PRANEŠIMAS dėl Europos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos

6.12.2021 - (2021/2012(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Morten Petersen

Pakeitimai

• 001-006 (PDF - 120 KB)
• 001-006 (DOC - 79 KB)
• 007-015 (PDF - 133 KB)
• 007-015 (DOC - 74 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos

(2021/2012(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB[1],

– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema[2],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) Nr. 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją[3] (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),

– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009[4] (TEN-E reglamentas),

– atsižvelgdamas į šiuo metu persvarstomą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010[5],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013[6],

– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo[7],

– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“[8],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[9],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl visapusiško Europos požiūrio į energijos kaupimą[10],

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos Europos pramonės strategijos[11],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl vandenilio[12],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sistemų integracijos strategijos[13],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl jūrinių elektrinių parkų ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų poveikio žvejybos sektoriui[14],

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380) ir su juo susijusią 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją tuo pačiu pavadinimu[15],

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (COM(2020)0301),

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ (COM(2020)0299),

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562),

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą „2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo“ (COM (2020) 0950),

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ (COM(2020)0741),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (COM(2020)0824),

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą Nr. 3/2015 „Saugomos jūrinės teritorijos Europos jūrose. Ateities apžvalga ir perspektyvos“ ir jos 2020 m. spalio 6 d. informacinį pranešimą „ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ valdymas“,

– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0339/2021),

A. kadangi ES ratifikavo Paryžiaus susitarimą, taip pat Europos žaliąjį kursą ir neseniai priimtą Europos klimato teisės aktą, kuriuose nustatytas ES tikslas iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bent 55 proc. ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui tikslą, taip pat papildomi tikslai, siekiant kovoti su pasaulinės klimato kaitos poveikiu;

B. kadangi pereinant prie nulinio grynojo ŠESD kiekio labai efektyviai energiją vartojančios ir didele atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalimi grindžiamos ekonomikos reikia greitai pereiti prie švarios energijos, kad būtų užtikrintas tvarumas, tiekimo saugumas ir energijos įperkamumas, taip pat plėtoti būtiną energetikos infrastruktūrą;

C. kadangi dėl reikšmingo elektros iš jūrų atsinaujinančiųjų energijos išteklių kainų sumažėjimo ji tapo vienu iš konkurencingiausių energijos šaltiniu, pasaulinė jūros vėjo energijos vidutinė svertinė kaina nuo 2010 m. iki 2020 m. sumažėjo 48 proc., t. y. nuo 0,14 iki 0,071 EUR už kWh 2020 m., taigi – esminiu žaliosios pertvarkos elementu, sudarančiu sąlygas sukurti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, ir taip pat tapo vienu iš svarbiausių ES klimato politikos užmojų ramsčių; kadangi jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija (angl. ORE) gali būti gaunama iš milžiniškų energijos šaltinių siekiant apsaugoti namų ūkius nuo energijos nepritekliaus;

D. kadangi ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus ES jūrų baseinų geografinius ypatumus, dėl kurių sudėtinga parengti universalaus sprendimo principą;

E. kadangi ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sektorius pirmauja technologijų srityje ir turi didelį potencialą skatinti ES ekonomiką remiant švarios energijos gamybos augimą Europoje ir visame pasaulyje;

F. kadangi bendra ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) programoms, susijusioms su jūros vėjo energija, skirta suma per pastaruosius 10 metų sudarė 496 mln. EUR; kadangi viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą plėtojant vėjo energijos vertės grandinę jau atliko lemiamą vaidmenį, sudarydamos sąlygos sektoriaus augimui; kadangi apskaičiuota, kad investicijos, kurių reikia norint iki 2050 m. dideliu mastu diegti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, siekia beveik 800 mlrd. EUR – maždaug du trečdalius skiriant susijusiai tinklo infrastruktūrai finansuoti ir maždaug trečdalį – elektros energijos gamybai jūroje; kadangi priemonės „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo planas suteikia unikalią galimybę be privačiojo sektoriaus investicijų sutelkti reikšmingas viešojo sektoriaus kapitalo sumas;

G. kadangi darbuotojų įgūdžiai ir kvalifikacija yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos sėkmę;

H. kadangi ES uostai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad jūros vėjo energija būtų ekonomiškai efektyvi, ir veikia kaip vietos plėtros vartai pakrančių bendruomenėse;

I. kadangi šiuo metu Šiaurės jūra yra pirmaujantis regionas pasaulyje pagal diegiamus jūros vėjo energijos pajėgumus; kadangi kiti jūros baseinai Europoje, pvz., Atlanto vandenynas, Viduržemio jūra, Baltijos jūra ir Juodoji jūra yra perspektyvūs kalbant apie jūros vėjo energijos gamybos ir naudojimo ES didinimą; kadangi prie Atlanto vandenyno esančios vakarinės ES valstybės narės turi didelį gamtinį potencialą tiek prie jūros dugno pritvirtintų, tiek plūduriuojančių jūros vėjo elektrinių srityje; kadangi Viduržemio jūros regiono pietinės ES valstybės narės turi didelį potencialą, daugiausia plūduriuojančių jūros vėjo elektrinių srityje; kadangi prie Baltijos jūros esančios ES valstybės narės turi didelį gamtinį potencialą prie jūros dugno pritvirtintų jūros vėjo elektrinių srityje; kadangi prie Juodosios jūros esančios rytinės ES valstybės narės turi didelį gamtinį potencialą tiek prie jūros dugno pritvirtintų, tiek plūduriuojančių jūros vėjo elektrinių srityje;

J. kadangi reikia atlikti papildomus mokslinius tyrimus dėl įvairių jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų ir infrastruktūros poveikio jūrų ekosistemoms, jūrų biologinei įvairovei ir saugomoms jūrinėms teritorijoms;

K. kadangi perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos turėtų būti vykdomas kartu atkuriant gamtą, nepakenkiant esamiems 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nustatytiems gamtos atkūrimo tikslams ir nieko nepaliekant nuošalyje, kaip nurodyta Europos žaliajame kurse; kadangi energetikos pertvarka turėtų būti teisinga ir įtrauki;

L. kadangi jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai ir jų poveikio aplinkai vertinimai turi atitikti poveikio švelninimo hierarchijos metodą; kadangi tuo atveju, kai išvengti neįmanoma arba labai sunku, turėtų būti priimtos ir veiksmingai įgyvendinamos poveikio mažinimo priemonės visais etapais – pradedant vietos parinkimu ir baigiant eksploatacija ir eksploatavimo nutraukimu; kadangi šios poveikio švelninimo priemonės apima poveikio aplinkai vertinimuose nustatytas kovos su povandeniniu triukšmu priemones;

M. kadangi Komisija turėtų įvertinti, ar įmanoma sukurti bendriems Europos interesams svarbų projektą, kuris apimtų didelio masto plūduriuojantį vėjo elektrinių parką ir susijusį elektrolizerių projektą;

N. kadangi esama galimybės pasinaudoti jūros erdvės reikalavimų suderinamumu siekiant užtikrinti, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija atitiktų 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją; kadangi jūros vėjo elektrinių parkai gali būti naudingi jūrų biologinei įvairovei, jei jie tvariai suprojektuoti ir pastatyti; kadangi norint dideliu mastu plėsti jūros vėjo energijos gamybą reikia vadovautis pažangiu požiūriu, siekiant užtikrinti jos sambūvį su veikla, kuri jau vykdoma atitinkamose vietov4se, ir kuo mažiau pakenkti aplinkai; kadangi vėjo elektrinių parkų statybos ir eksploatavimo keliama akustinė tarša, o ypač jūrų transporto keliama akustinė tarša daro poveikį jūrų ekosistemai ir į ją turėtų būti atsižvelgiama aplinkos teisės aktuose; kadangi atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtotojų įtraukimas ankstyvuoju proceso etapu, be abejo, prisidės prie sėkmingo jūrinių teritorijų paskirstymo; kadangi teritorijų paskirstymas turėtų būti bendro jūrinių teritorijų planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo rezultatas, neapsiribojant valstybinėmis sienomis; kadangi jūros vėjo jėgainėse gaunama daugiau elektros energijos nei sausumos turbinose ir labiau tikėtina, kad joms pritars netoliese gyvenantys žmonės;

O. kadangi jokia žmogaus veikla, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, neturėtų būti leidžiama ES teritorijose, kurios pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją pripažintos griežtai saugomomis;

P. kadangi strategija siekiama sukurti ilgalaikę sistemą, kuri skatintų tinkamą jūrinės infrastruktūros ir kitų jūrinių teritorijų naudojimo būdų sambūvį, prisidėtų prie aplinkos apsaugos ir sudarytų žvejų bendruomenėms sąlygas klestėti;

Q. kadangi teisingas naftos ir dujų sektoriaus darbuotojų perkėlimas į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorių turėtų būti paremtas lengvesniu jų įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimu; kadangi svarbu laikytis aukščiausių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

R. kadangi jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos panaudojimas priklauso nuo viešojo ir privačiojo sektorių pastangų; kadangi valstybinės įmonės gali atlikti tam tikrą vaidmenį kartu su privačiomis jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriaus įmonėmis; kadangi valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių peržiūra turėtų suteikti daugiau lankstumo įgyvendinant žaliąją pertvarką, įskaitant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus;

1. mano, kad būtina kovoti su klimato kaita, plėtojant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją norint įvykdyti Paryžiaus susitarimo tikslus ir laikytis ES įsipareigojimo vėliausiai iki 2050 m. pasiekti nulinio išmetamo ŠESD kiekio tikslą, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, kaip patvirtinta Europos žaliajame kurse ir ekonomikos gaivinimo plane „Next Generation EU“; pabrėžia, kad nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikai pasiekti reikia, kad atsinaujinanti energija būtų naudojama precedento neturinčiu mastu; pabrėžia, kad daugelis valstybių narių atsilieka diegiant būtiną atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir infrastruktūrą; taip pat pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų reikšmingas pastangas, kad išnaudotų visas atsinaujinančiųjų išteklių energijos teikiamas galimybes; pabrėžia, kad ES negalės įvykdyti savo įsipareigojimų klimato srityje, jei nebus imtasi tolesnių veiksmų jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui paspartinti;

2. ragina Komisiją jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir kitas susijusias energetikos technologijas laikyti pagrindinėmis iki 2050 m. pasiektinos Europos energetikos sistemos sudedamosiomis dalimis;

3. pabrėžia, kad energijos taupymas ir energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančioji energija yra pagrindiniai veiksniai siekiant nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio ekonomikos; primena Sąjungos įsipareigojimą laikytis principo „svarbiausia − energijos vartojimo efektyvumas“ ir pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti šį principą visuose susijusiuose teisės aktuose ir iniciatyvose;

4. pabrėžia, kad, kaip nurodyta Komisijos komunikate COM(2020)0741, jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos tikslai visuose ES jūrų baseinuose yra bent 60 GW iki 2030 m. ir 340 GW iki 2050 m.; primena, kad pagal Komisijos poveikio vertinimą, pridedamo prie komunikato COM(2020)0562[16], įrengtoji jūros vėjo elektrinių galia turėtų būti 70–79 GW, kad būtų užtikrinta konkurencija išlaidų srityje, siekiant tikslo 55 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 2030 m.; ragina valstybes nares ir viešąjį bei privatųjį sektorius iki 2030 m. viršyti teršalų kiekio sumažinimo 55 proc. tikslą; ragina Komisiją persvarstyti viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos taisykles, kad būtų užtikrinta sąnaudų atžvilgiu konkurencinga pertvarka, grindžiama gerai veikiančia rinka, kurioje skatinamas jūrų vėjo energijos naudojimas; pažymi, kad yra teritorijų, kuriose didžiąja dalimi neišnaudotas jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialas, pvz., Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros, Baltijos jūros ir Juodosios jūros; pabrėžia, kad sprendimas iki 2030 m. rasti vietą šiems papildomiems jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumams yra nepaprastai svarbus ir turėtų būti laikomas prioritetiniu ir nustatytu ES iki 2023 / 2024 m., kad būtų galima pradėti statybas iki 2030 m.; pabrėžia, kad jūros ir vandenynų vėjo energijos, kaip energijos šaltinio, konkurencingumas ir toliau didės, o kartu su jos plėtra ir diegimu kainos ir toliau mažės; pabrėžia, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija yra perspektyvus energijos šaltinis ir kad tvari ir patikima energetikos sistema turi derinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją su kitomis energetikos technologijomis, kaupimo galimybėmis ir lanksčiu energijos vartojimu;

5. mano, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija turi būti tvari visoje vertės grandinėje ir turėti nedidelį neigiamą poveikį aplinkai ir ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; primena pažadą pagal Europos žaliąjį kursą, kad niekas neturi būti paliktas nuošalyje; pabrėžia, kad žaliosios pertvarkos pagrindas turėtų būti žmonių gerovė;

6. pažymi ES bendrovių ir technologijų konkurencinį pranašumą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES išlaikytų lyderystę technologijų srityje, išsaugotų talentus ir teiktų įperkamą, saugią ir tvarią energiją, sykiu atsižvelgdama į galimą poveikį, įskaitant poveikį, susijusį su klimato kaita, ir poveikį jūrų aplinkai; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti šį konkurencinį pranašumą; pabrėžia reikšmingą sektoriaus augimo potencialą ir jo indėlį į ES ekonomiką, įskaitant technologijų ir sistemų eksportą; pabrėžia, kad svarbu remti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei remtis novatoriška jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų pramonės sistema, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir įgyvendinant partnerystę pagal programą „Europos horizontas“, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvirtoms Europos vertės grandinėms ir jas paremti, nes jos yra nepaprastai svarbios dvejopai pertvarkai, kartu užtikrinant spartų šioje srityje sukurtų inovacijų taikymą; pabrėžia aukštos kokybės pramoninių darbo vietų svarbą sudarant palankesnes sąlygas teisingam perėjimui;

7. pabrėžia, kad reikia išlaikyti švarią, konkurencingą ir tvarią jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo grandinę Europos Sąjungoje; todėl pabrėžia, jog reikia, kad tiekėjai taikytų aukščiausius kokybės sveikatos, saugos ir aplinkosaugos standartus pagal Europos sertifikatus ir standartus, nustatytus dialogo su visais suinteresuotaisiais subjektais procese; be to, pabrėžia, kad būtina kuo labiau sumažinti transporto išlaidas tiekimo grandinėje; mano, kad viešuosiuose konkursuose turėtų būti atsižvelgiama į šiuos aspektus;

8. pabrėžia, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas yra puiki galimybė atokiausiems regionams ir saloms sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir smarkiai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo; ragina sustiprinti iniciatyvą „Švari energija ES saloms“, ypač daug dėmesio skiriant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijai; primena, kad jūros lygio kilimas daro ypač didelį poveikį saloms;

9. ragina Komisiją kuo greičiau atlikti poveikio vertinimą, kuriame būtų paaiškintas jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ekonominis ir socialinis poveikis, ypatingą dėmesį skiriant esamoms darbo vietoms ir darbo vietų kūrimui naudojant 300–450 GW pajėgumus iki 2050 m.;

10. ragina kompetentingas vietos valdžios institucijas įvertinti iniciatyvas, kuriomis skatinama vietos ekonomika, tvarus vietos užimtumas ir ekonominė veikla diegiant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją; ragina nustatyti sektorių, kurie gali geriausiai paremti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir padėti užtikrinti perspektyvią ekonomikos atsigavimą, sinergiją, taip pat plėtoti sinergiją su veiksmais, kuriais sudaromos sąlygos tvariai mėlynajai ekonomikai;

Infrastruktūra ir tinklai

Investicijos į infrastruktūrą

11. pabrėžia, kad reikia skubiai tobulinti ir plėsti esamą infrastruktūrą, nepažeidžiant 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos ir ES gamtos srities teisės aktų, kad būtų sudarytos sąlygos daugiau naudoti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių; apgailestauja dėl to, kad kelios valstybės narės iki 2020 m. dar nepasiekė elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio, ir ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą infrastruktūrą, pvz., perdavimo linijas jūroje pagamintos elektros energijai integruoti ir transportuoti; primena ES 2030 m. elektros tinklų sujungimo tikslą pasiekti 15 proc. iki 2030 m., nustatyta Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 2 straipsnyje; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuris galėtų paspartinti tinklų sujungimo tikslo įgyvendinimą; mano, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų sudaryti susitarimus dėl jūrų energetikos infrastruktūros su kaimyniniais geografiniais regionais;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ES, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai naudoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

13. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tvarų ir atsakingą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriaus vystymąsi, atsižvelgiant į svarbų jūrų transporto ir jūrų uostų vaidmenį; pabrėžia, kad plėtojant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetiką turėtų būti atsižvelgiama į poreikį užtikrinti saugius jūrų laivybos prieigos kelius ir koridorius, taip pat laivybos inkaravimo zonas ir būsimą jūrų laivybos prieigos kelių į uostus plėtrą; pabrėžia modernių, tvarių ir novatoriškų jūrų uostų svarbą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminančios įrangos surinkimui, gamybai ir aptarnavimui ir reikšmingas investicijas, kurių reikia uostų infrastruktūrai, įskaitant transporto terminalus, ir laivams, kad būtų galima teikti šias paslaugas, atnaujinti; atkreipia dėmesį į jūrų uostų, kaip atsinaujinančiosios jūroje gaminamos energijos transportavimo į krantą ir su tuo susijusios logistikos taškų ir kaip jūros elektros tinklų jungčių ir tarpvalstybinių jungčių vaidmenį;

14. pabrėžia, kad galimybė gauti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos taip pat prisidės prie uostų žalinimo, įskaitant sausumos energijos tiekimą prisišvartavusiems laivams, ir jų, kaip žiedinės pramonės centrų, plėtojimą; pabrėžia, kad valstybių narių jūrinių teritorijų planai turėtų būti pritaikyti prie būsimų tendencijų, įskaitant naujus transporto srautus, naujus laivybos maršrutus ir didesnius laivus, ir turėtų užtikrinti, kad jūrų energijos infrastruktūra būtų suderinta su jūrų transporto maršrutais, žuvininkystės pramone, eismo atskyrimo schemomis, inkaravimo zonomis, jūrų prieiga ir veikla bei uostų plėtra; yra tvirtai įsitikinęs, kad turi būti užtikrintas aukščiausias laivų, plaukiojančių netoli jūrų atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros, saugos lygis, įskaitant pakankamą laivų eismo paslaugų aprėptį ir skubios pagalbos teikimą laivams rajone;

15. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti TEN-E reglamentą siekiant Europos žaliojo kurso tikslų įvykdymo ir pritaikyti teisės aktus prie 1,5 °C tikslo, taip pat palankiai vertina tai, kad jame dėmesys skiriamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriaus poreikiams ir prioritetams; pabrėžia, kad siekiant plėtoti tvarius ir veiksmingus hibridinius ir radialinius jūros vėjo elektrinių įrenginius gamybai, jungtims ir perdavimui reikia į ateitį orientuoto viešojo ir privačiojo sektorių planavimo ir investicijų; yra tvirtai įsitikinęs, kad reguliavimo sistemomis turėtų būti palengvintos išankstinės investicijos; pabrėžia, kad būtina užtikrinti koordinavimą ir derinimą tarp sausumos ir jūros tinklų plėtros planų, be kita ko, nustatant priplaukimo prie kranto vietas jūrinių jungčių ir sausumos tinklų naudojimo atveju; ragina valstybes nares paspartinti reikiamą tinklo infrastruktūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos žaliajai pertvarkai, kuriai labai svarbi elektrifikacija; pripažįsta, kad įvykdytoms didžiulėms investicijoms, kurios dažnai įgyvendinamos vienu metu, reikės kruopštaus ir tikslaus planavimo;

16. pabrėžia, kad svarbu bendrai apibrėžti ir susitarti bendradarbiauti dėl jūrų atsinaujinančiosios energijos gamybos kiekio, kurį 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. valstybės narės turės naudoti kiekviename jūros baseine, užtikrinant investicijų saugumą ir siekiant klimato bei energetikos politikos tikslų įgyvendinimo;

17. pripažįsta jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą visuose Europos jūrų baseinuose ir ragina Komisiją bei valstybes nares toliau tobulinti pagrindines technologijas, kurios naudos šią energiją;

18. ypač palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinant strategiją sudaryti palankesnes sąlygas dialogui dėl jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ekologinio, ekonominio ir socialinio tvarumo ir skatinti vadinamąją praktikos bendruomenę, kurioje visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pramonę, NVO, žvejus ir mokslininkus, galėtų keistis nuomonėmis, dalytis patirtimi ir dirbti įgyvendindami bendrus projektus ankstyvuoju etapu;

19. atkreipia dėmesį į galimus jūrinių elektrinių ir perdavimo išteklių derinimo vykdant konkursus pranašumus; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti tokių bendrų konkursų metodo potencialą ir galimus sunkumus bei įvertinti jo taikymo galimybes skirtingoms sąrankoms; pabrėžia, kad atliekant šią analizę reikia atsižvelgti į galimus iššūkius, susijusius su jūroje ir sausumoje esančių perdavimo tinklų paskatų ir optimalaus planavimo užtikrinimu;

20. primena, kad elektros energijos gamyba iš jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos taip pat suteikia galimybę gaminti vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių, kaip nurodyta Komisijos komunikatuose COM(2020)0741, COM(2020)0299 ir COM(2020)0301;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad įvairios atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos savaime papildo viena kitą kalbant apie bendrą infrastruktūrą, tiekimo grandinės sąveiką ir patikimesnę bendros elektros energijos gamybą;

22. pabrėžia, kad investicijomis į infrastruktūrą reikia remti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriaus plėtrą, visų pirma investuojant į uostus, kad būtų galima įrengti didesnes jėgaines ir sudedamąsias dalis, pritaikyti veiklą ir techninę priežiūrą (įskaitant mokymo infrastruktūrą) ir pastatyti prie jūros dugno pritvirtintų ir plūduriuojančių jūros vėjo elektrinių eksploatavimo nutraukimo ir gamybos centrus; pabrėžia tai, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija taps labai svarbi energijos tiekimo saugumui ir kad reikia imtis būtinų priemonių, kad infrastruktūra būtų apsaugota nuo kibernetinių išpuolių;

Valstybių narių bendradarbiavimas

23. pabrėžia, kad valstybių narių bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant kuo veiksmingiau panaudoti jūrų energijos išteklius, atsižvelgiant į kiekvienos teritorijos ypatumus; pabrėžia Šiaurės jūros bendradarbiavimo energetikos srityje svarbą ir būtinybę vėl įtraukti Jungtinę Karalystę; pažymi, kad dabartinė teisinė sistema turėtų būti patobulinta siekiant palengvinti sudaryti sąlygas tokiam bendradarbiavimui reikiamu mastu; yra tvirtai įsitikinęs, kad neišplėtus valstybių narių ir tarpusavyje susijusių ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimo bus trukdoma plėtoti jūrų energiją; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nebedelsiant imtis reikiamų veiksmų; ragina valstybes nares nedelsiant koordinuoti ir pateikti jūrų energijos pajėgumų plėtojimo planus;

24. pabrėžia, kad turėtų būti skatinamas regioninis valstybių narių ir kaimyninių valstybių bendradarbiavimas jūros baseino lygmeniu bendrai planuojant ir panaikinant reguliavimo kliūtis, taip pat kuriant regioninius jūrinių teritorijų naudojimo žemėlapius, kurie būtų prieinami visiems suinteresuotiesiems subjektams ir reguliariai peržiūrimi taikant bendrą stebėsenos sistemą;

25. palankiai vertina Komisijos ketinimą koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis remiant bent 100 MW potvynių ir atoslūgių energijos naudojimą iki 2025 m. ir bent 1 GW iki 2030 m.;

26. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 ir pritaria tam, kad kiekvienam prioritetiniam jūros jėgainių tinklo koridoriui būtų įsteigta po vieną kontaktinį centrą, tai turėtų palengvinti valstybių narių koordinavimą ir leidimų vykdyti bendro intereso jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus suteikimo procesą;

Centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas

27. pažymi, kad elektros energija ir tiesioginis šildymas ir vėsinimas, gaunami naudojant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, gali prisidėti prie bet kokių galutinio elektros energijos naudojimo būdų, pvz., šildymo siurblių, ekologiškumo didinimo, dėl ko būtų galima sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir galiausiai jį sumažinti iki nulio; atkreipia dėmesį į galimybes įtraukti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją į centralizuotą šildymą naudojant švarią elektros energiją ir šilumos siurblius;

28. ragina Komisiją išanalizuoti brandžių centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo rinkų geriausios patirties pavyzdžius, kurie būtų naudingi besiformuojančioms rinkoms; pabrėžia, kad valstybės narės gali stiprinti šildymo ir vėsinimo kaupimo pajėgumus ir taip skatinti diegti didelius kintančius jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos išteklius; pabrėžia, kad duomenų trūkumas ir atsiejimas nuo pastatų renovacijos strategijų savivaldybės lygmeniu stabdo tolesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių integraciją į centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo rinkas;

29. pabrėžia nacionalinių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį strategiškai planuojant šilumos ir vėsumos tiekimą ir remiant rajono energetikos operatorius, mažinant investicijų riziką ir palengvinant galimybes gauti tiesioginį viešojo sektoriaus finansavimą;

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra

30. yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės turėtų remti daugiatikslių jungiamųjų linijų mokslinius tyrimus ir plėtrą; pabrėžia, kad reikia sukurti ilgalaikę daugiatikslių jungiamųjų linijų sistemą, kuria būtų galima veiksmingai integruoti jūrų ir sausumos rinkas; ragina Komisiją padėti įvairios įrangos gamintojams parengti bendrą standartą, kuriuo būtų galima užtikrinti jungiamųjų linijų suderinamumą ir sąveikumą; pabrėžia, kad siekiant paspartinti patekimą į rinką, reikia kurti, tikrinti, demonstruoti naujas technologijas, pvz., daugiatiksles jungiamąsias linijas, ir mažinti su jomis susijusią riziką; ragina sukurti tinkamas pagrindines sąlygas, kad būtų užtikrinta sparti šių technologijų plėtra;

31. primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir privatųjį sektorių didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusią su žiediniu ir į gamtą orientuotu jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginių projektavimu, taip pat į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ga,ybos įrenginių perdirbimo ir išmontavimo technologijas;

32. pabrėžia, kad ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorius grindžiamas importuojamomis žaliavomis ir sudedamosiomis dalimis ir kad turėtų būti apsaugota šių medžiagų tiekimo grandinė; pakartoja, kad tiekėjai turi taikyti aukščiausius kokybės, sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos standartus pagal Europos sertifikavimą ir standartus;

33. yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir valstybės narės turėtų remti plūduriuojančias jūros vėjo, potvynių ir atoslūgių, bangų ir srovių jėgaines, kurios gali būti pritaikytos prie įvairių jūros dugno sąlygų Europoje, mokslinius tyrimus ir plėtrą; atsižvelgdamas į tai, taip pat pabrėžia, kad reikia remti visos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos vertės grandinės ir technologijų, naudojančių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., jūros vėjo jėgainių, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo mokslinius tyrimus, plėtrą, išplėtimą ir komercializaciją, siekiant sumažinti kitų sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir skatinti sektorių susiejimą;

34. pabrėžia, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją reikia eksploatuoti jūrų gelmėse; pabrėžia, kad plūduriuojančios technologijos suteikia galimybę pasiekti didesnį ir pastovesnį vėjo greitį, kuris taip pat gali sumažinti jėgainės poveikį aplinkai ir sumažinti su pakrančių planavimu susijusį spaudimą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinius tyrimus, plėtrą, stebėseną ir inovacijas, susijusias su technologijomis, pvz., plūduriuojančiosiomis platformomis; pabrėžia, kad ES turi puikią galimybę pirmauti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų srityje, kuri bus pagrindinė priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonė;

35. mano, kad labai svarbu Europoje turėti pagrindinius atsinaujinančiosios energijos vertės grandinių segmentus, kad būtų pasiekti ES kovos su klimato kaita tikslai ir užtikrinta didelė ekonominė nauda gyventojams; ragina imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų remiamas vietos europinio turinio vaidmuo atsinaujinančiosios energijos strategijos tiekimo grandinėje ir teisės aktuose;

36. palankiai vertina tai, kad Komisija ir Europos investicijų bankas yra įsipareigoję bendradarbiauti su kitomis finansų įstaigomis, kad pagal programą „InvestEU“ būtų remiamos strateginės ir didesnės rizikos investicijos į jūrų energetiką, kartu užtikrinant, kad ES išliktų lydere technologijų požiūriu;

37. ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Europos žaliąjį kursą geriau panaudoti Sąjungos lėšas ir remti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą atokiausiose teritorijose bei salose, siekiant veiksmingai sumažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro;

38. pabrėžia, kad norint plėsti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją reikės daug labai specializuotos ir kvalifikuotos darbo jėgos, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant užkirsti kelią kvalifikuotų darbuotojų trūkumui užtikrinant patrauklias darbo sąlygas, atsižvelgiant į sveikatą ir saugą; pritaria Komisijos užmojams remti kompetentingas nacionalines ir regionines valdžios institucijas kuriant ir įgyvendinant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirtas švietimo ir mokymo programas ir poreikiui plėtoti įgūdžių kaupimą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje; ragina Komisiją įtraukti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sritį į kitą Europos įgūdžių darbotvarkę, siekiant padėti asmenims, tarptautinėms įmonėms ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms išsiugdyti reikiamus įgūdžius jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje; pabrėžia moterų užimtumo svarbą itin techninėje jūrų energijos sektoriaus aplinkoje;

39. mano, kad per visą projekto ciklą labai svarbu projektuoti, plėtoti ir naudoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją žiediniu ir atsinaujinančiu būdu; ypač pabrėžia, kad didelis metalų ir naudingųjų iškasenų kiekis, reikalingas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų plėtrai remti, turi būti gaunamas atsakingai ir žiediškai;

40. pabrėžia reikšmingą galimybę plėtoti vandenilio gamybą iš jūrų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kuri gali padėti atverti kelią platesnei vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkos plėtrai; ragina Komisiją įvertinti, kaip jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai galėtų atverti kelią plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybą;

41. pabrėžia, kokios privačiojo ir viešojo sektorių investicijų į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorių svarbą diegiant plataus masto jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas; pakartoja savo raginimą Komisijai pritaikyti programą „Europos horizontas“ prie proveržio technologijų ir inovacijų kūrimo, didinimo ir komercializacijos Sąjungoje, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp inovacijų kūrimo ir jų diegimo rinkoje, teikiant rizikos finansavimą ankstyvosioms technologijoms ir parodomiesiems projektams bei ankstyvųjų vertės grandinių plėtojimui, siekiant paremti mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtrą, taip pat sumažinti esamus skirtumus tarp valstybių narių;

42. pabrėžia, kad patobulinti įgūdžiai jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir konkretaus sektoriaus specifikos išmanymas yra išteklius, kuris gali būti eksportuojamas į ES nepriklausančias šalis ir tokiu būdu gali padėti vykdyti ES paslaugų eksportą bei prisidėti prie klimato kaitos švelninimo pasauliniu lygmeniu;

Leidimai ir jūrinių teritorijų planai

Leidimų išdavimo supaprastinimas

43. pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti 2030 m. ir 2050 m. tikslus reikia paspartinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą; pabrėžia, kad norint išnaudoti jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, reikia darnesnio jūrų erdvės ir pakrančių valdymo; yra tvirtai įsitikinęs, kad deramą jūrinių teritorijų planavimo procesą lydėtų tvirtas požiūris į visuomenės dalyvavimą, kad būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų ir pakrančių bendruomenių nuomonę; pažymi, kad didžiulis susidomėjimas jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija lems vis didėjantį pateikiamų prašymų išduoti leidimus skaičių; ragina valstybes nares skubiai supaprastinti atitinkamas procedūras ir koordinuoti savo pastangas; ragina valstybes nares pritarti bendrų kontaktinių centrų steigimui;

44. atkreipia dėmesį į šiuo metu ilgai trunkantį jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimo procesą ir tai, kad reikia jį skubiai paspartinti, kad būtų pasiekti 2030 ir 2050 m. tikslai; pažymi, kad supaprastinus valstybių narių procedūras ir techninius standartus bus sudarytos sąlygos spartesniam diegimui; ragina valstybes nares nustatyti skaidrų leidimų išdavimo procesą bei apsvarstyti galimybę nustatyti leidimų išdavimo terminus, įskaitant būtinus poveikio aplinkai vertinimus ir tyrimus, taip pat konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, ir nustatyti leidimų išdavimo laikotarpį, kai pateikiami išsamūs dokumentų rinkiniai, su terminu, per kurį turi būti priimtas sprendimas; pabrėžia, kad svarbu prireikus sutrumpinti procedūras ir imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi terminų;

45. pabrėžia iš anksto patvirtintų licencijų svarbą ir potencialą jūrų energijos teritorijų plėtrai, taip pat prijungimo ir perdavimo linijų išdėstymo svarbą, siekiant pašalinti projektų neapibrėžtumą ir sutrumpinti jų įgyvendinimo laiką;

46. mano, kad nepaprastai svarbu pasiekti platų visuomenės pritarimą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, įtraukiant vietos subjektus, kad visuomenė labiau pritartų jūros vėjo energijai ir jai reikalingai stambiai infrastruktūrai; ragina į projektus skaidriai ir prasmingai įtraukti pakrančių bendruomenes, įskaitant atokiausiuose regionuose ir salose esančias bendruomenes, taip pat kitus suinteresuotuosius subjektus; pabrėžia, kad svarbu didinti plačiosios visuomenės pasitikėjimą atsinaujinančiosios energijos teikiamomis galimybėmis pasiekti energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti energijos tiekimą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti vieno langelio principu veikiančius kontaktinius centrus, kuriuose būtų teikiama supaprastinta informacija apie perversminių jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų demonstracinių projektų finansavimo galimybes;

Jūrinių teritorijų planų ir nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų derinimas

47. pažymi, kad manoma, kad bendra teritorija, kurios reikia siekiant užtikrinti, kad jūrų vėjo energijos pajėgumai pasiektų 2050 m. tikslus, siekia 2,8 proc.; yra tvirtai įsitikinęs, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtotojų įtraukimas ankstyvuoju proceso etapu prisidės prie sėkmingo jūrinių teritorijų paskirstymo; pabrėžia, kad teritorinis paskirstymas turėtų būti bendro jūrinių teritorijų planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo rezultatas, neapsiribojant nacionalinėmis teritorijomis; ragina vykdyti skaidrų procesą ir užtikrinti galimybę susipažinti su regioniniais jūrų erdvės planais siekiant sudaryti sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams priimti ankstyvą ir įtraukų požiūrį;

48. atkreipia dėmesį į pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamo projekto dėl daugiafunkcio Europos jūrų panaudojimo, kuriame tiriamos daugiafunkcio Europos jūrų panaudojimo galimybės penkiuose ES jūrų baseinuose, rekomendacijas; primena savo rekomendacijas, kad tvari vandenynų plėtra nebegali priklausyti nuo vieno sektoriaus valdymo, bet tam reikia visapusiškesnio, integruoto požiūrio, ir kad daugiafunkcis naudojimas neapsiriboja dalijimusi „ta pačia“ jūrų erdve, o turėtų apimti bendrą įrenginių ir kito turto naudojimą bei bendrą veiklą;

49. pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti pakankamą teritoriją jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai, ir mano, kad daugiafunkcis naudojimas turėtų būti aktyviai propaguojamas ir skatinamas pasitelkiant viešojo reguliavimo įstaigas ir taikant atitinkamas paramos programas, kurios būtų kur kas platesnės už vien tik teritorijų planavimo sprendimus; pažymi, kad rengiant jūrų erdvės planus valstybių narių buvo paprašyta ieškoti ne tik geriausių turimų duomenų ir siekti plataus visuomenės dalyvavimo, bet ir galimybių bendrai koordinuoti jūrų veiklą;

50. pažymi, kad pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 valstybės narės savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) turėjo pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir privalo kas dvejus metus pateikti pažangos ataskaitą; pažymi, kad pagal Direktyvą (ES) 2014/89 valstybės narės iki 2021 m. kovo 31 d. turėjo parengti jūrų erdvės planus; apgailestauja dėl to, kad dar ne visos valstybės narės pateikė savo jūrų erdvės planus, ir ragina Komisiją imtis veiksmų; atkreipia dėmesį į riziką, kad nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir jūrų erdvės planai gali būti nesuderinami teritorijų paskirstymo aspektu; pabrėžia, kad reikia skubiai suderinti Direktyvą dėl jūrinių teritorijų planavimo ir Reglamentą dėl nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, taip pat kitus susijusius ES teisės aktus; primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant koordinuoti ir parengti planus dėl jūrų energijos pajėgumų plėtojimo iki 2030 m ir po 2030 m. planus;

51. atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina strategijos tikslą sukurti ilgalaikę sistemą, kuri skatintų tinkamą jūrinės infrastruktūros ir kitų jūrinių teritorijų naudojimo būdų sambūvį ir prisidėtų prie aplinkos apsaugos;

52. ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2050 m. planuojant ir diegiant 300–450 GW jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus laikytis visa apimančio požiūrio, grindžiamo visu gyvavimo ciklu;

53. ragina Komisiją atlikti jūrinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo poveikio analizę ir prireikus priimti ES tvaraus jūrinės infrastruktūros eksploatavimo nutraukimo strategiją, siekiant kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai, saugai ir ekonomikai; pabrėžia, kad tokia strategija turėtų įtraukti esamos infrastruktūros išmontavimą ir apimti būsimą eksploatavimo nutraukimo veiklą; pabrėžia, kad būsima ES masto teisinė sistema bus reikalinga tik tuo atveju, jei analizė rodo, jog dabartinė teisinė sistema ir priemonės ES valstybėse narėse turi reikšmingų trūkumų; primygtinai ragina Komisiją sukurti paprastą stebėsenos sistemą, kuria būtų užtikrintas skaidrus ir veiksmingas ataskaitų apie jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo pažangą teikimas, parodančią, ar valstybės narės galės pasiekti 2030 m. ir 2050 m. GW nustatytus tikslus; mano, kad Komisija, laikydamasi Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų, turėtų pranešti Parlamentui, ar jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija diegiama tinkamai;

54. ragina visoje ES uždrausti neeksploatuojamų vėjo jėgainių menčių šalinimą sąvartynuose iki 2025 m., kad būtų užtikrintas žiediškumas, kuo labiau sumažintas neigiamas poveikis dirvožemiui ir vandenynams bei padidintas dirvožemio apsaugos lygis;

Rinkos modelis

55. pabrėžia, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įsisavinimas priklauso nuo tinkamo gerai parengtų rinkos taisyklių įgyvendinimo ir stabilios reglamentavimo sistemos, atsižvelgiant į ilgą tokių investicijų trukmę; pabrėžia, kad jūros vėjo energijos kaina per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai nukrito, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti kuo geresnes pagrindines sąlygas į rinką orientuotai jūros vėjo jėgainių plėtrai; pabrėžia, kad jeigu nebus palaipsniui atsisakyta iškastinio kuro ir subsidijų iškastiniam kurui, kai tik tai bus įmanoma, ir nebus gerokai padidinta jūros vėjo energijos gamyba, bus neįmanoma įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų ir užtikrinti, kad visuotinis atšilimas pasaulyje iki amžiaus pabaigos neviršytų 1,5 °C;

56. ragina įvertinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sąnaudų ir naudos paskirstymą tarp gamybos ir perdavimo, kad ji būtų tvari ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu perspektyvi, užtikrinant plėtotojams tinkamas paskatas ir stabilią reguliavimo sistemą; pabrėžia, kad netikrumas dėl sąnaudų ir naudos paskirstymo atgraso įmones nuo jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimo; ragina Komisiją paspartinti ES gairių dėl jūrų hibridinių projektų sąnaudų ir naudos pasidalijimo paskelbimą;

57. pabrėžia, kad esamos ES finansavimo priemonės, tokios kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė, gali padėti sutelkti reikalingą finansavimą, kad būtų skatinami tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos sprendimai ir bendri projektai ES; pažymi, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė gali būti naudojama potencialioms jūrų energijos gamybos plėtros vietoms nustatyti ir reikiamiems tyrimams bei statybos darbams finansuoti, kai vykdomi dviejų ar daugiau ES valstybių narių projektai;

58. ragina Komisiją atitinkamais atvejais skatinti valstybes nares įtraukti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus bei kitas nacionalines programas, finansuojamas ES lėšomis;

59. ragina persvarstyti esamą reguliavimo sistemą, reglamentuojančią ES elektros energijos rinkas, siekiant palengvinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įsisavinimą ir panaikinti dirbtines prekybos kliūtis, fiksuotas kainas, subsidijas ir kitus rinką iškraipančius mechanizmus, kurie neleidžia toliau sėkmingai integruoti jūrų atsinaujinančiuosius išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai išanalizuoti galimybę sukurti specialias jūrų prekybos zonas bei ištirti esamas prekybos zonas ir jų tinkamumą didėjantiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumams integruoti; ragina Komisiją nustatyti esamus reguliavimo mechanizmus, kuriais būtų sėkmingai skatinama į gerai veikiančią energijos rinką integruoti jūrų atsinaujinančiuosius išteklius, kaip į ateitį orientuoto modelio dalį, įskaitant hibridinių projektų ir naujų formų bendradarbiavimo palengvinimą; ragina Komisiją išnagrinėti geresnes hibridinių projektų plėtros sąlygas siekiant užtikrinti geresnį ir spartesnį hibridinių projektų įgyvendinimą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir lankstesnes sąlygas inovacijoms skatinti, įskaitant naujas turto kategorijas, visų pirma jūros vėjo elektrinių parkams, jungtimis prijungtiems prie dviejų ar daugiau rinkų; pripažįsta, kad taikant tarifus turėtų būti atsižvelgiama į riziką, kylančią pirmajam pramonės investuotojui, kuris investuoja į naujos technologijos diegimą;

60. pabrėžia, kad rinkos struktūrą reikia visiškai suderinti su jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat reikia užtikrinti optimalią jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlymų teikimo zonos konfigūraciją; mano, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūra perdavimo lygmeniu turėtų būti reglamentuojama remiantis atsiejimo taisyklėmis, taikant aiškiai apibrėžtas funkcijas ir atsakomybę sistemų atsakomybės, trečiųjų šalių prieigos, ir skaidrių tarifų bei sąlygų atžvilgiu, taip prisidedant prie bendrosios rinkos ir energetikos sąjungos;

61. pripažįsta, jog vykdant perėjimą prie švarios energijos būtina, kad naudojant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir kitas energijos technologijas būtų atsižvelgiama į tvarumą ir anglies pėdsaką visoje vertės grandinėje; pabrėžia, kad į konkursų dėl jūrų energijos procesus turėtų būti įtraukti tvarumo kriterijai;

62. pripažįsta, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių atliks pagrindinį vaidmenį ES siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo iki 2050 m.; pabrėžia, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija dėl didelio projektų masto ir didelių pajėgumų atliks svarbų vaidmenį spartinant vandenilio gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; mano, kad reikalinga parama moksliniams tyrimams ir plėtrai, siekiant paskatinti pramonę naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinkoje, įgyvendinant didelius komercinius projektus, ir taip sukurti realią tvarią paklausą sunkiai prisitaikančiuose sektoriuose;

°

° °

63. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

ES įgyvendinti savo kovos su klimato kaita tikslus ir įvykdyti savo pažadus Europos piliečiams gali tik integruodama atsinaujinančiųjų išteklių energiją į mūsų energetikos sistemas daug didesniu mastu ir daug greičiau nei iki šiol. Pranešėjas mano, kad jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija yra itin svarbus Europos žaliosios pertvarkos elementas. 2030 m. pasiekę daugiau nei 60 GW jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų, turime galimybę užtikrinti švarų, pigų ir stabilų energijos šaltinį, kuris būtų žaliosios pertvarkos pagrindas.

ES kaip dalį žaliojo kurso dokumentų rinkinio turi įgyvendinti labai plataus užmojo peržiūras ir iniciatyvas. Norint sėkmingai sukurti reikiamus pajėgumus, jūrų atsinaujinančiųjų ištekliai gali ir turėtų būti integruotas į visus atitinkamus ES teisės aktus. Reikia padidinti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos tikslus ir tuo susijusią valdymo struktūrą bei statistinius perdavimus.

ES žaliosios pertvarkos plane numatyti keli iššūkiai, kuriuos išspręsti gali padėti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija. ES elektrifikacijos pastangoms ir vandenilio strategijai reikia daug pigios švarios elektros energijos. Norint sumažinti sunkiųjų transporto ir aviacijos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia elektros energijos konversijos į kitą energiją, o tai taip pat priklauso nuo pigios atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos tiekimo. Naudojant šilumos siurblius, atsinaujinantieji energijos ištekliai gali padėti sumažinti centralizuoto šilumos tiekimo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija yra esminis perėjimo nuo iškastinio kuro elementas, leidžiantis sudaryti palankesnes sąlygas mūsų bendriems įsipareigojimams laikytis Paryžiaus klimato susitarimo.

Tačiau vertinama, kad šiuo metu naujai įrengiamų atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių pajėgumai ES didės tik šiek tiek daugiau nei po 2 GW per metus. Jei norime iki 2050 m. pasiekti bent 300 GW, įrengimo sparta turi būti keturis kartus didesnė. Akivaizdu, kad šią didžiulę užduotį atlikti yra nelengva. Nors esame padarę didelę pažangą teisinga linkme, nekelia abejonių tai, kad tai, kas mums padėjo atsidurti ten, kur esame šiuo metu, nepadės mums pasiekti to, kur mums reikia būti 2030 m.. Pranešėjas mano, kad turime nedelsdami imtis skubių veiksmų. Jei nepadidinsime savo pastangų, reikiamų rezultatų nepasieksime. Reikia pabrėžti, kad turime paskubėti ne tik didinti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, bet ir priimti visus kitus sprendimus, darančius poveikį mūsų žaliajai pertvarkai.

Europos įmonės pirmauja pasaulyje jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir šis sektorius teikia daug vilčių dėl darbo vietų kūrimo ir ekonomikos ir eksporto augimo. Šis stiprybė turi būti išlaikyta ir toliau didinama, kadangi švarios energijos poreikiai pasaulyje didėja. Europos lyderystės atsinaujinančiųjų išteklių energijos pramonėje ir tiekimo grandinėse užtikrinimas teikia daug žadančių pramonės politikos perspektyvų. Tolesnės pastangos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, bandymų centrai ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ES turėtų būti ryžtingos Europos švarios energijos pramonės politikos pagrindas.

Rinkos sąlygos

ES turi užtikrinti stabilią rinka grindžiamą sistemą, kuria investuotojams būtų užtikrintas reguliavimo tikrumas ir aiškumas. Plėtotojams, privatiems investuotojams, pensijų fondams ir finansų įstaigoms reikia aiškumo, nuoseklumo ir nuspėjamumo, taip pat ir dėl reguliavimo iššūkių, susijusių su pajamų paskirstymu tarp plėtotojų ir perdavimo sistemos operatorių. ES taikomos praktikos įvairovė trukdo plėtoti jūrų atsinaujinančių išteklių energijos gamybą, todėl reikia dar labiau supaprastinti ir suderinti procedūras ir procesus. Rengiant būsimą elektros energijos rinkos modelį turi būti atsižvelgta į būsimus jūrų naudojimo pokyčius, įskaitant hibridinius projektus, ir turėtų būti nuodugniai įvertintas poveikis visoms ES elektros energijos rinkoms.

Infrastruktūra

Reikia didelių investicijų ne tik į jūrų elektros energijos tinklus, bet ir į sausumoje esančius tinklus. Europos Komisijos strategijos projekte numatyta 530 mlrd. EUR investicijų, kad būtų atnaujinta ir modernizuota Europos tinklo infrastruktūra[17]. Tai precedento neturinčio masto investicijos, į kurias reikia atsižvelgti atitinkamuose teisės aktuose ir finansinėse priemonėse. Pranešėjas yra tvirtai įsitikinęs, kad persvarstant TEN-E reglamentą į tai turėtų būti atsižvelgta ir kartu turėtų būti palengvintas labai reikalingas sektorių susiejimas, naudojant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją ekologiško vandenilio gamybai ir plėtrai, elektros energijos konversijai į kitą energiją, energijos kaupimui ir centralizuotam šildymui. Atitinkamai turėtų būti peržiūrėti dešimties metų tinklo plėtros planai. Tarpvalstybinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas į centralizuotą šildymą teikia didelių vilčių, kad bus sumažintas iškastinio kuro naudojimas šildymo sektoriuje.

Leidimų išdavimas

Šiuo metu leidimų statyti jūros vėjo jėgainių parkus išdavimo praktika valstybėse narėse skiriasi ir, užuot paprastinus procesus, sukuriama nereikalingos biurokratinės naštos. Esant dabartinėms procedūroms jau dabar matome, kad gali būti, kad kai kurie per ateinančius dvejus metus pradėti projektai bus užbaigti vėliau nei 2030 m. Atsižvelgiant į tai, kad bendras jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų diegimo procesas jau ir šiuo metu yra ilgas, mūsų tikslai nebus pasiekti, jei nebus sutrumpintas bereikalingai ilgas leidimų išdavimo procesas.

Valstybės narės pateikia savo jūrinių teritorijų planus, kurie ne visada būna suderinti su jų nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais. Šių procesų supaprastinimas yra pats būtiniausias reikalavimas, jei norime reikiama sparta įsisavinti jūrų atsinaujinančiuosius išteklius, todėl atsižvelgiant į tai reikėtų apsvarstyti galimybę persvarstyti direktyvą dėl jūrinių teritorijų planų.

Pirmenybė turi būti teikiama švarios atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimui ir gamybai. Jei to nedarysime, mūsų klimato tikslai nebus pasiekti. Švarios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba yra toks prioritetas, kad pagal atnaujintą požiūrį turi būti apsvarstyta galimybė įrodinėjimo naštą ir atsargumo principą sukeisti vietomis ir skatinti naudoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją net leidimų išdavimo ir licencijų išdavimo sąskaita. Turi būti apsvarstyta galimybė pradėti taikyti didelio kiekio leidimų išdavimo paspartintas procedūras, taip pat galimybė nustatyti ribotos trukmės fiksuoto laikotarpio atsargos priemonę paraiškoms ir leidimams, kad kūrėjai galėtų pradėti vykdyti projektus nelaukdami leidimų išdavimo ir nepaisydami skirtingos praktikos valstybėse narėse. Būtų galima apsvarstyti galimybę priimti ES masto reglamentą dėl leidimų išdavimo, supaprastinant poveikio aplinkai vertinimą ir suderinant nacionalinius metodus. ES nustatytose jūrinėse teritorijose galėtų būti sudarytos palankesnės prieigos sąlygos ir galimybės gauti leidimą.

ES liko mažiau nei 10 metų, kad sukurtų jūrų energetikos sistemą, kurios dydis pasiektų Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų šiandieninius bendrus energetikos pajėgumus. Iki 2050 m. ji turėtų tokio dydžio, kaip bendri Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos pajėgumai. Tai bendras iššūkis, su kuriuo susiduriame, ir laiko švaistyti nebegalima. Kiekvieną minutę, kol nesikeis esama padėtis, sėkmingai įveikti šį iššūkį bus vis sunkiau.

 

PRIEDAS. PRANEŠĖJUI INFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ IR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą pranešėjas parengė vien savo noru ir tik savo atsakomybe. Pranešėjas, rengdamas šį pranešimą, iki jo priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

ACER

Andel

BirdLife

Danijos prekybos rūmai

Danish Energy

Danish Industry

Danijos jūrų reikalų institucija

Danish Shipping

Danijos gamtos apsaugos draugija

EDF

EDF Renewables

Energinet

ENTSO-E

Equinor

Eurelectric

European Energy

Floating Power Plant

General Electric

Greenpeace/CAN Europe

Hitachi ABB Power Grids

Hydrogen Europe

Norlys

Šiaurės jūros patariamoji taryba

Ocean Energy Europe

Offshore Wind Foundations Alliance

Ørsted

State of Green

Stiesdal

UK National Grid

Vattenfall

Vestas Wind Systems

WindDenmark

WindEurope

WWF

 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (30.6.2021)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos

(2021/2012(INI))

Nuomonės referentas: Marian-Jean Marinescu

 

 

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į susijusią 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją[18],

– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[19],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ (COM(2020)0741),

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją[20],

– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema[21],

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Parlamento ir Tarybos politinį susitarimą dėl 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės,

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (COM(2020)0301) ir į susijusią 2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją[22],

– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo[23], kurią numatoma neužilgo peržiūrėti,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto kompetenciją jūrų planavimo ir integruotos jūrų politikos srityse,

1. palankiai vertina Komisijos užmojį iki 2050 m. pasiekti 340 GW jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumą, nes tai yra svarbus sėkmingo transporto ir turizmo sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo elementas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu 27 ES valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai yra tik šiek tiek didesni nei 12 GW, reikia iš esmės paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių jūroje statybą ir kuo greičiau nustatyti būtiną plotą, kad statyba galėtų laiku pasiekti šį tikslą; mano, kad sparti įperkamos jūrų atsinaujinančiosios energijos gamybos, kaupimo ir paskirstymo plėtra, jos visiškas junglumas ir integravimas į energetikos tinklą yra būtina sąlyga siekiant plačiau eksploatuoti elektra varomas transporto priemones ir netaršius atsinaujinančiuosius transporto degalus, pvz., vandenilį ir amoniaką; todėl pabrėžia, kad reikia bendros Europos teisinės sistemos ir ES investicijų plano, kuriais būtų užtikrintas tikrumas visiems suinteresuotiesiems subjektams ir toliau didinamas sektoriaus konkurencingumas ir prireikus technologinė branda, visapusiškai laikantis ES vandenilio strategijos ir numatomo staigaus vandenilio paklausos didėjimo, ypač transporto sektoriuje; ragina valstybes nares nedelsiant reikšmingai padidinti ir skatinti rinka grindžiamas viešąsias ir privačias investicijas į jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir ypač pasinaudoti galimybėmis, kurių šioje srityje suteikia Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP);

2. pabrėžia šios jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos reikšmingos plėtros svarbą siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų ir laikantis ES įsipareigojimo vėliausiai iki 2050 m. pasiekti nulinio išmetamo ŠESD kiekio tikslą, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, kaip patvirtinta Europos žaliajame kurse ir atkūrimo plane; \pabrėžia, kad energijos taupymas, energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energija yra dalis pagrindinių priemonių pasiekti nulinio grynojo išmetamo teršalų kiekio ekonomiką ir turėtų būti įgyvendinami visuose energijos pasiūlos ir paklausos planuose; todėl pabrėžia, kad siekiant išnaudoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, reikia darnesnio jūros ir pakrančių teritorijų valdymo;

3. pabrėžia modernių, tvarių ir novatoriškų jūrų uostų svarbą atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminančios įrangos surinkimui, gamybai ir aptarnavimui jūroje ir dideles investicijas, kurių reikia uostų infrastruktūrai, įskaitant transporto terminalus, ir laivams, kad būtų galima teikti šias paslaugas, atnaujinti; atkreipia dėmesį į jūrų uostų, kaip strateginių atsinaujinančiosios jūroje gaminamos energijos transportavimo į krantą ir su tuo susijusios logistikos taškų ir kaip jūros elektros tinklų jungčių ir tarpvalstybinių jungčių, taip pat elektrolizės ir žaliojo vandenilio, žaliojo amoniako ir kitų švarių alternatyviųjų degalų importo, gamybos, saugojimo ir paskirstymo atsinaujinančiosios energijos centrų, vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas naudotis finansinėmis priemonėmis, visų pirma pagal EGADP ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP2), siekiant palengvinti uostų infrastruktūros pritaikymą prie šių naujų reikalavimų ir sustiprinti TEN-T ir TEN-E tinklų sąveiką; pabrėžia, kad galimybė gauti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos taip pat prisidės prie uostų žalinimo, įskaitant sausumos energijos tiekimą prisišvartavusiems laivams, ir jų, kaip žiedinės pramonės centrų, plėtojimą;

4. atkreipia dėmesį į galimybes, kurias jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energija gali teikti pakrančių regionams, tiek didesnio su energija susijusio turistų apgyvendinimo tvarumo, tiek sezoninio ekonominio poveikio subalansavimo aspektu, visus metus užtikrinant stabilias ir nuspėjamas darbo vietas ir augimą vietos atsinaujinančiųjų išteklių jūros pramonėje ir mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ); atkreipia dėmesį į su tuo susijusias šių regionų socialinio ir ekonominio vystymosi ir vietos jūrų žiedinės energetikos bendruomenių kūrimo galimybes; pabrėžia, kad reikia struktūrinio dialogo, kuriame dalyvautų vietos valdžios institucijos, ir teisingo perėjimo prie jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, įskaitant tinkamą mokymą, kad darbuotojai būtų parengti naujiems iššūkiams;

5. pabrėžia, kad atokiausi regionai ir salos tebėra labai priklausomi nuo iškastinio kuro importo, nepaisant to, kad jie turi galimybių ir darnai ypatingo geografinio potencialo naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius; primena, kad kylantis jūros lygis daro ypač didelį poveikį saloms; ragina Komisiją ir valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, ypatingą dėmesį skirti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos bandomųjų projektų ir komercinio masto projektų plėtojimui šiose teritorijose, ypatingai daug dėmesio skiriant jų susisiekimo poreikiams ir turizmo pramonei; primena, kad Atlante ir jo atokiausiuose regionuose esama didžiulio jūros vėjo energijos gamtinio potencialo ir gero bangų ir potvynių energijos gamtinio potencialo; ragina sustiprinti iniciatyvą „Švari energija ES saloms“, ypač daug dėmesio skiriant jūros atsinaujinantiesiems ištekliams;

6. primena, kad visuose Europos jūrų baseinuose reikia toliau plėtoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją, o teritorijoms, turinčioms didelį neišnaudotą atsinaujinančiųjų jūros išteklių potencialą, pvz., Viduržemio, Baltijos ir Juodajai jūroms, reikia skirti ypatingą dėmesį, be kita ko, finansuojant naujoviškų technologijų mokslinius tyrimus ir vystymą, pvz., plūduriuojančias jūros vėjo, saulės, bangų ir potvynių jėgaines, ir žaliojo vandenilio gamybą jūroje, kad būtų galima greitai išbandyti ir vėliau išplėsti būtinas technologines prietaikas, o pirmaujančios valstybės, pvz., Šiaurės jūros valstybės, turi ir toliau plėtoti šias technologijas bei siekti išlaikyti savo pasaulio lyderių poziciją visos Europos labui; mano, kad Europos Sąjunga turi padaryti viską, ką gali, kad išlaikytų savo, kaip vėjo energijos lyderės, poziciją;

7. pabrėžia, kad reikia paspartinti veiksmingų jūros vėjo energijos kaupimo technologijų mokslinius tyrimus ir investicijas į jas, kad būtų išspręsta priklausomybės nuo oro sąlygų problema ir padidintas energijos tinklo tiekimo saugumas, atsižvelgiant į tai, elektros energijos gamyba, kurios reikia siekiant įgyvendinti su klimato kaita susijusią pertvarką, labai išaugs;

8. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo ir tinklų planavimo atskiruose jūrų baseinuose sistemas, įtraukiant įvairias ES šalis ir sudarant sąlygas sąveikai su esamomis ar planuojamomis jungiamosiomis linijomis ir jungtimis su nacionaliniais jūrų tinklais; ragina Komisiją skatinti parengti išsamius poveikio vertinimus kiekvienam jūrų baseinui, siekiant įvertinti ir nustatyti tinkamų jūrų zonų plotus, poveikį jūrų biologinei įvairovei, aplinkai ir turizmo veiklai, įrangos sąnaudas ir jos gamybos pajėgumus ir tinklo infrastruktūros sąnaudas;

9. pabrėžia, kad, nors rinkos rizika turėtų tekti investuotojams, tose rinkose, kuriose jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra yra ankstyvame etape, pvz., Viduržemio jūros regione, didelė rizika ir mažos pajamos gali būti kompensuojamos taikant paramos schemas, pvz., EGADP ir būsimą EITP2, siekiant užtikrinti, kad investicijos į jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus būtų vykdomos trumpuoju ir (arba) vidutinės trukmės laikotarpiu ir kad šių projektų mastas didėtų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu; primena nuoseklių ir suderintų pastangų įgyvendinant nacionalines ir ES investicijų strategijas svarbą siekiant užtikrinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą sudarant palankesnes sąlygas novatoriškų technologijų gamybai, įrengimui ir komercializacijai;

10. pabrėžia Šiaurės jūros šalių bendradarbiavimo energetikos klausimais (NSEC) svarbą bendram jūrų teritorijų planavimui ir integruotam pakrančių valdymui, kuris peržengtų valstybių sienas, ir pabrėžia, kad reikia dar kartą įtraukti Jungtinę Karalystę; ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų pastangas, susijusias su plūdriųjų vėjo elektrinių parkais ir atitinkamais transporto iššūkiais jų statybos ir priežiūros etapuose, ir, didelio masto projektų atvejais, įvertinti galimybes sukurti didelio masto bendriems Europos interesams svarbų projektą;

11. mano, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų sudaryti geostrateginius susitarimus dėl jūrinės energetikos infrastruktūros su kaimyniniais geografiniais regionais, ypač Vakarų Balkanais, Viduržemio jūros regiono pietų ir rytų baseinais;

12. pabrėžia, kad kova su klimato kaita, be kita ko, naudojant jūros energiją, yra labai svarbi siekiant sumažinti pražūtingą visuotinio atšilimo poveikį jūrų vandens ekosistemoms, augančiai vandens temperatūrai, vandenynų rūgštėjimui, vandens srautų pokyčiams, žuvų buveinių nykimui ir jūrų bei gėlavandenių rūšių produktyvumui; pabrėžia, kad smarkiai išaugę jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos poreikiai transporto ir turizmo sektoriuose gali būti patenkinti visapusiškai vadovaujantis ES biologinės įvairovės strategijos tikslais, nes, pavyzdžiui, numatoma, kad norint pasiekti 2030 m. klimato tikslą jūros vėjo energijos pramonės plėtrai reikės mažiau nei 3 proc. Europos jūrų teritorijos; pripažįsta, kad jūros vėjo energijos gamyba gali daryti žalingą poveikį jūros aplinkai; tačiau pabrėžia, kad protingai suprojektuotos ir pastatytos jūrinės vėjo elektrinės taip pat gali būti naudingos jūrų biologinei įvairovei po to, kai jos pastatomos; todėl primena, kad norint sparčiai plėsti jūrinės vėjo energijos gamybą reikia vadovautis pažangiu požiūriu, siekiant užtikrinti jos sambūvį su veikla, kuri jau vykdoma atitinkamose teritorijose, ir kad aplinkai būtų daroma kuo mažesnė žala;

13. primena, kad svarbu tinkamai taikyti 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema; pabrėžia, kad planuojant turi būti numatyta ilgalaikė vizija, pagal kurią jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba būtų derinama su kita veikla, pvz., žvejyba, taip, kad visi subjektai dalyvautų tvarioje Europos jūrų erdvės plėtroje, atsižvelgiant į biologinės įvairovės ir kitų jūrų išteklių apsaugą; mano, kad, atsižvelgiant į itin svarbų jūrų transporto ir jūrų uostų vaidmenį, plėtojant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą reikėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti saugius jūrų laivybos prieigos kelius ir koridorius, laivybos kanalus ir inkaravimo zonas greta uostų; todėl pabrėžia, kad reikia ankstyvuoju etapu konsultuotis su uostų administravimo įstaigomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir teikti pirmenybę dvišaliam ir daugiašaliam valstybių narių jūrinių teritorijų planavimo bendradarbiavimui, siekiant užtikrinti laivybos saugą ir nuolatinį veikimą; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos jūrų saugumo agentūra parengti gaires dėl laivybos jūrų vėjo jėgainių parkuose ir statybos laivų saugos; su susirūpinimu pažymi, kad iki 2021 m. kovo 31 d. termino, nustatyto Direktyvoje 2014/89/ES, keletas valstybių narių neparengė savo jūrinių teritorijų planų, ir ragina Komisiją patikrinti, ar planai dera su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, ypač su jų nuostatomis dėl jūrų energetikos plėtojimo.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	28.6.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 3 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Paolo Borchia, Marco Campomenosi, Ciarán Cuffe, Johan Danielsson, Karima Delli, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Kateřina Konečná, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Tomasz Piotr Poręba, Dominique Riquet, Dorien Rookmaker, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Marianne Vind, Henna Virkkunen, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pablo Arias Echeverría, Angel Dzhambazki, Maria Grapini, Roman Haider, Jutta Paulus, Kathleen Van Brempt

 

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

41	+
ECR	Angel Dzhambazki, Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
NI	Mario Furore
PPE	Magdalena Adamowicz, Pablo Arias Echeverría, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Sven Schulze, Barbara Thaler, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi
Renew	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	Andris Ameriks, Johan Danielsson, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Maria Grapini, Rovana Plumb, István Ujhelyi, Kathleen Van Brempt, Marianne Vind, Petar Vitanov
The Left	Kateřina Konečná, Elena Kountoura
Verts/ALE	Ciarán Cuffe, Karima Delli, Tilly Metz, Jutta Paulus

 

3	-
ID	Julie Lechanteux, Philippe Olivier
NI	Dorien Rookmaker

 

3	0
ID	Paolo Borchia, Marco Campomenosi, Roman Haider

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

ŽUVININKYSTĖS KOMITETO NUOMONĖ (21.6.2021)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl Europos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos

(2021/2012(INI))

Nuomonės referentė: Catherine Chabaud

 

 

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“ (COM(2011)0782) ir į vėlesnį 2020 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas“ (COM(2020)0329),

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės mėn. Komisijos rekomendacijas dėl teigiamos jūros vėjo elektrinių parkų ir žuvininkystės sąveikos,

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 11 d. Komisijos 2020 m. ES mėlynosios ekonomikos ataskaitą,

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“ (COM(2020)0301),

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562),

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“(COM(2020)0741),

– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)[24],

– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos[25],

– atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[26],

– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema[27],

– atsižvelgdamas į ES vandenilio strategijos tikslą iki 2030 m. pasiekti 40 GW su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusį elektrolizės pajėgumą,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) paskelbtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5°C, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto užsakytą 2020 m. lapkričio mėn. tyrimą dėl jūros vėjo ir kitų atsinaujinančiųjų jūros išteklių naudojimo poveikio Europos žuvininkystei,

 – atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“[28],

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties[29],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso[30],

– atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl jūrinių elektrinių parkų ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų poveikio žvejybos sektoriui (2019/2158(INI)),

1. primena ES tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti, kad poveikis klimatui būtų neutralus; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl Europos klimato teisės akto, kuriame nustatytas tikslas iki 2030 m. išmetamą teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m., sykiu užtikrinant, kad faktiškai teršalų kiekis būtų sumažintas bent jau beveik 57 proc., siekiant užtikrinti, kad ES sąžiningai prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo, visų pirma jo tikslo toliau dėti pastangas, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu; pabrėžia perėjimo prie švarios energijos svarbą, nes tai padės sumažinti iškastinio kuro importą, kurti darbo vietas, vystytis bendruomenėms ir kelti visų ES piliečių gyvenimo lygį, taip prisidedant prie atsigavimo po COVID-19;

2. pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija yra labai svarbi siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kad jos plėtra turi būti svarstoma koordinuotai visuose Europos jūrų baseinuose, atsižvelgiant į visus tris tvarumo ramsčius; atkreipia dėmesį į Komisijos užmojį iki 2050 m. pasiekti 340 GW jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumą; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į valstybių narių teisę nustatyti savo energijos rūšių derinio struktūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 2 dalį;

3. primena, kad jūrinė atsinaujinančiųjų išteklių energetika daro socialinį, ekonominį ir teritorinį poveikį žvejybai ir akvakultūrai, taip pat ekosistemoms ir biologinei įvairovei, nes, pavyzdžiui, tenka perkelti žvejybos vietas, esama povandeninės akustinės taršos ar susidūrimo rizikos; todėl ragina ankstyvuoju etapu įdiegti tinklus, privalomą dialogą ir veiksmingą bei nuolatinį bendradarbiavimą su žvejais, akvakultūros gamintojais ir jų organizacijomis, siekiant veiksmingu dalyvavimu užtikrinti sąžiningą ir tinkamą įvairių rūšių veiklos sambūvį, ypač įrenginių ir tinklo infrastruktūros, taip pat saugumo zonų klausimais, gaunant grįžtamąją informaciją apie patirtį ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų užtikrintas pritarimas;

4. pabrėžia, kad prieš įgyvendinant projektą reikia atlikti tinkamą ekonominio, socioekonominio ir sociokultūrinio poveikio vertinimą ir atsižvelgti į vietos ekosistemas bei ypatumus, taikant integruotą valdymo metodą, grindžiamą jūrinių teritorijų planavimu; siūlo parengti skaidrias gaires, kaip sumažinti konfliktų potencialą, be kita ko, taikant poveikio mažinimo priemones ir įvairias kompensavimo formas, ir sudaryti vienodas sąlygas žuvininkystei ir jūrinei atsinaujinančiųjų išteklių energetikai; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ir primygtinai ragina Komisiją atlikti tolesnę jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir kitos jūrinės veiklos sąveikos analizę;

5. pabrėžia, kad reikia vengti neigiamo ilgalaikio jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įrenginių poveikio jūros aplinkai, ekosistemoms, žuvų ištekliams ir biologinei įvairovei, įskaitant tarptautinę paukščių migraciją, taigi ir visai žuvininkystei per visą jų gyvavimo ciklą, pradedant nuo statybos, eksploatavimo ir baigiant eksploatavimo nutraukimu, ypač reikėtų vengti poveikio jūros ir oro srovėms, bangų susidarymui, potvynių amplitudėms, dugno nuosėdų pernešimui, infragarsinio triukšmo, kuris kyla dėl besisukančių menčių ir kuris gali atbaidyti žuvis ir jūrų žinduolius, povandeninių kabelių elektromagnetinių laukų ir povandeninio triukšmo, kurį sukelia polių kalimas; todėl pabrėžia, kad svarbu atlikti išsamius tyrimus siekiant įvertinti tokį esamų jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių poveikį;

6. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinant strategiją sudaryti palankesnes sąlygas dialogui dėl jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ekologinio, ekonominio ir socialinio tvarumo ir skatinti vadinamąją praktikos bendruomenę, kurioje visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pramonę, nevyriausybines organizacijas, žvejus ir mokslininkus, ankstyvuoju etapu galėtų keistis nuomonėmis, dalytis patirtimi ir dirbti įgyvendindami bendrus projektus;

7. ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti bendruomenių energijos gamybos sistemas, kurios sudaro sąlygas pakrančių bendruomenėms ir kooperatyvams, įskaitant žvejus, gaminti savo elektros energiją ir investuoti gaunamą pelną į bendruomenę;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad smulkiems žvejams ypač didelį poveikį turės tokie pokyčiai kaip komerciniais tikslais žvejojamų rūšių žuvų teritorinio pasiskirstymo ir prieinamumo pasikeitimai, draudimai žvejoti žvejybos plotuose dėl saugumo priežasčių arba žvejybos veiklos ar metodų pakeitimai, nes jie gali neturėti pajėgumų persikelti į tolimesnius žvejybos plotus ar pakeisti žvejybos būdo, ypač jei jūrinių vėjo elektrinių parkai yra teritoriniuose vandenyse (ne toliau kaip 12 jūrmylių nuo kranto);

9. pabrėžia, kad pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį turėtų būti taikomas atsargumo principas, jei sprendimus reikia priimti neturint reikiamų žinių ar informacijos;

10. pabrėžia, kad jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra turėtų būti vykdoma laikantis bendros naudos požiūrio, remiantis išsamiu vertinimu ir užtikrinant naudą žvejams ir vietos bendruomenėms; atkreipia dėmesį į tai, kad laikantis tokio požiūrio kiekviena veikla yra naudinga kitai veiklai, įskaitant, pvz., naudą jūrų biologinei įvairovei ir žuvų išteklių išsaugojimui, kurią duoda rifo efektas ir rezervato efektas, žinioms apie jūras, nes infrastruktūroje įrengti jutikliai renka duomenis, ir vietos darbo vietų kūrimui, įskaitant uostų plėtrą ir modernizavimą, ypač žvejybos uostų, t. y. visos bendruomenės gaunamą naudą, pradedant piliečiais, žvejais ir vietos bendruomenėmis, baigiant pramonės šakoms ir mokslininkais; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų skatinti teigiamą infrastruktūros poveikį, ir pabrėžia, kad pirmenybė turi būti teikiama bendro naudojimo galimybėms, kurios yra itin svarbios siekiant tiek darniai žuvininkystei, tiek jūrinės energetikos sektoriui naudingo sprendimo;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat gerinti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant žvejus, dalyvavimą ir gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste, jūrinių teritorijų planavimo procesuose, kai rengiami, peržiūrimi ir įgyvendinami valstybių narių planai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia rasti bendrų problemų sprendimus, integruoti elektros energijos tinklų jungtis ir mokytis iš geriausios patirties pavyzdžių; pabrėžia, kad tinkamas teritorijų planavimas yra labai svarbus siekiant išvengti teritorinių konfliktų Europos vandenyse dažnėjimo – kad taip gali atsitikti, matyti iš teritorijų sutapimo analizės; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares atsižvelgti į būtinybę užtikrinti, kad būtų išvengta neigiamo jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų poveikio aplinkai ir socioekonominei bei teritorinei sanglaudai, ypač nuo žvejybos priklausomuose regionuose; todėl ragina planuoti jas toliau nuo žvejybos plotų;

12. ragina visas valstybes nares jūrinių teritorijų planavimo procese taikyti ekosisteminį metodą, kaip nurodyta Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 3 dalyje ir Direktyvos 2014/89/ES 5 straipsnio 1 dalyje, siekiant užtikrinti, kad bendras visos veiklos poveikis neviršytų lygio, suderinamo su geros aplinkos būklės siekiais, ir drauge prisidėti prie tausaus jūrų gėrybių ir paslaugų naudojimo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina strategijos tikslą sukurti ilgalaikę sistemą, kuri skatintų tinkamą jūrinių įrenginių ir kitų jūrinių teritorijų naudojimo būdų sambūvį, prisidėtų prie aplinkos apsaugos ir sudarytų sąlygas klestėti žvejų bendruomenėms;

13. primygtinai ragina valstybes nares nustatyti konkrečius istorinius ir tradicinius vietos žvejų žvejybos plotus, kuriuose neturėtų būti statomi jūriniai atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiai;

14. pabrėžia, kad, siekiant sumažinti poveikį žvejybai, jūrinė atsinaujinančiųjų išteklių energetika galėtų būti plėtojama saugomose jūrų teritorijose, o valdymo komitetus sudarytų atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant tokius ekonomikos sektorius kaip žuvininkystė, taip pat mokslininkai, NVO, vietos bendruomenės ir viešojo administravimo institucijos – tokie komitetai sudarytų palankesnes sąlygas bendradarbiavimui ir dialogui, jei veikla atitinka išsaugojimo tikslus pagal taikytinus ES gamtos teisės aktus ir gaires;

15. primena, kad jūros vėjo energetika yra viena pažangiausių technologijų, tačiau kitos mažesnį poveikį žvejybai ir akvakultūrai darančios technologijos taip pat yra perspektyvios ir kartais jau galimos naudoti, net jei jos dar nėra plačiai naudojamos, pvz., šiluminė energija, bangų energija, potvynių energija, dumblių biokuras ir kt., ir kai kuriose teritorijose, kuriose vykdoma žvejyba, gali būti tinkamesnės;

16. ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis plataus užmojo požiūrio į plūdriųjų jūrinių vėjo elektrinių parkų plėtrą, nes juos galima plėtoti giliavandeniuose rajonuose, tokiu būdu išplečiant perspektyvią vėjo energetikos plėtros zoną ir sykiu mažinant matomumą nuo kranto ir poveikį statybos metu;

17. šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių potencialą, susijusį su atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemomis, kaip matyti iš ES vandenilio strategijos tikslo iki 2030 m. pasiekti 40 GW su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusį elektrolizės pajėgumą;

18. ragina teikti papildomą paramą moksliniams tyrimams ir plėtrai, kad būtų paspartinta įvairių jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų plėtra, ir ragina toliau stebėti poveikį aplinkai, atlikti mokslines analizes ir keistis duomenimis, nes nuolat kuriamos naujos politikos priemonės, išvados ir technologijos;

19. pabrėžia, kad atokiausių regionų ir salų energijos rūšių deriniai yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro importo, nors jie turi galimybių naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ypač daug dėmesio skirti jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrai šiose teritorijose ir teikti jai specialų finansavimą, siekiant kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; ragina rengiant projektus, kuriuos galima finansuoti, atsižvelgti į salų ypatumus;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pakrančių bendruomenėms, atokiausiems regionams ir ES saloms skirtą mokymą ir švietimą apie jūrinę atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir teikti tam pirmenybę, kad būtų užtikrinta teisinga pertvarka labiausiai nuo klimato kaitos kenčiančioms bendruomenėms ir sektoriams;

21. pabrėžia, kad būtina ilgalaikė ir visaapimanti vizija, siekiant įvertinti jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energetikos poveikį kitai veiklai, pavyzdžiui, žvejybai, vietos bendruomenėms ir ekosistemoms; ragina šiems projektams taikyti žiedinės ekonomikos principus ir gyvavimo ciklo metodą; mano, kad šiuo tikslu labai svarbu atlikti infrastruktūros vertinimus prieš įgyvendinant projektus, siekiant skatinti ekologinį projektavimą, kad būtų naudojamos specialios medžiagos ir infrastruktūros dizainas, kurie gali padidinti vietos biologinės įvairovės plėtrą, ir numatyti projekto pabaigos planus, pvz., kad bus taikomi perdirbimo metodai arba infrastruktūra paliekama kaip dirbtinis rifas, užtikrinant, kad būtų atsižvelgta į ilgalaikį tvarų poveikį ir kad būtų laikomasi žiedinės ekonomikos principų;

22. ragina Komisiją atlikti būtinus poveikio vertinimus ir nuolat informuoti Parlamentą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	16.6.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 3 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Maria da Graça Carvalho, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Giuseppe Ferrandino, João Ferreira, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Niclas Herbst, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Grace O’Sullivan, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Bert-Jan Ruissen, Annie Schreijer-Pierik, Peter van Dalen, Emma Wiesner, Theodoros Zagorakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Manuel Bompard, Raffaele Stancanelli, Annalisa Tardino

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

23	+
PPE	François-Xavier Bellamy, Maria da Graça Carvalho, Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Annie Schreijer-Pierik, Theodoros Zagorakis, Peter van Dalen
Renew	Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Pierre Karleskind, Emma Wiesner
S&D	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Isabel Carvalhais, Giuseppe Ferrandino, Predrag Fred Matić, Manuel Pizarro
The Left	Manuel Bompard, João Ferreira
Verts/ALE	Rosa D’Amato, Francisco Guerreiro, Grace O’Sullivan, Caroline Roose

 

3	-
ECR	Bert-Jan Ruissen, Raffaele Stancanelli
ID	France Jamet

 

2	0
ID	Rosanna Conte, Annalisa Tardino

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	30.11.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	57 10 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Michael Bloss, Manuel Bompard, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Martina Dlabajová, Christian Ehler, Valter Flego, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Jens Geier, Nicolás González Casares, Bart Groothuis, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Eva Kaili, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Andrius Kubilius, Thierry Mariani, Eva Maydell, Georg Mayer, Joëlle Mélin, Iskra Mihaylova, Dan Nica, Angelika Niebler, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Jérôme Rivière, Robert Roos, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Marie Toussaint, Isabella Tovaglieri, Viktor Uspaskich, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Cornelia Ernst, Jutta Paulus, Ernő Schaller-Baross, Jordi Solé

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

57	+
NI	András Gyürk, Clara Ponsatí Obiols, Ernő Schaller-Baross, Viktor Uspaskich
PPE	Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Vasile Blaga, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria da Graça Carvalho, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Seán Kelly, Andrius Kubilius, Eva Maydell, Angelika Niebler, Aldo Patriciello, Markus Pieper, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Riho Terras, Henna Virkkunen, Pernille Weiss
Renew	Nicola Beer, Nicola Danti, Martina Dlabajová, Valter Flego, Claudia Gamon, Bart Groothuis, Christophe Grudler, Ivars Ijabs, Iskra Mihaylova, Mauri Pekkarinen, Morten Petersen
S&D	Josianne Cutajar, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Jens Geier, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Eva Kaili, Łukasz Kohut, Dan Nica, Tsvetelina Penkova, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho
Verts/ALE	Michael Bloss, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Henrike Hahn, Ville Niinistö, Jutta Paulus, Mikuláš Peksa, Jordi Solé, Marie Toussaint

 

10	-
ECR	Robert Roos, Jessica Stegrud
ID	Paolo Borchia, Markus Buchheit, Thierry Mariani, Georg Mayer, Joëlle Mélin, Jérôme Rivière, Isabella Tovaglieri
PPE	François-Xavier Bellamy

 

7	0
ECR	Izabela-Helena Kloc, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Evžen Tošenovský
The Left	Manuel Bompard, Marc Botenga, Cornelia Ernst

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

• [1] OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
• [2] OL L 257, 2014 8 28, p. 135.
• [3] OL L 328, 2018 12 21, p. 82.
• [4] OL L 115, 2013 4 25, p. 39.
• [5] OL L 348, 2013 12 20, p. 129.
• [6] OL L 328, 2018 12 21, p. 1.
• [7] OL C 463 2018 12 21 p. 10.
• [8] OL C 23 2021 1 21 p. 116.
• [9] OL C 270, 2021 7 7, p. 2.
• [10] OL C 371, 2021 9 15, p. 58.
• [11] OL C 425, 2021 10 20, p. 43.
• [12] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0241.
• [13] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0240.
• [14] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0338.
• [15] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0277.
• [16] SWD(2020) 0176.
• [17] Europos Komisija. 2020 m. lapkričio 19 d. ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija (COM(2020) 741).
• [18] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
• [19] OL C 232, 2021 6 16, p. 28.
• [20] OL L 328, 2018 12 21, p. 82.
• [21] OL L 257, 2014 8 28, p. 135.
• [22] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0241.
• [23] OL L 307, 2014 10 28, p. 1.
• [24] OL L 164, 2008 6 25, p. 19
• [25] OL L 20, 2010 1 26, p. 7
• [26] OL L 206, 1992 7 22, p. 7
• [27] OL L 257, 2014 8 28, p. 135.
• [28] OL C 458, 2018 12 19, p. 9.
• [29] OL C 232, 2021 6 16, p. 28.
• [30] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.