PRANEŠIMAS dėl ūkinių gyvūnų gerovės įgyvendinimo ataskaitos
29.10.2021 - (2020/2085(INI))
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
Pranešėjas: Jérémy Decerle
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
Šiame pranešime apžvelgiamas ES teisės aktų dėl maistinių gyvūnų gerovės įgyvendinimas. Tai yra šie teisės aktai: Direktyva 98/58/EB dėl ūkinių gyvūnų apsaugos, Direktyva 1999/74/EB dėl vištų dedeklių apsaugos, Direktyva 2007/43/EB dėl broilerių apsaugos, Direktyva 2008/119/EB dėl veršelių apsaugos ir Direktyva 2008/120/EB dėl kiaulių apsaugos.
Gyvūnų gerovės juos vežant ar skerdžiant klausimai neaptariami.
Pranešime remiamasi Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) tyrimo „Gyvūnų gerovė ūkiuose. ES teisės aktų ex post vertinimas. Gyvūnų gerovės ženklinimo ES perspektyvos. Įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimas“ išvadomis.
Nustatyti faktai
Teisės aktų įgyvendinimas
Dauguma suinteresuotųjų subjektų pripažįsta, kad reikia atnaujinti esamus teisės aktus siekiant įtraukti su gyvūnų pažinimu susijusius mokslo pasiekimus ir atsižvelgti į technikos pažangą gyvulininkystės srityje.
Teisės aktų veiksmingumas – santykinis: kai kurios direktyvos leido pasiekti pageidautinų struktūrinių gyvūnų auginimo būdų pokyčių (direktyvos dėl vištų dedeklių, kiaulių ir veršelių), o Bendroji direktyva ir Direktyva dėl broilerių didelio poveikio neturėjo.
Tačiau galimybės įvertinti teisės aktus buvo ribotos dėl turimos informacijos kokybės ir nuoseklumo. Turimi duomenys iš tiesų neleido tinkamai ir aiškiai apibūdinti, kas vyksta ūkiuose.
Taip yra ir dėl to, kad teisės aktuose nenustatyti konkretūs atitikties ir kontrolės tvarkos reikalavimai. Valstybėms narėms palikta didelė veiksmų laisvė nulėmė teisės aktų įgyvendinimo nenuoseklumą.
Manoma, kad šie teisės aktai iš esmės atitinka gyvūnų sveikatos teisės aktus, tačiau juos reikėtų geriau suderinti su kitų krypčių ES politika.
Ženklinimas
ES ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu sistemos, kurių dauguma yra privačios iniciatyvos, yra savanoriškos ir apima kitus aspektus: atsekamumą, tvarumą ir sveikatą. Sistemų veikimas ir sandara labai skiriasi. Suinteresuotieji subjektai nesutaria dėl privalomo ES lygmens ženklinimo perspektyvų.
Išvados
Esamų teisės aktų redakcija neleidžia atlikti tinkamos jų įgyvendinimo analizės. Komisija turėtų atnaujinti šias direktyvas, kad jos būtų veiksmingesnės, ir siekti ne sugriežtinti, o nustatyti aiškesnes ir išsamesnes taisykles, ir taip užtikrinti, kad valstybės narės jas vienodžiau suprastų ir aiškintų.
Šiuo tikslu bus labai svarbu į šį procesą įtraukti Europos Parlamentą, nacionalines kompetentingas institucijas ir ūkininkus.
Būtų galima numatyti ženklinimo taisykles, kuriomis būtų nustatyta praktinio taikymo sistema, tačiau veiklos vykdytojams būtų palikta tam tikra veiksmų laisvė siekiant išlaikyti pusiausvyrą rinkoje.
Be to, reikėtų aiškiai atskirti teisės aktų tikslus ir praktines priemones. Dauguma gyvūnų gerovės teisės aktuose numatytų praktinių priemonių buvo įgyvendintos; kai kurių tikslų dar nepavyko pasiekti todėl, kad jie yra labai bendro pobūdžio ir labai plataus užmojo. Kad ir kokie būtų tolesni veiksmai, diskusijos turės vykti dalyvaujant ūkininkams, laikantis pragmatiško ir realistinio požiūrio į ūkininkavimo ir prekybos praktiką.
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ūkinių gyvūnų gerovės įgyvendinimo ataskaitos
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus, taip pat gerbti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, papročius, ypač susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu“,
– atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2020 m. lapkričio mėn. tyrimą „Gyvūnų veisimo narvuose uždraudimas. Galimos alternatyvos“ (angl. „End the Cage Age: Looking for Alternatives“), į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (angl. „End the Cage Age“)[1] ir į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos dėl gyvūnų veisimo narvuose uždraudimo (C(2021)04747),
– atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos[2] (Bendroji direktyva),
– atsižvelgdamas į 1999 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvą 1999/74/EB, nustatančią būtiniausius dedeklių vištų apsaugos standartus[3],
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 2007/43/EB, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles[4],
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/119/EB, nustatančią būtiniausius veršelių apsaugos standartus[5],
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus[6],
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimų dokumentą „ES teisės aktų dėl ūkinių gyvūnų gerovės įgyvendinimas: galima Europos pridėtinė vertė nustačius su gyvūnų gerove susijusius ženklinimo reikalavimus ES lygmeniu“ (angl. „Implementation of EU legislation on 'on-farm' animal welfare: Potential EU added value from the introduction of animal welfare labelling requirements at EU level“),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. spalio mėn. parengtą tyrimą, skirtą padėti įvertinti 2012–2015 m. ES strategiją dėl gyvūnų gerovės apsaugos,
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl būtinųjų ūkinių triušių apsaugos standartų[7],
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl gyvūnų gerovės, antimikrobinių medžiagų naudojimo ir pramoninio broilerių auginimo poveikio aplinkai[8],
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“[9],
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas „Gyvūnų gerovė – neatsiejama tvarios gyvūninės produkcijos dalis“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl ES masto gyvūnų gerovės ženklo,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“,
– atsižvelgdamas į šiuo metu Komisijos atliekamą ES gyvūnų gerovės teisės aktų tinkamumo patikrą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Europos regionų komiteto nuomonę dėl BŽŪP reformos[10],
– atsižvelgdamas į specialųjį „Eurobarometro“ tyrimą Nr. 505 „Making our food fit for the future – Citizens’ expectations“,
– atsižvelgdamas į penkias Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos aprašytas laisves, t. y. laisvę nepatirti bado, nebūti prastai šeriamiems ir nepatirti troškulio, laisvę nepatirti baimės ir kančių, laisvę nepatirti karščio sukelto streso ir fizinio diskomforto, laisvę nejausti skausmo, nebūti žalojamam ir nesirgti ir laisvę elgtis taip, kaip būdinga tai rūšiai;
– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ (COM(2021)0236),
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0296/2021),
A. kadangi gyvūnų gerovė, kuriai ūkininkai teikia daug reikšmės, yra etikos klausimas, kuris tampa vis svarbesnis vartotojams ir mūsų visuomenei apskritai; kadangi vartotojų susidomėjimas perkamo maisto kokybe ir gyvūnų gerove yra kaip niekada didelis ir ES piliečiai, kaip vartotojai, nori turėti galimybę pasirinkti remdamiesi išsamesne informacija; kadangi maisto kokybei, susijusiai su gyvūnų gerove ir gyvūnų sveikata, tenka svarbus vaidmuo siekiant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų;
B. kadangi SESV 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai, ir teigiama, kad, rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus ir sykiu gerbti papročius, susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir vietos paveldu valstybėse narėse;
C. kadangi nepaisant to, jog Europos maisto produktams taikomi vieni aukščiausių gamybos standartų pasaulyje, įskaitant gyvūnų gerovės kriterijus, juos vis dar reikia tobulinti; kadangi keletas šalių ir regionų ėmėsi papildomų veiksmų šioje srityje, pvz., uždraudė tam tikrų formų gyvūnų auginimą narvuose;
D. kadangi vienodas gyvūnų gerovės teisės aktų formulavimas ir taikymas bei jų atnaujinimas atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias yra būtina sąlyga siekiant pagerinti gyvūnų gerovės standartus ir užtikrinti visišką jų laikymąsi;
E. kadangi kai kurie Europos ūkininkai pastaraisiais dešimtmečiais padarė tam tikrą pažangą, nes kritiškai įvertino savo praktiką ir pagerino bei pritaikė savo darbą; kadangi, siekdami pagerinti savo praktiką, jie kliaujasi patariamųjų ir mokslinių tyrimų įstaigų ir kelių nevyriausybinių organizacijų (NVO) parama; kadangi naudojant išmaniojo ūkininkavimo technologijas, skirtas gyvūnų sveikatos ir gerovės stebėjimui, galima toliau gerinti ligų prevenciją ir gyvūnų gerovės standartų įgyvendinimą; kadangi Europos ūkininkai nori toliau siekti pažangos šioje srityje, tačiau susiduria su techninėmis, teisėkūros ir ekonominėmis kliūtimis; kadangi gyvūnų gerovė turi būti gerinama atsižvelgiant į kiekvienai rūšiai būdingus sveikatos aspektus, o su tuo susijusios sąnaudos turi būti dengiamos ne vien augintojų lėšomis;
F. kadangi pramoninė gyvulininkystė užima svarbią vietą ES žemės ūkyje; kadangi vos daugiau kaip per dešimtmetį dėl žemės ūkio sistemos masto ir intensyvumo didėjimo išnyko keletas milijonų ūkių, t. y. daugiau kaip trečdalis visų Europos ūkių, kurių didžioji dauguma buvo mažos šeimos įmonės;
G. kadangi dėl ekonominės padėties kintamumo gyvūnų augintojai yra priversti įskaičiuoti ilgus amortizacijos ir investavimo laikotarpius, pvz., kai statomos didesnę gyvūnų gerovę užtikrinančios gyvūnų laikymo patalpos;
H. kadangi šiuo metu Europos ūkininkai imasi papildomų veiksmų, susijusių su gyvūnų veisimo ir laikymo sąlygų pokyčiais, kad būtų padidinta konvergencija su Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytomis penkiomis laisvėmis;
I. kadangi gyvūnų gerovė neatsiejama nuo ūkininkų ir ūkių operatorių gerovės, todėl jiems visiems turėtų būti skiriama pakankamai išteklių ir didesnė praktinė parama ES lygmeniu;
J. kadangi per COVID-19 pandemiją išryškėjo tiesioginis ryšys tarp gyvūnų ir žmogaus sveikatos ir gerovės; kadangi gyvūnų gerovė yra susijusi ir su aplinka, kaip geriausiai išnagrinėta remiantis bendros gerovės koncepcija;
K. kadangi Europos gyvulininkystės ūkiuose dirba apie 4 milijonus žmonių (samdomųjų ir nesamdomųjų darbuotojų), iš kurių 80 proc. gyvena vėliau prie ES prisijungusiose valstybėse narėse[11];
L. kadangi ES vidaus prekyba žuvimis užima svarbią vietą bendroje ES žuvininkystės produktų prekyboje ir 2014 m. sudarė 86 proc. visos prekybos ES ir už jos ribų, ir bendra pardavimo apimtis buvo 5,74 mln. tonų, kurių vertė sudarė 20,6 mlrd. EUR (didžiausia nuo 2006 m. užregistruota vertė)[12];
M. kadangi gyvūnų sveikata ir gerovė yra labai svarbūs siekiant užtikrinti maisto saugą, apsirūpinimo maistu saugumą ir visuomenės sveikatą ir prisidėti prie aukštų kokybės standartų ES;
N. kadangi sveiki gyvuliai yra pagrindinis veiksnys siekiant tvaraus ir mažesnio anglies dioksido kiekio ūkininkavimo;
O. kadangi dėl mokslo ir technikos pažangos pagerėjo mūsų supratimas apie gyvūnų jautrumą, elgesį ir gerovę;
P. kadangi renkant duomenis apie gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimą susiduriama su dideliais sunkumais, susijusiais su duomenų kokybe ir prieinamumu, nes valstybėms narėms nėra nustatyti stebėsenos ir duomenų rinkimo reikalavimai;
Q. kadangi dabartiniai teisės aktai yra iš dalies pasenę ir neatitinka žinių apie specifinius gyvūnų poreikius atsižvelgiant į jų rūšis, amžių, dydį ir fizinę būklę, taip pat neatitinka ūkininkavimo praktikos srityje padarytos mokslo ir technikos pažangos;
R. kadangi drauge su nacionaliniais teisės aktais taikomi dabartiniai ES teisės aktai, kurie yra atsisakymo dalyvauti nuostatų, išimčių ir neaiškių reikalavimų derinys ir pagal kuriuos nenumatytos konkrečios apsaugos priemonės ar neužtikrinami apsaugos lygiai, todėl atsiranda įvairi nepageidautina praktika, teisinis susiskaidymas ir teisinis netikrumas vidaus rinkoje ir visa tai laikoma konkurenciją iškraipančiais veiksniais;
S. kadangi ES gyvūnų gerovės teisės aktuose nustatyti konkrečioms rūšims skirti minimalieji gerovės standartai yra skirti tik kiaulėms, vištoms dedeklėms, broileriams ir veršeliams, bet nėra teisės aktų, skirtų kitoms konkrečioms maistinėms rūšims, būtent: vyresniems nei šešių mėnesių pieniniams ir mėsiniams galvijams, avims ir ožkoms, broilerių motininiams paukščiams ir vištoms dedeklėms, vištaitėms, kalakutams, antims ir žąsims, putpelėms, žuvims ir triušiams; kadangi šiuo metu gyvūnų gerovės teisės aktuose trūksta konkrečioms rūšims ir konkrečiam amžiui skirtų nuostatų, kurios apimtų visus gamybos ciklo etapus; kadangi daug skirtingoms rūšims priklausančių sausumos ūkinių gyvūnų ir ūkiuose auginamų žuvų šiuo metu saugoma tik pagal Bendrosios direktyvos nuostatas;
T. kadangi prie ūkininkavimo praktikos tobulinimo prisidėta ne tik ES teisės aktais ir oficialia kontrole, bet ir kitomis iniciatyvomis; kadangi daug valstybių narių įgyvendino savo gyvūnų gerovės standartus, kurie yra griežtesni nei ES gyvūnų gerovės standartai;
U. kadangi valstybėms narėms paliekama didelė veiksmų laisvė nustatyti reikalavimus ir vertinti, kaip jų laikomasi; kadangi valstybės narės taiko įvairius išteklių paskirstymo ir oficialios kontrolės prioritetų nustatymo metodus;
V. kadangi valstybėse narėse teisės aktai įgyvendinami labai nenuosekliai; kadangi dėl to atsirado skirtingi atitikties lygiai ir reikalavimų besilaikantys ūkininkai atsidūrė nepalankioje padėtyje;
W. kadangi direktyvos dėl kiaulių (paršingų paršavedžių), veršelių ir vištų dedeklių padėjo pasiekti pageidaujamų struktūrinių gyvūnų auginimo būdų pokyčių; kadangi kiaušinių, veršienos ir kiaulienos sektoriuose dėl direktyvų reikėjo iš esmės rekonstruoti pastatus ir keisti įrangą ir tai lėmė tam tikrus ūkių skaičiaus ir dydžio pokyčius;
X. kadangi apskritai manoma, kad Bendroji direktyva turėjo mažesnį poveikį nei konkrečioms rūšims skirtos direktyvos ir jos poveikis gyvūnų gerovės didinimui buvo menkas dėl neaiškių reikalavimų, plačių aiškinimo galimybių ir dėl to, kad nebuvo numatytos konkrečios apsaugos priemonės, skirtos melžiamoms karvėms, broileriams ir veislinėms vištoms, triušiams, avimis ir kalakutams;
Y. kadangi dėl spaudimo, susijusio su gamyba, pagrindinės problemos, kurias buvo siekiama spręsti teisės aktais, tebėra plačiai paplitusios, įskaitant žalojimą ir ankštas bei stresą keliančias laikymo sąlygas; kadangi paršavedžių laikymo tikslai nebuvo pasiekti ir teisės aktų įgyvendinimas apskritai buvo nenuoseklus, nes paršavedžių tvartai vis dar per ankšti ir kelia stresą ir jų aplinka nepakankamai pagerinta;
Z. kadangi Direktyva 1999/74/EB dėl vištų dedeklių buvo sėkminga, nes buvo gerai apibrėžtos skirtingos gamybos sistemos; kadangi ši sėkmė vis dėlto yra ribota, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės laikėsi labai skirtingo požiūrio į jos įgyvendinimą ir direktyvoje nėra aiškių, privalomų ir visapusiškų nuostatų, todėl bendrojoje rinkoje išliko iškraipyta konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva padaryta nepakankama pažanga ir nepatenkinti tikrieji vištų dedeklių poreikiai, todėl palaipsniui radosi pokyčių poreikis ir dėl šios priežasties pavienėse valstybėse narėse pradėta dažniau naudoti laikymo narvuose sistemos alternatyvas[13];
AA. kadangi vienodų sąlygų vidaus rinkoje ir vienodų sąlygų produktų iš trečiųjų šalių importui užtikrinimu yra suinteresuoti ir ūkininkai, ir vartotojai;
AB. kadangi, nors vištų dedeklių ir mėsinių veršelių augintojų darbo sąlygos pagerėjo, tai ne visais atvejais pasakytina apie kiaulių augintojus;
AC. kadangi Komisija nusprendė baigti Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengto draudimo auginti narvuose poveikio vertinimą 2022 m., o gyvūnų gerovės teisės aktų, įskaitant Bendrąją direktyvą, peržiūrą – ne vėliau kaip 2023 m.;
AD. kadangi labai svarbu atskirti tai, kad esama atsitiktinių reikalavimų nesilaikymo atvejų, kuriems skiriama pernelyg daug dėmesio, ir tai, kad didžioji dauguma gyvūnų augintojų laikosi taisyklių;
AE. kadangi valstybių narių gyvulininkystės metodai ir gamybos sistemos skiriasi;
AF. kadangi Europos ūkininkų skaičius mažėja nerimą keliančiu mastu; kadangi nepakankama kartų kaita galėtų turėti nepageidaujamą poveikį gyvūnų gerovės normų įgyvendinimui;
AG. kadangi ES žemės ūkio, aplinkos ir tarptautinės prekybos strategijos ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, turėtų būti nuoseklios, papildančios viena kitą ir tinkamos;
AH. kadangi bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra viena iš reguliavimo ir finansavimo priemonių, kuri gali būti naudojama siekiant paskatinti gerinti ūkinių gyvūnų sveikatą ir gerovę, pvz., taikant ekologines sistemas ir remiant investicijas, tačiau, siekiant daryti pažangą šioje srityje, reikalingas ir kitoks finansavimas, papildantis pagal BŽŪP skiriamą finansavimą; kadangi, Komisijos atlikto naujausio gyvūnų gerovės strategijos vertinimo duomenimis, valstybės narės nepasinaudojo galimybe visapusiškai panaudoti šias lėšas gyvūnų gerovės tikslais ir milijonai eurų, pagal ES kaimo plėtros finansavimą numatytų gyvūnų gerovės didinimui, šiuo metu yra nepanaudoti arba menkai naudojami; kadangi gyvulininkystei tenka daugiausiai paramos, skiriamos pagal antrąjį ramstį ūkiams, esantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių (jos sudaro iki 50 proc. Europos naudojamų žemės ūkio naudmenų), ir pagal agrarinės aplinkosaugos priemones, kuriomis kompensuojamos papildomos išlaidos, susijusios su nepalankia vietove arba įpareigojimu laikytis tam tikrų teisės aktų[14];
AI. kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didesnės gyvūnų gerovės visais gamybos ciklo etapais užtikrinimui ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų vidaus ir tarptautinėse rinkose skatinimui, taip pat tam, kad dėl mūsų politinių sprendimų nesusilpnėtų Europos gyvulininkystės produkcijos sektorius ir nesumažėtų gamyba, nes tai nulemtų gamybos perkėlimą į kitas pasaulio šalis, kuriose gyvulininkystės sąlygos ir standartai yra žemesni nei Europoje, ir kitas susijusias problemas, kurios pakenktų ne tik gyvūnų gerovės standartams, bet ir Europos aplinkos tikslams;
AJ. kadangi ženklinimas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei jis yra moksliškai pagrįstas, vartotojams lengva jį suprasti ir priimti informacija pagrįstą pasirinkimą, jis skirtas integruotai bendrajai rinkai ir taikomas visiems gyvūniniams produktams, taip pat yra paremtas nuoseklia ES prekybos politika, kuria siekiama neleisti produktams, pagamintiems taikant žemesnius standartus, patekti į rinką, ir tik tuo atveju, jei jis nedaro papildomo ekonominio poveikio maisto sektoriaus subjektams, ypač ūkininkams, ir iš tiesų įmanomas mūsų gamintojams nepatiriant pernelyg didelių įgyvendinimo išlaidų ar suvaržymų; kadangi toks ženklinimas taip pat turi padėti atverti rinką gamintojams; kadangi iš vykdant mokslinius tyrimus ir viešąsias konsultacijas nustatytų faktų matyti, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai, ypač įmonės, nevisiškai palaiko pasiūlymą dėl privalomo ženklinimo; kadangi savanoriškas ženklinimas rinkoje bus naudingas dėl to, kad rinkoje nėra produktų diferenciacijos remiantis jų savybėmis; kadangi menkai nusimanoma apie ištirtų ženklinimo sistemų poveikį maisto tvarkymo įmonėms ir vartotojų pasitikėjimui bei supratimui apie gyvūnų gerovės praktiką;
AK. kadangi taikant DNR atsekamumo technologijas, skirtas stebėti ir sekti kiekvieną sergantį gyvūną ar užkrėstus maisto produktus, būtų galima užtikrinti maisto saugą ir užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktų srityje, kad vartotojai būtų ramūs;
AL. kadangi vartotojams skirtos informavimo priemonės turi būti sukurtos taip, kad būtų išlaikomos vienodos sąlygos ir suderintas požiūris, o šiuo metu tai neįmanoma dėl gausybės privačių iniciatyvų, kai įvairuojantiems standartams apibrėžti naudojami nesaugomi gyvūnų gerovės terminai ir teiginiai; kadangi ES auga gyvūninių produktų, pagamintų naudojant benarves, laisvo laikymo ir ekologinės gamybos sistemas, ir augalinių alternatyvų rinka;
AM. kadangi teisėkūros veiksmais turėtų būti siekiama suderinti taisyklių ir standartų įgyvendinimą ir jį patobulinti;
AN. kadangi dauguma ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu sistemų yra inicijuotos privačiojo sektoriaus, o likusios sistemos buvo sukurtos vykdant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę arba, retesniais atvejais, yra kai kurių valstybių narių nacionalinių kompetentingų subjektų iniciatyva;
AO. kadangi gyvūnų gerovės užtikrinimo sistemos ES yra savanoriškos; kadangi daugumoje jų yra ne tik su gyvūnų gerove susijusių, bet ir kitų aspektų, pvz., atsekamumo, tvarumo ir sveikatos; kadangi sistemų struktūra ir veikimas labai skiriasi;
AP. kadangi nėra bendro sutarimo dėl privalomų ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu taisyklių perspektyvų, visų pirma dėl ekonominių pasekmių, susijusių su jų įgyvendinimu, ypač ūkinių gyvūnų augintojams; kadangi, net jeigu privalomos taisyklės galėtų panaikinti tam tikrą nevienodumą Europos rinkoje, jos turėtų slopinamąjį poveikį privačioms iniciatyvoms, kuriomis siekiama kurti diferencijuotus produktus ir naudoti gyvūnų gerovę kaip komercinį pranašumą;
Išvados ir rekomendacijos
Teisės aktų įgyvendinimas
1. palankiai vertina tai, kad Komisija ketina atlikti gyvūnų gerovės teisės aktų, įskaitant aktus dėl gyvūnų vežimo ir skerdimo, vertinimą ir peržiūrą ne vėliau kaip 2023 m., siekiant suderinti juos su naujausiais moksliniais įrodymais, išplėsti jų aprėptį, palengvinti jų vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį, kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“;
2. pripažįsta daugelio gyvulių augintojų laimėjimus, kurių jie pasiekė savo ūkiuose, ypač didindami gyvūnų gerovę, ir kai kurių iš jų pasiryžimą ir įsipareigojimą laikytis toliaregiško požiūrio ir siekti pažangos;
3. rekomenduoja pasitelkiant ES lygmens sistemą suteikti galimybę visiems gyvulių augintojams siekti pažangos remiantis objektyviais rodikliais, susijusiais su penkiomis Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos apibrėžtomis pagrindinėmis laisvėmis;
4. prašo, kad visi būsimi teisėkūros veiksmai (naujų teisės aktų rengimas ar esamų tekstų peržiūra), kuriais atliekami daliniai pakeitimai arba keičiama gyvulių auginimo sistema (įskaitant patalpas), būtų grindžiami patikimais naujausiais moksliniais duomenimis arba tyrimais, parengtais atliekant sisteminius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į visus aspektus, kad būtų užtikrintas tvarumas ir gyvūnų gerovė; ragina išlaikyti pusiausvyrą, atsižvelgti į mokslines rekomendacijas, susijusias su pakeitimų, kurie turės būti padaryti, poveikiu gyvūnams, aplinkai ir ūkininkams, ypač smulkiesiems ūkininkams, ir, vykstant teisėkūros procesui, kuo anksčiau konsultuotis su valstybių narių kompetentingomis institucijomis;
5. pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus būtina atlikti poveikio vertinimus, o siekiant nustatyti kiekvienos rūšies gyvulių auginimui taikytinus reikalavimus – laikytis požiūrio, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvieną rūšį;
6. ragina vykdyti geresnį veterinarinės prevencijos valdymą ir aukštų gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų skatinimą, visų pirma vakcinacijos ir perteklinio antimikrobinių medžiagų naudojimo prevencijos srityje, kad būtų užkirstas kelias zoonozinėms ligoms plisti;
7. žino, kad, siekdama atsakyti į Europos Komisijos prašymus, EFSA parengė kelias nuomones dėl su gyvuliais susijusių priemonių naudojimo rūšims, kurioms nėra taikomi specialūs teisės aktai (pieninėms karvėms ir mėsiniams galvijams); apgailestauja, kad iki šiol nėra įgyvendintos šios EFSA pasiūlytos su gyvuliais susijusios priemonės, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šios su gyvuliais susijusios priemonės būtų atnaujintos atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias ir integruotos į esamus konkrečius teisės aktus;
8. pripažįsta, kad, mokslo įstaigų nuomone, nors su gyvuliais susijusios priemonės yra pageidautinos, jas ne visada įmanoma įgyvendinti ir objektyviai patikrinti, todėl ragina Komisiją atliekant ES gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūrą suformuluoti labai konkrečius patikrinamus reikalavimus atsižvelgiant į naujausias mokslines nuomones ir įvairias produkcijos sistemas įvairiose valstybėse narėse;
9. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių gyvūnų gerovės teisės aktų, ir prireikus atnaujinti taisykles, kad jos geriau atitiktų visuomenės poreikius, atsižvelgiant į mokslo pažangą ir mokslinių tyrimų rezultatus šioje srityje, kartu išplečiant tų taisyklių taikymo sritį ir lankstumą, kad jos būtų pritaikytos prie naujausių mokslo ir technologijų pokyčių ir žaliojo kurso tikslų;
10. primena, kad į rezultatus orientuoti kiekybiškai įvertinami pakeitimai turi būti daromi atlikus tinkamą mokslinį vertinimą ir konsultuojantis su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiant, viena vertus, išspręsti problemas, su kuriomis susiduria gyvulių augintojai, ir, kita vertus, patenkinti piliečių poreikius ir lūkesčius ir užtikrinti gyvūnų sveikatą ir gerovę, deramai atsižvelgiant į geriausią pasirinkimą vartotojams ir jų perkamąją galią; primena, kad ES maisto sistemoje turėtų būti užtikrinama prieiga prie įperkamų ir kokybiškų maisto produktų; mano, kad gamintojams turėtų būti užtikrinta teisinga maisto produktų, atitinkančių ES gyvūnų gerovės teisės aktus, kainos dalis;
11. ragina trumpinti mitybos tiekimo grandines pasikliaunant vietoje arba regione gaminamais maisto produktais, kad vartotojai galėtų lengviau tiesiogiai gauti vietinio maisto ir remti smulkiuosius ūkininkus;
12. ragina teisės aktų leidėjus susipažinti su šių pokyčių padariniais ir iki galo juos suvokti; prašo pokyčių vertinimą atlikti laikantis holistinio požiūrio, apimančio socialinius, aplinkos, gyvūnų gerovės ir ekonominius tvarumo aspektus, taip pat ūkininkų ergonomikos ir sveikatos aspektus, visų pirma atsižvelgiant į bendros sveikatos koncepciją; primena, kad gyvūnų gerovė turi būti siejama su tvarios ekonomikos požiūriu;
13. pabrėžia, kad gyvulininkystės sektoriuje reikia pagerinti ūkinių gyvūnų gerovę ir sveikatą laikantis bendros sveikatos koncepcijos; atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti šį tikslą labai svarbi geresnė gyvulininkystės praktika, nes užtikrinus didesnę gyvūnų gerovę pagerėja gyvūnų sveikata, taigi mažėja vaistų poreikis ir ribojamas zoonozių plitimas; ragina Komisiją, peržiūrint gyvūnų gerovės teisės aktus, taip pat parengti bendros gerovės koncepciją;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti patikras siekiant stebėti antibiotikus ir kitų draudžiamų cheminių medžiagų liekanas, kurių randama iš ES nepriklausančių šalių importuojamuose produktuose, laikantis Komisijos strategijos veiksmingai spręsti nereguliuojamo antibiotikų ir pesticidų naudojimo gyvuliniuose, jūros gėrybių ir akvakultūros produktuose problemą;
15. ragina pradėti taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas ūkininkų saugumas ir neliečiamybė tuo atveju, jei būtų imamasi tam tikrų veiksmų gyvūnų atžvilgiu;
16. pabrėžia, kad visi pakeitimai turi būti svarstomi atsižvelgiant į laiką, paramą ir finansavimą, kurių gyvulių augintojams reikia, kad juos įgyvendintų, jų ekonominius ir biurokratinius padarinius ir galimą su tuo susijusią inerciją; pabrėžia, kad reikia ypač atsižvelgti į investicines sąnaudas, turint mintyje tai, kad esama pavojaus, jog dėl mažo pelno paskolų grąžinimas gali ilgai užtrukti; pažymi, kad pakeitimams, kuriais siekiama pagerinti ūkinių gyvūnų gerovę, būtinas tinkamas pereinamasis laikotarpis; pripažįsta, kad dėl naujausių gyvūnų gerovės iniciatyvų ir ilgų amortizacijos laikotarpių gyvulių augintojai yra nuolat įtraukti į investavimo ciklą;
17. palankiai vertina Europos piliečių iniciatyvą „End the Cage Age“; atkreipia dėmesį į tai, kad darant bet kokius su auginimu narvuose susijusius pakeitimus drauge turi būti pateikiama tiksli ir nedviprasmiška narvo apibrėžtis, kad būtų galima veiksmingai pereiti prie alternatyvių laikymo sistemų, kurios jau yra perspektyvios komerciniu požiūriu ir naudojamos, pvz., vištoms skirtų laikymo tvartuose, laisvo laikymo ir ekologinio laikymo sistemų, triušiams skirtų grupinio laikymo sistemų, laikymo aptvaruose, laisvo laikymo lauke ir ekologinio laikymo sistemų, paršavedėms laikyti skirtų laisvo paršiavimosi ir grupinio laikymo sistemų, putpelėms laikyti skirtų tvartų ir paukštidžių sistemų ir veršeliams skirtų laikymo poromis ir grupėmis sistemų;
18. primygtinai ragina Komisiją įgyvendinant naujus teisės aktus tiksliai ir aiškiai apibrėžti atskirų gyvūnų rūšių veisimo sąlygas, kurias nustatant turėtų būti remiamasi alternatyvių laikymo sistemų gerosios praktikos pavyzdžiais; rekomenduoja Komisijai vykdant veiklą sutelkti dėmesį į apsirūpinimo maistu saugumo didinimą ir ES žemės ūkio rinkos stiprinimą; ragina peržiūrėti Tarybos direktyvą 1999/74/EB dėl vištų dedeklių, kad būtų sparčiai atsisakyta naudoti baterinius narvus ir jie būtų uždrausti ir visos vištos dedeklės būtų pradėtos auginti benarvėse sistemose, kad būtų nustatytos vienodos sąlygos ir pagerinta ES auginamų gyvūnų gerovė;
19. primena, kad investicijos į didesnę gyvūnų gerovę lems didesnes gamybos sąnaudas, nepriklausomai nuo gyvūnų auginimo metodo; pažymi, kad turi būti numatyta papildoma valstybės pagalba arba aiški ekonominė grąža rinkoje, nes kitaip dėl gamybos sąnaudų padidėjimo ūkininkai negalės investuoti į gyvūnų gerovę, o tai būtų nepageidautina; todėl mano, kad gyvūnų gerovės standartų griežtinimas turėtų vykti palaipsniui ir atsakingai, remiantis finansinių paskatų sistema, be kita ko, naudojant ne BŽŪP biudžeto lėšas;
20. primygtinai ragina Komisiją priimti sprendimą dėl tinkamos finansinės paramos gyvulių augintojams siekiant paskatinti juos investuoti į didesnę gyvūnų gerovę; primygtinai ragina Komisiją skubiai šalinti šiuos trūkumus ir skatinti bei įgyvendinti tvarius patobulinimus atlygio ūkininkams už pastangas srityje; ragina skirti veisėjams papildomą specialią finansinę paramą, susijusią su perėjimu prie alternatyvių gyvūnų auginimo sistemų įgyvendinant naujus auginimą narvuose draudžiančius teisės aktus, kuriuos Komisija, reaguodama į Europos Parlamento 2021 m. birželio 10 d. rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „End the Cage Age“ išsakytą raginimą, įsipareigojo parengti iki 2027 m.; pripažįsta, kad tai priklauso nuo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti būtinus papildomus išteklius ir sąžiningas rinkos kainas; pažymi, kad nors tolesnis gyvūnų gerovės standartų ir kitų reglamentavimo sričių griežtinimas visada yra sveikintinas, jis lemia papildomą naštą reikalavimų besilaikantiems ūkininkams; pabrėžia, kad daugiausiai dėmesio pirmiausia turėtų būti skiriama atitikčiai esamiems standartams ir nuosekliam jų laikymuisi užtikrinti, kad, prieš apkraunant pažangius ūkininkus papildoma našta, būtų užtikrinta, jog mažiausiai reikalavimų besilaikantys ūkininkai būtų paskatinti paspartinti veiksmus ir laikytųsi esamų standartų; pabrėžia, kad taikant priemones, kuriomis siekiama tobulinti ES gerovės teisės aktus, reikia atsižvelgti į ūkininkų pajamas ir Europos gyvulių augintojų konkurencingumą pasaulinėje žemės ūkio rinkoje remiantis abipusiškumo principu;
21. žino, kad ES gyvūnų gerovės teisės aktai ir 2014–2020 m. BŽŪP apskritai yra mažai suderinti, kad konkretūs teisės aktai yra prastai integruoti į nacionalinius kaimo plėtros planus, kad gyvūnų gerovės tikslui skiriamas finansavimas yra nepakankamas ir labai skiriasi priklausomai nuo valstybės narės; ragina valstybes nares savo nacionaliniuose strateginiuose planuose parengti gyvūnų gerovės ekologines sistemas ir ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionaliniuose strateginiuose planuose ūkininkams būtų numatyta gyvūnų gerovės standartų didinimui skirta parama ir gairės; ragina skubiai skirti finansinę paramą gyvulių augintojams, kurie vykdys pertvarką savo ūkiuose, be kita ko, sudarys geresnes laikymo sąlygas, atitinkančias gyvūnų fizinius ir elgesio poreikius, šiuo tikslu panaudojant viešosios politikos priemones (nuosekliai derinant įvairias priemones, įskaitant BŽŪP ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą) arba rinkos priemones, ir teikti vartotojams aiškią ir skaidrią informaciją užtikrinus, kad būtų taikomas aiškus ir patikimas gyvūninių produktų ženklinimas nurodant su gyvūnų gerove susijusius viso gamybos ciklo aspektus, įskaitant gamybos metodą; be to, ragina įgyvendinti skaidrią, pozityvią ir nestigmatizuojančią komunikacijos strategiją visų gyvūninių produktų atžvilgiu, atsižvelgiant į tam tikrų tradicinių regioninių produktų ypatumus, siekiant didinti informuotumą apie ūkininkų ir gyvūnų augintojų darbo patirtį, svarbą ir kokybę ir naujų gyvūnų gerovės teisės aktų naudą;
22. ragina Komisiją veiksmingiau informuoti apie gerąją praktiką ir didinti jos matomumą bei padėti gyvulininkystės sektoriui siekti pažangos imantis teigiamų veiksmų, teikiant paramą įgyvendinimo priemonėms, tokiu būdu gerbiant visų suinteresuotųjų subjektų pastangas sėkmingai imtis iniciatyvų, ir laikytis padrąsinančio požiūrio, kurio laikantis būtų skatinamas naujos praktikos integravimas;
23. ragina Komisiją investuoti į gyvulių augintojų gerovę ir į šios profesijos patrauklumą, kad padidėtų įsitvirtinusių ir būsimų ūkininkų motyvacija ir našumas ir taip būtų tiesiogiai padidinta gyvūnų gerovė;
24. siūlo plėtoti įperkamą ūkininkų ir su gyvūnų priežiūra susijusių sektorių veiklos vykdytojų mokymą įtraukiant specialų pradinio ir tęstinio mokymo modulį, skirtą įgūdžių tobulinimui; ragina Komisiją reguliariai tikrinti valstybių narių ir ūkininkų pastangas tobulinti švietimo ir mokymo kokybę ir atitinkamai atlyginti už ypatingą uolumą šioje srityje; rekomenduoja kaupti geriausios patirties švietimo ir mokymo srityje pavyzdžius ir dalytis jais su valstybėmis narėmis teikiant metines ataskaitas; pažymi, kad daugelis nustatytų pavojų gyvūnų gerovei kilo dėl gyvūnų prižiūrėtojų ir savininkų veiksmų ir elgesio; ragina Komisiją tikrinti, ar į nacionalinius strateginius planus įtrauktas ūkininkų ir gyvūnų prižiūrėtojų mokymas;
25. atkreipia dėmesį į tai, kad gerovės didinimo praktika gali lemti didesnes gamybos sąnaudas ir didesnį ūkininkų darbo krūvį ir kad už tai turi būti kompensuojama teikiant atitinkamą atlygį; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, norint laipsniškai pradėti naudoti besaičius tvartus paršiavimosi patalpose prireiktų ilgo pereinamojo laikotarpio, siekiant užtikrinti, kad patirtos papildomos išlaidos būtų atgautos iš rinkų, taip pat reikėtų statyti naujus pastatus; reikalauja, kad atitinkamos valdžios institucijos bendradarbiautų išduodamos statybos leidimus ir mažintų administracinę naštą;
26. pabrėžia, kad kai kurios tariamai gyvūnų gerovei naudingos priemonės – jei jos plėtojamos nesilaikant holistinio požiūrio – iš tiesų duoda priešingų rezultatų ir gali kirstis su kitais tvarumo aspektais, susijusiais su tokiais klausimais kaip gerovė, sveikata ir saugumas bei kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, taip pat su pastangomis sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; kaip pavyzdį nurodo šį atvejį: auginant triušius lauko sąlygomis gali padidėti gyvūnų patiriamas stresas ir mirtingumas, o bendrų narvų triušidėse naudojimas gali sukelti patelių tarpusavio agresyvumą, stresą ir sužalojimus ir nulemti mažesnį našumą[15]; pažymi, kad auginimas lauke taip pat gali lemti mažesnę išmatų ir išmetamų teršalų kontrolę ir didesnį reikiamo pašaro kiekį, todėl gali turėti didesnį poveikį anglies dioksido išmetimui; pažymi, kad esama tiesinės priklausomybės tarp aptvarų matmenų didinimo ir išmetamo amoniako kiekio[16], todėl ūkininkai susiduria su prieštaringais teisės aktais dėl gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos; pažymi, kad dėl laikymo sistemų, kuriose sudaromos sąlygos visiškai laisvam paršiavimuisi, arba staigaus auginimo narvuose atsisakymo galėtų atsirasti papildomų infekcijos šaltinių tarp ūkinių gyvūnų ir padidėti stresas, kurį sukelia teritorinis dominavimas ir konkurencija; pažymi, kad jaunų veršelių ir paršelių laikymas tinkamuose garduose tam tikrais jų gyvenimo ciklo etapais gali padėti sumažinti gyvūnų ligų ir patogeninių infekcijų plitimą ir užkirsti kelią jų nusilpimui bei mirtingumui, kurio galima išvengti[17]; todėl primena, kad reikia laikytis individualaus požiūrio į kiekvieną rūšį; ragina Komisiją kruopščiai įvertinti galimą žalingą kiekvieno pasiūlymo poveikį gyvūnų sveikatai ir gerovei;
27. pabrėžia, kad kiaulininkystės sektoriuje uodegų kandžiojimas yra rimta gerovės problema ir kad ji yra daugiaveiksnė; pabrėžia, kad atliekant išsamius tokį elgesį sukeliančius tyrimus ir analizę visoje ES susidurta su techniniais sunkumais; pažymi, kad dėl to iki šiol nebuvo rasta jokių patikimų sprendimų, todėl, nepaisant Komisijos ir Parlamento didelių pastangų skleisti informaciją ir geriausią praktiką, susijusias su kiaulių laikymu nekarpant jų uodegų, ši praktika plačiai paplitusi; apgailestauja dėl to, kad iki šiol tik dvi valstybės narės uždraudė uodegų karpymą; pabrėžia, kad tinkamai pagerinus aplinką, visų pirma pasirūpinus medžiagomis, kurias galima knaisioti, suteikus pakankamai erdvės, įgyvendinant gerą šėrimo praktiką ir pasirūpinus kietomis grindimis, galima gerokai sumažinti uodegų kandžiojimo problemą; siūlo finansuoti ir atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant nustatyti ekonominiu požiūriu tvarų būdą, kurį taikant būtų užtikrinama galimybė verslo tikslais auginti kiaules patalpose nežalojant jų uodegų; mano, kad, atsižvelgiant į esamų teisės aktų taikymo sritį, reikalingi sprendimai siekiant apsaugoti kiaulių gerovę ir sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą sužeistoms kiaulėms gydyti; ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi draudimo dėl įprasto kiaulių uodegų karpymo; be to, mano, kad reikalingas aiškumas, susijęs su sankcijomis už uodegų karpymą tais atvejais, kai kiaulės auginamos vienoje valstybėje narėje ir eksportuojamos į kitą penėti[18];
28. primena, kad visiškas dabartinių teisės aktų įgyvendinimas visose valstybėse narėse yra esminis dalykas siekiant padidinti ūkinių gyvūnų gerovę ir užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje;
29. vertina Europos kiaulininkystės sektoriaus pastangas ieškoti alternatyvų paršelių kastravimui ir pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į paršelių kastravimo alternatyvų srityje padarytą pažangą, reikia keisti kiaulių ūkiams taikomas veterinarijos taisykles;
30. ragina Komisiją užtikrinti, kad įvairios valstybės narės galėtų pasinaudoti ES lygmeniu suderintu paršelių kastravimui naudojamų analgezijos ir anestezijos produktų ir protokolų sąrašu; prašo Komisijos leisti trumpalaikį veterinarinių vaistų laikymą ūkiuose ir veterinarijos gydytojams leisti juos ten palikti laikantis griežtų reglamentavimo sistemos nuostatų;
31. pažymi, kad foie gras gamyba yra pagrįsta gyvūnų gerovės kriterijus atitinkančia auginimo praktika, nes tai yra ekstensyvios formos gamyba, daugiausiai vykdoma šeimos ūkiuose, kuriuose paukščiai 90 proc. savo gyvenimo praleidžia atvirame lauke, o tukinimo etapu, kuris trunka vidutiniškai 10–12 dienų ir kuriuo paukščiai šeriami du kartus per dieną, yra paisoma gyvūnų biologinių parametrų;
32. giria Komisiją už tai, kad ji 2021 m. gegužės 12 d. paskelbė naujas tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros strategines gaires; pabrėžia, kad svarbu skatinti ES akvakultūros sektoriaus plėtrą siekiant taikyti tvaresnius metodus, pagal kuriuos ypatingas dėmesys būtų skiriamas žuvų gerovei, siekiant spręsti dabartinės per didelės priklausomybės nuo importo problemą; teigiamai vertina tai, kad Parlamento Žuvininkystės komitetas rengia pranešimą savo iniciatyva dėl šių gairių; ragina Komisiją parengti konkrečias moksliškai pagrįstas nuostatas dėl ūkiuose auginamų žuvų gerovės;
33. ragina Komisiją tobulinti vidaus rinką įtraukiant pakeitimus, atsirandančius dėl atnaujintų ES gyvūnų gerovės teisės aktų, rengiant suderintą, išsamią ir bendrą strategiją dėl gyvūnų gerovės Europos šalyse, suderintai įgyvendinant atitinkamus teisės aktus ir užtikrinant, kad nebūtų mažinami užmojai ir standartai, kuriais siekiama didinti gyvūnų gerovę, kartu stebint, ar valstybėse narėse tinkamai įgyvendinami esami teisės aktai ir ar jų laikomasi;
34. ragina Komisiją informuoti vartotojus ir didinti jų informuotumą apie realią gyvulininkystės padėtį ir realų jos poveikį aplinkai, biologinei įvairovei ir klimatui, ir apie gamybos metodų įvairovę bei kilmę, be dogmatizmo ar stigmatizavimo parodant, kaip ūkininkai prižiūri savo gyvūnus ir jais rūpinasi; ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie realią gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės padėtį, be kita ko, pasitelkiant švietimą mokyklose;
35. ragina Komisiją ir naujo parengti reguliavimo sistemą siekiant padidinti gyvūnų gerovę ES ir pasiekti, kad sistema būtų aiškesnė, išsamesnė, nuspėjamesnė ir prieinamesnė, kad būtų lengviau suprasti tikslus ir rodiklius ir taip palikti mažiau erdvės interpretacijoms, ir, prieš griežtinant taisykles ar jas papildant, sudaryti galimybes bei palankesnes sąlygas vienodam teisės aktų perkėlimui į valstybių narių teisę; siūlo atnaujinti Bendrąją direktyvą remiantis naujausiomis mokslo žiniomis, kad būtų įtraukti su ūkinių gyvūnų gerove susiję Komisijos tikslai ir piliečių lūkesčiai ir sisteminių tyrimų išvados, ir sykiu parengti kiekvienai rūšiai skirtas direktyvas, deramai atsižvelgiant į gyvulininkystės ypatumus, skirtingus gyvūnų gyvenimo etapus, su gyvulininkyste nesusijusią ūkininkavimo praktiką, į tradicijas ir dirvožemio bei oro sąlygų įvairovę;
36. pažymi, kad dabartiniai ES gyvūnų gerovės teisės aktai nėra išsamūs, ir ragina Komisiją įvertinti konkrečių gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų poreikį ir poveikį atsižvelgiant į naujausias mokslines žinias apie maistinių gyvūnų rūšis, kurioms šiuo metu netaikomi konkrečiai rūšiai skirti teisės aktai; atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrojoje direktyvoje, Tarybos direktyvoje 2008/120/EB dėl kiaulių, Tarybos direktyvoje 2007/43/EB dėl broilerių ir Tarybos direktyvoje 1999/74/EB dėl vištų dedeklių nenustatyti su gyvuliais susiję gerovės rodikliai; be to, pripažįsta, kad nėra kiekybiškai įvertinamų reikalavimų, taikomų aplinkos sąlygų, pvz., oro kokybės (azoto, CO2, dulkių), apšvietimo (trukmės, ryškumo) ir minimalaus triukšmo, sudarymui ir stebėsenai, o tai ne tik turi įtakos gyvūnų gerovei, bet ir dėl aiškinimo galimybių iškreipia konkurenciją; ragina Komisiją nustatyti tokius įgyvendinamus ir kiekybiškai įvertinamus rodiklius, kurie turėtų būti skirti konkrečioms rūšims ir atitikti naujausią mokslinį požiūrį;
37. primygtinai ragina Komisiją patikslinti valstybių narių stebėsenos sistemą ir užtikrinti, kad žalinga praktika būtų panaikinta, ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras reikalavimų nesilaikymo atvejais; pabrėžia tiksliųjų gyvulininkystės technologijų svarbą, įskaitant galimas gyvūnų sveikatos ir gerovės ūkiuose stebėsenos priemones, kurios padėtų išvengti ligų protrūkių ūkiuose ir geriau juos kontroliuoti; pabrėžia, kad yra daug veiksnių, lemiančių gyvūnų gerovės teisės aktų nesilaikymo lygį, įskaitant neįgyvendinamus ir kiekybiškai neįvertinamus su gyvūnais susijusius rodiklius; pažymi, kad patikrinimų dažnumas valstybėse narėse siekia nuo mažiausiai 1 proc. iki daugiausiai 30 proc.; yra susirūpinęs dėl to, kad tokie dideli patikrinimų dažnumo skirtumai reiškia arba tai, kad nesilaikoma Kontrolės reglamento[19], arba tai, kad ūkininkai patiria didelį spaudimą, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti Kontrolės reglamento įgyvendinimą, kad būtų suvienodintas patikrinimų dažnumas valstybėse narėse ir gyvulininkystės sektoriuose; ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitas Parlamentui apie savo ir valstybių narių veiksmus siekiant sustiprinti ES ūkiuose laikomų gyvūnų gerovę;
38. prašo Komisijos kartu su bet kokiu sprendimu pateikti mokslinį ir poveikio (įskaitant poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį) vertinimą, kuriame turėtų būti atsižvelgiama į ūkininkavimo metodų įvairovę kiekviename ES sektoriuje ir analizuojama padėtis tiek gyvūnų (pagal rūšis ir skirtingais gamybos etapais), tiek ūkininkų požiūriu, siekiant atsižvelgti į piliečių lūkesčius ir sukurti veiksmingą veisimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai gyventų palankiomis sąlygomis, būtų paisoma gyvūnų gerovės ir kad ūkininkų veikla būtų ekonomiškai pelninga;
39. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų numatyti tinkamą vykdymo užtikrinimo tvarką, kuri galėtų būti suderinta tarp valstybių narių, ir kad valstybės narės visada turi užtikrinti griežtą ES teisės aktų vykdymą; ragina Komisiją teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas dėl ES gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, kuriose turėtų būti nustatomi trūkumai ir į kurias turėtų būti įtraukiami pažeidimai, suskirstyti pagal valstybes nares, rūšis ir pažeidimo tipą;
40. ragina Komisiją pagerinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir palengvinti įvairių suinteresuotųjų subjektų valstybėse narėse dialogą, kad jie galėtų bendrai apsvarstyti gyvulininkystės sistemų raidą; ragina gyvulininkystės sektorius ir valstybes dalytis gerąja patirtimi; tikisi, kad bus nustatytos priemonės, kuriomis pažangūs gyvūnų augintojai būtų skatinami dalyvauti plėtros projektuose; prašo įtraukti gyvulių augintojus ir gyvūnų gerovę tiriančius mokslininkus į visus skirtinguose Europos regionuose atliekamų tyrimų etapus; pageidauja, kad tyrimų ir gerosios praktikos sklaidos dokumentai būtų išversti į visas Europos Sąjungos kalbas; pripažįsta programos „Europos horizontas“ teikiamas galimybes moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir tikisi, kad projektų klausimu bus užtikrinta tinkama valstybių narių pusiausvyra; ragina Komisiją skatinti į rezultatus orientuotą požiūrį, kuris sudarytų tinkamas sąlygas suburti valstybių narių atstovus, mokslo įstaigas, suinteresuotuosius subjektus, ūkininkus ir NVO ir pasikeisti nuomonėmis bei geriausia patirtimi, kad būtų užtikrintas vienodesnis būsimų gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse atsižvelgiant į žaliojo kurso tikslus;
41. palankiai vertina ES etaloninius centrus, kurių užduotis yra rūpintis įvairių rūšių ir kategorijų gyvūnų gerove (EURCAW), įsteigtus įgyvendinant 2012–2015 m. ES gyvūnų apsaugos ir gerovės strategiją; ragina Komisiją toliau plėtoti EURCAW tinklą, ypač tų rūšių, kurioms netaikomi konkretūs teisės aktai, atveju, nes tai yra veiksminga platforma siekiant valstybėse narėse nuosekliai ir vienodai skleisti techninę informaciją apie tai, kaip turėtų būti įgyvendinami ES teisės aktai;
42. atkreipia dėmesį į tai, kad tikslingi individualūs valdymo metodai dažnai padaro esminę įtaką gyvūnų gerovei; ragina Komisiją pradėti taikyti rezultatais grindžiamą požiūrį į būsimus projektus, remiantis moksliniais įrodymais ir ekspertų žiniomis bei ūkininkų tarpusavio keitimusi geriausios praktikos pavyzdžiais;
43. pabrėžia, kad svarbu reguliariai keistis informacija su nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atstovais, žemės ūkio sektoriaus ūkininkų ir suinteresuotųjų subjektų organizacijomis, NVO, piliečiais ir ekspertais svarstant geriausios praktikos pavyzdžius ir reikalingus patobulinimus gyvūnų gerovės srityje; pabrėžia, kad žinių perdavimas šioje srityje yra itin veiksmingas, o jo sąnaudos yra mažos, todėl jį reikia dažniau taikyti praktikoje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisija atnaujino Gyvūnų gerovės platformos įgaliojimus; mano, kad turėtų būti toliau stiprinamas ir lengvinamas keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais ir žinių perdavimas, siekiant padėti dalyvaujančioms šalims pagreitinti ir supaprastinti įprastą keitimosi procesą, taip pat kaupti savo informacijos srautus ir užtikrinti jų saugumą; pažymi, kad svarbu tokius reguliarius mainus vykdyti ir su ES nepriklausančių trečiųjų šalių, importuojančių gyvūnus iš Sąjungos, atstovais;
44. primygtinai ragina Komisiją susieti įvairias savo strategijas įgyvendinant taisykles, parengtas taip, kad jos derėtų su Europos žaliuoju kursu, strategija „Nuo ūkio iki stalo“, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir žemės ūkio politika, susijusia su prekyba, komercine praktika ir pardavimo skatinimu; pabrėžia, kad šių strategijų suderinamumas yra būtina sąlyga siekiant, kad žemės ūkio sektorius būtų gyvybingas; ragina peržiūrėtus gyvūnų gerovės teisės aktus visiškai suderinti su žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ prioritetais, išplečiant jų aprėptį ir lankstumą, kad būtų galima prisitaikyti prie naujausios mokslo ir technologinės pažangos; ragina Komisiją suderinti prekybos politiką su ES gyvūnų apsaugos ir gerovės standartais, iš naujo įvertinant prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis ir įtraukiant abipusiškumo principą į naujus dvišalius ir daugiašalius prekybos susitarimus, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ir nebūtų pakenkta jos pačios gamintojų ekonominiam pelningumui, taip pat užtikrinti, kad trečiosios šalys taikytų ES gyvūnų gerovės ir produktų kokybės standartus;
45. ragina Komisiją susieti tarpusavyje įvairius teisinius dokumentus, susijusius su gyvūnų gerove ūkiuose, juos vežant ar skerdžiant;
Ženklinimas gyvūnų gerovės ženklu
46. apgailestauja dėl mažos investicijų grąžos ūkininkams, kurie dalyvauja savanoriškose gyvūnų gerovės nustatymo sistemose; be to, pabrėžia, kad ženklinimas gyvūnų gerovės ženklu bus sėkmingas tik tuo atveju, jeigu investicijų grąža bus gauta dėl mokamos didesnės kainos ir jeigu sąnaudos ir nauda bus teisingai paskirstytos visoje žemės ūkio grandinėje, užtikrinant, kad ūkininkai gautų teisingą dalį aukštesnės kainos, kurią vartotojai moka pirkdami maisto produktus, atitinkančius ES ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu reikalavimus;
47. ragina Komisiją daugiašaliu lygmeniu ir dvišaliuose susitarimuose derėtis dėl abipusiškumo sąlygų, susijusių su gyvūnų gerovės standartų taikymu importuojamiems produktams, be kita ko tam, kad vartotojams būtų pateikta tiksli informacija;
48. pabrėžia, kad norint įdiegti ženklinimą gyvūnų gerovės ženklu reikia ankstyvu etapu nustatyti suderintas privalomas taisykles, parengtas bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais ir paremtas aiškiais moksliniais rodikliais, ir drauge vykdyti didelio masto reklamines kampanijas ir šviečiamąją veiklą, kuriomis Europos vartotojams būtų siekiama suteikti informacijos;
49. ragina Komisiją taip pat užtikrinti gyvūnų gerovę visose likusios grandinės grandyse, einančiose po augintojo grandies, ir įtraukti ją į suderintas savanoriško ženklinimo nuostatas;
50. ragina Komisiją pradėti darbą siekiant parengti išsamią ES gyvūnų ženklinimo sistemą, kad būtų sukurta privaloma ES savanoriškam ženklinimui skirta sistema, kuri turėtų apimti visus gyvulininkystės ūkius, tačiau apimtų ir pripažintų kiekvienos rūšies ypatumus, kad būtų sumažinta konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje rizika, sykiu paliekant pakankamai erdvės privačioms iniciatyvoms, kurias vykdant investuojama į produktų įvairovę ir laikomasi aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, tokiu būdu panaudojant rinkos svertą;
51. prašo Komisijos pasiūlyti suderintą ir privalomą ES sistemą su bendrais savanoriško ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu reikalavimais, kuri būtų grindžiama ES taisyklėmis ir pagal kurią valstybės narės būtų raginamos registruoti įvairius taikomus metodus; ragina parengti sistemos specifikacijas laikantis techniškai realistiško ir moksliškai patikimo požiūrio, kuris atspindėtų viso ciklo gamybos metodus, ir siekti, kad šia sistema būtų užtikrintas vertės perskirstymas gyvulių augintojams, kad būtų paskatinta rinkos veikiama pažanga gyvūnų gerovės srityje; primygtinai teigia, kad ženklinimo sistema turi būti pagrįsta aiškiais techniniais standartais, joje turi būti gerai apibrėžti terminų ir teiginių, kuriuos galima vartoti rinkodaroje, vartojimo atvejai, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo klaidingos informacijos ir apgaulingų teiginių apie gyvūnų gerovę;
52. primena, kad, siekiant nuoseklumo, perdirbti gyvūniniai produktai ir jų sudedamosios dalys taip pat turėtų būti ženklinami; rekomenduoja siūlomoje ženklinimo gyvūnų gerovės ženklu sistemoje atsižvelgti į vis didėjantį vartotojų poreikį gauti informacijos ir į sutampančius strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus tvarumo, sveikatos ir mitybos bei gyvūnų gerovės srityse;
53. ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti galimą privalomos ES sistemos, kuria būtų nustatyti bendrieji ženklinimo reikalavimai, nustatymo poveikį, visų pirma gyvulių augintojams, kruopščiai įvertinant poveikį visiems maisto tiekimo grandinėje dalyvaujantiems subjektams – nuo augintojų iki vartotojų, visų pirma remiantis patirtimi, įgyta kai kuriose valstybėse narėse taikant naujas viešąsias ženklinimo sistemas; ragina Komisiją siekti, kad galimos būsimos sistemos nesikirstų su esamomis ženklinimo sistemomis, visų pirma su konkrečiose gyvūnų gerovės direktyvose nustatytais privalomais reikalavimais; yra susirūpinęs dėl ankstesnio poveikio vertinimo, kurį Komisija atliko 2012 m., rezultatų, iš kurių paaiškėjo, kad dėl ženklinimo padidėtų pramonės išlaidos, bet nebūtinai padidėtų jo teikiama nauda;
54. prašo Komisijos įgyvendinti Europos gyvulininkystės sektoriaus apsaugos politiką uždraudžiant importuoti į Europą ES gyvūnų gerovės standartų neatitinkančius gyvulius ar mėsą;
°
° °
55. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (13.10.2021)
pateikta Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui
dėl ūkinių gyvūnų gerovės įgyvendinimo ataskaitos
Nuomonės referentė: Marlene Mortler
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
– atsižvelgdamas į Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į Komisijos tinkamumo patikros veiksmų gaires, kuriomis siekiama įvertinti ūkinių gyvūnų gerovės taisyklių veiksmingumą, svarbą, efektyvumą ir nuoseklumą, įskaitant ES gyvūnų vežimo ir skerdimo taisykles,
A. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje numatyta, kad rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, transporto, vidaus rinkos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei kosmoso politiką Sąjunga ir valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus; kadangi dėl to ES teisės aktais turi būti užtikrinama, kad gyvūnai būtų laikomi tokiomis sąlygomis, kuriomis su jais nebūtų elgiamasi netinkamai, prieš juos nebūtų smurtaujama ir jie nepatirtų skausmo ar kančių;
B. kadangi, užuot toliau siekus pritaikyti gyvūnus sistemai, sistema turėtų būti pritaikyta gyvūnų poreikiams ir elgesiui, o tai reiškia, kad neturėtų būti leidžiama skriausti gyvūnų, jų žaloti arba kenkti jų sveikatai ar gerovei laikant juos tam tikromis sąlygomis;
C. kadangi gyvulininkystė turi didelę ekonominę, socialinę ir kultūrinę reikšmę ES ir turėtų būti vykdoma siekiant sinergijos su aplinkos tikslais; kadangi vis dėlto gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išmetimo ir daro reikšmingą poveikį ir biologinei įvairovei, ir ekologinei pusiausvyrai; kadangi, kaip nurodoma strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, 10,3 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio priskirtina žemės ūkio sektoriui ir beveik 70 proc. žemės ūkio sektoriuje išmetamų teršalų šaltinis yra gyvulininkystės sektorius; kadangi kyla grėsmė tradicinei mažo masto ekstensyviajai gyvulininkystei; kadangi nuo tada, kai buvo priimti esami ES teisės aktai dėl ūkinių gyvūnų gerovės, įvyko reikšmingi pokyčiai gyvūnų gerovės mokslo srityje; kadangi itin svarbu peržiūrėti esamus gyvūnų gerovės teisės aktus siekiant, kad jie atitiktų naujausią mokslinę pažangą ir kad būtų patenkinti visuomenės reikalavimai didinti gyvūnų gerovę;
D. kadangi ūkininkai turi galėti pasinaudoti Europos Sąjungos parama, reikalinga tam, kad, pereinat prie modelių, kuriuos taikant labiau paisoma gyvūnų gerovės, būtų patenkinti Europos vartotojų lūkesčiai ir sykiu užtikrintas planavimo saugumas ūkininkams;
E. kadangi ES ir nacionalinio biudžeto išlaidos gyvūnų gerovei turėtų būti veiksmingos ir apčiuopiamai pagerinti atitinkamų gyvūnų gyvenimo sąlygas;
F. kadangi ES ūkininkai ir NVO išreiškė susirūpinimą dėl pigiai pagamintos vištienos importo ir klaidingo Europos Sąjungoje perdirbtos, tačiau iš trečiųjų šalių kilusios vištienos ženklinimo ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos pasekmių; kadangi dėl nesąžiningos konkurencijos ir ES standartų nesilaikymo Europos įmonės atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje;
G. kadangi pagal bendros sveikatos koncepciją pripažįstama, kad žmonių ir gyvūnų sveikata bei gerovė ir aplinkos apsauga yra įvairiais būdais tarpusavyje susijusios ir žmonės gali perduoti ligas gyvūnams ir atvirkščiai, todėl šie klausimai turėtų būti sprendžiami kartu; be to, kadangi pripažįstama, kad stresą patiriantys labai arti vieni kitų laikomi gyvūnai yra imlesni infekcijoms, ir tai konkrečiai įrodo kailinių gyvūnų auginimo atvejis; kadangi pagal bendros sveikatos koncepciją, kurią propaguoja ir Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE), pripažįstama, kad gyvūnų gerovė ir žmonių gerovė, biologinė įvairovė ir aplinka yra glaudžiai tarpusavyje susijusios[20];
H. kadangi atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia vis didėjančią tarpvalstybinę grėsmę visuomenės sveikatai, kadangi strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytas tikslas iki 2030 m. 50 proc. sumažinti parduodamų ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų kiekį; kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant plėtoti gyvūnų auginimo sistemas, kuriose daug dėmesio skiriama sveikatai;
I. kadangi nesveika mityba – didelis druskos, cukraus, riebalų ir gyvūninių baltymų kiekis – yra svarbus ligų ir mirtingumo Europoje rizikos veiksnys; kadangi tausi ir ekologiškesnė mityba, pasižyminti augalinio maisto gausa ir mažesniu gyvulinio maisto kiekiu ir atitinkanti mitybos poreikius, galėtų būti naudinga sveikatai, klimatui ir aplinkai visame pasaulyje ir padėti greičiau pasiekti žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslus;
J. kadangi vartotojų susidomėjimas perkamo maisto kilme, konservavimu ir kokybe yra kaip niekada didelis ir dėl to vartotojai priima tvaresnius ir sąmoningesnius sprendimus; kadangi 2016 m. specialusis „Eurobarometro“ tyrimas dėl gyvūnų gerovės[21] parodė, kad 94 proc. ES piliečių mano, jog ūkinių gyvūnų gerovė yra svarbi, 82 proc. mano, kad ūkiniai gyvūnai turėtų būti geriau apsaugomi, 59 proc. yra linkę mokėti 5 proc. didesnę kainą už produktus, pagamintus nepakenkiant gyvūnams, ir 52 proc. europiečių apsipirkdami ieško gyvūnų gerovės ženklų, nors kas dešimtas europietis nežino, kad šių ženklų esama; atkreipia dėmesį į tai, kad 47 proc. europiečių mano, jog mažmeninėje prekyboje maisto produktų, pagamintų paisant gyvūnų gerovės, pasiūla yra ribota;
1. atkreipia dėmesį į ES direktyvų dėl gyvūnų gerovės trūkumus ir į tai, kad jos yra pasenusios, dažnai netinkamos, pernelyg aptakios ir keleto rūšių, tokių kaip pieninės karvės, broileriai ir veislinės vištos, triušiai, avys ir kalakutai, atveju jose nenumatyta konkrečių rūšių apsauga; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atlikti teisės aktų dėl gyvūnų gerovės ir gyvūnų sveikatos peržiūrą; ragina Komisiją tai padaryti nedelsiant ir užtikrinti, kad reikalavimai būtų aiškūs, tikslūs ir tinkami ūkinių gyvūnų apsaugai jų atsivedimo, auginimo, vežimo ir skerdimo metu; palankiai vertina šios srities teisės aktų peržiūrą, kurią Komisija planuoja atlikti 2023 m., tačiau ragina kuo greičiau užbaigti šią peržiūrą atsižvelgiant į mokslinius įrodymus, susijusius su gyvūnų gerove ir poreikiais; atlikus peržiūrą turėtų būti užtikrinta aukšto lygio gyvūnų gerovė, o vėliau atliktas poveikio vertinimas, kuriame būtų aptarti visi tvarumo lygmenys ir neveikimo kaina;
2. ragina Komisiją pasitelkiant šią reformą sukurti atsparią gyvūnų gerovės sistemą, kuri derėtų su aplinkos ir klimato srities teisės aktais ir kitų sričių ES politika, pvz., strategija „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategija, JT darnaus vystymosi tikslais (DVT) ir Paryžiaus susitarimu;
3. ragina taikyti visas politines priemones, kad būtų galima nuosekliai dirbti siekiant remti tradicinį Europos kraštovaizdį, taikyti regeneracinius žemės ūkio modelius, pvz., agroekologines ir organines sistemas, pasiekti Žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslus ir nustatyti aukštus gyvūnų gerovės standartus;
4. mano, kad ekstensyvinimas yra vienas iš greičiausių ir veiksmingiausių būdų padidinti ūkinių gyvūnų gerovę, be to, jis duoda daug kitokios naudos aplinkai, klimatui ir žmonių sveikatai; pažymi, kad turėtų būti teikiama parama siekiant užtikrinti, kad, kol įsigalios peržiūrėti gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai, būtų galima pertvarkyti gyvulininkystės ūkius, įskaitant smulkiuosius gyvulininkystės ūkius; pabrėžia, kad vežant ir skerdžiant svarbu sumažinti stresą;
5. pabrėžia, kad gyvūnų gerovės reikalavimai turi būti tinkamai ir vienodai taikomi visoje ES, taip pat importui, taikant suderintą ES masto įgyvendinimo sistemą; pabrėžia, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės visiškai įgyvendintų atitinkamas ES taisykles; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad būtų pakankamai duomenų apie teisės aktų įgyvendinimą; pripažįsta, kad Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato atlikti auditai gali būti svarbus informacijos šaltinis siekiant įvertinti dabartinės sistemos įgyvendinimą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant stebėti įgyvendinimą ir užtikrinti, kad visi pažeidimai būtų nedelsiant tinkamai ištirti ir deramai išnagrinėti, kaip nustatyta SESV 258 ir 259 straipsniuose;
6. pabrėžia, kad svarbu ūkininkams sudaryti vienodas sąlygas; ragina Komisiją, kai įmanoma, suderinti valstybių narių gyvūnų gerovės teisės aktus;
7. pabrėžia, kad pagal taikomus teisės aktus turi būti reguliariai ir išsamiai tikrinama, kaip auginami sausumos ir vandens gyvūnai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad atliekama mažai atitikties gyvūnų gerovės teisės aktams patikrų; pabrėžia, kad, remiantis įgyvendinimo tyrimu, kartais oficialioji kontrolė nevykdoma arba vykdoma labai retai, ypač tų rūšių, kurioms netaikomos specialios taisyklės; mano, kad peržiūrint gyvūnų gerovės teisės aktus reikėtų į tai atsižvelgti, taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad kelių rūšių gyvūnams, pvz., pieninėms karvėms, broileriams ir veislinėms vištoms, triušiams, avims ir kalakutams, netaikoma konkrečioms rūšims skirta apsauga; pakartoja, kad pagal ES reglamentą dėl oficialios kontrolės reikalaujama, kad valstybės narės atliktų savo sistemų, skirtų oficialiajai pašaro ir maisto teisės aktų ir gyvūnų sveikatos bei gerovės kontrolei, auditą, o Komisijos sprendime 2006/677/EB nustatytos rekomendacijos, pagal kurias tokie auditai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas penkerius metus; pažymi, jog Europos Audito Rūmai nustatė, kad gyvūnų gerovę reglamentuojančių ES teisės aktų vykdymas apskritai užtikrinamas menkai ir kad taikoma pagal ES teisę draudžiama praktika;
8. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų numatyti tinkamą vykdymo užtikrinimo tvarką, kuri galėtų būti suderinta tarp valstybių narių, ir kad valstybės narės visada turi užtikrinti griežtą ES teisės aktų vykdymą; ragina Komisiją teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas dėl Sąjungos gyvūnų gerovės teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, kuriose turėtų būti nustatomi trūkumai ir į kurias turėtų būti įtraukiami pažeidimai, suskirstyti pagal valstybes nares, rūšis ir pažeidimo tipą;
9. pabrėžia, kad teisės aktai, susiję su ūkinių gyvūnų gerove, turi būti skirti konkrečioms rūšims, skatinant penkias sritis: mitybos, aplinkos, sveikatos, elgesio ir psichinės būklės, ir kad jie turėtų atitikti mokslinius duomenis apie gyvūnų jautrį ir turėtų būti atnaujinami atsižvelgiant į mokslo žinių raidą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, išskyrus Vištų dedeklių ir Veršiukų direktyvas, nukrypti leidžiančių nuostatų, išimčių, neaiškių reikalavimų ir konkrečių apsaugos priemonių nebuvimo ES teisės aktuose derinys egzistavo lygiagrečiai su įvairiais nacionalinės teisės aktais ir daug įvairių sričių suinteresuotųjų subjektų manė, kad dėl visų šių priežasčių atsirado konkurencijos iškraipymai;
10. ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant reglamentuoti konkrečias rūšis, kurios šiuo metu nėra saugomos arba nepakankamai saugomos pagal ES gyvūnų gerovės teisės aktus, pvz., pienines karves, broilerius ir veislines vištas, triušius, avis ir kalakutus; pabrėžia, kad reikia peržiūrėti Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos direktyva 98/58/EB apskritai turėjo mažiausią poveikį, palyginti su tos pačios taikymo srities direktyvomis, ir kad dėl neaiškių reikalavimų ir didelės interpretacijos laisvės, kurią ji suteikė, nebuvo įmanoma apibūdinti sąsajų tarp patobulinimų vietoje ir direktyvos; pabrėžia, kad svarbu pradėti taikyti konkrečioms rūšims skirtus gyvūnų gerovės teisės aktus, ragina Komisiją pateikti pasiūlymų šiuo klausimu;
11. ragina persvarstyti 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2007/43, nustatančią būtiniausias broilerių apsaugos taisykles, siekiant sumažinti didžiausią gyvūnų laikymo tankį ir sektoriaus priklausomybę nuo antibiotikų, iš esmės pagerinti prastą viščiukų gerovę pasirūpinant, kad jie turėtų natūralios šviesos, šviežio oro, daugiau erdvės ir geresnę aplinką, ir nustatyti draudimą auginti ypač greitai augančius viščiukus; pakartoja savo raginimą greičiau pereiti prie alternatyvių auginimo sistemų, kuriose būtų užtikrinama didesnė gerovė arba būtų naudojamos tradicinės broilerių veislės, kurios yra stipresnės ir sveikesnės nei greitai augančios veislės, ir neleisti importuoti jokių ES standartų neatitinkančių produktų;
12. nepritaria kiekvienais metais ES vykdomam neetiškam ir sistemingam milijonų vyriškos lyties viščiukų žudymui, nesvarbu, ar naudojant smulkinimo mašinas, ar anglies dioksido dujas, nes tai yra gyvūnų gerovės teisės aktų pažeidimas; pažymi, kad Prancūzija ir Vokietija jau paskelbė draudimą sistemingai žudyti vyriškos lyties viščiukus, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu;
13. ragina peržiūrėti 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/120/EB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos standartus, kad, be kita ko, būtų panaikinta 28 dienų paršavedžių uždarymo atskiruose garduose išimtis ir užtikrinta, kad visą nėštumo ir paršiavimosi laikotarpį gyvūnai būtų laikomi grupėse;
14. pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant pateikti pasiūlymų, kuriais būtų neatidėliojant uždraustas žiaurus ir nereikalingas prievartinis ančių ir žąsų šėrimas jas auginant foie gras gamybos tikslais;
15. atkreipia dėmesį į tai, kad žuvų apsaugai skirtų teisinių standartų paprastai yra daug mažiau ir jie yra ne tokie griežti, palyginti su tais standartais, kurie sukurti kitiems žmonių vartojimui skirtiems ūkiniams gyvūnams apsaugoti; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į poreikį suderinti ES reglamentus dėl žuvų gerovės su OIE vandens gyvūnų sveikatos kodekse nustatytais standartais;
16. palankiai vertina tai, kad įsteigtas Tyrimo komitetas transportuojamų gyvūnų apsaugos klausimais (ANIT); jis įsteigtas siekiant ištirti įtariamus pažeidimus taikant ES teisės aktus dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų ir įvertinti Komisijos ir valstybių narių atsakomybę šioje srityje; mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų tinkamai atsižvelgti į šio komiteto išvadas, o jo rekomendacijos turėtų atsispindėti atliekant būtiną Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005[22] peržiūrą;
17. primena Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-424/13, kuriame teigiama, kad iš Europos Sąjungos išvykstantys gyvūnų vežėjai, išvykdami iš ES, taip pat privalo laikytis Europos gyvūnų gerovės taisyklių, ir ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai jo laikytis;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad gyvūnų gerovės reikalavimus sunku vykdyti, kai ūkiniai gyvūnai vežami dideliais atstumais; atkreipia dėmesį į tai, kad vežant svarbu užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus; pabrėžia, kad siekiant – kai tik įmanoma – dar labiau sutrumpinti ilgą vežimo laiką turėtų būti taikomi ne tik reikalavimai, bet ir ekonominės priemonės;
19. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti regioninių skerdyklų ir kilnojamųjų skerdyklų naudojimą ir plėtrą, taip pat skerdimą ūkyje ar skerdimą artimiausioje skerdykloje; pakartoja raginimą Komisijai parengti strategiją, pagal kurią, atsižvelgiant į gyvų gyvūnų vežimo poveikį aplinkai, gyvūnų gerovei ir maisto saugai, būtų pereinama nuo gyvų gyvūnų vežimo prie prekybos tik mėsa ir skerdenomis, visų pirma ilgo vežimo atveju, kai tik įmanoma; ragina valstybes nares vykdyti veiksmingus ir sistemingus gyvūnų siuntų patikrinimus prieš juos pakraunant, kad būtų nutraukta praktika, dėl kurios blogėja gyvūnų gerovės vežant juos sausuma ar jūra sąlygos, pvz., kai leidžiama perpildytoms arba gyvūnams nepritaikytoms transporto priemonėms tęsti ilgą kelionę arba leidžiama toliau naudotis kontrolės punktais, kuriuose nėra tinkamų patalpų vežamiems gyvūnams ilsėtis, juos šerti ir girdyti;
20. primena naujausius įvykius Viduržemio jūroje (Elbeiko ir Karimo Allaho atvejus) ir Sueco kanale; pabrėžia, kad gyvūnų gerovės reikalavimai gali būti sunkiai įvykdomi ūkinius gyvūnus vežant dideliais atstumais, ypač vežant jūra; pabrėžia, kad reikia geriau stebėti ūkinių gyvūnų vežimą jūra, ypač po to, kai dėl avarijos buvo užblokuotas Sueco kanalas ir dėl to žuvo tūkstančiai krovininiais laivais vežamų gyvūnų; ragina Komisiją pradėti diskusijas dėl būtinų atitinkamų ES teisės aktų pakeitimų šioje srityje; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti ir peržiūrėti galiojančius gyvūnų gerovės teisės aktus, įskaitant išsamius konkrečioms rūšims ir kategorijoms taikomus reikalavimus, ir, atlikus poveikio vertinimą, ilgiausią vežimo trukmę, įskaitant gyvų gyvūnų vežimą ir skerdimą;
21. ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir užtikrinti jo vykdymą; kol kas ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų ir kad jo nuostatų pažeidimai būtų šalinami naudojant visas tinkamas priemones, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;
22. apgailestauja dėl to, kad valstybės narės panaudojo tik nedidelę dalį bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų, pagal kaimo plėtros ramstį numatytų gyvūnų gerovės tikslams; patvirtina, kad pagal BŽŪP siekiama didinti ūkinių gyvūnų gerovę teikiant finansines paskatas ir užtikrinant gyvūnų gerovės teisės aktų vykdymą; mano, kad ūkinių gyvūnų gerovės didinimas turėtų būti tinkamai remiamas pagal naują BŽŪP ir naudojant naujas ES strategines žemės ūkio gaires, be kita ko, gerokai sumažinant vaistų ir antimikrobinių medžiagų poreikį ir išsaugant biologinę įvairovę; tuo pačiu atkreipia dėmesį į pažangą ir patobulinimus, kuriuos kai kurios valstybės narės padarė nacionaliniu lygmeniu, ir palankiai vertina konkrečias iniciatyvas šiuo tikslu; todėl ragina valstybes nares savo BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti konkrečius veiksmus, kuriais siekiama gerinti gyvūnų gerovę, ir pasiūlyti didesnę ir veiksmingą paramą, įskaitant finansines paskatas, tiems ūkininkams, kurie savanoriškai laikosi griežtesnių ir tvaresnių gyvūnų gerovės standartų, be kita ko, pagal nacionalines paramos programas; ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2022 m. įvertinti gyvūnų gerovei žalingas subsidijas ir palaipsniui jų atsisakyti; mano, kad vienas iš BŽŪP ir nacionalinių fondų tikslų turėtų būti padėti ūkininkams pereiti prie didelę gerovę užtikrinančių, agroekologiškai patikimų ūkininkavimo metodų, įskaitant augalinę žemės ūkio praktiką ir ūkius, pasižyminčius ekstensyvia žemės ūkio praktika, remiantis aukštos kokybės mokymais, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė ir gera ūkių aplinkosauginė ir finansinė būklė; mano, kad labai svarbu ateityje užtikrinti politikos suderinamumą, be kita ko, įtraukiant gyvūnų gerovės reikalavimus į kitų sričių politiką, pvz., tarptautinės prekybos ir akvakultūros politiką, BŽŪP ir žuvininkystės politiką;
23. atkreipia dėmesį į tai, kad tikslingi individualūs valdymo metodai dažnai padaro esminę įtaką gyvūnų gerovei; ragina Komisiją pradėti taikyti rezultatais grindžiamą požiūrį į būsimus projektus, remiantis moksliniais įrodymais ir ekspertų žiniomis bei ūkininkų tarpusavio keitimusi geriausios praktikos pavyzdžiais;
24. pabrėžia tinkamai naudojamo skaitmeninimo reikšmę; vis dėlto nurodo, kad skaitmeninimo priemonėmis negalima išspręsti esminių problemų, nes jos negali pakeisti kvalifikuotų specialistų, bet jomis gali būti naudojamasi kaip papildoma priemone;
25. atkreipia dėmesį į piliečių iniciatyvą „End the Cage Age“ ir palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė, jog atlikdama gyvūnų gerovės teisės aktų peržiūrą paskelbs pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl narvų draudimo, kuriame, po to, kai bus atliktas mokslinis poveikio vertinimas, bus įvertinta galimybė iki 2027 m. palaipsniui atsisakyti jų naudojimo; ragina Komisiją taikyti kiekvienai rūšiai pritaikytą požiūrį, pagal kurį būtų atsižvelgiama į kiekvieno skirtingo gyvūno savybes ir jos įvertinamos, o laikymo sistemos turėtų atitikti jų specifinius poreikius, kartu apsaugant gyvūnų ir žmonių sveikatą; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingos atitinkamos priemonės, įskaitant BŽŪP lėšų naudojimą ir nacionalinius finansinius paketus, siekiant padėti ūkininkams pereiti prie benarvio, didelę gyvūnų gerovę užtikrinančio, ekologinio ūkininkavimo metodų, teikiant kokybišką mokymą, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė ir gera aplinkos bei finansinė būklė, nes tai padės užtikrinti atsparią ir tvarią ekonomiką, ir kartu užtikrintos vienodos sąlygos; pažymi, kad ūkininkams reikia pakankamai laiko, kad pagerintų gyvūnų laikymo sistemas, nes tam dažnai reikalingos didelės investicijos; siūlo Komisijai toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant padėti įgyvendinti teisines nuostatas, susijusias su laipsnišku visų narvų atsisakymu ES gyvulininkystės sektoriuje, ir užtikrinti tinkamą jų vykdymą;
26. pabrėžia, kad svarbu reguliariai keistis informacija su nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų atstovais, žemės ūkio sektoriaus ūkininkų ir suinteresuotųjų subjektų organizacijomis, NVO, piliečiais ir ekspertais svarstant geriausios praktikos pavyzdžius ir reikalingus patobulinimus gyvūnų gerovės srityje; pabrėžia, kad žinių perdavimas šioje srityje yra itin veiksmingas, o jo sąnaudos yra mažos, todėl jį reikia taikyti dažniau; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad Komisija atnaujino Gyvūnų gerovės platformos įgaliojimus; mano, kad turėtų būti toliau stiprinamas ir lengvinamas keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais ir žinių perdavimas, siekiant padėti dalyvaujančioms šalims pagreitinti ir supaprastinti įprastą keitimosi procesą, taip pat kaupti savo informacijos srautus ir užtikrinti jų saugumą; pažymi, kad svarbu tokius reguliarius mainus vykdyti ir su ES nepriklausančių trečiųjų šalių, importuojančių gyvūnus iš Sąjungos, atstovais;
27. atsižvelgdamas į etinį gyvūnų gerovės aspektą, mano, jog labai svarbu, kad piliečiams būtų suteikta aiški, lengvai suprantama ir prieinama informacija apie esamus standartus ir atitiktį gyvūnų gerovės taisyklėms; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą ir vesti dialogą su piliečiais gyvūnų gerovės klausimais; pabrėžia, kad valstybės narės turi didinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie gyvūnų gerovės svarbą pasitelkdamos reklamos kampanijas, mokyklines programas ir žemės ūkio mokymo kursus;
28. pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių veiksmų dėl Komisijos pasiūlymo dėl integruoto maisto medžiagų valdymo veiksmų plano, siekiant panaikinti taršos maisto medžiagomis problemos priežastis ir padidinti gyvulininkystės sektoriaus tvarumą, kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“;
29. pabrėžia, kad gyvulininkystės sektoriuje reikia pagerinti ūkinių gyvūnų gerovę ir sveikatą laikantis bendros sveikatos koncepcijos; atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti šį tikslą labai svarbi geresnė gyvulininkystės praktika, nes užtikrinus didesnę gyvūnų gerovę pagerėja gyvūnų sveikata, taigi mažėja vaistų poreikis ir ribojamas zoonozių plitimas; ragina Europos Komisiją, peržiūrint gyvūnų gerovės teisės aktus, taip pat parengti bendros gerovės koncepciją;
30. ragina veterinarijos ir žmonių medicinos sektorių užtikrinti atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą siekiant gerokai sumažinti naudojamą kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad esama teigiamo ryšio tarp gyvūnų gerovės didinimo, kaip antai taikant tvaresnę praktiką, pvz., vykdant ganyklinę, ekstensyviąją gyvulininkystę ir mažinant priklausomybę nuo antimikrobinių medžiagų, nes gerai prižiūrimi ir tinkamai laikomi gyvūnai yra mažiau imlūs ligoms ir infekcijoms, todėl jiems reikia mažiau veterinarinių antimikrobinių medžiagų; ragina toliau skatinti veiklą, kurią vykdant mažinamas antimikrobinių medžiagų naudojimas gyvulininkystės sektoriuje, tokiu būdu mažinant atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką ir prisidedant prie gyvūnų gerovės;
31. ragina Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti patikras siekiant stebėti antibiotikus ir kitų draudžiamų cheminių medžiagų liekanas, kurių randama iš ES nepriklausančių šalių importuojamuose produktuose, laikantis Komisijos strategijos veiksmingai spręsti nereguliuojamo antibiotikų ir pesticidų naudojimo gyvūniniuose, jūros gėrybių ir akvakultūros produktuose problemą; ragina kurti trumpas vietos ir regionines tiekimo grandines;
32. pažymi, kad tvari ir labiau subalansuota mityba ir pesticidų naudojimo mažinimas yra naudingi visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei ir aplinkai;
33. pažymi, kad, remiantis strategija „Nuo ūkio iki stalo“, daugumos europiečių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų ir kad visoje visuomenėje reikia keisti vartojimo įpročius siekiant skatinti sveikesnius maisto produktus, mitybą ir gyvenimo būdą, įskaitant didesnį tvariai užaugintų augalų ir pagamintų augalinių maisto produktų vartojimą, nes tai taip pat bus naudinga aplinkai – dėl didesnės gyvūnų gerovės – ir padės užtikrinti atsparesnę ekonomiką; pabrėžia, kad moksliškai pagrįstos ES masto gairės dėl tvarios, sveikos ir labiau subalansuotos mitybos, įskaitant aiškius tikslus ir atsižvelgiant į Europos maisto ir mitybos kultūrinę ir regioninę įvairovę bei vartotojų poreikius, padėtų vartotojams ir juos paskatintų, taip pat pagrįstų valstybių narių nacionalines pastangas įtraukti tvarumo elementus į nacionalines mitybos rekomendacijas;
34. pabrėžia, kad ES auga gyvūninių produktų, pagamintų iš laikymo ne narvuose, laisvo laikymo ir ekologinėse sistemose auginamų gyvūnų, rinka ir augalinių alternatyvų rinka;
35. palankiai vertina Tarybos pastangas skatinti vieno bendro ES gyvūnų gerovės ženklo kūrimą remiantis suderintais ir moksliškai pagrįstais konkrečioms rūšims taikomais gyvūnų apsaugos rodikliais; pripažįsta Komisijos išorės tyrimo dėl gyvūnų gerovės ženklinimo svarbą; ragina Komisiją tęsti atitinkamus parengiamuosius darbus, kad, atlikus poveikio vertinimą, apimantį visus tvarumo lygmenis ir neveikimo kainą, būtų nedelsiant pateiktas atitinkamas pasiūlymas; mano, kad šiuo ženklu vartotojams turėtų būti suteikta objektyvi mokslinė informacija apie gyvūnų gyvenimo kokybę visais etapais, įskaitant jų atsivedimą, vežimą ir skerdimą; siūlo tokį ženklą kurti, kai bus peržiūrimi teisės aktai dėl gyvūnų gerovės, užtikrinant sinergiją su atnaujintais minimaliaisiais kriterijais; mano, kad ES gyvūnų gerovės ženklas turėtų būti privalomas; mano, kad dėl šio ženklo padidėtų skaidrumas, būtų sudarytos vienodos sąlygos ir padidėtų vartotojų sąmoningumas, sykiu būtų skatinama didinti gyvūnų gerovę; tačiau pažymi, kad siekiant užtikrinti didelę gyvūnų gerovę ženklų nepakanka ir kad jie gali būti laikomi tik papildomomis arba pereinamojo laikotarpio priemonėmis;
36. mano, kad labai svarbu užtikrinti būsimos politikos suderinamumą, be kita ko, integruojant gyvūnų gerovės reikalavimus į tarptautinę prekybos politiką, siekiant, be kita ko, remti Europos ūkininkų pastangas ir užkirsti kelią nesąžiningai importuojamų produktų, kurie neatitinka minimalių gyvūnų gerovės garantijų, konkurencijai; pabrėžia, kad, papildomai prie didelės gyvūnų gerovės užtikrinimo Europos Sąjungoje, vykdant ES užsienio ir prekybos politiką gyvūnų gerovė taip pat turėtų būti propaguojama atitinkamose tarptautinėse įstaigose ir dvišaliuose bei daugiašaliuose susitarimuose;
37. ragina Komisiją dvišalėse prekybos derybose su ES nepriklausančiomis šalimis užtikrinti ES gyvūnų gerovės standartų laikymąsi ir ginti darnų vystymąsi laikantis 1994 m. Pasaulio prekybos organizacijos Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos, ypač jo XX straipsnio, kuriame nustatytos išimtys, taikomos priemonėms, susijusioms su išsenkančių gamtos išteklių išsaugojimu, ir XX straipsnio a punktą, kuriame gyvūnų gerovė susiejama su visuomenės dorove; ragina Komisiją skatinti panašias priemones esamuose ES prekybos ir investicijų susitarimuose, siekiant užtikrinti, kad importuoti gyvūniniai, žuvų ir akvakultūros produktai būtų pagaminti laikantis ES aplinkos, socialinių, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartų, siekiant užtikrinti sąžiningas ir vienodas sąlygas ES gamintojams;
38. rekomenduoja ES prekybos susitarimuose teikti prekybos lengvatas gyvūniniams produktams tik su sąlyga, kad jie atitinka visus atitinkamus ES gyvūnų gerovės standartus, įskaitant standartus, kurie šiuo metu importuojamiems produktams netaikomi (vadinamasis sąlyginis liberalizavimas); pabrėžia, kad būtina leisti importą iš ES nepriklausančių šalių, kurios taiko tokius pačius gyvūnų gerovės standartus kaip ir ES taikomi standartai; rekomenduoja pagal prekybos susitarimus skirti pakankamai išteklių bendradarbiavimo gyvūnų gerovės srityje nuostatoms įgyvendinti ir į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius įtraukti straipsnį, skirtą tvariam žemės ūkiui, tvarioms jūros gėrybėms ir tvariai akvakultūrai; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad visi prekybos susitarimai būtų visiškai suderinami su Europos žaliuoju kursu, Paryžiaus susitarimu, ES įsipareigojimais biologinės įvairovės srityje ir DVT ir kad nesilaikymo atveju būtų taikomos privalomos sankcijos, kurių vykdymą galima užtikrinti.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
12.10.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
62 1 14 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Nikos Androulakis, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Aurélia Beigneux, Monika Beňová, Sergio Berlato, Alexander Bernhuber, Simona Bonafè, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Esther de Lange, Christian Doleschal, Bas Eickhout, Cyrus Engerer, Agnès Evren, Pietro Fiocchi, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Anja Hazekamp, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Athanasios Konstantinou, Ewa Kopacz, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Giuseppe Milazzo, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Grace O’Sullivan, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Luisa Regimenti, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Linea Søgaard-Lidell, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Pernille Weiss, Emma Wiesner, Tiemo Wölken, Anna Zalewska |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Kateřina Konečná, Danilo Oscar Lancini, Dace Melbārde, João Pimenta Lopes, Manuela Ripa, Susana Solís Pérez, Róża Thun und Hohenstein |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
62 |
+ |
||
ID |
Sylvia Limmer |
||
NI |
Athanasios Konstantinou |
||
PPE |
|
||
RENEW |
|
||
S&D |
|
||
The Left |
|
||
Verts/ALE |
|
1 |
- |
ECR |
Sergio Berlato |
14 |
0 |
|
ECR |
|
|
ID |
|
|
NI |
Edina Tóth |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
26.10.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
36 5 7 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Álvaro Amaro, Eric Andrieu, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Benoît Biteau, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Dino Giarrusso, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Elsi Katainen, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Chris MacManus, Colm Markey, Alin Mituța, Marlene Mortler, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno, Maxette Pirbakas, Eugenia Rodríguez Palop, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Veronika Vrecionová, Sarah Wiener, Juan Ignacio Zoido Álvarez |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Giuseppe Ferrandino, Charles Goerens, Anja Hazekamp, Hilde Vautmans |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
36 |
+ |
ECR |
Krzysztof Jurgiel, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová |
ID |
Ivan David, Gilles Lebreton, Maxette Pirbakas |
PPE |
Álvaro Amaro, Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Colm Markey, Marlene Mortler, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Juan Ignacio Zoido Álvarez |
Renew |
Asger Christensen, Jérémy Decerle, Charles Goerens, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Alin Mituța, Hilde Vautmans |
S&D |
Clara Aguilera, Eric Andrieu, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Giuseppe Ferrandino, Maria Noichl, Juozas Olekas, Pina Picierno |
5 |
- |
The Left |
Anja Hazekamp |
Verts/ALE |
Benoît Biteau, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Sarah Wiener |
7 |
0 |
ECR |
Mazaly Aguilar |
ID |
Mara Bizzotto, Angelo Ciocca |
NI |
Dino Giarrusso |
The Left |
Chris MacManus, Eugenia Rodríguez Palop |
Verts/ALE |
Bronis Ropė |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0295.
- [2] OL L 221, 1998 8 8, p. 23.
- [3] OL L 203, 1999 8 3, p. 23–53.
- [4] OL L 182, 2007 7 12, p. 19–28.
- [5] OL L 10, 2009 1 15, p. 7–13.
- [6] OL L 47, 2009 2 18, p. 5.
- [7] OL L 263, 2018 7 25, p. 90.
- [8] OL L 345, 2020 10 16, p. 28.
- [9] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0277.
- [10] OL L 86, 2019 3 7, p. 173.
- [11] Komisijos atliktas tyrimas „Future of EU livestock: How to contribute to a sustainable agricultural sector?“, 2020 m. birželio mėn.
- [12] Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos observatorija, The EU fish market: 2015 edition.
- [13] Europos Parlamento tyrimas End the Cage Age: Looking for Alternatives, 2020 m. lapkričio mėn.
- [14] Komisijos atliktas tyrimas „Future of EU livestock: How to contribute to a sustainable agricultural sector?“, 2020 m. birželio mėn.
- [15] Fortun-Lamothe, L., Savietto, D., Gidenne, T., Combes, S., Le Cren, D., Davoust C., Warin, L., Démarche participative pour la conception d’un système d’élevage cunicole socialement accepté, ‘Colloque Bien-être animal: des valeurs à partager’, Strasbūras, 2019 m. liepos 1 ir 2 d.
- [16] Guingand, N, ‘Réduire la densité animale en engraissement: quelles conséquences sur l’émission d’odeurs et d’ammoniac?’, Journées Recherche Porcine, 39, p. 43-48, 2007.
- [17] Kollenda, E., Baldock, D., Hiller, N., Lorant, A., Assessment of environmental and socio-economic impacts of increased animal welfare standards: transitioning towards cage-free farming in the EU, Policy report by the Institute for European Environmental Policy, Briuselis & Londonas, 2020 m. spalio mėn.
- [18] Žr. 2021 m. spalio 5 d. Tarybos išvadas dėl krizės kiaulienos sektoriuje ir Komisijos 2017 m. spalio 9–13 d. Danijoje atlikto audito siekiant įvertinti valstybių narių veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią uodegų kandžiojimui ir išvengti įprasto kiaulių uodegų karpymo, ataskaitos projektą.
- [19] 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).
- [20] https://www.onewelfareworld.org/uploads/9/7/5/4/97544760/bull_2017-1-eng.pdf
- [21] https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2096
- [22] 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1).