PRANEŠIMAS su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto
19.1.2022 - (2020/2026(INL))
Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Sergey Lagodinsky
(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,
– atsižvelgdamas į SESV 114 ir 352 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo nuomonę[1] dėl Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos asociacijos statuto[2],
– atsižvelgdamas į savo 1987 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl ne pelno asociacijų Europos Bendrijose[3],
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. savo rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[4],
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. savo Pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo[5],
– atsižvelgdamas į EESRK nuomonę „Europos filantropija. Neišnaudotas potencialas (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkausiančios Rumunijos prašymu)“,
– atsižvelgdamas į Europos komisijos už demokratiją per teisę (Venecijos komisija) ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) priimtas Bendras gaires dėl asociacijų laisvės (CDL-AD(2014)046),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9‑0007/2022),
A. kadangi SESV 63 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 12 straipsniuose įtvirtinta asociacijų laisvė visais lygmenimis ir draudžiama nustatyti ne pelno organizacijoms skirtus diskriminacinius, nebūtinus ir nepagrįstus jų veiklos finansavimo apribojimus;
B. kadangi terminas „ne pelno organizacija“ šiame pranešime turėtų būti aiškinamas kaip apimantis daugybės formų ne pelno organizacijas Sąjungoje, veikiančias tiek narystės, tiek ne narystės pagrindu, pvz., asociacijas, filantropines organizacijas, organizacijas, kurių turtas skiriamas konkrečiam tikslui pasiekti (pvz., fondai), ir kitas panašias organizacijas;
C. kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti galimybę naudotis teise į asociacijų laisvę, ir savo 2005 m. spalio 21 d. sprendime Ouranio Toxo ir kt. / Graikija[6] nustatė, kad „tikra ir veiksminga pagarba asociacijos laisvei negali būti sumažinta iki valstybės pareigos nesikišti“; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C‐78/18[7] nurodė, kad asociacijų laisvė apima ne tik galimybę įsteigti ar likviduoti asociaciją, bet ir šios asociacijos galimybę tuo metu veikti;
D. kadangi ne pelno organizacijos yra labai svarbios atstovaujant piliečių ir pilietinės visuomenės interesams, be kita ko, teikiant paslaugas dažnai nepelningose socialinio sektoriaus srityse, skatinant dalyvavimą socialiniame gyvenime ir ginant mažumų teises; be to, kadangi jos atlieka svarbų vaidmenį numatant ir sprendžiant socialines ir ekonomines problemas, taip pat šalinant paslaugų ir ekonominės veiklos spragas kartu su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis;
E. kadangi ne pelno organizacijos dažnai naudojasi saviraiškos laisve ir ją skatina, ypač kai tai susiję su viešojo intereso propagavimu, remia aktyvų dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir veikia kaip demokratijos mokyklos;
F. kadangi COVID-19 krizė išryškino itin svarbų ne pelno organizacijų vaidmenį padedant žmonėms įveikti daugybę sunkumų ir taip užtikrinant socialinę sanglaudą; tačiau jų statusą sudrebino COVID-19 krizė, visų pirma dėl to, kad dėl šios krizės buvo nutrūkusi jų veikla ir atsirado naujų poreikių ir užduočių;
G. kadangi Europos demokratijai reikia tokios pilietinės visuomenės ir atstovaujamųjų organizacijų, kurios sugebėtų veikti laisvai ir tarpvalstybiniu mastu; kadangi esminis pilietinės visuomenės ir atstovaujamųjų organizacijų vaidmuo prisidedant prie demokratijos užtikrinimo laikomas pagrindine Sąjungos vertybe, kaip pripažįstama visų pirma Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnyje, todėl būtina, kad būtų palaikomas atviras, skaidrus ir struktūrinis dialogas;
H. kadangi ne pelno organizacijos yra neatskiriama Sąjungos pilietinės visuomenės dalis, tarp jų yra tokių filantropinių organizacijų, kaip fondai, kurie viešojo intereso labui padeda dirbti pavieniams asmenims ir ne pelno organizacijoms bei sudaro geresnes sąlygas tokiam darbui;
I. kadangi turima labai nedaug patikimos statistinės informacijos apie ne pelno organizacijas arba nėra paprasta gauti tokios informacijos;
J. kadangi Europos bendrovių, Europos kooperatinių bendrovių ar Europos politinių partijų statutai netinka norint sudaryti sąlygas ne pelno organizacijoms bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu;
K. kadangi verslo įmonės, komercinės įmonės ir ekonominių interesų grupės turi galimybę suburti Europos ekonominių interesų grupę;
L. kadangi viešosios įstaigos gali sukurti Europos teritorinio bendravimo grupes;
M. kadangi Europos asociacijos statutas turėtų būti atviras organizacijoms ir asmenims, norintiems dalyvauti mainuose ir mokytis vieniems iš kitų tarpvalstybiniu mastu;
N. kadangi Europos Parlamentas raginimas steigti nacionalinius statistinius socialinės ekonomikos subjektų registrus neapima organizacijų, veikiančių už socialinės ekonomikos ribų;
O. kadangi daug ne pelno organizacijų, reguliariai vykdydamos tam tikrą ekonominę veiklą, visapusiškai dalyvauja ekonominiame gyvenime ir prisideda prie vidaus rinko plėtojimo; kadangi per pastarąjį dešimtmetį labai padidėjo tarpvalstybinių finansinių srautų tarp asociacijų ar ne pelno organizacijų apimtis;
P. kadangi šiuo metu padidėjo politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės informuotumas apie ne pelno organizacijų potencialą paslaugų teikimo, piliečių dalyvavimo ir socialinių inovacijų srityse; kadangi jų potencialas galimai neišnaudotas daugelyje sričių, pvz., švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, mokslinių tyrimų, pagalbos vystymuisi, humanitarinės pagalbos ir pasirengimo nelaimėms srityse;
Q. kadangi Europos Sąjungos ne pelno organizacijų socialinis ir ekonominis potencialas nuolat didėja, o užimtumo galimybės kuriamos įvairiuose sektoriuose;
R. kadangi ne pelno organizacijos atlieka esminį vaidmenį remiant asmenų siekį aktyviai dalyvauti demokratiniame gyvenime;
S. kadangi didžioji dalis ne pelno organizacijų veiklos vykdoma nacionaliniu lygmeniu, nors vis daugiau ne pelno organizacijų veikia tarpvalstybiniu mastu, taip stiprinant valstybių narių socialinę sanglaudą visuomenės lygmeniu, ypač pasienio regionuose, kurie sudaro beveik 40 proc. Sąjungos teritorijos;
T. kadangi ypač tarpvalstybinės ne pelno organizacijos labai prisideda siekiant Sąjungos tikslų ir plėtoja daug įvairios bendrojo intereso veiklos, svarbios tarpvalstybiniu mastu ir naudingos visuomenei įvairiose srityse; kadangi tai apima, be kita ko, pagrindinių teisių ir vertybių apsaugą ir propagavimą, aplinkos apsaugą, švietimą, kultūrą, socialinį darbą ar paramą vystymuisi;
U. kadangi – nors Europos Sąjungoje tarpvalstybinių ne pelno organizacijų vis daugėja – šiuo metu nėra suderintos visos Europos teisės aktų bazės, kuri leistų joms tinkamai veikti ir organizuoti savo veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu;
V. kadangi šiuo metu, nesant ne pelno organizacijų veiklos reglamentavimo Sąjungos mastu, jų tarpvalstybinei veiklai būdingi kultūriniai, teisiniai ir politiniai skirtumai, kylantys iš nacionalinės teisės;
W. kadangi jau 1987 m. pradžioje Europos Parlamentas savo 1987 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl ne pelno asociacijų Europos Bendrijose pabrėžė, kad reikia priimti atitinkamą Europos reglamentą dėl Europos ne pelno organizacijų;
X. kadangi visos organizacijos, besinaudojančios Europos statutu ar bendrais būtiniausiais standartais, turėtų savo veikla prisidėti prie Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų ES bendrų vertybių ir tikslų įgyvendinimo ir propagavimo;
Dabartinė padėtis
1. pažymi, jog ne pelno organizacijoms trūksta Sąjungos lygmens teisinės formos, kad būtų galima atstovavimą pilietinės visuomenės interesams prilyginti komercinių įmonių ir ekonominių interesų grupių interesų atstovavimui, o šių subjektų teisinė forma Sąjungos lygmeniu nustatyta jau seniai;
2. pažymi, kad dėl teisinių, kultūrinių, politinių ir ekonominių valstybių narių skirtumų ne pelno organizacijų tarpvalstybinė veikla ir toliau išlieka labai sudėtinga ir kad dabartinė administracinė ir fiskalinė tokių organizacijų tarpvalstybinei veiklai taikoma tvarka lemia didesnes sandorių išlaidas nei nacionaliniu lygmeniu;
3. pabrėžia, kad dabartinės teisinės Sąjungos ir nacionalinio lygmens sistemos nepakanka norint sukurti ir remti stiprią visos Europos pilietinę visuomenę – jos egzistavimas būtinas demokratijai užtikrinti; taigi, mato poreikį sukurti naują teisinę formą, t. y. Europos asociaciją, ir taisykles dėl Europos asociacijos įsteigimo, skaidrumo, atskaitomybės bei valdymo;
4. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti koordinavimą Sąjungos lygmeniu, vengiant susiskaidymo ir remiant suderintą požiūrį į Europos asociaciją visoje Sąjungoje, tuo tikslu pasitelkiant paskirtą Europos asociacijų valdybą; todėl ragina Komisiją išnagrinėti įvairias galimybes ir pateikti pasiūlymą dėl formos ir statuso, tinkamiausių tokiai Europos asociacijų valdybai, kurioje būtų atstovaujama visoms valstybėms narėms ir kuri turėtų aiškiai apibrėžtus sprendimų priėmimo įgaliojimus;
5. mano, kad norint pabaigti kurti bendrąją rinką taip pat reikia Sąjungos teisės aktų, kuriais būtų remiamos ne pelno organizacijos;
6. pabrėžia, kad, nors judėjimo ir įsisteigimo laisvė yra įtvirtintos Sutartyse, kai kurių valstybių narių jurisdikcijoje vis dar nepakankamai remiama ir skatinama pagrindinė teisė jungtis į asociacijas, nes trūksta tinkamų organizacijos formų ir visoje Sąjungoje laikomasi nevienodo požiūrio į esamas formas, dėl to, viena vertus, kyla kliūčių tarpvalstybinei veiklai ir projektams, tarpvalstybinėms užduotims bei pilietinės visuomenės judumui ir, kita vertus, atsiranda teisinis netikrumas;
7. apgailestauja, kad nėra priemonės, kuria būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos ne pelno organizacijoms naudotis judėjimo laisve, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje jos yra įsisteigusios ar kurioje gyvena jų nariai, visų pirma pašalinant teisines ir administracines kliūtis;
8. pabrėžia, kad dėl nepakankamo praktikos derinimo visoje Sąjungoje veikiančios ne pelno organizacijos dažnai susiduria su nepagrįstais apribojimais, pvz., mokesčiais, formalumais, administracinėmis ir kitomis kliūtimis, dėl kurių kyla pavojus jų kasdienei veiklai ir jos atgrasomos nuo užduočių vykdymo kitose šalyse; pabrėžia, kad dėl šių kliūčių taip pat labai padidėja darbo krūvis, nes reikia laikytis daugelio skirtingų administracinių procedūrų daugiau nei vienoje valstybėje narėje;
9. apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse ne pelno organizacijos buvo neįtrauktos į pagalbos reaguojant į pandemiją programų taikymo sritį;
10. pabrėžia, kad nesuderinta praktika taip pat lemia nevienodas sąlygas dėl skirtingų rinkos sąlygų ir kitų kliūčių, su kuriomis susiduria ne pelno organizacijos skirtingose valstybėse narėse, pvz., atidarydamos banko sąskaitas, rinkdamos lėšas užsienyje ir atsiskaitydamos už jas, pasinaudodamos viešosios naudos priemonėmis ir sistemomis bei tam tikromis finansinėmis ar mokestinėmis sąlygomis arba samdydamos darbuotojus, visų pirma tais atvejais, kai jie samdomi kitose valstybėse narėse (tai turėtų būti palengvinta atsižvelgiant į laisvą darbuotojų judėjimą);
11. ragina Komisiją išnagrinėti įvairias ne pelno organizacijų veiklos valstybėse narėse formas ir atlikti lyginamąją analizę;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad ne pelno organizacijos prisideda prie inovacijų, mokslinių tyrimų, ekonominės plėtros ir darbo vietų kūrimo, ypač socialiniame, verslumo, technologijų ir kultūros sektoriuose;
13. pripažįsta ne pelno organizacijų indėlį siekiant tam tikrų strateginių Sąjungos tikslų, pvz., kovoti su klimato krize, spręsti su skaitmenine transformacija susijusius iššūkius ir atsigauti po COVID-19 pandemijos; pabrėžia, kad šių tikslų bus neįmanoma pasiekti be pilietinės visuomenės indėlio skatinant spręsti šiuos klausimus visoje Europoje, ypač kai tai susiję su būtinos politikos įgyvendinimu vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, kartu paisant poveikį patiriančių subjektų interesų ir teisių;
14. apgailestauja, kad duomenų trūksta arba jie pasenę; prašo valstybių narių reguliariai teikti suskirstytus duomenis, o Komisijos – sukurti patikimus ir dažnai atnaujinamus statistinius išteklius, pagrįstus nustatyta metodika, kuria užtikrinamas skaidrumas ir palyginamumas, ir sudaryti sąlygas tokius duomenis įtraukti į Eurostato statistiką apie tarpvalstybinę veiklą ir indėlį; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis EESRK užsakytu 2017 m. tyrimu „Pastarojo meto socialinės ekonomikos raida Europos Sąjungoje“, iš 13,6 mln. atlyginamų pareigybių kooperatyvuose, savidraudos draugijose, asociacijose, fonduose ir panašiuose Europos Sąjungos subjektuose 9 mln. darbuotojų buvo įdarbinti asociacijose ir fonduose, t. y. pagrindiniame darbo vietų šaltinyje šiame sektoriuje; pabrėžia, kad tai taip pat rodo, jog svarbu turėti daugiau duomenų, susijusių su platesne sritimi nei socialinė ekonomika;
15. apgailestauja, kad Komisija ir valstybės narės nepateikė teisės aktų, kuriais būtų sudaryta palanki aplinka, kurioje ne pelno organizacijos galėtų prisidėti prie vidaus rinkos veikimo, bei užtikrintas laisvas kapitalo judėjimas tarp valstybių ir kad, nepaisant keleto bandymų ir daugybės pilietinės visuomenės bei Parlamento raginimų, nebuvo parengtas Europos asociacijos statutas;
16. palankiai vertina būsimą Socialinės ekonomikos veiksmų planą ir mano, kad, kadangi socialinės ekonomikos srityje veikia tik tam tikros ne pelno organizacijos, į šį veiksmų planą turi būti įtrauktos rekomendacijos, kaip įveikti tarpvalstybines kliūtis, ir jį reikia papildyti atskiromis teisėkūros iniciatyvomis, kuriomis būtų siekiama remti ne pelno organizacijas;
17. mano, kad dėl ypatingo politinių partijų pobūdžio pasiūlytomis teisinėmis priemonėmis neturi būti daroma poveikio politinių partijų reglamentavimui; taip pat primena, kad Sąjunga paiso bažnyčių, religinių organizacijų ar bendruomenių, taip pat filosofinių ar nereliginių organizacijų, reglamentuojamų pagal nacionalinę teisę, statuso; pabrėžia, kad tai netrukdo į šių pasiūlymų taikymo sritį įtraukti organizacijų, kurių vertybės ir tikslai grindžiami religiniais, filosofiniais ar pasaulietiniais įsitikinimais, pvz., konfesinių ne pelno labdaros organizacijų; pabrėžia, kad profesinės sąjungos kai kuriose valstybėse narėse turi specialų lengvatinį statusą, todėl siūlomos priemonės profesinėms sąjungoms turėtų būti netaikomos; atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys, norintys įsteigti asociaciją, gali laisvai naudotis siūlomo reglamento nuostatomis ir pasirinkti Europos asociacijos formą; pažymi, kad siūloma direktyva dėl būtiniausių standartų turi būti taikoma visoms ne pelno organizacijoms Sąjungoje;
Pilietinės visuomenės ir asociacijų laisvės apsauga
18. yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja kliūčių, su kuriomis susiduria ne pelno organizacijos visoje Sąjungoje, ir dėl skirtumų, nulemtų nacionalinės teisės aktų, normų, administracinės praktikos ar politikos; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to gali būti daromas neigiamas poveikis pilietinei visuomenei, nepagrįstai apribojamos pagrindinės teisės, ypač asociacijų, saviraiškos ir informacijos laisvės, ir ne pelno organizacijos atgrasomos nuo savo veiklos plėtros tarpvalstybiniu mastu;
19. deramai atsižvelgia į skaitmeninimo ir interneto teikiamas galimybes palengvinant naudojimąsi teise į asociacijų laisvę, pavyzdžiui, sudarant palankesnes sąlygas ne pelno organizacijų registracijai ir formavimuisi internete;
20. pabrėžia, kad ne pelno organizacijos yra labai svarbios siekiant visais lygmenimis užtikrinti demokratiją ir politikos formavimą; jos remia viešąjį interesą ir dirba visuomenės labui, yra stabdžių ir atsvarų sistemos, būtinos teisinės valstybės principui užtikrinti, dalis ir pilietinio dalyvavimo varomoji jėga; palankiai vertina pilietinės visuomenės dalyvavimą ginant viešąjį interesą, skatinant aktyvizmą ir aktyvų socialinį gyvenimą;
21. pakartoja, kad ne pelno organizacijos, siekdamos savo tikslų ar vykdydamos savo veiklą, gali laisvai dalyvauti politinėse ar viešose diskusijose; smerkia bandymus apriboti pilietinę erdvę dėl politinių priežasčių ir atsisakymą suteikti tokioms organizacijoms visuomenei naudingų organizacijų statusą, tokio statuso atėmimą arba užginčijimą remiantis numanoma ar tikra politine veikla, kai jų veikla nėra naudinga jokiai konkrečiai partijai ar nėra partijos politikos pakaitalas; mano, kad tokie atvejai yra pavojingi Europos demokratijai;
22. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ne pelno organizacijų nepriklausomumą ir kad būtina sudaryti joms palankią aplinką, atsižvelgiant į jų įvairovę ir vertinant visuomenei naudingas organizacijas kaip prisidedančias tiek prie paslaugų teikimo vietoje, tiek prie viešosios gerovės propagavimo ir viešosios politikos stebėjimo;
23. primena nepriklausomos, nešališkos, profesionalios ir atsakingos žurnalistikos svarbą informuojant apie ne pelno organizacijų veiklą tiek privačioje, tiek visuomeninėje žiniasklaidoje, taip pat prieigos prie pliuralistinės informacijos svarbą, nes tai yra pagrindiniai demokratijos ramsčiai; yra susirūpinęs dėl šmeižto kampanijų ir piktnaudžiaujamojo bylinėjimosi, kurie yra nukreipti prieš visuomenės dalyvavimo siekiančius veikėjus, įskaitant ne pelno organizacijas, ir kuriuos keliose valstybėse narėse pasitelkia išrinkti pareigūnai, viešosios įstaigos ar valstybės kontroliuojami subjektai, taip pat privatūs asmenys ir subjektai; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją[8] dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP);
24. pareiškia, kad šis reglamentas, kuriuo nustatoma teisinė sistema, Europos pilietinei visuomenei bus naudingas tik tada, jei ne pelno organizacijos galės nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu gauti deramą ir lengvai prieinamą finansavimą; pabrėžia, kad tiek viešasis, tiek privatus ne pelno organizacijų finansavimas yra svarbus – šios organizacijos turi mažiau galimybių gauti pajamų iš veiklos, kuria siekiama pelno; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, kuri, be kita ko, skirta ne pelno organizacijoms; pažymi, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046[9] Sąjungos dotacijos apima bendrą finansavimą, kuris gali būti teikiamas iš nuosavų išteklių, iš įgyvendinant veiksmą ar darbo programą gautų pajamų arba iš trečiųjų asmenų finansinių įnašų arba nepiniginių įnašų; mano, kad visų pirma ne pelno organizacijų, turinčių labai ribotus finansinius išteklius, atveju turėtų būti įvertinta nuosavų išteklių reikalavimo riba ir prie tokių išteklių turėtų būti priskiriami nepiniginiai įnašai, su sąlyga, kad tokia tvarka nesutrikdys konkurencijos gaunant finansavimą; pažymi, kad ne pelno organizacijoms norint gauti joms prieinamų ES lėšų dažnai reikalaujama bendro finansavimo, o tai savo ruožtu reiškia, kad naudos gavėjas turi surinkti reikiamų lėšų dalį iš kitų šaltinių; atkreipia dėmesį į tai, kad pernelyg didelės nuosavų išteklių dalies reikalavimas būtų žalingas ne pelno organizacijoms, nes jos gali nesugebėti surinkti tokių lėšų, todėl kai kurios organizacijos gali likti nuošalėje; taigi mano, kad turėtų būti įvertinta galimybė nustatyti bendro finansavimo dalies ribą ir kad reikia atsižvelgti į įvairias priemones, kurios galėtų būti išreikštos pinigais, pvz., savanoriško darbo laikas arba nepiniginiai įnašai;
25. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog ne pelno organizacijos teiktų visuomenei svarbią informaciją; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad finansavimo skaidrumas turi būti laikomas viešuoju interesu, kai ne pelno organizacijos daro didelę įtaką viešajam gyvenimui ir viešoms diskusijoms;
26. mano, kad nustačius Europos asociacijų statusą nacionalinėms ir vietos organizacijoms bus suteikta galimybė aktyviau dalyvauti sprendžiant Europos klausimus, dalyvauti tarpusavio mokymosi veikloje ir tarpvalstybiniuose mainuose ir kad tai padės joms gauti Sąjungos lygmens finansavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares pilietinės visuomenės subjektams skirti pakankamai lėšų, padidinti lėšų prieinamumą ir dar labiau supaprastinti procedūras, kad pilietinės visuomenės subjektams, įskaitant mažas ir vietos organizacijas, būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti lėšų;
27. be to, mano, kad siūlomus teisės aktus reikia papildyti priemonėmis, kuriomis remiamas reguliarus, prasmingas ir struktūrinis dialogas su pilietine visuomene ir atstovaujamosiomis organizacijomis, laikantis ES sutarties 11 straipsnio; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvertinti galimybę suteikti visuomenei naudingoms organizacijoms dalyvaujamąjį statusą Sąjungos lygmeniu;
28. pabrėžia, kad savavališka ir politiniais motyvais grindžiama diskriminacija dėl organizacijų tikslų, veiklos ir jų finansavimo šaltinių trukdo asociacijų laisvei ir todėl kelia grėsmę saviraiškos laisvei;
Asociacijų, ne pelno organizacijų ir visuomenei naudingos veiklos pripažinimas visoje Sąjungoje
29. pripažįsta, kad nacionalinio lygmens teisės aktuose ir pagal valstybių narių teisines tradicijas laikomasi skirtingo požiūrio apibrėžiant ar pripažįstant ne pelno organizacijas, kurios turi narių arba jų neturi, taip pat apibrėžiant, pripažįstant ir suteikiant joms visuomenei naudingos organizacijos statusą; pabrėžia, kad, nepaisant tokių skirtumų, bendrai sutariama dėl būtinybės nustatyti Europos būtiniausius standartus ir suteikti ne pelno organizacijoms galimybę įgyti juridinio subjekto statusą;
30. ragina Komisiją pripažinti ir skatinti visuomenei naudingą ne pelno organizacijų veiklą suderinant visuomenei naudingą statusą Sąjungoje, pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktais ir administracine praktika, kuriais reglamentuojamos ne pelno organizacijos, įskaitant jų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, joms taikomą finansinį ir mokestinį režimą arba mokesčių lengvatų priemones, taip pat tarpvalstybinę veiklą, neturėtų būti diskriminuojama dėl organizacijos įsisteigimo vietos ir jokia grupė ar asmuo neturėtų būti diskriminuojami jokiu pagrindu;
31. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti pasiūlymą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos abipusiam nuo mokesčių atleistų visuomenei naudingų organizacijų, įskaitant filantropines organizacijas, pripažinimui kiekvienoje valstybėje narėje, jei vienoje iš valstybių narių mokesčių tikslais jos pripažįstamos visuomenei naudingomis ir atleistomis nuo mokesčių;
32. atkreipia dėmesį į tai, kad ne pelno organizacijų įstatų ir būtiniausių standartų reglamentavimas Sąjungos lygmeniu gali padėti sukurti vienodas sąlygas ir taip sudaryti palankesnes sąlygas užbaigti kurti bendrąją rinką;
33. primygtinai ragina Komisiją parengti tikslinę ir išsamią strategiją, skirtą pilietinei visuomenei Sąjungoje stiprinti, taip pat nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama palengvinti ne pelno organizacijų veiklą visais lygmenimis;
34. prašo Komisijos, remiantis SESV 352 straipsniu ir vadovaujantis šiame pasiūlyme išdėstytomis rekomendacijomis ir jo I priedu, pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas Europos asociacijos statutas;
35. prašo Komisijos, remiantis SESV 114 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl bendrų būtiniausių standartų, taikomų ne pelno organizacijoms Sąjungoje, kad nustatant būtiniausius standartus būtų sudarytos vienodos sąlygos ne pelno organizacijoms, užtikrinama galimybė pilietinei visuomenei naudotis laisvėmis ir pagrindinėmis teisėmis, taip pat prisidedama prie Europos demokratijos stiprinimo, laikantis šiame pasiūlyme ir jo priedo II dalyje pateiktų rekomendacijų;
36. prašo Komisijos pagal 11 dalį atliktos lyginamosios analizės rezultatus, kurie turi būti pridėti prie priedo I dalyje pateikiamo pasiūlymo dėl reglamento ir priedo II dalyje pateikiamo pasiūlymo dėl direktyvos, atitinkamai naudoti kartu su organizacijų nacionalinių formų, kurios turėtų būti laikomos patenkančiomis į taikymo sritį pagal priedo I dalyje pateikto pasiūlymo 3 straipsnio 2 dalį ir priedo II dalyje pateikto pasiūlymo 1 straipsnį, sąrašu;
37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.
PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
I DALIS
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS REGLAMENTO
dėl Europos asociacijos statuto
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 352 straipsnį,
kadangi:
(1) tarpvalstybiniai projektai ir kitos pilietinę visuomenę įtraukiančios bendradarbiavimo formos ypač padeda svariai siekti Sąjungos tikslų, be kita ko, propaguoti jos vertybes, taip pat plėtoti daug įvairios tarpvalstybinės svarbos veiklos, kuri bendrojo intereso aspektu naudinga įvairiose srityse;
(2) tarpvalstybinis piliečių ir atstovaujamųjų asociacijų bendradarbiavimas Europoje yra labai svarbus siekiant sukurti visa apimančią Europos pilietinę visuomenę, kuri yra svarbus Europos demokratijos ir Europos integracijos elementas, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos sutarties 11 ir 15 straipsnius;
(3) daug asociacijų, siekdamos savo tikslų, atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje ir plėtojant vidaus rinką, nes reguliariai dalyvauja ekonominėje veikloje;
(4) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos .../... (Būtiniausių standartų direktyva) tikslas – derinant valstybių narių įstatymus užtikrinti būtiniausius standartus ir palankią aplinką, kuri sudarytų geresnes sąlygas ne pelno organizacijoms vykdyti veiklą;
(5) asociacijos yra mūsų visuomenę vienijantys susivienijimai. Jos atlieka svarbų vaidmenį padėdamos asmenims aktyviai dalyvauti demokratiniame ir socialiniame Sąjungos gyvenime, juos skatindamos ir įgalindamos tai daryti, ypač kalbant apie atskirtį ir diskriminaciją patiriančius asmenis, ir gali atlikti esminį vaidmenį formuojant Sąjungos politiką;
(6) Sąjunga turėtų asociacijoms, kurių organizacinė forma visuotinai pripažįstama visose valstybėse narėse, suteikti tinkamą teisinę priemonę, kuria naudojantis būtų galima stiprinti savo tarptautinę ir tarpvalstybinę veiklą ir prisidėti prie pilietinio dialogo Sąjungos lygmeniu;
(7) Sąjungos lygmeniu nustačius organizacinę formą būtų sudarytos palankesnės sąlygos visoms asociacijoms siekti tarpvalstybinių tikslų ir vykdyti veiklą vidaus rinkoje;
(8) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 63 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8 ir 12 straipsniai saugo ne pelno organizacijas nuo diskriminacinių ir nepagrįstų apribojimų, kiek tai susiję su prieiga prie išteklių ir laisvu kapitalo judėjimu Sąjungoje. Tai taip pat taikoma gebėjimui ieškoti ir gauti teisės subjekto egzistavimui ir veiklai būtinų tiek šalies vidaus, tiek užsienio išteklių ir juos naudoti. Vadovaujantis Teisingumo Teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimu byloje C-78/18 Europos Komisija / Vengrija[10], apribojimai turėtų būti nustatomi tik siekiant teisėtų tikslų, pavyzdžiui, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ar viešosios tvarkos interesais, ir turėtų būti proporcingi tikslui apsaugoti tokius interesus, be to, priemonių norimam tikslui pasiekti nulemta intervencija turėtų būti kuo mažesnė. Tai pasakytina, be kita ko, apie apribojimus, kylančius iš kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių, taikomų laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, atsižvelgiant visų pirma į rizikos vertinimo įpareigojimus pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę. Taigi, valstybės narės negali taikyti nepagrįstų, pernelyg ribojančių ar neigiamą įtaką darančių priemonių, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus, dėl kurių organizacijoms tektų pernelyg didelė našta ir dėl kurių jos patirtų per daug išlaidų;
(9) fiziniai ir juridiniai asmenys gali steigti Europos bendroves pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001[11], Europos kooperatines bendroves pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003[12], Europos politines partijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014[13]. Tačiau nei viena iš šių priemonių asociacijoms nesuteikia tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybių;
(10) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006[14] reglamentuoja Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) steigimą. Tokias grupes daugiausiai steigia valstybinės ar vietos institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai. Taigi, nevyriausybiniai pilietinės visuomenės veikėjai ir piliečiai nėra įtraukti;
(11) Europos ekonominių interesų grupės (EEIG), kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 2137/85[15], leidžia vykdyti tam tikrą bendrą veiklą, tačiau išlaikant savo narių nepriklausomybę. Vis dėlto, EEIG neatitinka specialiųjų pilietinės visuomenės asociacijų poreikių;
(12) todėl būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti tinkamą suderintą reguliavimo sistemą ir taisykles, kurios sudarytų sąlygas steigti Europos asociacijas, turinčias savo teisinį subjektiškumą, ir kuriomis būtų reglamentuojamas tarpvalstybinis tokių asociacijų steigimas ir veikla;
(13) politinės partijos ir profesinės sąjungos, bažnyčios ir kitos religinės bendruomenės, taip pat filosofinės ar nereliginės organizacijos neturėtų būti įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį dėl to, kad Sąjunga neturi kompetencijos reglamentuoti jų statusą, ir dėl to, kad pagal nacionalinę teisę joms suteiktas ypatingas statusas. Dėl šių priežasčių joms turėtų būti taikomos kitokios sąlygos nei kitoms tokio statuso neturinčioms asociacijoms, pavyzdžiui, konfesinėms ne pelno labdaros organizacijoms arba organizacijoms, kovojančioms su diskriminacija, taip pat ir darbo rinkoje;
(14) šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis darbuotojų ir profesinių sąjungų teisėms, įskaitant esamas teises ir apsaugą, kiek tai susiję su nemokumo ir restruktūrizavimo procedūromis, susijungimais, įmonių perdavimu ir informavimu bei darbo užmokesčiu. Darbdaviai turėtų vykdyti jiems tenkančias pareigas nepaisant jų veiklos formos;
(15) svarbu užtikrinti koordinavimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų išvengta susiskaidymo ir remiamas suderintas požiūris taikant šį reglamentą visoje Sąjungoje. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti numatyta paskirti Europos asociacijų valdybą, kuri įeitų į Komisijos ir (arba) atitinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų struktūrą arba būtų su jais susieta;
(16) pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007[16] 2 straipsnį Europos asociacijų valdyba turėtų pakviesti Pagrindinių teisių agentūros atstovą į savo posėdžius, kai juose kalbama apie asociacijų laisvę arba saviraiškos laisvę;
(17) šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti konkretūs administracinių procedūrų vykdymo laikotarpiai, be kita ko, susiję su registracija ir visuomenei naudingos organizacijos statuso suteikimo procesu. Vertindama šio reglamento įgyvendinimą ir taikymą, Komisija visų pirma turėtų išnagrinėti, kaip tokie laikotarpiai taikomi praktikoje;
(18) siekdama patikrinti, ar laikomasi 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nacionalinė asociacijų įstaiga gali prašyti pateikti narių steigėjų vardus, pavardes ir adresus. Informacija apie ne pelno organizacijų steigėjų ir narių, kurie yra fiziniai asmenys, tapatybę gali būti laikoma neskelbtina informacija, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kokie reikalavimai, dėl kurių turi būti tvarkomi tokie asmens duomenys, nedarytų poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679[17] (Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui), ypač jo 9 straipsniui;
(19) Europos asociacija gali pageidauti išskirti skirtingas narių kategorijas, kad galėtų suteikti balsavimo teises tik visateisiams nariams, sykiu pripažindama asocijuotuosius narius, pritariančius asociacijos idėjai, bet nesuteikdama jiems teisės balsuoti, ir (arba) garbės narius, kurie būtų atleisti nuo pareigos mokėti narystės mokestį, bet turėtų balsavimo teises. Skirstant narius į kategorijas negalima jų nepagrįstai diskriminuoti, ypač pilietybės pagrindu;
(20) kadangi šis reglamentas taikomas tik ne pelno asociacijoms, SESV nenumato jokio kito teisinio pagrindo, išskyrus tą, kuris nustatytas 352 straipsnyje;
(21) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti Europos asociaciją, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl išdėstytų priežasčių tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I skyrius
Dalykas ir bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiame reglamente nustatomos Europos asociacijos formos teisės subjektų steigimo, valdymo, registravimo ir reguliavimo sąlygos ir procedūros.
2. Europos asociacija – nepriklausomas ir savarankiškas, tarpvalstybinis, Sąjungos teritorijoje pagal savanorišką fizinių ar juridinių asmenų susitarimą nuolat veikiantis subjektas, įsteigtas siekiant bendro tikslo, kuriuo nesiekiama pelno.
3. Europos asociacija pati apibrėžia savo tikslus ir veiklą, kuri reikalinga tiems tikslams pasiekti.
4. Europos asociacijos tikslais paisoma tikslų ir vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose, ir remiamas jų propagavimas.
5. Europos asociacija grindžiama naryste ir laisvai sprendžia, kas gali būti jos nariais. Ši nuostata, vadovaujantis pagrįstais ir objektyviais kriterijais ir laikantis nediskriminavimo principo, gali apimti specialiųjų reikalavimų nariams nustatymą.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) ne pelno – požymis, reiškiantis, kad pagrindinis tikslas nėra gauti pelno, net jei ekonominė veikla gali būti vykdoma. Tais atvejais, kai ne pelno organizacija gauna pelno, jis investuojamas į organizaciją ir panaudojamas siekiant jos tikslų, o ne padalijamas nariams, steigėjams ar kitoms privačioms šalims. Visuomenei naudingos organizacijos statuso pagal 21 straipsnį suteikimas nėra būtina sąlyga norint nustatyti, ar kuri nors organizacija yra ne pelno pobūdžio. Vis dėlto, tais atvejais, kai suteikiamas visuomenei naudingos organizacijos statusas, organizacija laikoma ne pelno subjektu;
b) nepriklausoma (kalbant apie asociacijas) – laisva nuo bet kokio nederamo valstybės kišimosi ir nepriklausanti valstybinei ar administracinei struktūrai. Šiuo atveju nei gaunamas valstybinis finansavimas, nei dalyvavimas vyriausybės patariamojo organo veikloje netrukdo asociacijos laikyti nepriklausomu subjektu, kol toks finansavimas ar dalyvavimas nedaro poveikio asociacijos veikimo ir sprendimų priėmimo savarankiškumui;
c) savarankiška (kalbant apie asociacijas) – turinti institucinę struktūrą, dėl kurios ji gali vykdyti visas vidaus ir išorės funkcijas ir nepriklausomai priimti esminius sprendimus;
d) visuomenei naudinga – didinanti visuomenės ar jos dalies gerovę, todėl naudinga bendrojo visuomenės intereso aspektu;
e) tarpvalstybinė (kalbant apie asociacijas) – siekianti tarptautinio arba tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslo Sąjungoje arba pasižyminti tuo, kad asociacijos nariai steigėjai yra bent iš dviejų valstybių narių, o tai reiškia, kad jie yra valstybės narės piliečiai arba gyventojai, jei jie yra fiziniai asmenys, arba turi registruotą buveinę valstybėje narėje, jei jie yra juridiniai asmenys;
f) narys – fizinis ar juridinis asmuo, savanoriškai ir sąmoningai pateikęs paraišką dėl narystės asociacijoje, kad prisidėtų prie jos tikslų ir veiklos, ir pagal tos asociacijos įstatus į ją priimtas. Tais atvejais, kai asociacija atsiranda po pertvarkymo ar susijungimo, galima daryti įtikinamą pageidavimo būti nariu prielaidą.
3 straipsnis
Europos asociacijoms taikomos taisyklės
1. Europos asociacijos reglamentuojamos šiuo reglamentu ir jų įstatais. Jei tam tikri aspektai šiame reglamente nereglamentuoti, Europos asociacija reglamentuojama pagal valstybės narės, kurioje Europos asociacija turi registruotą buveinę, teisę.
2. Valstybės narės, laikydamosi šio reglamento nuostatų ir atsižvelgdamos į jo tikslus, nustato teisės subjektą ar teisės subjektų kategoriją, kurie, taikytinos teisės pagal 1 dalį nustatymo tikslais laikomi lygiaverčiais Europos asociacijai.
4 straipsnis
Nacionalinė priežiūros institucija
1. Valstybės narės paskiria nepriklausomą viešojo sektoriaus instituciją (toliau – nacionalinė asociacijų įstaiga) ir apie tai informuoja 5 straipsnyje nurodytą Europos asociacijų valdybą ir Komisiją. Nacionalinė asociacijų įstaiga yra atsakinga už Europos asociacijų registravimą pagal 10 straipsnį ir šio reglamento taikymo stebėseną, visapusiškai paisant Sutartyse ir Chartijoje nustatytų Europos asociacijų pagrindinių teisių ir laisvių.
2. Kiekviena priežiūros institucija – nacionalinė asociacijų įstaiga – prisideda prie nuoseklaus šio reglamento taikymo visoje Sąjungoje. To siekdamos nacionalinės asociacijų įstaigos bendradarbiauja tarpusavyje, taip pat ir Europos asociacijų valdybos, kaip nustatyta šio reglamento 5 ir 22 straipsniuose, sistemoje.
5 straipsnis
Europos asociacijų valdyba
1. Paskiriama Europos asociacijų valdyba.
2. Europos asociacijų valdybai padeda sekretoriatas.
3. Europos asociacijų valdybą sudaro po vieną kiekvienos nacionalinės asociacijų įstaigos atstovą ir trys Komisijos atstovai.
4. Europos asociacijų valdyba, vykdydama savo užduotis ir naudodamasi savo įgaliojimais, veikia nepriklausomai.
5. Siekdama užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, Europos asociacijų valdyba:
a) bendradarbiaudama su Komisija ir nacionalinėmis asociacijų įstaigomis, parengia bendras formas ar kitas priemones, kuriomis remiamas elektroninis Europos asociacijų registravimas pagal 10 straipsnį;
b) sukuria ir tvarko skaitmeninę Europos asociacijų duomenų bazę Sąjungos lygmeniu kaip priemonę, naudingą informavimo ir statistikos tikslais, taip pat struktūriniam pilietiniam dialogui Sąjungos klausimais remti;
c) tvarko pranešimus apie Europos asociacijų registraciją, panaikinimą ir kitus atitinkamus su jomis susijusius sprendimus siekiant skelbti juos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kaip numatyta pagal šį reglamentą;
d) vertina, ar valstybės narės pagal 3 straipsnio 2 dalį tinkamai nustatė lygiaverčius teisės subjektus;
e) priima ir nagrinėja skundus dėl šio reglamento taikymo bei imasi tolesnių veiksmų dėl jų, nedarydama poveikio nacionalinių registravimo ir priežiūros institucijų užduotims;
f) priima sprendimus dėl skundų, prireikus pasitelkdama savo apeliacinį komitetą pagal 10 ir 10a straipsnius;
g) nagrinėja visus su šio reglamento taikymu susijusius klausimus ir savo iniciatyva arba vieno iš savo narių ar Komisijos prašymu konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bei ekspertais,
h) teikia gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius nacionalinėms asociacijų įstaigoms ir Europos asociacijoms, siekdama užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas nuosekliai;
i) savo iniciatyva, vieno iš savo narių ar Komisijos prašymu, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bei ekspertais, teikia nuomones ir rekomendacijas Komisijai visais su Europos asociacijomis ar priemonėmis, kurias reikia taikyti dėl Būtiniausių standartų direktyvos, susijusiais klausimais;
j) teikia nuomones ir rekomendacijas Komisijai dėl struktūrinių ir veiklos fondų, kurių lėšomis siekiama finansuoti pilietinę visuomenę, organizuoti pilietinį dialogą ir apsaugoti bei propaguoti Sąjungos teises ir vertybes, kaip įtvirtinta ES sutartyje ir SESV, taip pat Pagrindinių teisių chartijoje, išlaikant ir plėtojant atviros, teisėmis pagrįstos, demokratinės, lygios ir įtraukios visuomenės, grindžiamos teisinės valstybės principu, kūrimą;
k) skatina bendradarbiavimą ir veiksmingus dvišalius ir daugiašalius informacijos ir geriausios patirties mainus su nacionalinėmis asociacijų įstaigomis ir tarp jų;
l) skatina rengti bendras mokymo programas ir sudaro palankesnes sąlygas personalo mainams tarp nacionalinių priežiūros institucijų.
7. Europos asociacijų valdyba yra atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai ir teikia metines savo veiklos ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
8. Europos asociacijų valdybos ir jos narių diskusijoms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001[18].
9. Europos asociacijų valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir nustato savo darbo tvarką.
10. Europos asociacijų valdyba gali į savo posėdžius kviesti atitinkamų Europos Sąjungos agentūrų atstovus ir nepriklausomus ekspertus, ypač iš akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės, ir reguliariai su jais konsultuotis.
II skyrius
Steigimas ir registravimas
6 straipsnis
Steigimas
1. Europos asociacija įsteigiama:
a) bent trijų narių steigėjų susitarimu; nariai steigėjai turi būti bent iš dviejų valstybių narių, t. y. jie turi būti valstybės narės piliečiai arba gyventojai, jei jie yra fiziniai asmenys, arba turėti registruotą buveinę valstybėje narėje, jei jie yra juridiniai asmenys, arba
b) egzistuojantį subjektą, kuris buvo įsteigtas pagal kurios nors valstybės narės teisę, atitinka a punkte nurodytas sąlygas ir savo registruotą buveinę turi Sąjungoje, pertvarkius į Europos asociaciją, arba
c) susijungus bent dviem esamoms Europos asociacijoms, arba
d) susijungus bent vienai esamai Europos asociacijai ir bent vienam subjektui, priklausančiam pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytoms subjektų kategorijoms, arba
e) susijungus bent dviem pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems subjektams, kurie buvo įsteigti pagal valstybių narių teisės aktus ir kurių registruotos buveinės yra Sąjungoje, jei šie subjektai kartu turi bent tris narius ir jei tie nariai yra iš bent dviejų skirtingų valstybių narių.
2. Valstybė narė gali nustatyti, kad į vieną iš pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytų subjektų kategorijų patenkantis subjektas, kurio registruota buveinė yra ne Sąjungoje, gali dalyvauti steigiant Europos asociaciją su sąlyga, kad subjektas įsteigiamas vadovaujantis valstybės narės teise, turi registruotą buveinę toje valstybėje narėje bei palaiko tikrą ir nuolatinį ekonominį, socialinį ar kultūrinį ryšį su ta valstybe nare.
3. Europos asociacija steigiama raštišku visų narių steigėjų susitarimu arba visų narių steigėjų pasirašytu raštišku steigiamojo posėdžio protokolu, kuris tinkamai patikrinamas, jei tokio patikrinimo reikalaujama pagal nacionalinius teisės aktus dėl asociacijų steigimo.
4. Vienam iš narių steigėjų išstojus iš Europos asociacijos, jos veikla automatiškai nenutraukiama ir Europos asociacija nepanaikinama, jei ji ir toliau vykdo veiklą asmenų, kurių skaičius siekia bent nurodytą 1 dalies a punkte, susitarimu.
5. Europos asociacijos steigimo ar bet kokiais restruktūrizavimo procesais neturi būti naudojamasi siekiant pažeisti darbuotojų ar profesinių sąjungų teises ar pabloginti darbo sąlygas. Kaip numatyta pagal taikytinas kolektyvines sutartis ir nacionalinę bei Sąjungos teisę, įsipareigojimai darbuotojams ir kreditoriams vykdomi toliau ir darbuotojai, savanoriai, profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai tinkamai informuojami ir su jais tinkamai konsultuojamasi. Atitinkamais atvejais turi būti paisoma kolektyvinių sutarčių ir darbuotojų atstovavimo valdybos lygmeniu teisių ir jos turi būti išlaikomos.
7 straipsnis
Narystė
1. Europos asociacijos gali laisvai išskirti visateisius narius ir kitų kategorijų narius. Europos asociacijos įstatuose apibrėžiamos kiekvienos kategorijos narių teisės ir pareigos, ypač susijusios su teise balsuoti.
8 straipsnis
Įstatai
1. Nariai steigėjai Europos asociacijos įsteigimo metu arba per steigiamąjį posėdį parengia ir pasirašo įstatus.
2. Įstatuose pateikiama bent ši informacija apie Europos asociaciją:
a) Europos asociacijos pavadinimas, prieš jį arba po jo – santrumpa EA;
b) tikslus jos tikslų ir ne pelno pobūdžio nurodymas ir, kai taikoma, visuomenei naudingų tikslų aprašymas;
c) registruotos buveinės adresas;
d) turtas steigimo momentu;
e) narių steigėjų pavadinimas ir jų registruotų buveinių adresas, jei jie yra juridiniai asmenys;
f) narių priėmimo, pašalinimo ir išstojimo sąlygos ir tvarka;
g) narių teisės ir pareigos ir skirtingos narių kategorijos, jei jos yra, taip pat kiekvienos kategorijos narių teisės ir pareigos;
h) nuostatos, kuriomis reglamentuojamas direktorių valdybos narių skaičius, direktorių valdybos sudėtis, jos narių paskyrimas ir atleidimas, procedūros direktorių valdybos narių atžvilgiu inicijavimo asociacijos vardu sąlygos, taip pat nuostatos dėl direktorių valdybos veiklos, įgaliojimų ir atsakomybės, įskaitant atstovavimo įgaliojimus palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis;
i) nuostatos, kuriomis reglamentuojama visuotinio susirinkimo, kaip nurodyta 16 straipsnyje, veikla, įgaliojimai ir atsakomybė, įskaitant daugumos ir kvorumo reikalavimus;
j) nuostatos dėl narių teisių ir pareigų, įskaitant balsavimo teises ir teises teikti pasiūlymus;
k) savanoriško asociacijos panaikinimo pagrindai ir tvarka;
l) aiškus asociacijos įsipareigojimas paisyti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių;
m) informacija apie tai, ar esama steigiamojo kapitalo ir, jei taip, tokio kapitalo dydis;
n) visuotinio susirinkimo sušaukimo dažnumas ir
o) įstatų priėmimo data ir jų dalinio keitimo tvarka.
9 straipsnis
Registruota buveinė
1. Europos asociacijos registruota buveinė yra Sąjungos teritorijoje, asociacijos įstatuose nurodytoje vietoje. Registruota buveinė yra toje vietoje, kurioje veikia centrinė Europos asociacijos administracija, arba pagrindinėje veiklos Sąjungoje vykdymo vietoje.
2. Jei Europos asociacija įsteigiama pertvarkymo būdu, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies b punkte, nariai nusprendžia, ar Europos asociacijos registruota buveinė lieka valstybėje narėje, kurioje buvo registruotas pirminis subjektas, ar ji perkeliama į kitą valstybę narę.
3. Jei Europos asociacija įsteigiama susijungimo būdu, kaip nustatyta 6 straipsnio 1 dalies c punkte, nariai nusprendžia, kurioje iš valstybių narių, kuriose buvo registruoti susijungiantys subjektai, turi būti Europos asociacijos registruota buveinė.
10 straipsnis
Registracija
1. Europos asociacijos nariai steigėjai per 30 dienų nuo Europos asociacijos įsteigimo, kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalyje, nacionalinei asociacijų įstaigai pateikia paraišką ją įregistruoti.
2. Nacionalinė asociacijų įstaiga, patikrinusi, ar pareiškėjai laikosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, per 30 dienų nuo paraiškos gavimo priima sprendimą dėl Europos asociacijos registracijos.
3. Valstybė narė nenustato jokių kitų reikalavimų, taikomų registracijai, nei nustatyti šiame reglamente.
4. Jei nacionalinė asociacijų įstaiga patenkina paraišką, ji įregistruoja Europos asociaciją atitinkamame nacionaliniame registre ir per 15 dienų praneša apie savo sprendimą Europos asociacijų valdybai, o ši įtraukia Europos asociaciją į Europos asociacijų skaitmeninę duomenų bazę, sukurtą pagal 5 straipsnio 5 dalies b punktą. Per tą patį laikotarpį nacionalinė asociacijų įstaiga taip pat praneša apie savo sprendimą Europos Sąjungos leidinių biurui, o šis užtikrina, kad informacija būtų nedelsiant paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5. Jei per 30 dienų nuo registracijos paraiškos pateikimo paraiška buvo atmesta arba dėl jos nebuvo priimtas sprendimas, pareiškėjas per 15 dienų nuo sprendimo atmesti paraišką gavimo dienos arba pasibaigus 30 dienų laikotarpiui, per kurį turi būti priimtas sprendimas, gali pateikti skundą pagal 10a straipsnį įsteigtam apeliaciniam komitetui.
Apeliacinis komitetas sprendimą dėl registracijos paraiškos priima per 30 dienų nuo skundo pateikimo dienos.
Jei apeliacinis komitetas patvirtina registracijos paraišką arba nepriima sprendimo per 30 dienų, nacionalinė asociacijų įstaiga įregistruoja asociaciją per 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos arba laikotarpio, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas, pabaigos.
Apie bet kokį sprendimą atmesti registracijos paraišką pranešama pareiškėjams ir nurodomos tinkamai pagrįstos atmetimo priežastys.
6. Įtraukus asociaciją į atitinkamą nacionalinį registrą pagal 4 dalį, Europos asociacijos registracija įsigalioja visoje Sąjungoje.
7. Registracija atliekama naudojant bendras registracijos formas arba kitas 5 straipsnyje nurodytas priemones. Registravimo procedūra turi būti elektroninė, prieinama ir nemokama, pareiškėjams turi būti sudaryta galimybė pateikti paraišką oficialia valstybės narės, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, kalba arba viena iš jų. Registracijos mokesčiai negali būti didesni už tuos, kurie taikomi 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, ir neturi viršyti administracinių išlaidų arba sudaryti pernelyg didelę finansinę naštą, laikantis proporcingumo principo. Nacionalinės asociacijų įstaigos sudaro sąlygas registruotis neelektroninėmis priemonėmis.
8. Nacionalinė asociacijų įstaiga, gavusi Europos asociacijos paraišką suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą, įvertina, ar paraiška atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Nacionalinė asociacijų įstaiga nenustato jokių kitų reikalavimų, nei nustatyti šiame reglamente.
9. Nacionalinė asociacijų įstaiga per 15 dienų nuo paraiškos suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą gavimo dienos priima privalomą sprendimą dėl tos paraiškos. Tinkamai pagrįstais atvejais, jei norint įvertinti paraišką reikia išsamesnio nagrinėjimo arba paprašyta Europos asociacijų valdybos nuomonės, šį laikotarpį galima pratęsti 15 dienų. Nacionalinė asociacijų įstaiga nedelsdama informuoja Europos asociaciją apie pradinio 15 dienų laikotarpio pratęsimo trukmę ir priežastis.
10. Jei nacionalinė asociacijų įstaiga patvirtina paraišką suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą, ji įregistruoja tą sprendimą atitinkamame nacionaliniame registre ir per 15 dienų praneša apie savo sprendimą Europos asociacijų valdybai, o ši įtraukia informaciją apie Europos asociacijos visuomenei naudingą statusą į Europos asociacijų skaitmeninę duomenų bazę, sukurtą pagal 5 straipsnio 5 dalies b punktą. Per tą patį laikotarpį nacionalinė asociacijų įstaiga taip pat praneša apie savo sprendimą Europos Sąjungos leidinių biurui, o šis užtikrina, kad informacija būtų nedelsiant paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
11. Įtraukus sprendimą į atitinkamą nacionalinį registrą pagal 10 dalį, priimtas sprendimas dėl visuomenei naudingos organizacijos statuso įsigalioja visoje Sąjungoje.
12. Jeigu paraiška suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą buvo atmestas arba dėl jo nebuvo priimtas sprendimas per 9 dalyje nurodytą laikotarpį, pareiškėjas gali per 15 dienų nuo sprendimo atmesti paraišką gavimo dienos pateikti skundą apeliaciniam komitetui arba, pasibaigus laikotarpiui, per kurį turi būti priimtas sprendimas, perduoti paraišką pagal 11 straipsnį įsteigtam apeliaciniam komitetui.
Apeliacinis komitetas priima sprendimą per 15 dienų nuo skundo pateikimo arba paraiškos perdavimo dienos arba tinkamai pagrįstais atvejais per 30 dienų.
Jei apeliacinis komitetas patvirtina paraišką suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą arba nepriima sprendimo per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį, nacionalinė asociacijų įstaiga suteikia visuomenei naudingos organizacijos statusą per 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos arba laikotarpio, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas, pabaigos.
Apie bet kokį sprendimą atmesti registracijos paraišką pranešama pareiškėjams ir nurodomos tinkamai pagrįstos atmetimo priežastys.
13. Europos asociacijos nariai steigėjai gali nuspręsti vienu metu pateikti registracijos paraišką ir paraišką suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą; tokiu atveju dėl abiejų paraiškų sprendžiama kartu ir taikomi ilgesni laikotarpiai.
11 straipsnis
Apeliacinis komitetas
1. Ne vėliau kaip [... mėnesiai (-ių) nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Europos asociacijų taryba įsteigia apeliacinį komitetą, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. Komisijos atstovas yra šio komiteto pirmininkas.
2. Sekretoriato paslaugas Europos asociacijų valdybai teikia Komisija.
3. Apeliacinio komiteto posėdžius sušaukia jo pirmininkas, o sprendimai priimami absoliučia jo narių balsų dauguma.
12 straipsnis
Registruotos buveinės perkėlimas
1. Europos asociacijos registruotą buveinę galima perkelti į kitą valstybę narę pagal šio straipsnio 2–12 dalis. Valstybės narės užtikrina, kad Europos asociacijai, kuri perkelia savo registruotą buveinę į kitą valstybę narę, nebūtų trukdoma perkelti savo turtą ir dokumentus. Dėl tokio perkėlimo neturi būti daromi Europos asociacijos įstatų pakeitimai, išskyrus šiame straipsnyje numatytus pakeitimus, Europos asociacijos veikla neturi būti nutraukiama ir neturi būti įsteigiamas naujas juridinis asmuo, taip pat toks perkėlimas neturi poveikio teisėms ir pareigoms, egzistavusioms iki perkėlimo, išskyrus tas, kurios yra neatsiejamai susijusios su perkėlimu.
2. Pasiūlymą dėl perkėlimo rengia Europos asociacijos direktorių valdyba, jis skelbiamas vadovaujantis valstybės narės, kurioje yra registruota buveinė, nacionalinėmis taisyklėmis.
3. Pagal 2 dalį parengtame pasiūlyme dėl perkėlimo pateikiama tokia informacija:
a) numatoma registruota buveinė ir siūlomas pavadinimas valstybėje narėje, į kurią perkeliama asociacija;
b) pavadinimas ir adresas valstybėje narėje, iš kurios perkeliama asociacija;
c) pasiūlymas dėl iš dalies pakeistų įstatų, įskaitant, kai taikytina, naują Europos asociacijos pavadinimą;
d) siūlomas perkėlimo tvarkaraštis ir
e) numatomos teisinės ir ekonominės perkėlimo pasekmės.
4. Du mėnesius nuo pasiūlymo paskelbimo dienos sprendimas dėl perkėlimo nepriimamas. Sprendimams dėl perkėlimo taikomos sąlygos, nustatytos Europos asociacijų įstatų daliniam keitimui.
5. Prieš paskelbiant pasiūlymą dėl perkėlimo egzistuojantys kreditoriai ir kitų teisių į Europos asociaciją turėtojai turi teisę reikalauti, kad Europos asociacija suteiktų jiems atitinkamas garantijas. Tokių garantijų suteikimą reglamentuoja valstybės narės, kurioje iki perkėlimo buvo Europos asociacijos registruota buveinė, nacionalinė teisė. Valstybės narės gali išplėsti šios nuostatos taikymą, kad ji būtų taikoma ir Europos asociacijos iki perkėlimo dienos atsiradusiam įsiskolinimui viešojo sektoriaus institucijoms.
6. Valstybės narės, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, kompetentinga institucija išduoda pažymėjimą, patvirtinantį, kad prieš perkėlimą reikalaujami veiksmai ir formalumai buvo tinkamai atlikti.
7. Nauja registracija neatliekama tol, kol neparengiamas 8 dalyje numatytas pažymėjimas. Europos asociacijos registruotos buveinės perkėlimas ir atitinkamai pakeisti įstatai įsigalioja tą dieną, kurią perkėlimas įregistruojamas, kaip numatyta 10 straipsnyje.
8. Valstybė narė gali atsisakyti perkelti Europos asociacijų, kurių registruota buveinė yra jos teritorijoje, registruotą buveinę, jei paskirta kompetentinga institucija per du mėnesius, kaip nurodyta 6 dalyje, pateikia oficialų prieštaravimą. Toks prieštaravimas gali būti pateikiamas ir grindžiamas tik visuomenės saugumo sumetimais ir apie jį pranešama paskirties valstybės narės nacionalinei asociacijų įstaigai ir Europos asociacijų valdybai.
9. Jei pagal 10 dalį atsisakoma leisti perkelti registruotą buveinę, Europos asociacija per 15 dienų nuo sprendimo atmesti paraišką gavimo dienos gali pateikti skundą pagal 11 straipsnį įsteigtam apeliaciniam komitetui. Apeliacinis komitetas priima sprendimą per 15 dienų arba tinkamai pagrįstais atvejais, jei norint įvertinti paraišką reikia išsamesnio nagrinėjimo, per 30 dienų.
10. Jei apeliacinis komitetas pritaria perkėlimui arba nepriima sprendimo per 11 dalyje nurodytą laikotarpį, kompetentingų valstybių narių nacionalinė asociacijų įstaiga patvirtina perkėlimą per 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos arba laikotarpio, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas, pabaigos.
Apie bet kokį sprendimą neleisti perkelti registruotos buveinės pranešama pareiškėjams ir kartu su juo pateikiamos tinkamai pagrįstos sprendimo priežastys.
11. Jeigu sprendimas dėl registruotos buveinės perkėlimo tampa galutinis, valstybės narės, kurioje buvo Europos asociacijos registruota buveinė iki perkėlimo, nacionalinė asociacijų įstaiga per 15 dienų perduoda šią informaciją valstybės narės, į kurią Europos asociacija ketina perkelti savo registruotą buveinę, nacionalinei asociacijų įstaigai ir Europos asociacijų valdybai. Paskirties valstybės narės nacionalinė asociacijų įstaiga ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios informacijos gavimo dienos įtraukia Europos asociaciją į atitinkamą nacionalinį registrą. Europos asociacijų valdyba užtikrina, kad informacija apie perkėlimą būtų paskelbta Europos asociacijų skaitmeninę duomenų bazėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunamas pranešimas iš valstybės narės, kurioje buvo Europos asociacijos registruota buveinė iki perkėlimo. Europos asociacijos registruotos buveinės perkėlimas įsigalioja ir perkėlimo faktu galima remtis trečiųjų asmenų atžvilgiu nuo tos dienos, kai Europos asociacija įtraukiama į valstybės narės, kurioje yra jos nauja registruota buveinė, nacionalinį registrą.
12. Europos asociacija, kuriai taikomos panaikinimo, veiklos nutraukimo, likvidavimo, nemokumo, mokėjimų sustabdymo ar kitos panašios procedūros, negali perkelti savo registruotos buveinės.
13 straipsnis
Juridinio asmens statusas
1. Europos asociacija savo teisinį subjektiškumą visose valstybėse narėse įgyja tą dieną, kai ji kaip Europos asociacija įregistruojama atitinkamame nacionaliniame registre.
2. Gavusi pranešimą apie registraciją, bet prieš įtraukiant į atitinkamą nacionalinį registrą, Europos asociacija gali naudotis juridinio asmens teisėmis, jei savo pavadinime ji naudoja žodžius „steigiama Europos asociacija“ ir laikosi nacionalinių prevencinės priežiūros taisyklių, taikomų nacionalinėms asociacijoms valstybėje narėje, kurioje steigimo etapu yra Europos asociacijos registruota buveinė. Jeigu prieš įgyjant juridinio asmens statusą Europos asociacijos vardu buvo imtasi veiksmų, o Europos asociacija neprisiima iš šių veiksmų kylančių prievolių, tuos veiksmus atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys steigimo metu yra solidariai atsakingi už juos, išskyrus atvejus, kai valstybės narės, kurioje steigimo etapu yra Europos asociacijos registruota buveinė, taikytinose nacionalinėse taisyklėse numatyta kitaip.
3. Nuo... [šio reglamento įsigaliojimo data] į savo pavadinimą įtraukti formos pavadinimą „Europos asociacija“, pateikiamą valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, valstybine kalba ar kalbomis, gali tik pagal šį reglamentą įsteigtos ir registruotos Europos asociacijos. Tai daryti jos gali po to, kai yra įtraukiamos į atitinkamą nacionalinį registrą pagal 10 straipsnio 4 dalį.
4. Europos asociacijos, kaip juridiniai asmenys, turi teisę savo vardu naudotis įgaliojimais, teisėmis ir vykdyti pareigas, kurie yra būtini jų tikslams pasiekti, tomis pačiomis sąlygomis kaip teisės subjektas, nustatytas pagal 3 straipsnio 2 dalį ir įsteigtas pagal valstybės narės, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, teisę.
5. Europos asociacijai įsigijus juridinio asmens statusą, ji įgyja teisę ir gali:
a) sudaryti sutartis ir atlikti kitus teisinius veiksmus, įskaitant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įsigijimą;
b) rinkti lėšas savo ne pelno veiklai remti;
c) gauti dovanojamas lėšas ir palikimus;
d) įdarbinti darbuotojus;
e) būti teismo proceso šalimi ir
f) naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis.
14 straipsnis
Valdymas ir organai
1. Europos asociacija savo įstatuose, laikydamasi šio reglamento nuostatų, gali pati nuspręsti, kaip apibrėžti savo vidaus valdymo struktūras ir valdymą. Tokios struktūros ir valdymas turi bet kuriuo atveju atitikti demokratijos principus ir pagrindines Sąjungos vertybes.
2. Europos asociacijai vadovauja bent du organai – direktorių valdyba ir visuotinis susirinkimas.
3. Kitus valdymo organus gali steigti direktorių valdyba arba visuotinis susirinkimas šiame reglamente ir Europos asociacijos įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
15 straipsnis
Direktorių valdyba
1. Direktorių valdyba vadovauja Europos asociacijai vadovaudamasi Europos asociacijos interesais ir siekdama jos tikslų, kaip numatyta Europos asociacijos įstatuose.
2. Direktorių valdybą pagal įstatus paskiria visuotinis susirinkimas. Informacija apie direktorių valdybos sudėtį pateikiama nacionalinei asociacijų įstaigai per 6 mėnesius nuo jos išrinkimo dienos. Nacionalinė asociacijų įstaiga apie tai informuoja Europos asociacijų valdybą. Apie bet kokius sudėties pokyčius informuojama tokia pačia tvarka. Europos asociacija viešai paskelbia tokią informaciją.
3. Asmuo negali tapti direktorių valdybos nariu, jam negali būti suteikiami direktorių valdybos turimi įgaliojimai arba jam pagal 6 dalį negali būti suteikiami valdymo ar atstovavimo įgaliojimai, jeigu jis netenka teisės eiti pareigas teisės subjekto valdyboje ar kitame panašiame valdymo ar priežiūros organe dėl:
a) tam asmeniui taikomo tam tikro Sąjungos ar nacionalinio teisės akto;
b) Sąjungos ar nacionalinio teisės akto, taikomo pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams valstybėje narėje, kurioje yra tos Europos asociacijos registruota buveinė, arba
c) valstybėje narėje priimto arba pripažinto teismo arba administracinio sprendimo.
4. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu ir Europos asociacijos įstatais direktorių valdybos nariams priskirtas funkcijas, visi direktorių valdybos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas.
5. Direktorių valdyba gali perduoti valdymo įgaliojimus ar pareigas komitetams, kuriuos sudaro vienas ar daugiau Europos asociacijos narių. Naudojimosi tokiais perduotais įgaliojimais sąlygos nustatomos įstatuose arba patvirtinamos per visuotinį susirinkimą.
6. Direktorių valdyba gali rengti eilinius ir neeilinius posėdžius. Direktorių valdyba į eilinius posėdžius renkasi Europos asociacijos įstatuose nustatytais laiko tarpais ir ne rečiau kaip du kartus per metus, kad aptartų Europos asociacijos sąskaitas, veiklą ir numatomas Europos asociacijos projektų perspektyvas.
7. Kartą per metus direktorių valdyba parengia Europos asociacijos finansinę ir veiklos ataskaitą, kurią ji perduoda nacionalinei asociacijų įstaigai ir Europos asociacijų valdybai. Tokią metinę ataskaitą taip pat viešai skelbia Europos asociacija.
8. Nedarant poveikio 22 straipsnio 2 daliai ir tokiu mastu, kokiu tai taikoma 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, direktorių valdyba kartą per metus parengia Europos asociacijos sąskaitų finansinę ataskaitą, kurioje nurodomos pajamos, gautos iš ekonominės veiklos, ir lėšos, kaip antai kreditai ir banko paskolos, dovanotos lėšos arba neatlygintinai gauti grynieji pinigai ar turtas praėjusiais kalendoriniais metais, taip pat pateikia ateinančių finansinių metų biudžeto sąmatą. Pagal nacionalinę teisę valstybės narės gali reikalauti, kad direktorių valdyba pateiktų finansinę ataskaitą kompetentingai institucijai ir asociacijos nariams. Tokiu atveju nariai gali paprašyti direktorių valdybos pateikti papildomos informacijos, įskaitant informaciją apie finansavimo šaltinius. Nariai tai gali daryti tik tuo atveju, jei išnagrinėjus metinę finansinę ataskaitą tai būtina skaidrumo ir atskaitomybės tikslais ir su sąlyga, kad tai yra proporcinga. Tuo tikslu Europos asociacija privalo saugoti išsamius ir tikslius įrašus apie visus finansinius sandorius, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalyje.
9. Direktorių valdybos nariai turi įgaliojimus atstovauti Europos asociacijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teismo procese, laikydamiesi įstatuose nustatytų apribojimų ir sąlygų. Kai įgaliojimai atstovauti Europos asociacijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis suteikiami dviem ar daugiau narių, tie asmenys tokiais įgaliojimais naudojasi bendrai.
10. Visi direktorių valdybos narių Europos asociacijos vardu atlikti veiksmai yra privalomi Europos asociacijai trečiųjų asmenų atžvilgiu, jei jie neviršija direktorių valdybai pagal taikytiną teisę suteiktų įgaliojimų arba pagal Europos asociacijos įstatus direktorių valdybai teisėtai suteiktų įgaliojimų.
16 straipsnis
Visuotinis susirinkimas
1. Visų Europos asociacijos narių susirinkimas vadinamas visuotiniu susirinkimu.
2. Direktorių valdyba pagal Europos asociacijos įstatus sušaukia visuotinį susirinkimą.
3. Nariams apie visuotinį susirinkimą pranešama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos.
4. Direktorių valdyba gali bet kuriuo metu savo iniciatyva arba ne mažiau kaip ketvirtadalio narių prašymu sušaukti visuotinį susirinkimą. Įstatuose gali būti nustatyta žemesnė riba.
5. Visuotiniame susirinkime nariai gali dalyvauti fiziškai, internetu arba derinant abu šiuos būdus, nedarant poveikio susirinkimo teisėtumui arba priimtų sprendimų galiojimui. Direktorių valdyba nusprendžia, kuria iš trijų formų vyksta kiekvienas susirinkimas, išskyrus atvejus, kai dauguma asociacijos narių siūlo kitą formą.
6. Prašyme sušaukti visuotinį susirinkimą nurodomos jo sušaukimo priežastys ir į darbotvarkę įtrauktini klausimai.
7. Kiekvienas narys turi teisę prieš kiekvieną susirinkimą pagal įstatuose nustatytas taisykles gauti informaciją ir susipažinti su dokumentais.
8. Kiekvienas narys turi teisę dalyvauti visuotiniame susirinkime, kalbėti ir teikti pasiūlymus.
9. Narių teisė balsuoti ir teikti pasiūlymus visuotiniame susirinkime įgyvendinama pagal Europos asociacijos įstatus, remiantis 8 straipsnio 2 dalies j punktu.
10. Europos asociacijos įstatuose nustatyta tvarka nariai gali prieš susirinkimą paskirti kitą narį, kuris jiems atstovautų visuotiniame susirinkime. Vienas narys negali atstovauti daugiau kaip dviem kitiems nariams.
11. Jei nenumatyta kitaip, visuotinis susirinkimas sprendimus įprastais klausimais priima dalyvaujančių ar atstovaujamų narių balsų dauguma. Balsai paskirstomi pagal Europos asociacijos įstatuose nustatytas taisykles.
17 straipsnis
Asociacijos skyriai ir vadovaujantys nariai
1. Europos asociacija gali turėti regioninius skyrius. Skyriai nelaikomi turinčiais atskirą teisinį subjektiškumą, tačiau jie gali organizuoti ir valdyti veiklą asociacijos vardu, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
2. Europos asociacijos direktorių valdyba gali paskirti skyrius arba narius, kurie yra juridiniai asmenys, vadovaujančiais atstovais vykdant ir įgyvendinant Europos asociacijos projektus. Valstybės narės skyriams ar nariams, kaip vadovaujantiems Europos asociacijos atstovams, leidžia įgyvendinti projektus jų jurisdikcijoje.
18 straipsnis
Įstatų pakeitimai
1. Visi Europos asociacijos įstatų pakeitimai aptariami šiuo tikslu sušauktame visuotiniame susirinkime.
2. Apie visuotinius susirinkimus, kurių tikslas – aptarti siūlomus Europos asociacijos įstatų pakeitimus ir priimti dėl jų sprendimus, nariams pranešama likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Į pranešimą įtraukiami atitinkami pasiūlymai.
3. Visuotinis susirinkimas turi įgaliojimus keisti įstatus, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė Europos asociacijos narių ir dar vienas iš jų arba yra jiems atstovaujama.
4. Europos asociacijos įstatų pakeitimai priimami, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai dalyvaujančių arba atstovaujamų visuotinio susirinkimo narių.
5. Pakeitimai dėl nurodyto Europos asociacijos tikslo priimami, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai dalyvaujančių arba atstovaujamų visuotinio susirinkimo narių.
6. Priimtų įstatų tekstas per 6 mėnesius nuo jų priėmimo dienos pateikiamas nacionalinei asociacijų įstaigai, kuri apie tai praneša Europos asociacijų valdybai. Tokią informaciją Europos asociacija paskelbia viešai ir ji perduodama Europos asociacijų valdybai, kad būtų įtraukta į 5 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytą Europos duomenų bazę.
III skyrius
Nuostatos dėl Europos asociacijoms valstybėse narėse taikomų sąlygų
19 straipsnis
Nediskriminavimo principas
1. Europos asociacijas diskriminuoti draudžiama.
2. Visoms Europos asociacijoms taikomos tokios pačios sąlygos kaip lygiaverčiams nacionaliniams subjektams, nustatytiems pagal 3 straipsnio 2 dalį.
20 straipsnis
Visuomenei naudingos organizacijos statusas
1. Europos asociacijai gali būti suteiktas visuomenei naudingos organizacijos statusas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
a) organizacijos tikslas ir veikla yra nukreipti į visuomenei naudingą tikslą, kuriuo prisidedama prie visuomenės ar jos dalies gerovės, ir jie yra naudingi visuomenei, išskyrus atvejus, kai ta veiklos paskirtimi ir veikla sistemingai ir tiesiogiai siekiama naudos konkrečios politinės partijos struktūroms. Laikoma, kad, inter alia, į visuomenei naudingą tikslą nukreipti šie tikslai:
i) meno, kultūros ar istorinių vertybių apsauga;
ii) aplinkos apsauga ir kova klimato kaita;
iii) pagrindinių teisių ir Sąjungos vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir bet kokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, negalios, seksualinės orientacijos ar bet kokių kitų priežasčių panaikinimą, propagavimas ir apsauga;
iv) socialinis teisingumas, socialinė įtrauktis ir skurdo prevencija arba mažinimas;
v) humanitarinė parama ir humanitarinė pagalba, įskaitant pagalbą nelaimės atveju;
vi) parama vystymuisi ir vystomasis bendradarbiavimas;
vii) pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, tarptautinės apsaugos siekiančius ar ja besinaudojančius asmenis ir benamius, apsauga, pagalba ir parama jiems;
viii) gyvūnų apsauga;
ix) mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos;
x) švietimas ir mokymas ir jaunimo dalyvavimo skatinimas;
xi) sveikatos ir gerovės skatinimas ir apsauga, įskaitant medicininės priežiūros teikimą;
xii) vartotojų apsauga ir
xiii) mėgėjų sportas ir jo propagavimas;
b) bet koks pelnas iš bet kokios ekonominės ar kitos organizacijos pajamas generuojančios veiklos naudojamas tik organizacijos visuomenei naudingiems tikslams siekti;
c) organizacijos panaikinimo atveju teisės aktuose nustatytomis apsaugos priemonėmis garantuojama, kad visas turtas ir toliau bus naudojamas visuomenei naudingais tikslais;
d) organizacijos valdymo struktūrų nariai, kurie nėra organizacijos darbuotojai, neturi teisės gauti atlyginimo, išskyrus atitinkamas išmokas išlaidoms kompensuoti.
2. Europos asociacija turi teisę kreiptis į valstybės narės, kurioje yra jos registruota buveinė, priežiūros instituciją dėl pripažinimo prisidedančia prie visuomenės gerovės laikantis 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
3. Nacionalinė asociacijų įstaiga sprendimą dėl paraiškos suteikti visuomenei naudingos organizacijos statusą priima 10 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka.
4. Valstybės narės Europos asociaciją, kuriai suteiktas visuomenei naudingos organizacijos statusas, prilygina teisės subjektams, kuriems jų jurisdikcijoje suteiktas atitinkamas statusas.
21 straipsnis
Nacionalinio režimo principas
Europos asociacijai taikomos nacionalinės teisės nuostatos, kurios valstybėje narėje, kurioje yra asociacijos registruota buveinė, yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams.
22 straipsnis
Nešališko požiūrio principas
Valstybės narės Europos asociacijai netaiko skirtingų sąlygų atsižvelgiant vien į jos tikslo, veiklos srities ar finansavimo šaltinių politinį pageidaujamumą.
IV skyrius
Finansavimas ir ataskaitų teikimas
23 straipsnis
Lėšų rinkimas ir laisvas turto naudojimas
1. Europos asociacijos gali bet kurioje Sąjungos valstybėje narėje ir bet kurioje trečiojoje šalyje iš bet kurio šaltinio ar bet kurio šaltinio labui, nesvarbu, ar tai viešosios įstaigos, privatūs asmenys, ar privačios įstaigos, prašyti ar gauti bet kokių išteklių, įskaitant finansinius, nepiniginius ir materialinius, jais disponuoti ar juos dovanoti, taip pat prašyti ir gauti žmogiškųjų išteklių.
2. Europos asociacijai taikomos Sąjungos ir taikytinos nacionalinės teisės nuostatos dėl apmokestinimo, muitų, užsienio valiutos, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, taip pat rinkimų ir politinių partijų finansavimą reglamentuojančios taisyklės, kurios valstybėje narėje, kurioje yra asociacijos registruota buveinė, yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams.
3. Europos asociacijoms taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos ataskaitų teikimo ir viešo informacijos atskleidimo pareigos, be kita ko, susijusios su direktorių valdybos sudėtimi, įstatų nuostatomis, finansavimu ir finansinėmis ataskaitomis, su sąlyga, kad tai atitinka bendrojo intereso tikslą užtikrinti, kad Europos asociacijos veiktų skaidriai ir būtų atskaitingos, ir yra būtina bei proporcinga.
Dėl reikalavimo laikytis pirmoje pastraipoje nurodytų pareigų Europos asociacijoms negali būti taikomos griežtesnės taisyklės nei tos, kurios yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems lygiaverčiams nacionaliniams subjektams, taip pat pelno siekiantiems subjektams. Dėl tokių ataskaitų teikimo ir viešo informacijos atskleidimo pareigų Europos asociacijos teisės ir pareigos negali būti traktuojamos skirtingai ar ribojamos, neatsižvelgiant į jos tikslo ar finansavimo šaltinių pageidaujamumą.
24 straipsnis
Apskaita ir auditas
1. Europos asociacija išsamiai ir tiksliai registruoja visus finansinius sandorius.
2. Europos asociacija bent vieną kartą per metus parengia:
a) metines finansines ataskaitas;
b) jei reikia – konsoliduotąsias finansines ataskaitas;
c) ateinančių finansinių metų biudžeto sąmatą ir
d) metinę veiklos ataskaitą.
Direktorių valdyba metinę veiklos ataskaitą ir finansinę ataskaitą pagal 14 straipsnio 7 ir 8 dalis perduoda nacionalinei asociacijų įstaigai.
3. Metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama bent:
a) informacija apie Europos asociacijos veiklą ataskaitiniais metais;
b) jei yra – informacija apie numatomas perspektyvas;
c) jei Europos asociacijai buvo suteiktas atitinkamas statusas – aprašymas, kaip praėjusiais metais buvo siekiama visuomenei naudingo tikslo.
4. Europos asociacijos metinių finansinių ataskaitų ir atitinkamais atvejais konsoliduotųjų ataskaitų auditas atliekamas pagal nuostatas, kurios valstybėje narėje, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams. Auditas atliekamas bent vieną kartą per ketverius metus ir ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.
5. 4 dalyje nurodyto audito ataskaita paskelbiama taip, kaip numatyta valstybės narės, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, teisėje.
6. Valstybių narių valdžios institucijos neturi reikalauti, kad Europos asociacijos suteiktų prieigą prie informacijos apie savo narius, kurie yra fiziniai asmenys, išskyrus atvejus, kai tai būtina viešam nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama ne mažiau kaip vienų metų maksimalia laisvės atėmimo bausme, tyrimui atlikti remiantis nepriklausomo teismo sprendimu.
7. Nacionalinė asociacijų įstaiga du kartus per metus pateikia reikšmingos informacijos apie visus 4 dalyje nurodytus auditus apžvalgą Europos asociacijų valdybai, o ši pasirūpina, kad ataskaita būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jos interneto svetainėje.
8. Europos asociacijoms taikomos apskaitos ir audito taisyklės negali būti mažiau palankios už taisykles, kurios taikomos įmonėms taikant Direktyvą 2006/43/EB[19] arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES[20].
9. Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio palankesnėms atitinkamoms nacionalinėms nuostatoms registruotos buveinės valstybėje narėje.
V skyrius
Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir atsakomybė
25 straipsnis
Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis
1. Registracijos valstybės narės nacionalinė asociacijų įstaiga laiku konsultuojasi su kitų valstybių narių nacionalinėmis asociacijų įstaigomis visais esminiais klausimais, susijusiais su konkrečios Europos asociacijos teisėtumu ir atsakomybe, ir apie tai informuoja Europos asociacijų valdybą.
2. Jei šiame reglamente nenustatyta kitaip, nacionalinės asociacijų įstaigos kasmet pateikia visos reikšmingos informacijos apie sprendimus dėl jos teritorijoje esančių Europos asociacijų apžvalgą. Joje pateikiamas bylų, kuriose Europos asociacijų atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas, įskaitant atvejus, kai pagal 24 straipsnio 6 dalį buvo paprašyta atskleisti informaciją apie narius, sąrašas.
3. Jei Europos asociacijų valdyba mano, kad nacionalinė asociacijų įstaiga nesilaikė šio reglamento, ji pateikia Komisijai visą reikšmingą informaciją. Komisija įvertina tą informaciją ir prireikus imasi veiksmų.
4. Siekdamos ginčyti su jomis susijusius nacionalinės asociacijų įstaigos priimtus sprendimus, Europos asociacijos gali naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, įskaitant galimybę prašyti atlikti tokių sprendimų teisminę peržiūrą.
26 straipsnis
Europos asociacijų ir jų direktorių valdybos narių atsakomybė
1. Europos asociacijos atsakomybę reglamentuoja nuostatos, kurios valstybėje narėje, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, yra taikytinos pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams.
2. Europos asociacijos direktorių valdybos nariai solidariai atsako už nuostolius ar žalą, kuriuos Europos asociacija patyrė dėl su jų funkcijomis susijusių pareigų nevykdymo. Tačiau atsakomybė už Europos asociacijos patirtus nuostolius ar žalą nėra solidari, jei įrodoma, kad pažeistos tik su atitinkamo nario funkcijomis susijusios konkrečios pareigos.
3. Įstatuose nustatomos procedūros direktorių valdybos narių atžvilgiu inicijavimo Europos asociacijos vardu sąlygos.
VI skyrius
Asociacijos panaikinimas, nemokumas, likvidavimas
27 straipsnis
Savanoriškas asociacijos panaikinimas
1. Europos asociacija gali būti savanoriškai panaikinta:
a) direktorių valdybos sprendimu pagal Europos asociacijos įstatų nuostatas, pritarus visuotiniam susirinkimui, arba
b) visuotinio susirinkimo sprendimu; visuotinis susirinkimas gali atšaukti tokį sprendimą, kol Europos asociacijos panaikinimas arba likvidavimas dar nėra oficialiai įsigaliojęs.
2. Apie savo sprendimą dėl savanoriško asociacijos panaikinimo pagal 1 dalį Europos asociacija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos praneša nacionalinei asociacijos institucijai.
3. Nacionalinė asociacijų įstaiga nedelsdama išbraukia Europos asociaciją iš atitinkamo nacionalinio registro ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tada, kai ji sužinojo apie Europos asociacijos panaikinimą pagal 1 dalį, apie jį informuoja Europos asociacijų valdybą ir Europos Sąjungos leidinių biurą. Iškart po tokio pranešimo Europos asociacijų institucija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia Europos asociacijos valdybos pranešimą apie panaikinimą ir pašalina Europos asociaciją iš Sąjungos skaitmeninės duomenų bazės, o Leidinių biuras Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą apie Europos asociacijos panaikinimą.
4. Europos asociacijos panaikinimas įsigalioja visoje Sąjungoje nuo jos išbraukimo iš atitinkamo nacionalinio registro dienos.
28 straipsnis
Priverstinis asociacijos panaikinimas
1. Europos asociacija gali būti panaikinta tik galutiniu valstybės narės, kurioje yra arba buvo paskutinė jos registruota buveinė, kompetentingo teismo sprendimu, jei:
a) Europos asociacijos registruota buveinę ketinama perkelti arba ji buvo perkelta už Sąjungos teritorijos ribų;
b) nebetenkinamos šiame reglamente nustatytos Europos asociacijos steigimo sąlygos arba
c) Europos asociacijos veikla nebėra suderinama su Sąjungos tikslais ir vertybėmis arba kelia rimtą grėsmę visuomenės saugumui.
2. Tais atvejais, kai sprendimas dėl panaikinimo priimamas pagal 1 dalies a arba b punktą, iki sprendimo įsigaliojimo Europos asociacijų institucija nustato Europos asociacijai pagrįstą laikotarpį trūkumams ištaisyti.
3. Siekdami sprendimą dėl panaikinimo apskųsti kompetentingiems apeliacinės instancijos teismams, pareiškėjai gali naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis.
4. Nacionalinė asociacijų įstaiga nedelsdama išbraukia Europos asociaciją iš atitinkamo nacionalinio registro ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tada, kai sprendimas tapo galutinis, apie priverstinį Europos asociacijos panaikinimą informuoja Europos asociacijų valdybą ir Europos Sąjungos leidinių biurą. Iškart po tokio pranešimo Europos asociacijų valdyba pašalina Europos asociaciją iš Sąjungos skaitmeninės duomenų bazės, o Leidinių biuras Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą apie Europos asociacijos panaikinimą.
5. Europos asociacijos panaikinimas įsigalioja visoje Sąjungoje nuo jos išbraukimo iš atitinkamo nacionalinio registro dienos.
29 straipsnis
Likvidavimas ir nemokumas
1. Nutraukus Europos asociacijos veiklą asociacija likviduojama. Tokį likvidavimą reglamentuoja teisė, kuri valstybėje narėje, kurioje yra Europos asociacijos registruota buveinė, yra taikytina pagal 3 straipsnio 2 dalį nustatytiems teisės subjektams.
2. Europos asociacija išlaiko 13 straipsnyje nurodytą teisinį subjektiškumą tol, kol bus baigtas jos likvidavimo procesas.
30 straipsnis
Peržiūra ir vertinimas
Komisija ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia Tarybai ir Europos Parlamentui šio reglamento taikymo ataskaitą ir atitinkamais atvejais pasiūlymus dėl pakeitimų.
VII skyrius
31 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
Šis reglamentas įsigalioja [...] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
II DALIS
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS DIREKTYVA
dėl bendrų būtiniausių standartų, taikomų ne pelno organizacijoms Sąjungoje (Būtiniausių standartų direktyva)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) asociacijų laisvė yra viena pagrindinių teisių, kuri pripažįstama Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis), Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Pagrindinių teisių chartijoje ir valstybių narių konstitucijose, ir yra ypač svarbi demokratijos veikimui, nes ji yra viena esminių sąlygų asmenims naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į saviraiškos laisvę;
(2) kaip nustatyta atitinkamoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, ne pelno organizacijoms užtikrinama jų, kaip savarankiškų subjektų, tam tikrų teisių, įskaitant pagrindines teises, apsauga;
(3) ne pelno organizacijos labai padeda siekti visuomenei svarbių tikslų ir Sąjungos tikslų, be kita ko, skatindamos aktyvų dalyvavimą ekonominiame, demokratiniame ir socialiniame mūsų visuomenės gyvenime;
(4) šiuolaikinės ne pelno organizacijos, siekdamos savo tikslų, visapusiškai dalyvauja ekonomikoje ir prisideda prie vidaus rinkos vystymosi, be kita ko, vykdydamos įvairią nacionalinę ir tarptautinę veiklą bei įprastinę ekonominę veiklą;
(5) remiantis atlikto Oslo socialinių tyrimų instituto koordinuojamo 2014–2017 m. projekto „Trečiojo sektoriaus indėlis į Europos socialinį ir ekonominį vystymąsi“ rezultatais, būtent ne pelno organizacijos yra pagrindiniai trečiojo sektoriaus, kuriame dirba apie 13 proc. visos Europos darbo jėgos, vystymąsi skatinantys subjektai[21];
(6) kaip matyti iš ne pelno organizacijų dalyvavimo įvairių ekspertų grupių, pavyzdžiui, Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo, veikloje, jos atlieka svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, kuria remiama vidaus rinka;
(7) iš ataskaitų, įskaitant ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitas, matyti, kad dėl nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ar administracinės praktikos, reglamentuojančių ne pelno organizacijų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą ir tarpvalstybinę veiklą, atsiranda daug kliūčių, darančių poveikį juridinių ar fizinių asmenų arba tokių asmenų grupių, neatsižvelgiant į jų pilietybę, gebėjimui visoje Sąjungoje steigti ar registruoti ne pelno organizacijas arba vadovauti ne pelno organizacijos veiklai;
(8) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas yra paraginęs valstybes nares, atsižvelgiant į Sąjungos laisves ir pagrindines teises, sukurti filantropijai palankią aplinką, kuri skatintų filantropinius ir pilietinius veiksmus, privačių subjektų aukojimą visuomenei naudingai veiklai ir filantropinių organizacijų kūrimą[22]. Todėl, siekiant išnaudoti tarpvalstybinės paramos ir investicijų į bendrą gerovę potencialą, svarbu stiprinti viešojo sektoriaus institucijų ir filantropinių organizacijų darbo papildomumą ir užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktai bei Sąjungos politika sudarytų palankesnes sąlygas aukoti privačius išteklius bendros gerovės labui, užtikrinant laisvą kapitalo judėjimą ir kartu laikantis nediskriminavimo bei vienodo fiskalinio požiūrio į Europos filantropines organizacijas principo;
(9) nepaisant to, kad Sąjungoje tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų vis daugėja, šiuo metu nėra suderintos visos Europos teisės aktų bazės, kuri leistų joms tinkamai veikti ir organizuoti savo veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu;
(10) atsižvelgiant į ne pelno organizacijų svarbą, labai svarbu, kad valstybių narių įstatymais ir kitais teisės aktais būtų veiksmingai užtikrintos palankesnės jų steigimo ir veikimo sąlygos bei apsauga;
(11) Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų Europoje teisinio statuso valstybės narės jau pripažino ne pelno organizacijų, ypač nevyriausybinių organizacijų, atliekamą esminį vaidmenį užtikrinant pilietinės visuomenės indėlį į demokratinės vyriausybės skaidrumą ir atskaitomybę ir nustatė būtiniausius tokių organizacijų steigimo, valdymo ir bendros veiklos standartus;
(12) Europos komisijos už demokratiją per teisę (Venecijos komisija) ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) priimtose Bendrose gairėse dėl asociacijų laisvės (CDL-AD(2014)046) pateikiamos rekomendacijos teisės aktų leidėjams, kaip tarptautinius žmogaus teisių standartus, susijusius su teise į asociacijų laisvę, perkelti į nacionalinius įstatymus;
(13) būtina Sąjungos lygmeniu, paisant asociacijų laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo, remtis esamais ne pelno organizacijoms taikomais standartais, kuriais siekiama užtikrinti vienodą apsaugos lygį ir vienodas sąlygas visoms Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms, kad būtų sudaryta palanki aplinka, kurioje šios organizacijos galėtų netrukdomos prisidėti prie vidaus rinkos veikimo;
(14) šia direktyva turėtų būti suderinti valstybių narių įstatymai, susiję su tam tikrais ne pelno organizacijų steigimo, registravimo, veikimo, finansavimo ir tarpvalstybinės veiklos aspektais;
(15) ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių taisyklėms dėl jų teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų apmokestinimo. Perkeldamos į nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas, valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų nustatytos ar taikomos mokesčių teisės nuostatos, kurios darytų poveikį ne pelno organizacijų registravimui, veikimui, finansavimui ir tarpvalstybinei veiklai taip, kad būtų nepaisoma šioje direktyvoje nustatytų taisyklių formaliojo ir materialiojo turinio;
(16) ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių baudžiamajai teisei. Perkeldamos į nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas, valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų nustatytos ar taikomos baudžiamosios teisės nuostatos, kurios konkrečiai reglamentuotų ne pelno organizacijų registravimą, veikimą, finansavimą ir tarpvalstybinę veiklą arba jiems darytų poveikį taip, kad būtų nepaisoma šioje direktyvoje nustatytų taisyklių formaliojo ir materialiojo turinio;
(17) ši direktyva turėtų būti taikoma Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms, kurių paskirtis – suburti fizinius ar juridinius asmenis į savanoriškas asociacijas, taip pat organizacijoms, kurios nėra grindžiamos naryste ir kurių turtas skiriamas konkrečiam tikslui siekti, pavyzdžiui, fondams, kurios įsteigtos neapibrėžtam laikui, kurių pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas ir kurios yra nepriklausomos ir savarankiškos. Tai, kad organizacijai nesuteikiamas juridinio asmens statusas, neturėtų reikšti, kad jai netaikoma šioje direktyvoje numatyta apsauga;
(18) nustatant, ar organizacijos yra ne pelno organizacija, kaip nustatyta šioje direktyvoje, tiesioginiai organizacijų, kurių tikslas – teikti priežiūros paslaugas asmenims, turintiems specifinių socialinių poreikių ar sveikatos sutrikimų, naudos gavėjai neturėtų būti laikomi privačiais subjektais;
(19) ši direktyva neturėtų būti taikoma politinėms partijoms tiek, kiek jų veikla yra susijusi ne vien su bendrų interesų ar tikslų siekimu ir bendros veiklos vykdymu, bet ir kolektyviniu politinės valdžios siekimu ir jos panaudojimu;
(20) ši direktyva neturėtų būti taikoma profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų asociacijoms. Šiuo direktyvos netaikymo faktu valstybės narės neturėtų remtis siekdamos pagrįsti nacionalinėje, Sąjungos ar tarptautinėje teisėje arba žmogaus teisių dokumentuose, visų pirma Europos Tarybos Europos socialinėje chartijoje ir atitinkamose Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose bei rekomendacijose ir atitinkamoje teismų praktikoje bei jurisprudencijoje pripažįstamų profesinių sąjungų prerogatyvų ir teisių apribojimą;
(21) ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai, susijusiai su SESV 17 straipsnyje nurodytų religinių, filosofinių ir nereliginių organizacijų statusu. Šiuo atžvilgiu ši direktyva neturėtų būti taikoma tokioms organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas yra religinio, filosofinio ar nereliginio pobūdžio, kaip bažnyčios arba religinės ar nereliginės bendruomenės. Tačiau valstybės narės neturėtų naudotis šia nuostata tam, kad nustatytų, jog ši direktyva yra netaikoma kitoms organizacijoms, kurių vertybės ir tikslai grindžiami religiniais, filosofiniais ar nereliginiais įsitikinimais, pavyzdžiui, konfesinėms ne pelno labdaros organizacijoms;
(22) asmenims, kurie yra arba buvo tiesiogiai susiję su ne pelno organizacija, pavyzdžiui, jų steigėjams, direktoriams, darbuotojams, taip pat visiems asmenims, kurie turi teisę pareikšti ieškinį byloje dėl ne pelno organizacijos veiklos, turėtų būti taikoma teisėto intereso pasinaudoti apskundimo mechanizmu ir administracine bei teismine teisių gynimo priemone prezumpcija. Ta prezumpcija taip pat turėtų būti taikoma naudos gavėjams iš ne pelno organizacijos veiklos, kai gali būti, kad tokie naudos gavėjai nėra nariai, tačiau gauna ar yra gavę paslaugas arba jiems taikomi organizacijos sprendimai turi ar yra turėję įtakos jų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, ne pelno organizacijų valdomų įstaigų ar prieglaudų pacientai ar gyventojai arba labdaros davinių, pavyzdžiui, maisto ar drabužių, gavėjai;
(23) nacionalinės žmogaus teisių institucijos yra nepriklausomos institucijos, įsteigtos remiantis įstatymu ir atitinkančios 1993 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintus Paryžiaus principus, kurioms suteikti įgaliojimai saugoti ir propaguoti žmogaus teises nacionaliniu lygmeniu laikantis tarptautinių žmogaus teisių normų ir standartų;
(24) ne pelno organizacijų laisvė nusistatyti tikslus ir veiklą kyla iš tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių standartų. Tai taip pat reiškia, kad tokios organizacijos gali laisvai nusistatyti savo tikslus, veiklą ir veikimo mastą vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu ir tapti kitų organizacijų, federacijų ir organizacijų konfederacijų narėmis;
(25) informacija apie ne pelno organizacijų steigėjų ir narių, kurie yra fiziniai asmenys, tapatybę gali būti laikoma neskelbtina informacija. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kokie reikalavimai, dėl kurių turi būti tvarkomi tokie asmens duomenys, nedarytų poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679[23] (Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui), ypač jo 9 straipsniui;
(26) kiekvienas asmuo turėtų galėti laisvai nuspręsti, ar prisijungti prie ne pelno organizacijos ir likti jos nariu, o organizacijos turėtų galėti laisvai nustatyti savo narystės taisykles, laikydamosi tik nediskriminavimo principo. Narystė ne pelno organizacijoje neturėtų būti pagrindas taikyti sankcijas ar ribojamąsias priemones, išskyrus atvejus, kai jos taikomos siekiant užtikrinti baudžiamosios teisės aktų vykdymą;
(27) ne pelno organizacijoms taikomos taisyklės turėtų atitikti nediskriminavimo principą. Tai apima pareigą užtikrinti, kad jokiam asmeniui ar asmenų grupei, norintiems steigti asociaciją, nebūtų nepagrįstai sudarytos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos, palyginti su kitu asmeniu ar asmenų grupe;
(28) taisykles dėl ne pelno organizacijų turėtų įgyvendinti reguliavimo institucijos, kurios veikia nešališkai, nepriklausomai ir laiku, paisydamos teisės į gerą administravimą. Turėtų būti suteikta galimybė atlikti nepriklausomą sprendimų ir aktų, darančių poveikį ne pelno organizacijų galimybei įgyvendinti savo teises ir pareigas, peržiūrą, be kita ko, teisme;
(29) siekiant užtikrinti palankią aplinką ne pelno organizacijų veikimui visoje Sąjungoje ir padidinti skaidrumą bei pasitikėjimą šiuo sektoriumi, būtina supaprastinti ir sušvelninti biurokratizmą bei reguliavimo reikalavimus, paisyti ne pelno organizacijų savivaldumo, užtikrinti, kad tie reikalavimai nebūtų pernelyg apsunkinantys, supaprastinti steigimo, registravimo ir išregistravimo taisykles ir modernizuoti susijusias procedūras bei sistemas. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos bendrosios pareigos, susijusios su administracinių taisyklių supaprastinimu, taip pat konkrečios pareigos, susijusios su tam tikrais reguliavimo sistemos aspektais;
(30) prisidėdamos prie visuomenės gerovės, ne pelno organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį, todėl joms turėtų būti sudaryta palanki aplinka visose valstybėse narėse veikti vienodomis sąlygomis;
(31) vadovaujantis teisės jungtis į asociacijas apribojimų būtinumo bei proporcingumo principu, ne pelno organizacijų uždraudimas ir panaikinimas visada turėtų būti kraštutinė priemonė ir tai niekada neturėtų būti nedidelių pažeidimų, kuriuos galima ištaisyti arba pašalinti, pasekmė;
(32) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ne pelno organizacijų judumui visoje Sąjungoje, reikėtų nustatyti taisykles dėl vienodo požiūrio į ne pelno organizacijas ir jų tarpvalstybinio pertvarkymo bei susijungimo;
(33) asociacijų laisvė yra viena pagrindinių teisių ir, nors gali būti, kad pagal valstybių narių įstatymus nepripažįstamos formaliai neįsteigtos asociacijos, tai neturėtų daryti poveikio tokių asociacijų teisei egzistuoti ir veikti jų teritorijoje;
(34) pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir Pagrindinių teisių chartiją ne pelno organizacijos turi teisę egzistuoti ir veikti net jei jų įsisteigimo valstybės narės valdžios institucijos savavališkai atsisakė jas registruoti;
(35) ne pelno organizacijos turėtų turėti laisvę ieškoti ir gauti savo veiklai būtinų finansinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių ir juos naudoti, nesvarbu, ar jie būtų vidaus, užsienio, ar tarptautiniai. Ne pelno organizacijos visoje Sąjungoje praneša, kad vis sunkiau gauti išteklių, įskaitant viešąjį finansavimą, ir vis didesniame skaičiuje valstybių narių kyla susirūpinimas dėl priimamų griežtų taisyklių, reglamentuojančių ne pelno organizacijų galimybes gauti finansavimą iš užsienio, proporcingumo. Be to, filantropinės organizacijos praneša, kad kai kuriais atvejais sunku teikti paramą ar dotacijas. Todėl būtina nustatyti ne pelno organizacijų finansavimo principus ir standartus, be kita ko, susijusius su galimybe gauti privačių išteklių ir viešąjį finansavimą bei jų naudojimu, ekonominės veiklos vykdymu ir pareiga nepagrįstai neriboti tarpvalstybinio finansavimo, laikantis Sutartyje nustatytų laisvo kapitalo judėjimo taisyklių;
(36) SESV 63 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8 ir 12 straipsniai užtikrina ne pelno organizacijų apsaugą nuo diskriminacinių, nebūtinų ir nepagrįstų prieigos prie išteklių ir laisvo kapitalo judėjimo Sąjungoje apribojimų. Tai taip pat taikoma gebėjimui ieškoti ir gauti teisės subjekto egzistavimui ir veikimui būtinų tiek vidaus, tiek užsienio išteklių ir juos naudoti. Vadovaujantis 2020 m. birželio 18 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-78/18, Europos Komisija prieš Vengriją[24], apribojimai gali būti nustatomi tik viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo interesais ir turėtų būti proporcingi tikslui apsaugoti tokius interesus, be to, priemonių norimam tikslui pasiekti nulemta intervencija turėtų būti kuo mažesnė. Tai pasakytina, inter alia, apie apribojimus, kylančius iš kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių, kurie taikomi laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, atsižvelgiant visų pirma į rizikos vertinimo pareigas pagal tarptautinę ir Sąjungos teisę. Taigi valstybės narės neturėtų taikyti nepagrįstų, pernelyg ribojančių ar trikdžius sukeliančių priemonių, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus, dėl kurių organizacijoms tektų pernelyg didelė ar brangi našta. Siekiant atsižvelgti į viešąjį interesą užtikrinti skaidrumą, visų pirma kalbant apie organizacijas, kurios daro įtaką viešajam gyvenimui ir viešosioms diskusijoms, pelno nesiekiančioms organizacijoms turėtų būti taikomos ataskaitų teikimo ir viešo informacijos atskleidimo pareigos, susijusios su jų atstovais ir valdymo organų nariais, jų įstatų nuostatomis ir jų finansavimu. Dėl tokių ataskaitų teikimo ir viešo informacijos atskleidimo pareigų neturėtų būti ribojamos ne pelno organizacijų teisės ir pareigos;
(37) savo praktikoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažįsta laisvo kapitalo judėjimo principo taikymą viešojo intereso tikslams ir yra išaiškinęs, jog ES sutartyje ir SESV įtvirtintos pagrindinės laisvės reiškia reikalavimą, kad paramos teikėjams ir visuomenei naudingoms organizacijoms Sąjungoje būtų taikomas nediskriminavimo principas, be kita ko, kiek tai susiję su visuomenei naudingų subjektų ir jų paramos teikėjų mokestiniu režimu[25]. Todėl tie atvejai, kai nacionalinėje teisėje ne nacionalinės organizacijos ir toliau yra diskriminuojamos arba joms taikomos brangios ir apsunkinančios procedūros, prieštarauja Sąjungos teisei;
(38) ne pelno organizacijos ir jų nariai turėtų galėti visapusiškai naudotis teise į privatumą ir konfidencialumą. Nors Sąjungos ir nacionalinėmis asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis užtikrinama apsauga jau taikoma ne pelno organizacijoms, turėtų būti nustatytos būtiniausios garantijos, visų pirma susijusios su narystės ne pelno organizacijoje konfidencialumu ir viešu konfidencialios ir neskelbtinos informacijos atskleidimu. Valstybės narės turėtų uždrausti bet kokios formos ne pelno organizacijų stebėjimą, nepatenkantį į baudžiamosios teisės taikymo sritį;
(39) su ne pelno organizacijomis turėtų būti laiku ir prasmingai konsultuojamasi dėl bet kokių teisės aktų, politikos ir praktikos, kurie turi įtakos jų veikimui, priėmimo, peržiūros ir įgyvendinimo, be kita ko, kiek tai susiję su šios direktyvos nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu. Tuo tikslu visais valdžios lygmenimis turėtų būti užmegztas nuolatinis ir skaidrus pilietinis dialogas;
(40) ši direktyva nedaro poveikio darbuotojų teisėms, įskaitant esamas teises nemokumo atveju ir susijusias su darbo užmokesčiu. Darbdaviai privalo vykdyti jiems tenkančias pareigas nepaisant jų veiklos formos;
(41) šia direktyva nustatomi būtiniausi standartai, o valstybėms narėms turėtų būti galima nustatyti arba toliau taikyti nuostatas, kurios ne pelno organizacijoms yra palankesnės, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja šioje direktyvoje nustatytoms pareigoms. Šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę jokiomis aplinkybėmis neturėtų suteikti pagrindo sumažinti apsaugos, kuri pagal nacionalinę teisę jau suteikta ne pelno organizacijoms, lygį srityse, kurioms taikoma ši direktyva;
(42) pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Ne pelno organizacijos vis labiau prisideda prie vidaus rinkos vystymo, be kita ko, įsitraukdamos į tarpvalstybinę ir tarptautinę veiklą. Todėl SESV 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas priimti priemones, kurios yra būtinos norint sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą;
(43) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti būtiniausius standartus, taikomus Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šios direktyvos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(44) šia direktyva gerbiamos, skatinamos ir saugomos pagrindinės teisės ir principai, kurie pagal ES sutarties 6 straipsnį privalomi Sąjungai ir jos valstybėms narėms, kaip pripažinta visų pirma Chartijoje. Šia direktyva konkrečiai siekiama įgyvendinti Chartijos 12 straipsnį dėl teisės laisvai jungtis į asociacijas ir Chartijos 11 straipsnį dėl teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, aiškinamus atsižvelgiant į atitinkamas Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Todėl labai svarbu, kad šios direktyvos nuostatos būtų įgyvendinamos ir taikomos laikantis pareigos nepagrįstai neapriboti naudojimosi teisėmis į asociacijų laisvę bei saviraiškos ir informacijos laisvę ir sudaryti palankesnes sąlygas jomis naudotis, taip pat užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos kitos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant, inter alia, teisę į asmens duomenų apsaugą, laisvę užsiimti verslu, teisę į nediskriminavimą, teisę į gerą administravimą, teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir teisę į gynybą,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I skyrius
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Tikslas
Šia direktyva siekiama nustatyti bendrą priemonių rinkinį, skirtą Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms, kad būtų užtikrinta palanki aplinka, kurioje šios organizacijos galėtų prisidėti prie vidaus rinkos veikimo. Šia direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su tam tikrais ne pelno organizacijų tikslų ir veiklos, registravimo, veikimo, finansavimo, ataskaitų teikimo ir tarpvalstybinės veiklos aspektais.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms.
2. Šioje direktyvoje „ne pelno organizacija“ – tai savanoriška ir nuolatinė bendrų interesų turinčių, bendrą veiklą vykdančių ar bendro tikslo siekiančių fizinių ar juridinių asmenų asociacija, taip pat organizacija, kuri nėra grindžiama naryste ir kurios turtas skiriamas konkrečiam tikslui siekti, pavyzdžiui, fondas, kuri, nepaisant asociacijos ar organizacijos steigimo formos:
a) siekia pagrindinio tikslo, kuris nėra pelno siekimas, t. y. jei iš organizacijos veiklos gaunama pelno, jis negali būti paskirstytas jos nariams, steigėjams ar kitiems privatiesiems asmenims, bet turi būti investuojamas organizacijos tikslams siekti;
b) yra nepriklausoma, t. y. ji nepriklauso vyriausybės ar administracinei struktūrai ir yra nepriklausoma nuo bet kokio nederamo valstybės kišimosi ar komercinių interesų. Viešasis finansavimas neužkerta kelio organizaciją laikyti nepriklausoma, jei jis nedaro poveikio jos veikimui ir sprendimų priėmimui;
c) yra savarankiška, t. y. organizacijos institucinė struktūra leidžia jai visapusiškai vykdyti savo vidaus ir išorės organizacines funkcijas ir priimti esminius sprendimus savarankiškai, be nederamo valstybės ar kitų išorės subjektų kišimosi.
3. Ši direktyva taikoma ne pelno organizacijoms, atitinkančioms 2 dalyje nustatytus kriterijus, neatsižvelgiant į tai, ar jos veikia narystės pagrindu ir ar pagal valstybės narės, kurioje yra jų buveinė, teisę jos yra įregistruotos ar joms suteiktas juridinio asmens statusas.
4. Ši direktyva netaikoma politinėms partijoms.
5. Ši direktyva netaikoma profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų asociacijoms.
6. Ši direktyva netaikoma organizacijoms, kurių pagrindinis tikslas yra religinio, filosofinio ar nereliginio pobūdžio. Vis dėlto ta nuostata dėl direktyvos netaikymo netaikoma kitoms organizacijoms, kurios nesiekia tokio konkretaus tikslo, bet kurių vertybės ir tikslai grindžiami religiniais, filosofiniais ar nereliginiais įsitikinimais.
3 straipsnis
Santykis su kitomis Sąjungos teisės nuostatomis
1. Valstybės narės taiko šios direktyvos nuostatas laikydamosi Sutarčių taisyklių dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, taip pat atitinkamų Sąjungos aktų, reglamentuojančių naudojimąsi tokiomis teisėmis, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB[26] dėl paslaugų vidaus rinkoje.
2. Ši direktyva nedaro poveikio Sąjungos ir nacionalinei asmens duomenų apsaugos srities teisei, visų pirma Reglamentui (ES) 2016/679 bei atitinkamoms nacionalinės teisės nuostatoms.
II skyrius
Bendrosios pareigos
4 straipsnis
Būtiniausi standartai
1. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms būtų taikomos šioje direktyvoje numatytos būtiniausios garantijos.
2. Šioje direktyvoje numatytų būtiniausių garantijų apribojimai galimi tik tuo atveju, jei jie yra būtini ir proporcingi siekiant Sąjungos teisėje pripažintų bendrojo intereso tikslų arba reikalingi kitų subjektų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
3. Ši direktyva nedaro poveikio valstybių narių teisei nustatyti arba toliau taikyti nuostatas, kurios ne pelno organizacijoms yra palankesnės, jeigu tokios nuostatos neprieštarauja šioje direktyvoje nustatytoms pareigoms.
5 straipsnis
Nediskriminavimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymais ir administracine praktika, reglamentuojančiais ne pelno organizacijas, įskaitant jų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, finansinį ir mokestinį režimą arba mokesčių lengvatų priemones ir tarpvalstybinę veiklą, ne pelno organizacijos nebūtų diskriminuojamos dėl įsisteigimo vietos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais arba administracine praktika, reglamentuojančiais ne pelno organizacijas, įskaitant jų steigimą, registraciją, veikimą, finansavimą ir tarpvalstybinę veiklą, jokia grupė ar joks asmuo nebūtų diskriminuojami jokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl amžiaus, gimimo, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, sveikatos būklės, imigracijos ar gyventojo statuso, kalbos, tautinės, etninės ar socialinės kilmės, politinių ar kitokių pažiūrų, fizinės ar psichinės negalios, turtinės padėties, rasės, religijos ar tikėjimo ar kitokio statuso.
6 straipsnis
Administracinių taisyklių supaprastinimas
1. Valstybės narės kuo labiau supaprastina nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką, reglamentuojančius ne pelno organizacijų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpvalstybinę veiklą, siekdamos užtikrinti, kad visais lygmenimis būtų užtikrinta asociacijų laisvės apsauga, ir panaikinti kliūtis bei nepagrįstą diskriminaciją, darančias poveikį juridinių ar fizinių asmenų arba tokių asmenų grupių, neatsižvelgiant į jų pilietybę, gebėjimui valstybės narės teritorijoje steigti ar registruoti ne pelno organizacijas arba vadovauti ne pelno organizacijos veiklai, be kita ko, pavyzdžiui, suteikiant galimybę naudotis bankų ir finansinėmis paslaugomis, taip pat užtikrinant saugius ir patikimus tarpvalstybinės paramos ir turto paskirstymo kanalus Sąjungoje ir už jos ribų.
2. Valstybės narės užtikrina, kad jos teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos turėtų prieigą prie elektroninės atpažinties schemų, kad galėtų atlikti administracines procedūras pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014[27] (eIDAS reglamentas) nuostatas.
7 straipsnis
Teisė į gerą administravimą
1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jų teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpvalstybinę veiklą reglamentuojančius nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką taikytų paskirtoji reguliavimo institucija, kurios įgaliojimai ir funkcijos turi būti aiškiai apibrėžti įstatymu ir vykdomi laikantis teisės į gerą administravimą principo, be kita ko, kiek tai susiję su teise į tai, kad subjekto reikalai būtų tvarkomi nešališkai, sąžiningai ir per kuo trumpesnį laiką.
2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad ne pelno organizacijos, kurios pripažintos pažeidusios nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus arba administracinę praktiką, reglamentuojančius ne pelno organizacijų steigimą, registravimą, veikimą, finansavimą, ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpvalstybinę veiklą, būtų tinkamai informuojamos apie įtariamą pažeidimą ir joms būtų suteikta pakankamai galimybių ištaisyti administracinio pobūdžio pažeidimus.
3. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad ne pelno organizacijų priežiūros ir stebėsenos taisyklės ir praktika būtų nustatytos įstatymu ir proporcingos jų siekiamiems teisėtiems tikslams. Tai apima užtikrinimą, kad tokios taisyklės ir praktika paprastai nebūtų griežtesnės nei taikomos privačioms įmonėms, jų įgyvendinimas nekliudytų ne pelno organizacijų vidaus valdymui ir nesudarytų nereikalingos administracinės ar finansinės naštos atitinkamoms organizacijoms.
4. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad ne pelno organizacijų priežiūrą ir registravimą vykdytų paskirtos priežiūros institucijos, kurių įgaliojimai ir funkcijos turi būti aiškiai apibrėžti įstatymu ir vykdomi laikantis teisės į gerą administravimą principo, be kita ko, kiek tai susiję su galimų patikrinimų ir audito pagrindais, patikrinimų ir audito procedūromis, trukme ir apimtimi, taip pat patikrinimą ir auditą atliekančių pareigūnų įgaliojimais.
5. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad visuomenei būtų prieinama išsami ir lengvai pasiekiama ir suprantama informacija apie nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką, reglamentuojančius jos teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų steigimą, registraciją, veikimą, finansavimą, ataskaitų teikimo reikalavimus ir tarpvalstybinę veiklą, taip pat kompetentingų reguliavimo ir priežiūros institucijų kompetenciją, procedūras ir veikimą.
8 straipsnis
Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę
1. Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, turintys teisėtą interesą, susijusį su valstybės narės teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų steigimu, registravimu, veikimu, finansavimu, ataskaitų teikimo reikalavimais ir tarpvalstybine veikla, turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingais apskundimo nepriklausomai kompetentingai institucijai, pavyzdžiui, ombudsmeno tarnybai arba nacionalinei žmogaus teisių institucijai, mechanizmais, kad galėtų kreiptis pagalbos dėl savo teisių gynybos, ir turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis administracinėmis ir teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, kad galėtų prašyti atlikti tų aktų arba sprendimų, darančių poveikį jų teisių ir pareigų įgyvendinimui, peržiūrą. Tokie asmenys yra ne pelno organizacijos, jų steigėjai, direktoriai, darbuotojai ir naudos gavėjai iš ne pelno organizacijų veiklos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo uždrausti ar panaikinti ne pelno organizaciją, sustabdyti jos veiklą arba įšaldyti jos turtą apskundimas arba ginčijimas paprastai sustabdo tokio sprendimo vykdymą, išskyrus atvejus, kai toks sprendimo vykdymo sustabdymas užkerta kelią baudžiamosios teisės aktų vykdymo užtikrinimui.
3. Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad juridinio asmens statusą turinčios ne pelno organizacijos turėtų teisę pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose, įskaitant, kai tinkama, galimybę dalyvauti byloje kaip tretiesiems asmenims.
4. Valstybės narės užtikrina, kad, siekiant sudaryti galimybę juridinio asmens statuso neturinčioms ne pelno organizacijoms pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, toms organizacijoms kompetentingose nacionalinėse institucijose ir teismuose galėtų atstovauti paskirti fiziniai asmenys.
III skyrius
Reguliavimo sistema
9 straipsnis
Tikslai ir veikla
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje veikiančių ne pelno organizacijų laisvė nusistatyti savo tikslus ir vykdyti šiems tikslams pasiekti būtiną veiklą galėtų būti ribojama tik dėl išimtinių su visuomenės saugumu susijusių priežasčių. Jos pašalina visas kliūtis ar apribojimus, darančius poveikį ne pelno organizacijų gebėjimui siekti tokių tikslų ir vykdyti tokią veiklą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje veikiančios ne pelno organizacijos galėtų laisvai nusistatyti savo veikimo mastą vietos, regioniniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu.
3. Valstybės narės užtikrina, kad bet kokie ne pelno organizacijos steigimo ir veikimo jos teritorijoje formalumai, numatyti pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką, nekeltų nereikalingos finansinės ir administracinės naštos. Ne narystės principu grindžiamų organizacijų atveju tai apima galimybę teisiškai įsteigti tokias organizacijas dovanojimo ar palikimo pagal testamentą būdu.
4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje veikiančios ne pelno organizacijos galėtų tapti kitų jos arba kitos valstybės narės teritorijoje įsteigtų ar įregistruotų ne pelno organizacijų, federacijų ar konfederacijų narėmis ir kad dėl tokios narystės atitinkama organizacija neatsidurtų nepalankioje padėtyje.
10 straipsnis
Narystė
1. Valstybės narės užtikrina, kad, kai tai įmanoma atsižvelgiant į ne pelno organizacijos teisinę formą, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo galėtų pateikti paraišką dėl narystės jos teritorijoje įsteigtoje, įregistruotoje ar veikiančioje ne pelno organizacijoje pagal tos organizacijos įstatus ir nuostatus ir laisvai naudotis narystės teisėmis pagal organizacijos įstatus ir teisės aktuose nustatytus apribojimus.
2. Valstybės narės užtikrina, kad dėl narystės jos teritorijoje įsteigtoje, įregistruotoje ar veikiančioje ne pelno organizacijoje pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką nebūtų taikomos jokios sankcijos ar ribojamosios priemonės, išskyrus atvejus, kai tokios pasekmės atsiranda dėl baudžiamosios teisės aktų nuostatų vykdymo užtikrinimo.
3. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos galėtų laisvai spręsti dėl to, kas gali būti jų nariais. Tai gali apimti specialiųjų reikalavimų nariams nustatymą vadovaujantis pagrįstais ir objektyviais kriterijais.
11 straipsnis
Įstatai
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos galėtų laisvai priimti savo įstatus, nuostatus ir taisykles, įskaitant taisykles, kuriomis nustatoma jų vidaus valdymo struktūra ir jų valdybų bei atstovų skyrimas.
2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar administracinėje praktikoje dėl ne pelno organizacijų įstatų nebūtų reikalaujama, kad ne pelno organizacijos įstatuose būtų pateikta kita informacija nei:
a) organizacijos pavadinimas ir adresas (registruota buveinė);
b) organizacijos tikslai ir veikla,
c) organizacijos valdymo taisyklės, jos valdymo organų įgaliojimai ir atitinkamais atvejais paskirti asmenys, turintys teisę veikti jos vardu;
d) organizacijos narių teisės ir pareigos;
e) įstatų priėmimo diena ir narių steigėjų pavadinimas bei jų registruotų buveinių adresas, jei jie yra juridiniai asmenys;
f) įstatų keitimo tvarka ir
g) organizacijos panaikinimo arba sujungimo su kita ne pelno organizacija tvarka.
3. Gali būti reikalaujama, kad ne pelno organizacijos savo įstatuose arba metinėse ataskaitose atskleistų ir viešai skelbtų daugiau informacijos apie savo veiklą, veikimą, savo valdymo organų narius, atstovus ir finansavimą, jei tai atitinka bendrojo intereso tikslą, kiek tai susiję su organizacijos tikslais ir veikla.
12 straipsnis
Juridinio asmens statusas
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje veikianti ne pelno organizacija galėtų laisvai spręsti, ar įgyti juridinio asmens statusą, nepaisant to, kad valstybės narės gali nustatyti, kokios formos organizacijos turi juridinio asmens statusą.
2. Jei ne pelno organizacija įgijo juridinio asmens statusą, valstybės narės užtikrina, kad organizacijos juridinio asmens statusą būtų galima aiškiai atskirti nuo jos narių, steigėjų ar kitų su tokia organizacija susijusių juridinių asmenų statuso.
3. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad prireikus registracijos arba steigimo akto įforminimo pakaktų, kad ne pelno organizacijos įgytų juridinio asmens statusą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad išankstinis leidimas niekada nebūtų laikomas būtina sąlyga tam, kad ne pelno organizacija galėtų įgyti juridinio asmens statusą ir naudotis atitinkamu subjektiškumu.
5. Valstybės narės užtikrina, kad bendradarbiaujančios fizinių ar juridinių asmenų grupės, kurios nesiekia įgyti juridinio asmens statuso, nebūtų laikomos juridinio asmens statusą turinčiomis ne pelno organizacijomis vien tam, kad joms būtų taikomi nacionaliniai įstatymai, kiti teisės aktai ar administracinė praktika ir taip reguliuojamas jų veikimas, finansavimas ir tarpvalstybinė veikla ar jiems daromas poveikis, išskyrus atvejus, kai esama pagrindo manyti, kad pagal nacionalinę teisę ne pelno organizacija yra nusikalstama organizacija.
13 straipsnis
Registracija
1. Valstybės narės užtikrina, kad oficiali registracija nebūtų būtina sąlyga ar kliūtis jų teritorijoje įsteigtų ar veikiančių ne pelno organizacijų steigimui ar veiklai.
2. Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacijų registracijos jų teritorijoje procedūros būtų prieinamos, patogios ir skaidrios.
3. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtoms ne pelno organizacijoms taikomi registracijos formalumai, numatyti pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką, nekeltų nereikalingos administracinės naštos. Tai apima tylaus pritarimo mechanizmo, taikytino per 30 dienų nuo registracijos paraiškos pateikimo, įdiegimą ir perregistravimo bei registracijos atnaujinimo reikalavimų netaikymą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacijų registracijai taikomi mokesčiai neviršytų atitinkamų registracijos administracinių išlaidų ir jokiu būdu nekeltų nereikalingos finansinės naštos, atsižvelgiant į proporcingumo principą.
5. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jų teritorijoje įsteigtos ne pelno organizacijos galėtų būti registruojamos elektroninėmis priemonėmis, kartu užtikrinant, kad registracija taip pat būtų įmanoma naudojantis neelektroninėmis priemonėmis.
6. Valstybės narės užtikrina, kad reikalavimas asmeniškai atvykti į teismą ar kitą kompetentingą nacionalinę instituciją ne pelno organizacijos registracijos tikslais būtų privalomas tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant nustatyti pareiškėjo tapatybę.
7. Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai, kurie gyvena arba kurių registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje ir kurie privalo atvykti į teismą ar kitą kompetentingą nacionalinę instituciją ne pelno organizacijos registracijos tikslais, galėtų atvykti į savo gyvenamosios vietos ar registruotos buveinės valstybės narės kompetentingą teismą ar kitą kompetentingą instituciją ir toks atvykimas būtų laikomas pakankamu ne pelno organizacijos registravimo registracijos valstybėje narėje tikslais.
8. Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į duomenų apsaugos principus ir teisę į privatumą, tvarko visuomenei prieinamą įregistruotų ne pelno organizacijų duomenų bazę, įskaitant statistinę informaciją apie priimtų ir atmestų paraiškų skaičių.
14 straipsnis
Visuomenei naudingos organizacijos statusas
1. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos valstybėje narėje įsteigta arba įregistruota ne pelno organizacija galėtų kreiptis dėl jos pripažinimo prisidedančia prie visuomenės gerovės ir jai būtų suteiktas atitinkamas nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar administracinėje praktikoje numatytas statusas, atsižvelgiant tik į jos deklaruotą ar faktinę veiklos paskirtį, struktūrą ir veiklą, susijusią su valstybės narės, kuri suteikia tokį statusą, teritorija.
2. Valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką, būtinus užtikrinti, kad ne pelno organizacijos būtų pripažintos prisidedančiomis prie visuomenės gerovės ir joms būtų suteiktas atitinkamas statusas, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
a) organizacijos tikslas ir faktinė veikla yra nukreipti į visuomenei naudingą tikslą, kuriuo prisidedama prie visuomenės ar jos dalies gerovės, ir jie yra naudingi visuomenei, išskyrus atvejus, kai ta veikla vykdoma sistemingai ir tiesiogiai siekiant naudos konkrečios politinės partijos struktūroms. Laikoma, kad, inter alia, į visuomenei naudingą tikslą nukreipti šie tikslai:
i) meno, kultūros ar istorinių vertybių apsauga;
ii) aplinkos apsauga ir kova klimato kaita;
iii) pagrindinių teisių ir Sąjungos vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir bet kokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, negalios, seksualinės orientacijos ar bet kokių kitų priežasčių panaikinimą, propagavimas ir apsauga;
iv) socialinis teisingumas, socialinė įtrauktis ir kova su skurdu, įskaitant jo prevenciją arba mažinimą;
v) humanitarinė parama ir humanitarinė pagalba, įskaitant pagalbą nelaimės atveju;
vi) parama vystymuisi ir vystomasis bendradarbiavimas;
vii) pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, tarptautinės apsaugos siekiančius ar ja besinaudojančius asmenis ir benamius, apsauga, pagalba ir parama jiems;
viii) gyvūnų apsauga;
ix) mokslas, moksliniai tyrimai ir inovacijos;
x) švietimas ir mokymas ir jaunimo dalyvavimo skatinimas;
xi) sveikatos ir gerovės skatinimas ir apsauga, įskaitant medicininės priežiūros teikimą;
xii) vartotojų apsauga;
xiii) mėgėjų sportas ir jo propagavimas;
b) pelnas iš bet kokios ekonominės ar kitos ne pelno organizacijos pajamas generuojančios veiklos naudojamas tik organizacijos visuomenei naudingiems tikslams siekti;
c) ne pelno organizacijos panaikinimo atveju teisės aktuose nustatytomis apsaugos priemonėmis garantuojama, kad visas turtas ir toliau bus naudojamas visuomenei naudingais tikslais;
d) organizacijos valdymo struktūrų nariai, kurie nėra organizacijos darbuotojai, neturi teisės gauti atlyginimo, išskyrus atitinkamas išmokas išlaidoms kompensuoti.
3. Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacijos, kuri pripažinta prisidedančia prie visuomenės gerovės ir kuriai pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ar administracinę praktiką suteiktas atitinkamas statusas, tokį statusą būtų galima panaikinti tik tuo atveju, jei kompetentinga reguliavimo institucija pateikė pakankamai įrodymų, kad ne pelno organizacija nebeatitinka 2 dalyje nurodytų sąlygų.
16 straipsnis
Organizacijos veiklos nutraukimas, uždraudimas ir panaikinimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacija galėtų nustoti egzistuoti tik jos narių arba teismo sprendimu.
2. Valstybės narės užtikrina, kad priverstinis ne pelno organizacijos veiklos nutraukimas, uždraudimas ar panaikinimas būtų galimas tik dėl nacionalinės teisės pažeidimų, kurių negalima ištaisyti ar pašalinti.
3. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad priverstinis ne pelno organizacijos veiklos nutraukimas, uždraudimas ir panaikinimas būtų galimas tik dėl bankroto, ilgalaikio veiklos nevykdymo ar visuomenės saugumui prieštaraujančio sunkaus nusižengimo, kaip pripažįstama pagal Sąjungos teisę.
4. Valstybės narės užtikrina, kad individualūs ne pelno organizacijos steigėjų, direktorių, darbuotojų ar narių pažeidimai, padaryti veikiant ne organizacijos vardu, paprastai nebūtų priverstinio organizacijos veiklos nutraukimo, uždraudimo ir panaikinimo priežastis.
5. Šiame straipsnyje numatyta apsauga taip pat taikoma ne pelno organizacijos veiklos sustabdymui, kai dėl tokio sustabdymo organizacijos veikimas gali būti sustabdytas taip, kad tai prilygsta organizacijos panaikinimui.
IV skyrius
Vienodas požiūris ir judumas
17 straipsnis
Vienodas požiūris
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijoje veikiančioms ne pelno organizacijoms, kurios buvo įsteigtos arba įregistruotos kitoje valstybėje narėje, būtų taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir jų jurisdikcijoje įsteigtoms ar įregistruotoms ne pelno organizacijoms, be kita ko, kiek tai susiję su galimybe naudotis tokiomis paslaugomis, kaip banko paslaugos, leidimų išdavimu ir, kai tinkama, finansiniu ir mokestiniu režimu pagal taikytinus nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką, taip pat galimybe gauti finansavimą veiklai, kuri vykdoma valstybės narės jurisdikcijoje arba kuria prisidedama prie naudos visuomenei valstybėje narėje.
2. 1 dalies taikymo tikslais valstybės narės negali reikalauti, kad jų jurisdikcijoje veikiančios ne pelno organizacijos, kurios buvo įsteigtos arba įregistruotos kitoje valstybėje narėje, pateiktų kitus įrodymus nei jų, kaip ne pelno organizacijų, steigimo ar registracijos kitoje valstybėje narėje įrodymai.
18 straipsnis
Nešališko požiūrio principas
Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtas, įregistruotas ar veikiančias ne pelno organizacijas reglamentuojančios nacionalinės taisyklės nelemtų nepagrįstos diskriminacijos atsižvelgiant vien į organizacijos tikslo, veiklos srities ar finansavimo šaltinių politinį pageidaujamumą.
19 straipsnis
Tarpvalstybinis judumas ir veiklos tęstinumas
1. Valstybės narės pašalina visas kliūtis, kurios trukdo kitoje valstybėje narėje įsteigtoms ar įregistruotoms ne pelno organizacijoms tų valstybių narių teritorijoje naudotis teise į įsisteigimo laisvę, laisvą paslaugų judėjimą ir laisvą kapitalo judėjimą. Tai nedaro poveikio valstybių narių išimtinei teisei reikalauti, jog tam, kad ne pelno organizacijai būtų suteiktas oficialus statusas, organizacija pagal valstybės narės, kurioje ji įsteigta ir (arba) kurioje ji siekia veikti, teisę būtų įgijusi juridinio asmens statusą arba būtų įrašyta į nacionalinį registrą.
2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad kitoje valstybėje narėje įregistruota ne pelno organizacija turėtų teisę:
a) perkelti savo registruotą buveinę į jų teritoriją nereikalaujant ją įsteigti kaip naują juridinį asmenį;
b) naudotis supaprastinta registracijos procedūra, pagal kurią pripažįstama informacija ir dokumentai, kuriuos ne pelno organizacija jau yra pateikusi valstybei narei, kurioje ji buvo anksčiau įregistruota.
20 straipsnis
Tarpvalstybinis pertvarkymas ir susijungimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijoje įsteigta arba įregistruota ne pelno organizacija galėtų būti pertvarkyta į kitą ne pelno organizaciją, įsteigtą ar įregistruotą kitoje valstybėje narėje, arba su ja sujungtas, tačiau toks sujungimas ar pertvarkymas neturi būti priverstinio organizacijos veiklos nutraukimo, uždraudimo ar panaikinimo arba jos veiklos sustabdymo priežastis.
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyto pertvarkymo ar susijungimo atveju pertvarkomoji arba susijungiančioji ne pelno organizacija galėtų laisvai įsteigti savo buveinę ar vykdyti veiklą paskirties valstybėje narėje.
3. Valstybės narės, vadovaudamosi lygiavertiškumo principu, nustato pertvarkytos arba susijungusios organizacijos teisinę formą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai ne pelno organizacija, atsiradusi dėl 1 dalyje nurodyto pertvarkymo ar sujungimo, neatitinka jos buveinės valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ar administracinėje praktikoje nustatytų sąlygų ir reikalavimų, jai būtų nustatytas pagrįstas terminas imtis būtinų priemonių trūkumams ištaisyti.
5. Valstybės narės užtikrina, kad nei tarpvalstybinis pertvarkymas, nei susijungimas nepakenktų darbuotojų arba profesinių sąjungų teisėms ar darbo sąlygoms. Jos užtikrina, kad pagal taikytinas kolektyvines sutartis ir Sąjungos bei nacionalinę teisę darbdavių įsipareigojimai darbuotojams ir kreditoriams būtų vykdomi toliau ir kad darbuotojai, savanoriai, profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai būtų tinkamai informuojami ir su jais būtų tinkamai konsultuojamasi. Atitinkamais atvejais turi būti paisoma kolektyvinių sutarčių ir darbuotojų atstovavimo valdybos lygmeniu teisių ir jos turi būti išlaikomos.
V skyrius
Finansavimas
21 straipsnis
Lėšų rinkimas ir laisvas turto naudojimas
1. Valstybės narės pašalina visas kliūtis, kurios daro neigiamą poveikį jų teritorijoje įsteigtų, įregistruotų ar veikiančių ne pelno organizacijų gebėjimui iš bet kurio šaltinio, įskaitant vidaus, užsienio ar tarptautinius subjektus, ar bet kurio šaltinio labui, nesvarbu, ar tai viešosios įstaigos, privatūs asmenys ar privačios įstaigos, prašyti ar gauti bet kokių išteklių, įskaitant finansinius, nepiniginius ir materialinius, jais disponuoti ar juos dovanoti, arba prašyti ar gauti žmogiškųjų išteklių.
2. Valstybės narės užtikrina, kad dėl nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ar administracinės praktikos ne pelno organizacijoms nebūtų taikomos skirtingos sąlygos atsižvelgiant į jų finansavimo šaltinius ar finansavimo paskirtį.
3. Valstybės narės užtikrina, kad ne pelno organizacijos turėtų teisę pagal nacionalinius įstatymus, taikomus panašiems jų jurisdikcijai priklausantiems subjektams, turėti nuosavybės ir turto ir jais laisvai disponuoti.
4. Valstybės narės kuo labiau sumažina administracinę naštą, susijusią su tarpvalstybiniu turto paskirstymu, ir sudaro sąlygas ne pelno organizacijoms gauti pelno, skirto reinvestuoti į labdaros projektus.
22 straipsnis
Viešasis finansavimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad viešasis finansavimas būtų prieinamas ir skiriamas ne pelno organizacijoms taikant aiškias, skaidrias ir nediskriminacines procedūras.
2. 1 dalis taip pat taikoma Sąjungos teikiamam finansavimui, kurį valstybės narės išmoka pagal pasidalijamojo valdymo principą, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060[28] nuostatų.
23 straipsnis
Tarpvalstybinis finansavimas
1. Pagal Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo taisykles valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos nepatirtų jokių pasekmių dėl to, kad jos prašo finansavimo arba jį gauna iš fizinių ar juridinių asmenų, kurie gyvena ar kurių buveinė yra Sąjungoje arba EEE, bet už tų valstybių narių teritorijos ribų.
2. Pagal Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo taisykles valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ar juridiniai asmenys nepatirtų jokių pasekmių dėl to, kad jie teikia finansavimą už tų valstybių narių teritorijos ribų įsteigtoms, įregistruotoms ar veikiančioms ne pelno organizacijoms.
24 straipsnis
Ekonominė veikla
Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos, laikydamosi licencijavimo ar reguliavimo reikalavimų, kurie pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką visuotinai taikomi atitinkamai veiklai, galėtų laisvai užsiimti bet kokia teisėta ekonomine, verslo ar komercine veikla, jei tokia veikla tiesiogiai ar netiesiogiai padeda siekti jų ne pelno tikslų.
25 straipsnis
Ataskaitų apie finansavimą teikimas ir skaidrumas
1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką ne pelno organizacijoms taikomi ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimai nekeltų nereikalingos naštos ir būtų proporcingi organizacijos dydžiui bei jos veiklos apimčiai, atsižvelgiant į jos turto vertę ir pajamas.
2. 1 dalies taikymo tikslais valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimai, taikomi ne pelno organizacijoms pagal nacionalinius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką, įskaitant tuos, kuriais įgyvendinami Sąjungos ir tarptautiniai įsipareigojimai, būtų grindžiami naujausio tikslinio rizika grindžiamo sektoriaus ir atitinkamų organizacijų vertinimo rezultatais ir kad dėl jų neatsirastų neproporcingų reikalavimų arba jie nepagrįstai neapribotų ne pelno organizacijų galimybių gauti finansines paslaugas.
3. Pagal 11 straipsnio 3 dalį ne pelno organizacijos kasmet teikia ataskaitas apie savo sąskaitas ir jas skelbia viešai. Tose ataskaitose pateikiama informacija apie praėjusiais kalendoriniais metais gautą finansavimą, informacija apie finansavimo kilmę ir vertę, kreditus, banko paskolas ir dovanas arba neatlygintinai gautus grynuosius pinigus ar turtą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad dėl ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimų, taikomų ne pelno organizacijoms pagal nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką, šioms organizacijoms arba bet kokiems jų teisių ar pareigų apribojimams nebūtų taikomos skirtingos sąlygos atsižvelgiant į organizacijos finansavimo šaltinius, tikslus ar veiklą.
VI skyrius
Konfidencialumas
26 straipsnis
Narystės konfidencialumas
1. Jei ne pelno organizacija grindžiama narystės principu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad informacija apie narius galėtų likti konfidenciali.
2. Valstybės narės užtikrina, kad prieiga prie informacijos apie ne pelno organizacijos narius, kurie yra fiziniai asmenys, būtų suteikta tik kompetentingai valdžios institucijai, kai tokia prieiga yra būtina viešam nusikalstamų veikų, už kurias baudžiama ne mažiau kaip vienų metų maksimalia laisvės atėmimo bausme, tyrimui atlikti remiantis nepriklausomo teismo sprendimu.
27 straipsnis
Konfidenciali ir neskelbtina informacija
1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ar administracine praktika nebūtų reikalaujama, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos viešai atskleistų tokią konfidencialią ir neskelbtiną informaciją, kaip asmens duomenys, susiję su organizacijos darbuotojais, savanoriais, nariais, steigėjais ar paramos teikėjais.
2. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigtos, įregistruotos ar veikiančios ne pelno organizacijos turėtų galimybę naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, kad užkirstų kelią neteisėtam jų konfidencialios ar neskelbtinos informacijos gavimui, naudojimui ar atskleidimui, arba tokių veiksmų atveju gautų žalos atlyginimą.
3. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad apsauga nuo neteisėto ne pelno organizacijų konfidencialios ar neskelbtinos informacijos gavimo, naudojimo ar atskleidimo pagal šį straipsnį būtų taikoma kompetentingoms institucijoms atliekant patikrinimus, auditą ir bet kokią kitą priežiūros veiklą.
28 straipsnis
Stebėjimas
Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų vykdomas nepagrįstas ir neproporcingas ne pelno organizacijų, visų pirma jų veikimo ar ryšių, arba organizacijos steigėjų, jos valdymo struktūrų narių, kitų narių, darbuotojų, savanorių, paramos teikėjų ar kitų su ja susijusių privačių subjektų stebėjimas, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama visuomenės saugumo tikslais.
VII skyrius
Baigiamosios nuostatos
29 straipsnis
Palankesnės sąlygos ir draudimas mažinti apsaugos lygį
1. Valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti nuostatas, kuriomis užtikrinama, kad jų teritorijoje įsteigtoms, įregistruotoms ar veikiančioms ne pelno organizacijoms būtų taikomos palankesnės sąlygos, nei nustatytos šioje direktyvoje.
2. Šios direktyvos įgyvendinimas nesuteikia pagrindo mažinti apsaugos, kuri jau užtikrinama pagal nacionalinę, Sąjungos ar tarptautinę teisę, be kita ko, kiek tai susiję su pagrindinėmis teisėmis, lygį srityse, kuriose taikoma ši direktyva.
30 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės ne vėliau kaip … [1 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia nuostatas, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Valstybės narės laiku, skaidriai ir prasmingai konsultuojasi su jų teritorijoje jau įsteigtomis, įregistruotomis ar veikiančiomis ne pelno organizacijomis dėl šios direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo.
31 straipsnis
Ataskaitų teikimas, vertinimas ir peržiūra
1. Valstybės narės pateikia Komisijai visą reikšmingą informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą ir taikymą. Remdamasi pateikta informacija, Komisija ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jos įgyvendinimo ir taikymo ataskaitą.
2. Ne vėliau kaip per trejus metus nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino Komisija, atsižvelgdama į pagal 1 dalį pateiktą savo ataskaitą, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nacionalinės teisės aktų, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, poveikio ataskaitą. Ataskaitoje įvertinamas šios direktyvos veikimas ir poreikis imtis papildomų priemonių, be kita ko, atitinkamais atvejais padaryti pakeitimų, kuriais siekiama labiau suderinti ne pelno organizacijoms taikomus nacionalinius įstatymus.
3. Komisija 1 ir 2 dalyse nurodytas ataskaitas paskelbia viešai ir užtikrina, kad jos būtų lengvai prieinamos.
32 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (12.11.2021)
pateikta Teisės reikalų komitetui
su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto
Nuomonės referentė: Anna Júlia Donáth
(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)
PASIŪLYMAI
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi ne pelno organizacijos vis aktyviau dalyvauja ekonominėje veikloje, prisideda prie spartaus socialinės ekonomikos vystymosi, įskaitant bendravimą su piliečiais, kad būtų galima geriau suprasti jų poreikius ir jiems būtų suteikta daugiau galimybių, ir teikia visuomenei naudos tokiais aspektais, kaip piliečių gerovė, švietimas, sveikata, kova su klimato kaita, kokybiškas ir įtraukus užimtumas vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, įskaitant neįgaliuosius ir marginalizuotas bendruomenes, bei kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija; kadangi socialinės ekonomikos vystymasis tiesiogiai prisideda prie bendrosios rinkos stiprinimo ir gyventojų gerovės;
B. kadangi COVID-19 pandemija parodė, kad ne pelno organizacijos atlieka esminį vaidmenį teikiant informaciją ir paramą piliečiams, ir atskleidė svarbų jų vaidmenį teikiant priežiūrą, įskaitant medicininę ir socialinę priežiūrą, visų pirma pažeidžiamiems ir marginalizuotiems žmonėms ir bendruomenėms;
C. kadangi ne pelno organizacijos atlieka esminį vaidmenį demokratiniame gyvenime, nes vykdo viešąją politinės valdžios priežiūrą (o tai yra itin svarbus sveikų demokratijų teisinės valstybės ekosistemos elementas), išreiškia ir perteikia politikos formuotojams visuomenės lūkesčius bei interesus ir juos gina, prisideda prie informacija pagrįstos politikos formavimo savo praktine patirtimi ir žiniomis apie padėtį vietoje ir skatina aktyvų bei atsakingą pilietiškumą, taip skatindamos aktyvų visuomenės dalyvavimą demokratiniame ir valdymo procese, didindamos skaidrumą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, remdamos viešų debatų vykdymą ir stiprindamos pliuralizmą visuomenėje; kadangi šiuo tikslu itin svarbu, kad ne pelno organizacijoms būtų sukurta palanki aplinka, kuri leistų joms klestėti visoje Sąjungoje;
D. kadangi Europos asociacijų statute daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tarpvalstybiniams klausimams, kartu sprendžiant pilietinės erdvės klausimus, nes abu šie klausimai yra labai svarbūs norint užtikrinti gerai veikiančią demokratiją;
E. kadangi ES sutarties 11 straipsnyje pripažįstamas ne pelno organizacijų vaidmuo demokratiniame gyvenime ir nustatyta, kad Sąjungos institucijos suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis, taip pat tai, kad Sąjungos institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene;
F. kadangi Pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje garantuojama teisė į asociacijų laisvę visais lygmenimis; kadangi ši teisė garantuojama nacionalinės teisės aktais visoje Sąjungoje; kadangi pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asociacijų laisvė – tai vienas iš esminių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų, nes ji suteikia galimybę piliečiams veikti kolektyviai abipusio intereso srityse; kadangi dėl kliūčių, trukdančių vykdyti tarpvalstybinius pilietinius veiksmus, ribojamas naudojimasis asociacijų laisve;
G. kadangi ne pelno organizacijos visoje Sąjungoje praneša apie pilietinės erdvės apribojimus, susijusius su jų veiklai taikomo reglamentavimo aplinka ir teisės aktais (ar teisės aktų pakeitimais), kurie daro įtaką jų darbui, finansiniams ištekliams, finansavimui ir jų teisei dalyvauti, nes jos patiria vis daugiau sunkumų siekdamos susisiekti su sprendimų priėmėjais bei prisidėti prie politikos formavimo ir teisės aktų rengimo, taip pat su nesaugia aplinka, kurioje vis didesnį nerimą kelia išpuoliai ir priekabiavimas, įskaitant neigiamus pareiškimus, kuriais siekiama paneigti ne pelno organizacijų teisėtumą ir jos stigmatizuojamos, bei naudojimąsi strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (angl. SLAPP), dėl kurių ne pelno organizacijos gali būti galiausiai priverstos nutraukti itin svarbią savo veiklą;
H. kadangi, nors ne pelno organizacijos atlieka svarbų vaidmenį valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu, tam tikrais atvejais jų veiklai trukdo teisinės ir administracinės kliūtys bei apribojimai, kuriais varžomi ne pelno organizacijų organizaciniai pajėgumai veikti tarpvalstybiniu mastu, todėl nevisiškai išnaudojamas jų potencialas, ypač pasienio regionuose;
I. kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti galimybę naudotis teise į asociacijų laisvę ir savo 2005 m. spalio 21 d. sprendime dėl ieškinio Nr. 74989/01 Ouranio Toxo a.o. prieš Graikiją nustatė, kad „tikra ir veiksminga pagarba asociacijos laisvei negali būti sumažinta iki valstybės pareigos nesikišti“; kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C‐78/18[29] nurodė, kad asociacijų laisvė apima ne tik galimybę įsteigti ar likviduoti asociaciją, bet ir šios asociacijos galimybę tuo metu veikti;
J. kadangi esama konkrečios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos[30], susijusios su nediskriminavimo ir laisvo kapitalo judėjimo principais, taikomais tarpvalstybinei paramos teikimo veiklai ir kitoje valstybėje narėje įsisteigusioms organizacijoms; kadangi šie principai pripažįstami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose, tačiau vis dar netaikomi visose valstybėse narėse, ir kadangi tikimasi, kad Komisija imsis konkrečių priemonių šiam klausimui spręsti, neskaitant šiuo klausimu jau pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų;
K. kadangi trečdalis Sąjungos gyventojų gyvena regionuose, esančiuose netoli valstybių narių vidaus sienų, ir vis daugėja tarpvalstybinių iniciatyvų, tačiau dažnai jas riboja reglamentavimo aplinkos ir pelno nesiekiančio sektoriaus raidos skirtingose sienos pusėse neatitiktis;
1. ragina Komisiją pateikti teisės aktų rinkinį, kuriuo būtų sukurtas Europos asociacijų statutas bei nustatytos bendros taisyklės ir būtiniausi standartai, taikomi ne pelno organizacijoms, kad jos galėtų pasinaudoti asociacijų laisve ir kad būtų pašalintos kliūtys, trukdančios ne pelno organizacijoms atlikti savo esminį vaidmenį visuomenėje ir prisidėti prie bendrosios rinkos stiprinimo;
2. pabrėžia, kad nustačius bendrus standartus, taikomus ne pelno organizacijoms, bus galima užtikrinti nuoseklią teisminę peržiūrą Sąjungos lygmeniu ir nustatyti galimos būsimos teismų praktikos pagrindus, o tai padės stiprinti Sąjungos lygmens standartus ir pagrindinių teisių, kurios yra esminė Sąjungos teisės dalis, apsaugą;
3. mano, kad ilgai lauktas Europos asociacijų statuto sukūrimas yra labai svarbus žingsnis skatinant pilietinę erdvę Sąjungos lygmeniu, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dialogą, mainus tarp piliečių ir svarstymus dėl bendros istorijos ir vertybių; atkreipia dėmesį į tai, kad toks statutas padėtų Sąjungos pilietinei visuomenei suformuoti savo struktūrą, ypač palengvinant Europos tinklų plėtrą, o tai sudarytų sąlygas Europos asociacijoms atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant piliečius dalyvauti formuojant Sąjungos politiką;
4. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vis gausėjančias grėsmes, kurios peržengia nacionalinių sienų ribas, pvz., kritinę klimato padėtį, žalą aplinkai, pandemijas, piktnaudžiavimą skaitmeninėmis technologijomis ir teisinės valstybės principo silpninimą keliose valstybėse narėse, bet taip pat turint omenyje didelį sėkmingų tarpvalstybinių projektų skaičių, reikėtų pasitelkti tarpvalstybinės ne pelno organizacijų veiklos potencialą, kad jos galėtų geriausiai panaudoti savo ekspertines žinias vietos, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir dar labiau sustiprinti savo vaidmenį ginant ir skatinant pagrindines teises, kovojant su diskriminacija ir remiant piliečius, visų pirma marginalizuotus ir pažeidžiamus žmones; pabrėžia, kad tarpvalstybinė veikla turėtų reikšti veiklą arba bendradarbiavimą, vykdomą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir veiklą, kuria siekiama Sąjungos tikslų arba prisidedama prie jos vertybių propagavimo ir apsaugos;
5. apgailestauja, kad ne pelno organizacijos, vykdydamos tarpvalstybinę veiklą, susiduria su daugybe teisinių ir administracinių kliūčių ir tai gali jas atgrasyti nuo veiklos išplėtimo už nacionalinių sienų ribų; pabrėžia, kad Sąjungos lygmeniu nustatyti būtiniausi standartai, taikomi ne pelno organizacijoms, yra labai svarbūs siekiant vystyti socialinę ekonomiką visoje Sąjungoje ir sukurti vienodas sąlygas, kurios padėtų panaudoti bendrosios rinkos galią;
6. apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse ne pelno organizacijos buvo neįtrauktos į pagal pagalbos reaguojant į pandemiją programas;
7. yra informuotas apie tai, kad šiuo metu tam tikrose valstybėse narėse nepriklausomos pilietinės visuomenės veikimo galimybės labai apribotos; mano, kad ne pelno organizacijos negali klestėti Sąjungos lygmeniu, jei keliose valstybėse narėse mažinama arba sąmoningai ribojama erdvė, kurioje jos veikia; todėl mano, kad bendrų būtiniausių standartų nustatymas ne pelno organizacijoms taikomoms taisyklėms ir procedūroms taip pat padės visoje Sąjungoje užtikrinti minimalų apsaugos nuo teisės pažeidimų ar praktikos, kuri daro įtaką asociacijų laisvei, lygį ir skleisti geriausią patirtį; visų pirma ragina užtikrinti, kad ne pelno organizacijoms nustatyti ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimai atitiktų būtinumo ir proporcingumo principus, tokiu būdu sudarant sąlygas viešajai kontrolei, bet nesukuriant pernelyg didelių reikalavimų naštos;
8. pabrėžia, kad visuomenės interesų gynimas ir ne pelno organizacijų aktyvumas turėtų būti pripažinti viešaisiais interesais, jeigu jais nesiekiama sistemingai ir tiesiogiai teikti naudos konkrečiai politinei partijai ar konkretiems asmenims, dalyvaujantiems rinkimų kampanijose;
9. pabrėžia didžiulę ne pelno organizacijų svarbą pasienio regionuose ir euroregionuose; pabrėžia, kad, nors daugelyje tarpvalstybinių regionų ne pelno organizacijos atlieka svarbų vaidmenį, padėdamos užmegzti ryšius ir įtraukti pilietinę visuomenę, ir vis daugiau ne pelno organizacijų vykdo tarpvalstybinę veiklą, vis dar tebėra teisinių ir fiskalinių kliūčių;
10. primygtinai ragina Komisiją parengti tikslinę ir išsamią strategiją, skirtą pilietinei visuomenei Sąjungoje stiprinti, taip pat nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama palengvinti asociacijų ir ne pelno organizacijų veiklą visais valdymo lygmenimis; siūlo, kad teisės aktus, kurių prašoma šiame pranešime, Komisija prireikus papildytų gairėmis, kurios padėtų valstybėms narėms juos įgyvendinti; ragina Komisiją apsvarstyti pasiūlymą dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl pilietinio dialogo, taip pat pasiūlymą dėl ne pelno organizacijų dalyvaujamojo statuso, remiantis Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų ne pelno organizacijoms suteikto statuso pavyzdžiu; ragina Komisiją ištirti būdus, kaip išnaudoti visą Pilietinio dialogo grupės, kuri yra Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos dalis, potencialą;
11. pabrėžia, kad dėl ne pelno organizacijoms skirtų būtiniausių standartų apibrėžties Sąjungos lygmeniu jokiu būdu neturėtų būti mažinami standartai nė vienoje valstybėje narėje; prašo Komisijos į teisės aktą, kurio prašoma šiame pranešime, įtraukti pasiūlymus dėl teisių gynimo priemonių, kuriomis galėtų naudotis ne pelno organizacijos;
12. pripažįsta, jog svarbu, kad ne pelno organizacijos laikytųsi nacionalinių taisyklių mokesčių ir kovos su pinigų plovimu srityse; vis dėlto pabrėžia, kad taisyklėmis mokesčių ir kovos su pinigų plovimu srityse ir apskritai taisyklėmis dėl finansavimo skaidrumo negali būti piktnaudžiaujama siekiant kliudyti ne pelno organizacijų veiklai ir daryti atgrasomąjį poveikį jų nariams ir paramos teikėjams;
13. pabrėžia, kad savavališka ir politiniais motyvais grindžiama diskriminacija dėl organizacijų tikslų, veiklos ir jų finansavimo šaltinių trukdo asociacijų laisvei ir todėl kelia grėsmę saviraiškos laisvei; todėl pažymi, kad dėl tokios diskriminacijos neturi būti trukdoma kurti ne pelno organizacijų Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis ir jas registruoti;
14. primena nepriklausomos, nešališkos, profesionalios ir atsakingos žurnalistikos svarbą informuojant apie ne pelno organizacijų veiklą tiek privačioje, tiek visuomeninėje žiniasklaidoje, taip pat prieigos prie pliuralistinės informacijos, kaip pagrindinių demokratijos ramsčių, svarbą; yra susirūpinęs dėl šmeižto kampanijų ir piktnaudžiaujamojo bylinėjimosi, kurie yra nukreipti prieš visuomenės dalyvavimo siekiančius veikėjus, įskaitant ne pelno organizacijas, ir kuriuos keliose valstybėse narėse pasitelkia išrinkti pareigūnai, viešosios įstaigos ar valstybės kontroliuojami subjektai, taip pat privatūs asmenys ir subjektai; pabrėžia, kad Parlamentas šiuo metu rengia pranešimą savo iniciatyva dėl strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (angl. SLAPP);
15. prašo Komisijos skirti tinkamą ir reikiamą finansavimą ne pelno organizacijoms Sąjungos lygmeniu ir sudaryti palankesnes sąlygas ne pelno organizacijoms gauti tokį finansavimą; šiuo požiūriu ragina išnaudoti visas Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos ir kitų Sąjungos finansavimo šaltinių teikiamas galimybes; pabrėžia, kad finansavimas turėtų būti prieinamas visais lygmenimis – nuo vietos iki Sąjungos lygmens; pažymi, kad dažnai ne pelno organizacijoms skiriant Sąjungos lėšas reikalaujama bendro finansavimo, o tai reiškia, kad paramos gavėjas turi surinkti dalį reikiamų lėšų iš kitų šaltinių; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja įvertinti galimybę suteikti piniginę išraišką įvairiems alternatyviems ištekliams, pvz., savanoriško darbo laikui ar nepiniginiams įnašams;
16. teigia, kad valstybės narės neturėtų nustatyti ar taikyti baudžiamosios teisės nuostatų, kuriomis būtų ribojama ne pelno organizacijos registracija, veikla, finansavimas ir tarpvalstybiniai veiksmai ar daroma kitokia neigiama įtaka šiais aspektais; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl to, kaip kai kuriose valstybėse narėse aiškinamos Sąjungos nuostatos migracijos srityje, nes dėl to yra kriminalizuojama ne pelno organizacijų veikla paieškos ir gelbėjimo bei pagalbos prieglobsčio prašytojams srityje;
17. pabrėžia, kad teisės akto, kurio prašoma šiuo pranešimu, įgyvendinimo tikslais paskirtos nacionalinės institucijos, atsakingos už ne pelno organizacijų registraciją ir veiklos priežiūrą, turi būti teisiškai atskirtos ir funkciškai nepriklausomos nuo atitinkamų vyriausybių ir visų kitų viešojo ar privačiojo sektorių įstaigų;
18. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę paskirti Sąjungos įstaigą arba vidaus administracinį padalinį, atsakingą už Europos asociacijų statuto įgyvendinimo užtikrinimą ir būtiniausių taisyklių, taikomų ne pelno organizacijoms, perkėlimo į nacionalinę teisę, kaip raginama šiame pranešime, stebėseną; pabrėžia šios įstaigos ar padalinio ir jos ar jo veiklos skaidrumo svarbą; siūlo, kad tokia įstaiga ar padalinys taip pat galėtų būti pagrindinis centras, kuriam ne pelno organizacijos praneštų apie galimus būtiniausių standartų ir teisių, nustatytų ir suteiktų ne pelno organizacijoms pagal Sąjungos teisę, pažeidimus;
19. mano, kad Sąjungos lygmeniu nustačius būtiniausius standartus, taikomus ne pelno organizacijoms, kad jos gautų visuomenei naudingos organizacijos statusą, turėtų būti sudarytos sąlygos abipusiam pripažinimui visose valstybėse narėse ir sudarytos palankesnės sąlygos taikyti vienodą požiūrį skiriant išmokas; pabrėžia, kad paramos teikėjai, vienoje iš valstybių narių remiantys visuomenei naudingas ne pelno organizacijas, kurioms toks visuomenei naudingos organizacijos statusas buvo suteiktas kitoje valstybėje narėje, turėtų naudotis tokiomis pačiomis privilegijomis, kokios būtų suteikiamos remiant vietos organizaciją;
20. pabrėžia, jog svarbu visoje Sąjungoje vadovautis vienoda sąvokos „nesiekiantis pelno“ apibrėžtimi, kad visos pagal Europos asociacijų statutą veikiančios ne pelno organizacijos galėtų vienodai pasinaudoti jo suteikiamais privalumais;
21. siūlo naudoti kruopščiai suderintas ir Sąjungos teisę atitinkančias apibrėžtis, siekiant paaiškinti pagrindinių sąvokų prasmę, nes priešingu atveju jos gali likti pernelyg neaiškios; pabrėžia, kad reikia paaiškinti, kokių rūšių asociacijos bus įtrauktos į Europos asociacijų statuto taikymo sritį ir kokios asociacijos į ją nepateks.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
9.11.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
44 6 0 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Konstantinos Arvanitis, Malik Azmani, Pietro Bartolo, Vasile Blaga, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Jorge Buxadé Villalba, Damien Carême, Caterina Chinnici, Clare Daly, Anna Júlia Donáth, Cornelia Ernst, Maria Grapini, Sophia in ‘t Veld, Marina Kaljurand, Assita Kanko, Fabienne Keller, Peter Kofod, Łukasz Kohut, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Emil Radev, Ralf Seekatz, Birgit Sippel, Sara Skyttedal, Tineke Strik, Annalisa Tardino, Tomas Tobé, Tom Vandendriessche, Bettina Vollath, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Romeo Franz, Beata Kempa, Ondřej Kovařík, Rob Rooken, Maria Walsh |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Clara Aguilera, Claudia Gamon, Martin Hojsík, Antonius Manders, Alin Mituța, Maria Noichl, Janina Ochojska, Michaela Šojdrová, Ivan Štefanec |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
44 |
+ |
ECR |
Assita Kanko |
PPE |
Vasile Blaga, Jeroen Lenaers, Antonius Manders, Roberta Metsola, Janina Ochojska, Emil Radev, Ralf Seekatz, Sara Skyttedal, Michaela Šojdrová, Ivan Štefanec, Tomas Tobé, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Maria Walsh, Javier Zarzalejos |
RENEW |
Malik Azmani, Anna Júlia Donáth, Claudia Gamon, Martin Hojsík, Sophia in 't Veld, Fabienne Keller, Ondřej Kovařík, Alin Mituța, Maite Pagazaurtundúa |
S&D |
Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Caterina Chinnici, Maria Grapini, Marina Kaljurand, Łukasz Kohut, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Maria Noichl, Birgit Sippel, Bettina Vollath, Elena Yoncheva |
THE LEFT |
Konstantinos Arvanitis, Clare Daly, Cornelia Ernst |
VERTS/ALE |
Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Damien Carême, Romeo Franz, Tineke Strik |
6 |
- |
ECR |
Jorge Buxadé Villalba, Beata Kempa, Rob Rooken |
ID |
Peter Kofod, Annalisa Tardino, Tom Vandendriessche |
0 |
0 |
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
9.12.2021 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
17 4 0 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Manon Aubry, Gunnar Beck, Geoffroy Didier, Pascal Durand, Ibán García Del Blanco, Jean-Paul Garraud, Gilles Lebreton, Karen Melchior, Jiří Pospíšil, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Stéphane Séjourné, Raffaele Stancanelli, Axel Voss, Marion Walsmann, Tiemo Wölken, Lara Wolters |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Brando Benifei, Patrick Breyer, Daniel Buda, Heidi Hautala, Ilhan Kyuchyuk |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
17 |
+ |
PPE |
Daniel Buda, Geoffroy Didier, Jiří Pospíšil, Axel Voss, Marion Walsmann |
S&D |
Ibán García Del Blanco, Franco Roberti, Marcos Ros Sempere, Tiemo Wölken, Lara Wolters |
Renew |
Pascal Durand, Ilhan Kyuchyuk, Karen Melchior, Stéphane Séjourné |
The Left |
Manon Aubry |
Verts/ALE |
Patrick Breyer, Heidi Hautala |
4 |
- |
ID |
Gunnar Beck, Jean-Paul Garraud, Gilles Lebreton |
ECR |
Raffaele Stancanelli |
0 |
0 |
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] Teisėkūros rezoliucija, kurioje pateikiama Europos Parlamento nuomonė dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (EEB) dėl Europos asociacijos statuto (OL C 42, 1993 2 15, p. 89).
- [2] Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento (EEB) dėl Europos asociacijos statuto (COM(91)0273 – SYN 386).
- [3] OL C 99, 1987 4 13, p. 205.
- [4] OL C 395, 2021 9 29, p. 2.
- [5] OL C 199E, 2012 7 7, p. 187.
- [6] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimas Ouranio Toxo ir kt. / Graikija, Nr. 74989/01, ECLI:CE:ECHR:2005:1020JUD007498901.
- [7] 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476, 113 punktas.
- [8] 2021 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Demokratijos ir žiniasklaidos laisvės bei pliuralizmo stiprinimas ES: netinkamas civilinės ir baudžiamosios teisės veiksmų naudojimas siekiant užtildyti žurnalistus, NVO ir pilietinę visuomenę“ (2021/2036(INI)).
- [9] 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
- [10] 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476.
- [11] 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1).
- [12] 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto (OL L 207, 2003 8 18, p. 1).
- [13] 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).
- [14] 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).
- [15] 1985 m. liepos 25 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) (OL L 199, 1985 7 31, p. 1).
- [16] 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).
- [17] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).
- [18] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
- [19] 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).
- [20] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
- [21] https://cordis.europa.eu/project/id/613034/reporting.
- [22] Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Europos filantropija. Neišnaudotas potencialas“, SOC/611.
- [23] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).
- [24] 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Europos Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476.
- [25] Byla Stauffer – C-386/04, Centro di Musicologia Walter Stauffer / Finanzamt München für Körperschaften, [2006] Rink., I-8203; byla Hein-Persche – C-318/07, Hein Persche / Finanzamt Lüdenscheid, [2009] Rink., I-359, ir byla Missionswerk – C-25/10, Missionswerk Werner Heukelbach eV / Belgija, [2011] 2 C.M.L.R. 35.
- [26] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
- [27] 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
- [28] 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).
- [29] 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476, 113 punktas.
- [30] 2006 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Centro di Musicologia Walter Stauffer / Finanzamt München für Körperschaften, C-386/04, ECLI:EU:C:2006:568, 2009 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas Hein Pershe / Finanzamt Lüdenscheid, C-318/07, ECLI:EU:C:2009:33 ir 2011 m. vasario 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Missionswerk Werner Heukelbach eV / Belgija, C-25/10, ECLI:EU:C:2011:65.