Pranešimas - A9-0186/2022Pranešimas
A9-0186/2022
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS Bankų sąjunga. 2021 m. metinė ataskaita

21.6.2022 - (2021/2184(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Bogdan Rzońca

Procedūra : 2021/2184(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0186/2022
Pateikti tekstai :
A9-0186/2022
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Bankų sąjunga. 2021 m. metinė ataskaita

(2021/2184(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnį, 127 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita“[1],

– atsižvelgdamas į Komisijos tolesnius veiksmus, susijusius su Parlamento 2021 m. spalio 7 d. rezoliucija „Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita“,

– atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko (ECB) dokumentą „Pastabos dėl Europos Parlamento pateikto indėlio rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita“[2],

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 23 d. paskelbtą ECB 2020 m. metinę ataskaitą dėl priežiūros veiklos[3],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 7 d. paskelbtus 2022–2024 m. ECB priežiūros veiklos prioritetus[4],

– atsižvelgdamas į Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) atsakymą į Europos Parlamento 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita“,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Skaitmeniniai finansai:  dėl kriptoturto kylanti rizika. Reguliavimo ir priežiūros iššūkiai finansinių paslaugų, įstaigų ir rinkų srityje“[5],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas“[6],

– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 27 d. Komisijos bankų sektoriaus dokumentų rinkinį[7],

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 30 d. Komisijos konsultacijas dėl ES bankų sektoriaus makroprudencinės politikos tobulinimo[8],

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 20 d. Komisijos teisės aktų rinkinį dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu[9],

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio mėn. ECB finansinio stabilumo apžvalgą[10],

– atsižvelgdamas į tyrimą „Skaitmeninis euras: poveikis politikai ir perspektyvos“, ir kurį 2022 m. sausio mėn. paskelbė Vidaus politikos generalinis direktoratas[11],

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 2 d. ECB ataskaitą dėl skaitmeninio euro[12],

– atsižvelgdamas į ECB ataskaitą „Skaitmeninių euro eksperimentų taikymo sritis ir pagrindinės pamokos“[13],

– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ECB ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijų susitarimo memorandumą[14],

– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos mėn. ECB ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) Klimato rizikos stebėsenos grupės dokumentą „Su klimatu susijusi rizika ir finansinis stabilumas“[15],

– atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo mėn. ECB atliktą visos ekonomikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis klimato srityje[16],

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio mėn. paskelbtą ECB tikslinę vidaus modelių peržiūrą,

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio mėn. ECB ataskaitą „Klimato ir aplinkos rizikos valdymo padėtis bankų sektoriuje. Bankų taikomų metodų, skirtų klimato ir aplinkos rizikai valdyti, priežiūros apžvalgos ataskaita“[17],

– atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą ir Glazgo klimato paktą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją,

– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. paskelbtą BPV 2020 m. metinę ataskaitą[18],

– atsižvelgdamas į 2021–2023 m. BPV daugiametę darbo programą ir jos 2021 m. darbo programą[19],

– atsižvelgdamas į Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) 2022 m. Komisijos darbo programą[20],

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 24 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) ataskaitą „9-ojo TFAS įgyvendinimas ES institucijose. Stebėsenos ataskaita“[21],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. ECB rekomendaciją dėl dividendų paskirstymo COVID-19 pandemijos metu[22],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo po COVID-19 pandemijos (COM(2020)0822),

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes[23],

– atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Euro tarptautinio vaidmens stiprinimas“[24],

– atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio mėn. Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) stebėsenos ataskaitą dėl rizikos mažinimo rodiklių,

– atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko (ECB) dokumentą „Pastabos dėl Parlamento pateikto indėlio rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita“,

– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015)0586),

– atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo mėn. Europos priežiūros institucijų (EPI) antrąją bendro rizikos vertinimo ataskaitą,

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio mėn. EBI ataskaitą „Europos bankininkystės sistemos rizikos vertinimas“[25],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 16 d. EBI tyrimą „Rizikos ribojimo priežiūros institucijų, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų ir finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija pagal Direktyvą 2013/36/ES gairės“[26],

– atsižvelgdamas į ESRV dokumentą „COVID-19 paramos priemonių poveikio finansiniam stabilumui stebėsena“, grindžiamą 2021 m. kovo 25 d. ir birželio 24 d. ESRV bendrosios valdybos posėdžiuose parengtomis pastabomis[27],

– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio mėn. ESRV dokumentą „Ekspertų grupės ataskaita dėl makrolygio rizikos ribojimo pozicijos. II etapas (įgyvendinimas)“[28],

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 1 d. Finansinio stabilumo tarybos galutinę ataskaitą „Pernelyg didelių, kad joms būtų galima leisti žlugti, įstaigų reformų padarinių įvertinimas“[29],

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto užsakytą išsamią analizę „Nepasiduoti. ES privalo išlaikyti aukštus bankinio sektoriaus standartus Europos ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos“[30],

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Ekonomikos valdymo paramos skyriaus (EGOV) analizę „Pinigų plovimo prevencija bankų sektoriuje. Priežiūros ir reguliavimo sistemos stiprinimas“[31],

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto užsakytą išsamią analizę „Ar pandemija paskatino struktūrinius pokyčius bankų sektoriuje?“[32],

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Ekonomikos valdymo paramos skyriaus (EGOV) analizę „Pertvarkymo kliūtys. Kokia padėtis?“[33],

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato Ekonomikos valdymo paramos skyriaus (EGOV) tyrimą „Krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos apžvalga. Kai kurių susijusių aspektų santrauka“[34],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0186/2022),

A. kadangi bankų sąjungą šiuo metu sudaro Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) ir Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM) ir jos pagrindas – bendras taisyklių sąvadas, užtikrinantis visišką bankų sąjungos narių krizės priežiūros ir valdymo suderinimą ir yra neatsiejama Sąjungos finansinio stabilumo dalis; kadangi, nors Direktyvoje dėl indėlių garantijų[35] sistemų nustatyti aukšti minimalūs standartai indėlių apsaugos srityje, bankų sąjunga vis dar nebaigta kurti, nes dar nėra sukurtas trečiasis ramstis – Europos indėlių garantijų sistema (EIGS);

B. kadangi norint sukurti stabilesnę, konkurencingą ir darnią ekonominę ir pinigų sąjungą reikia tvirtos bankų sąjungos ir geriau išvystytos ir saugios kapitalo rinkų sąjungos; kadangi abu projektai yra tarpusavyje susiję, tai plėtojant vieną projektą, kitas turėtų būti pasistūmėti į priekį ir būtų pasiekta pažanga; kadangi bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga yra būtinos, siekiant stiprinti ES ekonomiką po COVID-19 pandemijos;

C. kadangi Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonė pradės galioti 2022 m., t. y. dvejais metais anksčiau nei planuota;

D. kadangi bankų sąjunga yra atvira visoms ES valstybėms narėms; kadangi Bulgarija ir Kroatija prisijungė prie Europos valiutų kurso mechanizmo (VKM II) ir įstojo į bankų sąjungą;

E. kadangi Rusijos agresija prieš Ukrainą ir agresijos ekonominiai padariniai turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį ES bankų sektoriui; kadangi šiuo metu sunku įvertinti šio poveikio stiprumą ir mastą; kadangi ES bankai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant sankcijų, kurias ES nustatė Rusijai reaguodama į invaziją, įgyvendinimą ir laikymąsi;

F. kadangi ES bankų sektoriaus atsakas į pandemijos sukeltą krizę parodė, kad šis sektorius yra atsparus, grindžiamas nuo pasaulinės finansų krizės atlikta reguliavimo peržiūra ir kuriam palankesnes sąlygas sudarė bendras taisyklių sąvadas ir suderinta priežiūra bankų sąjungoje; kadangi išskirtinės ir būtinos viešosios politikos paramos priemonės ir kapitalo apsaugos praktika taip pat suteikė didelę paramą bankų sektoriui; kadangi bendras neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis toliau mažėjo ir 2021 m. trečiąjį ketvirtį siekė 2,17 proc., nors kai kuriose valstybėse narėse absoliučioji neveiksnių paskolų apimtis tebėra didelė;

G. kadangi laiku teikiama ir tikslinga parama COVID-19 pandemijos metu suteikė bankams galimybių toliau teikti paskolas, apsaugoti darbo vietas ir įmones ir prisidėti prie ekonomikos augimo;  kadangi šios priemonės buvo gera pradinė priemonė krizei įveikti; kadangi yra galimybė laipsniškai atsisakyti paramos priemonių, suteikiant galimybę naudoti gaivinimo priemonėms visai ekonomikai atsigauti; kadangi reikia sumažinti vis dar esamą sisteminę riziką, kurią kelia ES bankų sistemos tarpusavio ryšiai ir sudėtingumas, dėl kurių kyla „per didelių, kad jiems būtų leista žlugti“, problema;

H. kadangi ECB Bankų priežiūros tarnyba pranešė, kad ji leis bankams veikti žemiau jų 2-ojo ramsčio gairių (P2G) ir jungtinio rezervo reikalavimo lygio bent iki 2022 m. pabaigos, automatiškai nepradedant priežiūros veiksmų;  kadangi šio sprendimo tikslas – užtikrinti, kad bankai ir toliau galėtų skolinti realiajai ekonomikai;

I. kadangi baigiantis COVID-19 pandemijai Sąjunga turi ir toliau laikytis aukštų standartų, ypač kapitalo reikalavimų ir rizikos valdymo praktikos srityje, kad ateityje būtų užtikrintas sektoriaus atsparumas; 

J. kadangi, nepaisant didelio bankų sektoriaus atsparumo COVID-19 krizės metu, esama rizikos, kad sektorius gali patirti pažeidžiamumą, visų pirma susijusį su turto kokybe, pvz., neveiksniomis paskolomis, kai bus laipsniškai panaikintos laikinos paramos priemonės, todėl tam reikės atidaus stebėjimo ir valdymo;

K. kadangi bankų sąjunga turėtų padėti spręsti bankų ir valstybių tarpusavio ryšio, kuris vis dar egzistuoja, problemą; kadangi daugelyje bankų didėja valstybės skolos pozicijų lygis; kadangi valstybės skolos prudencinis vertinimas turėtų atitikti tarptautinius standartus;

L. kadangi bankų ir finansų rinkų sektoriaus vaidmuo yra labai svarbus ekonomikos atsigavimui ir perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ir skaitmeninės ekonomikos, visų pirma nukreipiant pagrindinį finansavimą investicijoms skatinti (ypač MVĮ); kadangi tokiam iššūkiui įveikti reikės tvirto, stabilaus, atsparaus ir gerai kapitalizuoto bankų sektoriaus kartu su integruotomis kapitalo rinkomis;

M. kadangi į perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos būtina atsižvelgti, kai vertinamas bankų balansų tvarumas, nes šie veiksniai gali daryti poveikį investicijoms įvairiuose sektoriuose ir regionuose; kadangi reikia toliau vertinti šią galimą riziką ir taikyti į ateitį orientuotas rizikos valdymo priemones, kuriomis būtų galima suvaldyti ilgesnio laikotarpio su klimatu ir aplinka susijusią riziką;

N. kadangi dėl didelio finansų skaitmeninimo potencialo ES bankų sektoriuje padaryta didelė technologinė pažanga, nes padidėjo bankų paslaugų teikimo veiksmingumas ir padidėjo noras diegti inovacijas; kadangi finansų skaitmeninimas taip pat kelia iššūkių ES bankų sektoriui dėl kibernetinio saugumo rizikos, duomenų privatumo, kovos su pinigų plovimu rizikos ir vartotojų apsaugos problemų; kadangi ES bankų sektorius turi didinti savo kibernetinį atsparumą, siekiant užtikrinti, kad IRT sistemos galėtų atlaikyti įvairių rūšių kibernetinio saugumo grėsmes; kadangi finansų skaitmeninimas turės didelį poveikį fizinio aptarnavimo bankininkystei, taip pat banko paslaugų prieinamumui kaimo vietovėse;

O. kadangi iššūkiai kyla dėl kriptoturto ir kriptovaliutos, o tai yra sudėtingi reiškiniai, dėl kurių reikia imtis patikimų politinių sprendimų, kuriais būtų užtikrinta paskatų diegti inovacijas ir investuotojų bei vartotojų apsaugos pusiausvyra; kadangi bankams tenka vis didesnė atsakomybė šioje srityje;  kadangi reikia atsižvelgti į kriptovaliutos gavybos poveikį aplinkai, taip pat į grėsmę saugumui, kylančią dėl kriptovaliutų piniginės anonimiškumo;

P. kadangi, atsižvelgiant į vis dar esančias ES kovos su pinigų plovimu sistemos spragas, reikia griežtesnės, suderintos ir veiksmingos kovos su pinigų plovimu priežiūros ir vykdymo užtikrinimo, nes tai būtina siekiant apsaugoti ES finansų sistemos vientisumą ir apsaugoti nuo didelės rizikos trečiųjų valstybių keliamų grėsmių; kadangi vis dar esama didelių skirtumų, susijusių su ES nacionalinių institucijų vykdoma kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūra ir ES kovos su pinigų plovimu teisės aktų taikymu;

Q. kadangi šiuo metu ES ir Jungtinė karalystė yra įsipareigojusios išlaikyti reguliavimo ir priežiūros bendradarbiavimą finansinių paslaugų srityje ir šis bendradarbiavimu grindžiamas požiūris turėtų būti ilgalaikių ES ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindas; kadangi Komisija išplės savo laikiną leidimą, kuriuo ES bankams ir fondų valdytojams bus leidžiama naudotis Jungtinės Karalystės tarpuskaitos namais;

R. kadangi vartotojai, investuotojai ir visi indėlininkai turėtų būti tinkamai apsaugoti bankų sąjungoje ir turėtų būti gerai informuojama apie visus jiems įtakos turinčius sprendimus;  kadangi vartotojų ir investuotojų apsauga taip pat yra itin svarbi stiprinant kapitalo rinkų sąjungą; kadangi ES teisė visiems ES gyvenantiems vartotojams suteikia bendrą bazinį apsaugos lygį; kadangi nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinami ES vartotojų apsaugos reikalavimai, skiriasi visoje bankų sąjungoje, todėl visoje ES reikia labiau suderintos ir geresnės vartotojų apsaugos; kadangi bankų sąjungoje vis dar trūksta veiksmingų priemonių vartotojų patiriamoms problemoms spręsti, pvz., dirbtiniam sudėtingumui, nesąžiningai komercinei praktikai, galimybių pažeidžiamoms grupėms naudotis pagrindinėmis paslaugomis nebuvimui;

S. kadangi vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų yra tai, kad mokesčių mokėtojai neturėtų padengti išlaidų, susijusių su taisomaisiais veiksmais, kai bankas žlunga;

T. kadangi krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema turėtų užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą požiūrį į visus bankus, neatsižvelgiant į jų dydį ar verslo modelį, taip pat padėti išsaugoti finansinį stabilumą, kiek galima sumažinti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą ir užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES, visapusiškai paisant subsidiarumo principo; 

Bendrosios pastabos

1. primena, kad bankų sąjunga, kuri sujungia atsakomybę už euro zonos bankų priežiūrą ir pertvarkymą ir reikalauja, kad bankai visoje ES bankų sistemoje vykdytų veiklą pagal tą patį taisyklių sąvadą, yra esminis elementas siekiant baigti kurti EPS ir vidaus rinką; pažymi, kad pirmieji du bankų sąjungos ramsčiai – BPM ir BPeM – jau veikia ir veikia visu pajėgumu; vis dėlto pažymi, kad dar nesukurta bendra indėlių draudimo sistema (EIDS);

2. primena, kad pagrindinis bankų sąjungos tikslų – užtikrinti bankų sistemos saugumą ir stabilumą euro zonoje ir visoje ES bei neleisti, kad bankai būtų gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais; primena, kad nuo 2008 m. finansų krizės pradžios padaryta didelė pažanga sukūrus BPM ir BPeM: Europos bankai dabar turi tvirtesnes galimybes atlaikyti finansinius sukrėtimus, o pertvarkymo mechanizmai taikomi siekiant užtikrinti, kad žlungančius bankus būtų galima likviduoti nenaudojant mokesčių mokėtojų pinigų; remia pastangas stiprinti ir baigti kurti bankų sąjungą ir pabrėžia, kad pažanga įvairiose jos srityse turėtų vykti lygiagrečiai; pabrėžia, kad didelis darbas, kurio imtasi siekiant sukurti bankų sąjungą, prisidėjo prie didesnio pasitikėjimo ES bankų sektoriumi ir padidino jo atsparumą bei konkurencingumą, todėl ES bankai COVID-19 pandemijos metu tvirtai, geriau kapitalizuoti ir galintys atlikti esminį vaidmenį užtikrinant galimybes gauti finansavimą;

3. primena, kad visos euro zonos valstybės narės yra bankų sąjungos dalis ir kad prie jos taip pat gali prisijungti euro zonai nepriklausančios valstybės narės;  mano, kad bankų sąjunga turėtų būti kuriama skaidriai, nuosekliai ir patikimai, taip pat ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms;  atkreipia dėmesį į tai, kad bankų sąjungai nepriklausančios valstybės narės taip pat privalo laikytis bendro taisyklių sąvado, kuris atsirado dėl ES bankų sistemos suderinimo ir integracijos proceso, ir kad jų bankų sistemos de facto yra glaudžiai susijusios su bankų sąjunga;  palankiai vertina Bulgarijos ir Kroatijos prisijungimą prie bankų sąjungos ir tai, kad Bulgarijos levas ir Kroatijos kuna buvo įtraukti į VKM II; pabrėžia, kad norint dalyvauti bankų sąjungoje yra privaloma laikytis ES standartų ir teisės aktų;

4. reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir invazijos ekonominių pasekmių Europos ekonomikai; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginis ir netiesioginis šio karo poveikis bus reikšmingas ES ekonomikai, nors šiuo metu  dar sunku tai kiekybiškai įvertinti ir tai gali kelti pavojų ES bankų sektoriaus stabilumui; todėl ragina ECB, EPI ir nacionalines kompetentingas institucijas atidžiai stebėti karo poveikį ES bankų sektoriui;

5. pažymi, kad palyginti bankų sektorius pasirodė esąs pakankamai atsparus COVID-19 krizei ir atliko svarbų vaidmenį kuo labiau mažindamas pandemijos sukeltą neigiamą poveikį ekonomikai; atkreipia dėmesį į tai, kad šis atsparumas yra reguliavimo reformų, priimtų po ankstesnės pasaulinės finansų krizės, rezultatas; taip pat pabrėžia laikinų priemonių, įskaitant priemones pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013[36] (greitas sprendimas pagal Kapitalo reikalavimų reglamentą), kurios sudarė sąlygas bankams toliau skolinti namų ūkiams ir įmonėms, vaidmenį ir ECB suteiktų papildomų kapitalo galimybių vaidmenį; pabrėžia, kad po 2008 m. finansų krizės įgyvendintos reguliavimo reformos turėtų būti apsaugoti ir kad turėtų būti pašalintos reglamentavimo spragos;

6. pažymi, kad skubios pagalbos priemonės bankų skolinimo namų ūkiams ir įmonėms pajėgumams remti turėtų būti taikomos tol, kol tai būtina; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti gerai koordinuotą, apdairų, laipsnišką ir tikslinį perėjimą nuo pagalbos pandemijos prie ekonomikos gaivinimo paramos priemonių, įskaitant reformas valstybėse narėse pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo reformų planus; pabrėžia, kad numatoma laipsniškai panaikinti skubios pagalbos priemones; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad priimant sprendimą dėl galimo laipsniško šių priemonių panaikinimo reikia atsižvelgti į didelį nestabilumą, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 2021 m. gruodžio 16 d. ECB valdančiosios tarybos sprendimą nutraukti grynojo turto pirkimą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą;

7. pabrėžia esminį ES bankų sektoriaus ir kapitalo rinkų vaidmenį finansuojant Europos ekonomikos atsparumą, atsigavimą ir žaliąją bei skaitmeninę transformaciją, be kita ko, užtikrinant MVĮ galimybes gauti kreditą; primena, kad, siekiant įvykdyti šias užduotis, ES bankų sektorius turi būti stiprus, atsparus, gerai reguliuojamas ir turinti pakankamai kapitalo;

8. pažymi, kad stiprios ir gerai struktūruotos kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas kartu su bankų sąjungos kūrimu padės sudaryti geresnes Europos ekonomikos finansavimo sąlygas tiek namų ūkiams, tiek įmonėms, kurios vis dar labai priklausomos nuo bankų kreditų, kad paskatintų investicijas ir darbo vietų kūrimą, kartu prisidedant prie Europos ekonomikos atsparumo ir pereinant į žaliąją pertvarką; pabrėžia, kad siekiant baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą būtina užtikrinti priimtų taisyklių proporcingumą ir neprofesionaliųjų klientų apsaugą; palankiai vertina 2021 m. lapkričio 25 d. pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama pažangos kapitalo rinkų sąjungos srityje; ragina Komisiją ir EPI įvertinti poreikį geriau reguliuoti šešėlinės bankininkystės sektorių ir prireikus pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, taip pat nuolat stebėti kapitalo rinkų atsparumą;

9. palankiai vertina 2022–2024 m. ECB priežiūros prioritetus, kuriais siekiama: (1) atsigauti po pandemijos nepažeistiems, 2) pasinaudoti galimybe šalinti struktūrinius trūkumus taikant veiksmingas skaitmeninimo strategijas ir sustiprintą valdymą ir 3) kovoti su kylančia rizika, įskaitant su klimatu susijusią, aplinkos, IT ir kibernetinę riziką; pripažįsta, kad pastaraisiais metais bankų sektorius dėjo daug pastangų, kad išspręstų šias problemas, ir atkreipia dėmesį į pasiektus rezultatus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad sumažintas bendras neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis; pabrėžia, kad ES ir nacionalinės priežiūros institucijos turi atidžiai stebėti riziką, nes palaipsniui panaikinamos skubios viešosios paramos priemonės;  pabrėžia apdairaus rizikos valdymo ir tinkamų atidėjinių sudarymo svarbą; primena, kad rizikos mažinimas kartu su rizikos pasidalijimu bankų sektoriuje prisidėtų prie stabilesnės, stipresnės ir į ekonomikos augimą labiau orientuotos bankų sąjungos;

10. remia vykdomą darbą, susijusį su Bazelio III taisyklėmis ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina 2021 m. spalio 27 d. Komisijos bankų teisės aktų rinkinį; mano, kad įgyvendinimo procese ES turi užtikrinti visišką suderinamumą su Bazelio standartais, kartu atsižvelgiant į proporcingumo principą, ir prireikus turėtų atsižvelgti į ES bankų sektoriaus ypatumus ir įvairovę, užtikrinant, kad ES bankai ir toliau galėtų konkuruoti su jų pasauliniais konkurentais;

11. palankiai vertina tai, kad bankų sektorius prisitaiko prie skaitmeninimo iššūkių ir galimybių, o tai leis bankams geriau aptarnauti klientus nuotoliniu būdu, siūlyti naujus produktus ir suteikti galimybių didinti išlaidų efektyvumą; pabrėžia, kad bankų sektorius yra ypač pažeidžiamas kibernetinių išpuolių grėsmėms; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pažangą, padarytą nagrinėjant pasiūlymus dėl reglamento ir direktyvos dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriui (DORA) ir dėl direktyvos dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS 2.0), kurios yra reguliavimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankias sąlygas bankų sektoriaus kovai su elektroniniais nusikaltimais, pagrindas; ragina Europos priežiūros institucijos ir ENISA dėtų daugiau pastangų siekiant stebėti ir mažinti riziką, susijusią su trečiosiomis šalimis, už ES ribų IRT srityje; pabrėžia, kad reikia toliau investuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus siekiant sukurti novatoriškus bankų sektoriaus kibernetinio saugumo stiprinimo būdus; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama vartotojų saugumui, finansiniam stabilumui, vientisumui ir neutralumui technologijų atžvilgiu; ragina skatinti finansinę įtrauktį, ypač pažeidžiamų grupių, kurių skaitmeninis ar finansinis raštingumas žemas; palankiai vertina pažangą, susijusią su skaitmeninių finansų dokumentų rinkiniu; pabrėžia, kad bankai turi išsaugoti plačias fizinio aptarnavimo bankininkystės paslaugas, ypač kaimo vietovėse; susidomėjęs palankiai vertina darbą, susijusį su skaitmeniniu euru, kuris bus naudojamas kartu su grynaisiais pinigais; ragina ECB būsimoje veikloje apsvarstyti galimą skaitmeninio euro poveikį mokėjimams, bankų skolinimo pajėgumams ir finansiniam stabilumui;

12. primena, kad BPM ir JK finansų priežiūros institucijos bendradarbiavimo pagrindas yra 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ECB ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijų susitarimo memorandumas; pažymi, kad Komisija neseniai pranešė, kad išplės savo laikiną leidimą, kuriuo ES bankams ir fondų valdytojams leidžiama naudotis Jungtinės Karalystės tarpuskaitos namais, taip išvengiant bet kokio trumpalaikio gniuždymo poveikio;  ragina Komisiją imtis priemonių, kad vidutinės trukmės laikotarpiu ES būtų lengviau atlikti tarpuskaitą;

13. apgailestauja dėl to, kad ES finansų institucijose ir įstaigose neužtikrinama visiška lyčių pusiausvyra, o ypač dėl to, kad vis dar nepakankamai moterų eina vykdomąsias pareigas bankų ir finansinių paslaugų srityse; mano, kad kandidatų į ES finansų institucijas ir įstaigas atranka turi būti vykdoma vadovaujantis pasiekimų ir gebėjimų kriterijais, kad tam tikra institucija ar įstaiga galėtų veikti kuo efektyviau; ragina vyriausybes ir visas institucijas bei įstaigas užtikrinti lyčių pusiausvyrą būsimuose kandidatų į ES institucijas kandidatus sąrašuose ir pakartoja savo įsipareigojimą nesvarstyti kandidatų sąrašų, jei nebuvo laikomasi lyčių pusiausvyros principo;  labai apgailestauja dėl to, kad į galutinį sąrašą, kurį Euro grupė apsvarstė kitai Europos stabilumo mechanizmo direktorių valdybai, neįtraukta nė viena moteris kandidatė; pabrėžia, kad lyčių pusiausvyra valdybose ir tarp darbuotojų teikia tiek visuomeninę, tiek ekonominę naudą; ragina finansų įstaigas reguliariai atnaujinti savo įvairovės ir įtraukties politiką ir padėti puoselėti sveiką darbo kultūrą, kurioje pirmenybė teikiama įtraukumui;

Priežiūra

14. ragina ECB, EBI ir ESRV atidžiai stebėti bankų sektoriuje riziką, kurią kelia Rusijos agresija prieš Ukrainą, ir jos ekonomines pasekmes; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia apsvarstyti įvairius scenarijus ir pasirengti įvairiems galimiems scenarijams;

15. mano, kad kredito rizikos valdymas, stebėsena ir tolesnis neveiksnių paskolų mažinimas turėtų išlikti vienu iš pagrindinių prioritetų; palankiai vertina tai, kad 2021 m. trečiąjį ketvirtį bendras neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis euro zonoje dar sumažėjo iki 2,17 proc.; pažymi, kad, nors padėtis šiuo metu yra stabili, ji turėtų būti atidžiai stebima, atsižvelgiant į laipsnišką skubios pagalbos priemonių panaikinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu laikytis rizikos ribojimo reikalavimų, anksti nustatyti neveiksnias paskolas ir jas aktyviai valdyti, taip pat tinkamų atidėjinių sudarymo svarbą;  pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti su pažeidžiamais skolininkais, kartu pripažindamas per pandemiją bankų sektoriaus šioje srityje priimtus sprendimus (pvz., paskolų grąžinimo moratoriumą); palankiai vertina tai, kad 2021 m. lapkričio 24 d. priimta Direktyva (ES) 2021/2167 dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų[37], kuri padės sumažinti neveiksnių paskolų lygį ES bankų balansuose ir skatins antrinę neveiksnių paskolų rinką;

16. pripažįsta didelę valstybės skolos priemonių apimtį kai kurių bankų sąjungos bankų balansuose; atkreipia dėmesį į Bazelio bankų priežiūros komiteto atliktą darbą, susijusį su valstybės rizika, ir pabrėžia, kad valstybės skolos vertybinių popierių pozicijų reguliavimo klausimas turi būti nuodugniai išnagrinėtas tarptautiniuose forumuose, atsižvelgiant į skirtingų požiūrių pasekmes, ir kad sprendimo įgyvendinimas ES turėtų atitikti tarptautinius standartus; mano, kad bet koks galimas sprendimas turėtų būti subalansuotas ir su visomis ES valstybėmis narėmis turėtų būti elgiamasi sąžiningai, kartu užtikrinant pakankamą likvidumą valstybės skolos rinkose;  pabrėžia, kad ES saugaus turto sukūrimas galėtų padėti sušvelninti užburtą ratas, į kurį pateko vietos bankų sektoriai ir valstybės; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina priemonės „Next Generation EU“, kuria užtikrinamas mažos rizikos Europos turtas, sukūrimą;

17. mano, kad perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos suteikia daug galimybių užtikrinti ekonomikos augimą įvairiuose sektoriuose; pažymi, kad tokiam perėjimui reikia didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų, tačiau, kaip pripažino ir ECB, jo sąnaudos bus mažesnės nei neveikimo kaina; pabrėžia bankų sektoriaus svarbą padedant finansuoti perėjimą prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos ir užtikrinant, kad ES galėtų vykdyti savo aplinkosaugos įsipareigojimus; ragina bankus įtraukti šiuos klausimus į savo pereinamojo laikotarpio planus; pabrėžia Taksonomijos reglamento[38] svarbą tokioms pastangoms ir jo įgyvendinimas turėtų būti suderintas su Paryžiaus susitarimu ir Europos žaliojo kurso tikslais; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl bankų balansuose su klimatu susijusios rizikos ilgainiui bankai gali patirti finansinių sunkumų; mano, kad ši rizika turėtų būti sumažinta siekiant užkirsti kelią bankų žlugimui; ragina bankams šiuo klausimu parengti aiškias jiems skirtas gaires, pagrįstas patikimais ekonominiais duomenimis; palankiai vertina pastangas pagal BPM teikti bankams gaires ir aiškinti, kaip savarankiškai įvertinti ir tinkamai pranešti apie su aplinka ir klimato kaita susijusią riziką; dar kartą primena, kad 2021 m. ECB užbaigė pirmąjį plataus masto ES bankų su klimatu ir aplinka susijusios rizikos valdymo vertinimą ir palankiai vertina ECB įsipareigojimą 2022 m. atlikti klimato testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nes tai yra svarbus elementas kovojant su klimatu susijusia rizika; ragina, kad toks testavimas būtų grindžiami realiais duomenimis ir prielaidomis; nerimauja dėl neveiksnių paskolų padidėjimo dėl per didelių investicijų į iškastinį kurą; ragina iš anksto nustatyti ir aktyviai valdyti tokį rizikos turtą; ragina tęsti bendrą priežiūros mechanizmą ir stiprinti darbą šia kryptimi;  ragina į kredito reitingų modelius tinkamai integruoti su aplinka ir pertvarka susijusią riziką; pabrėžia, kad reikia toliau gerinti bankų atskleidžiamą su klimatu ir aplinka susijusią riziką, taip pat gerinti subjektų pertvarkos strategijų atskleidimą, kad bankai ir priežiūros institucijos galėtų lengviau įvertinti riziką; ragina, kad bankai, vertindami savo su klimatu susijusią riziką, atsižvelgtų į dvigubo reikšmingumo perspektyvą; pabrėžia aiškių teisės aktų svarbą siekiant užkirsti kelią ekomanipuliavimui; atkreipia dėmesį į naujus bankų sektoriaus iššūkius, riziką ir galimybes, susijusius su žaliąja pertvarka;

18. primena, kad pandemijos metu vertinant dabartinę bankų padėtį reikėtų atsižvelgti į specialių priemonių, kurias įgyvendino atskirų valstybių narių vyriausybės, poveikį; atkreipia dėmesį į 2021 m. lapkričio 17 d. ECB finansinio stabilumo peržiūrą, kurioje teigiama, kad visapusiškas pandemijos poveikis bankų turto kokybei gali užtrukti dar dvejus metus, kol taptų pastebimas;

19. pabrėžia, kad įvairiose valstybėse narėse namų ūkiams ir MVĮ taikomos labai skirtingos palūkanų normos; primygtinai ragina Komisiją ir bankų priežiūros institucijas apsvarstyti priemones, kuriomis būtų sumažinta valstybių narių, kuriose skolinimosi normos yra aukštos, hipotekos turėtojams ir MVĮ tenkanti našta, siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai ir įmonės galėtų gauti labai reikalingą kapitalą sąžiningomis ir konkurencingomis kainomis;

20. atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais didėjančią koncentraciją Europos bankų sektoriuje tendenciją ir, kad dėl įvairių veiksnių, įskaitant išlaidų spaudimą, žemas palūkanų normas ir skaitmeninimą, 2021 m. ES bankų susijungimo ir įsigijimo veikla gerokai viršija tiek 2020 m., tiek 2019 m. lygį[39]; atkreipia dėmesį į galimą bankų konsolidavimo naudą, be kita ko, sprendžiant bankų sektoriaus mažo pelningumo, perteklinių pajėgumų ir susiskaidymo problemas, tačiau taip pat pripažįsta galimą neigiamą konsolidavimo poveikį ir sunkumus, kuriuos bankų priežiūrai kelia didelės sisteminės svarbos įstaigos, kurių galimos problemos gali turėti įtakos daugelio jurisdikcijų finansiniam stabilumui; palankiai vertina ECB priežiūros metodo bankų sektoriaus konsolidavimui vadovą, kuriame išdėstyti priežiūros lūkesčiai, susiję su konsolidavimo projektais[40]; pabrėžia įvairaus ir konkurencingas bankų sektoriaus, kurį sudaro skirtingų verslo modelių, teisinių struktūrų ir dydžių bankai, naudą Europoje;

21. atkreipia dėmesį į problemas ir iššūkius, susijusius su įsisteigimo valstybių ir priimančiųjų valstybių klausimais; pažymi, kad siekiant stiprinti tarpvalstybinę integraciją ir suteikti daugiau lankstumo kapitalo srautams tarp bankų grupių, kartu atsižvelgiant į patronuojamųjų įmonių rizikos pobūdį, reikia patikimų ir veiksmingų apsaugos priemonių priimančiosioms valstybėms narėms, visų pirma siekiant užtikrinti, kad sudėtingose situacijose būtų remiamos svarbios patronuojamosios įmonės; pabrėžia, kad bankų sąjungos sukūrimas yra itin svarbus siekiant išspręsti įsisteigimo valstybių ir priimančiųjų valstybių problemas; Or. en Pakeitimas 288 pabrėžia, kad reikia gerinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą, kad būtų sukurtas tikras ES masto bankų sektorius ir padidintas sektoriaus konkurencingumas;

22. pabrėžia gerai veikiančios bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos poreikį; ragina Komisiją įvertinti kliūtis, kurių kyla vartotojams, besinaudojantiems mažmeninės bankininkystės produktais, pavyzdžiui, tarpvalstybinėmis hipotekos paskolomis, ir pasiūlyti sprendimų, padėsiančių užtikrinti, kad vartotojai galėtų tarpvalstybiniu lygmeniu naudotis mažmeninėmis finansų paslaugomis;

23. pabrėžia, kad reikia veiksmingos kovos su pinigų plovimu priežiūros, nes esamai sistemai vis dar būdingi keli trūkumai; apgailestauja, kad ne visos valstybės narės dar nevisiškai į nacionalinę teisę perkėlė Kovos su pinigų plovimu direktyvą ir dar kartą primena, kad reikia geriau koordinuoti finansinės žvalgybos padalinius visoje Europoje; pabrėžia, kad bankai veikia kaip prieigos valdytojai kovojant su pinigų plovimu, todėl turi turėti patikimas rizikos valdymo sistemas ir būti veiksmingai prižiūrimi, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia, jog prudencinės priežiūros institucijos, kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijos ir finansinės žvalgybos padaliniai bendradarbiautų ir koordinuotų savo veiksmus; pažymi pastarųjų dvejų metų ECB pastangas stiprinti BPM ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijų keitimąsi informacija; palankiai vertina Komisijos priimtą kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinį ir ragina skubiai susitarti dėl visų pasiūlymų; ypač palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos Kovos su pinigų plovimu institucijos (AMLA), kuri tiesiogiai prižiūrės tam tikrus bankus ir koordinuos, kaip valstybių narių institucijos užtikrina kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisyklių vykdymą; pabrėžia, jog tam, kad Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija būtų tikrai veiksminga, jai turi būti skiriami pakankami ištekliai;  pabrėžia tvirtos kovos su pinigų plovimu sistemos svarbą Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste ir siekiant užtikrinti sankcijų veiksmingumą;

24. palankiai vertina sustiprintus bankų priežiūros skaidrumo standartus, pvz., priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatų, siekiant sustiprinti pasitikėjimą kapitalo ir finansų rinkomis, taip pat užtikrinti jų taikymo nuoseklumą visose valstybėse narėse; apgailestauja dėl to, kad kredito įstaigų valdymo organų narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimų reikalavimai visose valstybėse narėse nėra įgyvendinti vienodai;

25. pabrėžia, jog galutiniai bankų sąjungos naudos gavėjai turėtų būti realiosios ekonomikos vartotojai ir įmonės; pabrėžia, kad svarbu stiprinti vartotojų ir investuotojų apsaugą nuo piktnaudžiavimo, žalingos praktikos ir žalingų produktų; ragina užtikrinti vartotojų prieigą prie tarpvalstybinių mažmeninių finansinių paslaugų; pažymi, kad nepaisant griežtų ES vartotojų apsaugos taisyklių, nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinami ES vartotojų apsaugos reikalavimai, visoje bankų sąjungoje skiriasi ir todėl būtinas tolesnis jų suderinimas;

Pertvarkymas

26. palankiai vertina 2021 m. BPV veiklą; palankiai vertina tai, kad BPV kompetencijai priklausantys bankai apkritai padarė didelę pažangą siekdami sėkmingo pertvarkymo ir stiprindami nuostolių padengimo pajėgumus; atkreipia dėmesį į BPV ateinančių metų darbo programą, kuri apima galimybę iki 2023 m. veiksmingai pertvarkyti visus BPV valdomus bankus;

27. primena svarbų BPeM vaidmenį užtikrinant stabilumą ir aiškumą bankų sektoriams, investuotojams ir vartotojams ir apsaugant mokesčių mokėtojus; palankiai vertina tai, kad 2022 m., t. y. dvejais metais anksčiau, nei buvo numatyta iš pradžių, nustatyta Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, t. y. atnaujinamoji kredito linija iš ESM, taip sukuriant bankų pertvarkymo apsauginę sistemą bankų sąjungoje; pabrėžia Bendro pertvarkymo fondo svarbą stiprinant krizių valdymo sistemą ir kaip svarbų žingsnį siekiant baigti kurti bankų sąjungą;

28. palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi BPV „Sberbank“ atžvilgiu; pabrėžia, kad reikia skubiai ir tinkamai reaguoti tuo atveju, jei dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinių kiltų didelė rizika ES bankų sektoriui ir finansiniam stabilumui;

29. pritaria tam, kad būtų peržiūrėti ir išaiškinti viešojo intereso vertinimo kriterijai, kad BPeM būtų taikomas nuosekliau ir labiau nuspėjamai ir būtų grindžiamas objektyviomis ribomis; ragina atlikti tyrimą dėl būtinybės suderinti konkrečius nemokumo teisės aspektus, be kita ko, siekiant nustatyti nemokumo scenarijų (priešingos padėties scenarijų), siekiant suderinti paskatas ir užtikrinti vienodas sąlygas; pažymi, jog svarbu, kad BPV laikytųsi proporcingo požiūrio į bankus, kad nustatytų minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL);  pažymi, jog tam, kad pertvarkymo planai visiškai atitiktų teisinius reikalavimus, BPV turi pateikti išsamų kiekvieno banko sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą;

30. pritaria idėjai apsvarstyti grupių gaivinimo ir pertvarkymo planų vaidmenį krizių valdymo sistemoje, kad MREL ir bankų indėlių pritaikymas įvairioms saugumo priemonėms iš tiesų būtų grindžiamas rizika, atsižvelgiant į šių saugumo priemonių galimybes ir mastą taikant pasirinktą krizės valdymo strategiją;

31. pripažįsta, kad tokiais atvejais indėlių garantijų sistemų (IGS) alternatyvios priemonės indėlių portfelių perkėlimams finansuoti gali atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma mažiems ir vidutiniams bankams, jei jos nekenkia indėlininkų apsaugai ir yra pakankamai finansuojamos, kaip būdas kuo labiau sumažinti naštą mokesčių mokėtojams ir vertės mažėjimą bei užtikrinti finansinį stabilumą, taip pat kitais atvejais jos galėtų padėti užpildyti spragą tarp 8 proc. gelbėjimo privačiomis lėšomis sąlygos, kad būtų galima pasinaudoti pertvarkymo fondu, ir banko faktinių nuostolių padengimo pajėgumų, išskyrus indėlius, kuriuos reikia perkelti; pabrėžia, kad tokioms intervencinėms priemonėms turėtų būti taikomas griežtas mažiausių sąnaudų testas; todėl ragina Komisiją suteikti daugiau aiškumo dėl mažiausių sąnaudų principo ir IGS lėšų naudojimo sąlygų; vis dėlto pabrėžia, kad tokiais atvejais gali reikėti persvarstyti valstybės pagalbos taisykles, kad būtų išsaugota nuosekli sistema;

32. pritaria valstybės pagalbos taisyklių pakartotiniam patikrinimui, įskaitant 2013 m. liepos 30 d.[41]Bankų komunikato peržiūrą, siekiant užtikrinti suderinamumą su BPeM sistema ir sumažinti valstybės pagalbos taisyklių, taikomų likvidavimo pagalbos srityje, ir pertvarkymo režimo pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą[42] (BGPD) neatitikimus; pabrėžia, kad vienas iš tokio patikrinimo tikslų turėtų būti sudaryti sąlygas greitoms ir veiksmingoms intervencijoms pagal BPeM arba alternatyviai likvidavimo tvarkai ir sumažinti paskatas vengti pertvarkymo arba likvidavimo, kartu išlaikant konkurenciją ir bankų sąjungos vientisumą;

33. palankiai vertina preliminarų susitarimą, kurį pasiekė Tarybą ir Parlamentas, dėl pasiūlymo dėl netiesioginio pasirašymo grandinių kaip priemonę pertvarkymo sistemai tobulinti ir sukurti vienodas priežiūros sąlygas įvairioms pertvarkymo strategijoms;

Indėlių draudimas

34. primena, kad Bendras priežiūros mechanizmas ir bendras bankų pertvarkymo mechanizmas veikia bankų sąjungoje, o indėlių garantijų sistemos veikia ir yra finansuojamos nacionaliniu lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, pagal kurią bankiniai indėliai apdraudžiami iki 100 000 EUR suma, suteikia minimalų indėlininkų apsaugos lygį; pabrėžia, kad indėlininkams visoje bankų sąjungoje svarbu užtikrinti to paties lygio veiksmingą apsaugą neatsižvelgiant į tai, kur yra jų bankas; pabrėžia, kad Europos indėlių draudimo sistema pagerintų indėlininkų apsaugą ES ir jų pasitikėjimą bankų sektoriumi ir padėtų stiprinti bankų sąjungą, nes būtų sumažintas valstybių ir bankų ryšys; palankiai vertina tai, kad pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo sukuriama Europos indėlių draudimo sistema, įtrauktas į bendrą deklaraciją, kurioje nustatomi pagrindiniai 2022 m. teisėkūros prioritetai;

35. primena, kad Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų Europos indėlių draudimo sistemos teisės aktų srityje ir kad reikėtų atsižvelgti į Parlamento poziciją šiuo klausimu; palankiai vertina atnaujintas Euro grupės pastangas plėtoti bankų sąjungą, kad būtų pasiektas susitarimas dėl įvairių darbo krypčių ir dokumentų, įskaitant EIDS; pakartoja Parlamento įsipareigojimą siekti susitarimo dėl EIDS ir tęsti paramos teikimą būtinoms rizikos mažinimo pastangoms;

36. atkreipia dėmesį į pareiškimą, dėl kurio Euro grupė susitarė 2021 m. gruodžio 16 d. posėdyje, kuriame primenamas jos visapusiškas politinis įsipareigojimas bankų sąjungai, ir ragina, kad būtų sukurtas darbo planas per nustatytą laiką siekiant užbaigti bankų sąjungą; prašo teikti jam informaciją apie vykstančias Euro grupės ir aukšto lygio darbo grupės diskusijas dėl EIDS; apgailestauja, kad valstybės narės ir toliau veikia už ES teisinės sistemos ribų, keldamos grėsmę Parlamento kaip vieno iš teisės aktų leidėjų EIDS srityje vaidmeniui;

37. pabrėžia, kad įnašai į būsimą EIDS taip pat turi būti proporcingi rizikai; įspėja, kad nesilaikant rizika pagrįsto požiūrio gali kilti neatsakingo elgesio ir pasipelnymo pavojus, skatinantis spekuliacinius verslo modelius subsidijuoti konservatyviais modeliais; pažymi, kad bankų sąjungoje įvairių institucijų išskirtinė rizika tebėra skirtinga; pažymi, kad bankų sąjungoje įvairių institucijų išskirtinė rizika tebėra skirtinga; pakartoja, kad visos bankų sąjungos narės turi į nacionalinę teisę perkelti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių užtikrinimo sistemų direktyvą, kad būtų galima užtikrinti vienodą rizikos mažinimą visoje bankų sąjungoje;

38. atkreipia dėmesį į tai, kad toliau derinant indėlių garantijų sistemas, turėtų būti sustiprintas ES bankininkystės sistemos finansinis stabilumas ir atsižvelgta į aiškias euro zonai nepriklausančių valstybių narių dalyvavimo ar nedalyvavimo taisyklės;

39. pritaria krizių valdymo sistemos atnaujinimui; pabrėžia, kad numatyti tiksliniai krizių valdymo režimo pakeitimai turėtų užtikrinti, kad jis būtų nuoseklesnis, patikimesnis ir veiksmingesnis;

°

° °

40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, visiems Europos centrinių bankų sistemos bankams, Europos bankininkystės institucijai ir Bendrai pertvarkymo valdybai.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

14.6.2022

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabel Benjumea Benjumea, Gilles Boyer, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Frances Fitzgerald, Luis Garicano, Claude Gruffat, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Michiel Hoogeveen, Danuta Maria Hübner, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Aurore Lalucq, Aušra Maldeikienė, Costas Mavrides, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Kira Marie Peter-Hansen, Sirpa Pietikäinen, Antonio Maria Rinaldi, Dorien Rookmaker, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Paul Tang, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Damian Boeselager, Roman Haider, Christophe Hansen, Eugen Jurzyca, Chris MacManus, Fulvio Martusciello, Clara Ponsatí Obiols, René Repasi, Bogdan Rzońca, Sven Simon

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

David Cormand, Rosa D’Amato, Leopoldo López Gil, Paulo Rangel, Lara Wolters

 


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

42

+

ECR

Bogdan Rzońca

NI

Enikő Győri, Clara Ponsatí Obiols

PPE

Isabel Benjumea, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, Christophe Hansen, Danuta Maria Hübner, Leopoldo López Gil, Aušra Maldeikienė, Fulvio Martusciello, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Paulo Rangel, Ralf Seekatz, Sven Simon, Inese Vaidere

RENEW

Gilles Boyer, Engin Eroglu, Luis Garicano, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Caroline Nagtegaal, Stéphanie Yon-Courtin

S&D

Jonás Fernández, Eero Heinäluoma, Aurore Lalucq, Costas Mavrides, Csaba Molnár, René Repasi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Paul Tang, Irene Tinagli, Lara Wolters

VERTS/ALE

Damian Boeselager, David Cormand, Rosa D'Amato, Claude Gruffat, Kira Marie Peter-Hansen, Ernest Urtasun

 

5

-

ECR

Michiel Hoogeveen

ID

Roman Haider, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni

THE LEFT

Chris MacManus

 

2

0

ECR

Eugen Jurzyca, Dorien Rookmaker

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

Atnaujinta: 2022 m. liepos 1 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika