Pranešimas - A9-0209/2022Pranešimas
A9-0209/2022
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl centro „AccessibleEU“ prieinamumo politikai ES vidaus rinkoje remti

19.7.2022 - (2022/2013(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Katrin Langensiepen
PR_INI

Procedūra : 2022/2013(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A9-0209/2022
Pateikti tekstai :
A9-0209/2022
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

PRIEDAS. SUBJEKTŲ AR ASMENŲ, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJA GAVO INFORMACIJOS, SĄRAŠAS

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

 



 

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl centro „AccessibleEU“ prieinamumo politikai ES vidaus rinkoje remti

(2022/2013(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 ir 48 straipsnius, 67 straipsnio 4 dalį bei 153, 165, 168 ir 174 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 3, 21, 24, 26, 34, 35, 41 ir 47 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ir į tai, kad 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu[1],

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto parengtas bendrąsias pastabas dėl NTK – pripažintas jos įgyvendinimo gaires, ir visų pirma į 2014 m. balandžio 11 d. priimtą bendrąją pastabą Nr. 2 dėl 9 straipsnio „Prieinamumas“,

– atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka[2],

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos,

– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti,

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (Kovos su diskriminacija direktyva (COM(2008)0426)), ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo[3],

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.[4],

– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų[5],

– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų[6] (Europos prieinamumo aktas),

– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo[7],

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas[8],

– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2022/612 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija)[9],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[10], su pakeitimais[11],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

– atsižvelgdamas į Naująją vartotojų darbotvarkę (COM(2020)696), kurioje vienas iš penkių prioritetų yra konkretūs tam tikrų vartotojų grupių, įskaitant neįgaliuosius, poreikiai,

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (Viešųjų pirkimų direktyva)[12],

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa[13],

– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimą (ES) 2018/254 dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo Europos Sąjungos vardu[14],

– atsižvelgdamas į prieinamumo standartus, nustatytus pagal Komisijos įgaliojimus Nr. 376, 554, 420 ir 473,

– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004[15],

– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004[16],

– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru[17],

– atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91[18],

– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų[19],

– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0209/2022),

A. kadangi neįgalieji visose gyvenimo srityse turi tokias pačias teises kaip ir kiti asmenys ir neatimamas teises į orumą, vienodą požiūrį, savarankišką gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime, o tai yra naudinga visuomenei visais lygmenimis;

B. kadangi daugiau kaip 87 mln. žmonių Sąjungoje turi kokios nors formos negalią ir kadangi reikia atsižvelgti į demografinę gyventojų senėjimo tendenciją Sąjungoje;

C. kadangi prieinamumas yra būtina sąlyga, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; kadangi pagal NTK 9 straipsnį dėl prieinamumo valstybės Konvencijos šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, turi imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems tokį pat kaip kitiems asmenims fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacines ir ryšių technologijas (IRT), bei sistemų, taip pat kitų visuomenės naudojamų objektų ar jai teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse;

D. kadangi valstybės narės turi užtikrinti, kad prieinamumas būtų integruotas visais lygmenimis, ne tik viešuosiuose pastatuose ir transporto sektoriuje, bet ir sveikatos priežiūros bei švietimo sektoriuose, taip pat reikia didinti neįgaliųjų judumą ir integraciją;

E. kadangi NTK universalumo principas apibrėžiamas kaip „gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų, skirtų naudoti visiems žmonėms kuo platesniu mastu, forma, kai nėra pritaikymo ar specialios konstrukcijos būtinybės“ ir neatmetant pagalbinių prietaisų, skirtų konkrečioms neįgaliųjų grupėms, naudojimo galimybės; kadangi prieinamumas yra vienas iš bendrųjų NTK principų, o ES ir valstybės narės pagal Tarybos sprendimą 2010/48/EB yra teisiškai įpareigotos laikytis NTK; kadangi bendrojoje pastaboje Nr. 2 dėl NTK atkreipiamas dėmesys į valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, pareigą priimti veiksmų planus ir strategijas, kad būtų nustatytos esamos prieinamumo kliūtys, nustatyti konkretūs terminai ir numatyti žmogiškieji ir materialieji ištekliai, kurių reikia kliūtims pašalinti; kadangi prieinamumas yra itin svarbus, kad neįgalieji galėtų naudotis teisėmis į privatumą, nediskriminavimą, užimtumą, įtraukų švietimą, dalyvavimą politiniame gyvenime ir kitomis teisėmis, įtvirtintomis Neįgaliųjų teisių konvencijoje (NTK);

F. kadangi vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį padėdamos valstybėms narėms plėtoti socialinę politiką, įskaitant su negalia ir prieinamumu susijusią politiką, atlikdamos poreikių vietoje analizę ir įgyvendindamos konkrečias priemones;

G. kadangi kokybiškų ir įperkamų pagalbinių technologijų užtikrinimas paskatins visapusišką neįgaliųjų įtrauktį į visuomenę ir bus naudingas tiek neįgaliesiems, tiek šių technologijų teikėjams, taip pat visai visuomenei; kadangi pagalbinės technologijos padės sumažinti skirtumus tarp valstybių narių ir kadangi šios technologijos gali veikti tik prieinamoje aplinkoje;

H. kadangi didesnis neįgaliųjų užimtumo lygis, didesnis prieinamumas ir didesnė šios grupės įtrauktis į darbo jėgą turi aiškų ekonominį potencialą;

I. kadangi Sąjunga sukūrė išsamią teisinę prieinamumo vidaus rinkoje sistemą, visų pirma priimdama konkrečius prieinamumo teisės aktus, pvz., Europos prieinamumo aktą, ir įtraukdama prieinamumo įpareigojimus į įvairius sektorių teisės aktus, įskaitant ES fondų reglamentus; kadangi Europos prieinamumo akte, kuris bus taikomas nuo 2025 m. birželio 28 d., bus nustatyti svarbūs nauji reikalavimai, susiję su gaminių ir paslaugų prieinamumu;

J. kadangi faktinis su negalia susijusios politikos įgyvendinimas teigiamai prisidės prie ES vidaus rinkos konkurencingumo ir todėl bus neatsiejamas ES ekonomikos išteklius;

K. kadangi 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios vertinimas parodė, kad dėl jos indėlio kai kuriose srityse pagerėjo padėtis, tačiau taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad neįgalieji vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis naudotis sveikatos priežiūros, švietimo, transporto, apstatytos aplinkos, IRT, užimtumo ir poilsio veiklos galimybėmis, taip pat dalyvauti politiniame gyvenime ir kitose gyvenimo srityse;

1. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategija“ (toliau – Strategija), kuria siekiama užtikrinti, kad visi neįgalieji Europoje galėtų naudotis savo teisėmis, dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje vienodomis sąlygomis ir nebūtų diskriminuojami, šalinant dideles kliūtis, nustatytas vertinant 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios;

2. palankiai vertina strategijoje paskelbtą Komisijos iniciatyvą įsteigti centrą „AccessibleEU“ (toliau – Centras); pripažįsta, kad Centras siekia didinti suderintos prieinamumo politikos darną, remti jos įgyvendinimą ir palengvinti prieigą prie atitinkamų žinių ir įgūdžių, skatinant lygių galimybių kultūrą ir visapusišką neįgaliųjų dalyvavimą visuomenės gyvenime, be kita ko, profesiniu lygmeniu, viešojo administravimo institucijų, verslo atstovų, neįgaliųjų pilietinės visuomenės, prieinamumo ekspertų ir naudotojų bendradarbiavimo erdvėje;

3. pažymi, kad geresnių visuomenės prieinamumo rezultatų pavyks pasiekti tik tuo atveju, jei Centras laikysis universalumo požiūrio; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į šį visapusišką požiūrį į prieinamumą, ypač fizinės aplinkos, transporto, informacijos, ryšių, paslaugų ir viešųjų pirkimų sutarčių bei konkursų srityse; mano, kad šis požiūris taip pat reiškia veiksmingą visų suinteresuotųjų subjektų ir teisių turėtojų dalyvavimą jų procesuose;

4. pabrėžia, kad ES, remdamasi NTK įgaliojimais, nustatė išsamią prieinamumo bendrojoje rinkoje teisinę sistemą, kuri apima, be kita ko, Europos prieinamumo aktą, Interneto svetainių prieinamumo direktyvą, direktyvas dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir elektroninių ryšių, taip pat geležinkelio stočių ir transporto priemonių specifikacijas; primena, kad tam tikrų šios sistemos aspektų įgyvendinimo terminai yra ateityje, ir ragina toliau dėti pastangas siekiant kuo greičiau ją įgyvendinti; apgailestauja, kad ten, kur jau reikalaujama, tokio itin svarbaus teisės akto įgyvendinimas labai skirtingas valstybėse narėse ir apskritai dar nėra patenkinamas, daugiausia dėl kvalifikuotų prieinamumo specialistų trūkumo; todėl pabrėžia, kad reikia gerinti bendras viešojo administravimo institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir apskritai visuomenės žinias prieinamumo politikos srityje, taip pat praktines ir teorines žinias, siekiant visose valstybėse narėse padėti rasti tinkamus, tvarius ir prieinamus sprendimus ir taip pagerinti esamų ir būsimų prieinamumo reikalavimų įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Centras turėtų veikti kaip svarbus išteklius teikiant tokias žinias ir paramą valstybėms narėms įgyvendinimo etapu;

5. pažymi, kad įsteigtos ad hoc darbo grupės tam tikriems prieinamumo teisės aktams įgyvendinti; vis dėlto mano, kad tai, jog nėra ES, valstybių narių, visų pirma valdžios institucijų, stebinčių arba užtikrinančių prieinamumo teisės aktų vykdymą, ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, kurie remia kompleksinius sprendimus, t. y. neįgaliųjų per jiems atstovaujančias organizacijas, prieinamumo specialistus ir privatųjį sektorių, veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo sistemos, yra dar viena kliūtis, trukdanti įgyvendinti prieinamumo teisės aktus ir suderintai užtikrinti jų vykdymą visoje ES;

6. ragina Komisiją užtikrinti pakankamus išteklius – tiek finansavimą, tiek žmogiškuosius išteklius – Centro steigimui ir veikimui; ragina valstybes nares užtikrinti išteklius, kurių reikia prieinamumo politikai įgyvendinti ir vykdyti, be kita ko, naudojant ES lėšas; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti veiksmingą viešąją prieinamumo politiką, taip pat siekiant pažangos įvairiose srityse, pvz., informuotumo didinimo vykdant komunikacijos veiksmus, ypač skirtus neįgaliesiems atstovaujančioms organizacijoms, nematomos negalios pripažinimui ir nacionalinių neįgaliųjų kortelių ar prieinamumo standartų suderinimui, būtina skirti pakankamą finansavimą;

Struktūra

7. ragina Komisiją įsteigti sekretoriatą ir forumą, kuris laikytųsi nustatytos Centro darbo krypties ir jam vadovautų; pabrėžia, kad minėtas forumas turėtų užtikrinti proporcingą suinteresuotųjų subjektų iš viešojo ir privačiojo sektorių ir teisių turėtojų, turinčių tinkamos patirties prieinamumo srityje, dalyvavimą; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta lyčių pusiausvyra; pabrėžia, kad neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimas turi būti užtikrintas kaip esminė Centro veiklos dalis, siekiant užtikrinti kuo didesnį jo veiklos skaidrumą; mano, kad Centras turėtų paskelbti metinę darbo programą ir į forumą įtraukti Europos Parlamento narių atstovus;

8. atkreipia dėmesį į konkrečius iššūkius, kylančius dėl konkrečių prieinamumo politikos sričių, pvz., apstatytos aplinkos, viešųjų pirkimų, skaitmeninių technologijų, žiniasklaidos ir kultūros, transporto, besiformuojančių technologijų bei pagalbinių technologijų, taip pat visuomenės naudojamų produktų ir paslaugų; ragina Komisiją įsteigti specializuotus tam tikrų sričių ekspertų pogrupius; yra įsitikinęs, kad šios grupės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Centru, valstybėmis narėmis, neįgaliaisiais ir neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas geresnis su prieinamumu susijusių teisės aktų vertinimas, įgyvendinimas, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas;

9. ragina valstybes nares įsteigti nacionalinius prieinamumo centrus, kurie galėtų apimti informacijos centrus ir atitinkamas ekspertų grupes, kurios glaudžiai bendradarbiautų su Centru įgyvendinant, stebint ir užtikrinant prieinamumo teisės aktų vykdymą; laikosi nuomonės, kad nacionaliniai prieinamumo centrai turėtų palengvinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir teisių turėtojų, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, neįgaliųjų organizacijas ir nacionalines valdžios institucijas, atsakingas už prieinamumą ir sektorių teisės aktų įgyvendinimą, mainus ir veiksmų koordinavimą; yra įsitikinęs, kad Centro ekspertai turėtų teikti rekomendacijas ir mokymus visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; mano, kad tokios grupės galėtų padėti rasti prieinamumo sprendimus, kurie būtų pritaikyti prie nacionalinių ypatumų;

Įgaliojimai

10. mano, kad Centras Sąjungos teisę įgyvendinančioms atitinkamoms ES institucijoms ir įstaigoms bei valstybėms narėms turėtų teikti reguliarią pagalbą ir ekspertines žinias, susijusias su prieinamumo politika ir techniniais reikalavimais; mano, kad Centras turėtų parengti ir koordinuoti bendradarbiavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas bendradarbiauti atitinkamoms nacionalinėms ir Sąjungos įstaigoms su visomis naudotojų grupėmis, visų pirma neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis, akademine bendruomene, įmonėmis ir specialistais iš visų prieinamumo ir vartotojų teisių sričių, siekiant remti suderintą įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą visoje ES, teikti gaires ir mokymus, taip pat nacionaliniu ir ES lygmenimis skatinti politikos formavimą ir inovacijas, be kita ko, nustatant geriausią patirtį įvairiuose sektoriuose ir ja dalijantis, taip pat kuriant priemones, kuriomis siekiama palengvinti Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą; be to, mano, kad Centras galėtų sustiprinti minėtų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą su labai novatoriškais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant skatinti pagalbinių technologijų plėtrą; mano, kad Centras taip pat turėtų teikti konsultacijas, įskaitant gaires, atitinkamoms ES institucijoms ir įstaigoms bei valstybėms narėms dėl jų vidaus prieinamumo politikos ir praktikos;

11. atkreipia dėmesį į galimą Centro naudą remiant Komisijos darbą, be kita ko, nustatant dabartinių teisės aktų spragas ir neatitikimus ir padedant juos pašalinti, teikiant politines rekomendacijas prieinamumo teisės aktų atnaujinimo ir rengimo srityse, integruojant prieinamumą į visas atitinkamas politikos sritis, už kurias atsakingi skirtingi Komisijos generaliniai direktoratai, be kita ko, nustatant prioritetines sritis, kuriose prieinamumas turėtų būti pagerintas, vykdant projektus, kuriais ieškoma novatoriškų prieinamumo įgyvendinimo būdų, padedant rengti technines prieinamumo specifikacijas ir padedant ES agentūroms ir įstaigoms spręsti su prieinamumu susijusius klausimus;

12. laikosi nuomonės, kad Centras turėtų vykdydamas mokslinius tyrimus ir studijas kaupti vertingas žinias prieinamumo klausimais, kurias turėtų teikti tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms, taip pat jis turėtų rinkti ir konsoliduoti specializuotą ir palyginamą informaciją ir visapusiškai prieinamus duomenis, įskaitant grįžtamąją informaciją apie prieinamumo teisės aktų įgyvendinimą; pabrėžia, kad šie veiksmai padėtų prieinamumo politiką tvirtai grįsti naudotojų poreikiais ir patirtimi; pabrėžia, kad Centras turėtų padėti šalinti statistinių duomenų apie neįgaliųjų padėtį rinkimo nacionaliniu lygmeniu spragas ir kad turėtų būti numatytas bendradarbiavimas su atitinkamomis statistikos įstaigomis, visų pirma Eurostatu;

13. mano, kad Centro vaidmuo būtų labai svarbus teikiant Komisijai ir valstybėms narėms, suinteresuotiesiems subjektams ir teisių turėtojams žinias ir paramą įgyvendinant prieinamumo politiką, vykdant jos stebėseną ir užtikrinant vykdymą, be kita ko, rengiant mokymus ir rekomendacinius dokumentus visomis oficialiosiomis ES kalbomis, parašytus prieinama, suprantama ir lengvai perskaitoma kalba;

14. pabrėžia, kad Centras turėtų padėti pašalinti NTK ir ES politikos neatitikimus ir taip padėti valstybėms narėms pasiekti pagrindinį tikslą didinti neįgaliųjų užimtumo lygį; pažymi, kad ši integravimo veikla turi apimti ES ir valstybes nares, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis, valdžios institucijomis ir privačiuoju sektoriumi;

15. pažymi, kad prieinamumo politikai įgyvendinti reikalingos aukšto lygio techninės žinios, kurios nėra pakankamai įtraukiamos į aukštojo mokslo programas, todėl įvairiose viešojo ir privačiojo sektorių srityse trūksta kvalifikuotų prieinamumo specialistų; pabrėžia, kad Centras turėtų padėti valstybėms narėms rengti specialias švietimo programas su prieinamumu susijusiems klausimams spręsti ir rengti mokymus specialistams, ES ir nacionaliniams valstybės pareigūnams, taip pat atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir teisių turėtojams, siekiant didinti informuotumą šiais klausimais;

16. apgailestauja, kad standartizacijos sistema tinkamai nesuteikia galimybių neįgaliesiems ir jiems atstovaujančioms organizacijoms dalyvauti Europos ir nacionalinių standartizacijos institucijų veikloje rengiant prieinamumo standartus vienodomis sąlygomis su kitais suinteresuotaisiais subjektais; todėl ragina užtikrinti geresnį atstovavimą standartizacijos sistemoje ir proporcingą atstovavimą tarp paskirtų ekspertų, kad būtų užtikrinti sąžiningi Sąjungos prieinamumo teisės aktų ir standartų rezultatai; mano, kad Centras turėtų atlikti svarbų vaidmenį standartų nustatymo sistemoje ir galėtų teikti Komisijai ekspertines žinias, kai Komisija dalyvauja standartizacijos komitetų darbe, be kita ko, teikdamas neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų standartizacijos ekspertų konsultacijas, ir, kai įmanoma, padėti Komisijai rengti technines specifikacijas ir prašymus dėl Europos standartų ir leidinių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012[20], be kita ko, dalyvaujant visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir teisių turėtojams; mano, kad Centro dalyvavimas būtų akivaizdžiai naudingas neįgaliesiems, kiek tai susiję su judėjimu ES, ir suteiktų jiems daugiau galimybių naudotis savo teise laisvai dirbti, gyventi ir keliauti;

17. ragina Komisiją per penkerius metus nuo Centro įsteigimo atlikti vertinimą siekiant įvertinti jo veiksmingumą ir pridėtinę vertę stiprinant prieinamumo politiką ES; pabrėžia, kad remdamasi šiuo vertinimu Komisija turėtų imtis tinkamų veiksmų, kad atnaujintų ir pagerintų Centrą, be kita ko, įvertindama galimybę įsteigti agentūrą, jei nebus pasiekti jo įgaliojimuose išvardyti tikslai; ragina Komisiją stebėti Centro darbą ir jo pasiekimus rengiant metines ataskaitas, kurios turi būti teikiamos Parlamentui;

°

° °

18. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.



 

AIŠKINAMOJI DALIS

Įvadinės pastabos

Pastaraisiais metais ES patvirtino keletą teisės aktų ir techninių standartų, kuriais sukuriama nauja prieinamumo ekosistema, pavyzdžiui: Europos prieinamumo aktą, Interneto svetainių prieinamumo direktyvą, Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir Direktyvą dėl elektroninių ryšių, taip pat geležinkelio stočių ir riedmenų technines specifikacijas. Be to, skiriant ES lėšas ir vykdant viešuosius pirkimus, reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi prieinamumo reikalavimų.

Vis dėlto šio itin svarbaus teisės aktų rinkinio įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu dar nėra patenkinamas. Taip yra visų pirma todėl, kad nacionaliniu lygmeniu nepakanka kvalifikuotų prieinamumo specialistų (tiek viešojo administravimo institucijose, tiek tarp ekonominės veiklos vykdytojų), kurie galėtų įgyvendinti teisės aktuose ir standartuose nustatytas labai techninio pobūdžio prieinamumo nuostatas.

Ryškus šios problemos pavyzdys yra viešieji pirkimai, kuriuos vykdant reikia paisyti būtiniausių prieinamumo reikalavimų. Šiuos reikalavimus turi atitikti visa viešojo pirkimo procedūra, įskaitant sutartis ir pasiūlymus. Tačiau nesant mokymo programų valstybėse narėse sunku rasti viešųjų pirkimų specialistų, turinčių pakankamai patirties prieinamumo reikalavimų srityje, todėl dažnai viešųjų pirkimų procedūrose į prieinamumo taisykles tinkamai neatsižvelgiama. Neįgaliesiems tai turi rimtų praktinių pasekmių.

Kita kliūtis prieinamumo teisės aktų įgyvendinimui yra ES, valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų koordinavimo ir bendradarbiavimo sistemų nebuvimas. Tokios sistemos buvo kuriamos tik ad hoc pagrindu, kaip, pvz., Interneto svetainių prieinamumo direktyvos ekspertų grupės („Wadex“) atveju. Kai tokių specialių grupių nėra įsteigta arba jos nebeegzistuoja, valstybės narės negauna reikiamos paramos ir gairių, kad užtikrintų prieinamumo reikalavimų ir standartų vykdymą ir prisitaikytų prie inovacijų ir kintančių poreikių.

Siekiant spręsti šiuos klausimus, 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategijoje paskelbta centro „AccessibleEU“ (toliau – Centras) veiklos pradžia. Jis suburs už prieinamumo taisyklių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą atsakingas nacionalines valdžios institucijas ir visų prieinamumo sričių ekspertus bei specialistus. Pranešėja mano, kad ši pavyzdinė iniciatyva yra labai svarbi siekiant padidinti prieinamumo politikos nuoseklumą ir palengvinti prieigą prie atitinkamų žinių, be kita ko, stiprinant nacionalinių institucijų, atsakingų už prieinamumo taisyklių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimą.

Struktūra ir veikimas

Nuodugniai išnagrinėjusi įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomones, pranešėja priėjo prie išvados, kad siekiant užtikrinti nuolatinę ir tikslinę paramą valstybėms narėms prieinamumo teisės aktų įgyvendinimo, stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo srityse, taip pat padėti Komisijai atnaujinti ir rengti prieinamumo teisės aktus, Centro struktūra turėtų būti toliau nurodytos formos.

Centrui turėtų būti suteikti aiškūs įgaliojimai, o jo struktūra turi būti paprasta; jį sudarytų sekretoriatas, forumas ir kelios ekspertų grupės.

Sekretoriatas teiktų Centrui administracinę, operatyvinę ir techninę paramą, o forumas būtų vieta prioritetams, politikos rekomendacijoms ir veiksmams, kurie reikalingi siekiant stiprinti prieinamumo politiką, aptarti. Kad Komisijai teikiamas indėlis būtų išsamus ir visapusiškas, forume turėtų būti atstovaujama įvairioms prieinamumo perspektyvoms ir poreikiams. Vis dėlto pranešėja laikosi nuomonės, kad turėtų būti vienodai atstovaujama neįgaliųjų organizacijoms, prieinamumo specialistams, valdžios institucijoms, viešųjų pirkimų ekspertams, pramonei, akademinei bendruomenei, vartotojų organizacijoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir teisių turėtojams, turintiems įrodytos patirties prieinamumo srityje.

Be to, kadangi Centras turėtų nagrinėti konkrečias problemas, kylančias dėl tam tikrų prieinamumo politikos sričių, pranešėja laikosi nuomonės, kad tam tikrose srityse, pavyzdžiui, apstatytos aplinkos, viešųjų pirkimų, skaitmeninio prieinamumo, žiniasklaidos ir kultūros bei pagalbinių technologijų, turi veikti specializuotos ekspertų grupės. Kuo didesnę specializaciją Centras pasieks įvairiose srityse, tuo geresnių rezultatų bus pasiekta.

Be to, pranešėja mano, kad ekspertai turėtų glaudžiai bendradarbiauti su forumo suinteresuotaisiais subjektais ir teisių turėtojais bei remti Komisijos darbą. Jų indėlis turėtų apimti, pavyzdžiui, galiojančių teisės aktų spragų ir nenuoseklumo nustatymą, kad atitinkami Komisijos pasiūlymai nebūtų skelbiami be būtinų prieinamumo nuostatų.

Forumas ir ekspertų grupės taip pat turėtų teikti politikos rekomendacijas, kaip atnaujinti galiojančius teisės aktus ir rengti naujus, vykdyti mokslinius tyrimus ir projektus, kuriais ieškoma novatoriškų prieinamumo įgyvendinimo būdų, padėti rengti prieinamumo technines specifikacijas ir padėti ES agentūroms ir įstaigoms, pavyzdžiui, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai (BEREC), Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupei (ERGA) ir ES ombudsmenui, su prieinamumu susijusiais klausimais. Šiuo klausimu pranešėja mano, kad kito pobūdžio Centro pridėtinė vertė būtų teikti Komisijai ir valstybėms narėms palyginamą ir patikimą informaciją ir duomenis apie prieinamumą, įskaitant grįžtamąją informaciją apie prieinamumo teisės aktų įgyvendinimą.

Esminė Centro užduotis būtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti, stebėti ir užtikrinti su prieinamumu susijusių teisės aktų vykdymą. Forumas ir atitinkamos srities ekspertai visada turėtų būti pasirengę atsakyti į aktualius viešojo administravimo institucijų ar ekonominės veiklos vykdytojų klausimus. Siekiant didinti žinias ir kompetenciją nacionaliniu lygmeniu, turėtų būti užtikrintas atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir teisių turėtojų orientavimas ir mokymas.

Pranešėja mano, kad siekiant šį procesą padaryti sklandų ir veiksmingą ir sustiprinti dialogą su nacionaliniais veikėjais, būtina kiekvienoje valstybėje narėje turėti nacionalinius kontaktinius centrus ir analogiškas ekspertų grupes. Sukūrus tokias grupes būtų lengviau užpildyti žinių ir kompetencijos spragą bei rasti tinkamus prieinamumo sprendimus, kurie būtų priderinti prie nacionalinių ypatumų.

Kadangi prieinamumo standartus rengia ES standartizacijos įstaigos, pranešėja mano, jog glaudus ryšys su Centru taip pat yra būtinas siekiant geriau atspindėti prieinamumo poreikius visuomenėje. Jei Centras galėtų skirti techninius ekspertus į standartizacijos įstaigas, būtų sušvelnintas dabartinis pernelyg didelis verslo interesų atstovavimas tarp paskirtų ekspertų – jis dabar didžiąja dalimi lemia ES prieinamumo teisės aktų rezultatus.

Galiausiai pranešėja norėtų priminti, kad plataus užmojo prieinamumo politika negali būti vykdoma be tinkamo finansavimo. Centras bus įsteigtas įgyvendinant Strategiją dėl negalios, kuriai numatytas biudžetas ir kuri susijusi su keliomis finansavimo eilutėmis. Be to, atliekami moksliniai tyrimai ir studijos, taip pat renkami duomenys galėtų būti finansuojami pagal specialias ES programas. Todėl įmanoma ir būtina, kad Komisija ir valstybės narės Centrui skirtų didelius finansinius ir žmogiškuosius išteklius.

Taigi galima daryti išvadą, kad Centro sėkmė priklausys nuo politinės valios. Galimybės ir nauda yra neišmatuojamos. Koordinuoto ir suderinto požiūrio į prieinamumą privalumai yra aiškūs. Tačiau labai svarbu, kad Komisija reguliariai vertintų, ar Centras konkrečiai pagerins su prieinamumu susijusios politikos vykdymo užtikrinimą ir neįgaliųjų įtraukimą į visas mūsų kasdienio gyvenimo ir visuomenės sritis. Jei ne, pranešėja mano, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų ir per penkerius metus nuo Centro įsteigimo įkurti agentūrą, kuriai būtų suteikti didesni įgaliojimai ir atsakomybė, kad būtų užtikrintas konkretus esminis prieinamumo politikos pokytis.



PRIEDAS. SUBJEKTŲ AR ASMENŲ, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJA GAVO INFORMACIJOS, SĄRAŠAS

Šis sąrašas parengtas visiškai savanoriškai, o už jo rengimą atsakinga tik pranešėja. Rengdama šį pranešimą pranešėja gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Europos neįgaliųjų forumas

Europos vartotojų atstovavimo standartizacijos srityje koordinavimo asociacija (ANEC)

JAV prieinamumo tarnyba

Europos Komisija

EQUINET (Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas)

FUNKA (įmonė, konsultuojanti prieinamumo klausimais)

Europos aklųjų sąjunga

Europos kurčiųjų sąjunga

NSAI standartai (Airijos nacionalinė standartizacijos tarnyba)

Švedijos neįgaliųjų teisių federacija

Danijos neįgaliųjų taryba

Barselonos autonominio universiteto profesorė Pilar Orero

EPRS – Europos Parlamento tyrimų tarnyba

 


 

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

12.7.2022

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Biljana Borzan, Markus Buchheit, Andrea Caroppo, Anna Cavazzini, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Krzysztof Hetman, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Andrey Kovatchev, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Antonius Manders, Leszek Miller, Anne-Sophie Pelletier, René Repasi, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Tom Vandenkendelaere, Marion Walsmann

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marco Campomenosi, Salvatore De Meo, Malte Gallée, Ivars Ijabs, Katrin Langensiepen, Antonio Maria Rinaldi, Dominik Tarczyński, Edina Tóth, Kosma Złotowski

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

43

+

ECR

Adam Bielan, Dominik Tarczyński, Kosma Złotowski

ID

Alessandra Basso, Markus Buchheit, Marco Campomenosi, Virginie Joron, Antonio Maria Rinaldi

NI

Edina Tóth

PPE

Pablo Arias Echeverría, Andrea Caroppo, Deirdre Clune, Salvatore De Meo, Krzysztof Hetman, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Tom Vandenkendelaere, Marion Walsmann

RENEW

Andrus Ansip, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Ivars Ijabs, Morten Løkkegaard, Róża Thun und Hohenstein

S&D

Alex Agius Saliba, Brando Benifei, Biljana Borzan, Maria Grapini, Maria-Manuel Leitão-Marques, Leszek Miller, René Repasi, Christel Schaldemose

THE LEFT

Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

VERTS/ALE

Anna Cavazzini, David Cormand, Malte Gallée, Marcel Kolaja, Katrin Langensiepen

 

0

-

 

 

 

1

0

ECR

Eugen Jurzyca

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

Atnaujinta: 2022 m. rugpjūčio 31 d.
Teisinė informacija - Privatumo politika