PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo

7.11.2023 - (2022/2051(INL))

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjai: Guy Verhofstadt, Sven Simon, Gabriele Bischoff, Daniel Freund, Helmut Scholz

Pakeitimai

• 001-010 (PDF - 136 KB)
• 001-010 (DOC - 43 KB)
• 011-013 (PDF - 115 KB)
• 011-013 (DOC - 39 KB)
• 014-017/REV1 (PDF - 115 KB)
• 014-017/REV1 (DOC - 76 KB)
• 018-018/REV1 (PDF - 105 KB)
• 018-018/REV1 (DOC - 70 KB)
• 019-021 (PDF - 110 KB)
• 019-021 (DOC - 74 KB)
• 022-023/REV1 (PDF - 108 KB)
• 022-023/REV1 (DOC - 72 KB)
• 024-028 (PDF - 126 KB)
• 024-028 (DOC - 79 KB)
• 029-029 (PDF - 110 KB)
• 029-029 (DOC - 38 KB)
• 030-030 (PDF - 107 KB)
• 030-030 (DOC - 70 KB)
• 031-040 (PDF - 131 KB)
• 031-040 (DOC - 87 KB)
• 041-046 (PDF - 122 KB)
• 041-046 (DOC - 79 KB)
• 047-056 (PDF - 134 KB)
• 047-056 (DOC - 43 KB)
• 057-058 (PDF - 109 KB)
• 057-058 (DOC - 38 KB)
• 059-059 (PDF - 101 KB)
• 059-059 (DOC - 69 KB)
• 060-060/REV1 (PDF - 102 KB)
• 060-060/REV1 (DOC - 70 KB)
• 061-061 (PDF - 110 KB)
• 061-061 (DOC - 71 KB)
• 062-063 (PDF - 111 KB)
• 062-063 (DOC - 74 KB)
• 064-066 (PDF - 121 KB)
• 064-066 (DOC - 76 KB)
• 067-067 (PDF - 105 KB)
• 067-067 (DOC - 70 KB)
• 068-076 (PDF - 133 KB)
• 068-076 (DOC - 84 KB)
• 077-078/REV1 (PDF - 109 KB)
• 077-078/REV1 (DOC - 72 KB)
• 079-084 (PDF - 123 KB)
• 079-084 (DOC - 77 KB)
• 085-089 (PDF - 114 KB)
• 085-089 (DOC - 77 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo

 

(2022/2051(INL))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 48 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ventotenės manifestą[1],

– atsižvelgdamas į 1950 m. gegužės 9 d. Šumano deklaraciją[2],

– atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl raginimo sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti[3],

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46, 54 straipsnius ir 85 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto laiškus,

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9‑0337/2023),

A. kadangi dabartinė Sutarčių redakcija įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. ir nuo to laiko Europos Sąjunga susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais ir įvairiomis krizėmis, visų pirma Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą;

B. kadangi Sutarčių pakeitimai yra būtini ne kaip tikslas, o visų ES piliečių labui, nes jais siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad padidėtų jos gebėjimas veikti, taip pat jos demokratinis legitimumas ir atskaitomybė;

C. kadangi iš dalies pakeitus Sutartis Sąjungai turėtų būti sudarytos sąlygos veiksmingiau spręsti geopolitines problemas;

D. kadangi Sąjungos institucinė struktūra, ypač jos sprendimų priėmimo procesas, visų pirma Taryboje, beveik nėra tinkamas 27 valstybių narių Sąjungai; kadangi dėl būsimos plėtros perspektyvos Sutarčių reforma yra neišvengiama;

E. kadangi 2022 m. gegužės 9 d. Konferencija dėl Europos ateities baigė savo darbą ir pristatė savo išvadas; kadangi šiose išvadose pateikiami 49 pasiūlymai ir 326 priemonės, iš kurių daugelį galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei bus padaryti Sutarčių pakeitimai;

1. pakartoja savo raginimą iš dalies keisti Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV); ragina Tarybą nedelsiant ir be svarstymo pateikti Europos Vadovų Tarybai šioje rezoliucijoje išdėstytus ir priede pateiktus pasiūlymus; ragina Europos Vadovų Tarybą kuo greičiau sušaukti konventą pagal įprastą peržiūros procedūrą, numatytą ES sutarties 48 straipsnio 2–5 dalyse;

2. pažymi, kad kelios Vakarų Balkanų šalys yra pasiekusios įvairius stojimo derybų etapus; palankiai vertina tai, kad 2022 m. birželio 23 d. Ukrainai ir Moldovai suteiktas šalių kandidačių statusas;

Institucinės reformos

3. pabrėžia, kad svarbu reformuoti sprendimų priėmimo procesą Sąjungoje, kad būtų tiksliau atspindėta dviejų rūmų sistema, suteikiant daugiau galių Europos Parlamentui ir pakeičiant balsavimo Taryboje mechanizmą;

4. reikalauja stiprinti Sąjungos gebėjimą veikti gerokai padidinant sričių, kuriose sprendimai dėl veiksmų priimami kvalifikuota balsų dauguma, skaičių ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

 

5. ragina Parlamentui suteikti teisėkūros iniciatyvos teisę, visų pirma teisę priimti, iš dalies pakeisti ar panaikinti Sąjungos teisę, ir tapti vienu iš teisės aktų leidėjų priimant daugiametę finansinę programą;

 

6. ragina pakeisti Tarybos ir Parlamento vaidmenis skiriant ir tvirtinant Komisijos pirmininką, kad būtų tiksliau atspindėti Europos Parlamento rinkimų rezultatai; siūlo sudaryti galimybę Komisijos pirmininkui pasirinkti savo narius remiantis politiniais prioritetais, kartu užtikrinant geografinę ir demografinę pusiausvyrą; ragina Europos Komisiją pervadinti Europos vykdomąja institucija;

 

7. siūlo padidinti Europos Sąjungos Tarybos skaidrumą reikalaujant, kad ji skelbtų savo pozicijas, kurios yra įprasto teisėkūros proceso dalis, ir surengti viešas diskusijas dėl Tarybos pozicijų; siūlo sukurti teisinį pagrindą, kuriuo teisės aktų leidėjams būtų suteikta teisė didinti savo sprendimų priėmimo skaidrumą ir sąžiningumą;

 

8. ragina konventą, be šioje rezoliucijoje pateiktų ir šios rezoliucijos priede pateiktų pasiūlymų, aptarti klausimų pasidalijimą tarp ES sutarties ir SESV, kad būtų išspręstas Sąjungos teisės keitimo sunkumo klausimas; ragina konventą išnagrinėti, kuriose politikos srityse Sąjungos struktūros galėtų padidinti Sąjungos veiksmingumą;

 

9. siūlo, kad Europos Parlamento sudėtis taptų išimtine Parlamento kompetencija;

 

10. siūlo stiprinti socialinių partnerių vaidmenį rengiant bet kokias iniciatyvas socialinės, užimtumo ir ekonominės politikos srityse;

 

11. siūlo surengti Europos referendumą klausimais, susijusiais su Sąjungos veiksmais ir politika; ragina stiprinti piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese priemones atstovaujamosios demokratijos kontekste;

 

Kompetencijos sritys

12. siūlo nustatyti išimtinę Sąjungos kompetenciją aplinkos ir biologinės įvairovės srityse, taip pat vedant derybas dėl klimato kaitos;

 

13. siūlo nustatyti pasidalijamąją kompetenciją visuomenės sveikatos ir žmonių sveikatos apsaugos ir gerinimo srityse, visų pirma tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, civilinės saugos, pramonės ir švietimo klausimais, ypač kai tai susiję su tarpvalstybiniais klausimais, pvz., abipusiu laipsnių, lygių, kompetencijų ir kvalifikacijų pripažinimu;

 

14. siūlo toliau plėtoti Sąjungos pasidalijamąją kompetenciją energetikos, užsienio reikalų, išorės saugumo ir gynybos, išorės sienų politikos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir tarpvalstybinės infrastruktūros srityse;

 

Subsidiarumas

 

15. siūlo sustiprinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atliekamą subsidiarumo peržiūrą; ragina rengiant pagrįstas nuomones dėl nacionalinių parlamentų teisėkūros projektų atsižvelgti į teisėkūros galią turinčių regioninių parlamentų nuomonę; siūlo pratęsti geltonosios kortelės procedūrų terminą iki 12 savaičių;

16. siūlo sukurti vadinamąjį žaliosios kortelės mechanizmą, skirtą teisėkūros įgaliojimus turinčių nacionalinių ar regioninių parlamentų pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad Sąjungos teisė labiau atitiktų vietos poreikius;

Teisinė valstybė

17. siūlo stiprinti ir reformuoti ES sutarties 7 straipsnyje nustatytą procedūrą, susijusią su teisinės valstybės apsauga, panaikinant vienbalsiškumą, nustatant aiškų tvarkaraštį ir paverčiant Teisingumo Teismą pažeidimų arbitru;

 

18. siūlo numatyti jurisdikciją Europos Sąjungos Teisingumo Teisme spręsti tarpinstitucinius ginčus;

 

19. siūlo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme numatyti prevencinę normų kontrolę (vadinamąją abstrakčiąją normų kontrolę), kurios inicijavimas Parlamente būtų mažumos teisė; be to, siūlo įgalioti Parlamentą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Sutarčių nesilaikymo;

 

Užsienio, saugumo ir gynybos politika

 

20. pakartoja savo raginimą sprendimus dėl sankcijų, tarpinių plėtros proceso etapų ir kitų užsienio politikos sprendimų priimti kvalifikuota balsų dauguma; pabrėžia, kad pasiūlymuose numatyta šio principo taikymo išimtis tais atvejais, kai priimami sprendimai dėl leidimo vykdyti karines misijas ar operacijas turint vykdomuosius įgaliojimus.

 

21. ragina sukurti gynybos sąjungą, įskaitant karinius dalinius – nuolatinius greitojo dislokavimo pajėgumus, kuriems operaciniu lygmeniu vadovautų Sąjunga; siūlo, kad bendrus viešuosius pirkimus ir ginkluotės plėtojimą finansuotų Sąjunga iš specialaus biudžeto taikant parlamentinę bendro sprendimo procedūrą ir kontrolę, ir siūlo atitinkamai pakoreguoti Europos gynybos agentūros kompetenciją; pažymi, kad šie pokyčiai neturės poveikio nuostatoms, susijusioms su nacionalinėmis neutralumo tradicijomis ir naryste Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO);

22. siūlo konventui išnagrinėti būdus, kaip neleisti mokesčių rojams iškraipyti konkurencijos bendrojoje rinkoje;

Bendroji rinka, ekonomika ir biudžetas

 

23. siūlo priimant sprendimus dėl tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo taikyti griežtesnę kvalifikuotą balsų daugumą; ragina nustatyti daugiametę finansinę programą penkerių metų laikotarpiui;

24. ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad valstybės narės investuotų į Europos ekonominių, socialinių, aplinkos apsaugos ir saugumo tikslų įgyvendinimą; siūlo išbraukti SESV 122 straipsnį ir pakeisti jį nauja nuostata dėl ekstremaliosios situacijos, pagal kurią SESV 222 straipsnyje būtų numatyta visapusiška parlamentinė kontrolė;

25. primygtinai reikalauja, kad visos valstybės narės ir Sąjungos institucijos vienodai taikytų keturias vidaus rinkos laisves;

Socialinė politika ir darbo rinka

 

26. pakartoja savo raginimą prie Sutarčių pridėti socialinės pažangos protokolą;

Švietimas

 

27. ragina Sąjungą parengti bendrus švietimo, kuriuo propaguojamos demokratinės vertybės ir teisinė valstybė, taip pat skaitmeninis ir ekonominis raštingumas, tikslus ir standartus; taip pat ragina Sąjungą skatinti švietimo įstaigų sistemų bendradarbiavimą ir darną, kartu užtikrinant kultūrines tradicijas ir regioninę įvairovę;

28. ragina Sąjungą parengti bendrus profesinio mokymo standartus, kad būtų padidintas darbuotojų judumas; siūlo, kad Sąjunga siektų apsaugoti ir propaguoti nemokamo visuotinio mokymo galimybes, institucinę ir asmeninę akademinę laisvę ir žmogaus teises, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

Prekyba ir investicijos

 

29. siūlo į bendros prekybos politikos taikymo sritį įtraukti demokratinių vertybių, gero valdymo, žmogaus teisių ir tvarumo, taip pat užsienio investicijų, investicijų apsaugos ir ekonominio saugumo skatinimą; siūlo, kad Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos rekomendacija, pradėtų derybas dėl prekybos; siūlo sukurti nuolatinį tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmą;

Nediskriminavimas

 

30. siūlo išplėsti nediskriminavimo apsaugą, kad ji apimtų lytis, socialinę kilmę, kalbą, politines pažiūras ir priklausymą tautinei mažumai, ir nediskriminavimo teisės aktams pradėti taikyti įprastą teisėkūros procedūrą; siūlo visose Sutartyse sąvoką „vyrų ir moterų lygybė“ pakeisti sąvoka „lyčių lygybė“; pabrėžia, kad Sąjungos institucijos ir jų valdymo bei patariamieji organai turi būti sudaryti nediskriminuojant ir atspindėti lyčių lygybę ir visuomenės įvairovę;

31. ragina į Sutartis įtraukti papildomą tautinių mažumų ir regioninių bei mažumų kalbų apsaugą Sąjungoje;

Klimatas ir aplinka

 

32. siūlo, kad visuotinio atšilimo mažinimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas būtų įtraukti kaip Sąjungos tikslai; siūlo į Sąjungos darnaus vystymosi tikslus įtraukti klimato ir biologinės įvairovės apsaugą; siūlo į Sutarties nuostatas dėl žuvininkystė įtraukti tausumą; ragina Sąjungą apsaugoti natūralius gyvybės pagrindus ir gyvūnus, laikantis bendros sveikatos koncepcijos, taip pat atsižvelgti į riziką, kad gali būti peržengtos planetos galimybės; ragina į Sutartis įtraukti tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus toliau dėti pastangas siekiant apriboti pasaulio temperatūros kilimą;

Energetikos politika

 

33. ragina sukurti integruotą Europos energetikos sąjungą; siūlo, kad Sąjungos energetikos sistema būtų prieinama ir pagrįsta energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija ir atitiktų tarptautinius klimato kaitos švelninimo susitarimus;

Laisvės, teisingumo ir saugumo erdvė

 

34. siūlo, kad Europolui būtų suteikta papildoma kompetencija, kuriai būtų taikoma parlamentinė kontrolė; siūlo smurtą dėl lyties ir nusikaltimus aplinkai įtraukti kaip nusikaltimų sritis, atitinkančias SESV 83 straipsnio 1 dalies kriterijus (nusikalstamos veikos Sąjungoje); ragina, kad Europos prokuratūros veikimas būtų reglamentuojamas taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

Migracija

 

35. ragina nustatyti bendrus būtiniausius trečiųjų valstybių piliečių Sąjungos pilietybės įgijimo standartus, taip pat bendrus ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi standartus, kad būtų užkirstas kelias pilietybės ir gyvenamosios vietos pardavimui ir piktnaudžiavimui jais;

36. siūlo stiprinti bendrą Sąjungos imigracijos politiką imantis tinkamų ir būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta Sąjungos išorės sienų veiksminga stebėsena, apsauga ir efektyvi kontrolė, o Sąjungos migracijos politikoje būtų atsižvelgiama į valstybių narių ekonominį ir socialinį stabilumą, gebėjimą patenkinti darbo jėgos poreikius bendrojoje rinkoje, taip pat veiksmingą migracijos valdymą, atsižvelgiant į vienodas sąlygas trečiųjų valstybių piliečiams;

Sveikata

 

37. siūlo Sąjungai nustatyti bendrus sveikatos priežiūros sistemų rodiklius; siūlo Sąjungai imtis priemonių, skirtų ankstyvam pranešimui apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, jų stebėsenai ir kontrolei, ypač pandemijų atveju, neužkertant kelio valstybėms narėms toliau taikyti arba priimti griežtesnes apsaugos priemones, kai tai būtina;

38. ragina Sąjungą imtis priemonių siekiant stebėti ir koordinuoti prieigą prie informacijos, bendros diagnostikos ir priežiūros galimybių, susijusių su užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis, įskaitant retas ligas;

Mokslas ir technologijos

39. ragina Sąjungą gerbti ir skatinti akademinę laisvę ir laisvę atlikti mokslinius tyrimus ir mokyti;

40. siūlo, kad Sąjunga parengtų bendrą kosmoso strategiją ir siektų sukurti bendrą veiklos kosmose sistemą;

Baigiamosios nuostatos

41. pakartoja, kad Sąjungos socialinių partnerių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos regionų komiteto, Europos Centrinio Banko, Sąjungos pilietinės visuomenės ir šalių kandidačių atstovai turėtų būti pakviesti į konventą stebėtojų teisėmis;

42. ragina konventą aptarti visus prie šios rezoliucijos pridedamus pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo;

43. priima prie šios rezoliucijos pridedamus pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo ir pagal ES sutarties 48 straipsnio 2 dalį pateikia juos Tarybai;

44. paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir prie jos pridedamus pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

 

 

 

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDAS PASIŪLYMAI DĖL SUTARČIŲ KEITIMO

Pakeitimas  1

Europos Sąjungos sutartis

Preambulė

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, AIRIJOS PREZIDENTĖ, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ,	JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, AIRIJOS PREZIDENTAS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KROATIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, VENGRIJOS PREZIDENTAS, MALTOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIUS, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS, LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, RUMUNIJOS PREZIDENTAS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, JO DIDENYBĖ ŠVEDIJOS KARALIUS,

Pakeitimas  2

Europos Sąjungos sutartis

2 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.	Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lyčių lygybė.

Pakeitimas  3

Europos Sąjungos sutartis

3 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones.	2. Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant bendras išorės sienų politikos priemones ir atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones.

Pakeitimas  4

Europos Sąjungos sutartis

3 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą.	Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu, taip pat visuotinio atšilimo mažinimu ir biologinės įvairovės išsaugojimu laikantis tarptautinių susitarimų. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą.

Pakeitimas  5

Europos Sąjungos sutartis

3 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.	Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, lyčių lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

Pakeitimas  6

Europos Sąjungos sutartis

3 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas.	Ji gerbia ir skatina turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas.

Pakeitimas  7

Europos Sąjungos sutartis

3 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta – euro.	4. Sąjungos valiuta – euro.

Pakeitimas  8

Europos Sąjungos sutartis

3 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	5a. Sąjunga saugo ir propaguoja nemokamas visuotinio mokymo galimybes, institucinę ir asmeninę akademinę laisvę ir žmogaus teises, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Pakeitimas  9

Europos Sąjungos sutartis

7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Remdamasi pagrįstu vieno trečdalio valstybių narių, Europos Parlamento arba Europos Komisijos pasiūlymu, Taryba, spręsdama keturių penktadalių savo narių balsų dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali nutarti, jog iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prieš priimdama tokį nutarimą, Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.	Remdamasi pagrįstu vieno trečdalio valstybių narių, Europos Parlamento arba Europos Komisijos pasiūlymu, Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, per šešis mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos nustato, ar iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prieš tai nustatydama, Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.

Pakeitimas  10

Europos Sąjungos sutartis

7 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Europos Vadovų Taryba, remdamasi trečdalio valstybių narių arba Europos Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali vieningai nuspręsti, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia 2 straipsnyje nurodytas vertybes; prieš tai Taryba paprašo atitinkamą valstybę narę pateikti savo pastabas.	2. Per šešis mėnesius nuo vieno trečdalio valstybių narių, Europos Parlamento (sprendžiant jį sudarančių narių balsų dauguma) arba Komisijos pasiūlymo gavimo dienos Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, gali pateikti Teisingumo Teismui prašymą dėl šiurkštaus ir nuolatinio valstybės narės vykdomo 2 straipsnyje nurodytų vertybių pažeidimo.

Pakeitimas  11

Europos Sąjungos sutartis

7 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	Teisingumo Teismas dėl prašymo sprendžia pakvietęs atitinkamą valstybę narę pateikti savo pastabas.

Pakeitimas  12

Europos Sąjungos sutartis

7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, priėmusi sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti sustabdyti atitinkamos valstybės narės tam tikras Sutartis taikant atsirandančias teises, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises. Taip darydama Taryba atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo galimus padarinius fizinių ir juridinių asmenų teisėms bei pareigoms.	Taryba, priėmusi sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį, per šešis mėnesius nuo jo priėmimo dienos kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia imtis atitinkamų priemonių. Šios priemonės gali apimti įsipareigojimų ir mokėjimų iš Sąjungos biudžeto sustabdymą arba sprendimą sustabdyti atitinkamos valstybės narės naudojimąsi tam tikromis teisėmis, atsirandančiomis  taikant Sutartis, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises ir atitinkamos valstybės narės teisę pirmininkauti Tarybai. Taip darydama Taryba atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo galimus padarinius fizinių ir juridinių asmenų teisėms bei pareigoms.

Pakeitimas  13

Europos Sąjungos sutartis

10 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių.	3. Kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Sąjunga užtikrina, kad būtų priemonių, leidžiančių piliečiams naudotis šia teise.

Pakeitimas  14

Europos Sąjungos sutartis

10 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3a. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių.

Pakeitimas  15

Europos Sąjungos sutartis

10 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią.	4. Politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią. Šiuo tikslu Europos politinės partijos gali skatinti, remti ir finansuoti veiklą.

Pakeitimas  16

Europos Sąjungos sutartis

10 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	4a. Rengiant bet kokias iniciatyvas socialinės, užimtumo ir ekonominės politikos srityse konsultuojamasi su socialiniais partneriais.

Pakeitimas  17

Europos Sąjungos sutartis

11 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.	Ne mažiau kaip milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad reikalingas Sąjungos teisės aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.

Pakeitimas  18

Europos Sąjungos sutartis

11 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	1a. Komisija arba Europos Parlamentas gali pasiūlyti teisės aktą, grindžiamą bet kuria galiojančia piliečių iniciatyva.

Pakeitimas  19

Europos Sąjungos sutartis

11 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	4a. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, kuriomis užtikrinamas jų sprendimų priėmimas ir 10 ir 11 straipsniuose nustatytų principų laikymasis.

Pakeitimas  20

Europos Sąjungos sutartis

11 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	4b. Europos Parlamentas, spręsdamas jį sudarančių narių balsų dauguma, gali pateikti Europos Vadovų Tarybai pasiūlymą dėl Europos referendumo. Pasiūlymas dėl Europos referendumo turi atitikti 2 straipsnyje nustatytas europines vertybes.
	Jei Europos Vadovų Taryba balsų dauguma priima sprendimą, kuriuo pritariama siūlomam referendumui, jį rengia Komisija.
	Bet kuris Europos referendumas rengiamas tą pačią dieną visoje Sąjungoje. Referendumo sprendimas laikomas priimtu, jei ES ir nacionaliniu lygmenimis daugumoje valstybių narių jam pritarė dauguma balsavusiųjų.

Pakeitimas  21

Europos Sąjungos sutartis

13 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	4a. Sąjungos institucijos ir jų valdymo bei patariamieji organai sudaromi nediskriminuojant ir atspindi lyčių lygybę ir visuomenės įvairovę.

Pakeitimas  22

Europos Sąjungos sutartis

14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nei vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos.	Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai. Jų skaičius neviršija septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko.
(Išbrauktas tekstas perkeliamas į 2a dalį (nauja). Žr. 24 pakeitimą.)

Pakeitimas  23

Europos Sąjungos sutartis

14 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą Europos Vadovų Taryba vieningai priima sprendimą, nustatantį Europos Parlamento sudėtį pagal pirmojoje pastraipoje nurodytus principus.	Išbraukta.

Pakeitimas  24

Europos Sąjungos sutartis

14 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2a. Piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nė vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešias vietas.
(Šiuo tekstu perkeliamas 2 dalies 1 pastraipos antras ir trečias sakiniai. Žr. 22 pakeitimą.)

Pakeitimas  25

Europos Sąjungos sutartis

14 straipsnio 2 b dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2b. Tarybai pritarus ir laikydamasis 2 ir 2a dalyse nurodytų principų, Europos Parlamentas savo sudėtį nustato visų savo narių balsų dauguma.

Pakeitimas  26

Europos Sąjungos sutartis

15 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir jos pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvauja jos darbe.	2. Europos Vadovų Tarybą sudaro valstybių narių arba jų vyriausybių vadovai ir Europos Sąjungos pirmininkas. Jos darbe dalyvauja Sąjungos sekretorius užsienio reikalams ir saugumo politikai.
	(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas  27

Europos Sąjungos sutartis

15 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį, susitikimus sušaukia jos pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Komisijos pirmininkui – Komisijos narys. Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.	3. Europos Vadovų Taryba susitinka du kartus per pusmetį, susitikimus sušaukia jos pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvarkę, Europos Vadovų Tarybos nariai gali nuspręsti, kad kiekvienam jų padėtų ministras, o Europos Sąjungos pirmininkui – Komisijos narys. Prireikus pirmininkas sušaukia neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

Pakeitimas  28

Europos Sąjungos sutartis

15 straipsnio 5 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
5. Europos Vadovų Taryba savo pirmininką išsirenka kvalifikuota balsų dauguma dvejų su puse metų kadencijai; pirmininkas gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatytų kliūčių arba sunkaus nusižengimo atvejais Europos Vadovų Taryba ta pačia tvarka gali panaikinti pirmininko mandatą.	5. Europos Vadovų Taryba savo pirmininką išsirenka kvalifikuota balsų dauguma.

Pakeitimas  29

Europos Sąjungos sutartis

15 straipsnio 6 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
6. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas:	Išbraukta.
a) pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai ir vadovauja jos darbui;
b) užtikrina pasirengimą Europos Vadovų Tarybos darbui ir jo tęstinumą bendradarbiaudamas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrųjų reikalų tarybos darbu;
c) siekia palengvinti sanglaudą ir bendrą sutarimą Europos Vadovų Taryboje;
d) po kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateikia pranešimą Europos Parlamentui.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas užtikrina atstovavimą Sąjungai užsienyje bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais nepažeisdamas Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas negali eiti pareigų atskiroje valstybėje.

Pakeitimas  30

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės ministro lygio atstovą, kuris gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu.	2. Tarybą sudaro kiekvienos valstybės narės atstovai, kurie gali prisiimti įsipareigojimus savo valstybės narės vyriausybės vardu ir balsuoti jos vardu.

Pakeitimas  31

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.	3. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendžia paprasta balsų dauguma.

Pakeitimas  32

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 55 % Tarybos narių, kurių turi būti ne mažiau kaip penkiolika, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų.	Paprastą balsų daugumą sudaro Tarybos narių dauguma, atstovaujanti mažiausiai 50 % Sąjungos gyventojų.

Pakeitimas  33

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Sprendimą blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota balsų dauguma.	Išbraukta.

Pakeitimas  34

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Kiti balsavimo kvalifikuota balsų dauguma tvarkos aspektai nustatomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 238 straipsnio 2 dalyje.	Išbraukta.

Pakeitimas  35

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	4a. Kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 50 % Sąjungos gyventojų.

Pakeitimas  36

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 4 b dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	4b. Griežtesnę kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip keturi penktadaliai Tarybos narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 50 % Sąjungos gyventojų.

Pakeitimas  37

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 5 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
5. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir nuostatos, kurios bus taikomos nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų.	Išbraukta.

Pakeitimas  38

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba susirenka įvairios sudėties; sudėčių sąrašas priimamas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 236 straipsnį.	Išbraukta.

Pakeitimas  39

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Bendrųjų reikalų taryba užtikrina įvairios sudėties Tarybos darbo nuoseklumą. Ji, bendradarbiaudama su Europos Vadovų Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus ir užtikrina tolesnį su jais susijusį darbą.	Išbraukta.

Pakeitimas  40

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 6 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Užsienio reikalų taryba, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis strateginėmis gairėmis, parengia Sąjungos išorės veiksmus ir užtikrina, kad Sąjungos veiksmai būtų nuoseklūs.	Išbraukta.

Pakeitimas  41

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 7 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
7. Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas yra atsakingas už Tarybos darbo parengimą.	Išbraukta.

Pakeitimas  42

Europos Sąjungos sutartis

16 straipsnio 8 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
8. Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų. Todėl kiekvienas Tarybos susitikimas yra padalijamas į dvi dalis, kuriose atitinkamai svarstomi Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai ir klausimai, nesusiję su teisėkūra.	8. Taryba posėdžiauja viešai, kai sprendžia ir balsuoja dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų.

Pakeitimas  43

Europos Sąjungos sutartis

17 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Komisija remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu. Ji užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo biudžetą ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis sąlygomis. Išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką bei kitus Sutartyse nustatytus atvejus, ji užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose. Ji inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti susitarimai tarp institucijų.	1. Vykdomoji institucija remia bendruosius Sąjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu. Ji užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos. Ji prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Ji vykdo biudžetą ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomąsias ir valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis sąlygomis. Išskyrus bendrą užsienio ir saugumo politiką bei kitus Sutartyse nustatytus atvejus, ji užtikrina Sąjungos atstovavimą išorės santykiuose. Ji inicijuoja Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą, kad būtų pasiekti susitarimai tarp institucijų.
	(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas  44

Europos Sąjungos sutartis

17 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai gali būti priimami tik remiantis Komisijos pasiūlymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu, kai tai numato Sutartys.	2. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sąjungos teisėkūros procedūra priimami aktai gali būti priimami remiantis Vykdomosios institucijos pasiūlymu. Kiti aktai priimami remiantis Vykdomosios institucijos pasiūlymu, kai tai numato Sutartys.

Pakeitimas  45

Europos Sąjungos sutartis

17 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Komisijos kadencijos trukmė – penkeri metai.	3. Vykdomosios institucijos kadencijos trukmė – penkeri metai.
Komisijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia jokių abejonių.	Vykdomosios institucijos nariai parenkami pagal jų bendrą kompetenciją ir atsidavimą Europai, iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia jokių abejonių.
Vykdydama savo įsipareigojimus, Komisija yra visiškai nepriklausoma. Nepažeidžiant 18 straipsnio 2 dalies, Komisijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos ar organo nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos.	Vykdydama savo įsipareigojimus, Vykdomoji institucija yra visiškai nepriklausoma. Nepažeidžiant 18 straipsnio 2 dalies, Vykdomosios institucijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės, institucijos, įstaigos ar organo nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos veiklos.

Pakeitimas  46

Europos Sąjungos sutartis

17 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Komisiją, paskirtą laikotarpiu nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo iki 2014 m. spalio 31 d., sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienas iš pirmininko pavaduotojų.	Išbraukta.

Pakeitimas  47

Europos Sąjungos sutartis

17 straipsnio 5 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
5. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Komisijos narių, įskaitant pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, skaičius atitinka du trečdalius valstybių narių skaičiaus, jeigu Europos Vadovų Taryba, spręsdama vieningai, nenusprendžia šio skaičiaus pakeisti.	5. Vykdomąją instituciją sudaro ne daugiau kaip 15 narių, įskaitant jos pirmininką, Sąjungos sekretorių užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Sąjungos sekretorių ekonomikos valdymo reikalams.
Komisijos nariai renkami iš valstybių narių piliečių pagal visiškai lygios rotacijos tarp valstybių narių sistemą, leidžiančią atspindėti visų valstybių narių demografinį ir geografinį diapazoną. Šią sistemą vieningai nustato Europos Vadovų Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 244 straipsnį.	Vykdomosios institucijos nariai renkami iš valstybių narių piliečių atspindint valstybių narių demografinę ir geografinę aprėptį. Šią sistemą nustato Europos Vadovų Taryba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 244 straipsnį.
	Vykdomoji institucija, gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali paskirti sekretorius konkrečiam portfeliui ar užduočiai. Tai darydama Vykdomoji institucija turėtų atsižvelgti į pirmoje pastraipoje nurodytą geografinę Vykdomosios institucijos aprėptį.

Pakeitimas  48

Europos Sąjungos sutartis

17 straipsnio 6 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
6. Komisijos pirmininkas:	6. Vykdomosios institucijos pirmininkas:
a) nustato gaires, kuriomis Komisija turi vadovautis vykdydama savo užduotis;	a) nustato gaires, kuriomis Vykdomoji institucija turi vadovautis vykdydama savo užduotis;
b) priima sprendimą dėl Komisijos vidinės struktūros, užtikrindamas jos nuoseklų, veiksmingą ir kolegialų darbą;	b) priima sprendimą dėl Vykdomosios institucijos vidinės struktūros, užtikrindamas jos nuoseklų, veiksmingą ir kolegialų darbą;
c) iš Komisijos narių skiria pirmininko pavaduotojus, išskyrus Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai.	c) iš Vykdomosios institucijos narių skiria pirmininko pavaduotojus, išskyrus Sąjungos sekretorių užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Sąjungos sekretorių ekonomikos valdymo reikalams.
Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina pagal 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, jei to reikalauja pirmininkas.	Vykdomosios institucijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sąjungos sekretorius užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Sąjungos sekretorius ekonominio valdymo reikalams atsistatydina pagal 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, jei to reikalauja pirmininkas.

Pakeitimas  49

Europos Sąjungos sutartis

17 straipsnio 7 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
7. Atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus. Šį kandidatą išrenka Europos Parlamentas jį sudarančių narių balsų dauguma. Jei šis kandidatas nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį pasiūlo naują kandidatą, kurį Europos Parlamentas renka pagal tą pačią procedūrą.	7. Po Europos Parlamento rinkimų Europos Parlamentas, spręsdamas visų savo narių balsų dauguma, siūlo Europos Vadovų Tarybai kandidatą į Europos Sąjungos pirmininkus. Europos Vadovų Taryba pritaria kvalifikuota balsų dauguma. Jei paskirtas kandidatas nesurenka reikiamos daugumos, Europos Parlamentas, spręsdamas savo narių balsų dauguma, per vieną mėnesį pasiūlo kandidatą. Europos Vadovų Taryba pritaria paprasta balsų dauguma.
Taryba bendru sutarimu su išrinktuoju pirmininku patvirtina sąrašą kitų asmenų, kuriuos ji siūlo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybių narių siūlymais pagal 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 5 dalies antrojoje pastraipoje nustatytus kriterijus.	Išrinktasis pirmininkas pasiūlo kandidatų į Vykdomosios institucijos narius sąrašą. Jie parenkami pagal 3 ir 5 dalyse nustatytus kriterijus.
Pirmininką, Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai ir kitus Komisijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Remiantis šiuo patvirtinimu, Komisiją kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba.	Pirmininką, Sąjungos sekretorių bendrai užsienio ir saugumo politikai ir kitus Vykdomosios institucijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Remiantis šiuo patvirtinimu, Vykdomąją instituciją paprasta balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba.

Pakeitimas  50

Europos Sąjungos sutartis

17 straipsnio 8 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
8. Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali balsuoti dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 234 straipsnyje nustatytą procedūrą. Jei toks pasiūlymas priimamas, Komisijos nariai atsistatydina kolektyviai, o Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina iš pareigų, kurias jis vykdo Komisijoje.	8. Vykdomoji institucija yra atskaitinga Europos Parlamentui. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 234 straipsnyje nustatytą procedūrą Europos Parlamentas gali balsuoti dėl pasiūlymo pareikšti kolektyvinį nepasitikėjimą Vykdomąja institucija arba dėl pasiūlymo pareikšti individualų nepasitikėjimą tam tikru Vykdomosios institucijos nariu. Jei pareiškiamas kolektyvinis nepasitikėjimas , Vykdomosios institucijos nariai atsistatydina kolektyviai. Jei pareiškiamas individualus nepasitikėjimas, atsistatydina atitinkamas Vykdomosios institucijos narys.

Pakeitimas  51

Europos Sąjungos sutartis

19 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	3a. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas stebi, kaip laikomasi subsidiarumo principo, ir gali priimti prejudicinius sprendimus dėl to, ar Sąjunga veikė ultra vires, taip pat nagrinėti ieškinius, pareikštus pagal 263 straipsnį dėl subsidiarumo principo pažeidimo.

Pakeitimas  52

Europos Sąjungos sutartis

21 straipsnio 2 dalies a punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
a) apgintų savo vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą;	a) apgintų savo vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, strateginį savarankiškumą, nepriklausomybę ir vientisumą;

Pakeitimas  53

Europos Sąjungos sutartis

24 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Bendrai užsienio ir saugumo politikai taikomos konkrečios taisyklės ir procedūros. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, ją vieningai apibrėžia ir įgyvendina Europos Vadovų Taryba ir Taryba. Teisėkūros procedūra priimami aktai nėra priimami. Remiantis Sutartimis šią politiką vykdo Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybės narės. Sutartyse apibrėžiamas specialus Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo šioje srityje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso šios nuostatos, išskyrus tai, kad jo jurisdikcijai priklauso peržiūrėti, kaip laikomasi šios Sutarties 40 straipsnio, ir peržiūrėti tam tikrų sprendimų, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antrojoje pastraipoje, teisėtumą.	Bendrai užsienio ir saugumo politikai taikomos konkrečios taisyklės ir procedūros. Ją vieningai apibrėžia ir įgyvendina Europos Vadovų Taryba ir Taryba spręsdamos kvalifikuota balsų dauguma, gavus Europos Parlamento pritarimą. Remiantis Sutartimis šią politiką vykdo Sąjungos sekretorius užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybės narės. Sutartyse apibrėžiamas specialus Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo šioje srityje. Šios nuostatos priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

Pakeitimas  54

Europos Sąjungos sutartis

29 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba priima sprendimus, kuriais išreiškiamas Sąjungos požiūris į tam tikrą geografinio arba teminio pobūdžio reikalą. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika atitiktų Sąjungos pozicijas.	Taryba priima sprendimus, kuriais išreiškiamas Sąjungos požiūris į tam tikrą geografinio arba teminio pobūdžio reikalą. Kai sprendime numatoma iš dalies arba visiškai nutraukti ar apriboti ekonominius ir finansinius santykius su viena ar daugiau trečiųjų šalių, Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika atitiktų Sąjungos pozicijas.

Pakeitimas  55

Europos Sąjungos sutartis

31 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Sprendimus pagal šį skyrių vieningai spręsdamos priima Europos Vadovų Taryba ir Taryba, išskyrus atvejus, kai šiame skyriuje numatyta kitaip. Teisėkūros procedūra priimami aktai nėra priimami.	1. Sprendimus pagal šį skyrių priima Europos Vadovų Taryba ir Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Teisėkūros procedūra priimami aktai nėra priimami.
Bet kuri balsuojant susilaikiusi Tarybos narė savo susilaikymą gali pateisinti padarydama oficialų pareiškimą pagal šią pastraipą. Tokiu atveju ji nėra įpareigojama taikyti sprendimo, bet pripažįsta, kad tas sprendimas įpareigoja Sąjungą. Atitinkama valstybė narė, paisydama savitarpio solidarumo, nesiima jokių veiksmų, galinčių prieštarauti arba kliudyti tuo sprendimu grindžiamai Sąjungos veiklai, o kitos valstybės narės gerbia jos poziciją. Jei šitaip savo susilaikymą pateisinusios Tarybos narės sudaro ne mažiau kaip trečdalį valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip trečdaliui Sąjungos gyventojų, sprendimas nepriimamas.

Pakeitimas  56

Europos Sąjungos sutartis

31 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Nukrypdama nuo 1 dalies nuostatų, Taryba kvalifikuota balsų dauguma:
– priima Sąjungos veiksmus nustatančius arba poziciją apibrėžiančius sprendimus remdamasi su Sąjungos strateginiais interesais ir tikslais susijusiu Europos Vadovų Tarybos sprendimu, nurodytu 22 straipsnio 1 dalyje;
- priima Sąjungos veiksmus nustatantį arba poziciją apibrėžiantį sprendimą, remdamasi pasiūlymu, kurį pateikia Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Europos Vadovų Tarybos specialiu prašymu, jos pačios arba vyriausiojo įgaliotinio iniciatyva;
– priima visus sprendimus, įgyvendinančius sprendimą, kuris nustato Sąjungos veiksmus arba apibrėžia Sąjungos poziciją;
– skiria specialų įgaliotinį pagal 33 straipsnį.
Jei Tarybos narė pareiškia, kad dėl esminių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusių priežasčių ji neketina pritarti sprendimui, priimamam kvalifikuota balsų dauguma, dėl jo nebalsuojama. Vyriausiasis įgaliotinis, glaudžiai konsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, ieško jai priimtino sprendimo. Jeigu jam nepavyksta, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali prašyti, kad tas klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai vieningai priimti sprendimą.	Tarybos narė gali prašyti, kad dėl esminių su nacionaline politika susijusių priežasčių tas klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai.

Pakeitimas  57

Europos Sąjungos sutartis

31 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti sprendimą, nustatantį, kad Taryba sprendimą priima kvalifikuota balsų dauguma ir kitais 2 dalyje nenurodytais atvejais.	Išbraukta.

Pakeitimas  58

Europos Sąjungos sutartis

31 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. 2 ir 3 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobūdžio sprendimams.	Išbraukta.

Pakeitimas  59

Europos Sąjungos sutartis

42 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Bendra saugumo ir gynybos politika yra sudėtinė bendros užsienio ir saugumo politikos dalis. Ji užtikrina Sąjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajėgumus. Sąjunga gali jais naudotis vykdydama misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų. Šiems uždaviniams vykdyti naudojami valstybių narių suteikti pajėgumai.	1. Bendra saugumo ir gynybos politika yra sudėtinė bendros užsienio ir saugumo politikos dalis. Ji suteikia Sąjungai galimybę ginti valstybes nares nuo grėsmių. Ji užtikrina Sąjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajėgumus. Sąjunga gali jais naudotis vykdydama misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų. Bendrą saugumo ir gynybos politiką, įskaitant ginkluotės viešuosius pirkimus ir plėtojimą, finansuoja Sąjunga iš specialaus biudžeto, kurio atžvilgiu Europos Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų ir vykdo kontrolę.

Pakeitimas  60

Europos Sąjungos sutartis

42 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Bendra saugumo ir gynybos politika apima laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos kūrimą. Tai sudarys sąlygas pereiti prie bendros gynybos, jei tokį sprendimą vieningai priims Europos Vadovų Taryba. Tokiu atveju ji rekomenduoja valstybėms narėms tokį sprendimą priimti pagal jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus.	Bendra saugumo ir gynybos politika apima laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos kūrimą. Tai sudarys sąlygas pereiti prie bendros gynybos, jei tokį sprendimą kvalifikuota balsų dauguma priims Europos Vadovų Taryba. Tokiu atveju ji rekomenduoja valstybėms narėms tokį sprendimą priimti pagal jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

Pakeitimas  61

Europos Sąjungos sutartis

42 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės, siekdamos įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką, kad prisidėtų prie Tarybos apibrėžtų tikslų įgyvendinimo, suteikia Sąjungai savo civilinius ir karinius pajėgumus. Tos valstybės narės, kurios tarpusavyje suformuoja daugiašales pajėgas, taip pat gali sudaryti galimybę pasinaudoti tomis pajėgomis vykdant bendrą saugumo ir gynybos politiką.	3. Sąjunga sukuria Gynybos sąjungą, turinčią civilinių ir karinių pajėgumų bendrai saugumo ir gynybos politikai įgyvendinti. Ta Gynybos sąjunga apima karinius dalinius, įskaitant nuolatinius greitojo dislokavimo pajėgumus, kuriems operaciniu lygmeniu vadovauja Sąjunga. Valstybės narės gali teikti papildomų pajėgumų. Tos valstybės narės, kurios tarpusavyje suformuoja daugiašales pajėgas, taip pat gali sudaryti galimybę pasinaudoti tomis pajėgomis vykdant bendrą saugumo ir gynybos politiką.
Valstybės narės įsipareigoja laipsniškai tobulinti savo karinius pajėgumus. Gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje agentūra (toliau – Europos gynybos agentūra) nustato operacinius poreikius, skatina priemones šių poreikių įgyvendinimui, padeda nustatyti ir prireikus įgyvendinti visas reikalingas priemones pramoninei ir technologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauja nustatant Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką bei padeda Tarybai įvertinti karinių pajėgumų tobulinimą.	Sąjunga ir valstybės narės įsipareigoja laipsniškai tobulinti savo karinius pajėgumus. Gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje agentūra (toliau – Europos gynybos agentūra) nustato operacinius poreikius, įgyvendina priemones šiems poreikiams įgyvendinti, įsigyja ginkluotę Sąjungos ir jos valstybių narių vardu, imasi visų reikalingų priemonių pramoninei ir technologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauja nustatant Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką bei įvertina karinių pajėgumų tobulinimą.

Pakeitimas  62

Europos Sąjungos sutartis

42 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Sprendimai dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, įskaitant tuos, kurie skirti inicijuoti šiame straipsnyje numatytą misiją, vieningai priimami Tarybos remiantis Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu arba valstybės narės iniciatyva. Vyriausiasis įgaliotinis, prireikus kartu su Komisija, gali pasiūlyti naudotis tiek nacionalinėmis priemonėmis, tiek Sąjungos instrumentais.	4. Sprendimus, susijusius su bendra saugumo ir gynybos politika, kvalifikuota balsų dauguma priima Taryba, remdamasi Sąjungos sekretoriaus užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu arba valstybės narės iniciatyva ir gavusi Europos Parlamento pritarimą. Sąjungos sekretorius užsienio reikalams ir saugumo politikai, kai tikslinga, kartu su Komisija gali pasiūlyti naudotis tiek nacionaliniais ištekliais, tiek Sąjungos priemonėmis.

Pakeitimas  63

Europos Sąjungos sutartis

42 straipsnio 4 a dalies 1 pastraipa (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	4a. Sprendimus, kuriais inicijuojamos misijos, Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma. Parlamentas priima sprendimą visų Parlamento narių balsų dauguma.

Pakeitimas  64

Europos Sąjungos sutartis

42 straipsnio 4 a dalies 2 pastraipa (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	Nedarant poveikio pirmai pastraipai, Taryba bendru sutarimu, gavusi Europos Parlamento pritarimą visų jo narių balsų dauguma, gali priimti sprendimus, kuriais steigiamos karinės misijos ar operacijos, turinčios vykdomuosius įgaliojimus. Jei bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, sprendimas laikomas priimtu, nebent tam paprieštarautų keturi ar daugiau Tarybos narių.

Pakeitimas  65

Europos Sąjungos sutartis

42 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Jei valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsniu, jos atžvilgiu yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą. Tai nepažeidžia kai kurių valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikos.	Jei valstybė narė patiria agresiją, Gynybos sąjunga ir visos valstybės narės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsniu, jos atžvilgiu yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą. Ginkluotas išpuolis prieš vieną valstybę narę laikomas išpuoliu prieš visas valstybes nares. Tai nedaro poveikio kai kurių valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikai.

Pakeitimas  66

Europos Sąjungos sutartis

43 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sąjunga gali naudoti civilines ir karines priemones, sudaro bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo, kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo misijos, įskaitant taikdarystę ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas. Visos šios misijos gali prisidėti kovojant su terorizmu, taip pat remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą.	1. 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sąjunga gali naudoti civilines ir karines priemones, sudaro kova su hibridinėmis grėsmėmis ir hibridiniu karu, energetiniu šantažu, kibernetinėmis grėsmėmis, dezinformacijos kampanijomis ir trečiųjų šalių naudojama ekonomine prievarta, bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarinės ir gelbėjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo, kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo misijos, įskaitant taikdarystę ir pokonfliktinio stabilizavimo operacijas. Visos šios misijos gali prisidėti kovojant su terorizmu, taip pat remiant trečiąsias šalis, savo teritorijose kovojančias prieš terorizmą.

Pakeitimas  67

Europos Sąjungos sutartis

45 straipsnio 1 dalies b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b)  skatina operacijų vykdymo poreikių suderinimą bei veiksmingų, suderinamų įsigijimo metodų priėmimą;	b)  Gynybos Sąjungai ir Sąjungos bei jos valstybių narių vardu perka ginkluotę ir skatina derinti operatyvinius poreikius bei priimti veiksmingus ir suderinamus viešųjų pirkimų metodus;

Pakeitimas  68

Europos Sąjungos sutartis

45 straipsnio 1 dalies c punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
c)  siūlo daugiašalius projektus, siekiant įgyvendinti karinių pajėgumų tikslus, ir užtikrina valstybių narių įgyvendinamų programų koordinavimą ir konkrečių bendradarbiavimo programų valdymą;	c)  siūlo daugiašalius projektus, siekiant įgyvendinti karinių pajėgumų tikslus, ir jiems vadovauja, užtikrina valstybių narių įgyvendinamų programų koordinavimą ir konkrečių bendradarbiavimo programų valdymą;

Pakeitimas  69

Europos Sąjungos sutartis

45 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Europos gynybos agentūra yra atvira visoms valstybėms narėms, pageidaujančioms dalyvauti jos veikloje. Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, priima sprendimą, apibrėžiantį Agentūros statutą, būstinės vietą ir veiklos nuostatus. Tame sprendime atsižvelgiama į veiksmingo dalyvavimo Agentūros veikloje lygį. Agentūroje sudaromos atskiros grupės, jungiančios bendruose projektuose dalyvaujančias valstybes nares. Kiek tai būtina Agentūra savo užduotis vykdo palaikydama ryšį su Komisija.	2. Europos Parlamentas ir Taryba, taikydami įprastą teisėkūros procedūrą, priima sprendimą, apibrėžiantį Agentūros statutą, būstinės vietą ir veiklos nuostatus.

Pakeitimas  70

Europos Sąjungos sutartis

46 straipsnio 6 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
6. Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti sprendimai ir rekomendacijos, išskyrus nurodytuosius 2–5 dalyse, priimami vieningai. Taikant šią dalį, balsų vieningumą sudaro tik dalyvaujančių valstybių narių atstovų balsai.	6. Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti sprendimai ir rekomendacijos, išskyrus nurodytuosius 2–5 dalyse, priimami kvalifikuota balsų dauguma. Taikant šią dalį, tą kvalifikuotą balsų daugumą sudaro tik dalyvaujančių valstybių narių atstovų balsai, laikantis jų atitinkamos konstitucinės tvarkos.

Pakeitimas  71

Europos Sąjungos sutartis

48 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybai projektus dėl Sutarčių keitimo. Šiais projektais, be kita ko, gali būti siekiama padidinti ar sumažinti Sutartimis Sąjungai suteiktą kompetenciją. Šiuos projektus Europos Vadovų Tarybai teikia Taryba ir apie tai pranešama nacionaliniams parlamentams.	2. Bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti Tarybai projektus dėl Sutarčių keitimo. Šiais projektais, be kita ko, gali būti siekiama padidinti ar sumažinti Sutartimis Sąjungai suteiktą kompetenciją. Šiuos projektus Europos Vadovų Tarybai teikia Taryba nedelsdama ir nesvarstydama ir apie tai pranešama nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas  72

Europos Sąjungos sutartis

48 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Valstybių narių vyriausybių atstovų konferenciją šaukia Tarybos pirmininkas Sutarčių pakeitimams bendru sutarimu nustatyti.	Valstybių narių vyriausybių atstovų konferenciją šaukia Tarybos pirmininkas Sutarčių pakeitimams nustatyti. Konferencija sprendžia keturių penktadalių valstybių narių vyriausybių balsų dauguma.

Pakeitimas  73

Europos Sąjungos sutartis

48 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	Laikoma, kad Europos Parlamentas davė pritarimą Sutarčių pakeitimams, kai tam pritaria dauguma jo narių.

Pakeitimas  74

Europos Sąjungos sutartis

48 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.	Pakeitimai įsigalioja juos ratifikavus keturiems penktadaliams valstybių narių pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

Pakeitimas  75

Europos Sąjungos sutartis

48 straipsnio 5 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
5. Jei praėjus dvejiems metams po Sutarties, iš dalies keičiančios Sutartis, pasirašymo, keturi penktadaliai valstybių narių yra ją ratifikavę, o viena ar daugiau valstybių narių yra susidūrusios su sunkumais ją ratifikuojant, šis klausimas perduodamas svarstyti Europos Vadovų Tarybai.	5. Jei praėjus dvejiems metams po Sutarties, iš dalies keičiančios Sutartis, pasirašymo ją bus ratifikavę mažiau kaip keturi penktadaliai valstybių narių, klausimas perduodamas svarstyti Europos referendume.

Pakeitimas  76

Europos Sąjungos sutartis

48 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas arba jų dalį. Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija, taip pat su Europos centriniu banku, institucinių pakeitimų pinigų srityje atveju sprendžia vieningai. Šis sprendimas įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.	Europos Vadovų Taryba gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį visas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies nuostatas arba jų dalį. Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi su Komisija, taip pat su Europos centriniu banku, institucinių pakeitimų pinigų srityje atveju sprendžia vieningai. Šis sprendimas įsigalioja, kai jį ratifikuoja keturi penktadaliai valstybių narių pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas.

Pakeitimas  77

Europos Sąjungos sutartis

48 straipsnio 7 dalies 4 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento savo narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytus sprendimus priima vieningai.	Europos Vadovų Taryba, gavusi Europos Parlamento jo narių balsų dauguma patvirtintą pritarimą, tuos sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma.

Pakeitimas  78

Europos Sąjungos sutartis

49 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Priėmimo sąlygos ir sutarčių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pritaikomosios pataisos, reikalingos tokiam priėmimui, nustatomos valstybių narių ir paraišką pateikusios valstybės susitarimu. Šis susitarimas pateikiamas visoms susitariančioms valstybėms ratifikuoti pagal jų atitinkamas konstitucines nuostatas.	Priėmimo sąlygos ir sutarčių, kuriomis grindžiama Sąjunga, pritaikomosios pataisos, reikalingos tokiam priėmimui, nustatomos valstybių narių ir paraišką pateikusios valstybės susitarimu. Šis susitarimas pateikiamas visoms susitariančioms valstybėms ratifikuoti pagal jų atitinkamas konstitucines nuostatas. Įstojusios į Sąjungą valstybės narės privalo ir toliau gerbti 2 straipsnyje nurodytas vertybes.

Pakeitimas  79

Europos Sąjungos sutartis

52 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Šios Sutartys taikomos Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Kroatijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijos Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai, Švedijos Karalystei bei Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.	1. Šios Sutartys taikomos Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Kroatijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respublikai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijai, Maltos Respublikai, Nyderlandų Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovėnijos Respublikai, Slovakijos Respublikai, Suomijos Respublikai ir Švedijos Karalystei.

Pakeitimas  80

Europos Sąjungos sutartis

54 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Ši Sutartis įsigalioja 1993 m. sausio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai jau bus deponuoti, arba, jei taip nepadaroma, pirmą kito mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutinė valstybė signatarė.	2. Ši Sutartis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai keturių penktadalių valstybių narių vyriausybės deponuoja ratifikavimo dokumentą arba po to, kai Komisija oficialiai patikrina Europos referendumo, kuriame buvo gauta reikiama balsų dauguma, rezultatus.

Pakeitimas  81

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Preambulė

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGIENĖ, JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ	JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS, BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ČEKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, AIRIJOS PREZIDENTAS, GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KROATIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS, VENGRIJOS PREZIDENTAS, MALTOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JO DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIUS, AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS, LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, RUMUNIJOS PREZIDENTAS, SLOVĖNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ, JO DIDENYBĖ ŠVEDIJOS KARALIUS,

Pakeitimas  82

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

3 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	ea) aplinkos ir biologinės įvairovės.

Pakeitimas  83

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

3 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jų sudarymas yra numatytas Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte arba yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.	2. Sąjunga taip pat naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, be kita ko, pasaulinių derybų dėl klimato kaitos kontekste, kai jų sudarymas yra numatytas Sąjungos teisėkūros procedūra priimtame akte arba yra būtinas, kad Sąjunga galėtų naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.

Pakeitimas  84

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

4 straipsnio 2 dalies e punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
e) aplinkosauga;	e) visuomenės sveikatos klausimai, visų pirma žmonių sveikatos apsauga ir gerinimas, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, įskaitant reprodukcinę sveikatą, ir bendros sveikatos koncepcija;

Pakeitimas  85

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

4 straipsnio 2 dalies g punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
g) transportas;	g) transportas, įskaitant tarpvalstybinę infrastruktūrą;

Pakeitimas  86

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

4 straipsnio 2 dalies j punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
j) laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė;	j) laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė bei išorės sienų politika;

Pakeitimas  87

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

4 straipsnio 2 dalies k punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
k) šioje Sutartyje apibrėžti bendrų visuomenės sveikatos saugos problemų aspektai.	k) užsienio reikalai, išorės saugumas ir gynyba;

Pakeitimas  88

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

4 straipsnio 2 dalies k a punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	ka) civilinė sauga;

Pakeitimas  89

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

4 straipsnio 2 dalies k b punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	kb) pramonė;

Pakeitimas  90

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

4 straipsnio 2 dalies k c punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	kc) švietimas, ypač kai jis susijęs su tarpvalstybiniais klausimais, tokiais kaip abipusis laipsnių, lygių, įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimas.

Pakeitimas  91

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

6 straipsnio a punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
a) žmogaus sveikatos apsaugą ir gerinimą;	Išbraukta.

Pakeitimas  92

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

6 straipsnio e punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
e) švietimą, profesinį mokymą, jaunimą ir sportą;	e) profesinį mokymą, jaunimą ir sportą;

Pakeitimas  93

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

6 straipsnio f punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
f) civilinę saugą;	Išbraukta.

Pakeitimas  94

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

8 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę.	Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti nelygybės apraiškas ir diegti lyčių lygybę.

Pakeitimas  95

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

9 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga.	Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga užtikrina, kad socialinė pažanga būtų įtvirtinta socialiniame protokole.
	Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga, taip pat veiksmingu profesinių sąjungų demokratinių kolektyvinių teisių naudojimusi.
(9 straipsnio dalis tapo Parlamento pakeitimo antros pastraipos dalimi.)

Pakeitimas  96

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

10 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.	Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl biologinės ar socialinės lyties, rasinės, etninės ar socialinės kilmės, kalbos, religijos ar įsitikinimų, politinių įsitikinimų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Pakeitimas  97

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

11 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.	Nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės apsaugos reikalavimus.

Pakeitimas  98

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

15 straipsnio 3 dalies 5 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina dokumentų, susijusių su teisėkūros procedūromis, skelbimą antrojoje pastraipoje nurodytų reglamentų nustatytomis sąlygomis.	Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina dokumentų, susijusių su teisėkūros procedūromis, įskaitant jų narių pozicijas bei teisėkūros procedūra priimamų tekstų, kurie sudaro įprasto teisėkūros proceso dalį, pasiūlymus ir pakeitimus, skelbimą antrojoje pastraipoje nurodytų reglamentų nustatytomis sąlygomis.

Pakeitimas  99

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

19 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų ir neviršydama Sąjungai jomis suteiktų įgaliojimų, Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.	1. Nepažeisdami kitų Sutarčių nuostatų ir neviršydami Sąjungai jomis suteiktų įgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali imtis atitinkamų veiksmų, siekdami kovoti su diskriminacija dėl biologinės ar socialinės lyties, rasinės, etninės arba socialinės kilmės, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių įsitikinimų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Pakeitimas  100

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

19 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Nukrypdami nuo 1 dalies, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti Sąjungos skatinamųjų priemonių, skirtų valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama padėti siekti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, remti, pagrindinius principus, išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą.	Išbraukta.

Pakeitimas  101

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

20 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2a. Europos Parlamentas ir Taryba, taikydami įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti bendras nuostatas, kuriomis būtų užkertamas kelias pasų pardavimui ar kitokiam piktnaudžiavimui, susijusiam su trečiųjų šalių piliečių įgyjama ar prarandama Sąjungos pilietybe, kad būtų suderintos tokios pilietybės įgijimo sąlygos.

Pakeitimas  102

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

22 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba; šios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų.	1. Kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima Europos Parlamentas ir Taryba. Tos nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų.

Pakeitimas  103

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

22 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Nepažeidžiant 223 straipsnio 1 dalies ir jai įgyvendinti priimtų nuostatų, kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, vieningai priima Taryba; šios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dėl valstybei narei būdingų problemų.	2. Nepažeidžiant 223 straipsnio 1 dalies ir jai įgyvendinti priimtų nuostatų, kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Šia teise naudojamasi atsižvelgiant į išsamias nuostatas, kurias, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima Europos Parlamentas ir Taryba.

Pakeitimas  104

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

23 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, būtinos siekiant geriau užtikrinti šią apsaugą.	Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, būtinos siekiant geriau užtikrinti šią apsaugą.

Pakeitimas  105

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

24 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, įskaitant minimalų valstybių narių, iš kurių tie piliečiai turi būti, skaičių.	Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 4 dalyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas, įskaitant minimalų valstybių narių, iš kurių tie piliečiai turi būti, skaičių, taip pat nuostatas ir sąlygas, reikalingas Europos referendumui, kaip apibrėžta tos Sutarties 11 straipsnio 4b dalyje.

Pakeitimas  106

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

24 a straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	24 a straipsnis
	Sąjunga saugo tautinėms mažumoms priklausančius asmenis, laikydamasi Europos Tarybos regioninių arba mažumų kalbų chartijos ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima nuostatas, kad mažumoms priklausantiems asmenims būtų sudarytos sąlygos naudotis savo teisėmis. Sąjungą prisijungia prie Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos.

Pakeitimas  107

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

26 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.	2. Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas visose valstybėse narėse ir Sąjungos institucijų užtikrinamas laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

Pakeitimas  108

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

43 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo bei žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.	3 Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo bei tausios žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.

Pakeitimas  109

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

64 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, kurios reikštų atžangą Sąjungos teisėje liberalizuojant kapitalo judėjimą į trečiąsias šalis ar iš jų.	3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir spręsdama kvalifikuota balsų dauguma pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali patvirtinti priemones, kurios reikštų atžangą Sąjungos teisėje liberalizuojant kapitalo judėjimą į trečiąsias šalis ar iš jų.

Pakeitimas 110

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

67 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Ji užtikrina, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams. Šioje antraštinėje dalyje asmenys be pilietybės prilyginami trečiųjų šalių piliečiams.	2. Ji užtikrina, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybių narių solidarumu paremtą bendrą sienų, prieglobsčio ir imigracijos politiką, kuri būtų teisinga trečiųjų šalių piliečiams. Šioje antraštinėje dalyje asmenys be pilietybės prilyginami trečiųjų šalių piliečiams.

Pakeitimas  111

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

70 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nepažeisdama 258, 259 ir 260 straipsnių, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti priemones, nustatančias sąlygas, kuriomis valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, objektyviai ir nešališkai vertina, kaip valstybių narių valdžios institucijos įgyvendina šioje antraštinėje dalyje nurodytą Sąjungos politiką, ypač siekiant sudaryti sąlygas nuodugniai taikyti tarpusavio pripažinimo principą. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai supažindinami su šio vertinimo turiniu ir rezultatais.	Nepažeisdami 258, 259 ir 260 straipsnių, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti priemones, nustatančias sąlygas, kuriomis valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, objektyviai ir nešališkai vertina, kaip valstybių narių valdžios institucijos įgyvendina šioje antraštinėje dalyje nurodytą Sąjungos politiką, ypač siekiant sudaryti sąlygas nuodugniai taikyti tarpusavio pripažinimo principą. Nacionaliniai parlamentai supažindinami su šio vertinimo turiniu ir rezultatais.

Pakeitimas  112

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

77 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	da)  bet kurios priemonės, būtinos ir proporcingos siekiant užtikrinti Sąjungos išorės sienų veiksmingą stebėseną, apsaugą ir efektyvią kontrolę, taip pat veiksmingą asmenų, kurie neturi teisės pasilikti Sąjungos teritorijoje, grąžinimą;

Pakeitimas  113

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

77 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Jei paaiškėja, kad Sąjunga turėtų imtis veiksmų, padedančių naudotis 20 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys nenumato reikalingų įgaliojimų, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybės kortelėmis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panašiais dokumentais. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.	3. Jei paaiškėja, kad Sąjunga turėtų imtis veiksmų, padedančių naudotis 20 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys nenumato reikalingų įgaliojimų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybės kortelėmis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panašiais dokumentais.

Pakeitimas  114

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

78 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui. Ji sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.	3. Vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar kelių valstybių narių labui. Ji sprendžia Europos Parlamento iniciatyva arba pasikonsultavusi su juo.

Pakeitimas  115

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

79 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria siekiama visais etapais užtikrinti veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones.	1. Sąjunga kuria bendrą imigracijos politiką, kuria atsižvelgiama į ekonominį ir socialinį valstybių narių stabilumą ir kuria siekiama visais etapais užtikrinti gebėjimą patenkinti bendrosios rinkos darbo jėgos poreikius stiprinant ekonominę padėtį valstybėse narėse, taip pat veiksmingą migrantų srautų valdymą, palankų režimą teisėtai valstybėse narėse gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams bei neteisėtos imigracijos ir prekybos žmonėmis prevenciją ir sustiprintas kovos su jomis priemones.

Pakeitimas  116

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

79 straipsnio 2 pastraipos a punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
a)  atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų bei ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi, taip pat leidimų šeimoms susijungti išdavimo valstybėse narėse reikalavimų;	a)  būtiniausių atvykimo, apsigyvenimo ir Sąjungos pilietybės įgijimo sąlygų bei būtiniausių ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi, taip pat leidimų šeimoms susijungti išdavimo valstybėse narėse reikalavimų;

Pakeitimas  117

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

81 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones nustato Taryba spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.	Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės priemones nustato Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

Pakeitimas  118

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

81 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti sprendimą, apibrėžiantį tuos tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės aspektus, kuriems galima taikyti pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.	Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti sprendimą, apibrėžiantį tuos tarpvalstybinio pobūdžio šeimos teisės aspektus, kuriems galima taikyti pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtus aktus.

Pakeitimas  119

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

81 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Apie antrojoje pastraipoje nurodytą pasiūlymą pranešama nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nuo tokio pranešimo dienos nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą, sprendimas nėra priimamas. Jei nepritarimas nepareiškiamas, Taryba gali priimti minėtą sprendimą.	Išbraukta.

Pakeitimas  120

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

83 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.	Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, smurtas dėl lyties, nusikaltimai aplinkai, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.

Pakeitimas  121

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

83 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, nustatantį kitas nusikaltimų sritis, atitinkančias šioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.	Atsižvelgdami į nusikalstamumo raidą, Europos Parlamentas, spręsdamas visų savo narių balsų dauguma, ir Taryba, spręsdama griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4b dalyje, gali nustatyti kitas nusikaltimų sritis, atitinkančias šioje dalyje nurodytus kriterijus.

Pakeitimas  122

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

86 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais, Taryba, pagal specialią teisėkūros procedūrą priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali įkurti Europos prokuratūrą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, sprendžia vieningai.	1. Eurojusto pagrindu įsteigta Europos prokuratūra kovoja su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais. Europos Parlamentas ir Taryba, pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimdami reglamentus, nustato jo veikimo taisykles.
Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad reglamento projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.
Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne mažiau kaip devynios valstybės narės siekia tvirčiau bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu reglamento projektu, jos per tokį patį laikotarpį atitinkamai praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju leidimas pradėti Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir šios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodytą tvirtesnį bendradarbiavimą laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.

Pakeitimas  123

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

86 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Europos Vadovų Taryba tuo pačiu metu ar vėliau gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį 1 dalį, siekdama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtų tarpvalstybinio pobūdžio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai iš dalies keičiantį 2 dalį, kiek tai susiję su ne vieną valstybę narę liečiančių sunkių nusikaltimų kaltininkais ir jų bendrininkais. Europos Vadovų Taryba sprendimą priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarimą ir pasikonsultavusi su Komisija.	4. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, tuo pačiu metu ar vėliau gali priimti sprendimą, iš dalies keičiantį 1 dalį, siekdama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtų tarpvalstybinio pobūdžio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai iš dalies keičiantį 2 dalį, kiek tai susiję su ne vieną valstybę narę liečiančių sunkių nusikaltimų kaltininkais ir jų bendrininkais.

Pakeitimas  124

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

87 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali nustatyti šiame straipsnyje nurodytų valdžios institucijų operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vieningai.	Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti šiame straipsnyje nurodytų valdžios institucijų operatyvaus bendradarbiavimo priemones.

Pakeitimas  125

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

87 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad priemonių projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.	Ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali prašyti, kad reglamento projektas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai. Tokiu atveju procedūra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendrą sutarimą, Europos Vadovų Taryba per keturis mėnesius nuo sustabdymo grąžina projektą Tarybai priimti.

Pakeitimas  126

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

88 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų veiksmus bei jų tarpusavio bendradarbiavimą užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.	1. Europolas turi įgaliojimus vykdyti operatyvinius veiksmus, taikant parlamentinę kontrolę. Europolas remia valstybių narių policijos veiksmus užkardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ar daugiau valstybių narių, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sąjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.

Pakeitimas  127

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

88 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b) valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų arba jungtinių tyrimo grupių, prireikus kartu su Eurojust, bendrai atliekamų tyrimo ir operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą.	b) tyrimo ir operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą.

Pakeitimas  128

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

88 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Bet kokį operatyvų veiksmą Europolas privalo atlikti kartu su valstybės narės ar valstybių narių, su kurių teritorija tai susiję, valdžios institucijomis ir su jų sutikimu. Prievartos priemonių taikymas išimtinai priklauso kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.	Išbraukta.

Pakeitimas  129

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

108 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Komisija kartu su valstybėmis narėmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybėse esamas pagalbos sistemas. Valstybėms narėms ji siūlo atitinkamas priemones, reikalingas vidaus rinkai palaipsniui plėtoti arba jai veikti.	1. Komisija, paisydama Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų, kartu su valstybėmis narėmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybėse esamas pagalbos sistemas. Valstybėms narėms ji siūlo atitinkamas priemones, reikalingas vidaus rinkai palaipsniui plėtoti, jai veikti arba tiems tikslams įgyvendinti.

Pakeitimas  130

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

113 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai priima nuostatas dėl apyvartos mokesčius, akcizą ir kitas netiesioginio apmokestinimo formas reglamentuojančių teisės aktų suderinimo, būtino užtikrinanti, kad bus sukurta ir ims veikti vidaus rinka bei bus išvengta konkurencijos iškraipymo.	Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdama griežtesne kvalifikuota balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4b dalyje, ir pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, priima nuostatas dėl tiesioginių ir netiesioginių mokesčių, įskaitant apyvartos mokesčius ir akcizą bei kitų formų tiesioginį ir netiesioginį apmokestinimą, suderinimo.

Pakeitimas  131

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

115 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nepažeidžiant 104 straipsnio, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, vieningai leidžia direktyvas dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo.	Nepažeidžiant 114 straipsnio, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, leidžia direktyvas dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos sukūrimui ar veikimui, suderinimo.

Pakeitimas  132

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

119 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Siekiant Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje iškeltų tikslų, valstybių narių ir Sąjungos veikla, kaip numatyta Sutarčių nuostatose, apima nustatymą ekonominės politikos, kuri yra grindžiama glaudžiu valstybių narių ekonominės politikos koordinavimu, vidaus rinka bei bendrų tikslų apibrėžimu ir kuri yra vykdoma vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu.	1. Siekiant Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje iškeltų tikslų, valstybių narių ir Sąjungos veikla, kaip numatyta Sutarčių nuostatose, apima nustatymą ekonominės politikos, kuri yra grindžiama glaudžiu valstybių narių ekonominės politikos koordinavimu, vidaus rinka bei bendrų tikslų apibrėžimu ir kuri yra vykdoma vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, kuriuo siekiama užtikrinti visišką užimtumą ir socialinę pažangą.

Pakeitimas  133

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

121 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, parengia valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių projektą ir apie tai praneša Europos Vadovų Tarybai.	Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, remdamiesi Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavę su socialiniais partneriais, parengia valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių projektą ir apie tai praneša Europos Vadovų Tarybai.

Pakeitimas  134

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

121 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Remdamasi šia išvada, Taryba priima šias bendras gaires išdėstančią rekomendaciją. Apie savo rekomendaciją Taryba informuoja Europos Parlamentą.	Remdamiesi šia išvada, Europos Parlamentas ir Taryba priima šias bendras gaires išdėstančią rekomendaciją.

Pakeitimas  135

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

121 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Kad užtikrintų glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba, remdamasi Komisijos pateiktais pranešimais, stebi kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos ekonominius pokyčius bei ar ekonominė politika atitinka 2 dalyje minėtas bendras gaires ir reguliariai atlieka nuodugnų įvertinimą.	Kad užtikrintų glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pateiktais pranešimais ir pasikonsultavę su socialiniais partneriais, stebi kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos ekonominius pokyčius bei tai, ar ekonominė politika atitinka 2 dalyje minėtas bendras gaires, ir reguliariai atlieka nuodugnų įvertinimą.

Pakeitimas  136

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

121 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybės narės ekonominės politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodytų bendrųjų gairių arba jos gali kelti grėsmę deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, Komisija gali įspėti tą valstybę narę. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nutarti viešai paskelbti savo rekomendacijas.	Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybės narės ekonominės politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodytų bendrųjų gairių arba jos gali kelti grėsmę deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui, Komisija gali įspėti tą valstybę narę. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas rekomendacijas. Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, gali nutarti viešai paskelbti Tarybos rekomendacijas.

Pakeitimas  137

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

122 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Nepažeisdama kitų Sutartyse nustatytų procedūrų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje.	Išbraukta.

Pakeitimas  138

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

122 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Tais atvejais, kai valstybė narė patiria sunkumų arba dėl gaivalinių nelaimių ar išimtinių, jos nekontroliuojamų aplinkybių, jai gresia dideli sunkumai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali tam tikromis sąlygomis suteikti tai valstybei narei Sąjungos finansinę pagalbą. Apie priimtą sprendimą Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą.	Išbraukta.

Pakeitimas  139

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

126 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	1a. Valstybės narės užtikrina, kad būtų vykdomos būtinos investicijos Europos Sąjungos ekonominiams, socialiniams, aplinkos ir saugumo tikslams pasiekti.

Pakeitimas  140

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

126 straipsnio 14 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku, vieningai priima atitinkamas nuostatas, paskui pakeisiančias minėtą Protokolą.	Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Europos centriniu banku, priima atitinkamas nuostatas, paskui pakeisiančias minėtą Protokolą.

Pakeitimas  141

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

126 straipsnio 14 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Laikydamasi kitų šios dalies nuostatų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nustato minėto Protokolo nuostatų taikymo išsamias taisykles ir apibrėžimus.	Laikydamiesi kitų šios dalies nuostatų, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, nustato minėto Protokolo nuostatų taikymo išsamias taisykles ir apibrėžimus.

Pakeitimas  142

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

148 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1 Europos Vadovų Taryba, remdamasi bendru kasmetiniu Tarybos ir Komisijos pranešimu, kasmet svarsto užimtumo padėtį Sąjungoje ir patvirtina dėl jo padarytas išvadas.	1. Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, remdamiesi kasmetiniu Komisijos pranešimu, kuriame pateikiama informacija iš 3 dalyje nurodytų pranešimų, kasmet svarsto užimtumo padėtį Sąjungoje ir patvirtina dėl jo padarytas išvadas.

Pakeitimas  143

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

148 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2 Vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu bei 150 straipsnyje minėtu Užimtumo komitetu, kasmet parengia gaires, į kurias valstybės narės atsižvelgia vykdydamos savo užimtumo politiką. Šios gairės atitinka bendras gaires, nustatytas pagal 121 straipsnio 2 dalį.	2. Vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu bei 150 straipsnyje minėtu Užimtumo komitetu, kasmet parengia gaires, į kurias valstybės narės atsižvelgia vykdydamos savo užimtumo politiką. Šios gairės papildo pagal 121 straipsnio 2 dalį nustatytas bendras gaires ir jomis siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti principai ir teisės, įtraukti į 2017 m. per Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikimą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį.

Pakeitimas  144

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

148 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3 Kiekviena valstybė narė pateikia Tarybai ir Komisijai metų pranešimą apie svarbiausias priemones, kurių buvo imtasi užimtumo politiką įgyvendinant pagal šio straipsnio 2 dalyje paminėtas užimtumo politikos gaires.	3. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai metų pranešimą apie svarbiausias priemones, kurių buvo imtasi užimtumo politiką įgyvendinant pagal šio straipsnio 2 dalyje paminėtas užimtumo politikos gaires.

Pakeitimas  145

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

148 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Taryba, remdamasi šio straipsnio 3 dalyje paminėtais pranešimais ir susipažinusi su Užimtumo komiteto nuomone, valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą kasmet nagrinėja atsižvelgdama į užimtumo politikos gaires. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali teikti valstybėms narėms rekomendacijas, jei mano, kad tokiam nagrinėjimui to reikia.	4. Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi šio straipsnio 3 dalyje paminėtais pranešimais, valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimą kasmet nagrinėja atsižvelgdama į užimtumo politikos gaires. Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos rekomendacija, gali teikti valstybėms narėms rekomendacijas, jei mano, kad tokiam nagrinėjimui to reikia.

Pakeitimas  146

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

148 straipsnio 5 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
5. Remdamosi to nagrinėjimo rezultatais, Taryba ir Komisija parengia Europos Vadovų Tarybai bendrą metų pranešimą apie užimtumo padėtį Sąjungoje ir užimtumo gairių įgyvendinimą.	5. Remdamosi to nagrinėjimo rezultatais, Komisija parengia Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai metų pranešimą apie užimtumo padėtį Sąjungoje ir užimtumo gairių įgyvendinimą.

Pakeitimas  147

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

151 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Sąjunga ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytoje Europos socialinėje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje, mano, jog tikslinga didinti užimtumą, skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo, deramos socialinės apsaugos, administracijos ir darbuotojų dialogo, žmogiškųjų išteklių plėtotės siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.	Sąjunga ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, nustatytas 1996 m. gegužės 3 d. Strasbūre pasirašytoje persvarstytoje Europos socialinėje chartijoje, 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje, Europos Sąjungos socialinių teisių ramsčio dokumente ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, siekia šių savo tikslų: užimtumo skatinimo, gyvenimo bei darbo sąlygų gerinimo, kad palaikant jų gerėjimą būtų galima siekti jų suderinimo, deramos socialinės apsaugos, administracijos ir darbuotojų dialogo, žmogiškųjų išteklių plėtotės siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi.

Pakeitimas  148

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

151 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	Konkrečios nuostatos, susijusios su socialinės pažangos apibrėžtimi ir įgyvendinimu, taip pat pagrindinių socialinių teisių ir kitų sričių Sąjungos politikos santykiu, nustatomos prie Sutarčių pridėtame Protokole dėl socialinės pažangos Europos Sąjungoje.

Pakeitimas  149

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

153 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	ba) teisingos pertvarkos ir pokyčių numatymo;

Pakeitimas  150

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

153 straipsnio 1 dalies e punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
e) darbuotojų informavimo ir konsultavimo;	e) darbuotojų informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo;

Pakeitimas  151

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

153 straipsnio 1 dalies i punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
i) moterų ir vyrų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe;	i) lyčių lygybės skatinimo, atsižvelgiant į galimybes darbo rinkoje ir požiūrį darbe;

Pakeitimas  152

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

153 straipsnio 1 dalies j punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
j) kovos su socialine atskirtimi;	j) kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat paramos socialiniam būstui;

Pakeitimas  153

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

153 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b) atsižvelgdami į kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, gali šio straipsnio 1 dalies a–i punktuose nurodytose srityse direktyvomis nustatyti būtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą.	b) atsižvelgdami į kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, gali šio straipsnio 1 dalies a–k punktuose nurodytose srityse direktyvomis nustatyti būtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą.

Pakeitimas  154

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

153 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1 dalies c, d, f, ir g punktuose nurodytose srityse Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir minėtais komitetais, vieningai sprendžia pagal specialią teisėkūros procedūrą.	Išbraukta.

Pakeitimas  155

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

153 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali įprastą teisėkūros procedūrą vieningai nuspręsti taikyti 1 dalies d, f ir g punktams.	Išbraukta.

Pakeitimas  156

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

153 straipsnio 4 pastraipos 1 a įtrauka (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	– nėra tinkamas pagrindas sumažinti valstybėse narėse darbuotojams jau taikomą apsaugos lygį,

Pakeitimas  157

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

157 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį.	1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą visiems darbuotojams, nepaisant jų lyties, mokėti vienodą užmokestį.

Pakeitimas  158

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

157 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad:	Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas (anglų k. žodis „sex“ keičiamas į „gender“).

Pakeitimas  159

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

157 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.	3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomi lygių galimybių ir lyčių lygybės principai užimtumo ir profesinės veiklos srityse, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.

Pakeitimas  160

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

157 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Siekiant užtikrinti visišką moterų ir vyrų lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas.	4. Siekiant užtikrinti visišką lyčių lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamiems visų lyčių asmenims verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas.

Pakeitimas  161

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

165 straipsnio 2 dalies -1 įtrauka (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	– rengti bendrus švietimo, kuriuo propaguojamos demokratinės vertybės ir teisinė valstybė, taip pat skaitmeninis ir ekonominis raštingumas, tikslus ir standartus,

Pakeitimas  162

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

165 straipsnio 2 dalies 3 įtrauka

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
– remti švietimo įstaigų bendradarbiavimą;	– remti švietimo sistemų bendradarbiavimą ir darną, sykiu užtikrinant kultūrines tradicijas ir regioninę įvairovę,

Pakeitimas  163

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

166 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Sąjunga įgyvendina profesinio mokymo politiką, kuri remia ir papildo valstybių narių veiksmus, kartu pripažindama visišką valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą.	1. Sąjunga ir valstybės narės, pasikonsultavusios su socialiniais partneriais, įgyvendina profesinio mokymo politikos stiprinimo priemones, kuriomis atsižvelgiama į įvairias nacionalinės praktikos formas.

Pakeitimas  164

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

166 straipsnio 2 dalies 2 įtrauka

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
–  tobulinti pradinį ir tolesnį profesinį mokymą siekiant palengvinti profesinę integraciją ir reintegraciją į darbo rinką;	–  parengti bendrus profesinio mokymo standartus ir tobulinti pradinį ir tolesnį profesinį mokymą siekiant palengvinti profesinę integraciją ir reintegraciją į darbo rinką, taip pat padidinti darbuotojų judumą Sąjungoje;

Pakeitimas  165

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

168 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Sąjunga, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojant švietimą sveikatos klausimais, bei stebėseną, išankstinį įspėjimą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovą su jomis.	Sąjunga, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojant švietimą sveikatos klausimais, bei stebėseną, išankstinį įspėjimą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir kovą su jomis, laikantis integruoto, vieningo požiūrio siekiant užtikrinti žmonių sveikatos, gyvūnų ir aplinkos pusiausvyrą ir ją pagerinti.

Pakeitimas  166

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

168 straipsnio 4 dalies b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b)  priemonių veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą;	b)  priemonių veterinarijos, gyvūnų gerovės ir fitosanitarijos srityse, kuriomis tiesiogiai siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą;

Pakeitimas  167

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

168 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	ca)  priemonių, kuriomis nustatomi bendri visuotinių ir lygių galimybių naudotis įperkamomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis rodikliai;

Pakeitimas  168

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

168 straipsnio 4 dalies c b punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	cb)  ankstyvo pranešimo apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, jų stebėsenos ir valdymo priemonių, visų pirma, pandemijų atveju; šios priemonės netrukdo valstybėms narėms toliau taikyti esamas apsaugos priemones arba imtis griežtesnių, jei jos yra būtinos;

Pakeitimas  169

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

168 straipsnio 4 dalies c c punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	cc)  priemonių siekiant stebėti ir koordinuoti prieigą prie informacijos, bendros diagnostikos ir priežiūros galimybių, susijusių su užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis, įskaitant retas ligas.

Pakeitimas  170

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

179 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Sutarčių skyrius.	1. Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Sutarčių skyrius, ir paisant akademinės laisvės ir laisvės vykdyti mokslinius tyrimus ir mokyti, bei šias laisves skatinti.

Pakeitimas  171

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

189 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Siekdama skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką, Sąjunga parengia Europos kosmoso politiką. Šiuo tikslu ji gali skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti.	1. Siekdama skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką, Sąjunga parengia bendrą Europos kosmoso politiką ir strategiją. Šiuo tikslu ji gali skatinti bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą bei koordinuoti pastangas, reikalingas kosmosui tyrinėti ir panaudoti.

Pakeitimas  172

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

189 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Siekiant prisidėti prie 1 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso programą, išskyrus bet kurį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimą.	2. Siekiant prisidėti prie 1 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina reikalingas priemones, kurios gali sudaryti Europos kosmoso programą, siekiant parengti bendrą veiklos kosmose sistemą ir ratifikuoti esamas tarptautines sutartis.

Pakeitimas  173

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

191 straipsnio -1 dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	-1. Atsižvelgdama į savo atsakomybę ateities kartoms, Europos Sąjunga, veikdama pagal Sutartis, saugo gamtinius gyvybės ir gyvūnijos pagrindus Sąjungos teise, be kita ko, imdamasi vykdomųjų ir teisminių veiksmų.

Pakeitimas  174

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

191 straipsnio 1 dalies 4 įtrauka

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
– remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.	– remti Sąjungos ir tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma, kovojant su klimato kaita, apsaugant biologinę įvairovę ir vykdant Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus.

Pakeitimas  175

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

191 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas.	Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę. Ši politika yra grindžiama bendros sveikatos koncepcija ir atsargumo principu, taip pat principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas.

Pakeitimas  176

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

191 straipsnio 3 dalies 2 a įtrauka (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	–  pavojų, kad gali būti viršytos planetos išgalių ribos, taikydama atsargumo principą;

Pakeitimas  177

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

191 a straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	191 a straipsnis
	1. Sąjunga, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, stengiasi apriboti pasaulio temperatūros kilimą ir laikytis tikslo subalansuoti Sąjungos mastu išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad būtų pasiektas neigiamas išmetamųjų teršalų kiekio balansas.
	2. Priimdama bet kokį priemonės projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įskaitant pasiūlymus dėl biudžeto, Komisija stengiasi tuos priemonių projektus ir pasiūlymus suderinti su 1 dalyje nurodytais tikslais. Neatitikties atveju Komisija, atlikdama prie atitinkamo pasiūlymo pridedamą poveikio vertinimą, nurodo tokios neatitikties priežastis.

Pakeitimas  178

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

192 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Nukrypdama nuo 1 dalyje numatytų sprendimų priėmimo tvarkos ir nepažeisdama 114 straipsnio, Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, vieningai priima:	Išbraukta.
a)  iš esmės fiskalinio pobūdžio nuostatas;
b)  priemones, turinčias įtakos:
—  miestų ir kaimų planavimui;
—  kiekybinio vandens išteklių valdymui arba tiesiogiai ar netiesiogiai tų išteklių buvimui;
—  žemės naudojimui, išskyrus atliekų tvarkymą;
c)  priemones, turinčias nemažai įtakos valstybėms narėms, kai šios renkasi skirtingus energijos šaltinius ir savo energijos tiekimo bendrą struktūrą.
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, gali vieningai nuspręsti leisti pirmojoje pastraipoje nurodytose srityse taikyti įprastą teisėkūros procedūrą.

Pakeitimas  179

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

192 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Siektinus prioritetinius tikslus nustatančias bendrąsias veiksmų programas Europos Parlamentas ir Taryba priima spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.	Išbraukta.
Šioms programoms įgyvendinti reikalingos priemonės priimamos laikantis, priklausomai nuo aplinkybių, 1 arba 2 dalyje numatytų sąlygų.

Pakeitimas  180

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

194 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką, Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:	1. Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką, bendra Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:

Pakeitimas  181

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

194 straipsnio 1 dalies b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b) užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje;	b) užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir įperkamumą visiems Sąjungos gyventojams;

Pakeitimas  182

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

194 straipsnio 1 dalies c punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
c) skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą; ir	c) užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą, kad būtų sukurta energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįsta energetikos sistema; ir

Pakeitimas  183

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

194 straipsnio 1 dalies d punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
d) skatinti energetikos tinklų sujungimą.	d) užtikrinti energetikos tinklų sujungimą.

Pakeitimas  184

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

194 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	da) sukurti bendrą energetikos sistemą, atitinkančią tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos švelninimo.

Pakeitimas  185

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

194 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nepažeidžiant 192 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi poveikio valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.	Išbraukta.

Pakeitimas  186

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

194 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina čia nurodytas priemones, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio.	Išbraukta.

Pakeitimas  187

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

206 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Pagal 28–32 straipsnius sukurdama muitų sąjungą, Sąjunga bendram labui prisideda prie darnaus pasaulio prekybos plėtojimo, laipsniško tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų apribojimų panaikinimo bei muitų ir kitų kliūčių mažinimo.	Pagal 28–32 straipsnius sukurdama muitų sąjungą, Sąjunga bendram labui prisideda prie darnaus taisyklėmis grindžiamos daugiašalės pasaulio prekybos plėtojimo, laipsniško tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų apribojimų panaikinimo bei muitų ir kitų kliūčių mažinimo, sykiu skatinant, visų pirma, demokratines vertybes, gerą valdymą, žmogaus teises ir tvarumą, kai vykdoma bendra prekybos politika.

Pakeitimas  188

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

207 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis bei intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, tiesioginėmis užsienio investicijomis, liberalizavimo priemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais.	1. Bendra prekybos politika grindžiama vienodais principais, ypač keičiant muitų normas, sudarant susitarimus dėl muitų tarifų ir prekybos, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis, ir intelektinės nuosavybės komerciniais aspektais, užsienio investicijomis, įskaitant investicijų apsaugą, ekonominiu saugumu, liberalizavimo priemonių suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, taikytinomis dempingo ar subsidijų atveju. Bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais, taip pat poveikio klimatui neutralumo tikslu.

Pakeitimas  189

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

207 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri įgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas. Taryba ir Komisija yra atsakingos už tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles.	Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos rekomendacija, įgalioja Komisiją pradėti reikalingas derybas. Komisija yra atsakinga už tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitiktų Sąjungos vidaus politikos kryptis bei taisykles.

Pakeitimas  190

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

207 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Šias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia reguliarias ataskaitas apie derybų eigą specialiajam komitetui ir Europos Parlamentui.	Šias derybas Komisija veda konsultuodamasi su kompetentingu Europos Parlamento komitetu ir specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ir laikydamasi tokių nurodymų, kuriuos Taryba gali jai teikti. Komisija teikia reguliarias ataskaitas apie derybų eigą kompetentingam Europos Parlamento komitetui ir specialiajam Tarybos paskirtam komitetui.

Pakeitimas  191

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

207 straipsnio 3 dalies 3 a pastraipa (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	Nukrypstant nuo 218 straipsnio 5 dalies nuostatų, Europos Parlamentas ir Taryba gali priimti sprendimą, kuriuo leidžiama laikinai taikyti susitarimą prieš jam įsigaliojant.

Pakeitimas  192

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

207 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Sprendimus dėl derybų ir 3 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo Taryba priima kvalifikuota balsų dauguma.	Sprendimus dėl derybų ir 3 dalyje nurodytų susitarimų sudarymo Taryba priima paprasta balsų dauguma.

Pakeitimas  193

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

207 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų dėl prekybos paslaugomis ir intelektinės nuosavybės komercinių aspektų, taip pat tiesioginių užsienio investicijų srityse sudarymo, kai tokiuose susitarimuose įtvirtinamos nuostatos, pagal kurias vidaus taisyklių priėmimui yra reikalingas balsų vieningumas.	Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma dėl derybų ir susitarimų dėl prekybos paslaugomis ir intelektinės nuosavybės komercinių aspektų, taip pat tiesioginių užsienio investicijų srityse sudarymo.

Pakeitimas  194

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

207 straipsnio 4 dalies 3 pastraipos įžanginė dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba taip pat sprendžia vieningai dėl derybų ir susitarimų sudarymo:	Taryba taip pat sprendžia kvalifikuota balsų dauguma dėl derybų ir susitarimų sudarymo:

Pakeitimas  195

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

207 straipsnio 5 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	5a. Sukuriamas nuolatinis tiesioginių užsienio investicijų Sąjungoje stebėsenos ir tikrinimo mechanizmas. Šis mechanizmas gali būti naudojamas Europos interesams apsaugoti.

Pakeitimas  196

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

218 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Taryba leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti susitarimus.	2. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti susitarimus.

Pakeitimas  197

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

218 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2a. Nukrypstant nuo 2 dalies nuostatų, susitarimų, kuriems taikomas 207 straipsnis, atveju derybos pradedamos gavus Europos Parlamento ir Tarybos leidimą.

Pakeitimas  198

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

218 straipsnio 6 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo:	Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

Pakeitimas  199

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

218 straipsnio 6 dalies 2 pastraipos a punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
a) gavusi Europos Parlamento pritarimą šiais atvejais:	Išbraukta.
i) asociacijos sutartims;
ii) susitarimui dėl Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;
iii) susitarimams, nustatantiems konkrečią institucinę struktūrą organizuojant bendradarbiavimo procedūras;
iv) susitarimams, turintiems svarbių padarinių Sąjungos biudžetui;
v) susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra arba speciali teisėkūros procedūra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo.
Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dėl pritarimo termino;

Pakeitimas  200

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

218 straipsnio 6 dalies 2 pastraipos b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b) pasikonsultavusi su Europos Parlamentu kitais atvejais. Europos Parlamentas savo nuomonę pateikia per tokį laiką, kurį Taryba gali nustatyti atsižvelgdama į reikalo skubumą. Nepateikus nuomonės per tą laiką, Taryba gali spręsti.	Išbraukta.

Pakeitimas  201

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

218 straipsnio 7 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
7. Sudarydama susitarimą, Taryba gali, nukrypdama nuo 5, 6 ir 9 dalių nuostatų, įgalioti derybininką Sąjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jie turi būti priimami pagal supaprastintą procedūrą arba kai juos priima pagal tą susitarimą įsteigtas organas. Taryba gali tokiam įgaliojimui nustatyti konkrečias sąlygas.	7. Sudarydami susitarimą, Europos Parlamentas ir Taryba gali, nukrypdami nuo 5, 6 ir 9 dalių nuostatų, įgalioti derybininką Sąjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jie turi būti priimami pagal supaprastintą procedūrą arba kai juos priima pagal tą susitarimą įsteigtas organas. Taryba gali tokiam įgaliojimui nustatyti konkrečias sąlygas.

Pakeitimas  202

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

218 straipsnio 9 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
9. Taryba, remdamasi Komisijos ar Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą.	9. Taryba, remdamasi Komisijos ar Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, priima sprendimą, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą.

Pakeitimas  203

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

218 straipsnio 10 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
10. Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šios procedūros etapais.	10. Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais, įskaitant derybų pradžią ir procesą, susitarimų pasirašymą ir įgyvendinimą, taip pat tuose susitarimuose nustatytų įsipareigojimų sustabdymą.

Pakeitimas  204

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

222 straipsnio -1 dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	-1. Susidarius ekstremaliajai situacijai, kuri daro poveikį Europos Sąjungai arba vienai ar daugiau valstybių narių, Europos Parlamentas ir Taryba gali suteikti Komisijai ypatingus įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus mobilizuoti visas būtinas priemones. Kad būtų paskelbta ekstremalioji situacija, Europos Parlamentas sprendimą priima visų savo narių balsų dauguma, o Taryba – kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Europos Parlamento ar Komisijos pasiūlymu.
	Tame sprendime, kuriuo paskelbiama ekstremalioji situacija ir Komisijai suteikiami ypatingi įgaliojimai, apibrėžiama įgaliojimų apimtis, išsami valdymo tvarka ir jų taikymo laikotarpis.
	Europos Parlamentas arba Taryba paprasta balsų dauguma gali bet kada atšaukti sprendimą.
	Taryba ir Parlamentas gali, taikydami pirmoje pastraipoje nustatytą procedūrą, bet kuriuo metu peržiūrėti arba atnaujinti sprendimą.
Išbraukiamas SESV 122 straipsnis.

Pakeitimas  205

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

223 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Europos Parlamentas parengia pasiūlymą dėl būtinų nuostatų, kad jo narius būtų galima išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, priėmimo pagal visose valstybėse narėse taikomą vienodą tvarką arba pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus.	1. Europos Parlamentas parengia pasiūlymą dėl reglamento siekdamas nustatyti būtinas nuostatas, kad jo narius būtų galima išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, priėmimo pagal visose valstybėse narėse taikomą vienodą tvarką arba pagal visoms valstybėms narėms bendrus principus. Taryba gali atmesti tą pasiūlymą kvalifikuota balsų dauguma, taikant specialią teisėkūros procedūrą.
Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir gavusi Europos Parlamento jį sudarančių narių balsų dauguma pareikštą pritarimą, nustato būtinas nuostatas. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.	Europos Parlamentas, spręsdamas jį sudarančių narių balsų dauguma ir veikdamas pagal specialią teisėkūros procedūrą bei gavęs Tarybos pritarimą sprendžiant kvalifikuota balsų dauguma, nustato būtinas nuostatas.

Pakeitimas  206

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

223 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą Europos Parlamentas, paprašęs Komisijos nuomonės ir pritarus Tarybai, patvirtina nuostatus ir bendras sąlygas, reglamentuojančias jo narių pareigas. Visoms su narių arba buvusių narių apmokestinimu susijusioms taisyklėms ar sąlygoms patvirtinti reikalingas Tarybos balsų vieningumas.	2. Savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą Europos Parlamentas, paprašęs Komisijos nuomonės ir pritarus Tarybai, patvirtina nuostatus ir bendras sąlygas, reglamentuojančias jo narių pareigas.

Pakeitimas  207

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

225 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Parlamentas, spręsdamas jį sudarančių narių balsų dauguma, gali paprašyti, kad Komisija pateiktų bet kokį atitinkamą pasiūlymą klausimais, kuriais, jo nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas. Jeigu Komisija nepateikia pasiūlymo, apie priežastis ji praneša Europos Parlamentui.	Europos Parlamentas, vadovaudamasis 294 straipsniu ir spręsdamas jį sudarančių narių balsų dauguma, gali priimti pasiūlymus klausimais, kuriems taikoma įprasta teisėkūros procedūra. Prieš tai darydamas jis apie savo ketinimus praneša Europos Komisijai.

Pakeitimas  208

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

226 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Atlikdamas savo pareigas, Europos Parlamentas ketvirtadalio jį sudarančių narių prašymu gali sudaryti laikinąjį Tyrimo komitetą, kuris, nepažeisdamas kitoms institucijoms ar organams Sutartimis suteiktų įgaliojimų, tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Sąjungos teisę, išskyrus atvejus, kai tuos įtariamus faktus nagrinėja teismas, ir tol, kol bus baigtas tos bylos teisminis nagrinėjimas.	Atlikdamas savo pareigas, Europos Parlamentas trečdalio jį sudarančių narių prašymu sudaro laikinąjį Tyrimo komitetą, kuris, nepažeisdamas kitoms institucijoms ar organams Sutartimis suteiktų įgaliojimų, tirtų įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Sąjungos teisę, išskyrus atvejus, kai tuos įtariamus faktus nagrinėja teismas, ir tol, kol bus baigtas tos bylos teisminis nagrinėjimas. Tyrimo komitetas, jei tai būtina jo užduotims atlikti, gali pakviesti bet kurį liudytoją dalyvauti posėdyje.

Pakeitimas  209

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

226 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Išsamias naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančias nuostatas nustato Europos Parlamentas, priimdamas reglamentą savo iniciatyva pagal specialią teisėkūros procedūrą, gavęs Tarybos ir Komisijos pritarimą.	Išsamias naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančias nuostatas nustato Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami kvalifikuota balsų dauguma ir remdamiesi Europos Parlamento pasiūlymu bei pasikonsultavę su Komisija.

Pakeitimas  210

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

234 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Jei Europos Parlamente siūloma pareikšti nepasitikėjimą Komisijos veikla, balsuoti dėl sprendimo jis gali tik praėjus ne mažiau kaip trims dienoms po tokio pasiūlymo pateikimo ir tik atviru balsavimu.	Jei Europos Parlamente siūloma pareikšti kolektyvinį nepasitikėjimą Vykdomosios institucijos veikla arba individualų nepasitikėjimą tam tikro Vykdomosios institucijos nario veikla, balsuoti dėl sprendimo jis gali tik praėjus ne mažiau kaip trims dienoms po tokio pasiūlymo pateikimo ir tik atviru balsavimu.
	(Pakeitimas, susijęs su žodžiais „Komisija“ ir „Komisijos narys“, taikytinas visam tekstui. Priėmus šį pakeitimą reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas  211

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

234 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Jei pasiūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dviem trečdaliais atiduotų balsų, sudarančių visų Europos Parlamento narių daugumą, Komisijos nariai turi atsistatydinti kolektyviai, o Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina iš pareigų Komisijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeičiami pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Komisijos narių, paskirtų juos pakeisti, kadencija baigiasi tą dieną, kurią būtų pasibaigusi įpareigotų kolektyviai atsistatydinti Komisijos narių kadencija.	Jei pasiūlymas pareikšti kolektyvinį nepasitikėjimą priimamas Europos Parlamentą sudarančių narių balsų dauguma, Vykdomosios institucijos nariai atsistatydina kolektyviai, o Sąjungos sekretorius užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Sąjungos sekretorius ekonominio valdymo reikalams atsistatydina iš pareigų, kurias jie eina Vykdomojoje institucijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra pakeičiami pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Vykdomosios institucijos narių, paskirtų juos pakeisti, kadencija baigiasi tą dieną, kurią būtų pasibaigusi įpareigotų kolektyviai atsistatydinti Vykdomosios institucijos narių kadencija.
	(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas  212

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

234 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	Jei pasiūlymas pareikšti individualų nepasitikėjimą priimamas Europos Parlamentą sudarančių narių balsų dauguma, atitinkamas Vykdomosios institucijos narys atsistatydina nedelsdamas.

Pakeitimas  213

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

238 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
[…]	Išbraukta.

Pakeitimas  214

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

245 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Per savo kadenciją Komisijos nariai negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Pradėdami eiti savo pareigas jie iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą. Pažeidus šiuos įsipareigojimus, Teisingumo Teismas, Tarybai, sprendžiant paprasta balsų dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali nuspręsti, kad atitinkamas narys, atsižvelgiant į aplinkybes, arba atstatydinamas pagal 247 straipsnį, arba netenka teisės į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas.	Per savo kadenciją Komisijos nariai negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Pradėdami eiti savo pareigas jie iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą. Pažeidus šiuos įsipareigojimus, Teisingumo Teismas, Europos Parlamentui, Tarybai, sprendžiant paprasta balsų dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali nuspręsti, kad atitinkamas narys, atsižvelgiant į aplinkybes, arba atstatydinamas pagal 247 straipsnį, arba netenka teisės į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas.

Pakeitimas  215

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

246 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, remdamasi Komisijos pirmininko pasiūlymu, gali vieningai nuspręsti į tokią laisvą vietą nieko nebeskirti, ypač tada, kai iki nario kadencijos pabaigos yra likę mažai laiko.	Taryba, remdamasi Komisijos pirmininko pasiūlymu, gali kvalifikuota balsų dauguma nuspręsti į tokią laisvą vietą nieko nebeskirti, ypač tada, kai iki nario kadencijos pabaigos yra likę mažai laiko.

Pakeitimas  216

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

247 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Jei kuris nors Komisijos narys nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą, Teisingumo Teismas, Tarybai, sprendžiant paprasta balsų dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali jį atstatydinti.	Jei kuris nors Komisijos narys nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą, Teisingumo Teismas, Europos Parlamentui, Tarybai, sprendžiant paprasta balsų dauguma, ar Komisijai kreipusis, gali jį atstatydinti.

Pakeitimas  217

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

258 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ji šiuo reikalu pareiškia pagrįstą nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti savo pastabas.	Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ji šiuo reikalu per 12 mėnesių pareiškia pagrįstą nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti savo pastabas.

Pakeitimas  218

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

258 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Komisija gali perduoti šį reikalą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.	Jei atitinkama valstybė per tą 12 mėnesių laikotarpį neatsižvelgia į tą nuomonę, Komisija perduoda šį reikalą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Pakeitimas  219

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

259 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Valstybė narė, kuri mano, kad kita valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, gali šiuo reikalu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.	Europos Parlamentas ar valstybė narė, kuri mano, kad tam tikra valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, gali šiuo reikalu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Pakeitimas  220

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

259 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Valstybė narė, prieš pradėdama bylą prieš kitą valstybę narę dėl įtariamo kokios nors pareigos pagal Sutartis nevykdymo, pirmiau kreipiasi šiuo reikalu į Komisiją.	Europos Parlamentas arba valstybė narė, prieš pradėdami bylą prieš tam tikrą valstybę narę dėl įtariamo kokios nors pareigos pagal Sutartis nevykdymo, pirmiau kreipiasi šiuo reikalu į Komisiją.

Pakeitimas  221

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

259 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Suteikusi suinteresuotoms valstybėms narėms galimybę viena kitai išdėstyti savo pastabas ir į jas atsakyti ir žodžiu, ir raštu, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę.	Suteikusi galimybę suinteresuotoms valstybėms viena kitai ir, jei aktualu, Europos Parlamentui  išdėstyti savo pastabas ir atsakyti į kitos šalies pastabas ir žodžiu, ir raštu, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę.

Pakeitimas  222

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

260 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Jei Komisija mano, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė būtinų priemonių Teismo sprendimui įvykdyti, tai ji, suteikusi tai valstybei galimybę pateikti savo pastabas, gali kreiptis į Teismą. Tai darydama, ji nurodo iš tos valstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamų sumokėti vienkartinės sumos arba periodinės baudos dydį.	Jei Komisija mano, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė būtinų priemonių Teismo sprendimui įvykdyti, tai ji, suteikusi tai valstybei galimybę pateikti savo pastabas, ne vėliau kaip praėjus 12 mėnesių po sprendimo priėmimo dienos kreipiasi į Teismą. Tai darydama, ji nurodo iš tos valstybės narės pagal aplinkybes atitinkamai reikalaujamų sumokėti vienkartinės sumos arba periodinės baudos dydį.

Pakeitimas  223

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

262 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir veikdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, gali vieningai priimti nuostatas dėl jurisdikcijos suteikimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui jos nustatytu mastu ginčuose, susijusiuose su Sutarčių pagrindu priimtų teisės aktų, sukuriančių Europos intelektinės nuosavybės teises, taikymu. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.	Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų, Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma ir pagal specialią teisėkūros procedūrą bei gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali priimti nuostatas dėl jurisdikcijos suteikimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui jos nustatytu mastu ginčuose, susijusiuose su Sutarčių pagrindu priimtų teisės aktų, sukuriančių Europos intelektinės nuosavybės teises, taikymu. Šios nuostatos įsigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.

Pakeitimas  224

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

263 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Šiuo tikslu Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti valstybės narės, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos pateiktus ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarčių ar kokios nors su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.	Šiuo tikslu Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti valstybės narės, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos pateiktus ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarčių ar kokios nors su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo, visų pirma dėl subsidiarumo principo, arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.

Pakeitimas  225

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

263 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.	Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.

Pakeitimas  226

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

275 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos bei jų pagrindu priimti aktai.	Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, įskaitant jų pagrindu priimtus aktus.

Pakeitimas  227

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

275 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Tačiau Teismo jurisdikcijai priklauso prižiūrėti, kaip laikomasi Europos Sąjungos sutarties 40 straipsnio, ir priimti sprendimus dėl pagal šios Sutarties 263 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatytas sąlygas pateiktų ieškinių, peržiūrint Europos Sąjungos sutarties V antraštinės dalies 2 skyriaus pagrindu Tarybos priimtų sprendimų, patvirtinančių ribojančias priemones, nukreiptas prieš fizinius ar juridinius asmenis, teisėtumą.	Išbraukta.

Pakeitimas  228

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

285 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Audito Rūmus sudaro po vieną pilietį iš kiekvienos valstybės narės. Eidami savo pareigas, jų nariai yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendrojo intereso labui.	Audito Rūmus sudarančių narių skaičius atitinka du trečdalius valstybių narių skaičiaus, įskaitant jų pirmininką. Eidami savo pareigas, jų nariai yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendrojo intereso labui.

Pakeitimas  229

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

285 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	Audito Rūmų nariai renkami iš valstybių narių piliečių pagal visiškai lygios rotacijos tarp valstybių narių sistemą, atspindinčią visų valstybių narių demografinę ir geografinę aprėptį. Šią sistemą kvalifikuota balsų dauguma nustato Europos Vadovų Taryba pagal 244 straipsnį.

Pakeitimas  230

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

286 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Audito Rūmų nariai skiriami šešerių metų kadencijai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima pagal kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus sudarytą narių sąrašą. Audito Rūmų nariai gali būti paskiriami kitai kadencijai.	Audito Rūmų nariai skiriami šešerių metų kadencijai. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, priima pagal kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus sudarytą narių sąrašą. Audito Rūmų nariai gali būti paskiriami kitai kadencijai.

Pakeitimas  231

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

294 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą.	2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą. Kai taikomas 225 straipsnis, Europos Parlamentas pateikia savo pasiūlymą Tarybai. Apie tai pranešama Komisijai.

Pakeitimas  232

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

294 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
3. Europos Parlamentas priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Tarybai.	3. Europos Parlamentas priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Tarybai. Kai taikomas 225 straipsnis, Parlamento pasiūlymas laikomas jo per pirmąjį svarstymą priimta pozicija.

Pakeitimas  233

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

294 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka Europos Parlamento poziciją.	4. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai arba per vienus metus nepriima sprendimo, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka Europos Parlamento poziciją.

Pakeitimas  234

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

294 straipsnio 7 dalies b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b)  savo narių balsų dauguma atmeta Tarybos poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, siūlomas aktas laikomas nepriimtu;	b)  atiduotų balsų dauguma atmeta Tarybos poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, siūlomas aktas laikomas nepriimtu;

Pakeitimas  235

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

294 straipsnio 15 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Kai Sutartyse numatytais atvejais teisėkūros procedūra priimamas aktas valstybių narių grupės iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo prašymu pateikiamas priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis.	Kai Sutartyse numatytais atvejais teisėkūros procedūra priimamas aktas valstybių narių grupės iniciatyva, Europos piliečių iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo prašymu pateikiamas priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis.

Pakeitimas  236

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Šeštosios dalies I antraštinės dalies 2a (naujo) skyriaus pavadinimas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	2a SKYRIUS
	SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPŲ TAIKYMAS
(Protokolas Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo turi būti įtrauktas į SESV šeštosios dalies I antraštinės dalies 2a (naują) skyrių. Šį naują skyrių sudaro 299a–299j straipsniai (nauji).)

Pakeitimas  237

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 a straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 a straipsnis
	Kiekviena institucija užtikrina, kad nuolat būtų laikomasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų.
(Šiuo pakeitimu perimamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 1 straipsnio tekstas).

Pakeitimas  238

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 b straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 b straipsnis
	Prieš siūlydama teisėkūros procedūra priimamą aktą, Komisija plačiai konsultuojasi. Konsultuojantis prireikus atsižvelgiama į regioninius ir vietinius numatomų veiksmų mastus. Ypatingos skubos atvejais Komisija tokių konsultacijų nerengia. Savo pasiūlyme ji nurodo tokio sprendimo motyvus.
(Šiuo pakeitimu perimamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 2 straipsnio tekstas).

Pakeitimas  239

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 c straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 c straipsnis
	Šiame protokole „teisėkūros procedūra priimamo akto projektas“ – tai Komisijos pasiūlymai, valstybių narių grupės iniciatyvos, Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo prašymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos investicijų banko prašymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto priėmimo.
(Šiuo pakeitimu perimamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 3 straipsnio tekstas).

Pakeitimas  240

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 d straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 d straipsnis
	Komisija savo teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir teisėkūros įgaliojimus turintiems regioniniams parlamentams tuo pačiu metu kaip ir Sąjungos teisės aktų leidėjui.
	Europos Parlamentas savo teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus perduoda nacionaliniams parlamentams ir teisėkūros įgaliojimus turintiems regioniniams parlamentams.
	Valstybių narių grupės, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicijų banko pasiūlytus teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus ir iš dalies pakeistus projektus Taryba perduoda nacionaliniams parlamentams ir teisėkūros įgaliojimus turintiems regioniniams parlamentams.
	Priimtas Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijas ir Tarybos pozicijas pastarieji nedelsiant perduoda nacionaliniams parlamentams ir teisėkūros įgaliojimus turintiems regioniniams parlamentams.
(Šis pakeitimas grindžiamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 4 straipsnio tekstu ir jį papildo).

Pakeitimas  241

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 e straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 e straipsnis
	Teisėkūros procedūra priimamų aktų projektai yra pagrindžiami atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus.
	Bet kuriame teisėkūros procedūra priimamo akto projekte turėtų būti išsamus paaiškinimas, leidžiantis įvertinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Šiame paaiškinime turėtų būti pateikta informacija, sudaranti galimybę įvertinti jo finansinį poveikį, o jei teikiama direktyva – jos poveikį nuostatams, kurie turi būti įgyvendinti valstybėje narėje, prireikus, įskaitant regionų teisės aktus.
	Priežastys, dėl kurių buvo padaryta išvada, kad Sąjungos tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygiu, grindžiamos kokybiniais ir, kai tik įmanoma, kiekybiniais rodikliais. Teisėkūros procedūra priimamų aktų projektuose atsižvelgiama į būtinybę padaryti finansinę arba administracinę naštą, tenkančią Sąjungai, nacionalinėms vyriausybėms, regionų valdžios arba vietos savivaldos institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams, minimalią ir proporcingą tikslui, kurį reikia pasiekti.
(Šiuo pakeitimu perimamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 5 straipsnio tekstas).

Pakeitimas  242

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 f straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 f straipsnis
	Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rūmai per dvylika savaičių nuo teisėkūros procedūra priimamo ES akto projekto Sąjungos oficialiomis kalbomis pateikimo dienos gali pateikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, nurodydami priežastis, dėl kurių, jų manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo. Kiekvienas nacionalinis parlamentas arba visi nacionalinio parlamento rūmai pateikia teisėkūros įgaliojimus turinčių regioninių parlamentų nuomonę dėl pagrįstos nuomonės, kai tai gali turėti įtakos regioninei išimtinei kompetencijai. Komisija turėtų atsakyti per dvylika savaičių.
	Jei teisėkūros procedūra priimamo akto projektą siūlo valstybių narių grupė, Tarybos pirmininkas nuomonę perduoda tų valstybių narių vyriausybėms.
	Jei teisėkūros procedūra priimamo akto projektą siūlo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, Tarybos pirmininkas nuomonę perduoda atitinkamai institucijai ar organui.
	Komisija savo metinėse ataskaitose dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo turėtų atsižvelgti į pagrįstas nuomones, gautas iš nacionalinių parlamentų ir teisėkūros įgaliojimus turinčių regioninių parlamentų. Komisija taip pat turėtų pateikti Tarybai ir Parlamentui informaciją apie teisėkūros procedūros metu gautus prieštaravimus, kai nacionaliniai parlamentai pateikia daug pagrįstų nuomonių dėl tam tikro teisės akto projekto.
(Šis pakeitimas grindžiamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnio tekstu, jį iš dalies pakeičia ir papildo).

Pakeitimas  243

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 g straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 g straipsnis
	Visi valstybių narių parlamentai ar valstybių narių parlamentų rūmai gali paprašyti Europos Parlamento ar Komisijos pateikti bet kokį atitinkamą pasiūlymą klausimais, kuriais, jų nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas.
	Jei pagal pirmą pastraipą institucija gauna prašymą, bet nepateikia pasiūlymo per šešis mėnesius, ta institucija informuoja valstybės narės parlamentą, Regionų komitetą ir, jei aktualu, Europos Parlamentą apie priežastis, dėl kurių ji to nepadarė.
(Šiuo pakeitimu į Protokolą Nr. 2 įtraukiamas naujas straipsnis.)

Pakeitimas  244

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 h straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 h straipsnis
	1.  Jei teisėkūros procedūra priimamo akto projektą siūlo Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bei tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jie atsižvelgia į pagrįstas nacionalinių parlamentų arba nacionalinių parlamentų rūmų nuomones.
	Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus, kuriuos pasiskirsto, remdamasis nacionaline parlamentine sistema. Kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą.
	2.  Kai už pagrįstas nuomones, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis visų nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrąją pastraipą skirtų balsų, projektas privalo būti persvarstomas. Tuo atveju, kai teisėkūros procedūra priimamo akto projektas, susijęs su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, pateikiamas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsniu, mažiausias atiduotų balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį.
	Persvarsčiusi projektą, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybių narių grupė, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicijų bankas, jei jie siūlo teisėkūros procedūra priimamo akto projektą, gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Turi būti nurodyti tokio sprendimo motyvai.
	3.  Be to, pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kai už pagrįstas nuomones, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne mažiau kaip paprasta nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrąją pastraipą skirtų balsų dauguma, pasiūlymas privalo būti persvarstomas. Persvarsčiusi pasiūlymą, Komisija gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti.
	Pasirinkdama nekeisti pasiūlymo, Komisija pagrįstoje nuomonėje turės pagrįsti, kodėl, jos nuomone, pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. Ši pagrįsta nuomonė ir pagrįstos nacionalinių parlamentų nuomonės turės būti pateiktos ES teisės aktų leidėjui, kad į jas būtų atsižvelgta vykdant procedūrą:
	a)  prieš užbaigiant pirmąjį svarstymą teisės aktų leidėjas (Europos Parlamentas ir Taryba) išnagrinėja, ar pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atitinka subsidiarumo principą, ypač atsižvelgdamas į priežastis, kurias nurodė ir kurioms pritaria dauguma nacionalinių parlamentų, bei į pagrįstą Komisijos nuomonę;
	b)  jeigu 55 % Tarybos narių dauguma arba Europos Parlamente atiduotų balsų dauguma teisės aktų leidėjas mano, kad pasiūlymas neatitinka subsidiarumo principo, pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nesvarstomas.
(Šiuo pakeitimu perimamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 7 straipsnio tekstas).

Pakeitimas  245

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 i straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 i straipsnis
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ieškinius dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio teisėkūros procedūra priimto akto, pateiktus valstybės narės Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje nustatyta tvarka, arba kuriuos ji perdavė laikydamasi savo teisinės tvarkos savo nacionalinio parlamento arba jo rūmų vardu.
	Pagal minėtame straipsnyje nustatytas taisykles Regionų komitetas taip pat gali pateikti tokius ieškinius dėl teisėkūros procedūra priimtų aktų, kuriuos priimant remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo su juo turi būti konsultuojamasi.
(Šiuo pakeitimu perimamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 8 straipsnio tekstas).

Pakeitimas  246

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

299 j straipsnis (naujas)

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
	299 j straipsnis
	Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, nacionaliniams parlamentams ir teisėkūros įgaliojimus turintiems regioniniams parlamentams ataskaitą dėl Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio taikymo. Ši metinė ataskaita taip pat perduodama Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
(Šis pakeitimas grindžiamas Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnio tekstu ir jį papildo).

Pakeitimas  247

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

311 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą, nustatantį nuostatas, susijusias su Sąjungos nuosavų išteklių sistema. Tokiu būdu galima nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją. Šis sprendimas įsigalioja tik po to, kai jį pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybės narės.	Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima sprendimą, nustatantį nuostatas, susijusias su Sąjungos nuosavų išteklių sistema. Tokiu būdu galima nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją.

Pakeitimas  248

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

311 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, priimdama reglamentą pagal specialią teisėkūros procedūrą, patvirtina Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemones, jeigu tai numato pagal trečiąją pastraipą priimtas sprendimas. Taryba sprendimą priima gavusi Europos Parlamento pritarimą.	Europos Parlamentas ir Taryba, ,  pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimdami reglamentą, nustato Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemones, jeigu tai numatyta pagal trečiąją pastraipą priimtame sprendime.

Pakeitimas  249

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

312 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Ji nustatoma mažiausiai penkerių metų laikotarpiui.	Ji nustatoma penkerių metų laikotarpiui.

Pakeitimas  250

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

312 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą, priima reglamentą, nustatantį daugiametę finansinę programą. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą, patvirtintą jį sudarančių narių dauguma, sprendžia vieningai.	Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, priima reglamentą, nustatantį daugiametę finansinę programą.

Pakeitimas  251

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

312 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Vadovų Taryba gali vieningai priimti sprendimą, leidžiantį Tarybai kvalifikuota balsų dauguma priimti pirmojoje pastraipoje nurodytą reglamentą.	Išbraukta.

Pakeitimas  252

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

319 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos priimta ir teikiama rekomendacija, patvirtina, kad Komisija biudžetą įvykdė. Šiuo tikslu Europos Parlamentas, išnagrinėjus Tarybai, nagrinėja 318 straipsnyje minimas ataskaitas, finansinę ataskaitą ir įvertinimo pranešimą, Audito Rūmų metų pranešimą kartu su audituotų institucijų atsakymais į Audito Rūmų pastabas, 287 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje minėtą patikinimo pareiškimą ir bet kokius kitus svarbius specialius Audito Rūmų pranešimus.	1. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos priimta ir teikiama rekomendacija, patvirtina, kad Komisija biudžetą įvykdė. Jis taip pat patvirtina, kad kitos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros atitinkamai įvykdė savo biudžeto ar biudžetų skirsnius, laikydamiesi pagal 322 straipsnį nustatytinų sąlygų. Šiuo tikslu Europos Parlamentas, išnagrinėjus Tarybai, nagrinėja 318 straipsnyje minimas ataskaitas, finansinę ataskaitą ir įvertinimo pranešimą, Audito Rūmų metų pranešimą kartu su audituotų institucijų atsakymais į Audito Rūmų pastabas, 287 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje minėtą patikinimo pareiškimą ir bet kokius kitus svarbius specialius Audito Rūmų pranešimus.

Pakeitimas  253

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

329 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Leidimas vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą suteikiamas Tarybos vieningai priimtu sprendimu.	Leidimas vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą suteikiamas Tarybos sprendimu, priimtu kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl misijų ar operacijų, turinčių vykdomuosius įgaliojimus ir nurodytų 42 straipsnio 4a dalies antroje pastraipoje.

Pakeitimas  254

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

330 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Priimant sprendimus vieningai, tvirtesnio bendradarbiavimo atveju atsižvelgiama tik į dalyvaujančių jame valstybių narių atstovų balsus.	Išbraukta.

Pakeitimas  255

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

330 straipsnio 3 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal 238 straipsnio 3 dalį.	Išbraukta.

Pakeitimas  256

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

333 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
333 straipsnis	Išbraukta.
1. Kai Sutarčių nuostata, kuri gali būti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kad Taryba sprendžia vieningai, Taryba, spręsdama vieningai pagal 330 straipsnyje nustatytą tvarką, gali priimti sprendimą, kuriame numatoma, kad ji spręs kvalifikuota balsų dauguma.
2. Kai Sutarčių nuostata, kuri gali būti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma, kad Taryba priima aktus pagal specialią teisėkūros procedūrą, Taryba, spręsdama vieningai pagal 330 straipsnyje nustatytą tvarką, gali priimti sprendimą, kuriame numatoma, kad ji veiks pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Taryba sprendžia pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobūdžio sprendimams.

Pakeitimas  257

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

342 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Kalbų vartojimą Sąjungos institucijose reglamentuojančias taisykles, nepažeisdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatų, priimdama reglamentus vieningai nustato Taryba.	Kalbų vartojimą Sąjungos institucijose reglamentuojančias taisykles, nepažeisdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatų, priimdama reglamentus vieningai nustato Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą.

Pakeitimas  258

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

346 straipsnio 1 dalies b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b) kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba; šios priemonės neturi kenkti gaminių, kurie nėra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos vidaus rinkoje sąlygoms.	b) kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie priemones, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba; šios priemonės neturi kenkti gaminių, kurie nėra specialiai skirti karo tikslams, konkurencijos vidaus rinkoje sąlygoms.

Pakeitimas  259

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

346 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai pakeisti 1958 m. balandžio 15 d. jos pačios sudarytą gaminių, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, sąrašą.	2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, gali pakeisti 1958 m. balandžio 15 d. jų pačių sudarytą gaminių, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, sąrašą.

Pakeitimas  260

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

352 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
1. Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti Sutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, vieningai priima reikiamas nuostatas. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia vieningai, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.	1. Jei paaiškėtų, kad Sąjungai reikia imtis veiksmų vienam iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti Sutartyse apibrėžtose srityse, o jos nesuteikia tam būtinų įgaliojimų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, kvalifikuota balsų dauguma priima reikiamas nuostatas. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą, ji taip pat sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.

Pakeitimas  261

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

352 straipsnio 4 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
4. Šis straipsnis negali būti pagrindu siekiant su bendra užsienio ir saugumo politika susijusių tikslų ir priimant kiekvieną aktą pagal šį straipsnį laikomasi apribojimų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties 40 straipsnio antrojoje pastraipoje.	Išbraukta.

Pakeitimas  262

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

353 straipsnis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalis netaikoma šiems straipsniams:	Išbraukta.
– 311 straipsnio trečiajai ir ketvirtajai pastraipoms,
– 312 straipsnio 2 dalies pirmajai pastraipai,
– 352 straipsniui ir
– 354 straipsniui.

Pakeitimas  263

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

354 straipsnio 1 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Taikant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį dėl iš narystės Sąjungoje kylančių tam tikrų teisių sustabdymo, atitinkamai valstybei narei atstovaujantis Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos narys nedalyvauja balsavime ir skaičiuojant 1 ir 2 dalyse nurodytą vieną trečdalį ar keturis penktadalius valstybių narių atitinkama valstybė neįskaičiuojama. Dalyvaujančių ar atstovaujančių narių susilaikymas balsuojant netrukdo priimti minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus.	Taikant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį dėl iš narystės Sąjungoje kylančių tam tikrų teisių sustabdymo, atitinkamai valstybei narei atstovaujantis Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos narys nedalyvauja balsavime ir skaičiuojant to straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą vieną trečdalį valstybių narių ar kvalifikuotą balsų daugumą atitinkama valstybė neįskaičiuojama. Dalyvaujančių ar atstovaujančių narių susilaikymas balsuojant netrukdo priimti minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus.

Pakeitimas  264

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

354 straipsnio 2 dalis

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Priimant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus sprendimus kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal šios Sutarties 238 straipsnio 3 dalies b punktą.	Priimant Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1–4 dalyse nurodytus sprendimus kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4a dalį.

Pakeitimas  265

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

355 straipsnio 2 dalies 2 punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
Sutartys netaikomos toms užjūrio šalims ir teritorijoms, specialiais ryšiais susijusioms su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kurios neįtrauktos į pirmiau minėtą sąrašą.	Išbraukta.

Pakeitimas  266

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

355 straipsnio 5 dalies b punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
b) Sutartys netaikomos Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos Suverenioms bazių teritorijoms Kipre, išskyrus tiek, kiek būtina, siekiant užtikrinti priemonių, išdėstytų Protokole dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės suverenių bazių teritorijų Kipre, pridėtame prie Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų, įgyvendinimą ir vadovaujantis to Protokolo sąlygomis;	Išbraukta.

Pakeitimas  267

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

355 straipsnio 5 dalies c punktas

Dabartinis tekstas	Pakeitimas
c) Sutartys taikomos Normanų saloms ir Meno salai tik tiek, kiek reikia įgyvendinti susitarimams dėl šių salų, nurodytiems Sutartyje dėl naujų valstybių narių įstojimo į Europos ekonominę bendriją ir į Europos atominės energijos bendriją, pasirašytoje 1972 m. sausio 22 d.	Išbraukta.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šis pranešimas parengtas pagal 2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl raginimo sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti. Jame pakartojamas Parlamento raginimas iš dalies pakeisti Sutartis ir raginama Tarybą nedelsiant ir be svarstymo pateikti Parlamento pasiūlymus Europos Vadovų Tarybai. Be to, raginama Europos Vadovų Tarybą kuo greičiau sušaukti konventą pagal įprastą peržiūros procedūrą, numatytą Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 48 straipsnio 2–5 dalyse.

Dabartinės Sutartys įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d. Nuo tos dienos Europos Sąjunga susidūrė su precedento neturinčiais iššūkiais ir įvairiomis krizėmis, visų pirma Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą. Šiame pranešime pateiktais pasiūlymais siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad būtų sustiprintas Sąjungos gebėjimas veikti ir jos demokratinis teisėtumas bei atskaitomybė.

 

2022 m. gegužės 9 d. Konferencija dėl Europos ateities baigė savo darbą ir pristatė savo išvadas. Tas išvadas sudaro 49 pasiūlymai ir 326 priemonės. Europos Parlamentas palankiai įvertino 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities išvadas ir pažymėjo, kad dėl kai kurių Konferencijos pasiūlymų reikia iš dalies pakeisti Sutartis.

 

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo imtis veiksmingų tolesnių veiksmų dėl Konferencijos išvadų, neviršydami savo kompetencijos ir laikydamiesi Sutarčių.

 

Siekiant, kad Konferencijos dėl Europos ateities išvados būtų išsamios ir daugiausia dėmesio būtų skiriama Konferencijos dėl Europos ateities išvadoms, kurioms reikalingos institucinės reformos, į toliau išvardytus Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymus buvo atsižvelgta pasiūlymuose dėl Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis), Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pakeitimų:

 

Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymuose dėl ES sutarties 7, 16, 24, 29, 31, 42, 46, 48 straipsnių pakeitimų ir pasiūlymuose dėl SESV 19, 22, 23, 64,70, 77, 81, 83, 86, 87, 88, 113, 115, 121, 126, 153, 192, 194, 207, 218, 222, 223, 226, 234, 238, 245, 246, 247, 262, 286, 294, 311, 312, 329, 330, 333, 342,346, 352, 353 ir 354 straipsnių pakeitimų atsižvelgta į Konferencijos dėl Europos ateities 39.1 pasiūlymą (21.1 pakeitimas dėl BUSP, 6.7 dėl aplinkos pakeitimas ir pan.) dėl sprendimų priėmimo ir balsavimo taisyklių pakartotinio vertinimo (visų pirma, dėl sprendimų priėmimo vieningu pakeitimo balsavimu kvalifikuota balsų dauguma).

 

Pasiūlymuose iš dalies pakeisti ES sutarties 2, 3, 7, 13, 49 straipsnius, taip pat SESV 8, 10,19, 24 a (naujas), 157, 179 ir 354 straipsnius atsižvelgta į Konferencijos dėl Europos ateities 25 pasiūlymą dėl teisinės valstybės, demokratinių vertybių ir europinės tapatybės, 13.6 pasiūlymą dėl lyčių lygybės ir 48.2 pasiūlymą dėl kalbų įvairovės.

 

Pasiūlymuose dėl ES sutarties 10, 11, 48, 54 straipsnių ir SESV 4, 20, 22, 24, 26, 79, 263 ir 294 straipsnių pakeitimų atsižvelgta į Konferencijos dėl Europos ateities 36, 37, 38.2, 38.3, 38.4, 46.1, 47.2 pasiūlymus dėl piliečių teisių ir dalyvavimo, informavimo ir jaunimo stiprinimo (įskaitant visos ES masto referendumą).

 

Pasiūlyme dėl ES sutarties 17 straipsnio pakeitimo, taip pat į pasiūlymus iš dalies pakeisti SESV 78, 223, 225, 226, 234, 247, 259, 285, 286, 294, 311 ir 312 straipsnius atsižvelgta į Konferencijos dėl Europos ateities 38.3 ir 38.4 pasiūlymus dėl piliečių ir jų išrinktų atstovų ryšių stiprinimo, visų pirma suteikiant piliečiams svarbesnį žodį dėl to Pirmininko rinkimų, iš dalies pakeisti ES rinkimų teisę, suteikti Parlamentui iniciatyvos teisę ir leisti jam priimti sprendimus dėl biudžeto, nes tai yra nacionalinių parlamentų teisė.

 

Pasiūlymuose iš dalies pakeisti ES sutarties 10, 11 ir 16 straipsnius ir SESV 15 straipsnį atsižvelgta į Konferencijos dėl Europos ateities 39.2 ir 22.1 pasiūlymus dėl ES sprendimų priėmimo skaidrumo.

 

Pasiūlymuose dėl ES sutarties 10 ir 11 straipsnių, taip pat pasiūlymuose dėl SESV 9, 121, 151,153, 166 ir 299 a (naujas) bei kitų straipsnių pakeitimo atsižvelgta į Konferencijos dėl Europos ateities 38.4, 39.2, 39.5, 39.6, 40.3 ir 40.5, taip pat 11.3, 13, ir 36.8 pasiūlymus, kuriuose pasisakoma už įtraukesnį sprendimų priėmimo procesą, be kita ko, stiprinant socialinių partnerių vaidmenį.

 

Į Konferencijos dėl Europos ateities 39.3 pasiūlymą dėl ES institucijų pavadinimų keitimo, siekiant paaiškinti jų funkcijas ir atitinkamą vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese piliečiams, visų pirma atsižvelgta pasiūlyme dėl ES sutarties 17 straipsnio pakeitimo. Šie pakeitimai turėtų būti taikomi visame Sutarčių tekste.

 

Į Konferencijos dėl Europos ateities 2, 3, 4, 6.7, 8.3, 11, 12, 13, 14, 18 , 23,24, 41,42, 43, 46.1 pasiūlymus dėl ES kompetencijos, vaidmens ir veiksmų stiprinimo klimato kaitos, aplinkos, biologinės įvairovės, sveikatos, civilinės saugos, pramonės, švietimo, energetikos, užsienio reikalų, išorės saugumo ir gynybos, išorės sienų politikos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, migracijos srityse, tarpvalstybinės infrastruktūros, bendrosios rinkos, ekonomikos, socialinės politikos ir darbo rinkos, prekybos ir investicijų bei mokslo ir technologijų atsižvelgta pasiūlymuose iš dalies pakeisti ES sutarties 3, 21, 29, 42, 43, 45 ir 46 straipsnius, taip pat pasiūlymuose iš dalies pakeisti SESV 3, 4, 9, 11, 43, 67, 77, 79, 83, 88, 108, 113, 119, 126, 148, 151, 151 a (naujas), 153, 165, 168, 179, 189, 191, 194, 206, 207, 218, 222, 258, 259, 260, 263, 275 ir 352 straipsnius.

 

Į Konferencijos dėl Europos ateities 40.1 ir 40.2 pasiūlymus dėl aktyvaus subsidiarumo ir nacionalinių parlamentų vaidmens buvo atsižvelgta pasiūlymuose iš dalies pakeisti ES sutarties 19 straipsnį ir SESV 263 straipsnį, taip pat į pasiūlymus sustiprinti Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ir įtraukti jį į SESV (SESV 299a straipsnis (naujas) ir tolesni).

 

Pranešėjo Helmuto Scholzo pozicija užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais

 

Vienas iš pranešėjų Helmut SCHOLZ atkreipia dėmesį į Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymus dėl ES gynybos sąjungos sukūrimo ir kvalifikuotos balsų daugumos BUSP srityje, tačiau abejoja dėl pakeitimų, įtrauktų į rezoliucijos 20 ir 21 punktus. Jis mano, kad ES gynybos sąjunga turi būti kuriama remiantis visapusiška, daugiasluoksne ir nekarine saugumo koncepcija, grindžiama visų ES valstybių narių vieningu sutarimu ir reikalaujančia visapusiškos parlamentinės kontrolės tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu. Vienas iš pranešėjų Helmut SCHOLZ ketina pateikti pasiūlymus dėl peržiūrėtos BUSP ir BSGP Konvencijos, kurios prašoma. Jis, visų pirma, pabrėžia Sąjungos atsakomybę prisidėti prie tarptautinės taikos ir saugumo pagal tarptautinę teisę, skatinti aktyvų dalyvavimą nusiginklavimo, visų pirma branduolinių ir kitų masinio naikinimo ginklų, srityje, ir prisijungti prie JT sutarties dėl branduolinių ginklų uždraudimo (TPNW). Jo nuomone, ES valstybių narių karinių pajėgumų restruktūrizavimas į ES masto struktūras turėtų būti grindžiamas struktūrinių neagresinių pajėgumų principu. Kadangi dauguma valstybių narių taip pat yra NATO narės, bet koks Sutarčių pakeitimas, jo nuomone, turi užkirsti kelią karinių pajėgumų ir biudžeto išlaidų dubliavimuisi. Todėl keičiant Sutartis turi būti imamasi veiksmų atsiejimui nuo NATO.

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (2.12.2022)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo

(2022/2051(INL))

Nuomonės referentė: Hilde Vautmans

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

 

 

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Konferencija dėl Europos ateities buvo konkretus ir sėkmingas dalyvaujamosios demokratijos įgyvendinimas ir precedento neturinti piliečių ir politikų diskusijų platforma ir joje buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, kuriuos reikėtų išnagrinėti ir į kuriuos turėtų rimtai atsižvelgti Sąjungos sprendimų priėmėjams, net jeigu tam prireiktų keisti Sutartį; kadangi svarbu atidžiai apsvarstyti kiekvieną galimą Sutarties pakeitimą ir palyginti visus galimus jo pranašumus su skirtingu ir veiksmingesniu dabartinės Sutarties ypatybių naudojimu, įskaitant geresnį įgyvendinimą politikos ar biudžeto lygmeniu;

B.  kadangi 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi neišprovokuota, nepagrįsta ir neteisėta Rusijos agresija prieš Ukrainą padidino geopolitinį trapumą ir saugumo nestabilumą Europoje iki precedento neturinčio lygio, kurio nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir kadangi Sąjunga turi iš naujo visapusiškai įvertinti savo užsienio ir saugumo politiką ir teikti pirmenybę jos veiksmingumo ir savo gebėjimo imtis veiksmų mūsų vertybėms ir interesams apsaugoti didinimui;

C. kadangi 4-asis piliečių forumas „ES pasaulyje / migracija“ pateikė keletą konkrečių rekomendacijų užsienio reikalų ir Sąjungos išorės veiksmų srityje ir kadangi daugelis piliečių forumų rekomendacijų patvirtintos seniai išsakytuose Europos Parlamento raginimuose;

D. kadangi, kaip nurodyta Konferencijos dėl Europos ateities išvadose, saugumo ir gynybos srityje stipresnė ES prisidės prie taikos Europoje ir pasaulyje ir rems Europos vertybes, pvz., teisinę valstybę, demokratiją, žmogaus teises ir lyčių lygybę, o tai galima pasiekti skatinant bendrą strateginę kultūrą;

E  kadangi, jei būtų laikomasi šių rekomendacijų, Sąjunga taptų stipresne, patikimesne, daugiau įtakos turinčia ir labiau matoma pasauline veikėja, būtų užtikrintas veiksmingesnis sprendimų priėmimas ir pagerintos Europos Parlamento, kaip vienintelės demokratiškai išrinktos Sąjungos institucijos, tikrinimo teisės užsienio politikos srityje;

F. kadangi yra galimybių pagerinti Sąjungos vaidmenį užsienio reikalų srityje nekeičiant Sutarties; kadangi 2022 m. liepos mėn. pirmininkaujanti Čekija išsiuntė valstybėms narėms laišką su konkrečių politikos sričių, kurioms taikant konkrečias pereigos priemones galėtų būti taikoma kvalifikuotos balsų daugumos tvarką, sąrašu; kadangi šiuo atžvilgiu pirmininkaujanti valstybė narė išvardijo 11 konkrečių užsienio reikalų (BUSP), taip pat saugumo ir gynybos (BSGP) sričių, susijusių su Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 24, 27, 28, 29, 37, 39, 41, 42 ir 44 straipsniais;

G. kadangi vienos valstybės narės veto naudojimas stojimo deryboms su šalimi kandidate pradėti, dėl neišspręstų dvišalių ir regioninių ginčų, susijusių su istoriniais įvykiais, tapatybės pasirinkimu ir kultūrinėmis ar kalbinėmis teisėmis, gali trukdyti šalių kandidačių stojimo procesui, o valstybių narių veto naudojimas jų pačių naudai prieštarauja Sutarčių dvasiai;

H. kadangi dėl valstybių narių politinės valios stokos per pastarąjį dešimtmetį buvo tik labai ribotai panaudotos ir išnaudotos greitos, veiksmingos ir efektyvios užsienio politikos, saugumo ir gynybos veiksmų galimybės, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; kadangi dėl kintančios Europos saugumo aplinkos atėjo laikas naudoti visas ES sutartyje numatytas priemones, ypač susijusias su BSGP; Kadangi Lisabonos sutartyje numatyti tokie ypatumai kaip 41 straipsnio 3b dalyje numatytas pradinis karinis fondas, galimybė sudaryti nedidelę grupę, turinčią platesnio užmojo saugumo ir gynybos tikslus pagal 44 straipsnį, arba nustatyti 42 straipsnio 3 dalyje numatytą tikrą Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kurie galioja nuo 2009 m. gruodžio mėn.;

I. kadangi kibernetinės, hibridinės ir kitos asimetrinės grėsmės, įskaitant dezinformacijos kampanijas, ir piktavališkas vis sudėtingesnių besiformuojančių ir perversminių technologijų naudojimas kelia vis didesnį iššūkį; kadangi užsienio šalių kišimasis, manipuliavimas informacija ir dezinformacija yra piktnaudžiavimas pagrindinėmis saviraiškos ir informacijos laisvėmis ir kelia grėsmę toms laisvėms, vertybėms, demokratinėms procedūroms, politiniams procesams, valstybių ir piliečių saugumui ir gebėjimui susidoroti su išskirtinėmis aplinkybėmis; kadangi Rusija, siekdama 2022 m. vasario 24 d. pradėto agresyvaus karo prieš Ukrainą išvakarėse ir jo metu klaidinti šalyje gyvenančius savo piliečius ir tarptautinę bendruomenę, tiek tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, tiek socialinės žiniasklaidos platformose platina beprecedenčio piktavališkumo bei masto dezinformaciją ir tai įrodo, kad net informaciją galima panaudoti kaip ginklą;

J. kadangi nuostatos dėl pereigos galėtų būti naudojamos nedelsiant siekiant pereiti nuo vieningo balsavimo prie kvalifikuotos balsų daugumos konkrečiose politikos srityse; kadangi dėl dabartinės grėsmės Europos saugumui reikia nedelsiant pritaikyti kai kuriuos darbo metodus;

1. ragina į išsamų Sutarties keitimą arba panaudojant nuostatas dėl pereigos įtraukti pagrindines piliečių rekomendacijas užsienio ir saugumo politikos srityje, visų pirma būtinybę pereiti prie veiksmingesnio sprendimų priėmimo, taikant kvalifikuotos balsų daugumos, o ne vienbalsiškumo principą, ir būtinybę tobulinti Sąjungos sankcijų skyrimo metodus;

2. pabrėžia, kad perėjimas prie kvalifikuotos balsų daugumos principo galėtų užtikrinti, kad Sąjunga, užuot pasirinkusi mažiausią bendrą vardiklį, veiktų greičiau ir tikslingiau bei taip pat galėtų apsaugoti Sąjungą nuo trečiųjų šalių spaudimo ir jų taikomos „skaldyk ir valdyk“ taktikos; pabrėžia, kad tai galimai padėtų Sąjungai tapti patikimesne ir ryžtingesne geopolitine galia, kuriai vykdant veiksmus svarbiausia atsižvelgti į savo pagrindinius principus ir vertybes, padidintų jos išorės veiksmų veiksmingumą ir taip sustiprintų valstybių narių įtaką nestabiliame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame vis daugiau galios centrų; primena, kad ES sutarties 31 straipsnio 2 dalis, kuria siekiama užtikrinti, kad jokiai valstybei narei negalėtų būti primetamas sprendimas jos nacionaliniams interesams svarbiais klausimais, jei kvalifikuota balsų dauguma būtų naudojama BUSP, ir toliau būtų taikoma;

3. primena, kad ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje ir 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl pereigos, pagal kurias gali būti įmanoma pereiti nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos balsų daugumos priimant ne karinio pobūdžio sprendimus BUSP srityje; ragina priimant visus BUSP srities sprendimus, pradedant prioritetinėmis sritimis per ateinančius metus, ypač sprendimus, susijusius su sankcijomis, žmogaus teisėmis ir stojimo procesui svarbiose srityse, pvz., priimant sprendimą dėl derybų proceso pradžios, taip pat dėl atskirų derybų grupių ir skyrių atidarymo ir uždarymo, pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos, siekiant padidinti Sąjungos pajėgumus priimti sparčius ir veiksmingus sprendimus;

4.  apgailestauja, kad nuostatos dėl pereigos niekada nebuvo taikomos dėl politinės valios stokos ir prieštaraujant pagrįstiems lūkesčiams; ragina valstybes nares parodyti politinę valią toliau žengti į priekį integracijos į Sąjungą procese, įveikti kryžminio vetavimo praktiką ir sudaryti sąlygas nedelsiant pradėti taikyti nuostatas dėl pereigos;

5. primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant ar dar Čekijos pirmininkavimo metu pasiekti sutarimą dėl nuostatos dėl pereigos taikymo nustatant kvalifikuotą balsų daugumą dėl konkrečių užsienio reikalų ir BSGP veiksmų, visų pirma dėl sankcijų ir žmogaus teisių; primena pirmininkaujančios valstybės narės klausimyne išvardytas galimybes; mano, kad dėl dabartinės saugumo padėties Europoje reikia nedelsiant imtis veiksmų ir pritaikyti sprendimų priėmimo procedūras BUSP srityje, kaip šiuo metu numatyta ES sutartyje;

6. laikosi nuomonės, kad tuo atveju, jei paaiškėtų, kad dėl kai kurių valstybių narių veto neįmanoma nuodugniai peržiūrėti Sutarčių, visų pirma kiek tai susiję su kvalifikuotos balsų daugumos principo priėmimu užsienio politikos srityje, Sąjunga turėtų apsvarstyti galimybę išnagrinėti kitas tvirtesnio tų valstybių narių bendradarbiavimo formas, kurios parodytų norą tęsti integracijos procesą griežčiau ir privalomai koordinuojant jų išorės veiksmus;

7. ragina valstybes nares iš dalies pakeisti ES sutarties 42 straipsnį, kad būtų galima pereiti prie griežtesnės kvalifikuotos balsų daugumos, kai priimant karinio pobūdžio sprendimus reikalinga 72 proc. Tarybos narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. Sąjungos gyventojų, dauguma, išskyrus sprendimus dėl karinių misijų ar operacijų, turinčių vykdomuosius įgaliojimus pagal BSGP, sukūrimo, dėl kurių vis dar turi būti reikalaujama balsų vieningumo;

8. pabrėžia, kad reikia mažinti Sąjungos institucinį sudėtingumą, ypač jos išorės atstovavimą, kuris nėra aiškus dėl kiekvieno institucinio subjekto kompetencijos; mano, kad dėl šio aiškumo trūkumo Sąjungos išorės veiksmai gali šiek tiek dubliuotis arba gali būti klaidinami Sąjungos partneriai arba derybų atstovai visame pasaulyje jų santykiuose su Sąjunga; atsižvelgdamas į tai, siūlo sujungti Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir Europos Komisijos pirmininko pareigas ir sukurti vienas pirmininkavimo Sąjungai pareigas, kad būtų padidintas Sąjungos išorės veiksmų matomumas, veiksmingumas ir nuoseklumas; ragina aiškiau išdėstyti atitinkamas Sutarties nuostatas šiuo klausimu ir visapusiškai integruoti Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) į Komisijos struktūras;

9. pabrėžia, kad reikia nustatyti Europos Parlamento vaidmenį priimant sprendimą siųsti karines ir civilines saugumo misijas į užsienį; mano, kad prieš priimant atitinkamą Tarybos sprendimą būtų tikslinga surengti plenarinio posėdžio diskusijas ir priimti plenarinio posėdžio rezoliuciją, kuria būtų suteiktas politinis įgaliojimas tokiai operacijai, įskaitant jos tikslus, priemones ir trukmę;

10. pabrėžia, jog būtina sustiprinti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vaidmenį padedant rasti kompromisus tarp valstybių narių, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi vieningos pozicijos, kaip to prašė Sąjungos piliečiai Konferencijoje dėl Europos ateities; atkreipia dėmesį į tai, kad tai gali būti padaryta Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį paskiriant Komisijos nariu, atsakingu už užsienio reikalus, kuris taptų pagrindiniu Sąjungos išorės atstovu tarptautiniuose forumuose; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT pateikti pasiūlymų, kaip sustiprinti valstybių narių nacionalinės užsienio politikos ir Sąjungos lygmeniu sutartų pozicijų suderinamumą ir nuoseklumą, laikantis ES sutarties 24 straipsnio 3 dalies;

11. pabrėžia, kad būtina stiprinti Sąjungos išorės veiksmus nuosavomis ir nuolatinėmis Sąjungos priemonėmis ir ištekliais šioje srityje, kad Sąjunga taptų visaverte ir patikima pasaulinio masto veikėja; ragina sukurti savarankišką, bendros Sąjungos perspektyva pagrįstos diplomatinės kultūros apibrėžtą Sąjungos diplomatiją su Sąjungos diplomatais, apmokytais Europos diplomatijos akademijoje, remiantis su tuo susijusiu Europos Parlamento bandomuoju projektu; ragina stiprinti Sąjungos tarptautinius kultūrinius ryšius parengiant Sąjungos priemonę, kuri visame pasaulyje galėtų perteikti Sąjungos kultūrinį veidą;

12.  mano, kad būtina skubiai parengti solidarumo politikos strategiją ir operatyvines įgyvendinimo priemones, susijusias su tarpusavio gynybos sąlyga, nustatyta ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 222 straipsnyje, ir išplėsti ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų grėsmių taikymo sritį, kad ji apimtų kovą su hibridinėmis grėsmėmis, karais, energetikos šantažu, kibernetinėmis grėsmėmis, dezinformacijos kampanijomis ir trečiųjų šalių vykdoma ekonomine prievarta;

13. ragina valstybes nares numatyti naujas kompetencijas ir teisinį pagrindą kovai su dezinformacija ir piktybine užsienio propaganda; ragina Sąjungą vadovauti diskusijoms dėl užsienio šalių kišimosi teisinių pasekmių, skatinti bendras tarptautines apibrėžtis ir priskyrimo taisykles ir parengti tarptautinę reagavimo į kišimąsi sistemą; pabrėžia, kad reikalingas visuotinis daugiašalis panašiai mąstančių šalių bendradarbiavimas siekiant keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir nustatyti bendrus atsakomuosius veiksmus ne tik į pasaulines, bet ir bendras šalies lygmens problemas, įskaitant kolektyvines sankcijas, taip pat žmogaus teisių ir demokratijos standartų apsaugą;

14. prašo stiprinti Sąjungos delegacijų vaidmenį įgyvendinant užsienio politiką; ragina stiprinti EIVT pajėgumus, išteklius ir personalą, be kita ko, atnaujinant Tarybos sprendimą 2010/427/EU[4], kad ji galėtų geriau įgyvendinti Sąjungos tikslus ir interesus visame pasaulyje;

15. pabrėžia, kad svarbu sustiprinti Europos Parlamento sprendimų priėmimo ir tikrinimo teises užsienio politikos srityje, visų pirma sustiprinant ES sutarties 36 straipsnio formuluotės dėl konsultavimosi su Europos Parlamentu svarbiausiais BUSP ir bendros saugumo ir gynybos politikos aspektais bei strateginiais pasirinkimo klausimais ir konsultavimosi su juo dėl visų svarbių užsienio politikos sprendimų įgyvendinimą; ragina pakeisti SESV 218 straipsnį, kad Europos Parlamento leidimas būtų reikalingas siekiant pradėti derybas ir priimti derybinius nurodymus, taip pat kad Europos Parlamento pritarimas būtų reikalingas visiems tarptautiniams susitarimams ir prieš priimant sprendimus dėl laikino tarptautinių susitarimų taikymo; ragina iš dalies pakeisti 218 straipsnio 2 dalį ir įtraukti Europos Parlamentą kartu su Taryba kaip bendrai atsakingus už leidimą pradėti derybas, derybinių nurodymų priėmimą, leidimą pasirašyti ir sudaryti susitarimus; primena įrodytą parlamentinės diplomatijos vertę; todėl siūlo į SESV 218 straipsnio 9 dalį įtraukti nuostatas dėl Europos Parlamento dalyvavimo įgyvendinant tarptautinius susitarimus tokiomis pat teisėmis kaip Taryba; ragina daugiau įtraukti Europos Parlamentą įgyvendinant Europos komandos principą;

16. primena, kad Sąjunga taps veiksminga diplomatine ir saugumo srities veikėja, kuri remiasi tvirtais veiksmais, ir kad ji padidins savo strateginį suverenumą tik konkrečiomis priemonėmis, politika, biudžetu ir įsipareigojimais, išvardytais Strateginiame kelrodyje; ragina tiksliai ir visapusiškai apibrėžti atviro strateginio savarankiškumo koncepciją, kuri apimtų visas sritis, su kuriomis ji gali būti susijusi, ir įtraukti šį principą į ES sutarties 21 straipsnyje ir 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos tikslų, kurie turi būti pasiekti, sąrašą;

17. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo leidžiama bendrai pirkti gynybos įrangą (Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktas); primena, kad ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos, kuri, inter alia, turėtų apimti bendrus viešuosius pirkimus, pagrindas; ragina į ES sutarties 42 ir 46 straipsnius įtraukti nuostatas, pagal kurias būtų įtvirtinta ši galimybė ir būtų įmanomos kitos su saugumu susijusios išlaidos iš Sąjungos biudžeto, taip pat būtų galima įsteigti jungtinius ir nuolat dislokuotus karinius padalinius, įskaitant vadovavimo struktūras; ragina išplėsti galimybes finansuoti bendras karines išlaidas iš Sąjungos biudžeto, kad būtų galima vykdyti tinkamą parlamentinę biudžeto kontrolę; pabrėžia, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su NATO, kad būtų išvengta struktūrų ir pareigų dubliavimosi;

18. ragina persvarstyti SESV 346 straipsnį siekiant apriboti Europos Sąjungos karinio štabo galimybes nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB[5] nuostatų ir išvengti tolesnio vidaus rinkos susiskaidymo, taip pat nustatyti reikalavimą pagrįsti tokius nukrypimus, kuriuos turi įvertinti Komisija ir apie juos pranešti Europos Parlamentui;

19. pabrėžia, kad dėl grėsmių Europos saugumui reikia nedelsiant ir neatidėliojant parengti holistinę Europos pajėgumų politiką; primygtinai ragina valstybes nares sutelkti dalį savo didėjančių nacionalinių gynybos biudžetų Sąjungos lygmeniu ir skubiai sukurti kitą į biudžetą neįtrauktą finansinę priemonę, kuri apimtų visą karinių pajėgumų gyvavimo ciklą Sąjungos lygmeniu – nuo bendrų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir bendrų viešųjų pirkimų iki bendros techninės priežiūros, mokymo ir tiekimo saugumo, kaip rekomendavo Europos Parlamentas savo 2022 m. birželio 8 d. rekomendacijoje Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos po Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą[6];

20.  ragina valstybes nares atsisakyti savanaudiško požiūrio ir parodyti tinkamą įsipareigojimą stiprinti Sąjungos gynybos technologinę ir pramoninę bazę prasmingai dalyvaujant Sąjungos bendro gynybos pajėgumų plėtojimo sistemoje;

21.  ragina pertvarkyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) į bendrą Sąjungos politiką su galimybe pasirinkti, kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti tikrą biudžeto kontrolę;

22. ragina nustatyti naujas veiksmingas sprendimų priėmimo formas bendradarbiavimo ir diskusijų srityje, pavyzdžiui, įsteigiant Europos saugumo tarybą, kurią sudarytų valstybių narių užsienio reikalų ministrai, kurie galėtų būti atsakingi už greitą reagavimą nepaprastosios padėties atvejais, siekiant parengti integruotą požiūrį į konfliktus ir krizes; ragina oficialiai įsteigti Sąjungos gynybos ministrų tarybą; mano, kad tokie nauji formatai yra ypač svarbūs vis nestabilesniame pasaulyje ir po Rusijos pradėto neteisėto karo Ukrainoje, kuris Europos saugumui padarė didžiulį poveikį ; be to, ragina Europos Parlamente įsteigti visavertį Saugumo ir gynybos bei žmogaus teisių komitetą;

23. ragina siekti, kad visuose daugiašaliuose forumuose, įskaitant JT Saugumo Tarybą, Sąjunga turėtų savo nuolatinę vietą, nes tai sustiprintų Sąjungos aktyvų veikimą, nuoseklumą ir patikimumą pasaulyje;

24. ragina Tarybą sudaryti specialią ad hoc darbo grupę, kuri apsvarstytų galimus Sutarties pakeitimus, siekiant sušaukti konventą, kurį sudarytų nacionalinių parlamentų, valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų, Parlamento ir Komisijos atstovai.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	30.11.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	47 9 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Alexander Alexandrov Yordanov, Petras Auštrevičius, Traian Băsescu, Reinhard Bütikofer, Fabio Massimo Castaldo, Susanna Ceccardi, Włodzimierz Cimoszewicz, Anna Fotyga, Giorgos Georgiou, Sunčana Glavak, Raphaël Glucksmann, Klemen Grošelj, Dietmar Köster, Andrius Kubilius, Ilhan Kyuchyuk, David Lega, Miriam Lexmann, Nathalie Loiseau, Leopoldo López Gil, Antonio López-Istúriz White, Pedro Marques, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Sven Mikser, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Matjaž Nemec, Tonino Picula, Giuliano Pisapia, Thijs Reuten, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Jacek Saryusz-Wolski, Mounir Satouri, Andreas Schieder, Radosław Sikorski, Jordi Solé, Dragoş Tudorache, Hilde Vautmans, Viola von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz, Isabel Wiseler-Lima
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Attila Ara-Kovács, Loucas Fourlas, Christophe Grudler, Georgios Kyrtsos, Katrin Langensiepen, Alessandra Moretti, Juozas Olekas, Paulo Rangel, Tom Vandenkendelaere, Mick Wallace
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Clare Daly, Margarita de la Pisa Carrión, Nicolaus Fest, Gilles Lebreton, Costas Mavrides, Luisa Regimenti

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Europos Parlamento pasiūlymai dėl Sutarčių keitimo (2022/2051(INL))

 

47	+
NI	Fabio Massimo Castaldo
PPE	Alexander Alexandrov Yordanov, Traian Băsescu, Loucas Fourlas, Sunčana Glavak, Andrius Kubilius, David Lega, Leopoldo López Gil, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Vangelis Meimarakis, Francisco José Millán Mon, Luisa Regimenti, Radosław Sikorski, Tom Vandenkendelaere, Isabel Wiseler-Lima
RENEW	Petras Auštrevičius, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Georgios Kyrtsos, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Dragoş Tudorache, Hilde Vautmans
S&D	Attila Ara-Kovács, Włodzimierz Cimoszewicz, Raphaël Glucksmann, Dietmar Köster, Pedro Marques, Costas Mavrides, Sven Mikser, Alessandra Moretti, Matjaž Nemec, Juozas Olekas, Tonino Picula, Giuliano Pisapia, Thijs Reuten, Nacho Sánchez Amor, Isabel Santos, Andreas Schieder
VERTS/ALE	Reinhard Bütikofer, Katrin Langensiepen, Mounir Satouri, Jordi Solé, Viola von Cramon-Taubadel, Thomas Waitz

 

9	-
ECR	Anna Fotyga, Jacek Saryusz-Wolski, Margarita de la Pisa Carrión
ID	Susanna Ceccardi, Nicolaus Fest, Gilles Lebreton
THE LEFT	Clare Daly, Giorgos Georgiou, Mick Wallace

 

2	0
PPE	Miriam Lexmann, Paulo Rangel

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

BIUDŽETO KOMITETO NUOMONĖ (13.2.2023)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

Europos Parlamento pasiūlymai dėl Sutarčių keitimo

(2022/2051(INI))

Nuomonės referentas: Nils Ušakovs

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

 

 

PASIŪLYMAI

 Biudžeto komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą:

 

 – į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

 

1. pabrėžia, kad iššūkiai ir socialinės bei ekonominės pasekmės, kylantys dėl pastarojo meto įvykių, įskaitant COVID-19 krizę, Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, augančią infliaciją, kuri daro poveikį pragyvenimo išlaidoms ir biudžeto perkamajai galiai, ir beprecedentę energetikos krizę, apribojo Sąjungos gebėjimą pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis;

 

2. primena, kad, atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities išvadas, Parlamentas jau pateikė Tarybai pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo pagal ES sutarties 48 straipsnyje nustatytą įprastą peržiūros procedūrą, be kita ko, siekiant suteikti Parlamentui visapusiškas bendro sprendimo teises dėl Sąjungos biudžeto, taip pat teisę inicijuoti teisės aktus; primena, kad visos trys institucijos yra įsipareigojusios veiksmingai atsižvelgti į Konferencijos išvadas;

 

3. todėl ragina persvarstyti SESV, ypač jos II antraštinę dalį, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti savo tikslus ir įsipareigojimus, be kita ko, pagal Europos socialinių teisių ramstį bei Europos žaliąjį kursą, ir lanksčiai, veiksmingai bei laiku reaguoti į iššūkius ir užtikrinti geresnę demokratinę atskaitomybę bei Sąjungos biudžeto skaidrumą, visų pirma skatinant taikyti Bendrijos metodą ir sustiprinant Parlamento vaidmenį visais sprendimų dėl biudžeto priėmimo ir biudžeto priežiūros aspektais, susijusiais tiek su išlaidomis, tiek su pajamomis;

 

4. iki tol, kol bus peržiūrėta Sutartis, ragina visapusiškai pasinaudoti SESV teikiamomis galimybėmis siekiant pagerinti Tarybos sprendimų priėmimą ir užtikrinti, kad Sąjunga galėtų veiksmingiau ir skaidriau reaguoti į iššūkius, kartu užtikrinant didesnę demokratinę atskaitomybę dėl Sąjungos biudžeto; atsižvelgdamas į tai ragina Europos Vadovų Tarybą inicijuoti SESV 312 straipsnio 2 dalyje nustatytos išlygos taikymą, kad būtų leidžiama reglamentą, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, priimti kvalifikuota balsų dauguma;

 

– į savo pasiūlymo dėl rezoliucijos priedą įtraukti šias rekomendacijas:

 

5. SESV 122 straipsnis iš dalies keičiamas taip, kad, nedarant poveikio kitoms Sutartyse numatytoms procedūroms, itin sudėtingoms ar išskirtinėms ekonominėms situacijoms spręsti skirtas laikinąsias priemones tvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

 

6. nuostatos dėl pajamų iš dalies keičiamos siekiant numatyti įvairių finansavimo šaltinių, be kita ko, bendro skolinimosi, galimybę; siekiant sudaryti galimybę nustatyti nuolatinę specialią priemonę, viršijančią daugiametės finansinės programos viršutines ribas, kad pasitelkiant Sąjungos biudžetą būtų galima geriau prisitaikyti ir greitai reaguoti į krizes ir jų socialinį bei ekonominį poveikį, įterpiamas naujas SESV 122a straipsnis; sprendimą dėl nustatymo ir atitinkamas įgyvendinimo priemones priima Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

 

7. SESV 311 straipsnis iš dalies keičiamas taip, kad sprendimą, kuriuo nustatomos nuostatos, susijusios su Sąjungos nuosavų išteklių sistema, ir tos sistemos įgyvendinimo priemones kvalifikuota balsų dauguma priimtų Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

 

8. SESV 312 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip, kad reglamentą, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, priimtų Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

 

9. siekiant nustatyti, kad kiekvienoje daugiametėje finansinėje programoje kaip horizontalieji principai būtų nustatyti klimato ir biologinės įvairovės apsaugos, socialinės konvergencijos ir lyčių lygybės tikslai, SESV 312 straipsnyje įterpiama nauja 2a dalis. Nustatomi konkretūs išlaidų tikslai, susiję su išlaidomis, kuriomis prisidedama prie klimato apsaugos, biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir jos didinimo, aukštynkryptės socialinės konvergencijos ir lyčių lygybės skatinimo, taip pat teisių ir lygių galimybių visiems;

 

10. SESV 312 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama siekiant patikslinti, kad įsipareigojimų asignavimai turi būti įtraukiami į išlaidų kategorijas, taigi metinės viršutinės ribos jiems taikomos tik tuo atveju, jei jie yra susiję su Sąjungos politika arba atitinkamomis administracinėmis išlaidomis, o kitos finansinės priemonės, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas Sąjungai vykdyti savo teisinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, įskaitant mokėtinų palūkanų sumokėjimą, negali būti įtraukiamos į kategorijas arba joms negali būti taikomos viršutinės ribos;

 

11. SESV 322 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama tam, kad metodus ir tvarką, kuriais remiantis pagal susitarimus dėl Sąjungos nuosavų išteklių numatytos biudžeto pajamos tampa prieinamos Komisijai, nustatytų ir priemones, kurios taikomos prireikus patenkinti grynųjų pinigų poreikį, priimtų Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	9.2.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Pietro Bartolo, Olivier Chastel, Andor Deli, Pascal Durand, José Manuel Fernandes, Matteo Gazzini, Alexandra Geese, Vlad Gheorghe, Francisco Guerreiro, Valérie Hayer, Niclas Herbst, Hervé Juvin, Moritz Körner, Pierre Larrouturou, Camilla Laureti, Janusz Lewandowski, Margarida Marques, Siegfried Mureşan, Dimitrios Papadimoulis, Bogdan Rzońca, Eleni Stavrou, Nils Ušakovs, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Anna-Michelle Asimakopoulou, Fabienne Keller, Petros Kokkalis, Jan Olbrycht, Eva Maria Poptcheva, Monika Vana
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Asim Ademov, Alexander Bernhuber, Jonás Fernández, Eider Gardiazabal Rubial, Alicia Homs Ginel, Ivan Štefanec

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

31	+
PPE	Asim Ademov, Anna-Michelle Asimakopoulou, Alexander Bernhuber, José Manuel Fernandes, Niclas Herbst, Janusz Lewandowski, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Eleni Stavrou, Ivan Štefanec, Rainer Wieland
Renew	Olivier Chastel, Vlad Gheorghe, Valérie Hayer, Fabienne Keller, Eva Maria Poptcheva
S&D	Pietro Bartolo, Pascal Durand, Jonás Fernández, Eider Gardiazabal Rubial, Alicia Homs Ginel, Pierre Larrouturou, Camilla Laureti, Margarida Marques, Nils Ušakovs
The Left	Petros Kokkalis, Dimitrios Papadimoulis
Verts/ALE	Rasmus Andresen, Alexandra Geese, Francisco Guerreiro, Monika Vana

 

4	-
ECR	Bogdan Rzońca
ID	Matteo Gazzini
NI	Andor Deli, Hervé Juvin

 

1	0
Renew	Moritz Körner

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS (31.1.2023)

Konstitucinių reikalų komiteto

pirmininkui

Salvatore De Meo

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo (2022/2051(INL))

Gerb. pirmininke,

CONT komiteto vardu siunčiu Jums CONT komiteto nuomonę dėl dokumento „Europos Parlamento pasiūlymai dėl Sutarčių keitimo 2022/2051(INL)“.

Dabartinės Sutarties taisyklės dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo yra pasenusios ir jas būtinai reikėtų peržiūrėti. Visų pirma Sutarties taisyklė, pagal kurią Europos Parlamentas patvirtina, kad Komisija biudžetą įvykdė (SESV 319 straipsnis), neatspindi akivaizdaus fakto, kad Parlamentas teikia atskirus biudžeto įvykdymo patvirtinimus visoms kitoms institucijoms, kurios pagal Finansinį reglamentą taip pat yra atsakingos už savo administracinius biudžetus.

Šiuo metu beveik visos kitos institucijos pritarė šiam svarbiam principui, tačiau Taryba vis dar laikosi labai siauro Sutarties aiškinimo ir daugelį metų atsisako bendradarbiauti su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Dėl šios priežasties Parlamentas daugiau kaip dešimt metų atsisako patvirtinti Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžeto įvykdymą.

Išaiškinus ir modernizavus Sutartį šiuo klausimu, būtų galutinai išspręstas ilgalaikis ginčas su Taryba. Pridedu konkrečią formuluotę, kuri buvo parengta kartu su mūsų Teisės tarnyba. Papildžius dabartinį tekstą siekiama paaiškinti, kad Parlamentas atitinkamai ir pagal Finansinį reglamentą patvirtina visų kitų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžeto įvykdymą. Taip pat siekiama užtikrinti, kad tekstas išliktų tinkamas ateičiai ir jį būtų galima pritaikyti prie bet kokių tikėtinų institucinių pokyčių. Norėčiau paprašyti Jūsų atsižvelgti į šį tekstą formuluojant „Europos Parlamento pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo“.

Pagarbiai

Monika Hohlmeier

 

 

Pridedama: CONT komiteto konkretus pasiūlymas dėl SESV 319 straipsnio pakeitimo

CONT komiteto konkretus pasiūlymas

dėl SESV 319 straipsnio pakeitimo

319 straipsnis

(EB sutarties ex 276 straipsnis)

1. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos priimta ir teikiama rekomendacija, patvirtina, kad Komisija biudžetą įvykdė. Jis taip pat patvirtina, kad kitos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros atitinkamai įvykdė savo biudžeto skirsnius arba biudžetus, laikydamiesi sąlygų, kurios turi būti nustatytos pagal 322 straipsnį. Šiuo tikslu Europos Parlamentas, išnagrinėjus Tarybai, nagrinėja 318 straipsnyje minimas ataskaitas, finansinę ataskaitą ir įvertinimo pranešimą, Audito Rūmų metų pranešimą kartu su audituotų institucijų atsakymais į Audito Rūmų pastabas, 287 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje minėtą patikinimo pareiškimą ir bet kokius kitus svarbius specialius Audito Rūmų pranešimus.

2. Prieš patvirtindamas, kad Komisija biudžetą įvykdė, arba kitais tikslais, susijusiais su jo įgaliojimų biudžeto įgyvendinimo srityje vykdymu, Europos Parlamentas gali Komisijos paprašyti, kad ji pateiktų įrodymus dėl išlaidų vykdymo arba finansų kontrolės sistemos veikimo. Komisija teikia Europos Parlamentui visą jo prašymu reikalingą informaciją.

3. Komisija imasi visų atitinkamų priemonių, kad atsižvelgtų į biudžeto įvykdymą patvirtinančiuose sprendimuose padarytas pastabas ir kitas Europos Parlamento pastabas dėl išlaidų vykdymo, taip pat Tarybos pastabas, pridedamas prie jos priimtų rekomendacijų dėl biudžeto įvykdymo.

Europos Parlamento arba Tarybos prašymu Komisija praneša apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į šias pastabas ir komentarus, ir ypač apie padaliniams, kurie yra atsakingi už biudžeto vykdymą, duotus nurodymus. Šie pranešimai siunčiami ir Audito Rūmams.

 

 

EKONOMIKOS IR PINIGŲ POLITIKOS KOMITETO NUOMONĖ (2.2.2023)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

Europos Parlamento pasiūlymai dėl Sutarčių keitimo

(2022/2051(INL))

Nuomonės referentė: Margarida Marques

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

 

 

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina galutinę ataskaitą dėl Konferencijos dėl Europos ateities, į kurią įtraukti 49 pasiūlymai[7] ir kuri trijų institucijų pirmininkams buvo pateikta 2022 m. gegužės 9 d.; pažymi, kad keli pateikti pasiūlymai turi būti laikomi ekonominio pobūdžio pakeitimais, ir pabrėžia, kad į kai kurias rekomendacijas taip pat būtų galima atsižvelgti vadovaujantis dabartinėmis Sutartimis; pažymi, kad norint visapusiškai įgyvendinti kai kuriuos iš jų, reikėtų keisti Sutartį;

2. primena, kad 2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamentas Tarybai pateikė pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo pagal įprastą peržiūros procedūrą, nustatytą ES sutarties 48 straipsnyje[8];

3. primygtinai ragina užtikrinti didesnį Sąjungos ekonominės politikos demokratinį teisėtumą, atskaitomybę ir tikrinimą; ragina, kad ES ekonomikos valdymo sistema, institucijos ir priemonės turėtų veikti pagal Bendrijos metodą; mano, kad Parlamentas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant veiksmingą tikrinimą; mano, kad plečiant ES kompetenciją ekonominės ir pinigų politikos srityje turi būti kartu plečiamos ir Parlamento teisės bei kompetencija; ragina atliekant bet kokią Sutarties peržiūrą užtikrinti Parlamentui vienodesnes sąlygas ir demokratinę šios politikos priežiūrą; ragina labiau įtraukti institucinius ir socialinius bei ekonominius suinteresuotuosius subjektus į ekonominės politikos prioritetų nustatymą, kad būtų galima toliau prisiimti atsakomybę už reformas;

4. primena Sutartyje nustatytus Sąjungos tikslus, pvz., sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir siekti tvaraus vystymosi, grindžiamo tvariu ir subalansuotu ekonomikos augimu, stabiliomis kainomis bei didelio konkurencingumo rinkos ekonomika, kurioje būtų užtikrintas visiškas užimtumas ir socialinė pažanga; pabrėžia, kad visi teisės aktai turėtų būti suderinti su tų tikslų įgyvendinimu; mano, kad kaip bendros priemonės siekiant Sutarčių tikslų turėtų būti įtraukti ES ekonomikos atsparumas ir ES strateginis savarankiškumas;

5. pabrėžia, kad COVID-19 ir karo Ukrainoje ekonominis poveikis atskleidė dabartinės Europos fiskalinės sistemos ribas, ir palankiai vertina Komisijos iniciatyvą jas reformuoti;

6. remia ekonomikos valdymo sistemą, kuria stiprinamas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas ir atsparumas, siekiant užtikrinti stabilumą, visišką užimtumą, fiskalinį tvarumą, skaidrumą, strategines ir tvarias investicijas siekiant dvejopos pertvarkos ir Sąjungos strateginio savarankiškumo, demokratinę atskaitomybę ir atsakomybę, fiskalinę politiką, pvz., fiskalinį rezervą, suformuotą palankiu ekonomikos laikotarpiu, ir priemones sukrėtimams įveikti; pažymi, kad Konferencijos dėl Europos ateities diskusijose buvo pabrėžtas poreikis atlikti išsamią ES ekonomikos valdymo ir Europos semestro peržiūrą primena, kad Parlamentas pritarė skubiai Sąjungos ekonomikos valdymo struktūros reformai, įskaitant paprastesnes ir aiškesnes fiskalines taisykles ir sistemą, kuri būtų palankesnė ilgalaikiam tvariam ekonomikos augimui;

7. pabrėžia Europos semestro, kaip pagrindinės Europos ekonominės politikos koordinavimo priemonės, svarbą ir atsižvelgdamas į tai ragina Parlamentą aktyviau dalyvauti siekiant užtikrinti sąžiningą ir teisingą teisėkūros institucijų bendradarbiavimą;

8. pažymi, kad nors nacionalinė biudžeto politika ir toliau priklauso suvereniai kompetencijai, ji turi būti suderinta su pagrindiniais ekonomikos valdymo sistemos, kuri apima koordinavimą Europos lygmeniu, tikslais;

9.  pabrėžia ES ekonomikos valdymo sistemos svarbą, kad vyriausybės galėtų populiarinti viešąsias investicijas ir užtikrinti skolos tvarumą; primena, kad dėl Europos lygmeniu priimtų bendrų taisyklių ir bendrų priemonių Sąjunga galėjo geriau įveikti COVID-19 krizę; ragina toliau svarstyti priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos Sąjungai ir valstybėms narėms investuoti į Sąjungos lygmens bendrus strateginius prioritetus;

10. pažymi, kad skaitinės vertės, nurodytos prie Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 12, ir toliau grindžiamos praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigos ekonominių rodiklių vidurkiais; primena, kad nuo 2011 m., kai buvo sukurtas Europos semestras, valstybės narės Mastrichto kriterijus pažeidė daugiau kaip 170 kartų; ragina nuodugniai apsvarstyti Mastrichto kriterijus, pasinaudojant per pastaruosius du bendros valiutos dešimtmečius sukaupta patirtimi ir patirtimi, įgyta per ankstesnes ir dabartines krizes, tokias kaip šio amžiaus 1-ojo dešimtmečio pabaigos finansų ir valstybės skolos krizė, COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje;

11. ragina peržiūrėti ekonomikos valdymą atsižvelgiant į patirtį, įgytą Europai reaguojant į ekonominius sukrėtimus, t. y. įgyvendinant tokius sprendimus kaip NGEU, įskaitant jos valdymo struktūrą ir SURE procesus; pažymi, jog pasirodo, kad galimybės Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį pritaikyti išorės sukrėtimams yra ribotos; pabrėžia, jog reikia atnaujinti Sąjungos makroekonominio valdymo sistemą, kad ji taptų atsparesnė ir kad valstybės narės ir Parlamentas galėtų parengti naujas reikiamas taisykles, siekdamos užtikrinti savo ekonominių modelių ir pagrindinių investicijų tvarumą remiantis patikima fiskaline politika ir tvaria skola, ir sudaryti sąlygas įgyvendinti dvejopą pertvarką, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

12. pabrėžia, kad dėl bendros užsienio ir saugumo politikos silpnumo buvo sukurta Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybė; pabrėžia, kad labai koordinuotai ekonominei politikai Sąjungos lygmeniu reikėtų Sąjungos ekonomikos valdymo atstovo, posėdžiaujančio Komisijoje, Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje ir Euro grupėje;

13. atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai pasinaudota SESV 122 straipsniu siekiant kovoti su ekonominiu karo Ukrainoje poveikiu energijos kainoms; pripažįsta, kad susidūrus su išorės nenumatytais sukrėtimais reikia greitai priimti sprendimus; tačiau apgailestauja dėl nepakankamo Parlamento ir jo atstovaujamų žmonių dalyvavimo; ragina persvarstyti SESV 122 straipsnį, kad būtų užtikrintas teisingesnis demokratinis atstovavimas, be kita ko, lygiomis teisėmis įtraukiant Parlamentą;

14. primygtinai ragina patobulinti ECB atskaitomybės Parlamentui sistemą, taip siekiant sustiprinti Parlamento kaip priežiūros subjekto vaidmenį; primygtinai reikalauja oficialiai įtvirtinti privalomą dialogą su Parlamentu pinigų politikos klausimais;

15. primygtinai tvirtina, kad euras šiuo metu yra bendra euro zonos valiuta, tačiau turi būti laikomas Sąjungos valiuta; mano, kad ECB turi ginti, išsaugoti ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį; tiki, kad turi būti nuolat siekiama eurą įvesti visose 27 valstybėse narėse, šio tikslo turi būti siekiama nustačius realų, proporcingą ir atsakingą tvarkaraštį, užtikrinant euro zonos stabilumą ir konkurencingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėse sutartyse nenurodytas konkretus prisijungimo prie euro zonos tvarkaraštis, tačiau valstybėms narėms paliekama teisė parengti savo strategijas, kaip įvykdyti euro įvedimo sąlygą;

16. pripažįsta, kad pagal dabartines Sutartis mokesčių politikai taikomas vienbalsiškumo principas; pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais iškilo daugybė kliūčių esminėms ES mokesčių iniciatyvoms;

17.  pabrėžia, kad kai kurios mokesčių politikos priemonės, pvz., pridėtinės vertės mokestis ir akcizai, jau yra iš esmės integruotos; pažymi, kad tam tikra ES mokesčių politika apima tarptautinių derybų, kurioms vadovauja Sąjunga ir valstybės narės, įgyvendinimą; palankiai vertina pasiūlymus, pateiktus 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities plenariniame posėdyje, visų pirma 16-ą pasiūlymą dėl fiskalinės ir mokesčių politikos, kurio tikslas – labiau suderinti ir koordinuoti mokesčių politiką valstybėse narėse, nustatyti bendrą pelno mokesčio bazę ir stiprinti ES lėšų įsisavinimo ir naudojimo priežiūrą;

18. pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu valstybės narės turėtų apsvarstyti perėjimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma pridėtinę vertę, kaip rekomenduojama Konferencijoje dėl Europos ateities; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją atnaujinti diskusijas dėl laipsniško kvalifikuotos balsų daugumos taikymo sprendžiant kai kuriuos su mokesčiais susijusius klausimus, toliau atliekant veiksmus, susijusius su jos 2019 m. komunikatu šiuo klausimu, ir reaguojant į Konferencijos dėl Europos ateities rezultatus;

19. pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės piktnaudžiavo nacionaline veto teise su mokesčiais susijusiais klausimais, siekdamos nuolaidų kitose politikos srityse; pabrėžia, kad kyla grėsmė, jog šios veto teisės sustiprins žalingą mokesčių praktiką ir socialinę nelygybę, kurios kenkia Sąjungos gebėjimui veiksmingai funkcionuoti, išsaugoti vienodas sąlygas ir apsaugoti svarbiausius piliečių ir MVĮ interesus;

20. atkreipia dėmesį į naujus Sąjungos konkurencijos politikos iššūkius (SESV 101–109 straipsniai), kurie pateisina, kad gairės ir pranešimai turėtų būti suderinti su Sutartyje įtvirtintais tikslais ir jais turėtų būti remiamos vienodos sąlygos, atsižvelgiant į Žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį, ir remiamas Sąjungos strateginis savarankiškumas pagrindiniuose sektoriuose, pvz., pramonėje, gynyboje, skaitmeninės srities ir prekybos politikoje; ragina geriau įtraukti Parlamentą peržiūrint susijungimų ir valstybės pagalbos kontrolės gaires;

21. pabrėžia, kad sąžininga įmonių konkurencija gali būti naudinga ir vartotojams; atkreipia dėmesį į teigiamą poveikį, kurį MVĮ daro ekonomikai ir visuomenei, ir būtinybę joms užtikrinti vienodas sąlygas; pabrėžia, kad Sąjungos konkurencijos politikoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius MVĮ poreikius; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip geriausia pasiekti šiuos tikslus;

22. mano, kad Parlamentas turėtų aktyviau dalyvauti tarptautinio lygmens darbo grupių ir ekspertų grupių, pvz., Tarptautinio konkurencijos tinklo, Pasaulio prekybos organizacijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), veikloje stebėtojo teisėmis;

23. pakartoja, kad Sąjunga turi spręsti nepakankamos politinės įtakos ekonominei politikai tarptautiniu lygmeniu problemą, be kita ko, dėl nepakankamo atstovavimo tarptautinėse organizacijose nuoseklumo, kurį būtų galima pagerinti įgyvendinant priemones, kuriomis būtų užtikrintas vienodas atstovavimas Sąjungai ir eurui tarptautiniu mastu visais jo aspektais ir visose politikos srityse;

24. kol tai nepadaryta, ragina visapusiškai naudotis galiojančiomis Sutartimis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	31.1.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 13 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Anna-Michelle Asimakopoulou, Gunnar Beck, Marek Belka, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Gilles Boyer, Markus Ferber, Jonás Fernández, Giuseppe Ferrandino, Frances Fitzgerald, Claude Gruffat, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Michiel Hoogeveen, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, France Jamet, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aušra Maldeikienė, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Piernicola Pedicini, Kira Marie Peter-Hansen, Sirpa Pietikäinen, Eva Maria Poptcheva, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Dorien Rookmaker, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Inese Vaidere, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nicola Beer, Damien Carême, Margarida Marques, Eva Maydell, Andżelika Anna Możdżanowska, Mikuláš Peksa, Jessica Polfjärd, Erik Poulsen, Mick Wallace
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Andreas Glück, Camilla Laureti, Leopoldo López Gil

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35	+
PPE	Anna-Michelle Asimakopoulou, Stefan Berger, Markus Ferber, Danuta Maria Hübner, Leopoldo López Gil, Aušra Maldeikienė, Eva Maydell, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Ralf Seekatz, Inese Vaidere
Renew	Gilles Boyer, Giuseppe Ferrandino, Georgios Kyrtsos, Eva Maria Poptcheva
S&D	Marek Belka, Jonás Fernández, Eero Heinäluoma, Camilla Laureti, Margarida Marques, Csaba Molnár, Evelyn Regner, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli
The Left	José Gusmão
Verts/ALE	Rasmus Andresen, Damien Carême, Claude Gruffat, Stasys Jakeliūnas, Piernicola Pedicini, Mikuláš Peksa, Kira Marie Peter-Hansen

 

13	-
ECR	Michiel Hoogeveen, Andżelika Anna Możdżanowska, Dorien Rookmaker
ID	Gunnar Beck, France Jamet
NI	Enikő Győri, Lefteris Nikolaou-Alavanos
PPE	Frances Fitzgerald, Jessica Polfjärd
Renew	Ondřej Kovařík, Caroline Nagtegaal, Erik Poulsen
The Left	Mick Wallace

 

6	0
ID	Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni
PPE	Isabel Benjumea Benjumea
Renew	Nicola Beer, Andreas Glück
S&D	Alfred Sant

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS (02.12.2022)

Konstitucinių reikalų komiteto

pirmininkui

Salvatorui De Meo

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo (2022/2051(INL))

Gerb. pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2022 m. liepos 12 d. posėdyje komitetas nusprendė pateikti šią nuomonę laiško forma.

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas apsvarstė šį klausimą savo 2022 m. lapkričio 30 d. posėdyje. Per šį posėdį komitetas nusprendė paraginti atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Pagarbiai

Dragoş Pîslaru

 

 

PASIŪLYMAI

1. Siekiant, kad socialinė Europa taptų realybe ir atsižvelgiant į pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą patirtį, taip pat jų poveikį Europos ekonominei ir gerovės ir (arba) socialinėms sistemoms bei būsimus iššūkius siekiant užtikrinti aukščiausią socialinio teisingumo lygį ir apsaugą įgyvendinat žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, būtina užtikrinti tvarią, sąžiningą ir įtraukią Europą, kurioje socialinės teisės būtų visapusiškai apsaugotos bent tokiu pat lygiu kaip ir ekonominės laisvės, įskaitant dabartinės valdymo sistemos peržiūrą ir Europos visuomenės sutarties atnaujinimo apmąstymą//ir ekonominės laisvės, be kita ko, atliekant dabartinės valdymo sistemos peržiūrą ir apsvarstant, kaip atnaujinti Europos visuomenės sutartį. Kaip pabrėžiama konferencijos darbo grupių išvadose, ES reikia pereiti prie tvaraus, integracinio ir atsparaus augimo modelio,[9] ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir konkurencingumo patikroms, taip pat skatinti į ateitį orientuotas investicijas, kuriomis skiriamas dėmesys teisingai, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms[10].

Kaip jau nurodyta ankstesnėse Europos Parlamento rezoliucijose, šiuo atžvilgiu turėtų būti taikomos šios priemonės:

– Europos socialinių teisių ramsčio integravimas į Sutartis ir visapusiškas jo įgyvendinimas kartu su Porto tikslais[11];

– SESV 9 straipsnyje nurodytos socialinės pažangos[12], susijusios su socialinės pažangos protokolu, integravimas į Sutartis[13];

– Tvaraus vystymosi ir socialinės pažangos pakto, pagal kurį socialiniai ir tvarūs tikslai taptų privalomi kaip socialinės ir tvarios Europos valdymo sistemos dalis, priėmimas.

2. Be to, kad ES turėtų atsisakyti vienbalsiškumo ir judėti įprastos teisėkūros procedūros link siekiant stiprinti sprendimų priėmimą, ir imtis veiksmų srityse, ypač Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencijai priklausančiose srityse, kuriose šiuo metu dėl atitinkamų Sutarčių nuostatų dėl sprendimų priėmimo tai yra sudėtinga ar neįmanoma, ES turėtų atsisakyti vieningo balsavimo, visapusiškai įtraukdama socialinių partnerių vaidmenį ir regreso vengimo išlygą7.

Kaip jau nurodyta ankstesnėse Europos Parlamento rezoliucijose, šiuo atžvilgiu turėtų būti taikomos šios priemonės:

– didesnės dalies socialinės politikos sričių, visų pirma susijusių su nediskriminavimu, darbuotojų socialine apsauga (išskyrus tarpvalstybines situacijas), kova su socialine atskirtimi, darbuotojų, kurių darbo sutartys nutraukiamos, apsauga, darbuotojų ir darbdavių interesų atstovavimu ir kolektyviniu gynimu, taip pat teisėtai ES gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygomis, priskyrimas sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma proceso sričiai[14]; tai taip pat galima pasiekti taikant nuostatas dėl pereigos[15];

– siekiant sustiprinti demokratinį sprendimų priėmimo procesą, Europos Parlamentas turėtų dalyvauti nustatant Integruotos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires lygiomis teisėmis su Taryba[16];

– Bendrijos metodo taikymas semestro procesui ir reikalavimas, kad dėl jo susitartų Taryba ir Europos Parlamentas[17].

3. Siekiant užtikrinti, kad paspartėtų aukštynkryptė socialinė konvergencija, turėtų būti tinkamai perskirstamos ir naudojamos ES lėšos ir finansinės priemonės, sukurtos reaguojant į pastarojo meto krizes. Kitoje DFP turėtų būti sukurtas specialus reagavimo į krizes mechanizmas, kuris būtų aktyvuojamas kritinių situacijų ir būsimų krizių atveju. Užimtumo ir socialinės politikos finansavimas neturėtų būti vykdomas kitos ilgalaikės investicijos politikos ir sanglaudos, suvaidinusios didžiulį vaidmenį pastarųjų krizių metu, sąskaita.

Nepamirštant lyčių perspektyvos, labai svarbu užtikrinti, kad ES lėšos būtų naudingos visoms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, ypač žmonėms su negalia, migrantams ir etninėms mažumoms (įskaitant romus), vaikams ir jaunimui, kurie nedirba, švietimui ir mokymui (NEET), benamiams, vienišiems tėvams ir vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau ne tik jiems.

Kaip jau nurodyta ankstesnėse Europos Parlamento rezoliucijose, šiuo atžvilgiu turėtų būti taikomos šios priemonės:

– ekonomikos valdymo persvarstymas, siekiant užtikrinti, kad socialinis teisingumas būtų derinamas su ekonominiu konkurencingumu ir kad žmonių gerovė būtų ekonominės politikos tikslas[18];

– lėšų naudojimo stebėsena, įskaitant Parlamento vykdomą demokratinę priežiūrą[19];

– ekstremaliųjų situacijų sąlygos ir lankstumas[20];

– didesnių ES investicijų stabilizavimas siekiant skatinti aukštynkryptę konvergenciją socialinės politikos srityje[21];

– laikinas Europos socialinio atsparumo dokumentų rinkinys[22], kuriuo būtų koordinuojamos ES socialinės gerovės ir socialinės apsaugos sistemų stiprinimo priemonės ir būdai, įskaitant priemonės SURE tęsimą ir refinansavimą tol, kol socialiniai ir ekonominiai karo padariniai toliau darys neigiamą poveikį darbo rinkai, ir socialinio gelbėjimo priemonė, pagal kurią būtų teikiama didesnė viešoji parama esamoms priemonėms, skirtoms neturtingiausiems mūsų visuomenės nariams[23].

 

 

 

APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS (24.01.2023)

Konstitucinių reikalų komiteto

pirmininkui

Salvatore De Meo

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo(2022/2051(INL))

Gerb. Pirmininke,

2022 m. liepos 4 d. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto koordinatoriai nusprendė, kad ENVI komitetas laiško forma pateiks nuomonę dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo (2022/2051(INL)). Todėl kaip ENVI komiteto pirmininkas ir šios nuomonės referentas norėčiau Jums pateikti ENVI komiteto nuomonę rezoliucijos dalių forma, kurią ENVI komitetas priėmė 2023 m. sausio 24 d. posėdyje[24] ir į kurią prašau Jūsų komitetą atsižvelgti:

 

1. primena 2022 m. gegužės 4 d. savo rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Konferencijos dėl Europos ateities išvadų (2022/2648(RSP)), kurioje teigiama, kad ES turėtų būti suteiktos priemonės, leidžiančios spręsti svarbius tarpvalstybinius uždavinius, be kita ko, sveikatos, klimato kaitos ir aplinkos srityse;

 

2. pabrėžia, kad Sutarčių pakeitimai turėtų būti grindžiami būtinybe gerai gyventi pagal planetos išgales, o tai turėtų atsispindėti 191 straipsnio 3 dalyje, ir padėti pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus;

 

3. pabrėžia, kad bendros sveikatos koncepcija, reikalavimų nemažinimo principas ir reikšmingos žalos nedarymo principai turėtų būti tokie pat svarbūs kaip ir principai „teršėjas moka“, „žala ištaisoma ten, kur padaryta“ ir atsargumo ir prevencijos principai, kurie jau yra įtvirtinti;

 

4. be to, pabrėžia, kad 4 straipsnio 2 dalies d punkte į pasidalijamosios kompetencijos sritis reikėtų įtraukti „miškininkystę“, o e punkte – „biologinę įvairovę, „ekosistemų, ypač tų, kurios turi didžiausią anglies dioksido surinkimo ir saugojimo potencialą“, atkūrimą ir apsaugą“, taip pat poveikio klimatui neutralumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos“;

 

5. siūlo SESV 11 straipsnyje numatyti, kad „[n]ustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir klimato srities reikalavimus“;

 

6. pabrėžia, kad į SESV reikėtų įtraukti naują straipsnį dėl poveikio klimatui neutralumo, taip siekiant užtikrinti, kad pasaulio temperatūra vidutiniškai didėtų mažiau nei 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

 

7. pabrėžia, kad SESV turėtų, inter alia, padėti paspartinti žaliąją pertvarką, visų pirma, daugiau investuojant į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, taip siekiant sumažinti išorinę energetinę priklausomybę, taip pat gerinti kokybę ir sujungimo lygį, kad būtų padidintas saugumas ir sudarytos sąlygos pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

 

8. pabrėžia, kad SESV 168 straipsnio ketvirtoje pastraipoje:
– b punkte po žodžių „priemonių veterinarijos“ reikėtų įrašyti žodžius „gyvūnų gerovės ir (...) srityse, atitinkančiose bendros sveikatos koncepciją“;
– reikėtų įtraukti d punktą „priemonių, kuriomis nustatomi bendri Sąjungos sveikatos priežiūros sistemų rodikliai ir būtiniausi kokybės standartai, siekiant užtikrinti visuotines ir vienodas galimybes naudotis įperkamomis ir aukštos kokybės viešosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis“;
– reikėtų įtraukti e punktą „ankstyvo pranešimo apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, jų stebėsenos ir kontrolės priemonių, visų pirma, pandemijų atveju“ ir pateikti šį papildomą paaiškinimą: „Šios priemonės netrukdo valstybėms narėms toliau taikyti arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių, jei jos yra būtinos.“;
– reikėtų įtraukti f punktą „prieigos prie retųjų ligų diagnostikos, informacijos apie jas ir jų atveju taikomo gydymo stebėjimo ir koordinavimo priemonių“;

 

9. pabrėžia, kad SESV 168 straipsnio penktoje pastraipoje po pastabos dėl tabako vartojimo ir piktnaudžiavimo alkoholiu turėtų būti įrašyti žodžiai „remiantis naujausiais moksliniais įrodymais“;

 

10. pabrėžia, kad ES turėtų 4 straipsnio antros pastraipos k punkte į pasidalijamosios ES ir ES valstybių narių kompetencijos sritis įtraukti sveikatą tokiais žodžiais: „visuomenės sveikata, įskaitant tarpvalstybines grėsmes sveikatai ir žmonių sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, apsaugą ir gerinimą“, grindžiamą bendros sveikatos koncepcija, ši nuostata turėtų būti papildyta naujame punkte, pagal kurį priemonėms, kuriomis nustatomi būtiniausi Sąjungos sveikatos priežiūros sistemų standartai, taip pat turėtų būti taikoma pasidalijamoji ES ir valstybių narių kompetencija;

 

11. ragina 192 straipsnio 2 dalyje išbraukti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo įprastos teisėkūros procedūros, visų pirma, b punkte dėl vandens išteklių ir žemės naudojimo ir c punkte dėl energijos šaltinių ir energijos tiekimo bendros struktūros;

 

12. mano, kad šioje konvencijoje reikia aptarti Europos aplinkos chartiją.

 

Pagarbiai

Pascal Canfin

PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS (24.1.2023)

Konstitucinių reikalų komiteto

pirmininkui

Salvatorei De Meo

BRIUSELIS

Tema: Nuomonė dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo (2022/2051(INL))

Gerb. pirmininke,

vykdant nurodytą procedūrą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui buvo pavesta pateikti nuomonę Jūsų komitetui. 2022 m. gegužės 17 d. posėdyje ITRE komiteto koordinatoriai nusprendė parengti šią nuomonę laiško forma.

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas apsvarstė šį klausimą 2023 m. sausio 24 d. posėdyje. Per šį posėdį komitetas nusprendė paraginti atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti toliau pateikiamus pasiūlymus.

Pagarbiai

Cristian‑Silviu Buşoi

 

 

 

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. palankiai vertina Konferencijos dėl Europos ateities rekomendacijas ir pripažįsta įspūdingą Konferencijos dalyvių atliktą darbą; mano, kad dauguma Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto kompetencijai priklausančių rekomendacijų galėtų būti įgyvendintos remiantis dabartinėmis Sutartimis; vis dėlto mano, kad reikėtų pasinaudoti Sutarčių reformos galimybe siekiant įgyvendinti kai kuriuos tikslinius patobulinimus;

2. ragina visuose Sąjungos teisės aktuose įprastai taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, todėl reikia atitinkamai pakeisti 182 straipsnio 4 dalį (konkrečios mokslinių tyrimų programos) ir 188 straipsnio 1 dalį (bendrųjų įmonių steigimas); be to, Protokole Nr. 37 dėl EAPB Sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo nustatytos pritarimo ir konsultavimosi procedūros turi būti pakeistos įprasta teisėkūros procedūra;

3. ragina 194 straipsnį iš dalies pakeisti taip:

„194 straipsnis

 

1. Kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką bei klimatą, bendra Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama:

 

a) užtikrinti energijos rinkos veikimą;

 

b) b) užtikrinti energijos tiekimo saugumą, įperkamumą, saugų, švarų, tvarų ir nenutrūkstamą energijos tiekimą Sąjungoje;

 

c) skatinti užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, didinant privatųjį ir viešąjį finansavimą energijos vartojimo efektyvumui, užtikrinti taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą, kad būtų sukurta efektyviai energiją vartojanti ir atsinaujinančiais energijos ištekliais pagrįsta ekonomika; ir

 

d) skatinti užtikrinti energetikos tinklų sujungimą.

 

2. Nepažeidžiant kitų Sutarčių nuostatų taikymo, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato priemones, būtinas 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Šios priemonės patvirtinamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

 

Nepažeidžiant 192 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi esminio poveikio valstybės narės teisei apibrėžti savo energijos išteklių naudojimo sąlygas, pasirinkti tarp skirtingų energijos šaltinių ir nustatyti bendrą energijos tiekimo struktūrą.

 

3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina čia nurodytas priemones, kai jos pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio.“

 

4. reikalauja, kad akademinių laisvių, įskaitant institucinę autonomiją, apsauga ir paisymas būtų aiškiai įtvirtinti Sutartyse, stiprinant jų teisinę apsaugą visoje Sąjungoje, todėl siūlo iš dalies pakeisti SESV 179 straipsnio 1 dalį taip:

 

„Sąjungos tikslas – stiprinti savo mokslinį bei technologinį pagrindą, sukuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje laisvai judėtų mokslo darbuotojai, mokslinės žinios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augimą, taip pat pramonės srityje, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Sutarčių skyrius. Sąjunga gerbia ir skatina akademinę laisvę ir laisvę vykdyti mokslinius tyrimus kaip asmeninę ir institucinę teisę.“

 

5. ragina Tarybą priimti sprendimą, kuriuo pritariama pasiūlytų pakeitimų svarstymui, o Europos Vadovų Tarybos Pirmininką – sušaukti konventą, kurį sudarytų nacionalinių parlamentų, valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų, Europos Parlamento ir Komisijos atstovai.

 

ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KOMITETO NUOMONĖ (1.2.2023)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo

(2022/2051(INI))

Nuomonės referentė: Eugenia Rodríguez Palop

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

 

 

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) tenka strateginis ir svarbus vaidmuo plėtojant Sąjungos žemės ūkio gamybą ir kaimo vietoves, kuriose ji yra esminis žemės ūkio veiklos plėtros elementas; kadangi BŽŪP yra ilgiausiai vykdoma Sąjungos politika ir ji atliko bei šiais laikais atlieka pagrindinį vaidmenį Europos integracijos srityje; kadangi ji skatina teritorinę sanglaudą ir yra labai svarbus veiksnys siekiant išvengti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo; kadangi ji yra paremta reguliavimo sistema, kuri vystėsi ir buvo pritaikyta prie įvairių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos sunkumų, kilusių nuo jos įgyvendinimo pradžios; kadangi BŽŪP taip pat atlieka svarbų vaidmenį remiant Sąjungos žemės ūkio maisto produktų sistemą ir užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą bei tvarumą įvairių laikotarpių ir procesų metu;

B. kadangi per pastaruosius šešis dešimtmečius BŽŪP tikslai liko svarbūs ir šiuo metu yra svarbesni nei bet kada, nes tokie veiksniai kaip klimato kaita, COVID-19 pandemija, didėjančios žaliavų kainos ir karas Ukrainoje daro didelį poveikį žemės ūkio sektoriui Sąjungoje ir visame pasaulyje, todėl užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir įperkamumą ateityje tampa dar sudėtingiau; kadangi dabartiniai Sutarties tikslai suformuluoti taip, kad visada buvo galima vykdyti BŽŪP reformas;

C. kadangi Konferencijoje pateikiami politikos pasiūlymai ir priemonės, atspindintys žemės ūkio sektoriaus pokyčius ir pabrėžiantys kai kuriuos jo iššūkius;

1. mano, kad dabartinius BŽŪP tikslų, nurodytų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), nereikia pritaikyti, jie vis dar yra tinkami bei svarbesni nei bet kada, atsižvelgiant į vykstančio karo Ukrainoje padarinius maisto ir energetikos sektoriui bei visai Sąjungos ekonomikai; mano, kad niekas netrukdė į viena po kitos vykdomas žemės ūkio politikos reformas įtraukti naujų tikslų ir priemonių, atitinkančių tris tvarumo kryptis: aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę;

2. siūlo nekeisti SESV 13, 39, 38, 40, 41, 42, 43 ir 44 straipsnių ir juose esančių nuostatų.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	31.1.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 18 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Mazaly Aguilar, Clara Aguilera, Atidzhe Alieva-Veli, Álvaro Amaro, Benoît Biteau, Daniel Buda, Isabel Carvalhais, Asger Christensen, Ivan David, Paolo De Castro, Jérémy Decerle, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Paola Ghidoni, Dino Giarrusso, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Martin Hlaváček, Krzysztof Jurgiel, Gilles Lebreton, Norbert Lins, Chris MacManus, Colm Markey, Marlene Mortler, Ulrike Müller, Maria Noichl, Juozas Olekas, Bronis Ropė, Bert-Jan Ruissen, Anne Sander, Simone Schmiedtbauer, Veronika Vrecionová, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Asim Ademov, Franc Bogovič, Marie Dauchy, Jan Huitema, Tilly Metz, Alin Mituța, Tom Vandenkendelaere
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Pietro Bartolo, Estrella Durá Ferrandis, Manu Pineda, Antonio Maria Rinaldi, Sándor Rónai, Nacho Sánchez Amor

 

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28	+
ECR	Mazaly Aguilar, Bert-Jan Ruissen, Veronika Vrecionová
ID	Marie Dauchy, Paola Ghidoni, Gilles Lebreton, Antonio Maria Rinaldi
PPE	Asim Ademov, Álvaro Amaro, Franc Bogovič, Daniel Buda, Salvatore De Meo, Herbert Dorfmann, Norbert Lins, Colm Markey, Marlene Mortler, Anne Sander, Simone Schmiedtbauer, Tom Vandenkendelaere, Juan Ignacio Zoido Álvarez
Renew	Atidzhe Alieva-Veli, Asger Christensen, Jérémy Decerle, Martin Hlaváček, Jan Huitema, Alin Mituța, Ulrike Müller
S&D	Juozas Olekas

 

18	-
ECR	Krzysztof Jurgiel
ID	Ivan David
NI	Dino Giarrusso
S&D	Clara Aguilera, Pietro Bartolo, Isabel Carvalhais, Paolo De Castro, Estrella Durá Ferrandis, Maria Noichl, Sándor Rónai, Nacho Sánchez Amor
The Left	Luke Ming Flanagan, Manu Pineda
Verts/ALE	Benoît Biteau, Francisco Guerreiro, Martin Häusling, Tilly Metz, Bronis Ropė

 

1	0
The Left	Chris MacManus

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

KULTŪROS IR ŠVIETIMO KOMITETO NUOMONĖ (5.10.2022)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

su pasiūlymais dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo

(2022/2051(INL))

Nuomonės referentė: Laurence Farreng

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

 

 

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą:

– į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. pritaria 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities plenariniame posėdyje pateiktiems pasiūlymams, visų pirma šiems pasiūlymams: 6, 9, 13, 15, 17, 22, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 37, 46, 47, 48 ir 49, nes juose raginama skatinti kultūros, švietimo, jaunimo ir solidarumo, audiovizualinės žiniasklaidos ir sporto politiką, atkreipiant dėmesį į labai svarbų jų vaidmenį stiprinant priklausymo Europai jausmą, ypač jaunimo priklausymo Europai jausmą;

2. prašo iš dalies pakeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4 ir 6 straipsnius, kad būtų nustatyta pasidalijamoji kompetencija švietimo srityje, atitinkamai pakeičiant SESV 165 ir 166 straipsnius, bent jau pilietiškumo ugdymo srityje, pabrėžiant, kad Sąjungai naudojantis tokia kompetencija valstybėms narėms netrukdoma naudotis savo kompetencija;

3. atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad, nedarant poveikio nacionalinei ir regioninei kompetencijai, turėtų būti patvirtinti bendri būtiniausi švietimo standartai, daugiausia dėmesio skiriant šioms temoms: pilietiškumo ugdymui, įskaitant Sąjungos vertybes ir Europos istoriją, skaitmeniniams įgūdžiams, gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informaciniam raštingumui, kalbų mokymuisi, aplinkosauginiam švietimui, socialiniams emociniams įgūdžiams, ekonominiam raštingumui ir švietimui MTIMM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srityse;

4. pabrėžia, kad daugeliu pasiūlymų, kuriems pritarė Konferencija, siekiama stiprinti Europos tapatybę ir pilietiškumą ir kad dėl jų nebūtinai reikia keisti Sutartį; ragina stiprinti esamas priemones ir tikslus kultūros, švietimo, jaunimo, audiovizualinės žiniasklaidos ir sporto srityse; šiuo atžvilgiu pabrėžia savaiminę kultūros vertę, taip pat jos esminį vaidmenį stiprinant priklausymo jausmą, aktyvų pilietiškumą ir bendras vertybes, ir pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas kultūros klausimais ir informuotumo apie Europos kultūrą ir istoriją didinimas yra labai svarbūs norint pasiekti, kad Europos Sąjunga taptų kaskart vis glaudesnė;

5. mano, kad Konferencijos dalyvių pateiktos rekomendacijos yra labai svarbios siekiant stiprinti Europos projekto demokratinį teisėtumą, išsaugoti piliečių paramą mūsų bendriems tikslams ir vertybėms, taip pat didinti mūsų įvairovę ir kultūros turtingumą, kad būtų puoselėjamas ryšys su Europa ir Sąjunga taptų įtraukesnė;

6. prašo Sutartyse aiškiai įtvirtinti meninės laisvės, akademinės laisvės, įskaitant institucinę autonomiją, taip pat žodžio ir žiniasklaidos laisvės apsaugą ir pagarbą joms, taip skatinant jų teisinę apsaugą visoje Sąjungoje;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	3.10.2022
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 3 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Asim Ademov, Andrea Bocskor, Gianantonio Da Re, Laurence Farreng, Tomasz Frankowski, Romeo Franz, Catherine Griset, Sylvie Guillaume, Hannes Heide, Irena Joveva, Petra Kammerevert, Niyazi Kizilyürek, Predrag Fred Matić, Niklas Nienaß, Peter Pollák, Diana Riba i Giner, Monica Semedo, Andrey Slabakov, Massimiliano Smeriglio, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Maria Walsh, Milan Zver
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Loucas Fourlas, Martina Michels, Salima Yenbou

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19	+
PPE	Asim Ademov, Loucas Fourlas, Tomasz Frankowski, Peter Pollák, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Maria Walsh, Milan Zver
RENEW	Laurence Farreng, Irena Joveva, Monica Semedo, Salima Yenbou
S&D	Sylvie Guillaume, Hannes Heide, Petra Kammerevert, Predrag Fred Matić, Massimiliano Smeriglio
THE LEFT	Niyazi Kizilyürek, Martina Michels

 

3	-
ECR	Andrey Slabakov
ID	Catherine Griset
NI	Andrea Bocskor

 

4	0
ID	Gianantonio Da Re
VERTS/ALE	Romeo Franz, Niklas Nienaß, Diana Riba i Giner

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ (10.2.2023)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

Europos Parlamento pasiūlymai dėl Sutarčių keitimo

(2022/2051(INL))

Nuomonės referentas: Juan Fernando López Aguilar

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnis)

 

 

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai. Horizontalieji klausimai

1. pritaria 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities (toliau – Konferencija) plenariniame posėdyje pateiktiems pasiūlymams piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityje[25]; pakartoja, kad remia tinkamą tolesnę veiklą, susijusią su Konferencija, siekiant įgyvendinti Konferencijos išvadas ir patenkinti piliečių lūkesčius; ragina Sąjungą sistemingiau laikytis teisinės valstybės principų ir demokratijos, užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ir tikrinti, kaip laikomasi visų ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, tiek prisijungiant naujoms narėms, tiek nuolat visose Sąjungos politikos srityse ir visose valstybėse narėse; primena, kad norint visiškai įgyvendinti daugelį Konferencijos pasiūlytų priemonių, reikėtų ne keisti Sutartį, o keisti teisės aktus ir (arba) geriau įgyvendinti galiojančius teisės aktus;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje priimami lėtai ar net blokuojami, nepaisant to, kad reikia skubiai imtis veiksmų; ragina Komisiją remtis įvairiais Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimais, kuriuose nagrinėjamos neveikimo Europos lygmeniu šiose srityse išlaidos[26]; ragina Sutartyse pakeisti vieningo balsavimo reikalavimus priimant teisės aktus šiose srityse, įskaitant nuostatų dėl pereigos įgyvendinimą, kai taikomos balsavimo balsų dauguma procedūros, ir sistemingai taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, kad būtų pagerintas Sąjungos gebėjimas veikti; mano, jog atsižvelgiant į tai, kad šie klausimai ypač opūs, bet kokiu šių balsavimo reikalavimų pakeitimu Taryboje turėtų būti užtikrinta teisinga balsų paskirstymo pusiausvyra, kad būtų apsaugoti mažesnių šalių interesai;

3. mano, kad bet kokie Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje padalijimo pakeitimai turėtų visapusiškai atitikti ES sutarties I antraštinėje dalyje, ypač 2 straipsnyje, 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 5 ir 6 straipsniuose įtvirtintus principus;

4. pabrėžia, kad Europos Vadovų Taryba laisvės, saugumo ir teisingumo srityje naudojasi SESV 68 straipsniu kaip de facto iniciatyvos teise; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ypač didelį šios politikos poveikį pagrindinėms piliečių teisėms, reikėtų persvarstyti tai, jog Europos Vadovų Taryba priima daugiametes veiksmų programas šioje srityje, nereikalaujant konsultuotis su Parlamentu ar Komisija; ragina suteikti šią kompetenciją Parlamentui ir Tarybai vienodomis sąlygomis;

Demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinių laisvių apsauga

5. atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinė Sąjungos politinė priemonė, skirta sisteminėms teisinės valstybės principui kylančioms grėsmėms ir jo pažeidimams valstybėse narėse šalinti ir panaikinti, t. y. ES sutarties 7 straipsnis, iki šiol buvo neveiksminga, nes pradėjus procedūrą tiek Lenkijos, tiek Vengrijos atžvilgiu teisinės valstybės padėtis dar labiau pablogėjo[27]; todėl mano, kad būtina pakeisti ES sutarties 7 straipsnį taip: ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą balsų skaičių Taryboje pakeisti iš keturių penktadalių balsų daugumos į kvalifikuotą balsų daugumą ir panaikinti ES sutarties 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieningo balsavimo reikalavimą; nustatyti reikalavimą, kad Taryba pakviestų pagrįstą pasiūlymą pateikusio organo atstovą jį pristatyti, kiekvienu procedūros etapu visapusiškai ir greitai informuotų instituciją, kuri inicijuoja procedūrą pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį[28], reguliariai, struktūriškai ir atvirai organizuotų bent du klausymus per pusmetį, skirtus kiekvienai atitinkamai šaliai, ir parengtų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas bei įvertintų jų įgyvendinimą pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį; į klausymų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį tvarkos rengimo procesą įtraukti Parlamentą ir Komisiją[29]; leisti Parlamentui inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7 straipsnio 2 dalį; nurodyti, kad valstybės narės, Komisija ir Parlamentas apsvarsto galimybę inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7 straipsnio 2 dalį, jei procedūra pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį trunka ilgiau nei penkerius metus; toliau patikslinti su Sutarčių taikymu susijusias teises, kurios gali būti sustabdytos pagal ES sutarties 7 straipsnio 3 dalį, įskaitant teisę pirmininkauti Tarybai; pasiūlyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai (toliau – FRA) per klausymus pagal 7 straipsnio 1 dalį pateikti savo pastabų;

6. atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant įrodymų apie blogėjančią padėtį keliose valstybėse narėse, Komisija nesiėmė iniciatyvos arba veiksmingų veiksmų, be kita ko, ieškinio dėl teisių pažeidimo forma, Sąjungos teisės pažeidimų arba netaikymo laisvės, saugumo ir teisingumo srityse problemoms spręsti; pažymi, kad į nuolatinius Parlamento raginimus imtis veiksmų nebuvo atsakyta; todėl mano, kad būtina stiprinti Parlamento priemones Komisijos veiklai, susijusiai su Sąjungos teisės stebėsena ir vykdymo užtikrinimu, tikrinti;

7. pažymi, kad šiuo metu Sutartyse nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima priimti teisės aktus, kuriais būtų ginamos ir propaguojamos ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos bendros vertybės, ir kad toks jo nebuvimas stipriai riboja Sąjungos galimybes sukurti tinkamus bei veiksmingus bendroms vertybėms kylančių nacionalinių grėsmių ir pažeidimų šalinimo mechanizmus; mano, kad siekiant apsaugoti visus asmenis nepaprastai svarbu, kad Sąjunga galėtų veiksmingai spręsti bet kokio demokratijos silpnėjimo valstybėse narėse problemą; ragina įtraukti nuostatą, pagal kurią Sąjunga, laikydamasi įprastos teisėkūros procedūros, galėtų nustatyti naujus pokyčių kiekvienoje valstybėje narėje, susijusių su ES sutarties 2 straipsnyje nustatytomis vertybėmis, ir jų įgyvendinimo struktūrinės stebėsenos ir vertinimo mechanizmus; tokie mechanizmai turėtų apimti metines ataskaitas, kuriose būtų vertinama, ar kiekvienoje valstybėje narėje buvo trūkumų, ar buvo iškilusi šiurkštaus ES sutarties 2 straipsnio vertybių pažeidimo rizika ir ar jos buvo faktiškai pažeistos, konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas kartu su įgyvendinimo terminais, tikslais ir konkrečiais veiksmais, kurių reikia imtis, taip pat pažangos vertinimo kriterijus, ir tai, kaip juos susieti su atitinkamomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis; mano, kad šia nuostata turėtų būti sudarytos sąlygos nustatyti papildomus vykdymo užtikrinimo mechanizmus, įskaitant atitinkamas finansines priemones, kurių kvalifikuota balsų dauguma turi imtis Taryba, pvz., įsipareigojimų ir mokėjimų sustabdymą, taip pat tais atvejais, kai nėra tiesioginio ryšio su patikimu Sąjungos biudžeto lėšų valdymu ar Sąjungos finansinių interesų apsauga; pabrėžia, kad sukūrus tokį mechanizmą bus padedama stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir taip pagerinti tarpusavio pripažinimo principo veikimą;

8. ragina į Europos Sąjungos sutartį kaip jos antrą skyrių įtraukti Pagrindinių teisių chartiją, kad pagrindinės teisės ir laisvės platesniu mastu figūruotų steigiamosiose sutartyse; ragina į Sutartis įtraukti horizontaliąją nuostatą dėl pagrindinių teisių, panašią į SESV 8, 9 ir 10 straipsnius, kad Sąjungos horizontalusis įsipareigojimas integruoti pagrindinių teisių aspektą į visas politikos sritis visais lygmenimis ir visais etapais būtų aiškiau išreikštas, taip reikalaujant, kad teisėkūros institucijos, kaip ir visos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros bei valstybės narės, įgyvendinančios Sąjungos teisę, gerbtų ES pagrindines teises ir skatintų jas taikyti visoje savo veikloje; be to, mano, jog būtina nustatyti, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, visų pirma priimdamos teisės aktus srityse, turinčiose poveikį pagrindinėms teisėms, įskaitant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, privalėtų įtraukti pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmus ir susijusias vertinimo nuostatas, kurie turėtų apimti aiškius tikslus ir kriterijus (didesnis pagrindinių teisių integravimas);

9. primena, kad piliečių lūkesčiai, išreikšti Konferencijoje, viršija griežtą Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio pirmos pastraipos aiškinimą, pagal kurį Chartija valstybėms narėms taikoma tik tais atvejais, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę, ir kad turėtų būti siekiama, jog pagrindinės teisės būtų kuo veiksmingesnės; todėl ragina išplėsti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo sritį valstybių narių atžvilgiu; mano, kad tuo tikslu Chartijos 51 straipsnio 1 dalis turėtų būti pakeista taip, kad joje būtų nurodyta, jog Chartijoje pripažįstamos teisės turėtų apsaugoti asmenis visais atvejais, kai valstybės narės veikia Sąjungos išimtinės ar pasidalijamosios kompetencijos srityje, net jei Sąjunga dar nėra pasinaudojusi tokia kompetencija[30];

10. ragina parengti ES pilietybės statutą, kuriame būtų numatytos su pilietybe susijusios teisės ir laisvės, taip užtikrinant, kad Europos vertybės bei teisės taptų apčiuopiamesnės Sąjungos piliečiams;

11. atkreipia dėmesį į tai, kad ES pilietybė suteikiama remiantis valstybės narės pilietybe, o tai apriboja ES teritorijoje gyvenančių ne ES piliečių, pvz., trečiųjų šalių piliečių, turinčių ES ilgalaikio gyventojo statusą, galimybę naudotis pagal ją numatytomis teisėmis; ragina persvarstyti SESV 20 straipsnį įtraukiant naują 20 straipsnio 2a dalį, kurioje būtų teigiama, kad, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos suteikti pilietybę, 20 straipsnio 2 dalyje nurodytomis teisėmis galėtų naudotis ir ne ES piliečiai, gyvenantys ES teritorijoje, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, turinčius ES ilgalaikio gyventojo statusą; ragina Sutartyse uždrausti pilietybės suteikimo investuotojams schemas, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiams suteikiama nacionalinė pilietybė ir ES pilietybė, visų pirma vadovaujantis finansiniais interesais;

12. pažymi, kad kai kurios valstybės narės savo piliečiams, gyvenantiems kitose valstybėse narėse, nesuteikia teisės balsuoti nacionaliniuose rinkimuose; mano, kad Europos demokratinėms vertybėms prieštarauja tai, kad dėl to iš šių ES piliečių atimama teisė balsuoti už tai, kad jie pagal ES teisę naudojasi savo pagrindine teise laisvai judėti; ragina Sutartyse įtvirtinti principą, kad kiekvienas ES pilietis turėtų teisę balsuoti vietos, regioniniuose, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose;

13. ragina nustatyti, kad FRA būtų nepriklausoma žmogaus teisių institucija, panaši į nacionalines žmogaus teisių institucijas, ir laikytis 1993 m. JT Generalinės Asamblėjos Paryžiaus principų, siekiant apsaugoti ir propaguoti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją visoje Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei valstybių narių politikoje ir praktikoje įgyvendinant Sąjungos teisę; mano, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių institucijai įsteigti reikalingas Sutartyse numatytas teisinis pagrindas, kuriame būtų įtvirtintas jos nepriklausomumas ir nustatyta įprasta teisėkūros procedūra jos įgaliojimams priimti ir iš dalies keisti; ragina šiai naujai institucijai pagal SESV 263 straipsnį suteikti teisę imtis teisinių veiksmų dėl Chartijos pažeidimo; ragina išplėsti FRA įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą nagrinėti skundus ir tai, kad Komisija privalėtų konsultuotis su FRA rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar rekomendacijų, kurie daro poveikį pagrindinėms teisėms;

14. mano, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui būtina suteikti teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį dėl teisės į duomenų apsaugą pažeidimo;

15. ragina SESV numatyti naują pasidalijamosios Sąjungos kompetencijos sritį, apimančią veiksmingos kovos su dezinformacija teisinės bazės sukūrimą;

16. itin apgailestauja dėl to, kad nuo to laiko, kai 2008 metais Komisija pateikė pasiūlymą, horizontalieji ES teisės aktai dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principo įgyvendinimo vis dar nėra priimti dėl blokavimo Taryboje, nors Parlamentas ne kartą ragino juos priimti; todėl mano, jog būtina, kad ES kovos su diskriminacija veiksmų pagal SESV 19 straipsnį būtų imamasi laikantis įprastos teisėkūros procedūros, kad Sąjungoje būtų užtikrintas vienodas minimalus diskriminuojamų asmenų apsaugos lygis; ragina į SESV 19 straipsnį taip pat įtraukti lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lyties požymių, socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turto ir gimimo, taip pat tarpsektorinės diskriminacijos pagrindus;

17. ragina į SESV 8 straipsnį įtraukti nuorodą į lyčių nelygybę ir įpareigojimą Sąjungai įvairiose savo politikos srityse siekti kovoti su visų rūšių smurtu dėl lyties, be kita ko, imantis visų būtinų priemonių siekiant užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir už juos bausti, taip pat remti bei apsaugoti aukas;

18. ragina į SESV 10 straipsnį įtraukti lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lyties požymių pagrindus ir visus kitus Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus, t. y. odos spalvos, genetinių požymių, kalbos, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turto ir gimimo pagrindus, kad nustatant ir įgyvendinant politiką bei veiksmus, būtų kovojama su diskriminacija;

19. ragina į Chartijos 21 straipsnio 1 dalį įtraukti lytį, lytinę tapatybę, lyties raišką ir lyties požymius, kad būtų aiškiai uždrausta diskriminacija ir dėl šių priežasčių;

20. pabrėžia, kad pagal ES sutarties 2 straipsnį mažumoms priklausančių asmenų teisės aiškiai įtrauktos į Sąjungos konstitucinius principus; ragina imtis veiksmų, įskaitant ES teisės aktus, siekiant apsaugoti mažumoms priklausančius asmenis ir apsaugoti tradicinių tautinių ir kalbinių mažumų kultūrą ir kalbas (EPP frakcijos 26 pakeitimas); taip pat ragina Sąjungą prisijungti prie Europos Tarybos regioninių arba mažumų kalbų chartijos ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos;

21. mano, kad būtina visoje ES užtikrinti teisę į galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis; ragina į naują Pagrindinių teisių chartijos straipsnį įtraukti kiekvieno asmens teisę į fizinį savarankiškumą, laisvą ir informacija pagrįstą prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių ir visų susijusių sveikatos priežiūros paslaugų, nepatiriant diskriminacijos, įskaitant saugų ir teisėtą abortą; ragina SESV 4 straipsnio 2 dalies k punktą pakeisti šia formuluote: „bendrų visuomenės sveikatos saugos problemų aspektai ir žmonių sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, apsauga“;

22. ragina į Pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį įtraukti klimato srities tikslą;

23. ragina pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti tarpvalstybinio pobūdžio priemones dėl šeimos teisės;

Sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos politika

24. dar kartą patvirtina tikslus ir bendruosius principus, kuriais Sutartyse grindžiama bendra sienų, prieglobsčio ir imigracijos politika, pavyzdžiui, laisvą judėjimą be patikrinimų prie vidaus sienų ir veiksmingą bendrą sienų valdymą pagal SESV 67 bei 77 straipsnius ir 79 straipsnio 2 dalies b punktą, negrąžinimą pagal SESV 78 straipsnio 1 dalį, sąžiningą elgesį su trečiųjų šalių piliečiais, kovą su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis arba solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principą pagal SESV 80 straipsnį, kurie turėtų būti pasitelkiami kaip papildomas pagal šį Sutarties skyrių priimamų teisės aktų teisinis pagrindas;

25. mano, kad šie principai sudaro tvirtą pagrindą reaguoti į Konferencijoje[31] pareikštus piliečių raginimus, be kita ko, stiprinti ES vaidmenį teisėtos migracijos, prieglobsčio, kovos su neteisėta migracija bei prekyba žmonėmis ir tinkamo Europos Sąjungos bendro sienų valdymo srityse, kartu paisant pagrindinių teisių, taip pat reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir visose valstybėse narėse vienodai taikyti bendras migrantų priėmimo taisykles ir tobulinti integracijos politiką visose valstybėse narėse;

26. vis dėlto pabrėžia, kad visų pirma dėl institucinės pusiausvyros tarp teisėkūros institucijų nebuvimo ES lygmens veiksmai tebėra neišsamūs; todėl rekomenduoja, kad įprasta teisėkūros procedūra būtų taikoma visoms Sąjungos politikos kryptims sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos srityse, įskaitant šios politikos įgyvendinimo vertinimą (SESV 70 straipsnis); ragina ES ir valstybes nares dažniau dalytis kompetencija siekiant SESV V antraštinės dalies II skyriuje nustatytų tikslų ir visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, taip pat ir integracijos priemonių, kurios šiuo metu nėra numatytos, atveju, nors trečiųjų valstybių piliečių integracija ir įtrauktis yra nepaprastai svarbios siekiant sėkmingai parengti bendras taisykles dėl jų atvykimo į ES ir buvimo joje ir yra vienas pagrindinių bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimo elementų;

Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimas

27. mano, kad horizontalaus pobūdžio teisėkūros priemonės, įtvirtinančios principus, pagal kuriuos nustatomi minimalūs ES baudžiamosios teisės standartai, padidintų valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir taip būtų užtikrintas veiksmingesnis teisminis bendradarbiavimas, kartu laikantis subsidiarumo principo; ragina SESV 82 straipsnyje numatyti Sąjungos kompetenciją nustatyti minimalius kardomojo kalinimo ir suėmimo sąlygų standartus ir būtiniausius įrodymų priimtinumo standartus, visapusiškai gerbiant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame procese; ragina iš dalies pakeisti Sutartis siekiant kodifikuoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, susijusią su valstybės narės priimtų nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo apribojimu išimtiniais atvejais, kai yra sisteminių ar visuotinių trūkumų, darančių poveikį tos valstybės narės teismų sistemai;

28. ragina Parlamentą aktyviau dalyvauti pagal SESV 83 straipsnio 1 dalyje numatytą specialią teisėkūros procedūrą, susijusią su ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, naujų sričių nustatymu; ragina į euronusikaltimų sąrašą įtraukti nusikaltimą aplinkai, neapykantos nusikaltimą ir neapykantos retoriką bei smurtą dėl lyties.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	6.2.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 18 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Konstantinos Arvanitis, Katarina Barley, Theresa Bielowski, Karolin Braunsberger-Reinhold, Patrick Breyer, Annika Bruna, Lena Düpont, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Cornelia Ernst, Maria Grapini, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Fabienne Keller, Łukasz Kohut, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Erik Marquardt, Javier Moreno Sánchez, Maite Pagazaurtundúa, Paulo Rangel, Diana Riba i Giner, Isabel Santos, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Elena Yoncheva, Javier Zarzalejos
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Susanna Ceccardi, Gwendoline Delbos-Corfield, José Gusmão, Dietmar Köster, Alessandra Mussolini, Matjaž Nemec, Janina Ochojska, Anne-Sophie Pelletier, Thijs Reuten, Axel Voss
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Aurélia Beigneux, Milan Brglez, Katalin Cseh, Marie Dauchy, Paolo De Castro, José Manuel Fernandes, Tomasz Frankowski, Vlad Gheorghe, Martin Hojsík, Max Orville, Mounir Satouri

 

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35	+
S&D	Katarina Barley, Milan Brglez, Paolo De Castro, Maria Grapini, Evin Incir, Łukasz Kohut, Dietmar Köster, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Theresa Bielowski, Matjaž Nemec, Thijs Reuten, Isabel Santos, Elena Yoncheva
Renew	Katalin Cseh, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Vlad Gheorghe, Martin Hojsík, Sophia in 't Veld, Fabienne Keller, Moritz Körner, Max Orville, Maite Pagazaurtundúa, Ramona Strugariu
Verts/ALE	Patrick Breyer, Gwendoline Delbos-Corfield, Alice Kuhnke, Erik Marquardt, Diana Riba i Giner, Mounir Satouri, Tineke Strik
The Left	Konstantinos Arvanitis, Cornelia Ernst, Anne-Sophie Pelletier, Miguel Urbán Crespo

 

18	-
PPE	Karolin Braunsberger-Reinhold, Lena Düpont, José Manuel Fernandes, Tomasz Frankowski, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Alessandra Mussolini, Janina Ochojska, Paulo Rangel, Axel Voss, Javier Zarzalejos
ID	Aurélia Beigneux, Annika Bruna, Susanna Ceccardi, Marie Dauchy, Tom Vandendriessche
ECR	Patryk Jaki
NI	Milan Uhrík

 

0	0

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA (6.12.2022)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

dėl Europos Parlamento pasiūlymų dėl Sutarčių keitimo

(2022/2051(INL))Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu: Lina Gálvez Muñoz (nuomonės referentė)

 

 

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas teikia atsakingam Konstitucinių reikalų komitetui šiuos pakeitimus:

 

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Aa. kadangi Sąjunga turi apsaugoti moterų teises ir pasiekimus lyčių lygybės srityje nuo įvairių bandymų pakenkti šioms teisėms, kaip pastebima kai kuriose valstybėse narėse ir visame pasaulyje, jas įtvirtinant visoje Sąjungos teisinėje sistemoje, be kita ko, iš dalies pakeičiant ES sutartis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija) taip, kad visiems būtų užtikrintos visapusiškos galimybės naudotis pagrindinėmis teisėmis ir moterų teisės būtų įtvirtintos visoje Sąjungoje, daugiausia dėmesio skiriant, be kita ko, laisvai, informacija pagrįstai, visuotinei ir visapusiškai galimybei naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis, įskaitant saugų ir teisėtą abortą, visapusiškam moterų dalyvavimui darbo rinkoje suteikiant veiksmingas garantijas, susijusias su motinystės atostogomis, vienodomis atostogomis tėvams, apmokamomis ir neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis, lanksčiomis darbo valandomis ir nuotolinio darbo galimybėmis, vaiko priežiūros paslaugomis darbo vietoje, priežiūros paslaugomis ir vienodu užmokesčiu už vienodos vertės darbą, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 2 ir 3 principų;

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

B a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ba. kadangi reikėtų įtvirtinti teisę į sveikatą užtikrinant, kad visi europiečiai turėtų vienodas visuotines galimybes naudotis įperkamomis ir kokybiškomis profilaktinės ir gydomosios sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi reikėtų stiprinti sveikatos priežiūros sistemų atsparumą ir kokybę ir sukurti Europos sveikatos sąjungą; kadangi žmonių sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, apsauga ir gerinimas turėtų būti įtraukti kaip pasidalijamoji Sąjungos ir valstybių narių kompetencija;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ca. kadangi kova su smurtu lyties pagrindu yra pagrindinis Sąjungos lyčių lygybės strategijos ir Sąjungos išorės veiksmų prioritetas; kadangi atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą reikia, kad smurtas dėl lyties dabar būtų įtrauktas į SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą itin sunkių tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimų sričių sąrašą, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų nustatyti būtiniausias taisykles, pagal kurias pagal įprastą teisėkūros procedūrą būtų apibrėžiamos nusikalstamos veikos ir sankcijos;

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

D a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Da. kadangi Chartijoje įtvirtintos svarbiausios Sąjungoje gyvenančių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės; kadangi lytinės ir reprodukcinės teisės, įskaitant teisę į saugų ir teisėtą abortą, yra pagrindinės teisės, kurios tarptautinėje ir Europos žmogaus teisių teisėje saugomos kaip žmogaus teisės ir turi būti užtikrintos bei stiprinamos Sąjungos pirminėje teisėje; kadangi teisė į abortą turėtų būti įtraukta į Chartiją, įtraukiant ją kaip pasidalijamąją Sąjungos ir valstybių narių kompetenciją į Chartijos 35 straipsnį, kuriuo užtikrinama sveikatos teisių apsauga ir gerinimas, ir turėtų būti pateiktas pasiūlymas Tarybai atitinkamai iš dalies pakeisti Chartiją, nes tai turi tiesioginės įtakos veiksmingam Chartijoje pripažintų teisių, pvz., žmogaus orumo, asmens savarankiškumo, lygybės ir fizinio neliečiamumo, įgyvendinimui;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

E a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ea. kadangi lyčių aspekto integravimas ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra visuotinai pripažįstamos strategijos ir priemonės, kuriomis siekiama lyčių lygybės užtikrinant, kad rengiant, įgyvendinant ir vertinant visus teisės aktus, politiką, programas ir priemones būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą jų politikos cikle; kadangi lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimas visose politikos srityse ir institucijose Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis vis dar yra fragmentiškas; kadangi lyčių aspekto integravimas turėtų būti Chartijoje įtvirtintas kompleksinis principas;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

F a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Fa. kadangi Sąjungos ir nacionalinė fiskalinė ir biudžeto politika neturėtų stiprinti esamos lyčių nelygybės, įskaitant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, arba atgrasyti moterų nuo patekimo į darbo rinką, išlikimo joje ar grįžimo į ją; kadangi Konferencija turėtų pasinaudoti Sutarčių peržiūra, kad lyčių lygybė būtų integruota į ekonominį ir socialinį valdymą, siekiant sumažinti skurdą, socialinę atskirtį ir diskriminaciją bei skatinti lyčių lygybę, kaip įtvirtinta SESV 3 straipsnio 3 dalyje; kadangi nelygybė visų pirma daro poveikį moterims, atsižvelgiant į jų įvairovę, ir Sąjungoje kasdien vis didėja; kadangi SESV 110–113 straipsniai dėl mokesčių nuostatų ir šeštos dalies II antraštinė dalis dėl finansinių nuostatų turėtų būti taikomi nuosekliai laikantis pagrindinio lyčių lygybės principo, nustatyto SESV 8 straipsnyje ir Chartijos 23 straipsnyje, atsižvelgiant į kompleksinį Sutarčių tikslą – visiškai panaikinti diskriminaciją dėl lyties visose politikos srityse;

 

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

G a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ga. kadangi visapusiškas Sutarčių ir Chartijos nuostatų dėl lygybės įgyvendinimas ir kova su diskriminacija visose srityse reiškia, kad su lygybe susiję duomenys, įskaitant duomenis, suskirstytus pagal biologinę lytį, socialinę lytį, rasinę ir etninę kilmę, seksualinę orientaciją ir tapatybę, yra prieinami teisės aktų kūrėjams ir politikos formuotojams, kad jie suprastų, atskleistų ir kovotų su visų rūšių diskriminacija, įskaitant visus jos aspektus, taip pat įskaitant tarpsektorinę ir institucinę diskriminaciją; kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų imtis būtinų veiksmų, kad būtų renkami patikimi ir palyginami duomenys, kad būtų galima daryti pažangą įgyvendinant ES lyčių lygybės strategiją, visapusiškai laikantis Sąjungos principų ir duomenų apsaugos bei pagrindinių teisių standartų;

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

H a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ha. kadangi Konferencijoje dėl Europos ateities patvirtinta, kad piliečiai vertina moterų dalyvavimą vadovaujamose pareigose ir visų rūšių profesijose ir indėlį į jas; kadangi Sąjungos institucijos ir susiję organai turėtų visapusiškai į tai atsižvelgti ir rodyti pavyzdį, siekdami lyčių pusiausvyros, užtikrindami įvairovę ir siekdami lyčių lygybės savo sudėtimi;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

I a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	Ia. kadangi Konferencijoje dėl Europos ateities patvirtintas piliečių interesas ir parama lyčių lygybei skatinant moterų verslumą ir verslo aplinką, taip pat moterų dalyvavimui gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalies a punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	1) Europos Sąjungos sutartis iš dalies keičiama taip:
	a) 2 straipsnio antras sakinys pakeičiamas taip:
	„Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas bei lyčių lygybė.“;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalies b punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	1) ES sutartis iš dalies keičiama taip:
	b) 3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:
	„Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, lyčių lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Pirmiau minėti tikslai grindžiami sąžiningo socialinio ir ekonominio valdymo koncepcija, siekiant sumažinti nelygybę ir užtikrinti lyčių lygybę. Norint pasiekti lyčių lygybę, reikia, kad rengiant ir įgyvendinant Sąjungos antrinės teisės aktus lyčių aspekto integravimo principas būtų taikomas kaip kompleksinis politikos sričių principas.“;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalies c punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	1) ES sutartis iš dalies keičiama taip:
	c) 13 straipsnis papildomas šia dalimi:
	„5.  Sąjungos institucijų, taip pat tų institucijų įsteigtų valdymo ir patariamųjų organų sudėtis turi būti subalansuota lyčių požiūriu ir užtikrinti įvairovę bei siekti lyčių lygybės.“;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

1 dalies d punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	1) ES sutartis iš dalies keičiama taip:
	d) 21 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:
	„1. Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės, įskaitant lyčių lygybę, ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi.“;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies a punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2) Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) iš dalies keičiama taip:
	a) 4 straipsnio 2 dalies k punktas pakeičiamas taip:
	„k) bendrų visuomenės sveikatos saugos problemų aspektai, žmonių sveikatos ir gerovės apsauga ir gerinimas, įskaitant visuotines ir visapusiškas galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis, visų pirma, bet ne tik, moterims ir mergaitėms.“;

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies b punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2) SESV iš dalies keičiama taip:
	b) 8 straipsnis pakeičiamas taip:
	„8 straipsnis
	Visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti nelygybės ir diskriminacijos apraiškas, didinti įvairovę ir diegti lyčių lygybę, taikydama lyčių aspekto integravimo principą visose politikos srityse ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą, kartu laikydamasi tarpsektorinio požiūrio.“;

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies c punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2) SESV iš dalies keičiama taip:
	c) 10 straipsnis pakeičiamas taip:
	„10 straipsnis
	Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia užkirsti kelią ir kovoti su diskriminacija dėl biologinės ar socialinės lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos, seksualinės orientacijos, lyties požymių, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios ar amžiaus, taip pat su tarpsektorine diskriminacija.“;

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies d punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2) SESV iš dalies keičiama taip:
	d) 19 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
	„1. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali imtis atitinkamų veiksmų siekdami užkirsti kelią diskriminacijai dėl biologinės lyties, socialinės lyties, lytinės tapatybės ir lyties raiškos, lyties požymių, seksualinės orientacijos, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios ar amžiaus ir kovoti su šia diskriminacija.“;

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies e punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2) SESV iš dalies keičiama taip:
	e) 83 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
	„1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse.
	Šios nusikaltimų sritys yra: terorizmas, prekyba žmonėmis bei seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas, smurtas dėl lyties, neteisėta prekyba narkotikais, neteisėta prekyba ginklais, pinigų plovimas, korupcija, mokėjimo priemonių klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai, kibernetinis smurtas ir organizuotas nusikalstamumas.
	Atsižvelgdami į nusikalstamumo raidą, Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti kitas nusikaltimų sritis, kurios atitinka šioje dalyje nurodytus kriterijus.“;

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies f punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2) SESV iš dalies keičiama taip:
	f) 153 straipsnio 1 dalies i punktas pakeičiamas taip:
	„i) lyčių lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe skatinimo;“

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies g punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2) SESV iš dalies keičiama taip:
	g) 157 straipsnis pakeičiamas taip:
	i) 1 dalis pakeičiama taip:
	„1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visiems darbuotojams būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą užmokestį laikantis nediskriminavimo principo skatinant lyčių lygybę.“;
	ii) 2 dalies antros pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip:
	„Vienodas užmokestis visiems darbuotojams laikantis nediskriminavimo principo skatinant lyčių lygybę reiškia, kad:“;
	iii) 3 dalis pakeičiama taip:
	„3. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, imasi priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas lygių galimybių principas ir skatinama lyčių lygybė užimtumo bei profesinės veiklos srityje, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.“;
	iv) 4 dalis pakeičiama taip:
	„4. Siekiant užtikrinti visišką lyčių lygybę per visą darbingą amžių, vienodo požiūrio principas nekliudo valstybėms narėms ir toliau laikytis arba imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas moterims, atsižvelgiant į jų įvairovę, siekiant užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, nelygybei ar nepalankioms sąlygoms profesiniame gyvenime, jas pašalinti ir kompensuoti.“;

 

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies h punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	2) SESV iš dalies keičiama taip:
	h) 165 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
	i) 2 dalies septinta įtrauka pakeičiama taip:
	„— plėtoti europinę pakraipą sporto srityje, skatinant teisingumą bei atvirumą sporto varžybose ir už sportą atsakingų organizacijų bendradarbiavimą, taip pat saugant visų lyčių sportininkų, ypač pačių jauniausių, fizinį ir moralinį integralumą.“;

 

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

2 dalies i punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	i) Deklaracija dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnio (Nr. 19) pakeičiama taip:
	„Konferencija sutinka, kad bendromis pastangomis panaikinti lyčių nelygybę ir diskriminaciją Sąjunga įvairiose savo politikos srityse sieks užkirsti kelią visų rūšių smurtui dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, ir su juo kovoti. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, siekdamos užkirsti kelią šiai nusikalstamai veikai ir bausti už ją, taip pat teikti paramą, apsaugą ir žalos atlyginimą visoms smurto dėl lyties aukoms, atsižvelgiant į lyčių aspektu grindžiamą smurto supratimą.“;

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalies a punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) iš dalies keičiama taip:
	a) 3 straipsnio antraštinė dalis iš dalies keičiama taip:
	„Teisė į asmens neliečiamybę ir fizinį savarankiškumą“;
	b) 3 straipsnis papildomas šia dalimi:
	„3. Kiekvienas turi teisę į fizinį savarankiškumą, laisvą, informacija pagrįstą, visapusišką ir visuotinę prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių, taip pat į visas susijusias sveikatos priežiūros paslaugas nepatiriant diskriminacijos, įskaitant galimybę saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą.“;

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalies b punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3) Chartija iš dalies keičiama taip:
	b) 21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
	„1. Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens biologinės lyties, socialinės lyties, lytinės tapatybės ir lyties raiškos, lyties požymių, lytinės orientacijos, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar bet kurios kitos sąveikinės diskriminacijos formos.“;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalies c punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3) Chartija iš dalies keičiama taip:
	c) 23 straipsnis pakeičiamas taip:
	„23 straipsnis
	Lyčių lygybė
	Visose srityse ir socialinėse sferose turi būti užtikrinta lyčių lygybė.
	Lyčių aspekto integravimas taikomas kaip kompleksinis principas rengiant ir įgyvendinant Sąjungos antrinės teisės aktus ir nekliudo toliau taikyti ar priimti priemonių, kuriomis numatomos konkrečios lengvatos moterims, atsižvelgiant į jų įvairovę.“;

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalies d punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3) Chartija iš dalies keičiama taip:
	d) įterpiamas šis straipsnis:
	„23a straipsnis
	Teisė į prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių
	Kiekvienas turi teisę į fizinį savarankiškumą, laisvą, informacija pagrįstą, visapusišką ir visuotinę prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių, taip pat į visas susijusias sveikatos priežiūros paslaugas nepatiriant diskriminacijos, įskaitant į saugų ir teisėtą abortą.“;

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalies e punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3) Chartija iš dalies keičiama taip:
	e) 33 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
	„2.  Siekiant suderinti šeimos ir asmeninį gyvenimą bei profesinę veiklą ir skatinti vienodą vyrų ir moterų priežiūros pareigų pasidalijimą, kad būtų panaikinti vyrų ir moterų pajamų ir darbo užmokesčio skirtumai, kiekvienas asmuo turi teisę būti apsaugotas nuo atleidimo iš darbo dėl priežasčių, susijusių su motinyste, tėvyste ar vaiko priežiūra, ir teisę į vienodai apmokamas motinystės, tėvystės ir priežiūros atostogas, taip pat į kitas lanksčias darbo sąlygas.“;

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalies f punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3) Chartija iš dalies keičiama taip:
	f) 35 straipsnis pakeičiamas taip:
	„35 straipsnis
	Sveikata, gerovė ir priežiūra
	Sveikata suprantama kaip visapusiška fizinė, psichinė, emocinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.
	Kiekvienas turi teisę į kokybišką, prieinamą ir įperkamą priežiūrą, teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir teisę į gydymą. Užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, apsaugos lygis.“;

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

3 dalies g punktas (naujas)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos	Pakeitimas
	3. Chartija iš dalies keičiama taip:
	g) 51 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
	„1.  Šios Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms. Todėl jie turi gerbti teises, laikytis principų ir juos taikyti pagal turimus atitinkamus įgaliojimus.“.

 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	25.10.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 6 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Włodzimierz Cimoszewicz, Ana Collado Jiménez, Gwendoline Delbos-Corfield, Daniel Freund, Brice Hortefeux, Giuliano Pisapia, Paulo Rangel, Antonio Maria Rinaldi, Domènec Ruiz Devesa, Jacek Saryusz-Wolski, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Sven Simon, Guy Verhofstadt, Loránt Vincze, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Gilles Boyer, Christian Doleschal, Cyrus Engerer, Alin Mituța, Maite Pagazaurtundúa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Andor Deli, Petros Kokkalis, Kosma Złotowski

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

20	+
EPP	Collado Jiménez Ana, Doleschal Christian, Simon Sven, Vincze Lórant, Wieland Rainer
S&D	Bischoff Gabriele, Cimoszewicz Włodzimierz, Engerer Cyrus, Pisapia Giuliano, Ruiz Devesa Domènec, Silva Pereira Pedro
Renew	Boyer Gilles, Mituţa Alin, Pagazaurtundúa Maite, Verhofstadt Guy
Verts/ALE	Boeselager Damian, Delbos-Corfield Gwendoline, Freund Daniel
The Left	Kokkalis Petros, Scholz Helmut

 

6	-
EPP	Hortefeux Brice, Rangel Paulo
ECR	Saryusz-Wolski Jacek, Złotowski Kosma
ID	Rinaldi Antonio Maria
NI	Deli Andor

 

0	0

 

	Balsavimo pataisymai ir ketinimai dėl balsavimo
+
-
0	Vincze Lórant

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

 

 

 

• [1] Ventotenės manifestas (1941 m. birželio mėn.).
• [2] Šumano deklaracija (Paryžius, 1950 m. gegužės 9 d.).
• [3] OL C 493, 2022 12 27, p. 130.
• [4]  2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).
• [5]  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančia direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).
• [6] Priimti tekstai, P9_TA(2022)0235.
• [7] Konferencija dėl Europos ateities. Galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės mėn.
• [8] 2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl raginimo sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti (2022/2705(RSP)).
• [9]  2022 m. gegužės 4 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl tolesnių veiksmų dėl Konferencijos dėl Europos ateities išvadų „Tolesni veiksmai dėl Konferencijos dėl Europos ateities“ (2022/2648(RSP)) A konstatuojamoji dalis ir 13 punktas.
• [10]  2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl raginimo sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti (2022/2705(RSP)) 5 punktas.
• [11] 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti (2020/2084(INI)) 6 punktas.
• [12] 2022 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl raginimo sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti (2022/2705(RSP)) 5 punktas.
• [13] 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti (2020/2084(INI)) 6 punktas.
• [14] Ten pat, 6 punktas.
• [15] 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties (2018/2094(INI)) 7 punktas.
• [16] 2022 m. spalio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2022)0241 – C9-0199/2022 – 2022/0165(NLE)) 3 dalis, 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (2020/2084(INI)) 6 dalis.
• [17] 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti (2020/2084(INI)) 6 ir 19 punktai.
• [18] 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti (2020/2084(INI)) 6 ir 19 punktai.
• [19] 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Tarpinstitucinio susitarimo, ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir Reglamento dėl teisinės valstybės principo (2020/2923(RSP)) 8 punktas.
• [20] 2022 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“ (2022/2653(RSP)) 34 ir 35 punktai.
• [21] Ten pat, 12 punktas.
• [22] Ten pat, 24 punktas.
• [23] 2022 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“ (2022/2653(RSP)) 24 punktas.
• [24] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Pascal Canfin (pirmininkas), Bas Eickhout (pirmininko pavaduotojas), Anja Hazekamp (pirmininko pavaduotoja), César Luena (pirmininko pavaduotojas), Eric Andrieu, Bartosz Arłukowicz, Margrete Auken, Petras Auštrevičius, Aurélia Beigneux, Hildegard Bentele, Michael Bloss, Delara Burkhardt, Traian Băsescu, Sara Cerdas, Mohammed Chahim, Tudor Ciuhodaru, Beatrice Covassi, Marie Dauchy, Christian Doleschal, Cyrus Engerer, Agnès Evren, Malte Gallée, Gianna Gancia, Jens Gieseke, Catherine Griset, Teuvo Hakkarainen, Martin Hojsík, Jan Huitema, Martin Häusling, Yannick Jadot, Adam Jarubas, Karin Karlsbro, Petros Kokkalis, Athanasios Konstantinou, Ewa Kopacz, Joanna Kopcińska, Stelios Kympouropoulos, Peter Liese, Sylvia Limmer, Javi López, Lukas Mandl, Liudas Mažylis, Dace Melbārde, Marina Mesure, Tilly Metz, Silvia Modig, Alessandra Moretti, Ulrike Müller, Ljudmila Novak, Grace O'Sullivan, Jutta Paulus, Jessica Polfjärd, Stanislav Polčák, Bergur Løkke Rasmussen, María Soraya Rodríguez Ramos, Robert Roos, Sándor Rónai, Massimiliano Salini, Günther Sidl, Ivan Vilibor Sinčić, Maria Spyraki, Nicolae Ştefănuță, Nils Torvalds, Véronique Trillet‑Lenoir, Edina Tóth, Achille Variati, Petar Vitanov, Alexandr Vondra, Mick Wallace, Sarah Wiener, Michal Wiezik, Tiemo Wölken, Anna Zalewska.
• [25] Ypač šiems pasiūlymams: 22, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44 ir 45.
• [26] Susipažinti žr. https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2019/631730/EPRS_BRI(2019)631730_EN.pdf.
• [27] 2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (2020/2513(RSP)); 2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (2022/2647(RSP)).
• [28] 2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos (2020/2513(RSP));.
• [29] 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo (2020/2072(INI)).
• [30] Atsižvelgiant į generalinės advokatės E. Sharpston 2010 m. rugsėjo 30 d. išvadą byloje C‑34/09 Zambrano.
• [31] 41–45 rekomendacijos, žr. https://www.europarl.europa.eu/resources/library/media/20220509RES29121/20220509RES29121.pdf.