomų teismų ir priežiūros įstaigų, kuriems nebūdingi jokie interesų konfliktai.
73. palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate dėl prekybos politikos peržiūros pagrindinis dėmesys skiriamas svarbiausiosioms žaliavoms; ragina parengti ryžtingą prekybos politiką pabrėžiant tiekimo grandinių įvairovės ir atsparumo svarbą ir pirmenybę teikiant pasaulinių bei ES mechanizmų gerinimui, kad būtų sukurta ES pramonei palanki prekybos aplinka;
74. pabrėžia, kad ES pramonė susiduria su nuožmia tarptautine konkurencija dėl prieigos prie žaliavų ir yra pažeidžiama dėl ES nepriklausančių šalių taikomų eksporto ribojimo priemonių; pripažįsta, kad tikėtina, kad dėl pasaulio mastu didėjančios paklausos kainos augs, ir ragina Komisiją pateikti analizę šiuo klausimu;
75. ragina Komisiją kuo labiau įvairinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimo šaltinius, didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinti dabartinę priklausomybę nuo kelių ES nepriklausančių šalių, remiant investicijas, kuriomis įtraukiami ES ir pasauliniai partneriai ir MVĮ, kaip dalį ilgalaikės tarptautinės tiekimo šaltinių strategijos; pabrėžia, kad šio tikslo turėtų būti siekiama stiprinant esamas partnerystes ir prekybos susitarimus ir sudarant naujus strateginius susitarimus ar kuriant ES bendrąsias įmones su daug išteklių turinčiomis ir kitomis panašiai mąstančiomis tiekimo šalimis, laikantis aiškiai apibrėžtų prioritetų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykstantį dialogą su Kanada, Australija ir Čile, kurio tikslas – stiprinti prekybos ryšius svarbiausiųjų žaliavų srityje; ragina Komisiją per ES, JAV ir Japonijos konferenciją dėl svarbiausiųjų žaliavų dar labiau sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su pagrindiniais tarptautiniais tiekėjais Vakarų Balkanuose, Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, taip pat su Kinija ir kitomis globaliųjų Pietų besivystančiomis šalimis;
76. pabrėžia, kad būsimi ES laisvosios prekybos ir partnerystės susitarimai gali užtikrinti ne tik didesnį tiekimo saugumą, bet ir patikimą politinę ir ekonominę sistemą, ir kad į juos turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos dėl svarbiausiųjų žaliavų, kaip Komisija paskelbė savo strategijoje „Prekyba visiems“, siekiant skatinti bendradarbiavimą, užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, panaikinti eksporto apribojimus ir jų išvengti, taip pat laikytis dabartinių taisyklių, taikomų tiesioginėms užsienio investicijoms prieš įsisteigimą ir po jo; ragina Komisiją toliau stiprinti laisvosios prekybos susitarimų, įskaitant prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, siekiant užtikrinti, kad prekybos partneriai apibrėžtų ir įgyvendintų įsipareigojimus bei nuostatas dėl atsakingo svarbiausiųjų žaliavų gavimo ir kad būtų atsižvelgta į galimus bendruomenėms, kurioms daro poveikį gavybos veikla, susirūpinimą keliančius klausimus; pabrėžia, kad tai turėtų būti viena iš prioritetinių už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno užduočių;
77. ragina Komisiją pradėti diskusiją PPO dėl apribojimų, taikomų dėl vietos turinio reikalavimo priemonių žiedinės ekonomikos masto didinimui, sudaryti tvirtesnę partnerystę su įvairiais pasaulio regionais, visų pirma su Afrika, ir užtikrinti, kad laisvosios prekybos susitarimuose atsispindėtų platesnio užmojo žiedinės ekonomikos tikslai;
78. ragina griežčiau taikyti kilmės taisykles, siekiant apsaugoti žaliavų gamybą ir užkirsti kelią taisyklių apėjimui regionuose, kur veiklos vykdytojams taikomi ne tokie griežti darnumo ir pramonės subsidijų reikalavimai; pabrėžia, kad, pradėjus vykdyti bet kokią naują ES rinkoje veikiančių įmonių tiekimo veiklą, reikia laikytis Reglamento dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų nuostatų, atsakingo tiekimo taisyklių, apibrėžtų Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje, ir tarptautinių atsakingo biržos prekių tiekimo standartų; ragina nustatyti draudimą importuoti svarbiausiąsias žaliavas, susijusias su žmogaus ir darbuotojų teisių pažeidimais, pavyzdžiui, priverstiniu ar vaikų darbu;
79. pabrėžia, kad visapusiškai veikianti taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti atvirus ir tvarius svarbiausiųjų žaliavų prekybos srautus; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių PPO narių, įskaitant Kiniją, svarbiausiųjų žaliavų eksportui taikomų apribojimų ir primygtinai ragina visas PPO nares susilaikyti nuo tokios politikos vykdymo; todėl ragina Komisiją pasinaudoti tarptautiniais forumais, kad sumažintų tokius iškreipiančius svarbiausiųjų žaliavų eksporto apribojimus; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina Komisiją padvigubinti savo pastangas siekiant plataus užmojo PPO reformos, kad būtų kovojama su tarptautinės prekybos iškraipymais ir nesąžininga prekybos praktika, užtikrinama stabili ir nuspėjama tarptautinė prekybos aplinka ir garantuojama sąžininga ir veiksminga konkurencija visame pasaulyje;
80. palankiai vertina Japonijos, JAV ir Komisijos prekybos ministrų trišalio susitikimo bendrą pareiškimą ir pritaria siūlomai pramonės subsidijų apibrėžčiai; palankiai vertina tai, kad ši apibrėžtis yra platesnė nei apibrėžtis, naudojama PPO sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių ir ES antisubsidijų reglamente, ir joje subsidija apibrėžiama plačiau; mano, kad tokios priemonės yra nepaprastai svarbios siekiant sudaryti vienodas tarptautines sąlygas svarbiausiųjų žaliavų srityje, nes pramonės subsidijos, visų pirma Kinijoje, iškraipo tarptautinę konkurenciją ir todėl kelia rimtą grėsmę ES pramonei bei darbuotojams;
81. palankiai vertina bendrą ES ir JAV iniciatyvą spręsti pasaulinių perteklinių plieno ir aliuminio pajėgumų problemą ir ragina imtis visapusiškų ir skubių priemonių, kad tokios šalys, kaip Kinija, kurios palaiko prekybos iškraipymo politiką, atsakytų už savo veiksmus; tačiau primena Komisijai, kad kol kas JAV 232 skirsnio tarifai ir toliau visapusiškai galioja ir kad šį klausimą reikia nedelsiant išspręsti;
82. pritaria Komisijos vertinimui, kad, jei ES mokėjimai už svarbiausiųjų žaliavų importą, būtų atliekami ne kitomis tarptautinėmis valiutomis, bet eurais, atsirastų tam tikrų pranašumų, pavyzdžiui, būtų sumažintas kainų svyravimas ir būtų padedama sumažinti ES importuotojų ir ES nepriklausančių šalių eksportuotojų priklausomybę nuo finansavimo JAV doleriais rinkų;
°
° °
83. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (30.6.2021)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų strategijos
Nuomonės referentė: Sara Matthieu
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi numatoma, kad medžiagų naudojimas pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai – nuo 79 Gt 2011 m. iki 167 Gt 2060 m.; kadangi prognozuojama, kad 2060 m. metalo naudojimas pasaulyje padidės nuo 8 iki 20 mlrd. tonų (+150 proc.); kadangi Europos Komisijos ir EBPO prognozės rodo, kad perėjimas prie skaitmeninės, efektyvaus energijos vartojimo ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos paskatins didesnę svarbiausiųjų žaliavų ir pirminių medžiagų paklausą;
B. kadangi pusė visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama išgaunant ir perdirbant išteklius[31] ir 2 proc. – kasybos sektoriuje[32]; kadangi gamtos išteklių gavyba ir perdirbimas visuose sektoriuose lemia daugiau kaip 90 proc. biologinės įvairovės nykimo ir vandens trūkumo[33]; kadangi metalų gavyba ir naudojimas sukelia daug įvairių su tarša susijusių padarinių, įskaitant toksinį poveikį žmonėms ir ekosistemoms, kaip antai bloga oro kokybė, užterštas dirvožemis, miškų naikinimas ir buveinių nykimas[34]; kadangi apie 10 proc. pasaulio pirminės energijos skiriama metalo išteklių kasybai, transportavimui ir rafinavimui visuose sektoriuose; kadangi santykinė metalų kasybai naudojamos pirminės energijos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 40 proc.[35];
C. kadangi svarbiausiosios žaliavos yra neatsinaujinantieji ištekliai; kadangi tikėtina, jog aktyvesnis medžiagų naudojimas kartu su medžiagų gavybos, perdirbimo ir atliekų poveikiu aplinkai gali padidinti spaudimą mūsų ekonomikos išteklių bazei[36];
D. kadangi dėl žaliavų gavybos jūros gelmėje visoje Europoje daromas spaudimas jūrų augalijai ir gyvūnijai, įskaitant rūšis ir buveines, ir prisidedama prie kaupiamojo poveikio, dėl kurio mažėja bendras jūrų ekosistemų atsparumas[37]; kadangi mažai tikėtina, jog bus pasiektas tikslas iki 2020 m. užtikrinti gerą Europos jūrų vandenų aplinkos būklę[38]; kadangi žmogaus veikla kelia vis didesnį pavojų vandenynams, jūroms ir jūrų ištekliams visame pasaulyje, juos blogina ar sunaikina;
E. kadangi su kasyklomis susijusi įvairi paviršinių ir požeminių vandenų užteršimo rizika; kadangi dėl šios taršos užkrečiami ar net išnaikinami vandens gyvūnai, net ir gyvenantys toli už kasyklų; kadangi ši tarša taip pat daro poveikį augalų augimui ir sausumos gyvūnams, geriantiems iš tokių vandens telkinių; kadangi upių pakrančių gyventojai patiria pavojų užsikrėsti, nes vartoja užterštą vandenį, ir toks pat pavojus kyla jį vartojusiems augalams bei gyvūnams;
F. kadangi seisminis žvalgymas ir gręžimas atviroje jūroje kelia didelę akustinę taršą vandenynuose ir jūrose ir kadangi ši akustinė tarša daro tiesioginį, o kartais ir mirtiną, poveikį daugeliui jūrų gyvūnų;
G. kadangi daug svarbiausiųjų žaliavų šiuo metu išgaunama arba perdirbama šalyse, kuriose taikomos ne tokios griežtos socialinės ir aplinkosaugos taisyklės kaip ES;
H. kadangi reikia užtikrinti tvarų ir etišką žaliavų, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas, gavybą, siekiant užtikrinti metalų ir naudingųjų iškasenų tiekimą technologijoms, reikalingoms Žaliojo kurso tikslams pasiekti;
I. kadangi tiktai keli metalai perdirbami palyginti gerai, o dauguma jų mažai perdirbami, ypač retųjų žemių metalai; kadangi elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮ atliekos) yra vienas sparčiausiai augančių perdirbimo srautų ir kadangi šiuo metu ES perdirbama mažiau nei 40 proc. EEĮ atliekų; kadangi gavyba iš urbanistinių atliekų padėtų sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir apriboti aplinkai daromą žalą; kadangi EEĮ atliekos kelia didelį pavojų sveikatai ir saugumui, jei nėra tinkamai įmonių tvarkomos vertės grandinėje, nes jas sudaro sudėtinis medžiagų mišinys, o kai kurios iš tų medžiagų yra pavojingos; kadangi dažnai trūksta informacijos apie atskirų svarbiausiųjų žaliavų naudojimo ir perdirbimo galimybes;
J. kadangi iki 90 proc. pasaulio EEĮ atliekų neteisėtai prekiaujama ar išmetama[39], nes tūkstančiai tonų EEĮ atliekų klaidingai deklaruojami kaip naudotos prekės; kadangi apskaičiuota, jog kiekvienais metais 352 474 metrinės tonos EEĮ atliekų eksportuojama iš ES šalių į Pietų valstybes, kuriose socialinės, sveikatos ir saugos taisyklės nėra tokios griežtos kaip Sąjungoje[40];
1. primena, kad savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano Parlamentas reikalavo moksliškai pagrįstų privalomų 2030 m. ES tikslų, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų gerokai sumažinti ES medžiagų ir vartojimo pėdsakai ir kad jie atitiktų planetos galimybes, naudojantis rodikliais, kurie turi būti patvirtinti iki 2021 m. pabaigos atnaujinant stebėsenos sistemą;
2. prašo Komisijos į svarbiausiųjų žaliavų paklausos scenarijus įtraukti visas įmanomas galimybes kuo labiau sumažinti išteklių naudojimą;
3. pabrėžia, kad reikia skatinti medžiagų ir vartojimo pėdsakų mažinimą, siekiant sumažinti spaudimą svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandinėms; pabrėžia, kad tai taip pat labai svarbu siekiant kuo labiau sumažinti dėl žaliųjų technologijų išaugusią svarbiausiųjų žaliavų paklausą, sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Žaliąjį kursą ir pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos; ragina Komisiją pirmenybę teikti perėjimui prie žiedinės ekonomikos mažinant ES priklausomybę nuo importo, didinant išteklių naudojimo efektyvumą, optimizuojant išteklių naudojimą ir išsaugant bei pakartotinai naudojant vertingas žaliavas ES;
4. mano, kad svarbiausiųjų žaliavų pakeitimas žaliavomis, kurios nėra svarbiausiosios žaliavos, bet pasižymi panašiu veikimu, yra svarbus būdas sumažinti priklausomybę svarbiausiųjų žaliavų srityje nuo trečiųjų šalių; prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti ilgalaikę paramą ir paskatas moksliniams tyrimams ir plėtrai šioje srityje; tačiau atkreipia dėmesį į ribotas pakeitimo galimybes, nes jis reiškia tik paklausos nukreipimą į kitus metalus, o metalų trūkumo ir išteklių baigtinumo problemos lieka neišspręstos;
5. pažymi, kad tam tikrų svarbiausiųjų žaliavų, pvz., fosforo, atveju nėra jokių pakaitalų; be to, pažymi, kad nors fosfatinės uolienos jau buvo įtrauktos į antrąjį svarbiausiųjų žaliavų sąrašą 2014 m., nes ES labai nuo jo priklauso, nebuvo imtasi jokių konkrečių struktūrinių priemonių fosforo naudojimo Europos žemės ūkyje efektyvumui pagerinti – sektoriuje, kuriame Sąjungoje sunaudojama 95 proc. fosforo; pabrėžia, kad neigiamo fosforo balanso žemės ūkyje problema turėtų būti sprendžiama dažniau naudojant perdirbtas fosforo medžiagas, o ne fosfatines uolienas, ir kad reikia papildomų iniciatyvų siekiant pagerinti fosforo žiediškumą; ragina plėtoti tvarią žemės ūkio praktiką, kuri būtų naudinga tvariam fosforo valdymui; atkreipia dėmesį į tokios praktikos ir mažesnio poveikio klimatui ir biologinei įvairovei sąveiką;
6. prašo Komisijos pasiūlyti produktų projektavimo priemonių, pritaikytų įvairioms produktų kategorijoms, kad būtų galima lengvai identifikuoti ir išimti dalis ar komponentus, kuriuose yra svarbiausiųjų žaliavų, ypač iš po vartojimo susidariusių atliekų, be ekologinio projektavimo reikalavimų, kuriais gerokai pagerinamas ES pagamintų arba parduodamų gyvavimo ciklą baigusių produktų ilgaamžiškumas, patvarumas, pataisomumas, moduliškumas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas;
7. pakartoja savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano pateiktą raginimą aiškiai ir suderintai ženklinti produktų ilgaamžiškumą ir pataisomumą, naudojant remonto indeksą; prašo Komisijos taip pat įvertinti galimybę patvirtinti visų ES pagamintų arba parduodamų elektros ir elektronikos gaminių perdirbamumo indeksą, analogišką ES energijos vartojimo efektyvumo etiketei;
8. dar kartą atkreipia dėmesį į su optimaliu produktų ir paslaugų naudojimu susijusį žiedinės ekonomikos potencialą; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant naująją tvarių produktų iniciatyvą remti naujus tvarius ir žiedinius verslo modelius, įskaitant produkto kaip paslaugos modelį, su sąlyga, kad juos taikant taupomi ištekliai, mažinamas poveikis aplinkai ir užtikrinama vartotojų apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas šiems metodams taikant reguliavimo sistemas;
9. prašo Komisijos pasiūlyti veiksmingas ES masto surinkimo sistemų taisykles siekiant padidinti atliekų, kuriose yra svarbiausiųjų žaliavų, surinkimo lygį; ragina Komisiją įvertinti, kaip vieną iš būdų užtikrinti didesnę gamintojo atsakomybę, galimybę į ES atliekų teisės aktus, visų pirma Direktyvą 2012/19/ES, įtraukti užstato grąžinimo sistemas, atsižvelgiant į skirtingų produktų savybes, kartu užtikrinant sistemų suderinamumą visose valstybėse narėse, kad vartotojai būtų skatinami gyvavimo ciklą baigusią elektros ir elektroninę įrangą, ypač smulkius daiktus, pristatyti į tam skirtas surinkimo ir perdirbimo įmones, pasinaudojant teigiama stiklo ir plastiko užstato grąžinimo sistemų patirtimi daugelyje valstybių narių;
10. ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo minimalaus perdirbtų svarbiausiųjų žaliavų kiekio gaminyje tikslus ir specialius svarbiausiųjų žaliavų perdirbimo tikslus, nustatytus kiekvienai produktų kategorijai, kartu su patikima stebėsenos sistema, remiantis pasiūlymu dėl reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų (COM(2020)0798); ragina Komisiją visų pirma pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, grindžiamų išsamiu poveikio vertinimu, kaip EEĮ atliekų direktyvoje nustatytus atliekų perdirbimo tikslus palaipsniui pakeisti gamybos apimtimi grindžiamais perdirbimo tikslais skirtingoms produktų kategorijoms, kad būtų padidintas svarbiausiųjų žaliavų išgavimas iš EEĮ atliekų; palankiai vertina Komisijos atliekamą vertinimą dėl galimų ES elektros ir elektroninės įrangos perdirbimo standartų patobulinimų siekiant padidinti svarbiausiųjų žaliavų turinio panaudojimą ir perdirbimą;
11. prašo Komisijos užtikrinti ES svarbiausiųjų žaliavų strategijos ir Cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti suderinamumą, įskaitant veiksmingas rizikos valdymo priemones, kuriomis užtikrinamas saugus pagrindinių metalų naudojimas ir perdirbimas, kai pakeitimas techniškai ar ekonomiškai neįmanomas;
12. ragina nustatyti pagrindinių produktų grupių remontininkams ir perdirbėjams privalomus minimalius perdirbimo standartus, susijusius su proceso efektyvumu, aplinkosauginiu veiksmingumu ir sauga, atsižvelgiant į EEĮ atliekų sudėtyje esančių toksinių ir radioaktyviųjų medžiagų poveikį darbuotojams; pabrėžia, kad svarbu remonto ir perdirbimo įmonėse dirbančius darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, taip pat ir neoficialių remonto ir perdirbimo paslaugų sektoriuje; atsižvelgdamas į tai, pakartoja Parlamento poziciją dėl ketvirtojo pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama Kancerogenų ir mutagenų direktyva;
13. pabrėžia, kad į 2020 m. svarbiausiųjų žaliavų sąrašą įtrauktas boksitas, kurį galima perdirbti į aliuminį; pažymi, kad, nors boksitas yra neperdirbamas, nes išeikvojamas visose jo panaudojimo srityse, aliuminį galima neribotai perdirbti, nesumažinant jo kokybės; apgailestauja dėl to, kad dėl žemo perdirbimo lygio kai kuriose panaudojimo srityse[41] ir dėl aliuminio atliekų bei laužo eksporto[42] gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis (angl. EOL-RIR) sumažėjo labiau nei kitais atvejais; pabrėžia, kad ES turėtų siekti įgyvendinti priemones, kad aliuminio atveju būtų pasiektas visiško perdirbimo rodiklis gyvavimo ciklo pabaigoje;
14. primena savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano pateiktus reikalavimus dėl Atliekų vežimo reglamento persvarstymo; ragina Komisiją persvarstant Atliekų vežimo reglamentą nustatyti reikalavimus, pagal kuriuos būtų leidžiama eksportuoti atliekas, ypač tas, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų, tik jei garantuojama, kad jos bus tvarkomos laikantis socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, lygiaverčių taikomiems ES; ragina užtikrinti griežtesnį teisės aktų vykdymą ir rinkos priežiūrą, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam atliekų, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų, eksportui; primygtinai ragina Komisiją, 2023 m. atliekant būsimą Atliekų vežimo reglamento ir Laivų perdirbimo reglamento peržiūrą, užtikrinti, kad išmontuoti siunčiamų jūrų laivų svarbiausiosios žaliavos nebūtų išvežamos iš Europos Sąjungos kaip atliekos;
15. pabrėžia, kaip svarbu sukurti gerai veikiančią antrinių žaliavų rinką; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją skubiai įsteigti pagrindinių antrinių medžiagų, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas, rinkos stebėjimo centrą;
16. pažymi, kad nors pagrindinis atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimo tikslas – nustatyti būdą didesniam tvarumui ir saugumui užtikrinti, jo taikymo sritis turėtų būti išplėsta įtraukiant visas žaliavas, įskaitant antrines žaliavas, kurios yra strategiškai svarbi pagrindinių vertės grandinių dalis;
17. pripažįsta darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikį, kad būtų skatinama pereiti nuo „netvarių“ įgūdžių prie „žaliųjų“ įgūdžių; pažymi, kad perorientavimui į žiedinę ekonomiką daugelyje ES pramonės šakų ir paslaugų reikia konkrečių įgūdžių ir kompetencijos, kad būtų užtikrintas aukštas aplinkosauginis veiksmingumas ir darbuotojų sauga, ir pabrėžia ypatingą vaidmenį, kurį šiuo atžvilgiu atlieka pradininkai, MVĮ ir startuoliai; ragina Komisiją pripažinti šį vaidmenį atnaujinant Europos pramonės strategiją ir MVĮ strategiją; prašo Komisijos į ES įgūdžių darbotvarkę ir į ES finansavimo programas įtraukti žiedinės ekonomikos mokymo ir perkvalifikavimo programas kaip prioritetą; ragina Komisiją užtikrinti pakankamai lėšų perkvalifikavimui ir spręsti dėl šios pertvarkos buvusiose kasybos vietovėse kylančio socialinio poveikio, poveikio užimtumui, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai klausimus;
18. ragina Komisiją įgyvendinti griežtus viešo informacijos atskleidimo, skaidrumo ir ataskaitų teikimo standartus gavybos pramonės sektoriuose;
19. pabrėžia, kad nukentėjusiesiems nuo žalos ekonomikai, aplinkai ir sveikatai, padarytos vykdant svarbiausiųjų žaliavų kasybos ir perdirbimo veiklą, turėtų būti užtikrintos veiksmingos galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; šiuo atžvilgiu primena 2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje pateikiamos rekomendacijos Komisijai dėl įmonių pareigos atlikti išsamų patikrinimą ir atsakomybės; ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu atsakingam visų svarbiausiųjų žaliavų tiekimui tiek iš ES, tiek už jos ribų, ir jų atsekamumui per visą jų gyvavimo ciklą; pabrėžia, kad šiame procese svarbu atsižvelgti į ES vartotojų grandies veiklos vykdytojų ir MVĮ poreikius; todėl ragina Komisiją būsimuose privalomo išsamaus patikrinimo teisės aktuose ypač daug dėmesio skirti kasybos sektoriui, atsižvelgiant į didelį kasybos poveikį aplinkai;
20. šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. visapusiškai taikomas Reglamentas (ES) 2017/821 dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų; vis dėlto mano, kad reglamentas turėtų būti platesnių užmojų tiek naudingųjų iškasenų, tiek įpareigojimų atžvilgiu, ir ragina Komisiją persvarstyti reglamentą iki 2023 m.;
21. ragina Komisiją atidžiai stebėti nuolatines problemas, kurias kelia trečiųjų šalių taikomi eksporto apribojimai, ir rasti joms sprendimą; ragina Komisiją taip pat stebėti, kaip trečiosios šalys eksportuoja svarbiausiąsias žaliavas, ir apriboti ES galimybes įvairinti tiekimą; pakartoja, kad būtina kuo labiau naudoti dabartines prekybos taisykles, nustatant svarbiausiųjų žaliavų eksporto apribojimų stebėsenos mechanizmą, kaip politikos priemonę dvišalėse ir daugiašalėse derybose ir skatinant dialogą apie jų naudojimą;
22. ragina Komisiją parengti mokslinių tyrimų programas, kurios padėtų sušvelninti tiekimo riziką, atsižvelgiant į tai, kad svarbiausiosios žaliavos yra tiesiogiai naudojamos gynybos ir aviacijos pramonėje ir jų vaidmuo yra labai svarbus plėtojant pagrindinius gynybos pajėgumus;
23. ragina Komisiją savo tiekimo rizikos analizėje sudarant svarbiausiųjų žaliavų sąrašą tinkamai atsižvelgti į visų rūšių išorinį gavybos ir perdirbimo poveikį aplinkai;
24. palankiai vertina siekį pirmauti tvarios žaliavų gamybos srityje visame pasaulyje; pabrėžia, kad tam reikia visų susijusių politikos iniciatyvų ir ES teisės aktų suderinamumo;
25. ragina Komisiją ir Europos žaliavų aljansą pirmenybę teikti svarbiausiųjų žaliavų gavybai iš veikiančių vietos kasyklų, t. y., kasybos atliekų baseinų, uolienų atliekų, sąvartynų ir efektyvesnės kasybos miestuose, o ne naujai kasybai, jei ji yra tvari, t. y. jei poveikis aplinkai, įskaitant energijos ir cheminių medžiagų naudojimą, yra mažesnis; pabrėžia, kad ši gavyba ir vėlesnis atkūrimas turi būti vykdomi naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), užtikrinant geriausius ekologinius rezultatus ir ekonominį gyvybingumą;
26. ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti kasybos projektų po gavybos etapui ir svarbiausiųjų žaliavų gyvavimo ciklo pabaigos etapui pagal atliekų hierarchiją, nustatytą Atliekų pagrindų direktyvoje, ir ypač tuo atveju, kai svarbiausiosios žaliavos taip pat priskiriamos pavojingoms medžiagoms;
27. mano, kad kasybos leidimuose ir koncesijose turėtų būti nustatyti visų ekonomiškai ir techniškai išgautinų svarbiausiųjų žaliavų saugaus, veiksmingo ir tvaraus išgavimo ir perdirbimo reikalavimai; ragina Komisiją skubiai įgyvendinti Parlamento reikalavimus, išdėstytus 2017 m. balandžio 27 d. rezoliucijoje dėl Kasybos atliekų direktyvos įgyvendinimo; pakartoja, kad klausimynas, šiuo metu naudojamas kaip ataskaitų teikimo sistema pagal direktyvos 18 straipsnį, neatitinka paskirties, ir prašo Komisijos sukurti suderintą, skaitmeninę ir skaidrią ES registracijos sistemą, kuri būtų pagrįsta suderintomis kasybos atliekų apibrėžtimis bei apdorojimo kriterijais ir apimtų visus atitinkamus duomenis apie poveikį aplinkai, įskaitant atliekų telkinių turinio koncentraciją;
28. prašo Komisijos nustatyti didžiausias sieros ir sunkiųjų metalų koncentracijos atliekų įrenginiuose ribines vertes, kad būtų galima veiksmingiau išgauti svarbiausiąsias žaliavas iš kasybos atliekų ir sumažinti galimą rūgščių nutekėjimą ir taršą, kartu užtikrinant pakankamai laiko prisitaikyti prie šių naujų ribinių verčių;
29. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę į Sąjungos teisę įtraukti naująjį Jungtinių Tautų aplinkos programoje nustatytą Pasaulinį saugaus kasybos pramonės atliekų valdymo standartą ir jį toliau plėtoti, taip pat skatinti jį taikyti visose vidaus rinkoje veikiančių ir svarbiausias žaliavas importuojančių ir naudojančių įmonių vertės grandinėse;
30. laikosi nuomonės, kad, nors dėl strateginių priežasčių turėtų būti skatinamos ne importuotos, o vietos svarbiausiosios žaliavos, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, ypač Biologinės įvairovės strategiją ir Nulinės taršos veiksmų planą, turėtų būti užtikrinta, kad ES aplinkos teisės aktais būtų garantuojama, jog kasyba ES turėtų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir kad vykdant galimą naują kasybos veiklą Europoje, reikalingą Žaliajam kursui įgyvendinti, ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir poveikis aplinkai nebūtų tiesiog perkeltas į kitas ekonomikos sritis;
31. ragina Komisiją sugriežtinti vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti, kad dabartiniai ES aplinkosaugos teisės aktai būtų visapusiškai įgyvendinti, taip pat prireikus pasiūlyti teisės aktų pakeitimus;
32. ragina atlikti išsamų kasybos sektoriaus įtraukimo į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos taikymo sritį vertinimą, atsižvelgiant į didelį kasybos veiklos poveikį aplinkai, vidutiniškai didelį kasybos projektų mastą, visoje Europoje kasybos vietose taikomų taršos valdymo standartų skirtumus ir galimą svarbiausiųjų žaliavų kasybos veiklos išplėtimą Europoje; ragina atlikti išsamų vertinimą dėl kasybos sektoriaus įtraukimo į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos taikymo sritį; siūlo nustatyti geriausius prieinamus gamybos būdus dėl kasyklų atkūrimo, visų pirma susijusius su dirvožemiu ir vandeniu;
33. ragina Komisiją persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą siekiant užtikrinti, kad būtų atliekamas visų dydžių kasybos projektų poveikio aplinkai vertinimas ir kad šį vertinimą atliktų nepriklausoma trečioji šalis;
34. ragina Komisiją pasiūlyti moksliškai pagrįstus ir griežtus tvarumo kriterijus, kuriais remiantis būtų apibrėžiama, kas yra tvarios investicijos į kasybos sektorių pagal Taksonomijos reglamentą; pabrėžia, kad visos su svarbiausiosiomis žaliavomis susijusios subsidijos turėtų atitikti žalos nedarymo principą, laikantis įsipareigojimų pagal Europos žaliąjį kursą;
35. pabrėžia, kad reikia skubiai plėtoti programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, susijusius su atliekų apdorojimu, perdirbimu, atnaujinimu ir perdarymu, pažangiomis medžiagomis ir jų pakeitimu, procesais, suteikiančiais galimybę išgauti ir perdirbti svarbiausiąsias žaliavas, be kita ko, iš kasybos liekanų, šachtų atliekų ir sudėtinių srautų, siekiant gerokai sumažinti poveikį aplinkai ir pagerinti klimato rodiklius;
36. mano, kad su kasyba susijusiems išmetamiesiems teršalams ir svarbiausiųjų žaliavų importui turėtų būti taikomas būsimasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas;
37. mano, kad bet kokios priemonės, kuriomis siekiama paspartinti kasybos projektus ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę, jokiomis aplinkybėmis neturėtų pakenkti aplinkai ir socialinei apsaugai ir kad jomis turėtų būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas;
38. yra įsitikinęs, kad ES teisės aktais ir tarptautinėmis konvencijomis turėtų būti uždrausta kasybos veikla saugomose teritorijose, t. y. „Natura 2000“ ir Ramsaro teritorijose, kitose valstybės nustatytose ir viršvalstybinės apsaugos teritorijose (pvz., UNESCO pasaulio paveldo objektuose), čiabuvių ir bendruomenės apsaugos zonose, taip pat jūrų gelmėse ir Arkties teritorijose; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti atitinkamus Paukščių ir Buveinių direktyvų straipsnius, kad būtų pasiektas šis tikslas;
39. primena Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad tarptautinėje jūros dugno teritorijoje esantys jūrų mineralai nebūtų išgaunami ar naudojami, kol nebus pakankamai ištirtas giliavandenės kasybos poveikis jūrų aplinkai, biologinei įvairovei ir žmogaus veiklai, kol nebus suprasta rizika ir kol nebus įrodyta, kad technologijos ir veiklos metodai nedaro didelės žalos aplinkai, laikantis atsargumo principo, ir ragina Parlamentą ir Tarybą tai daryti; ragina Komisiją paversti šį įsipareigojimą konkrečiais veiksmais siekiant apsaugoti šias labai pažeidžiamas ekosistemas;
40. ragina Komisiją apsvarstyti teisėkūros galimybes, laikantis Espo ir Orhuso konvencijų, siekiant užtikrinti, kad vietos valdžios institucijos įtvirtintų ir įgyvendintų vietos bendruomenių teisę veiksmingai ir įtraukiai dalyvauti leidimų išdavimo procedūrose, susijusiose su naujais kasybos žvalgymo ir gavybos projektais, visais kasybos projektų etapais ir kai pateikiami prašymai dėl esamų kasyklų išplėtimo, ir užtikrinti, kad vietos bendruomenės turėtų teisę naudotis veiksmingais teisių gynimo mechanizmais, valdomais nepriklausomų teismų ir priežiūros įstaigų, kuriems nebūdingi jokie interesų konfliktai.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
29.6.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
45 7 24 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurélia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Alexander Bernhuber, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Esther de Lange, Christian Doleschal, Marco Dreosto, Cyrus Engerer, Eleonora Evi, Agnès Evren, Pietro Fiocchi, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Ryszard Antoni Legutko, Peter Liese, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Dan-Ştefan Motreanu, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Ivan Vilibor Sinčić, Linea Søgaard-Lidell, Maria Spyraki, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Véronique Trillet-Lenoir, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Emma Wiesner, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Manuel Bompard, Annika Bruna, Kateřina Konečná, Sara Matthieu |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
45 |
+ |
ID |
Aurélia Beigneux, Annika Bruna, Catherine Griset |
NI |
Ivan Vilibor Sinčić |
PPE |
Stanislav Polčák, Michal Wiezik |
Renew |
Pascal Canfin, Martin Hojsík, Jan Huitema, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Nicolae Ştefănuță, Linea Søgaard-Lidell, Nils Torvalds, Véronique Trillet-Lenoir, Emma Wiesner |
S&D |
Marek Paweł Balt, Monika Beňová, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Cyrus Engerer, Jytte Guteland, Javi López, César Luena, Alessandra Moretti, Sándor Rónai, Günther Sidl, Petar Vitanov, Tiemo Wölken |
The Left |
Manuel Bompard, Petros Kokkalis, Kateřina Konečná, Silvia Modig, Mick Wallace |
Verts/ALE |
Margrete Auken, Eleonora Evi, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Sara Matthieu, Tilly Metz, Ville Niinistö, Jutta Paulus |
7 |
- |
ECR |
Sergio Berlato, Pietro Fiocchi, Joanna Kopcińska, Ryszard Antoni Legutko, Rob Rooken, Alexandr Vondra, Anna Zalewska |
24 |
0 |
ID |
Simona Baldassarre, Marco Dreosto, Teuvo Hakkarainen, Silvia Sardone |
PPE |
Bartosz Arłukowicz, Traian Băsescu, Alexander Bernhuber, Nathalie ColinOesterlé, Christian Doleschal, Agnès Evren, Adam Jarubas, Ewa Kopacz, Esther de Lange, Peter Liese, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Dolors Montserrat, Dan-Ştefan Motreanu, Ljudmila Novak, Jessica Polfjärd, Christine Schneider, Maria Spyraki, Pernille Weiss |
Renew |
Andreas Glück |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO NUOMONĖ (14.7.2021)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos svarbiausiųjų žaliavų strategijos
Nuomonės referentas (*): Roman Haider
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. teigiamai vertina naują ES svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą, Europos žaliavų aljanso sukūrimą ir tai, kad Komisijos komunikate dėl prekybos politikos peržiūros akcentuojamos svarbiausiosios žaliavos; ragina parengti ryžtingą prekybos politiką pabrėžiant tiekimo grandinių įvairovės ir atsparumo svarbą ir pirmenybę teikiant pasaulinių bei ES mechanizmų gerinimui, kad būtų sukurta Europos pramonei palanki prekybos aplinka;
2. pabrėžia, kad ES prekybos politika atlieka pagrindinį vaidmenį gerinant ES prieigą prie svarbiausiųjų žaliavų, įskaitant netauriuosius metalus, pramoninius mineralus, skaldą ir biotines medžiagas, kartu skatinant tvarumo standartus, gerą valdymą ir atsakingą medžiagų naudojimą; pažymi, kad į ES 2020 m. peržiūrėtą sąrašą įtraukta 30 svarbiausiųjų žaliavų, įskaitant keturias, įtrauktas pastaruoju metu; be to, pažymi, kad didėjanti įtampa tarp svarbiausių galios subjektų atskleidė strateginį ES pažeidžiamumą, visų pirma užtikrinant pagrindinius išteklius, įskaitant svarbiausiąsias žaliavas ir apdorotas medžiagas, kurios yra labai svarbios ir būtinos siekiant įgyvendinti žaliąjį kursą ir užtikrinti skaitmeninę ES ekonomikos pertvarką; pažymi, kad vykdant priklausomybės nuo biržos prekių stebėseną ir garantuojant prieigą prie svarbiausiųjų žaliavų galima užtikrinti didesnį tvarių tiekimo grandinių atsparumą; pažymi, kad tai turėtų būti vienas iš pagrindinių elementų įgyvendinant ES atvirą strateginį savarankiškumą;
3. palankiai vertina tai, kad buvo paskelbta atnaujinta naujoji pramonės strategija[43], ir jos raginimą stiprinti Europos atvirą strateginį savarankiškumą bei naujas partnerystes su pramonės ir panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais; palankiai vertina Komisijos vykdomą darbą, susijusį su ypatingos svarbos tiekimo grandinėmis, ir pabrėžia, kad svarbu suderinti įvairias jos strategijas ir politiką; atkreipia dėmesį į COVID-19 krizės atskleistą su ypatingos svarbos tiekimo grandinėmis susijusią riziką ir ragina Komisiją priimti ES atsparumo ir tvarios tiekimo grandinės strategiją, kaip tolesnę ES pramonės strategijos priemonę, ir nustatyti tiekimo grandines, grindžiamas svarbiausiomis žaliavomis, kurių atsparumas ir tvarumas būtų padidintas įvairinant tiekimą, prireikus sugrąžinant į kitas šalis perkeltus apdorojimo objektus ir gavybą ir kaupiant atsargas; pritaria, kad į Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą būtų įtrauktos ataskaitų teikimo nuostatos, reikalingos tai analizei atlikti;
4. šiuo požiūriu ragina aktyviau bendradarbiauti investuotojus ir visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pramonės subjektus visoje vertės grandinėje, valstybes nares ir regionus, profesines sąjungas, pilietinę visuomenę, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas, investuotojus ir nevyriausybines organizacijas (NVO) tuose ES ekonomikos sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė svarbiausiųjų žaliavų tiekimo trukdžiai, taikant Europos žaliavų aljanso siūlomą sistemą arba kuriant konkretaus sektoriaus pramonės ir suinteresuotųjų subjektų aljansus, siekiant pašalinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimo trūkumus; tokio bendradarbiavimo tikslas turėtų būti analizuoti tiekimo grandinės trukdžius, vaidmenį, kurį strateginis atsargų kaupimas galėtų atlikti šalinant pažeidžiamumą, ir mokslinių tyrimų, susijusių su naujų tiekimo vietų ir technologijų ieškojimu, finansavimą;
5. pažymi, kad svarbu plėsti Europos svarbiausiųjų žaliavų strategijos taikymo sritį, nes jos galutinis tikslas – kloti kelią siekiant didesnio saugumo ir tvarumo; pabrėžia, kad šios pastangos siekiant didesnio atsparumo turėtų apimti ir jomis turėtų būti atsižvelgiama ne tik į svarbiausiąsias žaliavas, bet ir visas žaliavas, įskaitant antrines žaliavas, kurios yra strateginė pagrindinių vertės grandinių dalis;
6. susirūpinęs atkreipia dėmesį į Tarptautinės energetikos agentūros 2021 m. prognozę, kad pasaulinis svarbiausiųjų žaliavų poreikis energetikos sektoriuje iki 2040 m. gali padidėti net šešis kartus dėl naudojimo baterijose, atsinaujinančiosios energijos technologijose ir tinklo infrastruktūroje[44], ir yra įsitikinęs, kad didelė ES priklausomybė nuo svarbiausiųjų žaliavų importo, įskaitant 100 proc. importo priklausomybę nuo kelių specializuotų metalų ir retųjų žemių metalų, kenkia jos strateginiam savarankiškumui ir geopolitiniams tikslams; pabrėžia, kad ES planai dėl daugelio svarbiausiųjų žaliavų tiekimo ir investicijų neatitinka vidaus paklausos, o svarbiausiųjų žaliavų kainos nustatomos pasauliniu lygmeniu, todėl ES pramonė patiria didelę tarptautinę konkurenciją dėl galimybės gauti svarbiausiųjų žaliavų ir yra pažeidžiama dėl trečiųjų šalių taikomų eksporto ribojimo priemonių; pripažįsta, kad dėl pasaulio mastu didėjančios paklausos gali augti kainos, ir ragina Komisiją pateikti analizę šiuo klausimu; mano, kad šią analizę turėtų papildyti tvirta komunikacijos strategija, kurią įgyvendinant piliečiams būtų paaiškinti galimi kompromisai;
7. todėl ragina Komisiją ne tik stiprinti žaliavų vidaus tiekimo šaltinius, bet ir kuo labiau įvairinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimo šaltinius, didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinti dabartinę priklausomybę nuo kelių ES nepriklausančių šalių, plėtojant ne tik kasybos pajėgumus, bet ir apdorojimo, rafinavimo ir perdirbimo įrenginius, taip pat remiant investicijas, kuriomis įtraukiami Europos ir pasauliniai partneriai ir MVĮ, – tai būtų ilgalaikės tarptautinės tiekimo šaltinių strategijos dalis; pabrėžia, kad šio tikslo turėtų būti siekiama stiprinant esamas partnerystes ir prekybos susitarimus ir sudarant naujus strateginius susitarimus ar kuriant ES bendrąsias įmones su daug išteklių turinčiomis ir kitomis panašiai mąstančiomis tiekimo šalimis, laikantis aiškiai apibrėžtų prioritetų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykstantį dialogą su Kanada, Australija ir Čile, kurio tikslas – stiprinti prekybos ryšius svarbiausiųjų žaliavų srityje; ragina Komisiją toliau stiprinti bendradarbiavimą ES, JAV ir Japonijos konferencijos dėl svarbiausiųjų žaliavų sistemoje; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su pagrindiniais tarptautiniais tiekėjais Vakarų Balkanuose, Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, taip pat su Kinija ir kitomis globaliųjų Pietų besivystančiomis šalimis;
8. pabrėžia, kad žaliavų gavyba daugeliu atvejų yra kenksminga aplinkai; todėl mano, kad ES žiedinė ekonomika turėtų būti stiprinama skatinant efektyvų išteklių naudojimą, didinant pirminių ir antrinių žaliavų perdirbimą, skatinant žiedines tiekimo grandines ir gyvavimo ciklo pabaigos vertės grandines ir pakeičiant bei sumažinant svarbiausiųjų žaliavų naudojimą vertės grandinėse, jei įmanoma, pavyzdžiui, pasitelkiant sintetines alternatyvas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į netikrumą, susijusį su geopolitinės padėties raida pasaulyje, ir galimą prekybos įtampą su turtingomis ES nepriklausančiomis šalimis gamintojomis dėl aplinkosauginės ir socialinės rizikos, įskaitant neišnaudojamą turtą ir didesnes aplinkosaugos veiksmų sąnaudas, sutelkti dėmesį ir į svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimą Europoje kaupiant strategines atsargas, jei, remiantis analize, tai būtų tinkama;
9. pabrėžia, kad būsimi ES laisvosios prekybos ir partnerystės susitarimai gali užtikrinti ne tik didesnį tiekimo saugumą, bet ir patikimą politinę ir ekonominę sistemą, ir kad į juos turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos dėl svarbiausiųjų žaliavų, kaip Komisija paskelbė savo strategijoje „Prekyba visiems“, siekiant skatinti bendradarbiavimą, užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, panaikinti eksporto apribojimus ir jų išvengti, taip pat laikytis dabartinių taisyklių, taikomų tiesioginėms užsienio investicijoms prieš įsisteigimą ir po jo; ragina Komisiją toliau stiprinti laisvosios prekybos susitarimų, įskaitant prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą, siekiant užtikrinti, kad prekybos partneriai apibrėžtų ir įgyvendintų įsipareigojimus bei nuostatas dėl atsakingo svarbiausiųjų žaliavų tiekimo ir kad būtų atsižvelgta į galimus bendruomenėms, kurioms daro poveikį gavybos veikla, susirūpinimą keliančius klausimus; pabrėžia, kad tai turėtų būti viena iš prioritetinių už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno užduočių;
10. ragina Komisiją, Europos investicijų banką ir kitas ES institucijas, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, skatinti ir remti investicijas į tvarias svarbiausiųjų žaliavų tiekimo, apdorojimo ir rafinavimo vietas, atitinkančias ES taisykles, taip užtikrinant vienodas sąlygas; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo srityje su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač su panašiai mąstančiais partneriais, pvz., JAV, pagal esamą ir būsimą ES politiką bei priemones, įskaitant plėtros, kaimynystės, vystymosi ir bendradarbiavimo politiką, taip pat dalyvaujant Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veikloje, laikantis pripažintų tarptautinių standartų (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir JT pagrindinių principų) ir pasaulinių pramonės iniciatyvų atsakingo medžiagų naudojimo srityje; ragina Komisiją nuosekliai suderinti savo veiksmus dėl žaliavų su kitomis ES darnumo skatinimo iniciatyvomis, siekiant sudaryti vienodas sąlygas ir supaprastinti taisyklių sąvadą, kad politika neapsunkintų pramonės;
11. pabrėžia, kad žiedinės ekonomikos stiprinimas Europos Sąjungoje ir ES svarbiausiųjų metalų bei mineralų perdirbimo rodiklių gerinimas, kaip reikalaujama žaliųjų ir skaitmeninių technologijų srityje, galėtų padėti Europai stiprinti savo atsparumą pagal atviro strateginio savarankiškumo siekį; šiuo požiūriu pažymi, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pagrindinėms tiekimo grandinėms, kur ES ypač stipriai yra priklausoma nuo svarbiausiųjų žaliavų; ragina Komisiją daryti pažangą palaikant mūsų santykius su šalimis partnerėmis siekiant pasaulinės žiedinės ekonomikos, siūlant Pasaulinį žiedinės ekonomikos aljansą, pateikti tarptautinį susitarimą dėl gamtos išteklių valdymo, pradėti diskusiją PPO dėl apribojimų, taikomų dėl vietos turinio reikalavimo priemonių žiedinės ekonomikos masto didinimui, sudaryti tvirtesnę partnerystę su įvairiais pasaulio regionais, visų pirma su Afrika, ir užtikrinti, kad laisvosios prekybos susitarimuose atsispindėtų platesnio užmojo žiedinės ekonomikos tikslai; mano, kad svarbu didinti antrinių žaliavų, įskaitant juodųjų metalų laužo ir retųjų žemių metalų, prieinamumą ir kokybę, siekiant gerinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimo atsparumą ir žiediškumą;
12. pabrėžia, kad tvari prekyba ir atsakinga kasyba bei tiekimas, taip pat išsamus patikrinimas visoje tiekimo grandinėje turi ir toliau būti kertiniai elementai įgyvendinant ES svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą; ragina griežčiau taikyti kilmės taisykles, siekiant apsaugoti žaliavų gamybą ir užkirsti kelią taisyklių apėjimui regionuose, kur veiklos vykdytojams taikomi ne tokie griežti darnumo ir pramonės subsidijų reikalavimai; pabrėžia, kad, pradėjus vykdyti bet kokią naują ES rinkoje veikiančių įmonių tiekimo veiklą, reikia laikytis Reglamento dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų nuostatų, atsakingo tiekimo taisyklių, apibrėžtų Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje, ir tarptautinių atsakingo biržos prekių tiekimo standartų; ragina nustatyti draudimą importuoti svarbiausiąsias žaliavas, susijusias su žmogaus ir darbuotojų teisių pažeidimais, pavyzdžiui, priverstiniu ar vaikų darbu;
13. pabrėžia, kad siekiant išvengti taršos iš neformalaus perdirbimo besivystančiose šalyse ir sudaryti vienodas sąlygas perdirbimo veiklos vykdytojams, kurie atitinka reikiamus saugaus ir veiksmingo perdirbimo standartus, būtina griežčiau kontroliuoti ES eksportuojamus pagrindinių svarbiausiųjų žaliavų atliekų srautus, įskaitant elektronikos atliekas, baterijas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones, taip pat pavojingąsias atliekas, susidarančias išgaunant išteklius; prašo, kad Komisija veiktų greitai ir veiksmingai siekdama peržiūrėti ir patikslinti Atliekų vežimo reglamentą, kad, taikant griežtesnes priemones ir sustiprintą tikrinimo sistemą, užkirstų kelią neteisėtam ir abejotinam atliekų produktų, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų, eksportui; ragina nustatyti bendruosius reikalavimus, kad atliekos, kurių sudėtyje yra svarbiausiųjų žaliavų, būtų eksportuojamos užtikrinant, kad jos paskirties šalyje bus apdorojamos ES standartus atitinkančiomis sąlygomis, kad nebūtų prarandami ištekliai vykdant neformalaus perdirbimo operacijas, ir tokiu būdu taip pat būtų prisidedama prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos;
14. pabrėžia, kad visapusiškai veikianti taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema – nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti atvirus ir tvarius svarbiausiųjų žaliavų prekybos srautus; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių PPO narių, įskaitant Kiniją, svarbiausiųjų žaliavų eksportui taikomų apribojimų ir primygtinai ragina visas nares susilaikyti nuo tokios politikos vykdymo; todėl ragina Komisiją pasinaudoti tarptautiniais forumais, kad sumažintų tokius iškreipiančius svarbiausiųjų žaliavų eksporto apribojimus; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina Komisiją padvigubinti savo pastangas siekiant plataus užmojo PPO reformos, kad būtų kovojama su tarptautinės prekybos iškraipymais ir nesąžininga prekybos praktika, užtikrinama stabili ir nuspėjama tarptautinė prekybos aplinka ir garantuojama sąžininga ir veiksminga konkurencija visame pasaulyje;
15. palankiai vertina Japonijos, JAV ir Komisijos prekybos ministrų trišalio susitikimo bendrą pareiškimą ir pritaria siūlomai pramonės subsidijų apibrėžčiai; palankiai vertina tai, kad ši apibrėžtis naudojama ne tik PPO sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių ir ES antisubsidijų reglamente ir ja suteikiama platesnė subsidijos apibrėžtis; mano, kad tokios priemonės yra nepaprastai svarbios siekiant sudaryti vienodas tarptautines sąlygas svarbiausiųjų žaliavų srityje, nes pramonės subsidijos, visų pirma Kinijoje, iškraipo tarptautinę konkurenciją ir todėl kelia rimtą grėsmę ES pramonei bei darbuotojams;
16. palankiai vertina bendrą ES ir JAV iniciatyvą spręsti pasaulinių perteklinių plieno ir aliuminio pajėgumų problemą ir ragina imtis visapusiškų ir skubių priemonių, kad tokios šalys, kaip Kinija, kurios palaiko prekybos iškraipymo politiką, atsiskaitytų dėl savo veiksmų; tačiau primena Komisijai, kad kol kas JAV 232 skirsnio tarifai toliau visapusiškai galioja ir kad šį klausimą reikia nedelsiant spręsti;
17. pritaria Komisijos vertinimui, kad, jei ES mokėjimai už svarbiausiųjų žaliavų importą, būtų atliekami ne kitomis tarptautinėmis valiutomis, bet eurais, atsirastų tam tikrų pranašumų, pavyzdžiui, būtų sumažintas kainų svyravimas ir būtų padedama sumažinti ES importuotojų ir ES nepriklausančių šalių eksportuotojų priklausomybę nuo finansavimo JAV doleriais rinkų;
18. primena, kad ES prekybos politiką sudaro daugiašaliai ir dvišaliai įsipareigojimai, taip pat autonominės priemonės, todėl:
– palankiai vertina Komisijos viešą įsipareigojimą 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės ir primygtinai reikalauja, kad šiuo teisės aktu būtų prisidedama prie tokių problemų, kaip žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų pažeidimai vertės grandinėse, sprendimo;
– ragina Komisiją ieškoti naujų technologinių sprendimų, kaip pagerinti atsekamumą pasaulinėse vertės grandinėse, ir primena, kad taikant blokų grandinės technologiją galima prisidėti siekiant šio tikslo;
– taip pat palankiai vertina parengiamąjį darbą kuriant PPO reikalavimus atitinkantį pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, kurį įdiegus bus toliau prisidedama prie vertės grandinių tvarumo ir vienodų sąlygų sukūrimo;
– palankiai vertina Komisijos planus sudaryti tvirtas skatinamąsias tarptautines partnerystes, pritariant pasaulinei žaliavų darbotvarkei, kurios tikslas – ES partnerystės, kuriomis užtikrinamas tiek tiekimo saugumas, tiek nauda vystymuisi;
– ragina Komisiją užtikrinti konkrečias finansines priemones, skirtas mokslinių tyrimų ir inovacijų fondams, visų pirma dėmesį sutelkiant į šiuos klausimus: atliekų apdorojimo ir konkretaus bei esminio iš atliekų gautų medžiagų tobulinimo, technologijų ir procesų, suteikiančių galimybę išgauti vertingas žaliavas iš kasybos liekanų, šachtų atliekų ir sudėtinių srautų.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
13.7.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
34 2 4 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Barry Andrews, Anna-Michelle Asimakopoulou, Tiziana Beghin, Geert Bourgeois, Saskia Bricmont, Jordi Cañas, Miroslav Číž, Arnaud Danjean, Paolo De Castro, Markéta Gregorová, Christophe Hansen, Danuta Maria Hübner, Herve Juvin, Karin Karlsbro, Maximilian Krah, Danilo Oscar Lancini, Bernd Lange, Margarida Marques, Gabriel Mato, Sara Matthieu, Carles Puigdemont i Casamajó, Samira Rafaela, Inma Rodríguez-Piñero, Massimiliano Salini, Helmut Scholz, Liesje Schreinemacher, Sven Simon, Dominik Tarczyński, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt, Marie-Pierre Vedrenne, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler, Jan Zahradil, Juan Ignacio Zoido Álvarez |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Marek Belka, Markus Buchheit, Seán Kelly, Jean-Lin Lacapelle, Manuela Ripa |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
34 |
+ |
ECR |
Geert Bourgeois, Dominik Tarczyński, Jan Zahradil |
ID |
Markus Buchheit, Herve Juvin, Maximilian Krah, Jean-Lin Lacapelle, Danilo Oscar Lancini |
NI |
Tiziana Beghin, Carles Puigdemont i Casamajó |
PPE |
Anna-Michelle Asimakopoulou, Arnaud Danjean, Christophe Hansen, Danuta Maria Hübner, Seán Kelly, Gabriel Mato, Massimiliano Salini, Sven Simon, Jörgen Warborn, Iuliu Winkler, Juan Ignacio Zoido Álvarez |
Renew |
Barry Andrews, Jordi Cañas, Karin Karlsbro, Samira Rafaela, Liesje Schreinemacher |
S&D |
Marek Belka, Miroslav Číž, Paolo De Castro, Bernd Lange, Margarida Marques, Inma Rodríguez-Piñero, Mihai Tudose, Kathleen Van Brempt |
2 |
- |
Renew |
Marie-Pierre Vedrenne |
The Left |
Helmut Scholz |
4 |
0 |
Verts/ALE |
Saskia Bricmont, Markéta Gregorová, Sara Matthieu, Manuela Ripa |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
27.9.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
59 2 13 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Martina Dlabajová, Valter Flego, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Nicolás González Casares, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Zdzisław Krasnodębski, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Marisa Matias, Joëlle Mélin, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Manuela Ripa, Robert Roos, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Marie Toussaint, Isabella Tovaglieri, Viktor Uspaskich, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Erik Bergkvist, Izaskun Bilbao Barandica, Cornelia Ernst, Valérie Hayer, Ioannis Lagos, Elena Lizzi, Jutta Paulus, Sandra Pereira, Ernő Schaller-Baross, Ivan Vilibor Sinčić, Angelika Winzig |
|||
INFORMATION ON ADOPTION IN COMMITTEE RESPONSIBLE
Date adopted |
27.9.2021 |
|
|
|
Result of final vote |
+: –: 0: |
59 2 13 |
||
Members present for the final vote |
Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Martina Dlabajová, Valter Flego, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Nicolás González Casares, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Zdzisław Krasnodębski, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Marisa Matias, Joëlle Mélin, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Manuela Ripa, Robert Roos, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Marie Toussaint, Isabella Tovaglieri, Viktor Uspaskich, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho |
|||
Substitutes present for the final vote |
Erik Bergkvist, Izaskun Bilbao Barandica, Cornelia Ernst, Valérie Hayer, Ioannis Lagos, Elena Lizzi, Jutta Paulus, Sandra Pereira, Ernő Schaller-Baross, Ivan Vilibor Sinčić, Angelika Winzig |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
59 |
+ |
ECR |
Izabela-Helena Kloc, Zdzisław Krasnodębski, Robert Roos, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Evžen Tošenovský |
ID |
Paolo Borchia, Markus Buchheit, Elena Lizzi, Isabella Tovaglieri |
NI |
András Gyürk, Clara Ponsatí Obiols, Viktor Uspaskich |
PPE |
François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria da Graça Carvalho, Pilar del Castillo Vera, Andrius Kubilius, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Markus Pieper, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Riho Terras, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Angelika Winzig |
Renew |
Nicola Beer, Izaskun Bilbao Barandica, Nicola Danti, Martina Dlabajová, Valter Flego, Claudia Gamon, Christophe Grudler, Valérie Hayer, Ivars Ijabs, Mauri Pekkarinen, Morten Petersen |
S&D |
Erik Bergkvist, Carlo Calenda, Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Eva Kaili, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Dan Nica, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho |
The Left |
Cornelia Ernst |
2 |
- |
The Left |
Marc Botenga, Sandra Pereira |
13 |
0 |
ECR |
Jessica Stegrud |
ID |
Thierry Mariani, Joëlle Mélin |
The Left |
Marisa Matias, |
Verts/ALE |
Michael Bloss, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Jutta Paulus, Mikuláš Peksa, Manuela Ripa, Marie Toussaint |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL L 198, 2020 6 22, p. 13.
- [2] OL L 190, 2006 7 12, p. 1.
- [3] OL L 130, 2017 5 19, p. 1.
- [4] OL L 176, 2016 6 30, p. 55.
- [5] OL L 197, 2012 7 24, p. 38.
- [6] OL L 312, 2008 11 22, p. 3.
- [7] OL L 102, 2006 4 11, p. 15.
- [8] OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
- [9] OL L 124, 2014 4 25, p. 1.
- [10] OL L 20, 2010 1 22, p. 7.
- [11] OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
- [12] OL L 330, 2014 11 15, p. 1.
- [13] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0073.
- [14] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0359.
- [15] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0321.
- [16] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0040.
- [17] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
- [18] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
- [19] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0108.
- [20] OL C 298, 2018 8 23, p. 132.
- [21] Pasaulio bankas, „Naudingosios iškasenos kovai su klimato kaita. Naudingųjų iškasenų naudojimo intensyvumas pereinant prie švarios energijos“ (angl. „Minerals for Climate Action: The Mineral Intensity of the Clean Energy Transition“), Europos Komisijos perspektyvinis tyrimas; EBPO, „Pasaulinių materialinių išteklių perspektyvos iki 2060 m. Ekonominiai veiksniai ir poveikis aplinkai“ (angl. „Global Material Resources Outlook to 2060: Economic Drivers and Environmental Consequences“).
- [22] Komisijos perspektyvinis tyrimas;
-
[23] C.P. Baldé, V. Forti, V. Gray, R. Kuehr, P. Stegmann, „The Global E-waste Monitor – 2017“, Jungtinių Tautų
Universitetas, Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga ir Tarptautinė kietųjų atliekų asociacija, Bona / Ženeva / Viena, 2017 m. - [24] Komisijos komunikatas „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“.
- [25] Komisijos komunikatas „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“.
- [26] 2021 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė.
- [27] 2020 m. Komisijos komunikatas „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“.
- [28] Komisijos komunikatas „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“.
- [29] Nors transporto ir pastatų sektoriuose naudojamo aliuminio gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis Europoje buvo didesnis nei 90 proc., 2013 m. buvo perdirbta tik 60 proc. aliuminio, naudojamo pakuotėse.
- [30] Jei ES būtų viduje perdirbusi aliuminio atliekų ir laužo srautus, eksportuotus 2015 m., gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis būtų padidėjęs iki 16 proc. (Passarini ir kt., 2018 m.), iš Komisijos tyrimo dėl ES svarbiausių žaliavų sąrašo.
- [31] EBPO ataskaita, Global Material Resources Outlook to 2060.
- [32] UNFCCC, Industry Sector Snapshot: Mining and Metals, 2018.
- [33] JT Tarptautinė išteklių grupė, Global Resources Outlook, 2019.
- [34] EBPO ataskaita, Global Material Resources Outlook to 2060.
- [35] Norgate, T., Jahanshahi, S., „Reducing the greenhouse gas footprint of primary metal production: Where should the focus be?“, Minerals Engineering, 24 tomas, 14 leidimas, 2011 m. lapkričio mėn., p. 1563–1570.
- [36] EBPO ataskaita, Global Material Resources Outlook to 2060.
- [37] Europos aplinkos agentūra, Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.
- [38] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „60 paskutinių pagrindinių etapų ir pažanga iki 2019 m., pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (Direktyva 2008/56/EB) įgyvendinimo“, SWD(2020)0060.
- [39] UNEP „Waste Crimes, Waste Risks: Gaps and Challenges in the Waste Sector“, 2015.
- [40] Basel Action Network, Holes in the Circular Economy: WEEE Leakage from Europe, 2019.
- [41] Nors transporto ir pastatų sektoriuose naudojamo aliuminio gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis Europoje buvo didesnis nei 90 proc., 2013 m. buvo perdirbta tik 60 proc. aliuminio, naudojamo pakuotėse.
- [42] Jei ES būtų viduje perdirbusi aliuminio atliekų ir laužo srautus, eksportuotus 2015 m., gyvavimo ciklo pabaigos perdirbimo rodiklis būtų padidėjęs iki 16 proc. (Passarini ir kt., 2018 m.), iš Europos Komisijos atlikto ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašo tyrimo (2020 m.).
-
[43] 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatas „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas.
Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ (COM(2021)350).
-
[44] https://www.iea.org/reports/the-role-of-critical-minerals-in-clean-energy-transitions