PRANEŠIMAS dėl žvejybos Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne ateities Jungtinei Karalystei išstojus iš ES

8.3.2022 - (2021/2016(INI))

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: Manuel Pizarro

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žvejybos Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne ateities Jungtinei Karalystei išstojus iš ES

(2021/2016(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos[1],

– atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo)[2] ir prie Susitarimo dėl išstojimo pridedamą Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai (toliau – Politinė deklaracija)[3],

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą[4] (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas), ypač į jo antrosios dalies penktąją antraštinę dalį dėl žvejybos,

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą[5],

– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo[6],

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentą (ES) 2021/1203, kuriuo dėl Sąjungos autonominių tarifinių tam tikrų žuvininkystės produktų kvotų įtraukimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2020/1706[7],

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas[8] , ir 2021 m. gegužės 11 d. Žuvininkystės komiteto nuomonę (A9-0178/2021),

– atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją[9],

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, pasirašytą 1995 m. rugpjūčio 4 d. Niujorke[10],

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

– atsižvelgdamas į 1920 m. vasario 9 d. Paryžiuje pasirašytą Sutartį dėl Špicbergeno (Svalbardo) salyno,

– atsižvelgdamas į Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją[11],

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 25 d. įsigaliojusį Susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje[12],

– atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos valdžios susitarimą dėl žvejybos[13],

– atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimą dėl žvejybos[14],

– atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimą dėl žvejybos ir jūrinės aplinkos[15],

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimą[16],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[17],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste[18] ir 2020 m. gegužės 26 d. Žuvininkystės komiteto nuomonę (A9-0117/2020),

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl ES ir JK derybų rezultatų[19] ir į 2021 m. vasario 4 d. Žuvininkystės komiteto nuomonę laiško forma dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (A9‑0128/2021),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“[20],

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 13 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Didesnis ES įsipareigojimas siekiant taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“ (JOIN(2021)0027),

– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. pirmąją Santjago de Kompostelos deklaraciją ir 2020 m. birželio 20 d. antrąją Santjago de Kompostelos deklaraciją dėl Europos žvejybos sektoriaus ateities po „Brexit“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0042/2022),

A. kadangi Susitarime dėl išstojimo nustatytos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės oficialaus išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygos, Politinėje deklaracijoje nustatyti pagrindiniai būsimų Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių principai, o sudarytame Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytas plataus masto santykių gerovės ir geros kaimynystės erdvėje, kuriai būdingi bendradarbiavimu grindžiami glaudūs bei taikūs santykiai, pagrindas, gerbiant šalių autonomiją ir suverenitetą;

B. kadangi pripažinta, kad svarbu išsaugoti ir darniai valdyti jūrų biologinius išteklius ir jūrų ekosistemas, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, ir skatinti atsakingą ir darnią akvakultūrą, taip pat svarbų vaidmenį, kurį prekyba atliks siekiant šių tikslų, visų pirma imantis nuoseklių veiksmų pagal atitinkamus Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinius susitarimus ir Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją, įskaitant pastangas užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai ir užtikrinti, kad jos nebebūtų, taip pat neleisti prekiauti žvejybos produktais, gautais vykdant tokią žalingą veiklą;

C. kadangi nustatyti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslai, visų pirma Europos Sąjungos pareiga tarptautiniu lygmeniu propaguoti tos politikos tikslus, užtikrinant, kad ES žvejybos veikla, vykdoma už ES vandenų ribų, būtų grindžiama tokiais pačiais principais, sudarant vienodas sąlygas ES ir trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams, ir bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų geriau laikomasi tarptautinių priemonių, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis;

D. kadangi vienas iš Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) yra apsaugoti jūrų gyvybę (14-asis DVT);

E. kadangi praeityje žuvų ištekliai, kuriuos valdė tik ES, buvo valdomi darniau nei bendri ištekliai; kadangi kai kurie ištekliai, kuriuos anksčiau valdė tik ES, dabar bus bendri su Jungtine Karalyste;

F. kadangi BŽP nustatyta, kad, atsižvelgiant į kintančią biologinę išteklių būklę, santykinis žvejybos stabilumas turėtų tenkinti konkrečius regionų, kurių vietos bendruomenės yra ypač priklausomos nuo žvejybos ir susijusios veiklos, poreikius;

G. kadangi šalys susitarė bendradarbiauti išsaugojimo ir su prekyba susijusių žvejybos ir akvakultūros politikos ir priemonių srityje, be kita ko, Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) bei kitose daugiašalėse instancijose, siekdamos skatinti tausios žvejybos ir darnios akvakultūros praktiką ir prekybą žuvininkystės produktais, gautais vykdant darniai valdomos žvejybos ir akvakultūros operacijas;

H. kadangi šalys turi bendrą tikslą naudoti bendrus išteklius taip, kad būtų išlaikyti ir palaipsniui atkurti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

I. kadangi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatyti žvejybos valdymo ir ilgalaikio aplinkos, socialinio ir ekonominio tvarumo principai siekiant optimaliai naudoti bendrus išteklius, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, visų pirma tomis, kurias pateikia Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES);

J. kadangi žvejyba atliko labai svarbų vaidmenį kampanijoje, kuri vyko rengiantis 2016 m. referendumui dėl Jungtinės Karalystės narystės ES; kadangi su žvejyba susiję klausimai buvo paskutinė kliūtis derybose dėl Jungtinės Karalystės ir ES susitarimo ir kadangi nebuvo pasiektas Politinėje deklaracijoje nurodytas tikslas iki 2020 m. liepos 1 d. sudaryti ir ratifikuoti susitarimą dėl žvejybos;

K. kadangi dalies kvotų perėjimas iš ES Jungtinei Karalystei pereinamuoju laikotarpiu, kaip susitarta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime, turės didelių neigiamų ekonominių pasekmių ES žvejams; kadangi pripažįstama, kad svarbu apriboti neigiamą būsimų susitarimų su Jungtine Karalyste ekonominį poveikį;

L. kadangi pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtas Specialusis žuvininkystės komitetas; kadangi šis komitetas parengs daugiametes išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijas, kuriomis bus remiamasi nustatant bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kitas valdymo priemones, įskaitant išteklių, kuriems netaikomos kvotos, priemones, apibrėžiant mokslinių duomenų rinkimą žvejybos valdymo tikslais ir dalijantis šiais duomenimis su mokslo įstaigomis, kad būtų galima gauti kuo patikimesnes mokslines rekomendacijas;

M. kadangi Protokole dėl prieigos prie vandenų, kuris pridėtas prie Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo kaip 38 priedas, numatytas tikslinimo laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d., per kurį kiekviena šalis kitos šalies laivams suteikia visapusišką prieigą prie savo vandenų ir galimybę žvejoti susitarime išvardytas rūšis;

N. kadangi žvejai nukentėjo nuo vėlavimų ir netikrumo dėl prieigos prie vandenų licencijų išdavimo;

O. kadangi vis dar neišspręstos problemos, susijusios su ES laivų prieiga prie vandenų, kurie supa negyvenamas Šiaurės Atlanto salas, pvz., Roklą, ir dėl to žvejams kyla netikrumas ir rizika;

P. kadangi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatyta, kad Jungtinės Karalystės vandenų kilmės žvejybos produktai gali būti įvežami be muitų ir kvotų, nors Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos šiuo metu nėra susijusios su ES ir joms netaikomos muitų lengvatos žvejybos produktų eksportui į ES, nes jos nepatenka į susitarimo taikymo sritį;

Q. kadangi 2020 m. lapkričio 18 d. Norvegija priėmė vienašalį ir diskriminacinį sprendimą sumažinti ES 2021 m. Svalbardo menkių kvotą; kadangi 2021 m. gegužės 28 d. Norvegija nusprendė dar kartą vienašališkai ir nesilaikydama mokslinių rekomendacijų 55 proc. padidinti savo bendrų atlantinių skumbrių išteklių kvotą; kadangi Farerų salos ir Islandija taip pat vienašališkai padidino savo atlantinių skumbrių kvotas;

R. kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES sukėlė didelių tiekimo grandinės sutrikimų Airijos saloje ir nutraukė ilgalaikius ryšius tarp Airijos salos ir žemyninės Europos;

1. pabrėžia, jog reikia, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė toliau tęstų bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti gerą tarptautinį vandenynų valdymą skatinant naudoti ir tausiai žvejoti jų išteklius ir propaguojant teritorijų apsaugą ir atkūrimą, remiantis patikimiausiomis ir naujausiomis mokslo žiniomis;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad visas „Brexit“ poveikis dar nežinomas, be kita ko, dar ir dėl to, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas žvejybos srityje vis dar vyksta ir jis dar nėra visiškai įgyvendintas, ir pabrėžia, kad vis dar kyla klausimų, kurie nebuvo įtraukti į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, tokių kaip su akvakultūra susiję aspektai;

3. primena, kad „Brexit“ poveikis žvejybos sektoriui patiriamas ne tik Jungtinės Karalystės geografiniame rajone ir kad jis turi didelių pasekmių visam šiaurės rytų Atlanto vandenyno rajonui ir ES laivynui, vykdančiam veiklą kituose pasaulio rajonuose, pvz., Folklando Salų, Grenlandijos ir Svalbardo vandenyse; pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės santykiai turi būti žvejybos valdymo šiaurės rytų Atlante ir darnaus išteklių, kuriais dalijamasi su kitomis trečiosiomis valstybėmis, pvz., atlantinių skumbrių ar šiaurinių žydrųjų merlangų, valdymo pagrindas;

4. apgailestauja dėl to, kad pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ES laivyno žvejybos Jungtinės Karalystės vandenyse galimybių dalis per penkerių su puse metų laikotarpį palaipsniui mažinama 25 proc., nes toks sumažinimas tai turės įtakos visiems ES laivyno segmentams, įskaitant mažos apimties žvejybą; reiškia susirūpinimą dėl to, kokia bus padėtis pasibaigus tikslinimo laikotarpiui; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad po 2026 m. birželio 30 d. būtų išlaikyta abipusė prieiga prie vandenų ir žvejybos išteklių ir kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebūtų toliau mažinamos ES žvejų kvotos;

5. ragina šalis, tariantis dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime išvardytų išteklių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio, skirti deramą dėmesį socialiniams ir ekonominiams aspektams; ragina racionalizuoti ir padaryti sektoriui įmanomus mechanizmus, pagal kuriuos šalys keičiasi žvejybos kvotomis;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad būtent valstybės narės yra atsakingos už savo kvotų paskirstymą savo laivynams, ir ragina jas, kai tikslinga, skirstant kvotas pasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje numatytomis galimybėmis, siekiant sušvelninti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo poveikį savo laivynams, įskaitant mažos apimties žvejybą;

7. pakartoja, kad reikia skubiai nustatyti visus galimus neigiamus padarinius ne tik Šiaurės jūroje, bet ir Atlanto vandenyne, ypač žvejybos bendruomenėms atokiausiuose regionuose, kuriuose ekonomika yra pažeidžiama, ekosistemos yra trapios ir esama didelės priklausomybės nuo pirminių sektorių;

8. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl išaugusios jūros vėjo elektrinių parkų plėtros Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne žvejams bus dar sunkiau patekti į žvejybos zonas;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė naudotis vandenimis ir ištekliais tiek ES, tiek Jungtinės Karalystės laivynams turi būti apsvarstyta atsižvelgiant į visą Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo sritį, todėl jos negalima vertinti atskirai nuo tokių klausimų kaip prieiga prie rinkos; pabrėžia, kad didelė ES laivyno dalis istoriškai priklauso nuo žvejybos plotų, kuriuos dabar valdo tik Jungtinė Karalystė, kad yra daug Jungtinės Karalystės įmonių, visų pirma užsiimančių akvakultūros produktų gamyba, kurios priklauso nuo ES bendrosios rinkos, ir kad esama šių produktų paklausos ES; palankiai vertina tai, kad į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įtraukta tiesioginė prekybos nuostatų ir žvejybos nuostatų sąsaja; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad derybos dėl žvejybos su Jungtine Karalyste ir kitomis pakrantės valstybėmis šiaurės rytų Atlante taip pat būtų susijusios su prekybos ir prieigos prie ES bendrosios rinkos klausimais;

10. ragina Komisiją užtikrinti, kad visi derybų su Jungtine Karalyste kanalai būtų atviri, siekiant rasti stabilius ir ilgalaikius abiem šalims naudingus sprendimus, kuriais žvejams ir visam žvejybos sektoriui būtų sudarytos stabilios ir nuspėjamos sąlygos ir kurie apimtų laikotarpį po 2026 m.; tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant užtikrinti, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas būtų visapusiškai įgyvendintas, turėtų būti taikomos visos teisinės priemonės, įskaitant susijusias su prieiga prie rinkos, taip pat visos kompensacinės ir reagavimo priemonės bei ginčų sprendimo mechanizmai, numatyti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis ES pakrančių regionų labai priklauso nuo žvejybos sektoriaus ir todėl jiems reikia tam tikro stabilumo ir nuspėjamumo, kalbant apie Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir jo poveikį; todėl ragina valstybes nares užtikrinti kuo didesnį derybų su Jungtine Karalyste proceso skaidrumą ir neblokuoti Komisijoje techniniu lygmeniu turimos informacijos;

12. ragina rasti nuolatinį žvejybos Granvilio įlankoje problemos sprendimą pasibaigus Granvilio įlankos susitarimo galiojimui;

13. primena, kad jei Jungtinė Karalystė pasinaudotų galimybe apriboti prieigą po tikslinimo laikotarpio, ES galės imtis veiksmų savo interesams apsaugoti, įskaitant Jungtinės Karalystės žuvies importo tarifų ar kvotų atkūrimą arba kitų Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo dalių taikymo sustabdymą, jei kiltų didelių ekonominių ar socialinių sunkumų ES žvejų bendruomenėms rizika;

14. reiškia didelį susirūpinimą dėl netikrumo, kurį lemia Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 510 straipsnio nuostata dėl susitarimo antros dalies penktosios antraštinės dalies („Žvejyba“) peržiūros praėjus ketveriems metams po tikslinimo laikotarpio pabaigos;

15. pažymi, kad žvejybos padėtis po 2026 m. vis dar labai neaiški ir ne visiškai numatyta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime; mano, kad daugiametis susitarimas po 2026 m. užtikrintų didesnį stabilumą ir didesnį ekonominį matomumą; ragina Komisiją pradėti derybas šiuo tikslu;

16. ragina Komisiją padėti valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti prisitaikymo prie „Brexit“ rezervo lėšomis siekiant skatinti bei remti sektorių ir poveikį patiriančias pakrančių bendruomenes ir kompensuoti patiriamus nuostolius, visų pirma teikti kompensacijas už visas jų prarastas kvotas; ragina valstybes nares panaudoti žvejybai numatytas rezervo lėšas ir prireikus skirti daugiau lėšų; mano, kad šios lėšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į tai, kad pereinamasis kvotų laikotarpis truks iki 2026 m. birželio 30 d.;

17. pabrėžia, kad šios lėšos turi būti panaudotos taip, kad būtų naudinga visiems susijusiems žvejams ir įmonėms, įskaitant mažos apimties žvejybą, ir kad turėtų būti šalinamos visos galimos tiesioginio finansavimo kliūtys, pvz., keičiamos valstybės pagalbos taisyklės, trukdančios teikti paramą poveikį patiriantiems žvejams; ragina Komisiją deramai atsižvelgti į 2021 m. gegužės 11 d. Žuvininkystės komiteto nuomonę dėl prisitaikymo prie „Brexit“ rezervo ir imtis visų būtinų veiksmų šiuo klausimu, be kita ko, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

18. ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti papildomas ekonomines galimybes pakrančių bendruomenėms, o ypač toms, kurios patiria didžiausią „Brexit“ poveikį;

19. pažymi, kad „Brexit“ destabilizavo Šiaurės Atlanto pakrantės valstybių santykius, ir pabrėžia, kad ES susiduria su neigiamais padariniais, pvz., prarado Svalbardo menkių kvotą, nes kita valstybė dalyvauja dvišalėse derybose su Šiaurės Atlanto trečiosiomis valstybėmis; apgailestauja dėl to, kad trečiosios valstybės ir teritorijos, pvz., Norvegija, Islandija ir Farerų Salos, siekdamos priimti vienašalius sprendimus, naudojasi naujomis tarptautinėmis aplinkybėmis, susidariusiomis po „Brexit“, šiaurės rytų Atlante, o tai daro didelį neigiamą poveikį žuvų ištekliams ir ES žvejybos laivynui; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šį neigiamą poveikį ir reikia į jį reaguoti; pabrėžia, kad reikia teikti sektoriui paramą, siekiant spręsti šio neigiamo poveikio problemas, jei jos dar nėra sprendžiamos finansavimu iš kitų esamų fondų ar teikiant valstybės pagalbą;

20. atsižvelgdamas į iššūkį koordinuotai spręsti problemas, kylančias dėl „Brexit“, šiaurės rytų Atlante, ragina Komisiją priimti atitinkamus sprendimus dėl organizacinės struktūros ir išteklių ir kartu su kitomis regiono pakrantės valstybėmis ieškoti struktūrinių sprendimų, kad būtų užtikrintas geresnis žvejybos valdymas, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų bei renkamų duomenų mainus;

21. primena, kad tarptautiniai santykiai turi būti grindžiami teisinės valstybės principu, užtikrinant būtiną kiekvienos valstybės ar šalių sąjungos autonomiją, tačiau visada remiantis gerų santykių principu ir sudarytais susitarimais;

22. nepritaria jokiems sprendimams, o ypač vienašaliams, kuriais nustatomos žvejybos galimybės pažeidžiant tarptautinę teisę arba rekomendacijas, pagrįstas patikimiausiomis ir naujausiomis mokslo žiniomis, nesilaikant tarptautinių susitarimų ir tausaus bendrų išteklių naudojimo principo;

23. ypač ragina Norvegiją ištaisyti savo sprendimą vienašališkai sumažinti Svalbardo menkių kvotą ES laivynui; be to, primygtinai ragina Norvegiją, Islandiją, Farerų salas ir Grenlandiją ištaisyti savo sprendimus vienašališkai ir nesilaikant mokslinių kriterijų padidinti savo atlantinių skumbrių kvotas; ragina Komisiją ir Tarybą apsaugoti seniai įtvirtintas ES laivyno teises ir teisėtus socialinius ir ekonominius interesus šiaurės rytų Atlante;

24. ragina Komisiją, tęsiant derybas su visais partneriais, stiprinti savo poziciją Jungtinės Karalystės atžvilgiu, imtis veiksmų visais lygmenimis, įskaitant aukščiausią politinį lygmenį, ir būti pasirengus naudotis visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant prieigos prie rinkos priemones, taip pat patenkančias į Europos ekonominės erdvės taikymo sritį, kurios yra pakankamai griežtos, ypač kai tai susiję su vienašaliais trečiųjų valstybių sprendimais, siekiant parodyti, kaip svarbu išspręsti bet kokius galimus konfliktus; be to, primygtinai ragina Komisiją neatmesti galimybės taikyti Reglamente (ES) Nr. 1026/2012 numatytas atsakomąsias priemones, kurios gali apimti žvejybos produktų importo arba prieigos prie ES uostų apribojimus;

25. apgailestauja dėl Norvegijos, Islandijos ir Farerų salų ribojamojo pobūdžio laikysenos Europos investicijų į jų žuvininkystės sektorius atžvilgiu; pabrėžia, kad ES turėtų išlaikyti labiau subalansuotus santykius su šiomis valstybėmis ir teritorijomis, kad būtų panaikinti įsisteigimo ir investavimo laisvės apribojimai;

26. primena, kad ES yra didžiausia ir patraukliausia jūros gėrybių importo rinka; ragina pripažinti šią galios poziciją ir ja pasinaudoti siekiant apsaugoti ES žvejybos laivyno interesus, užkirsti kelią savo partneriams išsižadėti susitarimų ar įsipareigojimų ir skatinti vienodas sąlygas tarptautiniu lygmeniu, visų pirma socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos standartų srityje;

27. primena, kad abi šalys taip pat turi interesų patikimai bendradarbiauti dėl žvejybos ne tik Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose, bet ir greta esančiuose tarptautiniuose vandenyse; taip pat primena, kad jūrų biologiniai ištekliai nepaiso sienų, todėl šių išteklių valdymas daro tiesioginę įtaką kiekvienos šalies jurisdikcijos vandenims; atsižvelgdamas į tai pabrėžia gero bendradarbiavimo ir keitimosi informacija mokslo ir duomenų rinkimo srityje svarbą;

28. primena, kad „Brexit“ negali būti naudojamas kaip pasiteisinimas norint atidėti labai reikalingus veiksmus jūrų ekosistemoms atkurti, gerai jūrų aplinkos aplinkos būklei užtikrinti, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje[21], arba 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslams pasiekti;

29. pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad visos susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, laikytųsi naujausių Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) sprendimų ir kad jie būtų visiškai ir sparčiai integruoti į ES teisę; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su kitomis susitariančiosiomis šalimis siekiant įtraukti plataus užmojo kontrolės ir žvejybos valdymo priemones, kurios atitiktų BŽP ir Europos žaliajame kurse nustatytus tikslus ir būtų suderinamos su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytomis taisyklėmis dėl prieigos prie vandenų ir abiejų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse esančių išteklių;

30. palankiai vertina derybas, kurios vyko nepaisant COVID-19 pandemijos sunkumų, ir pripažįsta, kad jos užsibaigė plataus užmojo Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, tačiau dėl to ES žvejai prarado kvotas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad prieiga prie Jungtinės Karalystės vandenų suteikta tik penkerių su puse metų laikotarpiui, nes tai lemia netikrumą dėl ateities; tačiau pabrėžia, kad reikia įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti jų vykdymą;

31. ragina Komisiją, valstybes nares ir Jungtinę Karalystę laikytis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir užtikrinti jo vykdymą nesivadovaujant taisyklių aiškinimu, kuris nesuderinamas su geros valios ir geros kaimynystės principu ir artimų, taikių ir konstruktyvių santykių siekiais, grindžiamais bendradarbiavimu, teisinio tikrumo užtikrinimu ir pagarba šalių autonomijai ir suverenitetui; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė bandė klaidingai aiškinti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sąlygas ir pažeisti susitarimo esmę, pvz., nustatyti papildomas laivų licencijų gavimo sąlygas;

32. yra susirūpinęs dėl padėties, susijusios su licencijomis ES laivams, žvejojantiems Karūnos priklausinių vandenyse, ir dėl to, kad Jungtinė Karalystė nėra įsipareigojusi tvirtai įgyvendinti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo šiuo atžvilgiu; todėl ragina Jungtinę Karalystę susilaikyti nuo ribojamųjų ir prieštaringų licencijų išdavimo sąlygų aiškinimų, ypač laivams, kurie anksčiau žvejojo Didžiosios Britanijos teritorinės jūros 6–12 jūrmylių zonoje, Džersio Valdos ir Gernsio bei Meno Salos vandenyse; ragina šalis ypač daug dėmesio skirti mažos apimties žvejybos laivyno laivų, kurie iki „Brexit“ neprivalėjo naudoti technologijų, kuriomis nuolat registruojama žvejybos veikla, ir kuriems šiuo metu sunku pateikti tokią informaciją, padėčiai;

33. primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti visas galimybes siekiant užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė gerbtų ES laivų teises; atkreipia dėmesį į tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytos nuostatos, pagal kurias Partnerystės taryba svarsto įvairią bendradarbiavimo Karūnos priklausinių vandenyse tvarką; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ankstesnė tvarka pagal Granvilio įlankos susitarimą galėtų būti pagrindas, pagal kurį Partnerystės taryba ateityje galėtų pritaikyti taisykles;

34. ragina Jungtinę Karalystę netrukdyti žvejoti ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems ES laivams, kurie tradiciškai įplaukia į Jungtinės Karalystės vandenis paskui ilgapelekių tunų ir durklažuvių būrius; primena, kad šių toli migruojančių rūšių žvejybą reguliuoja Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija; ragina Komisiją daug dėmesio skirti šių laivyno segmentų padėčiai;

35. pabrėžia, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatyta, jog techninės priemonės turėtų būti proporcingos, grindžiamos patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, neturėtų būti diskriminacinės, turėtų būti vienodai taikomos abiejų šalių laivams ir apie jas turi būti pranešama iš anksto; ragina geriau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus nustatant technines, valdymo ir kontrolės priemones, be kita ko, parengti aiškius ir nediskriminacinius šių priemonių kriterijus, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų galima naudotis siekiant netiesiogiai apriboti žvejybos laivynų prieigą prie vandenų, kuriuose žvejoti jie turi teises;

36. ragina šalis užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančių saugomų jūrų teritorijų nustatymas būtų nediskriminacinis, moksliškai pagrįstas ir proporcingas; pabrėžia, kad saugomos jūrų teritorijos turėtų būti nustatytos su aiškiai apibrėžtais apsaugos tikslais ir neturėtų būti naudojamos kaip priemonė riboti užsienio laivų prieigą prie vandenų; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Jungtinė Karalystė nepakankamai bendradarbiauja nustatant naujas teritorijas aplink Dogerio banką;

37. reikalauja, kad Jungtinė Karalystė nedelsdama nutrauktų visas bauginamąsias ES laivų patikras ir nebenustatytų jokių diskriminacinių techninių priemonių; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Jungtinė Karalystė gali nepagrįstai nukrypti nuo ES reglamentų dėl techninių priemonių ir kitų susijusių ES aplinkos teisės aktų, taip de facto apribodama kai kurių Europos žvejybos laivų prieigą prie Jungtinės Karalystės vandenų ir pernelyg apsunkindama žvejybą; pabrėžia Specialiojo žuvininkystės komiteto vaidmenį siekiant bendro požiūrio į technines priemones ir aptariant bet kokias priemones, apie kurias viena šalis gali pranešti kitai šaliai; primena, kad pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą kiekviena šalis įpareigojama tiksliai pagrįsti, kad bet kokių šioje srityje taikomų priemonių pobūdis yra nediskriminacinis ir kad būtina užtikrinti ilgalaikį aplinkos tvarumą, remiantis moksliškai patikrinamais duomenimis; ragina Komisiją ypač budriai stebėti, ar laikomasi šių sąlygų, ir griežtai reaguoti, jei Jungtinė Karalystė imtųsi diskriminacinių veiksmų;

38. atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ekonominės sąsajos priemones, kurios nuo 2022 m. balandžio 1 d. apribos jos laivų vėliavos laisvę, padidins minimalią Jungtinės Karalystės įgulų narių procentinę dalį jos laivuose ir nustatys minimalų 70 proc. žuvų kiekį, kuris turi būti iškraunamas Jungtinės Karalystės uostuose; ragina Komisiją daug dėmesio skirti šių protekcionistinių priemonių poveikiui ir prireikus atitinkamai reaguoti;

39. palankiai vertina tai, kad priimtas 2021 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1203, siekiant sušvelninti „Brexit“ poveikį, susijusį su ES užjūrio teritorijų lengvatinio statuso praradimu; ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų panaikinti patagoninių kalmarų (Loligo gahi) importo tarifai;

40. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Folklando Salų asamblėja neseniai priėmė 2021 m. žvejybos (išsaugojimo ir administravimo) įstatymą, pagal kurį 51 proc. visų Folklandų salose veikiančių žvejybos įmonių akcijų turi priklausyti Folklanduose registruotiems asmenims;

41. reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu perdėto žvejybos kontrolės taisyklių užtikrinimo Keltų jūroje atvejų; primygtinai ragina visas valstybes nares vengti praktikos, kuri gali prilygti nepateisinamam žvejybos nacionalizmui;

42. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Specialusis žuvininkystės komitetas, kuris bus atsakingas už abiem šalims tinkamų sprendimų priėmimą ir užtikrins, kad ištekliai ilguoju laikotarpiu būtų valdomi darniai, greitai pradėtų darbą, be kita ko, teiktų pirmenybę darbui skubiais klausimais, pvz., dėl praktinio prieigos prie vandenų taikymo ir reikalavimus atitinkančio laivo „tiesioginio pakeitimo“ apibrėžties, siekiant dar labiau padėti patikimai įgyvendinti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą;

43. pabrėžia, kad reikia užtikrinti Specialiojo žuvininkystės komiteto darbo skaidrumą ir kad Europos Parlamentas turi būti reguliariai informuojamas apie jo darbą ir priimamus sprendimus tiek prieš posėdžius, tiek po jų; reikalauja, kad Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto techniniai atstovai būtų pakviesti dalyvauti Specialiojo žuvininkystės komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis;

44. primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad priimant visus sprendimus pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą būtų paisoma įvairių institucijų prerogatyvų ir būtų laikomasi tinkamo teisėkūros proceso, ypač techninių priemonių atveju;

45. primena, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatyta, kad jo šalys konsultuojasi su pilietine visuomene; pabrėžia, kad svarbu į patariamąsias grupes įtraukti sektorių ir regionines valdžios institucijas atstovaujančius regioninius subjektus, užtikrinant, kad tiesiogiai ar netiesiogiai poveikį patiriančių regionų pakrančių bendruomenės būtų teisiškai apsaugotos pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, be kita ko, nuo bet kokių vienašalių Jungtinės Karalystės priimtų sprendimų poveikio;

46. ragina žuvininkystės sektoriaus atstovus, regionų valdžios institucijas, pakrančių bendruomenes ir kitus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti stebint ir įgyvendinant Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, visų pirma dalyvauti susitarimo 13 ir 14 straipsniuose numatytų vidaus patariamųjų grupių ir Pilietinės visuomenės forumo veikloje; primygtinai ragina Komisiją skatinti šiuo tikslu įsteigti vidaus žuvininkystės patariamąją grupę, nedarant poveikio esamoms patariamosioms taryboms;

47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Džersio, Gernsio, Meno Salos, Norvegijos, Islandijos, Grenlandijos ir Farerų salų vyriausybėms ir parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos turi pasekmių prieigai prie išteklių jūrų teritorijoje, kuria tradiciškai naudojosi kiekvienos šalies žvejybos laivai. Susitarimu dėl išstojimo ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatytos taisyklės, kurių turės būti laikomasi bent iki 2026 m. birželio 30 d. Tačiau pirmieji šių taisyklių įgyvendinimo mėnesiai parodė, kad vis dar yra įvairių neišspręstų problemų ir iki galo neatsakytų klausimų.

 

2021 m. pradžia, kai ne tik buvo įgyvendinamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, bet ir patiriamas ilgalaikis COVID-19 pandemijos poveikis, buvo įtempta ir atkreiptas dėmesys į kai kurias situacijas, kurios, jei įvyktų blogiausias scenarijus, gali turėti labai sunkių pasekmių. Nepaisant kai kurių Jungtinės Karalystės vyriausybės bandymų piktnaudžiauti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taisyklių interpretacijomis, vyravo geros kaimynystės ir artimų bei taikių ryšių, grindžiamų bendradarbiavimu ir pagarba abiejų šalių autonomijai ir suverenitetui, atmosfera.

 

„Brexit“ padariniai ir visas jo poveikis dar nėra visiškai žinomi. Išteklių Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne naudojimo interesai yra įvairūs ir priklauso ne tik nuo abiejų sąsiaurio pusių laivų prieigos prie JK ar Europos Sąjungos vandenų ar nuo abipusės prieigos prie rinkų. Jungtinės Karalystės išstojimas taip pat pakeitė kai kuriuos dvišalius santykius su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis ir sukėlė tam tikrų kitų neigiamų padarinių, kurių iš pradžių nebuvo galima numatyti.

 

 

Pranešėjo pozicija

 

Pranešėjas mano, kad santykiai ir žvejybos ateitis Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne visada turi būti grindžiami geru tarptautiniu vandenynų valdymu ir gerais kaimyniniais, taikiais ir bendradarbiavimu grindžiamais visų suinteresuotųjų šalių santykiais. Kaip nustatyta bendroje žuvininkystės politikoje ir pasirašytame Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime, šio rajono naudojimas turėtų būti grindžiamas žuvininkystės valdymo ir ilgalaikio aplinkos, socialinio ir ekonominio tvarumo principais, siekiant geriau naudoti išteklius, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, ir turėtų būti grindžiamas patikimiausiomis mokslo žiniomis.

 

Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, jog svarbu nepriklausomas mokslines rekomendacijas ir toliau grįsti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) nuostatomis, kad būtų užtikrintas rekomendacijų dėl valdymo sprendimų stabilumas ir tęstinumas. Pranešėjas pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad šio rajono tarptautinių vandenų valdymas ir toliau būtų grindžiamas Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) sprendimais, nes ji yra tam įgaliota regioninė žvejybos valdymo organizacija (RŽVO). Pranešėjas taip pat mano, kad NEAFC lygmeniu priimtos valdymo priemonės turi derėti su priemonėmis, įgyvendinamomis vandenyse, į kuriuos kiekviena šalis turi suverenias teises ir kurie įtraukti į sudarytą Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą.

 

Valstybės narės turėtų kuo geriau panaudoti prisitaikymo prie „Brexit“ rezervo lėšas, nes žvejybos sektoriui skirtos lėšos yra nepakankamos, ir įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti bent jau tokios trukmės, kaip nustatytas pereinamasis laikotarpis. Pranešėjas primena, kad svarbu sparčiai įgyvendinti Specialiojo žuvininkystės komiteto nuostatas ir kad jis pradėtų veikti, nes jis stebės Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą sektoriuje. Be to, jis pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad Europos Parlamentas, pasitelkdamas savo Žuvininkystės komitetą, atidžiai stebėtų komiteto sprendimus, o šio organo posėdžiuose dalyvautų stebėtojai.

 

Pranešėjas mano, kad Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos santykiai turėtų būti grindžiami teisinės valstybės principu, užtikrinant būtiną šalių savarankiškumą ir nepriklausomumą, tačiau visada remiantis sudarytais tarptautiniais susitarimais. Be to, Europos Sąjunga turėtų užtikrinti, kad visi derybų su Jungtine Karalyste ir su visomis trečiosiomis valstybėmis kanalai būtų atviri, tačiau prireikus visada turėtų naudotis visomis turimomis teisinėmis priemonėmis, įskaitant tas, kurios ribotų prieigą prie rinkų.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	3.3.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	27 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, François-Xavier Bellamy, Izaskun Bilbao Barandica, Isabel Carvalhais, Maria da Graça Carvalho, Rosanna Conte, Rosa D’Amato, Giuseppe Ferrandino, Søren Gade, Francisco Guerreiro, Niclas Herbst, Jan Huitema, Ladislav Ilčić, France Jamet, Pierre Karleskind, Predrag Fred Matić, Francisco José Millán Mon, Grace O’Sullivan, João Pimenta Lopes, Manuel Pizarro, Caroline Roose, Annie Schreijer-Pierik, Peter van Dalen, Theodoros Zagorakis
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Valentino Grant, Raffaele Stancanelli

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

27	+
ECR	Ladislav Ilčić, Raffaele Stancanelli
ID	Rosanna Conte, Valentino Grant, France Jamet
PPE	François-Xavier Bellamy, Maria da Graça Carvalho, Peter van Dalen, Niclas Herbst, Francisco José Millán Mon, Annie Schreijer-Pierik, Theodoros Zagorakis
Renew	Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Jan Huitema, Pierre Karleskind
S&D	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Isabel Carvalhais, Giuseppe Ferrandino, Predrag Fred Matić, Manuel Pizarro
The Left	João Pimenta Lopes
Verts/ALE	Rosa D'Amato, Francisco Guerreiro, Grace O'Sullivan, Caroline Roose

 

0	-

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

• [1] OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
• [2] OL L 29, 2020 1 31, p. 1.
• [3] OL C 34, 2020 1 31, p. 1.
• [4] OL L 149, 2021 4 30, p. 10.
• [5] OL L 316, 2012 11 14, p. 34.
• [6] OL L 347, 2017 12 28, p. 81.
• [7] OL L 261, 2021 7 22, p. 1.
• [8] OL L 357, 2021 10 8, p. 1.
• [9] Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencija ir Susitarimas, susijęs su jos XI dalies įgyvendinimu (OL L 179, 1998 6 23, p. 3).
• [10] OL L 189, 1998 7 3, p. 14.
• [11] 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose (OL L 348, 2010 12 31, p. 17).
• [12] 2019 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/407 dėl Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 73, 2019 3 15, p. 1).
• [13] OL L 226, 1980 8 29, p. 12.
• [14] OL L 226, 1980 8 29, p. 48.
• [15] OL L 161, 1993 7 2, p. 2.
• [16] OL L 175, 2021 5 18, p. 3.
• [17] OL C 294, 2021 7 23, p. 18.
• [18] OL C 362, 2021 9 8, p. 90.
• [19] OL C 506, 2021 12 15, p. 26.
• [20] OL C 67, 2022 2 8, p. 25.
• [21] OL L 164, 2008 6 25, p. 19.