PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

15.2.2023 - (COM(2021)0802 – C9‑0469/2021 – 2021/0426(COD)) - ***I

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Ciarán Cuffe
(Išdėstymas nauja redakcija. Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnis)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

(COM(2021)0802 – C9‑0469/2021 – 2021/0426(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0802),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0469/2021),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į Suomijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

– atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

– atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 30 d. Regionų komiteto nuomonę[2],

– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo[3],

– atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 8 d. Teisės reikalų komiteto laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 ir 59 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę ir Teisės reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0033/2023),

A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

 

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

2021/0426(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ,

kadangi:

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES[6] buvo keletą kartų iš esmės keičiama . Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2) pagal Paryžiaus susitarimą, priimtą 2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), jo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas, palyginti su ikipramoninės eros lygiu, būtų gerokai mažesnis nei 2°C, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra, palyginti su minėtu lygiu, nepakiltų daugiau nei 1,5°C. 2021 m. lapkričio mėn. Glazgo klimato pakto šalys dar kartą patvirtino, kad apribojus vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažintų klimato kaitos riziką ir poveikį, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos padidinti savo 2030 m. tikslus. Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas yra 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato „Europos žaliasis kursas“ esmė[7]. Sąjunga 2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateikė atnaujintą nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų planą, kuriuo ji įsipareigojo iki 2030 m. visos savo ekonomikos išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(3) kaip paskelbta Žaliojo kurso komunikate, 2020 m. spalio 14 d. Komisija pristatė strategiją „Renovacijos banga“[8]. Joje pateikiamas veiksmų planas, apimantis konkrečias reguliavimo, finansavimo ir sąlygų sudarymo priemones, kurio tikslas iki 2030 m. bent padvigubinti metinę energinės pastatų renovacijos normą ir skatinti esmines daugiau kaip 35 mln. pastatų renovacijas ir sukurti iki 160 000 darbo vietų statybos sektoriuje. Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo peržiūra yra vienas iš strategijos „Renovacijos banga“ įgyvendinimo veiksnių, todėl ją atlikti būtina. Ji taip pat padės įgyvendinti iniciatyvą „Naujasis europinis bauhauzas“ ir Europos neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją, ir turėtų būti vykdoma pagal iniciatyvos „Naujasis europinis bauhauzas“, kaip ankstesnio pastatų renovacijos bangos etapo, scenarijų; „Naujojo europinio bauhauzo“ iniciatyva siekiama skatinti įtraukesnę visuomenę, kuri skatintų visų gerovę laikantis istorinio bauhauzo, kuris prisidėjo prie piliečių, ypač darbuotojų bendruomenių, socialinės įtraukties ir gerovės. „Naujojo europinio bauhauzo“ iniciatyva, kuria sudaromos palankesnės sąlygos architektams, menininkams, studentams, inžinieriams ir dizaineriams rengti mokymus, tinklus ir gaires pagal tvarumo, estetikos ir įtraukties principus, gali padėti vietos valdžios institucijoms kurti novatoriškus ir kultūrinius sprendimus kuriant tvaresnę apstatytą aplinką. Valstybės narės turėtų remti naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos projektus, kuriais praturtinamas visos Europos regionų kultūrinė ir apstatyta aplinka ir padedama kaimyninėms šalims ir bendruomenėms pasiekti Sąjungos klimato tikslus.

(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktu)[9]Sąjungos teisės aktuose įtvirtinamas tikslas vėliausiai iki 2050 m. neutralizuoti visos ekonomikos poveikį klimatui ir nustatomas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį jos viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (kiekį, iš kurio išskaitytas absorbuojamas kiekis) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(5) įgyvendinti šiuos tikslus siekiama pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisės aktų rinkiniu, apie kurį paskelbta Komisijos 2021 m. darbo programoje. Jis apima įvairių sričių, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę, energijos mokesčius, pastangų pasidalijimą, apyvartinių taršos leidimų prekybą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, politiką. Direktyvos 2010/31/ES peržiūra yra neatsiejama to teisės aktų rinkinio dalis; 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate „Planas „REPowerEU“ peržiūrėtos pagrindinės pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinio nuostatos, atsižvelgiant į naujas geopolitines aplinkybes, dėl kurių reikia peržiūrėti politinę sistemą, pateikiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir tikslines rekomendacijas dėl tikslų atnaujinimo, visų pirma didinant užmojus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu bei taupymu ir didesniu energetiniu suverenumu, kartu atsisakant iškastinio kuro. Tame komunikate valstybės narės taip pat paragintos apsvarstyti apmokestinimo priemones, kuriomis būtų skatinama taupyti energiją ir mažinamas iškastinio kuro vartojimas, įskaitant mokesčių atskaitas, susijusias su energijos taupymu;

(5a) Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra turėtų derėti su kitais pasiūlymais, kurie yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, pavyzdžiui, su siūlomais Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2003/87/EB[10], 2012/27/ES[11], (ES) 2014/94/ES[12] ir 2018/2001[13] persvarstymais.

(5b) paminklų renovacija visada turėtų būti vykdoma laikantis nacionalinių konservavimo taisyklių, tarptautinių konservavimo standartų,  įskaitant 1964 m. Paminklų ir vietų konservavimo ir restauravimo chartiją (Venecijos chartiją) ir originalios atitinkamų paminklų architektūros;

(5c) Pastatams, kurie turi istorinių ar architektūrinių privalumų, tačiau nėra oficialiai apsaugoti, valstybės narės turėtų nustatyti aukščiausios energinio naudingumo klasės, kuri techniškai, funkciškai ir ekonomiškai įmanoma, kartu išlaikant pastato pobūdį, taikymo kriterijus.

(6) Pastatams tenka 40 % galutinės Sąjungos suvartojamos energijos ir 36 % joje išmetamo su energija susijusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o 75 % Sąjungos pastatų energiją naudoja neefektyviai. Gamtinės dujos atlieka didžiausią vaidmenį šildant pastatus – jos sudaro apie 42 % energijos, sunaudojamos patalpoms šildyti gyvenamųjų namų sektoriuje. Nafta yra antras pagal svarbą iškastinis kuras šildymui – 14 %, o anglys – apie 3 %. Todėl energijos suvartojimo mažinimas laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“,▌ įgyvendinamas pagal Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/1749,[14] o atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas pastatų sektoriuje yra svarbios priemonės, kurių reikia siekiant sumažinti▌ išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos nepriteklių Sąjungoje; Mažesnis energijos suvartojimas ir didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ypač saulės energijos, naudojimas taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant Sąjungos energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro apskritai ir nuo importo, ypač nuo importo, skatinant energijos tiekimo saugumą pagal REPowerEU plane nustatytus tikslus, integruojant energetikos sistemą, prisidedant prie sistemos efektyvumo, skatinant technologinę plėtrą ir kuriant užimtumo ir regioninės plėtros galimybes, visų pirma salose, kaimo vietovėse ir ne tinkle esančiose bendruomenėse.

(6a) pastatų energijos vartojimo efektyvumo ir energinio naudingumo didinimas atliekant esminę renovaciją teikia didžiulę socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą. Be to, energijos vartojimo efektyvumas yra saugiausias ir ekonomiškai efektyviausias metodas, kuriuo siekiama sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo energijos importo ir sumažinti neigiamą didelių energijos kainų poveikį. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą turėtų būti labai svarbios tiek privačiajam, tiek viešajam lygmeniu.

(6b) siekiant užtikrinti, kad pagerėjęs pastatų energinis naudingumas ir su juo susijusi nauda gyvenimo kokybei, aplinkai, ekonomikai ir sveikatai būtų naudinga visiems piliečiams, turėtų būti sukurta tinkama reglamentavimo, finansinė ir konsultacinė sistema, skirta remti pastatų renovaciją. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, nes jie dažnai gyvena prasčiausio energinio naudingumo pastatuose tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.

(6c) minimaliųjų energinio naudingumo standartų įvedimu kartu su socialinėmis apsaugos priemonėmis ir finansinėmis garantijomis siekiama pagerinti pažeidžiamiausių namų ūkių ir skurdžiausių piliečių gyvenimo kokybę;

(6d) Visos Sąjungos kaimo vietovėse yra atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos galimybių, kurios padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir yra ekonomiškai efektyvios elektros energijos tiekimo ir šildymo nuo tinklų srityse, kartu mažinant priklausomybę nuo importo ir infrastruktūros susaistymo, taip pat prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir gerinant oro kokybę.

(7) pastatams ir jų elementams bei medžiagoms tenkantį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sudaro prieš jų eksploatavimo laikotarpį, per jį ir po jo išmestas kiekis. ▌Todėl pagal Sąjungos metodiką, kurią turi nustatyti Komisija, reikėtų palaipsniui aprėpti per visą gyvavimo ciklą pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pradedant nuo naujų pastatų, o po to – renovuotų pastatų, kuriems valstybės narės pagal tą Sąjungos metodiką turėtų nustatyti per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Pastatai yra svarbi medžiagų saugykla, kurioje daugelį dešimtmečių saugomi ištekliai, todėl tiek naujų, tiek renovuojamų pastatų konstrukcijos pasirinkimas turi didelę įtaką per visą jų gyvavimo laikotarpį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Į pastatų energinį naudingumą per visą jų gyvavimo ciklą turėtų būti atsižvelgiama ne tik statant naujus pastatus, bet ir vykdant renovaciją – šiuo tikslu valstybių narių pastatų renovacijos planuose turėtų būti atsižvelgiama į per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką ir tikslus;

(7a) Tai reikėtų susieti su žiedinės ekonomikos principais ir pagrindiniu iniciatyvos „Naujasis europinis bauhauzas“ vaidmeniu, kuria siekiama skatinti didesnį užstatytos aplinkos žiediškumą, atitinkamai skatinant renovaciją ir pritaikytą pakartotinį naudojimą, o ne griovimą ir naują statybą.

(7b) reikalavimų dėl per visą gyvavimo ciklą pastatų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymas paskatins pramonės inovacijas ir vertės kūrimą, pavyzdžiui, daugiau naudojant žiedinių ir natūralių medžiagų;

(7c) labai svarbu skatinti ir įtraukti tvaresnių statybinių medžiagų, visų pirma biologinės ir geologinės kilmės medžiagų, naudojimą, taip pat paprastus pasyvius žemųjų technologijų ir vietoje išbandytus statybos metodus, siekiant remti ir skatinti medžiagų technologijų, padedančių užtikrinti geriausią įmanomą izoliaciją ir atramines pastatų konstrukcijas. Atsižvelgiant į klimato krizę ir padidėjusią vasaros karščio bangų tikimybę, ypatingą dėmesį reikėtų skirti pastatų apsaugai nuo karščio;

(8) norint kuo labiau sumažinti per visą pastatų gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia efektyviai naudoti išteklius, užtikrinti pakankamumą, žiediškumą, ir pastatų ūkio dalis paversti ▌anglies dioksido absorbentu;

(8a) Tai, kad pastatuose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dar prieš jų eksploatavimo laikotarpį, yra anglies, kuri jau yra įtraukta į visas statybines medžiagas, pasekmė. Atsižvelgiant į naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos ir vidaus rinkos principus, daugiau naudojant tvariai ir vietoje gaunamas gamtines statybines medžiagas galima pakeisti daugiau anglies dioksido išskiriančių medžiagų ir kaupti anglies dioksidą fizinėje aplinkoje naudojant iš medienos pagamintas medžiagas;

(8b) pakankamumo politika – tai priemonės ir kasdienė praktika, kuriomis išvengiama energijos, medžiagų, žemės, vandens ir kitų gamtos išteklių paklausos per visą pastatų ir prekių gyvavimo ciklą, kartu užtikrinant gerovę visiems planetoje. Žiediškumo principais vengiama linijinio medžiagų ir prekių naudojimo taikant kai kuriuos pakankamumo principus produktų ir statybinių medžiagų lygmeniu. Antrinių medžiagų naudojimo ir naudojimo trukmės pratęsimo priemonės yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad Sąjungos pastatų sektorius sąžiningai prisidėtų prie poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo.  Žaliosios infrastruktūros, pavyzdžiui, gyvenamųjų stogų ir sienų, integravimas į miestų planavimą ir infrastruktūros projektavimą gali būti veiksminga prisitaikymo prie klimato kaitos ir neigiamo klimato kaitos poveikio miestuose mažinimo priemonė. Valstybės narės turėtų skatinti įrengti augalinius paviršius, kurie padeda išlaikyti ir sulaikyti lietaus vandenį, taip mažinant miesto nuotėkį ir gerinant lietaus vandens valdymą. Žaliąja infrastruktūra taip pat mažinamas šilumos salos miestuose efektas, vėsinami pastatai ir jų aplinką vasaros ir karščio bangų metu. Visuotinio atšilimo potencialas (VAP) per visą gyvavimo ciklą rodo bendrą pastato indėlį į išmetamųjų teršalų kiekį, dėl kurio vyksta klimato kaita. Jis apima būdingąjį statybos produktų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir naudojimo etapu tiesiogiai bei netiesiogiai išmetamą šių dujų kiekį. Todėl reikalavimas apskaičiuoti naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialą (VAP) per gyvavimo ciklą yra pirmas žingsnis siekiant labiau atsižvelgti į pastatų naudingumą per visą gyvavimo ciklą ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos; Šis skaičiavimas turėtų būti grindžiamas Sąjungos lygmeniu suderinta sistema. Komisija turėtų aiškiai apibrėžti gyvavimo ciklo metodą. Valstybės narės turėtų priimti pastatų gyvavimo ciklo VAP mažinimo veiksmų gaires.

(9a) laikydamosi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir siekdamos didesnio pakankamumo ir efektyvaus išteklių naudojimo, valstybės narės turėtų kuo labiau sumažinti nenaudojamų pastatų skaičių. Jos turėtų skatinti esminę tokių pastatų renovaciją ir eksploatavimą, taikydamos specialias administracines ir finansines priemones, jei tai ekonomiškai efektyvu, ir statant, rekonstruojant ir modifikuojant pastatus, dėl kurių per visą pastato gyvavimo ciklą sumažėja VAP. Be to, didelė dalis visų naujų pastatų turėtų būti statomi šiuo metu nenaudojamuose plotuose.

(9b) Statybos medžiagoms taikomos žiedinės ekonomikos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011[15] kartu su sistema, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB[16]. Apibrėžtys, metodikos ir geriausi metodai turėtų būti pateikti ir konsoliduoti būsimoje tų teisės aktų peržiūroje, siekiant užtikrinti aiškią ir nuoseklią statybinių medžiagų reglamentavimo sistemą.

(10) pastatams tenka apie pusė ES išmetamo pirminių smulkių kietųjų dalelių (KD2,5), kurios sukelia priešlaikinę mirtį ir ligas, kiekio. Didinant pastatų energinį naudingumą ir naudojant tinkamas gamtinės kilmės sprendimus ir tvaresnes pastatų konstrukcijų medžiagas tuo pačiu metu gali ir turėtų būti mažinamas išmetamas teršalų kiekis, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284;[17]

(10a) energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Sąjungai daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, taip užtikrinanti energijos tiekimą žvelgiant iš vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvų;

(11) tolesnio pastatų energinio naudingumo gerinimo priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į klimato sąlygas, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos pasitelkiant žaliąją infrastruktūrą, vietos sąlygas, taip pat į pastatų patalpų aplinkos kokybę, pakankamumą ir žiediškumą bei energijos taupymą, taip skatinant tvaresnius, įtraukesnius ir novatoriškesnius gyvenimo būdus, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų poreikių Tokios priemonės turėtų būti įgyvendinamos taip, kad kitiems pastatams keliamų reikalavimų ir tikslų, kaip antai pastato prieinamumo, priešgaisrinės ir seisminės, šildymo ir elektros instaliacijos, saugos ir numatomos paskirties, bendra nauda būtų kuo didesnė. Šią papildomą naudą reikėtų įvertinti pinigais, kad būtų galima realiai nustatyti kaštų atžvilgiu optimalų tolesnį energinio naudingumo didinimą. Be to, jomis turėtų būti užtikrinama, kad pagerės pažeidžiamų namų ūkių ir socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų padėtis.

(11a) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad energinio naudingumo sertifikatuose būtų tiksliai nurodytas pastatų energinis naudingumas klimato atžvilgiu.

(12) pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant metodiką, kurią būtų galima papildyti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Toje metodikoje, be šiluminių savybių, turėtų būti numatomi kiti faktoriai, įgaunantys vis daugiau svarbos, kaip antai šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimas, pastato automatizavimo ir kontrolės sistemos, šilumos rekuperavimas iš nuotekų, vėdinimo ir vėsinimo sistemų, energijos rekuperacijos, hidraulinio balansavimo, išmanieji sprendimai, pasyviojo šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų aplinkos kokybė, tinkamas natūralus apšvietimas ir pastatų projektavimas. Energinio naudingumo apskaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas arba oro kondicionavimas , bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą. Rengiant tą metodiką reikėtų atsižvelgti į galiojančius Europos standartus. Metodika turėtų būti užtikrinama, kad bus atsižvelgta į faktines eksploatavimo sąlygas, ir suteikiama galimybė naudoti skaitikliais išmatuotus energijos duomenis rezultatų tikslumui patikrinti ir palyginamumui užtikrinti, taip pat ji turėtų būti grindžiama valandos ar trumpesniais laiko intervalais. Taikant šią metodiką taip pat turėtų būti suteikiama galimybė atlikti su pastatu susijusius skaičiavimus pagrindžiančių prielaidų, įskaitant šiluminį naudingumą, reikšmingumą, sistemos efektyvumą ir kontrolės priemonių konfigūraciją, patvirtinimą vietoje, nuotoliniu būdu ir staliniu kompiuteriu. Siekdamos skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą vietoje, įskaitant ant stogų montuojamas saulės baterijų plokštes pagal Europos saulės energijos stogų iniciatyvą, be suderintųjų bendrųjų principų, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad skaičiavimo metodikoje būtų pripažįstama kuo didesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo vietoje, be kita ko, kitoms reikmėms, kaip antai elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigoms, nauda ir į ją toje metodikoje būtų atsižvelgta, atsižvelgiant į esamus ir būsimus tinklo pajėgumus.

(13) valstybės narės turėtų nustatyti minimaliuosius pastatams ir pastatų dalims taikomus energinio naudingumo reikalavimus , kad būtų pasiekta kaštų atžvilgiu optimali susijusių investicijų ir sutaupytų energijos išlaidų pusiausvyra per visą pastato gyvavimo ciklą, nedarant poveikio valstybių narių teisei nustatyti minimaliuosius reikalavimus, kuriais užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas būtų didesnis nei kaštų atžvilgiu optimalūs energijos vartojimo efektyvumo lygiai. Turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią valstybės narės galėtų periodiškai peržiūrėti savo minimaliuosius pastatų energinio naudingumo reikalavimus, atsižvelgdamos į technikos pažangą;

(14) du trečdaliai pastatams šildyti ir vėsinti naudojamos energijos vis dar gaunama iš iškastinio kuro. Siekiant nulinės taršos, ypač svarbu skubiai laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo pastatams šildyti ir vėsinti. Todėl valstybės narės savo pastatų renovacijos planuose turėtų nurodyti savo nacionalinę politiką ir priemones, kuriomis siekiama laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo pastatams šildyti ir vėsinti, ir nuo šios direktyvos įsigaliojimo neturėtų būti teikiama jokių finansinių paskatų iškastinio kuro katilams įrengti. Valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos nebūtų leidžiama naudoti šildymo sistemų naudojant iškastinį kurą naujuose pastatuose ir pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, esminė renovacija ar renovacija, ir ne vėliau kaip iki 2040 m. palaipsniui panaikinti iškastiniu kuru grindžiamų šildymo sistemų naudojimą visuose pastatuose, o jei tai neįmanoma, kaip įrodyta Komisijai, – ne vėliau kaip iki 2040 m. Tai taip pat atliks svarbų vaidmenį mažinant Sąjungos priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių, piliečių sąskaitas už energiją ir pažeidžiamumą kainų svyravimo atžvilgiu, taip pat stabdant oro taršos ribinių verčių viršijimą;

(14a) Šildymo sistemų renovacija apima šildymo generatoriaus pakeitimą arba atnaujinimą, taip pat gali apimti ir kitus šildymo sistemos elementus, pavyzdžiui, siurbimo įrangą, vamzdyno izoliaciją, valdiklius ar galinius įrenginius, pvz., radiatorius ar ventiliatorių rites. Nepaisant poveikio bendram sistemos efektyvumui, atskirų elementų pakeitimas arba atnaujinimas neįtraukiant šilumos generatoriaus neturėtų būti laikomas šildymo sistemos renovacija, nes šie elementai nepriklauso nuo naudojamo energijos šaltinio. Šildymo sistemos renovacija suteikia galimybę remti šildymo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą visoje Sąjungoje.

(14b) efektyvus buitinio karšto vandens sistemų atliekinės šilumos panaudojimas – didelė energijos taupymo galimybė. Karšto vandens ruošimas yra pagrindinis energijos vartojimo šaltinis naujuose pastatuose, ir paprastai jo atliekinė šiluma yra švaistoma ir pakartotinai nenaudojama. Žinant, kad didžioji dalis sunaudojamo karšto vandens sunaudojama dušuose, šilumos surinkimas iš dušų nutekamųjų vamzdžių pastatuose galėtų būti paprastas ir ekonomiškai efektyvus būdas sumažinti galutinės energijos suvartojimą ir su tuo susijusį išmetamą CO2 bei metano kiekį, susidarantį ruošiant buitinį karštą vandenį;

(14c) kad būtų pasiektas ekonomiškai efektyvus šildymo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, valstybės narės turėtų užtikrinti vienodas sąlygas esamoms technologijoms ir remti daugiakrypčius sprendimus, atsižvelgdamos į tiekimo saugumą, ekonominį efektyvumą ir lankstumą;

(15) techninių pastato sistemų energinio naudingumo reikalavimai turėtų būti taikomi visoms pastatuose įrengtoms sistemoms, o ne atskirų sudedamųjų dalių, kurioms pagal Direktyvą 2009/125/EB[18] taikomos konkretiems gaminiams skirtos taisyklės, naudingumui. Nustatydamos energinio naudingumo reikalavimus techninėms pastato sistemoms valstybės narės turėtų naudoti suderintas priemones, jei jos egzistuoja ir yra tinkamos, visų pirma testavimo ir skaičiavimo metodus bei energijos vartojimo efektyvumo klases, parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/125/EB ▌ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1369[19] įgyvendinimo priemones, kad būtų užtikrintas jų suderinamumas su susijusiomis iniciatyvomis ir, kiek įmanoma, sumažinta galima rinkos segmentacija sumažintas galimas rinkos susiskaidymas.

(16) ši direktyva nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsniams. Todėl šioje direktyvoje vartojamas terminas paskata neturėtų būti aiškinamas kaip valstybės pagalba;

(17) Komisija turėtų nustatyti lyginamosios metodikos principus, skirtus skirtus kaštų atžvilgiu optimaliems minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams apskaičiuoti . Persvarstant tą sistemą turėtų būti galima apskaičiuoti ir energetinius, ir išmetamųjų teršalų rodiklius, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į pelningus aplinkos, socialinius ir sveikatos išorės veiksnius.  Tuos principus valstybės narės turėtų naudoti siekdamos palyginti rezultatus su savo nustatytais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais. Didelių , t. y. viršijančių 15 %, apskaičiuotų kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių ir galiojančių minimaliųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų neatitikimų atveju valstybės narės turėtų šį skirtumą pagrįsti arba planuoti tinkamus veiksmus neatitikimui sumažinti . Numatomą pastato ar pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą turėtų nustatyti valstybės narės, atsižvelgdamos į dabartinę standartinių ekonominio gyvavimo ciklų nustatymo praktiką ir patirtį. To palyginimo rezultatai ir tiems rezultatams gauti naudoti duomenys turėtų būti periodiškai pranešami Komisijai. Tos ataskaitos turėtų suteikti Komisijai galimybę įvertinti valstybių narių pažangą siekiant užtikrinti kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius ir rengti tos pažangos ataskaitas; Taikydamos lyginamąją metodiką, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad į pastatų lygmens energijos vartojimo efektyvumo priemones neįtraukiamos priemonės, kurios reiškia iškastinio kuro naudojimą naujuose pastatuose, kartu apsvarstant įvairias galimybes, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimą vietoje, įskaitant visų pirma šilumos siurblius ir saulės energijos technologijas, naudojant iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartojimą, bendrą vartojimą, dalijimąsi energija arba atsinaujinančiosios energijos, tiekiamos iš energetikos bendruomenės, tiekimą, atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekinę energiją iš efektyvios centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos. Diskonto norma, naudojama apskaičiuojant sąnaudų atžvilgiu optimalius energinio naudingumo lygius makroekonominėje ir finansinėje perspektyvoje, neturėtų viršyti 3 % metinės normos. Optimizavimo metodas ir makroekonominis bendrų sąnaudų apskaičiavimas turėtų apimti energijos naudojimo išorinį poveikį aplinkai ir sveikatai, taip pat visos ekonomikos makroekonominę naudą, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo ir BVP požiūriu.

(18) kapitalinė esamų pastatų, neatsižvelgiant į jų dydį, renovacija suteikia progą imtis ekonomiškai efektyvių priemonių didinant energinį naudingumą. Siekiant ekonominio efektyvumo, turėtų būti galima minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus taikyti tik toms renovuotoms pastato dalims, kurios daro didžiausią poveikį pastato energiniam naudingumui, kartu  įtraukiant šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas. Terminą „kapitalinė renovacija“ valstybės narės turėtų galėti pasirinktinai apibrėžti arba pastato apvalkalo ploto procentinės dalies požiūriu, arba pastato vertės požiūriu. Valstybei narei nusprendus kapitalinę renovaciją apibrėžti pastato vertės požiūriu, ji galėtų naudoti, pavyzdžiui, aktuarinę vertę arba dabartinę vertę, grindžiamą rekonstrukcijos išlaidomis, išskyrus žemės, kurioje yra pastatas, vertę;

(18a) Siekiant visiems užtikrinti deramą būstą, būtina nustatyti pažeidžiamas vietoves ar rajonus, susijusius su energijos nepritekliumi, taip, kad būtų galima tiksliau nustatyti mažiau išsivysčiusias kaimo ir miesto mikrorajonas, apimančias labiau išsivysčiusias vietoves. Tai padėtų nustatyti pažeidžiamiausius socialinius sektorius ir energijos nepriteklių patiriančius asmenis, taip pat namų ūkius, kurie patiria dideles energijos kainas ir neturi išteklių, kad galėtų renovuoti savo gyvenamus būstus, ir taip padėtų kovoti su socialine nelygybe, kuri gali atsirasti taikant skirtingas klimato politikos priemones. Be to, neefektyvus būstas yra pagrindinė sisteminė energijos nepritekliaus priežastis: 50 mln. asmenų Sąjungoje  gyvena energijos nepritekliuje, negalėdami tinkamai apšviesti, šildyti ar vėsinti savo būsto, o daugiau kaip 20 proc. skurstančių Sąjungos namų ūkių gyventojų gyvena būstuose, į kuriuos yra įsimetęs pelėsis, drėgmė ar puvinys;

(19) didesniems Sąjungos užmojams klimato ir energetikos srityje įgyvendinti reikia naujos pastatų vizijos – visai netaršių pastatų, kurių energijos poreikis labai mažas ir, kai techniškai įmanoma, visiškai patenkinamas naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Visi nauji pastatai turėtų būti visai netaršūs, o visi esami pastatai turėtų būti pertvarkyti į visai netaršius iki 2050 m. Nustatydamos bet kokius tikslinius terminus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į energetikos pertvarkos laiką ir socialines išlaidas.

(20) Efektyvaus pastato energijos reikmes patenkinti naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją galima įvairiais būdais: tokią energiją galima gaminti vietoje, pvz., naudojant šiluminės, geoterminės ar fotovoltinės saulės energijos technologijas, šilumos siurblius, vandens energiją arba iš biomasės, ją gali tiekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos arba gali būti naudojamasi centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema, grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atliekinės šilumos rekuperavimu iš nuotekų, sanitarinėms reikmėms skirto vandens arba oro bei energijos tinklų tiekiama atsinaujinančiąją energija.

(20a) Didėjant šildymo elektrifikavimui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai, energijos vartojimo efektyvumas pastatuose yra būtinas siekiant išvengti pernelyg didelio spaudimo tinklo pajėgumui ir pernelyg didelių gamybos pajėgumų, kad būtų galima valdyti elektros energijos paklausos pikus. Energijos vartojimo efektyvumas pastatuose sustiprins tinklą ir sumažins gamybos pajėgumų poreikius; Tai apima šildymo poreikio sezoniškumą, kuris daugelyje valstybių narių yra pagrindinis energijos sistemos pikinės apkrovos elementas;

(20b) Komisija turėtų įvertinti reikalingus tinklo pajėgumus, kad būtų galima integruoti atsinaujinančiosios energijos ir elektrinio šildymo sprendimus, ir nustatyti likusias kliūtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimą, visų pirma  pažeidžiamuose namų ūkiuose;

(21) siekiant užtikrinti būtiną Sąjungos pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, reikia didelio masto energinės renovacijos: pagal dabartinius pastatų standartus beveik 75 % šio pastatų ūkio yra neefektyvūs, o 2050 m. 85–95 % esamų pastatų dar tebestovės. Deja, svertinis metinis energinės renovacijos mastas išlieka žemas – apie 1 %. Dabartiniu tempu pastatų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas užtruks šimtmečius. Todėl pagrindinis šios direktyvos tikslas – paskatinti ir remti pastatų renovaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų pasiekiant bent tris kartus didesnes apimtis. Parama renovacijoms rajonų lygmeniu, be kita ko, vykdant pramoninę arba serijinę renovaciją, yra naudinga skatinant pastatų renovacijos mastą ir išsamumą ir padės greičiau bei pigiau mažinti pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(22) minimalieji energinio naudingumo standartai yra esminė reguliavimo priemonė siekiant paskatinti didelio masto esamų pastatų renovaciją, nes jais šalinamos pagrindinės renovacijos kliūtys, pavyzdžiui, skirtingos paskatos ir bendros nuosavybės struktūros, kurių negalima įveikti ekonominėmis paskatomis. Nustačius minimaliuosius energinio naudingumo standartus turėtų būti laipsniškai pašalinti prasčiausio energinio naudingumo pastatai ir nuolat gerinamas nacionalinis pastatų ūkis, taip prisidedant prie ilgalaikio tikslo iki 2050 m. sukurti nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį;

(23) Sąjungos lygmeniu nustatant minimaliuosius energinio naudingumo standartus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastatų, turinčių didžiausią potencialą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos nepritekliaus mažinimo ir didesnės socialinės bei ekonominės naudos požiūriu, renovacijai, visų pirma paties prasčiausio energinio naudingumo pastatams, kuriuos reikia renovuoti pirmiausia;

(23a) Komisija turėtų paskelbti suvestinę ataskaitą apie Sąjungos pastatų ūkio padėtį ir pažangą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, visų pirma dėl prasčiausio energinio naudingumo pastatų, kad būtų tinkamai sutelktos pastangos ir investicijos;

(24) Minimaliais energinio naudingumo standartais turėtų būti sukurtas būdas, paremtas finansiniais mechanizmais, skirtas laipsniškai didinti pastatų energinio naudingumo klases, visų pirma kaimo ir izoliuotose vietovėse. Peržiūrėdama šią direktyvą Komisija turėtų įvertinti, ar siekiant, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro, reikia nustatyti daugiau privalomų minimaliųjų energinio naudingumo standartų;

(24a) Ši direktyva turėtų atitikti pagrindinius valstybių narių nuosavybės ir nuomos teisės principus.

(25) įvedant minimaliuosius energinio naudingumo standartus turėtų būti nustatyta ir galimybių atverianti sistema, įskaitant techninę pagalbą ir finansines priemones, taip pat politika, kuria siekiama gerinti statybos ir renovacijos sektoriaus darbuotojų įgūdžius. Nacionaliniu lygmeniu nustatyti minimalieji energinio naudingumo standartai neprilygsta Sąjungos standartams, apibrėžtiems valstybės pagalbos taisyklėse, o Sąjungos masto minimalieji energinio naudingumo standartai gali būti laikomi tokiais Sąjungos standartais. Pagal peržiūrėtas valstybės pagalbos taisykles, kol Sąjungos masto energinio naudingumo standartai taps privalomi, valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą pastatams renovuoti, kad pastatai atitiktų tuos Sąjungos masto standartus, t. y. kad pasiektų tam tikrą energinio naudingumo klasę. Kai standartai taps privalomi, valstybės narės galės toliau teikti valstybės pagalbą pastatams ir pastato vienetams, kuriems taikomi Sąjungos masto energinio naudingumo standartai, renovuoti, jei pastatų renovacija bus siekiama aukštesnio standarto nei nustatyta žemiausia energinio naudingumo klasė;

(26) ES taksonomijoje nustatyta aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos visoje ekonomikoje, įskaitant pastatų sektorių, klasifikacija. Pagal Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, pastatų renovacija laikoma tvaria veikla, kai ją vykdant sutaupoma bent 30 % energijos, ji atitinka minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, taikomus kapitalinei esamų pastatų renovacijai, arba ją sudaro atskiros su pastatų energiniu naudingumu susijusios priemonės, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo įrangos arba pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės įrangos bei prietaisų įrengimas, techninė priežiūra ar remontas, kai tokios atskiros priemonės atitinka nustatytus kriterijus. Pastatų renovacija, kuria siekiama, kad pastatai atitiktų Sąjungos masto minimaliuosius energinio naudingumo standartus, paprastai atitinka ES taksonomijos kriterijus, susijusius su pastatų renovacijos veikla;

(27) Sąjungos masto minimalieji energinio naudingumo standartai turėtų būti grindžiami suderintomis energinio naudingumo klasėmis. Suderintų energinio naudingumo klasių sistemoje nustatant, kad žemiausią energinio naudingumo klasę G sudaro 15 % kiekvienos valstybės narės pastatų ūkio prasčiausio energinio naudingumo pastatų, užtikrinamos panašaus lygio visų valstybių narių pastangos, o A klasę apibrėžiant kaip didžiausio energinio naudingumo klasę užtikrinama, kad suderintų energinio naudingumo klasių skalė atitiktų bendrąją visai netaršių pastatų viziją;

(28) minimalieji esamų pastatų ir pastato dalių energinio naudingumo reikalavimai jau buvo nustatyti prieš šią direktyvą galiojusiuose teisės aktuose ir turėtų būti toliau taikomi. Naujai įvestais minimaliaisiais energinio naudingumo standartais nustatoma esamų pastatų minimalaus energinio naudingumo žemutinė riba ir užtikrinama, kad būtų atliekama neefektyvių pastatų renovacija, o esamiems pastatams ir pastato dalims taikomais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais užtikrinama, kad atliekant renovaciją būtų pasiektas būtinas renovacijos laipsnis;

(28a) būtina skubiai sumažinti pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei elektrifikuoti jų energijos vartojimą. Siekiant sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyviai diegti saulės energijos technologijas vėlesniame etape, visi nauji pastatai turėtų būti pritaikyti saulės energijai, t. y. suprojektuoti taip, kad būtų optimizuotas saulės energijos gamybos potencialas, atsižvelgiant į objekto saulės apšvietą, kad būtų galima diegti saulės energijos technologijas be brangiai kainuojančių struktūrinių pokyčių. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad naujuose gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei esamuose negyvenamuosiuose pastatuose būtų įrengti tinkami saulės energijos įrenginiai Plataus masto saulės energijos diegimas pastatuose labai prisidėtų siekiant apsaugoti vartotojus nuo didėjančių ir nepastovių iškastinio kuro kainų, sumažintų pažeidžiamų namų ūkių patiriamą didelių energijos sąnaudų poveikį bei suteiktų didesnę naudą aplinkai, ekonomikai ir visuomenei. Siekiant veiksmingai išnaudoti saulės energijos įrenginių potencialą pastatuose, valstybės narės turėtų nustatyti saulės energijos įrenginių įrengimo pastatuose įgyvendinimo kriterijus ir galimas išimtis, atsižvelgdamos į įvertintą saulės energijos įrenginių techninį ir ekonominį potencialą bei pastatų, kuriems taikomas šis įpareigojimas, charakteristikas;

(28b) Šioje direktyvoje turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „ES saulės energijos strategija“, visų pirma į jos Europos saulės energijos stogų iniciatyvą; Fotovoltinė saulės energija ir saulės šiluminės energijos technologijos turėtų būti sparčiai diegiamos, kad tai būtų naudinga ir klimatui, ir piliečių bei įmonių finansams. Valstybės narės turėtų sukurti stogų sistemoms skirtas tvirtas atramines konstrukcijas, be kita ko, kartu su energijos kaupikliais ir šilumos siurbliais, paremtas nuspėjamu atsipirkimo laikotarpiu, kuris turėtų būti trumpesnis nei 10 metų. Valstybės narės turėtų prioriteto tvarka įgyvendinti nurodytas priemones, naudodamosi prieinamu Sąjungos finansavimu, visų pirma savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų naujaisiais iniciatyvos „REPowerEU“ skyriais. Komisija turėtų kasmet kartu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais stebėti Europos stoginių saulės energijos įrenginių iniciatyvos  įgyvendinimo pažangą;

(29) siekdamos iki 2050 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį ir esamus pastatus paversti visai netaršiais, valstybės narės turėtų parengti nacionalinius pastatų renovacijos planus, kurie pakeistų ilgalaikes renovacijos strategijas ir būtų dar patikimesnė, visapusiškai veiksminga planavimo priemonė, kuria remdamosi valstybės narės daugiau dėmesio skirtų finansavimui ir užtikrinimui, kad pastatų renovacijai vykdyti pakaktų tinkamai kvalifikuotų darbuotojų, taip pat energijos nepritekliaus problemos sprendimui ir mažiausio energinio naudingumo pastatų gerinimui. Savo pastatų renovacijos planuose valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinius pastatų renovacijos tikslus. Remiantis Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio b punkto 7 papunkčiu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060[20] nustatytomis reikiamomis sąlygomis, valstybės narės turėtų pateikti finansavimo priemonių, taip pat investicijų poreikių ir administracinių išteklių jų pastatų renovacijos planams įgyvendinti apmatus; Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę naudoti Sąjungos finansavimo ir finansavimo mechanizmus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 nustatytą atsparumo ir ekonomikos gaivinimo priemonę[21], struktūrinius ir sanglaudos fondus ir Socialinį klimato fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES).../... [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas, pasiūlytas COM(2021)0568][22], kad finansuotų savo pastatų renovacijos planų įgyvendinimą.

(29a) siekiant užtikrinti, kad ES darbuotojai būtų visapusiškai pasirengę aktyviai dirbti siekiant Sąjungos klimato tikslų, valstybės narės turėtų siekti sumažinti lyčių nelygybę statybos ir pastatų sektoriuje, be kita ko, pasitelkdamos savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

(30) nacionaliniai pastatų renovacijos planai turėtų būti grindžiami suderintu šablonu, kad būtų užtikrintas planų palyginamumas. Siekdama užtikrinti reikiamą užmojį, Komisija turėtų įvertinti planų projektus ir pateikti rekomendacijas valstybėms narėms;

(31) nacionaliniai pastatų renovacijos planai turėtų būti glaudžiai susieti su Reglamente (ES) 2018/1999 numatytais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, o pažangos siekiant nacionalinių tikslų ir pastatų renovacijos planų indėlio siekiant nacionalinių ir Sąjungos tikslų ataskaitos turėtų būti įtraukiamos į pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 kas dvejus metus teikiamas ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai didinti renovacijos mastą remiantis patikimais nacionaliniais planais, pirmojo nacionalinio pastatų renovacijos plano pateikimo data turėtų būti kuo ankstesnė;

(32) Etapinė esminė renovacija gali padėti išspręsti ▌didelių pradinių išlaidų ir gyventojų patiriamos sumaišties problemas, kurios gali kilti renovuojant vienu ypu ir gali būti sudaryti sąlygas įgyvendinti mažiau trikdančias ir ekonomiškesnes renovacijos priemones. Tačiau tokia esminė etapinė renovacija turi būti kruopščiai suplanuota, kad vienas renovacijos etapas netrukdytų būtiniems paskesniems etapams. Vieno etapo esminė renovacija gali būti ekonomiškai efektyvesnė ir lemti mažesnio anglies dioksido kiekio biudžeto galimybes tam, kad Sąjungos pastatų ūkis būtų visiškai nepriklausomas nuo iškastinio kuro ir nulinės taršos. Vieno etapo esminė ir etapais vykdoma esminė renovacija yra tinkamos esminės renovacijos galimybės, nes nustatant tinkamiausius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimus reikia atsižvelgti į skirtingus veiksnius, pavyzdžiui, ekonominį efektyvumą, su tuo susijusį anglies dioksido biudžetą, pastatų naudojimą, renovacijos laiką, esamą pastato būklę, renovacijos mastą ir pastato pirminės energijos tiekimą. Renovacijos pase pateikiamas aiškus laipsniškos esminės renovacijos veiksmų planas, padedantis savininkams ir investuotojams planuoti tinkamiausią intervencijos laiką ir mastą. Todėl renovacijos pasai turėtų būti skatinami ir įvesti kaip savanoriška priemonė pastatų savininkams visose valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad renovacijos pasai neužkrautų neproporcingos naštos susijusioms šalims ir kad kartu su jais būtų teikiama tinkama finansinė parama pažeidžiamiems namų ūkiams, visų pirma tais atvejais, kai būstas yra vienintelis jų gyvenamasis būstas.

(32a) Ilgalaikės sutartys yra svarbi priemonė, skatinanti renovaciją etapais. Valstybės narės turėtų nustatyti mechanizmus, pagal kuriuos būtų galima sudaryti ilgalaikes sutartis įvairiais etapinės renovacijos etapais. Kai įvairiais renovacijos etapais atsiranda naujų ir veiksmingesnių paskatų, turėtų būti užtikrinta galimybė pasinaudoti šiomis naujomis paskatomis leidžiant paramos gavėjams pereiti prie naujų paskatų;

(33) sąvoka „esminė renovacija“ Sąjungos teisėje dar neapibrėžta. Siekiant įgyvendinti ilgalaikę pastatų viziją, esminė renovacija turėtų būti apibrėžiama kaip renovacija, kuria pastatai paverčiami visai netaršiais pastatais, o pirmajame etape – kaip renovacija, kuria pastatai paverčiami energijos beveik nevartojančiais pastatais. Tokia apibrėžtimi siekiama prisidėti prie pastatų energinio naudingumo didinimo tikslo. Esminė renovacija energijos vartojimo efektyvumo tikslais yra puiki galimybė atsižvelgti į kitus aspektus, pavyzdžiui, patalpų aplinkos kokybę, pažeidžiamų namų ūkių gyvenimo sąlygas, pakankamumą ir žiediškumą, atsparumo klimato kaitai didinimą, aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų atsparumo nelaimėms gerinimą, įskaitant seisminį atsparumą, priešgaisrinę ir elektros saugą, pavojingų medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimą ir prieinamumą neįgaliesiems ir anglies dioksido absorbentų, pvz., augalinių paviršių, gerinimą.

(33a) esminės renovacijos standartas, jei kartu su juo teikiama tinkama parama ir informacija, įskaitant techninę pagalbą ir mokymą, gali būti būdas labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Vietos politikos formuotojai vaidina svarbų vaidmenį kuriant energijos renovacijos rinką taikant vietos teisės aktus, skatinant laipsniškai atsisakyti neefektyvių šildymo ir vėsinimo sistemų, valdant viešųjų pirkimų procesus ir plėtojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Renovacija turi būti atliekama laikantis aukštų standartų, kad būtų veiksmingai sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis ir išvengta veiklos spragų, dėl kurių vidutinės trukmės laikotarpiu gali būti sunkiau pasiekti tikslus.

(34) Siekdamos skatinti esminę ir laipsnišką esminę renovaciją, kuri yra vienas iš strategijos „Renovacijos banga“ tikslų, valstybės narės turėtų rezervuoti didžiausią finansinės ir administracinės paramos lygį, kad būtų iš esmės renovuojami prasčiausiai veikiantys pastatai, kuriuose yra vienas būstas.

(35) valstybės narės turėtų remti esamų pastatų energinio naudingumo didinimo veiksmus, kurie padeda užtikrinti ▌tinkamą patalpų aplinkos kokybę, be kita ko, sveiką ir įperkamą gyvenamąją vietą, pašalinant asbestą ir kitas kenksmingąsias medžiagas, užkertant kelią neteisėtam tokių medžiagų pašalinimui ir sudarant palankias sąlygas laikytis galiojančių teisėkūros procedūra priimtų aktų, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/148/EB [23]ir (ES) 2016/2284[24];

(35a) taikant integruotus rajono arba kaimynystės lygmens metodus galima taikyti bendras pastatų, kurie yra tarpusavyje susiję erdviniu požiūriu, pvz., gyvenamųjų pastatų, renovacijos koncepcijas. Tokie požiūriai renovacijoje suteikia daugybę platesnio masto sprendimų. Integruotuose renovacijos planuose gali būti laikomasi labiau holistinio požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į platesnę bendruomenės ekosistemą, pavyzdžiui, transporto poreikius ir tinkamus tvarius energijos šaltinius, kaip antai vietoje ir netoliese esančius atsinaujinančiuosius energijos išteklius arba centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą. Tokie planai leidžia padidinti reikalingų darbų ekonominį efektyvumą, gerinti transporto rūšių jungtis ir atsižvelgti į esamą infrastruktūrą, siekiant optimizuoti sistemą ir išsaugoti kultūros paveldą. Todėl šia direktyva turėtų būti skatinama plačiau taikyti integruotus, dalyvaujamuosius ir su rajonais susijusius metodus, kuriuos taikant būtų galima pasinaudoti sinergija ir potencialiu energijos taupymu, kuris liktų nepanaudotas, jei dėmesys būtų sutelktas tik į atskirus pastatus. Integruoti renovacijos planai taip pat gali duoti naudos, pavyzdžiui, pagerinti oro kokybę, sumažinti rajonų išmetamųjų teršalų kiekį ir dideliu mastu sumažinti energijos nepriteklių; Rajonus turėtų įsteigti vietos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į vietos poreikius.

(35b) siekiant remti sėkmingų pastatų renovacijos projektų didinimą ir pakartojimą, laikantis naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos, visų pirma jos tvarumo tikslo, valstybės narės turėtų įgyvendinti nacionalinę pramonės politiką, skirtą plataus masto vietoje pritaikomų pastatų renovacijai skirtų surenkamųjų pastato dalių, kurios atlieka įvairias funkcijas, įskaitant estetinę, izoliacijos, energijos gamybos bei izoliacijos ir žaliosios infrastruktūros, gamybai. Jos taip pat turėtų skatinti biologinę įvairovę, vandentvarką, prieinamumą ir judumą.

(35c) valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad didelė dalis buitinių ir buitinių atsitiktinių gaisrų kyla dėl elektros šaltinio, ir siekdamos užtikrinti, kad elektros įranga būtų saugi ir parengta naujoms paskirtims, kuriomis siekiama sukurti visai netaršius pastatus, turėtų parengti nacionalines elektros inspektavimo tvarkas;

(35d) vandens ir energijos santykio klausimo sprendimas yra ypač svarbus siekiant spręsti tarpusavyje priklausomo vandens ir energijos vartojimo ir didėjančio spaudimo abiem ištekliams problemas. veiksminga vandentvarka ir pakartotinis vandens naudojimas gali labai padėti taupyti energiją, suteikdama ne tik naudą klimatui, bet ir socialinę ir ekonominę naudą;

 (36) tikimasi, kad siekiant mažinti elektros energijos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti jos efektyvumą, visų pirma teikiant lankstumo, balansavimo ir kaupimo paslaugas, ypač plėtojant išmanųjį įkrovimą ir taikant agregavimą, esminis vaidmuo teks elektrinėms transporto priemonėms. Šis elektrinių transporto priemonių potencialas būti integruotomis į elektros energijos sistemą ir prisidėti prie sistemos efektyvumo ir didesnio atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimo, turėtų būti visapusiškai išnaudojamas, be kita ko, transporto priemonių stovėjimo vietose įrengiant viešąją įkrovimo infrastruktūrą. Įkrovimą susieti su pastatais yra ypač svarbu, nes būtent pastatuose elektrinės transporto priemonės statomos reguliariai ir stovi ilgą laiką. Lėtas išmanusis ir abikryptis įkrovimas yra ekonomiškas ir įkrovimo prieigas įrengus privačiose erdvėse gali būti suteikta galimybė kaupti energiją su jomis susijusiuose pastatuose. Kartu su išmaniųjų skaitiklių teikiamais duomenimis ir transporto priemonės parengtais duomenimis, elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra taip pat galėtų suteikti lankstumo sprendimų ir išmaniojo bei abikrypčio įkrovimo paslaugas apskritai susieti su sistemų integravimo paslaugomis; Elektrinės transporto priemonės, kurios pritaikytos abikrypčiam įkrovimui, didina pastatų ir elektros energijos sistemos pajėgumą (ypač piko valandomis) mažesnėmis sąnaudomis palaikyti elektros energijos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir įgalinti naudotojus aktyviai teikti tokias paslaugas už tinkamą atlygį;

(37) jei didesnę elektrinėms transporto priemonėms naudojamos elektros energijos dalį sudarys atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, sumažės su jomis susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Elektrinės transporto priemonės yra svarbus komponentas vykdant perėjimą prieš švarios energijos, grindžiamą efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, alternatyviaisiais degalais, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir novatoriškais energetinio lankstumo valdymo sprendimais. Statybos kodeksai gali būti veiksmingai panaudojami nustatant tikslinius reikalavimus, kuriais siekiama remti įkrovimo infrastruktūros diegimą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse. Valstybės narės turėtų šalinti tokias kliūtis kaip prijungimas prie tinklo ir pajėgumų trūkumas, skirtingos paskatos ir administracinius sunkumus, su kuriais susiduria individualūs savininkai bandydami įrengti įkrovimo prieigą savo automobilių stovėjimo vietoje;

(38) iš anksto nutiesiant kabelius sudaromos tinkamos sąlygos sparčiai įrengti įkrovimo prieigas, jeigu ir kai jos yra reikalingos. Lengvai prieinama infrastruktūra sumažins įkrovimo prieigų įrengimo išlaidas individualiems savininkams ir užtikrins, kad elektrinių transporto priemonių naudotojai turėtų galimybę naudotis įkrovimo prieigomis. Sąjungos lygmens elektromobilumo srities reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų išankstinio pritaikymo ir įkrovimo prieigų įrengimo nustatymas yra veiksmingas būdas artimoje ateityje populiarinti elektrines transporto priemones, kartu sudarant sąlygas tolesnei plėtrai mažesniais kaštais vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. ▌Valstybės narės turėtų užtikrinti įkrovimo prieigų prieinamumą asmenims su negalia;

(39) išmanusis įkrovimas ir abikryptis įkrovimas suteikia galimybę integruoti pastatų energetikos sistemas. Įkrovimo prieigos tose vietose, kur elektrinės transporto priemonės paprastai stovi ilgesnį laiką, pvz., kur žmonės stato automobilius, nes ten gyvena arba dirba, yra labai svarbios integruojant energetikos sistemas, todėl reikia užtikrinti išmaniojo įkrovimo funkcijas. Kadangi abikryptis elektrinių transporto priemonių įkrovimas padeda didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje ir apskritai elektros energijos sistemoje bei padeda piko metu riboti energijos tiekimo poreikį piko laikotarpiu, taigi ir bendras sistemos sąnaudas, tokia funkcija taip pat turėtų būti prieinama, be kita ko, dėl to, kad elektrinių transporto priemonių savininkams suteikiama teisė už tinkamą atlygį atlikti tokias funkcijas ir aktyviai dalyvauti energetikos sistemoje, atsižvelgiant į jų teisę gaminti, dalintis, kaupti ar parduoti pasigamintą energiją;

(40) žaliojo judumo skatinimas yra svarbi Europos žaliojo kurso dalis ir pastatai gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant būtiną infrastruktūrą ne tik elektrinėms transporto priemonėms, bet ir dviračiams įkrauti. Perėjimas prie aktyvaus judumo, pvz., dviračių, gali gerokai sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Didėjant dviračių su elektra ir kitų L kategorijos transporto priemonių pardavimui ir siekiant palengvinti įkrovimo prieigų įrengimą vėlesniame etape, turėtų būti reikalaujama iš anksto nutiesti tų transporto priemonių kabelius naujuose gyvenamuosiuose pastatuose ir, kai tai techniškai ir ekonomiškai įmanoma, turėtų būti reikalaujama iš anksto nutiesti kabelius ar kanalus gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija; Kaip nustatyta 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, švaraus ir veiksmingo privačiojo ir viešojo transporto, pavyzdžiui, dviračių transporto, dalies padidinimas smarkiai sumažins transporto keliamą taršą ir atneš didelės naudos pavieniams piliečiams ir bendruomenėms. Dviračių stovėjimo vietų trūkumas tiek gyvenamuosiuose, tiek negyvenamuosiuose pastatuose yra pagrindinė kliūtis naudotis dviračiais. Reikalavimų dėl minimalaus dviračių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas nacionaliniuose statybos kodeksuose ir Sąjungos reikalavimuose gali veiksmingai padėti pereiti prie švaresnio judumo, o dviračių stovėjimo aikštelių ir susijusios infrastruktūros statyba vietovėse, kuriose dviračiai naudojami rečiau, gali padidinti jų naudojimą. Reikalavimas įrengti dviračių stovėjimo vietas neturėtų priklausyti nuo automobilių stovėjimo aikštelių prieinamumo ir aprūpinimo jomis, kurios tam tikromis aplinkybėmis gali būti neprieinamos. Statybos kodeksuose nustatyti minimalūs automobilių stovėjimo aikštelių reikalavimai turėtų būti pakeisti maksimaliais automobilių stovėjimo aikštelių reikalavimais, visų pirma tose vietose, kuriose viešasis transportas ir aktyvaus judumo galimybės jau yra gerai aptarnaujamos. Valstybės narės turėtų remti vietos valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant darnaus judumo mieste planus, ypatingą dėmesį skiriant būsto politikos integravimui į darnų judumą ir miestų planavimą, taip užtikrinant ir teikiant pirmenybę visų naujų svarbių miestų plėtros objektų pasiekiamumui aktyvaus judumo galimybėmis ir viešuoju transportu;

(40a) techninė parama taip pat bus reikalinga vietos valdžios institucijų gebėjimams stiprinti rengiant mokymus ir praktinius seminarus, pavyzdžiui, rengiant viešuosius pirkimus, atsižvelgiant į viso gyvavimo ciklo duomenis, ir vykdant viso gyvavimo ciklo anglies dioksido stebėseną;

(40b) Įgyvendindamos šioje direktyvoje nustatytus elektromobilumo reikalavimus, valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų labai mažų įmonių bei mažųjų įmonių ekonominę padėtį bei turėtų turėti galimybę atitinkamai pritaikyti atitinkamos infrastruktūros įrengimą;

(41) bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkės turėtų būti suderintos tarpusavyje ir jomis turėtų būti siekiama bendrų tikslų. Energetikos sistemos skaitmeninimas lemia sparčius pokyčius energetikos sektoriuje – nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo iki pažangiųjų tinklų ir išmaniosioms technologijoms diegti parengtų pastatų. Siekiant suskaitmeninti pastatų sektorių, svarbu įgyvendinti Sąjungos sujungiamumo tikslus ir didelio pralaidumo ryšių tinklų plėtros užmojus, kurie padeda kurti išmaniuosius namus ir sujungtąsias bendruomenes Turėtų būti numatytos kryptingos iniciatyvos, populiarinančios išmaniosioms technologijoms diegti parengtas sistemas ir apstatytoje aplinkoje pritaikomus skaitmeninius sprendimus. Tai atvertų naujų energijos taupymo galimybių, vartotojams suteikiant tikslesnės informacijos apie jų vartojimo modelius ir sudarant sąlygas sistemos operatoriui efektyviau valdyti tinklą;

(42) siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas konkurencingai ir novatoriškai išmaniųjų pastatų paslaugų rinkai, kuria prisidedama prie efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo pastatuose ir remiamos investicijos į renovaciją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys turėtų tiesioginę prieigą prie pastatų sistemų duomenų. Siekdamos išvengti pernelyg didelių administracinių išlaidų, kurias patiria trečiosios šalys, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visiškam paslaugų ir keitimosi duomenimis Sąjungoje sąveikumui;

(43) vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir ryšių technologijas bei elektronines sistemas, kurios leistų pritaikyti pastato eksploataciją pagal jo naudotojų ir tinklo poreikius ir padidinti pastato energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą energinį naudingumą, turėtų būti naudojamas pažangiojo parengtumo rodiklis. Pažangiojo parengtumo rodiklis turėtų padėti geriau informuoti pastato savininkus ir naudotojus apie pastato automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos naudą ir pastato naudotojams turėtų suteikti tikrumo dėl tų naujų patobulintų funkcijų faktinių galimybių taupyti energiją. Pažangiojo parengtumo rodiklis ypač naudingas dideliems pastatams, kuriems reikia daug energijos. Kitiems pastatams pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistemą valstybės narės turėtų galėti taikyti savanoriškai;

(44) kad būtų pasiekti 2030 ir 2050 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai ir sumažinti energijos nepriteklių patiriančių žmonių skaičių, labai svarbu užtikrinti pakankamai dotacijų ir tinkamą finansavimą.  Siekiant padėti gerinti pastatų energinį naudingumą ir panaikinti energijos nepriteklių, nustatytos arba pritaikytos Sąjungos finansinės ir kitos priemonės. Naujausios iniciatyvos, kuriomis siekiama padidinti galimybes gauti finansavimą Sąjungos lygmeniu, apima, inter alia, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ▌  pavyzdinį su renovacija susijusį komponentą  ir Socialinį klimato fondą bei REPowerEU planą.  Remiantis 2021–2027 m. daugiamete finansine programa, energijos renovacija gali būti remiama ir pagal kelias kitas pagrindines ES programas, įskaitant sanglaudos politikos fondus ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523[25] įsteigtą „InvestEU“ fondą. Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąsias programas Sąjunga investuoja į dotacijas ir paskolas, skirtas geriausioms technologijoms diegti ir pastatų energiniam naudingumui didinti, be kita ko, per partnerystes su pramonės subjektais ir valstybėmis narėmis, kaip antai perėjimo prie švarios energijos partnerystę ar partnerystę „Built4People“. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/1119 Komisija turėtų sukurti konkretaus sektoriaus energetikos pertvarkos partnerystes pastatų sektoriuje, suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus;

(45) Sąjungos finansinės priemonės turėtų būti naudojamos tam, kad šios direktyvos tikslai būtų įgyvendinti praktikoje, tačiau jos neturėtų pakeisti nacionalinių priemonių. Visų pirma, atsižvelgiant į reikiamų renovacijos pastangų mastą, jos turėtų būti naudojamos siekiant užtikrinti tinkamas ir novatoriškas finansavimo priemones siekiant skatinti investicijas į pastatų energinį naudingumą. Šios priemonės galėtų būti svarbios kuriant nacionalinius, regionų ir vietos energijos vartojimo efektyvumo fondus, priemones ar mechanizmus, kurie suteikia tokias finansavimo galimybes privataus turto savininkams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir energijos vartojimo efektyvumo paslaugų įmonėms;

(46) energinei pastatų renovacijai, pritaikytai prie įvairių pastatų savininkų ir nuomininkų poreikių, skirti finansiniai mechanizmai, Sąjungos dotacijos ir subsidijos, paskatos ir finansų įstaigų mobilizavimas turėtų būti vieni svarbiausių nacionalinių pastatų renovacijos planų elementų ir aktyviai skatinami valstybėse narėse. Tokiomis priemonėmis turėtų būti skatinama sertifikuotoms energijos vartojimo efektyvumą didinančioms pastatų renovacijoms suteikti efektyvų energijos vartojimą remiančias hipotekas su socialinėmis apsaugos priemonėmis ir skatinamos valdžios institucijų investicijos į efektyviai energiją vartojančių pastatų ūkį, pvz., pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ar sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo arba mažinant suvokiamą investicijų riziką. Finansinėse schemose turėtų būti numatyta didelė priemoka už esminę renovaciją, ypač už prasčiausio energinio naudingumo pastatų renovaciją, kad ji taptų finansiškai patraukli, ir jos turėtų būti parengtos taip, kad sunkumų patiriančios grupės galėtų gauti reguliarų finansavimą;

(46a) Valstybės narės turėtų teikti garantijas finansų įstaigoms, kad būtų skatinami tiksliniai finansiniai produktai, dotacijos ir subsidijos, didinamas pastatų, kuriuose gyvena pažeidžiami namų ūkiai, energinis naudingumas, taip pat prasčiausiai veikiančių daugiabučių pastatų ir pastatų savininkams kaimo vietovėse, taip pat kitoms grupėms, kurioms sunku gauti finansavimą arba gauti tradicines hipotekas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos grupės gautų naudos iš sąnaudų atžvilgiu neutralių renovacijos sistemų, pavyzdžiui, taikant visiškai subsidijuojamų renovacijų schemas arba derinant dotacijas ir sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir išsimokėjimo apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas. Sąjungos lygmeniu turi būti nustatyta speciali renovacijos priemonė (toliau – ES renovacijos paskola), kad būsto savininkai galėtų naudotis Sąjungos ilgalaikėmis skolinimosi išlaidomis esminei renovacijai atlikti;

(46b) Finansavimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato tikslų. Siekiant sumažinti investicijų trūkumą, pagerinti finansavimą ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą pastatuose, reikia ekonomiškai efektyviau naudoti esamas finansavimo galimybes, taip pat kurti ir diegti novatoriškus finansavimo mechanizmus, kuriais būtų remiamos investicijos į pastatų renovaciją ir padedama namų savininkams įgyvendinant nacionalines iniciatyvas. Nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose pagrindinis vaidmuo turėtų tekti finansiniams mechanizmams, paskatoms ir finansų įstaigų privačių investicijų sutelkimui į pastatų energijos vartojimo efektyvumo renovaciją. Finansų įstaigos turėtų aktyviau skleisti informaciją apie savo finansinius produktus, kad informuotų pastatų savininkus, nuomininkus ir naudotojus apie finansines paslaugas, kad būtų padidintas energinis naudingumas. Finansų įstaigos, įskaitant kredito įstaigas ir kitus finansų rinkų dalyvius, kurie investuoja į nekilnojamuoju turtu užtikrintus produktus, taip pat reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija apie pastatų energinį naudingumą. Tokioms įstaigoms turėtų būti taikomi hipotekos portfelio standartai.

(46c) žaliosios hipotekos paskolos ir žaliosios mažmeninės paskolos gali labai padėti pertvarkyti ekonomiką ir sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį. Valstybės narės turėtų pakoreguoti taikomus teisės aktus ir parengti paramos priemones, kad palengvintų žaliųjų hipotekos paskolų ir žaliųjų mažmeninių paskolų naudojimą, taip pat sistemingą duomenų rinkimą;

(46d) valstybės narės turėtų teikti pirmenybę dalies Europos socialinio fondo lėšų skyrimui statybos ir renovacijos sektorių darbininkų techniniam mokymui energijos vartojimo efektyvumo srityje. Valstybės narės turėtų sukurti savo statybų vertės grandinės specialistų registrus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie įgūdžių ir kvalifikuotų specialistų pasiūlą rinkoje. Tie registrai turėtų būti viešai prieinami ir reguliariai atnaujinami;

(46e) Finansinės sistemos „mokėk už sutaupytą energiją“ nauda vidutinės trukmės laikotarpiu, grąžinus paskolą, reiškia grynąją naudą namų ūkio savininkams, nes per metus sutaupoma energijos išlaidų ir padidėja turto vertė.

(47) vien tik finansavimas nepadės patenkinti renovacijos poreikių. ▌Siekiant sukurti tinkamą galimybių atveriančią sistemą ir pašalinti renovacijos kliūtis, būtina sukurti ir prieinamų bei skaidrių patariamųjų ir paramos priemonių, kaip antai nepriklausomų vieno langelio sistemų, kurios nemokamai teiktų integruotas energinės renovacijos paslaugas arba lengvinimo galimybes ir konsultacijas, taip pat įgyvendinti kitas priemones ir iniciatyvas, kaip antai nurodytąsias Komisijos pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvoje. Reikėtų pripažinti ypatingą vietos subjektų, pavyzdžiui, savivaldybių institucijų, energetikos agentūrų ir atsinaujinančiųjų išteklių bei piliečių energetikos bendruomenių, svarbą tenkinant nacionalinius renovacijos poreikius. Svarbų vaidmenį atlieka kitos bendradarbiavimo priemonės, pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurias valstybės narės turėtų aktyviai skatinti ir remti. Be finansavimo ir techninės paramos, valstybės narės savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose turėtų įtraukti apylinkėmis ir rajonais grindžiamą požiūrį į pastatų renovaciją bei atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir vėsumos tiekimą ir aktyviai juos propaguoti. Vietos iniciatyvoms, pavyzdžiui, piliečių inicijuotoms renovacijos programoms kaimynystės ar savivaldybių lygmeniu, taip pat turėtų būti teikiama finansinė ir techninė parama, nes tokiomis iniciatyvomis didinamas piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkoje, išsaugomi vietos socialiniai modeliai, užtikrinamas masto ekonomijos poveikis ir pateikiami sprendimai, atitinkantys vietos aplinkybes ir poreikius;

(47a) Galimybė gauti patikimas konsultacijas ir informaciją didina pasitikėjimą ir palengvina esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo procesą, ypač privatiems asmenims. Vieno langelio principu veikiantys centrai galėtų atlikti svarbų vaidmenį susiejant galimus projektus su rinkos dalyviais, įskaitant piliečius, valdžios institucijas ir projektų rengėjus, visų pirma mažesnės apimties projektus, taip pat gaires dėl leidimų išdavimo procedūrų, skatinant galimybes gauti finansavimą pastatų renovacijai ir padedant skleisti informaciją apie nuostatas ir sąlygas; Vietoje veikiančios vieno langelio sistemos taip pat galėtų užtikrinti pasiūlos ir paklausos koordinavimą. Jos gali padėti pastatų savininkams ir valdytojams su renovacijos projektais ir padėti integruoti atskirus projektus į platesnę miestų strategiją. Jos taip pat gali padėti teikti pirmenybę mažiausio energinio naudingumo pastatams nustatant terminus ir teikiant tikslinę paramą įvairioms pastatų fondo dalims, atsižvelgiant į statybos metus. Vieno langelio sistemos taip pat svarbios siekiant paskatinti piliečius pradėti renovacijos projektus, per jas teikiant konsultacijas, atliekant mokslinius tyrimus, padedant ieškoti rangovų, padedant orientuotis konkursuose ir pasiūlymuose, taip pat teikiant paramą renovacijos metu; norint sukurti ir plėtoti vieno langelio sistemas ir sutelkti tinkamas ekspertines žinias, būtina didesnė techninė pagalba.

(48) neefektyvūs pastatai dažnai yra susiję su energijos nepritekliumi ir socialinėmis problemomis. Pažeidžiami namų ūkiai daugiausia kenčia dėl energijos kainų didėjimo, nes jie didesnę savo biudžeto dalį išleidžia energiniams produktams. Pastatų renovacija gali padėti sumažinti pernelyg dideles sąskaitas už energiją ir taip padėti žmonėms išbristi iš energijos nepritekliaus ir taip pat užkirsti jam kelią. Visgi pastatų renovacija nėra nemokama ir labai svarbu užtikrinti, kad pastatų renovacijos išlaidų socialinis poveikis, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams, būtų ribotas. Renovacijos banga neturėtų nė vieno palikti nuošalyje ir turėtų būti išnaudota kaip proga pagerinti pažeidžiamų namų ūkių  ir socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių padėtį, taip pat turėtų būti užtikrintas sąžiningas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Todėl finansinės paskatos ir kitos politikos priemonės pirmiausia turėtų būti skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams ▌ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, o valstybės narės savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose turėtų nurodyti priemones, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią iškeldinimui dėl renovacijos, pavyzdžiui, nuomos kainų lengvatas ir nuomos mokesčio didinimo viršutines ribas. Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatoma bendra sistema ir vienodas supratimas, kuriais grindžiama išsami politika ir investicijos, reikalingos užtikrinti, kad perėjimas būtų sąžiningas;

(48a) energijos nepriteklius daro neproporcingą poveikį moterims visoje Sąjungoje, todėl valstybės narės turėtų skirti reikiamą paramą moterų energijos nepritekliui mažinti. Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis į savo nacionalinius pastatų renovacijos planus, kad politika ir priemonės būtų tikslingesnės.

(49) siekiant užtikrinti, kad būsimi pirkėjai arba nuomininkai ankstyvame proceso etape galėtų atsižvelgti į pastatų energinį naudingumą, parduodami ar nuomojami pastatai ar pastato vienetai turėtų turėti energinio naudingumo sertifikatą, o jų energinio naudingumo klasė ir rodiklis turėtų būti nurodyti visuose skelbimuose. Būsimam pastato ar pastato vieneto pirkėjui arba nuomininkui teisinga informacija apie pastato energinį naudingumą ir praktiniai patarimai apie tokio naudingumo didinimą turėtų būti pateikiami energinio naudingumo sertifikate. Energinio naudingumo sertifikate taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie pastato suvartojamą pirminės ir galutinės energijos kiekį, energijos poreikius, jo pagaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, patalpų aplinkos kokybę, taip pat rekomendacijos dėl energinio naudingumo didinimo ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą;

(49a) Svarstant paramos minimaliems energinio naudingumo standartams politiką, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems namų ūkiams, visų pirma tiems namų ūkiams, kurių žemės naudojimo saugumui gali kilti pavojus, arba tiems, kurie patiria dideles energijos sąnaudas ir neturi išteklių pastatui, kuriame gyvena, renovuoti. Valstybės narės turėtų numatyti apsaugos priemones nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, socialinės paramos mechanizmus.

(49b) energetikos pertvarka yra proga padidinti galimybes turėti kokybiškesnį būstą su sąlyga, kad užtikrinama kuo didesnė renovacijos išlaidų ir energijos taupymo pusiausvyra ir būsto valdos saugumas. Ji taip pat gali padėti namų ūkiams išbristi iš energijos ir transporto nepritekliaus, jei tiems, kurie turi mažiau galimybių gauti paskolas rinkos kainomis, bus skiriamos subsidijos ir viešasis finansavimas. Be to, kalbant apie viešuosius būstus ir nuomojamus pastatus, dalyvaujamieji modeliai yra labai svarbūs, kad nuomininkai galėtų bendradarbiauti su būsto bendrovėmis, nuomotojais ir savininkų asociacijomis dėl renovacijos apimties ir išlaidų. Tai gali padėti subalansuoti sąnaudas ir padidinti būsto valdos saugumą. Turėtų būti sudarytos vietos būsto paslaugų teikėjų gebėjimų stiprinimo galimybės, kad būtų galima geriau taikyti dalyvaujamuosius modelius ir laikytis labiau koordinuoto požiūrio visuose sektoriuose nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

(50) pastatų ūkio stebėseną palengvina galimybė naudotis skaitmeninėmis priemonėmis surinktais duomenimis, taip sumažinant administracines išlaidas. Todėl turėtų būti sukurtos nacionalinės pastatų energinio naudingumo duomenų bazės, o jose pateikiama informacija turėtų būti perduodama ES pastatų ūkio stebėsenos centrui;

(51) valdžios institucijų užimami pastatai ir visuomenės dažnai lankomi pastatai turėtų tapti pavyzdžiu, kaip atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir energijos taupymo aspektus, todėl tų pastatų energinis naudingumas turėtų būti periodiškai sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos susipažinti su informacija apie energinį naudingumą visiems matomoje vietoje skelbiant tuos energinio naudingumo sertifikatus, ypač tam tikro dydžio pastatuose, kuriuos užima valdžios institucijos arba kuriuos dažnai lanko visuomenė, pavyzdžiui, savivaldybių pastatuose, mokyklose, parduotuvėse ir prekybos centruose, restoranuose, teatruose, bankuose ir viešbučiuose;

(51a) Komisija turėtų parengti istorinio paveldo pastatų ir istorinių centrų renovacijos technines gaires, kad būtų užtikrintas ekologinių siekių įgyvendinimas ir kultūros paveldo apsauga. Rengiant nacionalinius renovacijos planus turi būti numatytos struktūrinės ir nuolatinės konsultacijos su statybos pramonės subjektams atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat ir kalbant apie istorinius pastatus;

(51b) esamos paveldo ir laikiniems pastatams taikomos išimtys turėtų būti išlaikytos ir taikomos išsaugotiniems ir paveldo pastatams, kol bus sukurti ir išbandyti nauji novatoriški sprendimai. Išimtis taip pat turėtų būti taikoma paveldo pastatams, dėl kurių oficialios apsaugos pateiktas prašymas dar nagrinėjamas, taip pat kitiems pastatams, kuriuos reikia tinkamai saugoti kaip tam tikros aplinkos dalį arba dėl jų ypatingos architektūrinės ir istorinės vertės, jei tas procesas pradėtas prieš įsigaliojant šiai direktyvai. Techninė pagalba yra labai svarbi skatinant viešųjų pastatų renovaciją, įskaitant finansinę paramą bandomiesiems ir parodomiesiems projektams atkartoti ir plėsti, remiantis patirtimi, įgyta finansuojant pažangiuosius miestus pagal programą „Horizontas 2020“. Valstybės narės turėtų peržiūrėti savo dabartinius nacionalinius procesus, pagal kuriuos pastatai priskiriami paveldo ir istoriniams pastatams, kad iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos toks statusas būtų suteiktas laiku;

(52) paskutiniu metu Europos šalyse padaugėjo oro kondicionavimo sistemų. Dėl to susidarė nemažų sunkumų pikinės apkrovos metu, dėl kurių padidėjo išlaidos elektros energijai ir buvo pažeistas energijos balansas. Pirmenybė turėtų būti teikiama toms strategijoms, kuriomis didinamas pastatų šiluminis naudingumas vasaros sezonu. Tuo tikslu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama priemonėms, padedančioms išvengti perkaitimo, pavyzdžiui, pastatų apsaugai nuo saulės ir pakankamai pastato konstrukcijų šiluminei talpai, bei tolesniam pasyviojo vėsinimo metodų, pirmiausia tų, kurie gerina patalpų aplinkos sąlygas ir mikroklimatą aplink pastatus, plėtojimui;

(53) kvalifikuotam personalui periodiškai prižiūrint ir tikrinant šildymo, elektros įrangos, gaisro gesinimo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas padedama užtikrinti, kad jos būtų tinkamai sureguliuotos pagal gaminio specifikaciją, ir taip palaikomas aplinkos, saugos ir energijos požiūriu optimalus veikimas. Nepriklausomas visos šildymo, elektros įrangos, gaisro gesinimo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos vertinimas turėtų būti atliktas periodiškai per visą jos gyvavimo ciklą, ypač prieš ją pakeičiant ar atnaujinant. Siekdamos sumažinti pastatų savininkams ir nuomininkams tenkančią administracinę naštą valstybės narės turėtų stengtis kuo labiau tikrinimus derinti su sertifikavimu;

(54) bendras požiūris į pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, renovacijos pasus, pažangiojo parengtumo rodiklius ir šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų ir elektros įrangos tikrinimą, vykdomą kvalifikuotų ir sertifikuotų ekspertų, kurių nepriklausomumas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, padeda užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms dedant energijos taupymo pastatų sektoriuje pastangas ir užtikrins būsimiems savininkams ar naudotojams informacijos apie energinį naudingumą Sąjungos nekilnojamojo turto rinkoje skaidrumą. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti energinio naudingumo sertifikatų, renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir pastato šiluminių charakteristikų, šildymo, bei oro kondicionavimo ir kontrolės sistemų tikrinimo kokybę, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų nustatyti nepriklausomos kontrolės tvarką;

(55) atsižvelgiant į tai, kad vietinėms ir regionų valdžios institucijoms tenka lemiamas vaidmuo, kad ši direktyva būtų sėkmingai įgyvendinta, prireikus, laikantis taikomų nacionalinės teisės aktų su jomis turėtų būti konsultuojamasi ir jos turėtų dalyvauti sprendžiant planavimo klausimus, kuriant informavimo, mokymo ir informuotumo didinimo programas bei įgyvendinant šią direktyvą nacionaliniu ar regionų lygmeniu. Tokios konsultacijos taip pat gali paskatinti teikti tinkamas gaires vietiniams planuotojams ir statybų inspektoriams, kaip įvykdyti reikiamas užduotis. Be to, valstybės narės turėtų sudaryti galimybę architektams ir planuotojams tinkamai atsižvelgti į optimalų energinio naudingumo didinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bei centrinio šildymo ir vėsinimo naudojimo derinimą planuojant, projektuojant, statant ir renovuojant pramoninius bei gyvenamuosius rajonus, be kita ko, pasitelkiant 3D modeliavimo ir imitavimo technologijas. Be to, viešose konsultacijose dėl nacionalinių pastatų renovacijos planų turėtų dalyvauti kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai, įskaitant profesines sąjungas ir būsto kooperatyvus, pastatų savininkus, žemės savininkus ir statybos pramonę, subjektus, dirbančius su pažeidžiamais namų ūkiais ir benamiais, ir kitus pilietinės visuomenės partnerius, pavyzdžiui, nuomininkų organizacijas ir vartotojų organizacijas, ir jos turėtų apimti daugiapakopį dialogą;

(56) įrenginių montavimo ir statybų paslaugų teikėjai yra itin svarbūs, kad ši direktyva būtų sėkmingai įgyvendinta. Todėl reikėtų užtikrinti, kad, organizuojant mokymus ir taikant kitas priemones, pakankamas įrenginių montavimo ir statybų paslaugų teikėjų skaičius įgytų tinkamo lygio kompetenciją reikiamų efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologinių įrenginių montavimui ir integravimui;

(57) siekiant remti tikslą pagerinti pastatų energinį naudingumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų I priede išdėstytos bendrosios sistemos elementų suderinimo su technikos pažanga ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d., dėl išsamios informacijos, susijusios su kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų pastatų energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo metodikos principų nustatymu, dėl visai netaršiems pastatams taikomų viršutinių ribų pritaikymo ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą apskaičiavimo metodikos, atsižvelgiant į minimalius patalpų aplinkos kokybės standartus, dėl Europos bendrosios renovacijos pasų sistemos nustatymo ir dėl Sąjungos pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistemos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais[26]. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(58) siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Komisija remia valstybes nares įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, techninės paramos priemone[27], pagal kurią teikiamos specialiai pritaikytos techninės žinios, kad būtų galima rengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant tas, kuriomis siekiama iki 2030 m. padidinti metinę gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinės renovacijos normą ir skatinti esminę energinę renovaciją. Techninė parama yra susijusi, pavyzdžiui, su administracinių gebėjimų stiprinimu, politikos formavimo ir įgyvendinimo rėmimu ir dalijimusi atitinkama geriausia patirtimi;

(59) kadangi šios direktyvos tikslų , t. y. pastatų energinio naudingumo didinimo ir pastatų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl pastatų sektoriaus sudėtingumo ir nacionalinių būsto rinkų nepajėgumo tinkamai spręsti energijos vartojimo efektyvumo problemas, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(60) šios iniciatyvos teisinis pagrindas yra SESV 194 straipsnio 2 dalis, kuria Sąjungai suteikiami įgaliojimai nustatyti priemones Sąjungos energetikos politikos tikslams pasiekti. Pasiūlymu padedama siekti SESV 194 straipsnio 1 dalyje nustatytų Sąjungos energetikos politikos tikslų, visų pirma didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kurie padės išsaugoti ir gerinti aplinką;

(61) pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 44 punktą valstybės narės turėtų dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai tas lenteles paskelbti. Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad šios direktyvos atveju tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Belgiją (byla C-543/17);

(62) pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtą direktyvą;

(63) ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su VIII priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminu ir taikymo pradžios data,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis Dalykas

1. Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Sąjungoje, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus, atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas, vietos sąlygas, patalpų aplinkos kokybės reikalavimus ir pastatų ūkio indėlį į paklausos lankstumą siekiant padidinti energetikos sistemos efektyvumą ir ekonominį efektyvumą.

2. Šioje direktyvoje nustatomi reikalavimai dėl:

a) pastatų ir pastato vienetų integruoto energinio naudingumo apskaičiavimo metodikos bendrųjų principų;

b) minimaliųjų naujų pastatų ir naujų pastatų vienetų energinio naudingumo reikalavimų taikymo;

c) minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų taikymo:

i) esamiems pastatams ir pastato vienetams, kuriems reikia kapitalinės renovacijos;

ii) pastato dalims, kurios sudaro dalį pastato apvalkalo ir kurios daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui, kai jos modernizuojamos ar pakeičiamos;

iii) pastato techninėms sistemoms, kai jos įrengiamos, pakeičiamos ar atnaujinamos;

d) minimaliųjų energinio naudingumo standartų taikymo esamiems pastatams ir esamiems pastato vienetams vadovaujantis 3 ir 9 straipsniais;

da) suderintos sistemos, skirtos visuotiniam atšilimo potencialui per gyvavimo ciklą įvertinti;

db) saulės energijos pastatuose;

dc) laipsniško iškastinio kuro naudojimo pastatuose atsisakymo;

e) renovacijos pasų;

f) nacionalinių pastatų renovacijos planų;

g) darnaus judumo infrastruktūros pastatuose ir šalia jų ir

h) išmaniųjų pastatų;

ha) gamtos procesais pagrįstų sprendimų, kurie papildo tinkamą pastatus supančios viešosios erdvės panaudojimą ir pritaikymą, naudojant tokius elementus, kaip medienos medžiagos, žalieji stogai ir fasadai ir gamtos įkvėpti ir ja paremti sprendimai, kurie gali kartu teikti aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padėti didinti atsparumą;

i) pastatų ar pastato vienetų energinio naudingumo sertifikavimo;

j) periodinių pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimų;

k) energinio naudingumo sertifikatų, renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir tikrinimo ataskaitų nepriklausomos kontrolės sistemų;

ka) pastatų patalpų aplinkos kokybės rodiklių.

3. Šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai yra minimalieji reikalavimai ir nesudaro kliūčių jokiai valstybei narei toliau taikyti ar patvirtinti griežtesnes priemones. Tokios priemonės turi atitikti SESV. Apie jas pranešama Komisijai.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. pastatas – stogu dengtas statinys su sienomis, kurio patalpų aplinkai palaikyti naudojama energija;

2. visai netaršus pastatas – labai didelio energinio naudingumo, nustatyto pagal I ir III priedus, pastatas, kuris pasitelkiant paklausos lankstumą padeda optimizuoti energetikos sistemą, kuriam vis dar reikalingas bet koks labai mažas likutinis energijos kiekis yra visas gaunamas iš:

a) vietoje pagaminamos arba kaupiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos;

b) atsinaujinančiųjų išteklių energijos, pagaminamos netoliese ne vietoje ir tiekiamos per tinklą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistą Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą];

c) atsinaujinančiųjų išteklių bendrijos energijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] 22 straipsnyje, arba

d) atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvios centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos atliekinės šilumos, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje], laikantis III priede nustatytų reikalavimų.

3. energijos beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas, yra labai didelis, t. y. ne mažesnis už 2023 m. kaštų atžvilgiu optimalų lygį, apie kurį valstybės narės praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį, ir kuriam reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, didžiąją dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

3a. prasčiausio energinio naudingumo pastatas – pastatas, priskiriamas E, F arba G energinio naudingumo klasėms;

3b. pasyvioji sistema – projektavimo principas ar pastato elementas, padedantys išlaikyti arba gerinti energinį naudingumą arba vieną ar daugiau patalpų aplinkos parametrų, kai visiškai nenaudojamas energijos šaltinis;

4. minimalieji energinio naudingumo standartai – taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad pagal platų pastatų ūkio renovacijos planą arba atėjus inicijavimo momentui rinkoje (pardavimui arba nuomai) per tam tikrą laikotarpį arba iki tam tikros datos, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, būtų užtikrinta esamų pastatų atitiktis energinio naudingumo reikalavimui, ir taip skatinama esamų pastatų renovacija;

4a. principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – energijos vartojimo efektyvumo pirmenybės principas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 18 punkte;

5. viešosios įstaigos – viešosios įstaigos, apibrėžtos Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 2 straipsnio 10 punkte; 6.  techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens, įmontuojamojo apšvietimo, pastato automatizavimo ir kontrolės įranga, elektra valdoma saulės šviesos laidumo sistemos įranga, elektros įranga, elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kaupimo vietoje techninė įranga arba kelias iš šių funkcijų atliekanti techninė įranga, įskaitant tas sistemas, kurioms naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija;

6a. paklausos lankstumas – aktyviųjų vartotojų gebėjimas individualiai arba taikant agregavimą reaguoti į išorės signalus ir koreguoti savo energijos gamybą ir vartojimą dinamiškai, priklausomai nuo laiko, tai gali užtikrinti pažangūs, decentralizuoti energijos ištekliai, įskaitant paklausos valdymą, energijos kaupimą ir paskirstytąją atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, siekiant paremti patikimesnę, tvaresnę ir efektyvesnę energetikos sistemą;

6b. vėsinimo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų pasyvių ir aktyvių komponentų rinkinys, kuris sumažina temperatūrą;

6c. elektros įrenginys – sistema, kurią sudaro stacionarūs komponentai, įskaitant skirstomuosius skydus, elektros kabelius, įžeminimo sistemas, kištukinius lizdus, jungiklius ir šviestuvus, kurių paskirtis – paskirstyti elektros energiją pastate į visus naudojimo taškus arba perduoti vietoje pagamintą elektros energiją;

6d. sistemos efektyvumas – efektyvaus energijos vartojimo sprendimų rinkinys, kuris sudaro sąlygas ekonomiškai efektyviai siekti dekarbonizavimo, užtikrinti papildomą lankstumą ir efektyviai naudoti išteklius;

6e. vėdinimo sistema – patalpų orui pakeisti lauko oru reikalingų komponentų rinkinys;

7. pastato automatizavimo ir kontrolės sistema – sistema, kuri apima visus produktus, programinę įrangą ir inžinerijos paslaugas, galinčius padėti užtikrinti energijos vartojimo požiūriu efektyvų, ekonominį ir saugų techninių pastato sistemų veikimą taikant automatines kontrolės priemones ir palengvinant tų techninių pastato sistemų valdymą rankiniu būdu;

8. pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba skaitikliu išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant, inter alia, energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens, ▌apšvietimo ir techninių pastato sistemų reikmėms;

9. pirminė energija – atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energija, kuri nebuvo niekaip konvertuota ar transformuota;

9a. galutinė energija – atsinaujinančiųjų arba neatsinaujinančiųjų išteklių energija, konvertuota arba transformuota siekiant užtikrinti, kad ji būtų parengta vartoti ir tiekti galutiniams naudotojams;

9b. skaitikliu išmatuota – matavimas atitinkamu prietaisu, pavyzdžiui, energijos skaitikliu, galios skaitikliu, energijos apskaitos ir stebėjimo prietaisu arba elektros skaitikliu;

10. pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – konkretaus energijos nešiklio pirminės neatsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalytas iš patiektos energijos kiekio;

11. pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – iš vietoje, netoliese arba toli esančio energijos šaltinio gautos pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos, patiekiamos per tam tikrą energijos nešiklį, kiekis, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalytas iš patiektos energijos kiekio;

12. bendras pirminės energijos koeficientas – konkretaus energijos nešiklio pirminės atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientų svertinė suma;

13. atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atsinaujinančioji energija – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte;

14. pastato apvalkalas – integruoti pastato elementai, atskiriantys jo vidų nuo išorinės aplinkos;

15. pastato vienetas – sekcija, aukštas arba butas pastate, skirti arba pakeitus pritaikyti naudoti atskirai;

16. pastato dalis – techninė pastato sistema arba pastato apvalkalo dalis;

17. būstas – fizinė erdvė, kurią sudaro kambarys ar kambariai nuolatiniame pastate arba struktūriškai atskirta pastato dalis, skirta gyventi vienam privačiam namų ūkiui, kad jis galėtų atlikti pagrindines gyvybiškai svarbias funkcijas ištisus metus;

18. renovacijos pasas – dokumentas, kuriame pateikiamas individualus maksimaliu skaičiumi etapų atliekamos konkretaus pastato esminės renovacijos, ne vėliau kaip iki 2050 m. paversiančios pastatą visai netaršiu, veiksmų planas;

19. esminė renovacija – renovacija, atitinkanti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir pastangas sumažinti renovacijos metu susidarantį per visą gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiems pastato elementams, pavyzdžiui, sienų izoliacijai, stogų izoliacijai, apatinių aukštų grindų izoliacijai, staliaus išorės dirbinių, vėdinimo ir šildymo arba šildymo sistemų keitimui ir šilumos tiltelių tvarkymui, siekiant užtikrinti reikiamą patogumą gyventojams vasarą ir žiemą, arba renovacijai, dėl kurios prasčiausio energinio naudingumo pastatuose, kuriems techniškai ir ekonomiškai neįmanoma pasiekti nulinės taršos pastato standarto, pirminės energijos poreikis sumažinamas bent 60 proc., ir kurios metu pastatas arba pastato vienetas pertvarkomas:

a) iki 2027 m. sausio 1 d. – į energijos beveik nevartojantį pastatą;

b) nuo 2027 m. sausio 1 d. – į visai netaršų pastatą;

20. etapinė esminė renovacija – esminė renovacija, atliekama maksimaliu skaičiumi etapų, laikantis renovacijos pase pagal 10 straipsnį išdėstytos sekos; tai gali apimti sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo naudojimą;

 

 

21. kapitalinė renovacija – pastato renovacija, kai priklausomai nuo valstybės narės pasirinkimo:

a) visa pastato apvalkalo arba techninių pastato sistemų renovacijos kaina sudaro daugiau kaip 25 % pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės; arba

b) renovuojama daugiau nei 25 % pastato apvalkalo paviršiaus.

▌

22. eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, susijęs su techninių pastato sistemų energijos vartojimu pastato naudojimo ir eksploatavimo metu;

23. per visą gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmestas per visus pastato gyvavimo ciklo etapus, atsižvelgiant į pakartotinio naudojimo ir perdirbimo naudą gyvavimo ciklo pabaigoje: nuo pradinio etapo (pastato statybai naudojamų žaliavų gavybos), prie medžiagų gamybos ir apdorojimo, iki pastato eksploatavimo ir gyvavimo ciklo pabaigos (pastato išmontavimo ir jo medžiagų pakartotinio panaudojimo, perdirbimo, kitokio panaudojimo ar pašalinimo);

24. visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą arba gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialas – rodiklis, kuriuo kiekybiškai įvertinamas pastato visuotinio atšilimo potencialas per visą jo gyvavimo ciklą;

25. skirtinga paskata – skirtinga paskata, apibrėžta [nauja redakcija išdėstytos EVED] 2 straipsnio 52 punkte;

26. energijos nepriteklius – energijos nepriteklius, apibrėžtas [nauja redakcija išdėstytos EVED] 2 straipsnio 49 punkte;

27. pažeidžiamas namų ūkis – energijos nepriteklių patiriantis namų ūkis ar kuriam jis gresia arba namų ūkis, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuris ypač kenčia dėl didelių energijos išlaidų ir lėšų pastatui, kuriame įsikūręs, renovuoti stygiaus;

28. Europos standartas arba EN standartas – Europos standartizacijos komiteto, Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto arba Europos telekomunikacijų standartų instituto priimtas ir viešai skelbiamas standartas;

29. energinio naudingumo sertifikatas – valstybės narės ar jos paskirto juridinio asmens pripažintas sertifikatas, kuriame nurodomas pastato arba pastato vieneto energinis ir klimato srities naudingumas, apskaičiuotas pagal metodiką, priimtą vadovaujantis 4 straipsniu;

30. kogeneracija – vienu metu vykdomas vienas šilumos energijos ir elektros arba mechaninės energijos gamybos procesas;

31. kaštų atžvilgiu optimalus lygis – energinio naudingumo lygis, užtikrinantis mažiausius kaštus per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, nustatytas taikant kaštų atžvilgiu optimalią metodiką, kai:

a) mažiausi kaštai apskaičiuojami atsižvelgiant į:

i) atitinkamo pastato kategoriją ir naudojimą:

ii) investicijų, susijusių su energija, kaštus, grindžiamus oficialiomis prognozėmis;

iii) priežiūros ir eksploatavimo kaštus, įskaitant energijos išlaidas, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išlaidas;

iv) išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai;

v) atitinkamais atvejais, pelną iš vietoje pagamintos energijos;

vi) atitinkamais atvejais, atliekų tvarkymo išlaidas; ▌

via) išorinį socialinį pastato renovacijos, statybų, griovimo, be kita ko, užstatytų teritorijų keitimo poveikį; b)  kiekviena valstybė narė nustato numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, kuris nurodo likusį numatomą pastato ekonominio gyvavimo ciklą tais atvejais, kai energinio naudingumo reikalavimai nustatomi visam pastatui, arba likusį numatomą pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą tais atvejais, kai energinio naudingumo reikalavimai nustatomi pastato dalims.

Kaštų atžvilgiu optimalus lygis turi patekti į naudingumo lygių, kuriems esant kaštų ir naudos analizės, skaičiuojant per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą, rezultatai yra teigiami, intervalą;

32. įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, apibrėžta [ADIR] 2 straipsnio 41 punkte;

32a. išankstinis kabelių nutiesimas – visos priemonės, būtinos įkrovimo prieigoms įrengti, įskaitant duomenų perdavimą, kabelių trasas, transformatoriams ir elektros skaitikliams skirtas vietas ir skirstomojo skydo atnaujinimą;

33. atskira mikrosistema – su kitomis sistemomis nesujungta sistema, 2022 m. suvartojusi mažiau nei 500 GWh;

34. išmanusis įkrovimas – išmanusis įkrovimas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos AIED] 2 straipsnio 14 punkto l papunktyje;

35. abikryptis įkrovimas – abikryptis įkrovimas, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos AEID] 2 straipsnio 14 punkto n papunktyje;

35a. skaitmeniniais ryšiais susieta įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri gali siųsti ir gauti informaciją tikruoju laiku, palaikyti abikryptį ryšį su elektros tinklu ir elektrine transporto priemone ir kurią galima stebėti bei valdyti nuotoliniu būdu, be kita ko, siekiant pradėti ir sustabdyti įkrovimo seansą ir matuoti elektros energijos srautus;

36. hipotekos portfelio standartai – mechanizmai, kuriais reikalaujama, kad hipotekos skolintojai, įskaitant bankus, investuotojus ir kitas atitinkamas finansų įstaigas, pavyzdžiui, galutinius hipotekos laikytojus specialiosios paskirties įmonėse, pakeitimo vertybiniais popieriais bendroves ir kitus tarpininkavimo subjektus, nustatytų planą iki 2030 ir 2050 m. didinti portfelyje esančių pastatų, kuriems taikoma jų hipoteka, vidutinį energinį naudingumą siekiant užtikrinti patikimus, įrodymais pagrįstus ir įperkamus sprendimus savo klientams, atsižvelgiant į Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo užmojį, nacionalinius pastatų renovacijos planus ir atitinkamus energetikos tikslus energijos vartojimo pastatuose srityje ir remiantis ES taksonomijoje nustatyta tvarios ekonominės veiklos apibrėžtimi bei atsižvelgiant į pagal šią direktyvą nustatytus energinio naudingumo sertifikatus ir gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialą; 36a.  finansinė sistema, grindžiama mokėjimais už sutaupytą energiją – išimtinai energiniam naudingumui didinti skirta paskolų sistema, kai metinės paskolos grąžinimo įmokos neviršija piniginio kasmet sutaupyto energijos kiekio ekvivalento, atsižvelgiant į energijos sąnaudų indeksavimą ir paskolos refinansavimą;

36b. energinis pastatų lyginamasis standartas – informacijos platforma, kurioje viešai skelbiama informacija apie individualių ir daugiabučių pastatų energinį naudingumą ir metinį suvartojamą energijos kiekį laikui bėgant, palyginti su kitais panašiais pastatais, arba apie modeliuojamas pastato etalono, pastatyto pagal konkretų standartą, pvz., minimalius energinio naudingumo standartus, ir naudojant energinio naudingumo klasių intervalą, imitacijas;

37. skaitmeninis pastato žurnalas – bendra visų atitinkamų pastato duomenų, įskaitant su energiniu naudingumu susijusius duomenis, pvz., energinio naudingumo sertifikatus, renovacijos pasus ir pažangiojo parengtumo rodiklius, be kita ko, dėl gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialo ir patalpų aplinkos kokybės, saugykla, kuri padeda pastatų savininkams ir naudotojams, finansų įstaigoms ir valdžios institucijoms priimti pagrįstus sprendimus ir dalytis informacija statybos sektoriuje;

38. oro kondicionavimo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų techninių komponentų rinkinys, kuris palaiko arba gali sumažinti temperatūrą;

39. šildymo sistema – patalpų orui tam tikru būdu reguliuoti reikalingų techninių komponentų rinkinys, kuris padidina temperatūrą;

40. šilumos generatorius – šildymo sistemos dalis, I priede nustatytoms reikmėms gaminanti naudingąją šilumą vienu ar daugiau iš šių būdų:

a) deginant kurą, pavyzdžiui, katile;

b) panaudojant Džaulio reiškinį elektrinės varžinio kaitinimo sistemos kaitinimo elementuose;

c) surenkant šilumą iš aplinkos oro, vėdinimo šalinamo oro arba vandens ar grunto šilumos šaltinio, panaudojant šilumos siurblį;

40a. šilumos siurblys – mašina, prietaisas ar įrenginys, perduodantys šilumą iš šaltinių, pvz., oro, vandens ar grunto, į absorbentus, pvz., pastatus arba pramoninius įrenginius, siekiant užtikrinti šildymą, vėsinimą ar buitinio karšto vandens tiekimą;

41. Sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo – sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 2 straipsnio 29 punkte;

42. katilas – katilo korpuso ir degiklio sistema, skirta kuro degimo metu išskiriamą šilumą perduoti skysčiui;

43 vardinė atiduodamoji galia – didžiausia šiluminė galia, matuojama kW, kurią, kaip nurodo ir užtikrina gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui;

44. centralizuotas šilumos arba vėsumos tiekimas – šiluminės energijos garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių forma paskirstymas tinklu iš centrinio gamybos šaltinio į įvairius pastatus ar aikšteles erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui;

44a. integruotasis rajonas – rajonas, atrinktas remiantis pastatų fondo analize, atsižvelgiant į vietovei būdingą energijos vartojimo efektyvumo priemonių potencialą nustatant aiškius ir išmatuojamus tikslus ir kuriame atsižvelgiant į atitinkamą vietos sąlygų analizę kuriami panašių tipų pastatų renovacijos gairių šablonai, siekiant sparčiai, efektyviai išteklius naudojant ir tarpusavyje suderintai pertvarkyti pastatus, taip pat kitus aspektus, pavyzdžiui, socialinę struktūrą, ekonomines sąlygas ir aplinkosaugos būklę ir pastatų energijos tiekimo infrastruktūrą;

45. naudingasis grindų plotas – pastato grindų plotas, reikalingas kaip parametras konkrečioms naudojimo sąlygoms grindų ploto vienete kiekybiškai įvertinti ir paprastinimams bei zonavimo ir (per)skirstymo taisyklėms taikyti, atsižvelgiant į nacionalinius, Europos ir tarptautinius standartus;

45a. atliekinė šiluma – pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba tretiniame sektoriuje neišvengiamai sukuriama perteklinė šiluma, kuri be prieigos prie centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje, kai buvo arba bus taikomas kogeneracijos procesas arba kai kogeneracija yra negalima;

46. atskaitinis grindų plotas – grindų plotas, naudojamas kaip atskaitinis dydis vertinant pastato energinį naudingumą, apskaičiuojamas kaip pastato apvalkale esančių erdvių, pagal kurias vertinamas energinis naudingumas, naudingojo grindų ploto suma;

47. vertinamosios erdvės ribos – erdvės, į kurią patiekiamos ir iš kurios eksportuojamos energijos kiekis yra matuojamas arba skaičiuojamas, ribos;

48. vietoje – valdoje ir sklype, kuriuose yra pastatas, ir pačiame pastate;

49. netoliese pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija – vertinamo pastato vietos ar rajono teritorijoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti visas šias sąlygas:

a) ji gali būti platinama ir naudojama tik toje vietos ar rajono teritorijoje per tam skirtą skirstymo tinklą;

b) pagal jos kiekį galima apskaičiuoti konkretų pirminės energijos koeficientą, galiojantį tik toje vietos ar rajono teritorijoje pagamintai atsinaujinančiųjų išteklių energijai, ir

c) ją galima naudoti vertinamo pastato vietoje per tam skirtą jungtį su energijos gamybos šaltiniu, kuriai naudoti reikalinga speciali įranga, leidžianti saugiai tiekti energiją vertinamo pastato savoms reikmėms ir išmatuoti skaitikliais jos duomenis;

50. pastatų energinį naudingumą veikiančios paslaugos – tokios paslaugos kaip šildymas, vėsinimas, vėdinimas, buitinio karšto vandens tiekimas, apšvietimas ir kt., į kurioms sunaudojamą energijos kiekį atsižvelgiama vertinant pastato energinį naudingumą;

51. energijos reikmės – energijos kiekis, kuris turi būti patiekiamas į kondicionuojamą erdvę arba iš jos išgaunamas, kad tam tikrą laikotarpį toje erdvėje būtų palaikomos norimos sąlygos, atsižvelgiant į perdavimo ir vėdinimo nuostolius ir į saulės energijos ir vidaus šilumos prietaką laikantis EN standartų, nepaisant techninės pastato sistemos trūkumų;

52. sunaudojamas energijos kiekis – energijos kiekis, tiekiamas energinį naudingumą veikiančią paslaugą teikiančiai techninei pastato sistemai, skirtas energijos reikmei patenkinti;

53. naudojama savoms reikmėms – tokia vietoje arba netoliese pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, kuri naudojama vienu laiku vietoje esančiose techninėse sistemose pastatų energinį naudingumą veikiančioms paslaugoms teikti;

54. naudojama vietoje kitoms reikmėms – tokia energija, kuri naudojama vietoje ne energinį naudingumą veikiančioms paslaugomis, o kitoms reikmėms, kaip antai prietaisams, įvairioms papildomoms ir šalutinėms apkrovoms, buitinėms baterijoms, energijos kaupimo sistemoms arba elektromobilumo priemonių įkrovimo prieigoms;

55. skaičiavimo intervalas – atskiras laiko intervalas, naudojamas energiniam naudingumui apskaičiuoti;

56. patiektos energijos kiekis – energijos nešikliui apskaičiuotas energijos kiekis, tiekiamas techninėms pastato sistemoms iš už vertinamosios erdvės ribų, skirtas reikmėms, į kurias atsižvelgiama jį apskaičiuojant, patenkinti arba eksportuojamai energijai gaminti;

57. eksportuojamos energijos kiekis – energijos nešikliui ir pirminės energijos koeficientui apskaičiuota atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, kuri yra ne naudojama vietoje savoms arba kitoms reikmėms, o eksportuojama į energijos tinklą.

57a. antrinė medžiaga – medžiaga, kuri jau buvo naudota arba yra gauta iš atliekų, pakeičianti pirmines medžiagas, kaip apibrėžta statybos pagrindų standarte EN 15643;

57b. dviračių stovėjimo vieta – bent vienam dviračiui skirta vieta, kurioje galima saugiai ir lengvai laikyti įvairių tipų dviračius ir kuri gali būti apšviesta ir apsaugota nuo oro sąlygų;

57c. fiziškai šalia pastato – pastato gyventojų, lankytojų ar darbuotojų naudojimui skirta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra pastato nuosavybės teritorijoje arba prie pat pastato;

57d. žiediškumas – poreikio išgauti grynąsias medžiagas mažinimas mažinant naujų medžiagų paklausą, taisant, pakartotinai naudojant, keičiant paskirtį ir perdirbant panaudotas medžiagas, taip pat pratęsiant produktų ir pastatų naudojimo trukmę;

57e. pakankamumas – energijos, medžiagų, žemės, vandens ir kitų gamtos išteklių paklausos mažinimas per pastatų ir prekių gyvavimo ciklą;

57f. medžiagų aprašas – statybos produktų ir medžiagų, naudojamų pastatui statyti arba renovuoti ir turinčių įtakos jo šiluminiam naudingumui ir techninės sistemos efektyvumui, kaip nustatyta I priede, taip pat jo atsparumui ugnies poveikiui ir patalpų aplinkos kokybei, rūšies, šaltinio ir kiekio aprašymas;

57g. patalpų aplinkos kokybė – poveikį pastato gyventojų sveikatai ir gerovei darančių su juo susijusių parametrų rinkinys, įskaitant patalpų oro kokybę, šiluminį komfortą, apšvietimą ir akustiką;

57h. sveikas patalpų klimatas – pastato patalpų aplinka, kurioje optimizuojama gyventojų sveikata, komfortas ir gerovė, atsižvelgiant į konkrečius veiksmingumo lygius, be kita ko, susijusius su dienos šviesa, patalpų oro kokybe ir šiluminiu komfortu, pavyzdžiui, mažinant perkaitimą ir gerinant akustinę kokybę.

3 straipsnis Nacionalinis pastatų renovacijos planas

1. Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinį pastatų renovacijos planą, kuriuo užtikrinama, kad iki 2050 m. nacionalinis viešųjų ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkis būtų renovuotas ir taptų labai efektyviai energiją vartojančiu ir nuo iškastinio kuro nepriklausomu pastatų ūkiu, siekdama esamus pastatus paversti visai netaršiais.

Į kiekvieną pastatų renovacijos planą, kuris turi atitikti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, įtraukiama:

a) nacionalinio pastatų ūkio apžvalga pagal įvairias pastatų rūšis, įskaitant jų dalį pastatų ūkyje, visų pirma pastatų, kurie priskiriami oficialiai saugomiems kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl jų ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, kiekvienos valstybės narės statybos laikotarpius ir klimato zonas, grindžiama atitinkamai statistine atranka, energijos ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą lyginamąja analize ir pagal 19 straipsnį sukurtą nacionalinę energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazę, rinkos kliūčių ir rinkos nepakankamumo apžvalga, pažeidžiamų namų ūkių dalimi ir statybos, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorių pajėgumų apžvalga, taip pat galimybe  naudotis vieno langelio sistema, nustatyta pagal šios direktyvos 15a straipsnį ir Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 21 straipsnį;

aa) įgyvendintos ir planuojamos politikos, įskaitant politiką pagal Įgūdžių paktą, išdėstytą 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“, apžvalga, kuria siekiama didinti kvalifikuotų specialistų prieinamumą statybos, efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose, investicijas į reikiamų įgūdžių ugdymą, įskaitant kvalifikacijos kėlimą ar perkvalifikavimą ir tikslines mokymo ir švietimo programas tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams, remiantis kiekybiniu ir kokybiniu vertinimu, naudojant II priede nustatytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad būtų pasiekti tikslai pagal šią direktyvą ir patenkinti dėl to atsiradę rinkos poreikiai, susiję su kvalifikuotais statybos ir renovacijos sektoriaus specialistais;

b) veiksmų gairės su nacionaliniu lygmeniu nustatytais tikslais ir išmatuojamais pažangos rodikliais ir konkretūs aukštesnės energinio naudingumo klasės pasiekimo 2030, 2040 ir 2050 m. terminai visiems esamiems pastatams, atitinkantys 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, kuriomis siekiama iki 2050 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą nacionalinį pastatų ūkį ir esamus pastatus paversti visai netaršiais;

c) įgyvendintos ir planuojamos politikos ir priemonių, įskaitant jų trukmę laikantis veiksmų gairių įgyvendinimo pagal šios pastraipos b punktą, įskaitant tas, kurios išdėstytos integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnį, apžvalga, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems namų ūkiams ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims;

d) investicijų poreikių pastatų renovacijos planui įgyvendinti, viešųjų ir privačiųjų finansavimo šaltinių ir priemonių, taip pat pastatų renovacijai skirtų administracinių išteklių, įskaitant nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, apie kuriuos Komisijai pranešta pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnį, išsamios gairės iki 2050 m.;

da) pažeidžiamų namų ūkių ir socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių energijos nepritekliaus mažinimo ir energijos taupymo veiksmų gairės, į kurias įtraukti nacionaliniu lygmeniu nustatyti tikslai ir įgyvendintos bei planuojamos politikos ir finansavimo priemonių, kuriomis remiamas energijos nepritekliaus panaikinimas, apžvalga.

1a. Į 1 dalies antros pastraipos b punkte nurodytas veiksmų gaires įtraukiami:

a) 2025, 2030, 2035 ir 2040 m. nacionaliniai tikslai ir įvairių tipų pastatų per visą gyvavimo ciklą išmetamų teršalų kiekis, kurie turi būti nustatyti atlikus bendrą padėties įvertinimą, laikantis Paryžiaus susitarime nustatyto reketo mechanizmo ir 2050 m. 1,5 laipsnio reikalavimus atitinkančio viso gyvavimo ciklo veiksmingumo veiksmų plano, taip pat orientacinių nacionalinių tikslų, kuriais siekiama iki 2030 m. iš esmės renovuoti bent 35 mln. pastato vienetų, siekiant padėti pasiekti 3 proc. ar didesnę metinę energinės renovacijos normą laikotarpiu iki 2050 m.;

b) numatomas statybinių medžiagų, renovacijos medžiagų, įskaitant surenkamąsias pastato dalis, pvz., su izoliacija, į pastatus integruotais fotovoltiniais saulės energijos įrenginiais, perdirbtosios medžiagos dalimis, antrinėmis statybinėmis medžiagomis ir, jei yra, vietos tvariomis medžiagomis, prieinamumas, taip pat nacionaliniai žiedinio medžiagų, perdirbtosios medžiagos dalies ir antrinių medžiagų panaudojimo tikslai pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011[28] ir pakankamumas kiekvienam penkerių metų laikotarpiui;

c) nacionalinio pastatų ūkio suvartojamas pirminės ir galutinės energijos kiekis ir jo eksploatacinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas;

d) konkretūs terminai, per kuriuos iki 2030 m. ir vėliau – kas penkerius metus pastatai turi būti perkelti į aukštesnes energinio naudingumo klases nei nurodytos 9 straipsnio 1 dalyje, laikantis nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano;

e) pastatų šildymui ir vėsinimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ekonominio efektyvumo potencialo, prieinamumo ir numatomos gamybos bei vartojimo, suskirstyto pagal technologiją ir kurą, apžvalga;

f) centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų statybos ir atnaujinimo nacionaliniai tikslai pagal Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 23 straipsnyje nurodytu išsamiu šildymo ir vėsinimo vertinimu;

g) saulės energijos ir šilumos siurblių diegimo pastatuose kiekybinių tikslų planas pagal 9a straipsnį;

h) nacionaliniai laipsniško iškastinio kuro naudojimo pastatuose atsisakymo planai, siekiant iki 2035 m. ir jei Komisijai įrodyta, kad tai neįmanoma, – ne vėliau kaip iki 2040 m. laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro;

i) įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir platesnio masto naudos, įskaitant patalpų aplinkos kokybę, įvertis, kuris gali būti grindžiamas integruotu rajonais grindžiamas požiūriu;

j) įvertintas pastatų renovacijos plano indėlis įgyvendinant valstybės narės privalomą nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą pagal Reglamentą (ES) .../... [peržiūrėtą Pastangų pasidalijimo reglamentą], Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal Direktyvą (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytą EVED], Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, įskaitant ▌atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pastatų sektoriuje tikslą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistą AIED], Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą pagal Reglamentą (ES) 2021/1119.

2. Kas penkerius metus kiekviena valstybė narė parengia ir pateikia Komisijai savo pastatų renovacijos plano projektą, naudodama II priede pateiktą šabloną. Kiekviena valstybė narė savo pastatų renovacijos plano projektą pateikia kartu su integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnyje ir savo išsamų šildymo ir vėsinimo vertinimą pagal Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 23 straipsnį, o jei projektas atnaujinamas – su Reglamento (ES)2018/1999 14 straipsnyje nurodytu atnaujintu projektu. Nukrypstant nuo to reglamento 9 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies, pirmąjį pastatų renovacijos plano projektą valstybės narės Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. ir po atskirų konsultacijų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje.

3. Siekdama remti savo pastatų renovacijos plano plėtojimą, kiekviena valstybė narė įtraukia regionines ir vietos valdžios institucijas į pastatų renovacijos plano, kuriuo siekiama palengvinti vietos veiksmų planų ar investicijų įtraukimą, rengimą ir, prieš pateikdama Komisijai savo pastatų renovacijos plano projektą, surengia dėl jo viešas konsultacijas. Viešose konsultacijose visų pirma dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos ir kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai, įskaitant pilietinę visuomenę ir įstaigas, kurių veikla susijusi su pažeidžiamais namų ūkiais. Viešos konsultacijos apima pastatų renovacijos plano ex ante ir ex post vertinimus ir viešosios politikos, programų, paskatų planavimo galimybes, taip pat socialines apsaugos priemones, kurios gali apimti 15 straipsnyje nurodytas priemones, siekiant užtikrinti renovacijos sprendimų prieinamumą, patogumą ir įperkamumą. Kiekviena valstybė narė savo surengtų viešų konsultacijų rezultatų santrauką prideda prie savo pastatų renovacijos plano projekto. Kiekviena valstybė narė tinkamai atsižvelgia į ex ante ir ex post vertinimuose pareikštas suinteresuotųjų subjektų nuomones ir paaiškina, kaip tos nuomonės atsispindėtos jos galutiniame pastatų renovacijos plane.

4. Komisija įvertina nacionalinius pastatų renovacijos planų projektus, atsižvelgdama visų pirma į tai, ar:

a) nacionaliniu lygmeniu nustatytų tikslų užmojis yra pakankamas ir atitinka nacionaliniuose integruotuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytus nacionalinius įsipareigojimus klimato ir energetikos srityse;

b) politika ir priemonės yra pakankamos nacionaliniu lygmeniu nustatytiems tikslams pasiekti;

c) planui įgyvendinti skirta pakankamai biudžeto ir administracinių išteklių;

ca) veikiančiose renovacijos finansavimo sistemose numatytos sąlygos yra tinkamos nacionaliniam energijos nepritekliaus mažinimo tikslui pasiekti ir energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams bei pažeidžiamiems namų ūkiams sėkmingai įtraukti;

cb) plane atsižvelgiama į Direktyvos 2008/50/EB[29] tikslus ir užtikrinama darna su taikytinais teisės aktais bei aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga;

cc) plane pirmenybė teikiama gyvenamosios paskirties prasčiausio energinio naudingumo pastatams;

d) pagal 3 dalį surengtos viešos konsultacijos buvo pakankamai įtraukios; ▌

e) planas atitinka 1 dalies reikalavimus ir II priede pateiktą šabloną;

ea) nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms būtina techninė pagalba šių planų įgyvendinimui palengvinti;

eb) plane numatyta pakankamai kvalifikuotų darbuotojų ir veiksmingos kvalifikacijos kėlimo ir mokymo iniciatyvos.

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal 30 straipsnį, Komisija gali pateikti konkrečioms valstybėms narėms skirtas rekomendacijas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnį.

Su pirmuoju pastatų renovacijos plano projektu susijusias konkrečiomis valstybėms narėms skirtas rekomendacijas Komisija gali pateikti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė tą planą pateikė.

5. Atlikdama kiekvieną peržiūrą, valstybė narė savo galutiniame nacionaliniame pastatų renovacijos plane deramai atsižvelgia į visas Komisijos rekomendacijas. Jei atitinkama valstybė narė į rekomendaciją arba esminę jos dalį neatsižvelgia, ji pateikia Komisijai pagrindimą ir jame nurodytas priežastis paskelbia viešai.

6. Kas penkerius metus kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo pastatų renovacijos planą, naudodama II priede pateiktą šabloną. Kiekviena valstybė narė savo pastatų renovacijos planą pateikia kartu su integruotu nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planu, nurodytu Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, o jei planas atnaujinamas – su to reglamento 14 straipsnyje nurodytu atnaujintu planu. Nukrypstant nuo to reglamento 3 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies, pirmąjį pastatų renovacijos plano projektą valstybės narės Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d., o galutinius pastatų renovacijos planus – ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.

7. Kiekviena valstybė narė išsamią informaciją apie savo naujausios ilgalaikės renovacijos strategijos arba pastatų renovacijos plano įgyvendinimą prideda prie savo  ▌galutinio pastatų renovacijos plano. Kiekviena valstybė narė nurodo, ar buvo pasiekti jos nacionaliniai tikslai. 

8. Kiekviena valstybė narė į pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 ir 21 straipsnius teikiamas savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų nacionalinių tikslų įgyvendinimą ir pastatų renovacijos plano indėlį įgyvendinant valstybės narės privalomą nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą pagal Reglamentą (ES) .../... [peržiūrėtą Pastangų pasidalijimo reglamentą], Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal Direktyvą (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytą EVED], Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, įskaitant orientacinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pastatų sektoriuje tikslą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistą AIED], Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą pagal Reglamentą (ES) 2021/1119.

3a straipsnis Integruotas rajonais grindžiamas požiūris į pastatų renovaciją

1. Valstybės narės gali įgalioti regionines ir vietos valdžios institucijas nustatyti integruotus rajonus, kad būtų įgyvendinamos rajono lygmens integruotos renovacijos programos. Integruotose renovacijos programose aptariami socialiniai modeliai, energetika, judumas, žalioji infrastruktūra, atliekų tvarkymas ir vandens valymas ir valdymas bei kiti miestų planavimo aspektai, kurie turi būti svarstomi rajono lygmeniu, ir atsižvelgiama į vietos ir regionų išteklius, žiediškumą ir pakankamumą.

2. Integruotose renovacijos programose atsižvelgiama į išsamius šildymo ir vėsinimo vertinimus, nurodytus Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalyje, efektyvių šildymo ir vėsinimo sistemų atnaujinimą arba statybą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 24 straipsnyje, ir į reikiamą infrastruktūrą, taip pat į atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų įrangą ir infrastruktūrą. Valstybės narės rajono lygmeniu atsižvelgia į energetikos sistemos optimizavimą vadovaujantis principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir kartu skatina paklausos lankstumą.

3. Valstybės narės įgyvendina vietos lygmens integruotus judumo planus ir darnaus judumo mieste planus, suderintus su integruotomis renovacijos programomis ir apimančius viešojo transporto planavimą ir diegimą su kitomis judumo dalijantis transporto priemonėmis ir aktyvaus judumo priemonėmis, taip pat susijusią eksploatavimo, įkrovimo, saugojimo ir stovėjimo infrastruktūrą.

4. Pagal 15a straipsnį įsteigti vieno langelio principu veikiantys centrai gali padėti priimti sprendimus dėl integruotų renovacijos programų rengimo siekiant atgaivinti bendruomenes, jas orientuoti ir remti.

4 straipsnis Pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodikos patvirtinimas

Valstybės narės taiko pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką pagal I priede apibrėžtus suderintus bendruosius principus. Ta metodika tvirtinama nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

5 straipsnis Minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų nustatymas

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad minimalieji pastatų ar pastato dalių energinio naudingumo reikalavimai būtų nustatyti stengiantis pasiekti bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius ir didesnius referencinius dydžius, pvz., laikantis beveik nulinės energijos pastatų reikalavimų ir visai netaršių pastatų reikalavimų. Energinis naudingumas apskaičiuojamas pagal 4 straipsnyje nurodytą metodiką. Kaštų atžvilgiu optimalūs lygiai apskaičiuojami pagal 6 straipsnyje nurodytus lyginamosios metodikos principus.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad visoms pastato dalims, kurių pakeitimas arba modernizavimas labai paveikia pastato energinį naudingumą, ▌būtų nustatyti minimalieji energinio naudingumo reikalavimai ir renovacijos įpareigojimai, siekiant užtikrinti bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius ir didesnius referencinius dydžius, pvz., laikantis beveik nulinės energijos pastatų reikalavimų ir visai netaršių pastatų reikalavimų. Pastato dalių energinis naudingumas apskaičiuojamas pagal 4 straipsnyje nurodytą metodiką.

Valstybės narės gali nustatyti skirtingus reikalavimus naujiems ir esamiems pastatams, taip pat įvairių kategorijų pastatams.

Tuose reikalavimuose atsižvelgiama į sveikas patalpų mikroklimato sąlygas remiantis optimalia patalpų aplinkos kokybe, taip pat į vietos sąlygas ir numatytą paskirtį bei pastato amžių.

Valstybės narės savo minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus peržiūri periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus, ir, esant reikalui, juos atnaujina, kad juose atsispindėtų technikos pažanga pastatų sektoriuje, 6 straipsnyje nustatyto kaštų atžvilgiu optimalių lygių apskaičiavimo rezultatai ir atnaujinti nacionaliniai energetikos ir klimato srities tikslai bei politika.

1a.  Valstybės narės gali priimti laikiną minimalųjį energinio naudingumo reikalavimą, apimantį minimalaus pastato apvalkalo naudingumo lygio užtikrinimą, maksimalų energijos suvartojimą kWh/m2 per metus, pasirengimą eksploatuoti žemos temperatūros šildymo sistemą, šilumos siurblius arba lankstų patalpų elektrinį šildymą ir taikyti minimalų paklausos atsako pajėgumą.

2. Pastatų, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl jų ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, atveju valstybės narės gali nuspręsti 1 dalyje nurodytus reikalavimus pakoreguoti taip, kad užtikrinant atitiktį tam tikriems minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams netektų nepriimtinai keisti pastato savybių ar išvaizdos. Valstybės narės užtikrina, kad paminklai būtų renovuojami laikantis nacionalinių išsaugojimo taisyklių, tarptautinių išsaugojimo standartų ir originalios atitinkamų paminklų architektūros.

3. Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti ar netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

a) pastatams, kurie naudojami kaip religinių apeigų vieta ir religinei veiklai vykdyti;

b) laikiniems pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniams statiniams, dirbtuvėms, sandėliams ir negyvenamiems tarnybiniams pastatams, kurių energijos ir šildymo ar vėsinimo poreikis yra labai mažas, infrastruktūros aprūpinimo stotims, pvz., transformatorinėms, pastotėms, slėgio valdymo įrenginiams, geležinkelio konstrukcijoms, bei negyvenamiems žemės ūkio pastatams, naudojamiems sektoriuje, kuriam taikomas nacionalinis sektorių susitarimas dėl energinio naudingumo;

c) gyvenamiesiems pastatams, kurie naudojami ar skirti naudoti trumpiau nei keturis mėnesius per metus arba ribotą laiką per metus, kai tikėtinas energijos suvartojimas yra mažesnis nei 25 % energijos, kuri būtų suvartota per ištisus metus;

d) pavieniams pastatams, kurių naudingasis grindų plotas yra mažesnis kaip 50 m2.

6 straipsnis Kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimas

1. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kurie papildytų šią direktyvą nustatant lyginamosios metodikos principus, skirtus kaštų atžvilgiu optimaliems minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų, taikomų pastatams ir pastato dalims, lygiams apskaičiuoti. Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. Komisija peržiūri lyginamosios metodikos principus, pagal kuriuos apskaičiuojami kaštų atžvilgiu optimalūs minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygiai, taikomi esamiems pastatams, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, ir atskiroms pastato dalims, atitinkantiems nacionalines gaires, įtrauktas į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pateiktus Komisijai pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį. 

Lyginamosios metodikos principai nustatomi vadovaujantis VII priedu ir skiriasi priklausomai nuo to, ar tai naujas, ar esamas pastatas, ir nuo pastato kategorijos.

2. Kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius valstybės narės apskaičiuoja naudodamos lyginamosios metodikos principus, nustatytus pagal 1 dalį, atsižvelgdamos į gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialą, ir atitinkamus parametrus, kaip antai klimato sąlygas bei praktinę galimybę pasinaudoti energetikos infrastruktūra, ir to skaičiavimo rezultatus palygina su galiojančiais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais.

▌

2a. Kiekvienoje ataskaitoje valstybės narės tinkamai atsižvelgia visų pirma į energijos kainų, statybinių medžiagų ir darbo sąnaudų pokyčių įtaką, palyginti su ankstesne ataskaita, siekdamos prireikus pakoreguoti sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius. Valstybės narės pakoreguoja savo atliekamus bet kokio tikrosios rinkos kainos ir laikino kainų reguliavimo bei tiesioginės paramos pajamoms skirtumo skaičiavimus ir užtikrina, kad jų skaičiavimuose būtų naudojami trejų metų vidurkiai, apimantys ir ankstesnių metų energijos kainas, ir numatomas būsimas kainas.

3. Jeigu pagal 2 dalį atlikto palyginimo rezultatai parodo, kad galiojantys minimalieji energinio naudingumo reikalavimai energijos požiūriu yra daugiau kaip 15 % mažesnio energijos vartojimo efektyvumo negu kaštų atžvilgiu optimalūs minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygiai, atitinkama valstybė narė per 12 mėnesių nuo šio palyginimo rezultatų gavimo pritaiko minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus.

4. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo valstybių narių padarytą pažangą siekiant atitikti kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius. Valstybės narės teikia ataskaitą Komisijai ir pasinaudoja Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2012[30] III priede pateiktu šablonu.

7 straipsnis Nauji pastatai

1. Valstybės narės užtikrina, kad nuo toliau nurodytų datų nauji pastatai būtų visai netaršūs, kaip nustatyta III priede:

a) nauji pastatai, kuriuos užima ir eksploatuoja valdžios institucijos arba kurie joms priklauso – nuo 2026 m. sausio 1 d., o

b) visi nauji pastatai – nuo 2028 m. sausio 1 d.

Kol bus pradėti taikyti pirmoje pastraipoje nurodyti reikalavimai, valstybės narės užtikrina , kad visi nauji pastatai būtų bent beveik nevartojantys energijos ir atitiktų pagal 5 straipsnį nustatytus minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą būtų apskaičiuojamas pagal III priedą ir nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate ▌visų naujų pastatų atveju – nuo 2027 m. sausio 1 d. 

2a. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nustatant suderintą ES visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą apskaičiavimo sistemą, parengtą per įtraukų suinteresuotųjų subjektų procesą ir grindžiamą LEVEL sistema bei standartu EN 15978.

2b. Ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d., siekdamos užtikrinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, valstybės narės paskelbia veiksmų gaires, kuriose išsamiai aprašomas visų naujų pastatų bendro suminio gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialo ribinių verčių nustatymas ir nustatomi tikslai naujiems pastatams nuo 2030 m., atsižvelgiant į laipsnišką mažėjimo tendenciją, taip pat didžiausi reikalavimai, išsamiai išdėstyti skirtingoms klimato zonoms ir pastatų tipams.

Nustatydamos didžiausias bendro kaupiamojo visuotinio atšilimo potencialo ribines vertes, valstybės narės apibrėžia atitinkamus lyginamuosius rodiklius, pagrįstus pateiktais atitinkamų tipų pastatų duomenimis, kaip nurodyta 2 dalyje išdėstytuose reikalavimuose.

Komisija rengia gaires, dalijasi esamos nacionalinės politikos įrodymais ir siūlo techninę paramą valstybėms narėms, jei jos šito paprašo, kad nustatytų atitinkamas nacionalines lyginamąsias vertes.

Šios didžiausios ribinės vertės yra suderinamos su Sąjungos tikslais užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

3. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma siekiant III priedą suderinti su technologijų pažanga ir inovacijomis siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, III priede nustatyti pritaikytas renovuotiems pastatams taikomas didžiausias energinio naudingumo ribas ir vėliau mažinti, atsižvelgiant į sąnaudų optimalumą, visai netaršiems pastatams taikomas didžiausias energinio naudingumo ribas.

4. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai nuo įsigaliojimo datos] užtikrina, kad nauji pastatai pasižymėtų optimaliu patalpų aplinkos kokybės lygiu, įskaitant oro kokybę, šiluminį komfortą, didelį pajėgumą švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, pasitelkiant, inter alia, žaliąją infrastruktūrą, jie atitiktų priešgaisrinės saugos ir avarinio apšvietimo standartus, mažintų su dideliu seisminiu aktyvumu susijusią riziką ir juose būtų teikiama pirmenybė prieinamumui asmenims su negalia. Valstybės narės taip pat sprendžia anglies dioksido absorbavimo, susijusio su anglies dioksido saugojimu pastatuose arba ant jų, klausimą.

4a. Valstybės narės nustato priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad nuo ... [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] naujuose pastatuose nebūtų leidžiama naudoti iškastinį kurą naudojančių šildymo sistemų. Šios dalies tikslais hibridinės šildymo sistemos, katilai, sertifikuoti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių kurą, ir kitos techninės pastato sistemos, kuriose naudojamas ne tik iškastinis kuras ir kurios atitinka 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nelaikomi iškastinį kurą naudojančiomis šildymo sistemomis.

4b. Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis šios direktyvos III priedo tikslais nustatomos naujai pastatytų netaršių pastatų ribinės vertės, įskaitant skaičiavimo metodikos pagal pastatų tipą ir taikomą klimatą aprašymą remiantis pagrindinių Europos pastatų energinio naudingumo standartų pagal šios direktyvos I priedą A priedu. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo atitinkamas nacionalines vertes, įskaitant skaičiavimo metodikos pagal pastato tipą ir taikomą klimatą aprašymą, remdamosi pagrindinių Europos pastatų energinio naudingumo standartų pagal šios direktyvos I priedą A priedu.

7a straipsnis Naujasis europinis bauhauzas

1. Valstybės narės užtikrina, kad pastatų renovacijos projektų rengėjams būtų pateikta informaciją apie naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos tikslus ir dalyvavimo galimybes, kai jie kreipiasi dėl konsultacijų, teikia paraišką dėl finansavimo ir pastato leidimų išdavimo.

2. Valstybės narės įgalioja vietos valdžios institucijas parengti specialias paramos etaloniniams pastatams, kurie praturtina kultūrą, yra tvarūs ir integraciniai pagal naująją europinio bauhauzo iniciatyvą, priemones, kaip nurodyta VII priede. Tokios priemonės gali apimti finansines renovacijos programas, kuriomis parodoma, kaip pavienius pastatus ar ištisas apylinkes galima įperkamu, tvariu ir socialiniu požiūriu įtraukiu būdu pertvarkyti į visai netaršias, kartu užtikrinant kuo didesnę naudą, laikantis dalyvaujamojo ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamo požiūrio.

3. Valstybės narės įgyvendina nacionalines pramonės veiksmų gaires, kuriomis siekiama didinti dideliu mastu vietoje pritaikomų surenkamųjų pastatų modernizavimo dalių, atliekančių įvairias funkcijas, įskaitant estetiką, izoliaciją, energijos gamybą ir žaliąją infrastruktūrą, ir skatinančių biologinę įvairovę, vandentvarką, prieinamumą ir judumą, prieinamumą.

8 straipsnis Esami pastatai

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pastatų , kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, ar jų renovuojamų dalių energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų pagal 5 straipsnį nustatytus minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.

Tie reikalavimai taikomi visam renovuotam pastatui ar pastato vienetui. Papildomai arba kaip alternatyva reikalavimai gali būti taikomi renovuotoms pastato dalims.

2. Be to, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad, modernizavus arba pakeitus pastato dalį, kuri yra pastato apvalkalo sudedamoji dalis ir daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui, jos energinis naudingumas atitiktų minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.

2a. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad modernizuojant ar keičiant pastato techninę sistemą, jos energinis naudingumas būtų optimizuotas laikantis 11 straipsnio reikalavimų.

2b. Valstybės narės užtikrina, kad kapitališkai renovuojamų pastato dalių ir vienetų gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialas būtų apskaičiuojamas remiantis jau turima informacija apie tiekiamas medžiagas arba, jei tai techniškai ar ekonomiškai neįmanoma, taikant pamatines vertes.

3. Valstybės užtikrina, kad pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, būtų skatinama diegti didelio efektyvumo alternatyvias sistemas, kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu. Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, būtų diegiami pasyviojo šildymo ir vėsinimo elementai, įgyvendinami sveiki patalpų aplinkos kokybės standartai, didelis pajėgumas švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, pasitelkiant, inter alia, žaliąją infrastruktūrą, anglies dioksido absorbavimą ir anglies dioksido saugojimą, laikomasi priešgaisrinės saugos standartų, mažinama su dideliu seisminiu aktyvumu susijusi rizika ir pašalinamos pavojingosios medžiagos, įskaitant asbestą. Valstybės narės užtikrina prieinamumą asmenims su negalia pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija ir renovacija, apimanti bendrąsias erdves, pavyzdžiui, įėjimus, laiptines, liftus ir automobilių stovėjimo aikšteles, taip pat sanitarines patalpas.

3a. Valstybės narės ragina naudoti skaitmenines pastatų analizės, modeliavimo ir valdymo technologijas, be kita ko, esminės renovacijos metu.

3b. Valstybės narės nustato priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad nuo ... [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, esminė renovacija ar renovacija, nebūtų leidžiama naudoti iškastinį kurą naudojančių šildymo sistemų. Šios dalies tikslais hibridinės šildymo sistemos, katilai, sertifikuoti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių kurą, ir kitos techninės pastato sistemos, kuriose naudojamas ne tik iškastinis kuras ir kurios atitinka 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nelaikomi iškastinį kurą naudojančiomis šildymo sistemomis.

Valstybės narės užtikrina, kad, atliekant renovaciją, apimančią iškastiniu kuru pagrįstų techninių pastatų sistemų pakeitimą, pirmenybė būtų teikiama pažeidžiamiems namų ūkiams ir socialiniame būste gyvenantiems asmenims.

3c. Ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. valstybės narės imasi specialių administracinių ir finansinių priemonių, kad paskatintų atlikti esminę renovaciją prasčiausio energinio naudingumo pastatuose, kuriuose yra daug būstų. 9 straipsnis

Minimalieji energinio naudingumo standartai

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi pastatai atitiktų minimaliuosius energinio naudingumo standartus, pradėdamos nuo prasčiausio energinio naudingumo pastatų.

1a. Valstybės narės užtikrina, kad:

a) pastatai ir pastatų vienetai, priklausantys viešosioms įstaigoms, įskaitant Sąjungos institucijas, biurus, įstaigas ir agentūras, ir pastatai ir pastatų vienetai, kuriuos tokios įstaigos nuomoja po ... [šios direktyvos įsigaliojimo data], ne vėliau kaip:

i) nuo 2027 m. sausio 1 d. pasiektų bent E energinio naudingumo klasę, o

ii) nuo 2030 m. sausio 1 d. pasiektų bent D energinio naudingumo klasę;

b) negyvenamieji pastatai ir pastato vienetai, išskyrus nurodytuosius a punkte, ne vėliau kaip

i) nuo 2027 m. sausio 1 d. pasiektų bent E energinio naudingumo klasę, o

ii) nuo 2030 m. sausio 1 d. pasiektų bent D energinio naudingumo klasę;

c) gyvenamieji pastatai ir pastato vienetai ne vėliau kaip

i) nuo 2030 m. sausio 1 d. pasiektų bent E energinio naudingumo klasę, o

ii) nuo 2033 m. sausio 1 d. pasiektų bent D energinio naudingumo klasę;

3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose veiksmų gairėse valstybės narės nustato linijinę trajektoriją siekiant, kad iki 2040 m. ir 2050 m. šioje dalyje nurodyti pastatai palaipsniui pasiektų aukštesnes energinio naudingumo klases, laikydamosi nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano ir siekdamos poveikio klimatui neutralumo tikslo.

1b. Valstybės narės gali valstybei priklausančiam socialiniam būstui taikyti 1a dalies a punkte nurodytos pareigos išimtį, jeigu tokie renovacijos darbai išlaidų požiūriu nebūtų neutralūs ar dėl to socialiniame būste gyvenantiems žmonėms nuomos kaina padidėtų tokia suma, kuri būtų didesnė už sąskaitų už energiją ekonominius sutaupymus.

1c. Komisija, gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą, įtrauktą į nacionalinį pastatų renovacijos planą ar vėlesnį jo pakeitimą, gali nuspręsti leisti valstybei narei dėl ekonominių ir techninių galimybių ir turimos kvalifikuotos darbo jėgos pritaikyti 1a dalies c punkte nurodytiems gyvenamiesiems pastatams ir pastato vienetams taikomus minimalius energinio naudingumo standartus, taikomus konkrečioms jų pastatų ūkio dalims ar tam tikriems segmentams. Valstybės narės, ketinančios pakoreguoti savo minimalius energinio naudingumo standartus, praneša Komisijai apie savo planuojamas priemones ir linijinį energinio naudingumo didinimą ir informuoja apie pažangą, padarytą siekiant lygiaverčio energinio naudingumo didinimo gyvenamuosiuose pastatuose, teikdamos integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, nurodytas 3 straipsnio 8 dalyje. Valstybės narės, taikydamos bet kokius minimalių energinio naudingumo standartų pakeitimus, netaiko neproporcingos išimties nuomojamiems būstams, palyginti su kitais pastatų segmentais.

1d. 1a ir 1b dalyse nurodytas minimalių energinio naudingumo standartų koregavimas taikomas ne daugiau kaip 22 % visų 1a dalies c punkte nurodytų gyvenamųjų pastatų ir netaikomas po 2037 m. sausio 1 d.

2. Be pagal 1 dalį nustatytų minimaliųjų energinio naudingumo standartų, kiekviena valstybė narė nustato ir visų kitų esamų pastatų renovacijai taikomus minimaliuosius energinio naudingumo standartus.

Minimalieji energinio naudingumo standartai rengiami atsižvelgiant į nacionalines veiksmų gaires ir valstybės narės pastatų renovacijos plane nustatytus ▌ 2040 bei 2050 m. tikslus, taip pat į nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų iki 2050 m. tikslą.

3. Pagal 15 straipsnį valstybės narės remia atitiktį minimaliesiems energinio naudingumo standartams visais šiais būdais:

a) taikydamos tinkamas finansines priemones, įskaitant dotacijas, visų pirma skirtas pažeidžiamiems namų ūkiams, vidutines pajamas gaunantis namų ūkiams ir ▌socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, laikydamosi Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 22 straipsnio;

b) teikdamos techninę pagalbą, įskaitant informavimo paslaugas, administracinę paramą ir integruotas renovacijos paslaugas, per vieno langelio sistemas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems namų ūkiams ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms, laikydamosi Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 22 straipsnio;

c) sukurdamos integruotas viešąsias ir privačiąsias finansavimo programas, kuriomis skatinama esminė ir etapinė esminė renovacija pagal 15 straipsnį;

d) šalindamos neekonomines kliūtis, įskaitant skirtingas paskatas, ir ▌

e) vykdydamos socialinio poveikio, visų pirma pažeidžiamiausiems ūkiams, stebėseną;

ea) nustatydamos sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad būtų pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos, kad būtų galima laiku įgyvendinti būtiniausius energinio naudingumo standartus pagal nacionalinius pastatų renovacijos planus, be kita ko, parengdamos strategiją, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jaunimo profesiniam švietimui, darbuotojų perkvalifikavimui ir patrauklesnių užimtumo galimybių kūrimui.

4. Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai pastatas renovuojamas tam, kad atitiktų minimalųjį energinio naudingumo standartą, būtų laikomasi pagal 5 straipsnį pastato dalims nustatytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų, o kapitalinės renovacijos atveju – pagal 8 straipsnį esamiems pastatams nustatytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų.

4a.  Valstybės narės skatina atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimą, kad būtų galima vartoti pasigamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir sumažinti nepastovumą, taip pat propaguoja ir skatina ekonomiškai efektyvų ankstyvą šildytuvų pakeitimą ir bet kokį būtiną susijusių techninių pastato sistemų optimizavimą.

5. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1 ir 2 dalyse nurodytų minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų šių kategorijų pastatams:

a) pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba kuriems dėl jų ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės reikalingas atitinkamas konservavimas, – tokiu mastu, kokiu užtikrinant atitiktį standartams tektų nepriimtinai keisti pastato savybes ar išvaizdą;

b) pastatams, kurie naudojami kaip religinių apeigų vieta ir religinei veiklai vykdyti;

c) laikiniems pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniams statiniams, dirbtuvėms, sandėliams ir negyvenamos infrastruktūros tiekimo stotims, pvz., transformatorinėms, pastotėms, slėgio reguliavimo įrenginiams, geležinkelio statiniams, ir tarnybiniams pastatams, kuriuose suvartojama labai mažai energijos ir kurių šildymo ar vėsinimo poreikis yra labai mažas, bei negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorių susitarimas dėl energinio naudingumo;

d) gyvenamiesiems pastatams, kurie naudojami ar skirti naudoti trumpiau nei keturis mėnesius per metus arba ribotą laiką per metus, kai tikėtinas energijos suvartojimas yra mažesnis nei 25 % energijos, kuri būtų suvartota per ištisus metus;

e) pavieniams pastatams, kurių naudingasis grindų plotas yra mažesnis kaip 50 m2.

6. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų įgyvendinti 1 ir 2 dalyse nurodyti minimalieji energinio naudingumo standartai, įskaitant tinkamus stebėsenos mechanizmus. Valstybės narės nustato tinkamas finansinės paramos sistemas ir socialines apsaugos priemones pagal 15 straipsnį, kad būtų laikomasi minimalių energinio naudingumo standartų.

Finansinės paramos sistemos priemonės turi būti pakankamos, veiksmingos, skaidrios ir nediskriminacinės, jomis remiamas esminis pastatų energinio naudingumo pagerinimas, kai kitu būdu pagerinimas ekonomiškai neįmanomas, ir jos apima tikslines priemones pažeidžiamiems namų ūkiams remti. Šios priemonės gali apimti energinio naudingumo renovacijos fondo įsteigimą, siekiant padidinti privačias ir viešąsias investicijas į projektus, kuriais didinamas pastatų energinis naudingumas, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją pastatuose ar pastatų sudedamosiose dalyse.

Kai tinkama, Komisija, įgyvendinant 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą, pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama sustiprinti esamas Sąjungos finansines priemones ir pasiūlyti papildomų Sąjungos finansinių priemonių šios direktyvos įgyvendinimui remti.

9a straipsnis Saulės energija pastatuose

1. Ne vėliau kaip nuo … [24 mėnesiai po įsigaliojimo dienos] valstybės narės užtikrina, kad visi nauji pastatai būtų projektuojami taip, kad jų saulės energijos gamybos potencialas būtų optimizuotas atsižvelgiant į vietovės saulės energinę apšvietą, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai įrengti saulės energijos technologijas.

2. Valstybės narės, pasitelkdamos informavimo priemones ir supaprastintas leidimų išdavimo sistemas, skatina tinkamų saulės energijos įrenginių diegimą visuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija arba esminė renovacija, kartu vykdant pastato apvalkalo renovaciją, pakeičiant technines pastato sistemas ir įrengiant elektros energijos kaupimo įrangą, elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą, šilumos siurblių technologiją ir pastatų automatizavimo bei kontrolės sistemas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegti tinkami saulės energijos įrenginiai, jei tai techniškai tinkama ir ekonomiškai bei funkciškai įmanoma, kaip nurodyta žemiau:

a)  ne vėliau kaip … [24 mėnesiai po įsigaliojimo dienos] – ant visų naujų viešųjų ir naujų negyvenamųjų pastatų;

b) ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. – ant visų esamų viešųjų ir negyvenamųjų pastatų;

c) ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. – ant visų naujų gyvenamųjų pastatų ir stogu dengtų automobilių stovėjimo aikštelių;

d) ne vėliau kaip 2032 m. gruodžio 31 d. – ant visų pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija.

4. Valstybės narės, atsižvelgdamos į įvertintą techninį ir ekonominį saulės energijos įrenginių potencialą ir pastatų, kuriems taikomi šie įpareigojimai, charakteristikas, nacionaliniu lygmeniu nustato ir viešai paskelbia 3 dalyje nurodytų terminų praktinio įgyvendinimo kriterijus ir galimas išimtis konkrečių rūšių pastatams.5.  Tinkamų saulės energijos įrenginių įdiegimas visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose ir stogu dengtose automobilių stovėjimo aikštelėse ir visuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, kaip nustatyta 3 dalies c ir d punktuose, kai tinkama, derinamas su palėpių ir stogo izoliacija, atsižvelgiant į pastato veikimą. Tinkamų saulės energijos įrenginių diegimas, kaip nustatyta 3 dalyje, derinamas su leidimų saulės energijos įrangai įrengti dirbtinėse konstrukcijose išdavimo procesu, nustatytu Direktyvos (ES) 2018/2001 (iš dalies pakeista Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, pasiūlymas – COM(2022)0222) 16c straipsnyje. Saulės energijos įrenginiams, kurių galia mažesnė nei 50 kW, valstybės narės leidžia taikyti paprasto pranešimo procedūrą, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 17 straipsnyje. 6.  Valstybės narės savo nacionaliniuose pastatų renovacijos planuose nustato savo nacionalinio indėlio į saulės energijos ir šilumos siurblių diegimą pastatuose scenarijų ir kartu susijusius kiekybinius tikslus.

7. Valstybės narės užtikrina, kad jų reguliavimo sistemose būtų numatyti būtini administraciniai, techniniai ir finansiniai pajėgumai ir paskatos saulės energijos įrenginių diegimui pastatuose, be kita ko, derinant juos su techninėmis pastato sistemomis, pavyzdžiui, buitinėmis baterijomis arba šilumos siurbliais, skirtais pasigamintos energijos vartojimui, arba didelio masto šilumos siurbliais, perduodančiais šilumą per centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Valstybės narės užtikrina vienodas reguliavimo sąlygas visoms saulės ir šildymo technologijoms.

8. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinių reguliavimo institucijų, skirstomojo tinklo operatorių, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų, vartotojų organizacijų, kaupimo paslaugų teikėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų atstovai įvertintų, ar reikia imtis su skirstomuoju tinklu susijusių papildomų priemonių, kad būtų pasiekti šio straipsnio tikslai. Į šį vertinimą įtraukiamas būtinas lanksčios paskirstytosios energijos gamybos sujungimas ir pirkimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/9431[31] ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944[32] nuostatas, visų pirma atsižvelgiant į būtinas vienodas sąlygas ir sąžiningą atlygį aktyviesiems vartotojams ir energetikos bendrijoms.

9. Valstybės narės skatina priemones, kuriomis būtų užtikrinta pastatų saulės energijos įrenginių priešgaisrinė sauga, be kita ko, derinant jas su techninėmis pastato sistemomis, pavyzdžiui, buitinėmis baterijomis arba šilumos siurbliais, skirtais pasigamintos energijos vartojimui.

10 straipsnis Renovacijos pasai

1. Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant Europos bendrąją renovacijos pasų sistemą, grindžiamą šio straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais.

2. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. valstybės narės įveda renovacijos pasų sistemą, kuria įgyvendinama pagal 1 dalį nustatyta bendroji sistema.

2a. Valstybės narės užtikrina, kad renovacijos pasai būtų finansiškai remiami kaip nacionalinių pastatų renovacijos planų dalis, kad nebūtų sukurta kliūtis, visų pirma būsto savininkams, kuriems priklauso tik būstas, kuriame jie gyvena. Valstybės narės užtikrina, kad pastatų renovacijos pasai būtų prieinami suteikiant tinkamą finansinę paramą pažeidžiamiems namų ūkiams, norintiems visiškai arba iš dalies renovuoti savo pastatus.

3. Renovacijos pasai atitinka visus šiuos reikalavimus:

a) juos po apsilankymo vietoje išduoda kvalifikuotas ir sertifikuotas ekspertas skaitmenine forma ir spausdinimui tinkamu formatu;

b) jame pateikiamas holistinis renovacijos veiksmų planas, kuriame nurodomas maksimalus nuoseklios renovacijos, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, seką sudarančių etapų skaičius, siekiant atlikti esminę renovaciją ir taip pasiekti tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. pastatą paversti visai netaršiu, taip nurodoma, kaip pasiekti minimalius energinio naudingumo standartus, ir priemonės, kuriomis siekiama, vykdant renovacijos procesą, sumažinti per visą gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

c) jame nurodoma numatoma nauda, susijusi su sutaupyta energija, sumažėjusiomis sąskaitomis už energiją, ir per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, ir nurodomi renovacijos etapai, kurie turi padėti pasiekti atitinkamus patobulinimus;

ca) jame pateikiama informacija apie galimą prijungimą prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, individualios arba kolektyvinės gamybos ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartojimo dalį;

cb) jame pateikiama informacija apie numatomas kiekvieno rekomenduojamo renovacijos etapo išlaidas, taip pat numatomas vieno etapo esminės renovacijos, kaip atskaitos scenarijaus, išlaidas;

cc) jį sudaro medžiagų žiniaraštis, informacija apie statybos produktų žiediškumą, taip pat platesnio masto naudą, susijusią su sveikata, komfortu, patalpų aplinkos kokybe, sauga, pvz., gaisrais, elektra ir seismine sauga, ir geresniais pastato prisitaikymo prie klimato kaitos pajėgumais;

d) jame pateikiama informacija apie galimą finansinę ir techninę paramą ir atnaujinti artimiausios vieno langelio sistemos, įsteigtos pagal 15a straipsnį, kontaktiniai duomenys;

da) jame pateikiama informacija apie bet kokią kapitalinę pastato renovaciją, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, ir apie bet kokį pastato dalies, kuri yra pastato apvalkalo dalis ir daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui, modernizavimą ar pakeitimą, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje.

Renovacijos pase gali būti pateikiama papildoma informacija, atsižvelgiant į namų ūkio sudėtį ir bet kokią planuojamą renovaciją, įskaitant su energija nesusijusias renovacijas, pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

3a. Valstybės narės sudaro geresnes galimybes integruoti renovacijos pasus į skaitmeninį pastato žurnalą, rinkdamos techninę ir teisinę informaciją bei esminius duomenis, kad pastatų savininkai galėtų planuoti ir atlikti esminę ir etapinę esminę renovaciją.

11 straipsnis Techninės pastato sistemos

1. Siekdamos, kad būtų optimizuotas techninių pastato sistemų energijos naudojimas , valstybės narės nustato sistemų, naudojančių energijos taupymo technologijas, reikalavimus, susijusius su naujuose arba esamuose pastatuose įrengtų techninių pastato sistemų bendru energiniu naudingumu, jų ir atitinkamais atvejais hidraulinio balansavimo tinkamu įrengimu, tinkamų jų parametrų bei nuostačių parinkimu ir jų kontrole. Nustatydamos tuos reikalavimus valstybės narės atsižvelgia į projekto sąlygas ir tipines ar vidutines eksploatavimo sąlygas ir užtikrina, kad būtų naudojama įranga, atitinkanti aukščiausių esamų energijos vartojimo efektyvumo klasių kriterijus pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo, atsižvelgiant į sistemos efektyvumą ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

Sistemų reikalavimai nustatomi naujoms, pakeistoms ir atnaujintoms techninėms pastato sistemoms ir taikomi kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.

Valstybės narės nustato reikalavimus, susijusius su šilumos generatorių išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu arba jų naudojama kuro rūšimi, jei tokie reikalavimai yra technologiškai neutralūs ir atitinka tikslą palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro naudojimo šildymui ir vėsinimui. Valstybės narės užtikrina, kad jų nustatyti techninėms pastato sistemoms taikomi reikalavimai atitiktų bent naujausius kaštų atžvilgiu optimalius lygius ir atsižvelgia į atitinkamus ekonominio ir aplinkosauginio optimizavimo standartus, susijusius su matmenų nustatymu.

Valstybės narės užtikrina, kad pasenusių ir neefektyvių techninių pastato sistemų keitimas, jei jis įmanomas techniniu ir ekonominiu požiūriu, būtų renovacijos pase nustatytų etapų dalis, vadovaujantis principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.

2. Valstybės narės reikalauja, kad naujuose pastatuose ▌būtų įrengti automatinio reguliavimo įtaisai, kuriais būtų atskirai reguliuojama temperatūra kiekviename kambaryje arba, kai tai pagrįsta, nustatytoje pastato vieneto šildomoje arba vėsinamoje zonoje, ir, kai tinkama, hidraulinio balansavimo funkcija. Esamuose pastatuose reikalaujama įrengti tokius automatinio reguliavimo įtaisus ir, jei tinkama, hidrologinio balansavimo funkciją, tuo atveju, kai juose pakeičiami šilumos arba vėsinimo generatoriai, jeigu tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu.3.   Valstybės narės reikalauja įrengti matavimo ir kontrolės įtaisus aplinkos kokybei stebėti ir reguliuoti atitinkamo vieneto lygmeniu ir, jeigu tai įmanoma technologiniu ir ekonominiu požiūriu, šiuose pastatuose:

a) visai netaršiuose pastatuose;

b) naujuose pastatuose;

c) esamuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija;

d) negyvenamuosiuose pastatuose, kurių šildymo sistemų, vėsinimo sistemų arba kombinuoto patalpų šildymo ir vėsinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 70 kW.

e) viešuosiuose pastatuose ir pastatuose, kuriuose teikiamos visuotinės svarbos socialinės paslaugos, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės paramos paslaugos.

Svarstydamos pirmoje pastraipoje nurodyto įrenginio ekonominį pagrįstumą, valstybės narės taip pat atsižvelgia į jo išmatuojamą naudą sveikatai.

Valstybės narės užtikrina, kad duomenys apie patalpų aplinkos kokybę ir kiti atitinkami duomenys, renkami matavimo ir kontrolės prietaisais ir laikantis Sąjungos ir nacionalinių duomenų apsaugos taisyklių, būtų sąveikūs su skaitmeniniais pastato žurnalais pagal 19 straipsnio 6 dalį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad įrengiant arba keičiant techninę pastato sistemą būtų pagerintas visos sistemos bendras energinis naudingumas, o atitinkamais atvejais – ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą rodiklis, ir, kai tinkama, pasiremiama eksploatacinių savybių duomenimis. Rezultatai užfiksuojami skaitmeniniame pastato žurnale ir perduodami pastato savininkui ir nuomininkui, kad su jais būtų galima bet kada susipažinti ir juos būtų galima panaudoti tikrinant atitiktį pagal 1 dalį nustatytiems minimaliesiems reikalavimams ir išduodant energinio naudingumo sertifikatus.

Valstybės narės gali patvirtinti naujas paskatas ir finansavimą, kad paskatintų pereiti nuo iškastiniu kuru kūrenamų šildymo ir vėsinimo sistemų prie neiškastiniu kuru grindžiamų sistemų, kai kartu investuojama į būstus, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

4a. Valstybės narės nustato reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad negyvenamuosiuose pastatuose, jeigu tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, būtų įrengtos pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos, kaip nurodyta žemiau:

a) iki 2024 m. gruodžio 31 d. negyvenamuosiuose pastatuose, kurių vardinė atiduodamoji šildymo sistemų arba kombinuotųjų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų galia yra didesnė kaip 290 kW;

b) iki 2029 m. gruodžio 31 d. negyvenamuosiuose pastatuose, kurių šildymo sistemų, vėsinimo sistemų arba kombinuoto patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 70 kW.

Valstybės narės nustato aiškius pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemų įrengimo negyvenamuosiuose pastatuose ekonominio pagrįstumo kriterijus.

4b. 4a  dalyje nurodytos pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos turi gebėti:

a) nuolat stebėti, registruoti, analizuoti ir suteikti galimybę koreguoti energijos suvartojimą;

b) lyginamuoju būdu vertinti energijos vartojimo pastate efektyvumą, aptikti techninių pastato sistemų efektyvumo sumažėjimą ir informuoti už patalpas ar techninį pastato valdymą atsakingą asmenį apie efektyvesnio energijos vartojimo galimybes;

c) suteikti galimybę palaikyti ryšį su prijungtomis techninėmis pastato sistemomis bei kitais pastate esančiais prietaisais ir būti sąveikios su techninėmis pastato sistemomis esant įvairioms patentuotoms technologijoms, įtaisams ir gamintojams;

d) garantuoti veiksmingą patalpų oro kokybės stebėseną, kad būtų užtikrinta gyventojų sveikata ir sauga.

4c. Valstybės narės nustato reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad, jeigu tai įmanoma technologiniu ir ekonominiu požiūriu, nuo 2025 m. sausio 1 d. naujuose gyvenamuosiuose pastatuose ir gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija ir kurių šildymo sistemų arba kombinuotojo patalpų šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 70 kW, būtų įrengta:

a) atitinkamo pastato ir vieneto lygmeniu nuolatinės elektroninės stebėsenos funkcija, kuria matuojamas efektyvumas ir informuojami pastato savininkai arba valdytojai, kai yra reikšmingų pokyčių ir kai būtina atlikti sistemos techninę priežiūrą;

b) efektyvios kontrolės ir balansavimo funkcijos, kuriomis užtikrinama optimali energijos gamyba, skirstymas, kaupimas ir vartojimas;

c) su paklausos lankstumu susiję sprendimai;

d) veiksminga patalpų aplinkos kokybės stebėsenos sistema, kad būtų užtikrinta gyventojų sveikata ir sauga.

4d. Be 4c dalyje nustatytų reikalavimų, gyvenamuosiuose pastatuose, kurių naudingasis grindų plotas yra didesnis nei 1 000 m², taip pat turi būti įrengtos funkcijos, sudarančios galimybę atlikti abi šias operacijas:

a) lyginamuoju būdu vertinti energijos vartojimo pastate efektyvumą, aptikti techninių pastato sistemų efektyvumo sumažėjimą ir informuoti už patalpas ar techninį pastato valdymą atsakingą asmenį apie efektyvesnio energijos vartojimo galimybes; 

b) palaikyti ryšį su prijungtomis techninėmis pastato sistemomis bei kitais pastate esančiais prietaisais ir užtikrinti sąveikumą su techninėmis pastato sistemomis esant įvairioms patentuotoms technologijoms, įtaisams ir gamintojams.

4e. Valstybės narės reikalauja, kad, jeigu tai įmanoma technologiniu ir ekonominiu požiūriu, negyvenamuosiuose pastatuose būtų įrengti automatiniai apšvietimo kontrolės prietaisai. Automatiniai apšvietimo kontrolės prietaisai gali atlikti šias funkcijas:

a) automatiškai nustatyti patalpų zoninio apšvietimo lygį ir jį kontroliuoti;

b) automatiškai mažinti zoninio apšvietimo lygį pagal dienos šviesos lygį, kai yra dienos šviesa;

c) nuolat stebėti, registruoti ir aptikti gedimus;

d) būti tokie, kad juos galėtų valdyti galutinis naudotojas,

e) suteikti galimybę palaikyti ryšį su atitinkamomis prijungtomis techninėmis pastato sistemomis pastato viduje.

11 a straipsnis Patalpų aplinkos kokybė

 

1. Valstybės narės nustato reikalavimus dėl tinkamos pastato patalpų aplinkos kokybės standartų įgyvendinimo, kad būtų išlaikyta sveika patalpų aplinka.

2. Ne vėliau kaip ... [24 mėnesiai po įsigaliojimo dienos] valstybės narės nustato reikalavimus pagal išmatuojamus rodiklius, grindžiamus sistemos „Level(s)“ rodikliais.

Patalpų aplinkos kokybės rodikliai matuojami pastato viduje ir apima bent:

a) anglies dioksido kiekį;

b) temperatūrą ir šiluminį komfortą;

c) santykinį drėgnį;

d) apšvietimo (dienos šviesa) lygį arba atitinkamą dienos šviesos lygį;

e) vėdinimo greitį, matuojamu oro pasikeitimais per valandą;

f) garsinį komfortą patalpoje, pvz., atgarsio laiko ir foninio triukšmo lygio kontrolę ir kalbos suprantamumą.

Apie patalpose esančių šaltinių išmetamų kietųjų dalelių kiekį ir iš vidaus šaltinių išmetamų teršalų ribines vertes, apie lakiuosius organinius junginius, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008[33] klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiški reprodukcijai, įskaitant formaldehidą, pranešama remiantis turimais duomenimis apie produktus arba tiesioginiais atitinkamų šaltinių, susijusių su pastato patalpų aplinka, matavimais, jei esama.

3. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, kuriomis nustatoma patalpų aplinkos kokybės standartų apskaičiavimo metodikos sistema.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nauji pastatai ir pastatai, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, atitiktų minimaliuosius patalpų aplinkos kokybės standartus.

12 straipsnis

Darnaus judumo infrastruktūra

1. Naujų negyvenamųjų pastatų ir negyvenamųjų pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, kai tokia renovacija apima automobilių stovėjimo aikštelę arba pastato elektros įrenginius, atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip penkios automobilių stovėjimo vietos, jeigu automobilių stovėjimo aikštelė yra pastato viduje arba fiziškai šalia pastato arba yra su juo aiškiai sujungta, valstybės narės užtikrina, kad būtų:

a) ▌ įrengta bent viena įkrovimo prieiga visoms penkioms automobilių stovėjimo vietoms;

b) ▌ iš anksto nutiesti kabeliai kiekvienai automobilių stovėjimo vietai, kad vėliau būtų galima įrengti elektrinių transporto priemonių, elektrinių dviračių ir kitų tipų L kategorijos transporto priemonių įkrovimo prieigas;

c) įrengtos dviračių stovėjimo vietos, atitinkančios ne mažiau kaip 15 % visų negyvenamojo pastato naudotojų pajėgumų, atsižvelgiant į vietą, kuri reikalinga ir dviračiams, kurių matmenys didesni už standartinius dviračius.

Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto nutiestų kabelių aprėptis leistų vienu metu efektyviai naudoti numatytą skaičių įkrovimo prieigų ir prireikus padėtų užtikrinti apkrovos arba įkrovimo valdymo sistemos įrengimą tiek, kiek tai techniškai ir ekonomiškai įmanoma ir pagrįsta.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos a punkto, valstybės narės užtikrina, kad daugiau kaip penkias automobilių stovėjimo vietas turinčiuose naujuose biurų pastatuose ir biurų pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, būtų įrengta bent po vieną įkrovimo prieigą dviem automobilių stovėjimo vietoms.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra daugiau kaip dvidešimt automobilių stovėjimo vietų, ir kuriuose, jeigu tai įmanoma technologiniu ir ekonominiu požiūriu, dešimt automobilių stovėjimo vietų, iki 2027 m. sausio 1 d. būtų įrengta bent po vieną įkrovimo prieigą dešimčiai automobilių stovėjimo vietų ir ▌ dviračių stovėjimo vieta, atitinkanti ne mažiau kaip 15 % visų pastato naudotojų pajėgumų ir turinti plotą, reikalingą ir dviračiams, kurių matmenys didesni už standartinius dviračius. Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose, kurie priklauso valdžios institucijoms arba yra jų užimami, iki 2033 m. sausio 1 d. bent vienoje iš dviejų automobilių stovėjimo vietų būtų iš anksto nutiesti kabeliai.

3. Valstybės narės, vietos valdžios institucijoms atlikus vertinimą ir atsižvelgdamos į vietos ypatumus, įskaitant demografines, geografines ir klimato sąlygas, gali pakoreguoti tam tikrų kategorijų negyvenamųjų pastatų ▌atveju 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus dėl dviračių stovėjimo vietų skaičiaus ▌.

4. Naujų gyvenamųjų pastatų ir negyvenamųjų pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, kai ši renovacija apima automobilių stovėjimo aikštelę arba pastato elektros įrenginius, atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip trys automobilių stovėjimo vietos, jeigu automobilių stovėjimo aikštelė yra pastato viduje arba yra fiziškai šalia pastato arba su juo aiškiai sujungta, valstybės narės užtikrina, kad:

a) naujuose gyvenamuosiuose pastatuose – iš anksto būtų nutiesti kabeliai kiekvienai automobilių stovėjimo vietai, o gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, iš anksto būtų nutiesti kabeliai arba, jeigu tai įmanoma technologiniu ir ekonominiu požiūriu, įrengti kanalai, kad kiekvienoje automobilio stovėjimo vietoje būtų galima vėliau įrengti elektrinių transporto priemonių, elektrinių dviračių ir kitų tipų L kategorijos transporto priemonių įkrovimo prieigas. Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto nutiestų kabelių aprėptis leistų vienu metu naudoti įkrovimo prieigas visose automobilių stovėjimo vietose;

aa) būtų įrengta bent viena įkrovimo prieiga;

b) būtų įrengtos ne mažiau kaip dvi dviračių stovėjimo vietos kiekvienam būstui naujuose gyvenamuosiuose pastatuose;

ba)  būtų įrengtos bent dvi dviračių stovėjimo vietos kiekvienam būstui gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, jeigu tai įmanoma technologiniu ir ekonominiu požiūriu;

bb) naujuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra bent trys būstai ir kuriuose nėra automobilių stovėjimo vietų, būtų įrengtos bent dvi dviračių stovėjimo vietos kiekvienam būstui, jeigu tai įmanoma technologiniu ir ekonominiu požiūriu.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos valdžios institucijų vertinimą ir vietos ypatumus, įskaitant demografines, geografines ir klimato sąlygas, gali pakoreguoti dviračių stovėjimo vietų skaičiaus reikalavimus.

5. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1, 2 ir 4 dalių konkrečioms pastatų kategorijoms tais atvejais, kai reikalaujamas išankstinis kabelių nutiesimas priklauso nuo atskirų mikrosistemų arba pastatai yra SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose , jei dėl to kiltų didelių vietos energetikos sistemos veikimo problemų ir pavojus vietos tinklo stabilumui.

5a. Gavusi pagrįstą valstybės narės prašymą, Komisija gali nuspręsti leisti tai valstybei narei patikslinti 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus konkrečioms pastatų kategorijoms, kai:

a) pastato savininkė yra arba juo naudojasi labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/31/EB[34] priedo 2 straipsnyje, arba

b) pastatai naudojami tik laikinai pagal 9 straipsnį.

6. Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytos įkrovimo prieigos būtų tinkamos išmaniajam ir atitinkamais atvejais abikrypčiam įkrovimui ir būtų eksploatuojamos remiantis nepatentuotais ir nediskriminaciniais ryšių protokolais ir standartais, sąveikiu būdu ir laikantis visų teisinių standartų ir protokolų, nustatytų pagal Reglamento (ES).../... [ADIR] 19 straipsnio 6 ir 7 dalis priimtuose deleguotuosiuose aktuose.

7. Valstybės narės užtikrina, kad neviešųjų įkrovimo prieigų operatoriai tas prieigas eksploatuotų, kai taikytina, pagal Reglamento (ES).../... [ADIR] 5 straipsnio 4 dalį.

8. Valstybės narės numato priemones, kuriomis skatinama, supaprastinama, suderinama ir paspartinama įkrovimo prieigų įrengimo procedūra naujuose ir esamuose gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, visų pirma bendraturčių asociacijų pastatuose, ir šalinamos reguliavimo kliūtys, įskaitant kliūtis, susijusias su valdžios institucijų ar tinklų operatorių leidimų suteikimo ir patvirtinimo procedūromis, nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei nuosavybę ir nuomą reglamentuojančiai teisei, taip pat sudaroma galimybė visiems Sąjungoje pasinaudoti „teise prisijungti“. Valstybės narės pašalina kliūtis įrengti įkrovimo prieigas gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra automobilių stovėjimo vietų, visų pirma reikalavimą gauti nuomotojo arba bendraturčių sutikimą dėl savoms reikmėms skirtos privačios įkrovimo prieigos. Nuomininkų ar bendraturčių prašymas įrengti įkrovimo įrangą stovėjimo vietoje gali būti atmestas, jei yra rimtų ir teisėtų tokio atsisakymo priežasčių.

Valstybės narės užtikrina, kad laikas nuo nuomininko arba pastato savininko paraiškos įrengti įkrovimo prieigą pastate pateikimo iki jos įrengimo būtų adekvatus ir bet kokiu atveju ne ilgesnis kaip šeši mėnesiai.

Komisija iki 2025 m. sausio 1 d. paskelbia gaires, kuriose nurodo nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms rekomenduojamus priešgaisrinės saugos dengtose automobilių stovėjimo aikštelėse standartus ir protokolą.

Valstybės narės užtikrina, kad įkrovimo prieigas ir dviračių stovėjimo vietas norintys įrengti pastatų savininkai ir nuomininkai galėtų gauti techninę pagalbą.

Esamų gyvenamų pastatų, kuriuose yra daugiau kaip trys automobilių stovėjimo vietos, atveju valstybės narės nustato priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad, atsižvelgiant į jų teritorijoje registruotų elektrinių lengvųjų transporto priemonių su baterijomis skaičių, proporcingu mastu būtų nutiesti kabeliai transporto priemonių stovėjimo vietoms.

8a. Savininkams ir nuomininkams, neturintiems galimybės įrengti įkrovimo prieigos savo gyvenamojoje vietoje, valstybės narės numato priemones, kuriomis naudodamiesi jie galėtų prašyti įrengti viešai prieinamą įkrovimo prieigą netoli savo gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į Reglamento (ES) .../... [ADIR] tikslus. Valstybės narės numato priemones, kad būtų užtikrinta, kad viešai prieinamų įrengtų įkrovimo prieigų skaičiaus atitiktų tose vietovėse gautų prašymų skaičių.

9. Valstybės narės užtikrina pastatų, aktyvaus ir žaliojo judumo, klimato, energetikos ir biologinės įvairovės ir miestų planavimo politikos nuoseklumą .

Siekdamos užtikrinti veiksmingą privataus e. judumo, aktyvaus judumo ir viešojo transporto derinį, valstybės narės remia vietos valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant tvaraus judumo mieste planus, daugiausia dėmesio skirdamos būsto politikos derinimui su tvariu judumu ir miestų planavimu.

13 straipsnis

Pastatų pažangusis parengtumas

1. Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl neprivalomos bendros Sąjungos pastatų reitingavimo pagal jų pažangųjį parengtumą sistemos. Tas reitingavimas grindžiamas galimybių pastato arba pastato vieneto eksploataciją pritaikyti pagal jo naudotojo (visų pirma, kai tai susiję su patalpų oro kokybe) ir tinklo poreikius bei padidinti jo energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą energinį naudingumą įvertinimu.

Vadovaujantis IV priedu, neprivalomoje bendroje Sąjungos pastatų reitingavimo pagal pažangųjį parengtumą sistemoje nustatoma :

a) pažangiojo parengtumo rodiklio apibrėžtis ir ▌

b) metodika, pagal kurią tas rodiklis turi būti apskaičiuojamas.

2. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo iš dalies pakeičiama ši direktyva ir reikalaujama, kad negyvenamiesiems pastatams, kurių šildymo sistemų, oro kondicionavimo sistemų ir kombinuotųjų patalpų šildymo, oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 290 kW, pagal IV priedą privaloma tvarka nuo tos pačios datos būtų taikoma bendroji Sąjungos pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistema. Nuo 2030 m. sausio 1 d. negyvenamiesiems pastatams, kurių vardinė atiduodamoji galia yra 70 kW, taikoma bendra Sąjungos sistema.

3. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, priima įgyvendinimo aktą, kuriame išsamiai nustatomos 1 dalyje nurodytos sistemos veiksmingo įgyvendinimo techninės sąlygos, įskaitant neįpareigojamojo bandomojo etapo nacionaliniu lygmeniu tvarkaraštį, ir paaiškinamas tos sistemos papildomasis ryšys su 16 straipsnyje nurodytais energinio naudingumo sertifikatais.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, priima įgyvendinimo aktą, kuriame išsamiai išdėstomos 2 dalyje nurodytos sistemos veiksmingo taikymo negyvenamiesiems pastatams, kurių šildymo sistemų, oro kondicionavimo sistemų arba kombinuotojo šildymo, oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 290 kW, techninės sąlygos.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

14 straipsnis Keitimasis duomenimis

1. Valstybės narės užtikrina, kad pastatų savininkai, nuomininkai ir valdytojai turėtų tiesioginę prieigą prie savo pastatų sistemų duomenų, įskaitant techninių pastato sistemų duomenis. Gavus jų sutikimą ir vadovaujantis esama sutartimi duomenys pateikiami trečiajai šaliai. Keisdamosi duomenimis valstybės narės nurodo naudoti tarptautinius standartus ir valdymo formatus ir sudaro palankesnes sąlygas visiškam paslaugų ir keitimosi duomenimis Sąjungoje sąveikumui pagal 5 dalį. Suvestiniai ir anonimizuoti pastatų sistemų duomenys skelbiami viešai.

Taikant šią direktyvą pastatų sistemų duomenys apima atitinkamus pirminius duomenis, susijusius su pastato dalių energiniu naudingumu, pastatų įrangos energiniu naudingumu, numatyta šildymo sistemų gyvavimo trukme, jutikliais, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemomis, skaitikliais ir elektromobilumui užtikrinti skirtomis įkrovimo prieigomis, ir yra susieti su pastato žurnalu. Apdoroti ir neapdoroti duomenys laikomi priimtinais šio straipsnio tikslais, jeigu jie atitinka pirmoje pastraipoje nustatytus reikalavimus. 

1a. Valstybės narės užtikrina, kad vietos valdžios institucijos turėtų prieigą prie duomenų apie jų teritorijoje esančių pastatų energinį naudingumą, nes jie reikalingi siekiant parengti šildymo ir vėsinimo planus, taip pat galimybę pasinaudoti veikiančiomis geografinėmis informacinėmis sistemomis bei susijusiomis duomenų bazėmis, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679[35] nuostatų. Valstybės narės užtikrina, kad vietos valdžios institucijos būtų aprūpintos reikiamais ištekliais duomenims ir informacijai valdyti.

2. Nustatydamos duomenų tvarkymo ir keitimosi jais taisykles valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, paskirtosios kompetentingos institucijos vadovaujasi suderintomis Sąjungos taisyklėmis, nustatytomis 5 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, ir taikoma Sąjungos teisine sistema. Prieigos taisyklės ir bet kokie mokesčiai neturi sudaryti kliūčių trečiosioms šalims naudotis pastato duomenimis ar jas diskriminuoti.

3. Pastato savininkas, nuomininkas ar valdytojas nepatiria jokių papildomų išlaidų, susijusių su prieiga prie jų duomenų arba prašymu leisti naudotis jų duomenimis trečiajai šaliai, vadovaujantis esama sutartimi. Valstybės narės atsako už atitinkamų mokesčių, taikomų už prieigos prie duomenų suteikimą kitoms reikalavimus atitinkančioms šalims, pavyzdžiui, finansų įstaigoms, telkėjams, energijos tiekėjams, energetinių paslaugų teikėjams ir nacionaliniams statistikos institutams ar kitoms už Europos statistinių duomenų plėtrą, rengimą ir sklaidą atsakingoms nacionalinėms institucijoms, nustatymą. Valstybės narės arba atitinkamais atvejais paskirtosios kompetentingos institucijos užtikrina, kad duomenų paslaugas teikiančių reguliuojamų subjektų nustatyti mokesčiai būtų priimtini ir tinkamai pagrįsti. Valstybės narės skatina dalytis pastatų sistemų duomenimis.

4. Taikant šią direktyvą prieigos prie duomenų ir duomenų saugojimo taisyklės turi atitikti atitinkamą Sąjungos teisę. Asmens duomenys pagal šią direktyvą tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679.

4a. Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatomi sąveikumo reikalavimai ir nediskriminacinė bei skaidri prieigos prie šiame straipsnyje nurodytų duomenų suteikimo tvarka.

5. Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiai nustatomi sąveikumo reikalavimai ir nediskriminacinė bei skaidri prieigos prie šiame straipsnyje nurodytų duomenų suteikimo tvarka.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Komisija parengia konsultavimo strategiją, kurioje įgyvendinimo aktų rengimo tikslais nustatomi konsultavimo tikslai, tiksliniai suinteresuotieji subjektai ir konsultavimo veikla.

15 straipsnis Finansinės paskatos, įgūdžiai ir rinkos kliūtys

1. Valstybės narės užtikrina tinkamą finansavimą ir paramos priemones kartu su kitomis Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, Socialiniu klimato fondu ir sanglaudos politikos fondais. Įgyvendinant Sąjungos programas ir nacionalines renovacijos finansavimo schemas, pagal jas numatomos atitinkamos sumas ir skiriamas tinkamas finansavimas, siekiant šalinti rinkos kliūtis, skatinti būtinas investicijas į energinę renovaciją ir iki 2050 m. savo pastatų ūkį paversti visai netaršiu, ir, be kita ko, taip skatinama ir sudaromos geresnės sąlygos naudotis viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėmis.

Valstybės narės užtikrina, kad finansavimo paraiškos ir procedūros būtų paprastos ir racionalizuotos, kad namų ūkiams būtų lengviau gauti finansavimą.

1a. Viešuoju finansavimu padengiamos namų ūkių su renovacija susijusios pradinės išlaidos.  Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas gauti prieinamas banko paskolas, specialias kredito linijas arba atlikti visiškai viešosiomis lėšomis finansuojamą renovaciją.

Skiriant finansinę paramą dotacijų arba garantijų forma atsižvelgiama į pajamomis grindžiamus parametrus, siekiant užtikrinti, kad jos pirmiausia būtų skiriamos pažeidžiamiems namų ūkiams ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, kaip nustatyta Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 22 straipsnyje. Valstybės narės parengia specialias renovacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti programas, visų pirma finansines priemones, ir užtikrina, kad kiekvienoje nacionalinėje finansinės paramos programoje būtų numatytos specialios pažeidžiamiems namų ūkiams skirtos sumos, atitinkančios jų poreikius. Valstybės narės gali naudoti nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo fondus specialioms programoms ir sistemoms finansuoti pagal Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstyta EVED] 28 straipsnį.

2. Valstybės narės imasi tinkamų reguliavimo priemonių, kad pašalintų neekonomines pastatų renovacijos kliūtis. Iš daugiau nei vieno pastato vieneto sudarytų pastatų atveju tokios priemonės gali apimti bendros nuosavybės struktūroms taikomo vieningo pritarimo reikalavimo panaikinimą, pastatų valdytojų įgaliojimų ir pareigų, susijusių su energinės renovacijos projektų tvarkymu, pritaikymą arba galimybę bendros nuosavybės struktūroms būti tiesioginiais finansinės paramos, pvz., paskolų ir dotacijų, gavėjais.3.  Valstybės narės kuo tinkamiau ekonomiškai efektyviai naudoja nacionalinį finansavimą ir lėšas, skiriamas pagal Sąjungos lygmens priemones, visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Socialinio klimato fondo ir sanglaudos politikos fondų programas, programą „InvestEU“, taip pat pajamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos aukcionų pagal Direktyvą 2003/87/EB [iš dalies pakeistą ATLPS] ir kitų viešojo finansavimo šaltinių lėšas. Tie finansavimo šaltiniai naudojami nuosekliai siekiant užtikrinti, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus.

4. Siekdamos remti investicijų telkimą, valstybės narės užtikrina, kad būtų veiksmingai įgyvendinami galimybių suteikiantis finansavimas ir finansinės priemonės, t. y. efektyvų energijos vartojimą remiančios paskolos ir hipotekos pastatams renovuoti, sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo, sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo, mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiamos finansinės sistemos, mokesčių paskatos, įskaitant lengvatinius mokesčių tarifus renovacijos darbams ir medžiagoms, išsimokėjimo mokant mokesčius ar apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemos, garantijų fondai, hipotekos portfelio standartai, ekonominės priemonės, kuriomis skatinama taikyti pakankamumo ir žiedines priemones, esminei renovacijai skirti fondai ir fondai, skirti renovacijai, grindžiamai didele tikslinio energijos sutaupymo minimaliąja riba, ir tikslingam išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio per visą gyvavimo ciklą mažinimui.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie finansavimo galimybes ir finansines priemones būtų pateikiama visuomenei lengvai prieinamu ir skaidriu būdu, be kita ko, skaitmenine forma.

Valstybės narės ir atitinkamos finansų institucijos peržiūri taikytinus teisės aktus ir parengia paramos priemones, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti renovacijos paskolomis ir energijos vartojimo efektyvumo hipotekomis, taip pat kurti novatoriškus skolinimo produktus, skirtus esminei renovacijai ir etapinei esminei renovacijai, laikantis renovacijos pasuose nurodytų etapų, finansuoti. Komisija ir Europos investicijų bankas užtikrina galimybes gauti finansavimą palankiomis sąlygomis, palengvindami finansinių priemonių ir novatoriškų schemų, pavyzdžiui, ES renovacijos paskolos arba Europos garantijų fondo pastatams renovuoti, diegimą. Įgyvendinant galimybių suteikiantį finansavimą ir finansines priemones, taip pat, vadovaujantis Eurostato gairėmis dėl sutarčių dėl energinio naudingumo registravimo valdžios sektoriaus apskaitoje, investicijos kreipiamos į efektyviai energiją vartojančių viešųjų pastatų ūkį.

4a. Ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildoma ši direktyva, siekiant užtikrinti, kad hipotekos portfelio standartais finansų įstaigos būtų veiksmingai skatinamos didinti renovacijai skiriamas sumas, būtų nustatytos finansų įstaigoms skirtos paramos priemonės ir būtinos apsaugos priemonės nuo galimo neproduktyvaus skolinimo, pvz., mažinant arba atsisakant suteikti kreditą namų ūkiams, gyvenantiems žemo energinio naudingumo būstuose, arba apribojant savo hipotekinį skolinimą vartotojams, perkantiems didelio energinio naudingumo klasės būstus.

5. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas jungti projektus siekiant suteikti prieigą investuotojams ir sudaryti galimybę pasiūlyti kompleksinius sprendimus galimiems klientams. Valstybės narės priima priemones, kuriomis užtikrinama, kad finansų įstaigos plačiai ir nediskriminuodamos siūlytų efektyvų energijos vartojimą ir prieinamumą remiančius paskolų produktus pastatams renovuoti ir kad tie produktai būtų matomi ir prieinami vartotojams. Valstybės narės užtikrina, kad bankai ir kitos finansų įstaigos bei investuotojai gautų informaciją apie galimybes dalyvauti finansuojant pastatų energinio naudingumo didinimą. ▌

6. Valstybės narės stebi, ar turima įgūdžių ir kvalifikuotų specialistų pagal 3 straipsnį, ir nustato priemones bei priemones bei finansavimą, siekdamos paskatinti švietimo ir mokymo programas, be kita ko, skaitmeninių technologijų srityje, kad būtų galima palengvinti darbuotojų profesinį perkvalifikavimą ir užimtumo galimybių kūrimą ir taip užtikrinti, kad pastatų sektoriaus poreikiams patenkinti pakaktų kvalifikuotos darbo jėgos. Valstybės narės imasi priemonių dalyvavimui, visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimui, tinkamai atsižvelgiant į lyčių aspektą, tokiose programose skatinti. Pagal 15a straipsnį įsteigtos vieno langelio veikiančios sistemos gali palengvinti prieigą prie tokių programų ir darbuotojų profesinį perkvalifikavimą.

7. Komisija parengia bendrą Sąjungos standartą, skirtą inovatyvioms finansinėms sistemoms, visų pirma mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiamai sistemai, kuriame būtų nustatyti privalomi minimalūs reikalavimai viešiesiems ir privatiesiems subjektams.

8. ▌Komisija ▌padeda valstybėms narėms nustatyti nacionalines ar regionines finansinės paramos programas, kurių tikslas – didinti pastatų, ypač esamų, energinį naudingumą ir mažinti jų išmetamą ŠESD kiekį, be kita ko, remiant atsakingų nacionalinių arba regioninių institucijų ar įstaigų keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais. Siekdamos užtikrinti vienodas sąlygas ir maksimaliai išnaudoti turimas investavimo galimybes, valstybės narės užtikrina, kad tokios programos būtų kuriamos taip, kad jomis galėtų naudotis mažiau administracinių, finansinių ir organizacinių pajėgumų turinčios organizacijos, pvz., labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, energetikos bendrijos, piliečių iniciatyvos, vietos valdžios institucijos ir energetikos agentūros. Valstybės narės teikia paramą vietos iniciatyvoms, pavyzdžiui, piliečių inicijuotoms renovacijos programoms ir apylinkių ar savivaldybių lygmens programoms, susijusiomis su atsinaujinančių išteklių naudojimu šildymo ir vėsinimo srityje.

8a. Valstybės narės teikia tinkamą finansavimą, paramos priemones ir kitas priemones mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros rezultatams, susijusiems su efektyviai energiją vartojančiomis statybos sistemomis ir medžiagomis, įskaitant gamybą, diegti, ypač jei darbus atlieka labai mažos įmonės ir MVĮ. 

9. Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su energinio naudingumo didinimu ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimu atliekant pastatų renovaciją, proporcingai susieja su numatoma sutaupyti bei sutaupyta energija ir patobulinimais, nustatomais taikant vieną ar daugiau toliau nurodytų kriterijų:

a) renovacijai naudojamos įrangos arba medžiagų energinį naudingumą ir išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą; šiuo atveju renovacijai naudojamą įrangą arba medžiagas turi įrengti atitinkamai sertifikuotas arba kvalifikuotas įrengėjas ir jos turi atitikti bent minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus arba aukštesnes pamatines vertes siekiant didesnio pastatų energinio naudingumo;

b) standartines pastatuose sutaupytos energijos ir sumažinto išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo vertes;

c) energinio naudingumo padidėjimą, pasiektą tokia renovacija, palyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus;

d) energijos vartojimo audito rezultatus;

e) kito aktualaus, skaidraus ir proporcingo metodo, kuris parodo energinio naudingumo padidėjimą, rezultatus, be kita ko, lyginant energijos suvartojimą prieš renovaciją ir po jos pasinaudojant pažangiosiomis matavimo sistemomis.

Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi pažeidžiamiems namų ūkiams skirtam finansavimui.

10. Ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės narės  neteikia jokių finansinių paskatų iškastiniu kuru varomiems katilams įrengti ▌.

11. Valstybės narės skatina esminę renovaciją ir didelio masto programas, apimančias didelį skaičių pastatų, visų pirma prasčiausio energinio naudingumo pastatų, be kita ko, įgyvendinant integruotas rajonų renovacijos programas, pagal kurias pirminės energijos poreikis iš viso sumažinamas bent 60 %, kai didinama finansinė, fiskalinė, administracinė ir techninė parama, atsižvelgiant į pasiektą veiklos rezultatų lygį, ir didesnė finansinė dalis rezervuojama esminei renovacijai arba 1a dalyje nurodytoms grupėms.

11a. Valstybė narė šias finansines paskatas papildo politika ir priemonėmis, kuriomis siekiama išvengti iškeldinimo dėl renovacijos. ▌

13. Teikdamos finansines paskatas pastatų ar pastato vienetų savininkams nuomojamiems pastatams ar pastato vienetams renovuoti, valstybės narės užtikrina, kad finansinės paskatos būtų naudingos tiek savininkams, tiek nuomininkams. Valstybės narės nustato veiksmingas socialines apsaugos priemones, kad apsaugotų visų pirma pažeidžiamus namų ūkius, be kita ko, skirdamos paramą nuomai arba nustatydamos nuomos mokesčio didinimo viršutines ribas arba įdiegdamos mokėjimais už sutaupytą energiją grindžiamą finansinę sistemą nuomos didinimui, kad būtų užtikrinta, kad nuomos padidėjimas neviršytų sumažėjusios energijos sąskaitos sumos, sudariusios dėl su renovacija susijusios sutaupytos energijos.

13a. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad pašalintų reguliavimo, teisės aktais nustatytas ir administracines kliūtis, trukdančias didinti būsto kooperatyvų, įskaitant ne pelno kooperatyvus, skaičių. Valstybės narės užtikrina, kad tokie būsto kooperatyvai ir integruoti rajonai galėtų pasinaudoti finansinėmis paskatomis. Komisija sudaro palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su ne pelno būsto kooperatyvų veiklos statuso sukūrimu, ir teikia rekomendacijas dėl priemonių, kuriomis būtų racionalizuotas jų įdiegimas.

15a straipsnis Pastatų energijos vartojimo efektyvumui skirtos vieno langelio sistemos

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta techninės pagalbos priemonių, be kita ko, prieinamų per įtraukią pastatų energijos vartojimo efektyvumui skirtą vieno langelio sistemą, kurios būtų skirtos visiems pastatų renovacijoje dalyvaujantiems subjektams, įskaitant namų savininkus ir administracinius, finansinius bei ekonominius subjektus, tarp jų labai mažas įmones ir MVĮ. Valstybės narės užtikrina, kad techninės pagalbos priemonės būtų vienodai prieinamos visoje jų teritorijoje, atsižvelgiant į gyventojų pasiskirstymą, įsteigdamos bent po vieną vieno langelio sistemą kiekvienam regionui ir bet kuriuo atveju – 45 000 gyventojų.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Europos investicijų banku, valstybėmis narėmis ir regionais, kad palengvintų pastatų energijos vartojimo efektyvumui skirtų vieno langelio sistemų veikimą ir veiklos tęstinumą bent iki 2029 m. gruodžio 31 d.

2. Valstybės narės bendradarbiauja su atitinkamomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, taip pat su privačiais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis sukurti pastatų energijos vartojimo efektyvumui skirtas vieno langelio sistemas. Valstybės narės gali paskirti vieno langelio sistemas, įsteigtas pagal Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstyta EVED] 21 straipsnio 2a dalį, kaip vieno langelio sistemas šio straipsnio tikslais.

Pastatų energijos vartojimo efektyvumui skirtos vieno langelio sistemos yra nepriklausomi viešieji subjektai, tarpsektoriniai ir tarpdalykiniai subjektai ir savo paslaugas naudotojams teikia nemokamai. Jos teikia specialiai pritaikytas konsultacijas įvairioms tikslinėms grupėms energijos vartojimo efektyvumo pastatuose klausimais ir gali prisidėti prie integruotų rajonų renovacijos programų. Vieno langelio sistemos gali bendradarbiauti su privačiais subjektais, kurie teikia ir propaguoja su energine renovacija susijusias svarbias paslaugas, pavyzdžiui, finansavimo sprendimus ir energinės renovacijos vykdymą, ir atitinkamais atvejais susieja potencialius projektus, visų pirma mažesnio masto projektus, su rinkos dalyviais.

Siekdamos palengvinti tokių pastatų energijos vartojimo efektyvumui skirtų vieno langelio sistemų steigimą ir paslaugas, valstybės narės persvarsto savo viešojo pirkimo taisykles dėl dalyvavimo su energijos vartojimo efektyvumu susijusios renovacijos konkursuose.

Vieno langelio sistemos remia vietos lygmeniu plėtojamus projektus teikdamos technines, administracines ir finansines konsultacijas ir pagalbą, pavyzdžiui:

a) teikdamos teisinę pagalbą, sustiprintą apsaugą siekiant išvengti iniciatyvų fragmentacijos privačiai nuomojamų būstų atveju, supaprastintą informaciją apie techninę paramą, specialiai pritaikytą finansinę paramą ir esamas finansavimo galimybes, visų pirma dotacijų ir subsidijų schemas, ir sprendimus namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir MVĮ bei viešosioms įstaigoms;

b) susiedamos potencialius projektus, visų pirma mažesnio masto projektus, su rinkos dalyviais;

c) konsultuodamos energijos vartojimo elgsenos klausimais siekiant aktyvaus vartotojų dalyvavimo ir suteikdamos prieigą prie įperkamos energijos pasiūlymų;

d) teikdamos informaciją apie mokymo ir švietimo programas be kita ko, vietos valdžios institucijoms ir socialinėms tarnyboms, turint tikslą teikti techninę pagalbą, užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumo specialistų skaičių, perkvalifikuoti specialistus ir kelti jų kvalifikaciją, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai;

e) rinkdamos ir teikdamos Komisijai energijos vartojimo efektyvumo projektų, kuriuos palengvina vieno langelio sistemos, tipologinius suvestinius duomenis, ir juos Komisija paskelbia ataskaitoje ne vėliau kaip ...[direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] ir tada skelbia kas dvejus metus, siekiant dalytis patirtimi ir stiprinti tarpvalstybinį valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų propaguojami geriausios praktikos pavyzdžiai, susiję su įvairiais pastatų, būstų ir įmonių tipais;

f) remdamos informuotumo didinimo kampanijas, įskaitant informavimą apie paskatas reguliuoti patalpų aplinkos kokybę ir įrengti reikiamus prietaisus atliekant kapitalinę renovaciją;

g) teikdamos holistinę paramą visiems namų ūkiams, ypatingą dėmesį skirdamos pažeidžiamiems namų ūkiams ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, taip pat asmenims, kurie turi sveikatos problemų, susijusių su prasčiausio energinio naudingumo pastatais, taip pat akredituotoms įmonėms ir montuotojams, teikiantiems renovacijos paslaugas, pritaikytas prie skirtingų būsto tipų ir geografinės aprėpties, ir teikdamos paramą, apimančią įvairius renovacijos projekto etapus, visų pirma padėdamos įgyvendinti 9 straipsnyje numatytus minimaliuosius energinio naudingumo standartus;

h) teikdamos informaciją apie savo reikmėms vartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos prieinamumo ir gavimo galimybes ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas ir kitas alternatyvas pastatų šildymui ir vėsinimui iškastiniu kuru, taip pat informaciją apie medžiagas ir sprendimus, susijusius su pastatų energijos vartojimo efektyvumu, energijos kaupimu ir atsinaujinančiosios energijos technologijomis;

i) remdamos bendradarbiavimą su atitinkamais vietos suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais vertinant minimalių energinio naudingumo standartų poveikį būsto įperkamumui ir kokybei.

Valstybės narės bendradarbiauja su vietos ir regioninės valdžios institucijomis, siekdamos skatinti viešųjų įstaigų, energetikos agentūrų ir iniciatyvas vykdančių bendruomenių bendradarbiavimą, taip pat propaguoti, vystyti ir plėsti vieno langelio sistemas taikant integruotą procesą. Komisija teikia valstybėms narėms gaires dėl vieno langelio sistemų kūrimo, siekiant visoje Sąjungoje suformuoti suderintą požiūrį.

16 straipsnis Energinio naudingumo sertifikatai

1. ▌  Energinio naudingumo sertifikatuose nurodomas pastato energinis naudingumas, išreikštas suvartojamos pirminės ir galutinės energijos skaitiniu rodikliu kWh kvadratiniam metrui per metus, visuotinio atšilimo potencialas (GWP) per gyvavimo ciklą, išreikštas per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaitiniu rodikliu (kilogramais CO2 ekvivalento kvadratiniam metrui) ir referenciniai dydžiai, kaip antai minimalieji energinio naudingumo reikalavimai, minimalieji energinio naudingumo standartai, energijos beveik nevartojantiems pastatams taikomi reikalavimai ir visai netaršiems pastatams taikomi reikalavimai, kad pastato ar pastato vieneto savininkai ar nuomininkai galėtų palyginti ir įvertinti jų energinį naudingumą. Energinio naudingumo sertifikate nurodomi papildomi skaitiniai rodikliai, visų pirma bendras metinis suvartojamos energijos kiekis (kWh per metus), metinis energijos poreikis šildymui, vėsinimui, vėdinimui ir karštam vandeniui, energijos suvartojimas kvadratiniam metrui per metus (kWh/m² per metus), metinis neatsinaujinančiųjų išteklių pirminės energijos suvartojimas (kWh/m² per metus) ir galutinė šildymui, vėsinimui, buitiniam karštam vandeniui, vėdinimui, įmontuotam apšvietimui ir kitoms pastatų paslaugoms reikalinga energija, taip pat gali būti įtraukti papildomi prietaisų efektyvumo ir saugos reikalavimai.

2. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. energinio naudingumo sertifikatas turi atitikti V priede pateiktą šabloną.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, persvarsčiusios savo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki... [šios direktyvos įsigaliojimo data], gali toliau naudotis ta sistema, siekdamos laikytis 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir gali nustatyti prasčiausio energinio naudingumo pastatus, naudodamosi savo pastatų ūkio duomenimis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki... [šios direktyvos įsigaliojimo data] kaip baziniu rodikliu, ir renovuoja bent lygiavertį skaičių ar naudingąjį grindų plotą 9 straipsnio 1a dalyje nurodytų prasčiausio energinio naudingumo pastatų arba užtikrina lygiavertį energinio naudingumo didinimo lygį. Jei valstybė narė naudojasi antroje pastraipoje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, ji ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. atnaujina savo energinio naudingumo klases pagal pirmą pastraipą, remdamasi savo nacionalinio pastatų ūkio eksploatacinėmis charakteristikomis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki... [šios direktyvos įsigaliojimo data].

Pagal šios dalies pirmą pastraipą valstybės narės pagal uždarą tik A–G raidžių skalę nurodoma pastato energinio naudingumo klasė.  Raidė A žymi 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtus visai netaršius pastatus. Valstybės narės gali nustatyti A+ energinio naudingumo klasę pastatams, atitinkantiems visas šias sąlygas:

a) aukšti efektyvumo standartai, kai energijos poreikis šildymui, vėsinimui, vėdinimui ir karšto vandens ruošimui yra ne didesnis kaip 15 kWh/m2 per metus;

b) remiantis mėnesio vidurkiu, didesnė kWh atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba vietoje;

c) teigiamas poveikis mažinant anglies dioksido pėdsaką, susijęs su pastato visuotinio atšilimo potencialu per gyvavimo ciklą, įskaitant statybines medžiagas ir energijos įrenginius gamybos, montavimo, naudojimo, priežiūros ir griovimo metu.

Raidė G atitinka 15 % nacionalinio pastatų ūkio pastatų, kurie skalės įvedimo metu buvo prasčiausio energinio naudingumo. Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo rodiklių diapazonas tarp likusių (A–F) energinio naudingumo klasių būtų išdėstytas tolygiai. Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatų vaizdinė tapatybė visoje jų teritorijoje būtų vienoda. 

2a. Valstybės narės gali finansuoti energinio naudingumo sertifikatų diegimą kaip priemonę pagal Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstyta EVED] 8 straipsnį.

2b. Valstybės narės sudaro energinio naudingumo sertifikatų registrą pagal 19 straipsnį, be kita ko, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas integruotoms rajonų renovacijos programoms, atsižvelgiant į Sąjungos klimato tikslus.

3. Valstybės narės užtikrina energinio naudingumo sertifikatų kokybę, patikimumą ir įperkamumą. Jos užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatai būtų įperkami ir nemokami pažeidžiamiems namų ūkiams ir juos išduotų nepriklausomi ekspertai po to, kai jie apsilanko vietoje. Energinio naudingumo sertifikatai turi būti aiškūs, lengvai įskaitomi ir prieinami kompiuterio skaitomu formatu pagal V priedą.

4. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos dėl pastato ar pastato vieneto ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo iki kaštų atžvilgiu optimalaus lygio ir per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, patalpų aplinkos kokybės gerinimo ir rekomendacijos dėl pažangiojo parengtumo pagal 13 straipsnį gerinimo, išskyrus atvejus, kai  pastatas ar pastato vienetas jau atitinka taikomą visai netaršių pastatų standartą.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos apima: 

a) priemones, susijusias su kapitaline pastato atitvarų arba techninių ▌pastato sistemų ▌renovacija; ir 

b) priemones atskiroms pastato dalims, neatsižvelgiant į kapitalinę pastato apvalkalo arba techninių pastato sistemų ▌ renovaciją.

5. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamas rekomendacijas turi būti įmanoma techniškai įgyvendinti tame konkrečiame pastate ir jose nurodomas numatomas sutaupyti energijos kiekis, eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per numatomą pastato eksploatavimo laikotarpį ir patalpų aplinkos kokybės veiksmingumo rodiklių gerinimo įvertis. Jose gali būti nurodomi atsipirkimo laikotarpiai arba ekonominė nauda per pastato ekonominio gyvavimo laikotarpį ir informacija apie esamas finansines paskatas, administracinę ir techninę pagalbą bei finansinę naudą, kurios iš esmės susijusios su referencinių dydžių pasiekimu. Pradėjus taikyti 7, 8 ir 11a straipsniuose nustatytus atitinkamus ataskaitų teikimo mechanizmus ir tikslinius dydžius, energinio naudingumo sertifikate pateikiamos atitinkamos rekomendacijos.

6. Rekomendacijose taip pat pateikiamas likusios patalpų šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų eksploatavimo trukmės vertinimas ir vertinimas, ar patalpų ir vandens šildymo arba oro kondicionavimo sistemą galima pritaikyti veikti esant efektyvesniems temperatūros nuostačiams, pvz., naudojant nedidelės šilumos skleidimo įtaisus vandeninėse šildymo sistemose, įskaitant reikiamą šiluminės galios atidavimo būdą ir temperatūros bei srauto reikalavimus.

6a. Rekomendacijose nurodomos galimos šildymo ir vėsinimo techninių pastato sistemų pakeitimo, kai aktualu, alternatyvos, atitinkančios 2030 m. ir 2050 m. klimato tikslus ir tinkamos to tipo pastatams, atsižvelgiant į vietos ir su sistema susijusias aplinkybes.

7. Energinio naudingumo sertifikate nurodoma, kur savininkas arba nuomininkas gali gauti išsamesnę informaciją, įskaitant dėl energinio naudingumo sertifikate pateiktų rekomendacijų optimalumo kaštų atžvilgiu ir artimiausios vieno langelio sistemos, įsteigtos pagal 15a straipsnį, kontaktinę informaciją ir adresą. Kaštų atžvilgiu optimalumo įvertinimas grindžiamas standartinėmis sąlygomis pagal 6 straipsnį, kaip antai energijos sutaupymo vertinimu ir bazinėmis energijos kainomis bei preliminaria kaštų prognoze. Be to, jame pateikiama informacija apie rekomendacijoms įgyvendinti reikalingus veiksmus ir bet kokią esamą finansinę pagalbą. Savininkui arba nuomininkui taip pat gali būti pateikiama kita informacija susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl energijos vartojimo audito arba finansinio ar kitokio pobūdžio paskatų bei finansavimo galimybių , arba patarimų, kaip pagerinti pastato atsparumą klimato kaitai ir instaliuotų įrenginių saugumą.

8. Pastato vienetų sertifikatas gali būti išduotas remiantis:

a) bendru viso pastato sertifikavimu; arba

b) kito reprezentacinio to paties pastato vieneto, turinčio tokias pačias su energija susijusias savybes, įvertinimu. 

9. Vienai šeimai skirtas namas gali būti sertifikuojamas atsižvelgiant į kito reprezentacinio panašiai suprojektuoto ir panašaus dydžio pastato, pasižyminčio panašiomis su faktiniu energiniu naudingumu susijusiomis savybėmis , vertinimą, jei tokį atitikimą gali patvirtinti energinio naudingumo sertifikatą išduodantis ekspertas. 

9a. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir peržiūrėjusi esamas metodikas bei priemones, parengia Europos energijos vartojimo efektyvumo matavimo skaitiklių sertifikavimo sistemą. Šia sertifikavimo sistema gali naudotis valstybės narės siekdamos skatinti naudoti sertifikuotas energijos vartojimo efektyvumo matavimo technologijas ir gerinti energinio naudingumo sertifikatus atliekant matavimus realiuoju laiku.

10. Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus .  Tačiau pagal 2 dalį nustatytoms A+, A, B arba C energinio naudingumo klasėms priskiriamų pastatų energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. 

11. Tiems atvejams, kai atnaujinami tik atskiri elementai (pagal bendras arba individualias priemones), valstybės narės nustato supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras, kad būtų sumažintos atnaujinto sertifikato išdavimo išlaidos.

Valstybės narės supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras nustato ir tiems atvejams, kai įgyvendinamos renovacijos pase nurodytos priemonės, siekdamos sumažinti atnaujinto sertifikato išdavimo išlaidas, arba tais atvejais, kai naudojamas skaitmeninis pastato dvynys ir duomenis apie pastato energinį naudingumą galima atnaujinti. 

17 straipsnis Energinio naudingumo sertifikatų išdavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išduodamas skaitmeninis energinio naudingumo sertifikatas , skirtas:

a) pastatams ar pastato vienetams, kurie yra statomi, kuriuose atlikta kapitalinė renovacija, kurie yra parduodami arba išnuomojami naujiems nuomininkams arba kurių nuomos sutartis atnaujinama, arba kurių hipoteka refinansuojama;

b) pastatams, kurie priklauso viešosioms įstaigoms arba kuriuos tokios įstaigos užima.

Šis reikalavimas išduoti energinio naudingumo sertifikatą netaikomas tais atvejais, kai pagal Direktyvą 2010/31/ES arba pagal šią direktyvą yra išduotas tam pastatui ar pastato vienetui skirtas sertifikatas ir jis dar galioja. Valstybės narės užtikrina, kad pažeidžiami namų ūkiai gautų finansinę paramą, susijusią su energinio naudingumo sertifikatų išdavimu.

2. Valstybės narės nustato reikalavimą, kad statant pastatą ar pastato vienetą, atliekant jo kapitalinę renovaciją, jį  parduodant ar išnuomojant arba atnaujinant jo nuomos sutartį, arba refinansuojant jo hipoteką, energinio naudingumo sertifikatas būtų parodomas potencialiam nuomininkui arba pirkėjui arba įteikiamas , jei jis pastatą arba pastato vienetą nusipirko arba išsinuomojo.

3. Tais atvejais, kai pastatas parduodamas ar išnuomojamas dar jo nepastačius arba dar neatlikus kapitalinės renovacijos , valstybės narės gali, nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių, nustatyti reikalavimą, kad pardavėjas pateiktų to pastato būsimo energinio naudingumo įvertinimą; tokiu atveju energinio naudingumo sertifikatas išduodamas ne vėliau kaip pastačius pastatą arba atlikus jo renovaciją ir jis atitinka faktinę pastato būklę .

4. Valstybės narės nustato reikalavimą, kad parduodami arba nuomojami pastatai ar pastato vienetai turėtų galiojantį energinio naudingumo sertifikatą ir kad to pastato ar pastato vieneto energinio naudingumo rodiklis ir klasė atitinkamai būtų nurodomi internetiniuose ir kitokiuose skelbimuose, įskaitant nekilnojamojo turto paieškos svetainėse esančius skelbimus.

Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, valstybės narės atlieka atrankines patikras ar taiko kitas kontrolės priemones.

5. Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos vadovaujantis taikomomis taisyklėmis dėl bendrosios nuosavybės arba bendro turto.

6. Dėl galimų su teismo procesais susijusių energinio naudingumo sertifikatų pasekmių sprendžiama vadovaujantis nacionalinėmis taisyklėmis.

7. Valstybės narės užtikrina, kad visi išduoti energinio naudingumo sertifikatai būtų įkelti į 19 straipsnyje nurodytą pastatų energinio naudingumo duomenų bazę. Į bazę energinio naudingumo sertifikatas keliamas visas, įskaitant visus pastato energiniam naudingumui apskaičiuoti būtinus duomenis.

18 straipsnis Energinio naudingumo sertifikatų matomumas

1. Valstybės narės ▌užtikrina, kad tais atvejais, kai negyvenamąjį pastatą arba pastatą, kuriam pagal 17 straipsnio 1 dalį išduotas energinio naudingumo sertifikatas, yra užėmusios valdžios institucijos ir jame dažnai lankosi visuomenė , energinio naudingumo sertifikatą pastebimoje vietoje galėtų aiškiai matyti lankytojai.

2. Valstybės narės nustato reikalavimą užtikrinti, kad tais atvejais, kai didesnėje nei 500 m2 pastato, kuriam pagal 17 straipsnio 1 dalį išduotas energinio naudingumo sertifikatas, bendro naudingojo grindų ploto dalyje dažnai lankosi visuomenė, energinio naudingumo sertifikatą pastebimoje vietoje galėtų aiškiai matyti lankytojai.

3. 1 ir 2 dalių nuostatomis nereikalaujama, kad lankytojai matytų į energinio naudingumo sertifikatą įtrauktas rekomendacijas.

19 straipsnis Pastatų energinio naudingumo duomenų bazės

1. Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinę pastatų energinio naudingumo duomenų bazę, kurioje galima rinkti duomenis apie individualių pastatų energinį naudingumą ir bendrą nacionalinio pastatų ūkio energinį naudingumą.

Duomenų bazė yra suderinama su kitomis atitinkamomis interneto platformomis ir viešosiomis paslaugomis ir suteikia galimybę iš visų aktualių šaltinių rinkti duomenis, susijusius su energinio naudingumo sertifikatais, patikrinimais, pastatų renovacijos pasais, pažangiojo parengtumo rodikliais, pastatų lyginamaisiais standartais ir apskaičiuotu arba skaitikliais išmatuotu atitinkamų pastatų suvartojamu energijos kiekiu. Siekiant papildyti šią duomenų bazę, taip pat galima rinkti pastatų tipologijas ir energinių pastatų lyginamąją analizę. Taip pat gali būti renkami ir saugomi duomenys apie eksploatavimo metu išmetamą ir būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį ir visuotinio atšilimo potencialą per visą gyvavimo ciklą, naudojant sistema „Level(s)“ grindžiamus parametrus.

2. Pastatų ūkio suvestiniai ir anonimizuoti duomenys skelbiami viešai, vadovaujantis Sąjungos bei nacionalinėmis duomenų apsaugos taisyklėmis. Saugomi duomenys yra kompiuterio skaitomi ir prieinami per tinkamą skaitmeninę sąsają. Valstybės narės užtikrina, kad paprastą ir nemokamą prieigą prie viso energinio naudingumo sertifikato turėtų pastato savininkai, nuomininkai bei valdytojai, sertifikuoti ekspertai, taip pat finansų įstaigos, kiek tai susiję su gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, priskirto jų ne prekybos knygai, poveikiu pastatams. Parduodamų arba nuomojamų pastatų atveju valstybės narės prieigą prie viso energinio naudingumo sertifikato užtikrina ir būsimiems nuomininkams ar pirkėjams, kuriems tą prieigą leido suteikti pastato savininkas.

3. Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus turinčių pastatų dalį nacionaliniame pastatų ūkyje ir suvestinius arba anonimizuotus duomenis apie jų energinį naudingumą, suvartojamos energijos kiekį ir visuotinio atšilimo potencialą per gyvavimo ciklą. Viešai prieinama informacija atnaujinama bent du kartus per metus. Valstybės narės, gavusios prašymą, anonimizuotą arba suvestinę informaciją pateikia viešosioms ir mokslo tiriamosioms institucijoms, pavyzdžiui, nacionalinėms statistikos institucijoms.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje duomenų bazėje esanti informacija bent kartą per metus būtų perduodama Pastatų ūkio stebėjimo centrui.

5. Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas bendras informacijos teikimo Pastatų ūkio stebėsenos centrui šablonas ir suteikiama galimybė informaciją nuolat atnaujinti tikruoju laiku.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Informacijos suderinamumo ir nuoseklumo sumetimais valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė pastatų energinio naudingumo duomenų bazė būtų sąveiki ir integruota su kitomis administracinėmis duomenų bazėmis, kuriose laikoma informacija apie pastatus, pavyzdžiui, nacionaliniu pastatų kadastru ir skaitmeniniais pastatų žurnalais.

6a. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais remiamas veiksmingas skaitmeninių pastatų žurnalų veikimas, nustatant bendrą šabloną, skirtą:

a) standartizuotam duomenų rinkimo, tvarkymo ir sąveikumo metodui bei jo teisinei sistemai nustatyti;

b) esamoms duomenų bazėms susieti. 

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

6b Ne vėliau kaip... [24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir vėliau kas dvejus metus Komisija skelbia apibendrinamąją ataskaitą apie Sąjungos pastatų ūkio padėtį ir pažangą vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Valstybės narės apibendrinamąją ataskaitą naudoja siekdamos renovuoti neefektyvių pastatų grupes ir taip mažinti energijos nepriteklių.

 

20 straipsnis Tikrinimai

1. Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad būtų reguliariai tikrinamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 70 kW .Sistemos efektyvioji vardinė atiduodamoji galia grindžiama šilumos ir oro kondicionavimo generatorių sumine atiduodamąja galia. 

2. Valstybės narės gali nustatyti atskiras gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų sistemų tikrinimo sistemas.

3. Valstybės narės gali nustatyti skirtingą tikrinimų dažnumą, priklausomai nuo sistemos tipo ir vardinės atiduodamosios galios, atsižvelgdamos į sistemos tikrinimo išlaidas ir į tai, kiek po patikrinimo gali būti sutaupoma energijos išlaidų. Sistemos tikrinamos ne rečiau kaip kas penkerius metus. Sistemos, kurių generatorių vardinė atiduodamoji galia didesnė nei 290 kW ir kurios išmeta anglies monoksidą, saugos sumetimais tikrinamos ne rečiau kaip kas dvejus metus.

4. Patikrinimo metu, be kita ko, vertinamas šildymo ir oro kondicionavimo generatorius (-iai), cirkuliaciniai siurbliai, vėdinimo sistemų komponentai, visos oro ir vandens paskirstymo sistemos, hidraulinės balansavimo sistemos, jei reikia, ir kontrolės sistema. Valstybės narės gali nuspręsti į tikrinimo sistemas įtraukti visas papildomas I priede nurodytas pastatų sistemas.

To patikrinimo metu, be kita ko, įvertinamas šildymo ir oro kondicionavimo generatoriaus (-ių) ir jo (jų) pagrindinių sudedamųjų dalių efektyvumas ir dydis, palyginti su pastato reikalavimais, ir atsižvelgiama į sistemos pajėgumus optimizuoti savo naudingumą tipinėmis arba vidutinėmis eksploatavimo sąlygomis, naudojant turimas energijos taupymo technologijas ir keičiantis sąlygoms dėl naudojimo variacijų. Atitinkamais atvejais per patikrinimą įvertinama, ar sistema gali veikti esant skirtingiems ir efektyvesniems temperatūros nuostačiams, pavyzdžiui, vandeninės šildymo sistemos – esant žemai temperatūrai, be kita ko, suprojektuojant šiluminės galios atidavimo būdą ir pasitelkiant temperatūros bei srauto reikalavimus, kartu užtikrinant saugų sistemos veikimą. Atliekant patikrinimą taip pat įvertinamas techninių pastato sistemų parengtumas veikti naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir prireikus būti eksplotuojamoms žemoje temperatūroje.

Pagal tikrinimo sistemą, be kita ko, įvertinamas vėdinimo sistemos dydis, palyginti su pastato reikalavimais, ir atsižvelgiama į vėdinimo sistemos pajėgumus optimizuoti savo naudingumą tipinėmis arba vidutinėmis eksploatavimo sąlygomis.

Jeigu po patikrinimo, atlikto pagal šį straipsnį, sistemoje nebuvo padaryta jokių pakeitimų ir nepakito pastato reikalavimai, valstybės narės gali nuspręsti nereikalauti pakartotinai atlikti pagrindinės sudedamosios dalies dydžio įvertinimo arba veikimo esant skirtingai temperatūrai įvertinimo.

Valstybės narės užtikrina, kad negyvenamųjų pastatų elektros įrenginių energijos vartojimo efektyvumo vertinimas būtų įtrauktas į esamas saugumo patikrinimo sistemas, tinkamai atsižvelgiant į turimą jų optimalaus projektavimo, matmenų nustatymo, valdymo ir stebėsenos standartą.

5. 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi techninėms pastatų sistemoms, kurioms aiškiai taikomas sutartas energinio naudingumo kriterijus arba sutartimi įformintas susitarimas, kuriame nurodytas sutartas energijos vartojimo efektyvumo didinimo lygis, kaip antai, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo arba kurias valdo komunalinė įmonė arba tinklo operatorius ir kurioms dėl tos priežasties taikomos naudingumo stebėsenos priemonės iš sistemos pusės, su sąlyga, kad bendras tokio požiūrio poveikis būtų lygiavertis poveikiui, atsirandančiam taikant 1 dalį.

6. ▌Valstybės narės gali ▌imtis priemonių užtikrinti, kad naudotojams būtų suteiktos konsultacijos dėl generatorių pakeitimo, kitų sistemos modifikacijų ir alternatyvių sprendimų siekiant įvertinti tų sistemų▌ efektyvumą ir tinkamą dydį.

▌

9. Pastatams, kurie atitinka 11 straipsnio 4b arba 4c dalių reikalavimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi.

10. Valstybės narės nustato tikrinimo sistemas▌, įskaitant skaitmenines priemones, skirtas pramonės dydžio įrenginiams, ir kontrolinius sąrašus, kad būtų galima patikrinti atitiktį 11 straipsnio 4b ir 4c dalyse nustatytiems pajėgumų reikalavimams ir patvirtinti, kad atliktų statybos ir renovacijos darbų rezultatai atitinka numatytą energinį naudingumą ir tenkina minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, patalpų aplinkos kokybės ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, nustatytus statybos kodeksuose arba lygiaverčiuose reglamentuose.

11. Valstybės narės į 3 straipsnyje nurodytą pastatų renovacijos planą kaip priedą įtraukia tikrinimo sistemų apibendrintą analizę ir jų rezultatus. 21 straipsnis

Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų patikrinimo ataskaitos

1. Atlikus šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo arba pastato automatizavimo ir kontrolės sistemos patikrinimą, parengiama patikrinimo ataskaita. Patikrinimo ataskaitoje pateikiami pagal 20 straipsnį atlikto patikrinimo rezultatai ir rekomendacijos, kaip išlaidų atžvilgiu optimaliai didinti patikrintos sistemos energinį naudingumą ir saugą.

Rekomendacijos gali būti grindžiamos patikrintos sistemos energinio naudingumo palyginimu su geriausios esamos sistemos, kurią įmanoma įdiegti, naudojančios energijos taupymo technologijas, energiniu naudingumu ir panašaus tipo sistemos, kurios visos svarbios sudedamosios dalys atitinka energinio naudingumo lygį, reikalaujamą pagal taikytinus teisės aktus, energiniu naudingumu.

2. Patikrinimo ataskaita perduodama pastato savininkui arba nuomininkui.

2a. Iškastiniu kuru varomų techninių pastato sistemų atveju rekomendacijose numatomos alternatyvios atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos sistemos arba, esant bet kokiai likutinei paklausai, jungtys su efektyviomis centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemomis. Rekomendacijose atsižvelgiama į esamo įrenginio naudojimo trukmę.

3. Inspektavimo ataskaita įkeliama į nacionalinę pastatų energinio naudingumo duomenų bazę, kaip nurodyta 19 straipsnyje.

22 straipsnis Nepriklausomi ekspertai

1. Valstybės narės užtikrina, kad pastatų energinį naudingumą sertifikuotų, renovacijos pasus rengtų, pažangųjį parengtumą vertintų ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą atliktų nepriklausomos kvalifikuotos arba sertifikuotos įmonės ir ekspertai, dirbantys savarankiškai arba viešose įstaigose ar privačiose įmonėse, naudodami pagal EN standartus sertifikuotą bandymo įrangą.

Ekspertai sertifikuojami pagal Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 26 straipsnį atsižvelgiant į jų kompetenciją.

2. Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie mokymus ir sertifikavimą. Valstybės narės užtikrina, kad būtų viešai skelbiami periodiškai atnaujinami kvalifikuotų arba sertifikuotų ekspertų arba tokių ekspertų paslaugas teikiančių sertifikuotų įmonių sąrašai.

23 straipsnis Statybos specialistų sertifikavimas

1. Ne vėliau kaip... [[nauja redakcija išdėstytos EVED] 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta data] valstybės narės parengia nacionalinį veiksmų planą, kuriuo siekiama aprūpinti pakankamus ir tinkamus įgūdžius turinčia darbo jėga, ir užtikrina, kad integruotos renovacijos darbus vykdantys statybos specialistai ir statybos įmonės turėtų tinkamo lygio kvalifikaciją, vadovaujantis šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais ir išmatuojamais pažangos rodikliais ir [nauja redakcija išdėstytos EVED] 26 straipsniu.

1a. Siekdamos užtikrinti 1 dalyje nurodytą pakankamą specialistų skaičių, valstybės narės garantuoja, kad būtų parengta pakankamai mokymo programų, kurias užbaigus būtų suteikiama kvalifikacija ar sertifikatas, apimantys integruotus darbus įskaitant jų naujausius novatoriškus sprendimus. Valstybės narės taiko priemones, kuriomis skatinamas visų pirma labai mažų įmonių, MVĮ ir savarankiškai dirbančių asmenų dalyvavimas tokiose programose.

2. Kai tinkama ir įmanoma, valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kurie nėra numatyti Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos AIED] 18 straipsnio 3 dalyje arba Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 26 straipsnyje, integruotos renovacijos darbų vykdytojai, pavyzdžiui, statybos įmonės, galėtų pasinaudoti specialistų tvirtinimo sistemomis arba lygiavertėmis kvalifikavimo sistemomis.

24 straipsnis Nepriklausomos kontrolės sistema

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos nepriklausomos energinio naudingumo sertifikatų kontrolės sistemos pagal VI priedą ir nepriklausomos renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimo ataskaitų kontrolės sistemos. Valstybės narės gali nustatyti atskiras energinio naudingumo sertifikatų, renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimo ataskaitų kontrolės sistemas.

2. Atsakomybę už nepriklausomos kontrolės sistemos įgyvendinimą valstybės narės gali perduoti kitoms įstaigoms.

Kai valstybės narės nusprendžia perduoti minėtą atsakomybę, jos užtikrina, kad nepriklausomos kontrolės sistemos būtų įgyvendinamos laikantis VI priedo.

3. Valstybės narės reikalauja, kad, pateikus prašymą, 1 dalyje nurodyti energinio naudingumo sertifikatai, renovacijos pasai, pažangiojo parengtumo rodikliai ir tikrinimo ataskaitos būtų pateikti kompetentingoms institucijoms arba įstaigoms.

25 straipsnis Peržiūra

Komisija, kuriai padeda 30 straipsnyje nurodytas komitetas, iki 2027 m. pabaigos atlieka šios direktyvos peržiūrą, atsižvelgdama į jos taikymo metu sukauptą patirtį ir padarytą pažangą, ir, jei būtina, pateikia pasiūlymus.

Atlikdama tą peržiūrą Komisija:

a) įvertina, ar taikant šią direktyvą kartu su kitomis teisėkūros priemonėmis, kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma apmokestinant anglies dioksidą, užtikrinama pakankama pažanga siekiant iki 2050 m. sukurti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir visai netaršų pastatų ūkį, ar reikia imtis papildomų privalomų Sąjungos lygmens priemonių, visų pirma įvesti privalomus minimaliuosius energinio naudingumo standartus visam pastatų ūkiui;

b) remdamasi 1 straipsnio 2 dalies da punkte nurodyta suderinta sistema, įvertina Sąjungos pastatų ūkio visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą mažinimo tikslų tinkamą teisinę priemonę, lygį ir tvarkaraštį;

(c) nustatyti, kaip visose Sąjungos lygmens priemonėse atsižvelgti į holistinį požiūrį visais erdvės aspektais, įskaitant kraštovaizdžio architektūrą, miestų planavimą, infrastruktūrą ir projektavimą, taip skatinant darniai apstatytą aplinką.

Komisija▌ išnagrinėja, kokiu būdu valstybės narės taikė integruotą rajonais ar apylinkėmis grindžiamą požiūrį Sąjungos pastatų ir efektyvaus energijos vartojimo politikos srityje, kartu užtikrinant, kad kiekvienas pastatas atitiktų minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, ir, be kita ko, kaip tokie požiūriai gali būti naudojami siekiant laikytis Sąjungos standartų, vykdant integruotąsias renovacijos programas, taikomas grupei teritoriškai susietų pastatų, o ne atskiram pastatui.

26 straipsnis Informacija

1. Valstybės narės nuolat rengia ir vykdo informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, siekdamos skatinti visuomenės susidomėjimą ir remti pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei šios direktyvos tikslų pasiekimą. Jos imasi būtinų priemonių, kuriomis siekiama informuoti pastatų ar pastato vienetų savininkus bei nuomininkus ir visus susijusius rinkos dalyvius, įskaitant vietos ir regionines valdžios institucijas ir energetikos bendrijas, apie įvairius energinio naudingumo didinimo metodus ir būdus, pavyzdžiui, energijos valdymo paslaugas, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir vieno langelio sistemas, sukurtas pagal 15a straipsnį. Visų pirma valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pažeidžiamiems namų ūkiams būtų teikiama jiems aktualiausia informacija. Ta informacija taip pat perduodama per vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas.

Valstybės narės informuoja pastatų savininkus, nuomininkus ir infrastruktūros valdytojus apie įvairius metodus ir būdus, padedančius didinti pastato energinį naudingumą ir mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, didinti priešgaisrinę saugą, taip pat saugą elektros energijos ir seisminio aktyvumo atžvilgiu.

2. Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ar nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus, įskaitant jų paskirtį ir tikslus, kaštų atžvilgiu optimalias priemones ir, kai tinkama, finansines priemones siekiant padidinti pastato energinį naudingumą, taip pat informaciją apie tai, kaip iškastinį kurą naudojančius katilus pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis. Valstybės narės tą informaciją teikia taikydamos prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, kaip antai konsultacijas renovacijų klausimais ir vieno langelio sistemas, sukurtas pagal 15a straipsnį, ypač daug dėmesio skirdamos pažeidžiamiems namų ūkiams.

Valstybių narių prašymu Komisija padeda valstybėms narėms 1 dalies ir šios dalies pirmos pastraipos taikymo tikslais rengti informavimo kampanijas, kurios gali būti numatomos Sąjungos programose.

3. Valstybės narės užtikrina, kad už šios direktyvos įgyvendinimą atsakingi subjektai galėtų gauti gairių ir mokymų, apimančių ir lyčių aspektu grindžiamą požiūrį. Gairėse ir mokymuose dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo svarbai ir sudaromos sąlygos apsvarstyti, kaip planuojant, projektuojant, statant ir renovuojant pramoninius bei gyvenamuosius rajonus optimaliai suderinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, [atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą]. Gairėse ir mokymuose taip pat aptariami struktūriniai patobulinimai, prisitaikymas prie klimato kaitos, priešgaisrinė sauga, su dideliu seisminiu aktyvumu susijusi rizika, pavojingųjų medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimas, teršalų (įskaitant smulkias kietąsias daleles) išmetimas, patalpų aplinkos kokybė ir prieinamumas asmenims su negalia. Valstybės narės stengiasi skirti finansavimą mokymams vietos ir regionų valdžios institucijoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms, kurios skatina energinio naudingumo didinimą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimą apylinkės lygmeniu, visų pirma pažeidžiamų namų ūkių atžvilgiu.

4. Komisija▌ nuolat tobulina savo informavimo paslaugas, ypač svetainę, kuri buvo sukurta kaip piliečiams, specialistams ir valdžios institucijoms skirtas Europos pastatų energinio naudingumo portalas, siekiant paremti valstybių narių pastangas teikti informaciją ir didinti informuotumą. Toje svetainėje pateikiama informacija galėtų apimti nuorodas į atitinkamą▌ Sąjungos teisę ir nacionalines, regionų bei vietos taisykles, nuorodas į portalo EUROPA svetaines, kuriose pateikiami nacionaliniai energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planai, nuorodas į esamas finansines priemones, taip pat geriausios nacionalinio, regionų ir vietos lygmens praktikos pavyzdžius, be kita ko, susijusius su vieno langelio sistemomis, sukurtomis pagal 15a straipsnį. Komisija toliau teikia ir intensyvina su Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Teisingos pertvarkos fondo, Socialinio klimato fondo bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės veikla susijusias informavimo paslaugas, kurių tikslas – padėti pasinaudoti prieinamu finansavimu teikiant suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, pagalbą ir informaciją, be kita ko, pagal Europos pagalbos vietos energetikai priemonę, bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, apie finansavimo galimybes, atsižvelgiant į naujausius reguliavimo sistemos pasikeitimus.

27 straipsnis Konsultacijos

Siekiant, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą, valstybės narės, vadovaudamosi taikomais nacionalinės teisės aktais, prireikus, konsultuojasi su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas. Tokios konsultacijos yra ypač svarbios taikant 26 straipsnį.

28 straipsnis I priedo derinimas su technikos pažanga

Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais:

a) iš dalies keičiama ši direktyva suderinant I priedo 4 ir 5 punktus su technikos pažanga ir

b) ši direktyva papildoma įtraukiant valstybėms narėms skirtas gaires dėl skaidrių pastato dalių, sudarančių pastato apvalkalą, energinio naudingumo vertinimo.

29 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 6, 7, 10, 11a, 13 straipsniuose, 14 straipsnio 4a dalyje, 15ir 28 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo datos].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6, 7, 10, 11a, 13 straipsniuose, 14 straipsnio 4a dalyje, 15 ir 28 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 6, 7, 10, 11a, 13 straipsnius, 14 straipsnio 4a dalį, 15 ar 28 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

30 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

▌ 32 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1–3, 5–26, 29 ir 32 straipsnių ir I–III ir V–IX priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [24 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą ir atitikties lentelę.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

33 straipsnis Panaikinimas

Direktyva 2010/31/ES su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais VIII priedo A dalyje, panaikinama nuo [...], nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų VIII priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IX priede pateiktą atitikties lentelę.

34 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4, 27, 28, 30, 31 ir 33–35 straipsniai ir IV priedas taikomi nuo [kita diena po perkėlimo į nacionalinę teisę dienos / 24 mėnesiai ir viena diena po įsigaliojimo dienos]. 

35 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta...

Europos Parlamento vardu   Tarybos vardu

Pirmininkas   Pirmininkas

 

 

I PRIEDAS

Bendroji pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo sistema

(nurodyta 4 straipsnyje)

1. Pastato energinis naudingumas nustatomas remiantis apskaičiuotu arba skaitikliu išmatuotu energijos suvartojimu ir turi atspindėti jo įprastą energijos vartojimą patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo, įmontuojamojo apšvietimo ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms. Valstybės narės užtikrina, kad tipinis energijos suvartojimas reprezentuotų faktines kiekvienam atitinkamam tipui būdingas eksploatavimo sąlygas ir atspindėtų tipinę naudotojų elgseną. ▌ Tipinis energijos suvartojimas ir tipinė naudotojų elgsena grindžiami turimais nacionaliniais statistiniais duomenimis, statybos kodeksais ir skaitiklių duomenimis.

Kai pastatų energinis naudingumas apskaičiuojamas remiantis skaitikliu išmatuotu energijos kiekiu, pagal skaičiavimo metodiką turi būti įmanoma nustatyti pastato naudotojų elgsenos ir vietos klimato sąlygų įtaką, kuri neturi atsispindėti skaičiavimo rezultatuose. Skaitikliu matuojant energijos kiekį, kuris bus naudojamas pastato energiniam naudingumui apskaičiuoti, rodmenys turi būti fiksuojami bent kas valandą, be to, skirtingų energijos nešiklių duomenys turi būti imami atskirai.

Valstybės narės gali naudoti skaitikliu išmatuotą tipinėmis eksploatavimo sąlygomis suvartotos energijos kiekį, kad patikrintų apskaičiuoto suvartotos energijos kiekio tikslumą ir galėtų palyginti apskaičiuotąjį ir faktinį naudingumą. Skaitikliu išmatuotas suvartojamos energijos kiekis patikrinimo ir palyginimo tikslais gali būti grindžiamas mėnesio rodmenimis.

Pastato energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu atskaitinio grindų ploto vienetui per metus (kilovatvalandėmis (kWh) vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus) tiek energinio naudingumo sertifikavimo, tiek atitikties minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams tikslais.  Naudojami suvartojamos galutinės energijos atskaitinio grindų ploto vienetui per metus (kWh / m2 per metus) skaitiniai rodikliai ir energijos poreikių skaitiniai rodikliai pagal ISO 52 000 (kWh / m2 per metus). Pastato energinio naudingumo nustatymo metodika turi būti skaidri ir atvira inovacijoms bei atspindėti geriausią praktiką, visų pirma susijusią su papildomais rodikliais.

Valstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo remdamosi pagrindinių europinių pastatų energinio naudingumo standartų, t. y. EN ISO 52000–1, EN ISO 52003–1, EN ISO 52010–1, EN ISO 52016–1, EN ISO 52018–1, EN 16798–1, EN 52120–1 ir EN 17423, arba juos pakeičiančių dokumentų A priedais.  Ši nuostata nėra tų standartų teisinis kodifikavimas.

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai pastatams šilumą ar vėsumą tiekia centralizuoto tiekimo sistemos, tokio tiekimo nauda, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, būtų pripažįstama ir į ją būtų atsižvelgiama apskaičiavimo metodikoje taikant atskirai sertifikuotus arba pripažintus pirminės energijos koeficientus.

2. Patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo, apšvietimo ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms reikalingos energijos kiekis ir joms suvartojamos energijos kiekis apskaičiuojamas naudojant valandos ar trumpesnius skaičiavimo intervalus siekiant atsižvelgti į įvairuojančias sąlygas, kurios smarkiai veikia sistemos veikimą bei naudingumą ir patalpų sąlygas, ir optimizuoti valstybių narių nacionaliniu ar regionų lygmeniu apibrėžtą išlaidų, sveikatos, patalpų aplinkos kokybės ir patogumo lygį. Į apskaičiavimą įtraukiamas pastato šiluminio reagavimo ir jo pajėgumo suteikti lankstumo energijos tinklui įvertinimą.

Jeigu pagal Direktyvą 2009/125/EB priimtos konkretiems su energija susijusiems gaminiams taikomos taisyklės apima konkrečių gaminių informacijos reikalavimus, taikomus energinio naudingumo ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą apskaičiavimo pagal šią direktyvą tikslais, nacionaliniams skaičiavimo metodams papildomos informacijos nereikalaujama.

Pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas remiantis dinamiškais ir ateities perspektyvomis grindžiamais kiekvieno energijos nešiklio pirminės energijos koeficientais (atskirai neatsinaujinančiųjų išteklių energijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir abiejų), kurie turi būti pripažinti nacionalinių institucijų, ir atsižvelgiant į numatomą energijos rūšių derinį pagal nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Tie pirminės energijos koeficientai gali būti grindžiami nacionaline, regionine ar vietos informacija. Pirminės energijos koeficientai gali būti metiniai, sezoniniai, mėnesio, dienos ar valandiniai arba grindžiami individualioms centralizuotoms sistemoms prieinama konkretesne informacija.

▌Apie padarytą pasirinkimą ir duomenų šaltinius pranešama pagal standartą EN 17423 arba jį pakeičiantį dokumentą. Valstybės narės naudoja elektros energijai taikomą pirminės energijos koeficientą, atspindintį elektros energijos iš įvairių išteklių derinį šalyje▌. Apibrėždamos tuos koeficientus, valstybės narės užtikrina, kad būtų siekiama optimalaus pastatų apvalkalų energinio naudingumo.

3. Pastato energiniam naudingumui išreikšti valstybės narės nustato papildomus bendro, pirminės neatsinaujinančiųjų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo ir eksploatavimo metu bei būdingojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus per numatomą pastato naudojimo laiką, skaitinius rodiklius.

3a.  Apskaičiuodamos pirminės energijos koeficientus siekiant apskaičiuoti pastatų energinį naudingumą, valstybės narės gali atsižvelgti į tiekiamą atsinaujinančių išteklių energiją ir gaminamą bei vartojamą vietoje atsinaujinančių išteklių energiją.

4. Metodika nustatoma atsižvelgiant bent į šiuos aspektus:

 a) toliau išvardytas faktines šilumines pastato, įskaitant jo vidaus pertvaras, charakteristikas:

 i) šiluminį laidumą;

 ii) izoliaciją;

 iii) pasyvųjį šildymą;

 iv) vėsinimo elementus;

 v) šiluminius tiltelius;

 b) šildymo įrangą ir aprūpinimą karštu vandeniu, taip pat jų izoliacijos charakteristikas;

ba) vietoje įrengtų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, abikrypčio elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros, paklausos atsako ir kaupimo pajėgumą;

 c) oro kondicionavimo įrenginius;

 d) natūralų ir mechaninį vėdinimą, prireikus įskaitant sandarumą ir šilumos regeneravimą;

 e) įmontuojamąją apšvietimo įrangą (daugiausia negyvenamųjų namų sektoriuje);

 f) pastato projektą, padėtį ir orientavimą, įskaitant išorines klimato sąlygas;

 g) pasyviąsias saulės energijos sistemas ir apsaugą nuo saulės;

 h) patalpų mikroklimato sąlygas, įskaitant numatytąjį patalpų mikroklimatą;

 i) vidines apkrovas;

 ia) pastato automatizavimą ir kontrolės sistemas bei jų pajėgumus stebėti, kontroliuoti ir optimizuoti energinį naudingumą;

 ib) elektros įrenginių efektyvumą (IEC EN 60364–8–1).

5. Atsižvelgiama į šių dalykų teigiamą poveikį:

 a) saulės šviesos kiekio vietoje, aktyviųjų saulės energijos sistemų ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šildymo ir elektros energijos sistemų;

 b) elektros energijos gamybos kogeneracijos būdu;

 c) centralizuoto arba grupinio šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų;

 d) natūralaus apšvietimo;

da) paklausos lankstumo pajėgumų (EN 50491–12–1).

6. Atliekant skaičiavimus pastatai turėtų būti atitinkamai suskirstyti į šias kategorijas:

 a) vienai šeimai skirti įvairių tipų namai;

 b) daugiabučiai namai;

 c) biurai;

 d) švietimo ir mokymo įstaigų pastatai;

 e) ligoninės;

 f) viešbučiai ir restoranai;

 g) sporto bazės;

 h) didmeninės ir mažmeninės prekybos paslaugų pastatai;

 i) kitų tipų pastatai, kuriuose vartojama energija.

 

 

 

II PRIEDAS

Nacionalinių pastatų renovacijos planų šablonas

(nurodytas 3 straipsnyje)

Pastatų energinio naudingumo direktyvos 3 straipsnis	Privalomi rodikliai	Pasirenkami rodikliai / pastabos
a) Nacionalinio pastatų ūkio apžvalga	Pastatų skaičius ir bendras grindų plotas (m2): – pagal pastato tipą (įskaitant viešuosius pastatus ir socialinį būstą) – pagal pastato energinio naudingumo klasę – energijos beveik nevartojantis pastatas – prasčiausio energinio naudingumo pastatas, (įskaitant E, F ir G klasių apibrėžtį) Patalpų ir vandens šildymo bei vėsinimo energijos šaltinių rūšių ir šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų numatomų nusidėvėjimo datų apžvalga – šildymo ir vėsinimo prietaisų, skirtų patalpoms ir vandeniui šildyti ir vėsinti, metinės keitimo normos – – kasmet keičiamų prietaisų skaičius ir tipas (kuriems per pastaruosius 5 metus taikomas planas) – naujai įrengtų prietaisų tipas Bendros neužimtų pastatų dalies, jų skaičiaus ir vietos, taip pat laisvo nekilnojamojo turto bendros nuosavybės pastatuose apžvalga Pastatų, kurie priskiriami oficialiai saugomiems kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl jų ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, skaičius, palyginti su 2020 m.	Pastatų skaičius ir bendras grindų plotas (m2): – pagal pastato amžių – pagal pastato dydį – pagal klimato zoną – griovimo darbai (kiekis ir bendras vidaus patalpų plotas)
	Energinio naudingumo sertifikatų skaičius: – pagal pastato tipą (įskaitant viešuosius pastatus) – pagal pastato energinio naudingumo klasę	Energinio naudingumo sertifikatų skaičius: – pagal statybų laikotarpį
	Metinis renovacijos mastas: skaičius ir bendras grindų plotas (m2): – pagal pastato tipą – perėjimas prie energijos beveik nevartojančio ir visai netaršaus pastato lygio – pagal renovacijos lygį (renovacijos svertinis vidurkis) – esminė renovacija – viešieji pastatai
	Per metus suvartojamas pirminės ir galutinės energijos kiekis (ktne) ir (metinis poreikis (ktne) ir didžiausias sezoninis poreikis GWh per dieną): – pagal pastato tipą – pagal galutinį naudojimo būdą Energijos taupymas (ktne) – pagal pastato tipą – viešieji pastatai Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje (generuota MW): – įvairioms reikmėms – vietoje – ne vietoje	Vieno namų ūkio išlaidų energijai sumažinimas (EUR) (vidurkis) Pastato, kuris priklauso 15 proc. (svaraus indėlio slenkstis) ir 30 proc. (reikšmingos žalos nedarymo slenkstis) našiausių nacionalinio pastatų ūkio pastatų (pagal Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus), pirminės energijos poreikis Šildymo sistemos dalis pastatų sektoriuje pagal katilo / šildymo sistemos tipą
	Metinis eksploatavimo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): – pagal pastato tipą (įskaitant viešuosius pastatus) Metinis eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): –  pagal pastato tipą (įskaitant viešuosius pastatus) Metinis visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): – –  pagal pastato tipą Metinio visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą sumažinimas (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): – –  pagal pastato tipą
	Rinkos kliūtys ir nepakankamumas (aprašymas): – Skirtingos paskatos – Statybos ir energetikos sektoriaus pajėgumai Statybos, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorių pajėgumų apžvalga Skaičius: – energetinių paslaugų bendrovių – statybos bendrovių – architektų ir inžinierių – kvalifikuotų darbininkų – labai mažų įmonių ir MVĮ statybos / renovacijos sektoriuje – energinei renovacijai skirtų mokymo programų ir priemonių – vieno langelio sistemų 45 000 gyventojų –  atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų	Rinkos kliūtys ir nepakankamumas (aprašymas): – Administracinės – Finansinės – Techninės – Informuotumo – Kita Statybos pramonės darbo jėgos prognozės: – į pensiją išėję architektai / inžinieriai / kvalifikuoti darbininkai – į rinką įžengę architektai / inžinieriai / kvalifikuoti darbininkai – šildymo sistemų montuotojai ir (arba) montavimo bendrovės – šildymo sistemų techninės priežiūros personalas – jaunimas sektoriuje – moterys sektoriuje Statybinių medžiagų kainų raidos ir nacionalinės rinkos pokyčių apžvalga ir prognozė
	Energijos nepriteklius (suskirstyta pagal lytį): – energijos nepriteklių patiriančių žmonių % – namų ūkių disponuojamų pajamų dalis, išleidžiama energijai – gyventojai, gyvenantys netinkamomis būsto sąlygomis (pvz., esant nesandariam stogui) arba turinčių netinkamas šiluminio komforto sąlygas
	Pirminės energijos koeficientai: – pagal energijos nešiklį – pirminės neatsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos koeficientas – pirminės atsinaujinančiųjų energijos išteklių energijos koeficientas – bendras pirminės energijos koeficientas
	Energijos beveik nevartojančio pastato apibrėžtis naujiems ir esamiems pastatams Regionų aprašymas, kuriai klimato zonai jie priklauso pagal III priedą, ir visai netaršių pastatų skaičius kiekvienoje klimato zonoje	teisinės ir administracinės sistemos apžvalga
	Kaštų atžvilgiu optimalūs minimalieji reikalavimai naujiems ir esamiems pastatams
b) 2030, 2040 ir 2050 m. veiksmų gairės	Siektinos metinės renovacijos normos: skaičius ir bendras grindų plotas (m2): – pagal pastato tipą – prasčiausio energinio naudingumo pastatai  –  esminė renovacija Numatomos renovuotų pastatų dalies (%) siektinos reikšmės: –  pagal pastato tipą –  pagal renovacijos lygį –  pagal priemones, skirtas pastato dalims, kurios sudaro pastato apvalkalo ir techninių pastato sistemų, kurie daro didelį poveikį pastato energiniam naudingumui, dalį
	Numatomo metinio suvartojamos pirminės ir galutinės energijos kiekio (ktne) ir metinio poreikio (ktne) bei didžiausio sezoninio poreikio (GWh per dieną) siektinos reikšmės: – pagal pastato tipą – pagal galutinį naudojimo būdą Numatomas sutaupytos energijos kiekis: – pagal pastato tipą  – atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje (generuota MW)  – saulės energijos ir šilumos siurblių diegimo pastatuose kiekybiniai tikslai Senų ir neefektyvių šildytuvų keitimo tikslai Iškastinio kuro naudojimo šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose laipsniško atsisakymo tikslai  pagal pastato tipą  kaip visos renovacijos dalis  pastatui, kurio energinio naudingumo sertifikato klasė yra aukštesnė nei D Orientyrai ir trajektorijos, kad būtų pasiektos pastatų naudingumo klasės pagal 9 straipsnio 1 dalį ir aukštesnės energinio naudingumo klasės, atsižvelgiant į poveikio klimatui neutralumo tikslą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimo tikslai, atitinkantys Direktyvoje (ES) .../... [iš dalies pakeista Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva] nustatytą atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pastatų sektoriuje tikslą Šildymo ir vėsinimo, įskaitant centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus, kuriuose naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija ir atliekinė šiluma, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai, atitinkantys Direktyvos (ES) .../... [iš dalies pakeistos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 23 ir 24 straipsniuose ir tos direktyvos 15, 15a, 20, 23 ir 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus
	Numatomo eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio siektinos reikšmės (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): – pagal pastato tipą Numatomo per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio siektinos reikšmės (kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus) nustatant penkerių metų orientyrus: –  pagal pastato tipą Numatomo per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo siektinos reikšmės (%) nustatant penkerių metų orientyrus: –  pagal pastato tipą Medžiagų, perdirbtųjų medžiagų ir antrinių medžiagų žiedinio naudojimo siektinos reikšmės, suderintos su Reglamentu (ES) Nr. 305/2011, ir pakankamumas nustatant penkerių metų orientyrus, jei reikia Anglies dioksido absorbavimo, susijusio su laikinu anglies dioksido saugojimu pastatuose arba ant jų, padidinimo siektinos reikšmės	Suskirstymas į išmetamuosius teršalus, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB III skyrius [stacionarūs įrenginiai], IVa skyrius [naujoji pastatams ir kelių transportui taikoma prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema] ir likusio ūkio;
	Numatoma didesnė nauda – Naujų darbo vietų kūrimas – Energijos nepriteklių patiriančių žmonių skaičiaus sumažėjimas % – Žmonių, gyvenančių netinkamoje patalpų aplinkoje, skaičiaus sumažėjimas (%) ir sveikatos priežiūros sistemų išlaidų sumažėjimas dėl sveikatos pagerėjimo, pagerinus patalpų vidaus aplinkos kokybę po renovacijos – efektyvus išteklių naudojimas, įskaitant vandens naudojimo efektyvumą	– BVP padidėjimas (dalis ir mlrd. EUR)
	Indėlis įgyvendinant valstybės narės privalomą nacionalinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tikslą pagal [peržiūrėtą Pastangų pasidalijimo reglamentą]
	Indėlis įgyvendinant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal Direktyvą (ES) .../… [nauja redakcija išdėstytą Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą] (dalis ir skaičius (ktne), pirminis ir galutinis vartojimas): – palyginti su bendru energijos vartojimo efektyvumo tikslu
	Indėlis įgyvendinant Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą] (dalis, generuota MW): – palyginti su bendru atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslu – palyginti su▌ atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pastatų sektoriuje tikslu
	Indėlis įgyvendinant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą ir 2050 m. poveikio klimatui neutralizavimo tikslą pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/1119 (dalis ir skaičius (kilogramais CO2ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus): – palyginti su bendru priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslu
c) Įgyvendintos ir planuojamos politikos kryptys ir priemonių apžvalga	Politikos kryptys ir priemonės, susijusios su šiais elementais: a) nustatyti kaštų atžvilgiu optimalūs renovavimo būdai įvairiems pastatų tipams ir klimato zonoms, atsižvelgiant į galimus aktualius inicijavimo momentus per pastato gyvavimo ciklą; b) nacionaliniai minimalieji energinio naudingumo standartai pagal 9 straipsnį ir kitos politikos kryptys bei veiksmai, skirti pastatų ūkio prasčiausio energinio naudingumo segmentams, kurių energinio naudingumo rodikliai yra prasčiausi; c) pastatų esminės renovacijos, įskaitant etapinę esminę renovaciją, skatinimas; ca) aukšta patalpų aplinkos kokybė naujuose ir renovuotuose pastatuose; d) galimybių suteikimas pažeidžiamiems vartotojams bei jų apsauga ir energijos nepritekliaus mažinimas, įskaitant politikos kryptis ir priemones pagal Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 22 straipsnį, ir būsto įperkamumas; e) vieno langelio principo ar panašių mechanizmų, skirtų techninėms, administracinėms ir finansinėms konsultacijoms ir pagalbai teikti, sukūrimas; f) šildymo ir vėsinimo, įskaitant efektyvius centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, vadovaujantis [peržiūrėta Energijos vartojimo efektyvumo direktyva], ir laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas pastatų šildymo ir vėsinimo sektoriuje, siekiant jo planuojamo visiško atsisakymo ne vėliau kaip iki 2035 m. ir, jei tai neįmanoma, kaip įrodė Komisija, – ne vėliau kaip iki 2040 m.; fa) laipsniško iškastinio kuro naudojimo pastatuose atsisakymo ne vėliau kaip iki 2035 m. ir, jei tai neįmanoma, kaip įrodė Komisija, – ne vėliau kaip iki 2040 m. veiksmų gairės;   g) atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo pastatuose skatinimas laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] 15a straipsnio 1 dalyje nustatyto▌ tikslo dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pastatų sektoriuje; ga) saulės energijos įrenginių diegimas pastatuose; h) per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas statant, renovuojant, eksploatuojant ir baigiant eksploatuoti pastatus ir anglies dioksido absorbavimas; ha) visų pastatų dalių ir komponentų bendro aplinkosauginio pėdsako sumažinimas, be kita ko, naudojant tvarius, antrinius ir pageidautina vietinius statybos ir renovacijos produktus; i) statybos ir griovimo atliekų prevencija ir kokybiškas tvarkymas pagal Direktyvą 2008/98/EB, visų pirma atsižvelgiant į atliekų hierarchiją ir žiedinės ekonomikos tikslus; ia) didesnė pastatų ūkio energinio naudingumo sertifikatų aprėptis, be kita ko, aprėpiant mažas pajamas gaunančius namų ūkius; j) rajonais ir apylinkėmis grindžiami požiūriai, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendruomenių vaidmenį; k) viešųjų įstaigų valdomų pastatų gerinimas, įskaitant politikos kryptis ir priemones pagal [nauja redakcija išdėstytą Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 5, 6 ir 7 straipsnius; l) pažangiųjų technologijų ir infrastruktūros, skirtų tvariam judumui pastatuose, skatinimas; m) rinkos kliūčių ir rinkos nepakankamumo šalinimas; n) kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų neatitikimo problemos sprendimas ir švietimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo skatinimas statybos sektoriuje ir energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose, be kita ko, atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir na) pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su kvalifikacijos kėlimo ir (arba) perkvalifikavimo veiksmais, taip pat sukurtos darbo vietos; o) informuotumo didinimo kampanijos ir kitos patariamosios priemonės; oa) pažangiųjų technologijų, skirtų pastatų energinio naudingumo stebėsenai, analizei ir modeliavimui per visą gyvavimo ciklą, įskaitant 3D modeliavimo technologijas, skatinimas; ob) naujos tikrinimo schemos, įskaitant skaitmenines priemones ir kontrolinius sąrašus, siekiant patikrinti atitiktį pastatų automatizavimo ir kontrolės pajėgumams; oc) energijos valdymo sprendimų, pvz., sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo, skatinimas; od) priemonės, kuriomis siekiama padidinti pastatų ūkio energinio naudingumo sertifikatų aprėptį arba alternatyvias tikralaikio matavimo sistemas; oe) naujas piliečių vadovaujamų energijos vartojimo efektyvumo ir renovacijos iniciatyvų, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir piliečių energetikos bendrijų vaidmens, plėtojimas ir rėmimas. Visoms politikos kryptims ir priemonėms: – Politikos krypties ar priemonės pavadinimas – Trumpas aprašymas (tiksli taikymo sritis, tikslas ir veiksmų seka) – Kiekybinis tikslas  – Politikos krypties ar priemonės rūšis (pvz., teisinė; ekonominė; mokesčių; mokymo, informuotumo) – Planuojamas biudžetas ir finansavimo šaltiniai – Už politikos įgyvendinimą atsakingi subjektai – Numatomas poveikis  – Įgyvendinimo būklė  – Įsigaliojimo data – Įgyvendinimo laikotarpis	Politikos kryptys ir priemonės, susijusios su šiais elementais: a) pastatų atsparumo klimato kaitai didinimu; b) energetinių paslaugų rinkos skatinimu; c) priešgaisrinės saugos didinimu; d) atsparumo nelaimių rizikai, įskaitant didelio seisminio aktyvumo riziką, didinimu; e) pavojingų cheminių medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimu ir f) prieinamumu asmenims su negalia.           Visoms politikos kryptims ir priemonėms: – administraciniai ištekliai ir pajėgumai – sritis (-ys), kuriai (-ioms) taikoma (-os): – prasčiausio energinio naudingumo pastatai – minimalieji energinio naudingumo standartai – energijos nepriteklius, socialinis būstas – viešieji pastatai – gyvenamieji namai (privatūs namai, daugiabučiai) – negyvenamieji pastatai – pramonė – atsinaujinantieji energijos ištekliai – laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas šildymo ir vėsinimo sektoriuje – per visą gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – žiedinė ekonomika ir atliekos – vieno langelio sistemos – renovacijos pasai – išmaniosios technologijos – tvarus judumas pastatuose – rajonais ir apylinkėmis grindžiami požiūriai – įgūdžiai, mokymas – informuotumo didinimo kampanijos ir patariamosios priemonės                             – asmenų, kurie mokomi statybos pramonėje jų valstybėje narėje, skaičius – profesinio rengimo ir mokymo geografinė aprėptis – mokymą ir pameistrystę teikiančių įmonių skaičius – moterų ir jaunimo dalyvavimas profesinio rengimo ir mokymo bei pameistrystės programose – pradėtos ir užbaigtos pameistrystės bei profesinio rengimo ir mokymo programos – užbaigtų informuotumo apie profesinio rengimo ir mokymo galimybes didinimo kampanijų skaičius
d) Išsamios investicijų poreikių, biudžeto šaltinių ir administracinių išteklių veiksmų gairės	– Bendras investicijų poreikis 2030, 2040 ir 2050 m. (mln. EUR) – Viešosios investicijos (mln. EUR) – Privačios investicijos (mln. EUR), įskaitant efektyvų energijos vartojimą remiančias paskolas, hipotekas pastatams renovuoti, obligacijų emisiją ar kitus finansavimo mechanizmus – Biudžeto ištekliai – Garantuotas biudžetas
da) veiksmų gairės dėl energijos nepritekliaus	– energijos nepritekliaus mažinimo tikslai – energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičius – įgyvendintų ir planuojamų energijos nepritekliaus mažinimo politikos priemonių sąrašas – įgyvendintų ir planuojamų energijos nepritekliaus mažinimo finansavimo priemonių sąrašas

III PRIEDAS

Reikalavimai naujiems ir renovuotiems visai netaršiems pastatams ir visuotinio atšilimo potencialo (GWP) per gyvavimo ciklą apskaičiavimas

(nurodyti 2 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnyje)

I. Reikalavimai visai netaršiems pastatams

Bendras naujo visai netaršaus pastato per metus suvartojamos pirminės energijos kiekis turi atitikti toliau pateiktoje lentelėje nurodytas didžiausias galimas ribines vertes.

Valstybės narės gali nuspręsti klasifikuoti vidaus regionus skirtingose klimato zonose, remiantis Eurostato duomenimis apie klimato sąlygas, jei tai atitinka toliau pateiktą lentelę.

	reikalavimai esamiems pastatams
ES klimato zona▌	Gyvenamasis pastatas	Biurų pastatas	Kitas negyvenamasis pastatas*
Viduržemio jūros	<60 kWh/(m2 per metus)	<70 kWh/(m2 per metus)	< Energijos beveik nevartojančio pastato bendras pirminės energijos suvartojimas, nustatytas nacionaliniu lygmeniu
Okeaninė	<60 kWh/(m2 per metus)	<85 kWh/(m2 per metus)	< Energijos beveik nevartojančio pastato bendras pirminės energijos suvartojimas, nustatytas nacionaliniu lygmeniu
Žemyninė	<65 kWh/(m2 per metus)	<85 kWh/(m2 per metus)	< Energijos beveik nevartojančio pastato bendras pirminės energijos suvartojimas, nustatytas nacionaliniu lygmeniu
Šiaurės	<75 kWh/(m2 per metus)	<90 kWh/(m2 per metus)	< Energijos beveik nevartojančio pastato bendras pirminės energijos suvartojimas, nustatytas nacionaliniu lygmeniu

*Pastaba: ribinė vertė turėtų būti mažesnė už valstybės narės lygmeniu nustatytą energijos beveik nevartojančių negyvenamųjų pastatų, išskyrus biurų pastatus, bendrą pirminės energijos suvartojimo ribinę vertę

_____________________

 

Bendrą naujo ar renovuoto visai netaršaus pastato per metus suvartojamos pirminės energijos kiekį grynąja metine ar sezonine verte visiškai padengia

– vietoje pagaminta arba kaupiama atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] 7 straipsnio kriterijus,

– pasigamintos energijos vartojimas ir bendras pasigamintos energijos vartojimas, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje], arba dalijimasis atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba vietoje, be kita ko, per trečiosios šalies rinkos veikėją, arba iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos] 22 straipsnyje, arba

– atsinaujinančiųjų išteklių energija iš centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos arba atliekinės šilumos.

Visai netaršus pastatas vietoje negali išskirti jokio anglies dioksido iš iškastinio kuro.

Tais atvejais, kai dėl pastato pobūdžio arba nesant galimybės prisijungti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ar naudotis reikalavimus atitinkančiomis centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemomis arba atliekine šiluma techniškai neįmanoma visiškai atitikti pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, likusią dalį arba visą bendrą per metus suvartojamos pirminės energijos kiekį taip pat galima padengti atsinaujinančiųjų išteklių energija iš tinklo, užfiksuojant dokumentuose elektros energijos pirkimo sutartimis ir atsinaujinančių išteklių šildymo ir vėsinimo pirkimo sutartimis, kaip nurodyta Direktyvoje (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje], arba atsinaujinančiųjų išteklių energija iš efektyvios centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos, laikantis Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 24 straipsnio 1 dalies. Komisija paskelbia gaires, kaip įgyvendinti ir tikrinti tuos kriterijus, ypatingą dėmesį skiriant techninėms galimybėms.

 

II. Naujų pastatų ▌GWP▌ per gyvavimo ciklą apskaičiavimas pagal 7 straipsnio 2 dalį

 

Apskaičiuojant naujų pastatų ▌GWP▌ per gyvavimo ciklą pagal 7 straipsnio 2 dalį, GWP pateikiamas kaip skaitmeninis rodiklis, išreikštas kilogramais CO2ekvivalento vienam kvadratiniam metrui (naudingojo grindų ploto) per kiekvieną gyvavimo ciklo etapą, kurio vidurkis skaičiuojamas vieniems 50 metų pamatinio tyrimo laikotarpio metams. Duomenų atranka, scenarijaus apibrėžimas ir skaičiavimai atliekami pagal EN 15978 standartą (EN 15978:2011. „Statybų tvarumas. Pastatų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas. Skaičiavimo metodas“). Pastato dalių ir techninės įrangos apimtis nustatoma pagal 1.2 rodikliui taikomą lygmens (-ų) bendrą ES sistemą. Jei yra nacionalinė skaičiavimo priemonė arba ji reikalinga atskleidžiant informaciją arba norint gauti statybos leidimus, ta priemonė gali būti naudojama reikalaujamai informacijai atskleisti. Gali būti naudojamos kitos skaičiavimo priemonės, jei jos atitinka būtiniausius kriterijus, nustatytus lygmens (-ų) bendroje ES sistemoje. Naudojami konkrečių statybos produktų ir techninių pastato sistemų, taip pat jų aplinkosauginių gaminio deklaracijų duomenys, apskaičiuoti pagal [peržiūrėtą Statybos produktų reglamentą], kai tokie duomenys prieinami.

IV PRIEDAS BENDROJI PASTATŲ REITINGAVIMO PAGAL JŲ PAŽANGŲJĮ PARENGTUMĄ SISTEMA

1. Komisija nustato pažangiojo parengtumo rodiklio apibrėžtį ir metodiką, pagal kurią tas rodiklis turi būti apskaičiuojamas, kad būtų galima įvertinti galimybes pastato arba pastato vieneto eksploataciją pritaikyti pagal jo naudotojo ir tinklo poreikius ir padidinti jo energijos vartojimo efektyvumą bei bendrą energinį naudingumą.

Pažangiojo parengtumo rodiklis apima elementus, susijusius su didesniu energijos taupymu, lyginamąja analize ir lankstumu, sustiprintomis funkcijomis ir pajėgumais, kuriuos užtikrina labiau tarpusavyje sujungti išmanieji įtaisai.

Metodikoje atsižvelgiama į tai, ar yra skaitmeninis pastato dvynys, leidžiantis geriau nuolat teikti ataskaitas apie pastato suvartojamos energijos kiekį ir jį valdyti.

Toje metodikoje atsižvelgiama į tokius elementus kaip pažangieji skaitikliai, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos, patalpų oro temperatūrai reguliuoti skirti automatinio reguliavimo įtaisai, įmontuojamieji buitiniai prietaisai, įkrovimo prieigos elektrinėms transporto priemonėms, energijos kaupimas ir į išsamias tų elementų funkcijas bei sąveikumą, taip pat į naudą, teikiamą patalpų mikroklimato sąlygų, energijos vartojimo efektyvumo, naudingumo lygių ir sudarytų sąlygų lankstumui atžvilgiu.

2. Metodikoje remiamasi toliau nurodytomis pagrindinėmis funkcijomis, susijusiomis su pastatu ir techninėmis pastato sistemomis:

a) galimybe palaikyti pastato energinį naudingumą ir eksploatavimą koreguojant energijos suvartojimą, pavyzdžiui, naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

b) galimybe pritaikyti pastato veikimo režimą atsižvelgiant į jo naudotojų poreikius, tuo pat metu tinkamą dėmesį skiriant tam, kad būtų užtikrintas patogumas naudoti, išlaikytos sveikos patalpų mikroklimato sąlygos ir būtų galima pranešti apie energijos vartojimą, ir

c) pastato bendros energijos paklausos lankstumu, įskaitant jo gebėjimą sudaryti sąlygas dalyvauti vykdant aktyvų ir pasyvų bei numanomą ir akivaizdų reguliavimą apkrova, taip pat kaupiant ir vėl teikiant energiją tinklui, pavyzdžiui, užtikrinant lankstumą ir apkrovos perskirstymo pajėgumus bei energijos kaupimą;

ca) gebėjimu pagerinti savo energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą naudingumą naudojant energijos taupymo technologijas.

3. Be to, metodikoje gali būti atsižvelgta į:

a) sistemų (pažangiųjų skaitiklių, pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemų, įmontuojamųjų buitinių prietaisų, pastato patalpų oro temperatūrai reguliuoti skirtų automatinio reguliavimo įtaisų ir patalpų oro kokybės jutiklių bei vėdinimo įrenginių) tarpusavio sąveikumą ir

b) teigiamą esamų ryšių tinklų įtaką, visų pirma į tai, ar yra sparčiajam ryšiui parengta pastato fizinė infrastruktūra, pavyzdžiui, pažymėta savanorišku ženklu „Parengta plačiajuosčiam ryšiui“, ir ar daugiabučiuose pastatuose yra prieigos punktas, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES2 8 straipsniu.

4. Metodika turi nedaryti neigiamo poveikio esamoms nacionalinėms energinio naudingumo sertifikavimo sistemoms ir turi būti grindžiama susijusiomis nacionalinio lygmens iniciatyvomis, kartu atsižvelgiant į pastato naudotojo nuosavybės, duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo principus, laikantis atitinkamos Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės bei geriausių prieinamų kibernetinio saugumo metodų.

5. Metodikoje turi būti nustatyta tinkamiausia pažangiojo parengtumo rodiklio parametro forma ir metodika turi būti paprasta, skaidri ir lengvai suprantama vartotojams, savininkams, investuotojams ir reguliavimo apkrova rinkos dalyviams.

V PRIEDAS ENERGINIŲ NAUDINGUMO SERTIFIKATŲ ŠABLONAS

(nurodytas 16 straipsnyje)

1. Pirmajame energinio naudingumo sertifikato puslapyje pateikiami bent šie duomenys:

a) energinio naudingumo klasė;

b) apskaičiuotas per metus sunaudojamos pirminės energijos kiekis (kWh/(m2 per metus));

c) apskaičiuotas metinis pirminės energijos suvartojimas (kWh arba MWh);

d) apskaičiuotas per metus sunaudojamos galutinės energijos kiekis (kWh/(m2 per metus));

e) apskaičiuotas metinis galutinės energijos suvartojimas (kWh arba MWh);

f) atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba (kWh arba MWh);

g) sunaudotos energijos kiekio dalis, gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių (%);

h) eksploatacijos metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (kilogramais CO2ekvivalento vienam kvadratiniam metrui per metus);

i) išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klasė (jei taikoma);

ia) pagal EN standartus apskaičiuotas energijos poreikis (kWh/(kvadratiniam metrui per metus)) ir galutinės energijos suvartojimas (kWh arba MWh);

ib) numatoma likusi patalpų ir vandens šildymo ir (arba) vėsinimo sistemų ir prietaisų naudojimo trukmė;

ic) aiškiai nurodoma, ar dabartinis pastatas arba būstas gali lanksčiai naudoti energiją, ar ne.

 

2. Be to, energinio naudingumo sertifikate nurodomi šie rodikliai:

a) sunaudojamos energijos kiekis, pikinė apkrova, generatoriaus ar sistemos dydis, pagrindinis energijos nešiklis ir pagrindinis elemento tipas kiekvienai reikmei: šildymui, vėsinimui, buitinio karšto vandens ruošimui, vėdinimui ir įmontuojamajam apšvietimui;

b) vietoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagrindinis energijos nešiklis ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių tipas;

c) pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar apskaičiuotas pastato GWP per gyvavimo ciklą;

d) GWP per gyvavimo ciklą vertė (jei yra);

e) informacija apie anglies dioksido absorbavimą, susijusį su laikinu anglies dioksido saugojimu pastatuose arba ant jų;

e) pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar pastatui išduotas renovacijos pasas;

f) vidutinė pastato apvalkalo neskaidrių elementų U vertė;

g) vidutinė pastato apvalkalo skaidrių elementų U vertė;

h) labiausiai paplitusio skaidraus elemento tipas (pvz., dvigubo stiklo langas);

i) perkaitimo rizikos analizės rezultatai (jei yra);

j) stacionarūs jutikliai, kuriais stebimas patalpų aplinkos kokybės lygis;

k) stacionarūs kontrolės prietaisai, kurie reaguoja į patalpų aplinkos kokybės lygį;

l) elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų skaičius ir tipas;

m) energijos kaupimo sistemos, jų tipas ir dydis;

n) galimybė pritaikyti šildymo sistemą ir buitinio karšto vandens sistemą, kad ji veiktų naudojant efektyvesnius temperatūros nuostačius;

o) galimybė pritaikyti oro kondicionavimo sistemą, kad ji veiktų naudojant efektyvesnius temperatūros nuostačius;

p) skaitikliu išmatuotas energijos suvartojimas;

pa) pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar šilumos paskirstymo sistema pastato viduje suprojektuota veikti esant žemai temperatūrai;

pb) prijungimas prie centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklo, įskaitant būsimą gretimų energetikos tinklų raidą per ateinančius penkerius metus;

pc) prijungto vietinio centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklo vietos pirminės energijos koeficientai ir susiję išmetamo anglies dioksido kiekio koeficientai;

q) eksploatacijos metu išmetamų smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) kiekis ir pagrindinių patalpų aplinkos kokybės kategorijų veiksmingumo rodikliai, kai bus pradėtos taikyti atitinkamos nuostatos;

qa) pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar pastatas turi poreikio lankstumo pajėgumų;

qb) artimiausios vieno langelio sistemos, teikiančios konsultacijas dėl renovacijos, kontaktiniai duomenys.

Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos šios sąsajos su kitomis iniciatyvomis, jei▌:

a) pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar atliktas pastato pažangiojo parengtumo vertinimas;

b) pateikiama pažangiojo parengtumo vertinimo vertė (jei yra), įskaitant energijos taupymo technologijų rėmimo vertę;

c) pažymima „taip“ arba „ne“, atsakant į klausimą, ar pastate yra skaitmeninis žurnalas.

Neįgalieji turi vienodas galimybes gauti energinio naudingumo sertifikatuose nurodytą informaciją.

2a. Į energinio naudingumo sertifikatą įtraukiamas specialus skirsnis apie finansavimą, kuriame išvardijamos turimos finansavimo galimybės ir sugrupuojami rodikliai, labiausiai susiję su finansų įstaigomis, hipotekos teikėjais, nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir kitomis atitinkamomis įstaigomis, suteikiančiomis galimybę gauti finansavimą.

VI PRIEDAS ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATŲ NEPRIKLAUSOMOS KONTROLĖS SISTEMOS

1. Energinio naudingumo sertifikato kokybės apibrėžtis

Valstybės narės aiškiai apibrėžia, kas laikoma galiojančiu energinio naudingumo sertifikatu.

Galiojančio energinio naudingumo sertifikato apibrėžtimi užtikrinama:

 a) energinio naudingumo sertifikatui išduoti naudotų pastato įvesties duomenų ir sertifikate nurodytų rezultatų galiojimo patikrinimas (įskaitant patikrinimą vietoje);

 b) skaičiavimų pagrįstumas;

 c) didžiausias pastato energinio naudingumo nuokrypis, pageidautina, išreikštas skaitiniu pirminės energijos suvartojimo rodikliu (kilovatvalandėmis (kWh) vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus);

 d) mažiausias elementų, kurie skiriasi nuo numatytųjų ar standartinių verčių, skaičius.

Valstybės narės į galiojančio energinio naudingumo sertifikato apibrėžtį gali įtraukti papildomų elementų, pavyzdžiui, didžiausią konkrečių įvesties duomenų verčių nuokrypį.

2. Energinio naudingumo sertifikatų kontrolės sistemos kokybė

Valstybės narės aiškiai apibrėžia kokybės tikslus ir statistinio pasikliovimo lygį, kurie turėtų būti pasiekti energinio naudingumo sertifikatų sistema. Nepriklausomos kontrolės sistema turi užtikrinti, kad vertinamuoju laikotarpiu, kuris neviršija vienų metų, bent 90 % išduotų galiojančių energinio naudingumo sertifikatų būtų 95 % statistinio pasikliovimo lygio.

 

Kokybės ir pasikliovimo lygis matuojamas atsitiktine tvarka sudarytos imties pagrindu ir apima visus galiojančio energinio naudingumo sertifikato apibrėžtyje nurodytus elementus. Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai nepriklausomos kontrolės sistemų įgyvendinimas buvo pavestas nevyriausybinėms organizacijoms, trečiosios šalys atliktų patikrinimą, per kurį įvertintų ne mažiau kaip 25 % atsitiktine tvarka sudarytos imties.

 

Įvesties duomenų pagrįstumas tikrinamas remiantis nepriklausomo eksperto pateikta informacija. Tokia informacija gali apimti gaminių sertifikatus, specifikacijas arba pastatų planus, kuriuose pateikiami išsamūs duomenys apie įvairių į energinio naudingumo sertifikatą įtrauktų elementų naudingumą.

 

Įvesties duomenų pagrįstumas tikrinamas apsilankant vietoje – patikrinama ne mažiau kaip 10 % energinio naudingumo sertifikatų, kurie yra bendrai sistemos kokybei įvertinti naudojamos atsitiktine tvarka sudarytos imties dalis.

 

Be minimalios imties, atsitiktine tvarka sudarytos bendram kokybės lygiui nustatyti, valstybės narės, siekdamos pagerinti bendrą sistemos kokybę, gali naudoti įvairias strategijas, skirtas būtent prastos kokybės energinio naudingumo sertifikatams aptikti ir pagerinti. Tokia tikslinė analizė negali būti naudojama kaip pagrindas bendrai schemos kokybei įvertinti.

 

Valstybės narės taiko prevencines ir atsakomąsias priemones bendrai energinio naudingumo sertifikatų sistemos kokybei užtikrinti. Tos priemonės gali apimti papildomą nepriklausomų ekspertų mokymą, tikslines imtis, prievolę iš naujo pateikti energinio

naudingumo sertifikatus, proporcingas baudas ir laikinus arba nuolatinius eksperto veiklos draudimus.

 

Kai informacija įtraukiama į duomenų bazę, nacionalinės institucijos turi galėti stebėsenos ir tikrinimo tikslais sužinoti, kas tai padarė.

3. Energinio naudingumo sertifikatų prieinamumas

Nepriklausomos kontrolės sistema tikrinama, ar būsimi pirkėjai ir nuomininkai turi galimybę susipažinti su energinio naudingumo sertifikatais, kad priimdami sprendimą dėl pirkimo ar nuomos galėtų atsižvelgti į pastato energinį naudingumą.

 

Nepriklausomos kontrolės sistema tikrinama, ar žiniasklaidos skelbimuose nurodomas energinio naudingumo rodiklis ir klasė.

4. Pastatų tipų įtrauktis

Nepriklausomoje kontrolės sistemoje atsižvelgiama į įvairių tipų pastatus, visų pirma tuos, kurie vyrauja nekilnojamojo turto rinkoje, – vienbučius, daugiabučius, biurų ir mažmeninės prekybos pastatus.

5. Viešas informacijos atskleidimas

Valstybės narės nacionalinėje energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazėje reguliariai skelbia bent šią informaciją apie kokybės sistemą:

a) energinio naudingumo sertifikatų kokybės apibrėžtį;

b) energinio naudingumo sertifikatų sistemos kokybės tikslus;

c) kokybės vertinimo rezultatus, įskaitant įvertintų sertifikatų skaičių ir santykinę dalį, palyginti su visu per tam tikrą laikotarpį išduotų pažymėjimų skaičiumi (pagal pastatų tipus);

d) nenumatytų atvejų priemones, kuriomis siekiama pagerinti bendrą energinio naudingumo sertifikatų kokybę.

VII PRIEDAS LYGINAMOSIOS METODIKOS PRINCIPAI, SKIRTI KAŠTŲ ATŽVILGIU OPTIMALIEMS PASTATŲ IR PASTATO DALIŲ ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMŲ LYGIAMS NUSTATYTI

Lyginamosios metodikos principai sudaro galimybę valstybėms narėms nustatyti pastatų ir pastato dalių energinį naudingumą, išmetamą teršalų kiekį ir su energiniu naudingumu ir teršalų išmetimu susijusių priemonių ekonominius aspektus bei juos susieti siekiant nustatyti kaštų atžvilgiu optimalų lygį, kad būtų pasiekti 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir poveikio klimatui neutralumo tikslai, taip pat ne vėliau kaip iki 2050 m. sukurtas visai netaršių pastatų ūkis.

Kartu su lyginamosios metodikos principais pateikiamos gairės, kuriose išdėstoma, kaip taikyti tuos principus apskaičiuojant kaštų atžvilgiu optimalius naudingumo lygius.

Lyginamosios metodikos principai turi sudaryti galimybę atsižvelgti į naudojimo modelius, išorės klimato sąlygas ir jų būsimus pokyčius remiantis patikimiausiomis turimomis klimato mokslo žiniomis, investicijų išlaidas, pastatų kategorijas, priežiūros ir eksploatavimo išlaidas (įskaitant energijos išlaidas ir sutaupymą), atitinkamais atvejais pelną iš eksportuotos energijos, išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai, ekonomikai ir sveikatai, pastatų renovacijos, statybos, griovimo ar gyvenamojo rajono pakeitimo išorinį socialinį poveikį ir atitinkamais atvejais atliekų tvarkymo išlaidas bei technologinę plėtrą. Jie turėtų būti grindžiami atitinkamais su šia direktyva susijusiais Europos standartais.

Kalbant apie didesnį pastatų energinio naudingumo išorinį poveikį aplinkai, ekonomikai ir sveikatai, jis apima bent:

– mažesnį pastatų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

– mažesnę pastatų taršą ir jos poveikį pastatų ir vietos lygmeniu, geresnę oro kokybę;

– gyvenimo lygio ir našumo pagerėjimą dėl geresnės patalpų aplinkos kokybės, kuri lemia geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas;

– mažesnes sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų išlaidas;

– pastatų integravimą į energijos tinklą pasitelkiant tinklo lankstumą, be kita ko, naudojant elektrinėms transporto priemonėms skirtus išmaniojo įkrovimo punktus;

– didesnį energijos tiekimo saugumą didinant energinį naudingumą ir diegiant saulės energijos technologijas pastatuose;

– mažesnį neigiamą išorinį poveikį, pvz., išvengtas išmetamo anglies dioksido kiekio sąnaudas, išvengtą klimato kaitos poveikį ir žalą (klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos);

– poveikį anglies dioksido kainodarai, įskaitant lygius, kintamumą ir jautrumą;

– vietos, regioninės ir nacionalinės ekonomikos skatinimą, įskaitant darbo vietų kūrimą vietos lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant statybos ir renovacijos sektorių labai mažoms įmonėms ir MVĮ.

Išorinis poveikis aplinkai, energetikai, ekonomikai ir sveikatai apskaičiuojamas pradedant nuo 2025 m. pateiktinos ataskaitos.

Be to, Komisija teikia:

– prie lyginamosios metodikos principų pridedamas gaires; tos gairės padės valstybėms narėms imtis toliau išvardytų veiksmų;

– informaciją apie numatomą ilgalaikę energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kainų raidą, taip pat apie kintamumą ir jautrumą.

Energinis naudingumas ir išmetamųjų teršalų kiekis nustatomi naudojant šia direktyva grindžiamą apskaičiavimo metodiką. Lyginamosios metodikos principų taikymo valstybėse narėse bendros sąlygos, išreikštos parametrais, nustatomos valstybių narių lygmeniu. Komisija teikia rekomendacijas valstybėms narėms dėl jų sąnaudų optimalumo lygių ir jų suderinamumo su klimato trajektorijomis.

Vadovaudamosi lyginamosios metodikos principais valstybės narės turi:

– apibrėžti etaloninius pastatus, kurie yra apibūdinami pagal jų funkcijas ir geografinę padėtį, įskaitant vidaus ir išorės klimato sąlygas, ir jas reprezentuoja. Etaloniniai pastatai apima tiek gyvenamuosius, tiek negyvenamuosius naujus ir esamus pastatus;

– apibrėžti energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurios turi būti įvertintos etaloninių pastatų atžvilgiu. Tos priemonės gali būti skirtos atskiram pastatui kaip visumai, atskiroms pastato dalims arba pastato dalių deriniams;

– įvertinti etaloninių pastatų, kuriuose pritaikytos apibrėžtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, galutinės ir pirminės energijos reikmes ir su jomis susijusį išmetamą teršalų kiekį;

– taikant lyginamosios metodikos principus apskaičiuoti energijos vartojimo efektyvumo priemonių (nurodytų antroje įtraukoje) išlaidas (t. y. grynąją dabartinę vertę) per etaloniniams pastatams (nurodytiems pirmoje įtraukoje) taikomą numatomą ekonominio gyvavimo ciklą;

– apskaičiuoti bendras išlaidas finansiniu ir makroekonominiu požiūriu.

Apskaičiuodamos energijos vartojimo efektyvumo priemonių išlaidas per numatomą ekonominio gyvavimo ciklą valstybės narės įvertina įvairių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių ekonominį efektyvumą. Tai sudarys galimybę nustatyti kaštų atžvilgiu optimalius energinio naudingumo reikalavimų lygius.

VIII PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva
ir jos vėlesnių dalinių pakeitimų sąrašas
(nurodyti 33 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES (OL L 153, 2010 6 18, p. 13)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844 (OL L 156, 2018 6 19, p. 75)	Tik 1 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1)	Tik 53 straipsnis

 

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai ir taikymo pradžios datos

(nurodyta 33 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo terminas	Taikymo pradžios datos
2010/31/ES	2012 m. liepos 9 d.	Kiek tai susiję su 2, 3, 9, 11, 12, 13, 17, 18, 20 ir 27 straipsniais, – 2013 m. sausio 9 d.; kiek tai susiję su 4, 5, 6, 7, 8, 14, 15 ir 16 straipsniais, – 2013 m. sausio 9 d. valdžios institucijų užimamų pastatų atveju ir 2013 m. liepos 9 d. – kitų pastatų atveju.
(ES) 2018/844	2020 m. kovo 10 d.

 

IX PRIEDAS

Atitikties lentelė
Direktyva 2010/31/ES	Ši direktyva
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio 1 punktas	2 straipsnio 1 punktas
–	2 straipsnio 2 punktas
2 straipsnio 2 punktas	2 straipsnio 3 punktas
–	2 straipsnio 4 ir 5 punktai
2 straipsnio 3, 3a, 4 ir 5 punktai	2 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktai
–	2 straipsnio 10, 11 ir 12 punktai
2 straipsnio 6, 7, 8 ir 9 punktai	2 straipsnio 13, 14, 15 ir 16 punktai
–	2 straipsnio 17, 18, 19 ir 20 punktai
2 straipsnio 10 punktas	2 straipsnio 21 punktas
–	2 straipsnio 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 punktai
2 straipsnio 11, 12, 13 ir 14 punktai	2 straipsnio 28, 29, 30 ir 31 punktai
–	2 straipsnio 32, 33, 34, 35, 36 ir 37 punktai
2 straipsnio 15 punktas	2 straipsnio 37 punktas
2 straipsnio 15, 15a, 15b, 15c, 16 ir 17 punktai	2 straipsnio 38, 39, 40, 41, 42 ir 43 punktai
2 straipsnio 18 punktas	–
2 straipsnio 19 punktas	2 straipsnio 44 punktas
–	2 straipsnio 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56 ir 57 punktai
2 straipsnio 20 punktas	–
2a straipsnis	3 straipsnis
3 straipsnis	4 straipsnis
4 straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
6 ir 9 straipsniai	7 straipsnis
7 straipsnis	8 straipsnis
–	9 straipsnis
–	10 straipsnis
8 straipsnio 1 ir 9 dalys	11 straipsnis
8 straipsnio 2–8 dalys	12 straipsnis
8 straipsnio 10 ir 11 dalys	13 straipsnis
–	14 straipsnis
10 straipsnis	15 straipsnis
11 straipsnis	16 straipsnis
12 straipsnis	17 straipsnis
13 straipsnis	18 straipsnis
–	19 straipsnis
14 ir 15 straipsniai	20 straipsnis
16 straipsnis	21 straipsnis
17 straipsnis	22 straipsnis
–	23 straipsnis
18 straipsnis	24 straipsnis
19 straipsnis	25 straipsnis
19 a straipsnis	–
20 straipsnis	26 straipsnis
21 straipsnis	27 straipsnis
22 straipsnis	28 straipsnis
23 straipsnis	29 straipsnis
26 straipsnis	30 straipsnis
27 straipsnis	31 straipsnis
28 straipsnis	32 straipsnis
29 straipsnis	33 straipsnis
30 straipsnis	34 straipsnis
31 straipsnis	35 straipsnis
I priedas	I priedas
–	II priedas
–	III priedas
IA priedas	IV priedas
–	V priedas
II priedas	VI priedas
III priedas	VII priedas
IV priedas	VIII priedas
V priedas	IX priedas

 

Pagrindimas

Nepakeistų pasiūlymo dalių („baltų dalių“) pakeitimai buvo būtini dėl svarbių priežasčių, susijusių su vidine teksto logika, arba dėl to, kad pakeitimai yra neatsiejamai susiję su kitais priimtinais pakeitimais.

AIŠKINAMOJI DALIS

2022 m. pavasarį itin daug dėmesio skirta būtinybei skubiai sumažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Nors dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kylančios grėsmės ES sutelkė pastangas į Europos žaliąjį kursą, Rusijos išpuolis prieš Ukrainą sustiprino poreikį didinti Sąjungos energetinį saugumą didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Pastaruoju metu padidėjusios naftos ir dujų kainos, iš dalies dėl šio karo, sukėlė sunkumų vartotojams visoje ES. Tuo tarpu pastatuose suvartojama 40 % ES energijos, o beveik 75 % bloko pastatų yra neefektyvūs. Pastarojo meto pasaulinė pandemija taip pat padidino namų, kurių patalpų aplinkos kokybė gera, svarbą. Todėl reikia skubiai atlikti plataus užmojo ir esminę mūsų pastatų ūkio renovaciją. Pagrindinė priemonė siekiant šio tikslo – persvarstyti Pastatų energinio naudingumo direktyvą.

 

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu siekiama iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Pastatuose išmetama 36 % šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Nepaisant Europos pastatų ūkio neefektyvumo, kasmet renovuojama tik 0,4–1,2 % namų. Jei nesugebėsime kovoti su mažu ES pastatų renovacijos mastu taikydami tvirtą teisinę sistemą, rizikuojame neįgyvendinti savo įsipareigojimų klimato kaitos srityje. Todėl veiksmai, kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, mažinti energijos vartojimą ir mažinti iškastinio kuro naudojimą pastatuose, gali labai padėti neutralizuoti poveikį klimatui ir atkurti ES energetinį suverenumą. Neseniai paskelbtu planu „REPowerEU“ taip pat padedama paspartinti pastangas ateityje mažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir kovoti su dideliu energijos kainų kilimu, dėl kurio didėja infliacija ir energijos nepriteklius.

 

Persvarstyta Pastatų energinio naudingumo direktyva gali sumažinti energijos nepriteklių bei mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padėti pasiekti mūsų klimato tikslus. Ja turėtų būti skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas pastatuose, taip pat skatinama esminė renovacija. Ji turėtų apimti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kad būtų sugriežtinti naujų ir esamų pastatų standartai. Konsultacijas dėl renovacijos teikiančios vieno langelio sistemos turėtų teikti aiškią ir nešališką informaciją, kad vartotojai galėtų imtis veiksmų. Galiausiai, tikslinės paskolos ir dotacijos bus labai svarbios siekiant paskatinti renovacijos bangą.

 

Minimaliųjų energinio naudingumo standartų socialinės apsaugos priemonės

Energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai dažnai gyvena prasčiausio energinio naudingumo pastatuose. Nepriimtina, kad pažeidžiamiausiems asmenims kiltų finansinė ir sveikatos rizika, susijusi su nesandariais būstais ir neefektyviais prietaisais, dėl kurių susidaro didelės sąskaitos už energiją. Todėl pranešėjas siūlo minimaliuosius energinio naudingumo standartus pirmiausia taikyti prasčiausio energinio naudingumo pastatams. Įpareigojant atlikti renovaciją turi būti numatytos namų ūkių apsaugos priemonės, apsaugančios juos nuo didelės skolos, namų praradimo ar nuomos didinimo. Išlaidos ir nauda turi būti padalijamos teisingai ir turi būti sutelkta finansinė parama, taip pat turi būti įdiegtos kitos socialinės apsaugos priemonės. Tik tada galėsime įtraukti visas bendruomenes į renovaciją ir užtikrinti geresnę žmonių gyvenimo kokybę.

 

Esminė renovacija ir atsinaujinančiųjų išteklių energija siekiant laipsniškai panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro būstuose

Esminė renovacija atlieka svarbų vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Labai svarbu, kad esminė renovacija taptų standartine renovacijos forma, kad namų ūkiai galėtų gauti naudos iš didesnio sutaupytos energijos kiekio ir perėjimo nuo iškastiniu kuru grindžiamo šilumos ir vėsumos tiekimo prie atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamų sistemų.

 

Europos Komisijos planu „REPowerEU“ raginama didinti saulės energijos naudojimą pastatuose, pabrėžiamas piliečių energetikos bendrijų vaidmuo ir šilumos siurblių plėtra, kaip ES energetinio suverenumo didinimo priemonė. Planu „REPowerEU“ įpareigojama pastatuose įrengti saulės energijos įrenginius. Pranešėjas siūlo išplėsti nuostatą, kad į ją būtų įtrauktas šilumos siurblių įrengimas, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą per ateinančius penkerius metus įdiegti 10 mln. šilumos siurblių. Tai padidins namų ūkių energetinį saugumą, padės kovoti su jų priklausomybe nuo vis nepastovesnių iškastinio kuro kainų ir suteiks jiems galimybę aktyviai dalyvauti energetikos pertvarkoje.

 

Sutelkti renovacijos finansavimą, visų pirma siekiant kovoti su energijos nepritekliumi

Tvirta ir nuosekli finansavimo sistema yra nepaprastai svarbi siekiant išnaudoti Pastatų energinio naudingumo direktyvos energijos taupymo potencialą. Valstybės narės gali nukreipti investicijas į energijos taupymą, energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Tai paskatins ekonomikos atsigavimą kuriant kokybiškas darbo vietas.

 

Pranešėjas siūlo didinti techninę ir praktinę pagalbą teikiant nemokamas konsultacijas dėl renovacijos vieno langelio sistemose. ES fondai, pavyzdžiui, Socialinis klimato fondas arba Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, turėtų būti naudojami kaip garantijos ir apyvartiniai fondai, siekiant užtikrinti galimybę gauti finansavimą toms grupėms, kurioms sunku pasinaudoti tradicinėmis hipotekomis ar paskolomis. Kova su energijos nepritekliumi yra labai svarbi šioje direktyvoje. Sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo ir finansavimo apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemos, dotacijos ir subsidijuojamos integruotos pastatų renovacijos programos vietos lygmeniu turi būti skirtos pažeidžiamoms grupėms ir jas vykdant turi būti atliekama įperkama ar net išlaidų požiūriu neutrali renovacija.

 

Holistinė renovacija, patalpų aplinkos kokybė ir apylinkėmis grindžiamas požiūris

Pranešėjas ragina valstybes nares laikytis apylinkėmis grindžiamo požiūrio į renovaciją, kuria skatinamos energetikos bendrijos, atsinaujinančiųjų išteklių centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų naudojimas ir piliečių inicijuota renovacija. Kitus aspektus, pavyzdžiui, judumą, socialinę įtrauktį, žaliąsias erdves ir vandentvarką, taip pat galima veiksmingiau spręsti rajonų lygmeniu.

 

Holistinė renovacija, atsižvelgiant į tokius aspektus, kaip poveikis klimatui, apželdinti paviršiai arba patalpų aplinkos kokybė, didina platesnę energetinės renovacijos naudą. Pavyzdžiui, patalpų aplinkos kokybės gerinimas yra neatsiejamas nuo žmonių sveikatos ir gerovės gerinimo. Žmonės 90 % laiko praleidžia patalpose, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad kasmet dėl prastos patalpų aplinkos kokybės anksčiau laiko miršta 120 000 europiečių. Pranešėjas siūlo spręsti šią problemą taikant priemones, kuriomis būtų stebima ir gerinama patalpų aplinkos kokybė, o tai padės užtikrinti saugesnį būstą.

 

ES renovacijos masto didinimas yra prasmingas tiek ekonominiu, tiek aplinkos apsaugos požiūriu. Siekiant ES poveikio klimatui neutralumo, būtina ne tik stebėti, bet ir mažinti pastatų poveikį klimatui, be kita ko, renkantis statybines medžiagas. Visai netaršūs pastatai turi tapti nauju standartu. Taip užtikrinama, kad namai galėtų būti savarankiški, būtų eksploatuojami naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ar netgi pagaminti perteklinę energiją kitoms reikmėms.

 

Jei dabar nepasinaudosime šia galimybe, mes ne tik neįvykdysime savo klimato srities įsipareigojimų, bet ir tiesiog perduosime savo atsakomybę ateities kartoms.

Pranešėjas dėkoja visiems, kurie padėjo parengti šį pranešimą, ir su viltimi laukia ateities iššūkio.

PRIEDAS. SUBJEKTŲ AR ASMENŲ, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS, SĄRAŠAS

Subjektas ir (arba) asmuo

Agora Energiewende

Architect Council Europe

Association of the European cement industry-CEMBUREAU

BEUC- The European Consumer Organisation

BIBM - Federation of the European Precast Concrete Industry

Buildings Performance Institute Europe – BPIE

CEFACD-The European Committee of Manufacturers of Domestic Heating and Cooking Appliances

CEMEP- European Committee of Manufacturers of Electrical Machines and Power Electronics

ChargeUp Europe

CLER - Réseau pour la transition énergétique

Climate Action Network Europe

Climate Strategy & Partners

Coalition for Energy Savings

Council of Gas Detection and Environmental Monitoring- CoGDEM

Danfoss

DENEFF- Deutsche Unternehmensinitiative Energieeffizienz

DigitalEurope

ECOS - Environmental Coalition on Standards

EEB- European Environmental Bureau

EHI- The European heating industry

EHPA- European Heat Pump Association

EjendomDanmark, The Danish Property Federation

EUBAC- European Building Automation and Controls Association

EuroAce- the European Alliance of Companies for Energy Efficiency in Buildings

Eurocities

Euroheat and Power

Europacable

European Alliance to Save Energy- EU-ASE

European Aluminium

European Association for Electromobility- AVERE

European Association for Wastewater Heat Recovery- EuroWWHR

European Association of Real Estate Professions- CEPI

European Climate Foundation

European Commission: DG ENER, DG CLIMA, DG GROW, DG REFORM

European Committee of Electrical Installation Equipment Manufacturers- CECAPI

European Construction Industry Federation- FIEC

European Copper Institute

European Cyclists Federation- ECF

European Disability Forum

European electrical contracting sector – EuropeOn

European Federation of Intelligent Energy Efficiency Services (EFIEES)

European federation of renewable energy cooperatives – Rescoop

European Mortgage Federation - European Covered Bond Council (EMF-ECBC)

European Partnership for Energy and the Environment- EPEE

European Solar Shading Organisation- ESSO

European Union of Electrical Wholesalers- EUEW

European Ventilation Industry Association- EVIA

Fastighetsägarna Sverige, The Swedish Property Federation

FEANTSA- the European Federation of National Organisations Working with the Homeless

Federal Chamber of German Architects- BAK

Fire Safe Europe (FSEU)

Friends of the Earth Europe – FOEE

German Bausparkassen

German Credit Industry Committee (GBIC)

Glass for Europe

Green Transition Denmark

Groupement du Mur Manteau

Habitat for Humanity

Housing Europe

Iberdrola

Ingka Group

International Union of Property Owners- UIPI

International Union of Tenants (IUT)

Knauf Energy Solutions

Knauf Insulations

Lighting Europe

Metals For Buildings

Modern Building Alliance

Norsk Eiendom, The Norwegian Property Federation

PGE Polska Grupa Energetyczna S.A.

Positive Money Europe

RAKLI, The Finnish Association of Property Owners and Construction Clients

Regulatory Assistance Project – RAP

Renovate Europe

RightToEnergy Coalition

Rockwool

Schneider Electric

Smart Energy Europe – SmartEn

SolarPower Europe

SWM – Stadtwerke München

The Association of European Renewable Energy Research Centres- EUREC

The European Association for Storage of Energy - EASE

The international association of the Testing, Inspection and Certification (TIC) sector

Trane Technologies

Transport and Environment

Union Francaise de l’Electricité- UFE

Verbraucherzentrale Bundesverbands (vzbv)

Viessman

World Green Building Council

World Green Infrastructure Network

WWF- World Wildlife Fund

 

 

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS (8.11.2022)

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto

Pirmininkui

Cristianui‐Silviu BUȘOI

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) (COM(2021)0802 – C9‑0469/2021 – 2021/0426(COD))

Gerb. Pirmininke,

Teisės reikalų komitetas išnagrinėjo nurodytą pasiūlymą pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnį dėl išdėstymo nauja redakcija.

Minėtojo straipsnio 3 dalyje nurodyta:

 

„Jei už teisės reikalus atsakingas komitetas mano, kad be tų esminių pakeitimų, kurie jau buvo nurodyti pasiūlyme, jame nėra kitų esminių pakeitimų, apie tai jis praneša už atitinkamą klausimą atsakingam komitetui.

 

Tokiu atveju, be 180 ir 181 straipsniuose įtvirtintų sąlygų, atsakingas komitetas laiko priimtinais tik tuos pakeitimus, kurie susiję su pasiūlymo dalimis, kuriose yra pakeitimų.

 

Tačiau už atitinkamą klausimą atsakingo komiteto pirmininkas išimties tvarka ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas atskirai gali pripažinti priimtinais nepakeistų pasiūlymo dalių pakeitimus, jeigu jis mano, kad tokie pakeitimai būtini siekiant išlaikyti vidinę teksto logiką arba neatsiejamai susiję su kitais priimtinais pakeitimais. Tokios priežastys nurodomos rašytiniame pakeitimų pagrindime.“

 

Atsižvelgdamas į pridedamą Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės, išnagrinėjusios pasiūlymą dėl išdėstymo nauja redakcija, nuomonę ir laikydamasis pranešėjo rekomendacijų, Teisės reikalų komitetas mano, kad, be aptariamame pasiūlyme nurodytų pakeitimų, pasiūlyme kitų esminių pakeitimų nėra, o, kalbant apie nepakeistų ankstesnio akto nuostatų kodifikavimą su tais esminiais pakeitimais, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamą tekstą nekeičiant jo esmės.

Taigi Teisės reikalų komitetas po diskusijų 2022 m. spalio 27 d. posėdyje nusprendė (21 narių balsavo už, nė vienas prieš, 2 susilaikė)[36] rekomenduoti atsakingam Konstitucinių reikalų (AFCO) komitetui apsvarstyti minėtąjį pasiūlymą vadovaujantis 110 straipsniu.

 

Pagarbiai

Adrián Vázquez Lázara

 

Priedas

KONSULTACINĖ DARBO GRUPĖ TEISĖS TARNYBŲ

2022 m. rugsėjo 29 d., Briuselis

NUOMONĖ

 PATEIKTA EUROPOS PARLAMENTUI

  TARYBAI

  KOMISIJAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

2021 m. gruodžio 15 d. COM(2021)802 – 2021/0426(COD)

Atsižvelgdama į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo, ypač į jo 9 dalį, konsultacinė darbo grupė, kurią sudaro Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų atstovai, 2022 m. kovo 11 d. ir 30 d. susirinko į posėdžius, kuriuose, be kitų klausimų, buvo svarstytas Komisijos pateiktas minėtasis pasiūlymas.

 

Šiuose posėdžiuose[37] apsvarsčiusi pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama nauja redakcija išdėstyti 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/EB dėl pastatų energinio naudingumo, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nustatė, kad pilka spalva, įprastai naudojama esminiams pakeitimams nurodyti, turėtų būti pažymėta:

– 57 konstatuojamojoje dalyje pridedami įžanginiai žodžiai „siekiant remti tikslą pagerinti pastatų energinį naudingumą“;

– 61 konstatuojamojoje dalyje nuorodos „34 punktas“ pakeitimas nuoroda „44 punktas“, ir žodžio „skatinamos“ pakeitimas žodžiu „turėtų“;

– 12 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje išbraukiamas Direktyvos 2010/31/ES 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas;

– 12 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje išbraukiamas Direktyvos 2010/31/ES 8 straipsnio 5 dalies a punktas;

– 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte žodžių „viešosios valdžios institucijos“ pakeitimas žodžiais „viešosioms įstaigoms“;

– 20 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje išbraukiamas žodis „šilumos“, einantis prieš žodį „generatorius“ Direktyvos 2010/31/ES 14 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje;

– 20 straipsnio 4 dalies antroje ir ketvirtoje pastraipose išbraukiamas žodis „šildymo“, einantis prieš žodžius „reikalavimus“ ir „sistemos“ Direktyvos 2010/31/ES 14 straipsnio 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipose;

– 20 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje išbraukiama įžanginė formuluotė „Kaip alternatyva 1 daliai“ ir žodis „šilumos“, einantis prieš žodį „generatorių“, taip pat žodis „šildymo“, einantis prieš žodį „sistemos“ Direktyvos 2010/31/ES 14 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje;

– 27 straipsnyje išbraukiama nuoroda į Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnį, šiuo metu esanti to akto 20 straipsnyje.

 

Apsvarsčiusi šį pasiūlymą, konsultacinė darbo grupė bendru sutarimu nusprendė, kad pasiūlyme, be jame nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra. Konsultacinė darbo grupė taip pat nustatė, kad, kalbant apie nepakeistų ankstesnio akto nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamą teisės tekstą nekeičiant jo esmės.

 

 

 

 

 

 

 

 

F. DREXLER  T. BLANCHET  D. CALLEJA CRESPO

Juriskonsultas  Juriskonsultė  Generalinis direktorius

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (28.11.2022)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija)

(COM(2021)0802 – C9‑xxxx – 2021/0426(COD))

Nuomonės referentas: Radan Kanev

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

pastatams tenka 40 % galutinės ES suvartojamos energijos ir atitinkama bendrų namų ūkių išlaidų dalis ir 36 % joje išmetamo su energija susijusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Todėl pastatų ūkis yra gyvybiškai svarbus tam, kad 2050 m. būtų pasiektas tinklo neutralumas. Efektyviau energiją vartojančių pastatų ūkiu ne tik vykdytume savo tarptautinius įsipareigojimus, bet ir didintume energetinį saugumą ir mažintume energijos importą į ES, mažintume vartotojų sąskaitas už energiją, sudarytume sveikesnes gyvenimo sąlygas, taip pat skatintume augimą, avangardines technologijas ir darbo vietų kūrimą Europoje.

Šiuo metu trukdo išnaudoti visas energijos taupymo galimybes kliudo keletas aspektų:

dėl sudėtingos ES teisės aktų, nacionalinių statybos kodeksų, elgesio praktikos, ekonominių ir finansinių kliūčių ir skirtingos pastatų ūkio nuosavybės struktūros valstybėse narėse (skirtingų paskatų nuomininkams ir savininkams) sąveikos esminė renovacija, kuri energijos suvartojimą sumažėja leistų sumažinti bent 60 proc., atliekama 0,2 proc. pastatų ūkio per metus.

Įperkamumas. Mokėjimai už sutaupytą energiją

Renovacija labai padės sumažinti pastatų suvartojamos energijos kiekį, taršą ir vis augančias sąskaitas už energiją. Komunikate „Renovacijos banga“ nurodoma, kad reikia 275 mlrd. EUR papildomų investicijų per metus, kad būtų pasiektas pastatų renovacijos įnašas siekiant tikslo iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Gali būti, kad šias išlaidas turės padengti paprasti Europos piliečiai – nuomininkai – tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės, ar vienos šeimos namų ūkiai. Nuomonės referentas yra įsitikinęs, kad ES pastatų ūkio pertvarka bus sėkminga tik jei ją rems daug ES piliečių. Siekdamas, kad renovacija taptų patrauklesnė, jis siūlo naujas finansinės paramos priemones – vadinamuosius mokėjimus už sutaupytą energiją, kuriomis užtikrinama, kad paskolos grąžinimo sąskaitos niekada neviršytų sutaupytos energijos kiekio kainos. Valstybių narių vykdomas šių priemonių įgyvendinimas yra būtina sąlyga, kad jos galėtų nustatyti pastatų, kuriose gyvena po vieną šeimą, renovacijos pareigą. Jis papildo ekonomines apsaugos priemones, susijusias su reikalavimais nuo 2030 m. iš esmės renovuoti pastatus taip, kad jie taptų visai netaršiais. Vykdant šią renovaciją pastatas turėtų būti pertvarkytas į visai netaršų pastatą arba turėtų būti pasiekti geriausi rezultatai, kuriuos įmanoma pasiekti atliekant renovaciją, kainuojančią iki 50 proc. atitinkamo pastato vertės. Nuomonės referentas mano, kad akivaizdu, jog teikiant finansinę paramą ir techninę pagalbą aiški pirmenybė turėtų būti teikiama pažeidžiamiems namų ūkiams ir mažas pajamas gaunantiems savininkams. Kadangi šios gyventojų grupės paprastai gyvena prasčiausio energinio naudingumo pastatuose, nuomonės referentas keičia G klasės (blogiausio energinio naudingumo pastatų) apibrėžtį – vietoj „15 % prasčiausio energetinio naudingumo pastatų“ į „mažiausiai kaip 15 proc. prasčiausio energinio naudingumo pastatų“.

Holistinis konkretiems poreikiams pritaikytas vietos požiūris

Dėl klimato skirtumų, vietos sąlygų ir skirtingų pastatų ūkių būtina laikytis holistinio konkretiems poreikiams pritaikyto požiūrio vietos lygmeniu, o ne vieno visiems taikomo požiūrio. Todėl nuomonės referentas įtraukia tokius veiksnius, taip pat galimybę taikyti kitokį požiūrį į istorinius pastatus ir pirmenybę teikti viešųjų pastatų, pvz., mokyklų ir ligoninių, renovacijai. Jis sustiprina vieno langelio principu veikiančių centrų vaidmenį remiant daugiabučių pastatų ir privačiai nuomojamų būstų renovaciją. Galiausiai jis tinkamai atsižvelgia į skirtingą valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos derinį, kad būtų skatinama naudoti visus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant atsinaujinančią energiją, gaunamą iš tinklo. . Pabrėždamas įgyvendinimą vietos lygmeniu, nuomonės referentas yra įsitikinęs, kad valstybės narės privalo sukurti tinkamą renovacijos skatinimo sistemą. Jo nuomone, labai svarbu, kad nacionalinėse renovacijos strategijose būtų numatytos taisomosios priemonės, taikomos tais atvejais, kai rezultatai yra nepakankami, ir pakankama finansinė parama.

Patalpų oro kokybė

Šiais laikais žmonės daug laiko praleidžia patalpose. Pandemija sustiprino darbo ir gyvenimo po tuo pačiu stogu koncepciją. Įvairūs šaltiniai rodo, kad dešimtys milijonų europiečių kenčia nuo blogos patalpų oro kokybės. Bloga oro kokybė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz., pelėsių ar drėgmės. Todėl pastatų statyba ir priežiūra gali daryti didžiulį poveikį visuomenės sveikatai ir visų gyventojų gerovei. Todėl nuomonės referentas siūlo nustatyti holistinę patalpų oro kokybės apibrėžtį.

PAKEITIMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(2a) klimato kaita yra iššūkis, peržengiantis valstybių sienas ir reikalaujantis neatidėliotinų ir plataus užmojo veiksmų. Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. yra ir puiki galimybė, ir iššūkis Sąjungai, jos valstybėms narėms, piliečiams ir visų sektorių verslui. Siekiant šio tikslo sanglaudos politika yra labai svarbi priemonė siekiant užtikrinti sąžiningą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kurioje niekas neliktų nuošalyje;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) kaip paskelbta Žaliojo kurso komunikate, 2020 m. spalio 14 d. Komisija pristatė strategiją „Renovacijos banga“30. Joje pateikiamas veiksmų planas, apimantis konkrečias reguliavimo, finansavimo ir sąlygų sudarymo priemones, kurio tikslas iki 2030 m. bent padvigubinti metinę energinės pastatų renovacijos normą ir skatinti esmines renovacijas. Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo peržiūra yra vienas iš strategijos „Renovacijos banga“ įgyvendinimo veiksnių, todėl ją atlikti būtina. Ji taip pat padės įgyvendinti iniciatyvą „Naujasis europinis bauhauzas“ ir Europos neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją;	(3) kaip paskelbta Žaliojo kurso komunikate, 2020 m. spalio 14 d. Komisija pristatė strategiją „Renovacijos banga“30. Joje pateikiamas veiksmų planas, apimantis konkrečias reguliavimo, finansavimo ir sąlygų sudarymo priemones, kurio tikslas iki 2030 m. bent padvigubinti metinę energinės pastatų renovacijos normą ir skatinti esmines daugiau kaip 35 mln. pastatų renovacijas ir sukurti iki 160 000 darbo vietų statybos sektoriuje, renovaciją padarant įperkamą visiems namų ūkiams, įskaitant namų ūkius, kurių galimybės padengti pradines išlaidas yra ribotos. Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo peržiūra yra vienas iš strategijos „Renovacijos banga“ įgyvendinimo veiksnių, todėl ją atlikti būtina. Ji taip pat padės įgyvendinti Europos neutralaus poveikio klimatui, ekologiškų ir pažangiųjų miestų misiją, ir turėtų būti vykdoma pagal iniciatyvos „Naujasis europinis bauhauzas“, kaip ankstesnio pastatų renovacijos bangos etapo, scenarijų. Iniciatyvoje „Naujasis europinis bauhauzas“ turėtų būti atsižvelgiama į šiuos tris pagrindinius ramsčius, kaip holistiniu požiūriu siekiant didesnio pastatų energinio naudingumo ir pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimo ne vėliau kaip iki 2050 m.: a) tvarumą, t. y. klimato tikslus, žiedinę ekonomiką, nulinę taršą, žalinimą ir biologinę įvairovę; b) estetiką, t. y. potyrių ir stiliaus kokybę (ne tik funkcionalumą); c) įtrauktį, t. y. įvairovės ir socialinės pažangos vertinimą, saugų prieinamumą ir įperkamumą visiems. Iniciatyvos „Naujasis europinis bauhauzas“ judėjimu bus padėtas pagrindas naujiems mąstymo būdams, kurie bus aiškūs ir integraciniai ir kuriais bus sukurtas didesnis saugumas ir patogumas mūsų piliečiams bei remiami kultūriniai judėjimai, propaguojantys vietos ir pasaulines žinias, kurios padės sukurti kultūriškai pagrįstą socialinį dinamizmą, reikalingą tam, kad būtų išvengta tik elitinių veikėjų veiksmų;
__________________	__________________
30 „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“, COM(2020) 662 final.	30 „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“, COM(2020) 662 final.

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktu)31 teisės aktuose įtvirtinamas tikslas iki 2050 m. neutralizuoti visos ekonomikos poveikį klimatui ir nustatomas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį jos viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (kiekį, iš kurio išskaitytas absorbuojamas kiekis) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;	(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktu)31 teisės aktuose įtvirtinamas tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti visos ekonomikos poveikį klimatui, o vėliau – pašalinti daugiau teršalų negu išmetama, ir nustatomas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį jos viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (kiekį, iš kurio išskaitytas absorbuojamas kiekis) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;
__________________	__________________
31 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).	31 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) įgyvendinti šiuos tikslus siekiama pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisės aktų rinkiniu, apie kurį paskelbta Europos Komisijos 2021 m. darbo programoje. Jis apima įvairių sričių, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę, energijos mokesčius, pastangų pasidalijimą, apyvartinių taršos leidimų prekybą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, politiką. Direktyvos 2010/31/ES peržiūra yra neatsiejama to teisės aktų rinkinio dalis;	(5) įgyvendinti šiuos tikslus siekiama pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisės aktų rinkiniu, apie kurį paskelbta Europos Komisijos 2021 m. darbo programoje. Jis apima įvairių sričių, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę, energijos mokesčius, pastangų pasidalijimą, apyvartinių taršos leidimų prekybą ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, politiką. Direktyvos 2010/31/ES peržiūra yra neatsiejama to teisės aktų rinkinio dalis; kadangi principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra labiau žiedinės ekonomikos sistemos pagrindas, Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti pastatų sektoriui, kuris atsakingas už daugiau kaip 40 proc. galutinio energijos suvartojimo Sąjungoje, jau neminint to, kad 75 proc. Sąjungos pastatų vis dar nėra efektyviai vartojantys energiją. Užtikrinus geresnį žiediškumo principų integravimą pastatų sektoriuje, pastatų infrastruktūros ir techninės galimybės pagal bendrą holistinį požiūrį užtikrintų ilgesnį eksploatavimo laikotarpį ir mažesnes energijos sąnaudas ir taip būtų nustatytas konkretus šio sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir taršos mažinimo scenarijus; Direktyvos 2003/87/EB (ES ATLPS) peržiūra, siekiant išplėsti prekybą anglies dioksido išmetimo leidimais įtraukiant kelių transportą ir pastatus, kad visoje ekonomikoje būtų pasiųstas anglies dioksido kainos signalas, galima ilgainiui pakeisti brangius ir neveiksmingus pastatų energijos vartojimo efektyvumo reguliavimo reikalavimus;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) sprendžiant dilemą tarp įperkamo būsto ir klimato apsaugos, reikia technologinio neutralumo ir novatoriško verslo ir mokslo potencialo. Vykdant prekybą apyvartiniais anglies dioksido taršos leidimais siunčiamas kainų signalas skatinama konkurencija ir nukreipiami veiksmai taip, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų mažinamas ten, kur tai yra ekonomiškai efektyviausia, taip sumažinant bendras su klimato kaita susijusios pertvarkos išlaidas Europos Sąjungai ir jos piliečiams. Todėl Komisija pasiūlė peržiūrėti Direktyvą 2003/87/EB (ES ATLPS) ir išplėsti prekybos apyvartiniais anglies dioksido taršos leidimais sistemą, įtraukiant į ją kelių transportą ir pastatus, kad visai ekonomikai būtų pasiūtas anglies dioksido kainos signalas. Toks pastatų įtraukimas į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą gali ilgainiui pakeisti brangius ir neveiksmingus pastatų energijos vartojimo efektyvumo reguliavimo reikalavimus;

Pagrindimas

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra kertinis ES kovos su klimato kaita politikos akmuo ir pagrindinė priemonė, padedanti ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5b) 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos pradėto įgyvendinti ES plano „REPowerEU“, kuriuo siekiama sparčiai mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir paspartinti žaliąją pertvarką, esmė – pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir į pastatus integruotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos. 2022 m. gegužės 18 d. komunikate „REPowerEU“ Komisija paragino Europos Parlamentą ir Tarybą sudaryti sąlygas papildomai sutaupyti energijos ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, pasitelkiant Pastatų energinio naudingumo direktyvą;

Pagrindimas

Būtina atsižvelgti į naujausius pokyčius.

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) Pastatams tenka 40 % galutinės Sąjungos suvartojamos energijos ir 36 % joje išmetamo su energija susijusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio . Todėl energijos vartojimo mažinimas , remiantis [peržiūrėtos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (EVED)] 3 straipsnyje nustatytu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/199932 2 straipsnio 18 punkte apibrėžtu principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, ir atsinaujinančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas pastatų sektoriuje yra svarbios priemonės, būtinos siekiant sumažinti Sąjungos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją kiekį . Vartojant mažiau energijos ir naudojant daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos taip pat galima labai prisidėti prie Sąjungos energetinės priklausomybės mažinimo, energijos tiekimo saugumo didinimo, technologijų plėtros skatinimo ir užimtumo ir regioninės plėtros galimybių sukūrimo, ypač salose ir kaimo vietovėse;	(6) pastatams tenka 40 % galutinės Sąjungos suvartojamos energijos ir atitinkama bendrų namų ūkių išlaidų dalis ir 36 % joje išmetamo su energija susijusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Todėl energijos vartojimo ir namų ūkių išlaidų energijai mažinimas ir atsinaujinančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatų sektoriuje, yra svarbios priemonės, būtinos siekiant sumažinti Sąjungos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir energijos nepritekliaus mastą. Vartojant mažiau energijos ir kartu naudojant daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos taip pat galima labai prisidėti prie Sąjungos energetinės priklausomybės mažinimo, energijos tiekimo saugumo, ypač plane „REPowerEU“ nustatytų užmojų, didinimo, pastatų šildymo ir vėsinimo išlaidų veiksmingumo, technologijų plėtros skatinimo ir užimtumo ir regioninės plėtros galimybių sukūrimo, ypač salose ir kaimo vietovėse;
__________________	__________________
32 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).	32 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

Pagrindimas

Amendment necessary for pressing reasons relating to the internal logic of the text. The "energy efficiency first" principle should not be an end in itself. The reduction of energy consumption can be a possible instrument to achieve the EU climate targets. However, it is not necessarily the most cost-effective and can lead to considerable inefficiencies. With the Emission Trading System, the EU already has a cost-effective instrument to decarbonise.

Energy poverty and the high costs of renovations especially for vulnerable groups are important issue that should be consistently addresses throughout this Directive.

 

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) Europos būsto fondas labai skiriasi pagal amžių, dydį, paskirtį, izoliacijos lygį, šildymo šaltinius, paklausą ir galimybes naudotis energija. Keletas veiksnių, pvz., didelė techninių klausimų įvairovė, didelės patiriamos išlaidos ir susijusių suinteresuotųjų subjektų skaičius, prisideda prie to, kad pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas tampa sudėtinga ir opia tema. Taikant vieną visiems tinkamą požiūrį į pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, nebūtų patenkinti vartotojų poreikiai ir išspręstos su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu susijusios problemos. Reikalinga labiau pritaikyta strategija, kurioje būtų atsižvelgta į vietos ir sistemos lygmens veiksnius;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika. Atitinkamai konstatuojamojoje dalyje turėtų būti atsižvelgta į šioje naujos redakcijos direktyvoje siūlomų priemonių įvairovės lankstumą.

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6b) pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumas ir pastatų renovacija atlieka didžiulį socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį vaidmenį ir daro didelį teigiamą poveikį nacionalinio ir Sąjungos lygmens pastangoms mažinti energetinę priklausomybę ir taip didinti nacionalinį saugumą. Todėl investicijos į energijos vartojimo efektyvumą turėtų būti laikomos prioritetiniu klausimu tiek privačiuoju, tiek viešuoju lygmeniu;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6c) siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai gautų naudos iš geresnio pastatų energinio naudingumo ir su juo susijusios gyvenimo kokybės bei aplinkosauginės, ekonominės ir sveikatos apsaugos naudos, turėtų būti sukurta tinkama reguliavimo ir finansinė sistema, pagal kurią būtų remiama renovacija, skirta mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams ir namų ūkiams, patiriantiems energijos nepriteklių, kurių gyventojai dažnai gyvena prasčiausio energinio naudingumo pastatuose, esančiuose tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse;

Pagrindimas

Būtina vidinei teksto logikai.

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6d) tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad pastatų renovacijos ir energinio naudingumo standartų didinimo socialinis ir ekonominis poveikis priklauso nuo paskatų skirtų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie patiria energijos nepriteklių ir apskritai gyvena prasčiausio energinio naudingumo pastatuose tiek miesto, tiek kaimo vietovėse, ir šių namų ūkių investavimo galimybių. Be to, pastatų, kurių energinis naudingumas yra prastas, skaičius yra daug didesnis nei pastatų, kurie atitinka geresnius standartus, taigi jie gerokai daugiau prisideda prie didesnio energijos suvartojimo ir papildomo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6e) nustačius minimaliuosius energinio naudingumo standartus kartu su socialinėmis ir finansinėmis garantijomis, pagerės pažeidžiamiausių ir skurdžiausių piliečių gyvenimo kokybė;

Pagrindimas

Būtina vidinei teksto logikai.

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6f) todėl labai svarbu, kad viešosios pastangos būtų nukreiptos į energijos vartojimo efektyvumo ir energinio naudingumo didinimą prasčiausio energinio naudingumo pastatuose, kuriuose gyvena pirmieji du mažiausias pajamas gaunančių kiekvienos valstybės narės gyventojų deciliai;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) pastatams tenkantį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sudaro prieš jų eksploatavimo laikotarpį, per jį ir po jo išmestas kiekis. 2050 m. pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo vizija apima ne tik eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, kuriam šiuo metu skiriamas pagrindinis dėmesys. Todėl reikėtų palaipsniui aprėpti per visą gyvavimo ciklą pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pradedant nuo naujų pastatų. Pastatai yra svarbi medžiagų saugykla, kurioje daugelį dešimtmečių saugomi ištekliai, todėl tiek naujų, tiek renovuojamų pastatų konstrukcijos pasirinkimas turi didelę įtaką per visą jų gyvavimo laikotarpį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Į pastatų energinį naudingumą per visą jų gyvavimo ciklą turėtų būti atsižvelgiama ne tik statant naujus pastatus, bet ir vykdant renovaciją – šiuo tikslu valstybių narių pastatų renovacijos planuose turėtų būti atsižvelgiama į per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką;	(7) pastatams tenkantį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sudaro prieš jų eksploatavimo laikotarpį, per jį ir po jo išmestas kiekis. 2050 m. pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo vizija apima ne tik eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, kuriam šiuo metu skiriamas pagrindinis dėmesys. Todėl reikėtų palaipsniui mažinti per visą gyvavimo ciklą pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tikslus turėtų nustatyti Komisija, remdamasi bendra ir suderinta metodika. Pastatai yra svarbi medžiagų saugykla, kurioje daugelį dešimtmečių saugomi ištekliai, todėl tiek naujų, tiek renovuojamų pastatų konstrukcijos pasirinkimas turi didelę įtaką per visą jų gyvavimo laikotarpį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Į pastatų energinį naudingumą per visą jų gyvavimo ciklą turėtų būti atsižvelgiama ne tik statant naujus pastatus, bet ir vykdant renovaciją – šiuo tikslu valstybių narių pastatų renovacijos planuose turėtų būti atsižvelgiama į per visą gyvavimo ciklą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką ir tikslus;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7a) valstybės narės, apskaičiuodamos pastatų energijos vartojimo efektyvumo rodiklius ir siekdamos didesnio pakartotinio naudojimo ir perdirbimo, kaip nurodyta žiedinės ekonomikos principuose, turėtų atsižvelgti į savo pastatų medžiagų saugyklos poveikį ir visą jos gyvavimo ciklą. Šiuo atžvilgiu tai reikėtų susieti su pagrindiniu iniciatyvos „Naujasis europinis bauhauzas“ vaidmeniu, kuriuo siekiama skatinti didesnį užstatytos aplinkos žiediškumą, atitinkamai skatinant renovaciją ir pritaikytą pakartotinį naudojimą, o ne griovimą ir naują statybą;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7b) nustačius viso gyvavimo ciklo reikalavimus bus skatinamos pramonės inovacijos, vietos vertės kūrimas ir žiediškumas, pvz., dažniau naudojant vietos tradicines gamtinės kilmės medžiagas, pvz., akmenis ir medieną, taip pat antrines žaliavas;

Pagrindimas

Būtina vidinei teksto logikai.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7c) labai svarbu skatinti ir įtraukti tvaresnių statybinių medžiagų, visų pirma biologinės ir geologinės kilmės medžiagų, naudojimą, taip pat paprastus pasyvius žemųjų technologijų ir vietoje išbandytus statybos metodus, siekiant remti ir skatinti medžiagų technologijų, padedančių užtikrinti idealią pastatų izoliaciją ir atramines konstrukcijas, naudojimą ir mokslinius tyrimus, taip pasiekiant mažesnį energijos suvartojimą, kuris reiškia energijos vartojimo efektyvumą ir didesnį pastatų atsparumą. Atsižvelgiant į klimato krizę ir padidėjusią vasaros karščio bangų tikimybę, ypatingą dėmesį reikėtų skirti pastatų apsaugai nuo karščio;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7d) holistinis požiūris į pastatų energinio naudingumo problemos sprendimą apima aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą bei poveikį. Renovacija pastatų sektoriuje turėtų būti visaapimanti visos pastato konstrukcijos, pvz., pastato apvalkalų (stogo ir fasado), pavėsinimo ir vėdinimo kontrolės, pertvarka. Tokiu būdu būtų sumažintas energijos poreikis, ypač pastatuose, pastatytuose po Antrojo pasaulinio karo, ir taip būtų veiksmingiau atsižvelgti į gyventojų, kuriems gresia atskirtis, poreikius, išvengta galimo didesnių būsto kainų nustatymo ir vėlesnio didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo poveikio didinant asmeninio transporto naudojimą;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7e) aukštos kokybės apstatyta aplinka – tai kvalifikuotų statybos sektoriaus, kūrybos ir kultūros sektorių specialistų darbo rezultatas, kuris gali būti tik kokybiškų procesų, visų pirma viešųjų pirkimų procedūrų, rezultatas;

Pakeitimas  20 

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) norint kuo labiau sumažinti per visą pastatų gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia efektyviai naudoti išteklius ir užtikrinti žiediškumą. Tai taip pat gali būti derinama su pastatų ūkio dalių pavertimu laikinu anglies dioksido absorbentu;	(8) norint kuo labiau sumažinti per visą pastatų gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia efektyviai naudoti išteklius ir užtikrinti pakankamumą ir žiediškumą. Tai taip pat gali būti derinama su pastatų ūkio dalių pavertimu laikinu anglies dioksido absorbentu, pastatų elementus papildant perdirbtomis ir gamtinės kilmės medžiagomis, pvz., medienos medžiagomis, apželdintais stogais ir fasadais, ir sprendimais, kurie yra ekonomiškai efektyvūs ir kartu teikia aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą ir padeda didinti atsparumą. Tokiais sprendimais į miestus, kraštovaizdžius ir jūros kraštovaizdžius įnešama daugiau įvairovės, gamtos ir natūralių elementų bei procesų, įgyvendinant prie vietos sąlygų pritaikytas, efektyviai išteklius naudojančias ir sistemines intervencines priemones, taip pat atsižvelgiant į biologinę įvairovę;

 

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) pastato viso gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialas rodo bendrą pastato indėlį į bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių kinta klimatas, kiekį. Jis apima būdingąjį statybos produktų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir naudojimo etapu tiesiogiai bei netiesiogiai išmetamą šių dujų kiekį. Todėl reikalavimas apskaičiuoti naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialą per gyvavimo ciklą yra pirmas žingsnis siekiant labiau atsižvelgti į pastatų naudingumą per visą gyvavimo ciklą ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos;	(9) pastato viso gyvavimo ciklo visuotinio atšilimo potencialas rodo bendrą pastato indėlį į bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių kinta klimatas, kiekį. Jis apima būdingąjį statybos produktų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir naudojimo bei išmontavimo etapais tiesiogiai bei netiesiogiai išmetamą šių dujų kiekį. Todėl reikalavimas apskaičiuoti naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialą per gyvavimo ciklą yra pirmas žingsnis siekiant labiau atsižvelgti į pastatų naudingumą per visą gyvavimo ciklą ir prisidėti prie žiedinės ekonomikos; Todėl taip pat reikėtų atsižvelgti į medžiagų perdirbimo išmontavimo etape galimybes;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) pastatams tenka apie pusė ES išmetamo pirminių smulkių kietųjų dalelių (KD2,5), kurios sukelia priešlaikinę mirtį ir ligas, kiekio. Didinant pastatų energinį naudingumą tuo pačiu metu gali ir turėtų būti mažinamas išmetamas teršalų kiekis, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/228433;	(10) pastatams tenka apie pusė ES išmetamo pirminių smulkių kietųjų dalelių (KD2,5), kurios sukelia priešlaikinę mirtį ir ligas, kiekio. Didinant pastatų energinį naudingumą ir naudojant tinkamas gamtinės kilmės ir sveikesnes pastatų konstrukcijų medžiagas tuo pačiu metu gali ir turėtų būti mažinamas išmetamas teršalų kiekis, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/228433;
__________________	__________________
33 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).	33 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Sąjungai daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, taip užtikrinanti energijos tiekimą žvelgiant iš vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvų;

Pagrindimas

Grąžinama Komisijos išbraukta konstatuojamoji dalis.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10b) šį tikslą gali padėti pasiekti išsamių ir veiksmingų naujų medžiagų technologijų moksliniai tyrimai;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) tolesnio pastatų energinio naudingumo gerinimo priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į klimato sąlygas, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos, vietos sąlygas, taip pat į pastatų patalpų mikroklimatą ir ekonominį efektyvumą. Tos priemonės neturėtų daryti poveikio kitiems pastatams keliamiems reikalavimams, kaip antai pastato prieinamumui, priešgaisrinei ir seisminei saugai ir numatomai paskirčiai;	(11) tolesnio pastatų energinio naudingumo gerinimo priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į klimato sąlygas, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos ir vietos sąlygas, taip pat į pastatų patalpų mikroklimatą, patalpų aplinkos kokybę, pakankamumą, žiediškumą ir ekonominį efektyvumą. Tos priemonės turėtų būti derinamos su kitais pastatams keliamais reikalavimais, kaip antai pastato prieinamumu, priešgaisrine, šildymo ir elektros įrangos ir seismine sauga ir numatoma paskirtimi; Be to, jomis turėtų būti užtikrinama, kad būtų pagerinta pažeidžiamų ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių, asmenų, patiriančių energijos nepriteklių, ir asmenų, gyvenančių socialiniuose būstuose, padėtis;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant metodiką, kurią būtų galima diferencijuoti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis . Toje metodikoje, be šiluminių savybių, turėtų būti numatomi kiti faktoriai, įgaunantys vis daugiau svarbos, kaip antai šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimas, pastato automatizavimo ir kontrolės sistemos, išmanieji sprendimai, pasyviojo šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų oro kokybė, tinkamas natūralus apšvietimas ir pastatų projektavimas. Energinio naudingumo apskaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas arba oro kondicionavimas , bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą. Rengiant tą metodiką reikėtų atsižvelgti į galiojančius Europos standartus. Metodika turėtų būti užtikrinama, kad bus atsižvelgta į faktines eksploatavimo sąlygas, ir suteikiama galimybė naudoti skaitikliais išmatuotus energijos duomenis rezultatų tikslumui patikrinti ir palyginamumui užtikrinti, taip pat ji turėtų būti grindžiama valandos ar trumpesniais laiko intervalais. Siekdamos skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą vietoje, be suderintųjų bendrųjų principų, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad skaičiavimo metodikoje būtų pripažįstama kuo didesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo vietoje, be kita ko, kitoms reikmėms, kaip antai elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigoms, nauda ir į ją toje metodikoje būtų atsižvelgta;	(12) pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant metodiką, kurią būtų galima diferencijuoti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis . Toje metodikoje, be šiluminių savybių, turėtų būti numatomi kiti faktoriai, įgaunantys vis daugiau svarbos, kaip antai šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimas, pastato automatizavimo ir kontrolės sistemos, išmanieji sprendimai, šilumos rekuperavimas iš nuotekų, vėdinimo ir vėsinimo sistemų, pasyviojo šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, patalpų oro kokybė, tinkamas natūralus apšvietimas ir pastatų projektavimas. Energinio naudingumo apskaičiavimo metodika turėtų būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas arba oro kondicionavimas , bet turėtų apimti metinį pastato energinį naudingumą. Rengiant tą metodiką reikėtų atsižvelgti į galiojančius Europos standartus. Metodika turėtų būti užtikrinama, kad bus atsižvelgta į faktines eksploatavimo sąlygas, ir suteikiama galimybė naudoti skaitikliais išmatuotus energijos duomenis rezultatų tikslumui patikrinti ir palyginamumui užtikrinti, taip pat ji turėtų būti grindžiama valandos ar trumpesniais laiko intervalais. Siekdamos skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą vietoje, įskaitant ant stogų montuojamas saulės baterijų plokštes pagal Europos saulės energijos stogų iniciatyvą, be suderintųjų bendrųjų principų, valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, kad skaičiavimo metodikoje būtų pripažįstama kuo didesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo vietoje, be kita ko, kitoms reikmėms, kaip antai elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigoms, nauda ir į ją toje metodikoje būtų atsižvelgta;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) du trečdaliai pastatams šildyti ir vėsinti naudojamos energijos vis dar gaunama iš iškastinio kuro. Siekiant sumažinti pastatų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač svarbu laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo pastatams šildyti ir vėsinti. Todėl valstybės narės savo pastatų renovacijos planuose turėtų nurodyti savo nacionalinę politiką ir priemones, kuriomis siekiama laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo pastatams šildyti ir vėsinti, o pagal kitą nuo 2027 m. galiosiančią daugiametę finansinę programą neturėtų būti teikiama jokių finansinių paskatų iškastinio kuro katilams įrengti, išskyrus atvejus, atrinktus investicijoms iki 2027 m. pagal Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo programas. Nacionalinė laipsniško atsisakymo politika ir priemonės turėtų būti pagrįstos aiškiu teisiniu pagrindu, pagal kurį šilumos generatoriai uždraudžiami pagal jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba naudojamo kuro rūšį;	(14) du trečdaliai pastatams šildyti ir vėsinti naudojamos energijos vis dar gaunama iš iškastinio kuro, kuris vis labiau pasižymi kainų nestabilumu ir neužtikrintu tiekimu. Tai ypač pasakytina apie prasto energinio naudingumo pastatus, kuriuose gyvena mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, todėl didėja socialinė nelygybė ir socialinės atskirties rizika, ypač esant didelėms energijos kainoms ir didėjant pragyvenimo išlaidoms. Siekiant sumažinti pastatų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač svarbu laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo pastatams šildyti ir vėsinti, nustatyti aiškias ir veiksmingas šio laipsniško atsisakymo proceso strategijas ir apibrėžti geriausius jo metodus. Todėl valstybės narės savo pastatų renovacijos planuose turėtų nurodyti savo nacionalinę politiką ir priemones, kuriomis siekiama laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo pastatams šildyti ir vėsinti, o nuo 2024 m. neturėtų būti teikiama jokių finansinių paskatų iškastinio kuro katilams įrengti, išskyrus atvejus, atrinktus investicijoms iki 2024 m. pagal Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo programas, ir atvejus, kai katilai gali veikti naudodami atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Nacionalinė laipsniško atsisakymo politika ir priemonės turėtų būti pagrįstos aiškiu teisiniu pagrindu, pagal kurį šilumos generatoriai uždraudžiami pagal jų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba naudojamo kuro rūšį;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika. Siekiant sparčiai mažinti šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia laikytis technologinio neutralumo požiūrio. Katilai, kurie gali veikti naudodami atsinaujinančiosios energijos šaltinius, yra ekonomiškai efektyvus būdas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl jų įrengimui ir toliau turėtų būti taikomos finansinės paskatos.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(14a) efektyvus buitinio karšto vandens sistemų atliekinės šilumos panaudojimas – didelė energijos taupymo galimybė. Karšto vandens ruošimas yra pagrindinis energijos vartojimo šaltinis naujuose pastatuose, ir paprastai jo atliekinė šiluma yra švaistoma ir pakartotinai nenaudojama. Žinant, kad didžioji dalis karšto vandens gaunama sunaudojama dušuose, šilumos surinkimas iš dušų nutekamųjų vamzdžių pastatuose galėtų būti paprastas ir ekonomiškai efektyvus būdas sumažinti galutinės energijos suvartojimą ir su tuo susijusį išmetamą CO2 bei metano kiekį, susidarantį ruošiant buitinį karštą vandenį;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) Komisija turėtų nustatyti lyginamosios metodikos principus, skirtus skirtus kaštų atžvilgiu optimaliems minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams apskaičiuoti . Šių principų peržiūra turėtų būti suteikiama galimybė apskaičiuoti tiek energinį naudingumą, tiek išmetamą teršalų kiekį ir atsižvelgiama į išorinį poveikį aplinkai bei sveikatai, taip pat apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) išplėtimą ir anglies dioksido kainas. Tuos principus valstybės narės turėtų naudoti siekdamos palyginti rezultatus su savo nustatytais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais. Didelių , t. y. viršijančių 15 %, apskaičiuotų kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių ir galiojančių minimaliųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų neatitikimų atveju valstybės narės turėtų šį skirtumą pagrįsti arba planuoti tinkamus veiksmus neatitikimui sumažinti . Numatomą pastato ar pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą turėtų nustatyti valstybės narės, atsižvelgdamos į dabartinę standartinių ekonominio gyvavimo ciklų nustatymo praktiką ir patirtį. To palyginimo rezultatai ir tiems rezultatams gauti naudoti duomenys turėtų būti periodiškai pranešami Komisijai. Tos ataskaitos turėtų suteikti Komisijai galimybę įvertinti valstybių narių pažangą siekiant užtikrinti kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius ir rengti tos pažangos ataskaitas;	(17) Komisija turėtų nustatyti lyginamosios metodikos principus, skirtus skirtus kaštų atžvilgiu optimaliems minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams apskaičiuoti . Šių principų peržiūra turėtų būti suteikiama galimybė apskaičiuoti tiek energinį naudingumą, tiek išmetamą teršalų kiekį ir atsižvelgiama į išorinį poveikį aplinkai, saugai ir sveikatai, taip pat į galimybę išplėsti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) ir, jei taikytina, į anglies dioksido kainas. Iniciatyva „Naujasis europinis bauhauzas“ turi potencialą pakeisti politikos formavimo būdą ir apibrėžti ateities aplinką, patenkindamas prie naujų gyvenimo būdų pritaikytų erdvių poreikį. Tuos principus valstybės narės turėtų naudoti siekdamos palyginti rezultatus su savo nustatytais minimaliaisiais energinio naudingumo reikalavimais. Didelių , t. y. viršijančių 15 %, apskaičiuotų kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygių ir galiojančių minimaliųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų neatitikimų atveju valstybės narės turėtų šį skirtumą pagrįsti arba planuoti tinkamus veiksmus neatitikimui sumažinti . Numatomą pastato ar pastato dalies ekonominio gyvavimo ciklą turėtų nustatyti valstybės narės, atsižvelgdamos į dabartinę standartinių ekonominio gyvavimo ciklų nustatymo praktiką ir patirtį. To palyginimo rezultatai ir tiems rezultatams gauti naudoti duomenys turėtų būti periodiškai pranešami Komisijai. Tos ataskaitos turėtų suteikti Komisijai galimybę įvertinti valstybių narių pažangą siekiant užtikrinti kaštų atžvilgiu optimalius minimaliųjų energinio naudingumo reikalavimų lygius ir rengti tos pažangos ataskaitas;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika. Į iniciatyvą „Naujasis europinis bauhauzas“ turėtų būti atsižvelgiama nustatant reguliavimo sistemas, kurios daro poveikį statybų sektoriui, nes jos gali suteikti informacijos tose srityse, kurios nepatenka į vien tik energetikos reguliavimo taikymo sritį.

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) didesniems Sąjungos užmojams klimato ir energetikos srityje įgyvendinti reikia naujos pastatų vizijos – visai netaršių pastatų, kurių energijos poreikis labai mažas ir, kai techniškai įmanoma, visiškai patenkinamas naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Visi nauji pastatai turėtų būti visai netaršūs, o visi esami pastatai turėtų būti pertvarkyti į visai netaršius iki 2050 m.	(19) didesniems Sąjungos užmojams klimato ir energetikos srityje įgyvendinti reikia naujos pastatų vizijos – visai netaršių pastatų, kurių energijos poreikis labai mažas ir, kai techniškai įmanoma, visiškai patenkinamas naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Visi nauji pastatai, pirmenybę teikiant mokykloms, vaikų darželiams ir ligoninėms, turėtų būti visai netaršūs, o visi esami pastatai turėtų būti pertvarkyti į visai netaršius iki 2050 m.

 

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(19a) kadangi jau sukurta apie 90 proc. 2050 m. urbanistinės aplinkos, reikia didesnio užmojo pastangų, kad būtų paspartinta esamo pastatų ūkio renovacija ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Šiuo metu nustatytos iniciatyvos ir standartai lems, ar Sąjunga pasieks savo ilgalaikius klimato ir energetikos tikslus;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(19b) įperkamumas ir socialinis teisingumas yra svarbiausi veiksniai siekiant žaliosios ir teisingos pertvarkos, kad ne vėliau kaip 2050 m. pastatų ūkis taptų nuo iškastinio kuro nepriklausomu. Vartotojų kreditingumą reikia vertinti pagal galiojančius Sąjungos teisės aktus. Labai svarbu, kad finansinių priemonių taikymo sritis atitiktų potencialių paramos gavėjų poreikius – mažiausias pajamas gaunantys ir pažeidžiamiausi namų ūkiai turėtų gauti 100 proc. subsidijas modernizavimo darbams;

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(19c) mokėjimų už sutaupytą energiją principas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą ir ekonominį patrauklumą ir turi būti vertinamas kaip papildoma priemonė, nemažinanti bendrų siekių klimato srityje. Nustatydama mokėjimų už sutaupytą energiją standartus, Komisija turėtų užtikrinti, kad nebūtų pakenkta Europos klimato teisės akte ir strategijoje „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ nustatytiems prioritetams;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(20) Efektyvaus pastato energijos reikmes patenkinti naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją galima įvairiais būdais: tokią energiją galima gaminti vietoje, pvz., naudojant šiluminės ar fotovoltinės saulės energijos technologijas, šilumos siurblius arba iš biomasės, ją gali tiekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos arba gali būti naudojamasi centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema, grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atliekine šiluma;	(20) Efektyvaus pastato energijos reikmes patenkinti naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją galima įvairiais būdais: tokią energiją galima gaminti vietoje, pvz., naudojant šiluminės ar fotovoltinės saulės energijos technologijas, šilumos siurblius arba iš biomasės, ją gali tiekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, piliečių energetikos bendrijos ar kiti partneriai kaimynystėje arba gali būti naudojamasi centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema, grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atliekinės šilumos išgavimu iš nuotekų, sanitarinėms reikmėms skirto vandens arba oro, taip pat skirstymo sistema grindžiamais atsinaujinančiaisiais ištekliais;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika. Didelės įmonės pagal Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvą negali dalyvauti energetikos bendrijų veikloje. Šias nepalankias sąlygas reikėtų išlyginti leidžiant ne tik energetikos bendrijas, bet ir kitų formų bendrą energijos naudojimą kaimynystėje.

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) siekiant užtikrinti būtiną Sąjungos pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, reikia didelio masto energinės renovacijos: pagal dabartinius pastatų standartus beveik 75 % šio pastatų ūkio yra neefektyvūs, o 2050 m. 85–95 % esamų pastatų dar tebestovės. Deja, svertinis metinis energinės renovacijos mastas išlieka žemas – apie 1 %. Dabartiniu tempu pastatų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas užtruks šimtmečius. Todėl pagrindinis šios direktyvos tikslas – paskatinti ir remti pastatų renovaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų;	(21) siekiant užtikrinti būtiną Sąjungos viešų ir privačių pastatų ūkio, įskaitant Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų pastatus, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, reikia didelio masto energinės renovacijos: pagal dabartinius pastatų standartus beveik 75 % šio pastatų ūkio yra neefektyvūs, o 2050 m. 85–95 % esamų pastatų dar tebestovės. Deja, svertinis metinis energinės renovacijos mastas išlieka žemas – apie 1 %. Dabartiniu tempu pastatų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas užtruks šimtmečius. Todėl pagrindinis šios direktyvos tikslas – paskatinti ir remti pastatų renovaciją, įskaitant perėjimą prie netaršių šildymo sistemų;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(22) minimalieji energinio naudingumo standartai yra esminė reguliavimo priemonė siekiant paskatinti didelio masto esamų pastatų renovaciją, nes jais šalinamos pagrindinės renovacijos kliūtys, pavyzdžiui, skirtingos paskatos ir bendros nuosavybės struktūros, kurių negalima įveikti ekonominėmis paskatomis. Nustačius minimaliuosius energinio naudingumo standartus turėtų būti laipsniškai pašalinti prasčiausio energinio naudingumo pastatai ir nuolat gerinamas nacionalinis pastatų ūkis, taip prisidedant prie ilgalaikio tikslo iki 2050 m. sukurti nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį;	(22) minimalieji energinio naudingumo standartai yra esminė reguliavimo priemonė siekiant paskatinti didelio masto esamų pastatų renovaciją, nes jais šalinamos pagrindinės renovacijos kliūtys, pavyzdžiui, skirtingos paskatos ir bendros nuosavybės struktūros, kurių negalima įveikti ekonominėmis paskatomis. Nustačius minimaliuosius energinio naudingumo standartus turėtų būti laipsniškai pašalinti prasčiausio energinio naudingumo pastatai ir nuolat gerinamas nacionalinis pastatų ūkis, įskaitant Sąjungos institucijų ir įstaigų pastatų ūkį, taip prisidedant prie ilgalaikio tikslo iki 2050 m. sukurti nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(23) Sąjungos lygmeniu nustatant minimaliuosius energinio naudingumo standartus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastatų, turinčių didžiausią potencialą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos nepritekliaus mažinimo ir didesnės socialinės bei ekonominės naudos požiūriu, renovacijai, visų pirma paties prasčiausio energinio naudingumo pastatams, kuriuos reikia renovuoti pirmiausia;	(23) Sąjungos lygmeniu nustatant minimaliuosius energinio naudingumo standartus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastatų, turinčių didžiausią potencialą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos nepritekliaus mažinimo ir didesnės socialinės bei ekonominės naudos požiūriu, renovacijai, visų pirma paties prasčiausio energinio naudingumo pastatams, kuriuos reikia renovuoti pirmiausia, įskaitant galimybę naudoti hibridinius šilumos siurblius, kai nėra jokio kito įmanomo sprendimo, kuriame nenaudojamas iškastinis kuras;

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(23a) siekiant sudaryti išsamų ir detalų dabartinės pastatų ūkio padėties žemėlapį, pagal kurį būtų galima tiksliai nustatyti, kur yra prasčiausio energinio naudingumo pastatai, Komisija turėtų atlikti Sąjungos pastatų ūkio auditą, kad būtų galima tinkamai sutelkti dėmesį į Sąjungos pastangas ir investicijas;

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) įvedant minimaliuosius energinio naudingumo standartus turėtų būti nustatyta ir galimybių atverianti sistema, įskaitant techninę pagalbą ir finansines priemones. Nacionaliniu lygmeniu nustatyti minimalieji energinio naudingumo standartai neprilygsta Sąjungos standartams, apibrėžtiems valstybės pagalbos taisyklėse, o Sąjungos masto minimalieji energinio naudingumo standartai gali būti laikomi tokiais Sąjungos standartais. Pagal peržiūrėtas valstybės pagalbos taisykles, kol Sąjungos masto energinio naudingumo standartai taps privalomi, valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą pastatams renovuoti, kad pastatai atitiktų tuos Sąjungos masto standartus, t. y. kad pasiektų tam tikrą energinio naudingumo klasę. Kai standartai taps privalomi, valstybės narės galės toliau teikti valstybės pagalbą pastatams ir pastato vienetams, kuriems taikomi Sąjungos masto energinio naudingumo standartai, renovuoti, jei pastatų renovacija bus siekiama aukštesnio standarto nei nustatyta žemiausia energinio naudingumo klasė;	(25) įvedant minimaliuosius energinio naudingumo standartus turėtų būti nustatyta ir galimybių atverianti sistema, įskaitant techninę pagalbą ir finansines priemones, ypatingą dėmesį skiriant renovacijos programoms, skirtoms mažas pajamas gaunantiems, pažeidžiamiems ir energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. Nacionaliniu lygmeniu nustatyti minimalieji energinio naudingumo standartai neprilygsta Sąjungos standartams, apibrėžtiems valstybės pagalbos taisyklėse, o Sąjungos masto minimalieji energinio naudingumo standartai gali būti laikomi tokiais Sąjungos standartais. Pagal peržiūrėtas valstybės pagalbos taisykles, kol Sąjungos masto energinio naudingumo standartai taps privalomi, valstybės narės gali teikti valstybės pagalbą pastatams renovuoti, kad pastatai atitiktų tuos Sąjungos masto standartus, t. y. kad pasiektų tam tikrą energinio naudingumo klasę. Kai standartai taps privalomi, valstybės narės galės toliau teikti valstybės pagalbą pastatams ir pastato vienetams, kuriems taikomi Sąjungos masto energinio naudingumo standartai, renovuoti, jei pastatų renovacija bus siekiama aukštesnio standarto nei nustatyta žemiausia energinio naudingumo klasė arba jei ji bus vykdoma pagal renovacijos pasų schemą;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika. Finansinės priemonės taikomos pastatams, kuriems yra aiškus veiksmų planas, kaip per nustatytą laikotarpį pasiekti nulinės taršos lygį. Renovacijos pasų schema – tai sistema, kuria siekiama tai užtikrinti išdėstant nuoseklią renovacijos etapų seką ir kuria siekiama ne vėliau kaip iki 2050 m. pastatą paversti visai netaršiu.

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) ES taksonomijoje nustatyta aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos visoje ekonomikoje, įskaitant pastatų sektorių, klasifikacija. Pagal Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, pastatų renovacija laikoma tvaria veikla, kai ją vykdant sutaupoma bent 30 % energijos, ji atitinka minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, taikomus kapitalinei esamų pastatų renovacijai, arba ją sudaro atskiros su pastatų energiniu naudingumu susijusios priemonės, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo įrangos arba pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės įrangos bei prietaisų įrengimas, techninė priežiūra ar remontas, kai tokios atskiros priemonės atitinka nustatytus kriterijus. Pastatų renovacija, kuria siekiama, kad pastatai atitiktų Sąjungos masto minimaliuosius energinio naudingumo standartus, paprastai atitinka ES taksonomijos kriterijus, susijusius su pastatų renovacijos veikla;	(26) ES taksonomijoje nustatyta aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos visoje ekonomikoje, įskaitant pastatų sektorių, klasifikacija. Pagal Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, pastatų renovacija laikoma tvaria veikla, kai ją vykdant sutaupoma bent 30 % energijos, ji atitinka minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, taikomus kapitalinei arba esminei esamų pastatų renovacijai, arba ją sudaro atskiros su pastatų energiniu naudingumu susijusios priemonės, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo įrangos arba pastatų energinio naudingumo matavimo, reguliavimo ir kontrolės įrangos bei prietaisų įrengimas, techninė priežiūra ar remontas, kai tokios atskiros priemonės atitinka nustatytus kriterijus. Pastatų renovacija, kuria siekiama, kad pastatai atitiktų Sąjungos masto minimaliuosius energinio naudingumo standartus, paprastai atitinka ES taksonomijos kriterijus, susijusius su pastatų renovacijos veikla;

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl direktyvos

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(29) siekdamos iki 2050 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį ir esamus pastatus paversti visai netaršiais, valstybės narės turėtų parengti nacionalinius pastatų renovacijos planus, kurie pakeistų ilgalaikes renovacijos strategijas ir būtų dar patikimesnė, visapusiškai veiksminga planavimo priemonė, kuria remdamosi valstybės narės daugiau dėmesio skirtų finansavimui ir užtikrinimui, kad pastatų renovacijai vykdyti pakaktų tinkamai kvalifikuotų darbuotojų. Savo pastatų renovacijos planuose valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinius pastatų renovacijos tikslus. Remiantis Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio b punkto 7 papunkčiu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/106036 nustatytomis reikiamomis sąlygomis, valstybės narės turėtų pateikti finansavimo priemonių, taip pat investicijų poreikių ir administracinių išteklių jų pastatų renovacijos planams įgyvendinti apmatus;	(29) siekdamos iki 2050 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pastatų ūkį ir esamus pastatus paversti visai netaršiais, valstybės narės turėtų parengti nacionalinius pastatų renovacijos planus, kurie pakeistų ilgalaikes renovacijos strategijas ir būtų dar patikimesnė, visapusiškai veiksminga planavimo priemonė, kuria remdamosi valstybės narės daugiau dėmesio skirtų administracinei paramai, finansavimui ir užtikrinimui, kad pastatų renovacijai ir kokybės procesams, visų pirma viešųjų pirkimų procedūroms, vykdyti pakaktų aukštos kvalifikacijos statybos, kūrybinio ir kultūros sektorių darbuotojų. Savo pastatų renovacijos planuose valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinius pastatų renovacijos tikslus. Remiantis Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio b punkto 7 papunkčiu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/106036 nustatytomis reikiamomis sąlygomis, valstybės narės turėtų pateikti finansavimo priemonių, taip pat investicijų poreikių ir administracinių išteklių jų pastatų renovacijos planams įgyvendinti apmatus;
__________________	__________________
36 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).	36 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(32) etapinė renovacija gali padėti išspręsti didelių pradinių išlaidų ir gyventojų patiriamos sumaišties problemas, kurios gali kilti renovuojant vienu ypu. Tačiau tokia etapinė renovacija turi būti kruopščiai suplanuota, kad vienas renovacijos etapas netrukdytų būtiniems paskesniems etapams. Renovacijos pase pateikiamas aiškus laipsniškos renovacijos veiksmų planas, padedantis savininkams ir investuotojams planuoti tinkamiausią intervencijos laiką ir mastą. Todėl renovacijos pasai turėtų būti įvesti kaip savanoriška priemonė pastatų savininkams visose valstybėse narėse;	(32) vieno etapo esminė renovacija yra ekonomiškiausia ir mažiausio anglies dioksido biudžeto galimybė laiku pasiekti Europos pastatų ūkio pakeitimo tikslus. etapinė renovacija gali padėti išspręsti didelių pradinių išlaidų ir gyventojų patiriamos sumaišties problemas, kurios gali kilti renovuojant vienu ypu. Tačiau tokia etapinė renovacija turi būti kruopščiai suplanuota, kad vienas renovacijos etapas netrukdytų būtiniems paskesniems etapams. Renovacijos pase pateikiamas aiškus laipsniškos renovacijos veiksmų planas, padedantis savininkams ir investuotojams planuoti tinkamiausią intervencijos laiką ir mastą. Todėl renovacijos pasai turėtų būti įvesti kaip savanoriška priemonė pastatų savininkams visose valstybėse narėse; Renovacijos pasai neturėtų tapti ekonomine ar administracine našta pastatų savininkams ir turėtų būti išduodami nemokamai visiems mažas pajamas gaunantiems nekilnojamojo turto savininkams ir visiems nekilnojamojo turto savininkams, kurių tas nekilnojamasis turtas yra pagrindinė gyvenamoji vieta; Siekdamos kuo labiau sumažinti biurokratizmą ir išvengti dubliavimosi, valstybės narės gali nuspręsti integruoti pastatų renovacijos pasus į energinio naudingumo sertifikatus;

 

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl direktyvos

33 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(33) sąvoka „esminė renovacija“ Sąjungos teisės aktuose dar neapibrėžta. Siekiant įgyvendinti ilgalaikę pastatų viziją, esminė renovacija turėtų būti apibrėžiama kaip renovacija, kuria pastatai paverčiami visai netaršiais pastatais, o pirmajame etape – kaip renovacija, kuria pastatai paverčiami energijos beveik nevartojančiais pastatais. Tokia apibrėžtimi siekiama prisidėti prie pastatų energinio naudingumo didinimo tikslo. Esminė renovacija energinio naudingumo tikslais yra puiki galimybė pasirūpinti kitais aspektais, pvz., pažeidžiamų namų ūkių gyvenimo sąlygomis, atsparumo klimato kaitai didinimu, atsparumu nelaimių rizikai, įskaitant seisminį atsparumą, priešgaisrine sauga, pavojingųjų medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimu ir prieinamumu asmenims su negalia;	(33) sąvoka „esminė renovacija“ Sąjungos teisės aktuose dar neapibrėžta. Siekiant įgyvendinti ilgalaikę pastatų viziją, esminė renovacija turėtų būti apibrėžiama kaip renovacija, kuria pastatai paverčiami visai netaršiais pastatais, o pirmajame etape – kaip renovacija, kuria pastatai paverčiami energijos beveik nevartojančiais pastatais. Tokia apibrėžtimi siekiama prisidėti prie pastatų energinio naudingumo didinimo tikslo. Esminė renovacija energinio naudingumo tikslais yra puiki galimybė pasirūpinti kitais aspektais, pvz., vidaus patalpų aplinkos kokybe, pažeidžiamų namų ūkių gyvenimo sąlygomis, atsparumo klimato kaitai didinimu, atsparumu nelaimių rizikai, įskaitant seisminį atsparumą, priešgaisrine, šildymo įrangos ir elektros įrangos sauga ir ventiliacija, pavojingųjų medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimu ir prieinamumu asmenims su negalia bei vyresnio amžiaus asmenims. Esminės renovacijos, kuriomis pastatų energinis naudingumas pagerinamas bent 60 proc., šiuo metu vykdomos tik 0,2 proc. pastatų ūkio, ir tik penktadaliu atvejų energijos vartojimo efektyvumas yra reikšmingai padidinamas;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl direktyvos

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) siekdamos skatinti esminę renovaciją, kuri yra vienas iš strategijos „Renovacijos banga“ tikslų, valstybės narės turėtų tokiai renovacijai teikti didesnę finansinę ir administracinę paramą;	(34) siekdamos skatinti esminę renovaciją, kuri yra vienas iš strategijos „Renovacijos banga“ tikslų, valstybės narės turėtų teikti pirmenybę didesnei finansinei ir administracinei paramai tokiai renovacijai, daugiausia dėmesio skirdamos nuo energijos nepritekliaus kenčiantiems piliečiams ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, taip pat pastatams, kurių eksploatacinės savybės blogiausios;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35a) Komisija turėtų parengti istorinių pastatų technines gaires, kad palengvintų ir užtikrintų šios direktyvos įgyvendinimą, kartu apsaugant kultūros paveldą.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35b) Komisija turėtų parengti istorinio paveldo pastatų ir istorinių centrų technines gaires, kad būtų užtikrintas ekologinių siekių įgyvendinimas ir kultūros paveldo apsauga;

 

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35c) atliekant pastatų renovaciją siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą dažnai reikia dirbti su stogus, sienas ar elektros instaliaciją sudarančiomis medžiagomis, kuriose gali būti asbesto, jei tie pastatai buvo pastatyti prieš priimant Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus ir prieš uždraudžiant naudoti asbestą. Saugaus asbesto pašalinimo reikalavimai privalo būti nustatomi socialiai sąžiningai ir sykiu turi būti nustatytos atitinkamos priemonės, skirtos padėti pastatų savininkams finansuoti reikiamas renovacijas, taip pat papildomos pajėgumų stiprinimo priemonės darbus atliekančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Į Europos strategiją dėl viso asbesto šalinimo turėtų būti įtrauktas pasiūlymas atnaujinti Direktyvą 2009/148/EB, siekiant griežtinti Sąjungos priemones, susijusias su darbuotojų apsauga nuo asbesto pavojaus, ir užkirsti kelią naujai nuo asbesto nukentėjusių asmenų bangai įgyvendinant strategiją „Renovacijos banga“, taip pat pasiūlymas atnaujinti Direktyvą 2010/31/ES, siekiant nustatyti reikalavimą dėl privalomo asbesto ir kitų pavojingųjų cheminių medžiagų tikrinimo ir jų pašalinimo prieš pradedant renovacijos darbus, kad būtų apsaugota statybininkų sveikata;

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35d) būtina skubiai sumažinti pastatų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei elektrifikuoti jų energijos vartojimą. Siekiant sudaryti sąlygas ekonomiškai efektyviai diegti saulės energijos technologijas vėlesniame etape, visi nauji pastatai turėtų būti pritaikyti saulės energijai, t. y. suprojektuoti taip, kad būtų optimizuotas saulės energijos gamybos potencialas, atsižvelgiant į objekto saulės apšvietą, kad būtų galima veiksmingai diegti saulės energijos technologijas be brangiai kainuojančių struktūrinių pokyčių. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad naujuose gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose bei esamuose negyvenamuosiuose pastatuose būtų įrengti tinkami saulės energijos įrenginiai. Siekiant veiksmingai išnaudoti saulės energijos įrenginių potencialą pastatuose, valstybės narės turėtų nustatyti saulės energijos įrenginių įrengimo pastatuose įgyvendinimo kriterijus ir galimas išimtis, atsižvelgdamos į įvertintą saulės energijos įrenginių techninį ir ekonominį potencialą bei pastatų, kuriems taikomas šis įpareigojimas, charakteristikas;

 

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35e) vandens ir energijos sąsajos klausimo sprendimas yra ypač svarbus siekiant spręsti tarpusavyje priklausomo vandens ir energijos vartojimo ir didėjančio abiejų išteklių naudojimo intensyvumo problemas. Veiksminga vandentvarka ir pakartotinis vandens naudojimas gali labai padėti taupyti energiją, suteikdama ne tik naudą klimatui, bet ir socialinę ir ekonominę naudą;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35f) vertindamos efektyvaus šildymo ir vėsinimo galimybes valstybės narės turėtų atsižvelgti į platesnius aplinkosaugos, sveikatos ir saugos aspektus. Kadangi šilumos siurbliai atlieka svarbų vaidmenį realizuojant energijos vartojimo efektyvumo potencialą šildymo ir vėsinimo srityje, turėtų būti kuo labiau sumažinta patvarių, bioakumuliacinių ar toksiškų aušalų neigiamo poveikio aplinkai rizika;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) jei didesnę elektrinėms transporto priemonėms naudojamos elektros energijos dalį sudarys atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, sumažės su jomis susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Elektrinės transporto priemonės yra svarbus komponentas vykdant perėjimą prieš švarios energijos, grindžiamą efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, alternatyviaisiais degalais, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir novatoriškais energetinio lankstumo valdymo sprendimais. Statybos kodeksai gali būti veiksmingai panaudojami nustatant tikslinius reikalavimus, kuriais siekiama remti įkrovimo infrastruktūros diegimą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse. Valstybės narės turėtų šalinti tokias kliūtis kaip skirtingos paskatos ir administracinius sunkumus, su kuriais susiduria individualūs savininkai bandydami įrengti įkrovimo prieigą savo automobilių stovėjimo vietoje;	(37) jei didesnę elektrinėms transporto priemonėms naudojamos elektros energijos dalį sudarys atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, sumažės su jomis susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Elektrinės transporto priemonės yra svarbus komponentas vykdant perėjimą prieš švarios energijos, grindžiamą efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, alternatyviaisiais degalais, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir novatoriškais energetinio lankstumo valdymo sprendimais. Statybos kodeksai gali būti veiksmingai panaudojami nustatant tikslinius reikalavimus, kuriais siekiama remti įkrovimo infrastruktūros diegimą gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse. Valstybės narės turėtų šalinti tokias kliūtis kaip tinklo jungčių ir pralaidumo trukdžius ir skirtingos paskatos ir administracinius sunkumus, su kuriais susiduria individualūs savininkai bandydami įrengti įkrovimo prieigą savo automobilių stovėjimo vietoje;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl direktyvos

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) išmanusis įkrovimas ir abikryptis įkrovimas suteikia galimybę integruoti pastatų energetikos sistemas. Įkrovimo prieigos tose vietose, kur elektrinės transporto priemonės paprastai stovi ilgesnį laiką, pvz., kur žmonės stato automobilius, nes ten gyvena arba dirba, yra labai svarbios integruojant energetikos sistemas, todėl reikia užtikrinti išmaniojo įkrovimo funkcijas. Tais atvejais, kai abikryptis elektrinių transporto priemonių įkrovimas padėtų didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje ir apskritai elektros energijos sistemoje, tokia funkcija taip pat turėtų būti prieinama;	(39) išmanusis įkrovimas ir abikryptis įkrovimas suteikia galimybę integruoti pastatų energetikos sistemas. Įkrovimo prieigos tose vietose, kur elektrinės transporto priemonės paprastai stovi ilgesnį laiką, pvz., kur žmonės stato automobilius, nes ten gyvena arba dirba, yra labai svarbios integruojant energetikos sistemas, todėl visose naujose įkrovimo prieigose, esančiose pastatuose ir šalia jų, reikia užtikrinti išmaniojo įkrovimo funkcijas. Tais atvejais, kai abikryptis elektrinių transporto priemonių įkrovimas padėtų didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje ir apskritai elektros energijos sistemoje, tokia funkcija taip pat turėtų būti prieinama;

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(40)  žaliojo judumo skatinimas yra svarbi Europos žaliojo kurso dalis ir pastatai gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant būtiną infrastruktūrą ne tik elektrinėms transporto priemonėms, bet ir dviračiams įkrauti. Perėjimas prie tausojamojo judumo, pvz., dviračių, gali gerokai sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kaip nustatyta 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, švaraus ir veiksmingo privačiojo ir viešojo transporto, pavyzdžiui, dviračių transporto, dalies padidinimas smarkiai sumažins transporto keliamą taršą ir atneš didelės naudos pavieniams piliečiams ir bendruomenėms. Dviračių stovėjimo vietų trūkumas tiek gyvenamuosiuose, tiek negyvenamuosiuose pastatuose yra pagrindinė kliūtis naudotis dviračiais. Reikalavimų dėl minimalaus dviračių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas statybos kodeksuose gali veiksmingai padėti pereiti prie švaresnio judumo;	(40)  žaliojo judumo skatinimas yra svarbi Europos žaliojo kurso dalis ir pastatai gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant būtiną infrastruktūrą ne tik elektrinėms transporto priemonėms, bet ir dviračiams įkrauti. Perėjimas prie aktyvaus judumo, pvz., dviračių, gali gerokai sumažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Sparčiai augant elektrinių dviračių ir elektrinių krovininių dviračių pardavimui, taip pat reikia numatyti erdvę ir pagrindinę įkrovimo infrastruktūrą šių rūšių transporto priemonėms, kad būtų lengviau jas reguliariai naudoti. Kaip nustatyta 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane, švaraus ir veiksmingo privačiojo ir viešojo transporto, pavyzdžiui, dviračių transporto, dalies padidinimas smarkiai sumažins transporto keliamą taršą ir atneš didelės naudos pavieniams piliečiams ir bendruomenėms. Dviračių stovėjimo vietų trūkumas tiek gyvenamuosiuose, tiek negyvenamuosiuose pastatuose yra pagrindinė kliūtis naudotis dviračiais. Reikalavimų dėl minimalaus dviračių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas statybos kodeksuose gali veiksmingai padėti pereiti prie švaresnio judumo;

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

40 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(40a) valstybės narės turėtų remti vietos valdžios institucijas rengiant ir įgyvendinant darnaus judumo mieste planus, ypatingą dėmesį skiriant būsto politikos, tvaraus judumo, energijos kaupimo įrenginių plėtojimo siekiant padėti elektra varomų transporto priemonių integracijai ir miestų planavimo integravimui;

 

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl direktyvos

41 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(41) bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkės turėtų būti suderintos tarpusavyje ir jomis turėtų būti siekiama bendrų tikslų. Energetikos sistemos skaitmeninimas lemia sparčius pokyčius energetikos sektoriuje – nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo iki pažangiųjų tinklų ir išmaniosioms technologijoms diegti parengtų pastatų. Siekiant suskaitmeninti pastatų sektorių, svarbu įgyvendinti Sąjungos sujungiamumo tikslus ir didelio pralaidumo ryšių tinklų plėtros užmojus, kurie padeda kurti išmaniuosius namus ir sujungtąsias bendruomenes Turėtų būti numatytos kryptingos iniciatyvos, populiarinančios išmaniosioms technologijoms diegti parengtas sistemas ir apstatytoje aplinkoje pritaikomus skaitmeninius sprendimus. Tai atvertų naujų energijos taupymo galimybių, vartotojams suteikiant tikslesnės informacijos apie jų vartojimo modelius ir sudarant sąlygas sistemos operatoriui efektyviau valdyti tinklą;	(41) bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkės turėtų būti suderintos tarpusavyje ir jomis turėtų būti siekiama bendrų tikslų. Energetikos sistemos skaitmeninimas lemia sparčius pokyčius energetikos sektoriuje – nuo atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo iki pažangiųjų tinklų ir išmaniosioms technologijoms diegti parengtų pastatų. Siekiant suskaitmeninti pastatų sektorių, svarbu įgyvendinti Sąjungos sujungiamumo tikslus ir didelio pralaidumo ryšių tinklų plėtros užmojus, kurie padeda kurti išmaniuosius namus ir sujungtąsias bendruomenes Turėtų būti numatytos kryptingos iniciatyvos, populiarinančios išmaniosioms technologijoms diegti parengtas sistemas ir apstatytoje aplinkoje pritaikomus skaitmeninius sprendimus. Energetinis saugumas ir efektyvumas turėtų būti remiamas skatinant investicijas ir skatinant naudoti žemųjų technologijų mažo energijos vartojimo sprendimus, taip pat galėtų palengvinti skaitmeninę pertvarką, gerinant susisiekimą ir mažinant skaitmeninę atskirtį. Taigi, bendradarbiavimas pagal iniciatyvą „Naujasis europinis bauhauzas“ yra svarbus tam, taip pat kovai su energijos nepritekliumi pasitelkiant novatoriškus sprendimus pastatų, statybos, pramonės ir žaliavų sektoriuose. Tai atvertų naujų energijos taupymo galimybių, vartotojams suteikiant tikslesnės informacijos apie jų vartojimo modelius ir sudarant sąlygas sistemos operatoriui efektyviau valdyti tinklą;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl direktyvos

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(42) siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas konkurencingai ir novatoriškai išmaniųjų pastatų paslaugų rinkai, kuria prisidedama prie efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo pastatuose ir remiamos investicijos į renovaciją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys turėtų tiesioginę prieigą prie pastatų sistemų duomenų. Siekdamos išvengti pernelyg didelių administracinių išlaidų, kurias patiria trečiosios šalys, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visiškam paslaugų ir keitimosi duomenimis Sąjungoje sąveikumui;	(42) siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas konkurencingai ir novatoriškai išmaniųjų pastatų paslaugų rinkai, kuria prisidedama prie efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimo pastatuose, įskaitant ant stogo montuojamas saulės baterijų plokštes, ir remiamos investicijos į renovaciją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad suinteresuotosios šalys turėtų tiesioginę prieigą prie pastatų sistemų duomenų. Siekdamos išvengti pernelyg didelių administracinių išlaidų, kurias patiria trečiosios šalys, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visiškam paslaugų ir keitimosi duomenimis Sąjungoje sąveikumui;

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl direktyvos

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(43) vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir ryšių technologijas bei elektronines sistemas, kurios leistų pritaikyti pastato eksploataciją pagal jo naudotojų ir tinklo poreikius ir padidinti pastato energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą energinį naudingumą, turėtų būti naudojamas pažangiojo parengtumo rodiklis. Pažangiojo parengtumo rodiklis turėtų padėti geriau informuoti pastato savininkus ir naudotojus apie pastato automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos naudą ir pastato naudotojams turėtų suteikti tikrumo dėl tų naujų patobulintų funkcijų faktinių galimybių taupyti energiją. Pažangiojo parengtumo rodiklis ypač naudingas dideliems pastatams, kuriems reikia daug energijos. Kitiems pastatams pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistemą valstybės narės turėtų galėti taikyti savanoriškai;	(43) vertinant galimybes pastate naudoti informacines ir ryšių technologijas bei elektronines sistemas, kurios leistų pritaikyti pastato eksploataciją pagal jo naudotojų ir tinklo poreikius ir padidinti pastato energijos vartojimo efektyvumą ir bendrą energinį naudingumą, turėtų būti naudojamas pažangiojo parengtumo rodiklis. Pažangiojo parengtumo rodiklis turėtų padėti geriau informuoti pastato savininkus ir naudotojus apie pastato automatizavimo ir techninių pastatų sistemų elektroninės stebėsenos naudą ir pastato naudotojams turėtų suteikti tikrumo dėl tų naujų patobulintų funkcijų faktinių galimybių taupyti energiją. Pažangiojo parengtumo rodiklis ypač naudingas dideliems pastatams, kuriems reikia daug energijos. Kitiems pastatams pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistemą valstybės narės turėtų galėti taikyti savanoriškai, laikydamosi duomenų apsaugos teisės aktų;

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl direktyvos

44 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(44) kad būtų pasiekti 2030 ir 2050 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai, labai svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą. Siekiant padėti gerinti pastatų energinį naudingumą , nustatytos arba pritaikytos Sąjungos finansinės ir kitos priemonės. Naujausios iniciatyvos, kuriomis siekiama padidinti galimybes gauti finansavimą Sąjungos lygmeniu, apima, inter alia, su renovacija susijusį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/24139 nustatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdinį komponentą ir Reglamentu (ES).../... įsteigtą Socialinį klimato fondą. Remiantis 2021–2027 m. daugiamete finansine programa, energijos renovacija gali būti remiama ir pagal kelias kitas pagrindines ES programas, įskaitant sanglaudos politikos fondus ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/52340 įsteigtą „InvestEU“ fondą. Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąsias programas Sąjunga investuoja į dotacijas ir paskolas, skirtas geriausioms technologijoms diegti ir pastatų energiniam naudingumui didinti, be kita ko, per partnerystes su pramonės subjektais ir valstybėmis narėmis, kaip antai perėjimo prie švarios energijos partnerystę ar partnerystę „Built4People“.	(44) kad būtų pasiekti 2030 ir 2050 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslai, labai svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą. Siekiant padėti gerinti pastatų energinį naudingumą , nustatytos arba pritaikytos Sąjungos finansinės ir kitos priemonės. Naujausios iniciatyvos, kuriomis siekiama padidinti galimybes gauti finansavimą Sąjungos lygmeniu, apima, inter alia, su renovacija susijusį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/24139 nustatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pavyzdinį komponentą ir Reglamentu (ES).../... įsteigtą Socialinį klimato fondą. Remiantis 2021–2027 m. daugiamete finansine programa, energijos renovacija gali būti remiama ir pagal kelias kitas pagrindines ES programas, įskaitant sanglaudos politikos fondus ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/52340 įsteigtą „InvestEU“ fondą. Pagal mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąsias programas Sąjunga investuoja į dotacijas ir paskolas, skirtas geriausioms technologijoms diegti ir pastatų energiniam naudingumui didinti, be kita ko, per partnerystes su pramonės subjektais ir valstybėmis narėmis, kaip antai perėjimo prie švarios energijos partnerystę ar partnerystę „Built4People“. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/111940a Komisija turėtų sukurti konkretaus sektoriaus energetikos pertvarkos partnerystes pastatų sektoriuje, suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus;
__________________	__________________
39 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18).	39 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18).
40 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).	40 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).
	40a 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p.1.

Pagrindimas

Pagal Europos klimato teisės aktą Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas konkrečių sektorių dialogams ir partnerystėms klimato srityje, taip pat statybų sektoriuje.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(46) energinei pastatų renovacijai skirti finansiniai mechanizmai, paskatos ir finansų įstaigų mobilizavimas turėtų būti vieni svarbiausių nacionalinių pastatų renovacijos planų elementų ir aktyviai skatinami valstybėse narėse. Tokios priemonės turėtų apimti raginimą sertifikuotoms energijos vartojimo efektyvumą didinančioms pastatų renovacijoms suteikti efektyvų energijos vartojimą remiančias hipotekas ir valdžios institucijų skatinimą investuoti į efektyviai energiją vartojančių pastatų ūkį, pvz., pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ar sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo arba mažinant suvokiamą investicijų riziką;	(46) energinei pastatų renovacijai skirti finansiniai mechanizmai, dotacijos ir subsidijos, paskatos ir finansų įstaigų mobilizavimas, pritaikyti įvairių pastatų savininkų ir nuomininkų poreikiams, turėtų būti vieni svarbiausių nacionalinių pastatų renovacijos planų elementų ir aktyviai skatinami valstybėse narėse. Tokios priemonės turėtų apimti raginimą sertifikuotoms energijos vartojimo efektyvumą didinančioms pastatų renovacijoms suteikti efektyvų energijos vartojimą remiančias hipotekas ir valdžios institucijų skatinimą investuoti į efektyviai energiją vartojančių pastatų ūkį, pvz., pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ar sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo arba mažinant suvokiamą investicijų riziką; Pagal finansines schemas turėtų būti skiriama didelė priemoka už esminę renovaciją, kad jis taptų finansiškai patrauklus;

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(46a) žaliosiomis hipotekos paskolomis ir žaliosiomis mažmeninėmis paskolomis gali būti reikšmingai prisidedama prie ekonomikos pertvarkymo, mažinant išmetamą anglies dioksido kiekį. Hipotekos kredito direktyva netrukdo naudotis žaliosiomis hipotekos paskolomis, tačiau joje taip pat nenumatyta jokių konkrečių priemonių, skatinančių jų naudojimą. Be to, ne daugelis hipotekos kreditų teikėjų sistemingai renka duomenis apie tai, kokiam tikslui buvo paimta hipotekos paskola. Dėl sistemingų duomenų apie gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumą ar „žalumą“ trūkumo kyla problemų, kurios gali trukdyti siekti Europos žaliojo kurso tikslų. Sąjunga ir valstybės narės turėtų pritaikyti atitinkamus teisės aktus ir parengti paramos priemones, kad palengvintų žaliųjų hipotekos paskolų ir žaliųjų mažmeninių paskolų panaudojimą bei duomenų rinkimą;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl direktyvos

46 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(46b) finansinėms sistemoms, grindžiamoms mokėjimais už sutaupytą energiją, nėra numatyta jokių Sąjungos finansinių priemonių, tačiau Komisija turėtų parengti bendrą Sąjungos standartą, skirtą finansinėms sistemoms, grindžiamoms mokėjimais už sutaupytą energiją, kuriame būtų nustatyti privalomi minimalūs reikalavimai viešiesiems ir privatiesiems subjektams, kad šį standartą būtų galima jiems taikyti;

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl direktyvos

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(47) vien tik finansavimas nepadės patenkinti renovacijos poreikių. Siekiant sukurti tinkamą galimybių atveriančią sistemą ir pašalinti renovacijos kliūtis, be finansavimo priemonių, būtina sukurti ir prieinamų bei skaidrių patariamųjų ir paramos priemonių, kaip antai vieno langelio sistemų, kurios teiktų integruotas energinės renovacijos paslaugas arba lengvinimo galimybes, taip pat įgyvendinti kitas priemones ir iniciatyvas, kaip antai nurodytąsias Komisijos pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvoje;	(47) vien tik finansavimas nepadės patenkinti renovacijos poreikių. Siekiant sukurti tinkamą galimybių atveriančią sistemą ir pašalinti renovacijos kliūtis, be finansavimo priemonių, būtina sukurti ir prieinamų bei skaidrių patariamųjų ir administracinės paramos priemonių, kaip antai vieno langelio sistemų, kurios teiktų integruotas energinės renovacijos paslaugas arba lengvinimo galimybes, taip pat įgyvendinti kitas priemones ir iniciatyvas, kaip antai nurodytąsias Komisijos pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvoje. Vieno langelio principu veikiančios įstaigos turėtų gebėti remti daugiabučių pastatų ir privačiai nuomojamų būstų renovaciją; Taip pat turėtų būti remiamos vietos iniciatyvos, pvz., piliečių inicijuotos renovacijos programos ir šildymo bei vėsinimo priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinimo programos rajonų ar savivaldybių lygmeniu, nes tokios programos didina piliečių įsitraukimą į energetikos pertvarką, turi masto ekonomijos poveikį ir siūlo vietos sąlygas ir poreikius atitinkančius sprendimus;

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl direktyvos

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(48) neefektyvūs pastatai dažnai yra susiję su energijos nepritekliumi ir socialinėmis problemomis. Pažeidžiami namų ūkiai daugiausia kenčia dėl energijos kainų didėjimo, nes jie didesnę savo biudžeto dalį išleidžia energiniams produktams. Pastatų renovacija gali padėti sumažinti pernelyg dideles sąskaitas už energiją ir taip padėti žmonėms išbristi iš energijos nepritekliaus ir taip pat užkirsti jam kelią. Visgi pastatų renovacija nėra nemokama ir labai svarbu užtikrinti, kad būtų kontroliuojamas pastatų renovacijos išlaidų socialinis poveikis, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams. Renovacijos banga neturėtų nė vieno palikti nuošalyje ir turėtų būti išnaudota kaip proga pagerinti pažeidžiamų namų ūkių padėtį, taip pat turėtų būti užtikrintas sąžiningas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Todėl finansinės paskatos ir kitos politikos priemonės pirmiausia turėtų būti skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams ir energijos nepriteklių patiriantiems ar socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, o valstybės narės turėtų imtis priemonių užkirsti kelią iškeldinimui dėl renovacijos. Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatoma bendra sistema ir vienodas supratimas, kuriais grindžiama išsami politika ir investicijos, reikalingos užtikrinti, kad perėjimas būtų sąžiningas;	(48) neefektyvūs pastatai dažnai yra susiję su energijos nepritekliumi ir socialinėmis problemomis. Pažeidžiami namų ūkiai daugiausia kenčia dėl iškastinio kuro energijos kainų didėjimo, nes jie didesnę savo biudžeto dalį išleidžia energiniams produktams. Pastatų renovacija gali padėti sumažinti pernelyg dideles sąskaitas už energiją ir taip padėti žmonėms išbristi iš energijos nepritekliaus ir taip pat užkirsti jam kelią. Visgi pastatų renovacija nėra nemokama ir labai svarbu užtikrinti, kad būtų kontroliuojamas pastatų renovacijos išlaidų socialinis poveikis, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams. Renovacijos banga neturėtų nė vieno palikti nuošalyje ir turėtų būti išnaudota kaip proga pagerinti pažeidžiamų mažas pajamas gaunančių namų ūkių, energijos nepriteklių patiriančių ir socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų padėtį, taip pat turėtų būti užtikrintas sąžiningas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Todėl finansinės paskatos ir kitos politikos priemonės pirmiausia turėtų būti skirtos pažeidžiamiems mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir energijos nepriteklių patiriantiems asmenims, mažas pajamas gaunantiems nekilnojamojo turto savininkams, vyresnio amžiaus žmonėms bei pensininkams, kurie yra nekilnojamojo turto savininkai, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, o valstybės narės turėtų imtis priemonių užkirsti kelią iškeldinimui dėl renovacijos. Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatoma bendra sistema ir vienodas supratimas, kuriais grindžiama išsami politika ir investicijos, reikalingos užtikrinti, kad perėjimas būtų sąžiningas;

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl direktyvos

49 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(49) siekiant užtikrinti, kad būsimi pirkėjai arba nuomininkai ankstyvame proceso etape galėtų atsižvelgti į pastatų energinį naudingumą, parduodami ar nuomojami pastatai ar pastato vienetai turėtų turėti energinio naudingumo sertifikatą, o jų energinio naudingumo klasė ir rodiklis turėtų būti nurodyti visuose skelbimuose. Būsimam pastato ar pastato vieneto pirkėjui arba nuomininkui teisinga informacija apie pastato energinį naudingumą ir praktiniai patarimai apie tokio naudingumo didinimą turėtų būti pateikiami energinio naudingumo sertifikate. Energinio naudingumo sertifikate taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie pastato suvartojamą pirminės energijos kiekį , jo pagaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį ir eksploatavimo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ;	(49) siekiant užtikrinti, kad būsimi pirkėjai arba nuomininkai ankstyvame proceso etape galėtų atsižvelgti į pastatų energinį naudingumą, parduodami ar komerciniu pagrindu nuomojami pastatai ar pastato vienetai turėtų turėti energinio naudingumo sertifikatą, o jų energinio naudingumo klasė ir rodiklis turėtų būti nurodyti visuose skelbimuose. Būsimam pastato ar pastato vieneto pirkėjui arba nuomininkui teisinga informacija apie pastato energinį naudingumą ir praktiniai patarimai apie tokio naudingumo didinimą turėtų būti pateikiami energinio naudingumo sertifikate. Energinio naudingumo sertifikate taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie pastato suvartojamą pirminės energijos kiekį, esamas nekilnojamajam turtui taikomas finansines sistemas, grindžiamas mokėjimais už sutaupytą energiją, jo pagaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį ir eksploatavimo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl direktyvos

50 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(50) pastatų ūkio stebėseną palengvina galimybė naudotis skaitmeninėmis priemonėmis surinktais duomenimis, taip sumažinant administracines išlaidas. Todėl turėtų būti sukurtos nacionalinės pastatų energinio naudingumo duomenų bazės, o jose pateikiama informacija turėtų būti perduodama ES pastatų ūkio stebėsenos centrui;	(50) pastatų ūkio stebėseną palengvina galimybė naudotis skaitmeninėmis priemonėmis surinktais duomenimis, skaitmeninių technologijų kūrimas ir maksimalus jų panaudojimas siekiant veiksmingesnių, įtraukesnių, prieinamesnių ir ekologiškai tvarių sprendimų. Pabrėžia, kad tokios technologijos turėtų būti naudojamos siekiant pagerinti piliečių socialinę gerovę, o ne virsti skaitmeninio žmonių sekimo sistemos kūrimu, taip sumažinant administracines išlaidas. Todėl turėtų būti sukurtos nacionalinės pastatų energinio naudingumo duomenų bazės, o jose pateikiama informacija turėtų būti perduodama ES pastatų ūkio stebėsenos centrui;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl direktyvos

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(51) valdžios institucijų užimami pastatai ir visuomenės dažnai lankomi pastatai turėtų tapti pavyzdžiu, kaip atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir energijos taupymo aspektus, todėl tų pastatų energinis naudingumas turėtų būti periodiškai sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos susipažinti su informacija apie energinį naudingumą visiems matomoje vietoje skelbiant tuos energinio naudingumo sertifikatus, ypač tam tikro dydžio pastatuose, kuriuos užima valdžios institucijos arba kuriuos dažnai lanko visuomenė, pavyzdžiui, savivaldybių pastatuose, mokyklose, parduotuvėse ir prekybos centruose, restoranuose, teatruose, bankuose ir viešbučiuose;	(51) valdžios institucijų užimami pastatai ir visuomenės dažnai lankomi pastatai turėtų tapti pavyzdžiu, kaip atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir energijos taupymo aspektus, todėl tų pastatų energinis naudingumas turėtų būti periodiškai sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos susipažinti su informacija apie energinį naudingumą visiems matomoje vietoje skelbiant tuos energinio naudingumo sertifikatus, ypač tam tikro dydžio pastatuose, kuriuos užima valdžios institucijos arba kuriuos dažnai lanko visuomenė, pavyzdžiui, savivaldybių pastatuose, mokyklose, parduotuvėse ir prekybos centruose, restoranuose, teatruose, bankuose ir viešbučiuose; Siekiant užtikrinti pavyzdinį valdžios institucijų vaidmenį ir skatinti tvarumo priemonių matomumą, viešieji vyriausybės pastatai, neturintys istorinės ar kultūrinės vertės, turėtų stengtis ant atitinkamų savo pastatų įrengti saulės baterijų plokštes;

Pagrindimas

Energetikos pertvarkos matomumas turėtų būti didinamas pasitelkiant valdžios institucijų pastatus kaip sektiną pavyzdį.

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

51 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(51a) Sąjunga ir jos valstybės narės turi atsižvelgti į plačiosios visuomenės pasirengimą dalyvauti atliekant pastatų renovaciją ir jos požiūrį į tai;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

 

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(53) kvalifikuotam personalui periodiškai prižiūrint ir tikrinant šildymo , vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas padedama užtikrinti, kad jos būtų tinkamai sureguliuotos pagal gaminio specifikaciją, ir taip palaikomas aplinkos, saugos ir energijos požiūriu optimalus veikimas . Nepriklausomas visos šildymo , vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos vertinimas turėtų būti atliktas periodiškai per visą jos gyvavimo ciklą, ypač prieš ją pakeičiant ar atnaujinant. Siekdamos sumažinti pastatų savininkams ir nuomininkams tenkančią administracinę naštą valstybės narės turėtų stengtis kuo labiau tikrinimus derinti su sertifikavimu;	(53) kvalifikuotam personalui periodiškai prižiūrint ir tikrinant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas ir elektros įrangą padedama užtikrinti, kad jos būtų tinkamai sureguliuotos pagal gaminio specifikaciją, ir taip palaikomas aplinkos, saugos ir energijos požiūriu optimalus veikimas. Nepriklausomas visos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos ir elektros įrangos vertinimas turėtų būti atliktas periodiškai per visą jos gyvavimo ciklą, ypač prieš ją pakeičiant ar atnaujinant. Jis turi būti nemokamas nuomininkams, mažas pajamas gaunantiems savininkams ir visiems savininkams, neatsižvelgiant į pajamų kriterijus, jei atitinkamas nekilnojamasis turtas yra jų pagrindinė gyvenamoji vieta. Siekdamos sumažinti pastatų savininkams ir nuomininkams tenkančią administracinę naštą valstybės narės turėtų stengtis kuo labiau tikrinimus derinti su sertifikavimu;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika. Energijos nepriteklius ir didelės renovacijos išlaidos, ypač pažeidžiamų gyventojų grupių, yra svarbus klausimas, kuris turėtų būti nuosekliai sprendžiamas visoje šioje direktyvoje. Reguliaria elektros sistemų priežiūra, tikrinimu ir nepriklausomu vertinimu užtikrinamas aplinkosaugos, saugos ir energijos požiūriu optimalus veikimas.

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl direktyvos

53 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(53a) prastas uždarų patalpų vėdinimas siejamas su padidėjusiu kvėpavimo takų infekcijų, pvz., gripo, tuberkuliozės ir rinovirusų infekcijų, plitimu. Be to, galimybės užsikrėsti SARS-CoV-2 yra ypač didelės uždarose erdvėse. Todėl patalpų oro kokybė yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią oru plintančių ligų plitimui. Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos gali užtikrinti gerą patalpų oro kokybę ir sumažinti ligų plitimą uždarose patalpose, nes jos didina oro apykaitos greitį, mažina oro recirkuliaciją ir dažniau naudoja lauko orą, taip pat jose naudojami tinkamų tipų filtrai.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika. Pakeitimu pritariama vėdinimo reikalavimams, kurie jau yra nustatyti senojoje Pastatų energinio naudingumo direktyvoje.

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl direktyvos

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(54) bendras požiūris į pastatų energinio naudingumo sertifikavimą , renovacijos pasus, pažangiojo parengtumo rodiklius ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimą , vykdomą kvalifikuotų ir sertifikuotų ekspertų, kurių nepriklausomumas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, padeda užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms dedant energijos taupymo pastatų sektoriuje pastangas ir užtikrins būsimiems savininkams ar naudotojams informacijos apie energinį naudingumą Sąjungos nekilnojamojo turto rinkoje skaidrumą . Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti energinio naudingumo sertifikatų , renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimo kokybę, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų nustatyti nepriklausomos kontrolės tvarką;	(54) bendras požiūris į pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, renovacijos pasus, pažangiojo parengtumo rodiklius ir šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemų ir elektros įrangos tikrinimą, vykdomą kvalifikuotų ir sertifikuotų ekspertų, kurių nepriklausomumas turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, padeda užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms dedant energijos taupymo pastatų sektoriuje pastangas ir užtikrins būsimiems savininkams ar naudotojams informacijos apie energinį naudingumą Sąjungos nekilnojamojo turto rinkoje skaidrumą. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti energinio naudingumo sertifikatų, renovacijos pasų, pažangiojo parengtumo rodiklių ir šildymo bei oro kondicionavimo sistemų tikrinimo kokybę, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų nustatyti nepriklausomos kontrolės tvarką;

Pagrindimas

Patikrinimai taip pat turi apimti elektros įrangą, kad būtų padidintas energijos vartojimo efektyvumas pagal esamą standartą (IEC/HD 60364-8-1:2019). Vėdinimas yra įtrauktas į 20 straipsnį, tačiau jo nėra šioje konstatuojamojoje dalyje.

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl direktyvos

57 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(57) siekiant remti tikslą pagerinti pastatų energinį naudingumą , pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų I priede išdėstytos bendrosios sistemos elementų suderinimo su technikos pažanga, dėl kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų pastatų energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo metodikos principų nustatymo, dėl visai netaršiems pastatams taikomų viršutinių ribų pritaikymo ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą apskaičiavimo metodikos, dėl Europos bendrosios renovacijos pasų sistemos nustatymo ir dėl Sąjungos pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistemos . Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros41 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(57) siekiant remti tikslą pagerinti pastatų energinį naudingumą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų I priede išdėstytos bendrosios sistemos elementų suderinimo su technikos pažanga, dėl kaštų atžvilgiu optimalių minimaliųjų pastatų energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo metodikos principų nustatymo, dėl visai netaršiems pastatams taikomų viršutinių ribų pritaikymo ir visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą apskaičiavimo metodikos, dėl Europos bendrosios renovacijos pasų sistemos nustatymo, dėl Sąjungos pastatų pažangiojo parengtumo reitingavimo sistemos ir dėl finansinių sistemų, grindžiamų mokėjimais už sutaupytą energiją, standartų patvirtinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros41 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
__________________	__________________
41 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.	41 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

 

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl direktyvos

58 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(58) siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Komisija remia valstybes nares įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, techninės paramos priemone42, pagal kurią teikiamos specialiai pritaikytos techninės žinios, kad būtų galima rengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant tas, kuriomis siekiama iki 2030 m. padidinti metinę gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinės renovacijos normą ir skatinti esminę energinę renovaciją. Techninė parama yra susijusi, pavyzdžiui, su administracinių gebėjimų stiprinimu, politikos formavimo ir įgyvendinimo rėmimu ir dalijimusi atitinkama geriausia patirtimi;	(58) siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Komisija remia valstybes nares įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, techninės paramos priemone42, pagal kurią teikiamos specialiai pritaikytos techninės žinios, kad būtų galima rengti ir įgyvendinti reformas, įskaitant tas, kuriomis siekiama nuo 2025 m. bent 3 proc. padidinti metinę gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų energinės renovacijos normą ir skatinti esminę energinę renovaciją. Techninė parama yra susijusi, pavyzdžiui, su administracinių gebėjimų stiprinimu, politikos formavimo ir įgyvendinimo rėmimu ir dalijimusi atitinkama geriausia patirtimi; Valstybės narės turėtų užtikrinti techninės paramos prieinamumą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams;
__________________	__________________
42 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).	42 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

Pagrindimas

Kad pastatų sektorius atitiktų ilgalaikį 2050 m. tikslą ES pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį, jis turi padidinti savo užmojus didindamas metinę renovacijos normą bent iki 3 proc.

Pakeitimas  73

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Sąjungoje , kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus, atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos sąlygas , taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą.	1. Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Sąjungoje, kad iki 2050 m. pastatų ūkis taptų visai netaršus ir išmanesnis bei tvaresnis, atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos sąlygas, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus, patalpų aplinkos kokybę, socialinį ir ekonominį poveikį ir ekonominį efektyvumą.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) nacionalinių pastatų renovacijos planų;	f) viešųjų ir privačių pastatų nacionalinių renovacijos planų, į kuriuos turėtų būti įtrauktos žiediškumo priemonės, gerinančios pagrindinius pastatų komponentus, pvz., fasadus ir stogus;

 

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) laipsniško iškastinį kurą naudojančių techninių pastatų sistemų atsisakymo;

Pakeitimas  76

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(g) darnaus judumo infrastruktūros pastatuose ir šalia jų ir and	g) darnaus ir aktyvaus judumo infrastruktūros pastatuose ir šalia jų ir

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 dalies h a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ha) išmaniųjų ir tvarių pastatų, kad būtų pasiekti skaitmeninės ir tvarios pertvarkos tikslai;

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 dalies k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ka) minimaliųjų elektros tinklų reikalavimų, siekiant užtikrinti efektyvumą ir pajėgumą veiksmingai įgyvendinti pastatų renovacijos priemones;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  79

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. visai netaršus pastatas – labai didelio energinio naudingumo, nustatyto pagal I priedą, pastatas, kuriam vis dar reikalingas labai mažas energijos kiekis yra visas gaunamas iš vietoje pagaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba tiekiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, apibrėžtos Direktyvoje (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje], ar centralizuotos šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos, laikantis III priede nustatytų reikalavimų;	2. visai netaršus pastatas – labai didelio energinio naudingumo, nustatyto pagal I priedą, pastatas, kuriam vis dar reikalingas labai mažas energijos kiekis yra visas gaunamas iš vietoje pagaminamos arba kaupiamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba tiekiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, apibrėžtos Direktyvoje (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje], ar iš efektyvios centralizuotos šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos gaunamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir atliekinės šilumos, ar iš pagalbine skirstymo sistema grindžiamų atsinaujinančiųjų išteklių, sertifikuotų pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą], laikantis III priede nustatytų reikalavimų;

Pakeitimas  80

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. energijos beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas, yra labai didelis , t. y. ne mažesnis už 2023 m. kaštų atžvilgiu optimalų lygį, apie kurį valstybės narės praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį, ir kuriam reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, didžiąją dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją;	3. energijos beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas, yra labai didelis , t. y. ne mažesnis už 2023 m. kaštų atžvilgiu optimalų lygį, apie kurį valstybės narės praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį, ir kuriam reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai mažai, didžiąją dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą arba kaupiamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ar energiją, gaunamą iš pagalbine skirstymo sistema grindžiamų atsinaujinančiųjų išteklių, sertifikuotų pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą];

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  81

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. minimalieji energinio naudingumo standartai – taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad pagal platų pastatų ūkio renovacijos planą arba atėjus inicijavimo momentui rinkoje (pardavimui arba nuomai) per tam tikrą laikotarpį arba iki tam tikros datos būtų užtikrinta esamų pastatų atitiktis energinio naudingumo reikalavimui, ir taip skatinama esamų pastatų renovacija;	4. minimalieji energinio naudingumo standartai – taisyklės, kuriomis reikalaujama, kad pagal platų pastatų ūkio renovacijos planą arba atėjus inicijavimo momentui rinkoje (pardavimui arba nuomai) per tam tikrą laikotarpį arba iki tam tikros datos būtų užtikrinta esamų pastatų atitiktis energinio naudingumo reikalavimui, ir taip skatinama esamų pastatų renovacija, kuri atitinka principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, apibrėžtą [nauja redakcija išdėstytoje Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje];

Pakeitimas  82

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. iniciatyva „Naujasis europinis bauhauzas“ reiškia prisijungimą prie strategijos „Renovacijos banga“ kaip parengiamąjį etapą, pasinaudojant novatoriškais sprendimais, projekto siūlomais visapusiškai atnaujinant mūsų pastatų ūkį, neapsiribojant vien energijos vartojimo efektyvumu, prieinamumu ir saugumu, o siekiant išties visapusiškos ir kokybiškos pastatų ūkio renovacijos, atsižvelgiant į konkrečios vietos kontekstą ir supančią kaimynystę ir laikantis tvarumo, estetikos ir įtraukties principų;

Pakeitimas  83

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens, įmontuojamojo apšvietimo, pastato automatizavimo ir kontrolės, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kaupimo vietoje techninė įranga arba kelias iš šių funkcijų atliekanti techninė įranga, įskaitant tas sistemas, kurioms naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija;	6. techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, patalpų oro kokybės, buitinio karšto vandens, įmontuojamojo apšvietimo, pastato automatizavimo ir kontrolės įranga, saulės šviesos laidumo sistemos įranga, elektros įranga, elektros įrenginių stebėjimo įranga, elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių, jei tai įmanoma ekonominiu požiūriu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kaupimo vietoje techninė įranga, įskaitant ant stogo montuojamas saulės baterijų plokštes, įranga netoliese gaminamai atsinaujinančiųjų išteklių energijai, kurią galima naudoti vertinamo pastato vietoje per tam skirtą jungtį su energijos gamybos šaltiniu, ir atliekinės šilumos panaudojimo sistemos įranga, arba kelias iš šių funkcijų atliekanti techninė įranga, įskaitant tas sistemas, kurioms naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  84

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba skaitikliu išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant, inter alia, energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir apšvietimo reikmėms;	8. pastato energinis naudingumas – apskaičiuotas arba skaitikliu išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant, inter alia, energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir apšvietimo bei techninių pastato sistemų reikmėms;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  85

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 9 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a. skaitikliu išmatuotas – energijos matavimas atitinkamu prietaisu, energijos skaitikliu, galios skaitikliu, energijos apskaitos ir stebėjimo prietaisu arba elektros skaitikliu;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

 

 

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
11. pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – iš vietoje, netoliese arba toli esančio energijos šaltinio gautos pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos, patiekiamos per tam tikrą energijos nešiklį, kiekis, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalytas iš patiektos energijos kiekio;	11. pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos koeficientas – iš vietoje, netoliese arba toli esančio energijos šaltinio gautos pirminės atsinaujinančiųjų išteklių energijos, patiekiamos per tam tikrą energijos nešiklį, kiekis, įskaitant patiektą energiją ir apskaičiuotus energijos nuostolius, patirtus patiekiant energiją į naudojimo taškus, padalytas iš patiektos energijos kiekio, įskaitant ant stogo montuojamas saulės baterijų plokštes;

Pakeitimas  87

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 13 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
13. atsinaujinančiųjų išteklių energija – atsinaujinančiųjų neiškastinių išteklių energija, visų pirma, vėjo, saulės (saulės šiluminė ir saulės fotovoltinė) ir geoterminė energija, aplinkos energija, potvynių, bangų ir kitokia vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymo įrenginių dujos ir biodujos ;	13. atsinaujinančiųjų išteklių energija – atsinaujinančiųjų išteklių energija, kaip nustatyta Direktyvoje (ES).../… [iš dalies pakeistoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje];

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  88

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 18 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
18. renovacijos pasas – dokumentas, kuriame pateikiamas individualus keliais etapais atliekamos konkretaus pastato renovacijos, labai pagerinsiančios pastato energinį naudingumą, veiksmų planas;	18. renovacijos pasas – dokumentas, kuriame pateikiamas individualus vienu ar keliais etapais atliekamos konkretaus pastato renovacijos, labai pagerinsiančios pastato energinį naudingumą, vidaus patalpų aplinkos kokybę, veiksmų planas;

Pakeitimas  89

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 19 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
19. esminė renovacija – renovacija, kai pastatas arba pastato vienetas pertvarkomas	19. esminė renovacija – renovacija, kurios metu daugiausia dėmesio skiriama šiems svarbiausiems elementams: sienų izoliacijai, stogo izoliacijai, žemų grindų izoliacijai, staliaus išorės dirbinių keitimui, sandarumui, garų pralaidumui, šilumos tiltelių tvarkymui, vėdinimo ir šildymo ir (arba) vėsinimo sistemoms ir pastato automatizavimui. Todėl šių elementų tvarkymas užtikrintų sveiką vidaus patalpų aplinkos oro kokybę, sveikatai nekenksmingą aplinką ir patogumą gyventojams vasarą ir žiemą, naudojantis skaidriomis informacinėmis priemonėmis, kuriomis pastato naudotojas įvertina faktinį jų energinį naudingumą:

Pakeitimas  90

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 19 punkto a papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) iki 2030 m. sausio 1 d. – į energijos beveik nevartojantį pastatą;	a) iki 2028 m. sausio 1 d. – į energijos beveik nevartojantį pastatą;

Pakeitimas  91

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 19 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) nuo 2030 m. sausio 1 d. – į visai netaršų pastatą;	b) nuo 2028 m. sausio 1 d. – į visai netaršų pastatą;

 

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 19 punkto b a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) taip, kad laikantis holistinio požiūriu būtų gerinama vidaus patalpų aplinkos kokybė ir užtikrinama sveiko vidaus patalpų oro kokybė, aplinka be patogenų ir būtinas patogumas gyventojams vasarą ir žiemą, ypatingą dėmesį skiriant pastatų apsaugai nuo karščio vasarą;

Pakeitimas  93

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 20 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
20. etapinė esminė renovacija – esminė renovacija, atliekama keliais etapais, laikantis renovacijos pase pagal 10 straipsnį išdėstytos sekos;	20. etapinė esminė renovacija – esminė renovacija, atliekama keliais etapais, laikantis renovacijos pase pagal 10 straipsnį išdėstytos sekos, per kurią gali būti įrengti hibridiniai šilumos siurbliai, jei nėra jokio kito įmanomo sprendimo nenaudojant iškastinio kuro;

Pakeitimas  94

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 20 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	20a. vieno etapo esminė renovacija – esminė renovacija, atliekama vienu etapu, laikantis renovacijos pase pagal 10 straipsnį nustatytų tikslų ir tinkamo išsamaus pastato projekto;

Pakeitimas  95

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 21 punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės pasirinktinai gali taikyti a arba b punktą;	Valstybės narės pasirinktinai gali taikyti a arba b punktą, arba juos abu;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  96

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
23. per visą gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmestas per visus pastato gyvavimo ciklo etapus: nuo pradinio etapo (pastato statybai naudojamų žaliavų gavybos), prie medžiagų gamybos ir apdorojimo, iki pastato eksploatavimo ir pašalinimo (pastato išmontavimo ir jo medžiagų pakartotinio panaudojimo, perdirbimo, kitokio panaudojimo ar pašalinimo);	23. per visą gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmestas per visus pastato gyvavimo ciklo etapus, siejamas su vietoje ar už jos ribų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse naudojamomis medžiagomis, be kita ko, atsižvelgiant į pakartotinio naudojimo ir perdirbimo gyvavimo ciklo pabaigoje naudą: nuo pradinio etapo (pastato statybai naudojamų žaliavų gavybos), prie medžiagų gamybos ir apdorojimo, iki pastato eksploatavimo ir gyvavimo ciklo pabaigos (pastato išmontavimo ir jo medžiagų pakartotinio panaudojimo, perdirbimo, kitokio panaudojimo ar pašalinimo);

Pakeitimas  97

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 24 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
24. visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą (GWP) – rodiklis, kuriuo kiekybiškai įvertinamas pastato visuotinio atšilimo potencialas per visą jo gyvavimo ciklą;	(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pakeitimas  98

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 26 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
26. energijos nepriteklius – energijos nepriteklius, apibrėžtas [nauja redakcija išdėstytos EVED] 2 straipsnio 49 punkte;	26. energijos nepriteklius – energijos nepriteklius, kaip nustatyta [nauja redakcija išdėstytoje EVED];

Pakeitimas  99

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 26 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	26a. patalpų aplinkos kokybė – visuma parametrų, įskaitant patalpų oro kokybę, šiluminį komfortą, drėgmės sąlygas ir akustiką, kuriais siekiama gerinti patalpų naudotojų sveikatą ir gerovę, kaip aprašyta standartuose EN 16798-1 ir EN 16516 ir standartizuotuose in-situ testavimo metoduose, kai tokių esama, siekiant užtikrinti sveiką patalpų klimatą;

Pakeitimas  100

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 27 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
27. pažeidžiamas namų ūkis – energijos nepriteklių patiriantis namų ūkis arba namų ūkis, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuris ypač kenčia dėl didelių energijos išlaidų ir lėšų pastatui, kuriame įsikūręs, renovuoti stygiaus;	27. pažeidžiamas namų ūkis – namų ūkis, kuriam gresia energijos nepriteklius, arba namų ūkis, įskaitant mažesnes vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuris ypač kenčia dėl didelių energijos išlaidų ir lėšų pastatui, kuriame įsikūręs, renovuoti stygiaus, kaip apibrėžta [nauja redakcija išdėstytos EVED] 8 straipsnio 3 dalyje pateiktais rodikliais;

Pakeitimas  101

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 27 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	27a. gamtos procesais pagrįsti sprendimai – laikantis holistinio požiūrio geriau išnaudoti ir geriau pritaikyti pastatus supančią viešąją erdvę, laikantis 8 konstatuojamosios dalies.

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 29 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
29. energinio naudingumo sertifikatas – valstybės narės ar jos paskirto juridinio asmens pripažintas sertifikatas, kuriame nurodomas pastato arba pastato vieneto energinis naudingumas, apskaičiuotas pagal metodiką, priimtą vadovaujantis 4 straipsniu;	29. energinio naudingumo sertifikatas – valstybės narės ar jos paskirto juridinio asmens pripažintas sertifikatas, kuriame nurodomas pastato arba pastato vieneto energinis naudingumas, apskaičiuotas pagal metodiką, priimtą vadovaujantis 4 straipsniu, taip pat rekomendacijos, kaip padidinti energinį naudingumą ir sumažinti visuotinio atšilimo potencialą;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 31 punkto a papunkčio iii punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) priežiūros ir eksploatavimo kaštus , įskaitant energijos išlaidas , atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išlaidas;	iii) priežiūros ir eksploatavimo kaštus, įskaitant energijos išlaidas per visą pastato gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su medžiagomis ir procesais, reikalingais pastatui eksploatuoti, pvz., renovacijai;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  104

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 31 punkto a papunkčio iv punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iv) išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai;	iv) išorinį energijos naudojimo poveikį aplinkai ir sveikatai bei išlaidas, susijusias su vidaus patalpų aplinkos kokybės reikalavimų laikymusi;

Pagrindimas

Būtina vidinei teksto logikai.

Pakeitimas  105

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 31 punkto a papunkčio v punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
v) atitinkamais atvejais, pelną iš vietoje pagamintos energijos;	v) atitinkamais atvejais, pelną iš vietoje pagamintos energijos, ir sutaupytas lėšas, gautas įvykdžius vidaus patalpų aplinkos kokybės reikalavimus;

Pagrindimas

Būtina vidinei teksto logikai.

Pakeitimas  106

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 36 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	36a. skaitmeniniais ryšiais susieta įkrovimo prieiga – įkrovimo prieiga, kuri gali siųsti ir gauti informaciją tikruoju laiku, palaikyti abikryptį ryšį su elektros tinklu ir elektrine transporto priemone ir kurią galima stebėti bei valdyti nuotoliniu būdu, be kita ko, siekiant pradėti ir sustabdyti įkrovimo seansą ir matuoti elektros energijos srautus;

Pagrindimas

Pakeitimu siekiama užtikrinti Pastatų energinio naudingumo direktyvos, Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamento ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos pasiūlymų apibrėžčių suderinamumą.

Pakeitimas  107

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 37 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
37. skaitmeninis pastato žurnalas – bendra visų atitinkamų pastato duomenų, įskaitant su energiniu naudingumu susijusius duomenis, pvz., energinio naudingumo sertifikatus, renovacijos pasus ir pažangiojo parengtumo rodiklius, saugykla, kuri padeda pastatų savininkams ir naudotojams, finansų įstaigoms ir valdžios institucijoms priimti pagrįstus sprendimus ir dalytis informacija statybos sektoriuje;	37. skaitmeninis pastato žurnalas – bendra visų atitinkamų pastato duomenų, įskaitant su patalpų aplinkos kokybe, energiniu naudingumu susijusius duomenis, pvz., energinio naudingumo sertifikatus, renovacijos pasus ir pažangiojo parengtumo rodiklius, saugykla, kuri padeda pastatų savininkams ir naudotojams, finansų įstaigoms ir valdžios institucijoms priimti pagrįstus sprendimus ir dalytis informacija statybos sektoriuje;

Pakeitimas  108

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 37 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	37a. dviračio stovėjimo vieta – vienam dviračiui skirta vieta;

Pakeitimas  109

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 40 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
40. šilumos generatorius – šildymo sistemos dalis, I priede nustatytoms reikmėms gaminanti naudingąją šilumą vienu ar daugiau iš šių būdų:	40. šilumos generatorius – šildymo sistemos dalis, I priede nustatytoms reikmėms gaminanti arba surenkanti naudingąją šilumą vienu ar daugiau iš šių būdų:

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  110

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 40 punkto c papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) surenkant šilumą iš aplinkos oro, vėdinimo šalinamo oro arba vandens ar grunto šilumos šaltinio, panaudojant šilumos siurblį;	c) surenkant šilumą iš aplinkos ir pastato ar pastato vieneto viduje, iš oro, be kita ko, vėdinimo šalinamo oro arba vandens, įskaitant nuotekas ir sanitarinį karštą vandenį, ar grunto šilumos šaltinio, be kita ko, panaudojant šilumos siurblį;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  111

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 40 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	40a. elektros įranga – sistema, sudaryta iš visų stacionarių komponentų, pvz., skirstomųjų skydų, kabelių, įžeminimo sistemų, kištukinių lizdų, jungiklių ir šviestuvų, skirtų elektros energijai paskirstyti pastate į visus naudojimo taškus arba skirtų vietoje pagamintai elektros energijai perduoti;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  112

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 40 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	40b. atliekinės šilumos rekuperavimo sistema – prietaisas ar sistema, naudojami pastatų ar pastato vienetų vidaus patalpų aplinkoje esančiai energijai surinkti ir perduoti ir leidžiantys šią energiją panaudoti;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  113

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 41 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	41a. finansinė sistema, grindžiama mokėjimais už sutaupytą energiją – išimtinai arba tik energiniam naudingumui didinti skirta paskolų sistema, kuria užtikrinama, kad paskolos grąžinimo išlaidos neviršytų sutaupytos energijos kiekio kainos, palyginti su mėnesio ar metų vidurkiu, siekiant užtikrinti ir palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktas) įgyvendinimą;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  114

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 42 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	42a. šilumos siurblys – mašina, prietaisas ar įrenginys, perduodantys šilumą iš šaltinių į absorbentus, pvz., iš oro, vandens ar grunto į pastatus arba iš pastatų į juos, siekiant užtikrinti šildymą, vėsinimą ar buitinio karšto vandens tiekimą;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

 

Pakeitimas  115

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 49 punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
49. netoliese pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija – vertinamo pastato vietos ar rajono teritorijoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti visas šias sąlygas:	49. netoliese pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija – vertinamo pastato, įskaitant ant stogo montuojamas saulės baterijų plokštes, vietos ar rajono teritorijoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti visas šias sąlygas:

Pakeitimas  116

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 50 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
50. pastatų energinį naudingumą veikiančios paslaugos – tokios paslaugos kaip šildymas, vėsinimas, vėdinimas, buitinio karšto vandens tiekimas, apšvietimas ir kt., į kurioms sunaudojamą energijos kiekį atsižvelgiama vertinant pastato energinį naudingumą;	50. pastatų energinį naudingumą veikiančios paslaugos – tokios paslaugos, kuriomis siekiama optimizuoti tokių sistemų kaip šildymas, vėsinimas, vėdinimas, buitinio karšto vandens tiekimas, apšvietimas ir kt. naudojimą ir į kurioms sunaudojamą mažesnį energijos kiekį atsižvelgiama vertinant pastato energinį naudingumą;

Pakeitimas  117

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 53 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
53. naudojama savoms reikmėms – tokia vietoje arba netoliese pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, kuri naudojama vietoje esančiose techninėse sistemose pastatų energinį naudingumą veikiančioms paslaugoms teikti;	53. naudojama savoms reikmėms – tokia vietoje arba netoliese pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis, kuri naudojama vietoje esančiose techninėse sistemose pastatų energinį naudingumą veikiančioms paslaugoms, apimančioms ant stogo montuojamas saulės baterijų plokštes, teikti;

Pakeitimas  118

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 57 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	57a. žiediškumo užtikrinimo priemonės – priemonės, kuriomis siekiama mažinti pirminių medžiagų poreikį ir gavybą, mažinant naujų medžiagų paklausą, persvarstant panaudotas medžiagas, jas taisant, pakartotinai naudojant, keičiant jų paskirtį ir jas perdirbant bei pratęsiant produktų ir pastatų gyvavimo laiką;

Pakeitimas  119

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinį pastatų renovacijos planą , kuriuo užtikrinama, kad iki 2050 m. nacionalinis viešųjų ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkis būtų renovuotas ir taptų labai efektyviai energiją vartojančiu ir nuo iškastinio kuro nepriklausomu pastatų ūkiu, siekdama esamus pastatus paversti visai netaršiais .	Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinį pastatų renovacijos planą, kuriuo padedama pasiekti metinę esminės renovacijos, įskaitant etapinę esminę renovaciją, normą, kuri siektų bent 2,5 proc. per metus arba vidutiniškai per metus, pagal 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“*, ir kuriuo užtikrinama, kad iki 2050 m. nacionalinis viešųjų ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkis būtų renovuotas ir taptų labai efektyviai energiją vartojančiu ir nuo iškastinio kuro nepriklausomu pastatų ūkiu, siekdama esamus pastatus kaštų atžvilgiu optimaliai paversti visai netaršiais ir, jei tai techniškai įmanoma, teigiamo energijos balanso pastatais. Pastatų renovacijos plane nustatomi didesni tikslai kiekvienam vėlesniam laikotarpiui iki plano termino pabaigos, remiantis padidėjusiais ekonominiais esminės renovacijos pajėgumais, siekiant pasiekti 3 proc. ar didesnę esminės renovacijos normą laikotarpiu iki 2050 m. Tokiu planu užtikrinama, kad mažos ekonominės vertės gyvenamųjų pastatų renovacija namų ūkiams, įsikūrusiems tuose pastatuose būtų įperkama, pvz., neviršytų pusės pastato ar pastato vieneto vertės. Prieš pradėdama rengti nacionalinį planą, kiekviena valstybė narė ir Sąjungos institucija turi atlikti pastatų ūkio auditą, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo, išmetamųjų teršalų kiekio ir kitų aplinkosaugos parametrų auditą;
	__________________
	*COM 2020/662 final.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  120

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Į kiekvieną pastatų renovacijos planą įtraukiama:	Kiekvienas pastatų renovacijos planas suderinamas su Reglamente (ES) 2018/1999 apibrėžtu ir Direktyvoje [nauja redakcija išdėstytoje EVED] nurodytu principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir į jį įtraukiama:

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  121

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) įgyvendintos ir planuojamos politikos ir priemonių, kuriomis remiamas veiksmų gairių įgyvendinimas pagal b punktą, apžvalga ir	c) įgyvendintos ir planuojamos politikos ir priemonių, kuriomis remiamas veiksmų gairių įgyvendinimas pagal b punktą, apžvalga, įskaitant priemones, kuriomis siekiama sumažinti bendrą visų pastatų komponentų poveikį aplinkai ir kuriomis skatinama naudoti tvarius, antrinius, vietinės kilmės statybos ir renovacijos produktus, ir

Pakeitimas  122

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) investicijų poreikių pastatų renovacijos planui įgyvendinti, finansavimo šaltinių ir priemonių, taip pat pastatų renovacijai skirtų administracinių išteklių apmatai.	d) investicijų poreikių integruotam pastatų renovacijos planui įgyvendinti, finansavimo šaltinių ir priemonių, skirtų kiekvienam nacionalinio pastatų plano pastatų tipui ir naudojamiems finansiniams modeliams, ypač jeigu dalyvauja ekonominės veiklos vykdytojai, taip pat pastatų renovacijai skirtų administracinių išteklių apmatai.

Pakeitimas  123

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) minimalieji elektros tinklų reikalavimai, siekiant užtikrinti efektyvumą ir pajėgumą veiksmingai įgyvendinti pastatų renovacijos priemones;

Pakeitimas  124

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	db) išsami bendros neužimtų pastatų dalies, jų skaičiaus ir vietos, taip pat laisvo nekilnojamojo turto bendros nuosavybės pastatuose apžvalga ir nacionalinės strategijos dėl visapusio tokių pastatų savininkų dalyvavimo įgyvendinant pastatų renovacijos priemones projektas.

Pakeitimas  125

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos d c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	dc) darbuotojų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas, ypač su pastatų renovacija susijusių darbų srityje, įskaitant tvarius darbo metodus;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  126

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Į b punkte nurodytas veiksmų gaires įtraukiami 2030, 2040 ir 2050 m. nacionaliniai tikslai, susiję su metine energinės renovacijos norma, nacionalinio pastatų ūkio suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu ir jo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu; konkretūs terminai, per kuriuos iki 2040 m. ir 2050 m. pastatai turi būti perkelti į aukštesnes energinio naudingumo klases nei nurodytos 9 straipsnio 1 dalyje, laikantis nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano; įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos įvertis; įvertintas pastatų renovacijos plano indėlis įgyvendinant valstybės narės privalomą nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą pagal Reglamentą (ES) .../... [peržiūrėtą Pastangų pasidalijimo reglamentą], Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal Direktyvą (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytą EVED], Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, įskaitant orientacinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pastatų sektoriuje tikslą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistą AIED], Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą pagal Reglamentą (ES) 2021/1119.	Į b punkte nurodytas veiksmų gaires įtraukiami 2030, 2040 ir 2050 m. nacionaliniai tikslai, susiję su metine energinės renovacijos norma, nacionalinio pastatų ūkio suvartojamu pirminės ir galutinės energijos kiekiu ir jo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, atsinaujinančių išteklių energijos dalimi, laipsnišku finansinės paramos iškastiniam kurui, naudojamam šildymui, atsisakymu iki 2024 m.; konkrečios tarpinės reikšmės, pagal kurias iki 2040 m. ir 2050 m. pastatai turi būti perkelti į aukštesnes energinio naudingumo klases nei nurodytos 9 straipsnio 1 dalyje, laikantis nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano; įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos, pvz., naudos, susijusios su sveikata ir vidaus patalpų oro kokybe, įvertis; įvertintas pastatų renovacijos plano indėlis įgyvendinant valstybės narės privalomą nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą pagal Reglamentą (ES) .../... [peržiūrėtą Pastangų pasidalijimo reglamentą], Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal Direktyvą (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytą EVED], Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, įskaitant orientacinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies pastatų sektoriuje tikslą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistą AIED], Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslą ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą pagal Reglamentą (ES) 2021/1119. Plane, nurodytame b punkte, taip pat nustatomi nacionaliniai dviračių stovėjimo vietų įrengimo tikslai.

Pakeitimas  127

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į veiksmų planą įtraukiama zonų ir aglomeracijų oro kokybės rodiklių apžvalga, įskaitant spalvinio kodavimo žemėlapį, kuriame nurodomos zonos ir aglomeracijos, kuriose dėl tam tikro tipo atsinaujinančiųjų išteklių energijos, naudojamos šildymui ir vėsinimui, arba kogeneracijos gali susidaryti neproporcingai didelės sąnaudos siekiant užtikrinti, kad KD2,5 koncentracija aplinkos ore neviršytų siektinos reikšmės pagal Direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės.

Pagrindimas

Užtikrinama sąveika ir suderinamumas su aplinkos acquis, susijusiu su oro kokybe, ir taikomu II priedo lentelei.

Pakeitimas  128

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) plane tinkamai atsižvelgta į Direktyvos 2008/50/EB tikslus ir užtikrinta darna su atitinkamais teisės aktais bei aukštas aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygis;

Pakeitimas  129

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos a b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ab) pakankamai atsižvelgta į atsinaujinančius energijos šaltinius, skirtus šildymui ir vėsinimui, ir atlikta jų analizė;

Pakeitimas  130

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) veikiančiose renovacijos finansavimo sistemose numatytos sąlygos yra tinkamos nacionaliniam energijos nepritekliaus mažinimo tikslui pasiekti ir energijos nepriteklių patiriantiems ir pažeidžiamiems vartotojams sėkmingai įtraukti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

Pakeitimas  131

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Kas penkerius metus kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo pastatų renovacijos planą, naudodama II priede pateiktą šabloną. Kiekviena valstybė narė savo pastatų renovacijos planą pateikia kaip integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, dalį, o jei planas atnaujinamas – kaip to reglamento 14 straipsnyje nurodyto atnaujinto plano dalį. Nukrypstant nuo to reglamento 3 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies, pirmąjį pastatų renovacijos planą valstybės narės Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.	6. Kas penkerius metus kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo pastatų renovacijos planą, naudodama II priede pateiktą šabloną. Kiekviena valstybė narė savo pastatų renovacijos planą pateikia kaip integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, dalį, o jei planas atnaujinamas – kaip to reglamento 14 straipsnyje nurodyto atnaujinto plano dalį. Nukrypstant nuo to reglamento 3 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies, pastatų renovacijos planą valstybės narės Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Valstybės narės užtikrina savo pastatų renovacijos planų suderinamumą su Sąjungos finansavimu renovacijai, gautu nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki oficialaus savo planų pateikimo, ir jų integravimą į jį.

Pakeitimas  132

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Kiekviena valstybė narė išsamią informaciją apie savo naujausios ilgalaikės renovacijos strategijos arba pastatų renovacijos plano įgyvendinimą prideda prie savo artimiausio paskesnio galutinio pastatų renovacijos plano . Kiekviena valstybė narė nurodo, ar buvo pasiekti jos nacionaliniai tikslai.	7. Kiekviena valstybė narė išsamią informaciją apie savo naujausios ilgalaikės renovacijos strategijos arba pastatų renovacijos plano įgyvendinimą prideda prie savo artimiausio paskesnio galutinio pastatų renovacijos plano . Kiekviena valstybė narė nurodo, ar buvo pasiekti jos nacionaliniai tikslai ir kokios taisomosios priemonės yra numatytos tais atvejais, kai rezultatai yra nepakankami.

Pakeitimas  133

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 7 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	7a. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų įgyvendintos į pastatų renovacijos planus įtrauktos priemonės, numatant tinkamus stebėsenos mechanizmus ir nuobaudas pagal 31 straipsnį.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  134

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 8 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a. Komisija sukuria Europos energetikos pertvarkos partnerystę pastatų sektoriuje, suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus įtraukiu ir reprezentatyviu būdu. Pagal šią partnerystę skatinamas dialogas klimato klausimais, o sektorius raginamas parengti energetikos pertvarkos veiksmų gaires ir analizuoti turimas priemones ir technologines galimybes, siekiant gerinti pastatų energinį naudingumą ir patalpų mikroklimatą bei mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tokios veiksmų gairės galėtų tapti vertingu indėliu į pagalbą sektoriui planuojant reikiamas investicijas, būtinas šios direktyvos ir ES klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano uždaviniams išspręsti;

Pakeitimas  135

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės taiko pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką pagal I priede apibrėžtus suderintus bendruosius principus .	Valstybės narės taiko pastatų ir pastatų elementų, kurie sudaro pastato apvalkalą, energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką pagal I priede apibrėžtus suderintus bendruosius principus.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  136

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pastato dalims, kurios priklauso pastato apvalkalui ir kurių pakeitimas ar modernizavimas daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui , būtų nustatyti minimalieji energinio naudingumo reikalavimai, stengiantis pasiekti bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius.	Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pastato dalims, kurios priklauso pastato apvalkalui ir kurių pakeitimas ar modernizavimas daro didelį poveikį pastato apvalkalo energiniam naudingumui , būtų nustatyti minimalieji energinio naudingumo reikalavimai, stengiantis pasiekti bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius. Pastato dalių energinis naudingumas apskaičiuojamas pagal 4 straipsnyje nurodytą metodiką.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  137

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pastato sistemoms, kurių pakeitimas ar modernizavimas daro didelį poveikį pastato energiniam naudingumui, būtų nustatyti minimalieji ir referenciniai energinio naudingumo reikalavimai, stengiantis pasiekti bent kaštų atžvilgiu optimalius lygius.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  138

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tuose reikalavimuose atsižvelgiama į bendras patalpų mikroklimato sąlygas siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, kaip antai netinkamo vėdinimo , taip pat į vietos sąlygas ir numatytą paskirtį bei pastato amžių.	Tuose reikalavimuose atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti tinkamas patalpų mikroklimato sąlygas, grindžiamas optimaliais patalpų aplinkos kokybės lygiais, siekiant užtikrinti sveikas patalpų mikroklimato ir aplinkos kokybės sąlygas ir išvengti galimų neigiamų pasekmių dėl netinkamo vėdinimo, dienos šviesos trūkumo, perkaitimo, triukšmo ir drėgmės, taip pat į pastato vietos sąlygas ir numatytą paskirtį bei jo amžių.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  139

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) pavieniams pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl savo ypatingos architektūrinės, kultūrinės ar istorinės vertės ar dėl to, kad atspindi Europos kultūrą, tapatybę ir vertybes, tokiu mastu, kokiu dėl tam tikrų būtiniausių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nepriimtinai pakistų charakteringos jų savybės arba išvaizda ir jei buvo įvertinti alternatyvūs reikalavimai, o jų laikymasis gali būti pasiektas tik labai neproporcingomis priemonėmis, atsižvelgiant į ekologinius siekius;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  140

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) laikiniems pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniams statiniams, dirbtuvėms ir negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuose suvartojama nedaug energijos, bei negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorių susitarimas dėl energinio naudingumo;	b) laikiniems pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniams statiniams, dirbtuvėms, sandėliams ir negyvenamiems žemės ūkio ir techniniams pastatams, kurių energijos ir šildymo ar vėsinimo poreikiai yra labai maži, infrastruktūros tiekimo stotims, pvz., transformatorinėms, pastotėms, slėgio reguliavimo įrenginiams, geležinkelio statiniams, bei negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorių susitarimas dėl energinio naudingumo;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  141

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės užtikrina, kad visuotinio atšilimo potencialas per gyvavimo ciklą (GWP) būtų apskaičiuojamas pagal III priedą ir nurodomas pastato energinio naudingumo sertifikate:	(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pakeitimas  142

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) visų naujų pastatų atveju – nuo 2030 m. sausio 1 d.	b) visų naujų viešųjų pastatų ir viešųjų pastatų, viešųjų projektų bei pastatų, kurių naudingasis grindų plotas didesnis nei 2 000 kvadratinių metrų, kapitalinių renovacijų (įskaitant etapines renovacijas) atveju – nuo 2029 m. sausio 1 d.,

Pakeitimas  143

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Naujų pastatų investiciniuose projektuose atsižvelgiama į techninį, aplinkosauginį ir ekonominį pagrįstumą didelio efektyvumo alternatyvių įrenginių ir sistemų, skirtų:
	a) decentralizuotai atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir vartojimui;
	b) labai efektyviai bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai;
	c) centriniam arba vietos šildymui ir vėsinimui, įskaitant visišką arba dalinį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;
	d) šilumos siurbliams;
	e) centralizuotam šildymui arba vėsinimui, horizontaliai sumontuotų virš kiekvieno aukšto;
	f) buitiniam karštam vandeniui.

Pakeitimas  144

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva siekiant III priedą suderinti su technologijų pažanga ir inovacijomis, III priede nustatyti pritaikytas renovuotiems pastatams taikomas didžiausias energinio naudingumo ribas ir pritaikyti visai netaršiems pastatams taikomas didžiausias energinio naudingumo ribas.	3. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva siekiant III priedą suderinti su technologijų pažanga ir inovacijomis, nustatyti visai netaršiems pastatams taikomus minimalius vidaus patalpų aplinkos kokybės standartus, III priede nustatyti pritaikytas renovuotiems pastatams taikomas didžiausias energinio naudingumo ribas ir nustatyti mažesnes visai netaršiems pastatams taikomas didžiausias energinio naudingumo ribas.

Pakeitimas  145

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Įsigaliojus peržiūrėtam Statybos produktų reglamentui (2019/1020) ir ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nustatant visoje Sąjungoje taikomą visuotinio atšilimo potencialo per visą gyvavimo ciklą, įskaitant per jį išmetamą anglies dioksido kiekį, apskaičiavimo metodiką, parengiamą per įtraukų suinteresuotųjų subjektų procesą ir grindžiamą tvarių pastatų (lygių) sistema (Level(s)) pagal standartą EN 15978 bei ES per visą gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido planu ir medžiagų žiniaraščiu.
	Ne vėliau kaip po penkerių metams nuo šio deleguotojo akto priėmimo valstybės narės nustato didžiausias leistinas bendro kaupiamojo visuotinio atšilimo potencialo, kuris leidžiamas naujuose pastatuose, per gyvavimo ciklą ribas. Tuo remiantis Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai nustatyti naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialo per visą gyvavimo ciklą, įskaitant per jį išmetamą anglies dioksido kiekį, tikslus.
	Komisija teikia gaires, dalijasi esamos nacionalinės politikos įrodymais ir teikia techninę paramą valstybėms narėms, jei jos to prašo, siekdama nustatyti tinkamas nacionalines ribas.

Pakeitimas  146

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės užtikrina, kad naujuose pastatuose būtų atsižvelgta į šiuos aspektus: tinkamas patalpų mikroklimato sąlygas, prisitaikymą prie klimato kaitos, priešgaisrinę saugą, su dideliu seisminiu aktyvumu susijusią riziką ir prieinamumą asmenims su negalia. Valstybės narės taip pat sprendžia anglies dioksido absorbavimo, susijusio su anglies dioksido saugojimu pastatuose arba ant jų, klausimą.	4. Valstybės narės užtikrina, kad naujuose pastatuose būtų aukšta vidaus patalpų aplinkos kokybė, optimalūs patalpų aplinkos kokybės lygiai, jie būtų pritaikyti prie klimato kaitos, inter alia, pasitelkiant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, žaliąją infrastruktūrą, juose būtų užtikrinta priešgaisrinė sauga ir avarinis apšvietimas, jie būtų atsparūs su dideliu seisminiu aktyvumu susijusiai rizikai ir juose būtų užtikrinta lengva prieiga neįgaliesiems. Valstybės narės taip pat sprendžia trajektorijos, pagal kurią būtų pasiekti aukšti žiediškumo lygiai, pvz., naudojant antrines medžiagas, ir anglies dioksido absorbavimo, susijusio su anglies dioksido saugojimu pastatuose arba ant jų, pvz., naudojant apželdintus paviršius, klausimus.

Pakeitimas  147

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pastatų , kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, ar jų renovuojamų dalių energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų pagal 5 straipsnį nustatytus minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.	Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kapitališkai renovuojamų pastatų ar jų dalių energinis naudingumas būtų gerokai pagerintas taip, kad atitiktų pagal 5 straipsnį nustatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus ir žemos temperatūros šildymo reikalavimus, kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu. Ataskaitos apie renovaciją yra rengiamos kaip etapinės esminės renovacijos paso sistemos pagal 10 straipsnį dalis.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  148

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės skatina pastatuose , kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, naudoti didelio efektyvumo alternatyvias sistemas, kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu. Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose atliekant kapitalinę renovaciją būtų atsižvelgiama į aspektus, susijusius su tinkamomis patalpų mikroklimato sąlygomis, prisitaikymu prie klimato kaitos, priešgaisrine sauga, rizika, kurią kelia didelis seisminis aktyvumas , pavojingųjų medžiagų, įskaitant asbestą, pašalinimu ir preinamumu asmenims su negalia .	3. Valstybės narės skatina pastatuose , kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, naudoti didelio efektyvumo alternatyvias sistemas, kiek tai įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.
	Tai apima techninio, aplinkosauginio ir ekonominio didelio efektyvumo alternatyvių įrenginių ir sistemų, pagrįstumo vertinimą, o įrenginiai ir sistemos skirti:
	a)  decentralizuotai atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir vartojimui;
	b)  labai efektyviai bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai, įskaitant visišką arba maksimalų atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, pagal [nauja redakcija išdėstytą Direktyvą 2018/2002 dėl energijos vartojimo efektyvumo];
	c)  centriniam arba vietos šildymui ir vėsinimui, įskaitant visišką arba maksimalų atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;
	d)  šilumos siurbliams;
	e)  centralizuotam šildymui arba vėsinimui, horizontaliai sumontuotų virš kiekvieno aukšto;
	f)  buitiniam karštam vandeniui.
	Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose atliekant kapitalinę renovaciją būtų pagerinta patalpų oro kokybė pagal minimalius vidaus patalpų aplinkos kokybės standartus ir jie būtų geriau pritaikyti prie klimato kaitos, pasitelkiant, be kita ko, gamtos procesais pagrįstus sprendimus, geresnę priešgaisrinę saugą, ir būtų atsparesni rizikai, kurią kelia didelis seisminis aktyvumas, juose nebūtų pavojingųjų medžiagų, įskaitant asbestą, jie būtų prieinami asmenims su negalia. Valstybės narės skatina mažos taršos renovaciją, renovaciją, suprojektuotą taip, kad pastatus būtų galima lengvai išmontuoti ir perstatyti nepažeidžiant konstrukcijų, ir renovaciją, kuriai naudojamos antrinės medžiagos, kad būtų pasiekti aukšti žiediškumo lygiai.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  149

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės, taikydamos specialias finansines priemones, skatina dabar nenaudojamų pastatų, ypač retai apgyvendintose, atokiose ir kaimo vietovėse, taip pat pastato vienetų, esančių prasčiausio energinio naudingumo daugiabučiuose namuose, renovaciją ir eksploataciją.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

 

Pakeitimas  150

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3b. Valstybės narės užtikrina, kad visų būstų elektros įranga būtų tikrinama atliekant normatyvines privalomas pastato inspekcijas, taip pat kai pridedama svarbi elektros įranga, pvz., elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigos, namų baterijos, fotovoltiniai įrenginiai, šilumos siurbliai ir kt.

Pagrindimas

It is estimated that a minimum of 130 million dwellings*, built before 1990, have not undergone an electrical system upgrade, readiness of existing electrical installations to cope with new renewable, energy efficiency, and e-vehicle charging demands is not proven in the EU domestic building stock. While the energy transition, decarbonisation and energy efficiency will drive electrification of buildings the integration of highly efficient equipment or on-site renewable generation & storage can be impossible with obsolete electrical installations. European building stock renovation must therefore integrate electrical inspection regime and upgrades.*source: https://www.feedsnet.org/

Pakeitimas  151

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) viešosioms įstaigoms priklausantys pastatai ir pastato vienetai ne vėliau kaip	a) viešosioms įstaigoms priklausantys pastatai ir pastato vienetai, įskaitant Europos institucijoms ir agentūroms priklausančius, jų eksploatuojamus ar užimtus pastatus, ne vėliau kaip

Pakeitimas  152

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) nuo 2027 m. sausio 1 d. pasiektų bent į F energinio naudingumo klasę, o	i) nuo 2027 m. sausio 1 d. pasiektų bent E energinio naudingumo klasę, o

Pakeitimas  153

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) nuo 2030 m. sausio 1 d. – bent į E energinio naudingumo klasę;	ii) nuo 2033 m. sausio 1 d. – bent D energinio naudingumo klasę;

Pakeitimas  154

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iia) nuo 2035 m. sausio 1 d. – bent C energinio naudingumo klasę;

Pakeitimas  155

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) nuo 2027 m. sausio 1 d. pasiektų bent į F energinio naudingumo klasę, o	i) nuo 2029 m. sausio 1 d. pasiektų bent E energinio naudingumo klasę,

Pakeitimas  156

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) nuo 2030 m. sausio 1 d. – bent į E energinio naudingumo klasę;	ii) nuo 2033 m. sausio 1 d. – bent D energinio naudingumo klasę;

Pakeitimas  157

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iia) nuo 2035 m. sausio 1 d. – bent C energinio naudingumo klasę;

Pakeitimas  158

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) gyvenamieji pastatai ir pastato vienetai ne vėliau kaip	c) gyvenamieji pastatai ir pastato vienetai, remiantis kaštų atžvilgiu optimalumo principo ir pagal 15 straipsnio nuostatas, ne vėliau kaip

Pakeitimas  159

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) nuo 2030 m. sausio 1 d. pasiektų bent į F energinio naudingumo klasę, o	i) nuo 2030 m. sausio 1 d. pasiektų bent E energinio naudingumo klasę, o

Pakeitimas  160

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) nuo 2033 m. sausio 1 d. – bent į E energinio naudingumo klasę.	ii) nuo 2035 m. sausio 1 d. – bent D energinio naudingumo klasę;

Pakeitimas  161

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iia) nuo 2037 m. sausio 1 d. – bent C energinio naudingumo klasę.

Pakeitimas  162

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose veiksmų gairėse valstybės narės nustato konkrečius šioje dalyje nurodytiems pastatams taikytinus terminus, per kuriuos iki 2040 m. ir 2050 m. pastatai turi pasiekti aukštesnes energinio naudingumo klases, laikydamosi nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano.	3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose veiksmų gairėse valstybės narės nustato linijines šioje dalyje nurodytiems pastatams taikytinas trajektorijas su tarpinėmis reikšmėmis, per kurias iki 2040 m. ir 2050 m. pastatai turi pasiekti aukštesnes energinio naudingumo klases, laikydamosi nacionalinio pastatų ūkio pertvarkymo į visai netaršų plano. Šiuo atžvilgiu minimalių eksploatacinių savybių standartų laikymasis reglamentuojamas renovacijos pasais pagal 10 straipsnį.

Pakeitimas  163

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės prašymu Komisija gali leisti valstybėms narėms nukrypti ne daugiau kaip 3 metus minimaliesiems energinio naudingumo standartams koreguoti, nustatant skirtingus terminus arba koreguojant energinio naudingumo reikalavimus, taikomus tam tikriems pastatų ūkio segmentams. Tokiais atvejais valstybė narė pasiūlo alternatyvias priemones, kurios turėtų lygiavertį ar didesnį poveikį bendram nacionalinio pastatų ūkio energiniam naudingumui, tuo pat metu pastatų ūkio, kuriam taikoma nukrypti leidžiama nuostata, savininkams ir (arba) nuomininkams teikiant kompensavimo priemones pagal, be kita ko, Reglamentą [Socialinis klimato fondas]. Sprendimą dėl valstybės narės prašymo Komisija priima tris mėnesius nuo jo gavimo. Valstybės narės aprašo lygiavertiškumą savo veiksmų gairėse, nurodytose 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

Pakeitimas  164

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) taikydamos tinkamas finansines priemones, visų pirma skirtas pažeidžiamiems namų ūkiams, energijos nepriteklių patiriantiems arba socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, laikydamosi Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 22 straipsnio;	a) taikydamos tinkamas finansines priemones, visų pirma skirtas pažeidžiamiems, mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, energijos nepriteklių patiriantiems arba socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, laikydamosi Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 22 straipsnio;

Pakeitimas  165

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) teikdamos techninę pagalbą, be kita ko, per vieno langelio sistemas;	b) teikdamos techninę pagalbą, be kita ko, informavimo paslaugas, administracinę paramą ir integruotas renovacijos paslaugas per vieno langelio sistemas apylinkės lygmeniu, kad būtų galima pasiekti energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius, ypatingą dėmesį skiriant mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems namų savininkams ir renovacijos pasų sistemai;

Pakeitimas  166

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) sudarydamos galimybę nemokamai naudoti renovacijos pasus pagal 10 straipsnį mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant galutinius naudotojus, žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių ar kuriems jis gresia, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms;

Pakeitimas  167

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) sukurdamos integruotas finansavimo programas;	c) sukurdamos integruotas finansavimo programas, kuriomis būtų skatinama esminė renovacija, be kita ko, finansines sistemas, grindžiamas mokėjimais už sutaupytą energiją, apimančias bendrą Sąjungos standartą;

Pakeitimas  168

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) nustatydamos sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad būtų pakankamai tinkamus įgūdžius turinčių darbuotojų tam, kad būtų galima laiku įgyvendinti reikalavimus.

Pakeitimas  169

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies e b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	eb) propaguodamos ir skatindamos ekonomiškai efektyvų ankstyvą šildytuvų pakeitimą ir bet kokį būtiną susijusių techninių pastato sistemų optimizavimą.

Pakeitimas  170

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies e c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ec) propaguodamos gamtos procesais pagrįstus sprendimus, visų pirma skirtus prisitaikymui prie klimato kaitos.

Pakeitimas  171

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 3 dalies e d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ed) skatindamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimą, siekiant sukurti sąlygas vartoti pasigamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir sumažinti jos nepastovumą.

Pakeitimas  172

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 5 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) pastatams, kurie naudojami kaip religinių apeigų vieta ir religinei veiklai vykdyti;	b) pastatams, kurie naudojami kaip religinių apeigų vieta ir religinei veiklai vykdyti, – tokiu mastu, kokiu užtikrinant atitiktį standartams tektų nepriimtinai keisti pastato savybes ar išvaizdą;;

Pakeitimas  173

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 5 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) laikiniems pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniams statiniams, dirbtuvėms ir negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuose suvartojama nedaug energijos, bei negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorių susitarimas dėl energinio naudingumo;	c) laikiniems pastatams, kurie naudojami ne ilgiau kaip dvejus metus, pramoniniams statiniams, dirbtuvėms ir sandėliams, negyvenamiems pastatams, pvz., techniniams pastatams, kuriuose teikiamos paslaugos ir suvartojama labai mažai energijos, be to, jų šildymo ir vėsinimo poreikis yra labai mažas, bei infrastruktūros tiekimo stotims, pvz., transformatorinėms, pastotėms, slėgio kontrolėms įrenginiams, geležinkelio objektams, taip pat žemės ūkio pastatams, kuriuos naudoja sektorius, kuriam taikomas nacionalinis sektorinis susitarimas dėl energinio naudingumo;

Pakeitimas  174

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a. Valstybės narės nustato būtinus veiksmus, kad galėtų:
	a)  išsaugoti istorinį ir kultūrinį paveldą;
	b)  renovuoti savo istorinius pastatus, o tam atlikti būtina taikyti metodikas, padedančias išsaugoti pastato vidų, siekiant skatinti kultūros ir gamtos paveldo, laikomo itin vertingu žmonijai, nustatymą, apsaugą ir išsaugojimą;

Pakeitimas  175

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a straipsnis
	Saulės energija pastatuose
	Pagal ES saulės energetikos strategiją valstybės narės užtikrina, kad visi nauji pastatai būtų projektuojami taip, kad jų saulės energijos gamybos potencialas būtų optimizuotas atsižvelgiant į vietovės saulės energinę apšvietą, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai įrengti saulės energijos technologijas.
	Valstybės narės užtikrina tinkamų saulės energijos įrenginių diegimą: .
	a)  iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos – ant visų naujų viešųjų ir komercinių pastatų, kurių naudingasis patalpų plotas yra didesnis nei 250 kvadratinių metrų;
	b)  iki 2026 m. gruodžio 31 d. – ant visų esamų viešųjų ir komercinių pastatų, kurių naudingasis patalpų plotas yra didesnis nei 250 kvadratinių metrų; ir
	c)  iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos – ant visų naujų gyvenamųjų pastatų.
	Valstybės narės, atsižvelgdamos į įvertintą techninį ir ekonominį saulės energijos įrenginių potencialą ir pastatų, kuriems taikomas šis įpareigojimas, charakteristikas, nacionaliniu lygmeniu nustato ir viešai paskelbia šių įpareigojimų praktinio įgyvendinimo kriterijus ir galimas išimtis konkrečių rūšių pastatams.

Pakeitimas  176

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) juose pateikiamas renovacijos veiksmų planas, kuriame išdėstyta nuosekli renovacijos etapų seka ir kuriuo siekiama ne vėliau kaip iki 2050 m. pastatą paversti visai netaršiu;	b) juose pateikiamas į energinio naudingumo sertifikatą įtrauktas renovacijos veiksmų planas, kuriame išdėstyta renovacija, atitinkanti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kuria siekiama ne vėliau kaip iki 2050 m. pastatą paversti visai netaršiu;

Pakeitimas  177

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) jame nurodoma numatoma nauda, susijusi su sutaupyta energija, sumažėjusiomis sąskaitomis už energiją ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, taip pat platesnio masto nauda, susijusi su sveikata, patogumu ir geresniu pastato prisitaikomumu prie klimato kaitos, ir	c) jame nurodomos numatomos investicinės sąnaudos ir numatoma nauda, susijusi su sutaupyta energija, sumažėjusiomis sąskaitomis už energiją ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, taip pat platesnio masto nauda, susijusi su sveikata, sauga (priešgaisrine, elektros ir seismine) patogumu, susijusiu su patalpų aplinkos kokybe, patalpų oro kokybe, šiluminiu ir garsiniu komfortu, dienos šviesos sąlygomis, ir geresniu pastato prisitaikomumu prie klimato kaitos, ir

Pakeitimas  178

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės užtikrina, kad renovacijos pasas nesukurtų ekonominių ar neekonominių kliūčių pastatų savininkams, visų pirma, mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant galutinius naudotojus, žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių ar kuriems jis gresia, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms, mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems namų ūkiams, ir kad renovacijos pasai būtų specialiai nemokamai išduodami namų savininkams, kurių būstas yra vienintelis jų gyvenamasis būstas.

Pakeitimas  179

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekdamos, kad būtų optimizuotas techninių pastato sistemų energijos naudojimas , valstybės narės nustato sistemų reikalavimus, susijusius su naujuose arba esamuose pastatuose įrengtų techninių pastato sistemų bendru energiniu naudingumu, jų tinkamu įrengimu, tinkamų jų parametrų bei nuostačių parinkimu ir jų kontrole . Nustatydamos tuos reikalavimus valstybės narės atsižvelgia į projekto sąlygas ir tipines ar vidutines eksploatavimo sąlygas.	Siekdamos, kad būtų optimizuotas techninių pastato sistemų energijos naudojimas , valstybės narės nustato sistemų reikalavimus, susijusius su naujuose arba esamuose pastatuose įrengtų techninių pastato sistemų bendru energiniu naudingumu, jų tinkamu įrengimu, tinkamų jų parametrų bei nuostačių parinkimu ir jų kontrole . Nustatydamos tuos reikalavimus valstybės narės reikalauja, kad būtų naudojamos penkių aukščiausių efektyvumo klasių technologijos, kaip apibrėžta Reglamente 811/2013 ir Reglamente 812/2013.

Pakeitimas  180

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, susijusius su šilumos generatorių išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu arba jų naudojama kuro rūšimi, jei dėl tokių reikalavimų nėra nepagrįstai sudaromos rinkos kliūtys.	Valstybės narės gali nustatyti reikalavimus, susijusius su šilumos generatorių išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu arba jų naudojama kuro rūšimi, pagal 3 ir 15 straipsnius, jei dėl tokių reikalavimų nėra nepagrįstai sudaromos rinkos kliūtys ir jie yra technologiniu požiūriu neutralūs.

Pakeitimas  181

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad jų nustatyti techninėms pastato sistemoms taikomi reikalavimai atitiktų bent naujausius kaštų atžvilgiu optimalius lygius.	Valstybės narės užtikrina, kad jų nustatyti techninėms pastato sistemoms taikomi reikalavimai atitiktų bent naujausius kaštų atžvilgiu optimalius lygius, ir nurodo atitinkamus ekonominio ir aplinkosauginio optimizavimo standartus matmenų nustatymui, kai jie yra prieinami.

Pakeitimas  182

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) prie kiekvienos automobilių stovėjimo vietos būtų įrengta bent viena dviračių stovėjimo vieta,	c) prie kiekvienos automobilių stovėjimo vietos būtų įrengta bent viena dviračių stovėjimo vieta, o visuose biurų pastatuose ir valdžios institucijoms priklausančiuose pastatuose arba pastatuose, kuriuos jos užima, prie kiekvienos automobilių stovėjimo vietos būtų įrengta bent viena dviračių stovėjimo vieta,

Pakeitimas  183

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) kiekvienai dešimčiai dviračių stovėjimo vietų kartu būtų įrengta viena stovėjimo vieta skirta dviračiams, kurių matmenys didesni nei standartinių dviračių, pavyzdžiui, krovininiams dviračiams, triračiams ir dviračiams su priekabomis, su minimaliuoju reikalavimu, kad būtų įrengta bent viena vieta.

Pakeitimas  184

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
kai automobilių stovėjimo aikštelė fiziškai būtų šalia pastato, o kapitalinės renovacijos atveju renovacijos priemonės apimtų automobilių stovėjimo aikštelę ar automobilių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūrą.	kai automobilių stovėjimo aikštelė fiziškai būtų pastato viduje arba šalia pastato, o kapitalinės renovacijos atveju renovacijos priemonės apimtų automobilių stovėjimo aikštelę ar automobilių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūrą.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  185

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto nutiestų kabelių aprėptis leistų vienu metu naudoti numatytą skaičių įkrovimo prieigų.	Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto nutiestų kabelių ir elektros įrenginių aprėptis leistų vienu metu naudoti ekonominiu atžvilgiu optimizuotą numatytą skaičių įkrovimo prieigų.

Pakeitimas  186

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės užtikrina, kad visuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra daugiau kaip dvidešimt automobilių stovėjimo vietų , iki 2027 m. sausio 1 d. būtų įrengta bent po vieną įkrovimo prieigą dešimčiai automobilių stovėjimo vietų ir bent po vieną dviračių stovėjimo vietą kiekvienai automobilių stovėjimo vietai. Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose, kurie priklauso valdžios institucijoms arba yra jų užimami, iki 2033 m. sausio 1 d. bent vienoje iš dviejų automobilių stovėjimo vietų būtų iš anksto nutiesti kabeliai.	2. Visų negyvenamųjų pastatų, kuriuose yra daugiau kaip dvidešimt automobilių stovėjimo vietų, atveju, ir valdžios institucijoms priklausančių pastatų atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip dešimt automobilių stovėjimo vietų, valstybės narės iki 2027 m. sausio 1 d. užtikrina, kad:
	a)  būtų įrengta bent po vieną įkrovimo prieigą dešimčiai automobilių stovėjimo vietų;
	b)  prie kiekvienos automobilių stovėjimo vietos būtų įrengta bent viena dviračių stovėjimo vieta,
	c)  kiekvienai dešimčiai dviračių stovėjimo vietų būtų įrengta bent viena stovėjimo vieta skirta dviračiams, kurių matmenys didesni nei standartinių dviračių, pavyzdžiui, krovininiams dviračiams, triračiams ir dviračiams su priekabomis;
	Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose, kurie priklauso valdžios institucijoms arba yra jų užimami, iki 2033 m. sausio 1 d. bent vienoje iš dviejų automobilių stovėjimo vietų būtų iš anksto nutiesti kabeliai.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  187

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Tam tikrų kategorijų negyvenamųjų pastatų, į kuriuos atvykti ir iš kurių išvykti dviračiai paprastai mažiau naudojami, atveju valstybės narės 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus dėl dviračių stovėjimo vietų skaičiaus gali pakoreguoti.	3. Tam tikrų kategorijų negyvenamųjų pastatų, į kuriuos atvykti ir iš kurių išvykti dviračiai paprastai mažiau naudojami, atveju valstybės narės 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus dėl dviračių stovėjimo vietų skaičiaus gali pakoreguoti atsižvelgdamos į vietos poreikius ir ypatybes. Tokį koregavimą taikančios valstybės narės tai daro pasikonsultavusios su aktyvaus judumo ekspertais ir pilietine visuomene.

Pakeitimas  188

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) kad bendrose dviračių stovėjimo aikštelėse kiekvienai dešimčiai dviračių stovėjimo vietų būtų įrengta viena stovėjimo vieta, skirta dviračiams, kurių matmenys didesni nei standartinių dviračių, pvz., krovininiams dviračiams, triračiams ir dviračiams su priekabomis, su minimaliuoju reikalavimu, kad būtų įrengta bent viena vieta;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

 

Pakeitimas  189

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) būtų įrengtos ne mažiau kaip dvi dviračių stovėjimo vietos kiekvienam būstui.	Išbraukta.

Pakeitimas  190

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
automobilių stovėjimo aikštelė fiziškai yra šalia pastato, o kapitalinės renovacijos atveju renovacijos priemonės apima automobilių stovėjimo aikštelę ar automobilių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūrą.	automobilių stovėjimo aikštelė fiziškai yra pastato viduje arba šalia pastato, o kapitalinės renovacijos atveju renovacijos priemonės apima automobilių stovėjimo aikštelę ar automobilių stovėjimo aikštelės elektros infrastruktūrą.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  191

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto nutiestų kabelių aprėptis leistų vienu metu naudoti įkrovimo prieigas visose automobilių stovėjimo vietose. Jeigu vykdant kapitalinę renovaciją neįmanoma užtikrinti dviejų dviračių stovėjimo vietų kiekvienam būstui, valstybės narės užtikrina, kad dviračių stovėjimo vietų būtų kuo daugiau.	Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto nutiestų kabelių ir elektros įrenginių aprėptis leistų vienu metu naudoti ekonominiu atžvilgiu optimizuotas įkrovimo prieigas visose automobilių stovėjimo vietose. Jeigu vykdant kapitalinę renovaciją neįmanoma užtikrinti dviejų dviračių stovėjimo vietų kiekvienam būstui, valstybės narės užtikrina, kad dviračių stovėjimo vietų būtų kuo daugiau.

Pakeitimas  192

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1, 2 ir 4 dalių konkrečioms pastatų kategorijoms tais atvejais, kai reikalaujamas išankstinis kabelių nutiesimas priklauso nuo atskirų mikrosistemų arba pastatai yra SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose , jei dėl to kiltų didelių vietos energetikos sistemos veikimo problemų ir pavojus vietos tinklo stabilumui.	5. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti 1, 2 ir 4 dalių konkrečioms pastatų kategorijoms tais atvejais, kai reikalaujamas išankstinis kabelių nutiesimas priklauso nuo atskirų mikrosistemų arba pastatai yra SESV 349 straipsnyje nurodytuose atokiausiuose regionuose, jei dėl to kiltų didelių vietos energetikos sistemos veikimo problemų ir pavojus vietos tinklo stabilumui, atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginių potencialą.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  193

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. Esamas privačias įkrovimo prieigas ir 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas įkrovimo prieigas vertina reguliavimo institucija, konsultuodamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., skirstymo sistemos operatoriais, elektromobilumo operatoriais ir lankstumo agregatoriais, siekdama nustatyti, ar tikslingai įrengtos abikrypčio įkrovimo funkcijos ir pagalbiniai energijos kaupimo įrenginiai.

Pakeitimas  194

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės numato priemones, kuriomis supaprastinamas įkrovimo prieigų diegimas naujuose ir esamuose gyvenamuosiuose bei negyvenamuosiuose pastatuose ir šalinamos reguliavimo kliūtys, įskaitant kliūtis, susijusias su leidimų suteikimo ir patvirtinimo procedūromis, nedarant poveikio valstybių narių nuosavybę ir nuomą reglamentuojančiai teisei. Valstybės narės pašalina kliūtis įrengti įkrovimo prieigas gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra automobilių stovėjimo vietų, visų pirma reikalavimą gauti nuomotojo arba bendraturčių sutikimą dėl savoms reikmėms skirtos privačios įkrovimo prieigos.	Valstybės narės numato priemones, kuriomis supaprastinamas įkrovimo prieigų ir dviračių stovėjimo vietų diegimas naujuose ir esamuose gyvenamuosiuose bei negyvenamuosiuose pastatuose ir šalinamos reguliavimo kliūtys, įskaitant kliūtis, susijusias su leidimų suteikimo ir patvirtinimo procedūromis, nedarant poveikio valstybių narių nuosavybę ir nuomą reglamentuojančiai teisei. Valstybės narės pašalina kliūtis įrengti įkrovimo prieigas ir dviračių stovėjimo vietas gyvenamuosiuose pastatuose ir (arba) būstuose, kuriuose yra automobilių stovėjimo vietų, visų pirma reikalavimą gauti nuomotojo arba bendraturčių sutikimą dėl savoms reikmėms skirtos privačios įkrovimo prieigos.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  195

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 8 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad įkrovimo prieigas norintys įrengti pastatų savininkai ir nuomininkai galėtų gauti techninę pagalbą.	Valstybės narės užtikrina, kad įkrovimo prieigas ir dviračių stovėjimo vietas norintys įrengti pastatų savininkai ir nuomininkai galėtų gauti techninę pagalbą.

Pakeitimas  196

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Valstybės narės užtikrina pastatų, tausojamojo ir žaliojo judumo bei miestų planavimo politikos nuoseklumą .	9. Valstybės narės užtikrina pastatų, tausojamojo ir aktyvaus judumo bei miestų planavimo politikos nuoseklumą. Valstybės narės pateikia pakeitimus galiojantiems pastatų kodeksams dėl techninių reikalavimų, susijusių su dviračių stovėjimo vietų įrengimu visuose naujuose gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  197

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad pastatų savininkai, nuomininkai ir valdytojai turėtų tiesioginę prieigą prie savo pastatų sistemų duomenų. Jų prašymu prieiga suteikiama arba duomenys pateikiami trečiajai šaliai. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visiškam paslaugų ir keitimosi duomenimis Sąjungoje sąveikumui pagal 6 dalį.	Valstybės narės užtikrina, kad pastatų savininkai, nuomininkai ir valdytojai turėtų tiesioginę prieigą prie savo atitinkamų pastatų sistemų duomenų. Jiems pateikus pagrįstą prašymą prieiga suteikiama arba duomenys pateikiami trečiajai šaliai. Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visiškam paslaugų ir keitimosi duomenimis Sąjungoje sąveikumui pagal 6 dalį.

Pakeitimas  198

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiai nustatomi sąveikumo reikalavimai ir nediskriminacinė bei skaidri prieigos prie duomenų suteikimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.	5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiai nustatomi sąveikumo reikalavimai ir nediskriminacinė bei skaidri prieigos prie duomenų suteikimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami iki 2023 m. gruodžio 31 d. laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Parengiama konsultavimosi strategija, kurioje nustatomi konsultacijos tikslai, tiksliniai suinteresuotieji subjektai ir konsultavimosi veikla, įgyvendinimo aktams rengti.

Pakeitimas  199

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinių pastatų renovacijos planų ir siekdamos iki 2050 m. savo pastatų ūkį paversti visai netaršiu, užtikrina tinkamą finansavimą ir paramos bei kitas priemones, kuriomis galima šalinti rinkos kliūtis ir skatinti būtinas investicijas į energinę renovaciją.	1. Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinių pastatų renovacijos planų, siekdamos iki 2050 m. savo pastatų ūkį paversti visai netaršiu ir norėdamos pasiekti aukštus žiediškumo lygius, užtikrina tinkamą tinkamas subsidijas ir finansavimo programas, paramos bei kitas priemones, pritaikytas įvairiems pastatų savininkams ir nuomininkams, kuriomis galima šalinti rinkos kliūtis ir skatinti būtinas investicijas į energinę renovaciją ir mažo per gyvavimo ciklą išmetamo teršalų kiekio statybą naudojant švarią energiją. Kai gyvenamųjų pastatų esminės renovacijos kaina yra didesnė nei 50 proc. pastato ar pastato vieneto kainos, valstybės narės suteikia specialų finansavimo mechanizmą. Pirmenybė teikiama mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant galutinius naudotojus, žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių ar kuriems jis gresia, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms.

Pakeitimas  200

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Siekdamos remti investicijų telkimą, valstybės narės skatina vystyti galimybių suteikiantį finansavimą ir finansines priemones, kaip antai efektyvų energijos vartojimą remiančias paskolas ir hipotekas pastatams renovuoti, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, mokesčių paskatas, išsimokėjimo mokant mokesčius ar apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas, garantijų fondus, esminei renovacijai skirtus fondus, renovacijai, grindžiamai didele tikslinio energijos sutaupymo minimaliąja riba, skirtus fondus ir hipotekos portfelio standartus. Vadovaudamosi Eurostato gairėmis dėl sutarčių dėl energinio naudingumo registravimo valdžios sektoriaus apskaitoje jos kreipia investicijas į efektyviai energiją vartojančių viešųjų pastatų ūkį.	4. Siekdamos remti investicijų telkimą, valstybės narės skatina vystyti galimybių suteikiantį finansavimą ir finansines priemones, kaip antai efektyvų energijos vartojimą remiančias paskolas ir hipotekas pastatams renovuoti, sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, finansines sistemas, grindžiamas mokėjimais už sutaupytą energiją, mokesčių paskatas, priklausančias nuo teigiamų pastato, kuris nori pasinaudoti šia paskata, energinio naudingumo sertifikato pokyčių, išsimokėjimo mokant mokesčius ar apmokant sąskaitas už komunalines paslaugas schemas, garantijų fondus, esminei renovacijai skirtus fondus, renovacijai, grindžiamai didele tikslinio energijos sutaupymo minimaliąja riba, skirtus fondus ir hipotekos portfelio standartus bei ekonomines priemones, skirtas skatinti taikyti žiedines priemones, pvz., pateiktas II priede esančiame sąraše. Vadovaudamosi Eurostato gairėmis dėl sutarčių dėl energinio naudingumo registravimo valdžios sektoriaus apskaitoje jos kreipia investicijas į efektyviai energiją vartojančių viešųjų pastatų ūkį. Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie finansavimo galimybes ir finansines priemones būtų pateikiama visuomenei lengvai prieinamu ir skaidriu būdu.

Pakeitimas  201

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas jungti projektus siekiant suteikti prieigą investuotojams ir sudaryti galimybę pasiūlyti kompleksinius sprendimus galimiems klientams.	Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas jungti projektus siekiant suteikti prieigą investuotojams ir sudaryti galimybę pasiūlyti kompleksinius sprendimus galimiems klientams. Valstybės narės teikia paramą vietos iniciatyvoms, pavyzdžiui, piliečių inicijuojamoms renovacijos programoms ir šildymo ir vėsinimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo programoms apylinkių ar savivaldybių lygmeniu.

Pakeitimas  202

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės priima priemones, kuriomis užtikrinama, kad finansų įstaigos plačiai ir nediskriminuodamos siūlytų efektyvų energijos vartojimą remiančius paskolų produktus pastatams renovuoti ir kad tie produktai būtų matomi ir prieinami vartotojams. Valstybės narės užtikrina, kad bankai ir kitos finansų įstaigos bei investuotojai gautų informaciją apie galimybes dalyvauti finansuojant pastatų energinio naudingumo didinimą.	Valstybės narės priima priemones, kuriomis užtikrinama, kad finansų įstaigos plačiai ir nediskriminuodamos siūlytų efektyvų energijos vartojimą remiančius paskolų produktus pastatams renovuoti ir kad tie produktai būtų matomi ir prieinami vartotojams. Valstybės narės užtikrina, kad bankai ir kitos finansų įstaigos bei investuotojai gautų informaciją apie galimybes dalyvauti finansuojant pastatų energinio naudingumo didinimą ir kurti specialius produktus, skirtus mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant galutinius naudotojus, žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių ar kuriems jis gresia, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms.

Pakeitimas  203

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta techninės pagalbos priemonių, be kita ko, prieinamų per vieno langelio sistemą, kurios būtų skirtos visiems pastatų renovacijoje dalyvaujantiems subjektams, įskaitant namų savininkus ir administracinius, finansinius bei ekonominius subjektus, tarp jų ir mažąsias bei vidutines įmones.	6. Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta techninės pagalbos priemonių, be kita ko, prieinamų per visa apimančią vieno langelio sistemą, kurios būtų skirtos visiems pastatų renovacijoje dalyvaujantiems subjektams, įskaitant namų savininkus ir administracinius, finansinius bei ekonominius subjektus, tarp jų ir mažąsias bei vidutines įmones.
	Valstybės narės užtikrina, kad kiekviename Sąjungos regione veiktų bent viena vieno langelio sistema. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Europos investicijų banku, valstybėmis narėmis ir regionais, kad užtikrintų vieno langelio sistemų finansavimo tęstinumą per visą iniciatyvos „Renovacijos banga“ laikotarpį.

Pakeitimas  204

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 7 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės teikia pirmenybę dalies Europos socialinio fondo lėšų skyrimui statybos sektoriaus darbininkų įgūdžių tobulinimui energijos vartojimo efektyvumo srityje, įskaitant tvarius darbo metodus ir dėmesį sveikatos aspektams, pvz., asbestui. Valstybės narės sukuria savo statybų vertės grandinės specialistų registrus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie įgūdžių ir kvalifikuotų specialistų pasiūlą rinkoje. Šie registrai atnaujinami kasmet ir jų duomenys yra viešai prieinami.

Pakeitimas  205

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 8 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a. Komisija parengia bendrą Sąjungos standartą, skirtą finansinėms sistemoms, grindžiamoms mokėjimais už sutaupytą energiją, kuriame būtų nustatyti privalomi minimalūs reikalavimai viešiesiems ir privatiesiems subjektams.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  206

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 9 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su energinio naudingumo didinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su numatoma sutaupyti arba sutaupyta energija, nustatoma taikant vieną ar daugiau toliau nurodytų kriterijų:	9. Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su pozityvios energijos energinio naudingumo, kuris įrodomas atitinkamais sertifikatais, didinimu, dėl kurio galima tobulinti pastatų renovaciją, susieja su numatoma sutaupyti ir su sutaupyta energija, nustatoma taikant vieną ar daugiau toliau nurodytų kriterijų:

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  207

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 9 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) renovacijai naudojamos įrangos arba medžiagų energinį naudingumą; šiuo atveju renovacijai naudojamą įrangą arba medžiagas turi įrengti atitinkamai sertifikuotas arba kvalifikuotas įrengėjas ir jos turi atitikti pastato dalims taikomus minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus ;	a) renovacijai naudojamos įrangos arba medžiagų energinį naudingumą; šiuo atveju renovacijai naudojamą įrangą arba medžiagas turi įrengti atitinkamai sertifikuotas arba kvalifikuotas įrengėjas ir jos turi atitikti geresniam pastato energijos suvartojimo rezultatui taikomus minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus;

Pagrindimas

Financial measures are paramount to stimulate the energy renovation market. Such supportive measures have to go beyond the system of energy-savings obligations. (since energy savings obligation usually target commoditized products and not look at the overall performance/management of building). A report by the Building Performance Institute in Europe found that a combination of different tools may be more effective than single measures over the long-term. Attention shall be paid to the effective leverage of public money spend on energy efficiency measures in buildings. A recent study by the European Court of Auditors show that it is not possible to know how much energy will have been saved by investing a total of €6.6 billion of 2014-2020 public spending in residential buildings at EU level since the cost-effectiveness of the investments have not been measured.

Pakeitimas  208

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 9 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) ex post stebėsenos rezultatus;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  209

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 9 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	db) pasiektus pažangiojo parengtumo rodiklio rezultatus;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  210

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 9 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) pagerintą patalpų aplinkos kokybę;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  211

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 10 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
10. Ne vėliau kaip nuo 2027 m. sausio 1 d. valstybės narės neteikia jokių finansinių paskatų iškastiniu kuru varomiems katilams įrengti, išskyrus atvejus, atrinktus investicijoms iki 2027 m. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/105845 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo 7 straipsnio 1 dalies h punkto i papunkčio trečią įtrauką ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/211546 dėl BŽŪP strateginių planų 73 straipsnį.	10. Ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės narės neteikia jokių finansinių paskatų katilams, kurie nėra sertifikuoti kaip naudojantys atsinaujinančiųjų išteklių ir dekarbonizuotą energiją ir kurie yra varomi iškastiniu kuru, įrengti išskyrus atvejus, atrinktus investicijoms iki 2024 m. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/105845 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo 7 straipsnio 1 dalies h punkto i papunkčio trečią įtrauką ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/211546 dėl BŽŪP strateginių planų 73 straipsnį.
	Katilams, įrengiamiems kartu su atsinaujinančiųjų išteklių technologijomis (o ne atskirai), visada gali būti taikomos paskatos.
__________________	__________________
45 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60).	45 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60).
46 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).	46 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).

Pagrindimas

Amendment necessary for pressing reasons relating to the internal logic of the text. While accelerating fuel switching in buildings is essential, all technologies ready to use renewable and decarbonise energy should be able to contribute to buildings' decarbonisation. It is important to distinguish between technologies and the fuels they utilise: boilers on the market today can already use 100 % renewable energies (biomethane) and variable shares of hydrogen. It is essential to ensure that boilers that work in combination with renewable-based technologies and support the increasing uptake of renewable energy, such as hybrid heaters and solar thermal systems, remain fully eligible for incentives.

Pakeitimas  212

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 10 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	10a. Valstybės narės neteikia jokių finansinių paskatų įrengti tam tikro tipo šilumos generatorius zonose ir aglomeracijose, kuriose dėl to gali atsirasti neproporcingai didelių išlaidų, siekiant užtikrinti, kad smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija aplinkos ore neviršytų siektinos vertės pagal Direktyvą 2008/50/EB, arba zonose ir aglomeracijose, kuriose buvo užfiksuotas viršijimas, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį.

Pagrindimas

Užtikrinama sąveika ir suderinamumas su aplinkos acquis, susijusiu su oro kokybe. Dėl oro taršos ES miršta šimtai tūkstančių žmonių. Iniciatyva „Renovacijos banga“ ir specialus finansavimas neturėtų didinti oro taršos problemos ir jais turėtų būti numatyti tik abipusiškai naudingi sprendimai.

Pakeitimas  213

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 11 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės skatina esminę renovaciją ir didelio masto programas, apimančias didelį skaičių pastatų, kuriomis, teikiant didesnę finansinę, mokestinę, administracinę ir techninę paramą, pirminės energijos poreikis iš viso sumažinamas bent 30 %.	Valstybės narės teikia pirmenybę esminei renovacijai ir didelio masto programoms, apimančioms didelį skaičių pastatų, kuriomis, teikiant didesnę finansinę, mokestinę, administracinę ir techninę paramą, pirminės energijos poreikis iš viso sumažinamas bent 40 %. Valstybės narės užtikrina, kad esminei ar etapinei esminei renovacijai, kurią atlikus pastatai pasiekia A klasę, arba B klasę, jei pasiekti A klasę techniškai neįmanoma, būtų skiriamas didžiausias viešasis finansavimas.

Pakeitimas  214

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 12 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
12. Finansinės paskatos pirmiausia skiriamos pažeidžiamiems namų ūkiams ir energijos nepriteklių patiriantiems arba socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, kaip nustatyta Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 22 straipsnyje.	12. Finansinės paskatos pirmiausia skiriamos teikiama mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant galutinius naudotojus, žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių ar kuriems jis gresia, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms, kaip nustatyta Direktyvos (ES).../... [nauja redakcija išdėstytos EVED] 22 straipsnyje. Valstybės narės užtikrina, šie vartotojai galėtų pasinaudoti išlaidų požiūriu neutraliomis renovacijos schemomis.

Pakeitimas  215

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 13 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
13. Teikdamos finansines paskatas pastatų ar pastato vienetų savininkams nuomojamiems pastatams ar pastato vienetams renovuoti, valstybės narės užtikrina, kad finansinės paskatos būtų naudingos tiek savininkams, tiek nuomininkams, visų pirma skirdamos paramą nuomai arba nustatydamos nuomos mokesčio didinimo viršutines ribas.	13. Teikdamos finansines paskatas pastatų ar pastato vienetų savininkams nuomojamiems pastatams ar pastato vienetams renovuoti, valstybės narės užtikrina, kad finansinės paskatos būtų naudingos tiek savininkams, tiek nuomininkams, visų pirma skirdamos paramą nuomai arba pagal šios direktyvos 2 straipsnį nustatydamos nuomos mokesčio didinimo viršutinėms riboms sąlygas dėl finansinių sistemų, grindžiamų mokėjimais už sutaupytą energiją, užtikrindamos, kad nuomos mokestis neviršytų sumos, sutaupytos po renovacijos taupant energiją. Jos nustato veiksmingas socialines apsaugos priemones ir garantijas, visų pirma siekiant apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir energijos nepriteklių patiriančius namų ūkius.

Pakeitimas  216

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės parengia būtinas priemones energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti.	Valstybės narės parengia būtinas priemones energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. įperkamu ir veiksmingu būdu būtų galima aprėpti visą pastatų ūkį.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  217

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Energinio naudingumo sertifikatuose nurodomas pastato energinis naudingumas , išreikštas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu kWh kvadratiniam metrui per metus, ir referenciniai dydžiai, kaip antai minimalieji energinio naudingumo reikalavimai , minimalieji energinio naudingumo standartai, energijos beveik nevartojantiems pastatams taikomi reikalavimai ir visai netaršiems pastatams taikomi reikalavimai , kad pastato ar pastato vieneto savininkai ar nuomininkai galėtų palyginti ir įvertinti jų energinį naudingumą.	Energinio naudingumo sertifikatuose nurodomas pastato energinis naudingumas, išreikštas suvartojamos pirminės ir galutinės energijos skaitiniu rodikliu kWh kvadratiniam metrui per metus, ir referenciniai dydžiai, kaip antai minimalieji energinio naudingumo reikalavimai, minimalieji energinio naudingumo standartai, energijos beveik nevartojantiems pastatams taikomi reikalavimai ir visai netaršiems pastatams taikomi reikalavimai, kad pastato ar pastato vieneto savininkai ar nuomininkai galėtų palyginti ir įvertinti jų energinį naudingumą.

Pakeitimas  218

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. energinio naudingumo sertifikatas turi atitikti V priede pateiktą šabloną. Jame pagal uždarą tik A–G raidžių skalę nurodoma pastato energinio naudingumo klasė. Raidė A žymi 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtus visai netaršius pastatus, o raidė G – 15 % nacionalinio pastatų ūkio pastatų, kurie skalės įvedimo metu buvo prasčiausio energinio naudingumo. Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo rodiklių diapazonas tarp likusių (B–F) energinio naudingumo klasių būtų išdėstytas tolygiai. Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatų vaizdinė tapatybė visoje jų teritorijoje būtų vienoda.	2. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. energinio naudingumo sertifikatas turi atitikti V priede pateiktą šabloną. Jame pagal uždarą tik A–G raidžių skalę nurodoma pastato energinio naudingumo klasė. Raidė A žymi 2 straipsnio 2 punkte apibrėžtus visai netaršius pastatus, o raidė G – bent 15 % nacionalinio pastatų ūkio pastatų, kurie skalės įvedimo metu buvo prasčiausio energinio naudingumo. Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo rodiklių diapazonas tarp likusių (B–F) energinio naudingumo klasių būtų išdėstytas tolygiai. Valstybės narės užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatų vaizdinė tapatybė visoje jų teritorijoje būtų vienoda. Valstybės narės prideda papildomą A+ klasę, kuri žymi teigiamo energijos balanso pastatams, nedarant poveikio visai netaršiems pastatams, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnyje. Valstybės narės nustato raidę vienoje iš vidutinių klasių, kuri žymi energetinio naudingumo lygius, leidžiančius , leidžiančius užtikrinti minimalų reguliavimo apkrova pajėgumą ir atspindinčius pakankamo pastato apvalkalo efektyvumo įgyvendinimą ne vėliau kaip 2035 m. gyvenamuosiuose pastatuose ir 2032 m. negyvenamuosiuose pastatuose. Šis apvalkalas turi būti pritaikytas lanksčioms patalpų šildymo elektra, vandens šildymo ir oro kondicionavimo sistemoms įrengti arba prijungti prie žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo, kad būtų užtikrintas ir šiluminis komfortas, ir lankstus elektros tinklų veikimas. Siekdama pagerinti energinio naudingumo sertifikatų kokybę ir užtikrinti duomenų patikimumą bei palyginamumą visoje Sąjungoje, Komisija pagal V priedą paskelbia išsamias gaires dėl energinio naudingumo sertifikatų, įskaitant šabloną su bendra vaizdine tapatybe ir bendru logotipu.

Pakeitimas  219

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina energinio naudingumo sertifikatų kokybę, patikimumą ir įperkamumą. Jos užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatus išduotų nepriklausomi ekspertai po to, kai jie apsilanko vietoje.	3. Valstybės narės užtikrina energinio naudingumo sertifikatų kokybę, patikimumą ir įperkamumą. Jos užtikrina, kad energinio naudingumo sertifikatai būtų įperkami mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir visiems vienetams, kurie naudojami kaip vienintelė gyvenamoji vieta, nedarant poveikio pajamų kriterijams, ir šiuos sertifikatus po apsilankymo vietoje išduotų kvalifikuoti ir nepriklausomi ekspertai, taip pat kad energinio naudingumo sertifikatų šablonas būtų pagrįstas aiškiais logotipais, piktogramomis ir lengvai įskaitomomis skiltimis, kuriose nurodomos įvairios numatomos išlaidos.
	Po to, kai priimamas deleguotasis aktas pagal 7 straipsnį, naujų pastatų ir Europos institucijoms ir agentūroms priklausančių, jų eksploatuojamų ar užimamų pastatų energinio naudingumo sertifikatuose išsamiai pateikiama papildoma informacija apie visuotinio atšilimo potencialą, siekiant sukurti paprastą ir bendrą sertifikatą.

Pakeitimas  220

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos dėl pastato ar pastato vieneto ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo , išskyrus atvejus, kai pastatas ar pastato vienetas jau atitinka taikomą visai netaršių pastatų standartą .	Energinio naudingumo sertifikate pateikiamos rekomendacijos dėl pastato ar pastato vieneto ekonomiškai efektyvaus energinio naudingumo gerinimo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, išskyrus atvejus, kai pastatas ar pastato vienetas jau atitinka taikomą visai netaršių pastatų standartą, taip pat dėl pastatų, kuriuose turi būti įrengtas pažangiojo parengtumo rodiklis, kaip reikalaujama pagal šios direktyvos 13 straipsnį, pažangiojo parengtumo rodiklio rezultato gerinimo.

Pakeitimas  221

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamas rekomendacijas turi būti įmanoma techniškai įgyvendinti tame konkrečiame pastate ir jose nurodomas numatomas sutaupyti energijos kiekis ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas. Jose gali būti nurodomi atsipirkimo laikotarpiai arba ekonominė nauda per pastato ekonominio gyvavimo laikotarpį.	5. Energinio naudingumo sertifikate pateikiamas rekomendacijas turi būti įmanoma techniškai įgyvendinti tame konkrečiame pastate ir jose nurodomas numatomas sutaupyti energijos kiekis ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas. Jose nurodomi atsipirkimo laikotarpiai arba ekonominė nauda per pastato ekonominio gyvavimo laikotarpį.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

 

Pakeitimas  222

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Rekomendacijose taip pat pateikiamas vertinimas, ar šildymo arba oro kondicionavimo sistemą galima pritaikyti veikti esant efektyvesniems temperatūros nuostačiams, pvz., naudojant nedidelės šilumos skleidimo įtaisus vandeninėse šildymo sistemose, įskaitant reikiamą šiluminės galios atidavimo būdą ir temperatūros bei srauto reikalavimus.	6. Rekomendacijose taip pat pateikiami patogiai parodomi duomenys dėl likusios patalpų ir vandens šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų eksploatavimo trukmės, pateikiamas vertinimas, ar patalpų ir vandens šildymo arba oro kondicionavimo sistemą galima pritaikyti veikti esant efektyvesniems temperatūros nuostačiams, pvz., naudojant nedidelės šilumos skleidimo įtaisus vandeninėse šildymo sistemose, įskaitant reikiamą šiluminės galios atidavimo būdą ir temperatūros bei srauto reikalavimus.

Pakeitimas  223

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 10 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
10. Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus . Tačiau pagal 2 dalį nustatytoms A, B arba C energinio naudingumo klasėms priskiriamų pastatų energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.	10. Energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip septynerius metus . Tačiau pagal 2 dalį nustatytoms A, B arba C energinio naudingumo klasėms priskiriamų pastatų energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų.

Pakeitimas  224

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 11 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tiems atvejams, kai atnaujinami tik atskiri elementai (pagal bendras arba individualias priemones), valstybės narės nustato supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras.	Tiems atvejams, kai atnaujinami tik atskiri elementai (pagal bendras arba individualias priemones), valstybės narės nustato supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras, kad būtų sumažintos atnaujinto sertifikato išdavimo sąnaudos.

Pakeitimas  225

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 11 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras nustato ir tiems atvejams, kai įgyvendinamos renovacijos pase nurodytos priemonės.	Valstybės narės supaprastintas energinio naudingumo sertifikato atnaujinimo procedūras nustato ir tiems atvejams, kai įgyvendinamos renovacijos pase nurodytos priemonės, arba atvejams, kai yra panaudojamas pastato skaitmeninis dvynys, kad būtų sumažintos atnaujinto sertifikato išdavimo sąnaudos.

Pakeitimas  226

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 11 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	11a. Be šiame straipsnyje nurodytos energinio naudingumo sertifikatų sistemos, valstybės narės ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. apibrėžia įvairių archetipų pastatų standartus ir didžiausias energijos poreikio šildymui ribas, kurios leistų pastatus šildyti žemos temperatūros šildymu. Komisija paskelbia tokių parametrų rengimo gaires.

Pakeitimas  227

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) pastatams ar pastato vienetams, kurie yra statomi, , kuriuose atlikta kapitalinė renovacija, kurie yra parduodami arba išnuomojami naujiems nuomininkams arba kurių nuomos sutartis atnaujinama ; ir	a) pastatams ar pastato vienetams, kurie yra statomi, kuriuose atlikta kapitalinė renovacija, kurie yra parduodami arba išnuomojami naujiems nuomininkams; ir

Pakeitimas  228

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės nustato reikalavimą, kad statant, parduodant ar išnuomojant pastatą ar pastato vienetą arba atnaujinant jo nuomos sutartį energinio naudingumo sertifikatas būtų parodomas potencialiam nuomininkui arba pirkėjui arba įteikiamas , jei jis pastatą arba pastato vienetą nusipirko arba išsinuomojo .	2. Valstybės narės nustato reikalavimą, kad statant, parduodant ar išnuomojant pastatą ar pastato vienetą energinio naudingumo sertifikatas būtų parodomas potencialiam nuomininkui arba pirkėjui arba įteikiamas, jei jis pastatą arba pastato vienetą nusipirko arba išsinuomojo.

Pakeitimas  229

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustatomas bendras informacijos teikimo Pastatų ūkio stebėsenos centrui šablonas.	Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustatomas bendras informacijos teikimo Pastatų ūkio stebėsenos centrui šablonas. Iki tos datos valstybės narės, remdamosi Komisijos gairėmis, inicijuoja realios Sąjungos pastatų ūkio būklės auditą, kad nustatytų, kur yra pažeidžiamos vietovės, kuriose socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra prasti ir kuriose yra prasto energinio naudingumo pastatai pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą; Tokiu būdu ekonominė ir profesionali parama bus nukreipta į pažeidžiamiausią visuomenės dalį, skatinant didinti pastatų renovacijos Sąjungoje mastą teisingai ir suderintai visoms valstybėms narėms.

Pakeitimas  230

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

19 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. Komisija kas dvejus metus, pradedant antraisiais metais po šios direktyvos paskelbimo, skelbs apibendrinamąją ataskaitą dėl Sąjungos pastatų ūkio būklės ir pažangos vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

Pakeitimas  231

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagal tikrinimo sistemą, be kita ko, įvertinamas vėdinimo sistemos dydis, palyginti su pastato reikalavimais, ir atsižvelgiama į vėdinimo sistemos pajėgumus optimizuoti savo naudingumą tipinėmis arba vidutinėmis eksploatavimo sąlygomis.	Pagal tikrinimo sistemą, be kita ko, įvertinamas vėdinimo sistemos dydis, palyginti su pastato reikalavimais, ir atsižvelgiama į vėdinimo sistemos pajėgumus optimizuoti savo naudingumą tipinėmis arba vidutinėmis eksploatavimo sąlygomis. Patikrinimai taip pat apima patalpų oro kokybės vertinimą.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  232

Pasiūlymas dėl direktyvos

20 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės nustato reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. negyvenamuosiuose pastatuose, kurių vardinė atiduodamoji šildymo sistemų arba kombinuotųjų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų galia yra didesnė kaip 290 kW, jeigu tai tikslinga techniniu ir ekonominiu požiūriu, būtų įrengtos pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos. Vardinės atiduodamosios galios ribinė vertė ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. sumažinama iki 70 kW.	Valstybės narės nustato reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. negyvenamuosiuose pastatuose, kurių vardinė atiduodamoji šildymo sistemų, vėsinimo sistemų arba kombinuotųjų patalpų šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų galia yra didesnė kaip 290 kW, jeigu tai tikslinga techniniu ir ekonominiu požiūriu, būtų įrengtos pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos. Vardinės atiduodamosios galios ribinė vertė ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. sumažinama iki 70 kW.

Pagrindimas

Dabartinės Pastatų energinio naudingumo direktyvos taikymo sritis (290 kW) apskaičiuota atsižvelgiant į patalpų šildymą ir vėdinimą (14 straipsnio 4 dalis), tačiau ji apima ir patalpų vėsinimą (15 straipsnio 4 dalis). Siūlomas pakeitimas neatitinka dabartinių pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos nuostatų, kurias valstybės narės jau įgyvendina.

Pakeitimas  233

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės viešai skelbia informaciją apie mokymus ir sertifikavimą . Valstybės narės užtikrina, kad būtų viešai skelbiami periodiškai atnaujinami kvalifikuotų arba sertifikuotų ekspertų arba tokių ekspertų paslaugas teikiančių sertifikuotų įmonių sąrašai.	2. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomų ekspertų, teikiančių pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, renovacijos pasų sukūrimą, pažangiojo parengtumo vertinimą, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų tikrinimą, sertifikavimo arba lygiavertės kvalifikacijos sistemos būtų prieinamos, įperkamos ir tinkamai veikiančios, ir viešai skelbia informaciją apie mokymo ir sertifikavimo galimybes. Valstybės narės užtikrina, kad būtų viešai skelbiami periodiškai atnaujinami kvalifikuotų arba sertifikuotų ekspertų arba tokių ekspertų paslaugas teikiančių sertifikuotų įmonių sąrašai.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  234

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad integruotos renovacijos darbus vykdantys statybos specialistai turėtų tinkamo lygio kvalifikaciją, kaip nurodyta [nauja redakcija išdėstytos EVED] 26 straipsnyje.	1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtas nacionalinis integruotos renovacijos darbus vykdančių statybos specialistų aukštos kvalifikacijos ugdymo planas, kaip nurodyta [nauja redakcija išdėstytos EVED] 26 straipsnyje.

Pakeitimas  235

Pasiūlymas dėl direktyvos

23 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Valstybės narės populiarina programas, skirtas iškastinio kuro kasybos, energijos gamybos, paskirstymo ir energijos apskaitos įmonių, kurių gamyba ir veikla bus laipsniškai nutraukta atsižvelgiant į Sąjungos pastangas palaipsniui mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, darbuotojų perkvalifikavimui. Toks požiūris teigiamai paveiks tuos svarbius suinteresuotuosius subjektus, kurie bus įtraukti į Sąjungos energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą.

Pakeitimas  236

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

25 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atlikdama tą peržiūrą Komisija įvertina, ar taikant šią direktyvą kartu su kitomis teisėkūros priemonėmis, kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma apmokestinant anglies dioksidą, užtikrinama pakankama pažanga siekiant iki 2050 m. sukurti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir visai netaršų pastatų ūkį, ar reikia imtis papildomų privalomų Sąjungos lygmens priemonių, visų pirma įvesti privalomus minimaliuosius energinio naudingumo standartus visam pastatų ūkiui. Komisija taip pat išnagrinėja, kokiu būdu valstybės narės galėtų taikyti integruotą rajonais ar apylinkėmis grindžiamą požiūrį Sąjungos pastatų ir efektyvaus energijos vartojimo politikos srityje, kartu užtikrinant, kad kiekvienas pastatas atitiktų minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, pavyzdžiui, vykdant bendras renovacijos programas, kurios taikomos grupei teritoriškai susietų pastatų , o ne atskiram pastatui.	Atlikdama tą peržiūrą Komisija įvertina, ar taikant šią direktyvą kartu su kitomis teisėkūros priemonėmis, kuriais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti pastatų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma apmokestinant anglies dioksidą, užtikrinama pakankama pažanga siekiant iki 2050 m. sukurti visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausomą ir visai netaršų pastatų ūkį, ar reikia imtis papildomų privalomų Sąjungos lygmens priemonių, visų pirma įvesti privalomus minimaliuosius energinio naudingumo standartus visam pastatų ūkiui. Be to, Sąjungos lygmens priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į holistinį požiūrį visais teritoriniais lygmenimis, įskaitant kraštovaizdžio architektūrą, miestų planavimą, infrastruktūrą, dizainą, taip skatinant tvaresnį, įtraukesnį ir novatoriškesnį gyvenimo būdą, atitinkantį mūsų užstatytos aplinkos raidą, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų poreikių ir užtikrinti visiems tinkamą ir kokybišką būstą. Komisija taip pat išnagrinėja, kokiu būdu valstybės narės galėtų taikyti integruotą rajonais ar apylinkėmis grindžiamą požiūrį Sąjungos pastatų ir efektyvaus energijos vartojimo politikos srityje, kartu užtikrinant, kad kiekvienas pastatas atitiktų minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, pavyzdžiui, vykdant bendras renovacijos programas, kurios taikomos grupei teritoriškai susietų pastatų , o ne atskiram pastatui.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  237

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių informuoti pastatų ar pastato vienetų savininkus arba nuomininkus ir visus susijusius rinkos dalyvius apie įvairius energinio naudingumo didinimo metodus ir būdus. Visų pirma valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pažeidžiamiems namų ūkiams būtų teikiama jiems aktualiausia informacija.	1. Valstybės narės remia informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, kad būtų skatinamas visuomenės susidomėjimas ir parama gerinant Pastatų direktyvos energijos vartojimo efektyvumą, ir imasi būtinų priemonių informuoti pastatų ar pastato vienetų savininkus arba nuomininkus ir visus susijusius rinkos dalyvius apie įvairius energinio naudingumo didinimo metodus ir būdus. Visų pirma valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad pažeidžiamiems namų ūkiams, energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims ir pažeidžiamoms vietovėms pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą būtų teikiama jiems aktualiausia informacija ir kad, norint pasiekti šiuos vartotojus, jie būtų informuojami apylinkės lygmeniu.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  238

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

26 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ar nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus, įskaitant jų paskirtį ir tikslus, ekonomiškai efektyvias priemones ir, kai tinkama, finansines priemones siekiant padidinti pastato energinį naudingumą, taip pat informaciją apie tai, kaip iškastinį kurą naudojančius katilus pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis. Valstybės narės tą informaciją teikia taikydamos prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, kaip antai konsultacijas renovacijų klausimais ir vieno langelio sistemas.	Valstybės narės visų pirma teikia pastatų savininkams ar nuomininkams informaciją apie energinio naudingumo sertifikatus, įskaitant jų paskirtį ir tikslus, ekonomiškai efektyvias priemones ir, kai tinkama, finansines priemones siekiant padidinti pastato energinį naudingumą, taip pat informaciją apie tai, kaip iškastinį kurą naudojančius katilus pakeisti tvaresnėmis alternatyvomis. Valstybės narės tą informaciją teikia taikydamos prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, kaip antai konsultacijas renovacijų klausimais ir vieno langelio sistemas. Galimybė naudotis tokiomis patariamosiomis priemonėmis konkrečiai pritaikoma mažų pajamų ir pažeidžiamiems namų ūkiams, energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams ir asmenims, gyvenantiems socialiniame būste.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  239

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pastato energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu atskaitinio grindų ploto vienetui per metus (kilovatvalandėmis (kWh) vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus) tiek energinio naudingumo sertifikavimo, tiek atitikties minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams tikslais. Pastato energinio naudingumo nustatymo metodika turi būti skaidri ir atvira inovacijoms.	Pastato energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės ir galutinės energijos skaitiniu rodikliu atskaitinio grindų ploto vienetui per metus (kilovatvalandėmis (kWh) vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus) tiek energinio naudingumo sertifikavimo, tiek atitikties minimaliesiems energinio naudingumo reikalavimams tikslais. Pastato energinio naudingumo nustatymo metodika turi būti skaidri ir atvira inovacijoms.

Pagrindimas

Šis pakeitimas būtinas dėl neatidėliotinų priežasčių, susijusių su vidine teksto logika, siekiant užtikrinti daugiau aiškumo nuomininkams ir taip gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti renovaciją.

Pakeitimas  240

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 1 punkto 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo remdamosi pagrindinių europinių pastatų energinio naudingumo standartų, t. y. EN ISO 52000–1, EN ISO 52003–1, EN ISO 52010–1, EN ISO 52016–1 ,EN ISO 52018–1, EN 16798-1 ir EN 17423, arba juos pakeičiančių dokumentų A priedais . Ši nuostata nėra tų standartų teisinis kodifikavimas.	Valstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo remdamosi pagrindinių europinių pastatų energinio naudingumo standartų, t. y. EN ISO 52000–1, EN ISO 52003–1, EN ISO 52010–1, EN ISO 52016–1, EN ISO 52018–1, EN ISO 52120–1, EN 16798-1 ir EN 17423, arba juos pakeičiančių dokumentų A priedais. Ši nuostata nėra tų standartų teisinis kodifikavimas.

Pagrindimas

Pastato automatizavimo ir kontrolės sistemos poveikis yra labai svarbus pastatų energiniam naudingumui. EN ISO 52120–1 yra pastatų energinio naudingumo standartas pagal M480 įgaliojimą ir juo suteikiama svarbi informacija, reikalinga pastatų energiniam naudingumui apskaičiuoti. Be to, tikimasi, kad, didėjant pastatų elektrifikacijai, energijos suvartojimą didins naujos elektros apkrovos.

Pakeitimas  241

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pastato energiniam naudingumui išreikšti valstybės narės gali nustatyti papildomus bendro, pirminės neatsinaujinančiųjų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo ir eksploatavimo metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus, skaitinius rodiklius.	3. Pastato energiniam naudingumui išreikšti valstybės narės nustato papildomus bendro, pirminės neatsinaujinančiųjų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimo ir eksploatavimo metu bei būdingojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išreikšto kilogramais CO2 ekvivalento vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus per numatomą pastato naudojimo laiką, skaitinius rodiklius.

Pagrindimas

Šis pakeitimas būtinas siekiant užtikrinti, kad Pastatų energinio naudingumo direktyva apimtų ir energinį naudingumą, ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalyje. Į aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant pastatų energinį naudingumą, reikia įtraukti papildomus skaitinius būdingojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius (pastatų gamyba ir (arba) statyba) ir įpareigojimą pateikti informaciją apie būdingąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su statybos produktų ir medžiagų naudojimu.

Pakeitimas  242

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 4 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) šildymo įrangą ir aprūpinimą karštu vandeniu, taip pat jų izoliacijos charakteristikas;	b) šildymo įrangą ir aprūpinimą karštu vandeniu, taip pat jų izoliacijos ir šilumos regeneravimo charakteristikas;

Pagrindimas

Šilumos regeneravimas gali būti svarbi priemonių, padedančių didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupyti energiją, dalis, tačiau jis gali būti mažiau patrauklus, jei apskaičiuojant pastato suvartojamos energijos kiekį pagal Pastatų energinio naudingumo direktyvą neatsižvelgiama į jo teikiamą naudą.

Pakeitimas  243

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 4 punkto b a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) įrengtų decentralizuotų energijos išteklių, įskaitant vietos atsinaujinančiuosius energijos išteklius, abikrypčio elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą, paklausos atsaką ir kaupimą, pajėgumą;

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  244

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 4 punkto h papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) patalpų mikroklimato sąlygas, įskaitant numatytąjį patalpų mikroklimatą;	h) patalpų mikroklimato sąlygas, įskaitant numatytąjį patalpų mikroklimatą ir vidaus oro kokybę;

Pagrindimas

Šis pakeitimas būtinas dėl neatidėliotinų priežasčių, susijusių su vidine teksto logika dėl ventiliacijos ir visuomenės sveikatos.

Pakeitimas  245

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 4 punkto i a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ia) pastato automatizavimą ir technines pastato valdymo galimybes, leidžiančias stebėti, kontroliuoti ir optimizuoti energinį naudingumą;

Pagrindimas

Stebėsena yra nepaprastai svarbi siekiant nuolat gerinti energinį naudingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad namuose daugėja elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių. Stebėsena paprastai gali padėti sutaupyti vidutiniškai iki 10 % energijos. Tačiau pagal dabartinę Pastatų energinio naudingumo direktyvos apibrėžtį energijos stebėsena dar nepripažįstama technine pastato sistema.

Pakeitimas  246

Pasiūlymas dėl direktyvos

I priedo 4 punkto i b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ib) elektros įrenginių efektyvumą (IEC EN 60364-8-1).

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti elektros įrenginių efektyvumą, turėtų būti nustatyta prievolė kuo labiau sumažinti energijos nuostolius elektros įrenginiuose, taip pat nustatyti eksploataciniai reikalavimai šiems sprendimams pagal galiojančius ir pripažintus standartus (IEC EN 60364-8-1).

Pakeitimas  247

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo a punkto 1 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas
Nacionalinių pastatų renovacijos planų šablonas (nurodytas 3 straipsnyje)
Pastatų energinio naudingumo direktyvos 3 straipsnis	Privalomi rodikliai	Pasirenkami rodikliai / pastabos
a) Nacionalinio pastatų ūkio apžvalga	Pastatų skaičius ir bendras grindų plotas (m2):	Pastatų skaičius ir bendras grindų plotas (m2):
	– pagal pastato tipą (įskaitant viešuosius pastatus ir socialinį būstą	– pagal pastato amžių
	– pagal pastato energinio naudingumo klasę	– pagal pastato dydį
	– energijos beveik nevartojantis pastatas	– pagal klimato zoną
	– prasčiausio energinio naudingumo pastatas, (įskaitant apibrėžtį)	– griovimo darbai (kiekis ir bendras vidaus patalpų plotas)
Pakeitimas
Nacionalinių pastatų renovacijos planų šablonas (nurodytas 3 straipsnyje)
Pastatų energinio naudingumo direktyvos 3 straipsnis	Privalomi rodikliai	Pasirenkami rodikliai / pastabos
a) Nacionalinio pastatų ūkio apžvalga	Pastatų skaičius ir bendras grindų plotas (m2):	Pastatų skaičius ir bendras grindų plotas (m2):
	– pagal pastato tipą (įskaitant viešuosius pastatus ir socialinį būstą)	– pagal pastato amžių
	– pagal pastato energinio naudingumo klasę	– pagal pastato dydį
	– energijos beveik nevartojantis pastatas	– pagal klimato zoną
	– prasčiausio energinio naudingumo pastatas, (įskaitant apibrėžtį)	– pagal namų ūkių pajamų lygį
	– pagal dabartinę jo, kaip pagrindinės ir (arba) antrinės gyvenamosios vietos, funkciją	– griovimo darbai (kiekis ir bendras vidaus patalpų plotas)

Pakeitimas  248

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio a punkto 7 eilutės 3 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
– gyventojai, gyvenantys netinkamomis būsto sąlygomis (pvz., esant nesandariam stogui) arba turinčių netinkamas šiluminio komforto sąlygas	– gyventojai, gyvenantys netinkamomis būsto sąlygomis (pvz., esant nesandariam stogui ir nesaugiems elektros įrenginiams) arba turinčių netinkamas šiluminio komforto sąlygas

Pagrindimas

PTFE ir PVC tarptautiniu lygmeniu nelaikomi į žaliąjį sąrašą įtrauktomis atliekomis. Abu šie produktai dėl savo savybių ES yra tikrinami. PTFE patenka į dabar vykdomos PFAS ribojimo veiklos taikymo sritį, o PVC ribojimo veikla taip pat vyksta.

Pakeitimas  249

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio a punkto 9 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Energijos beveik nevartojančio pastato apibrėžtis naujiems ir esamiems pastatams	Energijos beveik nevartojančio pastato ir visai netaršaus pastato apibrėžtis naujiems ir esamiems pastatams

Pakeitimas  250

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio b punkto 1 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siektinos metinės renovacijos normos: skaičius ir bendras grindų plotas (m2):	Siektinos metinės renovacijos normos: skaičius ir bendras grindų plotas (m2):
– pagal pastato tipą	– pagal pastato tipą
– prasčiausio energinio naudingumo pastatai	– prasčiausio energinio naudingumo pastatai
	Numatomos renovuotų pastatų dalies (%) siektinos reikšmės:
	– pagal pastato tipą
	– pagal renovacijos lygį

Pakeitimas  251

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio c punkto 1 eilutės 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) galimybių suteikimas pažeidžiamiems vartotojams bei jų apsauga ir energijos nepritekliaus mažinimas, įskaitant politikos kryptis ir priemones pagal Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 22 straipsnį, ir būsto įperkamumas;	d) galimybių suteikimas pažeidžiamiems vartotojams bei jų apsauga ir energijos nepritekliaus mažinimas, įskaitant lengvatinio pastatų renovacijos finansavimo priemonių rinkinį energijos nepriteklių patiriantiems ir pažeidžiamiems namų ūkiams ir nacionalinį tikslą mažinti energijos nepriteklių taikant pastatų renovacijos priemones pagal Direktyvos (ES) .../... [nauja redakcija išdėstytos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos] 22 straipsnį, ir būsto įperkamumas;

Pakeitimas  252

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio c punkto 1 eilutės 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) vieno langelio principo ar panašių mechanizmų, skirtų techninėms, administracinėms ir finansinėms konsultacijoms ir pagalbai teikti, sukūrimas;	e) vietos lygmens vieno langelio principo ar panašių mechanizmų, skirtų pritaikytoms techninėms, administracinėms ir finansinėms konsultacijoms, pagalbai ir integruotoms pastatų renovacijos paslaugoms turto savininkams teikti, sukūrimas;

Pakeitimas  253

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio c punkto 1 eilutės 1 pastraipos n punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
n) kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų neatitikimo problemos sprendimas ir švietimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo skatinimas statybos sektoriuje ir energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose ir	n) kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir gebėjimų neatitikimo problemos sprendimas ir švietimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo skatinimas statybos sektoriuje ir energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose privalomai įgyvendinant tęstinio profesinio tobulėjimo sistemas, įgūdžių registrus ir nacionalinius statybos specialistų kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo tikslus, atitinkamais atvejais suderintus su nacionaliniais kvalifikacijos žemėlapiais, parengtais pagal ES iniciatyvą „Build Up Skills“ ir (arba) iniciatyvą „Construction Blueprint“.

Pakeitimas  254

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio c punkto 1 eilutės 1 pastraipos o punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
o) informuotumo didinimo kampanijos ir kitos patariamosios priemonės.	o) plataus masto informuotumo didinimo kampanijos, propaguojančios pastatų energijos vartojimo efektyvumo naudą, ir prieinamos paramos priemonės, vykdomos nacionaliniu, regioniniu, vietos ir bendruomenės lygmenimis, taip pat kitos patariamosios priemonės.

Pakeitimas  255

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio c punkto 1 eilutės 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
— Politikos krypties ar priemonės pavadinimas	— Politikos krypties ar priemonės pavadinimas
— Trumpas aprašymas (tiksli taikymo sritis, tikslas ir veiksmų seka)	— Trumpas aprašymas (tiksli taikymo sritis, tikslas ir veiksmų seka)
— Kiekybinis tikslas	— Kiekybinis tikslas
— Politikos krypties ar priemonės rūšis (pvz., teisinė; ekonominė; mokesčių; mokymo, informuotumo)	— Politikos krypties ar priemonės rūšis (pvz., teisinė; ekonominė; mokesčių; mokymo, informuotumo)
— Planuojamas biudžetas ir finansavimo šaltiniai	— Planuojamas biudžetas ir finansavimo šaltiniai
— Už politikos įgyvendinimą atsakingi subjektai	— Už politikos įgyvendinimą atsakingi subjektai
— Numatomas poveikis	— Numatomas poveikis
— Įgyvendinimo būklė	— Įgyvendinimo būklė
— Įsigaliojimo data	— Įsigaliojimo data
— Įgyvendinimo laikotarpis	— Įgyvendinimo laikotarpis
	— Stebėsenos mechanizmai
	— Nuobaudos už reikalavimų nesilaikymą ir (arba) prastus rodiklius

Pagrindimas

1) subparagraph d) is amended to ensure the practical implementation of national-level financial schemes targeted to energy poor and vulnerable households as per the applicable definition pursuant to the proposed amendments of the EED

2) subparagraph e) is amended to ensure accessible tailored services efficiently reaching the local communities, which are the main beneficiaries of the OSS concept. The suggested amendments also include the provision of integrated renovation services overcoming the issues related to the fragmentation of the construction sector in general and specifically of the renovation process, which is often cited as one of the major barriers to large-scale building retrofitting.

3) subparagraph n) is amended to ensure the application of streamlined instruments which are key for the life-long learning progress and regular upgrade of the skills and knowledge of building professionals in a quickly changing technological environment. Additionally, it brings coherence with the most effective and widely recognized EU initiatives in the area, thus avoiding duplication of measures and reduction of costs.

4) subparagraph o) is amended to ensure ambitious scope and outreach of the communication and awareness raising campaigns, which are expected to integrate national coverage by the public media and local community-oriented communication action to achieve highest impact.

5) additionally, monitoring mechanisms and penalties in case of non-compliance or underperformance are required to ensure coherent implementation at national level

Pakeitimas  256

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio c punkto 1 eilutės 1 pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) šildymo ir vėsinimo sistemos modernizavimas diegiant technologijas, pritaikytas naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir nuo iškastinio kuro nepriklausomus energijos šaltinius;

Pakeitimas  257

Pasiūlymas dėl direktyvos

II priedo 2 stulpelio c punkto 1 eilutės 1 pastraipos f b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fb) elektros saugos didinimas;

Pakeitimas  258

 

Pasiūlymas dėl direktyvos

III priedo I punkto 3 pastraipos 1 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
— vietoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] 7 straipsnio kriterijus,	— vietoje pagaminta arba tiekiama iš tinklo atsinaujinančiųjų išteklių energija, atitinkanti Direktyvos (ES) 2018/2001 [iš dalies pakeistos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] 7 straipsnio kriterijus,

Pakeitimas  259

Pasiūlymas dėl direktyvos

III priedo I punkto 4 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Visai netaršus pastatas vietoje negali išskirti jokio anglies dioksido iš iškastinio kuro.	Visai netaršus pastatas negali išskirti jokio teršalo iš iškastinio kuro.

Pakeitimas  260

Pasiūlymas dėl direktyvos

III priedo II punkto 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Apskaičiuojant naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialą (GWP) per gyvavimo ciklą pagal 7 straipsnio 2 dalį, GWP pateikiamas kaip skaitmeninis rodiklis, išreikštas kilogramais CO2ekvivalento vienam kvadratiniam metrui (naudingojo grindų ploto) per kiekvieną gyvavimo ciklo etapą, kurio vidurkis skaičiuojamas vieniems 50 metų pamatinio tyrimo laikotarpio metams. Duomenų atranka, scenarijaus apibrėžimas ir skaičiavimai atliekami pagal EN 15978 standartą (EN 15978:2011. „Statybų tvarumas. Pastatų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas. Skaičiavimo metodas“). Pastato dalių ir techninės įrangos apimtis nustatoma pagal 1.2 rodikliui taikomą lygmens (-ų) bendrą ES sistemą. Jei yra nacionalinė skaičiavimo priemonė arba ji reikalinga atskleidžiant informaciją arba norint gauti statybos leidimus, ta priemonė gali būti naudojama reikalaujamai informacijai atskleisti. Gali būti naudojamos kitos skaičiavimo priemonės, jei jos atitinka būtiniausius kriterijus, nustatytus lygmens (-ų) bendroje ES sistemoje. Naudojami konkrečių statybos produktų duomenys, apskaičiuoti pagal [peržiūrėtą Statybos produktų reglamentą], kai tokie duomenys prieinami.	Apskaičiuojant naujų pastatų visuotinio atšilimo potencialą (GWP) per gyvavimo ciklą pagal 7 straipsnio 2 dalį, GWP pateikiamas kaip skaitmeninis rodiklis, išreikštas kilogramais CO2ekvivalento vienam kvadratiniam metrui (naudingojo grindų ploto) per kiekvieną gyvavimo ciklo etapą, kurio vidurkis skaičiuojamas vieniems 50 metų pamatinio tyrimo laikotarpio metams, taip pat atsižvelgiant į pakartotinio naudojimo ir perdirbimo naudą gyvavimo ciklo pabaigoje. Duomenų atranka, scenarijaus apibrėžimas ir skaičiavimai atliekami pagal EN 15978 standartą (EN 15978:2011. „Statybų tvarumas. Pastatų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas. Skaičiavimo metodas“). Pastato dalių ir techninės įrangos apimtis nustatoma pagal 1.2 rodikliui taikomą lygmens (-ų) bendrą ES sistemą. Jei yra nacionalinė skaičiavimo priemonė arba ji reikalinga atskleidžiant informaciją arba norint gauti statybos leidimus, ta priemonė gali būti naudojama reikalaujamai informacijai atskleisti. Gali būti naudojamos kitos skaičiavimo priemonės, jei jos atitinka būtiniausius kriterijus, nustatytus lygmens (-ų) bendroje ES sistemoje. Naudojami konkrečių statybos produktų duomenys, apskaičiuoti pagal [peržiūrėtą Statybos produktų reglamentą], kai tokie duomenys prieinami.

Pagrindimas

Atsižvelgiant į žiedinės pastatų ekosistemos skatinimo svarbą, labai svarbu teikti informaciją ir apie papildomą naudą aplinkai, gaunamą dėl pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pastato gyvavimo ciklo pabaigoje.

Pakeitimas  261

Pasiūlymas dėl direktyvos

IV priedo 2 punkto c a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) pastato galimybe kaupti energiją ir grąžinti ją atgal į pastatą arba į tinklą elektros energijos pavidalu, kai jos reikia, kad pastatai galėtų aktyviai dalyvauti elektros energijos sistemoje.

Pagrindimas

Pakeitimas būtinas dėl svarbių priežasčių, susijusių su teksto vidine logika.

Pakeitimas  262

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 1 punkto h a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ha) eksploatacijos metu išmetamų smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) kiekis;

Pagrindimas

Rodikliai perkelti iš 2 dalies kaip privalomai rodytinas elementas.

Pakeitimas  263

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 1 punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klasė (jei taikoma).	i) išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klasė.

Pakeitimas  264

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 1 punkto i a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ia) sunaudojamos energijos kiekis, pikinė apkrova, generatoriaus ar sistemos dydis, pagrindinis energijos nešiklis ir pagrindinis elemento tipas kiekvienai reikmei: šildymui, vėsinimui, buitinio karšto vandens ruošimui, vėdinimui ir įmontuojamajam apšvietimui;

Pagrindimas

Rodikliai perkelti iš V priedo 2 dalies kaip privalomai rodytinas elementas.

Pakeitimas  265

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 1 punkto i b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ib) elektros įrangos būklė (nuoroda į paskutinį patikrinimą);

Pakeitimas  266

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 2 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) vietoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagrindinis energijos nešiklis ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių tipas;	b) vietoje pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagrindinis energijos nešiklis ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių tipas bei pasirengimas įrengti naujus atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus (pvz., turima erdvė, orientacija, elektros sistema);

Pakeitimas  267

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 2 punkto g papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) vidutinė pastato apvalkalo neskaidrių elementų U vertė;	g) vidutinės pastato apvalkalo neskaidrių elementų U ir g vertės;

Pagrindimas

Nacionaliniuose reikalavimuose pernelyg dažnai akcentuojama izoliacija (U vertė), nors, vertinant skaidrių pastato apvalkalų elementų eksploatacines savybes, ne mažiau svarbūs ir kiti aspektai, ypač saulės energijos pralaidumas (g vertė).

Pakeitimas  268

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 2 punkto j a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ja) patalpų oro kokybės analizės rezultatas;

Pagrindimas

Tyrimai rodo, kad patalpų mikroklimato gerinimas yra viena iš pagrindinių paskatų pastatų savininkams vykdyti energinę renovaciją.

Pakeitimas  269

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 2 punkto j b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	jb) dienos šviesos sąlygų analizės rezultatas;

Pagrindimas

Tyrimai rodo, kad patalpų mikroklimato gerinimas yra viena iš pagrindinių paskatų pastatų savininkams vykdyti energinę renovaciją.

Pakeitimas  270

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 2 punkto m papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
m) elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų skaičius ir tipas;	m) elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigų skaičius ir tipas ir elektros infrastruktūros parengtis įrengti naujas įkrovimo prieigas;

Pagrindimas

Energy Performance Certificates (EPCs) must integrate information about the latest inspection of the electrical installations and its readiness to install new major equipment. The proposed template for EPCs suggests including information about the presence of heat-pump, EV charging, storage or on-site renewable generation, but should also include information about the readiness and latest safety check of the electrical installations to integrate such equipment. Every dwelling owner or tenant should have an easy access to information about the status and readiness of the electrical installations particularly in the view of electrification of heating and transport and the possibility to add new equipment, such as EV charging point, heat pump, on-site renewable generation, and storage.

Pakeitimas  271

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 2 punkto n papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
n) energijos kaupimo sistemos, jų tipas ir dydis;	n) energijos kaupimo sistemos, jų tipas ir dydis bei parengtis pridėti naujų kaupimo pajėgumų;

Pagrindimas

Energy Performance Certificates (EPCs) must integrate information about the latest inspection of the electrical installations and its readiness to install new major equipment. The proposed template for EPCs suggests including information about the presence of heat-pump, EV charging, storage or on-site renewable generation, but should also include information about the readiness and latest safety check of the electrical installations to integrate such equipment. Every dwelling owner or tenant should have an easy access to information about the status and readiness of the electrical installations particularly in the view of electrification of heating and transport and the possibility to add new equipment, such as EV charging point, heat pump, on-site renewable generation, and storage.

Pakeitimas  272

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 2 punkto r a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ra) pasirengimas atsisakyti iškastinio kuro;

Pagrindimas

Energy Performance Certificates (EPCs) must integrate information about the latest inspection of the electrical installations and its readiness to install new major equipment. The proposed template for EPCs suggests including information about the presence of heat-pump, EV charging, storage or on-site renewable generation, but should also include information about the readiness and latest safety check of the electrical installations to integrate such equipment. Every dwelling owner or tenant should have an easy access to information about the status and readiness of the electrical installations particularly in the view of electrification of heating and transport and the possibility to add new equipment, such as EV charging point, heat pump, on-site renewable generation, and storage.

Pakeitimas  273

Pasiūlymas dėl direktyvos

V priedo 2 punkto r b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	rb) pastato bendros elektros paklausos lankstumu tinklo atžvilgiu, įskaitant jo gebėjimą dalyvauti vykdant reguliavimą apkrova, ir apkrovos perskirstymo pajėgumais.

Pagrindimas

Energy Performance Certificates (EPCs) must integrate information about the latest inspection of the electrical installations and its readiness to install new major equipment. The proposed template for EPCs suggests including information about the presence of heat-pump, EV charging, storage or on-site renewable generation, but should also include information about the readiness and latest safety check of the electrical installations to integrate such equipment. Every dwelling owner or tenant should have an easy access to information about the status and readiness of the electrical installations particularly in the view of electrification of heating and transport and the possibility to add new equipment, such as EV charging point, heat pump, on-site renewable generation, and storage.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pastatų energinis naudingumas (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2021)0802 – C9-0469/2021 – 2021/0426(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 14.2.2022
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 14.2.2022
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Radan Kanev 11.3.2022
Svarstymas komitete	17.5.2022
Priėmimo data	3.10.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 8 27
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mathilde Androuët, Bartosz Arłukowicz, Simona Baldassarre, Marek Paweł Balt, Aurélia Beigneux, Hildegard Bentele, Sergio Berlato, Alexander Bernhuber, Simona Bonafè, Delara Burkhardt, Pascal Canfin, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Nathalie Colin-Oesterlé, Esther de Lange, Bas Eickhout, Agnès Evren, Heléne Fritzon, Malte Gallée, Andreas Glück, Catherine Griset, Anja Hazekamp, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Yannick Jadot, Petros Kokkalis, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Peter Liese, César Luena, Liudas Mažylis, Tilly Metz, Silvia Modig, Alessandra Moretti, Ville Niinistö, Grace O’Sullivan, Jessica Polfjärd, Nicola Procaccini, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Silvia Sardone, Christine Schneider, Günther Sidl, Ivan Vilibor Sinčić, Maria Spyraki, Nils Torvalds, Edina Tóth, Véronique Trillet-Lenoir, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Pernille Weiss, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Michael Bloss, Biljana Borzan, Asger Christensen, Matthias Ecke, Radan Kanev, Ondřej Knotek, João Pimenta Lopes, Christel Schaldemose, Sarah Wiener
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Abir Al-Sahlani, Attila Ara-Kovács, Krzysztof Hetman, Niklas Nienaß

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

33	+
PPE	Bartosz Arłukowicz, Alexander Bernhuber, Nathalie Colin-Oesterlé, Agnès Evren, Krzysztof Hetman, Radan Kanev, Ewa Kopacz, Peter Liese, Liudas Mažylis, Maria Spyraki
RENEW	Abir Al-Sahlani, Pascal Canfin, Asger Christensen, Martin Hojsík, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Nils Torvalds, Véronique Trillet-Lenoir, Michal Wiezik
S&D	Attila Ara-Kovács, Marek Paweł Balt, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Delara Burkhardt, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Matthias Ecke, Heléne Fritzon, César Luena, Alessandra Moretti, Christel Schaldemose, Günther Sidl, Tiemo Wölken

 

8	-
ID	Mathilde Androuët, Simona Baldassarre, Aurélia Beigneux, Catherine Griset, Silvia Sardone
RENEW	Andreas Glück, Jan Huitema, Ondřej Knotek

 

27	0
ECR	Sergio Berlato, Joanna Kopcińska, Nicola Procaccini, Alexandr Vondra, Anna Zalewska
NI	Ivan Vilibor Sinčić, Edina Tóth
PPE	Hildegard Bentele, Esther de Lange, Jessica Polfjärd, Christine Schneider, Pernille Weiss
THE LEFT	Anja Hazekamp, Petros Kokkalis, Silvia Modig, João Pimenta Lopes, Mick Wallace
VERTS/ALE	Michael Bloss, Bas Eickhout, Malte Gallée, Pär Holmgren, Yannick Jadot, Tilly Metz, Niklas Nienaß, Ville Niinistö, Grace O'Sullivan, Sarah Wiener

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Pastatų energinis naudingumas (nauja redakcija)
Nuorodos	COM(2021)0802 – C9-0469/2021 – 2021/0426(COD)
Pateikimo EP data	15.12.2021
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 14.2.2022
Nuomonę teikiantys komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 14.2.2022	TRAN 14.2.2022
Susiję komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 9.6.2022
Pranešėjai  Paskyrimo data	Ciarán Cuffe 14.2.2022
Svarstymas komitete	27.6.2022
Priėmimo data	9.2.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	49 18 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nicola Beer, François-Xavier Bellamy, Hildegard Bentele, Tom Berendsen, Michael Bloss, Paolo Borchia, Marc Botenga, Markus Buchheit, Martin Buschmann, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria da Graça Carvalho, Ignazio Corrao, Beatrice Covassi, Ciarán Cuffe, Josianne Cutajar, Nicola Danti, Marie Dauchy, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Valter Flego, Lina Gálvez Muñoz, Jens Geier, Nicolás González Casares, Bart Groothuis, Christophe Grudler, András Gyürk, Henrike Hahn, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Ivars Ijabs, Romana Jerković, Seán Kelly, Izabela-Helena Kloc, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Marisa Matias, Eva Maydell, Iskra Mihaylova, Johan Nissinen, Mauri Pekkarinen, Mikuláš Peksa, Tsvetelina Penkova, Morten Petersen, Markus Pieper, Clara Ponsatí Obiols, Robert Roos, Sara Skyttedal, Maria Spyraki, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski, Patrizia Toia, Henna Virkkunen, Pernille Weiss, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Damian Boeselager, Jakop G. Dalunde, Matthias Ecke, Cornelia Ernst, Klemen Grošelj, Elena Kountoura, Dace Melbārde, Alin Mituța, Jutta Paulus, Massimiliano Salini
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Marco Campomenosi, Rosanna Conte, Jarosław Duda, France Jamet, Aušra Maldeikienė, Tilly Metz, Alessandro Panza, Rovana Plumb
Pateikimo data	16.2.2023

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

49	+
NI	Martin Buschmann, Clara Ponsatí Obiols
PPE	Hildegard Bentele, Cristian-Silviu Buşoi, Jerzy Buzek, Maria da Graça Carvalho, Pilar del Castillo Vera, Jarosław Duda, Christian Ehler, Seán Kelly, Aušra Maldeikienė, Eva Maydell, Dace Melbārde, Maria Spyraki, Pernille Weiss
Renew	Valter Flego, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Iskra Mihaylova, Alin Mituța, Morten Petersen
S&D	Beatrice Covassi, Josianne Cutajar, Matthias Ecke, Lina Gálvez Muñoz, Jens Geier, Nicolás González Casares, Robert Hajšel, Ivo Hristov, Romana Jerković, Łukasz Kohut, Miapetra Kumpula-Natri, Tsvetelina Penkova, Rovana Plumb, Patrizia Toia, Carlos Zorrinho
The Left	Marc Botenga, Cornelia Ernst, Elena Kountoura, Marisa Matias
Verts/ALE	Michael Bloss, Damian Boeselager, Ignazio Corrao, Ciarán Cuffe, Jakop G. Dalunde, Henrike Hahn, Tilly Metz, Jutta Paulus, Mikuláš Peksa

 

18	-
ECR	Izabela-Helena Kloc, Robert Roos, Beata Szydło, Grzegorz Tobiszowski
ID	Paolo Borchia, Markus Buchheit, Marco Campomenosi, Rosanna Conte, Marie Dauchy, France Jamet, Alessandro Panza
PPE	François-Xavier Bellamy, Tom Berendsen, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Sara Skyttedal
Renew	Nicola Beer, Bart Groothuis

 

6	0
ECR	Johan Nissinen
NI	András Gyürk
PPE	Henna Virkkunen
Renew	Nicola Danti, Ivars Ijabs, Mauri Pekkarinen

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

• [1] OL L 290, 2022 7 29, p. 114.
• [2] OL C 375, 2022 9 30, p. 64.
• [3] OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
• [4] OL C […], […], p. […].
• [5] OL C […], […], p. […].
• [6] 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
• [7] Europos žaliasis kursas, COM(2019) 640 final.
• [8] „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“, COM(2020) 662 final.
• [9] 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).
• [10]2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
• [11]2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).“;
• [12] 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).
• [13]2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).“;
• [14]  2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos rekomendacija ES 2021/1749 „Principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ praktinis taikymas. Principo įgyvendinimo priimant sprendimus energetikos ir kituose sektoriuose gairės ir pavyzdžiai“ (OL 350, 2021 10 4, p .9).
• [15]2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
• [16]2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
• [17] 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).
• [18] 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).
• [19] 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).
• [20] 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).
• [21] 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18).
• [22] Reglamentas... [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas, pasiūlytas COM(2021)0568].
• [23] 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe (OL L 330, 2009 12 16, p. 28).
• [24] 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).
• [25] 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).
• [26] OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
• [27] 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).
• [28] 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
• [29] 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).
• [30] 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 244/2012, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus (OL L 81, 2012 3 21, p. 18).
• [31] 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019 6 14, p. 54).
• [32] 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).
• [33] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).
• [34]  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
• [35] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
• [36]Per galutinį balsavimą dalyvavo: Sergey Lagodinsky (pirmininko pavaduotojas), Marion Walsmann (pirmininko pavaduotoja), Raffaele Stancanelli, Barry Andrews (pavadavo Adriáną Vázquezą Lázarą pagal Darbo tvarkos taisyklių 209 straipsnio 7 dalį), Pascal Arimont, Patrick Breyer, Isabel Carvalhais (pavadavo Marią‑Manuelį Leitão‑Marquesą pagal Darbo tvarkos taisyklių 209 straipsnio 7 dalį), Ilana Cicurel, Ibán García Del Blanco, Geoffroy Didier, Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Virginie Joron, Pierre Larrouturou (pavadavo Larą Wolters pagal Darbo tvarkos taisyklių 209 straipsnio 7 dalį), Gilles Lebreton, Karen Melchior, Theresa Muigg, Ljudmila Novak (pavadavo Jiřį Pospíšilą pagal Darbo tvarkos taisyklių 209 straipsnio 7 dalį), Anne‑Sophie Pelletier (pavadavo Manon Aubry pagal Darbo tvarkos taisyklių 209 straipsnio 7 dalį), Sabrina Pignedoli, Luisa Regimenti, Franco Roberti, Marie Toussaint, Axel Voss, Tiemo Wölken ir Javier Zarzalejos.
• [37] Konsultacinė darbo grupė dirbo naudodamasi dokumentu anglų kalba – svarstomo pasiūlymo teksto originalo kalba.