PRANEŠIMAS dėl Tarybos pozicijos dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto

12.10.2021 - (11352/2021 – C9-0353/2021 – 2021/0227(BUD))

1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos
Biudžeto komitetas
Pranešėjai:  Karlo Ressler (III skirsnis – Komisija)
  Damian Boeselager (kiti skirsniai)

Pakeitimai

• 001-004 (PDF - 119 KB)
• 001-004 (DOC - 75 KB)
• 005-010 (PDF - 123 KB)
• 005-010 (DOC - 83 KB)
• 011-016 (PDF - 126 KB)
• 011-016 (DOC - 82 KB)
• 017-026 (PDF - 149 KB)
• 017-026 (DOC - 86 KB)
• 027-033 (PDF - 134 KB)
• 027-033 (DOC - 81 KB)
• 034-034/REV1 (PDF - 110 KB)
• 034-034/REV1 (DOC - 72 KB)
• 035-035 (PDF - 110 KB)
• 035-035 (DOC - 70 KB)
• 036-036 (PDF - 110 KB)
• 036-036 (DOC - 71 KB)
• 037-037/REV1 (PDF - 114 KB)
• 037-037/REV1 (DOC - 71 KB)
• 038-041 (PDF - 120 KB)
• 038-041 (DOC - 73 KB)
• 042-042 (PDF - 118 KB)
• 042-042 (DOC - 71 KB)
• 043-045 (PDF - 123 KB)
• 043-045 (DOC - 75 KB)
• 046-048 (PDF - 120 KB)
• 046-048 (DOC - 74 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos pozicijos dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (11352/2021 – C9-0353/2021 – 2021/0227(BUD))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas[1],

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012[2] (toliau – Finansinis reglamentas),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (toliau – DFP reglamentas)[3], ir bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija[4], taip pat į susijusias vienašales deklaracijas[5],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo[6],

– atsižvelgdamas į susitarimą, 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 21) Paryžiuje (Paryžiaus susitarimas),

– atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas),

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl 2022 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija[7],

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2022 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos[8],

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 9 d. Komisijos priimtą 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2021)0300) (toliau – Biudžeto projektas),

– atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 6 d. Tarybos priimtą poziciją dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto, kuri 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11352/2021 – C9-0353/2021),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį,

– atsižvelgdamas į susijusių komitetų nuomones,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0281/2021),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1. primena, jog minėtoje 2021 m. kovo 25 d. rezoliucijoje dėl 2022 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių Parlamentas apibrėžė aiškius 2022 m. biudžeto politinius prioritetus, kad būtų remiamas atsigavimas po COVID-19 krizės, skatinamos investicijos ir kovojama su nedarbu, taip pat padėtas atsparesnės ir tvaresnės Sąjungos pagrindas; dar kartą patvirtina, jog yra tvirtai pasiryžęs siekti tų prioritetų, ir išdėsto toliau nurodytą poziciją siekdamas užtikrinti tinkamą prioritetų finansavimo lygį tam, kad šie prioritetai būtų įgyvendinti;

 

2.  mano, jog Sąjungos biudžetas turi būti aprūpintas priemonėmis, kad jį pasitelkiant tuo pačiu metu būtų galima reaguoti į įvairias krizes; pakartoja Parlamento nuomonę, kad 2022-ieji turėtų būti visiško įgyvendinimo metai ir 2022 m. biudžetas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant teigiamą ir apčiuopiamą poveikį piliečių gyvenimui; atsižvelgdamas į tai, pritaria lėšų didinimui siekiant skatinti investicijas, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ, kurios yra Sąjungos ekonomikos kertinis akmuo ir atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant aukštos kokybės investicijas bei kuriant darbo vietas visose valstybėse narėse, stiprinti pastangas siekiant vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, suteikti naujų galimybių jaunimui ir užtikrinti vaikų apsaugą, kurti tvirtą Europos sveikatos sąjungą ir remti programą COVAX; taip pat patvirtina prioritetus saugumo, migracijos, prieglobsčio ir integracijos, pagrindinių teisių ir Sąjungos vertybių srityse, kartu pripažindamas pastaruoju metu blogėjančią padėtį išorės politikos ir humanitarinės pagalbos srityje ir poreikį turėti galimybę vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu greitai reaguoti į būsimus iššūkius;

 

3. atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl Biudžeto projekto, pagal kurią 1,43 mlrd. EUR sumažinti DFP išlaidų kategorijoms numatyti įsipareigojimų asignavimai, palyginti su Komisijos pasiūlymu; mano, kad Tarybos siūlomas lėšų mažinimas grindžiamas įprastu principu „iš viršaus į apačią“, kuriuo įgyvendinamas bendro savavališko mažinimo tikslas, kuris nėra grindžiamas nei objektyviu įgyvendinimo tendencijų vertinimu, nei lėšų panaudojimo pajėgumais ir neatspindi daugybės iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga, ar įgaliojimų, kuriuos Sąjunga prisiėmė; atkreipia dėmesį į prieštaravimą pagrindiniams bendriems politikos prioritetams; daro išvadą, kad Tarybos pozicija toli gražu neatitinka Parlamento lūkesčių, susijusių su ekonomikos gaivinimui skirtu biudžetu; todėl nusprendžia apskritai į visas eilutes, kurių lėšas Taryba sumažino, vėl įrašyti Biudžeto projekte numatytus asignavimus, kalbant ir apie veiklos, ir administracines išlaidas, ir rengiant savo poziciją Biudžeto projektu vadovautis kaip atskaitos tašku; tačiau sutinka 2022 m. į prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervą įrašyti 1 299 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, nes tai atspindi politinį susitarimą dėl Reglamento dėl prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo;

 

4. primygtinai reikalauja, kad nauji politikos prioritetai ar užduotys būtų nustatomi kartu numatant naujus išteklius ir kad agentūros įsteigimas ar jos įgaliojimų išplėtimas neturėtų būti vykdomas esamų programų ar agentūrų sąskaita; todėl vėl įrašo sumažintus asignavimus, skirtus finansavimo programoms, kurias Komisija pasiūlė siekdama padidinti decentralizuotų agentūrų finansinius paketus; pabrėžia, kad reikia tinkamai koordinuoti agentūrų veiklą ir užtikrinti jų sąveiką siekiant padidinti jų darbo veiksmingumą, ypač tais atvejais, kai esama konvergencijos siekiant konkrečių politikos tikslų, kad būtų sudarytos sąlygos sąžiningai ir veiksmingai naudoti viešąsias lėšas;

5. atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į neseniai pradėtą iniciatyvą dėl Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA); reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Parlamentas nebuvo įtrauktas į sprendimų priėmimo procedūrą siekiant įsteigti tokią instituciją; be to, atkreipia dėmesį į svarbias šios iniciatyvos pasekmes biudžetui ir į būtinybę suteikti Parlamentui galimybę visapusiškai atlikti savo, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, vaidmenį; griežtai prieštarauja bet kokiai finansavimo struktūrai, pagal kurią lėšos būtų perkeliamos nukreipiant jas nuo svarbiausių tikslų ir veiksmų, kuriuos iš pradžių suplanavo ir dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos pagal programas „Europos horizontas“, „ES – sveikatos labui“ ir „rescEU“; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą Europos kovos su vėžiu plano finansavimą, nes šis planas yra prioritetinis Sąjungos biudžeto tikslas, kuriam neturėtų būti pakenkta dėl lėšų perskirstymo kitoms politikos iniciatyvoms; pabrėžia, kad dėl šios iniciatyvos pateikimo laiko Parlamentas negalėjo į ją atsižvelgti per savo svarstymą dėl 2022 m. biudžeto; tikisi, kad šis klausimas bus sprendžiamas per taikinimo procedūrą 2022 m. biudžeto klausimu, ir ragina šiuo tikslu išnagrinėti kitas finansavimo priemones;

 

6. taip pat pabrėžia, kad Komisija po to, kai buvo paskelbtas jos Biudžeto projektas, pranešė apie pabėgėliams iš Sirijos skirtą priemonių rinkinį; atsižvelgdamas į tai, ragina per taikinimo procedūrą dėl 2022 m. biudžeto, kuri apimtų ir Taisomojo biudžeto Nr. 5/2021 projektą, pasiekti išsamų susitarimą dėl viso priemonių rinkinio; pripažįsta, kad reikės papildomų priemonių siekiant tinkamai reaguoti į pastarojo meto įvykius Afganistane ir, be kita jo, teikti paramą piliečiams, įskaitant moteris ir mergaites, vaikus, pažeidžiamas grupes, taip pat labai tikslines rizikos grupes, pvz., mokslininkus, mokytojus, gydytojus ir mokslininkus, kurie neturi galimybės tęsti savo gyvenimo ir darbo Afganistane; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kintančią padėtį ir tai, kad nėra išsamaus ir ilgesnio laikotarpio poreikių vertinimo, šie klausimai negalėjo būti visapusiškai įtraukti į Parlamento svarstymą ir bus iš naujo įvertinti atsižvelgiant į Komisijos taisomąjį raštą Nr. 1/2022 ir vėliau pateiktą informaciją;

 

7. nusprendžia padidinti lėšų pagal eilutes, pagal kurias numatytų lėšų panaudojimo lygis ir esamas veiklos pajėgumas yra puikūs, kad 2022 m. būtų galima panaudoti papildomus asignavimus; nurodo, kad, siekiant tinkamai finansuoti pirmiau nurodytus neatidėliotinus prioritetus, reikia visapusiškai pasinaudoti lankstumo priemone ir toliau reikės iš dalies panaudoti bendros maržos priemonę (suma, kompensuojama iš einamųjų metų maržų); taip pat prašo, kad 2022 m. būtų galima panaudoti visą 2020 m. panaikintų įsipareigojimų sumą pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį;

8. pabrėžia, kad reikia vėl įrašyti Biudžeto projekte numatytą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės finansavimo išlaidų lygį, kad būtų išvengta neigiamo signalo finansų rinkoms, kol Komisija per taikinimo procedūrą dar kartą įvertins prognozuojamus poreikius; pakartoja savo aiškią poziciją, kuri buvo ginama derybose dėl 2021–2027 m. DFP, kad NGEU palūkanų išlaidos ir grąžinamos sumos turėtų būti skaičiuojamos viršijant DFP numatytas viršutines ribas;

 

9. pabrėžia, kad svarbu remti klimato politiką ir aplinkos apsaugą suteikiant papildomų išteklių atitinkamoms Sąjungos programoms ir priemonėms 2022 m.; be to, pabrėžia, kad, siekiant integruoti klimato aspektą, reikėtų dėti daugiau pastangų visose politikos srityse, kad būtų pasiektas bendras su klimatu susijusių išlaidų tikslas, kad per visą 2021–2027 m. DFP jos siektų bent 30 proc. Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų bendros sumos; be to, pabrėžia, kad reikia nuolat dėti pastangas, kad 2024 m. 7,5 proc. metinių DFP išlaidų sudarytų išlaidos biologinės įvairovės tikslams ir nuo 2026 m. jos siektų 10 proc.; primygtinai prašo, kad Parlamentas būtų visapusiškai įtrauktas rengiant patikimesnes, skaidresnes ir išsamesnes tokių išlaidų įgyvendinimo ir stebėjimo metodikas, ir toliau yra pasiryžęs vykdyti metines konsultacijas ir glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir Taryba, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime; primena, kad tam, kad būtų įgyvendintas žaliasis kursas, labai svarbu, kad finansavimas būtų skiriamas tik veiklai, kuri atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą ir yra suderinama su Paryžiaus susitarimo tikslais;

 

10. primena, kad moterys neproporcingai kenčia nuo COVID-19 krizės sukeltų pasekmių; pabrėžia lyčių aspekto integravimo į visas atitinkamas programas pagal 2022 m. biudžetą ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą svarbą siekiant užtikrinti, kad viešųjų lėšų naudojimas būtų vienodai naudingas moterims ir vyrams; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kuo greičiau pradėti taikyti veiksmingą, skaidrią ir išsamią metodiką atitinkamoms su lyčių lygybe susijusioms išlaidoms įvertinti, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime, kad būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų su 2022 m. biudžetu susijusiame procese ir metodikos taikymą išplėsti, kad ji apimtų visas DFP programas; be to, ragina skubiai įgyvendinti 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją ir numatyti papildomų veiksmų, visų pirma, mokymo ir iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama lyčių lygybė ir kovojama su šališkumu lyčių atžvilgiu;

 

11. todėl nustato bendrą 2022 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 171 802 114 290 EUR įsipareigojimų asignavimų, t. y. 4 008 766 380 EUR daugiau, palyginti su Biudžeto projektu; nusprendžia skirti papildomą 486 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą be panaikintų asignavimų pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį; nustato bendrą 2022 m. biudžeto (visi skirsniai) asignavimų sumą – 172 467 593 189 EUR mokėjimų asignavimų;

1 išlaidų kategorija. Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

12. mano, kad sėkminga mokslinių tyrimų programa yra labai svarbi Sąjungos klestėjimui ateityje; pabrėžia, kad labai didelę Europos pridėtinę vertę turinti programa „Europos horizontas“ labai svariai prisidės prie žaliojo kurso ir pastangų kuriant neutralaus poveikio klimatui ekonomiką, prie sėkmingos skaitmeninės pertvarkos ir Sąjungos ekonomikos atsigavimo po pandemijos; ypač pabrėžia, kad reikia didinti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus sveikatos srityje, įskaitant vėžio mokslinių tyrimų finansavimą; pabrėžia puikų šios programos įgyvendinimo rodiklį, kuris rodo, kad įgyvendinant programą galima panaudoti papildomus kitų metų biudžeto asignavimus; todėl 305 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma padidina programai „Europos Horizontas“ Biudžeto projekte numatytą asignavimų sumą;

 

13. pritaria Biudžeto projekte pateiktam pasiūlymui skirti 77,3 mln. EUR panaikintų įsipareigojimų trims veiksmų grupėms, nurodytoms atitinkamame bendrame politiniame pareiškime, pridėtame prie Reglamento dėl programos „Europos horizontas“[9]; vis dėlto pažymi, kad likę 2020 m. panaikinti įsipareigojimai moksliniams tyrimams sudaro 408,7 mln. EUR; pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad ši netikėtai didelė panaikintų asignavimų mokslinių tyrimų srityje suma, kurios Komisija neprognozavo per derybas dėl DFP, turėtų būti visa suteikta pagal programą „Europos horizontas“, visapusiškai laikantis Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalies; yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į tebesitęsiančią sveikatos krizę, pusė likusios sumos turėtų būti skirta veiksmų grupei „Sveikata“;

 

14. pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant aukštos kokybės, tvarius, įperkamus ir tarpusavyje sujungtus transeuropinius transporto, energetikos ir skaitmeninius tinklus, todėl ji yra Sąjungos ekonomikos stiprinimo ir žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sėkmės pagrindas; primena, kad EITP labai svariai prisideda siekiant bendro tikslo, kad bent 30 proc. DFP ir priemonės „Nex GenerationEU“ (NGEU) lėšų būtų skiriama su klimatu susijusioms išlaidoms finansuoti; pažymi, kad EITP atlieka esminį vaidmenį skatinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir junglumą visoje Sąjungos teritorijoje; todėl siūlo padidinti trims EITP kryptims skiriamą finansavimą bendra 207,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, palyginti su Biudžeto projekte numatytais asignavimais;

 

15. pabrėžia, kad reikia įveikti skaitmeninę atskirtį ir sustiprinti Sąjungos atsparumą ir skaitmeninį suverenumą. mano, kad Skaitmeninės Europos programa yra gyvybiškai svarbi priemonė siekiant padidinti skaitmeninimą Sąjungoje, nes taip gerokai padidėtų našumas, taip pat padedant remti investicijas į kibernetinį saugumą ir dirbtinį intelektą; primena, kad reikia remti įmones, ypač novatoriškas skaitmenines MVĮ ir startuolius; taip pat mano, kad reikia papildomų asignavimų siekiant skatinti skaitmeninę įtrauktį ir skaitmeninį raštingumą bei įgūdžius visoje Europoje, ypatingą dėmesį skiriant moterų skaitmeniniam raštingumui; todėl siūlo programai skirtą sumą padidinti šiek tiek daugiau kaip 71 mln. EUR;

 

16. remia įvairioms veiksmų grupės „Bendroji rinka“ kryptims skiriamo finansavimo padidinimą iš viso šiek tiek didesne kaip 37 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, palyginti su Biudžeto projekte numatytais asignavimais; pabrėžia tinkamai finansuojamos Bendrosios rinkos programos svarbą siekiant didinti konkurencingumą, skatinti verslumą ir veiksmingai remti mažąsias įmones, įskaitant startuolius, išsikėlusias dvejopą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos iššūkį; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad reikia gerokai padidinti pagal biudžeto eilutę, skirtą įmonių konkurencingumui ir jų patekimui į rinkas gerinti, numatomus asignavimus visų pirma atsižvelgiant į sunkius ir ilgalaikius sveikatos krizės padarinius MVĮ;

 

17. pabrėžia savo seniai pateiktą prašymą dėl specialios biudžeto eilutės ir lėšų turizmui, ypač atsižvelgiant į didelį veiklos masto šiame sektoriuje, apimančiame daug MVĮ. sumažėjimą dėl COVID-19 pandemijos; pripažįsta, kad daugelis ES programų prisideda prie ilgalaikio šio sektoriaus konkurencingumo ir tvarumo, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turizmo programa padėtų užtikrinti labiau koordinuojamus, matomus ir skaidrius veiksmus, kuriais būtų veiksmingai remiamas sektoriaus atsigavimas ir pasuktų jį tvarios ateities linkme;

 

18. mano, kad „InvestEU“ yra ekonomikos gaivinimo strategijos kertinis akmuo, ir pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų 2022 m. biudžete, kad įgyvendinant programą būtų galima nedelsiant pasiekti jos tikslus ir atkurti ilgalaikį Europos konkurencingumą; be to, pabrėžia „InvestEU“ konsultacijų centro ir „InvestEU“ portalo svarbą stiprinant investavimo ir verslo aplinką visoje Sąjungoje; todėl atmeta bet kokį Tarybos pasiūlytą šios programos lėšų sumažinimą ir nusprendžia kaip minimalų reikalavimą vėl įrašyti visas atitinkamas biudžeto eilutes į BP numatytą lygį;

 

19. nusprendžia sudaryti rezervą su sąlyga, kad bus toliau gerinamas Tarptautinių apskaitos standartų valdybos, veikiančios pagal Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondą, valdymas, atsižvelgiant į 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucijoje (2016/2006(INI)) pateiktus reikalavimus; nusprendžia sukurti rezervą Europos bankininkystės institucijai (EBI), atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2021 nustatytus didelius trūkumus ir spragas, susijusius su nepakankamais veiksmais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, kol bus visiškai laikomasi Europos Audito Rūmų rekomendacijų;

20. atsižvelgdamas į nustatytus šios agentūros poreikius, stiprina Europos Sąjungos geležinkelių agentūrą (ERA), siekdamas užtikrinti, kad ji galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį remdama perėjimą prie transporto rūšių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, taip pat tuose segmentuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra sudėtinga, ir užtikrinti iš esmės vienodas sąlygas su kitomis transporto rūšimis, be kita ko, užtikrinant trūkstamų geležinkelių jungčių, ypač tarpvalstybinių, užbaigimą; pabrėžia, kad Agentūrai reikia daugiau darbuotojų, kad ji galėtų patenkinti didelį poreikį išduoti transporto priemonių leidimus, bendrus saugos sertifikatus (SSC) ir ERTMS geležinkelio kelio patvirtinimus ir įgyvendinti 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį;

 

21. todėl padidina 1 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 668 593 766 067 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant esamą maržą ir mobilizuojant specialias priemones; be to, šiai išlaidų kategorijai skiria bendrą 486 000 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, atitinkančią pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį panaikintus asignavimus;

2a išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

22. nusprendžia sukurti atskirą „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) biudžeto eilutę, pagal kurią būtų skiriamas specialus papildomas asignavimas Europos vaikų garantijų iniciatyvos įgyvendinimui skatinti, siekiant prisidėti prie vaikų skurdo panaikinimo ir įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano tikslus, kartu švelninant neigiamą pandemijos poveikį vaikams; šiuo tikslu padidina 2a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą 700 000 000 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant esamą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

23. primena, kad sanglaudos ir Europos teritorijų atkūrimo paramos (REACT-EU) parama ESF+ ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF) turėtų padėti visų pirma kurti darbo vietas ir kurti kokybiškas darbo vietas, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, taip pat įgyvendinti socialinės įtraukties ir skurdo panaikinimo priemones, visų pirma susijusias su vaikų skurdu;

2b išlaidų pakategorė. Atsparumas ir vertybės

24. atsižvelgdamas į COVID-19 krizę, pabrėžia, kad reikia sukurti stiprią Europos sveikatos sąjungą ir didinti sveikatos sistemų atsparumą; todėl nusprendžia 80 mln. EUR padidinti programos „ES – sveikatos labui“ išteklius;

 

25. pabrėžia, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugoms teikti visų pirma turėtų būti skirti papildomi ištekliai, pirmiausia siekiant laiku užtikrinti nemokamą prieigą bei paslaugų kokybę;

26. pabrėžia, kad jaunimas išlieka svarbiausias Sąjungos biudžeto prioritetas; todėl padidina finansavimą bendra šiek tiek didesne nei 137 mln. EUR suma, kad patenkintų didėjančią programos „Erasmus+“ paklausą, nes 5 proc. padidėjimas reiškia papildomus 40 000 judumo mainų, ir tai yra svarbus žingsnis siekiant kompensuoti praėjusių metų prarastas galimybes; primena, kad programa „Erasmus+“ – tai svarbiausia pavyzdinė ir viena iš sėkmingiausių Sąjungos programų, strategiškai investuojanti į Sąjungos ir jos piliečių ateitį; primena, kad nepakankamas programos „Erasmus+“ finansavimas keltų pavojų tolesniam naujų galimybių jaunimui kūrimui ir didesnėms jų įsidarbinimo galimybėms; be to, 5 mln. EUR padidina Europos solidarumo korpusui skiriamą finansavimą, nes dėl COVID-19 pandemijos kilusi ekonomikos krizė neturėtų daryti neigiamos įtakos jaunimui skirtai paramai;

 

27. pabrėžia, kad susidarius nepaprastajai padėčiai, įskaitant padėtis, susijusias su vis stiprėjančiu klimato kaitos poveikiu, Sąjungos biudžete turi būti sutelkta pakankamai išteklių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu 10 mln. EUR padidinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmui („rescEU“) numatytas lėšas, visų pirma atsižvelgiant į gaivalines nelaimes Europoje, kad būtų sustiprinta ES piliečių apsauga ir pagerintas pasirengimas būsimų nelaimių dėl klimato kaitos atveju; todėl pabrėžia, kad reikia investuoti į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos ypač pažeidžiamiems regionams ir kad reikia juos atkurti tvariau;

 

28. taip pat siūlo padidinti programos „Kūrybiška Europa“ paprogramei „Kultūra“ skiriamų lėšų kiekį 10 mlrd. EUR, siekiant remti Europos kultūros ir kūrybos sektorių ir kūrybos pramonės, kurie ypač stipriai nukentėjo nuo COVID-19 krizės, atsigavimą; pabrėžia, kad nė vienos iš trijų programos „Kūrybiška Europa“ paprogramių lėšos neturėtų būti naudojamos projektams pagal iniciatyvą „New European Bauhaus“ finansuoti;

 

29. pabrėžia itin svarbų Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos vaidmenį stiprinant Europos pilietiškumą ir demokratiją, lygybę, lyčių lygybę ir teisinės valstybės principus Sąjungoje, taip pat remiant smurto dėl lyties aukas ir primygtinai tvirtina, kad šiems tikslams remti reikalingi papildomi asignavimai; padidina Teisingumo programai skiriamas lėšas, kad būtų kompensuotas siūlomas lėšų sumažinimas siekiant finansuoti didesnes Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA) užduotis pagal pasiūlymą dėl e. CODEX;

 

30. nusprendžia padidinti biudžeto eilutės „Žiniasklaidos veiksmai“ biudžetą, sukurti rezervą siekiant paskatinti Komisiją radijo tinklams, informuojantiems ES temomis, užtikrinti daugiau stabilumo ir nuspėjamumo (skiriant finansavimą bent dvejiems metams) ir paaiškinti skirtingus tikslus, kuriems pasiekti finansavimas skiriamas per šią biudžeto eilutę; taip pat padidina asignavimus socialiniam dialogui, kad būtų stiprinamas socialinis dialogas ir, visų pirma, reaguojant į COVID-19 krizę ir jos ilgalaikes pasekmes, būtų remiami nacionaliniai socialiniai partneriai;

 

31. mano, jog būtina padidinti Kirpo turkų bendruomenei skirtos biudžeto eilutės asignavimus, taip siekiant ryžtingai prisidėti prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos ir paremti iš abiejų bendruomenių atstovų sudarytą Kultūros paveldo apsaugos techninį komitetą, tokiu būdu skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

32. padidina ESF+ fondo Užimtumo ir socialinių inovacijų krypčiai skiriamus asignavimus, daugiausia dėmesio skiriant moterų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimui;

 

33. primena svarbų decentralizuotų agentūrų, veikiančių pagal šią išlaidų pakategorę, vaidmenį; atsižvelgdamas į nustatytus Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA), Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) poreikius, nusprendžia padidinti šių agentūrų finansavimą; be to, padidina Europos vaistų agentūros (EMA), FRA ir Eurojusto darbuotojų skaičių; taip pat pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Sąjungos agentūrų, kovosiančių su COVID-19 sveikatos krizės padariniais ateityje, ypač Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), poreikius ir vadovaujantis iš dalies pakeistu steigimo reglamentu, svarbu toliau vertinti ir galbūt dar didinti finansavimą;

 

34. pabrėžia, kad svarbu stiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Europos prokuratūra atlieka esminį vaidmenį apsaugant finansinius Sąjungos interesus, įskaitant priemonės „NextGenerationEU“ lėšų naudojimą, taip pat užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi; todėl nusprendžia tikslingai padidinti Europos prokuratūrai skirtus išteklius ir padidinti jos darbuotojų skaičių, kad ji galėtų, laikydamasi su jos įgaliojimų vykdymu susijusių reikalavimų, vykdyti savo pareigas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria Europos prokuratūra, 2021 m. įdarbindama reikiamus darbuotojus savo įgaliojimams įvykdyti, parodyti reikiamą lankstumą ir užtikrinti, kad ateityje bus galima visapusiškai pasinaudoti biudžeto valdymo institucijos patvirtintais asignavimais; atkreipia dėmesį į didelį neišnagrinėtų bylų skaičių ir į tai, kad vos tik po kelių veiklos savaičių Europos prokuratūra užregistravo daugiau kaip 1 000 pranešimų apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, o tai ypač parodo, kad prašymas skubus;

 

35. padidina 2b išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų sumą iš viso 296 065 210 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant galimą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

3 išlaidų kategorija. Gamtos ištekliai ir aplinka

36. pastebi, kad kilusi COVID-19 pandemija ypač padėjo atkreipti dėmesį į strateginį vaidmenį, kurį žemės ūkis, visoje Europoje užtikrindamas saugių ir aukštos kokybės maisto produktų tiekimą už prieinamą kainą, atlieka siekiant išvengti maisto krizės; primygtinai reikalauja, kad, siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį, 2022 m. pagal kai kurias biudžeto eilutes būtų finansuojamos papildomos pasirinktiems žemės ūkio sektoriams skirtos paramos priemonės, t. y. paramos mokykloms programa;

 

37. pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų klimato kaitos srityje, kaip pabrėžta naujausioje 2021 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje; primena programos LIFE svarbą Sąjungoje remiant klimato srities veiksmus ir aplinkos apsaugą ir juos skatinant; atsižvelgdamas į puikų programos gebėjimą panaudoti lėšas, 171 mln. EUR (25 proc. daugiau nei BP) padidina biudžeto paramą LIFE pagal įvairias programos kryptis;

 

38. pabrėžia, jog, siekiant skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad Europos aplinkos agentūra galėtų visapusiškai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir su juo susijusią politiką, taip pat siekiant vėliausiai iki 2050 m. įgyvendinti tikslą – neutralizuoti poveikį klimatui, reikia gerokai padidinti šios agentūros biudžetą; pabrėžia, kad Europos aplinkos agentūros sustiprinimas neturėtų būti finansuojamas pagal programą LIFE, kurios teisės aktų leidėjai šiais tikslais naudoti neplanavo;

 

39. todėl ragina padidinti 3 išlaidų kategorijai skiriamą įsipareigojimų asignavimų sumą 212 750 473 EUR, palyginti su Biudžeto projekte numatytu finansavimu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant dalį galimos maržos;

 

40. primena, kad taisomajame rašte paprastai dar bus išsamiai apžvelgiamos turimos Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšos ir kad požiūris į 3 išlaidų kategorijos pakeitimus gali būti atitinkamai pakoreguotas taikinimo procedūros metu;

4 išlaidų kategorija. Migracija ir sienų valdymas

41. pabrėžia, kad svarbu didinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo asignavimus, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius Afganistane; taip pat panaikina Sienų valdymo ir vizų priemonei numatytų asignavimų sumažinimą, atliktą dėl to kad Komisija numatė finansuoti naujas Europolo užduotis pagal jo sustiprintus įgaliojimus, nes Europolui reikalingi asignavimai turėtų būti paimti tik iš nepaskirstytų maržų pagal atitinkamos DFP išlaidų kategorijos viršutines ribas ir (arba) mobilizuojant atitinkamas DFP specialias priemones; šiomis aplinkybėmis agentūrai eu-LISA taip pat kompensuoja Sienų valdymo ir vizų priemonės asignavimų perskirstymą;

 

42. primena, jog svarbu užtikrinti pakankamai išsamią Sąjungos biudžeto nomenklatūrą, kad biudžeto valdymo institucija galėtų veiksmingai atlikti savo sprendimų priėmimo vaidmenį, o Parlamentas, visų pirma, galėtų atlikti savo demokratinės priežiūros ir kontrolės funkcijas visų išlaidų kategorijų atveju; todėl apgailestauja, kad Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui netaikoma išsamesnė nomenklatūra, atspindinti konkrečius šio fondo tikslus;

43. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į užduotis, numatytas politiniame susitarime dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, būtina didinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) finansavimą ir darbuotojų skaičių; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į agentūros nustatytus poreikius, reikia toliau didinti agentūros eu-LISA darbuotojų skaičių, padedant agentūrai 2022 m. įgyvendinti keletą itin svarbių ES vidaus saugumo ir sienų valdymo projektų, pvz., susijusių su AIS, ETIAS, sąveikumu, VIS peržiūrėtu reglamentu ir EURODAC naujos redakcijos dokumentu;

44. panaikina Tarybos atliktą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) asignavimų sumažinimą, nes ši agentūra turi turėti deramų priemonių, o jos darbuotojai turi būti paaukštinti, kad galėtų vykdyti veiklą visose šiai agentūrai pagal naujus įgaliojimus numatytos atsakomybės srityse; tačiau nusprendžia į rezervą įrašyti 90 000 000 EUR su sąlyga, kad bus įdarbinti 20 likusių AD kategorijos pagrindinių teisių stebėtojų bei trys vykdomojo direktoriaus pavaduotojai ir bus patvirtinta Reglamento (ES) 2019/1896[10] 46 straipsnio įgyvendinimo procedūra;

 

45. todėl padidina 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 106 231 750 EUR, palyginti su Biudžeto projekte numatytu finansavimu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant galimą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

5 išlaidų kategorija. Saugumas ir gynyba

46. pabrėžia, kad svarbu palaipsniui formuoti bendrą Sąjungos saugumo ir gynybos politiką, kartu gerbiant kai kurių valstybių narių neutralumo statusą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti Europos bendradarbiavimą gynybos klausimais, nes dėl jo Europa ir jos piliečiai ne tik tampa saugesni, bet ir sumažėja išlaidos; pažymi, kad Europos bendradarbiavimo gynybos srityje tikslas – sukurti sinergiją ir išvengti dvigubo išlaidų panaudojimo valstybėse narėse; ragina skirti daugiau lėšų Europos gynybos fondui ir kariniam mobilumui siekiant visapusiškai skatinti novatorišką ir konkurencingą gynybos pramoninę bazę, kuri padėtų didinti labai reikalingą Sąjungos strateginį savarankiškumą;

 

47. primena svarbų decentralizuotų agentūrų, veikiančių saugumo ir teisėsaugos srityje, vaidmenį, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą (EMCDDA) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolą), ir siūlo tikslingai didinti jų finansavimą ir (arba) atlikti darbuotojų skaičiaus pakeitimus, kad šios įstaigos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis; pabrėžia, kad, iki 2021 m. pabaigos nepatvirtinus peržiūrėto Europolo teisinio pagrindo, dėl agentūros biudžete palikto rezervo gali būti vėluojama įdarbinti darbuotojus, o tai yra būtina siekiant užtikrinti pasirengimą veiksmingam peržiūrėto Europolo teisinio pagrindo ir įgaliojimų įgyvendinimui, taip pat sustiprinti Europolo atsaką į terorizmą ir kibernetinius nusikaltimus, inovacijas, remti didelio masto tyrimus, bendradarbiavimą su Europos prokuratūra ir kovos su pinigų plovimu veiklą;

 

48. padidina 5 išlaidų kategorijai skiriamą asignavimų sumą iš viso 82 621 461 EUR, palyginti su Biudžeto projekte numatytu finansavimu, ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant dalį galimos maržos;

6 išlaidų kategorija. Kaimyninės šalys ir pasaulis

49. pabrėžia, kad šiuo metu, kai išorės sunkumai ir tarptautinės politikos klausimai tampa vis svarbesni tarptautinėje politikoje, Sąjunga privalo užtikrinti, jog jos biudžeto išorės aspektas būtų tinkamai finansuojamas, kad būtų pasirengta nedelsiant reaguoti į dabartinius, naujus ir būsimus bei ilgalaikius iššūkius; primygtinai ragina remti sutartus prioritetus pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III);

50. pabrėžia, kad reikia didinti finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), pripažįstant jos esminį vaidmenį prisidėti prie stabilumo regione ir būti unikalia gyvybiškai svarbių paslaugų milijonams Palestinos pabėgėlių teikėja; pabrėžia, kad siūlomu padidinimu siekiama užtikrinti nuspėjamą UNRWA finansavimą; pabrėžia vaikų švietimo svarbą tolerancijai, taikai ir abipusei pagarbai; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Palestinos Administracija ir UNRWA siekiant skatinti kokybišką Palestinos vaikų švietimą ir toliau užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi UNESCO standartų;

 

51. pabrėžia, kad reikia padidinti finansavimą Vakarų Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims, siekiant remti visapusiškas reformas ir atsigavimą po COVID-19 krizės ir jos ilgalaikių socialinių, ekologinių ir ekonominių padarinių, taip pat padidinti finansavimą narystės siekiančių šalių pilietinei visuomenei ir nevalstybiniams subjektams; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą tokiose svarbiose srityse kaip parama demokratijai, pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė; ypač ragina toliau remti žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistus ir pilietinės visuomenės organizacijas Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse; 

 

52. reiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės padėties Afganistane; mano, kad humanitarinės pagalbos biudžetas Afganistanui ir kaimyninėms šalims turėtų būti stipriai padidintas siekiant paremti ir apsaugoti pažeidžiamus afganistaniečius ir jų šeimas; be to, primygtinai ragina, kad visas nepriklausomų Afganistano vystymosi ir humanitarinės pagalbos organizacijų finansavimas būtų tiesiogiai skiriamas šioms organizacijoms, nepasitelkiant Talibano vyriausybės kaip tarpininkės; atsižvelgdamas į numatomus poreikius, kurie kyla dėl esamo padėties Afganistane ir kitose pasaulio vietose, kurie turės būti finansuojami iš solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (tiek vidaus, tiek išorės) ir dėl kurių gali atsirasti finansinių sunkumų, nusprendžia 20 proc. padidinti humanitarinės pagalbos finansavimą;

 

53. apgailestauja dėl nevienodos skiepijimo aprėpties pasaulyje; todėl pabrėžia, kad reikia suteikti prieigą prie COVID-19 vakcinų besivystančiose šalyse, visų pirma pasitelkiant COVAX iniciatyvą, taip pat remti jų sveikatos priežiūros sistemų tobulinimą; todėl nusprendžia 2022 m. šiam tikslui skirti 1 mlrd. EUR sumą pagal KVTBP „Globali Europa“ biudžeto eilutę „Nauji uždaviniai ir prioritetai“, iš šios sumos atimant KPTBP lėšas, perkeltas iš 2021 m., taip pat papildomus 100 mln. EUR pagal eilutę „Žmonės – Visuotiniai uždaviniai“ be visų jau Komisijos pasiimtų įsipareigojimų ir pasižadėjimų; prašo valstybių narių skubiai įvykdyti pagal priemonę COVAX jau prisiimtus įsipareigojimus ir ragina jas per pirmąjį 2022 m. pusmetį skirti papildomus 2 mlrd. EUR arba priemonei COVAX, arba vakcinos dozėmis; primena, kad pagal eilutę „Žmonės – Visuotiniai uždaviniai“ taip pat siekiama finansuoti skubius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius iššūkius;

 

54. atkreipia dėmesį į visuotines Sąjungos pastangas remti pabėgėlius ir primena svarbų Turkijos ir kitų priimančiųjų šalių, visų pirma pietinių Viduržemio jūros regiono šalių, vaidmenį priimant pabėgėlius, ypač iš Sirijos; dar kartą patvirtina, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi toliau teikti veiksmingą ir stebimą pagalbą Sirijos pabėgėliams priimančiosiose šalyse; pabrėžia, kad būsimas Sirijos pabėgėlių poreikių finansavimas nebuvo įtrauktas į derybas dėl DFP arba KPTBP „Globali Europa“, todėl neturėtų būti vykdomas suprogramuotų priemonių, įskaitant KPTBP „Globali Europa“ rezervą, sąskaita, nes pabėgėliams iš Sirijos, Irako ir kitų šalių numatytas paketas nėra skirtas tam, kad būtų reaguojama į naują krizę ar nenumatytus poreikius; prašo, kad bet kokia ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę pakeisianti priemonė būtų finansuojama naujais asignavimais ir papildomais valstybių narių įnašais ir kartu atitinkamai būtų persvarstytas DFP reglamentas siekiant padidinti 6 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, kad būtų atsižvelgta į faktinius ES išorės veiksmų finansinius poreikius;

 

55. pabrėžia svarbų ES makrofinansinės pagalbos Moldovai, Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Sakartvelui, Jordanijai, Kosovui, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai, Tunisui ir Ukrainai vaidmenį skatinant investicijas ir remiant atsigavimą po COVID-19 krizės;

56. pabrėžia, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsauga bei skatinimas pasaulyje, taip pat moterų įgalėjimas ir pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikų, apsauga ir toliau yra pagrindinis Sąjungos išorės veiksmų tikslas; todėl nusprendžia padidinti šių eilučių finansavimą;

 

57. nusprendžia padidinti strateginei komunikacijai, ypač kovos su visuotine dezinformacija priemonėms, sistemingai sekant ir atskleidžiant dezinformaciją, kurią skleidžia valstybė ir kiti subjektai, skiriamą paramą;

 

58. todėl padidina 6 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų sumą 563 429 766 451 EUR, palyginti su Biudžeto projektu (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir siūlo šį padidinimą finansuoti panaudojant esamą maržą ir mobilizuojant specialias priemones;

7 išlaidų kategorija. Europos viešasis administravimas

59. mano, kad Tarybos lėšų mažinimas yra nepagrįstas ir dėl jo Komisija negalėtų vykdyti savo užduočių; todėl vėl įrašo Biudžeto projekte numatytas sumas, skirtas Komisijos administracinėms išlaidoms finansuoti, įskaitant išlaidas jos biurams;

 

60. pabrėžia, kad atsižvelgiant į naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir strategines iniciatyvas, kurių reikia imtis dėl Europos žaliojo kurso tikslų, pvz., į pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, Biologinės įvairovės strategiją, cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti ir didesnes Sąjungos išlaidas dėl NGEU bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, reikės padidinti kai kurių tarnybų, visų pirma Komisijos Aplinkos generalinio direktorato ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), darbuotojų skaičių; prašo Komisijos, kaip sąžiningos tarpininkės, nedelsiant iš naujo įvertinti šiuos poreikius ir taisomajame rašte arba vykstant taikinimo procedūrai pasiūlyti atitinkamus padidinimus, nepakenkiant faktiniam žmogiškųjų išteklių lygiui kitose savo tarnybose ar agentūrose; pabrėžia, kad dabartinis biudžeto lygis ir darbuotųjų skaičius mažina OLAF gebėjimą vykdyti veiklą visose valstybėse narėse; taip pat pabrėžia, kad padidėjo OLAF darbo krūvis, susijęs su ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimu ir ryšių su EPPO palaikymu;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

61. primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios formuluoti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatine Sąjungos veikla ir programomis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų teisinių reikalavimų laikymosi ir įgyvendinamumo vertinimą, priima suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus; ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir teikti grįžtamąją informaciją apie jų veiksmingumą ir vietoje pasiektus rezultatus;

Mokėjimai

62. pabrėžia, kad būtina 2022 m. biudžete numatyti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, ir todėl nusprendžia panaikinti Tarybos atliktus finansavimo sumažinimus ir padidinti mokėjimų asignavimus tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeisti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

I skirsnis. Europos Parlamentas

63. atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. plenariniame posėdyje priimtą pajamų ir išlaidų sąmatą, išlaiko nepakeistą bendrą savo 2022 m. biudžeto lygį, kuris yra 2 112 904 198 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius koregavimus siekiant atsižvelgti į naujausią informaciją, kurios dar nebuvo ankstesniu šių metų laikotarpiu;

 

64. atsižvelgdamas į pirmiau minėtą 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl savo 2022 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos:

 

a) atkreipia dėmesį į būsimą aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) laikotarpio vidurio strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą; pakartoja savo raginimą iš dalies pakeisti dabartinį išmetamo CO2 kiekio mažinimo planą siekiant iki 2030 m. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą naudojant vidaus anglies dioksido kainą;

 

b) atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš pagrindinių EMAS prioritetinių sričių vidutinės trukmės laikotarpiu bus dėl asmenų transporto susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas; pakartoja savo raginimą tinkamai sumažinti kelionių siekiant dalyvauti posėdžiuose, kuriuos galima veiksmingai rengti nuotoliniu arba mišriu būdu, skaičių ir skatinti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio alternatyvų visų likusių kelionių atvejais, jei tai nedaro poveikio teisėkūros ir politinio darbo kokybei;

 

c) palankiai vertina tai, kad išplėstas savanoriškas nuotolinis Parlamento darbuotojų darbas; pakartoja savo raginimą pirmenybę teikti mišriems arba visiškai nuotoliniams posėdžiams, kai jie nėra susiję su politinių sprendimų priėmimu, kaip antai klausymai ir keitimaisi nuomonėmis arba vidaus ir parengiamieji susitikimai; pakartoja savo raginimą kaip leidimo suteikimo sąlygą nustatyti, kad visų oficialių delegacijų vizitų atveju būtų organizuojami visiškai nuotoliniai parengiamieji posėdžiai ir informaciniai susitikimai po komandiruotės, ir riboti leidimų išdavimą delegacijų kelionėms, nuo 2022 m. leidžiant vykdyti tik įgaliojimus atitinkančias delegacijų keliones; pakartoja savo raginimą Biurui užtikrinti, kad neeiliniai komitetų posėdžiai Strasbūre būtų griežtai ribojami, leidžiant juos rengti tik išskirtinėmis aplinkybėmis, ir kad prieš patvirtinant juos kiekvienu atskiru atveju jie būtų tinkamai pagrįsti;

 

d) palankiai vertina vykstantį komandiruočių taisyklių persvarstymo procesą; pakartoja savo raginimą užtikrinti tinkamą poreikiais grindžiamą patvirtinimą ir, kai įmanoma, naudoti mažo anglies dioksido kiekio transporto rūšis; pakartoja savo raginimą laikantis tų pačių principų persvarstyti akredituotų Parlamento narių padėjėjų komandiruočių taisykles;

 

e) ragina Parlamento narius naudoti mažo anglies dioksido kiekio transporto alternatyvas; pakartoja savo raginimą persvarstyti Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemones, kad keliaujant Sąjungoje būtų kompensuojamos lanksčiomis sąlygomis parduodamų ekonominės klasės lėktuvų bilietų kainos, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtis;

 

f) pakartoja savo raginimą Parlamentui glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis vietos valdžios institucijomis, ypač su Briuselio regionu, siekiant tapti lyderiu tvaraus judumo mieste srityje, imantis aktyvaus vaidmens įgyvendinant planą „GoodMove“, ypač kalbant apie automobilių stovėjimo aikšteles; pakartoja savo raginimą išplėsti tarnybinių dviračių sistemą Parlamente ir naudoti tarnybinius automobilius vežti Parlamento nariams, darbuotojams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, vykstantiems į komandiruotes tarp Strasbūro ir Briuselio; pakartoja savo raginimą atitinkamai padidinti automobilių stovėjimo vietų, skirtų tik elektra varomoms transporto priemonėms, skaičių;

 

g) palankiai vertina būsimą pasiūlymą persvarstyti lankytojų grupėms taikomas taisykles; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi atsakingos tarnybos, kad informuotų lankytojų grupes apie jų naudojamo transporto poveikį aplinkai; pakartoja raginimą 2022 m. sukurti skatinamąją kelionės išlaidų kompensavimo sistemą, grindžiamą poveikiu aplinkai; ragina užtikrinti, kad persvarstytos taisyklės atitiktų Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789), visų pirma jo 9 dalį,

 

h) pažymi, kad šiuo metu atliekamos galimybių studijos siekiant įvertinti naujų fotovoltinių plokščių įrengimo keliuose pastatuose Briuselyje ekonominį efektyvumą, ir tuo pačiu pakartoja savo raginimą iki 2023 m. Briuselyje instaliuoti moderniausią ant stogo montuojamą fotovoltinę įrangą siekiant maksimaliai pasinaudoti šiuo potencialu; pakartoja savo raginimą nebeatnaujinti šildymo iškastiniu kuru įrenginių ir 2022 m. priimti iškastinio kuro laipsniško atsisakymo veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti konkretūs etapai, siekiant, kad neatsirastų neišnaudojamo turto, ir atlikti šilumos siurblių sistemų ir kitų atitinkamų technologijų naudojimo veiksmingumo ir efektyvumo analizę atsižvelgiant į EMAS tikslus; pakartoja savo raginimą kilmės garantijomis pagrįstus viešuosius pirkimus palaipsniui pakeisti pereinant prie vietos atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

 

i) primena, kad didelė Parlamento narių dauguma remia vienos būstinės koncepciją, kad būtų užtikrintas veiksmingas Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimas ir kad Parlamentas prisiimtų institucinę atsakomybę mažinti savo anglies dioksido išmetimo rodiklį; primena, kad pagal Europos Sąjungos sutartį Europos Parlamentas turi turėti būstinę Strasbūre; pabrėžia, kad, norint įtvirtinti pokyčius, reikėtų pakeisti Sutartį, o tam reikalingas vieningas sprendimas;

 

j) palankiai vertina tai, kad 2021 m. EMAS veiksmų plane numatytos privalomos konsultacijos su Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba dėl visų pirkimo procedūrų prioritetinėse produktų kategorijose, jei manoma, kad tai tikslinga; vis dėlto pakartoja savo raginimą įpareigoti konsultuotis su Žaliųjų viešųjų pirkimų pagalbos tarnyba viešųjų pirkimų, kurių vertė viršija 15 000 EUR, atveju;

 

k) primena, kad, atsižvelgiant į 2018 m. Biuro sprendimą dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos, plenariniame posėdyje priimti vėlesni sprendimai, todėl pakartoja savo prašymą Biurui iki 2021 m. pabaigos atlikti taisyklių, kuriomis reglamentuojama bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka, pakeitimus;

 

l) prašo Biuro nustatyti aiškius ir teisiškai tvirtus standartus, pagal kuriuos gali būti suteikiama pranešėjų apie pažeidimus, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus, apsauga, ir juos paskelbti;

 

m) atkreipia dėmesį į tai, jog reikia persvarstyti Parlamento žmogiškųjų išteklių politiką, kad institucija galėtų pasinaudoti visų Parlamento darbuotojų įgytomis ekspertinėmis žiniomis; mano, jog dėl šios priežasties būtina pakeisti taisykles, kad visų kategorijų darbuotojai, įskaitant akredituotus Parlamento narių padėjėjus, galėtų dalyvauti vidaus konkursuose, ir sukurti žmogiškųjų išteklių plėtojimo sistemas, kurios suteiktų galimybių Parlamentui naudotis šių kategorijų darbuotojų ekspertinėmis žiniomis institucijos labui;

n) apgailestauja dėl to, kad Biuras atsisako įgyvendinti plenariniame posėdyje ne kartą išreikštą valią imtis veiksmų siekiant visiškai suderinti išmokų, mokamų už pareigūnų, kitų tarnautojų ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų tarnybines keliones tarp trijų Parlamento darbo vietų, dydį; ragina Biurą nebedelsiant spręsti šią problemą, kad būtų panaikinta ši nelygybė, ir nedelsiant imtis veiksmų, susijusių su taikomų taisyklių persvarstymu, nes tai būtina siekiant pakeisti teisinę sistemą;

 

o)  pakartoja savo raginimą Pirmininkų sueigai persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas; pabrėžia, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, laikantis tam tikrų sąlygų, lydėti Parlamento narius į oficialias Parlamento delegacijų keliones ir misijas;

 

p) atkreipia dėmesį į Biuro 2021 m. vasario 8 d. sprendimą dėl balsavimo pagal nuotolinio dalyvavimo tvarką; pažymi, kad balsavimas nuotoliniu būdu, jei Pirmininkas nepriima sprendimo, kuriuo nustatomos ypatingos aplinkybės, šiuo metu nėra įmanomas; dar kartą ragina Biurą leisti Parlamento nariams pasinaudoti savo teise balsuoti motinystės ar tėvystės atostogų metu, lėtinės ligos arba force majeure atvejais;

 

q) atkreipia dėmesį į vykdomus darbus, kuriais trijose darbo vietose siekiama pakeisti „Wi-Fi“ infrastruktūrą; ragina greitai įrengti naują infrastruktūrą;

 

r) primena informacijos saugumui ir privatumui būdingą riziką, kylančią naudojant nuo trečiųjų šalių priklausomus sprendimus, ir teigiamą atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo poveikį; primygtinai pabrėžia, kad naudotojams turėtų būti suteikta galimybė Parlamento prietaisuose naudoti atvirojo kodo programinę įrangą ir kad būtini decentralizuoti, atvirųjų šaltinių sprendimai, skirti virtualiems posėdžiams ir tikralaikiams pokalbiams; pabrėžia, kad reikia tinkamai mokyti naudotojus, ypač daug dėmesio skiriant kibernetiniam saugumui; pabrėžia, kad reikalinga automatinės kalbų transkripcijos ir vertimo raštu programinė įranga, kuri padėtų visomis oficialiosiomis kalbomis vienodai skleisti informaciją;

 

s) atkreipia dėmesį į 2020 m. birželio mėn. Biuro patvirtintas debesijos strategines gaires; dar kartą ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad Parlamentas, vykdydamas programinės įrangos ir skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant debesijos sprendimus, viešuosius pirkimus, vengtų susaistymo su pardavėju efekto – taikytų perkeliamumo ir visiško sąveikumo reikalavimus, naudotų atvirojo kodo programinę įrangą ir rezervuotų galimybes viešuosiuose pirkimuose dalyvauti MVĮ ir startuoliams;

 

t) atkreipia dėmesį į kai kurių EPRB teikiamas paslaugas ne oficialiosiomis Sąjungos kalbomis; prašo Biuro išanalizuoti galimybes teikti komunikacijos medžiagą, pvz., „Europa Experience“ centrams, įvairių valstybių narių kalbinių mažumų, regionų ir bendruomenių kalbomis ir įvertinti jų finansines išlaidas;

 

u) atkreipia dėmesį į apytikres pagrindinių užsienio politikos rezoliucijų vertimo raštu į atitinkamos šalies oficialiąją kalbą užsakomųjų paslaugų išlaidas; pakartoja savo raginimą parengti tokių dokumentų vertimą raštu, siekiant padidinti Parlamento veiklos užsienio reikalų srityje poveikį ir aprėptį, ir užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skirta pakankamai asignavimų;

 

v) atkreipia dėmesį į projektą „Immersive Online Experience“ ir kitą lankytojams prieinamą internetinę veiklą; ragina valstybių narių ir šalių partnerių piliečiams ir gyventojams suteikti galimybę dalyvauti virtualiose ekskursijose su gidu Parlamente ir tokias ekskursijas propaguoti, kad plačioji visuomenė geriau suprastų institucijos veiklą ir vertybes;

 

w) pakartoja savo prašymą Biurui paskelbti savo sprendimą dėl Paulio-Henri Spaako pastato, įskaitant išsamų išlaidų paskirstymą ir patvirtinamuosius dokumentus;

 

x) primena Europos Parlamento narių statuto 27 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl Parlamento įsteigto savanoriško pensijų kaupimo fondo;

 

y) atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi Parlamentas, siekdamas sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį valymo ir maitinimo paslaugų teikėjams; dar kartą ragina Biurą persvarstyti Parlamento valymo ir maitinimo paslaugų teikimo perdavimo išorės subjektams politiką;

Kiti skirsniai (IV–X skirsniai)

65. pažymi, kad Biudžeto projektas daugiausia atspindi įvairių institucijų, kurios patenka į kitus biudžeto skirsnius, sąmatas ir todėl (su kai kuriomis išimtimis) atitinka jų finansinius poreikius; todėl mano, kad Tarybos siūlomas sistemingas lėšų mažinimas turėtų žalingą poveikį atitinkamų institucijų darbui ir atitinkamai jų labai svarbiam indėliui į Sąjungos veikimą; atsižvelgdamas į tai, siūlo beveik visais atvejais, įskaitant Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną ir Regionų komitetą, palikti Biudžeto projekte numatytas sumas, įskaitant etatų planą, kad jie galėtų atlikti visas jiems pavestas užduotis, įskaitant naujas funkcijas; laikydamasis savanoriško susitarimo, nekeičia Tarybos svarstymo teksto nuostatų, susijusių su Taryba ir Europos Vadovų Taryba;

 

66. mano, kad kai kuriais atvejais, taip pat atsižvelgiant į institucijų sąmatas, būtina padidinti Biudžeto projekte numatytus eilučių asignavimus ar darbuotojų skaičių, kad būtų tenkinami nauji poreikiai ir įgyvendinami nauji politikos tikslai; todėl siūlo:

 

a) kiek tai susiję su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, padidinti Biudžeto projekte numatytus asignavimus eilutėse, susijusiose su darbuotojų atlyginimu ir išmokomis, be kita ko, atsižvelgiant į etatų planus, kad būtų išlaikytas jų sąmatas atitinkantis asignavimų lygis;

 

b) kiek tai susiję su Europos Audito Rūmais, padidinti Biudžeto projekto 1200 eilutėje „Darbo užmokestis ir išmokos“ numatytus asignavimus, be kita ko, atsižvelgiant į jų etatų planą, kad būtų išlaikytas asignavimų lygis, kurį Europos Audito Rūmai laiko būtinu, visų pirma siekiant finansuoti papildomas audito užduotis, susijusias su padidėjusiomis Sąjungos lėšomis (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir NGEU);

 

c) kiek tai susiję su Europos išorės veiksmų tarnyba, padidinti Biudžeto projekto 2214 eilutėje „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ ir 1200 eilutėje „Sutartininkai“ numatytus asignavimus, kad būtų dar labiau sustiprinta kova su dezinformacija, visų pirma Tolimųjų Rytų regione; be to, padidinti į 1100 eilutę „Baziniai atlyginimai“ ir į kai kurias kitas susijusias eilutes įrašytus asignavimus ir etatų planą, kad Europos išorės veiksmų tarnyba galėtų deleguotuosius nacionalinius ekspertus pakeisti statutiniais darbuotojais ir vykdyti savo funkcijas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą.

o

o o

67. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

 

 

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (28.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto

(2021/0227(BUD)

Nuomonės referentas: Urmas Paet

 

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad dėl vėlavimo priimti daugumą 6 išlaidų kategorijoje nurodytų pagrindinių aktų 2022-ieji bus pirmi ištisi daugumos Sąjungos išorės finansavimo priemonių veikimo metai;

2. patvirtina, kad buvo padidinti pagal 6 išlaidų kategoriją skiriami mokėjimų asignavimai, nes prasideda finansavimo priemonių įgyvendinimo laikotarpis ir pradedamos programos pagal šią kategoriją;

3. pabrėžia, kad šiuo metu, kai išorės iššūkiai ir tarptautinės politikos klausimai tampa vis svarbesni ir būtina užtikrinti, kad Sąjungos biudžeto išorės aspektas būtų tinkamai finansuojamas ir būtų pasirengta nedelsiant reaguoti į dabartinius, iškylančius ir būsimus iššūkius; primygtinai pabrėžia, kad vykdant išorės veiksmų srities biudžetą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama prioritetinėms sritims tiek geografiniu, tiek teminiu požiūriu, taip pat sritims, kuriose Sąjungos veiksmai gali suteikti didžiausią pridėtinę vertę;

4. pažymi, kad daugiausia išorės veiksmų išlaidų sutelkta Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir Pasirengimo narystei paramos priemonei (PNPP III), ir primygtinai ragina šiomis išorės finansavimo priemonėmis remti sutartus prioritetus, be kita ko, tuos, dėl kurių buvo nuspręsta vykdant KVTBP „Globali Europa“ aukšto lygio geopolitinį dialogą; pakartoja savo ankstesnį reikalavimą naujoms išorės finansavimo priemonėms nustatyti diferencijuotą biudžeto nomenklatūrą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į paprastesnį priemonių rinkinį, biudžeto struktūra turi būti pakankamai išsami, kad Parlamentas galėtų veiksmingai vykdyti savo biudžetines funkcijas ir atlikti priežiūros vaidmenį;

5. pabrėžia, kad reikia skubiai iš esmės padidinti KVTBP „Globali Europa“ lėšas, skiriamas taikos, stabilumo, konfliktų prevencijos ir greitojo ragavimo teminei programai, taip pat žmogaus teisėms ir demokratijai, ir palankiai vertina tai, kad padidėjo KVTBP „Globali Europa“ ir PNPP III įnašas į programą „Erasmus+“, sudarant sąlygas didesniam studentų iš narystės siekiančių šalių judumui;

6. pabrėžia, kad reikia padidinti Vakarų Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims skiriamą finansavimą siekiant remti visapuses politines ir socialines bei ekonomines reformas ir atsigavimą po COVID-19 krizės bei jos ilgalaikių ekonominių padarinių, taip pat teikti paramą tokiose srityse, kaip antai, žiniasklaidos laisvė, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, įskaitant mažumoms ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų teises, taip pat moterų ir mergaičių bei LGBTQI asmenų įgalėjimas ir apsauga;

7. atkreipia dėmesį į daugybę iššūkių, su kuriais susiduria Sąjungos rytiniai ir pietiniai kaimyniniai regionai, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą tokiose svarbiose srityse kaip parama demokratijai, pilietinei visuomenei ir teisinei valstybei; visų pirma ragina toliau remti Baltarusijos žmogaus teisių ir demokratijos aktyvistus;

8. pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad šalyse, kurios yra ypatingos strateginės svarbos Sąjungai, ypač narystės siekiančiose šalyse ir Rytų partnerystės asocijuotosiose šalyse, taip pat pietinėse kaimyninėse šalyse, turėtų būti užmegzti glaudesni ryšiai tarp Europos Parlamento ir atitinkamų nacionalinių parlamentų, todėl ragina skirti pakankamą finansavimą, kad būtų užtikrintas reikiamo masto parlamentinis bendradarbiavimas;

9. mano, kad, siekiant užtikrinti kompleksinį Jaunimo, taikos ir saugumo (angl. YPS) darbotvarkės įgyvendinimą, Sąjunga ir jos institucijos turėtų integruoti jaunimo, taikos ir saugumo aspektus į politikos formavimo, programavimo, finansavimo ir stebėsenos procesus; ragina sukurti specialias ir atverti jau esamas jaunimo, taikos ir saugumo iniciatyvoms skirtas finansavimo priemones, kurios būtų lanksčios ir prieinamos visiems jaunuoliams, įskaitant tuos, kurie susiduria su įvairių formų marginalizacija;

10. mano, kad dėl žmogaus teisių padėties Egipte reikia persvarstyti Komisijos paramos biudžetui operacijas ir prašo nustatyti Sąjungos pagalbos prioritetus, kad, visų pirma, būtų galima paremti demokratinius veikėjus ir pilietinę visuomenę; ragina užtikrinti daugiau skaidrumo kalbant apie Sąjungos, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko Egiptui teikiamą visų formų finansinę paramą ar mokymus;

11. palankiai vertina tai, kad pagal modernizuotą PNPP III sugriežtintos su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisine valstybe susijusios sąlygos; ragina pagal PNPP III numatyti specialiai Vakarų Balkanų valstybėms ir Turkijai skirtas biudžeto eilutes, pagal kurias turėtų būti teikiamas pakankamas finansavimas Turkijos pilietinei visuomenei ir žmonių tarpusavio ryšiams; pabrėžia, kad turi būti užkirstas kelias bet kuriai vyriausybei netinkamai naudoti Sąjungos lėšas; Turkijos atveju ragina, kad Komisija arba tarptautinės organizacijos tęstų PNPP III lėšų valdymą ir būtų leistas netiesioginis valdymas kartu su paramą gaunančia šalimi tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina; primena, kad visas finansavimas pagal PNPP III, įskaitant Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą, turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

12. atkreipia dėmesį į visuotines Sąjungos pastangas remti pabėgėlius ir primena svarbų Turkijos vaidmenį priimant pabėgėlius iš Sirijos; dar kartą patvirtina, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turi toliau teikti veiksmingą ir stebimą pagalbą Sirijos pabėgėliams Turkijoje, užtikrindamos, kad šios lėšos būtų tiesiogiai ir visiškai skaidriai nukreipiamos nevyriausybinėms organizacijoms; pakartoja, kad bet kokia priemonė, pakeisianti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, neturėtų būti finansuojama naujai patvirtintų finansinių priemonių, pvz., PNPP III ir KVTBP „Globali Europa“ (įskaitant rezervą), sąskaita; prašo, kad bet kokia priemonė, pakeisianti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, būtų finansuojama naujais asignavimais ir valstybių narių įnašais, ir primygtinai reikalauja, kad Parlamentas visapusiškai dalyvautų priimant sprendimus, įskaitant sprendimus dėl įnašų į Sąjungos patikos fondus iš Sąjungos biudžeto ir dėl bet kokios priemonės, pakeisiančios Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, nustatymo, visapusiškai atsižvelgiant į biudžeto valdymo institucijos vaidmenį; be to, ragina atlikti išsamų ES ir Turkijos pareiškimo poveikio žmogaus teisėms vertinimą, ir pabrėžia, kad svarbu, jog abi šalys, įgyvendindamos šį pareiškimą, paisytų pagrindinių teisių;

13. primygtinai pabrėžia, kad būtina visiškai išnaudoti su išorės veiksmų išlaidomis susijusias galimybes, numatytas pagal daugiametės finansinės programos (DFP) 6 išlaidų kategorijos „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ viršutinę ribą ir solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo mobilizavimo taisykles; pakartoja, kad turi būti išlaikyta išteklių, skirtų įvairioms išorės veiksmų priemonėms pagal atitinkamus reglamentus, pusiausvyra; pabrėžia, kad Sirijos pabėgėlių poreikių ateityje finansavimas nebuvo įtrauktas į diskusiją dėl DFP arba KVTBP „Globali Europa“, todėl finansavimas neturėtų būti vykdomas suprogramuotų priemonių sąskaita; be to, kadangi numatomu Sirijos pabėgėliams skirtu paketu nebus reaguojama į naują krizę ar nenumatytus poreikius, pabrėžia, kad bet koks finansavimas iš KVTBP „Globali Europa“ rezervo ekstremaliosios situacijos atvejams šiuo tikslu turėtų būti ribotas; ragina valstybes nares vietoj to šiam paketui skirti papildomų naujų lėšų; primena, kad bet koks lankstus finansavimo mechanizmas, nustatytas pagal KVTBP „Globali Europa“, turi atitikti reglamente apibrėžtus teminius išlaidų tikslus;

14. pripažįsta esminį Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (angl. UNRWA), kaip unikalios gyvybiškai svarbių paslaugų teikėjos milijonams Palestinos pabėgėlių Artimuosiuose Rytuose, vaidmenį ir ragina padidinti ES finansinį įnašą, skirtą UNRWA, kaip investiciją į saugumą, stabilumą ir vystymąsi regione ir už jo ribų; atkreipia dėmesį į naujausias ES finansuojamo palestiniečių vadovėlių išorės tyrimo išvadas, kuriomis nustatyta, kad esama mažai tobulintinų vietų, ir iš esmės paneigiami įtarimai, kad plačiai kurstoma neapykanta ir smurtas, taigi, patvirtinama, kad šie vadovėliai atitinka UNESCO standartus; atkreipia dėmesį į Komisijos budrumą šiuo klausimu ir palankiai vertina tvirtą Komisijos įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Palestinos Administracija ir UNRWA siekiant skatinti kokybišką Palestinos vaikų švietimą ir toliau užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi UNESCO standartų; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad jos finansavimas Palestinos Administracijai padėtų kovoti su neigiamomis tendencijomis ir didėjančiu palestiniečių susiskaldymu, prisidėtų prie pliuralizmo ir atskaitomybės skatinimo ir remtų Palestinos pilietinę visuomenę;

15. pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos biudžetas Afganistanui ir kaimyninėms šalims turėtų būti stipriai padidintas siekiant paremti ir apsaugoti pažeidžiamus afganistaniečius ir jų šeimas, įskaitant šalies viduje perkeltus asmenis ir pabėgėlius, ir padidinti perkėlimą į saugias vietas; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad reikia užtikrinti humanišką ir tinkamą paramą tiek prieglobsčio ieškantiems asmenims, tiek priimančiosioms šalims; reikalauja, kad, jei nebus užtikrinta pagarba žmogaus teisėms, ypač moterų ir mergaičių teisėms, paramos vystymuisi teikimas Afganistano režimui būtų sustabdytas ir būtų nukreiptas lėšas teikiant nepriklausomoms vystymosi ir humanitarinėms organizacijoms, paisant Sąjungos išorės veiksmų tikslų; be to, primygtinai ragina, kad visas Afganistano pilietinės visuomenės organizacijų finansavimas būtų tiesiogiai skiriamas šioms organizacijoms, nepasitelkiant Talibano vyriausybės kaip tarpininkės; pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš tarptautinių pastangų kovos su terorizmu srityje ir skatinti laisvę, žmogaus teises ir pilietines laisves Afganistane;

16. ragina skirti platesnio užmojo biudžetą žmogaus teisių ir paramos pilietinės visuomenės organizacijoms sritims, įskaitant organizacijas, siekiančias moterų ir mergaičių įgalėjimo; primena, kad būtina įgyvendinti griežtas finansinės paramos Sąjungos šalims partnerėms ir kaimyninėms šalims sąlygas žmogaus teisių pažeidimų atvejais; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti didesnį finansavimo susitarimų nuostatų, susijusių su žmogaus teisėmis, skaidrumą ir patikslinti tokių susitarimų sustabdymo mechanizmą ir kriterijus pažeidus žmogaus teises, demokratijos ir teisinę valstybės principus, taip pat sunkiais korupcijos atvejais; be to, pabrėžia, kad Sąjunga turėtų griežtai atsisakyti paramą biudžetui kaip paramos priemonę teikti toms šalims, kurios šiurkščiai nepaiso tarptautinių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės standartų arba nerodo ryžto kovoti su korupcija; šiuo požiūriu ragina visapusiškai taikyti ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES S. Magnitskio aktą) ir išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant korupcijos veiksmus;

17. pabrėžia, kad žmogaus teisių bei demokratijos apsauga ir skatinimas pasaulyje ir toliau yra pagrindinis Sąjungos išorės veiksmų tikslas; ragina skirti daugiau lėšų rinkimų stebėjimo misijoms, be kita ko, vietos stebėtojams, visų pirmą vietos pilietinės visuomenės grupių stebėtojams, atsižvelgiant į jų vaidmenį stiprinant demokratines institucijas ir užtikrinant stabilumą pažeidžiamose šalyse;

18. pabrėžia, kad reikia gerinti Sąjungos pagalbos ir Sąjungos finansavimo trečiosiose šalyse, ypač šalyse kandidatėse ir šalyse partnerėse, matomumą ir informavimą apie juos; ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti sėkmingai įgyvendintų projektų, jų teigiamo poveikio bei naudos sklaidai, kad būtų sustiprintas finansavimo poveikis ir Sąjungos viešoji diplomatija, taip pat visų pirma, pasirūpinti, kad būtų įvertinti bet kokie pažeidimai, susiję su Sąjungos projektais ir finansavimu trečiosiose šalyse, ir užkirstas kelias šiems pažeidimams;

19. smerkdamas bet kokius išpuolius prieš religines mažumas, visų pirma krikščionis, visame pasaulyje, pabrėžia, kad turi būti užtikrintas tinkamas persekiojamų mažumų apsaugos veiksmų finansavimas, ir atsižvelgdamas į tai taip pat pabrėžia savo paramą specialiajam pasiuntiniui religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais;

20. pabrėžia, kad svarbu suformuoti tvirtą Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ir stiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse pasitelkiant įvairias priemones, pvz., nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje ir Europos gynybos fondą, kuris labiausiai padeda didinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ir jos gebėjimą prireikus savarankiškai priimti sprendimus ir veikti savarankiškai; tikisi, kad, atsižvelgiant į būsimą Sąjungos strateginį kelrodį ir su juo susijusias išvadas, taip pat bus toliau didinamos išlaidos su gynyba susijusioms iniciatyvoms, kad būtų galima reaguoti į daugelį tebesitęsiančių problemų ir sukurti geostrategiškesnę Sąjungą, kuri, bendradarbiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir NATO, galėtų ginti savo interesus ir vertybes ir prisiimti daugiau atsakomybės saugumo ir gynybos srityje, visų pirma, kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse; pabrėžia civilinių BSGP misijų svarbą ir ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą darbuotojų skyrimą per trumpą laiką;

21. pabrėžia, kad svarbu reguliariai vertinti visas Sąjungos saugumo paramos priemones (civilinę BSGP ir priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos/KVTBP „Globali Europa“) ir pakoreguoti tam tikras misijas, operacijas ir priemones siekiant įtraukti prasmingą požiūrį į žmonių saugumą, kuriuo atsižvelgiama į realius vietos gyventojų saugumo poreikius;

22.  pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Sąjungą nuo užsienio šalių piktavališko kišimosi ir kenkėjiškos įtakos, visų pirma hibridinių išpuolių ir dezinformacijos; ragina užtikrinti tinkamą finansavimą ir įgaliojimus Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) skyriams ir projektams, kuriais sprendžiami šie klausimai, ir pabrėžia Sąjungos institucijų darbo koordinavimo svarbą; ragina sukurti specialias grupes, kurios kovotų su tam tikruose regionuose kylančiomis grėsmėmis; primena, kad Europos Audito Rūmai padarė išvadą, jog EIVT reikia platesnių įgaliojimų kovoti su padidėjusiu dėl COVID-19 pandemijos mišrių išpuolių proveržiu ir naujomis kylančiomis grėsmėmis, kartu skiriant pakankamą finansavimą;

23. pakartoja savo ankstesnius pareiškimus dėl grėsmių, susijusių su kibernetiniu saugumu, taip pat melagingų naujienų skleidimu, todėl pabrėžia, kad pasitelkiant Sąjungos biudžetą reikia geriau spręsti šias pagrindines problemas ir į jas reaguoti horizontaliuoju lygmeniu, visų pirma Sąjungos būstinėje ir jos delegacijose visame pasaulyje;

24. pabrėžia, kad optiniai skaiduliniai kabeliai yra centrinė pasaulinio interneto nervų sistema, nes 97 proc. visų interneto srautų keliauja tais kabeliais; pabrėžia, kad, nors tie kabeliai yra pagrindinė ir nepakeičiama Sąjungos ypatingos svarbos infrastruktūros dalis, taigi ir didelės geopolitinės svarbos, pastaruoju metu jie tapo užsienio šnipinėjimo operacijų objektu; mano, kad Sąjunga turėtų teikti pirmenybę tų kabelių saugumui ir apsaugai; ragina Sąjungą sukurti Sąjungos optinių skaidulinių kabelių saugumo programą, kuri apimtų mokslinius tyrimus, koordinavimą, politikos formavimą, incidentų sekimą ir pakrančių apsaugos pajėgų mokymą;

25. atkreipia dėmesį į tebesitęsiantį COVID-19 sukeltą domino efektą pasaulyje; ragina teikiant medicininę pagalbą užtikrinti koordinuotą ir suderintą atsaką Sąjungoje ir šalyse partnerėse ir padidinti vakcinų platinimo ir dalijimosi jomis pajėgumus, be kita ko, naudojantis priemone COVAX, taip pat paramą šalių socialiniam ir ekonominiam gaivinimui;

26. pabrėžia, jog reikia skirti pakankamai lėšų, kad būtų lengviau planuoti ir įgyvendinti Sąjungos visuotinę glaudesnių sąsajų darbotvarkę; pabrėžia, kad svarbu įtraukti konkrečius glaudesnių sąsajų projektus ir investicijas į 2021–2027 m. DFP programavimo procesą;

27. pažymi, kad svarbu susieti bendrą užsienio ir saugumo politiką su ES Arkties politika, ir pabrėžia, kad Sąjunga yra atsakinga už paramą Arkties ir jos vietos bendruomenių apsaugai;

28. pažymi, kad pagal KVTBP „Globali Europa“ numatomas laikotarpio vidurio ir galutinis vertinimas ir išsamios metinės Komisijos ataskaitos Parlamentui ir Tarybai dėl vykdomos veiklos, pasiektų rezultatų, veiksmingumo, taip pat pažangos siekiant teminių tikslų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/947[11] tikslų; ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti tikslią teminių tikslų, ypač susijusių su klimatu, biologine įvairove, lyčių lygybe, migracija ir priverstiniu perkėlimu, stebėjimo metodiką, siekiant užtikrinti skaidrumą, tinkamą atskaitomybę ir sudaryti sąlygas Parlamentui veiksmingai atlikti savo, kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų, tikrinimo funkciją;

29. palankiai vertina plataus užmojo Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III); ragina skirti pakankamai finansinių išteklių jam įgyvendinti ir pabrėžia, kad būtini tinkami ir išmatuojami rodikliai ir konkreti metodika, taip pat reguliari stebėsena, siekiant analizuoti Sąjungos biudžeto poveikį lyčių lygybės srityje ir norint veiksmingai įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą Sąjungos išorės veiksmų srityje;

30. ragina Biurą užtikrinti pagrindinių užsienio politikos rezoliucijų, priimtų pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį (pranešimai savo iniciatyva) vertimą į Jungtinių Tautų kalbas, kurios nėra Sąjungos oficialiosios kabos (būtent arabų, kinų ir rusų), o konkrečioms valstybėms skirtų rezoliucijų, priimtų pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnį (rezoliucija, pridedama prie Komisijos arba vyriausiojo įgaliotinio arba Komisijos pirmininko pavaduotojo pareiškimų) ir Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnį (skubi rezoliucija), – vertimą į oficialiąją susijusios valstybės kalbą, siekiant padidinti Europos Parlamento veiklos užsienio reikalų politikos srityje poveikį ir aprėptį;

31. pripažįsta, jog reikia stiprinti EIVT, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; ragina skirti pakankamai lėšų papildomiems darbuotojams, kad būtų užtikrintas užduočių pagal šią naują Sąjungos užsienio politikos priemonę vykdymas ir primygtinai ragina EIVT nedelsiant priimti ir įgyvendinti savo atskiras įgyvendinimo nuostatas dėl išorės veiklos ir užduočių, kad jomis būtų sukurtas sui generis teisinis pagrindas delegacijų vadovams, siekiant geriau apsaugoti visos Sąjungos įvaizdį ir reputaciją, kaip paskelbta Biudžeto kontrolės komitetui raštu pateiktuose atsakymuose dėl 2019 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

32. nepritaria Tarybos atliktam EIVT administracinio biudžeto sumažinimui; ragina Biudžeto komiteto pranešėją dėl X skirsnio visose eilutėse, kurias Taryba sumažino X skirsnyje, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	27.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	50 8 8
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alviina Alametsä, Alexander Alexandrov Yordanov, Maria Arena, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Anna Bonfrisco, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Katalin Cseh, Tanja Fajon, Anna Fotyga, Michael Gahler, Kinga Gál, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Sandra Kalniete, Maximilian Krah, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Antonio López-Istúriz White, Claudiu Manda, Lukas Mandl, Thierry Mariani, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Urmas Paet, Demetris Papadakis, Kostas Papadakis, Tonino Picula, Manu Pineda, Thijs Reuten, Jérôme Rivière, María Soraya Rodríguez Ramos, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Jordi Solé, Sergei Stanishev, Tineke Strik, Hermann Tertsch, Hilde Vautmans, Idoia Villanueva Ruiz, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Isabel Wiseler-Lima, Salima Yenbou, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Vladimír Bilčík, Ioan-Rareş Bogdan, Özlem Demirel, Angel Dzhambazki, Markéta Gregorová, Evin Incir, Assita Kanko, Pierfrancesco Majorino, Mick Wallace

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

50	+
NI	Fabio Massimo Castaldo
PPE	Alexander Alexandrov Yordanov, Traian Băsescu, Vladimír Bilčík, Ioan-Rareş Bogdan, Michael Gahler, Sunčana Glavak, Sandra Kalniete, Andrius Kubilius, David Lega, Miriam Lexmann, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Lukas Mandl, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Radosław Sikorski, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko
Renew	Petras Auštrevičius, Katalin Cseh, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Hilde Vautmans
S&D	Maria Arena, Włodzimierz Cimoszewicz, Tanja Fajon, Raphaël Glucksmann, Evin Incir, Pierfrancesco Majorino, Claudiu Manda, Sven Mikser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Thijs Reuten, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Andreas Schieder, Sergei Stanishev
Verts/ALE	Alviina Alametsä, Markéta Gregorová, Jordi Solé, Tineke Strik, Viola Von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Salima Yenbou

 

8	-
ID	Maximilian Krah, Thierry Mariani, Jérôme Rivière
NI	Kostas Papadakis
The Left	Özlem Demirel, Manu Pineda, Idoia Villanueva Ruiz, Mick Wallace

 

8	0
ECR	Angel Dzhambazki, Anna Fotyga, Assita Kanko, Jacek Saryusz-Wolski, Hermann Tertsch
ID	Anna Bonfrisco, Susanna Ceccardi
NI	Kinga Gál

 

Sutartiniai ženklai:

+ : balsavo „už“

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ (28.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto – visi skirsniai

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Charles Goerens

 

 

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. atkreipia dėmesį į tai, kad bendros sveikatos, susijusios su pandemija, ir pasaulinio ekonomikos nuosmukio pasekmės labai pakenks besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių, kuriose labiausiai nukenčia jau ir taip skurdžiai gyvenantys ir pažeidžiami žmonės, gebėjimui pasiekti darnaus vystymosi tikslus (DVT); pabrėžia, jog reikia remti besivystančias šalis, kad jos galėtų naudotis COVID-19 vakcinomis; mano, kad dabartinė krizė didina nelygybę visame pasaulyje ir kad be galimybės naudotis vakcinomis praraja tik didės;

2. pabrėžia, kad, siekiant pagerinti besivystančių šalių mokesčių bazes, paremti viešuosius finansus ir išvengti žalingų griežto taupymo priemonių, labai reikia teikti paramą vystymuisi ir imtis esminio skolos mažinimo priemonių įtraukiant visus privačiuosius ir viešuosius kreditorius bei toliau plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje ir kovojant su neteisėtais finansiniais srautais, kurie susidaro dėl tarptautinių įmonių tarpvalstybinių operacijų, mokesčių vengimu slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu; pakartoja, kad išlaidos vakcinoms nuo COVID negali išstumti kitų esminių išlaidų; ragina Europos Komisiją nustatyti visapusišką Europos strategiją, skirtą besivystančių šalių skolos mažinimui; ragina reikšti paramą JT prižiūrimo daugiašalio skolos pertvarkymo mechanizmo sukūrimui ir veiksmams siekiant susitarimo dėl privalomų taisyklių dėl atsakingo skolinimo valstybėms ir jų skolinimosi, siekiant remti geresnę skolų krizės prevenciją; tačiau pabrėžia, jog reikia ne tik mažinti skolą, bet ir teikti paramą siekiant, kad sistemines reformas būtų galima įgyvendinti ir besivystančių šalių lygmeniu;

3. ragina įsteigti Europos darnaus vystymosi ir tarptautinės klimato apsaugos banką, kuris sutelktų išteklius, įtrauktų visas valstybes nares ir jų nacionalines vystymosi finansavimo institucijas ir mobilizuotų privačias investicijas besivystančiose šalyse;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai padidinti sveikatos priežiūrai, apsirūpinimo maistu saugumui ir mitybai, švietimui, galimybei naudotis pagrindinėmis vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugomis, socialinei apsaugai ir lyčių lygybei skiriamas lėšas ir sustiprinti eilutes „Žmonės – Visuotiniai uždaviniai“ ir „Planeta – Visuotiniai uždaviniai“; pabrėžia, kad pagal geografinėms programoms skirtas eilutes pirmenybė turėtų būti teikiama žmogaus socialinei raidai; atkreipia dėmesį į pražūtingas pasekmes to, kad pasaulyje nesiimama tinkamų kovos su klimato krize ir biologinės įvairovės nykimu veiksmų, ir į tai, kad reikia sustiprinti eilutę „Planeta – Visuotiniai uždaviniai“;

5. ragina Komisiją užtikrinti, kad ji sugebės įtikinamai parodyti, jog laikosi Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“ reglamento nuostatų ir siekia įsipareigotų tikslų dėl išlaidų socialinės įtraukties ir žmogaus socialinės raidos, švietimo, lyčių, klimato, biologinės įvairovės ir migracijos uždavinių srityse bei visapusiškai laikosi reikalavimo, kad 93 proc. KVTBP išlaidų atitiktų oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijus; primygtinai teigia, kad reikia didinti OPV, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, siekiant prisidėti prie ES ir jos valstybių narių kolektyvinių įsipareigojimų vykdymo;

6. ragina Komisiją ir finansų įstaigas, įskaitant EIB, užtikrinti, kad visose pagal „Europos darnaus vystymosi fondą +“ (EDVF+) – išorės veiksmų garantiją (IVG) vykdomose operacijose būtų laikomasi papildomumo vystymosi srityje principo ir kad jos atitiktų ES sutarties 21 straipsnyje apibrėžtus ES išorės veiksmų tikslus, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir jų skatinimą, skurdo panaikinimą ir rizikos aplinkai valdymą; ragina Komisiją įvertinti ES lėšų nukreipimo per EDVF+ papildomumą vystymosi srityje siekiant sustiprinti COVAX priemonę;

7. primena, kad pagal KVTBP „Globali Europa“ reglamentą Europos plėtros fondo (EPF) grįžtamosios lėšos bus rezervuotos Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims ir nukreipiamos tik per EIB taikant biudžeto garantijas ir vykdant derinimo operacijas pagal EDVF+ – IVG; ragina EPF grįžtamąsias lėšas naudoti siekiant padėti ištaisyti dabartinį EIB veiklos vietoje AKR šalyse trūkumą, kad būtų galima išanalizuoti tikrąją padėtį, susijusią su jo finansuojamais projektais; pabrėžia teigiamą vaidmenį, kurį šiuo tikslu taip pat galėtų atlikti aktyviau dalyvaujančios ES delegacijos;

8. mano, kad AKR programa su atskira biudžeto eilute yra nepaprastai svarbi siekiant pagal naująjį ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) susitarimą numatytų bendrų ir tarpusavyje susijusių tikslų bei strateginių prioritetų; mano, kad ši programa papildytų ES programavimą regionų ir šalių lygmenimis šiose pasaulio dalyse ir turėtų būti visų pirma skirta pažeidžiamoms gyventojų grupėms, susiduriančioms su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, ir ja turėtų būti remiamas su COVID-19 susijusios sveikatos priežiūros finansavimas, kad visiems būtų lengviau gauti kokybišką medicininę priežiūrą ir vakcinas;

9. mano, kad pagal visos Afrikos programą turėtų būti skatinamos visiems prieinamos socialinės apsaugos sistemos ir visuotinė sveikatos apsauga ir kad šiai programai turėtų būti skirta atskira biudžeto eilutė; palankiai vertina tai, kad skirta lėšų tolesniam AKRVO pajėgumų stiprinimui vykdant ES ir AKR jungtinės parlamentinės asamblėjos veiklą, ir tolesnę paramą Afrikos Sąjungos ir Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės pajėgumų stiprinimui;

10. ragina Komisiją greitai ir nuosekliai tikslingai skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą ir partnerystes, taip pat remti besivystančių šalių pajėgumus eksportuoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, be kita ko, žaliąjį vandenilį;

11. ragina Komisiją kuo greičiau paskirti aukšto lygio ES pasiuntinį klimato kaitos klausimais, kuris tarptautiniu lygmeniu skatintų kovą su klimato kaita;

12. primygtinai pabrėžia, kad būtina visiškai išnaudoti su išorės veiksmų išlaidomis susijusias galimybes, numatytas pagal DFP 6 išlaidų kategorijos „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ viršutinę ribą ir solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo mobilizavimo taisykles; pakartoja, kad turi būti išlaikyta išteklių, skirtų įvairioms išorės veiksmų priemonėms pagal atitinkamus reglamentus, pusiausvyra; pabrėžia, kad Sirijos pabėgėlių poreikių ateityje finansavimas nebuvo įtrauktas į DFP arba KVTBP „Globali Europa“ diskusijas, todėl finansavimas neturėtų būti vykdomas suprogramuotų priemonių sąskaita; be to, kadangi numatomu Sirijos pabėgėliams skirtu paketu nebus reaguojama į naują krizę ar nenumatytus poreikius, pabrėžia, kad bet koks finansavimas iš KVTBP „Globali Europa“ rezervo ekstremaliosios situacijos atvejams šiuo tikslu turėtų būti ribotas; ragina valstybes nares šiam paketui skirti papildomų naujų lėšų;

13. ragina vykdant metinį biudžetą tinkamai atsižvelgti į KVTBP „Globali Europa“ nuostatas dėl naujiems uždaviniams ir prioritetams skirtų rezervo lėšų mobilizavimo, visų pirma siekiant per DFP galiojimo laikotarpį 2021–2027 m. trims programoms užtikrinti papildomą bendrą 1 mlrd. EUR sumą (200 000 000 EUR – žmogaus teisių ir demokratijos teminei programai, 200 000 000 EUR – pilietinės visuomenės organizacijų teminei programai ir 600 000 000 EUR – pasaulinių iššūkių teminei programai);

14. reiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Afganistane; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su JT agentūromis (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR), Jungtinių tautų vaikų fondu (UNICEF)), kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir tarptautinėmis NVO, parengti humanitarinę pagalbą ir, atsižvelgiant į įvertintas galimybes, laikantis patikimo finansų valdymo principo, padidinti humanitarinės pagalbos biudžetą Afganistanui ir kaimyninėms šalims, kad būtų sprendžiama kritinio maisto stygiaus problema, remiami pabėgėliai kaimyninėse šalyse, taip pat šalies viduje perkelti asmenys, moterys, mergaitės bei vaikai ir žmogaus teisių gynėjai; ragina parengti naują finansinę programą ir strategiją siekiant išsaugoti sunkiai pasiektus vystymosi laimėjimus ir toliau remti Afganistano bei kaimyninių šalių gyventojus, nesinaudojant Talibano vyriausybės tarpininkavimu ir su sąlyga, kad bus užtikrintos saugumo garantijos paramos vystymuisi darbuotojams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	27.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 2 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Anna-Michelle Asimakopoulou, Hildegard Bentele, Dominique Bilde, Catherine Chabaud, Antoni Comín i Oliveres, Ryszard Czarnecki, Gianna Gancia, Charles Goerens, Pierrette Herzberger-Fofana, György Hölvényi, Rasa Juknevičienė, Beata Kempa, Pierfrancesco Majorino, Erik Marquardt, Norbert Neuser, Janina Ochojska, Jan-Christoph Oetjen, Michèle Rivasi, Christian Sagartz, Tomas Tobé, Miguel Urbán Crespo, Chrysoula Zacharopoulou, Bernhard Zimniok
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Evin Incir, Patrizia Toia
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Elisabetta Gualmini

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19	+
ID	Gianna Gancia
NI	Antoni Comín i Oliveres
PPE	Anna-Michelle Asimakopoulou, Hildegard Bentele, György Hölvényi, Rasa Juknevičienė, Janina Ochojska, Christian Sagartz, Tomas Tobé
RENEW	Catherine Chabaud, Charles Goerens, Jan-Christoph Oetjen, Chrysoula Zacharopoulou
S&D	Elisabetta Gualmini, Evin Incir, Pierfrancesco Majorino, Norbert Neuser, Patrizia Toia
The Left	Miguel Urbán Crespo

 

2	-
ID	Dominique Bilde, Bernhard Zimniok

 

5	0
ECR	Ryszard Czarnecki, Beata Kempa
Verts/ALE	Pierrette Herzberger-Fofana, Erik Marquardt, Michèle Rivasi

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (8.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2022 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Luděk Niedermayer

 

 

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina, kad 2022 m. Sąjungos biudžetu būtų siekiama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą; ragina suderinti 2022 m. Sąjungos biudžetą su jos įsipareigojimais klimato srityje pagal Paryžiaus susitarimą;

2. ragina, kad 2022 m. biudžetu būtų prisidedama prie Europos semestre apibrėžtų prioritetų įgyvendinimo, sykiu įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ir kad jo išlaidos, susijusios su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), būtų naudojamos politikos tikslams, apibrėžtiems šešiuose ramsčiuose, ir veiksmingai prisidėtų prie visų arba bent jau didelės dalies konkrečioms valstybėms narėms skirtų rekomendacijų įgyvendinimo;

3.  apgailestauja dėl to, kad Taryba pasiūlė sumažinti 2022 m. Sąjungos biudžetą, ir primena, kad reikia laikytis DFP nustatytų įsipareigojimų, dėl kurių susitarta tarpinstituciniu lygmeniu;

4. mano, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turėtų ir toliau būti remiamas tvarus ir įtraukus Sąjungos socialinis ir ekonominis atsigavimas po COVID-19 pandemijos, taip pat remiami Sąjungos prioritetai; pabrėžia, kad simetrinis sukrėtimas, kurį lėmė COVID-19 pandemija, sukėlė asimetrinių padarinių valstybėms narėms, ir įspėja dėl netolygaus ir neteisingo atsigavimo tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis rizikos;

5.  ragina patvirtinti įtraukų Sąjungos biudžetą, kuris padėtų Europos gyventojams spręsti skaitmeninės pertvarkos klausimus; ragina įgyvendinti ES skaitmeninio švietimo politiką ir Europos švietimo erdvę, kad būtų pasiekti skaitmeninių įgūdžių tikslai;

6. pritaria Sąjungos institucijų požiūriui remti sveikatą ir padėti susidoroti su COVID-19 pandemijos sukeltais ekonominiais ir socialiniais sukrėtimais; pabrėžia, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios įmonės ir namų ūkiai gauna būtiną finansinę paramą;

7. pabrėžia, kad priemonė „Next Generation EU“ (NGEU) sudaro reikšmingą Sąjungos biudžeto dalį ir kad ji bus sėkminga tik veiksmingai naudojant lėšas; primena, kad nacionalinių planų patvirtinimas yra tik proceso pradžia, ir prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų finansuojami tik su NGEU suderinami projektai;

8. prašo Komisijos laikytis aktyvesnės strategijos kovojant su netinkamu Sąjungos lėšų naudojimu, įskaitant kovą su pažeidimais ir interesų konfliktais; pabrėžia, kad siekiant išlaikyti pagrindinių Sąjungos biudžeto politikos principų patikimumą, reikia reikšmingų patobulinimų; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos, ypač išlaidų bendros žemės ūkio politikos srityje, kurioje mažiau skaidrumo, o Komisijos vaidmuo kontroliuojant tinkamą Sąjungos lėšų naudojimą yra mažesnis nei kitų Sąjungos biudžeto dalių srityse;

9. pabrėžia, kad reikia griežtesnių ir tikslinių priemonių siekiant greitai ir veiksmingai remti nuo pandemijos labiau nukentėjusius asmenis, darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis, sektorius ir regionus; ragina skirti daugiau išteklių kovai su socialine ir lyčių nelygybe, skurdu ir nedarbu, ypatingą dėmesį skiriant moterims, jaunimui ir pažeidžiamoms grupėms;

10. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamai išteklių makroekonominės, socialinės ir aplinkos politikos koordinavimui ir priežiūrai, kovai su pinigų plovimu, finansiniais nusikaltimais, taip pat ekonomikos valdymo sistemos įgyvendinimui; apgailestauja, kad Sąjunga, valstybės narės ir Sąjungos biudžetas kasmet praranda šimtus milijardų eurų dėl mokesčių, kurie galėtų būti nukreipti ekonomikai gaivinti, slėpimo ir vengimo;

11.  ypač pabrėžia, kad, remiantis Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2021 išvadomis, reikia nedelsiant skirti pakankamai išteklių, kad būtų sustiprinti Komisijos pajėgumai užtikrinti veiksmingą esamų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą visoje Sąjungoje;

12. pakartoja savo raginamus užtikrinti, kad Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos prokuratūrai būtų skirta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių precedento neturinčio dydžio Sąjungos išlaidoms kontroliuoti; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija ir Taryba pasiūlė tik minimaliai padidinti šių institucijų ir įstaigų biudžetus;

13. primena, kad naujų nuosavų išteklių krepšelio nustatymas yra geriausias būdas užtikrinti ilgalaikį Sąjungos biudžeto tvarumą;

14. pabrėžia, kad būtina skatinti teisingą, tvarų ir įtraukų ekonomikos atsigavimą sykiu įgyvendinant socialiniu požiūriu suderintas reformas, kuriomis siekiama modernizuoti Sąjungos ekonomiką ir didinti jos atsparumą, sanglaudą ir konkurencingumą, taip pat užtikrinti geresnes MVĮ ir startuolių galimybes gauti finansavimą; pabrėžia, kad COVID-19 krizė smarkiai paveikė MVĮ; pabrėžia tinkamo finansavimo svarbą siekiant veiksmingai remti MVĮ ir startuolius; ragina, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą iš 2022 m. Sąjungos biudžeto, kad įmonės galėtų padėti siekti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos tikslo;

15. palankiai vertina tai, kad priimta programa „InvestEU“; primygtinai reikalauja, kad 2022 m. įgyvendinant programą „InvestEU“ būtų teikiama pirmenybė geresnei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) galimybei gauti finansavimą, taip pat socialinėms investicijoms ir įgūdžių finansavimui;

16. palankiai vertina tai, kad dėl COVID-19 krizės laikinoji valstybės pagalbos sistema pratęsta iki 2021 m. gruodžio 31 d.; ragina skirti daugiau išteklių tam, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir greitas Sąjungos konkurencijos politikos taikymas; ragina valstybes nares ir Sąjungą taikant savo naują ekonomikos gaivinimo priemonę (EGADP) visapusiškai pasinaudoti laikinąja valstybės pagalbos sistema tenkinant tiesiogiai su COVID-19 susijusius finansinius poreikius; tikisi, kad Komisija stebės visas pagal laikinąją sistemą patvirtintas schemas ir jų poveikį vidaus rinkos veikimui;

17. pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat turizmo, įskaitant kultūrinį turizmą ir švietimą, sektoriai yra ir bus svarbiausi sektoriai, patiriantys didžiausią COVID-19 krizės, su kuria susiduria Sąjunga, poveikį;

18. ragina užtikrinti, kad ES biudžetu būtų prisidedama prie ekonominės politikos prioritetų įgyvendinimo, pavyzdžiui, kapitalo rinkų sąjungos užbaigimo, turint tikslą skatinti ilgalaikę ir tvarią investicijų aplinką ir galimybes gauti finansavimą visiems rinkos dalyviams, bet ypač MVĮ ir startuoliams, ir kuriant daugiau investavimo galimybių neprofesionaliesiems investuotojams;

19. pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, susijusių su Sąjungos biudžetu, svarbą ir ragina Komisiją parodyti daugiau lankstumo vertinant ir persvarstant pagal Sąjungos biudžetą pateiktus pasiūlymus;

20. ragina Komisiją laikytis griežtesnio požiūrio į įsipareigojimų panaikinimą ir perskirstyti bei pakartotinai panaudoti nepanaudotas lėšas prioritetiniams tikslams ir sritims, dėl kurių susitarta tarpinstituciniu lygmeniu, finansuoti, ypač su pandemijos valdymu, švietimu, sveikatos priežiūra, inovacijomis ir socialine politika susijusiose srityse;

21. pabrėžia Sąjungos finansavimą gaunančių institucijų skaidrumo ir atskaitomybės svarbą;

22. ragina skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių Europos priežiūros institucijoms (EPI), atsižvelgiant į naujus uždavinius ir įgaliojimus, joms priskirtus priėmus persvarstytus EPI reglamentus (Reglamentą (ES) 2019/2175); ragina užtikrinti didesnį jų priežiūros tarybų veikimo skaidrumą siekiant pagerinti institucijų atskaitomybę ir valdymo struktūras;

23. atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2021 nustatytus trūkumus, susijusius su Europos bankininkystės institucijos (EBI) veiksmais kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje, mano, kad dalis biudžeto lėšų turėtų būti įrašyta į rezervą, kol EBI užtikrins, kad visiškai laikomasi Audito Rūmų ataskaitoje išdėstytų rekomendacijų, ir priims aiškią strategiją, kaip savo 2022 m. darbo plane veiksmingai panaudoti visas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemones;

24. pabrėžia, kad dėl pokyčių tvaraus finansavimo, finansinių technologijų, kovos su pinigų plovimu, kibernetinio atsparumo, mokėjimų ir nebankinio finansinio tarpininkavimo srityse EPI jau dabar reikia arba ateityje reikės naujos įvairių sričių kompetencijos ir jai bus pavesta užduočių, kurios turėtų būti suderintos su atitinkamais ištekliais; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus teisės aktus, susijusius su Sąjungos pagrindinėmis tarpuskaitos sandorio šalimis, buvo padidinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) įgaliojimai ir užduotys, tačiau tai neatsispindėjo papildomame biudžete ir tai gali apsunkinti ESMA gebėjimą įgyvendinti savo pagrindinių tarpuskaitos sandorio šalių priežiūros ir reguliavimo darbotvarkę; pabrėžia, kad ir pagal Reglamentą dėl kriptoturto rinkų MiCA), ir pagal Paskirstytojo registro technologijos (PRT) bandomosios tvarkos reglamentą bei Skaitmeninės veiklos atsparumo aktą (DORA) EPI veikiausiai bus suteikta naujų įgaliojimų;

25. atkreipia dėmesį į svarbų ESMA priežiūros komiteto vaidmenį tiek Sąjungos, tiek trečiųjų valstybių pagrindinių tarpuskaitos sandorio šalių atžvilgiu, užtikrinant Europos finansų rinkų stabilumą ir tvarkingumą bei stiprinant investuotojų apsaugą; pažymi, kad nors su Sąjungos pagrindinėmis tarpuskaitos sandorio šalimis susijusios veiklos finansavimas dengiamas ESMA biudžeto lėšomis, trečiųjų valstybių pagrindinių tarpuskaitos sandorio šalių priežiūros veikla padengiama mokesčiais, kuriuos ESMA renka iš trečiųjų valstybių pagrindinių tarpuskaitos sandorio šalių; pažymi, kad ESMA nebuvo skirta jokių papildomų išteklių nei naujoms Sąjungos pagrindinių tarpuskaitos sandorio šalių užduotims pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ERIR) 2.2 straipsnį, nei pagrindinių tarpuskaitos sandorio šalių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo užduotims; ragina padidinti ESMA finansavimą siekiant užtikrinti, kad pagrindinių tarpuskaitos sandorio šalių priežiūros komitetas turėtų pajėgumų vykdyti savo veiklą ir metines užduotis, susijusias su Sąjungos pagrindinėmis tarpuskaitos sandorio šalimis; ragina Komisiją persvarstyti dabartinę mokesčių rinkimo iš trečiųjų valstybių pagrindinių tarpuskaitos sandorio šalių sistemą, kad ESMA galėtų surinkti sumą, atspindinčią ilgalaikį mokesčių struktūros tvarumą ir priimtinumą, kartu taikant proporcingesnį požiūrį į pagrindines tarpuskaitos sandorio šalis, kurių Sąjungos finansų rinkoms svarbios veiklos lygis skiriasi;

26. palankiai vertina tai, kad Taryba pritaria Komisijos nuomonei dėl EPI finansavimo; pabrėžia, kad pritarus siūlomam biudžetui būtų sudarytos sąlygos akivaizdžiai pažangai tose srityse, kuriose EPI pavedamos tam tikros pareigos ir kuriose dabartinė padėtis yra nepatenkinama, ypač kovos su pinigų plovimu srityje;

27. pabrėžia, kad turėtų būti tęsiamas apskaitos subjektų ir mokesčių institucijų finansavimas, visų pirma siekiant remti jų veiksmus kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, tai pat skatinti skaidrumą ir tikrumą; pabrėžia, kad šie subjektai turėtų būti atskaitingi Parlamentui;

28. ragina užtikrinti didesnį Komisijos darbo skaidrumą vertinant Parlamento pateiktus bandomuosius projektus, nes kai kurie iš jų gali būti naudingi Sąjungos veikimui; pabrėžia, kad dabartiniams darbo metodams trūksta skaidrumo ir aiškumo, todėl buvo atmesti keli svarbūs ir įvykdomi pasiūlymai, kurie galėjo turėti pridėtinės vertės;

29. pabrėžia, kad visos Sąjungos finansavimą gaunančios organizacijos turi elgtis politiškai neutraliai ir nešališkai;

30. pažymi, kad kaip parengiamasis projektas pradėjo veikti ES mokesčių ir finansinių nusikaltimų observatorija; mano, kad tokia observatorija gali būti naudingas indėlis į reikalingas demokratines diskusijas ir padėti sprendimus priimantiems asmenims; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl minėtos observatorijos veiklos tęsimo po 2022 m.;

31. primena, kad naujų nuosavų išteklių krepšelio nustatymas buvo įtrauktas į tarpinstitucinį bendradarbiavimą rengiant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo; primygtinai reikalauja, kad pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas ir skaitmeninis mokestis būtų patvirtinti ir įgyvendinti laikantis tvarkaraščio ir kad jie galėtų prisidėti siekiant priemonės „Next Generation EU“ tikslų;

32. ragina valstybes nares skubiai priimti Komisijos rengiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl pertvarkyto skaitmeninio mokesčio, pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) ir iki 2022 m. pabaigos užbaigti derybas dėl finansinių sandorių mokesčio pagal tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą;

33. pabrėžia, kad reikia tinkamų išteklių kokybiškai statistikai Sąjungoje rengti ir platinti; pabrėžia, kad, nepaisant tam tikros pažangos, vis dar esama didelių trūkumų ir spragų teikiamų statistinių duomenų tinkamumo naudoti, aprėpties ir prieinamumo srityse, ir kad reikia imtis skubių veiksmų; todėl mano, kad dalis biudžeto lėšų turėtų būti įtraukta į rezervą tol, kol Eurostatas pateiks plataus užmojo veiksmų planą, kurį įgyvendinus bus gerokai padidintas jo interneto svetainės patogumas vartotojui, užtikrinta prieiga prie duomenų ir informacijos visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir parengti nauji statistiniai duomenys ir rodikliai, kurie padės įgyvendinti Sąjungos politiką ir prioritetus;

34. pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai išteklių tvirtų ir patikimų finansinės ir nefinansinės atskaitomybės ir audito standartų rengimui visame pasaulyje ir visoje Sąjungoje paremti; vis dėlto mano, kad dalies skirto biudžeto lėšų reikėtų nenaudoti tol, kol Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) fondas ir Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) tinkamai atsižvelgs į atitinkamus Europos Parlamento 2016 m. birželio 7 d. rezoliucijoje dėl tarptautinių apskaitos standartų (TAS) vertinimo ir TFAS fondo, Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) ir Viešojo intereso priežiūros tarybos (PIOB) veiklos pateiktus reikalavimus[12].

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	45 4 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gunnar Beck, Marek Belka, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Gilles Boyer, Francesca Donato, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Luis Garicano, Sven Giegold, Valentino Grant, Claude Gruffat, José Gusmão, Eero Heinäluoma, Michiel Hoogeveen, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, France Jamet, Othmar Karas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Philippe Lamberts, Aušra Maldeikienė, Pedro Marques, Fulvio Martusciello, Costas Mavrides, Jörg Meuthen, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Dimitrios Papadimoulis, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Sirpa Pietikäinen, Dragoş Pîslaru, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Alfred Sant, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Niels Fuglsang, Eugen Jurzyca

 

 

 

 

 

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

45	+
PPE	Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Fulvio Martusciello, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Sirpa Pietikäinen, Ralf Seekatz, Inese Vaidere
Renew	Gilles Boyer, Engin Eroglu, Luis Garicano, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Caroline Nagtegaal, Dragoş Pîslaru, Stéphanie Yon-Courtin
S&D	Marek Belka, Jonás Fernández, Niels Fuglsang, Eero Heinäluoma, Aurore Lalucq, Pedro Marques, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Evelyn Regner, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Paul Tang
The Left	José Gusmão, Dimitrios Papadimoulis
Verts/ALE	Sven Giegold, Claude Gruffat, Stasys Jakeliūnas, Philippe Lamberts, Piernicola Pedicini, Kira Marie Peter-Hansen, Ernest Urtasun

 

4	-
ECR	Michiel Hoogeveen
ID	Gunnar Beck, Jörg Meuthen
NI	Lefteris Nikolaou-Alavanos

 

7	0
ECR	Eugen Jurzyca, Roberts Zīle
ID	Francesca Donato, Valentino Grant, France Jamet, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (28.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentė: Lucia Ďuriš Nicholsonová

 

 

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi dėl neproporcingo pandemijos poveikio pažeidžiamoms grupėms esama nelygybė vis didėja, o tyrimai rodo, jog sudurti galą su galu dar sunkiau tapo tiems, kurie jau buvo atsidūrę sunkioje padėtyje;[13] kadangi, remiantis naujausiais EUROFOUND duomenimis, 23 proc. minimalų darbo užmokestį gaunančių Sąjungos darbuotojų nurodė, jog susiduria su sunkumais ar su dideliais sunkumais siekdami pragyventi, palyginti su 11,5 proc. šias problemas patiriančių likusių darbuotojų, o 16 proc. minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų gyveno materialinį nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose, palyginti su 6 proc. tokiomis sąlygomis gyvenančių kitų darbuotojų;[14]

B. kadangi COVID-19 krizė ir nenumatytos izoliavimo priemonių pasekmės gali pakenkti per dešimtmečius pasiektiems laimėjimams lyčių lygybės srityje, esant realiai rizikai, kad moterys paliks darbo rinką ir kad bus pokyčių, dėl kurių sustiprės lyčių vaidmenys; kadangi dėl sektorinės ir profesinės segregacijos, kai labai daug moterų dirba mažai apmokamuose darbuose, darbe ne visą darbo laiką ir sektoriuose, kurie yra labai paveikti COVID-19 pandemijos, moterims kyla didesnė rizika nei kitoms grupėms, kad jos dėl krizės nukentės nuo pasekmių užimtumo srityje ir neigiamų socialinių pasekmių;[15]

C. kadangi EUROFOUND tyrimai rodo, kad reikia stiprinti socialinį dialogą, siekiant spręsti pasiskirstymo poveikį ir palengvinti teisingą perėjimą, taip pat kadangi esama įrodymų, jog nepageidaujamas kai kurios klimato politikos poveikis, ypač tais atvejais, kai dėl to nukenčia įmonės ir darbuotojai tam tikruose sektoriuose ir regionuose, gali būti įveiktas bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, o sprendimai gali būti atrasti pasitelkiant socialinį dialogą ir bendras iniciatyvas;[16]

D. kadangi, remiantis EUROFOUND apklausa apie COVID-19, prieš daugiau nei metus prasidėjus pandemijai, psichologinė gerovė pasiekė žemiausią lygį visose amžiaus grupėse, o tai ypač akivaizdu kalbant apie jaunimą ir apie tuos, kurie neteko darbo;[17]

E. kadangi Sąjunga ir valstybės narės ėmėsi daugybės veiksmų, kad sumažintų pandemijos poveikį įmonėms, darbuotojams ir žmonėms; kadangi šių priemonių pobūdis keičiasi ir tampa vis platesnis, taip pat kadangi priemonės, tokios kaip EUROFOUND ES COVID-19 politikos stebėjimo duomenų bazė ar Europos restruktūrizavimo stebėsenos pagalbinių priemonių duomenų bazė (ERM), kuriomis renkama ir struktūruojama informacija, yra svarbios, siekiant stebėti pažangą ir teikti įrodymus ją vertinant;[18]

1. primena, kad 2022 m. taip pat bus sudėtingi, ir pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusios socialinės ir su užimtumu susijusios ekonomikos nuosmukio problemos turėjo neproporcingą poveikį skirtingoms valstybėms narėms, skirtingiems regionams ir skirtingoms mūsų visuomenės grupėms, ir ypač sunkiai paveikė pažeidžiamiausias visuomenės grupes, o visų pirma darbo rinką;

2. reikalauja tvirto atsako visiems žmonėms, ypač jaunimui, visoms šeimoms, įskaitant LGBTIQ šeimas, darbuotojus, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat įmonėms, ypač MVĮ, ir socialiniu bei ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu tvaraus biudžeto, pagal kurį nė vienas nepaliekamas nuošalyje;

3. šiuo atžvilgiu pabrėžia itin svarbų Sąjungos fondų ir finansinių priemonių, įskaitant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę („Next Generation EU“) su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), papildančiomis „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), kuris yra svarbiausias Sąjungos socialinio aspekto stiprinimo ir socialiniu, ekonominiu bei aplinkosaugos požiūriu tvaraus, teisingo, įtraukaus ir nediskriminacinio ekonomikos atsigavimo, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio ir Žaliojo kurso, užtikrinimo veiksnys, taip pat Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo perkeltiesiems darbuotojams (EGF) ir Teisingos pertvarkos fondo (TPF) vaidmenį;

4. pabrėžia, kad šiais fondais ir priemonėmis turėtų būti remiama visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nevyriausybines ir labdaros organizacijas, veikla;

5. pabrėžia, kad biudžetas, kuriam būdingas stiprus socialinis ir ekonominis tvarumas, turėtų padėti prisitaikyti prie neišvengiamų darbo rinkos pokyčių, išsaugoti ir sukurti kokybišką ir tvarų užimtumą visapusiškai paisant darbo teisių ir deramo užimtumo bei darbo sąlygų, turėtų padėti panaikinti skurdą ir sumažinti socialinę atskirtį, nelygybę ir diskriminaciją, visų pirma darančius poveikį vaikams ir jaunimui, skatinti tvarų augimą ir dar labiau padidinti didėjančią socialinę konvergenciją precedento neturinčios krizės po ekonomikos nuosmukio, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, ir tolesnių neigiamų socialinių padarinių laikotarpiu;

6. pabrėžia, kad krizė atkreipė dėmesį į daugelį esamų nelygybės rūšių, atskleidė naujas diskriminacijos formas ir padidino esamą socialinę ir ekonominę nelygybę bei pablogino daugelio žmonių, įskaitant darbuotojus ir jų šeimas, ypač pažeidžiamoms grupėms priklausančių darbuotojų bei tų, kurie dirba mažų garantijų darbo sąlygomis ir pagal mažų garantijų darbo susitarimus, taip pat smulkaus verslo savininkų ir savarankiškai dirbančių asmenų, gyvenimo bei darbo sąlygas;

7. primygtinai tvirtina, kad reikia spręsti ekonominių, socialinių, tarpsektorinių, teritorinių, kartų ir regioninių skirtumų ir nelygybės problemą, nes sanglaudos politika privalo išlikti vienu iš pagrindinių prioritetų atsigavimo po COVID-19 krizės etapu;

8. pritaria Europos lyderiams dėl to, kad, dėl pandemijos augant nedarbui ir nelygybei, svarbu skirti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia, siekiant sustiprinti mūsų šalių ekonomiką ir sutelkti mūsų politikos pastangas tam, kad būtų užtikrinta vienoda galimybė gauti kokybiškas paslaugas, siekiant pagerinti lygias galimybes, kokybiškų darbo vietų kūrimą, verslumą, kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, taip pat sumažinti skurdą ir atskirtį; pabrėžia, kad būtina pasinaudoti išskirtinių išteklių galimybe remiant Europos ekonomikos gaivinimą;

9. pabrėžia politikos ir priemonių svarbą siekiant remti darbo rinkos pertvarką, pažangą technologijų ir inovacijų srityje ir stiprinti mūsų ekonomikos konkurencingumą, visų pirma kalbant apie skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, ypač atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir ilgalaikes tendencijas;

10. pabrėžia, jog reikia vykdyti plataus užmojo politiką, pagal kurią jaunajai kartai būtų gerinamos gyvenimo galimybės, kovojama su skurdu ir socialine atskirtimi, įskaitant vaikų skurdą, taip pat užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos ir veiksmingas jų įgyvendinimas, užimtumo saugumas, tinkama socialinė apsauga, lygios lyčių galimybės ir neįgaliesiems pritaikyta darbo aplinka, taip pat skatinama saugi aplinka bei gerovė visiems Sąjungos gyventojams;

11. primygtinai tvirtina, kad reikia priimti ryžtingą mokymosi visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo politiką, taip pat pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi metu įgytus įgūdžius, kad būtų sprendžiamos demografinių pokyčių, taip pat žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant išaugusį dirbtinio intelekto naudojimą, keliamos problemos;

12. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu stiprinti Sąjungos švietimo ir mokymo programas, suderintas su ekonomikos ir ateities visuomenės poreikiais, remti darbdavius ir mokytojus, kad jie teiktų tinkamus įgūdžius, taip pat investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą;

13. primena, kad ekonomikos ir darbo rinkos gaivinimas po COVID-19 krizės turi išlikti prioritetu;

14. primena, kad, siekiant kurti sąžiningą ir socialiai teisingą bei įtraukią visuomenę, itin svarbu be diskriminacijos ir laikantis lygybės principo į darbo rinką integruoti moteris ir pažeidžiamiausioje padėtyje esančių grupių asmenis (kaip antai tuos žmones, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį ar kuriems kyla tokia grėsmė, visų pirma labiausiai skurstančius asmenis, neįgaliuosius, romų tautybės žmones ir kitas nepalankioje padėtyje esančias etnines mažumas, jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones, vienišus tėvus ir bedarbius, ypač ilgalaikius bedarbius ir savarankiškai dirbančius asmenis bei mažų garantijų darbą dirbančius darbuotojus) arba pagerinti šių asmenų padėtį darbo rinkoje;

15. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą 2022 m. ESF+ skirti 13,1735 mlrd. EUR; pabrėžia, kad ESF+ turi atlikti pagrindinį vaidmenį remiant valstybes nares, kad būtų remiama socialinė įtrauktis, kovojama su skurdu, pasiektas aukštas visų, ypač tų, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos, kokybiško užimtumo lygis, visų pirma sukuriant geresnes galimybes jaunimui, remiamos nediskriminuojančios ir įtraukios darbo rinkos, darbo sąlygos, kuriomis užtikrinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra tėvams ir globėjams, lyčių lygybė, tinkama socialinė apsauga ir kvalifikuota bei atspari darbo jėga, pasirengusi pereiti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos;

16. palankiai vertina tai, kad 2022 m. iš REACT-EU sanglaudai perkelta dar 10,8 mlrd. EUR, iš kurių 30 proc. bus skirta ESF +; ragina valstybes nares nedelsiant skirti šiuos išteklius, siekiant sušvelninti krizės socialinį poveikį; primena, kad iniciatyvos „REACT-EU“ ištekliais turėtų būti remiamas darbo vietų kūrimas ir kokybiškas užimtumas, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems žmonėms, taip pat remiamos socialinės sistemos, kuriomis prisidedama prie socialinio įtraukumo, kovos su diskriminacija ir skurdo panaikinimo priemonių, ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui, taip pat reikia skatinti vienodas galimybes gauti visuotinės svarbos socialines paslaugas, įskaitant paslaugas vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, etninėms mažumoms ir benamiams (vadovaujantis „REACT-EU“ reglamento 8 straipsniu);

17. primena, kad Europos socialinių teisių ramsčio ir veiksmų plano įgyvendinimas, kuriuo siekiama įgyvendinti 20 šio ramsčio principų, prisidės sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria Europa, tokias kaip skaitmenizacija, žalioji pertvarka ir demografiniai pokyčiai, taip pat padės sušvelninti neigiamas COVID-19 pandemijos pasekmes sveikatos, užimtumo, socialinės apsaugos ir ekonomikos srityse;

18. pakartoja, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) privaloma prisidėti prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo siekiant kurti stabilias kokybiškas darbo vietas, socialinę sanglaudą ir įtrauktį; pabrėžia, kad nacionaliniais planais grindžiamos reformos turi būti suderintos su Porto tikslais ir Europos socialinių teisių ramsčiu, taip pat kad valstybės narės turėtų didinti investicijas socialinėje srityje, atsižvelgiant į jų socialines reformas darbo rinkos, švietimo ir įgūdžių, socialinės apsaugos ir socialinio būsto srityse, ypač tose valstybėse narėse, kuriose yra ypač didelis įmonių socialinės atsakomybės priemonių poreikis pagal konkrečioms valstybėms narėms skirtas rekomendacijas;

19. primena, kad socialinis dialogas ir socialiniai partneriai turi būti ekonomikos gaivinimo plano pamatas, jais turi būti prisidėta prie Europos socialinių teisių ramsčio tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis, taip pat jie turi būti įtraukti formuojant, įgyvendinant ir stebint nacionalinius ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; ragina visas valstybes nares investuoti į socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimą, įskaitant mokymais, tinklaveikos priemonėmis ir socialinio dialogo stiprinimu, ir į socialinių partnerių bendrą veiklą vykdant užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties politiką;

20. palankiai vertina Paramos jaunimo užimtumui paketą, ypač jame sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir pabrėžia, kad valstybės narės turi šį paketą įgyvendinti investuodamos į atitinkamus Sąjungos fondus, skirtus jų švietimui, mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir užimtumui;

21. ragina valstybes nares ir Komisiją laikyti kovą su jaunimo nedarbu prioritetine sritimi, ypač stengiantis atkurti Europos ekonomiką, taip pat visapusiškai pasinaudoti tokiomis finansinėmis priemonėmis kaip Jaunimo garantijų iniciatyva;

22. primena, kad visos valstybės narės privalo skirti atitinkamus savo ESF + išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais siekiama remti jaunimo užimtumą, visų pirma įgyvendinant programas pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, taip pat kad valstybės narės, kuriose nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo dalis didesnė už vidutinį Sąjungos rodiklį, privalo Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti paskirti bent 12,5 proc. savo ESF+ išteklių;

23. ragina valstybes nares kuo geriau panaudoti tiesiogiai valdomos ESF+ dalies – Užimtumo ir socialinių inovacijų krypties – lėšas investicijoms į socialines inovacijas ir darbo jėgos judumui remti, taip pat užkertant kelią protų nutekėjimui iš tam tikrų valstybių narių, atokių ar kaimo vietovių;

24. apgailestauja dėl to, kad 2019 m. 22 proc. visų vaikų Sąjungoje grėsė skurdas arba jie patyrė didelį materialinį nepriteklių ar gyveno namų ūkiuose, kuriuose (beveik) nė vienas narys neturi darbo; pabrėžia, kad atsižvelgiant į COVID-19 protrūkio sukeltą ekonomikos nuosmukį, spręsti vaikų skurdo problemą ateinančiais metais taps dar svarbiau; palankiai vertina priimtą Vaiko garantijų iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti, kad kiekvienas Europos vaikas, kuriam gresia skurdas ir socialinė atskirtis, turėtų galimybę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą, švietimą, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, taip pat kokybišką būstą ir tinkamą mitybą;

25. primena, kad valstybės narės, turėtų panaudoti atitinkamą savo ESF+ išteklių sumą, siekiant spręsti vaikų skurdo problemą ir remti tikslinius kovos su vaikų skurdu veiksmus, siekiant remti Vaiko garantijų iniciatyvos įgyvendinimą; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės investuotų Sąjungos lėšas į kovą su vaikų skurdų ir socialine atskirtimi;

26. ragina valstybes nares peržengti minimalius ESF+ keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į nuolatinį aukštą vaikų skurdo ir socialinės atskirties lygį Sąjungoje; pakartoja savo raginimą Komisijai 2021–2027 m. laikotarpiu bent 20 mlrd. EUR investuoti į Europos vaiko garantijų iniciatyvą, iš kurių bent 3 mlrd. būtų galima panaudoti 2022 m.;

27. pabrėžia svarbų persvarstyto Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) galimą vaidmenį teikiant paramą darbuotojams ir perkvalifikuojant dėl COVID-19 krizės ekonominių padarinių darbo netekusius asmenis; primena, kad visos Europos garantijų fondas (EGF) teiks ex post, laikiną, vienkartinę pagalbą perkeltiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kad jie kuo greičiau prisitaikytų prie struktūrinių pokyčių ir galėtų grįžti į darbą didelio masto restruktūrizavimo atveju, visų pirma kilusiu dėl reikšmingų Sąjungos prekybos santykių arba vidaus rinkos sudėties pokyčių ir finansų ar ekonomikos krizės, perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos arba dėl skaitmeninimo ar automatizavimo;

28. pabrėžia EGF reglamente nustatytų supaprastintų paraiškų teikimo reikalavimų ir persvarstytų tinkamumo kriterijų svarbą sumažinant perkėlimo darbe ribą nuo 500 iki 200;

29. pažymi, kad pagal EGF remiami mokymo paketai, siekiant įtraukti įgūdžius, kurių reikia skaitmeninės industrijos amžiuje bei efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarioje ekonomikoje; ragina valstybes nares užtikrinti EGF teikiamas galimybes didelio masto restruktūrizavimo atveju;

30. mano, kad valstybės narės turi pasinaudoti EGF ir plačiai skleisti informaciją apie paramos galimybes darbuotojams ir jų atstovams;

31. atkreipia dėmesį į tai, kad EGF įsipareigojimų asignavimų 2022 m. rezerve lygis yra 201,3 mln. EUR (+ 2 proc., palyginti su 2021 m.), o tai atitinka didžiausią 186 mln. EUR (2018 m. kainomis) metinę sumą, kurią galima skirti pagal DFP reglamento 8 straipsnį; palankiai vertina bendro finansavimo normos suderinimą su ESF+;

32. primena, kad Teisingos pertvarkos fondas (TPF) teikia paramą žmonėms, ekonomikai ir aplinkai teritorijose, kuriose susiduriama su rimtomis socialinėmis, ekonominėmis ir užimtumo problemomis, kylančiomis dėl pertvarkos, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus ir iki 2050 m. užtikrinti Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ekonomiką;

33. pažymi, kad TPF yra pagrindinė priemonė, siekiant suteikti paramą labiausiai šios pertvarkos paveiktoms teritorijoms, ir atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią regioninių skirtumų augimui; pabrėžia, kad pagal TPF pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas asmenų poreikiams ir socialinei gerovei, taip pat pagal šį fondą turi būti skatinamas socialinis tvarumas, remiant kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimą, darbuotojų perkvalifikavimą ir remiant socialinę infrastruktūrą dėl vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros įstaigų tam, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. Komisijos asignavimai sudarė 1 159,749 mln. EUR;

34. atkreipia dėmesį į tai, kad išplėsta TPF taikymo sritis, siekiant atsižvelgti į socialinius pertvarkos aspektus, visų pirma paramą darbo ieškantiems asmenims, įskaitant pagalbą ieškant darbo, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą bei jų aktyvią įtrauktį į darbą, taip pat investicijas į pažangų ir tvarų judumą, kitą veiklą įtraukaus švietimo, mokymo, darbo rinkos prisitaikymo, ypatingą dėmesį skiriant žaliosioms ir skaitmeninėms darbo vietoms, ir socialinės įtraukties srityse, įskaitant paramą socialinei infrastruktūrai mokymo centrų, vaikų, vyresnio amžiaus ir neįgalių asmenų priežiūros įstaigų tikslais, ir galimybę remti tvarias investicijas pagal regioninės valstybės pagalbos gaires, jei tokia parama reikalinga siekiant sukurti kokybiškas ir tvarias darbo vietas nustatytoje teritorijoje;

35. primena, kad Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) buvo integruotas į ESF+, taip pat palankiai vertina tai, kad 2022 m. mažiausiai 3 proc. ESF+ biudžeto bus išleista pagalbai maistu ir papildomoms priemonėms, skirtoms pagrindinei materialinei pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims, taikant 90 proc. bendro finansavimo normą, nes dabartinė krizė sunkiausiai paveikia labiausiai skurstančiuosius;

36. pripažįsta, jog prognozuojama, kad ikikrizinis ketvirčio produkcijos lygis visose ES valstybėse narėse bus pasiektas iki 2022 m. pabaigos; įspėja, kad norint, jog ekonomikos atsigavimas būtų tvarus, labai svarbu taip pat kurti kokybiškas darbo vietas vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, ypač moterims, nes įrodyta, kad jie yra labai svarbūs mūsų visuomenės ir ekonomikos atsparumui užtikrinti;

37. primena, kad moterys yra labiau paveiktos pandemijos, kalbant apie grėsmę sveikatai, esamą nelygybę užimtumo srityje ir su priežiūra susijusias atsakomybes, taip pat labai skatina rengti biudžetą, atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir skirti didesnį finansavimą paramos priemonėms, kuriomis siekiama skatinti lygybę ir lygias galimybes gauti darbą bei parengti išsamias sistemas, skirtas su lyčių aspektu susijusių biudžeto lėšų stebėsenai ir vertinimui; pripažįsta, kad dauguma labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusių sektorių buvo tie, kuriuose dirbo daugiausiai moterų ir kuriuose buvo teikiamos būtiniausios paslaugos, daugelyje jų darbo sąlygos buvo nesaugios, taip pat pripažįsta, kad reikia dėti išskirtines pastangas ekonomikos gaivinimo etapu, siekiant pagerinti darbo sąlygas šiuose sektoriuose;

38. pabrėžia, kad atkreipiant dėmesį į socialinį ir ekonominį aplinkos politikos ir klimato srities veiksmų aspektą, ne tik užtikrinamas būtinas sąžiningumas, bet ir sukuriamos galimybės plačiau užtikrinti gerovę visiems ir kurti sėkmingus ciklus; mano, kad tinkamai numačius žaliąsias ir skaitmenines investicijas, jos gali duoti teigiamą postūmį aukštos kokybės darbo vietų kūrimui ir nelygybės mažinimui, taip pat mano, kad reikia įtraukti perėjimą prie naujo priežiūros paslaugų paskirstymo;

39. ragina valstybes nares labiau sutelkti ESF ir Teisingos pertvarkos fondo (TPF) išteklius ir juos derinti su nacionalinėmis ir vietos investicijomis, siekiant kovoti su socialine atskirtimi, energijos nepritekliumi ir materialiniu nepritekliumi, siekiant veiksmingai kovoti su skaitmenine takoskyra ir skaitmenine atskirtimi, ypač kaimo vietovėse, tarp jaunimo, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų, taip pat užtikrinti galimybę naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir programomis bei prieinamomis ryšių infrastruktūromis;

40. primena, jog COVID-19 pandemija dar kartą parodė, kad trūksta politikos atsako į demografinių pokyčių poveikį Sąjungoje, pavyzdžiui, tinkamo ir įperkamo būsto, kokybiškų priežiūros įstaigų ir pakankamų priežiūros ir paramos paslaugų stoką; pabrėžia, kad 2022 m. biudžete turi būti akcentuojama, kaip svarbu saugoti ir skatinti vyresnio amžiaus asmenų orumą ir jų pagrindines teises Sąjungoje; be to, ragina skirti pakankamai lėšų investicijoms į būstą paremti, kad būtų galima veiksmingai spręsti augančias problemas – įperkamo būsto trūkumą, prastas būsto sąlygas, atskirtį dėl būsto ir benamystę;

41. primygtinai pabrėžia biudžetinės atskaitomybės ir prioritetų nustatymo svarbą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl 2021–2027 m. DFP veiklos rezultatų plano; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tikrą ekonominį naudingumą Sąjungos žmonėms, daugiausia dėmesio reikėtų skirti įrodymais grindžiamos ir ateities iššūkiams pritaikytos politikos formavimui; to siekdamas, mano, jog svarbu įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į programų stebėseną ir vertinimą; primena, kad siekiant užtikrinti tvarią, teisingą ir įtraukią ekonomiką itin svarbu biudžetą sudaryti atsižvelgiant į lyčių aspektą;

42. yra tvirtai įsitikinęs, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir neįgaliųjų įtraukumą privalo būti įtrauktas į 2022 m. bendrąjį biudžetą, siekiant geriau suderinti politiką ir veiklą, skatinančias vienodą moterų ir neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje, ir turėti visapusiškas tokio biudžeto asignavimų stebėjimo ir vertinimo sistemas pagal Sąjungos įsipareigojimus pagal Europos lyčių lygybės ir Neįgaliųjų teisių strategijas bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK);

43. primena, jog svarbu užtikrinti, kad vietos administracijos galėtų gauti ir valdyti pakankamai Sąjungos lėšų, nes jos yra arčiausiai Europos piliečių esantys valstybės sektoriaus subjektai;

44. pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra svarbios priemonės siekiant išbandyti naujas politikos iniciatyvas užimtumo ir socialinės įtraukties bei įtraukios lygybės srityse, be kita ko, renkant duomenis, kurie tapo daugelio sėkmingų iniciatyvų dalimi; primena, kad jų įgyvendinamumo vertinimas oficialiai įtvirtintas 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstituciniame susitarime ir praktiškai juo siekiama užtikrinti, kad Parlamentas patvirtintų teisiškai ir techniškai įgyvendinamus bandomuosius projektus ir (arba) parengiamuosius veiksmus; todėl pabrėžia, kad vertinimas turi būti išsamus ir detalus, taip pat skaidrus ir objektyvus, o jame turi atspindėti tik pasiūlymo pranašumai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtintų bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų įgyvendinimas turi ir toliau būti skaidrus ir atitikti pasiūlymu priimtus tikslus ir rekomendacijas; ragina Europos Komisiją tiesiogiai bendrauti ir keistis informacija su Europos Parlamentu, siekiant užtikrinti tinkamą bandomųjų projektų ir (arba) parengiamųjų veiksmų vertinimą;

45. primena, kad agentūros, o ypač Europos darbo institucija (EDI), atlieka svarbų vaidmenį teikdamos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms specializuotas žinias ir ekspertines žinias, visų pirma užimtumo ir socialiniais bei teisingo darbo jėgos judumo užtikrinimo klausimais; pabrėžia, jog joms turi būti suteikti reikiami ištekliai, kad jos galėtų vykdyti savo nuolat kintančias užduotis; ypač ragina užtikrinti tinkamą EDI aprūpinimą darbuotojais ir finansiniais ištekliais, remiantis finansine ataskaita;

46. pabrėžia, kad reikia numatyti pakankamai finansinių priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą ir plataus užmojo darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos taikymą ir vykdymą; todėl ragina numatyti didesnį finansavimą Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūroms, siekiant kovoti su naujais iššūkiais ir įgyvendinti naujus uždavinius; pakartoja, kad darbo inspekcijos turėtų aktyviai dalyvauti tiek vykdant DSS priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui, tiek kuriant rekomendacijas ir pagalbą darbdaviams bei darbuotojams, ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didelės rizikos sektoriams, tokiems kaip sveikatos priežiūros, paslaugų teikimo, švietimo ir transporto sektoriai;

47. pabrėžia, kad pandemijos metu kyla didelė rizika patirti psichikos sveikatos problemų ir prastą psichikos gerovę, kurią pablogintų tiek darbo vietos praradimas, tiek ir užimtumo nesaugumas, ir laikosi nuomonės, kad žmonėms reikės papildomos paramos norint grįžti į įprastą gyvenimą ir susidoroti su pandemijos iškeltomis problemomis, ir ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į rizikos psichikos sveikatai mažinimo būdus tolesnių COVID-19 protrūkių atveju;

48. primena, kad siekiant skaitmeninės ekonomikos pertvarkos, kuri užtikrina tinkamas darbo sąlygas ir visapusį darbuotojų teisių laikymąsi, reikės investicijų, skirtų pritaikyti industrinės gamybos priemones, pagerinti susijusias infrastruktūras, junglumą, tinklų saugumą ir būsimą darbo organizavimą, taip pat reikės investuoti į naujus būdus, siekiant užtikrinti socialinę ir organizacinę paramą darbuotojams; todėl ragina numatyti tinkamus išteklius, siekiant užtikrinti visų Sąjungos darbuotojų teisę atsijungti, taip pat nuotolinio darbo sąlygas, įskaitant psichologinių ir ergonominių taisyklių laikymąsi.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	27.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 5 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Jordi Cañas, David Casa, Leila Chaibi, Margarita de la Pisa Carrión, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Helmut Geuking, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoş Pîslaru, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Vincenzo Sofo, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Marie-Pierre Vedrenne, Nikolaj Villumsen, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Alex Agius Saliba, Konstantinos Arvanitis, Johan Danielsson, Lina Gálvez Muñoz, Sara Matthieu, Beata Mazurek, Eugenia Rodríguez Palop, Véronique Trillet-Lenoir

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

42	+
NI	Ádám Kósa, Daniela Rondinelli
PPE	David Casa, Jarosław Duda, Gheorghe Falcă, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Helmut Geuking, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Eugen Tomac, Romana Tomc, Maria Walsh, Tomáš Zdechovský
RENEW	Atidzhe Alieva-Veli, Jordi Cañas, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Dragoş Pîslaru, Monica Semedo, Véronique Trillet-Lenoir, Marie-Pierre Vedrenne
S&D	Alex Agius Saliba, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Johan Danielsson, Estrella Durá Ferrandis, Lina Gálvez Muñoz, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Marianne Vind
The Left	Konstantinos Arvanitis, Leila Chaibi, Eugenia Rodríguez Palop, Nikolaj Villumsen
Verts/ALE	Katrin Langensiepen, Sara Matthieu, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri

 

5	-
ECR	Margarita de la Pisa Carrión
ID	Dominique Bilde, Nicolaus Fest, France Jamet, Guido Reil

 

7	0
ECR	Beata Mazurek, Elżbieta Rafalska, Vincenzo Sofo, Beata Szydło
ID	Elena Lizzi, Stefania Zambelli
RENEW	Abir Al-Sahlani

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (5.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2022 finansinių metų bendrojo biudžeto (visi skirsniai) projekto

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Pascal Canfin

 

 

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, jog 2022 m. Sąjungos biudžetas ir jo įgyvendinimas, taip pat visa 2021–2027 daugiametė finansinė programa (DFP) turėtų pateisinti piliečių lūkesčius, kad atsigavimas po COVID-19 pandemijos ir ekonomikos krizių bus greitas, atsparus, tvarus, socialiniu požiūriu sąžiningas ir teisingas, ir kad tai turėtų pagreitinti perėjimą prie ekonomikos, kuri užtikrintų gerovę visoje planetoje; pabrėžia, kad 2022 m. ES biudžetu turėtų būti padedama skatinti tvirtą ekonomikos atsigavimą, darbo vietų kūrimą ir Europos konkurencingumą;

2. primena, kad šis biudžetas turi būti suderintas su naujausiomis Sąjungos patvirtintomis politikos kryptimis pagal Europos žaliąjį kursą, taigi jame turi atsispindėti paradigmos pokytis; primena, kad kai kurios politikos kryptys, pvz., bendroji žemės ūkio politika, turėtų atspindėti šį pokytį vykdant strateginį planavimą;

3. pabrėžia, kad šiuo biudžetu turėtų būti prisidedama siekiant persvarstytų 2030 m. ES klimato ir aplinkosaugos tikslų – įskaitant Biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytus tikslus – Sąjungos energetikos ir žiedinės ekonomikos tikslų, taip pat tikslo, kad pagal Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 C Sąjungos poveikis klimatui ne vėliau kaip iki 2050 m. taptų neutralus, tuo pačiu metu remiant labiausiai nukentėjusias valstybes nares ir Europos žaliuoju kursu visiems užtikrinant žaliąją ir teisingą pertvarką kartu su socialine įtrauktimi ir regionine sanglauda; pabrėžia, kad labiausiai nuo COVID-19 pandemijos ir jos socialinių bei ekonominių padarinių nukentėjusioms valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama parama;

4. ragina didinti Sąjungos ir tarptautinės bendruomenės finansavimą, skirtą kovai su klimato kaita, siekiant apsaugoti natūralias ekosistemas ir jas atkurti, taip užtikrinant abipusę biologinės įvairovės ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos naudą;

5. pabrėžia, kad svarbu nedelsiant pasiekti Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės aspektų integravimo tikslus[19], be kita ko, naudojant naujas turimas lėšas pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę2 bei Teisingos pertvarkos fondą; primena Parlamento poziciją, kurioje raginama 10 proc. Sąjungos biudžeto skirti biologinės įvairovės išlaidoms; pabrėžia, kad svarbu naudoti šias lėšas taip pat siekiant užtikrinti teisingą, solidarumu ir sąžiningumu grindžiamą pertvarką; pabrėžia, jog labai svarbu, kad finansavimas pagal 2021–2027 m. DFP ir NGEU būtų skiriamas tik veiklai, kuri atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą ir yra suderinama su Paryžiaus susitarimo tikslais, išdėstytais 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

6. primena, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto pozicijoje buvo siūloma nustatyti 40 proc. klimato aspekto integravimo į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) tikslą; pažymi, kad bendros išlaidos biologinei įvairovei 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sudarė 8 proc.; yra sunerimęs, kad dabartinis 7,5 proc. išlaidų tikslas biologinės įvairovės srityje reiškia išlaidų sumažėjimą, palyginti su ankstesne DFP;

7. tikisi, kad 2022 m. Sąjungos biudžetas bus naudojamas kaip tarpinis etapas siekiant kuo greičiau pasiekti DFP nustatytą tikslą bent 10 proc. išlaidų skirti biologinei įvairovei ir kad tai sudarys palankesnes sąlygas kasmet gamtai išleisti bent 20 mlrd. EUR[20]; apgailestauja, kad šių lūkesčių neatitinka nei pasiūlymas dėl ES 2022 m., nei preliminarūs apskaičiavimai 2023–2027 metams, ir ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstitucinio susitarimo, ir būtų pasiekti Europos žaliojo kurso ir vėlesnių Sąjungos strategijų tikslai;

8. ragina Komisiją prieš prasidedant 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrai įvertinti, ar klimato ir biologinės įvairovės išlaidų tikslai yra pakankami 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslams pasiekti, ar juos reikia padidinti;

9. dar kartą ragina palaipsniui nutraukti žalingas subsidijas ir užtikrinti visų Sąjungos fondų ir programų suderinamumą; primygtinai tvirtina, kad projektai ir programos, kurie yra nesuderinami su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 C, arba su tikslu sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei pradėti ją didinti, neturėtų būti remiami Sąjungos biudžeto lėšomis;

10. primena, kad Sąjungos išlaidos turėtų atitikti Europos žaliajame kurse nustatytą žalos nedarymo principą; pažymi, kad Komisija paskelbė technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę; ragina Komisiją parengti tolesnes technines gaires siekiant užtikrinti, kad Sąjungos išlaidos pagal visas programas atitiktų žalos nedarymo principą, ir vengti pagal kitas Sąjungos programas remti tuos projektus, kurie buvo laikomi pažeidžiančiais reikšmingos žalos nedarymo principą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

11. pripažįsta, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, ar bus pasiekti su klimatu ir biologine įvairove susiję išlaidų tikslai, ar ne; primena savo raginimą, kad BŽŪP visiškai atitiktų Sąjungos platesnio užmojo klimato ir biologinės įvairovės tikslus; ragina Komisiją įvertinti atnaujintos BŽŪP suderinamumą su didesniais Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės tikslais ir pasiūlyti taisomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad BŽŪP būtų visapusiškai suderinta su tais tikslais;

12. reikalauja užtikrinti, kad bet kokios investicijos į infrastruktūrą neturėtų neigiamo poveikio klimato kaitai ir atitiktų principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, taip pat tikslą užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C; ragina į privalomąją projekto sąnaudų ir naudos analizę integruoti ŠESD kiekį per visą projekto gyvavimo ciklą, remiantis labiausiai tikėtinu baziniu scenarijumi, kad būtų išvengta neišnaudojamo turto atvejų;

13. pakartoja savo raginimą stebėti su klimatu ir biologine įvairove susijusias išlaidas taikant tvirtą, skaidrią, patikimą ir išsamią metodiką atitinkamiems tikslams pasiekti; primygtinai reikalauja, kad klimato išlaidų metodikoje būtų atsižvelgiama į laipsniško NGEU finansavimo nutraukimo poveikį ir, kai įmanoma, būtų atskiriamas klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos; palankiai vertina naują prisitaikymo prie klimato kaitos mechanizmą, kuris gali būti pradėtas taikyti siekiant koreguoti išlaidas, jei pažanga nepakankama; tikisi, kad Komisija, rengdama naują metodiką, atsižvelgs į Europos Audito Rūmų specialioje ataskaitoje Nr. 16/2021[21] išdėstytus susirūpinimą keliančius klausimus; tikisi, kad ataskaitų duomenys bus suskirstyti ir kad bus pateikta tinkama paskirų išlaidų ir jų poveikio apžvalga; laukia konsultacijų ir glaudaus bendradarbiavimo su Taryba ir Komisija dėl klimato ir metinės ataskaitos dėl klimato ir biologinės įvairovės tikslų, kaip nustatyta 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstituciniame susitarime; palankiai vertina tai, kad bus atsižvelgta į esamą su klimatu ir biologine įvairove susijusių tikslų dubliavimąsi;

14. pabrėžia, kad būtina 2022 m. ES biudžete užtikrinti pakankamai išteklių, skirtų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams siekti;

15. pabrėžia, kad su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų stebėjimas turėtų būti grindžiamas moksliniu ir gyvavimo ciklo požiūriu, siekiant kovoti su ekomanipuliavimo rizika;

16. palankiai vertina tai, kad klimato išlaidų stebėjimo metodika bus grindžiama rezultatais, o ne numatytais rezultatų rodikliais, taip pat kad ji bus taikoma kiek įmanoma detaliau;

17. ragina Komisiją pateikti patobulintą su biologine įvairove susijusių išlaidų stebėjimo Sąjungos biudžete metodą ir išsamų finansavimo poreikių 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijai įgyvendinti, dabartinio finansavimo lygio ir trūkstamo lėšų likučio vertinimą;

18. palankiai vertina 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstituciniame susitarime nustatytą koregavimo mechanizmą, susijusį su klimato srities tikslu; ragina Komisiją pasiūlyti su biologinės įvairovės tikslu susijusį korekcijos mechanizmą, taikytiną tuo atveju, jei išlaidos būtų mažesnės nei numatyta;

19. mano, kad 2022 m. Sąjungos biudžete turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos ir ES iniciatyvos dėl apdulkintojų, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano, Nulinės taršos veiksmų plano, naujosios Dirvožemio apsaugos teminės strategijos ir ES miškų strategijos tikslams pasiekti; todėl ragina Komisiją skubiai užtikrinti, kad direktoratams, dalyvaujantiems visapusiškai įgyvendinant šias strategijas, būtų numatyta pakankamai žmogiškųjų išteklių; yra susirūpinęs dėl to, kad per pastaruosius kelerius metus Komisijos Aplinkos generalinio direktorato darbuotojų skaičius buvo gerokai sumažintas ir kad jame dirba tik 1,73 proc. visų Komisijos darbuotojų, o tai kelia pavojų sėkmingam ES politikos įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui ir ragina tą skaičių būtinai padidinti;

20. mano, jog labai svarbu, kad 2022 m. ES biudžete būtų užtikrinta pakankamai lėšų investicijoms į įgūdžius; primena, kad Europos įgūdžių darbotvarkė padeda stiprinti Sąjungos konkurencingą tvarumą ir atsparumą; pabrėžia, kad svarbu ugdyti europiečių įgūdžius, kad jie galėtų pasinaudoti žaliosios pertvarkos teikiamomis galimybėmis;

21. teigiamai vertina tai, kad padidinti programos „ES – sveikatos labui“ („EU4Health“) ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmo („rescEU“) biudžetai, siekiant remti Europos sveikatos sąjungą ir stiprinti Sąjungos gebėjimą reaguoti į krizes bei didinti atsparumą būsimiems sukrėtimams; pakartoja, kad HERA inkubatoriui turėtų būti skirtas tinkamas finansavimas laukiant, kol bus įsteigta nauja Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija, visų pirma siekiant spręsti neišvengiamus uždavinius, susijusius su viruso SARS-CoV-2 variantais; ragina skirti daugiau lėšų genomų sekoskaitai ir epidemiologinei priežiūrai; pakartoja, kad svarbu skirti didesnį finansavimą stipriai ir įtraukiai Europos sveikatos sąjungai, siekiant prisidėti prie vienodų galimybių naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus ir atsparumą, kad jos galėtų reaguoti į pacientų poreikius visoje Sąjungoje; ragina skirti papildomą biudžeto paramą programai LIFE;

22. pabrėžia, kad pakankamą sveikatos sąjungos dokumentų rinkinio finansavimą turėtų lydėti priemonės, kuriomis būtų remiamas atviras strateginis Sąjungos savarankiškumas farmacijos produktų srityje, taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos šiame sektoriuje, siekiant naudos pacientams ir visai visuomenei;

23. primena, kad tik 4,3 proc. gyventojų neturi žinomų ankstesnių sveikatos sutrikimų; pabrėžia, kad šiam iššūkiui įveikti pagal Europos sveikatos politiką turi būti skiriama pakankamai lėšų, nes tai gali teigiamai paveikti žmonių, sergančių lėtinėmis ir gretutinėmis ligomis, sveikatos būklę;

24. ragina tinkamai ir tikslingai finansuoti konkurencingus Europos mokslinius tyrimus, susijusius su pagrindinių neužkrečiamųjų ligų gydymu, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms, taip pat prisidėti prie sveikatos sistemos atsparumo didinimo ir sveikatos krizių metu teikti pirmenybę labiausiai medicininiu požiūriu pažeidžiamiems asmenims; mano, kad 2022 m. Sąjungos biudžete turėtų būti užtikrinta, kad iš įvairių finansavimo šaltinių, visų pirma iš „EU4Health“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir programos „Europos horizontas“, būtų skiriama pakankamai lėšų tinkamam kovos su vėžiu plano įgyvendinimui; ypač pabrėžia, kad svarbu skirti reikiamą finansavimą vėžio moksliniams tyrimams, prevencijai ir gydymo inovacijoms skatinti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina planuojamą individualizuotosios medicinos partnerystę, apie kurią paskelbta Europos kovos su vėžiu plane ir kuri bus finansuojama pagal programą „Europos horizontas“;

25. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES biomedicininių mokslinių tyrimų ir plėtros vystymosi finansavimas apimtų sąlygas, kuriomis būtų prisidedama prie galutinių produktų prieinamumo ir įperkamumo;

26. primena programos LIFE, kaip klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos finansavimo priemonės, svarbą; ragina išlaikyti tą patį biudžeto paramos programai LIFE lygį;

27. primena, kad svarbu užtikrinti pakankamus, numatomus ir stabilius finansinius ir žmogiškuosius išteklius esamoms Sąjungos agentūroms, patenkančioms į Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijos sritį (Europos cheminių medžiagų agentūra, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro biudžetas ir personalas, Europos aplinkos agentūra, Europos maisto saugos tarnyba ir Europos vaistų agentūra), taip pat planuojamai Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijai, kad jos galėtų ne tik vykdyti savo įgaliojimus ir atlikti savo užduotis, bet ir optimaliai reaguoti į COVID-19 pandemijos padarinius ir palengvinti žaliąją pertvarką; pabrėžia, kad svarbu didinti šių Sąjungos agentūrų veiklos koordinavimą, siekiant pagerinti jų darbo nuoseklumą ekonomiškai efektyviu būdu; apgailestauja, kad dėl finansinių suvaržymų kai kurios Sąjungos agentūros nutraukė dalį savo veiklos, nors jos pridėtinė vertė buvo įrodyta;

28. be to, pabrėžia, kad Sąjungos 2022 m. biudžete turėtų būti užtikrinta pakankamai išteklių pasiūlymams dėl sveikatos sąjungos įgyvendinti, atsižvelgiant į dalinius jų pakeitimus, padarytus teisėkūros proceso metu; taigi ragina Komisiją persvarstyti finansines ataskaitas, susijusias su pratęstais Europos vaistų agentūros ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro įgaliojimais, siekiant atsižvelgti į persvarstytuose pasiūlymuose nustatytas papildomas užduotis;

29. pabrėžia, kad, kadangi skiriama išteklių geresniam pasirengimui pandemijoms ir jų valdymui, reikėtų atsižvelgti į COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį;

30. pabrėžia, kad visų pirma reikėtų skirti pakankamai išteklių investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą padidinti, nes jos būtinos siekiant skatinti Europos inovacijas vaistų kūrimo srityje; pabrėžia, kad sveikatos srities investicijos turėtų padėti užtikrinti vienodas galimybes gauti vaistų, jų prieinamumą ir įperkamumą;

31. pabrėžia, jog reikia gerokai padidinti Europos aplinkos agentūros biudžetą siekiant jai skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir su juo susijusią politiką, pvz., vykdyti visus stebėsenos ir prognozavimo įpareigojimus pagal 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą arba teikti ataskaitas ir vykdyti stebėseną pagal kitus gamtos ar su energetika susijusius teisės aktus;

32. pritaria nuosaviems ištekliams, kuriais padedama siekti Sąjungos tikslų sveikatos, aplinkos ir klimato srityse, didelę pajamų dalį gaunant iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) ir visų pirma pasinaudojant nemokamų apyvartinių taršos leidimų mažinimu, neperdirbtomis plastiko pakuočių atliekomis ir pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu, kuris panašus į ATLPS;

33. ragina Komisiją apsvarstyti savo metodikos poveikį atsižvelgiant į administracinę naštą, tenkančią nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, taip pat kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir paramos gavėjams; pabrėžia, kad inovacijų srityje mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) dažnai yra tarp pirmaujančiųjų; primena, kad MVĮ gali būti ypač pažeidžiamos administracinės naštos atžvilgiu;

34. palankiai vertina Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kuria siekiama, kad Sąjungos reglamentavimas taptų paprastesnis, tikslingesnis ir būtų lengviau jo laikytis; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Europos žaliąjį kursą šalinant kliūtis ir biurokratizmą, dėl kurių gali sulėtėti jo įgyvendinimas, kartu užtikrinant, kad Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas būtų pasiektas užkraunant kuo mažesnę naštą piliečiams ir įmonėms, pvz., taikant požiūrį „kiek plius, tiek minus“ ir ypatingą dėmesį kreipiant į tai, koks Sąjungos teisės aktų taikymo poveikis ir sąnaudos, ypač tenkantys MVĮ.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	55 11 15
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nikos Androulakis, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurélia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Alexander Bernhuber, Malin Björk, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Esther de Lange, Christian Doleschal, Marco Dreosto, Bas Eickhout, Cyrus Engerer, Eleonora Evi, Agnès Evren, Pietro Fiocchi, Andreas Glück, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Anja Hazekamp, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Athanasios Konstantinou, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Dan-Ştefan Motreanu, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Grace O’Sullivan, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Luisa Regimenti, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Günther Sidl, Ivan Vilibor Sinčić, Linea Søgaard-Lidell, Nicolae Ştefănuță, Annalisa Tardino, Nils Torvalds, Véronique Trillet-Lenoir, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Emma Wiesner, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Salvatore De Meo

 

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

 

55	+
EPP	Bartosz Arłukowicz, Traian Băsescu, Alexander Bernhuber, Nathalie Colin-Oesterlé, Salvatore De Meo, Christian Doleschal, Agnès Evren, Adam Jarubas, Ewa Kopacz, Esther de Lange, Peter Liese, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Dolors Montserrat, Dan-Ştefan Motreanu, Ljudmila Novak, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Luisa Regimenti, Pernille Weiss, Michal Wiezik
S&D	Nikos Androulakis, Marek Paweł Balt, Monika Beňová, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Cyrus Engerer, Jytte Guteland, Javi López, César Luena, Alessandra Moretti, Sándor Rónai, Günther Sidl, Petar Vitanov, Tiemo Wölken
Renew	Pascal Canfin, Andreas Glück, Martin Hojsík, Jan Huitema, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Nicolae Ştefănuță, Linea Søgaard-Lidell, Nils Torvalds, Véronique Trillet-Lenoir, Emma Wiesner
The Left	Malin Björk, Anja Hazekamp, Petros Kokkalis, Silvia Modig, Mick Wallace
NI	Athanasios Konstantinou

 

11	-
ECR	Rob Rooken
ID	Simona Baldassarre, Aurelia Beigneux, Marco Dreosto, Catherine Griset, Teuvo Hakkarainen, Sylvia Limmer, Joëlle Mélin, Silvia Sardone, Annalisa Tardino
NI	Ivan Vilibor Sinčić

 

15	0
ECR	Sergio Berlato, Pietro Fiocchi, Joanna Kopcińska, Giuseppe Milazzo, Alexandr Vondra, Anna Zalewska
Greens/EFA	Margrete Auken, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Tilly Metz, Ville Niinistö, Grace O'Sullivan, Jutta Paulus

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (29.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto – visi skirsniai

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Christian Ehler

 

 

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina 2022 m. biudžeto projektą – tai yra pirmasis bendrasis biudžetas, kuriame visapusiškai įgyvendinamas susitarimas dėl daugiametės finansinės programos (DFP), įskaitant atitinkamą su klimatu susijusių ES išlaidų dalį ir indėlį į ES skaitmeninę pertvarką; dar kartą pabrėžia, kad šis biudžetas turėtų būti visiškai suderintas su Paryžiaus susitarimu ir Europos žaliuoju kursu, galiausiai padedant siekti persvarstytų 2030 m. ES klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos tikslų ir tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą bei, savo ruožtu, paskatinti modernizuoti naują pramonės strategiją; pabrėžia, kad 2022 m. reikėtų skatinti spartų ekonomikos atsigavimą siekiant socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriais atsparios Europos;

2. atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl 2022 m. biudžeto; griežtai smerkia siūlymą sumažinti Sąjungos programoms pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos srityse skirtas lėšas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šios programos yra esminės investicijos į ekonomikos atsigavimą, tvarumą ir skaitmeninę pertvarką, taip pat į Europos konkurencingumą, atsparumą ir strateginį savarankiškumą;

3. primena susitarimą dėl DFP, įskaitant priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) finansavimą ir papildomą 4 mlrd. EUR finansavimą programai „Europos horizontas“; mano, kad Tarybos siūlomas lėšų mažinimas prieštarauja šiems susitarimams; ketina reikalauti, kad Taryba laikytųsi savo įsipareigojimų dėl Europos ekonomikos gaivinimo;

4. primena, kad plataus užmojo politikai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikia didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl to, kad Taryba neseniai sumažino 2022 m. programai „Europos horizontas“ skirtus asignavimus;

5. primena savo 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl ES nuosavų išteklių sistemos projekto; ragina Komisiją užtikrinti, kad nauji nuosavi ištekliai būtų laiku įgyvendinti, kaip susitarta 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstituciniame susitarime;

6. pabrėžia, kad svarbu stiprinti Sąjungos biudžeto ir NGEU apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų; palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti standartizuotos priemonės, skirtos rinkti, lyginti ir apibendrinti informaciją ir duomenis apie galutinius Sąjungos lėšų gavėjus, įskaitant tikruosius naudos gavėjų savininkus ir rangovus; ragina Komisiją užtikrinti visapusišką šių naujų priemonių taikymą visais biudžeto vykdymo lygmenimis ir atidžiai stebėti jų veiksmingumą siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus;

7. primygtinai pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į skaitmeninimą ir skaitmeninį junglumą, kad būtų aiškiai apibrėžtas 2030 m. skaitmeninis tikslas ir sprendžiamos problemos, susijusios su skaitmeninės atskirties mažinimu ir skaitmeninio raštingumo, kibernetinio saugumo, laisvo duomenų judėjimo, saugos, atsakomybės ir dirbtinio intelekto didinimu;

8. atsižvelgdamas į ekstremaliąją klimato padėtį ir nerimą keliančias 6-osios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vertinimo ataskaitos išvadas, primygtinai ragina 2022 m. biudžete gerokai padidinti su klimatu susijusias išlaidas ir panaudoti turimas maržas ir lankstumo priemones Sąjungos programoms, kuriomis remiama ekologinė, energetikos ir efektyvaus išteklių naudojimo pertvarka, stiprinti; be to, mano, kad Sąjungos lėšos, naudojamos žalingiems projektams arba klaidingiems klimato srities sprendimams, turėtų būti nukreiptos į energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo priemonių ir tvarių atsinaujinančiosios energijos sprendimų, kurie jau yra prieinami arba bus parengti artimiausioje ateityje, kūrimą ir diegimą, kad būtų pasiekti ES klimato ir energetikos tikslai;

9. ragina skirti papildomų lėšų siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo priemonių plėtojimą ir diegimą, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą ir pagreitintas perėjimas prie švarios energijos arba nulinio grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

10. primena, kad norint įgyvendinti naująjį žaliąjį kursą reikia, kad DFP ir NGEU finansavimas būtų skiriamas laikantis Paryžiaus susitarimo; pabrėžia, kaip svarbu pasiekti tikslą 10 proc. išlaidų skirti biologinei įvairovei ir 30 proc. – klimato aspekto integravimui finansuoti, dėl kurio susitarta pagal 2021–2027 m. DFP; pabrėžia, kad reikalingi aiškūs atrankos kriterijai ir išsami atitinkamų klimato ir biologinės įvairovės išlaidų nustatymo ir kontrolės metodika, atitinkanti reikšmingos žalos nedarymo principą, taip pat tinkamumo užtikrinimo mechanizmas galimam žalingam Sąjungos veiksmų poveikiui biologinei įvairovei ir klimatui nustatyti; primena Komisijai, kad reikia visapusiškai įtraukti Parlamentą; pabrėžia, kad Komisija turi pasiūlyti šią metodiką prieš pateikdama 2023 m. biudžeto projektą, siekiant užtikrinti, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstituciniame susitarime nustatytas 2024 m. tikslas galėtų būti veiksmingai pasiektas; tikisi, kad kitoje veiklos rezultatų ataskaitoje bus pateikta išsami informacija apie tai, kaip Sąjungos biudžetas prisideda prie naujojo žaliojo kurso ir reikšmingos žalos nedarymo principo įgyvendinimo;

11. dar kartą ragina palaipsniui nutraukti žalingas subsidijas ir užtikrinti visų Sąjungos fondų ir programų suderinamumą; primygtinai tvirtina, kad programos ir projektai, kurie yra nesuderinami su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, arba su tikslu sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei pradėti ją didinti, neturėtų būti tinkami finansuoti Sąjungos biudžeto lėšomis;

12. pakartoja, kad Sąjungos biudžetas turėtų būti naudingas piliečiams ir jame dėmesys visų pirma turėtų būti skiriamas socialiniam vystymuisi skatinti, kokybiškoms darbo vietoms kurti, gyvenimo lygio kokybei didinti, prieigai prie žinių gerinti, darnaus vystymosi tikslams siekti, perėjimui prie efektyvesnės bei atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos energijos sistemos užtikrinti, kovoti su klimato kaita ir energijos nepritekliui panaikinti;

13. primena itin svarbų strateginio prognozavimo vaidmenį ir įrodymais grindžiamo prognozinio politikos formavimo svarbą;

14. pabrėžia, kad reikia toliau remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip gerovės pagrindą, atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimą po dabartinės pandemijos bei ES žaliuosius ir skaitmeninius užmojus; ragina pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį programai „Europos horizontas“ skirti 2020 m. panaikintus mokslinių tyrimų srities įsipareigojimus; ragina atsižvelgiant į kintančią pandemijos padėtį užtikrinti, kad išlaidos moksliniams tyrimams sveikatos srityje iš Sąjungos biudžeto būtų bent tokios pačios kaip numatytosios 2021 m. bendrajame biudžete; ragina priemonės „Next Generation EU“ lėšas skirti stipriai nuo krizės nukentėjusiems sektoriams ir priemonėms, kurios gali tiesiogiai padėti atsigauti, skatinant ekologišką ir tvarią skaitmeninę Europos ekonomikos pertvarką; mano, kad skaitmeninė pertvarka turėtų sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie žaliosios ekonomikos ir prie jos prisidėti, ir pabrėžia, kad svarbu toliau žalinti IRT sektorių; pabrėžia Europos inovacijų tarybos (EIC) ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) vaidmenį remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas Sąjungoje ir poreikį 2022 m. padidinti jų finansinius išteklius;

15. pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turėtų būti remiama akademinė laisvė ir institucinis savarankiškumas visoje Europoje bei pasaulyje; ragina iš Sąjungos biudžeto teikti paramą Afganistano mokslininkams, kurie šiuo metu susiduria su sunkiomis aplinkybėmis, nes tikėtina, kad Talibano vadovaujamo režimo sąlygomis akademinė laisvė išnyks;

16. remia bandomąjį projektą, kuriuo siekiama sukurti stipendijų programą, skirtą pažeidžiamiems tyrėjams remti, kuri turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai tiesiogiai remti mokslininkus, kuriems gresia pavojus, pvz., Afganistano mokslininkus;

17. apgailestauja dėl to, kad 2022 m. biudžeto projekte trūksta užmojo dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių politikos; pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį labai svarbu sukurti ir stiprinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių paramos mechanizmą; neteikiant papildomos paramos nebus įmanoma tinkamai reaguoti į sunkius ilgalaikius krizės padarinius labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; todėl ragina 2022 m. biudžetu labiau remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei joms atstovaujančias asociacijas, taip padedant jų plėtrai, gerinti galimybes naudotis technologijomis ir skatinti geresnes darbo sąlygas;

18. pabrėžia svarbų MVĮ, labai mažų įmonių ir startuolių vaidmenį ekonomikos gaivinimo procese, taip pat išlaikant užimtumą ir augimą, bei ragina Sąjungą ir valstybes nares užtikrinti didesnę paramą MVĮ ir startuoliams bei dar labiau mažinti jiems tenkančią administracinę naštą; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ yra labai svarbi Europos ekonomikos dalis, ir pabrėžia, kad reikia sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ klasterius ir tinklus; ragina pagal programą „InvestEU“ MVĮ linijai skirti pakankamai finansinių išteklių;

19. pabrėžia, kad reikia reformuoti Europos pramonę ir sunkiai prisitaikančius sektorius, kad būtų sukurta konkurencinga ir tvari Sąjunga bei pasiekti jos su klimatu susiję tikslai; todėl pabrėžia, kad reikia skirti pakankamą finansavimą programoms, kuriomis remiami šie tikslai, novatoriški sprendimai ir proveržio technologijos, tokioms kaip „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), „InvestEU“ ir 2 kuro elementų ir vandenilio (2 KEV) bendroji įmonė;

20. ragina spręsti pertvarkos socialinio, ekonominio, energetinio poveikio ir poveikio aplinkai klausimą, sykiu išsaugant ir plečiant užimtumo galimybes nukentėjusiose teritorijose, kad būtų išvengta socialinės atskirties; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Teisingos pertvarkos fondo vaidmenį sprendžiant visuomeninio, socialinio ir ekonominio, technologinio ir aplinkosauginio poveikio darbuotojams, bendruomenėms ir sektoriams, kuriuos neigiamai paveikė perėjimas nuo anglių ir daug anglies dioksido išskiriančių technologijų, klausimą; ragina užtikrinti darbuotojų teises, mažinti energijos nepriteklių ir vengti nelygybės didėjimo;

21. pakartoja, kad remia ekosisteminiu požiūriu grindžiamą pramonės politiką, kuria remiamas Sąjungos konkurencingumas ir didinamas jos atsparumas, kartu sudarant palankesnes sąlygas ekologinei ir skaitmeninei pertvarkai; pabrėžia, kad reikia suderinti investicijas pagal Sąjungos programas ir veiksmus, įskaitant, kai tinkama, bendrąsias įmones, pramonės aljansus ir bendriems Europos interesams svarbius projektus, kad būtų veiksmingai tenkinami kiekvienos ekosistemos poreikiai;

22. pabrėžia, kad svarbu sėkmingai įgyvendinti pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį; pabrėžia didžiulę Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo svarbą siekiant minėtų politikos tikslų;

23. palankiai vertina Komisijos siekį stiprinti Sąjungos konkurencingumą, strateginį savarankiškumą ir atsparumą ir atsižvelgdamas į tai primena sėkmingai veikiantį Europos baterijų aljansą, kuriuo pagal Europos žaliąjį kursą, Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir naują pramonės strategiją siekiama prisidėti prie švarios ir skaitmeninės pertvarkos kuriant konkurencingą, žiedinę, tvarią ir saugią baterijų vertės grandinę, kuri yra itin svarbi būsimam mažataršiam judumui bei energijos kaupimui ir todėl gali būti geras pavyzdys;

24. mano, kad naujojo europinio bauhauzo judėjimas yra veiksmingas mechanizmas siekiant remti Europos perėjimą prie tvarios ekonomikos ir visuomenės; mano, kad prie šios iniciatyvos reikėtų prisidėti tokiomis Sąjungos programomis kaip „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir programa „InvestEU“; ragina Komisiją sukurti mechanizmą, pagal kurį šis judėjimas būtų integruotas į esamas Sąjungos programas, taip užtikrinant sąveiką ir netaikant jokių papildomų kriterijų ar administracinės naštos;

25. ragina visoms agentūroms skirti pakankamai darbuotojų, atsižvelgiant į jų užduotis ir pareigas; ypač pabrėžia, kad reikia iš esmės sustiprinti Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) ir EIT, nes jiems jau daugelį metų trūksta darbuotojų, taip pat užtikrinti pakankamą Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) biudžetą, kad jos galėtų vykdyti savo funkcijas; palankiai vertina tai, kad į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) etatų planą įtrauktos naujos pareigybės, tačiau ragina palaipsniui mažinti išorės darbuotojų skaičių, kad būtų išvengta su saugumu susijusios veiklos sutrikimų;

26. primena savo raginimą Sąjungos biudžetu skatinti lyčių lygybę ir lygias teises bei galimybes visiems; pabrėžia, kad reikia dėti ypatingas pastangas siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas skatintų lyčių lygybe grindžiamą ekologinę ir tvarią skaitmeninę pertvarką; pabrėžia, kad ypač svarbu orientuotis į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis bei IRT ir kosmoso sektorius; tikisi, kad Komisija sparčiai parengs metodiką, pagal kurią bus vertinamas kiekvienos atitinkamos programos indėlis į lyčių lygybę, laikantis prie 2021–2027 m. DFP pridėto Tarpinstitucinio susitarimo ir atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų rekomendacijas[22].

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	27.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	56 8 10
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Carlo Calenda, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Martina Dlabajová, Valter Flego, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Nicolás González Casares, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Zdzisław Krasnodębski, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Marisa Matias, Joëlle Mélin, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Manuela Ripa, Robert Roos, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Marie Toussaint, Isabella Tovaglieri, Viktor Uspaskich, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Erik Bergkvist, Izaskun Bilbao Barandica, Cornelia Ernst, Valérie Hayer, Elena Lizzi, Jutta Paulus, Sandra Pereira, Angelika Winzig

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

56	+
NI	Clara Ponsatí Obiols, Viktor Uspaskich
PPE	François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria da Graça Carvalho, Pilar del Castillo Vera, Andrius Kubilius, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Markus Pieper, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Riho Terras, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Angelika Winzig
Renew	Nicola Beer, Izaskun Bilbao Barandica, Nicola Danti, Martina Dlabajová, Valter Flego, Claudia Gamon, Christophe Grudler, Valérie Hayer, Ivars Ijabs, Mauri Pekkarinen, Morten Petersen
S&D	Erik Bergkvist, Carlo Calenda, Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Eva Kaili, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Dan Nica, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho
Vert/ALE	Michael Bloss, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Jutta Paulus, Mikuláš Peksa, Manuela Ripa, Marie Toussaint

 

8	-
ECR	Izabela-Helena Kloc, Zdzisław Krasnodębski, Robert Roos, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Evžen Tošenovský
ID	Markus Buchheit

 

10	0
ID	Paolo Borchia, Elena Lizzi, Thierry Mariani, Joëlle Mélin, Isabella Tovaglieri
NI	András Gyürk
The Left	Marc Botenga, Cornelia Ernst, Marisa Matias, Sandra Pereira

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (12.7.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2022 finansinių metų bendrojo biudžeto (visi skirsniai) projekto

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Eugen Jurzyca

 

 

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pažymi, kad biudžeto procedūros metu Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas yra atsakingas už pirmąją išlaidų kategoriją „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“, įskaitant šias biudžeto sritis: „Bendrosios rinkos programa“ (03 02), „ES kovos su sukčiavimu programa“ (03 03) ir „Bendradarbiavimas muitų srityje“ (03 05);

2. pažymi, kad 2022 m. bus antrieji Bendrosios rinkos programos, skirtos sklandžiam vidaus rinkos veikimui remti ir laisvam prekių ir paslaugų judėjimui gerinti, taikymo metai, teikiant paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms siekiant, kad jos augtų ir plėstųsi tarpvalstybiniu mastu, taip pat siekiant remti Europos vartotojų interesus ir užtikrinti aukštą jų apsaugos lygį; labai palankiai vertina tai, kad sukurta speciali Bendrosios rinkos programos biudžeto eilutė, skirta priežiūrai, kaip ne kartą prašė Parlamentas;

3. atkreipia dėmesį į tai, kad padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal ES 2022 m. biudžeto pirmą išlaidų kategoriją, kurie padidinti įnašu iš priemonės „Next Generation EU“, turėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų finansavimą, skirtą vidaus rinkos veikimui, inovacijoms, strateginei infrastruktūrai, skaitmeninei transformacijai ir MVĮ konkurencingumui gerinti;

4. pažymi, kad COVID-19 krizė ES apribojo laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą; ragina imtis tinkamų ir veiksmingų iniciatyvų siekiant atkurti, toliau gilinti ir baigti kurti bendrąją rinką, kartu remiant perėjimą prie skaitmeninės ir tvarios ekonomikos, ir šalinti nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis, trukdančias laisvai prekybai, kad bendroji rinka taptų stipresnė ir atsparesnė, taip pat siekiant padidinti ES prekybos srautus ir pagerinti vertės grandines, taip prisidedant prie ekonomikos augimo;

5. pabrėžia, kad COVID-19 krizė parodė veiksmingos ir efektyvios produktų saugos politikos tiek internete, tiek realiame gyvenime, taip pat tinkamo vartotojų teisių užtikrinimo bendrojoje rinkoje svarbą; pabrėžia, kad reikia tinkamai finansuoti esamas vidaus rinkos priemones, kad būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga ir vartotojų gerovė;

6. pabrėžia, kad COVID-19 krizės padariniai artimiausiais mėnesiais darys didelį poveikį Europos piliečiams ir labai mažoms bei mažosioms įmonėms; todėl pabrėžia, kad būtina remti labai mažas ir mažąsias įmones įgyvendinant Bendrosios rinkos programą, užtikrinant, kad bendroji rinka taptų stipresnė ir atsparesnė;

7. ragina valstybes nares toliau veiksmingai įgyvendinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus siekiant skaitmeninės ir tvarios pertvarkos ir inovacijų; primena, kad reikia kurti Bendrosios rinkos programos ir Ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ fondo sąveiką;

8. visų pirma atkreipia dėmesį į didelį vis dar nepakankamai išplėtoto laisvo paslaugų judėjimo potencialą ir ragina imtis iniciatyvų ir veiksmų, kuriais būtų skatinama tarpvalstybinė prekyba paslaugomis visapusiškai paisant laisvės teikti paslaugas, didinamas MVĮ konkurencingumas ir mažinama nepagrįsta įmonėms tenkanti administracinė našta; taip pat ragina imtis veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą nacionaliniu lygmeniu;

9. pažymi, kad tarpvalstybinė infrastruktūra yra bendrosios rinkos pagrindas, kuriuo sudaromos sąlygos prekėms, paslaugoms, įmonėms ir piliečiams laisvai judėti iš vienos valstybės į kitą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į reformuotą Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

10. mano, kad reikia dėti daugiau pastangų remiant valstybes nares viešojo sektoriaus skaitmeninimo srityje, visų pirma, kai tai susiję su įmonėms ir vartotojams poveikį darančiomis procedūromis, kurios jiems sudaro sąlygas administracines procedūras atlikti internetu; pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas turėtų išlikti vienu iš pagrindinių biudžeto prioritetų;

11. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina naują Skaitmeninės Europos programą, skirtą Europos visuomenės ir ekonomikos skaitmeninei transformacijai; primena, kad reikia remti įmones, ypač MVĮ, įskaitant novatoriškus skaitmeninius startuolius ir veiklą plečiančias įmones Europoje, joms suteikiant prieigą prie bendrosios rinkos, galimybes vykdyti skaitmeninę pertvarką ir darniai vystytis; primena, kad labai svarbu baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką;

12. pabrėžia, kad reikia užtikrinti biudžetinę paramą įgyvendinant Interneto svetainių prieinamumo direktyvą ir Europos prieinamumo aktą Sąjungos lygmeniu;

13. pažymi, kad geriausios viešųjų pirkimų patirties taikymas ES finansuojamiems projektams galėtų padėti išvengti dažnų klaidų ir užtikrinti tinkamą investicijų įgyvendinimą;

14. pakartoja, jog svarbu užtikrinti tinkamą ir veiksmingą įsipareigojimų asignavimų lygį, kad būtų sudaromos sąlygos modernizuoti muitų sąjungą remiant Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimą ir vystyti elektronines ir labiau automatizuotas muitinės sistemas siekiant padidinti ES įmonių ir Europos bei nacionalinių valdžios institucijų efektyvumą ir supaprastinti vartotojų apsaugos priemones; palankiai vertina sustiprintą programą „Muitinė“, pagal kurią bus remiamas tolesnis muitų sąjungos skaitmeninimas ir modernizavimas, taip pat tai, kad įsteigtas Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF), kurio sudėtinė dalis yra Muitinio tikrinimo įrangos priemonė (angl. CCEI), pagal kurią teikiama parama valstybėms narėms, kad jos galėtų tinkamai valdyti įvairius iššūkius ir riziką prie ES sienų; ragina šį modernizavimą atlikti atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, ir ginti bei visapusiškai remti Šiaurės Airijos protokolą; gerai vertina tai, kad visapusiškai laikomasi Audito Rūmų rekomendacijų dėl veiksmingesnio biudžeto, vartotojų gerovės bei apsaugos ir didesnės naudos įmonėms;

15. pabrėžia įstaigų, gaunančių ES finansavimą, atskaitomybės ir skaidrumo svarbą ir pabrėžia, jog svarbu aiškiai nurodyti, kad projektas buvo finansuojamas arba iš dalies finansuojamas ES lėšomis; pakartoja, kad veiksmingai ir tvariai panaudojant išlaidas ir tinkamai atliekant vertinimą sutaupoma lėšų, kurios gali būti skiriamos kitai veiklai finansuoti;

16. pabrėžia, jog reikia nuolat vykdyti visų biudžeto programų sąnaudų ir naudos bei tvarumo analizę siekiant užtikrinti, kad ribotas Sąjungos biudžetas būtų panaudotas kuo veiksmingiau ir kad lėšos būtų skiriamos aukščiausios kokybės ir didžiausią poveikį darantiems projektams, kurių rezultatai atitinka numatytus tikslus, finansuoti, įskaitant pageidaujamą indėlį siekiant tvarumo; atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansavimas turėtų būti susietas ne su paprastais atlikto darbo matavimais, bet su išmatuojamais rezultatų rodikliais, kurie sudarytų sąlygas palyginti atskiras ES programas ir nustatyti jų eiliškumą pagal veiksmingumą;

17. prašo Komisijos remti į IMCO komiteto kompetencijos sritį patenkančius pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų.

 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Priėmimo data	12.7.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 4 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Hynek Blaško, Biljana Borzan, Vlad-Marius Botoş, Markus Buchheit, Andrea Caroppo, Anna Cavazzini, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Carlo Fidanza, Evelyne Gebhardt, Alexandra Geese, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Andrey Kovatchev, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Antonius Manders, Leszek Miller, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Clara Aguilera, Maria da Graça Carvalho, Christian Doleschal, Claude Gruffat, Jiří Pospíšil, Kosma Złotowski

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39	+
ECR	Adam Bielan, Carlo Fidanza, Eugen Jurzyca, Kosma Złotowski
ID	Alessandra Basso
NI	Miroslav Radačovský
PPE	Pablo Arias Echeverría, Andrea Caroppo, Maria da Graça Carvalho, Deirdre Clune, Christian Doleschal, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein
Renew	Andrus Ansip, Vlad-Marius Botoş, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard, Marco Zullo
S&D	Alex Agius Saliba, Clara Aguilera, Brando Benifei, Biljana Borzan, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Maria-Manuel Leitão-Marques, Leszek Miller, Christel Schaldemose
Verts/ALE	Anna Cavazzini, David Cormand, Alexandra Geese, Claude Gruffat, Marcel Kolaja

 

4	-
ID	Hynek Blaško, Markus Buchheit, Virginie Joron, Jean-Lin Lacapelle

 

2	0
The Left	Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

 

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (28.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentė: Isabel García Muñoz

 

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Sąjungos transporto ir turizmo sektoriai yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti Sąjungos ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį vystymąsi ir jos tvarumą, taip pat visų Sąjungos regionų teritorinį prieinamumą bei sujungiamumą, ypač daug dėmesio skiriant periferiniams, kaimo, kalnuotiems, salų ir atokiausiems regionams ir kitoms nepalankioje padėtyje esančioms vietovėms;

B. kadangi transportas ir turizmas bus labai svarbūs siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui technologiniu požiūriu neutraliu būdu, kartu užtikrinant, kad jie išliktų įperkami; kadangi, siekiant paspartinti perėjimą prie tvaraus ir pažangaus judumo visomis transporto priemonėmis ir pasiekti išmetamo dujų kiekio mažinimo tikslus atsižvelgiant į atitinkamą išsamų poveikio vertinimą, laikantis žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo, reikia pakankamai investicijų;

C. kadangi transporto sektorius yra vienas didžiausių darbdavių Europoje; kadangi nauji iššūkiai turi būti atremiami taip, kad būtų užtikrintas teigiamas poveikis darbo vietų kūrimui ir darbo sąlygoms;

D. kadangi viešojo transporto sistemos turėtų būti skatinamos, tobulinamos, visų pirma patrauklumo, veiksmingumo ir pajėgumų aspektais; kadangi siekiant socialinės ir ekonominės bei teritorinės sanglaudos nepaprastai svarbu stiprinti tvarų judumą kaimo vietovėse;

E. kadangi transporto ir turizmo sektoriai ir juose sukurtos darbo vietos yra vieni labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 krizės ir bus labai svarbūs siekiant vidaus rinkos ir ES ekonomikos atsigavimo; kadangi transportas pasirodė esąs gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti nenutrūkstamą prekių srautą ir vakcinų platinimą visoje ES COVID-19 krizės metu; kadangi turizmo sektorius, kuriame tiesiogiai ar netiesiogiai dirba 27 mln. darbuotojų, yra labai svarbus ES ekonomikai kaip ketvirta pagal dydį eksporto pramonė ir atlieka svarbų vaidmenį skatinant konkurencingumą, užimtumą ir socialinę gerovę;

F. kadangi įgyvendinant visiškai saugaus eismo vizijos tikslą, iki 2030 m. mirčių keliuose skaičių siekiama sumažinti 50 proc., o iki 2050 m. pasiekti tikslą, kad keliuose niekas nežūtų; kadangi investicijos į kelių eismo saugumą yra pagrindinis ES strateginio veiksmų plano dėl kelių eismo saugumo elementas; kadangi, atsižvelgiant į vyraujantį didelį žūstančiųjų keliuose skaičių, akivaizdu, kad reikia skirti daugiau investicijų, siekiant užtikrinti kelių ir eismo dalyvių saugumą;

1. pabrėžia, kad tinkamas transporto ir infrastruktūros projektų finansavimas bus labai svarbus skatinant ES atsigavimą ir spartinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, sykiu užtikrinant sektoriaus konkurencingumą; ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiai ir kaip papildomas priemones naudoti turimas finansines priemones, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), Sanglaudos fondą, „InvestEU“, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), bet šiomis priemonėmis neapsiribojant, siekiant kuo labiau padidinti jų poveikį atsigavimui, kartu užtikrinant tinkamą ilgalaikį ES transporto ir infrastruktūros projektų, įskaitant projektus, kuriais siekiama stebėti su transportu susijusią oro taršą, finansavimą; palankiai vertina daugiametės finansinės programos (DFP) susitarimą dėl paprastesnės, veiksmingesnės ir į rezultatus orientuotos nuosavų išteklių sistemos, kurioje atsižvelgiama į ES prioritetus, visų pirma į jos aplinkosaugos ir skaitmeninius užmojus;

2. pabrėžia, kad svarbu numatyti pakankamai išteklių ir skatinti vietos, regioninio, nacionalinio ir ES lygmenų bendradarbiavimą, kad būtų geriau suprastos vietos ir regioninės realijos bei poreikiai progresyviai vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, pavyzdžiui, nauji judumo modeliai;

3. pabrėžia, kad prasta transporto kokybė prisideda prie didelio investicijų trūkumo, regioninių skirtumų ir įtraukties spragų, kurie neigiamai veikia verslo aplinką ir kelia pavojų sanglaudos pastangoms; pabrėžia, kad siekiant stiprinti socialinės ir ekonominės bei teritorinės sanglaudos pastangas labai svarbi yra didelė techninė parama ir priežiūra ES lygmeniu;

4. pabrėžia poreikį naudoti pakankamai ES finansavimo informuotumo didinimui, mokymui ir ištekliams kelių eismo saugumo srityje, įskaitant transporto darbuotojų saugą ir saugumą, krovinių arba transporto priemonių galimų vagysčių prevenciją ir kitas saugumo ir saugos grėsmes;

5. [02 03 01] pakartoja, kad EITP atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant kurti ir laiku baigti kurti didelio našumo transeuropinį tinklą (TEN-T), kuris būtų tvarus, saugus, apimtų įvairiarūšį transportą, būtų sąveikus ir susietas transporto, energetikos ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityse;

6. pabrėžia, kad EITP yra pagrindinė infrastruktūros plėtros finansavimo priemonė, teikianti didžiausią ES pridėtinę vertę ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos bei sujungiamumo požiūriais, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti regionines TEN-T jungtis; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant laiku baigti kurti TEN-T, svarbu paspartinti tarpvalstybinių projektų įgyvendinimą ir trūkstamų jungčių kūrimą; šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl siūlomo EITP transporto biudžeto sumažinimo 2022 m., palyginti su 2021 m. ir su ankstesnėje daugiametėje finansinėje programoje nustatytu lygiu; pabrėžia, kad EITP turi būti naudojama veiksmams, susijusiems su saugia ir patikima infrastruktūra bei judumu, pavyzdžiui, saugioms ir apsaugotoms stovėjimo aikštelių vietoms ES;

7. pabrėžia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir susijusių nacionalinių planų vaidmenį skatinant transporto ir turizmo sektorių atsigavimą; primygtinai tvirtina, kad reikia vykdyti tinkamą parlamentinę jos įgyvendinimo kontrolę, visapusiškai bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir visais susijusiais subjektais;

8. [05 03 03] palankiai vertina tai, kad 2022 m. padidinti Sanglaudos fondo asignavimai EITP transporto sektoriui; vis dėlto pažymi, kad tai toli gražu nekompensuoja 2021 m. pastebėto staigaus sumažinimo; pakartoja, kad Sąjungos transporto politika ir investicijos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį stiprinant teritorinę, socialinę ir ekonominę sanglaudą Sąjungoje, visų pirma periferiniuose regionuose;

9. [09 03] palankiai vertina svarbų Teisingos pertvarkos fondo finansavimą pagal 2022 m. Teisingos pertvarkos mechanizmą, siekiant užtikrinti teisingą ir įtraukų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui; pabrėžia minėto mechanizmo ir jo viešojo sektoriaus paskolų priemonės vaidmenį investuojant į saugią, tvarią ir atsparią transporto ir turizmo infrastruktūrą regionuose, kuriuos labiausiai paveikė pertvarkos iššūkiai, kaip antai kaimo ir retai apgyvendinti regionai, nepalankioje padėtyje esantys regionai ir ekologiškai pažeidžiamos teritorijos, ir skatinant įperkamas ir prieinamas judumo paslaugas visiems keleiviams, įskaitant neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis; pabrėžia, kad reikia remti darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą transporto sektoriuje, taip pat našias ir tvarias investicijas į MVĮ;

10. ragina populiarinti viešąjį transportą ir parengti ES veiksmų planą, pagal kurį būtų įgyvendinama bendra daugiarūšio transporto bilietų sistema;

11. ragina sukurti atokiausiems regionams ir saloms skirtų programų (POSEI) specialią transporto programą kaip papildomą paramą siekiant kompensuoti nepatogumus ir nuostolius, patiriamus dėl keleivių ir prekių vežimo į atokiausius regionus išlaidų;

12. [02 02] su pasitenkinimu pažymi, kad „InvestEU“ biudžetas nuo 2021 m. labai padidėjo ir kad 2022 m. jį svariai parėmė priemonė „NextGenerationEU“; primena Komisijai, kad tinkamas programos „InvestEU“ finansavimas pasibaigus priemonės „NextGenerationEU“ veiklos laikotarpiui ir pagal 2021–2027 m. DFP yra itin svarbus siekiant skatinti tvarią ir saugią infrastruktūrą, judumo sprendimus bei įrangą, taip pat novatoriškų technologijų ir alternatyviųjų degalų diegimą;

13. [13 04 01] pažymi, kad, nepaisant drastiškai sumažintų savo užmojų derybose dėl DFP, šiek tiek padidintas 2022 m. kariniam mobilumui skirtas biudžetas, kuriuo siekiama pritaikyti TEN-T tinklų dalis dvejopam transporto infrastruktūros naudojimui siekiant pagerinti civilinį ir karinį mobilumą;

14. pakartoja neatidėliotiną ir pakartotinį Parlamento prašymą sukurti specialią tvaraus turizmo Europos lygmeniu programą ir sukurti specialią biudžeto eilutę, kurioje būtų numatyta skiriama suma, atspindinti turizmo sektoriaus svarbą ES ekonomikai ir jo poreikius po COVID-19 krizės;

15. palankiai vertina finansavimą pagal iniciatyvą REACT-EU visuose ekonomikos sektoriuose, pvz., turizmo, nes ja, be kita ko, buvo remiamas MVĮ darbo vietų išsaugojimas ir darbo vietų kūrimas, taip pat jų ekologiškas ir skaitmeninis atsigavimas;

16. [02 10 02] [02 10 03] prašo suderinti Europos transporto agentūrų finansavimą su jų atsakomybės lygiu ir vaidmeniu pereinant prie transporto rūšių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

17. apgailestauja dėl to, kad Tarybos pozicijoje EMSA numatyta mažiau asignavimų, atsižvelgiant į pagrindinį agentūros vaidmenį, be kita ko, remiant jūrų transporto tvarumą, stebint laivų ataskaitų dėl išmetamų teršalų kiekio teikimą, jos indėlį reaguojant į jūrų taršą ir jos būsimus įsipareigojimus, susijusius su ekologiška sektoriaus pertvarka;

18. pabrėžia, kad Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai (ESGA) reikia skirti daugiau lėšų, kad ji galėtų teikti papildomą paramą siekiant TEN-T užbaigimo tikslų, ypač Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) ir tarpvalstybinių atkarpų tikslų; pabrėžia, kad ESGA taip pat turi vykdyti naujas užduotis ir tenkinti nenumatytus poreikius, pvz., susijusius su kibernetiniu saugumu ir darbuotojų trūkumu, atsižvelgiant į tai, kad padaugėjo paraiškų dėl ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio įgyvendinimo;

19. [02 10 01] atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. siūlomas šiek tiek padidintas bendras ES įnašas Europos aviacijos saugos agentūrai (EASA); primena, kad reikia tinkamo EASA finansavimo, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. ji paskirta vykdyti Europos strateginių investicijų agentūros funkciją, ir į jos naujas pagrindines užduotis 2018 m. priėmus jos naująjį pagrindinį reglamentą;

20. prašo skirti konkrečiai EASA numatytą finansavimą moksliniams tyrimams siekiant apriboti oru perduodamų infekcinių ligų plitimą oro transporto aplinkoje ir numatyti naujas saugos priemones;

21. pabrėžia šios agentūros vaidmenį įgyvendinant žaliąjį kursą vykdant veiklą, kuria siekiama prisidėti prie ES aviacijos sektoriaus žaliojo atsigavimo ir gerinti aviacijos poveikį aplinkai, be kita ko, rengiant CO2 standartus, ekologinio ženklo programos koncepciją, kuria siekiama informuoti keleivius ir remti oro transporto bendrovių orlaivių parko žaliąjį atnaujinimą ir įsipareigojimą sertifikuoti tvarius degalus; pabrėžia, kad reikia stiprinti EASA gebėjimus užkirsti kelią aviacijos saugumo rizikai;

22. [01 02 02 51/52/53/54] pritaria Netaršios aviacijos, Europos geležinkelių, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų 3-osios bendrosios įmonės (SESAR 3) ir Švariojo vandenilio partnerysčių sukūrimui; ragina tinkamai finansuoti šias bendrąsias įmones, kad jos galėtų atlikti savo vaidmenį skatinant inovacijas ir mokslinius tyrimus bei gerinant transporto sektoriaus veiklos rezultatus, saugą ir tvarumą;

23. [02 20 04 01] primena informavimo apie ES transporto politiką, pvz., transporto saugumo ar keleivių teisių politiką, svarbą siekiant didinti informuotumą ir reaguoti į piliečių poreikius, ypač atsižvelgiant į Europos geležinkelių metus ir COVID-19 krizę;

24. [13 01 03 74] palankiai vertina Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomąją įstaigą (CINEA), oficialiai pakeisiančią Inovacijų ir tinklų programų vykdomąją įstaigą (INEA), ir pabrėžia jos svarbų vaidmenį toliau remiant tvarias, saugias ir pažangias transporto paslaugas ir infrastruktūros projektus;

25. [02 02 99 12] primena, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) buvo įsteigtas siekiant prisidėti prie labai novatoriškų rinka grindžiamų projektų, ir todėl mano, kad tai esminis įrankis norint padėti transporto sektoriaus MVĮ kurti naujus judumo sprendimus; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti ESIF lėšų galutinį panaudojimą ir padidinti paramą MVĮ ir startuoliams rengiant tokius projektus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	27.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Paolo Borchia, Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Ciarán Cuffe, Johan Danielsson, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, João Pimenta Lopes, Rovana Plumb, Tomasz Piotr Poręba, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Henna Virkkunen, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Ignazio Corrao, Josianne Cutajar, Tomasz Frankowski, Markus Pieper

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

44	+
ECR	Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
ID	Paolo Borchia, Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Julie Lechanteux
NI	Mario Furore
PPE	Magdalena Adamowicz, Gheorghe Falcă, Tomasz Frankowski, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Barbara Thaler, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi
RENEW	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	Andris Ameriks, Josianne Cutajar, Johan Danielsson, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Rovana Plumb, Vera Tax, István Ujhelyi, Petar Vitanov
The Left	Elena Kountoura
Verts/ALE	Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz

 

4	-
ECR	Peter Lundgren
NI	Dorien Rookmaker
The Left	Kateřina Konečná, João Pimenta Lopes

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (30.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto – visi skirsniai

(2021/XXXX(BUD))

Nuomonės referentė: Pina Picierno

 

 

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad, remiantis bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) pereinamojo laikotarpio taisyklėmis, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) priemonės 2022 m. bus toliau taikomos pagal 2014–2020 m. programos taisykles, kol 2023 m. bus įgyvendinama reformuota BŽŪP; pabrėžia pereinamojo laikotarpio BŽŪP priemonių svarbą siekiant panaikinti atotrūkį nuo naujojo teisinio pagrindo, kartu prisidedant prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, užtikrinant sklandų ir darnų perėjimą prie naujų nuostatų, suteikiant teisinį tikrumą žemės ūkio sektoriui ir išsaugant Europos ūkių finansavimo teisinę sistemą ir ekonominį stabilumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia laipsniškai sėkmingai užbaigti 2014–2020 m. programas ir atlikti galutinius mokėjimus pagal neįvykdytus įsipareigojimus; palankiai vertina tai, kad 2022 m. pagal priemonę „NextGenerationEU“ (NGEU) finansavimas EŽŪFKP padidintas 5,7 mlrd. EUR; primena, kad NGEU lėšos bus naudojamos kaip išorės asignuotosios pajamos, kurioms netaikoma metinė biudžeto procedūra; pabrėžia, kad NGEU parama vietos subjektams yra būtina ne tik ūkininkų ir kaimo vietovių atsigavimui nuo pandemijos poveikio, bet ir labai svarbi įgyvendinant Sąjungos plataus užmojo aplinkosaugos uždavinius, žemės ūkio sistemos atsparumui siekiant naujų strateginių biologinės įvairovės ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir ilgalaikės kaimo vietovių plėtros vizijos siekių pirmuoju jos įgyvendinimo etapu; todėl pabrėžia, kad 2022 m. būtina sustiprinti EŽŪFKP ir skubiai pradėti naudoti NGEU lėšas, atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimus pagal šią naują ekonomikos gaivinimo priemonę;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad reformuota ir modernizuota BŽŪP padės pereiti prie visiškai tvaraus žemės ūkio sektoriaus ir plėtoti dinamiškas kaimo vietoves, atsižvelgiant į plataus užmojo tikslus, nustatytus Europos žaliajame kurse ir su juo susijusiose strategijose, t. y. strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijose;

3. palankiai vertina ekonomikos gaivinimui numatytas lėšas, kurios yra skirtos žemės ūkio maisto produktų sektoriaus ūkio subjektų pastangoms prisitaikyti prie klimato kaitos ir aprūpinti Europos vartotojus tvariais ir vietos produktais remti; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kokybiškiems žemės ūkio maisto produktams, kuriuos labiausiai paveikė COVID-19 krizė;

4. ragina Komisiją ir valstybes nares 2020 m. daugiausia dėmesio skirti projektams, kuriuos įgyvendinant žemės ūkio sektoriuje išsaugomos esamos darbo vietos ir kuriamos kokybiškos darbo vietos, kuriose užtikrinamos darbo teisės, stabilus ir reguliuojamas darbo užmokestis bei darbo sąlygos siekiant veiksmingai ir ryžtingai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi kaimo vietovėse;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkiui skirta 54 117 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 55 859 mln. EUR mokėjimų asignavimų; atkreipia dėmesį į Tarybos įgaliojimus ir tai, kad Komisijos biudžeto projekto sumos toliau nemažinamos; vis dėlto ragina padidinti biudžetą atsižvelgiant į didelius iššūkius, su kuriais žemės ūkio maisto produktų sektorius susidūrė 2021 m. ir kuriuos vis dar reikia atremti 2022 m.; palankiai vertina tai, kad pagal 3 išlaidų kategoriją „Gamtos ištekliai ir aplinka“ 2021–2027 m. laikotarpiu numatyta skirti maždaug pusę visų kovai su klimato kaita skirtų biudžeto išteklių; pabrėžia, kad asignavimai pagal šią išlaidų kategoriją yra skirti investicijoms į tvarų žemės ūkio ir jūrų sektorių, siekiant užtikrinti saugų ir aukštos kokybės maisto tiekimą tuo tikslu patvirtinant atnaujintus žemės ūkio ir jūrų politikos tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingas didelis EŽŪGF ir EŽŪFKP indėlis įgyvendinant įvairius vystymosi tikslus pagal 2021–2027 m. biudžetą, be kita ko, klimato aspekto integravimo ir biologinės įvairovės apsaugos srityse; atkreipia dėmesį į preliminarius įverčius, iš kurių matyti, kad EŽŪGF ir EŽŪFKP indėlis į klimato aspekto integravimą siekia daugiau kaip 20 proc. Sąjungos tikslo, o jų indėlis į biologinės įvairovės aspekto integravimą sudaro daugiau kaip 60 proc. Sąjungos tikslo, taip numatant kompensuoti už programas, kuriomis neprisidedama prie šių tikslų; tačiau pabrėžia, kad šias sąmatas reikia patvirtinti tiksliai stebint išlaidas; primena Sąjungos atsakomybę vykdant Biologinės įvairovės konvencija nustatytus ataskaitų teikimo įsipareigojimus stebėti savo su biologine įvairove susijusias išlaidas; pabrėžia, kad turėtų būti skubiai priimta skaidri, išsami ir prasminga su klimato politika ir biologine įvairove susijusių išlaidų stebėjimo metodika, kuri prireikus galėtų būti koreguojama atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą; pabrėžia, kad, 2022 m. nepasirūpinus deramomis išlaidomis klimato ir biologinės įvairovės srityse bei patikimu stebėjimu, gali kilti grėsmė šių tikslų siekiui visu dabartinės DFP įgyvendinimo laikotarpiu;

6. palankiai vertina tai, kad sukurta nauja Skaitmeninės Europos programa, kuria siekiama spręsti dabartinio skaitmeninių investicijų deficito problemą; pabrėžia, kad pagal Skaitmeninės Europos programą bus stiprinami esminiai ES skaitmeniniai pajėgumai, sutelkiant dėmesį į pagrindines dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, pažangios kompiuterijos, infrastruktūros, valdymo ir duomenų tvarkymo sritis ir jų sąveikumą, plėtojimą ir optimalų naudojimą ypatingos svarbos sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir aplinką;

7. abejoja dabartinio krizių rezervo, kuris liko nepanaudotas nepaisant kelių prašymų suteikti paramą COVID-19 pandemijos metu, sąnaudų ir naudos analize; pakartoja savo prašymą panaudoti šį rezervą galimo naujo rinkos sutrikdymo ar sektorių krizės, susijusios su tebesitęsiančia COVID-19 pandemija, atveju; palankiai vertina vykdant BŽŪP reformą pasiektą politinį susitarimą padidinti krizių rezervą, tačiau apgailestauja, kad į jį nebuvo įtraukti platesnio užmojo pasiūlymai, kuriems pritarė Europos Parlamentas;

8. primena, kad kilus COVID-19 pandemijai ypatingas dėmesys atkreiptas į strateginį vaidmenį, kurį BŽŪP, užtikrindama saugių ir aukštos kokybės, maistingų ir įvairių maisto produktų tiekimą už prieinamą kainą, atlieka siekiant išvengti maisto krizės; palankiai vertina tai, kad, palyginti su 2021 m. biudžetu, 2022 m. biudžete šiek tiek padidėjo intervencijų į žemės ūkio rinką paklausa ir asignavimai; primygtinai reikalauja, kad 2022 m. būtų toliau taikomos kai kurios su COVID-19 krize susijusios priemonės, kuriomis remiami žemės ūkio sektoriai, ir būtų skiriamos papildomos lėšos, siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį ir nuolat stiprinti kaimo bendruomenes, kad būtų užtikrintas vidutinės trukmės ir ilgalaikis aprūpinimas maistu; prašo Komisijos 2022 biudžetiniais metais įgyvendinti išskirtines priemones siekiant padėti ūkininkams įveikti COVID-19 krizę, kuri labai paveikė kai kuriuos žemės ūkio sektorius, įskaitant gėlių augintojus, vyno, sūrio ir kai kuriuos mėsos gamintojus, ir tai daryti laikantis ilgalaikių strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ sveikatos ir aplinkos srities tikslų; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu Sąjunga turėtų numatyti 340 mln. EUR maržą, kuri liks po asignuotųjų pajamų;

9. primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje numatyta kaimo vietovėms teikti pirmenybę; vis dėlto pažymi, kad skirstant sanglaudos politikos ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšas nepakankamai vertinamos kaimo vietovės; todėl ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti kaimo vietovių finansavimui pagal ERPF ir sanglaudos politiką;

10. ragina valstybes nares pagal iš dalies pakeistą Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos tiesioginių išmokų taisyklės, nukreipti tiesiogines išmokas pagal nacionalines viršutines ribas į savanorišką sistemą smulkiesiems ūkininkams;

11. dar kartą patvirtina Sąjungos vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos svarbą siekiant padėti vaikams sveikai maitintis; todėl negali pritarti Komisijos pasiūlymui beveik 10 proc. sumažinti paramą mokykloms skirtai programai, visų pirma atsižvelgiant į skirtingą, bet dažnai žalingą COVID-19 pandemijos poveikį vaikams ir jaunimo aprūpinimui maistu, jų mitybos įpročiams ir finansiniams ištekliams; ragina valstybes nares visapusiškai panaudoti joms skirtas lėšas ir teikti pirmenybę tvariai, vietos ir aukštos kokybės produkcijai;

12. pabrėžia, kad didelę programos „Europos horizontas“ lėšų dalį būtina skirti žemės ūkio maisto produktų sektoriui, siekiant remti mokslinius tyrimus ir inovacijas maisto, žemės ūkio, bioekonomikos ir kaimo plėtros srityse, kad būtų pagerintas žemės ūkio našumas ir būtų atsižvelgta į Europos žaliojo kurso užmojus; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad rezultatai pasiektų ūkių lygmenį; ragina Komisiją veiksmingai ir praktiškai įgyvendinti daugiašalį požiūrį programoje „Europos horizontas“, kad ūkininkai šiose programose atliktų tinkamą vaidmenį ir galėtų dalyvauti projektuojant, įgyvendinant ir skleidžiant informaciją viso projekto įgyvendinimo metu; primena, kad svarbu ūkininkams teikti tinkamas ir prieinamas konsultavimo paslaugas siekiant integruoti naujausias technologijas ir praktiką, įskaitant augalų ir gyvulių auginimo metodus, ir didinti sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą; pabrėžia, kad reikia išlaikyti pastangas užtikrinti geografinę pusiausvyrą tarp visų valstybių narių galimybių gauti finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ požiūriu;

13. pritaria tam, kad po 2021 m. spalio 15 d. būtų pratęstas išskirtinių priemonių vyno sektoriui taikymas, siekiant padėti ūkininkams įveikti COVID-19 krizę, atsižvelgiant į rinkos būklės blogėjimą dėl nuolatinio karantino; atkreipia dėmesį į ekonominius krizės padarinius, kurie gali labai pakeisti vartojimo tendencijas; atkreipia dėmesį į tai, kad per pusantrų metų bendrovių „Airbus“ ir „Boeing“ ginčas dar labiau pablogino vyno sektoriaus patiriamą ekonominę žalą;

14. apgailestauja dėl Audito Rūmų nuomonės Nr. 10/2021 išvados, kad Komisija dar neturi visapusiškai veiksmingos sistemos lyčių aspekto integravimui į Sąjungos biudžetą remti; pabrėžia lyčių aspekto analizės ir lyčių stebėsenos bei vertinimo svarbą žemės ūkio sektoriuje siekiant panaikinti nelygybę; ragina Komisiją parengti konkrečius veiksmus siekiant žemės ūkio sektoriuje įgyvendinti naują 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją;

15. mano, kad pažeidžiami žemės ūkio sektoriai atlieka svarbų vaidmenį ekonominiu, socialiniu ar aplinkos požiūriu; laikosi nuomonės, kad savanoriška susietoji parama šiems sektoriams turėtų būti išlaikyta tokio paties dydžio; todėl prieštarauja 2022 m. biudžeto projekte pasiūlytam 13 mln. EUR sumažinimui;

16. pabrėžia, kad būsimas apsirūpinimo maistu savarankiškumas labai priklauso nuo kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje; ragina valstybes nares atsižvelgti į šiuo metu vieną didžiausių Europos žemės ūkio problemų – nepakankamą kartų kaitą šiame sektoriuje – ir 2022 m. stiprinti esamas jaunųjų ūkininkų rėmimo priemones; ragina Tarybą ir Komisiją 2022 m. bendrajame biudžete bent išlaikyti paramos jauniesiems ūkininkams lygį; pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas naudotis žeme ir paveldėti ūkį, nes tai yra pagrindinė išankstinė sąlyga, kad jaunieji ir nauji ūkininkai galėtų patekti į šį sektorių; todėl nepritaria biudžeto projekte siūlomam jaunųjų ūkininkų išmokų sumažinimui 5 mln. EUR;

17. pabrėžia, kad atsižvelgiant į laipsnišką prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimą ir į tai, kad mūsų prekybos partneriai taiko skirtingus gamybos standartus, aplinkosaugos praktiką ir gyvūnų gerovės taisykles, būtina stiprinti sienų kontrolę; ragina Komisiją stebėti galiojančius prekybos susitarimus su šalimis, kuriose kyla rimtų abejonių dėl atitikties Sąjungos taisyklėms ir dėl kurių Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gavo skundų.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	30.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 0 8
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Álvaro Amaro, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Benoît Biteau, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Dino Giarrusso, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Colm Markey, Alin Mituța, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno, Maxette Pirbakas, Eugenia Rodríguez Palop, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Veronika Vrecionová, Sarah Wiener, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Claude Gruffat, Tilly Metz, Irène Tolleret

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37	+
ECR	Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová
ID	Gilles Lebreton, Maxette Pirbakas
NI	Dino Giarrusso
PPE	Álvaro Amaro, Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Colm Markey, Marlene Mortler, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Renew	Atidzhe Alieva-Veli, Asger Christensen, Jérémy Decerle, Martin Hlaváček, Alin Mituța, Ulrike Müller, Irène Tolleret
S&D	Clara Aguilera, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno
The Left	Luke Ming Flanagan, Eugenia Rodríguez Palop

 

0	-

 

8	0
ID	Mara Bizzotto, Angelo Ciocca, Ivan David
Verts/ALE	Benoît Biteau, Claude Gruffat, Tilly Metz, Bronis Ropė, Sarah Wiener

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ (3.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2022 finansinių metų bendrojo biudžeto (visi skirsniai) projekto

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Pierre Karleskind

 

 

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius žvejybos, akvakultūros ir jūrų reikalų aspektus; pabrėžia jų esminį vaidmenį skatinant tvarios mėlynosios ekonomikos plėtrą ir jų indėlį plėtojant ir atgaivinant pakrančių zonas;

2. palankiai vertina tai, kad padidintas 2022 m. EJRŽAF biudžetas; pakartoja, jog siekiant, kad tausi žvejyba, įskaitant mažos apimties žvejybą, ir darni akvakultūra išliktų perspektyvi ir konkurencinga, šiems sektoriams reikia skirti tinkamą finansavimą; mano, kad šiems sektoriams skirtas biudžetas turi atitikti valstybių narių nustatytus poreikius, jį skiriant turi būti atsižvelgta į socialinius, aplinkosauginius ir ekonominius tikslus ir juo turi būti prisidedama prie ES tikslo, konkrečiai nustatyto žaliajame kurse, naujojoje pramonės strategijoje, strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, naujajame požiūryje į tvarią mėlynąją ekonomiką ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje; mano, kad žvejybos ir akvakultūros sektorių konkurencingumo išlaikymas turi būti derinamas su šių tikslų įgyvendinimu, todėl rengiant bet kokį pasiūlymą turi būti atliekamas poveikio vertinimas;

3. ragina atkreipti dėmesį į tai, kad mėlynoji bioekonomika gali būti svarbus veiksnys imantis skubių veiksmų kovoje su klimato kaita ir jos poveikiu; siekiant didinti darnią maisto iš vandens gyvūnų ir augalų gamybą ES, labai svarbu žvejyba, akvakultūra ir dumblių auginimas; kad būtų kuriamos klimato kaitai atsparios vandeninės maisto gamybos sistemos, prieš pradedant jas plėtoti reikia daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų; dumblių biomasė gali būti svarbūs vandens ištekliai, kurie gali tapti žaliava labai įvairiems panaudojimo būdams;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl „Brexit’o“ ES žvejybos sektorius patiria didelių ekonominių nuostolių; todėl mano, kad Komisijos užtikrinama kompensacija pirmiausia turi būti proporcinga sektoriaus ir žvejų bendruomenių patiriamai žalai, atsižvelgiant į visas tiesiogines ir netiesiogines susitarimo pasekmes; pabrėžia, kad sektoriui sunku gauti žvejybos leidimus rajonams, esantiems 6–12 jūrmylių nuo pakrantės ir Gernsio bei Džersio vandenyse; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai panaudoti visus prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išteklius, siekiant sušvelninti tiesioginį ir netiesioginį neigiamą susitarimo poveikį ir išvengti diskriminacijos Europos laivyne, kuriam daro poveikį „Brexit’as“, neatsižvelgiant į tai, ar laivai žvejoja Jungtinės Karalystės vandenyse, ar ne;

5. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl „Brexit’o“ ES akvakultūros sektorius taip pat patiria didelių ekonominių nuostolių; todėl mano, kad Komisijos užtikrinama kompensacija pirmiausia turi būti proporcinga sektoriaus patiriamai žalai, atsižvelgiant į visas tiesiogines ir netiesiogines susitarimo ir to, kad Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji šalis, pasekmes; atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria vėžiagyvių importo iš vadinamųjų B ir C klasės teritorijų iš Jungtinės Karalystės į ES sektorius, ir draudimą valyti šiuos vėžiagyvius ES; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją padaryti išimtį ir leisti B ir C klasės vėžiagyvius iš Jungtinės Karalystės įvežti į ES užantspauduotais sunkvežimiais, kad jie būtų išvalyti ES valstybėse narėse specialiuose valymo centruose, kurie atitinka reikiamo pajėgumo reikalavimus;

6. pabrėžia, kad svarbu likviduoti COVID-19 pandemijos, kuri smarkiai paveikė visą žvejybos ir akvakultūros sektorių, padarytą ekonominę ir socialinę žalą; palankiai vertina tai, kad naujajame EJRŽAF numatyta galimybė imtis akvakultūros ir žvejybos sektoriams skirtų priemonių, jei dėl išskirtinių aplinkybių labai sutrikdomos rinkos ir laikinai nutraukiama veikla sveikatos krizės atveju; mano, kad įtraukus tokias nuostatas sektorius būtų geriau apsaugotas naujos sveikatos krizės atveju;

7. pabrėžia, kad svarbu pašalinti ekonominę ir socialinę žalą, kurią daro jūrinių vėjo elektrinių parkai, nes jie turi ir toliau turės neigiamo poveikio žvejybos sektoriui; ragina nustatyti kompensaciją už jūrinių vėjo elektrinių parkų sukeltus veiklos sutrikimus ir nuostolius; pakartoja, jog siekiant, kad žvejybos sektorius išliktų perspektyvus ir konkurencingas, šiam sektoriui reikia skirti tinkamą finansavimą ir kompensacijas;

8. palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino valstybių narių ekonomikos gaivinimo planus; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės, įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo planus ir naudodamos šiuos išteklius, užtikrintų tvarų žvejybos ir akvakultūros sektoriaus atsigavimą;

9. atkreipia dėmesį į Europos akvakultūros potencialą, be kita ko, susijusį su aprūpinimu maistu ir nauda sveikatai, įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“; ragina Komisiją skatinti darnų šio sektoriaus augimą, kuris viršytų dabartinius 2 proc. pasaulinės akvakultūros produkcijos, ir nustatyti konkrečius, priimtinus ir bendrus 2030 m. tikslus; pabrėžia, kad darnesnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros strateginėse gairėse parengtos rekomendacijos dėl gyvūnų gerovės; pabrėžia, kad EJRŽAF turėtų būti naudojamas siekiant toliau gerinti gyvūnų gerovės standartus žvejybos ir akvakultūros srityse;

10. primygtinai tvirtina, kad būtina gerinti mokslines ir technines žinias siekiant užtikrinti patikimiausius moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus dėl visų jūrų biologinių išteklių, laikantis BŽP reikalavimų; pakartoja, kad svarbu užtikrinti pakankamus finansinius išteklius duomenims žvejybos sektoriuje rinkti, tvarkyti, naudoti ir jais keistis;

 

11. primygtinai tvirtina, kad būtina gerinti mokslines ir technines žinias siekiant užtikrinti patikimiausius moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus; pakartoja, kad svarbu užtikrinti pakankamus finansinius išteklius ES ir trečiųjų valstybių, su kuriomis sudaryti ir (arba) rengiami tausios žvejybos partnerystės susitarimai, vandenų žvejybos sektoriaus duomenims rinkti, tvarkyti, naudoti ir jais keistis;

12. yra susirūpinęs dėl to, kad 2021 m. tikimasi priimti mažiau nei 50 proc. EJRŽAF veiksmų programų, o likusios programos bus priimtos tik 2022 m.; prašo Komisijos paskelbti išsamią ataskaitą dėl nepanaudotų EJRŽAF asignavimų perprogramavimo; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad 2014–2020 m. laikotarpiu neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su EJRŽF programa, 3 457,6 mln. EUR suma nebuvo sumokėta arba grąžinta 2021 m. sausio 1 d.; ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai patvirtinti EJRŽAF veiksmų programas; prašo Komisijos pagerinti šio fondo įgyvendinimo, patvirtinimo ir taikymo procesą;

13. atkreipia dėmesį į BŽP tarptautinį aspektą ir jos ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą ir ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių vandenynų valdymui; pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus;

14. pabrėžia kontrolės svarbą siekiant BŽP tikslų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina papildomą finansavimą, skirtą Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EFCA), ir dviem kitoms pakrančių patruliavimo ir orlaivių misijoms greta Jungtinės Karalystės esančiuose vandenyse; ragina vykdyti veiklą, kuria prisidedama prie BŽP tikslų siekimo, ypač atsižvelgiant į dėl „Brexit’o“ padidėjusį sudėtingumą ir iššūkius;

15. primena, kad EFCA biudžete taip pat turėtų būti užtikrintos būtinos priemonės, siekiant padėti valstybėms narėms vienodai įgyvendinti ir organizuoti kontrolės veiklos koordinavimą įgyvendinant konkrečias kontrolės ir inspektavimo programas, kontrolės programas, susijusias su NNN žvejyba, ir tarptautines kontrolės ir inspektavimo programas, be kita ko, regioninių žvejybos valdymo organizacijų konvencijų rajonuose, pvz., NAFO, IOTC ir kt.;

16. apgailestauja, kad ES Atlanto vandenyno strategijoje neužsimenama apie žvejybą ir akvakultūrą; todėl apgailestauja, kad šiai strategijai įgyvendinti nebuvo numatyta jokių lėšų;

17. pabrėžia, kad kartų kaita yra vienas iš Europos žvejybos sektoriaus prioritetų; ragina valstybes nares pasinaudoti EJRŽAF lėšomis, kad būtų galima finansuoti programų, specialiai skirtų padėti jaunimui pradėti profesinę veiklą žuvininkystės sektoriuje, įdiegimą, padidinti sektoriaus įvairovę ir paskatinti nepakankamai atstovaujamų grupių žmones, ypač moteris, prisijungti prie šio sektoriaus; pabrėžia, kad kartų kaita gali padėti siekti žaliojo kurso tikslų, nes jaunesnės kartos yra labiau pasirengusios ir atviresnės žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, kuri yra itin svarbi sektoriui;

18. pakartoja, kad reikia teikti reikšmingą paramą nepalankioje padėtyje esančioms pakrančių vietovėms ir Europos atokiausiems regionams;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	1.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Maria da Graça Carvalho, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Giuseppe Ferrandino, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Anja Hazekamp, Niclas Herbst, Ladislav Ilčić, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Grace O’Sullivan, João Pimenta Lopes, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Peter van Dalen, Emma Wiesner, Theodoros Zagorakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Valentino Grant

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26	+
ECR	Ladislav Ilčić, Bert-Jan Ruissen
ID	Rosanna Conte, Valentino Grant, France Jamet
PPE	François-Xavier Bellamy, Maria da Graça Carvalho, Peter van Dalen, Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Annie Schreijer-Pierik, Theodoros Zagorakis
Renew	Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Pierre Karleskind, Emma Wiesner
S&D	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Isabel Carvalhais, Giuseppe Ferrandino, Predrag Fred Matić, Manuel Pizarro
Verts/ALE	Rosa D'Amato, Francisco Guerreiro, Grace O'Sullivan, Caroline Roose

 

1	-
The Left	Anja Hazekamp

 

1	0
The Left	João Pimenta Lopes

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (28.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (visi skirsniai) projekto

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Romeo Franz

 

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusi ekonomikos krizė neturi neigiamai paveikti socialinio, šviečiamojo, kūrybinio ir kultūrinio pobūdžio veiklai skirtų investicijų; todėl padidina programai „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programai skirtus asignavimus, kad būtų geriau remiamas ekonomikos atsigavimas ir šių programų žalinimas; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio turi būti skiriama tam, kad būtų užtikrinta, jog bus pasiekti pažeidžiami asmenys, kurių atskirtį pandemija dar labiau padidino, taip siekiant visiems užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti programose, nieko nepaliekant nuošalyje;

2. pabrėžia, kad reikia stiprinti Sąjungos programų kultūros ir švietimo srityse skaitmeninį aspektą, ypač pandemijos ir ekonomikos atsigavimo kontekste, ir remti kultūros ir kūrybos sektorius, kad jie visapusiškai pasinaudotų skaitmeninės pertvarkos galimybe;

3. ragina Komisiją užtikrinti visapusišką Sąjungos programų įgyvendinimą kultūros ir švietimo srityje 2022 m.;

4. atsižvelgdamas į dramatiškus COVID-19 krizės padarinius Europos kultūros ir kūrybos sektoriams, stiprina programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę „Kultūra“, siekdamas padėti organizacijoms, menininkams ir visiems kultūros darbuotojams atsigauti, teikti tikslinę paramą scenos menui, visų pirma, muzikos sektoriui, ir programos ekologiškumui užtikrinti bei įtraukti socialinį aspektą;

5. pakartoja, kad didinant programų biudžetą sykiu reikia nuosekliai ir palaipsniui didinti metines subsidijas, taip siekiant išvengti neproporcingo padidėjimo ir lėšų panaudojimo sunkumų per finansinius 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos metus;

6. dar kartą primygtinai ragina valstybes nares, vadovaujantis Parlamento prašymu, bent 2 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų skirti kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei gaivinti; džiaugiasi tuo, kad kai kurios valstybės narės dalį savo ekonomikos gaivinimo planų lėšų jau skyrė kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei bei bent 10 proc. – švietimui;

7. primygtinai reikalauja, kad pagal nė vieną iš trijų programos „Kūrybiška Europa“ paprogramių nebūtų finansuojami projektai pagal naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, atsižvelgiant į Komisijos nario, atsakingo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą, nuolatinį įsipareigojimą šiuo tikslu, siekiant išvengti programos nepakankamų lėšų nukreipimo į naujus, nenumatytus politinius prioritetus; ragina Komisiją išsiaiškinti, iš kur gauti naujų išteklių naujojo europinio bauhauzo iniciatyvai, kurie būtų pritaikyti šios iniciatyvos konkretiems poreikiams;

8. pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų visiems pagal kvietimus teikti pasiūlymus pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramę pateiktiems kokybiškiems projektams finansuoti ir šios paprogramės tradiciškai mažos patvirtintų paraiškų dalies problemai spręsti;

9. padidina „Žiniasklaidos veiksmų“ biudžetą 2,2 mln. EUR ir sukuria 5 mln. EUR rezervą siekdamas paskatinti Komisiją surasti tinkamą sprendimą ir užtikrinti didesnį informaciją ES klausimais teikiančių radijo tinklų ilgalaikio strateginio finansavimo stabilumą ir nuspėjamumą, skiriant finansavimą bent dvejiems metams; vis dėlto, šiuo rezervu ragina nebausti partnerysčių, kurias Komisija pagal programą „Žiniasklaidos veiksmai“ yra sudariusi su kitais partneriais kokybiškai informacijai apie ES teikti; ypač patvirtina, kad remia atitinkamą redakcinio pobūdžio partnerystę su kanalu „Euronews“; be to, siekdamas padidinti skaidrumą ir sustiprinti biudžeto tikrinimą, dabartinę biudžeto eilutę padalija į keturias sudedamąsias dalis;

10. ragina Komisiją priimti konkrečias priemones, kuriomis būtų didinamas Sąjungos finansavimo matomumas ir prieinamumas, kad būtų gerinama kultūros ir kūrybos sektorių, ypač mažesnių organizacijų, praktinė patirtis dalyvavimo administraciniuose procesuose norint gauti Sąjungos finansavimą srityje.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	27.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 0 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Asim Ademov, Ilana Cicurel, Gilbert Collard, Gianantonio Da Re, Laurence Farreng, Tomasz Frankowski, Romeo Franz, Chiara Gemma, Alexis Georgoulis, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Predrag Fred Matić, Dace Melbārde, Victor Negrescu, Niklas Nienaß, Peter Pollák, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Monica Semedo, Andrey Slabakov, Massimiliano Smeriglio, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Maria Walsh, Theodoros Zagorakis, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Marcel Kolaja, Elżbieta Kruk
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Evelyne Gebhardt

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26	+
ECR	Dace Melbārde
ID	Gilbert Collard
NI	Chiara Gemma
PPE	Asim Ademov, Tomasz Frankowski, Peter Pollák, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Maria Walsh, Theodoros Zagorakis, Milan Zver
RENEW	Ilana Cicurel, Laurence Farreng, Irena Joveva, Monica Semedo
S&D	Evelyne Gebhardt, Petra Kammerevert, Predrag Fred Matić, Victor Negrescu, Marcos Ros Sempere, Domènec Ruiz Devesa, Massimiliano Smeriglio
The Left	Alexis Georgoulis
Verts/ALE	Romeo Franz, Marcel Kolaja, Niklas Nienaß

 

0	-

 

3	0
ECR	Elżbieta Kruk, Andrey Slabakov
ID	Gianantonio Da Re

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (23.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto – visi skirsniai

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Domènec Ruiz Devesa

 

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. yra labai susirūpinęs dėl siūlomo Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) biudžeto sumažinimo 0,5 proc.; ragina verčiau padidinti biudžetą 31 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma ir 30 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma, kad būtų veiksmingai įgyvendinami FRA nauji įgaliojimai ir projektai, kuriais reaguojama į nustatytus poreikius, pavyzdžiui, besiformuojančių technologijų ir dirbtinio intelekto, migracijos ir saugumo, socialinių ir ekonominių teisių bei diskriminacijos srityse, taip pat kompensuojamos didelės papildomos pastangos, kurių reikia siekiant stebėti poveikį pagrindinėms teisėms COVID-19 pandemijos metu; ragina FRA etatų planą papildyti 12 laikinųjų darbuotojų ir septynių sutartininkų pareigybėmis; pabrėžia, kad nesuteikus papildomų finansinių ir personalo išteklių FRA negalės vykdyti visų jai pavestų užduočių ir visapusiškai įgyvendinti savo naujų įgaliojimų; pabrėžia, kad tikimasi, jog ateityje FRA užduotys rinkti ir analizuoti patikimą informaciją apie pagrindinių teisių laikymąsi valstybėse narėse didės; primena, kad metinis FRA biudžetas nebuvo padidintas nuo 2013 m.;

2. teigiamai vertina pasiūlymą 11,2 proc. padidinti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) biudžetą ir ragina EASO teikti tvirtą paramą siekiant stiprinti bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) įgyvendinimą, plėsti praktinį bendradarbiavimą, teikti operatyvinę ir techninę pagalbą ir palengvinti keitimąsi informacija bei konvergenciją valstybių narių apsaugos poreikių vertinimo srityje; pabrėžia, kad teisės akto, kuriuo EASO pertvarkomas į Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrą ir dėl kurio teisėkūros institucijos susitarė 2021 m. birželio 29 d., įgyvendinimui reikia papildomų žmogiškųjų išteklių, kurie nebuvo numatyti Komisijos biudžeto projekte; ypač pabrėžia, kad reikia įdarbinti 28 naujus AD ir AST pareigybių darbuotojus pagrindinių teisių stebėtojų, prieglobsčio paramos grupių, ryšių palaikymo pareigūnų funkcijoms vykdyti ir teisinėms bei mokymo grupėms stiprinti;

3. yra susirūpinęs dėl rimtų ir pasikartojančių įtarimų, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) prie išorės sienų vykdo priverstinį grąžinimą; yra nusivylęs dėl to, kad, pasak Audito Rūmų, Frontex nesugebėjo vykdyti savo įgaliojimų nuo 2016 m., jau nekalbant apie atnaujintus 2019 m. įgaliojimus, ir kad nustatyta daug ir didelių trūkumų, susijusių su jos veiksmingumu; pabrėžia, kad Frontex biudžeto ir darbuotojų skaičiaus esminio padidinimo sąlyga turi būti jos atskaitomybė ir skaidrumas, įsipareigojimas laikytis Sąjungos teisės ir įgaliojimų vykdymas; todėl siūlo biudžeto asignavimus susieti su sąlyga, kad Frontex įdarbins likusius 20 AD kategorijos pagrindinių teisių stebėtojų, patvirtins aiškią Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896[23] 46 straipsnio įgyvendinimo procedūrą, taip pat greitai paskirs vykdomojo direktoriaus pavaduotojus pagal Frontex 2019 m. įgaliojimus;

4. primena, kad Europos prokuratūra apskaičiavo, jog 2022 m. ji vykdys 3 000 tyrimų; pabrėžia, kad Europos prokuratūra yra prokuratūra, turinti privalomą kompetenciją ir pareigą atlikti tyrimus nepriklausomai nuo biudžeto lėšų; yra susirūpinęs dėl to, kad į siūlomą 2022 m. finansavimą neįtrauktas reikšmingas padidinimas, palyginti su 2021 m.; pabrėžia, kad reikia gerokai padidinti finansavimą iki 55,7 mln. EUR ir numatyti 64 papildomus darbuotojus; mano, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė taisomojo biudžeto projekte dar labiau padidinti lėšas, jei išnagrinėtų bylų skaičius daugmaž atitiks Europos prokuratūros prognozes;

5. mano, jog Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) darbas yra nepaprastai svarbus siekiant užtikrinti, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros laikytųsi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių, ypač skaitmeninimo kontekste, įskaitant intensyvesnį dirbtinio intelekto (DI) naudojimą ir su tuo susijusią riziką, atsižvelgiant į sprendimo byloje „Schrems II“ išvadas[24] ir naujus kai kurių Sąjungos agentūrų, veikiančių teisingumo ir vidaus reikalų srityje, įgaliojimus; pabrėžia, kad būtina išlaikyti bent Komisijos pasiūlyme numatytą finansavimą ir papildyti EDAPP personalą keturiomis AD pareigybėmis, kad EDAPP galėtų vykdyti visas jam patikėtas užduotis ir susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) biudžetas padidintas 11,2 proc. ir jai numatytas 71 papildomas laikinasis darbuotojas; tačiau apgailestauja, kad pasiūlymo projekte nurodytas 14 darbuotojų pareigų lygis neatitinka Europolo prašymo dėl 2022 m.; todėl prašo 14 darbuotojų perkelti iš AST į AD lygius; pabrėžia, kad Europolas yra kertinis ES saugumo sąjungos strategijos akmuo ir atlieka vis svarbesnį vaidmenį kovojant su terorizmu, radikalizacija, organizuotu nusikalstamumu ir nusikaltimais aplinkai;

7. apgailestauja dėl to, kad pasiūlytas nedidelis 1,5 proc. finansavimo, skirto Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui (EMCDDA), padidinimas; mano, kad to nepakaks EMCDDA poreikiams patenkinti, nepakenkiant EMCDDA mokslinei veiklai; pabrėžia, kad 2021 m. biudžetas jau buvo nepakankamas ir kad EMCDDA buvo priverstas sumažinti didelę savo darbo programos dalį; susirūpinęs pažymi, kad narkotikų rinka buvo itin atspari pandemijos sukeltiems sutrikimams, o globalizacija ir naujos technologijos padeda kurti naujus prekybos kelius ir plėsti interneto rinkas; todėl prašo padidinti EMCDDA 2022 m. biudžetą iki 18,5 mln. EUR;

8. palankiai vertina pasiūlymą padidinti Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) biudžetą; yra nusivylęs, kad pagal siūlomą etatų planą darbuotojų skaičius sumažėtų dviem darbuotojais – nuo 207 darbuotojų 2021 m. iki 205 darbuotojų 2022 m.; mano, kad Eurojusto biudžeto didinimas kartu mažinant jo darbuotojų skaičių yra prieštaringas ženklas klausimu, kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria Eurojustas dėl to, kad jo bylų skaičius nuolat didėja; prašo numatyti du papildomus AD 5 lygio darbuotojus; pabrėžia, jog reikia padidinti darbuotojų skaičių, kad agentūra galėtų vykdyti tokias esamas ir būsimas užduotis, kaip teisingumo sistemų skaitmeninimas ar kova su nusikaltimais aplinkai;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (eu-LISA) skirta 44,2 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 39,1 proc. daugiau mokėjimų asignavimų; primena kad eu-LISA atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant visapusiškai veikiančią Šengeno erdvę ir todėl prašo 27 papildomų darbuotojų, iš kurių 25 būtų AD pareigų lygio, siekiant remti svarbių didelės apimties IT projektų, įskaitant projektus, susijusius su sąveikumu, įgyvendinimą, visų pirma siekiant sumažinti eu-LISA priklausomybę nuo išorės rangovų;

10. apgailestauja dėl to, kad Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinti 3,3 proc., yra susirūpinęs, kad CEPOL mokymosi vietoje ir internetu pajėgumai sumažės ir kad CEPOL negalės vykdyti skaitmeninės pertvarkos, jei negaus papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių; todėl prašo numatyti papildomą 750 000 EUR finansavimą, įskaitant specialius asignavimus mokymo programoms, skirtoms kovai su didėjančiais nusikaltimais aplinkai, ir etatų plane – papildomus penkis AD kategorijos etatus, nes tai padėtų remti CEPOL jai teikiant veiksmingus mokymus apie pagrindines teises ir kovą su rasizmu teisėsaugos pareigūnams;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2021 m., šiek tiek sumažinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) mokėjimų asignavimai; džiaugiasi, kad 25,9 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimai, kad šis naujas fondas kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu; pabrėžia, kad šis padidinimas yra labai svarbus metu, kai nacionalinėms prieglobsčio institucijoms tenkantis spaudimas tebėra labai didelis, nes esama didelių spragų, susijusių su tinkamu prieglobsčio prašytojų priėmimu, ir labai vėluojama vykdyti prieglobsčio procedūras valstybėse narėse; primena, kad svarbu užtikrinti tinkamus finansinius pajėgumus siekiant remti visų BEPS aspektų, teisėtos migracijos ir integracijos stiprinimą bei plėtojimą, taip pat stiprinti solidarumą ir teisingą atsakomybės pasidalijimą; atsižvelgdamas į siūlomą naują migracijos paktą, ragina dar 10 proc. padidinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus BEPS ir PMIF solidarumo tikslams;

12. primena, kad svarbu užtikrinti tinkamus finansinius pajėgumus siekiant remti kovą su neteisėta migracija ir veiksmingą, saugų bei orų grąžinimą ir readmisiją;

13. yra labai susirūpinęs dėl nuolat žūstančių žmonių Viduržemio jūroje, kurių, palyginti su praėjusiais metais, žuvo 56,6 proc. daugiau, o tai reiškia, kad 2021 m. sausio–birželio mėn. jūrų maršrutuose į Europą žuvo bent 1 146 žmonės[25]; laikosi nuomonės, kad būtinas labiau ilgalaikis požiūris į paieškos ir gelbėjimo operacijas, nes paieškos ir gelbėjimo operacijos negali būti paliktos vykdyti vien tik nevalstybiniams subjektams; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir atitinkamą biudžeto eilutę, kad būtų sukurtas Paieškos ir gelbėjimo fondas, skirtas paieškos ir gelbėjimo misijoms Viduržemio jūroje remti;

14. pažymi, kad Integruoto sienų valdymo fondo įsipareigojimų asignavimai padidinti 47 proc., o mokėjimų asignavimai – 20 proc; primena, kad šio fondo lėšomis teikiama parama veiksmingam Europos integruotam sienų valdymui ir bendrai vizų politikai;

15. yra susirūpinęs dėl Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės (angl. BMVI) lėšų perskirstymo siekiant finansuoti Europolo įgaliojimų išplėtimą; primena ilgalaikę Parlamento poziciją, kad Sąjungos finansavimo priemonės neturėtų būti naudojamos decentralizuotoms agentūroms, kurios turi savo biudžeto eilutes, finansuoti;

16 pakartoja savo raginimą sukurti atskirą biudžeto eilutę kiekvienam konkrečiam tikslui, nustatytam PMIF ir BMVI teisiniuose pagrinduose; mano, kad sukūrus atskirą biudžeto eilutę kiekvienam konkrečiam tikslui būtų padedama užtikrinti tinkamą visų PMIF ir BMVI tikslų finansavimą ir būtų užtikrinta daugiau suprantamumo bei skaidrumo kasmetinio finansinių išteklių skyrimo kiekvienam konkrečiam tikslui procese, taip palengvinant programų įgyvendinimo priežiūrą;

17. pažymi, kad Vidaus saugumo fondo įsipareigojimų asignavimai padidinti 29,3 proc., o mokėjimų asignavimai – 33,3 proc.; pabrėžia, kad šis fondas yra tvirta ES saugumo sąjungos strategijos įgyvendinimo priemonė, nes juo remiamas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir pastangos stiprinti kibernetinį saugumą ir kovoti su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu Europoje, ir todėl ragina išlaikyti Komisijos pasiūlytą finansavimo padidinimą;

18.  palankiai vertina pasiūlymą padidinti įsipareigojimų asignavimus Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai; pabrėžia šios programos svarbą siekiant remti pilietinę visuomenę, palaikyti ir skatinti atvirą, demokratinę ir įtraukią visuomenę, taip pat propaguoti lyčių lygybę, piliečių dalyvavimą ir Europos pilietiškumo ugdymą; ragina 4 mln. EUR padidinti įsipareigojimų asignavimus pagal lygybės, teisių ir lyčių lygybės biudžeto eilutę, iš kurių 15 proc. skiriama veiklai, kuria skatinamas moterų visapusiškas naudojimasis teisėmis, lyčių lygybė, įskaitant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, moterų įgalėjimas ir lyčių aspekto integravimas, remti, 4,5 mln. EUR – pagal biudžeto eilutę, skirtą piliečių angažuotumui ir dalyvavimui demokratiniame Sąjungos gyvenime skatinti, 4,2 mln. EUR – pagal „Daphne“ biudžeto eilutę, pagal kurią 40 proc. skiriama veiklai, kuria užkertamas kelias visų lygių ir visų formų smurtui dėl lyties bei su juo kovojama, remti, ir 8,2 mln. EUR – pagal biudžeto eilutę, skirtą Sąjungos vertybėms apsaugoti ir propaguoti; primena, kad tinkamas Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos finansavimas yra itin svarbus, visų pirma siekiant patenkinti neatidėliotiną poreikį apsaugoti ir propaguoti Sąjungos vertybes, kurios patiria vis didesnį spaudimą visoje Sąjungoje, ir sumažinti nerimą keliantį smurto dėl lyties aukų skaičių, kuris išaugo per COVID-19 pandemiją;

19. primena, kad kokybiškos faktais pagrįstos informacijos pateikimas, kova su dezinformacija, piliečių informuotumo didinimas ir pažeidimų ar nusikaltimų atskleidimas, nepriklausoma ir kokybiška tiriamoji žurnalistika – tai esminės gerai veikiančios demokratijos dalys; pabrėžia, kad visoje Europoje žurnalistai susiduria su rimtais iššūkiais, visų pirma finansinių išteklių stoka, dėl to kyla pavojus žurnalistų nepriklausomumui arba išlikimui; ragina Sąjungos biudžete numatyti plataus užmojo šios srities finansavimo programas;

20. apgailestaudamas pažymi, kad Teisingumo programai skirti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai atitinkamai sumažinti 6 ir 16 proc., visų pirma tokiose srityse, kaip paramos teisei kreiptis į teismą ir teisininkų mokymui, pvz., dažnesnio dirbtinio intelekto sistemų naudojimo baudžiamosios teisenos srityje tema;  siūlo verčiau 2022 metais išlaikyti 2021 m. biudžeto finansavimo lygį; ragina 1 mln. EUR padidinti įsipareigojimų asignavimus pagal biudžeto eilutę, skirtą teisminiam bendradarbiavimui skatinti, 4 mln. EUR – pagal biudžeto eilutę, skirtą teisininkų mokymui remti, ir 3,5 mln. EUR – pagal biudžeto eilutę, skirtą veiksmingai teisei kreiptis į teismą skatinti;

21. primygtinai ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares įgyvendinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą visose viešųjų išlaidų srityse; primena, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą turėtų būti neatskiriama biudžeto procedūros dalis visais jos etapais ir visose biudžeto eilutėse;

22. Apgailestauja dėl to, kad valstybės narės į Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūras vis dar skiria nepakankamai deleguotųjų nacionalinių ekspertų; pabrėžia tokio delegavimo svarbą ne tik siekiant remti Sąjungos agentūrų žmogiškuosius išteklius, bet ir siekiant plėtoti Europos nacionalinių institucijų bendradarbiavimo kultūrą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	17.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	17 14 35
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Malik Azmani, Katarina Barley, Pernando Barrena Arza, Pietro Bartolo, Nicolas Bay, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Caterina Chinnici, Clare Daly, Marcel de Graaff, Anna Júlia Donáth, Cornelia Ernst, Laura Ferrara, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Andrzej Halicki, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Assita Kanko, Fabienne Keller, Peter Kofod, Łukasz Kohut, Moritz Körner, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Nuno Melo, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Emil Radev, Paulo Rangel, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Ralf Seekatz, Michal Šimečka, Birgit Sippel, Sara Skyttedal, Martin Sonneborn, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Dragoş Tudorache, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Olivier Chastel, Gwendoline Delbos-Corfield, Tanja Fajon, Fulvio Martusciello, Rob Rooken, Domènec Ruiz Devesa, Miguel Urbán Crespo

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

17	+
NI	Laura Ferrara, Martin Sonneborn
PPE	Vladimír Bilčík
S&D	Katarina Barley, Pietro Bartolo, Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Evin Incir, Łukasz Kohut, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Domènec Ruiz Devesa, Birgit Sippel, Bettina Vollath, Elena Yoncheva

 

14	-
ECR	Jorge Buxadé Villalba, Rob Rooken
ID	Nicolas Bay, Nicolaus Fest, Jean-Paul Garraud, Marcel de Graaff, Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche
NI	Milan Uhrík
The Left	Pernando Barrena Arza, Clare Daly, Cornelia Ernst, Miguel Urbán Crespo

 

35	0
ECR	Joachim Stanisław Brudziński, Patryk Jaki, Assita Kanko, Jadwiga Wiśniewska
PPE	Magdalena Adamowicz, Vasile Blaga, Ioan-Rareş Bogdan, Andrzej Halicki, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Fulvio Martusciello, Nuno Melo, Nadine Morano, Emil Radev, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Sara Skyttedal, Tomas Tobé, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Javier Zarzalejos
RENEW	Malik Azmani, Olivier Chastel, Anna Júlia Donáth, Sophia in 't Veld, Fabienne Keller, Moritz Körner, Michal Šimečka, Ramona Strugariu, Dragoş Tudorache
Verts/ALE	Saskia Bricmont, Damien Carême, Gwendoline Delbos-Corfield, Terry Reintke, Diana Riba i Giner, Tineke Strik

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (7.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2022 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto – Bendras įvadas – Visos išlaidos – Bendroji pajamų suvestinė – Pajamų ir išlaidų suvestinė pagal skirsnius

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentas: Antonio Tajani

 

 

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina tai, kad 2022 m. biudžeto projekte siūloma, palyginti su 2021 m. biudžetu, 18 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimus ir 104 proc. padidinti mokėjimų asignavimus, skirtus biudžeto eilutei „Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo demokratiniame Sąjungos gyvenime skatinimas“; primena, kad, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje, dalyvavimas demokratiniame Sąjungos gyvenime yra pagrindinė Sąjungos piliečių teisė; todėl mano, kad reikia toliau didinti lėšas, kad būtų užtikrinta pakankamai finansinių išteklių Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai ir tinkama parama, be kita ko, Europos piliečių iniciatyvai, todėl siūlo dar 5proc. padidinti lėšas šiai biudžeto eilutei;

2. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa pasiektų visą Europos Sąjungą, atsižvelgiant į teisingą, prieinamą ir geografinį lėšų paskirstymą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina bandomojo projekto „Europos kūrimas su vietos subjektais“ (BELE) įgyvendinimą ir įsipareigojimų asignavimus, nes tai būdas, šalia valstybių narių sostinių. padidinti miestų ir kaimų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime; ragina numatyti konkrečius papildomus asignavimus, kurie būtų skirti  Konferencijos dėl Europos ateities matomumui ir poveikiui didinti, kartu su Europos Parlamentu ir laikantis Parlamento pozicijos įgyvendinant daugiau ir geriau struktūruotų iniciatyvų visoje Europoje ir valstybėse narėse;

3. pabrėžia programos „Piliečių lygybė, teisės ir vertybės“ svarbą skatinant Europos pilietiškumo ugdymą ir ragina numatyti biudžeto eilutę, skirtą parodomosioms ir savanoriškoms ES ir pasaulinio pilietiškumo ugdymo programoms pradinių ir vidurinių mokyklų programoms srityje;

4. nepritaria Tarybos pozicijai 3,6 proc. sumažinti 2022 m. biudžeto projekte pagal biudžeto eilutę „Komisijos atstovybės“ pasiūlytą finansavimą; siūlo, palyginti su Komisijos pasiūlymu, pateiktu 2022 m. biudžeto projekte, 5 proc. padidinti šiai biudžeto eilutei skiriamas lėšas, ir mano, kad šis padidinimas būtinas siekiant skatinti aktyvų dialogą ES klausimais su piliečiais valstybėse narėse, įskaitant virtualius ir mišrius formatus, organizuoti renginius, susijusius su Konferencija dėl Europos ateities, ir plėtoti komunikacijos veiklą siekiant kovoti su užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija; laikosi nuomonės, kad Parlamentas taip pat turėtų užtikrinti tinkamus šiam tikslui skirtus savo ryšių biurų išteklius;

5. mano, kad nepakanka, palyginti su 2021 m. biudžetu, 0,9 proc. padidinti biudžeto eilutės „Piliečiams skirtos komunikacijos paslaugos“ įsipareigojimų asignavimus ir 3 proc. padidinti jos mokėjimų asignavimus; taigi prieštarauja Tarybos pozicijai 3,1 proc. sumažinti šios biudžeto eilutės finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti Sąjungos piliečius ir užmegzti su jais ryšį įvairiais komunikacijos kanalais komunikacijos paslaugos piliečiams turėtų būti labai modernios, ir tai iš esmės padidintų Sąjungos politikos matomumą; todėl siūlo 5 proc. padidinti lėšas biudžeto eilutei „Piliečiams skirtos komunikacijos paslaugos“, palyginti su 2022 m. biudžeto projekte numatytu jų lygiu, be kita ko, siekiant finansuoti informuotumo didinimo ir informavimo Europos piliečių iniciatyvos klausimais veiklai bendradarbiaujant su Komisijos atstovybėmis ir vietiniais „Europe Direct“ centrais valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu į komunikacijos strategijas ir veiksmus įtraukti mažesnes NVO, vietos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus; ragina užtikrinti, kad turinys būtų prieinamas visomis Sąjungos kalbomis ir kad jis būtų prieinamas Sąjungos piliečiams, gyvenantiems kitose valstybėse narėse nei jų kilmės šalis;

6. ragina finansuoti konkrečią strategiją ir iniciatyvą pilietiškumo ir pilietinio ugdymo srityje; ragina pagal 2022 m. Sąjungos biudžetą sukurti naują pilietiškumo ir pilietinio ugdymo srityje dirbančią agentūrą;

7. ragina Biudžeto komitetą į savo poziciją įtraukti padidintus asignavimus pirmiau minėtoms biudžeto eilutėms, nes jos padeda siekti konkrečių rezultatų ir kokybiškai komunikuoti su piliečius.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	2.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Geert Bourgeois, Fabio Massimo Castaldo, Leila Chaibi, Gwendoline Delbos-Corfield, Pascal Durand, Daniel Freund, Charles Goerens, Esteban González Pons, Sandro Gozi, Brice Hortefeux, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Sven Simon, Antonio Tajani, Mihai Tudose, Loránt Vincze, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Brando Benifei, Alin Mituța

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

22	+
NI	Fabio Massimo Castaldo
PPE	Esteban González Pons, Brice Hortefeux, Paulo Rangel, Sven Simon, Antonio Tajani, Loránt Vincze, Rainer Wieland
Renew	Pascal Durand, Charles Goerens, Sandro Gozi, Alin Mituța
S&D	Brando Benifei, Gabriele Bischoff, Domènec Ruiz Devesa, Pedro Silva Pereira, Mihai Tudose
The Left	Leila Chaibi, Helmut Scholz
Verts/ALE	Damian Boeselager, Gwendoline Delbos Corfield, Daniel Freund

 

4	-
ECR	Geert Bourgeois, Jacek Saryusz Wolski
ID	Gerolf Annemans, Antonio Maria Rinaldi

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO NUOMONĖ (8.9.2021)

pateikta Biudžeto komitetui

Europos Sąjungos 2022 finansinių metų bendrojo biudžeto (visi skirsniai) projektas – Bendras įvadas – Visos išlaidos – Bendroji pajamų suvestinė – Pajamų ir išlaidų suvestinė pagal skirsnius

(2021/0227(BUD))

Nuomonės referentė: Samira Rafaela 

 

 

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje numatyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga turi siekti pašalinti vyrų ir moterų nelygybės apraiškas ir propaguoti jų lygybę, taip skaninant lyčių aspekto integravimo į visas Europos Sąjungos politikos sritis principą, įskaitant lyčių aspekto integravimą visais biudžeto sudarymo proceso lygmenimis;

B. kadangi Parlamentas ne kartą primygtinai ragino Komisiją skatinti ir įgyvendinti lyčių lygybės aspekto integravimą, biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir atlikti poveikio lytims vertinimą visose Sąjungos politikos srityse; kadangi Europos Audito Rūmai patvirtino, kad šis tikslas nebuvo pasiektas;

C. kadangi Parlamentas ne kartą ragino skirti pakankamai lėšų Europos lyčių lygybės institutui (EIGE), Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai ir vėlesnei Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai (CERV) ir jos paprogramei „Daphne“, siekiant užtikrinti nediskriminavimą, lyčių lygybę ir lyčių aspekto integravimo priemones ir užtikrinti tinkamus išteklius siekiant remti programoje numatytas priemones, skirtas smurto dėl lyties prevencijai ir kovai su juo; kadangi dėl COVID-19 pandemijos ir dėl jos priimtų priemonių, pvz., izoliavimo arba nuotolinio darbo, padaugėjo smurto šeimoje atvejų[26];

D. kadangi COVID-19 pandemija padarė neproporcingai didelį poveikį moterims, ypač mažų garantijų darbą, moterų dominuojamuose sektoriuose ir neoficialioje ekonomikoje dirbančioms moterims; kadangi 2022 m. Sąjungos biudžetas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant Sąjungos ekonomikos atsigavimo, daug dėmesio skiriant sektoriams, kuriuose dirba ypač daug moterų ir kurie buvo itin svarbūs pandemijos metu arba kuriuos labai paveikė po to įvykusi ekonomikos krizė;

E. kadangi vis dar nepakankamai moterų užima vadovaujamas ir su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir pernelyg daug moterų dirba mažai apmokamuose sektoriuose, pvz., priežiūros ir paslaugų srityje; kadangi moterys skiria daugiau laiko neapmokamiems namų ruošos darbams bei priežiūros pareigoms negu vyrai;

F. kadangi moterys vis dar nepakankamai atstovaujamos skaitmeninės ekonomikos ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (GMTIM) sektorių švietimo, mokymo ir užimtumo srityse; kadangi ištekliai, kuriais remiamas moterų ir mergaičių įgalėjimas pasitelkiant skaitmeninę įtrauktį, galėtų padėti didinti lyčių lygybę skaitmeniniame amžiuje;

G. kadangi naujos COVID-19 atmainos plinta visoje Europoje, taip sukeldamos grėsmę naujoms izoliavimo priemonėms valstybėse narėse; kadangi todėl vykstančios COVID-19 pandemijos padarinių ir pasekmių poveikio moterims vertinimas yra svarbus siekiant galimai sušvelninti naujos pandemijos protrūkio rezultatą;

1. pabrėžia, kad moterų teises ir lyčių lygybės aspektą reikėtų įtraukti į visų sričių politiką ir juos įdiegti, visų pirma atsižvelgiant į daugialypį su lytimi susijusį COVID-19 pandemijos poveikį moterų teisėms; dar kartą primygtinai ragina visoje biudžeto procedūroje įgyvendinti lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principus; primena Audito Rūmų 2021 m. ataskaitą dėl lyčių aspekto integravimo į ES biudžetą, kurioje atskleista, kad lyčių aspekto integravimas nebuvo tinkamai taikomas visame Sąjungos biudžete, ir joje pateiktas pagrindines rekomendacijas; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės pandemija pasinaudojo siekdamos dar labiau apriboti moterų teises;

2. ragina Sąjungą skirti didesnį finansavimą valstybėms narėms, siekiant stiprinti motinystės ir tėvystės apsaugą darbo teisės aktuose, visų pirma ilginant atitinkamas atostogas ir garantuojant 100 proc. darbo užmokestį, taip pat sutrumpinant darbo laiką maitinimo krūtimi laikotarpiu ir imantis priemonių šiai apsaugai užtikrinti, taip pat investuojant į ankstyvą vaikų priežiūrą ir švietimo paslaugas bei ilgalaikės priežiūros paslaugas; pažymi, kad nesant galimybių gauti ir dėl nepakeliamai didelių išlaidų bei pakankamos kokybiškos vaikų priežiūros struktūros nebuvimo susidaro didžiulės kliūtys, kad moterys galėtų visais aspektais vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenėje, taip pat ir dirbti;

3. reiškia susirūpinimą dėl išpuolių prieš teisinės valstybės principą ir priešiškos reakcijos į lyčių lygybę ir moterų teises tarpusavio sąsajos; primena, kad biudžeto sąlygos moterų teisių srityje taikomos taip pat, kaip ir kitose politikos srityse; ragina Komisiją spręsti šį klausimą atitinkamoms valstybėms narėms taikant 7 straipsnyje nustatytą procedūrą;

4. ragina Komisiją garantuoti, kad Sąjungos lėšomis nebūtų remiami jokie projektai, investicijos ir programos, kuriomis prisidedama prie segregacijos, diskriminacijos arba socialinės atskirties;

5. ragina Komisiją, atliekant nacionalinių ekonomikos atsigavimo planų vertinimą, pateikti konkrečių rekomendacijų, kurios atitiktų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrąjį tikslą siekiant sušvelninti krizės socialinį ir ekonominį poveikį, visų pirma moterims, kuriose būtų pabrėžta, kad reikia investuoti ir įgyvendinti reformas, skirtas lyčių lygybės problemoms spręsti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos visapusiškam moterų dalyvavimui darbo rinkoje, siekiant įtraukti lyčių lygybės aspektą reaguojant į krizę, taip užtikrinant naudą visiems;

6 pakartoja, kad Sąjungos biudžete turi būti padidintas finansavimas, kuriuo siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą griežtai taikant vienodo užmokesčio už vienodą darbą principą ne tik priimant teisės aktus ir priemones kovos su darbo užmokesčio diskriminacija srityje, bet ir siekiant skatinti kolektyvines derybas; be to, ragina nustatyti priemones, siekiant kovoti su diskriminacine praktika priimant su samdymu ir pakėlimu pareigose susijusius sprendimus; ragina nustatyti priemones, kuriomis būtų padidinta socialinė apsauga motinystės, nedarbo, ligos, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų srityse;

7. ragina rinkti pagal lytis suskirstytus duomenis ir naudoti su lytimi susijusius rodiklius bei poveikio vertinimus, siekiant įvertinti ekonomikos gaivinimo planuose numatytas priemones;

8. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad visi biudžeto asignavimai, paskirti pagal 2021–2027 m. DFP, atitiktų vyrų ir moterų lygybės principą ir skatintų jo integravimą į visas Sąjungos politikos sritis;

9. ragina Komisiją sparčiau įdiegti metodiką, glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kad būtų įvertintos su lyčių aspektu susijusios išlaidos, kaip nustatyta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo[27];

10. ragina Komisiją tinkamai padidinti EIGE biudžetą, siekiant skatinti lyčių lygybę visoje Sąjungoje, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį moterims, ir atitinkamai užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius, reikalingus EIGE užduočių plėtojimui; pabrėžia, kad EIGE atlieka pagrindinį vaidmenį renkant, analizuojant, tvarkant ir platinant su lyčių lygybe susijusius duomenis ir informaciją, visų pirma apie COVID-19 krizės lyčių aspektą, suprantant lyčių lygybės Sąjungoje mastą ir kliūtis jai pasiekti, taip pat kuriant, analizuojant, vertinant ir platinant metodines priemones, kuriomis remiamas lyčių lygybės integravimas į visų sričių Sąjungos politiką ir su ja susijusią nacionalinę politiką;

11. pabrėžia, kad pastarąjį dešimtmetį prasidėjus ekonomikos ir finansų krizei padidėjo ekonominė, socialinė, darbo ir lyčių nelygybė valstybėse narėse ir tarp jų; primena, kad EIGE atlieka svarbų vaidmenį vyrų ir moterų nelygybės masto ir priežasčių Sąjungoje supratimo klausimu; todėl ragina sutvirtinti biudžetą, personalą ir nepriklausomumą, taip pat padidinti finansavimą pagal biudžeto išlaidų kategoriją „Nediskriminavimo ir lygybės skatinimas“;

12. pakartoja savo prašymą skirti nepriklausomą biudžeto eilutę CERV programos tikslui, susijusiam su lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo propagavimu, taip pat numatyti dar vieną biudžeto eilutę, skirtą smurto dėl lyties prevencijai ir kovai su juo; tvirtai pakartoja savo prašymą sustiprinti paprogramę „Daphne“ skiriant jai daugiau išteklių, visų pirma numatyti daugiau kovos su smurtu dėl lyties priemonių ir tinkamai paremti aukas, ypač atsižvelgiant į padidėjusį smurtą dėl lyties per COVID-19 krizę; pabrėžia, kad reikia padidinti biudžeto asignavimus, kuriais remiami veiksmai, kuriais užtikrinamas lyčių aspektas sveikatos srityje, sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis informacija, be kita ko, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimais; ragina Komisiją skirti papildomų išteklių programai „EU4Health“, ypač valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas tinkamas prieinamų lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugų teikimas;

13. primena reikalavimą ne mažiau kaip 40 proc. lėšų, numatytų lygybės, teisių ir lyčių lygybės paprogramei ir paprogramei „Daphne“, skirti veiklai, kuria siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties visais lygmenimis ir su juo kovoti ir ne mažiau kaip 15 proc. lėšų skirti veiklai, kuria skatinamas visapusiškas moterų teisių įgyvendinimas, lyčių lygybė, įskaitant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, moterų įgalinimą ir lyčių aspekto integravimą;

14. ragina Komisiją iš naujo įvertinti „Daphne“ iniciatyvą ir skirti tinkamus išteklius šiai programai, siekiant tinkamai remti smurto aukas ir kovoti su smurtu prieš moteris;

15. pabrėžia, kad būtina padidinti Sąjungos finansavimą, kad valstybės narės galėtų teikti prekybos žmonėmis arba seksualinio išnaudojimo aukoms viešąsias socialines paslaugas, kai kartu būtų siūloma ir specialistų teikiama psichologinė ir socialinė pagalba, ir galėtų įgyvendinti socialinės ir ekonominės politikos priemones, kurių tikslas – padėti pažeidžiamoms moterims ir mergaitėms ištrūkti iš prostitucijos gniaužtų, būtent garantuojant joms darbo vietas ir taip jas socialiai integruojant;

16. pabrėžia, kad svarbu naudotis Europos struktūriniais ir investiciniais fondais, kaip antai „Europos socialinis fondas +“  (ESF+), siekiant skatinti lyčių lygybę, moterų įsidarbinimą ir prieigą prie darbo rinkos, vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų; ragina toliau tinkamai naudoti, didinti išteklius ir strategiškiau taikyti ESF+ siekiant skatinti lyčių lygybę užimtumo srityje, nes moterys dažniau negu vyrai dirba laikiną darbą, darbą ne visą darbo dieną ir mažų garantijų darbą, o COVID-19 pandemija neproporcingai paveikė moterų užimtumą, ypač kai kuriuose labai paveiktuose sektoriuose, kuriuose yra daug moterų, pvz., sveikatos priežiūros, mažmeninės prekybos ir priežiūros sektoriuose; prašo Komisijos pasiūlyti iniciatyvias priemones naudojant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai tam, kad kaimo vietovėse būtų remiamas moterų užimtumas;

17. pabrėžia, kad į Sąjungos biudžetą turėtų būti įtrauktos didesnės investicijos, skirtos priežiūros infrastruktūrai ir aukštos kokybės priežiūros paslaugoms; primena, kad šios investicijos yra labai svarbios siekiant ekonomikos atsigavimo, sprendžiant socialines ir sveikatos krizes, didinant socialinį atsparumą ir kovojant su nelygybe;

18. ragina Sąjungą sudaryti tokį biudžetą, kad vykdant Sąjungos programas, pvz., mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų erdvėje arba dalyvaujant Europos mokslinių tyrimų erdvėje, be kita ko, Jaunimo užimtumo iniciatyvą, būtų skatinamas moterų dalyvavimas ir susidomėjimas skaitmenine ekonomika ir GMTIM sektoriais bei karjera.

19. pakartoja, kad Sąjungos biudžeto vaidmuo turi būti svaresnis siekiant JT darnaus vystymosi tikslų, visų pirma įgyvendinant projektus, kuriais siekiama panaikinti minėtą skurdą visose ES valstybėse narėse; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija apsunkino jau esamas moterų[28] ir vaikų skurdo[29] problemas; todėl ragina Sąjungą remti priemones ir projektus, kuriais siekiama panaikinti moterų ir vaikų skurdą, skatinti didesnę ir geresnę integraciją į darbo rinką, panaikinti vyrų ir moterų darbo sąlygų ir užmokesčio skirtumus, gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir teikti šias paslaugas, taip pat kovoti su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	6.9.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 5 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Isabella Adinolfi, Christine Anderson, Simona Baldassarre, Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Annika Bruna, Margarita de la Pisa Carrión, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Alice Kuhnke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Andżelika Anna Możdżanowska, Maria Noichl, Sirpa Pietikäinen, Samira Rafaela, Evelyn Regner, Diana Riba i Giner, Eugenia Rodríguez Palop, María Soraya Rodríguez Ramos, Christine Schneider, Sylwia Spurek, Jessica Stegrud, Isabella Tovaglieri, Ernest Urtasun, Hilde Vautmans, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Susana Solís Pérez

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

24	+
PPE	Isabella Adinolfi, Rosa Estaràs Ferragut, Frances Fitzgerald, Cindy Franssen, Sirpa Pietikäinen, Christine Schneider, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Renew	Samira Rafaela, María Soraya Rodríguez Ramos, Susana Solís Pérez, Hilde Vautmans, Marco Zullo
S&D	Robert Biedroń, Vilija Blinkevičiūtė, Heléne Fritzon, Lina Gálvez Muñoz, Maria Noichl, Evelyn Regner
The Left	Eugenia Rodríguez Palop
Verts/ALE	Alice Kuhnke, Diana Riba i Giner, Sylwia Spurek, Ernest Urtasun

 

5	-
ECR	Andżelika Anna Możdżanowska, Jessica Stegrud, Margarita de la Pisa Carrión
ID	Christine Anderson, Annika Bruna

 

2	0
ID	Simona Baldassarre, Isabella Tovaglieri

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

 

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

Johan Van Overtveldt

Pirmininkas

Biudžeto komitetas

BRIUSELIS

Tema: Biudžeto kontrolės komiteto nuomonė Biudžeto komitetui dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (2021/0227(BUD))

Gerb. Pirmininke,

Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pabrėžia, kad Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti vadovaujantis bendraisiais principais, įtvirtintais Sąjungos sutartyse, visų pirma, Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje nurodytomis vertybėmis ir patikimo finansų valdymo principu, įtvirtintu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 317 straipsnyje ir 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (Finansinis reglamentas);

2. pabrėžia, kad teisinės valstybės principai, pvz., tinkamas Sąjungos biudžetą vykdančių valdžios institucijų veikimas, veiksminga nepriklausomų teismų atliekama teisminė peržiūra, tinkamas sukčiavimo ar korupcijos, susijusių su biudžetu, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už juos vykdymas, vienodos visų visuomenės grupių galimybės gauti ES subsidijas ir sąžiningas bei nešališkas jų paskirstymas yra esminės patikimo finansų valdymo principo laikymosi ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąlygos; taip pat primena, kad svarbu vykdyti viešą kontrolę, kaip veikia teisinės valstybės principas, užtikrinant skaidrumą, žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą bei informatorių apsaugą; pabrėžia Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo svarbą ir, visų pirma, jo prevencinį poveikį, jei Komisija griežtai jį taiko;

3. pabrėžia, kad ES lėšomis turėtų vienodai galėti naudotis vyrai ir moterys ir turėtų būti skatinamos lygios galimybės kaip horizontalusis principas visose iš ES biudžeto finansuojamose srityse; pažymi, kad paskutiniame 2014–2020 m. daugiamečiame ES biudžete tik 21,7 proc. ES programų buvo nustatyti su lytimi susiję rodikliai; primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti lyčių aspekto integravimo į 2021–2027 m. ES biudžetą metodiką;

4. primena Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2019 pateiktas išvadas, kad 2014 m. sumažinus darbuotojų skaičių buvo sutaupyta išlaidų, kaip ir buvo pageidauta, tačiau tai turėjo neigiamų pasekmių darbuotojams, ir, be kita ko, darbuotojų „pasitenkinimas akivaizdžiai sumažėjo, o laikinojo nedarbingumo atostogų trukmė pailgėjo“; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo sąlygos tapo mažiau palankios esamiems darbuotojams, ir tai daro neigiamą poveikį įdarbinimui, užtikrinamas per mažas kai kurių šalių atstovų skaičius ir vyksta darbo jėgos senėjimas; todėl griežtai nepritaria dokumentuose neįtvirtintam vadinamojo stabilaus personalo principui, nes tai galėtų reikšti naujus sumažinimus; ragina Komisiją palaipsniui didinti ES institucijų darbuotojų skaičių atsižvelgiant į naujus poreikius ir politikos tikslus;

Nauji iššūkiai

5. pabrėžia ypatingą ES ir nacionalinių kovos su sukčiavimu ir audito institucijų ir įstaigų svarbą, atsižvelgiant į tai, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriami didesni ES ištekliai; primena, kad svarbu aktyvinti, remti ir stiprinti ES institucijų, Europos prokuratūros, OLAF ir ES agentūrų, visų pirma Europolo ir Eurojusto, taip pat nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad būtų veiksmingiau nustatyti sukčiavimo ir korupcijos atvejai bei su jais kovojama, kartu užtikrinti, kad funkcijos nesidubliuotų, ir skatinti keitimąsi aktualia, nuoseklia ir išsamia informacija; primena, kad reikia užtikrinti didesnius ir tinkamesnius išteklius Europos Audito Rūmams, Europos prokuratūrai, OLAF, Europos Parlamentui ir atitinkamoms ES agentūroms būsimuose biudžetuose;

Europos Audito Rūmai

6. visų pirma atkreipia dėmesį į naujas užduotis ir būtinybę, kad Audito Rūmai vykdytų savo įgaliojimus ir atliktų naujas audito užduotis naudodami tinkamus išteklius, atsižvelgiant į NGEU ir DFP audito uždavinius. Išsamių įžvalgų apie 672 mlrd. EUR, skiriamų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, panaudojimą teikimas, papildantis įprastą audito darbą, yra vienas iš svarbiausių prioritetų, todėl Parlamentas pabrėžia, kad tvirtai remia pasiūlymą pakeisti Audito Rūmų etatų planą – padidinti darbuotojų skaičių 20 nuolatinių ir 20 laikinųjų pareigybių ir atitinkamai padidinti institucijos biudžetą 1 875 225 EUR;

Europos prokuratūra

7. apgailestauja dėl to, kad 2022 m. siūlomas finansavimas yra tik nedidelis pagerėjimas, palyginti su 2021 m. biudžeto asignavimais; pažymi, kad reikia gerokai padidinti išteklius ir, be kita ko, numatyti papildomus darbuotojus, kad Europos prokuratūra tinkamai vykdytų savo misiją ir užtikrintų Sąjungos finansinių interesų apsaugą; pritaria tam, kad jos biudžetas būtų padidintas 20 683 496 EUR ir iš viso būtų paskirti 76 papildomi laikinieji darbuotojai, kad Europos prokuratūra galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir nagrinėti bylas, kurių skaičius sparčiai auga; visų pirma, pabrėžia, kad skubiai reikia papildomų bylų analitikų (7 AD ir 3 AST), finansinių tyrėjų (8 AD ir 1 AST), 24 AD kategorijos ir 4 AST kategorijos darbuotojų paramos Kolegijai, 15 nuolatinių kolegijų ir Europos prokurorams srityje, taip pat 10 AD kategorijos ir 2 AST kategorijos darbuotojų IT ir saugumo srityse;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

8. yra tvirtai įsitikinęs, kad, siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą ir kontrolę, OLAF reikia skirti daugiau biudžeto lėšų ir darbuotojų, kad ji galėtų visapusiškai vykdyti savo prevencijos ir tyrimo pareigas, be kita ko, Europos prokuratūros veikloje nedalyvaujančiose valstybėse narėse; pakartoja, jog Parlamentas prieštarauja tam, kad OLAF darbuotojų skaičius būtų sumažintas dėl etatų perkėlimo į Europos prokuratūrą – taip iki 2023 m. OLAF iš viso prarastų 45 etatus; primygtinai ragina Komisiją sušvelninti jau perkeltų etatų poveikį ir, atsižvelgiant į didėjantį darbo krūvį, padidinti tarnybos išteklius 59 AD kategorijos darbuotojais ir 10 000 000 EUR, kad būtų galima užtikrinti didėjančių ES lėšų naudojimo tikrinimą;

Finansų valdymas

9. palankiai vertina tai, kad paskelbtas integruotųjų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiama išsami informacija apie ES biudžeto įgyvendinimą, veiksmingumą, rezultatus, patikimą finansų valdymą ir apsaugą 2020 m.;

10. palankiai vertina tai, kad neseniai paskelbta ilgalaikė 2021–2027 m. ES biudžeto įplaukų ir išmokamų pinigų srautų prognozė, pirmoji ilgalaikės prognozės ataskaita, paskelbta priėmus 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir priemonę „NextGenerationEU“, laikantis Finansinio reglamento 247 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų;

11. pabrėžia, kad numatoma, jog pagal DFP 2021–2026 m. laikotarpio mokėjimai sieks 1 199,7 mlrd. EUR; tačiau pažymi, kad, vertinant kartu su priemone „NextGenerationEU“ (netaikant DFP viršutinių ribų), numatoma, kad mokėjimai bus itin sutelkti 2021–2024 m. ir jų metinis vidurkis sieks 247 mlrd.  EUR;

12. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų raginimus, susijusius su sanglaudos politika, bendra žemės ūkio politika ir moksliniais tyrimais, sumažinti sudėtingumą ir toliau taikyti supaprastinimo priemones, nepakenkiant politikos veikimui ir patikimam ES biudžeto finansų valdymui; primena Audito Rūmų pastabą, kad dėl sudėtingų taisyklių klaidų lygis yra didesnis didelės rizikos išlaidų srityse; ragina Komisiją nustatyti paprastas, aiškias, stabilias ir suderintas įvairių fondų ir programų taisykles, sumažinti pernelyg didelę administracinę naštą, geriau panaudoti modernias technologijas ir nustatyti veiksmingesnę bei efektyvesnę kontrolę;

Dar neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai (RAL)

13. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad dar neįvykdytų įsipareigojimų lygis 2020 m. pabaigoje dar labiau padidėjo ir pasiekė 302,6 mlrd. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos teigimu, dar neįvykdytų įsipareigojimų lygio padidėjimas pastaraisiais metais daugiausia paaiškinamas įsipareigojimų panaikinimo taisykle (vadinamoji „N+ 3“ taisyklė) sanglaudos politikos srityje, infliacijos poveikiu ir ES biudžeto dydžio padidėjimu, taip pat tarpusavyje susijusiu įsipareigojimų ir mokėjimų skirtumu;

14. pripažįsta, kad, remiantis Komisijos ilgalaikėmis prognozėmis, šios DFP pabaigoje neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) lygis nominaliai padidės 4,8 proc., o 2022–2023 m. laikinai itin padidės dėl priemonės „NextGenerationEU“, tačiau, palyginti su palyginamosiomis kainomis, neįvykdyti įsipareigojimai gali sumažėti 7,0 proc., lyginant 2021 m. pradžioje buvusį lygį ir 2027 m. pabaigai prognozuojamą lygį;

15. ragina Komisiją toliau aktyviai stebėti biudžeto vykdymą ir dar neįvykdytų įsipareigojimų raidą ir reguliariai informuoti Europos Parlamentą, visų pirma, teikti ilgalaikės ES biudžeto gaunamų ir netenkamų pinigų srautų prognozės ataskaitą;

Su biudžetu pateikiamos programų veiklos išlaidų suvestinės

16. palankiai vertina prie Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pridedamas programų veiklos išlaidų suvestines, kuriose pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punktą pateikiama informacija apie kiekvieną išlaidų programą;

17. ragina Biudžeto komitetą, koordinuojant veiksmus su Parlamento sektoriniais komitetais, propaguoti aktyvią orientavimosi į rezultatus kultūrą, siekiant optimizuoti lėšų panaudojimą, analizuoti programų prastų rezultatų priežastis ir skatinti imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamas lėšų panaudojimas ir veiksmingumas;

Veiklos rezultatų ataskaitos

18. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES biudžetui pagal 2021–2027 m. DFP skirto veiklos peržiūros plano, kuriame išsamiai išdėstytas jos įsipareigojimas toliau gerinti padėtį; palankiai vertina tai, kad Komisija supaprastino rodiklių rinkinį, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama svarbiausiems rodikliams, todėl sistema tapo prieinamesnė ir sumažinta administracinė našta;

19. pripažįsta Komisijos atliktą darbą siekiant nustatyti aukštos kokybės rodiklių rinkinį naujoms programoms; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras rodiklių skaičius sumažintas nuo daugiau kaip 1 100 2014–2020 m. laikotarpiu iki maždaug 700 2021–2027 m. laikotarpiu;

20. ragina Komisiją toliau gerinti savo duomenų kokybės valdymą ir mažinti riziką kuriant patikimą duomenų kokybės kontrolės sistemą ir atnaujinant veiklos duomenų saugojimo ir dalijimosi jais sistemas tiek Komisijoje, tiek dirbant su išorės suinteresuotaisiais subjektais;

Lėšų įsisavinimas laiku

21. ragina Komisiją teikti tinkamą techninę pagalbą valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, kad jos galėtų įsisavinti skirtas sumas ir jas panaudoti tvariems ir tiksliniams projektams; ragina Komisiją pagerinti mokėjimų prognozės tikslumą ir atsižvelgti į patirtį, įgytą per ankstesnį programavimo laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad ES lėšos būtų įsisavinamos laiku;

Poreikis užtikrinti didesnį skaitmeninimą, derinimą ir sąveikumą visose išlaidų

srityse

22. pabrėžia, kad ataskaitų teikimo, stebėsenos ir audito skaitmeninimas, sąveikumas ir derinimas Europos Sąjungoje didesniu mastu vėluoja ir kad tai yra būtina, atsižvelgiant į tarpvalstybinį netinkamo lėšų naudojimo, sukčiavimo, pasisavinimo, interesų konfliktų, dvigubo finansavimo ir kitų sisteminių problemų pobūdį;

23. ragina Komisiją ir toliau didžiausią dėmesį skirti patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui, visų pirma, įgyvendinant daugiametes kontrolės strategijas, padedančias išvengti klaidų, jas aptikti ir ištaisyti, taip pat toliau atidžiai stebėti, kaip vykdomas Sąjungos biudžetas, ir nedelsiant imtis veiksmų siekiant ištaisyti klaidas ir susigrąžinti netinkamai valstybių narių, tarpininkų ar galutinių paramos gavėjų panaudotas lėšas;

24. pabrėžia, kad svarbu stiprinti Sąjungos biudžeto ir NGEU apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų; palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti standartizuotos priemonės, skirtos rinkti, lyginti ir apibendrinti informaciją ir duomenis apie galutinius Sąjungos lėšų gavėjus, įskaitant tikruosius paramos gavėjų savininkus ir rangovus; ragina Komisiją užtikrinti visapusišką šių naujų priemonių taikymą visais biudžeto vykdymo lygmenimis ir atidžiai stebėti jų veiksmingumą siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus;

Patikos fondai

25. pažymi, kad patikos fondai turėtų būti steigiami tik tuomet, kai jų naudojimas yra pagrįstas ir reikalingų veiksmų neįmanoma imtis naudojantis kitais esamais finansavimo kanalais; taip pat ragina Komisiją, vadovaujantis biudžeto vieningumo principu, svarstyti galimybę uždaryti patikos fondus, kurie negali pritraukti reikšmingų įnašų iš kitų paramos teikėjų arba nesukuria pridėtinės vertės, lyginant su įprastomis Sąjungos išorės priemonėmis; mano, kad geriausias būdas užtikrinti Sąjungos patikos fondų veikimą ir atskaitomybę yra jų, kaip Sąjungos bendrojo biudžeto dalies, skaidrus valdymas;

Nuosavi ištekliai

26. atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais, nuosavi ištekliai, reikalingi 2022 m. biudžetui finansuoti, sudaro 1,05 proc. visų BNP; pažymi, kad visa nuosavų išteklių suma, Sąjungos biudžete skirta metiniams mokėjimų asignavimams padengti, neviršija 1,40 proc. visų valstybių narių BNP sumos (viršutinė nuosavų išteklių riba); primena, kad ši viršutinė riba laikinai padidinama 0,6 procentinio punkto vieninteliu tikslu – padengti visus Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su išteklių, reikalingų COVID-19 krizės padariniams šalinti, paskirstymu;

27. pažymi, kad pajamų, gautų iš Sąjungos skolinimosi priemonių, įrašymą į ES biudžetą kaip išorės asignuotas pajamas turėtų atidžiai kontroliuoti Audito Rūmai ir Parlamentas per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, atsižvelgiant į jų didelę finansinę apimtį; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šios skolinimosi veiklos mastą, reikia didinti profesines žinias ir administracinius pajėgumus norint, kad skolinimosi ir grąžinimo operacijos būtų veiksmingos, ir numatyti specialią rizikos valdymo ir kontrolės sistemą, kad būtų galima užtikrinti apskaitos įrašų patikimumą ir tikslų prisiimtų įsipareigojimų vertinimą; vis dėlto pabrėžia, kad valdymo išlaidų kontrolė taip pat turi būti griežtai prižiūrima; prašo, kad biudžeto kontrolės institucijai būtų laiku pateikta skolinimosi plano pažangos ataskaita, kad vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą būtų galima atlikti tikrinimą;

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)

28. atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 08/2021 dėl FRONTEX paramos išorės sienų valdymui ir agentūrai FRONTEX pateiktas rekomendacijas, kurioms ji pritarė, o nustatytas jų įgyvendinimo terminas yra nuo 2022 m. vidurio iki pabaigos; ragina Komisiją užtikrinti, kad Audito Rūmų rekomendacijos būtų visapusiškai įgyvendintos nepagrįstai nedelsiant ir kad agentūros išlaidos visiškai atitiktų patikimo finansų valdymo principus; primena, kad per paskutinę biudžeto taikinimo procedūrą buvo susitarta, kad Komisija vykdys griežtesnę agentūrų kontrolę; todėl ragina Komisiją ir agentūrą, glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, išnagrinėti, kaip bus šalinami nustatyti trūkumai, be kita ko, įdarbinimo ir viešųjų pirkimų srityje, vykdant 2022 m. biudžetą; siūlo biudžeto valdymo institucijoms dalį FRONTEX biudžeto įrašyti į rezervą, kol bus tinkamai pašalinti nustatyti trūkumai; pabrėžia, kad dėl rezervo neturėtų būti trukdoma FRONTEX vykdyti užduotis pagal jos naujus įgaliojimus; ragina Komisiją ir Agentūrą skirti deramą dėmesį Parlamento rezoliucijoms dėl FRONTEX 2019 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip pat užtikrinti aiškų ir skaidrų atsakomybės paskirstymą;

Europos Vadovų Taryba ir Taryba

29. apgailestauja dėl nuolatinių sunkumų, su kuriais iki šiol buvo susiduriama vykdant Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras, o jų priežastis – nepakankamas Tarybos bendradarbiavimas; pakartoja, kad reikia gerinti institucijų bendradarbiavimą per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą sudarant susitarimo memorandumą; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė Tarybos pozicija yra neigiamas ženklas Sąjungos piliečiams kalbant apie Sąjungos biudžeto skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę;

Parengiamasis darbas, susijęs su nauja Kovos su pinigų plovimu institucija

 

30. pažymi, kad, atsižvelgiant į pasiūlymą 2023 m. įsteigti Kovos su pinigų plovimu instituciją kaip decentralizuotą organą, būtinas esminis parengiamasis darbas, atliktinas jau kitais metais, ir į tai turėtų būti tinkamai atsižvelgta priimant sprendimą dėl 2022 m. biudžeto ir nedarant poveikio esamų programų finansavimui;

 

Pagarbiai

Monika Hohlmeier  Joachim Kuhs

CONT komiteto pirmininkė Pranešimo dėl 2019 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo pranešėjas

 

BENDRAS PAREIŠKIMAS, PRIIMTAS 2021 m. balandžio 13 d. TRIŠALIO DIALOGO BIUDŽETO KLAUSIMAIS POSĖDYJE

 

Biudžeto procedūros datos ir Taikinimo komiteto veikimo 2021 m. sąlygos

 

A. Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl šių pagrindinių 2022 m. biudžeto procedūros datų:

1. Komisija sieks 2022 m. sąmatą pateikti ne vėliau kaip birželio mėn. pradžioje;

2. trilogo posėdis bus sušauktas liepos 15 d. (po pietų), po to, kai Taryba priims savo poziciją;

3. Taryba sieks priimti poziciją ir perduoti ją Europos Parlamentui 36-os savaitės pabaigoje, kad būtų lengviau laiku susitarti su Europos Parlamentu;

4. Europos Parlamento Biudžeto komitetas dėl Tarybos pozicijos pakeitimų sieks balsuoti ne vėliau kaip 39-os savaitės pabaigoje (paskutinę rugsėjo mėn. savaitę);

5. trilogo posėdis bus sušauktas spalio 14 d. (po pietų), prieš Europos Parlamente įvyksiantį svarstymą;

6. Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuos 42-ą savaitę (spalio 18–21 d. plenarinėje sesijoje);

7. taikinimo laikotarpis prasidės spalio 26 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2021 m. lapkričio 15 d.;

8. Taikinimo komitetas susirinks spalio 28 d. (ryte) Europos Parlamente ir lapkričio 12 d. Taryboje (ir gali prireikus susitikti dar kartą); Taikinimo komiteto posėdžiams bus rengiamasi trilogo posėdyje (-iuose). Trilogo posėdį numatyta surengti spalio 28 d. (ryte). Per 21 dienos taikinimo laikotarpį gali būti sušauktas (-i) papildomas (-i) trilogo posėdis (-iai), įskaitant posėdį Taryboje lapkričio 11 d.

B. Taikinimo komiteto veikimo sąlygos išdėstytos pirmiau nurodyto tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	11.10.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 2 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Robert Biedroń, Anna Bonfrisco, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, Andor Deli, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Vlad Gheorghe, Valentino Grant, Elisabetta Gualmini, Francisco Guerreiro, Valérie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Silvia Modig, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Nils Ušakovs, Johan Van Overtveldt, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Damian Boeselager, Henrike Hahn

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

33	+
ECR	Zbigniew Kuźmiuk, Bogdan Rzońca, Johan Van Overtveldt
PPE	Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Renew	Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Valérie Hayer, Moritz Körner, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds
S&D	Robert Biedroń, Paolo De Castro, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Pierre Larrouturou, Margarida Marques, Victor Negrescu, Nils Ušakovs
Verts/ALE	Damian Boeselager, David Cormand, Francisco Guerreiro, Henrike Hahn

 

2	-
ID	Joachim Kuhs, Hélène Laporte

 

5	0
ID	Anna Bonfrisco, Valentino Grant
NI	Andor Deli
The Left	Silvia Modig, Dimitrios Papadimoulis

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

• [1] OL L 424, 2020 12 15, p. 1.
• [2] OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
• [3] OL L 433I, 2020 12 22, p. 11.
• [4] OL C 444 I, 2020 12 22.
• [5] 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto, 2 priedas: deklaracijos (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0357).
• [6] OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.
• [7] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0106.
• [8] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0158.
• [9] 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1).
• [10] 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).
• [21] Specialioji ataskaita Nr. 16/2021 „Bendra žemės ūkio politika ir klimatas: sudaro pusę ES klimato srities išlaidų, tačiau ūkiuose išmetamas teršalų kiekis nemažėja“.
• [11] 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1).
• [12] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016IP0248&from=LT
• [13] EUROFOUND, 2021, „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.
• [14] EUROFOUND, 2021, „Metinis minimalus darbo užmokestis“.
• [15] EUROFOUND, 2020, „Moterys ir lygybė darbo rinkoje. Ar COVID-19 panaikino naujausius pasiekimus?“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.
• [16] EUROFOUND (2021), „Klimato politikos paskirstomasis poveikis Europoje“.
• [17] EUROFOUND, 2021, „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“.
• [18] ES COVID-19 politikos stebėjimo duomenų bazė, ERM duomenų bazė.
• [19] 30 proc. ES išlaidų turi būti prisidedama prie klimato tikslų ir bent 7,5 proc. metinių išlaidų 2024 m. turi būti skiriama biologinei įvairovei, 2026 ir 2027 m. jas padidinant iki 10 proc.
• [20]  P9_TA(2021)0277
• [21] Specialioji ataskaita Nr. 16/2021 „Bendra žemės ūkio politika ir klimatas: sudaro pusę ES klimato srities išlaidų, tačiau ūkiuose išmetamas teršalų kiekis nemažėja“.
• [22] Specialioji ataskaita Nr. 10/2021. Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų. https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR21_10/SR_Gender_mainstreaming_LT.pdf
• [23] 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).
• [24] 2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems, C–311/18, ECLI:EU:C:2020:559.
• [25] Migrantų mirtys jūrų maršrutuose į Europą 2021 m., GMDAC ir TMO: https://missingmigrants.iom.int/sites/mmp/files/Mediterranean_deaths_Jan-Jun_2021.pdf.
• [26] https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/659333/EPRS_BRI(2020)659333_EN.pdf
• [27] OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.
• [28] https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2021/693183/IPOL_STU(2021)693183_EN.pdf
• [29]  https://eurochild.org/uploads/2020/12/2020-Eurochild-Semester-Report.pdf