Pranešimas - A9-0027/2022Pranešimas
A9-0027/2022
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu

15.2.2022 - (2021/2057(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėja: Salima Yenbou

Procedūra : 2021/2057(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0027/2022
Pateikti tekstai :
A9-0027/2022
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu

(2021/2057(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos preambulės antrą, ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 2, 3, 4, 5 ir 21 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant trečiąjį lygių galimybių principą, ir susijusį veiksmų planą,

– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės[1] (Rasinės lygybės direktyva),

– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[2],

– atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (COM(2018)0268),

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą „Europos žiniasklaida skaitmeniniame dešimtmetyje. Gaivinimo ir transformacijos rėmimo veiksmų planas“ (COM(2020)0784),

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[3],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“[4],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“[5],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa[6],

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa[7],

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo[8],

– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis[9],

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitą dėl pagrindinių teisių ir į jos 2017 m. gruodžio 5 d. antrąjį ES mažumų ir diskriminacijos tyrimą ir susijusias atitinkamas 2018 m. lapkričio 23 d. ataskaitą ir 2019 m. lapkričio 15 d. ir santrauką „Būti juodaodžiu ES“, kuriose aprašoma Afrikos kilmės asmenų rasinės diskriminacijos ir rasistinio smurto patirtis ES,

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje[10],

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą,

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija (2021–2030 m.)“ (COM(2021)0615),

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties[11],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo[12],

– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje[13],

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“[14],

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją[15],

– atsižvelgdamas į pažeidimo tyrimo procedūras, kurias inicijavo Komisija atsižvelgdama į Rasinės lygybės direktyvos dėl romų vaikų diskriminacijos švietimo srityje nesilaikymo (pažeidimo tyrimo procedūros Nr. 20142174, 20152025 ir 20152206),

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+ )[16],

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“[17],

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai (COM(2021)0206),

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl bendro holistinio požiūrio į Europos švietimo erdvę[18],

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus parengtą tyrimą dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu,

– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrąsias politikos rekomendacijas, ypač į 2006 m. gruodžio 15 d. rekomendaciją Nr. 10 dėl kovos su rasizmu ir diskriminacija mokykliniame ugdyme ir per jį,

– atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 27 d. Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija veiksmingos lygybės veiksmų gaires,

– atsižvelgdamas į Komisijos šeštąjį Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso vertinimą,

– atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslų 10 tikslą mažinti nelygybę šalyse ir tarp šalių,

– atsižvelgdamas į Konferenciją dėl Europos ateities,

– atsižvelgdamas į Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės 2021 m. spalio mėn. pateiktas rekomendacijas dėl naujojo Kovos su dezinformacija praktikos kodekso,

– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0027/2022),

A.  kadangi diskriminacija ir rasizmas kenkia žmogaus orumui, gyvenimo galimybėms, klestėjimui, gerovei ir dažnai – saugumui; kadangi rasistiniai stereotipai turi polinkį išlikti per daugelį kartų; kadangi diskriminacija rasinės ar etninės kilmės pagrindu ES yra draudžiama; kadangi migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai, be kita ko, patiria rasizmą ir diskriminacinį elgesį;

B. kadangi, remiantis ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis[19], rasinė diskriminacija ir priekabiavimas ir toliau yra įprastas reiškinys visoje Europos Sąjungoje; kadangi visų pirma rasinės, religinės ir etninės mažumos internete ir fizinėje aplinkoje pernelyg dažnai tampa įžeidimų, smurto, rasinio ir etninio profiliavimo, kurį vykdo ir teisėsaugos atstovai, bei neapykantą kurstančių kalbų aukomis; kadangi aukos nepraneša apie daugumą neapykantos skatinamų rasistinių ir ksenofobinių incidentų[20]; kadangi ES rasinės ir etninės mažumos susiduria su struktūrine diskriminacija ir kai kuriais atvejais tam tikrose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant būstų sektorių, sveikatos priežiūrą, užimtumą, ugdymą ir teismų sistemas, patiria segregaciją;

C. kadangi 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane struktūrinis rasizmas apibūdinamas kaip diskriminacinis elgesys, kuris gali pasireikšti socialinėse, finansinėse ir politinėse institucijose ir taip daryti įtaką valdžios svertams ir politikos formavimui;

D. kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras apibrėžia struktūrinę diskriminaciją kaip taisykles, normas, įprastinį elgesį bei požiūrį ir elgesio modelius institucijose ir kitose visuomenės struktūrose, kurios trukdo grupėms ar asmenims įgyti tas pačias teises ir galimybes, prieinamas daugumai gyventojų;

E. kadangi migrantai, pabėgėliai, politinio prieglobsčio prašytojai ir rasinių, religinių bei etninių mažumų nariai turi ribotas galimybes patekti į darbo rinką ir dažnai yra išnaudojimo darbe objektas;

F. kadangi neabejotinai aišku, kad geros kokybės duomenų rinkimas yra vienas iš veiksmingiausių būdų analizuoti socialines problemas (tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu) ir padeda apibrėžti, pritaikyti, stebėti ir plėtoti įrodymais pagrįstus viešosios politikos sprendimus šioms problemoms spręsti;

G. kadangi rasistinis ir ksenofobinis požiūris, kurio laikosi tam tikri įtakingi asmenys ir politikai visoje ES, skatina socialinį klimatą, sukuriantį palankią terpę rasizmui, diskriminacijai ir neapykantos nusikaltimams; kadangi šią aplinką dar labiau kursto ekstremistiniai judėjimai, tokie kaip fašistiniai ir dešiniojo ekstremizmo judėjimai, siekiantys suskaldyti mūsų visuomenę; kadangi šie veiksmai prieštarauja bendrosioms Europos vertybėms ir demokratijos bei lygybės idealams, kuriuos įsipareigojo puoselėti visos valstybės narės;

H. kadangi dauguma mažumų grupių turi pakęsti policijos smurtą, įskaitant kolektyvines bausmes ir rasinį profiliavimą; kadangi kovojant su šiuo reiškiniu reikia imtis specialių priemonių; kadangi dėl teisinės valstybės ir baudžiamosios teisenos trūkumų policijos smurto aukos nėra pakankamai apsaugotos ir neturi daug galimybių kreiptis į teismą ir dažnai yra persekiojamos valstybės valdžios institucijų; kadangi rasizmas prieš etnines ir rasines mažumas lemia smurtą ir žudynes;

I. kadangi tai, kaip žmonės, nepaisant jų rasinės ar etninės kilmės, vaizduojami žiniasklaidoje, gali sustiprinti neigiamus stereotipus su rasine konotacija; kadangi kultūros sektorius ir žiniasklaida turi galių skatinti įtrauktį ir kovoti su rasizmu ir įveikti tokius stereotipus;

J. kadangi mūsų visuomenėje reikia sustiprinti kovą su atviru ir nematomu rasizmu bei diskriminacija internete ir realiame gyvenime ir kadangi tai yra bendra atsakomybė; kadangi Europos Sąjunga ir valstybės narės turi toliau svarstyti struktūrinio rasizmo ir diskriminacijos, kuriuos patiria dauguma mažumos grupių, problemą, įsipareigoti ją spręsti ir tęsti darbą šiuo klausimu;

K. kadangi dezinformacija dažnai yra nukreipta į mažumas ir kursto socialinius neramumus; kadangi nepriklausoma ir pliuralistinė žiniasklaida, skatinanti suderintus naratyvus, padeda kurti įtraukesnę visuomenę;

L. kadangi solidarumas ir pagarba žmogaus gyvybei bei kitiems žmonėms yra vertybės, perduodamos iš kartos į kartą; kadangi mokyklinis ugdymas atlieka esminį vaidmenį šiame procese;

M. kadangi galimybė mokytis ir išsilavinimo įgijimas yra visos Europos rasizmo paveiktų bendruomenių problema; kadangi segregacija švietimo srityje ir toliau išlieka didelė problema Europoje; kadangi kai kuriose valstybėse narėse toliau išlieka vaikų perkėlimo į segreguotas mokyklas ir diskriminacinė etninių ir rasinių mažumų vaikų perkėlimo į sutrikusio intelekto vaikams skirtas mokyklas praktika;

N. kadangi mokyklos atlieka svarbų vaidmenį skleisdamos patirtį apie įvairovės vertę, skatindamos įtrauktį, kovodamos su rasizmu ir mažindamos rasinius stereotipus bei išankstinius nusistatymus;

O. kadangi svarbu, kad vaikai ir jaunimas matytų, kad jiems atstovaujama visoje visuomenėje, be kita ko, jų ugdymo procese, kultūros ir sporto klubuose, veikloje, kurioje jie dalyvauja, bei internete ir medijose, kuriomis jie naudojasi;

P. kadangi, nors sportas atlieka labai svarbų vaidmenį socialiniame, kultūriniame gyvenime ir švietimo veikloje ir gali suvienyti įvairių rasių, etninių grupių ir religijų žmones, ir nors sportas gali būti naudojamas siekiant suburti bendruomenes ir puoselėti lygybės, prieinamumo ir pagarbos vertybes, visoje Europoje esama pasikartojančių rasistinių išpuolių sporto renginiuose ir apskritai sporto srityje, taip pat kyla daug su rasizmu susijusių iššūkių; kadangi reikia nustatyti su sportu susijusių grupių radikalizaciją ir su ja kovoti;

Q. kadangi neigiami COVID-19 pandemijos padariniai padarė neproporcingą įtaką rasinių ir etninių mažumų bendruomenių atstovams, nes šie padariniai buvo nelygybės priežastis, ją pabrėžė ir padidino, be kita ko, kultūros, žiniasklaidos, švietimo ir sporto srityse; kadangi prasidėjus COVID-19 pandemijai labai padaugėjo neapykantos skatinamo priekabiavimo ir neapykantos nusikaltimų;

Bendroji informacija

1. pabrėžia, kad rasizmo esama visose mūsų kasdienio gyvenimo srityse ir jis gali būti įvairių formų; ragina visiškai netoleruoti šios problemos; pripažįsta, kad įvairios grupės, bendruomenės ir asmenys susiduria su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija; pripažįsta, kad kiekviena konkreti rasizmo forma turi išskirtinių bruožų, o kai kuriose valstybėse narėse tam tikros rasizmo formos yra ryškesnės nei kitos dėl istorinių ar politinių veiksnių, be kita ko, dėl kitų priežasčių;

2. pripažįsta ES kovos su rasizmu veiksmų planą; palankiai vertina tai, kad įtrauktas specialus skyrius, skirtas švietimui, ir specialios nuorodos į žiniasklaidą, sportą ir kultūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis holistinio požiūrio ir skirti pakankamą finansavimą ir išteklius, kad būtų įvykdyti plano įsipareigojimai nedarant poveikio esamų programų ir veiksmų finansavimui, kartu puoselėjant Europos vertybes;

3. ragina Komisiją užtikrinti, kad kovos su rasizmu koordinatoriui būtų skirta pakankamai išteklių ir kad rasinės lygybės integravimo į visas ES politikos sritis darbą kartu vykdytų visi generaliniai direktoratai;

4. laukia esamos ES teisinės sistemos, skirtos kovai su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija ir kitų rūšių netolerancija, vertinimo; ragina Komisiją įvertinti šios sistemos įgyvendinimą, nustatyti, kaip ją patobulinti, kai reikia, ir palaikyti reguliarų dialogą bei keistis geriausia patirtimi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, ypač su tais, kurie atstovauja rasizmą ir rasinę diskriminaciją patiriančių asmenų interesams;

5. primena, kad nacionaliniai veiksmų planai yra veiksminga reagavimo į rasizmą, rasinę ir etninę diskriminaciją ir susijusią netoleranciją valstybėse narėse priemonė, nes jie suteikia galimybę imtis konkrečių veiksmų reaguojant į konkrečias situacijas; apgailestauja dėl to, kad tokius planus turi tik 15 valstybių narių[21]; primygtinai ragina Komisiją paskelbti planuojamus bendrus pagrindinius nacionalinių veiksmų planų, skirtų kovai su rasizmu ir rasine diskriminacija, įgyvendinimo principus ir kitas priemones siekiant padėti įgyvendinti pastangas nacionaliniu lygmeniu; ragina rengiant šiuos planus įtraukti konkrečius tikslus, atspindinčius visą visuomenės įvairovę kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto srityse; mano, kad šiuo atžvilgiu būtina rinkti geriausios praktikos pavyzdžius ir dalytis jais su valstybėmis narėmis siekiant palengvinti jų nacionalinių veiksmų planų rengimą ir skatinti keitimąsi patirtimi tarp nacionalinių agentūrų;

6. palankiai vertina tai, kad paskelbtos ir įgyvendinamos konkrečios ES gairės dėl rasine ar etnine kilme grindžiamų duomenų apie lygybę rinkimo, kaip apibrėžta Rasinės lygybės direktyvoje, šie duomenys turėtų būti renkami savanorišku pagrindu ir būti anoniminiai ir jais turėtų būti užtikrinama asmens duomenų apsauga, tapatybės pasirinkimas ir konsultavimasis su atitinkamomis bendruomenėmis; ragina valstybes nares pritaikyti nacionalinę statistiką ir pašalinti kliūtis jai kaupti, sudaryti palankesnes sąlygas sistemingam geros kokybės patikimų, išskaidytų ir konkrečių šalių duomenų apie lygybę rinkimą ir, prireikus, tobulinti šį procesą siekiant nustatyti rasizmo ir diskriminacijos priežastis ir kovoti su tuo, taip pat remti įrodymais pagrįstą politiką nacionaliniu ir ES lygmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti šiuos duomenis rengiant politiką rasiniam teisingumui pasiekti ir užtikrinti, kad šie duomenys būtų prieinami visuomenei, kartu visapusiškai gerbiant pagrindinę teisę į privatumą, asmens duomenų apsaugą ir laikantis atitinkamų ES teisės aktų, įskaitant Rasinės lygybės direktyvą, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą[22] ir siūlomą E. privatumo reglamentą[23], taip pat atitinkamų nacionalinių teisinių sistemų;

7. palankiai vertina įsipareigojimą siekti įvairovės ir įtraukties pagal programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, Europos solidarumo korpusą, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą, ESF+ ir Europos jaunimo garantijų iniciatyvą; pabrėžia, kad reikia sistemingai sekti ir analizuoti kiekvienos iš šių programų indėlį į kovą su rasizmu ir parengti gerosios patirties apžvalgą; ragina Komisiją užtikrinti, kad neseniai paskelbtos įtraukties strategijos būtų integruotos į visas atitinkamas ES programas ir švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir sporto iniciatyvas, ir stebėti jų įgyvendinimą bei poveikį;

8. palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog formuojant politiką reikia laikytis tarpsektorinio požiūrio; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad atitinkami kovos su rasizmu tikslai būtų įgyvendinami visose politikos srityse;

9. su susirūpinimu atkreipia dėmesį į nesutarimą Taryboje dėl 2008 m. liepos 2 d. Komisijos pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas[24]; primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl bendros pozicijos šiuo klausimu; remia Komisiją, kad ji skatintų pažangą siekiant vieningo Tarybos pritarimo, reikalingo šiam pasiūlymui priimti;

10. skatina vykdyti tolesnį Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija, valstybių narių lygybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei vyriausybės ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, ypač tų subjektų, kurie atstovauja asmenų ir grupių, nukentėjusių nuo rasizmo ir rasinės diskriminacijos, interesams; ypač ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija rekomendacijas;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti savo paramą JT Civilizacijų aljansui siekiant stiprinti tarptautinį, kultūrų ir religijų dialogą bei bendradarbiavimą;

12. pabrėžia, kad menkos galimybės naudotis technologijomis ir skaitmenine infrastruktūra švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir sporto srityse gali sukelti naujos formos diskriminaciją ir nelygybę, ir šią problemą Komisija ir valstybės narės turi tinkamai ir greitai spręsti;

13. ragina valstybes nares kurti pagalbos linijas, tarpininkavimo įstaigas ir rengti darbuotojų mokymą, kad būtų galima tinkamai spręsti smurto ar kitus rasinio arba etninio pobūdžio incidentus švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir sporto srityse ir apie juos pranešti;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti patobulintą strategiją, kuri skatintų kaimo vietovių, kalnų ir izoliuotų teritorijų gyventojų, ypač jaunimo ir moterų, integraciją į švietimo, kultūros, žiniasklaidos ir sporto veiklą, kartu plėtojant ir investuojant į vietos ir pritaikytą infrastruktūrą;

15. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti nuoseklų veiksmų planą, kuriuo būtų tinkamai sprendžiamas diskriminacijos, su kuria gali susidurti mobilieji darbuotojai ir ypač jų vaikai, klausimas, įskaitant ribotas galimybes gauti geros kokybės išsilavinimą, naudotis kultūros, žiniasklaidos ir sporto srities paslaugomis;

Kultūra

16. pabrėžia, kad Europos visuomenėse gyvena vis įvairesnės kultūros žmonės ir didėja užsienyje gimusių gyventojų ir jų palikuonių dalis; mano, kad kultūra, švietimas ir sportas yra esminiai dalykai skatinant atvirą, visiems palankią visuomenę; mano, kad svarbu pripažinti šių žmonių indėlį į Europos kultūrą ir žinias per visą istoriją ir jų palikimą;

17. pripažįsta, kad rasizmas yra giliai įsišaknijęs mūsų visuomenėje ir glaudžiai susijęs su jos kultūrinėmis šaknimis, paveldu ir socialinėmis normomis; todėl atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį kultūra gali ir privalo atlikti kovojant su diskriminacija ir rasizmu bei skatinant socialinę įtrauktį, įvairovę, lygybę ir toleranciją; pabrėžia, kad svarbu skatinti tarpkultūrinį mokymąsi;

18. atkreipia dėmesį į didžiulį įvairių bendruomenių indėlį į Europos kultūrų ir kalbų įvairovę;

19. apgailestauja dėl mažumų dalyvavimo kultūroje kliūčių, būtent dėl stereotipų, išankstinių nusistatymų, segregacijos ar getų kūrimo; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti iniciatyvas, nukreiptas į įvairesnį rasinės diskriminacijos paveiktų bendruomenių ir asmenų dalyvavimą kultūros sektoriuje, ypač naudojantis finansavimu pagal visas atitinkamas programas siekiant pašalinti tokias kliūtis; ragina labiau remti esamus kanalus ir kurti paramos tinklus bei plėsti informavimo veiklą, taip pat skirtą priemiesčių, kaimo, atokiausiuose ir kituose mažiau palankiuose regionuose gyvenantiems asmenims;

20. ragina valstybes nares pradėti vykdyti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama paskatinti įvairios rasinės ir etninės kilmės žmones dalyvauti kultūros renginiuose, pvz., įgyvendinti čekių sistemas ar panašius projektus;

21. ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti stebėseną ir vertinimą, be kita ko, išbandant dalyvaujamąsias priemones ir geriausios praktikos pavyzdžius, jais dalijantis ir keičiantis, nes tai gali parodyti įtraukties ir nediskriminavimo skatinimo ir kovos su rasizmu per kultūrą poveikį ir padėti kurti įtraukesnę politiką;

22. ragina valstybes nares ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus skatinti įvairovę kultūros įstaigose, kalbant apie darbuotojus ir vadovus, ir ryšium su tuo numatyti tinkamumo ir skyrimo kriterijus organizacijose, gaunančiose viešųjų lėšų, ir užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų mokama nuo pat karjeros pradžios;

23. palankiai vertina Atvirojo bendradarbiavimo metodo valstybių narių ekspertų darbo grupės lyčių lygybės kultūros ir kūrybos sektoriuose klausimais darbą; ragina valstybes nares į kitą darbo planą kultūros srityje įtraukti Atvirojo bendradarbiavimo metodo valstybių narių ekspertų darbo grupę kovos su rasizmu pasitelkiant meną ir kultūrą klausimais; ragina Atvirojo bendradarbiavimo metodo darbo grupę parengti tyrimą apie kultūros ir kūrybos sektorių vaidmenį skatinant rasinę lygybę minėtuose sektoriuose;

24. palankiai vertina tai, kad žmonės ir vietovės, kuriems labiausiai reikia pagalbos, yra įtraukti į vieną iš strateginių naujojo europinio bauhauzo ašių; prašo, kad šioje iniciatyvoje būtų atsižvelgta į socialinę migrantų įtrauktį, siekiant jiems suteikti vienodas galimybes;

25. tvirtai remia kai kurių valstybių narių išdėstytą pripažinimą, jog reikia atkurti kultūros kūrinius ir artefaktus jų kilmės vietose, nes tai padėtų skatinti pagarbą viena kitos kultūros paveldui ir abipusį supratimą, taip pat padidinti jo vertę, be kita ko, suteikiant galimybę visuomenei susipažinti su šiais kūriniais ir artefaktais; ragina vykdyti būtinus mokslinius tyrimus, studijas ir mainus, kad būtų sukurtos nuoseklios programos, kurias vykdant būtų atkurti kultūros kūriniai ir artefaktai jų kilmės šalyse arba kitose atitinkamose kultūros institucijose, kurias nurodytų kilmės valstybė, laikantis atitinkamų tarptautinių kultūros paveldo apsaugos konvencijų; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas dialogui siekiant skatinti valstybes nares, ES nepriklausančias šalis, muziejus ir kitas kultūros įstaigas dalytis geriausia patirtimi;

Švietimas

26. pripažįsta lemiamą švietimo ir mokymo vaidmenį kovojant su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija, kuriant įtraukias visuomenes, demaskuojant išankstinius nusistatymus ir stereotipus ir skatinant toleranciją, supratimą ir įvairovę; pabrėžia naujosios Europos švietimo erdvės svarbą kovojant su visų formų diskriminacija klasėje ir už jos ribų, visų pirma kuriant kokybiškas ir įtraukias švietimo erdves;

27. atkreipia dėmesį į tam tikrų Europos istorijos momentų, įskaitant kolonializmą, vergiją ir genocidą, ypač Holokaustą, bei kartu kitų rasizmo apraiškų ir toliau daromą ilgalaikį poveikį šiandienos visuomenei, įskaitant švietimo sistemas ir švietimo programų rengimą; siūlo peržiūrėti švietimo programas, kad būtų paaiškinta mūsų visuomenių istorija, taikant kryptingą ir kontekstinį požiūrį, kad būtų galima geriau suprasti jos sąsajas su dabartine padėtimi ir kovoti su stereotipais, dėl kurių šiandien egzistuoja diskriminacija;

28. pabrėžia, kad istorijos mokymo programose reikia skirti daugiau dėmesio objektyviam ir faktiniam mokymuisi apie įvairias rasines ar etnines ideologijas, pvz., be kita ko, vergovę, kolonializmą ar fašizmą, ir jų formas bei kilmę, įskaitant piktnaudžiavimą mokslu siekiant jas pateisinti, taip pat jų padarinius ir galimą poveikį šiais laikais;

29. ragina valstybes nares skatinti rengti įvairias ir įtraukias švietimo programas ir švietimo priemones bei veiklą ir užtikrinti, kad į minėtą ir kitą svarbią medžiagą būtų įtraukti įvairios rasinės ir etninės kilmės autoriai, istorikai, mokslininkai, menininkai ir kiti iškilūs asmenys;

30. pabrėžia švietimo vaidmenį skatinant pilietiškumą ir bendras vertybes – laisvę, toleranciją ir nediskriminavimą; pabrėžia, kad svarbu kurti pilietiškumo ugdymo visoje Europoje ir ES kovos su rasizmu ir diskriminacija politikos sinergiją; ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti švietimui apie ES istoriją siekiant skatinti sanglaudą; mano, kad šios sritys turėtų būti neatsiejama pilietiškumo ugdymo programų dalis;

31. ragina valstybes nares skatinti mažumų kalbą, kultūrą ir istoriją, įtraukiant šias temas į mokymo programas, muziejus ir kitas kultūros ir istorijos raiškos formas, ir pripažinti jų kultūros indėlį kaip Europos paveldo dalį; ragina valstybes nares parengti nuoseklias ir suderintas priemones ir numatyti atitinkamą jų finansavimą, siekiant skatinti, remti ir propaguoti rasinių ir etninių grupių meną ir kultūrą, tirti ir išsaugoti tradicinių bendruomenių kultūros materialųjį ir nematerialųjį paveldą;

32. ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti daugiakalbystę kaip svarbią žmones vienijančią priemonę;

33. pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą paramą mobiliųjų darbuotojų vaikams visose valstybėse narėse, kad jie galėtų išmokti savo gimtąją kalbą ir sužinoti apie savo šalies ir naujos gyvenamosios šalies kultūrą, kad būtų užtikrinta geresnė integracija;

34. ragina gilinti bendrų humanitarinių mokslų, istorijos, filosofijos, kalbų ir literatūros studijas, nes tai gali padėti skatinti europinę santarvės dvasią; ragina, kad istorijos mokymo programos būtų grindžiamos kryptinga Europoje gyvenančioms rasinėms ir etninėms bendruomenėms skirta koncepcija, kad taip būtų skatinamas platesnis ir faktais pagrįstas požiūris į Europos ir pasaulio istoriją ir galima geriau suprasti apie skirtingų žemynų sąveiką prieš Europos įvykdytą kolonizaciją ir po jos; ragina, kad istorijos knygose būtų pabrėžiamas rasinių bendruomenių indėlis į šiandienos Europos vystymąsi ir formavimą;

35. ragina valstybes nares aktyviai kovoti su šališkumu, kad jo nebūtų mokyklos vadovėliuose, švietimo priemonėse, vaikų ir jaunimo filmuose bei naujienų programose ir sporto srityje; ragina valstybes nares įtraukti šiuos tikslus į 2022 m. – Europos jaunimo metus;

36. griežtai smerkia rasinę ir etninę segregaciją mokyklose, kuri vis dar egzistuoja Europoje; įspėja, kad tokios praktikos pasekmės yra marginalizacija, mokyklos nebaigimas, mažas besimokančiųjų skaičius, lygiagrečių socialinių erdvių kūrimas, tvirtėjanti struktūrinė diskriminacija ir kliūtys naudotis vienodomis kokybiško gyvenimo galimybėmis; ragina visas valstybes nares nustatyti arba stiprinti įtraukios politikos priemones, kad būtų užkirstas kelias tam, kad marginalizuotų grupių asmenys, besimokantys ikimokyklinio ugdymo ar aukštojo mokslo įstaigose, nebūtų sąmoningai arba netyčia siunčiami į atskiras mokyklas, švietimo įstaigas ar klases, ir kad tomis priemonėmis būtų skatinama socialinė įtrauktis, garantuojant lygias galimybes visiems, ir kad būtų užtikrinamos visiems vaikams vienodos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą ir dalyvauti užklasinėje veikloje, įskaitant kultūrą ir sportą; ragina valstybes nares aktyviai skatinti mažumų grupių vaikų integraciją į mokyklas ir vietos bendruomenes ir išsaugoti pasaulinį viešojo švietimo pobūdį gerbiant kultūrinę ir religinę tapatybę;

37. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų ir remti rasinių ir etninių mažumų vaikus bei vaikus, augančius sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, kad jie galėtų tobulėti, padedant jiems dalyvauti aukšto lygio (pvz., meno ir sporto) užklasinėje veikloje, suteikiant jiems galimybių patekti į jų konkrečius poreikius atitinkančias mokyklas, suteikiant kokybiškas švietimo galimybes ir skiriant reikiamą finansavimą;

38. ragina valstybes nares užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į mokslą ir nustatyti priemones, kuriomis siekiama kovoti su mokyklos nebaigimu ir užkirsti jam kelią, taip pat užtikrinti, kad nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės būtų suteiktos lyčių požiūriu vienodos galimybės naudotis kokybišku įtraukiu švietimu; ragina Komisiją parengti naujas finansavimo priemones arba paprogrames, kurios papildytų valstybių narių taikomas priemones, kad būtų galima teikti tikslinę ir pritaikytą paramą ir užtikrinti kokybišką švietimą vaikams nuo trejų metų ir amžiaus ir vyresniems vaikams, patiriantiems ypač didelį skurdą ir neturintiems galimybės pasinaudoti esamomis ar būsimomis ES švietimo ir socialinės įtraukties finansavimo iniciatyvomis, pvz., „Erasmus+“, Europos vaiko garantijų sistema arba „ESF+“;

39. pripažįsta, kad svarbu mokyti vaikus ir jaunimą, kad jie suprastų neigiamą netolerancijos poveikį, ir ugdyti jų kritinio mąstymo įgūdžius; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad švietimas žmogaus teisių klausimais prasidėtų nuo labai ankstyvo amžiaus, o mokymo medžiagoje atsispindėtų visuomenės įvairovė ir pliuralizmas ir joje nebūtų rasistinio turinio;

40. ragina Komisiją remti ankstyvojo perspėjimo sistemų ir veiksmingų pedagoginių metodų, skirtų kovai su rasizmu ir diskriminacija mokyklose, mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į geriausią Europoje turimą patirtį, ir skatinti rezultatų sklaidą siekiant panaikinti patyčias dėl rasės;

41. ragina valstybes nares užtikrinti, kad rasinių ir etninių mažumų grupėms priklausantis pedagoginis personalas turėtų vienodas ir sąžiningas galimybes įsidarbinti mokymo ir švietimo srityje visais švietimo lygmenimis ir kad būtų įgyvendinamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad tiek pedagogai, tiek mokiniai būtų apsaugoti nuo rasinės diskriminacijos mokyklinėje sistemoje;

42. smerkia struktūrinę diskriminaciją, nuo kurios kenčia tūkstančiai pabėgėlių vaikų Europoje, turinčių mažai arba jokių galimybių įgyti išsilavinimą; patvirtina, kad atskiros klasės pabėgėlių priėmimo centruose, kur dažnai užsiėmimus veda savanoriai, negali atstoti mokymosi mokykloje; ragina užtikrinti, kad privalomas pabėgėlių vaikų švietimas priimančiosios šalies mokyklų sistemoje būtų prielaida ES finansavimui migracijos srityje gauti;

43. ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą mokytojų rengimą, neatsižvelgiant į mokymo dalyką, specializaciją, mokinių amžių ar mokymo įstaigų, kuriose jie dirbs, pobūdį, kad jie įgytų įgūdžių ir kultūrinių gebėjimų, kurių jiems reikia siekiant skatinti įtrauktį ir toleranciją, taip pat kovoti su diskriminacija švietimo sistemoje; ragina visiems pedagogams ir su jaunimu dirbantiems asmenims skirti laiko, kad jie galėtų dalyvauti pirminio mokytojų rengimo ir tęstinio profesinio tobulėjimo veikloje, daugiausia dėmesio skiriant mokymui daugiakultūrėje, daugiarasėje aplinkoje, įskaitant mokymą apie nesąmoningą šališkumą; ragina valstybes nares numatyti mokymosi visą gyvenimą programas, skirtas valstybės tarnautojams ir visų pirma valstybės saugumo pajėgų darbuotojams, siekiant panaikinti rasistinį ir ksenofobinį elgesį;

44. primena, kad dirbtinio intelekto (DI) sistemos, skirtos naudoti švietimo ir profesinio mokymo srityse, taip pat pedagogų įdarbinimo procesuose, kai kuriais atvejais laikomos esančiomis „didelės rizikos“; ragina prieš naudojant tokias priemones tinkamai įvertinti riziką;

45. pabrėžia atminimo veiklos svarbą įgyvendinant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą ir tai, kad būtina skirti pakankamai lėšų ir užtikrinti matomumą projektams, kuriais siekiama įamžinti naujausių Europos istorijos įvykių atminimą, juos tirti ir šviesti apie juos, taip didinant Europos piliečių informuotumą apie bendrą istoriją, kultūrą, kultūros paveldą ir vertybes ir taip kartu gerinti jų supratimą apie ES, jos ištakas, tikslą ir įvairovę;

46. pripažįsta, kad judumo programos, pvz., „Erasmus+“, skatina tobulėjimą švietimo, socialinėje, asmeninėje ir profesinėje srityse ir kitų žmonių supratimą; ragina nuolat remti tokias programas;

47. pabrėžia ES pilietiškumo ugdymo svarbą siekiant tarpusavio supratimo ir socialinės sanglaudos, tuo įsitikinę ir tam pritarė piliečiai, teikdami pasiūlymus per Konferenciją dėl Europos ateities, ir į tai taip pat bus atsižvelgta konferencijos išvadose, o jos turi būti paskelbtos šiais metais;

48. pabrėžia, kad svarbu pripažinti neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, taip pat automatiškai pripažinti diplomus ir kvalifikacijas kaip pagrindines priemones, kuriomis siekiama suteikti rasinėms ir etninėms grupėms priklausantiems asmenims galimybių, kovoti su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija ir skatinti įvairovę;

49. pripažįsta sektinų pavyzdžių svarbą įgyjant išsilavinimą; ragina sukurti visos Europos platformą, skirtą rasinei ir etninei mažumai priklausantiems asmenims ir jų kolektyvams, kad jie galėtų pasidalyti savo patirtimi su besimokančiais asmenimis;

50. pabrėžia, kad svarbu didinti plačiosios visuomenės informuotumą ir informuotumą, susijusį su viešąja nuomone, mūsų visuomenių įvairovės tema pasitelkiant mokymą ir kitą susijusią medžiagą;

51. ragina valstybes nares vengti mažinti biudžetą švietimo programoms, nes dėl to gali sumažėti erdvės diskusijoms apie įvairių kultūrų supratimą ir kovą su rasizmu[25];

52. pabrėžia, kokios svarbios yra ES finansuojamos socialinės programos, ypač mokyklinio maitinimo programos, socialiai pažeidžiamų vaikų ir jaunimo integracijai;

Žiniasklaida

53. pabrėžia atstovavimo ir įvairovės svarbą kuriant įtraukią visuomenę; primena žiniasklaidos atsakomybę atspindėti visų visuomenių įvairovę ir apgailestauja dėl to, kad daugelyje žiniasklaidos priemonių trūksta rasinės ir etninės įvairovės; ragina kultūros ir žiniasklaidos sektoriuose vengti praktikos, kuria įtvirtinami arba stiprini neigiami stereotipai apie etnines ir rasines mažumas, ir skatina rodyti teigiamą šių visuomenių narių vykdomą vaidmenį; ragina atitinkamus suinteresuotuosius subjektus spręsti įvairovės ir atstovavimo savo organizacijose klausimus, be kita ko, paskiriant už įvairovę atsakingą asmenį ir įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama didinti žiniasklaidos specialistų raštingumą įvairovės ir įtraukties klausimais, kad būtų geriau užtikrintas jų užduočių nepriklausomumas ir pliuralistinis pobūdis;

54. palankiai vertina Komisijos komunikatą ir informuotumo didinimo kampaniją siekiant skatinti įvairovę audiovizualiniame sektoriuje ekrane ir už ekrano; ragina šioje kampanijoje daugiausia dėmesio skirti rasinių bendruomenių įvairovei bei istorijai ir akcentuoti, kad rasinio teisingumo pasiekimas gali prisidėti prie glaudesnės, taikesnės ir demokratiškesnės Europos visiems kūrimo;

55. palankiai vertina tai, kad Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijai pavesta kovoti su dezinformacija ir imtis veiksmų, nukreiptų prieš mažumų bendruomenes; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų, kad švietimo programose daugiau dėmesio būtų skirta kritinio mąstymo, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninių įgūdžių ugdymui; pabrėžia, kad gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis kampanijos ir iniciatyvos gali turėti lemiamą poveikį mažinant rasinės diskriminacijos naratyvus, skleidžiamus pasitelkiant dezinformaciją; pabrėžia, kad būtina suteikti jaunimui analizės ir veiklos priemones, kad jie galėtų atpažinti neapykantos retoriką internete ir kovoti su jos sklaida;

56. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad neapykantos retorikos (realiame gyvenime ar internete) apibrėžtis ir neapykantos nusikaltimų kriminalizavimas būtų visiškai ir teisingai perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę, ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

57. palankiai vertina Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekso šeštąjį vertinimą ir pažangą naikinant neapykantos retoriką internete; apgailestauja dėl to, kad, nors per 24 valandas peržiūrėtų pranešimų vidurkis išlieka didelis (81 proc.), jis sumažėjo, palyginti su 2020 m. (90,4 proc.), taip pat sumažėjo vidutinis pašalinimų rodiklis (iki 62,5 proc.), palyginti su 2019 m. ir 2020 m.; primygtinai ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su platformomis siekiant panaikinti neapykantos retoriką jų turinyje ir pagerinti pašalinimo rodiklį, skaidrumą ir naudotojų grįžtamąjį ryšį;

58. yra susirūpinęs dėl neapykantos retorikos ir dezinformacijos, kurioje yra rasinis ir diskriminacinis turinys, plitimo pasitelkiant dirbtinį intelektą ir algoritmus; pažymi, kad tokia neapykantos retorika ir dezinformacija daro tiesioginį žalingą poveikį mūsų visuomenėms; ragina dėti pastangas kovojant su tokia veikla, visų pirma kuriant specialų dirbtinį intelektą ir algoritmus, kurių galutinis tikslas – sustabdyti neapykantos retorikos ir dezinformacijos plitimą ir sušvelninti jų padarinius;

59. pastebi, kad kuriant, diegiant ir naudojant dirbtinį intelektą, įskaitant turinio filtrus, dominuoja anglų kalba; įspėja, kad neapykantos retorika internete taip pat egzistuoja kitomis kalbomis, kurių turinio filtrai yra ne tokie veiksmingi; ragina imtis priemonių kovai su neapykantos retorika visomis kalbomis;

60. palankiai vertina kai kurių tarptautinių audiovizualinių paslaugų teikėjų įtvirtintą praktiką prieš žiniasklaidos transliacijas pridėti atsakomybės ribojimo pareiškimus apie žalingą ir rasistinį turinį; ragina išplėsti tokią praktiką Europos audiovizualinėje srityje;

61. pažymi, kad kai kurios valstybės narės turi audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijas, kurios gali skirti sankcijas už programas, kuriose skatinamas diskriminacinis ar rasistinis turinys; ragina valstybes nares suteikti įgaliojimus savo reguliavimo agentūroms šioje srityje; ragina Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupei suteikti išteklių siekiant tinkamai koordinuoti nacionalines agentūras renkant kokybiškus duomenis ir jais dalijantis, taip pat stebint tokių užduočių vykdymą; ragina Komisiją ir valstybes nares nutraukti ES ir valstybinį finansavimą žiniasklaidos priemonėms, kurias kompetentingos reguliavimo institucijos pripažino kaltomis pažeidus teisines normas dėl kovos su neapykantos retorika ir ksenofobijos skatinimu;

62. smerkia tam tikrų žiniasklaidos priemonių rasistinę retoriką, kuria stigmatizuojamos bendruomenės dėl rasės, pvz., apibūdinant migrantus kaip įvairių ekonominių ir socialinių problemų šaltinį ir neproporcingai informuojant apie migrantų padarytus nusikaltimus; ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kad žiniasklaida neplatintų stigmatizuojančios retorikos, neapykantą kurstančios kalbos, melagingų naratyvų, neigiamų, visų pirma, tam tikrų etninių ar rasinių grupių vaizdų, kuriais siekiama tik dehumanizuoti tam tikrus asmenis;

63. pabrėžia, kad būtina didinti skaitmeninių platformų ir socialinių tinklų atsakomybę, siekiant kovoti su rasinės neapykantos kurstymu prieš migrantus ir mažumų atstovus;

Sportas

64. pabrėžia, kad sporto klubai ir federacijos atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su rasizmu, be kita ko, didinant su tuo susijusį informuotumą; primena, jog „Erasmus+“ reglamente nurodoma, kad sportas ir, visų pirma, komandinis sportas yra socialinės įtraukties, lygybės ir ES vertybių skatinimo veiksnys; palankiai vertina tai, kad skiriamas ES ir nacionalinis finansavimas, kad skurstantys asmenys, ypač mažumos ir vaikai, galėtų dalyvauti sporto veikloje;

65. pažymi, kad rasizmas minimas nurodant specifinius sektorinius prioritetus, susijusius su sporto partnerystės projektais (programos „Erasmus+“ metinės 2022 m. darbo programos 2-asis pagrindinis veiksmas), ir kad mėgėjiško sporto iniciatyvos, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas įtraukčiai ir kovai su rasizmu, gali būti finansuojamos pagal naują nedidelės apimties partnerystės projektų schemą; ragina Komisiją įvertinti šias iniciatyvas ir sistemingai stebėti sporto projektų, kurių pagrindinis tikslas – kova su rasizmu, skaičių ir tipą ir jiems skiriamo finansavimo dydį; ragina Komisiją skatinti migrantų ir rasinių bei etninių mažumų atstovų įtraukimą į mėgėjiško sporto klubų veiklą;

66. palankiai vertina NVO ir visuomeninių organizacijų pastangas įvairiose valstybėse narėse panaudoti sportą kaip priemonę suburti žmones ir ugdyti kolektyvinę atmintį, siekiant stiprinti pagarbą ir įtrauktį; ragina Komisiją sukurti geriausios praktikos pavyzdžių švietimo per sportą ir žiniasklaidos srityse duomenų bazę, kad būtų skatinama jo plėtra visoje ES;

67. pripažįsta, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama įvairių grupių atstovavimui sporte apskritai ir vadovaujamose pareigose sporto organizacijose, įskaitant moteris ir tuos, kurie turi mažiau galimybių, pvz., pabėgėlius, etnines ir rasines mažumas ir LGBTIQ bendruomenę; primygtinai ragina tarptautinius, Europos ir nacionalinius sporto valdymo organus ir suinteresuotuosius subjektus įgyvendinti įvairovės ir įtraukties priemones, visų pirma spręsti nedidelio moterų ir etninių mažumų skaičiaus vadovaujamuosiuose postuose ir valdybose problemą; ragina valstybes nares plėtoti įtraukią sporto politiką ir skirti pakankamą finansavimą, siekiant užtikrinti, kad sportas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo etninės, rasinės kilmės, negalios ar socialinių ir ekonominių aplinkybių;

68. primygtinai ragina visiškai netoleruoti rasizmo, neapykantos retorikos, smurto ir kitokio rasistinio elgesio sporte ir primygtinai skatina Komisiją, valstybes nares ir sporto federacijas parengti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tokiems incidentams, patvirtinti veiksmingas sankcijas ir paramos aukoms priemones, taip pat priemones siekiant apsaugoti sportininkus, kurie smerkia rasizmą arba pasisako už įvairovę;

69. primygtinai ragina Komisiją parengti sporto srities rekomendacijas ar gaires siekiant kovoti su rasizmu sporte vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir skatinti įtrauktį bei pagarbą visais sporto lygmenimis, be kita ko, asmenims, kuriems reikalinga speciali apranga; ragina visų lygmenų sporto organizacijas ir suinteresuotuosius subjektus aktyviai prisidėti prie tokio kodekso rengimo, pritarti jam ir įtraukti jį į savo įstatus; ragina organizacijas didinti savo narių ir jų šeimų bei plačiosios visuomenės informuotumą apie tokį kodeksą ir jo turinį;

°

° °

70. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendra informacija

 

Rasizmas ir diskriminacija dėl rasinės ir etninės kilmės vis dar plačiai paplitę visoje Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Tokia diskriminacija yra ne tik individualaus elgesio ir išankstinio nusistatymo rezultatas – ji įsišaknijusi į mūsų visuomenę gilesniu struktūriniu lygmeniu. Remiantis 2019 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė europiečių mano, kad jų šalyje rasinė diskriminacija yra plačiai paplitusi, o trys pagrindinės diskriminacijos priežastys, kurias nurodė ES piliečiai, yra „buvimas romų tautybės“ (61 proc. respondentų), etninė kilmė (59 proc.) ir odos spalva (59 proc.)[26]. Remiantis ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) antruoju Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimu (EU MIDIS II), 45 proc. iš Šiaurės Afrikos kilusių asmenų, 41 proc. romų ir 39 proc. iš Užsachario Afrikos kilusių asmenų susidūrė su diskriminacija dėl savo etninės kilmės ar dėl to, kad yra kilę iš imigrantų šeimų. 30 proc. romų ir 29 proc. Šiaurės Afrikos kilmės asmenų taip pat teigia patyrę neapykantos skatinamą priekabiavimą[27].

 

2020 m. po to, kai Mineapolyje (JAV) buvo nužudytas policijos pareigūnas George Floyd, padidėjo suvokimas, kad mūsų visuomenėje vis dar gajus rasizmas. Kilo demonstracijų banga, kuriai vadovavo judėjimas „Black Lives Matter“ – ji paskatino imtis veiksmų ES lygmeniu, be kita ko, priimti ES Parlamento rezoliuciją ir parengti ES kovos su rasizmu veiksmų planą. Vėl buvo atkreiptas dėmesys ne tik į tokius klausimus kaip policijos brutalumas ir rasinis profiliavimas, bet ir į rasizmo istoriją ir jo kultūrinį palikimą Europoje.

 

COVID-19 pandemija taip pat įvairiais būdais parodė, kokia sistemiška yra rasinė diskriminacija. Pirmas ir akivaizdžiausias pavyzdys yra tai, kad viruso plitimas 2020 m. pavasarį iššaukė rasistinio ir ksenofobinio smurto ir išpuolių bangą, ypač prieš Azijos bendruomenę; tam tikri politiniai lyderiai visame pasaulyje netgi pritarė rasistiniams pareiškimams, kuriuose buvo kaltinami imigrantai, pabėgėliai bei užsieniečiai, ir juos propagavo[28]. Antra, viso pasaulio duomenys parodė, kad COVID-19 padarė žymų ir neproporcingą poveikį rasinėms ir etninėms mažumoms[29].

 

 

2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas

 

2020 m. protestai privertė stoti akistaton su realybe, ir ES institucijos buvo paskatintos apsvarstyti rasizmo užimamą vietą ES ir jos valstybėse narėse. Tapo akivaizdu, kad būtina aktyviai siekti rasinio teisingumo ir aktyviai kovoti su visų formų diskriminacija. Tapo akivaizdu, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant puoselėti pliuralizmu, tolerancija ir nediskriminavimu grindžiamą visuomenę ir užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi savo šūkio „Suvienijusi įvairovę“, kaip 2020 m. birželio 17 d. savo kalboje Europos Parlamente nurodė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula Von der Leyen.

 

2020 m. rugsėjo 18 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“[30]. Konkrečiai, veiksmų plane raginama geriau užtikrinti ES teisės vykdymą, glaudžiau koordinuoti veiksmus, be kita ko, paskiriant kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija koordinatorių, priimti nacionalinius kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija veiksmų planus, dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią diskriminaciniam teisėsaugos institucijų požiūriui ir didinti ES institucijų darbuotojų įvairovę.

 

Kitos veiksmų plane paminėtos priemonės apima raginimą geriau rinkti duomenis apie etninę ar rasinę kilmę ir juos suskirstyti pagal etninę ar rasinę kilmę, taip pat didinti informuotumą ir kovoti su rasiniais ir etniniais stereotipais pasitelkiant žiniasklaidą, švietimą, kultūrą ir sportą. Tai kontekstas, kuriame atsirado šis pranešimas savo iniciatyva, kuriuo siekiama vykdyti tolesnius veiksmus, susijusius su Europos Komisijos veiksmų planu, ir atskleisti CULT komiteto perspektyvą į tai, kaip kovoti su stereotipais, plėtoti įtraukų švietimą, didinti informuotumą apie rasizmo istoriją bei palikimą Europoje ir spręsti nepakankamo rasinių ir etninių mažumų atstovavimo žiniasklaidoje ir kultūros bei kūrybos sektoriuose problemą.

 

 

Kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmuo kovojant su rasizmu

 

Kai tapo aišku, kad struktūrinis rasizmas yra vienas iš pagrindinių ES iššūkių, kaip niekad svarbu integruoti kovą su rasizmu į visas Sąjungos politikos sritis, įskaitant kultūros, švietimo, sporto ir žiniasklaidos politiką. Šios sritys yra susijusios su kiekvieno ES gyventojo gyvenimu ir turi unikalią galimybę pasiekti kiekvieną iš mūsų, suteikdamos kontekstą ir prasmę mūsų kasdienei sąveikai. Švietimas, kultūrinė ir sportinė patirtis ir per žiniasklaidą gaunama informacija yra vektoriai, formuojantys ir įkvepiantys visuomenės ir elgsenos pokyčius. Norime skatinti kurti politiką, kuri sudarytų palankesnes sąlygas šiems elgsenos pokyčiams ir juos papildytų. Lygiai taip pat tai sritys, kuriose labai svarbus atstovavimas įvairovei, visų pirma siekiant paskatinti skirtingos etninės ar rasinės kilmės asmenis, visų pirma jaunimą, siekti savo asmeninių tikslų.

 

Apskritai šiuo pranešimu siekiama paskatinti Europos Komisiją ir valstybes nares vadovautis jų lyčių lygybės strategijose įtvirtinta gerąja patirtimi ir toliau dėti pastangas integruoti lyčių lygybės aspektą į visas politikos sritis. Šiame pranešime taip pat pabrėžiama, kad rasinį teisingumą reikia integruoti į visas ES kultūros, švietimo, sporto ir žiniasklaidos politikos sritis.

 

Iki šiol CULT komitetas nagrinėjo rasizmo klausimą iš skirtingų perspektyvų, tačiau niekada neparengė visa apimančio pranešimo šiuo klausimu. Šio pranešimo tikslas – ištaisyti šią padėtį ir skatinti horizontalų požiūrį į kovą su rasizmu visose CULT komiteto kompetencijos srityse.

 

Europos Parlamento Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus užsakytoje pirminėje analizėje[31], atsižvelgiant į ES kompetenciją veikti, įvertinamas 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano tinkamumas kovoti su rasizmu kultūros, švietimo, žiniasklaidos bei sporto srityse ir apžvelgiamos esamos priemonės ir programos, skirtos kovoti su rasizmu šiose srityse.

 

Visų pirma tyrime daroma išvada, kad trims CULT komiteto kompetencijai priklausančioms Sąjungos programoms – „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpusui – apskritai stinga konkrečių tikslų, susijusių su kova su rasizmu ir diskriminacija, ir iš esmės jos taiko šiuos prioritetus kaip horizontaliuosius principus. Taigi nenustatyta jokių konkrečių rodiklių, pagal kuriuos būtų vertinamas šių programų indėlis į kovą su rasizmu, išskyrus kai kurias nedideles išimtis sporto srityje pagal programą „Erasmus+“. Todėl konkrečiai rasizmo stebėsenai ir vertinimui skiriama nepakankamai dėmesio – taip yra dėl to, kad nėra konkrečių tikslų, kuriuos būtų galima išmatuoti, ir dėl valstybių narių nenoro apskritai rinkti ir skirstyti duomenis pagal rasinę ir etninę kilmę.

 

Tikslūs ir palyginami duomenys ir rodikliai yra labai svarbūs sprendimus priimantiems asmenims formuojant, stebint ir vertinant politiką kiekvienoje srityje. Duomenys apie lygybę ir diskriminaciją nėra išimtis. Todėl nenuostabu, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir ekspertai ragina rinkti duomenis apie įvairovę ir lygybę valstybėse narėse. Šiame pranešime atsižvelgiama į šį raginimą ir palankiai įvertinamos 2021 m. rugsėjo mėn. Europos Komisijos nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės paskelbtos gairės dėl duomenų apie lygybę, pagrįstą rasine arba etnine kilme, rinkimo ir naudojimo[32], ir valstybės narės raginamos aktyviau veikti šia kryptimi.

 

Pranešime taip pat raginama ne tik dėti daugiau pastangų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas rasinei ir etninei įvairovei ir kovoti su stereotipais ir diskriminacija kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto srityse, bet ir pradėti platesnio masto diskusijas ir svarstymus apie rasizmo istoriją ir palikimą Europoje bei jo struktūrinį ir sisteminį pobūdį.

 

Pranešimas nėra išsamus, bet juo siekiama žengti pirmą žingsnį siekiant, kad būtų sukurta iki galo teisinga, įtrauki ir teisinga visuomenė. Netgi būtų galima numatyti, kad tokio pobūdžio pranešime CULT komitetui būtų nustatytas įsipareigojimas reguliariai imtųsi tolesnių veiksmų, susijusių su Europos Komisijos iniciatyvomis kovoti su rasizmu ir diskriminacija kultūros, švietimo, sporto ir žiniasklaidos srityse.

_______________________


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

7.2.2022

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

3

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Asim Ademov, Ilana Cicurel, Gianantonio Da Re, Laurence Farreng, Tomasz Frankowski, Alexis Georgoulis, Catherine Griset, Sylvie Guillaume, Hannes Heide, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Niyazi Kizilyürek, Predrag Fred Matić, Dace Melbārde, Victor Negrescu, Peter Pollák, Marcos Ros Sempere, Monica Semedo, Andrey Slabakov, Massimiliano Smeriglio, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Salima Yenbou, Theodoros Zagorakis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Christian Ehler, Loucas Fourlas, Elżbieta Kruk, Viola Von Cramon-Taubadel

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

21

+

ECR

Dace Melbārde

PPE

Christian Ehler, Loucas Fourlas, Tomasz Frankowski, Peter Pollák, Sabine Verheyen, Theodoros Zagorakis

Renew

Ilana Cicurel, Laurence Farreng, Irena Joveva, Monica Semedo

S&D

Sylvie Guillaume, Hannes Heide, Predrag Fred Matić, Victor Negrescu, Marcos Ros Sempere, Massimiliano Smeriglio

The Left

Alexis Georgoulis, Niyazi Kizilyürek

Verts/ALE

Viola Von Cramon-Taubadel, Salima Yenbou

 

3

-

ECR

Elżbieta Kruk, Andrey Slabakov

ID

Catherine Griset

 

4

0

ID

Gianantonio Da Re

PPE

Asim Ademov, Michaela Šojdrová

S&D

Petra Kammerevert

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

Atnaujinta: 2022 m. kovo 2 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika