PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

24.5.2022 - (COM(2021)0555 – C9‑0321/2021 – 2021/0200(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Jessica Polfjärd

Pakeitimai

• 001-043 (PDF - 210 KB)
• 001-043 (DOC - 46 KB)
• 044-049 (PDF - 136 KB)
• 044-049 (DOC - 29 KB)
• 050-050 (PDF - 111 KB)
• 050-050 (DOC - 74 KB)
• 051-051 (PDF - 104 KB)
• 051-051 (DOC - 70 KB)
• 052-052 (PDF - 100 KB)
• 052-052 (DOC - 49 KB)
• 053-053 (PDF - 110 KB)
• 053-053 (DOC - 21 KB)
• 054-060 (PDF - 166 KB)
• 054-060 (DOC - 35 KB)
• 061-070 (PDF - 138 KB)
• 061-070 (DOC - 32 KB)
• 071-078 (PDF - 131 KB)
• 071-078 (DOC - 31 KB)
• 079-084 (PDF - 132 KB)
• 079-084 (DOC - 29 KB)
• 085-085 (PDF - 229 KB)
• 085-085 (DOC - 75 KB)
• 086-086 (PDF - 119 KB)
• 086-086 (DOC - 71 KB)
• 087-087 (PDF - 101 KB)
• 087-087 (DOC - 28 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

(COM(2021)0555 – C9‑0321/2021 – 2021/0200(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0555),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0321/2021),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

– atsižvelgdamas į xxx Regionų komiteto nuomonę[2],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0163/2022),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1) 2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojo 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;	1) 2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojo 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kartu atsižvelgiant į, be kita ko, teisingumo ir bendrų, bet diferencijuotų pareigų ir atitinkamų pajėgumų principus. 2021 m. lapkričio mėn. priimdamos Glazgo klimato paktą, Paryžiaus susitarimo šalys pripažino, kad toliau apribojant vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 °C, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti savo 2030 m. tikslus;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a) poreikis imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį tampa vis aktualesnis, kaip pastaruoju metu teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2021 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“ (angl. „Climate Change 2021: The Physical Science Basis“) ir 2022 m. vasario 28 d. atsakaitoje „Klimato kaita 2022 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ (angl. „Climate Change 2022: Impacts, Adaptation and Vulnerability“). IPCC labai tvirtai pareiškė, kad klimato kaita kelia grėsmę žmonių gerovei ir planetos sveikatai, o bet koks tolesnis bendrų iš anksto numatytų pasaulinių prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo veiksmų vilkinimas praras trumpą ir greitai besibaigiantį galimybių visiems užtikrinti tinkamą ir tvarią ateitį laikotarpį. IPCC pateikia naujus vertinimus, kad per ateinančius dešimtmečius visuotinis atšilimas gali viršyti 1,5 °C, ir pažymėjo, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus nedelsiant, greitai ir dideliu mastu sumažintas, nepavyks pasiekti, kad visuotinis atšilimas būtų apribotas iki maždaug 1,5 °C ar net 2 °C. Todėl Sąjunga turėtų spręsti šį neatidėliotiną klausimą didindama savo pastangas ir įsitvirtindama kaip tarptautinė kovos su klimato kaita lyderė;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3) Europos žaliasis kursas31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;	3) Europos žaliasis kursas31 yra atspirties taškas siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. ir tikslo po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/111931a 2 straipsnio 1 dalyje. Jis apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia visų lyčių asmenis ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, žmonėms, kenčiantiems energijos ar transporto nepriteklių ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Pertvarka taip pat skirtingai veikia valstybes nares ir regionus. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;
__________________	__________________
31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.	31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.
	31a 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a) kad šiame reglamente išdėstyti klimato srities užmojai būtų socialiai priimtini, jie turėtų būti suderinti su lygiaverčiais socialiniais užmojais. Didesnis užmojų lygis reiškia esminius pokyčius paveiktuose sektoriuose, o tai gali turėti poveikį socialinei ir darbo sritims. Kartu su persvarstytais išmetamųjų teršalų mažinimo tikslais turi būti imtasi pakankamai finansinių ir politinių priemonių, kad būtų užtikrintas tų tikslų įgyvendinimas socialiai sąžiningu būdu. Priemonės gali apimti, be kita ko, poveikio užimtumui vertinimų, kurių metu įvertinamas poveikis darbo vietoms ir darbo sąlygoms nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, atlikimą, taip pat nacionalinių ir Sąjungos išteklių skyrimą socialinės adaptacijos priemonėms ir kokybiškų darbo vietų kūrimui, lyčių lygybei užtikrinti, mokymuisi visą gyvenimą, profesiniam mokymui ir socialinei apsaugai finansuoti bei veiksmingoms kolektyvinėms deryboms užtikrinti. Taip pat svarbu, kad būtų laiku konsultuojamasi su nacionaliniais socialiniais partneriais ir jie būtų veiksmingai įtraukiami sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis, kuriant ir įgyvendinant nacionalines šio reglamento įgyvendinimo priemones;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b) be to, perėjimas prie Sąjungos ekonomikos, suderinamas su tikslu pasiekti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip iki 2050 m., gali turėti ypatingą poveikį tam tikriems ekonomikos sektoriams, visų pirma pažeidžiamoms šių sektorių labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Svarbu, kad įgyvendindamos šį reglamentą valstybės narės sukurtų palankią aplinką šioms įmonėms pereiti prie praktikos, kurią taikant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis ir palaipsniui jų visiškai neišskiriama;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

3 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3c) Jungtinių Tautų aplinkos programa ir EBPO pasaulinis aplinkos forumas padarė išvadą, kad aplinkos pokyčiai daro su lytimi susijusį poveikį lytį. Pagal lytį diferencijuoti vaidmenys taip pat nulemia skirtingą visų lyčių pažeidžiamumą klimato kaitos padarinių atžvilgiu, o klimato kaitos poveikis didina lyčių nelygybę;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m;	4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, o vėliau – pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. Be to, jame nustatyta, kad įgyvendinant šį tikslą pirmenybė turi būti teikiama greitam ir nuspėjamam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, o kartu turi būti didinamas šalinimas natūraliais absorbentais. Grynasis absorbuotas kiekis, kuriuo prisidedama prie 2030 m. tikslo, yra ne didesnis kaip 225 mln. CO2 ekvivalento tonų, o likusi tikslo dalis turi būti pasiekta tiesiogiai mažinant išmetamųjų teršalų kiekį;
__________________	__________________
32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).	32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5) siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą33, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo;	5) siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir nacionaliniu lygmeniu nustatomus Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą33, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo;
__________________	__________________
33 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).	33 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7) nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934;	7) nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema gali būti taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934. Tačiau kai kurių sektorių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pastaraisiais metais padidėjo arba išliko stabilus;
__________________	__________________
34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9) savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad 2030 m. tikslą Sąjunga bendrai įgyvendins ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant šias pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naujojo 2030 m. tikslo reikia siekti kartu išsaugant ES konkurencingumą ir atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;	9) savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad 2030 m. tikslą Sąjunga bendrai įgyvendins ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant šias pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naujojo 2030 m. tikslo reikia siekti kartu išsaugant ES konkurencingumą ir atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, jau sumažintą išmetamųjų teršalų kiekį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a) po 2030 m. Sąjunga ir kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2050 m. turi pasiekti visos Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ir po to siekti užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą. Reglamentas (ES) 2018/842 turėtų užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų nukreiptos į išmetamo teršalų kiekio trajektorijas, ir patvirtintų konkrečią ilgalaikę politiką, kuri padėtų pasiekti šį tikslą;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
10) kad būtų pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 %, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus 40 % mažesnis nei 2005 m.;	10) kad būtų įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą ir pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, visi sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus 40 % mažesnis nei 2005 m.;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
11) todėl turi būti peržiūrėti visų valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus turėtų būti taikoma ta pati metodologija, kuri buvo taikoma pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: pagal ją, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai;	11) todėl turi būti peržiūrėti visų valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus taikoma ta pati metodologija, kuri buvo taikoma pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: pagal ją, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Vis dėlto valstybių narių tikslų pasiskirstymas nesutampa, į tai reikėtų atsižvelgti vertinant, kaip nacionaliniais tikslais ekonomiškai efektyviai ir sąžiningai prisidedama prie tikslo užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip iki 2050 m. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11a) 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikate dėl Išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos pabrėžta, kad metanas yra stiprų šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pagal bendrą poveikį klimato kaitai nusileidžiančios tik anglies dioksidui. Molekuliniu lygmeniu metanas yra paveikesnis už anglies dioksidą. Nors metanas atmosferoje išlieka trumpiau nei anglies dioksidas, jis daro didelę įtaką klimatui. 2021 m. rugsėjo mėn. Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė Pasaulinį įsipareigojimą dėl metano, prie kurio nuo to laiko iš viso prisijungė daugiau nei 100 šalių. Įsipareigojimą pasirašiusios šalys siekia bendro tikslo iki 2030 m. sumažinti pasaulyje išmetamo metano kiekį bent 30 %, palyginti su 2020 m. lygiu, ir sugriežtinti ataskaitų teikimo standartus. Metanas, azoto oksidas ir vadinamosios fluorintos dujos kartu sudaro daugiau nei 20 % Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Atsižvelgiant į tuos įsipareigojimus ir į daugelio šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų trumpalaikį pobūdį, tikslinga nustatyti vieną ar daugiau Sąjungos tikslų dėl visuose sektoriuose išmetamo kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Dėl šių neaiškumų tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir, jei reikės, pakoreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas;	13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuriuo siekiama užtikrinti žaliąjį ekonomikos gaivinimą ir kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Tikslinga visą šį dešimtmetį išlaikyti stabilią, nuspėjamą ir plačių užmojų išmetamųjų teršalų reguliavimo būdą, kad būtų užtikrintas būtinas išmetamųjų teršalų mažinimas ir planavimo saugumas;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
14) todėl tikslinga 2025 m. atnaujinti metines kvotas 2026–2030 m. Šis atnaujinimas turėtų būti grindžiamas išsamia nacionalinių apskaitos duomenų peržiūra, kurią Komisija atliks siekdama nustatyti kiekvienos valstybės narės 2021, 2022 ir 2023 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį;	Išbraukta.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	14a) pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginio išmetimo,  kurį reikės papildyti didesniu CO2 kiekio absorbavimu, mažinimui, kad būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas. Reglamente (ES) 2021/1119 pripažįstama, kad anglies dioksido absorbentai apima natūralius ir technologinius sprendimus. Technologinių sprendimų, skirtų anglies dioksido absorbavimui, vaidmuo taip pat aptartas keliose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitose, ypač III darbo grupės įnaše į šeštąją vertinimo ataskaitą. Svarbu, kad Sąjungos mastu būtų įdiegta saugiai ir nuolat saugomo anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo technologiniais sprendimais sistema, kuri valstybėms narėms ir rinkos operatoriams suteiktų aiškumo, kaip padidinti tokį absorbavimą. Kai galioja tokia sertifikavimo sistema, galima atlikti tokio absorbavimo apskaitos analizę pagal Sąjungos teisę, įskaitant tai, ar tokio absorbavimo apskaita turi įtakos išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kiekiui. Toks absorbavimas yra papildomas ir nekompensuoja būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pagal Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus Sąjungos klimato srities tikslus;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
15) Reglamente (ES) 2018/842 numatyta, kad vertinant tam tikrų valstybių narių atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842 gali būti atsižvelgiama į tam tikro riboto ATL kiekio panaikinimą (atšaukimą) pagal Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Atsižvelgiant į ypatingą Maltos ekonomikos struktūrą, šios valstybės narės nacionalinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, gerokai viršija jos ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą, todėl tikslinga didinti Maltos galimybes naudotis šia lankstumo galimybe nekeliant grėsmės Sąjungos 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslui;	15) Reglamente (ES) 2018/842 numatyta, kad vertinant tam tikrų valstybių narių atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842 gali būti atsižvelgiama į tam tikro riboto ATL kiekio panaikinimą (atšaukimą) pagal Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Atsižvelgiant į ypatingą Maltos ekonomikos struktūrą, šios valstybės narės nacionalinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, gerokai viršija jos ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą, todėl tikslinga didinti Maltos galimybes naudotis šia lankstumo galimybe nekeliant grėsmės Sąjungos 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslui. Valstybėms narėms, kurios turi teisę naudotis šia lankstumo galimybe, bet pagal Reglamentą (ES) 2018/842 ja nepasinaudojo 2019 m., turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti tą sprendimą, siekiant atsižvelgti į siūlomus naujus nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atitinkamoms valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista dažniau peržiūrėti procentinius dydžius, apie kuriuos jos pranešė;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	16a) siekiant užtikrinti ir skatinti, kad valstybės narės laikytųsi savo minimalių įnašų 2021–2030 m. laikotarpiu pagal iš dalies pakeistą Reglamentą (ES) 2018/842, korekciniai veiksmai turėtų būti sustiprinti ir glaudžiau susieti su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato planais pagal Reglamentą (ES) 2018/1999. Jei valstybė narė dvejus metus iš eilės viršija savo metinę išmetamųjų teršalų kvotą, ta valstybė narė turėtų persvarstyti savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, pateiktą jai pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, kartu suteikdama galimybę visuomenei dalyvauti šiame procese;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

16 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	16b) Sąjunga ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) šalys1a. Viešasis tikrinimas ir teisė kreiptis į teismą yra esminė Sąjungos demokratinių vertybių dalis ir teisinės valstybės apsaugos priemonė. 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikate „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“ Komisija pripažino, kad teisė kreiptis į teismą nėra užtikrinama visose valstybėse narėse, ir paragino Tarybą ir Europos Parlamentą nustatyti aiškias teisės kreiptis į teismą nuostatas sektorių teisės aktuose. Todėl tikslinga numatyti nuostatą, kuria būtų užtikrinama visuomenės teisė kreiptis į teismą dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) 2018/842;
	__________________
	1a OL L 124, 2005 5 17, p. 4.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

16 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	16c) kad pasiektų iš dalies pakeistame Reglamente (ES) 2018/842 ir kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) 2021/1119, nustatytus tikslus, Sąjunga ir jos valstybės narės, įgyvendindamos politiką, turėtų naudotis naujausiais mokslo pasiekimais. Todėl iš dalies pakeistame Reglamente (ES) 2018/842 prireikus reikėtų atsižvelgti į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais, įsteigtos pagal Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnį, rekomendacijas;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) nustačius didesnio užmojo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, sumažės valstybių narių galimybės naudoti grynąjį absorbentais pašalintą kiekį, kuris gali būti naudojamas siekiant užtikrinti atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842. Be to, padalijus LULUCF lankstumo galimybes į du atskirus laikotarpius bus dar labiau apribota galimybė grynąjį absorbentais pašalintą kiekį naudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Todėl kai kurios valstybės narės gali patirti sunkumų siekdamos įgyvendinti savo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, o kai kuriose (tose pačiose ar kitose) valstybėse narėse gali atsirasti grynasis absorbentais pašalintas kiekis, kurio nebus galima panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Jei bus pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nustatyti Sąjungos tikslai, ypač susiję su didžiausiu leidžiamu grynuoju absorbentais pašalintu kiekiu, tikslinga sukurti naują savanoriškai naudojamą papildomo rezervo mechanizmą, kuris padės reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;	Išbraukta.

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	18a) atsižvelgiant į ilgalaikį veiksmingos klimato apsaugos aspektą, nustatytą Reglamente (ES) 2021/1119, ir į Sąjungos įsipareigojimą siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, aiškumas dėl valstybių narių individualių ilgalaikių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektorijų po 2030 m. suteiktų galimybę tiksliau planuoti politiką. Todėl tikslinga įtraukti procesą, kuriame kiekvienai valstybei narei būtų nustatytos nacionalinės išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektorijos ne vėliau kaip iki 2050 m.;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

Pavadinimas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	-1) Pavadinimas pakeičiamas taip:
2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013	2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu ir vėliau sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.

Pagrindimas

Pavadinime turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas apima ne tik laikotarpį iki 2030 m., bet ir vėlesnį laikotarpį.

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1) 1 straipsnyje skaičius „30 %“ pakeičiamas skaičiumi „40 %“;	1) 1 straipsnis pakeičiamas taip:
	„Šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – ne vėliau kaip 2030 m. 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiais, sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis. Taip prisidedama prie ilgalaikio tikslo Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip iki 2050 m., ir po to siekiant neigiamo išmetamųjų teršalų kiekio balanso. Taip juo prisidedama siekiant Reglamento (ES) 2021/1119 ir Paryžiaus susitarimo tikslų. Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės, kaip nustatyti metines išmetamųjų teršalų kvotas ir vertinti valstybių narių pažangą, padarytą siekiant jų minimalių įnašų, ir sudaromos sąlygos nustatyti Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus po 2030 m. sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis.“

(32018R0842)

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

2 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a) Į 2 straipsnį įterpiama ši dalis:
	„1a.  Šio reglamento taikymo tikslais gali būti laikoma, kad visai netaršūs yra tik biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Jeigu transporto sektoriuje suvartojamo biokuro, biomasės kuro ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš maistinių arba pašarinių augalų, dalis yra didesnė už maksimalią Direktyvos (ES) 2018/2001 26 straipsnyje nustatytą dalį, tie skysčiai ir kuras šio reglamento tikslais nebelaikomi netaršiais. Ne vėliau kaip 2024 m. sausio mėn. Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekdama pagal šį straipsnį iš dalies pakeisti Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytas taisykles, susijusias su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymo ir ataskaitų teikimo reikalavimais.“
	_________
	1a 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

Pagrindimas

Vienam energijos vienetui biomasę deginantys įrenginiai išskiria daugiau anglies dioksido nei jų iškastinio kuro ekvivalentai. Sudėjus tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, kai kurie biodegalai išmeta daugiau anglies dioksido nei jų iškastiniai ekvivalentai. Todėl šios technologijos neturėtų būti laikomos netaršiomis.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 2 ir 3 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3)  4 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:	3)  4 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„2.  Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal jo 10 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:	„2.  Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal jo 10 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:
a)  2021 ir 2022 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama nuo vidutinio 2016, 2017 ir 2018 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 1 skiltyje nustatyta riba. Valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota;	a)  2021 ir 2022 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama nuo vidutinio 2016, 2017 ir 2018 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 1 skiltyje nustatyta riba. Valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota;
b) 2023, 2024 ir 2025 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės metinės išmetamųjų teršalų kvotos, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;	b) 2023–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri nustatyta pagal 2016, 2017 ir 2018 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį, kaip nustatyta pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba. Valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota;
c) 2026–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2024 m. nuo vidutinio 2021, 2022 ir 2023 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį valstybė narė pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba.	Išbraukta.
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis.	3. Komisija, po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis.
2021 ir 2022 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi išsamia naujausių 2005 m. ir 2016–2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos jos metinės išmetamųjų teršalų kvotos.	2021 ir 2022 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi išsamia naujausių 2005 m. ir 2016–2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos jos metinės išmetamųjų teršalų kvotos.
2023, 2024 ir 2025 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis 2016, 2017 ir 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis, minimomis antroje pastraipoje.	2023–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis 2016, 2017 ir 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis, minimomis antroje pastraipoje.
2026–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir išsamia naujausių 2021, 2022 ir 2023 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, peržiūra.	Išbraukta.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a)  4 straipsnis papildomas šia dalimi:
	5a. „Veiksmai, kurių imamasi siekiant apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip nustatyta 1, 2 ir 3 dalyse, įgyvendinami laikantis sąžiningos ir teisingos pertvarkos visiems. Komisija priima bendras gaires, kuriose nustatomi metodai, skirti padėti valstybėms narėms įgyvendinti tą sąžiningą ir teisingą pertvarką visiems.“

 

 

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b) įterpiamas šis straipsnis:
	„4a straipsnis
	Minimalus įnašas į kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą iki 2030 m.
	1.  Iki 2023 m. liepos mėn. Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomi vienas ar daugiau Sąjungos masto tikslų dėl kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų, kuriems taikoma šio reglamento 2 straipsnio 1 dalis, kiekio mažinimo iki 2030 m. Tikslas arba tikslai suderinami su numatomu išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, būtinu šio reglamento 1 straipsnyje nustatytam tikslui ir Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnyje nustatytam tikslui pasiekti, ir siūlomi glaudžiai konsultuojantis su Mokslo patariamąja taryba klimato kaitos klausimais.
	2.  Iki 2023 m. liepos 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina Sąjungos mastu suplanuotą ir įgyvendintą kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius įstatymus ir politiką, įskaitant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, sudarytus laikantis Reglamento (ES) 2018/1999, ir Bendrosios žemės ūkio politikos strateginius planus, sudarytus laikantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2021/21151a. Jei Komisija pagal 1 dalį pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir įvertina, kad nesitikima, kad kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas arba tikslai, nurodyti toje dalyje, bus pasiekti, Komisija pateikia rekomendacijas dėl papildomų švelninimo priemonių, o valstybės narės imasi atitinkamų priemonių.
	3.  Jei Komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje arba savo metiniame vertinime pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį daro išvadą, kad Sąjunga nedaro pakankamai pažangos siekdama minimalaus kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo pagal šio reglamento 1 straipsnį, jei reikia, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, į kuriuos gali būti įtraukti sektorių tikslai arba konkretiems sektoriams taikomos priemonės, arba abu.“
	___________
	1A 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 c punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 1 ir 2 dalys

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3c) 5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:
1. 2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.	„1. 2021–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.“
2. 2026–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.	Išbraukta.

(32018R0842)

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 d punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 3 dalies a punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3d) 5 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:
a) 2021 m. atžvilgiu – rezervuoti tą perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m., ir	„a) 2021 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos dalį, sudarančią iki 5 % savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos dalies, vėlesniems metams iki 2025 m., ir“

(32018R0842)

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 e punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 3 dalies b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3e) 5 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:
b)  2022–2029 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos dalį, sudarančią iki 30 % savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.	b) 2022–2024 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos dalį, sudarančią iki 10 % savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2025 m.

(32018R0842)

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 f punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3f) 5 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo punktu:
	„ba)  2026–2029 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos dalį, sudarančią iki 10 % savo metinės išmetamųjų teršalų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.“

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 g punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3g) 5 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
4.  Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. atžvilgiu ir iki 10 % – 2026–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.	„4.  Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės išmetamųjų teršalų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2025 m.“
	Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės išmetamųjų teršalų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2026–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.
	Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, ir nurodo perleidimo kainą už CO2 ekvivalento toną.“

(32018R0842)

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 h punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 6 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3h) 5 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:
Pajamas, gautas perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės gali panaudoti kovai su klimato kaita Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį.	„Pajamas, gautas perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės panaudoja kovai su klimato kaita Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, ir viešai paskelbia tokią informaciją lengvai prieinama forma. Valstybė narė, kuri perleidžia metines išmetamųjų teršalų kvotas kitai valstybei narei, paskelbia perleidimo įrašą ir viešai paskelbia atlygį, gautą už tas kvotas.“

(32018R0842)

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 i punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

6 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3i) 6 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
II priede išvardytos valstybės narės du kartus, t. y. 2024 m. ir 2027 m., gali nuspręsti peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta, ir jį sumažinti. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai atitinkamai ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.	„II priede išvardytos valstybės narės iki 2023 m. gali nuspręsti peržiūrėti savo sprendimą dėl pranešimo ir du kartus, t. y. 2024 m. ir 2027 m., gali nuspręsti peržiūrėti procentinį dydį, apie kurį pranešta, ir jį sumažinti. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai atitinkamai ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., 2024 m. gruodžio 31 d. arba ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.“

(32018R0842)

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

8 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	5a) 8 straipsnis pakeičiamas taip:
8 straipsnis	8 straipsnis
Taisomieji veiksmai	Taisomieji veiksmai
1.  Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 21 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai ir paskelbia taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:	„1.  Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:
	-a)  išsamų paaiškinimą, kuriame nurodomos priežastys, kodėl valstybė narė nepasiekė pakankamos pažangos vykdydama savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį;
	-ab)  bendrą Sąjungos finansavimo sumą, kurią valstybė narė gavo išlaidoms ir investicijoms, susijusioms su klimato kaita ir žaliąja pertvarka, tai, kaip šiuo finansavimu prisidėta prie jos įsipareigojimų pagal šio reglamento 4 straipsnį vykdymo, ir tai, kaip ji šiuo tikslu ketina panaudoti tokį finansavimą, kad įvykdytų šiuos įsipareigojimus;
a)  papildomus veiksmus, kuriuos valstybė narė įgyvendins vykdydama vidaus politiką ir priemones bei įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kad įvykdytų konkrečius savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį;	a)  papildomus veiksmus, kuriuos valstybė narė įgyvendins vykdydama vidaus politiką ir priemones bei įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kad įvykdytų konkrečius savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį;
b)  griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.	b)  griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą; jei valstybė narė įsteigė nacionalinį patariamąjį organą klimato klausimais, ji kreipiasi į šį organą patarimo, kad nustatytų būtinus veiksmus;
	ba)  papildomo išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo, kuris, valstybių narių vertinimu, bus pasiektas taikant tą politiką, ataskaita ir metodas, taikytas šiam papildomam išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimui apskaičiuoti;
	bb)  kaip taisomųjų veiksmų planu bus sustiprintas valstybės narės integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, priimtas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.
	1a.  Jei valstybė narė viršija metinę išmetamųjų teršalų kvotą dvejus ar daugiau metų iš eilės, ji imasi savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir nacionalinės ilgalaikės strategijos pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 peržiūros. Valstybė narė užbaigia tą peržiūrą per 6 mėnesius. Komisija parengia rekomendacijas dėl to, kaip patikslinamas integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas ar nacionalinė ilgalaikė strategija, arba abu šie dokumentai. Valstybė narė pateikia Komisijai peržiūrėtus planus kartu su pareiškimu, kuriame nurodo, kaip siūlomomis peržiūros nuostatomis reikia ištaisyti nacionalinių metinių išmetamųjų teršalų kvotų neatitiktį ir kaip ji prireikus atsižvelgė į Komisijos rekomendacijas. Jeigu integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas arba ilgalaikė strategija iš esmės nekeičiami, valstybė narė viešai paskelbia paaiškinimą, kuriame išdėsto to priežastis.
2.  Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.	2.  Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra ir Mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais, įsteigta pagal Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnį, padeda Komisijai vertinti taisomųjų veiksmų planus.
3.  Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslinti.	3.  Komisija pateikia nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir atitinkamai patikslina savo taisomųjų veiksmų planą. Jeigu atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į rekomendaciją arba kurią nors esminę jos dalį, ji Komisijai pateikia pagrindimą.
	3a.  Taisomųjų veiksmų planai, Komisijos nuomonės, taip pat 1, 1a ir 3 dalyse nurodyti gauti valstybių narių atsakymai ir pagrindimai turi būti prieinami visuomenei.
	3b.  Atnaujindamos savo integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, valstybės narės pateikia nuorodas į savo taisomųjų veiksmų planus pagal 1 ir 1a dalis ir, prireikus, visas pagal šį straipsnį Komisijos pateiktas nuomones.“

(32018R0842)

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, nustatytą pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmestą perviršinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalento tonomis.	„2.  Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu arba 2026–2030 m. laikotarpiu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, kaip nustatyta pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmesto perviršinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalentu tonomis.“

(32018R0842)

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

11 a straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7) Įterpiamas šis straipsnis:	Išbraukta.
11 a straipsnis
Papildomas rezervas
1. Jei iki 2030 m. Sąjunga, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119** 3 straipsnio ir neviršydama didžiausio leidžiamo absorbentų indėlio, grynąjį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažina bent 55 %, palyginti su 1990 m., Sąjungos registre sukuriamas papildomas rezervas.
2.  Valstybės narės, nusprendusios neprisidėti prie papildomo rezervo ir juo nesinaudoti, apie savo sprendimą praneša Komisijai ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo.
3.  Papildomas rezervas sudaromas iš grynojo absorbuoto kiekio, kurį dalyvaujančios valstybės narės sukaupia 2026–2030 m. laikotarpiu, viršydamos savo atitinkamus tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, atėmus:
a) visus kiekius, susijusius su lankstumo galimybėmis, kuriomis pasinaudota pagal Reglamento (ES) 2018/841 11–13b straipsnius,
b) kiekius, į kuriuos buvo atsižvelgta siekiant, kad būtų laikomasi reikalavimų pagal šio reglamento 7 straipsnį.
4.  Jei sudaromas papildomas rezervas pagal 1 dalį, dalyvaujanti valstybė narė gali juo pasinaudoti, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
a) valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos metines išmetamųjų teršalų kvotas 2026–2030 m. laikotarpiu,
b) valstybė narė išnaudojo lankstumo priemones pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis,
c) valstybė narė kiek tik buvo įmanoma pagal 7 straipsnį naudojo grynąjį absorbuotą kiekį, net jei tas kiekis nesiekė III priede nustatyto lygio  ir
d) valstybė narė neatliko nė vieno grynojo perleidimo kitoms valstybėms narėms pagal 5 straipsnį.
5.  Jei valstybė narė atitinka šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas, ji iš papildomo rezervo gauna papildomą kiekį, kurio jai dar trūksta, ir naudoja jį, kad atitiktų reikalavimus pagal 9 straipsnį.
Jei dėl to susidarantis bendras kiekis, kurį turi gauti visos šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios valstybės narės, viršija pagal šio straipsnio 3 dalį papildomam rezervui skirtą kiekį, kiekvienai iš tų valstybių narių turintis atitekti kiekis proporcingai sumažinamas.
_________
** 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

15 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	7a) 15 straipsnis pakeičiamas taip:
15 straipsnis	15 straipsnis
Peržiūra	Peržiūra
1.  Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tarptautinius pokyčius ir pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų.	„1.  Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tarptautinius pokyčius ir pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo ir Reglamento (ES) 2021/1119 tikslų.
2.  Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip šis reglamentas veikia, įskaitant dėl metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros ir dėl to, kiek šiuo reglamentu prisidedama prie 2030 m. bendro Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo bei Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslų, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant strategiją po 2030 m., siekiant, kad Sąjunga bei jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir prireikus gali pateikti pasiūlymų.	2. Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip šis reglamentas veikia, įskaitant dėl metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros ir dėl to, kiek šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir tarpinių Sąjungos klimato srities tikslų pagal Reglamento (ES) 2021/1119 2 ir 4 straipsnius bei Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslų, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant strategiją po 2030 m., siekiant, kad Sąjunga bei jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir prireikus gali pateikti pasiūlymų.
Tose ataskaitose atsižvelgiama į strategijas, parengtas pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 4 straipsnį, siekiant prisidėti prie ilgalaikės Sąjungos strategijos formavimo.	Tose ataskaitose atsižvelgiama į strategijas, parengtas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 15 straipsnį, siekiant prisidėti prie ilgalaikės Sąjungos strategijos formavimo.

(32018R0842)

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

15 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7b) Įterpiamas šis straipsnis:
	„15a straipsnis
	Derinimas su Sąjungos ir valstybių narių poveikio klimatui neutralumo tikslu
	1.  Priimdama teisės aktą, nustatantį Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslą pagal Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 3 dalį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nurodoma:
	a)  dabartinių nacionalinių tikslų pagal šio reglamento I priedą tinkamumas atsižvelgiant į tai, kaip jie padeda ekonomiškai efektyviu ir sąžiningu būdu siekti poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip iki 2050 m. tikslo pagal Reglamentą (ES) 2021/1119;
	b)  kiekvienai valstybei narei skirta išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam taikomas šis reglamentas, mažinimo trajektorija, suderinama su poveikio klimatui neutralumo tikslu kiekvienoje valstybėje narėje ne vėliau kaip iki 2050 m.
	2.  Per šešis mėnesius nuo 1 dalyje nurodytos ataskaitos paskelbimo Komisija pateikia pasiūlymus apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tais pasiūlymais užtikrinamas ekonomiškai efektyvus ir sąžiningas mažinimo pastangų paskirstymas visoje Sąjungoje, remiantis 1 dalies b punkte nurodytais mažinimo trajektorijomis.“

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 c punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

15 b straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	7c) Įterpiamas šis straipsnis:
	„15b straipsnis
	Teisė kreiptis į teismą
	1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nacionalinę teisinę sistemą suinteresuotieji visuomenės nariai, atitinkantys 2 dalyje nustatytas sąlygas, įskaitant fizinius ar juridinius asmenis ar jų asociacijas, organizacijas arba grupes, galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra teisme ar kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje pagal įstatymus įsteigtoje institucijoje, siekiant ginčyti sprendimų, veiksmų ir neveikimo materialinį ar procesinį teisėtumą, jeigu:
	a)  jie neatitinka teisinių įsipareigojimų, nustatytų šio reglamento 4–8 straipsniuose; arba
	b)  jiems taikomas Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnis.
	Šioje dalyje veiksmas arba neveikimas, kuriuo nesilaikoma teisinių įsipareigojimų pagal 4 arba 8 straipsnius, apima veiksmą arba neveikimą, susijusį su politika ar priemone, priimta siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus, jei ta politika ar priemone nepakankamai prisidedama prie tokio įgyvendinimo.
	2.  Laikoma, kad suinteresuotosios visuomenės nariai atitinka 1 dalyje nurodytas sąlygas, kai:
	a)  yra pakankamai suinteresuoti; arba
	b)  pareiškia apie teisės pažeidimą, jei pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga.
	Kas yra pakankamas interesas nustato valstybės narės, deramai siekdamos suteikti suinteresuotos visuomenės nariams plačias galimybes kreiptis į teismus laikantis Orhuso konvencijos. Todėl, įgyvendinant šią dalį, visų nevyriausybinių organizacijų, skatinančių aplinkos apsaugą ir atitinkančių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.
	3.  1 ir 2 dalimis nepanaikinama galimybė pasinaudoti išankstinės peržiūros administracinėje institucijoje procedūra ir nedaromas poveikis reikalavimui prieš pasinaudojant teisminėmis peržiūros procedūromis išnaudoti administracines peržiūros procedūras, kai toks reikalavimas nustatytas nacionalinėje teisėje. Bet kuri tokia procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.
	4.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta teisė lengvai gauti praktinio pobūdžio informaciją apie teisę pateikti administracinį skundą ir pareikšti ieškinį teisme.“

(32018R0842)

 

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 d punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

16 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7d) Įterpiamas šis straipsnis:
	„16a straipsnis
	Mokslinės konsultacijos dėl PPR / CARE sektorių
	Pagal Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus įgaliojimus Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (ESABCC) raginama savo iniciatyva teikti mokslines konsultacijas ir rengti ataskaitas apie šio reglamento trajektoriją, metinius išmetamųjų teršalų lygius ir lankstumą bei jų suderinamumą su klimato srities tikslais, visų pirma siekiant, kad bet kokia tolesnė šio reglamento peržiūra būtų pagrįsta informacija. Komisija tinkamai atsižvelgia į ESABCC konsultacijas arba viešai pagrindžia jų nesilaikymo priežastis.“

 

 

 

 

AIŠKINAMOJI DALIS

Platesnių užmojų kova su klimato kaita

 

2020 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2021/1119 – Europos klimato teisės aktą. Šia svarbia iniciatyva ES įsipareigoja iki 2030 m. 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Dėl šio susitarimo būtina atnaujinti ES klimato politikos struktūrą.

Kertinis šios struktūros elementas – Pastangų pasidalijimo reglamentas (PPR). Šiuo metu juo reglamentuojama apie 60 proc. Sąjungoje išmetamų teršalų. Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinyje Europos Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti PPR, kad jo indėlis būtų suderintas su Klimato teisės akto tikslais.

PPR šiuo metu taikomas visiems išmetamiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiams, kuriems netaikoma nei Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), nei Reglamentas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF). Tai reiškia, kad šiuo metu jis apima tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su keliais sektoriais: transporto (išskyrus aviaciją ir ne Sąjungos viduje vykdomą laivybą), pastatų, žemės ūkio, pramoninių įrenginių, dujų, kurioms netaikoma ES ATLPS, ir atliekų sektoriais, taip pat su teršalų, nesusijusių su deginimu ir išmetamų vartojant energiją ir produktus, kiekiu. Reglamentas taikomas ir išmetamam CO2, ir didžiajai daliai kitų nei CO2 išmetamų teršalų.

Bendras Komisijos pasiūlymo tikslas – peržiūrėti PPR, kad jis prisidėtų prie užmojo iki 2030 m. ekonomiškai efektyviai ir nuosekliai sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, kartu atsižvelgiant į teisingos pertvarkos poreikį ir poreikį, kad visi sektoriai prisidėtų prie ES pastangų klimato kaitos srityje. Tikslas yra pasiekti laipsnišką ir subalansuotą trajektoriją, vedančią link poveikio klimatui neutralumo 2050 m.

Tam reikia imtis pažangesnių veiksmų sektoriuose, kuriems taikomas PPR. Šiuo pasiūlymu nacionaliniai tikslai atnaujinami taip, kad sektorių, kuriems šiuo metu taikomas PPR, ES mastu bendras išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas 40 proc., palyginti su 2005 m. Valstybės narės prisidės prie šių bendrų ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo pastangų, siekdamos išsikeltų tikslų, kurie svyruoja nuo -10 proc. iki -50 proc. Šie nacionaliniai tikslai daugiausia grindžiami BVP vienam gyventojui.

Aktyvesni Europos klimato politikos veiksmai

 

Pranešėja pritaria Komisijos pasiūlymui atnaujinti PPR tikslus atsižvelgiant į visos ES ekonomikos 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Tačiau pranešėja yra tvirtai įsitikinusi, kad ES kovos su klimato kaita tikslus galima pasiekti tik sukūrus patikimesnę teisės aktų sistemą, pagal kurią visos valstybės narės turi imtis veiksmų.

 

Todėl pranešėja ėmėsi kelių iniciatyvų, siekdama patobulinti Komisijos pasiūlymą, kad šis padėtų siekti ne tik ES 2030 m. tikslo, bet ir visa apimančio tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.

 

Visos valstybės narės privalo padėti siekti ES naujų klimato srities uždavinių

 

Vadovaujantis dabartiniais nacionaliniais tikslais pagal PPR nereikalaujama, kad visos valstybės narės sumažintų savo išmetamų teršalų kiekį. Naujasis Komisijos pasiūlymas tai pakeičia: įgyvendinant veiksmus dabar turi dalyvauti visos valstybės narės. Europos Parlamentas jau seniai ragino tai padaryti ir šių veiksmų labai vėluojama imtis.

 

Pranešėja remia šiuos pakeitimus kartu pažymėdama, kad vis dar esama didžiulio valstybių narių nacionalinių tikslų neatitikimo. Todėl būtina stiprinti valstybių narių pastangų konvergenciją siekiant nustatytų tikslų. Šiuo tikslu pranešėja nustatė kuo griežtesnius nacionalinius tikslus, siekdama užtikrinti, kad visos valstybės narės dėtų pakankamai pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

 

Siekis užtikrinti, kad 2030 m. tikslai būtų pasiekti

 

Labai svarbu išlaikyti pagal PPR nustatytų naujų išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslų vientisumą ir užtikrinti, kad valstybės narės juos iš tikrųjų pasiektų.

 

Todėl pranešėja pašalino arba sumažino keletą galimų reglamento spragų. Tai apima apribojimus, susijusius su valstybių narių gebėjimu „skolintis“ apyvartinius taršos leidimus iš savo būsimo išmetamųjų teršalų biudžeto, taip pat su valstybių narių galimybėmis prekiauti apyvartiniais taršos leidimais. Pranešėja taip pat įtraukė reikalavimą, kad visos pajamos, kurias valstybė narė gauna iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais pagal PPR, būtų skiriamos klimato politikai – tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad visame reglamente būtų racionalizuotas dėmesys klimato politikos veiksmams.

 

Be to, pranešėja panaikino pasiūlymą sukurti papildomą saugos rezervą, kurį sudarytų valstybių narių pašalinto ŠESD kiekio perteklius, viršijantis LULUCF reglamente nustatytus tikslus. Tai taip pat užtikrins, kad visuose sektoriuose, kuriuos apima šis reglamentas, būtų taikomos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės.

 

Nacionalinių tikslų pritaikymas prie poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. tikslo

 

Reglamentu valstybėms narėms nustatomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m. Vis dėlto pageidautina nustatyti aiškią sąsają tarp PPR ir Klimato teisės akte įtvirtinto poveikio klimatui neutralumo tikslo. Europos Parlamentas jau yra išreiškęs aiškią poziciją, kad Klimato teisės akto tikslus turėtų pasiekti kiekviena valstybė narė. Todėl pranešėja sukūrė aiškią sąsają tarp PPR ir Klimato teisės akto, kad būtų galima kodifikuoti kai kuriuos veiksmus, kurių valstybės narės turės imtis po 2030 m., ir nustatyti, kaip ES sieks tikslo neutralizuoti poveikį klimatui iki 2050 m.

 

Valstybių narių laisvė siekti savo tikslų taip, kaip joms naudingiausia

 

ES yra įvairi, o valstybės narės yra savitos ir pasižymi skirtinga ekonomine struktūra. Todėl joms turėtų būti suteikta šiek tiek lankstumo siekti savo klimato tikslų taip, kaip joms yra naudingiausia. Pateikus naują teisėkūros pasiūlymą, valstybės narės gali kiek lanksčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį tuose sektoriuose, kuriuose tai ekonomiškai efektyviausia.

 

Pranešėja mano, kad šiais pasiūlymais bus patobulintas Pastangų pasidalijimo reglamentas, visoje Sąjungoje bus skatinamos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonės ir ES politika bus nukreipta teisinga linkme, kad klimato kaitos klausimas būtų sprendžiamas vieningu užmoju.

 

 

 

TRANSPORTO IR TURIZMO KOMITETO NUOMONĖ (29.4.2022)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

(COM(2021)0555 – C9‑0321/2021 – 2021/0200(COD))

Nuomonės referentas: Angel Dzhambazki

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos pasiūlymas dėl Pastangų pasidalijimo reglamento peržiūros

 

Europos klimato teisės aktu ES ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. tapti pirmąja pasaulyje neutralaus poveikio klimatui tautų grupe. 2020 m. vasarą Komisija pasiūlė pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisės aktų rinkinį, kuriuo atnaujinama dabartinė ES klimato politikos sistema, kad būtų galima papildomai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kaip reikalaujama pagal šį užmojį.

 

Pastangų pasidalijimo reglamentas (PPR) atlieka svarbų vaidmenį šioje politikos sistemoje, nes jis taikomas teršalų kiekiui, išmetamam tokiuose sektoriuose kaip transportas (išskyrus aviaciją ir ne Sąjungos viduje vykdomą laivybą), pastatai, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, ir įvairių kitų šaltinių, kuriems netaikoma dabartinė ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), išmetamam teršalų kiekiui, taip pat energijos ir produktų naudojimo metu išmetamam su deginimu nesusijusių teršalų kiekiui. Taigi PPR taikomas 60 % viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Dabartiniame 2018 m. priimtame PPR 2021–2030 m. laikotarpiui nustatytas bendras tikslas visos ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 30 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Valstybės narės padeda siekti tikslo sumažinti visos ES išmetamą teršalų kiekį nustatydamos privalomus nacionalinius mažinimo tikslus, kurie nustatomi daugiausia remiantis BVP vienam gyventojui.

 

Derindama PPR su didesniais 2030 m. klimato srities užmojais, Komisija pasiūlė padidinti ES mastu išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslą iki 40 % 2030 m. ir atitinkamai nacionalinius tikslus iki 10–50 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Pagal pasiūlymą valstybės narės išlaiko tam tikras lankstumo galimybes, kad kiekvienais metais galėtų įgyvendinti reikiamas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangas. Be to, kelių transporto ir pastatų sektoriams ir toliau taikomas PPR, o Komisija, be kita ko, atskiroje iniciatyvoje pasiūlė įtraukti šiuos sektorius į naują visos ES ATLPS.

 

Pranešėjo atliktas pasiūlymo vertinimas

 

Pranešėjas pripažįsta, kad pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio tikslas yra nustatyti didesnius užmojus siekiant greitai sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad per ateinančius tris dešimtmečius būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas. Tačiau pranešėjas apgailestauja, kad neatlikta išsami siūlomų iniciatyvų analizė siekiant sąžiningai išnagrinėti neigiamą skuboto perėjimo (kuriam iš esmės nėra lygių pasaulyje) poveikį valstybių narių ekonomikos konkurencingumui ir darbo vietoms. Tai visų pirma pasakytina apie judumą, nes vis dar neaišku, ar alternatyvūs mažataršiai ir nulinės taršos sprendimai ir jų veikimui reikalinga energija taps pakankamai plačiai ir greitai prieinami, kad piliečiams ir įmonėms būtų užtikrintas įperkamas judumas, kuris yra mūsų visuomenės veikimo kertinis akmuo. Todėl ES, vykdydama savo klimato ir energetikos politiką, turi dėti visas pastangas, kad užtikrintų, jog būtinas perėjimas prie alternatyviųjų degalų technologijų ir infrastruktūros, įskaitant elektros energiją ir vandenilinius degalus, būtų vykdomas neatsiliekant nuo klimato srities užmojų. Norint, kad transporto sektorius taptų darnesnis trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, turi būti nustatytos reguliavimo sąlygos, kuriomis būtų tvirtai remiamos novatoriškos technologijos ir investicijos į jas.

 

Pranešėjas įspėja, kad papildomos išlaidos piliečiams ir namų ūkiams, kurių, kaip galima numatyti, atsiras dėl siūlomo kelių transporto ir pastatų įtraukimo į ATLPS ir, netiesiogiai, dėl didesnio PPR užmojo, dar labiau padidins dabartinės energijos kainų infliacijos poveikį ir dar labiau prisidės prie jau esamo energijos ir transporto nepritekliaus. Todėl būtina apsvarstyti galimybę taikyti pastovesnius paramos mechanizmus, susijusius su Komisijos pasiūlytu Socialiniu klimato fondu.

 

 

Pranešėjas pritaria pasiūlymui kelių transporto (ir pastatų) sektoriams ir toliau taikyti PPR, nes valstybės narės gali geriausiai imtis atitinkamų reguliavimo priemonių, pritaikytų atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir piliečių judumo bei būsto poreikius, kad būtų pasiektas numatytas tikslas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visuose sektoriuose. Pranešėjas taip pat pritaria pasiūlymui išlaikyti valstybių narių lankstumo galimybes, kad jos galėtų sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir veiksmingai laikytis įsipareigojimų šioje srityje.

 

Pranešėjas mano, kad svarbu valstybėms narėms ir atitinkamų sektorių suinteresuotiesiems subjektams nustatyti nuspėjamą ir stabilų reikalingo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo mechanizmą, nes tai iš tiesų yra būtina sąlyga siekiant skatinti investicijas ir inovacijas į klimatui palankius sprendimus. Todėl konkrečių šalių trajektorijos, taikomos išmetamųjų teršalų kvotoms, turėtų būti nustatytos tik vieną kartą 2021–2030 m. laikotarpio pradžioje. Kadangi teisingas ir sąžiningas pastangų paskirstymas tarp valstybių narių ir jų viduje yra labai svarbus siekiant ES masto tikslo, Komisija, nustatydama nacionalines trajektorijas, turėtų išanalizuoti ekonominio efektyvumo ir teisingumo aspektus, nesusijusius su BVP vienam gyventojui, ir į juos atsižvelgti. Galiausiai, atsižvelgdamas į galimą kelių transporto įtraukimą į ATLPS, pranešėjas pabrėžia, kad visos ES lygmens taisyklės, įtrauktos į PPR ir ATLPS, turi būti peržiūrimo, kad būtų išvengta galimo perteklinio reguliavimo. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų išsamiau informuoti apie faktinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą sektorių lygmeniu, pvz., pagal Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamentą teikiamose pažangos ataskaitose.

 

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) 2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojo 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;	(1) 2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojo 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kartu atsižvelgiant į teisingos ir bendros, bet diferencijuotos valstybių atsakomybės ir atitinkamų valstybių pajėgumų principus;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1a) 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl ekstremaliosios klimato ir aplinkos padėties Europos Parlamentas paragino Komisiją nedelsiant imtis plataus užmojo veiksmų, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C ir būtų išvengta didžiulio biologinės įvairovės nykimo, be kita ko, šalinant dabartinės Sąjungos politikos neatitikimus ekstremaliajai klimato ir aplinkos padėčiai ir užtikrinant, kad visi atitinkami būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir biudžeto būtų visiškai suderinti su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, ir kad jais nebūtų prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo;

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Europos žaliasis kursas31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;	(3) Europos žaliasis kursas31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę. Ši pertvarka skirtingai veikia valstybes nares, regionus, ekonomikos sektorius ir piliečius ir priklauso nuo konkrečios jų padėties. Pavyzdžiui, ji skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad Europos žaliasis kursas būtų įgyvendinamas taip, kad būtų skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda Sąjungoje, įskaitant jos atokiausius regionus, ir kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, skiriant deramą dėmesį palankių sąlygų neturinčioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, energijos ar su transportu susijusį nepriteklių patiriantiems asmenims, pažeidžiamoms labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir mažumų atstovams. Visų pirma turi būti užtikrinta, kad nebūtų sutrikdymų itin svarbiuose sektoriuose, tenkinančiuose pagrindinius ekonomikos ir visuomenės poreikius, pvz., judumo sektoriuje;
__________________	__________________
31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.	31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) Sąjungos transporto sektorius yra labai svarbus Sąjungos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi bei visų Sąjungos regionų teritorinio prieinamumo ir susisiekimo užtikrinimui. Be to, sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra labai svarbus, kad Sąjunga pasiektų savo tikslą iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 % ir įgyvendinti ilgalaikį tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Todėl Sąjunga turi užtikrinti, kad tvarus transportas taptų realybe, kartu užtikrindama vidaus rinkos veikimą ir Sąjungos konkurencingumą visame pasaulyje, vengdama trikdžių ir išsaugodama socialinius standartus. Pastangos visų pirma turi būti sutelktos į perspektyvaus ir atsparaus transporto sektoriaus skatinimą siekiant valstybių narių 2030 m. klimato srities tikslų, nustatytų šiame reglamente. Todėl valstybės narės turėtų pasinaudoti visomis turimomis Sąjungos lėšomis, kad padėtų transporto pramonei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu atsižvelgdamos į tai, kad šiuo metu kelių transporto rūšių perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų tebėra technologiškai sudėtingas ir kelia su veiksmingumu ir konkurencingumu susijusių problemų. Imantis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti transporto sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, turi būti laikomasi technologinio neutralumo principo;

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3b) reikia atsižvelgti į perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos socialinį ir ekonominį poveikį. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo principas turi būti taikomas kartu įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, užtikrinant, kad niekas ir nė vienas regionas nebūtų palikti nuošalyje;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m;	(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m.;
__________________	__________________
32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).	32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a) transportas, kaip pagrindinis sektorius, susijęs su tvarumo pokyčiais, turi likti Reglamente (ES) 2018/842, neatsižvelgiant į tolesnį apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos plėtojimą. Be to, bet koks tolesnis ir būsimas rinka grindžiamas sprendimas niekada neturėtų kliudyti imtis kitų ir papildomų teisėkūros priemonių nei nacionaliniu, nei Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima toliau mažinti transporto išmetamų teršalų kiekį;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) atsižvelgiant į ypatingą transporto, įskaitant kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transportą, sektoriaus svarbą mūsų visuomenės veikimui, tikimasi, kad sektorius atliks svarbų vaidmenį siekiant Europos klimato teisės aktu nustatytų klimato politikos tikslų;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

5 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5b) vandenilis gali būti naudojamas kaip žaliava arba energijos šaltinis pramoniniuose ir cheminiuose procesuose ir oro bei jūrų transporto sektoriuose ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra techniškai neįmanoma arba nekonkurencinga, jis taip pat gali būti naudojamas energijos kaupimui siekiant prireikus subalansuoti energetikos sistemą, taigi atlikti svarbų vaidmenį ją integruojant;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

5 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5c) Europos energijos rinkoje turėtų būti plėtojamas tiek mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis, tiek vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių, atsižvelgiant į tai, kad jų infrastruktūros ir investicijų poreikiai skiriasi, pirmenybę teikiant poreikiui daryti tokias investicijas, kuriomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba būtų padidinta pakankamai greitai, kad būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. ir 2050 m. klimato ir aplinkos apsaugos tikslai, ir trumpuoju laikotarpiu panaudojant mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį kaip tarpinę technologiją. Todėl Komisija turėtų įvertinti, kiek mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio reikės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, kol vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių galės atlikti šį vaidmenį pats vienas, kokiais atvejais ir kiek laiko. Be to, ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti reguliavimo ir ekonomines kliūtis, kad būtų skatinamas greitas vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimas rinkoje;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

5 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5d) pagal ES taksonomijos sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/8521a, Komisija pasiūlė taisyklių dėl gamtinių dujų ir branduolinės energijos priskyrimo žaliesiems energijos ištekliams siekiant su klimato kaita susijusių tikslų projektą. Toks klasifikavimas labai padėtų transporto sektoriui sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką ir pasiekti žaliojo kurso ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio tikslus. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į galimus transporto priemonių su vidaus degimo varikliais gamybos draudimus po 2030 m., nes visai netaršių transporto priemonių įkrovimas labai priklauso nuo elektros energijos ir tik saugi bei patikima branduolinė energija galėtų patenkinti visai netaršių transporto priemonių poreikius;
	_______________
	1a 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

5 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5e) Reglamentu (ES) 2020/852 nustatytoje ES taksonomijos sistemoje įmonėms, investuotojams ir politikos formuotojams pateikiamos tinkamos apibrėžtys, kad būtų galima nustatyti, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla. Tokiu būdu ji gali užtikrinti saugumą investuotojams, apsaugoti privačius investuotojus nuo ekomanipuliavimo, padėti įmonėms labiau tausoti aplinką, sumažinti rinkos susiskaidymą ir padėti perkelti investicijas ten, kur jų labiausiai reikia;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934;	(7) Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išlieka tokia pati. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934. Siekdama sumažinti reguliavimo naštą, Komisija turėtų tinkamai peržiūrėti teisės aktų sistemą, kuria siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, visų pirma tokiuose sektoriuose kaip transportas, kuriems taikomi skirtingi teisės aktai ir kainodaros priemonės, ir prireikus pasiūlyti pakeitimus, kad būtų išvengta galimo pernelyg didelio reguliavimo;
__________________	__________________
34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
	(PPR aprėptis)

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo pastangos ir tikslai turi būti pritaikyti prie konkrečių atokiausių regionų, kuriems būdingas nuošalumas, atokumas, mažumas, sudėtinga topografija ir klimatas bei ekonominė priklausomybė nuo keleto produktų, realijų;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) kad būtų pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 %, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus 40 % mažesnis nei 2005 m.;	(10) kad būtų pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 %, valstybės narės turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, kol bendrai pasieks tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40 %, palyginti su 2005 m. lygiu;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų ir teisingą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą sektoriuose, kuriems taikomas ir Reglamentas (ES) 2018/842, ir Direktyva 2003/87/EB, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė subalansuoti tuose sektoriuose pagal tas priemones pasiektą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo lygį. Jei valstybės narės tam tikrais metais išmetamųjų teršalų kiekį tuose sektoriuose sumažino daugiau nei proporcingai pagal Reglamentą (ES) 2018/842, teisinga, kad jos gali tiems sektoriams atlyginti nuostolius. Todėl tokiais atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę tuose sektoriuose suteikti ribotą nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekį pagal Direktyvą 2003/87/EB, kartu užtikrinant, kad atitinkami su sąnaudomis susiję privalumai būtų perduoti piliečiams ir įmonėms. Todėl Komisija turėtų nustatyti tų sektorių metinius išmetamųjų teršalų kiekio lyginamuosius standartus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti valstybių narių šiuose sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Toks sektoriaus metinis išmetamųjų teršalų lyginamasis standartas turėtų būti suprantamas ne kaip būtiniausias sektoriaus tikslas, o veikiau kaip riba, leidžianti lanksčiai laikytis Direktyvos 2003/87/EB;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12b) valstybių narių pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir toliau turėtų būti grindžiamos valstybių narių solidarumo principu ir tvaraus ekonomikos augimo visoje Sąjungoje poreikiu, atsižvelgiant į santykinį valstybių narių BVP vienam gyventojui. Taigi metinės išmetamųjų teršalų kvotos valstybėms narėms turėtų būti nustatomos laikantis teisingumo ir išlaidų efektyvumo principų, atsižvelgiant, be kita ko, į ekonominį pajėgumą ir santykinį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą bei išlaidas;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Dėl šių neaiškumų tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir, jei reikės, pakoreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas;	(13) naujos grėsmės, kaip antai Rusijos karas Ukrainoje ir COVID-19 pandemija, daro poveikį Sąjungai ir jos valstybėms narėms bei jų išmetamų teršalų kiekiui skirtingu mastu ir tokiam laikui, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Be to, šios krizės gali turėti įtakos tam, kaip valstybės narės galės sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį. Dėl šių neaiškumų tikslinga, kad Reglamentu (ES) 2018/842 valstybėms narėms ir sektoriams būtų nustatytos nuspėjamos išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo iki 2030 m. trajektorijos. Tačiau prireikus, atsižvelgiant į strategines ekstremaliąsias situacijas ar krizes, turėtų būti ir toliau įmanoma laikinai koreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas, jei laikomasi nustatytų nacionalinių 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir tinkamai atsižvelgiama į Reglamente (ES) 2018/842 numatytas lankstumo priemones. Be to, kai valstybė narė viršija savo metines kvotas, pagal šį reglamentą turėtų būti taikoma tik taisomoji procedūra;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13a) COVID-19 pandemija atskleidė strateginę transporto sektoriaus svarbą. Žaliųjų koridorių, kurie užtikrino saugias tiekimo grandines, kad būtų galima teikti sveikatos priežiūros ir ekstremaliųjų situacijų valdymo paslaugas, tiekti būtiniausius maisto produktus ir vaistus, diegimas buvo gera praktika, kuriai ateityje kilus krizei turėtų būti teikiama daugiau svarbos nei išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) todėl tikslinga 2025 m. atnaujinti metines kvotas 2026–2030 m. Šis atnaujinimas turėtų būti grindžiamas išsamia nacionalinių apskaitos duomenų peržiūra, kurią Komisija atliks siekdama nustatyti kiekvienos valstybės narės 2021, 2022 ir 2023 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį;	Išbraukta.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. Reglamentu (ES) 2018/841 bus nustatyta griežtesnė atitikties užtikrinimo tvarka, 2026–2030 m. laikotarpiu tikslinga panaikinti kiekvienos valstybės narės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio atskaitymus žemės ūkio sektoriuje, jeigu šis kiekis viršija jos absorbentais pašalintą kiekį. Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti 9 straipsnio 2 dalį;	(17) Reglamento 2018/842 nuostatos dėl reikalavimų laikymosi turėtų būti sugriežtintos, kad, viena vertus, šalys būtų atgrasomos nuo išmetamųjų teršalų kiekio viršijimo, įskaitant finansines nuobaudas, ir, kita vertus, būtų padidintas taisomųjų veiksmų skaidrumas ir veiksmingumas;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) nustačius didesnio užmojo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, sumažės valstybių narių galimybės naudoti grynąjį absorbentais pašalintą kiekį, kuris gali būti naudojamas siekiant užtikrinti atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842. Be to, padalijus LULUCF lankstumo galimybes į du atskirus laikotarpius bus dar labiau apribota galimybė grynąjį absorbentais pašalintą kiekį naudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Todėl kai kurios valstybės narės gali patirti sunkumų siekdamos įgyvendinti savo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, o kai kuriose (tose pačiose ar kitose) valstybėse narėse gali atsirasti grynasis absorbentais pašalintas kiekis, kurio nebus galima panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Jei bus pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nustatyti Sąjungos tikslai, ypač susiję su didžiausiu leidžiamu grynuoju absorbentais pašalintu kiekiu, tikslinga sukurti naują savanoriškai naudojamą papildomo rezervo mechanizmą, kuris padės reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;	Išbraukta.

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18a) dalis valstybių narių, siekdamos Reglamento (ES) 2018/842 tikslų, susidurs su didžiuliais iššūkiais. Todėl svarbu užtikrinti lankstumą, išankstinį pasirengimą ir perleidimo galimybę. Siekiant įvertinti valstybių narių pažangą mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, ir užtikrinti skaidrumą, atliekant pažangos vertinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 visų pirma turėtų būti įvertintas transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekio sumažinimas, nurodant faktinį metinį sektoriuje išmetamą teršalų kiekį ir atitinkamus metinių išmetamųjų teršalų kvotų pagal Reglamentą (ES) 2018/842 kiekius. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad reikia nustatyti būtinuosius sektorių indėlius, nes tai galėtų ne tik kelti pavojų tikslams, bet ir trukdyti juos pasiekti;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18b) Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą dėl to, kaip Reglamentas (ES) 2018/842 veikia. Rengdama tą ataskaitą, Komisija turėtų stengtis, kai aktualu, atsižvelgti į Reglamentu (ES) Nr. 2021/1119 įsteigtos Europos patariamosios klimato kaitos tarybos, nepriklausomų įstaigų specialistų ir nacionalinių klimato srities patariamųjų organų, jei tokių yra, rekomendacijas;

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 3 ir 4 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3) 4 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:	3) 4 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„2.  Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal jo 10 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:	„2.  Atsižvelgiant į galimybę pasinaudoti šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal jo 10 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:
a)  2021 ir 2022 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama nuo vidutinio 2016, 2017 ir 2018 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 1 skiltyje nustatyta riba. Valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota;	a)  2021 ir 2022 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama nuo vidutinio 2016, 2017 ir 2018 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, nustatyto pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 1 skiltyje nustatyta riba. Valstybės narės linijinė trajektorija pradedama skaičiuoti arba nuo penkių dvyliktųjų atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m., arba nuo 2020 m., priklausomai nuo to, kuriuo atveju tai valstybei narei susidaro mažesnė kvota;
b) 2023, 2024 ir 2025 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės metinės išmetamųjų teršalų kvotos, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;	b) 2023–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės metinės išmetamųjų teršalų kvotos, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;
c) 2026–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2024 m. nuo vidutinio 2021, 2022 ir 2023 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį valstybė narė pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba.
3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis.	3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis.
2021 ir 2022 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi išsamia naujausių 2005 m. ir 2016–2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos jos metinės išmetamųjų teršalų kvotos.	2021 ir 2022 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi išsamia naujausių 2005 m. ir 2016–2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos jos metinės išmetamųjų teršalų kvotos.
2023, 2024 ir 2025 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis 2016, 2017 ir 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis, minimomis antroje pastraipoje.	2023–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės tų metų metinės išmetamųjų teršalų kvotos, nustatytos pagal antrą pastraipą, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba.
2026–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir išsamia naujausių 2021, 2022 ir 2023 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, peržiūra.
	Nustatydama kiekvienos valstybės narės metines išmetamųjų teršalų kvotas pagal šią dalį, Komisija užtikrina, kad Sąjungos tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal šį reglamentą visose valstybėse narėse būtų pasiektas sąžiningai ir ekonomiškai efektyviai, atsižvelgiant į šio reglamento 5 straipsnyje numatytas lankstumo priemones.
	Sektorių, kuriems taikomas šis reglamentas ir Direktyva 2003/87/EB, atveju, nustatydama metines išmetamųjų teršalų kvotas 2026–2030 m., Komisija kiekvienai valstybei narei papildomai nurodo metinių išmetamųjų teršalų kvotų dalį, atitinkančią išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį šiuose sektoriuose („sektorių metinis išmetamųjų teršalų rodiklis“).“

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a) 4 straipsnyje įterpiama ši dalis:
	„4a.  Pradedant iškart nuo ... [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data] Komisija, glaudžiai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, nuolat stebi valstybėms narėms kylančią riziką viršyti savo metines išmetamųjų teršalų kvotas dėl aplinkybių nulemto didesnio išmetamųjų teršalų kiekio, susidarančio taikant priemones, kuriomis reaguojama į strategines ekstremaliąsias situacijas ar krizes, pavyzdžiui, siekiant sumažinti energijos ir kuro tiekimo riziką, užtikrinti ekonomikos atsigavimą arba teikti humanitarinę pagalbą.
	Nedarant poveikio 4 straipsnio 1 daliai, jeigu Komisija padaro išvadą, kad valstybės narės metinės išmetamųjų teršalų kvotos negalėtų ar negali būti įvykdytos dėl šios dalies 1 pastraipoje nurodytų priežasčių, ji gali įgyvendinimo aktu laikinai pakoreguoti tos valstybės narės metines išmetamųjų teršalų kvotas, atsižvelgdama į aplinkybių nulemtą didesnį išmetamųjų teršalų kiekį, kartu tinkamai atsižvelgdama į lankstumo priemonių pagal 5 straipsnį ir saugos rezervo pagal 11 straipsnį naudojimą.“

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b)  4 straipsnis papildomas šia dalimi:
	„5a.  Teikdama metinio vertinimo ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį, Komisija nurodo išmetamą ŠESD kiekį, kuriam taikomas šis Reglamentas, ir visų pirma nurodo metinius išmetamųjų teršalų kiekius ir metinį transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekį. Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į nacionalines aplinkybes ir išvardijamos nacionalinės priemonės, kurių imtasi siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pabrėžiant ES pridėtinę vertę.“

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 c punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3c) 5 straipsnis pakeičiamas taip:
5 straipsnis	„5 straipsnis
Lankstumo priemonės, susijusios su pasiskolinimu, rezervavimu ir perleidimu	Lankstumo priemonės, susijusios su pasiskolinimu, rezervavimu ir perleidimu
1.  2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 10 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.	1.  2021–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 10 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.
2.  2026–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalies kiekį.
3.  Valstybė narė, kurios išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali:	3.  Valstybė narė, kurios išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali:
a)  2021 m. atžvilgiu – rezervuoti tą perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m., ir	a)  2021 m. atžvilgiu – rezervuoti tą perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m., ir
b)  2022–2029 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį, sudarančią iki 30 % savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.	b)  2022–2029 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį, sudarančią iki 30 % savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.
4.  Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. atžvilgiu ir iki 10 % – 2026–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.	4.  Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. atžvilgiu ir iki 10 % – 2026–2030 m. atžvilgiu.
5.  Valstybė narė, kurios peržiūrėtas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šio straipsnio 1–4 dalis ir 6 straipsnį, gali perleisti tą perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį kitoms valstybėms narėms. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.	5.  Valstybė narė, kurios peržiūrėtas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šio straipsnio 1–4 dalis ir 6 straipsnį, gali perleisti tą perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį kitoms valstybėms narėms. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.
6.  Pajamas, gautas perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės gali panaudoti kovai su klimato kaita Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį.	6.  Pajamas, gautas perleidus metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas pagal 4 ir 5 dalis, valstybės narės panaudoja kovai su klimato kaita ir energijos bei transporto nepritekliumi Sąjungoje 2 straipsnyje nurodytuose sektoriuose. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, ir viešai paskelbia šią informaciją.
7.  Pagal 4 ir 5 dalis atliekamas metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų perleidimas gali būti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projekto ar programos, atliktos parduodančiojoje valstybėje narėje ir finansuotos gaunančiosios valstybės narės, išdava, su sąlyga, kad išvengiama dvigubo apskaitymo ir užtikrinamas atsekamumas.	7.  Pagal 4 ir 5 dalis atliekamas metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų perleidimas gali būti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projekto ar programos, atliktos parduodančiojoje valstybėje narėje ir finansuotos gaunančiosios valstybės narės, išdava, su sąlyga, kad išvengiama dvigubo apskaitymo ir užtikrinamas atsekamumas.
8.  Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį reikalavimų laikymuisi pagal šio reglamento 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų, su sąlyga, kad išvengiama dvigubo apskaitymo.	8.  Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį reikalavimų laikymuisi pagal šio reglamento 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų, su sąlyga, kad išvengiama dvigubo apskaitymo.
	8a.  Valstybė narė, kurios peržiūrėtas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sektoriuose, kuriems tuo pačiu metu taikomas šis reglamentas ir Direktyva 2003/87/EB, atitinkamais metais 2026–2030 m. laikotarpiu yra mažesnis už jos tų metų sektorių metinį išmetamųjų teršalų rodiklį, gali per 24 mėnesius po tų metų nemokamai paskirstyti ATLPS leidimus reguliuojamiems subjektams pagal Direktyvą 2003/87/EB. Nemokamai skiriamų leidimų kiekis neviršija skirtumo tarp sektorių metinio išmetamųjų teršalų rodiklio ir peržiūrėto atitinkamų sektorių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekį, kurį ji ketina panaudoti. Tas kiekis atimamas iš valstybei narei skirtos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos.“

(Reglamentas (ES) 2018/842)

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

8 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	5a) 8 straipsnis pakeičiamas taip:
8 straipsnis	„8 straipsnis
Taisomieji veiksmai	Taisomieji veiksmai
1.  Jeigu, atlikusi metinį vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 21 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:	1.  Jeigu, parengusi kas dvejus metus atliekamą vertinimą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnį ir atsižvelgdama į numatytą naudojimąsi šio reglamento 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytomis lankstumo priemonėmis, Komisija nustato, kad valstybė narė daro nepakankamą pažangą, kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, ta valstybė narė per tris mėnesius pateikia Komisijai taisomųjų veiksmų planą, kuriame nurodo:
	-a)  išsamią padėties valstybėje narėje analizę, įskaitant socialinį ir ekonominį vertinimą, kuriame įvertinami valstybės narės išmetamųjų teršalų mažinimo pajėgumai;
a)  papildomus veiksmus, kuriuos valstybė narė įgyvendins vykdydama vidaus politiką ir priemones bei įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kad įvykdytų konkrečius savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį;	a)  papildomus veiksmus, kuriuos valstybė narė įgyvendins vykdydama vidaus politiką ir priemones bei įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kad įvykdytų konkrečius savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį, kartu užtikrindama, kad priemonės būtų tvarios socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu;
b)  griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.	b)  griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.
2.  Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.	2.  Laikydamasi savo metinės darbo programos, Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai vertinti tokius taisomųjų veiksmų planus.
3.  Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslinti.	3.  Komisija pateikia nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė visapusiškai atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir atitinkamai patikslina savo taisomųjų veiksmų planą. Jei atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį, ji pateikia paaiškinimą.
	Pirmoje pastraipoje nurodyti taisomųjų veiksmų planai, taip pat visos peržiūros ir Komisijos nuomonės turi būti prieinami visuomenei.“

(Reglamentas (ES) 2018/842)

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, nustatytą pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmestą perviršinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalento tonomis.“.	2. Jeigu valstybė narė viršija savo metinę išmetamųjų teršalų kvotą dvejus ar daugiau metų iš eilės, ji imasi savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir nacionalinės ilgalaikės strategijos peržiūros. Ta peržiūra užbaigiama per 12 mėnesių. Komisija gali parengti rekomendacijas dėl to, kaip valstybės narės nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas ir nacionalinė ilgalaikė strategija turėtų būti patikslinti. Valstybė narė pateikia Komisijai peržiūrėtą planą kartu su pareiškimu, kuriame nurodo, kaip siūlomomis peržiūros nuostatomis bus ištaisyta nacionalinių metinių išmetamųjų teršalų kvotų neatitiktis ir kaip ji prireikus atsižvelgė į Komisijos rekomendacijas. Jei nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas arba nacionalinė ilgalaikė strategija lieka iš esmės nepakeisti, Komisija prireikus pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

15 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	7a) 15 straipsnis pakeičiamas taip:
15 straipsnis	„15 straipsnis
Peržiūra	Peržiūra
1.  Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tarptautinius pokyčius ir pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų.	1.  Šis reglamentas nuolat peržiūrimas atsižvelgiant, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius, būdus, kuriais visi ekonomikos sektoriai prisideda mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypatingą dėmesį skiriant transporto sektoriaus raidai, atitinkamų priemonių sąnaudas ir naudą skirtingiems ekonomikos sektoriams ir piliečiams, įskaitant visus atitinkamus klimato srities teisės aktus, tarptautinius pokyčius ir pastangas, kurių imamasi siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, kartu mažinant reguliavimo naštą ir vengiant pernelyg didelio reguliavimo.
2.  Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip šis reglamentas veikia, įskaitant dėl metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros ir dėl to, kiek šiuo reglamentu prisidedama prie 2030 m. bendro Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo bei Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslų, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant strategiją po 2030 m., siekiant, kad Sąjunga bei jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir prireikus gali pateikti pasiūlymų.	2.  Komisija per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, dėl kurio susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl to, kaip šis reglamentas veikia, įskaitant dėl metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyros ir dėl to, kiek šiuo reglamentu prisidedama prie 2030 m. bendro Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo bei Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo tikslų, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, įskaitant strategiją po 2030 m., arba dėl poreikio atšaukti esamą politiką ir priemones, kai atsiranda pernelyg didelis konkrečių sektorių, t. y. kelių ir jūrų sektorių, reguliavimas šiame reglamente, siekiant, kad Sąjunga bei jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir prireikus gali pateikti pasiūlymų.

(Reglamentas (ES) 2018/842)

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamento (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2021)0555 – C9-0321/2021 – 2021/0200(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 13.9.2021
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 13.9.2021
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Angel Dzhambazki 10.11.2021
Svarstymas komitete	7.2.2022
Priėmimo data	28.4.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 8 12
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Magdalena Adamowicz, Andris Ameriks, José Ramón Bauzá Díaz, Erik Bergkvist, Izaskun Bilbao Barandica, Paolo Borchia, Karolin Braunsberger-Reinhold, Marco Campomenosi, Massimo Casanova, Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Ismail Ertug, Gheorghe Falcă, Giuseppe Ferrandino, Carlo Fidanza, Mario Furore, Søren Gade, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Elena Kountoura, Julie Lechanteux, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Tilly Metz, Cláudia Monteiro de Aguiar, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Tomasz Piotr Poręba, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Henna Virkkunen, Petar Vitanov, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Leila Chaibi, Clare Daly, Pär Holmgren

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28	+
ECR	Carlo Fidanza, Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
ID	Paolo Borchia, Marco Campomenosi, Massimo Casanova
PPE	Magdalena Adamowicz, Karolin Braunsberger-Reinhold, Gheorghe Falcă, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Massimiliano Salini, Barbara Thaler, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lucia Vuolo
Renew	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Søren Gade, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Dominique Riquet
S&D	István Ujhelyi

 

8	-
NI	Mario Furore
The Left	Leila Chaibi, Clare Daly, Elena Kountoura
Verts/ALE	Karima Delli, Anna Deparnay-Grunenberg, Pär Holmgren, Tilly Metz

 

12	0
ECR	Peter Lundgren
ID	Julie Lechanteux, Philippe Olivier
S&D	Andris Ameriks, Erik Bergkvist, Ismail Ertug, Giuseppe Ferrandino, Isabel García Muñoz, Bogusław Liberadzki, Rovana Plumb, Vera Tax, Petar Vitanov

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (21.3.2022)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

(COM(2021)0555 – C9‑0321/2021 – 2021/0200(COD))

Nuomonės referentas: Vlad‑Marius Botoş

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Paryžiaus susitarime pabrėžiama, kad būtina imtis veiksmų siekiant kovoti su klimato kaita ir sumažinti dramatišką poveikį gyvybei Žemėje ir žmonijos ateičiai. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi rodyti pavyzdį ir laikytis aplinkos tausojimo požiūrio visuose ekonomikos sektoriuose ir visose valstybėse narėse bei regionuose.

 

Įgyvendinant sanglaudos politiką reikės atsižvelgti į tai, kad kiekvienas regionas turi stengtis pasiekti Europos tikslus ir prisidėti užtikrinant poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip 2050 m., kartu siekiant regioninės plėtros. Strategijos turi būti pritaikytos, o sanglaudos programose pirmenybė turi būti teikiama sprendimams, kaip pasiekti tikslus, visų pirma regionuose, kuriuose vyrauja labai tarši ekonomika.

 

Aplinkos apsauga ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas turi būti pagrindinis visų vystymosi strategijų tikslas visais lygmenimis. Regionams reikia paramos ir techninės pagalbos, kad jie galėtų pasiekti savo aplinkos tikslus visuose taršiuose sektoriuose – nuo pramonės ir transporto sektorių iki vidaus ir socialinių sektorių. Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bus įmanoma tik padedant ir įsipareigojus visai visuomenei, įskaitant vidaus teršėjus.

 

Europos ir nacionaliniu lygmenimis nustatyti tikslai turi būti realistiški, pasiekiami ir pagrįsti tiksliais duomenimis. Nacionalinius apskaitos duomenis reikia paremti įvairių mokslo įstaigų ir agentūrų Europos ir tarptautiniu lygmeniu sukauptais duomenimis. Tai padės geriau įvertinti duomenis, visų pirma pasienio regionuose, siekiant nustatyti realistiškus vystymosi ir sanglaudos strategijų regioninio lygmens tikslus ir kryptis, atsižvelgiant į visų regionų ypatumus, taip pat pastangas mažinti energijos nepriteklių ir poreikį nė vieno nepalikti nuošalyje.

 

Klimato srities užmojai turi būti neatsiejami nuo sanglaudos politikos ir visų Europos Sąjungos regionų, įskaitant mažiau išsivysčiusius ir atokiausius regionus, socialinio ir ekonominio vystymosi.

 

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

 

 

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Europos žaliasis kursas31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;	(3) Europos žaliasis kursas31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia, technologiškai neutralia ir konkurencinga ekonomika, kurios pagrindą sudaro moksliniai tyrimai, inovacijos ir žaliosios darbo vietos, o augimas yra atsietas nuo išteklių naudojimo. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti visų regionų piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ir šeimoms ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Pertvarka regionuose taip pat kelia įvairių sunkumų. Todėl turi būti užtikrinta, kad tokia pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki, ją vykdant būtų atsižvelgiama į regionus, pramonės ir vidaus sektorius, kurie susidurs su didžiausiais sunkumais, ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Siekiant, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įgalėtų, kad joms būtų suteikta pakankamai lėšų ir kad jos turėtų administracinio pajėgumo užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, taikant įtraukų požiūrį, kurio laikantis paisoma Regionų komiteto iniciatyvoje „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ nustatytų principų, reikėtų atsižvelgti į skirtingą valstybių narių, regionų ir miestų pradinę padėtį ir skirtingus jų reagavimo pajėgumus;
_________________	_________________
31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.	31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m;	(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, kartu užtikrinant, kad būtų išsaugotas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas ir technologinis neutralumas. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m., atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių ir regionų pradinę padėtį ir principą, pagal kurį vykdant pertvarką nė vienas neturėtų būti paliktas nuošalyje. Tame reglamente taip pat nustatyta Komisijos pareiga, kai tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų nustatytas papildomas 2040 m. tarpinis tikslas, siekiant užtikrinti greitą ir negrįžtamą išmetamo ŠESD kiekio mažinimą laikui bėgant, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, o vėliau – neigiamo išmetamo ŠESD kiekio tikslas;
_________________	_________________
32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).	32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą33, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo;	(5) siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą33, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo, taip pat pritaikyti reikėtų ir nacionalinio, regioninio bei vietos lygmens plėtros strategijas, atsižvelgiant į vidaus energijos vartojimo efektyvumo, energetinio savarankiškumo ir nepriklausomumo svarbą bei į socialinius pertvarkos padarinius. Šiuo tikslu, siekiant užtikrinti būtinų priemonių veiksmingumą ir priimtinumą, svarbu įtraukti regioninio ir vietos lygmens privačiojo ir viešojo sektorių subjektus. Reikėtų atsižvelgti į vietoje gaminamą tvarią energiją, taip pat į energijos vartojimo efektyvumą, kurie daro teigiamą poveikį regiono ekonomikai;
_________________	_________________
33 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).	33 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) Reglamentu (ES) 2018/842 valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – sektoriuose, kuriems taikomas to reglamento 2 straipsnis, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Šiuo reglamentu taip pat nustatytos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant jų minimalų indėlį vertinimo taisyklės;	(6) Reglamentu (ES) 2018/842 valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – sektoriuose, kuriems taikomas to reglamento 2 straipsnis, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Šiuo reglamentu taip pat nustatytos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant jų minimalų indėlį vertinimo taisyklės. To siekiant, valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai lankstumo galimybių pasirinkti, kokiomis priemonėmis ir metodais bus siekiama to tikslo. Rengiant sanglaudos politikos fondų programas turėtų būti atsižvelgiama į atnaujintas vystymosi strategijas, kuriomis siekiama didinti valstybių narių pajėgumus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taip prisidėti prie geresnės jų tikslų konvergencijos jau šiuo programavimo laikotarpiu;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934;	(7) nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934, grindžiamą turimais Sąjungos ir tarptautinio lygmens duomenimis, todėl atliekant atitikties patikrą būtina atsižvelgti į naujausius turimus nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens duomenis, padedančius suprasti realią faktinę padėtį;
_________________	_________________
34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) savo 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate35 Komisija nurodė, kad bendrą padidintą tikslą iki 2030 m. pavyks pasiekti tik tokiu atveju, jei prisidės visi sektoriai;	(8) savo 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate35 Komisija nurodė, kad bendrą padidintą tikslą iki 2030 m. pavyks pasiekti tik tokiu atveju, jei prisidės visi sektoriai. Tačiau reikia atsižvelgti į socialinį pertvarkos aspektą ir užtikrinti, kad būtų išsaugotos arba kuriamos žaliosios darbo vietos (be kita ko, vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas) ir kad bendrų tikslų siekimas nesukeltų energijos nepritekliaus, dėl kurio labiausiai nukenčia ekonomiškai silpniausi;
_________________	_________________
35 COM(2020) 562 final.	35 COM(2020) 562 final.

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad 2030 m. tikslą Sąjunga bendrai įgyvendins ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant šias pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naujojo 2030 m. tikslo reikia siekti kartu išsaugant ES konkurencingumą ir atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;	(9) savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paminėjo, kad 2030 m. tikslą Sąjunga bendrai įgyvendins ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant šias pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naujojo 2030 m. tikslo reikia siekti kartu išsaugant ES ekonomikos konkurencingumą, įskaitant pramonę ir žemės ūkį, ir atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių, salų ir atokių regionų, pradinę padėtį, konkrečias nacionalines aplinkybes, geografinius ypatumus ir gamtines sąlygas bei išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) kad būtų pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 %, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus 40 % mažesnis nei 2005 m.;	(10) kad būtų pasiektas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 %, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamų teršalų kiekį, kol 2030 m. jis bus bent 40 % mažesnis nei 2005 m. Taip pat svarbu išlaikyti pramonės konkurencingumą diegiant novatoriškas ir neutralaus poveikio klimatui technologijas;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) todėl turi būti peržiūrėti visų valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus turėtų būti taikoma ta pati metodologija, kuri buvo taikoma pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: pagal ją, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai;	(11) todėl turi būti peržiūrėti visų valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai, deramai atsižvelgiant į socialinį aspektą ir socialinį poveikį, kurį galėtų sukelti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonių padariniai. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus turėtų būti taikoma ta pati metodologija, kuri buvo taikoma pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: pagal ją, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą ir užtikrinti socialinę sanglaudą bei vystymąsi tiek kiekvienos šalies, tiek Sąjungos lygmeniu, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(11a) nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens vystymosi strategijos taip pat turi būti pritaikytos, kad būtų pasiekti Europos žaliajame kurse ir Paryžiaus susitarime nustatyti tikslai, įtraukiant aiškius ir išmatuojamus tikslus, atsižvelgiant į regionų ypatumus ir vystymosi poreikius it siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį visuose regionuose, kad būtų prisidedama ne tik prie tikslų įgyvendinimo, bet ir prie aplinkos kokybės gerinimo visoje Sąjungoje;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) todėl nuo šio reglamento priėmimo metų reikės nustatyti naujas privalomas nacionalines ribas, išreikštas per metus išmetamų ŠESD kiekiais, palaipsniui siekiant kiekvienos valstybės narės 2030 m. tikslo, tuo pat metu laikantis ankstesniems metams nustatytų metinių ribų, nustatytų Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/212636;	(12) todėl nuo šio reglamento priėmimo metų reikės nustatyti naujas privalomas nacionalines ribas, išreikštas per metus išmetamų ŠESD kvotomis, palaipsniui ir suteikiant valstybėms narėms lankstumo galimybių pasirinkti, kaip užtikrinti, kad ta riba nebūtų viršyta, siekiant kiekvienos valstybės narės 2030 m. tikslo, tuo pat metu laikantis ankstesniems metams nustatytų metinių ribų, nustatytų Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/212636;
_________________	_________________
36 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2126, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 nustatomos valstybių narių metinės 2021–2030 m. laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotos (OL L 426, 2018 12 17, p. 58).	36 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2126, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 nustatomos valstybių narių metinės 2021–2030 m. laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotos (OL L 426, 2018 12 17, p. 58).

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12a) siekiant užtikrinti, kad tiek šalims, tiek ekonomikai tektų kuo mažesnė administracinė našta ir kad 2030 m. tikslai būtų veiksmingai pasiekti kiekvienoje valstybėje narėje, tikslinga nustatyti teisiškai neprivalomą suderintą Sąjungos lygmens metodiką, kuria galėtų remtis visos valstybės narės, arba Komisija galėtų pateikti pasiūlymą dėl galimų bazinio scenarijaus įgyvendinimo priemonių ir, jei reikia, teikti techninę pagalbą, kuri padėtų valstybėms narėms pasiekti tikslus;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Dėl šių neaiškumų tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir, jei reikės, pakoreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas;	(13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Dėl šių neaiškumų galėtų būti tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir, jei reikės, pakoreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas realistišku ir socialiai atsakingu būdu, atsižvelgiant į naujausius duomenis. Tai neturėtų kelti pavojaus Sąjungos tikslui ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(13a) jei reikalingas koregavimas, valstybės narės turėtų atitinkamai pritaikyti savo vystymosi strategijas visais lygmenimis, atsižvelgdamos į kiekvieno regiono ypatumus ir vystymosi poreikius, taip pat pritaikyti Europos struktūrinių ir investicijų fondų programavimą. Komisija turėtų įvertinti tikslus, susijusius su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, ir užtikrinti techninę pagalbą nustatant išmatuojamus tikslus, peržiūrint vystymosi strategijas ir, jei reikia, nustatant optimalų būdą tiems tikslams pasiekti, visų pirma regionuose, kuriuose esama itin taršios pramonės, siekiant užtikrinti, kad šiuos tikslus pasiektų kiekviena valstybė narė;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) todėl tikslinga 2025 m. atnaujinti metines išmetamųjų teršalų kvotas 2026–2030 m. Šis atnaujinimas turėtų būti grindžiamas išsamia nacionalinių apskaitos duomenų peržiūra, kurią Komisija atliks siekdama nustatyti kiekvienos valstybės narės 2021, 2022 ir 2023 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį;	(14) jeigu valstybių narių duomenys reikšmingai skirsis nuo nustatytų linijinės trajektorijos ribų, gali būti tikslinga 2025 m. atnaujinti metines išmetamųjų teršalų kvotas 2026–2030 m. Šis atnaujinimas turėtų būti grindžiamas išsamia nacionalinių apskaitos duomenų peržiūra, paremta turimais Sąjungos ir tarptautinio lygmens duomenimis, kurią Komisija atliks siekdama nustatyti kiekvienos valstybės narės išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) nustačius didesnio užmojo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, sumažės valstybių narių galimybės naudoti grynąjį absorbentais pašalintą kiekį, kuris gali būti naudojamas siekiant užtikrinti atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842. Be to, padalijus LULUCF lankstumo galimybes į du atskirus laikotarpius bus dar labiau apribota galimybė grynąjį absorbentais pašalintą kiekį naudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Todėl kai kurios valstybės narės gali patirti sunkumų siekdamos įgyvendinti savo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, o kai kuriose (tose pačiose ar kitose) valstybėse narėse gali atsirasti grynasis absorbentais pašalintas kiekis, kurio nebus galima panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Jei bus pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nustatyti Sąjungos tikslai, ypač susiję su didžiausiu leidžiamu grynuoju absorbentais pašalintu kiekiu, tikslinga sukurti naują savanoriškai naudojamą papildomo rezervo mechanizmą, kuris padės reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;	(18) nustačius didesnio užmojo, tačiau realistiškus tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, sumažės valstybių narių galimybės naudoti grynąjį absorbentais pašalintą kiekį, kuris gali būti naudojamas siekiant užtikrinti atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842. Be to, padalijus LULUCF lankstumo galimybes į du atskirus laikotarpius bus dar labiau apribota galimybė grynąjį absorbentais pašalintą kiekį naudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Todėl kai kurios valstybės narės gali patirti sunkumų siekdamos įgyvendinti savo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, o kai kuriose (tose pačiose ar kitose) valstybėse narėse gali atsirasti grynasis absorbentais pašalintas kiekis, kurio nebus galima panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Jei bus pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nustatyti Sąjungos tikslai, ypač susiję su didžiausiu leidžiamu grynuoju absorbentais pašalintu kiekiu, tikslinga sukurti naują savanoriškai naudojamą papildomo rezervo mechanizmą, kuris padės reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18a) norint, kad Paryžiaus susitarime nustatytas 1,5 °C tikslas būtų pasiektas, reikia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant žemės ūkį, dėtų bendras pastangas, kaip nurodyta Komisijos ilgalaikėje strateginėje klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos vizijoje1a. Reikalaujama, kad valstybės narės parengtų ilgalaikes strategijas, siekdamos įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimo tikslus ir ilgalaikius išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir absorbentais pašalinamo kiekio didinimo visuose sektoriuose siekius, vadovaujantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu. Komisija turėtų naudotis tomis strategijomis ir kitais valstybių narių planais bei ataskaitomis pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, nustatydama ir stebėdama bendrą ES lygmens Pastangų pasidalijimo reglamente nustatytų sektorių tikslų įgyvendinimo pažangą;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1) 1 straipsnyje skaičius „30 %“ pakeičiamas skaičiumi „40 %“;	1) 1 straipsnyje skaičius „30 %“ pakeičiamas skaičiumi „bent „40 %“;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) 2023, 2024 ir 2025 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės metinės išmetamųjų teršalų kvotos, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;	b) 2023–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2022 m. nuo tos valstybės narės metinės išmetamųjų teršalų kvotos, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) 2026–2030 m. neviršytų ribos, žymimos linijine trajektorija, kuri pradedama 2024 m. nuo vidutinio 2021, 2022 ir 2023 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį valstybė narė pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priedo 2 skiltyje nustatyta riba.	Išbraukta.

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2021 ir 2022 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi išsamia naujausių 2005 m. ir 2016–2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūra, ir nurodo kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos jos metinės išmetamųjų teršalų kvotos.	2021 ir 2022 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi išsamia naujausių 2005 m. ir 2016–2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūra, grindžiama turimais Sąjungos ir tarptautinio lygmens duomenimis, ir nurodo atitinkamą kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertę, pagal kurią buvo nustatytos jos metinės išmetamųjų teršalų kvotos.

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2023, 2024 ir 2025 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir peržiūrėtomis 2016, 2017 ir 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis, minimomis antroje pastraipoje.	2023–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, pagrįsta turimais Sąjungos ir tarptautinio lygmens duomenimis, ir peržiūrėtomis 2016, 2017 ir 2018 m. nacionalinių apskaitos duomenų vertėmis, minimomis antroje pastraipoje.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2026–2030 m. metines išmetamųjų teršalų kvotas ji nustato remdamasi kiekvienos valstybės narės 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio verte, nurodyta pagal antrą pastraipą, ir išsamia naujausių 2021, 2022 ir 2023 m. nacionalinių apskaitos duomenų, kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį, peržiūra.	Išbraukta.

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Jeigu valstybė narė trejus metus viršija metines išmetamųjų teršalų kvotas, Komisija teikia techninę pagalbą nustatant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir išmatuojamus siekius, pritaikant vystymosi strategijas ir nustatant būdus šiems tikslams pasiekti, visų pirma regionuose, kuriuose esama itin taršios pramonės ir vidaus sektorių, užtikrinant, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki, būtų sumažintas energijos nepriteklius ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

8 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a) 8 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
	3. Komisija pateikia visuomenei prieinamą nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslina. Jeigu atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį, ji pateikia to priežastis ir jas paskelbia viešai.

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

9 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Jeigu valstybė narė viršija metinę išmetamųjų teršalų kvotą dvejus metus iš eilės, ji imasi savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir nacionalinės ilgalaikės strategijos peržiūros. Ši peržiūra užbaigiama per 12 mėnesių. Valstybė narė pateikia Komisijai peržiūrėtą planą kartu su pareiškimu, kuriame nurodo, kaip siūlomomis peržiūros nuostatomis bus ištaisyta nacionalinių metinių išmetamųjų teršalų kvotų neatitiktis. Jeigu nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas arba nacionalinė ilgalaikė strategija iš esmės nekeičiami, valstybė narė viešai paskelbia paaiškinimą, kuriame išdėsto to priežastis.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

11a straipsnio 4 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) valstybė narė įgyvendino pritaikytas vystymosi strategijas pagal 4 straipsnio 3a dalį.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamento (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2021)0555 – C9-0321/2021 – 2021/0200(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 13.9.2021
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	REGI 13.9.2021
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Vlad-Marius Botoş 27.9.2021
Svarstymas komitete	6.12.2021
Priėmimo data	15.3.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 7 11
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Matteo Adinolfi, François Alfonsi, Pascal Arimont, Adrian-Dragoş Benea, Tom Berendsen, Erik Bergkvist, Stéphane Bijoux, Franc Bogovič, Vlad-Marius Botoş, Rosanna Conte, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Rosa D’Amato, Christian Doleschal, Raffaele Fitto, Chiara Gemma, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Manolis Kefalogiannis, Ondřej Knotek, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Nora Mebarek, Martina Michels, Alin Mituța, Dan-Ştefan Motreanu, Niklas Nienaß, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Alessandro Panza, Tsvetelina Penkova, Caroline Roose, Marcos Ros Sempere, André Rougé, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Valdemar Tomaševski, Monika Vana
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mathilde Androuët, Daniel Buda

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

23	+
NI	Chiara Gemma
Renew	Stéphane Bijoux, Vlad-Marius Botoş, Ondřej Knotek, Alin Mituța, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret
S&D	Adrian-Dragoş Benea, Erik Bergkvist, Andrea Cozzolino, Corina Crețu, Constanze Krehl, Cristina Maestre Martín De Almagro, Nora Mebarek, Tsvetelina Penkova, Marcos Ros Sempere
The Left	Martina Michels, Younous Omarjee
Verts/ALE	François Alfonsi, Rosa D'Amato, Niklas Nienaß, Caroline Roose, Monika Vana

 

7	-
ECR	Raffaele Fitto, Valdemar Tomaševski
ID	Matteo Adinolfi, Mathilde Androuët, Rosanna Conte, Alessandro Panza, André Rougé

 

11	0
PPE	Pascal Arimont, Tom Berendsen, Franc Bogovič, Daniel Buda, Christian Doleschal, Mircea-Gheorghe Hava, Krzysztof Hetman, Peter Jahr, Manolis Kefalogiannis, Dan‑Ştefan Motreanu, Andrey Novakov

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (24.3.2022)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

(COM(2021)0555 – C9‑0321/2021 – 2021/0200(COD))

Nuomonės referentas: Norbert Lins

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Bendroji informacija. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys

 

2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pristatė Europos žaliojo kurso įgyvendinimo priemonių rinkinį. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu, kuris yra didžiausias ES istorijoje kovos su klimato kaita priemonių rinkinys, siekiama peržiūrėti įvairius teisės aktus, kad būtų pasiektas naujas ES tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Siūlomame priemonių rinkinyje numatoma iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 52,8 % ir bent 310 Mt grynojo kiekio pašalinti absorbentais. Kad šis tikslas atitiktų mokslines rekomendacijas, jis turi būti platesnio užmojo ir papildytas konkrečiomis priemonėmis.

 

IPCC jau daugelį metų skelbia pavojaus signalą – pasaulio klimato atšilimas 1,5°C yra grėsmingas, o 2°C būtų katastrofiškas. Dėl dabartinio atšilimo 1,2°C Sąjungoje ir už jos ribų jau kilo gaivalinių nelaimių, priverstinė gyventojų migracija, prarasta derliaus ir nyksta biologinė įvairovė. Taip pat labai aiškūs naujausios – 26-osios – UNFCCC šalių konferencijos rezultatai: atsižvelgiant į dabartinius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, iki 2030 m. ir vėliau pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis didės, o iki 2030 m. jis turėtų būti sumažintas bent 45 %, palyginti su 2010 m. lygiu, jei norime užtikrinti, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 1,5°C. Ypač po 26-osios UNFCCC šalių konferencijos akivaizdu, kad Europos Sąjunga šį dešimtmetį privalo sparčiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir parodyti didesnius užmojus reaguodama į kritišką klimato padėtį.

 

Pirmenybė turi būti teikiama ankstyviems veiksmams, laikantis plataus užmojo trajektorijos. Didžioji dauguma mokslinių tyrimų, atspindinčių visuotinį konsensusą, įskaitant naujausią IPCC ataskaitą[3], parodė, kad 2020–2030 m. yra lemiamas kovos su klimato ir biologinės įvairovės krize dešimtmetis.

 

Pastangų pasidalijimas įgyvendinant 55 % tikslo priemonių rinkinį

 

Pastangų pasidalijimo reglamente (PPR), kuris yra šio priemonių rinkinio dalis, nustatomi tikslai ir pagal jį stebimos valstybių narių pastangos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. PPR, apimantis 60 % ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, yra vienas iš svarbiausių ES klimato politikos ramsčių ir pagal jį turi būti iš esmės sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis. Ši peržiūra suteikia galimybę suderinti ES ir valstybių narių tikslus su Paryžiaus klimato susitarimu ir kartu panaikinti spragas, kurios šiuo metu mažina teisės aktų veiksmingumą.

 

PPR sektorių pastangų derinimas su Paryžiaus klimato susitarimu

 

Pastangų pasidalijimo reglamente valstybėms narėms nustatyti privalomi išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, apimantys kelis sektorius, įskaitant žemės ūkį. Komisijos pasiūlyme išlaikoma PPR taikymo sritis ir padidinamas bendras 2030 m. ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas nuo 30 % iki 40 %, palyginti su 2005 m. Valstybės narės tebėra atsakingos už išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą visuose PPR sektoriuose.

 

Nors ši peržiūra yra palankiai vertinama, į persvarstytą PPR įtrauktas užmojo lygis vis dar gerokai atsilieka nuo Paryžiaus klimato susitarimo tikslo, pagal kurį sektoriuose, kuriems taikomas PPR, iš viso reikėtų bent 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 2005 m. lygiu.

 

Didesni užmojai turi būti taikomi drauge su paskatomis sektoriams, kurie iki šiol iš esmės nesumažino išmetamųjų teršalų kiekio, pavyzdžiui, žemės ūkiui, kuris 2005–2018 m. prisidėjo prie pastangų pasidalijimo sektoriuose išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tik 1 %, nors vis dar yra trečias pagal dydį teršėjas[4]. Valstybės narės dažnai nuspręsdavo savo pastangas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį sutelkti į kitus sektorius, tačiau dabar žemės ūkis taip pat turi svariai prisidėti prie kovos su klimato kaita. Reikia pripažinti galimybę ES lygmeniu nustatyti minimalų sektoriaus indėlį, kad galėtume teisingai pasidalyti naštą ir užtikrinti, kad visi sektoriai atliktų jiems skirtą vaidmenį.

 

PPR įgyvendinimas siekiant ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo

 

Pagal dabartinį reglamentą valstybėms narėms suteikta keletas lankstumo priemonių, kad jos galėtų pasiekti bendrus pastangų pasidalijimo tikslus. Paaiškėjo, kad šios lankstumo priemonės trukdo siekti bendro reglamento tikslo, nes sulėtėjo visų valstybių narių pastangos dekarbonizuoti PPR sektorius, visų pirma žemės ūkį. Šių lankstumo priemonių tolesnė plėtra dar labiau pakenktų ES klimato politikos veiksmams. Visų pirma pasiūlymu naudoti didesnį grynąjį LULUCF sektoriaus absorbuotą kiekį siekiant kompensuoti nepakankamą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą PPR sektoriuose prieštaraujama principui, pagal kurį užtikrinama, kad visi sektoriai prisidėtų siekiant Europos klimato teisės akte įtvirtinto klimato srities tikslo. Natūraliais absorbentais pašalinamas išmetamųjų teršalų kiekis turi didėti tuo pat metu, kai labai sumažinamas teršalų, išmetamų deginant iškastinį kurą, kiekis.

 

Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir pasitikėjimą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, taip pat laikui bėgant užtikrinti greitą ir negrįžtamą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų užtikrintas nulinis grynasis išmetamas ŠESD kiekis, o vėliau – neigiamas išmetamas ŠESD kiekis, Europos Komisija turi nustatyti tikslus laikotarpiui po 2030 m. Iki 2025 m. pabaigos ir atsižvelgdama į ES klimato teisės akte nustatytą ŠESD biudžetą, taip pat į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais rekomendacijas, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl ES ir valstybių narių PPR tikslų, taip pat ES lygmens minimalius sektorių indėlius laikotarpiui po 2030 m. Šie tikslai turėtų būti penkerių metų tikslai, kad būtų suderinti su bendrais terminais, dėl kurių susitarta 26-osios UNFCCC šalių konferencijos metu, kad būtų visiškai įvykdyti ES klimato srities įsipareigojimai ir pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas, šiuo metu nustatytas ES klimato teisės akte.

 

PAKEITIMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Europos žaliasis kursas31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;	(3) Europos žaliasis kursas31 apima visą rinkinį viena kitą papildančių, veiksmingų ir lygiaverčių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui (tai – didelis iššūkis) ir nustatoma nauja augimo strategija, kurios tikslas – palaipsniui ir atsakingai pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, remiantis moksliniais tyrimais bei inovacijomis ir žaliosiomis darbo vietomis, kurios ekonomika turėtų būti moderni, efektyviai išteklius naudojanti ir konkurencinga ir kurioje ekonomika ir žmonių gerovė būtų atsietos nuo išteklių naudojimo. Žaliojo kurso priemonėmis taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, Europos žaliajame kurse nustatytas poreikis užtikrinti veiksmingą ir teisingą pertvarką, užtikrinti investuotojams nuspėjamumą ir pertvarkos proceso negrįžtamumą. Ši pertvarka daro skirtingą poveikį įvairioms valstybėms narėms ir regionams, visų pirma priklausomai nuo fizinių geografinių ypatybių ir gamtinių ypatumų. Ji skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, asmenims, kuriems gresia energijos nepriteklius, ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų socialiai teisinga ir įtrauki, grindžiama realistiškais tikslais, užtikrinant teisingą ir proporcingą valstybių narių pastangų pasidalijimą, ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Kalbant apie žemės ūkio sektorių, derėtų pripažinti išorės konvergencijos vykdant BŽŪP svarbą, nes valstybės narės gauna skirtingo lygio BŽŪP išmokas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/211531a, o tai turi poveikį jų ūkininkų ekonominei padėčiai ir pajėgumui prisidėti pastangomis, kurių reikia, kad jos galėtų pateikti savo indėlį pagal šį reglamentą;
__________________	__________________
31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 0640 final.	31 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 0640 final.
	31a 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m;	(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/111932 (Europos klimato teisės aktu) Sąjungos teisėje įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą ŠESD kiekį atskaičius absorbentais pašalintą jų kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. Tame reglamente taip pat nustatyta Komisijos pareiga prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų nustatyti papildomi tarpiniai tikslai, siekiant užtikrinti greitą ir negrįžtamą išmetamo ŠESD kiekio mažinimą laikui bėgant, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas. Šiuo reglamentu užtikrinama, kad sektoriai, kuriems netaikoma ATLPS, prisidėtų prie klimato teisės aktų tikslų įgyvendinimo, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį, socialinį pertvarkos aspektą, pasiskirstymo poveikio ir jo poveikio konkrečių sektorių konkurencingumui vertinimus. Šiuo reglamentu taip pat sudaromos sąlygos nustatyti Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus po 2030 m. sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis, ir minimalius valstybių narių indėlius siekiant tų Sąjungos tikslų po 2030 m.;
__________________	__________________
32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).	32 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą33, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo;	(5) siekiant įgyvendinti tuos įsipareigojimus ir Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad ji padėtų siekti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo tiek iki 2030 m., tiek po 2030 m. Visų pirma ji turėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp, viena vertus, poreikio pasiekti plataus užmojo klimato srities tikslus ir, kita vertus, optimalaus valstybių narių pastangų pasiskirstymo sektoriuose užtikrinimo, prisitaikant prie tų tikslų, kad būtų užtikrinta regionų konvergencija. Pagal Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktą poveikio klimatui neutralumas iki 2050 m. turi būti užtikrintas taip, kad būtų užtikrinta tinkama ilgalaikė maisto gamyba, teisinga pertvarka, nekiltų grėsmė aprūpinimui maistu ir būtų atsižvelgiama į žemės ūkio sektoriaus jau dedamas pastangas;
__________________	__________________
33 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).	33 Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir kelių bei jūrų transporto ir pastatų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išliks tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934;	(7) Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis išlieka tokia pati, o prekyba apyvartiniais taršos leidimais turėtų būti papildyta nacionalinėmis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonėmis, kad būtų sušvelnintas neigiamas anglies dioksido apmokestinimo poveikis pažeidžiamiems vartotojams. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 ir toliau bus taikomas Sąjungos viduje vykdomos laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet nebus taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, ir toliau bus nustatomas atlikus apskaitos duomenų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/199934, todėl itin svarbu, kad, siekiant įvertinti atitiktį, būtų atsižvelgiama į naujausius turimus nacionalinio, Sąjungos ir tarptautinio lygmens duomenis, padedančius suprasti realią faktinę padėtį;
__________________	__________________
34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	34 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a) įgyvendinant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį, kuriame pripažįstamas ypatingas atokiausių regionų pažeidžiamumas, kurį lemia jų atokumas nuo žemyne esančių regionų, izoliuotumas, mažumas, sudėtingos topografinės ir klimato sąlygos ir ekonominė priklausomybė nuo keleto produktų – šių veiksnių derinys labai riboja šių regionų plėtrą ir lemia dideles papildomas išlaidas daugelyje sričių, visų pirma transporto sektoriuje. Sąjungos lygmeniu dedamas pastangas ir nustatytus tikslus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina pritaikyti prie šios sudėtingos padėties, užtikrinant aplinkos tikslų ir šių regionų patiriamų didelių socialinių išlaidų pusiausvyrą;

Pakeitimas  6.

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) todėl turi būti peržiūrėti visų valstybių narių išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus turėtų būti taikoma ta pati metodologija, kuri buvo taikoma pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: pagal ją, siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai;	(11) todėl turi būti peržiūrėti išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslai, deramai atsižvelgiant į socialines pasekmes, kurios gali kilti dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo dinamikos, kad kiekviena valstybė narė galėtų atlikti savo vaidmenį sprendžiant šį tarpvalstybinį uždavinį. Peržiūrint išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo tikslus turėtų būti laikomasi principo, pagal kurį nė vienas nepaliekamas nuošalyje, ir vengiama atsakomybės naštos perkėlimo valstybėms narėms, susiduriančioms su didžiausiais pertvarkos iššūkiais. Turėtų būti taikomi tie patys metodologijos elementai, kurie buvo taikomi pirmą kartą priimant Reglamentą (ES) 2018/842: siekiant užtikrinti teisingą ir subalansuotą pastangų paskirstymą, valstybių narių indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi kiekvienos valstybės narės didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2030 m. turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į peržiūrėtą 2005 m. išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtraukti tik po 2005 m. įrenginiai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms šiuos tikslus reikia pasiekti nacionalinėmis priemonėmis, valstybėms narėms turėtų būti suteikta tam tikro lankstumo galimybių renkantis priemones šiems tikslams pasiekti;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) todėl nuo šio reglamento priėmimo metų reikės nustatyti naujas privalomas nacionalines ribas, išreikštas per metus išmetamų ŠESD kiekiais, palaipsniui siekiant kiekvienos valstybės narės 2030 m. tikslo, tuo pat metu laikantis ankstesniems metams nustatytų metinių ribų, nustatytų Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/212636;	(12) todėl nuo šio reglamento priėmimo metų ir atsižvelgiant į atitinkamą poveikio aplinkai tyrimą reikės nustatyti naujas privalomas nacionalines ribas, išreikštas per metus išmetamų ŠESD kiekiais, palaipsniui siekiant kiekvienos valstybės narės 2030 m. tikslo, tuo pat metu laikantis ankstesniems metams nustatytų metinių ribų, nustatytų Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/212636, ir atsižvelgiant į konkretų kiekvieno ES regiono sąnaudų ir naudos santykį;
__________________	__________________
36 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2126, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 nustatomos valstybių narių metinės 2021–2030 m. laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotos (OL L 426, 2018 12 17, p. 58).	36 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/2126, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 nustatomos valstybių narių metinės 2021–2030 m. laikotarpio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kvotos (OL L 426, 2018 12 17, p. 58).

Pakeitimas  8.

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Dėl šių neaiškumų tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir, jei reikės, pakoreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas;	(13) COVID-19 pandemija Sąjungos ekonomiką ir jos teršalų išmetimą paveikė taip, kad kol kas kiekybiškai to įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą, kuris taip pat gali turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Šiuo atžvilgiu reikia užtikrinti, kad maisto gamyba siekiant šio reglamento tikslų nebūtų perkelta už Sąjungos ribų ir kad atitinkami sektoriai išliktų konkurencingi tarptautiniu mastu. Dėl šių neaiškumų tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir, jei reikės, pakoreguoti metines išmetamųjų teršalų kvotas;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) Reglamente (ES) 2018/842 numatyta, kad vertinant tam tikrų valstybių narių atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842 gali būti atsižvelgiama į tam tikro riboto ATL kiekio panaikinimą (atšaukimą) pagal Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Atsižvelgiant į ypatingą Maltos ekonomikos struktūrą, šios valstybės narės nacionalinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, gerokai viršija jos ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą, todėl tikslinga didinti Maltos galimybes naudotis šia lankstumo galimybe nekeliant grėsmės Sąjungos 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslui;	(15) Reglamente (ES) 2018/842 numatyta, kad vertinant tam tikrų valstybių narių atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842 gali būti atsižvelgiama į tam tikro riboto ATL kiekio panaikinimą (atšaukimą) pagal Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Atsižvelgiant į ypatingą Maltos ekonomikos struktūrą, šios valstybės narės nacionalinis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, gerokai viršija jos ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą, todėl tikslinga didinti Maltos galimybes naudotis šia lankstumo galimybe nekeliant grėsmės Sąjungos 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslui. Valstybėms narėms, kurios turi teisę naudotis šia lankstumo galimybe, bet ja nesinaudojo 2019 m., turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti tą sprendimą, siekiant atsižvelgti į naujus nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo tikslus. Atitinkamoms valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista geriau atsižvelgiant į tikslus peržiūrėti procentinius dydžius, apie kuriuos jos pranešė;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) be šios lankstumo galimybės, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimų, gali būti naudojamas ribotas naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (angl. LULUCF) išmetamų ir absorbentais pašalintų teršalų kiekis (LULUCF lankstumo galimybė). Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, tikslinga apriboti LULUCF lankstumo galimybės naudojimą, padalijant šios lankstumo galimybės naudojimą į du atskirus laikotarpius, kurių kiekvienas ribojamas iki pusės didžiausio viso grynojo absorbentais pašalinto teršalų kiekio, nustatyto Reglamento (ES) 2018/842 III priede. Taip pat tikslinga suderinti III priedo pavadinimą su 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/268 atliktu Reglamento (ES) 2018/841 pakeitimu37. Todėl nebereikia Reglamente (ES) 2018/842 numatyti teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi Komisija galėtų priimti deleguotuosius aktus, norėdama pakeisti jo III priedo pavadinimą. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 2 dalis turėtų būti išbraukta;	(16) be šios lankstumo galimybės, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimų, kadangi žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nustatant naują politinį ir teisinį pagrindą Sąjungos klimato srities tikslams pasiekti gali būti naudojamas ribotas naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (angl. LULUCF) išmetamų ir absorbentais pašalintų teršalų kiekis (LULUCF lankstumo galimybė). Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, tikslinga apriboti LULUCF lankstumo galimybės naudojimą, padalijant šios lankstumo galimybės naudojimą į du atskirus laikotarpius, kurių kiekvienas ribojamas iki pusės didžiausio viso grynojo absorbentais pašalinto teršalų kiekio, nustatyto Reglamento (ES) 2018/842 III priede. Taip pat tikslinga suderinti III priedo pavadinimą su 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/268 atliktu Reglamento (ES) 2018/841 pakeitimu37. Todėl nebereikia Reglamente (ES) 2018/842 numatyti teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi Komisija galėtų priimti deleguotuosius aktus, norėdama pakeisti jo III priedo pavadinimą. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 2 dalis turėtų būti išbraukta;
__________________	__________________
37 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/268, kuriuo dėl 2021–2025 m. valstybių narių taikytinų miškų atskaitos lygių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 IV priedas (OL L 60, 2021 2 22, p. 21).	37 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/268, kuriuo dėl 2021–2025 m. valstybių narių taikytinų miškų atskaitos lygių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 IV priedas (OL L 60, 2021 2 22, p. 21).

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17a) valstybės narės ir kompetentingos institucijos turėtų skirti konkrečius biudžetus, siekdamos skatinti ūkininkus mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ir numatyti investicijas į infrastruktūrą, skirtą dekarbonizavimo technologijoms, be kita ko, mažuose ir vidutinio dydžio ūkiuose. Sąjungos ir nacionalinės valdžios institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų sukurta palanki aplinka ir gyvybiškai svarbūs paramos mechanizmai, skirti perėjimui prie anglies dioksido poveikio neutralizavimo, kad sektorius galėtų visapusiškai prisidėti prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio tikslo;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

17 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(17b) tokios priemonės, kaip priimtos Valstybės pagalbos klimato, aplinkos apsaugos ir energetikos srityje gairės, padeda užtikrinti, kad žemės ūkio sektorius visapusiškai dalyvautų siekiant Sąjungos klimato srities tikslų ir kartu išlaikytų įperkamų kainų maisto produktų gamybą. Komisija turėtų užtikrinti, kad prireikus į gaires būtų įtraukti nauji subsektoriai, pvz., sektoriai, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, arba sektoriai, įtraukti į anglies dioksido nutekėjimo sąrašą;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) nustačius didesnio užmojo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, sumažės valstybių narių galimybės naudoti grynąjį absorbentais pašalintą kiekį, kuris gali būti naudojamas siekiant užtikrinti atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842. Be to, padalijus LULUCF lankstumo galimybes į du atskirus laikotarpius bus dar labiau apribota galimybė grynąjį absorbentais pašalintą kiekį naudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Todėl kai kurios valstybės narės gali patirti sunkumų siekdamos įgyvendinti savo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, o kai kuriose (tose pačiose ar kitose) valstybėse narėse gali atsirasti grynasis absorbentais pašalintas kiekis, kurio nebus galima panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Jei bus pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nustatyti Sąjungos tikslai, ypač susiję su didžiausiu leidžiamu grynuoju absorbentais pašalintu kiekiu, tikslinga sukurti naują savanoriškai naudojamą papildomo rezervo mechanizmą, kuris padės reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus;	(18) nustačius didesnio užmojo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/841, sumažės valstybių narių galimybės naudoti grynąjį absorbentais pašalintą kiekį, kuris gali būti naudojamas siekiant užtikrinti atitiktį pagal Reglamentą (ES) 2018/842. Be to, padalijus LULUCF lankstumo galimybes į du atskirus laikotarpius bus dar labiau apribota galimybė grynąjį absorbentais pašalintą kiekį naudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Todėl kai kurios valstybės narės gali patirti sunkumų siekdamos įgyvendinti savo tikslus pagal Reglamentą (ES) 2018/842, o kai kuriose (tose pačiose ar kitose) valstybėse narėse gali atsirasti grynasis absorbentais pašalintas kiekis, kurio nebus galima panaudoti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimams. Jei bus pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 3 straipsnyje nustatyti Sąjungos tikslai, ypač susiję su didžiausiu leidžiamu grynuoju absorbentais pašalintu kiekiu, tikslinga sukurti naują savanoriškai naudojamą papildomo rezervo mechanizmą, kuris padės reikalavimų besilaikančioms valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus ekonomiškai efektyviausiu būdu;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18a) dalis valstybių narių, siekdamos reglamento tikslų, susidurs su didžiuliais iššūkiais. Todėl svarbu užtikrinti lankstumą, išankstinį pasirengimą ir perleidimo galimybę. Įvedus būtinuosius sektorių indėlius gali ne tik kilti grėsmė tikslams, bet ir būti trukdoma juos pasiekti;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

18 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18b) siekiant šio reglamento tikslų, derėtų atsižvelgti į tai, kad pradinė padėtis valstybėse narėse yra skirtinga, tiek lyginant skirtingus sektorius, tiek pačiuose sektoriuose. Reikėtų užtikrinti, kad įgyvendinant mažinimo tikslus žemės ūkis ir toliau galėtų užtikrinti Europos ir pasaulio aprūpinimą maistu;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

18 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18c) Komisija raginama parengti planą, kaip nustatyti Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus po 2030 m. tam tikruose sektoriuose. Komisija taip pat raginama išnagrinėti, kaip po 2030 m. žemės ūkio sektorių būtų galima sujungti su LULUCF sektoriais. Prieš imantis bet kokios teisėkūros priemonės turėtų būti atliktas reguliavimo poveikio vertinimas;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1) 1 straipsnyje skaičius „30 %“ pakeičiamas skaičiumi „40 %“;	Išbraukta.

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

1 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	1a) 1 straipsnis pakeičiamas taip:
1 straipsnis	1 straipsnis
Dalykas	Dalykas
Šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – 2030 m. 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiais, sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis, ir prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų siekimo. Šiame reglamente taip pat nustatomos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant jų minimalų indėlį vertinimo taisyklės.	1. Šiuo reglamentu padedama siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir Sąjungos tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktas) 2 straipsnyje.
	Komisija raginama nustatant linijinius mažinimo tikslus atsižvelgti į poreikį palaipsniui užtikrinti, kad valstybėms narėms tektų proporcinga našta. 2050 m. tikslas – užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų neutralaus poveikio klimatui. Todėl svarbu išvengti didelių skirtumų tarp valstybių narių atsiradimo. Nustatant, kaip turėtų būti pasidalyta našta, be BVP vienam gyventojui turi būti vis labiau atsižvelgiama į išlaidų efektyvumą ir teisingumą, taip pat po 2030 m.
	2. Šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – ne vėliau kaip 2030 m. 40 proc., palyginti su 2005 m. lygiais, sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems taikomas šio reglamento 2 straipsnis.

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018R0842&from=LT#d1e508-26-1)

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

3 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a) 3 a straipsnis (naujas)
	„3a straipsnis
	Biodegalų, skystojo biokuro ir biomasės kuro tvarumo kriterijų klasifikavimas reglamentuojamas Direktyva (ES) 2018/2001.“

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

4 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis.	3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais pagal 2 dalyje nustatytas linijines trajektorijas nustatomos kiekvienos valstybės narės 2021–2030 m. metinės išmetamųjų teršalų kiekio kvotos CO2 ekvivalento tonomis, atsižvelgiant į ekonominį efektyvumą ir proporcingumą.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

5 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3a) 5 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:
4) Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. atžvilgiu ir iki 10 % – 2026–2030 m. atžvilgiu. Gaunančioji valstybė narė gali panaudoti tą kiekį reikalavimų laikymuisi pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėlesniais metais iki 2030 m.	„4) Valstybė narė gali iki 5 % tam tikrų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. atžvilgiu ir iki 10 % – 2026–2030 m. atžvilgiu. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, ir nurodo perleidimo kainą už CO2 ekvivalento toną.“

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018R0842&from=EN#d1e636-26-1)

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunkčio ii punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

7 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) tos valstybės narės suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama už 2021–2025 metus, neviršija pusės tai valstybei narei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;	a) tos valstybės narės suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama už 2021–2025 metus, neviršija 75 % tai valstybei narei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;
aa) tos valstybės narės suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama už 2026–2030 metus, neviršija pusės tai valstybei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;	aa) tos valstybės narės suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama už 2026–2030 metus, neviršija 75 % tai valstybei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;
	aa a) tos valstybės narės suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama už 2021–2030 metus, neviršija tai valstybei narei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio.

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) 2018/842

8 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	5a) 8 straipsnio trečia dalis pakeičiama taip:
3. Komisija gali pateikti nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir gali savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslinti.	3. Komisija pateikia nuomonę dėl taisomųjų veiksmų planų, pateiktų pagal 1 dalį, patikimumo ir tokiu atveju nuomonę pateikia per keturis mėnesius nuo tų planų gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė kuo labiau atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir savo taisomųjų veiksmų planą atitinkamai patikslina. Jei atitinkama valstybė narė neatsižvelgia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį, ji pateikia savo motyvus ir paskelbia juos viešai.

(https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32018R0842&from=LT#d1e508-26-1)

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Reglamentas (ES) 2018/842

9 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2) Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, nustatytą pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmestą perviršinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalento tonomis.	2) Jei valstybės narės išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2021–2025 m. laikotarpiu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje, viršijo jos absorbuotą kiekį, nustatytą pagal to reglamento 12 straipsnį, vyriausiasis administratorius iš tos valstybės narės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos atima tokį kiekį, kuris atitinka atitinkamais metais išmestą perviršinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2 ekvivalento tonomis. Jei valstybė narė dvejus metus iš eilės viršija savo išmetamųjų teršalų kvotas, ji turi pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje nurodo to priežastis ir paaiškina, kaip ji ketina pakeisti savo ilgalaikę nacionalinę strategiją.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamento (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2021)0555 – C9-0321/2021 – 2021/0200(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 13.9.2021
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AGRI 13.9.2021
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Norbert Lins 23.3.2022
Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)	Pär Holmgren
Svarstymas komitete	25.1.2022
Priėmimo data	22.3.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 14 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Álvaro Amaro, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Dino Giarrusso, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Jarosław Kalinowski, Elsi Katainen, Camilla Laureti, Gilles Lebreton, Julie Lechanteux, Norbert Lins, Colm Markey, Ulrike Müller, Maria Noichl, Juozas Olekas, Eugenia Rodríguez Palop, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Marc Tarabella, Veronika Vrecionová, Sarah Wiener, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pär Holmgren, Cristina Maestre Martín De Almagro, Alin Mituța, Christine Schneider

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30	+
ID	Ivan David
PPE	Álvaro Amaro, Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Jarosław Kalinowski, Norbert Lins, Colm Markey, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Christine Schneider, Annie Schreijer-Pierik, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Renew	Atidzhe Alieva-Veli, Asger Christensen, Jérémy Decerle, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Alin Mituța, Ulrike Müller
S&D	Clara Aguilera, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Camilla Laureti, Cristina Maestre Martín De Almagro, Juozas Olekas, Marc Tarabella

 

14	-
ECR	Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová
ID	Gilles Lebreton, Julie Lechanteux
S&D	Maria Noichl
The Left	Luke Ming Flanagan, Eugenia Rodríguez Palop
Verts/ALE	Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Pär Holmgren, Bronis Ropė, Sarah Wiener

 

3	0
ID	Mara Bizzotto, Angelo Ciocca
NI	Dino Giarrusso

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

 

 

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Reglamento (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2021)0555 – C9-0321/2021 – 2021/0200(COD)
Pateikimo EP data	14.7.2021
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 13.9.2021
Nuomonę teikiantys komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 13.9.2021	ITRE 13.9.2021	TRAN 13.9.2021	REGI 13.9.2021
	AGRI 13.9.2021
Nuomonė nepareikšta  Sprendimo data	BUDG 31.8.2021	ITRE 15.9.2021
Pranešėjai  Paskyrimo data	Jessica Polfjärd 17.9.2021
Svarstymas komitete	27.9.2021	10.2.2022
Priėmimo data	17.5.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	61 20 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mathilde Androuët, Margrete Auken, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Traian Băsescu, Hildegard Bentele, Alexander Bernhuber, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin-Oesterlé, Esther de Lange, Christian Doleschal, Marco Dreosto, Bas Eickhout, Cyrus Engerer, Agnès Evren, Pietro Fiocchi, Raffaele Fitto, Catherine Griset, Jytte Guteland, Teuvo Hakkarainen, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Petros Kokkalis, Ewa Kopacz, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, César Luena, Marian-Jean Marinescu, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Joëlle Mélin, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Alessandra Moretti, Ville Niinistö, Ljudmila Novak, Grace O’Sullivan, Jutta Paulus, Stanislav Polčák, Jessica Polfjärd, Nicola Procaccini, Luisa Regimenti, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Sándor Rónai, Rob Rooken, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Ivan Vilibor Sinčić, Linea Søgaard-Lidell, Nils Torvalds, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Emma Wiesner, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michael Bloss, Manuel Bompard, Milan Brglez, Stelios Kympouropoulos, Manuela Ripa, Christel Schaldemose, Vincenzo Sofo, Idoia Villanueva Ruiz
Pateikimo data	24.5.2022

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

61	+
NI	Ivan Vilibor Sinčić
PPE	Hildegard Bentele,Alexander Bernhuber,Nathalie Colin‑Oesterlé, Christian Doleschal, Agnès Evren, Adam Jarubas, Ewa Kopacz, Stelios Kympouropoulos, Peter Liese, Fulvio Martusciello, Liudas Mažylis, Dolors Montserrat, Ljudmila Novak, Jessica Polfjärd, Stanislav Polčák, Luisa Regimenti, Christine Schneider, Maria Spyraki, Pernille Weiss, Esther de Lange
Renew	Pascal Canfin, Andreas Glück, Martin Hojsík, Jan Huitema, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Linea Søgaard‑Lidell, Nils Torvalds, Véronique Trillet‑Lenoir, Emma Wiesner, Michal Wiezik, Nicolae Ştefănuță
S&D	Marek Paweł Balt, Monika Beňová, Simona Bonafè, Milan Brglez, Delara Burkhardt, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Cyrus Engerer, Jytte Guteland, César Luena, Javi López, Alessandra Moretti, Sándor Rónai, Christel Schaldemose, Günther Sidl, Petar Vitanov, Tiemo Wölken
Verts/ALE	Margrete Auken, Michael Bloss, Bas Eickhout, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Tilly Metz, Ville Niinistö, Grace O'Sullivan, Jutta Paulus, Manuela Ripa

 

20	-
ECR	Sergio Berlato, Pietro Fiocchi, Raffaele Fitto, Nicola Procaccini, Rob Rooken, Vincenzo Sofo, Alexandr Vondra, Anna Zalewska
ID	Mathilde Androuët, Simona Baldassarre, Aurélia Beigneux, Marco Dreosto, Catherine Griset, Teuvo Hakkarainen, Sylvia Limmer, Joëlle Mélin, Silvia Sardone
NI	Edina Tóth
PPE	Traian Băsescu, Marian‑Jean Marinescu

 

6	0
The Left	Malin Björk, Manuel Bompard, Petros Kokkalis, Silvia Modig, Idoia Villanueva Ruiz, Mick Wallace

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

• [1] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [2] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
• [3] https://www.ipcc.ch/report/ar6/wg1/
   
• [4] Europos aplinkos agentūros informacinis pranešimas „Nacionaliniai veiksmai, kurių reikia imtis visuose sektoriuose, kad būtų pasiekti pastangų pasidalijimo mažinant išmetamą ŠESD kiekį tikslai“ (angl. National action across all sectors needed to reach greenhouse gas Effort Sharing targets), informacinis leidinys, 2020 m. kovo 10 d., https://www.eea.europa.eu/themes/climate/trends-and-projections-in-europe/national-action-across-all-sectors