Pranešimas - A9-0026/2022Pranešimas
A9-0026/2022
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl sanglaudos politikos kaip sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje stiprinimo priemonės

14.2.2022 - (2021/2100(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėjas: Tomislav Sokol

Procedūra : 2021/2100(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0026/2022
Pateikti tekstai :
A9-0026/2022
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :


PR_INI

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

 



 

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl sanglaudos politikos kaip sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje stiprinimo priemonės

(2021/2100(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį, pagal kurį reikalaujama užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis ir siekiama skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad jų pasienio regionų sveikatos paslaugos geriau papildytų viena kitą,

– atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį dėl Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo Sąjungoje,

– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo[1],

– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyva) ir ypač į jos 168 straipsnį[2],

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006[3],

– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo mėn. paskelbtą Komisijos tyrimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo „Esamų bendradarbiavimo tarpvalstybiniuose regionuose iniciatyvų kapitalizavimas“[4],

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimas ir perspektyvos“[5],

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos sveikatos sąjungos kūrimas: ES atsparumo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai didinimas“ (COM(2020)0724),

– atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2020 m. lapkričio 19 d. ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2020 m.“,

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 (programa „ES – sveikatos labui“)[6],

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/552, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014[7],

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013[8],

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo[9],

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis[10],

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės[11],

– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto užsakytą 2021 m. tyrimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje[12],

– atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9–0026/2022),

A. kadangi pagrindinės infrastruktūros, gerai apmokytų darbuotojų ir kokybiškų paslaugų trūkumas NUTS 2 lygio regionuose (regionuose, kuriuose gyvena 800 000–3 mln. gyventojų), kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, ir pertvarkos regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES 27 vidurkio, labai trukdo vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kokybiška sveikatos infrastruktūra ir tinkami bei gerai apmokyti sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų būti visų nacionalinių ir regioninių vyriausybių prioritetas;

B. kadangi COVID-19 pandemijos protrūkis išryškino didžiulę sveikatos sektoriaus svarbą ir iškėlė didesnius reikalavimus sveikatos priežiūros sistemoms ir sveikatos priežiūros darbuotojams, ir tokiu būdu atskleidė sveikatos priežiūros sistemų silpnąsias vietas ir trūkumus, taip pat sveikatos priežiūros skirtumus ir nelygybę tarp valstybių narių ir jų viduje, visų pirma pasienio, atokiausiuose, atokiuose ir kaimo regionuose, įskaitant retai apgyvendintus regionus;

C. kadangi sanglaudos politika, pasitelkiant Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+), buvo pirmoji gynybos priemonė kovojant su COVID-19 pandemija, ir buvo įrodyta, kad ši politika gali labai prisidėti prie nelygybės sveikatos srityje mažinimo remiant e. sveikatos, e. medicinos ir kitų skaitmeninimo formų pažangą, kuriai, nors ji suteikia naujų galimybių, taip pat reikia tinkamos įrangos kiekvienai konkrečiai situacijai valdyti, taip pat apmokytų medicinos darbuotojų, kad jie galėtų reaguoti į kiekvieną konkrečią situaciją;

D. kadangi ES sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartas vis dar priklauso valstybių narių prerogatyvai ir tarp regionų esama didelių skirtumų, dėl kurių atsiranda nelygybė; kadangi NUTS 2 lygio regionai, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, negali skirti panašios išteklių sumos sveikatos priežiūros reikmėms vienam gyventojui kaip labiau išsivystę regionai;

E. kadangi ES priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti kai kurias iš šių problemų, dažniausiai apsiriboja privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais, dėl kurių atsiranda bendrų trūkumų; kadangi, siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir veiksmingai šalinti esamus sveikatos priežiūros skirtumus, reikia labiau struktūrizuoto Sąjungos lygmens požiūrio, kurį papildytų tvirtesnė ir išsamesnė teisinė sistema ir teisiškai privalomos veiksmų priemonės;

F. kadangi Komisija remia tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje vykdydama daugybę tyrimų ir iniciatyvų, be kita ko per INTERREG, finansuojamų struktūrinių fondų lėšomis;

G. kadangi bendradarbiaujant sveikatos priežiūros srityje tarpvalstybiniu mastu reikia įvairių partnerių, socialinių ir medicinos institucijų, sveikatos draudimo įstaigų ir valdžios institucijų paramos ir dalyvavimo – jie turėtų pašalinti esamas sienos kirtimo kliūtis tokiose srityse, kaip laisvas judėjimas, informacija, skirtingos mokesčių ir socialinės apsaugos sistemos, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojų kvalifikacijos pripažinimas ir kliūtys, su kuriomis susiduria sveikatos priežiūros įstaigos;

H. kadangi teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant prevencinę priežiūrą, yra Europos socialinių teisių ramsčio dalis ir turėtų būti prieinama asmenims pasienio regionuose, kurie sudaro 40 proc. ES teritorijos ir kuriuose gyvena beveik trečdalis ES gyventojų, o ekonominės veiklos rezultatai dažnai yra prastesni nei kitų valstybių narių regionų, ypač pasienio regionuose, kur gyventojų tankis mažesnis ir pažeidžiama ekonomika, pvz., kaimo, atokių, atokiausių regionų ir salų;

I. kadangi būtina stiprinti sanglaudos politiką siekiant sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartų skirtumus ES;

J. kadangi sveikatos priežiūros išlaidos sudaro beveik 10 proc. ES BVP, o su sveikata susijusiose srityse dirbantys asmenys sudaro 15 proc. ES darbo jėgos; kadangi valstybėse narėse ir jų regionuose vis dar esama didelių skirtumų, susijusių su sveikatos priežiūros išlaidų lygiu ir gydytojų bei sveikatos priežiūros specialistų prieinamumu;

K. kadangi didelis gyventojų, ypač jaunimo ir kvalifikuotų darbuotojų, skaičiaus mažėjimas pasienio regionuose rodo, kad šiuose regionuose trūksta ekonominių galimybių, ir tai juos daro mažiau patrauklius įsidarbinimo sveikatos sektoriuje atžvilgiu; kadangi viena svarbiausių problemų, kalbant apie Europos sveikatos sistemų tvarumą, yra žmogiškųjų išteklių trūkumas užtikrinant teisingą sveikatos priežiūrą, kuris kyla tiek studentų skaičiaus ribojimo, tiek dėl karjeros perspektyvų stokos;

L. kadangi paskutinėse dviejose daugiametėse finansinėse programose (DFP) investicijos į sveikatos apsaugą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paprastai buvo sutelktos mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimui, tuo tarpu Europos socialinio fondo (ESF) investicijos buvo skirtos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo problemoms spręsti ir buvo sutelktos šalyse, kurios susiduria su ypatingais sunkumais, susijusiais su galimybe naudotis prieinamomis, tvariomis ir aukštos kokybės paslaugomis;

M. kadangi šiuo metu pagrindinė atsakomybė dėl sveikatos priežiūros tenka valstybėms narėms, nes jos kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos įstaigų organizavimą ir finansavimą;

N. kadangi skaitmenizacija ir sveikatos sistemų atsparumas buvo įtraukti į priemonės „NextGenerationEU“ prioritetus;

O. kadangi tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos yra viena iš politikos sričių ir intervencijos krypčių, kurioms dėl didelių nacionalinių sistemų skirtumų kyla daugiausia teisinių ir neteisinių kliūčių;

P. kadangi Europos sveikatos sąjunga turėtų skatinti ir prisidėti prie glaudesnio valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo, veiksmų koordinavimo ir dalijimosi žiniomis sveikatos srityje, taip pat didinti ES pajėgumus kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai;

Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas įgyvendinant sanglaudos politiką

1. pabrėžia, kad pagal ES sanglaudos politiką investuojama į sveikatą kaip pagrindinę regioninės plėtros, socialinės konvergencijos ir regionų konkurencingumo vertybę, siekiant sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus;

2. pabrėžia, kad galimybė gauti viešąsias paslaugas yra itin svarbi 150 mln. vidaus pasienio regionų gyventojų ir kad ją dažnai apsunkina įvairios teisinės ir administracinės kliūtys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų siekiant pašalinti šias kliūtis, ypač susijusias su sveikatos priežiūros paslaugomis, transportu, švietimu, darbo jėgos judumu ir aplinka;

3. mano, kad ES turėtų parengti strateginį ir integruotą požiūrį į pagrindines ligas, sutelkdama įvairius išteklius iš kelių fondų, įskaitant sanglaudos fondus; pabrėžia, kad reikia atkartoti Europos kovos su vėžiu plano modelį siekiant spręsti kitas sveikatos problemas, pvz., psichikos sveikatos bei širdies ir kraujagyslių ligų problemas;

4. pabrėžia, kad daugėja psichikos ligų ir sutrikimų, ypač nuo tada, kai prasidėjo COVID-19 pandemija; ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti naują Europos psichikos sveikatos veiksmų planą, pagrįstą Europos kovos su vėžiu plano modeliu, pasinaudojant visomis turimomis priemonėmis, įskaitant sanglaudos politiką, kaip išsamiu planu, kuriame būtų numatytos priemonės ir tikslai, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

5. mano, kad atsigavimas po COVID-19 pandemijos yra galimybė sukurti tvirtesnes ir atsparesnes sveikatos priežiūros sistemas naudojant sanglaudos politikos priemones; remia Komisijos pastangas sukurti gerai veikiančią Europos sveikatos sąjungą, kad būtų išnaudotas didžiulis bendradarbiavimo sveikatos srityje potencialas;

6. pabrėžia, kad daugelis NUTS 2 lygio regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, ir pertvarkos regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES 27 vidurkio, kaimo vietovės ir retai apgyvendintos vietovės nevienodai atitinka sveikatos priežiūros paslaugų teikimo standartus, palyginti su labiau išsivysčiusiose ES dalyse teikiamomis paslaugomis; pabrėžia, kad būtina tolesnė konvergencija ir bendradarbiavimas šioje srityje tarp valstybių narių ir ES, visų pirma pasitelkiant sanglaudos politikos investicijas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti nustatant būtiniausius sveikatos infrastruktūros ir sveikatos priežiūros paslaugų standartus ir naudoti ES lėšas, kad visuose regionuose būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis būtiniausiais kokybės standartais, ypač sprendžiant neatidėliotinas problemas pasienio regionuose; ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti savo įsipareigojimus ir išteklius šiam tikslui pasiekti;

7. primena, kad sanglaudos politika paskutiniuoju programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) per ESF ir ERPF labai prisidėjo prie planuotų sveikatos sektoriaus investicijų (iki šiol apie 24 mlrd. EUR), kuriomis siekiama gerinti galimybes naudotis paslaugomis, taip pat plėtoti specializuotą sveikatos infrastruktūrą ir pajėgumus, kad būtų sumažinta nelygybė sveikatos srityje;

8. mano, kad investicijos į sveikatos priežiūros inovacijas, sveikatos priežiūros sistemas ir pakankamą kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių sumažins nelygybę sveikatos srityje ir toliau leis reikšmingai pagerinti kasdienį piliečių gyvenimą, o dėl to pailgės tikėtina gyvenimo trukmė; pabrėžia, kad svarbu, jog ES, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos užtikrintų veiksmingesnį įvairių sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimą; be to, pabrėžia, kad reikia tiesioginio valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimo, veiksmų ir projektų naudojant sanglaudos politikos priemones, kad būtų nustatytos procedūros, kuriomis siekiama sumažinti pacientams tenkančią biurokratinę naštą ir spręsti kuo daugiau su sveikatos draudimo paslaugomis pasienio regionuose susijusių problemų;

9. ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į teigiamą privačiojo sveikatos sektoriaus indėlį ir užtikrinti, kad planuojant kitas sanglaudos programas būtų numatytos pakankamos lėšos privatiems projektams sveikatos infrastruktūros ir paslaugų srityje;

10. rekomenduoja, kad nustatant sveikatos priežiūros politiką regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis būtų laikomasi pritaikyto ir adaptyvaus požiūrio į sveikatos, socialinę ir ekonominę politiką, siekiant pagerinti dialogą, sąveiką ir planuojamas investicijas iš struktūrinių fondų ir kitų atitinkamų ES programų, kaip antai INTERREG, pavyzdžiui, užtikrinant pradinį medicinos įrangos tiekimą, keitimąsi medicinos darbuotojais, pacientų perkėlimą iš vienos ligoninės į kitą, kad būtų galima patenkinti neišgirstus piliečių sveikatos ir socialinius poreikius;

11. pabrėžia, kad Europos referencijos centrų tinklai (ERCT) galėtų pagerinti galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas retų ir sudėtingų ligų atvejais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nuolatinę paramą ir geresnius išteklius ERCT ir nacionaliniams retųjų ir sudėtingų ligų kompetencijos centrams, taip pat išplėsti ERCT veiklos sritį įtraukiant kitas sritis, pvz., sunkius nudegimus ir organų transplantacijos programas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pagal sanglaudos politiką įsteigti specialų fondą, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis patvirtintais retųjų ligų gydymo būdais;

12. ragina valstybes nares nustatant sveikatos priežiūros politiką atsižvelgti į pasienio regionų ypatumus ir paciento teisę pasirinkti, taip pat naudoti sanglaudos priemones siekiant plėtoti regioninę sveikatos infrastruktūrą ir procedūras, kurios sudarytų sąlygas pacientams pasirinkti medicinos paslaugas regione abejose sienos pusėse, neatsižvelgiant į jų gyvenamosios vietos valstybę;

13. siūlo Komisijai įsteigti Europos sveikatos patariamąją tarybą, į kurią būtų įtrauktos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai, siekiant skatinti geriau naudoti Europos fondus ir parengti veiksmingus ir suderintus atsakus į bendras visuomenės sveikatos problemas;

14. ragina užtikrinti geresnę sanglaudos politikos programų sąveiką ir papildomumą, kad būtų sumažinti regioniniai skirtumai, ypač įgyvendinant programą „Europos horizontas“, pagal kurią turėtų būti kuriamos naujos žinios, ir programą „ES – sveikatos labui“, kuo geriau panaudojant šias naujas žinias siekiant naudos piliečiams ir sveikatos priežiūros sistemoms;

15. ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo kompetencija sveikatos politikos srityje siekiant remti nacionalines ir regionines valdžios institucijas stiprinant sveikatos sistemas, skatinant didesnę sveikatos priežiūros standartų konvergenciją, siekiant sumažinti sveikatos priežiūros skirtumus valstybėse narėse ir tarp jų, bei sudarant palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi, ypač susijusia su lytine ir reprodukcine sveikata ir teisėmis, be kita ko, kai tikslinga, naudojant programą „ES – sveikatos labui“ ir „Europos socialinį fondą +“ (ESF+);

16. pabrėžia sanglaudos politikos svarbą sprendžiant lyčių nelygybės sveikatos priežiūros srityje problemą ir propaguojant su lytimi susijusius 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijos sveikatos prioritetus, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises;

17. prašo Komisijos, pasitelkiant sveikatos ir slaugos strategijas, skatinti medicininio gydymo ir slaugos integravimą taip, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas pacientui ir siekiant išvengti besidubliuojančios, nepakankamos priežiūros ar jos trūkumo, ypač gydant lėtinėmis ligomis sergančius pacientus ar vyresnio amžiaus žmones, visų pirma mokantis iš tarpvalstybinių programų patirties;

18. pažymi, kad vertinant bendrą finansuojamų struktūrinių projektų paketą ir lyginamuosius standartus sveikatos srityje taip pat būtina peržiūrėti vėlesnius atskirų projektų rezultatus sveikatos srityje, kad būtų galima stebėti jų rezultatus ir reguliariai atlikti jų veiksmingumo analizę bei padaryti teisingas išvadas siekiant ateityje pagerinti šių projektų programavimą ir įgyvendinimą, be kita ko, siekiant įvertinti, kokiu mastu konkretus projektas buvo sėkmingas, ir toliau plėtoti gerosios patirties vadovą;

19. pabrėžia, kad svarbu toliau kurti visapusišką sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir kuo labiau sumažinti esamus skirtumus; primena, kad sanglaudos politika gali labai prisidėti prie sveikatos infrastruktūros kūrimo visoje ES, ypač NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, ir pertvarkos regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES 27 vidurkio, siekiant visoje ES sukurti kokybiškas, visiškai aprūpintas ir atsparias sveikatos priežiūros sistemas, kurios geriau apsaugotų žmonių sveikatą; be to, pabrėžia, kad reikia sukurti veikiantį tarpvalstybinį valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimo tinklą, kuris galėtų veiksmingai reaguoti į dabartinius ir būsimus sveikatos srities iššūkius;

20. ragina naudoti sanglaudos politikos lėšas specializuotiems konkrečių ligų kompetencijos centrams visoje ES plėtoti, kurie taip pat apimtų kaimynines šalis ir prisidėtų prie tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad reikia naudoti visas esamas ES priemones, pvz., programą „ES – sveikatos labui“ ir programą „Europos horizontas“, siekiant remti tokių centrų, tolygiai paskirstytų visoje ES teritorijoje, tinklo kūrimą;

21. pabrėžia, kad pasienio teritorijų, kaimo vietovių ir atokiausių regionų gyventojai dažnai susiduria su kliūtimis, trukdančiomis vienodomis sąlygomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios riboja jų galimybes gauti reikiamą priežiūrą, visų pirma kiek tai susiję su pagrindine sveikatos infrastruktūra, kvalifikuotais ir pakankamais sveikatos priežiūros darbuotojais bei galimybe gauti gyvybiškai svarbių vaistų; pabrėžia, jog tam, kad jie galėtų gauti pakankamą prieigą prie pagrindinės sveikatos infrastruktūros ir tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių jiems reikia, kokybiškos paslaugos turėtų būti prieinamos ir jas turėtų būti galima gauti laiku; be to, atkreipia dėmesį į ypatingą padėtį, susijusią su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis pasienio regionuose prie ES išorės sienų ir periferiniuose regionuose, kur ES piliečiai jau susiduria su daugybe problemų;

22. pažymi, kad transporto išlaidos yra viena iš priežasčių, dėl kurių didėja vaistų ir klinikinės įrangos kainos ligoninėms ir sveikatos priežiūros centrams atokiausiuose, atokiuose ir retai apgyvendintuose regionuose, kurie taip pat susiduria su ilgu pristatymo laiku, o tai reiškia, kad regioninės sveikatos priežiūros tarnybos turi turėti didesnius pajėgumus saugoti didelius atsargų kiekius ir išvengti jų trūkumo; todėl mano, kad ES turėtų parengti atsaką į šias problemas;

23. pabrėžia, kad lygios galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis taip pat padidins žmonių, įskaitant neįgaliuosius ar nepalankioje padėtyje esančius asmenis, įtrauktį ir padidins jų socialinės apsaugos lygį; pažymi, kad galimybių naudotis psichikos sveikatos paslaugomis skatinimas taip pat galėtų padėti didinti užimtumą ir panaikinti skurdą mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

24. pabrėžia, kad svarbu sutelkti Europos lėšas siekiant daugiau investuoti į ligų prevenciją ir sveikos gyvensenos bei vyresnių žmonių aktyvumo skatinimą, kad būtų išvengta ankstyvo spaudimo sveikatos priežiūros sistemoms; pabrėžia, kad svarbu remti kampanijas, kuriomis siekiama didinti visuomenės, ypač jaunimo, informuotumą apie sveikos gyvensenos naudą, ir kad svarbu remti atrankinės patikros programų, skirtų anksti nustatyti sunkias ligas, kūrimą;

25. mano, kad norint įveikti pagrindines kliūtis, susijusias su vienodomis galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kaimo vietovėse, reikėtų plačiai naudotis pažangiosiomis technologijomis, pavyzdžiui, e. sveikata, robotizuota chirurgija ar 3D spausdinimu, kurios yra neatsiejama pažangiųjų kaimų koncepcijos dalis, kad būtų gerinamos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir didinamas veiksmingumas bei kokybė; pabrėžia, kad svarbu naudotis ES sanglaudos programomis siekiant pagerinti skaitmeninių sprendimų diegimą ir teikti techninę pagalbą viešojo administravimo institucijoms, draudimo bendrovėms ir kitiems sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, sprendžiantiems tarpvalstybinio bendradarbiavimo problemas; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti sparčiojo interneto prieigą kaimo ir atokiose vietovėse, skatinti tose vietovėse gyvenančių visų amžiaus grupių asmenų skaitmeninį raštingumą ir aprūpinti kaimo ir atokių vietovių sveikatos priežiūros tarnybas ištekliais, kurių reikia siekiant užtikrinti veiksmingą internetinę sveikatos priežiūrą, pvz., e. mediciną, ir saugiai bei suderintai saugoti klinikinius duomenis; rekomenduoja sukurti tvarią, palyginamą, tarpvalstybinę duomenų bazę ir sudaryti pasienio ir tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sąrašą, kad tarpvalstybinė tikrovė taptų matoma ir būtų sukurta naujų galimybių;

26. pabrėžia Europos požiūrio į kovą su COVID-19 pandemija pranašumus užtikrinant bendrus įsigijimus, atsargas ir kitas priemones; ragina toliau taikyti ir plėtoti šį metodą, naudojant sanglaudos politikos priemones kitiems bendriems ES medicinos įrangos ir gydymo priemonių, kaip antai vėžio prevencijai skirtų vakcinų, pvz., žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcinų, hepatito B vakcinų ir skubiosios pagalbos reikmenų, įsigijimams, siekiant pagerinti gydymo įperkamumą ir prieinamumą;

27. ragina imtis plataus užmojo sanglaudos politikos priemonių, laikantis galiojančių ES teisės nuostatų, siekiant sumažinti didelį kvalifikuotų ir pakankamo skaičiaus sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumą pasienio ir kaimo vietovėse, visų pirma padedant sveikatos priežiūros darbuotojams ir jų šeimoms įsikurti šiose vietovėse, suteikiant tęstinio profesinio mokymo ir specializacijos galimybių bei užtikrinant geras darbo sąlygas, siekiant paskatinti juos pradėti arba atnaujinti praktiką šiose vietovėse;

28. pažymi, kad, atsižvelgiant į didelį COVID-19 krizės ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį sveikatai, kaip niekada anksčiau reikia tvarių ilgalaikių investicijų į sveikatos priežiūros darbuotojus; pabrėžia, kad pagal ESF+ visų pirma reikia investuoti į pakankamą sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių ir švietimą ir finansuoti sveikatos priežiūros darbuotojų specializaciją ir subspecializaciją valstybėse narėse ir regionuose, kurie susiduria su protų nutekėjimu; ragina valstybes nares, kurios susiduria su protų nutekėjimu sveikatos priežiūros sektoriuje, sanglaudos politikos investicijas pirmiausia skirti medicinos darbuotojų darbo aplinkai gerinti;

29. ragina naudoti sanglaudos politikos lėšas siekiant gerinti sveikatos priežiūros darbuotojų darbo aplinką ir sveikatos priežiūros sektoriaus patrauklumą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos strategijoms, kuriomis skatinamas sveikatos priežiūros darbuotojų susidomėjimas ir užtikrinamas jų išlaikymas NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis kaip 75 proc. ES 27 vidurkio, ir pertvarkos regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc. ES 27 vidurkio, taip pat retai apgyvendintose kaimo vietovėse, kurių ekonominė gerovė mažesnė, papildant nacionalinę ir regioninę politiką siekiant užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių visoje ES; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, ypač pasienio regionuose, atlikti svarbesnį vaidmenį sudarant ir įgyvendinant sanglaudos politikos programas ir projektus, kuriais daromas didelis poveikis mažinant sveikatos skirtumus;

30. ragina valstybes nares užtikrinti tikrą bendradarbiavimą tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, siekiant užtikrinti pacientų teisių įgyvendinimą, kaip numatyta Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje, ir užtikrinti, kad padidėtų paslaugų prieinamumas ir kokybė;

31. pažymi, kad COVID-19 krizė parodė, jog reikia didinti investicijas, kad būtų sustiprintas sveikatos priežiūros sistemų pasirengimas, reagavimas ir atsparumas, kartu užtikrinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą visoje ES, ir kad todėl solidarumas, tvarumas ir teisingumas yra labai svarbūs siekiant įveikti šią krizę ir jos pražūtingus socialinius ir ekonominius padarinius;

32. pabrėžia, kad COVID-19 krizė išryškino viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo svarbą pacientų gydymo, vaistų ir vakcinų tyrimų bei vakcinų platinimo srityse; mano, kad reikėtų atkreipti dėmesį į ES lėšų naudojimo sveikatos priežiūros tyrimų ir plėtros projektams, vykdomiems per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, sąnaudų ir naudos santykį;

33. pabrėžia, kad reikia sukurti interneto platformą, kurioje dalyvautų atitinkami suinteresuotieji subjektai, siekiant skatinti keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais ir diskusijas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros klausimais;

34. mano, kad COVID-19 pandemija reiškia istorinį pokyčių momentą kalbant apie investicijas į sveikatos sistemas ir būsimus darbo jėgos pajėgumus; ragina sukurti stiprią ir pakankamai finansuojamą Europos sveikatos sąjungą siekiant stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, viešąsias sveikatos priežiūros sistemas, geriau apsaugoti žmonių sveikatą ir veiksmingai šalinti ilgalaikius sveikatos priežiūros skirtumus;

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas sveikatos srityje. INTERREG programų indėlis ir kitos galimybės

35. ragina naudoti priemonę „NextGenerationEU“ ir sanglaudos fondus siekiant iš esmės atnaujinti sveikatos priežiūros sistemų skaitmeninius pajėgumus; pabrėžia, kad reikia didinti IT sistemų sąveikumą, nes tai yra pagrindinis ramstis siekiant palengvinti tarpvalstybinį e. sveikatos paslaugų, ypač nuotolinės medicinos paslaugų, teikimą;

36. ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis sanglaudos politikos priemonėmis siekiant skatinti vaistų paskyrimo paslaugų skaitmeninimą Europos ligoninėse, įskaitant atsekamumo sistemas, kad būtų sumažintos gydymo vaistais klaidos, pagerinta sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio komunikacija ir supaprastinta biurokratija; ragina įgyvendinti ir plėtoti e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą (eHDSI), įskaitant bendrą Europos skaitmeninę paciento bylą, kuri užtikrintų, kad piliečiai galėtų greitai gauti tinkamas medicinos paslaugas visoje ES;

37. ragina Komisiją sudaryti Europos būtinųjų vaistų sąrašą ir užtikrinti jų prieinamumą ir įperkamumą pasitelkiant nuolatines atsargas, bendras derybas dėl kainų ir bendrus viešuosius pirkimus naudojant ES priemones, įskaitant sanglaudos politikos priemones;

38. pabrėžia, kad daugelis pasienio regionų jau turi ir bendradarbiavimo sveikatos srityje patirties, ir struktūras, kurias jie turėtų visapusiškai išnaudoti laikydamiesi Europos solidarumo dvasios;

39. atkreipia dėmesį į pacientų judumo ir tarpvalstybinės prieigos prie saugių ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ES svarbą; pabrėžia, kad pacientai dažnai negali pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kaimyninėse šalyse dėl skirtingų išlaidų kompensavimo sistemų, o tarpvalstybiniai darbuotojai susiduria su painiomis mokesčių ir socialinių išmokų problemomis, nes valstybės narės taiko skirtingas socialinės apsaugos sistemas; todėl primygtinai ragina remti konkrečius tarpininkus, pvz., organizuotos prieigos prie tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų zonas (ZOAST), Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes (ETBG), sveikatos stebėjimo centrus ir kitus tinklus, siekiant padėti koordinuoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje bendradarbiaujant su vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis valdžios institucijomis; pabrėžia, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros gerinimas gali būti naudingas pacientams, nes sudaromos vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir infrastruktūra kitose valstybėse narėse arba jų pasienio regionuose, įskaitant diagnostiką ir klinikinius tyrimus, remiantis principu „lengviausia, artimiausia, geriausia ir greičiausia prieiga“; ragina užtikrinti veiksmingesnes pacientų pervežimo į artimiausias tarpvalstybines įstaigas galimybes, kartu pripažindamas, kad visų teisinių ir administracinių kliūčių šalinimas vis dar yra našta ir jas būtina išspręsti būsimuoju Europos tarpvalstybinio mechanizmo (ECBM) reglamentu;

40. pabrėžia pastarųjų sanglaudos politikos priemonių svarbą kovojant su COVID-19 pandemija, t. y. Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII), Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII+) ir Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvos (REACT-EU); taip pat pabrėžia, kad panašių priemonių buvo imtasi Reglamente (ES) 2021/1060;

41. primygtinai rekomenduoja gerinti ir skleisti supaprastintą informaciją pacientams iš kitų valstybių ir sveikatos priežiūros darbuotojams, parengiant pacientams skirtą vadovą arba įteigiant tarpvalstybinius regioninius informacijos centrus;

42. pripažįsta, kad visoje Europoje vykdoma daug sėkmingų tarpvalstybinių sveikatos srities projektų ir pabrėžia, kad jų metu įgyta patirtis turėtų būti panaudota pažangiam esamų sanglaudos politikos projektų naudojimui skatinti toliau stiprinant ir palengvinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą šioje srityje visų ES žmonių naudai; be to, pabrėžia, kad svarbu pasimokyti iš kai kurių pasienio regionų sėkmės istorijų ir jomis pasinaudoti;

43. pripažįsta, kad svarbu investuoti į tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, kuriomis reaguojama į pasienio regionuose nustatytus su sveikata susijusius poreikius ir uždavinius kaip tarpvalstybinis valdymas, kuris yra svarbus susidarius nepaprastajai padėčiai, kaip antai skubiosios pagalbos paslaugos, apimančios regionus abiejose sienos pusėse; pabrėžia, kad investicijos į kokybiškas paslaugas atlieka itin svarbų vaidmenį didinant socialinį atsparumą ir padedant žmonėms įveikti ekonomikos, sveikatos ir socialines krizes; ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti investicijoms į pasienio regionų sveikatos sektorių, veiksmingai derinant investicijas į infrastruktūrą, inovacijas, žmogiškąjį kapitalą, gerą valdymą ir institucinius gebėjimus;

44. pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje svarbą visiems Europos regionams ir poreikį rasti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros sprendimus, ypač pasienio regionuose, kuriuose piliečiai kasdien kerta sieną; atkreipia dėmesį į tai, kad norint teikti reikiamas paslaugas būtinas glaudus pasienio regionų bendradarbiavimas;

45. ragina daugiau dėmesio skirti pacientams projektuose, kurie bus finansuojami pagal INTERREG programas naujuoju programavimo laikotarpiu, ir projektuose, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, taip pat su lytimi susijusiems 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijos sveikatos prioritetams, įskaitant SRHR;

46. mano, kad finansiniai ištekliai, prieinami pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, turėtų būti naudojami siekiant sukurti veiksmingas tarpvalstybines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir neturėtų būti naudojami tik kaip priemonė atskirtoms sveikatos priežiūros įstaigoms kurti; be to, pabrėžia, kad INTERREG projektuose turėtų turėti būti aiškus tarpvalstybinio funkcionalumo elementas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visapusiško bendro pasienio teritorijų teritorinio planavimo, susijusio su sveikatos priežiūros paslaugomis, kūrimą;

47. primena, kad INTERREG programos tapo svarbia priemone sprendžiant pasienio regionams būdingas problemas, skatinant partnerių tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir plėtojant Europos pasienio teritorijų potencialą;

48. pabrėžia, kad paskutiniu INTERREG V-A laikotarpiu tarpvalstybiniu bendradarbiavimu sveikatos srityje buvo siekiama, be kita ko, palengvinti tarpvalstybinį sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų judumą, didinti inovacijas ir gerinti galimybes naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis naudojantis bendra įranga, bendromis paslaugomis ir bendra infrastruktūra tarpvalstybinėse teritorijose, taip pat įtraukiant projektus, kurie apima tokius veiksmus kaip mokymas (38 proc.), gydymas ir diagnostika (22 proc.) bei įranga (17 proc.);

49. ragina finansuoti projektus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms sveikatos priežiūros sutartims, pagal kurias pacientai keliauja ir yra gydomi pagal sutartinius susitarimus bei kurios įgalina laisvai pasirinkti sveikatos apsaugos darbuotojus;

50. pažymi, kad siekiant užtikrinti sėkmingas tarpvalstybines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas Komisija ir valstybės narės turėtų rinkti išsamius duomenis apie teisinių ir neteisinių kliūčių pobūdį kiekviename pasienio regione ir remti konkrečios politikos analizę, kaip jas pašalinti;

51. ragina Komisiją užtikrinti, kad esamos koordinavimo įstaigos palengvintų tarpvalstybinį gydymą pažangiosios terapijos vaistais (ATMP), ir kad pacientai visoje ES turėtų vienodas galimybes naudotis naujais gydymo būdais; ragina valstybes nares veiksmingai ir laiku suteikti prieigą prie šių naujų gydymo būdų užsienyje ir paspartinti kompensavimo pacientams procesą;

52. mano, kad kompetencijos centrai galėtų dar didesniu mastu skatinti tarpvalstybines sutartis bei didinti jų skaičių ir kad dėl to tokie centrai galėtų būti labai svarbūs ir naudingi gerinant bendras sveikatos sąlygas ir taip ilginant ES piliečių gyvenimo trukmę;

53. ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus skatinti geresnį tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų valdymą, nes ES pacientai vis dar susiduria su dideliais sunkumais ir kliūtimis norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse ir tik nedaugelis potencialių pacientų žino apie savo teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau skleisti informaciją ir apsvarstyti galimybę surengti atitinkamą ES masto kampaniją siekiant informuoti visuomenę apie jų teises ir būdus gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse; primena, kad svarbu skirti finansavimą skaitmenizacijai ir investuoti į visuomenės informavimą bei informacinių ir duomenų sistemų integravimą, siekiant užtikrinti prieigą prie jų bei galimybę jomis naudotis;

54. ragina Komisiją atlikti išsamų ES draudimo sistemų bendradarbiavimo sistemos tyrimą, kuriame būtų nagrinėjamos galimos kliūtys ir trūkumai, su kuriais susiduria pacientai, bandantys gauti medicinos paslaugas kitos valstybės narės teritorijoje, taip pat administracinės kliūtys, trukdančios piliečiams pasinaudoti tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir pabrėžti, kaip sanglaudos politikos priemonės galėtų būti naudojamos šioms galimoms problemoms spręsti;

55. pabrėžia, kad dėl to, jog nėra suderintos tarpvalstybinės sveikatos draudimo sistemos, pacientai atgrasomi bandyti gauti gydymą kitoje valstybėje, jei jie negali sau leisti iš anksto apmokėti gydymo išlaidų, kol jas kompensuos jų draudimas;

56. mano, kad keitimasis žiniomis ir praktikos plėtojimas pasitelkiant INTERREG programas padės stiprinti tarpvalstybinio pasirengimo ir reagavimo priemones, kurios tapo vienu iš svarbiausių veiksnių pandemijos sukeltos krizės metu;

57. mano, kad INTERREG programomis galima teikti bendras visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir inicijuoti kitas tarpvalstybines iniciatyvas, nes tokio artumo skatinimas labai dera su žaliojo tvarumo tikslu;

58. pabrėžia, kad keletas INTERREG projektų padėjo pasienio regionams kovoti su COVID-19 pandemija visoje ES, pavyzdžiui, užtikrinant intensyviosios terapijos pacientų perkėlimą ir sveikatos priežiūros specialistų judumą, taip pat teikiant medicininę įrangą, asmenines apsaugos priemonės ir PGR tyrimus tarpvalstybiniu mastu bei keičiantis informacija arba teikiant teisines konsultacijas; todėl pabrėžia nedidelio masto ir tarpvalstybinių projektų svarbą siekiant suburti žmones ir tokiu būdu sukurti naujas tvarios vietos plėtros ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje galimybes; vis dėlto pažymi, kad ES vidaus sienų uždarymas pandemijos metu neigiamai paveikė pacientų ir sveikatos priežiūros darbuotojų judumą, o informacija apie infekcijos duomenis, skiepijimą ar pacientų perkėlimo sąlygas nebuvo pakankamai suderinta tarp valstybių narių, todėl sulėtėjo bendras epidemiologinis atsakas į COVID-19, kilo painiavos ir kliūčių regioniniam labiausiai nukentėjusių regionų bendradarbiavimui;

59. yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į esamą pasienio regionų įvairovę, reikia specialiai pritaikytų sprendimų ir vietos požiūrio, kurie yra būtina darnaus vietos vystymosi sąlyga;

60. ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas visapusiškai pasinaudoti sanglaudos politikos programos, apibrėžtos Reglamente (ES) 2021/1060, ir INTERREG programų teikiamomis lankstumo galimybėmis siekiant įveikti dabartinę COVID-19 krizę;

61. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, pasitelkiant sanglaudos politiką ir programą „ES – sveikatos labui“ kartu remti reagavimo strategijų, protokolų ir procedūrų rengimą nacionaliniu ir ES lygmeniu, kad būtų sudarytos sąlygos geresniam bendradarbiavimui būsimų ekstremalių visuomenės sveikatos situacijų atveju;

62. mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas sveikatos srityje pagal sanglaudos politiką nebus visiškai įmanomas be diplomų ir kvalifikacijų medicinos paslaugų srityje tarpusavio pripažinimo visose valstybėse narėse; ragina Komisiją pasiūlyti sistemą, pagal kurią būtų galima automatiškai pripažinti aukštojo mokslo diplomus Europos lygmeniu, remiantis 2015 m. Beniliukso valstybių pasirašytu sprendimu;

63. ragina valstybes nares geriau pasinaudoti dvišaliais susitarimais ir sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kad būtų pašalintos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kliūtys;

°

° °

64. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.



 

AIŠKINAMOJI DALIS

Sanglaudos politika yra viena iš pagrindinių ES politikos sričių: savo lėšomis ji prisideda prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo, ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo visuose ES regionuose, ypač tuose, kurie atsilieka vystymosi požiūriu. Šiam tikslui panaudojama maždaug trečdalis ES biudžeto. Todėl sanglaudos politika yra ne tik svarbiausia ES investicijų politika, bet ir Sąjungos bei jos valstybių narių solidarumo išraiška.

Nevienodos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir su tuo susiję skaudūs padariniai tiesiogiai prieštarauja solidarumui. Prieinamumas ir teisingumas, kokybė ir veiksmingumas bei efektyvumas yra pagrindiniai Europos sveikatos sistemų principai. Tačiau šių sistemų veiksmingumas ir jų rezultatų kokybė visoje ES labai skiriasi. Daromas spaudimas ir keliami reikalavimai sveikatos priežiūros sistemoms bei reikalavimas mokėti savo lėšomis už tam tikros rūšies priežiūrą yra liūdna realybė, su kuria susiduria milijonai Europos piliečių, ir tokia padėtis buvo dar iki prasidedant COVID-19 pandemijai.

Atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus gyventojų dalis mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir kaimo vietovėse yra didesnė ir kad sveikatos priežiūros paslaugos yra sunkiau prieinamos, matyti, kad nevienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis problema egzistuoja, o tai gali turėti didelį socialinį ir ekonominį poveikį. Dėl nuolat blogėjančios gyventojų sveikatos, kurią lemia nepakankamos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, gali susidaryti didelių ekonominių nuostolių, nes mažiau žmonių galės išliks ekonomiškai aktyvūs. Todėl integruotas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas šiuose regionuose ir vietovėse yra pagrindinis ir visuotinis uždavinys.

Sveikatos infrastruktūros kokybės ir medicinos reikmenų prieinamumo skirtumai daro tiesioginį poveikį medicininio gydymo sėkmei mažiau palankias sąlygas turinčiuose regionuose. Vis dar esama su svarbiais sveikatos rodikliais susijusių skirtumų tarp menkiau išsivysčiusių regionų ir tų, kurių vystymasis labiau pažengęs, todėl siekiant rasti prasmingus sprendimus, reikėtų kuo labiau pasinaudoti visomis ES priemonėmis, kuriomis siekiama tai kompensuoti.

Todėl šiame pranešime savo iniciatyva daugiausia dėmesio skiriama dviem tikslams. Pirmasis – išnagrinėti galimybes kuo labiau padidinti sanglaudos politikos fondų poveikį siekiant sumažinti Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemų kokybės skirtumus, papildant investicijas pagal naująją programą „ES – sveikatos labui“. Antrasis – išanalizuoti pagal INTERREG programas remiamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje projektų įgyvendinimo patirtį ir nustatyti ilgalaikes rekomendacijas dėl novatoriškų sprendimų diegimo plėtojant teritorinį bendradarbiavimą, kad siena užuot buvusi kliūtimi pavirstų galimybe, tokiu būdu pagerinant visų ES piliečių galimybes.

Sanglaudos politikos investicijos į sveikatos priežiūros sistemas buvo nukreipiamos pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir 2014–2020 m. DFP, o Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) finansuoja sritis daugiausia pagal kodus 053 (Sveikatos infrastruktūra) ir 081 (Vyresnių žmonių sveikatą ir aktyvumą išsaugoti padedantys IRT sprendimai ir e. sveikatos paslaugos bei taikomosios programos (įskaitant e. priežiūrą ir kasdienį gyvenimą palengvinančią aplinką)), taip pat mokslinius tyrimus ir paramą MVĮ.

Apibendrinant, 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu valstybės narės ir regionai turėtų stengtis skirti daugiau išteklių savo poreikiams patenkinti pasitelkiant struktūrinių fondų lėšas, siekiant, be kita ko, užtikrinti veiksmingą sveikatos priežiūrą, investicijas į infrastruktūrą, ypač mažiau išsivysčiusiose ir kaimo vietovėse, sveikatinimą bei ligų prevenciją, sveikatą ir sveikatai palankias paslaugas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.1.2022

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Matteo Adinolfi, Mathilde Androuët, Pascal Arimont, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Erik Bergkvist, Stéphane Bijoux, Vlad-Marius Botoş, Rosanna Conte, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Christian Doleschal, Raffaele Fitto, Chiara Gemma, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Ondřej Knotek, Cristina Maestre Martín De Almagro, Nora Mebarek, Martina Michels, Alin Mituța, Andżelika Anna Możdżanowska, Niklas Nienaß, Andrey Novakov, Alessandro Panza, Tsvetelina Penkova, Caroline Roose, Marcos Ros Sempere, André Rougé, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Valdemar Tomaševski, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Dimitrios Papadimoulis, Peter Pollák, Bronis Ropė, Tomislav Sokol

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

35

+

ECR

Raffaele Fitto, Andżelika Anna Możdżanowska, Valdemar Tomaševski

NI

Chiara Gemma

PPE

Pascal Arimont, Isabel Benjumea Benjumea, Tom Berendsen, Daniel Buda, Christian Doleschal, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Andrey Novakov, Peter Pollák, Tomislav Sokol

Renew

Stéphane Bijoux, Vlad-Marius Botoş, Ondřej Knotek, Alin Mituța, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret

S&D

Adrian-Dragoş Benea, Erik Bergkvist, Andrea Cozzolino, Cristina Maestre Martín De Almagro, Nora Mebarek, Tsvetelina Penkova, Marcos Ros Sempere

The Left

Martina Michels, Dimitrios Papadimoulis

Verts/ALE

Rosa D'Amato, Niklas Nienaß, Caroline Roose, Bronis Ropė, Monika Vana

 

2

-

ID

Mathilde Androuët, André Rougé

 

3

0

ID

Matteo Adinolfi, Rosanna Conte, Alessandro Panza

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

Atnaujinta: 2022 m. kovo 1 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika