PRANEŠIMAS dėl aprūpinimo maistu problemos sprendimo besivystančiose šalyse
29.6.2022 - (2021/2208(INI))
Vystymosi komitetas
Pranešėja: Beata Kempa
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl aprūpinimo maistu problemos sprendimo besivystančiose šalyse
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnį ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnį, kuriuose pripažįstama, kad teisė į maistą yra teisės į deramą gyvenimo lygį dalis,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį, kuriame patvirtinama, kad įgyvendindama savo politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims, Sąjunga turi atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus;
– atsižvelgdamas į SESV 214 straipsnį, kuriame nustatyti ES humanitarinės pagalbos operacijų principai ir tikslai,
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009[1],
– atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos[2],
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą dėl humanitarinės pagalbos maistu (COM(2010)0126) ir komunikatą dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos (COM(2010)0127),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012)0586),
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą „Išorinės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“ (COM(2013)0141),
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „ES humanitariniai veiksmai: nauji iššūkiai, tie patys principai“ (COM(2021)0110), kuriame, be kita ko, numatyti pagrindiniai veiksmai, kuriais stiprinamas humanitarinis, vystymosi ir taikos aspektų sąsajos metodas, siekiant geriau susieti skubią pagalbą ir ilgalaikius sprendimus, ir į 2021 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujų ES humanitarių veiksmų gairių[3],
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą „Aprūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“ (COM(2022)0133),
– atsižvelgdamas į 2021–2025 m. ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo vykdant ES išorės veiksmus (LLVP III) ir Europos Parlamento rezoliuciją dėl jo[4],
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 3 d. Komisijos veiksmų planą dėl mitybos, kuriuo siekiama iki 2025 m. septyniais milijonais sumažinti sutrikusios raidos vaikų iki penkerių metų amžiaus skaičių (SWD(2014)0234) ir į 2021 m. rugpjūčio 12 d. šeštąją pažangos ataskaitą šiuo klausimu (SWD(2021)0229),
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl aprūpinimo maistu ir mitybos, ypač į 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vaikų neprievalgio ir netinkamos mitybos besivystančiose šalyse[5], 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl Naujojo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljanso[6] ir 2016 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir dėl ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje[7],
– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24 d. savo rezoliuciją dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą[8],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo vykdant išorės pagalbą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl pasaulinio aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo didinimo, 2019 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadas dėl Ketvirtosios veiksmų plano dėl mitybos pažangos ataskaitos, 2021 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikime maisto sistemų klausimais, 2021 m. birželio 14 d. išvadas dėl Europos komandos pasiryžimo užtikrinti žmogaus socialinę raidą stiprinimo ir 2021 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl vandens klausimo ES išorės veiksmų srityje,
– atsižvelgdamas į 2008 m. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos[9] ir atsižvelgdamas į 2017 m. Europos konsensusą dėl vystymosi,
– atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos asamblėjos numatytus iki 2025 m. pasiekti šešis pasaulinius su motinų, kūdikių ir mažų vaikų mityba susijusius tikslus, t. y. i) 40 proc. sumažinti sutrikusios raidos vaikų iki penkerių metų amžiaus skaičių, ii) 50 proc. sumažinti reprodukcinio amžiaus moterų anemiją, iii) 30 proc. sumažinti mažo svorio vaikų gimstamumą, iv) pasiekti, kad vaikų antsvoris nedidėtų, v) bent 50 proc. padidinti kūdikių maitinimą vien motinos pienu pirmaisiais šešiais mėnesiais ir vi) iki mažiau nei 5 proc. sumažinti vaikų išsekimo atvejų skaičių; atsižvelgdamas į Apsirūpinimo maistu saugumo ir Mitybos padėties pasaulyje ataskaitas, Pasaulinę ataskaitą dėl maisto krizių ir Ataskaitą dėl pasaulio mitybos, įskaitant nurodytų dokumentų 2021 m. redakcijas, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Teisės į maistą gaires, FAO Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Neprivalomas gaires dėl maisto sistemų ir mitybos, dešimt agroekologijos principų, kuriais vadovaujamasi pereinant prie tvarios maisto ir žemės ūkio sistemos (FAO), ir 2014 m. Aprūpinimo maistu ir mitybos užsitęsus krizėms veiksmų programą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Pasaulio žvejybos ir akvakultūros būklės ataskaitą[10],
– atsižvelgdamas į ES ir trečiųjų šalių tausios žvejybos partnerystės susitarimus,
– atsižvelgdamas į Pasaulinį kovos su maisto krizėmis tinklą – humanitarinės pagalbos ir vystymosi srities subjektų aljansą, bendradarbiaujantį analizės ir žinių mainų pagrindu siekiant pagerinti humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos ryšių koordinavimą,
– atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 13 d. JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP) ir į 2018 m. rugsėjo 28 d. JT deklaraciją dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių;
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 1 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Jungtinių Tautų veiksmų mitybos srityje dešimtmetis (2016–2025 m.)“, kuria norima paskatinti intensyvesnius veiksmus siekiant panaikinti badą ir netinkamą mitybą visame pasaulyje ir užtikrinti visiems žmonėms, nepaisant to, kas jie yra ir kur gyvena, visuotinę prieigą prie sveikesnės ir tvaresnės mitybos,
– atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į tai, kad jie glaudžiai tarpusavyje susiję bei yra integruoto pobūdžio, ypač į 1-ąjį DVT – panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje, 2-ąjį DVT – panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį, 3-ąjį DVT – užtikrinti gerą sveikatą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę, 5-ąjį DVT – užtikrinti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris ir mergaites, 10-ąjį DVT – mažinti nelygybę šalyse ir tarp šalių, 12-ąjį DVT – užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, 13-ąjį DVT – imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų ir 17-ąjį DVT – stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę,
– atsižvelgdamas į 2018 m. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2417, kuria pasmerkiamas civilių badavimas kaip karo priemonė ir neteisėtas atsisakymas leisti civiliams gyventojams pasinaudoti humanitarine pagalba,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitą[11], kurioje pabrėžiamas kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės išsaugojimo ryšys,
– atsižvelgdamas į Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu (2012 m.) ir Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Atsakingo investavimo į žemės ūkį ir maisto sistemas principus (2015 m.),
– atsižvelgdamas į Mitybos gerinimo judėjimą ir jo darbą siekiant panaikinti visų formų netinkamą mitybą remiant vyriausybių vadovaujamas iniciatyvas ir dalyvaujančių šalių prioritetus, bendradarbiaujant su pilietine visuomene, JT, paramos teikėjais, įmonėmis ir mokslininkais,
– atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio mėn. Tokijuje vykusiame Aukščiausiojo lygio susitikime mitybos reikšmės ekonomikos augimui klausimais prisiimtą įsipareigojimą skirti 2,5 mlrd. EUR kovai su netinkama mityba 2021–2024 m. laikotarpiu ir į dabartinį ES įsipareigojimą iki 2025 m. bent septyniais milijonais sumažinti sutrikusios raidos vaikų skaičių,
– atsižvelgdamas į G 7 susitarimą dėl bado prevencijos ir humanitarinių krizių, patvirtintą 2021 m. birželio 13 d. Kornvalyje vykusiame G 7 aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame G 7 nariai įsipareigojo bendrais veiksmais kovoti su badu ir vengti bado,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A9-0195/2022),
A. kadangi vidutinis arba didelis maisto stygius nuo 2014 m. lėtai didėja ir 2020 m. beveik vienas iš trijų žmonių (2,37 mlrd.) neturėjo galimybių gauti tinkamo maisto[12];
B. kadangi maisto krizių gilumas ir mastas nuo 2020 m. dėl konfliktų, ekonominių sukrėtimų ir ekstremalių oro sąlygų arba šių veiksnių derinio padidėjo: 2021 m. beveik 193 mln. žmonių labai stinga maisto ir jiems reikia skubios pagalbos maistu, o tai yra didžiausias visame pasaulyje maisto itin stingančių žmonių skaičius, nurodytas Pasaulinėje maisto krizių ataskaitoje per šešerius metus; kadangi 720–811 mln. žmonių badauja ir manoma, kad penkios šalys, įskaitant Pietų Sudaną, Etiopiją, Madagaskarą, Nigeriją (16 valstijų ir federalinės sostinės teritoriją) ir Jemeną, susiduria su bado pavojumi[13];
C. kadangi teisė į maistą apima prieinamumo, pasiekiamumo, tinkamumo aspektus (pakankamas kiekis ir galimybės gauti stabilumas);
D. kadangi, anot Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), apsirūpinimo maistu saugumas pasiektas, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių ir ekonominių galimybių gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto, kuris atitinka jų mitybos poreikius ir maisto pasirinkimą aktyviam ir sveikam gyvenimui užtikrinti[14];
E. kadangi neteisėtas, neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas Ukrainoje dar labiau destabilizavo ir taip pažeidžiamas žemės ūkio rinkas ir pablogino jau ir taip sunkią padėtį, susidariusią dėl COVID-19, ir sukėlė papildomą spaudimą vykstančioms maisto krizėms ir pasauliniam aprūpinimui maistu, dėl to tarptautinės maisto ir pašarų kainos gerokai viršijo jau ir taip aukštą lygį; kadangi dėl to daugelyje besivystančių šalių, kurios yra labai priklausomos nuo kviečių iš Ukrainos ir Rusijos importo, gali padidėti maisto stygius, skurdas, socialiniai neramumai ir nestabilumas, nes 40 proc. kviečių ir kukurūzų į Artimuosius Rytus ir Afriką eksportuojama iš Ukrainos;
F. kadangi remiantis FAO, beveik 50 šalių priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos, nes bent 30 proc. jiems reikalingų kviečių importuojama, iš jų 26 šalys importuoja per 50 proc. jiems reikalingų kviečių iš abiejų šalių; kadangi Pasaulio maisto programa beveik pusę savo pasaulinių kviečių atsargų perka iš Ukrainos ir atkreipė dėmesį į tai, kad labiausiai pasunkės dabartinės maisto krizės tokiose šalyse kaip Afganistanas, Etiopija, Sirija ir Jemenas;
G. kadangi Ukraina ir Rusija yra grynojo žemės ūkio produktų eksporto šalys ir abi yra pagrindinės tiekėjos pasaulinėse maisto produktų ir trąšų rinkose, kuriose eksportuotinos atsargos dažnai sutelktos keliose šalyse; kadangi dėl šio sutelktumo šios rinkos gali labiau nukentėti nuo pažeidžiamumo ir kintamumo; kadangi Rusija pirmauja sintetinių azoto trąšų ir jų komponentų eksporto srityje, o Baltarusija yra svarbi kalio trąšų eksportuotoja; kadangi azoto trąšų kainos labai priklauso nuo gamtinių dujų kainų, o tai yra produktas, kurio požiūriu Rusijai tenka svarbi vieta rinkoje; kadangi jau prieš prasidedant konfliktui daugelis besivystančių šalių susidūrė su neigiamais aukštų tarptautinių maisto ir trąšų kainų padariniais;
H. kadangi FAO maisto kainų indeksas, kuriuo stebimos tarptautinės maisto prekių kainos, pakilo iki visų laikų aukščiausio lygio ir yra tikimybė, kad kainos dar kils ir maisto produktų infliacija didės ir viršys jau ir taip aukštą lygį;
I. kadangi anot FAO, Maisto kainų indeksas 2022 m. vasario mėn. pasiekė rekordinį aukščiausią lygį; kadangi ši organizacija teigia, kad maisto produktų infliaciją lemiantys veiksniai neapsiriboja pasėlių būkle ir eksporto galimybėmis, bet daug didesnę įtaką maisto kainų infliacijai daro ne maisto gamyba, o energetikos, trąšų ir pašarų sektoriai;
J. kadangi Afrikoje aprūpinimo maistu trūkumas yra didžiausias, o 60 proc. Afrikos gyventojų (799 mln. žmonių) 2020 m. vidutiniškai arba labai stigo maisto[15];
K. kadangi Europos Sąjunga ypatingą dėmesį turi skirti šalims, kenčiančioms nuo bado, kurį dar labiau apsunkina gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, Madagaskarui, kuris neseniai nukentėjo nuo smarkių ciklonų ir kuriame du iš penkių gyventojų patiria didelį maisto stygių, ypač Didžiajame Pietų regione, kur nuo itin netinkamos mitybos kenčia daugiau kaip 300 000 vaikų;
L. kadangi daug smulkiųjų ūkininkų besivystančiose šalyse negali gauti sveiko, maistingo ir tvaraus maisto dėl atokių vietovių, mažų pajamų ir dėl to, kad nėra galimybės pasinaudoti įvairaus maisto ištekliais; kadangi faktai rodo, kad investicijos į smulkiųjų ūkių sektorių ir regionines struktūras duoda didžiausią grąžą skurdo mažinimo ir augimo požiūriu, todėl pabrėžiama, kad reikia sutelkti pastangas į smulkiųjų ūkininkų, ypač moterų ūkininkių, pajamų didinimą ir stiprinti pažeidžiamų bendruomenių atsparumą;
M. kadangi 2020 m. sveika mityba buvo neprieinama apie 3 mlrd. žmonių visame pasaulyje ir kadangi visuose regionuose labai didėja nutukimas[16];
N. kadangi netinkama mityba yra neįprasta fiziologinė būklė, kurią sukelia neprievalgis, taip pat kaip antsvoris ir nutukimas; kadangi moterų ir mergaičių sveikata yra glaudžiai susijusi su jų fizine ir psichine sveikata, taip pat su būsimų jų vaikų mitybos būkle; kadangi dėl nėščių moterų ir motinų neprievalgio didėja komplikacijų nėštumo metu, motinų mirštamumo ir vaikų neprievalgio bei mirštamumo rizika; kadangi nepriimtinai daug vaikų vis dar kenčia nuo netinkamos mitybos: iš visų jaunesnių nei penkerių metų vaikų 22 proc. vaikų raida yra sutrikusi dėl chroniškos netinkamos mitybos, 6,7 proc. kenčia nuo išsekimo – sunkios formos netinkamos mitybos, o 5,7 proc. turi antsvorio[17], ir tikėtina, kad tikrieji raidos sutrikimų ir išsekimo atvejų skaičiai dėl pandemijos poveikio bus didesni;
O. kadangi galimybės saugiai naudotis vandeniu užtikrinimas yra glaudžiai susijęs su aprūpinimo maistu ir mityba gerinimu; kadangi, remiantis naujausia Jungtinių Tautų Pasauline vandens išteklių plėtros ataskaita (2021 m.), tiesioginių ir saugių galimybių naudotis geriamuoju vandeniu neturi daugiau kaip 40 proc. pasaulio gyventojų – tai daugiau kaip 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje;
P. kadangi daugiau kaip 10 proc. pasaulio gyventojų pragyvenimo šaltinis priklauso nuo žvejybos ir akvakultūros[18] ir kadangi, JT duomenimis, daugiau kaip 3 mlrd. žmonių yra priklausomi nuo vandenynų – šių žmonių pagrindinių baltymų, gaunamų, visų pirma, iš žuvies ir jūros gėrybių, šaltinių; kadangi mažos apimties žvejybai priklauso daugiau kaip 90 proc. pasaulio žvejų ir žuvininkystės srityje dirbančių asmenų;
Q. kadangi sveikatos apsaugos sistemoms, kurios ir taip nėra labai atsparios ir stiprios, kyla sunkumų dėl nuolatinių epidemijų, ypač dėl jų gebėjimo užtikrinti būtiniausios sveikatos priežiūros tęstinumą; kadangi per pastaruosius dvejus metus sveikatos priežiūros sistemos ištekliai buvo nukreipti nuo įvairių mitybos požiūriu svarbių funkcijų ir pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, susijusių su neprievalgiu – įskaitant priežiūrą prieš gimdymą, papildymą mikroelementais, vaikų viduriavimo, infekcijų ir ūmaus mitybos nepakankamumo prevenciją ir gydymą, – siekiant kovoti su COVID-19 ir kadangi neprievalgio gydymas ir prevencinės paslaugos vis dar nepakankamai integruotos į nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pagrindinius sveikatos priežiūros paketus, o vienodos galimybės naudotis priežiūros paslaugomis tebėra nepakankamos;
R. kadangi pagrindinės maisto stygiaus ir netinkamos mitybos priežastys yra nuolatinis skurdas, didelė bei nuolatinė nelygybė ir netvarios maisto sistemos, taip pat vis dažnesnės gaivalinės nelaimės, visų pirma, susijusios su klimato kaita;
S. kadangi, remiantis 2022 m. IPCC šeštąja ataskaita, dėl klimato kaitos, įskaitant dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalių situacijų atvejus, mažėja aprūpinimas maistu ir vandeniu, menkėja pasėlių derlius, keičiasi ganymo ir sezoninio gyvūnų pervarymo į naujas ganyklas būdai, taip pat mažėja maisto maistinė vertė, todėl trukdoma įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus;
T. kadangi dėl klimato kaitos moterims toliau kyla rizika ir jos tampa pažeidžiamos; kadangi dėl klimato kaitos didėja esamos problemos, pavyzdžiui, staiga nutrūksta maisto gamyba ir nebetenkama galimybė gauti maisto, ir stiprėja esminės silpnosios vietos, be kita ko, didinamas skurdas ir maisto trūkumas, o bendruomenės dėl to patiria vis sudėtingesnes krizes; kadangi, mažėjant mitybos įvairovei, daugelyje bendruomenių daugėja netinkamos mitybos atvejų, visų pirma, čiabuvių tautų, smulkiųjų ūkininkų ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių, ypač tuose, kuriuose yra vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir nėščių moterų;
U. kadangi FAO yra nustačiusi, kad pasaulyje prarasta maždaug 75 proc. augalų genetinės įvairovės; kadangi didelio masto genetinė erozija didina mūsų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir atsirandančių naujų kenkėjų ir ligų;
V. kadangi biologinė įvairovė ir su ja susiję privalumai – apdulkinimas, kenkėjais mintantys gyviai, didesnis žemės ūkio ekosistemų atsparumas erozijai, sausros ir potvyniai, dirvožemio formavimasis ir anglies dioksido absorbavimasis – labai svarbūs siekiant užtikrinti tvarią maisto gamybą;
W. kadangi biologinės įvairovės atsparumo didinimas ir ekosistemos vientisumo palaikymas gali būti naudingas žmonėms, įskaitant jų pragyvenimą, žmonių sveikatą ir gerovę bei aprūpinimą maistu;
X. kadangi daugėja žmonių, kuriems reikia skubios pagalbos maistu, skubios paramos mitybos ir pragyvenimo poreikiams patenkinti[19]; kadangi pagrindiniai maisto ir mitybos stygių ir netinkamą mitybą sukeliantys veiksniai (ir jie stiprėja) yra konfliktai, klimato kaita ir ekstremalios oro sąlygos, aplinkos būklės blogėjimas, kylančios energijos kainos, ribotos galimybės gauti vandens, ekonominiai sukrėtimai, nuolatinė nelygybė ir aukštas nuolatinis nelygybės lygis, įskaitant lyčių nelygybę, galimybės gauti pagrindines socialines ir sveikatos paslaugas trūkumas, pasaulio gyventojų skaičiaus augimas ir nesėkmingas valdymas, dėl kurio gali atsirasti poreikis migruoti;
Y. kadangi dėl konfliktų sutrikdoma galimybė gauti maisto ir pagrindinių socialinių paslaugų (o tai daro poveikį sveikatos, įskaitant mitybą, paslaugoms, vandeniui, sanitarijai ir higienai) ir daroma žala gamtos ištekliams, infrastruktūrai, gamybos priemonėms ir gyvuliams; kadangi maisto stygius gali būti konfliktų priežastis paveiktose bendruomenėse, todėl dar labiau paaštrėja esami sunkumai ir su išteklių trūkumu susijusi įtampa;
Z. kadangi dėl COVID-19 sutriko vertės grandinės (pradedant nuo gamybos ir transportavimo ir baigiant maisto sandėliavimu ir pardavimu), o judėjimo apribojimai sumažino ūkininkų ir vartotojų galimybes patekti į rinkas, dar labiau varžė vienodas galimybes visiems gauti tinkamą maistą ir mitybą, taip pat parodė, kad importu grindžiamos maisto sistemos yra neatsparios, o tvarios žemės ūkio maisto produktų sistemos yra svarbios;
AA. kadangi dėl COVID-19 padidėjo skurdas, nes nėra nustatyta minimalaus visuotinės socialinės apsaugos lygmens; kadangi apribojimai paveikė kasdienę ekonominę veiklą, nuo kurios priklauso daugelis namų ūkių, dėl to tapo sudėtinga gauti sveiko ir maistingo maisto arba patenkinti sveikatos poreikius; kadangi galimybė gauti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų daugelyje besivystančių šalių yra labai ribota, ypač pažeidžiamiausiems ir socialiai atskirtiems asmenims;
AB. kadangi įtraukios, veiksmingos, atsparios ir tvarios maisto sistemos yra itin svarbios siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslų; kadangi COVID-19 pandemija atskleidė pasaulinių maisto sistemų trūkumus, dėl kurių nepaprastai didėja nelygybė ir kyla grėsmė pažeidžiamiausių asmenų gyvybei ir pragyvenimui; kadangi JT veiksmų dešimtmetyje raginama sparčiau priimti esminius sprendimus pasaulinėms problemoms, kurių kyla žmonėms ir planetai, spręsti, pradedant skurdu ir lyčių klausimais ir baigiant klimato kaita, nelygybe ir finansinio atotrūkio panaikinimu;
AC. kadangi mityba yra svarbus aspektas – ji yra pagrindas siekiant arba skatina siekti bent 12 iš 17 tvaraus vystymosi tikslų ir yra neatsiejamai susijusi su kitais pagrindiniais tvaraus vystymosi klausimais: dėl to, kad nuo jų priklauso (t. y. vanduo, sanitarija ir higiena ir žemės ūkis), dėl to, kad juos įgalina (t. y. sveikata, užimtumas) arba ir viena, ir kita (t. y. lyčių lygybė ir švietimas);
AD. kadangi 1994 m. Marakešo sutartis ir ypač Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutartis dėl žemės ūkio prisidėjo prie žemės ūkio regionų specializacijos; kadangi dėl šios specializacijos atsirado regionų, kurių eksporto lygis yra aukštas, o kiti yra beveik visiškai priklausomi nuo importo; kadangi dėl tokios padėties nėra atsparumo krizėms, pvz., karams, ir ji yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie dabartinio pasaulinio maisto tiekimo nestabilumo;
AE. kadangi dėl didelės priklausomybės nuo importo gyventojai, ypač tie, kurie didžiąją savo pajamų dalį išleidžia kasdieniams maisto poreikiams tenkinti, smarkiai nukenčia nuo pasaulinių rinkų kintamo;
AF. kadangi dėl tarptautinių rinkų nestabilumo šalyse, kuriose nėra stiprios žemės ūkio politikos, randasi maisto stygius, nes žemų kainų laikotarpiai neigiamai veikia gamybos pajėgumus ir lemia importo padidėjimą, todėl kylančių tarptautinių kainų laikotarpiais miestų gyventojai tampa pažeidžiami;
AG. kadangi žemės ūkio politika yra svarbiausia makroekonominė politika ir kadangi, neužtikrinant apsaugos nuo itin didelio tarptautinių kainų svyravimo, infliacijos daroma žala yra pražūtinga besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims;
AH. kadangi apsirūpinimo maistu savarankiškumas yra žmonių ir šalių teisė apibrėžti jų žemės ūkio ir maisto politikos kryptis; kadangi šia koncepcija siekiama, kad kiekviena šalis galėtų maitinti savo gyventojus ir būti savarankiška ir nepriklausoma; kadangi strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslas − sumažinti ūkininkų priklausomybę nuo išorės produkcijos atitinka šią apibrėžtį;
AI. kadangi Europos žaliajame kurse ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ laikomasi holistinio požiūrio į žemės ūkį ne tik siekiant užkirsti kelią klimato ir biologinės įvairovės krizėms Europoje, bet taip pat užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą, gerinti mitybą ir visuomenės sveikatą; kadangi tai turėtų būti pavyzdys, kaip investuoti į finansavimo vystymuisi sritį, atsižvelgiant į atsparumo stiprinimą ir aprūpinimo maistu savarankiškumą besivystančiose šalyse;
AJ. kadangi strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama iki 2030 m. sumažinti ūkiuose vykdomų intervencijų kiekį, t. y. 50 proc. sumažinti bendrą cheminių pesticidų, 50 proc. pavojingiausių pesticidų ir bent 20 proc. trąšų naudojimo mastą;
AK. kadangi mityba yra svarbi investicija, nes gera mityba per pirmąsias tūkstantį vaiko gyvenimo dienų yra itin svarbi siekiant visapusiškai realizuoti fizinį, intelektinį ir žmogiškąjį potencialą; kadangi badas ir netinkama mityba daro neigiamą poveikį vaikų gebėjimui mokytis ir priverčia juos nebaigti mokyklos, yra visą gyvenimą trunkanti našta asmenims ir visuomenėms ir daro neigiamą poveikį žmogiškajam ir nacionaliniam ekonominiam vystymuisi; kadangi dėl to gera mityba yra kertinis visuomenės gerovės akmuo;
AL. kadangi COVID-19 pandemijos piko metu uždarius mokyklas 370 mln. vaikų neturėjo galimybės gauti saugaus maitinimo mokykloje, dažnai jų vienintelio šilto maisto per dieną, o mokyklų maitinimo programos yra svarbus elementas kovojant su vaikų badu ir įvairių formų netinkama mityba; kadangi dėl maisto trūkumo sutrikdomas visuomenės funkcionavimas, be kita ko, šeimų galimybė leisti savo vaikus į mokyklą, ir, padidėjus stresui šeimoje, gali būti skatinamas smurtas šeimoje ir smurtas dėl lyties; kadangi iš kiekvieno į su mityba susijusias priemones investuoto dolerio galima gauti 16 dolerių grąžą;
AM. kadangi, kaip ir kitose humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi srityse, didėjant poreikiams neskiriama pakankamai išteklių, todėl sparčiai didėja finansavimo atotrūkis, o tam reikia pažangesnių ir sistemingesnių metodų, sisteminės pertvarkos siekiant socialiniu požiūriu teisingų maisto sistemų, nes dabartinės mūsų maisto sistemos didina socialinę ir ekonominę nelygybę ir lyčių nelygybę, dėl kurios užkertamas kelias galimybei gauti sveiką, sąžiningą ir tvarią mitybą;
AN. kadangi moterys, kaip ūkininkės, kitus asmenis prižiūrintys asmenys ir gamintojos, atlieka svarbų vaidmenį maitindamos pasaulį – jos pagamina 60–80 proc. maisto besivystančiose šalyse, – tačiau turi nevienodas galimybes gauti maisto, išteklių, paslaugų ir turto, kurie padidintų jų našumą ir pajamas; kadangi moterys atlieka 75 proc. neapmokamo priežiūros ir namų ruošos darbo, o moterys kaimo bendruomenėse ir mažų pajamų šalyse priežiūros darbui skiria iki 14 valandų per dieną;
AO. kadangi lyčių nelygybė turi įtakos darbo pasiskirstymui, dėl to moterims ir mergaitėms tenka neproporcinga ir neapmokama priežiūros našta;
AP. kadangi būtina apsaugoti moterų ir mergaičių teises visais lygmenimis, užtikrinti joms galimybę naudotis savo teisėmis visais lygmenimis ir sudaryti sąlygas priimti sprendimus sprendimų priėmimo procesuose; kadangi klimato kaita ir nelaimės labiausiai paveikia moteris ir mergaites, o dėl didėjančios rizikos jos tampa labiau pažeidžiamos;
AQ. kadangi lyčių nelygybė tiesiogiai veikia mitybą, formuoja maisto dinamiką namų ūkyje ir bendruomenėje taip, kad daromas poveikis tam, kaip moterys ir mergaitės gamina maistą, poveikis galimybei gauti, išgalėti ir teikti maistą, priežiūros ir sveikatos bei sanitarijos paslaugas sau pačioms; ir jos gali susidurti su padidėjusio smurto dėl lyties ir lytinių partnerių smurto rizika;
AR. kadangi panaikinus lyčių atotrūkį tarp ūkininkių ir ūkininkų, žemės ūkio produkcija skurdžiausiuose regionuose galėtų padidėti 2,5 proc. iki 4 proc., o badas pasaulyje sumažėtų 17 proc.;
AS. kadangi šalyse partnerėse 43 proc. žemės ūkio darbo jėgos sudaro moterys, o kai kuriose Azijos ir Užsachario Afrikos šalyse ši procentinė dalis išauga iki 50 proc. ar daugiau, tik mažiau nei 20 proc. žemės ūkio paskirties žemės savininkų yra moterys;
AT. kadangi pasaulyje yra 608 mln. šeimos ūkių, kurie užima tarp 70 ir 80 proc. pasaulio žemės ūkio paskirties žemės (t. y. daugiau kaip 90 proc. visų ūkių visame pasaulyje) ir juose pagamina apie 80 proc. pasaulio maisto vertės požiūriu;
AU. kadangi trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra prarandama arba iššvaistoma; kadangi didesnės pastangos mažinti maisto nuostolius ir švaistymą įgyvendinant žiedinę ekonomiką žemės ūkio gamybos sistemose, taip siekiant padidinti žemės ūkio gamybos tvarumą ir efektyvų išteklių naudojimą, yra labai svarbios sprendžiant maisto stygiaus, netinkamos mitybos problemas ir saugant biologinę įvairovę visame pasaulyje;
AV. kadangi aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo klausimams spręsti reikia ne tik daugiau lėšų, bet ir ryžtingo politinio dėmesio ir pastangų;
AW. kadangi, vis dėlto, kai kurios trečiosios šalys įgyvendina įvairius novatoriškus projektus, pavyzdžiui, Afrikos iniciatyvą „Didžioji žalioji siena“, kuri leidžia plėtoti agroekologinius projektus;
AX. kadangi Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas yra pirmiausia įtrauki tarptautinė ir tarpvyriausybinė platforma, skirta bendradarbiauti visiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant bendro tikslo užtikrinti aprūpinimą maistu ir mitybą visiems;
AY. kadangi 2017 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė projektą, pagal kurį 2019–2028 m. paskelbė Jungtinių Tautų šeimos ūkių dešimtmečiu;
AZ. kadangi pagal FAO Tarptautinę sutartį dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių 2004 m. buvo nustatytos ūkininkų teisės, tačiau kadangi intelektinės nuosavybės taisyklės joms dažnai prieštarauja, kyla pavojus vietos, tradicinėms ir vietinėms sėklų sistemoms;
BA. kadangi aktyvus ES vaidmuo kovojant su maisto stygiumi labai svarbus, nes ji teikia beveik pusę pasaulinės oficialios paramos vystymuisi (OPV);
Aprūpinimas maistu ir mityba – svarbiausias atsigavimo po COVID-19 aspektas
1. yra sunerimęs dėl to, jog mūsų pažanga yra nepakankama, kad iki 2025 m. pasiektume mitybos tikslus arba iki 2030 m. panaikintume badą, kaip nurodyta 2-ajame DVT – panaikinti badą; primena, kad pasaulyje vėl didėja badas ir maisto stygius; su nerimu pažymi, jog gali būti, kad apytiksliai 660 mln. žmonių iki 2030 m. ir toliau badaus, taip pat dėl COVID-19 pandemijos pasekmių; primena, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų, visų pirma, dėl galimybių gauti maisto skirtumų, greičiau daryti pažangą siekiant tikslo panaikinti badą; primena, kad pagal visas politikos sritis visų formų netinkamos mitybos panaikinimui ir 2-ajam DVT turėtų būti teikiamas prioritetas, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims;
2. pažymi, kad maisto sistemos turi atlikti pagrindinį vaidmenį panaikinant skurdą ir pasiekiant 1-ąjį DVT, jos taip pat turi padėti išspręsti netinkamos mitybos ir persivalgymo bei nepakankamos mitybos problemą, kuri turės esminę reikšmę siekiant su 3-iuoju DVT susijusių sveikatos uždavinių; pažymi, kad, siekiant 6-ojo DVT, nebus įmanoma tvariai valdyti vandens išteklių, jei žemės ūkis neatliks pagrindinio vaidmens, ir kad tvarios žvejybos valdymas yra labai svarbus išsaugant ir tvariai naudojant vandenynus ir jūras bei siekiant 14-ojo DVT; todėl primena, kad maisto sistemose platesniąja prasme taip pat turi atsispindėti mūsų įsipareigojimai dėl tvaraus vartojimo ir gamybos (12-ąjį DVT), taip pat įsipareigojimai prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo srityje (13-ąjį DVT) ir apsaugant, atkuriant ir tvariai naudojant žemės ekosistemas (15-ąjį DVT);
3. primena, kad mažos apimties žvejyba atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant aprūpinimą maistu ir mitybą; pabrėžia, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai turi atitikti geriausias turimas mokslines rekomendacijas ir neturi nei pakenkti vietos apsirūpinimo maistu saugumui, nei kelti grėsmės mažos apimties žvejams ES nepriklausančiose šalyse dėl to, kad jie turėtų tiesiogiai konkuruoti su ES laivais; ragina suderinti susitarimus su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir su ES aplinkosaugos įsipareigojimais bei Bendros žuvininkystės politikos tikslais stiprinant sektorinę paramą ir tvarumo nuostatas dėl pertekliaus, išmetimo į jūrą ir atsargumo principo;
4. pabrėžia, kad COVID-19 pandemija, dėl kurios kilo ekonomikos krizė ir buvo uždarytos sienos, taip pat dabartinis konfliktas Ukrainoje atskleidė pasaulinės maisto sistemos pažeidžiamumą; pažymi ir primena Europos Komisijai ir valstybėms narėms apie tai, kad svarbu sukurti tvirtesnius trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės politikos ryšius siekiant užtikrinti ekonomikos gaivinimo po COVID-19 planų integruotumą kartu atkreipiant ypatingą dėmesį į pažeidžiamiausias grupes, pavyzdžiui, vaikus, jaunimą, moteris, vyresnio amžiaus žmones ir vietinius žmones;
5. primygtinai ragina ES užtikrinti besivystančių šalių teisę į maistą ir apsirūpinimą maistu, nes tai yra priemonė mitybos saugumui, skurdo mažinimui ir įtraukios, tvarios ir sąžiningoms pasaulinėms tiekimo grandinėms ir tvaresnėms maisto sistemoms užtikrinti; taip pat tai padeda remti vietos ir regionų rinkas, moterims ir šeimos ūkiams skirti ypatingą dėmesį, siekiant įperkamo ir prieinamo maisto tiekimą ir didesnį socialinės apsaugos tinklą, taip siekiant užtikrinti, kad pažeidžiamiausi žmonės toliau galėtų gauti maisto net ir nepaprastosios padėties atveju arba per krizę;
6. primena, kad Ukraina ir Rusija yra svarbūs pasaulinės maisto eksporto rinkos dalyvės; todėl nemažai šalių, kuriose badauja daug žmonių, Ukraina ir Rusija turi neproporcingą poveikį, nes jos didžiąją dalį savo kviečių importuoja iš Ukrainos arba Rusijos;
7. pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis vyriausybės turėtų vengti eksporto draudimų ir turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamas žemės ūkio rinkų restruktūrizavimas ir jų reguliavimas, didinant jų skaidrumą ir nustatant naujas taisykles, kad būtų užkirstas kelias pernelyg didelėms finansinėms spekuliacijoms, dėl kurių maisto kainų svyravimas, ypač karo sąlygomis, gali dirbtinai padidinti didmenines kainas ir lemti rinkos nepastovumą ir ypač paveikti besivystančias šalis ir pažeidžiamiausius gyventojus;
8. griežtai smerkia finansinę spekuliaciją žemės ūkio ir maisto produktais ir ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus, kaip sustabdyti šį spekuliavimą, visų pirma, karo atveju, užtikrinti rinkos ir žemės ūkio gamybos stabilumą; atitinkamai primena, kad struktūrinis tarptautinių žemės ūkio rinkų nestabilumas kelia grėsmę aprūpinimui maistu pasaulyje ir daugelio besivystančių šalių politiniam stabilumui; ragina Komisiją ir valstybes nares remti tarptautines taisykles, kuriomis siekiama sustabdyti finansines spekuliacijas žemės ūkio ir maisto prekėmis ir spekuliacinę praktiką;
9. primena, kad teisė į maistą yra žmogaus teisė; ragina imtis išsamių ir ryžtingų ES veiksmų, kurie padėtų visapusiškai ir pažangiai įgyvendinti šią teisę, – ji padeda užtikrinti visų žmonių apsirūpinimą maistu; yra labai susirūpinęs dėl to, kad per pastaruosius kelerius metus labai padidėjo maisto stygius;
10. pabrėžia, kad dėl energetikos krizės ir nepalankių klimato reiškinių prieš karą Ukrainoje pasaulinėje rinkoje pakilo žemės ūkio prekių kainos, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina teikti didesnę ir veiksmingesnę pagalbą maistu siekiant geriau susieti skubią pagalbą ir ilgalaikius sprendimus; visų pirma, ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares padidinti savo indėlį į Pasaulio maisto programą ir veiksmus, kuriais siekiama pertvarkyti mūsų maisto sistemas, remiant žemės ūkio gamybos ir perdirbimo įvairovę ir kokybę šalyse partnerėse, taip pat imtis priemonių, kuriomis siekiama kovoti su struktūriniu skurdu ir išliekančia nelygybe – pagrindinėmis maisto stygiaus priežastimis;
11. susirūpinęs pažymi, kad Rusijos invazija į Ukrainą padarys nepaprastai didelį poveikį plačiąja prasme ir dar labiau padidins jau esamą maisto stygių ir COVID–19 pandemijos poveikį; su dar didesniu susirūpinimu pažymi, kad Ukraina yra svarbi tokių pagrindinių maisto produktų kaip kviečiai, kukurūzai ir augaliniai aliejai gamintoja; ragina Komisiją parengti esmines aprūpinimo maistu priemones ir taikyti jas trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais; primena, jog ES turi užtikrinti, kad teisė į maistą visiems nebūtų rinkos prekė; primena, kad nepriteklius yra kelios galimos pasekmės, kurias reikia rimtai vertinti kaip karo padarinius, kurie atsiras pasaulio lyderiams nesiėmus atsakomųjų priemonių;
12. pažymi, kad iš karo Ukrainoje matyti, kokiu mastu mažas pajamas gaunančios šalys yra priklausomos nuo pasaulinės rinkos pagrindinių maisto produktų tiekimo požiūriu, šių šalių apsirūpinimas maistu grindžiamas keliomis grūdus eksportuojančiomis šalimis, todėl tokios šalys yra ypač pažeidžiamos dėl rinkos sutrikimų ir padidėjusių kainų; primena, kad 14 šalių, kuriose gyventojai gauna mažas arba mažesnes nei vidutines pajamas, kad išmaitintų savo gyventojus, daugiau nei 50 proc. joms reikalingų kviečių importuoja iš Rusijos ir Ukrainos, o kai kuriose iš jų jau atsiranda bado požymių;
13. pažymi, kad nuo maisto importo iš Ukrainos ir Rusijos Federacijos priklausančios šalys, siekdamos sušvelninti konflikto sukeltus sukrėtimus ir išlikti atsparios, turėtų įvairinti savo maisto tiekimo šaltinius ir atsigręžti į kitas eksportuojančias šalis, pasikliauti turimais maisto ištekliais arba didinti savo vidaus gamybos bazės įvairovę;
14. ragina ES ir jos valstybes nares nedelsiant pašalinti finansavimo trūkumą, susijusį su 2022 m. JT humanitarinės pagalbos prašymais rytų Afrikai ir Artimiesiems Rytams, nes dabar 99 proc. šiems dviem regionams skiriamo finansavimo nepakanka; primena, kad Pasaulio maisto programa dėl finansavimo trūkumo, padidėjusių kainų ir sumažėjusios produktų pasiūlos rinkose, be kita ko, ir dėl karo Ukrainoje jau turėjo sumažinti pabėgėliams ir kitiems pažeidžiamiems gyventojams skiriamas porcijas Rytų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose;
15. pabrėžia, kad su plačiais užmojais finansuojamos maisto ir mitybos programos turėtų būti ekonomikos gaivinimo po pandemijos planų pagrindas;
16. primygtinai ragina ES savo tarptautinėse vystymosi programose pirmenybę teikti maistui ir tvariam žemės ūkiui ir užtikrinti vietos bendruomenių ir organizacijų prieigą prie finansavimo; ragina ES investuoti į priemones ir intervencines programas užmezgant partnerystes su besivystančiomis šalimis ir šiomis priemonėmis ir programomis suteikti prieigą prie įvairaus, įperkamo, saugaus, tvaraus ir pakankamai maistingo maisto, nes investicijos į maistą ir mitybą yra pagrindinis elementas kuriant žmogiškąjį kapitalą, užtikrinant konkurenciją ir siekiant DVT;
17. pabrėžia, kad politika turi būti vykdoma atsižvelgiant į konkrečias šalis, poreikius ir aplinkybes, nes maisto sistemos yra labai skirtingos; primena, kad pirmenybę reiktų teikti vietos maisto produktų gamybai: finansuojant smulkiuosius ūkininkus, saugant žmogaus teises, stiprinant šeimos žemės ūkio sistemas, kooperatyvus ir regionines tiekimo grandines;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad smulkieji ūkininkai yra pagrindiniai maisto gamintojai besivystančiose šalyse, atliekantys pagrindinį vaidmenį šių šalių apsirūpinimo maistu ir mitybos srityse; ragina ES, skiriant savo paramą vystymuisi, ypač remti ir įgalinti smulkiuosius ūkius, šeimų ūkininkavimą ir kooperatyvus, kartu daug dėmesio skiriant deramam darbui; pažymi, kad smulkiųjų žemės ūkio produkcijos gerinimas prisideda prie didesnio maisto kiekio pasaulinėje rinkoje, todėl sumažėja maisto kainos ir užtikrinama geresnė mityba;
19. primena, kad vietos ūkininkavimo tradicijos, kurias papildo šiuolaikinės technologijos, gali padėti padidinti sveiko ir maistingo maisto gamybos mastą; mano, kad besivystančios šalys turėtų turėti galimybę apsaugoti savo viešąją žemės ūkio politiką;
20. pabrėžia, kad vietos maisto gamyba ir vietos vartojimas, kuriuo remiami smulkieji ūkiai ir užtikrinamos sąžiningos kainos gamintojams ir vartotojams, mažina šalių priklausomybę nuo importo ir jų pažeidžiamumą dėl tarptautinių kainų svyravimų;
21. pabrėžia, kad strateginės investicijos į tvarią žemės ūkio praktiką gali atlikti labai svarbų vaidmenį užtikrinant atsparesnes ir tvaresnes žemės ūkio maisto produktų sistemas; primygtinai reikalauja, kad ES investicijos atitiktų Darbotvarkę iki 2030 m., Paryžiaus klimato susitarimą ir Biologinės įvairovės konvenciją; palankiai vertina ir skatina ES investicijas į partnerystes su besivystančiomis šalimis agroekologijos, agrarinės miškininkystės ir pasėlių įvairinimo srityje ir pakartoja, kad ES remiamos investicijos į žemės ūkį, miškininkystę ar žuvininkystę arba į įmones, kurios daro poveikį dirvožemiui, pievoms, miškams, vandeniui ar jūrai, be kita ko, turi atitikti FAO ir Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires, kuriomis atsižvelgiama į nacionalinį aprūpinimą maistu (VGGT), ir FAO ir Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Atsakingo investavimo į žemės ūkio ir maisto sistemas principus; remia Europos finansavimą gamintojams ir žemės ūkio maisto produktų įmonėms, kad jie galėtų vykdyti būtinas investicijas siekiant atitikti rizikos Veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) reikalavimus, įgyvendindami priemones, skirtas bet kokiai galimai aprūpinimo maistu rizikai pašalinti;
22. pabrėžia, kad trumpos tiekimo grandinės turi didelį potencialą sprendžiant dabartines maisto sistemos problemas, ir primena, kad klimatą tausojantis žemės ūkis apima, be kita ko, priklausomybės nuo iškastinio kuro energijos, įskaitant cheminių pesticidų ir trąšų naudojimą, mažinimą;
23. palankiai vertina visas iniciatyvas, kuriomis siekiama įgyvendinti ar stiprinti žemės ūkio politiką nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu ir kuriomis siekiama užtikrinti didesnį apsirūpinimo maistu savarankiškumą, taip pat skatina besivystančias šalis pereiti prie didesnio savarankiškumo, suteikiant ūkininkams atsakomybę ir nepriklausomumą kuriant tvarias žemės ūkio maisto produktų sistemas ir savarankiškesnes gamybos sistemas; ragina žemės ūkio srityje labiau stengtis visų pirma užtikrinti besivystančių šalių teisę į apsirūpinimo maistu saugumą, papildomai užtikrinti jų teisę į apsirūpinimo maistu savarankiškumą[20], taip pat stiprinti jų gebėjimą patenkinti savo gyventojų mitybos poreikius;
24. pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ir skatinti vietos bendruomenių teisę naudotis gamtos ištekliais, pvz., žeme ir vandeniu, ir juos kontroliuoti; apgailestauja dėl to, kad daugelyje besivystančių šalių labai paplitęs žemės grobimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra žiauri praktika, kenkianti apsirūpinimo maistu saugumui ir apsirūpinimo maistu savarankiškumui, ir ji kelia pavojų kaimo bendruomenėms;
25. pažymi, kad, pavyzdžiui, ganymo teisės ir bendruomeninės ganyklos yra tradicinės žemės naudojimo teisės, grindžiamos bendrąja teise, o ne teisiškai įtvirtintomis nuosavybės teisėmis; vis dėlto, pabrėžia esminę šių bendrųjų teisių apsaugos svarbą kaimo gyventojams;
26. ragina spręsti socialinės įtampos tarp įsitvirtinusių žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų ir klajoklių ganykline gyvulininkyste besiverčiančių bendruomenių problemą, ypač regionuose, kuriuose persipina etniniai ir religiniai konfliktai;
27. yra labai susirūpinęs dėl didelės besivystančių šalių priklausomybės nuo maisto importo, visų pirma iš Europos Sąjungos, ypač kai importuojami subsidijuojami produktai, dėl kurių mažos kainos sukuriama žalinga konkurencija vietos nedidelio masto žemės ūkio sektoriui;
28. pažymi, kad reikia apsaugoti ūkininkų teises išlaikyti genetinius išteklius siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir prisitaikyti prie klimato kaitos; ragina Komisiją, atsižvelgiant į savo pagalbos vystymuisi ir prekybai ribas ir investavimo politiką, remti ūkininkavimo sistemas, kurios atitinka Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (ITPGRFA), pagal kurią apsaugomos ūkininkų teisės išlaikyti, kontroliuoti, apsaugoti ir gerinti sėklas ir tradicines žinias;
29. pabrėžia, kad reikia nuosekliai bendradarbiauti su šalimis, tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, privačiuoju sektoriumi, ūkininkais ir smulkiaisiais ūkininkais, taip pat vietos pilietine visuomene ir vietos bendruomenėmis, siekiant remti konkrečių aplinkybių, įgyvendinamų ir patikimų nacionalinių mitybos tikslų rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną; pripažįsta pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį ieškant smulkiųjų žemės savininkų ūkininkų ir suteikiant jiems mokymą, išteklius, galimybę patekti į rinkas ir vertės grandines;
30. mano, kad itin svarbu teikti pirmenybę gimdyvių ir kūdikių mitybos poreikiams, kad būtų užtikrintas tvirtas ir patikimas aprūpinimas maistu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti besivystančių šalių nacionalines valdžios institucijas integruojant mitybos paslaugas į sveikatos priežiūros sistemas, siekiant spręsti visų formų netinkamos mitybos problemą ir užtikrinti mitybos paslaugų tęstinumą, visų pirma, ankstyvą ūmios netinkamos mitybos ir kūdikių bei mažų vaikų maitinimo atvejų nustatymą ir bendruomeninį valdymą, taip pat susijusias motinų mitybos programas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina SUN judėjimo pasiekimus ir veiklą;
31. ragina ES apsaugoti smulkiųjų gamintojų prieigą prie žemės ir kitų išteklių ir jų kontrolę, įskaitant ūkininkų sėklas, prieigą prie vandens, taip pat prieigą prie infrastruktūros, per kurią kaimo bendruomenės susiejamos su teritorinėmis rinkomis, įskaitant miesto teritorijas;
32. ragina ES užtikrinti tinkamą žinių ir techninių inovacijų finansavimą ir bendrą kūrimą vykdant tyrimus, kuriuose dalyvauja ūkininkai, įskaitant paramą smulkiųjų gamintojų organizacijoms ir moterų asociacijoms bei jų kolektyvinio perdirbimo ir rinkodaros veiklai;
33. ragina Komisiją palaikyti glaudžius ryšius su partnerėmis šalimis, siekiant keistis žemės ūkio žiniomis; atkreipia dėmesį į Europos žemės ūkio sektoriaus ekspertines žinias ir pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę partnerystei žemės ūkio mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, be kita ko, įgyvendinant programą „Europos horizontas“, ir skatinti atsakingas bei etiškas inovacijas siekiant propaguoti tvarią žemės ūkio praktiką, kad būtų padidintas derlius ir ūkių produkcija; atsižvelgdamas į tai ragina labiau pasikliauti tradicinėmis vietos žiniomis vykdant teisingą pertvarką, ypač susijusiomis su žemės ūkio praktika, žuvininkyste ir miškų apsauga, ir taip suteikti daugiau galių vietos žmonėms ir bendruomenėms;
34. atkreipia dėmesį į teigiamus biudžeto paramos rezultatus, kaip matyti iš 6-osios pažangos ataskaitos dėl mitybos veiksmų plano, kuris naudojamas kaip tvarių, paveiktų ir šaliai svarbių investicijų į mitybos sektorių mechanizmas;
35. ragina ES pasaulinius ir nacionalinius mitybos tikslus įtraukti į atitinkamas vystymosi programas ir šalių strategijas; ragina ES ir jos valstybes nares sutelkti ilgalaikių finansinių investicijų aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo ir tvaraus žemės ūkio, žvejybos ir akvakultūros srityse ir paskatinti partneris šalis iš savo nacionalinių biudžetų skirti daugiau investicijų į šį sektorių;
36. primygtinai ragina ES savo tarptautinėse vystymosi programose, kurios vykdomos su partnerėmis šalimis, pirmenybę teikti apsirūpinimo maistu saugumui, biologinės įvairovės apsaugai ir tvariam žemės ūkiui ir atsižvelgti į jų konkrečius vietos poreikius, sykiu užtikrinant vietos bendruomenėms ir organizacijoms galimybes gauti finansavimą; ragina ES ir jos valstybes nares, dalyvaujant pilietinei visuomenei, įvertinti ir stebėti ES investicijas siekiant užtikrinti, kad jomis būtų konkrečiai kovojama su skurdu ir maisto stygiumi;
37. atkreipia dėmesį į ES vaidmenį sudarant sąlygas pertvarkyti pasaulines maisto sistemas, kad jos taptų atsparesnės, tvaresnės ir teisingesnės; pabrėžia, kad strategija „Nuo ūkio iki stalo“ yra plataus užmojo ES politikos sistema, kuria skatinama tvaresnė bei atsparesnė ES žemės ūkio maisto produktų sistema ir remiamas visuotinis bei teisingas perėjimas prie tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų, kurios neštų naudą žmonėms, gamtai ir padėtų augti ekonomikai ir kurias taikant būtų išsaugomi gamtos ištekliai pagal Biologinės įvairovės strategijos tikslus; primena, kad strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ paskirtis yra sumažinti ūkininkų priklausomybę nuo išorės produkcijos;
38. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares išlaikyti visapusišką įsipareigojimą tarptautiniu lygmeniu imtis veiksmų klimato ir biologinės įvairovės srityje, įgyvendinant Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, ir atitinkamai įgyvendinti IPCC rekomendacijas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, visų pirma, atsižvelgiant į pandemijos sukeltą krizę ir karą Ukrainoje, – tai parodo pasaulinės maisto rinkos pažeidžiamumą sukeliant sutrikimus;
39. primygtinai ragina Komisiją sparčiau stengtis padėti partnerėms šalims iki 2025 m. 7 mln. sumažinti sutrikusios raidos vaikų iki penkerių metų skaičių, kaip įsipareigota ES mitybos veiksmų plane;
40. ragina Europos Sąjungą toliau remti partneres šalis atkuriant galimybę mokyklinio amžiaus vaikams gauti įvairaus ir maistingo maisto, įgyvendinant maitinimo mokyklose programas, sykiu skatinant vietos lygmeniu tvariai gaminti maistą ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems vaikams; be to, atkreipia dėmesį į viešųjų pirkimų programų naudą skatinant viešąją paramą vykdant pirkimus iš smulkiųjų ūkininkų ir vietos gamintojų, kai tiekiami ir išdalijami maistingi maisto produktai;
41. palankiai vertina Europos Komisijos ir kelių valstybių narių paramą Mokyklos maisto koalicijai, kuri buvo pradėta po aukščiausio lygmens susitikimo maisto sistemų klausimais; pažymi, jog svarbu užtikrinti, kad su mityba susiję metodai besivystančiose šalyse būtų susieti su mitybos ir kitomis sveikatos priemonėmis;
42. primena, kad iki 811 mln. žmonių pasaulyje badauja ir kad apie 2 mlrd. žmonių nuolat prastai maitinai, ypač Užsachario Afrikoje ir Azijoje, jiems trūksta vitaminų ir mineralų; primena, kad šios pasekmės daro itin neigiamą poveikį vaikams per pirmąjį 1 000 gyvenimo dienų, nes jei jiems trūksta esminių maistinių mikroelementų, pavyzdžiui, vitamino A, geležies arba cinko, šios pasekmės išlieka visam gyvenimui, todėl sulėtėja augimas ir pažeidžiami protiniai gebėjimai, o tai daro įtaką ne tik asmenims, bet ir visai ekonomikai; todėl pažymi, kad alkis ir netinkama mityba yra vienos iš didžiausių kliūčių raidai;
43. palankiai vertina aukščiausiojo lygio susitikime mitybos reikšmės ekonomikos augimui klausimais prisiimtą ES įsipareigojimą 2021–2024 m. laikotarpiu investuoti 2,5 mlrd. EUR į kovą su netinkama mityba; primygtinai ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens siekiant šio tikslo;
44. pažymi, kad COVID-19 pandemija atskleidė sąsajas tarp žmonių, augalų ir gyvūnų sveikatos, aplinkos būklės ir apsirūpinimo maistu saugumo; atkreipia dėmesį į tai, kad ligos, kuriomis serga gyvūnai ir augalai, toliau trikdo apsirūpinimą maistu, nes nutraukia pasaulinį maisto tiekimą; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares derinti veiksmus su tarptautine bendruomene, remiantis principu „Viena sveikata“, siekiant pakeisti maisto sistemų struktūrą, padidinti jų atsparumą ir užtikrinti visiems geresnę sveikatą ir apsirūpinimą maistu;
45. primena, kad iš mokslinių tyrimų matyti, jog maisto sistemų pertvarkymas galėtų padėti susigrąžinti 12 trln. JAV dolerių, kurie pasaulyje išleidžiami „paslėptoms“ maisto išlaidoms ir kad dalies šių lėšų nukreipimas į kitas sritis galėtų padėti užkirsti kelią toliau aplinkai daromai žalai ir žmonių sveikatai, be to, tai galėtų paskatinti prisiimti daugiau įsipareigojimų prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimo srityje atsižvelgiant į valstybių narių ir vadovų raginimus per Glazge surengtą COP 26;
46. primena, kad dėl klimato kaitos bus daromas vis didesnis spaudimas maisto gamybai ir prieigai prie jo, ypač pažeidžiamuose regionuose, taip pakenkiant apsirūpinimui maistu ir mitybai; atkreipia dėmesį į IPCC 2022 m. ataskaitos išvadas, pagal kurias dėl visuotinio atšilimo palaipsniui silpnės dirvožemio būklė ir ekosistemos veikla, pvz., apdulkinimas, išaugs kenkėjų ir ligų spaudimas ir sumažės jūrų gyvūnijos biomasė, o tai kenkia derlingumui daugumoje sausumos ir vandenynuose esančių regionų; palankiai vertina IPCC rekomendacijas prisitaikyti prie klimato kaitos skatinant agroekologinius principus ir praktiką, agrarinę miškininkystę, bendruomenių vykdomą prisitaikymą prie klimato kaitos, ekosistemomis pagrįstą žvejybos ir akvakultūros valdymą, taip pat kitus metodus, kurie dera su gamtiniais procesais ir kuriais prisidedama prie apsirūpinimo maistu saugumo, mitybos, sveikatos ir gerovės;
Atsparumo būsimiems sukrėtimams didinimas
47. primena, kad didinant atsparumą reikia reaguoti į vis dažnesnius ir intensyvesnius konfliktus ir gaivalines nelaimes, visų pirma, sausras, ciklonus ir potvynius, taip pat sveikatos krizes, biologinės įvairovės nykimą, struktūrinę nelygybę ir ekonominius sukrėtimus, – visa tai dažnai daro daugialypį sudėtinį poveikį pažeidžiamiausiems asmenims; pabrėžia, kad strateginės investicijos į tvarią žemės ūkio praktiką gali atlikti labai svarbų vaidmenį užtikrinant atsparesnes ir tvaresnes žemės ūkio maisto produktų sistemas;
48. primygtinai ragina ES skatinti nuspėjamą, konkretų ir tikslingą numatomų ir ankstyvų veiksmų finansavimą, siekiant spręsti užkirsti kelią maisto stygiui, sumažinti jo poveikį ir skirti daugiau dėmesio vietos lygmens prisitaikymo prie klimato kaitos ir atsparumo jai iniciatyvoms ir jų finansavimui; ragina ES stiprinti gyvenimo kokybės gerinimo programas siekiant remti apsirūpinimą maistu ir užtikrinti žmonių gebėjimus gauti lėšų pragyvenimui ir jas išlaikyti, gerinti savo ir ateities kartų gerovę; primygtinai ragina ES apsaugoti smulkiųjų gamintojų prieigą prie žemės ir kitų išteklių ir jų kontrolę, įskaitant ūkininkų sėklas, infrastruktūrą, per kurią kaimo bendruomenės susiejamos su teritorinėmis rinkomis, įskaitant miesto teritorijas;
49. atkreipia dėmesį į tai, kad aprūpinimas maistu daro teigiamą poveikį visų gyventojų atsparumui ir padeda išgyventi sukrėtimus, ekstremalius įvykius ir ilgalaikes krizes;
50. ragina Komisiją peržiūrėti esamus krizių įveikimo planus, ypač atsižvelgiant į maisto produktų gamybą;
51. pažymi, kad prisitaikymo prie klimato kaitos strategija turėtų būti siekiama sumažinti maisto nuostolius ir švaistymą; primena, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys ir mažas pajamas gaunančios šalys demonstruoja didelį maisto švaistymo mažinimo potencialą dėl didesnių investicijų į saugojimo, pakavimo ir transporto infrastruktūrą; pabrėžia žiedinės ekonomikos įgyvendinimo žemės ūkio gamybos sistemose svarbą siekiant padidinti jų tvarumą ir efektyvų išteklių naudojimą bei kiek įmanoma sumažinti maisto nuostolius ir švaistymą; ragina Europos Komisiją ir visas valstybes nares parengti ir įgyvendinti maisto švaistymo prevencijos programas, kurios apimtų trumpų maisto tiekimo grandinių, mažinančių maisto atliekų susidarymo riziką, skatinimą; pabrėžia, kad svarbu sukurti ir atnaujinti pasaulinę duomenų bazę, prieinamą kompetentingoms institucijoms, kurioje būtų registruojamos tiekimo atsargos, ypač javų atsargos, siekiant sukurti pagrindą sistemai, kuria būtų užtikrinamas nuolatinis tinkamo lygmens aprūpinimas maistu ir kuo labiau sumažintas maisto švaistymas;
52. pabrėžia, kad aprūpinimas maistu priklauso nuo to, ar bus pasiekti klimato srities tikslai, kovojama su biologinės įvairovės nykimu ir užtikrinamos sveikos sausumos, pakrančių ir jūrų ekosistemos, todėl labai svarbu kovoti su tarša plastiku ir pasklidaisiais išmetamaisiais teršalais;
53. pažymi, kad biodegalų gamyba turi poveikį apsirūpinimui maistu, nes dėl jos žemės ūkio produktai, pvz., grūdai, sojos, rapsų aliejus, kukurūzai ir cukranendrės, nukreipiami ne maisto, o biodegalų gamybai; mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad biodegalų politika būtų lankstesnė ir geriau suderinta tarptautiniu lygmeniu, optimizuojant maisto produktų naudojimą, kartu pasinaudojant stabilizuojančiu šios alternatyvios galimybės rinkoje potencialu; ragina ES pirmenybę teikti maisto gamybai, o ne biodegalų gamybai iš pasėlių, kartu laikantis atliekų hierarchijos ir atsižvelgiant į pakopinį principą, kad būtų užtikrintas papildomas maisto tiekimas ir stabilizuotos pasaulinės maisto prekių rinkos;
54. atkreipia dėmesį į Afrikos ir Europos strateginių ryšių svarbą, remiantis Afrikos Sąjungos (AS) ir ES kaimo vietovių transformacijos veiksmų darbotvarkėje padaryta pažanga; primena 2020 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje, kurioje priminta, kad maisto stygius dažnai yra pagrindinė terorizmo ir ginkluotų konfliktų priežastis; todėl ragina visapusiškai integruoti humanitarinio, vystymosi ir taikos ryšio požiūrį į trečiųjų šalių saugumo strategijas, kuriose reikalaujama remti pagrindinių paslaugų teikimą, įskaitant apsirūpinimą maistu, įskaitant vietos bendruomenių dalyvavimą;
55. primena, kad Didžiosios žaliosios Afrikos Sahelio sienos iniciatyva siekiama iki 2030 m. atkurti 100 mln. hektarų dabartinės nualintos žemės, izoliuoti 250 mln. tonų anglies ir sukurti 10 mln. darbo vietų kaimo vietovėse, ir visa tai turėtų padėti siekti 15 iš 17 darnaus vystymosi tikslų, sumažinti skurdą ir alkį, stiprinti atsparumą klimato kaitai vietos lygmeniu, gerinti sveikatą ir gerovę, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą;
56. ragina ES teikti daugiau paramos nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, įskaitant grynųjų pinigų principu grindžiamą į sukrėtimus reaguojančią socialinę paramą, siekiant spręsti pajamų nelygybės problemą atsižvelgiant į konfliktus ir laikantis žalos nedarymo principo, ir apsaugoti maisto prieinamumą pažeidžiamiausiems žmonėms padidinant jų perkamąją galią;
57. remia finansinės priemonės sukūrimą, siekiant padėti Afrikos šalims pašalinti dabartinį finansavimo trūkumą ir skubiai parengti socialinės apsaugos planus, nepaisant to, ar tai daroma per būsimą pasaulinę darbo vietų kūrimo ir socialinės apsaugos programą ar sukuriant pasaulinį socialinės apsaugos fondą;
58. pabrėžia, kad svarbu remti ir skatinti dalijimąsi žiniomis ir tarpusavio mokymąsi, pvz., ūkininkų tarpusavio ir verslo įmonių tarpusavio, gamybos, perdirbimo ir rinkodaros srityse; atkreipia dėmesį į didelę žemės ūkio ir maisto sektoriaus svarbą ekonomikai ir užtikrinant deramas ir tvarias darbo galimybes kaimo vietovėse; pabrėžia, kad tai dažniausiai būdinga smulkiesiems ūkiams ir šeimos ūkiams; pažymi, kad svarbu skatinti ir stiprinti įvairias priemones, kuriomis būtų remiamas produktų kokybės gerinimas, jų įvairovės didinimas, tvarus žemės ūkio praktikos modernizavimas, saugios darbo sąlygos ir priemonės, skirtos ūkininkų atsparumui didinti;
59. pažymi, kad dėl lyčių nelygybės ribojamas žemės ūkio našumas ir veiksmingumas, o tai kenkia vystymuisi; primena, kad moterų ir mergaičių įgalėjimas yra labai svarbus mitybai, sveikatos išsaugojimui, aprūpinimui maistu ir atsparumo didinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad moterų ir mergaičių įgalėjimas kaip ir anksčiau yra iššūkis žemės ūkio sektoriui bei aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti moterų verslumą, užimtumą bei politinį atstovavimą ir užtikrinti moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, susijusiame su šia sritimi, įskaitant diskriminuojamoms mažumoms priklausančias moteris;
60. primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares, visų pirma teikiant paramą vystymuisi, padėti kovoti su diskriminacija, su kuria moterys susiduria, visų pirma dėl ūkininkių galimybės naudotis žeme, gamybos ištekliais ir finansinėmis paslaugomis; primena, kad, pvz., Afrikoje, beveik pusę žemės ūkio darbų atlieka moterys, o moterys ūkininkės dažniausiai turi smulkius arba natūrinius ūkius ir neturi reikiamų galimybių naudotis informacija, kreditu, žeme, ištekliais arba technologijomis; ragina skatinti moterų ir mergaičių paveldėjimo teises ir ragina ES remti šalis partneres, visų pirma siekiant, kad jos pripažintų moterų visapusiškas žemės naudojimo teises; primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti transformatyvius požiūrius į lytį, kurių būtų laikomasi žemės ūkio, žuvininkystės srityse ir maisto sistemų atžvilgiu šiuo tikslu stiprinant kaimo vietovių moterų gebėjimus, vykdant konkrečias politines reformas sąžiningesnių žemės naudojimo įstatymų, taip pat įgyvendinant konkrečias iniciatyvas, orientuotas į ekonominį įgalėjimą ir prieigą prie finansų, kaip nurodyta III lyčių lygybės veiksmų plane;
61. pažymi, kad kaimo vietovių moterys, nepaisant struktūrinių trūkumų, pagamina daugiau nei pusę viso pasaulio maisto; pažymi, kad svarbu skubiai gerinti kaimo vietovių moterų prieigą prie žemės ir jos kontrolę, įskaitant gamybos išteklius, turtą ir rinkas, nes tai yra būtina sąlyga siekiant gerinti apsirūpinimą maistu visame pasaulyje; primygtinai ragina Europos Sąjungą ypatingą dėmesį skirti kaimo vietovių moterims ir jų ekonominiam, socialiniam ir politiniam įgalėjimui; primena Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto neprivalomas atsakingo žemės valdymo gaires, kurios yra tinkama priemonė su paprotinėmis ir įprastomis paveldėjimo sistemomis susijusioms kliūtims šalinti ir užtikrinti geresnes moterų žinias apie joms teisės aktais suteiktas teises;[21]
62. primena strateginę investavimo į ūkio lygmens žemės ūkio biologinę įvairovę svarbą siekiant užtikrinti sveiką mitybą, mitybos kokybę ir įvairinimą, taip pat tinkamą maistinių medžiagų vartojimą; visų pirma pažymi, kad didesnė tikimybė, jog moterys ir mergaitės greičiau pereis prie subalansuoto raciono ir pakankamai maistinių medžiagų turinčios mitybos dėl žemės ūkio įvairinimo ir būtiniausių produktų iš įvairių maistinių pasėlių gamybos[22];
63. pabrėžia kaimo vietovių pertvarkos ir vietos bei regioninių skaidrių vertės grandinių stiprinimo svarbą, siekiant kurti tvarias darbo vietas, išvengti žmogaus teisių pažeidimų ir sušvelninti klimato kaitą; pabrėžia būtinybę padėti jaunimui ir moterims, visų pirma rengiant mokymus, suteikiant galimybę gauti kreditą ir patekti į rinką; ragina juos įtraukti į žemės ūkio politikos formavimą ir remti kolektyvinius veiksmus pasitelkiant smulkiųjų gamintojų organizacijas;
64. primena, kad dėl neteisingos mitybos būtinas auklėjimas ir švietimas apie tvarų gyvenimo būdą ir darbingą visuomenę;
65. palankiai vertina Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto vykdomą darbą, susijusį su neprivalomomis gairėmis dėl lyčių lygybės ir moterų ir mergaičių įgalėjimo aprūpinimo maistu ir mitybos srityse;
66. primena, kad klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas (kartu su kitais faktoriais) kelia grėsmę mūsų gebėjimui užtikrinti pasaulinį apsirūpinimą maistu ir daro papildomą spaudimą ir taip trapioms maisto sistemoms; ragina vykdyti aplinkai nekenksmingą maisto gamybą, pavyzdžiui, agroekologiją ir klimato kaitos poveikiui atsparų prisitaikymą, taip pat ir išsaugoti bei atkurti gamtines ekosistemas, siekiant sumažinti su klimatu susijusią riziką, kovoti su klimato krize, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, taip sustiprinti tvarių žemės ūkio maisto sistemų atsparumą; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos ir valstybių narių remti šalis partneres joms diegiant tvarią žemės ūkio praktiką ir novatoriškus sprendimus, įskaitant pajamų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų ir PADKM sertifikatų, naudojimą siekiant didinti jų atsparumą klimato kaitai, prisitaikymo prie jos ir klimato kaitos švelninimo pajėgumus, siekiant sukurti tvaresnes maisto sistemas;
67. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teikiant finansavimą pagal naują KVTBP priemonę būtų remiamasi žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu, pagal kurį vietos bendruomenės ir čiabuvių tautos taptų svarbiausia klimato, aplinkos ir vystymosi srities pastangų dalimi; mano, kad svarbu ypatingą dėmesį skirti smulkiesiems ūkininkams kurie paprastai turi mažesnius pajėgumus prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių; šiuo atžvilgiu palankiai vertina būsimą ES veiksmų planą, siekiant visuotinės išankstinio perspėjimo apie ekstremalius meteorologinius reiškinius ir klimato kaitą aprėpties per artimiausius penkerius metus, kurį Pasaulinė meteorologijos organizacija pristatys per Egipte vyksiančią JT klimato kaitos konferenciją (COP 27); primena, kad JT aukščiausiojo lygio susitikimo maisto sistemų klausimais specialusis pasiuntinys pabrėžė, kad klimato ir maisto sąveika yra labai didelė;
68. ragina Komisiją teikti paramą besivystančioms šalims, kad būtų plėtojamos ir apsaugotos jų jautrios ir besikuriančios pramonės šakos, skatinamas aprūpinimas maistu, remiamas klimato kaitos švelninimas žemės ūkyje ir laikomasi ES ir tarptautinių tvarumo standartų eksportuojant jų žemės ūkio produktus;
69. mano, kad svarbu padėti besivystančioms šalims nustatyti viešąją žemės ūkio ir maisto politiką, pagal kurią būtų galima patenkinti su sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi susijusius poreikius; pabrėžia, kad pagrindinis aprūpinimo maistu politikos tikslas turi būti visus metus tvariai užtikrinti pakankamą, maistingą, saugų ir įperkamą maistą savo piliečiams, kartu užtikrinant sąžiningas ūkininkų pajamas ir gyvenimo lygį; pažymi, kad per visą bendros žemės ūkio politikos taikymo istoriją panaikinus eksporto subsidijas ir atsiejus tiesiogines išmokas labai sumažėjo dempingas trečiųjų šalių rinkose; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti daugiau paramos žemės ūkio plėtrai, kuri gali padėti užtikrinti apsirūpinimą maistu besivystančiose šalyse ir ryžtingai padidinti investicijas į teritorinę kaimo plėtrą;
70. atkreipia dėmesį į tai, kad maisto sistemos yra didelio išmetamo ŠESD kiekio šaltinis; pažymi, kad, siekiant stiprinti maisto sistemų atsparumą klimatui, prisitaikymą prie klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimą ir valdymą reikės integruoti į trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares remti besivystančias šalis šiame procese;
71. ragina ES apsaugoti smulkiųjų ūkininkų prieigą prie žemės ir kitų išteklių ir jų kontrolę, įskaitant sėklas, infrastruktūrą ir vandenį;
72. ragina ES užtikrinti viešuosius pirkimus, kuriuose pirmenybė būtų teikiama vietos agroekologinei produkcijai, maisto saugos taisyklėms, pritaikytoms prie smulkiųjų gamintojų, vidaus rinkų apsaugai nuo mažos kainos produktų importo, taip pat vartotojų švietimui ir socialinei apsaugai siekiant didinti maistingų vietoje pagamintų maisto produktų vartojimą;
73. ragina ES pritaikyti savo programavimą pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, kad būtų aktyviai remiamas visuotinis perėjimas prie tvarių maisto sistemų, kurios galėtų užtikrinti įperkamą sveiką ir maistingą mitybą, kuri būtų teisinga, atspari, pagrįsta teisėmis, aplinkos atžvilgiu tvari, ypatingą dėmesį skiriant moterų poreikiams ir mažinant maisto gamybos spaudimą žemės ir vandens naudojimui;
74. pažymi, kad klimato kaitos padariniai daro esminį neigiamą poveikį apsirūpinimui maistu besivystančiose šalyse ir kad prisitaikymas prie klimato kaitos turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti atsparias ir tvarias maisto sistemas; apgailestauja, kad išsivysčiusios šalys pažeidė 2009 m. Kopenhagos susitarime prisiimtą įsipareigojimą teikti nuspėjamą ir pakankamą finansavimą klimato politikos veiksmams besivystančiose šalyse, ypač prisitaikymo poreikiams, kurie 2020 m. turėjo pasiekti 100 mlrd. dolerių; ragina ES padidinti kovos su klimato kaita finansavimą daugiau, nei numatyta pagal KVTBP „Globali Europa“ priemonę, be kita ko, plačiai naudojant pajamas, gautas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų ir pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo sertifikatų;
75. ragina Komisiją remti agroekologinę pertvarką šalyse partnerėse siekiant apsaugoti maistingą, saugų, įvairų ir įperkamą maistą visiems ištisus metus kartu išsaugant bloginę įvairovę, didinant atsparumą klimato kaitai ir stiprinant socialinę sanglaudą šiuo tikslu mažinant socialinius skirtumus; ragina Komisiją remti vietos maisto tinklų plėtrą siekiant garantuoti vietos gamybą ir vartojimą, nes taip skatinamas darbo vietų kūrimas vietoje ir sąžiningos kainos gamintojams ir vartotojams bei mažinama šalių priklausomybė nuo importo ir jų pažeidžiamumas tarptautinių kainų svyravimų atveju;
76. pabrėžia, kad ES investicijos ir intervencijos turėtų būti grindžiamos griežtais išankstiniais vertinimais, visišku skaidrumu ir investicijų ir intervencinių priemonių paveiktų tų subjektų įtraukimu, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant parengti teisingus veiksmus ir stiprinti pajėgumus nacionaliniu ir vietos lygmenimis, įskaitant nevalstybinius subjektus; primygtinai prašo pripažinti poreikį imtis su konkrečiomis aplinkybėmis susijusių priemonių, kad būtų sukurtos tvaresnės žemės ūkio ir maisto sistemos šalyse partnerėse;
77. ragina ES peržiūrėti ES veiksmų planą dėl mitybos, kad būtų atsižvelgta į visas mitybos nepakankamumo formas teikiant humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi ir įtraukti naujus plataus užmojo politinius ir finansinius įsipareigojimus;
78. pažymi, kad 45 mln. vaikų iki 5 metų kenčia nuo išsekimo, kuris apibrėžiamas kaip mažas svoris atitinkamam ūgiui, dėl itin netinkamos mitybos ankstyvame amžiuje; primena, kad suaugusiųjų, paauglių ir vaikų viršsvoris ir nutukimas pasiekė rekordinį skaičių ir pasiekė 2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, iš kurių 70 proc. gyvena mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse; primena, kad viršsvoris ir nutukimas taip pat yra susijęs su rizika, kurią sukelia dėl mitybos kylančios ligos, įskaitant neužkrečiamas ligas, nes netinkama mityba yra rimta problema visoms tautoms, nepaisant jų išsivystymo etapo; todėl dauguma šalių dabar susiduria su dviguba našta, kurią sukelia bent dviejų rūšių netinkama mityba, kuri yra susijusi su neprievalgiu ir viršsvoriu ir nutukimu vienu metu; ragina Europos Komisiją peržiūrėti 2010 m. aprūpinimo maistu politikos sistemą ir 2013 m. mitybos politikos sistemą, kaip kad ES valstybės narės 2018 m. Tarybos išvadose buvo raginamos stiprinti pasaulinį aprūpinimą maistu;
79. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES investuojant į žemės ūkį, ekonomikos plėtrą, klimato apsaugą ir prisitaikymą prie klimato kaitos, sveikatos apsaugą, sveikatą ir kitus sektorius bus skiriamas didelis dėmesys aprūpinimui maistu; pritaria 2010 m. Visuotinės sveikatos strategijos peržiūrai ir ragina į persvarstytą dokumentą įtraukti kovą su netinkama mityba; ragina teikti didesnę finansinę paramą siekiant sukurti tvirtas ir atsparias sveikatos priežiūros sistemas, kad būtų išardytas užburtas kartų prastos mitybos ir neprievalgio ratas;
Papildomas ES humanitarinės ir vystymosi politikos atsakas
80. primygtinai prašo humanitarinę pagalbą pradėti teikti maisto krizę patiriančioms arba nuo konflikto nukentėjusioms šalims; atkreipia dėmesį, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, privalo stengtis sumažinti didėjantį atotrūkį tarp humanitarinių poreikių ir visame pasaulyje prieinamų išteklių; smerkia bet kokius veiksmus, kuriuos įgyvendinant prieiga prie maisto naudojama kaip represijos priemonė arba karo ginklas ir primena keturis humanitarinius principus, t. y. humaniškumas, neutralumas, nešališkumas ir nepriklausomumas;
81. pabrėžia, kad humanitarinė pagalba gali būti telkiama siekiant šalinti neatidėliotinas pavojų gyvybei keliančias situacijas, kai esamų pajėgumų nepakanka, tačiau tuo pat metu reikia įgyvendinti iš kitų rūšių pagalbos finansuojamus sprendimus, kuriais siekiama šalinti maisto stygių ir netinkamą mitybą lemiančius veiksnius;
82. palankiai vertina pirmą kartą surengtą Europos forumą humanitariniais klausimais, siekiant toliau stiprinti humanitarinio atsako poveikį ir užtikrinti veiksmingą bei efektyvų pagalbos teikimą ir džiaugiasi dėl sprendimo kasmet rengti šį renginį humanitariniais klausimais; pažymi, kad svarbi dirbti kartu kaip Europos komandai siekiant spręsti humanitarinę pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę;
83. ragina ES valstybių narių vyriausybes diplomatiškai užkirsti kelią konfliktams, panaikinti visų formų netinkamą mitybą ir daugiau investuoti į konfliktų prevenciją, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir mergaitėms, visapusiškai taikant JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325; primena, kad humanitarinei pagalbai netaikomos tarptautinės sankcijos; pabrėžia, kad vystomojo bendradarbiavimo srityje reikia rasti tvarius vidutinės trukmės ir ilgalaikius sprendimus, kuriais būtų šalinamos pagrindinės maisto stygiaus priežastys;
84. primena, kad Ukraina ir Rusija užima apie 30 proc. pasaulinės prekybos kviečiais rinkos, 32 proc. prekybos miežiais rinkos, 17 proc. prekybos kukurūzais rinkos ir daugiau nei 50 proc. prekybos saulėgrąžų aliejaus rinkos ir 20 proc. prekybos saulėgrąžomis rinkos; pabrėžia, kad sumažėjus arba nutrūkus Ukrainos eksportui, bus daromas poveikis šalims, kurių gamyba didele apimtimi priklauso nuo šių žaliavų, įskaitant šalis, kurios jau susiduria su apsirūpinimo maistu problemomis, yra pažeidžiamos tiekimo sukrėtimams ir kainų padidėjimui, kaip tai yra Afrikos atveju; ragina Komisiją ir valstybes nares, koordinuojant veiksmus su tarptautiniais partneriais ir atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis, skubiai įvertinti visas turimas priemones, kad būtų išvengta bet kokio maistą importuojančių šalių mokėjimų balanso įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant tiesioginį finansavimą ir jų skolų restruktūrizavimą; pažymi, kad svarbu pirmenybę irti dotacijomis grindžiamam finansavimui, kaip numatytajai galimybei, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;
85. remia nuolatinį humanitarinės, vystymosi ir taikos kūrimo sąsajos įgyvendinimą; pabrėžia, kad šis principas ir toliau turėtų būti įtrauktas į humanitarinę pagalbą, taip pat į aprūpinimo maistu ir mitybos programavimą, grindžiamą aiškiomis įrodymais pagrįstos geriausios praktikos gairėmis;
86. palankiai vertina ES ir JT Romoje įsikūrusių agentūrų, būtent FAO, Pasaulio maisto programos ir IFAD darbą siekiant vykdyti išankstinius veiksmus, kuriais būtų užkirstas kelias krizėms dar prieš joms įvykstant ir apsaugoti pažeidžiamiausias grupes nuo klimato ir žmogaus sukeltų nelaimių; ragina stiprinti koordinavimo su vietos subjektais mechanizmus ir rasti tvirtesnes sąsajas tarp trumpalaikių numatomų veiksmų ir ilgesnio laikotarpio vyriausybės programų; primena, kad integruoti numatomi veiksmai turėtų būti susiję su konkrečioms aplinkybėmis ir vieta, o jais turi būti užtikrinama, kad pažeidžiamiausi subjektai taip pat būtų išgirsti sprendimų priėmimo lygmeniu siekiant atsižvelgti į jų konkrečius poreikius;
87. pritaria aktyviam ES vaidmeniui Pasauliniame kovos su maisto krizėmis tinkle ir ragina toliau vykdyti tinklo veiklą, ypač regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis; ragina valstybes nares, dirbant savo darbą, susijusį su maisto krizių sprendimu, stiprinti pasaulinį kovos su maisto krizėmis tinklą pasitelkiant daugialypes ir tarpsektorines intervencines priemones, didinant atsparumą ir žinias bei įgyvendinant humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos kūrimo sąsają; šiuo atžvilgiu ragina Europos Komisiją ir valstybes nares dirbti su besivystančiomis šalimis kuriant ir įgyvendinant šalies lygmens inovacijų politiką ir strategijas, kuriomis siekiama spręsti apsirūpinimo maistu problemą, skatinti ekonominę įtrauktį ir sukurti tvaresnes maisto sistemas;
88. ragina gerinti išankstinio perspėjimo sistemas, išankstinių veiksmų protokolus ir stebėjimo mechanizmus, siekiant užtikrinti savalaikį atsaką, kuris prasideda pakankamai anksti, ir sumažinti pavojų poveikį apsirūpinimui maistu bei numatant humanitarinius veiksmus imtis veikiau aktyvių, o ne proaktyvių su gyvybės gelbėjimu susijusių intervencinių priemonių; remia Aprūpinimo maistu komitetą, kuris yra labiausiai įtrauki tarptautinės ir tarpvyriausybinės politikos platforma apsirūpinimo maistu ir mitybos klausimais;
89. ragina Komisiją užtikrinti daugiasektorinį požiūrį į mitybą ir pirmenybę teikti apsirūpinimo maistu ir mitybos integravimui į sveikatos priežiūros, švietimo, vandens, sanitarijos ir higienos intervencijas, siekiant užtikrinti, kad bent 20 proc. oficialios paramos vystymuisi pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ būtų skirta socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai;
90. ragina integruoti mitybą į visuotinį sveikatos draudimą, nes tai yra gyvybiškai svarbu užkertant kelią netinkamai mitybai, be to, visuotinis sveikatos draudimas nebus pasiektas, nebent esminiai mitybos veiksmai bus veiksmingai integruoti kaip esminės sveikatos paslaugos ir joms bus skiriamas prioritetas sveikatos sistemose; primena, kad visuotinis sveikatos draudimas yra labai svarbus asmenims per visą jų gyvenimą, daugiausia dėmesio skiriant nepalankiausioje padėtyje esantiems ir atskirtiems asmenims, be to, jis turėtų būti pritaikytas prie gyventojų sveikatos poreikių; primena, kad jį galima remti užtikrinant optimalų ir saugų kūdikių ir mažų vaikų maitinimą, įskaitant maitinimą krūtimi, siekiant užtikrinti subalansuotą ir sveiką mitybą, įskaitant maistą mokyklose, pasirūpinant kvalifikuotu ugdymu mitybos klausimais ir konsultuojant susijusiais elgsenos pokyčių klausimais, įtraukiant mitybą į sveikatos sektoriaus biudžetą, kuriant sveikatos informacines sistemas, siekiant laiku imtis veiksmų, ir skatinant prieigą prie veiksmingų ir įperkamų su mityba susijusių produktų kartu mažinant prekybą nesveikais maisto produktais;
91. pripažįsta, kad mityba turėtų būti pagrindinis sveikatos sistemų strategijų, planų ir biudžetų aspektas siekiant visuotinio sveikatos draudimo; ragina skirti didesnę finansinę paramą sveikatai siekiant kurti tvirtas ir atsparias sveikatos sistemas ir išeiti iš kelias kartas tebesitęsiančio uždaro neprievalgio rato ir reaguoti į sveikatos krizes; remia neprievalgio gydymo ir prevencinių paslaugų integravimą, taip pat sveikatos intervencines priemones, pvz., šeimos planavimą, psichikos sveikatą ir slaugą prieš gimdymą ir po gimdymo, kurios priklauso esminėms nacionalinių sveikatos sistemų priežiūros paslaugų rinkiniams, kad būtų pasiektas visuotinis sveikatos draudimas;
92. primena, kad aprūpinimas maistu yra glaudžiai susijęs su galimybe gauti vandens, todėl ragina Europos Komisiją į savo intervencines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti aprūpinimą maistu besivystančiose šalyse, įtraukti teisę į vandenį ir su vandeniu bei sanitarija susijusios infrastruktūros plėtrą;
93. pažymi, kad maisto ir žemės ūkio biologinė įvairovė padeda stiprinti atsparumą sukrėtimams ir palengvina prisitaikymą, išlaiko stabilumą ir padeda gaivinti ekonomiką; primena, kad visuotinai pripažintas agroekologijos pajėgumas suderinti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius tvarumo aspektus yra pripažintas svarbiose visų pirma Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) bei Pasaulio banko ataskaitose, taip pat Pasauliniame žemės ūkio įvertinime, atliktame vadovaujant FAO; pabrėžia, kad, norint visiems užtikrinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą, svarbu nacionalinėje politikoje ir tarptautiniuose forumuose skatinti agroekologiją, agrarinę miškininkystę, vietos gamybą ir tvarias maisto sistemas, kuriomis daugiausia dėmesio būtų skiriama trumpų tiekimo grandinių kūrimui, taip pat didinti tvarų žemės ūkio sektoriaus našumą ir šio sektoriaus atsparumą klimato kaitai;
94. primygtinai ragina Komisiją remti šalis partneres formuojant tvarią žemės ūkio praktiką, įskaitant agroekologiją, siekiant didinti dirvožemio derlingumą, kuo labiau išnaudoti biologinę įvairovę ir gerinti vandens naudojimo efektyvumą, nes tai yra pagrindiniai geresnio apsirūpinimo maistu elementai; atkreipia dėmesį į iššūkius, kylančius dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo, ir į jų neigiamą poveikį apsirūpinimui maistu ir mitybos saugumui, taip pat į tai, kad reikia skirti reikiamus išteklius prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimui;
95. pažymi, kad esama daug agronominių ir agroekologinių metodų, kurie gali būti naudingi kitomis klimato sąlygomis ir esant kitai padėčiai, pvz., mišriųjų kultūrų, vadinamųjų polikultūrų, agrarinės miškininkystės, įskaitant ankštinių medžių naudojimą, nes jie ypač tinka siekiant suteikti pavėsį ir apsaugoti kitas kultūras ir gyvūnus, taip pat pritraukti ir (arba) padidinti vandens judėjimą ir (arba) sulaikymą;
96. primena, kad naikinant atogrąžų miškus negrįžtamai prarandama biologinė įvairovė ir anglies dioksido absorbentai, taip pat nyksta miškuose gyvenančių čiabuvių bendruomenių būstai ir gyvenimo būdas; primena, kad miškai atlieka svarbų vaidmenį siekiant klimato tikslų, apsaugant biologinę įvairovę ir užkertant kelią dykumėjimui ir ekstremaliai dirvožemio erozijai; mano, kad reikia didinti pastangas siekiant išsaugoti, pvz., miškus, laukinę gamtą ir jūros bei pakrančių ekosistemas, pasitelkiant reguliavimo sistemas, pakankamus išteklius ir mokslinius duomenis, taip pat atkuriant ekosistemas ir vykdant valdymo veiksmus;
97. ragina atsižvelgti į visuomenės sveikatos ir biologinės įvairovės sąsają laikantis koncepcijos „Viena sveikata“; primygtinai ragina ES ir visas šalis partneres pripažinti ir apsaugoti čiabuvių tautų teises į paprotinę savo žemės ir gamtos išteklių nuosavybę bei kontrolę, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 169, ir laikytis laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principo;
98. primena, kad netvari žemės ūkio intensyvinimo praktika yra pagrindinės biologinės įvairovės nykimo priežastys visame pasaulyje, įskaitant kultūrų ir gyvulių veislių genetinę eroziją; primena, kad strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama laipsniškai iki 2030 m. sumažinti bendrą cheminių medžiagų naudojimą ir riziką ir uždrausti pavojingus pesticidus žemės ūkyje bei skatinti alternatyvią praktiką; pabrėžia, kad skurdžios šalys gauna didelę dalį pavojingų medžiagų; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą pagal ES cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti pateikti pasiūlymą nutraukti šią praktiką; tačiau primygtinai ragina Komisiją skatinti ieškoti tvarių ir prieinamų alternatyvų šių pesticidų naudojimui, siekiant išvengti rimtų aprūpinimo maistu sutrikimų besivystančiose šalyse, dėl kurių dar labiau išaugtų bado problema tarp pažeidžiamiausių gyventojų; ragina teikti konkrečią paramą švietimui ir mokymui tvarių augalų apsaugos metodų ir pesticidų alternatyvų klausimais, taip pat siekiant kuo labiau sumažinti pavojingų medžiagų poveikį;
99. smerkia ES taikomą dvigubų standartų dėl pesticidų praktiką, dėl kurios leidžiama iš ES eksportuoti joje uždraustas naudoti kenksmingas medžiagas; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių pesticidų naudojimas intensyviame žemės ūkyje besivystančiose šalyse ne tik daro žalą aplinkai, bet ir poveikį darbuotojų sveikatai; ragina užtikrinti švietimą ir mokymą apie tvarią augalų apsaugą, agroekologinę ir ekologinę praktiką;
100. primena naujausias ataskaitas, kuriose nustatyta, kad maisto sistemos prisideda prie beveik trečdalio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, iki 80 proc. biologinės įvairovės nykimo ir sunaudoja iki 70 proc. geriamojo vandens; tačiau pažymi, kad tvarios maisto gamybos sistemos turėtų būti pripažintos kaip esminis šių esamų problemų sprendimas ir kad didėjantį pasaulinį gyventojų skaičių įmanoma išmaitinti apsaugant mūsų planetą;
101. ragina ES aktyviai vykdyti 2021 m. mitybos veiksmų metų įsipareigojimus, visų pirma prisiimtus per JT aukščiausiojo lygio susitikimą maisto sistemų klausimais ir aukščiausiojo lygio susitikimą „Mityba ekonomikos augimo labui“, ir šiose pastangose atlikti pagrindinį vaidmenį bendradarbiaujant su čiabuvių bendruomenėmis, laikantis savo strategijos „Nuo ūkio iki stalo“; džiaugiasi dėl Europos Komisijos sprendimo tapti aštuonių JT aukščiausiojo lygio susitikimą maisto sistemų klausimais koalicijų partneriu;
102. prašo Komisijos ir valstybių narių bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga siekiant užtikrinti didesnį įsipareigojimą ir investicijas, kad būtų sprendžiamos regione kylančios mitybos problemos, ir remti Afrikos Sąjungos mitybos metus: „Afrikos žemyno atsparumo mitybos ir apsirūpinimo maistu srityje stiprinimas: žemės ūkio maisto sistemų, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų stiprinimas siekiant paspartinti žmogiškojo, socialinio ir ekonominio kapitalo vystymąsi“;
103. atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninės technologijos ir išmanusis bei tikslusis ūkininkavimas suteikia didelių galimybių plėtoti tvarias žemės ūkio maisto produktų sistemas ir skatinti sąžiningą bei įtraukų ekonomikos augimą besivystančių šalių kaimo vietovėse;
104. atkreipia dėmesį į tai, kad aprūpinimą maistu ir mitybą besivystančiose šalyse reikia gerinti taikant holistinį ir tvarų požiūrį į maisto sistemą; ragina Komisiją priimti įtraukią daugiašalę teisėmis grindžiamą strategiją; ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad ES investicijos į žemės ūkį, ekonomikos plėtrą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos, WASH, sveikatos ir kitus sektorius planavimo etape būtų visapusiškai susietos su išmatuojamais mitybos rezultatais;
105. pabrėžia, kad ES turi ginti žmogaus teises ir teisę į tinkamą maistą, nes tai yra pagrindinis maisto sistemų principas ir prioritetas, siekiant užtikrinti labiausiai marginalizuotų asmenų teises gauti maistingo maisto, ir pripažįsta Jungtinių Tautų deklaracijos dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių įgyvendinimo;
106. remia ES ir besivystančių šalių prekybos galimybių, kuriomis galima paskatinti vietos žemės ūkį ir sudaryti sąlygas regionams padidinti; primena, kad ūkininkaujančios šeimos ir smulkieji ūkininkai parodė savo gebėjimą tiekti įvairius produktus ir tvariai didinti maisto gamybą;
107. pabrėžia, kad reikia pripažinti pagrindinį ūkininkų, gamintojų organizacijų ir jų atstovų vaidmenį bet kokioje strategijoje, skirtoje apsirūpinimo maistu saugumui didinti, ir pabrėžia, kad būtina remti kooperatyvų ir gamintojų grupių steigimą besivystančiose šalyse, siekiant stiprinti jų kolektyvinius gebėjimus veiksmingiau burtis į organizacijas, pasinaudoti geresnėmis galimybėmis maisto grandinėse ir dalytis eksportuojamų produktų pridėtine verte;
108. pabrėžia, kad prekybos liberalizavimas gali turėti poveikį miškų naikinimui, klimato kaitai ir biologinės įvairovės nykimui, taip pat maisto gamybai ir maisto prieinamumui; mano, kad ES prekybos ir investicijų politika besivystančių šalių atžvilgiu turėtų būti grindžiama prekybos politika, pagal kurią būtų teikiama pirmenybė miškų ir biologinės įvairovės apsaugai, vietos žemės ūkio plėtrai ir vietos gamintojams bei ūkininkams, siekiant skatinti visišką apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir sumažinti žemės ūkio eksporto tikslu vykdomą žemės grobimą ir miškų naikinimą;
109. mano, kad Sąjunga ir valstybės narės turėtų skatinti įvairias sąžiningos prekybos iniciatyvas ir į visų prekybos susitarimų nuostatas visapusiškai ir visapusiškai integruoti aplinkos ir socialinius tikslus;
110. primena, kad sėklų įvairovė yra gyvybiškai svarbi siekiant stiprinti žemės ūkio atsparumą klimato kaitai; primena, kad ūkiuose sutaupytos sėklos kai kuriose Afrikos šalyse sudaro daugiau kaip 80 proc. visų ūkininkų sėklų poreikių; atitinkamai ragina ES prekybos susitarimuose remti intelektinės nuosavybės teisių nuostatas, kuriomis skatinamas vietos lygmeniu pritaikytų ir ūkininkų išsaugotų sėklų įvairovės didinimas, tačiau susilaikyti nuo įtakos darymo sėklų teisės aktų reformai, visų pirma Afrikoje, priimant 1991 m. Naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nuostatas tiek, kiek jos nesuderinamos su Tarptautinės sutarties dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (angl. ITPGRFA) nuostatomis;
111. pabrėžia, kad žvejybos ir akvakultūros produktai yra vieni sveikiausių maisto produktų ir daro mažiausią poveikį gamtai; pažymi, kad žvejybos ir akvakultūros produktai gali padėti siekti kelių DVT, įskaitant 2-ąjį DVT „Bado panaikinimas“; todėl ragina Komisiją priimant strategijas, susijusias su aprūpinimu maistu, taip pat ir besivystančiose šalyse, įtraukti žvejybos ir akvakultūros produktus;
112. ragina ES toliau dėti pastangas, kad Pasaulio prekybos organizacijoje būtų užbaigtos daugiašalės derybos dėl žuvininkystės subsidijų, kuriomis įgyvendinamas 14.6 darnaus vystymosi tikslas, siekiant uždrausti tam tikras žuvininkystės subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinių pajėgumų ir peržvejojimo, panaikinti subsidijas, kuriomis prisidedama prie NNN žvejybos, ir susilaikyti nuo naujų tokių subsidijų įvedimo, visapusiškai laikantis Europos žaliojo kurso, 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos ir Paryžiaus susitarimo tikslų;
113. ragina užtikrinti, kad pagal pasaulinį Biologinės įvairovės strategijos aspektą būtų remiama teisė į tinkamą maistą, įgyvendinama JT deklaracija dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių, kad būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama pasaulio mastu pagerinti ūkininkų darbo sąlygas ir padidinti smulkiųjų ūkininkų, dalyvaujančių tarptautinėse maisto tiekimo grandinėse, pajamas, ir užtikrinti, kad į visus maisto saugos reikalavimus būtų įtrauktas atsargumo principas; taip pat ragina ES suderinti savo prekybos politiką su strategijos „nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos tikslais ir Europos žaliojo kurso anglies dioksido poveikio neutralumo tikslu;
114. pabrėžia, kad, norint sėkmingai siekti tvarumo tikslų, būtina sąlyga, kad trečiosios šalys, veikiančios pasaulinėje arenoje, atliktų savo dalį;
115. atkreipia dėmesį į maisto vertę, kuri taip pat turi būti suprantama kaip daugiau nei vien prekė, bet ir kaip žmonių teisė, kuri turi būti įgyvendinama, taip pat į ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį ir išorės veiksnius, kurie turi būti geriau įvertinti ir sumažinti arba prireikus sušvelninti;
116. ragina imtis aktyvesnių veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad priimant politinius sprendimus daugiausia dėmesio būtų skiriama apsirūpinimo maistu saugumui, kad būtų išvengta trūkumo ir užtikrintas mitybos saugumas pažeidžiamiausiose šalyse;
117. ragina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti ES politikos nuoseklumą laikantis politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principo; primygtinai ragina užtikrinti, kad Europos eksportas nekenktų vietos gamybos ir vietos rinkos plėtrai; pabrėžia, kad ES laisvosios prekybos susitarimais neturėtų būti destabilizuojamas vietos žemės ūkis, kenkiama smulkiesiems gamintojams ar didinamas priklausomumas nuo maisto produktų importo; primygtinai ragina remti vietos gamybą ir vartojimą, kurie gali užtikrinti vietinių darbo vietų kūrimą, sąžiningas kainas, darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą, taip pat mažinti šalių priklausomybę nuo importo ir jų pažeidžiamumą dėl tarptautinių kainų svyravimų;
118. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti aiškias gaires, kaip ES lygmeniu užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, sykiu sprendžiant potencialiai vienas kitam prieštaraujančių politikos tikslų klausimą; primygtinai ragina ES užtikrinti Europos žemės ūkio ir prekybos politikos nuoseklumą siekiant remti apsirūpinimo maistu saugumą ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą bei apsaugoti vietos ir regionines rinkas;
119. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
AIŠKINAMOJI DALIS
Veiksmų mitybos srityje metų (2021 m.) rugsėjo mėn. buvo surengtas JT aukščiausiojo lygio susitikimas maisto sistemų klausimais, o gruodžio mėn. - aukščiausiojo lygio susitikimas mitybos reikšmės ekonomikos augimui klausimais. Tais metais paaiškėjo, kokiu mastu maisto sistemos prisideda prie pasaulinio darnaus vystymosi ir kad, atsižvelgiant į jų sudėtingumą, joms reikia reformų. Matant COVID-19 padarinius besivystančiose šalyse aiškiai suvokta esama nelygybė galimybių sveikai maitintis ir gauti pakankamai maisto srityje. Mitybos paslaugos buvo vienos iš labiausiai sutrikdytų, ypač tai palietė žmones, patiriančius humanitarinę krizę[23].
Nestabilioje padėtyje atsidūrę asmenys susiduria su dideliu ūmiu maisto stygiumi, o tai savaime yra visų kitų formų netinkamos mitybos priežastis. Maisto krizių ištikti žmonės turi priimti tokius sunkius sprendimus, kad dažnai yra priversti imtis poveikio švelninimo veiksmų, turinčių ilgalaikių pasekmių vystymuisi. Pagrindiniai maisto krizių veiksniai yra konfliktai, socialiniai ekonominiai sukrėtimai ir gaivalinės nelaimės. Dėl to atsiranda pažeidžiamumas, kurį didina ir ilgalaikės tendencijos, pavyzdžiui, gamtos išteklių būklės blogėjimas, klimato kaita ir demografija.
Todėl, kadangi sukrėtimai ir krizės turi sudėtinį poveikį, nestabiliomis ir humanitarinėmis aplinkybėmis daugiausia dėmesio turi būti skiriama humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos sąsajos integravimui. Šis požiūris labai svarbus siekiant sumažinti krizių riziką ir valdyti jų poveikį.
2-ojo DVT (bado panaikinimo) įgyvendinimas padės pasiekti daugelį kitų DVT. Šiuo pranešimu turėtų būti paraginta imtis veiksmų siekiant 2.1 tikslo – visiems žmonėms užtikrinti galimybę visus metus gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto, ir 2.2 tikslo – iki 2030 m. panaikinti visų formų netinkamą mitybą. Teisė į tinkamą maistą yra neatsiejama nuo žmogaus orumo ir neatskiriama nuo socialinio teisingumo. Siekiant šio tikslo reikia priimti tinkamą ekonominę, aplinkos ir socialinę politiką.
Šiame pranešime daugiausia dėmesio skiriama dviem iš keturių ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programoje nurodytų ramsčių[24]: (i) gerinti vartojamo maisto kokybę ir ii) didinti krizių prevencijos ir valdymo veiksmingumą. Pranešimas taip pat paremtas pastarųjų kelerių metų Parlamento rekomendacijomis dėl aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo.[25]
Pranešimo tikslas – pateikti bendras politines rekomendacijas neaptariant konkrečių krizių, nors jame nuolat kartojama, kad tiek mitybos strategijos, tiek reagavimas į maisto krizes visada turėtų būti pritaikyti prie konkrečių aplinkybių ir prie vietos aplinkybių. Bet kuriuo atveju Parlamentas, keisdamasis nuomonėmis ir rengdamas plenarinio posėdžio rezoliucijas, ir toliau daug dėmesio skirs konkrečioms ekstremalioms situacijoms.
Visų formų netinkama mityba yra plačiai paplitusi problema, tačiau, priklausomai nuo aplinkybių, ji pasireiškia skirtingai. Netinkamos mitybos problemos sprendimas yra ekonomiškai efektyvi priemonė, nes tai padeda išvengti ilgalaikės naštos šalims ir visuomenei. ES turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį, padėdama šalims nustatyti ir įgyvendinti konkrečioms aplinkybėms pritaikytus, įgyvendinamus ir patikimus nacionalinius mitybos planus, kuriuose būtų nustatyti konkretūs tikslai.
2014 m. mitybos veiksmų plane ES įsipareigojo padėti šalims partnerėms iki 2025 m. bent 7 mln. sumažinti sutrikusios raidos vaikų iki penkerių metų skaičių ir skirti 3,5 mlrd. EUR intervencinėms priemonėms mitybos srityje. Vos prieš metus vykusiame inauguraciniame aukščiausiojo lygio susitikime mitybos reikšmės ekonomikos augimui klausimais ES buvo tikra lyderė mitybos srityje – jos įsipareigojimai sudarė beveik 20 proc. viso pažadėtos paramos kiekio. Dabar, remiantis veiksmų plano šeštosios pažangos ataskaitos išvadomis, šis įsipareigojimas jau pasiektas ir netgi viršytas – 2014–2020 m. ES į mitybą ir humanitarinę pagalbą investavo 4,3 mlrd. EUR. 2021 m. gruodžio mėn. ES įsipareigojo kovai su netinkama mityba 2021–2024 m. skirti dar 2,5 mlrd. EUR. Tačiau sutrikusios raidos vaikų skaičiaus mažinimas ir toliau lieka siektinu tikslu. Pasaulis nesugebėjo pasiekti Pasaulio sveikatos asamblėjos tikslo, tad Parlamento raginimas teikti pirmenybę mitybai kaip vystymosi tikslui, kaip išdėstyta jo 2014 m. rezoliucijoje dėl netinkamos vaikų mitybos besivystančiose šalyse, tebėra aktualus ir skubus: apskaičiuota, kad visame pasaulyje yra 149,2 mln. sutrikusios raidos vaikų, tai yra 22 proc. vaikų arba kas penktas pasaulio vaikas.
Dėl netinkamos mitybos nepaprastai didėja skurdas. Pasaulio ekonomikos forumo[26] vertinimu, sutrikusios raidos vaikai tapę suaugusiais uždirba 20 proc. mažiau ir 30 proc. dažniau gyvena skurde. Priešingai, geresnė mityba gali padėti pagrindus taikioms, saugioms ir stabilioms visuomenėms. Neprievalgis yra beveik pusės visų vaikų mirčių visame pasaulyje priežastis, tačiau mažiau nei 1 proc. paramos teikėjų lėšų skiriama pagrindinei mitybai.[27]. Sutrikusios raidos vaikų kognityvinių testų rezultatai prastesni ir labiau tikėtina, kad jie pradės mokyklą vėliau arba iš viso jos nebaigs.
ES turėtų toliau remti vietos lygmeniu pritaikytus, įvairius sektorius apimančius metodus ir skatinti atsakomybę vietoje – tai sudarytų galimybes metodus taikyti ilgą laikotarpį. ES ir toliau daug dėmesio turi skirti investicijoms į moteris ir smulkiuosius ūkininkus. Smulkiųjų ūkininkų pajamų didinimas ir užimtumo kaimo vietovėse gerinimas yra veiksmingas būdas kovoti su skurdu ir didina tokių bendruomenių atsparumą. Labai svarbu remti geresnes galimybes patekti į rinkas, naudotis gamybiniais ir kitais ištekliais, taip pat gauti finansavimą ir draudimą, užtikrinti, kad smulkūs žemės savininkai ir moterys galėtų naudotis žeme, ir pagerinti jų galimybes naudotis technologijomis ir inovacijomis.
Maisto stygius ir netinkama mityba yra nepriimtini – jie kenkia individų raidai ir visos visuomenės klestėjimui. Tačiau jų galima išvengti, o gera žinia yra ta, kad ES yra gerai pasirengusi remti šį tikslą pasitelkdama Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, kurios teminis ir geografinis programavimas turėtų tinkamai apimti intervencines priemones į aprūpinimą maistu ir mitybą. Sveika mityba yra ne tik žmogaus teisė, bet ir priemonė kurti teisingą bei atsparią visuomenę. Ekonomikai atsigaunant po COVID pandemijos, aprūpinimas maistu ir mityba turėtų būti mūsų pastangų pagrindas.
ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (11.2.2022)
pateikta Vystymosi komitetui
dėl aprūpinimo maistu problemos sprendimo besivystančiose šalyse
Nuomonės referentas: Luke Ming Flanagan
PASIŪLYMAI
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Vystymosi komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. mano, kad svarbu padėti besivystančioms šalims nustatyti viešąją žemės ūkio ir maisto politiką, pagal kurią būtų galima patenkinti su sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi susijusius poreikius; pabrėžia, kad aprūpinimo maistu politika turi atspindėti pagrindinius bendros žemės ūkio politikos principus ir jos pirminis tikslas turi būti pakankamo, maistingo, saugaus maisto už prieinamą kainą tiekimas piliečiams visus metus, kartu garantuojant teisingas ūkininkų pajamas ir deramą gyvenimo lygį, kartu skatinant žemės ūkio našumą siekiant užtikrinti žemės ūkio tiekimo grandinių ekonominę gerovę;
2. išreiškia susirūpinimą dėl praeitais metais pasaulyje išaugusio maisto stygiaus ir tolesnio maisto stygiaus didėjimo perspektyvų netolimoje ateityje; pažymi, kad šiuo metu apie 820 mln. asmenų, daugiausia gyvenančių besivystančiose šalyse, patiria maisto nepriteklių ir kad 2 mlrd. asmenų kenčia dėl netinkamos mitybos; pabrėžia, kad dėl šios drastiškos padėties dar labiau mažėja kaimo gyventojų skaičius;
3. pabrėžia, kad strateginės investicijos į tvarią žemės ūkio praktiką gali atlikti labai svarbų vaidmenį užtikrinant atsparesnes ir tvaresnes žemės ūkio maisto produktų sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad užtikrinant, kad investicijos būtų nukreiptos į tvarią praktiką, galima padėti pereiti prie tvarių ir integruotų maisto sistemų, kurios leistų nuolat tiekti saugų, įperkamą, maistingą ir aplinkos atžvilgiu tvarų maistą;
4. pažymi, kad apsirūpinimo maistu saugumas pasiektas, kai visi žmonės visą laiką turi fizinių, socialinių ir ekonominių galimybių gauti pakankamai saugaus ir maistingo maisto, kuris atitinka jų mitybos poreikius ir maisto pasirinkimą aktyviam ir sveikam gyvenimui užtikrinti;
5. palankiai vertina visas iniciatyvas įgyvendinti arba stiprinti žemės ūkio politiką, kuria siekiama užtikrinti didesnį savarankišką apsirūpinimą maistu ir žemės ūkio gamybos tvarumą, nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis;
6. pabrėžia, kad tvarus žemės ūkis ir aprūpinimas maistu yra platesnės ekonominės ir socialinės plėtros kertiniai akmenys; todėl ragina besivystančias šalis pereiti prie didesnio savarankiškumo, suteikiant ūkininkams politinę ir kitą atsakomybę kuriant tvarias žemės ūkio gamybos sistemas; pažymi, kad šis perėjimas turėtų atitikti darnaus vystymosi kriterijus; pabrėžia, kad žemės ūkio gamybos plotai neturėtų būti didinami tuo pačiu metu kenkiant aplinkos apsaugai ir turtinga biologine įvairove pasižyminčių buveinių išsaugojimui;
7. pabrėžia, kad visose strategijose, kuriomis siekiama didinti apsirūpinimo maistu saugumą, reikia pripažinti pagrindinį ūkininkų, gamintojų organizacijų ir jų atstovų vaidmenį, ir pabrėžia, kad būtina skatinti steigti kooperatyvus ir gamintojų grupes besivystančiose šalyse, kad būtų sustiprinta pirminių gamintojų padėtis grandinėse; mano, kad ES parama, teikiama įgyvendinant jos bendradarbiavimo ir vystymosi politiką, turi būti grindžiama bendradarbiavimu, visų pirma vykdant mokymus ir keičiantis žiniomis, suteikiant ūkininkams atsakomybę ir nepriklausomumą apibrėžiant projektus, kuriuos jie parengtų patys kartu su kitais savo regionų veiklos vykdytojais;
8. pabrėžia, kad ES gali parodyti solidarumą teikdama laikiną pagalbą maistu nelaimių dėl klimato kaitos ar ginkluotų konfliktų atveju, tačiau ji turėtų sutelkti dėmesį siekdama prisidėti prie pasaulinės aprūpinimo maistu pusiausvyros, sutelkdama tarptautinę bendruomenę, kad būtų plėtojamas valdymas ir demokratinis organizavimas, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, grindžiamą švaistymo problemos sprendimu ir naudojimo mažinimu; apgailestauja dėl to, kad daugelyje besivystančių šalių labai paplitęs žemės grobimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra praktika, kenkianti apsirūpinimo maistu tikslui ir kelianti pavojų kaimo bendruomenėms;
9. pabrėžia, kad ES yra atsakinga už savo gebėjimo gaminti žemės ūkio produktus stiprinimą, kad užtikrintų savo aprūpinimą maistu ir prisidėtų prie pasaulinio aprūpinimo maistu;
10. pažymi, kad 2021 m. rugsėjo mėn. vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime maisto sistemų klausimais buvo pabrėžtas poreikis skatinti tvarių maisto sistemų politiką nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir pasiūlyta, kad ES atliktų pagrindinį vaidmenį, bendradarbiaudama su čiabuvių bendruomenėmis dedant šias pastangas, vadovaudamasi savo strategija „nuo ūkio iki stalo“;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti aiškias gaires, kaip ES lygmeniu užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, sykiu sprendžiant potencialiai vienas kitam prieštaraujančių politikos tikslų klausimą; primygtinai ragina ES užtikrinti Europos žemės ūkio ir prekybos politikos suderinamumą, atsižvelgiant į įsipareigojimus dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, siekiant remti pasaulinį perėjimą prie tvarių maisto sistemų; pažymi, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra metodas ir politikos priemonė siekiant integruoti darnaus vystymosi ekonominius, socialinius, aplinkos ir valdymo aspektus į visus vidaus ir tarptautinės politikos formavimo etapus;
12. ragina Komisiją teikti paramą besivystančioms šalims, kad būtų plėtojamos ir apsaugotos jų jautrios ir besikuriančios pramonės šakos, skatinamas aprūpinimas maistu, remiamas klimato kaitos švelninimas žemės ūkyje ir laikomasi ES ir tarptautinių tvarumo standartų eksportuojant jų žemės ūkio produktus;
13. pripažįsta, kad reikia laikytis maisto sistemų požiūrio, pagal kurį būtų pripažįstamas integruotas maisto, aplinkos ir sveikatos politikos pobūdis ir jos pagrindas – trys ekonominio, aplinkos ir socialinio tvarumo aspektai;
14. atkreipia dėmesį į Afrikos ir Europos strateginių ryšių svarbą, remiantis Afrikos Sąjungos (AS) ir ES kaimo vietovių transformacijos veiksmų darbotvarkėje padaryta pažanga; pabrėžia, kad, anot 2021 m. birželio mėn. įvykusio AS ir ES žemės ūkio ministrų aukščiausiojo lygio susitikimo, vien tik tarifų sumažinimo nepakanka siekiant sustiprinti tarptautinę ir tarpregioninę prekybą ir kad taip pat turi būti sprendžiami tokie klausimai kaip prekybos logistika, netarifinės kliūtys ir netinkama verslo bei reglamentavimo aplinka;
15. pripažįsta, kad reikia skatinti tokio bendradarbiavimo dvasią, kurį vykdant derinami vietos projektai bei žinios ir finansavimas, technologijų pažanga bei žinių perdavimo sistemos, taikant profesinio mokymo modelį, pvz., diskusijų grupes ir tarpusavio mokymąsi;
16. primena, kad svarbu sistemingai vertinti naujų politikos priemonių ir strategijų poveikį besivystančioms šalims ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad jos būtų veiksmingos bei padėtų pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus, ypač daug dėmesio skiriant 2-ajam DVT dėl bado panaikinimo;
17. pažymi, kad daugiau nei 45 mln. vaikų iki 5 metų kenčia nuo išsekimo, kuris apibrėžiamas kaip mažas svoris atitinkamam ūgiui, dėl itin netinkamos mitybos ankstyvame amžiuje; ragina būsimose ES politikos priemonėse pirmenybę teikti šiai pasaulinei problemai;
18. pažymi neigiamą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, ypač besivystančio pasaulio aprūpinimui maistu, įskaitant per(si)kėlimo poveikį;
19. pabrėžia esminį moterų, jaunimo ir smulkiųjų ūkininkų indėlį į žemės ūkio ir kaimo ekonomiką besivystančiose šalyse; primena, kad, nors dauguma smulkiųjų ūkininkų besivystančiose šalyse yra moterys, jos yra labai nepalankioje padėtyje atsižvelgiant į jų galimybes gauti maisto ir darbo naštą; pabrėžia, kad vykdant ES politiką, susijusią su sąžiningomis, tvariomis ir atspariomis maisto sistemomis, turi būti konkrečiai sprendžiama lyčių nelygybės problema, visų pirma dėl moterų ir mergaičių galimybės gauti maistingo maisto, naudotis žeme, kreditu, gauti žinių, orų darbą, naudotis gamtos ištekliais ir rinkomis, taip pat užtikrintos jų teisės ir dalyvavimas priimant sprendimus;
20. visų pirma palankiai vertina Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės rekomendacijas ir žemės ūkio maisto produktų platformos, jungiančios Afrikos ir Europos žemės ūkio maisto produktų privačiuosius sektorius, sukūrimą, siekiant paskatinti porinimą, keitimąsi geriausia patirtimi ir tvarias bei įtraukias investicijas į vietos žemės ūkį;
21. pabrėžia, kad strategija „nuo ūkio iki stalo“ yra plataus užmojo ES politikos sistema, kuria skatinama tvaresnė bei atsparesnė ES žemės ūkio maisto produktų sistema ir remiamas visuotinis bei teisingas perėjimas prie tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų, kurios neštų naudą žmonėms, gamtai ir padėtų augti ekonomikai ir kurias taikant išsaugomi gamtos ištekliai pagal Biologinės įvairovės strategijos tikslus; pabrėžia ES vaidmenį sudarant sąlygas pertvarkyti maisto sistemas, kad jos taptų atsparesnės, tvaresnės ir teisingesnės tiek ES viduje, tiek už jos ribų;
22. ragina užtikrinti, kad pagal pasaulinį Biologinės įvairovės strategijos aspektą būtų remiama teisė į tinkamą maistą, įgyvendinama JT deklaracija dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių, kad būtų taikomos priemonės, kuriomis siekiama pasaulio mastu pagerinti ūkininkų darbo sąlygas ir padidinti smulkiųjų ūkininkų, dalyvaujančių tarptautinėse maisto tiekimo grandinėse, pajamas, ir užtikrinti, kad į visus maisto saugos reikalavimus būtų įtrauktas atsargumo principas; taip pat ragina ES suderinti savo prekybos politiką su strategijos „nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos tikslais ir Europos žaliojo kurso anglies dioksido poveikio neutralumo tikslu;
23. akcentuoja ES įsipareigojimą kurti sąjungas, skirtas tvarioms maisto sistemoms sukurti dvišaliuose, regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose, ypač daug dėmesio skiriant problemoms, su kuriomis susiduria besivystančios šalys, kad pasaulinis perėjimas sukurtų veiksmingus ir integruotus sprendimus, kurie teiktų pridėtinę vertę žmonėms, aplinkai ir ekonomikai;
24. pabrėžia, kad turi būti atidžiai įvertintas bendras tiesioginis ir netiesioginis strategijos „nuo ūkio iki stalo“ poveikis pasaulio maisto gamybai ir pasaulinėms maisto kainoms;
25. pabrėžia, kad svarbu remti ir skatinti dalijimąsi žiniomis ir tarpusavio mokymąsi, pvz., ūkininkų tarpusavio ir verslo įmonių tarpusavio, gamybos, perdirbimo ir rinkodaros srityse;
26. pabrėžia, kad reikia naudotis vietinėmis žiniomis ir supratimu apie natūralią aplinką bei jų paisyti;
27. pabrėžia galimybių gauti finansavimą svarbą mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir smulkiesiems ūkininkams; pažymi, kad siekiant mažų įmonių ir valdų ekonominio tvarumo nepaprastai svarbu užtikrinti prieigą prie mažų palūkanų finansavimo;
28. atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimą pagal strategiją „nuo ūkio iki stalo“ daugiausia dėmesio skirti tarptautiniam bendradarbiavimui maisto sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, ir pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į įtraukių ir sąžiningų vertės grandinių užtikrinimą, sveikos mitybos skatinimą, maisto krizių prevencijos ir valdymo priemonių nustatymą ir pasirengimo bei rizikos prevencijos mechanizmų stiprinimą;
29. akcentuoja teigiamą Europos žemės ūkio sektoriaus ekspertinių žinių indėlį plėtojant pasaulio žemės ūkio gamybą ir pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę partnerystei žemės ūkio mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, be kita ko, įgyvendinant programą „Europos horizontas“, ir skatinti atsakingas bei etiškas inovacijas siekiant propaguoti tvarią žemės ūkio praktiką, kad būtų padidintas derlius ir ūkių produkcija; pabrėžia, kad būtina stiprinti mokslinius tyrimus, dalytis inovacijomis ir skatinti naujų technologijų naudojimą bei dalytis novatoriškos praktikos pavyzdžiais bei žiniomis tarp ES ir besivystančių šalių, nesukuriant anglies dioksido nutekėjimo iš ES ir nepadidinant mažiausiai išsivysčiusių šalių priklausomumo, taip pat būtina padidinti žemės ūkio maisto produktų sistemos atsparumą, ypač atsižvelgiant į klimato kaitą; todėl atkreipia dėmesį tai, kad reikia didinti keitimąsi Europos technologijomis ir inovacijomis, taip pat ir vietos lygmeniu, pavyzdžiui, steigiant darbo grupes, kuriose būtų Europos ekspertų ir sprendimus priimančių asmenų iš besivystančių šalių;
30. atkreipia dėmesį į tai, kad prasta infrastruktūra ir sanitarija besivystančiose šalyse taip pat glaudžiai susijusios su maisto tiekimo nestabilumu ir, siekiant gerinti aprūpinimą maistu, į jas reikia nukreipti pastangas;
31. pabrėžia žiedinės ekonomikos įgyvendinimo žemės ūkio gamybos sistemose svarbą siekiant padidinti jų tvarumą ir efektyvų išteklių naudojimą bei kiek įmanoma sumažinti maisto nuostolius ir švaistymą; atkreipia dėmesį į skaitmeninimo sukuriamas galimybes veiksmingiau naudoti žemę ir išteklius, prisidedant prie maisto gamybos didinimo;
32. pažymi, kad esama daug agronominių ir agroekologinių metodų, kurie gali būti naudingi kitomis klimato sąlygomis ir esant kitai padėčiai, pvz., mišriųjų kultūrų, vadinamųjų polikultūrų, agrarinės miškininkystės, įskaitant ankštinių medžių naudojimą, nes jie ypač tinka siekiant suteikti pavėsį ir apsaugoti kitas kultūras ir gyvūnus, taip pat pritraukti ir (arba) padidinti vandens judėjimą ir (arba) sulaikymą;
33. mano, kad Europos Sąjungoje uždraustų pesticidų eksportas į trečiąsias šalis yra nepriimtinas, ir pabrėžia, kad didžiosios šio eksporto dalies gavėjai yra neturtingos šalys; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą pagal ES cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti pateikti pasiūlymą nutraukti šią praktiką; tačiau primygtinai ragina Komisiją skatinti ieškoti alternatyvų šių pesticidų naudojimui, siekiant išvengti rimtų aprūpinimo maistu sutrikimų besivystančiose šalyse, dėl kurių dar labiau išaugtų bado problema tarp pažeidžiamiausių gyventojų;
34. atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninės technologijos ir išmanusis bei tikslusis ūkininkavimas suteikia didelių galimybių plėtoti tvarias žemės ūkio maisto produktų sistemas ir skatinti sąžiningą bei įtraukų ekonomikos augimą besivystančių šalių kaimo vietovėse;
35. pabrėžia, kad svarbu sukurti ir atnaujinti visos ES duomenų bazę, prieinamą kompetentingoms institucijoms, kurioje būtų registruojamos tiekimo atsargos, ypač javų atsargos, siekiant sukurti pagrindą sistemai, kuria būtų užtikrinamas nuolatinis tinkamo lygmens aprūpinimas maistu ir kuo labiau sumažintas maisto švaistymas;
36. pabrėžia, kad reikia sukurti ir reguliariai atnaujinti nacionalines aprūpinimo maistu strategijas, kurios turėtų būti grindžiamos išsamia kiekvienos valstybės narės konkrečių poreikių analize;
37. ragina, laikantis ES sutartyje nustatyto įsipareigojimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, užtikrinti didesnį ES išorės, vystymosi ir prekybos politikos nuoseklumą bei papildomumą, siekiant remti visuotinį perėjimą prie tvarių žemės ūkio maisto produktų ir savarankiškų sistemų, nenubaudžiant Europos ūkininkų, kad būtų galima kuo labiau sumažinti aprūpinimo maistu riziką, ypač susijusią su pažeidžiamumu dėl kainodaros;
38. pabrėžia, kad ES laisvosios prekybos susitarimais neturėtų būti destabilizuojamas vietos žemės ūkis, kenkiama smulkiesiems gamintojams ar didinamas priklausomumas nuo maisto produktų importo; primena politikos suderinamumo vystymosi labui principą, siekiant užtikrinti, kad Europos eksportas netrukdytų plėtoti vietos ir besiformuojančios produkcijos; ragina remti savarankiškas maisto produktų sistemas ir vietos bei regionines rinkas, papildančias dabartinę į prekybą orientuotą žemės ūkio politiką; primygtinai ragina remti vietos gamybą ir vartojimą, kurie gali užtikrinti vietinių darbo vietų kūrimą, sąžiningas kainas, darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą, taip pat mažinti šalių priklausomybę nuo importo ir jų pažeidžiamumą dėl tarptautinių kainų svyravimų;
39. pabrėžia, kad, norint sėkmingai siekti tvarumo tikslų, būtina sąlyga, kad trečiosios šalys, veikiančios pasaulinėje arenoje, atliktų savo dalį;
40. remia ES ir besivystančių šalių prekybos galimybių, kuriomis galima paskatinti vietos žemės ūkį ir sudaryti sąlygas regionams padidinti bei išplėsti savo gamybos potencialą, plėtrą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad prekybos susitarimuose turi būti laikomasi sąžiningos prekybos principo ir tai turi būti taikoma abiem prekybos partneriams;
41. pabrėžia, kad visi žemės ūkio maisto produktų sektoriaus dalyviai turi vykdyti išsamų patikrinimą savo tiekimo grandinėje, sukurdami atsakingą ir veiksmingą praktiką aplinkos, žmogaus teisių ir gero valdymo (pvz., minimalaus amžiaus reikalavimų ir darbuotojų saugos) aspektais; palankiai vertina tai, kad 2021–2022 m. paskelbta teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama sustiprinti pirminių gamintojų bendradarbiavimą siekiant paremti jų poziciją maisto grandinėje; primygtinai tvirtina, kad teisės aktai turi apimti ne tik ES įsikūrusius gamintojus, bet jais turi būti apsaugomi ir besivystančių šalių gamintojai bei ūkininkai, bendradarbiaujantys su Europos įmonėmis;
42. pažymi, kad per visą bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimo istoriją dėl Europos žemės ūkio politikos trečiųjų šalių rinkose panaikinus eksporto subsidijas ir atsiejus tiesiogines išmokas labai sumažėjo dempingo rizika;
43. smerkia ES taikomą dvigubų standartų dėl pesticidų praktiką, dėl kurios leidžiama iš ES eksportuoti joje uždraustas naudoti kenksmingas medžiagas; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių pesticidų naudojimas intensyviame žemės ūkyje besivystančiose šalyse ne tik daro žalą aplinkai, bet ir poveikį darbuotojų sveikatai; ragina užtikrinti švietimą ir mokymą apie tvarią augalų apsaugą, agroekologinę ir ekologinę praktiką;
44. remia Europos finansavimą gamintojams ir žemės ūkio maisto produktų įmonėms, kad jie galėtų atlikti būtinas investicijas siekiant atitikti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) reikalavimus, įgyvendindami priemones, skirtas bet kokiai galimai aprūpinimo maistu rizikai pašalinti.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
2.2.2022 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
39 1 7 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Álvaro Amaro, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Benoît Biteau, Mara Bizzotto, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Angelo Ciocca, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Dino Giarrusso, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Elsi Katainen, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Chris MacManus, Colm Markey, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Juozas Olekas, Pina Picierno, Eugenia Rodríguez Palop, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Marc Tarabella, Veronika Vrecionová, Sarah Wiener, Juan Ignacio Zoido Álvarez |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Joëlle Mélin, Michaela Šojdrová, Adrián Vázquez Lázara |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
39 |
+ |
ECR |
Mazaly Aguilar, Krzysztof Jurgiel, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová |
ID |
Mara Bizzotto, Angelo Ciocca |
NI |
Dino Giarrusso |
PPE |
Álvaro Amaro, Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Norbert Lins, Colm Markey, Marlene Mortler, Anne Sander, Petri Sarvamaa, Simone Schmiedtbauer, Annie Schreijer-Pierik, Michaela Šojdrová, Juan Ignacio Zoido Álvarez |
Renew |
Atidzhe Alieva-Veli, Asger Christensen, Jérémy Decerle, Martin Hlaváček, Elsi Katainen, Ulrike Müller, Adrián Vázquez Lázara |
S&D |
Clara Aguilera, Attila Ara-Kovács, Carmen Avram, Adrian-Dragoş Benea, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Juozas Olekas, Pina Picierno, Marc Tarabella |
The Left |
Luke Ming Flanagan, Chris MacManus, Eugenia Rodríguez Palop |
1 |
- |
ID |
Ivan David |
7 |
0 |
ID |
Gilles Lebreton, Joëlle Mélin |
Verts/ALE |
Benoît Biteau, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Bronis Ropė, Sarah Wiener |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
23.6.2022 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 0 0 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Barry Andrews, Eric Andrieu, Hildegard Bentele, Stéphane Bijoux, Lefteris Christoforou, Antoni Comín i Oliveres, Mónica Silvana González, Pierrette Herzberger-Fofana, Rasa Juknevičienė, Beata Kempa, Karsten Lucke, Pierfrancesco Majorino, Erik Marquardt, Janina Ochojska |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Malte Gallée |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Aurélia Beigneux, Helmut Geuking, Constanze Krehl, Colm Markey, Luisa Regimenti |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
20 |
+ |
ECR |
Beata Kempa |
ID |
Aurélia Beigneux |
NI |
Antoni Comín i Oliveres |
PPE |
Hildegard Bentele, Lefteris Christoforou, Helmut Geuking, Rasa Juknevičienė, Colm Markey, Janina Ochojska, Luisa Regimenti |
RENEW |
Barry Andrews, Stéphane Bijoux |
S&D |
Eric Andrieu, Mónica Silvana González, Constanze Krehl, Karsten Lucke, Pierfrancesco Majorino |
VERTS/ALE |
Malte Gallée, Pierrette Herzberger-Fofana, Erik Marquardt |
0 |
- |
|
|
0 |
0 |
|
|
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1]OL L 209, 2021 6 14, p. 1.
- [2] OL L 163, 1996 7 2, p. 1.
- [3] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0505.
- [4] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2022-0073_LT.html
- [5] OL C 289, 2016 8 9, p. 71.
- [6] OL C 86, 2018 3 6, p. 10.
- [7] OL C 215, 2018 6 19, p. 10.
- [8] Priimti tekstai, P9_TA(2022)0099.
- [9] OL C 25, 2008 1 30, p. 1.
- [10] FAO, „Pasaulio žvejybos ir akvakultūros būklė 2020 m.“, https://www.fao.org/3/ca9231en/CA9231EN.pdf
- [11] IPBES ir IPCC remiamas praktinis seminaras „Biologinė įvairovė ir klimato kaita“, praktinio seminaro ataskaita.
- [12] Apsirūpinimo maistu saugumo ir mitybos padėties pasaulyje 2021 m. ataskaita.
- [13] 2021 m. Pasaulinė ataskaita dėl maisto krizių, atnaujinta rugsėjo mėn.
- [14] Neprivalomos laipsniško teisės į tinkamą maistą įgyvendinimo gairės siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu.
- [15] Apsirūpinimo maistu saugumo ir mitybos padėties pasaulyje 2021 m. ataskaita. https://www.fao.org/3/cb4474en/cb4474en.pdf
- [16] Apsirūpinimo maistu saugumo ir mitybos padėties pasaulyje 2021 m. ataskaita.
- [17] UNICEF, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko bendri vaikų netinkamos mitybos įverčiai (angl. „Levels and trends in child malnutrition“), 2021 m.
- [18] FFAO, „Pasaulio žvejybos ir akvakultūros būklė 2020 m.“, https://www.fao.org/3/ca9231en/CA9231EN.pdf
- [19] 2021 m. Pasaulinė ataskaita dėl maisto krizių.
- [20] Apsirūpinimo maistu savarankiškumą Via Campesina apibrėžė kaip „žmonių teisę į sveiką ir kultūriškai tinkamą maistą, pagamintą taikant ekologiniu požiūriu patikimus ir tvarius metodus, ir jų teisę apibrėžti savo pačių maisto ir žemės ūkio sistemas“. Jungtinių Tautų Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto apibrėžtas apsirūpinimo maistu saugumas yra „kai visi žmonės visada turi fizinę ir ekonominę prieigą prie pakankamo, saugaus ir maistingo maisto, kad galėtų patenkinti savo mitybos poreikius ir teikti pirmenybę aktyviam ir sveikam gyvenimui“.
- [21] https://www.oxfam.org/en/empowering-women-farmers-end-hunger-and-poverty
- [22] Jones, Andrew D; Creed-Kanashiro, Hilary; Zimmerer, Karl S.; De Haan, Stef; Carrasco, Miluska; Meza, Krysty; Cruz-Garcia, Gisella S.; Tello, Milka; Amaya, Franklin Plasencia; Marin, R Margot; and Ganoza, Lizette. 2018. „Farm-level agricultural biodiversity in the Peruvian Andes is associated with greater odds of women achieving a minimally diverse and micronutrient adequate diet“, Journal of Nutrition 148(10): 1625-1637.
- [23]Pasaulio sveikatos organizacija, Pulse survey on continuity of essential health services during the COVID‑19 pandemic: interim report, 2020 m. rugpjūčio 27 d.
- [24]2010 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatas (COM(2010)0127).
- [25]Konkrečiai, 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliucija dėl vaikų neprievalgio ir netinkamos mitybos besivystančiose šalyse, 2016 m. birželio 7 d. rezoliucija dėl Naujojo aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo aljanso ir 2016 m. spalio 5 d. rezoliucija dėl tolesnių veiksmų siekiant pasaulinių tikslų ir dėl ES įsipareigojimų dėl mitybos ir aprūpinimo maistu pasaulyje.
- [26] Spooner, S., 'Why stunting remains a major challenge', World Economic Forum, 29 October 2015.
- [27] Shekar M. et al., Investing in nutrition: the foundation for development, analysis conducted by the World Bank, the Results for Development Institute and 1,000 Days, with support from the Bill & Melinda Gates Foundation and the Children’s Investment Fund Foundation.