PRANEŠIMAS dėl Peticijų komiteto svarstymų 2020 m.
16.11.2021 - (2021/2019(INI))
Peticijų komitetas
Pranešėjas: Gheorghe Falcă
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Peticijų komiteto svarstymų 2020 m.
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20, 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą jiems rūpimais klausimais,
– atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį dėl Europos ombudsmeno vaidmens ir funkcijų,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti Europos Parlamentui peticiją,
– atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į jos 258 ir 260 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 227 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0323/2021),
A. kadangi 2020 m. Parlamentas gavo 1 573 peticijas, t. y. 15,9 proc. daugiau nei 2019 m., kai buvo pateiktos 1 357 peticijos, ir 28,9 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pateikta 1 220 peticijų;
B. kadangi 2020 m. naudotojų, remiančių vieną ar daugiau peticijų Parlamento peticijų interneto portale, buvo 48 882, t. y. gerokai daugiau nei 2019 m., kai užregistruoti 28 076 tokie naudotojai; kadangi 2020 m. taip pat padaugėjo spustelėjimų, kuriais paremtos peticijos, ir jų bendras skaičius siekė 55 129;
C. kadangi dėl didelio peticijų, kuriose piliečiai išreiškė savo susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir ekstremaliosios socialinės ir ekonominės situacijos, kurią lėmė COVID-19 pandemija, 2020 m. užregistruotų peticijų skaičius buvo gerokai didesnis nei ankstesniais metais; kadangi 13,23 proc. 2020 m. gautų peticijų buvo susijusios su COVID-19 pandemija;
D. kadangi iš didelio 2020 m. pateiktų peticijų skaičiaus matyti, kad per krizę piliečiai pasikliauna savo išrinktais atstovais ES lygmeniu, tiesiogiai jiems pateikdami susirūpinimą keliančius klausimus ir skundus;
E. kadangi, vis dėlto bendras peticijų skaičius tebėra nedidelis, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, o tai rodo, kad vis dar reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti piliečių informuotumą apie jų teisę pateikti peticijas ir skatinti juos šia teise naudotis; kadangi piliečiai, naudodamiesi teise pateikti peticijas, tikisi, kad ES institucijos sukurs pridėtinę vertę ieškant problemų sprendimo būdų;
F. kadangi peticijų priimtinumo kriterijai nustatyti SESV 227 straipsnyje ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnyje, pagal kuriuos peticijas turi pateikti tie ES piliečiai arba gyventojai, kuriems tiesioginį poveikį turi su atitinkamomis ES veiklos sritimis susiję klausimai;
G. kadangi iš 1 573 peticijų, pateiktų 2020 m., 392 buvo paskelbtos nepriimtinomis, o 51 – buvo atsiimta; kadangi palyginti didelė nepriimtinų peticijų procentinė dalis (24,92 proc.) 2020 m. rodo, kad vis dar labai trūksta aiškumo dėl Sąjungos atsakomybės sričių apimties ir ribų;
H. kadangi teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra viena iš ES piliečių pagrindinių teisių; kadangi teisė pateikti peticijas suteikia ES piliečiams ir gyventojams galimybę naudojantis atviru, demokratiniu ir skaidriu mechanizmu tiesiogiai kreiptis į savo išrinktus atstovus, todėl yra labai svarbi siekiant sudaryti galimybes piliečiams aktyviai dalyvauti ES veiklos srityse;
I. kadangi teisė pateikti peticijas suteikia galimybę Europos Parlamentui veiksmingiau reaguoti į skundus ir susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su pagarba ES pagrindinėms teisėms ir atitiktimi ES teisės aktams valstybėse narėse; kadangi dėl šios priežasties peticijos yra naudingas informacijos apie netinkamo ES teisės taikymo ar pažeidimo atvejus šaltinis ir suteikia galimybę Parlamentui ir kitoms ES institucijoms įvertinti, kaip ES teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę ir taikomi, taip pat įvertinti jų galimą poveikį ES piliečiams ir gyventojams;
J. kadangi Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu pirmauja peticijų proceso tobulinimo srityje ir jo taikoma procedūra yra atviriausia ir skaidriausia Europoje, nes suteikia galimybę peticijų pateikėjams visapusiškai dalyvauti Parlamento veikloje;
K. kadangi Peticijų komitetas atidžiai nagrinėja ir imasi veiksmų dėl kiekvienos Europos Parlamentui pateikiamos peticijos; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę per pagrįstą laikotarpį gauti atsakymą, kuriame būtų pateikta informacija jų gimtąja arba peticijoje vartojama kalba apie Peticijų komiteto priimtą sprendimą dėl priimtinumo ir tolesnių veiksmų, kurių imtasi; kadangi bet kuris peticijos pateikėjas gali prašyti, kad jo peticija būtų iš naujo nagrinėjama atsižvelgiant į visus susijusius pokyčius;
L. kadangi Peticijų komiteto veikla grindžiama iš peticijų pateikėjų gaunama informacija; kadangi peticijose ir per komiteto posėdžius peticijų pateikėjų pateikiama informacija kartu su Komisijos vertinimu ir valstybių narių bei kitų institucijų atsakymais itin svarbūs komiteto darbui; kadangi priimtinos peticijos taip pat yra vertingas indėlis į kitų Parlamento komitetų darbą, nes Peticijų komitetas perduoda jas kitiems komitetams susipažinti arba nuomonei pateikti;
M. kadangi Peticijų komitetui ypač svarbus peticijų nagrinėjimas ir viešas aptarimas komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai turi teisę pristatyti savo peticijas ir dažnai išsako savo nuomonę diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2020 m. Peticijų komitetas surengė 13 komiteto posėdžių, per kuriuos buvo aptarta 116 peticijų, dalyvaujant 110 peticijų pateikėjų, ir 78 peticijų pateikėjai aktyviai dalyvavo išsakydami savo nuomonę; kadangi, palyginti su 2019 m., mažesnį per posėdžius 2020 m. apsvarstytų peticijų skaičių lėmė sumažintas komiteto posėdžiams skirtų laiko tarpsnių skaičius, ypač balandžio–liepos mėn., nes dėl pandemijos Parlamentui įgyvendinant atsargumo priemones buvo apribotos vertimo žodžiu paslaugos;
N. kadangi, be daugelio kitų veiklos sričių, 2020 m. pateiktose peticijose iškelti susirūpinimą keliantys klausimais daugiausia buvo susiję su pagrindinėmis teisėmis (visų pirma dėl COVID-19 įgyvendintų neatidėliotinų priemonių poveikiu teisinės valstybės ir demokratijos principams, taip pat judėjimo laisvei, teisei dirbti, teisei į informaciją ir teisei mokytis bei dideliu skaičiumi peticijų, susijusių su LGBTQ+ teisėmis Sąjungoje), sveikata (būtent klausimais, susijusiais su visuomenės sveikatos krize, kurią lėmė pandemija, – nuo piliečių sveikatos apsaugos, įskaitant gydymą ir apsaugos priemones, iki sveikatos krizės valdymo valstybėse narėse ir vakcinų įsigijimo ir paskirstymo), aplinka (daugiausia gavybos veikla ir jos poveikiu aplinkai, branduoline sauga, oro tarša ir natūralių ekosistemų būklės blogėjimu), teisingumu (būtent klausimais, susijusiais su teise kreiptis į teismą arba tariamais procedūriniais pažeidimais, arba susirūpinimą keliančiais klausimais dėl teisinės valstybės principo, taip pat tarpvalstybiniais vaikų pagrobimo ir globos teisių atvejais), užimtumu (visų pirma galimybėmis patekti į darbo rinką ir mažų garantijų darbą), švietimu (visų pirma klausimais, susijusiais su diskriminacinėmis galimybėmis gauti išsilavinimą) ir vidaus rinka (visų pirma klausimais, susijusiais su dėl pandemijos nustatytais nacionaliniais kelionių ribojimais ir jų poveikiu asmenų teisei laisvai judėti ES viduje ir už jos ribų) bei susitarimo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos įgyvendinimu;
O. kadangi 79,7 proc. (1 254) 2020 m. gautų peticijų buvo pateiktos prisijungus prie Parlamento peticijų interneto portalo, palyginti su 73,9 proc. (1 003) 2019 m., o tai patvirtina, kad Parlamento peticijų interneto portalas tapo daugiausiai naudojamu piliečių peticijų pateikimo Parlamentui kanalu;
P. kadangi 2020 m. peticijų interneto portalas buvo toliau tobulinamas, kad būtų piliečiams patogesnis, saugesnis ir prieinamesnis portalas; kadangi buvo atnaujinti dažniausiai užduodami klausimai (DUK) ir padaryta keletas duomenų apsaugos patobulinimų siekiant įgyvendinti Europos duomenų priežiūros pareigūno rekomendacijas, taip pat įdiegtas naujas slaptažodžių atkūrimo mechanizmas; kadangi toliau buvo plėtojamas peticijų interneto portalo, ePETI ir PETIGREF tarpusavio ryšys ir atliekami darbai siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į išorinius pokyčius ir integruota „Hermes“ sistema; kadangi sėkmingai pavyko patenkinti daug pavienių prašymų suteikti pagalbą;
Q. kadangi 2020 m. daug peticijų dėl COVID-19 buvo įtrauktos į darbotvarkę skubos tvarka;
R. kadangi 2020 m. Peticijų komitetas surengė tik vieną apsilankymą informacijos rinkimo tikslu; kadangi dėl padėties, kuri susidarė kilus pandemijai, ir Parlamento pirmininko sprendimo atšaukti Parlamento renginius, įskaitant delegacijų vizitus, įgyvendinant vien iš reikalingų atsargumo priemonių, kuriomis siekta sumažinti COVID-19 plitimą ir kuo labiau sumažinti Parlamento narių ir darbuotojų sveikatai keliamą riziką, negalėjo įvykti joks kitas apsilankymas informacijos rinkimo tikslu;
S. kadangi Peticijų komitetas, kaip susijęs komitetas, kartu su už šį klausimą atsakingais komitetais (Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetu ir Kultūros ir švietimo (CULT) komitetu) 2020 m. spalio 15 d. surengė viešąjį klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Minority Safepack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“; kadangi dėl pandemijos klausymas vyko mišriu formatu ir Europos piliečių iniciatyvos organizatoriai galėjo dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, o visuomenė galėjo stebėti susitikimą tiesiogiai internetu;
T. kadangi Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, atlieka esminį vaidmenį Peticijų komiteto darbe ir peticijų pateikėjų pateikta informacija yra naudinga siekiant nustatyti galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus ar netinkamą taikymą;
U. kadangi Komisijos peticijų nagrinėjimo strategijoje remiamasi jos 2016 m. komunikatu „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (C(2016)8600);
V. kadangi Komisijos metinėse ES teisės taikymo stebėsenos ataskaitose peticijos paminimos labai bendrais bruožais, o tai rodo, kad nėra tinkamos informacijos apie peticijas ir apie tai, kaip jos susijusios su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis ar ES aktais, rinkimo sistemos;
W. kadangi, remiantis Darbo tvarkos taisyklėmis, Peticijų komitetas atsakingas už ryšius su Europos ombudsmenu, kuris tiria skundus dėl netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose; kadangi dabartinė Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Peticijų komitetui pristatė savo 2019 m. metinę ataskaitą per 2020 m. rugsėjo 3 d. komiteto posėdį;
X. kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariais taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai ir panašios valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keistis informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia patirtimi;
1. pabrėžia esminį Peticijų komiteto vaidmenį siekiant apsaugoti ir skatinti ES piliečių ir gyventojų teises, užtikrinant, kad būtų laiku ir veiksmingai nagrinėjami peticijų pateikėjų susirūpinimą keliantys klausimai ir skundai ir kad, esant galimybei, jie būtų sprendžiami taikant atvirą, demokratinį, greitą ir skaidrų peticijų nagrinėjimo procesą; pabrėžia didelę peticijų svarbą propaguojant tiesioginės demokratijos principus ir gerinant aktyvų ES piliečių dalyvavimą;
2. pabrėžia, kad piliečių dalyvavimas Sąjungos sprendimų priėmimo procese yra labai svarbus siekiant demokratiškesnės, atviresnės ir skaidresnės Sąjungos; pabrėžia, kad Peticijų komitetas atlieka esminį vaidmenį įtraukiant Europos Sąjungos piliečius į Sąjungos veiklą ir yra diskusijų forumas, kuriame piliečiai gali pareikšti savo nuomonę ES institucijose; ragina ES institucijas geriau reaguoti į piliečių problemas formuojant politiką atsižvelgiant į peticijose pareikštas nuomones ir skundus;
3. pakartoja, kad svarbu nuolat tęsti viešus debatus Sąjungos veiklos sričių klausimais, siekiant užtikrinti, kad piliečiai būtų teisingai informuojami apie Sąjungos kompetencijos sritis ir skirtingus sprendimų priėmimo lygmenis; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti veiksmingas informuotumo didinimo kampanijas; pabrėžia, kad aktyvus spaudos ir ryšių tarnybų dalyvavimas ir Europos, ir nacionaliniu lygmenimis bei aktyvesnė socialinė žiniasklaida padidintų Peticijų komiteto darbo matomumą ir gebėjimą reaguoti į visuomenei rūpimus klausimus;
4. mano, kad šios pastangos taip pat padėtų išvengti dezinformacijos apie Peticijų komiteto darbą atsižvelgiant į Komisijos propaguojamą kovą su dezinformacija ir padėtų didinti piliečių žinias apie jų teisę teikti peticijas, taip pat apie Sąjungos atsakomybės apimtį ir ribas ir Peticijų komiteto kompetenciją, siekiant sumažinti nepriimtinų peticijų skaičių; mano, kad taip pat svarbu atkreipti dėmesį į sėkmingus atvejus, kai peticijos pateikėjo iškeltas klausimas buvo išspręstas padedant Peticijų komitetui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia ES daugiakalbės komunikacijos politikos svarbą siekiant užtikrinti geresnį ryšį su visų valstybių narių piliečiais;
5. pabrėžia, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų būti naudojama kaip galimybė paaiškinti ES piliečiams Peticijų komiteto vaidmenį siekiant didinti informuotumą apie teisę teikti peticijas ir paskatinti juos aktyviai dalyvauti ir savo išrinktiems atstovams reikšti savo susirūpinimą ir idėjas;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad peticijos piliečiams yra tarsi durys į ES institucijas ir unikali galimybė Parlamentui ir kitoms ES institucijoms užmegzti tiesioginį ryšį su ES piliečiais ir gyventojais, suprasti jų problemas ir palaikyti nuolatinį dialogą su jais, ypač tais atvejais, kai jie nukenčia dėl netinkamai taikomų ES teisės nuostatų; pabrėžia, kad būtinas tvirtesnis Peticijų komiteto ir vadovaujančių komitetų, Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis dėl tyrimų ir pasiūlymų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu ir atitiktimi jai, įskaitant reikalingus atsakymus komitetui; mano, kad toks bendradarbiavimas yra itin svarbus aptariant ir sprendžiant piliečių susirūpinimą keliančius klausimus dėl ES teisės taikymo ir padeda stiprinti Sąjungos demokratinį legitimumą bei atskaitomybę; todėl ragina valstybių narių atstovus aktyviau dalyvauti komiteto posėdžiuose ir greičiau atsakyti į Peticijų komiteto nacionalinėms institucijoms siunčiamus prašymus paaiškinti arba suteikti informaciją; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio taikymo srities aiškinimas būtų kiek įmanoma nuoseklesnis ir platesnis;
7. ragina Komisiją Peticijų komitete atlikti aktyvesnį vaidmenį siekiant užtikrinti, kad piliečiai gautų išsamų ir suprantamą atsakymą;
8. pabrėžia, kad reikia laikytis požiūrio, kurį Komisija išreiškė savo atsakymuose Peticijų komitetui, ir gerbti jos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį;
9. primena, kad peticijos labai padeda Komisijai atlikti Sutarčių sergėtojos vaidmenį; pabrėžia, kad tvirtesnis Peticijų komiteto ir Komisijos bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti sėkmingą peticijų nagrinėjimą; primygtinai ragina Komisiją susilaikyti nuo bendro pobūdžio atsakymų ir juos pateikti laiku, tiksliai, aiškiai ir tikslingai, kad būtų veiksmingai atsakoma į konkrečius peticijų pateikėjų prašymus; ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą ir galimybę susipažinti su dokumentais ir informacija vykdant „EU Pilot“ procedūras, susijusias su gautomis peticijomis, ir jau užbaigus „EU Pilot“ procedūras ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, taip pat atsižvelgti į visus klausimus, susijusius su ES teisės pažeidimu, kurie pirmiausia keliami peticijose, svarstant, ar pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ypač tais atvejais, kai klausimai susiję su aplinkos teisės aktais;
10. prašo Komisijos paaiškinti savo kompetenciją, susijusią su peticijomis, įskaitant peticijas, dėl kurių kyla klausimų, susijusių su ES veiklos sritimi, bet ne su ta politika, kurioje ES turi teisėkūros kompetenciją;
11. ragina nacionalines valdžios institucijas iniciatyviai imtis būtinų priemonių reaguojant į peticijose pateiktus piliečių susirūpinimą keliančius klausimus tais atvejais, kai nuolat nesilaikoma ES teisės nuostatų; ragina Komisiją reguliariai stebėti išnagrinėtais atvejais padarytą pažangą laikantis ES teisės aktų;
12. pabrėžia, kad Peticijų komitetas turi laikytis priimtinumo kriterijų, nustatytų SESV 226 ir 227 straipsniuose ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse;
13. primena, kad, siekiant atidžiai ir išsamiai išnagrinėti peticijas, itin svarbu bendradarbiauti su kitais Parlamento komitetais; atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. kitiems komitetams nuomonei pateikti išsiųstos 56 peticijos, o susipažinti – 385 peticijos; palankiai vertina tai, kad iš kitų komitetų gauta 40 nuomonių ir 60 pranešimų apie tai, kad komitetai atsižvelgė į peticijas savo darbe; pažymi, kad viešieji klausymai, organizuojami kartu su kitais Parlamento komitetais, palengvina išsamų peticijų nagrinėjimą; primena, kad peticijų pateikėjai informuojami apie sprendimus prašyti kitų komitetų pateikti nuomonę dėl jų pateiktų peticijų; ragina Parlamento komitetus aktyviau dalyvauti peticijų nagrinėjime, patvirtinant savo praktinę patirtį, ir taip suteikti galimybę Parlamentui greičiau ir visapusiškiau reaguoti į piliečių susirūpinimą keliančius klausimus; apgailestauja, kad dėl COVID-19 pandemijos sukeltos padėties peticijų tinklas negalėjo susitikti 2020 metais;
14. mano, kad peticijų tinklas yra naudinga priemonė siekiant didinti informuotumą apie peticijose iškeltus klausimus ir palengvinti peticijų nagrinėjimą kituose komitetuose, į kuriuos jos siunčiamos siekiant gauti nuomonę ar susipažinti; pažymi, kad reikia sudaryti sąlygas tolesniems su peticijomis susijusiems veiksmams parlamentiniame ir teisėkūros darbe; mano, kad šis tinklas turėtų sustiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Komisija ir kitomis ES institucijomis; tiki, kad nuolatiniai peticijų tinklo posėdžiai yra itin svarbūs siekiant stiprinti Parlamento komitetų bendradarbiavimą keičiantis informacija ir dalijantis geriausia patirtimi su tinklo nariais; ragina Parlamentą parengti mechanizmą, pagal kurį Peticijų komitetas galėtų tiesiogiai dalyvauti teisėkūros procese;
15. atkreipia dėmesį į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Peticijų komiteto svarstymų rezultatų[1],
16. pabrėžia, kad nepaisant mažesnio 2020 m. komiteto posėdžiams skirtų laiko tarpsnių skaičiaus, Parlamentui įgyvendinant atsargumo priemones, kuriomis siekta išvengti COVID-19 plitimo Parlamento patalpose ir dėl kurių buvo apribotos vertimo žodžiu paslaugos, Peticijų komitetas išreiškė savo nuomonę svarbiais peticijose iškeltais klausimais, prisidėdamas prie didelio skaičiaus Parlamento pranešimų rengimo, pvz., pateikė savo nuomones dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo[2], dėl ES teisės taikymo stebėsenos 2017 ir 2018 m.[3], dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[4], dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoj[5]e, dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui[6], dėl 2019 m. pažangos ataskaitos dėl Turkijos[7] ir dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją[8]; vertina Peticijų komiteto sekretoriato veiklą apskritai ir ypač pandemijos metu, nes darbo sąlygos buvo labai sudėtingos; pabrėžia, kad reikia apsvarstyti problemas, su kuriomis susiduriama pandemijos metu, ir ieškoti būdų, kaip pagerinti komiteto darbą, ypač krizės laikotarpiu;
17. atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komiteto nariai komiteto rekomendacijose dėl derybų dėl naujo susitarimo su Jungtine Karalyste pabrėžė, kad kiekvienas Jungtinėje Karalystėje gyvenantis ES pilietis turi teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui pagal SESV 227 straipsnį, dalyvauti Europos piliečių iniciatyvoje ir kreiptis į Europos ombudsmeną pasibaigus numatytam pereinamajam laikotarpiui (2020 m. gruodžio 31 d.), ir paragino Europos ombudsmenę toliau dėti pastangas, pradėtas derybų dėl susitarimo dėl išstojimo metu, siekiant užtikrinti derybų dėl būsimos ES ir Jungtinės Karalystės partnerystės skaidrumą;
18. atkreipia dėmesį į labai didelį skaičių peticijų dėl COVID-19, kurias Peticijų komitetas išnagrinėjo ir dėl kurių komitetas pateikė savo atsakymus 2020 m., daugiausia skubos tvarka; pabrėžia, kad daugumoje šių peticijų raginama apsaugoti piliečių pagrindines teises ir laisves nuo neatidėliotinų priemonių, įskaitant izoliavimą, taip pat užtikrinti COVID-19 vakcinų kūrimo, pirkimo ir platinimo skaidrumą; pabrėžia, kad į šias peticijas taip pat įtraukti klausimai dėl gydymo ir apsaugos priemonių, taip pat sveikatos krizės valstybėse narėse valdymo vertinimas; taip pat primena, kad daugelis peticijų pateikėjų išreiškė susirūpinimą dėl nacionalinių neatidėliotinų priemonių, įskaitant izoliavimą, poveikio demokratijos, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms teisėms, išreikšdami savo abejones dėl kelionių ir darbo apribojimų, taip pat dėl pradinio koordinavimo tarp valstybių narių trūkumo vidaus sienų kontrolės srityje, nes tai kėlė kliūčių laisvai judėti Šengeno zonoje ir ypač sudarė problemų tarpvalstybiniams darbuotojams, studentams ir skirtingų pilietybių asmenų poroms, bei dėl pandemijos metu atšauktų skrydžių ir kelionių valdymo ir susijusių oro transporto bendrovių vykdomos pinigų grąžinimo politikos; primena, kad visos ribojamosios priemonės turi būti būtinos, proporcingos ir laikinos; pabrėžia, kad siekiant išsaugoti teisinės valstybės principą, kuris yra viena iš pagrindinių Sąjungos ir jos valstybių narių vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, labai svarbu užtikrinti veiksmingą, lygiateisį ir vienodą ES teisės taikymą, net ir tokios krizės kaip COVID-19 pandemija; mano, kad, ypač didelės krizės metu, greitas ir veiksmingas peticijų nagrinėjimas yra būtina sąlyga siekiant užsitikrinti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;
19. atkreipia dėmesį į pirmaisiais pandemijos mėnesiais priimtą sprendimą Peticijų komitete teikti pirmenybę su COVID-19 susijusioms peticijoms, kad būtų tinkamai reaguojama į piliečių per pirmuosius 2020 m. mėnesius pareikštus neatidėliotinus reikalavimus;
20. labai susirūpinęs dėl COVID-19 pandemijos padarytos žalos visuomenės sveikatai ir socialinei sričiai bei ekonomikai; palankiai vertina Peticijų komiteto puikiai atliktą darbą – išreikšdamas piliečių susirūpinimą dėl visuomenės sveikatos ir socialinės ir ekonomikos krizių, susijusių su COVID-19 pandemija, komitetas padėjo užtikrinti, kad Parlamentas atsižvelgtų į piliečių, visų pirmą itin nuo sveikatos krizės nukentėjusių piliečių, poreikius ir lūkesčius, susijusius su Sąjungos pajėgumu kovoti su tokiu visuotiniu iššūkiu; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į svarbius veiksmus, kurių Peticijų komitetas ėmėsi, siekdamas, kad būtų reaguojama į klausimus, iškeltus su COVID-19 susijusiose peticijose, ir dėl kurių plenarinių posėdžių metu priimtos rezoliucijos dėl Šengeno sistemos ir priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę[9], dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu[10] ir dėl benamystės lygio mažinimo ES[11];
21. atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto svarbų indėlį siekiant apsaugoti vaikų teises, kaip matyti iš to, kokių veiksmų komitetas ėmėsi dėl keleto peticijų, susijusių su tėvų įvykdyto vaikų pagrobimo atvejais Japonijoje; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į rezoliuciją dėl tarptautinio ir vidaus tėvų vykdomo ES vaikų grobimo Japonijoje, pasiūlymą dėl kurios Peticijų komitetas priėmė 2020 m. birželio 16 d. ir kuri buvo priimta 2020 m. liepos 8 d. plenariniame posėdyje[12];
22. atkreipia dėmesį į 2020 m. spalio 29 d. įvykusį klausymą „Sąjungos pilietybė. Įgalėjimas, įtrauktis, dalyvavimas“, kurį Peticijų komitetas surengė kartu su Teisės reikalų, Konstitucijų reikalų ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetais; laikosi nuomonės, kad šiuo renginiu Parlamentas labai prisidėjo prie Komisijos 2020 m. ES pilietybės ataskaitos rengimo ir Peticijų komiteto vykdomu darbu, susijusius su piliečių dalyvavimu;
23. atkreipia dėmesį į tai, kad ne tik pagrindinės teisės, bet ir sveikata buvo pagrindinė peticijų pateikėjams susirūpinimą kelianti sritis 2020 m., tačiau pripažįsta, kad su COVID-19 pandemija susiję susirūpinimą keliantys klausimai buvo pagrindiniai Peticijų komiteto darbo klausimai; atkreipia dėmesį į rezoliuciją dėl papildomo finansavimo mialginio encefalomielito biomedicininiams moksliniams tyrimams, pasiūlymą dėl kurios komitetas priėmė 2020 m. balandžio 30 d. ir kuri buvo priimta 2020 m. birželio 18 d. plenariniame posėdyje[13]; primena, kad mokslo ir pacientų bendruomenės labai palankiai įvertino Parlamento rezoliuciją, nes joje raginama didinti valstybių narių informuotumą apie šios rūšies ligą organizuojant mokymo kursus, skirtus valdžios institucijoms, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir valstybės pareigūnams apskritai; šiuo klausimu pakartoja savo raginimą derinant veiksmus vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir skirti papildomą finansavimą, įskaitant pagal programą „Europos horizontas“, pažangai mokslinių tyrimų srityje paremti, kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su didėjančio žmonių, kurie gyvena ir dirba sirgdami ilgalaikėmis negalią sukeliančiomis ir lėtinėmis ligomis, skaičiaus padariniais žmonėms ir socialinei sričiai bei ekonomikai;
24. pažymi, kad 2020 m. ir toliau rimtą peticijos pateikėjų susirūpinimą kėlė aplinkosaugos problemos; apgailestauja, kad valstybėse narėse ne visada tinkamai įgyvendinamos aplinkosaugos taisyklės, kaip aprašyta daugybėje peticijų, kuriose skundžiamasi dėl oro taršos, natūralių ekosistemų būklės blogėjimo, branduolinės saugos ir gavybos veiklos poveikio aplinkai; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pateisinti ES piliečių lūkesčius aplinkos apsaugos klausimais; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą šioje srityje;
25. palankiai vertina Peticijų komiteto ES atliekamą ypatingą apsaugos funkciją įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją; atkreipia dėmesį į svarbų komiteto atliekamą darbą, susijusį su peticijomis neįgaliųjų klausimais; pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2020 m. peticijų neįgaliųjų klausimais skaičius beveik padvigubėjo; pabrėžia, kad diskriminacija ir galimybės gauti išsilavinimą bei įsidarbinti tebėra pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji, ir mano, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad pagrindinės paslaugos būtų visiškai prieinamos; ragina įgyvendinti konkrečius pasiūlymus siekiant skatinti įtrauktį ir sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių pripažinimui ir perkeliamumui ES;
26. primena, kad 2020 m. Peticijų komitetas ypatingą dėmesį skyrė peticijų dėl sunkumų, kuriuos COVID-19 pandemijos metu tenka įveikti intelekto sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, ypač susijusių su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, asmenine pagalba ir ryšiais su šeima bei neformaliaisiais slaugytojais, svarstymui; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto pateiktą ir per 2020 m. liepos 8 d. plenarinę sesiją priimtą rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu; palankiai vertina kasmet rengiamo Peticijų komiteto praktinio seminaro neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais „Naujoji strategija dėl negalios“, kuris įvyko 2020 m. spalio 28 d. komiteto posėdžio metu, rezultatus;
27. primena, kad santykiai su Europos ombudsmenu yra viena iš Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis Peticijų komitetui suteiktų įgaliojimų; palankiai vertina tai, kad Parlamentas konstruktyviai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu ir dalyvauja Europos ombudsmenų tinklo veikloje; pripažįsta nuolatinį Europos ombudsmeno indėlį į Peticijų komiteto darbą visus metus; yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros turi imtis nuoseklių ir veiksmingų tolesnių veiksmų, atsižvelgdamos Ombudsmeno rekomendacijas;
28. mano, kad labai svarbu, jog piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva yra svarbi aktyvaus pilietiškumo priemonė ir unikali Europos dalyvaujamosios demokratijos priemonė Peticijų komitetui, todėl ja turi būti naudojamasi atvirai ir reaguojant; pabrėžia, kad viešasis klausymas yra pagrindinė galimybė organizatoriams viešai pristatyti savo iniciatyvą ES institucijoms ir ekspertams, kad Komisija ir Parlamentas galėtų išsamiai suprasti norimus Europos piliečių iniciatyvos rezultatus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remiantis bet kokios sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos turiniu;
29. pabrėžia, kad skaidrumas ir visuomenės galimybės susipažinti su ES institucijų dokumentais yra itin svarbūs siekiant užtikrinti aukščiausią piliečių demokratinių teisių apsaugos lygį ir jų pasitikėjimą ES institucijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nebeatspindi tikrosios padėties; labai apgailestauja dėl to, kad daugelį metų Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra buvo sustabdyta ir pažangos nepadaryta; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 2001 m. reglamento išdėstymo nauja redakcija, siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinant gerą administravimo praktiką laikantis Lisabonos sutarties reikalavimų;
30. pažymi, kad peticijų interneto portalas yra itin svarbi priemonė siekiant užtikrinti sklandų, veiksmingą ir skaidrų peticijų procesą; šiuo klausimu palankiai vertina patobulinimus, susijusius su duomenų apsauga ir saugumo požymiais, dėl kurių portalas tapo patogesnis ir saugesnis piliečiams; pabrėžia, kad būtina toliau dėti pastangas, kad portalas taptų plačiai žinomas (pasitelkiant socialinės žiniasklaidos priemones), kad visi piliečiai, visų pirma asmenys su negalia, galėtų lengviau juo naudotis ir jis būtų visapusiškai jiems prieinamas, taip pat sudaryti sąlygas pateikti peticijas nacionalinėmis gestų kalbomis; ragina Peticijų interneto portale skelbti daugiau informacijos, įskaitant peticijų nagrinėjimo eigą ir tyrimus su kitomis institucijomis; ragina įvertinti, kaip užkirsti kelią pavogtų ar suklastotų tapatybių naudojimui, ir pabrėžia, kad reikia skubiai pakeisti arba atnaujinti kompiuterizuotą registracijos ir parašo sistemą, kad ji būtų tikrai lanksti ir leistų piliečiams dalyvauti pagal jų poreikius realiuoju laiku; pritaria tam, kad būtų sukurtas bendras skaitmeninis portalas, kuriame piliečiai galėtų susipažinti su visomis peticijų procedūromis ir sužinoti apie jas;
31. pažymi, kad nors žmonių, remiančių vieną ar kelias peticijas, skaičius labai didėja, daugelis peticijų pateikėjų vis dar teigia, kad veiksmai, kurių reikia imtis siekiant paremti peticiją Parlamento peticijų interneto portale, yra sudėtingi; mano, kad supaprastinus procesą piliečiai galėtų geriau pasinaudoti savo teise pateikti peticiją;
32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, valstybių narių peticijų komitetams ir jų nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.
AIŠKINAMOJI DALIS
Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 7 dalį Peticijų komitetas kasmet teikia pranešimą apie savo svarstymų rezultatus. Šio pranešimo tikslas – išsamiai apžvelgti komiteto 2020 m. atliktą darbą ir pateikti gautų ir apsvarstytų peticijų statistinę analizę, o taip pat apžvelgti kitą Parlamento veiklą, pavyzdžiui, pranešimų ir nuomonių priėmimą, klausymų organizavimą ir komiteto santykius su kitomis ES institucijomis. Vertėtų priminti, kad pagrindinis Peticijų komiteto darbas yra susijęs su ES piliečių ir gyventojų teise pateikti Europos Parlamentui peticiją pagal SESV 227 straipsnį ir nėra tiesiogiai susijęs su Komisijos darbo programa.
2020 m. COVID-19 pandemijos protrūkis ir neatidėliotinos priemonės, kurių buvo imtasi visoje Europos Sąjungoje reaguojant į beprecedentę visuomenės sveikatos krizę ir jos padarinius ekonomikai ir socialinei sričiai, parlamentinei demokratijai iškilo didelių sunkumų.
Nuo pandemijos pradžios Europos Parlamentas nuosekliai įgyvendino kelias beprecedentes priemones, kuriomis siekė užtikrinti pagrindines Parlamento funkcijas ir kartu išvengti Parlamento narių ir darbuotojų sveikatai keliamos rizikos; Šiuo tikslu nuo 2020 m. kovo mėn. Europos Parlamento pirmininkas paskelbė kelis sprendimus, kuriais, inter alia, reikalauta atšaukti renginius ir apsilankymus Parlamento patalpose visose trijose jo darbo vietose, įskaitant delegacijų vizitus ir komitetų klausymus, kartu išsaugant galimybę Parlamento valdymo organams vykdyti veiklą ir rengti plenarinius, eilinius ir neeilinius komitetų posėdžius. Pagrindinės veiklos apimtis sumažėjo, bet ji buvo tęsiama, siekiant užtikrinti, kad institucija galėtų vykdyti teisėkūros, su biudžetu susijusias ir tikrinimo funkcijas.
Siekiant sudaryti galimybę nariams dalyvauti Parlamento veikloje iš savo buveinės šalių, Parlamento tarnybos įdėjo itin daug pastangų, kad sukurtų skaitmenines nuotolinių posėdžių ir balsavimo sistemas, specialiai pritaikytas atvirai, dinamiškai ir daugiakalbei Parlamento aplinkai. Šiomis nuotolinio darbo procedūromis pirmą kartą pasinaudota per neeilinę plenarinę sesiją 2020 m. kovo 26 d., kai Parlamentas patvirtino esmines ES kovos su pandemija paramos priemones; nuo to laiko šios procedūros toliau naudojamos, jas palaipsniui atnaujinant ir tobulinant.
Tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis Peticijų komitetas ne tik greitai prisitaikė prie tokio naujo darbo būdo, bet ir atliko svarbiausią vaidmenį užtikrinant Parlamento greitą reagavimą į piliečių didėjantį susirūpinimą dėl pandemijos ir jos sunkių padarinių ekonomikai, socialinei sričiai ir demokratijos principams.
Visų pirma, 2020 m. balandžio 2 d. Peticijų komiteto koordinatoriai nusprendė pritaikyti įprastą komiteto peticijų nagrinėjimo procedūrą, kad piliečiai galėtų toliau teikti peticijas ir gauti komiteto sprendimus dėl peticijų priimtinumo ir tolesnių veiksmų įprastu rimtu. Šiuo tikslu koordinatoriai nusprendė svarstant ir balsuojant dėl ginčijamų rekomendacijų, taip pat pranešant apie svarstymo ir balsavimo rezultatus, dažniau naudotis rašytinėmis procedūromis. Antra, koordinatoriai nusprendė peticijas dėl COVID-19 nagrinėti skubos tvarka ir svarstyti jas pirmiau už kitas.
Šiuo tikslu, peržiūrėjus Parlamento darbo kalendorių, 2020 m. balandžio 30 d. komitetas surengė neeilinį posėdį, kad galėtų aptarti daugelyje Parlamentui pateiktų peticijų iškeltus piliečių susirūpinimą keliančius klausimus dėl COVID-19 protrūkio. Šiame posėdyje komitetas taip pat pirmą kartą naudodamasis nuotolinio darbo procedūromis balsavo dėl nuomonės projekto dėl rekomendacijų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste ir dėl pasiūlymo projekto dėl rezoliucijos dėl papildomo finansavimo mialginio encefalomielito biomedicininiams moksliniams tyrimams.
Be to, visi nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki liepos 2 d. vykę komiteto posėdžiai buvo skirti tik peticijų, kuriose keliami klausimai dėl COVID-19 sukeltos sveikatos krizės valdymo ir dėl nacionalinių neatidėliotinų priemonių poveikio pagrindinėms teisėms, svarstymui. Iki rugsėjo mėnesio visi šie posėdžiai buvo dviejų valandų trukmės; jų metu buvo naudojamasi nuotolinių posėdžių priemone „Interactio“ ir dėl sumažėjusio vertimo žodžiu infrastruktūros pajėgumo teikiamos ne visos vertimo žodžiu paslaugos. Komiteto posėdžiai vyko Parlamento patalpose, nuotoliniu būdu dalyvaujant peticijų pateikėjams, Europos Komisijos atstovams ir daugumai Parlamento narių.
Galiausiai, reikėtų priminti, kad, atsižvelgdami į šiek tiek sumažėjusį peticijų dėl COVID-19 skaičių, 2020 m. liepos 13 d. posėdyje koordinatoriai sutarė nebetaikyti skubos tvarkos ir gautas visas naujas peticijas dėl COVID-19 svarstyti įprastine tvarka. Be to, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. eiliniams komiteto posėdžiams skirti laiko tarpsniai padidinti iki keturių dviejų valandų trukmės posėdžių per mėnesį.
2020 m. gautų peticijų statistinių duomenų analizė, palyginti su 2019 m. gautomis peticijomis
Remiantis statistiniais duomenimis, 2020 m. Europos Parlamentas gavo 1 573 peticijas, t. y. 15,9 proc. daugiau nei 2019 m., kai buvo pateiktos 1 357 peticijos, ir 28,9 proc. daugiau nei 2018 m., kai užregistruota 1 220 peticijų. Didelis peticijų dėl COVID-19 skaičius labai prisidėjo tokio peticijų srauto padidėjimo 2020 m., palyginti su 2019 ir 2018 m.
Peticijų interneto portalo naudotojai turi galimybę paremti peticijas. 2020 m. peticijas parėmė 48 882 naudotojai, 2019 m. – 28 076 naudotojai. Tai reiškia, kad 2020 m. peticijas remiančių naudotojų skaičius interneto portale labai padidėjo, palyginti su ankstesniais metais.
2020 m. 48 peticijos buvo pasirašyto daugiau kaip vieno piliečio. Iš 48 peticijų, pasirašytų daugiau kaip vieno piliečio, aštuonias pasirašė daugiau kaip 1 000 piliečių, dar dvi – daugiau kaip 10 000 piliečių.
Peticijų pateikimo forma
2020 m. beveik 80 proc. peticijų buvo pateiktos prisijungus prie peticijų interneto portalo, 20 proc. – paštu. Iš skaičių toliau pateiktose dviejose lentelėse matyti, kad 2020 m. per peticijų interneto portalą pateikta 25 proc. daugiau peticijų, palyginti su 2019 m. Taip pat tokiu būdu pateikta 45,3 proc. daugiau peticijų nei 2018 m., kai per portalą pateiktos 863 peticijos, o tai patvirtina, kad peticijų interneto portalas tapo gerokai dažniau nei kitos priemonės naudojamu piliečių peticijų pateikimo Europos Parlamentui kanalu.
2020
|
2019 |
||||||||||||||||||
|
|
Peticijų statusas per kalendorinius metus[14]
Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas peticijų statusas nuo 2003 m. iki 2020 m. Pažymėtina, kad 2020 m. dauguma peticijų baigtos nagrinėti per metus nuo jų gavimo ir nagrinėjimo komitete pradžios. Palyginus su duomenimis apie peticijų, įtrauktų į 2010–2019 m. metines ataskaitas, statusą, galima padaryti išvadą, kad dauguma peticijų baigiamos nagrinėti per metus nuo jų gavimo ir nagrinėjimo pradžios. Labai maža 2004–2015 m. peticijų procentinė dalis (nuo 0,3 % iki 13,1 %) dar nebaigtos nagrinėti. Dauguma šių nebaigtų nagrinėti peticijų yra susijusios su aplinkosaugos klausimais ir tebevykstančiomis pažeidimo tyrimo procedūromis Europos Sąjungos Teisingumo Teisme arba su klausimais, kuriuos komiteto nariai nori atidžiai sekti.
Peticijų statusas
|
|||||
Metai |
Peticijų skaičius |
Neužbaigta procedūra |
Užbaigta procedūra |
||
2020 |
1 573 |
652 |
41,4 % |
896 |
57,0 % |
2019 |
1 357 |
363 |
26,8 % |
994 |
73,2 % |
2018 |
1 220 |
299 |
24,5 % |
921 |
75,5 % |
2017 |
1 271 |
256 |
20,1 % |
1 015 |
79,9 % |
2016 |
1 569 |
478 |
30,5 % |
1 091 |
69,5 % |
2015 |
1 431 |
187 |
13,1 % |
1 244 |
86,9 % |
2014 |
2 715 |
225 |
8,3 % |
2 490 |
91,7 % |
2013 |
2 891 |
296 |
10,2 % |
2 595 |
89,8 % |
2012 |
1 986 |
125 |
6,3 % |
1 861 |
93,7 % |
2011 |
1 414 |
71 |
5,0 % |
1 343 |
95,0 % |
2010 |
1 656 |
37 |
2,2 % |
1 619 |
97,8 % |
2009 |
1 924 |
14 |
0,7 % |
1 910 |
99,3 % |
2008 |
1 886 |
19 |
1,0 % |
1 867 |
99,0 % |
2007 |
1 506 |
23 |
1,5 % |
1 483 |
98,5 % |
2006 |
1 021 |
4 |
0,4 % |
1 017 |
99,6 % |
2005 |
1 016 |
3 |
0,3 % |
1 013 |
99,7 % |
2004 |
1 002 |
3 |
0,3 % |
999 |
99,7 % |
2003 |
1 315 |
0 |
0 % |
1 315 |
100,0 % |
Peticijų nagrinėjimo rezultatai[15]
2020 |
|
|
|
2019 |
|
|
Peticijų nagrinėjimo rezultatai |
Skaičius |
% |
|
Peticijų nagrinėjimo rezultatai |
Skaičius |
%
|
Paskelbtos priimtinomis ir baigtos nagrinėti
|
478 |
30,39 % |
|
Paskelbtos priimtinomis ir baigtos nagrinėti |
575 |
42,37 % |
Paskelbtos priimtinomis ir nebaigtos nagrinėti
|
652 |
41,45 % |
|
Paskelbtos priimtinomis ir nebaigtos nagrinėti |
363 |
26,75 % |
Nepriimtinos
|
392 |
24,92 % |
|
Nepriimtinos |
406 |
29,9 % |
Atsiimtos
|
51 |
3,24 % |
|
Atsiimtos |
13 |
0,9 % |
Nusiųstos EK prašant pateikti nuomonę
|
794 |
52,90 % |
|
Nusiųstos EK prašant pateikti nuomonę |
557 |
48,27 % |
Nusiųstos kitoms įstaigoms prašant pateikti nuomonę
|
44 |
2,93 % |
|
Nusiųstos kitoms įstaigoms prašant pateikti nuomonę |
43 |
3,73 % |
Nusiųstos susipažinti kitoms įstaigoms |
663 |
44,17 % |
|
Nusiųstos susipažinti kitoms įstaigoms |
554 |
48,01 % |
Iš lentelių matyti, kad 2020 m. nepriimtinomis paskelbtų peticijų procentinė dalis yra šiek tiek mažesnė nei 2019 m. Taip pat mažesnė procentinė dalis priimtinų peticijų (30,39 %), kurios buvo nedelsiant baigtos nagrinėti 2020 m., pateikiant informaciją peticijos pateikėjui, palyginti su 42,37 % tokių peticijų 2019 m. Tai reiškia, kad 2020 m. neužbaigta nagrinėti daugiau peticijų (41,45 %) nei 2019 m., kai nebaigta nagrinėti 26,75 % peticijų.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 2020 m. daugiau kaip pusė priimtinų peticijų buvo nusiųstos Komisijai, prašant pateikti nuomonę.
Galiausiai, prašant pateikti nuomonę kitoms institucijoms nusiųstų peticijų procentinė dalis buvo labai panaši abiem metais.
Peticijų skaičius pagal valstybę
Toliau pateiktose dviejose lentelėse nurodyta, kaip 2019–2020 m. keitėsi peticijų skaičius ir jų procentinė dalis pagal šalį. Daug abiem metais pateiktų peticijų yra susijusios su ES. Tai reiškia, kad šiose peticijose keliami ES masto klausimai arba raginama visoje ES įgyvendinti bendras priemones. Su ES susijusios peticijos taip pat gali būti susijusios su viena ar daugiau valstybių narių, todėl jos registruojamos ir kaip su ES, ir su atitinkama (-omis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) susijusios peticijos. Būtent dėl šios priežasties su ES susijusių peticijų ir peticijų, susijusių tik su valstybėmis narėmis, suma viršija bendrą 2019 ir 2020 m. pateiktų peticijų skaičių.
Be to, reikėtų pabrėžti, kad devynios šalys, su kuriomis susiję daugiausia peticijų, buvo tos pačios abiem metais, išskyrus tik Prancūziją. 2020 m. su Prancūzija susijusių peticijų skaičius sumažėjo beveik perpus, palyginti su 2019 m. (2020 m. pateikta 21 tokia peticija, 2019 m. – 40). Be to, labai pasikeitė šalių, su kuriomis susiję daugiausia peticijų, eiliškumas. Dauguma 2020 m. pateiktų peticijų susijusios su Ispanija – jų pateikta net 72,6 proc. daugiau nei 2019m. Su Vokietija ir Italija susijusių peticijų skaičius, atvirkščiai, sumažėjo atitinkamai 15,3 proc. ir 33 proc., palyginti su 2019 m.
Kitas ryškus skirtumas yra susijęs su Jungtine Karalyste. 2020 m. komitetas gavo 38 peticijas, susijusias su Jungtine Karalyste, t. y. mažiau nei pusę 2019 m. gautų peticijų dėl Jungtinės Karalystės Priešingai, su Lenkija susijusių peticijų gerokai padaugėjo 2020 m. (89 peticijos), palyginti su 51 peticija, pateikta 2019 m.
Kalbant apie šalis, esančias sąrašo gale, pažymėtina, kad Slovėnija ir Estija abiem metais buvo tos šalys, dėl kurių pateikta mažiausiai peticijų.
2020 2019
Susijusi valstybė |
Peticijos |
% |
Europos Sąjunga |
642 |
33,1 |
Ispanija |
283 |
14,6 |
Vokietija |
172 |
8,9 |
Lenkija |
89 |
4,6 |
Italija |
69 |
3,6 |
Rumunija |
56 |
2,9 |
Bulgarija |
42 |
2,2 |
Jungtinė Karalystė |
38 |
2,0 |
Graikija |
29 |
1,5 |
Austrija |
23 |
1,2 |
Kitos ES valstybės |
187 |
9,3 |
Ne ES šalys |
130 |
6,7 |
Susijusi valstybė |
Peticijos |
% |
|
Europos Sąjunga |
599 |
34,6 |
|
Vokietija |
203 |
11,7 |
|
Ispanija |
164 |
9,5 |
|
Italija |
103 |
5,9 |
|
Jungtinė Karalystė |
90 |
5,2 |
|
Rumunija |
80 |
4,6 |
|
Bulgarija |
52 |
3,0 |
|
Lenkija |
51 |
2,9 |
|
Graikija |
46 |
2,7 |
|
Prancūzija |
40 |
2,3 |
|
Kitos ES valstybės |
218 |
12,6 |
|
Ne ES šalys |
86 |
5,0 |
|
Peticijų kalbos
Ir 2020 m., ir 2019 m. peticijos buvo pateikiamos 22 oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis. Abiem metais vokiečių ir anglų kalbos buvo dažniausiai vartojamos kalbos. Be to, iš lentelių matyti, kad vokiečių, anglų, ispanų ir italų kalbomis pateiktos peticijos sudarė beveik 3/4 (76,5 proc. ir 71,8 proc.) abiem metais gautų peticijų.
Danų, maltiečių ir slovėnų kalbos buvo rečiausiai vartotos kalbos 2020 m., o 2019 m. tai buvo slovakų, latvių ir slovėnų kalbos.
2020 2019
Peticijų kalba |
Peticijų skaičius |
% |
Vokiečių |
386 |
24,5 |
Anglų |
379 |
24,1 |
Ispanų |
334 |
21,2 |
Italų |
106 |
6,7 |
Lenkų |
76 |
4,8 |
Rumunų |
52 |
3,3 |
Prancūzų |
37 |
2,3 |
Kitos |
203 |
12,9 |
Iš viso |
1 573 |
100 |
Peticijų kalba |
Peticijų skaičius |
% |
Vokiečių |
337 |
24,8 |
Anglų |
331 |
24,4 |
Ispanų |
183 |
13,5 |
Italų |
123 |
9,1 |
Rumunų |
60 |
4,4 |
Lenkų |
56 |
4,1 |
Prancūzų |
53 |
3,9 |
Kitos |
214 |
15,8 |
Iš viso |
1 357 |
100 |
Peticijų pateikėjų pilietybė
Kalbant apie pilietybę, pažymėtina, kad abiem metais Vokietijos piliečių pateiktų peticijų skaičius buvo didžiausias ir 2020 m. šis skaičius buvo 17,1 proc. didesnis nei ankstesniais metais.
Be to, iš toliau pateiktų lentelių matyti, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2020 m. labai padaugėjo Ispanijos ir Lenkijos piliečių pateikiamų peticijų. Konkrečiau, 2020 m. Ispanijos ir Lenkijos piliečiai pateikė atitinkamai 83,1 proc. ir 45,8 proc. daugiau peticijų.
Jungtinės Karalystės piliečiai, priešingai, 2020 m. pateikė daugiau nei perpus (56,8 proc.) mažiau peticijų. Kaip ir 2019 m., 2020 m. Jungtinės Karalystės peticijų pateikėjai daugiausia kėlė klausimus, susijusius su ES pilietybės ir susijusių teisių praradimu bei susitarimo dėl išstojimo įgyvendinimu.
2020 |
|
|
|
2019 |
|
|
Pagrindinė peticijų pateikėjų pilietybė |
Peticijų skaičius |
% |
|
Pagrindinė peticijų pateikėjų pilietybė |
Peticijų skaičius |
% |
Vokietijos |
404 |
13,8 |
|
Vokietijos |
345 |
25,4 |
Ispanijos |
368 |
12,5 |
|
Ispanijos |
201 |
14,8 |
Italijos |
127 |
4,3 |
|
Italijos |
139 |
10,2 |
Lenkijos |
105 |
3,6 |
|
Rumunijos |
97 |
7,1 |
Rumunijos |
89 |
3,0 |
|
Jungtinės Karalystės |
88 |
6,5 |
Bulgarijos |
47 |
1,6 |
|
Lenkijos |
72 |
5,3 |
Graikijos |
45 |
1,5 |
|
Graikijos |
55 |
4,0 |
Suomijos |
40 |
1,4 |
|
Bulgarijos |
52 |
3,8 |
Jungtinės Karalystės |
38 |
1,3 |
|
Prancūzijos |
51 |
3,8 |
Kitų ES valstybių pilietybė |
262 |
8,8 |
|
Kitų ES valstybių pilietybė |
231 |
17,1 |
Ne ES šalių pilietybė |
51 |
1,7 |
|
Ne ES šalių pilietybė |
28 |
2,0 |
Pagrindinės peticijų temos
Toliau pateikiamose lentelėse nurodyta dešimt pagrindinių peticijų temų. Remiantis šiomis lentelėmis, galima padaryti išvadą, kad pagrindinės teisės ir aplinka pirmavo šiame peticijų temų sąraše tiek 2020, tiek 2019 m.
Vis dėlto 2020 m. pateikta gerokai daugiau peticijų, kuriose iškelti susirūpinimą keliantys klausimai dėl sveikatos ir pagrindinių teisių. Neabejotinai labiausiai padaugėjo peticijų, susijusių su sveikata. Konkrečiau, 2020 m. komitetas gavo 221 peticiją sveikatos klausimais, palyginti su ta pačia tema užregistruotomis 97 peticijomis 2019 m. 2020 m. jų skaičius buvo daugiau kaip du kartus didesnis, daugiausia dėl didelio su COVID-19 susijusių peticijų skaičiaus. Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad daugiau kaip pusė peticijų sveikatos klausimais (122 iš 221) susijusios su ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija, kurią sukėlė COVID-19 protrūkis ir plitimas.
Kalbant apie pagrindines teises, pažymėtina, kad 2020 m. peticijų šia tema padaugėjo 41,8 proc., palyginti su 2019 m. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2020 m. 72 peticijose iš pagrindinių teisių tema užregistruotų 268 peticijų išreikštas susirūpinimas dėl nacionalinių su COVID-19 susijusių neatidėliotinų priemonių poveikio piliečių pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant judėjimo laisvę, teisę dirbti, teisę gauti informaciją ir teisę mokytis.
Priešingai, 2020 m. peticijų aplinkos ir teisingumo klausimais sumažėjo atitinkamai 20,6 proc. ir 17,9 proc.
2020
|
2019 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
Peticijų interneto portalas
2014 m. sukurtas peticijų interneto portalas buvo toliau tobulinamas siekiant padaryti jį patogesnį naudoti, saugesnį ir prieinamesnį piliečiams.
2020 m. įdiegti svarbūs techniniai naujiniai, dėl kurių atsirado daugiau privalumų, kuriais naudotojai galės pasinaudoti, prisijungę prie interneto portalo. Pirma, 2020 m. du kartus, būtent rugpjūčio ir lapkričio mėn., atnaujinta interneto portalo versija, t. y. pakoreguota ir patobulinta keletas dalykų, daugiausia skirtų pašalinti saugumo spragas. Antra, atnaujinti dažniausiai užduodami klausimai (DUK) ir jie papildyti momentinėmis ekrano kopijomis. Be to, padaryta keletas duomenų apsaugos patobulinimų siekiant įgyvendinti Europos duomenų priežiūros pareigūno rekomendacijas, taip pat įdiegtas naujas slaptažodžių atkūrimo mechanizmas. Be kita ko, toliau buvo plėtojamas peticijų interneto portalo, ePETI ir PETIGREF tarpusavio ryšys ir tuo tikslu buvo iš esmės pertvarkyta naudotojo sąsaja. Galiausiai, atlikti darbai siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į išorės pokyčius ir integruota „Hermes“ sistema.
Visi šie patobulinimai ir atnaujinimai buvo pristatyti ir aptarti per Peticijų portalo iniciatyvinio komiteto posėdį, įvykusį 2020 m. spalio 16 d.
Santykiai su Komisija
Komisija ir toliau yra įprasta Peticijų komiteto partnerė nagrinėjant peticijas, nes tai yra ES institucija, kurios pareiga – užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ES teisės aktai ir jų būtų laikomasi. Komitetas ir Komisijas tvirtai ir nuolat bendradarbiauja. Pagrindinis kontaktinis subjektas Komisijoje yra Generalinis sekretoriatas, kuris koordinuoja peticijų paskirstymą atitinkamoms Komisijos tarnyboms ir perduoda Komisijos atsakymus komiteto sekretoriatui. Nors Komisija deda daugiau pastangų, kad atsakymai būtų pateikiami laiku, komitetas laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų aktyviau dalyvauti Peticijų komiteto darbe, siekdama užtikrinti, kad peticijų pateikėjai gautų tikslų atsakymą į savo prašymus ir skundus, susijusius su ES teisės įgyvendinimu.
Be to, komitetas pakartoja savo raginimą reguliariai teikti naujausią informaciją apie pažeidimo tyrimo procedūrų eigą, taip pat užtikrinti skaidrumą ir suteikti galimybę susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo ir „EU Pilot“ procedūrų dokumentais, susijusiais su nagrinėjamomis peticijomis. Galiausiai, komitetas ir toliau kritiškai vertina Komisijos naująją vykdymo užtikrinimo politiką, paskelbtą Komisijos 2016 m. komunikate, pavadinimu „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (C(2016)8600), kuria siekiama nukreipti piliečius į nacionalinio lygmens institucijas, kai skunduose ar peticijose keliami klausimai nesusiję su didesnio masto problemomis arba nuolatiniu ES teisės nesilaikymu. Šiuo klausimu komitetas laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų tikrinti, ar nacionalinės valdžios institucijos imasi būtinų priemonių, reaguodamos į peticijose pateiktus piliečių susirūpinimą keliančius klausimus.
2020 m. Komitetų pirmininkų sueiga, atsižvelgdama į mažesnį komitetų posėdžiams ir veiklai skirtų laiko tarpsnių skaičių, kuris buvo sumažintas dėl Parlamento įgyvendinamų atsargumo priemonių COVID-19 plitimui apriboti, išimties tvarka nusprendė (2020 m. balandžio 3 d.), kad komitetai galėtų raštu keistis nuomonėmis su Komisija.
Priėmus šį sprendimą, 2020 m. balandžio 21 d. komiteto pirmininkas nusiuntė raštą Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičui, jame pateikdamas kelis klausimus, kuriais daugiausia teirautasi apie priemones, kurių Komisija numato imtis, reaguodama į COVID-19 pandemijos sukeltas sveikatos, ekonomikos ir socialinės srities krizes, ir apie Komisijos dalyvavimą komiteto darbe bei jos požiūrį į peticijas, kuriose keliami klausimai nesusiję su nuolatiniais ES teisės pažeidimais, taip pat pateikdamas kelis tarpinstitucinio pobūdžio klausimus, apimančius įvairias temas nuo konferencijos dėl Europos ateities iki skaidrumo įsipareigojimų Taryboje. Atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo pateiktus atsakymus, 2020 m. gegužės 7 d. komitetas priėmė savo pagrindinius pranešimus, kurie įtraukti į Parlamento pranešimo santrauką, rengiamą plėtojant struktūrinį dialogą.
Be to, tęsdamas metinį struktūrinio dialogo ciklą, 2020 m. gruodžio 3 d. Peticijų komitetas pasveikino savo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusį Komisijos pirmininko pavaduotoją Marošą Šefčovičų. Šio nuotolinio dalyvavimo tikslas buvo daugiau sužinoti apie 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. atliktą rašytinę procedūrą ir aptarti atitinkamas iniciatyvas, įtrauktas į Komisijos darbo programą, visų pirma iniciatyvą, susijusią su plataus užmojo tikslo įgyvendinimu, pavadinimu „Naujas postūmis Europos Demokratijai“. Komisijos narys palankiai įvertino veiksmingą bendradarbiavimą su Peticijų komitetu ir atkreipė dėmesį į kai kuriuos iš svarbiausių Komisijos darbo programos klausimų.
Galiausiai, 2020 m. gruodžio 2 d. komitetas surengė keitimąsi nuomonėmis su laikinai Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato generalinės direktorės pareigas einančia Salla Saastamoinen dėl valstybių narių nustatytų COVID-19 priemonių stebėsenos rezultatų.
Santykiai su Taryba
Tarybos sekretoriato nariai retkarčiais dalyvauja Peticijų komiteto posėdžiuose. Deja, bet 2020 m. Taryba labai neaktyviai dalyvavo diskusijose. Šiuo klausimu komitetas mano, kad, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias nagrinėti tas peticijas, į kurias turi skubiai atsakyti ir reaguoti nacionalinės valdžios institucijos, būtina aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis. Vis dėlto komitetas pripažįsta kai kurių valstybių narių pastangas komiteto posėdžiuose aktyviai prisidėti prie diskusijų dėl atitinkamų peticijų. Šiuo požiūriu reikėtų priminti, kad Slovakijos nuolatinės atstovybės nariai dalyvavo 2020 m. lapkričio 10 d. komiteto posėdyje vykusioje diskusijoje dėl peticijos Nr. 0194/2020 dėl tariamos korupcijos Slovakijoje.
Santykiai su Europos ombudsmenu
Peticijų komitetas palaiko konstruktyvius darbinius santykius su Europos ombudsmeno tarnyba.
2020 m. rugsėjo 3 d. komiteto posėdyje ombudsmenė Emily O’Reilly pristatė savo 2019 m. metinį pranešimą. Ta proga ombudsmenė padėkojo Parlamentui už jos pakartotinį išrinkimą ir atkreipė dėmesį į ypatingus santykius su Peticijų komitetu. Ji taip pat glaustai pristatė per pastaruosius metus atliktus darbus, pateikė atskirų atvejų, kuriuos išnagrinėjo jos vadovaujama institucija, pavyzdžių ir atkreipė dėmesį į institucijų padarytą pažangą gerinant administravimo praktiką. Be to, ombudsmenė džiaugėsi, kad didžioji Parlamento dauguma pritarė Europos ombudsmeno specialiajam pranešimui dėl Tarybos atskaitomybės ir jos teisėkūros proceso skaidrumo.
Santykiai su Europos Audito Rūmais
Per pastaruosius kelerius metus Peticijų komitetas kūrė konstruktyvius darbinius santykius su Europos Audito Rūmais ir aktyviai prisidėjo prie šios institucijos metinių darbo programų rengimo.
2020 m. peticijų komitetas, kaip indėlį į 2021 m. Audito Rūmų darbo programą, pateikė šiuos pasiūlymus: – ES lėšų ir programų naudojimo kovojant su skurdu ES vertinimas; – Gabenamų gyvūnų gerovė. Ar ES laikomasi gyvūnų gerovės standartų juos gabenant?
Be to, 2020 m. gegužės 11 d. rašte Audito Rūmų pirmininkas pasiūlė komitetams galimybę pateikti papildomus pasiūlymus dėl 2021 m. Audito Rūmų darbo programos, kurie apimtų klausimus, susijusius su COVID-19 pandemija. Šiuo klausimu Peticijų komitetas pateikė keletą papildomų pasiūlymų, įskaitant COVID-19 poveikio Viduržemio jūroje vykdomoms paieškos ir gelbėjimo operacijoms, pasienio darbuotojų ir darbuotojų migrantų judėjimo laisvei ir smurtui dėl lyties izoliacijos laikotarpiu vertinimą, taip pat poreikių ir prekių bei paslaugų pirkimo ES lėšomis, įgyvendinant COVID-19 projektus, vertinimą.
Galiausiai, 2020 m. sausio 20 d. Peticijų komitetas išklausė pranešėją Annemie Turtelboom, kuri pristatė Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 14/2019 „‚Išsakykite savo nuomonę!‘: Komisijos viešos konsultacijos pritraukia piliečius, tačiau jos neatitinka lūkesčių dėl informavimo veiklos“.
Santykiai su kitomis ES institucijomis
2020 m. vasario 19 d. Peticijų komitetas išklausė pranešėją Krzysztofą Paterą, kuris pristatė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešimą „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose / Informacinis pranešimas“.
Apsilankymai informacijos rinkimo tikslu
2020 m. Peticijų komitetas surengė faktų nustatymo misiją dėl civilinio proceso kodekso vykdymo užtikrinimo ir tariamo nesąžiningų sutarties sąlygų taikymo Bulgarijoje, kuri vyko 2020 m. vasario 24–26 d. Pranešimo projektas dėl apsilankymo Bulgarijoje informacijos rinkimo tikslu apsvarstytas per komiteto posėdį 2020 m. lapkričio 10 d.
Nors 2020 m. sausio mėn. koordinatoriai nusprendė, kad antroje 2020 m. pusėje komitetas turėtų surengti du apsilankymus informacijos rinkimo tikslu, t. y. apsilankyti Vokietijos jaunimo tarnyboje (vok. Jugendamt) ir Ispanijos Baskijos regione, šių misijų organizavimas buvo nutrauktas Parlamento pirmininkui nusprendus atšaukti Parlamento renginius, įskaitant delegacijų vizitus, įgyvendinant atsargumo priemones, kuriomis siekta sumažinti COVID-19 plitimą ir kuo labiau sumažinti Parlamento narių ir darbuotojų sveikatai keliamą riziką. Dėl šio sprendimo 2020 m. daugiau nesurengta nė vienos faktų nustatymo misijos.
Viešieji klausymai
Kaip nurodyta įžanginėse pastabose, klausymų organizmas buvo atšauktas, bent pirmą 2020 m. semestrą, įgyvendinant atsargumo priemones, kuriomis siekta suvaldyti COVID-19 plitimą Parlamento patalpose. Būtent dėl šios priežasties 2020 m. buvo surengta labai nedaug klausymų.
Konkrečiau, 2020 m. spalio 29 d. Peticijų komitetas, kartu su Teisės reikalų, Konstitucijų reikalų ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetais, surengė viešąjį klausymą „Sąjungos pilietybė. Įgalėjimas, įtrauktis, dalyvavimas“. Šiuo renginiu Parlamentas prisidėjo prie Komisijos 2020 m. ES pilietybės ataskaitos rengimo ir forumo, kuriame aptarti 2020 m. liepos–spalio mėn. Komisijos surengtų viešų konsultacijų dėl ES piliečių teisių rezultatai. Klausymo metu visas dėmesys sutelktas į Sąjungos pilietybę, kaip apčiuopiamą vertybę piliečiams, kuria galima remtis, be kita ko, COVID-19 pandemijos metu, ir į įtraukumo skatinimą įgyvendinant demokratinius procesus bei galių suteikimą piliečiams. Galiausiai, diskusijų metu aptarta, kaip būtų galima ateityje supaprastinti ir stiprinti ES piliečių teises, skatinti ES piliečių vertybes ir piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose, kartu pasinaudojant patirtimi, įgyta valdant COVID-19 pandemiją.
Pagrindiniai klausimai
COVID-19 ir sveikatos klausimai
Piliečiai, kurie pajuto dėl COVID-19 protrūkio susiklosčiusios ekstremaliosios sveikatos ir socialinės srities bei ekonomikos situacijos poveikį, savo susirūpinimą keliančius klausimus Parlamentui pateikė prisijungę prie piliečiams skirto portalo, būtent per Peticijų komitetą. 2020 m. komitetas gavo, išnagrinėjo ir atsakė į 209 peticijas dėl COVID-19.
Reikėtų pažymėti, kad 122-ose iš šių peticijų keliami klausimai dėl visuomenės sveikatos – nuo piliečių sveikatos apsaugos nuo viruso plitimo, įskaitant gydymo ir apsaugos priemones, iki sveikatos krizės valdymo valstybėse narėse ir vakcinų įsigijimo bei paskirstymo.
Priešingai, 72-ose iš peticijų, susijusių su COVID-19, daugiau dėmesio sutelkta į nacionalinių neatidėliotinų priemonių, įskaitant izoliavimą, poveikį demokratijos, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms teisėms. Visų pirma kelionių ir darbo apribojimai pirmauja piliečių susirūpinimą keliančių temų sąraše. Kiti peticijų pateikėjų keliami klausimai daugiausia susiję su transportu, ypač su pandemijos metu atšauktų skrydžių ir kelionių valdymu ir kompensavimo mechanizmais.
Kaip nurodyta įžanginėse pastabose, savo 2020 m. balandžio–liepos mėn. posėdžiuose komitetas kaip prioritetinius klausimus aptarė šiuos pagrindinius piliečių susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su COVID-19 plitimu ir jo padariniais: – ES reformavimą ir galių jai suteikimą, kad ES galėtų veiksmingiau kovoti su visuotiniais iššūkiais, ir ES finansinių priemonių išplėtimą; – oro linijų vežėjų ir kelionių agentūrų taikomas COVID-19 protrūkio metu atšauktų skrydžių ir kelionių valdymo priemones; – priemonių, kurių imtasi COVID-19 krizės metu, poveikį Šengeno sistemai; – skiepijimą nuo COVID-19; – sunkią benamių padėtį Europoje COVID-19 pandemijos metu; – pabėgėlių ir vietos gyventojų apsaugą nuo COVID-19 Egėjo jūros salose; – tam tikrų valstybių narių nustatytus kelionių apribojimus; – COVID-19 poveikį intelekto sutrikimų turinčių asmenų teisėms.
Kalbant apie peticijų nagrinėjimo komitete rezultatus, reikėtų priminti, kad 2020 m. nebaigtos nagrinėti 135 peticijos dėl COVID-19, 74 peticijos šia tema – baigtos nagrinėti. Svarbiausia yra tai, kad, įgyvendindamas tolesnius veiksmus, komitetas taip pat priėmė Pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Šengeno sistemos ir priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę, Pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu ir Pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl benamystės lygio mažinimo ES.
Galiausiai, reikėtų priminti, kad, atsižvelgdamas į su sveikata susijusias aplinkybes, komitetas priėmė svarbų ir ilgai lauktą Pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl papildomo finansavimo mialginio encefalomielito biomedicininiams moksliniams tyrimams, kurį ypač palankiai įvertino mokslininkų ir pacientų bendruomenės.
Pagrindinės teisės
2020 m. komitetas aptarė labai daug peticijų dėl pagrindinių teisių, įskaitant peticijas dėl neatidėliotinų priemonių, kurių imtasi dėl COVID-19, poveikio teisinės valstybės, demokratijos principams ir judėjimo laisvei, teisei dirbti, teisei gauti informaciją ir teisei mokytis. Šiuo klausimu komitetas ypatingą dėmesį skyrė piliečių susirūpinimą keliantiems klausimams, susijusiems su nacionaliniais kelionių apribojimais ir jų poveikiu Šengeno sistemai. Atsižvelgdamas į susiklosčiusias aplinkybes, komitetas priėmė minėtą Pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Šengeno sistemos ir priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę. Aptaręs peticiją, kurioje smerkiama sunki daugiau kaip 4 milijonų benamių žmonių padėtis Europoje COVID-19 pandemijos metu, komitetas taip pat priėmė Pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl benamystės lygio mažinimo ES.
Be to, komitetas ypatingą dėmesį skyrė vaikų teisėms. Šiuo klausimu komitetas išnagrinėjo ne vieną peticiją dėl tėvų įvykdyto vaikų pagrobimo atvejų Japonijoje, kuriose teigiama, kad Japonija nesilaiko savo įsipareigojimų, nustatytų 1980 m. Konvencijoje dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, komitetas taip pat išklausė Parlamento vaikų teisių koordinatorę Ewą Kopacz. Įgyvendindamas tolesnius veiksmus, 2020 m. birželio 16 d. komitetas priėmė Pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl tarptautinio ir vidaus tėvų vykdomo ES vaikų grobimo Japonijoje.
Be to, 2020 m. rugsėjo 7 d. komitetas priėmė Nuomonę dėl rezoliucijos dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje ir Nuomonę dėl pranešimo dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui.
Galiausiai, 2020 m. spalio 29 d. Peticijų komitetas, kartu su Teisės reikalų, Konstitucijų reikalų ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetais, surengė viešąjį klausymą „Sąjungos pilietybė. Įgalėjimas, įtrauktis, dalyvavimas“.
Aplinkosaugos klausimai
2020 m. komitetas ypatingą dėmesį piliečių susirūpinimą keliantiems klausimams dėl aplinkos apsaugos, kurie buvo aptariami visuose komiteto posėdžiuose, išskyrus balandžio–liepos mėn. įvykusius posėdžius, kurie buvo skirti tik su COVID-19 susijusių peticijų svarstymui.
Komitetas daugiausiai nagrinėjo šiuos klausimus: gavybos veiklą ir jos poveikį aplinkai, branduolinę saugą, oro taršą ir natūralių ekosistemų būklės blogėjimą. Nors 2020 m. peticijos dėl gavybos buvo aptariamos keliuose komiteto posėdžiuose, vasario mėnesį įvykusiame posėdyje komitetas išnagrinėjo kelias peticijas dėl atominių elektrinių skirtingose valstybėse narėse, įskaitant Vokietiją, Bulgariją ir Graikiją, ir keletą peticijų, kuriose atkreipiamas dėmesys į Mursijoje (Ispanija) esančios Mar Menoro lagūnos ekosistemos taršą ir būklės blogėjimą.
Galiausiai, Parlamento nariai taip pat aptarė peticijas, kuriose keliamas iš nuskandintų Antrojo pasaulinio karo ginklų išsiskiriančių toksiškų medžiagų ir cheminių medžiagų liekanų Baltijos jūroje klausimas.
Neįgaliųjų klausimai
Peticijų komitetas atlieka konkrečią apsaugos funkciją, kad ES lygmens politikos formavimo ir teisėkūros veiksmų srityje būtų laikomasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK). Vykdydamas šią pareigą, komitetas nagrinėja peticijas neįgaliųjų klausimais. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad 2020 m. peticijų dėl negalios skaičius beveik padvigubėjo, palyginti su 2019 m. (2020 m. pateikta 20 peticijų, 2019 m. – 12). 2020 m. komitetas toliau nagrinėjo peticijas dėl negalios, kurios atskleidė, kad, kaip ir anksčiau, pagrindiniai iššūkiai, kuriuos tenka įveikti neįgaliesiems, yra susiję su diskriminacija, galimybe gauti išsilavinimą ir dirbti bei įtrauktimi.
Pavyzdžiui, komitetas išklausė peticiją dėl sunkumų, kuriuos COVID-19 pandemijos metu tenka įveikti intelekto sutrikimų turintiems asmenims ir jų šeimoms, ypač dėl sunkumų, susijusių su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, asmenine pagalba ir ryšiais su šeima bei neformaliaisiais slaugytojais. Šiuo klausimu komitetas taip pat priėmė minėtą Pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu.
Be to, Peticijų komitetas išnagrinėjo peticiją Nr. 1056/2016, kurios tema glaudžiai susijusi su komiteto veikla, būtent peticijų pateikimu Europos Parlamentui ES vartojamomis nacionalinėmis gestų kalbomis. Peticijoje, kuri buvo pateikta Europos kurčiųjų sąjungos vardu, teigiama, kad kurtieji gestų kalbos vartotojai taip pat turėtų turėti galimybę bendrauti savo gestų kalba, kaip ir kiti peticijų pateikėjai, kurie gali pateikti savo peticijas savo pasirinkta ES kalba. Peticijos pateikėjas rėmėsi JT NTK ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatomis ir priėjo prie išvados, kad ES institucijos turėtų pirmauti pagal prieinamumą Europoje. Atsižvelgdamas į tai, komitetas nusprendė numatyti įgyvendinti priemones, kuriomis peticijų pateikėjams būti suteikta teisė bendrauti savo gestų kalba, ir paragino Konstitucijų reikalų komitetą įvertinti, ar, siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti tokias priemones, nereikia peržiūrėti Parlamento darbo tvarkos taisyklių. Šiuo tikslu 2020 m. spalio mėn. administracinio lygmeniu buvo įkurta generalinių direktoratų bendradarbiavimo lygmens specialiosios paskirties darbo grupė.
Be to, savo 2020 m. vasario 19 d. posėdyje komitetas išklausė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešimo „Tikrosios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose / Informacinis pranešimas“ pristatymą.
2020 m. gruodžio 2 d. komitetas priėmė nuomonę dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ataskaitos.
Galiausiai, 2020 m. spalio 28 d. Peticijų komitete įvyko kasmetinis praktinis seminaras neįgaliųjų teisių apsaugos klausimais „Naujoji strategija dėl negalios“, kurį surengė Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų direktoratas. Praktinio seminaro metu buvo keičiamasi nuomonėmis apie naująją 2020–2030 m. strategiją dėl negalios. Šis renginys suteikė galimybę paanalizuoti įvairius aspektus, kuriuos apima naujoji strategija dėl negalios, ir išgirsti pasiūlymus bei suderinti skirtingų dalyvių veiksmus.
Pranešimai, pasiūlymai dėl rezoliucijų ir nuomonės
Išskyrus sausio ir vasario mėn. posėdžius, PETI posėdžiams skirti laiko tarpsniai buvo sumažinti iš pradžių iki dviejų valandos trukmės laiko tarpsnių, vėliau – iki keturių dviejų valandų trukmės posėdžių per mėnesį. Nepaisant sumažintų laiko tarpsnių komiteto posėdžiams, Peticijų komitetas dirbo dideliu ir spartesniu nei įprastai tempu, kad galėtų priimti daug Parlamento bylų.
Be Metinio pranešimo dėl Peticijų komiteto svarstymų 2019 m. (2020/2044 (INI)), komitete taip pat priimti šie pasiūlymai dėl rezoliucijų:
• Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl papildomo finansavimo mialginio encefalomielito biomedicininiams moksliniams tyrimams (2020/2580 (RSP)) (2020 m. balandžio 30 d.);
• Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl tarptautinio ir vidaus tėvų vykdomo ES vaikų grobimo Japonijoje (2020/2621 (RSP)) (2020 m. birželio 16 d.);
• Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu (2020/2680 (RSP) (2020 m. birželio 16 d.);
• Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Šengeno sistemos ir priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę (2020/2801 (RSP)) (2020 m. lapkričio 10 d.);
• Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl benamystės lygio mažinimo ES (2020/2802(RSP)) (2020 m. lapkričio 10 d.).
Galiausiai, komitete priimtos šios nuomonės:
• rašto forma pateikta Nuomonė dėl Tarybos sprendimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (2018/0427(NLE)) (2020 m. sausio 21 d.);
• Nuomonė dėl pranešimo dėl ES teisės taikymo stebėsenos 2017 ir 2018 m. (2019/2132(INI)) (2020 m. vasario 19 d.);
• Nuomonė dėl rekomendacijų dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (2020/2023(INI)) (2020 m. balandžio 30 d.);
• Nuomonė dėl pranešimo dėl 2018–2019 m. metinio pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2019/2199(INI)) (2020 m. rugsėjo 7 d.);
• Nuomonė dėl pranešimo dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui (2019/2188(INI)) (2020 m. rugsėjo 7 d.);
• Nuomonė dėl 2019 m. pažangos ataskaitos dėl Turkijos (2019/2176(INI)) ( 2020 m. spalio 29 d.);
• Nuomonė dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ataskaitos (2020/2086(INI)) (2020 m. gruodžio 3 d.).
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
9.11.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26 0 1 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Margrete Auken, Markus Buchheit, Francesca Donato, Eleonora Evi, Gheorghe Falcă, Vlad Gheorghe, Peter Jahr, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Cristina Maestre Martín De Almagro, Dolors Montserrat, Ulrike Müller, Yana Toom, Loránt Vincze, Tatjana Ždanoka, Kosma Złotowski |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Karolin Braunsberger-Reinhold, Jarosław Duda, Angel Dzhambazki, Anne-Sophie Pelletier, Domènec Ruiz Devesa |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Adam Bielan, Ska Keller, Simone Schmiedtbauer |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
26 |
+ |
ECR |
Adam Bielan, Kosma Złotowski |
ID |
Markus Buchheit |
NI |
Francesca Donato |
PPE |
Karolin Braunsberger-Reinhold, Jarosław Duda, Gheorghe Falcă, Peter Jahr, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Dolors Montserrat, Simone Schmiedtbauer, Loránt Vincze |
RENEW |
Vlad Gheorghe, Ulrike Müller, Yana Toom |
S&D |
Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Cristina Maestre Martín De Almagro, Domènec Ruiz Devesa |
THE LEFT |
Anne-Sophie Pelletier |
VERTS/ALE |
Margrete Auken, Eleonora Evi, Ska Keller, Tatjana Ždanoka |
0 |
- |
|
|
1 |
0 |
ECR |
Angel Dzhambazki |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL C 445, 2021 10 29, p. 168.
- [2] Nuomonė priimta 2020 m. sausio 21 d.
- [3] Nuomonė priimta 2020 m. vasario 19 d.
- [4] Nuomonė priimta 2020 m. balandžio 30 d.
- [5] Nuomonė priimta 2020 m. rugsėjo 7 d.
- [6] Nuomonė priimta 2020 m. rugsėjo 7 d.
- [7] Nuomonė priimta 2020 m. spalio 29 d.
- [8] Nuomonė priimta 2020 m. gruodžio 3 d.
- [9] OL C 425, 2021 10 20, p. 7.
- [10] OL C 371, 2021 9 15, p. 6.
- [11] OL C 425, 2021 10 20, p. 2.
- [12] OL C 371, 2021 9 15, p. 2.
- [13] OL C 362, 2021 9 8, p. 2.
- [14] Statistiniai duomenys apie peticijų statusą parsisiųsti 2021 m. gegužės 19 d.
- [15] Statistiniai duomenys apie peticijų nagrinėjimo rezultatus parsisiųsti 2021 m. gegužės 19 d.