Pranešimas - A9-0322/2021Pranešimas
A9-0322/2021

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų

15.11.2021 - (COM(2021)0634 – C9-0379/2021 – 2021/0328(COD)) - ***I

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Sabine Verheyen
(Supaprastinta procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis)


Procedūra : 2021/0328(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0322/2021
Pateikti tekstai :
A9-0322/2021
Balsavimas :
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų

(COM(2021)0634– C9-0379/2021 – 2021/0328(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0634),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0379/2021),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

 atsižvelgdamas į … Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

 atsižvelgdamas į ... Regionų komiteto nuomonę[2],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0322/2021),

A.  Kadangi dėl skubos priežasčių yra pateisinama balsuoti prieš pasibaigiant Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui;

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Pakeitimas  1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[*]

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[4],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) SESV 165 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad Sąjungos veiksmais siekiama, inter alia, „skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime“;

(2) 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavos veiksmų gairėse[5] 27 valstybių ar vyriausybių vadovai įsipareigojo „suteikti geresnių galimybių jaunimui“, visų pirma priimant sprendimus dėl „ES paramos valstybėms narėms kovojant su jaunimo nedarbu ir dėl jaunimui skirtų sustiprintų ES programų“;

(3) 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje[6] 27 valstybių narių, Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovai įsipareigojo sukurti „Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti bei rasti darbą visame žemyne“;

(4) 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje pripažįstama, kad jaunuoliai yra savo gyvenimo kūrėjai, prisideda kuriant teigiamus pokyčius visuomenėje ir praturtina ES siekius ir kad jaunimo politika galima padėti sukurti erdvę, kurioje jaunuoliai gali pasinaudoti galimybėmis ir priimti europines vertybes. Ankstesni Europos metai (pavyzdžiui, 2021-ieji – Europos geležinkelių metai, 2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai arba 2013–2014 m. – Europos piliečių metai) suteikia vertingos patirties, kuria turėtų būti grindžiamos būsimos pastangos įtraukti jaunimą į jų ir Europos ateities formavimą ir juos įgalinti; 

(5) „NextGenerationEU“ padeda paspartinti dvejopą pertvarką ir suteikia galimybę po pandemijos bendromis jėgomis tapti stipresniems, o jaunimui vėl atveria perspektyvą, kupiną įvairių galimybių, įskaitant kokybiškas darbo vietas ir prisitaikymą prie socialinių pokyčių. Sąjunga siekia, kad jaunimas visapusiškai dalyvautų įgyvendinant programą „NextGenerationEU“, ir taip stiprina jų vaidmenį pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos;

(6) 2021 m. rugsėjo 15 d. Pirmininkė U. von der Leyen savo pranešime apie Sąjungos padėtį[7] pasidalijo informacija, kad Europos Komisija siūlys 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais. Akcentuodama Europos jaunimo teikiamą įkvėpimą ji pabrėžė pasitikinti Europos ateitimi ir pridūrė, kad „jei norime, kad Sąjunga taptų tokia, kuri atspindėtų jaunuolių lūkesčius, jiems turi būti sudarytos sąlygos formuoti Europos ateitį“. Europai būtina visų jaunuolių vizija, įsitraukimas ir dalyvavimas, kad sukurtume geresnę ateitį, todėl Europa turi suteikti jaunimui galimybių ateičiai – ekologiškesnei, labiau skaitmeninei ir įtraukesnei ateičiai. Atsižvelgdama į tai Pirmininkė pasiūlė paskelbti Jaunimo metus, „[k]ad atiduotume duoklę jaunuoliams, tiek atidavusiems kitiems“;

(6a)  Europos jaunimo metai turėtų paskatinti svarstymus apie jaunimo ateitį ir aktyvų jų dalyvavimą kuriant Europą. Šiuo požiūriu jaunimo politika turėtų tapti horizontaliuoju prioritetu, integruotu į visas Sąjungos politikos sritis; 

(7) aktyvus jaunimo dalyvavimas demokratiniuose procesuose yra labai svarbus Europos ateičiai ir jos demokratinėms visuomenėms. Todėl, vadovaujantis Europos demokratijos veiksmų planu[8], Europos jaunimo metais siekiama paskatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą Europos demokratiniame gyvenime, be kita ko: remti įvairios kilmės jaunimo dalyvavimą tokiuose procesuose kaip Konferencija dėl Europos ateities, skatinti piliečių dalyvavimą ir savanoriškos veiklos iniciatyvas, taip didinti informuotumą apie Europos bendras vertybes ir pagrindines teises, Europos istoriją bei kultūrą, telkti jaunimą ir sprendimus priimančius asmenis vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir prisidėti prie Europos integracijos proceso;

(8) taip pat pripažįstamas esminis jaunimo vaidmuo, kuris turi būti remiamas, kad „būtų galima panaudoti jų neribotas galimybes aktyviai prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo“. Europos jaunimo metai yra konkretus indėlis į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.[9] (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), kurioje pabrėžiama, kad „vaikai ir jaunos moterys bei vyrai yra itin svarbūs pokyčių dalyviai“. Ši iniciatyva turėtų suteikti tolesnį postūmį šios darbotvarkės įgyvendinimui, paskatinti darnų vystymąsi ir jaunimo gebėjimą formuoti ne tik Sąjungos, bet ir ES šalių partnerių, taip pat visos mūsų planetos ateitį;

(9) Europos metai turėtų padėti stiprinti jaunimo dalyvavimą ES išorės veiksmuose visose politikos srityse, kurti naujas ES ir šalių partnerių jaunimo švietimo ir mainų, partnerystės bei dialogo galimybes ir didinti jaunimo dalyvavimo strateginės komunikacijos ir viešosios diplomatijos veikloje vaidmenį;

(9a)  2020 m. birželio 5 d. išvadose dėl jaunimo išorės veiksmuose Taryba pabrėžė, kad jaunoji karta prisideda kuriant tvirtesnes, labiau teisėtas, taikesnes ir demokratiškesnes visuomenes, kuriose gerbiamos žmogaus teisės ir teisinė valstybė ir niekas nepaliekamas nuošalyje. Taryba taip pat pabrėžė, kad jauni žmonės yra svarbūs pokyčius formuojantys asmenys ir esminiai partneriai įgyvendinant Europos konsensusą dėl vystymosi, Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą, priimtus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją[10] (toliau – Paryžiaus susitarimas), ir pripažino jų kūrybinį ir inovacinį potencialą bei gebėjimus. Taryba taip pat pabrėžė, kad svarbu investuoti į jaunimą, su juo dirbti ir bendradarbiauti Europoje ir už jos ribų;

(10) Europos jaunimo tikslai, kurie yra neatskiriama ES jaunimo strategijos dalis ir kuriuos jaunimas jaunimui parengė per ES jaunimo dialogo procesą, liudija daugelio jaunų europiečių norą dalyvauti nustatant kryptį, kuria turėtų vystytis Europos Sąjunga;

(11) Europos jaunimo metai turėtų paskatinti sėkmingai įgyvendinti pirmąjį ir trečiąjį Europos socialinių teisių ramsčio[11] principus, kuriais atitinkamai pabrėžiama, kad „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą“ ir kad „kiekvienas turi teisę į vienodą požiūrį ir lygias galimybes užimtumo, socialinės apsaugos, švietimo srityse ir galimybę gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas“. Atsižvelgiant į tai, Europos jaunimo metai turėtų padėti padaryti pastebimą pažangą iki 2025 m. formuojant Europos švietimo erdvę, kuria siekiama skatinti jaunimo asmeninę, socialinę ir profesinę savirealizaciją ir ugdyti pilietiškumą, sukuriant tikrą Europos mokymosi erdvę, kurioje sienos netrukdytų užtikrinti įtraukaus ir kokybiško švietimo ir mokymo visiems;

(11a)  politikos iniciatyvomis, priimtomis Europos jaunimo metais, turėtų būti remiami jauni žmonės, kad būtų pastebimai pagerinta jų socialinė padėtis ir gerovė, mažinant kliūtis įsidarbinti, nustatant deramas darbo sąlygas ir spartinant automatinį abipusį diplomų, kvalifikacijų ir mokymosi laikotarpių pripažinimą Sąjungoje;

(11b) neįgalūs jaunuoliai itin smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos padarinių ir dabar jiems kyla dar didesnė socialinės ir ekonominės atskirties rizika. Todėl būtina imtis tikslinių priemonių jų integracijai į darbo rinką palengvinti ir užtikrinti jų galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, kartu garantuojant, kad jie nepatirtų diskriminacijos ir nesusidurtų su jokiomis kliūtimis, įskaitant finansines;

(12) Europos jaunimo metais turėtų būti remiamos Sąjungos pastangos didinti jaunimo užimtumo galimybes atsigavimo po pandemijos laikotarpiu, kaip nurodyta Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (2020/2764(RSP))[12], kurioje pabrėžiama, kad dėl izoliavimų priemonių buvo staiga sutrikdyta jaunuolių formaliojo ir neformaliojo švietimo sistema, stažuočių, mokomosios praktikos ir pameistrystės programos ir darbinė veikla, o tai turėjo įtakos jų pajamoms, galimybėms užsidirbti ir gerovei, įskaitant sveikatą, visų pirma psichikos sveikatą;

(12a)  valstybės narės turėtų pasinaudoti Europos jaunimo metais, kad geriau skatintų ir įgyvendintų sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurioje, inter alia, nustatyta, kad visi 15–29 metų amžiaus jaunuoliai per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai neteko darbo arba baigė formaliojo švietimo įstaigą, turėtų gauti darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės arba stažuotės pasiūlymą. Be to, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva papildytų Europos vaiko garantijų sistemą ir 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, kad būtų patenkinti neįgalių vaikų poreikiai ir sudarytos geresnės galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir gyventi savarankiškai;

(12b) Europos Parlamentas savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti[13] ir 2020 m. spalio 8 d. rezoliucijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos[14] pasmerkė nemokamų stažuočių praktiką, nesusijusią su profesinės kvalifikacijos įgijimu, kaip vieną iš jaunų darbuotojų išnaudojimo formų ir jų teisių pažeidimą, ir paragino Komisiją pasiūlyti teisinę sistemą, pagal kurią būtų taikomas veiksmingas ir vykdytinas nemokamos mokomosios praktikos, stažuočių ir pameistrystės draudimas;

(13) Europos jaunimo metai turėtų padėti toliau skatinti kurti kokybiškas jaunimo užimtumo galimybes pagal Jaunimo užimtumo rėmimo (YES) iniciatyvą, įskaitant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą[15] ir iniciatyvą ALMA, įgyvendintiną naudojant „Europos socialinio fondo +“ lėšas. ALMA turėtų būti tarpvalstybinė jaunimo judumo programa, skirta palankių sąlygų neturintiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems asmenims, kad jie galėtų įgyti profesinės patirties užsienyje ir kartu gauti socialines paslaugas, siekiant šiems jaunuoliams, įskaitant iš kaimo, periferinių ir mažiau išsivysčiusių regionų, suteikti galimybę gauti išsilavinimą, mokymą ar kokybišką darbą; 

(13a)  Europos jaunimo metai turėtų padėti atkurti ir sustiprinti darbo su jaunimu struktūras, kad jos taptų tvarios ir atsparesnės visose Sąjungos dalyse, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybiniam bendradarbiavimui. Taip pat turėtų skatinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu arba dirbant su jaunimu įgytų gebėjimų patvirtinimą, kartu pripažįstant, kad darbas su jaunimu greta švietimo ir mokymo yra lygiavertė švietimo sritis. Be to, mokyklose ir klasėse turėtų būti organizuojama veikla, kuri yra Europos jaunimo metų dalis, siekiant iš tikrųjų užmegzti ryšius su jaunimu ir skatinti tiesioginį mokinių dalyvavimą Europos jaunimo metų veikloje;

(14) Europos Parlamento rezoliucijoje dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (2020/2864(RSP))[16] pabrėžiamas ypač didelis šios pandemijos poveikis nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams ir atkreipiamas dėmesys į poreikį spręsti problemas, su kuriomis susiduria jaunuoliai iš pažeidžiamų grupių; taip pat pažymima, kad nuo pandemijos pradžios jaunimo nedarbas ir skurdas nuolat didėja, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant kovoti su pražūtingu pandemijos poveikiu jaunimo užimtumui. Rezoliucijoje primenamas savanoriškos veiklos vaidmuo plėtojant jaunimo asmeninius bei profesinius įgūdžius ir teigiama, kad Europos solidarumo korpusas gali padėti jauniems europiečiams plėsti savo galimybes ne tik vietos lygmeniu;

(14a) COVID-19 pandemija sukėlė precedento neturinčių psichikos sveikatos, ypač jaunimo, sutrikimų. Psichikos sveikatos sutrikimų turinčių jaunuolių dalis padidėjo daugiau nei dvigubai, palyginti su situacija prieš COVID-19 pandemiją ir su kitomis amžiaus grupėmis. COVID-19 pandemija taip pat padarė didelį socialinį ir ekonominį poveikį. Todėl, siekiant spręsti jaunimo psichikos sveikatos problemas, visų pirma Europos jaunimo metų kontekste reikėtų parengti tvarius sprendimus;

(15) Europos jaunimo metais turėtų būti remiamas 2020 m. gruodžio 1 d. Tarybos rezoliucijos dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės[17] ir 2019 m. gegužės 22 d. Tarybos išvadų dėl jaunimo ir darbo ateities[18], 2019 m. gruodžio 10 d. dėl darbo su jaunimu skaitmeniniame sektoriuje[19] ir 2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadų dėl pažangaus darbo su jaunimu[20] įgyvendinimas;

(16) atsižvelgiant į tai, kad svarbu kovoti su klimato ir gamtos krizėmis, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą[21] ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Europos jaunimo metai turėtų padėti teisingai ir įtraukiai integruoti su klimatu ir gamta susijusius veiksmus ir įgyvendinti Europos žaliąjį kursą[22], programos „Europos horizontas“ misijas ir pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį[23], visų pirma skatinant jaunimą parengti savo iniciatyvas ir kūrybiškas idėjas, kaip pasiekti atitinkamus tikslus;

(17) Europos jaunimo metai turėtų suteikti papildomą postūmį Europos Parlamento rezoliucijai dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (2019/2195(INI))[24], kurioje pabrėžiama, kad programa „Erasmus+“, kuria remiamas formalusis ir neformalusis švietimas bei mokymas ir jaunimo dalyvavimo veikla, yra labai svarbi siekiant didinti europiečių, ypač jaunosios kartos, sąmoningumą, skatinti juos užimti aktyvią ir informacija pagrįstą poziciją tvarumo ir su juo susijusios politikos klausimais ir ateityje tapti aktyviais bei sąmoningais piliečiais. Todėl atkreipiamas dėmesys į svarbų jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį dalijantis geriausia patirtimi ir įgyvendinant projektus, kuriais didinamas jaunosios kartos informuotumas tvarumo klausimais;

(17a)  Europos jaunimo metai turėtų būti grindžiami esamomis programomis ir iniciatyvomis, pavyzdžiui, iniciatyva „DiscoverEU“, siekiant skatinti jaunimo judumą, ir Europos jaunimo metais turėtų būti siekiama tvirtos sąveikos su svarbiais Europos renginiais, festivaliais ir iniciatyvomis, pavyzdžiui, Europos jaunimo sostine, Europos kultūros sostinėmis, Europos diena ir Europos paveldo dienomis;  

(18) pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, kad „Europai reikalingas kiekvienas jaunuolis“. Įgyvendinant Europos metų tikslus, būtina parengti įtraukties strategiją, kuri užtikrintų visišką įtraukumą ir aktyviai skatintų mažiau galimybių turinčių ir atokiausiuose regionuose gyvenančių žmonių dalyvavimą;

(18a) svarbu, kad Europos jaunimo metų projektas prisidėtų prie didesnio jaunimo susidomėjimo ir aktyvaus dalyvavimo demokratiniame gyvenime ir rinkimų procese, visų pirma Sąjungos lygmeniu. Kaip matyti iš 2019 m. Europos Parlamento surengtos porinkiminės „Eurobarometro“ apklausos[25], per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus jaunų rinkėjų aktyvumas buvo daug didesnis (42 proc.), palyginti su 2014 m. Europos Parlamento rinkimais (28 proc.). Nepaisant to, jis tebėra gana žemas;

(19) Europos jaunimo metai yra aiškiai pagrįsti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija)[26] pripažintais principais. Europos jaunimo metų veiksmais ir veikla visų pirma siekiama užtikrinti visapusišką lyčių lygybę, taip pat teisę į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos ir skatinti Chartijos taikymą. ES vaiko teisių strategijoje[27] ir Europos vaiko garantijų strategijoje[28] nustatytas naujas atstovavimo vaikams ir paaugliams bei rūpinimosi jais standartas, o vaikai ir jaunimas pripažįstami aktyviais piliečiais ir pokyčių dalyviais;

(20) siekiant užtikrinti, kad Europos jaunimo metai būtų efektyviai ir veiksmingai įgyvendinti, reikėtų kuo geriau išnaudoti jau taikomus įgyvendinimo mechanizmus. Kad būtų optimizuota Europos metų pridėtinė vertė ir pasiektas grynasis teigiamas papildomas poveikis Europos jaunimui, visų pirma reikėtų siekti Europos metų ir Sąjungos programų sąveikos ir papildomumo bei juos plėtoti, įskaitant konkrečiai jaunimui skirtas tarptautines programas, programas be tarpvalstybinio ar tarptautinio aspekto, visų pirma susijusias su švietimu ir mokymu, sportu, kultūra ir žiniasklaida, jaunimu ir jo sveikata, įskaitant psichikos sveikatą, solidarumu, savanoriška veikla ir socialine įtrauktimi, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pramone ir įmonėmis, skaitmenine politika, žemės ūkiu ir kaimo plėtra (sutelkiant dėmesį į jaunuosius ūkininkus), aplinka ir klimatu, sanglaudos politika, migracija, saugumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu bei plėtra, taip pat programas, kurias įgyvendinant veiksmų imasi valstybės narės;

(21) sukūrus aplinką, kurioje tų tikslų tuo pačiu metu būtų siekiama Sąjungos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, galima užtikrinti didesnę sąveiką ir geriau panaudoti išteklius. Tuo požiūriu Komisija turėtų laiku teikti informaciją Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir įstaigoms bei asociacijoms, veikiančioms jaunimo reikalų srityje Sąjungos lygmeniu, ir su jais visais glaudžiai bendradarbiauti. Siekiant užtikrinti, kad per Europos jaunimo metus vykdoma veikla turėtų europinį aspektą, valstybės narės taip pat raginamos bendradarbiauti tarpusavyje;

(22) be to, per Europos jaunimo metus reikėtų sutelkti dėmesį į veiksmus ir veiklą, kurie gali suteikti papildomos naudos Europai. Europos pridėtinė vertė turi būti suprantama plačiai ir pademonstruota įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai veiksmai ar veikla yra tarpvalstybinio pobūdžio, visų pirma, kai bendradarbiaujama siekiant užtikrinti tvarų sisteminį poveikį arba prisidėti prie jaunimo europinės tapatybės, informuotumo apie Europos bendras vertybes bei pagrindines teises ir atsakomybės už jas, taip pat gebėjimo dalyvauti Sąjungos atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos procese;

(23) Sąjungos lygmeniu šiam sprendimui įgyvendinti reikalinga finansinių asignavimų suma turėtų būti numatyta pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, šio sprendimo įgyvendinimui turėtų būti skirta bent 10 mln. EUR ir tuo tikslu turėtų būti sukurta speciali biudžeto eilutė. Atsižvelgiant į turimas lėšas, turėtų būti sudarytos sąlygos bendram Europos jaunimo metų rėmimo veiklos finansavimui iš Sąjungos biudžeto, laikantis taisyklių, taikytinų atitinkamoms programoms . Europos jaunimo metai daugiausia turėtų būti finansuojami panaudojant maržą ir specialias priemones, kurios numatytos pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Europos jaunimo metų finansavimas neturėtų daryti neigiamo poveikio pagal dabartines Sąjungos programas numatytų projektų finansavimui. Turėtų būti svarstomas tik ribotas įnašas iš biudžeto eilučių, nesusijusių su projektais pagal „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programas. Siekiant užtikrinti ilgalaikį palikimą ir pasinaudoti per Europos kultūros paveldo metus (2018 m.) įgyta geriausia patirtimi, 2023 m. vykdomai veiklai turėtų būti skirta dar 2 mln. EUR;

(23a) Europos jaunimo metai turėtų padėti plėtoti partnerystes įtraukiant jaunimą ir jaunimo organizacijas iš šalių kandidačių ir pietinių bei rytinių kaimyninių šalių, pasinaudojant esamomis jaunimo dialogo ir partnerysčių platformomis, pavyzdžiui, AS ir ES jaunimo bendradarbiavimo platforma, ES Jaunimo diskusijų grupe ir iniciatyva „Europos jaunimas kartu“;

(24) kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25) atsižvelgiant į COVID-19 poveikį jaunimui ir atitinkamai į didelį poreikį įgyvendinti šių metų tikslą – pripažinti, paremti ir įtraukti jaunimą po pandemijos, tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(26) siekiant užtikrinti spartų Europos jaunimo metų įgyvendinimą, šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Dalykas

2022-ieji skelbiami Europos jaunimo metais (toliau – Europos metai).

2 straipsnis
Tikslai

Atsižvelgiant į 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos tikslus ir Europos jaunimo tikslus, bendras Europos metų tikslas – suaktyvinti Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės veikėjų pastangas įgalinti, pripažinti, remti ir įtraukti jaunimą ilgalaikėje perspektyvoje po pandemijos. Visų pirma, Europos metais siekiama:

 

1. atgaivinti teigiamas ateities perspektyvas jaunimui, kuriam COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį, akcentuoti, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir kitų sričių Sąjungos politika suteikia galimybių jaunimui ir visai visuomenei, semtis įkvėpimo iš jaunimo veiksmų, vizijos ir įžvalgų, siekiant toliau stiprinti ir skatinti bendrą Europos Sąjungos projektą, taip pat išklausyti jaunimą, atsižvelgti į jaunuolių poreikius ir jiems rūpimus klausimus, be kita ko, klausimus, iškeltus per Konferenciją dėl Europos ateities, ir padėti jiems plėtoti konkrečias įtraukias galimybes ir siekti konkrečių rezultatų, tuo tikslu optimaliai pasinaudojant Sąjungos priemonėmis;

2. skatinti ir įgalinti visus jaunuolius, ypač turinčius mažiau galimybių, neturinčius palankių sąlygų arba priklausančius pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, taip pat gyvenančius kaimo, periferiniuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, įgyti reikiamų žinių ir kompetencijos ir geriau suprasti aplinką, kurioje jie tobulėja, ir atitinkamai tapti aktyviais ir dalyvaujančiais piliečiais, taip pat pokyčių dalyviais, kuriuos įkvepia priklausymo Europai jausmas, be kita ko, papildomai siekti stiprinti jaunimo ir visų suinteresuotųjų subjektų, kurie atstovauja jų interesams, gebėjimus jaunimo dalyvavimo ir pilietinio aktyvumo srityje, taip pat pasinaudoti įvairios kilmės jaunimo indėliu pagrindiniuose konsultacijų procesuose, pavyzdžiui, Konferencijoje dėl Europos ateities ir vykstant ES jaunimo dialogui;

3. padėti visiems jauniems žmonėms geriau suprasti ir aktyviai skatinti įvairias galimybes, kuriomis jie gali pasinaudoti įgyvendinant viešąją politiką ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, siekiant remti jų asmeninį, socialinį, ekonominį ir profesinį tobulėjimą žaliajame, skaitmeniniame ir įtraukiame pasaulyje, sistemingai šalinant likusias kliūtis, trukdančias tą daryti;

4.  integruoti jaunimo politiką į visas susijusias Sąjungos politikos sritis pagal 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, siekiant užtikrinti, kad visais Sąjungos sprendimų priėmimo proceso lygmenimis būtų tinkamai atsižvelgiama į jaunimo perspektyvą.

3 straipsnis
Priemonių rūšis

1. Priemonės, kurių reikia imtis siekiant 2 straipsnyje išdėstytų tikslų, apima toliau nurodytą Europos, nacionalinio, regionų ar vietos lygmens ir, kai tinkama, šalių partnerių veiklą, susijusią su Europos metų tikslais:

(a) jaunimui skirtos konferencijos, kultūrinio ir kitokio pobūdžio renginiai ir politikos iniciatyvos, kuriais skatinamos įtraukios ir prieinamos diskusijos apie iššūkius (įskaitant COVID-19 pandemijos poveikį), su kuriais susiduria jaunimas, įskaitant mažiau galimybių turinčius ir pažeidžiamoms grupėms priklausančius jaunuolius, visų pirma dėl savo socialinės padėties ir darbo sąlygų, įskaitant neapmokamų stažuočių ir praktikos problemą, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kvalifikacijos patvirtinimą ir darbo su jaunimu bei psichinės gerovės struktūrų stiprinimą, ir apie veiksmus, kurių suinteresuotieji subjektai gali imtis įvairiais lygmenimis;

(b) jaunimo dalyvavimo skatinimas ir esamų priemonių, kanalų ir programų, jaunimui suteikiančių galimybę pasiekti politikos formuotojus, stiprinimas nustatant patirtį ir gerąją praktiką, tai kaupiant ir tuo dalijantis, sykiu didinant politikos formuotojų informuotumą apie šias priemones;

(c) idėjų telkimas taikant dalyvaujamuosius metodus, kad būtų galima bendromis pastangomis įgyvendinti Europos metus ir plėtoti ilgalaikius Europos jaunimui skirtus projektus ir politiką;

(d) informavimo, švietimo ir informuotumo didinimo kampanijos, kuriomis siekiama skleisti tokias vertybes kaip pagarba, lygybė, teisingumas, solidarumas, savanoriška veikla, bendrumo jausmas ir saugumas, jausmas, kad esi išklausomas ir gerbiamas, siekiant skatinti aktyvų jaunimo indėlį kuriant įtraukesnę, ekologiškesnę ir labiau skaitmeninę visuomenę; 

(e) erdvės ir priemonių keistis informacija apie tai, kaip vadovaujantis verslumo dvasia iššūkius paversti galimybėmis, o idėjas – veiksmais, sukūrimas ir kūrybiškumo, bendrystės bei bendradarbiavimo skatinimas;

(f) jaunimo padėties Sąjungoje tyrimų ir mokslinių tyrimų rengimas, be kita ko, rengiant suderintą Europos statistiką ir naudojant ją bei kitus aktualius duomenų šaltinius, pavyzdžiui, Sąjungos statistiką, jaunimo vikį, ES jaunimo reikalų ataskaitą ir jaunimo pažangos indeksą, taip pat propaguojant ir skleidžiant šiuos rezultatus Europos, nacionaliniu ar regionų lygmenimis;

(g) jaunimui svarbių programų, finansavimo galimybių, projektų, veiksmų ir tinklų populiarinimas, be kita ko, pasitelkiant socialinę žiniasklaidą ir interneto bendruomenes.

2. Komisija nustato kitą esamą veiklą, kuri galėtų padėti siekti Europos metų tikslų, ir leidžia naudoti nuorodas į Europos metus kaip ženklą populiarinant tokią veiklą, jei ji prisideda prie tų tikslų įgyvendinimo. Europos institucijos ir valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią kitą veiklą ir siūlyti ją Komisijai.

4 straipsnis
Koordinavimas nacionaliniu lygmeniu

Už dalyvavimo Europos metų veikloje organizavimą nacionaliniu lygmeniu yra atsakingos valstybės narės. Šiuo tikslu valstybės narės paskiria nacionalinius koordinatorius. Nacionaliniai koordinatoriai užtikrina atitinkamos veiklos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Jos taip pat užtikrina aktyvų jaunimo, nacionalinių jaunimo tarybų ir kitų jaunimo pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant Europos metų veiklą.

5 straipsnis
Koordinavimas Sąjungos lygmeniu

1. Europos metų veiklai koordinuoti Komisija ir ES jaunimo reikalų koordinatorius sukuria darbo grupę, kurią sudaro nacionaliniai koordinatoriai, šioje srityje patirties turintys jaunimo atstovai, Komisijos atstovai ir Europos Parlamento atstovai. Tokie posėdžiai taip pat suteikia galimybę keistis informacija apie Europos metų veiklos įgyvendinimą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis.

2. Sąjungos lygmeniu vykdomas integralus Europos metų koordinavimas, siekiant sukurti įvairių Sąjungos programų ir jaunimui svarbių iniciatyvų sąveiką. Į jį tinkamai atsižvelgiama nacionaliniu lygmeniu.

3. Komisija šaukia suinteresuotųjų subjektų ir jaunimo srities organizacijų ar įstaigų atstovų susitikimus, įskaitant Europos jaunimo forumą ir kitas jaunimo organizacijas, kad Sąjungos lygmeniu padėtų bendrai rengti ir įgyvendinti Europos metus.

5a straipsnis
Biudžetas[29]

Finansinis paketas šiam sprendimui įgyvendinti laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra 10 mln. EUR.

Siekiant remti 2023 m. vykdysimą veiklą stengiantis užtikrinti ilgalaikį Europos metų poveikį, laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. skiriamas papildomas 2 mln. EUR finansinis paketas.

Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina metinius asignavimus, kurie neviršija 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje nustatytų ribų.

5b straipsnis
Bendras finansavimas

Bendras Europos metų veiklos įgyvendinimui remti skirtas finansavimas iš Sąjungos programų ir finansinių priemonių skiriamas laikantis taisyklių, taikytinų atitinkamoms programoms ir priemonėms.

6 straipsnis
Bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu

Europos metų tikslais Komisija prireikus bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis, kartu užtikrindama Sąjungos dalyvavimo matomumą. Komisija visų pirma užtikrina bendradarbiavimą su Europos Taryba, be kita ko, įgyvendinant ES ir Europos Tarybos jaunimo partnerystę, taip pat su tarptautiniais jaunimo tinklais ir organizacijomis.

7 straipsnis
Stebėsena ir vertinimas

Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia ataskaitą dėl šiame sprendime numatytų iniciatyvų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje pateikiamos idėjos dėl tolesnių bendrų pastangų jaunimo reikalų srityje, siekiant sukurti ilgalaikį palikimą.

8 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas  Pirmininkas

 

 


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

2022-ieji – Europos jaunimo metai

Nuorodos

COM(2021)0634 – C9-0379/2021 – 2021/0328(COD)

Pateikimo EP data

14.10.2021

 

 

 

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CULT

21.10.2021

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

21.10.2021

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

 Sprendimo data

EMPL

22.10.2021

 

 

 

Pranešėjos:

 Paskyrimo data

Sabine Verheyen

21.10.2021

 

 

 

Supaprastinta procedūra: nutarimo data

21.10.2021

Svarstymas komitete

25.10.2021

 

 

 

Priėmimo data

12.11.2021

 

 

 

Pateikimo data

16.11.2021

 

Atnaujinta: 2021 m. lapkričio 30 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika