Pranešimas - A9-0064/2022Pranešimas
A9-0064/2022
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS Konkurencijos politika. 2021 m. metinė ataskaita

25.3.2022 - (2021/2185(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Andreas Schwab


Procedūra : 2021/2185(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0064/2022
Pateikti tekstai :
A9-0064/2022
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Konkurencijos politika. 2021 m. metinė ataskaita

(2021/2185(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 101–109 straipsnius,

– atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, rezoliucijas, viešas konsultacijas, komunikatus ir atitinkamus dokumentus konkurencijos klausimais,

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Komisijos 2020 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2021)0373) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2021)0177),

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „Konkurencijos politika. 2020 m. metinė ataskaita“[1],

– atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę ECON-VII/015 dėl 2021 m. liepos 7 d. Komisijos 2020 m. konkurencijos politikos ataskaitos (COM(2021)0373),

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją „Konkurencijos politika. 2019 m. metinė ataskaita“[2],

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. gegužės 8 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. spalio 13 d., 2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatus dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos (C(2021)8442),

– atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų (COM(2021)0223),

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 23 d. Komisijos pirmąją metinę tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo ataskaitą[3],

– atsižvelgdamas į reguliavimo dokumentų rinkinį, į kurį įeina 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymai dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas) (COM(2020)0825) ir dėl sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas) (COM(2020)0842),

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas[4],

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 12 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 1997 m. gruodžio 9 d. Bendrijos konkurencijos teisės akto tikslais įvertinimo (SWD(2021)0199),

– atsižvelgdamas į Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato (COMP GD) užsakytą ir 2021 m. birželio mėn. paskelbtą pagrindžiamąjį tyrimą prie Komisijos pranešimo dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo vertinimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams[5],

– atsižvelgdamas į COMP GD užsakytą ir 2019 m. paskelbtą specialiųjų patarėjų parengtą ataskaitą „Skaitmeninio amžiaus konkurencijos politika“[6],

– atsižvelgdamas į Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato užsakytą ir 2016 m. paskelbtą ataskaitą „Vartotojų pažeidžiamumas pagrindinėse Europos Sąjungos rinkose“[7],

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą dėl naujiems iššūkiams tinkamos konkurencijos politikos (COM(2021)0713) ir į jo priedą,

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą ir veiksmų gaires „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (toliau – Europos klimato teisės aktas)[8],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“[9],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos gairių siekiant skatinti rizikos finansų investicijas[10],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą dėl ES konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairių, (C(2021)8838),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102), taip pat į 2021 m. gegužės 5 d. komunikatą, kuriuo minėta strategija atnaujinama (COM(2021)0350),

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2021/1237, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius[11],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 21 d. komunikatą Komisijai dėl Komisijos komunikato „2022 m. Valstybės pagalbos klimatui, aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ projekto turinio patvirtinimo (C(2021)9817),

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių (angl. “CEEAG”)[12],

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 24/2020 „Komisijos ES susijungimų kontrolė ir antimonopolinės procedūros: reikia vykdyti platesnio masto rinkos priežiūrą“,

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 26 d. Komisijos komunikatą „Gairės dėl Susijungimų reglamento 22 straipsnyje nustatyto klausimų perdavimo mechanizmo taikymo tam tikrų kategorijų byloms“ (C(2021)1959),

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 9 d. Komisijos komunikatą dėl Komisijos reglamento dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms projekto turinio patvirtinimo (C(2021)5026) ir į jo priedą, taip pat į 2021 m. liepos 9 d. Komisijos komunikato dėl Komisijos pranešimo, susijusio su vertikaliųjų apribojimų gairėmis, priedą (C(2021)5038),

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021)0564),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0064/2022),

A. kadangi ES konkurencijos politika atlieka svarbų vaidmenį, ypač šiais netikrumo ir dvejopos pertvarkos laikais, užtikrinant veiksmingą konkurenciją ir skatinant inovacijas, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, konkurencingumą ir verslumą, nustatant sąžiningas ekonomines sąlygas, visų pirma skatinant inovacijas, kurios padeda plėtoti naujas technologijas, kurios savo ruožtu gali padėti mums nuveikti daugiau, tačiau mažiau kenkiant aplinkai, taip pat skatinant veiksmingą išteklių paskirstymą, suteikiant vartotojams didesnį pasirinkimą, užtikrinant teisingas kainas ir didinant bendrosios rinkos atsparumą;

B. kadangi Sąjungos konkurencijos politikos tikslas – užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų išlaikyta konkurencija; kadangi konkurencijos politika turi nepaneigiamą poveikį konkretiems galutinių vartotojų, kurie perka prekes ar paslaugas, ekonominiams interesams;

C. kadangi Komisija greitai reagavo į COVID–19 protrūkio sukeltą krizę nustatydama specialias konkurencijos taisykles, kurios turėtų būti taikomos laikinai;

D. kadangi konkurencijos politika turi skatinti įmones investuoti ir diegti pažangesnę skaitmeninę infrastruktūrą ir priemones (pvz., debesijos technologiją, mikroprocesorius ir dirbtinį intelektą) bei mažiau taršias ir veiksmingesnes gamybos technologijas;

E. kadangi Komisija turi turėti tinkamų ir veiksmingų priemonių, metodų ir sprendimo būdų, kad galėtų užtikrinti griežtą konkurencijos politikos įgyvendinimą ir taisyklių laikymąsi, taip pat užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos vienodai ir atitinkamai padėtų siekti pagrindinių politikos prioritetų; kadangi Komisija, norėdama išsaugoti ES konkurencijos politikos patikimumą, turi veikti nešališkai ir objektyviai;

F. kadangi tinkama konkurencijos politikos reguliavimo sistema yra labai svarbi siekiant visą ES rinką padaryti patrauklesnę tarptautinėms įmonėms ir investuotojams, pageidaujantiems vykdyti veiklą ES, taip pat siekiant skatinti stipresnę ES gamybos struktūrą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje;

G. kadangi nacionalinių konkurencijos institucijų politinė nepriklausomybė itin svarbi užtikrinant konkurencijos politikos nešališkumą ir patikimumą;

H. kadangi proporcingas Sąjungos konkurencijos taisyklių suderinimas su jos pramonės ir tarptautinės prekybos politika yra būtinas, kad į Sąjungą būtų sugrąžinta vertės grandinių veikla ir sustiprintas jos pasaulinis konkurencingumas;

I. kadangi skaitmeninės rinkos tampa vis labiau koncentruotos ir kyla rizika, kad jose mažės investicijų į inovacijas, o dėl prastėjančios rinkos dinamikos ir augančios įtakos rinkoje joje apskritai daugėja trukdžių;

J. kadangi 2021 m. rudenį Europoje energijos žaliavų kaina pasiekė precedento neturinčias aukštumas ir buvo 400 proc. didesnė nei tų pačių metų pavasarį; to priežastis, be kita ko, buvo maža konkurencija pasaulinėje dujų rinkoje;

K. kadangi ES konkurencijos politika turi būti suderinta su tvaria dvejopa pertvarka;

L. kadangi siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas pasauliniu mastu labai svarbūs yra tarptautiniai mainai ir bendradarbiavimas; kadangi ES konkurencijos politika turi būti bendrosios rinkos vientisumo ir atsparumo stiprinimo pagrindas ir sykiu padėti įgyvendinti Sąjungos prioritetus, visų pirma sudarant geresnes galimybes vykdyti suderintą dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką;

M. kadangi tarptautinis bendradarbiavimas ir naujos priemonės, pvz., Užsienio subsidijų reglamentas, yra būtini siekiant užtikrinti, kad ES nepriklausančios valstybės neturėtų paskatų subsidijuoti Sąjungoje veikiančias įmones ir iškraipyti konkurenciją, nes pagal bendrosios rinkos taisykles tokia praktika yra draudžiama valstybėms narėms ir Europos įmonėms; kadangi ES turi stebėti ir atidžiai sekti ES nepriklausančių valstybių ir subjektų politiką ir praktiką šioje srityje;

N. kadangi Sąjungos politikos tikslus reikia geriau koordinuoti ne tik su žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslais, bet ir su konkurencijos taisyklėmis;

Bendrosios pastabos

1. pabrėžia, kad reikia tinkamai susidoroti su COVID-19 pandemijos sukeltais iššūkiais ir kad pagrindinis principas turėtų būti laipsniškas priimtinas specialiųjų paramos priemonių nutraukimas, taikant pažangų ir proporcingą metodą, sykiu užtikrinant visapusišką konkurencijos taisyklių laikymąsi, nes tokiu būdu apsaugomos vienodos sąlygos ir įmonių konkurencingumas, visų pirma kiek tai susiję su ES pramonės poreikiais; pažymi, kad ekonomikai atsigaunant paramos priemonės turėtų palaipsniui tapti konkretesnės, kol galiausiai jų bus palaipsniui visiškai atsisakyta; pabrėžia, kad būtina išvengti staigaus lūžio efekto ir užkirsti kelią nesimetriškam ekonomikos atsigavimui bei rizikai, kad bendrojoje rinkoje atsiras dar didesnių skirtumų;

2. pabrėžia, kad konkurencijos politika, kuria siekiama užtikrinti vienodas sąlygas visuose sektoriuose ir tokiu būdu skatinti inovacijas ir kokybę, taip pat suteikti didesnį pasirinkimą vartotojams, yra būtina tinkamam bendrosios rinkos veikimui užtikrinti; atkreipia dėmesį į kenksmingą praktiką, kurią lemia rekomenduojamų mažmeninių kainų politika, nes ji daro žalą vidaus rinkai ir įmonių tarpusavio konkurencijai;

3. pabrėžia, kad ES neturėtų būti pernelyg priklausoma nuo pasaulinių tiekimo grandinių, ypač sektoriuose, kurie laikomi svarbiais strateginio savarankiškumo ir atsparios bei tvarios ekonomikos aspektais: pandemijos metu jie pasirodė esą pažeidžiami;

4. atkreipia dėmesį į Komisijos konsultaciją dėl ES konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairių paskelbimo; ragina Komisiją į jas įtraukti visus individualiai savarankiškai dirbančius asmenis tiek internete, tiek ne internete;

5. mano, kad didėjanti produktų rinkos konkurencija mažina pelno maržą ir kainų lygį, todėl padeda švelninti infliaciją;

6. ragina sukurti veiksmingą tinkamai pakoreguotų ir papildomų reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai ir pramonės plėtrai bei konvergencijai, skatinančioms tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES; teigia, kad dvejopa pertvarka turi būti darbo vietų kūrimo procesas ir galimybė ES įmonėms įgyti konkurencinį pranašumą tą pertvarką įgyvendinant, taigi ir ES konkurencingumo didinimo galimybė; pažymi, kad Europos klimato teisės akto tikslus galima pasiekti tik su viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis;

7. palankiai vertina tai, kad ES konkurencijos politika pasirodė esanti veiksminga reaguojant į naujus rinkos pokyčius; ragina parengti tvirtą ir veiksmingą konkurencijos politiką ir užtikrinti jos vykdymą, kad ES ekonomika galėtų tvariai, socialiniu ir teritoriniu požiūriu įtraukiu būdu atsigauti ir įgyvendinti savo dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; pabrėžia, jog keičiant politiką turi būti užtikrinama, kad ES konkurencijos politika būtų toliau skatinamos inovacijos vykdant dvejopą pertvarką, stiprinant bendrosios rinkos atsparumą ir išlaikant labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką, sykiu užtikrinant, kad vartotojai mokėtų sąžiningas kainas;

8. pabrėžia, kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos pagrindas, nes jos sudaro 99,8 proc. Europos Sąjungos įmonių; pažymi, kad dėl didelio indėlio kuriant darbo vietas ir pridėtinę vertę MVĮ yra būtinos ekonomikos augimui ir socialinei integracijai ES užtikrinti; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant MVĮ augimo galimybių, joms gali būti sunku gauti finansavimą;

9. palankiai vertina 2021 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas dėl konkurencinio neutralumo ir ragina Komisiją paisyti konkurencinio neutralumo vidaus rinkos reguliavimo aplinkoje;

10. primena, kad pagal bendrąją pridėtinę vertę paslaugos ES sudaro didžiausią ekonominės veiklos sektorių ir kad bendroji paslaugų rinka gerokai atsilieka nuo bendrosios prekių rinkos; pabrėžia, kad reikia šalinti likusias nepateisinamas bendrosios paslaugų rinkos plėtros kliūtis, be kita ko, užtikrinant konkurencijos taisyklių vykdymą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Bendrą vidaus paslaugų reguliavimo iniciatyvą, kurią priėmė Pasaulio prekybos organizacija (PPO), siekdama sumažinti biurokratiją prekybos paslaugomis srityje;

11. primena 2021 m. Tarptautinio valiutos fondo konkurencijos, inovacijų ir integracinio augimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad konkurencija ir inovacijomis grindžiamas augimas yra labai svarbūs siekiant didinti našumą ir remti plataus masto augimą; pažymi, jog ataskaitoje taip pat teigiama, kad inovacijų rėmimo politika taip pat galėtų padidinti verslo dinamiškumą ir sumažinti įtaką rinkoje;

12. dar kartą patvirtina, kad reikia nuodugniai persvarstyti ir veiksmingai įgyvendinti esamas konkurencijos priemones ir prireikus parengti naujų, kurios būtų tinkamos tyrimams skaitmeninėse rinkose vykdyti;

13. pabrėžia, kad reikia deramai reaguoti į naujus iššūkius ir, naudojantis naujomis priemonėmis, pagrįstomis kompiuteriniais ištekliais (didieji duomenys, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis ir (arba) gilusis mokymasis) padidinti tyrimų veiksmingumą;

14. mano, kad nuodugnioje apžvalgoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrosios rinkos vientisumo užtikrinimui, vartotojams naudingo tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo skatinimui ir vartotojų teisių stiprinimui tiek internete, tiek realiame gyvenime; tačiau laikosi nuomonės, kad išimtinė tvarka jokiomis aplinkybėmis neturėtų sudaryti progų skirti viešąjį finansavimą – nacionalinį ar ES – įmonių, kurios nėra ekonomiškai perspektyvios arba nėra strategiškai svarbios visuomenei, kapitalui didinti;

15. atkreipia dėmesį į Komisijos budrumą įgyvendinant valstybės pagalbos taisykles apmokestinimo srityje ir ragina jo neprarasti; vis dėlto pažymi, kad Bendrasis teismas panaikino keletą neseniai priimtų Komisijos sprendimų, susijusių su aukšto lygio konkurencijos bylomis mokesčių srityje; ragina Komisiją padaryti atitinkamas išvadas dėl teismo sprendimų, kad ateityje šios srities bylose sprendimų panaikinimo rizika būtų kuo mažesnė;

Politinis atsakas į COVID-19 pandemiją

16. atkreipia dėmesį į tai, kad šešiems mėnesiams pratęsta laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistema, pradėta taikyti reaguojant į COVID-19 krizę ir skirta ekonomikos gaivinimui paspartinti; pabrėžia, kad pratęsimo priežastis buvo dėl atsiradusių naujų viruso atmainų daugeliui svarbių pramonės šakų užsitęsęs COVID-19 krizės ekonominis poveikis; primena, kad valstybės pagalbos schemos yra rengiamos valstybių narių lygmeniu, o tai gali sudaryti nevienodas sąlygas bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms; primygtinai ragina Komisiją stebėti tokį žalingą poveikį; primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti galimą Europos pramonės strategijos susiskaidymą ir siekti jo išvengti;

17. ragina Komisiją kuo greičiau ir nevėluojant įvertinti laikiną valstybės pagalbos sistemą, kad Europos Parlamentas galėtų surengti rimtas ir faktais pagrįstas politines diskusijas ir kad ateityje rengiant ES konkurencijos politiką būtų galima į ją atsižvelgti;

18. pakartoja, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai (NEGADP) yra tinkams būdas nacionalinės ekonomikos atsigavimui paspartinti ir struktūriniams pokyčiams vykdyti; mano, kad į NEGADP įtrauktų valstybės pagalbos priemonių klausimas turėtų būti sprendžiamas lanksčiai ir jam turėtų būti teikiama pirmenybė; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pagal NEGADP vykdomoms investicijoms, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų galima išplėsti privatų dalyvavimą; primena, kad NEGADP priemonės turi atitikti visus reikalavimus, nustatytus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamente[13], visų pirma žaliajame ir skaitmeniniame ramsčiuose;

19. palankiai vertina planuojamą visuotinės ekonominės svarbos sveikatos ir socialinių paslaugų (VESP) taisyklių vertinimą siekiant užtikrinti, kad tos taisyklės atitiktų jų tikslus ir paskirtį; primena, kad gyventojams reikia teikti kokybiškas VESP;

20. pakartoja savo raginimą leisti teikti valstybės pagalbą VESP kontekste, nes šios paslaugos yra būtinos dalies bendruomenių Europoje išgyvenimui, visų pirma turint omenyje valstybės pagalbą izoliuotiems, atokiems ar periferiniams Sąjungos regionams;

21. pabrėžia, kad pandemija sukėlė sunkumų Sąjungos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje; pritaria, kad šiam sektoriui reikalinga pagalba;

22. pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija ir valstybės narės priimtų konkurencijos neiškraipančios ir tikslingesnės valstybės pagalbos po COVID-19 gaires, kuriomis remdamosi palaipsniui atsisakytų per COVID-19 pandemiją teiktos valstybės paramos, kad nebūtų stabdomas ekonomikos atsigavimas, konkurencingumas ir ekonomikos augimas ir būtų užtikrintas kokybiškas užimtumas; pabrėžia, kad didelės apimties valstybės pagalba buvo skirta siekiant padėti įmonėms sušvelninti pandemijos plitimo valdymo priemonių padarinius; atkreipia dėmesį į tai, kad per šį procesą reikia atsižvelgti į vidaus rinkos dinamiką, nes didelės valstybės narės gali suteikti didesnę valstybės pagalbą negu mažesnės valstybės narės, o tai gali būti bendrosios rinkos susiskaidymo priežastis;

23. pažymi, kad nors COVID-19 krizės metu taikytos paramos priemonės buvo ypatingos ir būtinos turint omenyje precedento neturinčią sveikatos ir ekonomikos krizę, šis ypatingos valstybės paramos dydis neturi tapti nauja kasdienybe;

24. pabrėžia, kad veiksmų po COVID-19 gairėse ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse veikiančioms MVĮ, kurioms reikia suteikti galimybę pasiekti platesnes rinkas, ir pašalinti teritorines problemas, susijusias su nepalankiomis geografinėmis aplinkybėmis, kad šios MVĮ gautų vienodą paramą, sąžiningas galimybes ir galėtų proporcingai vystytis visoje bendrojoje rinkoje;

 

Konkurencijos politika įgyvendinimo ir globalizacijos aspektu

25. pabrėžia, kad didėjant pasaulinei konkurencijai svarbu išsaugoti Europos įmonių konkurencingumą, siekti abipusiškumo ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje; pažymi, kad sprendžiant dėl atitinkamos rinkos apibrėžties konkurencijos ir įmonių susijungimo kontrolės atvejais būtina atidžiai išanalizuoti tarptautinės aplinkos poreikius; ragina Komisiją taikyti įtraukų ir plačios apimties požiūrį į atitinkamą rinką, kad Europos įmonės turėtų galimybę veiksmingai konkuruoti globaliame pasaulyje; pabrėžia, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas;

26. pabrėžia struktūrizuoto pasaulinio dialogo ir bendradarbiavimo konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo srityje svarbą, visų pirma valstybės pagalbos klausimais;

27. palankiai vertina Komisijos pastangas pagerinti direktyvoje dėl reglamentuojamų profesijų proporcingumo patikros[14] nustatytų bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimą pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūras; ragina valstybes nares nustatant nacionalines taisykles tinkamai atlikti proporcingumo patikrą; pabrėžia, kad dėl nepakankamo ES proporcingumo patikros taisyklių įgyvendinimo galiausiai vartotojai gali patirti žalą dėl pernelyg didelių kainų, gali būti pakenkta novatoriškų paslaugų plėtrai ar netgi sumažintos galimybės naudotis paslaugomis;

28. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujo reglamento dėl užsienio subsidijų, kuriuo siekiama sumažinti galimą iškraipomąjį poveikį bendrajai rinkai, panaikinti vykdymo užtikrinimo spragas, apsaugoti Sąjungos interesus ir sudaryti vienodas sąlygas Europos įmonėms ir visoms bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms naudojant ES konkurencijos teisės priemones ir pagrindinius jų elementus; pabrėžia Europos reguliavimo sistemos, kuria būtų skatinamos užsienio investicijos ir tarptautinių įmonių veikla ES, skatinimo svarbą;

29. pabrėžia, kad ES valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti taikomos visoms bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms; pabrėžia, kad Sąjunga turėtų išlikti atvira tiesioginėms užsienio investicijoms, ir atkreipia dėmesį į tikslinę politiką ir investicijas, kuriomis siekiama atkurti darbo vietas ir skatinti teigiamą išorinį socialinį poveikį ir poveikį aplinkai; ragina Komisiją nuosekliai vykdyti susijungimų vertinimus, tiesioginių užsienio investicijų tikrinimą ir užsienio subsidijų kontrolę;

30. pažymi, kad nacionalinė mokesčių politika ir priemonės gali daryti įtaką mokesčių surinkimui kitose valstybėse narėse; pakartoja, kad kartais apmokestinimas gali būti naudojamas kaip netiesioginė valstybės pagalba, taip sukuriant nevienodas sąlygas vidaus rinkoje; todėl pabrėžia, kad Komisija rekomendavo valstybėms narėms neteikti finansinės paramos su mokesčių rojais susijusioms įmonėms; primena Tarybos raginimą Komisijai apsvarstyti, kaip kovoti su iškreipiamu poveikiu konkursuose dėl įmonių, kurios mokesčių vengimo tikslais yra įsisteigusios mokesčių rojuose;

31. primena, kad empirinėje analizėje, atliktoje rengiant 2021 m. EBPO tyrimą, nustatyta, kad finansavimas geresnėmis nei rinkos sąlygomis galėjo prisidėti prie perteklinių pajėgumų kai kuriuose sektoriuose, taip pat atrodo, kad subsidijos neigiamai veikia įmonių našumą; pažymi, kad EBPO išvados taip pat sukėlė didelį susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo teikiant finansavimą geresnėmis nei rinkos sąlygomis; mano, kad ES turėtų veiksmingai šalinti šiuos neigiamus užsienio subsidijų padarinius vidaus rinkai, atsižvelgdama į galimą neigiamą reguliavimo poveikį, įskaitant administracinę ir reguliavimo naštą, atsakomąsias priemones ir poveikį investicijoms bei plėtrai;

32. ragina Komisiją ir toliau skrupulingai bei nešališkai vykdyti konkurencijos politiką ir sykiu siekti nuolatinio konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo svarbiausiais technologiniais ir ekonominiais klausimais su panašiai mąstančiais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia nacionalinių konkurencijos institucijų svarbą saugant rinkas ir užtikrinant vienodas sąlygas per COVID-19 protrūkį; pabrėžia didesnį jų vaidmenį platformų ekonomikos klausimais;

33. palankiai vertina tai, kad įsteigta ES ir JAV prekybos ir technologijų taryba ir vykdomas Bendras technologijų konkurencijos politikos dialogas, kurių tikslas – stiprinti bendromis vertybėmis grindžiamus ekonominius ir transatlantinius santykius; pažymi, kad pakeistas ES taisykles dėl skaitmeninių platformų įmonių atliepia panašios teisėkūros iniciatyvos ir pavieniai tyrimai JAV;

34. pabrėžia, kad specialūs bendradarbiavimo susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis konkurencijos politikos srityje gali reikšmingai prisidėti prie konkurencijos politikos veiksmingumo, ir pripažįsta nacionalinių konkurencijos institucijų svarbą užtikrinant ES konkurencijos politikos įgyvendinimą ir taikymą;

Naujiems iššūkiams pritaikyta konkurencijos ir valstybės pagalbos politika

35. palankiai vertina Parlamento derybų įgaliojimus Skaitmeninių rinkų akto klausimu ir pabrėžia, kad Parlamentas yra pasirengęs dėti pastangas greičiau užbaigti derybas dėl Skaitmeninių rinkų akto ir siekti, kad įsigaliotų naujos taisyklės;

36. ragina Komisiją užtikrinti sklandų ir greitą naujų reguliavimo priemonių įgyvendinimą, sykiu užtikrinant sąveiką ir vengiant dubliavimosi su esamomis ir būsimomis priemonėmis ir jų kartojimo;

37. ragina Komisiją užtikrinti, kad jos tarnyboms būtų greitai ir skaidriai perduotos reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo užduotys, siekiant pašalinti trūkumus ir administracines kliūtis; pakartoja, kad ribotos galimybės susipažinti su atitinkamais duomenimis gali trukdyti dalyviams patekti į rinką; pabrėžia, kad skaitmeninė pertvarka sustiprina poreikį pritaikyti konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti specifines žinias skaitmeniniais klausimais; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją skirti pakankamai ir tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių Skaitmeninių rinkų aktui įgyvendinti; mano, kad vykdant papildomus antimonopolinius ir su Skaitmeninių rinkų aktu susijusius tyrimus tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu būtų naudingas geresnis koordinavimas ir vykdymo užtikrinimas, dabartinę konkurencijos sistemą papildžius nauja priemone;

38. ragina Komisiją didinti valstybės pagalbos vertinimo proceso skaidrumą, kuris turėtų apimti aiškų pagrindimą, valstybės pagalbos aprašymą ir išmatuojamus rodiklius, leidžiančius vykdyti ex post stebėseną ir vertinimą; todėl pabrėžia, kad reikia vykdyti priimtų valstybės pagalbos atvejų veiksmingo įgyvendinimo ex post stebėseną; mano, kad taip pat turėtų būti atskleisti konsultacijų etapo rezultatai;

39. palankiai vertina neseniai priimtą ES Bendrojo Teismo sprendimą[15], kuriuo patvirtinamas Komisijos atliktas vertinimas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje ir kuris yra įrodymas ir pavyzdys, kaip skaitmeninės ekonomikos sąlygomis veiksmingai taikomos tradicinės ES konkurencijos taisyklės, visų pirma Skaitmeninių paslaugų akto ir pasaulinių skaitmeninių platformų sąveikos su kitomis Europos bendrovėmis reguliavimo srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad antimonopolinės bylos[16] nagrinėjamos labai ilgai, ir tikisi, kad naujos su Skaitmeninių rinkų aktu atsiradusios priemonės padės greičiau panaikinti antikonkurencinį elgesį;

40. palankiai vertina ES konkurencijos teisės priemonių peržiūrą, kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikate; vis dėlto primena, kad tai neturėtų trukdyti prireikus rengti naujas priemones ir geriau naudotis esamomis; mano, kad konkurencijos vertinimai turėtų būti priderinti prie ES konkurencijos politikos įgyvendinimo ir kintančios rinkos dinamikos;

41. palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti nesąžiningų sąlygų problemą siekiant sustiprinti kainų skaidrumą ir išvengti nesąžiningos bei nepagrįstos komercinės praktikos; atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja išnaudojimo ir konkurentų išstūmimo praktikos, pvz., pirmenybės sau teikimo, pavyzdžių;

42. primena Audito Rūmų rekomendacijas[17], kuriose teigiama, kad Komisija turėtų laikytis aktyvesnio požiūrio, nuosekliai ir ekonomiškai efektyviai rinkdama ir apdorodama su rinka susijusią informaciją, ir bylas tyrimui turėtų atrinkti remdamasi aiškiai pasvertais kriterijais, pavyzdžiui, naudodama balų sistemą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas, naujomis taisyklėmis turėtų būti gerinamas vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatų teikimas užuot telkus dėmesį vien į veiklos ataskaitas;

43. primena, kad pelno siekimas turėtų būti priimtinas ir neturėtų būti laikomas antikonkurenciniu elgesiu, jei tam nėra objektyvių ir faktais pagrįstų priežasčių; primena, kad antikonkurencinis elgesys yra draudžiamas, o itin konkurencinis – ne; pabrėžia, kad konkretus pasiūlymas, kuris yra patogus ir pritraukia daug vartotojų, pats savaime nėra pakankamas pagrindas susirūpinti; ragina Komisiją įgyvendinant antimonopolinius teisės aktus atskirti tokį elgesį;

44. palankiai vertina vykdomą valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą, kuria siekiama užtikrinti suderinamumą su esamais ir naujais reguliavimo principais, kurie svarbūs vykdant dvejopą pertvarką;

45. pabrėžia, kad Komisija vertina valstybės pagalbos atvejus kiekvienu konkrečiu atveju ir pažymi, kad turėtų būti padidintas valstybės pagalbos atvejų vertinimo proceso skaidrumas; pripažįsta, kad bendriems Europos interesams svarbūs projektai yra svarbi priemonė, atsižvelgiant į aiškius ir tinkamai įrodytus rinkos nepakankamumo atvejus; pakartoja, kad bendriems Europos interesams svarbiems projektams skirta valstybės pagalba visų pirma turėtų būti išleidžiama tyrimams ir plėtrai;

46. atkreipia dėmesį į planuojamą susijusių Bendrojo bendrosios išimties reglamento (BBIR) skyrių peržiūrą[18];

47. atkreipia dėmesį į Komisijos naujas gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių klimato, aplinkos apsaugos ir energetikos (CEEAG) srityse ir į jos pastangas sustiprinti 2014 m. gaires siekiant jas suderinti su Europos žaliuoju kursu, taip pat pritaria tam, kad būtų priimtos naujos gairės ekonomikos ir aplinkos apsaugos tvarumui subalansuoti; laikosi nuomonės, kad aplinkos atžvilgiu tvari valstybės pagalba yra labai svarbi siekiant įgyvendinti ES klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos tikslus ir kartu užtikrinti teisingą pertvarką; tvirtina, kad viešosios ir privačiosios investicijos į technologijas, reikalingas žaliajai pertvarkai įgyvendinti, yra labai svarbios Europos klimato teisės akto įgyvendinimo požiūriu, visų pirma siekiant sukurti proveržio inovacijų sprendimus ir padidinti susijusių technologijų mastą, kad būtų pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslai; pabrėžia, kad norint pasiekti 55 % tikslo priemonių rinkinio užmojus tam tikriems daug energijos suvartojantiems sektoriams reikės skirti atitinkamą paramą pertvarkos tikslams pasiekti;

48. ragina gairėse skirti reikiamą dėmesį tiems, kas patyrė nuostolių dėl padidėjusių energijos kainų, sykiu nepamirštant šalutinio poveikio, kurį tos priemonės turės Europos ekonomikai ir jos išoriniam konkurencingumui, taip pat poveikio, kurį didėjančios energijos sąskaitos ir galutinių prekių kainos turės Europos Sąjungos piliečiams;

49. palankiai vertina naują CEEAG skyrių dėl su anglimis, degiaisiais skalūnais ir durpėmis susijusios veiklos ankstyvo nutraukimo; pabrėžia, kad laipsniškas anglių atsisakymas yra vienas svarbiausių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksnių, ir primena, kad Europos Parlamentas savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliucijoje paragino nustatyti aiškias apsaugos priemones, kurios reikalingos laipsniškai atsisakant iškastinio kuro ir kad šios apsaugos priemonės galėtų apimti privalomas veiklos nutraukimo datas; taip pat primena, jog šioje rezoliucijoje teigiama, kad dėl valstybės pagalbos taisyklių neturėtų kilti ar būti sustiprintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų susisaistymo efektas ar susidaryti neišnaudojamo turto, ir prašo Komisijos stebėti ir taikyti priemones, kad, kai įmanoma, būtų išvengta susisaistymo efekto visapusiškai laikantis Sąjungos klimato tikslų, sykiu užtikrinant atsigavimą po COVID-19 krizės, darbo vietų kūrimą ES ir konkurencingumą;

50. mano, kad remiant ES pertvarką labai svarbus žaliųjų ir skaitmeninių strategijų integravimas; ragina Komisiją vadovautis šiuo požiūriu rengiant būsimas valstybės pagalbos sąlygas, kai pasibaigus De minimis reglamento[19] galiojimui bus atliekamas jo vertinimas; pažymi, kad būtų galima persvarstyti de minimis viršutines ribas atsižvelgiant į valstybių narių ekonominę padėtį, sykiu pripažįstant tikslus, kuriuos reikia pasiekti aplinkos, energetikos ir skaitmeninės pertvarkos srityse;

51. ragina elgtis apdairiai konsoliduojant ES oro transporto pramonę, atsižvelgiant į didžiules sumas valstybės pagalbos lėšų, kurios buvo suteiktos tam tikroms ES oro transporto bendrovėms, kad būtų užtikrinta, jog dėl šios priežasties oro bendrovės negalės pašalinti ar perimti mažesnių ES konkurentų;

52. pažymi, kad keliose specifinėse finansinių duomenų rinkose yra daug pardavėjų, tačiau nepaisant to, kad nė vienas iš jų neturi dominuojančios rinkos dalies, konkurencija yra labai maža; pažymi, kad esamos priemonės konkurencijai šioje rinkoje stiprinti pasirodė esančios nepakankamos;

53. pripažįsta, kad Komisijos konkurencijos generaliniam direktoratui (COMP GD) skiriami ištekliai turėtų atitikti jo darbo krūvį ir užduočių įvairovę; mano, kad vystantis skaitmeninei ekonomikai būtina užtikrinti specifines žinias;

54. pažymi, kad metavisatai turi būti taikomos atitinkamos reguliavimo sistemos, pavyzdžiui, privatumo ir duomenų apsaugos sistema, skaitmeninės srities teisės aktai ir konkurencijos sistema; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją aktyviai veikti užtikrinant, kad metavisatoje dirbančios įmonės laikytųsi pirmiau minėtų teisės sistemų;

55. apgailestauja dėl seniau įvykdytų destrukcinių įsigijimų, kurie nepateko į ES Susijungimų reglamento[20] taikymo sritį;

Susijungimai

56. primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sparčiau vykdyti įsipareigojimą persvarstyti pranešimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžties Bendrijos konkurencinės teisės tikslais; pažymi, kad Komisija paskelbė kvietimą teikti informaciją dėl rinkos apibrėžties pranešimo peržiūros ir atnaujinimo; pabrėžia, kad ši peržiūra turi būti atnaujinta ir pritaikyta, kad atspindėtų padidėjusią pasaulinę konkurenciją, būsimą konkurencijos ir dvigubos pertvarkos aplinką, įskaitant kintančias skaitmeninės rinkos ekosistemos savybes, daugialypes rinkas, duomenų svarbą ir nulinės kainos rinkas;

57. primena, kad duomenys suteikia didžiulę ekonominę galią ir svertą, ir mano, kad apibrėžiant skaitmenines rinkas reikėtų atsižvelgti į nepiniginius veiksnius;

58. ragina Komisiją persvarstyti susijungimų gaires ir atsižvelgti į iššūkį ES pramonės konkurencingumui; palankiai vertina Konkurencijos generalinio direktorato (COMP GD) Prioritetų ir strateginio koordinavimo padalinio vaidmenį užtikrinant, kad COMP GD tiriant bylas būtų panaudojamos visų Komisijos generalinių direktoratų praktinės žinios; mano, kad Komisijos pramonės arba sektorių strategijos praktinės žinios galėtų būti sustiprintos siekiant padėti COMP GD tyrimų grupėms nustatyti taisomųjų priemonių įgyvendinamumą ir padarinius Komisijos prioritetų aspektu;

59. pripažįsta ES Susijungimų reglamento indėlį užtikrinant deramą vidaus rinkos veikimą ir ragina Komisiją toliau remti ir įgyvendinti jo pagrindinius principus;

60. pabrėžia, kad kaina ne visada yra viską apimantis rinkos apibrėžties skaitmeninėje ekonomikoje parametras; pažymi, kad nulinės kainos skaitmeninėse rinkose vartotojai gauna produktų ir paslaugų mainais už jų duomenis, o mainais už tai yra profiliuojami ir gauna reklamas, todėl tokios savybės kaip kokybė, privatumas, duomenų tvarkymas ir dėmesys yra tinkamesni parametrai; primena, kad su kaina susijęs testavimas nėra vienintelis Komisijos turimas metodas atitinkamai produkto rinkai apibrėžti;

61. pabrėžia, kad yra daugybė technologinių priemonių ir dideli kiekiai asmens duomenų, kurių reikia asmeniniam pritaikymui internete ir kainų diskriminacijai vykdyti, jie sparčiai vystomi ir juos sunku aptikti; primena, kad elektroninės prekyvietės, platformos ir socialiniai tinklai gali naudoti duomenų analizės ir profiliavimo metodus, kad pagerintų reklamos veiksmingumą iki individualių vartotojų lygmens, asmeniškai pritaikytų pasiūlymų reitingavimą arba keistų kainas, kad jos atspindėtų paslaugų pritaikymo individualiems vartotojams kainą;

62. dar kartą patvirtina, kad duomenys yra esminis skaitmeninės rinkos veiksnys; todėl ragina Komisiją kuo geriau išnaudoti Skaitmeninių rinkų aktą ir teikti pasiūlymus dėl kitų teisės aktų, panašių į Duomenų aktą;

63. palankiai vertina Komisijos gaires dėl tam tikrų ES Susijungimų reglamento 22 straipsnyje išdėstytų aspektų; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad šios iniciatyvos gali nepakakti siekiant pritaikyti reglamentą prie šiuolaikinių verslo modelių, pvz., kai kalbama apie destrukcinius įsigijimus, kurie gali pakenkti inovacijoms; ragina Komisiją patikslinti, kaip šios gairės būtų taikomos praktikoje siekiant užtikrinti, kad jas lengvai galėtų taikyti ir nacionalinės valdžios institucijos, ir susijungiančios šalys;

64. ragina Komisiją persvarstyti bendrovių susijungimo ir įsigijimo taisykles asmens duomenų vertinimo aspektu; ypač ragina Komisiją sprendžiant dėl skaitmeninių bendrovių susijungimų ir įsigijimų visapusiškai atsižvelgti į asmens duomenų turtą ir jį vertinti taip pat kaip bet kokį kitą tradicinį fizinį turtą; primygtinai ragina Komisiją vertinant skaitmeninių bendrovių susijungimus žvelgti plačiau ir įvertinti duomenų koncentracijos poveikį; pažymi, kad įsigijus siektinus objektus su tam tikrais duomenų ištekliais rinkoje gali susidaryti vertingų ir unikalių duomenų išteklių valdymo koncentracija, susijungiančios šalys gali atitinkamai gauti geresnę prieigą prie duomenų nei jų konkurentai; pabrėžia, kad duomenų konsolidavimas įvykdžius įmonių susijungimą gali sustiprinti įmonės dominuojančią padėtį arba sudaryti jai galimybę padidinti įtaką rinkoje, ir kartais gali kelti susirūpinimą dėl teisės naudotis turtu atėmimo;

65. ragina Komisiją toliau remtis esamomis iniciatyvomis siekiant sustiprinti antimonopolinių ir duomenų privatumo reguliuotojų bendradarbiavimą, kad būtų kontroliuojamas netinkamas įmonių naudojimasis duomenimis ir būtų neleidžiama įmonėms naudotis vartotojų duomenimis siekiant įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą;

66. pažymi, kad siekiant aptikti visus atvejus, kuriuos susijungimų atvejais turėtų peržiūrėti konkurencijos institucijos, apyvartos ribinės vertės negali būti tinkamas rodiklis;

67. teigia, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų turėti galimybę naudoti informaciją, gautą taikant Skaitmeninių rinkų akto 12 straipsnį, ir prašyti atlikti koncentracijos tyrimą pagal Susijungimų reglamento 22 straipsnį;

Antimonopolinė politika ir karteliai

68. pritaria, kad siekiant užkirsti kelią rinkos apribojimams, atsirandantiems dėl šių susitarimų dviprasmiško poveikio, reikia atlikti nuodugnią vertikaliųjų susitarimų tvarkos peržiūrą, suderinti apsaugos taisykles ir nustatyti tvarką, kad būtų suderinti e. prekybos ir platformų verslo poreikiai, sykiu užtikrinant suderinamumą su šiuo metu rengiamomis taisyklėmis dėl skaitmeninių rinkų;

69. visų pirma pažymi, kad pastaraisiais metais vykdytos antimonopolinės procedūros buvo per ilgos, jos stabdo labai reikalingus sprendimus ir atitinkamai daro neigiamą poveikį konkurencijos teisės aktų vykdymui, visų pirma sparčiai augančių skaitmeninių rinkų atveju; todėl pabrėžia, kad Skaitmeninių rinkų aktas ir antimonopolinės procedūros yra labai reikalingi;

70. atkreipia dėmesį į Komisijos pradėtus antimonopolinius tyrimus dėl galimo antikonkurencinio elgesio interneto reklamos technologijų sektoriuje; siūlo Komisijai atlikti šio sektoriaus rinkos tyrimą ES, kad būtų ištirtos problemos, darančios poveikį konkurencijai;

71. pažymi, kad artimiausiais metais vartotojų daiktų interneto sektorius gerokai išaugs, tačiau pripažįsta, kad šiame sektoriuje vis dar esama trūkumų, pvz., sąveikumo, o tai galėtų mažinti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą; ragina Komisiją parengti išsamią tokio galimo poveikio vidaus rinkai analizę, įskaitant bet kokios reguliavimo intervencijos sąnaudų ir naudos analizę; palankiai vertina Komisijos atliktą daiktų interneto sektoriaus tyrimą ir prireikus ragina ją imtis tolesnių veiksmų standartų, duomenų perkeliamumo ir prieigos srityse;

72. vis dar yra labai susirūpinęs dėl giliai įsišaknijusios koncentracijos ES žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinėje; pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai atlikti išsamią analizę, koks yra prekybos susivienijimų mastas ir poveikis, ypatingą dėmesį skiriant sąžiningos konkurencijos ir didesnio prekybos centrų ir didžiųjų prekybos tinklų komercinės praktikos skaidrumo užtikrinimui, ypač tais atvejais, kai tokia praktika daro poveikį prekės ženklo vertei ir produktų pasirinkimui arba riboja inovacijas ar kainų palyginamumą;

73. pažymi, kad Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentas (VSBIR)[21] ir susijusios vertikaliosios gairės[22] buvo netinkamai pritaikyti prie naujausių rinkos pokyčių, visų pirma padidėjusios prekybos internetu apimties ir interneto platformų; taip pat pažymi, kad Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą, kaip geriau pritaikyti reglamentą ir gaires; pabrėžia, kad yra neišspręstų susirūpinimą keliančių klausimų dėl ilgalaikio vartojimo prekių sektoriaus, kuriame gamintojai tiesiogiai konkuruoja su platinimo tinklu keisdami vertikaliųjų platinimo santykių sutartines sąlygas, todėl platintojai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, o MVĮ išstumiamos iš rinkos; pabrėžia, kad ilgalaikio vartojimo prekių sektoriaus skaitmeninimas taip pat kelia susirūpinimą konkurencijos aspektu; prašo Komisijos užtikrinti, kad ateityje atliekant bet kokią peržiūrą būtų atsižvelgiama į piktnaudžiavimą pasirinktinio platinimo susitarimais, ženklinimu ir kitomis priemonėmis, kad būtų užkirstas kelias prekių pirkimui, platinimui ir perpardavimui kitose šalyse;

74. mano, kad VSBIR peržiūros gairių projekte daromas skirtumas tarp perpardavimo kainų palaikymo, kuris iškraipo rinką, ir mažiausios reklamuojamos kainos, kuri galėtų būti leidžiama tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis, galėtų būti priemonė, padedanti MVĮ atlaikyti agresyvią kainų konkurenciją elektroninėse prekyvietėse; šiuo tikslu prašo Komisijos gairėse paaiškinti sąlygas, kuriomis mažiausios reklamuojamos kainos nėra perpardavimo kainų palaikymas;

75. pakartoja savo raginimą Komisijai spręsti teritorinių tiekimo suvaržymų antikonkurencinio poveikio klausimą siekiant sukurti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką ir perteikti jos galimą naudą vartotojams; pakartoja, kad teritoriniai tiekimo suvaržymai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz., atsisakymo tiekti, grasinimo nustoti tiekti prekes konkrečiam platintojui, parduodamų prekių kiekio ribojimo, nepaaiškinto produktų asortimento ir kainų diferencijavimo valstybėse narėse arba produkto pakuočių pateikimo skirtingomis kalbomis ribojimo;

76. primena savo ankstesnį raginimą Komisijai stebėti ir šalinti nepagrįstą geografinį blokavimą ir kitas tebesančias tarpvalstybinės internetinės prekybos kliūtis, kaip nustatyta per Geografinio blokavimo reglamento[23] pirmąją trumpojo laikotarpio peržiūrą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pradėtą suinteresuotųjų subjektų dialogą;

77. pabrėžia nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimo Europos konkurencijos tinkle (EKT) svarbą; pabrėžia, kad jų indėlis į vykdymo užtikrinimą yra dabartinės redakcijos Skaitmeninių rinkų akto kertinis akmuo; ragina Komisiją nuodugniai įvertinti, kaip įgyvendinama Direktyva (ES) 2019/1[24]; palankiai vertina Direktyvos (ES) 2019/1 perkėlimą į valstybių narių nacionalinę teisę, tokiu būdu nacionalinėms konkurencijos institucijoms suteikiant galimybių veiksmingiau užtikrinti konkurencijos politikos vykdymą; pabrėžia, kad sustiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų tyrimo ir sprendimų priėmimo pajėgumai bei pakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai suteiks galimybę geriau vykdyti nepriklausomą ir nešališką konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą; rekomenduoja stiprinti nacionalinių konkurencijos institucijų analitinius pajėgumus, kad jos galėtų geriau spręsti sudėtingus klausimus, kurių kyla įgyvendinat konkurencijos teisę skaitmeninėse rinkose; taip pat rekomenduoja nacionalinėms konkurencijos institucijoms bendradarbiauti, dalytis geriausia patirtimi ir dirbti kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis, kad, taikant daugiadalykį požiūrį, būtų įveiktos įgyvendinimo problemos, nes antikonkurencinis elgesys taip pat gali būti susijęs su duomenų apsaugos ir vartotojų teisės sritimis;

78. pabrėžia, kad nacionalinėms priežiūros ir konkurencijos institucijoms yra svarbios nepriklausomumo garantijos, ir primena apie nuolat augantį poreikį ES lygmeniu užtikrinti veiksmingesnius komunikacijos, informacijos ir bendradarbiavimo kanalus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad šioms institucijoms būtina suteikti reikiamų žmogiškųjų, finansinių ir technologinių išteklių, kad jos galėtų deramai vykdyti savo užduotis; galiausiai pabrėžia, kad svarbu išlaikyti griežčiausius skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, kiek tai susiję su šių institucijų įgaliojimais: nuo paskyrimo mechanizmo iki susipažinimo su informacija taisyklių;

79. pabrėžia, kad vykdymo užtikrinimas turi likti nepriklausomas, jam turi būti taikomos šiam tikslui tinkamos tikrinimo priemonės ir skiriami deramą kvalifikaciją turintys darbuotojai, kad būtų veiksmingai sprendžiama vis daugiau ir vis sudėtingesnių bylų;

80. primena, kad dėl vėlavimo perkelti Direktyvą 2014/104/ES[25] ir atitinkamos informacijos apie teismines bylas trūkumo nebuvo galima atlikti išsamaus šios direktyvos tyrimo; vis dėlto ragina Komisiją nuolat stebėti jos įgyvendinimą ir paskelbti tyrimo rezultatus;

81. mano, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti politinėse diskusijose dėl konkurencijos politikos; pažymi, kad Parlamentas kaip stebėtojas turėtų aktyviau dalyvauti darbo grupių ir ekspertų grupių, pvz., tarptautinio konkurencijos tinklo (ICN), veikloje, kad galėtų geriau susipažinti su šiuo klausimu ir gautų aktualią informaciją apie pokyčius ir atitinkamai geriau pasirengtų atlikti savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmenį; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų dalyvauti ES konkurencijos savaitėse ir kituose susitikimuose, į kuriuos kviečiami valstybių narių atstovai; pažymi, kad Konkurencijos darbo grupė yra naudingas įrankis Europos Parlamento ir COMP GD informacijos mainams paskatinti;

82. smerkia neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą; palankiai vertina ypatingas priemones, kurių ES ėmėsi siekdama padėti Ukrainos žmonėms; remia priemones, taikomas NVO ir įmonėms, padedančioms pabėgėliams iš karo paveiktų šalių bėgti į Sąjungą;

83. ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį ir prireikus pasinaudoti būtinu ES valstybės pagalbos sistemos lankstumu, kad valstybės narės galėtų teikti paramą įmonėms ir sektoriams, kuriuos labiausiai paveikė Rusijos vykdoma karinė agresija prieš Ukrainą ir kurie nukentės dėl Rusijai taikomų sankcijų;

°

° °

84. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei, kai taikytina, regioninėms valstybių narių konkurencijos institucijoms.

 


VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (1.3.2022)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Konkurencijos politika. 2021 m. metinė ataskaita

(2021/2185(INI))

Nuomonės referentas: Andrea Caroppo 


 

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. primena, kad konkurencijos politika yra labai svarbi stiprinant ir užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą, nes ją įgyvendinant sudaromos sąžiningos ir vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams – ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), užkertamas kelias konkurencijos iškraipymui, sudaromos sąlygos novatoriškų įmonių augimui ir užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos, žemesnių kainų, geresnės kokybės ir didesnio tiekėjų bei gaminių pasirinkimo lygis; be to, pabrėžia, kad vartotojų gerovė turi išlikti pagrindiniu konkurencijos politikos tikslu ir kad negalima ignoruoti neigiamo išorinio poveikio, susijusio su tam tikrų rūšių gamyba;

2. pabrėžia, kad ES konkurencijos taisyklės turėtų padėti siekti Sąjungos tikslų, apibrėžtų Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje; mano, kad konkurencijos taisyklės turėtų ne trukdyti, o padėti siekti tvarumo tikslų; pabrėžia, kad konkurencijos taisyklės ir tvarumo politikos priemonės turėtų būti taikomos kartu; palankiai vertina Komisijos požiūrį, pagal kurį valstybės pagalba, antimonopolinių priemonių užtikrinimas ir susijungimų kontrolė gali padėti siekti Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslų; todėl pabrėžia svarbų paslaugų sektoriaus vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos ir įgyvendinant šiuos tikslus;

3. palankiai vertina 2021 m. EBPO rekomendacijas dėl konkurencinio neutralumo ir ragina Komisiją išlaikyti konkurencinį neutralumą vidaus rinkos reguliavimo aplinkoje;

4. palankiai vertina Komisijos pradėtą procesą siekiant apsvarstyti, kokį vaidmenį konkurencijos politika gali atlikti remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat ES pramonės strategiją; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad 2021 m. gruodžio mėn. priimtos 2022 m. valstybės pagalbos klimatui, aplinkos apsaugai ir energetikai gairės[26];

Konkurencijos gerinimas paslaugų sektoriuje

5. primena, kad paslaugos sudaro didžiausią ekonominė veiklos sektorių ES pagal bendrąją pridėtinę vertę ir kad bendroji paslaugų rinka gerokai atsilieka nuo bendrosios prekių rinkos; pabrėžia, kad reikia šalinti likusias nepateisinamas bendrosios paslaugų rinkos plėtros kliūtis, be kita ko, užtikrinant konkurencijos taisyklių vykdymą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Bendrą vidaus paslaugų reguliavimo iniciatyvą, kurią priėmė PPO, siekdama sumažinti biurokratizmą prekybos paslaugomis srityje;

6. pabrėžia, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms gali būti taikomos specialios taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti piliečių galimybes naudotis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis; atkreipia dėmesį į Komisijos atliekamą šių sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų taisyklių vertinimą; pakartoja savo raginimą Komisijai, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų taisyklėse būtų nustatyta tikslinės grupės socialinio būsto apibrėžtis;

7. pabrėžia, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti grindžiami įvairiais elementais, pvz., duomenimis ir geriausia patirtimi; ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su pranešimo procedūra pagal Paslaugų direktyvą[27], kurią būtų galima patobulinti;

8. palankiai vertina Komisijos pastangas pagerinti Direktyvoje dėl reglamentuojamų profesijų proporcingumo patikros[28] nustatytų bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimą pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūras; ragina valstybes nares nustatant nacionalines taisykles tinkamai atlikti proporcingumo patikrą; pabrėžia, kad dėl nepakankamo ES proporcingumo patikros taisyklių įgyvendinimo galiausiai vartotojai galėtų patirti žalos dėl pernelyg didelių kainų, būtų pakenkta novatoriškų paslaugų plėtrai ar netgi sumažintos galimybės naudotis paslaugomis;

Bendrosios skaitmeninės rinkos konkurencijos taisyklės

9. primena ES bendrosios skaitmeninės rinkos svarbą sudarant sąlygas technologijų įmonėms lengvai pasiekti naujus klientus ir konkuruoti tarptautiniu mastu;

10. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą skaitmeninių rinkų reguliavimą, ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl Skaitmeninių rinkų akto[29] (SRA); atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ex ante reguliavimo priemonėmis siekiama pašalinti ex post konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo spragas; pabrėžia, kad vartotojų teisės ir gerovė turi būti išsaugotos ir, jei įmanoma, stiprinamos tiek internete, tiek realiame gyvenime;

11. primena, kad duomenys yra didelės ekonominės galios ir sverto šaltinis; pritaria, kad būtų atliktas pranešimo dėl rinkos apibrėžties vertinimas siekiant geriau įvertinti skaitmenines rinkas, ir mano, kad apibrėžiant skaitmenines rinkas reikėtų atsižvelgti į nepiniginius veiksnius;

12. pažymi, kad didesni skaitmeniniai rinkos dalyviai gali turėti prieigą prie didesnio sukauptų duomenų kiekio, o tai gali turėti įtakos konkurencijai su mažesniais rinkos dalyviais; prašo Komisijos atsižvelgti į šį veiksnį vertinant dominuojančią padėtį rinkose;

13. pabrėžia, kad svarbu skubiai pradėti derybas dėl Skaitmeninių paslaugų akto[30], siekiant užtikrinti ES bendrosios skaitmeninės rinkos suderinimą ir išvengti kliūčių prekybai;

Destrukciniai įsigijimai

14. pabrėžia, kad susijungimų kontrolės taisyklės turėtų atsižvelgti į vadinamuosius destrukcinius įsigijimus, kuriuos vykdo dominuojantys subjektai bendrojoje rinkoje; palankiai vertina Komisijos gaires dėl Susijungimų reglamento 22 straipsnyje nustatyto kreipimosi mechanizmo taikymo tam tikrų kategorijų byloms[31], kuriomis siekiama panaikinti spragą, susijusią su destrukciniais įsigijimais vykdant susijungimų kontrolę; pabrėžia, kad destrukciniai įsigijimai taip pat gali turėti įtakos bendrosios skaitmeninės rinkos konkurencingumui ir sąžiningumui ir daryti neigiamą poveikį vartotojų pasirinkimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Skaitmeninių rinkų akto svarbą užkertant kelią įmonių, kurios pripažintos prieigos valdytojais, destrukciniams įsigijimams, taip pat pabrėžia, kad susijungimų kontrolė turėtų būti atliekama pagal Susijungimų reglamento[32] nuostatas; sutinka, kad vykdant optimalią politiką taip pat reikėtų atsižvelgti į jos poveikį inovacijų diegimo lygiui;

15. pažymi, kad artimiausiais metais vartotojų daiktų interneto sektorius gerokai išaugs, tačiau pripažįsta, kad šiame sektoriuje vis dar yra trūkumų, pvz., sąveikumo, o tai galėtų apriboti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą; ragina Komisiją parengti išsamią tokio galimo poveikio vidaus rinkai analizę, įskaitant bet kokios reguliavimo intervencijos sąnaudų ir naudos analizę; palankiai vertina Komisijos atliktą daiktų interneto sektoriaus tyrimą ir ragina Komisiją prireikus imtis tolesnių veiksmų standartų, duomenų perkeliamumo ir prieigos srityse;

16. pažymi, kad Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamentas[33] (VSBIR) ir susijusios vertikaliosios gairės[34] buvo netinkamai pritaikyti prie naujausių rinkos pokyčių, visų pirma prie prekybos internetu apimties ir interneto platformų augimo; taip pat pažymi, kad Komisija šiuo metu rengia pasiūlymą geriau pritaikyti reglamentą ir gaires; pabrėžia, kad yra neišspręstų susirūpinimą keliančių klausimų dėl ilgalaikio vartojimo prekių sektoriaus, kuriame gamintojai tiesiogiai konkuruoja su platinimo tinklu pakeisdami vertikaliųjų platinimo santykių sutartines sąlygas, todėl platintojai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, o MVĮ išstumiamos iš rinkos; pabrėžia, kad ilgalaikio vartojimo prekių sektoriaus skaitmeninimas taip pat kelia susirūpinimą konkurencijos požiūriu; prašo Komisijos užtikrinti, kad atliekant bet kokią būsimą peržiūrą būtų atsižvelgiama į piktnaudžiavimą pasirinktinio platinimo susitarimais, ženklinimu ir kitomis priemonėmis, kad būtų užkirstas kelias prekių pirkimui, platinimui ir perpardavimui tarpvalstybiniu mastu;

17. mano, kad Vertikaliųjų susitarimų bendrosios išimties reglamento peržiūros gairių projekte daromas skirtumas tarp perpardavimo kainų palaikymo, rinkos iškraipymo ir mažiausios reklamuojamos kainos, kuri galėtų būti leidžiama tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis ir galėtų būti priemonė MVĮ atlaikyti agresyvią kainų konkurenciją elektroninėse prekyvietėse; šiuo tikslu prašo Komisijos gairėse paaiškinti sąlygas, kuriomis daugiametis planas nėra perpardavimo kainų palaikymas;

18. be to, pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti politikos nuoseklumą, Bendrojo bendrosios išimties reglamento[35] (BBIR) nuostatos turi būti suderintos su ES politikos tikslais; palankiai vertina tai, kad persvarstyto BBIR projekte taip pat pripažįstamos atsinaujinančiosios energijos ir biologinės įvairovės apsaugos priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad turėtų būti nustatyti aiškūs, griežti ir įgyvendinami kriterijai ir tikslai, kad būtų galima teikti valstybės pagalbą mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliui;

19. pakartoja savo raginimą Komisijai spręsti teritorinių tiekimo suvaržymų antikonkurencinio poveikio klausimą siekiant sukurti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką ir galimą jos naudą vartotojams; pakartoja, kad teritoriniai tiekimo suvaržymai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz., atsisakymo tiekti, grasinimo nustoti tiekti prekes konkrečiam platintojui, parduodamų prekių kiekio ribojimo, nepaaiškinto produktų asortimento ir kainų diferencijavimo valstybėse narėse arba produkto pakuočių pateikimo skirtingomis kalbomis ribojimo;

20. primena savo ankstesnį raginimą Komisijai stebėti ir šalinti nepagrįstą geografinį blokavimą ir kitas tarpvalstybinės internetinės prekybos kliūtis, kurios išlieka, kaip nustatyta per pirmąją trumpalaikę Geografinio blokavimo reglamento[36] peržiūrą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina suinteresuotųjų subjektų dialogą;

Valstybės pagalba

21. atkreipia dėmesį į besitęsiantį COVID-19 pandemijos poveikį ES ekonomikai ir jos keliamą riziką bei galimybes vidaus rinkai; atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą pratęsti laikinosios valstybės pagalbos sistemos galiojimą iki 2022 m. birželio 30 d.; pabrėžia, kad šios priemonės yra laikino pobūdžio ir kad reikia atsižvelgti į būtinas apsaugos priemones, kad bendrojoje rinkoje būtų išsaugotos vienodos sąlygos ir kad šiomis priemonėmis nebūtų sukeltas staigus lūžis; prašo Komisijos užtikrinti, kad priemonės būtų proporcingos tikrosioms reikmėms, pvz., padėtų skatinti konkurencingumą ir išsaugoti darbo vietas, ir nekeltų abejonių dėl vartotojų teisių; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pratęsti šių priemonių taikymą, kol nebus patikimų įrodymų, kad visa Europos ekonomika sparčiai atsigauna;

22. ragina Komisiją didinti valstybės pagalbos vertinimo proceso skaidrumą, kuris turėtų apimti aiškų pagrindimą, valstybės pagalbos aprašymą, išmatuojamus rodiklius, leidžiančius vykdyti ex post stebėseną ir vertinimą; todėl pabrėžia, kad reikia vykdyti priimtų valstybės pagalbos atvejų veiksmingo įgyvendinimo ex post stebėseną; mano, kad taip pat turėtų būti atskleisti konsultacijų etapo rezultatai;

23. atkreipia dėmesį į sienų kontrolės dėl COVID-19 pandemijos, taip pat dėl nacionalinės sienų kontrolės Šengeno zonai nepriklausančiose valstybėse narėse poveikį laisvam produktų judėjimui bei rizikai ir kliūtims konkurencijai, ypač MVĮ; ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti padėtį, pašalinti visas kliūtis ir baigti kurti bendrąją rinką;

24. palankiai vertina Komisijos pastangas stebėti valstybių narių pastangas įtraukti EKT+ direktyvą[37] į nacionalinę teisę bei joms padėti ir primygtinai ragina Komisiją toliau stiprinti Europos vartotojų centrų tinklo (EVC tinklas) vaidmenį; pakartoja savo raginimą Komisijai atlikti tyrimą dėl to, ar reikia ES vartotojų apsaugos institucijos;

25. ragina Komisiją pritaikyti konkurencijos taisykles ir užtikrinti jų vykdymą energetikos sektoriuje, kad būtų lengviau sukurti energetikos sąjungą, skatinti Europos subjektus ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir atsparumą Europos Sąjungoje, taip sumažinant kainų svyravimą ir kovojant su energijos kainų kilimu, kuris lemia didelę infliacijos lygio padidėjimo dalį; ragina Komisiją užtikrinti, kad energetikos sektoriuje būtų laikomasi konkurencijos taisyklių, atsižvelgiant į žaliojo kurso tikslus, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos įvairioms energetikos sektoriaus technologijoms ir inovacijoms diegti;

ES atsakas į užsienio subsidijas

26. pabrėžia, kad svarbu spręsti konkurenciją iškraipančių užsienio subsidijų, kurios kenkia vienodoms ES vidaus rinkos sąlygoms, klausimą, ir palankiai vertina siūlomą reglamentą dėl užsienio subsidijų[38], kuris būtų aktualus tais atvejais, kai, pavyzdžiui, subsidijuojama įmonė ketina dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūrose; pabrėžia, kad ES nepriklausančios įmonės, gaunančios valstybės pagalbą ar kitas subsidijas, potencialiai gali iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje, susilpninti paslaugų lygį ir vartotojų apsaugos standartus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą patekimą į rinką ir sudaryti vienodas sąlygas kiekvienam susijusiam sektoriui, įskaitant aviacijos;

27. reiškia susirūpinimą dėl atsakomųjų priemonių prieš ES įmones pasauliniu lygmeniu, įskaitant riziką, kad ES įmonėms bus taikomas veidrodinis antisubsidijų principas, pvz., vykdant viešuosius pirkimus; pabrėžia, kad itin svarbu sukurti skaidrius ir išmatuojamus rodiklius bei tyrimo procedūras, kad būtų nustatyta aiški užsienio subsidijų iškraipomojo poveikio vertinimo sistema;

28. primena, kad empirinėje analizėje, atliktoje rengiant 2021 m. EBPO tyrimą, nustatyta, kad finansavimas geresnėmis nei rinkos sąlygomis galėjo prisidėti prie perteklinių pajėgumų kai kuriuose sektoriuose, subsidijos taip pat, atrodo, neigiamai susijusios su įmonių našumu; pažymi, kad EBPO išvados taip pat sukėlė didelį susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo teikiant finansavimą geresnėmis nei rinkos sąlygomis; mano, kad ES turėtų veiksmingai šalinti šiuos neigiamus užsienio subsidijų padarinius vidaus rinkai, atsižvelgdama į galimą neigiamą reguliavimo poveikį, įskaitant administracinę ir reguliavimo naštą, atsakomąsias priemones ir poveikį investicijoms bei plėtrai;

Konkurencijos politikos ir vykdymo užtikrinimo taisyklių peržiūra

29. primena Audito Rūmų rekomendacijas[39], kuriose teigiama, kad Komisija turėtų laikytis aktyvesnio požiūrio, nuosekliai ir ekonomiškai efektyviai surinkdama ir apdorodama su rinka susijusią informaciją, ir bylas tyrimui turėtų atrinkti remdamasi aiškiai pasvertais kriterijais, pavyzdžiui, naudodama balų sistemą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendacijas, reikia, kad pagal naujas taisykles geriau būtų teikiamos ataskaitos apie vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatus užuot susitelkus vien į veiklos ataskaitas;

30. primygtinai ragina Komisiją atlikti savo vykdymo užtikrinimo sprendimų, įskaitant baudų ir sankcijų, skirtų už antikonkurencinį elgesį vidaus rinkoje, poveikį, ex post vertinimą, tai ar jie buvo veiksmingi ir ar buvo pasiekti numatyti rezultatai;

31. primena, kad elgesys siekti pelno turėtų būti priimtinas ir neturėtų būti laikomas antikonkurenciniu, jei nėra tam objektyvių ir faktais pagrįstų priežasčių; primena, kad antikonkurencinis elgesys yra draudžiamas, o itin konkurencinis – ne; pabrėžia, kad konkretus pasiūlymas, kuris yra patogus ir pritraukia daug vartotojų, pats savaime nėra pakankamas pagrindas susirūpinti; ragina Komisiją atskirti tokį elgesį įgyvendinant antimonopolinius teisės aktus;

32. pažymi, kad 1980 m. Kinija sudarė 2,3 % pasaulio ekonomikos, JAV – 21,3 %., o dabartinės 27 ES valstybės narės – beveik 26 %; vis dėlto pažymi, kad 2020 m. Kinija pasiekė 18,3 %, JAV sumažėjo iki 15,8 %, o ES – iki 15 %; pabrėžia, kad be ekonomikos augimo ES negali tikėtis pagerinti sveikatos priežiūrą, švietimą, mokslinius tyrimus ar aplinkos apsaugą vidaus rinkoje; ragina Komisiją išnagrinėti pagrindinius konkurencijos politikos trūkumus, įskaitant pernelyg didelės administracinės naštos, teisinio tikrumo trūkumo ir protekcionistinių priemonių poveikį ES bei nacionaliniu lygmenimis;

33. apgailestauja, kad ES vienaragių yra gana nedaug, palyginti su kitais išsivysčiusiais regionais ar šalimis; primygtinai ragina Komisiją išanalizuoti reglamentavimo aplinką sėkmingiausiose šalyse ir paskelbti geriausios praktikos pavyzdžius; be to, ragina Komisiją atlikti pakeitimus siekiant pagerinti konkurencijos politiką vidaus rinkoje, kad įmonėms, įskaitant startuolius, verslininkus ir novatorius, būtų sukurta palankesnė aplinka;

34. primena 2021 m. Tarptautinio valiutos fondo konkurencijos, inovacijų ir integracinio augimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad konkurencija ir inovacijomis grindžiamas augimas yra labai svarbūs siekiant didinti našumą ir remti plataus masto augimą; pažymi, kad ataskaitoje taip pat teigiama, kad inovacijų rėmimo politika taip pat galėtų padidinti verslo dinamiškumą ir sumažinti įtaką rinkoje.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

28.2.2022

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Brando Benifei, Markus Buchheit, Andrea Caroppo, Anna Cavazzini, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Alexandra Geese, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Krzysztof Hetman, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Arba Kokalari, Kateřina Konečná, Andrey Kovatchev, Jean-Lin Lacapelle, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Antonius Manders, Leszek Miller, Anne-Sophie Pelletier, Miroslav Radačovský, René Repasi, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Tom Vandenkendelaere, Marion Walsmann, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clara Aguilera, Marc Angel, Marco Campomenosi, Malte Gallée, Francisco Guerreiro, Barbara Thaler, Kosma Złotowski

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38

+

ECR

Eugen Jurzyca, Kosma Złotowski

ID

Marco Campomenosi

PPE

Andrea Caroppo, Deirdre Clune, Krzysztof Hetman, Arba Kokalari, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Barbara Thaler, Tom Vandenkendelaere, Marion Walsmann

Renew

Andrus Ansip, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Morten Løkkegaard, Róża Thun und Hohenstein, Marco Zullo

S&D

Alex Agius Saliba, Clara Aguilera, Marc Angel, Brando Benifei, Maria Grapini, Maria‑Manuel Leitão‑Marques, Leszek Miller, René Repasi, Christel Schaldemose

The Left

Kateřina Konečná, Anne‑Sophie Pelletier

Verts/ALE

Anna Cavazzini, David Cormand, Malte Gallée, Alexandra Geese, Francisco Guerreiro

 

1

-

NI

Miroslav Radačovský

 

3

0

ID

Markus Buchheit, Virginie Joron, Jean‑Lin Lacapelle

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 


 

 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

14.3.2022

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

5

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Rasmus Andresen, Gunnar Beck, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Gilles Boyer, Carlo Calenda, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Raffaele Fitto, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Luis Garicano, Valentino Grant, Claude Gruffat, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Michiel Hoogeveen, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, France Jamet, Othmar Karas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Aurore Lalucq, Aušra Maldeikienė, Pedro Marques, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Sirpa Pietikäinen, Dragoş Pîslaru, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Manon Aubry, Karima Delli, Maximilian Krah, Chris MacManus, Andreas Schwab, Linea Søgaard-Lidell

 


 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

45

+

ID

Valentino Grant

NI

Enikő Győri

PPE

Isabel Benjumea, Stefan Berger, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Aušra Maldeikienė, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Sirpa Pietikäinen, Andreas Schwab, Ralf Seekatz, Inese Vaidere

Renew

Gilles Boyer, Carlo Calenda, Engin Eroglu, Luis Garicano, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Dragoş Pîslaru, Linea Søgaard-Lidell, Stéphanie Yon-Courtin

S&D

Jonás Fernández, Eero Heinäluoma, Aurore Lalucq, Pedro Marques, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Evelyn Regner, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli

Verts/ALE

Rasmus Andresen, Karima Delli, Claude Gruffat, Stasys Jakeliūnas, Piernicola Pedicini, Kira Marie Peter-Hansen, Ernest Urtasun

 

5

-

ID

Gunnar Beck, Maximilian Krah

NI

Lefteris Nikolaou-Alavanos

The Left

Manon Aubry, Chris MacManus

 

7

0

ECR

Raffaele Fitto, Michiel Hoogeveen, Johan Van Overtveldt, Roberts Zīle

ID

France Jamet, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

Atnaujinta: 2022 m. balandžio 20 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika