PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atsiskaitymo drausmės, tarpvalstybinio paslaugų teikimo, bendradarbiavimo priežiūros srityje, papildomų bankinio tipo paslaugų teikimo ir trečiųjų valstybių centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taikomų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014
6.3.2023 - (COM(2022)0120 – C9‑0118/2022 – 2022/0074(COD)) - ***I
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Johan Van Overtveldt
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl atsiskaitymo drausmės, tarpvalstybinio paslaugų teikimo, bendradarbiavimo priežiūros srityje, papildomų bankinio tipo paslaugų teikimo ir trečiųjų valstybių centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taikomų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014
(COM(2022)0120 – C9‑0118/2022 – 2022/0074(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2022)0120),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9 0440/2021),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 28 d. Europos Centrinio Banko nuomonę[1],
– atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0047/2023),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI[.*]
Komisijos pasiūlymas
---------------------------------------------------------
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl atsiskaitymo drausmės, tarpvalstybinio paslaugų teikimo, bendradarbiavimo priežiūros srityje, papildomų bankinio tipo paslaugų teikimo ir trečiųjų valstybių centriniams vertybinių popierių depozitoriumams taikomų reikalavimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[3],
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014[5] paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje 2014 m. rugpjūčio 28 d., o įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 17 d. Tuo reglamentu nustatomi standartizuoti atsiskaitymo už finansines priemones reikalavimai ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) organizavimo ir veiklos vykdymo taisyklės saugiam, veiksmingam ir sklandžiam atsiskaitymui skatinti. Tuo reglamentu nustatyti trumpesni atsiskaitymo laikotarpiai, atsiskaitymo drausmės priemonės, griežti organizaciniai, veiklos vykdymo ir prudenciniai reikalavimai CVPD, griežtesni prudenciniai ir priežiūros reikalavimai CVPD ir kitoms įstaigoms, teikiančioms banko paslaugas, kuriomis remiamas atsiskaitymas už vertybinius popierius, ir tvarka, kurią taikant veiklos leidimą turintys CVPD gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje;
(2) reikalavimų tam tikrose srityse, kurias apima Reglamentas (ES) Nr. 909/2014, supaprastinimas ir proporcingesnis požiūris į tas sritis atitinka Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), kurioje pabrėžiamas sąnaudų mažinimo ir supaprastinimo poreikis, kad Sąjungos politikos tikslų būtų galima pasiekti veiksmingiausiu būdu, ir kuria pirmiausia siekiama sumažinti reguliavimo ir administracinę naštą;
(3) veiksmingos ir atsparios poprekybinės infrastruktūros yra esminiai tinkamai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos elementai; jos prisideda prie pastangų remti investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą pagal politinius Komisijos prioritetus. Dėl šios priežasties į 2020 m. priimtą Komisijos kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą[6] kaip vienas iš pagrindinių veiksmų buvo įtraukta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 peržiūra;
(4) 2019 m. Komisija surengė tikslines konsultacijas dėl Reglamento (ES) Nr. 909/2014 taikymo. Informacijos Komisijai taip pat pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Vykdant konsultacijas paaiškėjo, kad suinteresuotosios šalys pritaria to reglamento tikslams, t. y. skatinti saugų, veiksmingą ir sklandų atsiskaitymą už finansines priemones, ir juos laiko svarbiais, ir kad esminių pakeitimų nereikia. 2021 m. liepos 1 d. Komisija priėmė peržiūros ataskaitą[7] pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 75 straipsnį. Dar ne visos to reglamento nuostatos yra visapusiškai taikomos, tačiau ataskaitoje nustatytos sritys, kuriose būtina imtis tikslinių veiksmų siekiant užtikrinti, kad jo tikslų būtų siekiama proporcingiau, veiksmingiau ir efektyviau;
(5) Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytos atsiskaitymo drausmės taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neatsiskaitymui už vertybinių popierių sandorius ir spręsti su juo susijusius klausimus ir taip užtikrinti atsiskaitymo už sandorius saugumą. Šios taisyklės visų pirma apima ataskaitų teikimo reikalavimus, piniginių baudų tvarką ir privalomą supirkimą. Nepaisant to, kad neturima tų taisyklių taikymo patirties, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1229[8] nustačius ir patikslinus sistemą, visoms suinteresuotosioms šalims buvo sudarytos sąlygos geriau suprasti tvarką ir sunkumus, kurių gali kilti ją taikant. Šiuo atžvilgiu turėtų būti paaiškinta Reglamento (ES) Nr. 909/2014 6 ir 7 straipsniuose nustatytų neatsiskaitymo prevencijos ir sprendimo priemonių taikymo sritį ▌;
(5a) svarbiausias atsiskaitymo drausmės tvarkos tikslas – gerinti atsiskaitymo veiksmingumą Sąjungoje. Todėl būtina išnagrinėti visas priemones, skirtas atsiskaitymo veiksmingumui gerinti, kad būtų sumažintas neatsiskaitymo atvejų skaičius. Kad tas tikslas būtų pasiektas, šiame reglamente numatytos kelios priemonės, įskaitant pinigines baudas, veiksmingesnius veiklos procesus ir atidesnę priežiūros veiklos stebėseną, siekiant spręsti neatsiskaitymo problemą. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti atsiskaitymo veiksmingumą Sąjungoje. Rinkoje jau taikoma įvairi praktika, pavyzdžiui, laikymas ir išleidimas arba dalinis atsiskaitymas, tačiau būtų galima apsvarstyti ir kitas priemones. Todėl ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, turėtų peržiūrėti sektoriaus geriausią praktiką tiek Sąjungoje, tiek tarptautiniu mastu, kad nustatytų visas atitinkamas priemones, kurias galėtų įgyvendinti atsiskaitymo sistemos ar rinkos dalyviai, ir, kai būtina ir tikslinga, atnaujintų techninių reguliavimo standartų projektus dėl priemonių, kuriomis raginama ir skatinama atsiskaityti laiku;
(6) tačiau dėl rinkos kintamumo 2020 m. padidėjo susirūpinimas dėl didelio kišimosi į vertybinių popierių sandorius taikant privalomo supirkimo taisykles galimo neigiamo poveikio tiek įprastomis, tiek nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. ▌. Atsižvelgiant į galimą privalomo supirkimo taisyklių poveikį, tokios taisyklės turėtų būti taikomos tik kraštutiniu atveju, kai visomis kitomis turimomis priemonėmis nepavyksta išspręsti nepakankamo atsiskaitymo veiksmingumo lygio Sąjungoje problemos. Todėl Komisija pirmiausia turėtų konsultuotis su ESRV ir reikalauti, kad ESMA jai pateiktų sąnaudų ir naudos analizę. Tik tais atvejais, kai tokia analizė rodo, kad privalomas supirkimas galėtų būti tinkama priemonė, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti privalomo supirkimo mechanizmu;
(6a) be to, privalomas supirkimas turėtų būti įmanomas tik tada, kai tenkinamos tam tikros papildomos sąlygos, t. y. kai taikant pinigines baudas neatsiskaitymo atvejų skaičiaus sumažėjimas Sąjungoje ilguoju laikotarpiu nėra pastovus arba kai jos nepadeda išlaikyti pastovaus žemesnio lygio, net ir po piniginių baudų dydžio peržiūros, taip pat kai neatsiskaitymo lygis Sąjungoje turi arba gali turėti neigiamą poveikį Sąjungos finansiniam stabilumui. Jei Komisija mano, kad▌ tos sąlygos yra įvykdytos ir kad privalomo supirkimo taikymas yra būtina, tinkama ir proporcinga priemonė neatsiskaitymo lygio Sąjungoje problemai spręsti, Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kurioms finansinėms priemonėms arba kurių kategorijų sandoriams turėtų būti pradėtos taikyti privalomo supirkimo taisyklės;
(6b) turėtų būti paaiškinta, kad Reglamento (ES) Nr. 909/2014 7 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytos piniginės baudos turėtų būti skaičiuojamos kasdien už kiekvieną darbo dieną, kurią neatsiskaitoma už sandorį, iki supirkimo proceso pabaigos arba iki atsiskaitymo už pradinį sandorį arba jo panaikinimo dvišaliu susitarimu, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau;
(6c) tam tikroms sandorių kategorijoms piniginės baudos ir privalomas supirkimas neturėtų būti taikomi. Visų pirma neįtraukti turėtų likti sandoriai, už kuriuos neatsiskaityta dėl priežasčių, nesusijusių su dalyviais, ir sandoriai, kuriuose nedalyvauja dvi prekybos šalys. Piniginių baudų arba privalomo supirkimo taikymas tokiems sandoriams būtų neįgyvendinamas arba galėtų turėti neigiamų pasekmių rinkai, pavyzdžiui, tam tikriems pirminės rinkos sandoriams, emitento įvykiams, reorganizavimui, investicinių fondo vienetų kūrimui bei išpirkimui, koregavimui ir vertybinių popierių pervedimams be apmokėjimo, atliktiems įkaito (de)mobilizavimo atvejais;
(6d) pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 72 straipsnį ir to reglamento 76 straipsnio 5 dalį iki jos pakeitimo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/858[9], nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2018/1229 įsigaliojimo datos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2012[10] 15 straipsnis buvo išbrauktas siekiant atsižvelgti į tai, kad nuo tos datos Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 ir Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1229 neatsiskaitymų prevencijos ir su neatsiskaitymu susijusių klausimų sprendimo priemonės turėjo būti Sąjungos lygmeniu suderintos su platesne taikymo sritimi, nei nustatyta Reglamente (ES) Nr. 236/2012. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos dėl supirkimo šio reglamento įsigaliojimo dieną nebus pradėtos taikyti, būtina numatyti, kad Deleguotojo reglamento (ES) 2018/1229 41a straipsnyje nustatytos supirkimo procedūros būtų taikomos tol, kol bus pradėtos taikyti šio reglamento nuostatos dėl supirkimo;
(7) siekiant išvengti daugybės tos pačios finansinės priemonės sandorių supirkimų sandorio šalių grandinėje, dėl kurių galėtų būti patiriamos nereikalingos besidubliuojančios išlaidos ir galėtų būti daromas poveikis finansinės priemonės likvidumui, tokių sandorių dalyviams turėtų būti taikomas perdavimo mechanizmas. Kiekvienam sandorių grandinėje dalyvaujančiam dalyviui turėtų būti sudaromos sąlygos perduoti pranešimą apie supirkimą dalyviui, iš kurio negavo atsiskaitymo, tol, kol šis pranešimas pasiekia pradinį neatsiskaitantį dalyvį;
(8) privalomo supirkimo ir piniginės kompensacijos nustatymo procesais pardavėjui sudaromos sąlygos sumokėti supirkimo kainos ir pradinės sandorio kainos skirtumą pirkėjui tik tuo atveju, jei ta supirkimo arba piniginės kompensacijos referencinė kaina yra didesnė už pradinę sandorio kainą. Dėl šios skirtumo mokėjimo asimetrijos taikomas taisomasis veiksmas galėtų būti neteisingas, nes jis galėtų būti nepagrįstai naudingas pirkėjui tuo atveju, jei supirkimo arba referencinė kaina būtų mažesnė už pradinę sandorio kainą. Todėl supirkimo kainos ir pradinės sandorio kainos skirtumas turėtų būti taikomas abiejų sandorio šalių atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad sandorio šalims vėl būtų sudarytos tokios ekonominės sąlygos, kokios jos buvo pradinio sandorio metu;
(9) Reglamento (ES) Nr. 909/2014 7 straipsnyje nustatyta atsiskaitymo drausmės tvarka neturėtų būti taikoma neatsiskaitančiam dalyviui, kuris yra pagrindinė sandorio šalis (PSŠ), apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012[11]. Tačiau sandorių, kuriuos pagrindinė sandorio šalis sudaro neužimdama sandorio šalių tarpininko padėties, atveju, pvz., kai leidžiama naudoti įkaitą investavimo tikslais, PSŠ, kaip ir bet kuriam kitam dalyviui, turėtų būti taikoma atsiskaitymo drausmės tvarka;
(10) tais atvejais, kai taikomas privalomas supirkimas, Komisija turi turėti galimybę tam tikrais išimtiniais atvejais laikinai sustabdyti jo taikymą. Toks sustabdymas turėtų būti įmanomas konkrečių kategorijų finansinių priemonių atveju, kai tai būtina siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui arba tvarkingam Sąjungos finansų rinkų veikimui arba ją pašalinti. Toks sustabdymas turėtų būti proporcingas tiems tikslams;
(11) deleguotajame akte reikėtų atsižvelgti į neigiamų palūkanų normų aplinkos galimybę apskaičiuojant pinigines baudas, kad būtų išvengta nenumatyto poveikio atsiskaitančiam dalyviui, panaikinant bet kokias neigiamas paskatas neatsiskaityti, kurių gali atsirasti mažų arba neigiamų palūkanų normų aplinkoje;
(12) ESMA turėtų parengti reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų peržiūrėti esami techniniai reguliavimo standartai, siekiant atsižvelgti į Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pakeitimus, kad Komisija galėtų padaryti reikiamus pataisymus ar dalinius pakeitimus, siekiant paaiškinti tokiuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytus reikalavimus ▌;
(12a) šiuo metu ESMA turi nedaug informacijos apie CVPD, kurie yra itin svarbūs bent dviejose priimančiosiose valstybėse narėse vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai Sąjungoje, ir CVPD, kurie priklauso dviejų ar daugiau CVPD grupei, veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą. Siekiant skatinti reguliavimo konvergenciją ir padėti užtikrinti vienodesnes sąlygas nuosekliau aiškinant reikalavimus, ESMA turėtų būti įtraukta į atitinkamų tokioms CVPD skirtų institucijų sąrašą;
(13) jeigu centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (CVPD) iki veiklos leidimo išdavimo proceso pradžios nevykdo atsiskaitymo veiklos, nustatant kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kurios atitinkamos institucijos turėtų dalyvauti tokiame veiklos leidimo išdavimo procese, turėtų būti atsižvelgiama į numatomą atsiskaitymo veiklą, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visų atitinkamų institucijų, kurios gali būti suinteresuotos to CVPD veikla, nuomones;
(14) Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas nacionalinėms priežiūros institucijoms bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis ir sudaryti joms sąlygas dalyvauti, tačiau nereikalaujama, kad nacionalinės priežiūros institucijos informuotų tas atitinkamas institucijas apie tai, ar ir kaip į jų nuomones atsižvelgta priimant sprendimą veiklos leidimo išdavimo procese ir ar atliekant metines peržiūras ir vertinimus nustatyta papildomų problemų. Todėl atitinkamos institucijos turėtų turėti galimybę teikti pagrįstas nuomones dėl veiklos leidimų CVPD išdavimo ir peržiūros bei vertinimo proceso. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į tokias nuomones arba pagrįstu sprendimu paaiškinti, kodėl į tokias nuomones nebuvo atsižvelgta;
(15) siekiant užtikrinti, kad CVPD ir toliau taikytų tinkamus susitarimus, strategijas, procesus ir mechanizmus, skirtus rizikai, kuri kyla ar gali kilti CVPD arba dėl kurios gali kilti grėsmė sklandžiam vertybinių popierių rinkų veikimui, įvertinti, būtina, kad kompetentingos institucijos reguliariai peržiūrėtų ir vertintų CVPD veiklą. Tačiau patirtis rodo, kad metinė peržiūra ir vertinimas yra neproporcingai didelė našta tiek CVPD, tiek kompetentingoms institucijoms, o jų pridėtinė vertė yra maža. Todėl, siekiant palengvinti šią naštą ir išvengti tos pačios informacijos naudojimo keliose peržiūrose, reikėtų nustatyti tinkamesnį periodiškumą. Siekiant dar labiau užtikrinti nuoseklumą, minimalus dažnumas, kuriuo CVPD kompetentingos institucijos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013[12] apibrėžtos kompetentingos institucijos atlieka papildomų bankinio tipo paslaugų peržiūras ir vertinimus, turėtų būti suderintas su CVPD peržiūros ir vertinimo dažnumu. Tačiau tai neturėtų pakenkti kompetentingų institucijų priežiūros pajėgumams ir trukdyti siekti tikslo apsaugoti finansinį stabilumą;
(16) CVPD turėtų būti pasirengęs scenarijams, kuriems susiklosčius jis gali negalėti užtikrinti vykdomų ypatingos svarbos operacijų ir teikiamų paslaugų tęstinumo, ir įvertinti visų gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo galimybių veiksmingumą. Šiuo atžvilgiu į Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 įtraukti reikalavimai, kuriais visų pirma nustatyta, kad kompetentinga institucija turi reikalauti, kad CVPD pateiktų tinkamą gaivinimo planą, ir turi užtikrinti, kad kiekvienam CVPD būtų sudarytas ir atnaujinamas tinkamas pertvarkymo planas. Tačiau šiuo metu nėra suderintos pertvarkymo tvarkos, kuria galėtų būti grindžiamas pertvarkymo planas. Nors CVPD, kuriems suteiktas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, patenka į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES[13] taikymo sritį, nėra jokių konkrečių nuostatų dėl CVPD, kurie neturi leidimo teikti tokių paslaugų ir todėl nelaikomi kredito įstaigomis pagal Direktyvą 2014/59/ES, kurios taikoma pareiga rengti gaivinimo ir pertvarkymo planus. Todėl reikėtų paaiškinimų siekiant geriau suderinti CVPD taikomus reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad nėra visiems CVPD taikytinos Sąjungos sistemos dėl jų gaivinimo ir pertvarkymo. Siekiant išvengti reikalavimų dubliavimosi, neturėtų būti reikalaujama, kad CVPD, turintys leidimą teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, kurioms jau taikomi Direktyvoje 2014/59/ES nustatyti reikalavimai dėl gaivinimo planų, laikytųsi reikalavimų dėl gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo planų rengimo pagal šį reglamentą, jei informacija, kuri turi būti įtraukta į tuos planus, jau buvo pateikta;
(17) kai naujas CVPD pateikia paraišką dėl veiklos leidimo, bet negalima įvertinti, ar CVPD laikosi tam tikrų reikalavimų, nes jis dar nevykdo veiklos, kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę išduoti veiklos leidimą su sąlyga, kad tų reikalavimų bus laikomasi, kai CVPD pradės faktiškai vykdyti veiklą. Tas vertinimas ypač svarbus, kiek tai susiję su paskirstytojo registro technologijos naudojimu ir Reglamento (ES) 2022/858 taikymu;
(18) paaiškėjo, kad Reglamento (ES) Nr. 909/2014 23 straipsnyje nustatyta procedūra, susijusi su CVPD teikiamomis notarinėmis ir centralizuoto tvarkymo paslaugomis, susijusiomis su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės nei ta, kurioje išduotas veiklos leidimas, teisę, yra sudėtinga ir kai kurie jos reikalavimai yra neaiškūs. Dėl šios priežasties CVPD taikomas procesas – neproporcingai brangus ir ilgas. Todėl procedūra turėtų būti supaprastinta siekiant sėkmingiau šalinti tarpvalstybinio atsiskaitymo kliūtis, kad veiklos leidimą turintys CVPD galėtų visapusiškai naudotis laisve teikti paslaugas Sąjungoje;
(19) Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas bendradarbiauti institucijoms, suinteresuotoms CVPD, siūlančių paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal daugiau nei vienos valstybės narės teisę, operacijomis. Vis dėlto priežiūros tvarka tebėra taikoma padrikai ir dėl to gali atsirasti priežiūros įgaliojimų paskirstymo ir pobūdžio skirtumų priklausomai nuo atitinkamo CVPD. Dėl to tarpvalstybiniam CVPD paslaugų teikimui Sąjungoje kyla kliūčių, nepašalinamos likusios Sąjungos atsiskaitymų rinkos ydos ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos finansų rinkų stabilumui. Nepaisant suteiktos galimybės steigti kolegijas pagal to reglamento 24 straipsnio 4 dalį, ta galimybe beveik nesinaudojama. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų kompetentingų institucijų vykdomos priežiūros koordinavimą, reikalavimas įsteigti privalomas kolegijas turėtų būti grindžiamas vieninteliu esamu ir patikimu kriterijumi, t. y. didele CVPD svarba kitai jurisdikcijai nei ta, kurioje jis įsteigtas. Kai CVPD yra itin svarbus bent dviejose priimančiosiose valstybėse narėse, turėtų būti laikomasi ribos, nuo kurios kompetentingos institucijos privalo įsteigti priežiūros institucijų kolegiją. Tokioms kolegijoms turėtų pirmininkauti ESMA ir jos turėtų užtikrinti keitimąsi informacija, susijusia su atitinkamais CVPD. Kolegijos nariai turėtų turėti galimybę prašyti kolegijos priimti oficialią nuomonę dėl klausimų, nustatytų CVPD peržiūros ir vertinimo proceso metu arba papildomų bankinio tipo paslaugų teikėjų peržiūros ir vertinimo metu, arba klausimų, susijusių su CVPD vykdomos veiklos ir paslaugų išplėtimu arba užsakomosiomis paslaugomis, arba dėl bet kokio galimo Reglamento (ES) Nr. 909/2014 reikalavimų pažeidimo, susijusio su paslaugų teikimu priimančiojoje valstybėje narėje. Tokios nuomonės priėmimo procesas turėtų būti priimamas paprasta balsų dauguma;
(20) dėl kelių priežasčių ESMA ir kompetentingos institucijos šiuo metu turi nedaug informacijos apie trečiojoje valstybėje įsteigtų CVPD teikiamas paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę. Pirma priežastis yra ta, kad pripažinimo reikalavimų taikymas trečiųjų valstybių CVPD, kurie iki Reglamento (ES) Nr. 909/2014 taikymo pradžios datos pagal to reglamento 69 straipsnio 4 dalį Sąjungoje jau teikė centralizuoto tvarkymo ir notarines paslaugas, atidėtas neribotam laikui ▌. Antra priežastis yra ta, kad tais atvejais, kai trečiosios valstybės CVPD teikia tik atsiskaitymo paslaugą, jam netaikomi pripažinimo reikalavimai. Paskutinė priežastis yra ta, kad Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nereikalaujama, kad trečiojoje valstybėje įsteigti CVPD praneštų Sąjungos institucijoms apie savo veiklą, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę. Dėl tokio informacijos trūkumo nei emitentai, nei nacionalinio ir Sąjungos lygmens valdžios institucijos prireikus negalėtų įvertinti tų CVPD veiklos Sąjungoje. Todėl trečiojoje valstybėje įsteigtų CVPD pripažinimo tvarka turėtų būti išplėsta, kad apimtų ne tik notarines ir centralizuoto tvarkymo paslaugas, bet ir atsiskaitymo už vertybinius popierius paslaugas. Tokia plėtra padėtų užtikrinti vienodesnes sąlygas valstybėje narėje įsteigtiems CVPD ir trečiojoje valstybėje įsteigtiems CVPD, tinkamai sumažinant riziką, susijusią su atsiskaitymo paslaugomis, susijusiomis ▌su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę;
(21) Reglamento (ES) Nr. 909/2014 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas CVPD turėti valdymo organą, kurio bent trečdalis narių, bet ne mažiau kaip du nariai, būtų nepriklausomi. Tačiau ta nepriklausomumo sąvoka gali būti aiškinama skirtingai, todėl ji turėtų būti paaiškinta atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 28 punkte pateiktą nepriklausomo valdybos nario apibrėžtį;
(22) siekiant užtikrinti pagrindinių klausimų, kuriais naudotojų komitetai turėtų patarti valdymo organui, aiškinimo nuoseklumą, reikėtų išsamiau paaiškinti, kokie elementai įtraukiami į sąvoką „paslaugų lygis“;
(23) atsižvelgiant į tai, kad CVPD vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant sandorių saugumą, jie turėtų ne tik sumažinti riziką, susijusią su vertybinių popierių saugojimu ir atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius, bet ir siekti ją kuo labiau sumažinti;
(24) tam tikromis aplinkybėmis vertybiniai popieriai gali būti išleisti pagal dviejų skirtingų valstybių narių nacionalinius bendrovių ar susijusius teisės aktus. Taip visų pirma yra skolos vertybinių popierių atveju, kai emitentas gali būti įsisteigęs vienoje valstybėje narėje, o vertybiniai popieriai gali būti išleidžiami pagal kitos valstybės narės reglamentuojančią teisę. Tokiu atveju turėtų būti toliau taikomi abiejų valstybių nacionaliniai bendrovių ar susiję teisės aktai;
(25) siekiant užtikrinti, kad emitentai, nusprendę savo vertybinius popierius registruoti kitoje valstybėje narėje įsteigtame CVPD, galėtų laikytis atitinkamų tokių valstybių narių bendrovių ar susijusių teisės aktų nuostatų, valstybės narės turėtų reguliariai atnaujinti ESMA skelbiamą tokių pagrindinių nacionalinių nuostatų sąrašą;
(25a) kai kurie Sąjungoje įsteigti CVPD valdo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, kuriose taikomi užskaitos susitarimai. Tokie CVPD turėtų tinkamai vertinti, stebėti ir valdyti riziką, kylančią dėl užskaitos susitarimų, nustatytų atsiskaitymams grynąja verte, visų pirma atidėtų užskaitos susitarimų, taikymo;
(26) siekdamas išvengti atsiskaitymo rizikos, susijusios su atsiskaitymų tarpininko nemokumu, CVPD, kai tikslinga ir įmanoma, vykdydamas vertybinių popierių sandorio atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalį turėtų naudotis centriniame banke atidarytomis sąskaitomis. Kai ta galimybė nėra tikslinga ir įmanoma, įskaitant atvejus, kai CVPD neatitinka prieigos prie centrinio banko, išskyrus jo buveinės valstybės narės centrinį banką, sąlygų, tas CVPD turėtų galėti vykdyti vertybinių popierių sandorių atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalį ▌ naudodamas sąskaitas, atidarytas įstaigose, turinčiose leidimą teikti banko paslaugas Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytomis sąlygomis. ▌Tuo tikslu CVPD, kuriems pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas ir kurių atitinkama rizika jau stebima, turėtų galėti teikti ▌paslaugas, susijusias su vertybinių popierių sandorių atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalį kita nei šalies, kurioje vyksta atsiskaitymas, valiuta, kitiems tokios licencijos neturintiems CVPD, neatsižvelgiant į tai, ar pastarieji priklauso tai pačiai įmonių grupei. Paskirtos kredito įstaigos ir CVPD, turintys leidimą teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, turėtų turėti leidimą teikti tokias paslaugas tik atsiskaitant piniginėmis lėšomis, kai tokia atsiskaitymo dalis atitinka visą CVPD, norinčio naudotis papildomomis bankinio tipo paslaugomis, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą arba jos dalį, ir nevykdyti jokios kitos veiklos. Ta atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalis neturėtų būti išreikšta šalies, kurioje yra įsteigtas CVPD, norintis naudotis tomis paslaugomis, valiuta;
(27) laikydamiesi tinkamai nustatytų rizikos ribų, CVPD, kurie neturi leidimo teikti papildomų bankinio tipo paslaugų, turėtų galėti teikti pakankamai atsiskaitymo užsienio valiutomis paslaugų naudodami kredito įstaigose atidarytas sąskaitas▌ . Ribinę vertę, kurios neviršijus CVPD gali paskirti kredito įstaigą per atskirą juridinį asmenį teikti bet kokias papildomas bankinio tipo paslaugas, be reikalavimo laikytis Reglamento (ES) Nr. 909/2014 IV antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų, turėtų sudaryti didžiausia šių suplanuotų mokėjimų suma. Tokia ribinė vertė turėtų būti sukalibruota taip, kad ją taikant būtų skatinamas atsiskaitymo veiksmingumas ir naudojimasis papildomomis bankinio tipo paslaugomis, kartu užtikrinant finansinį stabilumą. Ribos kalibravimas turėtų padėti išvengti naujos rizikos atsiradimo CVPD, banko paslaugas teikiančiai kredito įstaigai ir visai bankų sistemai. Jis taip pat turėtų užtikrinti vienodas sąlygas CVPD, turintiems veiklos leidimą ir jo neturintiems, jiems teikiant papildomas bankinio tipo paslaugas, laikantis principo „vienoda veikla, vienoda rizika, vienodos taisyklės“, ir turėtų būti grindžiama bendra atsiskaitymų suma. EBI, kaip institucijai, turinčiai specialių ekspertinių žinių bankininkystės ir kredito rizikos klausimais, turėtų būti pavesta parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų nustatytos tinkamos ribinės vertės, atsižvelgiant į su įvairia finansine rizika ir vienodomis sąlygomis susijusius padarinius. EBI taip pat turėtų būti pavesta parengti rizikos mažinimo reikalavimus. EBI taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECBS nariais ir ESMA. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti techninius reguliavimo standartus, susijusius su išsamiais elementais, kuriais remiantis nustatoma, kaip turi būti teikiamos papildomos bankinio tipo paslaugos, išsamiais duomenimis apie CVPD rizikos valdymą ir kapitalo reikalavimus, taip pat su prudenciniais reikalavimais, susijusiais su CVPD kredito ir likvidumo rizika, ir paskirtoms kredito įstaigoms, kurioms išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas;
(28) CVPD, įskaitant tuos, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, ir paskirtos kredito įstaigos į savo rizikos valdymo ir prudencines sistemas, įskaitant atitinkamus užskaitos susitarimus, turėtų įtraukti atitinkamą riziką. Priemonės, kuriomis atsižvelgiama į tą riziką, turėtų apimti pakankamų reikalavimus atitinkančius likvidžių išteklių palaikymą visomis atitinkamomis valiutomis ir užtikrinimą, kad nepalankiausių sąlygų scenarijai yra pakankamai tvirti. CVPD taip pat turėtų užtikrinti, kad atitinkama likvidumo rizika būtų valdoma ir į ją būtų atsižvelgiama naudojantis labai patikimomis kreditingų įstaigų finansavimo priemonėmis, neatsižvelgiant į tai, ar tai įsipareigotos priemonės, ar tokios, kurioms būdingas panašus patikimumas. EBI turėtų pateikti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų peržiūrėti esami techniniai reguliavimo standartai, siekiant atsižvelgti į tuos prudencinių reikalavimų pakeitimus, kad Komisija galėtų padaryti reikiamus dalinius pakeitimus, siekiant paaiškinti tokiuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su galimo likvidumo trūkumo valdymu;
(29) paaiškėjo, kad nustatytas tik 1 mėnesio trukmės laikotarpis, per kurį atitinkamos institucijos ir kompetentingos institucijos turi pateikti pagrįstą nuomonę dėl leidimo teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, yra per trumpas, kad šios institucijos galėtų atlikti pagrįstą analizę. Todėl reikėtų nustatyti ilgesnį, dviejų mėnesių laikotarpį;
(30) siekiant suteikti Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse įsteigtiems CVPD pakankamai laiko pateikti paraišką išduoti veiklos leidimą ir pripažinti jų veiklą, Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytų veiklos leidimų išdavimo ir pripažinimo reikalavimų taikymo pradžios data iš pradžių buvo atidedama iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl veiklos leidimo arba pripažinimo pagal tą reglamentą. Nuo to reglamento įsigaliojimo praėjo pakankamai laiko. Todėl dabar tie reikalavimai turėtų būti pradėti taikyti siekiant užtikrinti, viena vertus, vienodas sąlygas visiems CVPD, teikiantiems paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, ir, kita vertus, kad nacionalinio ir Sąjungos lygmens institucijos turėtų informaciją, kurios reikia siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir stebėti finansinį stabilumą;
(31) šiuo metu Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas reikalavimas ESMA, bendradarbiaujant su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir EBI, rengti metines ataskaitas 12 temų ir pateikti jas Komisijai. Tas reikalavimas yra neproporcingas atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų temų dėl jų pobūdžio nereikia atnaujinti kasmet. Todėl, siekiant sumažinti ESMA ir kompetentingoms institucijoms tenkančią naštą ir kartu užtikrinti, kad Komisijai būtų teikiama būtina informacija, kurios jai reikia, kad galėtų įvertinti, kaip įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014, reikėtų iš naujo nustatyti tų ataskaitų dažnumą ir skaičių;
(32) todėl Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(33) pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nurodomas poveikis, kurį, esant neigiamų palūkanų normų aplinkai, neatsiskaitymai galėtų turėti susijusioms sandorio šalims, kiek tai susiję su piniginių baudų apskaičiavimu arba jų neigiamomis paskatomis neatsiskaityti, neatsiskaitymo priežastys, kurios turi būti laikomos nesusijusiomis su sandorio dalyviais, ir sandoriai, kurie nelaikomi sandoriais, kuriuose dalyvauja dvi sandorio šalys; iš naujo įvertinti atgrasomųjų ir proporcingų piniginių baudų apskaičiavimo parametrus arba metodą, pvz., progresinio tarifo nustatymą; nustatyti sandorius, kuriems neturėtų būti taikomos piniginių baudų priemonės ir privalomo supirkimo priemonės; priežiūros institucijų kolegijų veikimas, informacija, kurią turi pateikti trečiųjų valstybių CVPD; taip pat didžiausia suma, kurios neviršijus CVPD gali naudotis bet kurios kredito įstaigos paslaugomis, kad atliktų piniginius mokėjimus;
(34) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma susijusias su privalomo supirkimo reikalavimų taikymu ir jų taikymo sustabdymu, kai jie taikytini, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011[14];
(34a) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 ir 291 straipsnius priimti deleguotieji ir įgyvendinimo aktai yra Sąjungos teisės aktai. Pagal SESV 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį su ECB turi būti konsultuojamasi dėl visų siūlomų Sąjungos aktų jo kompetencijai priklausančiose srityse. Saugi ir veiksminga finansų rinkų infrastruktūra ir sklandus finansų rinkų veikimas yra labai svarbūs veiksniai vykdant pagrindinius ECBS uždavinius pagal SESV 127 straipsnio 2 dalį ir siekiant jos pagrindinio kainų stabilumo tikslo pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį. Todėl priimant deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus pagal šį reglamentą turėtų būti tinkamai konsultuojamasi su ECB;
(35) kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti CVPD vykdomų tarpvalstybinių atsiskaitymų skaičių, sumažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas ir užtikrinti, kad institucijos turėtų pakankamai informacijos rizikai stebėti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(36) taisyklių dėl piniginių baudų patikslintos taikymo srities, naujų reikalavimų dėl priežiūros institucijų kolegijų steigimo, reikalavimo trečiųjų valstybių CVPD pranešti apie jų teikiamas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal valstybės narės teisę, patikslintos ribinės vertės, kurios nepasiekus galima naudotis kredito įstaigų piniginių mokėjimų paslaugomis vykdant dalį CVPD vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymų, ir peržiūrėtų prudencinių reikalavimų, taikomų kredito įstaigoms arba CVPD, kuriems išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 59 straipsnį, taikymas turėtų būti atidėtas, kad būtų pakankamai laiko būtiniems deleguotiesiems aktams, kuriais išsamiau nustatomi tokie reikalavimai, priimti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 iš dalies keičiamas taip:
1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) įterpiamas šis punktas:
„25a) grupė – grupė, apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 11 punkte;“;
b) 26 punktas pakeičiamas taip:
„26) dalyvio įsipareigojimų neįvykdymas – situacija, kai dalyviui pradedama nemokumo byla, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio j punkte, arba situacija, CVPD vidaus taisyklėse apibrėžiama kaip įsipareigojimų neįvykdymas;“;
c) įterpiami šie punktai:
28a) užskaita – užskaita, apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio k punkte;
28b) atidėtasis grynasis atsiskaitymas – atsiskaitymo mechanizmas, pagal kurį pinigų arba vertybinių popierių pervedimo pavedimams, susijusiems su vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvių vertybinių popierių sandoriais, taikoma dalyvių grynųjų reikalavimų ir įsipareigojimų užskaita ir atsiskaitymas, ir kuris vykdomas iš anksto nustatytų atsiskaitymo ciklų pabaigoje darbo dienos metu arba jos pabaigoje; “;
1a) 6 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
„5. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų, pagal kuriuos nustatomos neatsiskaitymo prevencijos priemonės, siekiant padidinti atsiskaitymo veiksmingumą, projektus, visų pirma:
a) priemones, kurių turi imtis investicinės įmonės pagal 2 dalies pirmą pastraipą;
b) išsamią informaciją apie procedūras, palengvinančias atsiskaitymą, kaip nurodyta 3 dalyje, kurios galėtų apimti (tačiau tuo neapsiribojant) sandorių dydžių formavimą, dalinį atsiskaitymą už nesėkmingus sandorius ir tam tikrų CVPD teikiamų automatinio skolinimosi ir (arba) skolinimosi programų naudojimą, ir
c) išsamią informaciją apie priemones, kuriomis raginamas ir skatinamas atsiskaitymas už sandorius laiku, kaip nurodyta 4 dalyje.
ESMA pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ... [18 mėnesių po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. “;
2) 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
-a) įterpiama ši dalis:
„1a. Jeigu CVPD atsiskaitymų veiksmingumas per šešių mėnesių laikotarpį yra gerokai mažesnis nei vidutinis atsiskaitymo veiksmingumo lygis, užregistruotas Sąjungos rinkoje, ESMA ir buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nustato neatsiskaitymo atvejų priežastis ir priemones, kurių būtų galima imtis padėčiai ištaisyti.“;
-aa) 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„2. Nedarant poveikio 1a dalyje nurodytoms reguliavimo priemonėms, kiekvienai valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato procedūras, kuriomis palengvinamas atsiskaitymas už 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių sandorius, už kuriuos neatsiskaityta numatytą atsiskaitymo dieną. Tose procedūrose numatomas nuobaudų mechanizmas, kuris bus veiksminga atgrasymo priemonė dalyviams, dėl kurių kaltės neįvyksta atsiskaitymas.“;
a) 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Pirmoje pastraipoje nurodytas nuobaudų mechanizmas apima pinigines baudas, skiriamas dalyviams, dėl kurių kaltės neįvyksta atsiskaitymas (toliau – neatsiskaitantys dalyviai), išskyrus atvejus, kai neatsiskaitoma dėl veiksnių, nesusijusių su sandorio dalyviais, arba už operacijas, kuriose nedalyvauja dvi prekybos šalys. Piniginės baudos skaičiuojamos kasdien už kiekvieną darbo dieną, kurią neatsiskaitoma už sandorį praėjus numatytai atsiskaitymo dienai iki sandorio įvykdymo arba jo nutraukimo dvišaliu susitarimu. Piniginės baudos neturi būti laikomos CVPD pajamų šaltiniu.“;
b) įterpiama ši dalis:
„2a. Nedarant poveikio šio straipsnio 1a dalyje nurodytoms reguliavimo priemonėms, šio straipsnio 2 dalyje nurodytam nuobaudų mechanizmui ir teisei dvišaliu pagrindu nutraukti sandorį, pasikonsultavusi su ESRV ir remdamasi ESMA pagal 74 straipsnio -1 dalies a punktą pateikta sąnaudų ir naudos analize, Komisija gali, priimdama įgyvendinimo aktą, nuspręsti, kuriai iš 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių arba tų finansinių priemonių sandorių kategorijų turi būti taikomos šio straipsnio 3–8 dalyse nurodytas atsiskaitymo drausmės priemonės, jei Komisija mano, kad tos priemonės yra būtinas, tinkamas ir proporcingas būdas neatsiskaitymo lygio problemai Sąjungoje spręsti, atsižvelgiant į galimą privalomo supirkimo proceso poveikį Sąjungos rinkai, ▌neatsiskaitymo atvejų skaičių ir apimtį šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pratęsimo laikotarpio pabaigoje, taip pat į tai, ar konkrečiai rinkai jau taikomos atitinkamos sutartinės nuostatos, kuriomis numatoma priimančiųjų dalyvių teisė inicijuoti supirkimą.
Komisija gali priimti pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą, jei tenkinamos šios sąlygos:
a) taikant 2 dalyje nurodytą piniginių baudų mechanizmą, neatsiskaitymo atvejų skaičiaus sumažėjimas Sąjungoje ilguoju laikotarpiu nėra pastovus arba jos nepadeda išlaikyti pastovaus žemesnio lygio, net ir peržiūrėjus piniginių baudų dydį pagal šio straipsnio 14 dalį;
▌
c) neatsiskaitymo lygis Sąjungoje turi arba gali turėti neigiamą poveikį Sąjungos finansiniam stabilumui.
Įgyvendinimo aktas priimamas pagal 68 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“;
c) 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Nedarant poveikio teisei dvišaliu pagrindu nutraukti sandorį, kai Komisija priima įgyvendinimo aktą pagal 2a dalį ir kai neatsiskaitantis dalyvis gaunančiajam dalyviui per 4 darbo dienas po numatytos atsiskaitymo dienos (toliau – pratęsimo laikotarpis) nepateikė finansinių priemonių, kurioms taikomas tas įgyvendinimo aktas, inicijuojamas supirkimo procesas, kurį vykdant tos priemonės gaunamos atsiskaitymui ir pateikiamos gaunančiajam dalyviui per atitinkamą laikotarpį.
Kai sandoris yra susijęs su finansine priemone, kuria prekiaujama MVĮ augimo rinkoje, nustatomas 15 darbo dienų pratęsimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai MVĮ augimo rinka nusprendžia taikyti trumpesnį laikotarpį.“
d) įterpiama ši dalis:
„3a. Kai iki 3 dalyje nurodytos datos gaunantysis dalyvis (toliau – tarpinis gaunantysis dalyvis) finansinių priemonių negauna ir dėl to tos finansinės priemonės nepateikiamos kitam gaunančiajam dalyviui (toliau – galutinis gaunantysis dalyvis), laikoma, kad tarpinis gaunantysis dalyvis laikosi pareigos vykdyti supirkimą neatsiskaitančio dalyvio atžvilgiu, kai tų finansinių priemonių supirkimą vykdo galutinis gaunantysis dalyvis. Tarpinis gaunantysis dalyvis taip pat gali perduoti neatsiskaitančiam dalyviui savo pareigas, turimas galutinio gaunančiojo dalyvio atžvilgiu pagal 6, 7 ir 8 dalis.“;
e) 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Nedarant poveikio 3a daliai, taikomos šios nuo 3 dalyje nurodyto reikalavimo nukrypti leidžiančios nuostatos:
a) atsižvelgiant į turto rūšį ir finansinių priemonių likvidumą, 4 darbo dienų pratęsimo laikotarpis gali būtų pailgintas iki ne daugiau kaip 7 darbo dienų, kai trumpesnis pratęsimo laikotarpis darytų poveikį sklandžiam ir tvarkingam atitinkamų finansų rinkų veikimui;
▌
c) neatsiskaitymo, įvykusio dėl su dalyviais nesusijusių priežasčių, atveju 3 dalyje nurodytas supirkimo procesas netaikomas;
d) sandorių, kuriuose nedalyvauja dvi prekybos šalys, atveju 3 dalyje nurodytas supirkimo procesas netaikomas;
da) vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių atveju 3 dalyje nurodytas supirkimo procesas netaikomas.“;
ea) 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Nedarant poveikio 7 daliai, 4 dalyje nurodytos išimtys netaikomos sandoriams akcijomis, kai tų sandorių tarpuskaitą vykdo pagrindinė sandorio šalis.“;
f) 6 dalis pakeičiama taip:
„6. Nedarant poveikio 2 dalyje nurodytam nuobaudų mechanizmui, kai sandorio metu sutarta finansinių priemonių kaina skiriasi nuo kainos, kuri buvo sumokėta už supirkimo įvykdymą, dalyvis, kuriam toks kainų skirtumas naudingas, atitinkamą skirtumą sumoka kitam dalyviui ne vėliau kaip antrą darbo dieną po finansinių priemonių pateikimo, įvykdžius supirkimą, dienos.“;
fa) 7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„Jeigu finansinių priemonių kaina, dėl kurios susitarta sandorio metu, skiriasi nuo kainos, naudotos nustatant piniginę kompensaciją, atitinkamą skirtumą dalyvis, kuris naudojasi tokiu kainų skirtumu, sumoka kitam dalyviui ne vėliau kaip antrą darbo dieną po 3 dalyje nurodyto supirkimo proceso pabaigos arba atidėjimo laikotarpio, jei buvo pasirinktas atidėjimo laikotarpis.“;
g) 11 dalis pakeičiama taip:
„11. 2–9 dalys netaikomos neatsiskaitantiems dalyviams, kurie yra pagrindinės sandorio šalys, išskyrus atvejus, kai pagrindinė sandorio šalis sudaro sandorius neužimdama sandorio šalių tarpininko padėties.
Jei dėl ▌2 dalies trečios pastraipos taikymo pagrindinė sandorio šalis patiria nuostolių, pagrindinė sandorio šalis savo taisyklėse gali nustatyti tokių nuostolių padengimo mechanizmą.“;
h) įterpiama ši 13a dalis:
„13a. ESMA gali rekomenduoti Komisijai, taikant proporcingas priemones, sustabdyti konkrečių kategorijų finansinių priemonių supirkimo mechanizmo, nurodyto 3–8 dalyse, taikymą, kai tai būtina siekiant išvengti didelės grėsmės finansiniam stabilumui arba tvarkingam finansų rinkų veikimui Sąjungoje arba tą didelę grėsmę pašalinti. Prie tokios rekomendacijos pridedamas visapusiškai pagrįstas jo būtinumo įvertinimas ir ji neskelbiama viešai.
Prieš teikdama rekomendaciją ESMA konsultuojasi su ESRV ir ECBS.
Gavusi rekomendaciją, Komisija nepagrįstai nedelsdama, remdamasi ESMA pateiktomis priežastimis ir įrodymais, įgyvendinimo aktu sustabdo 3 dalyje nurodyto konkrečių kategorijų finansinių priemonių supirkimo mechanizmo taikymą arba atmeta rekomenduojamą sustabdymą. Kai Komisija atmeta prašymą dėl sustabdymo, ji raštu nurodo atmetimo priežastis ESMA. Tokia informacija neskelbiama viešai.
Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 68 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.
Apie supirkimo mechanizmo taikymo sustabdymą pranešama ESMA ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos interneto svetainėje.
Pradinis supirkimo mechanizmo taikymo sustabdymo galiojimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo to sustabdymo taikymo pradžios dienos.
Jei sustabdymas išlieka pagrįstas, Komisija gali, priimdama įgyvendinimo aktą, pratęsti trečioje pastraipoje nurodytą sustabdymą papildomiems ne ilgesniems nei 3 mėnesių laikotarpiams; bendras sustabdymo laikotarpis yra ne ilgesnis nei 12 mėnesių. Apie visus sustabdymo pratęsimus paskelbiama pagal penktą pastraipą.
Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 68 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. Likus pakankamai laiko iki šeštoje pastraipoje nurodyto sustabdymo laikotarpio pabaigos arba septintoje pastraipoje nurodyto pratęsimo laikotarpio pabaigos, ESMA pateikia Komisijai nuomonę apie tai, ar sustabdymas išlieka pagrįstas.“;
i) 14 dalis pakeičiama taip:
„14. Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriuose tiksliai nurodomi turto rūšimi, finansinės priemonės likvidumu, sandorio rūšimi ir poveikiu, kurį mažos arba neigiamos palūkanų normos galėtų turėti sandorio šalių paskatoms ir neatsiskaitymams, grindžiami šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytų atgrasančių ir proporcingų piniginių baudų lygio apskaičiavimo parametrai. Piniginių baudų apskaičiavimo parametrais užtikrinama aukšto lygio atsiskaitymo drausmė ir sklandus bei drausmingas atitinkamų finansų rinkų veikimas.“;
j) įterpiama ši dalis:
„14a. Komisija pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas tiksliai nurodant neatsiskaitymo priežastis, kurios turi būti laikomos nesusijusiomis su sandorio dalyviais, ir sandoriai, kurie laikomi vykdomais ne tarp dviejų prekybos šalių, pagal šio straipsnio 2 dalį ir 4 dalies c ir d punktus.“;
k) 15 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …[Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].“;
3) 12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:
„b) centriniai bankai, Sąjungoje leidžiantys tinkamiausias valiutas, kuriomis vykdomas arba bus vykdomas atsiskaitymas;
c) atitinkamais atvejais – Sąjungos centrinis bankas, kurio apskaitos žurnaluose vykdoma arba bus vykdoma CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos atsiskaitymų piniginėmis lėšomis dalis;
ca) CVPD, kurie yra itin svarbūs bent dviejose priimančiosiose valstybėse narėse vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai Sąjungoje, ir CVPD, kurie priklauso dviejų ar daugiau CVPD grupei, atveju, – ESMA.“;
b) 3 dalis pakeičiama taip:
„3. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodomos sąlygos, kuriomis 1 dalies b punkte nurodytos Sąjungos valiutos būtų laikomos tinkamiausiomis, ir veiksminga praktinė konsultavimosi su tos dalies b, c ir ca punktuose nurodytomis atitinkamomis institucijomis tvarka.
ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
4) 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 2 dalis papildoma šia pastraipa:
„Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei paraišką teikiantis CVPD neatitinka visų šio reglamento reikalavimų, tačiau galima pagrįstai manyti, kad jis juos atitiks, kai faktiškai pradės vykdyti veiklą, kompetentinga institucija gali išduoti veiklos leidimą su sąlyga, kad tas CVPD, faktiškai pradėjęs vykdyti veiklą, bus nustatęs visą būtiną tvarką, kad atitiktų šio reglamento reikalavimus.“;
b) 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Nuo to momento, kai laikoma, kad paraiška yra išsami, kompetentinga institucija visą paraiškoje pateiktą informaciją perduoda atitinkamoms institucijoms ir su tomis institucijomis konsultuojasi dėl paraišką teikiančio CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ypatumų.
Visos atitinkamos institucijos per 3 mėnesius nuo informacijos gavimo dienos gali kompetentingai institucijai pateikti pagrįstą nuomonę. Jei atitinkama institucija iki to laikotarpio pabaigos nepateikia nuomonės, laikoma, kad ji pateikė palankią nuomonę.
Jei bent viena iš atitinkamų institucijų pateikia nepalankią pagrįstą nuomonę, veiklos leidimą pageidaujanti išduoti kompetentinga institucija per 30 kalendorinių dienų pateikia atitinkamoms institucijoms pagrįstą sprendimą dėl nepalankios nuomonės.
Jei per 30 kalendorinių dienų po to, kai kompetentinga institucija priėmė trečioje pastraipoje nurodytą pagrįstą sprendimą, kuri nors atitinkama institucija vėl pateikia nepalankią nuomonę, o kompetentinga institucija su ja nesutinka, ji apie tai informuoja tas atitinkamas institucijas. Bet kuri nepalankią nuomonę pateikusi institucija gali perduoti klausimą ESMA, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą ji padėtų jį išspręsti.
Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo klausimo perdavimo ESMA klausimas neišsprendžiamas, veiklos leidimą pageidaujanti išduoti kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą ir atitinkamoms institucijoms raštu pateikia išsamų savo sprendimo paaiškinimą.
Jeigu kompetentinga institucija pageidauja atsisakyti išduoti veiklos leidimą, klausimas ESMA neperduodamas.
Nepalankiose nuomonėse raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl neįvykdyti šiame reglamente nustatyti reikalavimai arba kiti Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai.“;
c) įterpiama ši 7a dalis:
„7a. Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja institucijas, su kuriomis konsultuotasi pagal 4–7 dalis, apie leidimų išdavimo proceso rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus.“;
4a) 19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Veiklos leidimas pagal 1 dalį išduodamas laikantis 17 straipsnyje nustatytos procedūros, išskyrus 17 straipsnio 4 dalį.
Kai tik kompetentinga institucija 1 dalyje nurodytą paraišką laiko išsamia, ji perduoda visą paraiškoje pateiktą informaciją atitinkamoms institucijoms ir su tomis institucijomis konsultuojasi dėl paraišką teikiančio CVPD valdomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos ypatumų. Visos atitinkamos institucijos savo nuomonę kompetentingai institucijai gali pranešti per du mėnesius nuo informacijos gavimo dienos.
Kompetentinga institucija paraišką pateikusiam CVPD ir kitoms susijusioms institucijoms per tris mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo praneša, ar veiklos leidimas išduodamas ar atsisakoma jį išduoti.“;
5) 20 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
„5. CVPD nustato, įgyvendina ir taiko tinkamas procedūras, kuriomis užtikrinama, jog panaikinus veiklos leidimą, kaip nurodyta 1 dalyje, būtų laiku ir tvarkingai atsiskaitoma už klientų ir dalyvių turtą ir tas turtas būtų laiku ir tvarkingai perduodamas kitam CVPD. Tokios procedūros apima emisijos sąskaitų ar panašių įrašų, įrodančių vertybinių popierių emisiją, ir įrašų, susijusių su ▌notaro paslaugų ir centralizuoto tvarkymo paslaugų teikimu, perdavimą.“;
6) 22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1–4 dalys pakeičiamos taip:
„1. Kompetentinga institucija mažiausiai kartą per 2 metus peržiūri, ar CVPD įgyvendinami susitarimai, strategijos, procesai bei mechanizmai atitinka šį reglamentą, ir įvertina riziką, kuri kyla arba galėtų kilti CVPD arba kurią jis kelia sklandžiam vertybinių popierių rinkos veikimui ar finansų rinkų stabilumui.
2. CVPD nustato scenarijus, kuriems susiklosčius jis gali negalėti užtikrinti vykdomų ypatingos svarbos operacijų ir teikiamų paslaugų tęstinumo, ir įvertina visų gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo galimybių veiksmingumą. Tuose scenarijuose atsižvelgiama į įvairią nepriklausomą ir susijusią riziką, su kuria susiduria CVPD. Naudodamasis ta analize, CVPD parengia ir kompetentingai institucijai pateikia tinkamus gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo planus.
3. Į 2 dalyje nurodytus planus įtraukiama bent jau:
a) esminė pagrindinių gaivinimo arba tvarkingo likvidavimo strategijų santrauka;
b) nustatytos CVPD ypatingos svarbos operacijos ir paslaugos;
c) tinkamos procedūros, kuriomis sudaromos sąlygos laiku ir tvarkingai atsiskaityti už klientų ir dalyvių turtą ir tas turtas būtų laiku ir tvarkingai perduodamas kitam CVPD tuo atveju, jei CVPD daugiau nebegalėtų atnaujinti nuolatinio ypatingos svarbos operacijų vykdymo ir paslaugų teikimo;
d) priemonių, reikalingų pagrindinėms strategijoms įgyvendinti, aprašymas.
CVPD yra pajėgus laiku nustatyti ir pateikti susijusiems subjektams informaciją, reikalingą planams įgyvendinti susiklosčius nepalankiausių sąlygų scenarijams.
CVPD reguliariai ir bent kas 2 metus peržiūri ir atnaujina planus. Šiuos planus tvirtina valdymo organas arba atitinkamas valdymo organo komitetas, ir jie reguliariai atnaujinami. Kiekvienas planų atnaujinimas pateikiamas kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad CVPD imtųsi papildomų priemonių arba priimtų alternatyvias nuostatas, jeigu kompetentinga institucija mano, kad CVPD planai yra nepakankami. Planuose atsižvelgiama į atitinkamo CVPD dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą▌.
3a. Kai CVPD taikoma Direktyva 2014/59/ES, vietoj šio straipsnio 2 dalyje nurodytų planų CVPD ir pertvarkymo institucija atitinkamai parengia gaivinimo planą ir pertvarkymo planą pagal tą direktyvą, atsižvelgdami į 3 dalies pirmos pastraipos a-d punktus.
Jei, siekiant užtikrinti pagrindines CVPD funkcijas, sudaromas ir atnaujinamas CVPD pertvarkymo planas, pertvarkymo institucija arba, jeigu tokios institucijos nėra, kompetentinga institucija apie tai informuoja ESMA.
4. Kompetentinga institucija nustato 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo dažnumą ir platumą, atsižvelgdama į atitinkamo CVPD dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą. Peržiūra ir vertinimas atnaujinami bent kartą per 2 metus.“;
b) 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:
„6. Atlikdama 1 dalyje nurodytą peržiūrą ir vertinimą, kompetentinga institucija ankstyvame etape perduoda būtiną informaciją atitinkamoms institucijoms, o atitinkamais atvejais – Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodytai institucijai ir su jomis konsultuojasi, visų pirma dėl CVPD valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimo.
Institucijos, su kuriomis konsultuojamasi, per 3 mėnesius nuo dienos, kurią kompetentinga institucija gauna informaciją, gali pateikti pagrįstą nuomonę.
Jei institucija iki to laikotarpio pabaigos nepateikia nuomonės, laikoma, kad ji pateikė palankią nuomonę.
Jei bent viena iš atitinkamų institucijų pateikia nepalankią pagrįstą nuomonę, kompetentinga institucija per 30 kalendorinių dienų pateikia atitinkamoms institucijoms pagrįstą sprendimą dėl nepalankios nuomonės.
Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyto pagrįsto sprendimo priėmimo bet kuri iš atitinkamų institucijų vėl pateikia nepalankią nuomonę, o kompetentinga institucija su ja nesutinka, kompetentinga institucija apie tai informuoja tą atitinkamą instituciją. Bet kuri nepalankią nuomonę pateikusi institucija gali perduoti klausimą ESMA, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą ji padėtų jį išspręsti.
Jeigu per 30 kalendorinių dienų nuo klausimo perdavimo ESMA klausimas neišsprendžiamas, kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą dėl peržiūros ir vertinimo ir atitinkamoms institucijoms raštu pateikia išsamų savo sprendimo paaiškinimą.
Nepalankiose nuomonėse raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl neįvykdyti šiame reglamente nustatyti reikalavimai arba kiti Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
7. Kompetentinga institucija reguliariai ir bent kartą per dvejus metus informuoja atitinkamas institucijas, o atitinkamais atvejais – šio reglamento 24a straipsnyje nurodytas priežiūros institucijų kolegijas ir Direktyvos 2014/65/ES 67 straipsnyje nurodytą instituciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo rezultatus, įskaitant visus taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.“;
c) 11 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …[Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].“;
(7) 23 straipsnio 2–7 dalys pakeičiamos taip:
„2. Veiklos leidimą gavusiam CVPD arba veiklos leidimo paraišką pagal 17 straipsnį pateikusiam CVPD, kuris ketina teikti priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės teisės aktus, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, arba įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, taikoma šio straipsnio 3–7 dalyse nurodyta procedūra. CVPD gali teikti tokias paslaugas tik gavęs veiklos leidimą pagal 17 straipsnį, bet ne anksčiau kaip atitinkamą dieną, nustatytą 6 dalyje.
3. Visi CVPD, pageidaujantys pirmą kartą pradėti teikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės teisės aktus, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, ar pakeisti tų teikiamų paslaugų įvairovę, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai perduoda šią informaciją:
a) priimančioji valstybė narė;
b) finansinių priemonių, kurios išleistos pagal priimančiosios valstybės narės teisę ir ▌su kuriomis susijusios CVPD ketinamos teikti paslaugos, rūšis ir paslaugos, kurias CVPD ketina teikti;
c) valiuta ar valiutos, kuria (-iomis) CVPD ketina vykdyti atsiskaitymus;
▌
e) priemonių, kurių CVPD ketina imtis, kad sudarytų sąlygas savo naudotojams laikytis 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionalinės teisės aktų, kiek tai susiję su akcijomis, įvertinimas.
3a. CVPD, pirmą kartą pageidaujantis įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje ar pakeisti filialo teikiamų pagrindinių paslaugų, nurodytų priedo A skirsnio 1 arba 2 punkte, asortimentą, buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai praneša šią informaciją:
a) priimančioji valstybė narė;
b) finansinių priemonių, kurios išleistos pagal priimančiosios valstybės narės teisę ir su kuriomis susijusios CVPD ketinamos teikti paslaugos, rūšis ir paslaugos, kurias CVPD ketina teikti;
c) valiuta ar valiutos, kuria (-iomis) CVPD ketina vykdyti atsiskaitymus;
d) filialo organizacinė struktūra ir už filialo valdymą atsakingų asmenų pavardės.
4. Per 1 mėnesį nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda tą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, išskyrus atvejus, kai atsižvelgdama į numatomas teikti paslaugas, ji turi priežasčių abejoti CVPD, pageidaujančio teikti paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, administracinės struktūros arba finansinės būklės tinkamumu.▌
Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja tos valstybės narės atitinkamas institucijas apie visą pagal pirmą pastraipą gautą informaciją.
5. Kai buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 4 dalį nusprendžia priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai neperduoti visos 3 dalyje nurodytos informacijos, ji atitinkamam CVPD per 3 mėnesius nuo visos informacijos gavimo pateikia tokio atsisakymo priežastis ir apie savo sprendimą informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją ▌.
6. CVPD gali pradėti teikti 2 dalyje nurodytas paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje ne anksčiau kaip:
a) praėjus 1 mėnesiui nuo 4 dalyje nurodytos informacijos perdavimo datos;
b) gavęs priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą, kuriuo patvirtinamas paslaugų teikimas priimančiojoje valstybėje narėje.
Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja CVPD, kurią dieną perduotas 4 dalyje nurodytas pranešimas.
7. Pasikeitus pagal šio straipsnio 3 arba 3a dalį perduotai informacijai apie finansinių priemonių, su kuriomis susijusios CVPD teikiamos arba ketinamos teikti paslaugos, rūšį, valiutą ar valiutas, kurias CVPD tvarko arba ketina tvarkyti, arba priemones, kurių CVPD imasi ar ketina imtis, kad sudarytų sąlygas savo naudotojams laikytis 49 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės teisės, CVPD apie tą pasikeitimą raštu praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai likus bent vienam mėnesiui iki to pakeitimo įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija apie tą pasikeitimą taip pat nedelsdama informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją ▌.“;
(8) 24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:
„▌Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali pakviesti ▌ESMA darbuotojus dalyvauti patikrinimuose vietoje.
Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija perduoda ESMA visą informaciją, gautą iš CVPD patikrinimų vietoje metu, susijusią su taisomaisiais veiksmais ar nuobaudomis, dėl kurių nusprendė kompetentinga institucija.“;
aa) 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša priimančiojoje valstybėje narėje įsisteigusių emitentų ir (arba) dalyvių, turinčių pagal priimančiosios valstybės narės teisę išleistų finansinių priemonių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, kurias valdo CVPD, kuris toje priimančiojoje valstybėje narėje teikia priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas pagrindines paslaugas, tapatybes ir visą kitą atitinkamą informaciją, susijusią su CVPD, kuris įsteigdamas filialą teikia pagrindines paslaugas toje priimančiojoje valstybėje narėje, veikla.“;
b) 4 dalis išbraukiama;
c) 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir įrodomų priežasčių manyti, kad jos teritorijoje pagal 23 straipsnį paslaugas teikiantis CVPD pažeidžia šio reglamento nuostatose numatytus įpareigojimus, ji apie tai praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir ESMA. ESMA šią informaciją gali perduoti 24a straipsnyje nurodytai kolegijai.
Kai, nepaisant buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taikomų priemonių, CVPD ir toliau veikia pažeisdamas šio reglamento nuostatose numatytus įpareigojimus, priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, prieš tai apie tai informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų šio reglamento nuostatų laikymąsi priimančiosios valstybės narės teritorijoje. ESMA▌ nedelsiant pranešama apie tokias priemones. ESMA informaciją apie tas priemones gali perduoti 24a straipsnyje nurodytai kolegijai.
Priimančiosios valstybės narės ir buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą ESMA, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktus įgaliojimus.“;
d) 8 dalis išbraukiama;
9) III antraštinėje dalyje įterpiamas 4a skirsnis:
„4a skirsnis
Institucijų bendradarbiavimas steigiant kolegijas
24a straipsnis
CVPD, teikiančių paslaugas kitoje valstybėje narėje, ir CVPD, kurie priklauso grupei, apimančiai du ar daugiau CVPD, priežiūros institucijų kolegijos
1. Kai CVPD yra itin svarbus daugiau nei vienoje priimančiojoje valstybėje narėje, ESMA įsteigia priežiūros institucijų kolegiją (toliau – kolegija) ir jai vadovauja bei pirmininkauja.▌
2. 1 dalyje nurodytą kolegiją sudaro:
a) kolegijai pirmininkaujanti ESMA;
b) CVPD buveinės valstybės narės kompetentinga institucija;
c) 12 straipsnyje nurodytos atitinkamos institucijos;
d) ▌priimančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos, kai CVPD veikla yra itin svarbi;
▌
f) EBI, kai CVPD išduotas veiklos leidimas pagal 54 straipsnio 3 dalį.
2a. Jeigu CVPD, kuriam pagal 1 dalį įsteigta kolegija, nėra itin svarbus valstybėje narėje, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, priklausanti tai pačiai bendrovių grupei, kaip ir CVPD, arba jo patronuojančioji įmonė, arba jeigu CVPD, kurio atžvilgiu įsteigta kolegija, turi teisę teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje pagal 23 straipsnio 2 dalį, tos valstybės narės kompetentinga institucija ir atitinkamos institucijos jų prašymu gali dalyvauti pagal šio straipsnio 1 dalį įsteigtos kolegijos veikloje.
▌
4. Pirmininkas praneša apie kolegijos sudėtį visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms per 30 kalendorinių dienų nuo kolegijos įsteigimo, o apie visus jos sudėties pakeitimus – per 30 kalendorinių dienų nuo to pakeitimo. ESMA nepagrįstai nedelsdama savo interneto svetainėje paskelbia tos kolegijos narių sąrašą ir nuolat jį atnaujina.
5. Valstybės narės kompetentinga institucija, kuri nėra kolegijos narė, gali prašyti kolegijos pateikti jos priežiūros pareigoms atlikti reikalingos svarbios informacijos.
6. Kolegija, nedarydama poveikio kompetentingų institucijų atsakomybei pagal šį reglamentą, užtikrina:
a) keitimąsi informacija, įskaitant prašymus pateikti informaciją pagal 13, 14 ir 15 straipsnius, ir informacija apie peržiūros ir vertinimo procesą pagal 22 straipsnį;
b) veiksmingesnę priežiūrą vengiant nereikalingų besidubliuojančių priežiūros veiksmų, pvz., prašymų pateikti informaciją;
c) susitarimą dėl savanoriško užduočių patikėjimo savo nariams;
ca) priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesų pagal 22 ir 60 straipsnius arba procesų, susijusių su veiklos ir paslaugų perdavimu pagal 19 straipsnį, koordinavimą;
d) buveinės ir priimančiosios valstybės narės bendradarbiavimą pagal 24 straipsnį dėl 23 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytų priemonių ir visais klausimais, kylančiais teikiant paslaugas kitose valstybėse narėse;
e) keitimąsi informacija apie CVPD grupėje sudarytus dalijimosi ištekliais ir veiklos perdavimo susitarimus pagal 19 straipsnį, apie reikšmingus grupės struktūros ir nuosavybės pokyčius ir apie organizacijos, vyresniosios vadovybės, procesų ar susitarimų pokyčius, kai tais pokyčiais daromas didelis poveikis grupei priklausančių CVPD valdymui arba rizikos valdymui.
Pirmininkas kolegiją sušaukia mažiausiai kartą per metus.
Siekiant kolegijoms sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti pagal šios dalies pirmą pastraipą paskirtas užduotis, 2 dalyje nurodyti kolegijos nariai gali į posėdžio darbotvarkę įtraukti papildomų punktų.
6a. Bet kurio iš savo narių prašymu ir kolegijai balsų dauguma priėmus nuomonę pagal 6b dalį, kolegija priima oficialias nuomones dėl klausimų, nustatytų per peržiūros ir vertinimo procesus pagal 22 arba 60 straipsnį, arba klausimų, susijusių su veiklos ir paslaugų srities išplėtimu ar ranga pagal 19 straipsnį, arba dėl bet kokio galimo šiame reglamente nustatytų reikalavimų pažeidimo, susijusio su paslaugų teikimu priimančiojoje valstybėje narėje, kaip nurodyta 24 straipsnio 5 dalyje.
6b. Kolegija priima pagrįstas nuomones savo narių paprastos balsų daugumos pagrindu. Kiekvienas kolegijos narys turi vieną balsą. Kolegijos nariai, kurie veikia daugiau nei pagal vienus įgaliojimus, be kita ko, kaip kompetentinga institucija ir atitinkama institucija, turi po vieną balsą pagal kiekvienus įgaliojimus.
Kai EBI yra kolegijos narė pagal 2 dalį, jos balsavimo teisę turintis narys turi teisę balsuoti tik dėl nuomonių, kurios susijusios su klausimais, nustatytais peržiūros ir vertinimo proceso metu pagal 60 straipsnį.
7. Kolegija įsteigiama ir veikia rašytinio visų jos narių susitarimo pagrindu.
Tame susitarime nustatoma praktinė kolegijos veikimo tvarka, taip pat kitų atitinkamų institucijų kvietimo ad hoc pagrindu ar konkrečioms temoms aptarti sąlygos.
8. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamos 7 dalyje nurodytos praktinės priemonės.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki …[Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
10) 25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
-a) 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Nepaisant 1 dalies, trečiosios valstybės CVPD, kuris ketina teikti priedo A skirsnyje nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal vienos iš valstybių narių teisę, kaip nurodyta 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, arba įsteigti filialą vienoje iš valstybių narių, taikoma šio straipsnio 4–11 dalyse nurodyta procedūra.“;
▌
aa) 4 dalis papildoma šiuo punktu:
„ca) CVPD įsteigtas arba gavo leidimą trečiojoje šalyje, kurios nacionalinis kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849[15] 9 straipsnį nėra laikomas turinčiu strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kiltų didelių grėsmių;“;
b) 6 dalies penkta pastraipa pakeičiama taip:
„Per 6 mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo arba nuo Komisijos sprendimo dėl lygiavertiškumo priėmimo pagal 9 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė, ESMA raštu informuoja paraišką pateikusį CVPD pateikdama visapusiškai pagrįstą sprendimą dėl jo pripažinimo arba atsakymo jį pripažinti.“;
▌
11) 27 straipsnyje įterpiama 3a dalis:
“3a. Taikant 2 ir 3 dalis, nepriklausomas valdymo organo narys – valdymo organo narys, neturintis jokių verslo, šeiminių arba kitokių santykių, kurie sukeltų interesų konfliktą atitinkamo CVPD arba jo kontroliuojančiųjų akcininkų, jo vadovybės arba jo dalyvių atžvilgiu, ir neturėjęs tokių santykių penkerius metus prieš jam tampant valdymo organo nariu;“;
12) 28 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Naudotojų komitetai valdymo organui pataria dėl pagrindinių nuostatų, darančių įtaką jų nariams, įskaitant emitentų ar dalyvių priėmimo į atitinkamas vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas kriterijus ir paslaugų lygį, kuris apima tarpuskaitos ir atsiskaitymo tvarkos pasirinkimą, CVPD veiklos struktūrą, produktų, už kuriuos atsiskaitoma arba kurie užregistruojami, apimtį ir technologijų ir procedūrų naudojimą CVPD operacijoms.“;
12a) 29 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„2a. Prieš pradėdamas naudotis CVPD paslaugomis, emitentas privalo gauti ir perduoti CVPD galiojantį juridinio asmens identifikatorių (LEI). CVPD neteikia paslaugų pagal šį reglamentą emitentui tol, kol iš to emitento negauna LEI.“;
13) 36 straipsnis pakeičiamas taip:
„36 straipsnis
Bendrosios nuostatos
Kiekvienai savo valdomai vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai CVPD nustato atitinkamas taisykles ir procedūras, įskaitant griežtą apskaitos praktiką ir kontrolės priemones, kuriomis padedama užtikrinti vertybinių popierių emisijų vientisumą, taip pat kuo labiau sumažinti ir valdyti riziką, susijusią su vertybinių popierių saugojimu ir atsiskaitymu už vertybinių popierių sandorius.“;
14) 40 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Kai netikslinga ir neįmanoma atsiskaitymus vykdyti per centrinio banko sąskaitas, kaip nustatyta 1 dalyje, CVPD gali siūlyti visų arba dalies savo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų piniginės dalies atsiskaitymą vykdyti per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas, naudojantis leidimą teikti priedo C skirsnyje išvardytas paslaugas turinčio CVPD, neatsižvelgiant į tai, ar jis priklauso tai pačiai įmonių grupei, kurios galutinę kontrolę vykdo ta pati patronuojančioji įmonė, paslaugomis arba per savo sąskaitas. Siūlydamas atsiskaitymus vykdyti per kredito įstaigoje atidarytas sąskaitas, per savo sąskaitas arba per kito CVPD sąskaitas, CVPD laikosi IV antraštinės dalies nuostatų.“;
14a) 47 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. CVPD taiko planą, skirtą:
a) papildomam kapitalui pritraukti, jei jo akcinis kapitalas priartėtų prie 1 dalyje nustatyto dydžio arba taptų mažesnis;
b) sudaryti sąlygas tvarkingam likvidavimui arba jo operacijų ar paslaugų reorganizavimui, jei CVPD negali pritraukti naujo kapitalo.
Pagal pirmos pastraipos b punktą reikalaujamas planas rengiamas vadovaujantis 22 straipsniu.“;
14b) įterpiamas šis straipsnis:
„ 47a straipsnis
Užskaita
1. Užskaitos susitarimus ir visų pirma atidėtųjų grynųjų atsiskaitymų sistemas taikantys CVPD aiškiai apibrėžia užskaitai ir dalyvių grynųjų reikalavimų ir įsipareigojimų apmokėjimui taikomas taisykles ir procedūras.
2. Užskaitos susitarimus taikantys CVPD vertina, stebi ir valdo kredito ir likvidumo riziką, kylančią dėl užskaitos susitarimų, visų pirma atidėtųjų grynųjų atsiskaitymų sistemų.
3. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliau nurodomi stebėsenos, vertinimo, valdymo, pranešimo ir viešo skelbimo apie riziką, kylančią dėl užskaitos susitarimų, visų pirma atidėtųjų grynųjų atsiskaitymų sistemų, aspektai.
ESMA pateikia pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip ... [vieni metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.“;
15) 49 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:
„Nedarant poveikio pirmoje pastraipoje nurodytai emitento teisei, toliau taikomi valstybės narės bendrovių ar susiję teisės aktai, pagal kuriuos vertybiniai popieriai yra išleidžiami. Tai apima:
a) akcijų atveju – valstybės narės, kurioje emitentas yra įsisteigęs, ▌teisės aktus ir
b) vertybinių popierių, išskyrus akcijas, atveju – ▌valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos išleidžiami vertybiniai popieriai.
Valstybės narės sudaro antroje pastraipoje nurodytų teisės aktų pagrindinių susijusių nuostatų sąrašą. Kompetentingos institucijos tą sąrašą perduoda ESMA ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 18 d. ESMA tą sąrašą paskelbia ne vėliau kaip 2015 m. sausio 18 d. Valstybės narės tą sąrašą atnaujina reguliariai ir bent kas 2 metus. Atnaujintą sąrašą jos reguliariai pateikia ESMA. ESMA skelbia atnaujintą sąrašą.“;
16) 52 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Kai CVPD pateikia prieigos prašymą kitam CVPD pagal 50 ir 51 straipsnius, gaunantysis CVPD tokį prašymą išnagrinėja nedelsdamas ir per 3 mėnesius pateikia atsakymą prašančiajam CVPD. Jei gaunantysis CVPD sutinka įvykdyti prašymą, sąsaja įdiegiama per pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių.“;
17) 54 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:
„b) tuo tikslu paskirti vieną arba daugiau kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, arba CVPD, kuriam išduotas leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas pagal šio straipsnio 3 dalį“.
aa) 3 dalies pirmoje pastraipoje pridedamas šis punktas:
„fa) kai CVPD ketina teikti papildomas bankinio tipo paslaugas kitiems CVPD pagal 2 dalies b punktą, CVPD yra nustatęs aiškias taisykles ir procedūras, kuriomis sprendžiami galimi interesų konfliktai ir mažinama bet kurio kito tokio CVPD ir jų dalyvių diskriminavimo rizika.“;
b) 4 dalies pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Kai CVPD siekia paskirti kredito įstaigą arba naudoti CVPD, kuriam pagal 3 dalį išduotas veiklos leidimas, teikti papildomas bankinio tipo paslaugas per atskirą juridinį subjektą, kuris gali priklausyti įmonių grupei, kuriai priklauso pirmasis CVPD, nepriklausomai nuo to, ar juos galiausiai kontroliuoja ta pati patronuojančioji įmonė, 2 dalyje nurodytas veiklos leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:“;
ii) c punktas išbraukiamas;
ba) 4 dalyje pridedamos šios pastraipos:
„Kai CVPD siekia paskirti kredito įstaigą, kuri pati neteikia jokių priedo A skirsnyje nurodytų pagrindinių paslaugų, šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas veiklos leidimas naudojamas tik priedo C skirsnyje nurodytoms papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti atsiskaitymo piniginėmis lėšomis tikslais, kai tokia atsiskaitymo dalis atitinka visą CVPD, norinčio naudotis papildomomis bankinio tipo paslaugomis, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą arba jos dalį, bet ne kitai veiklai vykdyti. Ta atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalis neturi būti išreikšta šalies, kurioje yra įsteigtas CVPD, norintis naudotis tomis paslaugomis, valiuta.
Kai CVPD pageidauja naudotis CVPD, kuriam išduotas veiklos leidimas pagal 3 dalį, paslaugomis, šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas veiklos leidimas naudojamas tik priedo C skirsnyje nurodytoms papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti atsiskaitymo piniginėmis lėšomis tikslais, kai tokia atsiskaitymo dalis atitinka visą CVPD, norinčio naudotis papildomomis bankinio tipo paslaugomis, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą arba jos dalį, bet ne kitai veiklai vykdyti. Ta atsiskaitymo piniginėmis lėšomis dalis neturi būti išreikšta šalies, kurioje yra įsteigtas CVPD, norintis naudotis tomis paslaugomis, valiuta.“;
c) 5 dalis pakeičiama taip:
„5. 4 dalis netaikoma 2 dalies b punkte nurodytoms kredito įstaigoms, kurios siūlo dalies CVPD vertybinių popierių sistemos atsiskaitymų vykdyti piniginėmis lėšomis, jeigu bendra tokių per tose kredito įstaigose atidarytas sąskaitas vykdomų atsiskaitymų piniginėmis lėšomis vertė neviršija didžiausios sumos, apskaičiuotos vienų metų laikotarpiu. Ta ribinė suma nustatoma pagal 9 dalį.
ESMA bent kartą per metus patikrina, kad būtų laikomasi pirmoje pastraipoje nurodytos ribinės sumos, ir savo išvadas pateikia kompetentingai institucijai, ECBS ir EBI. Jeigu ESMA nustato, kad ribinė suma buvo viršyta, kompetentinga institucija reikalauja, kad atitinkamas CVPD prašytų išduoti veiklos leidimą pagal 4 dalį. Atitinkamas CVPD veiklos leidimo paraišką turi pateikti per 6 mėnesius.“;
d) įterpiamos šios ▌dalys:
„9. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatoma 5 dalyje nurodyta didžiausia suma, atsižvelgiant bent į šiuos kriterijus:
a) poveikį rinkos stabilumui, kuris galėtų atsirasti pasikeitus CVPD ir jų dalyvių rizikos pobūdžiui, atsižvelgiant į CVPD sisteminę svarbą vertybinių popierių rinkų veikimui;
b) ▌pasekmes CVPD, susijusių paskirtų kredito įstaigų ir CVPD dalyvių kredito ir likvidumo rizikai, kylančiai dėl atsiskaitymo piniginėmis lėšomis per kredito įstaigose, kurioms netaikoma 4 dalis, atidarytas sąskaitas;
c) poreikį sudaryti sąlygas CVPD vykdyti atsiskaitymus užsienio valiutomis per tokiose kredito įstaigose atidarytas sąskaitas;
d) poreikį išvengti tiek netyčinio perėjimo nuo atsiskaitymo centrinio banko pinigais prie atsiskaitymo komercinio banko pinigais, tiek veiksnių, atgrasančių CVPD pastangas užtikrinti atsiskaitymą centrinio banko pinigais, ir
e) esamas pasaulines gaires ir principus, susijusius su šia veikla.
Rengdama šiuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI taip pat prireikus nustato atitinkamus rizikos valdymo ir rizikos ribojimo ir mažinimo reikalavimus.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
9a. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau nustatomos 3 dalies g punkte nurodytos taisyklės ir procedūros.
EBI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos].
Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;
18) 55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
„4 dalies a–e punktuose nurodytos institucijos pateikia pagrįstą nuomonę dėl veiklos leidimo per 2 mėnesius nuo toje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Jei institucija iki to laikotarpio pabaigos nepateikia nuomonės, laikoma, kad jos nuomonė palanki.“;
b) įterpiama ši dalis:
„6a. Kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja 4 dalies a–e punktuose nurodytas institucijas apie leidimų išdavimo proceso rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus.“;
19) 59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 4 dalis iš dalies keičiama taip:
i) c, d ir e punktai pakeičiami taip:
„c) turi pakankamų reikalavimus atitinkančių likvidžių išteklių visomis atitinkamomis valiutomis, kad galėtų laiku teikti atsiskaitymo paslaugas pagal labai įvairius galimus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus, įskaitant likvidumo riziką, kylančią dėl mažiausiai dviejų dalyvių, įskaitant jos (jo) patronuojančiąsias ir patronuojamąsias įmones, kurių atžvilgiu jos (jo) pozicijos yra didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo;
d) atitinkamą likvidumo riziką mažina naudodama (-as) reikalavimus atitinkančius likvidžius išteklius visomis atitinkamomis valiutomis, pavyzdžiui, pinigines lėšas emisijos centriniame banke ar kitose kreditingose finansų įstaigose, įsipareigotas kredito linijas arba panašias priemones ir labai likvidžius įkaitus ar investicijas, kurie yra iškart prieinami ir konvertuojami į pinigines lėšas taikant iš anksto nustatytas ir labai patikimas finansavimo priemones, netgi išskirtinėmis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis, ir ji (jis) nustato, vertina ir stebi savo likvidumo riziką, kylančią dėl įvairių finansų įstaigų, kuriomis naudojamasi siekiant valdyti jos (jo) likvidumo riziką;
e) kai naudojamos iš anksto nustatytos ir labai patikimos finansavimo priemonės, įsipareigotos kredito linijos arba panašios priemonės, kaip likvidumą palaikančius subjektus pasirenka tik kreditingas finansų įstaigas; nustato ir taiko tinkamas koncentracijos ribas kiekvienam atitinkamam likvidumą palaikančiam subjektui, įskaitant jos (jo) patronuojančiąją įmonę ir patronuojamąsias įmones;“;
ii) i punktas pakeičiamas taip:
„i) taiko iš anksto nustatytas ir labai patikimas priemones, kad užtikrintų, jog įsipareigojimų neįvykdžiusio kliento pateiktas įkaitas būtų laiku konvertuojamas į pinigines lėšas, o tais atvejais, kai naudojamos neįsipareigotos priemonės, nustato, kad bet kokia galima susijusi rizika yra nustatyta ir sumažinta;“;
▌
aa) įterpiama ši dalis:
„4a. CVPD, kuriam pagal 54 straipsnio 2 dalies a punktą išduotas veiklos leidimas teikti papildomas bankinio tipo paslaugas, nustato aiškias taisykles ir procedūras, skirtas bet kokiai galimai papildomai kredito, likvidumo ir koncentracijos rizikai, kylančiai dėl padidėjusios veiklos, susijusios su papildomų bankinio tipo paslaugų teikimu kitiems CVPD, spręsti pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą.“;
ab) 5 dalies pirmoji ir antroji pastraipos pakeičiamos taip:
„5. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslina 3 ir 4 dalyse nurodytos kredito ir likvidumo rizikos, įskaitant einamosios paros riziką, stebėsenos, vertinimo, valdymo, ataskaitų teikimo ir viešo atskleidimo sistemas ir priemones, taip pat 4a dalyje nurodytas taisykles ir procedūras. Tie techninių reguliavimo standartų projektai, jei tikslinga, suderinami su techniniais reguliavimo standartais, priimtais pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 46 straipsnio 3 dalį.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].“;
20) 60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Pirmoje pastraipoje nurodytos kompetentingos institucijos reguliariai ir bent kartą per metus įvertina, ar papildomoms bankinio tipo paslaugoms teikti paskirta kredito įstaiga arba leidimą teikti tas paslaugas gavęs CVPD laikosi 59 straipsnio reikalavimų, ir informuoja CPVD kompetentingą instituciją, kuri savo ruožtu informuoja 55 straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir, kai tinkama, 24a straipsnyje nurodytas kolegijas apie pagal šią dalį vykdomos priežiūros rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.“;
b) 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
„CVPD kompetentinga institucija reguliariai ir bent kartą per metus informuoja 55 straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir, kai tinkama, 24a straipsnyje nurodytas kolegijas apie pagal šią dalį vykdomos peržiūros ir vertinimo rezultatus, įskaitant taisomuosius veiksmus arba nuobaudas.“;
21) 67 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) įterpiama 2a dalis:
„2a. 7 straipsnio 14a dalyje, 24a straipsnio 8 dalyje, 25 straipsnio 13 dalyje ir 54 straipsnio 9 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo [Leidinių biurui: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].“;
b) 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 14 dalyje, 24 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 14a dalyje, 24a straipsnio 8 dalyje, 25 straipsnio 13 dalyje ir 54 straipsnio 9 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;
c) 5 dalis pakeičiama taip:
„5. Pagal 2 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 14 dalį, 24 straipsnio 7 dalį, 7 straipsnio 14a dalį, 24a straipsnio 8 dalį, 25 straipsnio 13 dalį ir 54 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“
22) 68 straipsnis papildomas 3 dalimi:
“3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.“;
23) 69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Nacionalinės taisyklės dėl veiklos leidimų išdavimo CVPD toliau taikomos iki vienos iš šių datų, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų ankstesnė:
a) pagal šį reglamentą priimto sprendimo dėl veiklos leidimų išdavimo CVPD ir jų veiklos, įskaitant CVPD sąsajas, priėmimo dienos; arba
b) ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].“;
b) įterpiamos 4a, 4b ir 4c dalys:
„4a. Nacionalinės taisyklės dėl trečiųjų valstybių CVPD pripažinimo toliau taikomos iki vienos iš šių datų, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų ankstesnė:
a) pagal šį reglamentą priimto sprendimo dėl atitinkamų trečiųjų valstybių CVPD ir jų veiklos pripažinimo priėmimo dienos arba
b) ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].
Trečiosios valstybės CVPD, teikiantis priedo A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus valstybės narės teisės aktus, laikydamasis taikytinų nacionalinių taisyklių dėl trečiųjų valstybių CVPD pripažinimo, per 2 metus nuo [Leidinių biurui: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą] pateikia pranešimą ESMA.
ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma, kokią informaciją trečiosios valstybės CVPD pateikia ESMA teikdamas antroje pastraipoje nurodytą pranešimą. Tokia informacija apima tik būtiną informaciją, įskaitant, kai taikytina ir turima, informaciją apie:
a) dalyvių, kuriems trečiosios valstybės CVPD teikia antroje pastraipoje nurodytas paslaugas, skaičių;
b) finansinių priemonių kategorijas, kurių atžvilgiu trečiosios valstybės CVPD teikia tokias paslaugas; taip pat
c) bendrą tokių finansinių priemonių apimtį ir vertę.
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo].
Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
4b. Trečiosios valstybės CVPD, kuris priedo A skirsnio 3 punkte nurodytas pagrindines paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal 49 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytus valstybės narės teisės aktus, teikė iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], 25 straipsnio 2a dalyje nurodytą pranešimą pateikia per 2 metus nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].
4c. Jeigu CVPD išsamią pripažinimo paraišką pagal 25 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis pateikė iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, t. y. šio reglamento įsigaliojimo datą], tačiau iki tos dienos ESMA nepriėmė sprendimo pagal 25 straipsnio 6 dalį, nacionalinės CVPD pripažinimo taisyklės toliau taikomos tol, kol bus paskelbtas ESMA sprendimas.“;
c) pridedama ši 6 dalis:
„6. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 24a straipsnį numatytas kolegijas įsteigia ir valdo visų CVPD, teikiančių paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, išleistomis pagal kitos valstybės narės teisę, laikantis 23 straipsnio 2 dalies, atveju iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, t. y. šio reglamento įsigaliojimo datą], arba CVPD, kurie priklauso grupei, kurią sudaro kiti CVPD, atveju ne vėliau kaip ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 4 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos].“;
23a) 72 straipsnis išbraukiamas;
24) 74 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
-a) įterpiama ši dalis:
„-1. Komisijos prašymu ESMA 7 straipsnio 2a dalies tikslais pateikia galimo privalomo supirkimo procedūros sąnaudų ir naudos analizę. Analizę sudaro šie elementai:
a) vidutinė neatsiskaitymų trukmė, kuriai gali būti taikoma tokia privaloma supirkimo procedūra;
b) privalomo supirkimo procedūros poveikis Sąjungos rinkai, įskaitant privalomo supirkimo procedūros taikymo konkrečioms finansinėms priemonėms ir sandorių kategorijoms pasekmių analizę;
c) atsiskaitymo veiksmingumo lygio tinkamumas, atsižvelgiant į padėtį trečiųjų valstybių kapitalo rinkose, kurios yra panašios dydžiu, likvidumu, taip pat priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokiose rinkose, ir tokiose rinkose vykdomų sandorių rūšimis;
d) panašios supirkimo procedūros taikymas panašiose trečiųjų šalių rinkose ir poveikis Sąjungos rinkos konkurencingumui;
e) bet koks aiškus poveikis finansiniam stabilumui, atsirandantis dėl neatsiskaitymo;
f) bet koks aiškus poveikis Sąjungos kapitalo rinkos susiskaidymui dėl skirtingų atsiskaitymo veiksmingumo rodiklių.“;
a) 1 dalis iš dalies keičiama taip:
i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„ESMA, bendradarbiaudama su EBI ir kompetentingomis institucijomis bei atitinkamomis institucijomis, teikia Komisijai ataskaitas, kuriose pateikiamas tendencijų, galimos rizikos bei pažeidžiamumo įvertinimas, o prireikus – rekomendacijos dėl prevencinių ar taisomųjų veiksmų paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, rinkose. Tose ataskaitose įvertinami bent šie aspektai:“;
ii) a punktas pakeičiamas taip:
„a) atsiskaitymų už vietos ir tarpvalstybines operacijas veiksmingumas kiekvienoje valstybėje narėje remiantis neatsiskaitymo atvejų skaičiumi bei apimtimi ir jų raida, įskaitant piniginių baudų poveikio neatsiskaitymui pagal įvairias priemones analizę, neatsiskaitymo trukmę ir pagrindinius veiksnius, finansinių priemonių kategorijas ir rinkas, kuriose nustatytas didžiausias neatsiskaitymo lygis, ir tarptautinį neatsiskaitymo rodiklių palyginimą, įskaitant 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų dydžio vertinimą, ir, kai tinkama, 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų supirkimo sandorių skaičiumi bei apimtimi, taip pat kitais svarbiais kriterijais;“;
iii) dalis papildoma l punktu:
„l) pagal 25 straipsnio 2a dalį pateiktų pranešimų tvarkymas;“;
b) įterpiama ši 1a dalis:
„1a. 1 dalyje nurodytos ataskaitos Komisijai pateikiamos:
a) ne rečiau kaip kas 2 metus nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, t. y. šio reglamento įsigaliojimo datą] – 1 dalies a punkte nurodytos ataskaitos atveju;
b) kas dvejus metus – 1 dalies b ir c punktuose nurodytų ataskaitų atveju;
c) kasmet iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir kas 3 metus nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] – 1 dalies d ir f punktuose nurodytų ataskaitų atveju;
d) Komisijos prašymu – 1 dalies e, h, j ir k punktuose nurodytų ataskaitų atveju;
e) kasmet iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir kas 2 metus nuo ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] – 1 dalies i ir l punktuose nurodytų ataskaitų atveju.“;
ba) įterpiamos šios dalys:
„1aa. ESMA, pasikonsultavusi su ECBS, ne vėliau kaip [vieni metai po šio iš dalies keičiančio reglamento paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos] pateikia Komisijai ataskaitą dėl galimybės taikyti papildomas reguliavimo priemones siekiant pagerinti atsiskaitymo veiksmingumą Sąjungoje. Ta ataskaita apima bent sandorių dydžių formavimą, dalinį atsiskaitymą už žlungančius sandorius ir tam tikrų CVPD teikiamų automatinio skolinimosi ir (arba) skolinimosi programų naudojimą. Vėliau ESMA, pasikonsultavusi su ECBS, kas trejus metus praneša apie visas galimas papildomas priemones atsiskaitymo veiksmingumui Sąjungoje pagerinti. Tais atvejais, kai nenustatoma jokių naujų priemonių, ESMA apie tai praneša Komisijai ir neprivalo pateikti ataskaitos.
1ab. ESMA, susitarusi su ECBS, ne vėliau kaip [X mėnesiai po šio iš dalies keičiančio reglamento paskelbimo Oficialiajame leidinyje] pateikia Komisijai ataskaitą dėl galimo atsiskaitymo ciklo Sąjungos kapitalo rinkoje sutrumpinimo. Toje ataskaitoje pateikiama visa ši informacija:
a) tarptautinių pokyčių, susijusių su atsiskaitymo ciklais, ir jų poveikio Sąjungos kapitalo rinkoms apžvalga;
b) atsiskaitymo ciklo Sąjungoje sutrumpinimo sąnaudų ir naudos vertinimas, prireikus diferencijuojant skirtingas finansines priemones;
c) išsamų vertinimą ir tvarkaraštį, kaip pereiti prie trumpesnio atsiskaitymo ciklo, prireikus diferencijuojant skirtingas finansines priemones.
Vėliau ESMA, susitarusi su ECBS, kasmet praneša apie pažangą, padarytą siekiant greitesnių atsiskaitymo ciklų Sąjungoje.“;
“
c) 2 dalis pakeičiama taip:
„2. 1 dalyje nurodytos ataskaitos 1a dalyje nustatytu periodiškumu Komisijai pateikiamos iki atitinkamų metų balandžio 30 d.“;
25) 75 straipsnis pakeičiamas taip:
„75 straipsnis
Peržiūra
Komisija ne vėliau kaip … [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 5 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] atlieka peržiūrą ir parengia bendrą ataskaitą dėl šio reglamento. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinami 74 straipsnio 1 dalies a–l punktuose nurodyti klausimai, nustatoma, ar yra kitų esminių kliūčių konkurencijai paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, srityje, kurioms skiriama nepakankamai dėmesio, ir išdėstomas galimas poreikis taikyti papildomas priemones siekiant:
a) gerinti atsiskaitymo veiksmingumą;
b) apriboti CVPD žlugimo poveikį mokesčių mokėtojams;
ba) toliau reguliuoti vidinių atsiskaitymų vykdymo praktiką;
c) kuo labiau sumažinti tarpvalstybinio atsiskaitymo kliūtis;
d) užtikrinti tinkamus įgaliojimus ir informacijos prieinamumą kompetentingoms ir tinkamoms institucijoms, kad jos galėtų stebėti riziką;
da) suteikti ESMA papildomų priežiūros įgaliojimų, susijusių su CVPD, kurie yra itin svarbūs vertybinių popierių rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai Sąjungoje arba kurie yra itin svarbūs bent penkiose priimančiosiose valstybėse narėse;
db) suteikti ESMA papildomų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, susijusių su trečiųjų valstybių CVPD;
dc) gerinti rinkos dalyvių gebėjimą veiksmingai stebėti, kaip jiems taikomos sankcijos ir galimos privalomos supirkimo procedūros, konsoliduojant ir pateikiant turimus informacinius duomenis centralizuotoje duomenų bazėje.
Komisija tą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.“;
1a straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 236/2012 pakeitimai
įterpiamas šis straipsnis:
„15 straipsnis
Supirkimo procedūros
Kol sandoriams akcijomis, kurių tarpuskaitą vykdo pagrindinės sandorio šalys, bus pradėta taikyti Reglamento (ES) Nr. 909/2014 [CVPDR] 7 straipsnyje numatyta supirkimo tvarka, tarpuskaitos paslaugas teikianti pagrindinė sandorio šalis valstybėje narėje užtikrina, kad būtų nustatytos visus toliau pateiktus reikalavimus atitinkančios procedūros:
a) jei akcijas parduodantis fizinis arba juridinis asmuo atsiskaitydamas negali pateikti akcijų per keturias darbo dienas nuo atsiskaitymo termino dienos, automatiškai pradedamos taikyti akcijų supirkimo procedūros, kad būtų galima atsiskaityti;
b) jei negalima supirkti akcijų, kad jas būtų galima pateikti, pateikimo dieną pirkėjui sumokama suma, pagrįsta pateiktinų akcijų verte, ir suma už pirkėjo patirtus nuostolius dėl neatsiskaitymo;
c) neatsiskaitęs fizinis arba juridinis asmuo padengia visas pagal a ir b punktus sumokėtas sumas.“
2 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Tačiau 1 straipsnio ▌9 punktas, 10 punkto a papunktis, 17 punkto c papunktis, 19 punkto a papunktis ir 23 punkto b papunkčio antra pastraipa taikomi nuo ... . [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą, kuri yra 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo].
1 straipsnio 2 punkto a papunktis taikomas nuo deleguotojo akto, kurį Komisija priima pagal 7 straipsnio 14a dalį, įsigaliojimo dienos.
Šio reglamento 1 straipsnio 14b punktas taikomas nuo deleguotojo akto, kurį Komisija priima pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 47a straipsnio 3 dalį, įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo drausmės, tarpvalstybinio paslaugų teikimo, bendradarbiavimo priežiūros srityje, papildomų bankinio tipo paslaugų teikimo ir reikalavimų trečiųjų valstybių centriniams vertybinių popierių depozitoriumams |
|||
Nuorodos |
COM(2022)0120 – C9-0118/2022 – 2022/0074(COD) |
|||
Pateikimo EP data |
17.3.2022 |
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
ECON 4.4.2022 |
|
|
|
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
JURI 4.4.2022 |
|
|
|
Nuomonė nepareikšta Sprendimo data |
JURI 28.3.2022 |
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Johan Van Overtveldt 7.4.2022 |
|
|
|
Svarstymas komitete |
8.11.2022 |
23.1.2023 |
|
|
Priėmimo data |
1.3.2023 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
56 3 0 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Rasmus Andresen, Anna-Michelle Asimakopoulou, Manon Aubry, Gunnar Beck, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Gilles Boyer, Markus Ferber, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Valentino Grant, Claude Gruffat, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Michiel Hoogeveen, Danuta Maria Hübner, France Jamet, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Aušra Maldeikienė, Siegfried Mureşan, Denis Nesci, Luděk Niedermayer, Piernicola Pedicini, Lídia Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Eva Maria Poptcheva, Evelyn Regner, Dorien Rookmaker, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Johan Van Overtveldt, Stéphanie Yon-Courtin |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Marc Angel, Nicola Beer, Karima Delli, Herbert Dorfmann, Gianna Gancia, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Valérie Hayer, Chris MacManus, Fulvio Martusciello, Jessica Polfjärd, Clara Ponsatí Obiols, René Repasi |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Joachim Kuhs, Alessandro Panza, Roberts Zīle |
|||
Pateikimo data |
6.3.2023 |
|||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
56 |
+ |
ECR |
Michiel Hoogeveen, Denis Nesci, Dorien Rookmaker, Johan Van Overtveldt, Roberts Zīle |
ID |
Gunnar Beck, Gianna Gancia, Valentino Grant, France Jamet, Joachim Kuhs, Alessandro Panza |
NI |
Enikő Győri, Clara Ponsatí Obiols |
PPE |
Anna-Michelle Asimakopoulou, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Herbert Dorfmann, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Danuta Maria Hübner, Aušra Maldeikienė, Fulvio Martusciello, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Lídia Pereira, Jessica Polfjärd, Ralf Seekatz |
Renew |
Nicola Beer, Gilles Boyer, Giuseppe Ferrandino, Valérie Hayer, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Eva Maria Poptcheva, Stéphanie Yon-Courtin |
S&D |
Marc Angel, Jonás Fernández, Eider Gardiazabal Rubial, Elisabetta Gualmini, Eero Heinäluoma, Aurore Lalucq, Evelyn Regner, René Repasi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli |
Verts/ALE |
Rasmus Andresen, Karima Delli, Claude Gruffat, Piernicola Pedicini, Kira Marie Peter-Hansen, Ernest Urtasun |
3 |
- |
The Left |
Manon Aubry, José Gusmão, Chris MacManus |
0 |
0 |
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] OL C 367, 2022 9 26, p. 3.
- [2] OL C 443, 2022 11 22, p. 87.
- [.*] Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
- [3] OL C […], […], p. […].
- [4] OL C , , p. .
- [5] 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
- [6] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590.
- [7] Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012, 75 straipsnį, COM(2021) 348 final.
- [8] 2018 m. gegužės 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1229, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 papildomas atsiskaitymo drausmės techniniais reguliavimo standartais (OL L 230, 2018 9 13, p. 1).
-
[9] 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/858 dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 909/2014 ir Direktyva 2014/65/ES (OL L 151, 2022 6 2, p. 1).
-
[10] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 86, 2012 7 27, p. 1).
- [11] 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
- [12] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 176, 2013 6 27.
- [13] 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
- [14] 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
- [15] 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).