PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1153 bei Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013

14.4.2023 - (COM(2021)0812 – C9‑0472/2021 – 2021/0420(COD)) - ***I

Transporto ir turizmo komitetas
Pranešėjai: Barbara Thaler, Dominique Riquet,

Pakeitimai

• 001-548 (PDF - 1350 KB)
• 001-548 (DOC - 970 KB)
• 549-549 (PDF - 665 KB)
• 549-549 (DOC - 183 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1153 bei Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013

(COM(2021)0812 ir COM(2022)0384 – C9‑0472/2021 – 2021/0420(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0812) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2022)0384),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0472/2021),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

– atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[1],

– atsižvelgdamas į ... Regionų komiteto nuomonę[2],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0147/2023),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje15 nustatyti tarpiniai tikslai, kuriais vadovaujantis Europos transporto sistema bus pertvarkoma siekiant darnaus, išmanaus ir atsparaus judumo tikslų. Joje numatoma, kad krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 50 %, o iki 2050 m. – padvigubėti; vidaus vandenų transporto ir trumpųjų nuotolių laivybos rinkos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 25 %, o iki 2050 m. – 50 %; greitųjų traukinių eismas iki 2030 m. turėtų išaugti dvigubai, o iki 2050 m. – trigubai; iki 2030 m. Sąjungos keliuose turėtų atsirasti ne mažiau kaip 30 mln. visai netaršių lengvųjų automobilių ir 80 000 visai netaršių sunkvežimių, o iki 2050 m. visai netaršūs turėtų būti beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės; iki 2030 m. turėtų būti pasiekta, kad per planines kolektyvines keliones trumpesniu nei 500 km atstumu Sąjungos viduje būtų neišmetama anglies dioksido; iki 2030 m. bent 100 Europos miestų turėtų tapti neutralaus poveikio klimatui miestais;	(3) Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje15 nustatyti tarpiniai tikslai, kuriais vadovaujantis Europos transporto sistema bus pertvarkoma siekiant darnaus, išmanaus ir atsparaus judumo tikslų. Joje numatoma, kad krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 50 %, o iki 2050 m. – padvigubėti; vidaus vandenų transporto ir trumpųjų nuotolių laivybos rinkos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 25 %, o iki 2050 m. – 50 %; greitųjų traukinių eismas iki 2030 m. turėtų išaugti dvigubai, o iki 2050 m. – trigubai; iki 2030 m. Sąjungos keliuose turėtų atsirasti ne mažiau kaip 30 mln. visai netaršių lengvųjų automobilių ir 80 000 visai netaršių sunkvežimių, o iki 2050 m. visai netaršūs ir mažataršiai turėtų būti beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės; iki 2030 m. turėtų būti pasiekta, kad per planines kolektyvines keliones trumpesniu nei 500 km atstumu Sąjungos viduje būtų neišmetama anglies dioksido; iki 2030 m. bent 100 Europos miestų turėtų tapti neutralaus poveikio klimatui miestais;
__________________	__________________
15 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“, COM(2020)789 final.	15 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“, COM(2020)789 final.

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis, kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;	(4) įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis visuose Sąjungos regionuose, kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) planuojant, plėtojant ir eksploatuojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti sudarytos sąlygos plėtoti darnių rūšių transportą, numatyti geresni daugiarūšio ir sąveikaus transporto sprendimai, o įvairiarūšis transportas geriau integruotas į visą logistikos grandinę; tai padėtų užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, nes būtų sukurti sklandžiam keleivių ir krovinių vežimui visoje Sąjungoje būtini transporto koridoriai. Be to, šiuo tinklu turėtų būti siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, užtikrinant pasiekiamumą ir jungtis su visais Sąjungos regionais, įskaitant geresnį susisiekimą su atokiausiais regionais ir kitais atokiais, kaimo, salų, periferiniais ir kalnų regionais bei retai apgyvendintomis vietovėmis. Plėtojant transeuropinį transporto tinklą taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos užtikrinti sklandų, saugų ir tvarų įvairiausių prekių ir asmenų judėjimą ir turėtų būti prisidedama prie didesnio ekonomikos augimo ir konkurencingumo užtikrinimo viso pasaulio mastu: vadovaujantis efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarumo principais turėtų būti kuriamos nacionalinių transporto tinklų jungtys ir užtikrinamas jų sąveikumas;	(5) planuojant, plėtojant ir eksploatuojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti sudarytos sąlygos plėtoti darnių rūšių transportą, numatyti geresni daugiarūšio ir sąveikaus transporto sprendimai, o įvairiarūšis transportas geriau integruotas į visą logistikos grandinę, kurios pagrindas – geležinkeliai; tai padėtų užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, nes būtų sukurti sklandžiam keleivių ir krovinių vežimui visoje Sąjungoje būtini transporto koridoriai ir nustatytos sklandžios transporto jungtys su kaimyninėmis valstybėmis. Be to, šiuo tinklu turėtų būti siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, užtikrinant pasiekiamumą ir jungtis su visais Sąjungos regionais, įskaitant geresnį susisiekimą su atokiausiais regionais ir kitais atokiais, kaimo, salų, periferiniais ir kalnų regionais bei retai apgyvendintomis vietovėmis. Plėtojant transeuropinį transporto tinklą taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos užtikrinti sklandų, saugų ir tvarų įvairiausių prekių ir asmenų judėjimą ir turėtų būti prisidedama prie didesnio ekonomikos augimo ir konkurencingumo užtikrinimo viso pasaulio mastu: vadovaujantis efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarumo principais turėtų būti kuriamos nacionalinių transporto tinklų jungtys ir užtikrinamas jų sąveikumas;

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(5a) transeuropiniu transporto tinklu turėtų būti siekiama integruoti įvairiarūšį transportą į visą logistikos grandinę, veiksmingai sujungiant krovinių vežimą, ypač su miestų transporto mazgais. Tai turėtų palengvinti perėjimą prie tvarių logistikos grandinių, įskaitant „paskutinio kilometro“ transporto dekarbonizavimą, laikantis su transportu susijusių Sąjungos aplinkos ir klimato tikslų;

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) didėjant eismo intensyvumui, tarptautinio vežimo sektoriuje vis dažniau susidaro eismo spūsčių. Siekiant užtikrinti tarptautinį keleivių ir prekių judėjimą, transeuropinio transporto tinklo pajėgumai ir tų pajėgumų naudojimas turėtų būti optimizuojami ir, kai reikia, didinami pašalinant su infrastruktūra susijusias kliūtis, taip pat sukuriant trūkstamas infrastruktūros jungtis valstybėse narėse, tarp jų ir prireikus su kaimyninėmis šalimis, atsižvelgiant į vykstančias derybas su šalimis kandidatėmis bei potencialiomis šalimis kandidatėmis;	(6) didėjant eismo intensyvumui, tarptautinio vežimo sektoriuje vis dažniau susidaro eismo spūsčių. Siekiant užtikrinti tarptautinį keleivių ir prekių judėjimą, transeuropinio transporto tinklo atsparumas ir pajėgumai ir tų pajėgumų naudojimas turėtų būti optimizuojami ir, kai reikia, didinami pašalinant su infrastruktūra susijusias kliūtis, taip pat sukuriant trūkstamas infrastruktūros jungtis valstybėse narėse, tarp jų ir prireikus su kaimyninėmis šalimis, atsižvelgiant į vykstančias derybas su šalimis kandidatėmis bei potencialiomis šalimis kandidatėmis;

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) transeuropinį transporto tinklą daugiausia sudaro esama infrastruktūra. Siekiant įgyvendinti visus naujosios transeuropinės transporto tinklų politikos tikslus, turėtų būti nustatyti vienodi infrastruktūros reikalavimai;	(7) transeuropinį transporto tinklą daugiausia sudaro esama infrastruktūra. Siekiant įgyvendinti visus naujosios transeuropinės transporto tinklų politikos tikslus, turėtų būti nustatyti vienodi infrastruktūros ir jos priežiūros reikalavimai;

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti plėtojamas ir prižiūrimas kuriant naują transporto infrastruktūrą, prižiūrint ir modernizuojant esamą infrastruktūrą, taip pat taikant priemones, kuriomis būtų skatinamas efektyviu išteklių naudojimu grindžiamas tinklo naudojimas;	(8) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti plėtojamas ir prižiūrimas kuriant naują pažangią ir tvarią transporto infrastruktūrą, prižiūrint ir modernizuojant esamą infrastruktūrą, taip pat taikant priemones, kuriomis būtų skatinamas efektyviu išteklių naudojimu ir atsparumu grindžiamas tinklo naudojimas;

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) siekiant sukurti aukštos kokybės efektyvią visų rūšių transportui skirtą infrastruktūrą, plėtojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti atsižvelgta į keleivių ir krovinių vežimo saugumą ir saugą, poveikį klimato kaitai ir klimato kaitos daromą poveikį, galimų gamtinių pavojų ir žmogaus sukeltų katastrofų poveikį infrastruktūrai ir jos prieinamumą visiems transporto naudotojams, ypač regionuose, kur neigiamas klimato kaitos poveikis yra itin didelis;	(10) siekiant sukurti aukštos kokybės efektyvią ir atsparią visų rūšių transportui skirtą infrastruktūrą, plėtojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti atsižvelgta į keleivių ir krovinių vežimo saugumą ir saugą, poveikį klimato kaitai ir klimato kaitos daromą poveikį, galimų gamtinių pavojų ir žmogaus sukeltų katastrofų poveikį infrastruktūrai ir jos prieinamumą visiems transporto naudotojams, ypač regionuose, kur neigiamas klimato kaitos poveikis yra itin didelis. Itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ypatingos svarbos infrastruktūros objektų atsparumo didinimui, visų pirma atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius, galinčius sukelti eismo ir tiekimo grandinės sutrikimus;

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10 a) transeuropinis transporto tinklas turėtų prisidėti prie geresnio transporto prieinamumo visoje Sąjungoje visiems naudotojams, ypač neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, ir turėtų padėti kovoti su judumo nepritekliumi;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10 b) Europos transporto sektoriuje vis dar aktualūs lyčių klausimai, kaip rodo transporto sektoriaus, transporto naudojimo ir transporto darbuotojų sąlygų analizė. Renkami duomenys apie transeuropinį transporto tinklą, kai aktualu, miestų transporto mazguose, turėtų būti suskirstyti pagal lytį, kad būtų galima tiksliau nustatyti judumo modelius ir skirtingus visų naudotojų poreikius ir geriau informuoti politikos formuotojus planuojant infrastruktūrą ir paslaugas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lyčių aspektui, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, pavyzdžiui, naudotis saugiomis stovėjimo aikštelėmis, taip pat mažinama diskriminacija dėl lyties, šalinamos kliūtys moterų užimtumui ir didinama lyčių lygybė ir įvairovė transporto sektoriuje, kartu prisidedant prie darbo rinkos veiksmingumo;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) planuodamos, įgyvendindamos bendro intereso projektus ir vykdydamos su jais susijusias pirkimo procedūras valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų deramai atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/118716;	(11) planuodamos, įgyvendindamos bendro intereso projektus ir vykdydamos su jais susijusias pirkimo procedūras valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų deramai atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/118716 (Pažangiojo TEN-T direktyvą), kad būtų išvengta vėlavimų įgyvendinant projektus, visų pirma susijusius su tarpvalstybiniais projektais ir trūkstamomis jungtimis, taip užtikrinant, kad TEN-T tinklas būtų užbaigtas laiku;
__________________	__________________
16 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti (OL L 258, 2021 7 20, p. 1).	16 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti (OL L 258, 2021 7 20, p. 1).

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(12 a) planuodamos infrastruktūrą valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų tinkamai atsižvelgti į techninę priežiūrą, jos poreikius ir sąnaudas per visą infrastruktūros projekto eksploatavimo laikotarpį. Atsižvelgiant į techninės priežiūros svarbą geram transporto tinklų veikimui, šis reikalavimas turėtų būti išankstinė finansavimo gavimo sąlyga pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2021/11531a;
	______________________
	1a 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153 dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (OL L 249, 2021 7 14, p. 38).

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) atsižvelgiant į Sąjungos infrastruktūros poreikių raidą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pagal kurias Sąjungos išlaidos turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento17 17 straipsnyje, bendro intereso projektai turėtų būti vertinami siekiant užtikrinti, kad TEN-T politika atitiktų Sąjungos transporto, aplinkos ir klimato politikos tikslus. Valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų atlikti planų ir projektų aplinkos vertinimus, į kuriuos turėtų būti įtrauktas vertinimas pagal principą „nedaryti reikšmingos žalos“, pagrįstas naujausiomis turimomis gairėmis ir gerąja patirtimi. Jeigu bendro intereso projekto įgyvendinimas daro reikšmingą žalą aplinkos arba klimato tikslui, reikėtų apsvarstyti pagrįstas alternatyvas;	(13) atsižvelgiant į Sąjungos infrastruktūros poreikių raidą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pagal kurias Sąjungos išlaidos turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento17 17 straipsnyje, bendro intereso projektai turėtų būti vertinami siekiant užtikrinti, kad TEN-T politika atitiktų Sąjungos transporto, aplinkos ir klimato politikos tikslus. Valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų atlikti planų ir projektų aplinkos vertinimus, į kuriuos turėtų būti įtrauktas vertinimas pagal principą „nedaryti reikšmingos žalos“, pagrįstas naujausiomis turimomis gairėmis ir gerąja patirtimi. Jeigu bendro intereso projekto įgyvendinimas daro reikšmingą žalą aplinkos arba klimato tikslui, reikėtų apsvarstyti pagrįstas alternatyvas, ypatingą dėmesį skiriant alternatyvioms transporto rūšims, ypač kai projektu padedama užtikrinti atokiausių, atokių, kaimo, salų, periferinių ir kalnuotų regionų prieinamumą ir susisiekimą. Tie poveikio aplinkai vertinimai turėtų būti atliekami griežtai laikantis Pažangiojo TEN-T direktyvoje nustatyto laikotarpio;
__________________	__________________
17 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (Tekstas svarbus EEE) (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).	17 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (Tekstas svarbus EEE) (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) pagal TEN-T reglamentą vykdomi infrastruktūros projektai turėtų būti atsparūs galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui – tam atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas, be kita ko, taikant atitinkamas prisitaikymo priemones. Projektams, dėl kurių turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, turėtų būti taikoma atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra, o į sąnaudų ir naudos analizę turėtų būti įtraukiamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sąnaudos ir teigiamas klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis. Atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra turėtų būti taikoma remiantis naujausia turima gerąja patirtimi ir gairėmis18. Tai padeda į Sąjungos biudžeto investicijų ir planavimo sprendimus integruoti su klimato kaita susijusią riziką, taip pat pažeidžiamumo klimato kaitai bei prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimus;	(14) pagal TEN-T reglamentą vykdomi infrastruktūros projektai turėtų būti atsparūs galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui – tam atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas, be kita ko, taikant atitinkamas prisitaikymo priemones. Projektams, dėl kurių turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, turėtų būti taikoma atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra, o į sąnaudų ir naudos analizę, grindžiamą gyvavimo ciklu, turėtų būti įtraukiamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sąnaudos ir teigiamas klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis, įskaitant poveikį statybos etapu. Atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra turėtų būti taikoma remiantis naujausia turima gerąja patirtimi ir gairėmis#. Tai padeda į Sąjungos biudžeto investicijų ir planavimo sprendimus integruoti su klimato kaita susijusią riziką, taip pat pažeidžiamumo klimato kaitai bei prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimus;
__________________	__________________
18 Komisijos pranešimas „2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninės gairės“ (OL C 373, 2021 9 16, p. 1)	18 Komisijos pranešimas „2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninės gairės“ (OL C 373, 2021 9 16, p. 1)

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) transeuropinio transporto tinklas turėtų būti apibrėžiamas vadovaujantis bendra ir skaidria metodika ir turėtų atspindėti aukščiausio lygmens infrastruktūros planavimą Sąjungoje. Tai turėtų būti daugiarūšio transporto tinklas, t. y. jis turėtų apimti visų rūšių transportą ir jų jungtis, taip pat atitinkamas eismo ir kelionės informacijos valdymo sistemas;	(17) transeuropinio transporto tinklas turėtų būti apibrėžiamas vadovaujantis bendra ir skaidria metodika ir turėtų atspindėti aukščiausio lygmens infrastruktūros planavimą Sąjungoje. Tai turėtų būti daugiarūšio transporto tinklas, t. y. jis turėtų apimti visų rūšių transportą ir jų jungtis, taip pat atitinkamas eismo ir kelionės informacijos valdymo sistemas, įskaitant vietos transporto rūšis, susijusias su teritorijos morfologija, pavyzdžiui, lynų kelio ir ežerų transportą;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(18 a) transporto infrastruktūra veikia kaip tinklas, todėl nedidelio segmento nesuderinamumas arba neveikimas gali pakenkti visos sistemos veiksmingumui ir konkurencingumui ir sutrukdyti pasinaudoti visa tinklo teikiama nauda. Todėl valstybės narės turėtų įvardyti tuos strateginius segmentus, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybinius projektus ir trūkstamas jungtis, ir laikytis nuostatos, kad jų skubus užbaigimas yra didžiausias prioritetas;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) visuotiniame tinkle turėtų būti įrengta pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrenginių, kad šis tinklas veiksmingai padėtų pereiti prie visai netaršaus judumo, vadovaujantis Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytais tarpiniais tikslais;	(21) visuotiniame tinkle turėtų būti įrengta pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrenginių, kad šis tinklas veiksmingai padėtų pereiti prie visai netaršaus ir mažataršio judumo, vadovaujantis Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytais tarpiniais tikslais;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2030 m., ir išplėstinis pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2040 m., turėtų būti darnaus daugiarūšio transporto tinklo pagrindas ir atspindėti strategiškai svarbiausius transeuropinio transporto tinklo mazgus ir jungtis, atsižvelgiant į eismo poreikius. Šie tinklai turėtų paskatinti viso visuotinio tinklo plėtrą ir sudaryti sąlygas Sąjungai sutelkti dėmesį į tas transeuropinio transporto tinklo dalis, kurios sukurtų didžiausią Europos pridėtinę vertę, visų pirma tarpvalstybines atkarpas, trūkstamas jungtis, daugiarūšio transporto jungiamuosius punktus ir pagrindines kliūtis;	(24) pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2030 m., ir išplėstinis pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2040 m., turėtų būti darnaus daugiarūšio transporto tinklo pagrindas ir atspindėti strategiškai svarbiausius transeuropinio transporto tinklo mazgus ir jungtis, atsižvelgiant į eismo poreikius. Šie tinklai turėtų paskatinti viso visuotinio tinklo plėtrą ir sudaryti sąlygas Sąjungai sutelkti dėmesį į tas transeuropinio transporto tinklo dalis, kurios sukurtų didžiausią Europos pridėtinę vertę, visų pirma tarpvalstybines atkarpas, trūkstamas jungtis, daugiarūšio transporto jungiamuosius punktus ir pagrindines kliūtis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų paspartinti naujų geležinkelio linijų, skirtų krovinių ir keleivių vežimui, tiesimą pasienio regionuose, siekiant eksponentiškai padidinti krovininio geležinkelių transporto mastą Sąjungos lygmeniu;

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(24 a) atsižvelgiant į dabartinį TEN-T tinklo kūrimo tempą, atrodo, kad kyla pavojus terminui iki 2030 m. sukurti pagrindinį tinklą. Todėl valstybės narės turėtų laikytis nuostatos, kad pagrindinio tinklo sukūrimas yra didžiausias prioritetas, ir turėtų stengtis jį įgyvendinti prieš užbaigiant kurti išplėstinius ir visuotinius tinklus. Šis prioritetas turėtų atsispindėti investavimo ir finansavimo priemonėse Sąjungos lygmeniu, visų pirma EITP, atsižvelgiant į ribotą jos biudžetą, palyginti su investicijų poreikiais;

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

25 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(25) tam tikri esami pagrindinio tinklo standartai turėtų būti taikomi ir išplėstiniam pagrindiniam bei visuotiniam tinklui, siekiant iš tinklo gauti visapusišką naudą, didinti skirtingų rūšių tinklų sąveikumą ir sudaryti sąlygas didinti vežimo darnesnių rūšių transporto priemonėmis mastą, be kita ko, didinant skaitmenizaciją ir taikant kitus technologinius sprendimus;	(25) tam tikri esami pagrindinio tinklo standartai turėtų būti taikomi ir išplėstiniam pagrindiniam bei visuotiniam tinklui, siekiant iš tinklo gauti visapusišką naudą, didinti skirtingų rūšių tinklų sąveikumą ir sudaryti sąlygas didinti vežimo darnesnių rūšių transporto priemonėmis mastą, be kita ko, didinant skaitmenizaciją ir taikant kitus technologinius sprendimus. Aiškaus ir patikimo techninių sąveikos specifikacijų (TSS) planavimo nuostatos labai svarbios reguliavimo stabilumui, teisiniam tikrumui ir investicijoms į Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) pritraukti;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) pagrindiniam, išplėstiniam pagrindiniam ir visuotiniam tinklui taikomų infrastruktūros reikalavimų išimtys turėtų būti galimos tik tinkamai pagrįstais atvejais ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tai turėtų apimti atvejus, kai investicijos negali būti pateisinamos arba kai yra tam tikrų geografinių ar didelių fizinių suvaržymų, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, arba kai tokie atvejai susiję su izoliuotais tinklais ar iš dalies izoliuotais tinklais;	(26) pagrindiniam, išplėstiniam pagrindiniam ir visuotiniam tinklui taikomų infrastruktūros reikalavimų išimtys turėtų būti galimos tik tinkamai pagrįstais atvejais ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tai turėtų apimti atvejus, kai investicijos negali būti pateisinamos arba kai yra tam tikrų geografinių ar didelių fizinių suvaržymų, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, arba kai tokie atvejai susiję su izoliuotais tinklais ar iš dalies izoliuotais tinklais. Vertindama valstybių narių prašymus taikyti išimtį, Komisija deramai atsižvelgia į viso transeuropinio transporto tinklo, visų pirma kaimyninių šalių jungiamųjų atkarpų, veikimą ir darnumą, taip pat į Europos transporto koridorių veikimą. Išimtys turėtų būti suteikiamos tik išimtiniais atvejais ir, kai tinkama, turėtų būti laikomos ribotos trukmės;

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(27) sausumos infrastruktūros tinklas, sukurtas naudojant pagrindinį tinklą, išplėstinį pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą, turėtų būti sujungtas su transeuropinio transporto tinklo jūrine dalimi. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta tikrai tvari, pažangi, vientisa ir atspari Europos jūrų erdvė. Ji turėtų apimti visus transeuropinio transporto tinklo jūrinės infrastruktūros komponentus;	(27) sausumos infrastruktūros tinklas, sukurtas naudojant pagrindinį tinklą, išplėstinį pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą, turėtų būti sujungtas su transeuropinio transporto tinklo jūrine dalimi. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta tikrai tvari, pažangi, vientisa ir atspari Europos jūrų erdvė. Ji turėtų apimti visus transeuropinio transporto tinklo jūrinės infrastruktūros komponentus, kartu ypač daug dėmesio skiriant saloms ir atokiausiems regionams.

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

28 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(28 a) jūrų uostai taip pat atlieka svarbų vaidmenį transporto junglumo, logistikos, prekybos ir sanglaudos srityse ir yra svarbūs tiekimo grandinėms ekstremaliųjų situacijų atvejais, atsparumui, geopolitiniams aspektams ir Sąjungos strateginiam savarankiškumui. Todėl uostų integravimas į transeuropinį transporto tinklą taip pat turėtų būti svarstomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jų didelę Europos pridėtinę vertę ir geostrateginę svarbą Europos vidaus rinkai ir Sąjungos gynybai;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

31 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(31) Europos transporto koridoriai turėtų apimti svarbiausius tolimojo susisiekimo srautus; juos turėtų sudaryti pagrindinės Europos daugiarūšio transporto ašys, sutampančios su transeuropinio transporto tinklo dalimis; jie turėtų būti daugiarūšiai ir į juos turėtų būti įmanoma integruoti visas transporto rūšis, kurioms taikomas šis reglamentas, be to, jie turėtų kirsti bent dvi sienas ir apimti bent tris transporto rūšis;	(31) Europos transporto koridoriai turėtų apimti svarbiausius tolimojo susisiekimo srautus, kurių pagrindas būtų geležinkeliai; juos turėtų sudaryti pagrindinės Europos daugiarūšio transporto ašys, sutampančios su transeuropinio transporto tinklo dalimis; jie turėtų būti daugiarūšiai ir į juos turėtų būti įmanoma integruoti visas transporto rūšis, kurioms taikomas šis reglamentas, be to, jie turėtų kirsti bent dvi sienas ir apimti bent tris transporto rūšis, taip pat gali apimti kaimynines šalis;

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(32) siekiant darniai ir laiku sukurti transeuropinio transporto tinklą ir taip užtikrinti kuo didesnį tinklo poveikį, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų priemonių ir pagrindinio, išplėstinio pagrindinio ir visuotinio tinklo bendro intereso projektai būtų užbaigti iki nurodytų terminų, t. y. atitinkamai 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai transporto ir investicijų planai būtų suderinti su šiame reglamente ir Europos koordinatorių darbo planuose nustatytais prioritetais;	(32) siekiant darniai ir laiku sukurti transeuropinio transporto tinklą ir taip užtikrinti kuo didesnį tinklo poveikį, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų priemonių ir pagrindinio, išplėstinio pagrindinio ir visuotinio tinklo bendro intereso projektai būtų užbaigti iki nurodytų terminų, t. y. atitinkamai 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai transporto ir investicijų planai būtų suderinti su šiame reglamente ir Europos koordinatorių darbo planuose nustatytais prioritetais. Su Sąjungos transporto tikslais nesuderinti nacionalinių planų projektai neturėtų būti laikomi prioritetu Sąjungos lėšoms gauti;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) transeuropinio transporto tinklo plėtros bendro intereso projektai, atitinkantys šiame reglamente nustatytus reikalavimus, turi Europos pridėtinę vertę, nes prisideda prie aukštos kokybės, sąveikaus ir daugiarūšio Europos tinklo kūrimo, didina tvarumą, sanglaudą, efektyvumą arba naudą naudotojams. Europos pridėtinė vertė bus didesnė, jei dėl šių tinklų naudą gaus ne tik atitinkama valstybė narė, bet ir bus reikšmingai pagerintos transporto jungtys arba transporto srautai tarp valstybių narių, arba tarp valstybės narės ir trečiosios šalies. Siekiant užtikrinti, kad tokie tarpvalstybiniai projektai būtų įvykdyti, Sąjunga jų atžvilgiu turėtų imtis prioritetinių veiksmų;	(34) transeuropinio transporto tinklo plėtros bendro intereso projektai, atitinkantys šiame reglamente nustatytus reikalavimus, turi Europos pridėtinę vertę, nes prisideda prie aukštos kokybės, sąveikaus, atsparaus ir daugiarūšio Europos tinklo kūrimo, didina tvarumą, sanglaudą, efektyvumą arba naudą naudotojams. Šiuo atžvilgiu reikėtų parengti daugiarūšio transporto junglumo indeksą, kad būtų galima įvertinti transporto infrastruktūros projektų junglumo ir daugiarūšiškumo didėjimą. Europos pridėtinė vertė bus didesnė, jei dėl šių tinklų naudą gaus ne tik atitinkama valstybė narė, bet ir bus reikšmingai pagerintos transporto jungtys arba transporto srautai tarp valstybių narių, arba tarp valstybės narės ir trečiosios šalies. Siekiant užtikrinti, kad tokie tarpvalstybiniai projektai būtų įvykdyti, Sąjunga jų atžvilgiu turėtų imtis prioritetinių veiksmų;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(35) valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų užtikrinti, kad bendro intereso projektų vertinimai būtų atliekami efektyviai ir būtų vengiama nereikalingo delsimo;	(35) valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų užtikrinti, kad bendro intereso projektų vertinimai būtų atliekami efektyviai ir būtų vengiama nereikalingo delsimo ir laikomasi Pažangiojo TEN-T direktyvoje nustatyto termino;

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35 a) daugelio valstybių narių teisinėse sistemose tam tikrų kategorijų projektams, atsižvelgiant į jų strateginę svarbą, taikoma prioritetinė tvarka. Prioritetas teikiamas trumpesniems terminams, vienu metu vykdomoms ar supaprastintoms procedūroms arba ribotam apeliacinių skundų teikimo laikotarpiui. Kai tokia prioritetinė tvarka yra numatyta nacionalinėje teisinėje sistemoje, ji turėtų būti automatiškai taikoma bendro intereso pagal šį reglamentą projektams. Valstybės narės, kurių nacionalinės teisinės sistemoje tokios prioritetinės tvarkos nėra, turėtų nustatyti tokią TEN-T bendro intereso projektams taikomą tvarką;

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(36) turėtų būti atliekama bendro intereso projektų, kuriems siekiama gauti Sąjungos finansavimą, socialinė ekonominė sąnaudų ir naudos analizė, grindžiama pripažinta metodika, kurią atliekant būtų atsižvelgiama į susijusią socialinę, ekonominę, su klimatu susijusią ir aplinkosauginę naudą ir sąnaudas bei į projektų gyvavimo ciklą. Su klimatu susijusių ir aplinkosauginių sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti grindžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES atliktu poveikio aplinkai vertinimu21;	(36) turėtų būti atliekama bendro intereso projektų, kuriems siekiama gauti Sąjungos finansavimą, socialinė ekonominė sąnaudų ir naudos analizė, grindžiama pripažinta metodika, kurią atliekant būtų atsižvelgiama į susijusią socialinę, ekonominę, su klimatu susijusią ir aplinkosauginę naudą, teritorinę pusiausvyrą ir sąnaudas bei į projektų gyvavimo ciklą. Komisija turėtų parengti bendrą projektų socialinės ir ekonominės sąnaudų ir naudos analizės metodiką, pagal kurią būtų galima skaidriai ir palyginamai vertinti įvairius projektų pasiūlymus atliekant gyvavimo ciklo vertinimus ir nustatant projektų prioritetus, atsižvelgiant į jų Europos pridėtinę vertę. Su klimatu susijusių ir aplinkosauginių sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti grindžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES atliktu poveikio aplinkai vertinimu21 ir turėtų atitikti Pažangiojo TEN-T direktyvoje nustatytą laikotarpį;
__________________	__________________
21 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).	21 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(37) siekiant padėti įgyvendinti komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytus su klimato kaitos mažinimo tikslus – ne vėliau kaip 2050 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 %, turėtų būti analizuojamos priemonės, padedančios mažinti bendro intereso projektų, kuriuos įgyvendinant kuriama nauja, plečiama arba modernizuojama esama transporto infrastruktūra, poveikį, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis;	(37) siekiant padėti įgyvendinti komunikate dėl Europos žaliojo kurso nustatytus su klimato kaitos mažinimo tikslus – ne vėliau kaip 2050 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 %, turėtų būti atsižvelgiama į priemones, padedančias mažinti bendro intereso projektų, kuriuos įgyvendinant kuriama nauja, plečiama arba modernizuojama esama transporto infrastruktūra, poveikį, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis;

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(38) siekiant užtikrinti Sąjungos ir trečiųjų šalių infrastruktūros tinklų jungtis ir sąveikumą, būtinas bendradarbiavimas su šiomis trečiosiomis šalimis, įskaitant kaimynines šalis. Į tai atsižvelgdama Sąjunga, prireikus, turėtų skatinti vykdyti bendro intereso projektus su tomis šalimis, įvertindama ir užtikrindama, kad būtų laikomasi transeuropinio transporto tinklo tikslų ir reikalavimų ir taip užtikrinamas Sąjungos tinklo sąveikumas;	(38) siekiant užtikrinti Sąjungos ir trečiųjų šalių infrastruktūros tinklų jungtis ir sąveikumą, būtinas bendradarbiavimas su šiomis trečiosiomis šalimis, įskaitant kaimynines šalis. Į tai atsižvelgdama Sąjunga, prireikus, turėtų skatinti vykdyti bendro intereso projektus su tomis šalimis, taip pat įvertinti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi transeuropinio transporto tinklo tikslų ir reikalavimų ir taip užtikrinamas Sąjungos tinklo sąveikumas, tęstinumas ir dekarbonizacija;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

38 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(38 a) transeuropinio transporto tinklo atsparumui kilo rimtas iššūkis ir išbandymas dėl pražūtingo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikio. Ši agresija pakeitė geopolitinės aplinkos suvokimą ir išryškino Sąjungos pažeidžiamumą dėl nenumatytų destruktyvių įvykių už Sąjungos ribų. Didelis šio įvykio poveikis pasaulinėms rinkoms, kaip antai pasauliniam aprūpinimui maistu, parodė, kad formuojant Sąjungos politiką vidaus rinkos ir Sąjungos transporto tinklo negalima vertinti atskirai. Geresnių jungčių su Sąjungos kaimyninėmis šalimis partnerėmis reikia labiau nei bet kada anksčiau;
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 1 punktą)

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

38 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(38 b) atsižvelgiant į šias naujas geopolitines aplinkybes, 2022 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate „Veiksmų planas dėl ES ir Ukrainos solidarumo koridorių Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportui ir dvišalei prekybai su ES palengvinti“ nustatytos kelios didelės transporto infrastruktūros problemos, kurias Sąjunga ir jos kaimyninės šalys turi išspręsti siekdamos remti Ukrainos ekonomiką ir atsigavimą, sudaryti sąlygas žemės ūkio ir kitoms prekėms patekti į Sąjungos ir pasaulio rinkas bei užtikrinti, kad būtų labai pagerintas susisiekimas su Sąjungą tiek eksportui, tiek importui. Siekiant užtikrinti geresnį susisiekimą su Sąjunga, tame komunikate pasiūlyta įvertinti Europos transporto koridorių išplėtimą į Ukrainą ir Moldovos Respubliką;
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 2 punktą)

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

38 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(38 c) Dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Baltarusijos pozicijos šiame konflikte Sąjungos bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija TEN-T politikos srityje nėra deramas ir neatitinka Sąjungos interesų. Todėl TEN-T tinklo plėtojimas šiose dviejose trečiosiose valstybėse turėtų būti nutrauktas. Dėl šios priežasties geresnės tarpvalstybinės jungtys su Rusija ir Baltarusija nebėra didelis prioritetas ES valstybių narių teritorijoje. Šiuo metu jungtis su šiomis dviem trečiosiomis valstybėmis turi Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija. Siekiant atspindėti mažesnį šių jungčių kūrimui ir modernizavimui skiriamą prioritetą, visų šiuo metu pagrindiniame tinkle esančių tarpvalstybinių jungčių su Rusija ir Baltarusija paskutinių atkarpų statusas turėtų būti sumažintas nuo pagrindinio iki visuotinio tinklo, kuriam numatytas tik vėlesnis 2050 m. įgyvendinimo terminas. Tačiau perėjimo prie demokratijos Baltarusijoje atveju šios šalies tarpvalstybinių jungčių su ES kūrimas ir modernizavimas pagal visuotinį demokratinės Baltarusijos ekonomikos planą būtų didelis prioritetas – tai apimtų ir šios šalies grąžinimą į minėtą reglamentą;
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 3 punktą)

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl reglamento

38 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(38 d) naujos geopolitinės aplinkybės taip pat parodė, kokios svarbios yra sklandžios transporto jungtys Sąjungos teritorijoje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis. Geležinkelių vėžės plotis, kuris skiriasi nuo Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio, labai trukdo visos Sąjungos geležinkelių tinklų sąveikumui ir net daro poveikį tų izoliuotų geležinkelio tinklų konkurencingumui. Todėl naujos geležinkelio linijos turėtų būti tiesiamos tik su Europos standartinio nominalaus 1 435 mm pločio vėže. Be to, valstybės narės, turinčios skirtingo vėžės pločio tinklą, turėtų įvertinti perėjimo prie standartinio pločio esamose Europos transporto koridorių linijose galimybę. Šis įpareigojimas neturėtų būti taikomas Airijai, nes jos transporto tinklas dėl savo izoliuotos padėties yra visiškai atskirtas nuo bet kurios sausumos jungties su Sąjungos teritorija;
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 4 punktą)

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) siekdama transformuoti transporto sektorių į tikrai daugiarūšę darnaus ir pažangaus judumo paslaugų sistemą, Sąjunga turėtų sukurti aukštos kokybės transporto tinklą, kuriame geležinkelio paslaugos būtų teikiamos laikantis reikalavimo dėl minimalaus geležinkelio linijos greičio. Konkurencingas keleivinis geležinkelis turi didelį potencialą mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Būtina sukurti suderintą ir sąveikų Europos greitųjų traukinių tinklą, jungiantį Europos sostines ir didžiuosius miestus. Esamas greitojo geležinkelio linijas papildžius keleivinėmis linijomis, kurių minimalus geležinkelio linijos greitis yra 160 km/h, atsirastų tinklo poveikis, padidėtų tinklo vientisumas, o geležinkeliais keliaujančių keleivių padaugėtų. Be to, sukūrus aukštos kokybės tinklą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kurti ir taikyti naujus ar kitokius pajėgumų paskirstymo modelius, pavyzdžiui, intervalinių paslaugų tvarkaraščius, numatytus tvarkaraščių pertvarkymo iniciatyvoje;	(39) siekdama transformuoti transporto sektorių į tikrai daugiarūšę darnaus ir pažangaus judumo paslaugų sistemą, Sąjunga turėtų sukurti aukštos kokybės transporto tinklą, kuriame geležinkelio paslaugos būtų teikiamos laikantis reikalavimo dėl minimalaus geležinkelio linijos greičio. Konkurencingas keleivinis geležinkelis turi vieną iš didžiausių galimybių mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Būtina sukurti suderintą ir sąveikų Europos greitųjų traukinių tinklą, jungiantį Europos sostines ir didžiuosius miestus, kuriam reikalingas pakankamas finansavimas. Esamas greitojo geležinkelio linijas papildžius keleivinėmis linijomis, kurių minimalus geležinkelio linijos greitis yra 160 km/h, atsirastų tinklo poveikis, padidėtų tinklo vientisumas, o geležinkeliais keliaujančių keleivių padaugėtų. Geležinkelių infrastruktūros, kurioje yra kliūčių, atveju turėtų būti skatinama kurti dvikelio eismo infrastruktūrą. Be to, sukūrus aukštos kokybės tinklą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kurti ir taikyti naujus ar kitokius pajėgumų paskirstymo modelius, pavyzdžiui, intervalinių paslaugų tvarkaraščius, numatytus tvarkaraščių pertvarkymo iniciatyvoje;

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(40) turėtų būti sukurtas tvaresnis, atsparesnis ir patikimesnis krovinių vežimo geležinkeliais tinklas visoje Europoje – tai prisidėtų prie mišriojo vežimo konkurencingumo. Turėtų būti atnaujinta mišriojo geležinkelių transporto ir terminalų infrastruktūra, kuri padėtų užtikrinti, kad įvairiarūšio vežimo veikla būtų, visų pirma, vykdoma geležinkelių, vidaus vandenų arba trumpųjų nuotolių laivybos transportu ir kad visas pradinis ir (arba) galutinis transportavimas kelių transportu būtų kuo trumpesnis;	(40) turėtų būti sukurtas tvaresnis, atsparesnis ir patikimesnis krovinių vežimo geležinkeliais tinklas visoje Europoje – tai prisidėtų prie daugiarūšio ir mišriojo vežimo konkurencingumo. Turėtų būti atnaujinta mišriojo geležinkelių transporto ir terminalų infrastruktūra, kuri padėtų užtikrinti, kad įvairiarūšio vežimo veikla būtų, visų pirma, vykdoma geležinkelių, vidaus vandenų arba trumpųjų nuotolių laivybos transportu ir kad visas pradinis ir (arba) galutinis transportavimas kelių transportu būtų kuo trumpesnis;

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl reglamento

41 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(41) atsižvelgiant į tai, kad Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) Europoje diegiama vis sparčiau, o kelios valstybės narės jau patvirtino planus iki 2040 m. įdiegti ERTMS visuose nacionaliniuose geležinkelių tinkluose, būtina atsižvelgti į šį paradigmos pokytį ir nustatyti platesnio užmojo ERTMS diegimo visuotiniame tinkle terminą;	(41) atsižvelgiant į tai, kad būtina spartinti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) Europoje diegimą tiek traukinių, tiek bėgių kelių įrangoje, kartu pripažįstant, kad kelios valstybės narės jau patvirtino planus iki 2040 m. įdiegti ERTMS visuose nacionaliniuose geležinkelių tinkluose, būtina atsižvelgti į lėtą iki šiol padarytą pažangą ir nustatyti platesnio užmojo ERTMS diegimo visuotiniame tinkle terminą;

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl reglamento

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(42) ERTMS turėtų būti nuolat diegiama ne tik pagrindiniame tinkle, išplėstiniame pagrindiniame tinkle ir visuotiniame tinkle, įskaitant miestų transporto mazgus, bet ir privažiavimo prie daugiarūšių terminalų keliuose. Tai leis vykdyti operacijas tik su ERTMS ir padidins geležinkelio įmonių verslo galimybes;	(42) ERTMS turėtų būti nuolat diegiama ir sinchronizuojama su traukinio vidaus ir bėgių kelio įranga ne tik pagrindiniame tinkle, išplėstiniame pagrindiniame tinkle ir visuotiniame tinkle, įskaitant miestų transporto mazgus, bet ir privažiavimo prie daugiarūšių terminalų keliuose. Sinchronizavimas reiškia suderintą požiūrį laiku ir vietoje tarp infrastruktūros diegimo ir traukinių riedmenų vienetų įrengimo. Tai leis vykdyti operacijas tik su ERTMS ir padidins geležinkelio įmonių verslo galimybes. Jokiomis aplinkybėmis naujas geležinkelių projektas, kuriame neplanuojama diegti ERTMS, neturėtų būti finansuojamas Sąjungos lėšomis;

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl reglamento

43 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(43) radijo ryšiu pagrįstos ERTMS įdiegimas dar labiau prisideda prie veiklai poveikį turinčių nacionalinių taisyklių panaikinimo, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuo 2025 m. būtų diegiama tik radijo ryšiu pagrįsta ERTMS, o iki 2050 m. radijo ryšiu pagrįsta ERTMS būtų įdiegta visame transeuropiniame transporto tinkle;	(43) ERTMS įdiegimas dar labiau prisideda prie veiklai poveikį turinčių nacionalinių taisyklių panaikinimo, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nuo 2025 m. būtų visapusiškai diegiama ERTMS, o iki 2050 m. ERTMS būtų įdiegta visame transeuropiniame transporto tinkle. Kadangi būsimos geležinkelių judriojo ryšio sistemos (FRMCS) technologija yra daug žadanti paslaugų kokybės ir diegimo sąnaudų požiūriu, turėtų būti įgyvendinamos plėtros iniciatyvos, kad ateityje ją būtų galima naudoti. Spartesniam ir pigesniam diegimui taip pat galėtų būti naudojamos kosmoso technologijos;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(44) ERTMS diegimas turėtų būti susietas su teisės aktuose nustatytu terminu, iki kurio turi būti nutrauktas bėgių kelių B klasės sistemų eksploatavimas; tokiu būdu ERTMS taptų vienintele valstybėse narėse naudojama signalizavimo sistema. Nutraukus B klasės sistemų kelių eksploatavimą, infrastruktūros valdytojai sutaupys nemažai techninės priežiūros lėšų, nes ERTMS diegimas ir papildomų bėgių kelių sistemų išlaikymas ilgesnį laiką yra labai brangus ir sudėtingas. B klasės sistemų eksploatavimas turėtų būti nutraukiamas koordinuotai, nustačius pakankamą pereinamąjį laikotarpį – iki 2040 m., kad geležinkelio įmonės galėtų numatyti pokyčius ir priimti tinkamiausią migracijos strategiją. ERTMS – tai sistema, todėl ją būtina sinchronizuotai diegti bėgių keliuose ir traukinyje, o visa sistemos nauda gaunama tik tada, kai yra ji įrengiama tiek traukiniuose, tiek bėgių keliuose;	(44) ERTMS diegimas turėtų būti susietas su teisės aktuose nustatytu terminu, iki kurio turi būti nutrauktas bėgių kelių B klasės sistemų eksploatavimas; tokiu būdu ERTMS taptų vienintele valstybėse narėse naudojama signalizavimo sistema. Nutraukus B klasės sistemų kelių eksploatavimą, infrastruktūros valdytojai sutaupys nemažai techninės priežiūros lėšų, nes ERTMS diegimas ir papildomų bėgių kelių sistemų išlaikymas ilgesnį laiką yra labai brangus ir sudėtingas. B klasės sistemų eksploatavimas turėtų būti nutraukiamas koordinuotai, nustačius pakankamą pereinamąjį laikotarpį – iki 2040 m., kad geležinkelio įmonės galėtų numatyti pokyčius ir priimti tinkamiausią migracijos strategiją. ERTMS – tai sistema, todėl ją būtina sinchronizuotai diegti bėgių keliuose ir traukinyje, o visa sistemos nauda, įskaitant saugumą, gaunama tik tada, kai yra ji įrengiama tiek traukiniuose, tiek bėgių keliuose. Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA), glaudžiai bendradarbiaudama su horizontaliųjų prioritetų koordinatoriumi ir atsižvelgdama į Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (ESGA) rekomendacijas, gali prisidėti prie nuoseklaus, sinchronizuoto ir plataus masto ERTMS įgyvendinimo;

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(44 a) geležinkelių įrangos, įskaitant ERTMS, naudojimo trukmė vidutiniškai yra apie trisdešimt metų, o tai reiškia ilgą investicijų amortizacijos laikotarpį, kuris, nors ir yra įrangos atnaujinimo stabdys, yra pagrindinis vykdomų sandorių balanso ekonominis kriterijus. Dėl dažnai besikeičiančių techninių sąveikumo specifikacijų įrangos eksploatavimo trukmė geležinkelių sektoriaus subjektams yra nenuspėjama, todėl tai gali atgrasyti nuo investicijų. Todėl būtina siekti normatyvinio stabilumo ir, jei įmanoma, užtikrinti skirtingų sistemų versijų suderinamumą atgaline data.

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(44 b) nors Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatyti plataus užmojo tikslai, susiję su greitųjų traukinių tinklu – iki 2030 m. padvigubinti greitųjų traukinių eismo apimtį ir iki 2050 m. jį patrigubinti, šiuo reglamentu taip pat turėtų būti siekiama pagerinti greitųjų traukinių jungtis tarp Europos sostinių ir didžiųjų miestų, visų pirma užbaigiant kurti trūkstamas greitųjų traukinių jungtis pagrindiniuose ir išplėstiniuose pagrindiniuose tinkluose;

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(44 c) be greitųjų traukinių, tvarus tarpvalstybinių kelionių tarp Europos miestų būdas yra naktiniai traukiniai, naudojant esamą geležinkelių infrastruktūrą. Kad pajėgumų valdymas būtų visapusiškai išnaudotas visoje Sąjungoje, būtina tinkamai atsižvelgti į konkretų tarptautinių kelionių laiko tarpsnių poreikį ir užtikrinti optimizuotą krovininių ir naktinių traukinių sambūvį;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(44 d) Sąjunga nustatė keletą tikslų, susijusių su krovinių vežimo perkėlimu iš kelių į geležinkelius. Tikimasi, kad 2030 m. užbaigus kurti TEN-T pagrindinį tinklą, Sąjunga galiausiai turės didelio pajėgumo infrastruktūrą, kuri sudarys sąlygas jai pasiekti Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytą tikslą. Tačiau valdant šią didelio pajėgumo Europos infrastruktūrą dabartinėje 25 nacionalinių infrastruktūros valdytojų sistemoje sunku vykdyti tarpvalstybines operacijas. Kadangi jau dabar daugiau kaip 50 proc. krovinių vežimo geležinkeliais operacijų kerta bent vieną nacionalinę sieną, senoji infrastruktūros valdymo sistema pati savaime tapo didele pajėgumų kliūtimi. Šiai problemai spręsti reikalingas europinis požiūris, todėl Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą sukurti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą, kuri būtų atsakinga už tarpvalstybines traukinių eksploatavimo operacijas ir kuriai būtų suteikti įgaliojimai užtikrinti sklandžias tarpvalstybines operacijas transeuropiniame transporto tinkle;

Pakeitimas  46

 

Pasiūlymas dėl reglamento

45 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(45) Europos vidaus vandenų keliams būdinga įvairi hidromorfologija, dėl kurios sunku užtikrinti vienodą veiksmingumą visuose vandens kelių ruožuose. Vidaus vandenų keliams, ypač laisvos tėkmės ruožams, didelės įtakos gali turėti klimatas ir oro sąlygos. Siekiant užtikrinti patikimą tarptautinį eismą ir tuo pačiu atsižvelgti į hidromorfologiją ir galiojančius aplinkos apsaugos teisės aktus, TEN-T reikalavimuose turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią kiekvieno vandens kelio (pavyzdžiui, laisvai tekančių arba reguliuojamų upių) hidromorfologiją, taip pat į aplinkos ir biologinės įvairovės politikos tikslus. Toks metodas turėtų būti svarstomas upių baseinų lygmeniu;	(45) Europos vidaus vandenų keliams būdinga įvairi hidromorfologija, dėl kurios sunku užtikrinti vienodą veiksmingumą visuose vandens kelių ruožuose. Vidaus vandenų keliams, ypač laisvos tėkmės ruožams, didelės įtakos gali turėti klimatas ir oro sąlygos. Siekiant užtikrinti patikimą tarptautinį eismą ir tuo pačiu atsižvelgti į hidromorfologiją ir galiojančius aplinkos apsaugos teisės aktus, TEN-T reikalavimuose turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią kiekvieno vandens kelio (pavyzdžiui, laisvai tekančių arba reguliuojamų upių) hidromorfologiją, taip pat į aplinkos ir biologinės įvairovės politikos tikslus. Toks metodas turėtų būti svarstomas koridorių arba upių baseinų lygmeniu ir prireikus pritaikytas prie išsamesnio lygio, visų pirma vandens kelių ruožų lygmeniu;

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

45 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(45a) gera laivybos būklė turėtų būti apibrėžiama atsižvelgiant į natūralias laisvai tekančių upių baseinų ypatybes, o siekiant užtikrinti tinkamumą laivybai neturėtų būti skatinami jokie nauji intervenciniai veiksmai ar gilinimo darbai, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį biologinei įvairovei;

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl reglamento

45 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(45 b) gera laivybos būklė turėtų būti apibrėžiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir, kai taikoma, upių laivybos komisijomis;

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl reglamento

45 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(45 c) turėtų būti skatinamas didesnis tarpvalstybinio komercinio vežimo vidaus vandenų keliais operacijų veiksmingumas, įskaitant keitimosi duomenimis plėtojimą, kad būtų sudarytos sąlygos valstybių narių, pavyzdžiui, vidaus vandenų kelių valdytojų, bendradarbiavimo mechanizmams;

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl reglamento

45 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(45 d) ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kuriant naują vidaus vandenų kelių infrastruktūrą, kad būtų išvengta galimų kliūčių laisvai tekančių upių sujungiamumui ir biologinės įvairovės nykimo;

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(46) jūrų uostai – transeuropinio transporto tinklo sausumos infrastruktūros atvykimo ir išvykimo punktai – atlieka svarbų vaidmenį kaip tarpvalstybiniai daugiarūšio transporto mazgai, kurie veikia ne tik kaip transporto mazgai, bet ir kaip prekybos vartai, pramoniniai klasteriai ir energetikos centrai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai jūroje įrengiamos vėjo jėgainės;	(46) jūrų uostai – transeuropinio transporto tinklo sausumos infrastruktūros atvykimo ir išvykimo punktai – atlieka svarbų vaidmenį kaip tarpvalstybiniai daugiarūšio transporto mazgai, kurie veikia ne tik kaip transporto mazgai, bet ir kaip prekybos vartai, pramoniniai klasteriai ir vis dažniau kaip energetikos centrai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai jūroje įrengiamos vėjo jėgainės. Reikėtų didinti transeuropinio transporto tinklo ir transeuropinių energetikos tinklų sinergiją. Nors atvirų ir stabilių sąlygų investuotojams užtikrinimas yra labai svarbus Europos jūrų uostų plėtrai, ypatingą dėmesį reikėtų skirti investicijoms į šiuos uostus, nes jie atlieka strateginį vaidmenį užtikrinant Sąjungos saugumą ir strateginį savarankiškumą;

Pakeitimas  52

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(48) kelių transportu Sąjungoje vežami trys ketvirtadaliai visų vidaus krovinių (vertinant pagal tonkilometrius) ir apie 90 % viso vidaus keleivių srauto (vertinant pagal keleivių kilometrus). Atsižvelgiant į kelių transporto svarbą ir įsipareigojimą gerinti kelių eismo saugumą pagal tarpinį Darnaus ir išmanaus judumo strategijos tikslą, būtina tobulinti kelių infrastruktūrą, kad būtų padidintas saugumas;	(48) kelių transportu Sąjungoje vežami trys ketvirtadaliai visų vidaus krovinių (vertinant pagal tonkilometrius) ir apie 90 % viso vidaus keleivių srauto (vertinant pagal keleivių kilometrus). Atsižvelgiant į kelių transporto svarbą ir įsipareigojimą gerinti kelių eismo saugumą pagal tarpinį Darnaus ir išmanaus judumo strategijos tikslą, būtina tobulinti kelių infrastruktūrą, kad būtų padidintas saugumas, taip pat pritaikyti jį prie tvarumo ir skaitmeninimo standartų, kuriais užtikrinami aukščiausi saugos standartai. Siekiant užtikrinti kokybišką transeuropinio transporto tinklo kelių infrastruktūrą, itin svarbu gerinti eksploatavimo saugą per visą pažeidžiamos infrastruktūros gyvavimo ciklą, visų pirma infrastruktūros, kurioje esama trūkumų (t. y. tunelių, tiltų);

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(48 a) siekdamos užtikrinti profesionalių vairuotojų galimybes naudotis tinkamomis poilsio vietomis, valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad visame Sąjungos transeuropiniame transporto tinkle būtų įrengta pakankamai saugių komercinių transporto priemonių stovėjimo aikštelių;

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(48 b) siekiant reikšmingai sutrumpinti itin ilgo krovininio kelių transporto laukimo pasienyje laiką, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų gerokai sutrumpintas krovininio kelių transporto laukimo pasienyje laikas nustatant visoje Sąjungoje taikomą ilgiausią sunkiųjų transporto priemonių dokumentų tvarkymo ir kontrolės prie Sąjungos sienų terminą. Turėtų būti siekiama, kad ES registruotų sunkiųjų transporto priemonių dokumentų tvarkymas ir kontrolė truktų vidutiniškai vieną minutę;

Pakeitimas  55

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(48 c) Komisija ir atsakingos agentūros turėtų imtis visų turimų priemonių, kad TEN-T tinkle būtų galima vykdyti tarpvalstybines visų rūšių transporto operacijas be nepagrįstų pertrūkių dėl administracinių, veiklos, saugos, techninių ar sąveikumo priežasčių. Be to, valstybės narės turėtų dalyvauti daugiašalėse diskusijose, kurioms tarpininkautų atitinkamo koridoriaus koordinatorius, kad būtų išspręsti ginčai, susiję su tarpvalstybinėmis visų rūšių transporto operacijomis TEN-T tinkle. Atsakingas koordinatorius turėtų kasmet informuoti Europos Parlamentą ir atitinkamus nacionalinius parlamentus apie visus ginčus;

Pakeitimas  56

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(48 d) atlikus viso tinklo kelių saugumo vertinimą, valstybės narės visas kelių tinklo atkarpas, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB1a, turėtų suskirstyti į ne mažiau kaip tris kategorijas. Atleidimas nuo transporto infrastruktūros reikalavimų turėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei kelias priskiriamas kategorijoms, kuriomis užtikrinamas aukštas saugos lygis;
	_________________
	1a 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).

Pakeitimas  57

 

Pasiūlymas dėl reglamento

49 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(49) transeuropinis transporto tinklas turėtų padėti užtikrinti efektyvų transporto daugiarūšiškumą: taip atsirastų daugiau kokybiškesnių galimybių keleivių ir krovinių vežimui rinktis darnesnę transporto rūšį ir būtų galima sujungti didelius krovinių kiekius, kad juos būtų galima vežti dideliais atstumais. Siekiant šio tikslo, esminis vaidmuo turėtų tekti daugiarūšiams terminalams;	(49) transeuropinis transporto tinklas turėtų padėti užtikrinti efektyvų transporto daugiarūšiškumą: taip atsirastų daugiau kokybiškesnių galimybių keleivių ir krovinių vežimui rinktis darnesnę transporto rūšį ir būtų galima sujungti didelius krovinių kiekius, kad juos būtų galima vežti dideliais atstumais, visų pirma geležinkeliais. Siekiant šio tikslo, esminis vaidmuo turėtų tekti daugiarūšiams terminalams; Nepakankamas punktualumas yra pagrindinė kliūtis siekiant, kad daugiarūšis transportas taptų patrauklia krovinių ir keleivių vežimo alternatyva. Veiksmingas eismo srautų valdymas ir infrastruktūros pajėgumo didinimas suteiks galimybę geležinkeliams atlikti visapusišką savo vaidmenį gerinant įvairiarūšio transporto grandinės veikimą;

Pakeitimas  58

 

Pasiūlymas dėl reglamento

49 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(49a) keleivių srautas ir keleivių skaičius TEN-T koridoriuose turės padidėti. Keleiviai neturėtų patirti sunkumų ieškodami, pasirinkdami ir pirkdami transporto paslaugas, įskaitant per bendrą daugiarūšio transporto bilietų sistemą;

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(50) miestų transporto mazgai atlieka svarbų vaidmenį transeuropiniame transporto tinkle kaip pradžios taškas arba galutinė paskirties vieta (paskutinė atkarpa) transeuropiniu transporto tinklu vežamiems keleiviams ir kroviniams; be to, juose persėdama į kitą tos pačios rūšies arba kitos rūšies transporto priemonę. Turėtų būti užtikrinta, kad su pajėgumais susijusios kliūtys ir nepakankamos tinklo jungtys miestų transporto mazguose nebetrukdytų daugiarūšiškumui transeuropiniame transporto tinkle;	(50) miestų transporto mazgai atlieka svarbų vaidmenį transeuropiniame transporto tinkle kaip pradžios taškas arba galutinė paskirties vieta (paskutinė atkarpa) transeuropiniu transporto tinklu vežamiems keleiviams ir kroviniams; be to, juose persėdama į kitą tos pačios rūšies arba kitos rūšies transporto priemonę ir teikiamos vietinio ir regioninio vežimo paslaugos. Turėtų būti užtikrinta, kad su pajėgumais susijusios kliūtys ir nepakankamos tinklo jungtys miestų transporto mazguose nebetrukdytų daugiarūšiškumui transeuropiniame transporto tinkle. Miestų transporto mazguose taip pat turėtų būti skatinama didinti tvarių transporto rūšių, pavyzdžiui, viešojo transporto arba aktyviojo judumo transporto rūšių, dalį;

Pakeitimas  60

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(51) kaip veiksminga bendra judumo mieste problemų sprendimo sistema, miestų transporto mazgai turėtų parengti darnaus judumo mieste planą (DJMP) – ilgalaikį, visus aspektus apimantį, integruotą krovinių ir keleivių judumo planą visai funkcinei miesto teritorijai22. Jis turėtų apimti tikslus, tikslinius rodiklius ir rodiklius, kuriais vertinami dabartiniai ir būsimi miesto transporto sistemos rezultatai bent šiose srityse: išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, spūstys, avarijos ir sužalojimai, transporto rūšių dalis transporto struktūroje, galimybės naudotis judumo paslaugomis, taip pat duomenys apie oro ir triukšmo taršą miestuose;	(51) kaip veiksminga bendra judumo mieste problemų sprendimo sistema, miestų transporto mazgai turėtų parengti darnaus judumo mieste planą (DJMP) – ilgalaikį, visus aspektus apimantį, integruotą krovinių ir keleivių judumo planą visai funkcinei miesto teritorijai. Turėtų būti skatinamas DJMP koordinavimas ir derinimas. Jis turėtų apimti tikslus, tikslinius rodiklius ir rodiklius, kuriais vertinami dabartiniai ir būsimi miesto transporto sistemos rezultatai bent šiose srityse: išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, spūstys, avarijos ir sužalojimai, transporto rūšių dalis transporto struktūroje, judumo paslaugų prieinamumas, be kita ko, pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams ir neįgaliesiems ar riboto judumo asmenims, taip pat duomenys apie oro ir triukšmo taršą miestuose. Renkami duomenys, kai įmanoma, turėtų būti suskirstomi pagal amžių, lytį ir negalią, siekiant užtikrinti, kad duomenys atspindėtų visus naudotojus ir skirtingus jų judumo poreikius bei modelius, taip pat būtų tinkamai atsižvelgiama į skirtingą transporto ir transporto infrastruktūros poveikį gyventojams;
__________________	__________________
22 DJMP koncepcija pirmą kartą pasiūlyta 2013 m. ES judumo mieste priemonių rinkinyje (COM(2013) 913 final, I priedas).

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(52) valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Ji turėtų padėti regionams ir miestams parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama;	(52) valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Ji turėtų padėti regionams ir miestams parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama. Siekiant pagerinti teritorinę pusiausvyrą ir paspartinti perėjimą prie tvaresnio judumo, Komisijai turėtų galėti valstybės narės prašymu atnaujinti II priede pateikiamą miestų transporto mazgų sąrašą, prieš tai susitarus su atitinkamais greta Europos transporto koridoriaus esančiais miestų transporto mazgais;

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(52 a) kiekviena valstybė narė turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą ir paskirti nacionalinį DJMP kontaktinį punktą, siekiant stiprinti valdymą ir visoje šalyje didinti atsakomybę už tvaraus judumo mieste politiką, ją planuoti ir įgyvendinti, taip pat gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Nacionalinis kontaktinis punktas, remdamasis Europos DJMP gairėmis, turėtų parengti nacionalines judumo mieste planavimo gaires, teikti techninę pagalbą ir ekspertų paramą rengiant ir įgyvendinant DJMP, stebėti pažangą, peržiūrėti ir patarti, kaip pagerinti DJMP kokybę valstybėje narėje. Jis taip pat turėtų propaguoti nacionalinį miestų, regionų ir miestelių tinklą, kad būtų skatinamas tarpusavio mokymasis ir skleidžiama geroji patirtis, įgyvendinamos mokymo programos ir organizuojamos bei koordinuojamos komunikacijos kampanijos, susijusios su DJMP;

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(52 b) skatinant aktyvųjį judumą miestų transporto mazguose prisidedama prie Sąjungos klimato tikslų įgyvendinimo, gerinama visuomenės sveikata, mažinamos spūstys, keleiviams siūlomas paskutinės atkarpos sprendimas ir teikiama ekonominė nauda. Todėl planuojant naują transporto infrastruktūrą, taip pat atliekant esamos infrastruktūros priežiūros ir modernizavimo darbus miestų transporto mazguose, turėtų būti atsižvelgiama į aktyviojo judumo infrastruktūrą, įskaitant vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu infrastruktūrą;

Pakeitimas  64

 

Pasiūlymas dėl reglamento

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(54) skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos padeda didinti įvairių transporto rūšių integraciją, sujungdamos kelis transporto pasiūlymus į vieną. Tolesnė jų plėtra turėtų prisidėti prie įpročių transformacijos – perėjimo prie darniausių transporto rūšių, viešojo transporto ir aktyviojo judumo, pavyzdžiui, vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu;	(54) skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos padeda didinti įvairių transporto rūšių integraciją, sujungdamos kelis transporto pasiūlymus į vieną. Tolesnė jų plėtra turėtų prisidėti prie įpročių transformacijos – perėjimo prie darniausių transporto rūšių, viešojo transporto ir aktyviojo judumo, pavyzdžiui, vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu, ir išnaudoti visą paslauginio judumo sprendimų naudą; Be to, miestų infrastruktūros planavimas turėtų būti plėtojamas laikantis Sąjungos kelių eismo saugumo standartų. Siekiant paspartinti perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių, reikėtų parengti dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros saugumo standartus;

Pakeitimas  65

 

Pasiūlymas dėl reglamento

55 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(55a) kadangi šio reglamento tikslas – sukurti pažangiausią infrastruktūrą, transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti įrengtos būtinos IRT sistemos, kurios sudarytų sąlygas įdiegti tikslinę rizika grindžiamą kontrolę, bekontakčius ir bepopierius nešališkus patikrinimus, grindžiamus prieiga prie tikralaikių skaitmeninių duomenų apie vairuotojus, operatorius, komercines transporto priemones ir krovinius. Visa tokia kontrolė ir patikrinimai turėtų būti atliekami visiškai nediskriminuojant;

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl reglamento

57 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(57) būtinas tinkamas transeuropinio transporto tinklo planavimas. Tam taip pat reikia visame tinkle įgyvendinti specialius reikalavimus, susijusius su infrastruktūra, IRT sistemomis, įranga ir paslaugomis, įskaitant reikalavimus dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo]23. Todėl būtina užtikrinti, kad visoje Europoje kiekvienos rūšies transporto srityje tokie reikalavimai būtų diegiami tinkamai bei darniai ir kad būtų užtikrintas jų tarpusavio ryšis visame transeuropiniame transporto tinkle ir už jo ribų, siekiant pasinaudoti tinklo poveikio teikiama nauda ir sudaryti sąlygas efektyvioms ilgųjų nuotolių transeuropinio transporto operacijoms. Siekiant užtikrinti alternatyviųjų degalų diegimą visame transeuropinio transporto tinklo kelių tinkle pagal Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] nustatytus tikslus, Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į „pagrindinį tinklą“, kuris apibrėžtas šiame reglamente. Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „visuotinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į „išplėstinį pagrindinį tinklą“ ir „visuotinį tinklą“, kurie apibrėžti šiame reglamente;	(57) būtinas tinkamas transeuropinio transporto tinklo planavimas. Tam taip pat reikia visame tinkle įgyvendinti specialius reikalavimus, susijusius su infrastruktūra, IRT sistemomis, įranga ir paslaugomis, įskaitant reikalavimus dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo]23. Todėl būtina užtikrinti, kad visoje Europoje kiekvienos rūšies transporto srityje tokie reikalavimai būtų diegiami tinkamai bei darniai ir kad būtų užtikrintas jų tarpusavio ryšis visame transeuropiniame transporto tinkle ir už jo ribų, siekiant pasinaudoti tinklo poveikio teikiama nauda ir sudaryti sąlygas efektyvioms tvarioms ilgųjų nuotolių transeuropinio transporto operacijoms. Siekiant užtikrinti alternatyviųjų degalų diegimą visame transeuropinio transporto tinklo kelių tinkle pagal Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] nustatytus tikslus, Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į „pagrindinį tinklą“, kuris apibrėžtas šiame reglamente. Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „visuotinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į „išplėstinį pagrindinį tinklą“ ir „visuotinį tinklą“, kurie apibrėžti šiame reglamente;
__________________	__________________
23 […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (OL L […]).	23 […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (OL L […]).

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl reglamento

58 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(58) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti pagrindas plačiai diegti naujas technologijas ir inovacijas, tokias kaip 5G ryšio infrastruktūra, kurios gali padėti padidinti bendrą Europos transporto sektoriaus efektyvumą ir pajėgumus užtikrinti saugų keleivių vežimą efektyviomis priemonėmis, padaryti viešąjį arba ekologiškesnį transportą patrauklesnį keleiviams ir sumažinti jo anglies pėdsaką. Taip bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų, o kartu ir prie tikslo didinti Sąjungos energetinį saugumą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti padidintos galimybės naudoti alternatyviuosius degalus ir susijusią infrastruktūrą;	(58) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti pagrindas plačiai diegti naujas technologijas ir inovacijas, suteikiančias galimybę realiu laiku keistis duomenimis ir informacija, tokias kaip 5G ryšio infrastruktūra, kurios gali padėti padidinti bendrą Europos transporto sektoriaus efektyvumą ir pajėgumus užtikrinti saugų keleivių vežimą efektyviomis priemonėmis, padaryti viešąjį arba ekologiškesnį transportą patrauklesnį keleiviams ir sumažinti jo anglies pėdsaką. Taip bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų, o kartu ir prie tikslo didinti Sąjungos energetinį saugumą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti padidintos galimybės naudoti alternatyviuosius degalus ir susijusią infrastruktūrą;

Pakeitimas  68

 

Pasiūlymas dėl reglamento

59 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(59) transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti įrengta pakankamai viešai prieinamų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių greitojo įkrovimo prieigų. Šis tikslas turėtų padėti užtikrinti visavertes tarpvalstybines jungtis ir sudaryti sąlygas naudotis elektrinėmis transporto priemonėms visoje Sąjungoje. Atstumu pagrįsti transeuropinio transporto tinklo tiksliniai rodikliai, apibrėžti Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], yra skirti užtikrinti bent minimalią pakankamą elektros įkrovimo prieigų aprėptį pagrindiniuose Sąjungos kelių tinkluose;	(59) transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti įrengta pakankamai viešai prieinamų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių greitojo įkrovimo prieigų ir vandenilio degalų pildymo punktų. Šis tikslas turėtų padėti užtikrinti visavertes tarpvalstybines jungtis. Atstumu pagrįsti transeuropinio transporto tinklo tiksliniai rodikliai, apibrėžti Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], yra skirti užtikrinti bent minimalią pakankamą elektros įkrovimo prieigų ir vandenilio degalų pildymo punktų aprėptį pagrindiniuose Sąjungos kelių tinkluose;

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl reglamento

60 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(60) viešai prieinama įkrovimo infrastruktūra transeuropiniame transporto tinkle, kaip apibrėžta Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], turėtų būti papildyta reikalavimais dėl įkrovimo infrastruktūros diegimo daugiarūšio transporto terminaluose ir daugiarūšio keleivinio transporto mazguose, siekiant suteikti įkrovimo galimybes tolimųjų reisų sunkvežimiams, kai jie pakraunami arba iškraunami, arba kai vairuotojas ilsisi, arba autobusams daugiarūšio keleivinio transporto mazguose. Siekiant užtikrinti laisvą judėjimą, kai terminalai arba keleivinio transporto mazgai Sąjungos arba valstybės paramą, prieiga prie įkrovimo turėtų būti suteikiama laikantis sąžiningos, skaidrios ir nediskriminacinės tvarkos, kad būtų išvengta išskirtinių rinkos sąlygų konkrečioms įmonėms arba galimo konkurencijos iškraipymo. kai įkrovimo infrastruktūra kuriama naudojant Sąjungos arba valstybės finansavimą, visoms leidimą turinčioms įmonėms arba asmenims kainos turėtų būti nustatomos laikantis skaidrios ir nediskriminacinės tvarkos;	(60) viešai prieinama įkrovimo ir vandenilio degalų pildymo infrastruktūra transeuropiniame transporto tinkle, kaip apibrėžta Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], turėtų būti papildyta reikalavimais dėl atitinkamos infrastruktūros diegimo daugiarūšio transporto terminaluose ir daugiarūšio keleivinio transporto mazguose, siekiant suteikti įkrovimo ir vandenilio degalų pildymo galimybes tolimųjų reisų sunkvežimiams, kai jie pakraunami arba iškraunami, arba kai vairuotojas ilsisi, arba autobusams daugiarūšio keleivinio transporto mazguose. Siekiant užtikrinti laisvą judėjimą, kai terminalai arba keleivinio transporto mazgai Sąjungos arba valstybės paramą, prieiga prie įkrovimo ir vandenilio degalų pildymo turėtų būti suteikiama laikantis sąžiningos, prieinamos, skaidrios ir nediskriminacinės tvarkos, kad būtų išvengta išskirtinių rinkos sąlygų konkrečioms įmonėms arba galimo konkurencijos iškraipymo. kai infrastruktūra kuriama naudojant Sąjungos arba valstybės finansavimą, visoms leidimą turinčioms įmonėms arba asmenims kainos turėtų būti nustatomos laikantis skaidrios ir nediskriminacinės tvarkos;

Pakeitimas  70

 

Pasiūlymas dėl reglamento

61 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(61 a) valstybės narės turėtų atlikti savo esamos ypatingos svarbos transporto infrastruktūros klimato ir aplinkos pažeidžiamumo tyrimą ir rizikos vertinimą ir numatyti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrintas ilgalaikis transeuropinių transporto tinklų veikimas ir padidintas atsparumas;

Pakeitimas  71

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(62) atsižvelgdamos į patirtį valdant COVID-19 pandemijos sukeltą krizę25 ir siekdamos išvengti eismo sutrikimų ir nenumatytų atvejų ateityje, planuodamos infrastruktūrą valstybės narės turėtų atsižvelgti į transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą klimato kaitai, gamtiniams pavojams, žmogaus sukeltoms katastrofoms ir kitiems sutrikdymams, darantiems poveikį Sąjungos transporto sistemos veikimui. Šiuo tikslu į Europos transporto koridorius taip pat turėtų būti įtrauktos svarbios aplinkinės linijos, kuriomis būtų galima naudotis spūsčių ar kitų problemų pagrindiniuose keliuose atveju. Be to, dėl daugiarūšio šių linijų pobūdžio, ekstremaliųjų situacijų atveju viena transporto rūšis galėtų būti pakeista kita;	(62) atsižvelgdamos į patirtį valdant COVID-19 pandemijos sukeltą krizę25 ir siekdamos išvengti eismo sutrikimų ir nenumatytų atvejų ateityje, planuodamos infrastruktūrą valstybės narės turėtų atsižvelgti į transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą klimato kaitai, gamtiniams pavojams, žmogaus sukeltoms katastrofoms, geopolitiniams pokyčiams ir kitiems sutrikdymams, darantiems poveikį Sąjungos transporto sistemos veikimui. Šiuo tikslu turėtų būti pašalintos esamos kliūtys ir į Europos transporto koridorius taip pat turėtų būti įtrauktos svarbios aplinkinės linijos, kuriomis būtų galima naudotis spūsčių ar kitų problemų pagrindiniuose keliuose atveju. Be to, dėl daugiarūšio šių linijų pobūdžio, ekstremaliųjų situacijų atveju viena transporto rūšis galėtų būti pakeista kita;
__________________	__________________
25 Komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires, C(2020)1897 final (OL C 96 I, 2020 3 24, p. 1), ir 2020 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Žaliųjų transporto koridorių atnaujinimas siekiant palaikyti ekonomiką atsinaujinusios COVID-19 pandemijos laikotarpiu“, COM(2020) 685 final.	25 Komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires, C(2020)1897 final (OL C 96 I, 2020 3 24, p. 1), ir 2020 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Žaliųjų transporto koridorių atnaujinimas siekiant palaikyti ekonomiką atsinaujinusios COVID-19 pandemijos laikotarpiu“, COM(2020) 685 final.

Pakeitimas  72

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(62 a) valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija ir Europos koordinatoriais, turėtų sukurti žaliuosius koridorius, kad būtų užtikrintas transporto infrastruktūros, skirtos būtiniausių prekių ir žmonių eismo srautui ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmingumas ir veikimas;

Pakeitimas  73

 

Pasiūlymas dėl reglamento

63 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(63) įmonių, įskaitant įmones, kurios priklauso arba yra kontroliuojamos trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, įskaitant trečiojoje šalyje įsisteigusias įmones, dalyvavimas gali paspartinti transeuropinio transporto tinklo kūrimą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis įmonių, priklausančių arba kontroliuojamų trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, dalyvavimas arba indėlis į bendro intereso projektus gali pakenkti saugumui ir viešajai tvarkai Europos Sąjungoje. Nepažeidžiant bendradarbiavimo mechanizmo pagal Reglamentą (ES) 2019/45226 ir jį papildant, būtinas didesnis informuotumas apie tokį dalyvavimą arba indėlį, kad valdžios institucijos galėtų įsikišti, jei paaiškėtų, kad jis gali turėti įtakos saugumui arba viešajai tvarkai Sąjungoje ir toks dalyvavimas ar indėlis nepatenka į Reglamento (ES) 2019/452 taikymo sritį;	(63) transporto infrastruktūra yra ekonomikos ir visos visuomenės pagrindas, kai kurie infrastruktūros objektai yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms užtikrinti, todėl ji yra Sąjungos strateginio savarankiškumo ramstis. Šiuo požiūriu įmonių, įskaitant įmones, kurios priklauso arba yra kontroliuojamos trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, įskaitant trečiojoje šalyje įsisteigusias įmones, dalyvavimas gali paspartinti transeuropinio transporto tinklo kūrimą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis įmonių, priklausančių arba kontroliuojamų trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, dalyvavimas arba indėlis į bendro intereso projektus gali pakenkti saugumui, viešajai tvarkai ir strateginiam savarankiškumui Europos Sąjungoje. Trečiosioms šalims priklausančių įmonių investicijos, interesai ir dalyvavimas Europos strateginėje, o kartais – netgi karinėje, infrastruktūroje, pvz., uostuose, oro uostuose ir konteinerių terminaluose, didėja. Dėl tokio didėjančio užsienio subjektų dalyvavimo Europos strateginėje infrastruktūroje gali sumažėti mūsų Sąjungos atsparumas. Todėl, visų pirma atsižvelgiant į naują saugumo padėtį mūsų žemyne, labai svarbu, kad Sąjunga teiktų pirmenybę griežtam strateginiam požiūriui į transeuropinio transporto tinklo plėtrą ir peržiūrą ir užkirstų kelią bet kokiam trečiųjų šalių dalyvavimui, kuris gali turėti įtakos saugumui ar viešajai tvarkai Sąjungoje. Nepažeidžiant bendradarbiavimo mechanizmo pagal Reglamentą (ES) 2019/45226 ir jį papildant, būtinas didesnis informuotumas apie tokį dalyvavimą arba indėlį, kad valdžios institucijos galėtų įsikišti, jei paaiškėtų, kad jis gali turėti įtakos saugumui arba viešajai tvarkai Sąjungoje ir toks dalyvavimas ar indėlis nepatenka į Reglamento (ES) 2019/452 taikymo sritį;
__________________	__________________
26 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).	26 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl reglamento

64 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(64) pagrindinė atsakomybė už techninę priežiūrą tenka ir toliau teks valstybėms narėms, todėl svarbu bus užtikrinti tinkamą sukurto transeuropinio transporto tinklo techninę priežiūrą ir taip garantuoti aukštą paslaugų kokybę. Planuojant infrastruktūros projektus ir vykdant su jais susijusias pirkimo procedūras turėtų būti atsižvelgiama į jų gyvavimo ciklą;	(64) pagrindinė atsakomybė už techninę priežiūrą tenka ir toliau teks valstybėms narėms, todėl svarbu bus užtikrinti tinkamą sukurto transeuropinio transporto tinklo techninę priežiūrą ir taip garantuoti aukštą paslaugų kokybę. Planuojant infrastruktūros projektus ir vykdant su jais susijusias pirkimo procedūras turėtų būti atsižvelgiama į jų gyvavimo ciklą siekiant gauti finansavimą pagal EITP. Techninės priežiūros darbai turėtų būti atliekami laikantis Komisijos deleguotojo sprendimo (ES) 2017/2075;

Pakeitimas  75

 

Pasiūlymas dėl reglamento

66 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(66) Europos transporto koridoriai turėtų padėti plėtoti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą tokiu būdu, kad būtų šalinamos kliūtys, gerinamos tarpvalstybinės jungtys ir didinamas efektyvumas ir tvarumas. Jie turėtų prisidėti prie sanglaudos didinimo gerinant teritorinį bendradarbiavimą. Juos naudojant taip pat turėtų būti siekiama platesnių transporto politikos tikslų ir sudaromos palankesnės sąlygos sąveikumui, įvairių transporto rūšių integracijai ir daugiarūšio vežimo operacijoms. Koridoriais grindžiamas požiūris turėtų būti skaidrus bei aiškus, o tokių koridorių valdymas neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos ar sąnaudų;	(66) Europos transporto koridoriai turėtų padėti plėtoti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą tokiu būdu, kad būtų šalinamos kliūtys, mažinama administracinė našta, gerinamos tarpvalstybinės jungtys, visų pirma geležinkelių, ir didinamas efektyvumas ir tvarumas. Jie turėtų prisidėti prie sanglaudos didinimo gerinant teritorinį bendradarbiavimą, be kita ko, su kaimyninėmis šalimis. Juos naudojant taip pat turėtų būti siekiama platesnių transporto politikos tikslų ir sudaromos palankesnės sąlygos sąveikumui, įvairių transporto rūšių integracijai ir daugiarūšio vežimo operacijoms. Koridoriais grindžiamas požiūris turėtų būti skaidrus bei aiškus, o tokių koridorių valdymas neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos ar sąnaudų. Europos transporto koordinatoriai taip pat turėtų skatinti kurti integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendras įmones, kuriomis būtų siekiama paspartinti tarpvalstybinių infrastruktūros projektų įgyvendinimą;

Pakeitimas  76

 

Pasiūlymas dėl reglamento

67 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(67) sutarę su atitinkama valstybe nare, Europos koordinatoriai turėtų palengvinti koordinuotą Europos transporto koridorių ir dviejų horizontaliųjų prioritetų – ERTMS ir Europos jūrų erdvės – įgyvendinimą. Jie turėtų sudaryti palankias sąlygas priemonėms, leidžiančioms sukurti tinkamą valdymo struktūrą ir nustatyti prioritetines investicijas Europos transporto koridoriuose ir dviem horizontaliesiems prioritetams;	(67) sutarę su atitinkama valstybe nare ir pasikonsultavę su atitinkamomis kaimyninėmis šalimis, Europos koordinatoriai turėtų palengvinti koordinuotą Europos transporto koridorių ir dviejų horizontaliųjų prioritetų – ERTMS ir Europos jūrų erdvės – įgyvendinimą. Jie turėtų sudaryti palankias sąlygas priemonėms, leidžiančioms sukurti tinkamą valdymo struktūrą ir nustatyti prioritetines investicijas Europos transporto koridoriuose ir dviem horizontaliesiems prioritetams;

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl reglamento

69 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(69) Europos koordinatorių darbo planai turėtų būti naudojami skatinti visų susijusių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą, stiprinti suderinamumą su valstybių narių ir infrastruktūros valdytojų veiksmais ir ypač nustatyti tarpinius tikslus bei prioritetus investicijoms. Remdamasi darbo planais Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatyti infrastruktūros planavimo ir finansavimo prioritetai;	(69) Europos koordinatorių darbo planai turėtų būti naudojami siekiant skatinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant, kai tinkama, atitinkamus suinteresuotuosius subjektus iš kaimyninių šalių, bendradarbiavimą. Jie turėtų stiprinti suderinamumą su valdžios institucijų ir infrastruktūros valdytojų veiksmais ir ypač nustatyti tarpinius tikslus bei prioritetus investicijoms. Remdamasi darbo planais Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatyti infrastruktūros planavimo ir finansavimo prioritetai valstybėse narėse. Sąjungos finansavimas negali būti skiriamas, jei nesilaikoma Europos lygmeniu nustatytų prioritetų;

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl reglamento

69 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(69 a) kad valstybėse narėse būtų išvengta neišnaudojamo turto dėl didelių vėlavimų įgyvendinant TEN-T projektus kaimyninėse šalyse, Komisija turėtų atidžiai stebėti su tinklais susijusių projektų darbų planavimą, pradžią ir užbaigimą, kaip nustatyta įgyvendinimo aktuose. Komisija turėtų teikti metines ataskaitas Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams. Didelio vėlavimo atvejais, t. y. vėluojant daugiau nei 2 metus, Komisija turėtų nedelsdama pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

Pakeitimas  79

 

Pasiūlymas dėl reglamento

69 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(69 b) Europos koordinatorius gali bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, su kelių, geležinkelių, vidaus vandenų kelių ir jūrų transporto sritis apimančia Transporto bendrija, įsteigta Transporto bendrijos sutartimi1a, taip pat plėtojant Europos Sąjungos ir susitariančiųjų Pietryčių Europos šalių transporto tinklą;
	__________________
	1a OL L 278, 2017 10 27, p. 3.

Pakeitimas  80

 

Pasiūlymas dėl reglamento

69 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(69 c) remiantis darbų planais, Sąjunga taip pat turėtų turėti galimybę sudaryti aukšto lygio susitarimus su atitinkamomis kaimyninėmis šalimis, kuriuose būtų nustatyti infrastruktūros planavimo ir finansavimo jų teritorijoje prioritetai;

Pakeitimas  81

 

Pasiūlymas dėl reglamento

70 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(70) techninį žemėlapių, kuriuose nurodytas transeuropinis transporto tinklas, pagrindą užtikrina interaktyvi transeuropinio transporto tinklo geografinė ir techninė informacinė sistema („TENtec“);	(70) techninį žemėlapių, kuriuose nurodytas transeuropinis transporto tinklas, pagrindą užtikrina interaktyvi transeuropinio transporto tinklo geografinė ir techninė informacinė sistema („TENtec“), taip pat suteikianti techninį pagrindą žemėlapiams, kurie atspindinti transeuropinio transporto tinklo raidą siekiant šio reglamento I priede ir II priede pateiktuose sąrašuose nustatytų atitinkamų galutinių tikslų;

Pakeitimas  82

 

Pasiūlymas dėl reglamento

70 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(70 a) kariniu mobilumu siekiama suderinti taisykles visose valstybėse narėse ir išnagrinėti civilinio ir karinio (dvejopo naudojimo) požiūrio į infrastruktūros plėtrą galimybes, kad būtų sustiprinta Sąjungos gynyba ir atsparumas;

Pakeitimas  83

 

Pasiūlymas dėl reglamento

71 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(71 a) Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą patvirtino, kad reikia skubiai stiprinti Sąjungos gebėjimą reikiamu mastu ir greičiu sutelkti karines pajėgas ir dėti daugiau pastangų siekiant iš esmės padidinti karinį mobilumą. Kaip pabrėžiama 2022 m. kovo 21 d. Tarybos priimtame ES saugumo ir gynybos strateginiame kelrodyje „Europos Sąjunga, kuri saugo savo piliečius, vertybes ir interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, Sąjunga turi stiprinti dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrą visame transeuropiniame transporto tinkle, kad būtų skatinamas greitas ir sklandus karinio personalo, reikmenų ir įrangos judėjimas operatyvinio dislokavimo ir pratybų tikslais, įskaitant humanitarinį transportą, ir gerokai sumažinta biurokratinė našta taikant supaprastintas ir vienodas administracines procedūras, visų pirma susijusias su muitinės reikalavimais. 2021–2027 m. laikotarpiui numatytas specialus biudžetas dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros projektams pagal EITP (EITP II). Tačiau 2020 m. patvirtinti riboti biudžeto asignavimai kariniam mobilumui, sudarantys 1,69 mlrd. EUR, turėtų būti gerokai ir greitai padidinti, kad TEN-T tinklas būtų pritaikytas prie naujo geopolitinio kraštovaizdžio ir būtų pagerintas dvejopas naudojimas civiliniais ir gynybos tikslais visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  84

 

Pasiūlymas dėl reglamento

72 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(72) siekiant kuo labiau suderinti gaires ir Sąjungos lygio atitinkamų finansinių priemonių programavimą, transeuropinio transporto tinklo finansavimas turėtų atitikti šį reglamentą ir turėtų būti grindžiamas, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/115329. Be to, tinklo finansavimas taip pat turėtų būti grindžiamas pagal kitus Sąjungos teisės aktus teikiamomis finansavimo priemonėmis, įskaitant „InvestEU“, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sanglaudos politiką, programą „Europos horizontas“ ir kitas Europos investicijų banko parengtas finansavimo priemones. Siekiant sudaryti sąlygas finansuoti bendro intereso projektus, Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „daugiarūšio transporto logistikos platformas“, „jūrų greitkelius“ ir „telematikos priemones“ turėtų būti suprantamos kaip atitinkamos nuorodos į „daugiarūšio krovininio transporto terminalus“, „Europos jūrų erdvę“ ir „transporto IRT sistemas“, apibrėžtus šiame reglamente. Tuo pačiu tikslu Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip apimančios „išplėstinį pagrindinį tinklą“, apibrėžtą šiame reglamente;	(72) siekiant kuo labiau suderinti gaires ir Sąjungos lygio atitinkamų finansinių priemonių programavimą, transeuropinio transporto tinklo finansavimas turėtų atitikti šį reglamentą ir turėtų būti grindžiamas, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/115329. Be to, tinklo finansavimas taip pat turėtų būti grindžiamas pagal kitus Sąjungos teisės aktus teikiamomis finansavimo priemonėmis, įskaitant „InvestEU“, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sanglaudos politiką, programą „Europos horizontas“, Inovacijų fondą ir kitas Europos investicijų banko parengtas finansavimo priemones. Siekiant sudaryti sąlygas finansuoti bendro intereso projektus, Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „daugiarūšio transporto logistikos platformas“, „jūrų greitkelius“ ir „telematikos priemones“ turėtų būti suprantamos kaip atitinkamos nuorodos į „daugiarūšio krovininio transporto terminalus“, „Europos jūrų erdvę“ ir „transporto IRT sistemas“, apibrėžtus šiame reglamente. Tuo pačiu tikslu Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „visuotinį tinklą“ suprantamos kaip apimančios šiame reglamente apibrėžtą „išplėstinį pagrindinį tinklą“, išskyrus atvejus, kai valstybė narė jau yra sukūrusi savo pagrindinį tinklą;
__________________	__________________
29 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153 dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (OL L 249, 2021 7 14, p. 38).	29 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153 dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (OL L 249, 2021 7 14, p. 38).

Pakeitimas  85

 

Pasiūlymas dėl reglamento

73 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(73 a) dabartinis 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP II) biudžetas pasirodė nepakankamas, atsižvelgiant į didėjančius transporto sektoriaus poreikius ir naujas geopolitines aplinkybes bei padidintus TEN-T infrastruktūros reikalavimus. Komisija ir valstybės narės turėtų ištirti naujas finansavimo galimybes ir parengti plačių užmojų EITP II pakeičiančią programą, skirtą DFP po 2027 m., numatant padidintą finansavimą. EITP III turėtų būti tinkamai finansuojama ir gerokai padidinta, į ją turėtų būti įtrauktas specialus „išorės transportui“ skirtas paketas, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis tarpvalstybinių projektų ir infrastruktūros diegimo srityje;

Pakeitimas  86

 

Pasiūlymas dėl reglamento

73 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(73 b) taip pat turėtų būti numatyta proporcingai padidinti biudžetą ir išteklius, atsižvelgiant į atitinkamų Europos agentūrų, įskaitant Europos geležinkelio agentūrą, kompetencijos ir funkcijų išplėtimą;

Pakeitimas  87

 

Pasiūlymas dėl reglamento

73 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(73 c) Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos koordinatoriams būtų skiriami pakankami ištekliai ir parama, kad jie galėtų vykdyti šiuo teisės aktu jiems pavestas užduotis. Visų pirma, didėjant koordinatorių vaidmeniui ir tarpvalstybinėms užduotims, Komisija turėtų skirti Europos koordinatoriams pakankamai biudžeto ir darbuotojų;

Pakeitimas  88

 

Pasiūlymas dėl reglamento

74 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(74 a) transporto mazgų (uostų, oro uostų ir miestų transporto mazgų) įtraukimas į I ir II priedus reiškia, kad bus taikomi kiti ES teisės aktai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir sudaryti sąlygas ilgalaikiam strateginiam planavimui, labai svarbu išlaikyti kuo stabilesnį tinklą ir vengti išimčių, atsižvelgiant į jų Europos pridėtinę vertę vidaus rinkai ir jų geostrateginę svarbą Sąjungos gynybai;

Pakeitimas  89

 

Pasiūlymas dėl reglamento

77 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(77) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi vandens atskaitos lygiai ir minimalieji reikalavimai kiekvienam upės baseinui (gera laivybos būklė); kuriais nustatomas vienas subjektas, atsakingas už bendro intereso tarpvalstybinių infrastruktūros projektų statybą ir valdymą; kuriais nustatoma valstybių narių renkamų judumo mieste duomenų metodika; taip pat įgyvendinimo aktai dėl kiekvieno darbo plano, susijusio su Europos transporto koridoriais ir dviem horizontaliaisiais prioritetais; dėl konkrečių Europos transporto koridoriaus atkarpų diegimo arba dėl konkrečių transporto infrastruktūros reikalavimų, susijusių su Europos transporto koridoriumi arba horizontaliaisiais prioritetais, įgyvendinimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201132;	(77) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi vandens atskaitos lygiai ir minimalieji reikalavimai kiekvienam koridoriui, upės baseinui ar vandens kelių ruožui (gera laivybos būklė); kuriais nustatomas vienas subjektas, atsakingas už bendro intereso tarpvalstybinių infrastruktūros projektų statybą ir valdymą; kuriais nustatoma valstybių narių renkamų judumo mieste duomenų metodika; taip pat įgyvendinimo aktai dėl kiekvieno darbo plano, susijusio su Europos transporto koridoriais ir dviem horizontaliaisiais prioritetais; dėl konkrečių Europos transporto koridoriaus atkarpų diegimo arba dėl konkrečių transporto infrastruktūros reikalavimų, susijusių su Europos transporto koridoriumi arba horizontaliaisiais prioritetais, įgyvendinimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201132;
__________________	__________________
32 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).	32 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

Pakeitimas  90

 

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Šis reglamentas taikomas transeuropiniam transporto tinklui, pavaizduotam I priede pateiktuose žemėlapiuose. Transeuropinis transporto tinklas apima transporto infrastruktūrą, įskaitant alternatyviųjų degalų naudojimo infrastruktūrą, transporto IRT sistemas bei priemones, kuriomis skatinamas efektyvus tokios infrastruktūros valdymas bei naudojimas ir sudaromos sąlygos kurti ir teikti tvarias ir efektyvias transporto paslaugas.	1. Šis reglamentas taikomas transeuropiniam transporto tinklui, pavaizduotam I priede pateiktuose žemėlapiuose. Transeuropinis transporto tinklas apima transporto infrastruktūrą, įskaitant alternatyviųjų degalų naudojimo infrastruktūrą ir transporto IRT sistemas pagal atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES.

Pakeitimas  91

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) kliūtis – fizinis, techninis, funkcinis, operacinis arba administracinis trikdis, dėl kurio sistema sutrikdoma taip, kad paveikiamas tolimojo susisiekimo arba tarpvalstybinių srautų tęstinumas;	e) kliūtis – fizinis, techninis, funkcinis, operacinis arba administracinis trikdis, dėl kurio sistema sutrikdoma, apkraunama arba sustabdoma bet kuria eismo kryptimi arba sistemoje atsiranda nuolatinių tolimojo susisiekimo arba tarpvalstybinių srautų sutrikimų;

Pakeitimas  92

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) miestų transporto mazgas – miesto zona, kurioje transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, uostai, įskaitant keleivių terminalus, oro uostai, geležinkelio stotys, autobusų terminalai, logistikos centrai ir įrenginiai bei krovinių terminalai, esantys miesto zonoje arba aplink ją, yra sujungti su kitais tos infrastruktūros elementais ir su regioninio ir vietos eismo infrastruktūra;	f) miestų transporto mazgas – funkcinė miesto zona, kurioje transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, uostai, įskaitant keleivių terminalus, oro uostai, geležinkelio stotys, autobusų terminalai, aktyviojo judumo infrastruktūra, daugiarūšio krovininio transporto mazgai ir įrenginiai, traukinių apsukimo terminalai bei krovinių terminalai, esantys miesto zonoje arba aplink ją, yra sujungti su kitais tos infrastruktūros elementais ir su regioninio, vietos ir miesto krovinių ir keleivių eismo infrastruktūra;

Pakeitimas  93

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos k punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
k) sąveikumas – infrastruktūros, įskaitant tam tikros rūšies transporto ar sektoriaus segmento skaitmeninę infrastruktūrą, pajėgumas (įskaitant visas reguliavimo, technines ir operacines sąlygas) padėti užtikrinti saugius ir nenutrūkstamus eismo ir informacijos srautus, kurių veiksmingumas atitinka tai infrastruktūrai, tos rūšies transportui ar sektoriaus segmentui būtiną veiksmingumą;	k) sąveikumas – infrastruktūros, įskaitant tam tikros rūšies transporto ar sektoriaus segmento, taip pat įvairių mazgų skaitmeninę infrastruktūrą, pajėgumas (įskaitant visas reguliavimo, technines, administracines ir operacines sąlygas) padėti užtikrinti saugius ir nenutrūkstamus eismo ir informacijos srautus, kurių veiksmingumas atitinka tai infrastruktūrai, tos rūšies transportui ar sektoriaus segmentui būtiną veiksmingumą;

Pakeitimas  94

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos l punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
l) daugiarūšio keleivinio transporto mazgas – mažiausiai dviejų rūšių keleivinio transporto susiejimo punktas, kuriame teikiama kelionių informacija, užtikrinama prieiga prie viešojo transporto ir galimybė keisti transporto rūšį, įskaitant privataus ir viešojo transporto jungties aikšteles ir aktyvųjį judumą, ir kuris veikia kaip sąsaja tarp miestų transporto mazgų ir tolimesnio susisiekimo transporto tinklų;	l) daugiarūšio keleivinio transporto mazgas – mažiausiai dviejų rūšių keleivinio transporto susiejimo punktas, kuriame teikiama kelionių informacija, užtikrinama prieiga prie viešojo transporto ir galimybė keisti transporto rūšį, įskaitant privataus ir viešojo transporto jungties aikšteles ir aktyvųjį judumą, ir kuris veikia kaip sąsaja miestų transporto mazguose ir tolimesnio susisiekimo transporto tinkluose ir tarp miestų transporto mazgų ir tolimesnio susisiekimo transporto tinklų;

Pakeitimas  95

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos m punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
m) daugiarūšio krovininio transporto terminalas – struktūra, pritaikyta bent dviejų rūšių transporto priemonių arba dviejų skirtingų geležinkelių sistemų kroviniams perkrauti ir jiems laikinai saugoti, pavyzdžiui, terminalai vidaus vandenų arba jūrų uostuose, prie vidaus vandenų kelių, oro uostuose bei geležinkelių terminalai, įskaitant daugiarūšio transporto logistikos centrus, nurodytus Reglamente (ES) 2021/1153;	m) daugiarūšio krovininio transporto terminalas – struktūra, pritaikyta bent dviejų rūšių transporto priemonių arba dviejų skirtingų geležinkelių ar baržų sistemų kroviniams perkrauti ir jiems laikinai saugoti, pavyzdžiui, terminalai vidaus vandenų arba jūrų uostuose, prie vidaus vandenų kelių, oro uostuose bei geležinkelių terminalai, įskaitant daugiarūšio transporto logistikos centrus, nurodytus Reglamente (ES) 2021/1153;

Pakeitimas  96

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos n punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
n) logistikos centras – su transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūra tiesiogiai susieta zona, kurioje yra bent vienas krovinių terminalas ir kurioje sudarytos sąlygos vykdyti logistikos veiklą;	Išbraukta.

Pakeitimas  97

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos p punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
p) aktyvusis judumas – žmonių judėjimas arba prekių vežimas nemotorizuotomis priemonėmis, grindžiamas žmogaus fizine veikla;	p) aktyvusis judumas – žmonių judėjimas arba prekių vežimas nemotorizuotomis priemonėmis, grindžiamas žmogaus fizine veikla arba elektros variklio ir žmogaus jėgos deriniu;

Pakeitimas  98

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos q punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
q) transporto IRT sistemos – informacinių ir ryšių technologijų sistemos ir taikomosios programos, naudojančios informacijos, ryšių, navigacijos, padėties nustatymo ir (arba) lokalizavimo technologijas, kuriomis naudojantis galima apdoroti, saugoti ir keistis duomenimis ir informacija, reikalinga siekiant veiksmingai valdyti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą, judumą ir eismą, teikti atitinkamą informaciją valdžios institucijoms ir teikti pridėtinės vertės paslaugas piliečiams, krovinių siuntėjams ir operatoriams, įskaitant sistemas, kurios padeda užtikrinti, kad tinklo naudojimas būtų atsparus, saugus, patikimas, nekenktų aplinkai ir efektyvus pajėgumų naudojimo atžvilgiu. Šios sistemos apima sistemas, technologijas ir paslaugas, nurodytas r–x punktuose, ir taip pat gali apimti transporto priemonėse esančius įtaisus su atitinkamais infrastruktūros komponentais;	q) transporto IRT sistemos – informacinių ir ryšių technologijų sistemos ir taikomosios programos, naudojančios informacijos, ryšių, navigacijos, padėties nustatymo ir (arba) lokalizavimo technologijas, įskaitant kosmines technologijas, kuriomis naudojantis galima apdoroti, saugoti ir keistis duomenimis ir informacija, reikalinga siekiant veiksmingai valdyti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą, judumą ir eismą, teikti atitinkamą informaciją valdžios institucijoms ir teikti pridėtinės vertės paslaugas piliečiams, krovinių siuntėjams ir operatoriams, įskaitant sistemas, kurios padeda užtikrinti, kad tinklo naudojimas būtų atsparus, saugus, patikimas, nekenktų aplinkai ir efektyvus pajėgumų naudojimo atžvilgiu. Šios sistemos apima sistemas, technologijas ir paslaugas, nurodytas r–x punktuose, ir taip pat gali apimti transporto priemonėse esančius įtaisus su atitinkamais infrastruktūros komponentais;

Pakeitimas  99

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos v punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
v) oro eismo valdymo / oro navigacijos paslaugų sistema (OEV / ONP sistema) – sistemos ir sudedamosios dalys, naudojamos oro eismo valdymo ar oro navigacijos paslaugoms (arba abiejų rūšių paslaugoms) teikti;	v) oro eismo valdymas (OEV) – orlaivyje, žemėje ir kosmose atliekamų funkcijų ir teikiamų paslaugų (oro eismo paslaugų, oro erdvės valdymo ir oro eismo srautų valdymo), kurių reikia saugiam ir veiksmingam orlaivio judėjimui visais skrydžio etapais užtikrinti, visuma;

Pakeitimas  100

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos w punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
w) Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) – sistema, apibrėžta Komisijos Reglamento (ES) 2016/91938 priedo 2.2 punkte;	w) Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) – sistema, apibrėžta Komisijos Reglamento (ES) 2016/91938 priedo 2.2 punkte, o atsižvelgiant į įgyvendinimo terminus, tai yra dvi esamos ERTMS dalys: ETCS ir GSM-R/GPRS/FRMCS;
__________________	__________________
38 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos (OL L 158, 2016 6 15, p. 1).	38 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos (OL L 158, 2016 6 15, p. 1).

Pakeitimas  101

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos x punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
x) radijo ryšiu pagrįsta ERTMS – 2 arba 3 lygmens ERTMS, radijo ryšiu perduodanti judėjimo nurodymus traukiniui pagal Komisijos reglamentą (ES) 2016/91939;	x) radijo ryšiu pagrįsta ERTMS – 2 arba 3 lygmens radijo ryšiu pagrįsta traukinio kontrolės ETCS taikomoji programa, kuri gali būti naudojama kartu su B klasės sistema arba be jos arba kartu su šalikelės signalizacija arba be jos ir radijo ryšiu (GSM-R/GPRS/FRMCS) vykdanti visus su sauga susijusius ir nesusijusius duomenų mainus tarp geležinkelio kelių ir traukinių pagal Komisijos reglamentą (ES) 2016/91939;
__________________	__________________
39 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos (OL L 158, 2016 6 15, p. 1).	39 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos (OL L 158, 2016 6 15, p. 1).

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos y a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ya) laisvai tekanti upė – upė, kuri sujungia vandenį, nuosėdas, maistines ir organines medžiagas ir organizmus upės sistemoje ir su aplinkiniu landšaftu atsižvelgiant į šiuos keturis aspektus: longitudinį (jungtis tarp aukštupio ir žemupio); lateralinį (jungtis su salpa ir pakrančių teritorijomis); vertikalųjį (jungtis su požeminiais vandenimis ir atmosfera) ir laiko (jungtis, remiantis srautų sezoniškumu);

Pakeitimas  103

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos z punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
z) jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant iš esmės galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti tas prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, būtina vežėjams uosto teritorijoje;	z) jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant iš esmės galima priimti jūrų laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti tas prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, būtina vežėjams uosto teritorijoje;

Pakeitimas  104

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos aa punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
aa) trumpųjų nuotolių laivyba – krovinių ir keleivių judėjimas jūra tarp uostų, esančių valstybių narių geografiniuose vandenyse, arba tarp uosto, esančio valstybės narės vandenyse, ir uosto, esančio kaimyninės trečiosios šalies, kurios pakrantė yra su Sąjungos vandenimis besiribojančioje uždaroje jūroje, vandenyse;	aa) trumpųjų nuotolių laivyba – krovinių ir keleivių judėjimas jūra tarp uostų, esančių vienos ar kelių valstybių narių geografiniuose vandenyse, arba tarp uosto, esančio valstybės narės vandenyse, ir uosto, esančio kaimyninės trečiosios šalies, kurios pakrantė yra su vienos ar kelių valstybių narių vandenimis besiribojančioje jūroje, vandenyse;

Pakeitimas  105

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos aj punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
aj) techninė priežiūra – veikla, kuri turi būti vykdoma reguliariai, periodiškai arba ekstremaliais atvejais, kad įrenginiu būtų galima naudotis visą numatytą jo eksploatavimo laikotarpį užtikrinant tokį patį veikimo ir saugos lygį, koks numatytas šiame reglamente;	aj) techninė priežiūra – veikla ir darbai, kurie turi būti vykdomi reguliariai arba periodiškai, kad būtų išlaikyta esamos infrastruktūros būklė ir pajėgumai per jos gyvavimo ciklą, siekiant užtikrinti aukštą paslaugų ir saugos lygį, koks numatytas šiame reglamente;

Pakeitimas  106

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos an a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	an a) sprendimas dėl leidimo įgyvendinti projektą – sprendimas arba sprendimų rinkinys, kuris gali būti administracinio pobūdžio ir kurį valstybės narės institucija ar institucijos, išskyrus administracines ar teismines apeliacines institucijas, priima vienu metu arba vieną po kito, laikydamosi nacionalinės teisės sistemos ir administracinės teisės, siekdamos nustatyti, ar projekto rengėjas turi teisę įgyvendinti projektą atitinkamoje geografinėje transeuropinio transporto tinklo teritorijoje nedarant poveikio jokiam sprendimui, priimtam administracinėje ar teisminėje apeliacinėje procedūroje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/1187 („Pažangiojo TEN-T direktyva“);

Pakeitimas  107

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos an b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	an b) paskirtoji institucija – institucija, kuri yra kontaktinis centras projekto rengėjui ir kuri sudaro palankesnes sąlygas veiksmingai ir struktūrizuotai tvarkyti leidimų išdavimo procedūras pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/1187 (Pažangiojo TEN-T direktyvą);

Pakeitimas  108

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos an c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	an c) ypatingos svarbos infrastruktūros objektas – transporto tikslais naudojamas, vienoje ar keliose valstybėse narėse esantis turtas, sistema ar jų dalys, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei ar socialinei gerovei palaikyti ir kurių veikimo sutrikdymas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybėje narėje, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos;

Pakeitimas  109

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos an d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	an d) „EuroVelo“ – Europos ilgo nuotolio dviračių takų, kertančių ir jungiančių Europos žemyną, tinklas, įskaitant 17 tinklo „EuroVelo“ maršrutų;

Pakeitimas  110

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos an e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	an e) tinklo junglumo indeksas – indeksas, rodantis integracijos lygį, pasiektą naudojant paslaugas kiekviename transporto tinkle, ir rodantis potencialą, kurį sudaro pagrindinių transporto rūšių svertiniai junglumo indeksai, kuriais nustatomas nuoseklumas, kokybė, nediskriminacinė prieiga visiems rinkos dalyviams, pasiūlos įvairovė ir įvairiarūšio transporto galimybės naudoti įvairių rūšių transportą;

Pakeitimas  111

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos an f punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	an f) didelis vėlavimas – pagrindinio tinklo, išplėstinio tinklo ir visuotinio tinklo projektai, veiklos ir techniniai standartai, kurie atidedami daugiau kaip dvejiems metams, palyginti su šiame reglamente ir jame numatytuose įgyvendinimo aktuose nustatytais įgyvendinimo terminais;

Pakeitimas  112

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Transeuropinis transporto tinklas stiprina Sąjungos socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir padeda kurti tvarią, efektyvią ir atsparią bendrą Europos transporto erdvę, kuri padeda užtikrinti, kad jos naudotojai gautų didesnę naudą, ir prisideda prie integracinio augimo. Jis turi aiškią Europos pridėtinę vertę, t. y. padeda siekti tikslų, susijusių su šiomis keturiomis kategorijomis:	2. Transeuropinis transporto tinklas stiprina Sąjungos socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir padeda kurti konkurencingą, tvarią, efektyvią ir atsparią bendrą Europos transporto erdvę, kuri padeda užtikrinti, kad jos naudotojai gautų didesnę naudą, ir prisideda prie integracinio augimo. Jis turi aiškią Europos pridėtinę vertę, t. y. padeda siekti tikslų, susijusių su šiomis keturiomis kategorijomis:

Pakeitimas  113

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) skatinamas visai netaršus judumas, siekiant atitinkamų Sąjungos CO2 mažinimo tikslų;	i) skatinamas visai netaršus ir mažataršis judumas, laikantis atitinkamų Sąjungos CO2 mažinimo tikslų;

Pakeitimas  114

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) sudaromos sąlygos aktyviau naudoti darnesnio transporto rūšis, be kita ko, toliau plėtojant spartų tolimojo susisiekimo keleivinį geležinkelių tinklą ir visiškai sąveikų krovininį geležinkelių tinklą, patikimą vidaus vandenų ir trumpųjų nuotolių laivybos tinklą visoje Sąjungoje;	ii) sudaromos sąlygos aktyviau naudoti darnesnio transporto rūšis, be kita ko, toliau plėtojant visiškai sąveikų spartų tolimojo susisiekimo keleivinį geležinkelių tinklą ir visiškai sąveikų krovininį geležinkelių tinklą, patikimą vidaus vandenų ir trumpųjų nuotolių keleivių ir krovinių laivybos tinklą visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  115

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iv) mažinamos išorės sąnaudos, be kita ko, susijusios su aplinka, sveikata, spūstimis ir avarijomis;	iv) mažinamas neigiamas išorinis poveikis, be kita ko, susijęs su aplinka, klimatu, sveikata, spūstimis ir avarijomis;

Pakeitimas  116

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto v a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	v a) prisidedama prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijų diegimo, be kita ko, pasitelkiant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, ir sinergijos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/8691a optimizavimo;
	________________________
	1a 2022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/869 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 152, 2022 6 3, p. 45).

Pakeitimas  117

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto v b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	v b) propaguojama aktyviojo judumo infrastruktūra;

Pakeitimas  118

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) užtikrinamas visų Sąjungos regionų, įskaitant atokiausius regionus ir kitus atokius, salų, periferinius ir kalnų regionus, taip pat retai apgyvendintas vietoves, pasiekiamumas ir jungtys;	i) užtikrinamas visų Sąjungos regionų pasiekiamumas ir jungtys, ypatingą dėmesį skiriant atokiausiems regionams ir kitiems atokiems, salų, periferiniams ir kalnų regionams, taip pat retai apgyvendintoms vietovėms;

Pakeitimas  119

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) mažinami valstybių narių infrastruktūros kokybės skirtumai;	ii) mažinami infrastruktūros kokybės skirtumai, kartu didinant tinklo pajėgumus valstybėse narėse ir tarp jų;

Pakeitimas  120

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) keleivinio ir krovininio transporto srityje užtikrinama, kad būtų efektyviai koordinuojama ir sujungiama transporto infrastruktūra, skirta, viena vertus, tolimajam susisiekimui ir, kita vertus, regioniniam bei vietos susisiekimui ir transporto paslaugoms miestų transporto mazguose;	iii) keleivinio ir krovininio transporto srityje užtikrinama, kad būtų efektyviai koordinuojama ir sujungiama transporto infrastruktūra, skirta, viena vertus, tolimajam susisiekimui ir, kita vertus, regioniniam bei vietos susisiekimui, siekiant pagerinti transporto paslaugas, be kita ko, miestų transporto mazguose;

Pakeitimas  121

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto iv a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iv a) užtikrinamos Europos skaitmeninės sąveikios visų transporto rūšių tinklų valdymo sistemos;

Pakeitimas  122

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto iv b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iv b) padidinamas tinklo junglumo indeksas;

Pakeitimas  123

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) šalinamos infrastruktūros kliūtys ir kuriamos trūkstamos jungtys (ir transporto infrastruktūros objektuose, ir tų objektų jungiamuosiuose taškuose) valstybių narių teritorijose ir tarp jų;	i) šalinamos infrastruktūros kliūtys ir kuriamos trūkstamos jungtys (ir transporto infrastruktūros objektuose, ir tų objektų jungiamuosiuose taškuose) valstybių narių teritorijose ir tarp valstybių narių, taip pat, kai tinkama, kuriamos jungtys su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis;

Pakeitimas  124

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) užtikrinamas nacionalinių, regioninių ir vietos transporto tinklų sąveikumas;	iii) užtikrinamas Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos transporto tinklų sąveikumas taikant bendras Europos technines ir eksploatavimo taisykles ir standartus, techninės įrangos reikalavimus ir darbuotojų sertifikavimą, įskaitant bendros kalbos vartojimą tarpvalstybiniam geležinkelių transportui visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  125

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto vii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vii a) optimizuojami geležinkelių tinklo pajėgumai;

Pakeitimas  126

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto vii b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vii b) parengiamos nuolatinės ir veiksmingos techninės priežiūros programos;

Pakeitimas  127

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto vii c papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vii c) užtikrinamas didesnis tarpvalstybinių projektų infrastruktūros darbų koordinavimas tarp valstybių narių;

Pakeitimas  128

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto vii d papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vii d) šalinamos atkarpose esančios kliūtys, visų pirma tarpvalstybinių jungčių atveju;

Pakeitimas  129

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) užtikrinama prieiga naudotojams ir tenkinami jų judumo ir transporto poreikiai, visų pirma atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų poreikius, įskaitant neįgaliuosius arba riboto judumo asmenis ir žmones, gyvenančius atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus ir salas;	i) užtikrinama prieiga naudotojams ir tenkinami jų judumo ir transporto poreikiai, visų pirma atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų poreikius, įskaitant neįgaliuosius arba riboto judumo asmenis ir žmones, gyvenančius atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus ir salas, taip pat kaimo ir retai apgyvendintas vietoves, taip užkertant kelią judumo nepritekliui ir jį mažinant;

Pakeitimas  130

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) keleivių ir krovinių vežimo srityje užtikrinami saugos, saugumo ir aukštos kokybės standartai, įskaitant naudotojams teikiamų paslaugų kokybę;	ii) keleivių ir krovinių vežimo srityje užtikrinami saugos, saugumo ir aukštos kokybės standartai, įskaitant naudotojams teikiamų paslaugų kokybę, taip pat geros darbuotojų darbo sąlygos;

Pakeitimas  131

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto v papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
v) užtikrinamas infrastruktūros atsparumas, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose;	v) užtikrinamas infrastruktūros atsparumas, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose;

Pakeitimas  132

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto vi a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vi a) kai tinkama, užtikrinamas transeuropinio transporto tinklo dalių pritaikymas dvejopam infrastruktūros naudojimui siekiant patenkinti civilinius ir gynybos poreikius, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams Sąjungos geostrateginės svarbos maršrutams;

Pakeitimas  133

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto vi b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vi b) remiamas sklandus judumas Sąjungoje įgyvendinant bendrus infrastruktūros techninius ir veiklos standartus ir griežtai užtikrinant jų vykdymą;

Pakeitimas  134

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto vi c papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vi c) užtikrinamos bendros Europos skaitmeninės ir sąveikios keleivių informavimo ir bilietų pardavimo bei krovinių vežimo koordinavimo sistemos;

Pakeitimas  135

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto vi d papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vi d) užtikrinamas duomenų, būtinų skaitmeniniam tinklų valdymui, teikimas;

Pakeitimas  136

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto vi e papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vi e) užtikrinama tinkama techninė priežiūra, kuria užtikrinama transporto infrastruktūros kokybė ir kuo labiau padidinama į infrastruktūrą investuotų pinigų vertė gyvavimo ciklo metu;

Pakeitimas  137

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Efektyviai išteklius naudojantis tinklas ir aplinkos apsauga	Efektyviai išteklius naudojantis ir atsparus tinklas ir aplinkos apsauga

Pakeitimas  138

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	a a) kuriamos ir taikomos bendros Europos taisyklės, susijusios su bendrų projektų įgyvendinimu, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose;

Pakeitimas  139

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) optimizuojama infrastruktūros integracija ir sujungimas;	b) optimizuojama infrastruktūros integracija ir sujungimas siekiant skatinti daugiarūšį transportą;

Pakeitimas  140

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) atsižvelgiama į galimą sinergiją su kitais tinklais, visų pirma transeuropiniais energetikos arba telekomunikacijų tinklais;	f) atsižvelgiama į galimą sinergiją su kitais tinklais, įskaitant aktyvųjį judumą, visų pirma transeuropiniais energetikos arba telekomunikacijų tinklais, įskaitant visą elektros tinklą, kad būtų užtikrintas įkrovimo infrastruktūros planavimo ir atitinkamo tinklo planavimo nuoseklumas, taip pat sinergiją su tinklu „EuroVelo“ arba tinklu, nurodytu dokumente dėl karinių reikalavimų siekiant užtikrinti karinį mobilumą ES;

Pakeitimas  141

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) plėtojama žalioji, tvari ir klimatui atspari infrastruktūra, kuria siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį netoli tinklo gyvenančių žmonių sveikatai, aplinkai ir kuo mažiau alinti ekosistemas;	g) plėtojama žalioji, tvari ir klimatui atspari infrastruktūra, įskaitant aktyviajam judumui skirtą infrastruktūrą, kuria siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį netoli tinklo gyvenančių žmonių sveikatai, aplinkai, oro ir triukšmo taršą ir kuo mažiau alinti ekosistemas;

Pakeitimas  142

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) tinkamai atsižvelgiama į transporto tinklo ir jo infrastruktūros atsparumą besikeičiančiam klimatui, gamtiniams pavojams ir žmogaus sukeltoms katastrofoms, taip pat tyčiniams sutrikdymams, taip siekiant spręsti šias problemas;	h) tinkamai atsižvelgiama į transporto tinklo ir jo ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą besikeičiančiam klimatui, gamtiniams pavojams, geopolitiniams pokyčiams ir žmogaus sukeltoms katastrofoms, taip pat tyčiniams sutrikdymams, įskaitant sukeltus trečiųjų šalių fizinių asmenų ar įmonių, taip siekiant spręsti šias problemas; ypatingas dėmesys skiriamas ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, siekiant užtikrinti tiekimą sutrikimo metu;

Pakeitimas  143

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Planų ir projektų poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB49, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB50, 2001/42/EB51, 2002/49/EB52, 2009/147/EB53 ir 2011/92/ES54. Bendro intereso projektų, kurių poveikio aplinkai vertinimas dar nebuvo atliktas šio reglamento įsigaliojimo dieną, atveju taip pat turėtų būti įvertinama, ar laikomasi principo „nedaryti reikšmingos žalos“.	3. Planų ir projektų poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB49, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB50, 2001/42/EB51, 2002/49/EB52, 2009/147/EB53 ir 2011/92/ES54. Bendro intereso projektų, kurių poveikio aplinkai vertinimas dar nebuvo atliktas šio reglamento įsigaliojimo dieną, atveju taip pat turėtų būti įvertinama, ar laikomasi principo „nedaryti reikšmingos žalos“. Tie poveikio aplinkai vertinimai atliekami griežtai laikantis Pažangiojo TEN-T direktyvoje nustatyto ilgiausio laikotarpio.
__________________	__________________
49 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).	49 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
50 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).	50 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
51 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).	51 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
52 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).	52 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).
53 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).	53 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
54 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).	54 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

Pakeitimas  144

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pagrindinį ir išplėstinį pagrindinį tinklą sudaro tos transeuropinio transporto tinklo dalys, kurių plėtrai teikiama pirmenybė, siekiant transeuropinio transporto tinklo plėtros tikslų.	3. Pagrindinį ir išplėstinį pagrindinį tinklą sudaro tos transeuropinio transporto tinklo dalys, kurių plėtrai valstybės narės teikia pirmenybę, siekiant transeuropinio transporto tinklo plėtros tikslų. Kad būtų laikomasi visų terminų, valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo užbaigimui būtų teikiama pirmenybė, palyginti su išplėstinio pagrindinio ir visuotinio tinklų užbaigimu;

Pakeitimas  145

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali taikyti b punkto reikalavimų išimtis konkretiems projektams, kurie laikomi būtinais siekiant užtikrinti reikiamą karinį mobilumą visoje Sąjungoje pagal šio reglamento 47a straipsnį.

Pakeitimas  146

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Bendro intereso projektas aprėpia visą savo ciklą, įskaitant galimybių studijas, leidimų išdavimo procedūras, statybą, eksploatavimą ir vertinimą.	3. Bendro intereso projektas aprėpia visą savo ciklą, įskaitant galimybių studijas, leidimų išdavimo procedūras, statybą, eksploatavimą (įskaitant priežiūrą) ir vertinimą.

Pakeitimas  147

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad projektai būtų vykdomi laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės, visų pirma Sąjungos aplinkos, klimato apsaugos, saugos, saugumo, konkurencijos, valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, visuomenės sveikatos ir prieinamumo sričių teisės aktų, taip pat nediskriminavimą reglamentuojančių teisės aktų.	4. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad projektai būtų vykdomi laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės.

Pakeitimas  148

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Komisija įgyvendinimo aktu gali reikalauti, kad valstybės narės įsteigtų vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už bendro intereso tarpvalstybinių infrastruktūros projektų statybą ir valdymą. Atitinkamas Europos koordinatorius turi stebėtojo statusą to vieno subjekto valdyboje arba stebėtojų taryboje arba abiejuose šiuose organuose.	5. Komisija įgyvendinimo aktu gali reikalauti, kad valstybės narės įsteigtų vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už bendro intereso tarpvalstybinių infrastruktūros projektų planavimą, statybą ir valdymą. Atitinkamas Europos koordinatorius turi stebėtojo statusą to vieno subjekto valdyboje arba stebėtojų taryboje arba abiejuose šiuose organuose.

Pakeitimas  149

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5 a. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad projektai būtų prižiūrimi taip, kad per visą jų gyvavimo laikotarpį būtų teikiamos to paties lygio paslaugos ir užtikrinamas vienodas saugos lygis bei pakankami pajėgumai.

Pakeitimas  150

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 5 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5 b. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų investicijų į bendro intereso transporto projektus tęstinumą. Jei investicijos nutraukiamos arba sumažinamos, valstybės narės, remdamosi socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize, pagrindžia savo sprendimą Komisijai.

Pakeitimas  151

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 5 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5 c. Tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje yra nustatytos konkrečios leidimų išdavimo prioritetiniams projektams procedūros, valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo bendro intereso projektai būtų tvarkomi pagal tas procedūras, jei ir tokiu būdu toks tvarkymas yra numatytas nacionalinės teisės aktuose, taikomuose atitinkamų rūšių transporto infrastruktūrai. Siekiant užtikrinti veiksmingas administracines procedūras, susijusias su bendro intereso projektais, projektų rengėjai ir visos susijusios institucijos užtikrina, kad šiems projektams būtų taikomos kuo greitesnės teisiškai įmanomos sąlygos.

Pakeitimas  152

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 5 d dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5 d. Ne vėliau kaip ... [6 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, nustato suderintą šio straipsnio 2 ir 5b dalyse nurodytos bendros svarbos projektų socialinės ekonominės sąnaudų ir naudos analizės metodiką. Ta metodika sudaro sąlygas skaidriai ir palyginamai įvertinti įvairius projektų pasiūlymus atliekant gyvavimo ciklo vertinimus, įskaitant projektų prioritetų nustatymą atsižvelgiant į Europos pridėtinę vertę, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybinėmis atkarpomis, trūkstamomis jungtimis, daugiarūšio transporto jungiamaisiais punktais ir kliūtimis.

Pakeitimas  153

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) skatinti išplėsti transeuropinio transporto tinklo politikos taikymą į trečiąsias šalis;	a) skatinti išplėsti transeuropinio transporto tinklo politikos taikymą į trečiąsias šalis, įskaitant alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą;

Pakeitimas  154

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui ir skatinti naudotis trumpųjų nuotolių laivybos maršrutais su trečiosiomis šalimis;	e) sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui ir skatinti naudotis trumpųjų nuotolių laivybos maršrutais su trečiosiomis šalimis, įskaitant trečiąsias šalis, tiesiogiai besiribojančias su Sąjungos atokiausiais regionais;

Pakeitimas  155

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies h a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	h a) sudaryti palankesnes sąlygas susisiekimui geležinkelių transportu su trečiosiomis šalimis.

Pakeitimas  156

 

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1 a. Kitoje 2028–2035 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) EITP III sukuriamas „išorės transportui“ skirtas biudžeto paketas, siekiant sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis tarpvalstybinių projektų ir infrastruktūros diegimo srityje. Tas naujas finansinis paketas sudaro bent 30 proc. dabartinės EITP programos sumos ir turi būti teikiamas pagal DFP 5 išlaidų kategoriją (Saugumas ir gynyba) ir 6 išlaidų kategoriją (Kaimyninės šalys ir pasaulis).

Pakeitimas  157

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Pagrindinį tinklą ir išplėstinį pagrindinį tinklą sudaro tos visuotinio tinklo dalys, kurių plėtrai teikiama pirmenybė, siekiant transeuropinio transporto tinklo plėtros tikslų. Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ suprantamos kaip apimančios šiame reglamente apibrėžtą „išplėstinį pagrindinį tinklą“. Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ suprantamos kaip nuorodos į šiame reglamente apibrėžtą „pagrindinį tinklą“. Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „visuotinį tinklą“ suprantamos kaip nuorodos į šiame reglamente apibrėžtą „išplėstinį pagrindinį tinklą“ ir „visuotinį tinklą“.	2. Pagrindinį tinklą ir išplėstinį pagrindinį tinklą sudaro tos visuotinio tinklo dalys, kurių plėtrai teikiama pirmenybė, siekiant transeuropinio transporto tinklo plėtros tikslų. Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „visuotinį tinklą“ suprantamos kaip apimančios šiame reglamente apibrėžtą „išplėstinį pagrindinį tinklą“, kol valstybė narė dar nebaigia kurti savo pagrindinio tinklo. Kai valstybė narė baigia kurti savo pagrindinį tinklą, Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ suprantamos kaip apimančios šiame reglamente apibrėžtą „išplėstinį pagrindinį tinklą“. Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ suprantamos kaip nuorodos į šiame reglamente apibrėžtą „pagrindinį tinklą“. Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „visuotinį tinklą“ suprantamos kaip nuorodos į šiame reglamente apibrėžtą „išplėstinį pagrindinį tinklą“ ir „visuotinį tinklą“.

Pakeitimas  158

 

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad būtų sukurti Europos transporto koridoriai, kurie atitiktų šio reglamento nuostatas: jų infrastruktūra, kuri yra pagrindinio tinklo dalis, – iki 2030 m. gruodžio 31 d., jeigu nėra nurodyta kitaip, o jų infrastruktūra, kuri yra išplėstinio pagrindinio tinklo dalis, – iki 2040 m. gruodžio 31 d., jeigu nėra nurodyta kitaip.	2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad būtų sukurti Europos transporto koridoriai, kurie atitiktų šio reglamento nuostatas: jų infrastruktūra, kuri yra pagrindinio tinklo dalis, – iki 2030 m. gruodžio 31 d., jeigu šiame Reglamente nėra nurodyta kitaip, o jų infrastruktūra, kuri yra išplėstinio pagrindinio tinklo dalis, – iki 2040 m. gruodžio 31 d., jeigu šiame Reglamente nėra nurodyta kitaip.

Pakeitimas  159

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) didinti krovinių ir keleivių vežimo mastą darnesnių rūšių transportu ir taip sumažinti transporto išmetamą ŠESD kiekį;	a) didinti krovinių ir keleivių vežimo masto darnesnių rūšių transportu dalį ir taip sumažinti transporto išmetamą ŠESD kiekį ir taršą;

Pakeitimas  160

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) užtikrinti geresnį pasiekiamumą ir jungtis visiems Sąjungos regionams, atsižvelgiant į teritorinę ir socialinę sanglaudą, taip pat į išskirtinį atokiausių regionų ir kitų atokių, salų, periferinių, kalnų regionų ir retai apgyvendintų vietovių atvejį;	b) užtikrinti geresnį pasiekiamumą ir jungtis visiems Sąjungos regionams, atsižvelgiant į teritorinę ir socialinę sanglaudą, ir ypač į išskirtinį atokiausių regionų ir kitų atokių, salų, periferinių, kalnų regionų ir retai apgyvendintų vietovių atvejį;

Pakeitimas  161

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) sukurti trūkstamas jungtis ir pašalinti kliūtis, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose;	d) sukurti trūkstamas jungtis ir pašalinti kliūtis, visų pirma susijusias su tarpvalstybinėmis atkarpomis arba tarpvalstybinėmis jungtimis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2021/1153;

Pakeitimas  162

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) įdiegti būtiną infrastruktūrą, kuri užtikrintų sklandų visai netaršių transporto priemonių judėjimą;	e) įdiegti būtiną infrastruktūrą, kuri užtikrintų sklandų visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų ir orlaivių, naudojančių alternatyviuosius degalus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) [...] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], judėjimą;

Pakeitimas  163

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) skatinti efektyviai ir tvariai naudoti infrastruktūrą ir, prireikus, didinti pajėgumą;	f) skatinti efektyviai, sklandžiai ir tvariai naudoti infrastruktūrą ir, prireikus, didinti pajėgumą;

Pakeitimas  164

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) užtikrinti, kad esama infrastruktūra būtų tinkama naudoti ir gerinti arba išlaikyti jos kokybę, susijusią su transporto sistemos ir transporto operacijų sauga, saugumu ir efektyvumu, atsparumu klimato kaitai ir nelaimėms, aplinkosauginiu veiksmingumu ir eismo srautų tęstinumu;	g) užtikrinti, kad esama infrastruktūra būtų tinkama naudoti ir optimizuoti, išlaikyti, konsoliduoti ir gerinti jos kokybę, susijusią su transporto sistemos ir transporto operacijų sauga, saugumu ir efektyvumu, ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumu, taip pat atsparumu klimato kaitai ir nelaimėms, aplinkosauginiu veiksmingumu ir eismo srautų tęstinumu;

Pakeitimas  165

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) gerinti transporto darbuotojams skirtų paslaugų kokybę ir socialines sąlygas, prieinamumą visiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius arba riboto judumo asmenis ir kitus pažeidžiamus asmenis;	h) gerinti transporto darbuotojams skirtų paslaugų kokybę ir socialines sąlygas, prieinamumą visiems naudotojams, įskaitant neįgaliuosius arba riboto judumo asmenis ir kitus pažeidžiamus asmenis, užkertant kelią judumo nepritekliui ir jį mažinant;

Pakeitimas  166

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies h a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	h a) užtikrinti bendrų veiklos ir techninių standartų įgyvendinimą ir griežtą vykdymą;

Pakeitimas  167

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) įgyvendinti ir diegti transporto IRT sistemas.	i) įgyvendinti ir diegti transporto IRT sistemas ir sudaryti sąlygas skaitmeniniam vykdymo užtikrinimui.

Pakeitimas  168

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	i a) užtikrinti, kad koridoriuose būtų rezervuoti pakankami keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais pajėgumai, įskaitant tinkamą dalį tiek keleivių, tiek krovinių vežimui, po to, kai krovinių vežimo geležinkeliais koridoriai bus integruoti į Europos transporto koridorius;

Pakeitimas  169

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies i b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	i b) siekti sinergijos su visomis transporto rūšimis, įskaitant aktyvųjį judumą, ir šalinti aktyviojo judumo kliūtis atnaujinant arba naujai statant infrastruktūrą;

Pakeitimas  170

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies i c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	i c) kai būtina, pritaikyti infrastruktūrą dvejopam naudojimui siekiant patenkinti civilinius ir gynybos poreikius, ypatingą dėmesį skiriant Sąjungos strateginei infrastruktūrai;

Pakeitimas  171

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies i d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	i d) atnaujinti ir, kai aktualu, statyti naują infrastruktūrą, visų pirma siekiant padidinti tvaresnių transporto rūšių pajėgumus pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą.

Pakeitimas  172

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) prisidėti prie transporto išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir didesnio energetinio saugumo, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones ir laivus bei atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalus, taip pat diegiant atitinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūrą;	a) prisidėti prie transporto išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir didesnio energetinio saugumo, skatinant naudoti visai netaršias ir mažataršes transporto priemones ir laivus bei atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalus, taip pat diegiant atitinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūrą pagal Reglamentą (ES) [...] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo];

Pakeitimas  173

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) mažinti neigiamą tranzitinio geležinkelių ir kelių transporto poveikį miestų zonoms;	b) mažinti neigiamą tranzitinio geležinkelių ir kelių transporto poveikį miestų ir kaimo vietovių zonoms;

Pakeitimas  174

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	d a) užtikrinti vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams naudotis TEN-T infrastruktūra.

Pakeitimas  175

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	d b) reikšmingai sutrumpinti krovininio kelių transporto laukimo pasienyje laiką;

Pakeitimas  176

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies d c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	d c) paspartinti „projektuojamų naujų statybos linijų“ tiesimą tarpvalstybinėse atkarpose, taikant vieno subjekto valdymą ir pagreitintą procedūrą, siekiant padidinti krovinių vežimą geležinkeliais;

Pakeitimas  177

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies d d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	d d) didinti tinklo atsparumą, daugiausia dėmesio skiriant ypatingos svarbos infrastruktūrai ir dvejopo naudojimo infrastruktūrai;

Pakeitimas  178

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) išplėtoti itin efektyvų ir visiškai sąveikų krovinių vežimo geležinkeliais tinklą visoje Sąjungoje;	a) išplėtoti itin efektyvų, sklandų ir visiškai sąveikų krovinių vežimo geležinkeliais tinklą visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  179

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) išplėtoti sklandžiai veikiančią vidaus vandenų, aviacijos ir jūrų infrastruktūros sistemą;	c) išplėtoti sklandžiai veikiančią vidaus vandenų, aviacijos ir jūrų infrastruktūros, skirtos keleiviams ir kroviniams vežti, sistemą;

Pakeitimas  180

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) išplėtoti saugų ir patikimą kelių tinklą, kuriame būtų įrengta pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros objektų;	d) išplėtoti saugų ir patikimą kelių tinklą, kuriame būtų įrengta pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros objektų ir saugios sunkvežimių stovėjimo aikštelės;

Pakeitimas  181

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) išplėtoti tobulesnius daugiarūšio ir sąveikaus transporto sprendimus;	(e) išplėtoti daugiarūšio ir sąveikaus transporto sprendimus;

Pakeitimas  182

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) įdiegti būtiną infrastruktūrą, kuri užtikrintų sklandų visai netaršių transporto priemonių judėjimą.	g) įdiegti būtiną infrastruktūrą, kuri užtikrintų sklandų visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų ir orlaivių, naudojančių alternatyviuosius degalus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) [...] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], judėjimą.

Pakeitimas  183

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	g a) įdiegti IRT sistemas visų rūšių transporto tinkle, siekiant užtikrinti veiksmingą infrastruktūros naudojimą;

Pakeitimas  184

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 pastraipos g b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	g b) gerinti transeuropinio transporto tinklo ir kaimyninių šalių infrastruktūros tinklų jungtis ir gerinti transeuropinio transporto infrastruktūrą kaimyninių šalių teritorijoje.

Pakeitimas  185

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1a) Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija atlieka tyrimą dėl visų Sąjungos sostinių, pasirinktų svarbių miestų ir didmiesčių sujungimo naudojant greitojo geležinkelio linijų tinklą. Tyrimas rengiamas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurios konsultuosis su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma geležinkelių infrastruktūros valdytojais. Tyrime nustatomos finansinės priemonės, kuriomis finansuojama tinklo statyba. Valstybės narės, remdamosi tyrimo išvadomis, kuria Europos greitojo geležinkelio tinklą.

Pakeitimas  186

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	f a) infrastruktūra, susijusi su alternatyviųjų degalų įrenginiais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo];

Pakeitimas  187

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės užtikrina, kad visuotinio tinklo geležinkelių infrastruktūra, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, iki 2050 m. gruodžio 31 d.:	2. Valstybės narės užtikrina, kad visuotinio tinklo geležinkelių infrastruktūra iki 2050m. gruodžio 31d.:

Pakeitimas  188

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) būtų visiškai elektrifikuota, kiek tai susiję su linijų bėgių keliais, o, kiek tai susiję su atsarginiais keliais, – tiek, kiek tai būtina elektrinių traukinių eksploatavimui;	a) būtų elektrifikuota, kiek tai susiję su linijų bėgių keliais, o, kiek tai susiję su atsarginiais keliais, – tiek, kiek tai būtina elektrinių traukinių eksploatavimui.

Pakeitimas  189

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) naujų geležinkelio linijų nominalus vėžės plotis būtų 1435 mm, išskyrus atvejus, kai nauja linija nutiesta pratęsus tinklą, kurio vėžės plotis yra kitoks ir kuris atskirtas nuo pagrindinių Sąjungos geležinkelio linijų;	Išbraukta.
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 6 punktą)

Pakeitimas  190

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) dvikelio geležinkelio linijose krovininiams traukiniams, kurių sąstato ilgis ne trumpesnis kaip 740 m, gali būti skirta ne mažiau kaip 50 % krovininių traukinio linijų ir ne mažiau kaip dvi traukinio linijos kas valandą kiekviena kryptimi;	i) dvikelio geležinkelio linijose krovininiams traukiniams, kurių sąstato ilgis ne trumpesnis kaip 740 m, gali būti skirta ne mažiau kaip 50 % krovininių traukinio linijų ir ne mažiau kaip dvi traukinio linijos kas valandą kiekviena kryptimi; siekiant užtikrinti sklandžią tarpvalstybinę veiklą, tos traukinio linijos turi būti atitinkamai suderintos;

Pakeitimas  191

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais, įskaitant paslaugos ekonominio efektyvumo priežastis, Komisija įgyvendinimo aktais gali leisti visuotiniam tinklui taikyti 2 dalies pirmos pastraipos a, d ir e punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi išimtis. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/7971a reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis);
	___________________________
	1a 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

Pakeitimas  192

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2 a. Nedarant poveikio 2 dalies antrai pastraipai, valstybės narės užtikrina, kad, tiesiant naują liniją, nuo 2040 m. gruodžio 1 d. visuotinio tinklo geležinkelių infrastruktūros objektuose būtų laikomasi 2 dalies a punkte nustatyto reikalavimo.

Pakeitimas  193

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Taikomos tokios išimtys:	3. Izoliuotiems tinklams netaikomi 2 dalyje nustatyti reikalavimai. (žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 6 punktą)
a) izoliuotiems tinklams netaikomi 2 dalies a, c, d ir e punktuose nustatyti reikalavimai;	Išbraukta.
b) valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/79758 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).	Išbraukta.
__________________
58 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

Pakeitimas  194

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės užtikrina, kad išplėstinio pagrindinio tinklo geležinkelių infrastruktūra, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, iki 2040 m. gruodžio 31 d.:	2. Valstybės narės užtikrina, kad išplėstinio pagrindinio tinklo geležinkelių infrastruktūra iki 2040 m. gruodžio 31 d.:

Pakeitimas  195

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	-a) būtų visiškai elektrifikuota, kiek tai susiję su linijų bėgių keliais, o, kiek tai susiję su atsarginiais keliais, – tiek, kiek tai būtina elektrinių traukinių eksploatavimui;

Pakeitimas  196

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) atitiktų15 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytus reikalavimus, o krovininių traukinių atveju vyraujantis eksploatacinis geležinkelio linijos greitis išplėstinio pagrindinio tinklo krovininėse linijose būtų ne mažesnis kaip 100 km/h;	a) atitiktų 15 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktuose nustatytus reikalavimus;
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 7 punktą)

Pakeitimas  197

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	a a) krovininių traukinių atveju vyraujantis eksploatacinis geležinkelio linijos greitis išplėstinio pagrindinio tinklo krovininėse linijose būtų ne mažesnis kaip 100 km/h;

Pakeitimas  198

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atitiktų 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus išplėstinio pagrindinio tinklo keleivinėse linijose;	Išbraukta.
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 7 punktą)

Pakeitimas  199

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais, įskaitant paslaugos ekonominio efektyvumo priežastis, Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti išimtis, susijusias su šioje dalyje nustatytais reikalavimais, išskyrus 15 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nustatytus reikalavimus. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

Pakeitimas  200

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2 a. Nedarant poveikio 2 dalies antrai pastraipai, valstybės narės užtikrina, kad, tiesiant naują liniją, nuo 2030 m. gruodžio 31 d. išplėstinio pagrindinio tinklo geležinkelių infrastruktūros objektuose būtų laikomasi 2 dalies -a punkte nustatyto reikalavimo.

Pakeitimas  201

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo geležinkelių infrastruktūra, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, iki 2030 m. gruodžio 31 d.:	3. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo geležinkelių infrastruktūra iki 2030 m. gruodžio 31 d.:

Pakeitimas  202

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	-a) būtų visiškai elektrifikuota, kiek tai susiję su linijų bėgių keliais, o, kiek tai susiję su atsarginiais keliais, – tiek, kiek tai būtina elektrinių traukinių eksploatavimui;

Pakeitimas  203

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) atitiktų 15 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytus reikalavimus, o krovininių traukinių atveju vyraujantis eksploatacinis geležinkelio linijos greitis pagrindinio tinklo krovininėse linijose būtų ne mažesnis kaip 100 km/h;	a) atitiktų 15 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nustatytus reikalavimus;
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 7 punktą)

Pakeitimas  204

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	a a) krovininių traukinių atveju vyraujantis eksploatacinis geležinkelio linijos greitis pagrindinio tinklo krovininėse linijose būtų ne mažesnis kaip 100 km/h;

Pakeitimas  205

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atitiktų 15 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus pagrindinio tinklo keleivinėse linijose.	Išbraukta.
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 7 punktą)

Pakeitimas  206

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	b a) keleivinių traukinių atveju vyraujantis geležinkelio linijos greitis pagrindinio tinklo keleivinėse linijose būtų ne mažesnis kaip 160 km/h.

Pakeitimas  207

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais, kai valstybė narė susiduria su konkrečiais geografiniais arba dideliais fiziniais apribojimais, dėl kurių pagrindinio tinklo geležinkelio linijose neįmanoma laikytis šios dalies ab ir ba punktuose nustatytų reikalavimų, Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti išimtis, susijusias su tais reikalavimais.

Pakeitimas  208

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3 a. Valstybės narės užtikrina, kad, tiesiant naują liniją, nuo 2025 m. gruodžio 31 d. pagrindinio tinklo geležinkelių infrastruktūros objektuose būtų laikomasi 3 dalies -a punkte nustatyto reikalavimo.

Pakeitimas  209

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės užtikrina, kad išplėstinio pagrindinio tinklo geležinkelių infrastruktūra, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, iki 2040 m. gruodžio 31 d.:	4. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo geležinkelių infrastruktūra iki 2040 m. gruodžio 31 d.:

Pakeitimas  210

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 4 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) atitiktų 2 dalies c punkto reikalavimą pagrindinio tinklo keleivinėse linijose.	Išbraukta.
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 7 punktą)

Pakeitimas  211

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais, įskaitant paslaugos ekonominio efektyvumo priežastis, Komisija įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti šios dalies a punkte nustatyto reikalavimo laikymosi išimtis. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

Pakeitimas  212

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Taikomos tokios išimtys:	5. Izoliuotiems tinklams netaikomi 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai.
a) izoliuotiems tinklams netaikomi 2, 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai;	Išbraukta.
b) valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2–4 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks išimties taikymas turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).	Išbraukta.

Pakeitimas  213

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5 a. Valstybės narės užtikrina, kad geležinkelių infrastruktūros jungtys, nurodytos 14 straipsnio 1 dalies d punkte, atitiktų 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus:
	– pagrindiniame tinkle – iki 2030 m. gruodžio 31 d.;
	– išplėstiniame pagrindiniame tinkle – iki 2040 m. gruodžio 31 d. ir
	– visuotiniame tinkle – iki 2050 m. gruodžio 31 d.
	Valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais, įskaitant paslaugos ekonominio efektyvumo priežastis, Komisija įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 15 straipsnio 2 dalies a ir e punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi išimtis. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).
	Valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais, kai tokios nuostatos negalima taikyti dėl konkrečių geografinių ar didelių fizinių apribojimų, Komisija įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 15 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyto reikalavimo laikymosi išimtis.

Pakeitimas  214

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16a straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas su pakeitimais, padarytais COM(2022)384	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad bet kurioje visuotinio tinklo, išplėstinio tinklo ir pagrindinio tinklo naujoje geležinkelių infrastruktūroje, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, būtų numatytas Europos standartinis nominalus 1 435 mm vėžės plotis. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, kai infrastruktūra gali važiuoti 1 435 mm vėžės pločiui pritaikyti traukiniai. Šiame straipsnyje nauja geležinkelių infrastruktūra reiškia bet kokią infrastruktūrą, kurios statybos darbai nepradėti šio reglamento įsigaliojimo dieną.	1. Valstybės narės užtikrina, kad bet kurioje visuotinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo ir pagrindinio tinklo naujoje geležinkelių infrastruktūroje, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, būtų numatytas Europos standartinis nominalus 1 435 mm vėžės plotis. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, kai infrastruktūra gali važiuoti 1 435 mm vėžės pločiui pritaikyti traukiniai. Šiame straipsnyje nauja geležinkelių infrastruktūra reiškia bet kokią infrastruktūrą, kurios atveju sprendimas dėl leidimo suteikimo, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/1187 2 straipsnyje, nebuvo priimtas ... [šio reglamento įsigaliojimo dieną]. (žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 8 punktą)

Pakeitimas  215

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16a straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas su pakeitimais, padarytais COM(2022)384	Pakeitimas
2. Valstybės narės, kurių geležinkelių tinklo arba jo dalies vėžės plotis skiriasi nuo Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio, ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos parengia perėjimo prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio planą esamoms geležinkelio linijoms, esančioms Europos transporto koridoriuose. Toks perėjimo planas suderinamas su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), kuriai (-ioms) toks perėjimas yra aktualus.	2. Valstybės narės, kurių geležinkelių tinklo arba jo dalies vėžės plotis skiriasi nuo Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio, ne vėliau kaip iki ... [dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos data] atlieka vertinimą, kuriame įvertinamas esamų geležinkelio linijų, esančių Europos transporto koridoriuose, perėjimo prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio perspektyvumas. Toks perėjimo planas suderinamas su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis), kuriai (-ioms) toks perėjimas yra aktualus. (žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 8 punktą)

Pakeitimas  216

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16a straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas su pakeitimais, padarytais COM(2022)384	Pakeitimas
3. Perėjimo plane valstybės narės gali nustatyti geležinkelio linijas, kuriose nebus pereita prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio. Į tokį perėjimo planą turi būti įtraukta socialinė ekonominė sąnaudų ir naudos analizė, kuria būtų pagrįstas sprendimas geležinkelio linijose nepereiti prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm pločio vėžės ir įvertintas to poveikis sąveikumui.	3. Remdamosi 2 dalyje nurodytu vertinimu, valstybės narės ne vėliau kaip per vienus metus nuo vertinimo pabaigos parengia perėjimo planą ir tame perėjimo plane pagrindžia, kuriose geležinkelio linijose nebus pereita prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm vėžės pločio. Į tokį perėjimo planą turi būti įtraukta socialinė ekonominė sąnaudų ir naudos analizė, kuria būtų pagrįstas sprendimas geležinkelio linijose nepereiti prie Europos standartinio nominalaus 1 435 mm pločio vėžės ir įvertintas to poveikis geležinkelio tinklo sąveikumui ir tęstinumui. Tarpvalstybinių atkarpų atveju prašymas taikyti išimtį derinamas ir dėl jo sutariama su kaimynine valstybe nare. (žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 8 punktą)

Pakeitimas  217

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16a straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas su pakeitimais, padarytais COM(2022)384	Pakeitimas
4. Su perėjimo planu susiję infrastruktūros ir investicijų planavimo prioritetai turi būti įtraukti į pirmąjį Europos transporto koridorių, kurio dalis yra krovininio geležinkelio linijos, kurių vėžės plotis skiriasi nuo Europos standartinio nominalaus vėžės pločio, atsakingo Europos koordinatoriaus darbo planą pagal 53 straipsnį.	4. Su perėjimo planu susiję infrastruktūros ir investicijų planavimo prioritetai turi būti įtraukti į pirmąjį Europos transporto koridorių, kurio dalis yra krovininio geležinkelio linijos, kurių vėžės plotis skiriasi nuo Europos standartinio nominalaus vėžės pločio, atsakingo Europos koordinatoriaus darbo planą pagal 53 straipsnį.
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 8 punktą)

Pakeitimas  218

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) būtų įrengta ERTMS;	a) būtų įrengta ERTMS, kartu užtikrinant sinchronizuotą ir suderintą ERTMS diegimą bėgių keliuose ir traukiniuose;

Pakeitimas  219

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo ir visuotinio tinklo geležinkelių infrastruktūros objektuose, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, iki 2050 m. gruodžio 31 d. būtų įrengta radijo ryšiu pagrįsta ERTMS.	4. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo ir visuotinio tinklo geležinkelių infrastruktūros objektuose, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, iki 2040 m. gruodžio 31 d. būtų įrengta ERTMS.

Pakeitimas  220

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Valstybės narės užtikrina, kad, tiesiant naują liniją ar modernizuojant signalizacijos sistemą, nuo 2025 m. gruodžio 31 d. pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo ir visuotinio tinklo geležinkelių infrastruktūros objektuose, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, būtų įdiegta radijo ryšiu pagrįsta ERTMS.	5. Valstybės narės užtikrina, kad, tiesiant naują liniją ar modernizuojant signalizacijos sistemą, nuo 2025 m. gruodžio 31 d. pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo ir visuotinio tinklo geležinkelių infrastruktūros objektuose, įskaitant 14 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas jungtis, būtų įdiegta ERTMS.

Pakeitimas  221

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti išimtis, susijusias su 1–5 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/79759 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).	Izoliuotų tinklų atveju, valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti išimtis, susijusias su 1–5 dalyse nurodytais reikalavimais.
__________________
59 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje OL L 138, 2016 5 26, p. 44).	59 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

Pakeitimas  222

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6 a. Valstybės narės laiku informuoja atitinkamas šalis apie ERTMS diegimą prieš pradedant diegti ETCS geležinkelio kelyje ir prieš nutraukiant B klasės sistemų eksploatavimą.

Pakeitimas  223

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 6 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6 b. Komisija užtikrina techninių sąveikos specifikacijų (TSS CCS ir INF TSS) suderinimą su šiuo reglamentu, o tai reiškia, kad reikia suderinti nuostatas ir veiksmingai jas įgyvendinti.

Pakeitimas  224

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 6 c dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6 c. Komisija apsvarsto galimybę per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl suderintos geležinkelių eismo valdymo sistemos sukūrimo siekiant pagerinti tarpvalstybines operacijas transeuropiniame transporto tinkle.

Pakeitimas  225

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. infrastruktūros valdytojų geležinkelių įmonėms teikiamų paslaugų kokybė, infrastruktūros naudojimo techniniai ir operaciniai reikalavimai ir su sienų kontrole susijusios procedūros nesukliudytų užtikrinti, kad krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų, kurios teikiamos naudojant Europos transporto koridorių krovininio geležinkelio linijas, operacinis veiksmingumas atitiktų šias tikslines vertes:	1. Valstybės narės užtikrina, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. infrastruktūros valdytojų geležinkelių įmonėms ir terminalų operatoriams teikiamų paslaugų kokybė, infrastruktūros naudojimo techniniai, administraciniai ir operaciniai reikalavimai ir su sienų kontrole susijusios procedūros nesukliudytų užtikrinti, kad krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų, kurios teikiamos naudojant Europos transporto koridorių krovininio geležinkelio linijas, operacinis veiksmingumas atitiktų šias tikslines vertes:

Pakeitimas  226

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) kiekvienoje Sąjungos vidaus tarpvalstybinėje atkarpoje visų sieną kertančių krovininių traukinių vidutinis stovėjimo stotyje laikas neviršytų 15 minučių. Traukinio stovėjimo stotyje laikas tarpvalstybinėje atkarpoje yra bendras papildomas tranzito laikas, kurį galima susieti su sienos perėjimu, nepriklausomai nuo tą laiką lemiančių priežasčių (pavyzdžiui, policijos vykdomos sienų kontrolės ir procedūrų ar su infrastruktūra susijusių, operacinio, techninio ir administracinio pobūdžio aplinkybių), tačiau neatsižvelgiama į laiką, kurio negalima susieti su sienos perėjimu, pavyzdžiui, jei operacinės procedūros yra atliekamos įrenginiuose, kurie yra šalia sienos perėjimo punkto, tačiau nėra tiesiogiai susijusios su sienos perėjimu;	a) kiekvienoje Sąjungos vidaus tarpvalstybinėje atkarpoje visų sieną kertančių krovininių traukinių stovėjimo stotyje laikas neviršytų 15 minučių. Traukinio stovėjimo stotyje laikas tarpvalstybinėje atkarpoje yra bendras papildomas tranzito laikas, kurį galima susieti su sienos perėjimu, nepriklausomai nuo tą laiką lemiančių priežasčių (pavyzdžiui, policijos vykdomos sienų kontrolės ir procedūrų ar su infrastruktūra susijusių, operacinio, techninio ir administracinio pobūdžio aplinkybių), tačiau neatsižvelgiama į laiką, kurio negalima susieti su sienos perėjimu, pavyzdžiui, jei operacinės procedūros yra atliekamos įrenginiuose, kurie yra šalia sienos perėjimo punkto, tačiau nėra tiesiogiai susijusios su sienos perėjimu;

Pakeitimas  227

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	b a) ne mažiau kaip 90 % keleivinių traukinių, kertančių bent vieną Europos transporto koridoriaus sieną, atvyktų į paskirties vietą arba prie išorinės Sąjungos sienos (jei jų paskirties vieta yra už Sąjungos ribų) tvarkaraštyje numatytu laiku arba vėluodami mažiau kaip 30 minučių.

Pakeitimas  228

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės prireikus keičia Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnyje nurodytas sutartis ir imasi tinkamų priemonių laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 913/2010, kad pasiektų pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytas tikslines vertes.	2. Valstybės narės prireikus keičia Direktyvos 2012/34/ES 30 straipsnyje nurodytas sutartis ir imasi tinkamų priemonių laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 913/2010, kad pasiektų pirmos pastraipos a, b ir ba punktuose nustatytas tikslines vertes.

Pakeitimas  229

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2 a. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su visais geležinkelių sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, užtikrina, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. būtų sukurta skaitmeninių pajėgumų valdymo sistema, kuri sudarytų sąlygas keleivių ir krovinių vežėjams rezervuoti tarpvalstybinę traukinio liniją keliose valstybėse narėse. Pajėgumų valdymo sistemą administruoja Europos geležinkelio agentūra. Valstybės narės iki 2027 m. gruodžio 31 d. visiškai įdiegia sistemą Europos transporto koridoriuose, pagrindiniame ir išplėstiniame pagrindiniame tinkluose.

Pakeitimas  230

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas (iš dalies pakeistas pasiūlymas)	Pakeitimas
a) perėjimui prie Europos standartinio nominalaus vėžės pločio (1 435 mm);	-a) perėjimui prie Europos standartinio nominalaus vėžės pločio (1 435 mm);

Pakeitimas  231

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) geležinkelio pervažų saugos didinimui;	b) geležinkelio pervažų saugos didinimui ir, kai aktualu, perėjimui prie geležinkelio viadukų ar tunelių;

Pakeitimas  232

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) geležinkelių transporto infrastruktūros sujungimui su vidaus vandenų uostų infrastruktūra, kai tai būtina;	c) geležinkelių transporto infrastruktūros sujungimui su vidaus vandenų ir jūrų uostų bei oro uostų infrastruktūra, kai tai būtina;

Pakeitimas  233

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) naujoviškų geležinkeliams skirtų technologijų plėtojimui ir diegimui (visų pirma remiantis „Shift2Rail“ ir Europos geležinkelių bendrųjų įmonių darbu), pavyzdžiui, automatiniam traukinių valdymui, pažangiam eismo valdymui ir ERTMS naudojimu grindžiamų skaitmeninio junglumo paslaugų teikimui keleiviams, skaitmeninėms automatinėms sankaboms ir 5G ryšiui;	e) naujoviškų geležinkeliams skirtų technologijų plėtojimui ir diegimui (visų pirma remiantis „Shift2Rail“ ir Europos geležinkelių bendrųjų įmonių darbu), pavyzdžiui, automatiniam traukinių valdymui, įskaitant automatinį manevravimą ir automatinį stabdžių būsenos testavimą, pažangiam eismo valdymui ir ERTMS naudojimu grindžiamų skaitmeninio junglumo paslaugų teikimui keleiviams ir kroviniams, skaitmeninėms automatinėms sankaboms ir 5G ryšiui;

Pakeitimas  234

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 pastraipos f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) pėsčiųjų ir dviračių takų pratęsimui ir pasiekiamumui, kai statoma arba modernizuojama geležinkelių infrastruktūra, siekiant skatinti aktyvųjį judumą;	f) pėsčiųjų ir dviračių takų pratęsimui ir pasiekiamumui, kai statoma arba iš esmės modernizuojama geležinkelių infrastruktūra, siekiant skatinti aktyvųjį judumą;

Pakeitimas  235

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 pastraipos g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) naujoviškų geležinkeliams skirtų alternatyviųjų degalų technologijų (pavyzdžiui, vandenilio) plėtojimui tose atkarpose, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas.	g) naujoviškų geležinkeliams skirtų alternatyviųjų degalų technologijų (pavyzdžiui, vandeniliu ar baterijomis varomų traukinių) plėtojimui tose atkarpose, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas, kai tokių projektų ekonominis perspektyvumas nustatytas remiantis sąnaudų ir naudos analize;

Pakeitimas  236

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 pastraipos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	g a) FRMCS technologijos kūrimui siekiant įdiegti palydovine technologija pagrįstą ERTMS;

Pakeitimas  237

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 pastraipos g b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	g b) ERTMS geografinės vietos nustatymo komponentui skirtų inercinių blokų kūrimui;

Pakeitimas  238

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies g c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	g c) dvikelio geležinkelio modernizavimui kliūčių ruožuose, kai esama su pajėgumais susijusių kliūčių;

Pakeitimas  239

 

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) ežerai;	c) ežerai ir lagūnos;

Pakeitimas  240

 

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) vidaus vandenų uostai, įskaitant pagrindinę uosto infrastruktūrą, t. y. vidaus baseinus, krantinių sienas, prieplaukas, molus, dokus, pylimus, sankasas, melioracijos sistemas ir infrastruktūrą, būtiną transporto operacijoms vykdyti uosto teritorijoje ir už uosto teritorijos ribų;	g) vidaus vandenų uostai, įskaitant pagrindinę uosto infrastruktūrą, t. y. vidaus baseinus, krantinių sienas, prieplaukas, molus, dokus, pylimus, sankasas, platformas, melioracijos sistemas ir infrastruktūrą, būtiną transporto operacijoms vykdyti uosto teritorijoje ir už uosto teritorijos ribų;

Pakeitimas  241

 

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalies h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) susijusi įranga;	h) susijusi įranga, nurodyta 2 dalyje;

Pakeitimas  242

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) juose veiktų įrenginiai laivų aplinkosauginiam veiksmingumui uostuose didinti, įskaitant priėmimo įrenginius, dujų išleidimo įrenginius, triukšmo mažinimo priemones, oro ir vandens taršos mažinimo priemones.	c) juose veiktų įrenginiai laivų aplinkosauginiam veiksmingumui uostuose didinti, pavyzdžiui, priėmimo įrenginiai, dujų išleidimo įrenginiai, triukšmo mažinimo priemonės, oro ir vandens taršos mažinimo priemonės.

Pakeitimas  243

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų vykdoma vidaus vandenų kelių tinklo, įskaitant 20 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas jungtis, techninė priežiūra, siekiant naudotojams sudaryti sąlygas efektyviai, patikimai ir saugiai vykdyti laivybos veiklą, t. y. užtikrina minimaliuosius su vandens keliais susijusius reikalavimus ir paslaugų lygius ir neleidžia, kad šie minimalieji reikalavimai arba bet kurie iš nustatytų pagrindinių tinklo kriterijų (geros laivybos būklės) suprastėtų.	2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų vykdoma vidaus vandenų kelių tinklo, įskaitant 20 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytas jungtis, techninė priežiūra, siekiant naudotojams sudaryti sąlygas efektyviai, patikimai ir saugiai vykdyti laivybos veiklą, t. y. užtikrina minimaliuosius su vandens keliais susijusius reikalavimus ir paslaugų lygius ir neleidžia, kad šie minimalieji reikalavimai arba bet kurie iš nustatytų pagrindinių tinklo kriterijų (geros laivybos būklės) suprastėtų, taip pat apsaugo tinklo dalis, kurios jau viršija minimaliuosius reikalavimus, ir neleidžia, kad jų dabartinė būklė suprastėtų.

Pakeitimas  244

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:	3. Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d.:

Pakeitimas  245

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) upėse, kanaluose, ežeruose, vidaus vandenų uostuose ir jų prieigos keliuose laivakelio gylis būtų bent 2,5 m, o aukštis po neatidaromais tiltais – bent 5,25 m, kai vandens lygis atitinka nustatytus atskaitos lygius, kurie viršijami nustatytą dienų skaičių per metus pagal apskaičiuotą statistinį vidurkį.	a) upėse, kanaluose, ežeruose, lagūnose, vidaus vandenų uostuose ir jų prieigos keliuose laivakelio gylis būtų bent 2,5 m, o aukštis po neatidaromais tiltais – bent 5,25 m, kai vandens lygis atitinka nustatytus atskaitos lygius, kurie viršijami nustatytą dienų skaičių per metus pagal apskaičiuotą statistinį vidurkį. Valstybės narės užtikrina, kad bet kurio naujai pastatyto ar renovuoto nepakeliamo tilto aukštis viršytų žemiausio upės baseino tilto aukštį.

Pakeitimas  246

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vandens atskaitos lygiai nustatomi remiantis dienų per metus, kai faktinis vandens lygis viršija nurodytą vandens atskaitos lygį, skaičiumi. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose kiekvienam upės baseinui nurodomas ankstesnėje pastraipoje minimas vandens atskaitos lygis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	Vandens atskaitos lygiai nustatomi remiantis dienų per metus, kai faktinis vandens lygis viršija nurodytą vandens atskaitos lygį, skaičiumi. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kurie turi būti parengti glaudžiai bendradarbiaujant su tokiomis valstybėmis narėmis ir, jei taikytina, konsultuojantis su tarptautiniais susitarimais sudarytomis upių laivybos komisijomis, kuriuose kiekvienam koridoriui, upės baseinui ar vandens kelio atkarpai prireikus nurodomi ankstesnėje pastraipoje minimi vandens atskaitos lygiai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas  247

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nustatydama vandens atskaitos lygį Komisija atsižvelgia į reikalavimus, nustatytus tarptautinėse konvencijose ir tarp valstybių narių sudarytuose susitarimuose;	Nustatydama vandens atskaitos lygį Komisija atsižvelgia į reikalavimus, nustatytus tarptautinėse konvencijose ir tarp valstybių narių sudarytuose susitarimuose, įtraukti į reglamentus, priimtus pagal tokias konvencijas ir susitarimus įsteigtų upių laivybos komisijų, ir konsultuotis su atitinkamų Europos transporto koridorių Europos koordinatoriais.

Pakeitimas  248

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose kiekvienam upės baseinui nustatomi reikalavimai, papildantys minimaliuosius reikalavimus, nustatytus pagal 3 dalies a punkto antrą pastraipą. Šie reikalavimai visų pirma gali būti susiję su:	Komisija, kai taikytina, bendradarbiaudama su atitinkamomis upių laivybos komisijomis, priima įgyvendinimo aktus, kuriuose kiekvienam koridoriui, upės baseinui arba, kai reikia, vandens kelio ruožui nustatomi reikalavimai, papildantys minimaliuosius reikalavimus, nustatytus pagal 3 dalies a punkto antrą pastraipą. Šie reikalavimai visų pirma gali būti susiję su:

Pakeitimas  249

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(e) alternatyviosios energetikos infrastruktūros diegimu siekiant užtikrinti prieigą prie alternatyviųjų degalų visame koridoriuje;	(e) alternatyviosios energetikos infrastruktūros diegimu siekiant užtikrinti prieigą prie alternatyviųjų degalų visame koridoriuje, laikantis visų Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] nustatytų reikalavimų.

Pakeitimas  250

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(h) naujų technologijų ir inovacijų, susijusių su visai netaršiu energiniu kuru ir varymo sistemomis, diegimu ir skatinimu.	(h) naujų technologijų ir inovacijų, susijusių su visai netaršiu ir mažataršiu energiniu kuru ir varymo sistemomis, diegimui ir skatinimui;

Pakeitimas  251

 

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Komisija užtikrina nuoseklų požiūrį į geros laivybos būklės koncepcijos taikymą Sąjungoje ir gali priimti su šia tema susijusias gaires. Nustatydama minimaliuosius reikalavimus e ir f punktams Komisija užtikrina, kad nebūtų pakenkta upių baseinų sąveikumui.	6. Komisija užtikrina nuoseklų požiūrį į geros laivybos būklės koncepcijos taikymą Sąjungoje ir gali priimti su šia tema susijusias gaires. Nustatydama minimaliuosius reikalavimus e ir f punktams Komisija užtikrina, kad nebūtų be pagrindo pakenkta koridorių arba upių baseinų sąveikumui.

Pakeitimas  252

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) infrastruktūros ir laivyno skaitmeninimo bei automatizavimo procesų tobulinimas, taip pat pažangios vidaus vandenų kelių infrastruktūros plėtojimas;

Pakeitimas  253

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) uosto teritorijoje ir už jos ribų vykdomoms transporto operacijoms būtinos infrastruktūros pajėgumų modernizavimui ir didinimui;	d) uosto teritorijoje ir už jos ribų bei išilgai vandens kelio vykdomoms transporto ir judumo operacijoms būtinos infrastruktūros, įskaitant švartavimosi ir poilsio vietas bei jų paslaugas, pajėgumų modernizavimui ir didinimui;

Pakeitimas  254

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) skatinimui taikyti ir plėtoti priemones, kuriomis didinamas vidaus vandenų transporto ir transporto infrastruktūros aplinkosauginis veiksmingumas, įskaitant visai netaršius ir mažataršius laivus bei priemones poveikiui vandens telkiniams ir nuo vandens priklausomai biologinei įvairovei švelninti, laikantis galiojančių reikalavimų pagal Sąjungos teisę arba atitinkamus tarptautinius susitarimus.	e) skatinimui taikyti ir plėtoti priemones, kuriomis didinamas vidaus vandenų transporto ir transporto infrastruktūros aplinkosauginis veiksmingumas, įskaitant nulinės ir mažos taršos alternatyvų ir atsinaujinančių išteklių kurą naudojančius laivus bei alternatyvius mažo poveikio aplinkai laivus ir priemones poveikiui vandens telkiniams ir nuo vandens priklausomai biologinei įvairovei švelninti, laikantis galiojančių reikalavimų pagal Sąjungos teisę arba atitinkamus tarptautinius susitarimus.

Pakeitimas  255

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) priemonių, skirtų farvaterių sąlygoms stebėti, kūrimui ir diegimui;

Pakeitimas  256

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 pastraipos e b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	eb) aktyvaus judumo rūšių infrastruktūros įrengimas išilgai vandens kelių.

Pakeitimas  257

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 pastraipos e c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ec) Ne vėliau kaip... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija apsvarsto galimybę pateikti teisės aktų sistemą, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam komerciniam vežimui vidaus vandens keliais, įskaitant keitimosi duomenimis plėtojimą, kad būtų sudarytos sąlygos valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmams;

Pakeitimas  258

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 pastraipos e d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ed) valstybės narės užtikrina, kad bet kokia nauja vidaus vandenų kelių infrastruktūra, kai įmanoma, vengtų galimų laisvai tekančių upių išilginio ir šoninio junglumo ir biologinės įvairovės nykimo kliūčių.

Pakeitimas  259

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Europos jūrų erdvė padeda sujungti ir integruoti 2 dalyje aprašytas jūrų erdvės sudedamąsias dalis su sausumos tinklu: kurti arba modernizuoti trumpųjų nuotolių laivybos maršrutus tarp dviejų ar daugiau jūrų uostų Sąjungos teritorijoje arba tarp vieno ar daugiau uostų Sąjungos teritorijoje ir uosto kaimyninės trečiosios šalies, kurios pakrantė uždaroje jūroje ribojasi su Sąjungos vandenimis, teritorijoje, taip pat plėtoti jūrų uostus Sąjungos teritorijoje bei jų jungtis su atokesnėmis teritorijomis, siekiant užtikrinti efektyvią, perspektyvią ir tvarią integraciją su kitomis transporto rūšimis.	1. Europos jūrų erdvė padeda sujungti ir integruoti 2 dalyje aprašytas jūrų erdvės sudedamąsias dalis su sausumos tinklu: kurti arba modernizuoti trumpųjų nuotolių laivybos maršrutus tarp dviejų ar daugiau jūrų uostų Sąjungos teritorijoje arba tarp vieno ar daugiau uostų Sąjungos teritorijoje ir uosto kaimyninės trečiosios šalies, kurios pakrantė uždaroje jūroje ribojasi su Sąjungos vandenimis, teritorijoje arba geografinėje atokiausių regionų teritorijoje, taip pat plėtoti jūrų uostus Sąjungos teritorijoje bei jų jungtis su atokesnėmis teritorijomis, siekiant užtikrinti efektyvią, perspektyvią ir tvarią integraciją su kitomis transporto rūšimis.

Pakeitimas  260

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies j punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
j) susijusi įranga, kuri gali, visų pirma, apimti eismo ir krovinių valdymo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, triukšmo mažinimo ir alternatyviųjų degalų naudojimo įrangą bei įrangą, kuria užtikrinama laivyba visus metus, įskaitant ledų laužymą, hidrologinius tyrimus, taip pat uosto ir uosto prieigų dugno gilinimo ir apsaugos įrangą.	j) susijusi įranga, kuri gali, visų pirma, apimti eismo ir krovinių valdymo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, triukšmo mažinimo ir alternatyviųjų degalų naudojimo įrangą bei įrangą, kuria užtikrinama laivyba visus metus, įskaitant ledų laužymą, hidrologinius tyrimus, taip pat uosto ir uosto prieigų dugno gilinimo ir apsaugos įrangą.

Pakeitimas  261

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ka) dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais.

Pakeitimas  262

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 4 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) jis yra saloje ir yra vienintelis prieigos prie visuotiniame tinkle esančio NUTS 3 regiono punktas;	c) jis yra vienintelis prieigos prie visuotiniame tinkle esančio NUTS 3 regiono punktas;

Pakeitimas  263

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 4 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) jis yra įtrauktas į II priede pateiktą sąrašą dėl jos geostrateginės svarbos Sąjungai.

Pakeitimas  264

 

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) visuotinio tinklo jūrų uostai būtų sujungti su geležinkelių ir kelių infrastruktūra ir, jei įmanoma, vidaus vandenų keliais, išskyrus atvejus, kai tam trukdo specifiniai geografiniai ar dideli fiziniai suvaržymai;	a) visuotinio tinklo jūrų uostai būtų sujungti su geležinkelių infrastruktūra ir, jei įmanoma, su vidaus vandenų keliais;

Pakeitimas  265

 

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) reikalavimas dėl geležinkelių jungties netaikomas jūrų uostams, esantiems salose, kuriose nėra geležinkelių tinklo;

Pakeitimas  266

 

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) bet kuriame visuotinio tinklo jūrų uoste, kuris naudojamas krovininio transporto reikmėms, veiktų bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuriuo, laikantis nediskriminavimo principo, galėtų naudotis visi operatoriai ir naudotojai ir kuriame būtų taikomi skaidrūs ir nediskriminaciniai mokesčiai;	b) bet kuriame visuotinio tinklo jūrų uoste, kuris naudojamas krovininio transporto reikmėms, veiktų bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas (pačiame uoste arba netoliese, jei yra tiesioginė geležinkelio jungtis), kuriuo, laikantis nediskriminavimo principo, galėtų naudotis visi operatoriai ir naudotojai ir kuriame būtų taikomi skaidrūs ir nediskriminaciniai mokesčiai;

Pakeitimas  267

 

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) visuotinio tinklo jūrų uostai, sujungti su vidaus vandenų keliais, turėtų vidaus vandenų laivams būtinų specialių tvarkymo pajėgumų.	d) visuotinio tinklo jūrų uostai, sujungti su vidaus vandenų keliais, turėtų vidaus vandenų laivams būtinų tvarkymo pajėgumų.

Pakeitimas  268

 

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) valstybės narės paskiria subjektą, atsakingą už 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimą, remdamosi kiekvieno uosto valdymo ir turima geležinkelių tinklo struktūra;

Pakeitimas  269

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) jūrinės prieigos gerinimui, pavyzdžiui, bangolaužiams, jūros kanalams, farvateriams, šliuzams, kapitaliniam dugno gilinimui ir navigacijos pagalbinėms priemonėms;	a) jūrinės prieigos gerinimui, pavyzdžiui, bangolaužiams, jūros kanalams, farvateriams, šliuzams, dugno gilinimui ir navigacijos pagalbinėms priemonėms;

Pakeitimas  270

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) pagrindinės uosto infrastruktūros, pavyzdžiui, vidaus baseinų, krantinių sienų, prieplaukų, molų, dokų, pylimų, sankasų ir melioracijos sistemų, statybai arba modernizavimui;	b) pagrindinės uosto infrastruktūros, pavyzdžiui, vidaus baseinų, tvarių alternatyviųjų degalų infrastruktūros, krantinių sienų, prieplaukų, molų, dokų, pylimų, sankasų ir melioracijos sistemų, statybai, priežiūrai arba modernizavimui;

Pakeitimas  271

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) uosto teritorijoje ir už jos ribų vykdomoms transporto operacijoms būtinos geležinkelių  infrastruktūros pajėgumų modernizavimui ir didinimui;

Pakeitimas  272

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) naujų technologijų ir inovacijų, susijusių su visai netaršiu ir mažataršiu energiniu kuru ir varymo sistemomis, diegimui ir skatinimui;	d) naujų technologijų ir inovacijų, susijusių su visai netaršiu ir mažataršiu energiniu kuru ir varymo sistemomis, diegimui ir skatinimui, įskaitant vėjo varomas technologijas;

Pakeitimas  273

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) skatinimui naudoti visai netaršius ir mažataršius laivus, kuriais laivyba vykdoma trumpųjų nuotolių laivybos linijose, ir priemonių, kuriomis didinamas jūrų transporto aplinkosauginis veiksmingumas, plėtojimui, siekiant optimizuoti įplaukimą į uostą arba tiekimo grandinę, laikantis galiojančių reikalavimų pagal Sąjungos teisę arba atitinkamus tarptautinius susitarimus.	g) skatinimui naudoti visai netaršius ir mažataršius laivus, kuriais laivyba vykdoma trumpųjų nuotolių laivybos linijose, ir priemonių, kuriomis didinamas jūrų transporto aplinkosauginis veiksmingumas, plėtojimui, siekiant optimizuoti įplaukimą į uostą ir tiekimo grandinę, laikantis galiojančių reikalavimų pagal Sąjungos teisę arba atitinkamus tarptautinius susitarimus.

Pakeitimas  274

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) keltų transporto, kaip tvarios keleivinio transporto rūšies, skatinimui, be kita ko, kai tinkama, miestų transporto mazguose;

Pakeitimas  275

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos g b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	gb) gerinti infrastruktūrą, siekiant padidinti krovinių dalį, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybos jungtis, kurios perkeliamos iš kelių ir oro transporto į jūrų ar vidaus vandenų kelius ir geležinkelių transportą, kad būtų sumažintos neigiamos išorės sąnaudos, pvz., išmetamieji teršalai ir spūstys;

Pakeitimas  276

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos g c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	gc) galimybių patekti į atokiausius ir kitus atokius, salų ir periferinius regionus gerinimas.

Pakeitimas  277

 

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 1 dalies a punkto x papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
x) infrastruktūrą, kurią naudojant švelninamas poveikis aplinkai;	x) infrastruktūrą, kurią naudojant švelninamas poveikis aplinkai, įskaitant faunos išsaugojimo ar triukšmo mažinimo technologijas;

Pakeitimas  278

 

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) krovinių terminalų ir logistikos centrų jungtys su transeuropinio transporto tinklo kitų rūšių transportu;	e) krovinių terminalų jungtys su transeuropinio transporto tinklo kitų rūšių transportu;

Pakeitimas  279

 

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) privažiavimo keliai ir paskutinės atkarpos susisiekimas su daugiarūšio keleivinio transporto jungtimis, įskaitant aktyviojo judumo infrastruktūrą;

Pakeitimas  280

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) kelių transporto infrastruktūros sauga būtų užtikrinama, stebima ir, jei reikia, didinama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB62;	a) kelių transporto infrastruktūros sauga būtų užtikrinama, stebima ir, jei reikia, didinama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/1936, keičiančios Direktyvą 2008/96/EB;
__________________	__________________
62 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).	62 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).

Pakeitimas  281

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) keliai būtų projektuojami, tiesiami arba modernizuojami ir prižiūrimi naudojant efektyviausio išteklių panaudojimo ir atsparumo klimato kaitai medžiagas;

Pakeitimas  282

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1 a. per metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija, laikydamasi Kelių infrastruktūros saugumo valdymo direktyvos 6c straipsnio, apsvarsto galimybę priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios specifikacijos, susijusios su valstybių narių procedūromis, kuriomis siekiama užtikrinti jų kelių ženklinimo ir kelio ženklų naudojimą eksploataciniu būdu, atsižvelgiant į veiksmingą kelių ženklinimo ir kelio ženklų įskaitomumą ir aptinkamumą vairuotojams bei automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms. Šios specifikacijos turėtų apimti minimaliuosius eksploatacinius reikalavimus dėl eismo ženklų, signalų ir kelio ženklinimo matomumo ir būklės.

Pakeitimas  283

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) kelias būtų specialiai projektuojamas, tiesiamas arba modernizuojamas variklinių transporto priemonių eismui ir:	a) kelias būtų specialiai projektuojamas, tiesiamas arba modernizuojamas ir pakankamai prižiūrimas variklinių transporto priemonių eismui ir:

Pakeitimas  284

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) turėtų – išskyrus specialiose vietose arba laikinai – atskiras važiuojamąsias dalis abikrypčiam eismui, kurios atskirtos viena nuo kitos eismui nenaudojama skiriamąja juosta arba, išimtiniais atvejais, kitokiomis priemonėmis;	i) turėtų – išskyrus specialiose vietose arba laikinai – atskiras važiuojamąsias dalis abikrypčiam eismui, kurios atskirtos viena nuo kitos eismui nenaudojama skiriamąja juosta arba kitokiomis tokį patį saugumą užtikrinančiomis priemonėmis;

Pakeitimas  285

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) poilsio aikštelės būtų įrengtos ne didesniu kaip 60 km atstumu viena nuo kitos, užtikrinant pakankamai vietų stovėjimo aikštelėje, saugos ir saugumo užtikrinimo įrangą bei atitinkamas patalpas, įskaitant sanitarines patalpas, atitinkančias įvairių darbuotojų poreikius;	b) poilsio aikštelės būtų įrengtos ne didesniu kaip 60 km atstumu viena nuo kitos, užtikrinant prieinamas pakankamai vietų stovėjimo aikštelėje, saugos ir saugumo užtikrinimo įrangą bei atitinkamas patalpas, įskaitant sanitarines patalpas, atitinkančias įvairių darbuotojų poreikius.

Pakeitimas  286

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) saugios stovėjimo aikštelės būtų įrengtos ne didesniu kaip 100 km atstumu viena nuo kitos, užtikrinant pakankamai vietų stovėjimo aikštelėje komercinėms transporto priemonėms ir laikantis Reglamento (ES) 2020/105469 8 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų;	c) iki 2040 m. gruodžio 31 d. saugios stovėjimo aikštelės būtų įrengtos ne didesniu kaip 100 km atstumu viena nuo kitos, užtikrinant pakankamai vietų stovėjimo aikštelėje komercinėms transporto priemonėms ir laikantis Reglamento (ES) 2020/1054 8 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų;
__________________	__________________
69 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (OL L 249, 2020 7 31, p. 1).	69 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (OL L 249, 2020 7 31, p. 1).

Pakeitimas  287

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2 a. Ne vėliau kaip ... [Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros Europos skaitmeninio vykdymo užtikrinimo erdvės (SEDEA) sukūrimo, kad atsakingos vykdymo užtikrinimo institucijos galėtų vykdyti tikslinę rizika grindžiamą kontrolę, bekontakčius ir bepopierius patikrinimus, grindžiamus prieiga prie vairuotojų, operatorių, transporto priemonių ir krovinių skaitmeninių duomenų realiuoju laiku, įskaitant rizikos vertinimo sistemų suderinimą, elektroninį keitimąsi vairuotojų komandiravimo dokumentais per IMI sistemą ir eFTI reglamento integravimą.

Pakeitimas  288

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 2 dalies a punkte nustatyto reikalavimo laikymosi išimtį, visų pirma tais atvejais, kai eismo intensyvumas neviršija 10 000 transporto priemonių per dieną abiem kryptimis arba kai yra specifinių geografinių ar didelių fizinių suvaržymų (jei užtikrinamas tinkamas saugos lygis). Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize, specifinių geografinių ar didelių fizinių suvaržymų vertinimu ir (arba) galimu neigiamu investicijų poveikiu aplinkai ir biologinei įvairovei.	4. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 2 dalies a punkte nustatyto reikalavimo laikymosi išimtį, visų pirma tais atvejais, kai eismo intensyvumas neviršija 10 000 transporto priemonių per dieną abiem kryptimis arba kai yra specifinių geografinių ar didelių fizinių suvaržymų (jei užtikrinamas tinkamas saugos lygis). Visiškai įgyvendinus skaitmeninio vykdymo užtikrinimo pajėgumus, susijusius su Direktyva 96/53/EB, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais valstybės narės atleidžiamos nuo reikalavimų įdiegti ar išlaikyti važiuojančių transporto priemonių svėrimo sistemas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies d punkte. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize, specifinių geografinių ar didelių fizinių suvaržymų vertinimu ir (arba) galimu neigiamu investicijų poveikiu aplinkai ir biologinei įvairovei.

Pakeitimas  289

 

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo ir išplėstinio pagrindinio tinklo kelių infrastruktūra iki 2030 m. gruodžio 31 d. atitiktų reikalavimus, išdėstytus 29 straipsnio 2 dalies b punkte.	3. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinio tinklo ir išplėstinio pagrindinio tinklo kelių infrastruktūra iki 2030 m. gruodžio 31 d. atitiktų reikalavimus, išdėstytus 29 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose.

Pakeitimas  290

 

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 29 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto reikalavimo laikymosi išimtį, visų pirma tais atvejais, kai eismo intensyvumas neviršija 10 000 transporto priemonių per dieną abiem kryptimis arba kai yra specifinių geografinių ar didelių fizinių suvaržymų (jei užtikrinamas tinkamas saugos lygis). Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize, specifinių geografinių ar didelių fizinių suvaržymų vertinimu ir (arba) galimu neigiamu investicijų poveikiu aplinkai ir biologinei įvairovei.	5. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 29 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto reikalavimo laikymosi išimtį, visų pirma tais atvejais, kai eismo intensyvumas neviršija 10 000 transporto priemonių per dieną abiem kryptimis arba kai yra specifinių geografinių ar didelių fizinių suvaržymų, jei šie keliai atitinka aukštą saugumo lygį pagal infrastruktūros saugumo valdymo direktyvą (ES)2019/1936. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize, specifinių geografinių ar didelių fizinių suvaržymų vertinimu ir (arba) galimu neigiamu investicijų poveikiu aplinkai ir biologinei įvairovei.

Pakeitimas  291

 

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) kelių eismo saugumo gerinimui ir skatinimui, atsižvelgiant į pažeidžiamų naudotojų ir įvairių kelių eismo dalyvių, visų pirma riboto judumo asmenų, poreikius;	a) kelių eismo saugumo gerinimui ir skatinimui, atsižvelgiant į pažeidžiamų naudotojų ir įvairių kelių eismo dalyvių, visų pirma riboto judumo asmenų, poreikius ir užtikrinant tinkamą susijusių teisės aktų vykdymo užtikrinimą, taip pat ir tarpvalstybiniu mastu;

Pakeitimas  292

 

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) naujoviškų technologijų, kurios pagerintų atitiktį Sąjungos kelių transporto teisinei sistemai, įskaitant pažangias ir automatizuotas vykdymo užtikrinimo priemones ir 5G ryšių infrastruktūrą, diegimui;	c) naujoviškų technologijų (įskaitant skaitmenines), kurios pagerintų atitiktį Sąjungos kelių transporto teisinei sistemai, įskaitant pažangias ir automatizuotas vykdymo užtikrinimo priemones ir 5G ryšių infrastruktūrą, diegimui, kad būtų sudarytos sąlygos įdiegti išmaniuosius sprendimus ir sistemas, kaip pvz. SEDEA;

Pakeitimas  293

 

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) pėsčiųjų ir dviračių takų pratęsimui ir pasiekiamumui, kai statoma arba modernizuojama kelių infrastruktūra, siekiant skatinti aktyvųjį judumą.	d) statant arba modernizuojant kelių infrastruktūrą, tuo pačiu metu kuriama arba atnaujinama prijungtoji arba paralelinė infrastruktūra aktyviam judumui ir užtikrinamas pėsčiųjų ir dviračių takų tęstinumas ir prieinamumas, siekiant skatinti aktyviąsias transporto rūšis.

Pakeitimas  294

 

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) naudojant oro transporto infrastruktūrą būtų tiekiamas kondicionuotas oras stovintiems orlaiviams.	g) naudojant oro transporto infrastruktūrą, kurios bendras metinis keleivių srautas yra daugiau kaip keturi milijonai keleivių, būtų tiekiamas kondicionuotas oras stovintiems orlaiviams.

Pakeitimas  295

 

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 1 dalies a, b, c ir g punktuose nurodytų reikalavimų laikymosi išimtis. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize arba susijęs su konkrečiais geografiniais ar dideliais fiziniais suvaržymais, įskaitant argumentą, kad teritorijoje nėra geležinkelio sistemos.	2. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 1 dalies b ir g punktuose nurodytų reikalavimų laikymosi išimtis. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize arba susijęs su konkrečiais geografiniais ar dideliais fiziniais suvaržymais, įskaitant argumentą, kad teritorijoje nėra geležinkelio sistemos.

Pakeitimas  296

 

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) tvarumo didinimui ir poveikio klimatui, aplinkai ir skleidžiamo triukšmo mažinimui, visų pirma diegiant naujas technologijas ir inovacijas, naudojant alternatyvius degalus, visai netaršius ir mažataršius orlaivius bei visai netaršią arba mažataršią infrastruktūrą.	e) tvarumo didinimui ir poveikio klimatui, aplinkai ir skleidžiamo triukšmo mažinimui, visų pirma diegiant naujas technologijas ir inovacijas, naudojant alternatyvius degalus, visai netaršius ir mažataršius orlaivius bei visai netaršią arba mažataršę infrastruktūrą pagal Reglamentą (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] ir Reglamentą (ES) […] [dėl vienodų sąlygų darniam oro transportui užtikrinimo].

Pakeitimas  297

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės atlieka jų teritorijoje veikiančių daugiarūšio krovininio transporto terminalų rinkos ir perspektyvinę analizę. Šia analize siekiama bent:	Ne vėliau kaip iki ... [metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės atlieka jų teritorijoje veikiančių daugiarūšio krovininio transporto terminalų rinkos ir perspektyvinę analizę. Šia analize siekiama bent:

Pakeitimas  298

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) ištirti esamus ir būsimus krovinių eismo srautus, įskaitant keliais vežamų krovinių srautus;	a) ištirti esamus ir būsimus krovinių eismo srautus, įskaitant keliais, geležinkeliais, oru ir vandens keliais vežamų krovinių srautus;

Pakeitimas  299

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės konsultuojasi su jų teritorijoje veikiančiais krovinių siuntėjais, transporto ir logistikos operatoriais. Atlikdamos analizę jos atsižvelgia į šių konsultacijų rezultatus.	Valstybės narės konsultuojasi su jų teritorijoje veikiančiais krovinių siuntėjais, transporto ir logistikos operatoriais, taip pat su susijusiomis įstaigomis. Atlikdamos analizę jos atsižvelgia į šių konsultacijų rezultatus.

Pakeitimas  300

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Remdamosi 3 dalyje atlikta analize, valstybės narės parengia daugiarūšio krovininio transporto terminalų tinklo plėtros veiksmų planą. Analizės rezultatai ir veiksmų planas Komisijai pateikiami ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo analizės pabaigos, kartu su geležinkelių terminalų sąrašu, kurį valstybė narė siūlo įtraukti į I ir II priedus.	4. Remdamosi 3 dalyje atlikta analize, valstybės narės parengia daugiarūšio krovininio transporto terminalų tinklo plėtros veiksmų planą ir paskiria už diegimą atsakingą subjektą. Analizės rezultatai ir veiksmų planas Komisijai pateikiami ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo analizės pabaigos, kartu su geležinkelių terminalų sąrašu, kurį valstybė narė siūlo įtraukti į I ir II priedus.

Pakeitimas  301

 

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) būtų pritaikyti naudoti regione prieinamas transporto rūšis (jei įmanoma), išskyrus atvejus, kai tai nepateisinama socialiniu ir ekonominiu sąnaudų ir naudos požiūriu;	a) būtų pritaikyti naudoti regione prieinamas transporto rūšis (jei įmanoma);

Pakeitimas  302

 

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) iki 2030 m. gruodžio 31 d. turėtų bent vieną Reglamento (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] 2 straipsnio 43 dalyje apibrėžtą įkrovimo stotelę, skirtą sunkiosioms transporto priemonėms aptarnauti;	(b) iki 2030 m. gruodžio 31 d. turėtų bent vieną Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] apibrėžtą įkrovimo stotelę ir degalų papildymo punktą, naudojamą vandenilio atveju, skirtą sunkiosioms transporto priemonėms aptarnauti;

Pakeitimas  303

 

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) informacijos perdavimas terminalo viduje ir tarp skirtingų rūšių transporto sektorių visoje logistikos grandinėje ir terminale.	ii) sąveikios informacijos perdavimas terminalo viduje ir tarp skirtingų rūšių transporto sektorių visoje logistikos grandinėje ir terminale.

Pakeitimas  304

 

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės sąžiningai ir netaikydamos diskriminavimo užtikrina, kad 35 straipsnio 1 dalyje nurodyti ir su geležinkelių tinklu sujungti daugiarūšio krovininio transporto terminalai iki 2030 m. gruodžio 31 d. būtų pritaikyti tvarkyti visų tipų įvairiarūšio krovinių vežimo vienetus, jei šie terminalai klasifikuojami kaip įvairiarūšio transporto terminalai ir jei juose vykdoma vertikalaus perkrovimo veikla.	2. Valstybės narės sąžiningai ir netaikydamos diskriminavimo užtikrina, kad 35 straipsnio 1 dalyje nurodyti ir su geležinkelių tinklu sujungti daugiarūšio krovininio transporto terminalai iki 2030 m. gruodžio 31 d. būtų pakankamų perkrovimo pajėgumų ir būtų pritaikyti tvarkyti visų tipų įvairiarūšio krovinių vežimo vienetus, jei šie terminalai klasifikuojami kaip įvairiarūšio transporto terminalai ir jei juose vykdoma vertikalaus perkrovimo veikla.

Pakeitimas  305

 

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali atleisti nuo įpareigojimų, nurodytų 1–4 dalyse, jei investicijos į infrastruktūrą negali būti pateisinamos socialiniu ir ekonominiu sąnaudų ir naudos požiūriu, ypač kai terminalas yra fiziškai apribotoje teritorijoje.	5. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali atleisti nuo įpareigojimų, nurodytų 2–4 dalyse, jei investicijos į infrastruktūrą negali būti pateisinamos socialiniu ir ekonominiu sąnaudų ir naudos požiūriu, ypač kai terminalas yra fiziškai apribotoje teritorijoje.

Pakeitimas  306

 

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 1 pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) sąlygų skaitmeniniam atitinkamos Sąjungos teisės vykdymo užtikrinimui sudarymui;

Pakeitimas  307

 

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 1 pastraipos e b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	eb) daugiarūšio transporto infrastruktūros, kuri palengvina veiksmingą perėjimą prie darniojo transporto rūšių, rėmimui.

Pakeitimas  308

 

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) pirmos ir paskutinės atkarpos jungtys su šiais prieigos punktais ir tarp jų.	c) pirmos ir paskutinės atkarpos jungtys su šiais prieigos punktais ir tarp jų, įtraukiant aktyviojo judumo, lengvojo bėginio transporto ir kito viešojo transporto infrastruktūrą.

Pakeitimas  309

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) būtų prieinama alternatyviųjų degalų pildymo ir įkrovimo infrastruktūra, be kita ko, ir logistikos centruose bei viešojo transporto sektoriuje, visiškai laikantis Reglamento (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] reikalavimų;	a) būtų prieinama alternatyviųjų degalų pildymo ir įkrovimo infrastruktūra, be kita ko, ir daugiarūšio krovininio transporto terminaluose bei viešojo transporto sektoriuje, visiškai laikantis Reglamento (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] reikalavimų;

Pakeitimas  310

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) pagal V priedą būtų priimtas darnaus judumo mieste planas (DJMP), kuriame numatytomis priemonėmis, visų pirma, būtų siekiama integruoti įvairias transporto rūšis, skatinti efektyvų visai netaršų judumą (įskaitant tvarią ir visai netaršią miesto logistiką), ir mažinti oro ir akustinę taršą, taip pat būtų atsižvelgiama į tolimojo susisiekimo transeuropinius transporto srautus;	i) pagal V priedą priimti viešai prieinamą tvaraus judumo mieste planą (DJMP), į kurį visų pirma būtų įtrauktos įvairių rūšių transporto integravimo priemonės, įvertinti jų įperkamumą ir prieinamumą naudotojams, siekiant spręsti judumo skurdo problemą, skatinti veiksmingą netaršų ir mažataršį judumą, įskaitant aktyviąsias transporto rūšis ir viešąjį transportą, taip pat netaršią ir mažataršę miestų logistiką, mažinti oro ir akustinę taršą ir kuriame atsižvelgiama į tolimojo susisiekimo transeuropinio transporto srautus;

Pakeitimas  311

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos b punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) būtų surinkti ir Komisijai pateikti kiekvieno miestų transporto mazgo judumo mieste duomenys, apimantys bent duomenis apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, spūstis, avarijas ir sužalojimus, kiekvienos rūšies transporto dalį ir galimybę naudotis judumo paslaugomis, taip pat duomenis apie oro ir akustinę taršą. Vėliau šie duomenys pateikiami kiekvienais metais;	ii) būtų surinkti ir Komisijai pateikti kiekvieno miestų transporto mazgo judumo mieste duomenys, apimantys bent duomenis apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, spūstis, avarijas ir sužalojimus, kiekvienos rūšies transporto dalį, viešųjų ir privačiųjų judumo paslaugų, įskaitant pažeidžiamus eismo dalyvius ir riboto judumo asmenis, prieinamumą ir įperkamumą, taip pat duomenis apie oro ir akustinę taršą. Kai įmanoma, renkami duomenys turėtų būti suskirstyti pagal amžių, lytį ir negalią. Vėliau šie duomenys pateikiami kiekvienais metais;

Pakeitimas  312

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos b punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ii a) priimti konkrečias priemones, kuriomis būtų skatinamas platesnis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemonių ir intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimas, suteikiant atvirą prieigą visiems operatoriams, kad būtų sudarytos sąlygos optimizuoti transporto priemonių maršrutus, siekiant pagerinti eismo srautų valdymą, sumažinti spūstis, oro taršą ir pagerinti kelių eismo saugumą, taip pat tikralaikę informaciją apie alternatyviųjų degalų infrastruktūros prieinamumą.

Pakeitimas  313

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos b punkto ii b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ii b) galimų sprendimų, kaip patenkinti investicijų poreikius, kad būtų įvykdyti šiame straipsnyje nustatyti įpareigojimai ir išvengta kliūčių miestų transporto mazguose, vertinimą ir aprašymą.

Pakeitimas  314

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos c punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) keleivių vežimo srityje: būtų sukurtos tvarios, vientisos ir saugios jungtys tarp geležinkelių, kelių, oro transporto, aktyviojo judumo ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių ir jūrų infrastruktūros;	i) keleivių vežimo srityje: būtų sukurtos tvarios, vientisos ir saugios jungtys tarp geležinkelių, kelių, oro transporto, aktyviojo judumo, įskaitant visuomeninio transporto ir, kai įmanoma, EuroVelo infrastruktūrą, ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių ir jūrų infrastruktūros;

Pakeitimas  315

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos c punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) keleivių vežimo srityje: keleiviai galėtų gauti informacijos, užsisakyti keliones, už jas susimokėti ir gauti bilietus naudodamiesi skaitmeninėmis daugiarūšio judumo paslaugomis;	ii) keleivių vežimo srityje: keleiviai galėtų gauti informacijos, užsisakyti keliones, už jas susimokėti ir gauti bilietus naudodamiesi skaitmeninėmis daugiarūšio judumo paslaugomis, esant galimybei -  bendram bilietų pardavimui, kai yra keli valdytojai;

Pakeitimas  316

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos c punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) krovinių vežimo srityje: būtų sukurtos tvarios, vientisos ir saugios jungtys tarp geležinkelių, kelių ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių, oro ir jūrų infrastruktūros, taip pat atitinkamos jungtys su logistikos centrais ir įrenginiais;	iii) krovinių vežimo srityje: būtų sukurtos tvarios, vientisos ir saugios jungtys tarp geležinkelių, kelių ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių, oro ir jūrų infrastruktūros, taip pat atitinkamos jungtys su daugiarūšiais krovinių terminalais, įrenginiais ir saugiomis sunkvežimių stovėjimo aikštelėmis;

Pakeitimas  317

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos c punkto iv papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iv) būtų įsteigti daugiarūšio keleivinio transporto mazgai, kurie palengvintų pirmos ir paskutinės atkarpos jungtis ir kuriuose būtų bent viena įkrovimo stotelė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] 2 straipsnio 43 dalyje, skirta sunkiosioms transporto priemonėms aptarnauti;	iv) būtų įsteigti daugiarūšio keleivinio transporto mazgai, kurie palengvintų pirmos ir paskutinės atkarpos jungtis ir kuriuose būtų bent viena įkrovimo stotelė ir degalų papildymo punktas, naudojamas vandenilio atveju, kaip apibrėžta Reglamento (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], 2 straipsnyje, skirta sunkiosioms transporto priemonėms aptarnauti;

Pakeitimas  318

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų miestų transporto mazge arba šalia jo.	d) iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų miestų transporto mazge arba šalia jo, patenkinti miestų logistikos poreikius ir užtikrinti paskutinės mylios jungtis miesto mazge arba netoli jo, su galimybe vienam terminalui aptarnauti daugiau nei vieną miesto mazgą, jei tai leidžia pajėgumai.

Pakeitimas  319

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) nuo 2026 m. sausio 1 d. Sąjungos finansavimas su miestų transporto mazgais susijusiems bendro intereso projektams yra teikiamas su sąlyga, kad laikantis V priede nustatytų reikalavimų bus priimti DJMP.

Pakeitimas  320

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Komisija ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma b punkto ii papunktyje nurodytų duomenų rinkimo metodika. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.	2. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir jų regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma b punkto ii papunktyje nurodytų duomenų rinkimo metodika. Tai darant atsižvelgiama į duomenų turėjimą ir prieinamumą vietos lygmeniu, taip pat į esamus vietos ir regioninius judumo mieste planus. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas  321

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Ne vėliau kaip ... [vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės paskiria nacionalinį DJMP kontaktinį punktą ir parengia nacionalinę DJMP programą, siekdamos padėti miestų transporto mazgams priimti ir įgyvendinti b punkto i papunktyje nurodytus DJMP. Nacionalinis DJMP kontaktinis punktas ir nacionalinė DJMP programa visų pirma teikia techninę pagalbą ir ekspertų paramą rengiant ir įgyvendinant DJMP. Bendradarbiaudama su Komisija, jis reguliariai stebi, ar tinkamai įgyvendinami tvaraus judumo mieste planai, daroma pažanga siekiant sektorių politikos tikslų, įskaitant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kelių eismo saugumą, suderinamumą su tvarios energetikos ir klimato veiksmų planais, tvarios miestų logistikos planais ir kitais atitinkamais planais. Nacionalinis DJMP kontaktinis punktas skatina miestų transporto mazgus keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir gali teikti rekomendacijas, jei nesilaikoma būtiniausių reikalavimų ir standartų.

Pakeitimas  322

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 2 bpastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi suderinti dviračių ir pėsčiųjų transporto infrastruktūros saugos standartai.

Pakeitimas  323

 

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Skatinant įgyvendinti su miestų transporto mazgais susijusius bendro intereso projektus, be 12 ir 13 straipsniuose nustatytų bendrųjų prioritetų, dėmesys skiriamas šiems aspektams:	Skatinant įgyvendinti su miestų transporto mazgais susijusius bendro intereso projektus, be 12 ir 13 straipsniuose nustatytų bendrųjų prioritetų, miestų mazgai užtikrina:

Pakeitimas  324

 

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) tranzitinio geležinkelių ir kelių transporto daromo neigiamo poveikio miestų zonoms mažinimui (tokios priemonės gali apimti aplinkkelius);	b) tranzitinio geležinkelių ir kelių transporto daromo neigiamo poveikio miestų zonoms mažinimą, ypač labiausiai paveiktose vietose, įskaitant aktyviojo judumo infrastruktūros integravimą į naujai pastatytą arba modernizuotą geležinkelių ir kelių infrastruktūrą, įskaitant tiltus;

Pakeitimas  325

 

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) efektyvaus, mažatriukšmio ir visai netaršaus transporto ir judumo skatinimui, įskaitant miestų transporto parko ekologizavimą;	c) efektyvaus, mažatriukšmio ir visai netaršaus arba tvaraus transporto ir judumo skatinimui, įskaitant miestų transporto parko ekologizavimą;

Pakeitimas  326

 

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) viešajam transportui ir aktyviajam judumui tenkančios bendros transporto struktūros dalies didinimui;	d) viešajam transportui ir aktyviajam judumui tenkančios bendros transporto struktūros dalies didinimą, be kita ko, užtikrinant saugias dviračių vietas traukinių ir autobusų stotyse ir specialias įkrovimo vietas elektriniams dviračiams, o taip pat saugią ir patikimą aktyviųjų transporto rūšių infrastruktūrą;

Pakeitimas  327

 

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) miesto ir kaimo vietovių prieinamumo bei susisiekimo didinimui ir netrukdomam išmanaus, darnaus ir įperkamo transporto prieinamumui;

Pakeitimas  328

 

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos e b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	eb) prireikus padidinti metro ir (arba) lengvojo geležinkelio jungtis tarp dviejų tarpvalstybinių miestų transporto mazgų kliūčių atkarpų.

Pakeitimas  329

 

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) SEDEA: visus infrastruktūros patobulinimus, būtinus, kad komercinės transporto priemonės ir vykdymo užtikrinimo institucijos galėtų keistis duomenimis realiuoju laiku.

Pakeitimas  330

 

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės skatina įgyvendinti bendro intereso projektus, padedančius užtikrinti efektyvias krovinių vežimo paslaugas, kurias teikiant naudojamasi transeuropinio transporto tinklo infrastruktūra, taip pat prisidedančius prie išmetamo anglies dioksido kiekio bei kitokio neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir grindžiamus šiais siekiais:	1. Valstybės narės skatina įgyvendinti bendro intereso projektus, padedančius užtikrinti efektyvias krovinių vežimo paslaugas, kurias teikiant naudojamasi transeuropinio transporto tinklo infrastruktūra, taip pat prisidedančius prie išmetamo ŠESD kiekio bei kitokio neigiamo poveikio aplinkai, pvz., oro ir triukšmo taršos, mažinimo ir grindžiamus šiais siekiais:

Pakeitimas  331

 

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) gerinti jungtis su pažeidžiamiausiomis ir labiausiai izoliuotomis Sąjungos dalimis, visų pirma atokiausiais regionais ir kitais atokiais, salų, periferiniais ir kalnų regionais, taip pat retai apgyvendintomis vietovėmis.	e) gerinti jungtis su pažeidžiamiausiomis ir labiausiai izoliuotomis Sąjungos dalimis, visų pirma atokiausiais regionais ir kitais atokiais, salų, periferiniais ir kalnų regionais, taip pat retai apgyvendintomis vietovėmis, siekiant lengvinti reguliariai ir dažnai teikiamas paslaugas.

Pakeitimas  332

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) remti ir skatinti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų ir orlaivių bei kitų naujoviškų ir tvarių transporto ir tinklo technologijų, pavyzdžiui, „Hyperloop“ sistemos;	a) remti ir skatinti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų, lokomotyvų ir orlaivių, varomų alternatyviais ir atsinaujinančiaisiais degalais, bei kitų naujoviškų ir tvarių transporto ir tinklo technologijų, pavyzdžiui, „Hyperloop“ sistemos

Pakeitimas  333

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	a a) sudaryti tinkamas sąlygas, skatinti ir diegti tvarias besiformuojančias technologijas, pavyzdžiui, automatizuotas traukinių operacijas, autonomines transporto priemones, keleivinius ir krovininius bepiločius orlaivius, siekiant užtikrinti Sąjungos pirmavimą tų technologijų srityje ir skatinti privačias bei viešąsias investicijas į infrastruktūrą, reikalingą naujoms judumo rūšims, pvz., miesto paskutinės atkarpos bepiločių orlaivių operacijoms, pakeltiems dviračių takams, magnetiniams traukiniams ir „Hyperloop“ technologijoms.

Pakeitimas  334

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) sudaryti sąlygas mažinti visų transporto rūšių priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinant energijos vartojimo efektyvumą; diegti visai netaršius ir mažataršius sprendimus, įskaitant vandenilio ir elektros energijos tiekimo sistemas, taip pat kitus naujus sprendimus (pavyzdžiui, tvarius degalus); sukurti atitinkamą infrastruktūrą. Tokia infrastruktūra gali apimti prieigos prie elektros tinklų ir kitus elektros energijai perduoti būtinus įrenginius; ją naudojant gali būti atsižvelgiama į infrastruktūros ir transporto priemonės sąsają, taip pat ji gali apimti transporto IRT sistemas. Transporto infrastruktūra gali būti naudojama kaip skirtingų rūšių transporto priemonių aprūpinimo energija objektas;	b) sudaryti sąlygas mažinti visų transporto rūšių priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinant energijos vartojimo efektyvumą; diegti visai netaršius ir mažataršius sprendimus, įskaitant vandenilio, biokuro ir elektros energijos tiekimo sistemas, taip pat kitus naujus sprendimus (pavyzdžiui, tvarius degalus); sukurti atitinkamą infrastruktūrą. Tokia infrastruktūra gali apimti dvikryptę prieigą prie elektros tinklų, belaidžius ar indukcinius elementus be jungčių, vamzdynus ir kitus elektros energijai perduoti būtinus įrenginius; ją naudojant gali būti atsižvelgiama į infrastruktūros ir transporto priemonės sąsają, taip pat ji gali apimti transporto IRT sistemas. Transporto infrastruktūra gali būti naudojama kaip skirtingų rūšių transporto priemonių aprūpinimo energija centras ir stabilizuoti tinklą, kartu prisidedant prie tvarios energetikos sprendimų diegimo;

Pakeitimas  335

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) remti naujų skaitmeninių technologijų diegimą ir naudojimą, visų pirma skatinti naudoti ryšių infrastruktūrą, kuri būtų nuolatos prieinama visuose Europos transporto koridoriuose ir užtikrintų aukščiausią skaitmeninės infrastruktūros lygį ir našumą, taip pat pasiekti aukštesnį automatizavimo lygį;	c) remti naujų skaitmeninių technologijų diegimą ir naudojimą, visų pirma skatinti naudoti ryšių infrastruktūrą, kuri būtų nuolatos prieinama visuose Europos transporto koridoriuose ir užtikrintų aukščiausią skaitmeninės infrastruktūros lygį ir našumą, taip pat pasiekti aukštesnį automatizavimo lygį, visų pirma geležinkelių sektoriuje;

Pakeitimas  336

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e)  gerinti tinklo veikimą, valdymą, prieinamumą, sąveikumą, daugiarūšiškumą ir efektyvumą, be kita ko, plėtojant skaitmenines daugiarūšio judumo paslaugas ir infrastruktūrą, kuri padėtų užtikrinti sklandų daugiarūšio transporto paslaugų teikimą (pavyzdžiui, greitųjų geležinkelių ir miesto traukinių / tramvajų jungtis oro uostuose);	e) gerinti tinklo veikimą, valdymą, prieinamumą, sąveikumą, daugiarūšiškumą ir efektyvumą, be kita ko, plėtojant skaitmenines daugiarūšio judumo paslaugas, paslauginio judumo (MaaS) sprendimą „mobilumo kaip paslaugos“ sprendimų kūrimą, įskaitant teritorijas, kuriose TEN-T techniniams reikalavimams taikomos išimtys ir kuriant infrastruktūrą, kuri padėtų užtikrinti sklandų daugiarūšio transporto paslaugų teikimą (pavyzdžiui, greitųjų geležinkelių traukinių, naktinių traukinių ir miesto traukinių / tramvajų jungtis oro uostuose);

Pakeitimas  337

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) skatinti taikyti efektyvius prieinamos ir suprantamos informacijos apie pasirinktos transporto rūšies poveikį aplinkai teikimo visiems transporto paslaugų naudotojams ir teikėjams būdus;	g) skatinti taikyti efektyvius prieinamos ir suprantamos informacijos apie pasirinktos transporto rūšies poveikį aplinkai, laikantis viso gyvavimo ciklo požiūrio, teikimo visiems transporto paslaugų naudotojams ir teikėjams būdus, remiantis viso gyvavimo ciklo metodu, nustatytu pagal šio reglamento 8 straipsnyje nustatytą bendrą metodiką;

Pakeitimas  338

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos h punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
h) skatinti taikyti išorinių sąnaudų (pavyzdžiui, sąnaudų, susijusių su spūstimis, žala sveikatai ir bet kokios rūšies tarša, įskaitant triukšmą ir išmetamus teršalus) mažinimo priemones;	h) skatinti taikyti išorinių sąnaudų (pavyzdžiui, sąnaudų, susijusių su spūstimis, žala sveikatai ir bet kokios rūšies tarša, įskaitant triukšmą ir išmetamus teršalus) mažinimo ir internalizavimo priemones;

Pakeitimas  339

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos k punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
k) toliau skatinti transporto IRT sistemų ir naujų technologijų plėtojimą ir diegimą tos pačios rūšies transporto sektoriuje ir tarp skirtingų rūšių transporto sektorių.	k) toliau skatinti transporto IRT sistemų ir naujų technologijų plėtojimą ir diegimą tos pačios rūšies transporto sektoriuje ir tarp skirtingų rūšių transporto sektorių, visų pirma skiriant dėmesį geležinkeliams.

Pakeitimas  340

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ka) kai reikia, koordinuoti 1 pastraipoje nurodytų naujoviškų technologijų plėtros ir diegimo įgyvendinimą su kaimyninėmis šalimis, ypač tarpvalstybinėse atkarpose.

Pakeitimas  341

 

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės pasirūpina, kad transporto infrastruktūra padėtų užtikrinti saugų ir patikimą keleivių bei krovinių vežimą.	1. Valstybės narės pasirūpina, kad transporto infrastruktūra padėtų užtikrinti saugų ir patikimą keleivių bei krovinių vežimą, be kita ko, užtikrinant atitinkamo lygio priežiūrą per transporto infrastruktūros gyvavimo ciklą.

Pakeitimas  342

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Planuodamos infrastruktūrą valstybės narės didina transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą klimato kaitai, gamtiniams pavojams, žmogaus sukeltoms katastrofoms ir tyčiniams sutrikdymams, kurie daro poveikį Sąjungos transporto sistemos veikimui. Įgyvendindamos bendro intereso projektus valstybės narės atsižvelgia į šiuos aspektus:	1. Planuodamos infrastruktūrą valstybės narės užtikrina aukščiausio lygio transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą klimato kaitai, gamtiniams pavojams, geopolitiniams pokyčiams, žmogaus sukeltoms katastrofoms ir tyčiniams sutrikdymams, sukeltiems, be kita ko, fizinių asmenų ar įmonių iš trečiųjų šalių, kurie daro poveikį Sąjungos transporto sistemos veikimui. Įgyvendindamos bendro intereso projektus valstybės narės atsižvelgia į šiuos aspektus:

Pakeitimas  343

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) struktūrinę infrastruktūros kokybę per visą jos gyvavimo ciklą, ypatingą dėmesį skiriant būsimoms prognozuojamoms klimato sąlygoms;	c) struktūrinę infrastruktūros kokybę per visą jos gyvavimo ciklą, ypatingą dėmesį skiriant būsimoms prognozuojamoms klimato ir aplinkos sąlygoms;

Pakeitimas  344

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) poreikį užtikrinti civilinę saugą, siekiant reaguoti į sutrikdymus;	d) poreikį užtikrinti civilinę saugą, siekiant reaguoti į sutrikdymus, o taip pat pavojingųjų prekių transportavimą;

Pakeitimas  345

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) kibernetinį saugumą ir infrastruktūros atsparumą, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinei infrastruktūrai.	e) kibernetinį saugumą ir infrastruktūros atsparumą, ypatingą dėmesį skiriant fizinių asmenų ar įmonių iš trečiųjų šalių dalyvavimui strateginėje ir tarpvalstybinėje infrastruktūroje arba jų indėliui.

Pakeitimas  346

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Bendro intereso projektams, dėl kurių turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvą 2011/92/ES, taikoma atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra. Atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra taikoma atsižvelgiant į naujausią turimą geriausią patirtimi ir gaires, siekiant užtikrinti, kad transporto infrastruktūra būtų atspari neigiamam klimato kaitos poveikiui; šiuo tikslu atliekamas pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimas (be kita ko, pasitelkiant atitinkamas prisitaikymo priemones), taip pat į sąnaudų ir naudos analizę įtraukiamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sąnaudos. Toks reikalavimas netaikomas projektams, kurių poveikio aplinkai vertinimas baigtas iki šio reglamento įsigaliojimo.	2. Bendro intereso projektams, dėl kurių turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvą 2011/92/ES, taikoma atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra. Atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra taikoma atsižvelgiant į naujausią turimą geriausią patirtimi ir gaires, siekiant užtikrinti, kad transporto infrastruktūra būtų atspari neigiamam klimato kaitos poveikiui; šiuo tikslu atliekamas pažeidžiamumo dėl klimato kaitos ir rizikos vertinimas (be kita ko, pasitelkiant atitinkamas prisitaikymo priemones), taip pat į sąnaudų ir naudos analizę įtraukiamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo gyvavimo ciklo sąnaudos. Toks reikalavimas netaikomas projektams, kurių poveikio aplinkai vertinimas baigtas iki šio reglamento įsigaliojimo.

Pakeitimas  347

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2 a. Valstybės narės, griežtai bendradarbiaudamos su Komisija ir Europos koordinatoriais, sukuria žaliuosius koridorius, skirtus nuolatiniam tiekimo grandinių veikimui, taip pat būtinoms kelionėms TEN-T tinkle, kad būtų išvengta galimo būtiniausių prekių trūkumo ir užtikrintas transporto infrastruktūros veikimas ekstremaliosios situacijos atveju.

Pakeitimas  348

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2 b. Ne vėliau kaip iki  2025 m. gruodžio 31 d. valstybės narės atlieka vertinimą, kad nustatytų visus esamus ypatingos svarbos transporto infrastruktūros objektus savo pagrindiniame ir visuotiniame tinkle, įskaitant visų rūšių transportą, ir įvertintų jų atsparumą klimato kaitai, atlikdamos klimato ir aplinkos pažeidžiamumo tyrimą ir rizikos vertinimą. Ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 . valstybės narės priima visas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, reikalingas tai infrastruktūrai atnaujinti.

Pakeitimas  349

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pavojai saugumui arba viešajai tvarkai	Pavojai saugumui, viešajai tvarkai ir Sąjungos strateginiam savarankiškumui

Pakeitimas  350

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį jų teritorijoje vykdomą bendro intereso projektą, kuriame dalyvauja arba prie kurio bet kokiu būdu prisideda trečiosios šalies fizinis asmuo arba trečiosios šalies įmonė, kad būtų galima įvertinti tokio projekto poveikį saugumui arba viešajai tvarkai Sąjungoje. Šis įpareigojimas netaikomas tiesioginėms užsienio investicijoms, apie kurias Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešta pagal Reglamento (ES) 2019/452 6 straipsnio 1 dalį.	1. Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokį jų teritorijoje vykdomą bendro intereso projektą, kuriame dalyvauja arba prie kurio bet kokiu būdu prisideda trečiosios šalies fizinis asmuo arba trečiosios šalies įmonė, kad būtų galima įvertinti tokio projekto poveikį saugumui arba viešajai tvarkai Sąjungoje ir užtikrinti teisingą konkurenciją viešųjų pirkimų procese. Šis įpareigojimas netaikomas tiesioginėms užsienio investicijoms, apie kurias Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešta pagal Reglamento (ES) 2019/452 6 straipsnio 1 dalį.

Pakeitimas  351

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) planuojamo bendro intereso projekto atitiktis iš šio reglamento kylantiems reikalavimams ir standartams;

Pakeitimas  352

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Be to, valstybės narės turi stengtis pateikti bet kokią informaciją (jei tokios turi), susijusią su Komisijos atliekamu vertinimu pagal 5 dalies antros pastraipos a, b ir c punktus.	Be to, valstybės narės pateikia bet kokią informaciją, susijusią su Komisijos atliekamu vertinimu pagal 5 dalies antros pastraipos a, b ir c punktus.

Pakeitimas  353

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2 a. Jeigu valstybė narė mano, kad kitoje valstybėje narėje tikrinama tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį jos saugumui ar viešajai tvarkai, arba turi tokiam patikrinimui aktualios informacijos, ji tikrinimą atliekančiai valstybei narei gali pateikti pastabas. Pastabas teikianti valstybė narė tuo pačiu metu jas taip pat siunčia Komisijai.
	Komisija praneša kitoms valstybėms narėms, kad buvo pateiktos pastabos.

Pakeitimas  354

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybė narė, kurioje planuojamas bendro intereso projektas, užtikrina, kad Komisijos prašoma papildoma informacija Komisijai būtų pateikta nedelsiant.	Valstybė narė, kurioje planuojamas bendro intereso projektas, užtikrina, kad Komisijos prašoma papildoma informacija Komisijai būtų pateikta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo.

Pakeitimas  355

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybė narė, kurioje planuojamas bendro intereso projektas, gali prašyti trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės pateikti 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją. Trečiosios šalies fizinis asmuo arba atitinkamos trečiosios šalies įmonė nedelsiant pateikia prašomą informaciją.	Valstybė narė, kurioje planuojamas bendro intereso projektas, gali prašyti trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės pateikti 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją. Trečiosios šalies fizinis asmuo arba atitinkamos trečiosios šalies įmonė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo pateikia prašomą informaciją. Valstybė narė patikrina, ar trečiosios šalies fizinio asmens ar įmonės pateikta informacija yra teisinga.

Pakeitimas  356

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jei Komisija mano, kad trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės dalyvavimas arba bet koks indėlis gali turėti įtakos transeuropinio transporto tinkle esančiam ypatingos svarbos infrastruktūros objektui saugumo arba viešosios tvarkos atžvilgiu, arba turi svarbios informacijos apie šį dalyvavimą arba indėlį ar atitinkamą bendro intereso projektą, ji gali pateikti savo nuomonę valstybei narei, kurioje planuojamas bendro intereso projektas.	Jei Komisija mano, kad trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės dalyvavimas arba bet koks indėlis gali turėti įtakos transeuropinio transporto tinkle esančiam ypatingos svarbos infrastruktūros objektui standartizacijos, saugumo arba viešosios tvarkos atžvilgiu, arba turi svarbios informacijos apie šį dalyvavimą arba indėlį ar atitinkamą bendro intereso projektą, ji pateikia savo sprendimą valstybei narei, kurioje planuojamas bendro intereso projektas.

Pakeitimas  357

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra transporto tikslais naudojamas, valstybėse narėse esantis turtas, sistema ar jų dalys, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei ar socialinei gerovei palaikyti ir kurių veikimo sutrikdymas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybėje narėje, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos.	Ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra transporto tikslais naudojamas, valstybėse narėse esantis turtas, sistema ar jų dalys, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, gynybai, ekonominei ar socialinei gerovei palaikyti ir kurių veikimo sutrikdymas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybėje narėje, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos.

Pakeitimas  358

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nustatydama, ar trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės dalyvavimas gali turėti įtakos ypatingos svarbos infrastruktūros objektui saugumo arba viešosios tvarkos atžvilgiu, Komisija gali apsvarstyti galimą jo poveikį, inter alia:	Nustatydama, ar trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės dalyvavimas gali turėti įtakos ypatingos svarbos infrastruktūros objektui standartizacijos, saugumo arba viešosios tvarkos atžvilgiu, Komisija apsvarsto galimą jo poveikį, inter alia:

Pakeitimas  359

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 5 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vertindama, ar užsienio subjekto dalyvavimas arba indėlis gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, Komisija taip pat gali atsižvelgti į tai:	Vertindama, ar užsienio subjekto dalyvavimas arba indėlis gali daryti poveikį saugumui arba viešajai tvarkai, Komisija taip pat atsižvelgia į tai:

Pakeitimas  360

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Komisija gali pateikti nuomonę pagal 4 dalį ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo informacijos gavimo pagal 3 dalį. Komisijos nuomonė skiriama valstybei narei, kurioje planuojamas bendro intereso projektas, ir siunčiama kitoms valstybėms narėms. Jeigu trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės dalyvavimas arba bet koks indėlis yra Reglamento (ES) 2019/452 2 straipsnio 1 punkte apibrėžta tiesioginė užsienio investicija, kuriai netaikomas valstybės narės patikrinimas, jei tiesioginė užsienio investicija jau suplanuota arba užbaigta, Komisija pateikia tokią nuomonę (jeigu tai pagrįstai reikalinga) pagal Reglamento (ES) 2019/452 8 straipsnį.	6. Komisija pateikia sprendimą pagal 4 dalį ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo informacijos gavimo pagal 3 dalį. Komisijos sprendimas skiriamas valstybei narei, kurioje planuojamas bendro intereso projektas, ir siunčiamas kitoms valstybėms narėms. Jeigu trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės dalyvavimas arba bet koks indėlis yra Reglamento (ES) 2019/452 2 straipsnio 1 punkte apibrėžta tiesioginė užsienio investicija, kuriai netaikomas valstybės narės patikrinimas, jei tiesioginė užsienio investicija jau suplanuota arba užbaigta, Komisija pateikia tokį sprendimą (jeigu tai pagrįstai reikalinga) pagal Reglamento (ES) 2019/452 8 straipsnį.

Pakeitimas  361

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
7. Valstybė narė, kurioje bendro intereso projektą planuoja įgyvendinti trečiosios šalies fizinis asmuo arba trečiosios šalies įmonė arba kuriame dalyvauja arba prie kurio bet kokiu būdu prisideda trečiosios šalies fizinis asmuo arba trečiosios šalies įmonė, visapusiškai atsižvelgia į Komisijos nuomonę ir pateikia Komisijai paaiškinimą, jei jos nuomonės nesilaikoma, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nuomonės paskelbimo.	7. Valstybė narė, kurioje bendrojo intereso projektą planuoja įgyvendinti trečiosios šalies fizinis asmuo arba trečiosios šalies įmonė arba kuriame dalyvauja arba prie kurio bet kokiu būdu prisideda trečiosios šalies fizinis asmuo arba trečiosios šalies įmonė, visapusiškai atsižvelgia į Komisijos sprendimą. Jei Komisijos sprendimu teigiama, kad dėl užsienio šalies dalyvavimo ar indėlio gali būti paveiktas saugumas arba viešoji tvarka, atitinkama valstybė narė uždraudžia užsienio šaliai dalyvauti arba turėti indėlį tame projekte.

Pakeitimas  362

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	47 a straipsnis (naujas)
	Karinis mobilumas
	1. Kurdamos arba modernizuodamos transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą, valstybės narės įvertina poreikį viršyti III skyriuje nustatytus reikalavimus, kad būtų atsižvelgta į karinių pajėgų ir priemonių svorį, dydį ar mastą, jo aktualumą ir įgyvendinamumą.
	2. Ne vėliau kaip ... [vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija atlieka tyrimą, kad nustatytų greito pranešimo apie didelio masto judėjimą, įskaitant strateginius maršrutus visoje Sąjungoje galimybes, siekiant pagerinti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūros dvejopo naudojimo galimybes. Tyrime pateikiami ilgalaikio infrastruktūros planavimo dvejopo naudojimo judumo tikslais elementai. Šio tyrimo metu Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis.

Pakeitimas  363

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) transeuropinio transporto tinklo infrastruktūros techninė priežiūra būtų atliekama taip, kad per visą jos gyvavimo laikotarpį būtų užtikrintas vienodas šios infrastruktūros paslaugų kokybės ir saugos lygis;	a) transeuropinio transporto tinklo infrastruktūros techninė priežiūra būtų atliekama taip, kad per visą jos gyvavimo laikotarpį būtų užtikrintas vienodas šios infrastruktūros paslaugų kokybės ir saugos lygis ir taikant į ateitį orientuotą ir naujausius standartus atitinkantį požiūrį, užtikrinant naudotojų saugumą visame tinkle; priežiūros darbai, dėl kurių geležinkelių infrastruktūra apribojama arba neprieinama, būtų valdomi pagal Komisijos deleguotąjį sprendimą (ES) 2017/2075;

Pakeitimas  364

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) į techninės priežiūros poreikius ir sąnaudas per visą infrastruktūros gyvavimo laikotarpį būtų atsižvelgiama statybų arba modernizavimo planavimo etapu;	c) į techninės priežiūros poreikius ir sąnaudas per visą infrastruktūros gyvavimo laikotarpį būtų atsižvelgiama pradedant galimybių tyrimu, taip pat statybų arba modernizavimo planavimo etapu;

Pakeitimas  365

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) 1 dalies b ir c punktų laikymasis yra būtina sąlyga norint gauti finansavimą iš EITP.

Pakeitimas  366

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija, koordinuodama veiksmus su Europos koordinatoriais, parengia pagrindinio tinklo priežiūros Europos lygmeniu stebėsenos planą. Šiame stebėsenos plane, be kita ko, vertinama, ar valstybės narės laikosi 1 pastraipoje nustatytų reikalavimų, išanalizuojama pagrindinio tinklo priežiūros būklė ir nustatytos infrastruktūros, ypač ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, kokybės reikalavimų spragos. Komisija teikia valstybėms narėms rekomendacijas dėl tikslinių priemonių tinklo priežiūrai gerinti. Komisija kas dvejus metus taip pat pateikia pažangos ataskaitas.

Pakeitimas  367

 

Pasiūlymas dėl reglamento

49 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto infrastruktūra turi padėti užtikrinti sklandų judumo paslaugų teikimą ir turi būti prieinama visiems naudotojams, visų pirma pažeidžiamiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius arba riboto judumo asmenis, taip pat atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, kaimo, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose bei retai apgyvendintose vietovėse gyvenantiems asmenims.	Transporto infrastruktūra turi padėti užtikrinti sklandų judumo paslaugų teikimą ir turi būti prieinama visiems naudotojams, visų pirma neįgaliesiems arba riboto judumo asmenims, vyresnio amžiaus asmenims, atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, kaimo, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose bei retai apgyvendintose vietovėse gyvenantiems asmenims, taip pat kitiems asmenims, kurie susiduria su prieinamumo, susisiekimo, ekonominėmis ar kitomis transporto kliūtimis, tokiu būdu taip pat prisidedant prie transporto skurdo mažinimo.

Pakeitimas  368

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Europos transporto koridoriai yra priemonė, skirta koordinuotam transeuropinio transporto tinklo dalių įgyvendinimui palengvinti, ir jais visų pirma siekiama pagerinti tarpvalstybines jungtis ir pašalinti transporto kliūtis Sąjungoje.	1. Europos transporto koridoriai yra priemonė, kuria sudaromos palankesnės sąlygos koordinuotai įgyvendinti transeuropinio transporto tinklo dalis, esančias pagrindiniame ir išplėstame pagrindiniame tinkle, ir jais visų pirma siekiama pagerinti tarpvalstybines jungtis, kad būtų pašalintos kliūtys Sąjungoje ir pagerintos jungtys su kaimyninėmis šalimis.

Pakeitimas  369

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) sąveikumu;	b) tinklo sąveikumu, tęstinumu ir prieiga prie jo;

Pakeitimas  370

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) koordinuota infrastruktūros plėtra, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose, siekiant sukurti visiškai sąveikią krovinių vežimo geležinkeliais sistemą ir spartų tolimojo susisiekimo keleivinį geležinkelių tinklą visoje Sąjungoje;	c) koordinuota infrastruktūros plėtra, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose, siekiant sukurti visiškai sąveikią krovinių vežimo geležinkeliais sistemą ir spartų tolimojo susisiekimo keleivinį geležinkelių tinklą bei visiškai sąveikią vidaus vandenų transporto sistemą;

Pakeitimas  371

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo skatinimu.

Pakeitimas  372

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Europos transporto koridoriai turi suteikti valstybėms narėms galimybę užtikrinti suderintą ir sinchronizuotą požiūrį į investicijas į infrastruktūrą.	3. Europos transporto koridoriai turi suteikti valstybėms narėms ir kaimyninėms šalims galimybę užtikrinti suderintą ir sinchronizuotą požiūrį į investicijas į infrastruktūrą.

Pakeitimas  373

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) ir Europos jūrų erdvė yra horizontalieji transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo prioritetai. Jais užtikrinama, kad ERTMS būtų laiku įdiegta visame tinkle ir kad jūrų jungtys būtų integruotos į transeuropinį transporto tinklą.	4. Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) ir Europos jūrų erdvė yra horizontalieji transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo prioritetai. Jais užtikrinama, kad ERTMS būtų laiku įdiegta visame tinkle ir kad jūrų bei vidaus vandenų kelių jungtys būtų integruotos į transeuropinį transporto tinklą.

Pakeitimas  374

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 5 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis parengia darbo planą ir atlieka jo įgyvendinimo stebėseną pagal 53 straipsnį;	b) kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis bei dalyvaujant atitinkamoms kaimyninėms šalims, parengia darbo planą ir atlieka jo įgyvendinimo stebėseną pagal 53 straipsnį;

Pakeitimas  375

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 5 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) valstybėms narėms, Komisijai ir, jei reikia, visiems kitiems subjektams, tiesiogiai dalyvaujantiems plėtojant Europos transporto koridorių arba horizontalųjį prioritetą, praneša apie visus iškilusius sunkumus, visų pirma, jei kyla koridoriaus arba horizontaliojo prioriteto plėtojimo kliūčių, kad padėtų rasti tinkamus sprendimus;	d) valstybėms narėms ir atitinkamoms kaimyninėms šalims, Komisijai, Parlamentui ir, jei reikia, visiems kitiems subjektams, tiesiogiai dalyvaujantiems plėtojant Europos transporto koridorių arba horizontalųjį prioritetą, laiku praneša apie visus iškilusius sunkumus, visų pirma, jei kyla koridoriaus arba horizontaliojo prioriteto plėtojimo kliūčių, kad padėtų rasti tinkamus sprendimus;

Pakeitimas  376

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 5 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) parengia metinę padėties ataskaitą dėl pažangos, padarytos diegiant Europos transporto koridorius ir horizontaliuosius prioritetus. Šioje metinėje padėties ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pažangai, susijusiai su pagrindiniais prioritetais ir investicijomis, aprašomas jų įgyvendinimo problemų pobūdis ir siūlomi sprendimai.	e) parengia metinę padėties ataskaitą dėl pažangos, padarytos diegiant Europos transporto koridorius ir horizontaliuosius prioritetus. Šioje Parlamentui teikiamoje metinėje padėties ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pažangai, susijusiai su pagrindiniais prioritetais ir investicijomis, aprašomas jų įgyvendinimo problemų pobūdis ir siūlomi sprendimai.

Pakeitimas  377

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 6 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) glaudžiai bendradarbiauja su krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigomis, kad išsiaiškintų poreikius dėl investicijų į krovinių vežimą Europos transporto koridorių krovininėmis geležinkelio linijomis ir nustatytų prioritetus;	a) glaudžiai bendradarbiauja su krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigomis, kad, siekiant sukurti vieną integruotą Europos transporto koridorių valdymo struktūrą, išsiaiškintų poreikius dėl investicijų į krovinių vežimą Europos transporto koridorių krovininėmis geležinkelio linijomis ir nustatytų prioritetus;

Pakeitimas  378

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 6 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) palengvina paskirtųjų institucijų ryšius, kaip nustatyta Pažangiojo TEN-T direktyvoje, vykdant leidimų išdavimo procedūras projektams, susijusiems su dviem ar daugiau valstybių narių;

Pakeitimas  379

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 6 dalies a b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ab) prireikus sudaryti palankesnes sąlygas jūrų ir vidaus vandenų kelių atstovų ryšiams ir koordinavimui, siekiant padidinti jų sinergiją;

Pakeitimas  380

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 7 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) išsiaiškina investicijų poreikius į Europos transporto koridorių keleivines geležinkelio linijas ir nustato prioritetus;	a) išsiaiškina investicijų poreikius į Europos transporto koridorių keleivines ir krovinines geležinkelio linijas ir nustato prioritetus;

Pakeitimas  381

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 7 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) stebi Europos transporto koridorių keleivinėmis geležinkelio linijomis vykdomos keleivių vežimo veiklos administracinius, operacinius ir sąveikumo aspektus, be kita ko, vykdo keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų teikimo stebėseną.	b) stebi Europos transporto koridorių keleivinėmis geležinkelio linijomis vykdomos keleivių vežimo veiklos administracinius, operacinius ir sąveikumo aspektus, be kita ko, vykdo keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų prieinamumo ir teikimo stebėseną, nustatydami trūkumus ir apribojimus, visų pirma skirdami dėmesį tarpvalstybiniam aspektui.

Pakeitimas  382

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 7 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) nustatyti investicijų į vidaus vandenų kelius ir Europos transporto koridorių kelių atkarpas, poreikius;

Pakeitimas  383

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 7 dalies b b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bb) nustatyti dvejopo naudojimo judumo poreikius;

Pakeitimas  384

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 7 dalies b c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	bc) analizuoti tarpvalstybinio judumo poreikius Sąjungos pasienio regionuose ir skatinti valstybes nares atitinkamose atkarpose, bendradarbiaujant su atitinkamomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, kartu parengti tarpvalstybinio judumo planus ir tikslines priemones, kad būtų padidintos tarpvalstybinės jungtys ir tinklo junglumo indeksas.

Pakeitimas  385

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Siekdama užtikrinti kiekvieno koridoriaus arba horizontaliojo prioriteto suderinamumą ir įgyvendinimo pažangą, pagal Reglamento (ES) 2021/1153 14 straipsnio 4 dalį Komisija prašo Europos koordinatoriaus pateikti savo nuomonę, kai ji nagrinėja paraiškas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) skirti Sąjungos finansavimą Europos transporto koridoriams arba horizontaliesiems prioritetams, kurie priklauso Europos koordinatoriaus kompetencijai. Europos koordinatorius patikrina, ar projektai, kuriuos valstybės narės pasiūlė bendrai finansuoti pagal EITP, dera su darbo plane nustatytais prioritetais.	8. Siekdama užtikrinti kiekvieno koridoriaus arba horizontaliojo prioriteto suderinamumą ir įgyvendinimo pažangą, pagal Reglamento (ES) 2021/1153 14 straipsnio 4 dalį Komisija prašo Europos koordinatoriaus pateikti savo nuomonę, kai ji nagrinėja paraiškas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) skirti Sąjungos finansavimą Europos transporto koridoriams arba horizontaliesiems prioritetams, kurie priklauso Europos koordinatoriaus kompetencijai, kartu atsižvelgiant į tai, kad didėja tinklo ryšio indeksai. Europos koordinatorius patikrina, ar projektai, kuriuos valstybės narės arba, kai tinkama, kaimyninės šalys, pasiūlė bendrai finansuoti pagal EITP, dera su darbo plane nustatytais prioritetais.

Pakeitimas  386

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	kai pateikiamos paraiškos dėl Sąjungos finansavimo iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) Europos transporto koridoriams arba horizontaliesiems prioritetams, patenkantiems į Europos koordinatoriaus įgaliojimų sritį, atitinkamas Europos koordinatorius įvertina tas paraiškas atsižvelgdamas į jų suderinamumą su kiekvienu Europos transporto koridoriumi arba horizontaliuoju prioritetu ir jų pažangą, kartu atsižvelgdamas į tinklo jungčių indeksų padidėjimą. Europos koordinatorius savo vertinimą perduoda Komisijai.

Pakeitimas  387

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 9 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
9. Jeigu Europos koordinatorius negali tinkamai ir laikydamasis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdyti savo įgaliojimų, Komisija gali bet kada nutraukti tuos įgaliojimus ir 1 dalyje nustatyta tvarka paskirti naują Europos koordinatorių.	9. Jeigu Europos koordinatorius negali tinkamai ir laikydamasis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų vykdyti savo įgaliojimų, pasikonsultavusi su Parlamentu Komisija gali bet kada nutraukti tuos įgaliojimus ir 1 dalyje nustatyta tvarka paskirti naują Europos koordinatorių.

Pakeitimas  388

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Koridorių forumą oficialiai įsteigia ir jam pirmininkauja Europos koordinatorius. Atitinkamos valstybės narės susitaria dėl narystės Koridorių forume, kiek tai susiję su jų teritorijoje esančia Europos transporto koridoriaus dalimi, ir užtikrina, kad būtų atstovaujama krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigoms.	2. Koridorių forumą oficialiai įsteigia ir jam pirmininkauja Europos koordinatorius. Atitinkamos valstybės narės susitaria dėl narystės Koridorių forume, kiek tai susiję su jų teritorijoje esančia Europos transporto koridoriaus dalimi, ir užtikrina, kad būtų atstovaujama krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigoms, jūrų uostų ir vidaus vandenų kelių atstovams, taip pat, kai tinkama, miestų transporto mazgams, atitinkamoms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms ir paskirtosioms institucijoms, kaip apibrėžta Pažangiojo TEN-T direktyvoje. Komisija konsultuojasi su kaimyninėmis šalimis dėl narystės Koridorių forume, kiek tai susiję su jų Europos transporto koridoriaus dalimis.

Pakeitimas  389

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Gavęs atitinkamų valstybių narių sutikimą, Europos koordinatorius gali sudaryti koridoriaus darbo grupes ir joms pirmininkauti; šių darbo grupių veikla daugiausia susijusi su:	Gavęs atitinkamų valstybių narių sutikimą ir pasitaręs su kaimyninėmis šalimis, Europos koordinatorius gali sudaryti koridoriaus darbo grupes ir joms pirmininkauti; šių darbo grupių veikla daugiausia susijusi su:

Pakeitimas  390

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) nacionalinių ir Europos planų suderinamumo užtikrinimu;

Pakeitimas  391

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos g b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	gb) kariniu mobilumu ir dvejopo naudojimo infrastruktūra;

Pakeitimas  392

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į susijusius Europos transporto koridorių forumus kviečiami krovinių vežimo geležinkeliais valdytojų atstovai. Taip pat, Europos transporto koridorių koordinatoriai kviečiami dalyvauti susijusiuose krovinių vežimo geležinkeliais valdytojų vykdomuosiuose posėdžiuose.

Pakeitimas  393

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Įsteigiamas horizontaliųjų prioritetų patariamasis forumas, kuriam pirmininkauja Europos koordinatorius. Dalyvauti gali atitinkamos valstybės narės ir, kai tinkamai, atitinkamų sektorių atstovai. Valstybės narės paskiria nacionalinį ERTMS koordinatorių dalyvauti patariamajame ERTMS forume. Europos koordinatorius taip pat gali sudaryti ad hoc darbo grupes.	4. Įsteigiamas horizontaliųjų prioritetų patariamasis forumas, kuriam pirmininkauja Europos koordinatorius. Dalyvauti gali atitinkamos valstybės narės ir, kai tinkama, atitinkamos kaimyninės šalys bei atitinkamų sektorių atstovai, įskaitant paskirtąsias institucijas, kaip apibrėžta Pažangiojo TEN-T direktyvoje. Valstybės narės paskiria nacionalinį ERTMS koordinatorių dalyvauti patariamajame ERTMS forume. Europos koordinatorius taip pat gali sudaryti ad hoc darbo grupes.

Pakeitimas  394

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Europos koordinatorius dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo gali konsultuotis su regionų ir vietos valdžios institucijomis, infrastruktūros valdytojais, vežėjais (visų pirma tais, kurie yra krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigų nariai), tiekimo sektoriumi, transporto naudotojais ir pilietinės visuomenės atstovais. Be to, už ERTMS atsakingas Europos koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra ir Europos geležinkelių bendrąja įmone, o Europos jūrų erdvės koordinatorius – su Europos jūrų saugumo agentūra.	6. Europos koordinatorius konsultuojasi su regionų ir vietos valdžios institucijomis, paskirtomis institucijomis, kaip apibrėžta Pažangiojo TEN-T direktyvoje, miestų transporto mazgais, infrastruktūros valdytojais, įskaitant uostų paskirtuosius subjektus, geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transporto operatoriais, krovinių valdymu, tiekimo pramone, transporto naudotojais, prieinamumo ekspertais ir pilietinės visuomenės atstovais dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo. Be to, už ERTMS atsakingas Europos koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra ir Europos geležinkelių bendrąja įmone, o Europos jūrų erdvės koordinatorius – su Europos jūrų saugumo agentūra.

Pakeitimas  395

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Siekiant ateityje sukurti stiprų ir centralizuotą ES lygmens ERTMS valdymą, įskaitant finansavimo valdymą, nacionalinių įgyvendinimo planų planavimą, išteklių skyrimą, rinkos įsisavinimą, perkėlimą ir perėjimą, ERTMS Europos koordinatorius, įtraukdamas IM (infrastruktūros valdytojų) ir RU (geležinkelių įmonių) atstovus, sudaro palankesnes sąlygas tokiam valdymui ir jį remia, užtikrindamas laiku vykdomą ir suderintą įgyvendinimą.

Pakeitimas  396

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6 a. Europos koordinatorius gali bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis vykdant veiklą, susijusią su Europos transporto koridoriais, kuri apima kaimynines šalis, kurios yra tų tarptautinių organizacijų narės.

Pakeitimas  397

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Kiekvienas už Europos transporto koridorius ir du horizontaliuosius prioritetus atsakingas Europos koordinatorius ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau kas ketverius metus, parengia darbo planą, kuriame pateikia išsamią jo kompetencijai priklausančio koridoriaus ar horizontaliojo prioriteto įgyvendinimo eigos ir atitikties šio reglamento reikalavimams analizę, taip pat būsimos jo plėtros prioritetus.	1. Kiekvienas už Europos transporto koridorius ir du horizontaliuosius prioritetus atsakingas Europos koordinatorius ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau kas dvejus metus, parengia darbo planą, kuriame pateikia išsamią jo kompetencijai priklausančio koridoriaus ar horizontaliojo prioriteto įgyvendinimo eigos ir atitikties šio reglamento reikalavimams analizę, taip pat būsimos jo plėtros prioritetus.

Pakeitimas  398

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Darbo planas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su Koridorių forumu bei krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigomis arba su horizontaliųjų prioritetų patariamuoju forumu. Europos transporto koridorių darbo planą tvirtina atitinkamos valstybės narės. Komisija darbo planą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.	Darbo planas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su Koridorių forumu bei krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigomis arba su horizontaliųjų prioritetų patariamuoju forumu. Europos koordinatorius taip pat prireikus įtraukia atitinkamas kaimynines šalis ir atitinkamas tarptautines organizacijas į darbo plano rengimą. Europos transporto koridorių darbo planą tvirtina atitinkamos valstybės narės. Dėl Europos transporto koridorių darbo plano konsultuojamasi su atitinkamomis kaimyninėmis šalimis. Komisija darbo planą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

Pakeitimas  399

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) trūkstamų jungčių ir kliūčių, trukdančių koridoriaus plėtrai, nustatymą;	c) trūkstamų jungčių ir kliūčių, trukdančių koridoriaus plėtrai, nustatymą, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms atkarpoms;

Pakeitimas  400

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 3 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) tarpvalstybinių atkarpų esamos padėties analizę, siekiant nustatyti problemas ir pasiūlyti konkrečias priemones, kaip laikytis šiame reglamente nustatytų datų ir suderinti su susijusių valstybių narių finansiniu programavimu, kad būtų pasiektas šis tikslas;

Pakeitimas  401

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 3 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) galimų sprendimų, kurie padėtų patenkinti investicijų poreikius ir pašalinti kliūtis, aprašymą, visų pirma, kiek tai susiję su keleivinėmis ir krovininėmis koridoriaus linijomis;	e) galimų sprendimų, kurie padėtų patenkinti investicijų poreikius ir pašalinti kliūtis, aprašymą, visų pirma, kiek tai susiję su keleivinėmis ir krovininėmis koridoriaus linijomis, kad būtų įgyvendinti terminai;

Pakeitimas  402

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 3 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) planą su tarpiniais tiksliniais rodikliais, susijusiais su fizinių, techninių, skaitmeninių, operacinių ir administracinių trikdžių, kylančių tarp skirtingų rūšių transporto sektorių ir tos pačios rūšies transporto sektoriuje, šalinimu ir efektyvaus daugiarūšio transporto paslaugų tobulinimu, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms atkarpoms ir trūkstamoms nacionalinėms jungtims.	f) planą su tarpiniais tiksliniais rodikliais, susijusiais su fizinių, techninių, skaitmeninių, operacinių ir administracinių trikdžių, kylančių tarp skirtingų rūšių transporto sektorių ir tos pačios rūšies transporto sektoriuje, šalinimu ir efektyvaus bei prieinamo daugiarūšio transporto paslaugų tobulinimu, ypatingą dėmesį skiriant geležinkeliui ir jo tarpvalstybinėms atkarpoms ir trūkstamoms nacionalinėms jungtims.

Pakeitimas  403

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 3 dalies f punkto 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	analizuodamas administracines kliūtis ir rengdamas planą, Europos koordinatorius atsižvelgia į Europos Audito Rūmų rekomendacijas, paskirtųjų institucijų darbą, kaip nustatyta Pažangiojo TEN-T direktyvoje, taip pat į visų atitinkamų institucijų rekomendacijas.

Pakeitimas  404

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Europos koordinatorius padeda valstybėms narėms įgyvendinti darbo planą, visų pirma padeda:	4. Europos koordinatorius padeda valstybėms narėms ir, kai tinkama, kaimyninėms šalims,  įgyvendinti darbo planą, o visų pirma padeda:

Pakeitimas  405

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 4 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) nacionaliniuose planuose nustatyti prioritetus, identifikuojant su kiekvienu koridoriumi arba kiekvienu horizontaliuoju prioritetu susijusias įgyvendinimo problemas ir kliūtis, įskaitant operacines problemas;	a) nacionaliniuose planuose nustatyti prioritetus, identifikuojant su kiekvienu koridoriumi arba kiekvienu horizontaliuoju prioritetu susijusias įgyvendinimo problemas ir kliūtis, įskaitant operacines ir administracines problemas;

Pakeitimas  406

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) stebėti projektų pažangos tendencijas ir anksti įspėti Komisija apie galimus didelius vėlavimus;

Pakeitimas  407

 

Pasiūlymas dėl reglamento

54 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Remdamasi pirmuoju Europos koordinatorių darbo planu Komisija priima įgyvendinimo aktą dėl kiekvieno darbo plano, susijusio su Europos transporto koridoriais ir dviem horizontaliaisiais prioritetais. Šiame įgyvendinimo akte nustatomi infrastruktūros ir investicijų planavimo bei finansavimo prioritetai.	1. Remdamasi pirmuoju Europos koordinatorių darbo planu Komisija priima įgyvendinimo aktą dėl kiekvieno darbo plano, susijusio su Europos transporto koridoriais ir dviem horizontaliaisiais prioritetais. Šiame įgyvendinimo akte nustatomi infrastruktūros ir investicijų planavimo bei laiko planavimo prioritetai pagal 6 straipsnio 1 dalį.

Pakeitimas  408

 

Pasiūlymas dėl reglamento

54 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4 a. remdamasi Europos koordinatorių metiniu darbo planu, Komisija Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pateikia metinę įgyvendinimo ataskaitą, kurioje išsamiai nurodo, kokių priemonių ji ėmėsi siekdama užtikrinti, kad tinklas būtų užbaigtas, kaip nustatyta šiame reglamente.
	Metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateikiamos ataskaitos pagal šalis apie kiekvieną transporto koridorių ir:
	a) pateikiama prognozė, kokių projektų, techninių ir veiklos standartų kiekviename transporto koridoriuje gresia neužbaigti iki šiame reglamente nustatytų terminų;
	aa) apimama investicijų, kurių reikia ilgalaikės priežiūros planuose, kaip nustatyta 48 straipsnyje, kiekviename transporto koridoriuje analizę, taip pat visi nustatyti techninės priežiūros trūkumai arba reikalingi finansiniai ištekliai;
	b) pateikiamas paaiškinimas, kodėl Komisija nepradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, susijusių su a punkte nurodytais projektais;
	c) informuojama apie vykdomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras;
	d) informuojama apie nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo veiklos ir techninių standartų;
	e) įtraukiamas nuo techninių ir veiklos standartų nukrypti leidžiančių nuostatų ir terminų, nustatytų šiame reglamente, poveikio kaimyninėms šalims vertinimas.

Pakeitimas  409

 

Pasiūlymas dėl reglamento

54 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	54 a straipsnis
	Aukšto lygio susitarimai su kaimyninėmis šalimis
	1. Remiantis pirmuoju Europos koordinatorių darbo planu, Sąjunga ir atitinkamos kaimyninės šalys gali sudaryti aukšto lygio susitarimus dėl kiekvieno Europos transporto koridorių darbo plano ir, kai tinka, dėl dviejų horizontaliųjų prioritetų.
	2. Šiame straipsnyje nurodytuose aukšto lygio susitarimuose nustatomi infrastruktūros ir investicijų planavimo bei finansavimo prioritetai. Į jas taip pat įtraukiamos nuostatos dėl kaimyninių šalių reguliariai teikiamų ataskaitų apie projektų įgyvendinimo pažangą, visų pirma nurodant nacionalinio biudžeto plane prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Pakeitimas  410

 

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoja Komisiją apie pažangą, padarytą įgyvendinant bendro intereso projektus, ir tam tikslui skirtas investicijas. Ši informacija apima duomenų perdavimą kiekvienais metais, naudojantis transeuropinio transporto tinklo sąveikiąja geografinės ir techninės informacijos sistema („TENtec“). Joje pateikiami techniniai ir finansiniai duomenys, susiję su transeuropinio transporto tinklo bendro intereso projektais, taip pat transeuropinio transporto tinklo užbaigimo duomenys.	1. Valstybės narės reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoja Komisiją apie pažangą, padarytą įgyvendinant bendro intereso projektus, ir tam tikslui skirtas investicijas, įskaitant tarpvalstybinius projektus. Ši informacija apima duomenų perdavimą kiekvienais metais, naudojantis transeuropinio transporto tinklo sąveikiąja geografinės ir techninės informacijos sistema („TENtec“). Joje pateikiami techniniai ir finansiniai duomenys, susiję su transeuropinio transporto tinklo bendro intereso projektais, taip pat transeuropinio transporto tinklo užbaigimo duomenys.

Pakeitimas  411

 

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3 a. Komisija nustato tinklų junglumo indeksą, kad būtų galima suskirstyti į kategorijas integracijos lygį, pasiektą naudojant paslaugas kiekviename transporto tinkle, ir parodyti jų potencialą. Šį tinklų junglumo indeksą sudaro pagrindinių transporto rūšių junglumo indeksai. Tais junglumo indeksais nustatomas pasiūlos nuoseklumas, kokybė, įvairovė ir įvairiarūšio transporto galimybės.
	Komisija užtikrina, kad tinklų junglumo indeksas būtų reguliariai atnaujinamas atsižvelgiant į TEN-T projektų įgyvendinimą.
	Šis indeksas gali būti naudojamas kaip rodiklis Sąjungos lėšoms nukreipti ten, kur trūksta jungčių.

Pakeitimas  412

 

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3 b. dėl Europos transporto koridorių Komisija atlieka ir periodiškai atnaujina transporto rinkos tyrimą, susijusį su pastebėtais ir numatomais eismo koridoriumi pokyčiais, apimančius įvairias eismo rūšis, susijusias tiek su krovinių ir keleivių vežimu, tiek su priemonėmis, kuriomis didinamas įgyvendinimo nuspėjamumas ir sudaromos palankesnės sąlygos laikytis atitinkamų terminų. Atlikdama ir atnaujindama tą tyrimą, Komisija įtraukia atitinkamo Europos transporto koridoriaus koordinatorių ir atitinkamo krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus valdančiąją tarybą.

Pakeitimas  413

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Remiantis SESV 172 straipsnio antra pastraipa, Komisijai pagal 60 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, visų pirma siekiant atsižvelgti į pokyčius, kurių gali atsirasti dėl 20, 24 ir 32 straipsniuose nustatytų kiekybinių ribinių verčių. Pritaikydama tuos priedus Komisija:	Remiantis SESV 172 straipsnio antra pastraipa, Komisijai pagal 60 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, visų pirma siekiant atsižvelgti į pokyčius, kurių gali atsirasti dėl 20, 24 ir 32 straipsniuose nustatytų kiekybinių ribinių verčių. Pritaikydama tuos priedus Komisija:

Pakeitimas  414

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) į visuotinį tinklą įtraukia vidaus vandenų uostus, jūrų uostus ir oro uostus, jei įrodoma, kad paskutinių trejų metų jų transporto srauto vidurkis viršija atitinkamą ribinę vertę;	a) į visuotinį tinklą įtraukia vidaus vandenų uostus, jūrų uostus ir oro uostus, jei įrodoma, kad paskutinių trejų metų jų transporto srauto vidurkis viršija atitinkamą ribinę vertę;

Pakeitimas  415

 

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) iš visuotinio tinklo pašalina jūrų uostus ir oro uostus, jei įrodoma, kad paskutinių šešerių metų jų transporto srauto vidurkis nesiekia 85 % atitinkamos ribinės vertės;	b) iš visuotinio tinklo pašalina jūrų uostus ir oro uostus, jei įrodoma, kad paskutinių šešerių metų jų transporto srauto vidurkis nesiekia 85 % atitinkamos ribinės vertės, išskyrus uostus, kurie yra vienintelis prieigos prie visuotiniame tinkle esančio NUTS 3 regiono punktas,  nebent atitinkama valstybė narė įrodo, kad šis mazgas turi didelę Europos pridėtinę vertę ir geostrateginę reikšmę Europos vidaus rinkai ir Sąjungos gynybai;

Pakeitimas  416

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) atitinkamos valstybės narės prašymu gali įtraukti jūrų uostus į visuotinį arba pagrindinį tinklą, jei įrodoma, kad jūrų uostas įgijo papildomą Europos pridėtinę vertę dėl savo geostrateginės svarbos Sąjungai ir su sąlyga, kad laikomasi 25 straipsnio reikalavimų;

Pakeitimas  417

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) įtraukia miestų transporto mazgus į transeuropinį transporto tinklą, jei įrodoma, kad gyventojų skaičius viršija 100 000;	c) įtraukia miestų transporto mazgus į transeuropinį transporto tinklą, jei įrodoma, kad funkcinėje miesto zonoje gyventojų skaičius viršija 100 000, ir gavus atitinkamos valstybės narės sutikimą;

Pakeitimas  418

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) atitinkamos valstybės narės prašymu gali įtraukti miestų transporto mazgus į II priedo sąrašą, jei miestų transporto mazgas yra šalia Europos transporto koridoriaus ir jei laikomasi 40 straipsnio reikalavimų;

Pakeitimas  419

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) atitinkamos valstybės narės prašymu ir patvirtinus atitinkamą miestų mazgą gali išbraukti iš II priedo sąrašo miestų transporto mazgus, jei įrodoma, kad funkcinėje miesto zonoje gyventojų skaičius yra mažesnis nei 100 000;

Pakeitimas  420

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) į transeuropinį transporto tinklą įtraukia daugiarūšio krovininio transporto terminalus, kuriuos valstybė narė nustatė pagal 35 straipsnio 4 dalį;	d) į transeuropinį transporto tinklą įtraukia daugiarūšio krovininio transporto terminalus, kuriuos valstybė narė nustatė pagal 35 straipsnio 4 dalį;

Pakeitimas  421

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) tikslina kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių infrastruktūros žemėlapius, tačiau tik tiek, kiek tikrai būtina tam, kad būtų atsižvelgta į padarytą tinklo kūrimo pažangą. Tikslindama tuos žemėlapius, Komisija nepriima jokio maršrutų išdėstymo patikslinimo, jei tai nėra patikslinimas, leidžiamas pagal atitinkamą leidimo vykdyti projektą suteikimo procedūrą.	e) tikslina kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų kelių infrastruktūros žemėlapius, tačiau tik tiek, kiek tikrai būtina tam, kad būtų atsižvelgta į padarytą tinklo kūrimo pažangą. Tikslindama tuos žemėlapius, Komisija nepriima jokio maršrutų išdėstymo patikslinimo, jei tai nėra patikslinimas, leidžiamas pagal atitinkamą leidimo vykdyti projektą suteikimo procedūrą.

Pakeitimas  422

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pritaikymai, nurodyti pirmos pastraipos a–c punktuose, turi būti grindžiami Eurostato paskelbtais naujausiais statistikos duomenimis, o jei tie statistikos duomenys nepaskelbti, valstybių narių nacionalinių statistikos tarnybų paskelbtais duomenimis. Pirmos pastraipos d punkte nurodyti pritaikymai turi būti grindžiami 35 straipsnio 4 dalyje nurodytu veiksmų planu. Pirmos pastraipos e punkte nurodyti pritaikymai turi būti grindžiami atitinkamų valstybių narių pagal 55 straipsnio 1 dalį pateikta informacija.	Pritaikymai, nurodyti pirmos pastraipos a–c punktuose, turi būti grindžiami Eurostato paskelbtais naujausiais statistikos duomenimis, o jei tie statistikos duomenys nepaskelbti, valstybių narių nacionalinių statistikos tarnybų paskelbtais duomenimis, neįtraukiant metų, kuriuos paveikė cikliniai veiksniai, dėl kurių labai sumažėjo eismo srautai. Pirmos pastraipos d punkte nurodyti pritaikymai turi būti grindžiami 35 straipsnio 4 dalyje nurodytu veiksmų planu. Pirmos pastraipos e punkte nurodyti pritaikymai turi būti grindžiami atitinkamų valstybių narių pagal 55 straipsnio 1 dalį pateikta informacija.

Pakeitimas  423

 

Pasiūlymas dėl reglamento

57 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atitiktis nacionalinėms procedūroms, susijusioms su regioninės ir vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, kuriems turi įtakos bendro intereso projektas, įtraukimu ir konsultacijomis, yra užtikrinama, kai tinkama, projekto planavimo ir statybos etapu. Komisija skatina keistis gerąja patirtimi šio srityje, visų pirma konsultacijų su pažeidžiamais asmenimis ir jų įtraukimo srityje.	Atitiktis nacionalinėms procedūroms, susijusioms su regioninės ir vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, kuriems turi įtakos bendro intereso projektas, įtraukimu ir konsultacijomis, yra užtikrinama, kai tinkama, projekto planavimo ir statybos etapu, kartu laikantis tų konsultacijų terminų, nustatytų Pažangiojo TEN-T direktyvoje. Komisija skatina keistis gerąja patirtimi šio srityje, visų pirma konsultacijų su pažeidžiamais asmenimis ir jų įtraukimo srityje.

Pakeitimas  424

 

Pasiūlymas dėl reglamento

58 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. taip pat su įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 54 straipsnio 1 dalį. Nacionaliniuose investicijų planuose nurodomi visi bendro intereso projektai ir susijusios investicijos, reikalingos tam, kad tinklas būtų užbaigtas laiku.	2. taip pat su įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 54 straipsnio 1 dalį. Nacionaliniuose investicijų planuose nurodomi visi bendro intereso projektai ir susijusios investicijos, reikalingos tam, kad tinklas būtų užbaigtas laiku, įskaitant tarpvalstybinius projektus.

Pakeitimas  425

 

Pasiūlymas dėl reglamento

58 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinių planų ir programų projektus arba bet kokius jų pakeitimus, susijusius su transeuropinio transporto tinklo plėtojimo tikslais, likus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių iki jų priėmimo. Gavusi valstybės narės pranešimą, Komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius gali pateikti nuomonę dėl nacionalinių planų ir programų projektų derėjimo su šiame reglamente nustatytais prioritetais ir prioritetais, nustatytais su atitinkamu (-ų) koridoriumi (-ų) ir horizontaliaisiais prioritetais susijusiuose darbo planuose, taip pat pagal 54 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose. Gavusios pranešimą apie nuomonę, valstybės narės ne vėliau kaip per du mėnesius informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi nuomonėje nurodytoms rekomendacijoms įgyvendinti.	3. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinių planų ir programų projektus arba bet kokius jų pakeitimus, susijusius su transeuropinio transporto tinklo plėtojimo tikslais, likus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių iki jų priėmimo. Gavusi valstybės narės pranešimą, Komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius gali pateikti sprendimą dėl nacionalinių planų ir programų projektų derėjimo su šiame reglamente nustatytais prioritetais ir prioritetais, nustatytais su atitinkamu (-ų) koridoriumi (-ų) ir horizontaliaisiais prioritetais susijusiuose darbo planuose, taip pat pagal 54 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose. Gavusios pranešimą apie nuomonę, valstybės narės ne vėliau kaip per du mėnesius informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi nuomonėje nurodytoms rekomendacijoms įgyvendinti ir imasi visų taisomųjų priemonių prieš galutinai priimdamas nacionalinį planą. Su Sąjungos transporto politika nesuderinti nacionalinių planų projektai nelaikomi prioritetu Sąjungos lėšoms gauti.

Pakeitimas  426

 

Pasiūlymas dėl reglamento

61 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2033 m. gruodžio 31 d. Komisija, prireikus pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir padedama Europos koordinatorių, atlieka pagrindinio tinklo diegimo vertinimą, visų pirma įvertina jo atitiktį šio reglamento reikalavimams.	Iki 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija, prireikus pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir padedama Europos koordinatorių, atlieka pagrindinio tinklo diegimo vertinimą, visų pirma įvertina jo atitiktį šio reglamento reikalavimams.

Pakeitimas  427

 

Pasiūlymas dėl reglamento

61 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į metinę padėties ataskaitą ir darbo planus, kuriuos Europos koordinatoriai parengė atitinkamai pagal 51 straipsnio 5 dalies e punktą ir 53 straipsnio 1 dalį.	Atliekant vertinimą, atsižvelgiama į nacionalinius transporto bei investicijų planus ir metinę padėties ataskaitą bei darbo planus, kuriuos Europos koordinatoriai parengė atitinkamai pagal 51 straipsnio 5 dalies e punktą ir 53 straipsnio 1 dalį.

Pakeitimas  428

 

Pasiūlymas dėl reglamento

61 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2033 m. gruodžio 31 d. Komisija, prireikus pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir padedama Europos koordinatorių, atlieka išplėstinio pagrindinio ir visuotinio tinklo diegimo peržiūrą, vertindama:	Iki 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija, prireikus pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir padedama Europos koordinatorių, atlieka išplėstinio pagrindinio ir visuotinio tinklo diegimo peržiūrą, vertindama:

Pakeitimas  429

 

Pasiūlymas dėl reglamento

61 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) atitiktį šiam reglamentui;	a) atitiktį šiam reglamentui, įskaitant atitikties 2030 m. tikslams lygį, taip pat priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tolesnių tikslų, pvz., 2040 m. ir 2050 m. tikslų;

Pakeitimas  430

 

Pasiūlymas dėl reglamento

61 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) pažangą, padarytą įgyvendinant šį reglamentą;	b) pažangą, padarytą įgyvendinant šį reglamentą, įskaitant bet kokius reikšmingus konkrečių projektų ar tinklo dalių vėlavimus;

Pakeitimas  431

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Jei labai vėluojama pradėti arba užbaigti pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo ir visuotinio tinklo diegimo darbus, palyginti su pradiniu terminu, nustatytu įgyvendinimo aktuose pagal 54 straipsnį arba nurodytu nacionaliniuose transporto ir investicijų planuose ar kituose atitinkamuose projektų dokumentuose, Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių nurodyti vėlavimo priežastis. Gavusi (-usios) prašymą, valstybė narė arba valstybės narės tokias priežastis nurodo per tris mėnesius. Remdamasi pateiktu atsakymu, Komisija konsultuojasi su atitinkama valstybe nare ar valstybėmis narėmis, kad vėlavimo priežastis būtų pašalinta.	1. Jei vėluojama pradėti arba užbaigti pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo ir visuotinio tinklo diegimo darbus, palyginti su pradiniu terminu, nustatytu įgyvendinimo aktuose pagal 54 straipsnį arba nurodytu nacionaliniuose transporto ir investicijų planuose ar kituose atitinkamuose projektų dokumentuose, taip pat vėluojama įgyvendinti projektus, kaip nustatyta Pažangaus TEN-T direktyvos 5 straipsnyje, Komisija paprašo atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių nurodyti vėlavimo priežastis. Gavusi (-usios) prašymą, valstybė narė arba valstybės narės tokias priežastis nurodo per tris mėnesius. Remdamasi pateiktu atsakymu, Komisija konsultuojasi su atitinkama valstybe nare ar valstybėmis narėmis, kad vėlavimo priežastis būtų pašalinta.

Pakeitimas  432

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Jei atkarpa, kurioje vėluojama vykdyti darbus, yra susijusi su Europos transporto koridoriumi, siekiant išspręsti problemą dalyvauja Europos koordinatorius.	2. Jei atkarpa, kurioje vėluojama vykdyti darbus, yra susijusi su Europos transporto koridoriumi, siekiant išspręsti problemą, vadovaujantis 1 punktu, dalyvauja Europos koordinatorius, kartu laikydamasis 1 dalyje išdėstytų reikalavimų.

Pakeitimas  433

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija, atsižvelgusi į atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių pagal 1 dalį pateiktas priežastis, gali priimti atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms skirtą sprendimą, kuriame gali konstatuoti, kad pradėti arba užbaigti pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo arba visuotinio tinklo diegimo darbus labai vėluojama be objektyvaus pagrindimo dėl valstybės narės arba valstybių narių kaltės. Komisija atitinkamai valstybei narei ar valstybėms narėms skiria 6 mėnesius dideliam vėlavimui pašalinti.	Komisija, atsižvelgusi į atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių pagal 1 dalį pateiktas priežastis, priima atitinkamai valstybei narei arba valstybėms narėms skirtą sprendimą, kuriame gali konstatuoti, kad pradėti arba užbaigti pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo arba visuotinio tinklo diegimo darbus vėluojama be objektyvaus pagrindimo dėl valstybės narės arba valstybių narių kaltės. Komisija atitinkamai valstybei narei ar valstybėms narėms skiria 6 mėnesius vėlavimui pašalinti.

Pakeitimas  434

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jei atkarpa, kurioje vėluojama vykdyti darbus, yra susijusi su projektu, remiamu tiesiogiai valdomomis Sąjungos lėšomis, tai, laikantis galiojančių taisyklių, gali būti inicijuotas dotacijos sumos sumažinimas ir (arba) dotacijos susitarimo pakeitimas arba nutraukimas.	Išbraukta.

Pakeitimas  435

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3 a. Jei labai vėluojama pradėti arba užbaigti pagrindinio tinklo, išplėstinio pagrindinio tinklo ir visuotinio tinklo diegimo darbus, palyginti su pradiniu terminu, nustatytu šio reglamento 54 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose arba nurodytu nacionaliniuose transporto ir investicijų planuose ar kituose atitinkamuose projektų dokumentuose, taip pat vėluojama įgyvendinti projektus, kaip nustatyta Pažangaus TEN-T direktyvos 5 straipsnyje, Komisija nedelsdama pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Pakeitimas  436

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3 b. Jei atkarpa, kurioje vėluojama vykdyti darbus, yra susijusi su projektu, remiamu tiesiogiai valdomomis Sąjungos lėšomis, tai, laikantis galiojančių taisyklių, gali būti inicijuotas dotacijos sumos sumažinimas ir (arba) dotacijos susitarimo pakeitimas arba nutraukimas.

Pakeitimas  437

 

Pasiūlymas dėl reglamento

63 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nuostatos, susijusios su geležinkeliais, visų pirma bet koks reikalavimas sujungti oro uostus ir uostus su geležinkeliais, taip pat nuostatos, susijusios su saugiomis stovėjimo aikštelėmis ir daugiarūšio krovininio transporto terminalais, netaikomos Kiprui, Maltai ir atokiausiems regionams, kol jų teritorijoje nėra geležinkelių sistemos.	Nuostatos, susijusios su geležinkeliais, visų pirma bet koks reikalavimas sujungti oro uostus ir uostus su geležinkeliais, taip pat nuostatos, susijusios su saugiomis stovėjimo aikštelėmis ir daugiarūšio krovininio transporto terminalais, netaikomos Kiprui, Maltai, saloms ir atokiausiems regionams, kol jų teritorijoje nėra geležinkelių sistemos.

Pakeitimas  438

 

Pasiūlymas dėl reglamento

63 straipsnio 1 pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	16a  straipsnis Airijai netaikomas;
	(žr. Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo 9 punktą)

Pakeitimas  439

 

Pasiūlymas dėl reglamento

65 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Reglamentas (ES) Nr. 913/2010

9 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Administracinė valdyba atlieka ir periodiškai atnaujina transporto rinkos tyrimą, susijusį su pastebėtais ir tikėtinais eismo pokyčiais krovinių vežimo koridoriuje, apimantį įvairių rūšių eismą, susijusį tiek su krovininiu, tiek su keleiviniu transportu. Šiame tyrime prireikus taip pat peržiūrimos krovinių vežimo koridoriaus plėtojimo socialinės ir ekonominės sąnaudos ir nauda.	Išbraukta.

Pakeitimas  440

 

Pasiūlymas dėl reglamento

65 straipsnio 1 dalies 8 punktas

Reglamentas (ES) Nr. 913/2010

11 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Bendradarbiavimas ir konsultacijos visų pirma apima:	3. Bendradarbiavimas ir konsultacijos su visomis šalimis visų pirma apima:

Pakeitimas  441

 

Pasiūlymas dėl reglamento

65 straipsnio 1 dalies 8 punktas

Reglamentas (ES) Nr. 913/2010

11 straipsnio 3 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) tikslinių investicijų poreikį, siekiant pašalinti vietos lygmens kliūtis, pavyzdžiui, nutiesti kilpines jungtis, atlikti su mazgais ir paskutinės atkarpos infrastruktūra susijusius patobulinimus arba įdiegti techninę įrangą operaciniam veiksmingumui padidinti.“	c) tikslinių investicijų poreikį, siekiant modernizuoti infrastruktūrą pagal TEN-T reikalavimus ir pašalinti vietos lygmens kliūtis, pavyzdžiui, nutiesti kilpines jungtis, atlikti su mazgais ir paskutinės atkarpos infrastruktūra susijusius patobulinimus arba įdiegti techninę įrangą operaciniam veiksmingumui padidinti.

Pakeitimas  442

 

Pasiūlymas dėl reglamento

65 straipsnio 1 dalies 10 punktas

Reglamentas (ES) Nr. 913/2010

22 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Sukūrus krovinių vežimo koridorių, 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta vykdomoji valdyba kas ketverius metus pateikia Komisijai to koridoriaus plano įgyvendinimo rezultatus. Komisija atlieka šių rezultatų analizę ir apie ją praneša 21 straipsnyje nurodytam komitetui.“	1. Sukūrus krovinių vežimo koridorių, 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta vykdomoji valdyba kas dvejus metus pateikia Komisijai to koridoriaus plano įgyvendinimo rezultatus. Komisija atlieka šių rezultatų analizę ir apie ją praneša 21 straipsnyje nurodytam komitetui.“

Pakeitimas  443

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Galati kaip kelių ir geležinkelių terminalas

Pakeitimas  444

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	– Buzau – Galatis

Pakeitimas  445

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 3/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Craiova–Caracal–Alexandria–București

Pakeitimas  446

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 3/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Craiova–Pitești

Pakeitimas  447

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 9/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Colmar–Freiburg keleivinė geležinkelio linija

Pakeitimas  448

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 9/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Haguenau–Roeschwoog–Rastatt keleivinė geležinkelio linija

Pakeitimas  449

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 11/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Zwolle (NL)–Münster (DE) keleivinė geležinkelio linija

Pakeitimas  450

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 11/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Geležinkelis iš Emmen (Nyderlandai) į Rheine (Vokietija)

Pakeitimas  451

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 11/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Amsterdam (Nyderlandai) – Groningen (Nyderlandai) – Bremen (Vokietija) keleivinė geležinkelio linija

Pakeitimas  452

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 11/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Geležinkelio jungtis „Lelylijn“ iš Amsterdam į Groningen (Nyderlandai)

Pakeitimas  453

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 12/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Berlin–Küstrin-Kietz–Kostrzyn geležinkelio krovinių linija (paprastoji, naujai nutiesta)

Pakeitimas  454

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 12/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Karlsruhe (Vokietija) – Wörth (Vokietija) – Lauterbourg (Prancūzija) – Strasbourg (Prancūzija)

Pakeitimas  455

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 12/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Nürnberg–Amberg–Furth in Wald geležinkelio krovinių linija (paprastoji, naujai nutiesta)

Pakeitimas  456

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 12/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Lübeck–Travemünde „Skandinavienkai“ geležinkelio krovinių linija (paprastoji, naujai nutiesta)

Pakeitimas  457

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 12/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Neumünster–Bad Oldesloe geležinkelio krovinių linija (paprastoji, naujai nutiesta)

Pakeitimas  458

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 12/23 ir 13/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Colmar–Freiburg keleivinė geležinkelio linija (paprastoji, naujai nutiesta)

Pakeitimas  459

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 12/23 ir 13/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Rastatt–Hagenau keleivinė geležinkelio linija (paprastoji, naujai nutiesta)

Pakeitimas  460

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 13/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Berlin -Kostrzyn (paprastoji, naujai nutiesta)

Pakeitimas  461

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 13/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Amsterdam (Nyderlandai) – Groningen (Nyderlandai) – Bremen (Vokietija) keleivinė geležinkelio linija

Pakeitimas  462

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 13/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	keleivinė geležinkelio linija Nürnberg–Amberg–Furth im Wald (paprastoji, naujai nutiesta)

Pakeitimas  463

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Saragosa–Tardienta (krovininis geležinkelis)

Pakeitimas  464

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Zaragoza–Lleida–Tarragona (kroviniai, paprastasis geležinkelis)

Pakeitimas  465

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Santiago–Vigo–Ourense (geležinkeliais vežami kroviniai / ≥ 200 km/h / naujai nutiestas geležinkelis)

Pakeitimas  466

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	El Ferrol–A Coruña (geležinkeliais vežami kroviniai / ≥ 200 km/h)
	El Ferrol–Lugo–Monforte (geležinkeliais vežami kroviniai / ≥ 200 km/h)

Pakeitimas  467

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 ir 17/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Astorga–Zamora–Salamanca–Plasencia (keleivinis ir krovininis geležinkelis / naujai nutiestas)

Pakeitimas  468

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 ir 17/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Alicante–San Isidro (kroviniai ir keleiviai / ≥ 200 km/h)

Pakeitimas  469

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 ir 17/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Bahía de Cádiz (uostas)

Pakeitimas  470

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 ir 17/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Granada–Motril (keleivinis ir krovininis geležinkelis / paprastasis /naujai nutiestas)

Pakeitimas  471

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 ir 17/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama greitojo krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais linija:
	Pamplona (ES)-Ezkio/Itxaso (ES)

Pakeitimas  472

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 ir 17/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Po–Huesca (kroviniai ir keleiviai)

Pakeitimas  473

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 16/23 ir 17/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama greitojo krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais linija:
	Bilbao (ES)-Santander (ES)

Pakeitimas  474

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 17/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	–Santiago–Ourense (keleivinis geležinkelis / ≥ 200 km/h)

Pakeitimas  475

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 17/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	- Utrera–Granada–Almería (keleivinis ir krovininis geležinkelis / ≥ 200 km/h)

Pakeitimas  476

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 17/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	- Medina del Campo–Salamanca– Fuentes de Oñoro (keleivinis geležinkelis / ≥ 200 km/h)
	- Madrid–Adanero–Tordesillas–Benavente–Ponferrada–Lugo–A Coruña (kelias)
	- Astorga–León–Carrión de los Condes–Burgos (kelias)
	- Bahía de Cádiz (uostas)
	- –Vigo–Porto (keleivinis geležinkelis / ≥ 200 km/h)

Pakeitimas  477

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 17/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	- Sevilla–Huelva–Faro (keleivinis geležinkelis / ≥ 200 km/h / naujai nutiestas)
	- Córdoba–Jaén–Granada (paprastasis)
	- Madrid–Alcázar de San Juan–Jaén (paprastasis)
	- Bilbao–Santander (keleivinis ir krovininis geležinkelis / ≥ 200 km/h / naujai nutiestas)

Pakeitimas  478

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 18/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Busoleno–Avigliana (≥ 200 km/h)
	– Orbassano – Torino S.Paolo (≥ 200 km/h)

Pakeitimas  479

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 18/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Bologna - Ancona (≥ 200 km/h)

Pakeitimas  480

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 18/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Ancona - Foggia (≥ 200 km/h)

Pakeitimas  481

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 18/23 ir 19/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	krovininė / keleivinė geležinkelio linija Zagreb (HR) – Maribor (SI) – Graz (AT) (paprastoji / naujai nutiesta)

Pakeitimas  482

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 18/23 ir 19/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	krovininė / keleivinė geležinkelio linija Pula–Buzet (HR) – Divača (SI) – Trieste (IT) Lupoglav–Buzet–valstybės siena (SI) – Prešnica (SI)

Pakeitimas  483

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 18/23 ir 19/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	krovininė ir keleivinė geležinkelio linija Battipaglia–Praia a Mare

Pakeitimas  484

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 18/23 ir 19/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	krovininio geležinkelio aplinkkeliai (paprastieji) Bolzano ir Rovereto.

Pakeitimas  485

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 18/23 ir 19/23 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	krovininė geležinkelio linija, keleivinė geležinkelio linija (paprastoji) Caltanissetta–Marsala/Agrigento/Licata/Gela/Pozzallo

Pakeitimas  486

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 19/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Busoleno–Avigliana (≥ 200 km/h)
	– Orbassano – Torino S.Paolo (≥ 200 km/h)

Pakeitimas  487

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 19/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Bologna - Ancona (≥ 200 km/h)

Pakeitimas  488

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 19/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Ancona - Foggia (≥ 200 km/h)

Pakeitimas  489

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 19/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šios atkarpos įtraukiamos kaip keleivinės greitojo geležinkelio (≥ 250 km/h) linijos:
	Milano–Treviglio (pagrindinis tinklas)
	Treviglio–Verona (pagrindinis tinklas)

Pakeitimas  490

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 19/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į išplėstinį pagrindinį tinklą įtraukiama:
	keleivinė geležinkelio linija (paprastoji) Bari–Brindisi–Lecce
	keleivinė geležinkelio linija (greitoji) Bologna–Foggia
	keleivinė geležinkelio linija (paprastoji) Pisa–Roma
	greitkelis Rosignano Marittimo–Civitavecchia.

Pakeitimas  491

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 19/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	kelio jungtis Rijeka–Divača (SI) – Trieste (IT) kelio jungtis Kanfanar–Umag–valstybės siena – (SI)

Pakeitimas  492

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 21/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Craiova–Caracal–Alexandria–București
	Galati įtraukiamas kaip kelių ir geležinkelių terminalas

Pakeitimas  493

 

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 21/23 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	Craiova–Pitești

Pakeitimas  494

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Klagenfurt	Transporto mazgo pavadinimas: Klagenfurt
Kelių ir geležinkelių terminalai: Pagrindinis (Villach-Fürnitz)	Kelių ir geležinkelių terminalai: Pagrindinis (Villach-Fürnitz)

Pakeitimas  495

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Föhr Amrum	Transporto mazgas išbraukiamas.

Pakeitimas  496

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: List auf Sylt	Transporto mazgas išbraukiamas.

Pakeitimas  497

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Wyk auf Föhr	Transporto mazgas išbraukiamas.

Pakeitimas  498

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Kiel	Transporto mazgo pavadinimas: Kiel
Jūrų uostas:: Visuotinis	Jūrų uostas:: Pagrindinis

 

Pakeitimas  499

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Castellon	Transporto mazgo pavadinimas: Castellon
Jūrų uostas:: Visuotinis	Jūrų uostas:: Pagrindinis

Pakeitimas  500

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Node name: Vilagarsia de Arousos
	Jūrų uostas:: Visuotinis

Pakeitimas  501

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Cadiz	Transporto mazgo pavadinimas: Cadiz
Jūrų uostas:: Visuotinis (Bahía de Cádiz)	Jūrų uostas:: Pagrindinis (Bahía de Cádiz)

Pakeitimas  502

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Ferrol	Transporto mazgo pavadinimas: Ferrol
Jūrų uostas:: Visuotinis	Jūrų uostas:: Pagrindinis

Pakeitimas  503

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Pontevedra (Puerto de Marín-Ría)	Transporto mazgo pavadinimas: Pontevedra (Puerto de Marín-Ría)
Jūrų uostas:: Visuotinis	Jūrų uostas:: Pagrindinis
	Kelių ir geležinkelių terminalai: Pagrindinis (San Roque)

Pakeitimas  504

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Santander	Transporto mazgo pavadinimas: Santander
Jūrų uostas:: Visuotinis	Jūrų uostas:: Pagrindinis

Pakeitimas  505

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Vigo	Transporto mazgo pavadinimas: Vigo
Jūrų uostas: Visuotinis	Jūrų uostas: Pagrindinis

 

Pakeitimas  506

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Transporto mazgo pavadinimas: Kaskinen
	Jūrų uostas: Visuotinis

Pakeitimas  507

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Oulu/Uleåborg	Transporto mazgo pavadinimas: Oulu/Uleåborg
Jūrų uostas: Visuotinis (Oulu)	Jūrų uostas: Pagrindinis (Oulu)

Pakeitimas  508

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Kokkola	Transporto mazgo pavadinimas: Kokkola
Jūrų uostas: Visuotinis	Jūrų uostas: Pagrindinis

Pakeitimas  509

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Transporto mazgo pavadinimas: Pietarsaari
	Jūrų uostas: Visuotinis

 

Pakeitimas  510

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Ploče	Transporto mazgo pavadinimas: Ploče
Jūrų uostas: Visuotinis	Jūrų uostas: Pagrindinis

Pakeitimas  511

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Transporto mazgo pavadinimas: Lecce
	Miestų transporto mazgas: x

Pakeitimas  512

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Salerno	Transporto mazgo pavadinimas: Salerno
	Oro uostas: Visuotinis

 

Pakeitimas  513

 

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Modena	Transporto mazgo pavadinimas: Modena
	Kelių ir geležinkelių terminalai: Pagrindinis Marzaglios daugiarūšis terminalas

Pakeitimas  514

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Bydgoszcz	Transporto mazgo pavadinimas: Bydgoszcz
Kelių ir geležinkelių terminalai: Visuotinis (Bydgoszcz, Bydgoszcz – Południe)	Kelių ir geležinkelių terminalai: Pagrindinis (Bydgoszcz, Bydgoszcz – Południe)

 

Pakeitimas  515

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedo lentelė

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto mazgo pavadinimas: Constanta	Transporto mazgo pavadinimas: Constanta
Jūrų uostas: Pagrindinis	Jūrų uostas: Pagrindinis (Constanta/Midia)

Pakeitimas  516

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1a/14 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas

Pakeitimas  517

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1b/14 dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas

Pakeitimas  518

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Europos transporto koridorių žemėlapį įtraukiama:
	Pratęsti Vakarų Balkanų koridorių nuo Durres (ALB) per Adrijos jūrą iki Bari (IT) ir sujungti per Tirrana (ALB) su Skopje (MK) ir Sofia (BG).

Pakeitimas  519

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 1/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Vakarų Balkanų koridorių įtraukiama:
	Sofia–Skopje–Durres - Igoumenitsa (visa atkarpa)

Pakeitimas  520

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Atlanto vandenyno koridorių įtraukiama:
	- Madrid–Adanero–Tordesillas–Benavente–Ponferrada–Lugo–A Coruña (kelias)
	- Astorga–León–Carrión de los Condes–Burgos (kelias)
	- A Coruña–Gijón–Santander–Bilbao (kelias)
	- Santiago–Vigo (krovininis geležinkelis)
	- Bahía de Cádiz (uostas)
	- Sevilla-Huelva-Faro (keleivinis geležinkelis)

Pakeitimas  521

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 2/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Atlanto vandenyno koridorių įtraukiama:
	– Santandera – Bilbao (krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais)

Pakeitimas  522

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 5/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorių įtraukiama:
	Zwolle (NL)–Münster (DE) keleivinė geležinkelio linija

Pakeitimas  523

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 6/14 ir 7/14 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Skandinavijos–Viduržemio jūros koridorių įtraukiama:
	greitkelis, keleivinė geležinkelio linija, krovininė geležinkelio linija (tiltas – fiksuota jungtis) Villa San Giovanni–Mesina.

Pakeitimas  524

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 7/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Skandinavijos–Viduržemio jūros koridorių įtraukiama:
	Stockholm–Oslo geležinkelis (keleivinė geležinkelio linija)

Pakeitimas  525

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 7/14 ir 8/14 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Baltijos jūros–Adrijos jūros koridorių įtraukiama:
	Rijeka–Zagreb greitkelis
	Rijeka uostas („pagrindinis“)
	Rijeka–Zagreb krovininė / keleivinė geležinkelio linija

Pakeitimas  526

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 9/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Reino–Dunojaus koridorių įtraukiama:
	- Nuremberg–Sulzbach–Rosenberg–Amberg–Schwandorf krovininė ir keleivinė geležinkelio linija
	Nurodyta geležinkelio linija įtraukiama į pagrindinį tinklą, kaip nurodyta 1 priede.

Pakeitimas  527

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 9/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Reino–Dunojaus koridorių įtraukiama:
	Craiova–Alexandria–București

Pakeitimas  528

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 9/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Iš Reino–Dunojaus koridoriaus išbraukiama:
	Craiova–Pitești

Pakeitimas  529

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 9/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Reino–Dunojaus koridorių įtraukiama:
	Ruse–Razgrad–Shumen–Provadia–Devnya–Varna (vidaus vandenų keliai)
	Nurodytos linijos įtraukiamos į pagrindinį ir (arba) visuotinį tinklą, kaip nurodyta priede.

Pakeitimas  530

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 10/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Viduržemio jūros koridorių įtraukiama:
	Rijeka–Split greitkelis
	Rijeka–Split krovininė / keleivinė geležinkelio linija
	Split (uostas) („pagrindinis“)
	Split (oro uostas) („pagrindinis“)

Pakeitimas  531

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 10/14 ir 11/14 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Viduržemio jūros koridorių įtraukiama:
	Išsaugoti Viduržemio jūros koridoriaus maršrutą, be kita ko, per Vengriją

Pakeitimas  532

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 12/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Vakarų Balkanų koridorių įtraukiama:
	- Ploče (uostas)
	Nurodytas uostas įtraukiamas į pagrindinį tinklą, kaip nurodyta 1 priede.

Pakeitimas  533

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 13/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Baltijos jūros – Juodosios jūros – Egėjo jūros koridorių įtraukiama:
	Craiova–Alexandria–București

Pakeitimas  534

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 13/14 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Iš Baltijos jūros – Juodosios jūros – Egėjo jūros koridoriaus išbraukiama:
	Craiova–Pitești

Pakeitimas  535

 

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 12/14 ir 13/14 dalys

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į Vakarų Balkanų koridorių įtraukiama:
	Sofia– Skopje–Durres - Igoumenitsa (kelias, krovininis ir keleivinis geležinkelis, visoje atkarpoje)
	Durres (uostas)

Pakeitimas  536

 

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 2/12 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	Stockholm–Oslo keleivinė geležinkelio linija (> 200 km/h, naujai nutiesta)

Pakeitimas  537

 

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 8/12 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	– Ungheni – Balti
	Baltis – Ocnita – Mohyliv/Podylski-Zhmerynka

Pakeitimas  538

 

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 8/12 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Iš visuotinio tinklo išbraukti:
	Balti–Soroca (MD/UK siena)
	Soroca (MD/UK siena)–Hardkivka

Pakeitimas  539

 

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 8/12 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	– Kišiniovas – Kanaris
	– Basarabeasca – Berezyne – Bilhorod – Odesa
	– Basarabeasca – Etulia – Reni – Giurgiulesti

Pakeitimas  540

 

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 8/12 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į pagrindinį tinklą įtraukiama:
	- Palanca-Odesa

Pakeitimas  541

 

Pasiūlymas dėl reglamento

IV priedo 8/12 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Į visuotinį tinklą įtraukiama:
	– Anenii Noi-Odesa
	– Riscani – Soroca
	– Soroca – Vinnytsia – Zhitomir

Pakeitimas  542

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Uždaviniai ir tikslai. Darnaus judumo mieste plano (DJMP) pagrindinis tikslas – pagerinti funkcinės miesto teritorijos pasiekiamumą ir užtikrinti kokybišką, saugų ir darnų mažataršį judumą į funkcinę miesto teritoriją, ją kertant tranzitu ir pačioje teritorijoje. Juo visų pirma remiamas visai netaršus judumas ir miesto transporto sistemos, kuria prisidedama prie geresnio bendro transeuropinio transporto tinklo veikimo, įgyvendinimas, visų pirma plėtojant sklandžiam visai netaršių transporto priemonių judėjimui užtikrinti skirtą infrastruktūrą, daugiarūšio keleivinio transporto mazgus, skirtus pirmos ir paskutinės atkarpos jungtims palengvinti, taip pat daugiarūšio krovininio transporto terminalus, aptarnaujančius miestų transporto mazgus.	1. Uždaviniai ir tikslai. Darnaus judumo mieste plano (DJMP) pagrindinis tikslas – pagerinti funkcinės miesto teritorijos pasiekiamumą visiems naudotojams, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliesiems ar riboto judumo asmenims, ir užtikrinti kokybišką, saugų, prieinamą, įperkamą ir darnų judumą į funkcinę miesto teritoriją, ją kertant tranzitu ir pačioje teritorijoje. Juo visų pirma remiamas visai netaršus ir mažai taršus, įskaitant judumas, įskaitant aktyviąją transporto rūšį ir viešąjį transportą bei miesto transporto sistemos, kuria prisidedama prie geresnio bendro transeuropinio transporto tinklo veikimo, įgyvendinimas, visų pirma plėtojant sklandžiam visai netaršių ir mažai taršių transporto priemonių judėjimui užtikrinti skirtą infrastruktūrą, daugiarūšio keleivinio transporto mazgus, skirtus pirmos ir paskutinės atkarpos jungtims palengvinti, taip pat daugiarūšio krovininio transporto terminalus, aptarnaujančius miestų transporto mazgus.

Pakeitimas  543

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ilgalaikė vizija ir trumpalaikio įgyvendinimo planas. DJMP apima ilgalaikę transporto infrastruktūros ir daugiarūšio transporto paslaugų būsimos plėtros strategiją arba yra susietas su esama strategija. Jame taip pat pateikiamas trumpalaikio strategijos įgyvendinimo užtikrinimo planas. Jis įtraukiamas į integruotą tvarios miesto teritorijos plėtros koncepciją ir susiejamas su atitinkamu žemės naudojimo ir teritorijų planavimu.	2. Ilgalaikė vizija ir trumpalaikio įgyvendinimo planas. DJMP apima ilgalaikę, be kita ko, finansiniu požiūriu, transporto infrastruktūros ir daugiarūšio transporto paslaugų būsimos plėtros strategiją arba yra susietas su esama strategija. Jame taip pat pateikiamas trumpalaikio strategijos įgyvendinimo užtikrinimo planas. Jis įtraukiamas į integruotą tvarios ir pasiekiamos miesto teritorijos plėtros koncepciją ir susiejamas su atitinkamu žemės naudojimo ir teritorijų planavimu.

Pakeitimas  544

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 3 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Įvairių transporto rūšių integravimas. Taikant DJMP skatinamas daugiarūšis transportas, integruojant įvairias transporto rūšis ir priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti sklandų ir darnų judumą. DJMP apima veiksmus, kuriais didinama darnesnių transporto rūšių, tokių kaip viešasis transportas, aktyvusis judumas ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų ir jūrų transportas, dalis. Jame taip pat numatomi visai netaršaus judumo skatinimo veiksmai, visų pirma susiję su miesto transporto parko ekologizavimu, spūsčių mažinimu ir kelių eismo saugumo, ypač pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo, didinimu.	3. Įvairių transporto rūšių integravimas. Taikant DJMP skatinamas daugiarūšis pasiekiamas transportas, integruojant įvairias transporto rūšis ir priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti sklandų ir darnų judumą. DJMP apima veiksmus, kuriais didinama darnesnių transporto rūšių, tokių kaip viešasis transportas, aktyvusis judumas, judumas dalinantis ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų ir jūrų transportas, dalis. DJMP apima veiksmus, kuriais siekiama skatinti netaršų ir mažataršį judumą, visų pirma susijusį su miesto parko žalinimu, mažinti spūstis, gerinti prieinamumą visiems naudotojams ir gerinti kelių eismo saugą, visų pirma pažeidžiamų eismo dalyvių, laikantis Sąjungos kelių eismo saugos standartų, įskaitant aktyviąsias transporto rūšis.

Pakeitimas  545

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Veiksmingas TEN-T tinklo veikimas. Rengiant DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgta į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams transeuropiniame transporto tinkle, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas, eismo nukreipimas aplinkkeliu arba eismo srautų sujungimas miestų transporto mazguose ir juos supančiose teritorijose, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų. Jis visų pirma apima veiksmus, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos kliūtys, darančios poveikį eismo srautams TEN-T tinkle.	4. Veiksmingas TEN-T tinklo veikimas. Rengiant DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgta į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams transeuropiniame transporto tinkle, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas, eismo nukreipimas aplinkkeliu arba eismo srautų sujungimas miestų transporto mazguose ir juos supančiose teritorijose, taip pat ir visai netaršių bei mažai taršių transporto priemonių srautų. Jis visų pirma apima veiksmus, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos kliūtys, darančios poveikį eismo srautams TEN-T tinkle.

Pakeitimas  546

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Dalyvavimu grindžiamas požiūris. Rengiant ir įgyvendinant DJMP vadovaujamasi integruota koncepcija, kuriai būdingas intensyvus įvairių lygmenų valdžios atstovų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir konsultavimasis. Į šį procesą taip pat įtraukiami piliečiai, pilietinės visuomenės atstovai ir ekonominiai subjektai.	5. Dalyvavimu grindžiamas požiūris. Rengiant ir įgyvendinant DJMP vadovaujamasi integruota koncepcija, kuriai būdingas intensyvus įvairių lygmenų valdžios atstovų ir atitinkamų institucijų, ypač miesto transporto institucijų, bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir konsultavimasis. Į šį procesą taip pat aktyviai įtraukiami piliečiai, prieinamumo ekspertai, pilietinės visuomenės atstovai ir ekonominiai subjektai. Prireikus nustatomas miestų ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas, siekiant padidinti miesto ir kaimo vietovių prieinamumą ir sujungiamumą.

Pakeitimas  547

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Stebėsenos ir veiksmingumo rodikliai. DJMP apima tikslus, tikslinius rodiklius ir rodiklius, kuriais grindžiamas dabartinis ir būsimas miesto transporto sistemos veiksmingumas ir kurie yra susiję bent su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, spūstimis, avarijomis ir sužalojimais, įvairių rūšių transporto dalimi ir judumo paslaugų prieinamumu, taip pat duomenimis apie oro ir triukšmo taršą miestuose. DJMP įgyvendinimo stebėsena vykdoma taikant veiksmingumo rodiklius. Valstybės narės ir atitinkamos institucijos įgyvendina mechanizmus, kad užtikrintų DJMP atitiktį šio priedo nuostatoms ir jo aukštą kokybę.	6. Stebėsenos ir veiksmingumo rodikliai. DJMP apima tikslus, tikslinius rodiklius ir rodiklius, kuriais grindžiamas dabartinis ir būsimas miesto transporto sistemos veiksmingumas ir kurie yra susiję bent su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, geresniu transporto srautų, spūsčių, avarijų ir sužalojimų valdymu, įvairių rūšių transporto dalimi ir judumo paslaugų prieinamumu visiems naudotojams, taip pat duomenimis apie oro ir triukšmo taršą miestuose. DJMP įgyvendinimo stebėsena vykdoma taikant veiksmingumo rodiklius. Valstybės narės ir atitinkamos institucijos įgyvendina mechanizmus, kad užtikrintų DJMP atitiktį šio priedo nuostatoms ir jo aukštą kokybę. Komisija, bendradarbiaudama su nacionaliniu DJMP kontaktiniu punktu, reguliariai stebi, ar tinkamai įgyvendinami DJMP, skatina keitimąsi geriausia patirtimi ir gali teikti rekomendacijas, jei nesilaikoma būtiniausių reikalavimų ir standartų.

Pakeitimas  548

Pasiūlymas dėl reglamento

VI priedo 1 dalies 2 punkto j papunktis

Reglamentas (ES) 2021/1153

Priedo III dalies 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
j) trisdešimt penktoji eilutė „Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra““ ir trisdešimt šeštoji eilutė, kurioje pateiktas jo išdėstymas, išbraukiama.	j) trisdešimt penktoji eilutė „Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra““ ir trisdešimt šeštoji eilutė, kurioje pateiktas jo išdėstymas, išbraukiama; po trisdešimt septintos eilutės, kurioje nurodytos tarpvalstybinės jungtys tame koridoriuje, įterpiama nauja eilutė „Trūkstama jungtis“ „Villa San Giovanni – Messina (fiksuota jungtis)“ prie „Keliai/ geležinkelis“;

 

 

AIŠKINAMOJI DALIS

PAGRINDINĖS REGLAMENTO APLINKYBĖS IR MOTYVAI

Sąjungai reikia veiksmingos, tvarios, daugiarūšės ir modernios visų rūšių transporto infrastruktūros, kuri sujungtų jos piliečius ir įmones, kad būtų remiama jos vidaus rinka ir prekyba, stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kartu prisidedant prie jos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo. Transeuropiniai transporto tinklai (TEN-T) yra pagrindinis ES transporto infrastruktūros politikos ramstis ir yra sukurti trimis laipsniškai strateginiais lygmenimis, kad juos būtų galima užbaigti laiku: pagrindinį tinklą iki 2030 m., išplėstinį pagrindinį tinklą – iki 2040 m., o visuotinį tinklą – iki 2050 m. Tikimasi, kad vien užbaigus pagrindinį tinklą bus sukurta dar 4 500 mlrd. EUR arba 1,8 % Sąjungos BVP ir iki 2030 m. sudarys 13 mln. darbo metų.

Tačiau, nepaisant šių privalumų, TEN-T diegimas susiduria su keliais sunkumais, kuriuos reikia spręsti atliekant šią peržiūrą:

– pajėgumų trūkumai, likusios trūkstamos jungtys ir daugiarūšį transportą naudoti trukdantis nepakankamas tinklo junglumas;

– nepakankami ir neišsamūs kiekvienos transporto rūšies TEN-T infrastruktūros standartai;

– nepakankamas suderinimas su ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslu, kartu vis labiau pereinant prie kitų transporto rūšių ir didėjant atsparumui;

– veiklos ir administracinės kliūtys, įskaitant ilgą tarpvalstybinių sienų kirtimo laiką;

– netinkamos valdymo priemonės ir nepakankamas reglamento taikymas;

– pagrindinio tinklo užbaigimui laiku grėsmę keliantys vėlavimai, dėl kurių valstybės narės, kurioms pavyko nutiesti savo atkarpą, neišnaudoja turto ir užkertamas kelias visapusiškai tinklo teikiamai naudai.

 

PRANEŠIME IŠDĖSTYTI PASIŪLYMAI

Atsižvelgdami į tai, pranešėjai palankiai vertina šią peržiūrą, kuria siekiama užtikrinti, kad transportas taptų tvaresnis, įperkamesnis ir veiksmingesnis, skatinti daugiarūšiškumą, perėjimą prie kitų transporto rūšių, sąveikumą ir skaitmeninimą, kartu didinant jo atsparumą ir bendras valdymo priemones. Kadangi pranešėjai mano, kad pastangos turėtų būti sutelktos į šiuos tikslus, jie mano, kad reikia sugriežtinti kai kurias nuostatas, jei Sąjunga nori laiku pasiekti savo tikslus:

– platesnio užmojo standartus ir reikalavimus su ribotomis išimtimis

Siekiant įgyvendinti Sąjungos transporto tikslus, nustatytus baltojoje knygoje dėl transporto ir Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje, kiekvienai transporto rūšiai taikomi standartai ir reikalavimai buvo sugriežtinti tiek, kiek tai realiai įmanoma valstybėms narėms. Kita vertus, išimtys buvo taikomos tik konkrečiais atvejais, dėl kurių gali būti netinkamai paskirstomi riboti ištekliai, ir siekiant užtikrinti nuoseklų ir savalaikį infrastruktūros diegimą. Šiuo atžvilgiu pranešėjai mano, kad investicijos į transportą turėtų būti vertinamos ne tik sąnaudų požiūriu, bet ir kaip ekonomikos katalizatorius, sudarantis sąlygas ilgalaikiam ekonomikos augimui, kartu prisidedant prie Sąjungos klimato tikslų įgyvendinimo.

– Miestų transporto mazgai

Miestų transporto mazgai atlieka svarbų vaidmenį TEN-T kaip keleivių ir krovinių srautų pradžios arba galutinės paskirties vieta. Įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad su pajėgumais susijusios kliūtys ir nepakankamos jungtys miestų transporto mazguose netrukdytų transporto daugiarūšiškumui TEN-T tinkle, kartu visapusiškai atsižvelgiant į kiekvieno miestų transporto mazgo iššūkius ir subsidiarumo principą.

– Pažangi ir inovatyvi infrastruktūra

Skaitmeninimas nėra savitikslis. Dėl jo transportas, ypač daugiarūšis transportas, tampa prieinamesnis, veiksmingesnis ir įperkamesnis piliečiams ir įmonėms. Be to, skaitmeninimas labai padeda didinti mūsų transporto sistemos saugą ir tvarumą, kartu sudarydamas sąlygas atsakingoms institucijoms geriau užtikrinti bendrų Europos taisyklių vykdymą.

– Atsparumas, karinis mobilumas ir strateginis savarankiškumas

Ten-T turėtų būti parengtas ateities iššūkiams. Atsižvelgiant į naujas geopolitines aplinkybes ar klimato ir aplinkos sąlygas, nuostatos yra įtraukiamos siekiant padidinti ilgalaikį transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą. Taip pat buvo pateikti svarstymai dėl strateginio savarankiškumo, su kuriuo susiję kai kurie ypatingos svarbos transporto infrastruktūros objektai.

– Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą ir Baltarusijai užėmus poziciją šiame konflikte, buvo atnaujintas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kad būtų atsižvelgta į šį naują geopolitinį kraštovaizdį, nutraukiant ryšius su Rusija ir Baltarusija ir stiprinant partnerystę su Ukraina ir Moldova. 

– Techninė priežiūra

Techninė priežiūra yra labai svarbi siekiant užtikrinti aukštos kokybės, modernią, pažangią ir atsparią infrastruktūrą. Tačiau pernelyg dažnai techninė priežiūra nėra tinkamai atliekama ar įtraukiama ankstyvuoju projekto planavimo etapu ir per visą jo įgyvendinimo laiką. Siekiant geriau spręsti šią problemą buvo įtrauktos su technine priežiūra susijusios nuostatos.

– Sustiprinti Europos prioritetai

Viena iš pagrindinių grėsmių, dėl kurios pagrindinis tinklas gali būti neužbaigtas iki 2030 m., yra nacionalinių transporto planų ir investicijų nesuderinimas su Europos prioritetais. Siekdami spręsti šią problemą, pranešėjai griežtina šio suderinamumo ir Europos finansavimo sąlygų susiejimo su Europos prioritetais transporto infrastruktūros diegimo srityje reikalavimus. 

– Valdymas

Valdymo priemonės turi būti sustiprintos siekiant užtikrinti nuoseklų TEN-T diegimą ir užbaigimą laiku. Tuo tikslu sustiprintos ataskaitų teikimo ir stebėsenos priemonės, įskaitant Europos koordinatorių vaidmenį ir jų darbo planus, taip pat nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią dideliam vėlavimui pradedant ar užbaigiant su transporto tinklais susijusį darbą.

 

Pranešėjai yra įsitikinę, kad šios nuostatos labai padės veiksmingai ir laiku baigti kurti TEN-T tinklus, siekiant sukurti veiksmingą, tvarų, vientisą, aukštos kokybės ir ateities iššūkiams parengtą daugiarūšio transporto tinklą visoje Europos Sąjungoje ir jos kaimyninėse šalyse.

VIDAUS RINKOS IR VARTOTOJŲ APSAUGOS KOMITETO NUOMONĖ (14.7.2022)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1153 bei Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013

(COM(2021)0812 – C9‑0472/2021 – 2021/0420(COD))

Nuomonės referentas: Salvatore De Meo

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Veiksmingas ir gerai išvystytas transeuropinis transporto tinklas yra labai svarbus norint užtikrinti bendrosios rinkos sklandų veikimą ir ją stiprinti. Iš tiesų būtent per šį tinklą Sąjungos teritorijoje yra užtikrinamas laisvas asmenų ir prekių judėjimas.

 

Šiuo tikslu būtina, kad vystant transeuropinį transporto tinklą būtų įveikti esami apribojimai pasitelkiant tikslines investicijas, kuriomis būtų prisidedama prie tinklo gerinimo pasiekiamumo, įtraukumo ir darnumo požiūriu. Visų pirma, infrastruktūros ir paslaugų pasiekiamumas naudotojams, įskaitant neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis, yra būtina tinkamo tinklo veikimo sąlyga, pašalinant likusias kliūtis, susijusias su sklandumu, ir užtikrinant spartų ir nuolatinį susisiekimą.

 

Be to, siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų, būtina užtikrinti laisvą prieigą prie tinklų visose valstybėse narėse, taip pat skirti pakankamai lėšų atitinkamai infrastruktūrai kurti ir prižiūrėti, o transporto sektoriaus įmonėms sudaryti sąlygas rengti ilgalaikius investicijų planus.

 

Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės įmonės, kurios dažnai įsikūrusios periferiniuose gamybos centruose arba atokesnėse vietovėse, galėtų naudotis Europos transporto koridoriais. Šiuo atžvilgiu bus labai svarbu sukurti transeuropinio transporto tinklo kūrimui skirtų struktūrinių fondų ir kitų fondų, įskaitant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, investicijų į nacionalinę infrastruktūrą sinergiją.

 

Vienas iš prioritetų – įtraukti visą Europos verslo sektorių pasitelkiant įvairiarūšio transporto jungtis, taip pat įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas palaikant struktūrinį dialogą su Europos koordinatoriais.

 

Galiausiai, atsižvelgdamas į pastarojo meto dramatiškus įvykius Ukrainoje, referentas mano, kad labai svarbu pritaikyti transeuropinį transporto tinklą, kad Sąjunga galėtų sustiprinti savo tikslus, be kita ko, karinio pasirengimo ir aprūpinimo maistu srityse. Todėl labai svarbu konkrečias investicijas nukreipti į strateginius infrastruktūros segmentus ir įtraukti strateginius žemės ūkio maisto produktų gamybos centrus į šį efektyvų tinklą.

 

PAKEITIMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Transporto ir turizmo komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis, kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;	(4) įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, pasiekiamesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis, kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) planuojant, plėtojant ir eksploatuojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti sudarytos sąlygos plėtoti darnių rūšių transportą, numatyti geresni daugiarūšio ir sąveikaus transporto sprendimai, o įvairiarūšis transportas geriau integruotas į visą logistikos grandinę; tai padėtų užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, nes būtų sukurti sklandžiam keleivių ir krovinių vežimui visoje Sąjungoje būtini transporto koridoriai. Be to, šiuo tinklu turėtų būti siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, užtikrinant pasiekiamumą ir jungtis su visais Sąjungos regionais, įskaitant geresnį susisiekimą su atokiausiais regionais ir kitais atokiais, kaimo, salų, periferiniais ir kalnų regionais bei retai apgyvendintomis vietovėmis. Plėtojant transeuropinį transporto tinklą taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos užtikrinti sklandų, saugų ir tvarų įvairiausių prekių ir asmenų judėjimą ir turėtų būti prisidedama prie didesnio ekonomikos augimo ir konkurencingumo užtikrinimo viso pasaulio mastu: vadovaujantis efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarumo principais turėtų būti kuriamos nacionalinių transporto tinklų jungtys ir užtikrinamas jų sąveikumas;	(5) planuojant, plėtojant ir eksploatuojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti sudarytos sąlygos plėtoti darnių rūšių transportą, numatyti geresni daugiarūšio ir sąveikaus transporto sprendimai, o įvairiarūšis transportas geriau integruotas į visą gamybos grandinę ir į visą logistikos grandinę; tai padėtų užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, nes būtų sukurti sklandžiam keleivių ir krovinių vežimui visoje Sąjungoje būtini transporto koridoriai. Be to, šiuo tinklu turėtų būti siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, užtikrinant pasiekiamumą ir jungtis su visais Sąjungos regionais, įskaitant geresnį susisiekimą su atokiausiais regionais ir kitais atokiais, kaimo, salų, periferiniais ir kalnų regionais bei retai apgyvendintomis vietovėmis. Plėtojant transeuropinį transporto tinklą taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos užtikrinti sklandų, saugų ir tvarų įvairiausių prekių ir asmenų, įskaitant neįgaliuosius ar riboto judumo asmenis, judėjimą ir turėtų būti prisidedama prie didesnio keleivių teisių ir kainų skaidrumo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo užtikrinimo viso pasaulio mastu: vadovaujantis efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarumo principais turėtų būti kuriamos nacionalinių transporto tinklų jungtys ir užtikrinamas jų sąveikumas keleivių naudai;

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8a) aktyviojo judumo infrastruktūros padeda išvengti neproporcingų trikdžių ir susisiekimo trūkumo trumpuose maršrutuose, mažinti spūstis keliuose ir geležinkelių tinkle ir lemia esamų kliūčių šalinimą. Aktyvaus judumo infrastruktūra taip pat prisidedama prie Sąjungos klimato tikslų įgyvendinimo, visuomenės sveikatos gerinimo ir ji teikia ekonominę naudą. Todėl planuojant naują infrastruktūrą, taip pat atliekant transeuropinio transporto tinklo senesnių infrastruktūrų priežiūros ir modernizavimo darbus, turėtų būti atsižvelgiama į aktyviojo judumo infrastruktūrą, įskaitant vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu infrastruktūrą;

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10) siekiant sukurti aukštos kokybės efektyvią visų rūšių transportui skirtą infrastruktūrą, plėtojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti atsižvelgta į keleivių ir krovinių vežimo saugumą ir saugą, poveikį klimato kaitai ir klimato kaitos daromą poveikį, galimų gamtinių pavojų ir žmogaus sukeltų katastrofų poveikį infrastruktūrai ir jos prieinamumą visiems transporto naudotojams, ypač regionuose, kur neigiamas klimato kaitos poveikis yra itin didelis;	(10) siekiant sukurti aukštos kokybės efektyvią visų rūšių transportui skirtą infrastruktūrą, plėtojant, prižiūrint ir modernizuojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti atsižvelgta į keleivių ir krovinių vežimo saugumą ir saugą, poveikį klimato kaitai ir klimato kaitos daromą poveikį, galimų gamtinių pavojų ir žmogaus sukeltų katastrofų poveikį infrastruktūrai ir jos prieinamumą visiems transporto naudotojams, ypač regionuose, kur neigiamas klimato kaitos poveikis yra itin didelis;

Pakeitimas  5

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10a) valstybės narės, konsultuodamosi su vietos valdžios institucijomis ir įmonėmis, turėtų parengti mažesnių gamybos centrų infrastruktūros, logistikos ir transporto poreikių strategijas, kad būtų užtikrintas transeuropinio transporto tinklo infrastruktūros ir vidaus teritorijų suderinamumas ir sinergija su mažesniais gamybos centrais, kurių neapima transeuropinis transporto tinklas;

Pakeitimas  6

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10b) plėtojant transeuropinį transporto tinklą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad MVĮ būtų užtikrintos galimybės patekti į rinką;

Pakeitimas  7

 

Pasiūlymas dėl reglamento

10 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(10c) Sąjunga ir visos valstybės narės, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) pasirašiusios šalys, yra teisiškai įpareigotos užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę naudotis transportu ir apstatyta aplinka vienodomis sąlygomis su kitais. Komisija į 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos veiksmų sąrašą įtraukė TEN-T gairių peržiūrą. Be to, parengusi savo Darnaus ir išmanaus judumo strategiją ES įsipareigojo užtikrinti, kad judumas būtų sąžiningas ir teisingas visiems, be kita ko, gerinant prieinamumą neįgaliems keleiviams. Todėl neįgaliųjų teisės turėtų būti visapusiškai įtrauktos į TEN-T gairių peržiūrą.

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) projektų planavimo ir statybos etape reikėtų deramai atsižvelgti į regioninių bei vietos valdžios institucijų ir visuomenės, kurioms bendro intereso projektas daro poveikį, interesus;	(16) projektų planavimo ir statybos etape reikėtų deramai atsižvelgti į regioninių bei vietos valdžios institucijų, taip pat visuomenės, kurioms bendro intereso projektas daro poveikį, taip pat įmonių ir MVĮ interesus;

Pakeitimas  9

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) transeuropinio transporto tinklas turėtų būti apibrėžiamas vadovaujantis bendra ir skaidria metodika ir turėtų atspindėti aukščiausio lygmens infrastruktūros planavimą Sąjungoje. Tai turėtų būti daugiarūšio transporto tinklas, t. y. jis turėtų apimti visų rūšių transportą ir jų jungtis, taip pat atitinkamas eismo ir kelionės informacijos valdymo sistemas;	(17) transeuropinio transporto tinklas turėtų būti apibrėžiamas vadovaujantis bendra ir skaidria metodika ir turėtų atspindėti aukščiausio lygmens infrastruktūros planavimą Sąjungoje. Tai turėtų būti daugiarūšio transporto tinklas, t. y. jis turėtų apimti visų rūšių transportą ir jų jungtis, taip pat atitinkamas eismo ir kelionės informacijos valdymo sistemas, ir visiems transporto naudotojams turėtų užtikrinti aukštą tinklų pasiekiamumo lygį;

Pakeitimas  10

 

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti palaipsniui plėtojamas trimis etapais, siekiant bendro tikslo sukurti daugiarūšį ir sąveikų visos Europos tinklą, atitinkantį aukštos kokybės standartus, tuo pačiu atsižvelgiant į bendrus Sąjungos poveikio klimatui neutralumo ir aplinkos tikslus: užbaigti pagrindinį tinklą iki 2030 m., išplėstinį pagrindinį tinklą – iki 2040 m., o visuotinį tinklą – iki 2050 m.;	(18) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti palaipsniui plėtojamas trimis etapais, siekiant bendro tikslo sukurti daugiarūšį ir sąveikų visos Europos tinklą, atitinkantį aukštos kokybės standartus, tuo pačiu užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą ir atsižvelgiant į bendrus Sąjungos poveikio klimatui neutralumo ir aplinkos tikslus: užbaigti pagrindinį tinklą iki 2030 m., išplėstinį pagrindinį tinklą – iki 2040 m., o visuotinį tinklą – iki 2050 m.;

Pakeitimas  11

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) visuotiniame tinkle turėtų būti įrengta pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrenginių, kad šis tinklas veiksmingai padėtų pereiti prie visai netaršaus judumo, vadovaujantis Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytais tarpiniais tikslais;	(21) visuotiniame tinkle turėtų būti įrengta pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrenginių, kurie būtų pasiekiami naudotojams, kad šis tinklas veiksmingai padėtų pereiti prie visai netaršaus judumo, vadovaujantis Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytais tarpiniais tikslais, ir atsižvelgiant į vartotojų ir įmonių, visų pirma MVĮ, poreikius;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2030 m., ir išplėstinis pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2040 m., turėtų būti darnaus daugiarūšio transporto tinklo pagrindas ir atspindėti strategiškai svarbiausius transeuropinio transporto tinklo mazgus ir jungtis, atsižvelgiant į eismo poreikius. Šie tinklai turėtų paskatinti viso visuotinio tinklo plėtrą ir sudaryti sąlygas Sąjungai sutelkti dėmesį į tas transeuropinio transporto tinklo dalis, kurios sukurtų didžiausią Europos pridėtinę vertę, visų pirma tarpvalstybines atkarpas, trūkstamas jungtis, daugiarūšio transporto jungiamuosius punktus ir pagrindines kliūtis;	(24) pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2030 m., ir išplėstinis pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2040 m., turėtų būti darnaus daugiarūšio transporto tinklo pagrindas ir atspindėti strategiškai svarbiausius transeuropinio transporto tinklo mazgus ir jungtis, atsižvelgiant į eismo poreikius. Šie tinklai turėtų paskatinti viso visuotinio tinklo plėtrą ir sudaryti sąlygas Sąjungai sutelkti dėmesį į tas transeuropinio transporto tinklo dalis, kurios sukurtų didžiausią Europos pridėtinę vertę, visų pirma tarpvalstybines atkarpas, trūkstamas jungtis, daugiarūšio transporto jungiamuosius punktus, krovinių terminalus ir pagrindines kliūtis;

Pakeitimas  13

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(24a) tarpvalstybinis Europos modulinės sistemos naudojimas galėtų padėti pagerinti krovininio kelių transporto veiksmingumą ir poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad būtų pasiektas Sąjungos tvarumo ir išmetamųjų teršalų kiekio tikslas;

Pakeitimas  14

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) pagrindiniam, išplėstiniam pagrindiniam ir visuotiniam tinklui taikomų infrastruktūros reikalavimų išimtys turėtų būti galimos tik tinkamai pagrįstais atvejais ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tai turėtų apimti atvejus, kai investicijos negali būti pateisinamos arba kai yra tam tikrų geografinių ar didelių fizinių suvaržymų, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, arba kai tokie atvejai susiję su izoliuotais tinklais ar iš dalies izoliuotais tinklais;	(26) pagrindiniam, išplėstiniam pagrindiniam ir visuotiniam tinklui taikomų infrastruktūros reikalavimų išimtys turėtų būti galimos tik tinkamai pagrįstais atvejais ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tai turėtų apimti atvejus, kai investicijos negali būti pateisinamos arba kai yra tam tikrų geografinių ar didelių fizinių suvaržymų, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, arba kai tokie atvejai susiję su izoliuotais tinklais ar iš dalies izoliuotais tinklais. Retai apgyvendintų vietovių atveju išimtys turėtų būti taikomos tik infrastruktūrai, esančiai išvykimo ar atvykimo vietovėse, o ne infrastruktūrai, kuri yra itin svarbi tranzito taškuose;

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(26a) tokios išimtys jokiu būdu neturėtų varžyti visų transporto naudotojų teisių naudotis tinklais periferinėse vietovėse ir neturėtų kenkti paslaugoms, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonėms, įskaitant MVĮ, didelę ekonominę reikšmę turinčiose miestų ir pramonės vietovėse;

Pakeitimas  16

 

Pasiūlymas dėl reglamento

32 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(32) siekiant darniai ir laiku sukurti transeuropinio transporto tinklą ir taip užtikrinti kuo didesnį tinklo poveikį, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų priemonių ir pagrindinio, išplėstinio pagrindinio ir visuotinio tinklo bendro intereso projektai būtų užbaigti iki nurodytų terminų, t. y. atitinkamai 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai transporto ir investicijų planai būtų suderinti su šiame reglamente ir Europos koordinatorių darbo planuose nustatytais prioritetais;	(32) siekiant darniai ir laiku sukurti transeuropinio transporto tinklą ir taip užtikrinti kuo didesnį tinklo poveikį, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų priemonių ir pagrindinio, išplėstinio pagrindinio ir visuotinio tinklo bendro intereso projektai būtų užbaigti iki nurodytų terminų, t. y. atitinkamai 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai transporto ir investicijų planai būtų suderinti su šiame reglamente ir Europos koordinatorių darbo planuose nustatytais prioritetais. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, taip pat kitų nacionalinių investicijų planų tikslai papildytų transeuropinio transporto tinklo tikslus;

Pakeitimas  17

 

Pasiūlymas dėl reglamento

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(34) transeuropinio transporto tinklo plėtros bendro intereso projektai, atitinkantys šiame reglamente nustatytus reikalavimus, turi Europos pridėtinę vertę, nes prisideda prie aukštos kokybės, sąveikaus ir daugiarūšio Europos tinklo kūrimo, didina tvarumą, sanglaudą, efektyvumą arba naudą naudotojams. Europos pridėtinė vertė bus didesnė, jei dėl šių tinklų naudą gaus ne tik atitinkama valstybė narė, bet ir bus reikšmingai pagerintos transporto jungtys arba transporto srautai tarp valstybių narių, arba tarp valstybės narės ir trečiosios šalies. Siekiant užtikrinti, kad tokie tarpvalstybiniai projektai būtų įvykdyti, Sąjunga jų atžvilgiu turėtų imtis prioritetinių veiksmų;	(34) transeuropinio transporto tinklo plėtros bendro intereso projektai, atitinkantys šiame reglamente nustatytus reikalavimus, turi Europos pridėtinę vertę, nes prisideda prie aukštos kokybės, sąveikaus ir daugiarūšio Europos tinklo kūrimo, stiprina vidaus rinkos veikimą, didina jos tvarumą, pasiekiamumą, sanglaudą ir efektyvumą, taip pat teikia naudą naudotojams. Europos pridėtinė vertė bus didesnė, jei dėl šių tinklų naudą gaus ne tik atitinkama valstybė narė, bet ir bus reikšmingai pagerintos transporto jungtys arba transporto srautai tarp valstybių narių, arba tarp valstybės narės ir trečiosios šalies. Siekiant užtikrinti, kad tokie tarpvalstybiniai projektai būtų įvykdyti, Sąjunga jų atžvilgiu turėtų imtis prioritetinių veiksmų;

Pakeitimas  18

 

Pasiūlymas dėl reglamento

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(35) valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų užtikrinti, kad bendro intereso projektų vertinimai būtų atliekami efektyviai ir būtų vengiama nereikalingo delsimo;	(35) valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų užtikrinti, kad bendro intereso projektų vertinimai būtų atliekami efektyviai ir būtų vengiama nereikalingo delsimo; Atliekant šiuos vertinimus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į visų naudotojų pasiekiamumo poreikius. Be to, vertinant bendro intereso projektus taip pat reikėtų atsižvelgti į padidėjusios naudos, kurios tikimasi visų dydžių įmonėms, įskaitant MVĮ, ir keleiviams rodiklius;

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(36) turėtų būti atliekama bendro intereso projektų, kuriems siekiama gauti Sąjungos finansavimą, socialinė ekonominė sąnaudų ir naudos analizė, grindžiama pripažinta metodika, kurią atliekant būtų atsižvelgiama į susijusią socialinę, ekonominę, su klimatu susijusią ir aplinkosauginę naudą ir sąnaudas bei į projektų gyvavimo ciklą. Su klimatu susijusių ir aplinkosauginių sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti grindžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES21 atliktu poveikio aplinkai vertinimu;	(36) turėtų būti atliekama bendro intereso projektų, kuriems siekiama gauti Sąjungos finansavimą, socialinė ekonominė sąnaudų ir naudos analizė, grindžiama pripažinta metodika, kurią atliekant būtų atsižvelgiama į susijusią socialinę, ekonominę, su klimatu susijusią ir aplinkosauginę naudą ir sąnaudas bei į projektų gyvavimo ciklą ir pasiekiamumo visiems transporto naudotojams lygį nuo pat projektų pradžios. Su klimatu susijusių ir aplinkosauginių sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti grindžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES21 atliktu poveikio aplinkai vertinimu;
__________________	__________________
21 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).	21 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

Pakeitimas  20

 

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(38) siekiant užtikrinti Sąjungos ir trečiųjų šalių infrastruktūros tinklų jungtis ir sąveikumą, būtinas bendradarbiavimas su šiomis trečiosiomis šalimis, įskaitant kaimynines šalis. Į tai atsižvelgdama Sąjunga, prireikus, turėtų skatinti vykdyti bendro intereso projektus su tomis šalimis, įvertindama ir užtikrindama, kad būtų laikomasi transeuropinio transporto tinklo tikslų ir reikalavimų ir taip užtikrinamas Sąjungos tinklo sąveikumas;	(38) siekiant užtikrinti Sąjungos ir trečiųjų šalių infrastruktūros tinklų jungtis ir sąveikumą, taip pat nuolatinį ir aukšto lygio tokių šalių tinklų pasiekiamumą, būtinas bendradarbiavimas su šiomis trečiosiomis šalimis, įskaitant kaimynines šalis. Į tai atsižvelgdama Sąjunga, prireikus, turėtų skatinti vykdyti bendro intereso projektus su tomis šalimis, įvertindama ir užtikrindama, kad būtų laikomasi transeuropinio transporto tinklo tikslų ir reikalavimų ir taip užtikrinamas Sąjungos tinklo sąveikumas;

Pakeitimas  21

 

Pasiūlymas dėl reglamento

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(39) siekdama transformuoti transporto sektorių į tikrai daugiarūšę darnaus ir pažangaus judumo paslaugų sistemą, Sąjunga turėtų sukurti aukštos kokybės transporto tinklą, kuriame geležinkelio paslaugos būtų teikiamos laikantis reikalavimo dėl minimalaus geležinkelio linijos greičio. Konkurencingas keleivinis geležinkelis turi didelį potencialą mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Būtina sukurti suderintą ir sąveikų Europos greitųjų traukinių tinklą, jungiantį Europos sostines ir didžiuosius miestus. Esamas greitojo geležinkelio linijas papildžius keleivinėmis linijomis, kurių minimalus geležinkelio linijos greitis yra 160 km/h, atsirastų tinklo poveikis, padidėtų tinklo vientisumas, o geležinkeliais keliaujančių keleivių padaugėtų. Be to, sukūrus aukštos kokybės tinklą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kurti ir taikyti naujus ar kitokius pajėgumų paskirstymo modelius, pavyzdžiui, intervalinių paslaugų tvarkaraščius, numatytus tvarkaraščių pertvarkymo iniciatyvoje;	(39) siekdama transformuoti transporto sektorių į tikrai daugiarūšę darnaus ir pažangaus judumo paslaugų sistemą, Sąjunga turėtų sukurti aukštos kokybės transporto tinklą, kuriame geležinkelio paslaugos būtų teikiamos laikantis reikalavimo dėl minimalaus geležinkelio linijos greičio. Konkurencingas keleivinis geležinkelis turi didelį potencialą mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Atsižvelgiant į Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytus plataus užmojo tikslus, susijusius su greitųjų traukinių tinklu, šiame reglamente daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama, inter alia, greitųjų traukinių jungčių tarp Europos Sąjungos sostinių ir didžiųjų miestų užtikrinimui plėtojant suderintą ir sąveikų Europos greitųjų traukinių tinklą, jungiantį Europos sostines ir didžiuosius miestus. Esamas greitojo geležinkelio linijas papildžius keleivinėmis linijomis, kurių minimalus geležinkelio linijos greitis yra 160 km/h, atsirastų tinklo poveikis, padidėtų tinklo vientisumas, o geležinkeliais keliaujančių keleivių padaugėtų. Be to, sukūrus aukštos kokybės tinklą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kurti ir taikyti naujus ar kitokius pajėgumų paskirstymo modelius, pavyzdžiui, intervalinių paslaugų tvarkaraščius, numatytus tvarkaraščių pertvarkymo iniciatyvoje;

Pakeitimas  22

 

Pasiūlymas dėl reglamento

39 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(39a) siekiant šių tikslų, turėtų būti padidintas geležinkelių paslaugų pasiekiamumas keleiviams, įskaitant neįgaliuosius ar riboto judumo asmenis. Keleiviai neturėtų patirti sunkumų ieškodami, pasirinkdami ir pirkdami geležinkelio paslaugas. Todėl reikėtų remti sektorinius sprendimus, kuriais siekiama sukurti bendrą Europos platformą, skirtą įsigyti bilietams daugiarūšiais būdais. Toje platformoje keleiviams turėtų būti teikiama aiški ir išsami informacija apie jų keliones, taip pat visose valstybėse narėse galiojantis jų tarpvalstybinių kelionių bilietas;

Pakeitimas  23

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(40) turėtų būti sukurtas tvaresnis, atsparesnis ir patikimesnis krovinių vežimo geležinkeliais tinklas visoje Europoje – tai prisidėtų prie mišriojo vežimo konkurencingumo. Turėtų būti atnaujinta mišriojo geležinkelių transporto ir terminalų infrastruktūra, kuri padėtų užtikrinti, kad įvairiarūšio vežimo veikla būtų, visų pirma, vykdoma geležinkelių, vidaus vandenų arba trumpųjų nuotolių laivybos transportu ir kad visas pradinis ir (arba) galutinis transportavimas kelių transportu būtų kuo trumpesnis;	(40) sprendimai dėl mišriojo vežimo atlieka lemiamą vaidmenį kuriant palankias sąlygas, kurios duoda ekonominės naudos įmonėms ir MVĮ. Todėl jie turėtų būti laikomi Sąjungos bendro intereso transporto ir infrastruktūros projektų pagrindu. Turėtų būti sukurtas tvaresnis, atsparesnis ir patikimesnis krovinių vežimo geležinkeliais tinklas visoje Europoje – tai prisidėtų prie mišriojo vežimo konkurencingumo. Atsižvelgiant į tai, stiprinant krovinių vežimo geležinkeliais tinklą, kad būtų prisidedama prie Sąjungos aprūpinimo maistu tikslų, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas greitai gendančioms prekėms, įskaitant maistą. Turėtų būti atnaujinta mišriojo geležinkelių transporto ir terminalų infrastruktūra, kuri padėtų užtikrinti, kad įvairiarūšio vežimo veikla būtų, visų pirma, vykdoma geležinkelių, vidaus vandenų arba trumpųjų nuotolių laivybos transportu ir kad visas pradinis ir (arba) galutinis transportavimas kelių transportu būtų kuo trumpesnis. Siekiant užtikrinti, kad sprendimai dėl mišriojo vežimo būtų taikomi veiksmingai, su įvairiarūšio transporto terminalais susijusią ekonominę naudą, kai įmanoma, valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų atlikti kiekybinį vertinimą, kad būtų galima nustatyti strateginę terminalų vertę ir planuoti tinkamas investicijas;

Pakeitimas  24

 

Pasiūlymas dėl reglamento

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(42) ERTMS turėtų būti nuolat diegiama ne tik pagrindiniame tinkle, išplėstiniame pagrindiniame tinkle ir visuotiniame tinkle, įskaitant miestų transporto mazgus, bet ir privažiavimo prie daugiarūšių terminalų keliuose. Tai leis vykdyti operacijas tik su ERTMS ir padidins geležinkelio įmonių verslo galimybes;	(42) ERTMS turėtų būti nuolat diegiama ir sinchronizuojama ne tik pagrindiniame tinkle, išplėstiniame pagrindiniame tinkle ir visuotiniame tinkle, įskaitant miestų transporto mazgus, bet ir privažiavimo prie daugiarūšių terminalų keliuose. Tai leis vykdyti operacijas tik su ERTMS ir padidins geležinkelio įmonių verslo galimybes;

Pakeitimas  25

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(44a) atsižvelgiant į ERTMS diegimo svarbą siekiant užtikrinti vienodą ir geresnį eismo maršrutų pasiekiamumą visoms krovinių vežimo geležinkeliais įmonėms, labai svarbu, kad valstybės narės ir Sąjungos institucijos dėtų dideles finansines pastangas, kad užtikrintų spartesnį ERTMS radijo ryšio sistemos diegimą visame geležinkelių transporto tinkle ir visų rūšių riedmenų modifikavimą;

Pakeitimas  26

 

Pasiūlymas dėl reglamento

49 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(49) transeuropinis transporto tinklas turėtų padėti užtikrinti efektyvų transporto daugiarūšiškumą: taip atsirastų daugiau kokybiškesnių galimybių keleivių ir krovinių vežimui rinktis darnesnę transporto rūšį ir būtų galima sujungti didelius krovinių kiekius, kad juos būtų galima vežti dideliais atstumais. Siekiant šio tikslo, esminis vaidmuo turėtų tekti daugiarūšiams terminalams;	(49) transeuropinis transporto tinklas turėtų padėti užtikrinti efektyvų transporto daugiarūšiškumą: taip atsirastų daugiau kokybiškesnių galimybių keleivių ir krovinių vežimui rinktis darnesnę transporto rūšį ir būtų galima sujungti didelius krovinių kiekius, kad juos būtų galima vežti dideliais atstumais. Siekiant šio tikslo, esminis vaidmuo turėtų tekti daugiarūšiams terminalams. Be to, reikėtų tinkamai įvertinti jų ekonominę svarbą įmonių, įskaitant MVĮ, ir vežėjų veiklai, susijusiai su kelių ir geležinkelių ruožais, išskyrus miestų transporto mazgus ir didelės ekonominės svarbos vietoves centrinėje ir pramoninėje bei periferinėje srityse, kad būtų skatinamos didesnės viešosios ir privačiosios investicijos į daugiarūšius terminalus ir mišriojo vežimo operacijas. Transporto infrastruktūra turėtų būti projektuojama ir statoma laikantis atitinkamų Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

49 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(49a) nustatydamos investicijų į daugiarūšius terminalus ir mišrias operacijas strategiją, valdžios institucijos ir susijusios suinteresuotosios šalys taip pat turėtų tinkamai atsižvelgti į terminale vykdomų operacijų sąnaudas, kurias padengia vežėjai ir terminalų savininkai, kad būtų galima įvertinti tokių terminalų reikalavimus, susijusius su inovacijomis, technologiniais patobulinimais ir pajėgumų potencialu, taip pat susijusį tikėtiną novatoriškų investicijų ir viešojo finansavimo poveikį susijusių transporto operatorių veikloms;

Pakeitimas  28

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(50) miestų transporto mazgai atlieka svarbų vaidmenį transeuropiniame transporto tinkle kaip pradžios taškas arba galutinė paskirties vieta (paskutinė atkarpa) transeuropiniu transporto tinklu vežamiems keleiviams ir kroviniams; be to, juose persėdama į kitą tos pačios rūšies arba kitos rūšies transporto priemonę. Turėtų būti užtikrinta, kad su pajėgumais susijusios kliūtys ir nepakankamos tinklo jungtys miestų transporto mazguose nebetrukdytų daugiarūšiškumui transeuropiniame transporto tinkle;	(50) miestų transporto mazgai atlieka svarbų vaidmenį transeuropiniame transporto tinkle kaip pradžios taškas arba galutinė paskirties vieta (paskutinė atkarpa) transeuropiniu transporto tinklu vežamiems keleiviams ir kroviniams; be to, juose persėdama į kitą tos pačios rūšies arba kitos rūšies transporto priemonę. Turėtų būti užtikrinta, kad su pajėgumais susijusios kliūtys, visų pirma alternatyviųjų degalų ir įkrovimo infrastruktūros srityje, ir nepakankamos tinklo jungtys miestų transporto mazguose nebetrukdytų daugiarūšiškumui ir sprendimams dėl mišriojo vežimo visame transeuropiniame transporto tinkle;

Pakeitimas  29

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(51) kaip veiksminga bendra judumo mieste problemų sprendimo sistema, miestų transporto mazgai turėtų parengti darnaus judumo mieste planą (DJMP) – ilgalaikį, visus aspektus apimantį, integruotą krovinių ir keleivių judumo planą visai funkcinei miesto teritorijai22. Jis turėtų apimti tikslus, tikslinius rodiklius ir rodiklius, kuriais vertinami dabartiniai ir būsimi miesto transporto sistemos rezultatai bent šiose srityse: išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, spūstys, avarijos ir sužalojimai, transporto rūšių dalis transporto struktūroje, galimybės naudotis judumo paslaugomis, taip pat duomenys apie oro ir triukšmo taršą miestuose;	(51) kaip veiksminga bendra judumo mieste problemų sprendimo sistema, miestų transporto mazgai turėtų parengti darnaus judumo mieste planą (DJMP) – ilgalaikį, visus aspektus apimantį, integruotą krovinių ir keleivių judumo planą visai funkcinei miesto teritorijai22. Jis turėtų apimti tikslus, tikslinius rodiklius ir rodiklius, kuriais vertinami dabartiniai ir būsimi miesto transporto sistemos rezultatai bent šiose srityse: išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, spūstys, avarijos ir sužalojimai, transporto rūšių dalis transporto struktūroje, galimybės naudotis judumo paslaugomis, taip pat duomenys apie oro ir triukšmo taršą miestuose. Darnaus judumo mieste planai ir duomenys turėtų būti skelbiami laikantis dalyvaujamojo požiūrio, kad pilietinė visuomenė, piliečiai ir ekonominės veiklos vykdytojai galėtų atlikti tinkamą tikrinimą;
__________________	__________________
22DJMP koncepcija pirmą kartą pasiūlyta 2013 m. ES judumo mieste priemonių rinkinyje (COM(2013) 913 final, I priedas).	22DJMP koncepcija pirmą kartą pasiūlyta 2013 m. ES judumo mieste priemonių rinkinyje (COM(2013) 913 final, I priedas).

Pakeitimas  30

 

Pasiūlymas dėl reglamento

51 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(51a) DJMP priemonės taip pat turėtų apimti strateginius rodiklius, kuriais būtų vertinama daugiarūšių terminalų ir mišriojo vežimo sprendimų ekonominė svarba vežimo veiklos vykdytojų, vežėjų, įmonių ir MVĮ interesams, siekiant skatinti darnias investicijas ir strateginį planavimą vietos bendruomenėms itin svarbiose miesto ir periferinėse vietovėse;

Pakeitimas  31

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(52) valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Ji turėtų padėti regionams ir miestams parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama;	(52) valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių, taip pat verslo organizacijų, MVĮ tinklų ir transporto bendrovių veiklos koordinavimą. Ji turėtų padėti regionams ir miestams parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama;

Pakeitimas  32

 

Pasiūlymas dėl reglamento

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(54) skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos padeda didinti įvairių transporto rūšių integraciją, sujungdamos kelis transporto pasiūlymus į vieną. Tolesnė jų plėtra turėtų prisidėti prie įpročių transformacijos – perėjimo prie darniausių transporto rūšių, viešojo transporto ir aktyviojo judumo, pavyzdžiui, vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu;	(54) skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos padeda didinti įvairių transporto rūšių integraciją, sujungdamos kelis transporto pasiūlymus į vieną. Tolesnė jų plėtra turėtų prisidėti prie įpročių transformacijos – perėjimo prie darniausių transporto rūšių ir jungčių sprendimų, viešojo transporto ir aktyviojo judumo, pavyzdžiui, vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu;

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

55 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(55) transporto informacinės ir ryšių technologijų (IRT) sistemos yra būtinos tam, kad jomis būtų galima remtis optimizuojant eismą ir transporto operacijas, užtikrinant eismo saugą ir tobulinant susijusias paslaugas. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos informacijos srautams transporto ir judumo tinkle, be kita ko, naudojant Sąjungos judumo duomenų erdvę. Keleiviams turėtų būti prieinama informacija, įskaitant informaciją apie bilietų pardavimo ir rezervavimo sistemas;	(55) transporto informacinės ir ryšių technologijų (IRT) sistemos yra būtinos tam, kad jomis būtų galima remtis optimizuojant eismą ir transporto operacijas, užtikrinant eismo saugą ir tobulinant susijusias paslaugas, įskaitant tinklų pasiekiamumą piliečiams ir įmonėms. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos informacijos srautams transporto ir judumo tinkle, be kita ko, naudojant Sąjungos judumo duomenų erdvę. Keleiviams turėtų būti prieinama informacija, įskaitant informaciją apie bilietų pardavimo, daugiarūšio vežimo jungčių ir rezervavimo sistemas;

Pakeitimas  34

 

Pasiūlymas dėl reglamento

57 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(57) būtinas tinkamas transeuropinio transporto tinklo planavimas. Tam taip pat reikia visame tinkle įgyvendinti specialius reikalavimus, susijusius su infrastruktūra, IRT sistemomis, įranga ir paslaugomis, įskaitant reikalavimus dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo 23]. Todėl būtina užtikrinti, kad visoje Europoje kiekvienos rūšies transporto srityje tokie reikalavimai būtų diegiami tinkamai bei darniai ir kad būtų užtikrintas jų tarpusavio ryšis visame transeuropiniame transporto tinkle ir už jo ribų, siekiant pasinaudoti tinklo poveikio teikiama nauda ir sudaryti sąlygas efektyvioms ilgųjų nuotolių transeuropinio transporto operacijoms. Siekiant užtikrinti alternatyviųjų degalų diegimą visame transeuropinio transporto tinklo kelių tinkle pagal Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] nustatytus tikslus, Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į „pagrindinį tinklą“, kuris apibrėžtas šiame reglamente. Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „visuotinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į „išplėstinį pagrindinį tinklą“ ir „visuotinį tinklą“, kurie apibrėžti šiame reglamente;	(57) būtinas tinkamas transeuropinio transporto tinklo planavimas. Tam taip pat reikia visame tinkle įgyvendinti specialius reikalavimus, susijusius su infrastruktūra, IRT sistemomis, įranga ir paslaugomis, įskaitant reikalavimus dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo 23]. Todėl būtina užtikrinti, kad visoje Europoje kiekvienos rūšies transporto srityje tokie reikalavimai būtų diegiami tinkamai bei darniai ir kad būtų užtikrintas jų tarpusavio ryšis visame transeuropiniame transporto tinkle ir už jo ribų, siekiant pasinaudoti tinklo poveikio teikiama nauda ir sudaryti sąlygas efektyvioms ilgųjų nuotolių transeuropinio transporto operacijoms. Siekiant užtikrinti viešai pasiekiamų alternatyviųjų degalų ir įkrovimo infrastruktūros diegimą visame transeuropinio transporto tinklo kelių tinkle pagal Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] nustatytus tikslus, Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į „pagrindinį tinklą“, kuris apibrėžtas šiame reglamente. Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] pateikiamos nuorodos į „visuotinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į „išplėstinį pagrindinį tinklą“ ir „visuotinį tinklą“, kurie apibrėžti šiame reglamente;
__________________	__________________
23 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (OL L [...]).	23 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (OL L [...]).

Pakeitimas  35

 

Pasiūlymas dėl reglamento

58 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(58) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti pagrindas plačiai diegti naujas technologijas ir inovacijas, tokias kaip 5G ryšio infrastruktūra, kurios gali padėti padidinti bendrą Europos transporto sektoriaus efektyvumą ir pajėgumus užtikrinti saugų keleivių vežimą efektyviomis priemonėmis, padaryti viešąjį arba ekologiškesnį transportą patrauklesnį keleiviams ir sumažinti jo anglies pėdsaką. Taip bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų, o kartu ir prie tikslo didinti Sąjungos energetinį saugumą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti padidintos galimybės naudoti alternatyviuosius degalus ir susijusią infrastruktūrą;	(58) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti pagrindas plačiai diegti naujas technologijas ir inovacijas, tokias kaip 5G ryšio infrastruktūra, kurios gali padėti padidinti bendrą Europos transporto sektoriaus efektyvumą ir pajėgumus užtikrinti saugų keleivių vežimą efektyviomis priemonėmis, padaryti viešąjį arba ekologiškesnį transportą pasiekiamesnį ir patrauklesnį keleiviams ir sumažinti jo anglies pėdsaką. Taip bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų, o kartu ir prie tikslo didinti Sąjungos energetinį saugumą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti padidintos galimybės naudoti alternatyviuosius degalus ir susijusią infrastruktūrą;

Pakeitimas  36

 

Pasiūlymas dėl reglamento

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(62) atsižvelgdamos į patirtį valdant COVID-19 pandemijos25 sukeltą krizę ir siekdamos išvengti eismo sutrikimų ir nenumatytų atvejų ateityje, planuodamos infrastruktūrą valstybės narės turėtų atsižvelgti į transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą klimato kaitai, gamtiniams pavojams, žmogaus sukeltoms katastrofoms ir kitiems sutrikdymams, darantiems poveikį Sąjungos transporto sistemos veikimui. Šiuo tikslu į Europos transporto koridorius taip pat turėtų būti įtrauktos svarbios aplinkinės linijos, kuriomis būtų galima naudotis spūsčių ar kitų problemų pagrindiniuose keliuose atveju. Be to, dėl daugiarūšio šių linijų pobūdžio, ekstremaliųjų situacijų atveju viena transporto rūšis galėtų būti pakeista kita;	(62) atsižvelgdamos į patirtį valdant COVID-19 pandemijos25 sukeltą krizę ir siekdamos išvengti eismo sutrikimų ir nenumatytų atvejų ateityje, planuodamos infrastruktūrą valstybės narės turėtų atsižvelgti į transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą klimato kaitai, gamtiniams pavojams, žmogaus sukeltoms katastrofoms ir kitiems sutrikdymams, darantiems poveikį Sąjungos transporto sistemos veikimui ir pasiekiamumui. Tuo tikslu prie transeuropinio transporto tinklo vidaus sienų turėtų būti sukurtas nuolatinis ir automatinis žaliųjų koridorių aktyvavimo mechanizmas. Be to, į Europos transporto koridorius taip pat turėtų būti įtrauktos svarbios aplinkinės linijos, kuriomis būtų galima naudotis spūsčių ar kitų problemų pagrindiniuose keliuose atveju. Be to, dėl daugiarūšio šių linijų pobūdžio, ekstremaliųjų situacijų atveju viena transporto rūšis galėtų būti pakeista kita;
__________________	__________________
25 Komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires. C(2020)1897 final (OL C 96 I, 2020 3 24, p. 1), ir 2020 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Žaliųjų transporto koridorių atnaujinimas siekiant palaikyti ekonomiką atsinaujinusios COVID-19 pandemijos laikotarpiu“ COM(2020)685 final.	25 Komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires. C(2020)1897 final (OL C 96 I, 2020 3 24, p. 1), ir 2020 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Žaliųjų transporto koridorių atnaujinimas siekiant palaikyti ekonomiką atsinaujinusios COVID-19 pandemijos laikotarpiu“ COM(2020)685 final.

Pakeitimas  37

 

Pasiūlymas dėl reglamento

63 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(63) įmonių, įskaitant įmones, kurios priklauso arba yra kontroliuojamos trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, įskaitant trečiojoje šalyje įsisteigusias įmones, dalyvavimas gali paspartinti transeuropinio transporto tinklo kūrimą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis įmonių, priklausančių arba kontroliuojamų trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, dalyvavimas arba indėlis į bendro intereso projektus gali pakenkti saugumui ir viešajai tvarkai Europos Sąjungoje. Nepažeidžiant bendradarbiavimo mechanizmo pagal Reglamentą (ES) 2019/45226 ir jį papildant, būtinas didesnis informuotumas apie tokį dalyvavimą arba indėlį, kad valdžios institucijos galėtų įsikišti, jei paaiškėtų, kad jis gali turėti įtakos saugumui arba viešajai tvarkai Sąjungoje ir toks dalyvavimas ar indėlis nepatenka į Reglamento (ES) 2019/452 taikymo sritį;	(63) investicinių organizacijų, bankų, verslų ir įmonių, įskaitant įmones, kurios priklauso arba yra kontroliuojamos trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, įskaitant trečiojoje šalyje įsisteigusias įmones, dalyvavimas gali paspartinti transeuropinio transporto tinklo kūrimą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis įmonių, priklausančių arba kontroliuojamų trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, dalyvavimas arba indėlis į bendro intereso projektus gali pakenkti saugumui ir viešajai tvarkai Europos Sąjungoje. Nepažeidžiant bendradarbiavimo mechanizmo pagal Reglamentą (ES) 2019/45226 ir jį papildant, būtinas didesnis informuotumas apie tokį dalyvavimą arba indėlį, kad valdžios institucijos galėtų įsikišti, jei paaiškėtų, kad jis gali turėti įtakos saugumui arba viešajai tvarkai Sąjungoje ir toks dalyvavimas ar indėlis nepatenka į Reglamento (ES) 2019/452 taikymo sritį;
__________________	__________________
26 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).	26 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).

Pakeitimas  38

 

Pasiūlymas dėl reglamento

64 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(64) pagrindinė atsakomybė už techninę priežiūrą tenka ir toliau teks valstybėms narėms, todėl svarbu bus užtikrinti tinkamą sukurto transeuropinio transporto tinklo techninę priežiūrą ir taip garantuoti aukštą paslaugų kokybę. Planuojant infrastruktūros projektus ir vykdant su jais susijusias pirkimo procedūras turėtų būti atsižvelgiama į jų gyvavimo ciklą;	(64) pagrindinė atsakomybė už techninę priežiūrą tenka ir toliau teks valstybėms narėms, o Komisija, bendradarbiaudama su jomis, turėtų nustatyti tikslią strategiją, kad konkrečiais įsipareigojimais užtikrintų tinkamą sukurto transeuropinio transporto tinklo techninę priežiūrą ir taip garantuoti jo aukštą paslaugų kokybę, saugos ir saugumo standartus, taip pat pasiekiamumą. Planuojant infrastruktūros projektus ir vykdant su jais susijusias pirkimo procedūras turėtų būti atsižvelgiama į jų gyvavimo ciklą;

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl reglamento

67 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(67a) Europos koordinatoriai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad transeuropinio transporto tinklo infrastruktūros plėtra būtų vykdoma veiksmingai ir efektyviai, užmezgant struktūrinį dialogą su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais;

Pakeitimas  40

 

Pasiūlymas dėl reglamento

67 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(67b) atsižvelgdama į šį struktūrinį dialogą ir į tai, kad nėra perspektyvių logistinių ir transporto rūšių alternatyvų, Europos Komisija turėtų imtis priemonių, kad atgrasytų valstybes nares nuo vienašalių tarpvalstybinių apribojimų tinkle, visų pirma centriniuose transporto mazguose, kad būtų išvengta kliūčių tarpvalstybiniam asmenų, paslaugų ar prekių tranzitui;

Pakeitimas  41

 

Pasiūlymas dėl reglamento

71 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(71) atsižvelgdama į 2018 m. kovo mėn.27 Sąjungos dėl karinio mobilumo veiksmų planą Komisija turėtų įvertinti poreikį pritaikyti transeuropinį transporto tinklą kariniams infrastruktūros naudojimo poreikiams. Remiantis skirtumų tarp karinių reikalavimų ir transeuropinio transporto tinklo reikalavimų analize28, į transeuropinį tinklą turėtų būti įtraukti į papildomi keliai ir geležinkeliai, kad būtų sustiprinta civilinio ir karinio transporto tinklų sinergija;	(71) atsižvelgdama į 2018 m. kovo mėn. Sąjungos dėl karinio mobilumo veiksmų planą27 Komisija turėtų įvertinti poreikį pritaikyti transeuropinį transporto tinklą, kad būtų sustiprinti strateginiai infrastruktūros segmentai tam, kad būtų remiamas jų karinis ir dvejopas naudojimas. Remiantis skirtumų tarp karinių reikalavimų ir transeuropinio transporto tinklo reikalavimų analize28, į transeuropinį tinklą turėtų būti įtraukti į papildomi keliai ir geležinkeliai, kad būtų sustiprinta civilinio ir karinio transporto tinklų sinergija;
__________________	__________________
27 Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl karinio mobilumo veiksmų plano (JOIN(2018) 05 final).	27 Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl karinio mobilumo veiksmų plano (JOIN(2018) 05 final).
28 2020 m. liepos 17 d. bendras tarnybų darbinis dokumentas dėl atnaujintos skirtumų tarp karinių reikalavimų ir transeuropinio transporto tinklo reikalavimų analizės, (SWD(2020) 144 final).	28 2020 m. liepos 17 d. bendras tarnybų darbinis dokumentas dėl atnaujintos skirtumų tarp karinių reikalavimų ir transeuropinio transporto tinklo reikalavimų analizės, (SWD(2020) 144 final).

Pakeitimas  42

 

Pasiūlymas dėl reglamento

71 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(71a) kadangi sklandus vidaus rinkos veikimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir maisto saugą Sąjungoje ir atsižvelgiant į 2022 m. kovo mėn. Komisijos komunikatą „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“1a, Komisija prireikus turėtų atnaujinti transeuropinį transporto tinklą, kad į jį būtų įtrauktos pagrindinės žemės ūkio maisto produktų gamybos vietos, ypatingą dėmesį skiriant tam tikrų šviežių ir greitai gendančių produktų vežimo ypatybėms;
	__________________
	1a Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“, (COM(2022)133 final).

Pakeitimas  43

 

Pasiūlymas dėl reglamento

71 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(71b) tai, kad nėra pietinio Europos transporto koridoriaus, jungiančio Viduržemio jūros rytus ir vakarus, galėtų pakenkti šio reglamento tikslams, todėl šis klausimas turėtų būti sprendžiamas atliekant jame numatytą peržiūrą;

Pakeitimas  44

 

Pasiūlymas dėl reglamento

71 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(71c) dėl šiame reglamente nustatytų išplėstų ir griežtesnių transporto infrastruktūros reikalavimų reikia proporcingų ir pakankamų investicijų, todėl transporto įmonėms reikia tinkamų investavimo planų iki 2050 m. Trumpa dabartinės daugiametės finansinės programos trukmė (2021–2027 m.), įskaitant numatytą Europos infrastruktūros tinklų priemonės pabaigą 2027 m., gali sutrukdyti planuoti investicijas, ypač į geležinkelių sektorių. Todėl šiems poreikiams patenkinti turėtų būti numatytos naujos kartos Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos;

Pakeitimas  45

 

Pasiūlymas dėl reglamento

72 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(72) siekiant kuo labiau suderinti gaires ir Sąjungos lygio atitinkamų finansinių priemonių programavimą, transeuropinio transporto tinklo finansavimas turėtų atitikti šį reglamentą ir turėtų būti grindžiamas, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/115329. Be to, tinklo finansavimas taip pat turėtų būti grindžiamas pagal kitus Sąjungos teisės aktus teikiamomis finansavimo priemonėmis, įskaitant „InvestEU“, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sanglaudos politiką, programą „Europos horizontas“ ir kitas Europos investicijų banko parengtas finansavimo priemones. Siekiant sudaryti sąlygas finansuoti bendro intereso projektus, Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „daugiarūšio transporto logistikos platformas“, „jūrų greitkelius“ ir „telematikos priemones“ turėtų būti suprantamos kaip atitinkamos nuorodos į „daugiarūšio krovininio transporto terminalus“, „Europos jūrų erdvę“ ir „transporto IRT sistemas“, apibrėžtus šiame reglamente. Tuo pačiu tikslu Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip apimančios „išplėstinį pagrindinį tinklą“, apibrėžtą šiame reglamente;	(72) siekiant kuo labiau suderinti gaires ir Sąjungos lygio atitinkamų finansinių priemonių programavimą, transeuropinio transporto tinklo finansavimas turėtų atitikti šį reglamentą ir turėtų būti grindžiamas, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/115329. Be to, atsižvelgiant į dideles Europos transporto tinklo diegimo užbaigimo išlaidas, finansavimas taip pat turėtų būti grindžiamas bendru finansavimu pagal kitus Sąjungos teisės aktus teikiamomis bendromis finansavimo priemonėmis, įskaitant „InvestEU“, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sanglaudos politiką, Europos regioninės plėtros fondą, „Europos horizontas“ ir kitas Europos investicijų banko parengtas finansavimo priemones. Siekiant sudaryti sąlygas finansuoti bendro intereso projektus, Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „daugiarūšio transporto logistikos platformas“, „jūrų greitkelius“ ir „telematikos priemones“ turėtų būti suprantamos kaip atitinkamos nuorodos į „daugiarūšio krovininio transporto terminalus“, „Europos jūrų erdvę“ ir „transporto IRT sistemas“, apibrėžtus šiame reglamente. Tuo pačiu tikslu Reglamente (ES) 2021/1153 pateikiamos nuorodos į „pagrindinį tinklą“ turėtų būti suprantamos kaip apimančios „išplėstinį pagrindinį tinklą“, apibrėžtą šiame reglamente;
__________________	__________________
29 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153 dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (OL L 249, 2021 7 14, p. 38).	29 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1153 dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 (OL L 249, 2021 7 14, p. 38).

Pakeitimas  46

 

Pasiūlymas dėl reglamento

73 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(73) norint pasiekti transeuropinio transporto tinklo tikslus, visų pirma susijusius su Sąjungos transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir skaitmenizacija, reikia patikimos reguliavimo sistemos. Valstybės narės turėtų įgyvendinti plataus užmojo reformas darnaus transporto problemoms spręsti, kaip nurodyta Europos semestre. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone skatinamos reformos ir investicijos, skirtos transporto darnumui didinti, išmetamam ŠESD kiekiui mažinti, saugai ir efektyvumui didinti. Atitinkamos priemonės šiuo tikslu įtrauktos į patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;	(73) norint pasiekti transeuropinio transporto tinklo tikslus, visų pirma susijusius su Sąjungos transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir skaitmenizacija, reikia patikimos reguliavimo sistemos. Valstybės narės turėtų įgyvendinti plataus užmojo reformas darnaus transporto problemoms spręsti, kaip nurodyta Europos semestre. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone skatinamos reformos ir investicijos, skirtos transporto darnumui didinti, išmetamam ŠESD kiekiui mažinti, saugai ir efektyvumui didinti. Atitinkamos priemonės šiuo tikslu įtrauktos į patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų užtikrinti tinkamą transeuropinio transporto tinklo ir nacionalinių investicinių projektų suderinimą, kad būtų užtikrintas visiškas investicijų, vykdomų finansuojant ES lėšomis ir nacionalinėmis lėšomis, pavyzdžiui, pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, integravimas ir suderinimas;

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies o punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
o) darnaus judumo mieste planas (DJMP) – strateginio judumo planavimo dokumentas, kuriuo siekiama žmonėms, įmonėms ir prekėms pagerinti prieinamumą prie funkcinės miesto zonos (įskaitant važinėjimo į darbą zonas) ir judumą joje;	o) darnaus judumo mieste planas (DJMP) – strateginio judumo planavimo dokumentas, kuriuo siekiama žmonėms, įmonėms ir prekėms pagerinti prieinamumą prie funkcinės miesto zonos (įskaitant važinėjimo į darbą zonas ir periferinius pramonės centrus) ir judumą joje;

Pakeitimas  48

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos p a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	pa) operacijų terminale išlaidos – transporto operatorių terminale išlaidos, patirtos vykdant tokias operacijas;

Pakeitimas  49

 

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos z punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
z) jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant iš esmės galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti tas prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, būtina vežėjams uosto teritorijoje;	z) jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant iš esmės galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti ar toliau perduoti tas prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, būtina vežėjams uosto teritorijoje;

Pakeitimas  50

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Transeuropinis transporto tinklas stiprina Sąjungos socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir padeda kurti tvarią, efektyvią ir atsparią bendrą Europos transporto erdvę, kuri padeda užtikrinti, kad jos naudotojai gautų didesnę naudą, ir prisideda prie integracinio augimo. Jis turi aiškią Europos pridėtinę vertę, t. y. padeda siekti tikslų, susijusių su šiomis keturiomis kategorijomis:	2. Transeuropinis transporto tinklas stiprina Sąjungos socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir padeda stiprinti vidaus rinką sukuriant tvarią, efektyvią, suskaitmenintą ir atsparią bendrą Europos transporto erdvę, kuri padeda užtikrinti, kad visi jos naudotojai gautų didesnę naudą bei užtikrina geresnį pasiekiamumą ir prisideda prie integracinio augimo. Jis turi aiškią Europos pridėtinę vertę, t. y. padeda siekti tikslų, susijusių su šiomis keturiomis kategorijomis:

Pakeitimas  51

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) sudaromos sąlygos aktyviau naudoti darnesnio transporto rūšis, be kita ko, toliau plėtojant spartų tolimojo susisiekimo keleivinį geležinkelių tinklą ir visiškai sąveikų krovininį geležinkelių tinklą, patikimą vidaus vandenų ir trumpųjų nuotolių laivybos tinklą visoje Sąjungoje;	ii) sudaromos sąlygos aktyviau naudoti darnesnio transporto rūšis, be kita ko, toliau plėtojant spartų tolimojo susisiekimo keleivinį geležinkelių tinklą ir visiškai sąveikų krovininį geležinkelių tinklą, patikimą vidaus vandenų ir trumpųjų nuotolių laivybos tinklą visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  52

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) užtikrinamas visų Sąjungos regionų, įskaitant atokiausius regionus ir kitus atokius, salų, periferinius ir kalnų regionus, taip pat retai apgyvendintas vietoves, pasiekiamumas ir jungtys;	i) gerinamas visų Sąjungos regionų, įskaitant atokiausius regionus ir kitus atokius, salų, periferinius ir kalnų regionus, taip pat retai apgyvendintas vietoves, pasiekiamumas ir jungtys;

Pakeitimas  53

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto i a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ia) sudaromos didesnės galimybės MVĮ naudotis transporto infrastruktūra;

Pakeitimas  54

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto vii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	viia) didinamos jungtys ir priimami darnūs, kokybiški transporto sprendimai įmonėms ir MVĮ izoliuotuose ir periferiniuose gamybos centruose.

Pakeitimas  55

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) didesnės naudos tinklo naudotojams:	d) didesnės naudos visiems tinklo naudotojams:

Pakeitimas  56

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto ii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iia) užtikrinamos sklandžios kelionės naudotojams, įskaitant plačią keleivių teisių apsaugą ir kainų skaidrumą;

Pakeitimas  57

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto ii b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iib) kuriamos galimybės ir didesnė ekonominė nauda įmonėms ir MVĮ, be kita ko, gerinamos jų galimybės naudotis aukštos kokybės, įvairiarūšiu, greitu ir darniu krovinių vežimu, kad būtų sudarytos sąlygos jungtims tarp periferinių ir izoliuotų gamybos centrų su tankiai apgyvendintomis didelės komercinės vertės vietovėmis;

Pakeitimas  58

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto v a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	va) užtikrinama, kad strateginė infrastruktūra galėtų būti naudojama civiliniais ir kariniais tikslais;

Pakeitimas  59

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Valstybės narės ir visi viešieji ir privatieji subjektai, dalyvaujantys plėtojant transeuropinį transporto tinklą, užtikrina laisvą pasiekiamumą be diskriminacijos ir sąžiningą konkurenciją. Šio tikslo siekiama pagal Sąjungos transporto politikos sprendimus.

Pakeitimas  60

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) optimizuojama infrastruktūros integracija ir sujungimas;	b) optimizuojama infrastruktūros integracija ir miestų transporto mazgų, didesnių miestų ir periferinių vietovių sujungimas;

Pakeitimas  61

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) diegiama alternatyviųjų degalų pildymo ir įkrovimo infrastruktūra;	c) diegiama laisvai naudotojams pasiekiama alternatyviųjų degalų pildymo ir įkrovimo infrastruktūra;

Pakeitimas  62

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) atsižvelgiama į galimą sinergiją su kitais tinklais, visų pirma transeuropiniais energetikos arba telekomunikacijų tinklais;	f) atsižvelgiama į galimą sinergiją su kitais tinklais, įskaitant aktyviojo judumo tinklus, ir visų pirma transeuropiniais energetikos arba telekomunikacijų tinklais;

Pakeitimas  63

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Visuotinį tinklą sudaro visa esama ir planuojama transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūra, taip pat priemonės, kuriomis skatinamas efektyvus ir socialiniu bei aplinkosaugos požiūriu tvarus tokios infrastruktūros naudojimas.	2. Visuotinį tinklą sudaro visa esama ir planuojama transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūra, taip pat 5 straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės, kuriomis skatinamas efektyvus ir socialiniu bei aplinkosaugos požiūriu tvarus tokios infrastruktūros naudojimas.

Pakeitimas  64

 

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Komisija įgyvendinimo aktu gali reikalauti, kad valstybės narės įsteigtų vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už bendro intereso tarpvalstybinių infrastruktūros projektų statybą ir valdymą. Atitinkamas Europos koordinatorius turi stebėtojo statusą to vieno subjekto valdyboje arba stebėtojų taryboje arba abiejuose šiuose organuose.	5. Komisija įgyvendinimo aktu gali reikalauti, kad valstybės narės įsteigtų vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už bendro intereso tarpvalstybinių infrastruktūros projektų statybą ir valdymą bei priimtų atitinkamas konkrečias priemones. Jei toks vienas subjektas yra įsteigtas, jis turėtų laikytis atitinkamos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės, susijusios su prieinamumu. Atitinkamas Europos koordinatorius turi stebėtojo statusą to vieno subjekto valdyboje arba stebėtojų taryboje arba abiejuose šiuose organuose. Turėdamas tokį statusą, atitinkamas Europos koordinatorius gali pasiūlyti suinteresuotoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai priemones, kuriomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą, arba pasiūlyti joms priimti tam tikrus konkrečius sprendimus, kuriais nustatomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos.

Pakeitimas  65

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) užtikrinti optimalią transporto rūšių integraciją ir skirtingų transporto rūšių sąveikumą;	c) užtikrinti optimalią transporto rūšių integraciją ir skirtingų transporto rūšių sąveikumą miesto ir tankiai apgyvendintose vietovėse, ekonominės svarbos vietovėse ir periferinėse, pakrančių bei atokiose vietovėse;

Pakeitimas  66

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) didinti visų rūšių transporto naudotojų, įskaitant neįgaliuosius ar riboto judumo asmenis ir kitus pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis, galimybę pasiekti tinklą;

Pakeitimas  67

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies 4 c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	cb) užtikrinti, kad vežėjai, visos įmonės ir MVĮ galėtų lengvai ir skaitmenizuotai naudotis krovininio transporto ir laivybos paslaugomis (be naudojimosi įvairiarūšiais terminalais ir įrenginiais), siekiant skatinti krovinių siuntėjus naudotis tvaraus daugiarūšio krovinių vežimo paslaugomis;

Pakeitimas  68

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ia) siekti sinergijos su visomis transporto rūšimis, įskaitant aktyviojo judumo transporto rūšis, ir pašalinti aktyvaus judumo kliūtis atnaujinant infrastruktūrą;

Pakeitimas  69

 

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) išplėtoti itin efektyvų keleivių vežimo geležinkeliais tinklą, kuris būtų visiškai sąveikus bei spartus ir sujungtų miestų transporto mazgus visoje Sąjungoje;	b) išplėtoti itin efektyvų keleivių vežimo geležinkeliais tinklą, kuris būtų visiškai sąveikus bei spartus ir sujungtų miestų transporto mazgus, taip pat sostines ir didžiuosius miestus visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  70

 

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalies a punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) geležinkelio linijos, įskaitant:	a) greitųjų ir įprastųjų traukinių geležinkelio linijos, įskaitant:

Pakeitimas  71

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) sudarytų sąlygas įrengti pakankamai saugių perėjimo punktų aktyviojo judumo transporto rūšims, kad būtų išvengta neproporcingo aktyviojo judumo sutrikdymo, nepakenkiant paslaugų kokybei, ypač greitųjų traukinių atveju;

Pakeitimas  72

 

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/79758 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).	b) valstybės narės prašymu tik tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize, kurioje atsižvelgiama į poreikį išsaugoti paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonėms ir MVĮ didelės ekonominės svarbos miestų ir pramonėse vietovėse, ir poveikio sąveikumui bei pasiekiamumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/79758 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).
__________________	__________________
58 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje OL L 138, 2016 5 26, p. 44).	58 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

Pakeitimas  73

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalies c punkto 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tiesdamos arba modernizuodamos išplėstinio pagrindinio tinklo arba jo atkarpų keleivinę liniją, valstybės narės atlieka tyrimą, kad išanalizuotų didesnio greičio pagrįstumą ir ekonominį tinkamumą, ir tiesia arba pritaiko liniją tokiam didesniam greičiui, jei įrodomas tokio greičio pagrįstumas ir ekonominis aktualumas.	Tiesdamos arba modernizuodamos išplėstinio pagrindinio tinklo arba jo atkarpų keleivinę liniją, kai taikytina, valstybės narės atlieka tyrimą, kad išanalizuotų didesnio greičio pagrįstumą ir ekonominį tinkamumą, ir tiesia arba pritaiko liniją tokiam didesniam greičiui, jei įrodomas tokio greičio pagrįstumas ir ekonominis aktualumas. Atliekant tyrimą taip pat atsižvelgiama į galimą poveikį keleiviams statybos ar modernizavimo etapu.

Pakeitimas  74

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 5 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2–4 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks išimties taikymas turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).	b) valstybės narės prašymu tik tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2–4 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks išimties taikymas turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize, kurioje atsižvelgiama į poreikį išsaugoti paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios įmonėms ir MVĮ didelės ekonominės svarbos miestų ir pramoninėse vietovėse, ir poveikio sąveikumui ir pasiekiamumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

Pakeitimas  75

 

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) būtų įrengta ERTMS;	a) būtų įrengta ERTMS, kartu užtikrinant sinchronizuotą ir suderintą ERTMS diegimą keliuose ir traukiniuose;

Pakeitimas  76

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) geležinkelių transporto skleidžiamo triukšmo ir vibracijos poveikio mažinimui, visų pirma taikant riedmenims ir infrastruktūrai skirtas priemones, įskaitant apsaugos nuo triukšmo užtvaras;	a) kai aktualu, geležinkelių transporto skleidžiamo triukšmo ir vibracijos poveikio mažinimui, visų pirma taikant riedmenims ir infrastruktūrai skirtas priemones, įskaitant apsaugos nuo triukšmo užtvaras;

Pakeitimas  77

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) pėsčiųjų ir dviračių takų pratęsimui ir pasiekiamumui, kai statoma arba modernizuojama geležinkelių infrastruktūra, siekiant skatinti aktyvųjį judumą;	f) pėsčiųjų ir dviračių takų jungčių pratęsimui ir pasiekiamumui ir šių jungčių sinergijai, kai statoma arba modernizuojama geležinkelių infrastruktūra, siekiant skatinti aktyvųjį judumą;

Pakeitimas  78

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) naujoviškų geležinkeliams skirtų alternatyviųjų degalų technologijų (pavyzdžiui, vandenilio) plėtojimui tose atkarpose, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas.	g) kai aktualu, naujoviškų geležinkeliams skirtų alternatyviųjų degalų technologijų (pavyzdžiui, vandenilio) plėtojimui tose atkarpose, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas.

Pakeitimas  79

 

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) galimai sinergija su kitų rūšių transportu, įskaitant aktyvųjį judumą, siekiant integruoti kitas infrastruktūras šalia geležinkelio linijų arba tiltuose ir tuneliuose.

Pakeitimas  80

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Kai įmanoma ir proporcinga, valstybės narės numato pakankamą saugių perėjimo punktų skaičių aktyvaus judumo transporto rūšims, kad būtų išvengta neproporcingo aktyvaus judumo sutrikdymo.

Pakeitimas  81

 

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) galimai sinergijai su kitomis transporto rūšimis, įskaitant aktyvųjį judumą, siekiant integruoti kitas infrastruktūras šalia vidaus vandenų kelių ir tiltuose.

Pakeitimas  82

 

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnio 3 dalies k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ka) dvejopo naudojimo infrastruktūra, naudojama civiliniais ir kariniais tikslais.

Pakeitimas  83

 

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) logistikos grandinių ir tarptautinės jūrų prekybos atsparumo didinimui, be kita ko, prisitaikymo prie klimato kaitos srityje;	e) logistikos grandinių ir tarptautinės jūrų prekybos atsparumo bei energijos tiekimo saugumo didinimui, be kita ko, prisitaikymo prie klimato kaitos srityje;

Pakeitimas  84

 

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 1 dalies a punkto x a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	xa) aktyviojo judumo, pvz., pėsčiųjų ir dviračių takų, tiltų ar tunelių, infrastruktūrą, įskaitant alternatyvius aktyviojo judumo maršrutus.

Pakeitimas  85

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) poilsio aikštelės būtų įrengtos ne didesniu kaip 60 km atstumu viena nuo kitos, užtikrinant pakankamai vietų stovėjimo aikštelėje, saugos ir saugumo užtikrinimo įrangą bei atitinkamas patalpas, įskaitant sanitarines patalpas, atitinkančias įvairių darbuotojų poreikius;	b) poilsio aikštelės būtų įrengtos ne didesniu kaip 60 km atstumu viena nuo kitos, užtikrinant pakankamai vietų stovėjimo aikštelėje, reikiamą saugos ir saugumo užtikrinimo įrangą bei atitinkamas patalpas, įskaitant sanitarines patalpas, atitinkančias įvairių darbuotojų poreikius;

Pakeitimas  86

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) saugios stovėjimo aikštelės būtų įrengtos ne didesniu kaip 100 km atstumu viena nuo kitos, užtikrinant pakankamai vietų stovėjimo aikštelėje komercinėms transporto priemonėms ir laikantis Reglamento (ES) 2020/1054 8 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų;	c) saugios ir apsaugotos stovėjimo aikštelės būtų įrengtos ne didesniu kaip 100 km atstumu viena nuo kitos arba tinkamai pagrįstais atvejais ir atsižvelgiant į eismo intensyvumą, rinkos paklausą ar kitus svarbius veiksnius, valstybės narės gali prašyti Komisijos taikyti išimtį, kad būtų leidžiama saugias ir apsaugotas stovėjimo aikšteles įrengti didesniu atstumu. Tokiose stovėjimo aikštelėse užtikrinama pakankamai vietų komercinėms transporto priemonėms ir laikantis Reglamento (ES) 2020/1054 8 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų;
__________________	__________________
692020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (OL L 249, 2020 7 31, p. 1).	692020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (OL L 249, 2020 7 31, p. 1).

Pakeitimas  87

 

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) būtų numatytas pakankamas saugių perėjimo punktų skaičius aktyvaus judumo transporto rūšims, kad būtų išvengta neproporcingo aktyvaus judumo sutrikdymo;

Pakeitimas  88

 

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) pėsčiųjų ir dviračių takų pratęsimui ir pasiekiamumui, kai statoma arba modernizuojama kelių infrastruktūra, siekiant skatinti aktyvųjį judumą.	d) užtikrinimui, kad kelių infrastruktūra nekliudo pėsčiųjų ir dviračių takų jungčių pratęsimui ir pasiekiamumui, ir tokių jungčių sinergijai, kai statoma arba modernizuojama kelių infrastruktūra, siekiant skatinti aktyvųjį judumą.

Pakeitimas  89

 

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) galimai sinergijai su kitų rūšių transportu, įskaitant aktyvųjį judumą, siekiant integruoti kitas infrastruktūras šalia kelių arba tiltuose ir tuneliuose.

Pakeitimas  90

 

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a.  Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka galimybių studiją dėl galimo Europos modulinio vežimo sistemos transporto priemonių naudojimo TEN-T pagrindinio tinklo kelių infrastruktūroje.

Pakeitimas  91

 

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) daugiarūšio transporto jungčių tarp oro uostų ir kitų transporto rūšių infrastruktūros, o prireikus – tarp oro uostų ir miestų transporto mazgų, gerinimui;	d) daugiarūšio transporto jungčių tarp oro uostų ir kitų transporto rūšių infrastruktūros, o prireikus – tarp oro uostų ir miestų transporto mazgų, gerinimui, be kita ko, pasitelkiant miesto oro transporto sprendimus;

Pakeitimas  92

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) pagal V priedą būtų priimtas darnaus judumo mieste planas (DJMP), kuriame numatytomis priemonėmis, visų pirma, būtų siekiama integruoti įvairias transporto rūšis, skatinti efektyvų visai netaršų judumą (įskaitant tvarią ir visai netaršią miesto logistiką), ir mažinti oro ir akustinę taršą, taip pat būtų atsižvelgiama į tolimojo susisiekimo transeuropinius transporto srautus;	i) pagal V priedą būtų priimtas ir paskelbtas darnaus judumo mieste planas (DJMP), kuriame numatytomis priemonėmis, visų pirma, būtų siekiama integruoti įvairias transporto rūšis, skatinti efektyvų visai netaršų judumą (įskaitant tvarią ir visai netaršią miesto logistiką), ir mažinti oro ir akustinę taršą, taip pat būtų atsižvelgiama į tolimojo susisiekimo transeuropinius transporto srautus;

Pakeitimas  93

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) būtų surinkti ir Komisijai pateikti kiekvieno miestų transporto mazgo judumo mieste duomenys, apimantys bent duomenis apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, spūstis, avarijas ir sužalojimus, kiekvienos rūšies transporto dalį ir galimybę naudotis judumo paslaugomis, taip pat duomenis apie oro ir akustinę taršą. Vėliau šie duomenys pateikiami kiekvienais metais;	ii) būtų surinkti ir Komisijai pateikti bei laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/10241a paskelbti kiekvieno miestų transporto mazgo judumo mieste duomenys, apimantys bent duomenis apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, spūstis, avarijas ir sužalojimus, kiekvienos rūšies transporto dalį ir galimybę naudotis judumo paslaugomis, taip pat duomenis apie oro ir akustinę taršą. Vėliau šie duomenys pateikiami ir skelbiami kiekvienais metais;
	__________________
	1a 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56–83).

Pakeitimas  94

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų miestų transporto mazge arba šalia jo.	d) iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų miestų transporto mazge arba šalia jo, ir, jei tam yra pajėgumų, numatant galimybę viename terminale aptarnauti daugiau nei vieną miestų transporto mazgą.

Pakeitimas  95

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) būtų laikomasi priimtų darnaus judumo mieste planų (DJMP).

Pakeitimas  96

 

Pasiūlymas dėl reglamento

IV skyriaus pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
NUOSTATOS DĖL PAŽANGAUS IR ATSPARAUS TRANSPORTO	NUOSTATOS DĖL PAŽANGAUS, PASIEKIAMO IR ATSPARAUS TRANSPORTO

Pakeitimas  97

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) gerinti asmenų judėjimo ir prekių vežimo saugą ir tvarumą;	d) gerinti asmenų bei paslaugų judėjimo ir prekių vežimo saugą ir tvarumą;

Pakeitimas  98

 

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) diegti tinkluose saugumo užtikrinimo technologijas ir suderinamus identifikavimo standartus;	i) diegti tinkluose dvejopo naudojimo technologijas, saugumo užtikrinimo technologijas ir suderinamus identifikavimo standartus;

Pakeitimas  99

 

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės pasirūpina, kad transporto infrastruktūra padėtų užtikrinti saugų ir patikimą keleivių bei krovinių vežimą.	Valstybės narės pasirūpina, kad transporto infrastruktūra padėtų užtikrinti saugų ir patikimą keleivių bei krovinių vežimą per visą infrastruktūros gyvavimo ciklą.

Pakeitimas  100

 

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės ypatingą dėmesį skiria darbuotojų apsaugos reikmenims infrastruktūros statymo etape.

Pakeitimas  101

 

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Valstybės narės užtikrina nuolatinį tiekimo grandinių veikimą, taip pat būtinas keliones TEN-T ir vengia galimo stygiaus, prireikus aktyvuodamos žaliuosius koridorius, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos koordinatoriais.

Pakeitimas  102

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad informacija, apie kurią pranešta pagal 1 dalį, būtų prieinama likus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių iki galutinio sprendimo dėl bendro intereso projekto įgyvendinimo. Teikiant tą informaciją visų pirma nurodoma:	Valstybės narės užtikrina, kad informacija, apie kurią pranešta pagal 1 dalį, būtų prieinama likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki galutinio sprendimo dėl bendro intereso projekto įgyvendinimo. Teikiant tą informaciją visų pirma nurodoma:

Pakeitimas  103

 

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) visi priežiūros darbai, dėl kurių geležinkelių infrastruktūra apribojama arba neprieinama, būtų valdomi pagal Komisijos deleguotąjį sprendimą (ES) 2017/20751a.
	__________________
	1a 2017 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2017/2075, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, VII priedas (OL L 295, 2017 11 14, p. 69–73).

Pakeitimas  104

 

Pasiūlymas dėl reglamento

49 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Transporto infrastruktūra turi padėti užtikrinti sklandų judumo paslaugų teikimą ir turi būti prieinama visiems naudotojams, visų pirma pažeidžiamiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius arba riboto judumo asmenis, taip pat atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, kaimo, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose bei retai apgyvendintose vietovėse gyvenantiems asmenims.	1.  Transporto infrastruktūra turi padėti užtikrinti sklandų judumo paslaugų teikimą ir turi būti prieinama visiems naudotojams, visų pirma pažeidžiamiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius arba riboto judumo asmenis, taip pat atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, kaimo, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose bei retai apgyvendintose vietovėse gyvenantiems asmenims.
	2.  Valstybės narės atlieka infrastruktūros prieinamumo ir su ja susijusių paslaugų ex ante įvertinimus.
	3.  Transporto infrastruktūros projektavimas, statyba, priežiūra ir modernizavimas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/8821a I ir III priedus, kai jie bus taikomi, ir pasiekiamumo reikalavimus, nustatytus kituose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.
	__________________
	1a 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70–115).

Pakeitimas  105

 

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) dėmesio sutelkimu į prieinamumo Europos transporto koridoriuose visiems naudotojams gerinimą;

Pakeitimas  106

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Įsteigiamas horizontaliųjų prioritetų patariamasis forumas, kuriam pirmininkauja Europos koordinatorius. Dalyvauti gali atitinkamos valstybės narės ir, kai tinkamai, atitinkamų sektorių atstovai. Valstybės narės paskiria nacionalinį ERTMS koordinatorių dalyvauti patariamajame ERTMS forume. Europos koordinatorius taip pat gali sudaryti ad hoc darbo grupes.	4. Įsteigiamas horizontaliųjų prioritetų patariamasis forumas, kuriam pirmininkauja Europos koordinatorius. Dalyvauti gali atitinkamos valstybės narės kartu su atitinkamų sektorių atstovais. Valstybės narės paskiria nacionalinį ERTMS koordinatorių dalyvauti patariamajame ERTMS forume. Europos koordinatorius taip pat gali sudaryti ad hoc darbo grupes.

Pakeitimas  107

 

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Europos koordinatorius dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo gali konsultuotis su regionų ir vietos valdžios institucijomis, infrastruktūros valdytojais, vežėjais (visų pirma tais, kurie yra krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigų nariai), tiekimo sektoriumi, transporto naudotojais ir pilietinės visuomenės atstovais. Be to, už ERTMS atsakingas Europos koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra ir Europos geležinkelių bendrąja įmone, o Europos jūrų erdvės koordinatorius – su Europos jūrų saugumo agentūra.	6. Europos koordinatorius dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo gali konsultuotis su regionų ir vietos valdžios institucijomis, infrastruktūros valdytojais, vežėjais (visų pirma tais, kurie yra krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigų nariai), tiekimo sektoriumi, transporto naudotojais, prieinamumo ekspertais ir pilietinės visuomenės atstovais. Be to, už ERTMS atsakingas Europos koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra ir Europos geležinkelių bendrąja įmone, o Europos jūrų erdvės koordinatorius – su Europos jūrų saugumo agentūra.

Pakeitimas  108

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 3 pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa) analizę, kokiu mastu infrastruktūra, kuria užtikrinamas sklandus ir visiems naudotojams prieinamas judumas, yra parengta ateities iššūkiams, ir, kai tikslinga, pasiūlymą dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti tinklo ir susijusių paslaugų prieinamumą ir sąveiką ateityje;

Pakeitimas  109

 

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a. Kilus ginčams tarp valstybių narių, kurie gali apimti vienašalius nacionalinio lygmens veiksmus, kuriais blokuojamas arba apribojamas laisvas asmenų, paslaugų ar prekių judėjimas, Komisija paragina atitinkamas valstybes nares skatinti aktyvuoti ir valdyti alternatyvius geležinkelių ar kelių maršrutus ir tuo tikslu atlieka tarpininko vaidmenį.

Pakeitimas  110

 

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoja Komisiją apie pažangą, padarytą įgyvendinant bendro intereso projektus, ir tam tikslui skirtas investicijas. Ši informacija apima duomenų perdavimą kiekvienais metais, naudojantis transeuropinio transporto tinklo sąveikiąja geografinės ir techninės informacijos sistema („TENtec“). Joje pateikiami techniniai ir finansiniai duomenys, susiję su transeuropinio transporto tinklo bendro intereso projektais, taip pat transeuropinio transporto tinklo užbaigimo duomenys.	1. Valstybės narės reguliariai, išsamiai ir skaidriai informuoja Komisiją apie pažangą, padarytą įgyvendinant bendro intereso projektus, ir tam tikslui skirtas investicijas. Ši informacija apima duomenų perdavimą kiekvienais metais, naudojantis transeuropinio transporto tinklo sąveikiąja geografinės ir techninės informacijos sistema („TENtec“). Joje pateikiami techniniai ir finansiniai duomenys, susiję su transeuropinio transporto tinklo bendro intereso projektais, duomenys, susiję su TEN-T infrastruktūros prieinamumu ir keleivių vežimo paslaugomis, kai taikytina, taip pat transeuropinio transporto tinklo užbaigimo ir priežiūros duomenys.

Pakeitimas  111

 

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės užtikrina, kad informacinėje sistemoje „TENtec“ pateikti duomenys būtų kokybiški, išsamūs ir nuoseklūs. Naudojant nacionalines sistemas ir duomenų šaltinius turi būti įmanoma automatizuotai keistis duomenimis su sistema „TENtec“.	3. Valstybės narės užtikrina, kad informacinėje sistemoje „TENtec“ pateikti duomenys būtų kokybiški, išsamūs, prieinami ir nuoseklūs. Naudojant nacionalines sistemas ir duomenų šaltinius turi būti įmanoma automatizuotai keistis duomenimis su sistema „TENtec“.

Pakeitimas  112

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Remiantis SESV 172 straipsnio antra pastraipa, Komisijai pagal 60 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, visų pirma siekiant atsižvelgti į pokyčius, kurių gali atsirasti dėl 20, 24 ir 32 straipsniuose nustatytų kiekybinių ribinių verčių. Pritaikydama tuos priedus Komisija:	Remiantis SESV 172 straipsnio antra pastraipa, Komisijai pagal 60 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, visų pirma siekiant atsižvelgti į pokyčius, kurių gali atsirasti dėl 20, 24 ir 32 straipsniuose nustatytų kiekybinių ribinių verčių, arba saugumo pokyčius. Pritaikydama tuos priedus Komisija:

Pakeitimas  113

 

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos e a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea) į transeuropinį transporto tinklą įtraukia naują infrastruktūrą ir miestų transporto mazgus, jei jie laikomi labai svarbiais siekiant užtikrinti karinį mobilumą ir apsirūpinimą maistu Sąjungoje.

Pakeitimas  114

 

Pasiūlymas dėl reglamento

57 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atitiktis nacionalinėms procedūroms, susijusioms su regioninės ir vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, kuriems turi įtakos bendro intereso projektas, įtraukimu ir konsultacijomis, yra užtikrinama, kai tinkama, projekto planavimo ir statybos etapu. Komisija skatina keistis gerąja patirtimi šio srityje, visų pirma konsultacijų su pažeidžiamais asmenimis ir jų įtraukimo srityje.	Atitiktis nacionalinėms procedūroms, susijusioms su regioninės ir vietos valdžios institucijų, pramonės partnerių, įskaitant MVĮ, pilietinės visuomenės, naudotojų atstovų ir prieinamumo ekspertų, kuriems turi įtakos bendro intereso projektas, įtraukimu ir konsultacijomis su jais, yra užtikrinama, kai tinkama, projekto planavimo ir statybos etapu. Komisija palengvina šį procesą – skatina keistis gerąja patirtimi šio srityje, visų pirma konsultacijų su pažeidžiamais asmenimis ir jų įtraukimo srityje.

Pakeitimas  115

 

Pasiūlymas dėl reglamento

58 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinių planų ir programų projektus arba bet kokius jų pakeitimus, susijusius su transeuropinio transporto tinklo plėtojimo tikslais, likus ne mažiau kaip dvylikai mėnesių iki jų priėmimo. Gavusi valstybės narės pranešimą, Komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius gali pateikti nuomonę dėl nacionalinių planų ir programų projektų derėjimo su šiame reglamente nustatytais prioritetais ir prioritetais, nustatytais su atitinkamu (-ų) koridoriumi (-ų) ir horizontaliaisiais prioritetais susijusiuose darbo planuose, taip pat pagal 54 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose. Gavusios pranešimą apie nuomonę, valstybės narės ne vėliau kaip per du mėnesius informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi nuomonėje nurodytoms rekomendacijoms įgyvendinti.	3. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinių planų ir programų projektus arba bet kokius jų pakeitimus, susijusius su transeuropinio transporto tinklo plėtojimo tikslais, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki jų priėmimo. Gavusi valstybės narės pranešimą, Komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius gali pateikti nuomonę dėl nacionalinių planų ir programų projektų derėjimo su šiame reglamente nustatytais prioritetais ir prioritetais, nustatytais su atitinkamu (-ų) koridoriumi (-ų) ir horizontaliaisiais prioritetais susijusiuose darbo planuose, taip pat pagal 54 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose. Gavusios pranešimą apie nuomonę, valstybės narės ne vėliau kaip per du mėnesius informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi nuomonėje nurodytoms rekomendacijoms įgyvendinti.

Pakeitimas  116

 

Pasiūlymas dėl reglamento

61 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Atlikdama tą peržiūrą Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, taip pat įvertina naujo pietinio Europos transporto koridoriaus, jungiančio Viduržemio jūros rytus ir vakarus, sukūrimą.

Pakeitimas  117

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Uždaviniai ir tikslai. Darnaus judumo mieste plano (DJMP) pagrindinis tikslas – pagerinti funkcinės miesto teritorijos pasiekiamumą ir užtikrinti kokybišką, saugų ir darnų mažataršį judumą į funkcinę miesto teritoriją, ją kertant tranzitu ir pačioje teritorijoje. Juo visų pirma remiamas visai netaršus judumas ir miesto transporto sistemos, kuria prisidedama prie geresnio bendro transeuropinio transporto tinklo veikimo, įgyvendinimas, visų pirma plėtojant sklandžiam visai netaršių transporto priemonių judėjimui užtikrinti skirtą infrastruktūrą, daugiarūšio keleivinio transporto mazgus, skirtus pirmos ir paskutinės atkarpos jungtims palengvinti, taip pat daugiarūšio krovininio transporto terminalus, aptarnaujančius miestų transporto mazgus.	1. Uždaviniai ir tikslai. Darnaus judumo mieste plano (DJMP) pagrindinis tikslas – pagerinti funkcinės miesto teritorijos pasiekiamumą ir užtikrinti kokybišką, saugų ir darnų mažataršį keleivių ir krovinių judumą į funkcinę miesto teritoriją, ją kertant tranzitu ir pačioje teritorijoje. Juo visų pirma remiamas visai netaršus judumas ir miesto transporto sistemos, kuria prisidedama prie geresnio bendro transeuropinio transporto tinklo veikimo, įgyvendinimas, visų pirma plėtojant sklandžiam visai netaršių transporto priemonių judėjimui užtikrinti skirtą infrastruktūrą, daugiarūšio keleivinio transporto mazgus, skirtus pirmos ir paskutinės atkarpos jungtims palengvinti, taip pat daugiarūšio krovininio transporto terminalus, aptarnaujančius miestų transporto mazgus. DJMP taip pat atsižvelgiama į važinėjančių į darbą asmenų keliones į miesto teritoriją ir iš jos.

Pakeitimas  118

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Įvairių transporto rūšių integravimas. Taikant DJMP skatinamas daugiarūšis transportas, integruojant įvairias transporto rūšis ir priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti sklandų ir darnų judumą. DJMP apima veiksmus, kuriais didinama darnesnių transporto rūšių, tokių kaip viešasis transportas, aktyvusis judumas ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų ir jūrų transportas, dalis. Jame taip pat numatomi visai netaršaus judumo skatinimo veiksmai, visų pirma susiję su miesto transporto parko ekologizavimu, spūsčių mažinimu ir kelių eismo saugumo, ypač pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo, didinimu.	3. Įvairių transporto rūšių integravimas. Taikant DJMP skatinamas daugiarūšis transportas, integruojant įvairias transporto rūšis ir priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti sklandų ir darnų judumą. DJMP apima veiksmus, kuriais didinama darnesnių transporto rūšių, tokių kaip viešasis transportas, aktyvusis judumas ir, atitinkamais atvejais, oro transportas, vidaus vandenų ir jūrų transportas, dalis. Jame taip pat numatomi visai netaršaus judumo skatinimo veiksmai, visų pirma susiję su miesto transporto parko ekologizavimu, spūsčių mažinimu ir kelių eismo saugumo, ypač pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo, didinimu.

Pakeitimas  119

 

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Stebėsenos ir veiksmingumo rodikliai. DJMP apima tikslus, tikslinius rodiklius ir rodiklius, kuriais grindžiamas dabartinis ir būsimas miesto transporto sistemos veiksmingumas ir kurie yra susiję bent su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, spūstimis, avarijomis ir sužalojimais, įvairių rūšių transporto dalimi ir judumo paslaugų prieinamumu, taip pat duomenimis apie oro ir triukšmo taršą miestuose. DJMP įgyvendinimo stebėsena vykdoma taikant veiksmingumo rodiklius. Valstybės narės ir atitinkamos institucijos įgyvendina mechanizmus, kad užtikrintų DJMP atitiktį šio priedo nuostatoms ir jo aukštą kokybę.	6. Stebėsenos ir veiksmingumo rodikliai. DJMP apima tikslus, tikslinius rodiklius ir rodiklius, kuriais grindžiamas dabartinis ir būsimas miesto transporto sistemos veiksmingumas ir kurie yra susiję bent su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, spūstimis, avarijomis ir sužalojimais, įvairių rūšių transporto dalimi ir judumo paslaugų prieinamumu, taip pat duomenimis apie oro ir triukšmo taršą miestuose. DJMP įgyvendinimo stebėsena vykdoma taikant veiksmingumo rodiklius. Valstybės narės ir atitinkamos institucijos įgyvendina mechanizmus, kad užtikrintų DJMP atitiktį šio priedo nuostatoms ir jo aukštą kokybę. DJMP priemonės apima strateginius rodiklius, kuriais būtų vertinama daugiarūšių terminalų ir mišriojo vežimo sprendimų ekonominė svarba transporto operatorių, vežėjų, įmonių ir MVĮ interesams, siekiant sudaryti palankias sąlygas darnioms investicijoms strateginiam planavimui visose miestų ir atokiose vietovėse, turinčioms didelę ekonominę reikšmę vietos bendruomenėms.

 

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Transeuropinio transporto tinklo plėtros gairės, Reglamento (ES) 2021/1153 bei Reglamento (ES) Nr. 913/2010 dalinis keitimas ir Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 panaikinimas
Nuorodos	COM(2021)0812 – C9-0472/2021 – 2021/0420(COD)
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 7.3.2022
Nuomonę pateikė  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	IMCO 7.3.2022
Nuomonės referentas (-ė)  Paskyrimo data	Salvatore De Meo 14.2.2022
Svarstymas komitete	21.4.2022	15.6.2022
Priėmimo data	12.7.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	42 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alex Agius Saliba, Andrus Ansip, Pablo Arias Echeverría, Alessandra Basso, Brando Benifei, Adam Bielan, Biljana Borzan, Markus Buchheit, Andrea Caroppo, Anna Cavazzini, Dita Charanzová, Deirdre Clune, David Cormand, Sandro Gozi, Maria Grapini, Svenja Hahn, Krzysztof Hetman, Virginie Joron, Eugen Jurzyca, Marcel Kolaja, Kateřina Konečná, Andrey Kovatchev, Maria-Manuel Leitão-Marques, Morten Løkkegaard, Antonius Manders, Leszek Miller, Anne-Sophie Pelletier, René Repasi, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Róża Thun und Hohenstein, Tom Vandenkendelaere, Marion Walsmann
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Marco Campomenosi, Salvatore De Meo, Malte Gallée, Ivars Ijabs, Katrin Langensiepen, Antonio Maria Rinaldi, Dominik Tarczyński, Edina Tóth, Kosma Złotowski

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

42	+
ECR	Adam Bielan, Eugen Jurzyca, Dominik Tarczyński, Kosma Złotowski
ID	Alessandra Basso, Markus Buchheit, Marco Campomenosi, Virginie Joron, Antonio Maria Rinaldi
NI	Edina Tóth
PPE	Pablo Arias Echeverría, Andrea Caroppo, Deirdre Clune, Salvatore De Meo, Krzysztof Hetman, Andrey Kovatchev, Antonius Manders, Andreas Schwab, Tomislav Sokol, Ivan Štefanec, Tom Vandenkendelaere, Marion Walsmann
RENEW	Andrus Ansip, Dita Charanzová, Sandro Gozi, Svenja Hahn, Ivars Ijabs, Morten Løkkegaard, Róża Thun und Hohenstein
S&D	Alex Agius Saliba, Brando Benifei, Biljana Borzan, Maria Grapini, Maria-Manuel Leitão-Marques, Leszek Miller, René Repasi, Christel Schaldemose
VERTS/ALE	Anna Cavazzini, David Cormand, Malte Gallée, Marcel Kolaja, Katrin Langensiepen

 

0	-

 

2	0
THE LEFT	Kateřina Konečná, Anne-Sophie Pelletier

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

REGIONINĖS PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (0 : susilaikė5.12.2022)

pateikta Transporto ir turizmo komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1153 bei Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013

(COM(2021)0812 – C9‑0472/2021 – 2021/0420(COD))

Nuomonės referentas: Alessandro Panza

 

 

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Dabartinio 2013 m. TEN-T reglamento peržiūra yra būtina siekiant suderinti tekstą su naujais Europos Sąjungos tikslais, įskaitant kovą su klimato kaita. Ši peržiūra taip pat suteikia galimybę Europos Komisijai stiprinti TEN-T valdymą. Todėl pagrindinis šio reglamento tikslas – užtikrinti patikimą, nuolatinį ir tvarų junglumą visoje Sąjungoje sukuriant trūkstamas jungtis ir šalinant likusias kliūtis, dėl kurių vis dar susidaro perkrova.

Transporto infrastruktūra, kuria užtikrinamas susisiekimas ir pasiekiamumas, sudaro pagrindinį iššūkį regionams ir miestams.

Teritorinės sanglaudos, paslaugų vartotojams veiksmingumo ir gerinimo tikslų įgyvendinimas sudaro regionų ir miestų veiksmų pagrindą. Tik koordinuojant veiksmus Europos lygmeniu galima užtikrinti nuolatinį ir veiksmingą judėjimą ES viduje, pavyzdžiui, sukuriant trūkstamas jungtis tarp kai kurių pasienio regionų. Geriau sujungus pasienio regionus, Europos integracija taptų apčiuopiama ir piliečiams būtų suteikta veiksmingo ir aplinką tausojančio tarpvalstybinio mobilumo galimybė.

Be to, regionai, kurie BVP dėl tarpvalstybinių kliūčių nukenčia, galėtų ypač pasinaudoti TEN-T tinklu, kuriuo sudaromos palankios sąlygos prieinamumui tarp kaimyninių šalių ir skatinami didesni ekonominiai mainai.

Komisijos pasiūlyme pabrėžiama, kad reikia užtikrinti visų Sąjungos regionų geresnį prieinamumą ir jungtis, kartu atsižvelgiant į skirtingų teritorijų ypatumus.

Specifiniai geografiniai ypatumai lemia ypatingus prieinamumo ir transporto infrastruktūros suvaržymus, todėl judumas yra vienas didžiausių kaimo, atokių, kalnuotų, salų ir atokiausių regionų socialinės, ekonominės ir aplinkos vystymosi iššūkių. Šie regionai dažnai skundžiasi dėl vietos ir regionų infrastruktūros trūkumo arba nepakankamos jos kokybės ir viešojo transporto pasiūlos, kuri dažnai yra nepakankama ir netinkama konkretiems vietos gyventojų poreikiams patenkinti.

Visame tinkle būtina sukurti gyvybingą ir veiksmingą jungtį su antriniais transporto tinklais, siekiant įgyvendinti teritorinę sanglaudą.

Šiuo tikslu būtina, kad vystant transeuropinį transporto tinklą būtų įveikti esami apribojimai pasitelkiant tikslines investicijas, kuriomis būtų prisidedama prie tinklo gerinimo pasiekiamumo, įtraukumo ir darnumo požiūriu. Visų pirma, infrastruktūros ir paslaugų pasiekiamumas naudotojams, įskaitant neįgaliuosius ir riboto judumo asmenis, yra būtina tinkamo tinklo veikimo sąlyga.

Siekiama pagerinti transporto rūšių ir jų infrastruktūros veiksmingumą, naudojimą ir sąveiką Europos, tarpregioniniu ir vietos lygmenimis.

Galiausiai, kadangi vietos ir regioninės valdžios institucijos prisideda prie transporto infrastruktūros planavimo ir finansavimo savo teritorijose, būtina jas labiau įtraukti į TEN-T valdymo sistemą, visų pirma užtikrinant aktyvų jų dalyvavimą koridorių forume, neapsiribojant vien šiuo metu joms patikėtu stebėtojo vaidmeniu.

PAKEITIMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje15 nustatyti tarpiniai tikslai, kuriais vadovaujantis Europos transporto sistema bus pertvarkoma siekiant darnaus, išmanaus ir atsparaus judumo tikslų. Joje numatoma, kad krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 50 %, o iki 2050 m. – padvigubėti; vidaus vandenų transporto ir trumpųjų nuotolių laivybos rinkos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 25 %, o iki 2050 m. – 50 %; greitųjų traukinių eismas iki 2030 m. turėtų išaugti dvigubai, o iki 2050 m. – trigubai; iki 2030 m. Sąjungos keliuose turėtų atsirasti ne mažiau kaip 30 mln. visai netaršių lengvųjų automobilių ir 80 000 visai netaršių sunkvežimių, o iki 2050 m. visai netaršūs turėtų būti beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės; iki 2030 m. turėtų būti pasiekta, kad per planines kolektyvines keliones trumpesniu nei 500 km atstumu Sąjungos viduje būtų neišmetama anglies dioksido; iki 2030 m. bent 100 Europos miestų turėtų tapti neutralaus poveikio klimatui miestais;	(3) Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje15 nustatyti tarpiniai tikslai, kuriais vadovaujantis Europos transporto sistema bus pertvarkoma siekiant darnaus, išmanaus ir atsparaus judumo tikslų. Joje numatoma, kad krovinių vežimo geležinkeliais rinkos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 50 %, o iki 2050 m. – padvigubėti; vidaus vandenų transporto ir trumpųjų nuotolių laivybos rinkos dalis iki 2030 m. turėtų padidėti 25 %, o iki 2050 m. – 50 %; greitųjų traukinių eismas iki 2030 m. turėtų išaugti dvigubai, o iki 2050 m. – trigubai; iki 2030 m. Sąjungos keliuose turėtų atsirasti ne mažiau kaip 30 mln. visai netaršių lengvųjų automobilių ir 80 000 visai netaršių sunkvežimių, o iki 2050 m. atsinaujinančiųjų išteklių ir alternatyviaisiais bei pažangiaisiais degalais varomi turėtų būti beveik visi lengvieji automobiliai, furgonai, autobusai ir naujos sunkiosios transporto priemonės; iki 2030 m. turėtų būti pasiekta, kad per planines kolektyvines keliones trumpesniu nei 500 km atstumu Sąjungos viduje būtų neišmetama anglies dioksido; iki 2030 m. bent 100 Europos miestų turėtų tapti neutralaus poveikio klimatui miestais;
_________________	_________________
15 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“, COM(2020)789 final.	15 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“, COM(2020)789 final.

Pakeitimas  2

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4) įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis, kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;	(4) įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų labiau integruotas, darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis visuose Sąjungos regionuose, kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje, kad būtų paskatintas perėjimas prie kitų transporto rūšių ir taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;

Pakeitimas  3

 

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) planuojant, plėtojant ir eksploatuojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti sudarytos sąlygos plėtoti darnių rūšių transportą, numatyti geresni daugiarūšio ir sąveikaus transporto sprendimai, o įvairiarūšis transportas geriau integruotas į visą logistikos grandinę; tai padėtų užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, nes būtų sukurti sklandžiam keleivių ir krovinių vežimui visoje Sąjungoje būtini transporto koridoriai. Be to, šiuo tinklu turėtų būti siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, užtikrinant pasiekiamumą ir jungtis su visais Sąjungos regionais, įskaitant geresnį susisiekimą su atokiausiais regionais ir kitais atokiais, kaimo, salų, periferiniais ir kalnų regionais bei retai apgyvendintomis vietovėmis. Plėtojant transeuropinį transporto tinklą taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos užtikrinti sklandų, saugų ir tvarų įvairiausių prekių ir asmenų judėjimą ir turėtų būti prisidedama prie didesnio ekonomikos augimo ir konkurencingumo užtikrinimo viso pasaulio mastu: vadovaujantis efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarumo principais turėtų būti kuriamos nacionalinių transporto tinklų jungtys ir užtikrinamas jų sąveikumas;	(5) planuojant, plėtojant ir eksploatuojant transeuropinį transporto tinklą turėtų būti sudarytos sąlygos plėtoti darnių rūšių transportą, numatyti geresni daugiarūšio ir sąveikaus transporto sprendimai, o įvairiarūšis transportas geriau integruotas į visą logistikos grandinę; tai padėtų užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, nes būtų sukurti sklandžiam keleivių ir krovinių vežimui visoje Sąjungoje būtini transporto koridoriai. Be to, šiuo tinklu turėtų būti siekiama stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, užtikrinant pasiekiamumą ir jungtis su visais Sąjungos regionais, įskaitant geresnį susisiekimą su atokiausiais regionais ir kitais atokiais, kaimo, salų, periferiniais ir kalnų regionais bei retai apgyvendintomis vietovėmis, taip pat su tranzito šalimis. Plėtojant transeuropinį transporto tinklą taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos užtikrinti sklandų, saugų ir tvarų visos struktūros įvairiausių asmenų ir prekių judėjimą ir turėtų būti prisidedama prie didesnio ekonomikos augimo ir konkurencingumo užtikrinimo viso pasaulio mastu: vadovaujantis efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarumo principais turėtų būti kuriamos nacionalinių transporto tinklų jungtys ir užtikrinamas jų sąveikumas;

Pakeitimas  4

 

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) didėjant eismo intensyvumui, tarptautinio vežimo sektoriuje vis dažniau susidaro eismo spūsčių. Siekiant užtikrinti tarptautinį keleivių ir prekių judėjimą, transeuropinio transporto tinklo pajėgumai ir tų pajėgumų naudojimas turėtų būti optimizuojami ir, kai reikia, didinami pašalinant su infrastruktūra susijusias kliūtis, taip pat sukuriant trūkstamas infrastruktūros jungtis valstybėse narėse, tarp jų ir prireikus su kaimyninėmis šalimis, atsižvelgiant į vykstančias derybas su šalimis kandidatėmis bei potencialiomis šalimis kandidatėmis;	(6) didėjant eismo intensyvumui, tarptautinio vežimo sektoriuje vis dažniau susidaro eismo spūsčių ir įvyksta avarijų. Siekiant užtikrinti tarptautinį keleivių ir prekių judėjimą, transeuropinio transporto tinklo pajėgumai ir tų pajėgumų naudojimas turėtų būti optimizuojami ir, kai reikia, didinami pašalinant su infrastruktūra susijusias kliūtis, taip pat sukuriant trūkstamas infrastruktūros jungtis valstybėse narėse, tarp jų ir prireikus su kaimyninėmis šalimis ir su šalimis, pasirašiusiomis su Sąjunga bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimus, atsižvelgiant į vykstančias derybas su šalimis kandidatėmis bei potencialiomis šalimis kandidatėmis;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) transeuropinį transporto tinklą daugiausia sudaro esama infrastruktūra. Siekiant įgyvendinti visus naujosios transeuropinės transporto tinklų politikos tikslus, turėtų būti nustatyti vienodi infrastruktūros reikalavimai;	(7) transeuropinį transporto tinklą daugiausia sudaro esama infrastruktūra. Siekiant įgyvendinti visus naujosios transeuropinės transporto tinklų politikos tikslus, turi būti nustatyti vienodi infrastruktūros reikalavimai ir standartai;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) įgyvendinant bendro intereso projektus reikėtų tinkamai atsižvelgti į kiekvieno atitinkamo atskiro projekto konkrečias aplinkybes. Jeigu įmanoma, reikėtų išnaudoti sinergiją su kitų sričių politika, pavyzdžiui, su turizmo aspektais, į civilinės inžinerijos konstrukcijas, pavyzdžiui, tiltus arba tunelius, integruojant dviračių takų infrastruktūrą, įskaitant EuroVelo trasas, arba su saugumo aspektais, integruojant naujas technologijas, pavyzdžiui, jutiklius tiltuose;	(9) įgyvendinant bendro intereso projektus reikėtų tinkamai atsižvelgti į kiekvieno atitinkamo atskiro projekto konkrečias aplinkybes. Jeigu įmanoma, reikėtų išnaudoti ir įgyvendinti sinergiją su kitų sričių politika, pavyzdžiui, su turizmo aspektais, į civilinės inžinerijos konstrukcijas, pavyzdžiui, tiltus arba tunelius, integruojant dviračių takų infrastruktūrą, įskaitant EuroVelo trasas, arba su saugumo aspektais, integruojant naujas, tvarias, aktualias ir ekonomiškai efektyvias technologijas;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11) planuodamos, įgyvendindamos bendro intereso projektus ir vykdydamos su jais susijusias pirkimo procedūras valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų deramai atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/118716;	(11) planuodamos, įgyvendindamos bendro intereso projektus ir vykdydamos su jais susijusias pirkimo procedūras valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų deramai atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/118716, taip pat į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų.
_________________	_________________
16 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti (OL L 258, 2021 7 20, p. 1).	16 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1187 dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) įgyvendinimui paspartinti (OL L 258, 2021 7 20, p. 1).

Pakeitimas  8

 

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12) planuodamos infrastruktūrą valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų deramai atsižvelgti į rizikos vertinimus ir apsvarstyti prisitaikymo priemones, kuriomis būtų didinamas atsparumas, pavyzdžiui, klimato kaitai, gamtiniams pavojaus ir žmogaus sukeltoms katastrofoms. Užtikrinus papildomas paskatas plėtoti darnias transporto rūšis ir pritaikius aukštus žaliosios transporto infrastruktūros standartus, transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimas padės įgyvendinti principą „nedaryti reikšmingos žalos“;	(12) planuodamos infrastruktūrą valstybės narės, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir kitais projektų rengėjais, turėtų deramai atsižvelgti į rizikos vertinimus ir apsvarstyti prisitaikymo priemones bei visas sąnaudų ir naudos vertinimo išvadas, kuriomis būtų didinamas atsparumas, pavyzdžiui, klimato kaitai, gamtiniams pavojaus ir žmogaus sukeltoms katastrofoms. Užtikrinus papildomas paskatas plėtoti darnias transporto rūšis ir pritaikius aukštus žaliosios transporto infrastruktūros standartus, transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimas visų pirma padės sustiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir taikyti, kur tinkama, principą „nedaryti reikšmingos žalos“;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13) atsižvelgiant į Sąjungos infrastruktūros poreikių raidą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pagal kurias Sąjungos išlaidos turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento17 17 straipsnyje, bendro intereso projektai turėtų būti vertinami siekiant užtikrinti, kad TEN-T politika atitiktų Sąjungos transporto, aplinkos ir klimato politikos tikslus. Valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų atlikti planų ir projektų aplinkos vertinimus, į kuriuos turėtų būti įtrauktas vertinimas pagal principą „nedaryti reikšmingos žalos“, pagrįstas naujausiomis turimomis gairėmis ir gerąja patirtimi. Jeigu bendro intereso projekto įgyvendinimas daro reikšmingą žalą aplinkos arba klimato tikslui, reikėtų apsvarstyti pagrįstas alternatyvas;	(13) atsižvelgiant į Sąjungos infrastruktūros poreikių raidą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pagal kurias Sąjungos išlaidos turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento17 17 straipsnyje, bendro intereso projektai turėtų būti vertinami siekiant užtikrinti, kad TEN-T politika atitiktų Sąjungos transporto, aplinkos ir klimato politikos tikslus. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir kitais projektų rengėjais, turėtų atlikti planų ir projektų aplinkos vertinimus, į kuriuos turėtų būti įtrauktas vertinimas pagal principą „nedaryti reikšmingos žalos“, pagrįstas naujausiomis turimomis gairėmis ir gerąja patirtimi. Jeigu bendro intereso projekto įgyvendinimas daro reikšmingą žalą aplinkos arba klimato tikslui, reikėtų apsvarstyti pagrįstas alternatyvas;
__________________	__________________
17 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).	17 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14) pagal TEN-T reglamentą vykdomi infrastruktūros projektai turėtų būti atsparūs galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui – tam atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas, be kita ko, taikant atitinkamas prisitaikymo priemones. Projektams, dėl kurių turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, turėtų būti taikoma atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra, o į sąnaudų ir naudos analizę turėtų būti įtraukiamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sąnaudos ir teigiamas klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis. Atsparumo klimato kaitai didinimo procedūra turėtų būti taikoma remiantis naujausia turima gerąja patirtimi ir gairėmis18. Tai padeda į Sąjungos biudžeto investicijų ir planavimo sprendimus integruoti su klimato kaita susijusią riziką, taip pat pažeidžiamumo klimato kaitai bei prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimus;	(14) pagal TEN-T reglamentą vykdomi infrastruktūros projektai turėtų būti atsparūs galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui – tam atliekamas pažeidžiamumo klimato poveikiui ir rizikos vertinimas, be kita ko, taikant atitinkamas prisitaikymo priemones. Projektams, dėl kurių turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, į sąnaudų ir naudos analizę turėtų būti įtraukiamas teigiamas klimato kaitos švelninimo priemonių poveikis. Tai padeda į Sąjungos biudžeto investicijų ir planavimo sprendimus integruoti su klimato kaita susijusią riziką, taip pat pažeidžiamumo klimato kaitai bei prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimus;
_________________
18 Komisijos pranešimas „2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninės gairės“ (OL C 373, 2021 9 16, p. 1).

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15) valstybės narės ir kiti projektų rengėjai turėtų įvertinti planų ir projektų poveikį aplinkai pagal atitinkamus teisės aktus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai, pvz., kraštovaizdžio fragmentacijos, dirvožemio sandarinimo, oro ir vandens taršos bei triukšmo, arba, jei išvengti neįmanoma, neigiamas poveikis būtų sušvelnintas ar kompensuotas, ir kad būtų veiksmingai apsaugota biologinė įvairovė;	(15) valstybės narės, bendradarbiaudamos su regionų ir vietos valdžios institucijomis, ir kiti projektų rengėjai turėtų įvertinti planų ir projektų poveikį aplinkai pagal atitinkamus teisės aktus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai, pvz., kraštovaizdžio fragmentacijos, dirvožemio sandarinimo, oro ir vandens taršos bei triukšmo, arba, jei išvengti neįmanoma, neigiamas poveikis būtų sušvelnintas ar kompensuotas, ir kad būtų veiksmingai apsaugota biologinė įvairovė;

Pakeitimas  12

 

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16) projektų planavimo ir statybos etape reikėtų deramai atsižvelgti į regioninių bei vietos valdžios institucijų ir visuomenės, kurioms bendro intereso projektas daro poveikį, interesus;	(16) projektų planavimo ir statybos etape, vadovaujantis skaidriais ir nuosekliais įrodymais, reikėtų deramai atsižvelgti į regioninių bei vietos valdžios institucijų ir visuomenės, kurioms bendro intereso projektas daro poveikį, interesus;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17) transeuropinio transporto tinklas turėtų būti apibrėžiamas vadovaujantis bendra ir skaidria metodika ir turėtų atspindėti aukščiausio lygmens infrastruktūros planavimą Sąjungoje. Tai turėtų būti daugiarūšio transporto tinklas, t. y. jis turėtų apimti visų rūšių transportą ir jų jungtis, taip pat atitinkamas eismo ir kelionės informacijos valdymo sistemas;	(17) transeuropinio transporto tinklas turėtų būti apibrėžiamas vadovaujantis bendra ir skaidria metodika ir turėtų atspindėti aukščiausio lygmens infrastruktūros planavimą Sąjungoje. Tai turėtų būti daugiarūšio transporto tinklas, t. y. jis turėtų apimti visų rūšių transportą ir jų jungtis, taip pat atitinkamas eismo ir kelionės informacijos valdymo sistemas, įskaitant vietos transporto rūšis, susijusias su teritorijos morfologija, pavyzdžiui, lynų kelio ir ežerų transportą;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19) be 2030 m. ir 2050 m. terminų, kurie jau nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/201319, šiame reglamente turėtų būti nustatytas tarpinis 2040 m. terminas, iki kurio turi būti užtikrinta atitiktis šiam reglamentui ir kuris yra susijęs su išplėstiniu pagrindiniu tinklu, kuris yra Europos transporto koridorių dalis. Tas pats tarpinis terminas turėtų būti taikomas ir naujiems pagrindiniam tinklui taikomiems standartams, kurie papildo Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatytus reikalavimus; taip siekiama sudaryti sąlygas reikiamoms investicijoms laiku atlikti;	(19) be 2030 m. ir 2050 m. terminų, kurie jau nustatyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/201319, šiame reglamente turėtų būti nustatytas tarpinis 2040 m. terminas, iki kurio turi būti užtikrinta atitiktis šiam reglamentui ir kuris yra susijęs su išplėstiniu pagrindiniu tinklu, kuris yra Europos transporto koridorių dalis. Tas pats tarpinis terminas turėtų būti taikomas ir naujiems pagrindiniam tinklui taikomiems standartams, kurie papildo Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatytus reikalavimus; taip siekiama sudaryti sąlygas reikiamoms investicijoms laiku atlikti. Siekiant užtikrinti 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tikslų įgyvendinimą, turėtų būti nustatytos paskatos;
_________________	_________________
19 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).	19 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

Pakeitimas  15

 

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(21) visuotiniame tinkle turėtų būti įrengta pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrenginių, kad šis tinklas veiksmingai padėtų pereiti prie visai netaršaus judumo, vadovaujantis Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje nustatytais tarpiniais tikslais;	(21) visuotiniame tinkle turėtų būti įrengta pakankamai alternatyviųjų, atsinaujinančių šaltinių ir pažangiųjų degalų infrastruktūros įrenginių, kad šis tinklas veiksmingai padėtų pereiti prie visai netaršaus judumo, vadovaujantis Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje, pagal kurią integruojamos turimos technologijos, atsižvelgiant į vietos ir regionų poreikius, pavyzdžiui, vandeniliu grindžiamas geležinkelių transportas trumpų ir vidutinio nuotolio atkarpų atveju, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES, nustatytais tarpiniais tikslais. Be to, Sąjungos lėšomis turėtų būti plečiami ir finansiškai remiami saugių ir saugomų transporto priemonių stovėjimo aikštelių tinklai, kuriais teikiamos visapusiškos paslaugos;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(23) pagrindinis tinklas apibrėžtas vadovaujantis objektyvia planavimo metodika. Taikant tą metodiką nustatyti svarbiausi miestų transporto mazgai, uostai ir oro uostai bei sienos perėjimo punktai. Kai įmanoma, šie mazgai turi būti sujungti su daugiarūšio transporto jungtimis iki 2030 m., jeigu tai ekonomiškai perspektyvu ir įvykdoma. Ši metodika padėjo užtikrinti visų valstybių narių sujungimą ir pagrindinių salų integraciją į pagrindinį tinklą;	(23) pagrindinis tinklas apibrėžtas vadovaujantis objektyvia planavimo metodika. Taikant tą metodiką nustatyti svarbiausi miestų transporto mazgai, uostai ir oro uostai bei sienos perėjimo punktai. Šie mazgai turi būti sujungti su daugiarūšio transporto jungtimis iki 2030 m., jeigu tai ekonomiškai perspektyvu ir įvykdoma. Ši metodika padėjo užtikrinti visų valstybių narių sujungimą ir pagrindinių salų integraciją į pagrindinį tinklą;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(24) pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2030 m., ir išplėstinis pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2040 m., turėtų būti darnaus daugiarūšio transporto tinklo pagrindas ir atspindėti strategiškai svarbiausius transeuropinio transporto tinklo mazgus ir jungtis, atsižvelgiant į eismo poreikius. Šie tinklai turėtų paskatinti viso visuotinio tinklo plėtrą ir sudaryti sąlygas Sąjungai sutelkti dėmesį į tas transeuropinio transporto tinklo dalis, kurios sukurtų didžiausią Europos pridėtinę vertę, visų pirma tarpvalstybines atkarpas, trūkstamas jungtis, daugiarūšio transporto jungiamuosius punktus ir pagrindines kliūtis;	(24) pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2030 m., ir išplėstinis pagrindinis tinklas, kurio galutinis sukūrimo terminas – 2040 m., turėtų būti darnaus daugiarūšio transporto tinklo pagrindas ir atspindėti strategiškai svarbiausius transeuropinio transporto tinklo mazgus ir jungtis, atsižvelgiant į eismo poreikius. Šie tinklai turėtų paskatinti viso visuotinio tinklo plėtrą ir sudaryti sąlygas Sąjungai sutelkti dėmesį į tas transeuropinio transporto tinklo dalis, kurios sukurtų didžiausią Europos pridėtinę vertę, visų pirma tarpvalstybines atkarpas, trūkstamas jungtis, daugiarūšio transporto jungiamuosius punktus ir pagrindines kliūtis. Šiuo tikslu turėtų būti skatinamos integruotos valdymo struktūros, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, kad būtų paspartintas TEN-T tarpvalstybinių atkarpų įgyvendinimas;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

25 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(25a) TEN-T tinklu turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į iššūkių, su kuriais susiduria Sąjungos regionai, įvairovę, įskaitant geografinius ar didelius fizinius suvaržymus, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, arba kai tokie atvejai susiję su izoliuotais tinklais ar iš dalies izoliuotais tinklais. Siekiant užtikrinti Sąjungos teritorinę sanglaudą, visi regionai turėtų būti įtraukti į visą pagrindinį tinklą, išplėstinį pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą;

Pakeitimas  19

 

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(26) pagrindiniam, išplėstiniam pagrindiniam ir visuotiniam tinklui taikomų infrastruktūros reikalavimų išimtys turėtų būti galimos tik tinkamai pagrįstais atvejais ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tai turėtų apimti atvejus, kai investicijos negali būti pateisinamos arba kai yra tam tikrų geografinių ar didelių fizinių suvaržymų, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, arba kai tokie atvejai susiję su izoliuotais tinklais ar iš dalies izoliuotais tinklais;	(26) pagrindiniam, išplėstiniam pagrindiniam ir visuotiniam tinklui taikomų infrastruktūros reikalavimų išimtys turėtų būti galimos tik tinkamai pagrįstais atvejais ir laikantis tam tikrų sąlygų. Tačiau dėl tokių išimčių neturėtų būti pažeidžiama visų naudotojų teisė naudotis transporto tinklu, visų pirma atokiose ir retai apgyvendintose vietovėse, taip užtikrinant, kad svarbiausiems tranzito punktams būtų suteikta esminė infrastruktūra. Tai turėtų apimti atvejus, kai investicijos negali būti pateisinamos arba kai yra tam tikrų geografinių ar didelių fizinių suvaržymų, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, arba kai tokie atvejai susiję su izoliuotais tinklais ar iš dalies izoliuotais tinklais;

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(27) sausumos infrastruktūros tinklas, sukurtas naudojant pagrindinį tinklą, išplėstinį pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą, turėtų būti sujungtas su transeuropinio transporto tinklo jūrine dalimi. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta tikrai tvari, pažangi, vientisa ir atspari Europos jūrų erdvė. Ji turėtų apimti visus transeuropinio transporto tinklo jūrinės infrastruktūros komponentus;	(27) sausumos infrastruktūros tinklas, sukurtas naudojant pagrindinį tinklą, išplėstinį pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą, turėtų būti sujungtas su transeuropinio transporto tinklo jūrine dalimi. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta tikrai tvari, pažangi, vientisa ir atspari Europos jūrų erdvė. Ji turėtų apimti visus transeuropinio transporto tinklo jūrinės infrastruktūros komponentus, įskaitant atitinkamų uosto ir toliau nuo pakrantės esančių rajonų ir paskutinės geležinkelio atkarpos jungčių plėtrą;

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

27 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(27a) makroregioninės strategijos suteikia platformą gilesnei ir platesnei tarpsektoriniam, regioniniam ir tarpvalstybiniam Sąjungos valstybių narių ir kaimyninių šalių bendradarbiavimui, be kita ko, transporto jungčių ir skaitmeninės aprėpties srityse;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(35a) visos valstybės narės turėtų teikti pirmenybę bendro intereso TEN-T projektams, kiek tai susiję su finansine parama, supaprastintomis viešojo įsigijimo procedūromis, statybos leidimais, apeliacinių skundų pateikimo terminais, trumpais mokėjimų terminais, aiškiomis kontrolės ir stebėsenos procedūromis;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

36 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(36) turėtų būti atliekama bendro intereso projektų, kuriems siekiama gauti Sąjungos finansavimą, socialinė ekonominė sąnaudų ir naudos analizė, grindžiama pripažinta metodika, kurią atliekant būtų atsižvelgiama į susijusią socialinę, ekonominę, su klimatu susijusią ir aplinkosauginę naudą ir sąnaudas bei į projektų gyvavimo ciklą. Su klimatu susijusių ir aplinkosauginių sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti grindžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES atliktu poveikio aplinkai vertinimu21;	(36) turėtų būti atliekama bendro intereso projektų, kuriems siekiama gauti Sąjungos finansavimą, socialinė ekonominė sąnaudų ir naudos analizė, grindžiama pripažinta metodika, kurią atliekant būtų atsižvelgiama į susijusią socialinę, ekonominę, su klimatu susijusią ir aplinkosauginę naudą, teritorinę pusiausvyrą ir sąnaudas bei į projektų gyvavimo ciklą. Su klimatu susijusių ir aplinkosauginių sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti grindžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES21 atliktu poveikio aplinkai vertinimu;
_________________	_________________
21 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).	21 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(38) siekiant užtikrinti Sąjungos ir trečiųjų šalių infrastruktūros tinklų jungtis ir sąveikumą, būtinas bendradarbiavimas su šiomis trečiosiomis šalimis, įskaitant kaimynines šalis. Į tai atsižvelgdama Sąjunga, prireikus, turėtų skatinti vykdyti bendro intereso projektus su tomis šalimis, įvertindama ir užtikrindama, kad būtų laikomasi transeuropinio transporto tinklo tikslų ir reikalavimų ir taip užtikrinamas Sąjungos tinklo sąveikumas;	(38) siekiant užtikrinti Sąjungos ir trečiųjų šalių infrastruktūros tinklų jungtis ir sąveikumą, būtinas bendradarbiavimas su šiomis trečiosiomis šalimis, įskaitant kaimynines šalis. Į tai atsižvelgdama Sąjunga, prireikus, turėtų skatinti vykdyti bendro intereso projektus su tomis šalimis, įvertindama ir užtikrindama, kad būtų laikomasi transeuropinio transporto tinklo tikslų ir reikalavimų ir taip užtikrinamas Sąjungos tinklo sąveikumas, išvengiant jo panaudojimo nelegaliai migracijai;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

38 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(38a) Europos transporto koridoriai turėtų būti išplėsti į Moldovos Respubliką ir Ukrainą stabiliomis ir saugiomis geopolitinėmis aplinkybėmis, kartu užtikrinant tinkamą finansinę paramą;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(42) ERTMS turėtų būti nuolat diegiama ne tik pagrindiniame tinkle, išplėstiniame pagrindiniame tinkle ir visuotiniame tinkle, įskaitant miestų transporto mazgus, bet ir privažiavimo prie daugiarūšių terminalų keliuose. Tai leis vykdyti operacijas tik su ERTMS ir padidins geležinkelio įmonių verslo galimybes;	(42) ERTMS turėtų būti nuolat diegiama ir sinchronizuojama ne tik pagrindiniame tinkle, išplėstiniame pagrindiniame tinkle ir visuotiniame tinkle, įskaitant miestų transporto mazgus, bet ir privažiavimo prie daugiarūšių terminalų keliuose. Tai leis vykdyti operacijas tik su ERTMS ir padidins geležinkelio įmonių verslo galimybes;

Pakeitimas  27

 

Pasiūlymas dėl reglamento

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(47) trumpųjų nuotolių laivyba gali svariai prisidėti prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo: gali būti plukdoma daugiau krovinių ir keleivių. Plėtoti Europos jūrų erdvę turėtų būti skatinama, kuriant arba modernizuojant trumpųjų nuotolių laivybos maršrutus ir plėtojant jūrų uostus bei jų jungtis su atokesnėmis teritorijomis, kad būtų užtikrinta efektyvi ir tvari integracija su kitomis transporto rūšimis;	(47) trumpųjų nuotolių laivyba gali svariai prisidėti prie transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo: gali būti plukdoma daugiau krovinių ir keleivių. Plėtoti Europos jūrų erdvę turėtų būti skatinama, kuriant arba modernizuojant trumpųjų nuotolių laivybos maršrutus ir plėtojant jūrų uostus bei jų jungtis su atokesnėmis teritorijomis, kad būtų užtikrinta efektyvi ir tvari integracija su kitomis transporto rūšimis, užtikrinant lengvatas, atleidimą nuo mokesčių ir paskatas, siekiant kompensuoti kitų transporto alternatyvų trūkumą. Atsižvelgiant į tai, pirmenybė turėtų būti teikiama tokiems projektams kaip Reino-Maino-Dunojaus upių transporto koridorius, jungiantis Juodąją jūrą su Šiaurės jūra, nes įvairiarūšis sausumos ir uostų susisiekimas visame laivybos kanale šiems regionams be ekonominės naudos atneštų naudos ir socialinėje bei kultūros srityje;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

48 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(48) kelių transportu Sąjungoje vežami trys ketvirtadaliai visų vidaus krovinių (vertinant pagal tonkilometrius) ir apie 90 % viso vidaus keleivių srauto (vertinant pagal keleivių kilometrus). Atsižvelgiant į kelių transporto svarbą ir įsipareigojimą gerinti kelių eismo saugumą pagal tarpinį Darnaus ir išmanaus judumo strategijos tikslą, būtina tobulinti kelių infrastruktūrą, kad būtų padidintas saugumas;	(48) kelių transportu Sąjungoje vežami trys ketvirtadaliai visų vidaus krovinių (vertinant pagal tonkilometrius) ir apie 90 % viso vidaus keleivių srauto (vertinant pagal keleivių kilometrus). Atsižvelgiant į kelių transporto svarbą ir įsipareigojimą gerinti kelių eismo saugumą pagal tarpinį Darnaus ir išmanaus judumo strategijos tikslą, būtina užtikrinti priežiūrą ir tobulinti kelių infrastruktūrą, kad būtų padidintas visų naudotojų saugumas;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

50 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(50a) nustatant miestų transporto mazgus ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas funkcinių miestų teritorijų rėmimui, nes jos yra svarbios skatinant vietos valdžios institucijų ir partnerių bendradarbiavimą už administracinių sienų, taip pat toliau stiprinant miesto ir kaimo ryšius, ypatingą dėmesį reikėtų skirti eismo intensyvumui, kad būtų pagerintas miestų transporto mazgų ir aplinkinių kaimo ir (arba) priemiesčių vietovių susisiekimas ir užtikrintas labiau subalansuotas teritorinis požiūris;

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

50 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(50b) miestų transporto mazgai turėtų įtraukti Europos miestus į TEN-T valdymą, kad miestų lygmeniu būtų sumažintos kliūtys paramai, skirtai visoms pastangoms užtikrinti miestų prieinamumą. Valstybės narės turėtų imtis skubių ir plataus užmojo veiksmų, kad miestai taptų įtraukesni, atsižvelgdamos į visus vertingus transporto mazgus, ir taip paspartinti pažangą siekiant 2030 m. ir 2050 m. tikslų, susijusių su pagrindinio ir visuotinio tinklo užbaigimu;

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

52 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(52) valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Ji turėtų padėti regionams ir miestams parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama;	(52) valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Ji turėtų padėti regionams, miestams ir miestų funkcinėms erdvėms parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama;

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

53 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(53) pagal programą „Europos horizontas“ įsteigta misija dėl neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų siekiama, kad iki 2030 m. Sąjungoje būtų 100 neutralaus poveikio klimatui miestų. Šioje misijoje dalyvaujantys miestai veiks kaip eksperimentų ir inovacijų centrai, o iki 2050 m. prie jų prisijungs kiti miestai;	(53) pagal programą „Europos horizontas“ įsteigta misija dėl neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų siekiama, kad iki 2030 m. Sąjungoje būtų 100 neutralaus poveikio klimatui miestų. Šioje misijoje dalyvaujantys miestai veiks kaip eksperimentų ir inovacijų centrai, o iki 2050 m. prie jų prisijungs kiti miestai. Kadangi ši programa taip gerai vertinama visoje Sąjungoje, pagal ją turėtų būti pradėta nauja neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija, numatant naujus miestus ir dosnesnį biudžetą;

Pakeitimas  33

 

Pasiūlymas dėl reglamento

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(54) skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos padeda didinti įvairių transporto rūšių integraciją, sujungdamos kelis transporto pasiūlymus į vieną. Tolesnė jų plėtra turėtų prisidėti prie įpročių transformacijos – perėjimo prie darniausių transporto rūšių, viešojo transporto ir aktyviojo judumo, pavyzdžiui, vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu;	(54) skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos padeda didinti įvairių transporto rūšių integraciją, sujungdamos kelis transporto pasiūlymus į vieną. Tolesnė jų plėtra turėtų būti užtikrinta ir atokiose vietovėse ir, kai įmanoma, turėtų prisidėti prie įpročių transformacijos – perėjimo prie darniausių transporto rūšių, viešojo transporto ir aktyviojo judumo, pavyzdžiui, vaikščiojimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu;

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

58 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(58) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti pagrindas plačiai diegti naujas technologijas ir inovacijas, tokias kaip 5G ryšio infrastruktūra, kurios gali padėti padidinti bendrą Europos transporto sektoriaus efektyvumą ir pajėgumus užtikrinti saugų keleivių vežimą efektyviomis priemonėmis, padaryti viešąjį arba ekologiškesnį transportą patrauklesnį keleiviams ir sumažinti jo anglies pėdsaką. Taip bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų, o kartu ir prie tikslo didinti Sąjungos energetinį saugumą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti padidintos galimybės naudoti alternatyviuosius degalus ir susijusią infrastruktūrą;	(58) transeuropinis transporto tinklas turėtų būti pagrindas plačiai diegti naujas technologijas ir inovacijas, tokias kaip skaitmeninė ir 5G ryšio infrastruktūra bei daiktų internetas, kurios gali padėti padidinti bendrą Europos transporto sektoriaus efektyvumą ir pajėgumus užtikrinti saugų keleivių vežimą efektyviomis priemonėmis, padaryti viešąjį arba ekologiškesnį transportą patrauklesnį keleiviams ir sumažinti jo anglies pėdsaką. Taip bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų, o kartu ir prie tikslo didinti Sąjungos energetinį saugumą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti padidintos galimybės naudoti alternatyviuosius degalus ir susijusią infrastruktūrą;

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

59 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(59) transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti įrengta pakankamai viešai prieinamų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių greitojo įkrovimo prieigų. Šis tikslas turėtų padėti užtikrinti visavertes tarpvalstybines jungtis ir sudaryti sąlygas naudotis elektrinėmis transporto priemonėms visoje Sąjungoje. Atstumu pagrįsti transeuropinio transporto tinklo tiksliniai rodikliai, apibrėžti Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], yra skirti užtikrinti bent minimalią pakankamą elektros įkrovimo prieigų aprėptį pagrindiniuose Sąjungos kelių tinkluose;	(59) transeuropiniame transporto tinkle turėtų būti įrengta pakankamai viešai prieinamų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių greitojo įkrovimo prieigų. Šis tikslas turėtų padėti užtikrinti visavertes tarpvalstybines jungtis ir sudaryti sąlygas naudotis elektrinėmis transporto priemonėms visoje Sąjungoje. Atstumu pagrįsti transeuropinio transporto tinklo tiksliniai rodikliai, apibrėžti Reglamente (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo], yra skirti užtikrinti pakankamą elektros įkrovimo prieigų aprėptį Sąjungos kelių tinkluose, įskaitant vietoves, susiduriančias su geografinėmis ir demografinėmis problemomis, ir atokiausius regionus;

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

59 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(59a) reikėtų remti stiprius ir pažangius elektros energijos tiekimo tinklus, kad TEN-T koridoriuose būtų galima įrengti greito įkrovimo stoteles;

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

62 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(62) atsižvelgdamos į patirtį valdant COVID-19 pandemijos sukeltą krizę25 ir siekdamos išvengti eismo sutrikimų ir nenumatytų atvejų ateityje, planuodamos infrastruktūrą valstybės narės turėtų atsižvelgti į transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą klimato kaitai, gamtiniams pavojams, žmogaus sukeltoms katastrofoms ir kitiems sutrikdymams, darantiems poveikį Sąjungos transporto sistemos veikimui. Šiuo tikslu į Europos transporto koridorius taip pat turėtų būti įtrauktos svarbios aplinkinės linijos, kuriomis būtų galima naudotis spūsčių ar kitų problemų pagrindiniuose keliuose atveju. Be to, dėl daugiarūšio šių linijų pobūdžio, ekstremaliųjų situacijų atveju viena transporto rūšis galėtų būti pakeista kita;	(62) atsižvelgdamos į patirtį valdant COVID-19 pandemijos sukeltą krizę25 ir siekdamos išvengti eismo sutrikimų ir nenumatytų atvejų ateityje, planuodamos infrastruktūrą valstybės narės turėtų atsižvelgti į transporto infrastruktūros saugumą ir atsparumą klimato kaitai, gamtiniams pavojams, žmogaus sukeltoms katastrofoms ir kitiems sutrikdymams, darantiems poveikį Sąjungos transporto sistemos veikimui. Europos Komisija turėtų sukurti nuolatinį automatinį „žaliųjų koridorių“, einančių pagal transeuropinio transporto tinklo vidaus sienas, aktyvavimo mechanizmą, ir paraginti, kad atitinkamos valstybės narės ir regionai pastoviai nustatytų prioritetinius tranzito taškus, kuriems netaikomi jokie apribojimai. Šiuo tikslu į Europos transporto koridorius taip pat turėtų būti įtrauktos svarbios aplinkinės linijos, kuriomis būtų galima naudotis spūsčių ar kitų problemų pagrindiniuose keliuose atveju. Be to, dėl daugiarūšio šių linijų pobūdžio, ekstremaliųjų situacijų atveju viena transporto rūšis galėtų būti pakeista kita;
_________________	_________________
25 Komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires. C(2020)1897 final (OL C 96 I, 2020 3 24, p. 1), ir 2020 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Žaliųjų transporto koridorių atnaujinimas siekiant palaikyti ekonomiką atsinaujinusios COVID-19 pandemijos laikotarpiu“, COM(2020)685 final.	25 Komunikatas dėl žaliųjų koridorių atvėrimo pagal Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires, C(2020)1897 final (OL C 96 I, 2020 3 24, p. 1), ir 2020 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Žaliųjų transporto koridorių atnaujinimas siekiant palaikyti ekonomiką atsinaujinusios COVID-19 pandemijos laikotarpiu“, COM(2020)685 final.

Pagrindimas

Pagrindinis žaliųjų koridorių principas – užtikrinti nenutrūkstamą tiekimo grandinių veikimą bendrojoje rinkoje ir išvengti galimų trūkumų, kuriuos patirtų teritorijos ir įmonės.

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

63 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(63) įmonių, įskaitant įmones, kurios priklauso arba yra kontroliuojamos trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, įskaitant trečiojoje šalyje įsisteigusias įmones, dalyvavimas gali paspartinti transeuropinio transporto tinklo kūrimą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis įmonių, priklausančių arba kontroliuojamų trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, dalyvavimas arba indėlis į bendro intereso projektus gali pakenkti saugumui ir viešajai tvarkai Europos Sąjungoje. Nepažeidžiant bendradarbiavimo mechanizmo pagal Reglamentą (ES) 2019/45226 ir jį papildant, būtinas didesnis informuotumas apie tokį dalyvavimą arba indėlį, kad valdžios institucijos galėtų įsikišti, jei paaiškėtų, kad jis gali turėti įtakos saugumui arba viešajai tvarkai Sąjungoje ir toks dalyvavimas ar indėlis nepatenka į Reglamento (ES) 2019/452 taikymo sritį;	(63) įmonių, įskaitant įmones, kurios priklauso arba yra kontroliuojamos trečiosios šalies fizinio asmens arba trečiosios šalies įmonės, įskaitant trečiojoje šalyje įsisteigusias įmones, dalyvavimas gali paspartinti transeuropinio transporto tinklo kūrimą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis įmonių, kurios priklauso trečiosios šalies fiziniam asmeniui ar trečiosios šalies įmonei, ar įmonei, kurioje dalyvauja trečiosios šalies viešoji ar valstybinė institucija, arba yra jų kontroliuojamos, dalyvavimas arba indėlis į bendro intereso projektus gali pakenkti saugumui ir viešajai tvarkai Europos Sąjungoje. Nepažeidžiant bendradarbiavimo mechanizmo pagal Reglamentą (ES) 2019/45226 ir jį papildant, būtinas didesnis informuotumas apie tokį dalyvavimą arba indėlį, kad valdžios institucijos galėtų įsikišti, jei paaiškėtų, kad jis gali turėti įtakos saugumui arba viešajai tvarkai Sąjungoje ir toks dalyvavimas ar indėlis nepatenka į Reglamento (ES) 2019/452 taikymo sritį;
_________________	_________________
26 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79I, 2019 3 21, p. 1).	26 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/452 2019 m. kovo 19 d. kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema; OL L 79I, 2019 5 27, p. 1.

Pakeitimas  39

 

Pasiūlymas dėl reglamento

66 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(66) Europos transporto koridoriai turėtų padėti plėtoti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą tokiu būdu, kad būtų šalinamos kliūtys, gerinamos tarpvalstybinės jungtys ir didinamas efektyvumas ir tvarumas. Jie turėtų prisidėti prie sanglaudos didinimo gerinant teritorinį bendradarbiavimą. Juos naudojant taip pat turėtų būti siekiama platesnių transporto politikos tikslų ir sudaromos palankesnės sąlygos sąveikumui, įvairių transporto rūšių integracijai ir daugiarūšio vežimo operacijoms. Koridoriais grindžiamas požiūris turėtų būti skaidrus bei aiškus, o tokių koridorių valdymas neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos ar sąnaudų;	(66) Europos transporto koridoriai turėtų padėti plėtoti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą tokiu būdu, kad būtų šalinamos kliūtys, užtikrinamos tarpvalstybinės jungtys ir didinamas efektyvumas ir tvarumas. Jie turėtų prisidėti prie sanglaudos gerinant teritorinį bendradarbiavimą taikant principą „iš apačios į viršų“, kuriuo atsižvelgiama į vietos bendruomenių, vietos ir regioninės valdžios institucijų poreikius. Juos naudojant taip pat turėtų būti siekiama platesnių transporto politikos tikslų ir sudaromos palankesnės sąlygos sąveikumui, įvairių transporto rūšių integracijai ir daugiarūšio vežimo operacijoms, užtikrinant geografinį aspektą. Koridoriais grindžiamas požiūris turėtų būti skaidrus bei aiškus, o tokių koridorių valdymas neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos ar sąnaudų. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad svarbu užtikrinti papildomus finansinius išteklius pagal daugiametę finansinę programą, nes pagal Europos infrastruktūros tinklų mechanizmą skirtų lėšų pagrindiniam ir visuotiniam tinklui užbaigti nepakanka. Tai taip pat būtina atsižvelgiant į valstybės, vietos ir regioninės valdžios institucijoms jau tenkančią finansinę naštą tinklo priežiūrai ir plėtrai;

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

67 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(67a) Komisija, atsižvelgdama į šį koordinavimą ir į tai, kad nėra perspektyvių logistinių ir transporto rūšių alternatyvų, turėtų imtis priemonių, kad atgrasytų valstybes nares nuo vienašalių tarpvalstybinių apribojimų tinkle, visų pirma centriniuose transporto mazguose, kad būtų išvengta kliūčių tarpvalstybiniam tranzitui;

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti vidaus rinkos vientisumą, atsižvelgiant į strateginį krovininio ir keleivinio transporto bei logistikos, kaip nepakeičiamos varomosios jėgos remiant nacionalinį tiekimą ir laisvą prekių judėjimą visoje ES, vaidmenį, labai svarbu atgrasyti nuo vienašalių eismo ribojimo priemonių ir būtina stiprinti TEN-T valdymo priemones, kad nebūtų kliudoma tranzitui per sienas pagrindiniuose mazguose ir užtikrintas alternatyvių geležinkelių ar kelių maršrutų aktyvavimas ir koordinuotas valdymas.

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

73 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(73) norint pasiekti transeuropinio transporto tinklo tikslus, visų pirma susijusius su Sąjungos transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir skaitmenizacija, reikia patikimos reguliavimo sistemos. Valstybės narės turėtų įgyvendinti plataus užmojo reformas darnaus transporto problemoms spręsti, kaip nurodyta Europos semestre. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone skatinamos reformos ir investicijos, skirtos transporto darnumui didinti, išmetamam ŠESD kiekiui mažinti, saugai ir efektyvumui didinti. Atitinkamos priemonės šiuo tikslu įtrauktos į patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;	(73) norint pasiekti transeuropinio transporto tinklo tikslus, visų pirma susijusius su Sąjungos transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir skaitmenizacija, reikia patikimos reguliavimo sistemos. Valstybės narės turėtų įgyvendinti plataus užmojo reformas darnaus transporto problemoms spręsti, kaip nurodyta Europos semestre. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone skatinamos reformos ir investicijos, skirtos transporto darnumui didinti, išmetamam ŠESD kiekiui mažinti, saugai ir efektyvumui didinti. Reikalingos finansinės ir nefinansinės paramos priemonės, pavyzdžiui, specialus biudžetas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę vietos ir regioninės valdžios institucijoms remti, kad jos atitiktų naujus miestų transporto mazgams taikomus reikalavimus. Atitinkamos priemonės šiuo tikslu įtrauktos į patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) miestų transporto mazgas – miesto zona, kurioje transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, uostai, įskaitant keleivių terminalus, oro uostai, geležinkelio stotys, autobusų terminalai, logistikos centrai ir įrenginiai bei krovinių terminalai, esantys miesto zonoje arba aplink ją, yra sujungti su kitais tos infrastruktūros elementais ir su regioninio ir vietos eismo infrastruktūra;	f) miestų transporto mazgas – miesto zona, kurioje transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, uostai, įskaitant keleivių terminalus, oro uostai, geležinkelio stotys, autobusų terminalai, logistikos centrai ir įrenginiai bei krovinių terminalai, esantys miesto zonoje, įskaitant jų funkcines miesto zonas, arba aplink ją, yra sujungti su kitais tos infrastruktūros elementais ir su regioninio ir vietos eismo infrastruktūra;

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 pastraipos g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) izoliuotas tinklas – valstybės narės geležinkelių tinklas (ar jo dalis), kurio vėžės plotis skiriasi nuo Europos standartinio nominalaus vėžės pločio (1435 mm) ir su kuriuo susijusių tam tikrų svarbiausių investicijų į infrastruktūrą negalima pagrįsti ekonomine nauda dėl to tinklo ypatumų, kuriuos lemia jo geografinė atskirtis ar periferinė padėtis;	g) izoliuotas tinklas – valstybės narės geležinkelių tinklas (ar jo dalis), kurio vėžės plotis skiriasi nuo Europos standartinio nominalaus vėžės pločio (1435 mm) ir su kuriuo susijusių tam tikrų svarbiausių investicijų į infrastruktūrą negalima pagrįsti ekonomine nauda, nebent jos būtų orientuotos į artėjimą prie Europos standarto;

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Transeuropinis transporto tinklas stiprina Sąjungos socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir padeda kurti tvarią, efektyvią ir atsparią bendrą Europos transporto erdvę, kuri padeda užtikrinti, kad jos naudotojai gautų didesnę naudą, ir prisideda prie integracinio augimo. Jis turi aiškią Europos pridėtinę vertę, t. y. padeda siekti tikslų, susijusių su šiomis keturiomis kategorijomis:	2. Transeuropinis transporto tinklas stiprina Sąjungos socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir padeda kurti tvarią, efektyvią ir atsparią bendrą Europos transporto erdvę, kuri padeda užtikrinti, kad jos naudotojai gautų didesnę naudą, ir prisideda prie integracinio augimo ir suteikia išplėtotų jungčių galimybes tiek tarpnacionaliu, tiek regionų ir vietos lygmeniu. Jis turi aiškią Europos pridėtinę vertę, t. y. padeda siekti tikslų, susijusių su šiomis keturiomis kategorijomis:

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) sudaromos sąlygos aktyviau naudoti darnesnio transporto rūšis, be kita ko, toliau plėtojant spartų tolimojo susisiekimo keleivinį geležinkelių tinklą ir visiškai sąveikų krovininį geležinkelių tinklą, patikimą vidaus vandenų ir trumpųjų nuotolių laivybos tinklą visoje Sąjungoje;	ii) sudaromos sąlygos aktyviau naudoti darnesnio transporto rūšis, be kita ko, toliau plėtojant spartų tolimojo susisiekimo keleivinį geležinkelių tinklą ir visiškai sąveikų krovininį geležinkelių tinklą, patikimą vidaus vandenų, ežerų ir trumpųjų nuotolių laivybos tinklą visoje Sąjungoje;

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) užtikrinamas visų Sąjungos regionų, įskaitant atokiausius regionus ir kitus atokius, salų, periferinius ir kalnų regionus, taip pat retai apgyvendintas vietoves, pasiekiamumas ir jungtys;	i) pagerintas visų Sąjungos regionų, įskaitant atokiausius regionus ir kitus atokius, salų, periferinius ir kalnų regionus, taip pat retai apgyvendintas vietoves, pasiekiamumas ir jungtys;

Pakeitimas  47

 

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) mažinami valstybių narių infrastruktūros kokybės skirtumai;	ii) mažinami valstybių narių infrastruktūros kokybės skirtumai, visų pirma tarp miesto ir pramoninių vietovių, atokiausių regionų, Sąjungos pasienio regionų ir kitų atokių, kaimo, kalnų, salų regionų, taip pat retai apgyvendintų vietovių;

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) keleivinio ir krovininio transporto srityje užtikrinama, kad būtų efektyviai koordinuojama ir sujungiama transporto infrastruktūra, skirta, viena vertus, tolimajam susisiekimui ir, kita vertus, regioniniam bei vietos susisiekimui ir transporto paslaugoms miestų transporto mazguose;	iii) keleivinio ir krovininio transporto srityje užtikrinama, kad būtų efektyviai koordinuojama ir sujungiama transporto infrastruktūra, skirta, viena vertus, tolimajam susisiekimui ir, kita vertus, regioniniam bei vietos susisiekimui ir transporto paslaugoms miestų, vidaus teritorijų, pakrančių ir kalnuotų vietovių transporto mazguose;

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punkto iv a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	iva) patobulintos jungtys tarp valstybių narių ir su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, visų pirma tranzito šalimis, gerinant ir užbaigiant tarpvalstybines atkarpas, būtinas, kad pagrindinio tinklo koridoriai veiktų visu pajėgumu;

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) užtikrinamas nacionalinių, regioninių ir vietos transporto tinklų sąveikumas;	iii) užtikrinamas nacionalinių, regioninių ir vietos transporto tinklų įvairiarūšis vežimas ir sąveikumas;

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
ii) keleivių ir krovinių vežimo srityje užtikrinami saugos, saugumo ir aukštos kokybės standartai, įskaitant naudotojams teikiamų paslaugų kokybę;	ii) keleivių ir krovinių vežimo srityje užtikrinami saugos, saugumo ir aukštos kokybės standartai, įskaitant naudotojams teikiamų paslaugų kokybę ir tinklo kokybę ir priežiūrą, ypač regionų ir vietos lygmeniu;

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto vi a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	via) tinkamos infrastruktūros, skirtos prieigai prie tarpvalstybinių atkarpų, sukūrimas;

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punkto vi b papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	vib) geresnių jungčių krovininiam transportui tarp izoliuotų gamybos rajonų ir didelio gyventojų tankio vietovių, siekiant skatinti efektyvią logistiką ir trumpesnę transporto ir paskirstymo trukmę, sukūrimas;

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) optimizuojama infrastruktūros integracija ir sujungimas;	b) optimizuojama infrastruktūros integracija ir sujungimas tiek Europos lygmeniu, tiek su trečiosiomis šalimis, taip pat tarpvalstybinėms ir tranzito jungtims;

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) saugių ir saugomų stovėjimo aikštelių ir visapusiškų paslaugų vairuotojams bei keliautojams diegimas;

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Visuotinį tinklą sudaro visa esama ir planuojama transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūra, taip pat priemonės, kuriomis skatinamas efektyvus ir socialiniu bei aplinkosaugos požiūriu tvarus tokios infrastruktūros naudojimas.	2. Visuotinį tinklą sudaro visa esama ir planuojama transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūra, taip pat priemonės, kuriomis skatinamas efektyvus ir ekonominiu, socialiniu, teritorinės sanglaudos bei aplinkosaugos požiūriu tvarus tokios infrastruktūros naudojimas.

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Pagrindinį ir išplėstinį pagrindinį tinklą sudaro tos transeuropinio transporto tinklo dalys, kurių plėtrai teikiama pirmenybė, siekiant transeuropinio transporto tinklo plėtros tikslų.	3. Pagrindinį ir išplėstinį pagrindinį tinklą sudaro tos transeuropinio transporto tinklo dalys, kurių plėtrai teikiama pirmenybė, siekiant transeuropinio transporto tinklo plėtros tikslų. Valstybės narės sujungia pagrindinius ir išplėstinius tinklus su nacionaliniais, regioniniais ir vietos judumo tinklais.

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Bendro intereso projektas aprėpia visą savo ciklą, įskaitant galimybių studijas, leidimų išdavimo procedūras, statybą, eksploatavimą ir vertinimą.	3. Bendro intereso projektas aprėpia visą savo ciklą, įskaitant galimybių studijas, leidimų išdavimo procedūras, statybą, eksploatavimą, priežiūrą, stebėseną ir vertinimą.

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Komisija įgyvendinimo aktu gali reikalauti, kad valstybės narės įsteigtų vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už bendro intereso tarpvalstybinių infrastruktūros projektų statybą ir valdymą. Atitinkamas Europos koordinatorius turi stebėtojo statusą to vieno subjekto valdyboje arba stebėtojų taryboje arba abiejuose šiuose organuose.	5. Komisija įgyvendinimo aktu gali reikalauti, kad valstybės narės įsteigtų vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už bendro intereso tarpvalstybinių infrastruktūros projektų statybą, valdymą ir priežiūrą. Atitinkamas Europos koordinatorius turi stebėtojo statusą to vieno subjekto valdyboje arba stebėtojų taryboje arba abiejuose šiuose organuose.

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) baigti kurti prieigos prie tarpvalstybinių atkarpų infrastruktūrą, įskaitant papildomus darbus ir paramą jungtims su trečiosiomis šalimis užtikrinti;

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f) sudaryti palankesnes sąlygas susisiekimui vidaus vandenų keliais su trečiosiomis šalimis;	f) sudaryti palankesnes sąlygas susisiekimui vidaus vandenų keliais su trečiosiomis šalimis, ypač, kai tinkama, ežerų transportui pasienio zonose;

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) užtikrinti, kad salose būtų veiksmingai taikomas teritorinio tęstinumo principas ir kad visos susisiekimo spragos būtų užpildytos didinant paslaugų ir jungčių prieinamumą ir taikant tinkamas priemones, kurios būtų naudingos tiek gyventojams, tiek turistams;

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) užtikrinti optimalią transporto rūšių integraciją ir skirtingų transporto rūšių sąveikumą;	c) užtikrinti optimalią transporto rūšių integraciją ir skirtingų transporto rūšių sąveikumą, ypač tarp miestų ir tankiai apgyvendintų vietovių, ekonominės svarbos vietovių ir periferinių, pakrantės, salų bei kalnuotų vietovių;

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) sukurti trūkstamas jungtis ir pašalinti kliūtis, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose;	d) sukurti trūkstamas jungtis ir pašalinti kliūtis ir baigti kurti prieinamumo infrastruktūrą, visų pirma tarpvalstybinėse atkarpose;

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies g punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g) užtikrinti, kad esama infrastruktūra būtų tinkama naudoti ir gerinti arba išlaikyti jos kokybę, susijusią su transporto sistemos ir transporto operacijų sauga, saugumu ir efektyvumu, atsparumu klimato kaitai ir nelaimėms, aplinkosauginiu veiksmingumu ir eismo srautų tęstinumu;	g) užtikrinti, kad esama infrastruktūra būtų tinkama naudoti ir gerinti arba išlaikyti jos kokybę, susijusią su transporto sistemos ir transporto operacijų sauga, saugumu ir efektyvumu, saugiomis ir saugomomis parkavimo erdvėmis, atsparumu klimato kaitai ir nelaimėms, aplinkosauginiu veiksmingumu ir eismo srautų tęstinumu;

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) prisidėti prie transporto išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir didesnio energetinio saugumo, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones ir laivus bei atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalus, taip pat diegiant atitinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūrą;	a) prisidėti prie transporto išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir didesnio energetinio saugumo, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones ir laivus bei atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalus, taip pat diegiant atitinkamą alternatyviųjų, atsinaujinančiųjų išteklių ir pažangių degalų infrastruktūrą;

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa) užtikrinti naudą piliečiams ir įmonėms, kad jie galėtų naudotis gamybos ir plėtros, taip pat darbo vietų kūrimo požiūriu naudingu junglumu, ypač regionuose, kurie susiduria su didesniais prieigos ir jungčių sunkumais, todėl yra ypač nepalankioje padėtyje, kiek tai susiję su patekimu į vidaus rinką ir konkurencingumu;

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) mažinti neigiamą tranzitinio geležinkelių ir kelių transporto poveikį miestų zonoms;	b) mažinti neigiamą tranzitinio geležinkelių ir kelių transporto poveikį miestams ir miestų funkcinėms zonoms;

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) gerinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, visų pirma skatinant kurti jungtis su retai apgyvendintais, atokiais, kaimo, salų, kalnų ir atokiausiais regionais;

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) išplėtoti saugų ir patikimą kelių tinklą, kuriame būtų įrengta pakankamai alternatyviųjų degalų infrastruktūros objektų;	d) išplėtoti saugų ir patikimą kelių tinklą, kuriame būtų įrengta pakankamai saugių ir saugomų parkavimo erdvių ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros objektų;

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga) integruoti IRT infrastruktūrą, visų pirma e. bilietų pardavimą, ir judumą kaip paslaugą visoms transporto rūšims, naudojantis pagrindiniu, išplėstiniu ir visuotiniu tinklu ir jų jungtimis su nacionaliniais, regioniniais ir vietos tinklais;

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) naujų geležinkelio linijų nominalus vėžės plotis būtų 1435 mm, išskyrus atvejus, kai nauja linija nutiesta pratęsus tinklą, kurio vėžės plotis yra kitoks ir kuris atskirtas nuo pagrindinių Sąjungos geležinkelio linijų;	b) naujų geležinkelio linijų nominalus vėžės plotis būtų 1435 mm;

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/79758 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).	b) valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu ir novatoriškų technologijų, pvz., vandenilio technologijų, naudojimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/79758 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).
__________________	__________________
58 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje OL L 138, 2016 5 26, p. 44).	58 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies a punkto 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nustatydama vandens atskaitos lygį Komisija atsižvelgia į reikalavimus, nustatytus tarptautinėse konvencijose ir tarp valstybių narių sudarytuose susitarimuose;	Nustatydama vandens atskaitos lygį Komisija atsižvelgia į reikalavimus, nustatytus tarptautinėse konvencijose ir tarp valstybių narių sudarytuose susitarimuose, ir konsultuojasi su atitinkamomais suinteresuotaisiais subjektais.

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) skatinimui naudotis darniu, saugiu ir patikimu vidaus vandenų transportu, be kita ko, miesto transporto mazguose;	c) skatinimui naudotis darniu, daugiarūšiu, saugiu ir patikimu vidaus vandenų transportu, be kita ko, miesto transporto mazguose;

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) skatinimui taikyti ir plėtoti priemones, kuriomis didinamas vidaus vandenų transporto ir transporto infrastruktūros aplinkosauginis veiksmingumas, įskaitant visai netaršius ir mažataršius laivus bei priemones poveikiui vandens telkiniams ir nuo vandens priklausomai biologinei įvairovei švelninti, laikantis galiojančių reikalavimų pagal Sąjungos teisę arba atitinkamus tarptautinius susitarimus.	e) skatinimui taikyti ir plėtoti priemones, kuriomis didinamas vidaus vandenų transporto ir transporto infrastruktūros aplinkosauginis veiksmingumas, įskaitant alternatyvių, atsinaujinančių išteklių ir pažangų kurą naudojančius laivus bei priemones poveikiui vandens telkiniams ir nuo vandens priklausomai biologinei įvairovei švelninti, laikantis galiojančių reikalavimų pagal Sąjungos teisę arba atitinkamus tarptautinius susitarimus.

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) pagrindinės uosto infrastruktūros, pavyzdžiui, vidaus baseinų, krantinių sienų, prieplaukų, molų, dokų, pylimų, sankasų ir melioracijos sistemų, statybai arba modernizavimui;	b) pagrindinės uosto infrastruktūros, pavyzdžiui, vidaus baseinų, krantinių sienų, prieplaukų, molų, dokų, pylimų, sankasų ir melioracijos sistemų, statybai, priežiūrai arba modernizavimui;

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) veiklos pajėgumų didinimas uosto teritorijoje ir už jos ribų, glaudžiai susijęs su aplinkos apsauga ir naujų statinių teisinėmis sąlygomis;

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) keliai būtų projektuojami, tiesiami ar modernizuojami ir prižiūrimi užtikrinant aukščiausią aplinkos apsaugos lygį, be kita ko, prireikus naudojant mažatriukšmes kelio dangas ir surenkant, tvarkant ir išleidžiant paviršines nuotekas;	c) keliai būtų projektuojami, tiesiami ar modernizuojami ir prižiūrimi naudojant efektyviausiai išteklius naudojančias, ekologiškas ir klimato kaitos poveikiui atsparias medžiagas, be kita ko, prireikus naudojant mažatriukšmes kelio dangas ir surenkant, tvarkant ir išleidžiant paviršines nuotekas;

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) naujoviškų technologijų, kurios pagerintų atitiktį Sąjungos kelių transporto teisinei sistemai, įskaitant pažangias ir automatizuotas vykdymo užtikrinimo priemones ir 5G ryšių infrastruktūrą, diegimui;	c) naujoviškų technologijų, kurios pagerintų atitiktį Sąjungos kelių transporto teisinei sistemai, įskaitant pažangias ir automatizuotas vykdymo užtikrinimo priemones, 5G ryšių infrastruktūrą ir daiktų internetą, diegimui;

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ca) gerinti susisiekimą tarp miesto ir tankiai apgyvendintų vietovių bei vidaus teritorijų ir retai apgyvendintų vietovių, kartu užtikrinant tinkamą jungiamųjų atkarpų saugumą ir priežiūrą;

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės konsultuojasi su jų teritorijoje veikiančiais krovinių siuntėjais, transporto ir logistikos operatoriais. Atlikdamos analizę jos atsižvelgia į šių konsultacijų rezultatus.	Valstybės narės konsultuojasi su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, atsakingomis už miestų transporto mazgus, jų teritorijoje veikiančiais krovinių siuntėjais, transporto ir logistikos operatoriais. Atlikdamos analizę jos atsižvelgia į šių konsultacijų rezultatus.

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) iki 2030 m. gruodžio 31 d. turėtų bent vieną Reglamento (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] 2 straipsnio 43 dalyje apibrėžtą įkrovimo stotelę, skirtą sunkiosioms transporto priemonėms aptarnauti;	b) iki 2030 m. gruodžio 31 d. turėtų bent vieną Reglamento (ES) […] [dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo] 2 straipsnio 43 dalyje apibrėžtą degalų papildymo ir įkrovimo stotelę, skirtą sunkiosioms transporto priemonėms aptarnauti;

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) palankių sąlygų sujungti skirtingų rūšių transportą sudarymui;	a) palankių sąlygų sujungti skirtingų rūšių transportą sudarymui ir daugiarūšio transporto platformų, oro uostų ir uostų mazgų, nuo uostų nutolusių teritorijų jungčių ir susijusių pirmos ir paskutinės atkarpos jungčių tarp šių prieigos ir tranzito punktų ir per juos užbaigimui;

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Transeuropinio transporto tinklo miestų transporto mazgai nurodyti II priede.	2. Transeuropinio transporto tinklo miestų transporto mazgai nurodyti II priede. Sąrašas gali būti papildytas atlikus tinkamą aplinkos, finansų ir rizikos vertinimą ir patvirtinus valstybei narei ir jos atitinkamiems nacionaliniams, regioniniams ir vietos suinteresuotiesiems subjektams.

Pakeitimas  86

 

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos b punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) pagal V priedą būtų priimtas darnaus judumo mieste planas (DJMP), kuriame numatytomis priemonėmis, visų pirma, būtų siekiama integruoti įvairias transporto rūšis, skatinti efektyvų visai netaršų judumą (įskaitant tvarią ir visai netaršią miesto logistiką), ir mažinti oro ir akustinę taršą, taip pat būtų atsižvelgiama į tolimojo susisiekimo transeuropinius transporto srautus;	i) pagal V priedą būtų priimtas ir paskelbtas darnaus judumo mieste planas (DJMP), kuriame numatytomis priemonėmis, visų pirma, būtų siekiama integruoti įvairias transporto rūšis, skatinti efektyvų visai netaršų judumą (įskaitant tvarią ir visai netaršią miesto logistiką), ir mažinti oro ir akustinę taršą, taip pat būtų atsižvelgiama į tolimojo susisiekimo transeuropinius transporto srautus, įvertinti įvairių transporto rūšių naudotojų prieinamumą ir įperkamumą sąnaudų ir naudos požiūriu;

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos c punkto i papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
i) keleivių vežimo srityje: būtų sukurtos tvarios, vientisos ir saugios jungtys tarp geležinkelių, kelių, oro transporto, aktyviojo judumo ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių ir jūrų infrastruktūros;	i) keleivių vežimo srityje: būtų sukurtos tvarios, vientisos ir saugios jungtys tarp geležinkelių, kelių, oro transporto, aktyviojo judumo, viešojo transporto ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių ir jūrų infrastruktūros;

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos c punkto iii papunktis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
iii) krovinių vežimo srityje: būtų sukurtos tvarios, vientisos ir saugios jungtys tarp geležinkelių, kelių ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių, oro ir jūrų infrastruktūros, taip pat atitinkamos jungtys su logistikos centrais ir įrenginiais;	iii) krovinių vežimo srityje: būtų sukurtos tvarios, vientisos ir saugios jungtys tarp geležinkelių, kelių ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų kelių, oro ir jūrų infrastruktūros, taip pat atitinkamos jungtys su logistikos centrais ir įrenginiais, bei saugios ir saugomos parkavimo erdvės;

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 pastraipos d punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d) iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų miestų transporto mazge arba šalia jo.	d) iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų miestų transporto mazge arba šalia jo, arba keliuose mazguose, jei leidžia pajėgumai.

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos b a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ba) remti perėjimą prie kitų transporto rūšių miestuose, kitoje Sąjungos judumo mieste sistemoje pagrindinį dėmesį skiriant aktyviam judumui ir viešajam transportui;

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) efektyvaus, mažatriukšmio ir visai netaršaus transporto ir judumo skatinimui, įskaitant miestų transporto parko ekologizavimą;	c) efektyvaus, mažatriukšmio ir visai netaršaus transporto ir judumo skatinimui, įskaitant viešojo ir privataus miestų transporto parko ekologizavimą;

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) pagerinti miesto, priemiestinių ir kaimo vietovių prieinamumą bei susisiekimą tarp jų ir nevaržomą prieigą prie išmanaus, darnaus ir įperkamo transporto;

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 pastraipos d b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	db) kurti tolimojo susisiekimo, regioninio ir vietos eismo sanglaudą pasitelkiant jungiamuosius mazgus, skatinant naujas novatoriškas technologijas, taip pat mažinant išmetamųjų teršalų (teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų) kiekį ir kuo labiau sumažinant išorės sąnaudas;

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
a) remti ir skatinti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų ir orlaivių bei kitų naujoviškų ir tvarių transporto ir tinklo technologijų, pavyzdžiui, „Hyperloop“ sistemos;	a) remti ir skatinti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų ir orlaivių bei kitų naujoviškų ir tvarių transporto ir tinklo technologijų, pavyzdžiui: automatizuotų traukinių, autonominių transporto priemonių, bepiločių orlaivių, magnetinės levitacijos traukinių ir „Hyperloop“ sistemos;

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	da) suteikti daugiau galimybių naudotis skaitmeninėmis ir transporto paslaugomis, visų pirma vietovėse, kuriose prieigos sunkumai yra didžiausi, pvz., retai apgyvendintuose regionuose, atokiuose, kaimo, salų, kalnuotuose ir atokiausiuose regionuose, taip sudarant palankesnes sąlygas plačiau naudotis daugiarūšio transporto priemonėmis ir kitomis keliavimo galimybėmis;

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 pastraipos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e) gerinti tinklo veikimą, valdymą, prieinamumą, sąveikumą, daugiarūšiškumą ir efektyvumą, be kita ko, plėtojant skaitmenines daugiarūšio judumo paslaugas ir infrastruktūrą, kuri padėtų užtikrinti sklandų daugiarūšio transporto paslaugų teikimą (pavyzdžiui, greitųjų geležinkelių ir miesto traukinių / tramvajų jungtis oro uostuose);	e) gerinti tinklo veikimą, valdymą, prieinamumą, sąveikumą, daugiarūšiškumą ir efektyvumą, be kita ko, plėtojant judumą kaip paslaugas ir infrastruktūrą, kuri padėtų užtikrinti sklandų daugiarūšio transporto paslaugų teikimą (pavyzdžiui, greitųjų geležinkelių ir miesto traukinių / tramvajų jungtis oro uostuose);

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės pasirūpina, kad transporto infrastruktūra padėtų užtikrinti saugų ir patikimą keleivių bei krovinių vežimą.	Valstybės narės pasirūpina, kad transporto infrastruktūra padėtų užtikrinti saugų ir patikimą keleivių bei krovinių vežimą per visą transporto infrastruktūros gyvavimo laikotarpį įgyvendinti tinkamus, kokybinius ir savalaikius techninės priežiūros planus.

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c) struktūrinę infrastruktūros kokybę per visą jos gyvavimo ciklą, ypatingą dėmesį skiriant būsimoms prognozuojamoms klimato sąlygoms;	c) struktūrinę infrastruktūros kokybę per visą jos gyvavimo ciklą, ypatingą dėmesį skiriant būsimoms prognozuojamoms klimato sąlygoms ir poreikiui investuoti į ypatingos svarbos infrastruktūros ir infrastruktūros, kurios saugai kyla didesnė rizika, pavyzdžiui, tiltų ir tunelių, priežiūrą;

Pakeitimas  99

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a. Valstybės narės užtikrina logistikos tiekimo grandinių tęstinumą per TEN-T tinklą, taip siekdamos išvengti galimų trikdžių ir sulėtėjimo, prireikus naudodamos žaliąsias linijas ir Europos koordinatorių paslaugas.

Pakeitimas  100

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6. Europos koordinatorius dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo gali konsultuotis su regionų ir vietos valdžios institucijomis, infrastruktūros valdytojais, vežėjais (visų pirma tais, kurie yra krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigų nariai), tiekimo sektoriumi, transporto naudotojais ir pilietinės visuomenės atstovais. Be to, už ERTMS atsakingas Europos koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra ir Europos geležinkelių bendrąja įmone, o Europos jūrų erdvės koordinatorius – su Europos jūrų saugumo agentūra.	6. Europos koordinatorius dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo konsultuojasi su regionų ir vietos valdžios institucijomis, infrastruktūros valdytojais, vežėjais (visų pirma tais, kurie yra krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigų nariai), tiekimo sektoriumi, transporto naudotojais ir pilietinės visuomenės atstovais. Be to, už ERTMS atsakingas Europos koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra ir Europos geležinkelių bendrąja įmone, o Europos jūrų erdvės koordinatorius – su Europos jūrų saugumo agentūra.

Pakeitimas  101

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Kilus ginčams tarp valstybių narių, įskaitant vienašalius nacionalinio lygmens veiksmus, kuriais blokuojamas arba ribojamas laisvas asmenų, prekių ar paslaugų judėjimas, atitinkamos valstybės narės apie problemą praneša Komisijai ir ji paragina tas valstybes nares rasti greitą ir perspektyvų sprendimą, kuriuo būtų atkurtas laisvas judėjimas TEN-T pagrindinio tinklo koridoriais.

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 4 dalies 1 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Jei 4a dalyje nurodyti ginčai neišsprendžiami per 6 mėnesius nuo pranešimo apie ginčą dienos, Komisija imasi priemonių, kad atgrasytų valstybes nares nuo vienašalių veiksmų TEN-T pagrindinio tinklo koridoriuose, visų pirma tarpvalstybinių atkarpų, kuriomis ribojamas asmenų, prekių ir paslaugų tranzitas, atžvilgiu.

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl reglamento

63 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nuostatos, susijusios su geležinkeliais, visų pirma bet koks reikalavimas sujungti oro uostus ir uostus su geležinkeliais, taip pat nuostatos, susijusios su saugiomis stovėjimo aikštelėmis ir daugiarūšio krovininio transporto terminalais, netaikomos Kiprui, Maltai ir atokiausiems regionams, kol jų teritorijoje nėra geležinkelių sistemos.	Nuostatos, susijusios su geležinkeliais, visų pirma bet koks reikalavimas sujungti oro uostus ir uostus su geležinkeliais, taip pat nuostatos, susijusios su saugiomis stovėjimo aikštelėmis ir daugiarūšio krovininio transporto terminalais, netaikomos Kiprui ir Maltai, kol jų teritorijoje nėra geležinkelių sistemos.

Pakeitimas  104

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Uždaviniai ir tikslai. Darnaus judumo mieste plano (DJMP) pagrindinis tikslas – pagerinti funkcinės miesto teritorijos pasiekiamumą ir užtikrinti kokybišką, saugų ir darnų mažataršį keleivių ir krovinių judumą į funkcinę miesto teritoriją, ją kertant tranzitu ir pačioje teritorijoje. Juo visų pirma remiamas visai netaršus judumas ir miesto transporto sistemos, kuria prisidedama prie geresnio bendro transeuropinio transporto tinklo veikimo, įgyvendinimas, visų pirma plėtojant sklandžiam visai netaršių transporto priemonių judėjimui užtikrinti skirtą infrastruktūrą, daugiarūšio keleivinio transporto mazgus, skirtus pirmos ir paskutinės atkarpos jungtims palengvinti, taip pat daugiarūšio krovininio transporto terminalus, aptarnaujančius miestų transporto mazgus.	1. Uždaviniai ir tikslai. Darnaus judumo mieste plano (DJMP) pagrindinis tikslas – pagerinti funkcinės miesto teritorijos pasiekiamumą ir užtikrinti kokybišką, saugų ir darnų mažataršį keleivių ir krovinių judumą į funkcinę miesto teritoriją, ją kertant tranzitu ir pačioje teritorijoje; kartu spręsti dabartinius ir būsimus uždavinius ir užtikrinti pažangų, veiksmingą ir tvarų transportą. Juo visų pirma remiamas visai netaršus judumas ir miesto transporto sistemos, kuria prisidedama prie geresnio bendro transeuropinio transporto tinklo veikimo, įgyvendinimas, visų pirma plėtojant sklandžiam visai netaršių transporto priemonių judėjimui užtikrinti skirtą infrastruktūrą, daugiarūšio keleivinio transporto mazgus, skirtus pirmos ir paskutinės atkarpos jungtims palengvinti, taip pat daugiarūšio krovininio transporto terminalus, aptarnaujančius miestų transporto mazgus.

Pakeitimas  105

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ilgalaikė vizija ir trumpalaikio įgyvendinimo planas. DJMP apima ilgalaikę transporto infrastruktūros ir daugiarūšio transporto paslaugų būsimos plėtros strategiją arba yra susietas su esama strategija. Jame taip pat pateikiamas trumpalaikio strategijos įgyvendinimo užtikrinimo planas. Jis įtraukiamas į integruotą tvarios miesto teritorijos plėtros koncepciją ir susiejamas su atitinkamu žemės naudojimo ir teritorijų planavimu.	2. Ilgalaikė vizija ir trumpalaikio įgyvendinimo planas. DJMP apima ilgalaikę transporto infrastruktūros ir daugiarūšio transporto paslaugų būsimos plėtros strategiją arba yra susietas su esama strategija. Jame taip pat pateikiamas trumpalaikio strategijos įgyvendinimo užtikrinimo planas. Jis įtraukiamas į integruotą tvarios miesto teritorijos plėtros koncepciją ir susiejamas su atitinkamu žemės naudojimo ir teritorijų planavimu. Jis apima investicijas į inovacijas, kad būtų galima spręsti uždavinius, susijusius su modernios integruotos transporto sistemos, kuri atitiktų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, veiksmingumo ir integracinio augimo uždavinius, kūrimu.

Pakeitimas  106

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Įvairių transporto rūšių integravimas. Taikant DJMP skatinamas daugiarūšis transportas, integruojant įvairias transporto rūšis ir priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti sklandų ir darnų judumą. DJMP apima veiksmus, kuriais didinama darnesnių transporto rūšių, tokių kaip viešasis transportas, aktyvusis judumas ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų ir jūrų transportas, dalis. Jame taip pat numatomi visai netaršaus judumo skatinimo veiksmai, visų pirma susiję su miesto transporto parko ekologizavimu, spūsčių mažinimu ir kelių eismo saugumo, ypač pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo, didinimu.	3. Įvairių transporto rūšių integravimas. Taikant DJMP skatinamas daugiarūšis transportas, integruojant įvairias transporto rūšis ir priemones, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti sklandų ir darnų judumą. DJMP apima veiksmus, kuriais didinama darnesnių transporto rūšių, tokių kaip viešasis transportas, aktyvusis judumas ir, atitinkamais atvejais, vidaus vandenų ir jūrų transportas, dalis. Jame taip pat numatomi visai netaršaus judumo skatinimo veiksmai, visų pirma susiję su miesto transporto parko ekologizavimu, spūsčių mažinimu ir kelių eismo saugumo, ypač pažeidžiamų eismo dalyvių saugumo, didinimu. Jame pabrėžiamas socialinis aspektas, t. y., kad rengiant, įgyvendinant ir vertinant DJMP būtina atsižvelgti į teisingas ir saugias darbo sąlygas transporto sektoriaus darbuotojams.

Pakeitimas  107

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Veiksmingas TEN-T tinklo veikimas. Rengiant DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgta į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams transeuropiniame transporto tinkle, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas, eismo nukreipimas aplinkkeliu arba eismo srautų sujungimas miestų transporto mazguose ir juos supančiose teritorijose, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų. Jis visų pirma apima veiksmus, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos kliūtys, darančios poveikį eismo srautams TEN-T tinkle.	4. Veiksmingas TEN-T tinklo veikimas. Rengiant DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgta į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams transeuropiniame transporto tinkle, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas, eismo nukreipimas aplinkkeliu arba eismo srautų sujungimas miestų transporto mazguose ir juos supančiose teritorijose, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų. Jame numatoma finansinė ir techninė parama miestams, atitinkantiems miestų transporto mazgų kriterijus, kad padėtų jiems vykdyti būsimus įsipareigojimus, susijusius su jų nauju statusu. Jis visų pirma apima veiksmus, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos kliūtys, darančios poveikį eismo srautams TEN-T tinkle. Vis dėlto, TEN-T priemonėmis atsižvelgiama į poveikį regioniniams ir vietos eismo srautams, susijusiems tiek su keleiviais, tiek su kroviniais.

Pakeitimas  108

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedo 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Dalyvavimu grindžiamas požiūris. Rengiant ir įgyvendinant DJMP vadovaujamasi integruota koncepcija, kuriai būdingas intensyvus įvairių lygmenų valdžios atstovų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir konsultavimasis. Į šį procesą taip pat įtraukiami piliečiai, pilietinės visuomenės atstovai ir ekonominiai subjektai.	5. Dalyvavimu grindžiamas požiūris. Rengiant ir įgyvendinant DJMP vadovaujamasi integruota koncepcija, kuriai būdingas intensyvus įvairių lygmenų valdžios atstovų ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas ir konsultavimasis. Į šį procesą taip pat įtraukiami piliečiai, pilietinės visuomenės atstovai ir ekonominiai subjektai. Juo padedama kurti daugiapakopio bendradarbiavimo platformą nacionaliniu lygmeniu, siekiant nustatyti bei šalinti kaimo ir miesto junglumo trūkumus, apimančius funkcines miestų teritorijas ir įvertinti regioninių judumo planų teikiamas galimybes.

PROCEDURE – COMMITTEE ASKED FOR OPINION

Title	Guidelines for the development of the trans-European transport network, amending Regulation (EU) 2021/1153 and Regulation (EU) No 913/2010 and repealing Regulation (EU) 1315/2013
References	COM(2021)0812 – C9-0472/2021 – 2021/0420(COD)
Committee responsible  Date announced in plenary	TRAN 7.3.2022
Opinion by  Date announced in plenary	REGI 7.3.2022
Rapporteur for the opinion  Date appointed	Alessandro Panza 26.8.2022
Discussed in committee	6.10.2022
Date adopted	30.11.2022
Result of final vote	+: –: 0:	16 7 3
Members present for the final vote	Matteo Adinolfi, François Alfonsi, Stéphane Bijoux, Franc Bogovič, Vlad-Marius Botoş, Christian Doleschal, Chiara Gemma, Krzysztof Hetman, Ondřej Knotek, Alin Mituța, Dan-Ştefan Motreanu, Denis Nesci, Andrey Novakov, Alessandro Panza, Susana Solís Pérez, Irène Tolleret, Monika Vana
Substitutes present for the final vote	Álvaro Amaro, Karolin Braunsberger-Reinhold, Daniel Buda, Elena Lizzi, Bronis Ropė, Vera Tax, Stefania Zambelli
Substitutes under Rule 209(7) present for the final vote	Vasile Blaga, Carlo Fidanza

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

16	+
ECR	Carlo Fidanza, Denis Nesci
ID	Matteo Adinolfi, Elena Lizzi, Alessandro Panza, Stefania Zambelli
NI	Chiara Gemma
PPE	Álvaro Amaro, Vasile Blaga, Franc Bogovič, Karolin Braunsberger-Reinhold, Daniel Buda, Christian Doleschal, Krzysztof Hetman, Dan-Ştefan Motreanu, Andrey Novakov

 

7	-
RENEW	Stéphane Bijoux, Ondřej Knotek, Alin Mituța, Irène Tolleret
VERTS/ALE	François Alfonsi, Bronis Ropė, Monika Vana

 

3	0
RENEW	Vlad-Marius Botoş, Susana Solís Pérez
S&D	Vera Tax

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Transeuropinio transporto tinklo plėtros gairės, Reglamento (ES) 2021/1153 bei Reglamento (ES) Nr. 913/2010 dalinis keitimas ir Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 panaikinimas
Nuorodos	COM(2021)0812 – C9-0472/2021 – 2021/0420(COD)
Pateikimo EP data	15.12.2021
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	TRAN 7.3.2022
Nuomonę teikiantys komitetai  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	BUDG 7.3.2022	ENVI 7.3.2022	ITRE 7.3.2022	IMCO 7.3.2022
	REGI 7.3.2022
Nuomonė nepareikšta  Sprendimo data	BUDG 13.1.2022	ENVI 2.2.2022	ITRE 13.1.2022
Pranešėjai  Paskyrimo data	Barbara Thaler 28.4.2022	Dominique Riquet 28.4.2022
Svarstymas komitete	26.10.2022	8.12.2022
Priėmimo data	13.4.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Karolin Braunsberger-Reinhold, Marco Campomenosi, Jakop G. Dalunde, Ismail Ertug, Isabel García Muñoz, Jens Gieseke, Elsi Katainen, Elena Kountoura, Peter Lundgren, Benoît Lutgen, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Philippe Olivier, Rovana Plumb, Bergur Løkke Rasmussen, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Vera Tax, Barbara Thaler, István Ujhelyi, Achille Variati, Petar Vitanov, Lucia Vuolo, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pablo Arias Echeverría, Tom Berendsen, Beata Mazurek, Andrey Novakov, Dorien Rookmaker, Andreas Schieder, Jörgen Warborn
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Asim Ademov, Pascal Arimont, Susanna Ceccardi, Ilan De Basso, Malte Gallée, Francisco Guerreiro, Alice Kuhnke, Alessandro Panza, Kira Marie Peter-Hansen, Elena Yoncheva
Pateikimo data	14.4.2023

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

44	+
ECR	Beata Mazurek, Dorien Rookmaker, Roberts Zīle, Kosma Złotowski
ID	Marco Campomenosi, Susanna Ceccardi, Philippe Olivier, Alessandro Panza
PPE	Asim Ademov, Pablo Arias Echeverría, Pascal Arimont, Tom Berendsen, Karolin Braunsberger-Reinhold, Jens Gieseke, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Benoît Lutgen, Andrey Novakov, Massimiliano Salini, Barbara Thaler, Lucia Vuolo, Jörgen Warborn
Renew	José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Elsi Katainen, Caroline Nagtegaal, Jan-Christoph Oetjen, Bergur Løkke Rasmussen, Dominique Riquet
S&D	Ilan De Basso, Ismail Ertug, Isabel García Muñoz, Rovana Plumb, Andreas Schieder, Vera Tax, István Ujhelyi, Achille Variati, Petar Vitanov, Elena Yoncheva
The Left	Elena Kountoura
Verts/ALE	Jakop G. Dalunde, Malte Gallée, Francisco Guerreiro, Alice Kuhnke, Kira Marie Peter-Hansen

 

0	-

 

1	0
ECR	Peter Lundgren

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

 

• [1] OL C 290, 2022 7 29, p. 120.
• [2] Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.