Pranešimas - A9-0150/2022Pranešimas
A9-0150/2022

PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius ES klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631

18.5.2022 - (COM(2021)0556 – C9‑0322/2021 – 2021/0197(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Nuomonės referentas: Jan Huitema


Procedūra : 2021/0197(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius ES klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631

(COM(2021)0556 – C9‑0322/2021 – 2021/0197(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM (2021) 0556),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0322/2021),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

 atsižvelgdamas į Airijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

 atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

 atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 27 d. Regionų komiteto nuomonę,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

 atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo reikalų komiteto nuomones,

 atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9‑0150/2022),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(1) 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. 2021 m. lapkričio mėn. priimdamos Glazgo klimato paktą jo šalys pripažino, kad užtikrinus, jog vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu, būtų reikšmingai sumažinta klimato kaitos rizika ir jos poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti savo 2030 m. tikslus, kad paspartintų klimato srities veiksmus šį lemiamą dešimtmetį ir panaikintų užmojų spragą siekiant 1,5 °C tikslo;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2) spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“23. Susidūrus su labai skaudžiu COVID-19 pandemijos poveikiu Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir reikšmė dar labiau padidėjo;

(2) spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“23. 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso Parlamentas paragino ne vėliau kaip iki 2050 m. įvykdyti būtiną perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, o savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties jis paskelbė, kad susidarė kritinė klimato ir aplinkos padėtis. Susidūrus su labai skaudžiu COVID-19 pandemijos poveikiu Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir reikšmė dar labiau padidėjo;

_________________

_________________

23 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

23 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ES ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(3) ES siekia iki 2050 m. nustatyti naują augimo strategiją, skirtą pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika su gyvybingais, toliau pasaulyje savo atitinkamuose segmentuose pirmaujančiais pramonės sektoriais, kurie visame pasaulyje skatina inovacijas ir užtikrina gerai apmokamas ir kokybiškas darbo vietas Sąjungoje. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Todėl 8-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, kuri galios iki 2030 m., nustatomas tikslas paspartinti žaliąją pertvarką, siekiant teisingai, lygiomis teisėmis ir įtraukiai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, tvarios, nekenksmingos, efektyviai išteklius naudojančios, atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstos, atsparios ir konkurencingos žiedinės ekonomikos, ir apsaugoti, atkurti ir pagerinti aplinkos būklę, remiant pagal Europos žaliąjį kursą paskelbtą priemonių ir iniciatyvų rinkinį ir juo remiantis. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas ar mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Be to, pertvarka turės skirtingą poveikį skirtingiems Sąjungos regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems regionams, periferiniams ir atokiausiems regionams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [--]24 Sąjunga teisės aktais įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamų ŠESD kiekį (kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(5) Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/111924 Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki nulinio grynojo kiekio, o vėliau – pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos vidaus tarpinis klimato politikos tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį bent sumažinti bent 55 proc. (t. y. kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį), palyginti su 1990 m. lygiu;

_________________

_________________

24 2021 m. […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) […/…], kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), [OL L, …/… .].

24 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9).

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai prisidės prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, įskaitant kelių transporto sektorių;

(6) tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai prisidės prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, įskaitant kelių transporto sektorių. Transporto sektorius yra vienintelis sektorius, kuriame išmetamųjų teršalų kiekis nuo 1990 m. didėja. Jis apima kelių transportą su jo lengvosiomis ir sunkiosiomis transporto priemonėmis, kurios kartu išmeta daugiau kaip 70 proc. viso transporto išmetamų teršalų kiekio.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a) yra itin svarbu užtikrinti, kad individualus judumas liktų prieinamas ir įperkamas visiems, visų pirma asmenims, kasdien važinėjantiems į darbą ir neturintiems galimybės naudotis kokybišku viešuoju transportu ar kitais judumo sprendimais;

 

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6b) 2021 m. Glazge (Jungtinė Karalystė) vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje, vadinamoje COP 26, buvo priimtas įsipareigojimas paspartinti visuotinį perėjimą prie nulinės taršos transporto priemonių. Joje taip pat įsipareigota užtikrinti, kad perėjimas būtų teisingas ir tvarus, kad nė vienas regionas ar bendruomenė neliktų nuošalyje, ir pabrėžta, kad svarbu užtikrinti teisingą darbo jėgos pereinamąjį laikotarpį ir deramo darbo bei kokybiškų darbo vietų kūrimą.

 

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) šiame reglamente nustatytos priemonės yra būtinos kaip nuoseklios ir suderintos sistemos dalis, kuri yra nepakeičiama siekiant bendro Sąjungos tikslo sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(7) šiame reglamente nustatytos priemonės yra būtinos kaip nuoseklios ir suderintos sistemos dalis, kuri yra nepakeičiama siekiant bendro Sąjungos tikslo sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuojamos iškastinio kuro energijos (įskaitant 227,5 mlrd. EUR 2018 m. vien už naftos importą), nes, tai išlieka dominuojančia lengvuosiuose automobiliuose ir furgonuose suvartojama (94 proc.) energijos rūšimi; Laipsniškai atsisakant naftos vartojimo, labai svarbu nepereiti nuo vienos priklausomybės prie kitos. Siekiant užtikrinti Europos pramonės ilgalaikį tvarumą ir sustiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, taip pat labai svarbu, kad Komisija sutartinai dirbtų su valstybėmis narėmis ir pramonės veikėjais, siekdama užtikrinti mažataršėms ir netaršioms technologijoms taikyti reikalingų strateginių medžiagų ir retųjų žemių elementų tiekimo grandinės saugumą;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a) nors šio reglamento peržiūra yra vienas iš aplinkosaugos tikslų, t. y. kelių transporto dekarbonizavimo siekiant kovoti su klimato kaita, įgyvendinimo etapų, siekiant užtikrinti užimtumą ir visiems prieinamą judumą, jos metu taip pat turėtų būti atsižvelgta į reikšmingas pasekmes pramonei ir socialines pasekmes;

 

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) siekiant iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., būtina sugriežtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/63125 nustatytus mažinimo reikalavimus lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Taip pat reikia nustatyti aiškų tolesnio išmetamųjų teršalų mažinimo po 2030 m. planą, prisidedant prie to, kad iki 2050 m. būtų įgyvendintas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Jeigu nebus imtasi plataus užmojo veiksmų, kad būtų sumažintas kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamų teršalų kiekis turės būti labiau mažinamas kituose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sudėtingiau;

(8) siekiant iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., ir pateikti aiškų kelią siekiant šio tikslo bei prisidėti prie būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki 2030 m., būtina sugriežtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/63125 nustatytus mažinimo reikalavimus lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Taip pat reikia nustatyti aiškų tolesnio išmetamųjų teršalų mažinimo po 2030 m. planą, prisidedant prie to, kad iki 2050 m. būtų įgyvendintas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Vadovaujantis didžiausio išlaidų veiksmingumo scenarijumi, norint pasiekti šį tikslą, reikės sumažinti transporto sektoriaus išmetamą teršalų kiekį maždaug 90 proc., nes šiuo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis didėja tik transporto sektoriuje. Kartu svarbiausia, kad papildomais Sąjungos teisės aktais, pvz., Direktyva (ES) 2018/200125a, būtų užtikrinamas spartus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, kad Sąjungos automobilių parkas galėtų būti varomas papildoma atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektros energija. Jeigu nebus imtasi plataus užmojo veiksmų, kad būtų sumažintas kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamų teršalų kiekis turės būti labiau mažinamas kituose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sudėtingiau; Skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos metu taip pat reikėtų atsižvelgti į socialinio aspekto svarbą, siekiant užtikrinti, kad judumas prieinamas visiems, įskaitant energijos apmokestinimo poveikį įperkamumui, taip pat tiesioginį ir netiesioginį didesnių energijos kainų poveikį transportui įvairiuose Sąjungos regionuose bei pramoninio pobūdžio pasekmes siekiant užtikrinti užimtumą ir pramonės konkurencingumą;

__________________

__________________

25 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

25 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(8a) naujausių tyrimų duomenimis, baterinės elektra varomos transporto priemonės jau dabar gali konkuruoti su įprastiniais automobiliais keliuose automobilių segmentuose, jei atsižvelgiama į bendrąją nuosavybės kainą. Lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms griežtinami CO2 standartai paspartins baterinių elektra varomų transporto priemonių bendrosios nuosavybės kainos mažėjimą, todėl jie visoms visuomenės grupėms visoje Sąjungoje taps patrauklesni, nei automobiliai su degimo varikliais. 2025–2030 m. taikomi platesnio užmojo CO2 standartai lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms taip pat paspartins visų segmentų naudotų automobilių rinkos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir turės didesnę naudą mažesnių ir vidutinių pajamų vartotojams;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų paskatinti Sąjungos rinkoje vis daugiau naudoti netaršias transporto priemones, tuo pačiu teikiant naudą vartotojams ir piliečiams oro kokybės ir energijos taupymo atžvilgiu, taip pat užtikrinant tolesnes automobilių pramonės vertės grandinės inovacijas. Šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES automobilių pramonės vertės grandinei taip pat tenka vienas svarbiausių vaidmenų vykdant visuotinį perėjimą prie netaršaus judumo. Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

(9) griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų paskatinti Sąjungos rinkoje vis daugiau naudoti netaršias transporto priemones, tuo pačiu teikiant naudą vartotojams ir piliečiams oro kokybės, energetinio saugumo ir veiksmingumo stiprinimo bei susijusio ir energijos taupymo atžvilgiu, taip pat užtikrinant tolesnes automobilių pramonės vertės grandinės inovacijas. Šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES automobilių pramonės vertės grandinei taip pat tenka vienas svarbiausių vaidmenų vykdant visuotinį perėjimą prie netaršaus judumo. Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje, tol kol užtikrinami tikslūs ir išsamūs duomenys dėl šių tipų automobilių išmetamų teršalų normos;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) atsižvelgiant į tai, nuo 2030 m. turėtų būti nustatytos naujos, griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Šios normos turėtų būti nustatytos tokio lygio, kuris tvirtai paskatintų Sąjungos rinkoje greičiau pradėti naudoti netaršias transporto priemones ir jomis ekonomiškai efektyviai būtų skatinamos netaršių technologijų inovacijos;

(10) atsižvelgiant į tai, nuo 2025 m. turėtų būti nustatytos naujos, griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Šios normos turėtų būti nustatytos tokio lygio, kuris tvirtai paskatintų Sąjungos rinkoje greičiau pradėti naudoti netaršias transporto priemones ir jomis ekonomiškai efektyviai būtų skatinamos netaršių technologijų inovacijos, pasinaudojant impulsu dėl 2021 m. rekordiškai didelio parduoto netaršių transporto priemonių kiekio;

 

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a) technologinės inovacijos yra būtina judumo Sąjungoje išlaisvinimo nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro sąlyga, todėl jas reikėtų remti. Didėjant tarptautinei konkurencijai, Sąjunga ir valstybės narės turėtų toliau stengtis išnagrinėti ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis skatinama sinergija šiame sektoriuje, pavyzdžiui, Europos baterijų aljanso, ir remti viešąsias ir privačiąsias investicijas į Europos automobilių pramonės mokslinius tyrimus ir inovacijas. Taip turėtų būti siekiama išlaikyti Europos pirmavimą tame sektoriuje technologijų atžvilgiu, plėtoti Sąjungos ateities technologijų pramonės kompetenciją ir užtikrinti jos pramoninės bazės ilgalaikį tvarumą ir konkurencingumą;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10b) kai kurios valstybės narės paskelbė planus sparčiau diegti netaršias transporto priemones, nustatydamos ankstesnę nei Sąjungos lygmeniu nustatytą laipsniško CO2 išmetančių naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių, pateikiamų rinkai jų teritorijose, atsisakymo datą. Komisija turėtų nustatyti galimybes, kaip sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms pereiti prie netaršių lengvųjų transporto priemonių pagal tokius planus;

 

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 c konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10c) aiškūs reguliavimo signalai turėtų sudaryti sąlygas gamintojams priimti sprendimus dėl investicijų. Nedavus tokių signalų galėtų būti sukeliamas pavojus, kad ES automobilių pramonė praras konkurencingumą ir pirmavimą technologijų srityje, nes nebus investuojama greitai, ir rinkos dalį pasaulio ir vidaus rinkose;

 

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 d konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10d) socialinio dialogo automobilių sektoriuje stiprinimas yra labai svarbus derantis dėl teritorinių teisingos pertvarkos planų ir nacionalinių socialinių klimato planų ir juos priimant gamintojų, regioniniu ir sektorių lygmenimis. Labai svarbu užtikrinti, kad darbo jėgos pokyčiai tam tikroje geografinėje vietovėje vyktų taip, kad būtų atspindimos regiono galimybės;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija, pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą. Prireikus finansinė parama turėtų būti svarstoma ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation EU“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

(11) kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija, pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės ypatumus, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą, išlaikant Europos automobilių pramonės užimtumo lygį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas poveikiui, kurį šis perėjimas turės labai mažoms įmonėms ir MVĮ visoje tiekimo grandinėje. Prireikus finansinė parama turėtų būti skirstoma ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation EU“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Be to, taip pat reikėtų specialaus Sąjungos lygmens finansavimo srauto, skirto automobilių pertvarkai, visų pirma siekiant spręsti galimo neigiamo poveikio užimtumui klausimus. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) atnaujintoje Naujojoje pramonės strategijoje26 numatoma, kad bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bus bendrai kuriami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos planai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sukurtas judumo ekosistemos pertvarkos planas, kuris būtų įgyvendinamas kartu su automobilių pramonės vertės grandinės pertvarka. Šiame plane ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobilių pramonės tiekimo grandinėje veikiančioms MVĮ, konsultacijoms, taip pat ir valstybių narių, su socialiniais partneriais ir turėtų būti remiamasi Europos įgūdžių darbotvarke bei tokiomis jos iniciatyvomis, kaip Įgūdžių paktas, skirtomis sutelkti privatų sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jie imtųsi vykdyti Europos darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą atsižvelgdami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus ir skatinimo priemones, siekiant padidinti netaršių transporto priemonių įperkamumą. Pažanga, padaryta įgyvendinant šį visapusišką judumo ekosistemos pertvarkos planą, turėtų būti stebima kas dvejus metus, kaip vienas iš Komisijos teikiamos pažangos ataskaitos elementų, kurioje, inter alia, apžvelgiama netaršių transporto priemonių naudojimo pažanga, jų kainų pokyčiai, alternatyvių degalų rūšių kūrimas ir infrastruktūros diegimas, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, novatoriškų technologijų potencialas siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, tarptautinis konkurencingumas, investicijos į automobilių pramonės vertės grandinę, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, jų veiklos pertvarkymas. Pažangos ataskaita taip pat bus grindžiama dvejų metų pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės teikia pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Rengdama pažangos ataskaitą, įskaitant socialinio dialogo rezultatus, Komisija turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais. Toliau vyksta automobilių pramonės tiekimo grandinės inovacijos. Dėl novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, elektrosintetinių degalų gamybos surenkant CO2 iš oro, jeigu jos bus toliau vystomos, galėtų atsirasti įperkamų klimato atžvilgiu neutralaus judumo galimybių. Todėl Komisija savo pažangos ataskaitoje turėtų sekti šio sektoriaus inovacijų pažangą;

(12) atnaujintoje Naujojoje pramonės strategijoje26 numatoma, kad bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bus bendrai kuriami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos planai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sukurtas judumo ekosistemos pertvarkos planas, kuris būtų visiškai skaidriai ir konsultuojanti su visai suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinamas kartu su automobilių pramonės vertės grandinės pertvarka, be kita ko, apsvarstant galimybę nustatyti specialų socialinio dialogo automobilių sektoriuje forumą. Šiame plane ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobilių pramonės tiekimo grandinėje veikiančioms MVĮ, įskaitant labai mažas įmones, konsultacijoms, taip pat ir valstybių narių, su socialiniais partneriais ir turėtų būti remiamasi Tarybos rekomendacija dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo, Europos įgūdžių darbotvarke bei tokiomis jos iniciatyvomis, kaip Įgūdžių paktas, skirtomis sutelkti privatų sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jie imtųsi vykdyti Europos darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą atsižvelgdami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus ir skatinimo priemones, siekiant padidinti netaršių transporto priemonių įperkamumą ir tvarumą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į vaidmenį, kurį viešieji pirkimai gali atlikti šiame kelyje, o šiuo klausimu Komisija turėtų apsvarstyti galimybę peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1161, kad būtų užtikrintas jos suderinamumas su Reglamento 2019/631 tikslais. Pažanga, padaryta įgyvendinant šį visapusišką judumo ekosistemos pertvarkos planą, turėtų būti stebima kasmet, kaip vienas iš Komisijos teikiamos pažangos ataskaitos elementų, kurioje, inter alia, apžvelgiama netaršių transporto priemonių naudojimo pažanga, jų kainų pokyčiai bei jų energijos suvartojimas, poveikis vartotojams, alternatyvių degalų rūšių kūrimas ir infrastruktūros diegimas, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies plėtra, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/200126b, novatoriškų technologijų potencialas siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, tarptautinis konkurencingumas, investicijos į automobilių pramonės vertės grandinę, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, jų veiklos pertvarkymas, visų pirma regionuose, kuriuose didelė procentinė darbo vietų dalis yra susijusi su automobilių pramonės vertės grandine, ir išmetamas teršalų kiekis, siejamas su lengvųjų transporto priemonių amžiumi, apsvarstant galimybę imtis veiksmų, kuriais siekiama sinchroniškai, socialiniu požiūrius teisingai ir aplinkai saugiu būdu palaipsniui atsisakyti senesnių transporto priemonių. Pažangos ataskaita taip pat bus grindžiama pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės teikia pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Rengdama pažangos ataskaitą, įskaitant socialinio dialogo rezultatus, Komisija turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais. Komisija taip pat turėtų konsultuotis su įvairiais nepriklausomais ekspertais, suinteresuotaisiais subjektais ir nacionalinėmis bei regionų valdžios institucijomis, siekiant užsitikrinti išsamia žinių bazę.  Toliau vyksta automobilių pramonės tiekimo grandinės inovacijos. Dėl novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, elektrosintetinių degalų gamybos surenkant CO2 iš oro ir vandeniliu varomų automobilių su integruota vandenilio saugojimo sistemos technologija, jeigu jos bus toliau vystomos, galėtų atsirasti įperkamų klimato atžvilgiu neutralaus judumo galimybių. Todėl Komisija savo pažangos ataskaitoje turėtų sekti šio sektoriaus inovacijų pažangą;

_________________

_________________

26 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatas „2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Siekiant Europos ekonomikos atsigavimo – stipresnė bendroji rinka“, COM(2021) 350 final.

26 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatas „2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Siekiant Europos ekonomikos atsigavimo – stipresnė bendroji rinka“, COM(2021) 350 final.

 

26a 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161 kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 188, 2019 7 12, p. 116).

 

26b 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

 

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a) nors šis reglamentas taikomas tik į rinką tiekiamiems naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms komercinėms transporto priemonėms, svarbu jį įtraukti į platesnį Sąjungos masto veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama sumažinti esamo transporto priemonių parko priklausomybę nuo iškastinio kuro, siekiant saugoti visų valstybių narių piliečių sveikatą ir aplinką. Lėtas dabartinio transporto priemonių parko atsinaujinimas dar ilgai bus vienas iš veiksnių, stabdančių pažangą aplinkosaugos srityje. Be to, dabartinėje antrinėje taršių naudotų transporto priemonių rinkoje vidurio ir rytų Europoje kyla rizika, kad tarša bus perkelta į mažiau išsivysčiusius Sąjungos regionus. iki 2050 m. siekiant plataus užmojo klimato tikslų kartu reikėtų užtikrinti visų Sąjungos piliečių teisę į švarų orą. Siekiant paspartinti esamo automobilių parko taršos mažinimą, svarbiausia, kad Komisija skubiai pasiūlytų teisėkūros priemonių, kurios padėtų kurti palankias sąlygas jo pritaikymui, skatinant naudoti dabar prieinamas CO2 išmetimą mažinančias technologijas, pvz., mažo anglies dioksido kiekio degalus ar žibintus, kurie vartoja mažiau energijos, paspartinti krovininio ir keleivinio transporto perėjimą prie kitų transporto rūšių ir skatinti geresnius įpročius, pvz., važiavimą vienu automobiliu, tausojamąjį judumą, naudojimąsi miestų viešuoju transportu ir spręsti galimos anglies dioksido nutekėjimo iš automobilių grėsmės klausimą visos Sąjungos mastu;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12b) siekiant užtikrinti suderinamumą su naujuoju Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslu ir su griežtesniais CO2 standartais, reikėtų parengti atnaujintą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/33/EB26a, įskaitant galimybę išplėsti jos aprėptį, kad ji būtų taikoma ir tam tikro dydžio automobilių parką turinčioms ar jį nuomojančioms privačioms įmonėms, taip stengiantis didinti netaršių transporto priemonių paklausą. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių parko automobiliai greičiau patenka į privačių automobilių rinką, taip galėtų greičiau susikurti netaršių naudotų automobilių rinka, kuri bus ypač svarbi regionams, kuriuose pertvarka vyks sunkiau, be to, tai padėtų visoje Sąjungoje greičiau sulyginti jų kainą su tradicinių automobilių kaina;

 

____________

 

1a 2009 m. balandžio 23 d. Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias kelių transporto priemones ir taip remti mažataršį judumą (OL L 120 2009 5 15 p. 5).

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) šie viso ES parko tikslai turi būti papildyti būtinu įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES27 ;

(13) šie viso ES parko tikslai turėtų būti papildyti būtinu įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimu, kuris yra itin svarbus griežtesniems tikslams pasiekti. Todėl, atsižvelgiant į silpną ir lėtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/9427 įgyvendinimą, griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos turėtų būti papildytos plataus užmojo pasiūlymu dėl Reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros, kuriame būtų nustatyti plataus užmojo privalomi tikslai dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrengimo visose 27 ES valstybėse narėse; Šiuos tikslus turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31/ES nustatyti plataus užmojo tikslai, susiję su privačių įkrovimo punktų įrengimu pastatuose; 27a. Dėl to visų pirma būtina tęsti ir didinti investicijas į reikiamos infrastruktūros diegimą.

_________________

_________________

27 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

27 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

 

27a 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a) kadangi visame pasaulyje yra daugiau kaip milijardas iškastiniu kuru varomų automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 30 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, šiluminių automobilių konversija į elektrinius automobilius yra papildomas sprendimas tradiciniams gamintojams, kuris gali padėti paspartinti ekologinę pertvarką pasikliaujant žiedine ekonomika;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) gamintojams turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas laikui bėgant pritaikyti savo transporto priemonių parkus, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai pereiti prie netaršių transporto priemonių, todėl tikslinga normas ir toliau mažinti penkerių metų etapais;

(14) gamintojams turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas laikui bėgant pritaikyti savo transporto priemonių parkus, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai, taip, kad būtų remiamas jų konkurencingumas ir rengiamas pagrindas kitoms inovacijoms, pereiti prie netaršių transporto priemonių, atsižvelgiant į tai, kad būtina pateikti aiškų scenarijų, kaip bus tiekiamos tos transporto priemonės, užtikrinant kelių transporto sektoriaus indėlį įgyvendinant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslus;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) nuo 2030 m. pradėjus taikyti griežtesnius viso ES parko tikslus, gamintojai Sąjungos rinkai turės pateikti daug daugiau netaršių transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, netaršių ir mažataršių transporto priemonių (toliau – NMTP) naudojimo skatinimo sistema nebeatitiks savo pradinio tikslo ir galėtų kenkti Reglamento (ES) 2019/631 veiksmingumui. Todėl NMTP naudojimo skatinimo sistema turėtų būti panaikinta nuo 2030 m. Iki šios datos, taigi ir visą šį dešimtmetį, NMTP skatinimo sistema ir toliau bus skatinamas transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo nulio iki 50 g CO2/km, naudojimas, įskaitant baterines elektra varomas transporto priemones, elektrines transporto priemones su kuro elementais, kuriuose naudojamas vandenilis, ir didelio našumo prie elektros tinklo jungiamas hibridines elektrines transporto priemones. Po šios datos prie elektros tinklo jungiami hibridiniai elektriniai automobiliai ir toliau bus įskaičiuojami į viso parko tikslus, kuriuos turės įgyvendinti transporto priemonių gamintojai;

(15) Pradėjus taikyti griežtesnius viso ES parko tikslus, gamintojai Sąjungos rinkai turės pateikti daug daugiau netaršių transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, netaršių ir mažataršių transporto priemonių (toliau – NMTP) naudojimo skatinimo sistema nebeatitiks savo pradinio tikslo ir galėtų kenkti Reglamento (ES) 2019/631 veiksmingumui. Todėl NMTP naudojimo skatinimo sistema turėtų būti panaikinta. Prie elektros tinklo jungiami hibridiniai elektriniai automobiliai ir toliau bus įskaičiuojami į viso parko tikslus, kuriuos turės įgyvendinti transporto priemonių gamintojai;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a)  Pagal Reglamentą (ES) 2019/631 išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas, pasiektas diegiant inovacijas, į kurias neatsižvelgiama tipo patvirtinimo bandyme, šiuo metu įtraukiamas į ekologinių naujovių kreditus, kuriuos galima įskaičiuoti į gamintojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Šiuo metu galima prašyti sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki 7 g/km vienam gamintojui. Ta viršutinė riba turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į griežtesnius tikslus, siekiant užtikrinti, kad ši sistema ir toliau būtų taikoma tik tikrosioms inovacijoms, o ja nebūtų skatinama mažinti užmojų, susijusių su netaršių transporto priemonių pardavimu;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

15 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15b) technologinių ir socialinių inovacijų rėmimas – svarbus elementas skatinant spartesnį perėjimą prie nulinės taršos judumo. Reikšmingas inovacijų judumo ekosistemoje finansavimas jau yra siūlomas taikant įvairias ES finansavimo priemones, visų pirma priemones „Europos horizontas“, „InvestEU“, Regionų plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Inovacijų fondą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Nors tikimasi, kad plataus užmojo metiniai išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai paskatins inovacijas automobilių sektoriaus tiekimo grandinėje, pagrindinis šio reglamento tikslas yra užtikrinti realų, veiksmingą ir patikrinamą išmetamo CO2 kiekio sumažinimą. Todėl nustatant gamintojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus turėtų būti įskaitomas išmatuotas per išmetimo vamzdį išmetamas CO2 kiekis;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a) Reglamente (ES) 2019/631 nustatyti tikslai iš dalies pasiekiami parduodant iš išorės įkraunamas hibridines elektrines transporto priemones (OVC-HEV). Šių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis šiuo metu apskaitomas taikant naudingumo koeficientą, nustatytą Komisijos reglamentu (ES) 2017/11511a, t. y. naudojant bateriją nuvažiuoto atstumo dalį, palyginti su atstumu, nuvažiuotu naudojant vidaus degimo variklį. Tačiau šis naudingumo koeficientas grindžiamas ne reprezentatyviais realiais duomenimis, o įverčiu. Pagal Reglamento (ES) 2019/631 12 straipsnio 2 dalį Komisija nuo 2021 m. sausio 1 d. renka realiųjų degalų sąnaudų duomenis per keleivinių automobilių transporto priemonėje įrengtus degalų sąnaudų matuoklius. OVC-HEV transporto priemonių naudingumo koeficientas turėtų būti nedelsiant peržiūrėtas naudojant tuos duomenis, siekiant užtikrinti, kad jis atspindėtų realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį. Atnaujintas naudingumo koeficientas turėtų būti taikomas ne vėliau kaip nuo 2025 m. ir turėtų būti nuolat peržiūrimas siekiant užtikrinti, kad jis ir toliau atspindėtų tikrąjį išmetamųjų teršalų kiekį.

 

__________________

 

1a 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L 175, 2017 7 7, p. 1).

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangos, kurių reikia norint pasiekti viso ES parko tikslus, paskirstomos tarp gamintojų, naudojant ribinių verčių kreivę, kuri grindžiama vidutine ES naujų transporto priemonių parko ir gamintojo naujų transporto priemonių parko mase. Nors ir tikslinga išlaikyti šią sistemą, būtina užkirsti kelią tam, kad nustačius griežtesnes viso ES parko normas, gamintojo savitoji teršalų išmetimo norma taptų neigiama. Dėl šios priežasties būtina paaiškinti, kad jeigu gaunamas toks rezultatas, savitoji teršalų išmetimo norma turėtų būti 0 g CO2/km.

Išbraukta.

Pagrindimas

Pritaikius konkrečius gamintojų tikslus prie vidutinės naujų transporto priemonių parko masės, buvo paskatintas sunkesnių ir taršesnių transporto priemonių, pvz., visureigių, pardavimo augimas Europoje, kaip nuolat praneša ES aplinkos agentūra, o tai silpnina šio reglamento aplinkosauginį naudingumą. Būtina panaikinti šią ydingą paskatą, kad būtų užtikrinta, jog šis reglamentas visapusiškai padeda siekti tikslo pereiti prie visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomos ir efektyviai energiją vartojančios ekonomikos.

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18) siekiant užtikrinti teisingą mažinimo pastangų paskirstymą, dvi mažesnių ir didesnių lengvųjų komercinių transporto priemonių ribinių verčių kreivės turėtų būti pakoreguotos taip, kad atspindėtų griežtesnes CO2 kiekio mažinimo normas;

Išbraukta.

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) pagal Reglamentą (ES) 2019/631 padaryta pažanga įgyvendinant nuo 2030 m. nustatytus mažinimo tikslus, turėtų būti peržiūrėta 2026 m. Atliekant šią peržiūrą, reikėtų atsižvelgti į visus aspektus, į kuriuos atsižvelgiama dvejų metų ataskaitose;

(23) pagal Reglamentą (ES) 2019/631 padaryta pažanga įgyvendinant nuo 2030 m. nustatytus mažinimo tikslus, turėtų būti peržiūrėta 2027 m. Atliekant šią peržiūrą reikėtų atsižvelgti į visus metinių ataskaitų aspektus.

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(23a) svarbu Sąjungos lygmeniu įvertinti per visą lengvųjų transporto priemonių gyvavimo ciklą išmetamų teršalų kiekį. Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų parengti bendrą per visą tokių lengvųjų transporto priemonių, kurios pateikiamos Sąjungos rinkai, gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir nuoseklaus duomenų teikimo metodiką, kad būtų galima susidaryti visapusišką įspūdį apie jų poveikį aplinkai. Komisija turėtų priimti priemones dėl tolesnių veiksmų, įskaitant, kai tinkama, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų remiama Sąjungos pažanga siekiant įgyvendinti savo klimato srities užmojus. Be to, svarbu parengti metodiką, pagal kurią būtų vertinamas bendras transporto priemonių aplinkosauginis veiksmingumas, apskaičiuojamas ne tik pagal išmetamą CO2 kiekį, bet ir atsižvelgiant į bendrą aplinkosauginį pėdsaką.

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) buvo įvertinta galimybė skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai pagal Reglamento (ES) 2019/631 15 straipsnio 5 dalį, ir padaryta išvada, kad tai gerokai padidintų administracinę naštą ir nebūtų tiesiogiai naudinga automobilių sektoriaus pertvarkai. Todėl pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą, ir toliau turi būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis pagal Reglamento (ES) 2019/631 8 straipsnio 4 dalį;

(24) skirtas pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, reikėtų skirti teisingam perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos remti ir, konkrečiai, švelninti perėjimo automobilių sektoriuje galimam neigiamam poveikiui užimtumui. Prireikus Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl tokios finansavimo priemonės sukūrimo. Ją kuriant visų pirma reikėtų atsižvelgti į paveiktus regionus ir bendruomenes, kurie gali būti labiau pažeidžiami, nes juose yra intensyviai vystoma automobilių pramonė arba dėl specifinių jų ypatumų, dėl kurių perėjimas prie netaršių transporto priemonių yra sudėtingesnis, pvz., atokiausiuose regionuose;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punkto -a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

1 straipsnio 4 dalies a punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-a)  4 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a) naujų lengvųjų automobilių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 15 % mažesnis už 2021 m. tikslo vidurkį, apskaičiuotą pagal I priedo A dalies 6.1.1 punktą;

naujų lengvųjų automobilių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 20 % mažesnis už 2021 m. tikslo vidurkį, apskaičiuotą pagal I priedo A dalies 6.1.1 punktą;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punkto -a a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

1 straipsnio 4 dalies b punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-aa) 4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

b) naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 15 % mažesnis už 2021 m. tikslo vidurkį, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.1 punktą.

naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 15 % mažesnis už 2021 m. tikslo vidurkį, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.1 punktą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2019/631.

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32019R0631)

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

1 straipsnio 6 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) 6 dalyje tekstas „Nuo 2025 m. sausio 1 d.“ pakeičiamas tekstu „Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.“;

c) 6 dalis išbraukiama.

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punkto a a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

3 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) Įterpiamas šis punktas:

 

„aa) per lizdą įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (arba PHEV, angl. „Plug-in Hybrid Electric Vehicle“) – elektrinio variklio ir įkraunamos baterijos junginiu bei vidaus degimo varikliu, kurie gali veikti kartu arba atskirai, varoma transporto priemonė.“;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punkto b a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

3 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) Įterpiamas šis punktas:

 

„ba) įmonės transporto priemonė – privačiai įmonei priklausanti arba jos nuomojama transporto priemonė, kaip apibrėžta pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/20011a, ir naudojama verslo tikslais. “

 

__________________

 

2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1).

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a) Pridedamas šis straipsnis:

 

„3a.  Labai taršių lengvųjų automobilių apribojimas.

 

Nuo 2030 m. gamintojams neleidžiama registruoti jokių lengvųjų automobilių, kurių savitasis išmetamo CO2 kiekis viršija 123 g CO2/km.“

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a) 4 straipsnis papildomas šia dalimi:

 

„3a.  Naujos transporto priemonės, kuriose įrengti vandenilio degimo varikliai, yra apibrėžiamos kaip netaršios transporto priemonės, t. y., variklio teršalų išmetimas yra lygus nuliui gramų pagal WLTP.“

Pagrindimas

Vandenilis yra anglies dioksido požiūriu neutralus kuras, kurį naudojant vidaus degimo varikliuose galima reikšmingai padėti mažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį, nes tai yra galimybė mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro tais atvejais, kai ją sumažinti yra sudėtinga, pvz., lengvosiose komercinėse transporto priemonėse, kai reikia greitai pervežti sunkius krovinius, dažnai dideliu atstumu, ir todėl tai gali padėti greičiau sumažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį. Ši taisyklė taip pat naudojama reguliuojant sunkiasvorių transporto priemonių CO2 kiekį.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

7 straipsnio 10 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

aa) 10 dalis pakeičiama taip:

10. Komisija ne vėliau kaip 2023 m. įvertina galimybę parengti bendrą Sąjungos per visą lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių, pateiktų Sąjungos rinkai, gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir nuoseklaus duomenų teikimo metodiką. Komisija tą vertinimą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, įskaitant, prireikus, pasiūlymus dėl tolesnių priemonių, pvz., pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

10. Komisija ne vėliau kaip 2023 m. paskelbia ataskaitą, kurioje nustatoma bendra Sąjungos per visą lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių, pateiktų Sąjungos rinkai, gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir nuoseklaus duomenų teikimo metodika, įskaitant per visą tokių transporto priemonių suvartojamų degalų ir sunaudojamos energijos gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo metodiką. Komisija tą ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, įskaitant, prireikus, pasiūlymus dėl tolesnių priemonių, pvz., pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a b papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

7 straipsnio 10 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ab) įterpiama 10a dalis:

 

„10a. Nuo 2024 m. sausio 1 d. gamintojai gali savo noru pateikti 10 dalyje nurodytus duomenis apie išmetamą CO2 kiekį per visą Sąjungos rinkai pateiktų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių gyvavimo ciklą 6 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms ir valstybėms narėms, kurios vėliau pagal šio straipsnio 2 dalį jas perduoda Komisijai. Nuo 2028 m. sausio 1 d. minėti duomenys įtraukiami į II ir III priedų A dalyse išvardytą informaciją.“;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

8 straipsnio 4 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

(5a) 8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4. Mokesčio už viršytą taršos normą sumos laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis.

4. Mokesčio už viršytą taršos normą sumos laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis.

 

Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą, kurioje išsamiai išdėstomas tikslinio finansavimo poreikis siekiant užtikrinti teisingą pertvarką automobilių sektoriuje, siekiant sušvelninti neigiamą poveikį užimtumui ir kitą ekonominį poveikį visose paveiktose valstybėse narėse, visų pirma labiausiai nuo pertvarkos nukentėjusiuose regionuose ir bendruomenėse. Kai tinkama, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatoma Sąjungos finansavimo priemonė šiam poreikiui patenkinti, visų pirma siekiant koordinuoti ir finansuoti prevencines ir atsakomąsias priemones, skirtas vietos ir regioninio lygmens restruktūrizacijai, ir finansuoti automobilių sektoriaus, įskaitant automobilių gamintojus, jų sudedamųjų dalių tiekėjus ir papildomas techninės priežiūros ir remonto paslaugas, darbuotojų mokymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

 

Finansavimo priemonė gali būti speciali finansavimo priemonė arba Socialinio klimato fondo arba peržiūrėto Teisingos pertvarkos fondo dalis. Visos pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą, skiriamos tam tikslui.

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

10 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

(6a) 10 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4.  Gamintojas gali pateikti prašymą jam taikyti nuo savitosios teršalų išmetimo normos, apskaičiuojamos pagal I priedo A dalies 1–4 punktus ir 6.3 punktą, nukrypti leidžiančią nuostatą, jei jis kartu su visomis jo susijusiomis įmonėmis atsakingas už nuo 10 000 iki 300 000 per kalendorinius metus Sąjungoje užregistruotų naujų lengvųjų automobilių.

„4.  Gamintojas gali pateikti prašymą jam taikyti nuo savitosios teršalų išmetimo normos, apskaičiuojamos pagal I priedo A dalies 1–4 punktus ir 6.3 punktą, nukrypti leidžiančią nuostatą iki 2028 m. imtinai, jei jis kartu su visomis jo susijusiomis įmonėmis atsakingas už nuo 10 000 iki 300 000 per kalendorinius metus Sąjungoje užregistruotų naujų lengvųjų automobilių.

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.L_.2019.111.01.0013.01.LIT&toc=OJ%3AL%3A2019%3A111%3ATOC)

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

11 straipsnio 1 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

(6 b) 11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1.  Tiekėjo arba gamintojo prašymu atsižvelgiama į išmetamo CO2 kiekį, sumažintą naudojant naujoviškas technologijas arba naujoviškų technologijų derinį (toliau – naujoviškų technologijų paketai).

1.  Tiekėjo arba gamintojo prašymu atsižvelgiama į išmetamo CO2 kiekį, sumažintą naudojant naujoviškas technologijas arba naujoviškų technologijų derinį (toliau – naujoviškų technologijų paketai).

Į tokias technologijas atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu jos vertinamos pagal tokią metodiką, kurią naudojant galima gauti patikrinamus, atkartojamus ir palyginamus rezultatus.

Į tokias technologijas atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu jos vertinamos pagal tokią metodiką, kurią naudojant galima gauti patikrinamus, atkartojamus ir palyginamus rezultatus.

Kai naudojamos tokios technologijos, gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis gali būti sumažintas ne daugiau kaip 7 g CO2/km.

Kai naudojamos tokios technologijos, gamintojo vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis gali būti sumažintas ne daugiau kaip 7 g CO2/km. iki 2024;

 

- 5 g CO2/km nuo 2025 m.;

 

- 4 g CO2/km nuo 2027 m.;

 

- 2 g CO2/km nuo 2030 m. iki ir įskaitant 2034 m.

Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant nuo 2025 m. patikslinti šios dalies trečioje pastraipoje nurodytą viršutinę ribą, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą ir kartu užtikrintas proporcingas tos viršutinės ribos dydis, palyginti su gamintojų vidutiniu savituoju išmetamo CO2 kiekiu.

Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant nuo 2025 m. patikslinti šios dalies trečioje pastraipoje nurodytą viršutinę ribą ir ją nustatyti žemesnę, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą ir kartu užtikrintas proporcingas tos viršutinės ribos dydis, palyginti su gamintojų vidutiniu savituoju išmetamo CO2 kiekiu.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 c punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

11 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6c) įterpiamas šis straipsnis:

 

11a straipsnis

 

Ekologinis projektavimas

 

Siekdama užtikrinti, kad perėjimu prie netaršaus judumo būtų visapusiškai prisidedama prie Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos tikslų, Komisija iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikia atitinkamų pasiūlymų dėl būtiniausių ekologinio projektavimo reikalavimų visiems naujiems lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, nustatymo, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo, ilgaamžiškumo ir taisomumo reikalavimus pagrindinėms dalims, pvz., žibintams, elektroniniams komponentams ir akumuliatoriams, būtiniausius metalų, plastikų ir svarbiausiųjų žaliavų regeneravimo reikalavimus, atsižvelgdama į kitiems su energija susijusiems gaminiams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB taikomus principus1a.

 

_________________

 

1a 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

Pagrindimas

Įrodyta, kad ekologinio projektavimo priemonės yra veiksminga priemonė pramonės konkurencingumui ir inovacijoms remti, kartu prisidedant prie ES klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos tikslų, skatinant geresnį gaminių aplinkosauginį veiksmingumą vidaus rinkoje. Lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių būtiniausių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymas būtų veiksmingesnė priemonė, kuria skatinamos inovacijos automobilių sektoriuje, įskaitant elektroninius komponentus, nei taikant ekologinių inovacijų schemas.

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies  6 d punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

12 straipsnio 3 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

(6d) 12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

3. Siekiant, kad skirtumas, palyginti su tikruoju išmetamų teršalų kiekiu, nedidėtų, Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 1 d. įvertina, kaip degalų ir energijos suvartojimo duomenys galėtų būti panaudoti siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 nustatytos transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio ir degalų ar energijos suvartojimo vertės ilgainiui ir toliau atspindėtų kiekvieno gamintojo transporto priemonių tikrąjį išmetamų teršalų kiekį.

3.  Siekiant, kad skirtumas, palyginti su tikruoju išmetamų teršalų kiekiu, nedidėtų, Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 1 d. įvertina, kaip realūs degalų ir energijos suvartojimo duomenys, surinkti pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/392, galėtų būti panaudoti siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 nustatytos transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio ir degalų ar energijos suvartojimo vertės ilgainiui ir toliau atspindėtų kiekvieno gamintojo transporto priemonių tikrąjį išmetamų teršalų kiekį.

Komisija stebi ir kasmet teikia duomenis dėl pirmoje pastraipoje nurodyto skirtumo pokyčių 2021–2026 m. laikotarpiu ir, siekdama išvengti to skirtumo didėjimo, 2027 m. įvertina galimybes sukurti mechanizmą, kad būtų galima patikslinti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį nuo 2030 m., ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytas toks mechanizmas.

Komisija stebi ir kasmet teikia ataskaitas apie tai, kaip pirmoje pastraipoje nurodytas skirtumas kinta nuo 2021 m. laikotarpiu, ir prireikus, kai tik bus surinkta pakankamai duomenų ir ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant panaikinti tą skirtumą, pakoreguojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamą CO2 kiekį pagal realius duomenis, surinktus pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/392.

 

Be to, Komisija visų pirma įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų degalų ir energijos sąnaudų duomenų naudojimą iš išorės įkraunamoms hibridinėms elektrinėms transporto priemonėms (OVC-HEV). Remdamasi tais duomenimis, Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais pritaikomi OVC-HEV transporto priemonėms taikomi naudingumo koeficientai, siekiant užtikrinti, kad nuo 2025 m. jų išmetamų teršalų kiekis atitiktų realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį.

 

_______________

 

1a 2021 m. kovo 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021 Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/392 dėl lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir duomenų apie jį teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631, kuriuo panaikinami Komisijos įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1014/2010, (ES) Nr. 293/2012, (ES) 2017/1152 ir (ES) 2017/1153 (OL L 77, 2021 3 5, p. 8).

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 e punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

12 straipsnio 4 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6e) 12 straipsnis papildomas šia pastraipa:

 

„4a. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma netaršių ir mažataršių transporto priemonių efektyvumo matavimo ir palyginimo metodika, pagrįsta elektros energijos kiekiu, kurio joms reikia nuvažiuoti 100 kilometrų. Toje metodikoje visų pirma atsižvelgiama į sunaudotos elektros poveikį išteklių kiekiui, kurio reikia tokių transporto priemonių baterijoms su vidiniu energijos kaupikliu.

 

Ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomos būtiniausios energijos vartojimo efektyvumo ribos, taikomos Sąjungos rinkai pateikiamiems naujiems nulinės taršos lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms.“

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

14 straipsnis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

(7a) 14 straipsnis pakeičiamas taip:

14 straipsnis

14 straipsnis

M0 ir TM verčių tikslinimas

M0 verčių tikslinimas

1.  I priedo A ir B dalyse nurodytos M0 ir TM0 vertės tikslinamos taip:

1.  I priedo A ir B dalyse nurodytos M0 vertės tikslinamos taip:

a)  ne vėliau kaip 2020 m. spalio 31 d. M0 vertė I priedo A dalies 4 punkte suderinama su 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. užregistruotų visų naujų lengvųjų automobilių vidutine parengtos naudoti transporto priemonės mase. Ta naujoji M0 vertė taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

a)  ne vėliau kaip 2020 m. spalio 31 d. M0 vertė I priedo A dalies 4 punkte suderinama su 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. užregistruotų visų naujų lengvųjų automobilių vidutine parengtos naudoti transporto priemonės mase. Ta naujoji M0 vertė taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

b)  ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. M0 vertė I priedo B dalies 4 punkte suderinama su 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. užregistruotų visų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių vidutine parengtos naudoti transporto priemonės mase. Ta naujoji M0 vertė taikoma 2024 m.;

b)  ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. M0 vertė I priedo B dalies 4 punkte suderinama su 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. užregistruotų visų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių vidutine parengtos naudoti transporto priemonės mase. Ta naujoji M0 vertė taikoma 2024 m.;

c)  ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. orientacinė 2025 m. TM0 vertė nustatoma kaip atitinkamas 2021 m. užregistruotų visų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis;

 

d)  ne vėliau kaip 2024 m. spalio 31 d., o paskui kas antrais metais, TM0 vertė I priedo A ir B dalių 6.2 punkte tikslinamos pagal atitinkamą ankstesniais dvejais kalendoriniais metais, pradedant nuo 2022 ir 2023 m., užregistruotų visų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkį. Naujosios TM0 vertės taikomos nuo kalendorinių metų, einančių po tikslinimo dienos, sausio 1 d.

 

2. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.

 

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.L_.2019.111.01.0013.01.LIT&toc=OJ%3AL%3A2019%3A111%3ATOC)

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 9 punktas

Reglamentas (ES) 2019/631

14 a straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14 a straipsnis

14 a straipsnis

Pažangos ataskaita

Pažangos ataskaita

Iki 2025 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija teikia pažangos siekiant netaršaus judumo keliuose ataskaitas. Ataskaitoje visų pirma stebimas ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, kuriomis gali būti palengvinta pertvarka, įskaitant finansines priemones.

Iki 2025 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kasmet Komisija teikia pažangos siekiant netaršaus judumo keliuose ataskaitas. Ataskaitoje visų pirma stebimas ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, kuriomis gali būti palengvinta teisinga pertvarka, įskaitant finansines priemones.

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apima netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą, pažangą siekiant įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, galimą inovacijų technologijų ir tvarių alternatyvių degalų indėlį siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, poveikį vartotojams, socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas prie netaršaus judumo keliuose.“;

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apima:

 

a)  pažangą netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimo ir jų įperkamumo bei energijos vartojimo efektyvumo srityse;

 

b)  poveikį vartotojams, visų pirma mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, ir tų segmentų vartotojų netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimo didėjimo tempą, taip pat Sąjungos, valstybių narių ir vietos lygmens priemonių, kuriomis remiamas šių transporto priemonių naudojimas, prieinamumą ir aprėptį;

 

c)  naudotų transporto priemonių rinką;

 

d)  pažangą siekiant pakankamos viešosios ir privačios įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, įskaitant, be kita ko, pažangą siekiant šių tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo ir Europos Parlemento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES1a;

 

e)  pažangą didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį Sąjungoje pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

 

f)  galimą inovacinių technologijų ir tvarių alternatyviųjų degalų, įskaitant sintetinį kurą, indėlį siekiant poveikio klimatui neutralumo transporto sektoriuje;

 

g)  rinkai pateiktų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių per gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį, taikant pagal 7 straipsnio 10 dalį priimtą metodiką;

 

h)  socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas, atsižvelgiant į užimtumą ir konkurencingumą, siekiant pereiti prie netaršaus judumo keliuose.

 

i)  poveikį užimtumui, kuris turi būti įvertintas parengiant detalizuotą darbo vietų kūrimo automobilių pramonėje ir poveikio regionams, kuriuose yra šios pramonės šakos, žemėlapį, taip pat Sąjungos, valstybių narių ar vietos lygmens priemones, įskaitant finansines priemones, kuriomis siekiama sušvelninti socialinį ir ekonominį poveikį tuose regionuose, įskaitant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas;

 

k)  galimą papildomų nacionalinių ir Sąjungos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti lengvųjų transporto priemonių parko vidutinį amžių, taigi ir išmetamų teršalų kiekį, pvz., priemonių, kuriomis remiamas laipsniškas senesnių transporto priemonių atsisakymas socialiniu požiūriu teisingu ir aplinkai saugiu būdu, indėlį.

 

________

 

1a 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 9 punktas

Reglamentas (ES) 2019/631

14 a straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Vadovaudamosi Tarybos rekomendacija (ES) .../... [Tarybos rekomendacija dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo], kuria siekiama užtikrinti sąžiningą perėjimą prie poveikio klimatui neutralumo, valstybės narės raginamos parengti teisingos teritorinės pertvarkos planus savo automobilių pramonei, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, kad struktūriniai pokyčiai būtų nukreipti socialiai priimtinu būdu ir būtų išvengta socialinių trikdžių.

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

14 a a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9a) Įterpiamas toks 14aa straipsnis:

 

„14aa straipsnis

 

Papildomos priemonės, kuriomis siekiama remti netaršių lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių paklausą Sąjungos rinkoje

 

Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija imasi papildomų priemonių, kad padėtų remti netaršių lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių paklausą Sąjungos rinkoje, be kita ko, skatinant privačiąsias bendroves, turinčias tam tikro dydžio automobilių parką, pereiti prie netaršaus judumo. Visų pirma ji pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias kelių transporto priemones1a, kad joje nustatyti tikslai būtų suderinti su sugriežtintais lengvųjų automobilių ir komercinių transporto priemonių CO2 standartais.

 

_________________

 

1a Iš dalies pakeista 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161 (OL L 188, 2019 7 12, p. 116).

 

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

14 b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9a) įterpiamas toks 14b straipsnis:

 

„14b straipsnis

 

Pagal Direktyvos 2012/27/ES [Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nauja redakcija] 3 straipsnio 1 dalies b punktą, nustatydamos politiką, planuodamos ir priimdamos sprendimus dėl investicijų, susijusių su įkrovimo ir alternatyviųjų degalų degalinių infrastruktūros diegimu, be kita ko, dėl visapusiško energijos vartojimo efektyvumo – nuo išteklių gavybos šaltinio iki transporto priemonės – naudojant įvairias netaršias technologijas, valstybės narės atsižvelgia į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.“

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 9 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

14 a b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9b) Įterpiamas toks 14ab straipsnis:

 

14ab straipsnis

 

Papildomos priemonės, kuriomis siekiama remti perėjimą prie netaršių lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių Sąjungos rinkoje

 

Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo suderinamos vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, konvertuotų į baterijomis arba kuro elementais varomas transporto priemones, tipo patvirtinimo taisyklės, suteikiant serijos patvirtinimą. Taikant šį reglamentą, Komisija taip pat įvertina galimybę nustatyti taisyklę, pagal kurią būtų apskaičiuojami vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių, konvertuotų į baterijomis arba kuro elementais varomas transporto priemones, CO2 ekvivalentai.

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

15 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. 2028 m. Komisija, remdamasi kas dvejus metus teikiamomis ataskaitomis, atlieka šio reglamento veiksmingumo ir poveikio peržiūrą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia peržiūros rezultatų ataskaitą.

1. 2027 m. Komisija, remdamasi kas dvejus metus teikiamomis ataskaitomis, atlieka išsamią šio reglamento veiksmingumo ir poveikio peržiūrą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia peržiūros rezultatų ataskaitą.

Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.

Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

15 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa) 15 straipsnyje įterpiama ši dalis:

 

1a.  Atlikdama 1 dalyje nurodytą peržiūrą, Komisija taip pat pateikia ataskaitą dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio, remdamasi 7 straipsnio 10 dalyje nustatyta metodika. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo šis reglamentas papildomas siekiant spręsti šio išmetamo CO2 kiekio klausimą.

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

15 straipsnio 6 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

ba) 6 dalis pakeičiama taip:

6. Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. persvarsto Direktyvą 1999/94/EB, atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tiksli, patikima ir palyginama informacija apie rinkai pateiktų naujų lengvųjų automobilių degalų sąnaudas, išmetamo CO2 kiekį ir išmetamų oro teršalų kiekį, ir įvertina degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio ženklinimo sistemos įdiegimo naujose lengvosiose komercinėse transporto priemonėse galimybes. Prireikus kartu su peržiūros ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

„6.  Ne vėliau kaip ... [6 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija persvarsto Direktyvą 1999/94/EB, atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tiksli, patikima ir palyginama informacija apie rinkai pateiktų naujų lengvųjų automobilių tikrąsias degalų sąnaudas, išmetamo CO2 kiekį, išmetamų oro teršalų kiekį ir energijos vartojimo efektyvumą, ir įvertina degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio ženklinimo sistemos įdiegimo naujose lengvosiose komercinėse transporto priemonėse galimybes.

Pagrindimas

20 metų galiojusios Automobilių ženklinimo direktyvos peržiūra yra būtina, kad vartotojai, pirkdami automobilį, gautų teisingą informaciją. Ši nuostata buvo įtraukta į ankstesnes derybas dėl šio automobilių išmetamo CO2 normų, tačiau Komisija šios direktyvos peržiūros nepateikė. Nuo tada pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/392 tapo prieinami realūs duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu, kaip ir tikėtasi, didėja baterinių elektra varomų transporto priemonių pardavimai, vartotojams taip pat bus svarbu, kad jie galėtų atskirti tokias transporto priemones pagal jų lyginamąjį energijos vartojimo efektyvumą ir jie būtų skatinami įsigyti efektyviausiai veikiančias transporto priemones, o tai savo ruožtu padėtų sumažinti energijos sąnaudas ir energijos vartojimą.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 1 punkto d papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo A dalies 6.2 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) 6.2 punkto antraštė pakeičiama taip:

d) 6.2 punktas išbraukiamas.

„Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos“;

 

Pagrindimas

Tai susiję su tuo, kad išbraukiamas masės naudingumo parametras.

 

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 1 punkto d a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo A dalies 6.2.1 punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

da) 6.2.1 punktas pakeičiamas taip:

6.2.1. Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2025–2029 m.

„6,2.1. Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2025–2029 m.

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = Viso ES parko tikslas2025 + a2025 · (TM – TM0)

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2025

čia

čia

Viso ES parko tikslas2025 – nustatytas pagal 6.1.1 punktą;

Viso ES parko tikslas 2025 – nustatytas pagal 6.1.1 punktą.“

a2025 yra

 

 

čia

 

a 2021 – geriausiai tinkančios tiesės, nustatytos taikant mažiausiųjų kvadratų metodą pagal 2021 m. užregistruoto kiekvieno atskiro naujo lengvojo automobilio bandomąją masę (nepriklausomasis kintamasis) ir savitąjį išmetamo CO2 kiekį (priklausomasis kintamasis), nuolydis;

 

vidutinis išmetamų teršalų kiekis 2021 – gamintojų, kurių savitoji teršalų išmetimo norma apskaičiuota pagal 4 punktą, visų 2021 m. užregistruotų naujų lengvųjų automobilių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis;

 

TM – visų atitinkamais kalendoriniais metais užregistruotų gamintojo naujų lengvųjų automobilių bandomosios masės vidurkis kilogramais (kg);

 

TM 0 – vertė kilogramais (kg), nustatyta pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą.

 

(32019R0631)

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 1 punkto f papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo A dalies 6.3.1 punkto 1–2 pastraipos

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Savitoji teršalų išmetimo norma = atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma · NMTP koeficientas

Savitoji teršalų išmetimo norma = atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma

čia

čia

atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma – atskaitos savitoji CO2 išmetimo norma, nustatyta pagal 6.2.1 punktą;

atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma – atskaitos savitoji CO2 išmetimo norma, nustatyta pagal 6.2.1 punktą;

NMTP koeficientas (1 + y − x), išskyrus atvejus, kai ši suma didesnė už 1,05 arba mažesnė už 1,0 – tuomet NMTP koeficientas prilyginamas atitinkamai 1,05 arba 1,0;

 

čia

 

netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalis gamintojo naujų lengvųjų automobilių parke, apskaičiuojama bendrą naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių skaičių, kurį nustatant kiekviena iš jų skaičiuojama kaip NMTPsavitasis pagal toliau pateiktą formulę, padalijus iš bendro atitinkamais kalendoriniais metais užregistruotų naujų lengvųjų automobilių skaičiaus:

 

NMTPsavitasis =1 −

 

nebuvo

 

Naujų lengvųjų automobilių, užregistruotų valstybėse narėse, kurių parke netaršios ir mažataršės transporto priemonės 2017 m. sudarė mažiau nei 60 proc. Sąjungos vidurkio ir kuriose 2017 m.* buvo užregistruota mažiau nei 1 000 naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių, NMTPsavitasis iki 2029 m. imtinai apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

NMTPsavitasis =

 

nebuvo

 

Tais atvejais, kai netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalis valstybės narės naujų lengvųjų automobilių, užregistruotų nuo 2025 m. iki 2028 m., parke viršija 5 proc., ta valstybė narė negali pasinaudoti galimybe vėlesniais metais taikyti 1,85 daugiklį;

 

x – 15 proc. 2025–2029 m.

 

________

________

* Netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalis valstybės narės naujų lengvųjų automobilių parke 2017 m. apskaičiuojama bendrą 2017 m. užregistruotų naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių skaičių dalijant iš bendro tais pačiais metais užregistruotų naujų lengvųjų automobilių skaičiaus.“;

* Netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalis valstybės narės naujų lengvųjų automobilių parke 2017 m. apskaičiuojama bendrą 2017 m. užregistruotų naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių skaičių dalijant iš bendro tais pačiais metais užregistruotų naujų lengvųjų automobilių skaičiaus.“;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 dalies 1 punkto f papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo A dalies 6.3.1 punkto 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atskaitos savitoji teršalų išmetimo normaatskaitos savitoji CO2 išmetimo norma, nustatyta pagal 6.2.1 punktą;

Viso ES parko tikslas2025nustatytas pagal 6.1.1 punktą;

Pagrindimas

Tai susiję su tuo, kad išbraukiamas masės naudingumo parametras.

 

 

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 1 punkto f papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo A dalies 6.3.2 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.3.2 Savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m.

6.3.2 Savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m.

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030 + a2030 · (TM − TM0)

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030

Čia

 

viso ES parko tikslas2030 – nustatytas pagal 6.1.2 punktą;

 

a2030 yra

 

 

Čia

 

a2021 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

vidutinis išmetamų teršalų kiekis 2021 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM0 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 1 punkto f papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo A dalies 6.3.3 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.3.3 Savitoji teršalų išmetimo norma nuo 2035 m.

6.3.3 Savitoji teršalų išmetimo norma nuo 2035 m.

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2035 + a2035 · (TM − TM0)

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2035

Čia

 

a2035 yra

 

Čia

 

a2021 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM0 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 2 punkto c a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo B dalies 6.2.1 punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

ca) 6.2.1 punktas pakeičiamas taip:

6.2.1. Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2025–2029 m.

„6.2.1. Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2025–2026 m.

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2025 + α · (TM – TM0)

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2025

čia

čia

Viso ES parko tikslas 2025 – nustatytas pagal 6.1.1 punktą;

Viso ES parko tikslas2025 – nustatytas pagal 6.1.1 punktą;

α – a2025, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, nustatytą pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą, ir a2021, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0, nustatytą pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą;

 

čia

 

a yra CB6BC75E

 

geriausiai tinkančios tiesės, nustatytos taikant mažiausiųjų kvadratų metodą pagal kiekvienos 2021 m. užregistruotos naujos lengvosios komercinės transporto priemonės bandomąją masę (nepriklausomasis kintamasis) ir savitąjį išmetamo CO2 kiekį (priklausomasis kintamasis), nuolydis;

 

gamintojų, kurių savitoji teršalų išmetimo norma apskaičiuota pagal 4 punktą, visų 2021 m. užregistruotų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis;

 

TM – visų atitinkamais kalendoriniais metais užregistruotų gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis kilogramais (kg);

 

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32019R0631)

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 2 punkto d papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo B dalies 6.2.2 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030 + α · (TM − TM0)

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030

Čia

Čia

viso ES parko tikslas2030 nustatytas pagal 6.1.3 punktą;

viso ES parko tikslas2030 nustatytas pagal 6.1.3 punktą;

α yra a2030,L, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2030,H, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0;

α yra a2030,L, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2030,H, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0;

čia

 

a2030,L yra

 

a2030,H yra

 

vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM0 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 2 punkto e papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo B dalies 6.2.3 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2035 + α · (TM − TM0)

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2035

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 2 punkto e papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo B dalies 6.2.3 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

α yra a2035,L, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2035,H, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0;

Išbraukta.

čia

 

a2035,L yra

 

a2035,H yra

 

vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021 –kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM0 kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 2 punkto e a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo B dalies 6.3.1 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ea) 6.3.1 punktas pakeičiamas taip:

 

„Savitosios teršalų išmetimo normos nuo 2025 m.

 

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2025

 

čia

 

Viso ES parko tikslas2025 – nustatytas pagal 6.1.1 punktą;“

Pagrindimas

Tai susiję su tuo, kad išbraukiamas masės naudingumo parametras ir nustatoma linijinė teršalų išmetimo mažinimo trajektorija 2025–2030 m.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 2 punkto e a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo B dalies 6.3.1 punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

ea) 6.3.1 punkto pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

Savitoji teršalų išmetimo norma = (atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma – (øtargets – viso ES parko tikslas2025)) · MNTP koeficientas

Savitoji teršalų išmetimo norma = (atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma – (øtargets– viso ES parko tikslas2025))

čia

čia

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma – gamintojo atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma, apskaičiuota pagal 6.2.1 punktą;

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma – gamintojo atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma, apskaičiuota pagal 6.2.1 punktą;

øtargets – visų gamintojų pagal 6.2.1 punktą nustatytų atskaitos savitųjų teršalų išmetimo normų vidurkis, apskaičiuotas taikant svorinius daugiklius pagal kiekvieno gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių skaičių;

øtargets – visų gamintojų pagal 6.2.1 punktą nustatytų atskaitos savitųjų teršalų išmetimo normų vidurkis, apskaičiuotas taikant svorinius daugiklius pagal kiekvieno gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių skaičių;

MNTP koeficientas – (1 + y – x), nebent ši suma būtų didesnė už 1,05 arba mažesnė už 1,0 – tuomet MNTP koeficientas prilyginamas atitinkamai 1,05 arba 1,0. čia:

 

čia

 

y – netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalis gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių parke, apskaičiuojama bendrą naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių skaičių, kurį nustatant kiekviena iš jų skaičiuojama kaip MNTPsavitasis pagal toliau pateiktą formulę, padalijus iš bendro atitinkamais kalendoriniais metais užregistruotų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių skaičiaus: [LYGTIS]

 

x = 15 %

 

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

Priedo 1 dalies 1 punkto f papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo B dalies 6.3.2 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Savitoji teršalų išmetimo norma = atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma − (øtikslų − viso ES parko tikslas2030)

Savitoji teršalų išmetimo norma = atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma

čia

 

atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma– gamintojo atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma, apskaičiuota pagal 6.2.2 punktą;

 

Øtikslų visų gamintojų pagal 6.2.2 punktą nustatytų atskaitos savitųjų teršalų išmetimo normų vidurkis, apskaičiuotas taikant svorinius daugiklius pagal kiekvieno gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių skaičių;

 

viso ES parko tikslas2030 kaip apibrėžta 6.1.2 punkte;

viso ES parko tikslas2030 kaip apibrėžta 6.1.2 punkte;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 dalies 2 punkto g papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo B dalies 6.3.3 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Savitoji teršalų išmetimo norma = atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma − (øtikslų viso ES parko tikslas2030)

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030

čia

 

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma – gamintojo atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma, apskaičiuota pagal 6.2.3 punktą;

 

Øtikslų visų gamintojų pagal 6.2.3 punktą nustatytų atskaitos savitųjų teršalų išmetimo normų vidurkis, apskaičiuotas taikant svertinius daugiklius pagal kiekvieno gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių skaičių;

 

viso ES parko tikslas2035 – kaip apibrėžta 6.1.3 punkte.

 

Pagrindimas

Tai susiję su tuo, kad išbraukiamas masės naudingumo parametras.


AIŠKINAMOJI DALIS

Naujasis Europos Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio rodiklių yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis ir daro tiesioginį poveikį ne tik išmetamiesiems teršalams, bet ir vartotojams bei automobilių pramonei. Pranešėjo nuomone, didžiausią susirūpinimą kelia toliau nurodyti aspektai.

 

1. Klimatas ir švarus oras

Pranešėjas visiškai pritaria Sąjungos įsipareigojimui iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Kelių transportas labai prisideda prie Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekio – 2019 m. jis sudarė daugiau kaip 20 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio. Daugiau kaip 70 proc. kelių transporto išmetamų teršalų tenka lengviesiems automobiliams ir furgonams.  Nors kituose sektoriuose išmetamų teršalų kiekis mažėja, transporto išmetamų teršalų kiekis toliau didėja. Kelių transportas ne tik išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir išmeta daug oro teršalų, pavyzdžiui, NOx, SO2 ir smulkių išmetamųjų teršalų. Todėl būtina imtis teisėkūros veiksmų, kad transporto sektorius pereitų prie poveikio klimatui neutralumo ir kad būtų sumažintas išmetamų teršalų kiekis.

 

Pranešėjas mano, kad lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomi CO2 standartai pasirodė esą veiksminga priemonė kelių transporto išmetamų teršalų kiekiui mažinti. Nuo šių standartų įsigaliojimo jie buvo paskata automobilių gamintojams daugiau investuoti į netaršių transporto priemonių kūrimą. Todėl rinkai pateikiama didesnė netaršių transporto priemonių dalis, nei tikėtasi anksčiau. Todėl pranešėjas palankiai vertina tai, kad sugriežtinti Komisijos pasiūlyti standartai, siekiant juos suderinti su Sąjungos klimato srities užmojais.

 

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nauji automobiliai dažnai važiuoja daug ilgiau nei 10–15 metų, kaip apskaičiavo Komisija, tikslai turėtų būti platesnio užmojo, siekiant užtikrinti, kad ES pasiektų savo tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Sugriežtinus 2025 m. ir 2030 m. tikslus ir nustačius tarpinį tikslą bus užtikrinta, kad standartai ir toliau būtų paskata rinkai pateikti daugiau netaršių transporto priemonių.

 

2. Vartotojų interesai ir inovacijų bei investicijų skatinimas

Pranešėjas nemano, kad baudimas už vairavimą didinant vartotojų išlaidas yra tinkamas būdas iki 2050 m. ES neutralizuoti poveikį klimatui. Vietoj to jis mano, kad pats vairavimas turėtų būti netaršus ir įperkamas. Automobilių ir furgonų pirkimo kaina yra vienas iš pagrindinių pirkimo kriterijų vartotojams. Pastaraisiais metais sparčiai vystėsi netaršios transporto priemonės. Šiuo metu rinkoje siūloma vis daugiau netaršių transporto priemonių, įskaitant prieinamesnius modelius. Mažiau judančių sudedamųjų dalių sumažina baterijų elektrinių transporto priemonių (BETP) priežiūros išlaidas. Ilguoju laikotarpiu (BETP) yra konkurencingos, kiek tai susiję su bendromis nuosavybės išlaidomis. Kad naujos ir naudotos netaršios transporto priemonės būtų įperkamesnės ir labiau prieinamos pirkti, pranešėjas norėtų skatinti inovacijas, konkurenciją ir netaršių transporto priemonių kūrimą.


2035 m. tikslas ir didesni tarpiniai tikslai turėtų būti aiškus ženklas rinkai ir suteikti tikrumo dėl investicijų gamintojams, kad jie galėtų toliau kurti netaršias transporto priemones, kad ilgainiui jos taptų patogesnės vartotojams ir įperkamesnės. Be to, reikėtų toliau investuoti į įkrovimo infrastruktūrą, kad netaršių transporto priemonių pirkimas būtų kuo patrauklesnis. Komisijos pasiūlytas Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas turėtų būti platesnio užmojo automobilių ir furgonų įkrovimo infrastruktūros atžvilgiu, kad jis atitiktų CO2 standartų užmojus. Kitos politikos kryptys, kuriomis galima toliau remti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui transporto, turėtų būti suderintos su griežtesniais CO2 standartais, pavyzdžiui, Pastatų energinio naudingumo direktyvos ir Netaršių transporto priemonių direktyvos peržiūra.

 

3. Sąžiningas MVĮ ir jų darbuotojų perėjimas

Nors tikimasi, kad perėjimas prie netaršių transporto priemonių turės bendrą teigiamą poveikį užimtumui, galima tikėtis, kad užimtumas mažės konkrečiuose sektoriuose ir regionuose. Pranešėjas mano, kad Komisija turėtų nuodugniai spręsti šį poveikį, įvertindama galimas priemones pereinamuoju laikotarpiu. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ visoje tiekimo grandinėje, kurios ne visada turi tokias pačias galimybes ar išteklius kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui kaip didesni gamintojai.

 

4. Užtikrinti paprastus ir nuoseklius teisės aktus

Siekiant užtikrinti paprastą ir nuoseklų reglamentavimą, pranešėjas mano, kad reglamento nuostatos, kuriomis atgrasoma nuo netaršių transporto priemonių pardavimo, turėtų būti kuo greičiau panaikintos. Todėl NMTP kredito sistema turėtų būti panaikinta anksčiau, nei pasiūlė Komisija. Be to, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo riba, už kurią gali būti atlyginama diegiant ekologines inovacijas, turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į naujus standartus, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų skatinama mažinti užmojų parduodant netaršias transporto priemones.

 

Pranešėjo nuomone, labai svarbu, kad tikslai būtų pasiekti atsižvelgiant į realiojo pasaulio išmetamųjų teršalų kiekį. Reikėtų vengti nenumatytų skirtumų tarp teorinių išmetamųjų teršalų ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio ir spragų. Jis pažymi, kad nors pereinant nuo NEDC prie WLTP bus gauti tipiškesni su tipo patvirtinimu susiję išmetamo CO2 kiekio duomenys, vis dar klaidinamai atsižvelgiama į tinklą jungiamus hibridinius produktus. Šių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis šiuo metu apskaitomas taikant naudingumo koeficientą, t. y. naudojant bateriją nuvažiuoto atstumo dalį, palyginti su atstumu, nuvažiuotu naudojant vidaus degimo variklį. Tačiau šis naudingumo koeficientas grindžiamas ne reprezentatyviais realiais duomenimis, bet pagal įvertinimą, kuris neteisingai atspindi realaus pasaulio vairavimo modelius. Kadangi Komisija nuo 2021 m. renka duomenis vykdydama transporto priemonėje sumontuotų degalų ir energijos sąnaudų stebėseną, šis naudingumo koeficientas turėtų būti kuo greičiau peržiūrėtas, kad atspindėtų tikrąjį išmetamų teršalų kiekį.


PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO NUOMONĖ (29.4.2022)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius ES klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631

(COM(2021)0556 – C9‑0322/2021 – 2021/0197(COD))

Nuomonės referentas: Dominique Riquet

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Siekiant iki 2050 m. pasiekti Žaliajame kurse nustatytą nulinio grynojo anglies dioksido kiekio tikslą, visi Sąjungos veiklos sektoriai turi sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Šis reikalavimas taikomas ir kelių transporto sektoriui, kuriame susidaro 20 proc. teršalų, ir konkrečiai lengviesiems automobiliams bei furgonams, iš kurių išmetami trys ketvirtadaliai šio teršalų kiekio. Tuo pačiu metu pertvarka paveiks namų ūkius, regionus, darbuotojus ir automobilių pramonę, o jai įgyvendinti prireiks didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų.

Kad pavyktų įgyvendinti šį uždavinį, Komisija siūlo nuo 2035 m. Sąjungoje de facto uždrausti bet kokių šiluminių technologijų naudojimą lengvuosiuose automobiliuose bei furgonuose. Nuomonės referentas palaiko bendrąjį transporto priemonių parko priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą. Tačiau jis nori pateikti kelias rekomendacijas, kurios turėtų padėti išvengti kliuvinių, galinčių iškilti dėl šios strategijos metodikos, įgyvendinimo galimybių ir padarinių:

1. Visa apimantis teršalų kiekio mažinimas

Nuomonės referentas mano, kad šiame reglamente sutelkiant dėmesį tik į teršalus, sklindančius iš išmetamųjų vamzdžių, nepavyksta suformuoti požiūrio, kuriame būtų atsižvelgiama į lengvųjų automobilių ir furgonų sukeliamą bendrąjį anglies dioksido poveikį. Pirmenybę teikiant tam tikriems taršos šaltiniams, nebesilaikoma vienodo požiūrio į technologijas, taip pažeidžiant technologinio neutralumo principą.

Įsigalėjus netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms, o taršos šaltiniams laipsniškai persikėlus į paskesnes taršos grandinės grandis, kurios reglamentuojamos kitais teisės aktais, šis reglamentas taps vis mažiau aktualus. Iškilus šiam reglamentavimo susiskaidymo pavojui, nuomonės referentas nori pirmenybę teikti išplėstinei anglies dioksido apskaitai atsižvelgiant į transporto priemonių ir degalų (energijos) gyvavimo ciklą, nes tada bus galima geriau suprasti tikrąjį skirtingų technologijų poveikį aplinkai.

2. Neaiškumai, susiję su bendra elektros įranga

Nors nuomonės referentas remia transporto priemonių parko elektrifikavimą ir nulinės taršos siekį, jis baiminasi, kad per anksti priėmus politinius sprendimus bus nepakankamai atsižvelgta į su ekonomika, pramone, visuomene ir ekologija susijusias sąnaudas. Baterinės transporto priemonės neatitinka nulinio į aplinką išmetamų teršalų kiekio reikalavimo (reikia turėti omenyje gamybos anglies dioksido pėdsaką, transporto priemonės svorį, elektros energijos kilmę, medžiagų gavybą ir tiekimą, juo labiau, kad padažnėjo šių medžiagų grobstymas, nes planuojama, kad iki 2050 m. baterijų gamyba išaugs dvidešimt kartų). Taip pat kyla rimtų klausimų dėl mūsų elektros energijos tinklų (priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, prieinamumo, efektyvumo ir standartizavimo) bei įkrovimo infrastruktūros (su transporto priemonių autonomiškumu susieto jos tinklo, reikalingų didelių investicijų, turint omenyje, kad valstybės narės nukentės dėl mokestinių pajamų, kurias gauna iš prekybos degalais, praradimo ir perkėlimo).

Jeigu būtų kliaunamasi tik viena technologija, tuo pačiu metu nukentėtų kiti veiklos sektoriai ir įvyktų dideli pramonės sutrikimai, susiję su moksliniais tyrimais ir plėtra, užimtumu ar ES konkurencingumu. Jeigu Sąjunga nebus iš anksto sukūrusi konkurencingos pramonės ekosistemos, įrengusi tinkamos infrastruktūros, sustiprinusi savo elektros gamybos ir padariusi ją nepriklausoma nuo iškastinio kuro bei apsaugojusi savo tiekimo grandinių, dėl to padidės mūsų struktūrinis pažeidžiamumas. Kadangi negalime aplinkos ar konkurencijos srityje kovoti tokiais pat ginklais kaip tarptautiniai milžinai, kyla realus pavojus, kad daugiau technologijų bus importuojama iš užsienio, todėl Sąjunga gali patirti dvejopą pralaimėjimą – anglies pėdsako mažinimo ir pramonės stiprinimo srityse.

3. Papildomos technologijos, būtinos pagalbos struktūros

Atsižvelgiant į šiuos neaiškumus, būtų neprotinga iš anksto ir radikaliai uždrausti vieną ar daugiau techninių galimybių, kurios galėtų būti naudingos ateityje; turime skatinti inovacijas ir bandyti rasti įvairių sėkmingai veikiančių technologijų papildančių elementų. Šios pertvarkos technologijos gali pasirodyti vertingos aplinkosaugos srityje ir tapti papildomais sprendimais valstybėms narėms, kurios privalo veikti atsižvelgdamos į didelius ekonomikos, geografijos, visuomenės ar infrastruktūros skirtumus.

Todėl reikia šiek tiek pakoreguoti 2035 m. tikslą, siekiant ir toliau šiam sektoriui siųsti stiprų signalą, kad turi būti mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro, kartu išsaugant tam tikrą veiksmų laisvę kuriant veiksmingas alternatyvias technologijas. Todėl įtraukiama sąlyga, kad 2027 m. turi būti atlikta peržiūra, nes tada teisės aktų leidėjas turės geresnes sąlygas priimti sprendimus dėl šių neapibrėžtų dalykų, technologijų pažangos ir rinkos pokyčių. Galiausiai reikia įsteigti Automobilių pramonės fondą, kuris reikalingas siekiant padėti perkvalifikuoti ir mokyti darbuotojus, siekiant užtikrinti Europos pramonės mechanizmo ilgaamžiškumą, veiksmingumą ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

Nuomonės referentas yra įsitikinęs, kad atsižvelgdama į šias rekomendacijas, Sąjunga galės įgyvendinti savo aplinkosaugos užmojus ir patenkins savo socialines bei pramonines reikmes, kad ES ekonomika taptų tvaresnė ir atsparesnė.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(1) 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu; 2021 m. lapkričio mėn. Glazgo klimato paktą patvirtinusios šalys pripažino, kad užtikrinus, jog pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažintų klimato kaitos riziką ir poveikį, ir įsipareigojo iki 2022 m. sugriežtinti savo 2030 m. tikslus, kad paspartintų klimato politikos veiksmus šiuo svarbiu dešimtmečiu ir pašalintų su plačių užmojų 1,5 °C temperatūros siekiu susijusį trūkumą;

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ES ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(3) Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ES. Siekiant šio tikslo būtina užtikrinti teisės aktų, kurie, atsižvelgiant į kompleksinį klausimų pobūdį, yra tarpusavyje susiję, pavyzdžiui, alternatyviųjų degalų infrastruktūros, lengvųjų automobilių ir furgonų CO2 standartų, baterijų, atsinaujinančiosios energijos, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos, suderinamumą. Reikėtų vengti, reglamentavimo suskaidymo, nes tokiu atveju teisės aktuose būtų išdėstomi prieštaringi pranešimai ir nustatomi tarpusavyje nesuderinami tikslai. Žaliajame kurse nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, ir stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ir pramonės pirmavimą visuose pagrindiniuose sektoriuose, kartu skatinant inovacijas ir kokybiškas darbo vietas Europoje. Strategija taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio, kartu atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius ypatumus ir įvairias socialines pasekmes. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai prisidės prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, įskaitant kelių transporto sektorių;

(6) tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai prisidės prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, įskaitant kelių transporto sektorių, kuriame vieninteliame Sąjungoje nuo 1990 m. išmetamų teršalų kiekis nuolat augo ir kuris palieka reikšmingą ekologinį pėdsaką, sudarantį beveik 70 proc. visų Sąjungos transporto srities teršalų, bei sudaro daugiau nei 27 proc. viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; Žaliajame kurse nustatytas plačių užmojų tikslas, siekiant iki 2050 m. įgyvendinti nulinio grynojo anglies dioksido kiekio tikslą, 90 proc. sumažinti kelių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį;

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7) šiame reglamente nustatytos priemonės yra būtinos kaip nuoseklios ir suderintos sistemos dalis, kuri yra nepakeičiama siekiant bendro Sąjungos tikslo sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(7) šiame reglamente nustatytos priemonės yra būtinos kaip nuoseklios ir suderintos sistemos dalis, kuri yra nepakeičiama siekiant bendro Sąjungos tikslo sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo importuojamos iškastinio kuro energijos (įskaitant 227,5 mlrd. EUR 2018 m. vien už naftos importą), nes, tai išlieka dominuojančia lengvuosiuose automobiliuose ir furgonuose suvartojama (94 proc.) energijos rūšimi; Laipsniškai atsisakant naftos vartojimo, labai svarbu nepereiti nuo vienos priklausomybės prie kitos. siekiant užtikrinti Europos pramonės ilgalaikį tvarumą ir sustiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, taip pat labai svarbu, kad Komisija sutartinai dirbtų su valstybėmis narėmis ir pramonės veikėjais, siekdama užtikrinti mažaanglėms arba nulinio išskyrimo technologijoms taikyti reikalingų strateginių medžiagų ir retųjų žemių elementų tiekimo grandinės saugumą;

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a) šis reglamentas yra dalis Sąjungos pastangų sumažinti lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamus teršalus, siekiant ilgalaikio tikslo – netaršaus automobilių sektoriaus. Visgi įsigalint visai netaršioms ar mažataršėms transporto priemonėms, kyla grėsmė, kad taršos šaltiniai persikels į paskesnes automobilių pramonės vertės grandinėse. Todėl reikia parengti viso gyvavimo ciklo metodikas, papildančias variklio teršalų išmetimo metodą, kad būtų užtikrintas šio teisės akto veiksmingumas mažinant išmetamųjų teršalų kiekį Sąjungos lygmeniu ir skatinama tvarių baterijų gamyba, ypač patvarumo, veiksmingumo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo požiūriu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų, kad Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. parengtų suderintą metodiką, pagal kurią būtų galima paskaičiuoti visą minėtų transporto priemonių gyvavimo ciklo („gamyba – naudojimas – išardymas“) anglies pėdsaką ir jų suvartojamos energijos gyvavimo ciklo („gavyba (gamyba) – gabenimas – vartojimas“ arba „nuo žaliavos iki bako“) anglies pėdsaką, siekiant susidaryti išsamų vaizdą ir taip užtikrinti priemonių, naudojamų siekiant Sąjungos tikslų klimato srityje, nuoseklumą. 2027 m. turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą, kuriame ši išplėstinė anglies dioksido apskaita būtų pripažinta nauju taršos mažinimo šiame sektoriuje rodikliu, nes ji tiksliausiai parodo tikrąjį lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių anglies pėdsaką;

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) siekiant iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., būtina sugriežtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/63125 nustatytus mažinimo reikalavimus lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Taip pat reikia nustatyti aiškų tolesnio išmetamųjų teršalų mažinimo po 2030 m. planą, prisidedant prie to, kad iki 2050 m. būtų įgyvendintas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Jeigu nebus imtasi plataus užmojo veiksmų, kad būtų sumažintas kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamų teršalų kiekis turės būti labiau mažinamas kituose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sudėtingiau;

(8) siekiant iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., būtina sugriežtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/63125 nustatytus mažinimo reikalavimus lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Taip pat reikia nustatyti aiškų tolesnio išmetamųjų teršalų mažinimo po 2030 m. planą, prisidedant prie to, kad iki 2050 m. būtų įgyvendintas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Kartu svarbiausia, kad papildomais Sąjungos teisės aktais, pvz., Direktyva (ES) 2018/200125a, būtų užtikrinamas spartus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, kad Sąjungos automobilių parkas būtų varomas papildoma atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektros energija. Jeigu nebus imtasi plataus užmojo veiksmų, kad būtų sumažintas kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamų teršalų kiekis turės būti labiau mažinamas kituose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sudėtingiau; Skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos metu taip pat reikėtų atsižvelgti į socialinio aspekto svarbą, siekiant užtikrinti, kad judumas prieinamas visiems, įskaitant energijos apmokestinimo poveikį įperkamumui, taip pat tiesioginį ir netiesioginį didesnių energijos kainų poveikį transportui įvairiuose Sąjungos regionuose bei pramoninio pobūdžio pasekmes siekiant užtikrinti užimtumą ir pramonės konkurencingumą;

__________________

__________________

25 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

25 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

 

 

25a 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų paskatinti Sąjungos rinkoje vis daugiau naudoti netaršias transporto priemones, tuo pačiu teikiant naudą vartotojams ir piliečiams oro kokybės ir energijos taupymo atžvilgiu, taip pat užtikrinant tolesnes automobilių pramonės vertės grandinės inovacijas. Šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES automobilių pramonės vertės grandinei taip pat tenka vienas svarbiausių vaidmenų vykdant visuotinį perėjimą prie netaršaus judumo. Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

(9) griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų paskatinti Sąjungos rinkoje vis daugiau naudoti visai netaršias ir mažataršes transporto priemones ir degalus, tuo pačiu teikiant naudą vartotojams ir piliečiams oro kokybės ir energijos taupymo atžvilgiu, taip pat užtikrinant, kad automobilių pramonės vertės grandinėje būtų galima išlaikyti inovacijų ir užimtumo lygį ir kad judumas išliktų prieinamas ir įperkamas kiekvienam. ji sudaro 7 proc. Sąjungos BVP, joje yra 14,6 mln. darbo vietų ir ji yra viena technologijų inovacijų pionierių, nes čia kasmet į mokslinius tyrimus bei plėtrą investuojama po 60 mlrd. EUR. Pramonei turi būti padedama vykdyti aplinkosaugos ir skaitmeninę pertvarką, nes ES gamintojai šiuo metu patiria trejopus suvaržymus: jiems taikomi didesnio užmojo aplinkosaugos teisės aktai, auga investicijų į inovacijas poreikiai, didėja tarptautinė konkurencija. Šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES automobilių pramonės vertės grandinei toliau tenka vienas svarbiausių vaidmenų vykdant visuotinį perėjimą prie netaršaus judumo. Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų turėtų išlikti technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairiomis technologijomis siekiama prisidėti siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo, pvz., vandenilis, biodegalai ir kitų rūšių degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kurie trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu gali prisidėti prie transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekio mažinimo, kartu užtikrinant įperkamumą, prieinamumą, saugumą ir įtraukumą. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius ar alternatyviais degalais varomas transporto priemones, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a) baterinės elektra varomos transporto priemonės turi didelį transporto priemonių parko priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo potencialą ir jų naudojimas turi būti skatinamas, atsižvelgiant į technologinio neutralumo principą ir , kad ši technologija bei kitos veiksmingos technologijos turėtų vienos kitas papildyti. Svarbu pabrėžti, kad nė viena, net ir šio tipo transporto priemonėse naudojama technologija neužtikrina nulinio išmetamų teršalų kiekio ar nulinio poveikio aplinkai tikslo; reikia atsižvelgti į baterijų gamybos anglies dioksido pėdsaką, transporto priemonių svorio didėjimą, elektros energijos kilmę, žaliavų gavybą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti ir valdyti įtampos tiekimo srityje riziką, kad išaugusio tarptautinio baterijų gamybai reikalingų medžiagų grobstymo sąlygomis (turint omenyje prognozes, kad iki 2050 m. baterijų gamyba išaugs dvidešimt kartų) būtų patenkinta Europos paklausa. Be to, reikia atsižvelgti į įvairų poveikį elektros energijos tinklams (priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, prieinamumo, efektyvumo, pažangiojo tinklo ir standartizavimo atžvilgiu) ar įkrovimo infrastruktūros kūrimui (turint omenyje, kad jos tinklas turi būti susietas su transporto priemonių autonomiškumu ir kad reikalingos didelės privačiosios bei viešosios investicijos);

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) atsižvelgiant į tai, nuo 2030 m. turėtų būti nustatytos naujos, griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Šios normos turėtų būti nustatytos tokio lygio, kuris tvirtai paskatintų Sąjungos rinkoje greičiau pradėti naudoti netaršias transporto priemones ir jomis ekonomiškai efektyviai būtų skatinamos netaršių technologijų inovacijos;

(10) atsižvelgiant į tai, nuo 2030 m. turėtų būti nustatytos naujos, griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Šios normos turėtų būti nustatytos tokio lygio, kuris padėtų laikytis technologinio neutralumo principo ir tuo pat metu tvirtai paskatintų Sąjungos rinkoje greičiau pradėti naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones ir jos taptų prieinamomis ir įperkamomis visiems ir jomis ekonomiškai efektyviai būtų skatinamos netaršių technologijų inovacijos ir stiprinamas Europos konkurencingumas šioje srityje; technologinio neutralumo principas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sprendimų įvairovę, apsaugoti inovacijas ir plėtrą, įskaitant pažangiąsias technologijas, sudaryti sąlygas rinkos lankstumui bei įvairiam socialiniam elgesiui. Todėl svarbu griežtai neapriboti kelių transporto sektoriaus, paliekant jame tik vieną technologiją, o skatinti inovacijas ir veiksmingų alternatyvių technologijų savitarpio papildomumą, kaip antai hibridinių transporto priemonių ir mažo anglies dioksido kiekio degalų naudojimą, nevilkinant švarių technologijų, kurios atitinka Sąjungos klimato srities tisklus, patvirtinimo. Be to, vienalyčio (angl. „one size fits all“) Sąjungos lygmens požiūrio nepavyktų laikytis dėl labai didelės valstybių narių tarpusavio ir vidaus ekonominės, socialinės, geografinės ir infrastruktūros įvairovės, o papildomų technologijų rinkinys padės kiekvienam regionui diegti tuos taršos mažinimo sprendimus, kurie jam tinkamiausi;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a) Technologinės inovacijos yra būtina judumo Sąjungoje išlaisvinimo nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro sąlyga, todėl jas reikėtų remti. Didėjant tarptautinei konkurencijai, Sąjunga ir valstybės narės turėtų toliau stengtis išnagrinėti ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis skatinama sinergija šiame sektoriuje, pavyzdžiui, Europos baterijų aljanso, ir remti viešąsias ir privačiąsias investicijas į Europos automobilių pramonės mokslinius tyrimus ir inovacijas. Taip turėtų būti siekiama išlaikyti Europos pirmavimą tame sektoriuje technologijų atžvilgiu, plėtoti Sąjungos ateities technologijų pramonės kompetenciją ir užtikrinti jos pramoninės bazės ilgalaikį tvarumą ir konkurencingumą.

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11) kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija, pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą. Prireikus finansinė parama turėtų būti svarstoma ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation EU“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

(11) kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija, pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių ir mažataršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą, ypač MVĮ. Todėl finansinė parama turėtų būti stiprinama ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Socialinio klimato fondą ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation EU“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją; Ši finansinė parama turėtų priklausyti nuo to, ar ją gaunančios įmonės išsaugo darbo vietas.

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) atnaujintoje Naujojoje pramonės strategijoje26 numatoma, kad bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bus bendrai kuriami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos planai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sukurtas judumo ekosistemos pertvarkos planas, kuris būtų įgyvendinamas kartu su automobilių pramonės vertės grandinės pertvarka. Šiame plane ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobilių pramonės tiekimo grandinėje veikiančioms MVĮ, konsultacijoms, taip pat ir valstybių narių, su socialiniais partneriais ir turėtų būti remiamasi Europos įgūdžių darbotvarke bei tokiomis jos iniciatyvomis, kaip Įgūdžių paktas, skirtomis sutelkti privatų sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jie imtųsi vykdyti Europos darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą atsižvelgdami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus ir skatinimo priemones, siekiant padidinti netaršių transporto priemonių įperkamumą. Pažanga, padaryta įgyvendinant šį visapusišką judumo ekosistemos pertvarkos planą, turėtų būti stebima kas dvejus metus, kaip vienas iš Komisijos teikiamos pažangos ataskaitos elementų, kurioje, inter alia, apžvelgiama netaršių transporto priemonių naudojimo pažanga, jų kainų pokyčiai, alternatyvių degalų rūšių kūrimas ir infrastruktūros diegimas, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, novatoriškų technologijų potencialas siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, tarptautinis konkurencingumas, investicijos į automobilių pramonės vertės grandinę, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, jų veiklos pertvarkymas. Pažangos ataskaita taip pat bus grindžiama dvejų metų pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės teikia pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Rengdama pažangos ataskaitą, įskaitant socialinio dialogo rezultatus, Komisija turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais. Toliau vyksta automobilių pramonės tiekimo grandinės inovacijos. Dėl novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, elektrosintetinių degalų gamybos surenkant CO2 iš oro, jeigu jos bus toliau vystomos, galėtų atsirasti įperkamų klimato atžvilgiu neutralaus judumo galimybių. Todėl Komisija savo pažangos ataskaitoje turėtų sekti šio sektoriaus inovacijų pažangą;

(12) atnaujintoje Naujojoje pramonės strategijoje26 numatoma, kad bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bus bendrai kuriami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos planai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sukurtas judumo ekosistemos pertvarkos planas, kuris būtų įgyvendinamas kartu su automobilių pramonės vertės grandinės pertvarka, remiant labiausiai nukentėjusius regionus ir bendruomenes, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp Sąjungos šalių, kurių ekonomika yra išsivysčiusi ir mažiau išsivysčiusi. Šiame plane ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobilių pramonės tiekimo grandinėje veikiančioms MVĮ, konsultacijoms, taip pat ir valstybių narių, su socialiniais partneriais ir turėtų būti remiamasi Europos įgūdžių darbotvarke bei tokiomis jos iniciatyvomis, kaip Įgūdžių paktas, skirtomis sutelkti privatų sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jie imtųsi vykdyti Europos darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą atsižvelgdami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus ir skatinimo priemones, siekiant padidinti mažataršių ir netaršių transporto priemonių įperkamumą. Individualus judumas turėtų išlikti prieinamas ir įperkamas visiems, ypač kaimo, atokių vietovių ir salų piliečiams, kurie apskritai neturi arba turi labai ribotas galimybes naudotis kokybišku viešuoju transportu ar kitais judumo sprendimais. Pažanga, padaryta įgyvendinant šį visapusišką judumo ekosistemos pertvarkos planą, turėtų būti stebima kas dvejus metus, kaip vienas iš Komisijos teikiamos pažangos ataskaitos elementų, kurioje, inter alia, apžvelgiama mažataršių ir netaršių transporto priemonių naudojimo pažanga, jų kainų pokyčiai, alternatyvių degalų rūšių kūrimas ir infrastruktūros diegimas, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, novatoriškų technologijų potencialas siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, tarptautinis konkurencingumas, investicijos į automobilių pramonės vertės grandinę, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, jų veiklos pertvarkymas. Pažangos ataskaita taip pat bus grindžiama metinėmis pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės teikia pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Rengdama pažangos ataskaitą, įskaitant socialinio dialogo rezultatus, Komisija turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais. Toliau vyksta automobilių pramonės tiekimo grandinės inovacijos. Dėl novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, pažangiųjų degalų ir elektrosintetinių degalų gamybos surenkant CO2 iš oro, jeigu jos bus toliau vystomos, galėtų atsirasti įperkamų klimato atžvilgiu neutralaus judumo galimybių. Todėl Komisija savo pažangos ataskaitoje turėtų sekti šio sektoriaus inovacijų pažangą;

__________________

__________________

26 Komisijos komunikatas „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“, COM(2021) 350 final.

26 Komisijos komunikatas „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“, COM(2021) 350 final.

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a) nors šis reglamentas taikomas tik į rinką tiekiamiems naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms komercinėms transporto priemonėms, svarbu jį įtraukti į platesnį Sąjungos masto veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama sumažinti esamo transporto priemonių parko priklausomybę nuo iškastinio kuro, siekiant saugoti visų valstybių narių piliečių sveikatą ir aplinką. Lėtas dabartinio transporto priemonių parko atsinaujinimas dar ilgai bus vienas iš veiksnių, stabdančių pažangą aplinkosaugos srityje. Be to, dabartinėje antrinėje taršių naudotų transporto priemonių rinkoje vidurio ir rytų Europoje kyla rizika, kad tarša bus perkelta į mažiau išsivysčiusius Sąjungos regionus. iki 2050 m. siekiant plataus užmojo klimato tikslų kartu reikėtų užtikrinti visų Sąjungos piliečių teisę į švarų orą. Siekiant paspartinti esamo automobilių parko taršos mažinimą, svarbiausia, kad Komisija skubiai pasiūlytų teisėkūros priemonių, kurios padėtų kurti palankias sąlygas jo pritaikymui, skatinant naudoti dabar prieinamas CO2 išmetimus mažinančias technologijas, pvz., mažo anglies dioksido kiekio degalus ar mažiau vartojančius energiją, paspartinti krovininio ir keleivinio transporto srautų modalinį perkėlimą ir skatinti geresnius įpročius, pvz., važiavimą vienu automobiliu, tausojamąjį judumą, naudojimąsi miestų viešuoju transportu ir spręsti galimos anglies dioksido nutekėjimo iš automobilių grėsmės klausimą visos Sąjungos mastu;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) šie viso ES parko tikslai turi būti papildyti būtinu įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES27;

(13) Pagerinus vartotojų prieigą prie patogių elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrasrtuktūrų ir alternatyvių degalų tiekimo infrastruktūros yra būtina netaršių ir mažataršių transporto priemonių rinkos suklestėjimo, taigi ir sėkmingo šio reglamento įgyvendinimo sąlyga. viso ES parko tikslai turėtų būti papildyti būtinu įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimu, nes visoje ES šiuo metu tai nėra pakankamai įgyvendinama. Dėl šios priežasties kartu su šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti plataus užmojo privalomi alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo visose valstybėse narėse tikslai, taip pat plataus užmojo privačių įkrovimo punktų diegimo tikslai, nustatyti Direktyvoje 2014/94/ES27 ir Direktyvoje 2010/31/ES, šiuo atžvilgiu bet koks šiame reglamente nustatytų išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų didinimas, įskaitant tarpinius tikslus, turėtų būti derinamas su įgyvendinimo tikslų didinimu; Įkrovimo infrastruktūra turėtų būti diegiama ten, kur žmonės gyvena, dirba ir vykdo kasdienę veiklą. Būtina, kad nė vienas Sąjungos regionas ar teritorija neliktų nuošalyje ir kad regioniniai skirtumai diegiant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą būtų tinkamai pašalinti, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose arba regionuose, turinčių ypatingų poreikių ir kurių aplinkybės yra specifinės, pvz., kaimo ir retai apgyvendintuose, atokiuose ir atokiausiuose regionuose, salose ir kalnuotuose regionuose; Kadangi tam reikės daug lėšų, valstybės narės turi gauti pakankamą paramą ir pagalbą šiam tikslui įgyvendinti, nes per ateinantį dešimtmetį jos praras ir perkels vis daugiau mokestinių pajamų, kurias gauna iš prekybos kitais degalais. Todėl svarbu pabrėžti, kad degalų tiekimas yra neatsiejamai susijęs su transporto priemonių autonomiškumu – kuo jis didesnis, tuo rečiau prireikia apsirūpinti degalais – ir dėl to Komisija, plėtodama šią infrastruktūrą, turėtų atsižvelgti į su atitinkamų technologijų, visų pirma akumuliatorių autonomiškumo didinimo, raidą; Kelių transporto sektoriuje suvartojama didelė dalis galutinės energijos Sąjungoje. Direktyva (ES).../... [naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva] numatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra pagrindinis principas, į kurį reikėtų atsižvelgti visuose sektoriuose, nebūtinai susijusiuose su energetikos sistema, ir visais lygmenimis. Todėl į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ reikėtų atsižvelgti politikos, planavimo ir investiciniuose sprendimuose, susijusiuose su įkrovimo ir alternatyviųjų degalų degalinių infrastruktūros diegimu, įskaitant įvairias netaršias technologijas, grindžiamas energijos vartojimo efektyvumo principu „„nuo gręžinio iki transporto priemonės“;

__________________

__________________

27 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

27 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14) gamintojams turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas laikui bėgant pritaikyti savo transporto priemonių parkus, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai pereiti prie netaršių transporto priemonių, ir todėl tikslinga normas ir toliau mažinti penkerių metų etapais;

(14) gamintojams, ypač automobilių tiekimo grandinės MVĮ, užtikrintas pakankamas lankstumas laikui bėgant pritaikyti savo transporto priemonių parkus, atsižvelgiant į tai, kad lengvieji automobiliai gaminami ir projektuojami bent penkerių metų ciklu, o lengvosios komercinės transporto priemonės – dar ilgiau, kad perėjimas prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių būtų valdomas ekonomiškai efektyviu būdu. Todėl tikslinga normas ir toliau mažinti etapais. Siekiant užtikrinti šio reglamento veiksmingumą atsižvelgiant į rinkos pokyčius, technologijų pažangą ir Sąjungos tikslą sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, 2027 m. turėtų būti atlikta šio reglamento peržiūra;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangos, kurių reikia norint pasiekti viso ES parko tikslus, paskirstomos tarp gamintojų, naudojant ribinių verčių kreivę, kuri grindžiama vidutine ES naujų transporto priemonių parko ir gamintojo naujų transporto priemonių parko mase. Nors ir tikslinga išlaikyti šią sistemą, būtina užkirsti kelią tam, kad nustačius griežtesnes viso ES parko normas, gamintojo savitoji teršalų išmetimo norma taptų neigiama. Dėl šios priežasties būtina paaiškinti, kad jeigu gaunamas toks rezultatas, savitoji teršalų išmetimo norma turėtų būti 0 g CO2/km.

(17) išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangos, kurių reikia norint pasiekti viso ES parko tikslus, paskirstomos tarp gamintojų, naudojant ribinių verčių kreivę, kuri grindžiama vidutine ES naujų transporto priemonių parko ir gamintojo naujų transporto priemonių parko mase. Būtina užkirsti kelią tam, kad nustačius griežtesnes viso ES parko normas, gamintojo savitoji teršalų išmetimo norma taptų neigiama. Dėl šios priežasties būtina paaiškinti, kad jeigu gaunamas toks rezultatas, savitoji teršalų išmetimo norma turėtų būti 0 g CO2/km. Mase grindžiamas naudingumo parametras iki 2025 m. turėtų būti toliau taikomas apskaičiuojant lengvųjų automobilių gamintojo savitąją teršalų išmetimo normą. Didėjantis automobilių svoris buvo naudojamas kaip taršos mažinimo priemonė, suteikianti gamintojams galimybę nustatyti ne tokius plataus užmojo tikslus, nors mažinimas ir lengvesnis svoris gali būti labai naudingi energijos vartojimo efektyvumo, efektyvaus miesto erdvės naudojimo, kelių eismo saugumo ir žmonių sveikatos srityse. Todėl Komisija turėtų parengti sprendimus, kuriais būtų skatinama mažinti transporto priemonių, įskaitant netaršias ir mažataršes, masę ir gaminti transporto priemones, kurioms reikėtų mažiau medžiagų;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) atsižvelgiant į padidintus bendruosius išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir siekiant išvengti galimo rinkos iškraipymo, visiems Sąjungos rinkoje veikiantiems gamintojams taikomi mažinimo reikalavimai turėtų būti suderinti, išskyrus tuos, kurie taikomi gamintojams, kurie užregistruoja mažiau nei 1 000 naujų transporto priemonių per kalendorinius metus. Todėl nuo 2030 m. bus panaikinta galimybė gamintojams, kurie užregistruoja 1 000–10 000 lengvųjų automobilių arba 1 000–22 000 lengvųjų krovininių automobilių per kalendorinius metus taikyti nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos leidžiančią nuostatą;

(21) atsižvelgiant į padidintus bendruosius išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir siekiant išvengti galimo rinkos iškraipymo, visiems Sąjungos rinkoje veikiantiems gamintojams taikomi mažinimo reikalavimai turėtų būti suderinti, išskyrus tuos, kurie taikomi gamintojams, kurie užregistruoja mažiau nei 1 000 naujų transporto priemonių per kalendorinius metus. Todėl nuo 2030 m. bus panaikinta galimybė gamintojams, kurie užregistruoja 1 000–10 000 lengvųjų automobilių arba 1 000–22 000 lengvųjų krovininių automobilių per kalendorinius metus taikyti nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos leidžiančią nuostatą; Siekiant užtikrinti teisingą perėjimą, ši nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma tik specialių socialinės paskirties transporto priemonių, pvz., skubios pagalbos transporto priemonių, gaisrinių furgonų, greitosios pagalbos automobilių, gamintojams, o ne prabangiausių automobilių gamintojams.

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) pagal Reglamentą (ES) 2019/631 padaryta pažanga įgyvendinant nuo 2030 m. nustatytus mažinimo tikslus, turėtų būti peržiūrėta 2026 m. Atliekant šią peržiūrą, reikėtų atsižvelgti į visus aspektus, į kuriuos atsižvelgiama dvejų metų ataskaitose;

(23) pagal Reglamentą (ES) 2019/631 padaryta pažanga įgyvendinant nuo 2030 m. nustatytus mažinimo tikslus, turėtų būti peržiūrėta 2027 m. Atliekant šią peržiūrą reikėtų atsižvelgti į visus metinių ataskaitų aspektus.

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(24) buvo įvertinta galimybė skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai pagal Reglamento (ES) 2019/631 15 straipsnio 5 dalį, ir padaryta išvada, kad tai gerokai padidintų administracinę naštą ir nebūtų tiesiogiai naudinga automobilių sektoriaus pertvarkai. Todėl pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą, ir toliau turi būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis pagal Reglamento (ES) 2019/631 8 straipsnio 4 dalį;

(24) pereinant prie netaršių transporto priemonių naudojimo bus prarasta daug darbo vietų visoje automobilių pramonėje – nuo konstruktorių ir komponentų bei medžiagų tiekėjų iki susijusių priežiūros ir remonto paslaugų teikėjų. Todėl siekiant mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro reikėtų atsižvelgti ir į tikėtinas reikšmingas socialines šio proceso pasekmes, kad būtų galima sušvelninti ir galiausiai įveikti šios pertvarkos poveikį. Mokesčio už viršytą taršos normą sumos turėtų būti laikomos pajamomis, asignuotomis konkrečiai Socialinio klimato fondo biudžeto eilutei „Parama automobilių sektoriui“, siekiant užtikrinti teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, siekiant remti nukentėjusių darbuotojų mokymą, perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą ir tolesnes kvalifikacijos kėlimo priemones, visų pirma mažosiose ir vidutinėse įmonėse; Lėšos šiai biudžeto eilutei turėtų būti numatytos bendrajame Sąjungos biudžete, į jį taip pat turėtų būti pervedamos pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas -a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

1 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a) įterpiama ši 3a dalis:

 

„3a.  Siekiant, kad transporto sektoriaus sukeliama tarša atitiktų Sąjungos nulinio grynojo anglies dioksido kiekio tikslą, ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka šio reglamento peržiūrą, kur tinkama, ir į jį papildo pateikdama pasiūlymą įtraukti papildomas priemones, padėsiančias, remiantis 7 straipsnio 10 dalyje ir 12 straipsnio 3a dalyje nustatyta metodika, sumažinti ne tik variklių išmetamų teršalų kiekį, bet ir transporto priemonių bei naudojamų degalų sukeliamą bendrą anglies dioksido poveikį.“

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas b papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

1 straipsnio 5 a dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) naujų lengvųjų automobilių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 100 proc. mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo A dalies 6.1.3 punktą;

a) naujų lengvųjų automobilių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 90 proc. mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo A dalies 6.1.3 punktą;

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas b papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

1 straipsnio 5 a dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 100 proc. mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.3 punktą.“;

b) naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 90 proc. mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.3 punktą;

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas c papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

1 straipsnio 6 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) 6 dalyje tekstas „Nuo 2025 m. sausio 1 d.“ pakeičiamas tekstu „Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.“;

c) dalis pakeičiama taip:

 

„6. Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. pagal I priedo A ir B dalių 6.3 punktus atitinkamai taikomas mažataršių ir netaršių transporto priemonių lyginamasis rodiklis lygus 20 proc. atitinkamų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių parkui.“

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punkto b a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

3 straipsnio 1 dalies n a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) papildoma šiuo punktu:

 

„na) per lizdą įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė (arba PHEV, angl. „Plug-in Hybrid Electric Vehicle“) – elektrinio variklio ir įkraunamos baterijos junginiu bei vidaus degimo varikliu, kurie gali veikti kartu arba atskirai, varoma transporto priemonė.“;

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punkto b b papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

3 straipsnio 1 dalies n b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

bb) papildoma šiais punktais:

 

„nb) biokuras – biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos (EUE) 2018/2001 2 straipsnio 33 punkte;

 

nc) pažangieji biodegalai – pažangieji biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 34 punkte;

 

nd) iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras – iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas nebiologinės kilmės kuras, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 36 punkte;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

7 straipsnio 10 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

aa) 10 dalis pakeičiama taip:

10. Komisija ne vėliau kaip 2023 m. įvertina galimybę parengti bendrą Sąjungos per visą lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių, pateiktų Sąjungos rinkai, gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir nuoseklaus duomenų teikimo metodiką. Komisija tą vertinimą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai, įskaitant, prireikus, pasiūlymus dėl tolesnių priemonių, pvz., pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

„10. Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. parengia bendrą Sąjungos per visą Sąjungos rinkoje esančių lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir nuoseklaus duomenų teikimo metodiką. Komisija pateikia šią metodiką Europos Parlamentui ir Tarybai ir prireikus į ją įtraukia pasiūlymus dėl stebėsenos priemonių, kaip antai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

(32019R0631)

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a b papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

7 straipsnio 10 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ab) įterpiama 10a dalis:

 

„10a. Nuo 2024 m. sausio 1 d. gamintojai gali savo noru pateikti 10 dalyje nurodytus duomenis apie išmetamą CO2 kiekį per visą Sąjungos rinkai pateiktų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių gyvavimo ciklą 6 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms ir valstybėms narėms, kurios vėliau pagal 2 dalį jas perduoda Komisijai. Nuo 2028 m. sausio 1 d. minėti duomenys įtraukiami į II ir III priedų A dalyse išvardytą informaciją.“;

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

8 straipsnio 4 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

5a) 8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

4. Mokesčio už viršytą taršos normą sumos laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis.

„4. Mokesčio už viršytą taršos normą sumos laikomos asignuotomis pajamomis konkrečiai Socialinio klimato fondo biudžeto eilutei „Parama automobilių sektoriui“, siekiant užtikrinti teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, siekiant sušvelninti bet kokį neigiamą perėjimo poveikį užimtumui automobilių sektoriuje visose paveiktose valstybėse narėse, visų pirma labiausiai nuo perėjimo nukentėjusiuose regionuose ir bendruomenėse; Visų pirma ji finansuoja automobilių sektoriaus darbuotojų, įskaitant automobilių gamintojus, jų sudedamųjų dalių tiekėjus ir papildomas techninės priežiūros ir remonto paslaugas, visų pirma skirtas MVĮ, mokymą, perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą ir kvalifikacijos kėlimą.

 

Šia konkrečia Socialinio klimato fondo biudžeto eilute remiamos investicijas į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslo įgyvendinimą visose valstybėse narėse. Jis remia valstybes nares, finansuodamas numatytas priemones ir investicijas, kurios reikalingos siekiant reaguoti į pertvarkos ekonomines ir socialines pasekmes, visų pirma susijusias su numatomu darbuotojų perkvalifikavimu ir darbo vietų praradimu automobilių sektoriuje, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones.

 

Skirtos lėšos gaunamos iš Sąjungos biudžeto ir mokesčio už viršytą taršą sumų pagal šio reglamento 8 straipsnį. Jomis remiama ši veikla: darbuotojų perkvalifikavimas; pagalba darbo ieškantiems asmenims ir aktyvi darbo ieškančių asmenų integracija; investicijas į Europos pramonės struktūros pertvarką.“;

(32019R0631)

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Reglamentas (ES) 2019/631

10 straipsnio 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„Pagal 1 dalį prašoma nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos išimtis gali būti taikoma iki 2029 m. kalendorinių metų imtinai.“;

„Pagal 1 dalį prašoma nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos išimtis gali būti taikoma iki 2029 m. kalendorinių metų imtinai.“;

 

Specialių socialinės paskirties transporto priemonių, pvz., greitosios pagalbos transporto priemonių, gaisrininkų furgonų ir greitosios pagalbos automobilių, gamintojas gali pateikti prašymą taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą. Europos Komisijos klasifikavimo sistemoje (Euro Car Segment) automobilių, priskiriamų F segmentui, S segmentui ir SUV segmentui, gamintojui neleidžiama taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos.

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

11 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6a) įterpiamas šis straipsnis:

 

11a straipsnis

 

Ekologinis projektavimas

 

Siekdama užtikrinti, kad vykdant perėjimą prie netaršaus judumo būtų visapusiškai prisidedama prie Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos tikslų, Komisija iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl minimalių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo visiems naujiems lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, patvarumo ir taisomumo reikalavimus pagrindinėms dalims, kaip antai žibintams, elektroniniams komponentams ir akumuliatoriams, minimalius metalų, plastikų ir svarbiausių žaliavų regeneravimo reikalavimus, atsižvelgiant į kitiems su energija susijusiems gaminiams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB1a taikomus principus.

 

__________________

 

1a 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).“

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

12 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

6b) 12 straipsnyje įterpiama 3a dalis:

 

„3a. Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. parengia Sąjungos bendrąją per visą Sąjungos rinkai pateiktų transporto priemonių suvartojamų degalų ir sunaudojamos energijos gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo ir suderinto duomenų teikimo metodiką;

 

Tai taip pat turi įtraukti nulinės taršos ir mažataršių transporto priemonių efektyvumo matavimo ir palyginimo metodiką, pagrįstą elektros energijos kiekiu, kurio joms reikia nuvažiuoti šimtą kilometrų. Toje metodikoje visų pirma turi būti atsižvelgiama į naudojamos elektros energijos poveikį išteklių kiekiui, kuris reikalingas tokių transporto priemonių vidinėms energijos kaupimo baterijoms arba tokioms transporto priemonėms skirtų alternatyvių degalų gamybai.

 

Komisija visų pirma įvertina 1 dalyje nurodytų degalų ir energijos sąnaudų duomenų naudojimą iš išorės įkraunamoms hibridinėms elektrinėms transporto priemonėms (OVC-HEV). Remdamasi tokiu vertinimu, Komisija pagal 17 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais pritaikomi OVC-HEV transporto priemonėms taikomi naudingumo koeficientai, siekiant užtikrinti, kad nuo 2025 m. jų išmetamų teršalų kiekis atitiktų realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį.“

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

14 straipsnio 1 dalies c punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

7a) 14 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

c)  ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. orientacinė 2025 m. TM0 vertė nustatoma kaip atitinkamas 2021 m. užregistruotų visų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis;

„c) ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. orientacinė 2025 m. TM0 vertė nustatoma kaip atitinkamas 2021 m. užregistruotų visų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis;

(32019R0631)

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

14 straipsnio 1 dalies d punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

7b) 14 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

d) ne vėliau kaip 2024 m. spalio 31 d., o paskui kas antrais metais, TM0 vertė I priedo A ir B dalių 6.2 punkte tikslinamos pagal atitinkamą ankstesniais dvejais kalendoriniais metais, pradedant nuo 2022 ir 2023 m., užregistruotų visų naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkį. Naujosios TM0 vertės taikomos nuo kalendorinių metų, einančių po tikslinimo dienos, sausio 1 d.

„ d) ne vėliau kaip 2024 m. spalio 31 d., o paskui kas antrais metais, TM0 vertė I priedo B dalies 6.2 punkte tikslinama pagal atitinkamą ankstesniais dvejais kalendoriniais metais, pradedant nuo 2022 ir 2023 m., užregistruotų visų naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkį. Naujosios TM0 vertės taikomos nuo kalendorinių metų, einančių po tikslinimo dienos, sausio 1 d.

(32019R0631)

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 9 punktas

Reglamentas (ES) 2019/631

14 a straipsnio 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iki 2025 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija teikia pažangos siekiant netaršaus judumo keliuose ataskaitas. Ataskaitoje visų pirma stebimas ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, kuriomis gali būti palengvinta pertvarka, įskaitant finansines priemones.

Iki 2025 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kasmet Komisija teikia pažangos siekiant netaršaus judumo keliuose ataskaitas. Ataskaitoje visų pirma stebimas ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, kuriomis gali būti palengvinta pertvarka, įskaitant finansines priemones.

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 9 punktas

Reglamentas (ES) 2019/631

14 a straipsnio 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apima netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą, pažangą siekiant įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, galimą inovacijų technologijų ir tvarių alternatyvių degalų indėlį siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, poveikį vartotojams, socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas prie netaršaus judumo keliuose.“;

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Šiuo tikslu imtasi šių priemonių:

 

a) visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių diegimą ir taip pat kainą;

 

b) perėjimą nuo grynai išmetamaisiais teršalais grindžiamo požiūrio prie holistinio gyvavimo ciklo analize grindžiamo požiūrio į išmetamuosius teršalus, remiantis 7 straipsnio 10 dalyje ir 12 straipsnio 3a dalyje nustatyta metodika, taip pat atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą mineralinių išteklių gavybos, gamybos ir gyvavimo ciklo pabaigos etapuose, taip pat į energijos rūšių derinį atitinkamoje valstybėje narėje, kurioje jie cirkuliuoja;

 

c) išmetamo CO2 kiekio ribinę vertę, taikomą nustatant, kas yra mažataršė transporto priemonė, ir, jei reikia, jos peržiūrą,

 

d) pažangą siekiant įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros diegimo tikslų, kaip reikalaujama pagal Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą,

 

e) galimą inovacijų technologijų ir tvarių alternatyviųjų degalų indėlį siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo;

 

f) poveikį valstybių narių išmetamo ŠESD kiekiui ir oro kokybės tikslams, naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių, taip pat naudotų transporto priemonių metinį pirkimą,

 

g) pažangą ir poveikį regionų (NUTS II) lygmeniu,

 

h) poveikį vartotojams, ypač gaunantiems mažas pajamas, taip pat transporto skurdo raida kiekvienoje valstybėje narėje, kaip apibrėžta Reglamente (ES).../... [Reglamente, kuriuo įsteigiamas socialinis klimato fondas],

 

i) socialinio dialogo pažanga, taip pat aspektai, kuriais dar labiau palengvinama ekonomiškai perspektyvi ir socialiai teisinga pertvarka, siekiant įperkamų klimato atžvilgiu visai netaršaus judumo keliuose galimybių,

 

j) pažangą diegiant papildomą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumą, proporcingą netaršių transporto priemonių pardavimo augimui, siekiant užtikrinti, kad išmetamųjų teršalų kiekis nebūtų paprasčiausiai perkeltas.

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

14 b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9a) įterpiamas 14b straipsnis:

 

14b straipsnis

 

Pagal Direktyvos (ES).../... 3 straipsnio 1 dalies b punktą [Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nauja redakcija] valstybės narės nustatydamos politiką, planuodamos ir priimdamos sprendimus dėl investicijų, susijusių su įkrovimo ir alternatyviųjų degalų degalinių infrastruktūros diegimu, taip pat dėl skirtingų nulinės taršos technologijų energijos vartojimo efektyvumo „nuo gręžinio iki transporto priemonės“, atsižvelgia į pirmąjį energijos vartojimo efektyvumo principą.“

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2028 m. Komisija, remdamasi kas dvejus metus teikiamomis ataskaitomis, atlieka šio reglamento veiksmingumo ir poveikio peržiūrą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia peržiūros rezultatų ataskaitą.

2027 m. Komisija, remdamasi kasmet teikiamomis ataskaitomis, atlieka šio reglamento veiksmingumo ir poveikio peržiūrą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia peržiūros rezultatų ataskaitą.

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

15 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.“

Prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą ir nustatyti aiškų tolesnio išmetimų kiekio mažinimo scenarijų, nustatant viso ES naujų lengvųjų automobilių parko ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių parko tikslus po 2035 m., įskaitant galimą įkraunamų hibridinių transporto priemonių priskyrimą prie parko tikslinių verčių, remiantis GCA metodika, kurią Europos Komisija parengia ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

15 straipsnio 2 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

aa) 2 dalis pakeičiama taip:

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje Komisija, be kita ko, apsvarsto, ar pagal Reglamentą (ES) Nr. 715/2007 nustatytos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų ar energijos kiekio vertės atitinka tikrovę; kaip Sąjungos rinkoje diegiamos mažataršės ir netaršios transporto priemonės, ypač lengvosios komercinės transporto priemonės; kaip plėtojama baterijų įkrovimo punktų ir degalinių infrastruktūra, apie kurią pranešama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES20 ir, be kita ko, kaip tai finansuojama; kaip mažinti išmetamų teršalų kiekį galėtų padėti sintetinių ir pažangiųjų alternatyviųjų degalų, pagamintų naudojant atsinaujinančiąją energiją, naudojimas; koks išmetamo CO2 kiekio faktinis sumažėjimas pastebimas esamo transporto priemonių parko lygmeniu; kaip veikia paskatų mechanizmas, skirtas mažataršėms ir netaršioms transporto priemonėms; koks yra I priedo A dalies 6.3 punkte nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės poveikis; koks yra šio reglamento poveikis vartotojams, visų pirma mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims; taip pat apsvarsto, kaip dar labiau palengvinti ekonomiškai perspektyvų ir socialiai teisingą perėjimą prie švaraus, konkurencingo ir įperkamo judumo Sąjungoje.

„2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje Komisija, be kita ko, apsvarsto, ar pagal Reglamentą (ES) Nr. 715/2007 nustatytos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų ar energijos kiekio vertės atitinka tikrovę; kaip Sąjungos rinkoje diegiamos mažataršės ir netaršios transporto priemonės, ypač lengvosios komercinės transporto priemonės; kaip plėtojama baterijų įkrovimo punktų ir degalinių infrastruktūra, apie kurią pranešama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo20 ir, be kita ko, kaip tai finansuojama; kaip įgyvendinama Pastatų energinio naudingumo direktyva 2010/31/ES ir numatoma jos peržiūra; kaip mažinti išmetamų teršalų kiekį galėtų padėti sintetinių ir pažangiųjų alternatyviųjų degalų, pagamintų naudojant atsinaujinančiąją energiją, naudojimas; koks išmetamo CO2 kiekio faktinis sumažėjimas pastebimas esamo transporto priemonių parko lygmeniu; kaip veikia paskatų mechanizmas, skirtas mažataršėms ir netaršioms transporto priemonėms; koks yra I priedo A dalies 6.3 punkte nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės poveikis; koks yra šio reglamento poveikis vartotojams, visų pirma mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims; taip pat apsvarsto, kaip dar labiau palengvinti ekonomiškai perspektyvų ir socialiai teisingą perėjimą prie švaraus, konkurencingo ir įperkamo judumo Sąjungoje.

__________________

__________________

20 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

20 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(32019R0631)

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

15 straipsnio 2–5 dalys

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

b) 2–5 dalys išbraukiamos;

b) 3–5 dalys išbraukiamos;

(32019R0631)

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 dalies 1 punkto d a papunktis (naujas)

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo A dalies 6.2.1 punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

da) punktas pakeičiamas taip:

6.2.1. Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2025–2029 m.

„6.2.1. Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2025–2029 m.

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = Viso ES parko 2027 m. tikslas + a 2025 (TM – TM0)

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2025

čia

čia

Viso ES parko tikslas2025 – nustatytas pagal 6.1.1 punktą;

Viso ES parko tikslas2025 – nustatytas pagal 6.1.1 punktą.

a2025 yra

 

 

čia

 

a2021 – geriausiai tinkančios tiesės, nustatytos taikant mažiausiųjų kvadratų metodą pagal 2021 m. užregistruoto kiekvieno atskiro naujo lengvojo automobilio bandomąją masę (nepriklausomasis kintamasis) ir savitąjį išmetamo CO2 kiekį (priklausomasis kintamasis), nuolydis;

 

vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021 – gamintojų, kurių savitoji teršalų išmetimo norma apskaičiuota pagal 4 punktą, visų 2021 m. užregistruotų naujų lengvųjų automobilių vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis;

 

TM – visų atitinkamais kalendoriniais metais užregistruotų gamintojo naujų lengvųjų automobilių bandomosios masės vidurkis kilogramais (kg);

 

TM0 – vertė kilogramais (kg), nustatyta pagal 14 straipsnio 1 dalies d punktą.

 

(32019R0631)

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 dalies 1 punkto f papunktis

Reglamentas (ES) 2019/631

I priedo A dalies 6.3.2 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.3.2 Savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m.

6.3.2 Savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m.

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030 + a2030 · (TM − TM0)

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030

Čia

 

Viso ES parko tikslas2030 – nustatytas pagal 6.1.2 punktą;

 

a2030 yra

 

 

Čia

 

a2021 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

vidutinis išmetamų teršalų kiekis 2021 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte

 

TM – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

 

TM0 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.

 


NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Reglamento (ES) 2019/631 dalinis keitimas dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius ES klimato srities užmojus

Nuorodos

COM(2021)0556 – C9-0322/2021 – 2021/0197(COD)

Atsakingas komitetas

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

13.9.2021

 

 

 

Nuomonę pateikė

 Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

13.9.2021

Nuomonės referentas (-ė)

 Paskyrimo data

Dominique Riquet

7.10.2021

Svarstymas komitete

26.1.2022

 

 

 

Priėmimo data

20.4.2022

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

17

19

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Matteo Adinolfi, Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Vasile Blaga, Michael Bloss, Manuel Bompard, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Niels Fuglsang, Lina Gálvez Muñoz, Claudia Gamon, Jens Geier, Bart Groothuis, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Eva Kaili, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Zdzisław Krasnodębski, Andrius Kubilius, Miapetra Kumpula-Natri, Thierry Mariani, Marisa Matias, Eva Maydell, Georg Mayer, Joëlle Mélin, Iskra Mihaylova, Dan Nica, Angelika Niebler, Niklas Nienaß, Ville Niinistö, Aldo Patriciello, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Pina Picierno, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Manuela Ripa, Robert Roos, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Jessica Stegrud, Beata Szydło, Riho Terras, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Isabella Tovaglieri, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Arimont, Cornelia Ernst, Klemen Grošelj, Alicia Homs Ginel, Nora Mebarek, Jutta Paulus, Ernő Schaller-Baross, Susana Solís Pérez

 

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ECR

Izabela-Helena Kloc, Zdzisław Krasnodębski, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski