PRANEŠIMAS dėl 2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro
6.3.2023 - (2022/2150(INI))
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėja: Irene Tinagli
Susijusio komiteto pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnį nuomonės referentas:
Petri Sarvamaa, Biudžeto komitetas
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl 2023 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į ES sutarties ir SESV Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,
– atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir darnaus vystymosi tikslus,
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms[1],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[2],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje[3],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje[4],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[5],
– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[6],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo[7],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų[8],
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo[9] (toliau – Teisinės valstybės sąlygų reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė[10] (toliau – EGADP reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės politikos koordinavimas 2021 m.: COVID-19 įveikimas, atsigavimo rėmimas ir ekonomikos modernizavimas“ (COM(2021)0500),
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),
– atsižvelgdamas į Tarybos, Komisijos, Parlamento ir socialinių partnerių 2021 m. gegužės 7 d. Porto socialinį įsipareigojimą,
– atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 16 d. Europos fiskalinės valdybos paskelbtą tinkamų euro zonos fiskalinės politikos krypčių 2022 m. vertinimą,
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl Komisijos ir Tarybos atliekamo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo[11],
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją „Tvarios Europos investicijų planas. Žaliojo kurso finansavimas“[12],
– atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 26 d. Europos fiskalinės valdybos metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl makroekonominės teisės aktų sistemos peržiūros siekiant geresnio poveikio Europos realiajai ekonomikai ir didesnio sprendimų priėmimo skaidrumo bei demokratinės atskaitomybės[13],
– atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių (COM(2022)0583),
– atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „2023 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“ (COM(2022)0780),
– atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 22 d. Komisijos ataskaitą „2023 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2022)0781) ir į 2022 m. lapkričio 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2022)0782),
– atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 22 d. pasiūlymą dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos (COM(2022)0783),
– atsižvelgdamas į 2022 m. lapkričio 11 d. Komisijos paskelbtą 2022 m. rudens ekonominę prognozę,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto laiškus,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0044/2023),
A. kadangi Europos semestrui tenka svarbus vaidmuo koordinuojant valstybių narių ekonominę ir biudžeto politiką ir tokiu būdu užtikrinant ekonominės ir pinigų sąjungos makroekonominį stabilumą; kadangi šiame procese reikėtų tiek paisyti Europos socialinių teisių ramsčio ir Europos žaliojo kurso tikslų, tiek atsižvelgti į kitus klausimus, susijusius su finansų sektoriumi ir apmokestinimu; kadangi šių klausimų įtraukimas neturėtų sumažinti dėmesio pagrindiniams ekonominiams ir fiskalinims klausimams;
B. kadangi, remiantis Komisijos žiemos ekonomine prognoze, numatoma, kad 2022 m. ES 27 ir euro zonoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas bus atitinkamai 3,5 proc., tačiau numatoma, kad 2023 m. tiek euro zonoje, tiek ES 27 jis sumažės atitinkamai iki 0,9 proc. ir 0,8 proc.; kadangi, remiantis Europos Komisijos duomenimis, kai kurių valstybių narių BVP iki 2024 m. nepasieks iki pandemijos buvusio lygio, o visos euro zonos BVP jau yra dviem procentiniais punktais didesnis; kadangi Komisijos atliktas euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų vertinimas rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse fiskalinė politika yra skatinamoji; kadangi Komisijos rekomendacija dėl visos euro zonos ekonominės politikos yra laikytis neutralios fiskalinės politikos 2023 m.;
C. kadangi, remiantis Komisijos žiemos ekonomine prognoze, numatoma, kad, 2022 m. infliacija turėtų pasiekti aukščiausią tašką – 8,4 proc., o vėliau laipsniškai mažėti iki 5,6 proc. 2023 m. ir iki 2,5 proc. 2024 m.; kadangi vis dėlto Europos Centrinio Banko (ECB) prognozėse apskaičiuota, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto, turėtų didėti nuo 3,9 proc. 2022 m. iki 4,2 proc. 2023 m.; kadangi numatoma, kad šiuo metu darbo užmokesčio augimas tik iš dalies sumažins realiųjų pajamų praradimą, tačiau dėl to nesusiformuos nuolatinis užburtas ratas tarp darbo užmokesčio ir infliacijos; kadangi infliacijos dydis įvairiose valstybėse narėse ir pajamų grupėse skiriasi, o mažas pajamas gaunančios grupės patiria proporcingai didesnį neigiamą poveikį, ypač dėl to, kad infliaciją daugiausia lemia pagrindinių prekių, kurių negalima pakeisti, kainų pokyčiai;
D. kadangi, remiantis Komisijos rudens prognoze, 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 3,6 proc. BVP (3,7 proc. euro zonoje) ir sumažės iki 3,2 proc. BVP (3,3 proc. euro zonoje) 2024 m.;
E. kadangi, Komisijos rudens prognozės duomenimis, numatoma, kad skolos santykis su BVP 2022 m. pabaigoje ES sumažės iki 86 proc. (94 proc. euro zonoje), t. y. bus mažesnis nei 2020 m. užfiksuotas istoriškai aukštas 91,5 proc. (99 proc. euro zonoje) lygis; kadangi numatoma, kad skolos santykis su BVP Europos Sąjungoje šiek tiek sumažės iki maždaug 85 proc. 2023 m. ir 84 proc. 2024 m. (92 proc. ir 91 proc. euro zonoje); kadangi didelis skolos ir BVP santykis, kuris gerokai viršija 60 proc. pamatinę vertę, kartu su didėjančiomis palūkanų normomis esant labai neaiškiai makroekonominei padėčiai gali kelti pavojų ilgalaikiam skolos tvarumui ir gali stabdyti atsigavimą;
F. kadangi neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninė transformacija gali būti sėkminga tik Europos lygmeniu ir kadangi siekiant ES gyvybingumo ateityje nepaprastai svarbu ilguoju laikotarpiu tikslines augimą skatinančias investicijas stabilizuoti aukštesniu lygmeniu; kadangi dėl to būtina laiku pateikti atsakymą, kaip užtikrinti didesnį privačiųjų ir viešųjų investicijų lygį net ir pasibaigus Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) galiojimui po 2026 m.;
G. kadangi ES našumo augimas tebėra nedidelis; kadangi ES našumo ir pasaulinio konkurencingumo didinimui reikalingos struktūrinės, socialiniu požiūriu subalansuotos, augimą skatinančios ir tvarios reformos bei didelės investicijos, visų pirma strateginės investicijos;
H. kadangi infliacijos ir ekonominės prognozės teikiamos esant didesniam neapibrėžtumui; kadangi toks neapibrėžtumas verčia ES ir valstybes nares išlikti budrias ir imtis skubių veiksmų, jei rizika pasitvirtintų;
I. kadangi skirtumai, susiję su nacionalinėmis BVP augimo, infliacijos, nedarbo, valdžios sektoriaus balanso, bendrosios valstybės skolos ir einamosios sąskaitos balanso prognozėmis, rodo, kad reikia lankstaus ir konkrečioms aplinkybėms pritaikyto požiūrio; kadangi norint, kad valstybės narės sėkmingai įgyvendintų naująjį ekonomikos valdymą, reikalinga aiški ir nedviprasmiška sistema;
Ekonominės ES perspektyvos
1. yra susirūpinęs dėl to, kad dėl geografinio artumo Ukrainai ir didelės priklausomybės nuo energijos importo, ypač nuo dujų importo iš Rusijos, ES ekonomika yra viena iš didžiausią žemynkryptės rizikos poveikį patiriančių išsivysčiusių ekonomikų; pažymi, kad didelių energijos kainų ir infliacijos poveikis lemia namų ūkių perkamosios galios ir pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), konkurencingumo eroziją; atkreipia dėmesį į Komisijos ir Tarybos iniciatyvas, skirtas šiai problemai spręsti; primena, kad infliacijos lygis, artėjantis prie ECB tikslinio lygio, bus ilgalaikio tvaraus ekonomikos augimo sąlyga; pabrėžia, kad dėl bendros paklausos sumažėjimo ir mažiau palankių finansavimo sąlygų gali smarkiai sumažėti investicijų, taigi ir ekonominis augimas; nerimauja, kad gali nukentėti ir investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius bei energijos vartojimo efektyvumą, nors būtent šios investicijos reikalingos priklausomybei nuo importuojamo iškastinio kuro mažinti ir infliacijai, kurią lemia energijos kainos, apriboti;
2. supranta, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pastaraisiais metais padidėjo iš dalies dėl išskirtinių aplinkybių; pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis pasiekė istorines aukštumas, o tai kartu su didėjančiomis palūkanų normomis lėmė staigų skolos tvarkymo išlaidų padidėjimą; pripažįsta, kad reikia pakankamų ir nuspėjamų viešųjų pajamų, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas neatidėliotinų investicijų poreikių ir dažnų ekonominių sukrėtimų metu; atkreipia dėmesį į įvairias pastabas, kurias Komisija pateikė per Europos semestrą dėl mokesčių rūšių derinio; pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis valstybės narės taip pat gali apsvarstyti galimybę didinti pajamas iš nenumatyto pelno, ypač energetikos įmonių, kurios iš energetikos krizės gavo labai daug naudos; pakartoja, kad tvirtas ekonomikos augimas, patikima fiskalinė politika ir tinkama valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų pusiausvyra yra būtini siekiant sumažinti išlikusią skolą, užtikrinti ilgalaikį skolos tvarumą ir sukurti reikiamą fiskalinę erdvę būsimiems uždaviniams spręsti;
3. pritaria Komisijos pastabai, kad prastėjančios ekonominės sąlygos padidino pažeidžiamumą ir riziką, susijusią su jau anksčiau buvusiu disbalansu, ir gali atsirasti naujų disbalanso apraiškų; pažymi, kad Europos sisteminės rizikos valdyba paskelbė įspėjimą, kuriame raginama labiau atsižvelgti į staigaus turto kainų kritimo keliamą riziką finansiniam stabilumui; yra susirūpinęs dėl to, kad didėjančios hipotekos palūkanų normos ir skolos tvarkymo pajėgumų mažėjimas dėl sumažėjusių realiųjų namų ūkių pajamų gali sukelti dar daugiau sunkumų šeimoms ir finansų rinkoms;
4. pabrėžia, kad pagrindinis ECB tikslas – išlaikyti kainų stabilumą, o visos Sąjungos tikslas turėtų būti kuo labiau sumažinti dabartinių sukrėtimų poveikį realiajai ekonomikai ir taip apsaugoti savo piliečių, ypač labiausiai pažeidžiamų, gerovę ir išsaugoti gamybos struktūrą bei įmonių tarptautinį konkurencingumą, taip pat deramas darbo sąlygas pagal ES sutarties 3 straipsnį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu vykdyti tinkamą ir koordinuojamą fiskalinę, struktūrinę ir reguliavimo politiką bei reformas, kurios papildo ECB pinigų politikos veiksmus, kuriais siekiama infliaciją sumažinti iki tikslinio lygio ir kuriomis taip pat būtų galima remti namų ūkių pajamas ir teikti tikslinę ir laikiną paramą įmonėms ir MVĮ, patiriančioms sunkumų dėl tiekimo sutrikimų ir didelių energijos kainų; pažymi, kad tolesnis pagrindinių ECB politikos palūkanų normų didinimas arba kiekybinis sugriežtinimas gali daryti didžiulį spaudimą labai įsiskolinusioms valstybėms narėms ir toliau stabdyti ekonominę veiklą;
5. pritaria Komisijos išvadai, kad suteikti plataus masto fiskalinę paskatą ekonomikai 2023 m. nebūtų tikslinga; palankiai vertina Komisijos raginimą valstybėms narėms įgyvendinti tikslines priemones, kuriomis būtų kompensuojamas didelių energijos kainų poveikis pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms; pritaria Europos Komisijos nuomonei, kad pagal tokias priemones turėtų ir toliau būti išlaikomos paskatos taupyti energiją; susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos analizę, pagal kurią 70 proc. valstybių narių nustatytų priemonių, kuriomis siekiama sušvelninti išskirtinio energijos kainų padidėjimo ekonominį ir socialinį poveikį, nebuvo skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams ir poveikį patiriančioms įmonėms, o du trečdaliai jų neįtraukė nuostatų dėl energijos paklausos mažinimo; primena, kad valstybės narės, įgyvendindamos kovos su energetikos krize priemones, susiduria su labai skirtingomis fiskalinėmis galimybėmis; pažymi, kad dėl šios padėties kyla pavojus, jog, tebesitęsiant energetikos krizei, skirtumai tarp valstybių narių didės;
6. pritaria Komisijos rekomendacijai, kad fiskaline politika turėtų būti siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vykdant laipsnišką konsolidavimą, investicijas ir reformas, kuriomis skatinamas tvarus augimas;
7. pabrėžia Paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), kaip itin svarbaus piliečių apsaugos ir COVID-19 pandemijos ekonominių ir socialinių padarinių švelninimo elemento, vaidmenį; pabrėžia, kad šia priemone buvo užtikrintas ES makroekonominis stabilizavimas remiant nacionalinę anticiklinę fiskalinę politiką; ragina Komisiją skatinti visas valstybes nares stiprinti savo nacionalines bedarbio pašalpų sistemas; ragina Komisiją remtis paskolomis grindžiama SURE patirtimi krizinėse situacijose, kai nacionalinės sistemos laikinai neturi pakankamai išteklių ir taip apribojamas galimas makroekonominis stabilizavimas; prašo Komisijos atsižvelgti į Europos Audito Rūmų pastabas dėl priemonės SURE įgyvendinimo ir skaidrumo;
8. mano, kad didesnis Europos energetinis savarankiškumas, energijos išteklių įvairinimas, geresnės Europos vidaus energetikos jungtys ir technologiniu neutralumu grindžiama politika sustiprintų ES ekonomiką ir padėtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus;
Europos semestras ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP)
9. atkreipia dėmesį į didelį priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) poveikį, kaip numatė Komisija, ECB ir Tarptautinis valiutos fondas, visų pirma į tai, kad BVP augimas gali būti iki 1,5 proc. didesnis nei tuo atveju, jei NGEU investicijų nebūtų, su sąlyga, kad priemonė įgyvendinama veiksmingai; pabrėžia, kad dauguma reformų ir investicijų, kurios yra labai svarbios siekiant padidinti ilgalaikį galimą valstybių narių gamybos apimties lygį, dar turi būti užbaigtos; pritaria Komisijai, kad ES konkurencingumo stiprinimas ir jos ilgalaikis tvaraus augimo potencialas tebėra labai svarbūs ekonominiam klestėjimui ir socialinei gerovei;
10. pažymi, kad daugelis valstybių narių patiria struktūrinių problemų ir investicijų trūkumą, o tai trukdo jų augimui; pabrėžia, kad norint užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą ir nuolatinį augimą labai svarbu subalansuotai spręsti šiuos du klausimus ir kad tai yra labai svarbu ne tik siekiant pagerinti ES gebėjimą atlaikyti esamus iššūkius ir juos įveikti, bet ir darniai bei teisingai įgyvendinti dvigubą pertvarką;
11. primena, kad Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra gerai parengta biudžeto, ekonominės, socialinės ir užimtumo politikos koordinavimo visoje Europos Sąjungoje sistema, užtikrinanti jos makroekonominį stabilumą ir socialinę sanglaudą; primena, kad Komisija yra pabrėžusi, jog Europos semestro tikslas yra nustatyti atitinkamas politikos galimybes, paaiškinti politikos prioritetus, teikti politikos gaires ir užtikrinti politikos stebėseną bei tolesnius veiksmus;
12. mano, kad būsimomis Europos semestro reformomis turėtų būti siekiama skaidresnio ir demokratiškesnio proceso, susijusio su politikos tikslų nustatymu ir politikos koordinavimo vykdymu, taip pat su Parlamento dalyvavimu vykdant stebėseną ir tikrinimą;
13. palankiai vertina tai, kad Europos semestras yra glaudžiai susijęs su EGADP įgyvendinimu, nes nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turi derėti su atitinkamais konkrečios valstybės narės uždaviniais ir prioritetais, nustatytais per Europos semestrą, taip pat su uždaviniais ir prioritetais, nustatytais naujausiose Tarybos rekomendacijose dėl euro zonos ekonominės politikos, skirtose valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras; pabrėžia svarbų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vaidmenį vykdant valstybių narių reformų ir investicijų darbotvarkes; ragina efektyviai stebėti, kaip įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos; pažymi, kad rekomendacijos, į kurias neatsižvelgta, išlieka aktualios už EGADP taikymo srities ribų ir bus toliau stebimos pagal Europos semestro sistemą;
14. primena, kad nuo 2019 m. šešios valstybės narės gavo konkrečiai joms skirtas rekomendacijas dėl problemų, susijusių su tam tikrais mokesčių sistemos ypatumais, kurie gali sudaryti sąlygas agresyviam mokesčių planavimui, sprendimo; pažymi, kad šios valstybės narės savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose įsipareigojo reformuoti savo mokesčių politiką, kad būtų kovojama su agresyviu mokesčių planavimu; palankiai vertina tai, kad tam tikros jurisdikcijos jau įgyvendino kai kuriuos iš šių pakeitimų; tačiau apgailestauja dėl vėluojančio įgyvendinimo kitose jurisdikcijose; primena, kad 2022 m. Komisijos rekomendacijose tik dvi valstybės narės gavo joms skirtas rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo, o kai kurios dar neįgyvendino jokių pakeitimų, tačiau rekomendacijos negavo;
15. pabrėžia esminį EGADP vaidmenį padedant aprūpinti Sąjungą priemonėmis, reikalingomis siekiant sėkmingai įveikti pasaulinius iššūkius, kurių kyla dėl žaliosios pertvarkos ir ekonomikos skaitmeninės transformacijos; primena, kad EGADP nepakeičia ypatingo nacionalinių viešųjų ir privačiųjų investicijų vaidmens siekiant ES politikos tikslų šioje srityje;
Komunikatas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių
16. pažymi, kad politikos veiksmų laisvė, sukurta pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, padeda stiprinti valstybių narių konkurencingumą, taip pat jų ekonominį ir socialinį atsparumą dabartinėmis aplinkybėmis; pritaria Europos fiskalinės valdybos analizei, kurioje teigiama, kad vis dar sustabdytas Stabilumo ir augimo pakto taikymas sukuria žalingą vakuumą, ir ragina skubiai peržiūrėti ES fiskalinę sistemą, pageidautina iki bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos panaikinimo;
17. palankiai vertina tai, kad paskelbtas Komisijos komunikatas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių; reiškia susirūpinimą dėl jos vėlavimo; pabrėžia, kad pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų reikia priimti ir įgyvendinti, kol dar yra laiko ir nepasibaigė dabartinė kadencija; pabrėžia, kad kiekvienos sistemos veiksmingumas taip pat priklauso nuo tinkamo jos taikymo;
18. pritaria Komisijos gairėms, susijusioms su sistemos supaprastinimu, valstybių narių skolos mažinimo planų skirtumais ir išsamios skolos tvarumo analizės taikymu; palankiai vertina Komisijos ketinimą sustiprinti nacionalinę atsakomybę už fiskalines trajektorijas, grindžiamas skaidria ir rizika grindžiama ES priežiūros sistema, ir taip siekti didesnio lankstumo bei atskaitomybės; primena, kad didesnis valstybėms narėms suteikiamas lankstumas neatsiejamas nuo didesnės atsakomybės, visų pirma už veiksmingą ir savalaikį sutartų investicijų ir reformų įgyvendinimą; pažymi, kad dėl kai kurių Komisijos pasiūlytų priemonių ekonomikos valdymo procesas gali tapti neskaidresnis;
19. pabrėžia, kad persvarstyta reguliavimo sistema turėtų suteikti valstybėms narėms pakankamai veiksmų laisvės imtis ryžtingų krizės įveikimo priemonių, kai jų prireikia; laikosi nuomonės, kad įgyvendinant tokias priemones neturėtų būti reikalaujama sustabdyti reguliavimo nuostatų taikymo taikant nukrypti leidžiančias išlygas; pažymi, kad ateityje nukrypti leidžiančių išlygų taikymas turėtų išlikti kraštutine priemone net ir nenumatytomis aplinkybėmis;
20. palankiai vertina tai, kad nacionaliniu mastu finansuojamos grynosios pirminės išlaidos buvo atrinktos kaip vienintelis veiklos rodiklis; pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog šis rodiklis grindžiamas skolos tvarumu, jis galėtų padėti sistemai tapti skaidresne ir lengviau valdoma; ragina nuostatas, susijusias su investicinių išlaidų apskaita apskaičiuojant valstybių narių išlaidas, išdėstytas 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikate dėl Stabilumo ir augimo pakto lankstumo[14], taikyti apskaičiuojant ir grynąsias išlaidas pagal numatytą persvarstytą ES ekonomikos valdymo sistemą; laikosi nuomonės, kad, kaip ir 2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikate[15] nurodytomis išlaidų rūšims, kurioms jau numatytas tam tikras struktūrinis rodiklio koregavimas, investicijoms į makroekonominio disbalanso pašalinimą pagal makroekonominio disbalanso procedūrą grynųjų išlaidų rodiklis neturėtų būti taikomas;
21. pažymi, kad Komisijos komunikate aptariant fiskalines taisykles daugiausia dėmesio skiriama skolos tvarumo analizėms ir siūloma jas naudoti nustatant daugiamečius fiskalinius struktūrinius planus; pabrėžia, kad atliekant skolos tvarumo analizes vis dar reikia įvertinti negalimus stebėti kintamuosius, o tai kenkia skaidrumui, atsakomybės prisiėmimui ir nuspėjamumui bei paliekama erdvės diskrecijai;
22. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl skirtingų atspirties taškų ir siekiant skatinti investicijas ir reformas, Komisija siūlo leisti valstybėms narėms turėti skirtingus skolos mažinimo planus, su sąlyga, kad jais bus skatinamas augimas ir vengiama procikliškumo, didinamas skolos tvarumas ir jie atitiks ES tikslus, visų pirma žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, socialinio atsparumo ir strateginės autonomijos tikslus; pabrėžia, kad reikia bendrų kriterijų, kuriais būtų užtikrinama, kad, nepaisant labiau į konkrečių šalių ypatumus orientuoto lankstumo mažinant skolą, visos valstybės narės būtų vertinamos pagal tuos pačius standartus, būtų traktuojamos vienodai ir kad lankstumas jokiu būdu nelemtų nevienodo visos sistemos įgyvendinimo; pažymi, kad į tokius bendrus kriterijus turėtų būti įtraukti kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiami valstybių narių skolos mažinimo planai; pabrėžia, kad skolos mažinimas turėtų būti vykdomas augimui palankiu būdu ir kad turėtų būti apibrėžti pagrindiniai reguliavimo kriterijai, susiję su valstybių narių produkcijos ir išlaidų augimu;
23. pabrėžia, kad Europos semestre atsižvelgiama į būsimą ekonominės politikos koordinavimo sistemą; pabrėžia, kad susitelkimas į vidutinės trukmės laikotarpį neturėtų lemti to, kad būtinos fiskalinio konsolidavimo pastangos būtų atidėtos per toli;
24. pabrėžia, kad tolesni veiksmai kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu ES ir pasauliniuose forumuose yra būtinas ES ekonomikos valdymo sistemos reformos papildymas;
25. pabrėžia, kad finansuojant žaliąją pertvarką ir išsaugant strateginę autonomiją svarbų vaidmenį turės atlikti nacionaliniai biudžetai; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos suverenumo fondą; primena savo poziciją dėl šios priemonės, išreikštą 2023 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl ES strategijos pramonės konkurencingumui, prekybai ir kokybiškų darbo vietų kūrimui skatinti[16];
26. pažymi, kad nors pinigų politika yra sumanyta ir parengta kaip viena priemonė, bendra fiskalinė politika yra nacionalinių fiskalinės politikos strategijų sujungimo rezultatas; pabrėžia, kad, neskaitant rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos, veiksmų koordinavimas iki šiol buvo ribotas ir į euro zonos padėtį ir iššūkius nebuvo lengva atsižvelgti; pastebi, kad atvejai, kai nacionalinių fiskalinių politikų visuma sudaro tinkamą ir su pinigų politika suderinamą euro zonos fiskalinės politikos kryptį, vis dar dažniausiai yra atsitiktiniai; pabrėžia, kad nors patikimi viešieji finansai suteiktų galimybę nacionalinėms automatinėms stabilizavimo priemonėms padėti valstybėms narėms pasiekti tinkamą nacionalinę fiskalinės politikos kryptį, Komisijos komunikate nenustatyta jokių tinkamų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinta, kad faktinė euro zonos fiskalinės politikos kryptis atitiktų rekomenduojamą; ragina Europos Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant skatinti geresnį fiskalinį koordinavimą;
27. palankiai vertina Komisijos ketinimą didinti makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) veiksmingumą ir vykdymo užtikrinimą atliekant išsamesnę fiskalinių taisyklių peržiūrą; pažymi, kad Komisijos komunikate pripažįstamas galimas fiskalinių taisyklių taikymo ir rekomendacijų pagal MDP nenuoseklumas; pažymi, kad į 2022 m. lapkričio 9 d. komunikatą neįtraukta jokia priemonė, kuria būtų galima ištaisyti tokius neatitikimus;
28. palankiai vertina tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikate pripažįstama, jog reikia stiprinti vykdymo užtikrinimo mechanizmą ir jo tinkamą taikymą remiantis platesniu sankcijų rinkiniu; ragina Komisiją papildyti šį priemonių rinkinį paskatomis grindžiamu požiūriu;
29. palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad nepriklausomos fiskalinės institucijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį ekonomikos valdymo procese; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti Europos fiskalinės valdybos vaidmenį šioje srityje;
30. primena, kad Susitarime dėl geresnės teisėkūros pakartojama, kad Europos Parlamentas ir Taryba turi naudotis savo, kaip teisėkūros institucijų, įgaliojimais vienodomis sąlygomis ir kad todėl Komisija turi su jais elgtis vienodai, visapusiškai laikydamasi Sutartyse nustatytų kompetencijos sričių; primena, jog svarbu, kad ekonomikos valdymo sistemai būtų taikoma demokratinė atskaitomybė; pabrėžia, kad todėl Parlamentas turėtų visapusiškai dalyvauti reformuojant ekonomikos valdymo sistemą ir ateityje vykdant ekonomikos valdymą ES; pabrėžia nacionalinių parlamentų vaidmenį ir atsakomybę tikrinant kolektyvinius nacionalinių vyriausybių veiksmus; prašo, kad būtų tinkamai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;
°
° °
31. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ (10.2.2023)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro 2023 m.
Nuomonės referentas (*): Petri Sarvamaa
(*) Susijusių komitetų procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnis
PASIŪLYMAI
Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad dėl ilgalaikio COVID-19 pandemijos poveikio, ypač sveikatos ir švietimo srityse, Rusijos nusikalstamo, neteisėto ir nepagrįsto karo prieš Ukrainą pasekmių, infliacijos bei energetikos ir pragyvenimo išlaidų krizės ES ekonomikos ir socialinės perspektyvos yra itin neaiškios; atkreipia dėmesį į priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) vaidmenį užtikrinant greitą, koordinuotą ir vieningą ekonominės politikos atsaką į COVID krizę ir jos indėlį į spartų ir teisingą atsigavimą, kai 2021 m. realusis BVP išaugo 5,4 proc.; džiaugiasi, kad ES darbo rinka yra patvari; atkreipia dėmesį į nacionalinių darbo sistemų, remiamų pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), stabilizuojantį poveikį, visų pirma švelninant socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius, išsaugant žmogiškąjį kapitalą įmonėse ir sudarant palankesnes sąlygas įmonių veiklos atsigavimui; ragina laiku sukurti nuolatinę specialią priemonę viršijant daugiametės finansinės programos (DFP) viršutines ribas, siekiant padidinti ES biudžeto pasirengimą greitai reaguoti į esamas ir kitas būsimas krizes bei jų socialinį ir ekonominį poveikį ir finansuoti atsirandančius ES strateginius prioritetus; ragina Komisiją užtikrinti, kad prireikus ši bendra priemonė galėtų būti veiksmingai ir greitai aktyvuota; tikisi, kad būsimuose pasiūlymuose Komisija rems Bendrijos metodą, ir pakartoja, kad bet kokia nauja priemonė turėtų būti priskirta biudžeto valdymo institucijos kompetencijai; palankiai vertina Komisijos ketinimą atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą pasiūlyti įsteigti Europos suverenumo fondą, siekiant užtikrinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ir sumažinti priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių pagrindiniuose sektoriuose; tikisi, kad Komisija pasiūlys šį fondą pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir jį visiškai įtrauks į DFP, taip užtikrindama visapusišką Parlamento vykdomą priežiūrą, kartu pakoreguos DFP viršutines ribas, kad į ją būtų galima įtraukti naująjį fondą;
2. palankiai vertina tai, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) padeda mažinti su ES ekonominėmis ir socialinėmis perspektyvomis susijusį netikrumą ir prisideda prie teisingos pertvarkos, skaitmeninimo ir apskritai prie konkurencingos, tvarios ir atsparios Sąjungos, kurioje tvarus augimas derinamas su socialiniais ir klimato tikslais; ragina skubiai įgyvendinti EGADP reglamento pakeitimą dėl „REPowerEU“ ir visų pirma paspartinti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų kuo greičiau sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro; pabrėžia, kad sėkmingam gaivinimo ir atsparumo planų įgyvendinimui taip pat reikia pasiekti gerai pritaikytas tarpines ir siektinas reikšmes, visų pirma laikytis teisinės valstybės principo ir bendro sąlygų režimo, ir kad pasiekimus reikėtų skaidriai ir nuodugniai stebėti bei neleisti, kad blogėtų padėtis; pabrėžia, kad svarbu laikytis teisinės valstybės principo ir bendro sąlygų režimo, nes Sąjungos biudžeto apsauga yra pagrindinė išankstinė sąlyga norint gauti finansavimą; pakartoja, jog valstybės narės turi būti parengusios būtinus stebėsenos, audito ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, kad būtų užtikrintas teisinės valstybės principo laikymasis, apsaugoti ES finansiniai interesai, visų pirma vykdoma sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, ir užtikrintas skaidrumas;
3. pažymi, kad 2023 m. ES ekonomikai gresia stagfliacija, o realiojo BVP augimas 2023 m. turėtų siekti vos 0,3 proc. ir numatomas infliacijos lygis – 7 proc.; pabrėžia, kad mažėjančios Sąjungos ekonominės perspektyvos silpnina jos tarptautinį konkurencingumą; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti dideles, tikslines ir gerai koordinuojamas investicijas nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant sušvelninti ekonomines ir socialines, taigi ir politines pasekmes, ir paskatinti konkurencingą ES tvarumą; pabrėžia, kad didelę dalį EGADP sėkmės lemia finansinės paramos valstybių narių vykdomoms reformoms ir investicijoms sutelkimas; ragina Komisiją ir valstybes nares 2023 m. Europos semestro cikle daugiausia dėmesio skirti EGADP įgyvendinimui, kad būtų išnaudotas visas šios priemonės potencialas remiant daugelį sričių apimančias ir plataus užmojo reformas ir investicijas bei suteikiant joms daugiau matomumo prisidedant prie darnaus vystymosi tikslų tokiose srityse, kaip teismų sistemos, dvejopa žalioji ir skaitmeninė pertvarka, ekonominė ir verslo aplinka, skaitmeninimas, sveikata, švietimas, mokymasis visą gyvenimą, kultūra, užimtumas ir socialinė rūpyba; mano, kad būsimos Europos semestro reformos turėtų būti grindžiamos patirtimi, įgyta įgyvendinant NGEU, EGADP ir priemonę SURE, visų pirma kiek tai susiję su skaidresniais ir demokratiškesniais procesais, taip pat politikos koordinavimu ir bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu nustatant bendrus prioritetus;
4. mano, kad reikia persvarstyti Stabilumo ir augimo paktą siekiant skatinti teisingą, tvarią ir į ateitį orientuotą ekonomiką; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai reformuoti ES ekonomikos valdymo sistemą ir tai padaryti gerokai anksčiau, nei bus panaikinta bendroji nukrypti leidžianti išlyga, siekiant veiksmingai skatinti teisingą, įtraukų ir tvarų augimą, didinti demokratinę atskaitomybę ir išvengti naujos skolų krizės; pripažįsta Komisijos gaires dėl ES ekonomikos valdymo sistemos supaprastinimo, skirtingų valstybių narių fiskalinių planų, išsamesnės skolos tvarumo analizės taikymo ir bendrųjų nukrypti leidžiančių išlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares, peržiūrint šią sistemą, bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstus įnašus į Sąjungos biudžetą vertinti taip pat, kaip ir nacionalinius investicijų įsipareigojimus, nes Sąjungos biudžeto lėšomis remiamos strateginės, tikslinės ir augimą skatinančios investicijos ir tai apimta mažesnę infliacinio spaudimo riziką, palyginti su nacionalinėmis fiskalinių paskatų programomis; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų visapusiškai dalyvauti reformuojant ekonomikos valdymo sistemą ir ateityje vykdant ekonomikos valdymą ES, be kita ko, nustatant ir valdant fiskalines priemones;
5. yra susirūpinęs dėl pirmiau minėtų krizių ekonominio ir socialinio poveikio Sąjungos ir nacionaliniams biudžetams; pabrėžia, kad, reaguodamos į krizes, valstybės narės priėmė būtinas plataus masto ekonomines ir socialines priemones; atkreipia dėmesį į ilgalaikį šių priemonių poveikį ekonominiam tvarumui ir mano, kad ilgainiui turėtų būti įmanoma atkurti tvarų požiūrį į biudžetą; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį nacionaliniai biudžetai turės atlikti finansuojant žaliąją pertvarką, ir tai, kad svarbu užkirsti kelią mokestinių išteklių nutekėjimui; primena, kad valstybių narių požiūris į jų turimą fiskalinę erdvę ženkliai skiriasi; pažymi, jog dėl šios padėties kyla pavojus, kad toliau didės valstybių narių skirtumai ir gali būti iškraipoma bendroji rinka, nes energetikos krizė tęsiasi ir stiprėja; pabrėžia, kad veikla, vykdoma naudojant ES biudžetą, mažina šią riziką; atsižvelgdamas į tai, ragina visus subjektus veiksmingai naudotis ES biudžetu ir savo manevringumo marža, be kita ko, naudojant visus turimus EGADP išteklius ir apskritai pasinaudojant patirtimi, įgyta įgyvendinant EGADP, jos teigiamu poveikiu Europos ekonomikai ir jos potencialu užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų fiskalinę veiksmų laisvę, kad pagal fiskalines taisykles būtų galima užtikrinti pakankamai aukštą strateginių viešųjų investicijų lygį, be kita ko, siekiant paspartinti teisingą pertvarką, kartu išsaugant sąžiningą konkurenciją;
6. primena, kad greitas ir savalaikis NGEU fiskalinių paskatų įdiegimas grindžiamas obligacijų emisija; pripažįsta ir palankiai vertina tai, kad Komisija nuo programos įgyvendinimo pradžios nuolat ir sėkmingai išleido iš viso 170,8 mlrd. EUR ilgalaikį finansavimą, nepaisant vis sudėtingesnių rinkos sąlygų; pabrėžia, kad NGEU, paversdama Sąjungą viena didžiausių obligacijų emitentų Europoje, gali padėti sušvelninti dabartinį ES kapitalo rinkos nepastovumą; pažymi, kad Ukrainai skirta priemonė „makrofinansinė pagalba +“ dar labiau išplės šį vaidmenį; tačiau yra susirūpinęs dėl galimo didėjančių Sąjungos skolos grąžinimo įsipareigojimų, jei jie nebus tinkamai vykdomi, poveikio; laikosi nuomonės, kad nauji nuosavi ištekliai yra labai svarbūs skolos grąžinimui, kad būtų apsaugotas ES politikos ir jos biudžeto vientisumas, taip pat kad ES skolinimosi pajėgumai būtų visapusiškai tvarūs; pabrėžia, kad norint apsaugoti ES biudžeto bei politikos vientisumą ir jo finansinį pajėgumą, taip pat išsaugoti investuotojų, kaip kvazivalstybinio emitento, pasitikėjimą Sąjunga reikia nustatyti aiškią skolos grąžinimo tvarką; todėl ragina valstybes nares paspartinti derybas dėl pasiūlymo dėl sprendimo dėl nuosavų išteklių, grindžiamo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir G20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukios sistemos dėl minimalaus tarptautinių įmonių apmokestinimo I ramsčiu; ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai laikytis naujų nuosavų išteklių nustatymo tvarkaraščio, įtraukto į teisiškai privalomas veiksmų gaires, dėl kurių susitarta Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2023 m. trečiąjį ketvirtį pateikti pasiūlymą dėl antrojo naujų nuosavų išteklių krepšelio, kad NGEU skolą būtų galima refinansuoti nedarant žalos būsimoms programoms.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
9.2.2023 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
28 2 4 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Rasmus Andresen, Pietro Bartolo, Olivier Chastel, Andor Deli, Pascal Durand, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Matteo Gazzini, Alexandra Geese, Vlad Gheorghe, Valentino Grant, Francisco Guerreiro, Valérie Hayer, Niclas Herbst, Hervé Juvin, Moritz Körner, Pierre Larrouturou, Camilla Laureti, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Siegfried Mureşan, Dimitrios Papadimoulis, Bogdan Rzońca, Nils Ušakovs, Rainer Wieland |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Anna-Michelle Asimakopoulou, Jonás Fernández, Fabienne Keller, Eva Maria Poptcheva, Monika Vana |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Asim Ademov, Alexander Bernhuber, Alicia Homs Ginel, Ivan Štefanec |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
28 |
+ |
PPE |
Asim Ademov, Anna-Michelle Asimakopoulou, Alexander Bernhuber, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Ivan Štefanec, Rainer Wieland |
Renew |
Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Valérie Hayer, Fabienne Keller, Eva Maria Poptcheva |
S&D |
Pietro Bartolo, Pascal Durand, Jonás Fernández, Eider Gardiazabal Rubial, Alicia Homs Ginel, Pierre Larrouturou, Camilla Laureti, Margarida Marques, Nils Ušakovs |
The Left |
Dimitrios Papadimoulis |
Verts/ALE |
Rasmus Andresen, Alexandra Geese, Francisco Guerreiro, Monika Vana |
2 |
- |
NI |
Andor Deli, Hervé Juvin |
4 |
0 |
ECR |
Bogdan Rzońca |
ID |
Matteo Gazzini, Valentino Grant |
Renew |
Moritz Körner |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS (09.2.2023)
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto
pirmininkei
Irene Tinagli
BRIUSELIS
Tema: Nuomonė dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro 2023 m. (2022/2150(INI))
Gerb. Pirmininke,
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto koordinatoriai 2023 m. sausio 19 d. nusprendė, kad ENVI komitetas pateiks nuomonę tema „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro 2023 m.“ (2022/2150(INI)) laiško forma.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas apsvarstė šį klausimą 2023 m. vasario 9 d. posėdyje[17]. Šio posėdžio metu komitetas nusprendė paraginti atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.
PASIŪLYMAI
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. palankiai vertina 2023 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje (angl. ASGS 2023) prisiimtą įsipareigojimą Europos semestro procese ir toliau daugiausia dėmesio skirti tvariai, teisingai ir žaliajai pertvarkai, įtvirtinant ekonominio atsparumo, aplinkos tvarumo, poveikio klimatui neutralumo, biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo, visuomenės sveikatos ir piliečių gerovės nuostatas kaip pagrindinius ES ekonomikos gaivinimo, makroekonominio stabilumo ir ekonominio bei socialinio koordinavimo principus;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. ASGS nurodyta, kad didelės energijos kainos, tiekimo sutrikimai ir aukštas infliacijos lygis yra vieni pagrindinių iššūkių namų ūkiams ir ekonomikai; pažymi, kad infliaciją labiausiai lemia didelės energijos kainos ir medžiagų tiekimo sutrikimai; pabrėžia, kad Europos žaliasis kursas ir jo politika gali padėti spręsti šias problemas;
3. pabrėžia, kad svarbu paspartinti semestro proceso derinimą su ilgalaikiais ES aplinkos ir klimato tikslais, nustatytais pagal Europos žaliąjį kursą ir sustiprintais Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje, visų pirma atsižvelgiant į didelių energijos kainų spaudimą, poreikį turėti švarių energijos šaltinių ir didesnį ES energetinį savarankiškumą, taip skatinant tvarią, atsparią ir konkurencingą ekonomiką bei sprendžiant karo Ukrainoje keliamus iššūkius; be to, pabrėžia, kad JAV infliacijos mažinimo aktas taip pat kelia pavojų Europos pramonės konkurencingumui, ypač žaliosios pramonės vietoms; taip pat pažymi, kad Sąjunga turėtų parengti aiškų poveikio klimatui neutralumo investicijų planą, kuris būtų Europos Komisijos pirmininkės pasiūlyto Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto dalis;
4. pabrėžia 2023 m. ASGS analizę, kuria remiantis infliacija sparčiai mažina namų ūkių perkamąją galią ir daro neproporcingą poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir jie patiria didesnį energijos nepriteklių; tvirtai palaiko Komisijos raginimą imtis tikslinių ir suderintų kovos su energijos nepritekliumi ir jo priežastimis priemonių;
5. palankiai vertina siūlomus ES ekonomikos valdymo sistemos pakeitimus, kuriuos Komisija pristatė 2022 m. lapkričio 9 d., įdiegdama paprastesnę ir labiau integruotą struktūrą; kartu ragina laikytis visapusiško požiūrio, kuriuo remiantis pagrindiniai orientaciniai kriterijai yra aplinkos tvarumas, poveikio klimatui neutralumas, biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas, visuomenės sveikata ir piliečių gerovė; ragina įvertinti padarytą pažangą atliekant analizę ir remiantis rodikliais, neapsiribojant vien ekonominiais rodikliais, taip geriau atspindint dabartinius iššūkius, su kuriais valstybės narės susiduria mažindamos savo ekologinį pėdsaką ir paversdamos šį procesą pokyčių varomąja jėga visiems Europoje siekiant tvarios gerovės; pabrėžia, kad pats savaime ekonomikos augimas nėra tikslas, tačiau tvarus vystymasis turėtų užtikrinti bendrą gerovę visiems; ragina Komisiją toliau teikti konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama reformuoti Stabilumo ir augimo paktą taip, kad būtų galima kuo anksčiau investuoti į žaliąją ir teisingą pertvarką, kartu išlaikant skolų tvarumą besikeičiančiomis klimato sąlygomis;
6. pažymi, kad siekiant įgyvendinti ES plataus užmojo žaliojo kurso darbotvarkę reikės didelių investicijų ir kad, pasak Komisijos, apskaičiuota, jog ateinantį dešimtmetį privačiojo ir viešojo sektorių investicijų, reikalingų žaliajai pertvarkai, deficitas sudarys beveik 520 mlrd. EUR per metus; pažymi, kad norint sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš trečiųjų šalių ir paspartinti ES energetikos pertvarką atsisakant iškastinio kuro, iki 2027 m. pabaigos reikės 210 mlrd. EUR papildomų investicijų; be to, pažymi, kad didelę investicijų dalį padengs privatusis sektorius, tačiau taip pat reikės ženkliai didinti viešąsias investicijas; mano, kad vykdant abiejų rūšių investicinę veiklą turi būti laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo;
7. pažymi, kad Stabilumo ir augimo pakto reforma turi būti vykdoma kartu su semestro ir investicijų stebėsenos bei koordinavimo rodiklių, susijusių su ES žaliojo kurso politika, reforma; akcentuoja, kad semestro atnaujinimas turi garantuoti išsamią investicijų ir reformų stebėseną, siekiant užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų pasiekti Europos klimato teisės akte nustatyti tikslai, visų pirma poveikio klimatui neutralumas; pabrėžia, kad vykdant ES ekonomikos valdymo sistemos reformą kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti strategines investicijas, kurių reikia mūsų atviram strateginiam savarankiškumui užtikrinti ir tam, kad būtų pasiekti mūsų žaliojo kurso tikslai, pvz., perėjimas prie žiedinės ekonomikos, Europos biologinės įvairovės atkūrimas iki 2030 m. arba nulinės taršos tikslas;
8. pabrėžia, kad semestru turėtų būti remiamos Sąjungos pastangos ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui; todėl ragina Komisiją įvertinti, kiek kiekvienos valstybės narės biudžeto struktūra skiriasi nuo biudžeto scenarijaus, suderinamo su Paryžiaus susitarimu; taip Komisija galėtų pateikti rekomendacijas dėl valstybių narių neįvykdytų įsipareigojimų klimato srityje ir klimatui palankių investicijų deficito, susijusio su Sąjungos 2030 m. tikslu ir tikslu ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;
9. palankiai vertina darnaus vystymosi tikslų (DVT) įtraukimą į semestro procesą ir tai, kad 2023 m. šalių ataskaitose bus įvertinta kiekvienos valstybės narės pažanga ir uždaviniai įgyvendinant DVT; ragina atsižvelgti į šio vertinimo išvadas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose; ragina Komisiją ir toliau įtraukti DVT įgyvendinimo stebėseną ir rekomendacijas kaip reguliarų kiekvieno semestro ciklo aspektą;
10. primena, kad svarbu užtikrinti, jog semestras ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos būtų visiškai suderinti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), ir kad reikia skubiai spręsti karo Ukrainoje poveikio ir išliekančio COVID-19 pandemijos poveikio Europos ekonomikai klausimus; pabrėžia, kad EGADP visoms valstybėms narėms suteikia precedento neturinčią ir unikalią galimybę spręsti svarbiausius struktūrinius iššūkius, patenkinti investicijų poreikius ir pertvarkyti savo ekonomiką, kad ji būtų tvaresnė ir atsparesnė sukrėtimams ateityje; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti investicijų politiką ir tvarias reformas laikantis EGADP nustatytų Europos prioritetų; laikosi nuomonės, kad EGADP turėtų būti įkvėpimo šaltinis atliekant makroekonominio valdymo sistemos peržiūrą, visų pirma nustatant bendrus struktūrinius iššūkius ir investicijų poreikius; be to, pabrėžia, kad atliekant šią peržiūrą reikėtų sukurti sistemą, suteikiančią valstybėms narėms galimybių paspartinti savo žaliąją pertvarką ir panaikinti klimatui ir aplinkai palankių investicijų deficitą;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti darbą, susijusį su aplinkai žalingų subsidijų apibrėžtimi ir ataskaitų apie tiesiogines ir netiesiogines aplinkai žalingas subsidijas metodika; primena Komisijai ir valstybėms narėms jų įsipareigojimus pagal 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą laipsniškai atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų, visų pirma subsidijų iškastiniam kurui, ir atsižvelgiant į semestrą vykdyti šio laipsniško atsisakymo stebėseną;
12. be to, ragina Komisiją užtikrinti Europos Parlamento, taip pat regioninių ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą visame procese, įskaitant įgyvendinimo etapą, taip pat stebėseną ir vertinimą.
Pagarbiai
Pascal Canfin
REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO LAIŠKAS (27.1.2023)
Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto
pirmininkei
Irenei Tinagli
BRIUSELIS
Tema: Nuomonė dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro 2023 m. (2022/2150(INI))
Gerb. pirmininke,
vykdant nurodytą procedūrą Regioninės plėtros komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2022 m. spalio 6 d. posėdyje komitetas nusprendė šią nuomonę pateikti laiško forma.
Vystymosi komitetas apsvarstė šį klausimą 2023 m. sausio 25 d. posėdyje. Per šį posėdį[18] komitetas nusprendė paraginti atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.
Pagarbiai
Younous Omarjee
PASIŪLYMAI
REGI komitetas
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 ir 175 straipsnius,
1. primena, jog 175 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės savo ekonominę politiką vykdo ir ją koordinuoja taip, kad būtų siekiama ir 174 straipsnyje išdėstytų tikslų, ir kad SESV 174 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga plėtoja ir vykdo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; be to, primena, kad net tik taikant SESV 174 ir 175 straipsnius, bet ir formuojant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, įskaitant ekonomikos semestrą, kuris yra ekonominės politikos koordinavimo priemonė, turi būti visapusiškai laikomasi šio tikslo ir skatinama visokeriopai darniai siekti Sąjungos tikslų ir mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad SESV 174 straipsnyje Europos Sąjungai ir valstybėms narėms taip pat nurodoma stiprinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir stengtis mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą ES sutarties (3 straipsnio 3 dalis) ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, toliausiai į šiaurę esantiems regionams ir labai retai apgyvendintiems regionams, salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms; be to, šis įpareigojimas privalomas visose kitose ES politikos srityse, visų pirma tose, kurioms taikoma Europos semestro sistema, tačiau tai neturėtų pakenkti šių teritorijų teritorinės sanglaudos tikslui;
3. pabrėžia, kad Europos semestro išvados ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos daro didelį poveikį regionams, kurie turėtų būti reguliariai stebimi, kai įgyvendinama sanglaudos politika; ragina Komisiją Europos semestre daugiau dėmesio skirti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo įgyvendinimui ir atitinkamose šalių ataskaitose ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose spręsti problemas, kurių kyla Europos vietovėms ir regionams;
4. pabrėžia, kad dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, poreikio užtikrinti energetinį saugumą ir socialinio bei ekonominio atsparumo artimiausiais metais reikės nuolatinių didelių investicijų; pabrėžia, jog svarbu, kad vertinant valstybių narių fiskalinę būklę pagal Stabilumo ir augimo paktą būtų tinkamai atsižvelgiama į investicijas, kuriomis siekiama šių tikslų ir nenukrypstama nuo Paryžiaus susitarimo tikslų;
5. siūlo apsvarstyti galimybę geriau integruoti darnaus vystymosi tikslus (DVT) į Europos semestrą ir primena, kad ši valdymo sistema jau taikoma regionuose ir miestuose; EBPO savo ruožtu mano, kad 65 proc. DVT tikslų neįmanoma pasiekti be regionų ir miestų dalyvavimo;
6. pabrėžia, kad Europos semestro išvados ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos daro didelį poveikį regionams ir gali turėti neigiamų padarinių ES piliečiams; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestre nustatytas struktūrines reformas reikia atsižvelgti į regioninius ypatumus, siekiant sušvelninti krizės, kuri dėl pernelyg padidėjusių pragyvenimo išlaidų daro didelį poveikį piliečiams, padarinius;
7. mano, kad svarstant galimybę įtraukti DVT ir Europos socialinių teisių ramstį į Europos semestro taikymo sritį reikia įvertinti esamus rodiklius, kad būtų galima stebėti ES ekonominės, aplinkos ir socialinės politikos įgyvendinimą; pažymi, kad svarstant galimybę įtraukti DVT į Europos semestrą reikia atsižvelgti į skirtingas teritorijų pradines pozicijas ir turėti tinkamą statistinę DVT stebėjimo regionų lygmeniu bazę;
8. ragina Europos semestre daugiau dėmesio skirti konkrečiai valstybių narių paramai, teikiamai gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, kuriuos labiausiai paveikė perėjimas prie tvaresnės ir ekologiškesnės ekonomikos, galinčiai skatinti įsidarbinimo galimybes, ir spręsti struktūrines problemas, kurių kyla vidutines pajamas gaunantiems regionams, patekusiems į vystymosi spąstus, taip pat atokiausiems ir šiauriausiems retai apgyvendintiems regionams, saloms ir kalnuotiems regionams;
9. mano, kad įgyvendinant Europos semestrą reikėtų labiau atsižvelgti į teritorinį aspektą; be to, pabrėžia, kad teritoriniai skirtumai turėtų būtų šalinami vykdant vietos lygmens politiką, grindžiamą teritorinio poveikio vertinimais;
10. ragina įgyvendinant Europos semestrą skirti dar daugiau dėmesio kokybiškam užimtumui, lyčių lygybei, tvariam augimui, socialiniams ir klimato tikslams ir šių sričių sąsajai, siekiant tikslo gerinti gyvenimo kokybę ir didinti piliečių gerovę;
11. pažymi, kad dėl pastarojo meto krizių, tokių kaip COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą, daug šalių patyrė staigų ir gilų nuosmukį, pasireiškusį greitai augančiomis energijos kainomis, infliacija ir netikrumu įvairiose srityse; mano, kad šios krizės ir jų ekonominis bei socialinis poveikis įvairiose šalyse skiriasi, todėl didėja skurdas, nelygybė ir skirtumai tarp ES regionų; pabrėžia, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su šia nelygybe ir skatinti greitą ir tvarų atsigavimą, visų pirma remiant MVĮ, kurios patiria padidėjusių energijos kainų poveikį;
12. mano, kad dėl ES socialinės ir ekonominės krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, būtina tęsti Stabilumo ir augimo pakto taikymo sustabdymą, kol valstybės narės galbūt pasieks susitarimą peržiūrėti dabartines ekonomikos valdymo taisykles;
13. primena, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) grindžiama SESV 175 straipsniu, kuriuo siekiama SESV 174 straipsnyje nustatytų tikslų, taigi ji papildo sanglaudos politiką kaip ilgalaikė struktūrinė investicija;
14. pabrėžia, kad svarbu greitai ir veiksmingai įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurią Taryba pripažino sanglaudos priemone ir kuri yra viena iš pagrindinių ekonomikos gaivinimo priemonių – pirmaisiais ekonomikos gaivinimo metais jai skirta 672,5 mlrd. EUR finansinė parama paskolų ir dotacijų forma; tai, kad svarbu užtikrinti didelio laipsnio nacionalinės ekonomikos atsparumą, yra vienas iš dalykų, kurių buvo pasimokyta per paskutinę pasaulinę ekonomikos, socialinę ir finansų krizę, ir labai svarbu, kad įgyvendinant Europos semestrą nebūtų taikomas baudžiamasis požiūris į ekonomikos valdymą; mano, kad labai svarbu užtikrinti sanglaudos programų ir EGADP papildomumą ir jų tarpusavio papildomumą ir vengti jų įgyvendinimo dubliavimo;
15. atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę ir padidėjusią infliaciją bei energijos kainas ir siekiant užtikrinti, kad turimos lėšos ir toliau būtų naudojamos veiksmingai, ragina Komisiją leisti ir padėti valstybėms narėms pritaikyti savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus prie naujos padėties, kaip nustatyta EGADP 21 straipsnyje;
16. pabrėžia, kad svarbu greitai ir veiksmingai įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpio politiką; pabrėžia, kad siekiant išvengti tolesnio vėlavimo šį procesą būtina paspartinti;
17. ragina siekti, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone būtų padedama kurti tvaresnę, atsparesnę ir teisingesnę Europą kitai kartai, be kita ko, investuojant ir priimant teisės aktus aplinkos tvarumo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, renovacijos, tvaraus judumo, biologinės įvairovės ir našumo srityse; pabrėžia, kad norint pasiekti 30 proc. klimato aspekto integravimo tiek į daugiametę finansinę programą, tiek į priemonę „NextGenerationEU“ tikslą pagal JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), į kiekvieną ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą turės būti įtraukta ne mažiau kaip 37 proc. su klimatu susijusių išlaidų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti suderinamumą, nuoseklumą ir sinergiją su JT darbotvarke iki 2030 m.;
18. pabrėžia, kad regioninių ir vietos valdžios institucijų ir ekonominių bei socialinių partnerių, profesinių asociacijų ir atitinkamų pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų, pvz., NVO, dalyvavimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kada būtų galima greitai atsigauti po dabartinės krizės; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl nepakankamo regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo kuriant ir įgyvendinant EGADP; ragina Komisiją pasiūlyti vertinimo priemonę siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybių narių konsultacijų su vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis kriterijų;
19. pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant socialinę ekonomiką ir mažinant socialinius bei ekonominius skirtumus, kad būtų patenkinti bendruomenių poreikiai, ypač tie, kurių atsirado dėl neigiamo COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje poveikio įmonėms ir visai visuomenei; pabrėžia, kad daugelis vietos mažųjų ir vidutinių įmonių teikė esmines paslaugas regionuose, kuriuose valdžios institucijos neturėjo gerai veikiančios socialinės rūpybos infrastruktūros; pabrėžia, kad plėtojant socialinę ekonomiką turi būti išnaudotas visas socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų potencialas, kad būtų užtikrintas tvirtas ekonomikos atsigavimas, paremtas verslumas ir sukurta aukštos kokybės darbo vietų visuose ES regionuose;
20. mano, kad reikia pasinaudoti lankstumo priemonėmis siekiant reaguoti į sparčius dabartinės krizės pokyčius ir užtikrinti tinkamas investicijas, kad būtų paskatinti pagrindiniai sektoriai, visų pirma tie, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės, skatinant kurti ir išsaugoti aukštos kokybės darbo vietas ir užtikrinant vienodas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio principų; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms; pažymi, kad pandemija išryškino būtinybę stiprinti vietos gamybą, kad ateityje būtų išvengta nepritekliaus žemės ūkio, pramonės ir sveikatos ekonomikos sektoriuose; remia trumpas grandines ir vietos gamybą, siekiant itin sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir stiprinti dėl krizės susilpnėjusią vietos ekonomiką;
21. pakartoja, kad sanglaudos politika, kaip pagrindinė investicijų politika Europoje, atlieka esminį vaidmenį, be kita ko, atsigavimo procese; pabrėžia, kad reikia padidinti laikotarpiui po 2021–2027 m. skiriamą sanglaudos politikos biudžetą, kad būtų išlaikyta jos europinė pridėtinė vertė ir taip prisidėta prie ekonomikos augimo, socialinės įtraukties, inovacijų ir aplinkos apsaugos;
22. pabrėžia, kad lyčių lygybės politika turi būti įtvirtinta ir integruota į visus ekonomikos valdymo etapus, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos, kuri turėjo neigiamą poveikį moterų dalyvavimui ekonomikoje, poveikį lytims.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
1.3.2023 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
49 6 4 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Rasmus Andresen, Anna-Michelle Asimakopoulou, Manon Aubry, Gunnar Beck, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Gilles Boyer, Markus Ferber, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Valentino Grant, Claude Gruffat, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Michiel Hoogeveen, Danuta Maria Hübner, France Jamet, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Aušra Maldeikienė, Siegfried Mureşan, Denis Nesci, Luděk Niedermayer, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Eva Maria Poptcheva, Evelyn Regner, Dorien Rookmaker, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin, Roberts Zīle |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Marc Angel, Nicola Beer, Karima Delli, Herbert Dorfmann, Gianna Gancia, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Valérie Hayer, Chris MacManus, Fulvio Martusciello, Jessica Polfjärd, Clara Ponsatí Obiols, René Repasi |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Joachim Kuhs, Alessandro Panza |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
49 |
+ |
ECR |
Michiel Hoogeveen, Denis Nesci, Dorien Rookmaker, Johan Van Overtveldt, Roberts Zīle |
NI |
Clara Ponsatí Obiols |
PPE |
Anna-Michelle Asimakopoulou, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Herbert Dorfmann, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Danuta Maria Hübner, Aušra Maldeikienė, Fulvio Martusciello, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Jessica Polfjärd, Ralf Seekatz |
Renew |
Nicola Beer, Gilles Boyer, Giuseppe Ferrandino, Valérie Hayer, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Eva Maria Poptcheva, Stéphanie Yon-Courtin |
S&D |
Marc Angel, Jonás Fernández, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Aurore Lalucq, Evelyn Regner, René Repasi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli |
Verts/ALE |
Rasmus Andresen, Karima Delli, Claude Gruffat, Piernicola Pedicini, Kira Marie Peter-Hansen, Ernest Urtasun |
6 |
- |
ID |
Gunnar Beck, France Jamet, Joachim Kuhs |
The Left |
Manon Aubry, José Gusmão, Chris MacManus |
4 |
0 |
ID |
Gianna Gancia, Valentino Grant, Alessandro Panza |
NI |
Enikő Győri |
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
- [2] OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
- [3] OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
- [4] OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
- [5] OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
- [6] OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
- [7] OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
- [8] OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
- [9] OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.
- [10] OL L 57, 2021 2 18, p. 17.
- [11] OL C 67, 2022 2 8, p. 90.
- [12] OL C 415, 2021 10 13, p. 22.
- [13] OL C 99, 2022 3 1, p. 191.
- [14] 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatas „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),
- [15] COM(2022)0583.
- [16] Priimti tekstai, P9_TA(2023)0053.
- [17] Galutiniame balsavime dalyvavo: Pascal Canfin, Bas Eickhout, Anja Hazekamp, César Luena, Marian‑Jean Marinescu, João Albuquerque, Eric Andrieu, Mathilde Androuët, Aurélia Beigneux, Hildegard Bentele, Alexander Bernhuber, Michael Bloss, Karolin Braunsberger‑Reinhold, Clare Daly Delara Burkhardt, Traian Băsescu, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Nathalie Colin‑Oesterlé, Ilan De Basso, Jarosław Duda, Cyrus Engerer, Agnès Evren, Heléne Fritzon, Malte Gallée, Jens Geier, Helmut Geuking, Andreas Glück, Nicolás González Casares, Catherine Griset, Robert Hajšel, Teuvo Hakkarainen, Niclas Herbst, Martin Hojsík, Pär Holmgren, Jan Huitema, Billy Kelleher, Ska Keller, Beata Kempa, Petros Kokkalis, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Peter Liese, Karsten Lucke, Sara Matthieu, Liudas Mažylis, Tilly Metz, Silvia Modig, Dolors Montserrat, Johan Nissinen, Ljudmila Novak, Jutta Paulus, Sirpa Pietikäinen, Stanislav Polčák, Erik Poulsen, Frédérique Ries, Manuela Ripa, María Soraya Rodríguez Ramos, Robert Roos, Sándor Rónai, Massimiliano Salini, Christel Schaldemose, Christine Schneider, Ivan Vilibor Sinčić, Maria Spyraki, Véronique Trillet‑Lenoir, Achille Variati, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Jörgen Warborn, Witold Jan Waszczykowski, Pernille Weiss, Sarah Wiener, Emma Wiesner, Michal Wiezik, Jadwiga Wiśniewska, Tiemo Wölken, Anna Zalewska.
- [18] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Younous Omarjee (pirmininkas), Isabel Benjumea Benjumea (pirmininko pavaduotoja), Krzysztof Hetman (pirmininko pavaduotojas), Nora Mebarek (pirmininko pavaduotoja), François Alfonsi, Pascal Arimont, , Adrian‑Dragoş Benea, Stéphane Bijoux, Franc Bogovič, Karolin Braunsberger‑Reinhold, Daniel Buda, Corina Crețu, Rosa D'Amato, Christian Doleschal, Matthias Ecke, Chiara Gemma, Mircea‑Gheorghe Hava, Hannes Heide, Ondřej Knotek, Elżbieta Kruk, Martina Michels, Denis Nesci, Niklas Nienaß, Andrey Novakov, Jan Olbrycht, Alessandro Panza, Mauri Pekkarinen, Rovana Plumb, Caroline Roose, Bronis Ropė, Marcos Ros Sempere, André Rougé, Susana Solís Pérez, Jordi Cañas (pavadavo Aliną Mituța pagal Darbo tvarkos taisyklių 209 str. 7 dalį), Gilles Lebreton (pavadavo Ericą Minardi pagal Darbo tvarkos taisyklių 209 str. 7 dalį).