PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai dėl 2020 m. gruodžio 28 d. prasidėjusių žemės drebėjimų

10.12.2021 - (COM(2021)0963 – C9-0403/2021 – 2021/0359(BUD))

Biudžeto komitetas
Pranešėjas: Karlo Ressler

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai dėl 2020 m. gruodžio 28 d. prasidėjusių žemės drebėjimų

(COM(2021)0963 – C9-0403/2021 – 2021/0359(BUD))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0963 – C9-0403/2021),

– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą[1],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa[2], ypač į jo 9 straipsnį,

– atsižvelgdami į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo[3], ypač į jo 10 punktą,

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimų Kroatijoje padarinių mažinimo[4],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl valstybių narių gebėjimo veiksmingai naudoti iš ES solidarumo fondo gautas lėšas gaivalinių nelaimių atveju[5],

– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0343/2021),

1. išreiškia didžiausią solidarumą su visais nuo žemės drebėjimų nukentėjusiais asmenimis ir jų šeimomis, taip pat Kroatijos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis, kurios deda pagalbos pastangas, ir reiškia savo giliausią užuojautą;

2. palankiai vertina šį sprendimą kaip apčiuopiamą ir matomą Sąjungos solidarumo su Kroatijos piliečiais ir regionais, nukentėjusiais nuo žemės drebėjimų, vykusių laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. vasario 21 d., išraišką;

3. pabrėžia, kad reikia skubiai suteikti finansinę paramą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) siekiant užtikrinti, kad parama laiku pasiektų nukentėjusius regionus;

4. apgailestauja dėl to, kad, kai 2021 m. kovo 18 d. Kroatija pateikė paraišką dėl finansinės paramos, praėjo nemažai laiko, kol (t. y. 2021 m. spalio mėn. pabaigoje) Komisija pateikė pasiūlymą dėl lėšų mobilizavimo; dar kartą pabrėžia, kad ateityje svarbu skubiai mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą žmonėms ir regionams, kuriems jos reikia;

5. pabrėžia, kad pirmaisiais 2021–2027 m. DFP metais ESSF patyrė didelių sunkumų, kad gaivalinės nelaimės iš esmės yra nenuspėjamos ir kad dėl klimato kaitos jų skaičius ir rimtumas veikiausiai ilgainiui didės ir jos kainuos vis daugiau; todėl atkreipia dėmesį į savo didėjantį susirūpinimą dėl to, kad 2021–2027 m. laikotarpiu Europos Sąjungos solidarumo fondui (ESSF) numatyta mažai išteklių; mano, kad bendra solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR) finansavimo suma ir paskirstymo tvarka neužtikrina kaip įmanoma didesnio ESSF, ir ragina per kitą 2021–2027 m. DFP peržiūrą patikslinti SEAR;

6. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

7. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

 

 

PRIEDAS. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai dėl 2020 m. gruodžio 28 d. prasidėjusių žemės drebėjimų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

 

atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą[6], ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

 

atsižvelgdami į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo[7], ypač į jo 10 punktą,

 

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

 

kadangi:

(1) Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) tikslas – suteikti Sąjungai galimybę greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais, kad būtų parodytas solidarumas su didelių ir regioninių gaivalinių nelaimių ištiktų arba didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijoje atsidūrusių regionų gyventojais;

(2) finansinė parama iš Fondo negali viršyti Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093[8] 9 straipsnyje nustatytų viršutinių ribų. Remiantis DFP reglamento 9 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir atsižvelgiant į anksčiau 2021 m. mobilizuotas solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšas, didžiausia suma, kurią galima mobilizuoti iš Fondo, yra 359 968 632 EUR – jos pakanka poreikiams pagal šį sprendimą patenkinti;

(3) 2021 m. kovo 18 d. Kroatija pateikė paraišką mobilizuoti Fondo lėšas po 2020 m. gruodžio 28 d. prasidėjusių žemės drebėjimų;

(4) Kroatijos pateikta paraiška atitinka finansinės paramos teikimo iš Fondo lėšų sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 ir 4 straipsniuose;

(7) todėl Fondo lėšos turėtų būti mobilizuotos siekiant suteikti finansinę paramą Kroatijai;

(8) siekiant kuo greičiau mobilizuoti Fondo lėšas, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo jo priėmimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

2021 finansinių metų Sąjungos bendrajame biudžete iš Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizuojama Kroatijai skirta 319 192 359 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma, įskaitant 41 325 507 EUR avanso sumą.

 

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo … [priėmimo data].

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas  Pirmininkas

AIŠKINAMOJI DALIS

Komisija siūlo mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšas siekiant suteikti finansinę paramą Kroatijai dėl nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. vasario 21 d. vykusių žemės drebėjimų. Pagal pasiūlymą dėl sprendimo Kroatijai būtų suteikta 319 192 359 EUR finansinė parama, įskaitant jau išmokėtą 41 325 507 EUR avansą.

Išsami informacija apie žemės drebėjimus

 

Pirmasis žemės drebėjimas (5 balai pagal Richterio skalę) Petrinios vietovę sukrėtė 2020 m. gruodžio 28 d. Netrukus po to įvykęs galingesnis žemės drebėjimas (6,2 balo pagal Richterio skalę) sukrėtė didesnę Petrinios teritoriją, dėl jo labai nukentėjo žmonės ir padaryta didelė žala. Labiausiai nukentėjo Sisako (įvairaus masto žala padaryta 90 proc. visų pastatų), Petrinios ir Glinos miestai bei aplinkiniai regiono kaimai. Žala padaryta ir Karlovaco bei Zagrebo apskrityse. Gruodžio 29 d. žemės drebėjimas buvo jaučiamas kaimyninėse šalyse, įskaitant Slovėniją, Bosniją ir Hercegoviną ir Vengriją. Gruodžio 30 d. buvo jaučiami keli stiprūs pakartotiniai smūgiai (iki 5,2 balų pagal Richterio skalę), per kelis vėlesnius mėnesius iš viso užfiksuota 4 000 pakartotinių smūgių.

Dėl bendro žemės drebėjimų poveikio jie yra didžiausia žemės drebėjimo katastrofa šiuolaikinėje Kroatijos istorijoje. Dėl gruodžio 29 d. įvykusio žemės drebėjimo žuvo aštuoni žmonės ir dešimtys buvo sužeista. 2021 m. sausio 4 d. Kroatijos vyriausybė paskelbė gaivalinės nelaimės padėtį Sisako–Moslavinos, Zagrebo ir Karlovaco apskrityse.

Žemės drebėjimų padaryta žala

Apskaičiuota, kad nuo žemės drebėjimų nukentėjo 1,55 mln. žmonių (daugiau nei trečdalis Kroatijos gyventojų). Labiausiai nukentėjo šeimos būstai – 72 proc. visų apgadintų pastatų yra gyvenamieji namai. 85 proc. apgadintų gyvenamųjų būstų yra Sisako–Moslavinos apskrityje.

Žemės drebėjimai padarė didelę žalą švietimo infrastruktūrai (apgadintas 271 pastatas), taip pat architektūros paveldui, kultūros infrastruktūrai ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Apgadinti beveik visi Sisako ir Petrinios ligoninių pastatai, todėl COVID-19 sergantys pacientai ir kiti pacientai, įskaitant neįgaliuosius ir vaikus, patyrė didesnę riziką sveikatai. Žemės drebėjimai taip pat padarė didelę žalą vietos žemės ūkio objektams, pvz., pastatams, mašinoms, gamybos laukams ir pašarų saugojimo įrenginiams, taip pat pylimams ir apsaugos nuo potvynių sistemoms. Papildoma žala taip pat padaryta pastatams ir infrastruktūrai, kurie jau buvo apgadinti per 2020 m. kovo mėn. Zagrebe įvykusį žemės drebėjimą.

Bendrą tiesioginę žalą Kroatijos valdžios institucijos įvertino 5 508 740 811 EUR arba 10,21 proc. Kroatijos BNP. Todėl šis atvejis laikomas didele gaivaline nelaime pagal ESSF reglamentą, nes žala 2021 m. viršija ribą – 0,6 proc. šalies BNP. Komisijai atlikus nepriklausomą vertinimą patvirtinta nukentėjusi teritorija, bendras nuo žemės drebėjimų nukentėjusių žmonių skaičius ir žalos paskirstymas.

Kroatija apskaičiavo, kad gelbėjimo ir atstatymo operacijų, kurios atitinka reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos siekia 1,66 mlrd. EUR, didžiausia dalis susijusi su laikino apgyvendinimo išlaidomis (daugiau kaip 368 mln. EUR), kitos didelės išlaidos – tai neatidėliotino nukentėjusių gamtinių zonų atkūrimo siekiant išvengti tiesioginio dirvožemio erozijos poveikio išlaidos (daugiau kaip 304 mln. EUR) ir nelaimės ištiktų teritorijų išvalymo išlaidos (daugiau kaip 228 mln. EUR).

Nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, civilinės saugos ir gelbėjimo būriai, Kroatijos ginkluotosios pajėgos, įvairios humanitarinės organizacijos ir, visų pirma, šimtai savanorių greitai ir profesionaliai reagavo ir labai sušvelnino tiesioginius žemės drebėjimo padarinius. Be to, valstybių narių ir kitų šalių solidarumas padėjo sumažinti naštą, nes jos suteikė pagalbą būtiniausiems poreikiams tenkinti, skyrė finansinę paramą, savanorių ir kitokio tipo paramą.

Finansinė parama

Kroatija paraišką dėl paramos pateikė 2021 m. kovo 18 d., t. y. nepasibaigus dvylikos savaičių laikotarpiui po pirmosios nelaimės padarytos žalos, ir paprašė išmokėti avansą pagal reglamento 4a straipsnį. Po to, kai 2021 m. birželio 23 d. buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo sprendimas, Kroatijai išmokėtas 41 325 507 EUR avansas.

Remiantis nusistovėjusia praktika, siūloma, kad pagalbos intensyvumas būtų didesnis žalai, viršijančiai ESSF intervencijos ribą, padengti, taigi 2,5 proc. paramos koeficientas žalos, kai ji nesiekia ribinės vertės, atveju ir 6 proc. – žalos, viršijančios tą ribinę vertę, daliai, kaip nurodyta toliau:

Nelaimės kvalifikavimas	Bendra tiesioginė žala EUR	Didelės nelaimės riba	2,5 % paramos koeficientas, jei ribinė vertė nepasiekta	6 % paramos koeficientas, jei ribinė vertė viršijama	Bendra siūlomos pagalbos suma	Išmokėtas avansas
Didelė	5 508 740 811	323 774 000	8 094 350	311 098 009	319 192 359	41 325 507

 

Išvada

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Kroatijos pateikta paraiška atitinka reglamente nustatytas sąlygas.

Remiantis DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalimi, solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR) didžiausia metinė suma – 1 200 000 000 EUR 2018 m. kainomis (1 273 450 000 EUR einamosiomis kainomis). DFP reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. likusi SEAR numatytos sumos dalis gali būti panaudota paramai pagal bet kurį SEAR komponentą. Be to, 25 proc. visų SEAR asignavimų turi būti palikta iki 2021 m. spalio 1 d., nuo tada jie gali būti panaudoti visiems komponentams.

2021 m. anksčiau buvo mobilizuota 484 199 441 EUR ESSF lėšų, siekiant suteikti pagalbą Graikijai ir Prancūzijai dėl gaivalinių nelaimių ir 20 šalių dėl COVID-19 pandemijos. Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta su SEAR/ESSF susijusi padėtis.

 

Šiuo metu turima ESSF suma:
2021 m. metiniai SEAR asignavimai	1 273 450 000 EUR;
Pridėjus 2020 m. nepanaudotą ir perkeltą ESSF asignavimų sumą	47 981 598 EUR
Atėmus 2021 m. jau mobilizuotą ESSF sumą	−484 199 841 EUR
Atėmus pagal kitus SEAR komponentus jau mobilizuotą sumą	−477 263 125 EUR
SEAR suma, kurią galima mobilizuoti	359 968 632 EUR
Visa suma, kurią siūloma skirti Kroatijai	319 192 359 EUR
Likusios SEAR lėšos iki 2021 m. pabaigos	40 776 273 EUR

 

Kaip matyti iš lentelės, 2021 m. faktiškai išnaudotos visos SEAR galimybės. Taip pat svarbu pažymėti, kad iki šiol nebuvo išmokėta jokių ESSF lėšų siekiant suteikti paramą dėl potvynių ir miškų gaisrų 2021 m. vasarą.

Didelių žemės drebėjimų, tokių kaip neseniai Kroatijoje įvykęs žemės drebėjimas, atveju padarinių švelninimas ir atstatymas iš esmės užtrunka ilgiau nei kitų gaivalinių nelaimių atveju. Į tai reikėtų atsižvelgti siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai laiko įsisavinti finansavimą. Todėl pranešėjas mano, kad ateityje persvarstant ESSF reglamentą reikėtų apsvarstyti galimybę pratęsti 18 mėnesių terminą ESSF finansavimui panaudoti, kaip nustatyta 8 straipsnio 1 dalyje, įvykus dideliems žemės drebėjimams.

Išsamiai įvertinęs Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo, pranešėjas rekomenduoja greitai jį patvirtinti, siekiant užtikrinti, kad minėtas sumas būtų galima greitai panaudoti ir jos pasiektų Kroatijos bendruomenes, kurioms tenka šalinti žemės drebėjimų padarinius. Pranešėjas ragina Komisiją užtikrinti, kad šis finansinis įnašas būtų ypač skubiai išmokėtas Kroatijai.

 

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS

 

Biudžeto komiteto

pirmininkui

Johanui Van Overtveldtui

BRIUSELIS

Tema: Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas siekiant suteikti pagalbą Kroatijai (COM(2021)0963 – 2021/0359(BUD))

 

Gerb. Johanai Van Overtveldtai,

 

Regioninės plėtros komitetui pateiktas Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai dėl kelių žemės drebėjimų, įvykusių nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. vasario 21 d. (COM(2021) 963 final). Suprantu, kad Biudžeto komitetas netrukus ketina priimti pranešimą dėl šio pasiūlymo.

 

Šis sprendimas susijęs su 319 192 359 EUR sumos mobilizavimu iš ESSF fondo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002.

 

Kartu su juo pateikiamas Sprendimas Nr. 28/2021, kuriame siūloma perkelti 277 866 852 EUR sumą (įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų) iš Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo (SEAR) eilutės į ESSF veiklos biudžeto eilutę pagal 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (ES, EURATOMAS) Nr. 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 9 straipsnį.

 

Remiantis DFP reglamento 9 straipsnio 2 dalimi, SEAR didžiausia metinė suma neviršija 1 200 000 000 EUR 2018 m. kainomis arba 1 273 450 000 EUR dabartinėmis kainomis. DFP reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienų metų rugsėjo 1 d. likusi SEAR numatytos sumos dalis gali būti panaudota paramai pagal bet kurį SEAR komponentą. Be to, pagal DFP reglamento 9 straipsnio 4 dalį 2021 m. spalio 1 d. rezerve turėjo likti 25 % visų 2021 m. SEAR asignavimų (318 362 500 EUR einamosiomis kainomis) ir nuo tos dienos juos galima naudoti visiems SEAR komponentams.

 

Reikėtų prisiminti, kad, remiantis ankstesniu 2021 m. priimtu mobilizavimo sprendimu, iš ESSF jau panaudota iš viso 484 199 841 EUR siekiant suteikti pagalbą Graikijai ir Prancūzijai dėl gaivalinių nelaimių ir 20-čiai valstybių narių bei narystės siekiančių šalių dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos.

 

Todėl šiuo momentu iš ESSF skiriama didžiausia suma, kurią galima mobilizuoti, yra 359 968 632 EUR. Jos pakanka poreikiams pagal šį mobilizavimo sprendimą patenkinti.

 

Šie asignavimai bus panaudoti Kroatijai skirtai likusiai sumai išmokėti, atskaičius jau išmokėtą 41 325 507 EUR avansą.

 

Komiteto koordinatoriai įvertino šį pasiūlymą ir paprašė Jums raštu pranešti, kad dauguma šio komiteto narių neprieštarauja šiam Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimui siekiant skirti minėtas sumas, kaip siūlo Komisija.

 

 

Pagarbiai

 

Younous OMARJEE

 

 

 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	9.12.2021
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Robert Biedroń, Anna Bonfrisco, Olivier Chastel, Lefteris Christoforou, David Cormand, Paolo De Castro, Andor Deli, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Alexandra Geese, Vlad Gheorghe, Valentino Grant, Elisabetta Gualmini, Valérie Hayer, Eero Heinäluoma, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Moritz Körner, Joachim Kuhs, Zbigniew Kuźmiuk, Hélène Laporte, Pierre Larrouturou, Janusz Lewandowski, Silvia Modig, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis, Karlo Ressler, Bogdan Rzońca, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Nils Ušakovs, Johan Van Overtveldt, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jonás Fernández, Mario Furore, Henrike Hahn

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

41	+
ECR	Zbigniew Kuźmiuk, Bogdan Rzońca, Johan Van Overtveldt
ID	Anna Bonfrisco, Valentino Grant, Joachim Kuhs, Hélène Laporte
NI	Andor Deli, Mario Furore
PPE	Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Monika Hohlmeier, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Karlo Ressler, Rainer Wieland, Angelika Winzig
Renew	Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Valérie Hayer, Moritz Körner, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds
S&D	Robert Biedroń, Paolo De Castro, Jonás Fernández, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Pierre Larrouturou, Victor Negrescu, Nils Ušakovs
The Left	Silvia Modig, Dimitrios Papadimoulis
Verts/ALE	Rasmus Andresen, David Cormand, Alexandra Geese, Henrike Hahn

 

0

-

 

0

0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

• [1] OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
• [2] OL L 433I, 2020 12 22, p. 11.
• [3] OL C 433I, 2020 12 22, p. 28.
• [4] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0023.
• [5] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0429.
• [6] OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
• [7] OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.
• [8] 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).
•  Datą įrašo Parlamentas prieš paskelbiant OL.