PRANEŠIMAS dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2020 m. veiklą
9.12.2021 - (2021/2167(INI))
Peticijų komitetas
Pranešėja: Eleonora Evi
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2020 m. veiklą
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2020 m. veiklą,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį, 24 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnį ir 298 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11, 41, 42 ir 43 straipsnius,
– atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento reglamentą (ES, Euratomas) 2021/1163, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas[1],
– atsižvelgdamas į Europos gero administracinio elgesio kodeksą, kurį Parlamentas priėmė 2001 m. rugsėjo 6 d.,
– atsižvelgdamas į Parlamento ir Europos ombudsmeno 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 142 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0342/2021),
A. kadangi 2021 m. rugsėjo 6 d. Parlamento pirmininkui buvo oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2020 m. veiklą ir kadangi 2021 m. liepos 14 d. Europos ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui Briuselyje;
B. kadangi SESV 20, 24 ir 228 straipsniais ir Chartijos 43 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas priimti skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas;
C. kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ ir kad „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;
D. kadangi SESV 15 straipsnyje pažymima, kad, „[s]iekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ ir kad „[v]isi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę [...] susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais [...]“; kadangi siekiant užtikrinti, kad ES piliečiams būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos ir kad ES administracija atsižvelgtų į jų poreikius ir susirūpinimą keliančius klausimus, labai svarbu apsaugoti piliečių teises ir pagrindines laisves;
E. kadangi Chartijos 41 straipsnyje teisės į gerą administravimą, be kita ko, nustatyta, kad „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;
F. kadangi Chartijos 43 straipsnyje pažymima, kad „[k]iekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;
G. kadangi SESV 298 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“;
H. kadangi 2020 m. Europos ombudsmenė pradėjo 370 tyrimų, iš kurių 365 buvo pagrįsti skundais, o 5 pradėti savo iniciatyva, ir baigė 394 tyrimus (iš jų 392 buvo pagrįsti skundais, o 2 pradėti savo iniciatyva); kadangi dauguma tyrimų buvo susiję su Komisija (210 tyrimų arba 56,8 proc.), po to eina ES agentūros (34 tyrimai arba 9,2 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (30 tyrimų arba 8,1 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (14 tyrimų arba 3,8 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (12 tyrimų arba 3,2 proc.), Europos Centrinis Bankas (9 tyrimai arba 2,4 proc.), Europos investicijų bankas (9 tyrimai arba 2,4 proc.) ir kitos institucijos (41 tyrimas arba 11,1 proc.);
I. kadangi trys didžiausi susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos ombudsmenė baigė nagrinėti 2020 m., buvo skaidrumas, atskaitomybė (galimybė susipažinti su informacija ir dokumentais) (25 proc.), tarnybos kultūra (24 proc.) ir tinkamas naudojimasis įgaliojimais veikti savo nuožiūra, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras (17 proc.); kadangi kiti susirūpinimą keliantys klausimai apima etinius klausimus ES administracijoje, pagarbą pagrindinėms teisėms, patikimą finansų valdymą, informavimą apie pažeidimus, procesinių teisių paisymą, įdarbinimą ir gerą ES personalo klausimų valdymą;
J. kadangi Europos ombudsmenas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant visišką ES sprendimų priėmimo procesų skaidrumą, demokratinę atskaitomybę ir sąžiningumą;
K. kadangi pagrindinis Europos ombudsmeno prioritetas – užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės ir kad teisė į gerą administravimą, kurį įgyvendina ES institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, atitiktų aukščiausius standartus;
L. kadangi po COVID-19 pandemijos protrūkio ombudsmenė atliko didelį darbą siekdama užtikrinti, kad visos ES institucijos laikytųsi aukščiausių gero administravimo standartų, kad būtų apsaugotos piliečių teisės ir padidintas visuomenės pasitikėjimas;
M. kadangi ombudsmenė išnagrinėjo Komisijos darbą COVID-19 krizės metu ir paprašė pateikti informaciją, be kita ko, apie Komisijos bendravimo su interesų grupių atstovais skaidrumą, sprendimų, susijusių su nepaprastosios padėties viešaisiais pirkimais, priėmimą ir mokslinių rekomendacijų dėl pandemijos skaidrumą ir nepriklausomumą;
N. kadangi atlikus Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) veiklos COVID-19 krizės metu tyrimą ombudsmenė nustatė spragų ECDC skaidrumo praktikoje, įskaitant duomenis, kuriais grindžiami jo rizikos vertinimai ir bendravimas su tarptautiniais partneriais, ir pateikė pasiūlymų, kuriais siekiama pagerinti ECDC veiklos, susijusios su COVID-19 skiepais, viešąją kontrolę;
O. kadangi viešumas ir skaidrumas yra pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas ES teisėkūros procesas, kaip patvirtinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo(ESTT) praktikoje, kurioje pateiktos aiškios teisinės gairės, kaip užtikrinti visapusišką ir nuoseklų jų laikymąsi; kadangi ESTT pareiškė, kad skaidrumo ir informacijos trūkumas silpnina piliečių pasitikėjimą viso ES teisėkūros proceso teisėtumu; kadangi, priešingai šiems principams, Komisija nebuvo skaidri derybose dėl COVID-19 vakcinų, jas pirkdama ir skirstydama;
P. kadangi ES piliečių teisė žinoti ir ES institucijų pareiga užtikrinti visišką skaidrumą, ypač kalbant apie ES institucijų ir farmacijos įmonių sutartis dėl COVID-19 vakcinų, yra viršesnės už bet kokią tariamą farmacijos įmonių ar ES institucijų teisę slėpti arba neatskleisti jokios ar tam tikros informacijos, susijusios su šiomis sutartimis arba vakcinomis nuo COVID-19;
Q. kadangi ES suplanavo precedento neturintį išlaidų ir investicijų pagal priemonę „NextGenerationEU“ laikotarpį, dėl kurio taip pat bus užmegzti svarbūs ryšiai su privačiuoju sektoriumi, todėl dar svarbiau, kad ES institucijose būtų nustatytas sprendimų priėmimo procesas, grindžiamas visišku skaidrumu ir griežčiausiomis etikos taisyklėmis, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams ir korupcijos atvejams;
R. kadangi Taryba nesilaikė galutinių ombudsmenės rekomendacijų, atsisakydama suteikti galimybę visuomenei laiku susipažinti su teisėkūros dokumentais, susijusiais su metinių taisyklių, kuriomis nustatomos žvejybos kvotos, priėmimu, kuriuose buvo pateikta esminė informacija apie aplinką, kaip apibrėžta Orhuso reglamente, taip pakenkdama jos sprendimų priėmimo proceso skaidrumui; kadangi ombudsmenė nustatė, kad Tarybos sprendimas yra netinkamas administravimas, ir pabrėžė, kad ji vis dar nevisiškai supranta kritinį ryšį tarp demokratijos ir sprendimų priėmimo skaidrumo;
S. kadangi ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Tarybos atsisakymo spręsti ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės įmonių rėmimo klausimą; kadangi ombudsmenė nustatė, kad Tarybos neveiklumas, susijęs su reputacijos rizikos, kurią toks komercinis rėmimas kelia jai pirmininkaujančios valstybės narės nešališkumui ir visos ES įvaizdžiui, pašalinimu, yra netinkamas administravimas;
T. kadangi ombudsmenė išreiškė susirūpinimą dėl dabartinės Komisijos praktikos tvirtinant pesticiduose naudojamas veikliąsias medžiagas ir dėl to, kad pagal Komisijos interesų konfliktų tikrinimo sistemą nepriklausomi mokslo ekspertai, kurie pataria jai, neprivalo deklaruoti finansinių interesų, neviršijančių 10 000 EUR ribos;
U. kadangi ombudsmenė nustatė, kad Komisija, prieš skirdama sutartį dėl aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo tikslų įtraukimo į ES bankininkystės taisykles bendrovei „BlackRock Investment Management“ – įmonei, valdančiai investicijas į iškastinio kuro ir bankininkystės sektorius, patenkančius į naujų aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo taisyklių taikymo sritį, turėjo kritiškiau išnagrinėti visą interesų konfliktų riziką; kadangi ombudsmenė pabrėžė, kad ES viešųjų pirkimų taisyklės nėra pakankamai griežtos ir aiškios, kad būtų išvengta interesų konfliktų;
V. kadangi buvęs Europos investicijų banko (EIB) pirmininko pavaduotojas 2020 m. lapkričio mėn. paliko EIB valdymo komitetą ir po mažiau nei trijų mėnesių prisijungė prie Ispanijos tarptautinės komunalinių paslaugų įmonės „Iberdrola“ valdybos; kadangi buvęs EIB pirmininko pavaduotojas buvo atsakingas už EIB skolinimo operacijų Ispanijoje, įskaitant „Iberdrola“, priežiūrą; kadangi nuo 2019 m. „Iberdrola“ gavo didžiules paskolas, kurių bendra vertė – 1,39 mlrd. EUR, todėl ji pastaraisiais metais buvo viena iš didžiausių EIB klientų; kadangi šis atvejis rodo neišspręstą prieštaringą EIB praktiką leisti jo pirmininko pavaduotojams, kuriuos paskyrė valstybės narės, būti atsakingiems už EIB skolinimo jų kilmės šalyse priežiūrą ir taip kelti interesų konfliktų riziką;
W. kadangi, anot ombudsmenės, tai, kad Komisija neužbaigė poveikio tvarumui vertinimo prieš užbaigiant derybas dėl ES ir MERCOSUR prekybos susitarimo, yra netinkamas administravimas; kadangi ombudsmenės išvadose pabrėžiama, kad Komisija nesilaikė savo pačios gairių dėl poveikio tvarumui vertinimo naudojimo prieš baigiant derybas dėl prekybos susitarimo;
X. kadangi ombudsmenė nustatė netinkamo administravimo atvejų Europos bankininkystės institucijos (EBI) sprendime patvirtinti jos tuometinio vykdomojo direktoriaus perėjimą eiti Europos finansų rinkų asociacijos (AFME) – finansų sektoriaus lobistinės organizacijos – vykdomojo direktoriaus pareigas, nesumažinant interesų konfliktų rizikos ir toliau suteikiant jam prieigą prie konfidencialios informacijos; kadangi EBI pradėjo įgyvendinti ombudsmenės rekomendacijas ir ombudsmenė galėjo užbaigti bylą;
Y. kadangi Komisijos peticijų nagrinėjimo strategijoje daroma nuoroda į jos 2016 m. komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, kurio taisyklėmis nenustatoma su peticijomis susijusi administracinė procedūra ar praktika; kadangi Komisijos požiūris, dėl kurio ji sistemingai atsisako imtis veiksmų dėl atskirų peticijų klausimų ir peticijų, susijusių su SESV 6 straipsnyje nurodytomis sritimis, prieštarauja SESV 227 straipsnio nuostatoms ir kelia piliečių nepasitenkinimą ir nusivylimą, kartu trukdydamas nustatyti sistemingus ES teisės trūkumus valstybėse narėse;
Z. kadangi daugelis Peticijų komiteto gautų peticijų susijusios su Komisijos skaidrumo trūkumu ir jose prašoma paskelbti išsamią informaciją apie Komisijos, valstybių narių ir farmacijos pramonės sudarytas sutartis dėl vakcinos nuo COVID-19, taip pat paciento lygmens klinikinių tyrimų duomenis;
AA. kadangi Europos ombudsmenas – tai piliečių, kurie susiduria su problemomis norėdami susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais, teisių gynimo mechanizmas; kadangi po daugelio 2020 m. ombudsmenės atliktų tyrimų buvo leista susipažinti su platesnio viešojo intereso dokumentais, nepaisant to, kad taikomi ES teisės aktai yra struktūriškai netinkami, nes jie yra pasenę ir nebeatitinka dabartinės ES institucijų praktikos;
AB. kadangi ombudsmenė ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama skatinti geresnį ir nuoseklesnį JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą visoje ES administracijoje, ir pradėjo strateginę iniciatyvą dėl to, kaip Komisija, reaguodama į COVID-19 ekstremaliąją situaciją, atsižvelgė į specialius neįgalių darbuotojų poreikius;
AC. kadangi ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl to, kaip Komisija užtikrina, kad Vengrijos ir Portugalijos naudojimasis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) neįgaliųjų priežiūros įstaigoms atitiktų teisinius įsipareigojimus, kylančius iš Chartijos, ESI fondų reglamento ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos;
1. patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą 2020 m. metinį pranešimą ir teigiamai vertina tai, kad jame puikiai išdėstyti svarbiausi faktai ir skaičiai, susiję su ombudsmenės darbu 2020 m.;
2. sveikina Emily O’Reilly už jos puikų darbą didinant ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų atvirumą, atskaitomybę ir sąžiningumą ir taip apsaugant piliečių pagrindines teises, ypač tokiais tragiškais metais, kuriuos pažymėjo pražūtingos COVID-19 pandemijos protrūkio pasekmės; primena, kad skaidrumas yra vienas teisinės valstybės principo elementų ir yra pagrindinis dalyvaujamosios demokratijos principas;
3. primena, kad Europos ombudsmenas gali teikti rekomendacijas, pasiūlymus dėl sprendimų ir pasiūlymus dėl patobulinimų siekiant išspręsti problemą netinkamo administravimo atvejais; pažymi, kad tais atvejais, kai skundas nepatenka į Europos ombudsmeno įgaliojimų sritį, ombudsmenas gali patarti skundo pateikėjui kreiptis į kitą instituciją arba Peticijų komitetą; pažymi, kad 2020 m. ombudsmenė gavo daugiau kaip 1 400 skundų, kurių jos įgaliojimai neapima, daugiausia dėl to, kad tie skundai nebuvo susiję su ES administracijos veikla;
4. sveikina ombudsmenę už tai, kad ji stebi, kaip ES pagrindinės institucijos atlieka savo darbą pandemijos metu, ir kad pabrėžia jų pareigą užtikrinti skaidrumą; palankiai vertina ombudsmenės Komisijai pateiktą klausimą dėl Komisijos gautų mokslinių rekomendacijų skaidrumo, jos susitikimų su interesų grupių atstovais ir sprendimų, susijusių su skubiais viešaisiais pirkimais;
5. reiškia padėką ombudsmenei už konstruktyvų bendradarbiavimą su Parlamentu, ypač su Peticijų komitetu, ir su kitomis ES institucijomis; teigiamai vertina ombudsmenės gebėjimą gerinti piliečiams teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą ir tai, kad, nepaisant pandemijos aplinkybių, jos pagrindinis darbas nenutrūko ir nebuvo sutrikdytas skundų nagrinėjimas;
6. pažymi, kad ombudsmenės darbas lėmė teigiamus pokyčius ES institucijose ir įstaigose;
7. pabrėžia esminį skaidrumo ir gero administravimo vaidmenį ES institucijų darbe; apgailestauja dėl to, kad Komisija nepateikė tinkamų paaiškinimų ombudsmenės prašymams dėl pagrindinių jos darbo per COVID-19 krizę elementų; ragina Komisiją paaiškinti savo sprendimų dėl skubių viešųjų pirkimų, įskaitant įvairių komitetų narių skyrimo procedūras, priėmimą, kad būtų užtikrintas visiškas proceso skaidrumas;
8. pažymi, kad Komisija pripažino, jog vakcinų rinka yra konkurencinga; mano, kad Europos piliečiams naudinga, kad išankstinės pirkimo sutartys ir pirkimo sutartys, susijusios su COVID-19 vakcinomis, būtų aiškios ir skaidrios ir kad tai turi būti viršesnė sąlyga už gamintojų prašymą nustatyti informacijos neatskleidimo sąlygas; pabrėžia, kad piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimas yra itin svarbus, ypač COVID-19 krizės aplinkybėmis; ragina ombudsmenę tęsti savo tyrimus ir paprašyti Komisijos paskelbti neredaguotas tokių išankstinių pirkimo sutarčių ir pirkimo sutarčių versijas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visišką visų vakcinų nuo COVID-19 mokslinių tyrimų, kūrimo, pirkimo ir platinimo duomenų skaidrumą paskelbiant neredaguotas išankstinio pirkimo sutarčių ir pirkimo sutarčių versijas ir nustatant, kad išankstinė būsimų derybų su farmacijos bendrovėmis sąlyga yra visos informacijos atkleidimas būsimose sutartyse dėl COVID-19 vakcinų; pabrėžia, kad bet koks skaidrumo trūkumas COVID-19 pandemijos kontekste prieštarauja piliečių teisei į informaciją ir skatina dezinformaciją bei nepasitikėjimą;
9. pabrėžia, kad nepaprastai svarbu užtikrinti visapusišką ir nuoseklų ombudsmenės pasiūlymų, pateiktų atlikus jos strateginį tyrimą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skaidrumo praktikos ir viso darbo gerinimo, nes jo vaidmuo yra itin svarbus renkant ir skelbiant pagrindinę informaciją apie vakcinas nuo COVID-19 ir didinant visuomenės pasitikėjimą ES skiepijimo nuo COVID-19 strategija, įgyvendinimą;
10. remia ombudsmenę jai siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo demokratinėmis teisėmis, inter alia, tiesiogiai dalyvaujant ES institucijų sprendimų priėmimo procese ir išsamiai stebint jo eigą, taip pat suteikiant prieigą prie visos svarbios informacijos, kaip nustatyta ir ESTT praktikoje;
11. palankiai vertina ombudsmenės veiksmus, susijusius su Komisijai skirtais prašymais suteikti visuomenei galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kurie yra svarbūs viešajam interesui ir yra susiję su precedento neturinčia suma, kuri bus skirta pagal priemonę „Next Generation EU“; palankiai vertina tai, kad Komisija jau pateikė daug medžiagos apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia daugiau skaidrumo ir griežtesnės atitinkamų valdžios institucijų priežiūros, įskaitant griežtesnę ombudsmenės vykdomą administracinių procedūrų, susijusių su ES fondais, priežiūrą; ragina ombudsmenę kartu su Europos ombudsmenų tinklo nariais išnagrinėti kitus galimus veiksmus pagal jų kompetenciją prižiūrinti ES lėšų skyrimą ir naudojimą siekiant apsaugoti Sąjungos piliečių teises nuo galimų interesų konfliktų ir korupcijos atvejų, taip pat teisinės valstybės principo pažeidimų, taip prisidedant prie ES institucijų sąžiningumo, visiško skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės užtikrinimo;
12. pabrėžia, kad teisėkūros proceso skaidrumas yra pagrindinė bet kokios atstovaujamosios demokratijos sudedamoji dalis; apgailestauja dėl to, kad dabartinė Tarybos praktika, susijusi su jos sprendimų priėmimo procesu, vis dar yra nepakankamai skaidri; apgailestauja dėl to, kad Taryba ir toliau trukdo piliečiams tiesiogiai ir laiku susipažinti su jos teisėkūros dokumentais, kol vyksta teisėkūros procesas, taip pažeisdama piliečių teisę veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo procese;
13. mano, kad ombudsmenės ryžtas siekti visiško skaidrumo vykstant ES sprendimų priėmimo procesui yra pagirtinas; primena, kad savo 2019 m. sausio 17 d. rezoliucijoje dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus[2] Parlamentas pritarė ombudsmenės pasiūlymams dėl teisėkūros skaidrumo; pabrėžia, kad būtina stebėti, kaip įgyvendinamos ombudsmenės rekomendacijos užtikrinti skaidrumą vykstant trišaliams dialogams; ragina Tarybą dėti daugiau pastangų skaidrumo srityje, visų pirma registruojant ir skelbiant valstybių narių pozicijas ir leidžiant susipažinti su daugiau trišalio dialogo dokumentų, kad būtų gerbiamos piliečių demokratinės teisės;
14. palankiai vertina tai, kad, atsižvelgdama į platesnį strateginį darbą, susijusį su ES administracijos reagavimu į COVID-19 krizę, ombudsmenė taip pat pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Tarybos nustatytų ypatingų sprendimų priėmimo procedūrų; ragina Tarybą atsižvelgti į ombudsmenės pateiktus pasiūlymus dėl jos darbo gerinimo;
15. primygtinai ragina Komisiją nepritarti pesticiduose naudojamoms veikliosioms medžiagoms tais atvejais, kai nustatomos svarbiausios susirūpinimą keliančios sritys arba saugaus naudojimo atvejai, arba kai reikia papildomų duomenų, patvirtinančių jų saugą, atsižvelgiant į jau ir taip sunkias pesticidų naudojimo pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai;
16. ragina Komisiją užtikrinti, kad pesticidų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų patvirtinimo procesas būtų visiškai skaidrus ir be interesų konfliktų; pažymi, kad Europos piliečių iniciatyva „Saugokime bites ir ūkininkus“ surinko daugiau kaip milijoną parašų visoje ES ir kad šia iniciatyva raginama palaipsniui atsisakyti sintetinių pesticidų ES, imtis priemonių biologinei įvairovei atkurti ir remti ūkininkus, kad jie pereitų prie tvaraus žemės ūkio; prašo ombudsmenės toliau tirti ES lygmeniu taikomas sistemas siekiant užtikrinti, kad dabartinė šios srities politika ir procedūrinės apsaugos priemonės garantuotų aukščiausią žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį ir kad mokslinių įrodymų rinkimas ir nagrinėjimas būtų visiškai skaidrus, tikslus ir kad nekiltų interesų konfliktų;
17. primena, kad 2020 m. kovo mėn. ombudsmenė baigė tyrimą dėl to, kaip Komisija užtikrina, kad ją konsultuojantys mokslo ekspertai neturėtų interesų konfliktų; ragina Komisiją pagerinti savo mokslinių ekspertų, kurie pataria jai, nepriklausomumo vertinimo procesus, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant ombudsmenės pasiūlymus, pateiktus jai atlikus tyrimą šiuo klausimu, užtikrinant, kad atitinkami ekspertai neturėtų jokio interesų konflikto;
18. ragina ombudsmenę pradėti tyrimą dėl Komisijos strateginio požiūrio nagrinėjant peticijas, nes jos veiksmai, kurie apsiriboja tik klausimais, kurie, jos nuomone, yra strategiškai svarbūs arba atspindi struktūrines problemas, ir kurie dėl to neapima atskirų atvejų, gali turėti įtakos piliečių teisėms teikti peticijas ir užtikrinti gerą administravimą;
19. kritikuoja Komisiją dėl to, kad ji neužbaigė poveikio tvarumui vertinimo prieš užbaigiant ES ir MERCOSUR prekybos derybas; primena Parlamento poziciją, kad prieš užbaigiant prekybos derybas reikia nuodugniai įvertinti laisvosios prekybos susitarimų poveikį aplinkai ir socialinį poveikį;
20. kritikuoja tų valstybių narių, kurios pirmininkavo Tarybai, sprendimą naudoti įmonių rėmimą, nes tai padarė didelę žalą ES įvaizdžiui, pabrėždamas, kad svarbu ateityje susilaikyti nuo bet kokio rėmimo; mano, kad itin svarbu priimti griežčiausias taisykles, kuriomis užkertamas kelias tokiai praktikai, siekiant apsaugoti Tarybos ir visos ES reputaciją ir sąžiningumą; ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimo visiškai skaidriai bendradarbiauti su ombudsmene;
21. palankiai vertina ombudsmenės darbą siekiant apsaugoti ES piliečių teisę susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais ir suteikti piliečiams dokumentus visomis oficialiosiomis ES kalbomis; palankiai vertina ombudsmenės iniciatyvą dėl pagreitintos procedūros, susijusios su galimybe susipažinti su dokumentais, siekiant per 40 darbo dienų priimti sprendimą dėl prašomų dokumentų; pabrėžia, kad 2020 m. vidutinė skundų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais nagrinėjimo trukmė yra trečdalis laiko, buvusio iki 2018 m., kai buvo pradėta taikyti ši procedūra; mano, kad visiško skaidrumo ir visuomenės galimybės susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais užtikrinimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti aukščiausią piliečių demokratinių teisių apsaugos lygį ir jų pasitikėjimą ES institucijomis; mano, kad pirmenybė turi būti teikiama Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūrai[3]; apgailestauja dėl to, kad ES teisės aktai dėl galimybės susipažinti su dokumentais yra labai pasenę ir dėl to taip pat varžoma ombudsmenės veikla šiuo klausimu;
22. pritaria pakartotiniam ombudsmenės įsipareigojimui kovoti su „sukamųjų durų“ reiškiniu, įskaitant susijusį su EBI, nes tai įtikino ją sutikti su ombudsmenės rekomendacijomis ir patvirtinti naują apribojimų ir draudimų darbuotojams, pasibaigus tarnybos laikui, vertinimo politiką, taip pat naujas procedūras, pagal kurias išeinantiems darbuotojams būtų nedelsiant sustabdyta prieiga prie konfidencialios informacijos;
23. ragina ombudsmenę tęsti savo darbą siekiant užtikrinti, kad būtų laiku skelbiami visų ES pareigūnų, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais, vardai ir pavardės, ir užtikrinti visišką visos susijusios informacijos skaidrumą;
24. palankiai vertina ombudsmenės pradėtą tyrimą dėl to, kaip EIB nagrinėjo buvusio pirmininko pavaduotojo prašymą užimti aukštas pareigas Ispanijos įmonėje „Iberdrola“, kuri gavo didžiulę sumą paskolų iš EIB; kritiškai vertina tai, kad EIB nesiėmė veiksmų dėl Parlamento prašymo į EIB Valdymo komiteto elgesio kodeksą įtraukti nuostatas, kad jo nariai negalėtų prižiūrėti skolinimo ar projektų įgyvendinimo savo kilmės šalyse; ragina EIB visapusiškai ir nuosekliai laikytis Parlamento prašymo ir sugriežtinti savo sąžiningumo taisykles ir jų vykdymo užtikrinimą, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir žalos reputacijai;
25. palankiai vertina ombudsmenės tyrimus dėl pabėgėlių pagrindinių teisių apsaugos, įskaitant jos tyrimą dėl to, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) nagrinėja pagrindinių teisių pažeidimus, ir jos įgaliojimų išplėtimą, skundų nagrinėjimo mechanizmo skaidrumą ir veiksmingumą, taip pat pagrindinių teisių pareigūno vaidmenį ir nepriklausomumą; ragina ombudsmenę imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į būsimus Komisijos veiksmus ir ištirti, kaip jos sukurtu stebėsenos mechanizmu tikrinamas ES finansuojamų sienų valdymo operacijų veiksmingumas; pabrėžia, kad svarbu, jog ombudsmenė tirtų, kaip Komisija užtikrina, kad valstybių narių valdžios institucijos, vykdydamos sienų valdymo operacijas, gerbtų pagrindines teises;
26. prašo Komisijos visapusiškai ir laiku laikytis ombudsmenės rekomendacijų, pateiktų atlikus tyrimą dėl bendrovės „BlackRock“ atvejo, priimant griežtesnes ir aiškesnes taisykles, be kita ko, atsižvelgiant į jos vidaus gaires, kuriomis siekiama užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams visose procedūrose, susijusiose su viešaisiais pirkimais, siekiant, be kita ko, užtikrinti sprendimų priėmimo procesų, susijusių su naujų taisyklių dėl aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo klausimų priėmimu ES lygmeniu, vientisumą;
27. remia ombudsmenės veiklą, kuria siekiama užtikrinti, kad ES administracija visapusiškai ir nuosekliai įgyvendintų JT neįgaliųjų teisių konvenciją, įskaitant geriausios praktikos pavyzdžių, nustatytų siekiant skatinti nuoseklų požiūrį į neįgalių darbuotojų specialiųjų poreikių patenkinimą atsižvelgiant į COVID-19 ekstremaliąją situaciją, sąrašą visoje ES administracijoje; palankiai vertina ombudsmenės tyrimus gavus neįgaliųjų skundus ir ragina ją aktyviai dalyvauti ES sistemoje, skirtoje JT neįgaliųjų teisių konvencijai; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2020 m. ombudsmenė pirmininkavo JT neįgaliųjų teisių konvencijos ES sistemai;
28. palankiai vertina tai, kad toliau teikiamas apdovanojimas už gerą administravimą, kuriuo siekiama pripažinti ES viešosios tarnybos veiksmus, kurie daro teigiamą poveikį ES piliečių gyvenimui; mano, kad šis apdovanojimas turėtų būti geriau viešinamas siekiant parodyti ES piliečiams, kad ES institucijos imasi konkrečių veiksmų;
29. primygtinai ragina Komisiją ištirti ESI fondų, kurie buvo skirti neįgaliesiems skirtų institucinės priežiūros įstaigų statybai Vengrijoje ir Portugalijoje, panaudojimą;
30. pabrėžia, kad ESI fondai buvo skirti neįgaliųjų teisėms gyventi nepriklausomai ir būti įtrauktiems į bendruomenę skatinti; pabrėžia, kad labai svarbu stebėti skiriamas ES lėšas, kurios turėtų būti naudojamos deinstitucionalizavimui valstybėse narėse remti;
31. pažymi, kad pastaraisiais metais šiek tiek padaugėjo Europos ombudsmenui teikiamų skundų, o tai rodo, kad daugiau piliečių žino apie institucijos egzistavimą ir labai naudingą darbą ginant viešuosius interesus;
32. pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su nediskriminavimo principu, įskaitant ypatingą dėmesį neįgaliųjų dalyvavimo užtikrinimui rengiant ir įgyvendinant projektus;
33. palankiai vertina tai, kad 2020 m. vidutinė ombudsmenės baigtų bylų tyrimų trukmė buvo penki mėnesiai, t. y. padėtis pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais, kai ji buvo septyni mėnesiai;
34. su pasitenkinimu pažymi, kad 2020 m. 57 proc. bylų buvo baigtos nagrinėti per mažiau nei tris mėnesius ir kad bylos, kurios turi būti išnagrinėtos per 18 mėnesių, sudarė tik 1 proc., palyginti su 10 proc. ankstesniais metais ir 27 proc. 2013 m.; todėl palankiai vertina pastangas išspręsti piliečių iškeltus klausimus ir ragina visas susijusias institucijas laiku reaguoti į Europos ombudsmeno tarnybos prašymus;
35. pažymi, kad skundų, kurie nepatenka į Europos ombudsmeno įgaliojimų sritį, skaičius per kelerius metus išliko palyginti stabilus (2020 m. – 1 420 skundų; 2019 m. – 1 330 skundų; 2018 – 1 300 skundų); pažymi, kad, remiantis 2020 m. ataskaita, dauguma šių skundų nebuvo susiję su ES administracija; palankiai vertina tarnybos pastangas geriau informuoti piliečius apie Europos ombudsmeno įgaliojimus; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti komunikaciją ir informuotumą apie įvairias skundų, kuriuos piliečiai gali pateikti nacionaliniu ir Europos lygmenimis, formas; pabrėžia vaidmenį, kurį šiuo atžvilgiu taip pat turėtų atlikti Parlamentas ir jo nariai;
36. pažymi, kad ES institucijų pritarimo ombudsmenės pasiūlymams lygis 2020 m. buvo 79 proc., t. y. šiek tiek pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais; yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos institucijos, agentūros ir įstaigos turi visapusiškai ir nuosekliai laikytis ombudsmenės sprendimų, rekomendacijų ir pasiūlymų;
37. pabrėžia Europos ombudsmenų tinklo ir metinių susitikimų su nacionaliniais ir regioniniais ombudsmenais per šį tinklą svarbą siekiant toliau didinti informuotumą apie tai, ką Europos ombudsmeno tarnyba gali padaryti ES piliečių labui; palankiai vertina ombudsmenės veiksmus pandemijos metu siekiant palaikyti reguliarius ryšius su kolegomis iš nacionalinių institucijų ir 2020 m. organizuoti ir rengti internetinius seminarus tokiomis temomis kaip pandemijos padariniai, skatinimas ir dalijimasis geriausia patirtimi reagavimo į krizes srityje ir dirbtinio intelekto poveikis; pripažįsta svarbų Europos ombudsmenų tinklo indėlį teikiant informaciją apie savo narių atsakomybę ir kompetenciją ir apie tinkamą ES teisės įgyvendinimą; ragina šį tinklą svarstyti, kokį vaidmenį nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai galėtų atlikti skatindami ES piliečius dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese; ragina Europos ombudsmenų tinklo narius toliau bendradarbiauti, be kita ko, skatinant būsimus lygiagrečius tyrimus;
38. giria ombudsmenę už jos veiklą skaitmeninėse platformose, didinant ES piliečių informuotumą apie savo darbą; pažymi, kad 2020 m. sparčiausiai augo „Instagram“ kanalas, kurio auditorija per metus išaugo 71 proc. (1 068 nauji sekėjai); „LinkedIn“ platformoje sekėjų skaičius padidėjo 34 proc. (iki 1 237), o „Twitter“, kur ombudsmenė turi didžiausią auditoriją, 2020 m. gruodžio mėn. pasiekė 29 200 sekėjų skaičių, t. y. 11 proc.(2 870 sekėjų) daugiau;
39. sveikina ombudsmenę 25-ųjų šios pareigybės įsteigimo metinių proga ir pabrėžia, kad nuo 1995 m. biuras išnagrinėjo daugiau kaip 57 000 skundų ir atliko daugiau kaip 7 300 tyrimų, o tai labai padėjo pagerinti ES institucijų etikos ir atskaitomybės standartus įvairiose srityse; pritaria ombudsmenės strategijai iki 2024 m. „Towards 2024“, kuria siekiama didinti Europos ombudsmeno tarnybos poveikį, matomumą ir aktualumą, nustatant jos tikslus ir prioritetus dabartinei kadencijai, įskaitant piliečių informuotumo apie ombudsmenės darbą didinimą;
40. palankiai vertina tai, kad priimtas naujas Europos ombudsmeno statutas, kurio nustatomas aiškesnis Europos ombudsmeno vaidmuo ir papildoma kompetencija srityse, susijusiose su informavimu apie pažeidimus, priekabiavimu ir interesų konfliktais ES institucijose, įstaigose ir agentūrose; mano, kad itin svarbu ombudsmenei skirti didesnį biudžetą, kad ji turėtų reikiamų išteklių, kad galėtų veiksmingai susidoroti su bendru darbo krūviu;
41. palankiai vertina ombudsmenės praktines rekomendacijas ES administracijai dėl 24 oficialiųjų kalbų vartojimo bendraujant su visuomene; pabrėžia, kad šios rekomendacijos yra gyvybiškai svarbios siekiant išsaugoti turtingą kalbų įvairovę Europoje; primena, kad ES institucijos turėtų geriau užtikrinti kalbų lygybę; pažymi, kad ES institucijų interneto svetainėse turėtų būti geriau parodyta visų 24 oficialiųjų ES kalbų lygybė, ir apgailestauja dėl to, kad daugelis ES institucijų interneto svetainių vis dar yra prieinamos tik tam tikromis kalbomis;
42. palankiai vertina ombudsmenės pastangas pagerinti visuomenės dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese;
43. palankiai vertina naują Europos ombudsmeno interneto svetainės versiją, kuri yra dinamiškesnė ir kuria lengviau naudotis Europos piliečiams; ragina ombudsmenę išversti daugiau savo leidinių į visas oficialiąsias ES kalbas;
44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenei, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba lygiavertėms kompetentingoms tarnyboms.
AIŠKINAMOJI DALIS
2021 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento pirmininkui buvo oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2020 m. veiklą, o 2021 m. liepos 14 d. Briuselyje ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui.
Ombudsmeno įgaliojimai įtvirtinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 228 straipsniuose.
SESV 24 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje nustatyta teisė pateikti skundą Europos ombudsmenui.
Remiantis SESV 228 straipsniu, Europos Parlamento išrinktas Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti kiekvieno Sąjungos piliečio arba kiekvieno valstybėje narėje gyvenančio ar savo registruotą buveinę turinčio fizinio arba juridinio asmens skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnio nuostatos taip pat labai susijusios su ombudsmeno darbu, nes jomis nustatoma, kad siekiant skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą. Be to, jame taip pat numatyta, kad Europos Parlamentas posėdžiauja viešai, kaip ir Taryba, kai svarsto teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir dėl jo balsuoja, ir kad kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi turėti teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų dokumentais.
Papildomi kertiniai akmenys, visų pirma susiję su Europos ombudsmeno vaidmeniu, yra SESV 298 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis, kurioje pabrėžiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“.
2020 m. pagalbos į Europos ombudsmeno tarnybą kreipėsi 20 302 piliečiai: 16 892 iš jų konsultacijas gavo naudodamiesi interaktyviu Europos ombudsmeno interneto svetainės gidu, į kitus 1 262 prašymus suteikti informacijos atsakė ombudsmeno tarnyba, o 2 148 atvejus ombudsmenė nagrinėjo kaip skundus.
Iš 2 148 skundų, kuriuos 2020 m. nagrinėjo ombudsmenė, 728 pateko į Europos ombudsmeno įgaliojimų sritį, o 1 420 – ne.
2020 m. ombudsmenė pradėjo 370 tyrimus, iš kurių 365 buvo pagrįsti skundu, o 5 – pradėti savo iniciatyva, ir baigė 394 tyrimus (iš jų 392 buvo pagrįsti skundu, o 2 pradėti savo iniciatyva).
Dauguma tyrimų buvo susiję su Komisija (210 tyrimų arba 56,8 proc.), po to eina ES agentūros (34 tyrimai arba 9,2 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (30 tyrimų arba 8,1 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (14 tyrimų arba 3,8 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (12 tyrimų arba 3,2 proc.), Europos Centrinis Bankas (9 tyrimai arba 2,4 proc.), Europos investicijų bankas (9 tyrimai arba 2,4 proc.) ir kitos institucijos (41 tyrimas arba 11,1 proc.).
Trys didžiausi ombudsmenei susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su 2020 m. baigtais tyrimais, buvo skaidrumas ir atskaitomybė (galimybė susipažinti su informacija ir dokumentais) (25 proc.), tarnybos kultūra (24 proc.) ir tinkamas naudojimasis veiksmų laisve (įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras) (17 proc.). Kiti susirūpinimą keliantys klausimai yra etikos klausimai, pagarba pagrindinėms teisėms, patikimas finansų valdymas, informavimas apie pažeidimus, procesinių teisių laikymasis, įdarbinimas ir geras ES personalo klausimų valdymas.
2020 metai taip pat žymi Europos ombudsmeno veiklos 25-metį. Pranešėja norėtų pasveikinti Europos ombudsmeno tarnybą, nes nuo jos įsigaliojimo 1995 m. ji labai prisidėjo gerinant ES institucijų etikos ir atskaitomybės standartus įvairiose srityse. Pranešėja pritaria ombudsmenės strategijai iki 2024 m „Towards 2024“, kuria siekiama padidinti Europos ombudsmeno tarnybos darbo poveikį, ir palankiai vertina tai, kad priimtas naujas Europos ombudsmeno statutas, kurio nuostatomis sustiprinamas ombudsmeno vaidmuo ir suteikiama daugiau įgaliojimų. Pranešėja mano, kad labai svarbu, kad ombudsmenei būtų skiriamas didesnis biudžetas, kad ji galėtų veiksmingai susidoroti su bendru darbo krūviu.
Pranešėja palankiai vertina didelį darbą, kurį 2020 m. atliko ombudsmenė, t. y. metais, kuriuos pažymėjo tragiški COVID-19 pandemijos protrūkio padariniai.
Pranešėja palankiai vertina nenuilstamas ombudsmenės pastangas, kuriomis siekiama didinti ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų skaidrumą, atskaitomybę ir sąžiningumą, kad būtų apsaugotos pagrindinės piliečių teisės.
Pranešėja džiaugiasi, kad ombudsmenė priminė, jog būtent sunkiais laikais geram administravimui keliami aukščiausi standartai, siekiant visuomenę įtikinti ir nuraminti, kad taikomos priemonės yra teisingos ir bus tinkamai įgyvendintos.
Pranešėja yra labai susirūpinusi dėl to, kad ES viešųjų pirkimų taisyklės nėra pakankamai griežtos ir aiškios, kad būtų išvengta interesų konfliktų, kaip nurodė ombudsmenė savo darbe.
Tai kelia ypač didelį susirūpinimą, nes ES planavo precedento neturintį priemonės „Next Generation EU“ išlaidų ir investicijų laikotarpį, per kurį taip pat bus sukurti glaudūs ryšiai su privačiuoju sektoriumi. Pranešėja pabrėžia, kad visiškas skaidrumas ir griežčiausių etikos taisyklių, kaip pagrindinių visų priimtų sprendimų elementų, priėmimas yra dar svarbesnis siekiant užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams ir korupcijos atvejams ateityje.
Pranešėja kritikuoja Komisiją, kuri nepateikė tinkamų paaiškinimų dėl pagrindinių savo darbo per COVID-19 krizę elementų, visų pirma dėl sprendimų priėmimo, susijusio su nepaprastosios padėties viešaisiais pirkimais, taip pat atsisakė užtikrinti visišką skaidrumą dėl visų informacijos apie COVID-19 vakcinų, įtrauktų į su farmacijos įmonėmis pasirašytus išankstinio pirkimo sutartis ir pirkimo sutartis, mokslinius tyrimus, kūrimą, pirkimą ir platinimą.
Ji taip pat mano, kad nepriimtina, jog Tarybos sprendimų priėmimo procesui vis dar didelį poveikį daro didelis skaidrumo trūkumas ir kad ji vis dar trukdo piliečiams tiesiogiai ir laiku susipažinti su jos teisėkūros dokumentais, kol vyksta teisėkūros procesas.
Pranešėja primena, kad Teisingumo Teismas nurodė, jog viešumo ir skaidrumo principai yra neatsiejami nuo ES teisėkūros proceso ir kad skaidrumo ir informacijos stoka silpnina piliečių pasitikėjimą viso ES teisėkūros proceso teisėtumu.
Pranešėja pabrėžia, kad visiškas skaidrumas visais ES teisėkūros proceso etapais yra itin svarbus siekiant užtikrinti piliečių demokratines teises, kad jie galėtų reikalauti savo išrinktų atstovų ir vyriausybių atskaitomybės.
Pranešėja palankiai vertina tai, kad 2020 m. atlikus atitinkamus ombudsmenės tyrimus buvo suteikta galimybė susipažinti su platesnio viešojo intereso dokumentais, nepaisant to, kad taikomi ES teisės aktai yra labai pasenę ir trukdo ombudsmenės veiklai šiuo klausimu. Pranešėja mano, kad turi būti užtikrintas visapusiškas ES institucijų turimų dokumentų skaidrumas ir visapusiška prieiga prie jų ir kad ilgiau neatidėliojant turi būti peržiūrėtas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.
Pranešėja palankiai vertina pakartotinį ombudsmenės įsipareigojimą kovoti su „sukamųjų durų“ reiškiniu.
Ji taip pat norėtų padėkoti ombudsmenei už darbą, nuveiktą atliekant keletą svarbių tyrimų, susijusių su sprendimų aplinkos klausimais priėmimo skaidrumu, pavyzdžiui, dėl Komisijos praktikos tvirtinant pesticiduose naudojamas veikliąsias medžiagas ir dėl ES ir MERCOSUR prekybos susitarimo.
Ombudsmenės išvados sustiprina pranešėjos požiūrį.
Pranešėjos nuomone, Komisija privalo užtikrinti, kad pesticidų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos būtų tvirtinamos visiškai skaidriai ir be interesų konfliktų ir turi nepritarti pesticiduose naudojamoms veikliosioms medžiagoms tais atvejais, kai nustatomos svarbiausios susirūpinimą keliančios sritys arba nebuvo nustatyti saugaus naudojimo atvejai, arba kai reikia papildomų duomenų, patvirtinančių jų saugą, atsižvelgiant į jau ir taip sunkias pesticidų naudojimo pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai.
Be to, pranešėja mano, kad Komisija privalo įsipareigoti ne vėliau kaip iki 2035 m. nutraukti visų sintetinių pesticidų naudojimą, taip pat nedelsiant uždrausti ES uždraustų pesticidų eksportą ir sustabdyti maisto produktų, pagamintų už ES ribų naudojant tokias nesaugias chemines medžiagas, importą.
Kalbant apie ES ir MERCOSUR prekybos susitarimą, Komisijos netinkamas administravimas, atsiradęs dėl to, kad prieš užbaigiant derybas dėl prekybos susitarimo nebuvo užbaigtas poveikio tvarumui vertinimas, pažeidžiant jos pačios poveikio tvarumui vertinimo naudojimo gaires ir ES sutarties 21 straipsnyje nustatytus principus, patvirtina, kad visam derybų procesui nepataisomai pakenkė tinkamos ir atnaujintos informacijos apie galimą socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį poveikį trūkumas.
Pranešėjos nuomone, šis aspektas yra papildoma priežastis sustabdyti ES ir MERCOSUR prekybos susitarimo priėmimą.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
2.12.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
23 10 1 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Margrete Auken, Jordan Bardella, Alexander Bernhuber, Markus Buchheit, Ryszard Czarnecki, Rosa D’Amato, Francesca Donato, Eleonora Evi, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Mario Furore, Gianna Gancia, Ibán García Del Blanco, Vlad Gheorghe, Peter Jahr, Radan Kanev, Stelios Kympouropoulos, Cristina Maestre Martín De Almagro, Dolors Montserrat, Ulrike Müller, Sira Rego, Frédérique Ries, Monica Semedo, Massimiliano Smeriglio, Yana Toom, Tatjana Ždanoka, Kosma Złotowski |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Asim Ademov, Angel Dzhambazki, Demetris Papadakis, Anne-Sophie Pelletier |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
23 |
+ |
ID |
Jordan Bardella, Markus Buchheit, Gianna Gancia |
NI |
Francesca Donato, Mario Furore |
Renew |
Vlad Gheorghe, Ulrike Müller, Frédérique Ries, Monica Semedo, Yana Toom |
S&D |
Alex Agius Saliba, Andris Ameriks, Marc Angel, Ibán García Del Blanco, Cristina Maestre Martín De Almagro, Demetris Papadakis, Massimiliano Smeriglio |
The Left |
Anne-Sophie Pelletier, Sira Rego |
Verts/ALE |
Margrete Auken, Rosa D'Amato, Eleonora Evi, Tatjana Ždanoka |
10 |
- |
ECR |
Ryszard Czarnecki, Angel Dzhambazki, Kosma Złotowski |
PPE |
Asim Ademov, Alexander Bernhuber, Agnès Evren, Gheorghe Falcă, Peter Jahr, Radan Kanev, Dolors Montserrat |
1 |
0 |
PPE |
Stelios Kympouropoulos |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė