PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojama įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinanti lengvata ir galimybės atskaityti palūkanas įmonių pelno mokesčio tikslais ribojimas, nustatymo

4.12.2023 - (COM(2022)0216 – C9‑0197/2022 – 2022/0154(CNS)) - *

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Luděk Niedermayer

Pakeitimai

• 001-028 (PDF - 154 KB)
• 001-028 (DOC - 36 KB)
• 029-030 (PDF - 106 KB)
• 029-030 (DOC - 38 KB)

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojama įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinanti lengvata ir galimybės atskaityti palūkanas įmonių pelno mokesčio tikslais ribojimas, nustatymo

(COM(2022)0216 – C9‑0197/2022 – 2022/0154(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2022)0216),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9‑0197/2022),

– atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0387/2023),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5. paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

 

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(1) sąžiningos ir tvarios verslo aplinkos skatinimas, be kita ko, taikant tikslines mokesčių priemones, kuriomis skatinamos investicijos ir augimas, yra vienas iš svarbiausių Sąjungos politinių prioritetų. Siekiant remti tvarų ir ilgalaikį įmonių finansavimą, mokesčių sistema turėtų kuo labiau sumažinti nenumatytus verslo sprendimų iškraipymus, pavyzdžiui, finansavimo skolintomis lėšomis, o ne nuosavu kapitalu. Nors Komisijos 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane14 numatyti svarbūs veiksmai tokiam finansavimui remti, pavyzdžiui, 4 veiksmas – institucinių investuotojų skatinimas skirti daugiau lėšų ilgalaikiam ir nuosavo kapitalo finansavimui, reikėtų priimti tikslines mokestines priemones, kad tokie veiksmai būtų sustiprinti. Tokiomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į fiskalinio tvarumo aspektus;	(1) sąžiningos ir tvarios verslo aplinkos skatinimas ir pelno mokesčio sistemos gerinimas, be kita ko, taikant tikslines mokesčių priemones, kuriomis skatinamos investicijos ir augimas, yra vienas iš svarbiausių Sąjungos politinių prioritetų. Siekiant remti tvarų, tvirtą ir ilgalaikį įmonių finansavimą, visų pirma po trijų nuo 2008 m. kilusių ekonomikos krizių, kai daugelis įmonių tapo priklausomos nuo finansavimo skolintomis lėšomis, kad padengtų ekonominius nuostolius, mokesčių sistema turėtų kuo labiau sumažinti nenumatytus verslo sprendimų iškraipymus, pavyzdžiui, finansavimo skolintomis lėšomis, o ne nuosavu kapitalu. Nors Komisijos 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane14 numatyti svarbūs veiksmai tokiam finansavimui remti, pavyzdžiui, 4 veiksmas – institucinių investuotojų skatinimas skirti daugiau lėšų ilgalaikiam ir nuosavo kapitalo finansavimui, reikėtų priimti tikslines mokestines priemones, kad tokie veiksmai būtų sustiprinti. Tokiomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į fiskalinio tvarumo aspektus;
__________________	__________________
14 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590 final (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0590&from=EN).	14Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590 final (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52020DC0590&from=EN).

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(1a) siekiant remti darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir investicijas, labai svarbu skatinti konkurencingą ir atsparią kapitalo rinkų sąjungą, kurios vienas iš ramsčių yra stipri akcijų rinka. Daugiau privačių investicijų pasitelkiant nuosavą kapitalą yra labai svarbios sprendžiant būsimus ekonominius iššūkius. Todėl labai patartina sukurti teisinę priemonę, kuria būtų suderintos galiojančios teisės aktų nuostatos dėl mokesčių mokėtojų polinkio skolintis priimant investicinius sprendimus mažinimo, nedarant poveikio teisėtam ir veiksmingam skolos priemonių naudojimui;

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(2) valstybių narių mokesčių sistemos leidžia mokesčių mokėtojams atskaityti palūkanas už finansavimą skolintomis lėšomis ir taip sumažinti pelno mokesčio prievolę, o su nuosavo kapitalo finansavimu susijusios išlaidos daugumoje valstybių narių neatskaitomos. Dėl skolos ir nuosavo kapitalo finansavimo asimetriško apmokestinimo visoje Sąjungoje priimant investicinius sprendimus atsiranda įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas. Be to, kai valstybės narės savo vidaus teisėje numato mokesčių lengvatą nuosavo kapitalo finansavimui, tokios nacionalinės priemonės labai skiriasi politikos formavimo požiūriu;	(2) valstybių narių mokesčių sistemos leidžia mokesčių mokėtojams atskaityti palūkanas už finansavimą skolintomis lėšomis ir taip sumažinti pelno mokesčio prievolę, o su nuosavo kapitalo finansavimu susijusios išlaidos daugumoje valstybių narių neatskaitomos. Dėl skolos ir nuosavo kapitalo finansavimo asimetriško apmokestinimo visoje Sąjungoje priimant investicinius sprendimus atsiranda įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas. Pastarojo meto krizės, susijusios su įmonių skolos problemomis vidaus rinkoje, parodė, kad reikalinga reforma, pagal kurią nuosavam kapitalui ir skolai būtų taikomos vienodos sąlygos ir neliktų finansavimo skolintomis lėšomis pranašumo. Šia direktyva reaguojama į daugybę Parlamento raginimų spręsti klausimą dėl įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo1a. Be to, kai valstybės narės savo vidaus teisėje numato mokesčių lengvatą nuosavo kapitalo finansavimui, tokios nacionalinės priemonės labai skiriasi politikos formavimo požiūriu. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas nuosavo kapitalo sprendimams ir skolos priemonėms, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti minimalų sistemingo nacionalinių mokesčių sistemų nuoseklumo lygį, t. y. mokesčių lengvatų lygmeniu;
	__________________
	1a Daugiau informacijos:
	– 2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas“ (2020/2036(INI)) (OL C 395, 2021 9 29, p. 89);
	– 2018 m. kovo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)(2016/0337(CNS)) (OL C 162, 2019 5 10, p. 181);
	– 2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo remiant ekonomikos atgaivinimo strategiją (EP veiksmai, susiję su liepos mėn. Komisijos veiksmų planu ir jo 25 iniciatyvomis PVM, verslo ir individualaus apmokestinimo srityse) (2020/2254(INL)) (OL C 347, 2022 9 9, p. 211);
	– 2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nacionalinių mokesčių reformų poveikio ES ekonomikai (2021/2074(INI)) (OL C 342, 2022 9 6, p. 14).

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3) siekiant pašalinti galimus su mokesčiais susijusius iškraipymus tarp valstybių narių, būtina nustatyti bendrą taisyklių sistemą, kad visoje Sąjungoje būtų koordinuotai sprendžiamas dėl mokesčio atsirandančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo klausimas. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visoje bendrojoje rinkoje nuosavo kapitalo ir skolos finansavimas mokesčių tikslais būtų vertinamas panašiai. Kartu bendra Sąjungos teisinė sistema turėtų būti tvari valstybių narių biudžetams ir trumpuoju laikotarpiu. Todėl į tokią sistemą turėtų būti įtrauktos taisyklės, viena vertus, dėl nuosavo kapitalo finansavimo sąnaudų mokesčių atskaitos ir, kita vertus, dėl skolos finansavimo sąnaudų mokesčių atskaitos ribojimo;	(3) Siekiant pašalinti galimus su mokesčiais susijusius iškraipymus tarp valstybių narių, būtina nustatyti bendrą taisyklių sistemą, kad visoje Sąjungoje būtų koordinuotai sprendžiamas dėl mokesčio atsirandančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo klausimas, visapusiškai laikantis Sutartimis nustatytos ES institucinės sistemos mokesčių klausimais. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad visoje bendrojoje rinkoje nuosavo kapitalo ir skolos finansavimas mokesčių tikslais būtų vertinamas panašiai. Kartu, atsižvelgiant į didelį skolos atskaitymą iš mokesčių ir į tai, kad nuosavo kapitalo didinimo lengvatos sukūrimas galėtų turėti tiesioginį poveikį viešosioms pajamoms, bendra Sąjungos teisinė sistema turėtų būti tvari ir valstybių narių biudžetams trumpuoju laikotarpiu. Todėl į tokią sistemą turėtų būti įtrauktos taisyklės, viena vertus, dėl nuosavo kapitalo finansavimo sąnaudų mokesčių atskaitos ir, kita vertus, dėl skolos finansavimo sąnaudų mokesčių atskaitos ribojimo. Šia direktyva turėtų būti siekiama užtikrinti geresnę įvairių iššūkių, susijusių su valstybių narių viešųjų finansų tvarumu trumpuoju laikotarpiu, pusiausvyrą ir, tai darant, turėtų būti vengiama didelių valstybių narių pajamų praradimo ir siekiama pagerinti įmonių finansinį stabilumą;

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a) siekiant toliau plėtoti kapitalo rinkų sąjungą, šia direktyva turėtų būti siekiama diversifikuoti Europos įmonių, visų pirma MVĮ, finansavimo šaltinius. Todėl reikėtų vengti naujų išlaidų ir kliūčių sukūrimo norint gauti finansavimą toms įmonėms, kurios neturi lengvos prieigos prie kapitalo rinkų. Šių įmonių palūkanų išlaidų atskaitymo apribojimas galėtų trukdyti investicijoms visoje Sąjungoje, todėl palūkanų atskaitymas neturėtų būti ribojamas MVĮ ir vidutinių grupių atveju;

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5) siekiant sumažinti iškraipymą nuosavo kapitalo finansavimo atžvilgiu, reikėtų numatyti lengvatą, pagal kurią mokesčių mokėtojo nuosavo kapitalo padidėjimas nuo vieno mokestinio laikotarpio iki kito būtų atskaitomas iš jo mokesčio bazės, laikantis tam tikrų sąlygų. Lengvatą reikėtų apskaičiuoti nuosavo kapitalo padidėjimą padauginus iš sąlyginės palūkanų normos, pagrįstos nerizikingų palūkanų norma, kaip nustatyta įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Direktyvos 2009/138/EB 77e straipsnio 2 dalį. Tokios nerizikingų palūkanų normos jau yra įtrauktos į ES teisę ir praktiškai bei veiksmingai taikomos. Bet kuri lengvatos dalis, kurios negalima atskaityti mokestiniu laikotarpiu dėl nepakankamo apmokestinamojo pelno, gali būti perkelta į būsimą mokestinį laikotarpį. Atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), norėdamos patekti į kapitalo rinkas, reikėtų numatyti didesnę nuosavo kapitalo lengvatą mokesčių mokėtojams, kurie yra MVĮ. Kad nuosavo kapitalo lengvatos atskaitymas būtų tvarus valstybės finansams trumpuoju laikotarpiu, jis turėtų būti taikomas ribotą laiką. Siekiant apsaugoti sistemą nuo piktnaudžiavimo, apskaičiuojant nuosavo kapitalo pokyčius, būtina neįtraukti mokesčių mokėtojo nuosavų akcijų ir jo dalyvavimo asocijuotosiose įmonėse vertės mokesčių tikslais. Taip pat būtina numatyti mokesčių mokėtojo nuosavo kapitalo sumažėjimo nuo vieno mokestinio laikotarpio iki kito apmokestinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama nuosavo kapitalo didinimu. Tokia taisyklė taip pat skatintų išlaikyti tam tikrą nuosavo kapitalo lygį. Ji būtų taikoma taip, kad, sumažėjus mokesčių mokėtojo, kuris pasinaudojo nuosavo kapitalo didinimo lengvata, nuosavam kapitalui, 10 mokestinių laikotarpių būtų apmokestinama suma, apskaičiuota tokiu pačiu būdu kaip ir lengvata, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas pateikia įrodymų, kad šį sumažėjimą lėmė tik per mokestinį laikotarpį patirti nuostoliai arba teisinė prievolė;	(5) siekiant sumažinti iškraipymą nuosavo kapitalo finansavimo atžvilgiu, reikėtų numatyti lengvatą, pagal kurią mokesčių mokėtojo nuosavo kapitalo padidėjimas nuo vieno mokestinio laikotarpio iki kito būtų atskaitomas iš jo mokesčio bazės, laikantis tam tikrų sąlygų. Lengvatą reikėtų apskaičiuoti nuosavo kapitalo padidėjimą padauginus iš sąlyginės palūkanų normos, pagrįstos nerizikingų palūkanų norma, kaip nustatyta įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Direktyvos 2009/138/EB 77e straipsnio 2 dalį. Tokios nerizikingų palūkanų normos jau yra įtrauktos į ES teisę ir praktiškai bei veiksmingai taikomos. Bet kuri lengvatos dalis, kurios negalima atskaityti mokestiniu laikotarpiu dėl nepakankamo apmokestinamojo pelno, gali būti perkelta į būsimą mokestinį laikotarpį. Atsižvelgiant į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir vidutinės grupės, norėdamos patekti į kapitalo rinkas, ir į didesnes finansavimo sąnaudas, mažesnes kapitalo gavimo galimybes ir didesnę ilgesnių nuostolių laikotarpių tikimybę, mokesčių mokėtojams, kurie yra MVĮ ar vidutinės grupės, reikėtų numatyti didesnę nuosavo kapitalo lengvatą ir ilgesnį mokesčių atskaitymo laikotarpį. Kad nuosavo kapitalo lengvatos atskaitymas būtų tvarus valstybės finansams trumpuoju laikotarpiu, jis turėtų būti taikomas atitinkamai ir proporcingai apribotą laiką. Siekiant apsaugoti sistemą nuo piktnaudžiavimo, apskaičiuojant nuosavo kapitalo pokyčius, būtina neįtraukti mokesčių mokėtojo nuosavų akcijų ir jo dalyvavimo asocijuotosiose įmonėse vertės mokesčių tikslais. Taip pat būtina numatyti mokesčių mokėtojo nuosavo kapitalo sumažėjimo nuo vieno mokestinio laikotarpio iki kito apmokestinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama nuosavo kapitalo didinimu. Tokia taisyklė taip pat skatintų išlaikyti tam tikrą nuosavo kapitalo lygį. Ji būtų taikoma taip, kad, sumažėjus mokesčių mokėtojo, kuris pasinaudojo nuosavo kapitalo didinimo lengvata, nuosavam kapitalui, 10 mokestinių laikotarpių MVĮ ir vidutinės grupės atveju ir septynis mokestinius laikotarpius iš eilės mokesčių mokėtojų, kurie nėra MVĮ ir vidutinė grupė, atveju būtų apmokestinama suma, apskaičiuota tokiu pačiu būdu kaip ir lengvata, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas pateikia įrodymų, kad šį sumažėjimą lėmė tik per mokestinį laikotarpį patirti nuostoliai arba teisinė prievolė. Komisija ir valstybės narės turėtų įgyvendinti su šia direktyva susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, visų pirma kiek tai susiję su jos galimybėmis ir nauda MVĮ;

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6) siekiant išvengti piktnaudžiavimo nuosavo kapitalo lengvatos atskaitymu, būtina nustatyti konkrečias kovos su mokesčių vengimu taisykles. Tokiomis taisyklėmis visų pirma turėtų būti siekiama užkirsti kelią schemoms, sukurtoms siekiant apeiti sąlygas, pagal kurias nuosavo kapitalo didinimui gali būti taikoma šioje direktyvoje numatyta lengvata, pavyzdžiui, grupės viduje perleidžiant asocijuotųjų įmonių akcijų paketus. Tokios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos schemoms, sukurtoms siekiant prašyti lengvatos, jei grupės lygmeniu nuosavas kapitalas nepadidėja. Pavyzdžiui, šiems tikslams gali būti naudojamas grupės vidaus skolos finansavimas arba įnašai grynaisiais pinigais. Specialios kovos su mokesčių vengimu taisyklės taip pat turėtų užkirsti kelią schemoms, pagal kurias būtų galima teigti, kad nuosavas kapitalas ir atitinkamos lengvatos yra didesni nei iš tikrųjų, pavyzdžiui, dėl padidėjusių gautinų paskolų finansavimo sumų arba turto pervertinimo. Be to, Tarybos direktyvos (ES) 2016/116415 6 straipsnyje įtvirtinta bendroji kovos su piktnaudžiavimu mokesčių srityje taisyklė taikoma piktnaudžiavimo veiksmams, kurie nepatenka į konkrečią šios direktyvos kovos su mokesčių vengimu sistemą;	(6) siekiant išvengti piktnaudžiavimo nuosavo kapitalo lengvatos atskaitymu, būtina nustatyti konkrečias kovos su mokesčių vengimu taisykles. Tokiomis taisyklėmis visų pirma turėtų būti siekiama užkirsti kelią schemoms, sukurtoms siekiant apeiti sąlygas, pagal kurias nuosavo kapitalo didinimui gali būti taikoma šioje direktyvoje numatyta lengvata, pavyzdžiui, grupės viduje perleidžiant asocijuotųjų įmonių akcijų paketus. Tokios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos schemoms, sukurtoms siekiant prašyti lengvatos, jei grupės lygmeniu nuosavas kapitalas nepadidėja. Pavyzdžiui, šiems tikslams gali būti naudojamas grupės vidaus skolos finansavimas arba įnašai grynaisiais pinigais. Specialios kovos su mokesčių vengimu taisyklės taip pat turėtų užkirsti kelią schemoms, pagal kurias būtų galima teigti, kad nuosavas kapitalas ir atitinkamos lengvatos yra didesni nei iš tikrųjų, pavyzdžiui, dėl padidėjusių gautinų paskolų finansavimo sumų arba turto pervertinimo. Be to, Tarybos direktyvos (ES) 2016/116415 6 straipsnyje įtvirtinta bendroji kovos su piktnaudžiavimu mokesčių srityje taisyklė taikoma piktnaudžiavimo veiksmams, kurie nepatenka į konkrečią šios direktyvos kovos su mokesčių vengimu sistemą. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad priemonės, kurias jos priima siekdamos perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę, atitiktų Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) pateiktas gaires;
_________________	_________________
15 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).	15 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a) dėl šios direktyvos įgyvendinimo galimos fiskalinės išlaidos turėtų būti įvertintos kartu su nauda, gaunama užtikrinant tvirtesnį Sąjungos įmonių finansavimo pagrindą, tai būtų itin svarbu finansinių sunkumų atvejais;

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7) siekiant veiksmingai ir tvariai spręsti dėl mokesčio atsirandančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo problemą Sąjungos viešųjų finansų požiūriu, kartu su nuosavo kapitalo finansavimo lengvata turėtų būti ribojamas skolos finansavimo sąnaudų atskaitymas. Todėl palūkanų ribojimo taisyklė turėtų apriboti galimybę atskaityti viršijančias skolinimosi sąnaudas ir būti taikoma nepriklausomai nuo lengvatos. Atsižvelgiant į skirtingus tokios taisyklės ir galiojančios kovos su mokesčių vengimu taisyklės dėl palūkanų ribojimo, nustatytos Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnyje, tikslus, reikėtų išlaikyti abi taisykles. Mokesčių mokėtojai pirmiausia turėtų apskaičiuoti viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymo sumą pagal šią direktyvą, o po to pagal KMVD. Jeigu taikant pastarąją direktyvą viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymo suma yra mažesnė, mokesčių mokėtojas turėtų atskaityti šią mažesnę sumą ir perkelti arba grąžinti abiejų sumų skirtumą pagal KMVD 4 straipsnį;	(7) siekiant veiksmingai ir tvariai spręsti dėl mokesčio atsirandančio įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo problemą Sąjungos viešųjų finansų požiūriu, kartu su nuosavo kapitalo finansavimo lengvata grupėms, kurios nėra vidutinės grupės, ir įmonėms, kurios nėra MVĮ, turėtų būti nustatyta palūkanų atskaitymą ribojanti taisyklė, kuria būtų ribojamas viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymas. Tačiau, atsižvelgiant į nepalankias ekonomines sąlygas, susidariusias dėl COVID-19 krizės ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ta apribojimo taisyklė turėtų būti nustatyta tik nuo 2027 m. Atsižvelgiant į skirtingus tokios taisyklės ir galiojančios kovos su mokesčių vengimu taisyklės dėl palūkanų ribojimo, nustatytos Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnyje, tikslus, reikėtų išlaikyti abi taisykles. Mokesčių mokėtojai pirmiausia turėtų apskaičiuoti viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymo sumą pagal šią direktyvą, o po to pagal KMVD. Jeigu taikant pastarąją direktyvą viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymo suma yra mažesnė, mokesčių mokėtojas turėtų atskaityti šią mažesnę sumą ir perkelti arba grąžinti abiejų sumų skirtumą pagal KMVD 4 straipsnį;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9) siekdama įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, Komisija turėtų parengti ir paskelbti vertinimo ataskaitą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis;	(9) siekdama įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, taip pat poveikį MVĮ ir mokesčių pajamoms valstybėse narėse, Komisija turėtų parengti ir paskelbti vertinimo ataskaitą remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais turimais duomenimis. Toje ataskaitoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ ir visų pirma turėtų būti įvertinta, ar specialios sąlygos, sudarytos MVĮ, pasirodė esančios pakankamos, kad joms būtų padidintas nuosavo kapitalo finansavimo patrauklumas. Jei ataskaitoje pateikiamas neigiamas vertinimas, Komisija nedelsdama turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sprendžiamas tas klausimas. Komisijos ataskaita turėtų būti paskelbta;

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a) didžioji įmonė – didžioji įmonė, apibrėžta Direktyvos 2013/34/EEB 4 straipsnio 3 dalyje;

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5b) vidutinė grupė – vidutinė grupė, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 6 punkte;

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnio 1 dalies 5 c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5c) didžioji grupė – didžioji grupė, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 punkte;

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nuosavo kapitalo lengvata per 10 iš eilės einančių mokestinių laikotarpių gali būti atskaitoma iš mokesčių mokėtojo pelno mokesčio mokesčio bazės iki 30 proc. mokesčių mokėtojo pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (toliau – EBITDA).	Nuosavo kapitalo lengvata atskaitoma:
	– per 10 iš eilės einančių mokestinių laikotarpių iš MVĮ ar vidutinės grupės pelno mokesčio mokesčio bazės iki 30 proc. mokesčių mokėtojo pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (toliau – EBITDA);
	– per septynis mokestinius laikotarpius iš didžiosios įmonės arba didžiosios grupės pelno mokesčio mokesčio bazės iki 30 proc. mokesčių mokėtojo pajamų neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (toliau – EBITDA).

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojai ne ilgiau kaip tris mokestinius laikotarpius galėtų perkelti nuosavo kapitalo lengvatos dalį, viršijančią EBITDA procentine dalimi, nustatyta pirmoje pastraipoje, mokestiniu laikotarpiu.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Jei pagal pirmą pastraipą atskaitytina nuosavo kapitalo lengvata yra didesnė už mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio grynąsias apmokestinamąsias pajamas, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas galėtų neribotą laiką perkelti nuosavo kapitalo lengvatos perviršį į būsimus laikotarpius.	Jei pagal pirmą pastraipą atskaitytina nuosavo kapitalo lengvata yra didesnė už mokesčių mokėtojo mokestinio laikotarpio grynąsias apmokestinamąsias pajamas, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas galėtų perkelti nuosavo kapitalo lengvatos perviršį taip:
	- ne ilgiau kaip tris mokestinius laikotarpius, kai mokesčių mokėtojas yra didžioji įmonė arba didžioji grupė;
	- neribotą laiką, kai mokesčių mokėtojas yra MVĮ arba vidutinė grupė.

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojai ne ilgiau kaip penkis mokestinius laikotarpius galėtų perkelti nuosavo kapitalo lengvatos dalį, viršijančią 30 proc. EBITDA mokestiniu laikotarpiu.	Išbraukta.

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atsižvelgiant į 5 straipsnį, nuosavo kapitalo lengvata apskaičiuojama kaip grynojo nuosavo kapitalo lygio mokestinio laikotarpio pabaigoje ir grynojo nuosavo kapitalo lygio ankstesnio mokestinio laikotarpio pabaigoje skirtumas.	Atsižvelgiant į 5 straipsnį, nuosavo kapitalo lengvatos bazė apskaičiuojama kaip grynojo nuosavo kapitalo lygio mokestinio laikotarpio pabaigoje ir grynojo nuosavo kapitalo lygio ankstesnio mokestinio laikotarpio pabaigoje skirtumas arba kasmetinis grynojo nuosavo kapitalo padidėjimas.

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nuosavo kapitalo lengvata lygi lengvatos bazei, padaugintai iš 10 metų nerizikingų palūkanų normos atitinkama valiuta ir padidintai 1 proc. įmokų rizika arba, jei mokesčių mokėtojas yra MVĮ, 1,5 proc. įmokų rizika.	Nuosavo kapitalo lengvata lygi lengvatos bazei, padaugintai iš 10 metų nerizikingų palūkanų normos atitinkama valiuta ir padidintai 1 proc. įmokų rizika MVĮ.

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Jei, gavus nuosavo kapitalo lengvatą, per mokestinį laikotarpį nuosavo kapitalo lengvatos bazė yra neigiama, suma, lygi neigiamai nuosavo kapitalo lengvatai, apmokestinama 10 mokestinių laikotarpių iš eilės, neviršijant bendro grynojo nuosavo kapitalo padidėjimo, kuriam tokia lengvata buvo gauta pagal šią direktyvą, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas pateikia pakankamų įrodymų, kad tai lėmė per mokestinį laikotarpį patirti apskaitos nuostoliai arba teisinė prievolė sumažinti kapitalą.	3. Jei, gavus nuosavo kapitalo lengvatą, per mokestinį laikotarpį nuosavo kapitalo lengvatos bazė yra neigiama, suma, lygi neigiamai nuosavo kapitalo lengvatai, apmokestinama 10 mokestinių laikotarpių iš eilės MVĮ ar vidutinių grupių atveju arba septynis mokestinius laikotarpius iš eilės bet kurio kito mokesčių mokėtojo, kuris nėra MVĮ ar vidutinė grupė, atveju, neviršijant bendro grynojo nuosavo kapitalo padidėjimo, kuriam tokia lengvata buvo gauta pagal šią direktyvą, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas pateikia pakankamų įrodymų, kad tai lėmė per mokestinį laikotarpį patirti apskaitos nuostoliai arba teisinė prievolė sumažinti kapitalą.

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad priemonės, kurias jos priima siekdamos perkelti šio straipsnio nuostatas į nacionalinę teisę, atitiktų Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) pateiktas gaires dėl sąlyginių palūkanų atskaitymo režimų;

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas galėtų iš apmokestinamosios bazės pelno mokesčio tikslais atskaityti viršijančias skolinimosi sąnaudas, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos (ES) 2016/116435 1 straipsnio 2 punkte, iki sumos a, atitinkančios 85 proc. tokių sąnaudų, patirtų per mokestinį laikotarpį. Jei tokia suma yra didesnė už sumą b, nustatytą pagal Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas mokestiniu laikotarpiu turėtų teisę atskaityti tik mažesnę iš šių dviejų sumų. Skirtumas tarp dviejų sumų a ir b perkeliamas į būsimą arba ankstesnį mokestinį laikotarpį pagal Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnį.	1. Valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas, kuris nėra MVĮ ar vidutinė grupė, galėtų iš apmokestinamosios bazės pelno mokesčio tikslais atskaityti viršijančias skolinimosi sąnaudas, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos (ES) 2016/116435 1 straipsnio 2 punkte, iki sumos a, atitinkančios 85 proc. tokių sąnaudų, patirtų per mokestinį laikotarpį. Jei tokia suma yra didesnė už sumą b, nustatytą pagal Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad mokesčių mokėtojas mokestiniu laikotarpiu turėtų teisę atskaityti tik mažesnę iš šių dviejų sumų. Skirtumas tarp dviejų sumų a ir b perkeliamas į būsimą arba ankstesnį mokestinį laikotarpį pagal Direktyvos (ES) 2016/1164 4 straipsnį.
_______________	_______________
352016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).	352016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1).

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. 1 dalis taikoma viršijančioms skolinimosi sąnaudoms, patirtoms nuo [LB: įrašyti šios direktyvos įsigaliojimo datą].	2. 1 dalis taikoma viršijančioms skolinimosi sąnaudoms, patirtoms nuo 2027 m. sausio 1 d.

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
b) MVĮ, kurios pasinaudojo lengvata per mokestinį laikotarpį, skaičių, išreikštą ir visų MVĮ, kurioms taikoma ši direktyva, skaičiaus procentine dalimi, taip pat MVĮ, kurios pasinaudojo lengvata ir kurios priklauso didžiosioms grupėms, apibrėžtoms Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 dalyje, skaičių;	b) MVĮ ir vidutinės grupės, kurios pasinaudojo lengvata per mokestinį laikotarpį, skaičių, išreikštą ir visų MVĮ ir vidutinių grupių, kurioms taikoma ši direktyva, skaičiaus procentine dalimi, taip pat MVĮ, kurios pasinaudojo lengvata ir kurios priklauso didžiosioms grupėms, apibrėžtoms Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 dalyje, skaičių;

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Ataskaitos	Ataskaitos ir peržiūra

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.	1. Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ir jos poveikio ataskaitą, jei tikslinga, pridėdama prie jos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva.
	Toje ataskaitoje įvertinamas šios direktyvos poveikis, ypatingą dėmesį skiriant:
	a)  MVĮ ir visų pirma įvertinama, ar MVĮ sudarytos specialios sąlygos pasirodė esančios pakankamos, kad joms būtų padidintas nuosavo kapitalo finansavimo patrauklumas;
	b)  palūkanų atskaitymo ribojimui, visų pirma kiek tai susiję su 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos a poveikiu valstybių narių fiskalinėms pajamoms;
	c)  sąsajai su teisės aktais pelno mokesčio srityje, t. y. Direktyva dėl minimalaus didžiųjų tarptautinių grupių efektyviojo mokesčio tarifo užtikrinimo ir Direktyva dėl Europoje gautų verslo pajamų apmokestinimo sistemos (BEFIT).

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Valstybės narės gali atidėti šios direktyvos nuostatų taikymą mokesčių mokėtojams, kurie [2024 m. sausio 1 d.] pagal nacionalinę teisę naudojasi nuosavo kapitalo lengvata, ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, kuris jokiu atveju neviršija pagal nacionalinę teisę nustatytos lengvatos trukmės.	2. Valstybės narės gali atidėti šios direktyvos nuostatų taikymą mokesčių mokėtojams, kurie [2024 m. sausio 1 d.] pagal nacionalinę teisę naudojasi nuosavo kapitalo lengvata, ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, kuris jokiu atveju neviršija pagal nacionalinę teisę nustatytos lengvatos trukmės.

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a. Kiekviena valstybė narė, prieš perkeldama šią direktyvą į nacionalinę teisę, viešai paskelbia numatomų priimti priemonių fiskalinių sąnaudų ir dėl to sumažėjusio bendrovių efektyviojo mokesčio tarifo įvertinimą ir prireikus imasi tinkamų mokestinių pajamų apsaugos priemonių.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjas palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvas gerinti pelno mokesčio sistemas ES, kad būtų užtikrintos teisingesnės ir paprastesnės mokesčių sistemos. Tai savo ruožtu dar labiau sustiprintų ES ekonomiką ir kapitalo rinkų sąjungą.

COVID-19 pandemija ir dabartinė krizė, kurią sukėlė Rusijos invazija, aiškiai rodo, kad reikia reaguoti į įmonių polinkį skolintis, nes daugelis įmonių priklausomos nuo finansavimo skolintomis lėšomis, kad padengtų ekonominius nuostolius. Didėjant energetikos krizei ir augant palūkanų normoms reaguojant į labai aukštą infliacijos lygį, daugeliui ES įmonių, ypač MVĮ, gali kilti finansinių sunkumų.

Nevienodas požiūris į skolą ir nuosavą kapitalą sukuria mokestinę paskatą skolintis, tačiau dėl tokio pasirinkimo įmonės gali tapti pažeidžiamesnės susiklosčius nepalankioms sąlygoms. Tai taip pat lemia vis didesnį įsiskolinimą ES bendrojoje rinkoje ir kelia grėsmę nuosavo kapitalo rinkos plėtrai. Kai kurios valstybės narės jau pradėjo taikyti mokesčių lengvatas nuosavam kapitalui nacionaliniu lygmeniu, tačiau dėl jų struktūros skirtumų didėja keliose valstybėse narėse veikiančių įmonių reikalavimų laikymosi išlaidos. Todėl pranešėjas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ES lygmeniu spręsti įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo klausimą.

Nepaisant tam tikrų išlygų dėl pasiūlymo, pranešėjas mano, kad yra svarių ekonominių priežasčių teigiamai vertinti šį pasiūlymą. Siekiant išspręsti kai kuriuos susirūpinimą keliančius klausimus, galimybė palaipsniui įgyvendinti taisykles yra tinkamas atsakas.

Pranešėjas siūlo nedidelius Komisijos teksto pakeitimus, kuriais siekiama padėti MVĮ. Visų pirma, kadangi MVĮ yra labiau veikiamos ilgesnių nuostolių laikotarpių, reikėtų apsvarstyti galimybę padidinti nuosavo kapitalo lengvatą ir nustatyti ilgesnį mokesčių atskaitymo laikotarpį. Be to, pranešėjas siūlo didesnę nuosavo kapitalo lengvatą, kad būtų geriau atsižvelgta į didesnes MVĮ kapitalo sąnaudas. Laipsniškas palūkanų atskaitymo ribojimo nustatymas ir nuolatinis visiškas mažų paskolų palūkanų atskaitymas užtikrins, kad pasiūlymas neturės neigiamo poveikio mažesnėms MVĮ, kurios negali veiksmingai pasinaudoti nuosavo kapitalo finansavimu.

Apskritai pasiūlymu nepanaikinama paskata skolintis, tačiau bent iš dalies padidinamas nuosavo kapitalo finansavimo patrauklumas. Todėl tai galėtų prisidėti prie didesnio ES įmonių stabilumo. Pranešėjas mano, kad Taryba neturėtų atmesti pasiūlymo, jis veikiau turėtų būti patikslintas ir palaipsniui įgyvendintas.

PRIEDAS. SUBJEKTAI AR ASMENYS, IŠ KURIŲ PRANEŠĖJAS GAVO INFORMACIJOS

Pagal Darbo tvarkos taisyklių I priedo 8 straipsnį pranešėjas pareiškia, kad, rengdamas šį pranešimą, iki jo priėmimo komitete gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Head of Unit Company Taxation Initiatives, DG TAXUD, European Commission

 

Šį sąrašą parengė ir visą atsakomybę už jį prisiima pranešėjas.

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Taisyklių dėl įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančios lengvatos ir palūkanų atskaitymo įmonių pelno mokesčio tikslais ribojimo nustatymas
Nuorodos	COM(2022)0216 – C9-0197/2022 – 2022/0154(CNS)
Konsultavimosi su EP data	8.6.2022
Atsakingas komitetas  Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ECON 9.6.2022
Pranešėjai  Paskyrimo data	Luděk Niedermayer 21.6.2022
Svarstymas komitete	12.1.2023	1.3.2023
Priėmimo data	28.11.2023
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 8 9
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Rasmus Andresen, Anna-Michelle Asimakopoulou, Gunnar Beck, Marek Belka, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Claude Gruffat, José Gusmão, Enikő Győri, Eero Heinäluoma, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, France Jamet, Othmar Karas, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Philippe Lamberts, Pedro Marques, Denis Nesci, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Kira Marie Peter-Hansen, Eva Maria Poptcheva, Antonio Maria Rinaldi, Dorien Rookmaker, Alfred Sant, Joachim Schuster, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Inese Vaidere, Johan Van Overtveldt, Roberts Zīle
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Ivars Ijabs, Andżelika Anna Możdżanowska, Erik Poulsen, René Repasi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)	Barry Andrews, Alessandra Basso, Theresa Bielowski, Carlos Coelho, Francisco Guerreiro, Fabienne Keller, Liudas Mažylis
Pateikimo data	4.12.2023

 

 

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

35	+
ECR	Andżelika Anna Możdżanowska, Denis Nesci, Dorien Rookmaker, Johan Van Overtveldt, Roberts Zīle
NI	Enikő Győri
PPE	Anna-Michelle Asimakopoulou, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Carlos Coelho, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, José Manuel García-Margallo y Marfil, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Liudas Mažylis, Luděk Niedermayer, Ralf Seekatz, Inese Vaidere
Renew	Engin Eroglu, Ivars Ijabs, Fabienne Keller, Georgios Kyrtsos, Eva Maria Poptcheva
S&D	Marek Belka, Theresa Bielowski, Jonás Fernández, Eero Heinäluoma, Pedro Marques, René Repasi, Alfred Sant, Joachim Schuster, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli

 

8	-
NI	Lefteris Nikolaou-Alavanos
The Left	José Gusmão
Verts/ALE	Rasmus Andresen, Claude Gruffat, Francisco Guerreiro, Stasys Jakeliūnas, Philippe Lamberts, Kira Marie Peter-Hansen

 

9	0
ID	Alessandra Basso, Gunnar Beck, France Jamet, Antonio Maria Rinaldi
Renew	Barry Andrews, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Erik Poulsen
S&D	Aurore Lalucq

 

Sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė